VALSTYBINIŲ AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ

TINKLO PERTVARKA

Aukštojo mokslo politikos tikslai

• Studijų kokybė: sąsaja su mokslu (universitetai), darbo rinkai ir darniai visuomenei tinkamoskompetencijos (universitetai ir kolegijos)

• Atitiktis regionų ir šalies darbo rinkos, darnios visuomenės ir inovatyvios ekonomikos poreikiams

• Tarptautinis mokslo ir studijų konkurencingumas

• Finansinis efektyvumas

Svarbiausi iššūkiai

• Studentų skaičiaus kritimas iki 2025 m.

• Netolygi, darbo rinkos ir šalies poreikių netenkinanti studijų kokybė

• Nelygus prieinamumas atskiroms socialinėms grupėms

• Silpnas mokslo ir inovacinės veiklos efektyvumas, nepakankamas mokslo žinių taikymas

• Nepajėgumas konkuruoti dėl studentų, mokslo užsakymų tarptautiniu mastu

• Nepatenkinama tyrėjų ir dėstytojų finansinė būklė, neužtikrinamas žmonių išteklių atnaujinimas

• Valstybės turto valdymo, investicijų ir finansavimo neefektyvumas

IŠŠŪKIAI

Tų metų absolventų stojimas į aukštąsias mokyklas 2016-2021 sumažės nuo 15 iki 6,5 tūkst.

0

5000

10000

15000

20000

25000

30000

35000

40000

2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021

Bendrojo ugdymo mokyklų abiturientai

Bendrojo ugdymo mokyklų abiturientai (prognozė)

Iš jų dalyvavo tų metų LAMA BPO priėmime

Iš jų dalyvavo tų metų LAMA BPO priėmime (prognozė)

Iš jų įstojusiųjų į aukštąsias mokyklas per tų metų LAMA BPO priėmimą

Iš jų įstojusiųjų į aukštąsias mokyklas per tų metų LAMA BPO priėmimą (prognozė 1)

Iš jų įstojusiųjų į aukštąsias mokyklas per tų metų LAMA BPO priėmimą (prognozė 2)

Iš jų dalyvavo kitų metų LAMA BPO priėmime

Iš jų dalyvavo kitų metų LAMA BPO priėmime (prognozė)

Iš jų įstojusiųjų į aukštąsias mokyklas per kitų metų LAMA BPO priėmimą

Iš jų įstojusiųjų į aukštąsias mokyklas per kitų metų LAMA BPO priėmimą (prognozė 1)

Iš jų įstojusiųjų į aukštąsias mokyklas per kitų metų LAMA BPO priėmimą (prognozė 2)

Bendras mokslo finansavimo lygis per žemas, be to, apie 30 proc. priklausomas nuo ES paramos

SISTEMOS FINANSAVIMAS

Didžiuliai ištekliai neracionaliai naudojamo turto

VILNIUS: 8 valstybinės AM Bendras patalpų plotas

(kv. metrai)

Naudojamo turto

adresų vienetai

(vnt.)

Vilniaus universitetas 249 834 13

Vilniaus Gedimino technikos universitetas 124 233 9

Vilniaus kolegija 80 876 9

Lietuvos edukologijos universitetas 71 828 2

Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija 48 435 3

Mykolo Romerio universitetas 46 655 2

Vilniaus dailės akademija 25 567 5

Lietuvos muzikos ir teatro akademija 19 749 4

KAUNAS: 11 valstybinių AM Bendras patalpų plotas(kv. metrai)

Naudojamo turto

adresų vienetai

(vnt.)

Kauno technologijos universitetas 193 197 2

Aleksandro Stulginskio universitetas 115 210 4

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas 114 131 13

Kauno kolegija 53 692 11

Vytauto Didžiojo universitetas 43 057 4

Lietuvos sporto universitetas 22 703 2

Kauno technikos kolegija 16 211 3

Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija 11 254 1

Mykolo Romerio universitetas (fakultetas) 9 867 2

Vilniaus dailės akademija (fakultetas) 7 284 3

Vilniaus universitetas (fakultetas) 5 805 2 ŠMM duomenys

Viso apytiksliai: 47 adresai

Viso apytiksliai: 47 adresai

Universitetas

• Vykdo tarptautinio lygio mokslinius tyrimus, plėtoja įvairių sričių mokslinį pažinimą• Suteikia mokslu grįstas aukščiausio lygmens kompetencijas, tenkindamas

dabartinius ir ateities visuomenės ir ūkio poreikius• Rengia dėstytojus, tyrėjus ir mokslininkus• Inicijuoja ir plėtoja mokslu grįstas inovacijas

• Ruošia viduriniosios grandies specialistus, atitinkančius miesto ir regiono poreikius• Plėtoja mokslo taikomąją veiklą• Padeda spręsti regiono, kuriame ji yra, verslo ir socialinės plėtros problemas

Kolegija

Gimstamumas Šiaulių apskrityje per 15 metų sumažėjo25 proc., Klaipėdoje 1 proc.2000 – 2015 m.

Potencialūsabiturientai 2015 m.

47974474

3181

2868

3024

2738 2754

4662

4275

33163413

3869

3617

3859

1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015

Šiaulių apskritis Klaipėdos apskritis

Potencialūs abiturientai 2021 m.

Lietuva -8 proc.Panevėžys -24 proc.

Kaunas -24 proc.

Šiauliai-25 proc.

Vilnius+25 proc.

Klaipėda-1 proc.

Duomenys Statistikos departamentas, skaičiavimai

5807

4044

3020

5668

3990

2744

2832

2077

1734

3024

1963

1311

2359

1794

1539

2486

1714

12051405

1019870

1506

1000

676

0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

7000

2010 2015 2020 2010 2015 2020

Klaipėdos apskritis Šiaulių apskritis

14-mečių skaičius apskrityje 5 metai prieš stojimo metus Stoja į aukštąją mokyklą per LAMA BPO

Įstoja į aukštąją mokyklą per LAMA BPO Įstojo į universitetą per LAMA BPO

Prognozuojama, kad abiturientų, įstojusių į Lietuvos AM skaičius 2015-2020 m. Klaipėdoje sumažės 15 proc, Šiauliuose – apie 30 proc.

Didžiausia studentų / mokinių koncentracija Klaipėdoje – dviejose švietimo įstaigose (KU ir KVK)

Klaipėdos universitetas; 3 959

LCC tarptautinis universitetas; 479

Klaipėdos valstybinė kolegija; 3 280

Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla; 1 415

Socialinių mokslų kolegija; 814

Lietuvos verslo kolegija; 478

Klaipėdos paslaugų ir verslo mokykla; 1 026

Klaipėdos technologijų

mokymo centras; 655

Klaipėdos turizmo mokykla; 627

Šilutės žemės ūkio mokykla; 585

Klaipėdos profesinio mokymo ir reabilitacijos

centras; 505

Kretingos technologijos ir

verslo mokykla; 367

Klaipėdos laivų statybos ir remonto

mokykla; 325

Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokykla; 303

Klaipėdos laivininkų mokykla; 272

Duomenys ŠVIS, skaičiavimai

Klaipėdos apskrityje nuo 2013 m. daugiausiai mokinių priima profesinės mokyklos. Kolegijų ir universitetų pirmakursių dalis mažėja

2 190

2 013

2 285 2 268

2 4542 296

2 388 2 387

2 1222 010

1 872

1 6271 591

1 123979 937

813711

2011-2012 2012-2013 2013-2014 2014-2015 2015-2016 2016-2017

Priimtų į 1 kursą mokinių ir I pakopos /vientisųjų studijų studentų skaičius

Profesinės mokyklos Kolegijos Universitetai

Duomenys ŠVIS, skaičiavimai

Didžiausia studentų / mokinių koncentracija Šiauliuose – trijose švietimo įstaigose (ŠU, ŠVK ir ŠPRC)

Šiaulių universitetas; 2525

Šiaulių valstybinė kolegija; 2363

Šiaurės Lietuvos kolegija; 352

Lietuvos verslo kolegija Šiaulių

fakultetas; 1

Šiaulių profesinio rengimo centras; 2143

Kuršėnų politechnikos mokykla; 430

Žeimelio žemės ūkio mokykla; 349

Radviliškio technologijų ir verslo mokymo

centras; 510

Kelmės profesinio rengimo centras; 523

Joniškio žemės ūkio mokykla; 369

Šiaulių apskrityje veikiančių švietimo įstaigų dydis pagal bendrą (visų kursų ir pakopų) mokinių / studentų skaičių 2016 m.

Duomenys ŠVIS, skaičiavimai

Šiaulių apskrityje daugiausiai mokinių priima profesinės mokyklos. Kolegijų ir universiteto pirmakursių dalis mažėja

Duomenys ŠVIS, skaičiavimai

2 227 2 226 2 193 2 197 2 152

2 329

1 260

1 081964

908

744678

830

674

534408

296 256

2011-2012 2012-2013 2013-2014 2014-2015 2015-2016 2016-2017

Priimtų į 1 kursą mokinių ir I pakopos /vientisųjų studijų studentų skaičius

Profesinės mokyklos Kolegijos Universitetas

Ryškiausias priėmimo mažėjimas – Šiaulių universitete; Šiaulių profesinio rengimo centre išlieka stabilus arba didėja

• Nepateikiamos priėmimo nuo 2015 m. nebevykdančios mokyklos• Įtraukti tik į Šiaulių apskrityje esančius padalinius priimti mokiniai / studentai

1 234

670

444

0

200

400

600

800

1 000

1 200

1 400

2011-2012 2012-2013 2013-2014 2014-2015 2015-2016 2016-2017*

Priimtų studentų / mokinių skaičius

Šiaulių profesinio rengimo centras

Šiaulių valstybinė kolegija

Šiaulių universitetas

Viešoji įstaiga Kuršėnųpolitechnikos mokykla

Radviliškio technologijų ir verslomokymo centras

Viešoji įstaiga Kelmės profesiniorengimo centras

Joniškio žemės ūkio mokykla

Žeimelio žemės ūkio mokykla

Viešoji įstaiga Šiaurės Lietuvoskolegija

Duomenys ŠVIS, skaičiavimai

Pedagogai

• Pedagogus rengia 16 aukštųjų mokyklų (9 universitetai ir 7 kolegijos). Jose vykdomos 78 studijų programos (61 universitetuose ir 17 kolegijose)

• Pedagogikos krypties studijos nepatrauklios, į jas stoja silpnai pasirengę asmenys

• Pedagogų parengiama gerokai daugiau, negu realus poreikis

• Tik iki ketvirtadalio (25 %) iš jų metai po baigimo dirba mokytojais

• Trūksta tiksliųjų mokslų mokytojų: chemijos, matematikos, fizikos, gamtos mokslų

• Ypač daug rengiama kūno kultūros mokytojų

IŠVADA:

Būtina integrali pedagogų rengimo koncepcija, pedagogų rengimo sistemos konsolidavimas, kartu užtikrinant mokytojo karjeros patrauklumą.

Sprendimo būdas

1. Mokslo ir studijų institucijų tinklo pertvarką svarstyti kompleksiškai miesto, regiono ir susijusių sektoriųkontekste

2. Kompleksiškai pertvarkyti universitetų, kolegijų, sektorinių profesinio mokymo centrų, mokslo institutųtinklą

3. Derinti potencialo ir poreikio kriterijus: (a) ką turime, perspektyvu vystyti, (b) ko trūksta, ką reikia stiprinti

4. Siūlymus svarstyti įrodymų pagrindu (demografiniai, finansiniai, geografiniai, strateginiai, kokybiniai ir kt. argumentai, užsienio ekspertų rekomendacijos)

5. Sprendimus aprobuoti, dėl alternatyvų apsispręsti LRV ir LRS.

Tolesni veiksmai

1. Duomenų paketų paskelbimas miesto, regiono ir sektorių formatais (sausis)

2. Pertvarkos aptarimas su suinteresuotomis šalimis (sausis – vasaris)

3. Kvietimas teikti jungimosi alternatyvas pagal pasiūlytą formą (vasaris – balandis)

4. Pertvarkos plano įvardijimas LRV programos įgyvendinimo plane (kovas)

5. Alternatyvų vertinimas (balandis – gegužė)

6. Investicijos į alternatyvų realizavimą (nuo 2018 m.)