Matematikos ir informatikos institutas

Tekstų rengyklė „AbiWord“

Mokomoji kompiuterinė priemonė

Vilnius, 2005

2

„AbiWord“ lokalizavo: Gediminas Pulokas ir Modestas Rimkus

Programavo: Rimgaudas Laucius

Testavo: Tatjana Jevsikova, Modestas Rimkus

Aprašą parengė: Valentina Dagienė

Redagavo: Julija Klimkienė

3

1. Apie „AbiWord“ programą Atviroji laisvai platinama tekstų rengimo programa „AbiWord“

skiriama nesudėtingiems tekstams rengti, tačiau ji turi pakankamai galimybių ir puikiai tinka kasdieniniams dokumentams ruošti. Nėra čia tik sudėtingų maketavimo, braižymo, spalvinimo funkcijų.

„AbiWord“ programa populiari pasaulyje. Programa kompaktiška, ja lengva naudotis, todėl ypač tinka pradedantiesiems. Dar viena iš pabrėžtinų savybių – programa „AbiWord“ suderinama su Microsoft „Word“ programa, visiškai lietuviška (lietuviškas ir žinynas), yra rašybos tikrinimas, palaikomi DOC, RTF, HTML formatai. Meniu komandos ir funkcijos panašios į „MS Word“ programos, tad rengyklės pakeitimas nesukels problemų. „AbiWord“ dizainas turėtų būti aiškesnis ir suprantamesnis pradedantiems, neperkrautas daugybe retai reikalingų funkcijų.

„AbiWord“ programa tinka ir senesniems, mažesnio pajėgumo kompiuteriams. Todėl mokyklos gali aprūpinti pradedančius mokytis mokinius vienoda lietuviška tekstų rengimo programa. Kadangi programa laisvai platinama, tai mokiniai gali naudotis ja ir namuose.

Nors programa ir paprasta, tačiau ji turi pakankamai priemonių tekstams rengti ir gali būti naudojama ne tik jaunesnėse, bet ir visose bendrojo lavinimo mokyklos klasėse – jos galimybių tekstams rengti pakanka.

2. Techniniai reikalavimai „AbiWord“ programai tinka ir nedidelių pajėgumų kompiuteris (bent

486 procesorius, 16 Mbaitų operatyviosios atminties). Programa veikia operacinėse sistemose „Windows“, „Linux“, „Mac“. Lokalizuota programa kol kas padaryta tik „Windows“ sistemai.

Norint įdiegti programą „AbiWord“ reikalinga: • „Windows“ operacinė sistema; 95 ar bet kuri naujesnė versija; • Pageidautinas kompaktinių plokštelių skaitymo įrenginys arba

interneto ryšys programai parsisiųsti iš interneto (reikalui esant programą galima persirašyti ir į kelis diskelius ir taip įdiegti).

4

Turinys 1. Apie „AbiWord“ programą 3 2. Techniniai reikalavimai 3 3. Diegimas 5 4. Naudotojo vadovas 6 4.1. Pagrindinės sąvokos 6 4.2. Darbo pradžia 6 4.3. Pagrindinis langas 7 4.4. Teksto rinkimas ir formatavimas 8 4.4.1. Naujo dokumento pradžia 8 4.4.2. Puslapio paraštės 8 4.4.3. Teksto rinkimas 9 4.4.4. Teksto žymėjimas 10 4.4.5. Veiksmai su pažymėtu tekstu 10 4.4.6. Teksto formatavimas 10 4.5. Dokumento atvėrimas, įrašymas ir spausdinimas 11 4.5.1. Failo atvėrimas ir įrašymas 11 4.5.2. Dokumento spausdinimas 12 4.6. Paveikslų įterpimas 12 4.7. Automatinės dokumentų tvarkymo priemonės 14 4.7.1. Žodžių rašybos tikrinimas 14 4.7.2. Išnašos 14 4.7.3. Žymių įterpimas 15 4.7.4. Saitų įterpimas 15 4.8. Lentelė tekstiniame dokumente 16 5. Metodinės rekomendacijos programai naudoti 18 5.1. „AbiWord“ naudojimas 5–6 klasėse 18 5.2. „AbiWord“ naudojimas 9–10 klasėse 22 6. Baigiamasis žodis 24

5

3. Diegimas Norint dirbti su tekstų rengimo programa „AbiWord“, reikia ją įdiegti

į kompiuterį. Tai paprasta, prireikia tik kelių minučių. Trumpai aprašysime, kaip įdiegti „AbiWord“ programą į „Windows“ operacinę sistemą. Atliekamus veiksmus suskirstysime žingsniais.

1 žingsnis. Atverkite laikmeną, kurioje yra programa ir spustelėkite failą „abiword-setup-2.4.1_LT“ (skaičiai gali būti ir kiti – tai programos versija).

2 žingsnis. Atvertame kalbos pasirinkimo lange patikrinkite, ar nustatyta lietuvių kalba. Spustelėkite mygtuką Toliau>.

3 žingsnis. Pasveikinama pradėjus diegti „AbiWord“ programą. Spustelėkite mygtuką Toliau>.

4 žingsnis. Atveriamas langas, kuriame siūloma susipažinti su licencijos sutartimi. Perskaitę spustelėkite mygtuką Toliau>.

5 žingsnis. Atveriamas langas, kuriame galima pasirinkti norimus įdiegti komponentus (žymima varnele). Neįgudusiam vartotojui patariama sutikti su tuo, ką siūlo programa ir spustelėti mygtuką Toliau>.

6 žingsnis. Atvertame lange reikia pasirinkti aplanką, į kurį bus įrašoma programa. Numatytasis aplankas – „C:\Program Files\“. Rekomenduojama sutikti su tuo, ką siūlo programa, t. y. nieko nekeisti ir spustelėti mygtuką Toliau>.

7 žingsnis. Galima pasirinkti, kaip patalpinti programą į pradžios meniu. Patariama spustelėti mygtuką Toliau>.

8 žingsnis. Paskutinis diegimo langas, kuriame pranešama apie sėkmingą (paprastai) diegimą. Jį reikia užverti. Atsivers „AbiWord“ programa.

Jei diegimo kuriuo nors metu nebenorėtumėte tęsti, tai spustelėkite mygtuką Atsisakyti ir programos diegimas bus nutrauktas.

Dar paprasčiau programą pašalinti: pradžios meniu surandame

„AbiWord“ programą ir pasirenkame pašalinimo komandą – ją spustelėkite ir programa bus pašalinta.

6

4. Vartotojo vadovas

4.1. Pagrindinės sąvokos Paaiškinsime svarbiausias sąvokas, kurių reikia aiškinant tekstų

rengimo programos naudojimą. Tekstų rengimo programa – programa, skirta tekstiniams

dokumentams rengti. Dažniau vadinama tekstų rengykle arba dar trumpiau – rašykle.

Dokumentas – dokumentu priimta laikyti kompiuterio programos sukurtų teksto, grafikos ar kitokių žmogui skaityti skirtų duomenų rinkinį, įrašytą į failą. Dažniausiai vienam dokumentui skiriamas vienas failas, todėl kompiuterio naudotojo požiūriu dokumentas gali būti laikomas failo sinonimu. Kalbant apie tekstų rengyklę dokumentu suprantamas tekstinis dokumentas.

Piktograma – mažas paveikslėlis ekrane, vaizduojantis programą, komandą, dokumentą, aplanką, failą, diskasukį ir pan. Programų piktogramos dažniausiai būna jų logotipai.

Mygtukas – ekrane pavaizduotas mygtuko paveikslėlis, kurį spustelėjus pelės klavišu vykdomas tam tikras veiksmas – komanda. Ant mygtuko būna užrašytas komandos pavadinimas arba pavaizduota komandą nusakanti piktograma. Paspaustas mygtukas gali likti toje būsenoje ir tada, kai pelės žymeklis atitrauktas. Paspausto mygtuko paveikslėlis pasikeičia taip, kad jis būtų panašus į nuspaustą fizinį mygtuką.

Spustelėti – perkelti pelės žymeklį ties reikiamu objektu, po to paspausti ir tuojau pat atleisti pelės klavišą. Spustelėjimas sukelia kokį nors dažniausiai reikalingą veiksmą su objektu, kurį rodo pelės žymeklis: jį pažymi (arba panaikina žymėjimą, jeigu objektas jau buvo pažymėtas), atveria meniu grupę, išskleidžia sąrašą ir pan.

Tekstų rengyklės sąvokos bus paaiškintos kontekste. Apraše naudojami lietuviškos standartinės klaviatūros pavadinimai:

<Vald> (Ctrl), <Lyg2> (Shift), <Įvesti> (Enter).

4.2. Darbo pradžia „AbiWord“ tekstų rengyklės galimybės panašios į kitų tekstų rengimo

sistemų. Aprašysime svarbiausias programos galimybes, komandas, funkcijas.

Programa atveriama kaip ir kitos programos: arba spustelėjus kompiuterio darbalaukyje esančią jos piktogramą, arba susiradus iš

7

programų sąrašo. Pastaruoju atveju reikia darbalaukio užduočių juostoje paspausti mygtuką Pradėti (kai naudojama operacinė sistema „Windows XP Professional“) arba Start (kai naudojami kiti operacinės sistemos „Windows“ variantai), tada atsivėrusiame meniu pasirinkti komandą Programos (Programs), po to – „AbiWord tekstų rengyklė“ ir spustelėti „AbiWord“ paleidimo komandos pavadinimą.

4.3. Pagrindinis langas Pagrindinis tekstų rengyklės langas labai panašus į daugelio kitų

„Windows“ programų langus.

Pagrindiniame lange matoma meniu juosta ir pora mygtukų juostų –

standartinė ir formatavimo. Meniu juosta – joje sugrupuotos komandos pagal atlikimo pobūdį į

šiuos meniu: Failas, Taisa, Rodymas, Įterpimas, Formatas, Priemonės, Lentelė, Langas, Žinynas.

Standartinė mygtukų juosta – joje yra naujo dokumento sukūrimo ir įrašymo, dokumento atvėrimo ir įrašymo kitu vardu, spausdinimo, rašybos tikrinimo, iškirpimo, kopijavimo, įdėjimo, atšaukimo, atstatymo, paveikslo įterpimo ir dar kai kurių kitų komandų mygtukai (pateikiama dalis juostos).

8

Formatavimo juosta – joje yra dokumento formatavimo komandų mygtukai: rašmenų stiliaus, šrifto, dydžio, pusjuodžio, kursyvo, pabraukto, teksto lygiavimo, ženklinimo, numeravimo, įtraukos sumažinimo ir padidinimo, teksto paryškinimo, teksto spalvos nustatymo mygtukai (pateikiama dalis juostos, be pradžios).

Būsenos juosta – joje rodomas aktyvaus dokumento puslapių

skaičius, kalba, įjungta veiksena (įterpimo ar užrašymo). Pagrindiniame lange matomas standartinę, formatavimo ir būsenos

juostas galima paslėpti. Galima ir pridėti pora naujų: lentelės ir papildomą. Taip pat galima paslėpti arba rodyti liniuotę.

Norint paslėpti kurią nors juostą iš pagrindinio lango, pasirenkamas meniu punktas Rodymas –> Mygtukų juostos ir išskleidžiamajame sąraše spustelimos juostos, kurią norima paslėpti arba rodyti, pavadinimas. Būsenos juosta ir liniuotė matoma iš karto, tiesiog rodymo meniu.

Visiškai analogiškai galima rodyti juostą. Jei prie juostos pavadinimo yra varnelė, tai juosta rodoma lange, jei nėra, tai juosta bus rodoma, kai spustelėsime jos pavadinimą.

4.4. Teksto rinkimas ir formatavimas 4.4.1. Naujo dokumento pradžia

Pradėti rašyti naują dokumentą galima keliais būdais: • Naudojantis klavišų kombinacija <Vald>+N (Ctrl+N), (abu

klavišus paspaudus vienu metu – tai vadinamieji spartieji klavišai).

• Spustelėjus Failo meniu komandą Naujas. • Standartinėje priemonių juostoje spragtelėjus mygtuką Sukurti

naują dokumentą Paprastai kiekvienas programos naudotojas po kurio laiko pasirenka

jam patogiausią būdą.

4.4.2. Puslapio paraštės Tekstas renkamas lape paliekant paraštes iš kairės ir dešinės, viršaus

ir apačios. Atvėrus naują dokumentą paraštės būna nustatytos. Jos būna tokios, kurias kažkas prieš tai nustatė. Galima lengvai pakeisti.

Pasirenkame Failo meniu komandą Puslapio nuostatos ir atveriame kortelę Paraštė. Nustatome norimo dydžio paraštes.

9

4.4.3. Teksto rinkimas Mirksintis žymeklis žymi vietą, ties kuria bus rašomas tekstas. Prieš

pradedant rašyti reikia pasirinkti norimą šriftą bei dydį. Yra du teksto rašymo būdai, jie rodomi būsenos juostoje: įterpimo ir

užrašymo. Pasirinkus įterpimo veikseną, renkamas tekstas bus įterptas į prieš tai buvusį. Pasirinkus užrašymo veikseną, renkamas tekstas simbolis po simbolio naikins prieš tai buvusį tekstą (galima įsivaizduoti, kad naujas tekstas užrašomas ant senojo).

Paprastai įterpiant tekstą prieš jau esantį įrašą pastarasis pastumiamas į dešinę nuo naujojo teksto. Norint pakeisti įvestą žodį neištrinant senojo, reikia pasirinkti įterpimo veikseną. Tam reikia paspausti įterpimo klavišą (<Įterpti> – <Insert>), kad būsenos juostos lauke esantis įrašas pasikeistų į ĮTRP (Įterpti). Tai numatytoji „AbiWord“ teksto rašymo veiksena. Pasirinkus veikseną KST (Keisti), įvedamas tekstas iš karto keis senąjį. Norint pakeisti pasirinktą veikseną, reikia vėl paspausti įterpimo klavišą.

10

4.4.4. Teksto žymėjimas Norint atlikti kokį nors veiksmą su tekstu, pirmiausia reikia jį

pažymėti. Paprastai pažymėtas tekstas rodomas baltomis raidėmis mėlyname fone.

• Norint pažymėti vieną žodį, reikia jį du kartus spustelėti kairiuoju pelės klavišu.

• Norint pažymėti eilutę, reikia kairiuoju pelės klavišu spustelėti kairiojoje paraštėje ties ta eilute.

• Norint pažymėti pastraipą, reikia kairiuoju pelės klavišu du kartus spustelėti kairiojoje paraštėje ties ta pastraipa.

• Norint pažymėti teksto dalį, reikia nuspausti kairįjį pelės klavišą ties norimos teksto dalies pradžia ir nuvilkus pelę iki paskutinio norimos teksto dalies žodžio, atleisti pelės klavišą.

• Norint pažymėti visą tekstą, reikia paspausti klavišų kombinaciją <Vald>+A (Ctrl+A) – abu klavišus reikia nuspausti vienu metu.

Atkreipkite dėmesį, kad spustelėjus pelės žymekliu bet kurioje dokumento vietoje visi atlikti pažymėjimai bus atšaukti.

4.4.5. Veiksmai su pažymėtu tekstu Su pažymėtu tekstu galima atlikti šiuos pagrindinius veiksmus:

kopijuoti, iškirpti, šalinti, taisyti. Norint nukopijuoti pažymėtą tekstą į iškarpinę, reikia paspausti

klavišų kombinaciją <Vald>+C (Ctrl+C). Norint iškirpti pažymėtą tekstą ir padėti į iškarpinę, reikia paspausti

klavišų kombinaciją <Vald>+X (Ctrl+X). Norint įterpti tekstą iš iškarpinės į dokumentą, reikia paspausti

klavišų kombinaciją <Vald>+V (Ctrl+V). Šios klavišų kombinacijos naudojamos taip pat, kaip ir kitose

programose. Šalinimo veiksmai irgi tokie pat: pažymėtą tekstą galima pašalinti šalinimo klavišu (<Šal> – <Delete>) bei perrašant tekstą.

Visus aprašytus veiksmus galima rasti ir Taisos meniu. Pažymėjus teksto fragmentą pasirenkama reikiama komanda iš Taisos meniu.

4.4.6. Teksto formatavimas Formatuoti tekstą galima dviem būdais: 1) naudojant formatavimo

juostos mygtukus arba Formato meniu komandas arba 2) naudojant stilius.

Teksto simbolių stilių (pusjuodis, kursyvas arba pabrauktas) galima keisti spustelint atitinkamus standartinės mygtukų juostos mygtukus. Tą patį galima atlikti ir naudojant klavišų kombinacijas:

• <Vald>+B (Ctrl+B) – pusjuodis,

11

• <Vald>+I (Ctrl+I) – kursyvas, • <Vald>+U (Ctrl+U) – pabrauktas. Svarbu prisiminti, kad prieš keičiant reikia pažymėti norimą keisti

teksto dalį. Keisti simbolio stilių galima naudojant Formato meniu komandą

Šriftas. „AbiWord“ tekstų rengyklėje galima keisti teksto lygiavimą,

paryškinti tekstą, pakeisti teksto spalvą. Teksto lygiavimas keičiamas pasirinkus vieną iš formatų juostos

lygiuotės mygtukų (kairioji lygiuotė, centruotoji lygiuotė, dešinioji lygiuotė, abipusė lygiuotė).

Norint paryškinti teksto spalvą reikia nuspausti paryškinimo spalvos

mygtuką . Norint pakeisti teksto šrifto spalvą reikia formatų

juostoje spustelėti atitinkamą šrifto spalvos mygtuką . Abiem atvejais atsivers spalvų paletė, kurioje galima pasirinkti norimą spalvą.

4.5. Dokumento atvėrimas, įrašymas ir spausdinimas 4.5.1. Failo atvėrimas ir įrašymas

Atvėrimo, įrašymo ir spausdinimo veiksmai naudojant „AbiWord“ tekstų rengyklę yra tokie pat, kaip ir dirbant kitomis programomis.

Yra numatyta keletas alternatyvų tam pačiam veiksmui atlikti. Dokumentą atverti galima vienu iš šių būdų: • Surinkti klavišų derinį <Vald>+O (Ctrl+O). • Pasirinkti meniu Failas komandą Atverti. • Spustelėti standartinės mygtukų juostos mygtuką Atverti esamą

dokumentą . Pasirinkus bet kurį būdą, atsivers failo atvėrimo dialogo langas. Jame

bus galima pasirinkti norimą atverti dokumentą. Įrašyti dokumentą į laikmeną galima vienu iš būdų: • Pasinaudoti klavišų deriniu <Vald>+S (Ctrl+S). • Pasirinkti meniu Failas komandą Įrašyti.

• Spustelėti standartinės mygtukų juostos įrašymo mygtuką . Pasirinkus bet kurį būdą, atsivers įrašymo dialogo langas. Verta atkreipti dėmesį į tai, kad jei dokumentas nebuvo pakeistas po

paskutinio įrašymo, tai įrašymo mygtukas nebus aktyvus. Tokiu atveju bus galima pasinaudoti Failo meniu komanda Įrašyti taip....

12

Atvertame lange pasirenkami įrašymo parametrai. Aplanko lauke parenkamas aplankas, į kurį norima įrašyti naują failą. Failo vardo laukelyje įvedamas jo vardas. Failo tipo išskleidžiamajame sąraše galima pasirinkti failo tipą, jei jį norima įrašyti ne „AbiWord“ formatu.

Pastebėkime, kad čia galima nurodyti įrašyti įvairiais formatais, tarp jų ir Microsoft vadinamuoju atviruoju formatu RTF, ir Microsoft DOC formatu.

4.5.2. Dokumento spausdinimas Prieš spausdinant turi būti nustatytas numatytasis spausdintuvas. Prieš spausdinant reikėtų atidžiau apžiūrėti dokumentą. Meniu juostos

Rodymo meniu galima pasirinkti kelis aktyvaus dokumento rodymo (išdėstymo) būdus: paprastas, tinklalapio, spausdinimo. Spausdinimo būdu rodoma taip, kaip bus išspausdinta popieriuje. Todėl jei tekstas renkamas nustačius kitą būdą, prieš spausdinant reikia peržiūrėti dokumentą pasirinkus spausdinimo išdėstymą.

Spausdinimą nurodome pasirinkdami Failo meniu komandą

Spausdinti arba spustelėję mygtukų juostos atitinkamą mygtuką . Atsivėrusiame spausdinimo lange galima nurodyti, kiek dokumento

kopijų spausdinti, ar visą dokumentą, ar tik kai kuriuos puslapius.

4.6. Paveikslų įterpimas Į tekstinį dokumentą galima įterpti paveikslus. Pasirenkame meniu

juostos Įterpimo komandą Paveikslas... arba spustelime mygtukų juostos

atitinkamą mygtuką . Atsivėrusiame lange galima ieškoti paveikslų. Kaip tik randame, spaudžiame „Įterpti“ ir paveikslas įterpiamas į tekstą.

13

Įterptą paveikslą galime padidinti ar sumažinti – stumdome kampuose

esančias rodyklėles.

Kai norime į tekstą įterpti daug paveikslų, ypač nedidelių, reikia gerai

pagalvoti apie jų išdėstymą. Visus paveikslų įterpimo būdus randame atvėrę paveikslams skirtą dialogo langą (meniu juostos Formato meniu komanda Paveikslas... – ji būna aktyvi tik tuomet, kai turime įterptą

14

paveikslą). Atveriamas paveikslo formatavimo langas (pateikiama jo dalis).

4.7. Automatinės dokumentų tvarkymo priemonės Nors „AbiWord“ tekstų rengyklė paprasta, tačiau ji turi pagrindines

galimybes tekstui automatiškai tvarkyti. Automatinėms dokumentų tvarkymo priemonėms galima priskirti daugybę veiksmų: prireikus įterpti teksto fragmentus, tikrinti rašybą, daryti išnašas, puslapines antraštes ir poraštes ir pan. Svarbu mokėti naudotis rašybos tikrinimu, kai kurių elementų įterpimu.

4.7.1. Žodžių rašybos tikrinimas Žodžių rašybą galima tikrinti ir renkant tekstą, ir jį surinkus. Norint

tikrinti, žinoma, pirmiausia reikia nustatyti teksto kalbą. „AbiWord“ tekstų rengyklėje numatytoji kalba rodoma dokumento būsenos juostos dešiniajame kampe. Kalbą nebūtina parinkti visam dokumentui, galima ir jo daliai – kelioms ar vienai pastraipai, netgi vienam žodžiui. Žinoma, geriausia parinkti numatytąja tą kalbą, kuria daugiausiai tekstų tvarkote – tokiu atveju nereikės kiekvieną kartą rūpintis, ar teisingai nustatyta kalba.

Rašybos tikrinimas įjungiamas meniu juostos Priemonių meniu komanda Tikrinti rašybą. Tekstų rengyklė nuosekliai analizuoja tekstą ir, radusi į tos kalbos žodyną neįtrauktą žodį, pažymi jį tekste (programai nepažįstami žodžiai pavingiuojami raudona linija). Spustelėjus dešiniuoju pelės klavišu ties šiuo žodžiu iškviečiamas kontekstinis meniu su pateiktais siūlymais, kaip taisyti žodį. Jei kuris nors siūlomas variantas priimtinas, spustelėjus jį klaida bus ištaisyta.

4.7.2. Išnašos Išnašomis dokumente žymimos citatos, parafrazės, santraukos,

komentarai. Norint įterpti išnašą pirmiausia reikia perkelti teksto žymeklį ten, kur turėtų būti įterpta išnašos žymė. Tada pasirinkti meniu juostos Įterpimo meniu komandą Išnaša. Spustelėjus žymeklis atsidurs puslapio apačioje ir reikės užrašyti išnašą.

15

Išnašos gali būti rašomos kiekvieno puslapio apačioje (išnaša) arba nukeliamos į viso dokumento pabaigą (galinė išnaša). Išnašos numeruojamos automatiškai.

Išnašos renkamos ir taisomos taip pat, kaip ir visas tekstas. Išnaša perkeliama perkeliant jos žymę, o panaikinama – pašalinant išnašos žymę.

4.7.3. Žymės įterpimas Žymėmis dokumente galima nurodyti įvairius dokumento elementus,

pavyzdžiui, paveikslo, lentelės, formulės, išnašos ar puslapio numerį. Žymės įterpiamos meniu juostos Įterpimo meniu pasirinkus komandą Žymė. Atsivėrusiame dialogo lange reikia parinkti, kurį dokumento elementą turi rodyti žymė.

4.6.4. Saitų įterpimas Saitais galima susieti ir skirtingas to paties dokumento vietas, ir

skirtingus internete esančius dokumentus, ir įvairių sąrašų numerius. Pelės žymekliu spustelėjus saitą, patenkama į jo nurodytą dokumento vietą ar kitą dokumentą. Saitai ypač reikalingi kuriant tinklalapius.

Norint sukurti saitą, reikia pažymėti teksto fragmentą, kurį norima susieti, ir įvykdyti meniu juostos Įterpimo meniu komandą Saitas. Atsiveria dialogo langas, kuriame reikia nurodyti rodomą žymę.

Saitu susietas teksto fragmentas bus pabrauktas (arba kitaip išskirtas).

4.8. Lentelė tekstiniame dokumente „AbiWord“ programa leidžia paprastai ir aiškiai sudarinėti lenteles.

Tam meniu juostoje yra komandų grupė Lentelė. Taigi lentelę į teksto dokumentą galima įterpti Lentelės meniu pasirinkus komandą Įterpti.

16

Galima ir kitaip. Tačiau tada turi būti rodoma lentelės juosta (meniu juostos Rodymo meniu komanda Mygtukų juostos ir pasirinkta Lentelės). Čia yra keletas mygtukų darbui su lentelėmis, kurių pirmasis kaip tik skirtas lentelei sudaryti ir įterpti.

Yra galimybė tekstą pakeisti lentele, reikia pasirinkti meniu juostos

Lentelės meniu komandą Tekstą keisti į lentelę. Įterpiant lentelę pirmiausia atsiveria dialogo langas, kuriame

pasirenkamas stulpelių ir eilučių skaičius.

Norint pakeisti lentelės savybes (rėmelius, jų storį, spalvą ir pan.),

reikia meniu juostos Lentelės meniu pasirinkti komandą Formatuoti lentelę. Atsiveria langas, kuriame mygtukais nustatomos norimos parinktys.

Jei žymeklis yra lentelėje, Lentelės meniu galima pasirinkti komandą Savaime priderinti lentelę.

Kai žymeklis yra lentelėje, lentelės mygtukų juostoje esantys lentelės formatavimo mygtukai tampa aktyvūs ir juos galima naudoti. Jų nėra daug – tiek, kiek būtiniausiai reikia dirbant su lentelėmis: pridėti ar pašalinti eilutę, pridėti ar pašalinti stulpelį, sujungti arba perskirti langelius.

17

Lentelės formavimo mygtukai

Mygtukas Pavadinimas Veiksmai

Įterpti lentelę Spustelėjus šį mygtuką į tekstinį dokumentą įterpiama nauja lentelė

Pridėti eilutę lentelėje po esama eilute

Spustelėjus šį mygtuką po lentelės eilute, kurioje yra žymeklis, įterpiama nauja eilutė

Pridėti stulpelį lentelėje po esamo stulpelio

Spustelėjus šį mygtuką iš dešinės nuo stulpelio, kuriame yra žymeklis, įterpiamas naujas stulpelis

Pašalinti eilutę Spustelėjus šį mygtuką pašalinama lentelės eilutė, kurioje yra žymeklis

Pašalinti stulpelį Spustelėjus šį mygtuką pašalinamas lentelės stulpelis, kuriame yra žymeklis

Sujungti langelius Spustelėjus šį mygtuką atveriamas dialogo langelis, kuriame galima pasirinkti, kuriuos langelius norima sulieti

Perskirti langelį Spustelėjus šį mygtuką lentelės atveriamas dialogo langelis, kuriame galima pasirinkti, kaip perskirti langelį, kuriame stovi žymeklis

Norint lentelės eilutę ar stulpelį pašalinti, įterpti bei atlikti kitokias

komandas su lentele, galima pasinaudoti kontekstiniu meniu. Nuvedus žymeklį į lentelę spustelimas dešinysis pelės klavišas – atsiveria kontekstinio meniu langas ir jame galime pasirinkti norimą komandą.

18

5. Metodinės rekomendacijos programai naudoti Tekstų rengyklę „AbiWord“ galima naudoti ir pradedant mokyti

tvarkyti tekstus jaunesniame amžiuje (5–6 klasėse nuo 2005 metų rudens numatytas informacinių technologijų kursas), ir vyrėlesniame (pavyzdžiui, 9–10 klasėse), taip pat siūloma naudotis ja namuose turimuose kompiuteriuose.

Aptarsime, kaip panaudoti šią programą ir vienam, ir kitam amžiaus tarpsniui. Be abejo, pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas tekstams rengti, o ne programos funkcijoms studijuoti.

5.1. „AbiWord“ naudojimas 5–6 klasėse Pagrindinio ugdymo informacinių technologijų 5–6 klasių bendrojoje

programoje ir išsilavinimo standartuose numatyta sritis „Tekstinių dokumentų kūrimas, tvarkymas ir skelbimas“. Šios srities esminiai gebėjimai: „Mokėti parengti tekstinį dokumentą“ ir „Gebėti tekstinį dokumentą parengti spausdinti“.

Tai nedaug, tačiau pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas mokinių praktiniams įgūdžiams formuoti. Tam reikia nemažai rinkti ir tvarkyti tekstų. Todėl „AbiWord“ programa šiame koncentre itin tinkama: mokinių dėmesys neblaškomas perteklinėmis funkcijomis, lietuviškos komandos, pranešimai, prireikus galima pasiskaityti žinyno gabaliuką.

Iš tekstų rengimo 5–6 klasėms numatyti šie pasiekimai: (3.1) Naudojasi klaviatūros lygiais, pasirenka reikiamos kalbos klaviatūrą; (3.2) Atveria ir užveria teksto tvarkymo programą; (3.3) Atveria teksto failą, sukuria naują dokumentą, įrašo jį; (3.4) Renka paprasčiausią tekstą klaviatūra naudodamasis teksto rašybos taisyklėmis; (3.5) Parenka tinkamą šriftą ir jo stilių (pusjuodį, kursyvą), dydį; (3.6) Atpažįsta pagrindinius teksto elementus – simbolį, pastraipą, antraštę tekste, geba keisti pagrindinius jų formatus; (3.7) Moka išlaikyti vienodai išdėstytas (formatuotas) pastraipas; (3.8) Nukopijuoja ir iškerpa teksto fragmentą, įterpia jį kitoje vietoje; (3.9) Moka įterpti į tekstą paveikslus; (3.10) Paruošia spausdinti nedidelį dokumentą.

Visi minimi pasiekimai gali būti puikiai įgyvendinami naudojantis vien „AbiWord“ programa. Čia išvardyti elementarūs svarbiausi darbo su tekstų rengykle veiksmai, kad jie realizuoti „AbiWord“ programoje, buvo parodyta aukščiau aprašant naudotojo vadovą.

Pateiksime keletą pratimų pavyzdžių, kurie skirti darbui su „AbiWord“ programa ir jai būtų tvirtinami minėti pasiekimai.

19

Imkime, pavyzdžiui, 3.7 reikalavimą pasiekimams dėl pastraipų vienodumo išlaikymo. Vienodo dydžio įtraukos, vienodi tarpai tarp eilučių, vienodai sulygiuoti kraštai – tai skoningo dokumento teksto išdėstymo vienas iš svarbiausių kriterijų. Aišku, kartais gali prireikti ką nors padaryti kitaip, tačiau turi būti itin gerai apgalvota ir įsitikinta, kad tikrai to reikia. Norint įgyvendinti šį pasiekimą galima duoti lyginamųjų pratimų pavyzdžių, kuriuose mokiniai akivaizdžiai pamatytų, kas gerai, o kas blogai. Štai vienas iš pavyzdžių.

Kiek ir kokių teksto išdėstymo klaidų padaryta dešiniajame teksto fragmente?

Matome, kad dešiniajame tekste nesilaikoma vienodo dydžio įtraukų,

vienai pastraipai naudojama abipusė lygiuotė, kitai – kairioji. Daug pratimų galima sukurti pateikus tekstų pavyzdžių ir prašant juos

surinkti ir taip pat išdėstyti. Štai vienas tokių pratimų – surinkti ir išspausdinti tekstą, kaip pateikta paveiksle.

Surinktą, ištaisytą tekstą reikia dar sudėlioti, kad jis išspausdintas

gražiai atrodytų. Reikia pasižiūrėti, ar gražiai atrodo antraštės, ar

20

tinkamai įterpti paveikslėliai. Tai ypač svarbu, jei rengiamas bent kiek didesnis darbelis, pavyzdžiui, rašomas referatas, spausdinamas laikraštis.

Koks puslapio dydis? Puslapio dydis nustatomas atvėrus meniu juostos Failo meniu

komandą Puslapio nuostatos – čia pasirenkamas norimo dydžio popieriaus lapas. Žinome, kad standartinis rašomojo popieriaus lapas vadinamas A4 formatu. Galima ir nežinoti jo matmenų centimetrais, pakanka pasirinkti A4.

Puslapį galima pasirinkti stačią arba gulsčią. Prieš spausdinant tekstą svarbu nustatyti tinkamas paraštes. Kokias

paraštes pasirinkti? Tai priklauso nuo dokumento pobūdžio. Daugumai paprastų raštų

pakanka tik atsiminti, kad kairioji paraštė turi būti platesnė – kad būtų galima įsegti išspausdintą dokumentą. Jei neturime pageidavimų, galime palikti tokias, kokios buvo nustatytos anksčiau.

Dažniausiai vartojamos šitokios paraštės: iš kairės 3–3,5 cm, iš dešinės 1,5–2 cm, viršuje 2–3 cm, apačioje 1,5–2 cm.

Renkant tekstą būtina atkreipti dėmesį į šiuos dalykus: • Įsitikinkime, kad nepalikta rašybos klaidų. • Tarp žodžių turi būti palikta tik po vieną tarpą. • Skyrybos išdėstymo taisyklės vienareikšmės: prieš kablelį, tašką,

dvitaškį, kabliataškį tarpo nėra, o po – tarpas būtinas. • Po atidarančiojo ir prieš uždarantįjį skliaustą tarpai nepaliekami. • Pastraipą sudaro keletas sakinių, tarpusavyje susijusių prasminiais

ryšiais. Pastraipas viena nuo kitos skiriame arba pirmosios eilutės įtrauka, arba didesniu intervalu tarp pastraipų.

• Pastraipų pirmajai eilutei atitraukti naudojamos įtraukos, tik ne tarpai.

• Įvesties klavišas spaudžiamas tik pastraipos pabaigoje (ne eilutės).

• Jei reikia trumpų eilučių (pavyzdžiui, renkant eilėraštį), tik tokiu atveju kiekvienos eilutės pabaigoje galima spausti įvesties klavišą.

• Lietuvių kalbos tekstuose rašomas ilgas brūkšnys. Abipus jo paliekama po tarpą

• Naudokime taisyklingas lietuviškas kabutes. Nemažai keblumų sudaro paveikslų įterpimas. Pradedantieji

pirmiausia gali įterpti paveikslus paprasčiausiu būdu – kaip pastraipą. Puiku, kad „AbiWord“ programoje nėra labai daug įvairiausių pasirinkimų, o pateikiami tik patys būtiniausi, todėl juo lengviau naudotis, nepriveliama klaidų.

21

Štai paveikslų įterpimas paprasčiausiu – kaip pastraipų – būdu.

Tačiau gana greitai, ypač, kaip naudojami maži paveikslėliai,

prireikia kitokių galimybių – įterpti paveikslus juos apgaubiant tekstu: iš dešinės arba kairės.

Toliau mokoma paveikslėlį apgaubti tekstu iš visų pusių.

22

Visi paveikslų įterpimo būdai „AbiWord“ programoje pasirenkami

viename dialogo lange, kuris atveriamas iš meniu juostos Formato meniu pasirinkus komandą Paveikslas... (atverta kortelė parodyta aukščiau, ji buvo aptarta programos aprašo dalyje).

5.2. „AbiWord“ naudojimas 9–10 klasėse Informacinių technologijų kursas 9–10 klasėse lieka nepakeistas ir

bus toks, kol dabartiniai penktokai nepasieks šių klasių. Bendrojoje programoje ir išsilavinimo standartuose šiam koncentrui numatyta sritis „Teksto rengimas kompiuteriu“.

Išsilavinimo standartuose numatyti šie pasiekimai: (2.2) Paaiškina, kas yra teksto rengyklės (redaktoriai) ir kam jie reikalingi; (2.3) Paleidžia teksto rengyklę; (2.4) Paaiškina teksto rengimo kompiuteriu privalumus, žino keletą teksto rengyklių; (2.5) Įrašo tekstinę bylą į aplanką, diskelį ir iš ten vėl pasiima (2.6) Paaiškina pagrindinius teksto elementus: šriftas, antraštė, pastraipa ir jos formatavimas, puslapis ir jo parametrai; (2.7) Sukuria paprasčiausią dokumentą ir įrašo jį į nurodytą aplanką, diskelį; (2.8) Apibūdina dokumento sąvoką, jo rengimą; (2.9) Geba atlikti pagrindinius veiksmus su teksto fragmentais:

23

įterpti, pažymėti, kopijuoti, perkelti, šalinti; (2.10) Atlieka paiešką ir pakeitimus dokumente; (2.11) Parenka tinkamą šriftą ir jo dydį, žino, kur naudoti pasvirusį, pusjuodį ir pabrauktą šriftus; (2.12) Skaido tekstą pastraipomis, parenka tinkamą pastraipų formatavimą: įtraukas, teksto lygiavimą, intervalus tarp eilučių bei pastraipų; (2.13) Įrašo parengtą dokumentą į nurodytą vietą; (2.14) Sutvarko teksto formatus; (2.15) Geba peržiūrėti paruoštą spaudinį; (2.16) Pakeičia spausdinimo parinktis; (2.17) Išspausdina dokumentą ar atskirus jo puslapius; (2.18) Paaiškina teksto maketavimo pradmenis; (2.19) Maketuodamas geba išlaikyti dokumento vientisumą; (2.20) Skirsto tekstą į puslapius, juos numeruoja; (2.21) Keičia dokumento paraštes ir nuostatas (puslapio pasukimą, matmenis ir pan.); (2.22) Įterpia į tekstą paveikslus paprasčiausiu būdu (neapibėgant tekstu); (2.23) Sudaro paprasčiausias lenteles ir įterpia jas į tekstą.

Iki šiol buvo naudojamasi Microsoft „Word“ arba atvirąja „OpenOffice.org“ tekstų rengyklėmis. Toms mokykloms, kurios turi gerą techniką ir aprūpintos lietuviška „Word XP“ programa, problemų nekildavo. Kurios neturi lietuviškos tekstų rengyklės, tačiau kompiuteriai pajėgūs, įsidiegdavo „OpenOffice.org“ programą. Likusioms mokykloms dabar galima pasiūlyti „AbiWord“ programą – ir lietuviška, ir nemokama, ir reikalaujanti mažai išteklių.

Šiame koncentre „AbiWord“ programą galima naudoti visiškai taip pat, kaip ir bet kurią kitą tekstų rengyklę: Microsoft „Word“ arba „OpenOffice.org“. Pagal programą jokių esminių skirtumų nėra. Tik dar patogiau mokiniams (ir mokytojui) naudotis, nes reikalingiausios programos galimybės paviršiuje ir nėra pavojų nuklysti kitur, primaišyti nereikalingų komandų ir parinkčių.

Paaiškinsime vieną pavyzdį: kaip naudojantis „AbiWord“ programa mokyti sudaryti ir įterpti į tekstinį dokumentą lenteles.

Patyrinėkite pavyzdį. Surašyti duomenis apie keletą Europos šalių.

Estija Latvija Lenkija Vokietija Prancūzija Čekija

Gyventojų skaičius

1,5 mil. 2,4 mln.

Plotas 45 100 km2

64 600 km2

Tankumas 33 žm. km2

37 žm. km2

Lenteles sudaryti „AbiWord“ nesunku – meniu juostoje yra meniu

Lentelė. Spustelėjus jį ir pasirinkus komandą Įterpti ir Lentelę gausime

24

dialogo langelį, kuriame turėsime nustatyti rengiamos lentelės stulpelių ir eilučių skaičių.

Toliau lentelė pildoma: žymeklis pastatomas į reikiamą langelį ir renkami lentelės duomenys (skaičiai, tekstas).

Surašius duomenis į lentelę, galima ją padailinti: uždėti ar panaikinti rėmelius, parinkti skirtingą rėmelių storį, susiaurinti stulpelius. Lentelės rėmelius pasirenkame iš meniu juostos pasirinkę Lentelės meniu komandą Formatuoti lentelę... – atveriamas lentelės formatavimo langas (buvo aptarta programos apraše aukščiau).

Analogiškai „AbiWord“ programą galima naudoti bet kurioms 9–10 klasių užduotims atlikti.

6. Baigiamasis žodis „AbiWord“ tekstų rengyklė – paprasta, lengvai valdoma, draugiška

vartotojui programa. Ypač tinka pradedantiems ar ne itin įgudusiems vartotojams. Programa dar nuolat tobulinama. Yra jos tarptautinė svetainė: http://www.abiword.org, joje galima rasti šviežiausias naujienas, parsisiųsti naujausią versiją.

Lituanizuota „AbiWord“ programa patalpinta Matematikos ir informatikos instituto svetainėje: http://ims.mii.lt (švietimui skirtoje dalyje).

Kaip rengti tekstus naudojantis „AbiWord“ programa, aprašyta V. Dagienės 5–6 klasėms skirtame informacinių technologijų vadovėlyje „Tavo bičiulis kompiuteris“.

Jei reikia pasitikslinti kurią nors komandą ar pasiaiškinti kurį nors veiksmą, galima naudotis prie programos esančiu elektroniniu žinynu (lietuviškai). Jį pasiekiame meniu juostoje spustelėję Žinyno komandą ir atitinkamai išsirinkę dominančius klausimus arba tiesiog standartinėje mygtukų juostoje spustelėję piktogramą su klaustuku.

2005-12-14. 1,5 leidyb. apsk. l. Tiražas 1520. Spausdino leidykla „Mokslo aidai“, A. Goštauto 12, LT-01108 Vilnius