Embed Size (px)
Citation preview
VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS
ŠVIETIMO AKADEMIJA
____________________________________________________________ PROGRAMŲ GRUPĖ
Edita Žalkauskaitė
ĮTRAUKIOJO UGDYMO DIMENSIJŲ RAIŠKA
DAUGIAKALBĖSE IR VIENAKALBĖSE IKIMOKYKLINIO
UGDYMO ĮSTAIGOSE
Magistro baigiamasis darbas
Specialiosios pedagogikos studijų programa, valstybinis kodas_________
Edukologijos studijų kryptis
Vadovas (-ė) doc. dr. Alvyra Galkienė _______________ _____________
(Moksl. laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data)
Apginta___________________ _____________
__________
(Programų grupės vadovas) (Parašas) (Data)
Vilnius, 2019
1
Turinys Summary ................................................................................................................................................................. 2
Įvadas ...................................................................................................................................................................... 3
I. Įtraukiojo ugdymo teoriniai pagrindai ir įtraukiojo ugdymo dimensijų aspektai literatūroje.......................... 7
1.1. Įtraukiojo ugdymo samprata ......................................................................................................................... 7
1.2. Bendradarbiavimo tarp pedagogų ir tėvų/globėjų svarba įtraukiajam ugdymui ........................................ 11
1.3. Įtraukiosios ugdymo įstaigos politikos kūrimo aspektai literatūroje .......................................................... 15
1.4. Vaikų turinčių specialiųjų poreikių ugdymas ikimokyklinio ugdymo įstaigoje ......................................... 23
II. Daugiakultūrinės aplinkos samprata.............................................................................................................. 26
III. Įtraukiojo ugdymo raiška daugiakalbėje ir vienakalbėje ikimokyklinio ugdymo aplinkoje. .................... 28
3.1. Tyrimo metodika, organizavimas ir etika ................................................................................................... 28
3.2. Respondentai ir kontekstas ......................................................................................................................... 29
3.3. Įtraukiojo ugdymo dimensijos “Įtaukiosios kultūros kūrimas” raiška daugiakalbėse ir vienakalbėse
ikimokyklinio ugdymo įstaigose ....................................................................................................................... 30
3.4. Įtraukiojo ugdymo dimensijos “Įtaukiosios politikos kūrimas” raiška ikimokyklinio ugdymo įstaigose. . 42
3.5. Įtraukiojo ugdymo dimensijos “Įtaukiosios praktikos vystymas” raiška ikimokyklinio ugdymo įstaigose.
........................................................................................................................................................................... 51
Diskusija ................................................................................................................................................................ 61
Išvados ................................................................................................................................................................... 63
Rekomendacijos .................................................................................................................................................... 64
Literatūros sąrašas ................................................................................................................................................. 65
Priedai.................................................................................................................................................................... 69
2
Summary
Masters thesis " Expression of dimensions of inclusive education in multilingual and
monolingual pre-school educational institutions." by Edita Žalkauskaitė.
Pre-chool is the first place were child is educated in national lever. In this institution he/she
meets a lot of new people and learns a lot of new things. And it is very important that this place is
inclusive to everyone.
Main problem: How dimensions of inclusive education are expressed in multilingual and
monolingual pre-school educational institutions.
Main goal: To find out in and how How dimensions of inclusive education are expressed in
multilingual and monolingual pre-school educational institutions.
Tasks:
To analyze inclusive educations theoretical basis and criteria and talk about dimensions of
inclusion in literature.
To compare how inclusive education accurs in multilingual and monolingual pre-schools.
Methods: analysis of literature, questionnaire of parents, educators and leaders of pre-schools,
analysis of rezults.
In this study participated parents, educators and leaders of multicultural and one language pre-
schools. There were 147 respondents.
Multicultural education is related to diferent languages, beliefs and religions. The main goals
of multicultural education is closely related to main goals of inclusive education.
Study showed that parents of children in multilingual and monolingual pre-chools in some cases
have diferent beliefs and dimensions of incusion are expressed diferently in these institusions. So, it is
possible to state that multilingual and multicultural environmentcan have an inpact to inclusion in pre-
chool education.
3
Įvadas Mokslinė problema ir tyrimo aktualumas. Ikimokyklinio ugdymo įstaiga – pirmoji
institucija, kurioje vaikas mokosi valstybės lygmeniu. Joje, jis bendrauja su bendraamžiais, lavinasi.
Ikimokyklinis ugdymas padeda išsiugdyti savarankiškumo, sveikos gyvensenos, pozityvaus bendravimo
su suaugusiais žmonėmis ir bendraamžiais pradmenis. (Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, 20181)
Ikimokyklinis mokymas ne tik padeda ugdytis, tačiau palengvina ir tolesnį mokymąsi. Šiandien
akcentuojama, kad vaikas turi savo pasaulio matymą, jo vertinimą, kitokią nei suaugusiųjų kultūrą.
Šiuolaikiniame švietime akcentuojama atvira pokyčiams, dinamiška, mobili, prisitaikanti prie pokyčių
ikimokyklinio ugdymo sistemos kaita, kurioje patenkinami visų besimokančiųjų ugdymo(si) poreikiai
(Monkevičienė, et al., 2011, p. 10).
Specialieji ugdymosi poreikiai apibūdinami kaip pagalbos ir paslaugų ugdymo procese reikmė,
atsirandanti dėl išskirtinių asmens gabumų, įgimtų ar įgytų skirtumų, palankių aplinkos veiksnių.
(Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas 2011 m. kovo 17d., 2011, 12p.). LR
švietimo įstatyme (2011) nurodyta, kad ikimokyklinio ugdymo paskirtis – padėti vaikui tenkinti
prigimtinius, kultūros, taip pat ir etninės, socialinius, pažintinius poreikius.
Daugiakultūriškumas – skirtingų kultūrų sąveika (Tamošiūnas, 1997). Šiandieninėje
visuomenėje, jis ypač svarbus, kadangi kasdieniniame gyvenime susiduriame su įvairiomis kultūromis.
Ypač etniškai mišriose teritorijose. Multikultūriškumas susijęs su tolerancija, kuri ypatingai svarbi
įtraukiajam ugdymui. Įtraukiojo ugdymo sėkmę lemia mokinių ir mokytojų gebėjimas toleruoti
skirtingus gebėjimus, išvaizdą, tradicijas, kalbinius ypatumus, vertybes ir t.t.
Daugiakultūriškumu susidomėjimas išaugo Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą bei
NATO. Multikultūriškumo sąvokos problematiką tyrinėjo Tamošiūnas (1997), Saugėnienė, Jakavičius
(2000), Held, McGrew, Goldblatt, Perraton (2002), Saugėnienė, Liaudanskienė (2003), Kasatkina,
Leončika (2003), Reingardė, Vasiliauskaitė, Erentaitė (2010) ir kt.
Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymo problemos nagrinėjamos įvairiais
aspektais. Lietuvoje analizuotos pedagogų kompetencijos ir pasirengimas įtraukiajam ugdymui. Šie
klausimai aptarti straipsniuose „Pedagogų ir būsimų pedagogų kompetencija ugdyti įvairių poreikių
turinčius mokinius inkliuzinio švietimo kontekste“ (Miltenienė ir Daniūtė, 2014), „Specialistų
kompetencija dirbti su mokiniais, turinčiais specifinių mokymosi sutrikimų“ (Miltenienė ir kt. 2013),
„Pedagoginių darbuotojų specialaus ugdymo profesinės kompetencijos įgijimo, palaikymo ir stiprinimo
aktualijos“ (Ambrukaitis, Jonas 2005), „Early Childhood Teachers' Understanding of Inclusive
Education and Associated Practices: Reflections from Greece“ (Fyssa, Aristea 2014), „Preschool
Teachers' Knowledge Levels about Inclusion“ (Sucuoglu, Bülbin 2014), „Attitudes of future preschool
1 https://www.smm.lt/web/lt/smm-svietimas/svietimo-sistema-ikimokyklinis-ugdymas
4
teachers towards inclusion of children with special needs.“ (Štemberger, Tina 2015), bei „Būsimų
specialiųjų pedagogų asmeninės patirties reflektavimas ir Integravimas praktinėse studijose aukštojoje
mokykloje“ (Gudonis, Budnys. 2009). Šie straipsniai atskleidė, jog pedagogų nuomone labai svarbu
ugdyti visų mokinių savarankiškumą, mokėjimo mokytis gebėjimu ir kitas kompetencijas, geras
mokytojas yra tas, kuris geba ugdyti visus mokinius, taip pat tas, kuris demonstruoja vertybes,
orientuotas į kiekvieno besimokančiojo individualumo pripažinimą, o patirtis yra vienas iš svarbiausių
veiksnių, lemiantis kompetenciją ugdyti įvairių poreikių turinčius vaikus įtraukiojoje klasėje, tai
pabrėžia ir būsimieji specialieji pedagogai.
Svarbios įtraukiojo ugdymo ikimokyklinėse ugdymo įstaigose problemos nagrinėjamos
magsitro darbe „Ikimokyklinių ugdymo įstaigų pasirengimas inkliuziniam ugdymui“ (Balčiūnaitė,
Dovilė 2016). Šis tyrimas atkleidė, jog ikimokyklinėse įstaigose dažniausiai taikomos formalios tėvų –
auklėtojų bendradarbiavimo formos – susirinkimai, indvidualūs pokalbiai, tėvų nuomone trūskta tėvų
įtraukimo į vaikų ugdymą(si) kasdieninėje viekloje. Tai pat, svarbu, jog tyrimas akleidė, kad
ikimokyklonėse įstaigose elgesys palaikomas taisyklėmis, drausminmu, ikimokyklinio ugdymo įstaigos
neturi konkrečių strategijų ir priemonių vaikų probleminiam elgesiui spręsti. Dar vienas tyrime
atsiskleidęs aspektas – vaiko pažangos vertinimas. Tyrimas parodė, kad dažniausiai vaikų pažangą
vertina ugdantis pedagogas. Daugiausia dėmesio skiriama probleminių ugdymo(si) sričių sprendimui,
mažiau – vaikų stiprybėms akcentutoi ir tobulinti. O socialiniai įgūdžiai – dar viena itin svarbi
sudedamoji dalis įtraukiajam ugdymui, pagal tyrimo duomenis – ikimokyklinio ugdymo įstaigose
ugdomi įvairių renginių, švenčių bei kasdienės veiklos metu, tačiau dauguma įstaigų nerengia socialinių
įgūdžių ugdymo programų ir šiuos įgūdžius ugdo fragmentiškai ir stokoja priemonių bei metodikų,
kurios leistų vaikams pažinti ir priimti žmonių skirtybes. Tyrimo „Ikimokyklinio ugdymo įstaigų
pasirengimas inkliuziniam ugdymui“ duomenimis, ikimokyklinio ugdymo įstaigos geriausiai
pasirengusios ugdyti vaikus, turinčius kalbėjimo ir kalbos sutrikimų, tačiau aplinkos nėra visiškai
tinkamos ugdyti kitų specialiųjų ugdymo(si) poreikių turinčius vaikus.
Itin svarbus aspektas specialiajame ugdyme – tėvų požiūris į įtraukųjį ugdymą. Šį aspektą
tyrinėja straipsniai: „Perceptions of Parents of Young Children with and without Disabilities Attending
Inclusive Preschool Programs“ (Hilbert, Dana 2014), „Inkliuzinis ir specialusis ugdymas tėvų požiūriu“
(Ališauskas, Algirdas 2011), „Seeing Eye-to-Eye: Are Parents and Professionals in Agreement about the
Benefits of Preschool Inclusion?“ (Seery, Mary Ellen 2000), „'One of the kids': Parent perceptions of
the developmental advantages arising from inclusion in mainstream early childhood education services“
(Blackmore, Roger1 2016). Šie tyrimai atskleidžia, jog Tėvai yra pirmiausia motyvuoti užrašyti vaiką į
bendrojo lavinimo ugdymo įstaigą, todėl, kad nori, jog vaikai socializuotųsi su nesutrikusios raidos
bendraamžiais.
5
Bendadarbiavimas teikiant specialiuosius poreikius – yra vienas ketinių aspektų įtraukiajame
ugdyme. Šią temą nagrinėja tokie straipsniai kaip „Specialistų ir tėvų bendradarbiavimo predispozicija
ir bendradarbiavimo kūrimas.“ (Ališauskienė, 2003), „Bendradarbiavimas tenkinant specialiuosius
ugdymosi poreikius.“ (Ališauskienė, 2004), „Tėvų, specialistų ir specialiųjų poreikių turinčių vaikų
bendradarbiavimo plėtotė ugdymo institucijoje ( ankstyvosios reabilitacijos tarnybose ir bendrojo
lavinimo mokyklose.“ (Ališauskienė, 2003), „Seeing Eye-to-Eye: Are Parents and Professionals in
Agreement about the Benefits of Preschool Inclusion?“ (Seery, Mary Ellen 2000), „First Steps in
Inclusion : A Handbook for Parents, Teachers, Governors and LEAs“ (Lorenz, Stephanie 2013). Šių
tyrimų rezultatai parodė, kad tiek ugdytojai tiek tėvai sutinka, jog įtrauktis ugdyme teikia naudos tiek
mokiniams turintiems, tiek neturintiems specialiųjų poreikių, taip pat jog įtraukusis ugdymas padeda
atsižvelgti į kiekvieno vaiko poreikius, vieni iš svarbiausių bendradarbiavimo su šeima modelio
konstravimo elementų yra specialistų ir tėvų edukacija, kompleksiškas ir bendras problemų sprendimas
bei pokyčių siekimas.
Nors tyrimai Lietuvoje ir pasaulyje aptaria įvairius įtraukiojo ugdymo aspektus ikimokyklinėse
ugdymo įstaigose – bendradarbiavimą tarp tėvų ir ugdytojų, pedagogų požiūrį ir žinias susijusias su
įtraukiuoju ugdymu, tėvų požiūrį į įtraukūjį ugdymą, skirtumus taip bendrojo lavinomo įstaigų ir
vykdančių įtrauktį, apie tai kaip kurti įtraukųjį ugdymą ir kt., tačiau trūksta žinių apie tai, ar gali įtrauktis
formuotis natūraliomis salygomis, todėl šiame magistro darbe analizuojama kaip natūralios salygos gali
įtakoti įtraukiojo ugdymo formavimąsi ikimokyklinio ugdymo įstaigose.
Problema. Kaip įtraukiojo ugdymo dimensijos reiškiasi daugiakalbėse ir vienakalbėse
ikimokyklinio ugdymo įstaigoje?
Tyrimo objektas. Įtraukiojo ugdymo dimensijų raiška daugiakalbėse ir vienakalbėse
ikimokyklinio ugdymo įstaigoje.
Tikslas – išsiaiškinti kaip įtraukiojo ugdymo dimensijos reiškiasi daugiakalbėse ir vienakalbėse
ikimokyklinio ugdymo įstaigoje.
Uždaviniai:
1. Išanalizuoti įtraukiojo ugdymo teorinius pagrindus ir įtraukiojo ugdymo dimensijų aspektus
literatūroje.
2. Išanalizuoti multikultūrinės aplinkos sampratą literatūroje.
3. Palyginti įtraukiojo ugdymo raišką daugiakalbėse ir vienakalbėse ikimokyklinio ugdymo
aplinkoje.
Metodai: Siekiant atskleisti nagrinėjamą temą bus taikomi šie metodai: mokslinės
literatūros analizė, anketinės apklausos duomenų analizė. Tyrimo duomenims rinkti bus naudojamas
magistro darbo autorės modifikuotas tyrimo instrumentas, kurio pagrindas yra “Index for inclusion”
6
(Both, Ainscow, 2002). Apklausa buvo atlikta pasinaudojant „google apklausomis“, o rezultatai
analizuoti naudojantis SPSS programa.
Darbo struktūra: Magistro baigiamąjį darbą sudaro santrauka, įvadas, pagrindinė darbo dalis,
išvados, literatūros sąrašas ir priedai.
7
I. Įtraukiojo ugdymo teoriniai pagrindai ir įtraukiojo ugdymo
dimensijų aspektai literatūroje 1.1. Įtraukiojo ugdymo samprata
Terminas "įtraukusis ugdymas", taip pat su jais susiję terminai gali būti vartojami skirtingomis
prasmėmis. Teigiama, kad įtraukusis ugdymas visiems mokiniams labiausiai tinka gyvenimiško
pasirengimo požiūriu. Europos specialiojo ir inkliuzinio ugdymo plėtros agentūros (2014, p.7)
ataskaitoje pabrėžiama, kad įtraukusis ugdymas susijęs su visais mokiniais ir jis yra tokia švietimo
tvarka, kurioje mokytojams ir mokykloms būtų suteikiama visokeriopa pagalba, jog būtų galima
pasiekti, kad mokytojai ir mokyklos:
• Visi mokiniai būtų priimti ir įtraukti į ugdymo įstaigos, bei grupės veiklą, kartu su
bendraamžiais, nepaisant to, kokie skirtingi ir išskirtiniai jie būtų;
• Skatintų visų dalyvavimą grupės veiklose bei ugdytinių visokeriopą augimą.
• Skatintų visus palaikyti santykius su benraamžiais ir suaugusiaisiais.
2000m. buvo įvirtinta vaikų, turinčių specialiųjų poreikių įtrauktis: “Europos Sąjungos mastu
Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 26 straipsnyje įtvirtintas pagrindinis principas, kad ES
teisės aktais ir politikos priemonėmis turi būti padedama užtikrinti visapusišką vaikų, turinčių negalią,
įtrauktį.“ (Europos specialiojo ir inkliuzinio ugdymo plėtros agentūros ataskaita, 2014, p.10)
Ugdymo kiekybė yra itin svarbi. Žingsniai, kurių imasi šalys siekdamos užtikrinti įtraukiojo
ugdymo plėtotę (Europos specialiojo ir inkliuzinio ugdymo plėtros agentūros ataskaita, 2014, p.8):
• Teikti pagalbą bendrojo ugdymo įstaigoms, pasitelkiant ištektlių centrus ir
specializuotus pagalbos centrus, jog būtų išlaikytos specialistų žinios bei įgūdžiai.
• Užtintinti akstyvą intervenciją ir įveikti bet kokias laikinas mokymosi kliūtis, todėl
atpažinti bendrojo lavinimo įstaigų bendrose grupėse/klasėse besiugdančių vaikų
poreikį gauti pagalbą.
• Siekiant kurti lanksčias ugdymosi bendruomenes, kurios patentintų visų poreikius,
mokyti visus vienoje vietoje.
• Švieti ugdymo įstaigų vadovus ir pedagogus, taip stiptinant jų kompetenciją, kuri leistų
dirbti įtraukioje aplinkoje.
• Šviesti mokytojus ir mokyklų vadovus stiprinant jų kompetenciją, kuri leistų dirbti
įtraukioje aplinkoje.
• Dirbti su tėvais užtikrinant jiems, kad pagalba bendrojo ugdymo (priešinant su
specialiuoju ugdymu) aplinkoje bus kokybiška, o bendrasis ugdymas teiks naudos.
• Užtikrinti tolesnį pagalbos teikimą pereinant iš mokyklos į tolesnio / aukštojo mokslo,
profesinio rengimo ir įdarbinimo etapą.
8
1994 m. biržėlį Salamankoje, Ispanijoje buvo surengta pasaulinė konferencija dėl vaikų,
turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių ugdymo. Šios konferencijos metu suteikdas didžiulis stimulas
įtraukiajam švietimui. Daugiau kaip 300 dalyvių, atstovaujančių 92 vyriausybėms ir 25 tarptautinėms
organizacijoms, svarstė pagrindinius politikos pokyčius, būtinus siekiant skatinti įtraukiojo ugdymo
plėtrą, suteikiant mokykloms galimybę priimti ir ugdyti visus vaikus, ypač tuos, kurie turi specialiųjų
ugdymo poreikių. (UNESCO, 2009) Svarbu apsvarstyti skirtumus tarp segregacijos, integracijos ir
įtraukties. Kaip matome iš 1 lentelėje pateiktos informacijos, įtraukusis ugdymas turi daugiau pliusų
nei minusų ir naudos iš to gauna ne tik vaikai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių.
1 lentelė. Segregacijos, integracijos ir įtraukties pliusai bei minusai
Pliusai Minusai
Segregacija • Gali pasirūpinti vaikų, turinčių sunkių
ir komoleksinių negalių, kurie
priešingu atveju galėtų būti izoliuoti
įprastojee klasėje.
• Specialiosios mokyklos turi specialią
techniką ir resursus, kad galėtų
rūpintis vaikais turinčiais negalią.
• Pedagogai specialiosiose mokyklose
yra pasiruošę.
• Vaikų turinčių specialiųjų ugdumosi
poreikių ugdymo kaina
specialiosiose mokyklose yra 7-9
kartus didesnė nei bendrosiose
mokyklose.
• Atstumas iki ugdymo įstaigos
sukuria didesnius transportacijos
kaštus.
• Vaikas netekęs socializacijos
galimybių yra linkęs į tolesnę
atskirtį.
• Stiprėja asmenų turinčių negalią
diskriminacija.
• Galimybė be priežasties atskirti
vaikus turinčius nedidelę negalią,
stiprina ją.
Integracija • Pašalina kliūtis ir neigiamą požiūrį;
Palengvina socialinę integraciją ir
sanglaudą; Tėvų ir vietos
bendruomenės dalyvavimas toliau
stiprina šį procesą.
• Vaikas gali bendrauti su kitais vaikais
ir tapma mokyklos bendruomenės
dalimi
• Sumažintos transportavimo ir
institucinės išlaidos;
• Kai kuriuose tyrimuose teigiama, kad
vaikai, kurie yra integruoti arba
įtraukiami turi aukštesnį pasiekimų
lygį.
• Negebėjimas pritaikyti ugdymą
visiems.
• Riboti resursai.
• Reikia tėvų, savanorių ar vyresnių
vaikų pagalbos.
Įtrauktis • Įstaigos atliepia indvidualius
skirtumus, todėl naudos gauna visi
vaikai.
• Įstaigos keičia požiūrį į išskirtunumus
ugdydamos visus vaikus kartu.
• Pedagogų paruošimas, įstaigos
resursai, didelis vaikų skaičius.
• Ugdymo plano pritaikymo kaštai.
9
• Mažiau kainuojanti alternatyva,
lyginant su specialiosiomis
mokyklomis.
• Jokių papildomų išlaidų tėvams.
• Mažėja socialinės gerovės išlaidos ir
ateities priklausomybė.
• Didesni vaikų pasiekimai nei
atskirtoje aplinkoje.
• 60% vaikų turinčių specialiųjų
ugdymosi poreikių gali būtų ugdomi
be jokių pritaikymų ir 80-90% gali
būti ugdomi bendrosiose ugdymo
įstaigose su nedideliais pritaikymais.
(ugdymo strategijos apmokymai,
aplinkos pritaikymai).
• Vaikas turintis specialiųjų ugdymosi
poreikių mažiau stigmatizuojamas,
labiau socialiai įtrauktas.
• Kaina gali būti sumažinama iki
minimumo pasitelkiant
bendruomenės resursus, žmones ir
įrenginius.
• Vaikai turintys specialiųjų ugdymosi
poreikių suteikiamas platesnis
ugdymo planas.
• Mokytojų padėjėjų ir resursų
dalyvavimo didinimui ir
komunikacijos gerinimui kaštai.
• Įstaigos infrastuktūros adaptacijos
kaštai.
• Būtina tėvų, savanorių, vyresnių
vaikų pagalba.
• Insvesticija į specialiai paruoštus
mobilius pedagogus.
(Education for children with disabilities - improving access and quality, DFID Guidance Note,
2010)
Vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių ugdymas nuėjo ilgą kelią nuo atskirties iki įtraukiojo
ugdymo. Šis kelias iliustruojamas pirmame paveiksle:
Pav. 1. Nuo atskirties iki įtraukties. Sudaryta pagal: UNESCO Guidelines for Inclusion: Ensuring
Accessto Education for All, 2005, P.24.
Tony Booth ir Mel Ainscow (2002, p.12) leidinyje "Index for incliusion" jie apibrėžia, kad
įtrauktis susideda šių faktorių:
Neigimas
(Atskirtis)
Priėmimas
(Segregacija)
Supratimas
(Integracija, specialusis ugdymas)
Ugdymas visiems
(Įtrauktis ugdyme)
10
• Lygevertis visų mokinių ir personalo vertinimas
• Mokinių dalyvavimo plėtros, ir atskirties nuo mokyklos kultūros, mokymo programų ir
bendruomenės sumažinomo.
• Mokyklos kultūros, politikos ir praktikos restruktūravimo, jog būtų atkreiptas dėmesys į
mokinių išskirtinimus aplink.
• Barjerų sumažinimo ne tik mokiniams kurie kategorizuojanmi "Turintys specialiųjų ugdymosi
poreikių"
• Mokymosi iš bandymų įveikti, prieinamumo ir dalyvavimo, barjerus konkretiems mokiniams
ir pasikeitimų, kurie būtų naudingi mokiniams platesniu mastu, įdiegimo.
• Priėmimo, jog mokiniai turi teisę į mokymąsi savo vietovėje.
• Mokyklo tobulinimo darbuotojams, taip pat ir mokiniams.
• Mokyklos vaidmens bendruomenės kūtime ir vertybių ugdyme, taip pat pasiekimų gerinime,
išryškinimas.
• Atpažinimo, jog įtrauktis ugdyme yra vienas iš įtraukties visuomenėje aspektų.
Dalyvavimas reiškia mokymosi šialia kitų ir bandradarbiavimas su jais mokymosi aplinkoje.
Iš tiesų, tai reiškia būti pripažintam, priimtam ir vertinamam. Įtrauktis prasideda nuo skirtybių tarp
mokinių atpažinimo. Šie skirtumai padeda formuotis pagarbos vienas kitam mokymosi metodams. Į
tai įeina pokyčiai grupėse, personalo kabinetuose, žaidimų aikštelėse ir santykiuose su
tėvais/glovėjais. Jog vaiko įtrauktis pavyktų, į jį/ją turime žiūrėti kaip į visumą. (Booth, Ainscow,
2002, p.12)
Taip pat išskiriamos šios trys įtraukiojo ugdymo dimesijos:
2 pav. Įtraukiojo ugdymo dimensijos. Tony Booth ir Mel Ainscow (2002, p.12)
Dimensija įtraukiosios kultūros kūrimas reiškia saugios, priimančios bendradarbiaujančios,
stimuliuojančios bendruomenės, kurioje kiekvienas yra vertinamas kaip svarbiausių visų pasiekimų
pagrindas. Tokioje aplinkoje įtaukties idėjos yra perduodamas visam personalui, ugdytiniams,
administracijai ir tėvams/globvėjams. Principai ir vertybės įtraukiojoje mokykloje rodo kelią
sperendimams dėl strategijų ir kasdienės praktikos grupėse, taigi mokyklos plėtotė tampa
besitęsiančiu procesu. (Booth, Ainscow, 2002, p.12)
ĮTRAUKUSIS UGDYMAS
Įtraukiosios praktikos vystymas
Įtraukiosios politikos kūrimas
Įtraukiosios kultūros kūrimas
11
Dimesija įtraukiųjų politikos kūrimas užtikrina jog įtrauktis prasiskverbtų į visus visus įstaigos
planus. Strategijos skatina visų ugdytinių ir personalo dalyvavimą tuo akimirkos kai jie prisijungia
prie įstagos. Visos strategijos apjungia sprendimus nuolatinei kaitai. (Booth, Ainscow, 2002, p.12)
Dimensija įtraukiosios praktikos vystymas atspindi įtraukiąją kultūrą ir strategijas įstaigoje.
Veiklos kuriamos taip, kad atlieptų kiekvieno ugdytinio skirtingumus. Ugdytiniai stakinami aktyviai
veikti ugdyme, kad leidžia ugdymosi patirtis perkelti už įstaigos ribų. Personalas keičiasi resursais
tarpusavyje, su ugdytiniais, tėvais globėjais ir vietos bendruomene, kuri padeda mokytis ir bendrauti.
(Booth, Ainscow, 2002, p.12)
1.2. Bendradarbiavimo tarp pedagogų ir tėvų/globėjų svarba įtraukiajam ugdymui
Viena iš įtraukiosios kultūros kūrimo dimensijos dalių yra bendradarbiavimas. Peršvelgus
Booth ir Ainscoq (2002) „Inex for inclusion“ pateiktus teiginius matyti, kad daugiausia jų susiję su
bendradarbiavimu:
• Ugdytiniai padeda vieni kitiems
• Pedagogai bendradarbiauja tarpusavyje
• Tėvai ir pedagogai bendradarbiauja
• Pedagogai ir vadovai dirba drauge
• Vietos bendruomenė įjungiama į įstaigos veiklą. (Booth, Ainscow, 2002,. P.36)
Todėl, šioje dalyje būtent kalbama apie bendradarbiavimą ir jo svarbą įtraukiajam ugdymui
ir įtraukiosios kultūros kūrimui ikimokyklinio ugdymo įstaigose.
Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas (2011), nustato ne tik
pedagogų, bet ir tėvų ar vaiko globėjų teises bei pareigas, o taip pat ir kaip reikėtų dirbti su vaikais
bei jų šeimomis. Įstatymas įtvirtina tėvų teisę gauti visą informaciją apie vaiko ugdymosi poreikius,
pažangą ir viską kas yra susiję su vaiko ugdymu ar jo/jos būkle. Taip pat tėvai yra įpareigoti, ne tik
dalyvauti įvertinant vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius, bet ir mokyklos savivaldoje, bei
bendradarbiauti su pedagogais ir ugdymo įstaigos vadovais, bei specialistais, teikiančiais specialiąją
pagalbą. Galima teigti, kad didėjant tėvų pareigoms ir teisėms, atsiranda būtinybė jiems gauti
kvalifikuotą pagalbą, spręsti tėvų švietimo klausimus ugdant vaikus.
Svarbu ne tik suvokti bendradarbiavimo tarp pedagogų ir tėvų reikšmę įtraukiajam ugdymui,
bet taip pat ir žinoti kuriose srityse jis gali labiausiai pasireikšti ir teikti naudos vaikui. Dettmer P.,
Thurston L. P., Dyck N. J. (2005, p.26) išskyrė pagrindines skirtis, kuriuose tėvų, pedagogų ir
pagalbinio personalo dalyvavimas padeda bendradarbiavimui ir daro jį kokybišką:
• Ugdytinio poreikių aptarimas;
• Kolegų ir pedagogų pasisakymų apie ugdymo situaciją išklausymas;
12
• Pagalba identifikuojant ir išskiriant ugdymosi problemas;
• Problemų sprendimo mokyklos lygiu palengvinimas;
• Alternatyvų ugdytiniams turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių klasėse siūlymas;
• Tarpininkavimas tarp ugdytinių spendžiant problemas;
• Ugdymo strategijų ir technikų demonstravimas;
• Tiesioginės pagalbos ugdytojams, kurių grupėje yra specialiųjų poreikių turinčių vaikų,
suteikimas;
• Dalyvavimas profesinio tobulėjimo veiklose;
• Dalyvavimas vertinime;
• Bendradarbiavimas su kitais profesionalais ir agentūromis už įstaigos ribų.
Tėvai - pirmieji vaiko mokytojai ir jų nuomonė ypač svarbi vaikų turinčių specialiųjų
poreikių ugdymo procese. Jie, bendradarbiaudami su specialistais, priima sprendimą kur vaikui
mokytis - specialiojoje ar bendrojo lavinimo mokykloje. Ališauskas, A., Kaffemanienė, I., Melienė,
R., ir Miltenienė, L. (2011) atliko tyrimą "Inkliuzinis ir specialusis ugdymas tėvų požiūriu", kurio
metu buvo apklausti 232 tėvai, auginantys specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius mokyklinio
amžiaus vaikus, kuriems ugdymo įstaigose teikiama specialioji pedagoginė pagalba. Tyrimo
rezultatai parodė, jog tėvai norėtų jog vaikai mokytųsi bendrojo lavinimo mokykloje. Tai rodo tėvų
norą, jog vaikas socializuotųsi, nebūtų išskirtas iš bendruomenės, kurioje gyvena. Taip pat tyrimas
parodė, jog tėvai norėtų, jog jų vaikas gautų daugiau papildomos specialistų (psichologo, socialinio
pedagogo, specialiojo pedagogo bei kitų) pagalbos. Kaip aktualiausia pabrėžiama psichologo
pagalba. Ne mažiau aktualus, tėvų nuomone, didesnės mokytojo individualizuotos pagalbos vaikui
poreikis. Iš dalies priežastis, dėl kurių tėvai į pirmą vietą iškelia psichologo pagalbos poreikį,
išryškėja peržvelgus tyrimo dalies "Tėvų nuomonių apie ugdymą bendrojo lavinimo ir specialiojoje
mokykloje skirtumai", iš kurios matyti, jog apie 40 % tėvų teigė, kad bendrojo lavinimo mokykloje
kiti vaikai skriaudžia mano vaiką ir tuo pat metu 49% tėvų pažymėjo jog jų vaikas blogai jaučiasi,
kai mokosi kitaip, nei visi. Matyti, jog vaikai patiria visko - bendravimo problemų su bendraamžiais
ir pedagogais, netolerancijos ir iš čia kyla psichologinės pagalbos poreikis. Apibendrinus, matyti, jog
tėvai patenkinti vaiko ugdymu, tačiau norėtų daugiau pagalbos savo vaikui, ypač iš psichologo.
Viena iš galimybių pagerinti situaciją galėtų būti gilesnis tėvų ir pedagogų
bendradarbiavimas. Straipsnyje "Socialinių tinklų kūrimas edukacinėje aplinkoje: tėvų vaidmuo
tenkinant specialiuosius ugdymosi poreikius." (Ališauskas, A., Kaffemanienė, I., Melienė, R.,
Miltenienė, L. 2011) išskiriami du pagrindiniai teoriniai tėvų vaidmenys mokykloje: tėvai kaip
problema, tėvai kaip partneriai. Teigiama, jog tėvai nenoriai įsijungia į ugdymosi procesą, nesidomi
arba pernelyg domisi vaiko ugdymu. Toks pedagogų požiūris gali nulemti tėvų nenorą
bendradarbiauti su mokytoju, nepasitikėjimą. Tyrimas "Socialinių tinklų kūrimas edukacinėje
13
aplinkoje: tėvų vaidmuo tenkinant specialiuosius ugdymosi poreikius." (Ališauskas, A.,
Kaffemanienė, I., Melienė, R., Miltenienė, L. 2011, p.18) kuriame dalyvavo parodė, jog dauguma
tėvų nori padėti savo vaikams, juos geriau suprasti, kartu spręsti problemas. Tačiau, pedagogų
apklausos rezultatai išsiskiria - 50% jų vertina tėvų indėlį ir yra linkę bendradarbiauti, o likusieji
nuvertina tėvų kompetenciją bei galimybes dalyvauti ugdant vaiką ir linkę juos kaltinti. Apibendrinus,
numatant vaiko ugdymo tikslus ir priimant sprendimus priimti tėvus kaip lygiaverčius partnerius,
galinčius geriausiai atstovauti vaiko interesams, kaip individus su savo pranašumais ir svarbia
patirtimi, kaip geriausius informacijos šaltinius apie vaiką, šeimą ir ten vyraujančią kultūrinę aplinką,
ir suteikti jiems iš tikrųjų teigiamą ir svarbų vaidmenį vaiko ugdymosi procese. (Ališauskas, A.,
Kaffemanienė, I., Melienė, R., Miltenienė, L. 2011, p.25).
Įtraukiojo ugdymo formavimuisi ypač svarbus tiek tėvų auginančių vaikus turinčius
specialiųjų ugdymosi poreikių, tiek neturinčių specialiųjų ugdymosi poreikių tėvų nuomonė į
įtraukrųjį ugdymą. (Both, Aiscow, 2011). Tik suprasdami tėvų požiūrį į įtraukųjį ugdymą švietimo
politikos kūrėjai ir specialistai galėtų padėti į įgyvendinti polikimą, kuri didintų įtrauktį, tėvų
pasitikėjimą, sumažintų jų stresą ir patenkinu šeimos poreikius parinkti tinkamus metodus. Taip pat
tai padėtų paskatinti tėvus leisti lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą, o ypač įtraująją ugdymo
įstaigą. Tėvų požiūrį iliustruoja Dana Hilbert tyrimas (2014) "Perceptions of parents of young
children with and without disabilities attending inclusive preschool programs". Tyrimo tikslas buvo
atskleisti veiksnius turinčius įtakos vaikų turinčių ir neturinčių specialiųjų ugdymosi poreikių tėvų
požiūrį į įtrauktį ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Rezultatai parodė, kad abiejų grupių tėvai sutinka
su teiginiais jog įtrauktis yra naudinga vaikams turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių. Tėvai
teigia, jog bendravimas su bendraamžiais padeda jiems pasirengti "tikram" pasauliui, ugdo
nepriklausomybę ir vaikai turi galimybę mokytis iš įprastai besivystančių bendraamžių. Svarbus
rodmuo - tėvų požiūris į mokytojus. 63% vaikų su negalia tėvų atsakė kad jie įsitikinę, kad klasėje,
kurioje mokosi specialiųjų poreikių turintys vaikai, mokytojai greičiausiai nebus kvalifikuoti ar
mokomi susidoroti su vaikų su negalia poreikiais ir penkiasdešimt vienas procentas sutinka, kad
įprastos raidos vaikai gali būti išgąsdinti keistos kai kurių vaikų turinčių specialiųjų ugdymosi
poreikių elgesio. Dvidešimt devyni procentai įprastos raidos vaikų tėvų praneša, kad mano, kad
įtraukiose klasėse vaikams turintiems specialiųjų poreikių greičiausiai bus suteikiama daugiau
dėmesio, o likusiesiems vaikams bus sunkiau. Iš rezultatų matyti, kad nors tiek įprastos raidos vaikų
tėvai, tiek tievai auginantys vaiką su specialiaisiais poreikiais, pritaria įtraukties idėjai, abiejose
pusėse vis dar egzistuoja baimės ir abejonės. Apklausa atskleidė tai, jog tiek įprastos raidos vaikų
tėvai, tiek tėvai auginantys vaiką su specialiaisiais poreikiais remia įtrauktį vaikų su ortopediniais
sutrikimais, kalbos sutrikimais ar regėjimo sutrikimais ir mažiau linkę remti autizmo, emocinio /
elgesio sutrikimo ar pažinimo sutrikimo vaiko įtraukimą. Tai gal būt būtų galima sieti su
14
bendradarbiavimo su pedagogais trūkumu, kuris yra analizuojamas analizuoja aukščiau minėtuose
Ališauskienės, S., Miltenienės, L. ir kt. straipsniuose.
Svarbu žinoti kokią socialinę/emocinę naudą turi įtrauktusis ugdymas tėvų nuomone. Tam
iliustruoti pasitelkta Seery, M. E., Davis, P. M., & Johnson, L. J. (2000) straipsnis ir sudarytas
paveikslas nr.2.:
2 pav. Įtraukiojo ugdymo naudos vaikams turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių (tėvų nuomonė)
grafinis vaizdas. Kurta autorės pagal: Seery, M. E., Davis, P. M., & Johnson, L. J. (2000).
Socialinės/emocinės raidos srityje, tėvai ir pedagogai teigia, jog programa naudinga tuo, jog
vaikas neregresuoja, ne taip kaip būdamas namuose ir įstaigoje gali susitikti bei bendrauti su
bendraamžiais ne tik iš gyvenamosios aplinkos. Kognityvinės/kalbos raidos srityje tėvai ir pedagogai
teigia, jog vaikas daugiau mokosi iš bendraamžių, išmoksta naujų žodžių. O fizinės raidos srityje,
tėvai pastebi, jog vaikai stengiasi daugiau judėti.
Tyrimas parodė ir kitą pusę – tėvų susirūpinimą dėl vaiko įtraukiojoje ugdymo įstaigoje.
Sritys, kuriose tėvai ir pedagogai įžvelgia įtraukiojo ugdymo trūkumus (ne naudą) vaikui:
• Vaiko specialieji ugdymosi poreikiai nebus patenkinti;
• Vaikai nebus priimti ar pasiruošė patirčiai;
• Suaugusieji negalės priimti vaikų su specialiaisiais ugdymosi poreikiais;
• Pedagogai nebus tinkamai apmokyti dirbti su vaikais turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių;
• Bendradarbiavimo trūkumas tarp tėvų ir pedagogų. (Seery, M. E., Davis, P. M., & Johnson,
L. J., 2000, p.24)
Nors tyrimo rezultatai parodė, jog daugiau tėvų ir pedagogų teigiamai vertina įtraukųjį ugdymą ir
įžvelgia jo privalumus ir suaugusiems, tokius kaip: gebėjimas priimti žmones turinčius skirtumų,
tačiau egzistuoja ir nuomonė, jog įtraukusis ugdymas turi trūkumų.
.Apibendrinus, gal būt, jei pedagogai daugiau bendrautų su tėvais, suteiktų jiems daugiau
informacijos apie skirtingus sutrikimus ir negalias, tėvai lengviau priimtų įtraukties idėją ir taip pat
daugiau pasitikėtų pedagogais, kurie ugdys jų vaiką. Taip pat, pedagogai turėtų daugiau pasitikėti
Įtraukiojo ugdymo nauda vaikams turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių (tėvų nuomone)
Socialinė/emocinė nauda
Kognityvinių/kalbinių gebėjimų vystymosi spartaFizinio vystymosi sparta
15
tėvų galimybėmis ir gal būt, daugiau orientuotis į vaikų teigiamas puses, o ne tik į sutrikimą/negalią,
kurie ne visada parodo ar vaikas gali lankyti bendrąją ugdymo įstaigą.
1.3. Įtraukiosios ugdymo įstaigos politikos kūrimo aspektai literatūroje
Įtraukiosios ugdymo įstaigos politkos kūrimas - ilgas procesas reikalaujantis administracijos,
pedagogų, kito personalo ir tėvų susitelkimo. Vienas svarbiausių darbų, galinčių pasitarnauti
įtraukiosios ugdymo įstaigos kūrimo procese "Index for inclusion" (Booth, Aiscow, 2002). Autoriai
rekomenduoja, kuriant įtraukiojo ugdymo sistemą, pirmiausia įstaigoje sukurti darbo grupė ir rinkti
kuo daugiau informacijos apie įstaigą ir jos darbuotojus. Taip pat skleisti informaciją apie įtraukųjį
ugdymą bei visą „Index for inclusion“ sistemą. Tik po tam tikro laiko, kurias planas, pasirenkami bei
įgyvendinami prioritetai ir nuolat peržiūrimas procesas. (Detalesnė informacija lentelėje nr.2)
2 lentelė. „Index for inclusion“ programos panaudojimas ugdymo įstaigoje.
Žingsniai: Veiksmai
Programos pradžia
Sukuriama koordinuojanti grupė, apsvarstomi įstaigos plėtros
būdai, suteikiama kuo daugiau informacijos apie programą,
peržiūrima egzistojanti informacija, pasirenkami tyrimo
klausimai,
Renkama informacija apie
mokyklą
Renkama informacija iš pedagogų, administracijos, ugdytinių ir
tėvų. Nustatomi plėtros prioritetai.
Įtraukiosios mokyklos kūrimo
planas
Index programos įtraukimas į įstaigos plėtros planą. Prioritetų
įtraukimas į įstaigos plėtros planą.
Nuolatinis prioritetų
įgyvendinimas
Prioritetų įtraukimas į praktiką, plėtros palaikymas, progreso
fiksavimas.
Nuolatinis proceso
peržiūrėjimas
Raidos vertinimas, programos peržiūrėjimas, proceso tęsimas.
Kurta pagal: (Booth, Anscow, 2002. p. 12)
Kaip matome iš 2 lentelėje pateiktos informacijos „Index for inclusion“ (Both, Ainscow,
2002) pasiūlyta sistema susideda iš penkių žingsnių. Ypač svarbus paskutinysis – nuolatinis proceso
peržiūrėjimas, kadangi tik taip nuolat bus galima tobulinti naudojamą programą ir matyti progresą, o
tai yra ypač svarbu įtraukiajam ugdymui ir jo kūrimui.
"Index for inclusion" (Booth, Aiscow, 2002) papildo Early Childhood Inclusive (2009, p.14)
sudaryti įtraukiojo ugdymo žingsniai:
1. Aukštų lūkesčių kėlimas kiekvienam vaikui, kad jis/ji pasiektų savo potencialą.
Lūkesčiai padeda tėvams, pedagogams, organizacijos užtikrinti įtraukiojo ugdymo kokybę.
2. Įtraukiojos programos kūrimas. Įtraukiojo ugdymo programa turėtų būti kuriama
atsižvelgiant į įstaigos prioritetus, vertybes. Programos tikslai ir filosofija turi būti įtraukti į praktiką,
kad vaikai turintys specialiųjų ugdymosi poreikių ir jų šeimos, galbūt įsitraukti į bendruomenę.
16
3. Paslaugų ir pagalbos sistemos kūrimas. Bendras įtraukties supratimas turėtų būti
paslaugų ir paramos sistemos kūrime. Sistema turėtų atspindėti tęstinumą ir atsižvelgti į kiekvieno
vaiko individualius poreikius.
4. Profesinių ir programos standartų peržiūrėjimas. Norint pasiekti programos tikslų,
būtina įsitikinti, jog visi komandos nariai bendrai supranta įtraukties koncepciją ir galės kokybiškai
inkorporuoti tai į praktiką, o taip pat ir patenkinti visų poreikius, atsižvelgiant į individualybę.
5. Profesinio tobulėjimo programos kūrimas. Kad specialistai galėtų kokybiškai patenkinti
kiekvieno vaiko poreikius, būtina tobulėjimo sistema.
6. Rėmimasis savivaldybės ir valstybės paramos sistemomis.
Aptariant įtraukųjį ugdymą itin svarbi pasaulinė ir valstybinė pozicija. Vienas pirmųjų
dokumentų, kuriuose galima rasti informacijos apie asmenų turinčių specialiųjų poreikių teises yra
1948 m. pasirašyta "Visuotinė žmogaus teisių deklaracija". Dauguma toliau sekusių tarptautinių
konvencijų ir deklaracijų pasisakančių šia tema remiasi būtent ja. (Peters, 2007 p. 101). Visuotinė
žmogaus teisių deklaracija padeda pamatus tolesniems dokumentams, kadangi joje išdėstytos patinės
su ugdymu susijusios žmogaus teisės. Pavyzdžiui, 26 straipsnis pabrėžia kiekvieno teisę į mokymąsi
ir tai jog ugdymas turi skatinti supratingumą, toleranciją ir draugystę. (Visuotinė žmogaus teisių
deklaracija, 1948). Bus aptariama dalis tarptautinių, po Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos
sekusių, tarptautinių rekomendacijų, deklaracijų susijusių su specialiaisiais poreikiais ir ugdymo, o
taip pat ir Lietuvos Respublikos dokumentai bei švietimo ministro įsakymai reglamentuojantys
įtraukųjį ugdymą. (žr. 3 lentelę)
3 lentelė. Pasirinkti analizei dokumentai susijusiję su spesialiaisis poreikiais
Dokumentai susiję su specialiaisiais ugdymosi poreikiais ir ugdymu
Tarptautiniai dokumentai
1948 Visuotinė žmogaus teisių deklaracija
1960 UNESCO konvencija dėl kovos su diskriminacija švietimo srityje
1971 UNESCO asmenų turinčių protinį atsilikimą teisių deklaracija
1975 UNESCO asmenų turinčių negalią teisių deklaracija
1981 Sunbergo deklaracija
1982 UNESCO pasaulinė trijų veiksmų programa: dėl asmenų turinčių negalią
1989 Talino gairės strategijoms dėl žmogiškųjų resursų tobulinimo
1990 UNICEF Vaiko teisių deklaracija
1990 UNESCO pasaulinė deklaracija dėl ugdymo visiems
1993 UNESCO gairės dėl lygių galimybių asmenims turintiems negalią
1994 Pasaulinis Salamancos kongresas dėl specialijųjų poreikių ugdymo
1995 Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimas dėl socialinio vystymosi
2000 UNESCO Ugdymas visiems veiksmų gairės
2005 Įtraukties gairės: švietimo preinamumo visiems užtikrinimas
https://unesdoc.unesco.org/ark:/48223/pf0000140224
2009 UNESCO neįgaliųjų teisių konvencija
2010 2010-2020 m. Europos strategija dėl negalios
2011 European Agency for Development in Special Needs Education - Politikos gairės
inkliuziniam švietimui diegti
17
2011 Aukšto lygio Generalinės asamblėjos susitikimas dėl negalios ir vystymosi.
2017 Europos Tarybos 2017-2023 m. strategija dėl negalios
Lietuvos Respublikos dokumentai
2011 Lietuvos švietimo įsitatymas
2011 Dėl mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių
gabumų) pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais
įvertinimo ir specialiojo ugdymosi skyrimo tvarkos aprašas
2011 Mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių gabumų)
pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais, įvertinimo ir
specialiojo ugdymosi skyrimo tvarkos aprašas
2011 Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašas
2011 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro, Lietuvos Respublikos sveikatos
apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro
įsakymas dėl mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, grupių nustatymo ir jų
specialiųjų ugdymosi poreikių skirstymo į lygius tvarkos aprašo patvirtinimo
(Kurt, Miller, et al, 2018 p. 101) Papildyta autorės
Taip pat svarbus UNSECO dokumentas "Konvencija prieš diskriminaciją švietime",
pasirašytas 1960m. Jame nėra aiškiai paminėta "neįgalumo" ar specialiųjų poreikių sąvoka, tačiau
skaitytojas tai gali įtraukti į vieną iš faktorių einančių į terminą "socialinė kilmė", esantį pirmame
straipsnyje. (Peters, 2007 p. 101). Pirmas "Konvencijos prieš diskriminaciją švietime" straipsnis
nusako, jog diskriminacija yra "Bet kurio žmogaus ar grupės teisės į ugdymą suvaržymas;". Ketvirtas
ir šeštas straipsniai pabrėžia lygias galimybes. (Konvencija prieš diskriminaciją švietime, 1960)
Tačiau, šiame dokumente vartojami žodžiai "indvidualūs gebėjimai" (straipsnis 4a.) nurodo tuometinį
pasitikėjimą IQ testais ir jų objektyvumu identifikuojant "nukrypimus nuo normos".(Peters, 2007 p.
101)
UNESCO deklaracija dėl asmenų turinčių protinį atsilikimą teisių (1971) antrame straipsnyje
pabrėžia individo teisę į "...tokį ugdymą, treniravimą, reabilitaciją ir vadovavimą, kuris padėtų
ugdytis jo galias ir maksimalų potencialą." Ši deklaracija yra svarbus dokumentas ne tik pripažįstant
turinčių negalią teisę į mokslą (nors tai yra tik dalis turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių asmenų),
taip pat įvedant aukščiausio potencialo sąvoką (ankščiau - neobjektyviai suvokti pajėgumai). (Peters,
2007 p. 101) Visgi, preambulėje nurodoma, jog kai kurios šalys gali skirti vykdyti reikalavimus ne
pilnai.
1975 m. UNESCO asmenų turinčių negalią teisių deklaracija - tai dokumentas, kuriame pirmą
kartą atpažįstamos visų žmonių turinčių negalią teisės. Tačiau atsispindi klinikinis požiūris. (Peters,
2007 p. 101) Pirmas straipsnis nurodo, jog asmuo turintis negalią yra "žmogus, kuris negali pats/pati
užtikrini, visiškai ar iš dalies - normalaus individo poreikius ir/arba socialinio gyvenimo". Šeštas
deklaracijos straipsnyje įtvirtinama asmenų turinčių negalią teisę į ugdymą, kuris padėtų jiems
tobulinti savo gebėjimus ir įgūdžius ir paspartinti jų socialinės integracijos ar reintegracijos procesus.
Sundbergo deklaracija (1981) pabrėžia dalyvavimą, integraciją ir ugdymo visiems svarbą.
Taip pat, ši deklaracija pabrėžia bendruomeninių paslaugų suteikimą visiems. Pirmas Sundberg
18
deklaracijos straipsnis nurodo kiekvieno asmens su negalia fundamentalią teisę į ugdymą,
informaciją, kultūrą, o antrame straipsnyje tai išplečiama ir teigiama valstybė, nacionalinės
organizacijos privalo imtis aktyvių veiksmų, jog dalyvavimas būtų užtikrintas ir būtų skiriama
reikiama ekonominė pagalba. Ketvirtame straipsnyje išryškinama mokymosi visą gyvenimą svarba ir
teigiama, jog visos ugdymo, kultūros ir komunikacijos programos turi atsižvelgti į tai. Šeštas
straipsnis šiuos teiginius papildo teiginiu, jog priklausomai nuo asmeninės situacijos kuo ankščiau
žmogaus gyvenime jam turi būti suteiktas atitinkamas ugdymas ir švietimas turi būti skirtas neįgaliųjų
integravimui į įprastą darbą ir gyvenimą ir aplinką. Sundbergo deklaracija taip pat atsižvelgia į tėvus,
kuriems reikia pagalbos. Septintas straipsnis nurodo, jog turi būti organizuojamos ugdomosios
programos tėvams, o aštuntas straipsnis išryškina tėvų dalyvavimo vaiko ugdyme svarbą. Galiausiai,
devintas Sundbergo deklaracijos straipsnis aptaria pedagogų ruošimą. Šiame straipsnyje teigiama, jog
pedagogai turi būti ruošiami taip, jog galėtų pasirūpinti turinčiais negalią. Sundbergo deklaracija yra
orientyras pripažįstantis ne tik konkrečias žmonių su negalia teises į švietimą, bet ir į jų išsilavinimo
naudą platesnei bendruomenei. Sundbergo deklaracija taip pat pripažįsta teigiamus žmonių, turinčių
negalią atributus. (Peters, 2007 p. 102)
UNESCO pasaulinė trijų veiksmų programa: dėl asmenų turinčių negalią 1982,. Šis politikos
dokumentas buvo svarbus 1981 m. Tarptautinio neįgaliųjų metų rezultatas. Tai yra pirmoji pasaulinė
ilgalaikė programa, susijusi su žmonėmis su negalia. Trys pagrindiniai šios programos tikslai buvo
prevencija, reabilitacija ir galimybių lyginimas. (Peters, 2007 p. 102) Šimtas dvidešimtas straipsnis,
teigia, jog neįgaliųjų ugdymas turėtų būti vykdomas bendrojo lavinimo mokyklose. Privalomasis
ugdymas turėtų apimti vaikus, turinčius negalią, įskaitant asmenis turinčius sunkią negalią. Šimtas
dvidešimt antras straipsnis pateikia kriterijus, pagal kuriuos turėtų vykti asmenų turinčių negalią
ugdymas:
a. Individualizavimas remiantis įvertintais poreikiais, dėl kurių susitarė valdžios institucijos,
administratoriai, ir kurie aiškiai nurodo mokymo programos tikslus ir trumpalaikius tikslus, kurie yra
reguliariai ir prireikus peržiūrimi;
b. Lokalus prieinamumas, pagrįstas kelionės atstumas nuo mokinio namų ar gyvenamosios
vietos, išskyrus ypatingas aplinkybes;
c. Platumas, tarnavimas visiems asmenims, turintiems specialiųjų poreikių, neatsižvelgiant į
jų amžių ar negalios laipsnį, ir kad nė vienas mokyklinio amžiaus vaikas neturėtų būti pašalintas iš
švietimo paslaugų teikimo dėl negalios sunkumo arba gautų švietimo paslaugas, kurios yra gerokai
mažesnės už kitų vaikų.
d. Siūlymas įvairių pasirinkimo galimybių, atitinkančių konkrečios bendruomenės poreikius.
Programa yra peržiūrima kas penkerius metus ir kiekvieną kartą keičiama. strategijos nebėra
sutelktos į individą, bet į tokius sisteminius veiksnius kaip išteklius, partnerystes ir decentralizaciją.
19
Septyniose srityse, kuriose siūloma ateityje stebėti, visų pirma dėmesys skiriamas aplinkos
veiksniams - nuo mokytojų rengimo iki paslaugų prieinamumo ir prieigos, teisės ir politikos srityje
tik vienas veiksnys, kurį reikia stebėti. (Peters, 2007 p. 103)
Salamankos konvencija (1994) yra svarbi tuo, jog joje pabrėžiamos asmens skirtybės.
Konvencijoje teigiama, kad asmens skirtybės yra normalus dalykas ir ugdymas turi būti adaptuojamas
atsižvelgiant į skirtybes, o vaikas, kuri prisitaikyti prie esamos sistemos. (UNESCO, 1994) O
kiekvienas vaikas turi unikalių charakteristikų, pomėgių, gebėjimų ir ugdymosi poreikių. Taip pat,
svarbu tai, jog į specialiųjų poreikių apibrėžimą įtraukiami ne tik vaikai turintys negalią, tačiau ir
gabūs bei talentingi vaikai. Dėmesys sutelkiamas į gebėjimus, o ne į skirtumus. (Peters, 2007 p. 103)
Antrame straipsnyje pabrėžiama, jog turintys specialiųjų ugdymosi poreikių turi turėti galimybę
lankyti bendrojo lavinimo mokyklas, kurios turi įgyvendinti į vaiką nukreiptą ugdymą. (UNESCO,
1994, p.8) Pabrėžiama bendrojo lavinimo mokyklų svarba. Nurodoma, jog jos yra geriausios kovojant
su diskriminacija, kuriant įtraukiąją aplinką ir siekiant ugdymo visiems.
Dokumente Įtraukties gairės: švietimo prieinamumo visiems užtikrinimas (2005) išskiriamos
penkios strategijos, kurios atkreipia dėmesį į skirtingus ugdytinių poreikius ir užtiktina visų
prieinamumą:
• Lankstaus grafiko sudarymas, ugdytiniams besimokantiems tam tikrus dalykus;
• Didesnės laisvės suteikimas mokytojams, rankantis darbo metodus;
• Galimybė mokytojams suteikti ypatingą paramą praktiniuose dalykuose (pvz.,
orientacija, mobilumas), skiriant daugiau laiko tradiciniams ugdymo dalykams;
• Suteikti daugiau laiko papildomos pagalbos skyrimui dirbant klasėje/grupėje;
• Skirti laiko iki profesiniam ugdymui. (UNESCO, 2005, p.25)
Taip pat, šiame dokumente skiriamos UNESCO gairių siekiamybės:
• Visapusiško požiūrio į švietimą kūrimas, užtikrinantis, kad marginalizuotų ir atskirtų
grupių rūpesčiai būtų įtraukti į visas švietimo veiklos sritis, ir bendradarbiauti siekiant sumažinti
švaistomą pasikartojimą ir susiskaidymą;
• Plėtoti politikos formavimo ir sistemos valdymo gebėjimus remiant įvairias integracinio
švietimo strategijas; ir atkreipti dėmesį į grupių, kurios šiuo metu yra atskiriamos ir išstumiamos,
problemas. (UNESCO, 2005, p.29)
Svarbi 2009m. priimta Jungtinių tautų Neįgaliųjų teisių konvencija. Konvencijos tikslas –
skatinti, apsaugoti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus
teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui.
(UNESCO, 2006, p.2) Švietimui skirtas dvidešimt ketvirtas straipsnis. Jame pabrėžiama: teisė įgyti
nemokamą ir privalomą pradinį ir vidurinį išsilavinimą bendroje švietimo sistemoje ir svarbu savo
bendruomenėse, kur jie gyvena. Taip pat nurodoma jog sąlygos turi būti pritaikytos pagal asmens
20
poreikius, o aplinka, turi būti tokia, kuri geriausiai skatina akademinį ir socialinį vystymąsi, būtų
teikiamos veiksmingos individualizuotos paramos priemonės, suderinamos su visiškos įtraukties
tikslu. Svarbu, jog Jungtinių tautų valstybės užtikrina, kad neįgalieji turėtų galimybę gauti bendrąjį
aukštąjį išsilavinimą, profesinį mokymą, suaugusiųjų mokymą ir galimybę mokytis visą gyvenimą jų
nediskriminuojant ir lygiai su kitais asmenimis. (UNESCO, 2009, p.15)
2010 - 2020 m. Europos strategija dėl negalios - dokumentas, kuriuo siekiama suteikti
neįgaliesiems daugiau galimybių, kad jie galėtų pasinaudoti visomis savo teisėmis ir visapusiškai
dalyvautų visuomenės gyvenime ir Europos ekonomikoje, ypač bendrojoje rinkoje. (Europos
komisija, 2010, p.5). Išskirtos aštuonios veiksmų sritys: prieinamumas, dalyvavimas, lygybė,
užimtumas, švietimas ir mokymas, socialinė apsauga, sveikata ir išorės veiksmai. Prieinamumo
veiksmų srityje pabrėžiamas technologijų prieinamumas, dalyvavimo srityje - kliūčių naudotis
teisėmis pašalinimas, sporto laisvalaikio, kultūros ir rekreacinių organizacijų veiklos prieinamumo
gerinimas. Lygybės srityje išryškinamas diskriminacijos mažinimas, užimtumo srityje - daugiausia
dėmesio skiriama galimybei dirbti atviroje rinkoje. Švietimo sritis yra bene svarbiausia, joje
pabrėžiama įtraukiojo ugdymo svarba ir tinkamo integravimo į bendrąją švietimo sistemą būtinybė.
Socialinės apsaugos srityje pabrėžiamas tinkamų gyvenimo sąlygų sudarymas, sveikatos srityje
svarbu prieinama sveikatos priežiūros paslaugos ir infrastruktūra laikantis nediskriminavimo
principo, išorės veiksmų srityje išryškinamas dialogas su valstybėmis narėmis. (Europos komisija,
2010)
Dokumentas „Politikos gairės inkliuziniam švietimui diegti“ (2011) sudarytas sekant
Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija (2006) kaip ir Europos strategija neįgalumo klausimais
– 2020, taip pat Europos Tarybos numatyti strateginiai teisingumo švietime įgyvendinimo uždaviniai
iki 2020 metų dokumentus. Dokumente išskirtos sritys, kurių pagalba būtų galima tobulinti įtraukųjį
ugdymą. Poreikis formuoti įrodymais grįstą įtraukiojo švietimo politiką - šioje srityje svarbiausia -
kokybinių ir kiekybinių duomenų apie mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių ugdymą
rinkimas. Europoje paplitusių duomenų rinkimo sistemų nagrinėjimas - šioje dalyje pabrėžiama, jog
duomenys turėtų būti prieinami Europos Sąjungos lygiu atliekamai lyginamajai analizei ir kt. Bendro
duomenų rinkimo modelio parengimas - čia svarbiausia perėjimas prie sisteminio duomenų rinkimo
modelio. Mokinių teisių stebėsena - šioje srityje svarbiausia, jog būtų atspindėtas dalyvavimas,
pagalbos prieinamumas, sėkminga patirtis ugdyme, įsitraukimas į bendruomenę. Taip pat dokumente
išskirti ir kiti svarbūs aspektai: Šiuolaikiški ir pagrįsti kiekybiniai dalyvavimą atspindintys rodikliai,
Švietimo sistemų palankumo įtraukčiai diegti stebėsena, Duomenų rinkimas Europos lygmeniu.
(European Agency for Development in Special Needs Education, 2011)
Dokumente "Europos Tarybos 2017-2023 m. strategija dėl negalios" (2017m.) skiltyje
švietimas ir mokymas išskiriami penki straipsniai (44-48). Keturiasdešimt ketvirtame straipsnyje
21
teigiama, jog kokybiškas švietimas turi būti užtikrinamas, įskaitant ir ankstyvąją vaikystę bei paramą
šeimai. (Europos taryba, 2017, p.15) Keturiasdešimt šeštas straipsnis apima specialistų švietimą.
Jame teigiama, jog "Specialistams skirtos švietimo ir mokymo programos, kampanijos ir medžiaga
turi apimti negalios aspektą, siekiant užtikrinti, kad jie turėtų reikiamų įgūdžių ir žinių atlikti savo
pareigas vienodais ir įtrauktimi paremtais pagrindais." (Europos taryba, 2017, p.16) Toliau švietimo
klausimais dokumente daugiausia kalbama apie švietimą negalios ir žmogaus teisių, neįgaliųjų
galimybių ir kliūčių, su kuriomis jie susiduria klausimus.
Švietimo įstatymas (2011m.) yra svarbiausias dokumentas reglamentuojantis vaikų turinčių
specialiųjų ugdymosi poreikių ugdymą. Keturioliktame straipsnyje teigiama jog, mokinių, turinčių
specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo paskirtis – padėti mokiniui lavintis, mokytis pagal gebėjimus,
įgyti išsilavinimą ir kvalifikaciją, pripažįstant ir plėtojant jų gebėjimus ir galias. (Lietuvos
Respublikos Švietimo įstatymas, 2011). Taip pat aptariamas ir Mokinių, turinčių specialiųjų
ugdymosi poreikių, grupės ir ugdymosi poreikių skirstymas. Pažymima, jog pirminį vertinimą atlieka
Vaiko gerovės komisija. Svarbu, jog nustatoma, kad mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi
poreikių, formaliojo švietimo programas gali baigti per trumpesnį ar ilgesnį negu nustatytą laiką, gali
mokytis su pertraukomis, šias programas gali baigti atskirais moduliais. Mokiniai, turintys labai
didelių ir didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, bendrojo ugdymo mokyklose (klasėse), skirtose
mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, gali mokytis iki 21 metų. (Lietuvos
Respublikos Švietimo įstatymas, 2011, 4str. 6pkt.) Dvidešimtame ir dvidešimt pirmame straipsniuose
aptariama specialiosios pedagoginės pagalbos ir specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos
paskirtys - padėti tėvams ir didinti asmens, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių ugdymosi
veiksmingumą. Dvidešimt devintame straipsnyje apibrėžiama priėmimas į mokyklas. Teigiama, jog
į valstybinę ir savivaldybės ikimokyklinio ugdymo mokyklą ir bendrojo ugdymo mokyklą, skirtą
mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdyti, į ikimokyklinio ugdymo mokyklos
grupę ir bendrojo ugdymo mokyklos klasę, skirtą mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi
poreikių, ugdyti, priimami asmenys, turintys didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių.
(Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymas, 2011, 29str. 4pkt.) Švietimo įstatyme (2011m.) taip pat
aptariama:
• Švietimo prieinamumas riboto judumo asmenims (35 str.): mokymas namuose,
sveikatos priežiūros įstaigoje, galimybė savarankiškai mokytis, laikyti egzaminus;
• Saugios aplinkos kūrimas, programų pritaikymas (43 str.)
• Specialistų atestacija (57 str.)
• Švietimo pagalbos teikimas mokiniui, mokytojui, šeimai ir mokyklai (58 str.)
• Lėšos skiriamos SUP mokinių ugdymui (67 str.) ir kt.
22
Naudojantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro, Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas
dėl mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, grupių nustatymo ir jų specialiųjų ugdymosi
poreikių skirstymo į lygius tvarkos aprašo patvirtinimo (2011 m. liepos 13 d. nr. v-1265/v-685/a1-
317) buvo sudaryta lentelė: Specialiųjų ugdymosi poreikių skirstymas.
4 lentelė. Specialiųjų ugdymosi poreikių skirstymas
Specialiųjų ugdymosi poreikių skirstymas.
Negalios Sutrikimai Sunkumai
Intelekto sutrikimas
(Nežymus, vidutinis, žymus,
labai žymus, nepatikslintas
Mokymosi sutrikimai
bendrieji mokymosi sutrikimai;
specifiniai mokymosi
sutrikimai:
skaitymo sutrikimai, rašymo
sutrikimai, matematikos
mokymosi sutrikimai;
neverbaliniai mokymosi
sutrikimai.
Mokymosi sunkumai:
Mokinių, turinčių mokymosi
sunkumų, grupei priskiriami
mokiniai: besimokantys ne
gimtąja kalba arba gyvenantys
kitoje kultūrinėje/ kalbinėje
aplinkoje, turintys sulėtėjusią
raidą, turintys sveikatos
problemų,patiriantys
nepalankių aplinkos veiksnių
įtaką, patiriantys emocinę
krizę, nerealizuojantys
ypatingų gabumų.
Regos sutrikimai
(vidutinė silpnaregystė, žymi
silpnaregystė, aklumas su
regėjimo likučiu, praktiškas
aklums, visiškas aklumas,
kiti regėjimo sutrikimai.)
Elgesio ar / ir emocijų
sutrikimai: aktyvumo ir/ar
dėmesio sutrikimai, elgesio
sutrikimai, emocijų sutrikimai
Klausos sutrikimai
(Nežymus klausos
sutrikimas, vidutinis klausos
sutrikimas, žymus klausos
sutrikimas, labai žymus
klausos sutrikimas, gilus
klausos sutrikimas,
kochleriniai implantai.)
Kalbėjimo ir kalbos sutrikimai:
Kalbėjimo sutrikimai, kalbos
sutrikimai, komplėksiniai
sutrikimai
Judesio ir padėties bei
neurologiniai sutrikimai
(Lengvi judesio ir padėties
sutrikimai, vidutiniai judesio
ir padėties sutrikimai, sunkūs
judesio ir padėties
sutrikimai, lėtiniai
neurologiniai sutrikimai)
Įvairiapusiai raidos
sutrikimai
(Vaikystės autizmas,
atipiškas autizmas, Rett'o
sindromas, Asperger'io
23
sindromas, kiti įvairiapusiai
raidos sutrikimai.)
Kurčneregystė
Komplėksinės ir kitos
negalios
Sudaryta autorės pagal: Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro, Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas
dėl mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, grupių nustatymo ir jų specialiųjų ugdymosi
poreikių skirstymo į lygius tvarkos aprašo patvirtinimo (2011 m. liepos 13 d. nr. v-1265/v-685/a1-
311
1.4. Vaikų turinčių specialiųjų poreikių ugdymas ikimokyklinio ugdymo įstaigoje
Gali iškilti klausimas, kodėl įtrauktis turi prasidėti ikimokyklinio ugdymo įstaigose? Į šį
klausimą galime rasti atsakymus Comstock- Galagan (2008) straipsnyje "Why Inclusion Begins in
Kindergarten... Or Doesn‘t.". Jame iškeliami 5 argumentai, kurie įrodo, jog įtrauktis turėtų prasidėti
ikimokyklinio ugdymo įstaigoje:
1. Dėl to, kad kiekvienas vaikais nusipelno šanso gyventi oriai: įtraukusis ugdymas reiškia
lūkesčius.
Tėvai ir pedagogai turėtų išmokti dėti viltis į kiekvieną vaiką. Dažnai norint apsaugoti
vaikus, jei jie mokosi ar atrodo kitaip nei kiti, reikalavimai yra sumažinami. Toks požiūris gali lemti,
jog tėvai ir pedagogai sumažina vaikų šansus ir jie nepasiekia to, ką galėtų pasiekti. Palaikant
nedidelius reikalavimus nepadeda išlaikyti jų pasitikėjimo savimi, atvirkščiai, pastangų ir vilčių
sutelkiamas, padeda jiems pasitikėti savimi. (Comstock- Galagan, 2008 p.31)
2. Dėl to, kad įtraukusis ugdymas iš pradžių reiškia įtraukųjį ugdymą ateityje: kelias
pasirinktas iš anksto.
Jei vaikai turintys specialiųjų ugdymo poreikių ugdomi darželyje su įprastai besivystančiai
bendraamžiais, dedamos viltys jų ateičiai. Privalu ugdyti vaikus aplinkose, kurios atrodys panašiai į
tas, kuriose jie gyvens suaugę. Suaugusiojo gyvenime, specialiosios mokyklos ekvivalentas yra
institucija. Įtrauktį pradedant nuo darželio, užtikrinama, jog vaikas lankys įtraukiąją mokyklą ir
lengviau įsilies į "tikrąjį" gyvenimą. Vaikai kurie įtraukiami nuo pat pradžių, lengviau priimami į
bendruomenes ir neturi betarpiškai priklausyti nuo institucijų darbuotojų pagalbos. Įtraukiant vaikus
su specialiaisiais ugdymosi poreikiais ikimokyklinio ugdymo įstaigose, sukuria natūralią paramos
sistemą.(Comstock- Galagan, 2008 p.31)
3. Dėl to, jog įtrakusis ugdymas nuo pat pradžių suteikia daugybę galimybių mokytis
Vaikai mokosi iš vienas kito. Specialiojoje mokykloje, vaikus supa kiti vaikai turintys kalbos
ar elgesio sutrikimų. Kiekvieną kartą, bendraujant klasėje, pietų metu pertraukose ar kitur, yra
sukuriamos galimybės, kadangi kiekvieną kartą įtrakiojoje grupėje vaikas gali mokytis iš kitų ir
išgirsti kaip įprastos raidos bendraamžiai bendrauja, mokosi. (Comstock- Galagan, 2008 p.31)
24
4. Dėl to, kad įtraukusis ugdymas nuo pat pradžių reiškia, jog laimi visi.
Visiems vaikams naudinga dalytis patirtimis su kitais. Įprastos raidos vaikams įtraukioji
patirtis naudinga dėl to, kad jie gali būti bendraamžių mokytojais. Jie gali pergrupuoti informaciją
naujai ir geriau suvokti savo stiprybes bei naudą, pagelbėdami kitiems. Vaikai tokią ugdymo sistemą
priima kaip rutiną. Tai svarbu dar ir dėl to, jog įprastos raidos vaikams užaugus jie taps kaimynais,
bendruomenių nariais ir gal būt net tėvais, auginančiais vaiką turintį specialiųjų ugdymosi poreikių.
(Comstock- Galagan, 2008 p.32)
5. Dėl to, kad įtraukusis ugdymas nuo pat pradžių reiškia draugystes
Kad būtų pasiekti šie tikslai labai svarbu yra teigiamo įtraukiojo modelio pasirinkimas.
Pelatti, C. Y., Dynia, J. (at. al) straipsnyje "Early Childhood Inclusion" (2016) išskirti trys pagrindinės
įtraukiojo ugdymo ikimokyklinio ugdymo įstaigoje dalys (Žr. pav. 4).
4 pav. Pagrindinės įtraukiojo ugdymo ikimokyklinė ugdymo įstaigoje dalys. Sudaryta autorės pagal
Early Childhood Inclusive (2016).
1. Prieinamumas. Suteikti prieigą prie daugumos mokymosi galimybių,veiklų ir aplinkų
yra viena svarbiausių kokybiško įtraukiojo ikimokyklinio ugdymo savybių. Įtrauktis gali pasireikšti
įvairiose organizaciniuose ir bendruomeniniame kontekstuose. Svarbu sukurti daug įvairių aplinkų,
pašalinant fizinius ir struktūrinius barjerus.
2. Dalyvavimas. Net ir aplinkose ir programose, kurios yra sukurtos prieinamumui didinti,
kai kuriems vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių gali prireikti individualizuoti veiklos
vietas, kad jie galėtų pilnai dalyvauti žaidime ir mokymosi procese su bendraamžiais ir
suaugusiaisiais. Suaugusieji skatina visų vaikų bendradarbiavimą, dalyvavimą ir įsitraukimą į veiklą.
3. Pagalba. Norint pasiekti geriausių įtraukties rezultatų įstaigoje turi būti sukurta pagalbos
ir paramos sistema, skirta tėvams, vaikams ir pedagogams. Taip pat turi būti sudarytos galimybes
pedagogams tobulėti ir kuo daugiau sužinoti apie ugdytinius.
Tris pagrindines įtraukiojo ugdymo ikimokyklinio ugdymo įstaigoje dalis papildo Mayland State
Department of Education (2011) straipsnis "Core Principles of an Inclusive Early Childhood
Education" išryškina tris pagrindinius įtraukiojo ikimokyklinio ugdymo elementus:
Įtrauksis ugdymas ikimokyklinio ugdymo įstaigoje
Prieinamumas Dalyvavimas Pagalba
25
1. Kiekvienas turintis specialiųjų ugdymosi poreikių vaikas turi teisę dalyvauti
ikimokyklinio ugdymo programoje ir veiklose kartu su įprastai besivystančiais bendraamžiais. Tai
reiškia, jog vietos mokyklos turėtų suteikti tinkamą valstybinį ugdymą, pageidaujantiems 3-21m.
vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių. Specialioji pagalba turėtų būti suteikta kuo
mažiau varžančioje aplinkoje.
2. Vaikų, šeimų ir paslaugų teikėjų įvairovė priimama kaip stiprybė. Tai reiškia jog,
įtraukiosios bendruomenės priima visus vaikus ir šeimas ir remia jų dalyvavimą įvairiuose
ikimokyklinio ugdymo aplinkose ir grupėse. Be to, kultūriniu požiūriu kompetentingos ikimokyklinio
ugdymo komandos naudoja medžiagą ir veiklą, kuri vertinga įvairioms kultūroms. Be to, kiekvienas
komandos narys deda pastangas, kad peržengtų savo kultūrinės perspektyvos ribas, kad sužinotų ir
gerbtų kiekvieno kolegos ar šeimos nario:
• Vertybes ir įsitikinimus,
• Kalbos ir komunikacijos stilius,
• Žodžių supratimą, veiksmus bei elgesį.
3. Bendradarbiavimas tarp paslaugų teikėjų ir darbuotojų, dirbančių su visais vaikais, yra
įtraukiojo ugdymo kertinis akmuo. Komandinis darbas yra būtinas norint užtikrinti vaikų turinčių
specialiųjų ugdymosi poreikių dalyvavimą ir mokymąsi ikimokyklinio ugdymo įstaigų programose.
Visi komandos nariai turi dirbti kartu, kad nustatytų ir įgyvendintų daugybę paslaugų, kad būtų
skatinamas vaiko mokymasis, judrumas ir dalyvavimas veikloje, kuria paprastai vyksta bendraamžiai.
26
II. Daugiakultūrinės aplinkos samprata
2001 m. gegužės 14 d. Lietuvos Respublikos vyriausybė patvirtino Lietuvos kultūros politikos
Nuostatas (Lietuvos kultūros politikos nuostatos, 2011), kurios nusako, kad kultūra:
1. yra individo ir tautos kūrybinių galių išraiška, jų tapatumo ir išlikimo garantija
2. formuoja ir atskleidžia skirtingų visuomenės grupių, tautinių bendrijų dvasines ir
medžiagines vertybes;
3. padeda plėtoti ir ugdyti demokratinę, laisvą, atvirą visuomenę
4. skatina šalies socialinę ekonominę plėtrą, stiprina jos saugumą
Vaiko aplinka - jo išorėje esančių, jų supančių, saugojančių ir darančių įtaką aplinkybių, jėgų
ir objektų visuma. Daugiakultūris - susijęs su keliomis kultūromis, ypatingai skirtingomis
tradicijomis ir religijomis. (Cambridge Dictionary) O daugiakultūrė aplinka - aplinka, kurioje veikia
kelios kultūros, ar joms priklausantys asmenys. Pirmiausia, susidūrus skirtingoms kultūroms iškyla
tolerancijos klausimas. Tarpkultūrinių skirtumų pripažinimas ir palaikymas yra tarptautiniu lygiu ir
kiekvienos Europos Sąjungos šalies mastu pripažinta teisės norma. Visgi, kaip teigia Reingardė J. ir
Visiliauskaitė N., bei Erentaitė R. (2010), , nuo 1980 metų Vakarų šalyse buvo atlikta daugybė tyrimų
apie seksizmo, ksenofobijos, rasizmo, ir homofobijos apraiškas švietimo sistemoje. (Reingardė J.
Visiliauskaitė N., Erentaitė R., 2010. p.8) Tai rodo išliekančius stereotipus "savas", "svetimas",
"kitoks nei aš". Daugiakultūrinio ugdymo pagrindą sudaro visuomenių heterogeniškumas etniniu,
rasiniu, religiniu, lyčių, seksualinės orientacijos, socialinės padėties, amžiaus, įsitikinimų ar kitu
pagrindu.
Pagrindinė pedagogo funkcija siekiant daugiakultūrinio ugdymo tikslų, supažindinti vaikus
su įvairove, ugdyti pagarbą jai, sukurti saugią aplinką, skatinti visų socialinių – kultūrinių grupių
vaikų įsitraukimą į ugdymo procesą, užtikrinti sąlygas vaiko saviraiškai. (Klanienė I., Braslauskienė
R., 2017. p.9) Matyti, kad šie tikslai itin susiję su įtraukiojo ugdymo principais ir tikslais. Pavyzdžiui:
švietimo prieinamumas visiems, kuriuos sistema linkusis atskirti. Gayle-Evans G. (2004) tyrime "It
is never too soon: A study of Kindergarten Teachesrs' Implementation of Multicultural Education in
Florida's Classrooms" atskleidė jog, vaikų išskirtinumas, gali tapti ugdymo turinio pagrindu ir
tinkamas mokytojas turėtų įtraukti vaikus ir šeimas į ugdymo planavimą. Taip pat, pedagogas gali
pasiteirauti tėvų ir taip gauti idėjų dėl įtraukties į kultūrą. Tai ypatingai svarbu ir įtraukiajam ugdymui
susijusiam su specialiųjų poreikių vaikais. Pagal Booth T. ir Aiscow M. (2002) bendradarbiavimas
su tėvais yra vienas iš įtraukiojo ugdymo svarbiausių aspektų įeinančių į įtraukiosios kultūros kūrimo
dimensiją. Gayle-Evans G. (2004) taip pat pabrėžia, jog pedagogai turėtų įtraukti kuo daugiau
skirtingų grupių į ugdymo procesą ir kalbėti apie jas kuo dažniau, jog vaikai galėtų susiformuoti
pozityvų požiūrį. Itin svarbu tai, jog pedagogas kuo daugiau žinotų apie skirting grupių vaikų
27
įpatumus bei suvoktų jog nors ir vaikams, ypač iš skirtingų grupių yra svarbu išmokti varžytis, jiems
turi būti suteiktos galimybės dirbti bendradarbiaujant komandoje. Straispnis “Multicultural education
In depth (2017)” papildo informaciją apie multikultūtinio ugdymo naudą. Svarbiausi paminėti
aspektai:
1. Kalbų mokymąsis.
2. Gilesnis multikultūrinio pasaulio ir istorijos supratimas.
3. Gilesnis tarpkultūrinio bendravimo supratimas ir gebėjimas bendrauti tokioje aplinkoje.
4. Vietos, nacionalinės ir tarptautinės tarpusavio priklausomybos vertinimas svarbą
socialinėje, aplinkosaugos, ekonominėje ir politinėje arenoje ir suprastimas, kad tarpusavio parama
šiose srityse yra labai svarbi vietos ir pasaulio harmonijai.
Norint pasiekti mutikultūrinio ugdymo tikslų, svarbu žinoti kokie jo bruožai ir kaip turėtų
veikti ugdymo įstaiga. Multikultūrio ugdymo bruožai apibrėžti straispnyje “Multicultural education
In depth (2017)”:
1. Įvairovės kaip teigiamos mokymosi patirties skatinimas;
2. Daugiakultūrinių perspektyvų visose mokymosi srityse įtraukimas;
3. Įtraukti daugiakultūrines, kovos su rasizmu ir žmogaus teisių perspektyvas mokyklos
praktikoje
4. Gerinti mokytojų ir mokinių tarpkultūrinį supratimą ir tarpkultūrinius bendravimo
įgūdžius
5. Užtiktinti, kad visos mokyklų politikos sritys, įskaitant trejų metų strateginius ir
metinius planus, elgesio kodeksus, drabužių kodus ir drausmės politiką, atspindėtų mokyklos
bendruomenės įvairovę.
Mutikultūrinio ugdymo bruožus papildo Nakaya A. (2018) išskirtos penkios
daugiakultūrinio ugdymo dimensijos:
1. Turinio integracija;
2. Žinių apie kultūras kūrimas,
3. Teisingumo pedagogika,
4. Skirtybių įžvelgimas, prietarų mažinimas
5. Įgalinimas mokykloms ir socialinėms struktūroms.
Šie matmenys nurodo, kaip integruoti daugiakultūrinio švietimo vadovėlius ir mokytojai
naudodami daugiakultūrinį turinį padidės mokiniams suprasti nusistatymo konstrukciją, autentišką
kultūra, socialinę diskriminaciją, lygiavertiškumą tarp grupių.
28
III. Įtraukiojo ugdymo raiška daugiakalbėje ir vienakalbėje
ikimokyklinio ugdymo aplinkoje.
3.1. Tyrimo metodika, organizavimas ir etika
Siekiant atskleisti nagrinėjamą temą bei išaiškinti, ar ir kaip multikultūrinė aplinka įtakoja
įtraukiojo ugdymo formavimąsi ikimokyklinio ugdymo įstaigose, buvo atliktas empirinis tyrimas.
Tyrimas vyko 2019m. sausio - kovo mėsesiais Vilniaus ikimokyklinio ugdymo įstaigose.
Tyrimo procesą sudarė šie etapai:
1. Tyrimo metodikos ir instrymento parengimas;
2. Respondentų apklausa;
3. Anketinės apklausos duomenų analizė, interpretavimas bei išvadų formulavimas.
Tyrimo duomenims rinkti, pritaikius jį šio tyrimo tikslams pasiekti, naudotas modifikuotas
tyrimo instrumentas "Index for inclusion" (Booth, Ainscow, 2002). (Žr. priedas nr. 1 ir 2) Apklausti
buvo tėvai ir pedagogai bei vadovai. Anketa tėvams sudaryta iš keturių blokų:
1 blokas (tėvams): duomenys apie respondentus. Šio bloko klausimai skirti išsiaiškinti apie
tai kokio tipo darželį lanko respondentų vaikas, kokia kalba jis yra ugdomas, respondentų amžių, lytį,
išsilavinimą.
1 blokas (pedagogams bei vadovams): duomenys apie respondentus. Šio bloko klausimais
bandyta išsiaiškinti apie tai kokio tipo įstaigoje dirba pedagogai bei vadovai, jų lytį, darbo stažą bei
užiimamą poziciją įstaigoje.
2 blokas: Įtraukiosios kultūros kūrimas įstaigoje, kurioje ugdmas(i) mano vaikas(i). Šio
bloko klausimai skirti išsiaiškinti apie tai kaip įstaigoje kuriama įtraukioji kultūra. Buvo klausiama
apie tai ar įstaigoje visi jaučiasi laukiami, ar vyksta bendradarbiavimas, egzistuoja pagarba.
3 blokas: Įtraukiosios politikos kūrims įstaigoje, kurioje ugdomas(i) mano vaikas(i). Šio
klausimų bloku bandyta išaiškinti apie tai ar įstaiga priima visus mokinius, apie tai kaip ugdymo
įstaigoje spendžiamos problemos, vertinami ir ugdomi vaikai.
4 blokas: Įtraukiosios praktikos plėtojimas įstaigoje, kurioje ugdomas(i) mano vaikas(i). Šio
bloko klausimais bandyta išaiaškinti apie ugdytinių įtraukimą į ugdymą, bendradarbiavimą veiklų
metu, pagarbą skirtybėms.
Analizei pasirinktos kraštutinės vertės (sutinku/nesutinku) . Taip nuspręsta todėl, kad tėvai
pasirinkę atsakymą „iš dalies sutinku“ ir „trūksta informacijos šia tema“ nebuvo tikri dėl savo
sprendimo.
29
3.2. Respondentai ir kontekstas
Respondentai. Tyrime sutiko dalyvauti du Vilniaus miesto darželiai, kuriuose ugdymas
vyksta diem ir daugiau kalbų, vienas tarptautinis darželis. Tyrime dalyvavo 2 darželiai, kuriuose
ugdymas vyksta viena kalba. Toks skaičius pasirinktas atsižvelgiant į tai kiek darželių dirbančių
dviem ir daugiau kalbų sutiko dalyvauti tyrime. Tyrime dalyvavo 121 tėvai. Iš jų 115 moterų ir 6
vyrai. Kaip matyti iš lentėlės 4.2.1 daugiausia (38%) tyrime dalyvavysių tėvų yra 30-35m. amžiaus.
Taip pat iš lentelės 4.2.1 matyti, kad daugiausia tėvų yra įgiję aukštąjį išsilavinimą – 84%.
5 lentelė. Tyrime dalyvavusių tėvų lytis, amžius ir išsilavinimas
Tyrime dalyvavo 26 pedagogai ir įstaugų vadovai, kurie dirba Vilniaus miesto darželiuose.
Iš jų 25 moterys ir 1 vyras. Kaip matyti iš 4.2.1.2 lentelės daugiausia respondentų turi ilgesnį nei 16
metų darbo stažą, taip pat dalis dirba nesenai (darbo stažas iki 5 metų). Tyrime buvo svarbu sužinoti
kokias pareigas ugdymo įstaigoje užima respondentai. Daugiausia tyrime dalyvavo ikimokyklinio
ugdymo pedagogai (15). Klausimyną užpildė ir 4 įstaigų direktorių pavaduotojos bei 2 direktorės.
6 lentelė. Tyrime dalyvavusių pedagogų ir vadovų lytis, darbo stažas, pareigos
Lytis Amžius Išsilavinimas
Respondentų
skaičius. N=121
Respondentų
skaičius. N=121 %
Respondentų
skaičius. N=121
Moteris 115 20-29m. 38 31,4 Pagrindinis 3
Vyras 6 30-35m. 46 38,0 Vidurinis 10
36-40m. 29 24,0 Profesinis 7
40-50m. 4 3,3 Aukštasis 101
50<m. 4 3,3
Lytis Darbo stažas Pareigos
Respondentų
skaičius.
N=26
Respondentų
skaičius. N=26
Respondentų
skaičius. N=26
Moteris 25
Iki 5 m. 7
Ikimokyklinio ugdymo
pedagogas 15
Vyras 1
5-10 m. 4
Priešmokyklinio ugdymo
pedagogas 2
10-15 m.
3
Ikimokyklinio ir
priešmokyklinio ugdymo
pedagogas
1
16-25 m. 9 Ugdymo įstaugos direktorius 2
26<m. 9
Ugdymo įstaigos direktoriaus
pavaduotojas
4
Būrelio vadovas 2
30
Kontekstas. Tyrime dalyvavo tėvai, kurių vaikai lanko skirtingus miesto darželius. Buvo
pasirinkta apklausti tėvus, kurių vaikai lanko tarptautinį darželį, darželius, kuriuose ugdymas vyksta
dviem ir daugiau kalbų (pvz: vienoje grupėje ugdymas vyksta viena kalba, o kitoje – kita) ir darželius,
kuriuose ugdymas vyksta diem ir daugiau kalbų. Iš 7 lentelės duomenų matyti, kad daugiausia tyrime
dalyvavusių tėvų (44%) vaikai lanko darželį, kuriame ugdymas vyksta dviem ir daugiau kalbų. Taip
pat tyrime dalyvavo ir pedagogai bei įstaigų vadovai. Iš 7 lentelės duomenų lentelės matyti, jog
apklaustos 3 tarptautiniame darželyje dirbančios pedagogės, 9 – dirbančios darželyje, kuriame
ugdymas vyksta viena kalba ir 14 – dirbančios darželyje, kuriame ugdymas vyksta viena kalba.
7 lentelė. Darželio tipas.
Tėvai Pedagogai ir vadovai
Darželio tipas
Respondentų
skaičius. N=121
Respondentų skaičius.
N=26
Tarptautinis darželis 25 3
Darželis kuriame ugdymas vyksta viena kalba 43 9
Darželis kuriame ugdymas vyksta dviem ir daugiau kalbų 53 14
3.3. Įtraukiojo ugdymo dimensijos “Įtaukiosios kultūros kūrimas” raiška daugiakalbėse ir
vienakalbėse ikimokyklinio ugdymo įstaigose
Šioje magistro darbo dalyje pateikiama empirinio tylimo duomenų, atskleidžiančių kaip
ikimokyklinio ugdymo įstaigose kuriama įtraukioji kultūra, analizė. T.y kaip kuriama
bendradarbiaujanti, bendruomenė, kurioje kiekvienas yra vertinamas kaip svarbiausių visų pasiekimų
pagrindas. Norint sužinoti apie įtraukiosios kultūros kūrimą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje buvo
išskirta devyni teiginiai tėvams, ir trylika teiginių pedagogams ir įstaigų vadovams. Analizuojant
empirio tyrimo rezultatus buvo sudaryta 3.3.1 lentelė.
8 1entelė. Įtraukiosios kultūros raiška ikimokyklinio ugdymo įstaigoje (Tėvų nuomonė procentine
išraiška)
Teiginys Sutinku Nesutinku
Kiekvienas, ir problemų turintis vaikas, jaučiasi laukiamas įstaigoje 74 4
Ugdytiniai padeda vieni kitiems 68 4
Darbuotojai bendradarbiauja spręsdami ugdymo klausimus 81 3
Ugdytiniai ir darbuotojai gerbia vieni kitus 73 5
Tėvai jaučiasi įtraukti į įstaigos gyvenimą 66 7
Auklėtojai vertina visus vaikus vienodai 76 4
31
Darbuotojai ir vadovai dirba drauge 68 5
Auklėtojai bando padėti vaikams pasiekti kuo daugiau 78 1
Auklėtojai visus vaikus laiko lygiavertiškai svarbius 76 4
Pirmuoju teiginiu „Kiekvienas, ir problemų turintis vaikas, jaučiasi laukiamas įstaigoje“
buvo siekiama išsiaiškinti apie ikimokyklinio ugdymo įstaigose kuriamą priimančią aplinką. Iš 8
lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad daugiausia tėvų teigia, jog sutinka, jog kiekvienas, ir problemų
turintis vaikas, jaučiasi laukiamas įstaigoje ir tik dalis tėvų su šiuo teiginiu nesutinka. Taip pat, 19,8%
tėvų abejojo dėl savo nuomonės, arba jiems trūko informacijos šia tema.
Antruoju šios dalies teiginiu “Ugdytiniai padeda vieni kitiems” siekta išsiaiškinti apie
ugdytinių pagalbą vienas kitam. Matyti, jog dauguma tėvų sutinka su teiginiu, jog ugdytiniai pateda
vieni kitiems. Peržvelgus rezulatus susijusius su šiuo teiginiu taip pat paaiškėjo, jog 4% tėvų nemano,
jog ugdytiniai padeda vieni kitiems. Taip pat pastebėta, kad 27% tėvų abejoja šiuo klausimu, arba
jiems trūksta informacijos.
Trečiuoju šios dalies teiginiu “Darbuotojai bendradarbiauja spręsdami ugdymo klausimus”
norėta išsiaiškinti svarbų aspektą – bendradarbiaujančios bendruomenės kūrimą ugdymo įstaigoje.
Tai vienas iš įtraukiojo ugdymo principų. (Both, Ainscow, 2002, p.12) Matome, jog daugiausia
apklaustų tėvų sutinka, jog darbuotojai bendradarbiauja spręsdami ugdymo klausimus. Tik maža dalis
(3%) nurodė, jog su šiuo teiginiu nesutinka. Taip pat svarbu paminėti, jog taip pat nedidelė dalis
(14%) apklaustų tėvų abejojo dėl savo nuomonės, arba jiems trūko informacijos šia tema.
Ketvirtuoju šios dalies teiginiu ugdytiniai ir darbuotojai gerbia vieni kitus bandyta
išsiaiškinti apie pagarba grįstos bendruomenės kūrimą ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Tyrimo metu
išryškėjo, kad didžioji dalis tėvų (73%) mano, jog ugdytiniai ir darbuotojai gerbia vieni kitus. Tačiau
5% tėvų su šiuo teiginiu nesutinka, o 21% nutodė, jog abejoja dėl pasirinkimo, arba jiems trūksta
informacijos šia tema.
Bendradarbiavimas tarp pedagogų ir tėvų ir pastarųjų įtraukimas į įstaigos gyvenimą yra
labai svarbi įtraukiojo ugdymo dalis ir vienas iš tokio ugdymo principų. ((Both, Ainscow, 2002, p.12).
Todėl apie tai buvo bandoma išaiškinti penktuoju teiginiu. Tyrimas parodė, jog daugiausia tėvų
(66%) mano, jog tarp pedagogų ir tėvų vyksta bendradarbiavimas. Visgi 7% tėvų nesutinka jog jie
jaučiasi įtraukti į įstaigos gyvenimą. Taip pat svarbu paminėti, kad 26% tėvų abejoja arba jiems
trūksta informacijos šia tema.
Visų ugdytinių verinimas vienodai, pagalba kiekvienam ugdytiniui yra itin svarbios
įtraukiojo ugdymo dalys. Būtent apie jas bandyda išsiaiškinti šioje skiltyje. Tam tėvams buvo patikti
6, 8 ir 9 teiginiai: “Auklėtojai vertina visus vaikus vienodai”, “Auklėtojai bando padėti vaikams
pasiekti kuo daugiau”, “Auklėtojai visus vaikus laiko lygiavertiškai svarbius “, Apibendrinus
rezultatus išryškėjo, jog dauguma tėvų mano, jog auklėtojai vertina ir laiko visus vaikus lygeverčiais,
32
taip pat padeda visiems pasiekti kuo daugiau. Tačiau, pastebima, jog 4% tėvų nesutiko su teiginiu
jog „Auklėtojai vertina visus vaikus vienodai“, o 18% abejojo arba jiems trūko informacijos. Tačiau
su teiginiu, kad „Auklėtojai bando padėti vaikams pasiekti kuo daugiau“ nesutiko tik 1 tėvų atstovas,
o abejojo arba trūko informacijos šia tema 19%. Su teiginiu “Auklėtojai visus vaikus laiko
lygiavertiškai svarbius “ nesutiko 4% tėvų, o 19% abejojo arba jiems trūko informacijos šia tema.
Įtraukiajam ugdymui yra svarbus darbuotojų ir vadovų bendradarbiavimas. Apie tai buvo
siekiama sužinoti septintuoju teiginiu. Matyti, jog dauguma tėvų sutinka su teiginiu, jog darbuotojai
ir vadovai įstaigose dirba drauge. Tačiau pastebimas nežymus skaičius tėvų, kurie su šiuo teiginiu
nesutinka (5%). Taip pat ketvirtadalis (25%) apklaustų tėvų abejojo arba jiems trūko informacijos šia
tema.
Daugiausiai respondentų (81%) akcentuoja įtraukios kultūros požymį “Darbuotojai
bendradarbiauja spręsdami ugdymo klausimus“, kiek mažiau, tačiau taip pat labai reikšmingai (81%)
akcentuojamas požymis, jog „Auklėtojai bando padėti vaikams pasiekti kuo daugiau“. Akivaizdu,
kad respondentai didelę reikšmę ugdymo kultūros formavimo dimensijoje priskiria pedagogo
vaidmeniui. Kiek mažiau, tačiau taip pat labai svarbiais įtraukios kultūros kriterijais respondentai
akcentuoja požymius, atspindinčius pedagogų santykius su vaikais. Požymiams „Auklėtojai vertina
visus vaikus vienodai“ (76%) ir „Auklėtojai visus vaikus laiko lygiavertiškai svarbius“ (76%) bei
„Kiekvienas, ir problemų turintis vaikas, jaučiasi laukiamas įstaigoje“ (74%) respondentai suteikia
aukštą ir beveik vienodą vertę. Įtraukiojo ugdymo kultūroje respondentai kiek mažiau akcentuoja
bendradarbiavimą atspindinčius požymius „Ugdytiniai padeda vieni kitiems“ (68%) ir „Darbuotojai
ir vadovai dirba drauge“ (68%). Mažiausiai šioje dimensijoje akcentuojama „Tėvai jaučiasi įtraukti į
įstaigos gyvenimą“ (66%). Šis rezultatas atspindi situaciją ugdymo įstaigų praktikoje, kai tėvai
mažiau dalyvauja ugdymo procese. Tyrimų rezultatai rodo, kad yra dodžiausias nepritariančių
nuomonių skaičius yra būtent šiam požymiui (7%).
Apibendrinus rezultatus, matome, jog nors tėvai daugiausiai sutinka su visais teiginiais
susijusiais su įtraukiosios kultūros kūrimu ikimokyklinio ugdymo įstaigose, tačiau išryškėja tai, kad
dalis tėvų nesijaučia įtraukti į įstaigos gyvenimą (7%), mano, jog darbuotojai ir vadovai ne visuomet
dirba drauge (5%), teigia, kad ugdytiniai ir pedagogai ne visuomet gerbia vieni kitus(3,3%). Išryškėjo,
jog daugiausia tėvų sutinka su teiginiu „Auklėtojai bando padėti vaikams pasiekti kuo daugiau“. Taip
pat svarbu paminėti, jog tam tikromis temomis tėvai abejoja arba jiems trūksta informacijos.
Pavyzdžiui: „Ugdytiniai padeda vieni kitiems“ (27%), „Tėvai jaučiasi įtraukti į įstaigos gyvenimą“
(26,3%), „Darbuotojai ir vadovai dirba drauge“ (25%).
Norint gauti informacijos apie įtraukiosios kultūros kūrimą ikimokyklinio ugdymo įstaigose
buvo auklausti ir pedagogai. Analizuojant tyrimo duomenis sudaryta 8 lentelė. Iš jos matyti, jog
dauguma pedagogų sutinka su teiginiais susijusiais su įtraukiosios kultūros kūrimu ikimokyklinio
33
ugdymo įstaigoje. Tik labai nedidelė dalis pedagogų su pateiktais teiginiais nesutiko. Tik 4 srityse
pasitaikė tokių atsakymų. Su teiginiu “Admisitracija ir darbuotojai bendradarbiauja” nesutiko 1
pedagogas, o abejojo arba trūko informacijos – 38%. O su teiginiu “Visiems ugdytiniams keliami
dideli lūkesčiai” visiškai sutiko mažiau nei pusė pedagogų (42%), o 7% teigė nesutinkantys, 50%
abejojo, arba jiems trūksta informacijos. Taip pat verta paminėti, jog su teiginiu “Darbuotojai,
administracija ir tėvai dalijasi įtraukiojo ugdymo filosofija“, visiškai sutiko tik pusė pedagogų,
nesutiko 7%, o 42% abejojo, arba jiems trūksta informacijos šia tema. 1 pedagogų respondentas taip
pat nesutiko su teiginiu „Darbuotojai ir ugdytiniai vertina vieni kitus kaip lygiaverčius žmones, o taip
pat kaip užimančius tam tikrą „rolę“, o 42% pedagogų negalėjo visiškai sutikti su teiginiu, arba jiems
trūko informacijos. Taip pat svarbu paminėti, jog išryškėjo sritys, kuriose beveik visi pedagogai
visiškai sutiko. Pavyzdžiui: „Pedagogai bendradarbiauja spręsdami ugdymo klausimus“ ir „Tarp
darbuotojų ir tėvų vyksta bendradarbiavimas“.
Daugiausia pedagogai akcentavo teiginius susijusius su bendradarbiavimu: "Pedagogai
bendradarbiauja spręsdami ugdymo klausimus" (92%) ir "Tarp darbuotojų ir tėvų vyksta
bendradarbiavimas", o mažiausią vertę surinko teiginys susijęs su ugdytiniais "Visiems ugdytinimas
keliami dideli lūkesčiai" (42%).
Apibendrinus duomenis galima teigti, jog pedagogai sutinka su dauguma įtraukiosios
kultūros kūrimo dimensijos sričių teiginių. Taip pat pastebima, jog mažiau nei pusė pedagogų sutinka
su teiginiu jog „Visiems ugdytinimas keliami dideli lūkesčiai“ ir vienbalsiai sutinka su teiginiu jog
„Pedagogai bendradarbiauja spręsdami ugdymo klausimus“.
9 lentelė. Įtraukiosios kultūros raiška ikimokyklinio ugdymo įstaigoje (Pedagogų nuomonė
procentine išraiška)
Teiginys Sutinku Nesutinku
Kiekvienas ir problemų turintis vaikas jaučiasi laukiamas 73 0
Ugdytiniai padeda vieni kitiems 69 0
Pedagogai bendradarbiauja spręsdami ugdymo klausimus 92 0
Pedagogai ir ugdytiniai gerbia vieni kitus 61 0
Tarp darbuotojų ir tėvų vyksta bendradarbiavimas 84 0
Admisitracija ir darbuotojai bendradarbiauja 80 0
Vietos bendruomenė yra įraukta į darželio veiklą 57 3
Visiems ugdytinimas keliami dideli lūkesčiai 42 7
Darbuotojai, administracija ir tėvai dalijasi įtraukiojo ugdymo filosofija 50 7
Ugdytojai yra vertinami lygiavertiškai 69 0
Darbuotojai ir ugdytiniai vertina vieni kitus kaip lygiaverčius žmones, o
taip pat kaip užimančius tam tikrą „rolę“
53 3
34
Darbuotojai siekia pašalinti mokymosi ir dalyvavimo ugdymosi procese
barjierus ugdymo įstaigoje
69 0
Ugdymo įstaiga stengiasi sumažinti visas diskriminacijos formas 80 0
Norint palyginti pedagogų nuomonę skirtinguose darželiuose sudaryta 9a lentelė. Duomenys
atskleidė, jog pedagogai, dirbantys abiejų tipų ugdymo įstaigose labiausiai akcentavo
bendradarbiavimo klausimus. Didžiausias vertas surinko teiginiai "Pedagogai bendradarbiauja
spręsdami ugdymo klausimus" (88%/100%) ir "Tarp darbuotojų ir tėvų vyksta bendradarbiavimas"
(82%/88%). Mažiausią vertę dirbantys abiejų tipų darželiuose skyrė teiginiui "Visiems ugdytinimas
keliami dideli lūkesčiai". Pedagogų nuomonės išsiskyrė labiausiai ties teiginiu "Pedagogai ir
ugdytiniai gerbia vieni kitus". Su juo sutiko 47% daugiakalbio darželio pedagogų, ir 88% vienakalbio
darželio pedagogų.
9a lentelė. Įtraukiosios kultūros raiška ikimokyklinio ugdymo įstaigoje (Pedagogų nuomonė
procentine išraiška)
Teiginys Įstaiga, kurioje
ugdymas vyksta diem
ir daugiau kalbų
Viena kalba dirbanti
ikimokyklinio
ugdymo įstaiga
Sutinku Nesutinku Sutinku Nesutinku
Kiekvienas ir problemų turintis vaikas jaučiasi
laukiamas
70 0 78 0
Ugdytiniai padeda vieni kitiems 58 0 88 0
Pedagogai bendradarbiauja spręsdami ugdymo
klausimus
88 0 100 0
Pedagogai ir ugdytiniai gerbia vieni kitus 47 0 88 0
Tarp darbuotojų ir tėvų vyksta
bendradarbiavimas
82 0 88 0
Admisitracija ir darbuotojai bendradarbiauja 76 0 88 0
Vietos bendruomenė yra įraukta į darželio veiklą 52 0 66 0
Visiems ugdytinimas keliami dideli lūkesčiai 41 11 44 0
Darbuotojai, administracija ir tėvai dalijasi
įtraukiojo ugdymo filosofija
47 5 55 11
Ugdytojai yra vertinami lygiavertiškai 77 0 64 0
Darbuotojai ir ugdytiniai vertina vieni kitus kaip
lygiaverčius žmones, o taip pat kaip užimančius
tam tikrą „rolę“
64 0 33 11
Darbuotojai siekia pašalinti mokymosi ir
dalyvavimo ugdymosi procese barjierus ugdymo
įstaigoje
64 0 77 0
Ugdymo įstaiga stengiasi sumažinti visas
diskriminacijos formas
82 0 77 0
35
Labai svarbu palyginti tėvų ir pedagogų apklausų rezultatus10 lentelėje išskirti teiginiai,
kurie buvo pateikti tėvams ir pedagogams. 10 lentelės duomenys parodo, jog dauguma tėvų ir
pedagogų sutinka su teiginiais susijusiais su įtraukiosios kultūros kūrimu ikimokyklinio ugdymo
įstaigose. Tačiau, matyti, jog visose srityse egzistuoja dalis tėvų, kurie su teiginiu nesutinka, o
pedagogų atsakymuose to nepastebėta.
Matyti, jog dauguma tėvų ir padagogų visiškai sutinka su teiginiu „Kiekvienas ir problemų
turintis vaikas, jaučiasi laukiamas įstaigoje“, tačiau 4% tėvų su teiginiu nesutiko, o 19% tėvų abejojo
dėl savo nuomonės, arba jiems trūko informacijos šia tema. Taip pat pastenėta, jog 26% pedaogų
abejojo dėl savo nuomonės. Svarbu paminėti, jog nors 3% tėvų nurodė, jog nesutinka su teiginiu
„Darbuotojai bendradarbiauja spręsdami ugdymo klausimus“, tačiau tik 15% abejojo, o pedagogai su
šiuo teiginiu sutiko beveik vienbalsiai. Pedagogų ir tėvų nuomonės išsiskyrė ties tieginiu „Auklėtojai
visus vaikus laiko lygiavertiškai svarbius“ didžioji dalis tėvų (79%) visiškai sutinka su šiuo teiginiu,
nesutinka 1%, abejoja 19%. O mažiau nei pusė pedagogų visiškai sutinka su šiuo teiginiu, 7%
nesutinka, o 50% abejoja arba jiems trūkta informacijos.
10 lentelė. Įtraukiosios kultūros raiška ikimokyklinio ugdymo įstaigoje ( Tėvų ir pedagogų
nuomonė procentine išraiška
Teiginys Tėvų nuomonė Pedagogų nuomonė
Sutinku Nesutinku Sutinku Nesutinku
Kiekvienas, ir problemų turintis vaikas, jaučiasi
laukiamas įstaigoje 74 4 73 0
Ugdytiniai padeda vieni kitiems 68 4 69 0
Darbuotojai bendradarbiauja spręsdami ugdymo
klausimus 81 3 92 0
Ugdytiniai ir darbuotojai gerbia vieni kitus 73 5 61 0
Tėvai jaučiasi įtraukti į įstaigos gyvenimą 66 7 84 0
Auklėtojai bando padėti vaikams pasiekti kuo
daugiau 79 1 42 7
Norint palyginti tėvų, kurių vaikai lanko tarptatinę ikimokyklinio ugdymo įstaigą, įstaigą,
kruioje ugdymas vyksta diem ir daugiau kalbų ir įstaigą, kuioje ugdymas vyksta viena kalba, buvo
sudaryta 11 lentelė.
11 lentelė. Įtraukiosios kultūros raiška ikimokyklinio ugdymo įstaigoje (Tėvų nuomonė procentine
išraiška)
36
Teiginys
Įstaiga, kurioje ugdymas
vyksta diem ir daugiau
kalbų
Viena kalba dirbanti
ikimokyklinio ugdymo
įstaiga
Sutinku Nesutinku Sutinku Nesutinku
Kiekvienas, ir problemų turintis
vaikas, jaučiasi laukiamas įstaigoje 81 1 63 9
Ugdytiniai padeda vieni kitiems 77 1 53 9
Darbuotojai bendradarbiauja
spręsdami ugdymo klausimus 86 1 72 7
Ugdytiniai ir darbuotojai gerbia vieni
kitus 77 1 74 12
Tėvai jaučiasi įtraukti į įstaigos
gyvenimą 74 3 51 16
Auklėtojai vertina visus vaikus
vienodai 76 6 77 0
Darbuotojai ir vadovai dirba drauge 76 1 56 14
Auklėtojai bando padėti vaikams
pasiekti kuo daugiau 82 0 74 2
Auklėtojai visus vaikus laiko
lygiavertiškai svarbius 77 0 77 17
Lyginant nuomonę tėvų, kurių vaikai lanko skirtingų tipų darželius apie tai ar kiekvienas
vaikas jaučiasi laukiamas iš paveikslo 5 matyti, jog didžioji dalis tėvų, kurių vaikai lanko tarptautinį
darželį ir daugiakalbį darželį daugiausia visiškai sutinka su teiginiu „Kiekvienas ir problemų turintis
vaikas jaučiasi laukiamas įstaigoje“. Tik nedidelė dalis tėvų, kurių vaikai lanko tarptautinį darželį
abejojo arba jiems trūko informacijos, o tik 1 respontentas, kurio vaikas lanko daugiakalbį darželį su
teiginiu nesutiko. Tėvų, kurių vaikai lanko vienakalbį darželį atsakymai kiek skyrėsi. Nors ir dižioji
dalis tėvų sutiko su pateiktu teiginiu, tačiau 9% su juo nesutiko, 27% abejojo, arba jiems trūko
informacijos šia tema.
37
Pav. 5. Kiekvienas, ir problemų turintis vaikas, jaučiasi laukiamas įstaigoje
Palyginus nuomonę tėvų, kurių vaikai lanko skirtingų tipų darželius iš paveikslo 6 matyti,
jog daugiausia tėvų, kurių vaikai lanko daugiakalbį daržėlį (77%) ir vienakalbį darželį (53%) sutiko
su tuo, jog šioje ugdymo įstaigoje ugdytiniai padeda vieni kitiems. 1% respontentų, kurių vaikai lanko
daugiakalbį darželį su teiginiu nesutiko. O 9% tėvų, kurių vaikai lanko vienakalbį darželį nesutiko
jog ugdymo įstaigoje ugdytiniai padeda vieni kitiems. Daugiausia tėvų (37%), kurie abejojo arba
jiems trūko informacijos, atžalos lanko darželį, kuriame ugdymas vyksta viena kalba.
Pav. 6. Ugdytiniai padeda vieni kitiems
Iš pav. 7 matyti, jog didžioji dalis tėvų sutinka su nuomone, jog darbuotojai ir vadovai
bendradarbiauja sprendžiant ugdymo klausimus. Tačiau taip pat pastebima, jog 7% tėvų, kurių vaikai
ugdomi darželiuose, kuriuose ugdymas vyksta viena kalba nesutinka su šiuo teiginiu. Taip 1%
38
respontentų, kurių vaikai lanko daugiakalbį darželį su teiginiu nesutiko. Daugiausia abejojusių arba
teigiusių, jog jiems trūksta informacijos tėvų vaikai lanko vienakalbį darželį.
Pav. 7. Darbuotojai ir vadovai bendradarbiauja sprendžiant ugdymo klausimus.
Palyginus nuomonę tėvų, kurių vaikai lanko skirtingų tipų darželius iš paveikslo 8 matyti,
jog daugiausia tėvų, kurių vaikai lanko daugiakalbį daržėlį (74%), vienakalbį darželį (72%) sutiko su
tuo, jog ugdytiniai ir darbuotojai gerbia vieni kitus. 1 respontentas, kurio vaikas lanko daugiakalbį
darželį su teiginiu nesutiko. O 11% tėvų, kurių vaikai lanko vienakalbį darželį nesutiko jog ugdymo
įstaigoje ugdytiniai padeda vieni kitiems. Daugiausia tėvų (24%), kurie abejojo arba jiems trūko
informacijos, atžalos lanko darželį, kuriame ugdymas vyksta dviem ir daugiau kalbų.
Pav. 8. Darbuotojai ir ugdytiniai gerbia vieni kitus.
39
Lyginant nuomonę tėvų, kurių vaikai lanko skirtingų tipų darželius apie tai ar kiekvienas
vaikas jaučiasi laukiamas iš paveikslo 9 matyti, jog didžioji dalis tėvų, kurių vaikai lanko tarptautinį
darželį ir daugiakalbį darželį daugiausia visiškai sutinka su teiginiu „Tėvai jaučiasi įtraukti į įstaigos
gyvenimą“. Tik nedidelė dalis tėvų, kurių vaikai lanko tarptautinį darželį abejojo arba jiems trūko
informacijos, o tik 3% respontentų, kurių vaikai lanko daugiakalbį darželį su teiginiu nesutiko. Tėvų,
kurių vaikai lanko vienakalbį darželį atsakymai kiek skyrėsi. Nors ir dižioji dalis tėvų sutiko su
pateiktu teiginiu, tačiau 16% su juo nesutiko, 30% abejojo, arba jiems trūko informacijos šia tema.
Pav. 9. Tėvai jaučiasi įtraukti į įstaigos gyvenimą
Palyginus nuomonę tėvų, kurių vaikai lanko skirtingų tipų darželius iš paveikslo 10 matyti,
jog daugiausia tėvų, kurių vaikai daugiakalbį daržėlį (76%), vienakalbį darželį (77%) sutiko su tuo,
jog šioje ugdymo įstaigoje auklėtojai vertina visus vaikaus vienodai. 6% respontentų, kurių vaikai
vaikas lanko daugiakalbį darželį su teiginiu nesutiko. Daugiausia tėvų (23%), kurie abejojo arba jiems
trūko informacijos, atžalos lanko darželį, kuriame ugdymas vyksta viena kalba.
40
Pav. 10. Auklėtojai vertina visus vaikus vienodai
Lyginant nuomonę tėvų, kurių vaikai lanko skirtingų tipų darželius apie tai ar kiekvienas
vaikas jaučiasi laukiamas iš paveikslo 11 matyti, jog didžioji dalis tėvų, kurių vaikai lanko
daugiakalbį ir vienakalbį darželį daugiausia visiškai sutinka su teiginiu „Darbuotojai ir vadovai dirba
drauge“. Tik nedidelė dalis tėvų, kurių vaikai lanko tarptautinį darželį abejojo arba jiems trūko
informacijos, o tik 1% respontentų, kurių vaikai lanko daugiakalbį darželį su teiginiu nesutiko. Tėvų,
kurių vaikai lanko vienakalbį darželį atsakymai kiek skyrėsi. Nors ir dižioji dalis tėvų sutiko su
pateiktu teiginiu, tačiau 14% su juo nesutiko, 30% abejojo, arba jiems trūko informacijos šia tema.
Pav. 11. Darbuotojai ir vadovai dirba drauge
41
Palyginus nuomonę tėvų, kurių vaikai lanko skirtingų tipų darželius iš paveikslo 12 matyti,
jog daugiausia tėvų, kurių vaikai lanko daugiakalbį daržėlį (82%), vienakalbį darželį (74%) sutiko su
tuo, jog šioje ugdymo įstaigoje auklėtojai bando padėti vaikams pasiekti kuo daugiau. 2%
respontentų, kurių vaikai lanko vienakalbį darželį su teiginiu nesutiko.
Pav. 12. Auklėtojai bando padėti vaikams pasiekti kuo daugiau
Palyginus nuomonę tėvų, kurių vaikai lanko skirtingų tipų darželius iš paveikslo 13 matyti,
jog daugiausia tėvų, kurių vaikai lanko daugiakalbį daržėlį (77%), vienakalbį darželį (77%) sutiko su
tuo, jog šioje ugdymo įstaigoje auklėtojai visus vaikus laiko lygiavertiškai svarbius. O 12% tėvų,
kurių vaikai lanko vienakalbį darželį nesutiko jog ugdymo įstaigoje ugdytiniai padeda vieni kitiems.
Daugiausia tėvų (16%), kurie abejojo arba jiems trūko informacijos, atžalos lanko darželį, kuriame
ugdymas vyksta dviem ir daugiau kalbų.
Pav. 13. Auklėtojai visis vaikus laiko lygiavertiškai svarbius
42
Daugiausia tėvai, kurių vaikai lanko vienkalbį darželį daugiausia sutiko su teiginiais
susijusiais su vaikų lygeverčiu vertinimu: "Auklėtojai vertina visus vaikus vienodai" (77%) ir
"Auklėtojai visus vaikus laiko lygiavertiškai svarbius", o mažiausią vertę surinko teiginys susijęs su
ugdytiniais "Ugdytiniai padeda vieni kitiems" (42%). O tėvai kurių vaikai lanko darželį, kuriame
ugdymas vyksta diem ir daugiau kalbų daugiausia sutiko su teiginiais susijusiais su bendradarbiavimo
ir pagalba vaikams "Darbuotojai bendradarbiauja spręsdami ugdymo klausimus"(86%), "Auklėtojai
bando padėti vaikams pasiekti kuo daugiau" (82%), mažiausią vertę surinko teiginys "Tėvai jaučiasi
įtraukti į įstaigos gyvenimą" (51%).
Nors tėvai, kurių vaikai lanko abiejų tipų ikimokyklinio ugdymo įstaigas daugiausia sutinka
su teiginiais susijusiais su įtraukiosios kultūros kūrimu ikimokyklinio ugdymo įstaigose, tačiau verta
paminėti, sritis, kuriose nuomonės išsiskiria. Pavyzdžiui: 16% tėvų, kurių vaikai lanko vienakalbį
darželį nesutiko su teiginiu "Tėvai jaučiasi įtraukti į įstaigos gyvenimą", kuomet iš tėvų, kurių atžalos
lanko tarptautinį darželį tokios nuomonės nesulaukta, o iš tėvų, kurių vaikai lanko dvikalb darželį
gautos 2 tokios nuomonės. Taip pat verta paminėti teiginį "Auklėtojai visus vaikus vertina vienodai".
Čia išryškėjo, jog 52% tėvų, kurių vaikai lanko tarptautinį darželį abejojo ir teigė jog sutinka tik iš
dalies, kuomet tėvai kurių vaikai lanko dvikalbį ir vienkalbį darželį daugiausia visiškai sutiko su
pateiktu teiginiu. Taip pat svarbu paminėti, jog daugiausiai nesutikusių su teiginiais susijusiais su
įtraukiosios kultūros kūrimu ikimokyklinio ugdymo įstaigose tėvų, atžaloms parinko vienkalbį
darželį. Sritis, kurioje visų tipų darželių tėvai daugiausia sutiko - "Darbuotojai bendradarbiauja
spręsdami ugdymo klausimus"
3.4. Įtraukiojo ugdymo dimensijos “Įtaukiosios politikos kūrimas” raiška ikimokyklinio
ugdymo įstaigose.
Šioje magistro darbo dalyje pateikiama empirinio tylimo duomenų, atskleidžiančių
informaciją apie įtraukiosios politikos kūrimą ugdymo įstaigoje. Norėta sužinoti apie ugdytinių ir
pedagogų dalyvavimą, visų bendruomenės ugdytinių priėmimą į įstaigą, skirtybių pripažinimą ir
išryškinimą ir k.t. Norint sužinoti apie šias įtraukiosios politikos kūrimos sritis tėvams buvo pateikti
šeši teiginiai, o pedagams ir administracijai – penkiolika. Norint išanalizuoti tėvų atsakymus, sudaryta
12 lentelė. Įtraukiosios politikos raiška ikimokyklinio ugdymo įstaigoje (Tėvų nuomonė procentine
išraiška)
Teiginys Sutinku Nesutinku
Įstaiga užtikrina vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių priėjimą į
darželį
54 4
43
Pradėjus lankyti įstaigą suteikiama pagalba įsitraukti į ugdymo procesą 73 4
Pedagogai noriai ugdo visus vaikus pagal jų gebėjimus 81 1
Ugdytojai bando išspręsti elgesio problemas, nesiekdami, kad vaikas
paliktų staigą
78 2
Ugdytojai stengiasi, kad visiems įstaigoje būtų gera 84 1
Patyčios stabdomos visais būdais 64 4
Pirmiausia buvo nurėta išsiaiškinti apie visų vaikų priėmimą į ugdymo įstaigą. Iš 12
lentelėje pateiktų matyti. Jog daugiau nei pusė tėvų (54%) ir sutinka jog įstaiga užtikrina visų savo
vietovės ugdytinių priėmima į darželį. Taip pat, išryškėja, jog nors ir nedidelė dalis (4%) tėvų,
nesutinka su teiginiu, jog į įstaigą priimami ugdytiniai turintis specialiųjų ugdymosi poreikių. Net
41% tėvų abejoja arba jiems trūksta informacijos.
Ugdymo įstaigai, kuri remiasi įtraukties strategija, svarbu jog pradėjus lankyti įstaigą vaikui
būtų suteikiama pagalba įsitraukti į ugdymo procesą. Apie tai bandyta išaiaiškinti pateikus antrąjį
teiginį. Matyti, kad daugiausia (79%) tėvų teigia, jog sutinka, jog pradėjus lankyti įstaigą vaikui būtų
suteikiama pagalba įsitraukti į ugdymo procesą ir tik dalis (4%) tėvų su šiuo teiginiu nesutinka. Taip
pat, 20% tėvų abejojo dėl savo nuomonės, arba jiems trūko informacijos šia tema.
Trečiuoju teiginiu norėta išsiaiškinti tėvų nuomonę apie tai ar pedagogai noriai ugdymo
vaikus pagal jų gebėjimus. Tyrimas parodė, jog daugiausia apklaustų tėvų sutinka, jog pedagogai
noriai ugdo visus vaikus pagal jų gebėjimus. Tik 1 respondentas nurodė, jog su šiuo teiginiu
nesutinka. Taip pat svarbu paminėti, jog taip pat nedidelė dalis (18%) apklaustų tėvų abejojo dėl savo
nuomonės, arba jiems trūko informacijos šia tema.
Įstaigos palikimas gali būti didžiulė problema. Todėl ketvirtuoju teiginiu norėta išsaiškinti
apie elgesio problemų sprendimą, nesiekiant, kad vaikas paliktų įstaigą. Tyrimas parodė, kad didžioji
dalis tėvų (78%) mano, jog ugdytojai bando išspręsti elgesio problemas, nesiekdami, kad vaikas
paliktų staigą. Tačiau 1% tėvų su šiuo teiginiu nesutinka, o 20% nutodė, jog abejoja dėl pasirinkimo,
arba jiems trūksta informacijos šia tema.
Itin svarbu, kad visiems įstaigoje būtų gera. Apie tai norėta išsiaiškinti penktuoju teiginiu.
Tyrimas parodė, jog daugiausia tėvų (84%) mano, jog ugdytojai stengiasi, kad visiems įstaigoje būtų
gera. Visgi 1 respondentas nesutinko jog jie jaučiasi įtraukti į įstaigos gyvenimą. Taip pat svarbu
paminėti, kad 15% tėvų abejoja arba jiems trūksta informacijos šia tema.
Patyčios gali tapti itin opia įstaigos problema. Ypač jei tai įtraukiojo ugdymo įstaiga. Apie
tai bandyta išsiaiškinti šeštuoju teiginiu. Matome, kad daugiausia (64%) tėvų teigia, jog sutinka, kad
patyčio yra stabdomos visais būsais ir tik dalis (4%) tėvų su šiuo teiginiu nesutinka. Taip pat, 31%
tėvų abejojo dėl savo nuomonės, arba jiems trūko informacijos šia tema.
Daugiausiai respondentų (84%) akcentuoja įtraukios politikos požymį “Ugdytojai stengiasi,
kad visiems įstaigoje būtų gera“, kiek mažiau, tačiau taip pat labai reikšmingai (81%) akcentuojamas
44
požymis, jog „Pedagogai noriai ugdo visus vaikus pagal jų gebėjimus“. Akivaizdu, kad respondentai
didelę reikšmę ugdymo politikos kūrimo dimensijoje suteikia indvidualumui ir skirtingų poreikiams
bei gebėjimas. Kiek mažiau, tačiau taip pat labai svarbiu įtraukios politkos kriterijumi respondentai
akcentuoja požymį, atspindintį kaip pedagogai reaguoja į iškilusias elgesio problemas - "Ugdytojai
bando išspręsti elgesio problemas, nesiekdami, kad vaikas paliktų staigą" (78%). Mažiausiai šioje
dimensijoje akcentuojama „Įstaiga užtikrina vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių priėjimą į
darželį“ (54%). Šis rezultatas atspindi situaciją ugdymo įstaigų praktikoje, kai dažnai įstaigos negali
priimti į darželį vaikų turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių. Tyrimų rezultatai rodo, kad vienas iš
didžiausių nepritariančių nuomonių skaičius yra būtent šiam požymiui (4%).
Apibendrinus rezultatus, matome, jog nors tėvai daugiausiai sutinka su visais teiginiais
susijusiais su įtraukiosios kultūros kūrimu ikimokyklinio ugdymo įstaigose, tačiau išryškėja tai, kad
dalis tėvų nemano jog įstaiga užtikrina vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių priėjimą į
darželį (4%), mano, jog pradėjus lankyti įstaigą ne visuomet suteikiama pagalba įsitraukti į ugdymo
procesą (4%), teigia, kad nesutinka jog patyčios yra stabdomos visais būdais (3%). Išryškėjo, jog
daugiausia tėvų sutinka su teiginiu „Ugdytojai stengiasi, kad visiems įstaigoje būtų gera“. Taip pat
svarbu paminėti, jog tam tikromos metomis tėvai abejoja arba jiems trūksta informacijos. Pavyzdžiui:
„Įstaiga užtikrina vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių priėjimą į darželį“ (41%).
Norint gauti informacijos apie įtraukiosios politikos kūrimą ikimokyklinio ugdymo įstaigose
buvo auklausti ir pedagogai. Analizuojant tyrimo duomenis sudaryta 11 lentelė. Iš jos matyti, jog
dauguma pedagogų sutinka su teiginiais susijusiais su įtraukiosios kultūros kūrimu ikimokyklinio
ugdymo įstaigoje. Tik labai nedidelė dalis pedagogų su pateiktais teiginiais nesutiko. Tik 3 srityse
pasitaikė tokių atsakymų. Daugiausia tokių atsakymų (24%) sulaukta pateikus teiginį “Ugdymo
įstaigos patalpos fiziškai pritaikytos visiems“. Taip pat atsakydami į š teiginį abejojo daugiausia
pedagogų. Tik 36% peagogų teigė, kad visiškai sutinka, jog ugdymo įstaigos patalpos yra fiziškai
pritaikytos viesiems. Daugiausia pedagogų (88%) visiškai sutiko su teiginiu „Visiems naujiems
ugdytiniams suteikiama pagalba apsiprasti įstaigoje“. Daugiausia pedagogai sutinka su teiginiu
"Visiems naujiems ugdytiniams suteikiama pagalba apsiprasti įstaigoje", o daugiausia pedagogų
nesutiko su teiginiu "Ugdymo įstaigos patalpos fiziškai pritaikytos visiems", kas rodytų, kad nors
įstaigos stengiasi padėti visiems, tačiau fiziškai patalpos nėra visiems pritaikytos.
13 lentelė. Įtraukiosios politikos raiška ikimokyklinio ugdymo įstaigoje (Pedagogų nuomonė
procentine išraiška)
Teiginys Sutinku Nesutinku
Darbuotojų priėmimas ir paaukštinimas vykdomas sąžiningai 65 0
45
Naujiems darbuotojams suteikiama pagalba įsilieti į ugdymo įstaigos
bendruomenę
80 0
Ugdymo įstaiga stengiasi priimti visus savo vietovės ugdytinius 69 3
Ugdymo įstaigos patalpos fiziškai pritaikytos visiems 34 23
Visiems naujiems ugdytiniams suteikiama pagalba apsiprasti įstaigoje 88 0
Ugdymo įstaiga rengia ugdymo vertinimo grupes, taigi visi ugdytiniai yra
vertinami.
84 3
Visos pagalbos formos yra koordinuojamos 76 0
Personalo tobulinimo programos padeda personalui lengviau prisitaikyti
prie ugdytinių skirtingumų
65 0
"Specialiųjų ugdymosi poreikių" strategijos grindžiamos įtraukiuoju
ugdymu
57 0
Specialiųjų ugdymosi poreikių praktikos principai yra naudojami tam, kad
visiems ugdytiniams būtų pašalinti ugdymosi ir dalyvavimo ugdomojoje
veikloje, barjerai
69 0
Teikiama pagalba tiems, kurie mokosi ne gimtąja kalba 73 0
Auklėjimo ir elgesio ugdymo strategijos yra susijusios su dalyko ugdymo
ir mokymosi pagalbos strategijomis
65 0
Mažinama ugdymo sričių atskirtis 57 0
Dalyvavimo barjerai yra sumažinti 57 0
Patyčios stabdomos visais būdais 84 0
Norint palyginti pedagogų nuomonę skirtinguose darželiuose sudaryta 13a lentelė.
Duomenys atskleidė, jog pedagogai, dirbantys abiejų tipų ugdymo įstaigose labiausiai akcentavo
įsiliejimo į ugdymo įstaigą klausimus. Didžiausias vertas surinko teiginiai "Visiems naujiems
ugdytiniams suteikiama pagalba apsiprasti įstaigoje" (76%/88%) ir "Visiems naujiems ugdytiniams
suteikiama pagalba apsiprasti įstaigoje" (88%/88%). Mažiausią vertę dirbantys abiejų tipų
darželiuose skyrė teiginiui "Ugdymo įstaigos patalpos fiziškai pritaikytos visiems". Pedagogų
nuomonės išsiskyrė labiausiai ties teiginiu "Specialiųjų ugdymosi poreikių" strategijos grindžiamos
įtraukiuoju ugdymu". Su juo sutiko 47% daugiakalbio darželio pedagogų, ir 77% vienakalbio darželio
pedagogų.
13a lentelė. Įtraukiosios politikos raiška ikimokyklinio ugdymo įstaigoje (Pedagogų nuomonė
procentine išraiška)
Teiginys Įstaiga, kurioje
ugdymas vyksta diem
ir daugiau kalbų
Viena kalba dirbanti
ikimokyklinio ugdymo
įstaiga
Sutinku Nesutinku Sutinku Nesutinku
Darbuotojų priėmimas ir paaukštinimas
vykdomas sąžiningai
58 0 77 0
Naujiems darbuotojams suteikiama pagalba
įsilieti į ugdymo įstaigos bendruomenę
76 0 88 0
46
Ugdymo įstaiga stengiasi priimti visus savo
vietovės ugdytinius
70 6 66 0
Ugdymo įstaigos patalpos fiziškai pritaikytos
visiems
41 29 44 11
Visiems naujiems ugdytiniams suteikiama
pagalba apsiprasti įstaigoje
88 0 88 0
Ugdymo įstaiga rengia ugdymo vertinimo
grupes, taigi visi ugdytiniai yra vertinami.
88 0 82 0
Visos pagalbos formos yra koordinuojamos 76 0 77 0
Personalo tobulinimo programos padeda
personalui lengviau prisitaikyti prie ugdytinių
skirtingumų
58 0 77 0
"Specialiųjų ugdymosi poreikių" strategijos
grindžiamos įtraukiuoju ugdymu
47 0 77 0
Specialiųjų ugdymosi poreikių praktikos
principai yra naudojami tam, kad visiems
ugdytiniams būtų pašalinti ugdymosi ir
dalyvavimo ugdomojoje veikloje, barjerai
58 0 88 0
Teikiama pagalba tiems, kurie mokosi ne
gimtąja kalba
70 0 77 0
Auklėjimo ir elgesio ugdymo strategijos yra
susijusios su dalyko ugdymo ir mokymosi
pagalbos strategijomis
0 0
Mažinama ugdymo sričių atskirtis 58 0 78 0
Dalyvavimo barjerai yra sumažinti 58 0 88 0
Patyčios stabdomos visais būdais 52 0 66 0
Labai svarbu palyginti tėvų ir pedagogų apklausų rezultatus. 14 lentelėje išskirti teiginiai,
kurie buvo pateikti tėvams ir pedagogams. Duomenys parodo, jog dauguma tėvų ir pedagogų sutinka
su teiginiais susijusiais su įtraukiosios kultūros kūrimu ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir jų
nuomonės sutampa ties beveik kiekvienu kiekvienu teiginiu. Išskyrus teiginį „Ugdytiniai ir
darbuotojai gerbia vieni kitus“ beveik visi pedagogai sutinka, kad ugdytiniai ir pedagogai gerbia vieni
kitus, o tik 64% tėvų pateikė šį atsakymą.
14 lentelė. Įtraukiosios politikos raiška ikimokyklinio ugdymo įstaigoje (Tėvų ir pedagogų nuomonė
procentine išraiška)
Teiginys Tėvų nuomonė Pedagogų nuomonė
Sutinku Nesutinku Sutinku Nesutinku
Įstaiga užtikrina vaikų, turinčių specialiųjų
ugdymosi poreikių priėjimą į darželį
54 4 69 3
Pradėjus lankyti įstaigą suteikiama pagalba
įsitraukti į ugdymo procesą
73 4 88 0
Patyčios stabdomos visais būdas 64 4 84 0
47
Norint palyginti tėvų, kurių vaikai lanko tarptatinę ikimokyklinio ugdymo įstaigą,
įstaigą, kruioje ugdymas vyksta diem ir daugiau kalbų ir įstaigą, kuioje ugdymas vyksta viena kalba,
buvo sudaryta 15 lentelė.
15 lentelė. Įtraukiosios politikos raiška ikimokyklinio ugdymo įstaigoje (Tėvų nuomonė procentine
išraiška)
Teiginys
Įstaiga, kurioje ugdymas
vyksta diem ir daugiau
kalbų
Viena kalba dirbanti
ikimokyklinio ugdymo
įstaiga
Sutinku Nesutinku Sutinku Nesutinku
Įstaiga užtikrina vaikų, turinčių
specialiųjų ugdymosi poreikių
priėjimą į darželį
67 0 33 12
Pradėjus lankyti įstaigą suteikiama
pagalba įsitraukti į ugdymo procesą 82 4 58 5
Pedagogai noriai ugdo visus vaikus
pagal jų gebėjimus 92 0 63 2
Ugdytojai bando išspręsti elgesio
problemas, nesiekdami, kad vaikas
paliktų staigą
88 0 60 5
Ugdytojai stengiasi, kad visiems
įstaigoje būtų gera 94 0 67 2
Patyčios stabdomos visais būdais 69 1 56 9
Lyginant nuomonę tėvų, kurių vaikai lanko skirtingų tipų darželius apie tai ar įstaiga
užtikrina vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių priėmimą į darželį iš paveikslo 14 matyti, jog
didžioji dalis tėvų, kurių vaikai lanko daugiakalbį darželį daugiausia visiškai sutinka su teiginiu
„Įstaiga užtikrina vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių priėmimą į darželį“. Tėvų, kurių
vaikai lanko vienakalbį darželį atsakymai kiek skyrėsi. 62% tėvų sutiko su pateiktu teiginiu, o 9% su
juo nesutiko, 28% abejojo, arba jiems trūko informacijos šia tema.
48
Pav. 14. Įstaiga užtikrina vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių priėmimą į darželį
Palyginus nuomonę tėvų, kurių vaikai lanko skirtingų tipų darželius iš paveikslo 15 matyti,
jog daugiausia tėvų, kurių vaikai lanko daugiakalbį daržėlį (82%) ir vienakalbį darželį (58%) sutiko
su tuo, jog pradėjus lankyti įstaigą suteikiama pagalba įsitraukti į ugdymo procesą. 4% tėvų, kurių
vaikai lanko daugiakalbį darželį su teiginiu nesutiko. O 5% tėvų, kurių vaikai lanko vienakalbį darželį
nesutiko jog pradėjus lankyti įstaigą suteikiama pagalba įsitraukti į ugdymo procesą. Daugiausia tėvų
(37%), kurie abejojo arba jiems trūko informacijos, atžalos lanko darželį, kuriame ugdymas vyksta
viena kalba.
Pav. 15. Pradėjus lankyti įstaigą suteikiama pagalba įsitraukti į ugdymo procesą
Iš pav. 16 matyti, jog didžioji dalis tėvų sutinka su nuomone, jog pedagogai ugdo visus
vaikus pagal jų gebėjimus. Tačiau taip pat pastebima, jog 2% respondentų, kurių vaikai ugdomi
49
darželiuose, kuriuose ugdymas vyksta viena kalba nesutinka su šiuo teiginiu. Taip pat daugiausia
abejojusių arba teigiusių, jog jiems trūksta informacijos tėvų vaikai lanko vienakalbį darželį.
Pav. 16. Įtraukiojos kultūros kūrimas įstaigoje. Pedagogai noriai ugdo visus vaikus pagal jų
gebėjimus.
Palyginus nuomonę tėvų, kurių vaikai lanko skirtingų tipų darželius iš paveikslo 17 matyti,
jog daugiausia tėvų, kurių vaikai lanko daugiakalbį daržėlį (88%), vienakalbį darželį (60%) sutiko su
tuo, jog ugdytojai bando išspręsti elgesio problemas, nesiekdami, kad vaikas paliktų įstaigą. 5%
respontentų, kurių vaikai lanko vienakalbį darželį su teiginiu nesutiko. Daugiausia tėvų (35%), kurie
abejojo arba jiems trūko informacijos, atžalos lanko darželį, kuriame ugdymas vyksta viena kalba.
Pav. 17.. Ugdytojai bando išspręsti elgesio problemas, nesiekdami, kad vaikas paliktų įstaigą
Lyginant nuomonę tėvų, kurių vaikai lanko skirtingų tipų darželius apie tai ar ugdytojai
stengiasi, kad visiems įstaigoje būtų gera iš paveikslo 18 matyti, jog didžioji dalis tėvų, kurių vaikai
lanko tarptautinį darželį ir daugiakalbį darželį daugiausia visiškai sutinka su teiginiu „Ugdytojai
stengiasi, kad visiems įstaigoje būtų gera“. Tik 1 respontentas, kurio vaikas lanko vienakalbį darželį
su teiginiu nesutiko.
50
Pav. 18 Ugdytojai stengiasi, kad visiems įstaigoje būtų gera
Palyginus nuomonę tėvų, kurių vaikai lanko skirtingų tipų darželius iš paveikslo 19 matyti,
jog daugiausia tėvų, kurių vaikai lanko daugiakalbį daržėlį ir vienakalbį darželį sutiko su tuo, jog
šioje ugdymo įstaigoje Patyčios stabdomos visais būdais. 1% respontentaų, kurių vaikai lanko
tarptautinį darželį ir 9% kurių vaikai lanko vienkalbį darželį su teiginiu nesutiko.
Pav. 19 Patyčios stabdomos visais būdais
Tėvai, kurių vaikai lanko darželį, kuriame ugdymas vyksta dviem ir daugiau kalbų, bei tėvai
kurių vaikai lanko darželį, kuriame ugdymas vyksta viena kalba labiausiai akcentavo tuos pačius
teiginius. Jie buvo susiję su indvidualumo bei skirtingais poreikiais bei gebėjimais - “Ugdytojai
51
stengiasi, kad visiems įstaigoje būtų gera“ (94%), kiek mažiau, tačiau taip pat labai reikšmingai (92%)
akcentuojamas požymis, jog „Pedagogai noriai ugdo visus vaikus pagal jų gebėjimus“. Taip pat abiejų
tipų darželius lankančių vaikų tėvai mažiausiai akcentavo teiginį "Įstaiga užtikrina vaikų, turinčių
specialiųjų ugdymosi poreikių priėjimą į darželį".
Nors tėvai, kurių vaikai lanko visų tipų ikimokyklinio ugdymo įstaigas daugiausia sutinka
su teiginiais susijusiais su įtraukiosios politikos kūrimu ikimokyklinio ugdymo įstaigose, tačiau verta
paminėti, sritis, kuriose nuomonės išsiskiria. Pavyzdžiui: 9% tėvų, kurių vaikai lanko vienakalbį
darželį nesutiko su teiginiu "Įstaiga užtikrina vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių priėjimą
į darželį", kuomet iš tėvų, kurių atžalos lanko daugiakalbį darželį tokios nuomonės nesulaukta.. Taip
pat verta paminėti teiginį "Patyčios stabdomos visais būdais". Čia išryškėjo, jog 40% tėvų, kurių
vaikai lanko tarptautinį darželį abejojo ir teigė jog sutinka tik iš dalies, kuomet tėvai kurių vaikai
lanko dvikalbį ir vienkalbį darželį daugiausia visiškai sutiko su pateiktu teiginiu. Taip pat svarbu
paminėti, jog daugiausiai nesutikusių su teiginiais susijusiais su įtraukiosios kultūros kūrimu
ikimokyklinio ugdymo įstaigose tėvų, atžaloms parinko vienkalbį darželį. Sritis, kurioje visų tipų
darželių tėvai daugiausia sutiko - "Ugdytojai stengiasi, kad visiems įstaigoje būtų gera".
3.5. Įtraukiojo ugdymo dimensijos “Įtaukiosios praktikos vystymas” raiška
ikimokyklinio ugdymo įstaigose.
Įtraukiajai praktikai yra svarbu ugdytinių skirtybių pastebėjimas ir įtraukimas į ugdymo
procesą, taip pat veiklų organizavimas už įstaigos ribų. Taip pat, įtraukajai praktikai svarbu
skaitinimas padėti vieni kitiems, pedagogų darbas su visais ugdytiniais ir reflektavimas bei darbas
kartu su tėvais, bendruomene. Norint sužinoti apie šias sritis buvo išskirti klausimai tėvams ir
pedagogams bei vadovams. Pirmiausia sudaryta 16 lentelė norint palyginti tėvų nuomonę įtraukiosios
paktikos vystymo klausimu.
16 lentelė. Įtraukiosios praktikos raiška ikimokyklinio ugdymo įstaigoje (Tėvų nuomonė procentine
išraiška)
Teiginys Sutinku Nesutinku
Ugdytojų vedama veikla suprantama visiems 76 3
Vaikai mokomi gerbti žmones, kurie turi skirtybių 69 7
Ugdytiniai žino ko bus mokomasi kitos veiklos metu 62 4
Veiklų metu pedagogai skatina vaikus padėti vieni kitiems 74 2
Pedagogai ir ugdytiniai supranta vieni kitus 74 5
Padėdėjai dirba su visiais, kuriems reikia pagalbos 66 2
52
Pedagogai padeda visiems turintiems sunkumų veikloje 76 5
Veiklos yra organizuojamos ir už grupės ribų 77 6
Pirmiausia norėta išsiaiškinti apie ugdytojų veiklos suprantamumą ugdytinių atžvilgiu. Iš
16 lentelėje pateiktų duomenų matyti. Jog daugiausia tėvų (76%) ir sutinka jog ugdytojų vedama
veikla suprantama visiems. Taip pat, išryškėja, jog nors ir nedidelė dalis (3%) tėvų, nesutinka su
teiginiu, jog ugdytojų vedama veikla suprantama visiems. 11% tėvų abejoja arba jiems trūksta
informacijos.
Kiekvienas vaikas yra skirtingas, todėl skirtybių supratimas yra itin svarbus įtraukiajam
ugdymui. Apie tai bandyta išaiaiškinti pateikus antrąjį teiginį. Iš pateiktų duomenų matyti, kad
daugiausia (69%) tėvų teigia, jog sutinka, jog vaikai mokomi gerbti žmones, kurie turi skirtybių ir tik
dalis (7%) tėvų su šiuo teiginiu nesutinka. Taip pat, 24% tėvų abejojo dėl savo nuomonės, arba jiems
trūko informacijos šia tema.
Ugdytonių dalyvavimas ugdymo procese ir žinojimas kas vyks toliau yra svarbu įtraukiajam
ugdymui.. Trečiuoju teiginiu norėta išsiaiškinti tėvų nuomonę apie tai. Matyti, jog daugiausia
apklaustų tėvų sutinka, jog ugdytiniai žino ko bus mokomasi kitos veiklos metu. 5 respondentai
nurodė, jog su šiuo teiginiu nesutinka. Taip pat svarbu paminėti, jog taip pat dalis (33%) apklaustų
tėvų abejojo dėl savo nuomonės, arba jiems trūko informacijos šia tema.
Ketvirtuoju teiginiu tėvų buvo klausiama apie tai ar vieklų metu pedagogai skatina vaikus
padėti vieni kitiems Išryškėjo, kad didžioji dalis tėvų (74%) mano, jog vieklų metu pedagogai skatina
vaikus padėti vieni kitiems. Tačiau 1% tėvų su šiuo teiginiu nesutinka, o 23% nutodė, jog abejoja dėl
pasirinkimo, arba jiems trūksta informacijos šia tema.
Pedagogų ir ugdytinių tarpusavio pratimas yra itin svarbu įtraukiama ugdymui. Apie tai
norėta išsiaiškinti penktuoju teiginiu. Kaip matome, tyrimas parodė, jog daugiausia tėvų (74%)
mano, jog pedagogai ir ugdytiniai supranta vieni kitus. Visgi 5% respondentų nesutinko jog jie
jaučiasi įtraukti į įstaigos gyvenimą. Taip pat svarbu paminėti, kad 21% tėvų abejoja arba jiems
trūksta informacijos šia tema.
Veiklų metu svarbu kreipti dėmesį į kiekvieną vaiką ir kiekvienam padėti. Tai yra ne tik
padėjėjo, bet ir pagrindinio pedagogo atsakomybė. Apie tai bandyta išsiaiškinti šeštuoju teiginiu. Iš
pateiktų duomenų matyti, kad daugiausia (66%) tėvų teigia, jog sutinka, kad padėdėjai dirba su
visiais, kuriems reikia pagalbos ir tik dalis (2%) tėvų su šiuo teiginiu nesutinka. Taip pat, 31% tėvų
abejojo dėl savo nuomonės, arba jiems trūko informacijos šia tema.
Ugdymo įstaigai, kuri remiasi įtraukties strategija, svarbu jog pedagogai padėtų visiems
turintiems sunkumų veikloje. Apie tai bandyta išaiaiškinti pateikus septintąjį teiginį. Iš pateiktų
duomenų matyti, kad daugiausia (79%) tėvų teigia, jog sutinka, jog pedagogai padeda visiems
53
turintiems sunkumų veikloje ir tik dalis (4%) tėvų su šiuo teiginiu nesutinka. Taip pat, 20% tėvų
abejojo dėl savo nuomonės, arba jiems trūko informacijos šia tema.
Ugdymo įstaigai, kuri remiasi įtraukties strategija, svarbu jog pradėjus lankyti įstaigą vaikui
būtų suteikiama pagalba įsitraukti į ugdymo procesą. Aštuntuoju teiginiu norėta apie tai. Matyti, jog
daugiausia apklaustų tėvų sutinka, jog veiklos yra organizuojamos ir už grupės ribų. 6 respondentak
nurodė, jog su šiuo teiginiu nesutinka. Taip pat svarbu paminėti, jog taip pat nedidelė dalis (10%)
apklaustų tėvų abejojo dėl savo nuomonės, arba jiems trūko informacijos šia tema.
Daugiausiai respondentų (77%) akcentuoja įtraukios praktikos požymį “Veiklos yra
organizuojamos ir už grupės ribų“. Kiek mažiau, tačiau taip pat labai reikšmingai (76%)
akcentuojamas požymiai, jog „Ugdytojų vedama veikla suprantama visiems“ ir "Pedagogai padeda
visiems turintiems sunkumų veikloje". Akivaizdu, kad respondentai didelę reikšmę ugdymo praktikos
dimensijoje suteikia pačiam ugdymo procesui bei jo organizavimui. Mažiausiai šioje dimensijoje
akcentuojama „Ugdytiniai žino ko bus mokomasi kitos veiklos metu“ (62%). Daugiausia (7%)
nepritariančių nuomonių sulaukė požymis "Vaikai mokomi gerbti žmones, kurie turi skirtybių".
Nors tėvai daugiausiai sutinka su visais teiginiais susijusiais su įtraukiosios kultūros kūrimu
ikimokyklinio ugdymo įstaigose, tačiau išryškėja tai, kad dalis tėvų nemano jog vaikai mokomi gerbti
žmones, kurie turi skirtybių (7%), mano, jog ne visuomet pedagogai ir ugdytiniai supranta vieni kitus
(6%), teigia, kad nesutinka jog pedagogai ir ugdytiniai supranta vieni kitus (5%). Išryškėjo, jog
daugiausia tėvų sutinka su teiginiu „Veiklų metu pedagogai skatina vaikus padėti vieni kitiems“. Taip
pat svarbu paminėti, jog tam tikromos metomis tėvai abejoja arba jiems trūksta informacijos.
Pavyzdžiui: „Ugdytiniai žino ko bus mokomasi kitos veiklos metu“ (33%).
Norint gauti informacijos apie įtraukiosios politikos kūrimą ikimokyklinio ugdymo įstaigose
buvo auklausti ir pedagogai. Analizuojant tyrimo duomenis sudaryta 15 lentelė. Iš jos matyti, jog
dauguma pedagogų sutinka su teiginiais susijusiais su įtraukiosios praktikos vystymu ikimokyklinio
ugdymo įstaigoje. Tik labai nedidelė dalis pedagogų su pateiktais teiginiais nesutiko. Tik 2 srityse
pasitaikė tokių atsakymų. Daugiausia tokių atsakymų (11%) sulaukta pateikus teiginį “Tėvai
įgalinami atlikti užduotis kartu namie“. Taip pat atsakydami į š teiginį abejojo daugiausia pedagogų.
Tik 57% peagogų teigė, kad visiškai sutinka, jog bendruonės resursai yra žinomi ir panaudojami.
Daugiausia pedagogų (96%) visiškai sutiko su teiginiu „Ugdomoji veikla skatina visų ugdytinių
dalyvavimą“
17 lentelė. Įtraukiosios praktikos raiška ikimokyklinio ugdymo įstaigoje (Pedagogų nuomonė
procentine išraiška)
Teiginys Sutinku Nesutinku
Ugdymas yra planuojamas apmąstant visus ugdytinius 84 0
54
Ugdomoji veikla skatina visų ugdytinių dalyvavimą 96 0
Ugdomoji veikla vysto skirtybių supratimą 88 0
Ugdytiniai aktyviai dalyvauja ugdymo procese 84 0
Ugdytiniai mokosi bendradarbiaudami 84 0
Verininant pastebimi visų ugdytinių pasiekimai 84 0
Bendravimas grupėje remiasi tarpusavio pagarba 73 0
Ugdytojai planuoja, ugdo ir reflektuoja kartu 80 0
Grupės pedagogai, specialistai ir tėvai skatina visų ugdytinių mokymąsi ir
dalyvavimą procese
76 0
Tėvai įgalinami atlikti užduotis kartu namie 38 11
Visi ugdytiniai dalyvauja veikloje už grupės ribų 46 3
Ugdytinio išskirtinumai naudojami kaip mokymosi resursai 69 0
Pedagogų patirtis yra pilnai išnaudojama 76 0
Pedagogai kuria priemones, kurios prisideda prie ugdymo ir dalyvavimo
ugdyme
96 0
Bendruonės resursai yra žinomi ir panaudojami 57 0
Ugdymo įstaigos resursai yra paskirstomi teisingai, kad remtų įtrauktį 61 0
Norint palyginti pedagogų nuomonę skirtinguose darželiuose sudaryta 17a lentelė.
Duomenys atskleidė, jog pedagogai, dirbantys abiejų tipų ugdymo įstaigose labiausiai akcentavo
teiginius susijusius su dalyvavimo ugdyme skatinimu. Didžiausias vertas surinko teiginiai "Ugdomoji
veikla skatina visų ugdytinių dalyvavimą" (94%/100%) ir "Pedagogai kuria priemones, kurios
prisideda prie ugdymo ir dalyvavimo ugdyme" (94%/100%). Mažiausią vertę dirbantys abiejų tipų
darželiuose skyrė teiginiui "Tėvai įgalinami atlikti užduotis kartu namie". Pedagogų nuomonės
išsiskyrė labiausiai ties teiginiu "Ugdymo įstaigos resursai yra paskirstomi teisingai, kad remtų
įtrauktį". Su juo sutiko 47% daugiakalbio darželio pedagogų, ir 88% vienakalbio darželio pedagogų.
17a lentelė. Įtraukiosios praktikos raiška ikimokyklinio ugdymo įstaigoje (Pedagogų nuomonė
procentine išraiška)
Teiginys Įstaiga, kurioje
ugdymas vyksta diem
ir daugiau kalbų
Viena kalba dirbanti
ikimokyklinio ugdymo
įstaiga
Sutinku Nesutinku Sutinku Nesutinku
Ugdymas yra planuojamas apmąstant visus
ugdytinius
77 0 100 0
Ugdomoji veikla skatina visų ugdytinių
dalyvavimą
94 0 100 0
Ugdomoji veikla vysto skirtybių supratimą 88 0 88 0
Ugdytiniai aktyviai dalyvauja ugdymo procese 66 0 94 0
55
Ugdytiniai mokosi bendradarbiaudami 88 0 82 0
Verininant pastebimi visų ugdytinių pasiekimai 88 0 77 0
Bendravimas grupėje remiasi tarpusavio pagarba 64 0 88 0
Ugdytojai planuoja, ugdo ir reflektuoja kartu 77 0 82 0
Grupės pedagogai, specialistai ir tėvai skatina
visų ugdytinių mokymąsi ir dalyvavimą procese
70 0 88 0
Tėvai įgalinami atlikti užduotis kartu namie 41 17 33 0
Visi ugdytiniai dalyvauja veikloje už grupės ribų 52 6 33 0
Ugdytinio išskirtinumai naudojami kaip
mokymosi resursai
70 0 66 0
Pedagogų patirtis yra pilnai išnaudojama 88 0 70 0
Pedagogai kuria priemones, kurios prisideda prie
ugdymo ir dalyvavimo ugdyme
94 0 100 0
Bendruonės resursai yra žinomi ir panaudojami 47 0 77 0
Ugdymo įstaigos resursai yra paskirstomi
teisingai, kad remtų įtrauktį
47 0 88 0
Labai svarbu palyginti tėvų ir pedagogų apklausų rezultatus. 17 lentelėje išskirti teiginiai,
kurie buvo pateikti tėvams ir pedagogams. 17 lentelės duomenys parodo, jog dauguma tėvų ir
pedagogų sutinka su teiginiais susijusiais su įtraukiosios praktikos vystymu ikimokyklinio ugdymo
įstaigose ir jų nuomonės sutampa ties beveik kiekvienu kiekvienu teiginiu. Išskyrus teiginį
„Ugdytiniai aktyviai dalyvauja ugdymo pricese“ beveik visi pedagogai sutinka, kad ugdytiniai ir
pedagogai gerbia vieni kitus, o tik 61% tėvų pateikė šį atsakymą.
17 lentelė. Įtraukiosios praktikos raiška ikimokyklinio ugdymo įstaigoje (Tėvų ir pedagogų
nuomonė procentine išraiška)
Teiginys Tėvų nuomonė Pedagogų nuomonė
Sutinku Nesutinku Sutinku Nesutinku
Ugdomoji veikla vysto skirtybių supratimą 69 7 88 0
Ugdytiniai aktyviai dalyvauja ugdymo procese 62 4 84 0
Visi ugdytiniai dalyvauja veikloje už grupės ribų 77 6 46 3
Norint palyginti tėvų, kurių vaikai lanko tarptatinę ikimokyklinio ugdymo įstaigą,
įstaigą, kruioje ugdymas vyksta diem ir daugiau kalbų ir įstaigą, kuioje ugdymas vyksta viena kalba,
buvo sudaryta 18 lentelė.
18 lentelė. Įtraukiosios praktikos raiška ikimokyklinio ugdymo įstaigoje (Tėvų nuomonė procentine
išraiška)
56
Teiginys
Įstaiga, kurioje ugdymas
vyksta diem ir daugiau kalbų
Viena kalba dirbanti
ikimokyklinio ugdymo įstaiga
Sutinku Nesutinku Sutinku Nesutinku
Ugdytojų vedama veikla
suprantama visiems 88 0 53 9
Vaikai mokomi gerbti žmones,
kurie turi skirtybių 72 5 65 12
Ugdytiniai žino ko bus
mokomasi kitos veiklos metu 63 0 60 12
Veiklų metu pedagogai skatina
vaikus padėti vieni kitiems 81 0 63 5
Pedagogai ir ugdytiniai supranta
vieni kitus 88 1 49 14
Padėdėjai dirba su visiais,
kuriems reikia pagalbos 77 0 47 7
Pedagogai padeda visiems
turintiems sunkumų veikloje 87 0 56 14
Veiklos yra organizuojamos ir
už grupės ribų 82 1 70 16
Lyginant nuomonę tėvų, kurių vaikai lanko skirtingų tipų darželius apie tai ar įstaiga
užtikrina vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių priėmimą į darželį iš paveikslo 20 matyti, jog
didžioji dalis tėvų, kurių vaikai lanko daugiakalbį ir vienkalbį darželį daugiausia visiškai sutinka su
teiginiu „Ugdytojų vedama veikla suprantama visiems“. Tėvų, kurių vaikai lanko vienakalbį darželį
9% nesutiko su pateiktu teiginiu, o 37% abejojo, arba jiems trūko informacijos šia tema.
Pav. 20. Ugdytojų vedama veikla suprantama visiems
Palyginus nuomonę tėvų, kurių vaikai lanko skirtingų tipų darželius iš paveikslo 21 matyti,
jog daugiausia tėvų, kurių vaikai lanko daugiakalbį daržėlį (72%), vienakalbį darželį (66%) sutiko su
57
tuo, jog ugdytojų vedama veikla suprantama visiems. 12% respontentų, kurių vaikai lanko vienakalbį
darželį su teiginiu nesutiko. Daugiausia tėvų (23%), kurie abejojo arba jiems trūko informacijos,
atžalos lanko darželį, kuriame ugdymas vyksta viena kalba.
Pav. 21. Vaiko mokomi gerbti žmones, kurie turi skirtybių
Iš pav. 22 matyti, jog didžioji dalis tėvų sutinka su nuomone, jog Ugdytiniai žino ko bus
mokomasi kitos veiklos metu. Tačiau taip pat pastebima, jog 12% respondentų, kurių vaikai ugdomi
darželiuose, kuriuose ugdymas vyksta viena kalba nesutinka su šiuo teiginiu. Taip pat daugiausia
abejojusių arba teigiusių, jog jiems trūksta informacijos tėvų vaikai lanko daugiakalbį darželį.
Pav. 22 Ugdytiniai žino ko bus mokomasi kitos veiklos metu
Palyginus nuomonę tėvų, kurių vaikai lanko skirtingų tipų darželius iš paveikslo 23 matyti,
jog daugiausia tėvų, kurių vaikai lanko, daugiakalbį daržėlį (81%), vienakalbį darželį (63%) sutiko
58
su tuo, jog vieklų metu pedagogai skatina vaikus padėti vieni kitiems. 5% respontentų, kurių vaikai
lanko vienakalbį darželį su teiginiu nesutiko. Daugiausia tėvų (32%), kurie abejojo arba jiems trūko
informacijos, atžalos lanko darželį, kuriame ugdymas vyksta dviem ir daugiau kalbų.
Pav. 23. Vieklų metu pedagogai skatina vaikus padėti vieni kitiems
Lyginant nuomonę tėvų, kurių vaikai lanko skirtingų tipų darželius apie tai ar ugdytojai
stengiasi, kad visiems įstaigoje būtų gera iš paveikslo 24 matyti, jog didžioji dalis tėvų, kurių vaikai
lanko daugiakalbį darželį daugiausia visiškai sutinka su teiginiu „Pedagogai ir ugdytiniai supranta
vieni kitus“. Tik kiek mažiau nei pusė respondentų, kurių vaikai lanko vienkalbį darželį akcentavo šį
teiginį ir 14% su juo nesutiko.
Pav. 24. Pedagogai ir ugdytiniai supranta vieni kitus
Palyginus nuomonę tėvų, kurių vaikai lanko skirtingų tipų darželius iš paveikslo 25 matyti,
jog daugiausia tėvų, kurių vaikai lanko, daugiakalbį daržėlį, vienakalbį darželį sutiko su tuo, jog šioje
59
ugdymo įstaigoje Padėjėjai dirba su visais, kuriems reikia pagalbos. Tik kiek mažiau nei pusė
respondentų, kurių vaikai lanko vienkalbį darželį akcentavo šį teiginį ir 7% su juo nesutiko.
Pav. 25. Padėjėjai dirba su visais, kuriems reikia pagalbos
Palyginus nuomonę tėvų, kurių vaikai lanko skirtingų tipų darželius iš paveikslo 26 matyti,
jog daugiausia tėvų, kurių vaikai lanko daugiakalbį daržėlį (87%), vienakalbį darželį (56%) sutiko
su tuo, jog pedagogai padeda visiems turintiems sunkumų veikloje. 14% respontentų, kurių vaikai
lanko vienakalbį darželį su teiginiu nesutiko. Daugiausia tėvų (30%), kurie abejojo arba jiems trūko
informacijos, atžalos lanko darželį, kuriame ugdymas vyksta viena kalba.
Pav. 26.. Pedagogai padeda visiems turintiems sunkumų veikloje
Iš pav. 27 matyti, jog didžioji dalis tėvų sutinka su nuomone, jog Veiklos organizuojamos už
grupės ribų. Tačiau taip pat pastebima, jog 1% respontentų, kurių vaikai lanko vienakalbį darželį su
teiginiu nesutiko ugdomi darželiuose, kuriuose ugdymas vyksta dviem ir daugiau kalbų ir 16% tėvų,
60
kurių vaikai lanko vienakalbį darželį nesutinka su šiuo teiginiu. Taip pat daugiausia abejojusių arba
teigiusių, jog jiems trūksta informacijos tėvų vaikai lanko tarptautinį darželį.
Pav. 26. Veiklos organizuojamos už grupės ribų
Tėvų, kurių vaikai lanko abiejų tipų darželius nuomonės labiausiai sutapo ties teiginiu:
"Veiklos yra organizuojamos ir už grupės ribų". Čia nors daugiausia tėvai su teiginiu sutiko, tačiau
16% tėvų, kurių vaikai lanko darželį, kuriame ugdymas vyksta viena kalba teigė nesutinkanys. Tėvų
nuomonės labiausiai išsiskyrė ties teiginiais: "Pedagogai ir ugdytiniai supranta vieni kitus" ir
"Padėdėjai dirba su visiais, kuriems reikia pagalbos". Šioje situacijoje daugiausiai tėvų, kurių vaikai
lanko daugiakalbį darželį su teiginiu sutiko, o taip manė tik mažiau nei pusė tėvų, kurių vaikai lanko
vienkalbį darželį. Taip pat šie tėvai dažniau teigė nesutinkantys.
Nors tėvai, kurių vaikai lanko visų tipų ikimokyklinio ugdymo įstaigas daugiausia sutinka
su teiginiais susijusiais su įtraukiosios praktikos vystymu ikimokyklinio ugdymo įstaigose, tačiau
verta paminėti, sritis, kuriose nuomonės išsiskiria. Pavyzdžiui: 13% tėvų, kurių vaikai lanko
vienakalbį darželį nesutiko su teiginiu "Pedagogai ir ugdytiniai supranta vieni kitus", kuomet iš tėvų,
kurių atžalos lanko daugiakalbį darželį gauta 1 tokia nuomonė. Svarbu, kad daugiau nei pusė tėvų,
kurių vaikai lanko tarptautinį darželį abejojo arba jiems trūko informacijos teiginiu "Veiklų metu
pedagogai skatina vaikus padėti vieni kitiems". Taip pat verta paminėti teiginius "Padėdėjai dirba su
visiais, kuriems reikia pagalbos" ir "Veiklos yra organizuojamos ir už grupės ribų". Čia išryškėjo, jog
48% tėvų, kurių vaikai lanko tarptautinį darželį abejojo ir teigė jog sutinka tik iš dalies, kuomet tėvai
kurių vaikai lanko dvikalbį ir vienkalbį darželį daugiausia visiškai sutiko su pateiktu teiginiu. Taip
pat svarbu paminėti, jog daugiausiai nesutikusių su teiginiais susijusiais su įtraukiosios kultūros
kūrimu ikimokyklinio ugdymo įstaigose tėvų, atžaloms parinko vienkalbį darželį. Sritis, kurioje visų
tipų darželių tėvai daugiausia sutiko - "Ugdytojų vedama veikla suprantama visiems".
61
Diskusija
Tyrimo rezulatai yra šiek tiek susiję su ankstesniais tyrimais. Pavyzdžiui tyrimas "Socialinių
tinklų kūrimas edukacinėje aplinkoje: tėvų vaidmuo tenkinant specialiuosius ugdymosi poreikius."
(Ališauskas, A., Kaffemanienė, I., Melienė, R., Miltenienė, L. 2011) dalyvavo parodė, jog dauguma
tėvų nori padėti savo vaikams, juos geriau suprasti, kartu spręsti problemas, o tyrimas "Įtraukiojo
ugdymo raiška daugiakalbėje ir vienakalbėje ikimokyklinio ugdymo aplinkoje" parodė jog daugiausia
tėvų (66%) mano, jog tarp pedagogų ir tėvų vyksta bendradarbiavimas. Visgi 7% tėvų nesutinka jog
jie jaučiasi įtraukti į įstaigos gyvenimą. Taip pat svarbu paminėti, kad 26% tėvų abejoja arba jiems
trūksta informacijos šia tema. Tai reikštų, jog tėvai nori būti įtraukti, tačiau tai nevisuomet vyksta.
Taip pat įdomi ir pedagogų nuomonė šia tema. Tyrimas atskleidė, jog 84% teigė, jog tarp jų ir tėvų
vyksta bendradarbiavimas.
Tyrimo „Įtraukiojo ugdymo raiška daugiakalbėje ir vienakalbėje ikimokyklinio ugdymo
aplinkoje“ rezultatai yra susiję su Balčiūtės D. (2016) atliktą tyrimą „Ikimokyklinio ugdymo įstaigų
pasirengimas inkliuziniam ugdymui“. Šiame tyrime nagrinėjamos panašios sritys –
bendradarbiavimas, skirtybių vertinimas, aplinkos tinkamumas ir kita . Balčiūtės D. tyrime dalyvavo
pedagogai, o tyrime „Įtraukiojo ugdymo raiška daugiakalbėje ir vienakalbėje ikimokyklinio ugdymo
aplinkoje“ atsispindi ir tėvų nuomonė kuri yra itin svarbi. Tęsiant tyrimą ateityje būtų galima
pateiktus teiginius išplėsti labiau ir gauti daugiau informacijos apie tai ar vyksta bendradarbiavimas,
ar ugdytojai padeda vaikams, tačiau ir apie tai kaip tai vyksta.
Ribotumai. Tyrimą ribojo tai, jog tėvai, kurių vaikai lanko vienakalbį darželį buvo mažiau
susidomėję tyrimu ir jų mažiau jame dalyvavo. Taip pat, tyrimu mažiau domėjosi pedagogai irvadovai
iš kurių taip pat sulaukta mažiau atsakymų.
62
63
Išvados 1. Daugiakultūrinis ugdymas yra susijęs su skirtingomis tradicijomis ir religijomis, o jo
svarba pripažinta tarptautiniu lygmeniu. Vienas iš pagrinidinių tokio ugdymo tikslų - supažindinti
vaikus su įvairove, ugdyti jai pagarbą bei kurti saugią aplinką. Daugiakultūrio ugdymo tikslai susiję
su įtraukiojo ugdymo principais ir tikslais. Pavyzdžiui: švietimo prieinamumas visiems, kuriuos
sistema linkusis atskirti.
2. Atlikta literatūros analizė atskleidė jog įtraukusis ugdymas susideda iš visų mokinių
priėmimo bei dalyvavimo ugdomojoje veikloje, kiekvieno vaiko išskirtinumo atpažinimo, pedagogų
švietimo, darbo su tėvais. Visa tai taip pat išsiskiria į tris pagrindines įtraukiojo ugdymo dimensijas:
įtaukosios kultūros kūrimas, įtraukiosios politikos kūrimas, įtraukiosios praktikos vystymas.
3. Bendradarbiavimas tarp tėvų ir pedagogų yra svarbi įtraukiosios kultūros kūrimo dalis.
Literatūros analizė parodė, jog kokybiškam bendradarbiavimui reikia nuolat kartu aptarti ugdytinio
poreikių aptarimas, dalyvavimas vertinime, pagalba sprendžiant problemas. Tačiau išryškėja, jog
bendradarbiavimo tarp pedagogų ir tėvų trūksta todėl jiems sunkiau priimti įtraukties idėją ir pasitikėti
pedagogais, kurie ugdys jų vaiką.
Įtraukiosios politikos kūrimą įtakoja ne tik pačios įstaigos pasirinkti prioritetai, tačiau politika
susijusi su įtraukioju ugdymu valstybiniu ir pasauliniu lygmeniu. Nuo 1948m. priimti tarptautiniai
dokumentai, susiję su įtrauktimi atsiremia į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir pabrėžia kiekvieno
teisę į mokslą, pasisako prieš diskriminaciją švietime, socialinės integracijos procesų spartinimą,
mokymąsi visą gyvenimą, papildomos pagalbos skyrimą. Dokumentuose nusakoma vaikų turinčių
specialiųjų ugdymosi poreikių ugdymo paskirtis, aptariamos atsakomybės.
Literatūros analizės metu išryškėjo jog įtraukiojo ugdymo praktikai yra svarbiausia dėti viltis
į kiekvieną vaiką, kurti daug įvairių aplinkų, kuriose galėtų dalyvauti ir bendradarbiauti visi bei sukurta
kuo mažiau pagalbos sistema vaikams, pedagogams ir tėvams, o įvairovė priimama kaip stiprybė.
4. Įtraukiosios kūltūros kūrimo dimensijoje tėvai daugiausia akcentavo požymį susijusį su
pedagogų pagalba vaikui pasiekti kuo daugiau, o mažiausiai tėvų įtrauktį į įstaigos gyvenimą. Tėvai,
kurių vaikai lanko vienakalbį darželį labiausiai išryškino lygiavertį vaikų vertinimą, o mažiausiai -
ugdytinių tarpusavo pagalbą. Tėvai, kurių vaikai lanko daugiakalbį darželį, daugiausia dėmesio kreipė
į bendravimą ir ugdytojų pagalbą vaikams, o mažiausiai - į tėvų įtrauktį į įstaigos gyvenimą.
Pedagogams svarbiausia buvo bendradarbiavimas spręndžiant ugdymo klausimus, o mažiausias vertes
atspindėjo ugdytiniams keliami lūkesčiai. Pedagogai, dirbantys abiejų tipų ugdymo įstaigose labiausiai
akcentavo bendradarbiavimo klausimus. Mažiausią vertę dirbantys abiejų tipų darželiuose skyrė
didelių lūkesčių visiems ugdytiniams kėlimui.
5. Įtraukiosios politikos kūrimo požiūriu tyrimo duomenys parodė, jog daugiausia tėvai
vertina ugdytojų pastangas, kad ugdymo įstaigoje būtų gera bei tai, jog visi vaikai yra noriai ugdomi
64
pagal jų gebėjimus. Taip pat pastebėta, jog mažiausiai akcentuotas visų ugdytinių priėmimas į darželį.
(Svarbu paminėti, kad atsakymai taip pat pasiskirstė ir lyginant tėvų, kurių vaikai lanko skirtingų tipų
darželius, atsakymus.) Pedagogai labiausiai akcentavo patyčių stabdymą visais būdais. Pedagogai,
dirbantys abiejų tipų ugdymo įstaigose labiausiai akcentavo įsiliejimo į ugdymo įstaigą klausimus, o
mažiausiai akcentuojas erdvių fizinis pritaikymas visiems. Matyti, jog įtraukiosios praktikos kūrimo
požymiai daugiau akcentuotini daugiakalbiuose darželiuose.
6. Aptariant įtraukiosios praktikos reiškinį išryškėjo tai, kad, tiek tėvai, tiek pedagogai didelę
reikšmę ugdymo praktikos dimensijoje suteikia pačiam ugdymo procesui bei jo organizavimui.
Mažiausiai tėvai dimensijoje akcentuoja ugdytinių dalyvavimą ugdomojoje veikloje, o pedagogai, tėvų
įgalinimą atlikti užduotis namie. Tėvų, kurių vaikai lanko abiejų tipų darželius nuomonės labiausiai
sutapo ties teiginiais susijusiais su veiklų organizavimu už grupės ribų bei mokymu gerbti visus
turinčius skirtybių. O išsiskyrė ties temomis su pedagogų ir ugdytinių tarpusavio supratimu bei
pedagogų pagalba visiems, kuriems to reikia. Kuomet tėvai, kurių vaikai lanko daugiakalbę
ikimokyklinio ugdymo įstaigą, daugiausia akcentuoja pastarąją temą o tik mažiau nei pusė tėvų, kurių
vaikai lanko vienakalbį darželį tai akcentuoja, o dalis su juo nesutinka. Pedagogai, dirbantys abiejų
tipų ugdymo įstaigose labiausiai akcentavo teiginius susijusius su dalyvavimo ugdyme skatinimu, o
mažiausiai teiginius susijusius su tėvų įgalinimu užduotis su vaikais atlikti namie.
7. Kaip matome, lyginant daugiakalbį ir vienakalbį darželį lankančių vaikų tėvų atsakymus,
yra sferų, kuriose įtraukiojo ugdymo dimensijos reiškiasi skirtingai. Dėl šių skirtumų galėtume teigti,
kad daugiakalbė, o tuo pačiu ir daugiakultūrė aplinka gal būt turi įtakos įtraukiojo ugdymo
formavimuisi ikimokyklinėse ugdymo įstaigose.
Rekomendacijos Tyrimas atskleidė jog tiek daugiakalbės, tiek viena kalba dirbančios ugdymo įstaigos turėtų
atkreipti dėmesį į bendradarbiavimą su tėvais. Būtent šis aspektas labiausiai išryškėjo įtraukiosios
kultūros kūrimo ir įtrauksiosios praktikos vystymo dimensijose. Pastebėta ir tai, jog ne visos ugdymo
įstaigos yra linkusios priimti vaikų su specialiaisiais poreikiais. Taip pat verta atkreipti dėmesį ir į
fizinį patalpų pritaikymą visiems.
65
Literatūros sąrašas
1. Ališauskas, A., Kaffemanienė, I., Melienė, R., & Miltenienė, L. (2011). Inkliuzinis ir specialusis
ugdymas tevų požiuriu. Special Education, (2), 113-127.
2. Ališauskas, A., Kaffemanienė, I., Melienė, R., Miltenienė, L. (2011). Socialinių tinklų kūrimas
edukacinėje aplinkoje: tėvų vaidmuo tenkinant specialiuosius ugdymosi poreikius. Specialusis
ugdymas, 2(25), 113-127.
3. Ališauskienė, S. (2003). Specialistų ir tėvų bendradarbiavimo predispozicija ir bendradarbiavimo
kūrimas. Specialusis ugdymas, 1 (8), 129 – 138.
4. Ališauskienė, S., Miltenienė L. (2004). Bendradarbiavimas tenkinant specialiuosius ugdymosi
poreikius. Mokomoji knyga. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla.
5. Ališauskienė, S., Miltenienė, L. (2003). Tėvų, specialistų ir specialiųjų poreikių turinčių vaikų
bendradarbiavimo plėtotė ugdymo institucijoje ( ankstyvosios reabilitacijos tarnybose ir bendrojo
lavinimo mokyklose. Tyrimo ataskaita. Šiauliai. http://www.smm.lt/svietimo_bukle/ tyrimai.htm
(Žiūrėta 2018 – 01 – 15).
6. Balčiūnaitė, D. (2016). Ikimokyklinio ugdymo įstaigų pasirengimas inkliuziniam ugdymui.
7. Bitinas B. Progresyvizmas kaip pedagoginė koncepcija // Knygoje: Bitinas B. Ugdymo filosofija. –
Vilnius: Enciklopedija, 2000, p.158–161.
8. Booth, T., Ainscow, M. (2002). Index for inclusion developing and participation in schools. Centre
for Studies on Inclusive Education (CSIE).
9. Dettmer P., Thurston L. P., Dyck N. J. (2005) Consultation, collaboration, and teamwork for
students with special needs. Allyn & bacon/longman. (Prieiga internetu:
http://www.ablongman.com/html/productinfo/dettmer5e/0205435238_ch2.pdf (2019-02-25))
10. European Agency for Development in Special Needs Education. Politikos gairės inkliuziniam
švietimui diegti. (2011). (Prieiga internetu: https://www.european-
agency.org/sites/default/files/mipie_MIPIE-summary-of-proposals-LT.pdf (2019-02-25))
11. Europos komisija. 2010-2020 m. Europos strategija dėl negalios (2010). (Prieiga internetu:
https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52010DC0636&from=SL (2019-
02-25))
12. Europos specialiojo ir inkliuzinio ugdymo plėtros agentūros ataskaita, 2014. (Prieiga internetu:
https://www.european-agency.org/sites/default/files/OoPSummaryReport_LT.pdf (2019-02-25))
13. Europos taryba. Europos Tarybos 2017-2023 m. strategija dėl negalios. (2017). (Prieiga internetu:
https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/socialine-integracija/europos-tarybos-2017-2023-m-strategija-
del-negalios (2019-02-25))
66
14. Fyssa, A., Vlachou, A., & Avramidis, E. (2014). Early childhood teachers' understanding of
inclusive education and associated practices: Reflections from greece. International Journal of Early
Years Education, 22(2), 223-237.
15. Gayle-Evans G., (2004). It is never too soon: A study of Kindergarten Teachesrs' Implementation
of Multicultural Education in Florida's Classrooms., University of South Florida St. Petersburg. 26/2.
16. Guidelines for inclusion: ensuring access to education for all. (2005). (Prieiga internetu:
https://unesdoc.unesco.org/ark:/48223/pf0000140224/ (2019-02-25))
17. Held D., McGrew A., Goldblatt D., Perraton J., (2002). Globaliniai pokyčiai: politika, ekonomika
ir kultūra. Vilnius: Margi raštai. (Prieiga internetu:
https://www.google.com/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&source=web&cd=5&ved=2ahUKEwjpt83fp6
3iAhVoxIsKHYl2Df0QFjAEegQIABAC&url=http%3A%2F%2Fwww.klavb.lt%3A8880%2FopenE
lectrDoc.do%3FbiId%3D55025%26nr%3D16045%26resId%3D&usg=AOvVaw0vGsoN1KN3X36
mt_mFGwuW (2019-02-25))
18. Hilbert, D. (2014). Perceptions of parents of young children with and without disabilities attending
inclusive preschool programs. Journal of Education and Learning, 3(4), 49-59. (Prieiga internetu:
https://files.eric.ed.gov/fulltext/EJ1075787.pdf (2019-02-25))
19. Hofman Ch. (2008). An Introduction to Bilingualism. London& New York: Longman.
20. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija. Valstybės žinios, 1995, Nr. 60-1501.
21. Klanienė I., Braslauskienė R.(2017) Pedagogų kompetencijos darbui daugiakultūrinėje grupėje.
Klaipėdos universitetas. (Prieiga internetu:
http://vikc.lt/images/files/Pranešimas%20R_%20Braslauskiene%2C%20I_Klaniene0921.pdf (2019-
02-25))
22. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas dėl mokinių, turinčių
specialiųjų ugdymosi poreikių, grupių nustatymo ir jų specialiųjų ugdymosi poreikių skirstymo į
lygius tvarkos aprašo patvirtinimo (2011 m. liepos 13 d. nr. v-1265/v-685/a1-317)
23. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas 2011 m. kovo 17d., 2011.
24. Lorenz, S. (2013). First steps in inclusion : A handbook for parents, teachers, governors and LEAs.
Hoboken: David Fulton Publishers.
25. LR švietimo įstatymas. Valstybės žinos, 2011, NR. 38-1804.
26. Miltenienė, L. (2005). Bendradarbiavimo modelio konstravimas tenkinant specialiuosius
ugdymosi poreikius (Daktaro disertacija, Šiaulių universitetas, 2005). (Prieiga internetu:
https://www.google.com/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&source=web&cd=1&ved=2ahUKEwjm2tSHq
a3iAhVSx4sKHdLsDHYQFjAAegQIABAC&url=http%3A%2F%2Fgs.elaba.lt%2Fobject%2Felaba
%3A1764941%2F1764941.pdf&usg=AOvVaw3di2whnt5e0W7DTc4q5v15 (2019-02-25))
67
27. Miltenienė, L., Daniutė, S. (2014). Pedagogų ir būsimų pedagogų kompetencija ugdyti įvairių
poreikių turinčius mokinius inkliuzinio švietimo kontekste. Specialusis ugdymas 1 (30) 9. (Prieiga
internetu:
https://www.google.com/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&source=web&cd=1&cad=rja&uact=8&ved=2
ahUKEwiZhaidqa3iAhVyo4sKHYT5B-
4QFjAAegQIARAC&url=http%3A%2F%2Fgs.elaba.lt%2Fobject%2Felaba%3A6096737%2F60967
37.pdf&usg=AOvVaw0xfgGR2eyBveKAJYC4ciVR (2019-02-25))
28. Miltenienė, L., Melienė, R., Kairienė, K. Specialistų kompetencija dirbti su mokiniais, turinčiais
specifinių mokymosi sutrikimų. Specialusis ugdymas 1 (28), 73–84. (Prieiga internetu:
https://www.google.com/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&source=web&cd=2&ved=2ahUKEwj42sCwq
a3iAhXxwYsKHaikDxoQFjABegQIAhAC&url=http%3A%2F%2Fgs.elaba.lt%2Fobject%2Felaba%
3A6098578%2F6098578.pdf&usg=AOvVaw2PLRxgfwI1M2CwtcygcplM (2019-02-25))
29. Monkevičienė, O., Glebuvienė, V., Stankevičienė, K., Mazolevskienė, A., Montvilaitė, S.,
Jonilienė, M., Kerulienė, I., Mauragienė, V. (2011). Metodinis leidinys priešmokyklinio ugdymo
pedagogams. Klaipėda: Klaipėdos banga.
30. Nakaya, A., (2018). Overcoming Ethnic Conflict through Multicultural Education: The Case of
West Kalimantan, Indonesia. International Journal of Multicultural Education. 1 (20)
31. Nordstrom, Brian H., (1984) The History of the Education of the Blind and Deaf. (prieiga
internetu: https://files.eric.ed.gov/fulltext/ED309614.pdf (žiūrėta:2018-03-25))
32. Onion R. (2014) The Ethereal Embossed Pages of a 19th-Century Atlas for the Blind. Slate.
(prieiga internetu:
http://www.slate.com/blogs/the_vault/2014/08/13/history_of_education_for_the_blind_samuel_gridl
ey_howe_s_boston_line_atlas.html (žiūrėta:2018-03-25))
33. Pelatti, C. Y., Dynia, J. M., Logan, J. A., Justice, L. M., & Kaderavek, J. (2016). Examining
quality in two preschool settings: Publicly funded early childhood education and inclusive early
childhood education classrooms. Child & Youth Care Forum, 45(6), 829-849. (Prieiga internetu:
http://nieer.org/wp-content/uploads/2016/10/Preschool-quality-1.pdf (2019-02-25))
34. Peters, S.J. (2007) Education for all? A historical Analysis of international Inclusive Eduacation
Policy and Individuals With Disabilities. Michigan State University. Jornal of disability policy
studies. 18/2. P. 98-108.
35. Reingardė J., Vasiliauskaitė N., Erentaitė R. (2010). Tolerancija ir multikulūrinis ugdymas
bendrojo lavinimo mokykloje. Vilnius: VŠĮ Sorre.
36. Saugėnienė N., Jakavičius V.. Lietuviškoji mokykla multikultūriškumo akivaizdoje. Socialiniai
mokslai. 2000. Nr.3 (24). Prieiga internetu
68
http://info.smf.ktu.lt/Edukin/zurnalas/archive/pdf/2000%203%20(24)/6%20Saugeniene,Jakavicius.p
df (žiūrėta 2017 12 15).
37. Seery, M. E., Davis, P. M., & Johnson, L. J. (2000). Seeing eye-to-eye: Are parents and
professionals in agreement about the benefits of preschool inclusion? Remedial and Special Education,
21(5), 268-78,319.
38. Sucuoglu, B., Bakkaloglu, H., Iscen Karasu, F., Demir, S., & Akalin, S. (2014). Preschool
teachers' knowledge levels about inclusion. Educational Sciences: Theory and Practice, 14(4), 1477-
1483.
39. Štemberger, T., & Mercnik, J. P. (2015). Attitudes of future preschool teachers towards inclusion
of children with special needs.
40. Tamošiūnas T. Multikultūrinio švietimo prielaidos. Švietimo reforma ir mokytojų rengimas.
Humanizmas, demokratija ir pilietiškumas mokykloje. Mokslinė konferencija. 1997. Prieiga internetu
http://www.biblioteka.vpu.lt/elvpu/7282.pdf (žiūrėta 2017 12 17).
41. Terminų žodydas. (Žodynas.lt)
42. Trakšelys, K. (2010) Tėvų įtraukimas į aplinkos pedagogizavimą taikant andragogines sistemas.
Socialinių mokslų studijos, 4 (8).
43. UNESCO. Convention against Discrimination in Education. (1960). (Prieiga internetu:
http://portal.unesco.org/en/ev.phpURL_ID=12949&URL_DO=DO_TOPIC&URL_SECTION=201.
html (2019-02-25))
44. UNESCO. Declaration on the Rights of Disabled Persons (1975). (Prieiga internetu:
https://www.ohchr.org/EN/ProfessionalInterest/Pages/RightsOfDisabledPersons.aspx (2019-02-25))
45. UNESCO. Declaration on the Rights of Mentally Retarded Persons. (1971). (Prieiga internetu:
https://www.ohchr.org/EN/ProfessionalInterest/Pages/RightsOfMentallyRetardedPersons.aspx
(2019-02-25))
46. UNESCO. Neįgaliųjų teisių konvencija. (2009). (Prieiga internetu: http://www.ndt.lt/wp-
content/uploads/seni_failai/Neigaliuju_teisiu_konvencija.pdf/ (2019-02-25))
47. UNESCO. United Nations World Programme of Action 3 goals: Concerning Disabled Persons
(1982). (Prieiga internetu: http://www.un-documents.net/wpacdp.htm#III.B.6.d (2019-02-25))
48. UNESCO. World Conference on Special Needs Education: Access and Quality, Salamanca.
(1994). (Prieiga internetu: https://unesdoc.unesco.org/ark:/48223/pf0000110753/ (2019-02-25))
49. Universal Declaration of human rights. (1948). (Prieiga internetu:
https://www.un.org/en/universal-declaration-human-rights/ (2019-02-25))
50. Wittenstein, Stuart H. Braille and Revolution, Diderot and Enlightenment, and the Pursuit of
Happiness. Journal of Visual Impairment & Blindness; September 2009. (prieiga internetu:
http://vichca.blogspot.lt/2010/05/braille-literacy.html (žiūrėta:2018-03-25))
69
Priedai Priedas nr. 1. Anketa tėvams
Įtraukiojo ugdymo dimensijų raiška dvikalbėse ir vienkalbėse ikimokyklinio ugdymo įstaigose
Gerbiami tėveliai,
Vytauto Didžiojo universiteto specialiojo ugdymo programos magistrantė atlieka tyrimą: norima įtraukiojo ugdymo dimensijų raišką
dvikalbėse ir vienkalbėse ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Maloniai prašome atsakyti į anketoje pateiktus klausimus prie jų nurodytu
būdu. Atsakymų anonimiškumas garantuojamas. Apibendrinti tyrimo duomenys bus panaudoti tyrėjos magistro darbe ir pristatyti
tyrime dalyvavusioms bendrojo ugdymo ikimokyklinio ugdymo įstaigoms, joms pageidaujant.
Dėkojame už dalyvavimą tyrime!
T.1. Mano vaikas(i) lanko:
A. Tarptautinį darželį
B. Darželį kuriame ugdymas vyksta viena kalba
C. Darželį kuriame ugdymas vyksta dviem ir daugiau
kalbų
T.5. Grupėje, kurią lanko mano vaikas(i) ugdymas vyksta:
▪ Lietuvių kalba
▪ Rusų kalba
▪ Lenkų kalba
▪ Anglų kalba
▪ Kita kalba
K. Įtraukiojos kultūros kūrimas įstaigoje, kurioje ugdomas(i) mano vaikas(i):
Sutinku Iš dalies
sutinku
Nesutinku Trūksta
informacijos
K.1.1. Kiekvienas, ir problemų turintis vaikas, jaučiasi laukiamas įstaigoje
K.1.2. Ugdytiniai padeda vieni kitiems
K.1.3. Darbuotojai bendradarbiauja spręsdami ugdymo klausimus
K.1.4. Ugdytiniai ir darbuotojai gerbia vieni kitus
K.1.5. Tėvai jaučiasi įtraukti į įstaigos gyvenimą
K.1.6. Auklėtojai vertina visus vaikus vienodai
K.1.7. Darbuotojai ir vadovai dirba drauge
K.1.8. Auklėtojai bando padėti vaikams pasiekti kuo daugiau
K.1.9. Auklėtojai visus vaikus laiko lygiavertiškai svarbius
P. Įtraukiojos politikos kūrimas įstaigoje, kurioje ugdomas(i) mano vaikas(i):
Sutinku Iš dalies
sutinku
Nesutinku Trūksta
informacijos
P.1.1. Įstaiga užtikrina vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių priėjimą į
darželį
P.1.2. Pradėjus lankyti įstaigą suteikiama pagalba įsitraukti į ugdymo procesą
P.1.3. Pedagogai noriai ugdo visus vaikus pagal jų gebėjimus
P.1.4. Ugdytojai bando išspręsti elgesio problemas, nesiekdami, kad vaikas
paliktų staigą
P.1.5. Ugdytojai stengiasi, kad visiems įstaigoje būtų gera
P.1.6. Patyčios stabdomos visais būdais
R. Įtraukiojos praktikos plėtojimas įstaigoje, kurioje ugdumas(i) mano vaikas(i):
Sutinku Iš dalies
sutinku
Nesutinku Trūksta
informacijos
R.1.1. Ugdytojų vedama veikla suprantama visiems
R.1.2. Vaikai mokomi gerbti žmones, kurie turi skirtybių
R.1.3. Ugdytiniai žino ko bus mokomasi kitos veiklos metu
R.1.4. Veiklų metu pedagogai skatina vaikus padėti vieni kitiems
R.1.5. Pedagogai ir ugdytiniai supranta vieni kitus
R.1.6. Padėdėjai dirba su visiais, kuriems reikia pagalbos
R.1.7. Pedagogai padeda visiems turintiems sunkumų veikloje
R.1.8. Veiklos yra organizuojamos ir už grupės ribų
70
T.2. Jūsų lytis:
A. Moteris
B. Vyras
T.3. Jūsų amžius:
A. 20-29m.
B. 30-35m.
C. 36-40m.
D. 41-50m.
E. 50< m.
Priedas nr. 2 aneketa pedagogams bei vadovams
Įtraukiojo ugdymo dimensijų raiška dvikalbėse ir vienkalbėse ikimokyklinio ugdymo įstaigose
Gerbiamas/Gerbiama pedagoge,
Vytauto Didžiojo universiteto specialiojo ugdymo programos magistrantė atlieka tyrimą: norima
išsiaiškinti įtraukiojo ugdymo dimensijų raišką dvikalbėse ir vienkalbėse ikimokyklinio ugdymo įstaigose.
Maloniai prašome atsakyti į anketoje pateiktus klausimus prie jų nurodytu būdu. Atsakymų
anonimiškumas garantuojamas. Apibendrinti tyrimo duomenys bus panaudoti tyrėjos magistro darbe ir pristatyti
tyrime dalyvavusioms bendrojo ugdymo ikimokyklinio ugdymo įstaigoms, joms pageidaujant.
Dėkojame už dalyvavimą tyrime!
D.1. Įstaiga, kurioje dirbu yra:
A. Tarptautinis darželis
B. Darželis, kuriame ugdymas vyksta viena kalba
C. Darželis, kuriame ugdymas vyksta keliomis kalbomis
A. Įtraukiosios kultūros kūrimas įstaigoje, kurioje dirbu:
Sutinku Iš
dalies
sutinku
Nesutinku Trūksta
informacijos
A.1.1. Kiekvienas ir problemų turintis vaikas jaučiasi
laukiamas
A.1.2. Ugdytiniai padeda vieni kitiems
A.1.3. Pedagogai bendradarbiauja spręsdami ugdymo
klausimus
A.1.4. Pedagogai ir ugdytiniai gerbia vieni kitus
A.1.5. Tarp darbuotojų ir tėvų vyksta bendradarbiavimas
A.1.6. Admisitracija ir darbuotojai bendradarbiauja
A.1.7. Vietos bendruomenė yra įraukta į darželio veiklą
A.2.1. Visiems ugdytinimas keliami dideli lūkesčiai
A.2.2. Darbuotojai, administracija ir tėvai dalijasi įtraukiojo
ugdymo filosofija
A.2.3. Ugdytojai yra vertinami lygiavertiškai
A.2.4. Darbuotojai ir ugdytiniai vertina vieni kitus kaip
lygiaverčius žmones, o taip pat kaip užimančius tam tikrą
"rolę".
A.2.5. Darbuotojai siekia pašalinti mokymosi ir dalyvavimo
ugdymosi procese barjierus ugdymo įstaigoje
A.2.6. Ugdymo įstaiga stengiasi sumažinti visas
diskriminacijos formas
71
B. Įtraukiosios politikos kūrimas įstaigoje, kurioje dirbu:
Sutinku Iš
dalies
sutinku
Nesutinku Trūksta
informacijos
B.1.1. Darbuotojų priėmimas ir paaukštinimas vykdomas
sąžiningai
B.1.2. Naujiems darbuotojams suteikiama pagalba įsilieti į
ugdymo įstaigos bendruomenę
B.1.3. Ugdymo įstaiga stengiasi priimti visus savo vietovės
ugdytinius
B.1.4. Ugdymo įstaigos patalpos fiziškai pritaikytos visiems
B.1.5. Visiems naujiems ugdytiniams suteikiama pagalba
apsiprasti įstaigoje
B.1.6. Ugdymo įstaiga rengia ugdymo vertinimo grupes, taigi
visi ugdytiniai yra vertinami.
B.2.1. Visos pagalbos formos yra koordinuojamos
B.2.2. Personalo tobulinimo programos padeda personalui
lengviau prisitaikyti prie ugdytinių skirtingumų
B.2.3. "Specialiųjų ugdymosi poreikių" strategijos grindžiamos
įtraukiuoju ugdymu
B.2.4. Specialiųjų ugdymosi poreikių praktikos principai yra
naudojami tam, kad visiems ugdytiniams būtų pašalinti
ugdymosi ir dalyvavimo ugdomojoje veikloje, barjerai
B.2.5. Teikiama pagalba tiems, kurie mokosi ne gimtąja kalba
B.2.6. Auklėjimo ir elgesio ugdymo strategijos yra susijusios
su dalyko ugdymo ir mokymosi pagalbos strategijomis
B.2.7. Mažinama ugdymo sričių atskirtis
B.2.8. Dalyvavimo barjerai yra sumažinti
B.2.9. Patyčios stabdomos visais būdais
C. Įtraukiojios praktikos vykdymas įtstaigoje, kurioje dirbu:
Sutinku Iš
dalies
sutinku
Nesutinku Trūksta
informacijos
C.1.1. Ugdymas yra planuojamas apmąstant visus ugdytinius
C.1.2. Ugdomoji veikla skatina visų ugdytinių dalyvavimą
C.1.3. Ugdomoji veikla vysto skirtybių supratimą
C.1.4. Ugdytiniai aktyviai dalyvauja ugdymo pricese
C.1.5. Ugdytiniai mokosi bendradarbiaudami
C.1.6. Verininant pastebimi visų ugdytinių pasiekimai
C.1.7. Bendravimas grupėje remiasi tarpusavio pagarba
C.1.8. Ugdytojai planuoja, ugdo ir reflektuoja kartu
C.1.9. Grupės pedagogai, specialistai ir tėvai skatina visų
ugdytinių mokymąsi ir dalyvavimą procese
C.1.10. Tėvai įgalinami atlikti užduotis kartu namie
C.1.11. Visi ugdytiniai dalyvauja veikloje už grupės ribų
C.2.1. Ugdytinio išskirtinumai naudojami kaip mokymosi
resursai
C.2.2. Pedagogų patirtis yra pilnai išnaudojama
72
C.2.3. Pedagogai kuria priemones, kurios prisideda prie
ugdymo ir dalyvavimo ugdyme
C.2.4. Bendruonės resursai yra žinomi ir panaudojami
C.2.5. Ugdymo įstaigos resursai yra paskirstomi teisingai, kad
remtų įtrauktį
73
D.2. Jūsų lytis:
A. Moteris
B. Vyras
D.3. Jūsų darbo stažas:
A. iki 5 metų
B. 5 - 10 metų
C. 10 - 15 metų
D. 16 - 25 metai
E. 26 ir daugiau metų
D.4. Kuo dirbate?
A. Ikimokyklinio ugdymo pedagogu
B. Priešmokyklinio ugdymo pedagogu
C. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogu
D. Specialiuoju pedagogu
E. Logopedu
F. Specialiuoju pedagogu - logopedu
G. Auklėtojo padėjėju
H. Ugdymo įstaigos direktoriumi
I. Ugdymo įstaigos direktoriaus pavaduotoju
Būrelio vadovu
![ortografinė simono daukanto žemaitiško balsio [ẹ] raiška ... · 167 Ortografinž Simono Daukanto](https://img.pdfslide.net/doc/110x75/5e158cb54d983206bb40643e/ortografin-simono-daukanto-emaitiko-balsio-raika-167-ortografin.jpg)
