Turizmo Ir Poilsio Samprata

7/25/2019 Turizmo Ir Poilsio Samprata

1/28

TURIZMO IR POILSIO SAMPRATA

TURIZMAS MOGAUSLAISVALAIKIO IR REKREACIJOS

KONTEKSTE

Laurencija Budryt-AusiejienTurizmo ir rekreacijos katedros lektor


2/28

LAISVALAIKISlaikas, liks nuo darbo,fiziologini poreiki tenkinimo ir buities.

LAISVALAIKIS - tai laiko leidimo bdas,nepareigojantis elgtis pagal i alies pateiktmodel. Tai laikas, praleistas savo nuoira,arba tiesiog laisvas laikas, kurio metu

priimami savarankiki sprendimai.


3/28

Laisvalaikio samprata grindiama darbo irpoilsio priepriea;

Turi egzistuoti veikl pasirinkimas;

Asmenin veiksm laisv;

Socialinis-emocinis sitraukimas tam tikrasveiklas.


4/28

Laisvalaikis kaip filosofin kategorija ir kaip mogausfizinio ir dvasinio tobuljimo slyga ypa isivyst

antikinse valstybse VIII a. pr. Kr. - VIII a.


5/28

Senovs Romoje pastatyta 170 term, vliau j skaiiusiaugo iki 800.

Termatai ne tik pirtis, tai savotikas klubas su subtiliuscenarijumi ir savomis tradicijomis. Aukta aplinkoskultra, maudykls, termoprocedros, masaai, aliejairodo tuometinio mogaus poir laisvalaikio svarb.


6/28

Ypatingo subtilumo pasiekta ugdant laisvalaikio kultrir tradicijas Ryt alyse: Indijoje, Kinijoje, Japonijoje.


7/28

Bgant amiams ilgjo mogaus gyvenimotrukmir kito laiko biudeto struktra;

Tobuljant darbopriemonms, atsirado daugiaulaisvo laiko;

Laisvalaikiu atstatomos jgos;

Laisvalaikio veikla priklauso nuo priemoni,

sukurt darbo metu; Laisvalaikio veiklos pasirinkim lemia darbo

pobdis ir intensyvumas.


8/28

REKREACIJA (lot. Recreareatstatymas)taimogaus dvasini ir fizini jg atgavimo procesas.

Rekreacijos samprata labai plati. Kiek yra moni, tiek irrekreacijos tip, nes kiekvienas turi skirtingus trkumus,

skirting psichofizin bsen.

Pramogos, ramus poilsis, bendravimas, menin kryba,sportas, aidimai, keliavimas, proto ir kalbos veiklataielementai, i kuri mogus modeliuoja savo rekreacij.

Rekreacijatai kelias socialin, asmenin ir sveikatospilnatv. Rekreacija btina bet kokio amiaus mogui nuogimimo iki senatvs.


9/28

Rekreacija vertinga tuo, kad padeda isprsisocialines problemas, pvz.:

nepilnameinusikalstamumas,

narkomanija,

alkoholizmas,

pagyvenusi moni uimtumas ir t.t.


10/28


11/28


12/28

Rekreacijos rys irrekreacins veiklos pavyzdiai


13/28

Kodl reikalinga rekreacija? Bandydami atsakyti klausimXX a. mokslininkai pateikgausybteorij:

Perteklinsenergijos teorija; Instinkt ir adaptacijos teorija;

Hedonizmo teorija; Katarsio teorija;

Kompensacin teorija; Psichoanalizs teorija; Vystymosi teorija;

Prabudimo ir iekojimo teorija ir kt.

Svarbiausia tai, kad rekreacin veikla ne tik atstatoprarastas jgas, bet paadina mogui nor tobulti kaip

asmenybei.


14/28

Veiksniai, takojantys mogaus rekreacin veikl


15/28

Veiksnigrups, lemianios mogaus rekreacijos galimybes


16/28

Iskiriamitrys pagrindiniai aplinkos tipai :

1. darbinaplinka,2. rekreacinaplinka3. socialinaplinka.

Rekreacin aplinka gali bti grupuojama pagal tokiusaspektus:

socialinius, ekonominius, politinius, teisinius; teritorinius, erdvinius, architektrinius, dizaino;

itekli; ekologinius; klimatinius, sezonikumo; fizinio aktyvumo;

proceso dalyvi skaiiaus ir kt.


17/28

Kiekvieno individo rekreacin aplinka teritoriniuerdviniu poiriu yra dvejopa: artimoji ir tolimoji.

Artimoji aplinkatai maindividualierdvi(pvz.: buto,kambario, kiemo, parko, sodo) derinys. ioserdvs pagal

atvirum ir dyd skirstomos udaras, atviras ir pusiauatviras. Pagal lankytojskaii iskiriamos: individualios,grupinsir kolektyvinserdvs.

Tolimoji aplinka didels,atviros gamtinsir urbanizuotos

erdvs(miestas, kurortas it pan.)

mogus dal rekreacijos laiko bna artimojoje, dal -tolimojoje aplinkoje.


18/28

TURIZMO SAMPRATA

odis turizmas (lot. turusukutis, vilkutis)kildinamas i italiko odio tornare, reikianiokeliavim i vienos vietos kit sugrtant.

Ivertus i prancz kalbos tourtai ivyka, ikyla,

ekskursija, kuri baigiasi grimu gyvenamj viet.

Turizmas apima tris pagrindinius komponentus, be

kuri jis neegzistuot:

Turist, Transport,

Lankom vietov.


19/28

Turizmastai procesas, kuriam bdinga: Kelions, kai patiriamas malonumas matant naujus,

domius, graius vaizdus, kratovaizdius,

susipastama su kit ali ir vietovi moni kultra,gyvenimu, istorija, tradicijomis, architektra.

Nuotykiai, kai patiriamos teigiamos emocijos,

stiprinama valia ir fizins galios, patikrinamosmogaus galimybs ekstremaliomis slygomis,siekiami nepasiekti objektai ar virns.


20/28

moni poveikis gamtinei, kultrinei, socialinei,politinei ir ekonominei aplinkai, ekologinei bklei.

Tai galimyb gerinti aplink, rengti parkus,sutvarkyti kelius, pagyvinti ekonomik, maintibedarbyst, isaugoti ir stiprinti miesto kultrinidentitet.

Daugeliui pasaulio moni tai verslas, darbo ir

pajam altinis, o valstybms biudetopapildymas ar krato ekonomins gerovspalaikymo galimyb.


21/28

kins veiklos sritis, apimanti pramon, emsk, transport, energetik, mik ir vanden k,pramog versl, svetingumo versl, maitinim,tarpininkavim ir kt.

Rekreacins veiklos, o kartu ir mogausgyvenamosios veiklos sudedamoji dalis; keliaujant,

atgaunamos jgos, sportuojama, bendraujama,gydomasi, pramogaujama.


22/28

Turizmo svoka, kitusi per imtmeius, neturivieningai pripaintos iraikos. Pirmieji isamesniturizmo apibrimai suformuluoti XX a. II pusje.

1954 m. Jungtini Taut Organizacijos (JTO)priimtu

nutarimu, turizmas apibdinamas kaip aktyvus poilsis u savonuolatins gyvenamosios vietos rib, padedantis gerinti

sveikat, fizikai lavinti mog.

P. Bernecker 1961 m. turizmapibdino taip:Tai tarpusavio santyki ir paslaug, susijusi su laikinu ir

savanoriku keliautojo gyvenamosios vietos pakeitimu

nekomerciniais ir neprofesiniais tikslais.

TURIZMO SAMPRATA


23/28

1980 m. Manilojepriimta pasaulio turizmo deklaracijaskelbia: Turizmas suprantamas kaip veikla, turinti

svarbi reikm taut gyvenimui, nes tiesiogiai lemia

socialin, kultrin, vietimo bei ekonomin ali

gyvenimo sferas ir j tarpusavio santykius.

1981 m. Madridevykusioje Pasaulins turizmoorganizacijos (PTO) Pasaulinje turizmo konferencijoje

pateikta tokia turizmo svoka: Turizmas tai viena iaktyvaus poilsio ri, kelions, siekiant susipainti su

vienais ar kitais rajonais, alimis; kelions danai

derinamos su sportu.

TURIZMO SAMPRATA


24/28

1989 m. Hagos turizmo deklaracijoje turizmas vardijamaskaip laisvasmonijudjimasujnuolatinsgyvenamosiosir darbo vietos, taip pat paslaug sfera, sukurta tenkinti

poreikius, ikilusiusiojudjimometu.

1993 m. JTO Statistikos komisija prim ymiaiplatesnturizmo apibdinim: turizmas tai veikla asmen, kurie

keliauja po vietoves, esaniasu jiems prastosaplinkos rib,ne ilgiau vienerimetpoilsio, verslo ir kitais tikslais.

TURIZMO SAMPRATA


25/28

iuo metu tikslinga vartoti Pasaulins

Turizmo Organizacijos (PTO) pasilyt apibrim:TURIZMAS visos kelioni, ekskursij rys, kai asmuo

palieka savo darbo ir gyvenimo viet ilgiau nei vienpar irtrumpiau nei 12 mnesi,ir kai ivykostikslas nrasamdoma,

apmokama veikla.

Panaiai turizmas apibrtas ir Lietuvos Respublikosturizmo statyme:

TURIZMAS tikslinga moni veikla, susijusi su kelione irlaikinu buvimu u nuolatins gyvenamosios vietos rib neilgiau kaip vienerius metus, jei i veikla nra mokymasis armokamas darbas lankomoje vietoje.


26/28

Turistasfizinis asmuo, kurispaintiniais, profesiniais-dalykiniais,

etniniais, kultriniais, rekreaciniais,sveikatingumo, religiniais ar specialiais

tikslais keliauja po al ar kitas alis irbent vienai nakvynei, taiau ne ilgiau kaip

vienus metus apsistoja ne savo nuolatinjegyvenamojoje vietoje, jei i veikla nramokymasis ar mokamas darbas

lankomoje vietovje.


27/28

Neirint vairiuose altiniuose pateikt turizmosvokos skirtum, dauguma j apima iuospagrindinius momentus:

ivykiminuolatinsaplinkos;

laikotarp iki vieneri met;

veikl kelions metu;

kelionstiksl.


28/28

Didiausi tak turizmo

pltrai turi ie veiksniai: Ekonominiai (valiut kursai)

Politiniai (statymai, mokesiai)

Saugumas/Nesaugumas (ems drebjimai, karai)

Demografiniai (migracija, isilavinimo lygis)

Technologiniai (transportas, komunikacija)

Kultriniai

Mada

Taip pat: besikeiiantis gyvenimo bdas, industrializacijos ir

urbanizacijos procesai, turizmo infrastruktros pltra, turizmo politika...

Documents

Turizmo Ir Poilsio Samprata