15
Kotob Teks Basao kotob id siriba om onuai sisimbar o pongudiaan sumusuhut. Sayau Sumazau Tarian sumazau nopo nga iso sayau do koubasanan tulun Kadazandusun id pogun Sabah om Malaysia. Sayau diti okito tokou aantakan tadau kaamatan i pohoroon tikid tulan kolimo. Ponokoguas nopo diti sayau do sumazau nga mantad tombolog do kondiu i mulud-tulud pakayab talad dau i nokito diolo dasom do poundorong hilo id ranahon timpu do mongomot om pomitanai nodii diolo pakayab o longon miagal di tombolog dii. Sayau diti sabaagi do monoluod i mihompot mananom om mongomot parai, mogidu ligogon, sumamba do sunduan om momolingos toruol. Sayau diti torion do kusai om tondu om mananrasuk yolo’ do rasuk koubasanan sondii i kiwotik oitom. Soira do sumayau diti sumazau mositi ompoton tuntungan do tagung i mogisusuai ginayo om karangahan do tuni. Loyuk nopo tuni diti tagung ng mogisusuai tumanud kampung om watas. Koubasanan nopo nogi sayau diti nga torion soira haro o karamayan om mojilis kawin, nga tudu nopo kopio do sayau diti nga mamarai om monongkotoluod do kinorikatan “Bambarayon do parai” alapas mongomot parai. Bambaroyon do parai nopo nga sunduan i kinomulok i nokosiliu parai soira do pinolubuk. I nopo sumasayau sumazau nga koubasann no do mananrasuk garung i kiwotik oitom kisindak do rinda-rinda i kagayat do ginawo momoguno banang amas. Tondu nopo nga momoguno tangkong,

Tudio Om Skima Sisimbar

Embed Size (px)

Citation preview

Page 1: Tudio Om Skima Sisimbar

Kotob Teks

Basao kotob id siriba om onuai sisimbar o pongudiaan sumusuhut.

Sayau Sumazau

Tarian sumazau nopo nga iso sayau do koubasanan tulun Kadazandusun id pogun Sabah om

Malaysia. Sayau diti okito tokou aantakan tadau kaamatan i pohoroon tikid tulan kolimo.

Ponokoguas nopo diti sayau do sumazau nga mantad tombolog do kondiu i mulud-tulud

pakayab talad dau i nokito diolo dasom do poundorong hilo id ranahon timpu do mongomot

om pomitanai nodii diolo pakayab o longon miagal di tombolog dii.

Sayau diti sabaagi do monoluod i mihompot mananom om mongomot parai, mogidu

ligogon, sumamba do sunduan om momolingos toruol. Sayau diti torion do kusai om tondu

om mananrasuk yolo’ do rasuk koubasanan sondii i kiwotik oitom. Soira do sumayau diti

sumazau mositi ompoton tuntungan do tagung i mogisusuai ginayo om karangahan do tuni.

Loyuk nopo tuni diti tagung ng mogisusuai tumanud kampung om watas.

Koubasanan nopo nogi sayau diti nga torion soira haro o karamayan om mojilis

kawin, nga tudu nopo kopio do sayau diti nga mamarai om monongkotoluod do kinorikatan

“Bambarayon do parai” alapas mongomot parai. Bambaroyon do parai nopo nga sunduan i

kinomulok i nokosiliu parai soira do pinolubuk. I nopo sumasayau sumazau nga koubasann

no do mananrasuk garung i kiwotik oitom kisindak do rinda-rinda i kagayat do ginawo

momoguno banang amas. Tondu nopo nga momoguno tangkong, himpogot om tinggot I

winonsoi mantad tusin taparak do perak om mantad do lugam.

(Pinudali mantad suatan di David Dave, 2015 “Tarian Sumazau”.)

1. Tumanud kotob teks id kawas, panahak rati bambarayon do parai. (1m)

2. Patayado tolu kakamot tondu i gunoon miampai di rasuk? (1m)

3. Suai ko sayau’on ontok tadau kaamatan, pointalango soira kawagu do kopokitanan do

sayau diti? (1m).

4. “Ponokoguas nopo diti sayau do sumazau nga mantad tombolog do kondiu mulud-tulud”

Tumanud boros id sawat, pouyado iso sabap do sayau diti miagal tombolog kondiu

i tumulud? (2m)

Page 2: Tudio Om Skima Sisimbar

5. Pouyado sabap do sayau’on iti sayau do sumazau ontok tadau kaamatan. (2m)

6. Mantad pomusarahan dikoyu sondii sabaagi tanak sikul, posoguo duo laang momogompi

sayau koubasanan dati do amu no atagak. (3m)

7. Suai ko sumazau, intutunai duo sayau koubasanan i oilaan nu om pointalango iso sayau i

pinili nu. (4m)

Kotob Teks

Basao kotob id siriba om onuai sisimbar o pongudiaan sumusuhut.

Id iso kawalaian, haro iso paganakan di miulud sundung pia apagon koposion diolo. I Gavin

poinsikul id sisikulan takawas pangaan kolimo. Tapa dau pakalaja do momutung gata om tina

dau papataran do kinotuan kampung. Aparu I Gavin do moburu-buru, abaal hilo id sikul,

obingsuau om ombinguhup. Alansan tomod da I molohing I Gavin do kosuang isio hilo id

univorsiti om minamatos do manahak nunu nopo nung kosuang I Gavin id univorsiti.

Nakalantoi I Gavin panaasan SPM miampai koutuson I takawas. Inongoput yau sikul

hilo’d Univorsiti Malaya. Ontok suti somistor minuli I Gavin id pogun Sabah. ‘’Apa ina..

nokoumbal kou do mamatos doho do nunu-nunu nopo I pokionuon ku kio? Dadi, mokianu

oku korita sipuut opogo sikul ku’’ ka I Gavin. ‘’kada tongob ginawo nu, nga andadon nopo

gisom kotimung yahai tusin’’ ka’d tapa I Gavin moginsasamod I tanak dau. Mantad dii,

minggos I Gavin do balajal montok momodimpot kootuson I takawas.

Kahapas apat toun, nakalantoi I Gavin miampai nokotorimo tutungkap kalas koiso.

Tadau kinalantaion dau, tilombus nopo yau do minuli tu au no yau kaandad do monorimo

tutungkap mantad molohing dau. Totuong dii, pinotunui I tapa dau iso Kutak di kiwotik do

aragang kigambal do korita sipuut. ‘’Nunu rati toinsanai diti?’’ ka’d togod ginawo I Gavin

oruhai no mudsarak. Ukabai dau I Kutak . Id suang I Kutak haro iso alkitab di okoro om

olumis tomod kingaran Gavin. Nokoingkawas tomod katagadan I Gavin.”Apa..ina..nunu rati

diti?..hinonggo d korita sipuut ku’’ kaa I Gavin otogod kopio. ‘’kada kotogod, ukabo ino

buuk om osimbar o poguhatan nu’’ ka di tapa I Gavin. ‘’Osimbar maya buuk diti? Tudut!

Aiso guno molohing miagal dikoyu au monopot batos!’’ ka I Gavin miampai minaan I Gavin

pagarabo I alkitab id pisuk do walai. Pogidu no I Gavin mantad walai. Nakapagag kopio I

ngoduo molohing gisom nakahadan I tama dau.

Page 3: Tudio Om Skima Sisimbar

(naanu om sinimban mantad suniba ‘Tutungkap Mantad Tapa om Tina’ sinuat I Sylvia Olga Sumil id buuk Tumangkabo,2015)

1. Panahak rati do ‘moginsasamod’ (1 marka)…………………………………………………………………………………………..

2. Maya kotob teks id sawat, panahak kointalangan do abaal I Gavin id sisikulan dau (1 marka)

…………………………………………………………………………………………

3. ‘’Minamatos I molohing do manahak nunu nopo nung kosuang I Gavin id Univorsiti’’. Intutunai duo tudu I milo tokou onuo mantad kowoowoyoon i molohing kumaa di tanak diolo. (2 marka)……………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………

4. Nung ika no I Gavin, maya pomusarahan nu, apatut toi mokianu kou do tutungkap I agayo gatang mantad molohing nu? Nung sokodung kou, onuai panahangan (2 marka)………………………………………………………………………………………….…………………………………………………………………………………………..

5. maya do pomusarahan dikoyu sondii posuuluo duo sabap do minggoos tomod i Gavin do balajal suai ko mantad do momodimpot do batos dau kumaa do molohing dau (2 marka)……………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………

6. Tinduai nunu kaantakan kumaa molohing di Gavin soira minogidu isio mantad walai om potolinahaso kobolingkaangan aanu i Gavin di poimbagas. (3 marka)……………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………

7. Sebaagi songulu tagaanak, potolinahaso kowowoyoon I apatut do wonsoyon tokou do mamagatang do koudipanan om lisih I au olimpupusan mantad molohing tokou (3 marka)…………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………….

Page 4: Tudio Om Skima Sisimbar

Basao om rotio sisindiron id siriba om onuai sisimbar o pongudiaan sumusuhut.

Kalansanan di Odu Aki

Osorou ku timpu nakatalib

Pinointutun oku nogi do sikul

Tadau koiso nosontob noronok

“Jamius… kada korosi, ogumu tambalut”

Osontol yodu monginsasamod

Pinalansan oku di odu yaki

Atangkangau monikid timpu

Mogihum kosuusukupan

Popoimogot koposion paganakan

Wulan kumoiso minsingubas sumikul

Misowoli Yodu om Yaki mangangkawot doho

Au olutasan do susuyan

Kohiok monginiba tindalanon

Di hopod no toun umul ku

Natagakan om nogonitan ginawo ku

Yaki koupusan natalup id winoun

Nobusou bato noindamaan monigup

“Ilagon monigup” pason di dokutul

Yodu osongulunan miampai binuru-buru dau

Turos nokungkum karatas

Tinimbuku nokopurak mogingkokoro

Sumout pongingintong

Kakal ogoris monongsukud kowiton

Ika koupusan ku gisom opupus timpu

(Naanu mantad Buuk teks BKD pangan koiso, 2006)

Page 5: Tudio Om Skima Sisimbar

1. Panahak komoyon do “Au olutasan do susuyan”? (1m)

2. Patayado duo ponontudukan di aanu mantad sisindiron diti. (1m)

3. Tinduai duo bagas taraat soira do monigup. (1m)

4. “natagakan om nogonitan ginawoku”. Potolinahaso sabap do moboros i monunuat do miagal diti? (2m)

5. Patayado duo ponontudukan di milo woyoon maya do sisindiron id sawat? (2m)

6. Posuato, tolu koponsolon tokou do mamantang om monoluod do molohing sondii? (3m)

7. Sabaagi do tanganak sikul, posoguo duo ralan do monguhup molohing id walai. (4 m)

Basao kotob id siriba om onuai sisimbar o pongudiaan sumusuhut.

Bilin Ku id sansam binuangSuni no hilo lisok-lisok

Kada no suni id lambanganTu’au o tulun songkotu’-kotu

Mirit-irit no ilo piritHilo duntu ronggitom

Kada no mirit-iritYato goduo oitom

Alum-alum no tohitiAlum nokoring tinilombuso

Isai no mingkowiliRalan otulid au okito

Alum-alum no rahamiAlum toi no poinsahau parai

Kada no ginsahau pogibabarasaiGinsahau no tua parai

(naanu id buuk Puisi-Puisi Pelangi, sinuat I Norjietta binti Taisin)

1. Panahak tema di kosudong mantad sudawil id sawat (1 marka)…………………………………………………………………………………………..

2. Patayado duo woyo I au milo tokou tonudo mantad kotob id sawat (1 marka)…………………………………………………………………………………………..

Page 6: Tudio Om Skima Sisimbar

3. ‘’Kada no ginsahau pogibabarasai’’ . Panahak rati di kosudong mantad boros diti om suato tudu I apatut tokou wonsoyo. (2 marka)………………………………………………………………………………………….…………………………………………………………………………………………..

4. Rotio, om panahak panahangan kokomoi do woyo toluud I apatut tokou onuo mantad potikan diti. ‘‘Isai no migkowoli, ralan otulid au okito’’ (2 marka)……………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………

5. Tinduai kobolingkaangan i aanu montok tulun di orohian mimboros kokomoi do koluhaian tulun suai (2 marka)……………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………

6. Sabaagi songulun palajal, potolinahaso do koponsolon momogompi kowoowoyoon di olinuud kumaa tulun suai id koposion tikid tadau (3 marka)

Page 7: Tudio Om Skima Sisimbar

SKIMA SISIMBAR

KOTOB TEKS

1.Rati nopo bambarayon do parai nga sunduan di kinomulok i nokosiliu parai

soira do pinolubuk.

2. Tangkong, himpogot, tinggot.

3Suai ko sayau’on aantakan tadau kaamatan, sayau diti nogi nga torion soira

haro o karamayan om mojilis kawin.

4 Sayau diti miagal tombolog kondiu I mulud-tulud sabap nokokito yolo’ kondiu I mintulud dasom do poundorong hilo id ranahon timpu do mongomot om pomitanai nodii diolo pakayab o longon miagal di tombolog dii.

5 Sayau’on iti sayau do sumazau ontok tadau kaamatan sabaagi do monoluod i

mihompot mananom om mongomot parai, mogidu ligogon, sumamba do

sunduan om momolingos toruol

6 Tumanud pomusarahan ku sondii sabaagi tangaanak sikul, laang nopo do momogompi diti sayau koubasanan nga mantad tonggungan molohing dati sondii do mamarahung do tangaanak diolo do minsingilo do sayau diti. I kumoduo papaharo pialaan do sumayau id poringkat kampong toi ko watas.

7 Sayau mogunatip om mongigol.

Sayau nopo mogunatip nga iso sayau koubasanan tinaru Murut kuhijau (kwijau) momoguno do piipiro watang do poring om tudu nopo do sayau diti nga paparamai do mojilis. Sayau diti

Page 8: Tudio Om Skima Sisimbar

SUNIBA

1 Rati nopo moginasasamod nga kowoowoyoon di poposogit do ginawo sosongulun I otogod toi kuminaus.

2 Abaal I Gavin id sisikulan dau montok kaanu isio koutuson I takawas mantad panaasan SPM gisom kosuang isio id Univorsiti. Nakalantoi nogi I Gavin miampai nokotorimo tutungkap kalas koiso.

3 Tudu I milo tokou okito mantad kowoowoyoon di molohing kumaa i tanak diolo nopo nga, lisih i amu olimpupusan om opurimanan do haro tanggungjawab di agayo tomod montok do manganu koposion I osonong kumaa tanak diolo.

4 Nung yoku no I Gavin, amu da apatut oku do mokianu di molohing ku tutungkap I agayo gatang, tu oilaan ku poingkukuro do apagon tomod yolo mogihum kousinan tikid tadau montok poposikul om nogi manganu do kosukupan id koposion paganakan ku.

5 Suai ko momodimpot do batos kumaa di molohing dau, mingoos tomod I Gavin do balajal montok popoingkawas I koposion paganakan dau om nogi insan tadau, soira kaanu I Gavin kalaja I osonong om milo nogi I Gavin do momoli nunu nopo I orohian dau miagal ko moli korita om momonsoi walai I lobi do osonong.

6 Soira minogidu I Gavin mantad walai, kaantakan nopo kumaa molohing dau, sumakit nopo soira kosorou I Gavin om apatai nondo. Kobolingkaangan aanu I Gavin soira amu mongoi tumombului I molohing dau, kosorou nopo isio do kowoowoyoon I araat kumaa paganakan dau sondii om agayo panasalan dau soira amu asampatan do monoluod I sokodung tinaak ngoduo paganakan dau.

7 Sebaagi songulun tangaanak, kowoowoyoon I apatut tokou wonsoyo do mamagatang koudipanan di molohing tokou, oporlu tokou do mamantang diolo, nunu nopo pononsusudan I osonong rongoho no om kada no sumongkiwal diolo. Suai kopo ilo, nung orutum o koposion tokou, mingoos no do balajal om insan tadau kaanu tokou koposion osonong om milo tokou do manganu kotinorongon(kebahagiaan) kumaa molohing tokou

Page 9: Tudio Om Skima Sisimbar

SISINDIRON

1 Komoyon nopo Au olutasan do susuyan nga asaru do monginsasamod do momisunud.

2 i) Sebaagi do tanak, mositi tokou no do mokinongou boros om ponuhuan do molohing.ii) Mositi tokou no do madtamong do kolidasan tinan sondii.

3 Implikasi taraat soira do monigup nopo nga i kumoiso, kasakit do tinan miagal do kanser topos i mogowit do kapatayon om kumoduo, momorubat do tusin pomoli do sigup.

4 Minimboros i ponuat migal diti sabap do nakapamanau no i aki mantad pogun

suai tu sinumakit nadalaan monigup amu minumboyo boros dokutul.

5 i) Mokinongou om mumboyo boros do molohing

ii) Mamantang do molohing sondii

6 Sabaagi tanak sikul, oponsol tomod tokou mamantang om monoluod molohing

sabap yolo no i noudipon do monumad om poposikul dati. Suai ko iri, yolo no i

pinapagayo om insaru do momisunud dati do sumiliu tanak otoronong sikul.

7 I kumoiso, sabaagi do tanak sikul mositi no do gumoos do balajal maan daa do

insan tadau soira do kaanu do kalaja tosonong kaanu yati do monguhup diolo.

Kumoduo, monguhup molohing momonsoi kalaja tosonong id walai miagal do

momorisi hilo id walai om mantamong tadi tokoro daamot molohing kumalaja

do popoingaaan do kalaja diolo.

Page 10: Tudio Om Skima Sisimbar

SUDAWIL

1 Tema I kosudong mantad sudawil id sawat nopo nga tema do ponontudukan

2 Woyo I au milo tokou tonudo mantad kotob id sawat nopo nga, mimboros I au osonong toi ko au otopot kumaa tulun suai. Koduo, humompit do pogibabarasan tulun suai.

3 Komoyon nopo boros id potikan, sosongulun I au milo do humompit do pogibabarasan tulun suai gisom kosiliu do katagadan. Woyo I apatut tokou wonsoyon, oporlu tokou mamantang diolo om kada no humompit id pogibabarasan.

4 Boros id potikan monuduk tokou do woyo I nataliban kada no sugutai kawagu, aiso no balun tu au tokou ndo okito nunu id dumbangan koposion tokou. Opatut daa, nung koumbal tokou naratu sabap nagagal, potilombuson nopo tu iri no I manganu tokou do sunduan wagu do monilombus koposion.

5 Kobolingkaangan I aanu montok tulun I orohian do mimboros kokomoi koluhaian tulun suai nopo nga au ogumu mongoi ambalut di tulun tu au asanagan ginumuan do tulun I orohian paparaat tulun suai.

6 Koponsolon nopo do momogompi kowoowoyoon di olinuud kumaa tulun suai, asanangan tulun do mongoi ambalut om nunu nopo poki’uhupan tokou soira haro kobolingkaangan, osonong tulun do mongoi uhup. Suai po, kowoowoyoon di olinuud sebaagi do pomitanan do tangaanak tokou, nunu nopo I osonong milo diolo onuo do mamagatang tulun suai.

7 Ralan I milo tokou onuo montok do monolibamban pogumbalan id koposion nopo nga, oporlu tokou do monorisid do ka’abalon mantad pangalaman I nawayaan miampai pododion do sunduan wagu montok popotilombus do koposion. Suai po, oporlu tokou nogi do mokinongou nunu nopo ponontudukan do tulun I lobi otuo mantad tokou tu haro katapatan mantad boros diolo I milo tokou onuo.

1234567

Page 11: Tudio Om Skima Sisimbar

1234567