Tėvų piktnaudžiavimo alkoholiu žala vaikui

Pagalbos galimybės

Birutė Peištarė Kauno apskrities VTAS mobiliosios komandos specialistė

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

KAUNO APSKRITIES VAIKO TEISIŲ APSAUGOS SKYRIUS

Mobiliųjų komandų (toliau MK) veikla ir reikšmėmažinant alkoholio žalą vaikams

• Nuo 2020 m. sustiprintas MK specialistų darbas su vaikais (konsultavimas,

informavimas, nukreipimas, motyvavimas ir kt.);

• MK darbas su šeima prailgintas nuo 14 iki 30 kalendorinių dienų;

• Skiriamas didesnis dėmesys mokymams apie vaikų konsultavimo ypatumus;

• MK priklausomybės ligų specialistai turi galimybę padidinti vaikų sąmoningumą bei

suvokimą apie priklausomybės ligas, įtaką šeimos ir vaikų gyvenimui, sumažinti

kaltės jausmą, informuoti, kur galimas kreiptis pagalbos, leisti išsikalbėti, suteikti

informacijos apie tolimesnius veiksmus.

Žalos vaikui tyrimai

• Alkoholio žala vaikams, kylanti dėl tėvų piktnaudžiavimo alkoholiu, laikoma siauresnealkoholio žalos kitiems nei geriantysis mokslinio tyrinėjimo kryptimi;

• Ši žalos rūšis sunkiai pastebima, dažnai laikoma ,,šeimos paslaptimi“, dėl ko jai apibūdintinaudojamas terminas ,,paslėpta žala“ (angl. hidden harm);

• Daugybė mokslinių tyrimų patvirtino, jog tėvų piktnaudžiavimas alkoholiu glaudžiai susijęssu vaikų nepriežiūra, fizine ar emocine prievarta, skurdu (Widom, Sturmhofel, 2001;Advisory Council on the Misuse of Drugs, 2003; Welleman ir kt., 2008). Ilgesnės trukmėsrizika apima vaikų emocines, pažintines, elgesio ir kitas psichologines problemas,ankstyvą piktnaudžiavimą psichoaktyviosiomis medžiagomis, delinkventinę elgseną irprastą išsilavinimą (Tunnard, 2002; Christoffersen, Soothill, 2003; Holmila, Thom, 2017);

• Naujausi moksliniai tyrimai pagrindžia vaikų smegenų pokyčius, kuomet gyvenamasveikam vystymuisi nepalankiomis sąlygomis (van IJzendoorn, Bakermans‐Kranenburg,Ebstein, 2011; Chan, Lake, Hansen, 2017), kas siejama su intelektine negalia, elgesio,emocijų sutrikimais, mokymosi sunkumais.

Tėvų, priklausomų nuo psichoaktyviųjų medžiagų ir įtrauktų į vaiko teisių apsaugos sistemą ,,iškritimo“ iš gydymosi proceso tikimybė (sudaryta B. Peištarės, remiantis Oliveros, Kaufman,

2011)

100-ui tėvų siūloma gydytis dėl piktnaudžiavimo psichoaktyviosiomis medžiagomis

64 sutinka gydytis

50 pradeda gydytis

13 gydymą

pabaigia

pilnai

Žalojančios vaikystės patirtys (toliau ŽVP)

• ŽVP tyrimus 1985 m. pradėjo mokslininkasV. J. Felitti su kolegomis, konstatuodamasaiškius priežastinius žalojančios patirtiesryšius su bloga suaugusio žmogaus sveikatair rizikinga elgsena;

• Įrodyta, kad ŽVP sutrikdo nervinės sistemosvystymąsi, paveikia į stresą reaguojančiassistemas, o to liekamieji reiškiniai vėliaupaveikia daugelį žmogaus funkcijų suaugus,įskaitant emocijų reguliavimą,priklausomybės ligas, seksualumą, atmintį,agresiją, susijaudinimą;

• Ilgalaikis toksinis stresas augant sveikamvystymuisi nepalankiomis sąlygomis, susijęssu vaikų smegenų struktūros ir funkcijospokyčiais, hormoninės sistemos vystymosipakenkimu.

Toksinis stresas

Apsunkina

galimybes

išlaikyti

konstruktyvius

santykius

Sumažina dėmesio

koncentraciją dėl ko

susiduriama su

mokymosi

sunkumais

Sumažina

galimybes

tinkamai

atreaguoti į

stresą

Padidina atminties

problemų tikimybę,

kurios gali tapti

nuolatinėmis

Didina streso

hormonų kiekį

organizme dėl ko

silpnėja imuninė

sistema

Toksinis stresas

dažnina širdies ritmą,

didina kraujospūdį,

kvėpavimą, kas gali

lemti ilgalaikes

sveikatos problemas

Vaikų sunkumai patirti augant alkoholiupiktnaudžiaujančiose šeimose (prof. Ilona Tamutienė,dr. Birutė Peištarė)

• Tyrimas vykdytas 2016 m. lapkričio – 2017 m. balandžio mėnesiais;• Atlikti 23 kokybiniai interviu su vaikais, gyvenančiais ar gyvenusiais alkoholiu

piktnaudžiaujančiose šeimose.

• Siekta identifikuoti: kokią žalą, augant alkoholiu piktnaudžiaujančiose šeimose, patiria vaikai;

kokie formalūs, neformalūs pagalbos tinklai prisideda prie šios žalosatskleidimo, mažinimo;

kaip mažinama alkoholio žala vaikams remiantis instituciniu atsaku.

Tyrimo rezultatai: fizinis ir psichologinis smurtas

• 14 vaikų iš 23 tyrimo dalyvių įvardino, kad jie ar jų artimieji patyrė fizinį smurtą:

Kai ji (mama) būdavo išgėrus, ji visada smurtaudavo prieš mane, nors kai būdavo blaivi, tai tik žodžiais bandydavo mane ,,pažeisti“, nemušdavo tada [Ainė, 16 m.]

Buvo daug kraujo ir jie jį užmušė [Rasa 16 m.]

Kai girti tėvai barasi, mušasi, aš verkiu, labai bijau, kad manęs, mano sesės nenuskriaustų, kad neužmuštų mamos [Lukas, 13 m.]

• Vis dėlto ryškesni tyrimo dalyvių potyriai buvo susiję su jų psichologiniaisišgyvenimais, gyvenant alkoholiu piktnaudžiaujančiose šeimose:

Man buvo skaudžiau, kad niekam nerūpiu iš tikrųjų... [Giedrė, 15 m.]

Labiausiai buvo gėda. Pavyzdžiui, vieną sykį patėvis labai primušė mamą, tai ji žiemą basa bėgo į miestelį. Po to visas miestelis kalbėjo, kad tai mano mama. Buvo gėda ir

labai skaudu [Rita, 17 m]

Emocinis ir fizinis vaikų apleistumas

• Beveik visi tyrime dalyvavę vaikai patyrė apleistumą. Emocinį apleistumąišryškino abejingas tėvų elgesys: vijimas iš namų, nesirūpinimas,nesidomėjimas vaiku, nebendravimas su juo:

Sako eikit dar pas draugę pabūkit, o ji ten pati geria. Mes nueinam. Mums gėda prieš draugės mamą ir draugę, kad mano mama geria [Mėta, 13 m.]

Kai gulėjau ligoninėje manęs praktiškai visą mėnesį niekas nelankydavo [Jurga, 15 m.]

Kai jie vartodavo, kartais išvydavo mane į lauką. Dažniausiai iki vakaro sėdėdavau ant suoliuko. Namuose dažnai vykdavo muštynės, mačiau tikrai daug

smurto [Rasa 16 m.]

Buitiniai vaikų išgyvenimo sunkumai

• Tyrimo rezultatai atskleidė, jog gyvendami vartojančiųjų alkoholį aplinkoje, vaikaineretai nepatenkina bazinių poreikių.

• Neturi ką valgyti:

Tie mano prisiminimai labai blogi, nes dažniausiai būdavau alkana, mama visai negamindavo valgyti.” [Rasa 16 m.]

• Negali pailsėti:

Tai šeši, septyni sueina į vieną kambarėlį.” Tyrėja: Tai kur tu tada su broliu būni?,,Tai mes ten turim spintą, padarėm užtvarą, tai mes ten su broliu turim savo kampelį.

Ir būna, kad jie baliavoja, o mes negalim išsimiegoti, o reikia po to į mokyklą[Ramunė, 14 m.]

• Nėra užtikrinami higienos poreikiai:

Pas mus tai ten namuose netvarka, nėra net kur nusiprausti, labai prastos sąlygos[Algis, 18 m.]

Sudėtingo gyvenimo pasekmės vaikų emocijoms irelgsenai

• Vaikystėje – šeimos paslapčių saugotojo vaidmuo, paauglystėje aktyvussavo gyvenimo kūrėjas, tačiau dažnai tas daroma delinkventinio elgesiopagrindu;

• Pasiekę paauglystės amžiaus ribą, vaikai kritiškiau vertina tėvų gyvenimobūdą ir elgesį. Lygindami savo šeimas su kitomis, didina atotrūkį tarp to,kas yra normalu, o kas ne. Šių veiksnių fone stiprėja nepilnavertiškumojausmas, nusivylimas savimi ir aplinkiniais (jautimasis pastumdėliu,negražiu, moralinis apleistumas);

• Nuo išgyvenimų dėl tėvų netinkamo elgesio pereinama prie išgyvenimųdėl netinkamo savęs;

• Vyresni tyrimo dalyviai prisipažino neturintys stipraus emocinio ryšio sutėvais. Augant ilgainiui išryškėjo nuoskaudos, virtusios pykčiu, dėl tėvųnetinkamo elgesio ar gyvenimo būdo:

Vienu žodžiu šalti santykiai. Kad ta prasme ji bomžė, aš gėdydavausi jos. Tiesiog būdavo aš eidavau su draugais ir ji ten prieidavo, išvis tokia baisi,

akim pajuodusiom. Ta prasme nu šlykščiai atrodė [Algis, 18 m.].

Sudėtingo gyvenimo pasekmės vaikų emocijoms irelgsenai

• Tokiose šeimose ryškūs vaidmenų apsikeitimai, kada vaikai perimasuaugusiųjų roles: tvarko namus, rūpinasi šeimos finansais, prižiūri jaunesniusbrolius, seseris, palaiko tvarką namuose:

Aš buvau labiau darbo jėga nei vaikas su savo poreikiais [Rita, 17 m.]

• Nuolatinė įtampa dėl to, ar tėtis, mama grįš girti, blaivūs, yra kasdieniniaivaikų palydovai. Viena informantė tokį gyvenimą pavadino ,,kova, siekiantišlikti dar vieną dieną“;

• Sukrečiantys įvykiai vaikų gyvenimuose (tėvų bandymai nusižudyti, nelaimės,smurto protrūkiai) atskleidė vaikų patirtas psichologines traumas, augantalkoholiu piktnaudžiaujančiose šeimose.

Patirtų sunkumų atskleidimas formaliam irneformaliam tinklui: šeimos paslapčių saugotojai

• Tyrimai rodo, kad vaikams sunkiau atskleisti prievartą, jei skriaudėjas yra vienas iš tėvų(Hershkowitzet ir kt., 2005; Hershkowitz, 2006);

• Vaikų nekalbėjimas koreliavo ir su tėvų psichologiniu spaudimu neatskleisti esamųšeimos problemų. Tokiu atveju tėvai ne tik neapsaugo vaikų, bet ir užkerta galimybesieškoti pagalbos;

• Vaikų sunkumų atskleidimą mažina specialistų orientacija į darbą su suaugusiaisasmenimis, matymas vaikų, kaip pasyvių aukų. Toks požiūris mažina sunkumųatskleidimo tikimybę;

• Išryškėjo, jog su giminaičiais palaikomi stiprūs socialiniai ryšiai skatina vaikus kreiptispagalbos;

• Tyrime stebėta akivaizdi tendencija, kad vaikai apie netinkamą tėvų elgesį nekalba neisu mokyklos darbuotojais, nei su kitais mokiniais. Identifikuotos dažniausios priežastys:nepasitikėjimas specialistais (kad pasakys kitiems asmenims); nepasitikėjimas kitaisvaikais (kad pasišaipys): ...gėda, nepasitikiu, kad kitiems nepasakys, nes gali kai kurievaikai ir pasityčioti [Mėta, 13 m.]; tėvų baimė (...kad tėvai bars [ Justė, 11 m.]) ar vaikųnenoras pasirodyti silpniems (...pasakyti kad mane skriaudžia man buvo nemalonu irnesmagu ir pagalvos dar kad aš melagė [Ainė 16m.]);

• Patirtų vaikų išgyvenimų atskleidimą sustiprindavo ryšio su vaiku užmezgimas, išspecialisto jaučiamas nuoširdumas, paprastumas, domėjimasis vaiko problemomis:

Turbūt taip rimčiausiai jau kai pastebėjo tai čia kai perėjau į vidurinę į penktą ar šeštą klasę ir buvo socialinė darbuotoja, kuri manim labai rūpindavosi. ...ir ta pedagogė mane palaikydavo kai man buvo sunku. Na, nežinau aš pradėjau tada vaikščioti tiek į mokyklą,

tiek ir pas psichologę [Ainė 16m.]

Galimos pagalbos gairės vaikams augantiemsalkoholiu piktnaudžiaujančiose šeimose

• Politikos formavimo lygmuo:

Alkoholio žalos vaikams mažinimo strategijos sukūrimas ir įgyvendinimas Lietuvoje;

Alkoholio žalos vaikams apibrėžimas ir įteisinimas įstatyminėje bazėje (Alkoholiokontrolės įstatymas; Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas);

Ankstyvosios intervencijos į šeimą modelio sukūrimas, kas padėtų sumažinti šeimosproblemų gilėjimo ir vaikų atskyrimo nuo šeimos tikimybę. Taip pat svarbu atsižvelgti įgalimybę užtikrinti formalų šeimos narių prisiimtų įsipareigojimų įteisinimą (,,Šeimospriklausomybių gydymo“ JAV, ,,Vaikų teismai“ Australijoje), siekiant sustiprinti teigiamųpokyčių tikimybę;

Alkoholiu piktnaudžiaujančiose šeimose augantys vaikai turi būti laikomi specifine tikslinegrupe į kurią turi būti nukreiptos išplėtotos intervencijos, siekiant mažinti ar panaikintigalimą žalą.

• Politikos įgyvendinimo lygmuo:

Praktikoje turi būti akcentuojamas holistinis pagalbos teikimo visai šeimai modelis (tiekpriklausomybių gydymo įstaigose, tiek teikiant socialines paslaugas);

Svarbus specialistų gebėjimo identifikuoti galimą tėvų priklausomybę nuo alkoholio, šiosligos simptomus ir jų įtaką šeimos bei vaikų gyvenimui stiprinimas remiantis sistemingaismokymais, informacijos pateikimu ir žinių atnaujinimu;

Į vaiką orientuotos vaiko teisių apsaugos sistemos stiprinimas: poreikiai, paslaugos, darbometodai.

• Paslaugų teikimo lygmuo:

Specializuotų paslaugų vaikams, augantiems alkoholiu piktnaudžiaujančiose šeimose,kūrimas ir stiprinimas;

,,Linas“, ,,Tramplyno“ programų plėtra savivaldybėse;

Skatinimas lankyti Alateen savipagalbos grupes;

Darbo su vaikais proceso koregavimas;

Kitų šalių gerosios programų patirties dirbant su alkoholiu piktnaudžiaujančiose šeimoseaugančiais vaikais integravimas pvz. ,,Vaikų programa“ (angl. ,,Children program“, JAV),programa ,,Beam“ (Didžioji Britanija) ir kt.;

Svarbu įvertinti šeimoms teikiamų socialinių paslaugų efektyvumą, išryškintiegzistuojančias kliūtis, sunkumus ir stiprybes, siekti šias paslaugas pritaikyti prie gyventojųporeikių ir socialinių paslaugų tikslų.

DĖKOJU UŽ DĖMESĮ