Musulmon gyvenimas
Islamas yra jauniausia religija pasaulyje.
Mekoje madaug 610 K.e.m. pranaas Mahometas sukr islamo religijos
pagrindus. Mahometui apsireik Alachas su pamokymais apie tai, kaip
mons turt gyventi.
Islamas yra antra pagal dyd religija pasaulyje. Tik krikionyb
turi daugiau tikinij. Islam ipasta apie 1,7 milijardo tikinij
(2017m.). mons ipastantys islamo tikjim yra vadinami musulmonais.
Sunitai ir iitai yra dvi labiausiai iplitusios musulmon tikjimo
akos.
Koranas
Koranas (al-Qur'n) tai islamo ventas ratas, kuriame yra urayti
Alacho apsireikimai Mahometui nuo 610 632 K.e.m.(iki pat Mahometo
mirties). Musulmonai vadovaujasi Korane uraytomis tikjimo tiesomis,
etika bei statymais. Koranas buvo paraytas arab kalba.
Koran sudaro 114 skyri (sr), kurie yra idstyti nuo ilgiausio
skyriaus iki trumpiausio. Taiau yra viena iimtis Koranas prasideda
trumpa pagrindine musulmonu malda.
Prie praddami skaityti Koran musulmonai visada j pabuiuoja.
Korano yra kelios versijos. Dabartin Korano versija yra priimta
1924 metais.
Musulmon tikjimas
Koranas musulmonams apibria penkis postulatus (arab. imn reikia
tikjimas):
1. tikjim Alachu (Dievu), kad jis yra vienintelis dievas ;
2. tikjim Alacho angelais;
3. tikjim Alacho knygomis (Koranu);
4. tikjim Alacho pranaais- Mahometu;
5. tikjim Teismo Diena (Qiyamah);
Penki ramsiai arba penkios musulmon pareigos
Musulmon pagrindins penkios pareigos Arkan-ul-Islam (5 sijos,
ramsiai) yra:
1. Kalima ahada kiekvienas musulmonas turi paliudyti tikjim
odiu;
2. Salat kasdienins penkios maldos pagal Koran ir Sun;
3. Zakatas privalomas apvalomasis turto mokestis;
4. Saum pasninkas Ramadano mnes;
5. Hadas kelion Mek, jei tai manoma
1.Kalima ahada
is tikjimo liudijimas yra inomas kaip ahada paprasta tikjimo
ipainimo formul, kuria tiki kiekvienas musulmonas. ahada arabikas
odis, kuris reikia liudytojas . Pirmoji malda, kuri visi musumonai
imoksta yra Nra kitos dievybs, kuri vert garbinti, iskyrus Alach, o
Mahometas yra Jo pasiuntinys.
ita malda yra ispausdinta ant Saudo Arabijos vliavos.
2.Salat kasdienins penkios maldos
Salat arab kalboje reikia mald islame. Privaloma malda yra
atliekama penkis kartus per dien atsigreus ventykl Kab Mekoje.
1- Rytin malda autant
2- apie 12.00 val.
3- pavakaryje
4- Saulei leidiantis
5- Vakare
- Penktadieninis meldimasis (ventadienis)
Kabos ventov Mekoje
Penktadieninis meldimasis
Penktadieninis meldimasis yra bendra malda, kuri vyksta meetje
penktadienio vidurdienyje ir yra privaloma visiems suni - musulmon
vyrams.
Penktadieninis meldimasis skiriasi nuo kit savaits vidurdienio
mald tuo, kad penktadieniniam meldimuisi vadovauja imamas, maldos
vedjas, kuris taip pat pasako pamoksl tam tikra tema. Todl
penktadienis yra venta diena islame.
SALAT
3.Zakatas privalomas apvalomasis turto mokestis
Vienas i svarbiausi islamo princip yra tikjimas, jog viskas
priklauso Dievui Alachui, o turtas monms yra duotas tik laikinam
naudojimuisi. Pats odis zakat turi tiek igrynininmo, tiek ir augimo
reikm. Skirdami savo turto dal skurstantiesiems, musulmonai apvalo
ir igrynina savo turim turt. "Zakatas" (apsivalymo mokestis) yra
proporcingai nustatytas. Musulmonai kasmet moka 2,5% nuo savo turto
ir udarbio. Mokestis yra ileidiamas visuomens gerovei, ypa
neturtingiesiems ir vargstantiems. "Zakato" sumokjimas apvalo
mogaus pajamas ir turt bei padeda tvirtinti ekonomin balans,
sumainti pasipiktinim ir pykt tarp visuomens vargingj ir turtingj
klasi. Tai taip pat padeda pasiekti visuomenje socialin
teisingum.
Visi musulmonai privalo mokti Zakat. Nacionalinis komitetas
paskirsto surinktus pinigus, tiems, kuriems reikia maisto, rb,
pastogs, apmoka skolas, padeda kaliniams bei keliaujantiems.
5.Hadas piligrimin kelion Mek, jei tai manoma
Musulmonai privalo kart per savo gyvenim nuvykti piligrimin
kelin Mek. Piligriminei kelionei yra nustatytas tam tikras laikas.
j leidiamasi prajus 70 dien po pasninko Ramadano. Kiekvienais
metais Mek nuvyksta apie tris - keturis milijonus piligrim.
4.Saum pasninkas Ramadano mnes
Kiekvienais metais Ramadano mnesio metu visi pajgs musulmonai
privalo pasninkauti, t.y. nuo auros iki saullydio susilaikyti nuo
maisto ir grimo.
Kodl musulmonai pasninkauja?
Pasninkaujant susilaikoma ne tik nuo maisto ir grimo, bet btina
kontroliuoti save ir nenusidti pvz. nemeluoti, nepavydti. Taip
siekiama tobulybs. Ramadanas skatina musulmonus laikytis
drausms.
Pasninkas yra i ties naudingas sveikatai, taiau vis pirma tai
yra galimyb apsivalyti ir atsinaujinti. Nors ir laikinas, bet
pasitraukimas nuo emik malonum padeda mogui geriau suprasti
alkstaniuosius ir suteikia galimyb dvasiniam augimui. Skurdas yra
didiausia treiojo pasaulio ali problema, o pasninkas turtingiesiems
turt priminti, kad jie neturi vien valgyti maist, o turi padti
tiems, kuriems yra maiau pasisek nei jiems.
Korano mokyklos
Koran moko imamai arba mokytojai prie meei steigtose mokyklose.
prasta, kad musolmon vaikai pradeda lankyti Korano mokykl bdami 45
met amiaus. Ten jie mokosi Korano sur, o tikslas yra imokti vis
Koran atmintinai.
Pranaas Mahometas
Mahometas, paskutinis Alacho pranaas (draudiama j vaizduoti),
gim apie 570 K.e. m. Mekoje. Tvas Abdula mir prie jam gimstant,
motina Amina mir, kai jis buvo eeri met. J globojo senelis kol jam
sujo atuoneri. Mahomet uaugino jo dd Abu Talib.
Uaugs Mahometas gerai iman prekyb, keliavo, du kartus buvo
nuvyks Sirij. Bdamas apie 25 met amiaus, ved turting nal
Khadij.
Kiekvienais metais Mahometas pasitraukdavo vienum Hiros uol
dykumoje, kur jis mastydavo apie gyvenim ir pasaul. Ten jis patyr
vizij. Jis pamat antgamtin btyb, kuri liep jam deklamuoti duot
tekst bei pavadino j Dievo Pasiuntiniu (rasul Allah). Tada jam dar
buvo 40 met ir jo apraikomis niekas netikjo. 622 K.e. m. jis turjo
pasitraukti Medin, kur jis susitiko daug pasiekj.
Mahometas um didel Arabijos dal ir suvienijo didel valstyb, kuri
vienijo bendra religija - islamas. Khadij (mona) buvo pirmoji
islamo moteris. Ji kaip tik galdama padjo Mahometui.
Abu Bakr buvo labai geras ir artimas Mahometo draugas ir buvo
vienas pirmj asmen itraukt islam. Taip pat jis buvo pirmasis
kalifas (musulmon religinis vadovas) po Mahometo. Ali Mahometo
pusbrolis buvo pirmasis vaikas pamintas islame (paskutinis kalifas
po kalifo Osmano).
Mnulis ir vaigd yra islamo simboliai.
monms, gyvenantiems dykumose, kur taip karta, jog keliauti danai
manoma tik naktimis, kai atvsta, vaigds parodo krypt, o keli
apvieia mnulis. Taip ir gyvenimo kelionje islamas savo ipainjams
parodo keli ir j apvieia.
IslamPage 3
