Vaikų sensorinės integracijos sutrikimų vertinimas ir korekcija

Giedrė Kavaliauskienė,Kauno medicinos universitetas,Reabilitacijos klinika

Sensorinė integracija –• tai centrinės nervų sistemos

gebėjimas jungti, sisteminti ir įvertinti jutimais iš kūno bei aplinkos gaunamą informaciją.

• Tai neurologinis procesas, kurio metu siekiama išgauti adekvatųatsaką į aplinkos dirgiklius.

Sensorinės sistemos (taktilinė, vestibiulinė, propriorecepcijos, audio, vizualinė ir kt.):

• vaikui padeda suvokti išorinį pasaulį, • daro įtaką vaiko raidai bei smegenų

veiklai, • būtinos kūno įvaizdžio formavimuisi, • sugebėjimui palaikyti dėmesį,• judesių koordinacijai, • įtakoja sėkmingą vaiko socializaciją,

mokymosi rezultatus.

Skiriami du sensorinės integracijos sutrikimų lygiai:

• vaikai, kurie neturi jokių raidos sutrikimų, tik sensorinės integracijos sutrikimus.

• vaikai, kurie turi raidos sutrikimų, tokių kaip cerebrinis paralyžius, autizmas, Aspergerio sindromaskartu su sensorinės integracijos sutrikimais.

Sensorinės integracijos sutrikimųklasifikacija:

• Sensorinės moduliacijos sutrikimai (per stiprios reakcijos, per silpnos reakcijos, intensyvus dirgikliųsiekimas)

• Sensorinės diskriminacijos sutrikimai

• Dėl sensorinių problemų kilęmotorikos sutrikimai : laikysenos sutrikimai, dipraksija

Skiriamos šios sensorinės integracijos sutrikimų rūšys:

• taktiliniai• klausos • regėjimo

• propriorecepcijos• vestibuliniai

• skonio• uoslės

Sensorinės integracijos sutrikimus koreguoja ergoterapeutai

Pagrindinis tikslas –ugdyti adekvačias reakcijas įdirgiklius

Ergoterapeutas:• a) atpažįsta simptomus ir specifinį elgesį,

kuris gali būti sąlygojamas sensorinės integracijos sutrikimų,

• b) suplanuoja vaikui reikalingą dirgiklių kiekį(„sensorinės dietos“ kūrimas),

• c) pataria tėvams bei mokytojams, kaip pritaikyti namų ar mokyklos aplinką, parinkti labiausiai tinkamus žaidimus bei ugdymo metodus,

• d) taiko specialias sensorinės integracijos sutrikimų gydymo technikas.

Per stiprių reakcijų į dirgiklius simptomai (1)

Reakcijos į taktilinius dirgiklius- neigiamai reaguoja į švelnius

prisilietimus, galvos glostymą, tapšnojimą per petį

- ypatingai nemėgsta tam tikros faktūros medžiagų – šilko, vilnos ar pan.

- lietus, vanduo bėgantis iš dušo gali erzinti ar sukelti skausmą

- skausmą sukelia ar labai erzina drabužiųetiketės

Reakcijos į taktilinius dirgiklius (2):- labai jautriai reaguoja net ir į mažus įbrėžimus ar skausmą

- ypatingai nemėgsta plaukų kirpimo ar plovimo

- nemėgsta, kai kas nors plauna ar liečia veidą

- nemėgsta, kai žmonės stovi prie jo labai arti, negali stovėti eilėje

- nevaikšto basas ant žolės, kilimo ar smėlio

- vaikščioja tik ant pirštų galų

• Reakcijos į garsus (1):- užsidengia rankomis ausis, jeigu kyla

triukšmas- valgykloje užsidengia ausis- negali dalyvauti kūno kultūros

pamokose dėl triukšmo salėje- išbėga iš tualeto, kai pradeda bėgti

vanduo- skausmą gali sukelti skambutis į

pamoką, dulkių siurblio ūžimas

Per stiprių reakcijų į dirgiklius simptomai

Per stiprių reakcijų į dirgiklius simptomai

Reakcijos į garsus (2):- negali suvokti aiškinamos pamokos,

nes blaško kėdžių stumdymo sukelti garsai, kojų trepsėjimas, netgi drožiamo pieštuko garsas

- erzina šaldytuvo burzgimas, laikrodžio tiksėjimas

- atsisako eiti į koncertus, filmus, teatrus dėl per didelio triukšmo

Per stiprių reakcijų į dirgiklius simptomai (3)

Reakcijos į vizualinius dirgiklius (1):• nori nešioti akinius nuo saulės

kambaryje• pameta eilutę knygoje, kurioje skaitė• kalbėdamas nežiūri į akis, žiūri pro

šalį.• ryškios šviesos gali sukelti galvos

skausmą

Per stiprių reakcijų į dirgiklius simptomai

Reakcijos į vizualinius dirgiklius (2):• rašant nepataiko parašyti ant reikiamos

linijos• dažnai atsitrenkia į daiktus ar žmones• užsidengia rankomis akis, jei per daug

vizualinių dirgiklių• mėgsta žaisti tamsoje• sunku dirbti kompiuteriu, ypač žaisti

kompiuterinius žaidimus –pradeda skaudėti akis ar galvą

Per stiprių reakcijų į dirgiklius simptomai

Reakcijos į propriorecepcijos dirgiklius (1):• Nesiseka sportuoti, sunku pagauti ir mesti

kamuolį

• Labai smarkiai spaudžia rašymo priemonę, rašydamas gali net pradrėksti popierių

• Dažniau negu kiti jo amžiaus vaikai klumpa ir griūna, kartais net nesistengia nenukristi, kadangi nesugeba pritaikyti savo kūno padėties prie esamos situacijos

Reakcijos į propriocepcijos dirgiklius (2):• daiktai atrodo per sunkūs• gulint ant pilvo, sunku išlaikyti pakeltą

galvą, rankas ir kojas vienu metu• judesius atlieka per stipriai: tranko

duris, atsitrenkia į daiktus, gali netgi sužeisti gyvūnus

Per stiprių reakcijų į dirgiklius simptomai

Reakcijos į vestibulinius dirgiklius (1):• mušasi, kai yra pakeliamas nuo žemės• būdinga nenatūrali aukščio ir kritimo

baimė.• nemėgsta, kai yra žemyn galva

(kūlversčių).• nemėgsta suptis karusele, laipioti

kopėčiomis• vengia naudotis eskalatoriais, gali kilti ar

leistis jais sėdėdamas

Reakcijos į vestibulinius dirgiklius (2)• bijo lipti aukštyn ir žemyn laiptais, ilgiau

negu kiti naudojasi turėklais.• bijo vaikščioti ant pakeltų paviršių, jam

atrodo jie per aukšti, nors kitiems taip neatrodo

• jam atrodo, jog praras pusiausvyrą, kai yra sukamas aplink

• kyla panika, jei yra pastumiamas iš nugaros• sunku išmokti važiuoti dviračiu,• sunku stovėti ant vienos kojos, ypač

užrištomis akimis

Per stiprių reakcijų į dirgiklius simptomai

Reakcijos į kvapus:• gali ypatingai nemėgti tam tikrų kvapų,

kurie daugeliui nekelia neigiamos reakcijos• dažnai kalba, kaip neskaniai kas nors kvepia• atsisako valgyti maistą dėl kvapo• gali pykinti kvapai tualete ar vonioje• erzina kokių nors kvepalų kvapas• atsisako eiti į svečius dėl kvapo tuose

namuose

Per stiprių reakcijų į dirgiklius simptomai

Reakcijos į skonį:• labai išrankus maistui• atsisako valgyti dar nevalgytų

patiekalų kavinėje ar restorane• gali visai nevalgyti ne namuose• nemėgsta aštraus, sūraus maisto• gali valgyti tik šaltus ar tik karštus

patiekalus• gali pykinti nuo dantų pastos• ypač nemėgsta, atsisako eiti pas

dantistą

Per silpnų reakcijų į dirgiklius simptomai (1)

• Reakcijos į taktilinius dirgiklius:- liečia kiekvieną daiktą ir žmogų- nekreipia dėmesio į sužeidimus,

sumušimus- gali nekreipti dėmesio į tai, jog

rankos ar veidas nešvarūs- gali kandžioti , žnaibyti save, daužyti

ar linguoti galvą

Per silpnų reakcijų į dirgiklius simptomai (2)

• Reakcijos į garsus:- dažnai nekreipia dėmesio į žodinius

nurodymus- stengiasi bet kokiu būdu sukelti triukšmą:

girgždina kėdę, daužo pieštuku per stalą- mėgsta labai garsią muziką- atrodo, jog jam sunku suprasti ar atsiminti,

kas sakoma- gali nesuprasti garso kilmės- atlikdamas užduotis garsiai kalba pats sau- dažnai prašo pakartoti užduotis

Per silpnų reakcijų į dirgiklius simptomai

• Reakcijos į vestibulinius dirgiklius:- negali pabūti ramiai, nuolat juda- mėgsta būti mėtomas į viršų- gali suptis ilgą laiką ir neapsvaigti- nuolat šokinėja ant baldų- mėgsta būti žemyn galva- visiškai nebijo aukščio- sėdėdamas nuolat supasi, kraiposi ar

judina kojas - mėgsta greitus ir staigius judesius

Per silpnų reakcijų į dirgiklius simptomai

• Reakcija į kvapus:- nejaučia, kad maistas sugedęs, gali jį

valgyti- nesugeba diferencijuoti kvapų- nejaučia nemalonių kvapų – dūmų,

degėsių

Per silpnų reakcijų į dirgiklius simptomai

• Reakcijos į vizualinius dirgiklius:- Sunku atskirti panašiai atrodančias raides p ir q, b ir d- Sunku suvokti visą paveikslą, dėmesį krepia į detales- Sunku surasti drabužius spintoje, reikiamus popierius ant

stalo, žaislus žaislų dėžėje- Dažnai pameta vietą nurašydamas nuo knygos ar lentos- Sunku akimis sekti judantį daiktą- Sunku skirti spalvas, dydžius, formas- Perrašydamas sukeičia raides vietomis- Sunku surasti skirtumus paveikslėliuose

Intensyvus sensorinių dirgiklių siekimas• Nuolat specialiai atsitrenkia į daiktus, žmones• Eidamas velka kojas• Kandžioja ar čiulpia pirštus• Mėgsta būti kietai susuktas į sunkią antklodę• Mėgsta šokinėti ant baldų• Kramto pieštukus, šiaudelius ar marškinių

rankoves• Ilgai žiūri į ypač blizgančius daiktus• Mėgsta ypač stiprius kvapus• Gali mėgti ypatingai aštrų maistą

Galimos sensorinės integracijos sutrikimų priežastys

• Vaikai, kurių mamos nėštumo metu vartojo alkoholį, rūkė, patyrė didelį stresą, prastai maitinosi, dažniau turi sensorinės integracijos sutrikimų

• Šių sutrikimų dažniau turi vaikai, augantys globos institucijose

Sensorinės integracijos sutrikimųdažnai turi:

• Neišnešioti naujagimiai, • Vaikai, patyrę gimdymo traumą• Tie, kurie labai ilgai gydėsi ligoninėse, • Buvo paveikti kenksmingų aplinkos

faktorių

Problemos, kurias gali kelti sensorinės integracijos sutrikimai1) savipriežiūros : - vaikas gali neadekvačiai reaguoti, kai yra

prausiamas veidas, šukuojami plaukai, kerpami nagai, valantis dantis ar maudantis.

- gali nereaguoti į vandens temperatūrą- gali iškilti problemų, velkantis tam tikros

faktūros ar naujus rūbus, maunantis vilnones kojines ir pan. Dažnai vaikai, turintys šiųsutrikimų rengiasi netvarkingai

- gali kilti problemų valgant, nes vaikas atsisako valgyti tam tikros rūšies ar konsistencijos maistą

2)bendravimo ir laisvalaikio: vaikui kyla sunkumų ir žaidžiant: jeigu jis

negali toleruoti, kai prie jo kas nors liečiasi, tai dažniausiai žaidžia vienas

nemėgsta bandyti naujų žaidimų, stengdamasis išvengti naujų sensoriniųdirgiklių, bijo naujos aplinkos.

vaikai gali neigiamai reaguoti į švelnųprisilietimą, glostymą, vengti žaisti su įvairios faktūros žaislais, taip neįgyja reikiamos pažinimo vystymuisi patirties.

dažnai būdinga agresija, nerimas.

3) mokymosi: sensorinės integracijos sutrikimai gali pasireikšti tik pradėjus lankyti mokyklą, kadangi visiškai pasikeičia vaiką supusi aplinka.

- Gausybė naujų sensorinių dirgikliųgali smarkiai įtakoti specifinį vaiko elgesį bei prastus mokymosi rezultatus (pvz., vaikui didelį stresą gali kelti skambutis į pamoką, triukšmas koridoriuose pertraukų metu, įvairūs kvapai)

• Vaikas gali būti nevikrus, nesugebėti tiksliai atlikti pratimų kūno kultūros pamokų metu, dažnai griuvinėja, gali būti sunku nusėdėti vienoje vietoje

• Vaikai tampa bendraklasių pajuokos objektu dėl savo nerangumo, nuolatiniųnesėkmių, keisto elgesio

• Šitokia situacija mokykloje gali įtakoti emocijų, dėmesio sukaupimo sutrikimus, nenorą bendrauti, naujų situacijų vengimą, formuoja žemą vaiko savivertę – visa tai labai apsunkina vaiko sėkmingąsocializaciją.

Sensorinės integracijos sutrikimų vertinimui taikomi šie metodai:

• Interviu su vaiku, vaiko tėvais, mokytojais ar kitais prižiūrinčiais asmenimis,

• Klinikinis stebėjimas - įvertinamos reakcijos į dirgiklius vaikui judant ar žaidžiant

• Funkcinės užduotys - sąnarių mobilumo, raumenų jėgos bei tonuso, judesiųkoordinacijos įvertinimui

• Testavimas atliekamas naudojant standartizuotus testus

Interviu• Renkamos žinios apie vaiko

sensomotorinių funkcijų raidą.• Sensorinės integracijos sutrikimus galima įtarti, kai tėvai ar globėjai teigia, jog :

kūdikystėje kildavo maitinimo problemų, vaikas dažnai verkdavo, buvo ypač irzlus,

blogai miegodavo naktį; kalbos bei motorinė raida truputį lėtesnė

negu jo bendraamžių

Vaikystėje ypač dažnai griuvinėdavo ar atsitrenkdavo į daiktus

Važiuodamas dviračiu nenaudodavo pedalų, o pasiremdavo kojomis

Būdavo sunku pagauti ir taisyklingai mesti kamuolį

Spiriant kamuolį, nejausdavo krypties

Nesugebėdavo pašokti suglaustomis kojomis

Būdavo sunku eiti siauru paviršiumi (balansuoti)

• Gali batus apsiauti ne ant reikiamos kojos• Ilgai neišmoksta užsirišti batų raištelių• Sunku užsisegti sagas• Drabužius gali apsivilkti ‘nugara į priekį’ ar

išvirkščiai• Sunku išmokti naudotis peiliu ir šakute• Labiau mėgsta valgyti pirštais• Pildamas gėrimą, dažnai išpila pro šalį• Nešant puodelį, dreba rankos

Klinikinis stebėjimas

• Sukuriama aplinka, kurioje yra įvairios faktūros bei garsus skleidžiančių žaislų

• Stebima, kokios faktūros žaislus vaikas pasirinko, vaiko reakcijos į dirgiklius, emocijos, reiškiamos žaidimo metu

Taktilinių pojūčių vertinimas

Reakcijų į vizualinius dirgiklius vertinimas

Reakcijų į vestibulinius dirgiklius vertinimas

Reakcijų į propriorecepcijos dirgiklius vertinimas

Funkcinės užduotys (vertinama pagal Sensorinės integracijos ir praktikos testą (SIPT) )

• Tiriama reakcija įpadėties pasikeitimą: ar reakcija adekvati realiam pavojui

• Ar judesio metu pasireiškia nemalonūs pojūčiai (šleikštulys, vėmimas, galvos svaigimas)

Veiksmų sekos planavimo ir motoriniųįgūdžių įvertinimas

• Sugebėjimas pagauti kamuolį, keičiantis jėgai ir krypčiai

• Sugebėjimas planuoti ir atlikti judesius taip, kad išvengtų judančio objekto

• Sugebėjimas šokinėti suglaustomis kojomis be sustojimų

• Sugebėjimas šokinėti ant batuto

Vertinama, ar užduotis atliekama be sustojimų

Užduotis: kaklo lenkimas, gulint ant nugaros

• Vertinama, ar lenkiant kaklą, neatsilieka galva (taisyklingas judesys);

• ar galva keliama padedant smakrui (netaisyklingas judesys)

Reakcijos į vizualinius dirgiklius vertinimas (1)

Reakcijos į vizualinius dirgikliusvertinimas (2)

Taktilinių sutrikimų vertinimo testas (B.C.Royeen)

• Ar tau nemalonu eiti basam?• Ar tave erzina pūkuoti marškinėliai?• Ar tave erzina pūkuotos kojinės? • Ar marškiniai aukšta atlenkiama apykakle

tave erzina?• Ar tau nemalonu plauti veidą?• Ar tau nemalonu, kai kerpa nagus?• Ar tau nemalonu, kai kas nors kitas

šukuoja tavo plaukus?

• Ar tau nepatinka žaisti ant kilimo?• Kai kas nors tave paliečia, ar norisi kasyti tą

vietą?• Kai kas nors tave paliečia, ar norisi trinti tą

vietą?• Ar tau nepatinka vaikščioti basam ant žolės

ar smėlio?• Ar tave erzina, kai susipurvini?• Ar tau sunku nukreipti dėmesį?• Ar tau nepatinka, kai nematai kas tave

liečia?• Ar tau nemalonu kai susitepi pirštus?• Ar tave erzina šiurkščios paklodės?• Ar tau patinka liesti kitus, bet kai kiti tave

liečia tau nepatinka?

• Ar tau nepatinka, kai žmonės ateina tau išuž nugaros?

• Ar tave erzina, kai kas nors tave bučiuoja išskyrus tėvus?

• Ar tau nemalonu, kai tave apkabina ar pakelia?

• Ar tau nepatinka žaisti su savo pėdom?• Ar tau nepatinka, kai kiti liečia tavo veidą?• Ar tave erzina, kai kas nors tave netikėtai

paliečia?• Ar tau sunku rasti draugų?• Ar tau nemalonu stovėti eilėje?• Ar tau nemalonu, kai kas nors yra visai arti?

‘Sensorinės dietos sudarymas’• Termino ‘sensorinė dieta’ kūrėjai P.Wilbarger ir

J.Wilbarger teigia, jog kiekvienam žmogui yra būtinas tam tikras dirgiklių kiekis, reikalingas, kad žmogus galėtų jaustis pakankamai budrus, sugebąs prisitaikyti, sumanus.

• Tai panašu į žmogaus poreikį vitaminams ir mikroelementams.

• ‚Sensorinė dieta‘ – tai žmogui kiekvieną dieną būtina sensomotorinių dirgiklių suma. Ji sudaroma, jei vaikas dėl sensorinės integracijos sutrikimų elgiasi keistai, praranda savikontrolę.

• Rūpestingai suplanavus veiklą ir sensoriniųdirgiklių kiekį galima pasiekti, kad vaikas jaustųsi saugus ir darbingas visą dieną.

• Ergoterapeutas rekomenduoja prieš stresąkeliantį įvykį (ėjimą į kirpyklą, plaukų plovimą ir pan.) atlikti tam tikrus pratimus, kurie sumažintų per stiprias reakcijas į sensorinius dirgiklius:veikla, kuriai atlikti reikalinga raumenų įtampa, stiprus sąnarių spaudimas, lėti ritmiški judesiai, pratimai, atliekami aukštyn kojom, sąnarių tempimas.

• Pratimai yra žymiai efektyvesni, jei jie patinka vaikui, jei jis juos sugeba pats atlikti.

‘Sensorinėje dietoje’ turi būti įtraukti šie komponentai:

• Specialus laikas, numatytas pratimams atlikti. Pratimus skiria ir jų atlikimą prižiūri specialistas,

• Kasdienės veiklos pritaikymas ir pakeitimas pagal specialią programą.

• Būtina kontroliuoti sensorinių dirgiklių tipą bei kiekį, siekiant, kad iškilus stresinei situacijai vaikas sugebėtų reaguoti kaip gali geriausiai.

• Prieš sudarant ‚sensorinę dietą‘ tėvai turėtųkeletą dienų užrašinėti visą dienotvarkę, pažymėdami iškylančias problemas.

• Ergoterapeutas taip pat turėtų stebėti vaikąnatūralioje aplinkoje namuose, mokykloje.

• Paprastai ikimokyklinio amžiaus vaikui sensorinė veikla turi būti suplanuojama kiekvienam pusvalandžiui. Jeigu jo kasdienėje dienotvarkėje jau yra užsiėmimai pojūčių ugdymui, tai papildomų įtraukti nereikia.

• Vyresniems vaikams sensorinės dietos pratimai pritaikomi pagal jo dienos režimą.

Ergoterapeuto rekomenduojama veikla namuose (reakcijų į taktilinius dirgiklius korekcijai)

• Paskatinti vaiką trinti kūną įvairių faktūrųmedžiagomis.

• Paišymas pirštais (į dažus galima primaišyti smėlio)

• Ant vaiko nugaros ar rankos pirštu nupiešti įvairias figūras, kurias jis turėtųpakartoti

• Žaidimas smėlyje (smėlyje paslėpti įvairius žaislus, kuriuos vaikas gali užkasti ir vėl atkasti)

• Maišyti tešlą rankomis• Glostyti naminius gyvūnus• Sumuštinis –ant ‘duonos’ (pagalvės ar

kilimėlio ) dedame ‘dešrą’ (atsigula vaikas), užtepame ‘sviestą’ (stipriais judesiais triname rankas, nugarą su prausimosi plaušine ar šepečiu), tada vaiką nuo kojų iki kaklo uždengiame su ‘kita duonos rieke’ (kita pagalve ar sulankstytu kilimėliu) ir suspaudžiame.

Rekomenduojami pratimai namuose reakcijų įvestibiulinius dirgiklius korekcijai

• Voliojimasis ant grindų arba ant žolės• Supimasis; lėtas-ramina, greitas-

stimuliuoja• Jei vaikas bijo, pradėti suptis žemai, kad

kojos jaustų žemę• Sukimasis ant kėdės ar supynių; reikia

labai atidžiai sekti, kad vaikas nebūtųper daug stimuliuojamas

• Važiavimas dviračiu, triračiu, paspirtuku gerina veiksmų planavimo bei koordinacijos įgūdžius

• Vaikščiojimas nestabiliais paviršiais –ant smėlio, žolės ar ant vandens lovos

• Supimasis supamojoje kėdėje• Vaikščiojimas ant supimosi lentos• Balansavimas ant terapinio kamuolio-

gali gulėdamas ant pilvo, ant nugaros arba sėdėdamas ir šokinėdamas

Rekomenduojami pratimai namuose propriorecepcijos pojūčių korekcijai

• Stumti ir traukti vežimėlį su pirkiniais, siurblį

• Kabėti rankomis ant skersinio• Vaizduoti sraigę – ant vaiko

nugaros uždėti nemažą maišelį su ryžiais ar pupelėmis ir leisti vaikščioti ‘su nameliu’ ant nugaros

• Tempimo ir spaudimo pratimai

• Stiprūs apsikabinimai –kiekvienam vaikui reiktų 12apsikabinimų kasdieną

• Leisti vaikui pilti iš vieno indo įkitą smėlį, vandenį

• Rankos lenkimas

Sėkminga sensorinių dirgikliųintegracija- tai:

• smulkiosios motorikos įgūdžių,• veiksmų planavimo • abipusės koordinacijos

vystymosi pagrindas

• Užsienio šalyse- Australijoje,Kanadoje, Izraelyje, JAV ir kt. -ergoterapijos paslaugos yra teikiamos ne tik vaikams, esantiems abilitacijos įstaigose, bet ir besimokantiems bendrojo lavinimo mokyklose, turintiems įvairios kilmės mokymosi sunkumų

Ergoterapeuto rekomendacijos mokytojams

• Įrengti atskirą kampelį klasėje, kur vaikas galėtų pasislėpti, kai jaučiasi per daug stimuliuojamas

• Vaikams, turintiems taktilinių sutrikimų leisti stovėti kūno kultūros pamokose eilės gale, siekiant išvengti atsitiktinių prisilietimų

• Klasėje šie vaikai turėtų sėdėti taip, kad kuo mažiau būtų liečiami kitų (toliau nuo durų; gale klasės; esant vizualinio pobūdžio sutrikimams – šalia mokytojo, kad gautų kuo mažiau vizualinių dirgiklių)

• Neversti dirbti su tokiomis mokymo medžiagomis kaip: blizgančiais klijais, smėliu, plastilinu.

• Organizuoti pertraukų metu judriuosius žaidimus ar užduoti raumenų įtampos reikalaujančias užduotis (nunešti keletąknygų į vietą, sukelti kėdes ant stalų, sustumdyti stalus, daryti atsispaudimus ir pan.).

• Sudaryti sąlygas mokiniui valgyti ramioje vietoje, kartu galėtų valgyti ir daugiau sensorinės integracijos sutrikimų turintys vaikai.

• Leisti vaikui laikyti rankose mėgstamą mažą daiktą(kamuoliuką, gumytę plaukams, maišelį), kai mokiniui reikia susikaupti.

• Pertraukų metu leisti vaikui klausyti raminančios muzikos per ausines.

• Rekomenduojama kiekvienos dienos darbo planą pateikti mokiniui raštu (galima piešiniais).

Ergoterapeuto rekomenduojama metodika, taikoma esant per stipriai reakcijai į taktiliniusdirgiklius

• a) žaidimas su pasunkintu kamuoliu• b) vaikščiojimas dideliais žingsniais, imituojant

meškos eiseną. (Galima naudoti ant žemėspadedamas pėdutes, ant kurių vaikas turi pataikytiužlipti; jas reiktų išdėstyti kuo didesniais intervalais, kad vaikui reiktų pasistengti, norint teisingai atliktiužduotį),

• c) pratimai su terapiniu kamuoliu – vaikas guli ant kilimėlio, o ant jo nugaros yra ridinėjamas kamuolys,

• d) leisti vaikui atsisėdus šokinėti ant terapiniokamuolio

• e) atsispaudimai nuo sienos• f) ‘Thera band’ juostos

• Vieno užsiėmimo metu taikomavienas iš aukščiau nurodytų pratimų, pagal vaiko pasirinkimą, niekadanegalima vaiko versti per prievartąatlikinėti užduotis, pratimai turi būtiatliekami tarsi žaidžiant.

• Pratimo taikymo trukmė – 5 min. Po pratimo būtinas 1-2 min. poilsis, kurio metu galima su vaikupašnekėti apie tai, kaip jam patiko, kaip jis jaučiasi, ar jam įdomu.

• su šiltu vandeniu nusiplauti rankas• dubenyje pripiltame smėlio, ryžių ar druskos

paslepiami maži stikliniai rutuliukai ar žaisliukai• Terapijos pirmų užsiėmimų metu, kol vaikas dar

nėra pripratęs prie dirgiklių, užtenka negilausdubenėlio (kad tilptų vaiko pirštai) ir galima prašytitik ištraukti rutuliukus; vėliau imami didesnidubenys, kad tiltų vaiko plaštaka, vėliau ir dilbis.

• Užduotys turėtų būti vis sudėtingesnės; pvz., ištraukti per tam tikrą laiką kuo daugiau rutuliukų, vėliau – sumetus kartu ir rutuliukus, ir įvairiusžaisliukus, skatinti vaiką nematant daikto, tikapčiupinėjus, įvardinti ką jis turi rankose.

• Galima taikyti abiem rankom. Šis pratimas skatina taktilinės diskriminacijos suvokimo vystymąsi.

• paišymas pirštais: vaikui pasiūlyti, pasirinkti, ant ko ir kuo jis nori piešti.

• Galimi variantai – piešti dažais ar blizgančiais spalvotais klijais ant popieriaus ar ant plokščių akmenukų.

• Iš pradžių galima pasiūlyti piešti vienu pirštu, vėliau įtraukti į darbą visus, galima pasiūlyti piešti abiem rankom.

• vaidmenų žaidimai su ant pirštų ar plaštakų užmaunamomis lėlėmis, pagamintomis iš įvairių medžiagų.

• „Theraputty“ masė ar plastilinas – iš pradžiųgalima pasiūlyti tik atgnybti pirštais tam tikrąkiekį gabaliukų (kad nebūtų per daug dirgikliųiš karto), vėliau galima pasiūlyti suformuoti tam tikros formos daiktus, naudojant ir delnus,

• taktilinis domino, • taip pat galima pasiruošti įvairių faktūrų

medžiagų (po du gabalus kiekvienos rūšies) ir skatinti vaiką užsimerkus surasti poras.

Labai svarbu:• nuolat sekti vaiko reakcijas (ar vaiko

nepykina, ar neišsiplėtę vyzdžiai, ar nesvaigsta galva, ar vaikas nėra per daug išraudęs ar išbalęs), atsiradus nors vienam iš paminėtų simptomų pratimą baigti ir taikyti turinčius raminantį poveikįpropriorecepcijos pratimus.

• įvertinti, ar vaikui dar reikia stimuliuojančio poveikio, o gal jis jau per daug įsiaudrinęs ir negali vykdyti duodamų nurodymų. Jeigu taip atsitinka – taikyti raminančius propriorecepcijos pratimus

AČIŪ UŽ KANTRYBĘ!