TRANSPORTO LYDERIAI

BMC © 2012-2013

2

Major freight flows is between:

Eastern (railway transport) and Western (roads transport) countries.Savanoriu av. 182-A, Vilnius, Lithuania, tel. +370 5 232 2277, e-mail: info@armo.lt, www.armo.lt

SOCI

AL A

CCOU

NT

ABILITY SYSTEM CERTIFICATION

SA 80

00

3

BMC-NET

COMMUTING • LOGISTICS • TECHNOLOGIES

2013 m. specialus leidinys Nr. 19

S A V A I T R A Š T I S T R A N S P O R T O P R O F E S I O N A L A M S

ISSN 2029-4212

LEAD

ER

Leidėjas Baltijos media centrasInternetas www.etransporter.ltEl. paštas info@etransporter.ltRedakcija Laisvės pr. 5, Vilnius

Tel./faks. +370 5 2481629El. paštas info@bmc-net.lt

Direktorius Аlgirdas Aušra

Redaktorius Mindaugas Aušra

Maketo redaktorius Kęstutis Jonaitis

Nuotraukos „Baltijos fotografijos linija“,

„Shutterstock“, Artūras Aušra

Atspausdinta “Lietuvos rytas”

Tiražas 10 000

Pastaba Redakcija neatsako

už reklamų turinį.

Savanoriu av. 182-A, Vilnius, Lithuania, tel. +370 5 232 2277, e-mail: info@armo.lt, www.armo.lt

Lietuva, įsikūrusi didelių Baltijos jūros regiono, Vakarų Europos ir Rytų šalių rinkų kryžkelėje, nuo seno plačiai žinoma kaip patraukli verslui šalis.

Lietuvos teritoriją kerta du tarptautiniai transporto koridoriai ir jų at-šakos, o tai šalei leidžia tapti svarbia grandimi globalioje logistikos gran-dinėje.

Šių dienų Lietuvai aktualu, kad, aptarnaujant Rytų–Vakarų ir Šiaurės–Pietų prekybos srautus, būtų maksimaliai panaudoti atskirų transporto rūšių privalumai ir efektyvi jų sąveika.

Įvairiarūšio transporto integracija skatinama visose Europos Sąjungos (ES) šalyse. Ekonominei veiklai ir gyvenimo kokybei gerinti ES ypač svar-bus įvairių krovinių – tiek žaliavų, tiek gatavos produkcijos – transportas.

Krovininis transportas yra vienas esminių Europos konkurencingumo elementų. Gerai organizuotas krovinis transportas skatina tvarią ir ener-gijos vartojimo požiūriu našią veiklą, stiprina sanglaudą visoje ES, nes

verslo įmonės gali lengviau patekti į vidaus rinką ir geriau išnaudoti jos teikiamą naudą.

Lietuvai, turinčiai išplėtotą geležinkelių ir automobilių kelių tinklą bei neužšąlantį Klaipėdos jūrų uostą, atsiveria didelės galimybės intermoda-linių pervežimų plėtrai. Glaudesni ryšiai tarp laivybos linijų, jūrų uosto, kelių, geležinkelių bendrovių didina konkurencingumą pasaulio rinkoje.

Norisi tikėti, kad artimiausiu metu Lietuvą išvysime Baltijos regiono ly-derių pozicijose ir ES pirmaujančių šalių gretose.

Palinkėkime mūsų transporto, logistikos, ekspeditorių, naujųjų tech-nologijų, komercinio transporto ir paslaugų sektoriaus atstovams išlaiky-ti tvirtas pozicijas rinkoje ir sumaniai vystyti mūsų šalies ekonominį po-tencialą.

Sekmės Jums susisiekimo sektoriaus lyderiai!

Redakcija

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius: „Transportas ir logistika – Lietuvos ekonomikos variklis.“

Glaudus transporto ir logistikos ryšys su Lietuvos pramone

„Mūsų siekis – didinti keleivių skaičių“

Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalga

„Lietuviška“ logistika trumpai

Lietuvos transporto lyderiai 2012: geriausieji iš geriausių

Lietuvos transporto lyderiai 2013: nugalėtojai paskelbti!

„Baltijos vėjas“ – auksinis greičio ir kainos santykis

„Sweco Lietuva“: europinio standarto geležinkelio vėžei palankesnis maršrutas pro Panevėžį

Lietuvos transporto ir logistikos klasteris pasirengęs jungtis į Transeuropines tiekimo grandines

„Tokvila“: 20 metų žvelgiant pro „Toyotos“ langus

Kokybiškos paslaugos neatsieja mos nuo investicijų

TURINYS

4 12

514

6 16

7 178

101820

4

Europos Komisija, kaip ir Lietuvos Respubli-kos Vyriausybė bei Seimas, projektą „Rail

Baltica“ laiko prioritetiniu transporto infras-truktūros projektu, kurio tikslas – „nukrauti“ automobilių kelius, spręsti taršos, saugaus eis-mo ir nacionalinio saugumo klausimus.

Europos Sąjungos ir valstybės lėšomis fi-nansuojamo projekto „Rail Baltica“ pirmasis etapas nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos iki Kau-no sparčiai įgyvendinamas. Darbus numatoma baigti 2015 m. pabaigoje: bus įrengta 120 km europinės vėžės, kuri pasieks antrąjį pagal dydį šalies miestą Kauną, o šis taps vienu svarbiau-sių logistikos mazgų Vidurio ir Rytų Europoje.

Tarptautinis projektas „Rail Baltica 2“ euro-pine greitąja geležinkelio vėže sujungs Lenki-jos, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos sosti-nes. Planuojama, kad jis bus įgyvendintas 2024 m.

Apie geležinkelio vėžes, kuriomis keleiviniai traukiniai galėtų važiuoti 240 km/h greičiu, imta kalbėti dar 2010-aisiais. Būta įvairių politi-nių sprendimų, bet konkrečių darbų stigo.

Šiandien dėl bendros „Rail Baltica 2“ įmonės sukūrimo deramės su Latvijos ir Estijos par-tneriais – svarstomi įmonės akcininkų sutar-ties klausimai. Gaila, kad prie mūsų komandos neprisijungė Lenkija. Tačiau tai nereiškia, kad mūsų santykiai su šia kaimynine valstybe nėra draugiški. Turėtume Lenkiją įtikinti, kad „Rail Balticos“ geležinkelio kelias labai svarbus atei-ties perspektyvai, norint turėti kryptį Šiaurės šalių link. Tikimės, kad tai padaryti mums pa-

SUSISIEKIMO MINISTRAS RIMANTAS SINKEVIČIUS: „TRANSPORTAS IR LOGISTIKA – LIETUVOS EKONOMIKOS VARIKLIS.“

Džiaugiuosi, kad transporto ir logistikos sektorius, kuris yra mūsų valstybės ekonomikos variklis, Lietuvoje sukuria apie 13 proc. šalies BVP. Šiandien norėčiau apžvelgti skirtingas transporto rūšis. Transporto sistemą sudaro sausumos, oro ir vandens transportas. Didžiausias ir solidžiausias savo finansine išraiška per visą atkurtos nepriklausomos Lietuvos laikotarpį yra geležinkelių projektas „Rail Baltica“.

dės ir Europos Komisija. Ekonominiu požiūriu Lietuvai labai aktua-

lus Vilniaus integravimas į šį projektą, nes šalies sostinės regione sukuriama net 40 proc. valsty-bės BVP. Tiesa, Vilniaus prijungimas kol kas yra derybų klausimas. Akcentuojama, kad tarp Vil-niaus ir Kauno, per kurį tiesiama „Rail Balticos“ vėžė, yra 100 km atstumas. Tačiau kai buvo kal-bama apie Latvijos ar Estijos uostus, kurie ne-jungė „Rail Balticos“ vėžės, keblumų nekilo – projekto partneriai sutiko dėl šių atšakų.

Lietuvos Seimui teks nelengva užduotis, nes politikai, pasvėrę ekonominius, socialinius ir aplinkos apsaugos aspektus, iš visų galimų europinės vėžės variantų turės pasirinkti opti-maliausią.

Skaičiuojame, kad „Rail Balticos“ vėžės sta-tyba turėtų kainuoti apie 5– 6 mlrd. litų. Įver-tinus tai, kad finansavimas galėtų būti apie 85 proc. iš Europos Sąjungos fondų lėšų, Lietuvos investicinė projekto dalis būtų ganėtinai dide-lė, tad privalome pažvelgti į projekto ekonomi-nę pusę – ar jis atsipirks, ar yra ekonomiškai pa-grįstas.

Bendros projekto „Rail Baltica 2“ įmonės ak-cininkų sutarties sudarymas ir sutarties paren-gimas yra du skirtingi procesai. Pradėta po-veikio aplinkai vertinimo studija. Trasos nuo Kauno iki Klaipėdos studija jau parengta. Šiuo metu yra ruošiami planavimo dokumentai ir vyksta derybos atskirais bendros įmonės stei-gimo sutarties klausimais. Konkrečių rezulta-tų galime tikėtis balandžio ar gegužės mėnesį.

Paraiška Europos Sąjungos finansavimui gauti turi būti pateikta iki 2016 m., tad laiko dar turime. Jo reikia ir Lietuvos Vyriausybei bei Seimui, kad būtų apsispręsta dėl europinės vė-žės maršruto. Manau, kad „Rail Baltica“ turi eiti į Rygą per Panevėžį su atšaka į Vilnių. Svarsto-mas nuo Lenkijos sienos Alytaus link per Vilnių variantas, bet, mano žiniomis, kliūčių atsiranda dėl esamų rezervatų ir draustinių. Trasa nėra reali ir įvertinus ekonominius rodiklius.

Projekto „Rail Baltica“ ekonominis potenci-alas yra rimtas: šiuo metu geležinkeliais gabe-nama apie 10 mln. tonų krovinių per Lietuvos ir Lenkijos sieną. Dėl numatomų naujų keleivių ir krovinių srautų matome palankią rinką, kurioje galimas dar didesnis ekonominis potencialas.

Mūsų derybinės pozicijos dėl projekto „Rail Baltica 2“ yra stiprios. Manau, kad Vilnius bus integruotas į projektą, tik reikia išspręsti tech-ninius klausimus. Be to, nėra abejonių, jog visų Baltijos valstybių sostinių kaip svarbiausių ir di-džiausių verslo centrų integravimas į projektą bus teigiamas – padidins krovinių srautus. Lie-tuvai sostinės integravimas į „Rail Balticą“ bus neabejotinai naudingas verslo ir apskritai ša-lies ekonomikos požiūriu.

Siekiant didinti gabenamų geležinkeliais krovinių srautus, transporto sektoriui labai svarbus ir viešųjų logistikos centrų kūrimas, ypač Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Mąstoma ir apie Šiaulių viešąjį logistikos centrą. „Rail Balti-ca“ atvers kelią logistikos sektoriaus atstovams skirtingų krovinių rūšių gabenimui pasirinkti

skirtingą transportavimo būdą – kelius, gele-žinkelius, jūrų transportą ar jų derinį ir taip pa-siūlyti rinkai optimalią logistinę paslaugą.

Ne mažiau reikšmingas yra ir kelių transpor-tas. Palyginti su 2008 m., šiandien, deja, auto-mobilių kelių finansavimas sumažėjęs 1,8 kar-to. Tai reiškia, kad automobilių keliai išvažinė-jami labiau nei atstatomi. Tačiau nepaisant to, privalome išlaikyti esamą kelių tinklą šalyje, ge-rinti eismo saugumo priemones, tiesti aplink-kelius, naudoti dinaminius kelio ženklus, infor-macinių ir ryšio technologijų priemonėmis in-formuoti eismo dalyvius apie eismo sąlygas.

Mūsų siekiamybė oro transporto srityje – turėti kuo daugiau tiesioginių skrydžių. Šiuo metu jų yra 37, tačiau įvairiais būdais skatina-me, kad būtų kuo daugiau. Taip pat kuriamos įmonės, orientuotos į pigius skrydžius. Siekia-me sujungti Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus, kad šie konkuruotų ne tarpusavyje, o tarptautiniu mastu.

Taip pat stengiamės, kad būtų išspręsta ei-lių pasienyje problema. Iki 2017 m. numatyta investuoti 80 mln. litų pralaidumui pasienyje didinti.

Mums labai rūpi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtra. Galime pasidžiaugti, kad pernai investicijoms į uosto infrastruktūrą panaudo-ta 50 kartų daugiau Europos Sąjungos lėšų nei 2011-aisiais. Iki 14,5 m išgilintas ir iki 150 m pa-platintas centrinės ir pietinės uosto dalies lai-vybos kanalas, kurį planuojama gilinti dar la-biau – iki 17 m. Šiuo metu uoste perkraunama apie 60 mln. tonų per metus, tikimasi šį skaičių padidinti iki 90 mln. tonų.

Esu patenkintas transporto sektoriaus vei-kla ir sveikinu visus į konferenciją susirinkusius transporto lyderius, linkėdamas gerų minčių, naujų idėjų, pelningo darbo ir sveikos konku-rencinės kovos, kurioje laimime visi.

BMC

ARC

HYVO

5

Tel. +370 652 22 588, el. p. terminal@dlg.lt, www.dlg.lt

NAUJAS MUITINĖS TERMINALAS

AKCIJA NAUJAM KLIENTUI !

� Dokument� �orminimas 7 d. per savait�Importo-eksporto proced�ros� Greitas pakrovimas, i�krovimas, perkrovimas� Joki� prastov�� Ilgalaikis krovini� sand�liavimas�

Nemokamas sand�liavimas(Yra papildom� s�l�g��

10 000 m2

Logistikos ir transporto sektorius 2013 m. Lietuvoje sukūrė 13,1 proc. BVP. Palygini-

mui galima nurodyti, kad Latvijoje šis sekto-rius sudarė 12,1 proc., Estijoje 8,2 proc. šalies BVP, o Europos Sąjungos valstybių vidurkis yra 4,9 proc. Šio sektoriaus apyvarta Lietuvo-je 2013 m., palyginti su 2012-iasiais, padidė-jo 13,7 proc. ir 50,5 proc. viršijo ikikrizinį 2008 m. lygį. Logistikos ir transporto sektoriaus pel-ningumas 2013 m. siekė 5,5 proc. ir palyginti su 2012 m. sumažėjo 11 proc., tačiau viršijo ikikri-zinį 2008 m. lygį (3,3 proc.).

Pastaraisiais metais transporto sektoriaus, geležinkelio ir Klaipėdos jūrų uosto augimą lėmė didėjantis eksportas ir tranzitiniai kro-viniai, o sandėlių verslas ir jį lydinčios paslau-gos kilo taip pat ir dėl padidėjusio vidaus var-tojimo. Susisiekimo ministras Rimantas Sinke-vičius labai aiškiai ir konkrečiai yra įvardinęs kiekvieno Lietuvos transporto segmento šian-dieninę situaciją ir artimiausius planus, todėl jų įtaka ir reikšmė Lietuvos pramonei akivaiz-di.

Užsienio rinkose Lietuva save pristato kaip tranzito valstybę, tačiau tranzitas gali būti skir-tingas. Kažin ar daug naudos duoda tranzitas, kai sunkiasvoris transportas tik kerta šalies te-ritoriją nuo vieno pasienio punkto iki kito, pa-likdamas užterštą orą, pažeistus kelius? Gauna-mas mokestis už naudojimąsi magistraliniais keliais iš užsienio vežėjų padarytos žalos nepa-dengia. Ir visai kitokia nauda yra iš tranzito, kai kroviniai yra perkraunami Klaipėdos jūrų uoste arba iškraunami, saugomi, rūšiuojami ir kom-plektuojami šalies teritorijoje esančiuose lo-

GLAUDUS TRANSPORTO IR LOGISTIKOS RYŠYS SU LIETUVOS PRAMONE

Vytautas Kudzys, Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas transporto ir logistikos klausimais, LPK atstovas LR Seime ir Vyriausybėje

gistikos centruose, kur jiems yra teikiamos įvai-rios papildomos paslaugos. Dėl tokio krovinių tranzito yra sukuriamos darbo vietos, gauna-mos daug didesnės pajamos Lietuvos verslui ir didesni mokesčiai į valstybės biudžetą, to-dėl būtina stiprinti logistikos ir transporto inf-rastruktūrą Lietuvoje, panaudojant tiek priva-taus verslo investicijas, tiek šalies biudžeto, tiek ES fondų lėšas.

Noriu atkreipti dėmesį į kelias problemas, su kuriomis šiandien susiduria logistikos sek-torius.

Teisinė bazėKaip minėjau, logistikos sektorius suku-

ria gana didelę šalies BVP dalį, tačiau logisti-ka kaip verslo rūšis jokiais teisiniais aktais nėra reglamentuota, taigi lyg ir neegzistuoja. 1992 m. priimtame Transporto pagrindų įstatyme ir vėlesniuose jo pakeitimuose kalbama tik apie transportą, nors transportas yra tik viena iš il-gos logistikos grandinės dalių. Išsivysčiusiose šalyse yra įteisinami ne tik logistikos, bet ir vi-sos tiekimo grandinės valdymo terminai ir re-glamentai. Susisiekimo ministerijai reikėtų šią teisinę spragą kuo greičiau užpildyti, nes aišku-mo nebuvimas sukelia nemažai problemų vyk-dant sudėtingus logistinius ir investicinius pro-jektus, sprendžiant finansavimo klausimus, ko-munikuojant su valstybinėmis institucijomis.

Kelių infrastruktūra ir būklėPastaraisiais metais žymiai sumažėjo fi-

nansavimas kelių plėtrai, remontui ir priežiū-

rai, kas pradeda kelti nemažai rūpesčių norint plėtoti transporto sektorių ir didinti krovinių apyvartas. Negana to, kad sumažintas ben-dras atskaitymo nuo surinkto akcizo už kurą procentas, Vyriausybė, pažeisdama LR Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą, dar šimtą kitą milijonų litų iš Kelių priežiūros fondo paima kitoms reikmėms fi-nansuoti, nesusijusioms su šalies keliais. Blo-gėjanti kelių būklė kelia riziką ne tik sklan-džiam transporto darbui bei krovinių tran-zitui, į ką jau atkreipė dėmesį ir atitinkamos ES institucijos. Tai didina transporto priemo-nių eksploatavimo bei remonto išlaidas. Bū-tina atkurti sumažintą finansavimą keliams, iš pradžių bent neimant lėšų iš kelių fondo ki-tiems tikslams.

Viešieji logistikos centrai (VLC)Pagaliau po beveik 20 metų užtruku-

sių kalbų apie VLC centrų steigimo būtinybę daugiausiai bendrovės Lietuvos geležinke-liai dėka keli realūs projektai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje pajudėjo iš mirties taško. Deja, vėlgi susiduriame su teisinės bazės trūkumu, kadangi įsteigti VLC negalės pritraukti inves-tuotojų, nes VLC operatorius neturi galimy-bės subnuomuoti panaudos būdu valdomos valstybinės žemės joje planuojančioms įsikur-ti įmonėms. Šiandien jau yra pasirašyta ne-mažai ketinimo protokolų su norinčiomis in-vestuoti bendrovėmis į VLC. Taip pat mūsų šalies VLC perspektyva domisi ir žinomos už-sienio kapitalo logistikos įmonės, tačiau ne-išsprendus teisinių žemės nuomos klausimų, joks rimtas investuotojas į Lietuvos VLC neat-eis. Tokiu būdu kils ir tam tikra projektų atsi-pirkimo rizika Lietuvos geležinkeliams, sta-

tantiems mūsų šalyje didelius ir modernius intermodalinius terminalus, nes šalia VLC su-kurtos infrastruktūros negalės dirbti visu pa-jėgumu. Susisiekimo ministerija turi skubiai inicijuoti įstatymų pakeitimus, leisiančius nor-maliai plėtoti VLC veiklą, kaip, pavyzdžiui, yra sėkmingai vystomi projektai Laisvosiose eko-nominėse zonose.

Specialistų rengimasTransporto ir logistikos sektorius susiduria

su įvairaus lygio specialistų ir darbininkų trū-kumu. Jau šešeri metai kai esu VGTU logistikos specialybės bakalaurų baigiamųjų darbų eg-zaminų komisijos pirmininkas ir pastebiu, kad kasmet silpnėja parengiamų specialistų lygis. To priežastis yra ne blogas paties universiteto ruošiamų studijų lygis, bet mažesni studentų gebėjimai. Dėl per daug liberalizuotos švieti-mo sistemos gimnazijose mokiniai nebesimo-ko matematikos, fizikos ir kitų tiksliųjų moks-lų. Baigus gimnaziją, abiturientams yra už-daromos galimybės studijuoti šiandien dar-bo rinkoje trūkstamų inžinierių, mechanikų, transporto, elektronikos ir kitas specialybes. Tuo pat metu yra labai daug „prikeptų“ ben-dro profilio vadybininkų, kurių rinkoje aps-tu. Taip pat dėl didelės jaunimo emigracijos į užsienį trūksta ir kai kurių darbininkų specia-lybių. Darbo biržose diegiamos bedarbių per-kvalifikavimo programos yra neefektyvios, nes jos nesugeba paruošti rinkai reikalingų speci-alistų. Visa tai neigiamai atsiliepia ir logistikos sektoriui.

Logistikos ir transporto sektorius Lietu-voje turi geras galimybes augti, todėl reikia vienyti valdžios ir verslo jėgas jam stiprinti ir plėsti.

BFL

6

Pastaruoju metu neretai sulaukiame kelei-vių vežėjų autobusais kritikos. Dažniausiai

jie reiškia nepasitenkinimą dėl geležinkeliams esą teikiamų išskirtinių sąlygų, galimo bilietų kainų dempingo ir kitų dalykų.

Tačiau reikėtų turėti omenyje, kad mes mo-kame infrastruktūros mokestį, kuris sudaro daugiau nei pusę bilieto kainos, sumokame degalų akcizą, o keleivių autobusais vežėjai – tik pastarąjį mokestį. Mūsų mokamo kuro ak-cizo pinigai nukeliauja į Finansų ministeriją ir niekada negrįžta atgal. Taip pat skiriame lėšų infrastruktūros eksploatacijai, naujoms staty-

boms, patys valdome eismą geležinkeliais. O tai juk kainuoja?

Kitos Europos valstybės geležinkelių infras-truktūrą kaip valstybės turtą finansuoja pačios. Tiesa, yra geležinkelių mokestis už eksploata-cines sąnaudas, jo dydis svyruoja nuo 3 iki 20 proc., bet visomis investicijomis rūpinamasi tik valstybės lėšomis. Mes už viską sumokame šimtu procentų.

Keleivių vežimas geležinkeliais Lietuvoje sudaro apie 10 proc. Europos Sąjungos tikslas – pervežti geležinkeliais bent apie 50 proc. visų keleivių, tad turėtume labai pasistengti.

Manau, kad pasiekti šį tikslą labiausiai truk-do sparčiai augantis lengvųjų automobilių ir mažėjantis gyventojų skaičius, lemiantis ma-žesnį keleivių naudojimąsi viešuoju transportu apskritai. Nuo 2004 m. geležinkeliais keliavu-siųjų skaičius sumažėjo 37 proc.

Pagrindiniai mūsų vietinio susisiekimo maršrutai šiandien yra Vilnius – Kaunas – Vil-nius, Vilnius – Klaipėda – Vilnius, Vilnius – Igna-lina – Turmantas – Vilnius bei Vilnius – Varėna – Marcinkonys – Vilnius. Turmanto ir Marcin-konių kryptis keleiviai pasirenka dėl pakanka-mai patogaus susisiekimo geležinkeliais, nes autobusai važiuoja ir ilgiau, ir kitąsyk nepasie-kia pageidaujamų stotelių. Geležinkelio marš-rutu Vilnius – Kaunas – Vilnius nurungiame au-tobusais keleivius gabenančius vežėjus todėl, kad mūsų paslauga pigesnė, greitesnė ir pato-gesnė.

„MŪSŲ SIEKIS – DIDINTI KELEIVIŲ SKAIČIŲ“

Keleivių vežimas Lietuvos geležinkeliais yra dažnai žiniasklaidoje gvildenama tema. Ekspertai ypač mėgsta kalbėti apie patiriamus nuostolius. Tačiau nuostolingas keleivių vežimas geležinkeliais yra ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos Sąjungos problema. Tiesa ta, kad keleivių vežimas geležinkeliais nei vienoje šalyje nėra pelningas. Geležinkeliai iš to uždirba tik trečdalį pajamų, tad reikalinga valstybės dotacija.

Tarptautinio susisiekimo maršrutuose do-minuoja kryptys Vilnius – Maskva – Vilnius ir Vilnius – Sankt Peterburgas – Vilnius. Taip pat – neseniai įgyvendinto projekto maršrutas Vil-nius – Minskas – Vilnius. Juo keliaujančių žmo-nių skaičius nuolat auga ir, kaip prognozuoja-ma, augs ateityje.

Manoma, kad šis geležinkelio ruožas taps bene pagrindiniu bendrovės Lietuvos geležin-keliai tarptautinio keleivių vežimo maršrutu. Juo mūsų traukiniai pradėjo kursuoti nuo 2013 m. gegužės 26 d. Numatoma, kad per 2014 m. šiuo maršrutu bus pervežama apie 0,12 mln. keleivių, arba apie 35 proc. visų tarptautinio susisiekimo keleivių.

Maršrutu Vilnius – Minskas – Vilnius noriu pasigirti dar ir todėl, kad juo susisiekimas la-bai patogus, nes kelionės trukmę nuo 4 val. su-trumpinome iki 2,5 val. Planuojame, kad ji bus dar sutrumpinta iki 2 val. Šio maršruto populia-rumą iliustruoja jau vien tas faktas, kad kelio-nės bilietui įsigyti ieškoma „blato“.

Kas lemia mūsų pagrindines pajamas? Galbūt paradoksalu, kad tarptautiniais maršrutais veža-me tik penktadalį keleivių, o pajamos siekia 60 proc. Vietinio keleivių vežimo pajamos sudaro tik 39 proc. visų pajamų. Tai lemia bilietų kainų skir-tumai ir kitokia keleivių, palyginti su keliaujan-čiaisiais tarptautiniais maršrutais, nomenklatūra.

Mūsų nuostoliai ilgai buvo pakankamai įspūdingi, tačiau pasikeitus bendrovės vado-vybei, kuri vadovavosi nuosekliu požiūriu į ke-leivių vežimą, sulaukėme rezultatų. 2008 m. mūsų nuostolis būtų buvęs 190 mln. litų, jei-gu valstybė nebūtų skyrusi dotacijos. 2013 m. rezultatai jau buvo kitokie – 115 mln. litų. Tai-gi nuostolius smarkiai sumažinome, o keleivių skaičius išaugo.

Džiaugiuosi, kad tai buvo pasiekta ne kelei-vių sąskaita. Labai lengva uždaryti maršrutą ir trimituoti, kad nuostoliai sumažinti. Neužda-rius maršruto mažinti nuostolius yra pakanka-mai didelis menas.

Kodėl nuostoliai mažėja? Pats efektyviau-sias būdas – investicijos į riedmenis. Keičiami seno tipo sovietiniai riedmenys į naujos kar-tos šiuolaikiškus traukinius. Maršrutais, kur bū-davo mažas keleivių srautas ir važiuodavo 4 ar netgi 6 vagonai, ėmė kursuoti vieno vago-no traukiniai. Šios investicijos buvo naudingos. Nuo 2008 iki 2012 m. dėl sutaupytų degalų ir lėšų, skirtų remontui, sąnaudos sumažėjo 25 proc. 2008 m. eksploatuojamų naujų riedme-nų parkas sudarė 9 proc., o šiandien naujo tipo riedmenys sudaro 42 proc. Ir tai nėra riba.

Mūsų keleivinių riedmenų parke yra 34 dy-zeliniai, 14 elektrinių traukinių, 86 keleiviniai vagonai ir 9 keleiviniai lokomotyvai. Vykdant riedmenų įsigijimo projektą, 2008–2013 m. buvo įsigyti 4 dyzeliniai traukiniai RA2, 12-ka vieno vagono traukinių, 6 kupė vagonai, 3 dy-zeliniai ir 8 dviaukščiai elektriniai traukiniai.

Manau, kad būtina ir toliau investuoti į rie-dmenų parką, nes tai padarė estai, daro latviai, tam naudojamos Europos Sąjungos fondų lė-šos, o tai lemia sąnaudų mažėjimą. Pastebėta, kad keleiviai, išbandę naujo tipo riedmenis ir pajutę kelionės komfortą, mielai grįžta į gele-žinkelius. Keleiviai, keliaujantys tarp Vilniaus ir Kauno, yra vežami naujais dviaukščiais trauki-niais. Elektrifikavę ruožą tarp Vilniaus ir Mins-ko, šiuo maršrutu irgi paleisime patogius elek-trinius traukinius.

Iki 2020 m. planuojame įsigyti 9 dyzelinius, 4 elektrinius traukinius, vieną modernizuotą keleivinį lokomotyvą ir 30 keleivinių vagonų. Žodžiu, numatyta investicinė programa yra pa-kankamai rimta.

2014 m. viduryje numatome pristatyti vietų užsakymo ir bilietų pardavimo sistemą, kuria naudodamiesi keleiviai galės užsisakyti ir įsigy-ti bilietus internetu, o popieriniai terminuotieji bilietai bus pakeisti į plastikinius.

Manau, kad ši sistema turėjo atsirasti anks-čiau, bet dėl įvairių priežasčių procesas užtru-ko. Mano galva, galimybė įsigyti bilietus inter-netu keleiviams patiks ir jų skaičius dar padidės.

Šiuo metu bendrovės Lietuvos geležinkeliai lojalumo programoje dalyvauja daugiau kaip 19 tūkst. keleivių.

Lietuvos geležinkeliai generalinio direktoriaus pavaduotojas, Keleivių vežimo direkcijos direktorius Raimondas Burkovskis.

BMC

ARC

HYVO

B

MC A

RCHY

VO

7

Džiaugiuosi, kad turiu galimybę trumpai pristatyti pasaulio ir Lietuvos ekonomikos

apžvalgą. Pasistengsiu pakankamai išsamiai iš-dėstyti tai, kas gali būti aktualu transporto sek-toriui 2014–2015 m.

Per pastaruosius trejus metus turbūt didžiau-sią nerimą Lietuvos ekonomikos sektoriams ir eksportuotojams turėjo kelti euro zonos skolų krizė. Tokių valstybių kaip Italija, kuri buvo at-sidūrusi skolų krizės židinyje, skolinimosi kaina buvo nukritusi iki žemiausio lygio nuo 2006 m.

Galima sakyti, šis gaisras užgesintas. Labai sėkmingai finansų rinkose pasiskolino ir Portu-galija, ir Airija, ir Ispanija. Tai rodo, kad finan-sų rinkos investuotojai jau neabejoja, kad euro zona iš skolų krizės išbrido, ir galima pradėti žiūrėti į tolesnį etapą.

Manoma, kad bent jau kol kas euro zono-je nebus spartaus ekonomikos augimo, nes kai kuriose valstybėse vis dar tęsiasi stagnacija. Ta-čiau tie dramatiški scenarijai, kuriuos 2011–2012 m. prognozavo ekonomistai, kad galbūt euro zona iširs ir teks visai atsisakyti bendros Europos valiutos, tikrai netapo realybe. Mato-me, kad po 4-erių metų pertraukos pamažu grįžtame į daug stabilesnį laikotarpį.

Tačiau tai nereiškia, kad Europos centrinis bankas nevykdys labai aktyvios monetarinės politikos. Prognozuojame, kad dauguma di-džiųjų pasaulio centrinių bankų artimas nuliui bazines palūkanas turbūt dar taikys iki antro-jo šių metų pusmečio. Europos centrinis ban-kas, panašu, veiks priešingai, šiemet ieškoda-mas dar daugiau galimybių euro zonos ekono-mikai skatinti.

Nemaža tikimybė, kad bankų palūkanos bus dar kartą sumažintos. Žinoma, ar skolini-mosi bazinė kaina bus 0,25, ar 0,1 proc., realus poveikis ekonomikai nebus didelis. Tai yra la-biau simbolinis žingsnis.

Yra ir kitų būdų ekonomikai skatinti. Gali-ma nustatyti neigiamas palūkanas komercinių bankų indėliams Europos centriniame banke, teikti ilgalaikes paskolas bankams, kad šie tu-rėtų daugiau galimybių finansuoti privatų sek-torių, arba pirkti įvairius vertybinius popierius, kad būtų didinamas likvidumas ir mažinama skolinimosi kaina.

Diskutuoti apie tuos būdus, kombinacijas ir įvairias kitas galimybes galima ilgai. Akivaizdu, kad Europos centrinis bankas turi du tikslus: vieną – labai aiškiai išreikštą didesnės infliaci-jos Europoje ir spartesnio kreditavimo norą, kitą – labiau paslėptą, niekieno neįvardijamą. Tačiau aišku, kad Europa nori laisvos ir libera-lios pinigų politikos.

Tokių priemonių Europa suras dar šiemet, o euro ir dolerio kursas turėtų mažėti. Valiutų kursų prognozavimas yra labai sudėtingas da-lykas. Visada sakau, kad ekonomistai, progno-zuodami valiutų kursus, gali tik numatyti, koks bus valiutų kursas arba kada, bet ne abu daly-kus vienu metu.

Esame įvardiję, kad valiutų kursas turėtų dar sumažėti, nors tai garantuoti yra labai sudėtin-ga. Bet kuriuo atveju iki metų vidurio turėtų iš-likti dolerio stiprėjimo ir euro šiokio tokio sil-pnėjimo tendencija.

Pagrindiniai rizikos šaltiniai, mūsų nuomo-ne, šiuo metu yra ne Europoje, o besivystančio-se rinkose. Didžiosios pasaulio besivystančios

PASAULIO IR LIETUVOS EKONOMIKOS APŽVALGATransporto sektorius tuo ir yra įdomus, kad jis labai priklausomas nuo kitų sektorių. Viena vertus, jei yra pramonės ar užsienio prekybos problemų, dauguma transporto sektoriaus įmonių irgi turės rūpesčių. Kita vertus, visi ekonominiai sektoriai yra tiesiogiai priklausomi nuo transporto sektoriaus funkcionavimo.

rinkos lėtėja. Turiu omenyje Kiniją, Indiją, Brazi-liją, Rusiją. Tiesa, šiuo metu sunku apibrėžti, kur yra didžiausi rizikos veiksniai.

Lietuvai Rusijos ekonomikos perspektyvos labai svarbios, juolab kad vieni didžiausių ryšių su šia valstybe yra transporto ryšiai. Rusija ne-turėtų pasinerti į gilų nuosmukį, nes dauguma šios valstybės struktūrinių ekonominių rodi-klių yra pakankamai geri: maža skola, einamo-sios sąskaitos perteklius, pakankamai žemas nedarbo lygis, didelis užsienio valiutų rezervas.

Rusijoje nėra labai išbalansuota ekonomi-ka, kitaip nei Indijoje, Brazilijoje ar Indonezijo-je, kurios šiuo metu iš tiesų sulaukia daug nei-giamo investuotojų dėmesio. Bet pagrindinė problema, ypač kalbant apie Lietuvos ir Rusijos santykius, yra ta, kad Rusija taiko tam tikras Lie-tuvai nepalankias priemones. Juk dar atsime-name pieno produktų eksporto apribojimą bei sugriežtintas patikros priemones. Manau, kad tokie atvejai yra pagrindinė Lietuvos santykių su Rusija paaštrėjimo rizika, bet tai tikrai nėra Rusijos nuosmukio tikimybė. Ji bus lėtos sta-gnacijos būsenos.

Štai tokia išorinė ekonominė aplinka pasau-lyje, kuriame yra rizikos šaltinių. Kai kurios Eu-ropos Sąjungos valstybės yra pakankamai sil-pnos, tačiau išorinė aplinka yra jau stabilesnė ir suteikia daugiau galimybių tiek Lietuvos ga-mintojams, tiek ir transporto sektoriui.

Apskritai Lietuvos ekonomikos struktū-ra pradėjo kisti praėjusių metų antrąjį pusme-tį. Ekonomikos augimas pernai sulėtėjo iki 3,2 proc., bet tai buvo laikina. Šiemet ekonomikos augimas sieks 3,7 proc., o 2015 m. paspartės dar maždaug puse procentinio punkto.

Kodėl gi pernai sulėtėjo Lietuvos ekonomi-kos augimas? Daug priežasčių tikrai nebuvo. Tai buvo susiję ne su visomis pramonės įmo-nėmis, bet tik su keliais sektoriais – naftos per-dirbimo ir trąšų gamybos. Būtent dėl šių dviejų sektorių sumažėjusio konkurencingumo ir kri-tusių tam tikrų žaliavų kainų pasaulinėse rin-kose praėjusių metų antrąjį pusmetį pramonės augimas tarsi sustojo. Tačiau kitų sektorių augi-mas buvo gana spartus ir siekė beveik 5 proc.

Taigi žvelgdami į 2014-uosius bei 2015 m. nematome priežasčių, kodėl turėtų sulėtėti vi-sos pramonės augimas. Pagal dabartines trąšų kainas galima spręsti, kad rinka galėtų šiek tiek

atsigauti. Tai svarbu geležinkelių sektoriaus transporto veiklai, susijusiai su trąšų eksportu.

Pagrindiniu Lietuvos ekonomikos augimo veiksniu tampa nebe užsienio prekyba, nors eksportas augs maždaug 5 proc. ir šiemet, ir ki-tąmet, bet investicijų augimas. Pastarasis išryš-kėjo jau pernai, o tam turėjo įtakos tiek valsty-binis, tiek privatus sektorius.

Šiemet patvirtinta valstybės investicijų pro-grama yra beveik dešimtadaliu didesnė nei pernai. Tai reiškia, kad ir toliau viešojo sekto-riaus investicijos į infrastruktūrą Lietuvos eko-nomikai turės teigiamos įtakos. Daugiau in-vestuoja ir privatus sektorius. Tiesa, kol kas daugiausia jis investavo į ne pačius produkty-viausius aktyvus – žemę ir nekilnojamąjį turtą. Investuojama į mašinas, įrengimus, o tai labiau skatina ekonomikos augimą.

Dar vienas svarbus veiksnys – vienas spar-čiausių Europos Sąjungoje ekonomikos augi-mas buvo pasiektas netgi tuomet, kai gyvento-jai vis dar mažino savo paskolų portfelį, o įmo-nės savo finansinį svertą pradėjo po truputį di-dinti tik pernai.

Gyventojų paskolų portfelis 2013 m. lapkri-čio – gruodžio mėnesiais pradėjo didėti ir, pro-gnozuojame, toliau didės. Taip pat – ir įmonių. O tai paskatins Lietuvos ekonomikos augimą. Pagrindiniu augimo veiksniu išliks namų ūkio vartojimas, susijęs ne tiek su kreditavimu ir ge-rėjančiais lūkesčiais, bet su teigiamomis ten-dencijomis darbo rinkoje.

Nedarbo lygis pernai mažėjo gana sparčiai, toliau mažės ir šiemet, ir kitais metais, bet ne-manome, kad artimiausiu metu jis sumažės daugiau nei 10 proc., nes tebėra aukštas struk-tūrinio nedarbo lygis.

Naujos darbo vietos kuriamos, bet dažniau-siai ne ten, kur yra daugiausia bedarbių, ir daž-nai iš bedarbių tikimasi ne tokių kompeten-cijų, kokias jie turi. Tai yra vyraujanti Lietuvos

ekonomikos problema. Bet tuo pačiu matome ir sparčiau augantį vidutinį darbo užmokestį. Prognozė – šiemet ir kitais metais jis augs 5–6 proc., o tai didins Lietuvos gyventojų perkamą-ją galią.

Vienas iš veiksnių, turėjęs neigiamos įta-kos Lietuvos ekonomikai, – didelė emigracija. Pastaraisiais metais ji išsikvėpė ir įgavo šalutinį efektą, kurį visuomet verta prisiminti. Emigran-tų į Lietuvą siunčiamos piniginės perlaidos la-bai didelės. Pernai jos buvo rekordinės – apie 6 mlrd. litų arba apie 5 proc. šalies BVP. Šie pini-gai yra svarus namų ūkio pajamų šaltinis.

Tos lėšos skirstomos įvairiai. Dalis jų siunčia-ma giminaičiams į Lietuvą, kita dalis skiriama būsto paskoloms mokėti ar investicijoms į ne-kilnojamąjį turtą Lietuvoje. Bet kuriuo atveju šis faktas rodo emigrantų ryšį su Lietuva. Pas-taraisiais metais taip pat padidėjo gyventojų imigracija į Lietuvą, o tai rodo, kad dalis emi-grantų, kažkada išvykusių svetur, grįžta namo.

2014 m. infliacija išliks maža, o tam didžiau-sios įtakos turės žaliavų rinkos tendencijos. Manome, kad naftos kaina ir toliau mažės, o ki-tais metais bus žemesnė nei 100 dolerių už ba-relį. Tad sąnaudos, kurios daugeliui yra aktua-lios, neturėtų didėti.

Naftos kainas mažina padidėjusi jos gavyba tiek JAV, tiek Artimuosiuose Rytuose, tuo pa-čiu – vangiai auganti paklausa, atsirandantys alternatyvūs energijos šaltiniai, kaip, tarkime, skalūnų dujos. Žinoma, visuomet išlieka rizika, susijusi su Artimaisiais Rytais. Jeigu ten prasi-dėtų kariniai konfliktai, naftos kaina galėtų kil-ti, bet fundamentalūs veiksniai rodo šios žalia-vos pigimą.

Lietuva dėl stabilios infliacijos ir stabilių valstybės finansų kitais metais prisijungs prie euro zonos. Tai, kad mūsų valstybė įsives eurą, jau niekam nėra naujiena, ir daugelis įmonių tam ruošiasi.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

BFL

BMC

ARC

HYVO

8

2013 m. tikslių duomenų neturime, todėl remsimės praėjusių metų dviejų trijų ke-

tvirčių statistika, kurį nėra labai tiksli, bet nu-sako tendencijas. Įmonių skaičius Lietuvoje auga, transporto ir logistikos – taip pat. Kon-kurencija didėja, bet mūsų rinka yra ne Lietu-va, o visas pasaulis, tad esame draugai, o ne konkurentai.

Šių metų pradžioje Lietuvoje visose šako-se veikė beveik 87 tūkst. įmonių, iš kurių dau-giau nei 6,5 tūkst. – transporto sektoriaus įmo-nių, o tarp pastarųjų – 1604 logistikos ir sandė-liavimo įmonės. Transportas po krizės atsigavo greičiau nei kitos ūkio šakos. Statistikos duo-menimis, transporto sukuriama pridedamo-ji vertė didėja ir 2012–2013 m. siekė 13 proc.

Mūsų asociacija artimiausia ekspeditorių darbo sričiai, todėl žino, jog ekspedijavimo, sandėliavimo ir krovinių tvarkymo įmonių Lie-tuvoje yra ne tik didelių, vidutinių, bet ir mažų. Tokia jau mūsų ekspeditorių paletė. Ir visas jas turime gerbti. Jei kažkas ruošiasi rašyti raštus dėl licencijavimo ar sudaryti barjerus mažoms ar didesnėms įmonėms, nedarykite to. Ateina jaunimas, jis pragmatiškas, geras. Leiskime vi-siems dalyvauti rinkoje. Ji plati: Europos Sąjun-

„LIETUVIŠKA“ LOGISTIKA TRUMPAI„Lineka“ yra viena didžiausių logistikos ir ekspeditorių asociacijų Lietuvoje. Turime problemą: negalime sumažinti narių skaičiaus augimo. Pernai tuo pat metu turėjome 51 narį, šiuo metu – 64, nors 4 narius iš asociacijos pašalinome dėl neetiško elgesio rinkoje.

goje yra 500 mln. gyventojų, NVS šalyse – 280 mln., o kur dar likęs pasaulis?

Tendencijos tokios: pernai 2–3 ketvirtyje mūsų sektoriaus pajamos šiek tiek krito, bet šiems metams prasidėjus atsigauname – krovi-niai pajudėjo. Visi žinome apie garsius projek-tus „Vikingas“, „Saulė“, „Merkurijus“ ir vieną ma-dingiausių temų – 1435 mm europinę ir 1520 mm rusišką geležinkelio vėžes.

Kai kalbame apie geležinkelius, vis minime intermodalą. JAV šiuo požiūriu turi kuo pasigir-ti: geležinkelių sausumos tiltais, sutrumpinan-čiais tranzito laiką iš Azijos į Rytinę JAV pakran-tę, Šiaurės Amerikos geležinkelių sausumos til-to dėka atsiradusia krovinių transportavimo alternatyva Panamos kanalui, dviejų aukštų inermodaliniais konteineriniais traukiniais.

Ne veltui finansų rinkos įžymybė Vorenas Bafetas yra pasakęs: „Mūsų šalies gerovė atei-tyje priklausys nuo to, kaip efektyviai veiks ge-ležinkelių sektorius.“

Ar bus Europos Sąjunga Jungtinėmis Ame-rikos Valstijomis? Sakote, nepalyginami daly-kai? Skirtingos valstybės, istorija.

Kas būtų, jei Europos Sąjunga būtų Ameri-koje? Būtume, turbūt, labiau pajudėję.

2nd Trade Fair for International Transport and Logistics Management

Meet the Market at the Gateway to the World

4 – 6 November 2014Trade Fair Centre Hamburg, Germany

Organiser:EUROEXPO Messe- und Kongress-GmbHTel. +49 89 32391-241www.transfairlog.com

Ask for exhibitor

information now!

www.transfairlog.com

Lietuvos nacionalinės ekspeditorių ir logistų asociacijos „Lineka“ viceprezidentas Darius Brekys.

BMC

ARC

HYVO

9

2nd Trade Fair for International Transport and Logistics Management

Meet the Market at the Gateway to the World

4 – 6 November 2014Trade Fair Centre Hamburg, Germany

Organiser:EUROEXPO Messe- und Kongress-GmbHTel. +49 89 32391-241www.transfairlog.com

Ask for exhibitor

information now!

www.transfairlog.com

www.klasteris.eu

LIETUVOS TRANSPORTO IR LOGISTIKOS KLASTERIS

Laisvės pr. 5, 2 rūmai, Vilnius, tel./faks. +370 5 2481629

10

LIETUVOS TRANSPORTO LYDERIAI 2012: GERIAUSIEJI IŠ GERIAUSIŲ

Svarbiausiu metų pabaigą žyminčiu transporto ir logistikos sektoriaus renginiu tapo „Lietuvos transporto lyderiai 2012-ieji“ apdovanojimų ceremonija, kurioje įvardintos bei apdovanotos novatoriškiausios šalies vežėjų, ekspeditorių ir logistikos bendrovės bei jų vadovai. Šie apdovanojimai – jubiliejiniai, prieš penkerius metus mūsų šalyje pradėta ieškoti geriausių transportininkų ir vadovų. Žurnalo „Transportas“ iniciatyva organizuojami apdovanojimai jau tapo Lietuvos nacionaliniu projektu.

Mindaugas aušra

Tradiciškai įvardinti ir apdovanoti pažan-giausias įmones, vadovus, technologijas bei technikas susirinko logistikos ir transporto atstovai: „Baltijos media centras“, Lietuvos lo-gistikos asociacija bei nacionalinė ekspedito-rių ir logistų asociacija „Lineka“ kartu su tech-ninės priežiūros įmonių asociacija „Transeks-ta“. Šį renginį globojo Susisiekimo ministeri-ja bei generalinis rėmėjas – didelį paslaugų spektrą transportininkams teikianti kompa-nija DKV.

„Metų vadovo“ apdovanojimas teikiamas šioje srityje pažangą ar neįprastą patirtį paro-džiusiam žmogui, galinčiam kolegoms būti pa-vyzdžiu vadybos ir verslo valdymo srityje. Šį kartą apdovanojimas skirtas bendrovės Lietu-vos paštas generalinei direktorei Linai Minde-rienei, kuri naujam gyvenimui prikėlė nuosto-liuose skendintį valstybinį paštą ir per trum-pą laiką šią struktūrą išplėtė iki banko sistemos su elektronine parduotuve ir siuntų savitarnos terminalais „LP Express 24“.

Mūsų šalis garsėja kelių transporto bendro-vėmis ir savo darbą puikiai išmanančiais vežė-jais, tad vieną iš prestižiškiausių įvertinimų šio-je srityje pelnė įmonė, kurios darbas išsiskyrė naujomis idėjomis, suteikusiomis šiam vers-

lui papildomą postūmį. „Lietuvos metų vežė-ju 2012-ieji“ tapo bendrovių grupė „Autovers-las“, kuri yra viena veržliausių transporto ir lo-gistikos įmonių Baltijos šalyse, per 15 metų iš-vysčiusi nuosavą infrastruktūrą, dideles veiklos apimtis. Ji vadovaujasi pasauliniais standartais ir procedūromis, dėl kurių per metus gabena apie 46 tūkst. automobilių ir 42 000 t krovinių. Automobilius ji gabena ir saugo moderniame logistikos centre garsiausiems pasaulio auto-mobilių gamintojams bei prekybininkams – „Toyota“, „General Motors“, „Inchcape“.

Prizą bendrovės generaliniam direktoriui Valdemarui Zakarauskui įteikęs renginio me-cenatės – bendrovės „DKV Euro Service Balti-kum“ – generalinis direktorius Artūras Miche-jenko pabrėžė, kad šios nominacijos nugalėto-jui tenka didelė garbė ir įpareigojimas savo pa-vyzdžiu įkvėpti kitus rinkos dalyvius.

Dar vienos nominacijos – „Lietuvos metų keleivių vežėjas 2012“ – nugalėtoja tapo ben-drovė „Jonavos autobusai“. Ji modernizavo au-tobusų stotį bei savo transporto parką. Ji nuo-lat koreguoja darbo grafikus ir maršrutus at-sižvelgdama į jonaviečių, seniūnų, sodų ben-drijų pirmininkų siūlymus. Didelis dėmesys bendrovėje skiriamas patogių ir optimalių maršrutų kūrimui.

Įvertinti ekspeditoriai ir logistai„Lietuvos metų ekspeditoriumi 2012“ titu-

luota bendrovė „ACE logistics“, prizą jos vado-vui Ignui Puluikiui įteikė Nacionalinės ekspedi-torių asociacijos „Lineka“ prezidentas Tautginas Sankauskas. Pasak jo, ekspedijavimo patirties ir efektyvaus darbo pavyzdžių kolegos galėtų pa-simokyti iš šios bendrovės, kuri darniai sujun-gė net kelias veiklas, tradiciškai išlikdama išti-kima transporto architektų geriausiai praktikai. Jos sparti plėtra ir gausybė projektų užsienyje rodo sėkmingą įmonės ekspedijavimo patirtį.

Transporto architektais vadinami ekspedi-toriai kaip niekada yra svarbūs mūsų šalies lo-gistikos paslaugų plėtrai, tad metų ekspedi-toriaus titului nominuota įmonė yra išskirtinė savo patirtimi bei projektais.

Logistikos paslaugų šalimi siekianti tap-ti Lietuva turi kuo didžiuotis, mat privatūs lo-gistikos operatoriai jau ne pirmus metus vysto modernias tiekimo grandinės valdymo sche-mas, suteikia klientams sudėtingas ir tik jų po-reikiams pritaikytas paslaugas.

Lietuvos logistikos asociacijos preziden-tas Vytautas Kudzys paskelbė, jog „Lietuvos metų logistikos operatoriumi 2012“ tituluoja-ma bendrovė „Baltic Logistic Solutions“. Tai – viena didžiausių ir stabiliausių logistikos kom-panijų, veikianti visose trijose Baltijos šalyse ir nuo 2012 m. valdanti moderniausią Lietuvo-je temperatūrinį sandėlį. Kompanijos logisti-kos centrai įkurti strategiškai patogiausiose regiono vietose, todėl užtikrina greitus ir ko-kybiškus visų temperatūrinių rėžimų krovinių transportavimo sprendimus tarp Baltijos šalių ir jų vidaus rinkose – Lietuvoje, Latvijoje, Esti-joje. Modernus automobilių parkas ir sandėlių technika, programinė procesų valdymo įranga, patyrę ir profesionalūs darbuotojai užtikrina kokybiškus ir efektyvius logistikos sprendimus.

Intermodalumas – nauja kryptisNominacija, kurios atsiradimą paskatino sė-

kminga mūsų šalies geležinkelininkų veikla ir akivaizdus proveržis tarptautinėje erdvėje, yra „Metų geležinkelių operatorius 2012“. Tai – įmonė, kurios darbas tapo gražiu pavyzdžiu šios srities profesionalams.

Rinkimų „Lietuvos transporto lyderiai 2012“ nugalėtojai:Metų transporto vadovas 2012 AB Lietuvos paštas generalinė direktorė Lina Minderienė

Metų vežėjas automobiliais 2012 bendrovių grupė „Autoverslas“

Metų keleivių vežėjas 2012 AB „Jonavos autobusai“

Metų ekspeditorius 2012 UAB „ACE logistics“

Metų logistikos operatorius 2012 UAB „Baltic Logistic Solutions“

Metų geležinkelių operatorius 2012 UAB „Intermodal Container Service“

Metų perspektyviausia įmonė 2013 UAB „AD REM Transport“

Metų pažangioji technologija 2013 savaeigė geležinkelių mašina „AGRc 1200“

Metų komercinis automobilis 2013 „Ford Transit“

Metų vilkikas 2013 MAN TGL/TGM

VGTU Intermodalinio transporto ir logisti-kos kompetencijos centro direktorius dr. Al-girdas Šakalys įteikė garbingą prizą šios nomi-nacijos nugalėtojai – bendrovei „Intermodal Container Service“. Įmonė yra NATO sertifikuo-ta krovinių gabenimo operatorė, taip pat ji ak-tyviai dalyvauja dirbdama intermodaliniame projekte „Vikingas“.

Daugiausiai vilčių teikianti nauja bendrovė, kuri neseniai savarankiškai ėmėsi veiklos, eks-pertų manymu, yra „AD REM Transport“. Nuo grupės įmonių atsiskyrusi ir pradėjusi savo jė-gomis plėtoti verslą, vadovaujama patyrusio vadovo Dariaus Brekio, ši bendrovė įvardinta „Metų perspektyviausia įmone 2013“.

Techniniams sprendimas – atskiros nominacijos

Šiemet įvardinti ir apdovanoti pažangių tech-nologijų bei technikos kūrėjai. Tai technika, nau-dojama transportininkų darbe – sunkvežimiai, krovininiai automobiliai ir naujausi techniniai sprendimai. Techninės nominacijos skiriamos taip, kad sunkvežimiai ir automobiliai titulus ga-lėtų nešioti visus ateinančius metus, tad ir metai įvardijami ne 2012-ieji, o 2013-ieji. Vienoje įsta-biausių nominacijų – „Lietuvos metų pažangio-ji technologija 2013“ – laimėjo Vilniaus lokomo-tyvų remonto depo sukurta savaeigė geležinke-lių mašina „AGRc 1200“, skirta geležinkelio bė-gių tiesimui ir priežiūrai, medžiagų bei bėgių transportavimui. Pagamintos šio tipo mašinos 2013 m. bus plačiai naudojamos tiesiant ir elek-trifikuojant geležinkelį maršrute Vilnius – Mins-kas. Projektą sukūrė UAB Vilniaus lokomotyvų remonto depas, pasitelkusi Italijos geležinkelių technologus. Ši Lietuvoje gaminama geležinke-lio mašina yra unikali, nes ne tik Baltijos šalyse, bet ir Rytų Europoje šiai mašinai analogų nėra.

Metų sunkvežimiai ir automobiliaiDar viena svarbi nominacija – „Metų komer-

cinis automobilis 2013“, kurioje laimėjo nau-jasis „Ford Transit“, jau nuskynęs tarptautinio metų furgono laurus Europoje ir nešiosiantis šią karūną Lietuvoje.

Šiemet sunkvežimių nominacijoje preten-dentai buvo renkami iš krovinių paskirstymo ir distribucijos segmento modelių. Šie nedideli sunkvežimiai paprastai aptarnauja prekybos ir gamybos įmones, padeda prekes pristatyti ga-lutiniams vartotojams. Nugalėtojais paskelbti MAN modeliai vadinami TGM/TGL vardu. Nau-joji MAN modelių TGM ir TGL gama – tai uni-versalus sprendimas distribucijos verslui ir pre-kių pristatymui – modernūs, šiuolaikiški ir pati-kimi. Už šias ypatybes prizas atiteko šios mar-kės sunkvežimių gamintojui.

BMC

ARC

HYVO

BMC

ARC

HYVO

11

12

audronė FiliManavičienė

Svarbiu tapusio kasmetinio transporto ir logistikos sektoriaus renginio „Lietuvos

transporto lyderiai 2013“ apdovanojimų ce-remonijoje bus pagerbtos novatoriškiausios 2013 metų šalies vežėjų, ekspeditorių, logisti-kos, paslaugų bei naujausias technologijas die-giančios bendrovės ir jų vadovai.

Tarptautinio žurnalo „Transportas“, leidžia-mo viešosios įstaigos Baltijos media centras, iniciatyva nebe pirmus metus organizuojami rinkimai ir iškilmingi apdovanojimai jau tapo Lietuvos nacionaliniu projektu.

2013-ųjų metų rinkimų organizatoriams sė-kmingai tęsti projektą padėjo Lietuvos naci-onalinė ekspeditorių ir logistų asociacija „Li-neka“, Lietuvos logistikos asociacija, Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija „Tran-seksta“, AB Lietuvos geležinkeliai, VšĮ „Lietuvos transporto ir logistikos klasteris“ bei kiti ilga-mečiai projekto partneriai.

Projekto iniciatoriai dėkingi generaliniam rėmėjui Transporto reformų paramos fondui, nuolatiniai rinkimų projekto „Lietuvos trans-

LIETUVOS TRANSPORTO LYDERIAI 2013: NUGALĖTOJAI PASKELBTI!Transportininkai tęsia gražią tradiciją – jau šeštą kartą paskelbė savo lyderius. Rinkimų projekto „Lietuvos transporto lyderiai 2013“ organizatoriai šį sykį nusprendė pasielgti kiek neįprastai – nelaukti apdovanojimo vakaro, kurio metu yra skelbiami nugalėtojai, bet juos įvardinti gerokai anksčiau. Ši žinia suteikė galimybę vežėjams, ekspeditoriams, logistikos, naujos technikos bei paslaugų tiekėjams aptarti laimėtojus ir tinkamai juos pagerbti savo rate.

porto lyderiai“ globėjai Lietuvos respublikos susisiekimo ministerijai bei nominacijos „Metų transporto vadovas 2013“ globėjui susisiekimo ministrui Rimantui Sinkevičiui.

Apdovanojimas „Metų transporto vadovas“ teikiamas šioje srityje pažangą ar neįprastą pa-tirtį parodžiusiam žmogui, galinčiam būti pa-vyzdžiu išmanios vadybos, situacijų valdymo, verslo kultūros bei socialinės atsakomybės sri-tyse. Šį kartą apdovanojimas skirtas Lietuvos civilinės aviacijos administracijos direktoriui Kęstučiui Aurylai, kuris pasiekė, kad jo vado-vaujama bendrovė dirbtų stabiliai ir patikimai. Šis vadovas yra tikras savo srities žinovas, kurio pavyzdžiu galėtų sekti ir kiti transporto sekto-riaus kompanijų vadovai.

Lietuva garsėja kelių transporto bendrovė-mis ir savo darbą puikiai išmanančiais vežėjais. „Metų vežėju 2013“ tapo UAB „Vičiūnai“. Tai – viena iš seniausių ir labiausiai patikimų trans-porto įmonių Lietuvoje. UAB „Vičiūnai“yra „Vi-čiūnų“ įmonių grupės dalis. Kaip teigia žinovai, „Vičiūnų“ verslas prasidėjo būtent nuo vežėjiš-kos veiklos. Šios bendrovės transporto vado-vas Petras Ganiprauskas taip pat gali didžiuo-

tis kasmetinėse meistriškumo varžybose pui-kiai pasirodančiais vairuotojais.

Bendrovė „Vičiūnai“ užsiima krovinių gabe-nimu įvairiais tarptautiniais maršrutais. Geo-grafija plati: Baltijos šalys, Vidurio Europa, Va-karų Europa, Skandinavijos šalys, Rytų Euro-pa, Rusija, Kazachstanas. Visose transporto priemonėse įdiegta palydovinio (GPS) stebėji-mo sistema, puspriekabėse įrengti temperatū-ros fiksavimo įrenginiai (termografai), leidžian-tys kontroliuoti vežamo krovinio temperatūrą viso transportavimo metu. Įmonės darbuotojai nuolat tobulinasi įvairiuose kursuose ir kvalifi-kacijos kėlimo programose.

Nominacijos „Metų keleivių vežėjas 2013“nugalėtoja tapo akcinės bendrovės Lie-tuvos geležinkeliai Keleivių vežimo direkcija, vadovaujama direktoriaus Raimondo Burkovs-kio. 2013 m. Lietuvos geležinkeliais vežta per 4 mln. keleivių arba gerokai daugiau nei 2012 m. Skaičius išsaugo dėl keliavusiųjų ne vienu maršrutu, tačiau bene labiausiai – net 40 proc. – maršrutu Vilnius–Oro uostas–Vilnius. Džiugi-na ir nuolat augantis keleivių skaičius maršrutu Vilnius–Minskas. Juo sėkmingai kursuoja Len-

kijos įmonėje pagaminti modernūs traukiniai „PESA Bydgoszcz“.

Pagarbaekspeditoriams ir logistamsTransporto architektais vadinami ekspedi-

toriai kaip niekada yra svarbūs mūsų šalies lo-gistikos paslaugų plėtrai, tad metų ekspedi-toriaus titului nominuota įmonė yra išskirtinė savo patirtimi bei projektais.

Nominacijoje „Metų ekspeditorius 2013“ ti-tuluota UAB „Arijus“, vadovaujama Arijaus Ra-mono. Tai viena iš pagrindinių krovinių eks-pedicijos kompanijų, aprūpinančių šaudyklinį traukinį „Merkurijus“, kurio maršrutas yra Klai-pėda–Maskva. UAB „Arijus“ – nuo 1992 m. savo veiklą vykdanti, viena iš didžiausių krovinių ga-benimo ir ekspedijavimo bendrovių Lietuvo-je, krovinių gabenimo konteineriais pradininkė šalyje. Šiandien ji yra viena iš logistikos lyderių Lietuvoje: krovinių ekspedijavimą vykdo jūra, autotransportu, geležinkeliu, oru ir kombinuo-tu transportu, pristato krovinius „nuo durų iki durų“, profesionaliai perveža pavojingus ir ne-gabaritinius krovinius, teikia kompleksinės lo-gistikos (3PL), sandėliavimo ir kitas paslaugas.

Logistikos paslaugų šalimi siekianti tap-ti Lietuva turi kuo didžiuotis, mat privatūs lo-gistikos operatoriai jau ne pirmus metus vysto modernias tiekimo grandinės valdymo sche-mas, suteikia klientams sudėtingas ir tik jų po-reikiams pritaikytas paslaugas.

Nominaciją „Metų logistikos operatorius 2013“ pelnė UAB AD REM, vadovaujama Sta-nislavoKozelo. 2013 m. ši bendrovė šventė 20-

13

LIETUVOS TRANSPORTO LYDERIAI 2013: NUGALĖTOJAI PASKELBTI!

Rinkimų „Lietuvos transporto lyderiai 2013“ nugalėtojai:Metų transporto vadovas 2013 Kęstutis Auryla

Metų vežėjas automobiliais 2013 Vičiūnai, UAB

Metų keleivių vežėjas 2013 LG Keleivių vežimo direkcija

Metų ekspeditorius 2013 Arijus, UAB

Metų logistikos operatorius 2013 AD REM, UAB

Metų geležinkelių operatorius 2013 HoptransProjects, UAB

Metų perspektyviausia įmonė 2013 Ruptela, UAB

Metų pažangioji technologija 2014 Put-by-ligh, sandėlių technologija.

Metų komercinis automobilis 2014 Mercedes-Benz Sprinter

Metų vilkikas 2014 Volvo FH

ties metų jubiliejų. Tai viena iš pirmųjų ir šiuo metu svarbiausių logistikos kompanijų Lietu-voje, vykdanti krovinių gabenimą automobilių transportu, geležinkeliais, jūra, oro transportu, teikianti muitinės tarpininko bei A klasės san-dėliavimo paslaugas.

Inovatyvumas ir perspektyvaNominacija, kurios atsiradimą paskatino

sėkminga mūsų šalies geležinkelininkų vei-kla ir akivaizdus proveržis tarptautinėje er-dvėje, yra „Metų geležinkelių operatorius“. 2013 m. juo tapo, palyginti su kitomis krovi-nių ekspedijavimo geležinkeliais įmonėmis, dar jauna UAB „HoptransProjects“, vadovau-jama atsargos generolo Valdo Tutkaus. Praė-jusiais metais bendrovė paleido traukinį „Bal-tijos vėjas“, kuris važiuoja maršrutu Lietuva – Kazachstanas, ji taip pat yra šio traukinio ope-ratorė. 2008 m. įkurtos tarptautinės logistikos ir transportavimo kompanijos „HoptransPro-jects“ specializacija yra geležinkelio perveži-mų srityje – kroviniai pervežami konteineriais, grūdovežiais, pusvagoniais bei dengtais va-gonais. Kartu su partneriais bendrovė teikia visas transportavimo paslaugas oru, jūra, sau-sumos keliais bei kitais kombinuoto transpor-tavimo būdais.

Daugiausiai vilčių teikianti bendrovė yra An-driaus Rupšio įkurta ir jo vadovaujama UAB „Ruptela“. Ji įvertinta nominacija „Metų pers-pektyviausia įmonė 2013“. Bendrovė 2013 m. „DeloitteTechnologyFast 50“ savo reitingu gali pasigirti esanti tarp dviejų įmonių iš visų trijų

Baltijos šalių. Ji užėmė itin aukštą 5-tą poziciją ir fiksavo vieną didžiausių apyvartos augimų vi-same Vidurio Rytų Europos regione.Inovacines transporto stebėjimo paslaugas teikianti įmo-nė buvo įkurta 2007 m. Kurdama ir gamindama pažangiausias telekomunikacijų technologijas, bendrovė padeda logistikos įmonėse efektyviai valdyti svarbius veiklos resursus, josgali fiksuoti transporto veiklą itin plačioje geografinėje er-dvėje: nuo Portugalijos iki Kazachstano.

Pažangios technologijos ir technika Įvardinti ir geriausieji pažangių technolo-

gijų bei technikos kūrėjai. Tai – technika, nau-dojama transportininkų darbe: sunkvežimiai, krovininiai automobiliai ir naujausi techni-niai sprendimai. Techninės nominacijos ski-riamos atsižvelgiant į perspektyvą, kad sun-kvežimiai bei komerciniai automobiliai savo titulus galėtų „nešioti“ visus ateinančius me-tus, todėl ir metai įvardijami ne 2013-ieji, o 2014-ieji.

Vieną iš įstabiausių nominacijų – „Metų pažangioji technologija 2014“ – laimėjo UAB „EquinoxEurope“. Jai skirtas apdovanojimas už vieną iš naujausių sandėlių veiklos tech-nologijų „Put-by-ligh“, kurią Lietuvoje diegia stambios gamybos ir logistikos kompanijos. Šiai įmonei nuo jos įkūrimo vadovauja Rasa Beskajevienė. Jos nuoširdus, iniciatyvus ir ak-tyvus darbas galėtų puošti daugelį Lietuvos bendrovių.

Komercinio transporto sektoriui reikšmin-gas apdovanojimas – „Metų komercinis auto-

mobilis 2014“. Šią nominaciją pelnė UAB „Sil-berauto“, jos ilgametis vadovas yra Rimantas Stankevičius. Nominacija suteikta komerciniam automobiliui „Mercedes-Benz Sprinter“, kuris šiuo metu yra sėkmingai atnaujintas – jis tapo ekologišku, patogiu ir labai patraukliu modeliu.

Pagrindinis sunkiosios technikos apdova-nojimas –„Metų sunkvežimis 2014“. Šį kartą jis atitekobendrovei „Volvo Lietuva“, kurios vado-vas yra Are GeorgKnoph, už nuostabų vilkiką „Volvo FH“. Kurdami naująjį vilkiką „Volvo FH“ švedų gamintojai daugiausia dėmesio skyrė vairuotojui – juk galimybė pritraukti ir išlaiky-ti geriausius vairuotojus yra raktas į transporto įmonės pelningumą. Su vilkiku „Volvo FH“ bus

įmanoma dirbti dar geriau, žymiai sutaupy-ti degalų. Naujos kartos vilkike „Volvo FH“yra daug pirmą kartą pasaulyje įdiegtų inovaci-jų, kurios padės saugiau vairuoti sunkiasvo-rę mašiną, greičiau pakrauti krovinį, sumažin-ti vairuotojo nuovargį, padidinti darbo našu-mą. Kai vairuotojas gali daugiau atsipalaiduoti įtempto darbo metu bei gerai pailsėti nakti-mis, tai atsispindi geruose įmonės rodikliuo-se: padidėja darbo našumas, sumažėja trau-mų, mažiau žalos padaroma sunkvežimiams ir daugiau krovinių pristatoma saugiai ir laiku. Šiuolaikinio sunkvežimio vairavimas yra prily-ginamas sudėtingos technikos operatoriaus darbui.

BMC

ARC

HYVO

14

„BALTIJOS VĖJAS“ – AUKSINIS GREIČIO IR KAINOS SANTYKIS

Šiuo metu pasaulinėje rinkoje pradėjo didėti ekologiškesnio transporto poreikis, galima pastebėti teigiamą konteinerizacijos augimo dinamiką, todėl didėja ir konteinerių pervežimų srautai iš Lietuvos į Vakarų ir Rytų rinkas. Dėl savo universalumo krovinių vežimas konteineriuose, ypač šaudykliniais traukiniais, tampa pagrindine krovinių vežimo paslaugų plėtros kryptimi, todėl šiems projektams yra skiriamas ypatingas dėmesys.

Mindaugas aušra

Konteinerinio šaudyklinio traukinio „Balti-jos vėjas“ projektas skirtas skatinti prekybinius santykius tarp ES, Baltijos ir trečiųjų šalių. Pa-traukli krovinių vežimo kainodara suteiks ge-ras galimybes verslininkams vežti savo produk-

ciją, pasinaudojant modernia geležinkelių inf-rastruktūra palankiomis sąlygomis. Šaudykli-niu traukiniu „Baltijos vėjas“ yra vežami 20 ir 40 pėdų universalūs ir specializuoti konteineriai. Projekte dalyvauja Prancūzijos, Lietuvos, Rusi-jos ir Kazachstano kompanijos.

Konteinerinis traukinys „Baltijos vėjas“ pir-

mą kartą iš Vilniaus Panerių geležinkelio sto-ties į Kazachstano miestą Kostanay išvyko pra-eitų metų rugsėjį. Traukinio operatorius – Vil-niaus bendrovė „Hoptrans Projects“. 2008 m. įkurtos tarptautinės logistikos ir transportavi-mo kompanijos „Hoptrans Projects“ speciali-zacija yra geležinkelio pervežimų srityje – kro-viniai pervežami konteineriais, grūdovežiais, pusvagoniais bei dengtais vagonais. Kartu su partneriais bendrovė teikia visas transportavi-mo paslaugas oru, jūra, keliais, taip pat – bet kokiu kombinuotu transportavimo būdu.

Projekto įgyvendinimas prasidėjo 2013 m. pavasarį, kai Rusijos kompanija „Transkontei-ner“ su Lietuvos bendrovė „Hopstrans Pro-jects“ laimėjo „Peugeot“ skelbtą konkursą vež-

ti jų gaminamas autodetales į Kazachstaną. Tai buvo vieningas projektas, į kurio pasiūly-mą įėjo konteineriai, geležinkelio platformos ir palankūs tarifai kroviniams vežti iš Vilniaus į Kustanay.

Bendrovės „Hoptrans Projects“ generalinis direktorius Valdas Tutkus teigė, kad iš pradžių apie traukinį nebuvo kalbėta, rūpėjo tik kon-teinerių pervežimas. Norint laimėti konkursą, visi dalyviai privalėjo turėti savo pajėgumus: konteinerius, geležinkelio platformas ir pa-trauklius geležinkelio tarifus. Tuo pagrindu da-lyvauti konkurse buvo pakviesta stambi Rusi-jos kompanija „Transkonteiner“. „Sugebėjome traukinį „Baltijos vėjas“ išauginti iki 100 kontei-nerių ir pamatėme, kad turime nuolatinį krovi-

Bendrovės „Hoptrans Projects“ generalinis direktorius Valdas Tutkus: „Sugebėjome traukinį „Baltijos vėjas“ išauginti iki 100 konteinerių ir pamatėme, kad turime nuolatinį krovinių kiekį, palaikantį šio traukinio stabilumą. Svarbu, kad prie traukinio formavimo, koks jis yra šiandien, prisidėjo ir pagrindiniai mūsų įmonės partneriai.“

Susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas ir Lietuvos geležinkelių valdybos pirmininkas teigia: „Projektas yra svarbus tuo, jog traukiniu „Baltijos vėjas“ kroviniai keliauja iš Vakarų į Rytus, nes prieš įgyvendinant šį projektą, didesnė krovinių srautų geležinkeliais judėjimo kryptis per Lietuvą buvo iš Rytų į Vakarus.“

Lietuvos geležinkelių generalinio direktoriaus pavaduotojas ir Krovinių vežimo direkcijos direktorius Stasys Gudvalis teigia: „Noriu priminti, kad 2013 m. AB Lietuvos geležinkeliai atidarė atstovybę Kinijoje. Tai padės aktyviau atstovauti Lietuvos krovinių vežėjus, ekspeditorius ir logistus vienoje iš galingiausių Azijos šalių.“

Ministras R. Sinkevičius pakvietė Kazachstano verslininkus investuoti į viešuosius logistikos parkus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Šaudyklinis traukinys, kuris turėjo keliauti iš Panerių geležinkelių stoties Vilniuje į Kazachstaną, buvo pratęstas iki Klaipėdos.

BMC

ARC

HYVO

BMC

ARC

HYVO

BMC

ARC

HYVO

HOP

TRAN

S

15

gonais. Kur paslaptis? Viskas yra apgalvota ir suformuota taip, kad traukinys kuo mažiau sto-vėtų. Anot V. Tutkaus, muitinės dokumentai yra forminami Lietuvoje, todėl kitų šalių teritorijo-se netenka tiesiogiai susidurti su jų muitinė-mis. Tranzitinėse šalyse kroviniai nėra tikrina-mi. Yra peržiūrimi tik jų dokumentai ir vagonų būklė – procedūra trunka apie porą valandų. Taip pat „Baltijos vėjas“ atitinka „traukinio“ są-vokos reikalavimus, nes juo vežama ne mažiau 57 sąlyginių konteinerio vienetų (TEU), todėl ir nėra stabdomas. Kitaip tariant – išvažiavęs iš Vilniaus traukinys „Baltijos vėjas“ tiesiu taikiniu šauna į Kazachstaną be papildomų sustojimų, išskyrus techninės būklės patikras.

Prie greito darbo prisideda ir operatyvi traukinio sekimo sistema, kuri fiksuoja atvyki-mo ir išvykimo laiką kiekvienoje stotyje. „Klien-tams užtenka tai, kad mes apie jų krovinių lo-kaciją pranešame kartą per parą. Žinoma, šią paslaugą reikia pirkti, o ją turi visi geležinkeliai – tiek Rusijos geležinkeliai (RŽD), tiek Lietuvos geležinkeliai (LG). Žinant vagonų vietą, galima labai tiksliai įvertinti esamą situaciją“, – teigia V. Tutkus. Šaudykliniam traukiniui yra taikomi

„BALTIJOS VĖJAS“ – AUKSINIS GREIČIO IR KAINOS SANTYKISnių kiekį, palaikantį šio traukinio stabilumą“, – teigia V. Tutkus. Svarbu, kad prie traukinio for-mavimo prisidėjo ir pagrindiniai mūsų įmonės partneriai: UAB „Autoverslas“, Kazachstano ga-mykla „Unico Logistics“ ir bendrovė Lietuvos geležinkeliai.

Nesustabdomas augimasProjektas „Baltijos vėjas“ įgavo pagreitį tik

po to, kai Vilniuje apsilankė ir su Lietuvos su-sisiekimo ministru Rimantu Sinkevičiumi su-sitiko Kazachstano nacionalinės geležinke-lių kampanijos prezidentas Askaras Maminas. Ministras R. Sinkevičius pakvietė Kazachstano verslininkus investuoti į viešuosius logistikos parkus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Šaudykli-nis traukinys, kuris turėjo keliauti iš Panerių ge-ležinkelių stoties Vilniuje į Kazachstaną, buvo pratęstas iki Klaipėdos.

V. Tutkus teigia, kad prie projekto „Baltijos vėjas“ sėkmės prisidėjo glaudus bendradar-biavimas tarp bendrovės „Hopstrans Projects“ ir Lietuvos geležinkelių. Idėją aktyviai palaikė Lietuvos geležinkelių generalinis direktorius Statys Dailydka, Krovinių vežimo direkcijos di-rektorius Stasys Gudvalis, Panerių geležinke-lio stoties viršininkas Kazimieras Akuševičiaus. Šaudyklinio traukinio maršruto atstumas iš Vil-niaus į Kostanay driekiasi daugiau nei 3200 km, kurį jis nuvažiuoja per 5 paras. 2013 m. buvo organizuoti šeši traukinio „Baltijos vėjas“ va-žiavimai, kuriais pervežta 514 TEU konteine-rių. Šiuo metu traukinys važiuoja tris kartus per mėnesį, o pagrindinį krovinį formuoja bendro-vė „Autoverslas“, kuri kiekvieną mėnesį gabena apie 80 konteinerių. Tiesa, „Hoptrans Projects“ vadovas V. Tutkus yra įsitikinęs, kad traukinys gali važiuoti ir dažniau, nes jau dabar be pa-grindinio kliento yra dar keturios įmonės, pa-norusios šaudykliniu traukiniu vežti krovinius į kitus Kazachstano miestus, todėl šio traukinio potencialo augimas yra didelis.

Efektyvų darbą užtikrina tarptautinės kom-panijos „Transkonteiner“ ir UAB „Hoptrans Pro-jects“ bendradarbiavimas, kurio pagrindu yra sugeneruotos konteinerių bazės ir greita per-vežimų reakcija. Kompanija „Transkonteiner“ turi apie 150 atstovų visame pasaulyje.

Lietuvoje pervežimų geležinkeliais opera-torius bendrovė „Hoptrans Projects“, generuo-janti užsakymus, po kliento užsakymo krovi-niui pervežti konteineriais, pateikia suformuo-tą pasiūlymą per savaitę. „Apie 50 konteinerių visada stovi Lietuvoje. Jie tarnauja kaip rezer-vas. Jeigu prireikia konteinerių, galime opera-tyviai pateikti jų reikiamą kiekį į bet kurį ge-ležinkelio terminalą Lietuvoje. Taip pat gali-me operatyviai pristatyti konteinerius net ir iš Maskvos. Galime pristatyti reikiamą konteine-rių kiekį iš Rygos ar iš Kaliningrado į Lietuvą per tris dienas“, – pasakoja bendrovės „Hoptrans Projects“ direktorius V. Tutkus. Konteinerių re-zervas yra laikomas privačiuose terminaluose Lietuvoje, kuriems yra naudinga teikti nemo-kamą jų saugojimo paslaugą, nes krovimo bei krovinių forminimo darbai vyksta jų teritorijo-je. V. Tutkus priduria, kad nemokama konteine-rių laikymo paslauga yra stimulas terminalams uždirbti iš krovos darbų, bet tuo pačiu metu klientui nekeliama kaina už suteiktas paslau-gas. Be šaudyklinio traukinio „Baltijos vėjas“, bendrovė „Hoptrans Project“ per metus papil-domai veža apie 10 tūkst. konteinerių.

Aukso vidurysKrovinių gabenimas konteineriniais trauki-

niais dideliais atstumais yra pranašesnis už ki-tas tradicines transporto rūšis – kelių, jūrų ar oro transportą. Geležinkelių transportas kaip paslaugos rūšis yra gerokai pigesnis, spartes-nis, saugesnis ir patikimesnis. Vertinant iš kli-ento pozicijos, krovinių gabenimas konteine-riniais traukiniais sugeba užtikrinti kur kas pi-gesnį, spartesnį ir saugesnį krovinių judėjimą į konkrečią vietovę nei tradicinės transporto rū-šys. Traukinio „Baltijos vėjo“ greitis yra tris kar-tus didesnis nei vežant krovinius atskirais va-

specialūs tarifai ne tik per Lietuvą, bet ir per Rusiją ar Kazachstaną. Partneriškas kaimyninių šalių sutarimas, taikant specialius tarifus krovi-nių pervežimui, pritraukia daugiau krovinių ne tik šiam traukiniui, bet ir kitiems reguliariems traukiniams, vykdomiems šaudykliniu prin-cipu, nes tai sutaupo lėšų. Tam tikros nuolai-dos taikomos ir Baltarusijoje. Anot bendrovės „Hoptrans Projects“ vadovo, nuolaidos nėra didelės, bet esant didelei konkurencijai, net ir vieno vežimo metu sutaupyti 10 eurų metų gale gali pasiekti milijoninę sumą. Svarbiausia, kad konteinerinio traukinio „Baltijos vėjas“ pa-leidimas yra naudingas visiems, nes yra sukur-tas naujas krovinių srautas, atveriantis naujas galimybes rinkoje.

Šviesi ateitisKadangi „Hoptrans Projects“ siūlo didžiau-

sią greitį, mažiausią kainą ir platformas su kon-teineriais, nugali rinkos dėsniai. Tikimasi, kad greitu metu traukinys kursuos penkis kartus per mėnesį, o tai reiškia nuolatinį krovinių di-dėjimą. Be to, krovinių pristatymas į Rytus lei-džia efektyviai išnaudoti nuosavų projekto

operatorės „Hoptrans Projects“ ir akcinės ben-drovės Lietuvos geležinkeliai vagonų parką. Lietuvos geležinkelių generalinio direktoriaus pavaduotojas ir Krovinių vežimo direkcijos di-rektorius S. Gudvalis pažymi, kad šiuo metu Kazachstano ir Kinijos pasienyje yra atidaro-mas naujas pasienio punktas „Chorgos“. Tai su-teiks galimybę sparčiau judėti kroviniams iš Ki-nijos per Kazachstaną į Europos šalis. Kinijos ir Kazachstano pasienis yra patrauklus ir Lie-tuvos verslininkams, plėtojantiems logistikos verslą, užsiimančiais krovinių pervežimu bei teikiantiems kitas krovinių ekspedijavimo pas-laugas. „Noriu priminti, kad 2013 m. AB Lietu-vos geležinkeliai atidarė atstovybę Kinijoje. Tai padės aktyviau atstovauti Lietuvos krovi-nių vežėjus, ekspeditorius ir logistus vienoje iš galin giausių Azijos šalių. Konteinerinis trauki-nys „Baltijos vėjas“, kurio operatorius yra „Hop-trans projects“, padidins Lietuvos kokurencin-gumą šiame Azijos regione“, – ko mentuoja S. Gudvalis. Kazachstano kompanijos, investa-vusios Lietuvoje, pritrauks daugiau krovinių ne tik iš savo šalies, bet ir iš kitų Azijos regiono ša-lių. Tikimasi, kad taip pasipildys Lietuvos termi-nalai kroviniais iš Azijos.

Specialistai teigia, kad kai kroviniai siun-čiami pavieniais vagonais, labai sunku pro-gnozuoti atvykimo laiką. Vagonai bet kuriame kelionės taške gali būti atkabinti ir pastatyti į aklakelį arba jie perstatinėjami neatsakingai, apgadinant krovinius. Naujojo konteineri-nio traukinio privalumai akivaizdūs, nes gali-ma viso to išvengti – kroviniai pristatomi nu-matytu laiku, be pažeidimų ir pigiau. Susisie-kimo viceministras Saulius Girdauskas mano, kad projektas yra svarbus tuo, jog traukiniu „Baltijos vėjas“ kroviniai keliauja iš Vakarų į Rytus, nes prieš įgyvendinant šį projektą di-desnė krovinių srautų geležinkeliais judėji-mo kryptis per Lietuvą buvo iš Rytų į Vakarus. „Labai džiaugiuosi, kad numatomas ir tolesnis krovinių transportavimo augimas šiuo trauki-niu. Traukinio „Baltijos vėjas“ operatorė – UAB „Hoptrans Projects“ – dar pernai informavo, jog 2014 m. yra garantuotas pakankamas kro-vinių srautas traukinio stabiliam ir reguliariam važiavimo grafikui išlaikyti“, – teigia viceminis-tras S. Girdauskas. Bendrovės „Hoptrans Pro-jects“ duomenimis, šiuo metu vyksta derybos ir su kitomis įmonėmis, pageidaujančiomis da-lyvauti krovinių pervežimuose traukiniu „Balti-jos vėjas“.

HOP

TRAN

S

HOP

TRAN

S

16

aušra Poderytė

Inžinerijos bei konsultacijų įmonė „Sweco Lie-tuva“, 2013 m. rugsėjį atlikusi strateginį pa-

sekmių aplinkai (SPAV) vertinimą, siūlo gele-žinkelio linijos „Rail Baltica“ ruožą tiesti pro Pa-nevėžį, o ne pro Šiaulius, kaip buvo numatyta LR Vyriausybės 2002 m. patvirtintame Lietuvos bendrajame plane.

Toks pasiūlymas projekto vykdytojai ben-drovei Lietuvos geležinkeliai buvo pateiktas įvertinus esminius galimo poveikio gamtinei, ekonominei ir socialinei aplinkai veiksnius.

Panevėžys – visuose tarptautiniuose susitarimuose

„Sweco Lietuva“ ištyrė abiejų alternatyvų atitik-tį teritorijų planavimo dokumentams, tikrino, kuo panašūs ir kuo skiriasi Panevėžio bei Šiaulių regio-nai ekonominiu atžvilgiu, taip pat vertino vieno ir kito varianto poveikį visuomenės sveikatai.

„Tirdami teritorijų atitikį planavimo doku-mentams, kreipėme dėmesį į tai, kiek laiko pa-pildomai reikėtų sugaišti derinant dokumen-tus vienu ir kitu atveju“, – sakė įmonės „Sweco

„SWECO LIETUVA“: EUROPINIO STANDARTO GELEŽINKELIO VĖŽEI PALANKESNIS MARŠRUTAS PRO PANEVĖŽĮ

Lietuvoje vystomas Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos mastu reikšmingas geležinkelių projektas „Rail Baltica“, laikomas prioritetiniu Transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) projektu. Iki 2024–2025 m. numatoma nutiesti europinio standarto geležinkelio liniją nuo Kauno iki Latvijos sienos.

Lietuva“ projektų direktorius Tomas Varneckas. Anot pašnekovo, Šiaulių atveju tokių tiks-

linimų būtų kur kas mažiau, tačiau žiūrint per tarptautinių susitarimų prizmę, pranašesnis Panevėžys, nes šis miestas minimas visuose tarptautiniuose susitarimuose. Tuo tarpu Šiau-lių alternatyva reikalautų visus šiuos susitari-mus koreguoti, gaištant laiką derybose ir rizi-kuojant valstybės prestižu.

Ekonominiu požiūriu – panašūs„Vertindami poveikį ekonominei aplinkai,

norėjome pasižiūrėti, kuo panašūs ir kuo skiriasi Panevėžio ir Šiaulių regionai, ir ar nėra taip, kad vienas iš jų vystosi sėkmingiau ir be didelių pro-jektų, todėl prioritetą galima būtų drąsiai ati-duoti likusiam regionui. Atlikus tyrimą reikšmin-go skirtumo tarp abiejų regionų ekonominio iš-sivystymo nepastebėjome. Taigi subalansuotos regionų raidos aspektu bendras abiejų alterna-tyvų įvertis labai panašus“, – teigia T. Varneckas.

Tuo tarpu dauguma kitų aspektų, pasak „Sweco Lietuva“ specialistų, rodo nežymų Pa-nevėžio alternatyvos pranašumą. Vienas iš jų – geležinkelio kelio kaina. Jei vėžė būtų tiesiama

pro Panevėžį, kaina siektų 1,80 mlrd. litų (atstu-mas 180 km.), jei pro Šiaulius – 2, 23 mlrd. litų (atstumas 223 km.). Žemės paėmimas visuo-menės poreikiams pirmuoju atveju kainuotų 90 mln. litų, antruoju - 125 mln. litų.

Dėmesys visuomenės sveikataiNorėdama įvertinti naujos geležinkelio vė-

žės atsiradimo poveikį visuomenei, įmonė „Sweco Lietuva“ visų pirma atsižvelgė į žmonių, gyvenančių abipus (po 1 km į abi puses) numa-tomos tiesti geležinkelio vėžės, tankį, taip pat tankį žmonių, per kurių sklypus eis vėžė ir kurių žemę reikėtų paimti valstybės reikmėms.

Nors skirtumas tarp abiejų alternatyvų, pa-sak T. Varnecko, nebuvo didelis, prioritetas, įvertinus tiesioginį ir netiesioginį poveikį gy-ventojams, teko Panevėžiui. Apskaičiuota, kad šiuo atveju netiesioginį geležinkelio atsiradi-mo poveikį patirtų 25 tūkst. žmonių, o Šiaulių atveju 150 tūkst. Tiesioginį poveikį justų 1350 Panevėžio ir 2100 Šiaulių regiono gyventojų.

„Geležinkeliai viena ekologiškiausių trans-porto priemonių. Jei palygintume, kiek terša-lų į atmosferą išmetama pervežant vieną toną

krovinio automobiliais ir kiek traukiniais, pa-matytume, kad skirtumas – dešimt kartų, ne-kalbant apie kitus geležinkelio privalumus, to-kius kaip transporto kamščių, avaringumo su-mažėjimas ar mažesnis kelio dangos dėvėjima-sis“, – teigė T. Varneckas.

Traukinių keliamo triukšmo T. Varneckas pa-ragino nesibaiminti, nes šiuolaikiški geležinke-lio bėgių klojimo ir jungimo būdai leidžia trau-kiniams judėti palyginti tyliai. Jis taip pat pa-tvirtino, jog atkarpa nuo Kauno iki Šiaulių ir nuo Šiaulių iki Latvijos sienos bet kokiu atveju bus modernizuojama ir esamo triukšmo, vibra-cijos ir kiti klausimai turėtų būti išspręsti.

Atliktus strateginį pasekmių aplinkai verti-nimą, padėsiantį LR Vyriausybei nuspręsti, kuri alternatyva Lietuvai būtų naudingiausia, bus imamasi Poveikio aplinkai tyrimo. Kai bus ap-sispręsta, kurioje vietoje tiksliai bus tiesiama vėžė, prasidės žemės paėmimo, planavimo ir vėžės projektavimo darbai.

Bendras „Rail Baltica“ trasos ilgis Lietuvoje – apie 333 km, Latvijoje – kiek daugiau nei 300 km, Estijoje – apie 300 km. 2015 m. Lietuva tu-rėtų turėti apie 123 km transeuropinės vėžės, nutiestos nuo Lenkijos sienos iki Kauno. Tuo tarpu vėžė nuo Kauno Latvijos sienos link bus pradėta tiesti apie 2020 m.

„Buvo įvertinti įvairūs rodikliai, bet artėjam prie išvados, kad vis dėlto trasa bus labiau orientuota Panevėžio kryptimi“, - teigia Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

BMC

ARC

HYVO

BFL

BFL

BFL

17

„Valstybinės institucijos, įmonės ir mokslo įstaigos palaiko mūsų iniciatyvą. Šiuo metu yra derinamos įmonių bendradarbiavimo gairės su mokslo ir studijų institucijomis bei Lietuvos transporto ir logistikos įmonėmis“, – teigia Klasterio valdybos pirmininkas ir direktorius Valdas Gilys.

jėgiausios transporto sektoriaus įmonės, mokslo ir švietimo institucijos, informacines technologi-jas ir kitas paslaugas teikiančios įmonės. Diskusijų metu prieita prie vieningos išvados, kad būti kon-kurencingiems globalioje ekonomikoje galima tik bendradarbiaujant ir jungiantis į klasterius.

Siekia bendradarbiauti didelės ir vidutinio verslo įmonės

Atsižvelgiant į akivaizdžius transporto sek-toriaus dalyvių poreikius, įsteigta įmonė – vie-šoji įstaiga „Lietuvos transporto ir logistikos klasteris“ (toliau Klasteris) – nuo pirmųjų įkū-rimo dienų sulaukė daug transporto ir logisti-kos sektoriaus rinkos dalyvių laiškų. Stambios, vidutinės ir net smulkios įmonės išreiškė norą dalyvauti naujai įsteigtame Klasteryje, kurio pa-grindinė užduotis – organizuoti įvairius trans-porto, logistikos ir IT technologijų klasterius.

„Valstybinės institucijos, įmonės ir mokslo įs-taigos palaiko mūsų iniciatyvą.Šiuo metu yra de-rinamos įmonių bendradarbiavimo gairės su pa-grindinėmis mokslo ir studijų institucijomis bei di-džiosiomis Lietuvos transporto ir logistikos įmonė-mis. Atsakingai galime pareikšti, kad labai svarbiais klasterio nariais matome SVV įmones, jaunas įmo-nes, kurios galės pasisemti patirties iš rinkos sen-buvių bei kartu su didžiosiomis įmonėmis dalyvau-ti bendruose projektuose. Didžiosios įmonės taps lankstesnės, o SVV įmonės galės aktyviau pasisem-ti patirties bei perimti inovacijas“, – teigia Klasterio valdybos pirmininkas ir direktorius Valdas Gilys.

LIETUVOS TRANSPORTO IR LOGISTIKOS KLASTERIS PASIRENGĘS JUNGTIS Į TRANSEUROPINES TIEKIMO GRANDINESGlobali ekonomika ir mokslo inovacijos kelia naujus iššūkius ir suteikia naujų galimybių bendradarbiauti. Europoje pasaulyje valstybiniu ir tarpvalstybiniu lygiu formuojasi transporto ir logistikos klasteriai, gebantys suderinti skirtingų rinkos dalyvių interesus, diegti inovacijas su mokslo bei studijų institucijomis ir taip didinti konkurencingumą.

Vieninga komunikacija padidins Lietuvos potencialo žinomumą

Iki šiol Lietuvos transporto sektoriaus įmo-nės užsienyje prisistatydavo atskirai, tarptau-tinėse parodose netgi būdavo konkuruojama dėl geresnių parodinių plotų ar vietos. VšĮ „Lie-tuvos transporto ir logistikos klasteris“ jau nuo 2014 m. planuoja inicijuoti dalyvavimą užsie-nio parodose jungtiniuose Lietuvos transporto ir logistikos stenduose.

Klasterio valdybos narys ir plėtros departa-mento vadovas Algirdas Aušra teigia: „Speciali-zuotose tarptautinėse transporto parodose da-lyvauju jau 20 metų ir matau, kad parodų lan-

kytojai mieliau lanko atskirų šalių stendus nei pavienių įmonių. Mes planuojame pasiūlyti naujovių – specializuotame Lietuvos transpor-to ir logistikos stende dalyvaus ne tik transporto įmonės, bet mokslo ir studijų institucijos, turiz-mo, informacinių technologijų įmonės. Lanky-tojai bus supažindinami ne tik su Lietuvos trans-porto sektoriumi, bet ir gaus pagrindinių žinių apie Lietuvos inovacijų ir turizmo objektus, ki-tus sektorius. Taip mūsų šalis taps žinomesnė.“

Lietuvos transporto ir logistikos klasteris – patikimas partneris

Klasteris pradeda įgyvendinti ES finansuo-

jamus projektus Lietuvoje, tačiau nesirengia-ma jais apsiriboti, nes jau pradinėse diskusi-jose įmonių atstovai išreiškė norus bendra-darbiauti su užsienio kolegomis. „Esame atvi-ri visiems užsienio kolegų bendradarbiavimo pasiūlymams. Lietuvos transporto ir logistikos klasteryje dalyvauja mokslo ir studijų instituci-jos, didžiosios ir SVV transporto, informacinių technologijų bei aptarnaujančių sektorių įmo-nės, todėl turime galimybę dalyvauti įvairaus spektro projektuose. Taip pat privalome ieško-ti finansavimo bei dalyvauti įvairiose ES finan-suojamose ir kitose tarptautinėse programo-se“, – teigia Klasterio valdybos pirmininkas ir direktorius Valdas Gilys.

Mindaugas aušra

Lietuvoje veikianti viešoji įstaiga Transporto re-formų paramos fondas išanalizavo tarptau-

tines tendencijas irinicijavo viešas diskusijas bei konferenciją apie transporto sektoriaus klasteri-zacijos galimybes Lietuvoje. Prie apskritojo stalo buvo pakviesti Lietuvos valstybinės institucijos, transporto,logistikos asocijuotos struktūros, pa-

BMC

ARC

HYVO

18

Žalgirio g. 122, LT-09300 Vilniuswww.tokvila.lt

Tel. +370 5 210 32 00Faks. +370 5 210 32 11

Draugaukime „Facebook‘e“!

UAB „Tokvila“

JAU 20 METŲ ESAME LIETUVOS TOYOTA SOSTINĖ!

Toks verslas P. Ignotui, kuris jau tada gerai iš-manė ekonomiką ir buvo keliavęs po Vakarų valstybes, atrodė pasibaisėtinas.

„Tai, mano supratimu, nebuvo tikras vers-las. Jie tik perkeldavo daiktą iš vienos vietos į kitą, nustatydavo milžinišką pelno maržą, o po to su pilnais lagaminais grynųjų arba pi-nigus tiesiog prisiraišioję prie viso kūno vėl grįždavo į Rusiją“, – stebėjosi pašnekovas.

Tiesa, toje ekonominėje ir politinėje su-maištyje atsirado žmonių, kurie mąstė blaiviai ir gana greitai perprato Vakaruose taikomus verslo principus. Vieni jų įgijo gyvendami sve-tur, o kiti, pavyzdžiui, Stasys Brundza, išmoko čia pat, dirbdami ir bandydami savo jėgas.

Būtent S. Brundza yra tas žmogus, kuris įtraukė P. Ignotą į automobilių verslą. Tai nu-tiko jiems netikėtai susitikus traukinyje, va-žiavusiame į Maskvą. Tada vyrai jau buvo geri pažįstami, todėl S. Brundza prisipažino, kad nebespėja susidoroti su atsirandančiomis verslo galimybėmis. Buvo rastas išganingas sprendimas – P. Ignotas prisidėjo prie bičiulio ir padėjo jam kurti įvairių automobilių markių atstovybes.

Kurį laiką jos buvo steigiamos ir vystomos po vienos bendrovės, priklausančios S. Brun-

„TOKVILA“: 20 METŲ ŽVELGIANT PRO „TOYOTOS“ LANGUS

1994 m. pradžioje neseniai nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje, kuri dar tik mokėsi rinkos ekonomikos ir kapitalizmo dėsnių, buvo įregistruota pirmoji šalyje automobilių „Toyota“ atstovybė – „Tokvila“.

gintaras giMžauskas

Tiesa, jos įkūrimas nebuvo toks paprastas ir lengvas, kaip gali pasirodyti dabar. Nors

verslo galimybių tada buvo apstu, žmonės, ku-rie sumanydavo imtis savarankiškos veiklos, susidurdavo su rimtais iššūkiais, didžiausi iš jų – lėšų ir patalpų stygius. Tačiau tai vienam iš įmonės įkūrėjų, dabartiniam valdybos pir-

mininkui Petrui Ignotui ir pirmam bei vienin-teliam jos generaliniam direktoriui Algimantui Purauskui nesutrukdė vystyti verslą, kuris kie-kvienais metais vis augo ir tobulėjo.

Verslo pradžia santvarkų kaitos metuPasak P. Ignoto, Lietuvai tapus nepriklau-

soma beveik niekas neturėjo aiškaus supra-timo, kas yra verslas. Ir tai nestebina, nes iki tol žmonės augo visai kitokioje santvarkoje, kur verslininko sąvoka nebuvo siejama su itin teigiamais dalykais. Daugelis tokius žmones mieliau vadino spekuliantais.

Pašnekovas prisimena pirmųjų Lietuvo-je įsikūrusių kooperatyvų atstovų naudotą praktiką. Jie Rusijoje papirkdavo ką nors, kad gautų žaliavinių prekių už gerą kainą, o vė-liau jas Vakaruose labai brangiai parduodavo.

dzai, skėčiu. Tačiau laikui bėgant konkuruo-jantys automobilių gamintojai pradėjo reikšti pretenzijas dėl to, kad jų automobilius parda-vinėja ir konfidencialią informaciją sužino vie-na ir ta pati įmonė. Be to, atstovybės buvo jau sustiprėjusios ir pasiruošusios savarankiškam darbui, todėl buvo nutarta jas atskirti.

P. Ignotas džiaugiasi, kad toks sprendimas netapo pykčių ir nesutarimų šaltiniu, kaip nu-tikdavo kitiems. Verslo partneriai atėjus laikui ir pajutę, kad būtina koncentruotis į konkre-čias verslo sritis bei stiprinti jas, o ne bandyti viską apžioti vienu ypu, atsižvelgdami į savo pomėgius ir potraukius pasidalino įmones. P. Ignotas, vedamas inžinerinio išsilavinimo, pa-sirinko toliau vystyti „Tokvilą“, kuri užsiėmė automobilių „Toyota“ prekyba ir remontu.

Įmonių pasidalinimas nebuvo didžiau-sias iššūkis. Tais laikais, pasak P. Ignoto, priva-tus verslas negalėjo nusipirkti ar išsinuomo-ti valstybinėms įmonėms priklausančių patal-pų. Vienintelė išeitis buvo steigti bendrą įmo-nę su užsieniečiais.

„Nors japonai ir nelabai suprato, kodėl rei-kia taip daryti, tačiau sutiko mums padėti ir kartu įsteigėme įmonę, kurią pavadinome „Tokvila“. Pavadinimas, beje, sudarytas iš šalių

19

„TOKVILA“: 20 METŲ ŽVELGIANT PRO „TOYOTOS“ LANGUS

sostinių (Tokijas ir Vilnius aut. past.) pavadini-mų“, – paaiškino verslininkas.

Svarbiausia – žmonėsAtkaklus darbas ir vis didėjantis lietuvių

susidomėjimas automobiliais „Toyota“ lei-do „Tokvilai“ per nevisą dešimtmetį įsitvirtin-ti rinkoje. O tūkstantmečių sandūroje buvo nutarta, kad atėjo metas įmonei ieškoti nau-jos būstinės. Ji buvo įkurdinta beveik Vilniaus centre, šalia Žalgirio ir Linkmenų gatvių san-kirtos. Ten „Tokvila“, išnuomojusi žemę iš vals-tybės, pastatė savo centrą, kuriame šiandien yra įsikūręs ne tik automobilių salonas, servi-sas, bet ir kavinė bei kelios kitos įmonės bei įstaigos.

Aišku, 4 000 kv. m užimančio pastato, ku-ris suprojektuotas taip, kad iš viršaus žiūrint būtų įžvelgiamas „Toyotos“ ženklas, pažiba – modernus automobilių salonas, kuriame nuolatos eksponuojami naujausi automobi-liai „Toyota“.

Tiesa, „Tokvilos“ vadovai nesureikšmina patalpų ar jose besipuikuojančių žvilgančių automobilių. Anot jų, tikroji įmonės esybė ir stiprybė – žmonės, kurie ten dirba. Nemaža

jų dalis tokviliečių šeimai priklauso jau dau-gelį metų, o kai kurie įmonėje triūsia ir nuo pat jos įkūrimo.

Tai, kad „Tokvila“ savo verslą grindžia pir-miausia žmonėmis, rodo ir jų darbo prakti-ka, kurioje itin daug pastangų dedama į ry-šių su klientais mezgimą ir palaikymą. Siek-dami to „Tokvilos“ darbuotojai sukuria daug gražių iniciatyvų. Viena jų – kasmetis visurei-gių „Land Cruiser“ žygis, kuris vyksta Vilniaus apylinkėse.

Praeitais metais toks žygis iš viso pritraukė 31 ekipažą. Kai kuriuos jų sudarė net 5 žmo-nės, tarp kurių buvo ir vaikų. Iš viso ekstrema-laus važiavimo mėgėjai renginio metu suko-rė daugiau nei 80 km. Didesnę trasos dalį su-darė bekelė. O daugiausiai visiems emocijų sukėlė greičio ruožas, kuris buvo nusidriekęs Trakų žvyro karjeru.

„Šis renginys yra jau graži ir ilgametė tra-dicija, kuri suburia žmones iš skirtingų Lietu-vos kampelių, tačiau praeitų metų žygis buvo ne eilinis. Jis pažymėjo mūsų įmonės veiklos 20-mečio jubiliejaus minėjimo pradžią“, – sakė „Tokvilos“ generalinis direktorius A. Pu-rauskas.

Jei gauni – turi ir duotiNors „Tokvila“ sėkmingai dirba jau dauge-

lį metų ir dar niekada nepatyrė nuostolių, dėl sėkmės jos vadovai nepametė galvos. Anot jų, reikia visada prisiminti, kad tie, kas gauna, privalo mokėti ir dalintis.

„Tai nereiškia, kad žarstome ir daliname pi-nigus kitiems. Pinigus ir savo laiką investuoja-me į geresnės visuomenės ir geresnės Lietuvos kūrimą. Pavyzdžiui, naujausia „Tokvilos“ inicia-tyva – japoniško sodo sukūrimas Vilniuje. Tiki-mės, kad padedant Vilniaus savivaldybei ir Ja-ponijos ambasadai, mums pavyks įgyvendin-ti šį ambicingą projektą“, – atskleidė P. Ignotas.

Anot jo, beveik 5 hektarus užimsiantis ja-poniškas sodas bus suformuotas šalia „Tokvi-los“ salono esančiame laisvame žemės plote, kuris šiuo metu yra apleistas. Ten atsiras tven-kiniai, žaidimų aikštelės, poilsio zonos ir net dirbtinis krioklys. Be to, sode pamokas mo-kiniams galės vesti netoliese esančios moky-klos mokytojai. Visi norintys sodą galės ne-mokamai aplankyti nustatytu laiku.

Planuojama, kad „Tokvilos“ kuriamas japo-niškas sodas bus baigtas ir lankytojus jau ga-lės priimti 2017 m.

„Tokvilos“ generalinis direktorius A. Purauskas sakė: „Tokvila“ yra apdovanota ne vienu reikšmingu tarptautiniu įvertinimu. Bendrovei net du kartus buvo įteiktas ženklas „Ichiban“ už geriausią TOYOTA klientų aptarnavimą Lietuvoje. Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai „Tokvilą“ pripažino geriausia 2013 metų įmone“.

TOK

VILA

TOK

VILA

20

KOKYBIŠKOS PASLAUGOS NEATSIEJA MOS NUO INVESTICIJŲ

siMas grigelis

Į nebūtį nugrimzdo laikai, kai techninei apžiū-rai patvirtinti pakako automobilio prekinę iš-

vaizdą atitinkančios išorės, šviečiančių žibin-tų ir veikiančių stabdžių. VAI (valstybinės auto-mobilių inspekcijos) pareigūnas paspardydavo ratus, pasilenkęs pasidomėdavo, ar iš karterio nelaša alyva, patraukdavo rankinį stabdį. Pas-tarasis rusiškiems automobiliams buvo Achilo kulnas. Tad jeigu ir šis patikros barjeras buvo įveiktas – techninė apžiūra garantuota.

Sudėtingėjant šiuolaikiškai technikai ir įgy-vendinant vis griežtėjančius reikalavimus, techninės apžiūros įmonėms tenka svariai in-vestuoti į steigiamų naujų TA stočių pastatus su patikros linijomis, kuriose apstu specialios įrangos, kaip antai, greitaeigiai ašių keltuvai, sukamieji stovai, OBD skeneriai ir kita.

Nuo 2013 m. kovo 1 d. įsigaliojusių naujų Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų TA reikalavimų kokybiškas įgyvendinimas iš šalies techninės apžiūros įmonių pareikalavo investicijų, siekiančių beveik 19 mln. litų.

kurencijos tikslų svarbu užtikrinti, kad naudo-jamos transporto priemonės būtų tinkamai prižiūrimos ir tikrinamos, kad per visą jų nau-dojimo laiką būtų išsaugotos ir pernelyg nepa-blogėtų jų eksploatacinės ypatybės, nustaty-tos tvirtinant tipą.

Atsižvelgiant į dabartinį transporto priemo-nių technologijų lygį, nustatytas poreikis į tikrin-tinų pozicijų sąrašą įtraukti naujausias elektro-nines sistemas. Dabar privalu išsamiau patikrin-ti elektronines stabdžių ABS ir EBS sistemas. Jos įvertinamos ne tik įspėjamojo įtaiso rodmenimis, bet ir patikrinant sistemų veikimą, ratų sukimo-si greičio jutiklius, kitas sudedamąsias dalis, taip pat elektroninę vairo stiprintuvo sistemą, pasy-

viosios saugos įrenginius – SRS (saugos oro pagalvių, saugos diržų įtempiklius ir kt.).

Nauji reikalavimai neišvengia-mai pailgino techninės ap-

žiūros procedūros tru-kmę. Dėl to įmo-

nėms teko į d a r -

Šiuo metu rei-kalaujama įvertin-ti eismo saugumo po-žiūriu svarbių sistemų vei-kimą valdant atitinkamus val-diklius ir atliekant kitus specialius veiksmus. Pavyzdžiui, vairo mecha-nizmas patikrinamas susukant vairuo-jamuosius ratus iki kraštinių padėčių į kai-rę ir į dešinę, kai ratai yra pakelti arba pastaty-ti ant specialių sukamųjų stovų. Ratų guoliai, ratai ir padangos tikrinamos apžiūrint sukamą (besisukantį) ratą ir panašiai.

„Poreikis įsigyti brangią įrangą ir steigti nau-jas stotis neatsiranda tik dėl noro atrodyti mo-derniai. Nauji reikalavimai patvirtinti įgyvendi-nant Europos Komisijos Direktyvą 2010/48/ES dėl motorinių transporto priemonių ir jų prie-kabų techninės apžiūros. Ja siekiama suderin-

ti techninės apžiūros procedūras ir techninius reikalavimus visoje ES erdvėje, suvienodinant techninėje apžiūroje taikomus tikrinimo me-todus, trūkumų traktavimą ir pastarųjų žymė-jimą išduodamuose dokumentuose“, – teigia asociacijos „Transeksta“ prezidentas ir Vilniaus

techninės apžiūros centro įmonės „Tuvlita“ valdybos narys Antanas Dadurka.

Direktyva nustato, jog sie-kiant saugaus eismo ke-

liuose, aplinkos ap-saugos ir są-

žiningos kon-

TRA

NSEK

STA

TRA

NSEK

STA

TRA

NSEK

STA

TRA

NSEK

STA

21

KOKYBIŠKOS PASLAUGOS NEATSIEJA MOS NUO INVESTICIJŲ

Asociacijos „Transeksta“ prezidentas ir Vilniaus techninės apžiūros centro įmonės „Tuvlita“ valdybos pirmininkas Antanas Dadurka: „Poreikis įsigyti brangią įrangą ir steigti naujas stotis neatsiranda tik dėl noro atrodyti moderniai. Nauji reikalavimai patvirtinti įgyvendinant Europos Komisijos Direktyvą 2010/48/ES dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninės apžiūros. Ja siekiama suderinti techninės apžiūros procedūras ir techninius reikalavimus visoje ES erdvėje, suvienodinant techninėje apžiūroje taikomus tikrinimo metodus, trūkumų traktavimą ir pastarųjų žymėjimą išduodamuose dokumentuose“.

kitai įrangai sudaro 38 proc. skiriamų lėšų, visa kita investuojama į gamybinių statinių infras-truktūrą.

Naivu būtų tikėtis, kad šie svarūs finansiniai indėliai duos greitą ir netgi pelningą grąžą. „Ša-lyje techninės apžiūros stotys dirba ir tokiose vietose, į kurias per dieną atvykstančios trans-porto priemonės skaičiuojamos vienetais. Ne-paisant tokių stočių nuostolingumo, jos išlai-komos didžiuosiuose miestuose veikiančių TA stočių lėšomis“, – pastebi A. Dadurka.

Taip įgyvendinamas asociacijos „Transeks-ta“ siekis garantuoti šalyje proporcingą ir pa-kankamai tankų TA centrų išdėstymą, kad ats-tumas iki artimiausios TA stoties bet kurios vie-tovės gyventojui neviršytų 30 km.

Naujosios TA stotys išsiskiria ne vien moder-niais statiniais ar gamyklos dažais kvepiančiais įrenginiais. Siekiant kokybiškiau aptarnauti vairuotojus, išsklaidyti eiles, sutrumpinti pati-kros procedūras, diegiamos lanksčios klientų srauto optimizavimo formos.

Pavyzdžiui, kad gyvą eilę būtų galima de-rinti su išankstine registracija telefonu, naujo-je Nemenčinės „Tuvlitos“ stotyje buvo specia-liai suprojektuota klientų priėmimo aikštelė, padalinta į dvi sekcijas. Viena skirta pasirinku-siems bendrą eilę, kita – iš anksto užsiregistra-vusiems. Pastarieji, atvykę paskirtu laiku, prii-mami iš karto ir išvengia gaišaties.

„Netrukus visos šalies TA įmonėse įdiegsi-me naujovę, leisiančią transporto priemonių valdytojams iš anksto užsiregistruoti interne-tu. Tokiai registracijai pakaks užsukti į asocia-cijos „Transeksta“ svetainę www.vta.lt“, – teigia A. Dadurka.

Kitais metais Vilniuje, Ukmergės gatvėje, duris atversiančio naujo didelių pajėgumų „Tuvlitos“ techninės apžiūros centro projekte jau numatyta schema, efektyviai suderinsian-ti gyvosios eilės klientus su užsiregistravusiais internetu. Atsiradus šiai galimybei, vis dides-nė svarba bus teikiama išankstinei registraci-jai. Ji paranki ne tik techninės apžiūros įmo-nėms, optimizuojant besitikrinančiųjų srau-tus, bet ir patiems vairuotojams, taupantiems savo laiką.

Nepaisant išaugusių darbo sąnaudų ir in-vesticijų, TA kaina lengviesiems automobi-liams Lietuvoje ir toliau išlieka mažiausia Euro-poje. Latvijoje techninė apžiūra lengvajam au-tomobiliui kainuoja 71 litų, Estijoje – 110 litų, Lenkijoje – 83 litų.

binti daugiau techninės apžiūros kontrolierių. Nuo metų pradžios jau parengti 29 kontrolie-riai. Šiuo metu rengiama nauja 35 asmenų tech-ninės apžiūros kontrolierių grupė. Kitais metais dar planuojama parengti 25 kontrolierius.

Valstybės deleguotą transporto priemonių privalomosios techninės apžiūros funkciją ša-lyje atlieka 10 privačių įmonių, laimėjusių Susi-siekimo ministerijos skelbtą konkursą ir įsipar-eigojusių savo zonose garantuoti TA įstatymo nuostatą. Beje, įgyvendindamos techninės ap-žiūros atlikimą šios įmonės neturi teisės verstis transporto priemonių remontu ar teikti su juo susijusias paslaugas, t. y. jos privalo išgyventi tik iš mokesčio, gaunamo už transporto prie-monių tikrinimą.

Įrangos įsigijimas – tik viena medalio pusė. Kur kas solidesnių investicijų reikalauja naujų (modernių) techninės apžiūros centrų statyba. Per nevisus metus duris atvėrė naujos techni-nės apžiūros stotys Raseiniuose, Klaipėdoje, Mažeikiuose, Nemenčinėje ir Kaune.

Į naujus statinius ir įrangą Vilniaus zonos TA įmonė „Tuvlita“ jau investavo 3,4 mln. litų (2014 m. dar investuos apie 7,5 mln.), Klaipė-dos „Transkona“ – 4,2 mln. litų, Telšių TAC – 3,5 mln. litų.

Be 19 mln. litų, kuriuos per 2012–2013 m. šalyje investavo visos TA įmonės,

2014-ieji pareikalaus dar 14 mln. litų. Investicijos transporto

priemonių tikrinimo technologijoms,

kompiute -rinei ir

TRA

NSEK

STA

TRA

NSEK

STA

TRA

NSEK

STA

TRA

NSEK

STA

TRA

NSEK

STA

22

23

UAB „EQUINOX EUROPE“. ŽEIMENOS G. 9, LT-50116 KAUNAS, TEL. +370 37 38 68 12, FAKS. +370 37 38 68 13, EL. P. INFO@EQUINOX.LT WWW.EQUINOX.LT

SANDĖLIŲ VALDYMO SPRENDIMAI • SANDĖLIŲ OPTIMIZAVIMAS • AUTOMATIZUOTI SANDĖLIAI

24

Partneriai:

Generalinis rėmėjasGlobėjas Rinkimų organizatorius