UAB „BORELA” KANAPGRŪDŽIŲ PERDIRBIMO · PDF file2 UAB „Borela“ Jovarų g. 3, Voškonių k., Domeikavos sen., Kauno r. sav. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimas UAB

UAB „DGE Baltic Soil and Environment“

Žolyno g. 3, Vilnius LT-10208

Tel.: 8-5-2644304, Fax.: 8-5-2153784

Įm.kodas: 300085690,

PVM kodas: LT100002760910

www.dge.lt El. p.: [email protected]

UAB „BORELA” KANAPGRŪDŽIŲ PERDIRBIMO

GAMYKLOS ĮRENGIMAS IR EKSPLOATACIJA

JOVARŲ G. 3, VOŠKONIŲ K., DOMEIKAVOS SEN.,

KAUNO R. SAV.

POVEIKIO VISUOMENĖS SVEIKATAI VERTINIMO ATASKAITA

Versija Nr. 1 Užsakovas: UAB „Borela“

Vilnius, 2017

http://www.dge.lt/

mailto:[email protected]

1 UAB „Borela“ Jovarų g. 3, Voškonių k., Domeikavos sen., Kauno r. sav.

Poveikio visuomenės sveikatai vertinimas

UAB “DGE Baltic Soil and Environment” www.dge-group.lt

UAB „DGE Baltic Soil and Environment“

Žolyno g. 3, LT - 10208 Vilnius Tel.: 8 5 2644304, faks.: 8 5 2153784 Į. k.: 300085690, PVM k.: LT100002760910 www.dge.lt, el. p.: [email protected]

UAB „BORELA“ KANAPGRŪDŽIŲ PERDIRBIMO

GAMYKLA JOVARŲ G. 3, VOŠKONIŲ K.,

DOMEIKAVOS SEN., KAUNO R. SAV.

POVEIKIO VISUOMENĖS SVEIKATAI VERTINIMO ATASKAITA

UAB „DGE Baltic Soil and Environment“ Dana Bagdonavičienė direktoriaus pavaduotoja aplinkosaugai

Projektų vadovas Aleksandras Kirpičiovas

visuomenės sveikatos specialistas

Aplinkosaugos inžinierius Laurynas Šaučiūnas

Licencija Nr. VSL-492

Versija Nr. 1

Vilnius, 2017

http://www.dge-group.lt/




UAB „Borela“ 0,3496 ha sklype, kad. Nr. 5217/0006:125 Domeikavos m. k. v., adresu Jovarų g. 3,

Voškonių k., Domeikavos sen., Kauno r. sav. planuoja rekonstruoti ir įrengti maistinių grūdų

(pluoštinių kanapių) perdirbimo gamyklą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo

Nr. V-586 „Dėl sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin.,

2004, Nr. 134-4878; TAR, 2016-04-29, i.k. 2016-10732) priedo 4 sk. „Maisto produktų gamyba“

4.9 punktu, grūdų malimo (ar kitokio apdirbimo) produktų gamybos įmonėms taikomas 100 m sani-

tarinės apsaugos zonos ribų normatyvinis dydis.

Siekiant nustatyti ir įteisinti UAB „Borela“ sanitarinės apsaugos zonos (SAZ) dydį, atliekamas po-

veikio visuomenės sveikatai vertinimas, kurio metu įvertinami fizikiniai, cheminiai ir kiti aktualūs

veiksniai.

UAB „Borela“ sanitarinės apsaugos zonos ribų nustatymas atliekamas vadovaujantis Sanitarinių

apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių (Žin., 2004, Nr. 134-4878; 2011, TAR, 2016-04-

29, Nr. 2016-10732) IV sk. „SAZ ribų nustatymas atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertini-

mą“.

1 Informacija apie ūkinės veiklos organizatorių (užsakovą)

Juridinio asmens pavadinimas arba fizinio asmens vardas, pavardė, adresas, telefonas, faksas,

elektroninio pašto adresas

UAB „Borela“, juridinio asmens kodas 303310060,

Veiverių g. 9B-62, Vilnius

Direktorius Stepas Telešius, atsakingas asmuo Paulius Paršeliūnas

tel.: +370 687 57565, faks. (-)

el. paštas: [email protected]

2 Informacija apie planuojamos ūkinės veiklos poveikio

visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos rengėją

Juridinio asmens pavadinimas arba fizinio asmens, kontaktinio asmens vardas, pavardė, adresas,

telefonas, faksas, elektroninio pašto adresas (pridedama juridinio ar fizinio asmens licencijos, lei-

džiančios verstis poveikio visuomenės sveikatai vertinimu, kopija).

Įmonės pavadinimas: UAB „DGE Baltic Soil and Environment“, licencija VSL-492.

Adresas, telefonas, faksas: Žolyno g. 3, LT- 10208 Vilnius, tel.: 8 5 2644304, faks. 8 5 2153784,

el.p. [email protected].

Kontaktinio asmens vardas, pavardė, pareigos: Aleksandras Kirpičiovas, projektų vadovas,

visuomenės sveikatos specialistas, tel. 8 651 85651, el.p. [email protected]. Visuomenės sveikatos

priežiūros specialisto licencija Nr. 0193-MP/MH/MA/SE/PV-09.







3 Planuojamos ūkinės veiklos analizė

3.1 Ūkinės veiklos pavadinimas, ekonominės veiklos rūšies kodas

Planuojama ūkinė veikla (toliau – PŪV) apims maistinių grūdų (pluoštinių kanapių) priėmimą,

saugojimą, o po jų paruošimo ir apdirbimo bus gaminamos lukštentos sėklos, aliejus, baltyminiai

produktai ir miltai.

Pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK) planuojama ūkinė veikla priskiriama šioms

grupėms:

10.60 Grūdų malimo produktų gamyba;

10.61.10 Miltų gamyba;

52.10 Sandėliavimas ir saugojimas;

10.41 Aliejaus ir riebalų gamyba.

Nuomojame sklype adresu Jovarų g. 3, Voškonių k., rekonstruojamame gelžbetonio konstrukcijos

pastate planuojama įrengti gamybos ir sandėliavimo patalpas, sumontuoti gamybos technologinę

įrangą.

3.2 Planuojamas (projektinis) ūkinės veiklos pajėgumas, gaminama produkcija

(teikiamos paslaugos, jų pavadinimas, kiekis per metus), gaminamų produktų

(teikiamų paslaugų) paskirtis, naudojamos medžiagos, žaliavos, gamtiniai,

energiniai ištekliai (pavadinimas, kiekis per metus, pavojingumas, rizika);

Gaminama produkcija

UAB „Borela“ įmonės planuojama gaminti produkcija pateikta 1 lentelėje

1 lentelė. Gaminami produktai ir jų kiekiai

Gaminami produktai Kiekis per metus, t

Lukštentos kanapgrūdžių sėklos 350

Aliejus 120

Baltyminiai produktai 130

Miltai 200

VISO 800

Gamybos pajėgumas

Planuojamas produkcijos gamybos pajėgumas – iki 800 t per metus.

Naudojamos žaliavos

Planuojama naudoti žaliava – kanapgrūdžiai. Numatomas metinis kiekis – 1250 t/m.





Gamtiniai ir energetiniai ištekliai

Gamtiniai ištekliai. Vanduo buities reikmėms bus tiekiamas iš UAB „Girelės vandenys“.

Gamybinėms reikmėms vanduo nebus naudojamas.

Numatomas vandens sunaudojimas technologinėms reikmėms – 0,5 m3 per parą, 182,5 m3/metus,

buitinėms reikmėms – 8,5 m3 per parą, 3 103 m3/metus.

Gamyboje bus naudojamas suspaustas oras 150 m3/h bei inertinės dujos N2 1 m3/h.

Energetiniai ištekliai

Patalpų šildymui bus naudojama esama dujinė katilinė, kurioje yra sumontuoti du po 83 kW galios

dujiniai katilai. Bendra instaliuota šiluminė galia 166 kW. Metinis šilumos poreikis 1000 MWh.

Gamybinėms reikmėms šiluminė energija nebus naudojama.

Elektros poreikis technologinėms reikmėms – apie 120 kW.

3.3 Ūkinėje veikloje naudojamų technologijų aprašymas, esamų ir planuojamų

statinių ir įrenginių išdėstymo planas

Įmonėje iš kanabgrūdžių bus gaminamos šios produktų grupės:

lukštenti kanapgrūdžiai

aliejus

baltyminiai produktai ir miltai.

Lukštentų kanapgrūdžių gamyba

Kanapgrūdžių lukštenimo procese suformuojami trys pagrindiniai srautai:

išlukštenti, stambūs kanapgrūdžiai,

smulkios kanapių sėklos bei smulkių išlukštentų kanapgrūdžių-lukštų mišinys

valymo atliekos-lukštai.

Stambūs kanapgrūdžiai yra pakuojami į 10-25 kg plastikinę vakuuminę pakuotę, smulkių išlukšten-

tų kanapgrūdžių-lukštų mišinys siunčiamas į tolimesnį perdirbimą (aliejaus gamybą), o valymo at-

liekos ir lukštai grandikliniu transporteriu pašalinami iš pastato į atliekų konteinerį.





1 pav. Lukštentų kanapgrūdžių gamybos schema

Aliejaus gamybos procesas

Kanapgrūdžių lukštenimo linijoje susidaręs smulkių kanapių sėklų bei smulkių išlukštentų ka-

napgrūdžių ir lukštų mišinys kaupiamas tarpiniame bunkeryje. Iš ten, dozatoriaus-transporterio pa-

galba mišinys paskirstomas į dvyliką aliejaus spaudimo presų, kur šalto spaudimo būdu yra išgau-

namas aliejus.

Išspaustas žalias aliejus yra kaupiamas talpoje, iš kur diafragminio siurblio pagalba jis pumpuoja-

mas į aliejaus filtrą. Išfiltruotas aliejus yra kaupiamas sveriamoje IBC talpoje. Prieš pripildant talpą

aliejumi ji yra pripildoma inertinių N2 dujų.

2 pav. Aliejaus gamybos schema

Baltyminių produktų ir miltų gamyba

Iš aliejaus spaudimo linijos susidariusios išspaudos keliamos beašiu transpoteriu į aušinimo kolonė-

lę, kur atvėsta iki aplinkos temperatūros +5 ˚C.

Ataušintos išspaudos beašiu sraigtiniu transporteriu paduodamos į plaktukinį malūną, kur yra smul-

kinamos iki reikiamos frakcijos. Malinys transportuojamas pneumatiniu transportu ir per cikloną

iškraunamas į sijojimo mašiną.

Susidaręs malinys rūšiuojamas į dvi frakcijas: kanapgrūdžių baltymai bei kanapgrūdžių miltai. Tiek

miltai bei kanapgrūdžių baltymai (proteinas) pakuojami į 10-25 kg plastikinius vakuumuojamus

maišus ir transportuojama į produkcijos sandėlį.

3 pav. Baltyminių produktų ir miltų gamybos schema

Esamų ir planuojamų statinių ir įrenginių išdėstymo planas

Esamame gamybinės paskirties pastato pirmame aukšte bus įrengtos keturios patalpos:

malūno salė, kurioje numatytos lukštentų kanapgrūdžių, aliejaus bei baltyminių produktų ir

miltų gamybos linijos, produkcijos pakavimo zona,

perleidimo patalpa;





žaliavų atvežimo salė, kurioje žaliavos bus laikomos metaliniuose padėkluose ant stelažų;

produkcijos išvežimo salė, kurioje pagaminta produkcija iki išvežimo bus saugoma metali-

niuose padėkluose ant stelažų.

Antrame aukšte numatytos buitinės patalpos bei administracijos kabinetai, laboratorija, dujinė kati-

linė, skirta patalpų šildymui bei karšto vandens ruošimui.

3.4 Ūkinės veiklos vykdymo terminai ir eiliškumas, ūkinės veiklos vykdymo

(objekto naudojimo) trukmė (tais atvejais, kai planuojama terminuota ūkinė

veikla)

Planuojama ūkinė veikla į atskirus etapus nebus skirstoma, veikla bus pradėta vykdyti iškart po

pastato kapitalinio remonto ir įrangos montavimo (2017 m. gegužės-birželio mėn.). Gamybos

paleidimas, eksploatacijos pradžia numatoma 2017 m. liepos mėn.

Eksploatacijos laikas neribotas.

3.5 Informacija, kokiuose ūkinės veiklos etapuose – teritorijų planavimo, statinių

statybos, sanitarinės apsaugos zonos ribų nustatymo ar tikslinimo, ūkinės

veiklos nutraukimo ar kt. – atliekamas poveikio visuomenės sveikatai

vertinimas;

Poveikio visuomenės sveikatai vertinimas atliekamas techninio darbo projekto stadijoje, siekiant

įvertinti planuojamo objekto galimą fizikinį ir cheminį poveikį artimiausiai gyvenamajai aplinkai ir

nustatyti sanitarinės apsaugos zonos dydį, atsižvelgiant į teršiančių medžiagų koncentracijos sklai-

dos bei triukšmo lygio visą parą skaičiavimus.

UAB „Borela“ prekinio betono gamybos įmonės poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita

rengiama kaip atskiras dokumentas. Teritorijos ir sklypo planavimo dokumentai nebus rengiami.

3.6 Siūlomos planuojamos ūkinės veiklos alternatyvos

Alternatyvios ūkinės veiklos vykdymo vietos nenagrinėjamos. Sklypas yra tinkamas įmonės vyk-

domai veiklai dėl esamos išvystytos teritorijos infrastruktūros, žemės sklypo ir pastatų paskirties,

taip pat dėl palankios geografinės padėties. Nagrinėjamas sklypas yra kitų pramonės objektų kai-

mynystėje.

Šios vietos pasirinkimą taip pat lėmė tinkama žemės tikslinė paskirtis, taip pat teritorijoje gerai iš-

vystyta infrastruktūra (komunikacijos ir inžineriniai tinklai, susisiekimas). Ekonominiu bei aplinko-

saugos aspektais tai geriausiai atitinka darnios veiklos principus. Nagrinėjamo sklypo dalis su gy-

venamosiomis teritorijomis tiesiogiai nesiriboja. UAB „Borela“ gamybinis pastatas bei teritorija

nutolusi daugiau nei 100 m atstumu nuo artimiausių gyvenamųjų namų.





4 Planuojamos ūkinės veiklos vietos analizė

4.1 Nagrinėjamos vietos geografinė ir administracinė padėtis

UAB „Borela“ ūkinę veiklą planuoja vykdyti Kauno rajono Domeikavos seniūnijoje, Voškonių

kaime, adresu Jovarų g. 3. PŪV teritorija yra Voškonių kaimo pakraštyje, besiribojančioje su

Eigirgalos kaimu. PŪV teritorijos žemėlapis su pažymėtomis gretimybėmis pateiktas 2 Priede.

PŪV teritorijos su gretimybėmis ištrauka iš VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto kadastro ir

registro žemėlapio pateikta 4 pav. bei PVSV 4 priede.

4 pav. Ištrauka iš VĮ Registrų centro regionų geoinformacinės aplinkos žemėlapio (www.regia.lt)

UAB „Borela“ PŪV teritorija yra palankioje geografiniu požiūriu vietoje, atokiau gyvenamųjų na-

mų, teritorijoje kurioje daugiausia įsikūrusios gamybinės paskirties įmonės. Teritorija yra patogi

susisiekimo atžvilgiu, taip pat vieta yra palanki darbo vietų kūrimo požiūriu.

Aplink nagrinėjamą sklypą vyrauja pramoninis kraštovaizdis. Artimiausios gyvenamosios teritorijos

(6 pav.) ir namų architektūra primena kaimišką kraštovaizdį, vyrauja vienbučiai mediniai ir mūriniai

sodybinio tipo gyvenamieji namai su ūkiniais pastatais. Artimiausi gyvenamieji namai Voškonių k.

yra:

Taikos g. 2 – apie 110 m į rytus;



UAB „Borela“ PŪV vieta

Sutartinis žymėjimas:

– UAB “Borela” įmonės veiklos teritorija

– artimiausi gyvenamieji namai

110 m

105 m

102 m

112 m

103 m

102 m


http://www.regia.lt/







4.2 Žemės naudojimas. Žemės sklypo, kuriame planuojama ūkinė veikla,

pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas (-ai) (esamas ir

planuojamas), žemės sklypo plotas, žemės sklypui nustatytos specialiosios

žemės naudojimo sąlygos

UAB „Borela“ veikla planuojama 0,3496 ha išsinuomoto žemės sklypo Nr. 5217-0006-0125 (kad

Nr. 5217/0006:125 Domeikavos k. v.), kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Šia-

me sklype yra esamas pastatas sausainių-vaflių cechas (0,1170 ha užstatymo plotas, bendras plotas

2119,57 m2), unikalus Nr. 5298-5011-5010. Žemės sklypo ir pastatų nuosavybės dokumentai pa-

teikti 4 Priede).

Informacija apie PŪV sklypą:

sklypo plotas – 0,3496 ha,

naudojimo paskirtis - kita;

naudojimo būdai – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos.

Žemės sklypui nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos

Nagrinėjamam 0,3496 ha ploto žemės sklypui (kad. Nr. 5217/0006:125 Domeikavos m. k. v.), ku-

riame bus vykdoma PŪV, ūkinės veiklos apribojimai nustatyti vadovaujantis Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 “Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo

sąlygų patvirtinimo” su vėlesniais pakeitimais (Žin., 1992, Nr.22-652; 2012, Nr. 110-5578, galio-

janti suvestinė redakcija nuo 2015-09-30) I, VI, IX, XLVIII, XLIX, XIV skyrių reikalavimais. Nus-

tatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos:

XLIX. Vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos

VI. Elektros linijų apsaugos zonos

I. Ryšių linijų apsaugos zonos.

Teritorijų planavimo dokumentai

UAB „Borela“ kanapgrūdžių perdirbimo įmonė planuojama teritorijoje, kuriai galioja savivaldybės

lygmens teritorijų planavimo dokumento – Kauno rajono savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d.

sprendimu Nr. TS-1 patvirtinto Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano (toliau BP)

sprendiniai (5 pav.)

Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano Žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų

brėžinyje nagrinėjama teritorija pažymėta kaip žemės naudojimo prioritetinės teritorijos skirtos

pramonės, logistikos ir komercijos objektams.

Planuojama UAB „Borela“ ūkinė veikla neprieštarauja Kauno rajono savivaldybės teritorijos bend-

rojo plano numatytiems sprendiniams.





5 pav. Ištrauka iš Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano brėžinio „Žemės

naudojimo ir apsaugos reglamentas“

Žemės naudojimo paskirtis nekeičiama, kiti esminiai pakeitimai teritorijoje nenumatomi. Dėl aukš-

čiau minėtų priežasčių teritorijos planavimo dokumento rengti nereikia.

4.3 Vietovės infrastruktūra (vandens, šilumos energijos tiekimas, nuotekų

surinkimas, valymas ir išleidimas, atliekų tvarkymas, šalinimas ir

panaudojimas, susisiekimo, privažiavimo keliai ir kt.)

Vandens tiekimas

Darbuotojų buitinėms reikmėms bus naudojamas vanduo iš esamų vandentiekio tinklų. Centralizuo-

tai vandenį tiekia viešasis tiekėjas UAB „Giraitės vandenys“, su kuriuo yra pasirašyta vandens tie-

kimo ir nuotekų tvarkymo sutartis.

Numatomas valandinis vandens poreikis – 0,2 m3/val. Maksimalus vandens sunaudojimas per parą

– 4,8 m3, per mėnesį – 144 m3,

Šilumos energijos tiekimas

Teritorijoje centralizuotų šilumos tinklų nėra. Patalpų šildymas bus vykdomas dviem dujiniais kati-

lais, kurių nominali galia 83 kW kiekvieno. Bendras katilų galingumas 166 kW. Vienas katilas bus

eksploatuojamas šildymo sezono metu (patalpų šildymui), kitas katilas ruoš karštą vandenį darbuo-

tojų buitiniams poreikiams, ir veiks ištisus metus.

UAB “Borela” PŪV vieta

Sutartinis žymėjimas:

Teritorijos pramonės, logistikos ir

gamybos objektams

SAZ / apsaugos zonos





Maksimalus valandinis gamtinių dujų suvartojimas – 2×7,9 m3/val.

Nuotekų surinkimas, valymas ir išleidimas

Buitinės nuotekos susidarys darbuotojų buitinėse patalpose. Gamybinėms reikmėms vanduo nebus

naudojamas, todėl buitinių nuotekų kiekis sutampa su suvartojamo vandens kiekiu – 0,2 m3/val.,

arba 4,8 m3 per parą, 144 m3 per mėnesį. Nuotekos šalinamos į centralizuotus UAB „Giraitės

vandenys“ nuotekų tinklus.

Paviršinės nuotekos. Bendras plotas, nuo kurio bus surenkamos paviršinės nuotekos, sudarys iki

2320 m2 nuo kietųjų dangų ir privažiavimo kelių ir iki 1176 m2 nuo pastatų stogų.

Bendras į aplinką išleidžiamų nuotekų kiekis sudarys iki 1 755 tūkst. m3/metus.

Susisiekimo, privažiavimo keliai

UAB „Borela“ įmonės teritorija pasiekiama iš Jovarų gatvės. Artimiausias krašto kelias nuo nagri-

nėjamos įmonės yra už 190 m – Vandžiogalos g. (krašto kelias Nr. 222 Kaunas-Vandžiogala).

Atliekų tvarkymas, šalinimas ir panaudojimas

Įmonės eksploatavimo metu susidarys gamybinės atliekos – lukštai, valymo atliekos, numatomas jų

metinis kiekis yra 450 t/m;

4.4 Ūkinės veiklos vietos (žemės sklypo) įvertinimas

Planuojamos kanapgrūdžių perdirbimo įmonės vieta planuojama pramoninėje teritorijoje, Voškonių

kaimo pakraštyje, ties riba su Eigirgalos kaimu. Visuomenės sveikatos požiūriu vieta yra tinkama

šiai ūkinei veiklai vykdyti, nes planuojama ūkinė veikla tiesiogiai su gyvenamosiomis,

rekreacinėmis ar visuomeninės paskirties teritorijomis nesiriboja.

Vakarų kryptimi nuo PŪV teritorijos gretimame sklype (Jovarų g. 1, Voškoniai), veikia baldų

surinkimo įmonė. Šiaurės kryptimi veikia medienos apdirbimo ir gamybos įmonė UAB „Astreta“

(Jovarų g. 2). Šiaurės rytų kryptimi maždaug 300 m atstumu veikia gyvulininkystės įmonė, kuri

užsiima galvijų auginimų, mėsos gaminių gamyba.

Nagrinėjamos ūkinės veiklos sklypas į saugomas teritorijas, vandenviečių apsaugos, rekreacines

teritorijas nepatenka ir su jomis nesiriboja.

5 Planuojamos ūkinės veiklos veiksnių, darančių įtaką visuomenės

sveikatai, tiesioginio ar netiesioginio poveikio kiekybinis ir

kokybinis apibūdinimas ir įvertinimas

Atliekant planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimą yra identifikuoti

mobilūs ir stacionarūs taršos šaltiniai:

Cheminės taršos šaltiniai (oro tarša anglies monoksidu, sieros dioksidu, azoto dioksidu, kie-

tosiomis dalelėmis KD10 ir KD2,5);





Fizikinės taršos šaltiniai: triukšmas nuo mobilių – autotransporto bei su ūkine veikla susiju-

sių taršos šaltinių (ventiliatoriai, autokrautuvas ir įranga pastato viduje, lengvasis ir sunkusis

autotransportas).

Šių veiksnių bei taršos šaltinių detalus aprašymas bei prognozuojami taršos dydžiai pateikiami 5.1.-

5.3. skyriuose.

5.1 Planuojamos ūkinės veiklos cheminės taršos, galinčios daryti poveikį visuomenės

sveikatai, vertinimas

Aplinkos oro tarša iš stacionarių taršos šaltinių

PŪV objekte numatomi 5 stacionarūs organizuoti aplinkos oro taršos šaltiniai.

Organizuotas o.t.š. Nr. 001 – dūmtraukis iš dujinio šildymo katilo, skirto karšto vandens ruošimui.

Maksimalus šiluminis našumas 83 kW, suvartojamas gamtinių dujų kiekis 7,9 m3/h, o taršos šaltinio

veikimo laikas 8 760 val./metus. Gamtinių dujų degimo produktų išmetimo kamino aukštis 8,5 m,

skersmuo 180 mm, šalinamų dūmų temperatūra 160 oC. Iš a.t.š. išsiskirs: anglies monoksidas (A),

azoto oksidai (A), sieros dioksidas (A), kietosios dalelės (A).

Organizuotas o.t.š. Nr. 002 – dūmtraukis iš dujinio šildymo katilo, skirto patalpų šildymui. Maksi-

malus šiluminis katilo našumas 83 kW, suvartojamas gamtinių dujų kiekis 7,9 m3/h, o taršos šaltinio

veikimo 4 300 val./metus. Gamtinių dujų degimo produktų išmetimo kamino aukštis 8,5 m, skers-

muo 180 mm, šalinamų dūmų temperatūra 160oC. Į aplinkos orą išsiskirs: anglies monoksidas (A),

azoto oksidai (A), sieros dioksidas (A), kietosios dalelės (A).

Organizuotas o.t.š. Nr. 003 – oro šalinimo ortakis iš filtro (AS1), skirto organinių dulkių surinki-

mui. Šalinamo oro kiekis 14 700 m3/val., temperatūra 40oC, išmetimo angos skersmuo 750 mm,

aukštis 10,5 m. Šalinamų organinių dulkių koncentracija 10 mg/m3, taršos šaltinio veikimo laikas

2120 val./metus. Į aplinkos orą išsiskirs: kietosios dalelės (C).

Organizuotas o.t.š. Nr. 004 – oro šalinimo ortakis iš filtro (AS7), skirto organinių dulkių surinki-

mui. Šalinamo oro kiekis 14 700 m3/val., temperatūra 40oC, išmetimo angos skersmuo 750 mm,

aukštis 10,5 m. Šalinamų organinių dulkių koncentracija 10 mg/m3, taršos šaltinio veikimo laikas 2

120 val./metus. Į aplinkos orą išsiskirs: kietosios dalelės (C).

Organizuotas o.t.š. Nr. 005 – šalinamo oro ortakis iš oro valymo įrenginio – ciklono (PR9). Šali-

namo oro kiekis 5 000 m3/val., temperatūra 40oC, išmetimo angos skersmuo

600 mm, aukštis 10,5 m. Šalinamų organinių dulkių koncentracija 50 mg/m3, taršos šaltinio veikimo

laikas 2 120 val./metus.

Mobilūs oro taršos šaltiniai. Į teritoriją per dieną atvyks 14 lengvųjų ir 15 sunkiųjų transporto

priemonių. Transporto priemonių emisija apskaičiuota vadovaujantis Aplinkos apsaugos agentūros

(AAA) pateiktais autotransporto taršos faktoriais. Didžiausia galima momentinė anglies monoksido

(CO) koncentracija – 0,0012 g/s, azoto oksido (NOx) – 0,0004 g/s, nemetaninių lakiųjų organinių

junginių (NMLOJ) – 0,0002 g/s, sieros dioksido (SO2) – 0,0001 g/s, kietųjų dalelių (KD10) –

0,00001 g/s, kietųjų dalelių (KD2,5) – 0,000005 g/s.

Vertinamų stacionarių organizuotų aplinkos oro taršos šaltinių fiziniai duomenys pateikiami 2

lentelėje, o 3 lentelėje į aplinkos orą išmetamų teršalų vienkartiniai ir metiniai kiekiai.





Aplinkos oro užterštumo prognozė

Planuojamos ūkinės veiklos išmetamų aplinkos oro teršalų sklaidos skaičiavimai buvo atlikti nau-

dojant AERMOD View matematinį modelį (Lakes Environmental Software, Kanada).

Oro taršos sklaidos modeliavimas atliekamas pažemio ore 1,5 m aukštyje. Aermod View matemati-

nis modelis naudoja WGS koordinačių sistemą. Oro taršos sklaidai naudotas žingsnio dydis – 25,

receptorių skaičius – 500. Modeliuojamos teritorijos dydis 0,3 km2, mastelis 1:3000.

Suskaičiuotos teršalų pažemio koncentracijos lygintos su atitinkamo laikotarpio ribinėmis užterštu-

mo vertėmis, nustatytomis 2001 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ir sveikatos ap-

saugos ministrų įsakymu Nr. 591/640 ,,Dėl aplinkos oro užterštumo normų nustatymo” (Žin., 2010,

Nr.82-4364).

Apibendrintos oro teršalų skaidos skaičiavimo rezultatų maksimalios vertės pateikiamos lentelėje:

Suskaičiuotos maksimalios oro teršalų pažemio koncentracijos.

Teršalas, taikomas vidurkinimo laikotarpis,

skaičiuojamas procentilis

Maks. koncentracija

be fono

Maks. koncentracija

su fonu

µg/m3 RV dalis, % µg/m3 RV dalis, %

Anglies monoksidas 8 val. slenkančio vidurkio 10,3 0,1 160,3 1,6

Azoto dioksidas 1 val. 99,8 procentilio 20,4 10,2 26,9 13,5

Azoto dioksidas vidutinė metinė 2,0 5,0 8,5 21,3

Kietosios dalelės (KD10) vidutinė metinė 1,6 4,0 12,7 31,8

Kietosios dalelės (KD10) 24 val. 90,4 procentilio 3,1 6,2 13,7 27,4

Kietosios dalelės (KD2.5) vidutinė metinė 0,8 3,2 5,3 21,2

Sieros dioksidas 1 val. 99,7 procentilio 0,2 0,1 2,4 0,7

Sieros dioksidas 24 val. 99,2 procentilio 0,1 0,1 2,3 1,8

Suskaičiuota teršalų – anglies monoksido, azoto oksidų, kietųjų dalelių ir sieros dioksido koncentra-

cija tiek be fono, tiek su fonu planuojamo objekto aplinkoje bei gyvenamosios aplinkos ore nevirši-

ja nustatytų aplinkos oro užterštumo normų.

5.2 Galimas planuojamos ūkinės veiklos poveikis visuomenės sveikatai, atsižvelgiant į

ūkinės veiklos metu į aplinką skleidžiamus kvapus

Cheminių medžiagų kvapo slenksčio vertės bei kvapo pobūdis nurodytas Lietuvos higienos normos

HN 35:2007 „Didžiausia leidžiama cheminių medžiagų (teršalų) koncentracija gyvenamosios aplin-

kos ore“ priede, o kvapo koncentracijos ribines vertes gyvenamosios aplinkos ore reglamentuoja

higienos norma HN 121:2010.

Ūkinės veiklos metu iš vėdinimo sistemos ortakių bei vietinės katilinės išsiskiriantys pagrindiniai

teršalai – anglies monoksidas, azoto dioksidas bei kietosios dalelės neturi kvapo pajutimo slenksčio,

išskyrus sieros dioksidą, kuris turi pajutimo slenkstį ir išsiskirs iš vietinės dujinės katilinės kamino.

Tačiau šio teršalo koncentracijos yra tokios mažos (0,7 % RV su fonu), kad net prie pat dujinės ka-

tilinės kamino sieros dioksido koncentracija yra artima nuliui ir kvapų modeliavimo programa

Aermod View kvapų sklaidos žemėlapių neformuoja.

Kanapgrūdžių produktų gamybos įmonės eksploatacija neįtakos cheminių medžiagų, sąlygojančių

kvapų sklidimą, padidėjimo teršalų sklaidos zonoje. Kanapgrūdžiai kaip žaliava bei produkcija pa-





gaminta iš jų nepasižymi nemaloniu kvapu, kvapas nėra lakus, o jo intensyvumas nėra didelis. Va-

dovaujantis Lietuvoje galiojančiais teisės aktais, grūdai neturi kvapo pajutimo slenksčio, taip pat

nėra metodikų, galinčių nustatyti jų kvapo emisijos faktoriaus. Pagaminta produkcija bus pakuoja-

ma į sandarią tarą: lukštentos kanapių sėklos, miltai, baltyminiai produktai pakuojami į maišus, išs-

paustas aliejus – į statines be sąlyčio su aplinkos oru, taigi, kvapo sklidimas į aplinką nenumatomas.

Apibendrinant šiuos argumentus galima teigti, kad kvapo aspektas visuomenės sveikatos požiūriu

nėra reikšmingas ir toliau nenagrinėjamas.

5.3 Fizikinės (triukšmas, nejonizuojančioji spinduliuotė ir kt.) taršos, galinčios daryti

poveikį visuomenės sveikatai, vertinimas

Nagrinėjamoje teritorijoje šiuo metu jokia veikla nevykdoma, nėra nei stacionarių, nei mobilių tar-

šos šaltinių, todėl esamą būklė toliau nenagrinėjama.

5.3.1. Planuojamų įrengti (įrengtų) stacionarių triukšmo šaltinių skleidžiamo

triukšmo emisijos duomenys

Informacija apie vertintus stacionarius triukšmo šaltinius

Triukšmo sklaidos skaičiavimuose įvertinti stacionarūs triukšmo šaltiniai. Siekiant įvertinti didžiau-

sią galimą sukeliamą triukšmo lygį, priimta, kad visi triukšmo šaltiniai veiks dienos (6–18 val.),

vakaro (18–22 val.) ir nakties (22–6 val.) metu.

2 oro šalinimo ortakiai, iškylantis virš pastato stogo iš filtro (AS1), skirto organinių dulkių

surinkimui.

1 oro šalinimo ortakis, iškylantis virš pastato stogo iš oro valymo įrenginio – ciklono (PR9).

Gamybinis pastatas, iš kurio vidaus patalpų, triukšmas sklinda į aplinką.

Triukšmo sklaidos skaičiavimuose kaip ūkinės veiklos triukšmo šaltiniai įvertintas autotransporto

(sunkiųjų ir lengvųjų) priemonių atvykimas ir išvykimas bei jų judėjimas teritorijoje. Kadangi ūkinė

veikla gali būti vykdoma ir 3-jų pamainų grafikų, vertinama, kad autotransportas į teritoriją atvyks

ir iš jos išvyks dienos (6–18 val.), vakaro (18–22 val.) ir nakties (22–6 val.) metu:





Transporto judėjimo UAB „Borela“ teritorijoje schema ir taršos šaltinių išdėstymas

Ūkinės veiklos įtakojamas triukšmas

Artimiausi gyvenamieji namai, kurių aplinkoje vertinamas triukšmo lygis, yra Voškonių k., Taikos

g. Nr. 2, Nr. 4, Nr. 6, Nr. 8, Nr. 10, Nr. 12 ir Nr. 12A.

Vertinamas Ldienos, Lvakaro ir Lnakties triukšmo lygis, kadangi planuojama, kad stacionarūs triukšmo

šaltiniai veiks visą parą, o autotransportas į teritoriją atvykti gali taip pat bet kuriuo paros metu

Triukšmo lygio skaičiavimo rezultatai artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje pateikti 6 lentelėje, o

prie planuojamos ūkinės veiklos objekto sklypo ribų lentelėje:

Prognozuojamas ūkinės veiklos sukeliamas triukšmo lygis artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje

Gyvenamieji namai

Suskaičiuotas triukšmo lygis, dB(A)

Ldienos

*LL 55 dB(A)

Lvakaro

*LL 50 dB(A)

Lnakties

*LL 45 dB(A)

Taikos g. Nr. 2 24 23 21

Taikos g. Nr. 4 26 25 23

Taikos g. Nr. 6 24 23 21

Taikos g. Nr. 8 24 23 20

Taikos g. Nr. 10 23 21 18

Taikos g. Nr. 12 21 19 16

Taikos g. Nr. 12A 19 18 14

*LL – leidžiamo triukšmo lygio ribinis dydis





Prognozuojamas ūkinės veiklos sukeliamas triukšmo lygis ties planuojamo ūkinės veiklos objekto

sklypo ribomis

Sklypo riba


Ldienos

*LL 55 dB(A)

Lvakaro

*LL 50 dB(A)

Lnakties

*LL 45 dB(A)

Šiaurinė 35-37 35-36 32-35

Rytinė 35-44 34-43 29-39

Pietinė 34-35 33-34 28-29

Vakarinė 34-35 33-35 28-35

Modeliavimo rezultatai rodo, kad planuojamos ūkinė veiklos sukeliamas triukšmo lygis artimiausio-

je gyvenamojoje aplinkoje ir ties sklypo ribomis visais paros periodais neviršys triukšmo ribinių

dydžių, reglamentuojamų ūkinės veiklos objektams pagal HN 33:2011 1 lentelės 4 punktą.

5.3.2. Įmonės ir su ja susijusių (atvežančių žaliavas, išvežančių produkciją ir pan.)

mobiliųjų triukšmo šaltinių spinduliuojamo triukšmo duomenys

Autotransporto įtakojamas triukšmas

Autotransporto sukeliamas triukšmas vertinamas tik prie gyvenamųjų namų, esančių arčiausiai gat-

vių, kuriomis naudosis su planuojam ūkine veikla susijęs autotransportas. Artimiausi gyvenamieji

namai, kurių aplinkoje vertinamas triukšmo lygis yra Voškonių k. Taikos g. Nr. 2-12A, Vyturių g.

Nr. 1-2, Purienų g. Nr. 3-25 ir Rytmečio g. Nr. 1. Autotransporto sukeliamo triukšmo sklaidos skai-

čiavimai, nagrinėjamoje gyvenamojoje aplinkoje, pateikti lentelėje:

Prognozuojamas autotransporto sukeliamas triukšmo lygis nagrinėjamoje gyvenamojoje aplinkoje

Vieta


Ldienos

*LL 65 dB(A)

Lvakaro

*LL 60 dB(A)

Lnakties

*LL 55 dB(A)

Taikos g. Nr. 2-12A 40-46 39-46 34-40

Vyturių g. Nr. 1-2 49-50 48-49 42-43

Purienų g. Nr. 3-25 49-50 48-49 42-43

Rytmečio g. Nr. 1 49-50 48-49 42-43

*LL – leidžiamo triukšmo lygio ribinis dydis

Skaičiavimo rezultatai rodo, kad aplinkinėse gatvėse pravažiuojančio autotransporto srauto, prie

kurio pridėtas ir autotransporto srautas, padidėsiantis dėl planuojamos ūkinės veiklos objekto, sklei-

džiamas triukšmas artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje visais paros periodais neviršys didžiausių

leidžiamų triukšmo ribinių dydžių, reglamentuojamų pagal HN 33:2011 1 lentelės 3 punktą.

IŠVADOS:

Prognozuojama, kad pastačius UAB „Borela“ kanapgrūdžių perdirbimo gamyklą Jovarų g.

3, Voškonių k., Domeikavos sen., Kauno r. sav. ūkinės veiklos sukeliamas triukšmo lygis ar-

timiausioje gyvenamojoje aplinkoje ir ant įmonės sklypo ribų bet kuriuo paros metu neviršys

didžiausių leidžiamų triukšmo ribinių dydžių, reglamentuojamų ūkinės veiklos objektams

pagal HN 33:2011 1 lentelės 4 punktą;

Suskaičiuotas autotransporto skleidžiamas triukšmas artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje

visais paros periodais neviršija didžiausių leidžiamų triukšmo ribinių dydžių,

reglamentuojamų pagal HN 33:2011 1 lentelės 3 punktą.





5.4 Kiti reikšmingi planuojamos ūkinės veiklos visuomenės sveikatai įtaką darantys

veiksniai

Kitų veiksnių, galinčių daryti poveikį visuomenės sveikatai, kurių taršos rodiklių ribinės vertės reg-

lamentuotos norminiuose teisės aktuose, nėra.

5.5 Identifikuojami ir aprašomi kiti reikšmingi planuojamos ūkinės veiklos visuomenės

sveikatai įtaką darantys veiksniai (biologiniai, ekonominiai, socialiniai,

psichologiniai)

Biologiniai veiksniai

Planuojamos įmonės veiklos metu biologinės medžiagos nebus naudojamos ir gamybinio proceso

metu nesusidarys.

Ekonominiai ir socialiniai veiksniai

Ekonominių veiksnių kontekste nagrinėjama įmonės veikla turės teigiamą poveikį. Geografiniu po-

žiūriu veikla yra patogi ir ekonomiškai pagrįsta: planuojama centrinėje Lietuvos dalyje, Kauno ra-

jone, Domeikavos seniūnijos pramoninėje dalyje, tai sąlygoja gerą žaliavų ir gaminių transportavi-

mą, taip pat naujų darbo vietų sukūrimą kaimiškose vietovėse. Naujų darbo vietų kūrimas mažina

emigraciją ir didina gyventojų (darbuotojų) socialinę gerovę. Įmonės mokami mokesčiai prisidės

prie rajono savivaldybės gerovės. Socialiniu požiūriu UAB „Borela“ veikla darys teigiamą įtaką

darbo rinkai, kadangi įmonėje planuojama sukurti naujas darbo vietas ir priimti 20 darbuotojų, dar-

buotojai bus apdrausti socialiniu draudimu, įstatymų nustatyta tvarka jiems bus užtikrinamos socia-

linės garantijos.

Psichologiniai veiksniai

Psichologinių veiksnių, kaip veiksnių, galinčių daryti poveikį visuomenės sveikatai, poveikio įver-

tinimui nėra sukurtų ir patvirtintų metodikų. Tačiau visuomenės nepasitenkinimas bei psichologinis

diskomfortas dėl planuojamos kanapgrūdžių produktų gamybos įmonės ūkinės veiklos nagrinėja-

moje teritorijoje nenumatomas remiantis šiais argumentais:

Įmonė planuojama esamame gamybinės paskirties (buvusio vaflių cecho) pastate kuris bus

rekonstruojamas, taigi, pagerės pastato estetinis vaizdas;

Teritorija aplink planuojamą sklypą nėra patraukli gyvenamųjų namų statybai ar rekreacijai,

nes įmonės teritoriją supa kiti pramonės infrastruktūros ir komercijos objektai;

Objektas planuojamas saugiu atstumu nuo gyvenamųjų teritorijų, su jomis tiesiogiai nesiri-

boja. Artimiausi gyvenamieji namai yra didesniu nei 100 m atstumu;

Įmonės veikla neprieštarauja Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendi-

niams;

Cheminės bei fizikinės, kvapų taršos poveikio gyvenamajai aplinkai nebus, tai yra pagrįsta

atlikus triukšmo ir cheminių veiksnių modeliavimą bei vertinimą.

Remiantis šiais argumentais galima daryti išvadą, kad UAB „Borela“ planuojama ūkinė veikla nei-

giamos psichologinės įtakos aplinkui esantiems žmonėms nedarys.





6 Priemonių, kurios padės išvengti ar sumažinti neigiamą

planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai,

aprašymas bei jų pasirinkimo argumentai

Siekiant sumažinti planuojamos įmonės neigiamą poveikį aplinkai ir visuomenės sveikatai, numa-

toma įgyvendinti aplinkos taršos poveikį mažinančias priemones:

Aplinkos oro taršos mažinimui organinės kilmės kietosiomis dalelėmis, nuo taršos šaltinių

Nr. 003 ir 004 (oro šalinimo ortakis) yra montuojami filtrai, kurio išvalymo efektyvumas

priimamas 99 %, likutinė dulkių koncentracija išmetamame ore gali siekti iki 10 mg/m3, o

nuo taršos šaltinio Nr. 005 (oro šalinimo ortakis) bus vykdomas oro valymas ciklone, likuti-

nė dulkių koncentracija išmetamame ore gali siekti iki 50 mg/m3. Tokiu būdu žymiai suma-

žinamas kietųjų dalelių emisija į aplinkos orą;

Bus vykdoma nuolatinė naudojamos technologinės įrangos techninė priežiūra.

7 Esamos visuomenės sveikatos būklės analizė

Esama visuomenės sveikatos būklė vertinama analizuojant paskutinių prieinamų 5 metų pagrindi-

nius Kauno r., Kauno apskrities ir Lietuvos gyventojų demografinius bei sergamumo rodiklius.

7.1 Vietovės gyventojų demografiniai rodikliai

UAB „Borela“ planuoja įsikruti Voškonių k. pakraštyje, 3 km nuo Domeikavos seniūnijos šiaurės

rytinėje dalyje, Kauno rajono savivaldybėje. Lietuvos statistikos departamento duomenimis1,

Voškonių kaime gyveno 880 gyventojai (405 vyrai ir 475 moterų), Domeikavos seniūnijoje – 7577

nuolatiniai gyventojai. Kauno rajone 2016 m. pradžioje buvo registruota 89516 gyventojų.

Domeikavos seniūnijai jai priklauso 14 kaimų, iš Jų Vytėnų k. gyventojų nėra, Audėjų k. gyvena 1

gyventojas, o didžiausia gyvenvietė yra Domeikavos k. (5006 gyventojai).

Atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, nagrinėjami paskutinių 5 metų prieinami duo-

menys, pateikiami Kauno rajono ir Kauno apskrities gyventojų gimstamumo ir mirtingumo rodik-

liai.

Gimstamumas. Kauno rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, gimstamumas paskutinių 10 metų laikotar-

pyje didėjo. 2015 m. Kauno r. gyventojų gimstamumo rodiklis buvo 11,9/1000, t. y. 1,1 karto di-

desnis negu Lietuvos vidurkis (Lietuvos 2015 m. gimstamumo vidurkis buvo 10,8/1000 gyv.).

1 Lietuvos gyventojų ir būstų surašymas 2011. Gyventojų skaičiaus paskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį Lietuvos

Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatai





8

9

10

11

12

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016

Kauno r.LietuvaKauno apskr.

Gimstamumas 1000 gyventojų

Mirtingumas. 2015 m. Lietuvoje mirė 41,7 tūkst. žmonių. 2015 m. Kauno r. gyventojų mirtingumo

rodiklis buvo 12/1000 gyventojų, t. y. 1,2 karto mažesnis negu Lietuvos vidurkis (Lietuvos 2015

mirtingumo vidurkis buvo 14,4/1000 gyv.).

9

10

11

12

13

14

15

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016


Mirtingumas 1000 gyventojų





Mirtingumas pagal priežastis. Lietuvoje mirčių struktūra būdinga daugeliui išsivysčiusių šalių ir

jau daugelį metų nekinta. Tos pačios tendencijos stebimos ir Kauno rajono gyventojų mirties prie-

žasčių struktūroje: vyrauja kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai bei mirtingumas nuo išo-

rinių priežasčių (traumų, apsinuodijimų).

Mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų. 2015 m. Kauno r. šis rodiklis sudarė 683,5/100000 gyv.

ir buvo 1,2 karto mažesnis už Lietuvos vidurkį (812/100000 gyv.).

Mirtingumas nuo piktybinių navikų. 2015 m. Kauno r. buvo užregistruota 269/100000 gyventojų, t.

y. 1,07 karto mažiau negu Lietuvoje (287,4/100000 gyv.).

Mirtingumas nuo kvėpavimo sistemos ligų. 2015 m. Kauno r. šis rodiklis sudarė 38/100000 gyv. ir

buvo 1,2 karto mažesnis už Lietuvos vidurkį (46,7/100000 gyv.).

Mirtingumas nuo infekcinių ligų. 2015 m. Kauno r. buvo užregistruota 15,7/100000 gyventojų, t. y.

1,6 karto mažiau negu Lietuvoje (25,3/100000 gyv.).

Mirtingumo išorinės priežastys. 2015 m. Kauno r. šis rodiklis sudarė 77,6/100000 gyv. ir buvo1,4

karto mažesnis nei Lietuvos vidurkis (110,4/100000 gyv.). Iš jų apsinuodijimas alkoholiu sudarė

10,1/100000 gyv. (Lietuvoje – 8,7/100000), tyčiniai susižalojimai 16,9/100000 gyv. (Lietuvoje –

30,8/100000), transporto įvykiai 9/100000 gyv. (Lietuvoje – 10,6/100000).

UAB „Borela“, planuojanti veiklą Jovarų g. 3, pramoninėje teritorijoje Voškonių k. pakraštyje, nei-

giamos įtakos Voškonių bei gretimų vietovių, įskaitant Domeikavos seniūnijos bei Kauno r. demog-

rafijai bei sergamumui neturės. Aplinkos taršos modeliavimo rezultatai rodo, kad suskaičiuotos iš-

metamų į aplinkos orą teršalų koncentracijos neviršys leidžiamų ribinių verčių, o triukšmas neviršys

leidžiamų dydžių visais paros periodais, todėl daroma išvada kad poveikis visuomenės sveikatai dėl

įmonės ūkinės veiklos neprognozuojamas.

Natūralus gyventojų prieaugis. Kauno r. natūralus gyventojų prieaugis 2009-2010 m. buvo tei-

giamas, bet pastaruosius 5 metus palaipsniui mažėja ir vėl tapo neigiamas. 2015 m. Kauno r. šis

rodiklis sudarė -0,1/1000 gyv. ir buvo neigiamas, bet didesnis už Lietuvos vidurkį (-3,6/1000 gyv.).





-5

-4

-3

-2

-1

0

1

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016


Natūralus prieaugis 1000 gyventojų

7.2 Gyventojų sergamumo rodiklių analizė

Pateikiami Kauno rajono gyventojų, Kauno apskrities ir Lietuvos gyventojų sergamumo rodikliai.

Gyventojų struktūra yra homogeniška ir nesiskiria nuo kitų vietovės demografinių rodiklių, todėl ši

analizė atliekama remiantys oficialiais sveikatos informacijos šaltiniais.

Gyventojų sergamumo rodiklių analizė atlikta vadovaujantis Higienos instituto Sveikatos informa-

cijos centro duomenimis2.

11 lentelė. Gyventojų sergamumas 2014 m.

Diagnozės pavadinimas

Iš viso užregistruota susirgimų 2014 m.

Lietuva Kauno rajonas Kauno apskritis

Abs.sk. 1000

gyv. Abs.sk.

1000

gyv. Abs.sk. 1000 gyv.

Infekcinės ir parazitinės ligos 206788 70,5 5792 66 41225 70,5

Kraujo ir kraujodaros organų ligos 75799 25,8 1622 18,5 13476 23

Endokrininės sistemos ligos 506593 172,8 13103 149,3 109440 187

Psichikos ir elgesio sutrikimai 265664 90,6 5769 65,7 47674 81,5

Nervų sistemos ligos 370442 126,3 10007 114 75190 128,5

Akių ligos 616290 210,2 20656 235,4 143595 245,4

Ausų ligos 227603 77,6 5952 67,8 43739 74,7

Kraujotakos sistemos ligos 1329897 453,5 34425 392,2 302921 517,7

Kvėpavimo sistemos ligos 1398597 477 39310 447,9 276338 472,3

Virškinimo sistemos ligos (be dantų ligų) 456476 155,7 11472 130,7 86459 147,8

Odos ir poodžio ligos 331157 112,9 7380 84,1 63330 108,2

Jungiamojo audinio ir skeleto raumenų 773067 263,6 18312 208,6 156585 267,6

2 Lietuvos gyventojų sergamumas apskrityse ir savivaldybėse 2014 m., Higienos instituto Sveikatos informacijos cent-

ras





Diagnozės pavadinimas

Iš viso užregistruota susirgimų 2014 m.

Lietuva Kauno rajonas Kauno apskritis

Abs.sk. 1000

gyv. Abs.sk.

1000

gyv. Abs.sk. 1000 gyv.

sistemos ligos

Urogenitalinės sistemos ligos 544285 185,6 12697 144,7 101357 173,2

Perinatalinio periodo ligos 14575 5 396 4,5 2936 5

Įgimtos formavimosi ydos 61661 21 1832 20,9 11761 20,1

Traumos ir kiti išorinių priežasčių padariniai 547336 186,7 15575 177,5 112808 192,8

Apibendrinant Kauno r. gyventojų sergamumą 2014 metais galima teigti, kad pagal visas ligas, išs-

kyrus akių, yra mažesnis už Lietuvos vidurkį. Nustatyta, kad 2014 m. Kauno r. gyventojų ser-

gamumas infekcinėmis ir parazitinėmis ligomis buvo 1,1 karto mažesnis, kraujo ir kraujodaros or-

ganų ligomis 1,4 karto, kraujotakos sistemos ligomis 1,2 karto mažesnis nei Lietuvos vidurkis.

Traumų ir kitų išorinių priežasčių padarinių (sužalojimai, lūžimai, nudegimai, apsinuodijimai) Kau-

no r. gyventojų tarpe pasireiškimas yra 1,1 kartų mažesnis už Lietuvos vidurkį.

Sergamumas piktybiniais navikais. Ilgėjant gyvenimo trukmei bendras gyventojų sergamumas pik-

tybiniais navikais paskutinį dešimtmetį didėjo visoje Lietuvoje, tame tarpe ir Kauno rajone. Pagal

paskutinius prieinamus duomenis, 2012 m. Kauno r. buvo užregistruota 656,74/100000 atvejų, t. y.

0,9 karto mažiau negu Lietuvoje (593,6/100000 gyv.).

300

400

500

600

700

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013


Sergamumas piktybiniais navikais (C00-C97) 100000 gyv.(Vėžio registro duomenys)

7.3 Gyventojų rizikos grupių populiacijoje analizė

Pagrindiniai veiksniai kurie gali daryti įtaką įvairių visuomenės grupių sveikatai yra aplinkos oro

tarša cheminėmis medžiagomis ir triukšmas.

Atliekant poveikio visuomenės sveikatai įvertinimą galima išskirti tris pagrindines rizikos grupes:





• gyventojai – tai žmonės, nuolat gyvenantys arčiausiai ūkinės veiklos teritorijos.

• vartotojai – tai grupė asmenų, kurie naudos įmonės gaminamą produkciją – ekologiškų

pluoštinių kanapių aliejų, sėklas, proteiną;

• dirbantieji - grupė žmonių, kurie dirbs galimos padidintos emocinės įtampos, fizikinių, che-

minių, psichosocialinių bei ergonominių rizikos veiksnių sąlygomis.

Atlikus visuomenės rizikos grupių analizę, nustatytas šis prognostinis poveikis visuomenės sveika-

tai:

Poveikis gyventojams. Žmonėms, gyvenantiems arčiausiai UAB „Borela“ įmonės teritorijos (dides-

niu nei 100 m atstumu), nagrinėjamų veiksnių neigiamo poveikio sveikatai neprognozuojama, ka-

dangi fizikinė ir cheminė tarša neišeina už įmonės apskaičiuotos sanitarinės apsaugos zonos ribos,

sutampančios su įmonės naudojamo sklypo ribomis. Planuojamo objekto eksploatacija nekels pavo-

jaus žmonių sveikatai ir poveikio gyventojų sveikatai neturės.

Poveikis dirbantiesiems. UAB „Borela“ darbuotojams poveikis neprognozuojamas. Planuojama

sukurti naujas darbo vietas, kuriuose pamainomis dirbs 20 darbuotojų. Darbo vietos bus įrengtos

vadovaujantis Darboviečių įrengimo bendraisiais nuostatais bei kitais ES ir Lietuvos teisės aktais,

reglamentuojančiais saugias ir sveikas darbo sąlygas. Darbuotojai bus aprūpinti darbo drabužiais ir

asmeninėmis apsaugos priemonėmis pagal darbo pobūdį. Įrengus darbo vietas ir pradėjus eksploa-

tuoti įmonę, bus identifikuojami kenksmingi darbo aplinkos veiksniai, išmatuojamas jų dydis, atlie-

kamas profesinės rizikos vertinimas. Darbuotojai bus priimami pasitikrinę sveikatą, taip pat instruk-

tuojami darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijomis teisės aktų nustatyta tvarka. Įvertinus visas

šias aplinkybes daroma išvada, kad poveikis darbuotojams neprognozuojamas.

Poveikis vartotojams. Įmonės gaminama produkcija – ekologiškas pluoštinių kanapių aliejus, lukš-

tentos ir nelukštentos sėklos, kanapių miltai, proteinas. Produktai pagaminti iš ES sertifikuotuose

ekologiniuose ūkiuose išaugintų pluoštinių kanapių nenaudojant jokių herbicidų ir pesticidų. Gami-

nama produkcija turi augalinės kilmės vitaminų, skaidulinių medžiagų, riebalų rūgščių, todėl tinka-

ma sportuojantiems ir sveiką gyvenseną propaguojantiems asmenims. Poveikis vartotojams priklau-

so nuo pačių vartotojų mitybos įpročių, kurių UAB „Borela“ tiesiogiai neįtakoja.

7.4 Gyventojų demografinių ir sveikatos rodiklių palyginimas su visos populiacijos

duomenimis (su šalies vidurkiu, kitų savivaldybių duomenimis ir pan.);

PVSV ataskaitoje nagrinėjamų rodiklių apskrities ir šalies lygiu vertinti ir visuomenės sveikatos

palyginamąją analizę atlikti yra netikslinga, kadangi veiklos galimos įtakos zona apsiriboja įmonės

sklypo ribomis (0,3496 ha) sutampančiomis su įmonės sanitarinės apsaugos zonos ribomis, ir už jų

neišeina.

7.5 Planuojamos ūkinės veiklos poveikis visuomenės sveikatos būklei.

Kompleksiškai įvertinus visus veiksnius (cheminius, fizikinius, psichosocialinius ir kitokius) galima

teigti, kad UAB „Borela“ įmonės įtaka visuomenės sveikatai bus nereikšminga ir visuomenės svei-

katos būklės pokyčiams įtakos neturės. Detali fizikinių ir cheminių veiksnių poveikio visuomenės

sveikatai vertinimo analizė pateikta PVSV ataskaitos 5.1, 5.2 ir 5.3 skyriuose.





8 Sanitarinės apsaugos zonos ribų nustatymo arba tikslinimo

pagrindimas

8.1 Objekto sanitarinės apsaugos zona

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo

Nr. V-586 „Dėl sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin.,

2004, Nr. 134-4878; TAR, 2016-04-29, i.k. 2016-10732) priedo 4 sk. „Maisto produktų gamyba“

4.9 punktu, grūdų malimo (ar kitokio apdirbimo) produktų gamybos įmonėms taikomas 100 m sani-

tarinės apsaugos zonos ribų normatyvinis dydis.

SAZ dydis, įvertinus įmonės poveikį pagal veiklos apimtį, technologiją, darbo pobūdį, foninę taršą,

geografinę padėtį ir t. t., nustatomas atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą.

8.2 Siūlomos sanitarinės apsaugos zonos ribos

Siūlomos sanitarinės apsaugos zonos plotas – 0,3496 ha. Siūlomos SAZ ribos pateiktos ataskaitos 2

priede. Sanitarinė apsaugos zona nustatyta įvertinus mobilių ir stacionarių taršos šaltinių fizikinės ir

cheminės taršos vertes aplinkoje. Šių teršalų sklaidos skaičiavimų vertės, jų izolinijos, taršos šalti-

niai pateikti PVSV 3 priede.

Siūlomos sanitarinės apsaugos zonos ribų planas pateiktos PVSV ataskaitos 2 priede.

8.3 Kai nustatomos arba tikslinamos jau vykdomos ūkinės veiklos sanitarinės apsaugos

zonos ribos, Ataskaitoje turi būti pateikti sanitarinės apsaugos zonos ribas

pagrindžiantys duomenys, gauti remiantis faktiniais ūkinės veiklos skleidžiamos

fizikinės ir cheminės taršos bei taršos kvapais duomenimis.

Šiame skyriuje informacija nepateikiama, nes SAZ nustatoma planuojamai ūkinei veiklai.

9 Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodų aprašymas

9.1 Panaudoti kiekybiniai ir kokybiniai poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodai

ir jų pasirinkimo pagrindimas

Triukšmo lygiams paskaičiuoti buvo naudojama programinė įranga Cadna/A. Oro teršalų kiekiams

aplinkos ore apskaičiuoti ISC-AERMOD View modeliavimo programa.

Demografijos, sergamumo, mirtingumo duomenys paimti iš Lietuvos statistikos departamento, Lie-

tuvos sveikatos informacijos centro, Lietuvos Respublikos Statistikos departamento, SODROS,

SVEIDROS ataskaitų.

10 Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo išvados

1. Suskaičiuotos aplinkos oro teršalų anglies monoksido, kietųjų dalelių (KD2,5, KD10), azoto

dioksido, sieros dioksido pažemio koncentracijos tiek be fono, tiek ir įvertinus foną, nei UAB „Bo-

rela“ veiklos teritorijoje, nei už jos ribų neviršys žmonių sveikatos apsaugai nustatytų ribinių verčių.





2. Ūkinės veiklos įtakojamas triukšmo lygis ties įmonės sklypo veiklos ribos neviršys nustatytų leis-

tinų dydžių visais paros periodais.

3. Rekomenduojama sanitarinė apsaugos zona, sutampanti su įmonės teritorijos sklypo dalies ribo-

mis, kurio plotas yra 0,3496 ha. Į rekomenduojamą SAZ gyvenamieji namai bei jų aplinka nepaten-

ka.

11 Siūlomos sanitarinės apsaugos zonos ribos

Siūlomos sanitarinės apsaugos zonos plotas – 0,3496 ha. Siūlomos SAZ ribos sutampa su UAB

„Borela“ įmonės PŪV teritorijos ribomis.

12 Rekomendacijos dėl poveikio visuomenės sveikatai vertinimo

stebėsenos, emisijų kontrolės

Vadovaujantis LR aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-546 „Dėl ūkio subjektų

aplinkos monitoringo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 133-4837, su pakeitimais) UAB „Bo-

rela“ neatitinka ūkio subjektų, kurie privalo vykdyti ūkio subjektų aplinkos monitoringą, kriterijus.

Vadovaujantis šiuo teisės aktu, įmonei neprivaloma vykdyti ūkio subjektų oro taršos šaltinių išme-

tamų teršalų monitoringo.





Pagal Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų (toliau – TIPK leidimas) išdavimo, atnau-

jinimo ir panaikinimo taisyklių (toliau – TIPK taisyklės) reikalavimus, UAB „Borela“ ūkinės veik-

los vykdymui TIPK leidimo nereikia gauti.

13 Naudotos literatūros sąrašas

1. Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas (Žin., 2002, Nr. 56-2225; Žin.,

2013, Nr. 79-3985).

2. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodiniai nurodymai (Žin., 2004, Nr. 106-3947).

3. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos planuo-

jamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės

sveikatai vertinimo atlikimo atvejų nustatymo ir tvarkos aprašo patvirtinimo ir įgaliojimų sutei-

kimo“ (Žin., 2011, Nr. 61-2923, Žin., 2012, Nr. 71-3682)

4. Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklės (Žin., 2004, Nr. 134-4878; Žin.,

2011, Nr. 46-2201).

5. HN 23:2007 Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai. Matavimo ir poveikio ver-

tinimo bendrieji reikalavimai (Žin., 2007, Nr. 108-4434).

6. Lietuvos Respublikos Triukšmo valdymo įstatymas (Žin., 2004, Nr. 164-5971).

7. Europos parlamento ir Komisijos Direktyva 2002/49/EB 2002 m. birželio 25 d. dėl aplinkos

triukšmo įvertinimo ir valdymo.

8. Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuome-

ninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ (Žin., 2011, Nr. 75-3638);

9. Triukšmo poveikio visuomenės sveikatai vertinimo tvarkos aprašas (Žin., 2002., Nr. 89-3825).

10. HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ (Žin., 2003, Nr. 79-3606,

Žin.; 2007, Nr. 127-5194).

11. Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų nustatymo tvarkos aprašas (TAR, 2015-12-14,

Nr. 2015-19741).

12. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro

2007 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. D1-329/V-469 nauja redakcija „Teršalų, kurių kiekis aplin-

kos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąrašą ir ribines aplinkos oro užterštumo ver-

tes“ (Žin., 2007, Nr.67-2627).

13. Statistikos departamentas. Demografijos metraštis 2014, Vilnius 2015.

14. Lietuvos teritorijos klimatinių sąlygų charakteristikos projektų gamtos apsaugos skyrius. Lietu-

vos statybos ir urbanistikos ministerijos Projektavimo tobulinimo centras. Vilnius, 1999.

15. LR Vyriausybės 2010 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 555 Dėl LR Vyriausybės 2004 m. rugpjū-

čio 17 d. nutarimo Nr. 966 „Dėl pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuosta-

tais“ (Žin., 2010, Nr. 59-2894)

16. Ūkio subjekto, kitos įstaigos ekstremaliųjų situacijų valdymo plano rengimo metodinėmis re-

komendacijos (Žin., 2011, Nr. 24-1200).

17. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. rugsėjo 20 d. įsakymas Nr. 467 „Dėl Teršalų

išmetimo į aplinką apskaitos tvarkos, patvirtintos 1999 m. gruodžio 20 d. aplinkos ministro įsa-

kymu Nr. 408, pakeitimo“ (Žin., 2001, Nr. 83-2903).

18. Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenų bazė www.hi.lt


http://www.hi.lt/




19. Žemėlapių paieškos sistema www.maps.lt

20. Žemėlapių paieškos sistema www.google.lt/maps

21. Kauno rajono savivaldybės interneto svetainė www.krs.lt

22. Žemės informacinė sistema www.zis.lt

23. Lietuvos erdvinės informacijos portalas www.geoportal.lt

24. Kultūros vertybių registras http://kvr.kpd.lt/heritage/


Documents

UAB „BORELA” KANAPGRŪDŽIŲ PERDIRBIMO · PDF file2 UAB „Borela“ Jovarų g. 3, Voškonių k., Domeikavos sen., Kauno r. sav. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimas UAB