LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGOS LAIKRAŠTIS KAUNUI/ 2015/022015 M. KOVO 1 D. SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMuose balsuokite už lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą Sąrašo Nr. 13

Jau daugelį metų Kauno miestą valdo politikai, susieti su verslu, arba verslininkai, tapę politikais. Savaime tai nėra blogybė, tačiau Kauno atveju miesto taryba paversta verslo grupių, atstovaujamų vienos ar kitos politinės jėgos, mūšių vieta. Neturiu iliuzijų, kad ar-timiausiu metu politinė korupcija Kauną apeis ir miesto valdyme neliks verslo interesų grupių. Kauno rinkėjui reikia apsispręsti, ar Kaunui reikalingos permainos. Netikiu revoliucijomis, tikiu poky-čiais, kurie gali vykti, jei į Kauno tarybą ateis dirbti žmonės, kuriems miestas nėra tik verslas ir privatūs interesai. Miestui reikalinga nauja

politika, kurioje kultūra, švietimas, sveika gyvensena, blaivybė, jau-nimo ir šeimos interesai būtų vertybiniai prioritetai. Suprantu, jog kartais lengviau rinktis žinomą, nors ir nuvylusį, nei nežinomą, nes vadovaujamasi principu – visi jie tokie patys. Galiu jus patikinti, jog tie mažai žinomi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatai į Kauno savivaldybės tarybą yra geras pasirinkimas žengiant pirmą žingsnį į pokyčius Kaune. Nepagailėkite laiko perskaityti mūsų kan-didatų prisistatymus ir suprasite, jog nei išsilavinimu, nei patirtimi jie neatsilieka nuo dabartinių Kauno tarybos narių, tik jie neturi jokių neskaidrių įsipareigojimų, interesų, korupcinių ryšių... Mūsų kandidatė į Kauno merus Kristina Juozapavičiūtė yra viena labiau-siai išsilavinusių kandidatų šiuose rinkimuose – dvejos magistro stu-dijos, pakankamai didelė darbinė patirtis. Jei būčiau registruotas

Kaune, nedvejodamas į Kauno miesto merus rinkčiau ją. Ir ne todėl, jog Kristina Juozapavičiūtė yra iškelta Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, o dėl priežasties, kodėl būtent ji iškelta kandidate. Kris-tina Juozapavičiūtė yra pakankamai subrendusi, visiškai humanis-tinio mąstymo, nesusijusi su jokiomis verslo ar interesų grupėmis, šiuolaikiškai mąstanti politikė. Kaunui reikia būtent taip mąstančio vadovo. Prisiminkite mano žodžius – geresnio pasirinkimo šiuose rinkimuose Kaunas neturi. Jūsų valioje Kauno ateitis, nebepalikite jos tiems, kurie Kauną nori palikti praeityje...

Ramūnas Karbauskis,Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas, kultūros mecenatas

Mieli kauniečiai,

Bronis Ropė: Apie šilumą, kuri vartotojams vis dar „laužo“ pinigines

Lietuvos Kultūros mecenato ženklas, „Geriausio vaikų drau-go“ vardas ir Santarvės fondo aukso medalis atiteko

Ramūnui Karbauskiui

psl.3psl.2

psl.9-12

2 2015 M. KOVO 1 D. SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMAI Sąrašo Nr. 13

GERI DARBAI NELIKO NEPASTEBĖTI

Ramūnui Karbauskiui suteiktas „Geriausio vaikų draugo“ vardas

NVO vaikams konfederacija, didžiausia Lietuvoje nevyriausybinių or-ganizacijų asociacija, įsteigta 2005 m., vienijanti daugiau nei 70 nevy-riausybinių organizacijų, dirbančių su vaikais ir vaikų labui, kiekvienais metais organizuoja jau tradiciniu tapusį renginį „Vaikų žvaigždynas“. Šių metų sausio 28 dieną NVO vaikams konfederacija devintą kartą subūrė vaikus iš dienos centrų, vaikų globos namų ir socialinės rizikos šeimų.

Svarbiausias renginio tikslas – pasidžiaugti ir pasveikinti žmones, svariu indėliu prisidedančius kuriant vaikų gerovę Lietuvoje. Koncertų salėje „Compensa“ „Geriausio vaikų draugo“ vardas suteiktas Ramūnui Karbauskiui ir dar penkiems nusipelniusiems asmenims.„Mano vienas iš prasmingiausių užsiėmimų – buvimas su vaikais.

Jiems trūksta kalbėjimo apie šeimos, kultūros, istorijos vertybes, apie gyvenimo tikslus, alkoholio keliamas grėsmes ir t. t., akcentuoja Ramū-nas Karbauskis. Jis negaili savo laiko vaikams, organizuoja susitikimus mokyklose, kviečia vaikus žaisti simultanus šaškėmis. Jis – Lietuvos šaškių federacijos prezidentas.

R. Karbauskio iniciatyva jaunimo stovykla „Dengtilis“ jau 18 vasarą iš eilės kviečia vaikus iš visos Lietuvos save išbandyti savaitę gyvenant miške ir laikantis griežtų taisyklių, kurios padeda formuoti asmenybes. R. Karbauskio paramos dėka išleista ir padovanota vaikams šimtai tūkstančių knygų, tuo siekiama, kad vaikai skaitytų geriausią lietuvišką vaikų literatūrą. R. Karbauskio kartu su gerai žinomu atlikėju Andriumi Mamontovu įkurtas paramos ir labdaros fondas „Švieskime vaikus“ įsteigė Nacionalinę vaikų literatūros premiją ir pradėjo leisti 10 tūks-tančių knygų Vaikų bibliotekėlę. Knygos dovanojamos mokykloms, darželiams, vaikų globos namams, ligoninėms.

Kas metai R. Karbauskio iniciatyva vaikai kviečiami dalyvauti ketu-riuose konkursuose: „Gražinkime Lietuvą“, „Vaikų Velykėlės“, fotografi-

Ramūnas Karbauskis „Geriausio vaikų draugo“ vardo suteikimo šventėje

Įteiktas Santarvės fondo aukso medalis

Už nesavanaudišką gy-venimo veiklą puoselėjant santarvę ir tautinę savo ša-lies žmonių savimonę Lietu-vos Santarvės fondo aukso medaliu 2015 m. vasario 2 d. apdovanotas Kultūros me-cenatas, ūkininkas Ramūnas Karbauskis.

Santarvės fondas – visuo-meninė labdaros organi-zacija. Jos tikslas – viešinti, kaupti ir remti asmenų bei kolektyvų veiklą, kuria vienijama tauta (mokslo, kultūros meno ir kitose visuomeninės kūrybos srityse). Ji stebi viešų asmenų žingsnius, poelgius, sprendimus, visuomenei ar valstybei atliekamus vertingus darbus, įver-tina juos ir viešai paskelbia. Santarvės fondo steigėjas yra visuomeninės veiklos ir pilietiškumo kupinas Julius Kazėnas. Nuo 1994 m. šis fondas jau įvykdė daug tarptautinių renginių, organizavo delegacijų išvykas į kai-mynines šalis, siekdami, kad įvairių tautų žmonės susipažintų ir bendrau-tų, stiprintų santarvę tarp tautų.

Šių metų Santarvės fondo veiklos tikslas buvo atkreipti žmonių dė-mesį į dvasingumą, draugiškumą, grožio pajutimo supratimą, viso to iškėlimą virš abejingumo, puikybės, fizinės jėgos ir smurto demons-travimo bei kt.

Fondas yra įsteigęs Santarvės premiją, o nuo 2000 m. Santarvės premiją pakeitė Santarvės ordinas ir Auksinis Santarvės medalis ,,Pro augenda concordia” (Už santarvės puoselėjimą). Santarvės ordinas bei medalis teikiamas asmeniui arba kolektyvui už reikšmingą tautas vienijančią veiklą.

Santarvės ordinu apdovanoti: poetas Justinas Marcinkevičius, kardi-nolas Vincentas Sladkevičius, monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas, lite-ratūrologė Viktorija Daujotytė-Pakerienė, Prezidentas Algirdas Brazaus-kas, Prezidentas Valdas Adamkus, aktorius Donatas Banionis, vienuolis Tėvas Stanislovas-Dobrovolskis, Lenkijos Respublikos Prezidentas Alek-sandras Kwasnewskis, ambasadorius Antanas Vinkus, Islandijos užsie-nio reikalų ministras Jonas Baldvinas Hannibalsonas, akademikas Jonas Kubilius, alpinistas Vladas Vitkauskas, atlikėjas Andrius Mamontovas, dirigentas Donatas Katkus ir kiti.

Santarvės fondo valdybos nutarimu šiemet Santarvės ordinu ,,Pro augenda concordia“ (Už santarvės puoselėjimą) apdovanotas operos dainininkas Virgilijus Noreika. Auksiniais Santarvės medaliais (Už santar-vės puoselėjimą) apdovanoti: Jerzy Bahr – buvęs Lenkijos ambasado-rius Lietuvoje ir Lietuvos kultūros mecenatas Ramūnas Karbauskis. Šiuo medaliu Ramūnas Karbauskis pagerbtas už nesavanaudišką gyvenimo veiklą, puoselėjant santarvę ir tautinę savo šalies žmonių savimonę.

Ramūnui Karbauskiui įteiktas Santarvės fondo auksinis medalis

Pirmuoju numeriu pažymėtas Lietuvos Kultūros mecenato ženklas įteiktas Ramūnui Karbauskiui

Kultūros ministerija pir-mą kartą įteikė specialiai sukurtus Lietuvos Kultūros mecenato ženklus ir diplo-mus, pagerbdama kultūros mecenatus, kurie ypatingai daug prisidėjo prie kultūros sklaidos Lietuvoje, rėmė jau-nus kultūros ir meno atsto-vus, bendruomenes.

2015 m. sausio 30 d. Lie-tuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ Lietuvos

kultūros ministras Šarūnas Birutis Kultūros mecenato ženklus įteikė tra-diciniame „Metų Gazelės“ verslo apdovanojimų renginyje, kuriame da-lyvavo žymiausi sparčiausiai augančių šalies verslo įmonių atstovai. Tai tampa gražiu Lietuvos kultūros ir verslo bendradarbiavimo pavyzdžiu.

Šiame iškilmingame renginyje buvo akcentuojama, kad turime įver-tinti ir padėkoti tiems, kurie negaili nei laiko, nei lėšų, kad menas ir kū-ryba žengtų pirmyn bei prikeltų senas tradicijas, kai valstybė vertino mecenatus, mokėdavo juos pagerbti ir skatinti. Ypatingai svarbus yra vertybinis aspektas, nes remiami kultūros reiškiniai liudija ne tik me-cenato socialinį jautrumą ir yra sektinas pavyzdys, bet taip pat liudija mecenato kultūrinį išprusimą. Didis džiaugsmas suvokti, jog priklausai visuomenei, kuri vertina kultūrą ir meną, įkvepia jaunus menininkus kurti.

Valstybė prasideda nuo kultūros. Menas ir kultūra gali tapti socialinės ir ekonominės pažangos varikliu – paremti meno ir kultūros projektai gali tapti efektyviomis kūrybinių industrijų veiklomis, sukurti naujas darbo vietas, padidinti sukultūrintos aplinkos vertę. Paramos dėka įgyvendinami meno ir kultūros srities projektai prisideda prie vietos tapatumo stiprinimo ir Lietuvos įvaizdžio gerinimo bei visuomenės dvasinės būsenos kitimo.

Pirmasis Lietuvos kultūros mecenato ženklas už suteiktą paramą pro-jektams, kūrusiems Naisių bendruomenės gerovę bei paramą kitoms kultūros sritims buvo įteiktas Ramūnui Karbauskiui. Antrasis mecenato ženklas įteiktas Sauliui Karosui už ilgametį verslo ir kultūros bendradar-biavimo skatinimą, trečiasis – VšĮ „Vilniaus Miesto Opera“ kolektyvui už suteiktą paramą jauniesiems menininkams.

2015-tuosius metus LR Seimas yra paskelbęs kunigaikščio Mykolo Kleopo Oginskio metais. Be aktyvaus dalyvavimo politikoje, valstybės valdymo, švietimo, socialinių reformų, šis valstybės veikėjas, kompozi-torius ir diplomatas daug energijos ir lėšų skyrė kultūros prieinamumui didinti, visuomenės kūrybiškumui skatinti, kultūriniam sąmoningumui

Lietuvos Kultūros mecenatas Ramūnas Karbauskis su Kultūros ministru Šarūnu Biručiu ir Naisių bendruomenės atstovais bei

LR Seimo nare Rima Baškiene laureatų pagerbimui skirtame iškilmingame vakare Lietuvos taikomosios dailės muziejuje

ugdyti. M. K. Oginskis buvo vienas iškiliausių savo epochos kultūros mecenatų to meto Lietuvoje. Lietuvos kultūros ministerija siekia prikel-ti senas tradicijas, kai valstybė vertino mecenatus, juos gerbė ir skatino.

Pagal Labdaringos pagalbos fondo „Charities Aid Foundation“ sudaromą pasaulinio dosnumo indeksą „World Giving Index“, 2014 m. Lietuva įvertina tik 119-ta vieta iš 133 (Latvija – 89-toje, Estija – 103-čioje vietose). Palyginti su kitomis Europos ir pasaulio valstybėmis, Lietuva neišnaudoja labdaros ir paramos teikiamų galimybių, kurios neša nau-dą tiek verslui, tiek bendruomenėms ir valstybei. Todėl mecenatystė – ne tik pasiturinčio piliečio garbės reikalas, tai ir tinkamas valstybės po-žiūris, pagarba tikram mecenatui, Mecenatystės įstatymo priėmimas ir įgyvendinimas.

Ramūnas Karbauskis, apdovanotas Lietuvos Kultūros mecenato žen-klu, pažymėtu numeriu 001, socialiniame tinkle tuoj po apdovanojimo rašė: „Atiduosiu jį į Naisių žemės istorijos muziejų, nes tai ne tiek mano pastangų rezultatas, kiek žmonių, gyvenančių Naisiuose, dirbančių mano įsteigtose įmonėse, indėlis. Be jų nebūtų atsiradusios galimybės mecenuoti kultūros, švietimo, sveikatos apsaugos, jaunimo užimtu-mo... Malonu būti įvertintam, tačiau džiaugsmą suteikia ne apdovano-jimai, o galimybė daryti žmones laimingesniais...“.

Lietuvos Kultūros mecenato ženklas ir diplomas

jų konkurse „Gyvoji gamta“ ir piešinių konkurse „Gandrus pasitinkant“. Juose dalyvauja daugiau nei 100 000 vaikų, kuriems skiriamos dova-nos: knygos ir kompaktiniai diskai, kelionės į Naisius, nemokami Naisių vasaros teatro spektakliai.

Parengta pagal www.naisiuvasara.lt informaciją

Auksinis Santarvės fondo medalis ir diplomas

2015 M. KOVO 1 D. SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMAI Sąrašo Nr. 13 3

Apie šilumą, kuri vartotojams vis dar „laužo“ pinigines

Kovo pradžioje EP narys Bronis Ropė vyks į Kroatiją. Daugiau nei prieš metus, Lietuvos Prezi-dento rinkimų išvakarėse, Lietuvos Premjeras Al-girdas Butkevičius lankėsi Ignalinoje ir iškilmingai pranešė Lietuvai apie sėkmingą daugiabučių re-novacijos proceso pradžią. Vyriausybė visos Lie-tuvos mastu ėmėsi įgyvendinti būtent Ignalinoje pasiteisinusį kompleksinės renovacijos plėtros modelį. Ir kuo pasibaigė toji pradžia? Tyla. Masinė renovacija vis dar užuomazgų stadijoje (su kelio-mis išimtimis) ir tik toji pati Ignalina jau praktiš-kai pabaigė renovuoti viską – ir daugiabučius, ir mokyklas, darželius, sporto objektus. Ignalinos patirtis turi ir gali būti pritaikyta visose Lietuvos savivaldybėse. Reikia tik kandidatų į merus ir tary-bos narius politinės valios ir jų rinkėjų palaikymo.

Anot dabar Europos Parlamente dirbančio Lie-tuvos renovacijos modelio „architekto“ Bronio Ropės, jiems Ignalinoje pavyko todėl, kad žmonių nuomonė ir poreikiai, orumas buvo aukščiau vis-ko. Nepaisant „patarimų“ iš Vilniaus Ignalina sukū-rė saugų gyventojams daugiabučių renovacijos modelį ir renovacija vykdoma kartu su gyvento-jais. Aklai netikėjo laisva rinka ir neragino žmonių individualiai imti paskolų iš bankų, kaip tai siūlė ankstesnės vyriausybės. Jei Vilniuje funkcionuotų Ignalinos sistema, sostinėje jau būtų renovuo-ta 5000 daugiabučių. Renovuotuose namuose ignaliniečiai už standartinio 2 kambarių buto šil-dymą moka bute nuo 100 iki 150 Lt per mėnesį. O kaimynai Visagine už būsto šildymą tuo pat metu mokėjo apie 1000 Lt per mėnesį. Jau 15 metų Ignalina nenaudoja rusiško įvežtinio kuro rajono šildymui. Pagrindinis sėkmingos Ignalinos šilumos ūkio reformos bruožas – atsinaujinanti energetika ir aktyvi savivalda, o ne privati rinka, kuriai pirmenybę teikia daugelis kitų miestų po-litikų. Ignalina tai darė be jokių ypatingų subsidijų, imdama kreditus.

Bronis Ropė visada pabrėžia, kad renovaciją reikia pradėti ne nuo daugiabučių sienų, o nuo magistralinių vamzdynų. Būtent jie šildo sniegą miestuose ir sudaro sąlygas labai rimtiems ener-gijos nuostoliams. Todėl Ignalina pradėjo nuo savivaldos turto renovavimo. Pasirūpinta ir va-dinamuoju „ekonomaizeriu“ – brangiu katilinės prietaisu, kuris sumažina jėgainės energijos są-naudas kamine.

Kai kas teigia, kad jei Vilniuje ar Kaune vyktų rimta renovacija, gatvėse būtų eismo problemų, tačiau taip nėra. Kai kas sako, kad lengva pradėti, kai šilumos ūkis priklauso pačiai savivaldybei, o ką daryti tiems, kurie savo šilumos ūkį išnuomojo privatininkui?

Tikriausiai dauguma iš mūsų prisimena Ukmer-gės rajono savivaldybės tikrą karą su privatinin-kais, kuris pasibaigė tik Lietuvos Respublikos Aukščiausiame Teisme. Aukščiausia mūsų vals-tybės teisinė institucija 2012 m. pavasarį priėmė nutartį: UAB „Miesto energija“ šiurkščiai pažeidė sutartį, sudarytą su Ukmergės rajono savivaldy-be; o tai ir lėmė, kad šilumos ir karšto vandens kainos ukmergiškiams buvo išpūstos. Tuo remda-

masis šis teismas nusprendė: savivaldybė sutartį nutraukė teisėtai. Mūsų dienų grimasos: privatūs šilumos tiekėjai taip „rūpinasi vartotojų interesais“, kad nuo tokių jų norų savivaldybės priverstos bylinėtis net iki Aukščiausiojo Teismo. Ir galima suprasti Ukmergės rajono savivaldybės džiaugs-mą, išgirdus minėtą nuosprendį: vis dėlto vietos savivaldai pavyko apginti vartotojus nuo nepa-grįstai didelių šilumos kainų, taip pat apsaugoti Ukmergės bendruomenei priklausantį turtą nuo nudėvėjimo.

Kam labiau rūpi viešasis interesas: privatininkams ar savivaldybėms?

B. Ropė dar kartą konstatavo ne vieną kartą ekspertų minimą faktą: privačiam verslui nesi-seka monopolinių paslaugų rinkose. Yra išimtys, tačiau taisyklė labai aiški. Pernai apibendrinus oficialias VKEKK reguliariai skelbiamas ataskaitas, visų 60 Lietuvos savivaldybių šilumos kainas, pel-nus bei kuro rūšis, galima padaryti vienareikšmę išvadą. O būtent: šilumą mažiausiomis kainomis vartotojams tiekiančių įmonių grupėje dominuo-ja tos, kurios kontroliuojamos savivaldybių ir nėra išnuomotos privačioms įmonėms. Jos taip pat dažniau naudoją biokurą, kuris yra net tris kartus pigesnis, nei įvežtinis kuras. O didelių kainų gru-pėje beveik išimtinai dominuoja gamtines dujas naudojantis privatus sektorius. Kokios praktinės išvados iš to peršasi? Pirma, reikia stengtis nepra-tęsti nuomos sutarčių su privačiais tiekėjai ir, antra, vis daugiau pasikliauti savo jėgomis. Nes ir prie biokuro pirmosios perėjo pačios savivaldybės (Molėtų, Biržų, Ignalinos), tiksliau, jų valdomos įmonės dar 1997-98 m., o ne privatininkai. Visoje Lietuvoje išgarsėjusi Ukmergė tai padarė tik po to, kai savivaldybė su gyventojų pagalba laimėjo po-litinį ir teisminį mūšį ir išvarė privatininkus iš savo rajono šilumos ūkio.

Šilumos tiekėjams, pasirodo, pakanka nedidelio pelno, visai „nematant“

pajamų bei sąnaudų.

Be abejo, biokuro naudojimas ir šilumos tieki-mo įmonių priklausymas savivaldybei automa-tiškai nereiškia mažų kainų vartotojams. Patys šilumininkai galėtų pagaliau atsakyti į vieną tokį

„naivų“ klausimą: kas gi trukdo šilumos įmonėms kuo greičiau pereiti prie gana pigaus vietinio kuro, be papildomų mokesčių mokėtojų remiamų pro-jektų. Ir… ar apskritai yra interesas jiems mažinti kainą?

Tačiau net jei atsiranda biokuro katilinės, vis tiek lieka pakankamai galimybių manipuliacijoms. Juk niekam ne paslaptis, kad kai kurios įmonės, valdydamos vieno ar kito miesto šilumos siste-mas, kurą perka iš savo pačių dukterinių įmonių, siekdamos maksimaliai padidinti savikainą ir bandydamos „išspausti“ ir patvirtinti maksimalią kainą vartotojams per VKEKK. Neveikia ir nauja

biokuro biržos sistema, ji nesiūlo konkurencingos kainos. Deja, šio proceso niekas rimtai nekontro-liuoja – nei Energetikos ministerija, nei Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. O šilumininkai vis mėgsta viešai skelbti: girdi, šilumos kainas Lie-tuvoje reguliuoja valstybė…

Tad savo aktualumo nepraradęs klausimas, tik dar labiau aktualesniu tampantis per savivaldos rinkimus skamba taip: kada šilumos tiekėjai - rimtai ir iš esmės - ims mažinti savo gaminamos šilumos bei jos transportavimo kaštus? Juk ir nuo to labai priklauso gyventojų šilumos sąs-kaitos. Apie tai šilumininkai labai nenori kalbėti, tarsi tai būtų vos ne valstybinė paslaptis. Visi kaip susitarę tyli apie jų valdomo ūkio nusidėvė-jimo laipsnį bei patiriamus šilumos nuostolius

– ją gaminant bei transportuojant. Ir argi neaišku, ant kieno pečių sugula kasmetiniai šilumininkų patiriami nuostoliai?

Ir dar viena esminė šilumos ūkio „smulkmena“. Taip, valstybė reguliuoja šilumos įmonių pelną. O pajamas? Štai čia ir yra dar viena šilumininkų didžioji paslaptis. Šilumą gaminančiose bei ją transportuojančiose įmonėse gyvenimu besi-džiaugiantys žmonės tarsi varžosi tarpusavyje:

„ei, kas dar labiau išpūs sąnaudas?“ Todėl nieko nuostabaus, kad šiose įmonėse etatai akivaizdžiai išpūsti, vadovaujančių personų algos ten tokios, kokių pavydėtų net ministrai ar Seimo nariai. Tad kol taip bus, kol šilumos įmonės, paklusdamos VKEKK nustatomam mažam pelno procentui, žais su kainomis, visaip išpūsdamos kaštus ir ši-taip didindamos savo galutinės produkcijos kai-nas. Tuomet galima susitaikyti ir su mažu pelnu,

„pamirštant“ išpūstas sąnaudas už naujus etatus ir prabangius automobilius. O vartotojai vis tiek tiems tik kuklaus pelno besiekiantiems šiluminin-kams viską apmoka su kaupu. Kitas didelis skau-dulys - daugiabučių administravimas per duk-

terines ar artimas šilumos gamintojams įmones, kurios stengiasi užtikrinti „kuo didesnės pajamas“ šilumos gamintojui.

Kita naujiena – Lietuvos šilumos ūkio politika, vieną kartą smarkiai paslydusi ant „privatizacijos bananžievės“, šiandien vėl klampina savivaldybių valdomą šilumos ūkį. Valstybė reikalauja supirkti iš privatininkų naujai statomų biokuro katilinių ši-lumą tomis pačiomis kainomis, kaip ją parduoda ta savivaldybė. Tokiu būdų dirbtinai silpninama viešai valdomo ūkio padėtis. Ar tikrai tai tas kelias, kuriuos turime eiti ar neužlipsime ant tų pačių grėblių? Kada pagaliau Lietuvos politikai „politi-nėms sanatorijoms“ pasakys griežtą „Ne“?

Europos Parlamento narys nuo Lietuvos valstie-čių ir žaliųjų sąjungos Bronis Ropė ir toliau tebe-kelia klausimą visiems Lietuvos politikams: kiek dar ilgai nemaža dalis Lietuvos šilumos įmonių bus savotiškos „nustumtų ar pasitraukusių nuo lovio“ politikų sanatorijos? Kaip minėta, etatai tokiose įmonėse - išpūsti, vadovaujančių dar-buotojų algos - daugiau nei įspūdingos, o atsa-komybės prieš vartotojus - praktiškai jokios. Taip tyliu vietos politikų susitarimu šilumos įmonės, paklusdamos VKEKK nustatomam mažam pelno procentui, ir toliau žaidžia su kainomis, išpūsda-mos kaštus ir šitaip didindamos savo galutinės produkcijos kainas, kurias priversti apmokėti visi centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojai. Taigi, kiek visa tai dar tęsis? Matyt, pirmiausia sostinėje visų partijų „galvos“ (nes visa provincinė valdžia partiniais ryšiais valdoma iš Vilniaus) turi pagaliau susitarti: šimtų tūkstančių vartotojų interesas turi būti aukščiau už siaurą partinį interesą. Kol to ne-bus, net ir formaliai valstybės (savivaldybių lygy-je) valdomos šilumos tiekimo įmonės ir toliau bus

„sotaus poilsio zonomis“ tuo metu valdžią savival-dybėje turinčių partijų atstovams, jų statytiniams bei visiems „reikalingiems žmonėms“.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Europos Parlamento narys Bronis Ropė apie tai, kaip atpiginti centralizuotos šilumos tiekimą gyventojams ir pagaliau įsukti renova-cijos procesą. Kodėl kroatai, vengrai domisi Ignalinos renovacija, o lietuviai – vangiai?

Po Premjero Algirdo Butkevičiaus apsilankymo Ignalinoje ir susitikimo su tuometiniu Ignalinos rajono vadovu Broniu Rope, Vyriausybė visos Lietuvos mastu ėmėsi įgyvendinti būtent Ignali-

noje pasiteisinusį kompleksinės renovacijos plėtros modelį. Tačiau masinė daugiabučių renovacija daugelyje rajonų tebėra užuomazgos stadijoje.

4 2015 M. KOVO 1 D. SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMAI Sąrašo Nr. 13

Esu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatė į Kauno miesto merus. Kaune turime daug daugiau problemų nei duo-bėtos gatvės. Jų neišspręs Laisvės alėjos rekonstrukcija, Žalgirio arena ar Kongresų rūmai... Mano komanda sako – ŽALIA ŠVIESA VERTYBĖMS – blaiviam, sveikam, saugiam Kaunui! Sulaukiame kritikos dėl nepakankamo žinomumo, tačiau mes džiaugiamės, kad nesame pagarsėję, kaip korupcinių skandalų herojai. Mūsų prioritetai – visuomenės sveikata, šeimos politika, aplinkos ko-kybė, švietimas, kultūra, viešųjų paslaugų prieinamumas, gy-vūnų gerovė, maisto sauga. Šios temos paprastai nedomina ma-sinės žiniasklaidos, tačiau tai nereiškia, kad šie klausimai nėra aktualūs Kauno miesto gyventojams. Tad tikimės tų gyventojų palaikymo, kurie savo atstovus renkasi ne pagal pasirodymų ete-ryje dažnumą, o pagal sau artimas vertybines nuostatas.

Nuo filosofijos iki šilumos ūkio

Esu kilusi iš Aukštaitijos, Rokiškio. 2001 metais atvažiavau studijuoti į Kauną, 2005 m. baigiau socialinės edukologijos bakalauro studijas Kauno technologijos universitete. 2005-2007 m. Mykolo Romerio uni-versitete studijavau Savivaldos institucijų administravimą magistro studijose. 2007-2009 m. Kauno technologijos universitete studijavau Medijų filosofiją, įgijau magistro laipsnį. Studijuodama filosofiją išmo-kau reaguoti į spartų šiuolaikinio pasaulio kitimą, vertinti besivystan-čių technologijų poveikį žmogui bei aplinkai, pastebėti alternatyvių sprendimų galimybes ir, svarbiausia, – tuos sprendimus daryti.

Aktyviausia mano visuomeninė veikla prasidėjo nuo publikacijų rengimo. Nuo 2010 m. Kaune dirbu aplinkosauginio laikraščio „Žalioji Lietuva“ redaktore. Esu visuomeninės organizacijos „Lietuvos žaliųjų judėjimas“ narė. Dalyvavimas šių organizacijų veikloje leido įsitikinti, kad racionalus gamtinių išteklių paskirstymas, jų tausojimas, sveikos aplinkos užtikrinimas yra tiesiogiai susijęs su socialiniu teisingumu ir žmonių gerove – tai alternatyva besaikiam kapitalizmui, žmonių iš-naudojimui, taršiam jų gyvenamosios aplinkos eksploatavimui, žmo-nių sveikatą žalojančio vartojimo skatinimui. Nuo 2012 m. esu Lietuvos žaliųjų judėjimo atstovė LR Aplinkos ministerijos GMO valdymo prie-žiūros komitete. Nuo 2013 m. – iniciatyvinės grupės „Lietuva be GMO“ narė, rūpinuosi, kad Lietuvoje nebūtų auginami genetiškai modifikuo-ti žemės ūkio augalai, o žmonės gautų tikslią informaciją apie maistą, už kurį moka parduotuvėse ir kavinėse.

Šiuo metu taip pat dirbu Europos Parlamento nario Bronio Ropės Kauno biuro vadove. Buvęs ilgametis Ignalinos meras Bronis Ropė yra labiausiai daugiabučių namų renovacijos srityje nusipelnęs žmogus

Lietuvoje, o Ignalinos renovacijos tvarką Vyriausybė pripažino kaip pavyzdį visai Lietuvai. Šį renovacijos modelį galima pritaikyti ir Kau-no šilumos ūkiui bei daugiabučių namų renovacijai. Girdime politikų pažadus sumažinti šildymo kainas. Tačiau nepasakomas esminis da-lykas– realiausia ir efektyviausia renovacijos pagalba mažinti šilumos energijos vartojimą. Tuomet gerėja gyvenimo daugiabutyje kokybė ir gyventojai už būsto šildymą sumoka ženkliai mažiau. Pradedant re-novaciją nuo šiluminių trasų (kaip buvo daroma Ignalinoje), o ne nuo daugiabučių fasadų, išvengiama didžiulių šilumos nuostolių (per pase-nusias šilumines trasas prarandama net iki 30 proc. šilumos energijos). Taip efektyviau naudojami energijos ištekliai, taupomi gyventojų pini-gai, taip pat mažinamas neigiamas poveikis aplinkai.

Kas iš tų žaliųjų politikoje?!

Žaliųjų veikla neretai klaidingai siejama tik su protesto akcijomis, sau-gant kokį nors medelį ar gyvūnėlį. Realiai aplinkosaugai neabejingos organizacijos be švietimo ir gyventojų konsultavimo teikia ir svarsto įvairius su gamtinių išteklių naudojimu ir paskirstymu bei su visuo-menės sveikata susijusius įstatymus, svarsto teritorijų planavimo ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentus, taip pat nuoširdžiaistengiasi užtikrinti piliečių galimybes dalyvauti su jų aplinka ir sveikata susijusių sprendimų priėmime.

Neseniai teko išgirsti priekaištą: „kas iš tų žaliųjų, jei dabar nepragy-vena žmogus...“. Gerovė, suvokiama vien kaip gamybos ir vartojimo didinimas, yra kelias į niekur. Neapgalvota trumpalaikė materiali nau-da gali sukelti ženkliai didesnius nuostolius ateityje, tiek kalbant apie aplinką, tiek apie žmogaus bei visuomenės sveikatą, o visa tai tiesio-giai remiasi ir į ekonomiką. Visi sutariam, kad reikia skatinti verslą, kad reikalingas ekonomikos augimas. Tačiau politika prasideda tuomet, kai įvertinę galimas pasekmes renkamės to skatinimo būdus, ekonominio augimo kryptis. Viena yra skatinti verslą dalijant leidimus monopoli-nių prekybos centrų statybai ar alkoholinių gėrimų prekybai visą parą. Kita, pavyzdžiui, – sudarant sąlygas mieste patogiose turgavietėse pre-kiauti sveikais regioniniais produktais, kurtis smulkiems gamintojams, įgyvendinti modernius, aplinkosaugines problemas sprendžiančius projektus, vystyti ekoturizmą, sveikatingumo paslaugas. Kaune yra la-bai daug sąmoningų vartotojų, kurie rinktųsi sveikesnį vietinės kilmės produktą, aplinkai draugiškas paslaugas, kūrybingą, aktyvų, blaivų laisvalaikį. Tačiau be aiškaus kolektyvinio sprendimo, be vertybėmis pagrįstos savivaldos politikos mes ir toliau „auginsim“ prekybos cen-trus, ir taip kursim darbo vietas, kur žmonės dirba keliolika valandų per parą už minimalų atlyginimą, Laisvės alėją ir toliau nesėkmingai ban-dys gaivinti krepšinio varžybas transliuojantys barai, visą parą dirban-čios alkoholio parduotuvės, o miestas nepaliaujamai tuštės.

Tarptautiniu mastu žinomas kanadietis ekonomikos ekspertas Mar-kas Anielskis teigia: „Rinka niekada nebuvo tobula, neretai ignoravo ar tiesiog neįžvelgė tikrųjų vertybių, tokių kaip gamtinis kapitalas ar pas-laugų ekosistema. Nacijų ir korporacijų buhalterinė apskaita nesiremia jokiais natūralių dalykų vertės įkainiais, nepasveria rizikos, susijusios su agresyvia ekonomine veikla, nepaiso pramonės poveikio aplinkai. Tarsi verslo ar bendruomenės klestėjimui nedarytų jokios įtakos nei atsako-mybės suvokimas, nei rizikos apskaičiavimas. <...> nė vienos pasaulio šalies valdžia nėra inventorizavusi savo žmogiškojo, socialinio, gamti-nio ir sukurtojo turto, nekreipia dėmesio į pajamų santykį su išlaidomis“.

Žalieji sako, kad miesto turtas nėra vien tik surenkami mokesčiai, užsienio investicijos, sukurtos darbo vietos, atnaujinta kelių infras-truktūra, pastatyti urbanistiniai statiniai ar kiti materialiai apčiuopia-mi dalykai. Didžiausias miesto turtas yra aktyvūs, sveiki, gyventojai,

gyvybingos bendruomenės, veiklios nevyriausybinės organizacijos, klestintys smulkieji verslininkai, kultūros atstovai. Vertę kuria ir sveika, saugi, žmonėms patogi aplinka, turtinga gamta bei kultūra.

Kaunas gali būti ženkliai patogesnis žmonėms

Kaunas – antras pagal dydį Lietuvos miestas, svarbus pramonės, trans-porto, mokslo ir kultūros centras. Taip pat tai miestas, įsikūręs Nemuno ir Neries santakoje, miestas, kuriame turime unikalų Europoje Ąžuolyną, Panemunės šilą ir kt. Kauno valdžia atkakliai kalba apie planus tapti Eu-ropos žaliąja sostine, tačiau daugiau kaip prieš dešimtmetį prasidėjęs parkų, skverų, apsauginių želdinių juostų privatizavimas ir užstatymas vis dar spaudžia gyventojus tarp betono sienų, žmonės lieka be žaliųjų poilsio ir laisvalaikio zonų, be sporto aikštynų, vaikams žaisti lauke be-lieka gatvės ir automobilių stovėjimo aikštelės.

Viešojo transporto keleiviai, ypač mamos su mažais vaikais, patiria prastėjančio susisiekimo nepatogumų. Žalieji siekia, kad ekologiškas viešasis transportas važiuotų dažniau, kad jo tvarkaraščiai, siekiant efektyvumo, būtų suderinti su gyventojais. Piko valandomis Kauno gyventojai miesto gatvėse susiduria su automobilių spūsčių problema, tačiau kaip tik tuo metu nuosavomis transporto priemonėmis kaunie-čiai dažniausiai važiuoja po vieną. Individualių lengvųjų automobilių skaičius Kauno mieste tik auga. Dėl to didėja miesto tarša išmetamosio-mis dujomis, didėja triukšmas, sąlygos vairuoti tampa sudėtingesnės. Esant tokiai situacijai, reikėtų išnaudoti viešojo transporto potencialą, kuris daugeliu požiūrių yra draugiškesnis aplinkai, sprendžia automo-bilių spūsčių problemą, o įvertinus nuosavo automobilio priežiūros bei eksploatacijos kaštus, viešuoju transportu keliauti yra ir daug eko-nomiškiau. Kodėl gi Kaunui nepasekus kito panašaus dydžio miesto – Talino – pavyzdžiu, kur viešasis transportas miesto gyventojams yra nemokamas? Važiavimo bilietai ir dabar neatperka visos viešojo trans-porto infrastruktūros išlaikymo, tačiau nemokamas viešasis transportas greitai atsipirktų kitu būdu – mažiau išlaidų spręsti transporto spūsčių problemas, mažiau išlaidų naujiems aplinkkeliams, mažiau eismo ne-laimių ir pagaliau Kaunas taptų patrauklesnis naujiems gyventojams, tuo pačiu ir naujiems mokesčių mokėtojams, kurių dabar miestui labai reikia. Patogus, saugus, nemokamas ir visą parą kursuojantis viešasis transportas būtų didelis šuolis į priekį modernaus Kauno kūrime.

Turime daug nuveikti, kad vairuotojai ir ypač pėstieji kelyje būtų sau-gūs, kad visose pėsčiųjų perėjose Kauno mieste būtų įrengtas apšvie-timas ir kiti būtini saugaus eismo elementai. Vaikų žaidimų aikštelės ir mokyklų teritorijos turi būti atitvertos nuo kelio. Nėra didesnės gėdos Kaune kaip kyšis už vietą darželyje. Emigruojančioje šalyje, kur gims-ta ne tiek ir daug vaikų, tai rodo miesto valdžios atsainų požiūrį. Lėšų naujiems darželiams, mokyklų renovacijai, eismo saugumui atsiras ne-išlaidaujant brangiems nereikalingiems projektams, savivaldybės užsa-komoms studijoms ir kitokiems būdams švaistyti pinigus.

Kaune trūksta viešųjų erdvių, pritaikytų aktyviai fizinei veiklai, spor-tui. Dviratis kauniečiams turėtų tapti ne tik pomėgiu ar sportu, bet ir patogia transporto priemone. Tačiau šiuo metu sportiniu dviračiu pravažiuoti sunku net Laisvės alėjos dviračių taku – siauri ratai stringa tarp dviratininkams nepritaikytų plytelių. Nors Kaunas yra mažesnis už Vilnių, bet gatvių skaičiumi yra pirmasis miestas. Išplėtojus visą miestą apimantį dviračių takų tinklą galima dalį nedidelių gatvių paversti dvi-ratininkų gatvėmis, jomis leidžiant važiuoti tik dviračiams ir tose gatvė-se gyvenančių šeimų automobiliams.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatė į Kauno miesto merus

Kristina Juozapavičiūtė

Žalia šviesa vertybėms - blaiviam, sveikam, saugiam Kaunui

Tęsinys 5 psl.

Iš kairės: tarptautinio Aplinkosauginio švietimo fondo (FEE) programų kordi-natorius Lietuvoje Renaldas Rimavičius, EP nario B. Ropės patarėjas aplin-kosaugos klausimais Andrejus Gaidamavičius, Europos Parlamento narys

Bronis Ropė, EP nario B. Ropės Kauno biuro vadovė Kristina Juozapavičiūtė, nevyriausybinės organizacijos „Lietuvos žaliųjų judėjimas“ atstovai – admi-

nistratorius Aleksandras Kerpauskas ir pirmininkas Rimantas Braziulis Kauno ornitologijos draustinyje saugomos paukščių žiemavietės. Nuotraukoje: toną grūdų vandens paukščiams atvežęs Lietuvos

valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis ir LVŽS kandidatė į Kauno miesto merus Kristina Juozapavičiūtė

2015 M. KOVO 1 D. SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMAI Sąrašo Nr. 13 5

Tokių dviratininkų gatvių labai daug yra Danijos sostinėje Kopenha-goje. Taip pat Kaunas jau atsiliko nuo Vilniaus teikiant miesto dviračių nuomos punktų paslaugą. Patirtis sostinėje parodė, kad gyventojai la-bai noriai naudojasi šia paslauga, tad neabejoju, kad ir Kaune atsirastų verslininkų, kurie norėtų tuo užsiimti.

Kauniečių sveikatinimui nepaprastai svarbus yra fizinio aktyvumo skatinimas – nuo darželio ir mokyklos iki specializuotų sporto šakų klu-bų. Būtina didinti kūno kultūros pamokų skaičių mokyklose, gerinti jų kokybę. Ne visi išgali nueiti pasportuoti į privačius sporto klubus, todėl visame mieste turėtų būti įrengta naujų, modernių lauko treniruoklių. Esu tikra, kad nenaudojamų savivaldybės pastatų ir viešųjų erdvių pritaikymas netradicinių sporto šakų (tai-či, jogos, šaudymo iš lanko, riedlenčių, BMX dviračių sporto ir pan.) treniruotėms taip pat skatintų jaunesnio ir vyresnio amžiaus kauniečių susidomėjimą fizine veikla.

Blaivybė turi tapti kauniečių kultūros dalimi

Tapau Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos nare, nes manau, kad blaivybę ir sveiką gyvenseną propaguojantys judėjimai turi didžiulį potencialą siekiant pokyčių tiek sveikatos, tiek socialinėje bei ekonomikos srityse. Trečius metus nevartoju alkoholio, nes pradė-jus domėtis, kokiais agresyviais būdais alkoholio pramonė skinasi kelią ne tik į suaugusiųjų, bet ir į paauglių, vaikų kasdienybę, sąmoningai atsisakiau remti šią pramonės šaką. Tokį sprendimą priima vis daugiau mano pažįstamų žmonių. Tačiau reikalingos ne tik visuomeninės inici-atyvos, bet ir politiniai sprendimai. Lietuva gėdingai „pirmauja“ Euro-pos Sąjungoje pagal alkoholio suvartojimo kiekį vienam gyventojui ir yra trečia pasaulyje. Mūsų šalis „pirmauja“ Europos Sąjungoje ir pagal kitus su alkoholizmu susijusius rodiklius – savižudybių, žmogžudysčių lygį, pagal depresija sergančiųjų ir antidepresantus vartojančiųjų skai-čių, žuvusių autoavarijose, nelaimingų atsitikimų darbo vietoje skaičių, prastus santykius šeimose, skyrybų skaičių, vaikų nepriežiūrą, ramina-muosius vaistus vartojančių vaikų skaičių, tuberkuliozės, įvairių vėžio formų paplitimą ir kt. Ar tai ne per didelė kaina Kaunui ir Lietuvai, kad ir toliau galėtume ramiai stebėti, kaip alkoholyje skęsta mūsų piliečiai? Ar šias problemas nors per nago juodymą atperka tie 300 eurų, kuriuos savivaldybė ima už prekybos alkoholiu licencijos išdavimą? Nesudarę sąlygų Kaunui išsiblaivyti, nepadarysime jo gyventojų laimingesniais žmonėmis. Alkoholio sukeliamos problemos turi ne vieną priežastį, todėl ir spręsti jas reikia kompleksiškai – nuo alkoholio reklamos drau-dimo iki mokymosi linksmintis be svaigalų ir blaivių renginių kultūros.

Naisiai Šiaulių rajone yra puikus pavyzdys, kaip blaivybė tampa gy-ventojų kultūros dalimi. Blaivybės propaguotojas, kultūros mecenatas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbaus-kis visai Lietuvai įrodė, kad masiniai renginiai gali apsieiti be alkoholio. Praėjusių metų vasarą į R. Karbauskio organizuojamą blaivų „Naisių vasaros“ festivalį suvažiavo apie 30 000 žmonių iš visos Lietuvos. Fes-tivalio metu budėję policijos pareigūnai sakė, kad neturėjo ką veikti. Žmonės linksminosi kultūringai, šventės svečius supo saugi, tvarkinga, aplinka. To negalima pasakyti apie jokį kitą festivalį, kurio metu pre-kiaujama alkoholiu. Su bendruomenės pritarimu nė vieno kultūrinio renginio metu alkoholis Naisiuose nevartojamas. Neblaivūs svečiai renginiuose taip pat nelaukiami. Naisių pagrindinėje mokykloje visi mokiniai įsijungė į blaivybę propaguojantį Valančiukų judėjimą. Žmo-nės tam pritaria ir tuo didžiuojasi. Naisiai tampa traukos objektu turis-tams, šeimoms, norinčioms turiningo, sveiko, kultūringo laisvalaikio. Net nekilnojamojo turto kainos Naisiuose ir šalia jų kyla. Šiais metais Naisiai tapo pirmąja Mažąja Lietuvos kultūros sostine, kuri, pasirašius susitarimą su LR Kultūros ministerija, kviečia susipažinti su kultūrinė-mis bendruomenės iniciatyvomis, taip rodydama pavyzdį kitiems ma-

žiems miesteliams ir kaimams.Anot dr. Aurelijaus Verygos, Lietuva Nepriklausomybę iškovojo tada,

kai tauta išsiblaivė, t.y. labai krito alkoholio suvartojimas. Kaunas irgi atsities tik tuomet, kai alkoholio suvartojimas kris bent jau per pusę. Ir miesto politikai turi tam dėti visas pastangas.

Baigiam išmirti nuo ligų, o sveikatos politika vis dar antrame plane?

Netikiu, kad kas nors drįstų abejoti teiginiu, jog sveikata – viena pa-grindinių žmogaus vertybių. Tačiau vis jaunesni žmonės kenčia nuo ydingo žmogaus gyvenimo būdo sukeltų ligų (širdies, kraujagyslių ligų, diabeto ir kt.). Pagrindiniai sveikatos problemas nulemiantys veiksniai – rūkymas, prasta mityba, alkoholio vartojimas ir mažas fizinis aktyvumas.

Kauno visuomenės sveikatos biuro duomenimis, kauniečiai vis daž-niau serga širdies ir kraujagyslių ligomis. 2013 m. iš viso mieste buvo užregistruoti 75541 susirgimai kraujagyslių sistemos ligomis, 1000 gy-ventojų teko 246 atvejai. Analizuojant mirtingumo priežastis nustatyta, jog nuo kraujotakos sistemos ligų 2013 m. mirė daugiau nei pusė – 56 proc. Kauno miesto gyventojų. Kitų lėtinių neinfekcinių ligų statistika taip pat nieko gero nežada. Šios ligos reiškia ne tik sveikatos sutriki-mus – tai darbingumo praradimas, pragyvenimo šaltinio praradimas, nesavalaikės mirtys, žūtys, savižudybės, valstybės biudžeto tuštinimas socialinėms išmokoms, kompensuojamiems vaistams ir kt. Dėl svaiga-lų vartojimo net ir blaivūs miesto gyventojai patiria agresiją, smurtą, nesantaiką šeimose, gyventojams ir miestui priklausančio turto nioko-jimą ir kt. Visa tai galima suvesti į gryną aritmetiką, kaip tiesiogiai tai veikia socialinę bei ekonominę valstybės, taip pat ir savivaldybių situa-ciją, jei jau visuomenės gerovę vertinam tik skaičiais.

Baigiam išmirti nuo lėtinių neinfekcinių ligų, kurios susijusios su vi-suomenės gyvenimo būdu, informacijos trūkumu, klaidingų stereoti-pų formavimu. Akivaizdu, kad sveikatos prevencijai skiriamas dėmesys yra nepakankamas. Pagrindinis būdas užtikrinti gyventojų sveikatą turi būti ne brangiai kainuojantis gydymas, o sąlygų sudarymas gyven-tojų sveikatingumui: viešųjų erdvių pritaikymas aktyviam laisvalaikiui, nuolaidos sporto klubuose, nemokamos sveikatingumo pamokos, al-koholio bei tabako vartojimo prevencinės programos, draudimas pre-kiauti alkoholiu miesto švenčių metu, sveika mityba švietimo įstaigose, priklausomybės ligų gydymo bei psichologinės pagalbos paslaugų prieinamumo didinimas ir t.t. Vienas doleris, skiriamas sveikatingumui, sutaupo 24 dolerius, kurių nebereikia skirti gydymui – apie tai seniai yra paskelbęs Pasaulio bankas.

Esu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė. Man artimos šios poli-tinės partijos šimtametėje veikloje atsispindinčios vertybės, iš kurių pa-grindinės yra švietimas, kultūra, sveikata bei darnus santykis su gamta. Man pavyzdys ir autoritetas yra Lietuvos Prezidentas Kazys Grinius, ku-ris valdė šalį, dirbdamas Kaune ir tarpukaryje vadovavo šiai partijai, pir-masis pradėjo diegti demokratinę santvarką. „Demokratijai gali būti tik per vėlu, bet niekada ne per anksti“, - tuomet kalbėjo Prezidentas ir šie žodžiai yra kaip niekad aktualūs šiandieninei Lietuvai ir šiandieniniam Kaunui. Būdamas Premjeru Kazys Grinius iš Marijampolės į Kauną va-žinėdavo autobusu, sakydamas „Reikia taupyti valstybinį centą“ ir tuo rodydamas pavyzdį kitiems politikams. Valstietis visų pirma yra vals-čiaus gyventojas, o valsčiai šiais laikais vadinami savivaldybėmis, todėl Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga pirmiausia yra savivaldos partija, esanti arčiausiai žmogaus ir jo kasdieninių rūpesčių. Mes sakome, kad Kaunas turi būti patogesnis žmogui nei automobiliui, gyventojui pa-trauklesnis ne mažiau nei turistui, jauni žmonės turi norėti čia ne tik studijuoti, bet ir gyventi, kurti šeimas. Kviečiu atsigręžti į tikrąsias verty-bes. Tai gera galimybė tapti šiuolaikišku miestu, kuriame žmonės sveiki, saugūs ir visapusiškai turtingi.

Kuriasi blaivūs judėjimai, organizuojantys renginius, net ke-lias dienas trunkančius festivalius, kur siūloma gera muzika,

šokiai, sportas, meniniai užsiėmimai, kūrybinės ir žaidimų erdvės vaikams, įvairios paskaitos ir – jokio alkoholio.

Sveikuolės, „Žolinčiaus akademijos“ prezidentės Danutės Kunčienės organizuojamos sportinės bei sveikatingumo vei-

klos, įvairios šventės suburia būrį įvairaus amžiaus kaunie-čių, norinčių aktyvaus, sveiko, bendruomeniško laisvalaikio.

Pradžia 4 psl.

Mūsų sąjungos ir valstybės istorijos

asmenybės ir datos

Felicija BortkevičienėUžpernai minėjome 140 metų, kai gimė viena iš mūsų sąjun-

gos lyderių, Prezidento K. Griniaus bendražygė, Seimo narė ir kandidatė į Lietuvos Prezidento postą Felicija Bortkevičienė. XX amžiaus pirmoje pusėje ji buvo garsiausia spaudos darbuotoja, didingiausia to meto moteris. Ji buvo knygneše, vieno populia-riausių Lietuvoje leidinio „Lietuvos žinios“ leidėja, šelpė gabius studentus, rašytojus. Už tiesų spausdintą žodį ši moteris daugybę kartų buvo kalinta. Tačiau tai jos nepalaužė, priešingai – tik susti-prino kovai už tiesų ir laisvą žodį.

Kazys Grinius

2016-tais metais minėsime Lietuvos Prezidento dr. Kazio Gri-niaus 150-ties metų gimimo metines. Seimo narės Rimos Baškie-nės iniciatyva Seimas svarsto nutarimo projektą dėl 2016 metų paskelbimo K. Griniaus metais. K. Grinius – visuomenės ir kultū-ros veikėjas, varpininkas, gydytojas, švietėjas, visuomenės svei-katos aktyvistas, publicistas, knygnešys. Mūsų partijos istorija ne-atsiejama nuo Lietuvos Prezidento, Ministro pirmininko ir Seimo nario Kazio Griniaus likimo. Jis – pagrindinis partijos ideologijos kūrėjas, Smetonos diktatūros, karo bei okupacijos metais išlikęs ištikimas demokratijos, humanizmo idealams. Griniaus politinių pažiūrų brandumas pranoko jo laikus.

6 2015 M. KOVO 1 D. SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMAI Sąrašo Nr. 13

Kaunas – vis dar nesugadintas miestas ir turi labai daug žaliojo potencialoAndrejus Gaidamavičius,gamtininkas ir žurnalistas

Kai pabandau įsivaizduoti didesnį Lietuvos miestą, kuris galėtų tapti žaliąja šalies sosti-ne, man lengviausia įsivaizduoti Kauną. Ne tik dėl to, kad čia praleidau 10 savo gražiausių jaunystės metų. Ir ne tik dėl to, kad Kauno ge-ografinė situacija yra unikali – dviejų didžiau-sių upių santaka, marios ir seniausias Europo-je miesto ąžuolynas pačiame centre... Žmonės čia nėra tokie godūs kaip kitur, tad nespėjo sunaikinti to, kas vertingiausia. Žmonės čia turi didesnį atsakomybės jausmą nei kitur ir netyli, kai naikinamos žaliosios miesto erdvės. Žmonės čia didesni patriotai ir juos sunkiau įbauginti – būta atvejų, kai nukirstais uosiais buvo užverstas savivaldybės pastato centri-nis įėjimas, kad leidimus kirsti medžius išdavę valdininkai negalėtų išeiti ramiai papietauti.

Kauniečiams medis reiškia daugiau ir daugelis nesišaipo taip iš pastangų tą medį apsaugoti, kaip neseniai pasišaipė Seimo nariai (tarp jų ir Kau-ne išrinkti), kai buvo atmestas mano parengtas Želdynų įstatymo pataisymas, kuris suteiktų vi-suomenei daugiau galimybių dalyvauti priimant sprendimus. Aišku, kaip ir visur, Kaune yra ir chuli-ganų. Sudegino storiausią Kauno apskrityje – Pa-žaislio ąžuolą, kai Kauno miesto valdininkams – chuliganams valdžioje – nepavyko jo nukirsti ir praplauti pinigų.

Prisimenu tą dieną kaip šiandien: 2005 metais paskambino man į Lietuvos žaliųjų judėjimo biurą, įsikūrusį I.Kanto g. 6, gamtininkas Vytautas Drutei-ka (dabar jau amžiną atilsį...) ir pranešė man nau-jieną, kad Kauno miesto Aplinkosaugos skyriaus vedėja leido už 12 000 litų nukirsti Pažaislio ąžuolą ir vietoje jo pastatyti paminklinę lentą su žymiau-siomis Lietuvos istorijos datomis. Pakėliau ant kojų žiniasklaidą ir savivaldybės planus sustabdžiau. Tas ąžuolas iš tiesų buvo sergantis, bet man pavy-ko rasti arboristą iš Čekijos, kuris už 4000 litų buvo pasiruošęs dar šimtmečiui pratęsti ąžuolo gyveni-mą. Deja, tų 4000 litų ąžuolo gydymui savivaldybė nerado. Netrukus ir nereikėjo – pamačiau tik prieš-gaisrinės apsaugos automobilį, gesinantį medžio galiūno likučius... Po poros metų, kai organizavau didžiulę Pažaislio parko aplinkos tvarkymo akciją, kartu su dabartiniu meru Andriumi Kupčinsku į buvusio ąžuolo kelmą pasodinome naują ąžuoliu-ką. Vėliau iš miesto mero gavau padėką – „Geru-mo plytą“ (dabar pervardintą į „gerumo kristalą“), o naujas Pažaislio ąžuoliukas kabinasi į gyvenimą, tarsi viltis, kad barbariški miesto želdinių naikini-mo laikai jau praeityje.

Visada palaikiau dabartinį Kauno merą, vystant jo žaliąsias idėjas. Ypač dėl dviračių takų plėtros, nepraleisdavau nė vienos dviratininkų organi-zuojamos akcijos „Kritinė masė“. Tik man susidarė įspūdis, kad meras su savo tomis idėjomis savival-dybėje buvo labai vienišas, net tarp savo partiečių. Trūko ir dabar labai trūksta Kauno savivaldoje daugiau žaliųjų politikų. O iš kur jų rasis, kai kau-niečiai tokie konservatyvūs ir savo balsavimais labai nuspėjami... Netgi kai padėdavom vietinėms bendruomenėms kovoje dėl jų gyvenamosios aplinkos apsaugos, vėliau, per rinkimus iš tos bendruomenės negaudavom nė vieno balso. Bet visuomenininko tokia dalia – nesitikėti jokios nau-

dos iš savo veiklos – nei materialinės, nei politinės. Dar ir dabar pilna tokių grafomanų gudragalvių, kurie savo straipsniuose vis ieško atsakymo, kas gi už tų žaliųjų stovi, kas juos šelpia ir kam jie tarnau-ja... Juk negali būti taip (pagal tradicinį lietuvišką supratimą), kad kažkas kažką gali daryti nemoka-mai, neatlygintinai. Tad ko vertos Prezidentės pa-stangos agituojant dalyvauti savanorystėje, kai tie savanoriai žiniasklaidoje nuolat juodinami...

Tad tenka apsišarvuoti kantrybe ir tikėtis kada nors būti išgirstam. Būti išgirstam – tai didžiausias visų rinkėjų noras, kuris politikų pamirštamas po rinkimų. Tad kaip išrinkti tokius politikus, kurie mokėtų išgirsti? Pasirinkimas didelis, o daugelis naujų kandidatų yra dar nepažįstami. Bet ma-žiausiai, ką gali gero padaryti kiekvienas rinkėjas, tai neperrinkti tų, kurie niekada tavęs taip ir neiš-

girdo. Aš nekandidatuoju į Kauno miesto tarybą. Labanore gimęs ir užaugęs pasirinkau atiduoti save savo gimtajam – Švenčionių rajonui. Tačiau nuoširdžiai palaikau Kaune likusius savo draugus, kurie per Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą pir-mą kartą profesionaliai bando dalyvauti Kauno miesto savivaldos rinkimuose. Galbūt pirmą kartą po daugelio metų, nuo charizmatiškojo žaliųjų aktyvisto Sauliaus Griciaus laikų, kažkada sugebė-jusio į mitingus Nemuno saloje sukviesti dešimtis tūkstančių kauniečių, Kauno miesto taryboje atsi-ras naujų žaliųjų politikų, kurie prikels iš numirusių mūsų svajonę – padaryti Kauną žaliąja Lietuvos, o gal net ir visos Europos sostine.

Idėjų daug. Nemokamas ir modernus viešasis transportas. Išvystytas dviračių takų tinklas ir net dviračių gatvės. Profesionaliai prižiūrimi bei spor-

tui ir laisvalaikiui pritaikyti parkai. Tikras, o ne de-klaratyvus pasirūpinimas miesto gyventojų, ypač vaikų, saugumu. Benamių, narkomanų ir kitų į bėdą patekusių žmonių pastatymas ant kojų, kad jiems nereikėtų tapti nusikaltėliais. Švarūs, prižiū-rimi paplūdimiai su plevėsuojančiomis tarptautinį pripažinimą turinčiomis „Mėlynosiomis vėliavo-mis“ (tik žalieji Lietuvoje ir turi teisę tokias vėlia-vas suteikti). Visų daugiabučių stogų pritaikymas saulės ir vėjo energijai gaminti, taip atpiginant ši-lumos gamybą. Kompleksinė gyvenamųjų namų kvartalų renovacija – pradedant nuo katilinių ir vamzdynų atnaujinimo. Kūrybiškas vaikų ir jau-nimo ugdymas bei auklėjimas nuo darželių iki gimnazijų (dabartinių vadovėlių vieta – šiukšlių dėžėje). Miestiečių išblaivinimas – pirmenybės suteikimas renginiams be alkoholio, prekybos al-koholiu vietų mažinimas ir jų darbo laiko ribojimas, jaunimo įtraukimas į blaivybę skatinančią kūrybi-nę veiklą, naują miesto kultūrą be masinių išgertu-vių. Galėčiau dar ilgai vardinti ir tikiu, kad vardinti galėtumėt ir jūs. Net jei kai kas atrodo tolima ir mažai realu – svarbu turėti viziją. Jei miesto politi-kai būtų turėję tokią viziją prieš 25 metus, negi per tokį laiką nebūtų sugebėję jos bent dalį įgyven-dinti? Bijau, kad tokios vizijos nebuvo visai, o jei ir buvo, tai tik ant popieriaus – parašyta ir pamiršta.

Kaunas man visada išsiskyrė kaip inteligentų miestas. Būtent tas ir masino – galima kentėti tas duobėtas gatves, jei tik yra galimybė gyventi tarp protingų žmonių. Deja, praėjus dar vienam dešim-tmečiui, akivaizdžiai matosi, kad ir tų inteligentų labai sumažėję. Išmigravę į užsienį arba į Vilnių. Kauno žmonės ir Kauno gamta – tai yra viskas, ką brangiausio turėjo šis miestas, bet nei vieno, nei kito nesaugojo. Bet gal geriau vėliau nei niekada? Atiduokite šį miestą į rankas tų, kurie iš tiesų myli šį miestą, paskutiniams likusiems idealistams ir inteligentams. Nebijokite ir nesigėdykite to žo-džio „valstiečiai“. Aš visada sakau, kad valstiečiai visų pirma yra valsčiaus žmonės. Tarpukaryje taip vadinosi savivaldybės. Taigi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga visų pirma yra savivaldos partija, kuriai svarbiausi yra kasdieniniai jūsų rūpesčiai - ar rytoj turėsite darbo, ar jūsų vaikas gerai jausis mokykloje, ar saugus bus jūsų miestas, ar sveika ir švari bus jūsų gyvenamoji aplinka... Argi gali šiems dalykams likti abejingas, apolitiškas?

Ir dar keletas žodžių apie mūsų kandidatę į Kauno meres Kristiną Juozapavičiūtę. Prieš ke-letą metų ji perėmė iš manęs laikraščio „Žalioji Lietuva“ redaktoriaus pareigas ir iki šiol džiau-giuosi šia pamaina. Įtikinti ją kandidatuoti buvo titaniškas darbas ir vien jau tai reiškia, kad žmo-gus labai atsakingai žiūri į šiuos rinkimus. Juk ne iš piršto yra laužtas pasakymas, kad tie, kurie patys veržiasi patekti į valdžią daro tai pirmiau-sia dėl asmeninių, o ne dėl viešų interesų. Ver-tingiausi yra tie žmonės, kuriuos rinkėjai patys pakviečia kandidatuoti. Kiek prisimenu, Kauno miestui ne itin sekdavosi su miesto vadovais ir visų pirma dėl to, kad iki šiol kauniečiams nebu-vo galimybės merą rinkti tiesiogiai. Šiais metais viskas kitaip. Kristina Juozapavičiūtė – be galo sąžininga, nuoširdi, darbšti ir patikima Kauno miesto patriotė. Jūs nusipelnėte tokios miesto vadovės ar bent jau tarybos narės. Jūs nusipel-nėte to veržlaus ir idealistiško jaunimo, esančio LVŽS rinkiminiame sąraše, kuris išdrįso mesti iš-šūkį seniesiems Kauno politikos „vilkams“.

Gamtininkas ir žurnalistas Andrejus Gaidamavičius

Romainių miško parke iki šių dienų išlikę švento ąžuolyno likučiai. Žaliųjų, vietos bendruome-nės ir teisėsaugininkų pastangomis jie buvo išgelbėti nuo iškirtimo, o pats ąžuolynas

paskelbtas saugoma teritorija. A. Gaidamavičiaus nuotr.

Kaunas man visada išsiskyrė kaip inteligen-tų miestas. Būtent tas ir

masino – galima kentėti tas duo-bėtas gatves, jei tik yra galimybė gyventi tarp protingų žmonių. Deja, praėjus dar vienam dešim-tmečiui, akivaizdžiai matosi, kad ir tų inteligentų labai sumažėję. Išmigravę į užsienį arba į Vilnių. Kauno žmonės ir Kauno gamta – tai yra viskas, ką brangiausio turėjo šis miestas, bet nei vieno, nei kito nesaugojo.

2015 M. KOVO 1 D. SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMAI Sąrašo Nr. 13 7

Sveiki mieli kauniečiai,

Esu Andrius Tamulionis, Jūsų kaimynas, gimęs ir augęs mūsų mieste – Kaune.

Dar būdamas jaunuolis pradėjau aktyviai domėtis visuomenine veikla ir sportu. Sportuoti dažniau-siai tekdavo vakarais, tad tikrai susidūriau su gatvių apšvietimo problemomis – teko vaikščioti tamsiais kiemais, neapšviestais šaligatviais ir parku. Praėjus daugiau negu dešimt metų, tebematau šią opią problemą ir man baisu dėl augančios kartos, senjorų ir visų mūsų saugumo, nes tamsiuoju paros metu, o ypač trūkstant tinkamo apšvietimo, ir įvyksta daugiausia nusikaltimų ir nelaimių, ne tik keliuose bet ir neapšviestuose parkuose bei kiemuose. Tapęs tarybos nariu, aš asmeniškai inicijuosiu, kad ši proble-ma pagaliau būtų sprendžiama.

Naudodamasis viešuoju transportu, matau dideles ir nesprendžiamas problemas: maršrutų panaiki-nimas, stotelių nebuvimas, netgi transporto nesustojimas tam tikrose stotelėse. Antrame pagal dydį šalies mieste tai tikrai nėra normalu! Viešąjį transportą aš suprantu kaip patogią, nebrangią ir neatsie-jamą miestiečio kasdienybės dalį. Todėl sieksiu, kad viešojo transporto sistema būtų optimizuota, o maršrutai derinami, atsižvelgiant į gyventojų poreikius.

„Mūsų gatvė nėra tvarkyta jau 30 metų“

Kasdieną automobiliu vykstu į darbą ir diena iš dienos matau tas pačias kelio duobes, netgi žinau kur jas reikės aplenkti. Nesutiksiu nei su vienu, kas pasakys, kad Kauno gatvės yra tvarkomos. Mūsų, Dubingių gatvė, nėra tvarkyta jau 30 metų.

Net ir ten, kur neva darytas kelio remontas, infrastruktūra verkiant reikalauja ūkiško valdymo: kel-kraščių borteliai nuskilinėję, o šaligatviai tiesti dar prieš daugeliui iš mūsų gimstant. Tinkamai paskirs-čius lėšas, skiriamas kelių remontui, ši problema būtų išspresta.

Ar atkerpėte dėmesį į Kauno žaliąsias zonas? Deja,bet matant kitų šalių pavyzdį, aš jų net negaliu pavadinti žaliosiomis. Kiek pastebiu, Kauno kraštovaizdžio priežiūra prasideda ir baigiasi ties žolės pjovimu ir medžių kirtimu. Net nėra kalbos apie miesto visapusišką žaliųjų zonų puoselėjimą, atnau-jinimą ir priežiūrą. Manau, kad šią problemą galima išspręsti vadovaujantis Europoje taikomais žel-dinių priežiūros gyvenamojoje vietovėje principais, patikėdami šias funkcijas tik tinkamą kvalifikaciją turintiems specialistams bei orientuodamiesi į prevencinę miesto želdinių priežiūrą, medžių gerovę. Humanistinis ir profesionalus požiūris į miesto medžių priežiūrą leidžia prailginti jų gyvavimo amžių, kurti žalesnę, švaresnę ir estetiškesnę aplinką,o taip pat taupyti savivaldybės lėšas. Manau, kad Kaunas gali tapti žaliąja vidurio Lietuvos oaze.

„O ar paklausiate savęs, kur eina žaisti kauniečių vaikai?“

O ar paklausiate savęs, kur eina žaisti kauniečių vaikai? Kiemai visiškai neprižiūrėti, tą būtina nedel-siant keisti. Sieksiu, kad kažkada buvusios ir puikiai funkcionavusios vaikų žaidimų aikštelės, daugia-bučių kiemuose būtų atkurtos. Vaikų ir suaugusiųjų fizinį aktyvumą ir užimtumą skatinsiu, inicijuojant sporto aikštelių, bėgimo ir dviračių takų, lauko treniruoklių ir žaidimų aikštelių prieinamumą.

Nebijau sau priminti, kad daugelis mano draugų ir pažįstamų kauniečių, o taip pat tikiu, kad ir Jūsų – jau gyvena ir dirba užsienyje, tad sukurkime tokį miestą, į kurį norėtųsi sugrįžti ir nebeišvykti.

Apžvelgiau tik kelis kritinius taškus, kuriuos būtina ir žinau kaip galima pakeisti. Tai, kas vyksta mūsų mieste šiuo metu, manęs, o tikiu, kad ir Jūsų netenkina . Tikiu, kad galima pakeisti mūsų mylimą miestą Kauną. Bet tam, kad tai įvyktų, mes turime veikti kartu – aš ir Jūs. Ateikite balsuoti Kovo 1 d. ir nulemkite, kokį norite matyti savo miestą.

Andrius Tamulionis, Lietuvos vlstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas į Kauno miesto tarybą

Nr.6

Europos Parlamento nario Bronio Ropės biuras Kaune atviras gyventojams

Kauno apskrities gyventojams duris atvėrė Europos Parlamento nario Bronio Ropės biuras Kaune, įsikūręs LR žemės ūkio rūmuose. Tai vienas iš dešimties Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos deleguoto europarlamentaro B. Ropės steigiamų biurų Lietuvoje.

Spalio 27 d. vykusiame Kauno biuro atida-ryme EP narį Bronį Ropę pasveikino Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas, Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, vicemeras Kazimieras Nausėda, Aleksandro Stulginskio universiteto rektorius prof. dr. Antanas Maziliauskas, sveikinimo žodžius bei lūkesčius išsakė Žemės ūkio rūmų vieni-jamų organizacijų atstovai: Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ pirmininkė ir kooperatyvo „Pieno puta“ direktorė Juratė Dovydėnienė, Lietu-vos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas, Lietuvos pieno gamintojų aso-ciacijos pirmininkas Jonas Vilionis, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Vi-das Juodsnukis, Lietuvos žemės savininkų sąjungos atstovė Antanina Venckūnienė ir kiti svečiai.

Bronis Ropė atidarymo metu sakė, kad la-bai džiaugiasi Kauno miesto svetingumu ir dėmesiu. B. Ropės teigimu, Europos Parla-mentas sudaro puikias sąlygas išgirsti atsto-vaujamos šalies gyventojų balsą, t. y., steigti savo biurus visose apskrityse, kiekvieną sa-

vaitę grįžti į Lietuvą, organizuoti susitikimus su gyventojų grupėmis, tad B. Ropė galimy-bę įsiklausyti į Lietuvos gyventojų lūkesčius išnaudoja maksimaliai: steigiamas 10-ties žmonėms atvirų biurų tinklas su B. Ropės atstovais visoje Lietuvoje.

Kauno biuro atidarymo šventės svečiams pristatydamas savo veiklą Briuselyje, B. Ropė priminė esąs Europos Parlamento Žaliųjų frakcijos/Europos laisvojo aljanso narys. Ši grupė užtikrino galimybę B. Ropei dirbti Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete. Pirmą kartą Lietuva Briuselyje, šaliai ypatin-gai svarbiame Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete vėl turi savo atstovą.

Ne mažiau reikšmingu B. Ropė laiko darbą ES Regionų komitete, kuriame jis dirba kaip pavaduojantis narys. „Regionuose iki šiol gyvena trečdalis Lietuvos, todėl šių žmonių balsai privalo būti išgirsti“, – teigia Europos Parlamento narys B. Ropė.

Europos Parlamento nario Bronio Ropės biuras Kaune:

K. Donelaičio g. 2, LT-44213 KaunasLR žemės ūkio rūmai, 103 kab. Tel : +37062071800El. p.: kaunas@rope.ltwww.rope.lt

Europos Parlamentas sudaro puikias sąlygas išgirsti atstovau-jamos šalies gyventojų balsą, t. y., steigti savo biurus visose apskrityse, kiekvieną savaitę grįžti į Lietuvą, organizuoti susiti-

kimus su gyventojais, tad B. Ropė išnaudoja galimybę įsiklausyti į Lietuvos gyventojų lūkesčius

8 2015 M. KOVO 1 D. SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMAI Sąrašo Nr. 13

Jaunimo asmenyje matomas savo krašto ir Europos sužydėjimasPopiežius Pranciškus savo kalbose, sakytose Europos Parlamento ir Europos Tarybos

nariams 2014-jų lapkričio 25 d. Strasbūre pabrėžė, kad Europa yra labiausiai senstantis pasaulio regionas. Popiežius atkreipė dėmesį, kad šiandieninė Europa išgyvena kūrybinių jėgų krizę ir prilygino Europą „pavargusiai, susenusiai močiutei, kuri nebėra vaisinga ir trykštanti gyvybe“ . Katalikų bažnyčios lyderis, atstovaujantis 1,2 mlrd. planetos katalikų, ragino atsigręžti į jaunimą, galintį naujai sukurti dvasiškai, kultūriškai ir ekonomiškai nu-silpusią Europą. Būtent jaunimas – tvirtino jis – yra ta jėga, kuri sugrąžins Senojo žemyno gyventojams viltį ateičiai. Todėl jis kvietė nepamiršti labiausiai socialiai pažeidžiamos visuomenės dalies– jaunuomenės – mažinant jos nedarbą, socialinę atskirtį.

Aldona LUKOŠEVIČIENĖ,pedagogė, kandidatė į Kauno miesto tarybą

Rinkos iššūkiai tarptautinėje verslo aplinkoje

Vienas iš svarbiausių Lietuvos iššūkių – kaip ir viso-je Europoje – jaunimo nedarbas, kuris išlieka grės-mingai didelis - 21,9 procento.

Lietuvos vyriausybės patvirtintoje Užimtumo didi-nimo 2014 – 2020m. plėtros programoje greta kitų verslo vystymo ir darbo rinkos gerinimo priemonių yra užsibrėžta išspręsti darbo jėgos kvalifikacijos ati-tikties darbo rinkos poreikiams klausimą. Formuo-jant jaunimo nedarbo bei užimtumo politiką, mūsų šalyje numatoma glaudžiam darbui sutelkti verslo, švietimo ir darbo rinkos sektorius.

Ekonomika atsigauna. Tačiau, siekdami visiško jos suklestėjimo, sėkmingo verslo vystymosi turime gerinti verslo aplinką. Reikia vykdyti rinkos reformas, kurios didintų gyventojų įsidarbinimo gebėjimus. Tam, kad jaunimo įsitraukimas į darbo rinką paspar-tėtų, neužtenka finansinių verslo skatinimo prie-monių. Privalu organizuoti adekvačius rinkos porei-kiams mokymus, formuojančius reikiamus įgūdžius.

Kad užtikrintų krašto ekonominį augimą, vyriau-sybė imasi įgyvendinti veiksmingus projektus. Vie-nas iš jų- LEZ (Laisvų Ekonominių Zonų) kūrimas. Šalia didžiųjų Lietuvos miestų (Kaunas vienas iš jų) sukuriamos teritorijos, kuriose yra taikomos įstaty-mų numatytos ypatingos ekonominės ir teisinės ūkio subjektų funkcionavimo sąlygos, lengvatos (šiuo metu Lietuvoje veikia 7-nios LEZ). Tai leidžia pritraukti tiesiogines užsienio investicijas. Tačiau sėkmingai verslo plėtotei, pritrauktoms užsienio kapitalo įmonėms reikia kompetentingų darbuo-tojų, kurie greta specialybės dalykų, profesinio pa-sirengimo puikiai žodžiu bei raštu bendrautų 2 – 3 užsienio kalbom. Šie specialistai turi gerai išmanyti ir kitų šalių aktualijas, kultūrą, gyventojų mentalite-tą, ekonomikos, socialinio gyvenimo niuansus ir vin-grybes, būti šalies ekspertais, kad galėtų užmegzti ir palaikyti verslo santykius su tomis šalimis. Išvardin-tas kompetencijas galima įgyti tik kalbos mokantis pagilintai ir kuo jaunesniame amžiuje.

Reikalingos kelios retesnės užsienio kalbos

Šiandien vis daugiau įmonių Lietuvoje savo veiklą vykdo tarptautinėje aplinkoje. Įdarbinimo agen-tūros savo ruožtu ieško didelių kiekių darbuotojų, galinčių tokiomis sąlygomis dirbti. Dabar į darbo pokalbį, jei savo CV nurodote mokąs tik vieną už-sienio kalbą, pakvietimo galite net ir nesulaukti. Pageidaujama mokėti 2 - 3 retesnes užsienio kalbas. Anglų kalbos mokėjimas laikomas savaime supran-tamu dalyku. Tad pats laikas suvokti mokykloje pasirinktos antrosios užsienio kalbos svarbą. Moki-niams turi būti sudaromos (priklauso nuo Švietimo ir mokslo ministerijos bendrosios užsienio kalbų mokymo politikos) galimybės pasirinkti, neturi būti primetama, kurią svetimą kalbą mokytis.„Bendruosiuose Europos Tarybos kalbų mokymosi,

mokymo ir vertinimo matmenyse“ (2001) nurodo-ma, kokių tikslų mokydamos užsienio kalbų turėtų siekti Europos Sąjungos mokyklos. Dokumentas skelbia, jog turi būti pasiektas užsienio kalbų mokė-jimo C1 lygis. Matmenyse sakoma, kad būtina, vyks-tant europinei integracijai, gebėti laisvai, lanksčiai ir veiksmingai vartoti kalbą visuomeniniais, akademi-niais ir profesiniais tikslais bei komunikuoti sudėtin-gomis temomis.

Modernus užsienio kalbos mokymas atveria pasaulio pažinimą

Tačiau ar visos mokyklos, siekdamos bendrai nu-rodytų tikslų, dirba vienodomis sąlygomis? Ne. Vie-nose mokymo įstaigose kalboms skiriama daugiau pamokų, kitose – mažiau. Vienur randama lėšų va-dovėliams atnaujinti, o kitur – ne.

Žinia, esant didžiuliam užsienio kalbų mokėjimo poreikiui, kalbų mokymuisi turi būti sudarytos kuo palankesnės sąlygos. Norint pasiekti aukštų moky-

mosi rezultatų vien mokytojo charizmos, gerano-riškumo, pasiaukojimo, entuziazmo ir įdomumo nepakanka. Reikia tinkamai pasirinkti mokymo priemones. Tai viena iš svarbesnių sėkmingo mo-kymosi dedamųjų. Nereikės nerimauti dėl ugdymo kokybės, jei kryptingai dirbsime su puikiai pareng-tais, orientuotais į pokyčius visuomenėje bei pasau-lines tendencijas užsienio kalbų vadovėliais.

Kintant gyvenimui, turi būt nuolat atnaujinami ir vadovėliai. Edukaciniai tekstai turi skatinti jauną žmogų žengti į priekį ir eiti kartu su visa žmonija. Augti laike yra tiesiog privalu.

Mokydami užsienio kalbų, mokome ne vien jų. Pateikdami naujausias žinias apie pasaulį, aktualijas, keliame mokinio išprusimo lygį. Besimokantysis turi matyti akivaizdžią švietėjišką mokomosios medžia-gos naudą. Jauną žmogų traukia, vilioja tai kas dar nepažinta. Todėl mokytojas turėtų nedirbti iš inerci-jos su pasenusia mokomąja medžiaga, jam reikėtų pasistengti išeiti iš saugios komforto zonos ir priimti iššūkį keistis, pasiryžti periodiškai įsisavinti vis kitą, naujesnį vadovėlį.

Smagu stebėt, kaip dirbdamas su patrauklia edu-kacine medžiaga, mokinys tiesiog gerte geria į save informaciją, kaip iš susidomėjimo žiba jo akys. To-dėl tekstai privalo būti „žiauriai“ įdomūs, aktualūs paaugliui, emociškai įtraukiantys, verčiantys jau-nuosius skaitytojus išsisakyti, diskutuoti, kritiškai ir autentiškai mąstyti. Mokomoji medžiaga turi per-teikti realistišką gyvenimo vaizdą ir pateikti tikrojo gyvenimo pamokas. Tai vėliau padės mokiniui ge-riau prisitaikyti. Tik modernus, šiuolaikiškas vadovė-lis padeda tobulinti socialinius įgūdžius, pažinti kul-tūrinius skirtumus, atsikratyti stereotipų ir kviečia būti atviresniems pasauliui. Taigi norėdami labiau motyvuoti mokinius, turime pasirinkti laiko dvasią atitinkančias mokymo priemones.

Gėda užsienio kalbos mokyti iš 2003 metų vadovėlio

Siekdami spartesnio įsiliejimo į Europos Sąjungos kalbinę bendruomenę, turime mokėti tinkamai dirbti su mokymo priemonėmis, jas optimaliai ir efektyviai panaudoti. Brangaus laiko neturėtume švaistyti vadovėlio perrašinėjimui į sąsiuvinius ar lapelius. Tai darant laiko neliks kritiško, autentiško mąstymo ugdymui, kūrybinių užduočių atlikimui. Šių dienų vadovėliai sudarinėjami taip, kad mokinys su kuo mažesnėm darbo ir laiko sąnaudom pasiek-tų didžiausią išmokimo efektą.

Deja, mokytojai yra palikti spręsti dilemą: leisti rašyti į vadovėlius ir dirbti produktyviai (kaip nuro-dyta darbo su vadovėliais metodikose), ar paklusti taupymu grindžiamiems administracijos reikalavi-mams ir nerašyti į knygas, kad vėliau „nesugadintus“ vadovėlius būtų galima ir vėl panaudoti kitų mo-kinių mokymuisi?

Minėti draudimai trukdo mokytojui gerai atlikti savo darbą, užsienio kalbos vadovėlis darbui yra išnaudojamas ne optimaliai, tik 50-60 proc. O juk turėtume eiti didesnės europinės integracijos keliu

ir ugdyti mokinius metodiškai teisingai. Šiuo klausimu – ar leisti rašyti į vadovėlius(darbo

sąsiuvinius) ir leisti vykdyti nurodytas darbo su va-dovėliais metodikas – turėtų būti priimtas bendras sutarimas valstybiniu lygiu. Yra sukurtos mokymo strategijos , leidžiančios įgyti reikiamų užsienio kal-bos kompetencijų, taip reikalingų šiandieninėje vis labiau tarptautinį pobūdį įgaunančioje darbo rinko-je. Neleisdami moksleiviui tinkamai dirbti su vado-vėliu, rašyti į jį, trukdome jaunam žmogui mokytis, neugdome jo kalbinių kompetencijų, nevykdome mokymo programos reikalavimų.

Ieškodami kokybės, neturėtume besąlygiškai tau-pyti. Vertybė turi būti įgytos žinios, bet ne sutaupyti pinigai. Kokybė kainuoja. Taupymas mokinių žinių sąskaita yra pernelyg brangus. Prarandama dau-giau nei sutaupoma. Neturi būti leidžiama dirbti su pasenusiais, prasilenkiančiais su gyvenimo realijo-mis (išleistais, pavyzdžiui, 2003 m.) užsienio kalbos vadovėliais. Mokytojai, vadinami šviesuliais, ir yra kviečiami uždegti vaikus, tačiau dėl finansinių niu-ansų kartais jie verčiami būti pilkais užkampių pro-vincialais ir darbuotis su užvakarykščias tiesas nagri-nėjančia bei šypsenas mokinių veiduose keliančia mokomąja medžiaga.

Reikalavimai edukacinės medžiagos kokybei turi būti aukštesni. Taupymas mokymo kokybės sąs-kaita-tai ne tos vertybės, kuriomis turi vadovautis tikras ugdytojas. Uždegantis ir motyvuojantis už-sienio kalbos vadovėlis padeda sukurti draugišką darbinę atmosferą pamokoje, skatina betarpišką bendravimą.

Duokime šansą naujai lyderių kartai

Mokydami užsienio kalbų nuo pat mokyklos suo-lo dirbame Lietuvai ir jos ateičiai. Svetimų kalbų žinojimas leidžia pajusti, ką reiškia būti ne tik savo gimtosios šalies, bet ir pasaulio piliečiu. Nepriekaiš-tingas kalbų mokėjimas padidina jauno žmogaus įsiliejimo į darbo rinką galimybes, leidžia veikti tarptautinėje aplinkoje, siekti akademinės karjeros pagal studijų mainų ar dvigubo diplomo studijų programą.

Šiandieninei Europai patiriant vertybių krizę ir su-sirūpinus savo ateitimi, turime atsigręžti į jaunimą. Su pasitikėjimu ir viltimi. Būtina atgaivinti žmogiš-kąsias vertybes: pagarbą šeimai, darbui, žmogaus orumui, švietimui ir kultūrai. Jaunieji europiečiai yra kviečiami išnaikinti technokratiškos biurokratijos skatinamą susvetimėjimą ir kurti dialogo kultūrą. Jaunimo asmenyje yra matomas savo krašto ir visos Europos Sąjungos dvasinis, kultūrinis ir ekonominis sužydėjimas. Šiandien yra tikima, kad naujieji lyde-riai, atėję iš jaunuomenės tarpo, inspiruos naujas idėjas, padės Europai nusikratyti stingulio ir užpil-dys savo sumanymais idėjų vakuumą. T ai ir yra toji priežastis, dėl kurios turime visapusiškai šviesti bei lavinti jaunus žmones. Jokių investicijų šioje srityje negalime laikyti per brangiomis.

Šiandieninei Europai patiriant vertybių krizę ir susirūpinus savo

ateitimi, turime atsigręžti į jau-nimą. Su pasitikėjimu ir viltimi. Būtina atgaivinti žmogiškąsias vertybes: pagarbą šeimai, dar-bui, žmogaus orumui, švietimui ir kultūrai. Jaunieji europiečiai yra kviečiami išnaikinti techno-kratiškos biurokratijos skati-namą susvetimėjimą ir kurti dialogo kultūrą.

Nereikės nerimauti dėl ugdymo kokybės, jei kryptingai dirbsime su puikiai parengtais, orien-tuotais į pokyčius visuomenėje bei pasaulines tendencijas užsienio kalbų vadovėliais

2015 M. KOVO 1 D. SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMAI Sąrašo Nr. 13 9

ŽALIA ŠVIESA VERTYBĖMSMūsų tikslas – uždegti žalią šviesą sveikam, saugiam, žaliam, kultūringam miestui, kuriame

patogu gyventi, auginti vaikus, mokytis, dirbti, leisti laisvalaikį, kurti asmeninę ir šeimos gerovę.

Mūsų prioritetai yra žmonių sveikata, aplinkos kokybė, švietimas, kultūra, vaikų gerovė, šeimos ir bendruomenės poreikiai, viešųjų paslaugų prieinamumas gyventojams. Šiuolaikiškas

miestas turi būti patogesnis žmogui nei automobiliui, ne mažiau patrauklus gyventojui nei turistui, jauni žmonės turi norėti čia ne tik studijuoti, bet ir gyventi.

Privalome išsaugoti ir prižiūrėti likusius neprivatizuotus ir neužstatytus Kauno parkus, skverus, ap-sauginių želdinių juostas, kad žmonės turėtų žaliąsias poilsio ir laisvalaikio zonas, sporto aikštynus, kad vaikams nereikėtų žaisti gatvėse ir automobilių stovėjimo aikštelėse.

Viešojo transporto keleiviai, ypač mamos su vaikais ir senjorai, patiria prastėjančio susisiekimo ne-patogumų. Sieksime, kad ekologiškas viešasis transportas važiuotų dažniau, kad jo tvarkaraščiai būtų suderinti su gyventojais, kad vaikai kelyje būtų saugūs, žaidimų aikštelės ir mokyklų teritorijos būtų atitvertos nuo kelio. Turi būti išspręsta vaikų darželių trūkumo problema.

Lėšų naujiems darželiams, mokyklų renovacijai, eismo saugumui atsiras neišlaidaujant brangiems nebūtiniems projektams.

Viena pagrindinių žmogaus vertybių – sveikata. Vis jaunesni žmonės kenčia nuo ydingo žmogaus gyvenimo būdo sukeltų ligų (širdies ligų, diabeto ir kt.). Pagrindinis būdas užtikrinti gyventojų sveika-tą turi būti ne brangiai kainuojantis gydymas, o sąlygų sudarymas gyventojų sveikatingumui (viešųjų erdvių pritaikymas aktyviam laisvalaikiui, netradicinių sporto šakų treniruotėms, nuolaidos sporto klu-buose, nemokamos sveikatingumo pamokos, sveika mityba švietimo įstaigose ir t.t.).

Dėl nesaikingo svaigalų vartojimo net ir blaivūs miesto gyventojai patiria agresiją, nesantaiką šeimose, turto niokojimą ir kt. Remsime blaivaus gyvenimo būdo iniciatyvas, miesto šventėse nebus prekiau-jama alkoholiu, sieksime, kad blaivus laisvalaikis ir sveika gyvensena taptų miestiečių kultūros dalimi.

Šilumos ūkio ir daugiabučių renovacijos pagalba Kaune mažinsime šilumos energijos vartojimą. Pra-dedant renovaciją nuo šiluminių trasų, o ne nuo daugiabučių fasadų, išvengiama didžiulių šilumos nuostolių (per pasenusias šilumines trasas prarandama iki 20 proc. šilumos energijos). Taip efektyviau naudojami energijos ištekliai, taupomi gyventojų pinigai, taip pat mažinamas neigiamas poveikis aplinkai, gerėja gyvenimo daugiabutyje kokybė.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga įgyvendins prioritetus, kurie padės siekti gerovės visiems, o svarbiausia – sudarys sąlygas užauginti laimingus, sveikus ir sėkmingus vaikus.

Valstietis visų pirma yra valsčiaus gyventojas, o valsčiai šiais laikais vadinami savivaldybėmis, todėl Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga pirmiausia yra savivaldos partija, esanti arčiausiai žmogaus ir jo kasdieninių rūpesčių. Kviečiame atsigręžti į tikrąsias vertybes. Tai gera galimybė tapti šiuolaikišku miestu, kuriame žmonės sveiki, saugūs ir visapusiškai turtingi.

Kristina Juozapavičiūtė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatė į Kauno miesto merusEuropos Parlamento nario Bronio Ropės Kauno biuro vadovė,laikraščio „Žalioji Lietuva“ redaktorė

Ramūnas Karbauskis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų

sąjungos pirmininkas, kultūros mecenatas

Sąrašo Nr. 13

DABARTINĖ KAUNO VALDŽIA JAU TURĖJO SAVO ŠANSĄ IR JUO NEPASINAUDOJOKovo 1 d. suteikite galimybę jauniems, blaiviems, sveikiems ir išsilavinusiems

žmonėms, turintiems pakankamai idealizmo ir jokių korupcinių ryšių

ĮJUNKIT ŽALIĄ ŠVIESĄ NAUJAI LYDERIŲ KARTAI

10 2015 M. KOVO 1 D. SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMAI Sąrašo Nr. 13

Išsilavinimas: KTU Socialinės edukologijos bakalaurasKTU Medijų filosofijos magistrasMRU Savivaldos institucijų administravimo magistro studijosDarbovietės:Europos Parlamento nario B. Ropės padėjėja LietuvojeAplinkosauginio laikraščio „Žalioji Lietuva“ redaktorėVisuomeninė veikla:Visuomeninės organizacijos „Lietuvos žaliųjų judėjimas“ narėNacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos narėLR Aplinkos ministerijos GMO valdymo priežiūros komiteto narėIniciatyvinės grupės „Lietuva be GMO“ narėLVŽS Kauno miesto skyriaus narėLaisvalaikis:Sveika gyvensena, sportinis šaudymas iš lanko, bėgimas už

blaivią Lietuvą, laisvalaikis gamtoje, literatūra, jodinėjimas, knygų iliustravimas

Kristina Juozapavičiūtė

Išsilavinimas: Veterinarinės medicinos magistro kvalifikacinis laipsnis ir veteri-

narijos gydytojo kvalifikacija.Veterinarijos gydytojo terapeuto profesinė kvalifikacija.Veterinarinės dermatologijos kursas (Tartu, Estija)Seminaruose ir mokymuose nuolat tobulinu žinias gyvūnų gero-

vės, ligų prevencijos ir gydymo klausimais.Visuomeninė veikla:LVŽS Kauno miesto skyriaus pirmininko pavaduotojaVisuomeninės organizacijos „Lietuvos žaliųjų judėjimas“ narėAkcijos „Pasiutligei - stop!“ dalyvėDaugiametė labdaros ir paramos akcijų dalyvėAkcijos „Darom“ dalyvėPasisakau už gyvūnų teisesLaisvalaikis:Sveika gyvensena, sportas, laisvalaikis gamtoje

Jurgita Tamulionienė

Išsilavinimas: Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės technologijos

Magistro laipsnisLietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės technologijos

BakalaurasDarbovietės:UAB „Prosangvis“ vadybininkasVisuomeninė veikla:LVŽS Kauno miesto skyriaus pirmininko pavaduotojasLaisvalaikis:Sportas, aktyvus laisvalaikis gamtoje

Lauras Stacevičius

Išsilavinimas: Lietuvos sveikatos mokslų universitetasVeterinarinės medicinos magistrasDarbovietės:BIOCHEM GmbH atstovas Baltijos valstybėmsBaltijos Biochema direktorius, konsultantasVisuomeninė veikla:Kauno vicemero patarėjasLVŽS Kauno miesto skyriaus narysLaisvalaikis:Informacinės technologijos, sportas, kultūra

Edvinas Banevičius

Išsilavinimas: LVA Veterinarinės medicinos magistrasLVA Gyvulininkystės technologijos magistrasLietuvos sveikatos mokslų universiteto Žemės ūkio mokslų

daktarasDarbovietės:Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veterinarijos aka-

demijos (VA) Gyvulininkystės technologijos fakulteto dekanas, LSMU VA docentasVisuomeninė veikla:LVŽS Kauno miesto skyriaus pirmininkas Lietuvos zootechnikų sąjungos narysLaisvalaikis:Mokslas, aktyvus laisvalaikis gamtoje

Rolandas Stankevičius

Išsilavinimas: Lietuvos veterinarijos akademija, Gyvulininkystės technolog. studijosVilkijos žemės ūkio mokykla, profesinio pasirengimo ūkininkauti

kvalifikacijaDarbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistasVisuomeninė veikla:Visuomeninės organizacijos „Lietuvos žaliųjų judėjimas“ narysBuvęs Nato bendrijos narysLVŽS Kauno miesto skyriaus narysLaisvalaikis:Sportas, daugkartinis Kyokushinkai karate čempionatų dalyvis ir

prizininkas

Andrius Tamulionis

Nr.1 Nr.2 Nr.3

Nr.4 Nr.5 Nr.6

2015 M. KOVO 1 D. SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMAI Sąrašo Nr. 13 11

Išsilavinimas: Pedagogikos studijos Lietuvos kūno kultūros instituteDarbovietės:Buvęs ilgametis krepšinio trenerisVerslininkasVisuomeninė veikla:LVŽS Kauno miesto skyriaus narysLaisvalaikis:Sportas, kelionės, išvykos į gamtą

Dainius Švipas

Išsilavinimas: Autotransporto elektronikos inžinerija, KTKParamedikas, KAUPADarbovietės:Biokuro gamybos organizavimasVisuomeninė veikla:Kauno miesto vicemero padėjėjasLVŽS Kauno miesto skyriaus narysKauno žvejų draugyjos narysKauno greitosios medicinos pagalbos stoties savanorisKauno samariečių narysLaisvalaikis:Aktyvus laisvalaikis gamtoje, bėgimas už blaivią Lietuvą, sportas

Artūras Stoškus

Išsilavinimas: Klaipėdos J. Kupčinsko medicinos mokyklaMed. sesuoDarbovietės:Individuali veikla: seminarai, paskaitos, mokymaiVisuomeninė veikla: Žaliojo sveikatos klubo „ŽOLINČIAUS AKADEMIJA“ prezidentėLietuvos sveikuolių sąjungos valdybos narėLietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų narėLaisvalaikis:Sveika mityba, receptų kūrimas, knygų rašymas, floristika, tauti-

nių papročių išsaugojimas, liaudies medicina

Danutė Kunčienė

Išsilavinimas: Kauno technologijos universiteto Vadybos ir verslo administravi-

mo bakalaurasLietuvos Sveikatos Mokslų universiteto Medicinos akademijos

farmacijos magistrasDarbovietės:UAB „Gintarinė vaistinė“ filialo vaistininkė-vedėjaLaisvalaikis:Sveika gyvensena, laisvalaikis gamtoje, literatūra, kultūra

Edita Stankevičiūtė

Išsilavinimas: KTU fizikos bakalaurasPedagogo kvalifikacijaDarbovietės:Kauno jėzuitų gimnazijos fizikos mokytojas, dėstantis pagal

Tarptautinio bakalauriato programą184-osios ir 174-osios butų savininkų bendrijų pirmininkasVisuomeninė veikla:Ugdymo bendrijos „Žintis“ įkūrėjas ir plėtotojasSveikatinimo seminarų lektoriusSveikatinimo straipsnių autoriusKovos treniruočių sistemos „Kautas“ trenerisLaisvalaikis:Mokslas, aktyvus laisvalaikis gamtoje, kelionės, kultūra

Rokas Balčiūnas

Išsilavinimas: Vilniaus universitetas Lietuvių kalbos filologijaVilniaus pedagoginis universitetas Anglų kalbos filologijaDarbovietės:33-jų metų akademinio darbo patirtis „Žiburio“ vidurinėje moky-

kloje, VDU „Rasos“ gimnazijoje, Kauno technologijos universitete, kalbų kursuose ir vadybininkės-vertėjos patirtisVisuomeninė veikla:Lietuvos profesinių sąjungų federacijai „Sandrauga“LVŽS Kauno miesto skyriaus narėLaisvalaikis:Grožinės literatūros skaitymas, vertimai iš anglų kalbos, ekonomi-

ka, dviračių sportas, jodinėjimas, sodininkystė

Aldona Lukoševičienė

Nr.7 Nr.8 Nr.9

Nr.11 Nr.12 Nr.13

12 2015 M. KOVO 1 D. SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMAI Sąrašo Nr. 13

Išsilavinimas: LŽŪU žemės ūkio inžinerijos bakalauras KTU Aplinkos inžinerijos magistrasDarbovietės:Atliekų tvarkymo įmonės ekologėVisuomeninė veikla:Visuomeninės organizacijos „Lietuvos žaliųjų judėjimas“ narėLVŽS Kauno miesto skyriaus narėLaisvalaikis:Sveika gyvensena, laisvalaikis gamtoje, literatūra, kultūra

Rita Kapčinskienė

Išsilavinimas: KTU Personalo vadybos bakalaurasDarbovietės:UAB Amžių linija Visuomeninė veikla:LVŽS Kauno miesto skyriaus narėLaisvalaikis:Sveika gyvensena, literatūra, kultūra

Daiva Stonkuvienė

Išsilavinimas: VDU Teisės magistras (Teisininko profesinė kvalifikacija)Mičigano valstybinio universiteto teisės fakulteto transnacionali-

nės teisės sertifikatasDarbovietės:UAB MJ Consulting – teisininkėAdvokatų R. Mištauto ir Ž. Kalinausko kontora (greitai Advokatų

kontora Konsus) – teisininkėVisuomeninė veikla:LVŽS Kauno miesto skyriaus narėVisuomeninės organizacijos „Lietuvos žaliųjų judėjimas“ narėLaisvalaikis:Sveika gyvensena, sportas, laisvalaikis gamtoje, literatūra

Aleksandra Liachovič

Išsilavinimas: VPT aukštasis neuniversitetinis, nemaisto prekių mokslas ir

prekybos organizavimasDarbovietės:Kauno profilaktinės dezinfekcijos stotisVisuomeninė veikla:Ekologijos vaikų ir jaunimo laisvalaikio centro - steigėja Žaliosios agentūros kuratorė ir bendramintėLVŽS Kauno miesto skyriaus narėLaisvalaikis:Sveika gyvensena, laisvalaikis gamtoje, literatūra

Inga Motiejūnienė

Išsilavinimas: Lietuvos sveikatos mokslų Medicinos akademijos slaugos magis-

trasDarbovietės:ELSMUL VšĮ Kauno klinikosVisuomeninė veikla:LVŽS Kauno miesto skyriaus narėLaisvalaikis:Laisvalaikis gamtoje, literatūra, kultūra

Dalė Kvietkauskienė

Išsilavinimas: Verslo vadybos ir administravimo bakalaurasMarketingo ir tarptautinio verslo magistrasDarbovietės:UAB „Kalnapilio - Tauro gr.“MB „Artoko grupė“Visuomeninė veikla:LVŽS Kauno miesto skyriaus narėLaisvalaikis:Laisvalaikis gamtoje, literatūra, sportas

Lina Kontautienė

Nr.14 Nr.15 Nr.16

Nr.17 Nr.18 Nr.19

2015 M. KOVO 1 D. SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMAI Sąrašo Nr. 13 13

Rūšiuojantiems atliekas – mokestinės lengvatosPastaruoju metu tik ir girdime kalbant – rūšiuokime, saugokime aplinką, mažinkime į

sąvartyną patenkančių atliekų kiekius, bet ar tą daryti tikrai visi turime galimybes? Įsivaiz-duokite, jog gyvenate mažame vieno kambario bute ir rasti vietos jame papildomiems trims maišams (plastikui, popieriui ir stiklui) yra tikrai sudėtinga. Arba neturite automo-bilio, o artimiausi antrinių žaliavų konteineriai yra už keleto kvartalų. Ar mes tikrai esame pakankamai motyvuoti rūšiuoti, kad nekreiptume dėmesio į kylančius sunkumus?

Rita KAPČINSKIENĖ,ekologė

Kauno miesto gyventojai, kurių dauguma gyvena daugiabučiuose namuose, turi turėti praktines galimybes rūšiavimui bei suprasti, kad rūšiavimas yra naudingas ne tik aplinko-sauginiu požiūriu, bet ir jiems patiems. Taigi, jei būtų garsiai kalbama ir siekiama, kad rū-šiuodami atliekas gyventojai mažiau mokėtų už atliekų išvežimą – tai motyvuotų. Taipogi svarbu sudaryti galimybes rūšiuoti kiekvie-nam gyventojui tiek gyvenančiam daugia-butyje, tiek nuosavame name. Tai galima padaryti pastatant rūšiavimui skirtas dėžutes daugiabučio laiptinėje, o individualių namų gyventojams – rūšiavimui skirtus konteine-rius. Tik suteikiant viltį, jog rūšiuodami gy-ventojai turės apčiuopiamą naudą, bei suda-

rant sąlygas rūšiuoti kiekvienam kauniečiui, rūšiavimas taps savaime suprantamas daly-kas kaip, tarkim, ėjimas į darbą.

Kitas svarbus aspektas – gyventojų išrū-šiuotų antrinių žaliavų perdirbimas. Vis daž-niau pasigirsta – kodėl aš turiu rūšiuoti, jeigu atliekų surinkėjai supila visas atliekas į vieną automobilį. Paneigdama šį mitą, noriu pa-sakyti, kad tas konteineris, į kurį supilamos išrūšiuotos antrinės žaliavos yra padalintas į dvi dalis (vienoje pilamos antrinės žaliavos iš plastikui skirto „varpo“ formos konteinerio, kitoje – popieriui skirto „varpo“ formos kon-teinerio), taigi atliekos tikrai nėra supilamos į vieną krūvą.

Pabaigai noriu pasakyti, kaunieti rūšiuoti tikrai verta. Tikiu, kad artimiausiu metu rū-šiuoti galėsime visi ir netgi turėsime apčiuo-piamos naudos.

Saugoti kraštovaizdį – mūsų teisė ir pareigaKaunas – Nemuno ir Neries santakoje įsikūręs miestas, kuriame turime unikalų Europoje Ąžuolyną,

Panemunės šilą, Kleboniškio miško parką, Kauno marių regioninį parką, Nemuno salą (bent jos likučius) ir daugiau kol kas nesunaikintų žaliojo kraštovaizdžio vertybių. Nors kraštovaizdis mums gali pasirodyti savaime suprantamas ir mažai ką bendro su mumis turintis dalykas, kaip tik mes ir esame didžiausi kraštovaizdžio teikiamos naudos gavėjai, o tuo pačiu ir kraštovaizdžio kaip gamtinio ištekliaus varto-tojai. Juk negyvename tik savo kambaryje, parduotuvėje, darbo kabinete ar automobilyje. Net ir šios patalpos turi langus, pro kuriuos atsiveria daug platesni mūsų namai – kraštovaizdis. Tad ne kas kitas, o mes patys turime teisę dalyvauti priimant sprendimus, susijusius su aplinka, esančia ir už mūsų durų.

Kristina JUOZAPAVIČIŪTĖ

Kraštovaizdžio apsaugai ilgai nebuvo skiriamas dėmesys, tačiau vis didėjanti žmogaus veiklos įtaka bei jos padariniai nebeleidžia ignoruoti šios srities. Daugelyje regionų kraštovaizdžiai degradavo kaip ekosistemos, neteko ekologinės, estetinės, rekreaci-nės, o tuo pačiu ir dalies ekonominės vertės.

Šiuo metu kraštovaizdis pripažįstamas kaip didžiu-lė vertybė, jautri bet kokiai žmogaus veiklai. Euro-pos Sąjungos šalyse, o taip pat ir Lietuvoje, formuo-jasi naujas požiūris – bet kuris iš mūsų stipriau ar silpniau daro įtaką kraštovaizdžio pokyčiams, todėl kiekvienas turime prisidėti prie kraštovaizdžio puo-selėjimo. Tam, kad atsakingai jame šeimininkautu-me, privalome daugiau apie jį žinoti, suprasti jame vykstančius procesus.

Demokratijos pagrindas – skaidrus ir viešas spren-dimų priėmimas. Tai ypač akcentuoja Europos kraštovaizdžio konvencija, raginanti kuo daugiau žmonių aktyviai įsitraukti į kraštovaizdžio apsaugos, tvarkymo ir planavimo veiklas. Mūsų valstybėje bet kuri ūkinė veikla turi būti planuojama ir apsvarsto-ma su visuomene Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Savivaldybių, miestų, gyvenviečių bendraisiais planais teritorija padalijama zonomis, kuriose nustatoma galima veikla. Konkrečių objek-tų statybai, kuriai neprieštarauja Bendrojo plano sprendiniai, rengiamas detalusis planas. Grupei pa-našių objektų, jų išdėstymui planuoti dar gali būti rengiamas specialusis planas. Visi teritorijų planavi-

mo dokumentai (planai) prieš juos patvirtinant turi būti apsvarstyti su visuomene. Deja, visuomenės dalyvavimas teritorijų planavimo procese vis dar nėra aktyvus, tik menka visuomenės dalis tuo pa-sinaudoja gindama savo interesus bei reikšdama pasiūlymus, pageidavimus ir konstruktyvią kritiką.

Tačiau yra ne vienas sektinas pavyzdys, kai visuo-menės, bendruomenių ar organizacijų dalyvavimas planuojant teritorijas davė labai teigiamų rezultatų.

Esam ta karta, kuri jau gali suvokti savo krašto-vaizdžio vertę ir dar gali išsaugoti Kauno ir Lietu-vos kraštovaizdžio savastį, istorinio kraštovaizdžio trupinius ateities kartoms. Galim ne tik išsaugoti iš-likusios natūralios gamtos teritorijas, bet ir sudaryti sąlygas gyvūnijos bei augmenijos rūšių gausėjimui, atkurti pažeistas vietoves.

Būtina pripažinti, kad visos vietovės turi vertę, is-toriją ir ateitį. Puoselėkime kasdieninę savo aplinką. Mes turime teisę dalyvauti savo aplinkos kūrime bei

puoselėjime. Priimkime tą teisę ne kaip privilegiją, bet kaip pareigą, nes kraštovaizdis – tai mūsų na-mai. Nebūkime abejingi tam, kas vyksta mūsų pačių

namuose.

Keletas pavyzdžių, kur konkrečiu pažeidimo atveju galima kreiptis:

Dėl želdinių gyvenviečių teritorijoje naikinimo – į Savivaldybės administracijos Aplinkosaugos skyrių arba savivaldybės ekologą, nes leidimus kirsti me-džius išduoda Savivaldybė.

Dėl miškų kirtimo ar kitokio žalojimo – į regiono aplinkos apsaugos departamento atitinkamo rajo-no agentūrą.

Dėl nelegalių statinių – į Aplinkos ministerijos Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekci-ją (www.vtpsi.lt), o jeigu nelegalus statinys yra sau-gomoje teritorijoje (nacionaliniame ar regioniniame

parke, draustinyje) – ir į Valstybinę saugomų teritori-jų tarnybą (www.vstt.lt) arba atitinkamo valstybinio parko direkciją.

Dėl planuojamo objekto statybos prie gyve-namųjų namų – į Savivaldybės administraciją (Ur-banistikos skyrių arba vyriausiąjį architektą), kad sužinotumėte, kurioje planavimo stadijoje yra šis objektas, kokie bus jo parametrai. Jeigu Savivaldy-bės taryba detaliojo plano dar nepatvirtino, nepa-geidaujamo objekto statybą dar galima stabdyti.

Dėl aplinkos teršimo – į Regiono aplinkos apsau-gos departamento atitinkamo rajono agentūrą, o jeigu aplinka teršiama miesto teritorijoje – ir į Savi-valdybės administracijos Aplinkosaugos skyrių arba savivaldybės ekologą.

Dėl transporto priemonių statymo ant vejos, ar-čiau negu 25 m iki vandens telkinių, važinėjimo ne keliais arba kelių gadinimo, triukšmo kėlimo, kito-kio viešosios tvarkos pažeidinėjimo – į policiją arba bendruoju pagalbos telefonu 112.

Visi teritorijų planavimo dokumentai (planai) prieš juos patvirtinant

turi būti apsvarstyti su visuome-ne. Deja, visuomenės dalyvavi-mas teritorijų planavimo procese vis dar nėra aktyvus.

Kaunas vis dar žalias miestas. Editos Pacevičiūtės nuotr.

Rūšiuodami atliekas gyventojai už atliekų išvežimą turėtų mokėti mažiau arba būti visai atleisti nuo mokesčio

14 2015 M. KOVO 1 D. SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMAI Sąrašo Nr. 13Viešojo transporto jungtuvėms - metai: kieno interesus gina Kauno miesto taryba?

Vaidas ZUBAVIČIUS,teisininkas

2014-04-02 keleivių pervežimo troleibusais įmonė „Autrolis“ Kauno miesto tarybos sprendimu buvo sujungta su uždarąja akcine bendrove „Kauno au-tobusai“. Kauno troleibusų parkas buvo įkurtas 1965 m. Troleibusų paslaugomis kasmet pasinaudoja apie 60 mln. keleivių, kol kas tai laikoma viena iš pa-čių ekologiškiausių elektra varomų nebėginių vie-šojo transporto priemonių. Tačiau toji neginčijamai ekologiškiausia transporto priemonė – troleibusas, kuris perveža apie 62% viešojo transporto paslau-gomis besinaudojančių keleivių, nustumtas į antrą planą.„Kauno autobusai“ po pertvarkos tapo pagrindinė

viešojo transporto įmonė. Tačiau ar šis sprendimas iš tiesų pagrįstas ir atitiko Kauno miesto gyventojų interesus, ar tik buvo politikų triukas, siekiant savų interesų, galima spręsti tik dabar, praėjus beveik metams po šio sujungimo. Vienas iš pagrindinių argumentų, Kauno valdančiosios daugumos nulė-męs bendrovių susijungimą, buvo įmonių sąnaudų mažinimas. Tačiau, kyla pagrįsti klausimai, ar tikrai sąnaudos miestui sumažėjo, ar tik prisidengus šiuo abejotinu argumentu vyko dviejų partijų įtakos sfe-rų pasidalinimas, vedantis prie valstybinės žemės privatizavimo?

Paskutiniu metu stebint spaudą ir nekilnojamo turto vystymo idėjas Kauno mieste, peršasi mintis, kad valdančiųjų planuose – valstybinių žemių – vie-nos iš bendrovių teritorijos – privatizavimas. Šiuo atveju tikrai nereikia būti nekilnojamojo turto eks-pertu, kad suprastum, kurios. Buvusios bendrovės

„Autrolis“ teritorija Eigulių seniūnijoje, be jokių abe-jonių, yra „riebesnis“ kąsnelis lyginant su bendrovės

„Kauno autobusai“ teritorija, esančia Vilijampolės seniūnijoje.

Valdančiosios koalicijos žodiniais susitarimais, bendrovę „Autrolis“ buvo patikėta kuruoti partijai

„Tvarka ir teisingumas“. Tuo tarpu bendrovės „Kauno autobusai“ valdyme aktyviai dalyvavo konservato-riai „Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demo-kratai“, kurie ir buvo patys didžiausi šių parkų su-jungimo iniciatoriai. Labiausiai nepatenkinti buvo partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos atstovai. Būtent šios partijos statytiniai, kurie dominavo „Au-trolis“ valdyboje, nebuvo suinteresuoti prijungimu

prie konservatorių valdomos bendrovės. Todėl ne vienerius metus trukdė bendrovių susijungimui. Vi-siškai suprantama, dėl ko jie trukdė, tačiau, ar viešo-jo transporto įmonės, savivaldybės valdomos ben-drovės gali tapti dviejų partijų įkaitais, ar vis tik šios bendrovės turi tenkinti viešąjį interesą ir, visų pirma, galvoti apie miestiečiams palankius sprendimus.

Sujungtų bendrovių sąnaudų mažinimas, kurį valdančioji akcentavo prieš bendrovių sujungi-mą, be abejonės atrodo logiškas ir verslo požiūriu pagrįstas, jei tik šis susijungimas iš tiesų sumažina administracijos skaičių. Tačiau ar iš tiesų sujungus bendroves administracijos vienetų, vadovų, jiems pavaldžių asmenų sumažėjo, visiškai nesudėtinga praėjus metams tai palyginti. Bendrovių susijungi-mo dieną 2014-04-02 troleibusų įmonė „Autrolis“, turėjo 518 darbuotojų (apdraustųjų). Tuo tarpu bendrovėje „Kauno autobusai“ vidutiniškai dirbo 460 darbuotojų (apdraustųjų). Valstybinio sociali-nio draudimo fondo valdybos (Sodra) duomenimis 2015-02-05 dienos pradžioje „Kauno autobusai“ dir-bo 1092 darbuotojai (apdraustieji), tai yra 114 dar-buotojų daugiau, nei kartu sudėjus abi bendroves iki susijungimo. Todėl, natūraliai kyla klausimas, ar toks darbuotojų padidėjimas gali būti vadinamas sąnaudų mažinimu? Be abejonės, darbo vietų kū-rimas savivaldybės valdomose bendrovėse Kauno miesto gyventojams yra sveikintinas. Tačiau abejo-tinos kompetencijos žmonių susodinimas į kėdes, kaip tai atsitiko savivaldybes administracijoje ir ki-tose įmonėse, neturėtų būti pagrindinis motyvas tokiems sprendimams.

Ar abiejų įmonių sujungimas išspren-dė miesto viešojo transporto ateities pers pektyvas, be aiškios viso miesto

viešojo transporto sistemos?

Vis dažniau spaudoje ir internetinėje erdvėje ga-lima sutikti politikų, viešojo transporto bendrovių vadovų skirtingus pasisakymus dėl viešojo trans-porto perspektyvų ne tik Kaune, bet bendrai visoje Lietuvoje. Neturint vieningos nuomonės, sutarimo, vizijos, blaškymasis tarp naujų troleibusų technolo-gijų, elektrinių autobusų ar dujomis varomų auto-busų, tai tik mokesčių mokėtojų pinigų švaistymas.

Nors UAB „Kauno autobusai“ 2015 – 2020 m. vei-klos strateginiame plane teigiama, kad troleibusai yra ekologiška transporto priemonė, turinti mažus kintamus kaštus, čia pat dėstoma, kad „Vakarų Euro-pos šalyse troleibusų plėtra yra beveik visiškai sustojusi ar jų yra atsisakoma pereinant prie autobusų“. Tame pačiame plane pripažįstama, kad „Kauno mieste tro-leibusų infrastruktūra jau yra išvystyta, todėl yra tiks-linga toliau ją eksploatuoti“. Tačiau nuogąstaujama, kad „ilgainiui tiek tinklo, tiek troleibusų atnaujinimui gali reikėti didelių investicijų. <...> Tikimasi, kad iki 2025 m. paaiškės troleibusų technologijos ateitis, ir bus ga-lima priimti galutinį sprendimą dėl troleibusų likimo Kauno mieste. <...> Kadangi troleibusų ateitis Kauno mieste po 2025 m. nėra aiški, investicijos atsiperkančios vėliau nei iki 2025 m., nebus vykdomos“. Pats pirmasis troleibusų „infrastruktūros optimizavimui ir kokybės lygio didinimui“ numatytas darbas – „įvardinti tinklo atšakas, kurias verta panaikinti...“

Peržvelgus Kauno valdančiųjų veiksmus praėjus beveik metams po keleivių pervežimo troleibusais įmonės „Autrolis“ sujungimo su uždarąja akcine bendrove „Kauno autobu-sai“, kyla abejonės, ar miesto viešojo transporto optimizavimas, sujungus dvi įmones, ne-buvo tiesiog naujas kėdžių persidalinimas, kuris miestui kainavo labai brangiai.

Tai primena vieną istoriją, kai Vilniaus miesto savi-valdybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentas troleibusų likimu susirūpinusiems Vilniaus piliečiams atsiuntė raštą, kuriame teigė, jog „Europos Komisijos parengtoje Baltojoje knygoje numatoma, kad iki 2030 metų vietinio reguliaraus su-sisiekimo maršrutuose keleivių vežimo paslaugas turi teikti elektra varomi autobusai, atsisakant gremėz-diško ir brangaus troleibusų kontaktinio tinklo“. Deja Baltojoje knygoje, kuria neva remiasi Vilniaus mies-to savivaldybės specialistai, nepavyko rasti nieko panašaus. Yra gerai žinoma, kad troleibuso variklio naudingo veikimo koeficientas yra apie 88%, elek-trinio autobuso – iki 58%, apie vidaus degimo vari-klių efektyvumą kalbėti iš viso neverta (jis nesiekia ir 40%, šios technologijos plėtojimas nėra palaikomas ES). Baltojoje knygoje numatoma, kad nuo 2050 m. miestuose bus apskritai atsisakyta transporto prie-monių su vidaus degimo varikliais. Tad kuri techno-logija pranašesnė ir efektyviau vartoja energiją?

2014 m. kovo 30 d. judėjimo „Už troleibusus Vilniu-je“ koordinatorius Marius Markevičius Europos Ko-misijos Mobilumo ir transporto Generaliniam Direk-toriui Matthias Ruete nusiuntė laišką, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti tikrąją Europos Sąjungos po-ziciją troleibusų atžvilgiu. Buvo gautas atsakymas, paneigiantis Vilniaus miesto savivaldybės, kaip pa-aiškėjo, nepagrįstą Baltosios knygos interpretaciją. Atsakyme teigiama, kad: „Europos Komisija remia miestus, kuriančius ir įgyvendinančius integruotas tvaresnio mobilumo mieste strategijas. Daugelis ES miestų kenčia nuo problemų susijusių su transportu, pvz., spūstimis ir oro tarša. Komisija siekia padėti jiems rasti šių problemų sprendimus, atitinkančius jų miesto zonų poreikius ir savitumus. Atsižvelgiant į tai, miestai taip pat raginami siekti pereiti prie tvaresnių mobilu-mo rūšių, tokių kaip keliavimas pėsčiomis, dviračiu ir viešuoju transportu.

Egzistuoja keletas alternatyvų suteikti švaresnį vie-šąjį transportą ir švaresnes viešojo transporto priemo-nes, pavyzdžiui, tramvajai ir metro, elektriniai auto-busai su baterijomis ar troleibusai. Komisija neišskiria vieno kurio nors techninio sprendimo.

Savo „Europos alternatyvių degalų strategijoje“ (COM(2013) 17) Europos Komisija suteikė pagrindus technologinio vystymosi orientyrams, kaip ilgalaikėje perspektyvoje pakeisti naftą kaip energijos šaltinį vi-soms transporto rūšims, neteikiant pirmenybės vienai alternatyviai kuro technologijai.

Šiame kontekste Komisija taip pat remia iniciatyvas, kuriomis siekiama toliau plėtoti troleibusų sistemas.

Galima rasti daugiau informacijos apie tai, pavyz-džiui, ES remiamame projekte TROLLEY, kurio adresas http://www.trolleyproject.eu/.“ Pasirašė Europos Ko-misijos Mobilumo ir transporto Generalinio Direk-toriaus pavaduotojas Fotis Karamitsos.

Taigi šiame oficialiame laiške aiškiai pasakoma ke-letas dalykų:

1) Troleibusų sistema yra remiama Europos Sąjun-goje lygiai taip pat, kaip ir kitos sistemos, nenaudo-jančios vidaus degimo variklių.

2) Europos Sąjunga nerekomenduoja (ar nerei-kalauja) keisti troleibusų autobusais, tramvajais ar kokia kita sistema.

3) Minimas ir ES remiamas projektas http://www.trolley-project.eu/. Svetainėje pateikiama oficialiai ES remiama pozicija.

Taigi gautas atsakymas iš Europos Komisijos pa-tvirtina savivaldybės „specialistų“ neišmanymą arba sąmoningą melą apie troleibusų kaip vienos iš alternatyvių viešojo transporto priemonių nepers-pektyvumą.

Dabartinis Kauno viešojo transporto parkas yra neprižiūrimas, prastėja turimo transporto būklė. Panašu, kad Kaunas gali pasekti Vilniaus pavyzdžiu, kuriame vis mažiau vietos lieka iškastinio kuro ne-naudojantiems troleibusams. Kaune pastaruoju metu įsigyta kelios dešimtys autobusų (kaip taisy-klė, konkurse dalyvavo 1 dalyvis) ir nė vieno trolei-buso. Europos Komisija patvirtina, kad troleibusai viena iš tų transporto rūšių, kurios gali būti ir toliau sėkmingai naudojamos po 2050 metų, tuo tarpu nė vienas iš šiuo metu turimų ir perkamų autobusų negalės būti naudojamas. Dar liūdniau, kad planuo-jamas troleibusų tinklo optimizavimas ir moderni-zavimas reiškia dalies tinklo atšakų naikinimą. Tose maršrutų atkarpose troleibusus ketinama pakeisti autobusais. Pasigirsta minčių po planuojamos Rau-dondvario plento ir Vaidoto gatvės rekonstrukcijos šiose gatvėse naikinti troleibusų tinklus.

Pabaigai primenu, kad Lietuvos valstiečių ir žalių-jų sąjunga pasisako už viešojo transporto potenci-alo išnaudojimą. Lietuva atsilieka ES pagal kelionių viešuoju transportu skaičių. 2010 m. kelionės len-gvaisiais automobiliais sudarė 91,1% visų kelionių, viešuoju transportu – vos 8,9%. Tuo tarpu ES ke-lionių lengvaisiais automobiliais vidurkis – 84,1%, o viešuoju transportu – 15,9%.

Lietuvoje kelionių viešuoju transportu dalis su-mažėjo nuo 17,8% 2000 metais iki 8,9% 2010 m. Šias tendencijas būtina keisti.

2015 M. KOVO 1 D. SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMAI Sąrašo Nr. 13 15

Aleksandra LIACHOVIČ,teisininkė, kandidatė į Kauno miesto tarybą

Oficiali 2014 m. statistika rodo, kad savivaldybių tarybose dalyvavo tik 22 proc. moterų ir tik 5 mo-terys merės. Kyla klausimas – kodėl moterys Lietu-voje politiniu atžvilgiu yra pasyvios? Kodėl beveik nedalyvauja politikoje? 80 proc. apklaustų mote-rų atsakė, kad TAI (politika) – nešvarus reikalas.

Subalansuotas moterų ir vyrų atstovavimas pri-imant sprendimus yra svarbus žingsnis tikrosios demokratijos link. Pasak ES komisarės Margot Wallstrom, „jei šalyje yra tokia demokratija, kai 52 proc. žmonių negali dalyvauti sprendimų priėmi-me – tai nėra jokia demokratija“.

Mes norime keisti neigiamą žmonių požiūrį į politiką. Mūsų kandidatų į Kauno miesto tarybą sąrašą sudaro 50 procentų moterų, beje, turinčių išskirtinai aukštą išsilavinimą. Mūsų sąrašo lyderė, kandidatė į merus – moteris. Mus kaip visuome-nės atstovus vienija idėjos, noras gyventi geriau, stengtis ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų, kovoti už tai, kas mums brangu. Pamirškime įsisenėjusius lyčių stereotipus ir kurkime šviesią bei skaidrią ateitį visi kartu...

Gyvūnas - ne dovana!Beveik kasdien susiduriu su atvejais, kurie byloja, kad naminių gyvūnų likimo valiai palie-

kama vis daugiau ir daugiau... Vieną dieną skaitai, kad kažkur prie miško rastas pririštas ir badu besikankinantis šuo, kitą - konteineryje rasti penki kačiukai... Ir pamažu ima atrodyti, kad tai tampa kasdienybe ir jau nieko nebestebina. Bet tai nėra nenormalu ir taip būti neturi!

Jurgita TAMULIONIENĖ,vetarinarijos gydytoja, gyvūnų gerovės gynėja

Todėl noriu visų paprašyti, kad nedovanotu-mėte gyvūnų, neįsitikinę, kad tokia dovana ti-krai netaps našta. Pasistenkite kritiškai įvertinti visus gyvūno auginimo niuansus.

Trumpai pasvarstysiu apie šuns įsigijimą: arti-miausius 16 metų, o gal net ir ilgiau, jis taps jūsų ar dovanos gavėjo šeimos narys. Jį kasdien teks vedžioti mažiausia tris kartus per dieną - ir lietui lyjant, ir sningant. Jis gali sugriaužti jūsų batus ar naują sofą, jam kasdien reiks maisto ir jūsų bendravimo, jis gali nepatikti jūsų kaimynui, naujai draugei ar draugui. Jį reiks kastruoti ar sterilizuoti, kasmet vakcinuoti ir bent tris kar-

tus per metus duoti antihelmintikus. O jei jis susirgs – teks gydyti. Ir tai tik keli aspektai, su kurias susidurs naujasis gyvūno šeimininkas, tad labai prašau – nedovanokite vieni kitiems gyvūnų, nes gyvūnų prieglaudų darbuotojai teigia, kad benamių gyvūnų kasmet padaugėja po švenčių. Sausį keturkojų į prieglaudas atve-žama dvigubai daugiau nei įprasta. Tai lemia ne tik žiemiškas oras, bet ir neatsakingai įteiktos dovanos. Kalėdų ar Naujųjų metų staigmena tapę gyvūnėliai dažnai atsiduria gatvėje. Žie-miško speigo aukomis dažniausiai tampa šunys, nes katėms rasti šiltesnę pastogę paprasčiau. Radusieji gyvūnus, dažnai bando surasti ti-kruosius gyvūno šeimininkus, bet niekam ne-atsiliepus, tampa akivaizdu, kad gyvūnas buvo tiesiog išmestas.

Tautmilės prieglaudėlės globotiniai. Prieglaudos nuotr.

Sveiki kauniečiai,

Aš esu Jurgita Tamulionienė, jauna, sėkmingai ištekėjusi, veikli moteris.

Kandidatuoju į Kauno miesto savivaldybės tarybą, nes noriu, galiu ir žinau, kaip prisidėti prie teigiamos miesto raidos.

Tapusi tarybos nare, dėsiu visas pastangas, kad mieste būtų malonu gyventi jau-noms šeimoms, patogu sinjorams ir gera – dirbantiems žmonėms.

Sieksiu, kad mieste būtų visiems saugiau gyventi: visokeriopai remsiu „saugios kaiminystės“ projektus, aktyviai pasisakysiu prieš naktinių prekybos alkoholiu vietų steigimą, inicijuosiu, kad būtų išplėstas saugos kamerų tinklas mieste, o o dėl pės-čiųjų saugumo pasisakysiu už kokybiškai apšviestų gatvių ir perėjų įrengimą, švie-soforų ir greičio limitų reguliavimą bei saugaus eismo švietimą mokyklose.

Aš ginsiu miestiečių teises į švarią ir saugią aplinką, visavertį, kokybišką gyvenimą ir poilsį, laisvai prieinamas rekreacines bei kitas žaliąsias zonas.

Mano tikslas – sveiki ir laimingi žmonės, kurie didžiuojasi, kad gyvena Kaune, tad remsiu esamas ir kursiu naujas ligų prevencijos ir sveikatinimo programas.

Žalia šviesa vertybėms! Ateikite kovo pirmąją dieną į rinkimus ir balsuokite už LVŽS – nr. 13, o pirmoje vietoje reitinguokite nr.4, nes tik aktyvūs, subrendę, bet jaunatviški žmonės gali tinkamai atstovauti Jūsų poreikius – nes aš ir Jūs, mes galim tai padaryti kartu!

Jurgita Tamulionienė, Lietuvos vlstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatė į Kauno miesto tarybą

Nr.4

50 / 50 - už lyčių balansą politikoje

16 2015 M. KOVO 1 D. SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMAI Sąrašo Nr. 13

J. Tamulionienė: maisto netrūksta, tik reikia liautis jį švaistyti ir išmokti dalintis

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Kauno miesto skyriaus nariai dalyvavo „Kviečiu į svečius“ vakarienėje, kurios metu buvo au-kojama nepasiturinčiųjų maitinimui. Susirinkę partijos nariai bei nevyriausybinių organizacijų atstovai ne tik diskutavo maisto politikos temomis, bet ir pasidžiaugė atokvėpio akimirkomis, klausydamiesi ramios muzikos ir vaišindamiesi namuose ruoštais patiekalais.

Vakarienę suorganizavusi Lietuvos valstie-čių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) Kauno miesto skyriaus narė Jurgita Tamulionienė teigė, jog pasaulyje žmonės badauja ne dėl to, kad trūksta maisto, o dėl to, kad daugelis skurstančiųjų neįstengia jo įpirkti. „Vakarų šalys dar nemoka atsakingai elgtis su maisto ištekliais. Vien Lietuvoje kasmet išmetama apie 0,5 mln. tonų maisto, o pasaulyje išme-tamo maisto kiekiai tokie dideli, kad galima būtų pamaitinti visą Afrikos žemyną, – teigė J. Tamulionienė. – Kartu su Lietuvos ir Euro-pos pilietinėmis organizacijomis siekiame formuoti tvaraus maisto politiką, tausojan-čią aplinką ir skatinančią racionaliai vartoti maisto išteklius, kad sąvartynuose nepūtų milijonai tonų maisto, kai tuo metu nuo bado miršta vaikai. Taip pat manome, kad pakankamai maisto atskiros valstybės užsi-tikrins tik tada, jeigu išsaugos savo žemes – tiesioginį maisto šaltinį“.

Vakarienės dalyviai taip pat diskutavo maisto kontrolės bei maisto saugos temo-mis, priimtas sprendimas kartu su nevyriau-sybinėmis organizacijomis išsaugoti vertin-

gas tradicines augalų veisles bei siekti sėklų mainų dekriminalizavimo, ir toliau siekti sparčiai nykstančių smulkiųjų šeimos ūkių – kaip pagrindinio sveiko ir kokybiško maisto tiekėjo – išsaugojimo.

Kulinarijos menui neabejinga J. Tamu-lionienė vakarienės metu svečius vaišino savo gamintais patiekalais, prie vaišių stalo prisidėjo ir kiti LVŽS nariai. Išskirtinio dė-mesio sulaukė „Vilmos obuolių pyragas“, pagamintas pagal Beatos Nicholson recep-tą. Besibaigiant vakarui visi susirinkusieji spinduliavo teigiamomis emocijomis, tad vieningai nuspręsta, jog nesavanaudiška veikla bendram gėriui labai teigiamai veikia žmogų. Jaukų vakarą susirinkusieji užbaigė dosniai aukodami Maisto bankui. „Šioje ak-cijoje dalyvavome pirmą kartą, bet tikrai ne paskutinį. Dar labai daug reikia padaryti ku-riant gerovę visiems mūsų šalies piliečiams. Pirmiausia – išmokime dalintis“, – pasisekusį renginį apibendrino J. Tamulionienė.

Jau ketvirtus metus kulinarinių laidų vedė-ja ir knygų autorė Beata Nicholson ir „Maisto bankas“ rengia projektą „Kviečiu į svečius“, kuriuo visuomenė skatinama rengti susitiki-mus su bičiuliais, kolegomis, kaimynais prie pietų ar vakarienės stalo bei aukoti nepasi-turinčiųjų maitinimui.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Kauno miesto skyriaus nariai ir svečiai „Kviečiu į svečius“ vakarienėje

Jurgita Tamulionienė:

Kartu su Lietuvos ir Europos pilietinėmis organizacijomis siekiame formuoti tvaraus

maisto politiką, tausojančią aplinką ir skatinančią racionaliai vartoti maisto išteklius, kad sąvartynuose nepūtų milijonai tonų maisto, kai tuo metu nuo bado miršta vaikai. Taip pat manome, kad pakankamai maisto atskiros valstybės užsitikrins tik tada, jeigu išsaugos savo žemes – tiesioginį maisto šaltinį.

Gilės zoologijos sodo gyvūnams ne tik skanėstas, bet ir reikalingas vitaminų šaltinis

Spalio 17 dieną baigėsi 21-mą kartą organi-zuota Lietuvos zoologijos sodo akcija „Gilė 2014“, kurios metu visą mėnesį buvo renka-mos ąžuolo gilės sodo gyvūnams. Renginyje dalyvavo Kauno miesto ir rajono mokyklos, darželiai ir kiti kolektyvai bei entuziastai.

Šiais metais ąžuolo gilių buvo surinkta 1 tona ir 733,7 kilogramų. Akcijos nugalėtojais tapo Vinco Kudirkos gimnazija – jie sodo žvėreliams pristatė net 400 kilogramų gilių.

Daugiausiai gilių surinkusiems dalyviams buvo įteikti prizai, kuriuos dovanojo Kauno žiemos sporto mokykla „Baltų ainiai“, labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“, Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejus bei Lietuvos zoologijos sodas, o likusiems akcijos dalyviams įteiktos padėkos.

Kasmet gilių surenkama skirtingas kiekis, ta-čiau komunikacijos ir edukacijos skyriaus vedėja Neringa Kirijenkaitė užsiminė, kad šie metai – ne gilių metai, jų užderėjo itin mažai. Paprastai per metus zoologijos sodo žvėreliai suėda apie 3 to-nas ąžuolo gilių, tad šiais metais gilės jiems bus kaip skanėstas, bet N. Kirijenkaitė nuramina – zo-ologijos sodo gyvūnai yra maitinamai labai gerai ir jiems nieko netrūksta.

Anot veterinarijos gydytojos Jurgitos Tamulio-nienės, ąžuolo gilės – tai puikus gyvūnų raciono paįvairinimas, kurio niekur nenusipirksi. Gilėse gausu ne tik vitaminų B6 ir B12, bet ir mineralų, tokių kaip natris, kalcis, fosforas ir cinkas. Giles ypač mėgsta šernai, kiaulės, zebrai ir kiti kano-piniai gyvūnai, tačiau jų paskanauti neatsisako ir beždžionės bei bebrai. Gilės yra nuolat daigina-mos ir jų daigai naudojami kaip pagrindinis pa-šaras gyvalazdėms (vabzdžiams, savo išvaizda primenantiems augalų šakas arba lapus), o kaip priedas – visų rūšių vabzdžiams.

Gydytoja taip pat pažymi, jog labai svarbu, kad ąžuolo gilės būtų sveikos – nesupelijusios, nes dažniausiai zoologijos sodo darbuotojai gyvū-nams jas duoda neapdorotas.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Kauno miesto skyriaus nariai gavo padėką

už pagalbą zoologijos sodo gyvūnams

2015 M. KOVO 1 D. SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMAI Sąrašo Nr. 13 17

KAUNIEČIAI vietoj baro RENKASI BĖGIMĄ už blaivią LietuvąLietuvos didžiųjų ir kai kurių mažesnių miestų gyventojams ir svečiams miestų cen-

truose teko ne kartą stebėti grupės žmonių bėgimą „Už blaivią Lietuvą“. Kiekvieną pir-mą mėnesio penktadienį 18.00 val. Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Ukmergėje, Radviliškyje, Alksniupiuose, kituose Lietuvos miestuose ir gyvenvietėse bei kitose pa-saulio valstybėse, kur yra lietuvių, vyksta masinis bėgimas miesto gatvėmis, skirtas blaivybei ir sveikam gyvenimo būdui propaguoti.

„Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti mažų mažiau-siai keista, kad penktadienio vakarą, kai paprastai žmonės po darbų atsipalaiduoja baruose prie alaus bokalo ar stiklo viskio, jaunimas per patį miesto centrą su vėliavomis bėga už blaivybę. Bet užtenka tik pasidomėti statistika, kokio masto žalą sukelia alkoholio vartojimas mūsų šalyje – ir bėgimas už blaivią Lietuvą sveiko proto žmogui tampa savaime suprantamu, – teigia Kauno bėgimuose dalyvau-jantis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys Artūras Stoškus. – Pagal suvartojamą alkoholio kiekį Lietuva yra trečioje vietoje pasaulyje. Tarp Europos Sąjungos valstybių užimame netgi pirmą vietą! Per paskutiniuosius 10 metų nepilnamečių alkoholio suvartojimas išaugo net 7 kartus. Didėjantis vaikų alkoholizmas ir susirgimų kepenų ciroze skaičiai ne-leidžia likti abejingu. Jei anksčiau man kas nors būtų pasakęs, kad aš bėgsiu už blaivią Lietuvą, tai tikrai būčiau skaniai pasijuokęs. Tačiau pradėjus domėtis šia tema juokas nebeima. Dėl svaigalų vartojimo kyla nusikaltimai, smurtas, agresija, nesantaika šeimose, sveikatos sutrikimai, darbingumo praradimas, pra-gyvenimo šaltinio praradimas, nesavalaikės mirtys, žūtys, savižudybės, moralinė degradacija, intelektinė degradacija, materialaus turto niokojimas ir kt. Todėl bet kokios iniciatyvos atkreipti visuomenės dėmesį į vieną didžiausių mūsų visuomenės ydų – besaikį alkoholio vartojimą – mano nuomone, yra sveikinti-nos. Palaikau blaivybės judėjimus. Kiekvienam siūlau nors kiek prisidėti prie jų veiklos. Pradžiai bent pasi-domėti jų skelbiama informacija, kuri nėra moralizuo-janti. Užtenka iškalbingų faktų, kad suprastum, jog šiandieninis alkoholio vartojimas kelia rimtą grėsmę mūsų šaliai. O ši bėgimo akcija yra pozityvi, linksma, kelia nuotaiką, suburia žmones. Džiaugiuosi, kad apie ją sužinojau ir prisijungiau“.

Kauniečiai startuoja ir finišuoja prie Motiejaus Va-lančiaus paminklo Rotušės aikštėje. Trasa: Rotušės aikštė, Vilniaus g., Laisvės al. iki Soboro ir atgal (atstu-mas ~4.5 km). Taip pat galima bėgti sutrumpintą vari-antą: Rotušės aikštė, Vilniaus g., Laisvės al. iki fontano ir atgal (atstumas ~3.0 km).

Spontaniška iniciatyva kilo prieš porą metų. 2012 m. liepos 6 d., Lietuvos karaliaus Mindaugo ka-rūnavimo dieną, Londone, Vilniuje, Kaune, Alytuje ir Palangoje įvyko pirmasis bėgimas už blaivią Lietuvą. Lietuvos sveikuolių sąjungos ir Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos vadovai Dainius Ke-penis ir Aurelijus Veryga paskatino šią gražią idėją išplėtoti kuo platesniu mastu. Dabar bėgama ir dide-liuose miestuse, ir mažose gyvenvietėse. Tai sponta-niškas ir savanoriškas blaivybei ir sveikam gyvenimo būdui prijaučiančių žmonių susibūrimas.

Bėgimus lydi šūkiai „Tik blaivi tauta gali išlikti“, „Už žalią, sveiką, blaivią Lietuvą“. Bėgimai nėra orientuoti į ilgas distancijas. Tai nėra sportinis renginys ir jame dalyvaujantys neprivalo būti sportininkai. Susifor-mavo tradicija bėgti nemažiau kaip 3 km – tiek, kiek milijonų lietuvių yra pasaulyje. Bėgama neskubant. Kiekvienas, prisidėjęs prie bėgimo, nesivaržo ir bėga pagal savo norus ir galimybes.

Bėgimo „Už blaivią Lietuvą“ akcija vyksta būtent miestų ir gyvenviečių centruose, siekiant atkreipti visuomenės dėmesį. Bėgimuose gali dalyvauti įvai-raus amžiaus ir pasiruošimo žmonės.

Kviečiame kiekvieną pirmą mėnesio penktadienį 18 val. prisijungti prie bėgimo „Už blaivią Lietuvą“. Geri įspūdžiai garantuojami! Pageidautina bet kokia žalia atributika.

Daugiau informacijos apie planuojamus bėgi-mus galite rasti socialinio tinklo Facebook gru-pėje „Lietuvių bėgimas už blaivybę“.

Parengė Kristina Juozapavičiūtė

Kauniečiai startuoja ir finišuoja prie Motiejaus Valančiaus paminklo Rotušės aikštėje

Artūras Stoškus

„Užtenka tik pasidomėti statistika, kokio masto žalą sukelia alkoholio

vartojimas mūsų šalyje – ir bėgimas už blaivią Lietuvą sveiko proto žmogui tampa savaime supranta-mu. Pagal suvartojamą alkoholio kiekį Lietuva yra trečioje vietoje pasaulyje. Tarp Europos Sąjungos valstybių užimame netgi pirmą vietą! Per paskutiniuosius 10 metų nepilnamečių alkoholio suvartoji-mas išaugo net 7 kartus. Didėjantis vaikų alkoholizmas ir susirgimų kepenų ciroze skaičiai neleidžia likti abejingu. Jei anksčiau man kas nors būtų pasakęs, kad aš bėgsiu už blaivią Lietuvą, tai tikrai būčiau skaniai pasijuokęs. Tačiau pradėjus domėtis šia tema juokas nebei-ma. Todėl bet kokios iniciatyvos atkreipti visuomenės dėmesį į vieną didžiausių mūsų visuomenės ydų – besaikį alkoholio vartojimą – mano nuomone, yra sveikintinos. O ši bėgimo akcija yra pozityvi, linksma, kelia nuotaiką, suburia žmones. Džiaugiuosi, kad apie ją sužinojau ir prisijungiau“.

Kauniečiai ruošiasi bėgti už blaivią Lietuvą. Kairėje dr. Aurelijus Veryga.

18 2015 M. KOVO 1 D. SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMAI Sąrašo Nr. 13

Iš lietuvių atėmus litus atimta ir dalis tėvynės

Ramūnas Karbauskis

Žiūriu į Premjero Algirdo Butkevičiaus plačią šypseną nuotraukoje, kurioje jis rodo pirmuo-sius iš bankomato išimtus eurus, o galvoje su-kasi mintis, jog šių metų sausio pirmąją Lietu-va neteko dalies savo tapatybės.

Suprantu socialdemokratus ir konservatorius, kurie siekia Europos Sąjungą paversti federacija, kurioje nebeliktų nacionalinių valstybių, tad naci-onalinė valiuta tame kelyje tėra smulkmena. Da-bartinė valdžios retorika, tikriausiai, nieko nesiskirs nuo tos, kada bus pasiūlyta visai panaikinti Lietu-vos valstybingumą. „Nieko tokio, gyvenimas bus geresnis, reikia matyti plačiau...“. Lito pakeitimas euru buvo politinis sprendimas, kurio priėmimas dėl nesibaigiančios euro zonos krizės yra labai ri-zikingas makroekonomine prasme bei neigiamai atsilieps žmonių pragyvenimo lygiui.

Valdžia viliasi, jog tauta su viskuo susitaikys, o neigiamos pasekmės bus nurašytos istorinei būti-nybei. Galvoju apie būsimas kartas, kurios rankose laikys eurus, kuriems bus sakoma, jog tautinė kul-tūra yra nemodernu, jog lietuvių kalba yra archaiz-mas. Argi nebeprisimename, kaip tai prieš kelias dešimtis metų vyko Sovietų Sąjungoje? Laiko at-gal nebeatsuksime, todėl belieka tikėtis, jog mūsų istorinė atmintis išsaugos meilę litui, kaip vienam svarbiausių valstybingumo simbolių. Skirtingai nuo Premjero, man eurai kelia liūdesį. Jie iš manęs atėmė dalį tėvynės...

Lito pakeitimas euru buvo politinis spren-dimas, kurio priėmi-

mas dėl nesibaigiančios euro zonos krizės yra labai rizikin-gas makroekonomine prasme bei neigiamai atsilieps žmo-nių pragyvenimo lygiui.

Esu Rokas Balčiūnas:

Įsišaknijęs kaunietis

Esu gimęs ir augęs Kaune, kaip ir mano tėvai bei pusė iš senelių, tad galėčiau vadintis tikru kauniečiu. Kaunas mano gimtasis miestas ne vien istoriškai, bet ir širdyje: kai reikėjo rinktis studijas, nenorėjau rinktis jokio kito miesto, kas dėl karjeros - taip pat, o apie emigraciją net ne-galvoju, juk žmogus ne vien nuliais sąskaitose gyvas - jo psichikai išlikti sveikai būtina aplinka, kurioje jis užaugo.

PedagogasNuo pat mokyklos baigimo užsiimu gamtos

ir tiksliųjų mokslų korepeticija, nuo 2011 dirbu mokykloje, šiuo metu dėstau fiziką Kauno jė-zuitų gimnazijoje. Tai mano pašaukimas ir savo indėlį į šį pasaulį matau būtent per ugdymą. Juk tai, kas esu dabar, esu dėl to, kaip mane ugdė tėvai, mokytojai, treneriai, stovyklų vadovai. Visi mes stovime ant kieno nors kito pečių, nie-kas neužauga vienas, tačiau svarbu, kad ta terpė, kurioje ugdomės, būtų saugi, o kartu ir reikli.

Daugiabučių pirmininkas2013 buvau išrinktas savo daugiabučio namo

butų savininkų bendrijos pirmininku, kitąmet dar ir gretimo namo. Savo atkaklumo dėka mano atstovaujamos bendrijos tvarkosi, pa-lengva įtvirtinami demokratinė ir kolegiali sprendimų priėmimo praktika, nors tai lėtesnis procesas, tačiau taip užtikrinamas tęstinumas. To paties atkaklumo dėka ir su teisininkų pagal-ba pavyko pakeisti liftų nuolatinės techninės priežiūros monopolinį teikėją ir taip sumažinti sąskaitas trečdaliu. Su gyventojų palaikymu pa-lengva atstatinėjame namų šildymo sistemas, kurios buvo išderintos dėl to, kad bendrijoms efektyviai neginant bendrojo intereso pradėjo dominuoti individualumas.

Mano vertybės

Mažieji demokratijos lopšiaiEsu demokratijos ir bendruomeniškumo šalinin-

kas. Eidamas pirmininko pareigas pastebėjau, kad Lietuvos žmonės dar kol kas ne iki galo suvokia mažosios tiesioginės demokratijos vertę. Juk iš tie-sų ne rinkėjai, o interesų grupės formuoja politiką, tad kodėl interesų grupe, kaip kokie pramoninin-kai, negali tapti ir daugiabučių gyventojai? Vienaip valdininkai ar privačių įstaigų darbuotojai kalba, kai pas juos su skundu ar prašymu ateina gyven-tojas, kitaip jau, kai ateina pirmininkas, nes už jo stovi dešimtys ar net šimtai gyventojų. Įsivaiduo-kit, kaip kalbėtų, jei asmuo atstovautų bendrijų asociasiją! Mažosios bendruomenės yra tikrosios demokratijos lopšys, jos sėkmingai veikia pro-vincijoje (prisiminkime skalūninių dujų skandalą), tačiau Kaune, kaip ir kituose diemiesčiuose, ne-turime tokių tradicijų - todėl ir nemokame išrinkti mums tinkamos valdžios. Kadangi esu pedagogas, žinau, kad visko galima išmokti, tik reikia mokytis ir reikia tų, kas moko.

Mažosios bendruomenės – tikrosios demokratijos lopšys

Rokas Balčiūnas, Lietuvos vlstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas į Kauno miesto tarybą

Nr.9Žaliosios erdvės

Miestas, tai ne tik pastatai ir gatvės, tai ir psichi-ką gydančios žaliosios erdvės. Mieste pilna parkų, kuriuos reikia tinkamai prižiūrėti, tačiau kiek daug žaliųjų erdvių yra sunaikinta arba neišnaudota daugiabučių kiemuose! Daug kas keistųsi, jei tos er-dvės būtų perduotos prižiūrėti bendrijoms - dabar juk savivaldybė nesugeba sutvarkyti, o gyventojai nenori, nes, anot jų, tai „ne mūsų reikalas“. Girdžiu nusiskundimus, kad „kam tos pievos, jei mašinų nėra kur statyti?“. Tai tiesa, kiemai projektuoti, kai transportas buvo kelis kartus mažiau intensyvus, tačiau tuo pat metu ir automobilius daug kas laikė garažuose, netingėjo prieš važiuodami iki jų nueiti. Tik kiemus vienijančios bendrijos gali priimti efek-tyviausią automobilių parkavomo planą, o žaliosios kiemų erdvės neprivalo būti didelės - svarbu, kad jos būtų profesionaliai išplanuotos. O kur dar stogai ir bendrieji balkonai ir lauko sienos…

Rūpestis senjorais ir jaunimu

Daugiau nei pusė daugiabučių gyventojų yra sen-jorai, dauguma gyvena vieni, ne maža dalis patiria sunkumų judėdami. Nors vaikai rūpinasi jais, tačiau bendruomenė yra arčiausiai. Bendrijos yra tas ju-ridinis vienetas, kuris gali teikti ne tik daugiabučių

namų administravimo, bet ir kitas paslaugas, kartu ir socialines, tai yra tas juridinis vienetas, kurs turi teisę gauti paramą. Aš neįsivaizduoju jokio kito juridinio vieneto, kurs turėtų tokį didelį potencialą rūpintis senjorais, vaikų neformaliuoju ir formalųjį papildančiu ugdymu bei vasaros užimtumu.

Mano siekiaiNors daugiaubčių namų administravimą prižiūri

savivaldybės, kaip pirmininkas nesu pastebėjęs jokios pagalbos šioje srityje. Savivaldybės darbas pasibaigia, kai ji konkurso būdu paskiria adminis-truojančią įmonę. Kiek teko susidurti su tokiomis įmonėmis, viskas gražu, kas rašoma bukletuose, ta-čiau po visomis šypsenomis slepiasi psichologinis spaudimas ir gąsdinimas. Reta kuri administruojan-ti įmonė parduoda atskiras paslaugas bendrijoms, tenka rinktis arba tvarkytis patiems, arba visą kon-trolę perduoti įmonei.

Tokiu būdu žlugdomos butų savininkų bendrijos ir žlugdomi demokratijos lopšiai - kur tuomet mums mokytis demokratijos, kaip išmokti išrinkti tinkamą valdžią ir kaip priversti ją ginti mūsų interesus?! Tik savivaldybių padedamos butų savininkų bendrijos gali atsitiesti ir atskleisti visą savo potencialą.

Išsaugokim, stiprinkim ir ugdykim savo demo-kratijos, bendruomeniškumo ir pilietiškumo lop-šius – BUTŲ SAVININKŲ BENDRIJAS!

2015 M. KOVO 1 D. SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMAI Sąrašo Nr. 13 19

Ką gali savivaldybė?Artėja savivaldos rinkimai, kurie vyks 2015 m.

kovo 1-ą dieną. Šį kartą rinkimai ypatingi tuo, kad pirmą kartą tiesiogiai rinksime ir merus. Rinkimų dalyviai sudarinėja savo programas, kurios turėtų apibrėžti jų numatomos veiklos gaires, atspindėti veiklos prioritetus. Rinkimų programos padeda rinkėjams pasirinkti, kurie rinkimų dalyviai geriausiai atstovautų jų inte-resus. Tačiau, norėdami programose atskirti tuščius pažadus nuo galimų realiai įgyvendinti darbų, gyventojai turi žinoti, kokios yra savival-dybių kompetencijos, kokios savivaldybės ta-rybos ir mero funkcijos bei įgaliojimai. Tuomet galėsime įvertinti, kiek rinkimų dalyvių progra-mos yra realios, o kiek jose yra neišmanymo ar pataikavimo rinkėjams, siekiant bet kokia kaina patekti į valdžią. Tad trumpai pristatome savivaldybių funkcijas ir pasikeitusius mero įgaliojimus.

Savivaldybių funkcijosVietos savivalda – valstybės teritorijos adminis-

tracinio vieneto – savivaldybės teisė laisvai ir sava-rankiškai tvarkytis pagal Konstituciją ir įstatymus. Savivaldybių funkcijas pagal savivaldybėms suteiktą sprendimo teisę ir veikimo laisvę gali-ma padalinti į dvi dideles grupes:

• savarankiškas funkcijas (autonominės);• nesavarankiškas funkcijas (ribotai savarankiškos,

valstybinės, valstybės deleguotos)Savivaldybių funkcijas pagal veiklos sritis ga-

lima skirti į:• Socialinių paslaugų funkcijas (švietimas, socialinė

apsauga, sveikatos priežiūra, kultūra ir laisvalaikio organizavimas)

• Komunalinių paslaugų funkcijas (būsto aptarna-vimo paslaugos, vandens tiekimas ir nuotėkų šali-nimas, viešasis transportas, kelių ir gatvių tiesimas, tvarkymas bei priežiūra)

Savarankiškosios savivaldybių funkcijos:• biudžeto sudarymas ir tvirtinimas; • vietinių rinkliavų nustatymas;• turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo;• biudžetinių įstaigų steigimas ir išlaikymas, viešų-

jų įstaigų, savivaldybės įmonių ir kitų savivaldybės juridinių asmenų steigimas;

• savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų iki 16 metų mokymosi užtikrinimas;

• švietimo įstaigų steigimas, reorganizavimas, likvidavimas, išlaikymas, mokymo pagal forma-liojo švietimo programas organizavimas ir įgy-vendinimas;

• bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių pavė-žėjimo į mokyklas ir į namus organizavimas;

• papildomo ugdymo ir užimtumo organizavimas;• darželių steigimas, reorganizavimas, likvidavi-

mas, išlaikymas, mokymo organizavimas ir įgy-vendinimas;

• maitinimo paslaugų organizavimas švietimo įstaigose

• suaugusiųjų neformalusis švietimas;• socialinių paslaugų planavimas ir teikimas;• muziejų, teatrų, kultūros centrų, bibliotekų ir kitų

kultūros įstaigų steigimas, reorganizavimas, per-tvarkymas, likvidavimas ir jų veiklos priežiūra;

• sąlygų neįgaliųjų socialiniam integravimui į ben-druomenę sudarymas;

• socialinio būsto fondo sudarymas ir jo remontas, socialinio būsto nuoma;

• dalyvavimas sprendžiant gyventojų užimtumo, kvalifikacijos įgijimo ir perkvalifikavimo klausimus, viešųjų ir sezoninių darbų organizavimas;

• pirminė asmens ir visuomenės sveikatos priežiū-ra (įstaigų steigimas, reorganizavimas, likvidavimas, išlaikymas);

• sveikatos programų rengimas ir įgyvendinimas;• teritorijų planavimas;• statinio projektavimo sąlygų sąvado ir statybos

leidimų išdavimas;• statinių naudojimo priežiūra;• infrastruktūros, socialinės ir ekonominės raidos

planavimas, strateginių plėtros ir veiklos planų ren-gimas, turizmo, būsto, smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros programų rengimas;

• dalyvavimas rengiant ir įgyvendinant regionų plėtros programas;

• informacinės visuomenės plėtros įgyvendinimas;• savivaldybės saugomų teritorijų steigimas, ap-

sauga ir tvarkymas;• kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir

savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, želdynų apsauga, tvarkymas ir kūrimas;

• adresų suteikimas ir keitimas;• aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga;• kūno kultūros ir sporto plėtojimas, gyventojų po-

ilsio organizavimas;• šilumos ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų

tvarkymo organizavimas;• komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas;• vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisy-

mas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas;• keleivių vežimo vietiniais maršrutais organi-

zavimas;• dalyvavimas užtikrinant viešąją tvarką; • triukšmo prevencijos įgyvendinimas;• sanitarijos ir higienos taisyklių tvirtinimas ir jų lai-

kymosi kontrolės organizavimas;• prekybos ir kitų paslaugų teikimo tvarkos

nustatymas;• sąlygų verslo ir turizmo plėtrai sudarymas;• leidimų (licencijų) išdavimas;• alkoholio ir tabako reklamos draudimo ir kontrolė;• ritualinių paslaugų teikimo užtikrinimas ir kapinių

priežiūros organizavimas

Savivaldybės tarybos nario pareigos.Tarybos narys privalo:1) dalyvauti savivaldybės tarybos posėdžiuose;2) būti vieno (be Kontrolės komiteto) komiteto

nariu;3) dalyvauti komiteto, kurio narys jis yra, posė-

džiuose;4) nebalsuoti savivaldybės tarybos ir jos komi-

tetų posėdžiuose, kai jo balsavimas svarstomu klausimu prieštarauja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymui;

5) nuolat bendrauti su rinkėjais ir ne rečiau kaip vieną kartą per metus atsiskaityti rinkėjams re-glamento nustatyta tvarka.

Mero įgaliojimaiPasikeitęs mero statusas:• Nuo 2015 m. pagal LR vietos savivaldos įstaty-

mą meras renkamas tiesiogiai savivaldybės tary-bos įgaliojimų laikui.

• Kai šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka

mero įgaliojimai nutrūksta prieš terminą, rengia-mi nauji mero rinkimai.

Mero įgaliojimai:• nustato mero pavaduotojo (pavaduotojų) vei-

klos sritis;• teikia savivaldybės tarybai siūlymus dėl se-

kretoriato sudarymo ir jo pareigybių skaičiaus nustatymo arba mero politinio (asmeninio) pa-sitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skai-čiaus nustatymo (jeigu sekretoriatas nesudaro-mas);

• vadovauja sekretoriato darbui (jeigu jis su-daromas), tvirtina sekretoriato nuostatus, Vals-tybės tarnybos įstatymo ir Darbo kodekso nu-statyta tvarka skiria į pareigas ir atleidžia iš jų sekretoriato darbuotojus, mero politinio (asme-ninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus;

• teikia komitetams, išskyrus Kontrolės komite-tą, komitetų pirmininkų ir pavaduotojų kandida-tūras;

• tvirtina gyvenamųjų vietovių ar jų dalių su-skirstymą (sugrupavimą) į seniūnaitijas savival-dybės administracijos direktoriaus teikimu;

• skiria į pareigas ir atleidžia iš jų savivaldybės biudžetinių įstaigų, išskyrus švietimo įstaigas, vadovus, įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su šių juridinių asmenų vadovų darbo santykiais, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvar-ka;

• skiria į pareigas ir atleidžia iš jų savivaldybės viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), išskyrus švietimo įstaigas, vadovus, įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su šių juridinių asmenų vadovų darbo santykiais, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;

• atkuria savivaldybės valdomo išlikusio nekil-nojamojo turto nuosavybės teises religinėms bendrijoms ir bendruomenėms;

• išduoda leidimus naudoti žūklės plotus van-dens telkiniuose, tvirtina žuvų išteklių naudoji-mo, atkūrimo ir apsaugos žuvininkystės vandens telkiniuose priemonių planus teisės aktų nusta-tyta tvarka;

• keičia pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka;

• suteikia patalpas Seimo nariams pagal Lietu-vos Respublikos Seimo statutą;

• skelbia vietos gyventojų apklausą.• Savivaldybės taryba reglamento nustatyta

tvarka prižiūri savivaldybės vykdomąsias institu-cijas ir kitus subjektus, tiesiogiai įgyvendinančius valstybines (perduotas savivaldybėms) funkcijas. Už šios funkcijos įgyvendinimo organizavimą yra atsakingas meras.

Kaip savivaldybės gyventojai patys gali dalyvauti vietos

savivaldoje?• Svarbiausias dalykas, kuo pasireiškia piliečio

dalyvavimas vietos savivaldoje, yra Konstituci-joje įtvirtinta jo teisė dalyvauti savivaldybės tarybos rinkimuose, kuriuose jis pareiškia savo valią, kas atstovaus jo interesams savivaldybėje.

• Savivaldybės politinio aktyvumo pagrindas yra piliečiams garantuotos susirinkimų bei vie-nijimosi į bendrijas, politines partijas ar aso-ciacijas teisės.

• Viena iš piliečių dalyvavimo vietos savivaldoje formų – dalyvavimas visuomeniniuose svars-tymuose, organizacijose, dalyvavimas ju-dėjimuose, paremtuose savanoriška veikla. Galimi aktyvaus dalyvavimo būdai: dalyvavimas piliečių (bendruomenių) komitetų veikloje, da-lyvavimas pasitarimuose prieš valdybų ir tarybų posėdžius ir dalyvavimas kuriant strateginį pla-ną. Daugeliu atvejų komitetų veikla pasiteisino.

• Visuomeninės organizacijos yra svarbiausios tarpininkės tarp valdžios ir piliečio. Jų iniciaty-va turi padėti valdžiai geriau suprasti ir tenkinti visuomenės poreikius. Piliečių noras aktyviai dalyvauti vietos savivaldoje rodo esant brandžią pilietinę visuomenę. Kiekviena problema – ar tai mokymo kokybė, ar tai oro užterštumas, ar ne-turtingųjų šalpos akcijos – turi rūpėti ne tik val-džiai, bet ir bendruomenės nariams.

RINKIMŲ BIULETENIO PAVYZDYS

20 2015 M. KOVO 1 D. SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMAI Sąrašo Nr. 13

KONTAKTAI:Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungaPamėnkalnio g. 26, LT-01114, Vilnius Tel. 8 5 2120821, 8 5 2124518El. p. info@lvzs.lt

EP nario Bronio Ropės Kauno biuras:Donelaičio g. 2, 103 kab. KaunasTel. 8 620 71800El. p. kaunas@rope.ltwww.rope.lt

LVŽS Kauno miesto skyriusEl. p. kaunas@lvzs.ltTel. 8 610 07416

Politinė reklama. Bus apmokėta iš LVŽS rinkiminės sąskaitos. Spausdino UAB „AZ spaustuvė“ Tiražas 50 000 egz.

Ieva, 24 m. „Pasodinti daug daug želdinių“

Norėčiau pasidalinti R. Šabrinsko knygos „22 laiptai į išmintį“ mintimi, jog tikroji ekologija yra tuomet, kai atsisakoma to, kas nėra būtina. Didmiestyje tai nelen-gva – aplinkui pilna vitrinų, iškabų, kurios įtikina varto-toją produkcijos „reikalingumu“. Kaune laisvu nuo studijų metu labiausiai ieškodavau gamtos – iškylaudavau prie ramiosios Santakos kranto, parkuose įkvėpdavau rasotos žalumos, pavasario vakarais akis džiugindavo sprogstan-čios Laisvės alėjos liepos, žiemą nugalėti sąstingį padėda-vo slidinėjimas nuo snieguoto kalniuko.

O miesto veidas yra ne tik parkai, architektūra, paslau-gos, bet ir žmonės. Kaip išgryninti pramone ir technika dūstantį miestą? Nejaugi kas nors kitas nei viršiausia valdžia, t.y. pati visuomenė, kurios gerovei turėtų tarnauti išrinktieji politikai, gali išsivalyti savo pačių, o tada ir mies-to širdį? Atnaujinti Kauną, padaryti jį švaresnį, pasodinti daug daug želdinių. Kuo nuoširdžiau žmogus dirba ran-komis, tuo daugiau meilės, šilumos atsiveria jo kūrinyje. Nors ir nežymus tas rezultatas – sąžinė viską žino. O kai ji švari, aplinka taip pat.

Justina, 30 m.„Nenorėčiau, kad mano vaikai augtų aplinkoje

matydami tokius vaizdus“

Esu dvejų metukų vaiko mama, laukiuosi antrojo. Gy-venome Kauno mieste, tačiau pradėjus lauktis pirmojo vaikelio, su vyru išsikėlėme gyventi į rajoną. Norėdami vaikui užtikrinti laimingą vaikystę, ieškojome vietos, ku-rioje būtų pakankamai ramu, saugu. Norėjome, kad vai-kas augtų aplinkoje, kurioje daug medžių, kad žaisti jam nereikėtų ant asfalto gatvėje.

Gyvenome Vilijampolėje. Artimiausias parkas čia – Są-jungos aikštė, kurioje iki dabar likę bauginantys seno me-morialo likučiai. Būtina gerinti aikštės būklę. Želdiniai ne-prižiūrėti, plytelės išsiklaipiusios. Beveik nėra apšvietimo.

Nors keli įrengti lauko treniruokliai į parkelį privilioja kele-tą vaikų, mane nuo parko atgrasydavo ten susirenkantys alkoholio mėgėjai. Alų gurkšnojantys apsvaigę jaunuoliai (panašu, kad nepilnamečiai) paprastai neleisdavo praeiti neužkabinę. Kartą mačiau, kaip ant suoliuko sėdinti se-nyvo amžiaus girta moteris rūkydama cigaretę vėmė sau po kojomis. Pavėmusi pabaigė surūkyti cigaretę. Po to vėl apsivėmė. Nedrąsiai priėjusi paklausiau, ar nereikia pa-galbos. Ji tik numojo ranka ir nusisuko. Nenorėčiau, kad mano vaikai augtų aplinkoje matydami tokius vaizdus.

Artimiausioje „Šilo“ parduotuvėje skaičiuodavau atvejus, kai, laukiant eilėse, pas pirkėjus tarp pasirinktų produktų nepamatydavau alkoholio. Tai būdavo labai retas atvejis, nepriklausomai nei nuo paros laiko, nei nuo darbo ar šventinės dienos. Labiausiai liūdino tai, kad ne išimtis buvo ir studentės, jaunos merginos, kurios krykš-taudamos būreliais pirkdavo prastos kokybės pigiausią maistą, kad tik užtektų pinigų tuo pačiu ir sidrui, alui ar kitiems alkoholiniams gėrimams bei cigaretėms.

Reiktų ryžtingiau spręsti rūkymo problemą. Daugia-bučių laiptinės neretais atvejais būna prirūkytos, nors įstatymas tai draudžia. Galbūt aktyviau turėtų veikti dau-giabučių bendrijos? Gal savivaldybė turėtų kiekvienam daugiabučiui teikti raštišką informaciją apie draudimą rū-kyti laiptinėse? Nerūkančiam žmogui brautis pro dūmus iki savo buto yra be galo nemalonu. O ką jau kalbėti apie vai-kų sveikatą, kurie priversti kvėpuoti tais nuodais. Gražiuoju susikalbėti paprastai neįmanoma. Kartą paprašius vieno gyventojo nerūkyti laiptinėje, gavau nelabai mandagų atsakymą. Tad daugiau pati spręsti šios problemos ir ne-drįsau. Labai džiaugiuosi, kad rūkyti nebegalima kavinėse. Nerūkymo zonų galėtų būti daugiau, pavyzdžiui, viešuo-siuose paplūdimiuose, parkuose, taip pat lauko kavinėse.

Kartais su vaiku atvažiuoju aplankyti savo artimųjų ir draugų į Kauną. Labai smagu nueiti į teatrą. Nors dar ma-žas, mano vaikas taip pat jau labai mėgsta vaikams skirtą teatrą. Paskutinį kartą net ašaras liejo, kai spektaklis bai-gėsi. Norėjo dar. Tačiau miesto triukšmas, užterštas oras ir tas nesaugumas dėl girtaujančių ar net kitokius svaigalus vartojančių žmonių neleidžia suabejoti savo sprendimu dėl persikėlimo į rajoną, kur turime savo kiemą, niekas po langais nerūko ir nerėkauja grįžtant iš kokios nors miesto

šventės ar iš baro po krepšinio varžybų.Visko pasitaiko ir čia, bet kaimynystėje gyvena nemažai

jaunų šeimų. Taip jau sutapo, kad ir kelios mano kaimy-nės arba neseniai pasigimdė po antrą vaikiuką, arba kaip tik šiuo metu laukiasi. Mano aplinkos žmonės pradeda vertinti kultūringą bendravimą, sveiką aplinką vaikams, tad regiu visai patrauklią viziją, kaip čia užaugs nauja lai-mingų žmonių karta. Tam turėtų pasitarnauti ir mūsų gy-venvietės mokykla, turinti Žaliąją lauko klasę su išskirtine retų medžių ir kitų augalų kolekcija, su aptverta saugia te-ritorija, su vykdoma Gamtosauginių mokyklų programa.

Džiaugiuosi, kad mes su vyru turėjome galimybę rinktis, kur gyventi. Tačiau ne visos šeimos turi tam sąlygas. Todėl Kauno miesto valdžia turėtų sudaryti palankias sąlygas šeimoms auginti vaikus ir mieste. Priešingu atveju jauni-mas Lietuvoje neužsibus.

Vladislav, 37 m.„..net kai atsirado šviesoforas po eilinės vaiko žūties,

perėja nėra saugi“

Esu Latvijos pilietis, bet nuo 2008 m. gyvenu Kaune. Gy-venu už miesto ribų, Ramučiuose, bet dirbu mieste, vai-kai mokyklas lanko taip pat Kaune.

Būdamas trijų vaikų tėvu, kaip didžiausią Kauno pro-blemą įvardinčiau tai, jog miestas, taip pat ir rajonas, nesirūpina jaunimu. Nepriklausomai nuo jaunimo am-žiaus (0-25), Kaune visiškai nėra SVEIKŲ užsiėmimų. Par-kai neįrengti, vaikų žaidimų aikštelių nėra. Dviračių takų faktiškai nėra, iki parko su dviračiu viešuoju transportu nuvažiuoti neįmanoma, nes Kauno miesto savivaldybės administracija neleidžia į autobusą imti net nedidelio BMX dviračio (pvz., jei aš su 5-15 metų vaiku norėčiau nuvažiuoti viešuoju transportu iki kokio Kauno parko, kur yra galimybė pasivažinėti dviračiu). Baseinas „Meilutytės šalyje“ yra brangesnins nei Vokietijoj ar Suomijoj – ne-galiu leisti savo šeimai ten lankytis dažniau nei 2 kartus per mėnesį. Vokietijoje per atostogas baseine už visus 5 šeimos narius mokėjom 10 eurų už neribotą laiką. Kaune už 10 eurų gaunu tik 2 valandas, o už trečią vaiką turiu

mokėti papildomai – kodėl mano trečias vaikas jau ne-belaikomas mano šeimos nariu?

Mano sūnui patinka BMX dviračiams specialiai įrengti „dviračių kalniukai“. Latvijoj tokie parkai įrengti kiekviena-me miestelyje. Kaune – vienintelė vos gyva aikštelė, kurioje pavojinga važinėti, o iki jos negalima atvažiuoti autobusu. Vien dėl šios situacijos mano vaikai – Lietuvos piliečiai – sako kad Lietuva yra „kaimas“, lyginant su Latvija. Latvijo-je ir paprastų, bet labai gerai įrengtų vaikų aikštelių, tokių kaip Birštono parke, yra ant kiekvieno kampo.

Dviračių takų sistema Kaune neišvystyta. Negaliu į dar-bą važiuoti dviračiu, nors norėčiau.

Prie Ramučių pradinės mokyklos nėra atitvaro, atski-riančio mokyklos „kiemą“ nuo pagrindinio kelio!!! Nuo mokyklos link Ramučių centro ir link pagrindinės autobu-sų stoties vaikai turi eiti šalikele – NĖRA ŠALIGATVIŲ, nėra jokio atitvaro nuo kelio.

Pereiti per Kaunas – Jonava kelią (kuriame jau žuvo keletas vaikų) vaikui sudėtinga. Net kai po eilinės vaiko žūties atsirado šviesoforas – perėja netapo saugi. Ir vai-ruotojui ta sankryža yra sudėtinga. Ten tikrai reikalinga požeminė perėja, bet bijau, kad su dabartiniu valdininkų požiūriu saugių perėjų vaikams mes nesulauksim. Už su-važinėtą vaiką savivaldybei, tikriausiai, mokėti nereikia. O saugi perėja kainuoja.

Prie Ramučių už kelio yra didžiausias Kauno parkas - Kleboniškio. Iš Ramučių į jį patekti NEĮMANOMA, nes nėra NĖ VIENOS PERĖJOS per tą patį Jonavos kelią. Kam parkas, jei į jį neįmanoma nueiti? Parke yra dviračių takas – bai-siame stovyje (asfaltas išsikreipė jau prieš 10 metų). Ap-švietimo nėra – nesaugu vakarais ir žiemos metu.

Mano sūnui 14. Jo amžiaus draugai, mūsų kaimynai, rūko, geria alkoholį. Nesistebiu, o kuo kitu užsiimti? Kur butų galima nemokamai sportuoti? Kur butų galima ben-drauti su sveiką gyvenimo būdą pasirinkusiais vaikais?

Kur nemokami miesto dviračiai?Kur sporto renginiai studentams?Beach volleyball aikštelės?BMX „kalniukų“ aikštelės?Vaikų žaidimų aikštelės?Saugios (požeminės) perėjos per gatvę?Park & ride sistema?

Kauno gyventojų laiškaiKauno santaka.