Upload
nguyenkiet
View
248
Download
9
Embed Size (px)
Citation preview
vaJa-fSavela
rCeuli anotirebuli bibliografia
2
3
vaJa-fSavela
rCeuli anotirebuli bibliografia
(dabadebidan 150-e da gardacvalebidan 96-e wlisTavi)
2011 wels Sesrulda didi qarTveli mwelisa da sazogado
moRvawis, vaJa-fSavelas (luka razikaSvili) dabadebidan 150 da
gadacvalebidan 96 wlis iubile.
vaJa-fSavelam, rogorc qarTvel samocianelTa umcrosma Ta-
namedrovem da TanamebrZolma, samwerlo asparezze gamosvlis
dRidanve miiqcia rogorc mkiTxveli sazogadoebis, ise litera-
turis kritikosTa yuradReba. imdenad farTo da yovlismom-
cveli aRmoCnda vaJas, rogorc moazrovnis, Tvalsawieri, rom
misi Semoqmedeba dRemde Seunelebel interess aRZravs ara
mxolod literaturis istorikosTa Tu TeoretikosTa, aramed
enaTmecnierTa, filosofosTa, eTnografTa Tu folkloris-
tTa Soris; am `qarTuli sulis ganmasaxierebeli geniosis~ (art.
laisti) qmnilebebs udidesi interesiT ecnobian Cveni qveynis
farglebs gareTac.
XIX saukunis 80-iani wlebidan iwyeba vaJa-fSavelas cxovre-
bis, Semoqmedebisa da mravalferovani literaturuli memkvid-
reobis kvleva. ganvlili wlebis manZilze araerTi monografia
Tu narkvevi daiwera rogorc qarTul, ise _ ucxo enaze.
vaJa-fSavelas saiubilo TariRis aRsaniSnavad SoTa rusTa-
velis qarTuli literaturis institutSi momzadda winamdeba-
re rCeuli anotirebuli bibliografia, raTa mkvlevrebs, peda-
gogebs, student da moswavle axalgazrdobas; agreTve vaJas Se-
moqmedebiT dainteresebul nebismier pirovnebas gauadvildes
orientireba didi mwerlis Sesaxeb Seqmnil didZal samecniero
literaturaSi.
masalis SerCeva da anotireba dasrulda 2011 wels. mecnier-
konsultanti: iuza evgeniZe; koordinatori — nana fruiZe.
4
institutis mecnier-TanamSromlebisa garda, anotaciebis
SedgenaSi monawileoba miiRes Tsu literaturis Teoriisa da
literaturaTmcodneobis mimarTulebis samagistro programis
studentebma.
anotaciebis avtorTa inicialebi
anbanuri rigiT
a.a. — amiran arabuli
n.m. — nana mrevliSvili
n.f. — nana fruiZe
q.S. — qeTevan Sengelia
e.C. — eka CikvaiZe
st. — T. TvalWreliZe, e. kuraspetiani, T. maxaraSvili,
n.xaraSvili, T. cincaZe
5
I. vaJa-fSavelas Semoqmedeba
a) vaJa-fSavela, TxzulebaTa sruli krebulebi
vaJa-fSavela. TxzulebaTa sruli krebuli 5 tomad (red. g.
abzianiZe; winasityvaoba g. jiblaZis). Tb.: sabWoTa saqarTvelo,
1961.
vaJa-fSavela. TxzulebaTa sruli krebuli 10 tomad (mT. red.
g. leoniZe). Tb.: sabWoTa saqarTvelo, 1964.
b) vaJa-fSavela, Txzulebani
vaJa-fSavela. Txzulebani. Seadgina m. lebaniZem. saredaqcio
sabWo: gr. abaSiZe da sx.) Tb.: sabWoTa saqarTvelo, 1985 (seria
mlb).
vaJa-fSavela. Txzulebani (axalgamovlenili nawarmoebebi).
saredaqcio kolegia: a. WinWarauli, z. WumburiZe, j. WumburiZe
(red)), Tsu, vaJas kabineti, t. I, t. II, Tsu gamomcemloba, 2003.
vaJa-fSavela. Txzulebani: leqsebi, moTxrobebi, poemebi,
publicistika, werilebi (Seadgina da ganmartebebi daurTo g.
bojguam). Tb.: ganaTleba, 1990.
vaJa-fSavela. Txzulebani 5 tomad (Semdg.: x. gagua, j. Rvin-
jilia, v. jafariZe), Tb.: saqarTvelo, 1992.
vaJa-fSavela. Txzulebani (Semdg.: g. leoniZe), Tb.: sabWoTa
saqarTvelo, 1987.
vaJa-fSavela. Txzulebebi (axlad gamovlenili nawarmoebe-
bi). erTtomeuli. gamomc. l. WrelaSvili, Tsu gamomcemloba,
1979.
vaJa-fSavela. Txzulebani 2 tomad (Semdg.: a. WinWarauli).
Tb., sabWoTa saqarTvelo, 1979.
6
vaJa-fSavela. Txzulebebi (Seadgina, SeniSvnebi da leqsikoni
daurTo nik. kecxovelma. sared. kolegia: n. alania). qarTuli
saymawvilo literaturis biblioTeka, nakaduli, Tb.: 1972.
vaJa-fSavela. Txzulebani (red.: al. abaSeli da ak. SaniZe). t.
1, tf.: saxelgami, 1946; t.2, tf.: saxelgami, 1950.
vaJa-fSavela. Txzulebani (red.: al. abaSeli; winasityvaoba
a.abaSeli, v. kotetiSvili, g. qiqoZe). t. 1, tf.: saxelgami, 1928; t.
4, 1932; t.5, 1936. t.6, 1939; t. 7, 1956.
vaJa-fSavela. Txzulebani (winasityvaoba a. abaSeli, v. kote-
tiSvili, g. qiqoZe). t. 1, tf.: saxelgami, 1922; t. 3, 1930;
Txzulebani vaJa-fSavelasi. tf., q. S. w/k gamavrcelebeli
sazogadoeba, 1899.
g) rCeulebi
vaJa-fSavela. rCeuli 2 wignad (red. v. WeliZe). Tb.: sabWoTa
saqarTvelo, 1970 (w. 1 _ leqsebi; w. 2 _ poemebi).
vaJa-fSavela. rCeuli. Tb.: sablitgami, 1957.
vaJa-fSavela. rCeuli erTtomeuli. Tb.: saxelgami, 1953.
vaJa-fSavela. rCeuli leqsebi. Tb.: sabWoTa saqarTvelo,
1959.
vaJa-fSavela. rCeuli leqsebi da poemebi. Tb.: sablitgami,
1938.
vaJa-fSavela. rCeuli leqsebi da poemebi. saq. alkk c.k.
sabavSvo da axalgazrduli literaturis gamomcemloba, Tb.:
1938.
vaJa-fSavela. rCeuli moTxrobebi. Tb.: sablitgami, 1948.
vaJa-fSavela. rCeuli nawerebi. red. g. qiqoZe. teqsti dadge-
nilia al. abaSelis mier. tf.: federacia, 1936.
d) calkeuli Txzulebebi
7
vaJa-fSavela. sami saymawvilo ambavi rva suraTiT da avtoris
mokle biografiiT. Tb.: q. S. w/k g. s., 1889.
vaJa-fSavela. lirika. Semdgeneli e. kvitaiSvili. Tb.: merani,
1986.
vaJa-fSavela. eTnografiuli werilebi. redaqtori da
winasityvaobis avtori g. qiqoZe. ssrk mecn. akad. saqarTvelos
filialis gamomcemloba, 1937.
vaJa-fSavela. moTxrobebi, dramatuli nawarmoebebi or
tomad. Tb.: nakaduli, 1972.
vaJa-fSavela. poemebi. Tb.: nakaduli, 1990.
vaJa, Tedo, baCana. saymawvilo Txzulebebi. Tb.: merani, 1994.
e) krebulebi
vaJa-fSavela. aforizmebi. amokriba g. saiTiZem. Tsu, 1961.
vaJa-fSavela. aforizmebi da gamonaTqvamebi. Semdg. m. mTva-
reliZe, red. j. WumburiZe. Tsu, 1988.
vaJa-fSavela literaturis da xelovnebis Sesaxeb. Tb.: 1967.
vaJas-Rimili. Tb.. 2008.
8
II. vaJa-fSavelas cxovreba, Semoqmedeba da
sazogadoebrivi moRvaweoba
a) bibliografiuli krebulebi
T. nakaSiZe, i. gorgaZe
vaJa-fSavela
biobibliografia 1879-1979, Tb., 1987
krebulSi warmodgenilia vaJa-fSavelas cxovrebisa da
Semoqmedebis amsaxveli masala, romelic moicavs erT saukunes
(1879-1979). bibliografiaSi aRnusxulia rogorc vaJa-fSavelas
nawarmoebebi, ise literatura poetis Sesaxeb (qarTulsa da sxva
enebze); wignSi mkiTxveli gaecnoba Semdeg rubrikebs: vaJa-
fSavela mxatvrul literaturaSi, mwerlis TxzulebaTa Tar-
gmanebi sabWoTa kavSirisa da sazRvargareTis xalxTa enebze,
beWduri gamoxmaurebani vaJas TxzulebaTa mixedviT Seqmnil
speqtaklebze, kinosuraTebsa Tu saxviTi xelovnebis
nawarmoebebze.
wignSi gaTvaliswinebulia 1979 wlamde Seqmnili yvela bib-
liografiuli naSromi vaJas Sesaxeb. wigni Sedgeba sami ganyo-
filebisa da saZieblebisagan. I. vaJa fSavelas nawarmoebebi; II.
literatura vaJa-fSavelas Sesaxeb; III. vaJa-fSavela mxatvrul
literaturaSi; IV. saZieblebi: vaJa-fSavelas fsevdonimebi da
kriptonimebi; vaJa-fSavelas nawarmoebTa gamocemebis saZieb-
lebi; vaJa-fSavelas nawarmoebTa anbanuri saZiebeli; saxelTa
saZiebeli; dawesebuleba-organizaciebis saZieblebi;
n.f.
9
vaJa-fSavela
cxovrebisa da Semoqmedebis matiane
(Semdg.: sol yubaneiSvili), saxelgami, 1940
naSromi Sedgeba sami nawilisagan. pirveli Seicavs vaJa-fSa-
velas cxovrebisa da Semoqmedebis matianes; meore — bibliog-
rafias da mesame _ dokumentebsa da masalebs.
naSromis pirveli nawili miznad isaxavs warmogvidginos
vaJa-fSavelas cxovrebisa da Semoqmedebis TariRebi. am Tval-
sazrisiT gamoyenebulia rogorc sando pirTa mogonebebi, ise —
saarqivo masala. piradi werilebidan SerCeulia mxolod iseTe-
bi, romlebSic kargad Cans vaJa, rogorc Semoqmedi da sazogado
moRvawe.
vaJa-fSavelas Txzulebebis gamoqveynebis TariRebTan erTad
mocemulia fsevdonimebic. TariRebi naCvenebia Zveli stiliT.
bibliografiaSi warmodgenilia vaJa-fSavelas Sesaxeb dawe-
rili wignebi da publikaciebi. masala jer dalagebulia qrono-
logiurad, mere _ Cveulebrivi wesiT anbanze avtorebis mixed-
viT (mTavrdeba 1936 welis monacemebiT);
wignis mesame nawilSi mocemulia is dokumentebi da masalebi,
romlebic iZleva cnobebs vaJas ganviTarebisa da im socialur-
politikuri wyobis Sesaxeb, romelSic aRizarda poeti. wigns
erTvis avtorTa saZiebeli, dokumentebi da masalebi, cenzuris
mier akrZaluli vaJas nawerebi, pirobiTi niSnebi da poetis
genealogia.
n.f.
10
vaJa-fSavela
(dabadebis 100 wlisTavi)
literaturis mokle sarekomendacio sia (araanotirebuli);
red.: s. euli-quriZe, Semdg.: n. akermani, l. egoraSvili,
n. laiSvili, k. ramiSvili
Tb., 1961
sarekomendacio saZiebelSi warmodgenilia rogorc vaJa-
fSavelas nawarmoebebi, aseve literatura misi cxovrebisa da
Semoqmedebis Sesaxeb. krebuli Sedgeba 4 ganyofilebisagan: 1.
vaJa-fSavelas Semoqmedeba; 2. literatura vaJa-fSavelas cxov-
rebisa da Semoqmedebis Sesaxeb; 3. leqsebi — miZRvili vaJasadmi;
4. musikaluri nawarmoebebi, dawerili vaJa fSavelas sityvebze.
masala rogorc qarTul, ise rusul enebze dawyobilia an-
banuri rigiT: jer aRnusxulia poetis Txzulebebi, Semdeg —
vaJa-fSavelas cxovrebisa da Semoqmedebis Sesaxeb calkeuli
gamokvlevebi da bolos Jurnal-gazeTebSi gamoqveynebuli masala.
n.f.
vaJa-fSavela
(dabadebis 125 wlisTavi)
literaturis sarekomendacio saZiebeli (araanotirebuli),
Semdg.: t. sapatova, v. nanaZe, q. botkoveli, c. sadaRaSvili.
Tb., 1986
sarekomendacio saZiebeli ramdenime ganyofilebisagan Sed-
geba: 1. Semdgenlebisgan; 2. biografiuli cnobebi; 3. vaJa-fSave-
las gamocemebi; 4. literatura vaJa-fSavelas cxovrebisa da
Semoqmedebis Sesaxeb;
sarekomendacio saZieblis meoTxe ganyofilebaSi mkiTxveli
gaecnoba litertauras vaJa-fSavelas biografiis Sesaxeb, wig-
nebsa da statiebs, romlebSic ganxilulia mwerlis Semoqmedeba,
11
agreTve calkeuli Tematikisadmi (vaJa-fSavela da rusuli
sinamdvile; vaJa-fSavelas poemebis inglisuri Targmanebi; vaJa-
fSavelas sazogadoebriv-politikuri Sexedulebebi; vaJa-
fSavela ekransa da scenaze) miZRvnil masalas.
saZiebeli Sedgenilia qarTul da rusul enebze. masalis Ser-
Ceva dasrulda 1986 wlis ivnisSi.
n.f.
b) cxovreba da moRvaweoba
s. yubaneiSvili
cxovreba vaJa-fSavelasi
Tb., sabWoTa saqarTvelo, 1961
naSromi Seicavs vaJa-fSavelas cxovrebisa da Semoqmedebis
amsaxvel Sevsebul da gadamuSavebul masalas, romelic speci-
alurad am mizniT organizebulma ramdenime eqspediciam moipova.
wigni Sedgeba Semdegi Tavebsagan: vaJa-fSavelas winaprebi,
vaJa Telavis sasuliero saswavlebelSi, vaJa Tbilisis samoqa-
laqo saswavlebelSi, vaJa goris saostato seminariaSi; xelnawe-
ri Jurnali `riJraJi~; vaJa xalxosanTa wreSi; vaJa maswavleb-
lad sof. amtnixevSi, peterburgSi, vaJa Sinamaswavleblad sof.
oTaraSenSi. vaJas daojaxeba; vaJa sof didToneTSi, vaJa Car-
galSi; vaJa monadire; urTieroba Zmebs Soris, literaturuli
kamaTi vaJasa da baCanas Soris; vaJas oxunjobani, vaJas galeq-
sebani, rogor werda vaJa, vaJa deklamatori, ilia da vaJa, vaJas
Sexvedrebi; damokidebuleba revoluciur moZraobasTan, vaJas
fsevdonimebi, mefis cenzura da vaJa-fSavela, vaJas iubile;
vaJa da misi gamomcemlebi, avadmyofoba da gardacvaleba, vaJa
fSavelas ukanaskneli werili.
naSroms erTvis gamoyenebuli literaturis sia.
n. f.
12
g. xornauli
cxovreba vaJa-fSavelasi
Tb., erovnuli mwerloba, 2008
narkvevi moicavs ramdenime qveTavs. masSi gaerTianebulia
rogorc mwerlis biografiuli detalebi, aseve razikaSvilTa
gvaris warmomavlobis Sesaxeb vrceli informacia. wignSi aRwe-
rilia vaJas Tanamedrove saqarTvelos istoriul-kulturuli
mdgomareoba, saqarTvelos erT-erTi kuTxis, fSavis, kerZod ki
Carglis imdroindeli yofa-cxovreba. mwerlis ganaTlebisa da
adreuli SemoqmedebiTi periodis Sesaxeb saubrisas avtori gan-
sakuTrebiT gamoyofs im detalebs, romlebmac vaJas pirovne-
bisa da msoflmxedvelobrivi mrwamsis CamoyalibebaSi mniSvne-
lovani roli iTamaSes. naSromSi gamoyenebulia dokumenturi
masala mwerlis piradi mimoweridan. dawvrilebiT aris aRweri-
li vaJas, rogorc sazogado moRvawis zrdis etapebi. avtori
saubrobs im motivebzec, romlenic vaJas zogierTi poemis sa-
fuZveli gaxda (`aluda qeTelauri~, `stumar-maspinZeli~, `gve-
lis mWameli~). narkvevSi vrcladaa asaxuli 1905 wlis revolu-
cia, saqarTvelos ruseTis monobisagan gaTavisufleba, erov-
nul-gamaTavisuflebeli brZola, ilias mkvleloba da akakis
gardacvaleba; gamocemebis: `droeba~, ì`iveria~, `kvali~, `Teat-
ri~, `jejili~ da `mrwamsis~ furclebze gaSlili polemika.
naSromSi saubaria vaJasa da akakis polemikaze enasTan dakav-
SirebiT. aseve, vaJas kritikosebsa da qomagebze. avtori exeba
vaJas avadmyofobas, iubilesa da aRsasrulsac.
wigns erTvis damowmebuli literaturis sia da leqsikoni.
aRniSnuli wigni aris mesame Sevsebuli gamocema.
st.
13
i. evgeniZe
vaJa-fSavela da qarTveli sazogadoeba
wignSi: narkvevebi qarTuli literaturis istoriidan, I
Tb., 2000 (gv. 5-97)
wigni ori nawilisagan Sedgeba. vaJa-fSavelas Sesaxeb sauba-
ria pirvel nawilSi, romelic, Tavis mxriv, sam nakveTadaa gayo-
fili: I. aq warmodgenilia vaJa-fSavelasa da qarTuli sazoga-
doebis damokidebulebis kvlevis cda. avtorma scada eCvenebina
vaJasa da misi drois sazogadoebriv-literaturuli atmosfe-
ros urTierTmimarTebis procesi (presisa da sxva dokumenturi
masalis mixedviT); II. meore nakveTSi saubaria imis Sesaxeb, Tu
rogor aRiqva didi mgosani misma TviTmxilvelma, umcrosi Ta-
obis saxelovanma mweralma grigol robaqiZem da III. mesameSi ki
aRwerilia, socialur-politikuri presingis miuxedavad, mec-
nieruli TvalsazrisiT ra doneze ganixila poetis Semoqmedeba
Cveni drois gamoCenilma mecnierma grigol kiknaZem.
narkvevSi TvalsaCinodaa warmodgenili vaJas grigol roba-
qiZiseuli recefcia (kerZod, saubaria Semdeg sakiTxebze: vaJa-
fSavelas mrwamsis sakiTxi, miTiuris sakiTxi, qarTul xalxur
sityvierebasTan da klasikur literaturasTan vaJa-fSavelas
mimarTebis sakiTxi grigol robaqiZis naazrevSi da grigol
robaqiZe fSauri dialeqtis poeturi funqciisa da vaJa-fSave-
las enobrivi samyaros Sesaxeb);
mkvlevari mimoixilavs gr. kiknaZis Rvawls vaJa-fSavelas Se-
moqmedebis kvlevis saqmeSi da askvnis, rom avtori kompleqsu-
rad ikvlevs vaJas Semoqmedebis problematikas, Cinebulad imar-
jvebs mosazRvre disciplinaTa — filosofiis, esTetikis, soci-
ologiis, pedagogika-fsqologiis, eTnografiis da a. S. monapo-
vars da aRZrul problemaTa sruliad axlebur interpretacias
gvaTavazobs.
n.f.
14
i. evgeniZe
vaJa-fSavela
(cxovrebisa da SemoqmedebiTi istoriis sakiTxebi)
Tb. universitetis gamomcemloba, 1989
mkiTxveli naSromidan Seityobs, Tu `rogor aRiqva da Se-
afasa qarTveli sazogadoebis yvelaze mgrZnobiare da faqizma
nawilma _ qarTuli mxatvruli sityvis warmomadgenlebma —
vaJas pirovneba da Semoqmedeba~. avtoris azriT, am Sefasebas
poetis SemoqmedebiTi istoriis TvalsazrisiT didi mniSvnelo-
ba hqonda. werili ramdenime nawilisgan Sedgeba: I nakveTi zo-
gadia da im SesaZlo tendenciaTa winaswari varaudis saxiT war-
moCenas isaxavs miznad, rogorc SeiZleba ganviTardes sazoga-
doebisa da geniis urTierToba. II nakveTSi avtori cal-calke
ganixilavs 20 qarTveli mwerlis SemoqmedebiT Sexvedras vaJas-
Tan (ilia, akaki, sofrom mgalobliSvili, d. kldiaSvili, baCana,
v. barnovi, t. tabiZe, p. iaSvili, v. gafrindaSvili, S. afxaiZe, g.
leoniZe, m. javaxiSvili, k. gamsaxurdia, a. abaSeli, d. Sengelaia,
s. Ciqovani, gr. da ir. abaSiZeebi, T. WilaZe, r. jafariZe). avtori
faqtebis Sefasebas dialeqtikuri ganviTarebis kanonzomiere-
baTa gaTvaliswinebiT warmoaCens da xSirad ukve miRebul
Tvalsazrissac argumentirebulad cvlis (mag.: akakisa da vaJas
gapaeqreba). mkvlevari sakiTxs tradiciuli xaziT ganixilavs
(ama Tu im moRvawis azri vaJaze), Tumca axali da metad sainte-
reso aspeqtic ikveTeba: vaJas gavlena qarTuli literaturuli
azris ganviTarebaze. werili sainteresoa yvela asakisa da sxva-
dasxva interesis qarTveli mkiTxvelisTvis, radgan literatu-
ruli azris ganviTarebis istoriis metad mniSvnelovan fur-
clebs warmoaCens.
e.C.
15
eTer TaTaraiZe
mamama RmerTs Camahyara saxeli
(gulqan razikaSvilis naambobi)
II Sevsebul-Sesworebuli gamocema;
Tb., gulani, 1991.
wignSi warmodgenilia vaJa-fSavelas qaliSvilis, gulqan
razikaSvilis, mogonebebi. mkiTxveli gaecnoba didi Semoqmedis
cxovrebis dRemde ucnob detalebs, Svilis TvaliT aRqmul
mamas: vaJas ojaxSi da ojaxis wevrebTan. mkiTxvels SesaZleb-
loba eZleva dainaxos, riT hgavs da gansxvavdeba vaJa-Semoqmedi
vaJa _ ojaxis mamisa da yofiT problemebTan pirispir dar-
Cenili adamianisgan. daakvirdes mama-Svilis urTierTobis de-
talebs, didi Semoqmedis piradi cxovrebisa Tu fSavelTa sa-
ojaxo-eTnografiuli yofis araerT saintereso epizods. mogo-
nebebs sicxadesa da STambeWdavobas matebs fSavuri kilo, rac
bunebrivad gvabrunebs vaJas Semoqmedebis wiaRSi, xolo mogone-
baTa fragmentulad gadmocemiT wignis avtori TiTqos uSu-
alod gvasmeninebs cxovrebiT daRlili moxuci gulqan razika-
Svilis nafiqrsa da naambobs. pauzebiani, gawyvetili Txrobis
Sedegad gulqanisTvis Sinaurad qceul eTer TaTaraiZesTan
erTad Seecdeba mkiTxveli gaigos didi moazrovnis qaliSvilis
wuxili, fiqri, xvedri, amoikiTxos, riT amsgavsebs gulqani ma-
mas Tavs: `me da mamas erT kalapotSi gvidga fexebi da erTnairad
vberdebiTo~, rom Cioda.
mogonebebs erTvis amiran arabulis bolosityva `gulqani~
da mwerlis qaliSvilisa da fSavelTa yofis amsaxveli 20-ze
meti foto.
e.C.
16
artur laisti
vaJa-fSavela
wignSi: saqarTvelos guli, w. 2.
Tb., 1927
krebuli qarTveli eris megobris _ artur laistis - mo-
gonebaTa da werilebis krebulia, romelTa Tematikac saqarTve-
los istoria da qarTuli kulturaa. `Soreuli Tvisiani~ uwoda
jer kidev ucxoeTSi moRvawe artur laists ilia WavWavaZem~.
artur laisti qarTul kulturul procesTa SesaniSnavi Semfa-
sebelia. krebulSi vaJas Sesaxeb ori mcire werilia warmodge-
nili. mkiTxveli gaecnoba `Soreuli Tvisianis~ emociur Sefase-
bebsa da daskvnebs: `vaJa umagaliTo movlenaa kacobriobis
istoriaSi... ilias CemTvis uTqvams, vaJa-fSavela aris genialu-
ri poeti da yvelafriT ganirCeva Tanamedrove poetebisgano~
(gv. 76). ra qmnis, artur laistis TvalsazrisiT, vaJas genialu-
robas da riT ganirCeva TanamedroveTagan `mTis poeti _ vaJa~?
avtori vaJas fenomenis Camoyalibebis gzis mokle mimoixilvis
Semdeg gamokveTs, ra ganasxvavebs mas al. yazbegisa Tu mTis sxva
warmomadgenelTagan. TviTganviTareba, fSavur lokalur ares-
Tan organuli kavSiri artur laistisTvis is ori niSia, rac
qmnis vaJas Taviseburebas da ganuzomlad zrdis mis mniSvne-
lobas, erTi mxriv, qarTveli erisa da, meore mxriv, zogadad
kacobriobisTvis. `rogorc frigiis mefe midasi yvelafers oq-
rod aqcevda, ise vaJac yvelafers poeziad aqcevs... igi poetia,
romlisTvisac arsebobs mxolod poezia, yovelgvari `izmisgan~
Tavisufali~ (gv. 73). iSviaTia, ucxo qveynis Svilma ase igrZnos
sxva qveynis kultura, rogorc artur laistma. amitom, miuxeda-
vad drois msvlelobisa, mis Sefasebebs Rirebuleba ar
daukargavs.
e.C.
17
v. razikaSvili
mamaCemi vaJa-fSavela
Tb., 1977
avtori garda sakuTarisa, WignSi warmogvidgens mis mier
Caweril vaJas TanamedroveTa _ arjalaanT RvTisos, Wrela
molodinaSvilis, JamieraanT pavles, goderZis, xexeras, petri-
aanT lukasa da sxvaTa mogonebebs. avtoris TqmiT, man masala
SerCeviT Seitana wignSi. kerZod, rac ar Seefereboda vaJas
xasiaTs, miiCnia xalxis SeTxzulad da ugulebelyo. wignSi
mkiTxveli gaecnoba vaJas ojaxur cxovrebas, mis urTierTobas
naTesavebTan, mezoblebTan; agreTve poetis sazogadoebriv
saqmianobas.
wigni Svidi Tavisagan Sedgeba. pirvels ewodeba `rac max-
sovs~; masSi avtoris adreuli siyrmis mogonebebia mocemuli;
meore nakveTSi dedis, Tamaris, naambobs gadmogvcems avtori
(daojaxebidan moyolebuli, poetis gardacvalebisa da dak-
rZalvis CaTvliT). mesame TavSi dawvrilebiTaa moTxrobili,
rogori iyo vaJa ojaxur garemocvaSi. rogor axsovT Svilebs
vaJas pirveli meuRlis, kekes gardacvaleba da a.S. Semdeg Ta-
vebSi mkiTxveli gaecnoba: IV. vaJa naTesavebSi; V. vaJa da mezob-
lebi; VI. Carglidan Tbilisisken.; VIII. vaJa da sazogado moRva-
weebi (niko sulxaniSvili, nino furcelaZe, akakis iubile, vaJa
qarTvel mweralTa da JurnalistTa wreSi da a. S).
n.f.
18
q. Sengelia
qarTvel mweralTa mimarTeba vaJa-fSavelasadmi
Tb., 2005
mkvlevris mizani iyo, erTi mxriv, vaJa-fSavelas Semoqmede-
bis arsis wvdoma, misi mxatvrul-filosofiuri Taviseburebe-
bis gamovlena, xolo, meore mxriv, am TaviseburebaTa iradi-
aciebis Seswavla qarTuli mwerlobis ganviTarebis momdevno
etapze. vaJasTan qarTvel mweralTa mimarTeba mravalganzomi-
lebiania da rTuli; misi met-naklebi sisruliT ganWvreta ara
erTi mkvlevris Zalisxmevas moiTxovs.
vaJa fSavelas Semoqmedebam bevr qarTvel mwerals gauRviZa
introspeqciuli Ziebis survili; am mravalspeqtrian Semoqme-
debiTi mimarTebis procesidan mkvlevari miyveba erT konkre-
tul saxes, romelic mindias saxismetyvelur aspeqtebs gulis-
xmobs qarTul literaturaSi. es maRalzneobrivi gmiri qarTu-
li prozis did warmomadgenelTamxatvruli azrovnebis orga-
nul nawilad iqca.
wignSi Seswavlilia XX saukunis sami didi xelovanis _
grigol robaqiZis, konstantine gamsaxurdiasa da mixeil
javaxiSvilis _ SemoqmedebiTi mimarTebebis zogierTi aspeqti
vaJa fSavelas naazrevTan.
naSromi oTxi Tavisa da daskvnisagan Sedgeba. I. zogierTi ram
vaJa-fSavelas fenomenis gancda-gaazrebisaTvis XX saukunis
qarTul literaturaSi; II. XX saukunis II saxevris qarTuli
kritika vaJa-fSavelas mrwamsis Sesaxeb (`gvelismWamelis~ mi-
xedviT); III. vaJa-fSavelas femomenis mxatvruli formebi XX
saukunis qarTul mwerlobaSi (`gvelismWamelisa~ da `lamaras~
ideuri msgavseba-gansxvavebani; IV. vaJa-fSavelas eTnografiuli
werilebis eqo qarTvel mweralTa SemoqmedebaSi (`xogais mindia~).
wigns erTvis gamoyenebuli literaturis sia.
n.f.
19
g) Semoqmedeba da sazogadoebrivi moRvaweoba
k. abaSiZe
vaJa-fSavela wignSi: etiudebi me-19 saukunis
qarTuli literaturis istoriidan, t. 2
quTaisi, 1912, gv. 185-241
werilis Sesaval nawilSi avtori msjelobs literaturul
mimarTulebaTa ganviTarebis zogad tendenciebze, ganixilavs
naturalizmis, realizmis, simbolizmisa Tu romantizmis Tavi-
seburebebs. statia Tematikis mixedviT dayofilia oTx Tavad.
pirvel TavSi avtori vaJas bunebisadmi damokidebulebaze, po-
etisaTvis bunebis mniSvnelobaze saubrobs da warmoaCens im
konkretul mxatvrul saxeebs, romlebiTac vaJa acocxlebs
bunebis suraTebs. Tematurad pirveli Tavis gagrZelebaa meore
Tavic, romelSic avtori cdilobs warmoaCinos bunebasa da
adamians Soris kavSiris kanonzomiereba, adamianis adgili sam-
yaroSi. avtors Semoaqvs zekacis Tematikac, romelsac ganixi-
lavs `gvelis mWamelis~ magaliTze. meoTxe TavSi mkvlevari war-
moaCens individisa da sazogadoebis urTierTmimarTebis prob-
lemebs `aluda qeTelaurisa~ da `stumar-maspinZlis~ magaliT-
ze, saubrobs siyvarulis motivebze vaJas SemoqmedebaSi. mkvle-
vari askvnis, rom vaJa-fSavelas poezia kanonieri memkvidrea
Cveni literaturis ganviTarebisa, vaJa `Seiqmna CvenSi simboli-
zmis damwyebi da ganmamtkicebeli.~ aqve statiis avtori SeniS-
vnas gamoTqvams vaJas poeziis teqnikuri mxaris Sesaxeb, rome-
lic, misi azriT, ver aris iseTive unaklo, rogoric prozaSi.
n.m.
20
a. arabuli
vaJa-fSavelas poetur samyaroSi
Tbilisi, 1990
wignSi ganxilulia xalxur sityvierebasTan vaJa fSavelas
SemoqmedebiTi damokidebulebis rigi sakiTxebi; naCvenebia po-
etis Sinagani siaxlove fSav-xevsureTis uZveles miTologiur
warmodgenebTan.
avtori exeba vaJas poeziis rCeul nimuSebs, yuradRebas
amaxvilebs e.w. TviTgameorebis mxatvrul xerxze da saTanado
analizis gziT midis daskvnamde, rom leqsi `mTas viyav~ poema
`gvelis mWamelis~ winare literaturuli saxea, anu, sxvagvarad,
xsenebul leqsSi gatarebuli azri misi Seqmnidan erTi aTeuli
wlis Semdgom gaRrmavda da gaiSala filosofiuri ganzomile-
bis epikur nawarmoebSi; avtorisaTvis Tanamimdevruli gansjis
obieqtad iqca lirikul qmnilebaSi dasmuli da Camoyalibebu-
li, yoveli epoqisaTvis faseuli da aqtualuri problema ada-
mianis saamsoflo daniSnulebisa, garesinamdvilesTan misi
mimarTebisa.
mkvlevari faqtobrivi monacemebis safuZvelze warmoaCens
Tamar mefis saxes qarTul zepirsityvierebasa da vaJa fSavelas
SemoqmedebaSi; miuTiTebs, rom Tamaris pirovnebis hiperboli-
zebas vaJas naazrevSi myari niadagi moeZeveba, erTi mxriv, mra-
valferovani folkloruli wyaroebis, xolo, meore mxriv,
istoriuli matianeebisa da Zveli qarTuli mwerlobis Tvalsa-
Cino Zeglebis saxiT.
Seswavlilia zviadauris araordinarulobis gadmosacemad gamo-
yenebuli metaforis _ `ciT Camosuli svetada~ _ miTosuri Zirebi.
garda amisa, wigni moicavs kidev ramdenime werils, romelTa
mizania, folklorul-literaturuli urTierTobis dRemde
naklebad yuradRebuli sakiTxebis win wamoweva da gaSuqeba.
a.a.
21
g. asaTiani
`vefxistyaosnidan~ `baxtrionamde~
Tb., 1974, gv. 336-402
wignSi avtori saubrobs im mwerlebze, romelTac arsebiTad
gaamdidres qarTuli poeturi azrovneba XIX saukuneSi. cxadia,
maT Sorisaa vaJa-fSavelac. mkvlevris azriT, sinamdvilis
`materialisturi xilva~ jer kidev ar aris mTeli sisruliT
realizebuli saxeTa Sinagan struqturaSi iliasa da akakis Se-
moqmedebaSi. am mxriv vaJa-fSavelas poezia axali nabijia qarTu-
li realizmis ganviTarebis gzaze. `mxatvruli materializmi~ aq
Tavis mwvervals arwevs. iseve, rogorc `vefxistyaosanSi~,
vaJasTan qveyana ametyvelebulia `uTvalavi feriT~. aq kvlav
aRorZinebulia sicocxlis kulti, romelic Tavisi SinaarsiT,
ra Tqma unda, bevrad ufro farToa, bevrad ufro saRi da yov-
lismomcveli, vidre al. WavWavaZis hedonizmi da am farTo
mniSvnelobiT sakuTriv klasikur msoflgancdas uaxlovdeba.
mkvlevris azriT, vaJa fSavelas poetur azrovnebaSi mTava-
ria ara TavisTavad es Tviseba, kidev ufro didi mniSvneloba
aqvs im garemoebas, rom mis mier Seqmnil poetur sistemaSi geni-
aluri naTelxilviT ganWvretilia `realurisa~ da `idealuris~
urTierTganmsWvalavi erTianoba. es aris arsebiTad gansul-
dgmulebuli~, frTaSesxmuli materializmi.
vaJas poetur memkvidreobaSi Tavis zenits aRwevs gasuli sa-
ukunis qarTuli realisturi mwelobis heroikuli SemarTebac.
vaJas memkvidreoba, rogorc damagvirgvinebeli safexuri
epoqis literaturuli ganviTarebisa, savsebiT cxadyofs am pro-
cesis Sinagan azrs: vaJa-fSavelas realizmi heroikuli realizmia.
mkvlevris azriT, swored vaJam aswia poeturi azrovnebis
evoluciis axal safexurze Svidsaukunovani intervalis Semdeg
rusTveluri renesansuli harmonia.
n.f.
22
g. asaTiani
saukunis poetebi
Tb., `merani~, 1988 245-315
wignSi mkiTxveli gaecnoba avtoris uaRresad saintereso da
originalur xedvas, Rrma da safuZvliani analizis Sedegad
miRebul daskvnebs. mkvlevari, erTi mxriv, afasebs vaJas Semoq-
medebas, rogorc qarTuli mwerlobis ganviTarebis kanonzomi-
er safexurs, romelic iliasa da akakis SemoqmedebaTa bunebrivi
gagrZelebaa. meore mxriv ki, vaJas Semoqmedebis originalobisa
da Taviseburebebis axsnisas mis literaturul Sexedulebebze
amaxvilebs yuradRebas. vaJas esTetikuri mrwamsis, meTodis,
poeturi azrovnebis Taviseburebebis Sesaxeb qarTul kritikaSi
arsebuli problemuri sakiTxebis gadaWrisas g. asaTiani pir-
velxarisxovan mniSvnelobas TviT mwerlis mosazrebebs aniWebs.
mkvlevari vaJas esTetikuri Tvalsazrisis TandaTanobiT ganvi-
Tarebasa da literaturaSi maT asaxvas uTuod gasaTvaliswi-
nebel garemoebad Tvlis, Tumca mwerlis SemoqmedebiTi kredos
gamTlianebis umniSvnelovanes faqtorad xalxur Semoqmedebas-
Tan siaxloves miiCnevs.
mkvlevari sayuradRebo daskvnebs gvTavazobs vaJas werile-
bis (`gmiris ideali fSaur poeziis gamoxatulebiT~, `fiqrebi~,
`niWieri mwerali~, `mcire ram `vefxistyaosnis~ Sesaxeb~) gan-
xilvis Semdeg: `xalxuroba da realizmi ori qvakuTxedia vaJas
mxatvruli msoflgagebisa~ (gv. 248). amave dros, romantikulisa
da realisturis SeuRlebas fSaur poeziaSi vaJas samwerlobo
kredosTvis mniSvnelovan maxasiaTeblad da gasaTvaliswinebel
faqtorad warmoaCens. vaJas mkvlevari realisturi azrovnebis
umaRles safexurad da kanonzomier dasasrulad Tvlis.
e.C.
23
d. benaSvili
vaJa-fSavela. Semoqmedi da moazrovne
Tb. 1961
monografia moicavs Sesavalsa da 11 Tavs. SesavalSi mecnieri
mimoixilavs vaJa-fSavelas Semoqmedebis Seswavlis sxvadasxva
etapebs: k. abaSiZis, iv. gomarTlis, j. WumburiZis, mix. zanduke-
lis, s. daneliasa da sxvaTa samecniero kvlevebs. mecnieri ru-
suli da franguli simbolizmis gaanalizebis safuZvelze miiC-
nevs, rom vaJa-fSavelas arc SemoqmedebiTi meTodi da arc es-
Tetikuri koncefcia ar enaTesaveba simbolizms. mkvlevari
mwerlis Semoqmedebidan gamoricxavs animizmsa da panTeizmsac;
d. benaSvili ganixilavs vaJa-fSavelas Tanamedrove mkvlevarTa
Sexedulebebs; emijneba mosazrebas, rom mwerlis Semoqmedeba
kamerulia da aRmosavleT saqarTvelos mTianeTis sociokul-
turul konteqsts ver scildeba.
d. benaSvili detalurad mimoixilavs mwerlis biografias,
radgan miiCnevs, rom yofiT detalebs didi mniSvneloba aqvs
Semoqmedebis analizisas. Semdeg TavSi mecnieri saubrobs
mwerlis poemebis qarTul miTosTan mimarTebis sakiTxebze, pi-
rovnulisa da zepirovnulis dialeqtikaze vaJa-fSavelas epos-
Si; d. benaSvili gansazRvravs mwerlis poeturi teqstebis
ZiriTad Senakadebs. misi azriT, poeti mxatvrulad gadaamuSa-
vebs rogorc maradiul, metafizikur, aseve drois adekvatur,
aqtualur problematikas. Semdeg nakveTSi mecnieris mTavari
msjelobis sagania adamianisa da bunebis ZalTa damokidebuleba
samyaroSi. vaJas dramaturgize msjelobisas ki mecnieri aana-
lizebs calkeuli gmirebis xasiaTebs, tipizaciis meTods; si-
uJeturi qargisa da kompoziciis, dialogebisa da monologebis
organizebis teqnikur sakiTxebsac.
mkvlevari sagangebo yuradRebas uTmobs mwerlis eTikur-
esTetikuri Rirebulebebis analizs, Tematurad da Tanmimdev-
24
rulad ganixilavs mwerlis eTnografiul da folkloristul
naSromebs; msjelobs vaJa-fSavelas damokidebulebebze fSav-
xevsuruli wes-Cveulebebisadmi; calkeuli adaTebis Camoyali-
bebisa da ganviTarebis istoriebze;
naSromis bolos mkvlevari ganixilavs vaJas teqstebis vari-
antebs da im droisaTvis arsebuli gamocemebis xarvezebidan
gamomdinare, svams vaJa-fSavelas meore akademiuri gamocemis
momzadebis sakiTxs.
z.c.
i. bocvaZe
vaJa-fSavela da misi kritikosebi
sabWoTa saqarTvelo, 1965
ioseb bocvaZe am naSromSi Tanamimdevrulad mimoixilavs
yvela im mosazrebas, rac ki gamoTqmula qarTul sinamdvileSi
dRidan vaJas literaturul sarbielze gamosvlidan poetis
gardacvalebamde (i. mansvetaSvili, iv. gomarTeli, gr. yifSiZe,
il. nakaSiZe, k. abaSiZe, i. varTagava da sxvani);
kritikosebi xSirad urTierTsawinaaRmdego mosazrebebs
gamoTqvamen. maT Sexedulebebs axlavs Tavad ioseb bocvaZis mo-
sazrebebic ama Tu im sakiTxTan dakavSirebiT; kerZod, ra damo-
kidebuleba gaaCnia vaJa-fSavelas enisadmi; ras gulisxmobs
poeti patriotizmis cnebaSi; romel literaturul mimdinare-
obas miakuTvneben mwerals; raa misTvis samSoblo, buneba da
rogor axerxebs mis asaxvas SemoqmedebaSi da sxva;
z.c.
25
g. buaCiZe
waxnagebi
Tb., 1983 (gv. 54-72)
krebulSi Sesulia werilebi da narkvevebi qarTul da fran-
gul literaturasa da literaturul urTierTobebze. avtori
aSuqebs poeziisa da prozis yvelaze mniSvnelovan movlenebs,
gansakuTrebul yuradRebas uTmobs 70-iani wlebis literatu-
ruli procesebis ganxilvas.
krebuli Sedgeba ori nawilisagan. pirveli nawili exeba po-
ezias, sadac Sedis Svidi werili; `bodleris civi mze~, `TeTri
malarme~, `vaJa-fSavelas poemebis kompozicia~, à`apolineria~,
`Tavis qala, samkauli da yvavilebi~, `sen-Jon persi~ da `poezia
jinsebSi~. meore nawilSi ki Sesulia werilebi Jan-Jak rusos,
marsel prustis, romen rolanisa da sxvaTa Sesaxeb;
poeziis nawilSi erTi werili exeba vaJa-fSavelas Semoqme-
debas, sadac avtori ganixilavs vaJas poemebis kompozicias
`stumar-maspinZlis~ da `gogoTur da afSinas~ magaliTze. avto-
ri iZleva poemis Sinaarsis ganmazogadebel sqemas da askvnis,
rom siuJetur RerZs warmoadgens orTabrZola. sxva personaJe-
bis monawileoba, Tundac msxverplis, RerZs ar cvlis. kvanZs
xsnis sikvdili. moqmedebis dro zogadad warsulSia gadatani-
li. avtori sagangebod aRniSnavs, rom poemis suraTebi xSirad
Ramis fonze ikveTeba. vaJa warmogvidgens personaJTa Tavgada-
savals dilidan daRamebamde. amis miRma ikveTeba farTo alego-
ria: dabadebidan sikvdilamde. cikli mravalgzis meordeba. mas
xan dasawyisi aklia, xan _ bolo, magram igi TiTqmis yovelTvis
igulisxmeba mTlianobaSi;
st.
26
k. gamsaxurdia
xuTi leqcia
Tb., 2005, gv. 63-89
wignSi Tavmoyrilia gamsaxurdias xuTi leqcia: `vefxistya-
osani~ rusTavelisa~, è`erisa da istoriis Sesaxeb~, `vaJa-fSave-
la, kavkasionis diadi sulis mesityve~, `mTargmnelobiTi xelov-
nebisaTvis~, `saqarTvelos damsxvreuli gvirgvini~.
werilSi `vaJa-fSavela, kavkasionis diadi sulis mesityve~
avtori aRniSnavs, rom me-19 saukune epikis saukunea da vaJas
epikuri qmnilebebi TavianTi ganwyobilebiTa da aRnagobiT sul
sxvagvaria, vidre me-19 saukunis evropuli drama an romani.
vaJas leqsebSi, SesaZloa, yovelTvis ar iyos mkacrad garandu-
li riTmebi, rTuli tropika da metaforaTa sistema; misi poezia
dinamikuri da mZlavria. vaJasTan sagrZnobia xalxuri idumalT-
metyveleba, miTosi, mistika. vaJas SemoqmedebaSi TiTqos sun-
Tqavs winasokrateseuli xanis idumalTmetyveluri skolebis
cxovreba, romlis wiaRSic xelovneba, religia da mecniereba
jer ar iyo diferencirebuli da erT mTlianobas warmoadgenda.
Semdeg avtori saubrobs vaJas poetur enaze. jer ganixilavs
qarTul saliteraturo enas da mis im tradiciebs da normebs,
romelic vaJas daxvda. fSav-xevsuruli metyveleba, gajerebu-
li Zveli qarTuli intonaciiT, Tanamedroveobis qarTulze uf-
ro metadac gadmoscems spiritualuri samyaros gancdebs.
werilSi saubaria vaJaseul Tavisuflebaze. vaJasTan Tavi-
sufleba eTikuri gmirobis gziT moipoveba da amis magaliTia
mindia, aluda, joyola, luxumi, kviria. es is gmirebi arian, rom-
lebSic Tavis gamarjvebas zeimobs vaJas genia. amis Semdeg avtori
saubrobs bunebis rolze vaJas SemoqmedebaSi da aRniSnavs, rom arc
erT did poets msoflio literaturaSi ar gauSuqebia buneba
iseTi saRvTismetyvelo filosofiuri optikiT, rogorc vaJas.
st.
27
ak. gawerelia
rCeuli nawerebi
t. II, Tb., 1978.
wigni Sedgeba sami nawilisagan. pirvel nakveTSi warmogeni-
lia ori monografia grigol orbeliansa da nikoloz baraTaS-
vilze. meore nakveTSi Tavmoyrilia literaturuli werilebi,
romelTa Sorisaa statia `vaJa-fSavela da qarTuli miTosi~ (gv.
190-201). masSi aRniSnulia, rom vaJa-fSavelas STagonebis wya-
roa sakuTriv fSauri nakadi qarTuli miTologiisa. es nakadi ki
Taviseburi simbiozia warmarTuli da qristianuli warmodge-
nebisa. mkvlevris azriT, vaJa dgas qarTvel mTielTa uZveles
SexedulebaTa da warmodgenaTa niadagze, amodis qarTuli mi-
Tologiis uRrmesi fenebidan, sakvirveli mxatvruli Zliere-
biT axdens Tavisi poeturi xilvebis fiqsacias, ki ar yveba ara-
med aCvenebs; yvelaferi mkiTxvelis Tvalwin mimdinareobs - ki
ar momxdara, aramed xdeba. vaJas Semoqmedeba qarTvel Semoqmed-
Tagan yvelaze mdidaria miTiuri elementebiT, rac qmnis misi
lirikisa da eposis umaRlesi realizmis Taviseburebas. vaJa-
fSavelas lirikasa da eposSi miTologiuri warmodgenebi abso-
lutizirebulia, isini naCvenebia rogorc realobani. amitomaa,
rom yvelaferi fantastikuri (RvTaebani, devebi, SaveTi, wera
mwereli) ise iWreba gmirebis Segnebasa da cxovrebaSi, rogorc
sinamdvilis sruluflebiani nawili.
wignis mesame nawils ki ewodeba `portretebi, mogonebani~.
igi moicavs masalas saxelovan qarTvel mecnierebsa da sazoga-
do moRvaweebze (g. tabiZe, k. kekeliZe, g. qiqoZe, z. faliaSvili
da a. S.).
n.f.
28
s. danelia
vaJa-fSavela da qarTveli eri
Tb., 1927
mkvlevari mimoixilavs poetis Semoqmedebas da gvTavazobs
Semdeg daskvnebs: vaJas poezia pozitivur niadagze dgas da is
absoluturad gansxvavdeba simbolisturi poeziisagan. is ufro
uaxlovdeba primitivul hiloZoizms an animizms. bunebas Zlier
sentimentaluri (da ara sentimentalisturi) ieri gadahkravs.
vaJas poezia apolitikuria da es garemoeba dakavSirebulia
vaJas msoflmxedvelobasTan, is anti-individualistia. is Tavis
rwmeniT umal warmarTia, vidre qristiani. aseTi msoflmxed-
velobis kacs fSavur kilokavze unda ewera da kidec ase werda.
literaturuli qarTuli ar Seefereboda mis suls da am enaze
is Tavisuflad ver gamoTqvamda Tavis grZnobebs.
avtoris azriT, vaJa iyo warmarTi. warmarTs romaelebic
uwodebdnen paganus-s. pagus niSnavs sofels, kuTxes; paganus-i
aris `soflis mcxovrebi~, `sofleli~. roca qristianobam ga-
imarjva, miyruebul kuTxeebSi, soflebSi darCa kidev warmar-
Toba da amitom `sofleli~ iqca romaelTaTvis warmarTis aR-
mniSvnelad. vaJa-mgosani iyo paganus-warmarTi, radgan is iyo
sofleli.
n.f.
b. doborjginiZe
miTosi da vaJa-fSavela, Semoqmedi da moazrovne
Tb.1961
monografia Sedgeba Sesavalisa da xuTi Tavisagan. SesavalSi
avtori sxvadasxva aspeqtiT ganavrcobs msjelobas miTosis
Sesaxeb, gansazRvravs mis ZiriTad plastebs: logikurs, esTeti-
kursa da religiurs. kritikosi ganixilavs miTosuri cnobi-
29
erebis specifikas misi sinkretulobidan gamomdinare; mimoixi-
lavs sakiTxis mecnieruli Seswavlis misTvis Tanamedrove
mdgomareobas evropel da qarTvel mkvlevarTa Soris.
pirvel TavSi mecnieri saubrobs uZvelesi adamianebis
cxovrebisa da azrovnebis wesis Sesaxeb, risi analizis Sede-
gadac ganixilavs miTosuri, daunawevrebeli cnobierebis
Taviseburebebs..
meore TavSi mkvlevari detalurad ganixilavs zoomorfuli
da anTropomorfuli azrovnebis modelebis specifikas. miTebis
analizis saSualebiT igi cdilobs, ganazogados miTismqmneli
adamianis cnobierebis Taviseburebebi, garda amisa, gamoyofs
adamianis bunebasTan damokidebulebis ZiriTad etapebs: uti-
litaruls, eTikursa da esTetikurs.
mesame TavSi mecnieri skrupulozurad mimoixilavs miTis
yvela ZiriTad definicias (levi strosi, losevi, meletinski,
lifSici), cdilobs, daadginos miTis sazRvrebi da ganasxvavos
igi xelovnebisgan. mkvlevari emijneba Teorias vaJa-fSavelas
miTismqmnelobis Sesaxeb da aRniSnavs, rom mxatvruli azrov-
nebis etapze miTisqmnis Sesaxeb saubari meTodologiurad
umarTebuloa, vaJa-fSavelas saqmianoba ki am kuTxiT miTolo-
giuri masalebis gadamuSavebiT amoiwureba.
meoTxe Tavi eTmoba samyaros Semecnebis orgvari, mxatvruli
da mecnieruli, formebis Sesaxeb msjelobas. mecnieri warmo-
gvidgens vaJa-fSavelas Teoriul naazrevsac am sakiTxTan da-
kavSirebiT. mexuTe TavSi mkvlevari ki ganixilavs miTosuri
cnobierebis Semdgom safexurs _ samyaros esTetikuri mode-
lis formirebis process..
z.c.
30
i. evgeniZe
vaJa-fSavela
Tb., 1989.
naSromSi Tavmoyrilia masala, romelic avtors sxvadasxva
samecniero sesiebsa da sxdomebze waukuTxavs. wigni Sedgeba
eqvsi Tavisa da ramdenime qveTavisagan. naSromSi Seswavlilia
vaJa-fSavelas ramdenime Txzulebis SemoqmedebiTi istoria da
gamokveTilia poetis xelovnebis zogierTi specifikuri mxare.
avtori vaJas Semoqmedebis analizis safuZvelze adgens fol-
kloruli wyaroebisa da individualuri Semoqmedebis urTi-
erTmimarTebis sakiTxs. avtori saubrobs vaJas mrwamsze. am
aspeqtiT msjelobisas misTvis amosavali Tavad poetis Sexedu-
lebebia; SemoqmedebiTi istoriis kvlevis zogad viTarebaze
msjelobis Semdeg wignis avtori gamokveTs vaJa-fSavelas
SemoqmedebiT interess, romelic ZiriTadad eTikuri probleme-
biT ganisazRvreba, xolo fons patriotuli, socialuri, gmi-
ruli, zneobrivi da humanuri aspeqtebi uqmnis.
wignis avtori vrclad saubrobs vaJa-fSavelas Semoqmedebis
motivebsa da maT urTierTkavSirze. amasTan, cdilobs gaar-
kvios vaJas SemoqmedebiTi procesis wyaro da niadagi. vaJas
SemoqmedebiTi istoriis kvleva avtors warmodgenili aqvs sami
aspeqtiT: 1. lirika, romlis gaanalizebis safuZvelzec mkvle-
vari gamokveTs miTosur motivebs — sikeTesTan dapirispirebul
demonur Zalas, rac Tavsi mxrov qmnis heroikuli gmiris ideals
da vaJas leqsebs xalxuri lirikis ganayofad aqcevs. 2. poemebi
(`gogoTur da afSina,~ `eTeri,~ `stumar-maspinZeli,~ `gvelis
mWameli~); 3. prozauli Txzulebebi (`patara mwyemsis fiqrebi,~
`xmeli wifeli,~ `bunebis mgosnebi~). am Txzulebebis mixedviT
mkvlevari gvesaubreba im ZiriTad Temebsa da motivebze, rom-
lebic poetis Semoqmedebis safuZvels warmoadgenen.
n.m.
31
i. evgeniZe
vaJa-fSavela
(cxovrebisa da Semoqmedebis sakiTxebi)
Tb. 1989; gv. 1-486
wigni warmoadgens sakmaod vrcel monografiul naSroms,
romelSic avtoris mravalwliani dakvirvebebia warmodgenili.
Sedgeba Sesavlis, aTi Tavisa da saxelTa saZieblisagan. avtoris
mizania warmoaCinos vaJa-fSavelas saarsebo garemo, vaJasadmi
qarTuli sazogadoebis, upiratesad ki mxatvruli sityvis os-
tatTa damokidebuleba-Sefaseba, romelic imTaviTve gavlenas
axdenda mgosnis SemoqmedebiTi procesebis mimdinareobaze.
vaJas moRvaweobisa da Semoqmedebis Sesaxeb mocemulia ilia
WavWavaZis, ak. wereTlis, d. kldiaSvili, v. barnovis, t. tabiZis
da sxvaTa azrebi.
mkvlevari Seecada vaJas pirovnul cxovrebasTan kavSirSi
gamoekveTa misive mxatvrul interesTa sayrdeni, SemoqmedebiTi
istoriis aspeqtSi ganexila vaJa-fSavelas lirika, poemebi da
prozauli Txzulebebi. calke Tavi aqvs daTmobili sabavSvo Txzu-
lebaTa specifikisa da SemoqmedebiTi istoriis zogierT sakiTxs.
n.m.
S. varazaSvili
vaJa-fSavelas dramaturgia
Tb., 2010
wignSi monografiuladaa Seswavlili vaJa-fSavelas drama-
turgia naSromSi mwerlis dramatuli memkvidreoba Sefasebuli
da danaxulia ara mxolod literaturis istorikosis Tvalsaz-
risiT, aramed Catarebulia Rrma mecnierul-Teoriuli kvleva.
naSromi 6 karisa da daskvnisagan Sedgeba: I. problemis kvle-
vis istoriisaTvis; masSi aRniSnulia, rom vaJas dramaturgiis
32
kvleva ZiriTadad Semofarglulia `mokveTilis~ SeswavliT da
rom es sfero monografiuli Seswavlis sagani aqamde ar gam-
xdara; II. vaJa-fSavelas mcire dramaturgia; aq ganxilulia `sce-
na mTaSi~, `scenebi~ (fSavlebis cxovrebidan), `scenebi~ (xevsu-
rebi qalaqSi), `tyis komedia~; III. konfliqtTa ganviTarebis Ta-
visebureba vaJa-fSavelas `mokveTilSi~. IV. xasiaTebis warmo-
saxvis xerxebi vaJa-fSavelas `mokveTilSi~. V. `mokveTilis~
kompoziciuri struqtura; V. ~mokveTilis~ scenuri sicocxle.
naSromis siaxlea `mokveTilis~ siuJeturi ganviTarebisa da
kompoziciuri struqturis gamowvlilviT Seswavla.
mkvlevris azriT, vaJa-fSavelas mcire piesebi problemaTa
siRrmiTa da mxatvruli gamomsaxvelobiT ar gamoirCevian, mag-
ram vaJas dramaturgiisa da, zogadad, me-19 saukunis drama-
turgiis Sesafaseblad maTi gaTvaliswineba aucilebelia.
mkvlevari Tvlis, rom me-19 saukunis literaturaSi ar aris
Seqmnili baxas xasiaTze ufro rTuli xasiaTi, vinaidan mas
brZola uwevs ara marto Temis, aramed, pirvel rigSi, sakuTari
Tavis winaaRmdeg. garda amisa, mkvlevris azriT, `mokveTili~
rogorc ideur-Tematurad, ise arqiteqtonikis Tvalsazrisi-
Tac axali movlenaa XIX s. qarTuli dramaturgiis istoriaSi.
naSroms erTvis wyaroebisa da gamoyenebuli literaturis sia.
n.f.
T. vasaZe
orgvari cnobiereba
Tb., 2001
naSroms win uZRvis winasityvaoba _ individualizmi Tu ego-
centrizmi. mkvlevris azriT, qristianobaSi qarTvelebisTvis
gansakuTrebiT maxlobeli da mimzidveli aRmoCnda misi erT-
erTi Rrma sawyisi _ individuumis TavisTavadi faseulobis
ganmtkiceba. mogvianebiT ki mizezTa gamo gabatonda individu-
33
alizmis egocentrizmad gadagvarebis tendencia; es tendencia
gansakuTrebiT Znelad SesazRudavi saqarTvelos ruseTis impe-
riaSi moqcevis Semdeg gaxda. swored am WrilSi aris wignSi gan-
xiluli qarTvel klasikosTa Semoqmedebis aspeqtebi. erT-erT
nakveTSi _ `gvelis mWameli~ _ `mowiweba sicocxlis mimarT~-
ara marto mindias damokidebulebaa gansakuTrebuli sicocx-
lis mimarT, aramed SeniSnulia, rom swored aseTivea vaJas
prozaSi gamoxatuli bunebis samyaro. vaJas prozaSic bunebis
arsi sicocxlis wyurvili da sikvdilisgan ganzidvaa. `mowiweba
sicocxlis mimarT~ _ albert Svaiceris moZRvrebis fundamen-
turi frazaa. es fraza, mkvlevris azriT, vaJasTvisac Zireuli
WeSmaritebaa.
n.f.
j. kaSia
gvelismWameli, gagebis cda
parizi, 1989
naSromi dayofilia Tavebad, romlebic, Tavis mxriv, Seicavs
qveTavebs.
avtoris azriT, `gvelismWamelis~ wakiTxva vaJas Semoqmede-
bis fonze gvarwmunebs, rom vaJas arseboba gansakuTrebuli Sep-
yrobiloba iyo. vaJam qarTul enaSi dainaxa yofierebis maradi-
uli arseba da dagvixata yofierebis arsebobis tragedia sawuT-
roSi. vaJas Tematika aris Tavisufleba, martooba, patriotiz-
mi, siyvaruli, sikvdili, pirovneba, RmerTi, samyaro, buneba,
kultura da maTi kavSiri.
`gvelismWameli~ yofierebis da arsebobis, droisa da dro-
ulobis, maradiulobisa da warmavalobis, yofnisa da aryofnis,
sicocxlisa da sikvdilis, siyvarulisa da siZulvilis, sixaru-
lisa da tanjvis, namdvilisa da moCvenebiTis simetriul saxeze
34
myofobas gvixatavs. am simetriaTa velSi aRmoCenilma individma
imisaTvis, rom SeZlos arseboba, unda airCios Tavisi gza.
avtoris azriT, `gvelismWamels~ mkveTrad gamoxatuli ricx-
vTa simbolika udevs formaTwyobis principad. sul nawarmoebSi
12 Tavia (3+4+5=12). yoveli ricxvi da maTi jamebi sakralur
sityvebs warmoadgens 3+4=7; 3+5=8; 4+5=9. pirveli nawili 3 nawi-
lisagan Sedgeba, meore _ oTxisgan, xolo mesame _ xuTisgan.
mkvdari kaci ar gardaicvleba. igi kvdeba, rogorc `xmeli~
fiCxi, rogorc `leRvis xe~. icxovros Tugind ori aTasi weli.
imisTvis, rom sikvdils gadaabijos, man unda Seignos, gaacno-
bieros da moinanios Tavisi codvebi. man Tavisi Tavi unda dawvas
bunebisaTvis adgilis gasaTavisufleblad, winaaRmdeg SemTxve-
vaSi mas ara aqvs sicocxlis gagrZelebis ufleba. igi kvdeba.
mindiam TviTmkvlelobiT gasca pasuxi mis winaSe dasmul
uZiriTades kiTxvas: aqvs Tu ara ufleba sicocxlisa adamians,
romelmac Tavis arsebas, Tavisi arsebobis princips, Tavis
Sesaqmes uRalata da miT Seiqmna yoveli bunebis mkvleli.
amitom aris `gvelismWameli~ miToeqsistencialuri naqmni, anu
miTurqmna.
mkvlevari Tvlis, rom amgvarad ixsneba gza `WirTa aqimobi-
sa~, gza Tavnebobis macdurobis daZlevisa da gamofxizlebisa,
gza `meored Sobisa~. miTurqmnis esTetikur da eTikur miste-
riaSi CaZirviT adamiani ixilavs Tavis WeSmarit mdgomareobas
da amieridan mis xelTaa yovelive. misma arCevanma unda gansaz-
Rvros misi gza da pirovnuli Sesaqme.
wigns axlavs SeniSvnebi.
st.
35
m. kveselava
fausturi paradigmebi
wigni II. Tb. 1961, gv. 66-668.
mixeil kveselavas ortomeulSi `fausturi paradigmebi”
erT-erTi nakveTi, `laSaris gori”, eTmoba vaJa-fSavelas nawar-
moebebis ganxilvas. mkvlevari, Cveuli mxatvruli maneriT, ro-
melic qveTavebis saTaurebSic gamovlindeba (pirimze, metyveli
buneba, bunebis guli, mzis saTave, luxumis gazafxuli da a.S.),
ganixilavs vaJa-fSavelas koncepciebs bunebrivi da demiurgu-
li Zalebis Sesaxeb. mecnieri sagangebod Seiswavlis sinaTlis,
mziuri sawyisis funqcias vaJa-fSavelasa da goeTes Semoqmede-
baSi; mkvlevari Tvlis, rom goeTesa da vaJa-fSavelas Semoqme-
debaSi mzes religiuri datvirTva ar eniWeba, igi kosmiuri
mTlianobis nawilia, Tumca mis centrSi moiazreba.
mkvlevari saubrobs vaJa-fSavelasa da goeTes im gmirebis
Sesaxeb, romlebSic xedavs `mSvenier” (goeTe) / `didebul” (vaJa-
fSavela) adamians. gansakuTrebiT uRrmavdeba faustisa da
mindias gmirebs, romelTa Soris Sedarebis safuZvels poulobs.
m. kveselava miiCnevs, rom fausturi ideebis reintegraciis
TvalsazrisiT vaJa-fSavelas Semoqmedeba specialur analizsa
da did yuradRebas saWiroebs. mkvlevari uaryofs azrs, rom
vaJa-fSavela ver scdeba aRmosavleT saqarTvelos mTianeTis
kulturul areals, rom misi Semoqmedeba kamerulia Tavisi
bunebiT.
mecnieri ganixilavs vaJa-fSavelas SemoqmedebiT meTodebs
da adarebs mas goeTes mxatvrul meTodologias. asabuTebs
mosazrebas, rom bunebis elementTa gapirovneba vaJa-fSavelas-
Tan aris ara TviTkmari esTetikuri movlena, aramed Semoqme-
debiTi meTodi emyareba avtoris msoflaRqmas.
m. kveselavas naSromSi ar aris gaziarebuli vaJa-fSavelas
simbolistobis, anTropomorfistobis, animistobis, an haloZo-
36
istobis idea. mkvlevaris azriT, bunebis vitaluri gadmocema
ganpirobebulia ara romelime zemoxsenebuli mizeziT, aramed
mwerlis poeturi fantaziiT. meore mxriv, mecnieri umarTebu-
lod miiCnevs vaJa-fSavelas SemoqmedebaSi panTeisturi plas-
tebis sruliad ugulebelyofas.
st.
gr. kiknaZe
vaJa-fSavelas Semoqmedeba
`saxelgami~, 1957
gr. kiknaZis monografia `vaJa-fSavelas Semoqmedeba~ Sedgeba
Sesavlis, bolosityvisa da sami nawilisagan: I. patriotuli
nakadi vaJa-fSavelas SemoqmedebaSi, pirovnebisa da sazogado-
ebis urTierTobis problema, bunebis grZnoba, bunebis vaJase-
uli gagebis sakiTxi, `gvelis-mWameli~; II. vaJa-fSavelas Semoqme-
debis xalxuroba, weris manera, mxatvruli proza, dramatuli
Txzulebani, gmirTa daxatvis xerxebi vaJa-fSavelas Semoqmede-
baSi; III. vaJa-fSavela _ qarTvel mweralTa memkvidre da
winapari, vaJa-fSavelas portreti.
gr. kiknaZis naSromis gansakuTrebul Rirsebad unda CaiTva-
los, rom miuxedavad naxevarsaukunovani siZvelisa, is rCeba
vaJas cxovrebisa da SemoqmedebiTi gzisa Tu aspeqtebis erT-
erT mniSvnelovan gamokvlevad.
mkvlevari vaJas Semoqmedebis ganxilvas patriotuli Tema-
tikiT iwyebs, radgan Tvlis, rom swored patriotul grZnobas
daukavSirda misi weris TaviseburebaTa sakiTxi. masalis SerCe-
vis Sesaxeb mkvlevari konkretul mosazrebas gvTavazobs: misi
azriT, XIX saukunis II naxevarSi wamyvani tendenciis (erovnul-
ganmaTavisuflebeli brZolis) Sesaxeb Camoyalibebulma Tval-
sazrisma bunebrivad gansazRvra ukeTesi momavlis jansaRi
survili, ramac ganapiroba samSoblos mdgomareobasa da moma-
37
valze fiqri vaJas SemoqmedebaSi. aSkarad patriotuli sakiTxe-
bis gverdiT pirovnebisa da sazogadoebis urTierTobis prob-
lemis saxiT warmoCnda vaJas interesi adamianTa sazogadoeb-
rivi urTierTobis sakiTxisadmi. amave dros, mkvlevari jerovan
yuradRebas uTmobs vaJas Semoqmedebis aspeqtebs, sadac ikve-
Teba mwerlis fiqri bunebis mravalsaxianobis, raobis, misadmi
adamianis damokidebulebis, TviT mwerlis mimarTebis Sesaxeb.
aqve ikveTeba monaTesave sakiTxTa mTeli wyebac, romelTa
safuZvliani analizis Sedegs TiToeuli Tavis bolos daskvnis
saxiT gvacnobs avtori. gansakuTrebiT mniSvnelovania vaJas
Semoqmedebis qarTvel mweralTa SemoqmedebiT naazrevTan kav-
Siris gamokveTa, rac ucnaur tendencias (vaJas Semoqmedebis
arasworad Sefasebisa, damcrobisa Tu damaxinjebisa) argumen-
tirebulad ewinaaRmdegeba.
monografias asrulebs bolosityva, romelSic avtori axle-
burad afasebs vaJas Semoqmedebis SemfasebelTa mosazrebebs da
amkvidrebs axlebur midgomas: vaJas ena SesaniSnavi salitera-
turo qarTulia, Tavisebureba ki poetis samwerlobo poziciiT
ganpirobebuli. avtori `fSavis viwro xeobaSi Caketili~ (erT-
erTi braldeba) mwerlis Rirsebad Tvlis, rom `Cveni qveynis es
mxarec moaqcia sazogadoebrivi interesebis sferoSi~.
e.C.
gr. kiknaZe
literaturis Teoriisa da istoriis sakiTxebi
Tb., 1978, gv. 5 -184
gr. kiknaZis wignSi `literaturis Teoriisa da istoriis
sakiTxebi~ vaJa-fSavelas Semoqmededebis Sesaxeb sxvadasxva
dros gamoqveynebuli gamokvlevebia Tavmoyrili. mkiTxveli
gaecnoba gr. kiknaZis eqvs werils: vaJas fenomeni, vaJa-fSavela
literaturisa da xelovnebis Sesaxeb, vaJa-fSavela zigmund
froidis winaaRmdeg, vaJa-fSavelas prozis stili, vaJa-fSave-
38
las poema `baxtrioni~: zogadi daxasiaTeba, metafora, gapirov-
neba anu personifikacia, riTma; vaJa-fSavelas xuTi poema.
I. mkvlevari vaJas fenomens da Taviseburebebs warmoaCens mis
saxelTan uSualod dakavSirebuli Temebisa da motivebis, gare
da Sina samyarosadmi misi midgomis TaviseburebaTa gaTvalis-
winebiT. gr. kiknaZe vaJas Rirsebad da fenomenis gansazRvris-
Tvis mniSvnelovnad Tvlis diad grZnobaTa samyaros, romelic
mweralma iq aRmoaCina, sadac mas aravin eloda. ZvelTaZveli da
istoriuli masalisadmi interesi ki vaJasTan siZvelisadmi
interess ar emTxveva, radgan mkvlevari fiqrobs, rom humanu-
robis Zlier nakadad momdinare vaJas Semoqmedeba Cvens Tana-
medroveobas Soridan erTvis, rogorc Sinaarseulad misi mi-
ucilebeli elementi.
II. krebulSi gr. kiknaZe yuradRebas miapyrobs vaJas xedvas
literaturisa da xelovnebis Sesaxeb. mkvlevari Tanmimdev-
rulad warmoaCens vaJas literaturuli mrwamsis Camoyalibebis
rTul process, gamokveTs rogorc vaJas adreul TxzulebebSi
(ZiriTadad, leqsebSi), ise publicistikisa da Teoriuli msje-
lobis saxiT TavCenil Sexedulebebs;
III. froidizmi, `klasikuri fsiqoanalizi~ da am meTodis moS-
velieba xelovnebis aRsaqmelad (gasaanalizeblad) uaRresad
saintereso sakiTxia, radgan avtori, erTi mxriv, warmoaCens
vaJas sidiades da, meore mxriv _ froidis meTodis (Tu mimde-
varTa cdas, mxatvruli teqstis froidiseuli sistemiT aRqmi-
sa) tendenciurobasa da simcdares. gr. kiknaZe froidis fsiqo-
analizis meTodiT ikvlevs vaJas Semoqmedebas. Sedegad cxadi
xdeba, rom vaJas gmirebis moqmedebaTa gasaanalizeblad fsiqo-
analizis meTodi uZluria. vaJas SemoqmedebaSi sruliad ar aris
is safuZveli, rac adamianis konfliqtis mizezad da am kon-
fliqtis gamovlenad miuCneviaT froidistebs
IV. mkiTxvelisTvis mniSvnelovania ara mxolod Txzulebis
gacnobiT gamowveuli gancda-emocia, aramed isic, Tu rogor, ra
39
saSualebebiT aRZravs mwerali am grZnobebs. avtori vaJas
prozaSi gamokveTs moTxrobaTa erT wyebas, romelTa Txrobis
stilic erTgvarovnebiT gamoirCeva (`ia~, `xmeli wifeli~,
`kldem mxolod erTxel sTqva~, `mTis wyaro~, `Svlis nukris na-
ambobi~). vaJa ar iCens Tavs gmirTa gancdaSi. Caurevloba Txro-
baSi da gamoucdeloba gamoiyena miznis misaRwevad. detaliza-
cia, uwyveti kavSiri mkiTxvelTan, intimizacia, lirikuloba,
stilur-enobrivi saSualebebi, lirikuli leqsika, mxedvelobi-
Ti xatebiT dasuraTxateba, romlebic moZraobas Seicaven,
enobrivi saSualebebiT ganmtkicebuli subieqtis aqtivoba, kon-
trastebiT Txroba, enobrivi saSualebebiT miRweuli stilis-
turi mTlianoba. swored erTian stilistur rkalSi am gamom-
saxvelebiTi saSualebebiT ikveTeba realisturi stili da huma-
nisturi Tvalsazrisi: Seitanos humanurobis idea adamianis
SegnebaSi da aqcios misi moqmedebis warmmarTvel principad.
V. baxtrioni. gr. kiknaZis es werili mkiTxvels poemas ramde-
nime aspeqtiT acnobs da oTxi qveTavisgan Sedgeba. Tavis mxriv,
es qveTavebi Tematur punqtebs aerTianebs: 1. poemis mimoxilva;
2. metafora; 3. gapirovneba, anu personifikacia; 4. riTma.
avtori `baxtrionis~ miiCnevs ara mxolod istoriul an sag-
miro, aramed sagmiro-istoriul Txzulebad; warmoaCens Temasa
da ideas; mkiTxveli gaecnoba poemis mxatvruli analizis ram-
denime aspeqts: kompozicia, fabula, siuJeti; personaJebi; bune-
bisadmi mimarTeba; gamomsaxvelobiTi SesaZleblobani da a.S.
rac aZlevs avtors saSualebas ganacxados, rom formaluri
xerxebis kvlevis Sedegad gamoricxulia, vaJa im avtorebs gavu-
TanabroT, romlebic TviTon qmnian CarCoebs.
VI. vaJa-fSavelas xuTi poema. 37 poemis avtoris Semoqmede-
bidan es gamokvleva gr. kiknaZem vaJas mxolod xuT poemas mi-
uZRvna. es poemebia `gogoTur da afSina~, `stumar-maspinZeli~,
`aluda qeTelauri~, `eTeri~, `gvelismWameli~. pirveli nawili
mimoixilavs Temisa da ideis TvalsazrisiT tradiciul (mono-
40
Tematur) poemebs, meore da ZiriTadi nawili ki eZRvneba xuT
poliTematur poemas. mkvlevari amgvari poliTematurobis mi-
zezs `sulis poetis~, vaJas, mizansa da am miznis SemoqmedebiT
gardasaxvaSi eZebs. mkvlevari wamoWris sakiTxs: mizanSewonilia
Tu ara vaJas am poemebis kvleva `dayvanis meTodiT~, radgan arc
Tema, arc motivi da idea am poemebSi calsaxa ar aris. vaJas xuTi
poliTematuri poemis analizis Sedegad mkvlevari askvnis, rom
xelovneba vaJasTvis asaxavs sinamdviles, magram aq sinamdvilis
asaxvis xerxi naqcevia sinamdvilis xilvad. msoflmxedvelobiTa
da socialuri SexedulebebiT vaJa ilia-akakis xazis gamgrZe-
lebelia, xolo poeturi TaviseburebebiT didad gamoirCeva
maTgan, radgan misi xatovaneba `warmtacis, sasiamovnosa da
gasaxarelis fonze akmayofilebs sibrZnismoyvareTa sulier
moTxovnas~.
e.C.
v. kotetiSvili
qarTuli literaturis istoria (XIX saukune)
gamomcemloba `sabWoTa saqarTvelo~, Tb. 1959, gv. 581-614)
naSromi XIX saukunis qarTuli literaturis ganviTarebis
ZiriTad etapebs asaxavs. monografias asrulebs vaJa-fSavelas
cxovrebisa da Semoqmedebis ganxilva.
mkvlevari vaJas im mcirericxovan avtorTa rigs miakuTvnebs,
romelTa `piradi cxovreba da Semoqmedeba garegnuladac erTi
da igivea da es maSin, rodesac TviT avtori Tavis SemoqmedebaSi
moqmedi piria.
avtori exeba vaJas samwerlobo kredos da mis Tavisebur
xedvas, sinamdviliT gawbilebuli Semoqmedis protestad miiC-
nevs. sayuradReboa avtoris mosazreba adamianis pirovnuli
meobis, altruizmisa da kosmiuri siyvarulis vaJaseuli gaaz-
rebis Sesaxeb. mkvlevari TiTqos Semoqmedis wuxils grZnobs
41
adamianis mier ori udidesi Rirsebis: Tavisi meobisa da sxvisi
siyvarulis dakargvis Sesaxeb. vaJas Rirsebad miiCnevs univer-
saluri qadagebis: `Tavisufleba Tandayolili niWia~ bunebis
wiaRSi aRmoCenas.
v. kotetiSvili sagangebod miapyrobs yuradRebas ara mxo-
lod TemaTa mravalferovnebas, aramed mxatvrul ostatobas,
fantazias da warmodgenis unars. mkvlevris azriT, vaJas Semoq-
medebas kargad axasiaTebs misive sityvebi: `tanjuli gulis
nacremli~, `javriT nakvebi~, `sneuli~, magram ara `beCavi~.
e.C.
l. sulxaniSvili
vaJa-fSavelas sabavSvo moTxrobaTa
zogierTi Tavisebureba
Tb., 1964
naSromSi Seswavlilia vaJas sabavSvo moTxrobebi da ganxi-
lulia ramdenime arsebiTi mniSvnelobis sakiTxi, kerZod: vaJas
emociuri damokidebuleba masalisa da personaJebisadmi, siuJe-
tis Taviseburebebi, distancia avtorsa da personaJs Soris,
personaJi da mkiTxveli, fantastikuri vaJas moTxrobebSi,
Txrobis dinamiuroba; vaJas iumori da misi gamosaxvis xerxebi.
saanalizo masala moicavs vaJas 65 moTxrobas, romelTagan,
cxadia, yvela Tanabari Rirebulebis ar aris. mkvlevars sagu-
lisxmod miaCnia, rom vaJa sabavSvo TxzulebebisTvis iyenebs ara
marto dadebiTi xasiaTis masalas, aramed uaryofiTi emociebis
gamomwvevsac. man cxovelTa, mcenareTa da frinvelTa samyaro
bavSvis sulier sferos daunaTesava; niSandoblivis isec, rom
vaJas yvela personaJs axasiaTebs cxovelmyofeli, intensiuri
gancda sicocxlis siyvarulisa.
mkvlevris dakvirvebiT, vaJa yovelTvis gamoxatavs Tavis
damokidebulebas personaJisadmi. xSiria mowonebisa Tu sibra-
42
lulis gamomxatveli epiTetebi da Sedarebebi. personaJebi
TanagrZnobiT ekidebian erTmaneTs. SerCeuli obieqtis Tvise-
bebidan vaJa gamoyofs yvelaze dasafasebels da cdilobs, Ta-
nagrZnoba aRZras mkiTxvelSi.
naSromis bolos gamoTqmulia mosazreba, rom vaJa-fSavelas
sabavSvo prozis Taviseburebas gansazRvravs ara masala, aramed
am masalisadmi da personaJebisadmi avtoris midgoma, rameTu
swored am damokidebulebaSi mJRavndeba vaJas eTikuri mrwamsi
_ idea humanurobisa.
n.f.
g. qiqoZe
vaJa-fSavela
Tb., 1946
naSromi Seiqmna vaJa-fSavelas gardacvalebidan sami aTeuli
wlis Semdeg. mkvlevari sayuradRebod miiCnevs, rom ganvlilma
drom ucxo da gaugebari ki ar gaxada mkiTxvelisaTvis vaJas
Semoqmedeba, piriqiT, man axleburi sixcocxle SeiZina. narkvev-
Si mocemulia vaJas cxovrebis da misi Semoqmedebis Tematikis
mokle mimoxilva. avtori saubrobs vaJas ojaxur garemoze, mis
mamaze, romelic sasuliero piri iyo da mniSvnelovani gavlena
moaxdina vaJas pirovnebis formirebaze.
avtori saubrobs vaJas poeziisa da xalxuri zepirsityvierebis
urTierTmimarTebis sakiTxze. misi Semoqmedebis motivebidan
upirvelesad bunebis Tematikas gamokveTs da vaJas msoflio
literaturis erT-erT udides peizaJistad warmogvidgens; av-
tori ganixilavs vaJas patriotuli lirikis ramdenime nimuSs;
pirovnebisa da sazogadoebis urTierTdapirispirebis Temati-
kas ki warmoaCens `aluda qeTelaurisa~ da `stumar-maspinZlis~
magaliTze. dasasrul, msjelobs vaJa-fSavelas prozauli
Txzulebebis Sesaxeb da SeniSnavs, rom `am moTxrobebSic poetis
43
msoflmxedvelobis ZiriTadi ideaa asaxuli... adamiansa da bu-
nebas Soris Rrma naTesauri kavSiri arsebobs, mxolod es
msoflmxedveloba bavSvisTvis advilad misawvdom formebSia
gadmocemuli.
n.m.
T. qurdovaniZe
zepirsityvieri vaJa-fSavelas prozaSi
Tb., 2010
wignSi Seswavlilia vaJa-fSavelas mimarTeba folklorTan.
poetis moTxrobebSi daZebnilia mTis zepirsityvierebis nimu-
Sebi, romlebic safuZvlad dasdebia didi mwerlis originalur
Txzulebebs. naCvenebia maTi gardaqmnis xarisxi da konkretuli
funqcia.
naSromi ramdenime Tavisagan Sedgeba. esenia: fSav-xevsuruli
sinamdvile da vaJas SemoqmedebiTi interesebi; opozicia: ada-
miani _ buneba; dabrkolebaTa tragikuli gadaulaxavoba; mi-
Tur personaJTa demiTologizacia; `uZmos Zmis~ idealizacia;
maradiuli muxti; literaturuli zRaprebi; alegoriuli
Txrobis adresatebi; monaTxrobis xiluloba;
wigns erTvis gamoyenebuli lietarturis sia.
n.f.
44
i. CaxmaxaSvili
vaJa-fSavelas mistikur-zRapruli samyaro
gamomcemloba `merani~, Tb., 2006
wignSi ganxilulia vaJa-fSavalas mxatvruli prozis zogi-
erTi is Tavisebureba, romliTac vaJa ara Tu esatyviseba da-
savlur modernizms da CarTulia evropul literaturuli
cxovrebis mimdinare procesebSi, aramed rig SemTxvevebSi
uswrebs kidec mas. vaJa Sedarebulia uiliam batler leits. av-
toris azriT, es ori, erTmaneTisaTvis ucxo, Semoqmedi erTsa
da imave istoriul droSi erTmaneTisagan damoukideblad erTi
da imave xedviT Wvretda samyaros.
wignSi warmoCenilia is aspeqtebi, romelic axasiaTebs vaJa-
fSavelas mxatvrul warmosaxvas mistikuri da zRapruli sam-
yaros xedvisas. naSromi sami Tavisagan Sedgeba. pirvel Tavad
gamoyofilia `mistika~. kerZod, sizmari — mistikuri gamocxa-
debis karibWe. meore Tavis saerTo Tema aris à`angelozi~. am
WrilSi ganxilulia vaJas moTxrobebi: `xelmwifis danabarebi~,
`saaxalwlo sizmari~, `moCveneba~ da sxva. mesame Tavs ki warmo-
adgens `zRapari~. vaJasTan am Janris tendencia uaRresad fsiqo-
logiuri da filosofiuri formiT aris ganzogadebuli. av-
torisaTvis zRapari mxatvruli simarTlis gamosaxvis marjve
da originaluri formaa.
naSroms win uZRvis Sesavali werili, xolo boloSi erTvis
gamoyenebuli literaturis sia.
st.
45
m. Ciqovani
vaJa-fSavela da xalxuri poezia
Tb., 1956
vaJa-fSavelas Semoqmedebis kavSiri zepirsityvierebasTan
mkvlevarTa yuradRebis sagania. m. Ciqovanis winamdebare nar-
kvevi aris cda, monaxos vaJas poemebis folkloruli wyaroebi,
`baxtrionisa~ da `gvelismWamelis~ xalxur-poeturi wanam-
ZRvrebi. saTanado mravalferovani folkloruli masalebis
moxmobiT, SedarebiTa da analiziT mecnieri arkvevs am poemaTa
ZiriTad motivebs da gvTavazobs Sesabamis daskvnebs: `giglia~
mTlianad fSav-xevsurul xalxur wyaroebs eyrdnoba, `gvelis
mWamelis~ ZiriTadi qarga qarTuli folkloridanaa aRebuli,
Tumca es motivi araa TavisTavad qarTuli movlena; is farTo-
daa gavrcelebuli kavkasiaSi, evropis, aziisa da afrikis xal-
xebSic. `baxtrionSi~ ki gansxvavebul mdgomareobasTan gvaqvs
saqme: istoriuli xedvis kuTxea gadanacvlebuli _ istoriuli
gmirebis nacvlad poetma asparezi dauTmo saxalxo gmirebs,
daeyrdno xalxis mexsierebas, waSala drois zRvari, uSoresi
wiaRidan gamoixmo fSav-xevsurTa gmirebi, gverdSi amouyena Tu-
Sebs da Seqmna baxtrionis brZolis epopea gasaocari miTosuri
finaliT.
amave narkvevSi mecnieri gvacnobs vaJas, rogorc xalxuri
poeziis Semkrebsa da mkvlevars _ orasamde xalxuri leqsis
Camwersa da mravali eTnografiuli statiis avtors.
bolos ki mecnieri exeba metad faqiz da erTgvarad uxerxul
Temas _ vaJas qarTuls. is zustad xsnis da asabuTebs, ratomaa
gansxvavebuli vaJas poeziisa da prozis ena. misi TqmiT, vaJa-
fSavela xalxuri masalis safuZvelze cdilobs, gaamdidros
literaturuli ena, misces mas ufro meti mxatvruli Zala da
moqniloba.
st.
46
T. Cxenkeli
tragikuli niRbebi
Tb. 1971, gv. 1-331
aRniSnuli monografia, romelic vaJas dabadebis 110-e wlis-
Tavs mieZRvna, Sedgeba Sesavali nawilisa da eqvsi Tavisagan.
naSromSi avtori cdilobs vaJas individualuri poeturi da
miTosuri samyaros urTierTmimarTebis sakiTxis garkvevas,
tragikuli gmirebis fericvalebisa da amaRlebis (zogjer da-
cemis) garegani Tu Sinagani mizezebis dadgenas, im eTnikur-
miTosuri masalis warmoCenas, romlis transformaciis meSve-
obiTac dagvixata vaJam personaJTa miswrafebani zneobrivi
idealisaken. avtori ganixilavs samyaros models miTosuri
warmodgenebis mixedviT da miuTiTebs, rom vaJas SemoqmedebaSi
mxatvrul-miTosur elementebs pirvelxarisxovani mniSvneloba
eniWeba.
pirovnebis Sinagani fericvalebis, gardaqmnisa da zneobrivi
axalSobis sakiTxs avtori gamokveTs `aluda qeTelauris~ ma-
galiTze, romelic, misi azriT, mxatvruli struqturis srul-
yofiT, erTiani percepciiT da eqspresiuli ZalmosilebiT
gamorCeuli poemaa. avtori detalurad ganixilavs poemis per-
sonaJTa qmedebis motivebs, gamokveTs im fazebs, romlebsac
isini fericvalebis procesSi gadian, daZebnis paralelebs mi-
Tosur gmirebsa da poemis personaJebs Soris. fericvalebis
TematikasTan mimarTebaSi mkvlevari ganixilavs poema `gvelis
mWamels,~ warmoaCens mTavari personaJis, mindias mxatvrul
saxes da saubrobs misi miTosuri prototipis Sesaxeb.
n.m.
47
T. Cxenkeli
mSvenieri mZlevari
1-li gamocema, Tb., 1981
vaJa-fSavelas Semoqmedebas Tamaz Cxenkeli TiTqmis oTxi
aTeuli welia ikvlevs. am gamocemaSi Sesulia 70-ian wlebSi
gamoqveynebuli `tragikuli niRbebi~ (1970) da `mSvenieri mZle-
vari~ (1970). SemTxveviTi ar aris, rom vaJaseuli mSvenieri mZle-
vari wignis saTauricaa da Tamaz Cxenkelis es damoukidebeli
naSromi erTgvari Sesavlis _ winasityvaobis _ funqciasac
asrulebs `tragikuli niRbebisaTvis~. vaJas poemebSi pirovnebis
gardaqmnis miTosuri safuZvlebis Ziebis avtoriseuli gasaRebi
swored masSi devs.
qarTul mecnierebaSi dResac dominirebs ori urTierT-
gamomricxavi azri qarTuli mTisa da qristianobis genezisis Se-
saxeb. Tamaz Cxenkeli Tavisi gamokvleviT, sailustracio masa-
lis moxmobiT zurab kiknaZiseul Tvalsazriss uWers mxars:
saqarTvelos mTaSi qristianobis TandaTanobiT `paganizacias~,
anu `qristianul warmarTuls~ da ara tradiciuls _ `warmar-
Tul qristianuls~.
`filologiuri etiudebi~ qarTul anbans, mis warmoSobas,
asomTavrulis grafikasa da `qarTlis cxovrebaSi~ dacul cno-
bebs exeba, magram es avtoris mTavar saTqmels ki ar emijneba,
organuladaa CarTuli wignis saerTo qsovilSi da avtoris _
mecnieris, mkvlevris, poetis, mTargmnelis _ Semoqmedebis,
misi naRvawis ganuyofeli nawilia _ erT-erTi saintereso da
mniSvnelovani Tvalsazrisi qarTuli paleografiis Seswavlis
istoriaSi.
st.
48
T. SarabiZe
qristianuli motivebi vaJa-fSavelas SemoqmedebaSi
Tb., 2005, gv. 1-271
wigni Sedgeba Sesavali nawilis, eqvsi Tavisa da daskvnebisa-
gan, naSroms darTuli aqvs gamoyenebuli literaturisa da
wyaroebis CamonaTvali. monografiaSi ganxilulia is qristi-
anuli motivebi, romlebic dasturdeba vaJa-fSavelas Semoqme-
debaSi. wignis avtoris miTiTebiT, Tavisi msoflmxedvelobiT
vaJa qristianul niadagze dgas da es faqtori mkveTrad vlin-
deba mis SemoqmedebaSi: bunebasTan harmonia aRiqmeba, rogorc
RmerTTan Tanaziaroba, samyaros kanonzomieri wesrigic, vaJas
msoflmxedvelobiT, uflis nebiT xorcieldeba. avtoris miTi-
TebiT, ara mxolod samyaros modelis axsna, sikeTis vaJaseuli
gagebac sikeTis arsis qristianul gagebas ukavSirdeba, romlis
mixedviTac boroteba uarsoa, TiToeuli adamianis mier Cadeni-
li sikeTe amcirebs borotebas. mkvlevari amave aspeqtiT ganixi-
lavs siyvarulis motivs vaJas SemoqmedebaSi. vaJa moyvruli siy-
varulis aucilebel pirobad miiCnevs ara mxolod axloblebi-
saTvis zrunvas, aramed Rvawls ucxo adamianTa sakeTildReod,
maTi bednierebisaTvis Tavganwirvas. qristianuli siyvarulis
umaRles gamovlinebad vaJa mtris siyvaruls saxavs. qristi-
anul motivTagan erT-erTi umTavresi poetisaTvis aris codva-
madlis sakiTxi _ madli RmerTTan miaxlebaa, codva — masTan
dacileba. mkvlevari saubrobs simboluri azrovnebisa da kon-
kretuli saxe-simboloebis Sesaxeb. avtori aqve dasZens, rom Ta-
visi msoflmxedvelobiT vaJa ilias memkvidrea. mkvlevari
vrclad ganixilavs vaJas SemoqmedebaSi warmoCenil sinanulis
motivs, romelic qristianuli azrovnebis safuZvelia. dasas-
rul, avtori gvesaubreba poetis Semoqmedebis miTologiur Zi-
rebze da SeniSnavs, rom miTosi da qristianoba vaJasTan ori-
ginalurad aris dakavSirebuli. n.m.
49
q. Sengelia
damabneveli sidiade
(vaJa-fSavelas mrwamsis Sesaxeb `gvelismWamelis~ mixedviT)
Jurnali `mnaTobi~ 1-2, 2001.
naSromSi warmodgenilia qarTvel mweralTa da mkvlevarTa
mosazrebebi vaJa-fSavelas mrwamsis Sesaxeb. werili iwyeba
grigol robaqiZis poziciiT, romelic vaJa-fSavelas panTeis-
tad miiCnevda. Semdeg mocemulia qarTveli simbolistebis
msjeloba vaJa-fSavelas filosofiuri naazrevis Sesaxeb. isini
mwerals xan simbolistad, xan warmarTul SexedulebaTa mimdev-
rad moiazreben; maT mosazrebebs ufro emociuri da lirikuli
dasayrdeni aqvs; s. danelia ki poemas ganixilavs idealisturi
aTeizmis poziciidan. mkvlevari miiCnevs, rom poetis azrovne-
baSi vxedavT warmarTuli individualizmis gamovlinebas. g. qi-
qoZes, g. jiblaZis da S. radianis dakvirvebebsa da naSromebSic
vaJas warmarTul SexedulebaTa msoflmxedvelobrivi analizia
dadasturebuli. maTi argumentacia gulisxmobs vaJa-fSavelas
panTeistobas, animistobas da anTropomorfizmsac.
avtori miuTiTebs, rom grigol kiknaZe kategoriulad emij-
neba aRniSnul mosazrebebs da miiCnevs, rom `gvelismWamelSi~
naCvenebia bunebis wvdomis grZnobiTi gza (instinqtis gza) da
adamianis yovlismcodneobis unari. naSromSi vrclad aris war-
modgenili mecnieris mier moyvanili argumentebi, ris safuZ-
velzec mis mier uaryofilia yvela is mosazreba, romelic qar-
Tul literaturul kritikaSi gamoiTqva am sakiTxTan dakav-
SirebiT. qeTevan Sengelias mier gamoTqmulia mosazreba, rom
`gvelismWamelSi~ sagrZnobia siaxlove bibliur motivebTan.
axsnilia, ras unda niSnavdes poemaSi `axalad sulis Cadgma~ da
ra kavSiri aqvs mas (arqimandrit rafaelis naSromze dayr-
dnobiT) sulis feriscvalebasTan. saubaria agreTve, samyaros
uxilav siRrmeTa wvdomis SesaZleblobebisa da adamianuri in-
50
tuiciis Sesaxeb, rac, bibliis mixedviT gulisxmobs, rom `cod-
viT dacemamde~ adamma yvela suldgmulis Sinagani buneba icoda
da adami da eva saxelebiT uxmobdnen cxovelebsa da mcenareebs.
naSromSi amis mixedviT ganxilulia mindias qmedebis arsi.
q.S.
d. wowkolauri
vaJa-fSavelas eposis wyaroebis da
mxatvruli struqturis Sesaxeb
Tb., 1982
wignSi ganxilulia vaJa-fSavelas eposis wyaroebisa da Semoq-
medebiTi istoriis sakiTxebi. cxovrebiseul da folklorul
masalasTan Sedareba-Sepirispirebis gaTvaliswinebiT daxasi-
aTebulia vaJas poemaTa mxatvruli struqtura, Sefasebulia
maTi fabulebis, siuJetebisa da saxe-xasiaTebis TviTmyofa-
doba, socialur-zneobrivi Rirebuleba.
vaJa-fSavelas Tanamedrove qarTulma saliteraturo kri-
tikam erTgvarad gaazviada poetis nawarmoebebze xalxuri Se-
moqmedebis ideur-mxatvruli zemoqmedebis diapazoni. naSromis
mizania, warmoaCinos vaJa-fSavelas eposis, kerZod, `gogoTur
da afSinas~, `baxtrionis~, `stumar-maspinZlis~ da `gvelis
mWamelis~ wyaroebis, siuJetebisa da SemoqmedebiTi istoriis
Taviseburebebi. didi poetis literaturul-esTetikuri naaz-
revi mis intuiciur TviTdakvirvebazea amozrdili, amitomac
vaJas Teoriuli xasiaTis yovel moTxovnas (iqneba es Semoqme-
debiTi procesis specifikis sakiTxi, individualuri da koleq-
tiuri Semoqmedebis urTierTmimarTebisa Tu sazogadoebaSi xe-
lovnebis rolis adgilis problema da a. S) didi damarwmuneb-
loba aqvs SeZenili, raki igi nasazrdoebia uSualod poetis
SemoqmedebiTi praqtikiT, misi poeturi `me~-s TviTanaliziT.
51
naSromi 6 Tavisagan Sedgeba: I. vaJa-fSavela SemoqmedebiTi
wyaroebisa da poeturi individualurobis Sesaxeb; II. vaJa-
fSavelas poemis _ `gogoTur da afSina~ _ SemoqmedebiTi masa-
lisa da siuJetis sakiTxisaTvis; III. `baxtrionis~ siuJeti da
xalxuri wyaroebis problema; IV. `stumar-maspinZlis~ wyaro-
ebis, siuJetis da SemoqmedebiTi istoriis sakiTxebi; V. `gvelis
mWamelis~ wyaroebisa da mxatvruli struqturis Taviseburebis
Sesaxeb; VI. poetur tradiciebTan vaJa-fSavelas leqsis mimar-
Tebis erTi aspeqti.
wigns axlavs gamoyenebuli literaturis sia.
n.f.
al. WeiSvili
mxatvruli saxis dinamika vaJa-fSavelas poemebSi
wignSi: kritikuli werilebi (gv. 56-193)
Tb.,1948
wigni ramdenime narkvevs Seicavs, romelTa Sorisaa werili
`mxatvruli saxis dinamika vaJa-fSavelas poemebSi~.
mkvlevari miuTiTebs, rom Tumca qarTveli mecnierebis er-
Tma nawilma sworad igrZno vaJas Semoqmedebis Zala da siRrme,
magram es Zala TiTqmis mTlianad vaJas Semoqmedebis pirvelwya-
rod dasaxul xalxur poezias miawera. vaJa im poetTa ricxvs
miekuTvneba, romelTac ar uyvarT mxatvruli resursebis, po-
eturi tyvia-wamlis tyuil-ubralod xarjva. udidesi ekonomia,
damzogveloba axasiaTebs mis stils. Seuneleblad miiswrafvian
misi poemebis siuJetebi mTavarisa da ZiriTadisaken. kontras-
tze, bnelisa da naTlis TamaSze amyarebs mwerali sakuTari kon-
cefciis warmoCenas. vaJas poemebSi gmiris sulieri ganwmenda,
sulieri aRorZineba xdeba gancdili didi zneobrivi Seryevis
Sedegad. grafikulad Tu warmovidgenT mxatvruli saxis dina-
mikas, Cven davinaxavT, rom Tu poemis dasawyisSi vaJa gamalebiT
52
miaqanebda gmirs gamxecebis ufskrulisaken, axla mwerals
aseTive Seunelebeli dinamikurobiT mihyavs igi maRali humanis-
turi msoflmxedvelobis mwvervalisaken. zviadauris mokvdine-
bis scenas avtori akavSirebs gogolis `taras bulbadan~ osta-
pis dasjasTan. aseve, saintereso paralelia daZebnili n. maris
mier Caweril eTnografiul masalasTan _ `ZaRl iyos Tqveni
mkvdrisada~ - am magiur formulasTan dakavSirebiT.
n.f.
a. xucurauli
mTis eTnografiuli yofis suraTebi
vaJa-fSavelas mogonebaTa furclebze
Tb., 2008
aRmosavleT saqarTvelos mTianeTis eTnografiul yofaze,
fSavsa da vaJa-fSavelaze uamravi ram dawerila da gamoqveyne-
bula, magram am ori fenomenis bolomde amocnob-amowurva SeuZ-
lebelia. amaSi gvarwmunebs winamdebare wigni, romelsac avtori
or nawilad yofs.
pirvelSi aRmosavleT saqarTvelos eTnografiuli yofis
suraTebi, wes-Cveulebebi da tradiciebi aRwerilia fSavisa da
mTiuleTis aragvis auzebs Sua moqceuli xorxis xeobis mimde-
bare soflebis magaliTze. es xeoba eTnografiulad mTlianad
Seuswavlelia da amdenad mas qarTuli eTnografiis Sevseba-
gamdidrebis TvalsazrisiT, mTliani suraTis Sesaqmnelad, di-
di mniSvneloba aqvs. avtori Seecada mkiTxvels mTielTa yofis
is mxareebi gaacnos, romelTac naklebad Sexebia mkvlevarTa
xeli.
wignis meore nawili mogonebebia vaJa-fSavelaze. esaa sru-
liad axali, cocxali masala da ara arsebulis Tavmoyra da
kidev erTxel ganmeoreba. informatorebi da eTnoforec sru-
liad axalia _ vaJas Svilebi, SviliSvilebi, razikaSvilTa STa-
53
momavalni da is adamianebi, romlebic uSualod vaJas Tanamed-
roveni iyvnen an winaparTa gadmocemiT maTs mexsierebas sain-
tereso mogonebebi SemorCa. am monakveTSi mkiTxveli gaecnoba
vaJa-fSavelas _ mamas, meuRles, meojaxes, meurnes, sazogado
moRvawes, mTieli kacis qomags da, rac mTavaria, genialur
poets _ mis SemoqmedebiT laboratorias, rogor da ra piro-
bebSi iqmneboda vaJas Sedevrebi.
st.
g. jiblaZe
vaJa-fSavela
wignSi: kritikuli etiudebi
Tb., 1955
wigni Sedgeba Sesavlisa da 6 Tavisagan: besarion belinski,
nikoloz CerniSevski, d. WonqaZe, `suramis cixe~, vaJa-fSavela,
gogla leoniZe.
narkvevis me-5 TavSi saubaria vaJa-fSavelas literaturul-
esTetikur Sexedulebebze. mocemulia vaJas poeziis zogadi
daxasiaTeba. naCvenebia, rogoraa warmodgenili momavali vaJas
poeziaSi. mkvlevari vrclad saubrobs vaJas anTropormorfize-
mis socilur xasiaTze, vaJas peizaJebze. afasebs vaJas kritiku-
li werilebis mniSvnelobas; sagangebod mimoixilavs werils `Pro
domo sua~; msjelobs tolstoisa da vaJa-fSavelas SemoqmedebiT
Tanxvedraze; calke qveTavi eTmoba originalursa da xalxurs
vaJas qmnilebebSi; Tavmoyrili da Sefasebulia rusTvelis,
Seqspiris, servantesis, puSkinisa da goeTes Sesaxeb vaJas mier
gamoTqmuli Sexedulebebi; naSromSi warmoCenilia vaJas re-
alisturi koncefcia, misi damokidebuleba tendenciis sakiTxi-
sadmi xelovnebaSi;
54
mkvlevarma vaJas axali homerosi uwoda; romantikuli ieriT
damSvenebuli realisti mwerali, geniosi mxatvari, romelmac
msoflio poeziis saganZurSi margalitebi Seitana.
n.f.
g) literaturuli urTierTobebi
l. TeTruaSvili
vaJa-fSavelasa da iohan volfgang goeTes
ideur-msoflmxedvelobrivi urTierToba
Tb. 1982
wigni exeba vaJa-fSavelasa da goeTes Semoqmedebas, maTs
msoflmxedvelobriv da mxatvrul-esTetikur problematikas.
samecniero gamokvleva moicavs winaTqmas, or ZiriTad nawils
(bunebis (RmerTis) gageba; mimesisis problemebi) da reziumeebs
rusul da germanul enebze..
avtori axleburad iazrebs vaJas panTeistobis problemas,
`eresis~ sakiTxs. mecnieri saubrobs vaJa-fSavelasa da goeTes
SemoqmedebaSi zebunebrivi Zalebisa da samyaros Semecnebaze.
mkvlevari siRrmiseulad mimoixilavs RvTaebisa da bunebis,
adamianisa da RvTaebis urTierTmimarTebis sakiTxebs. safuZ-
vlianad Seiswavlis da warmoaCens goeTes Semoqmedebas panTe-
izmis konteqstSi; mimoixilavs vaJa-fSavelas panTeistobis
Teoriasac da saubrobs am sakiTxiT gamowveul polemikaze.
avtorTa msoflmxedvelobis warmosaCenad mkvlevari ey-
rdnoba goeTesa da vaJa-fSavelas lirikuli gmirebis xasiaTeb-
sa da damokidebulebebs. l. TeTruaSvili krebs da warmogvid-
gens did interteqstualur masalas mweralTa mxatvruli mem-
kvidreobidan. saubrobs ra mSvenieri adamianis panTeistur mo-
55
delze, mecnieri ganixilavs faustisa da mindias msgavsebis
sakiTxs; ganmartavs `kai ymis~ cnebis Sinaarss da miiCnevs, rom
goeTe da vaJa-fSavela qmnian RvTaebis sworfer, mis metoqe
gmirebs.
meore TavSi mkvlevari ganixilavs goeTesa da vaJa-fSavelas
SemoqmedebiT meTodebs, romelTa saSualebiTac isini realobis
mxatvrul reprezentacias axdenen. mecnieri samyaros `gardaT-
qmis~ goeTesa da vaJa-fSavelaseul xerxebs ganixilavs aris-
toteles da lesingis terminologiuri instrumentebis
saSualebiT.
mimesisis arsis ganxilvisas naSromis avtori eyrdnoba aris-
toteles obieqtur-realistur gagebas da Sesabamisi masalis
moxmobiT warmogviCens goeTesa da vaJas aristoteles esTeti-
kuri mrwamsis SemoqmedebiT memkvidreebad;
st.
d) leqsTmcodneobis sakiTxebi
e. kvitaiSvili
vaJa-fSavelas riTma
Tb., 1971
naSromSi qarTuli leqsis erT-erTi umniSvnelovanesi kom-
ponentis _ riTmis _ TvalsazrisiT Seswavlilia vaJa-fSavelas
poezia.
vaJas riTma qarTuli poeziis ganviTarebis fonzea ganxilu-
li mraval aspeqtSi; mkafiodaa gamovlenili is ZiriTadi Tavise-
burebebi, rac poetis riTmas axasiaTebs.
wignSi TvalsaCino adgili aqvs daTmobili xalxur poezias-
Tan, kerZod, xalxur riTmasTan, vaJas mimarTebas. naSromis Zi-
56
riTadi mizania vaJas adgilisa da rolis Cveneba qarTuli riT-
mis ganviTarebis istoriaSi.
naSromi Sedgeba Sesavlisa da 5 Tavisagan, romlebic, Tavis
mxriv, ramdenime qveTavadaa dayofili: 1. riTmis sigrZe-simok-
le; 2. aritmvis xerxebi; 3. vaJas riTmis evfonia; 4. vaJas riTmis
morfologia; 5. `stumar-maspinZlis~ riTma;
naSromis bolos mkvlevari askvnis: vaJam mravalsaukunovan
qarTul saleqso teqnikas, kerZod, qarTul riTmas, xalxur po-
eziaze dayrdnobiT axali elvareba SeZina. man aaRorZina da Tvi-
sebrivad gaamdidra rusTvelisa da guramiSvilis tradiciebi.
z.c.
g. kalandariSvili
qarTuli poeziis tradicia da vaJa-fSavela
wignSi: tradicia da Tanamedroveoba axal qarTul
literaturaSi
Tb., 2006
wigni Sedgeba 4 damoukidebeli nawilisagan; Tavi I. bibliis
literaturuli adaptacia qarTvel romatikosTa Semoqmedeba-
Si; II. XIX saukunis 70-iani w.w. `mamaTa~ da `SvilTa~ polemikis
zneobriv-religiuri aspeqtebi; III. qristianuli tradiciebi
ilias SemoqmedebaSi; IV. qarTuli poeziis tradicia da vaJa-
fSavelas poeturi xilvebi;
narkvevSi Seswavlilia rogorc vaJas epikuri qmnilebebi, ise
lirika; mecnieris azriT, vaJas poeziaSi gaerTianda qarTuli
sulierebis ori nakadi _ miTosuri da qristianuli; vaJam dag-
varwmuna poeziaSi maTi Tanaarsebobis SesaZleblobebSi da ad-
gili moupova Tavis Tanamedrove mTielTa warmodgenebsac, ro-
gorc eris sulieri istoriis mniSvnelovan dokuments. vaJas,
rogorc poets, izidavda miTosuri samyaro Tavisi kosmiuri
masStabiT, magram arc qristianuli grZnobebiT STagoneba ak-
57
lda mis lirikas. axali qarTuli mwerlobisTvis damaxasiaTebe-
lia Rrma istorizmi, risi upiratesi niSani tradiciebisadmi
gansakuTrebuli erTguleba da interesia. am periodis litera-
turaSi Tanabari ZaliT aRniSnulia Zveli qarTuli mwerlobis
da zepirsityvierebis tendenciebi.
mkvlevari aRniSnavs, rom literaturul-wignieri tradici-
ebi vaJas SemoqmedebaSi bevrad ufro mkrTaladaa gamoxatuli,
vidre tradiciebi xalxuri poeziisa da qarTuli miTosisa.
Tumca mis poemebSi `eTeri~ da `monadire~ mocemulia `vefxis-
tyaosnis~ intriga _ mefisTvis micemuli sityvis gatexva (gur-
geni _ farsadani). vaJas poeturi stili sakmaod daSorebuli
qarTuli klasikuri mwerlobis stilisagan da fSavur kiloze
wera rom ver gaebeda, mkvlevris azriT, ideur, magram usaxo
poetad darCena eloda.
naSromis bolos mkvlevari miuTiTebs, rom vaJas poeziaSi
miTologiuri fantazia uSualod da bunebrivad efuZneba mxat-
vrul fantazias, xolo umTavresi msgavseba vaJas poetikasa da
ziepirsityvierabas Soris plastikurobaa: vaJas xedvis udidesi
energia aqvs.
z.c.
e) enis sakiTxebi
i. imnaiSvili
vaJa-fSavela da Zveli qarTuli ena
Tb., 1968, gv. 1-240
naSromis mizania vaJa-fSavelas SemoqmedebaSi warmodgenili
Zveli qarTuli leqsikisa da gramatikuli formebis Seswavla.
avtoris miTiTebiT, vaJas SemoqmedebaSi uxvad gvxvdeba Zveli
qarTuli saliteraturo enis masalebi. SeiZleba gadauWarbeb-
58
lad iTqvas, rom me-19 saukunis (II naxevris) mwerlebs Soris
vaJas am mxriv veravin Seedreba. mis nawerebSi (poeziasa da pro-
zaSi) Warbadaa imgvari Zveli qarTuli leqsikuri erTeulebi,
romlebic dRes daviwyebulia. aseve, xSiria saxelisa da zmnis
sxvadasxva gramatikuli kategoriebi, romlebic mxolod Zveli
qarTulis safuZvelze aixsneba.
TavSi _ leqsikuri Sexvedrebi _ avtori ganmartavs kon-
kretul formebs anbanuri Tanmimdevrobis dacviTa da Sesaba-
misi teqstebis damowmebiT. Semdeg TavSi _ gramatikuli Sexved-
rebi _ avtori ganixilavs fonetikur da morfologiur saki-
Txebs. morfologiuri sakiTxebidan igi Seexeba brunvaTa siste-
mas, ganixilavs konkretul magaliTebs vaJas Semoqmedebidan,
warmoaCens ormagi brunebis nimuSebs, saubrobs narTaniani mrav-
lobiTis, nawevarisa da msazRvrel-sazRvrulis gamoyenebis
Taviseburebebze.
zmnis kategoriis ganxilvisas mkvlevari yuradRebas amaxvi-
lebs xolmeobiTis formebis gamoyenebaze. es sakiTxi Zveli da
axali qarTulis erT-erTi ganmasxvavebeli niSania. xolmeobi-
Tis mwkrivebi, romelTa simravlec damaxasiaTebelia Zveli
qarTulisTvis, axalSi ar dasturdeba. igive iTqmis pirdapiri
obieqtis mravlobiTobis zmnaSi gamoxatvis Sesaxebac, romelic
aseve, gansxvavebiT axali qarTulisagan, gvqonda ZvelSi da
gvxvdeba vaJas SemoqmedebaSic. poeti saubrobs zmnuri katego-
riis sxva arqaul formebzec, sintaqsisa da droTa Tanmimdev-
robis sakiTxebze, vrclad da detalurad mimoixilavs metriki-
sa da ritmis regulaciis enobriv-mxatvrul saSualebebs, mok-
led exeba poeturi xelovnebis sxva xerxebsac, romlebic
damaxasiaTebelia vaJas mxatvruli metyvelebisaTvis.
n.m.
59
S. ZiZiguri
vaJa-fSavelas enis probleba
wignSi: `qarTvel klasikosTa enobrivi memkvidreoba~
Tb., 1971, gv. 166-200
naSromSi ganxilulia vaJa-fSavelas samwerlobo enis prob-
lema. avtoris miTiTebiT, vaJas samwerlobo ena diferencire-
bulia Janris mixedviT. poeti prozaSi saliteraturo enas, xo-
lo poeziaSi mis dialeqtur variants iyenebs. naSromis avtori
ganixilavs literaturis kritikaSi miRebul formulirebas,
romlis mixedviTac vaJa enobrivi partikularizmis tipuri
warmomadgenelia, enobrivi naturalizmis damnergavia qarTul
literaturaSi da aqve gvTavazobs p. mirianaSvilis, i. nakaSiZis,
a. wereTlis, k. abaSiZis, ip. varTagavas, t. tabiZis, arn. Ciqobavas
da sxvaTa Tvalsazrisebs vaJas enasTan dakavSirebiT. vrclad
warmoadgens Tavad vaJa-fSavelas damokidebulebas sakuTar
samwerlobo enasa da stilze. mkvlevaris miTiTebiT, vaJa mxars
uWers enobrivi konservatorizmis Teorias, amasTan, poetis
azriT, fSavur kilos gansakuTrebuli mniSvneloba eniWeba axa-
li qarTuli saliteraturo enis formirebis procesSi. werilis
avtori msjelobs dialeqtizmebis nakadze vaJas samwerlobo
enaSi da, amasTan, gvTavazobs vaJas dialeqtizmebis analizs,
ganixilavs konkretul nimuSebs. dasasrul, avtori askvnis, rom
vaJa-fSavela ar SeiZleba miviCnioT enobrivi naturalizmis
tipur warmomadgenlad da vaJas fSavur dialeqtTan mimarTebis
problemac garkveuli SezRudviT unda ganvixiloT, radgan
vaJas poeturi metyvelebis arsebiTi nawili saliteraturo enas
eyrdnoba, dialeqtizmebs vaJas nawerebSi stilistikuri fun-
qcia aqvs dakisrebuli, xolo mTlianobaSi poetma didi wvlili
Seitana qarTuli saliteraturo enis formirebaSi.
60
werili dayofilia Tavebad: 1. zogadi mimoxilva 2. vaJas enis
sakiTxi literaturul kritikaSi 3. vaJas Sexedulebebi enaze 4.
dialeqtizmebis adgili vaJas enaSi 5. vaJas dialeqtizmebis
analizi..
n.m.
III. saiubileo krebulebi
vaJa-fSavelas dabadebidan 100 wlisTavisadmi
miZRvnili krebuli, 1861-1961
mecnierebaTa akademiis gamomcemloba.
red.: g. leoniZe, Tb., 1961
krebulSi Setanilia 18 statia. wigni ixsneba akaki SaniZis
mogonebebiT. giorgi abzianiZe statiaSi `vaJa-fSavelas Semoqme-
debis sakacobrio mniSvneloba~, miuTiTebs, rom vaJa-fSavelas
udidesi istoriuli damsaxureba Tavisi Semoqmedebis centrSi
im didi socialuri, filosofiuri da eTikuri problemebis
moqceva, romlebic aRelvebda misi drois mowinave kacobriobas.
am problemebs genialurma xelovanma mouZebna Rrma originalu-
ri forma, novatoruli ideur-mxatrvruli gadawyveta, riTac
Tavisi Semoqmedeba msoflio literaturis simaRleze aiyvana.
al. baramiZe werilSi `vaJa-fSavela rusTvelologi~, miuTi-
Tebs poetis mier gamoTqmul rusTvelologiur ideebze. kerZ-
od, gamoyofs vaJa-fSavelas mier al. xaxanaSvilis ZiriTadi
mosazrebis _ `vefxistyaosnis~ xalxuri tarielianidan warmo-
Soba _ darRvevas. mkvlevars agreTve mniSvnelovnad miaCnia
vaJas mier `vefxistyaosnis~ siuJetis originalurobis proble-
mis gadaWrac. vaJam dagmo maris werilebSi gamoTqmuli pozicia
61
da Tavisi midgomiT miuaxlovda e.w. `siuJeturi SeniRbvis~
koncefcias.
mix. Ciqovani statiaSi `vaJa-fSavelas `stumar-maspinZlis~
folkloruli Zirebi~, aRniSnavs, rom marTalia, vaJas Semoqme-
debaSi ar moiZebneba erTi TvalsaCino poemac ki, romelic
uSualod kavSirSi ar iqneba folklorTan, magram, amave dros,
TiToeuli maTgani Rrmad individualuri da originaluria
gaazrebis TvalsazrisiT.
qs. sixaruliZe werilSi `vaJa-fSavelas~ folkloruli Sexe-
dulebebi~ mimoixilavs ra vaJas werilebs xalxuri sityviere-
bisa da literaturis urTierTmimarTebis Sesaxeb, aRniSnavs,
rom vaJas Sexedulebebs didi Teoriuli Rirebuleba gaaCnia da
rom poetis mier xalxuri wyaroebis gamoyenebis principi
samagaliToa yvela WeSmariti xelovanisTvis.
g. kalandariSvili werilSi `vaJas metaforuli metyveleba
da Tanamedrove qarTuli poezia~ poets metaforebis jadoqars
uwodebs da acxadebs, rom rusTvelis Semdeg qarTul poeziaSi
mas badali ar moepoveba da rom man me-20 s. qarTuli poeziis
ganviTarebaze didi gavlena moaxdina.
a. gaCeCilaZis azriT, `mokveTili~ pirveli qarTuli drama-
tuli nawarmoebia. igi Rrma konfliqtiis niadagze Seqmnili
fsiqologiuri dramaa, romelic adamianis sulieri samyaros
moZraobas saocari sizustiT gvaCvenebs. mkvlevari miiCnevs,
rom Tavisi fsiqologizmiT `mokveTili~ axlos dgas ilias dra-
matul poemasTan `deda da Svili~.
d. ramiSvils werilSi `gvelis mWamelis~ mTavari gmiris _
mindias _ saxe qarTul literaturul kritikaSi~, arsebiTad
miaCnia, rom vaJa icnobda da iziarebda mindias k. abaSiZiseul
Sefasebas: `poema aris mewvrilmanuri, praqtikulis fiqrebis,
usaxo utilitarizmis sazizRari saxis damgmobi... mSvenieri
mindia, gonebiTa da grZnobiT laRi, iRupeba viwro haerasa da
atmosferoSi~.
62
l. sulxaniSvili Tavis werilSi msjelobs vaJas sabavSvo
prozis erT Taviseburebaze. kerZod, `crupentela aRmzrde-
lis~ magaliTze ganixilavs rogor, ra saSualebebiT axerxebs
vaJa mkiTxvelze zemoqmedebis moxdenasa da masTan uSulo
kontaqtis damyarebas.
ap. canava msjelobs vaJa-fSavelas mimarTebaze fSaur kafi-
asTan. avtori ganixilavs, ra aris kafia da rogoria misi speci-
fika; axasiaTbs vaJa fSavelas, rogorc fSauri kafiis mkvle-
varsa da Semkrebs; aseve, gviambobs vaJas damokidebulebaze
fSauri kafiis ostatebisadmi.
garda zemoxsenebulisa, krebulSi mkiTxveli gaecnoba Sem-
deg statiebs: l. WrelaSvili _ `zogierTi cnoba razikaSvi-
lebis urTierTobidan~, T. izaSvili _ `vaJasa da baCanas urTi-
erTobidan~, r. kusraSvili _ `vaJas erTi honoraris istoria~;
s. caiSvili _ `paralelebi da SeniSvnebi~; l. sanaZe _ `vaJa-
fSavelas `soflis suraTebi~; T. Cxenkeli _ `vaJa-fSavelas
poemebis zabolockiseuli Targmanebi~; i. megreliZe _ `n. mari
da vaJa—fSavelas SefasebiT~; g. barnovi _ `vaJa-fSavelas
poeziis xalxuri wyaroebis Sesaxeb~.
n.f.
Tematuri krebulebi
qarTveli mwerlebi vaJa-fSavelas Sesaxeb
Tb., 2003
krebuli mieZRvna vaJa-fSavelas kabinetis damaarseblisa da
xelmZRvanelis, prof. grigol kiknaZis dabadebis 90-e wlisTavs
(Semdg.: i. evgeniZe, l. minaSvili, j. WumburiZe). krebuli mo-
icavs 709 gverds. erTvis Sesavali narkvevi (avtori iuza evge-
63
niZe), komentarebi, SeniSvnebi da saZieblebi (Semdg.: l. minaS-
vili). krebulis redaqtoria j. WumburiZe.
wignSi mkiTxveli gaecnoba qarTvel poetTa da prozaikosTa
mier vaJas Temaze Seqmnil leqsebs, mxatvrul eskizebs, eseebs.
kritikul werilebs, narkvevebs, memuarebsa da pirad werilebSi
dacul cnobebs mgosnis samoRvaweo asparezze gamosvlis
dRidan XX saukunis 80-ian wlebamde.
krebulSi ar Sesula qarTvel emigrant mweralTa naazrevi.
gamonaklisia mxilod grigol robaqiZe, Salva amirejibi da
akaki papava, radgan isini emigraciaSi wasvlamdec aqveynebdnen
werilebs vaJas Sesaxeb.
krebulSi aseve ar Sesula rogorc moculobiT, ise Sinaar-
sobrivi TvalsazrisiT gamorCeuli da sayovelTaod cnobili
naSromebi: akaki gawerelias `vaJa-fSavela~, T. Cxenkelis `tra-
gikuli niRbebi~ da `mSvenieri mZlevari, e. kvitaiSvilis `vaJa-
fSavelas riTma~.
krebulSi Sesulia sxvadasxva dros presaSi gamoqveynebuli
masalac. Semdgenlebma Tavi mouyares 140-mde publikacias. maT
Sorisaa iseT avtorTa nawerebi, rogorebic arian: ilia WavWa-
vaZe, akaki wereTeli, d. kldiaSvili, d. megreli, g. ServaSiZe, gr.
robaqiZe, s. SanSiaSvili, i. ekalaZe, l. bzvaneli, g. quCiSvili,
g.tabiZe, t. tabiZe, p. iaSvili, v. gafrindaSvili, g. leoniZe,
k.gamsaxurdia, v. barnovi, m. javaxiSvili, i. griSaSvili, s. Ciqo-
vani, n. nakaSiZe, d. Sengelaia, l. goTua, ak. beliaSvili, gr. aba-
SiZe, T. WilaZe da sxvani.
SemdgenelTa mizani iyo Tavi moeyaraT yvela im poeturi
formiT warmodgenili Tu wminda kritikul-Teoriuli xasiaTis
masalisaTvis, rac ki vaJas Sesaxeb Seqmnila. rasakvirvelia, kre-
buls ar aqvs sisrulis pretenzia, magram is qarTul samecniero
sivrceSi Seqmnili am tipis pirveli krebulia da, amdenad, metad
faseulic.
n.f.
64
vaJa fSavela qarTul literaturul kritikaSi
(Semdg. i. bocvaZe)
qrestomaTia, I, Tb., 1955
qrestomaTiaSi Setanilia vaJa fSavelas SemoqmedebasTan da-
kavSirebiT Seqmnili kritikuli werilebi, romlebic 1886-1925
wlebSia dawerili. wigns win uZRvis Semdgenlis, i. bocvaZis,
vrceli werili `vaJa fSavela qarTul literaturul kritika-
Si~, romelSic avtori kritikulad ganixilavs krebulSi mis
mierve Setanil werilebs. aqve i. bocvaZe warmogvidgens sakuTar
subieqtur Sexedulebas vaJa fSavelas SemoqmedebasTan
dakavSirebiT.
qrestomaTiaSi Setanili pirveli kritikuli werili - `bib-
liografiuli SeniSvna~ _ ekuTvnis iakob mansvetaSvils.. aq gan-
xilulia sabavSvo Jurnal `nobaTis~ III, IV da V nomrebi. Semdeg
wignSi mocemulia ivane jajanaSvilis (i. kavTeli) `bibliogra-
fiuli SeniSvna~, romelic aseve Jurnal `nobaTis~ mimoxilvas war-
moadgens. aq sayuradReboa is faqti, rom i. jajanaSvili vaJa fSa-
velas `Svlis nukris naambobs~ mxolod sityvebis grovad miiCnevs.
vaJa fSavelas enis Taviseburebas exeba petre mirianaSvilis
werili `saero ena da saTemo kilo~, romelSic avtori aRniSnavs,
rom vaJas kuTxurma metyvelebam `mTlad aria enis taZari~. am
publicistur werils mosdevs vaJas sapasuxo werili `mcire
SeniSvna~, romelSic avtoris mier dasabuTebulad aris Sefasebuli
xalxuri metyvelebis roli saliteraturo enis ganviTarebaSi.
ioseb bocvaZis mier qrestomaTiaSi Setanilia petre miri-
anaSvilis sapasuxo werili `b-ni vaJa fSavela da b-ni urbneli~;
aseve, Teofile xuskivaZis publikacia `sabibliografio SeniS-
vna~, gr. yifSiZis literaturul-kritikuli xasiaTis werilebi:
`saliteraturo mimoxilva~, `T-di raf. erisTavi da misi sali-
teraturo moRvaweoba~ da isev `saliteraturo mimoxilva~.
65
CamoTvlil werilebSi avtori met-naklebad kritikulad afa-
sebs vaJa fSavelas Semoqmedebas.
qrestomaTiaSi warmodgenilia vaJa fSavelas werili `Pro
domo sua~, masSi mkafiod Cans mwerlis literaturul-kritikuli
da esTetikuri Sexedulebebi.
krebulSi i. bocvaZem Seitana ilia nakaSiZis publicisturi
werilebis seria: `vaJa fSavelas poezia~, `vaJa fSavela~ da `vaJa
fSavela~ (l. razikaSvili). sayuradReboa, rom am werilebis
avtori ver axerxebs ganaviTaros erTi mwyobri Tvalsazrisi
vaJas Semoqmedebaze da garkveul winaaRmdegobaSic vardeba.
qrestomaTiaSi aseve warmodgenilia Semdegi werilebi: l.
bocvaZis `kritika da bibliografia~, kita abaSiZis `vaJa fSa-
vela~, i. gomarTelis `kritikuli SeniSvna~ da `saliteraturo
SeniSvnebi~, iv. gomelauris `bibliografia~; gr. rcxilaZis pub-
likacia `vaJa fSavelas lirikis axali hangi~. yvela CamoTvlili
werili warmoadgens vaJa fSavelas Semoqmedebis Sefasebisa da
kritikuli analizis cdas.
wignSi aseve warmodgenilia al. xaxanaSvilis werili `luka
razikaSvili (vaJa fSavela)~, ip. varTagavas kritikuli etiudi
`simRera mTis Svilis vaJa fSavelasadmi~. unda aRiniSnos, rom
ip. varTagavas es werili im periodis yvelaze vrceli da sa-
fuZvliani ganxilvaa vaJa fSavelas Semoqmedebisa. aq avtori
svams saintereso kiTxvas: Tu ra ekuTvnis vaJas poemebSi xalxis
geniosobas da ra TviT mgosans. am werils logikurad mosdevs
vaJa fSavelas sapasuxo sityva `kritika b-n ip. varTagavasi~.
ioseb bocvaZis mier qrestomaTiaSi aseve Setanilia Semdegi
werilebi: ilia feraZis `baxtrioni~ da `gogoTur da afSina~,
ioseb imedaSvilis `bunebis mesaidumle~, daviT kasraZis eskizi
`vaJa fSavela~, vl. b-Zis `vaJa fSavela~ da bolos nar-donis we-
rilebi: `vaJa fSavela~ da `mTebis amayiSvilis _ vaJas xsovnas~.
qrestomaTiis Semdgeneli ioseb bocvaZe publicisturi
werilebis warmoCeniT Seecada erTianobaSi warmoedgina vaJa-
66
fSavelas SemoqmedebasTan dakavSirebiT dawerili kritikuli
Sefasebebi.
qrestomaTiaSi axlavs SeniSvnebi da saxelTa saZiebeli.
st.
vaJa-fSavelas `baxtrioni~
(monografiuli krebuli)
Tb., 1974
aRniSnuli krebuli qarTul samecniero sivrceSi dRemde
rCeba am tipis erTaderT da originalur gamocemad. wigni gr.
kiknaZis redaqtorobiT momzadda. SesavalSi saubaria ori ko-
misiis muSaobis Sedegebze (pirvelma Seiswavla `baxtrionis~
teqstis sakiTxebi; meorem _ poema gaaanaliza mxatvrul-
gamomsaxvelobiTi saSualebebis TvalsazrisiT). Sesavals mos-
devs grigol kiknaZis vrceli werili, romelSic zogadadaa
daxasiaTebuli poema `baxtrioni~. Semdeg nakveTSi dabeWdilia
poemis mecnierulad dadgenili teqsti.
iv. gigineiSvilis statiaSi `baxtrionis~ teqstisTvis~ sauba-
ria poemis wyaroebsa da avtografebze. agreTve, teqstis dadge-
nasTan dakavSirebul problemebze.
krebulis mesame nakveTi Seicavs 15 samecniero werils
`baxtrionis~ poetikis sakiTxebze (kompozicia, strofika, meta-
fora, gapirovneba, epiTeti, Sedareba, ritorikuli figurebi,
hiperbola, ritmi, deskrifcia, inversia, anafora, gadatana,
evfonia, riTma). am werilebis avtorebi arian: a. xinTibiZe, gr,
kiknaZe, s. xuciSvili. j. WumburiZe;
krebulis meoTxe nakveTSi warmodgenilia iv. gigineiSvilis,
al. WinWaraulisa da T. oCiauris werilebi `baxtrionis~ enob-
rivi Taviseburebebis Sesaxeb.
krebuls erTvis s. yubaneiSvilis mier Sedgenili bibliografia.
n.f.
67
vaJa-fSavelas xuTi poema
(monografiuli gamocema)
Tb., 1975
aRniSnuli wigni Sedgeba oTxi nawilisagan. pirveli nawili
gr. kiknaZis narkvevia, `vaJa-fSavelas xuTi poema~, romelSic
avtori mimoixilavs poetis sxva poemebsac (`giglia~, `monadi-
re~, `sisxlis Zieba~, da sxva). mkvlevris azriT, vaJa simbolizmis
warmomadgenelia. igi mimoixilavs saanalizod aRebuli poeme-
bis teqstis dadgenis istorias. miuTiTebs, rom bevri detali
nebsiT Tu uneblieT aris Secvlili, meore nawilSi mocemulia
vaJas xuTi poemis teqsti.
wignis mesame nawilSi _ `stili. poetika~ _ warmodgenilia
g.buaCiZis, gr. farulavas, ak. xinTibiZisa da sxvaTa narkvevebi.
es werilebi exeba xuTive poemis tropis saxeebs (Sedareba, epi-
Teti, metafora, gapirovneba, poemebis evfoniur mxares (ritmi,
riTma), avtoris enis xalxurobas.
wignis meoTxe nawili moicavs leqsikons, komentarebs, Ziri-
Tad literaturas. yovelive amas axlavs reziume rusul enaze,
xolo sarCevi qarTulsa da rusul enebzea Sedgenili.
st.
vaJa-fSavelas xsovnisadmi miZRvnili krebuli
Tsu gamomcemloba, Tb. 1966
krebuli eZRvneba vaJa-fSavelas gardacvalebis 50-e wlis-
Tavs. masSi warmodgenilia qarTveli, rusi da ukraineli lite-
raturaTmcodneebis, agreTve xelovnebis sxvadasxva dargis
warmomadgenelTa samecniero da popularuli naSromebi. krebu-
li Sedgeba eqvsi nawilisgan. romelTac uZRvis gr. kiknaZisa da
n. asaTianis samecniero werilebi. gr. kiknaZis naSromSi `vaJas
fenomeni~ ganxilulia vaJa-fSavelas cxovrebiseuli detalebi,
romlebic mwerlis SemoqmedebiTi biografiisaTvis mniSvnelo-
68
bas iZens. gamokvlevaSi saubaria agreTve poeturi tardiciebisa
da stiluri sakiTxebis Sesaxeb. n. asTiani warmoadgens mraval-
mxriv samecniero gamokvlevas, romelSic warmodgenilia fSavis
kulturuli, ekonomikuri, socialuri, geografiul-adminis-
traciuli diaqroniuli suraTi.
krebulis pirvel nawilSi warmodgenilia ucxoeli mecniere-
bis rusulenovani samecniero gamokvlevebi. p. berkovi Tavis
statiaSi mogviTxrobs sakuTari damokidebulebebis Sesaxeb
vaJa-fSavelas Semoqmedebisadmi. mkvlevari mimoixilavs mwer-
lis esTetikis mimarTebas folklorTan, saubrobs keTilisa da
borotis maradiuli problemis asaxvaze vaJa-fSavelas Semoqme-
debaSi. igi sainteresod aanalizebs aRazas gancdebs poemaSi
`stumar-maspinZeli~. `gvelismWamelis~ ganxilvisas mecnieri
gamoTqvams mosazrebas imis Taobaze, rom mindias TviTmkvle-
loba, romelic mtris gamarjvebis fonze xdeba, ar SeiZleba
codvis gamosyidvad iqnas miCneuli. d. blagoi saubrobs kav-
kasiis Tematikaze puSkinis SemoqmedebaSi. igi yuradRebas amax-
vilebs sazogadoebisa da humanisti, martosuli gmiris dapiris-
pirebis motivebze puSkinisa da vaJa-fSavelas TxzulebebSi.
amasTanave, mimoixilavs qarTveli mwerlis calkeul gamonaT-
qvamebs puSkinis Semoqmedebis Sesaxeb. e. kiriliukis, b. meilaxi-
sa da b. reizovis samecniero gamokvlevebSi ganxiluli prob-
lemebi vaJa-fSavelas SemoqmedebiT memkvidreobas ar exeba,
Tumca isini miZRvnilia mwerlis xsovnisadmi.
krebulis meore nawilSi warmodgenilia qarTveli mecniere-
bis statiebi vaJa-fSavelas mxatvruli memkvidreobis Sesaxeb. m.
zandukelis samecniero gamokvleva eZRvneba sizmris funqcias
vaJa-fSavelas SemoqmedebaSi. mkvlevari mwerlis SemoqmedebaSi
sizmrebis stilisturi analizis safuZvelze miiCnevs, rom sxva
mwerlebisagan gansxvavebiT, vaJa-fSavelas teqstebSi sizmars
ara mxatvruli, aramed TavisTavadi datvirTva aqvs. ak. gawe-
relias gamokvleva exeba vaJa-fSavelas teqstebis qarTul mi-
69
TosTan mimarTebis sakiTxs. mkvlevari aanalizebs miTologiur
elementebs vaJa-fSavelas SemoqmedebaSi da saubrobs maT gene-
zisze. gr. kiknaZe ganixilavs froidis fsiqoanalizis gamoyene-
bis marTebulobis sakiTxs vaJa-fSavelas Semoqmedebis kvlevi-
sas da amtkicebs, rom am Teoriis universalur literaturul
meTodad aRiareba meTodologiurad gaumarTlebelia. p. bera-
Zis samecniero gamokvlevis sagania vaJa-fSavelas strofika.
mkvlevari saubrobs ritmul da enobriv sakiTxebze, aanalizebs
calkeul teqstebs da gamoyofs maTSi im metrul Tavisebu-
rebebs, romelic mwerlis poezias ganasxvavebs xalxuri Semoq-
medebisgan. l. menabdis werilSi ganxilulia vaJa-fSavelas da-
mokidebuleba Zveli qarTuli mwerlobisa da mwerlebis mimarT,
Sekrebilia citatebi, romlebic vaJas aqvs damowmebuli Zveli
da axali aRTqmidan, gaanalizebulia mwerlis SemoqmedebaSi
Zveli qarTuli mwerlobis Tematika (gmirebi, movlenebi). didi
adgili eTmoba mwerlis `vefxistyaosnisadmi~ damokidebulebis
sakiTxze msjelobas. c. SariqaZis werilSi vaJa-fSavelas poezia
ganxilulia akaki wereTlis poeturi memkvidreobis konteqstSi.
mkvlevari aRmoaCens mniSvnelovan msgavsebebs akakis poezias-
Tan, rac garkveul etapze vaJa-fSavelas SemoqmedebiT gavle-
nebs warmoaCens. n. tabiZis gamokvleva exeba vaJa-fSavelas, ro-
gorc polemistis ostatobas. mkvlevari ganixilavs mwerlis
publicistur memkvidreobas, ris safuZvelzec miiCnevs, rom
vaJa-fSavela, rogorc polemisti, gamoirCeva maRali profesi-
uli eTikiT. igi fokusirebulia mxolod problemis da ara
calkeul pirovnebaTa kritikaze. b. foCxuas werilSi ganxilu-
lia vaJa-fSavelas leqsikis wvlili qarTuli enis ganmartebiT
leqsikonSi. mkvlevari miiCnevs, rom Tanamedrove qarTuli
saliteraturo ena dafuZnebulia swored ilias, akakisa da vaJa-
fSavelas leqsikur fondze da, Sesabamisad, Tvlis, rom vaJa-
fSavelas leqsika qarTuli enis ganmartebiT leqsikonSi saTana-
dod aris gaTvaliswinebuli. krebulSi warmodgenilia al. Win-
70
Waraulis ori samecniero gamokvleva. erT-erTi exeba xevsu-
ruli dialeqtis arsebobis sakiTxs vaJa-fSavelas Semoqmede-
baSi. mkvlevari miiCnevs, rom mwerlis eTnografiul-publicis-
tur werilebSi mis mxatvrul teqstebTan SedarebiT dialeqti
avTenturad aris SenarCunebuli. mecnieris meore statia eZR-
vneba mwerlis zogierTi fsevdonimis problemas. mkvlevari
ganixilavs maTs warmomavlobas da gamoarkvevs, rom ramdenime
maTgani realurad arsebuli pirebis saxelebia. T. oCiauris
werilSi gaanalizebulia vaJa-fSavelas mier Sekrebili miTo-
logiuri gadmocemebi, gansazRvrulia mwerlis Rvawli qarTu-
li miTosis Seswavlis saqmeSi, ramdenadac vaJa-fSavela ara
mxolod Semgroveblis, aramed ramdenime sakiTxis mecnierulad
gaazrebis magaliTsac iZleva. s. xuciSvilis da v. Jvanias gamok-
vlevebSi warmodgenilia vaJa-fSavelas biografiuli cnobebi. s.
xuciSvili eyrdnoba samson fircxalavas `mogonebaTa wigns~,
xolo v. Jvania _ axlad mopovebul masalebs, ris Sedegadac
azustebs zogierT, manamde bundovan sakiTxs mwerlis biogra-
fiidan. statiebSi Sekrebilia mwerlis cxovrebiseuli da misi
literaturuli saqmianobis amsaxveli informacia.
mesame nawilSi warmodgenili samecniero-popularuli sta-
tiebi gvawvdis informacias, Tu rogor aris aTvisebuli mwer-
lis mxatvruli memkvidreoba qarTuli Teatris, musikis, kino-
xelovnebisa da saganmanaTleblo sistemis mier.
meoTxe nawilSi warmodgenilia vaJa-fSavelas Targmanebis
samecniero analizi. winaTqmaSi T. Cxenkeli zogadad da sqema-
turad mimoixilavs mwerlis mTargmnelobiT meTods. samecni-
ero gamokvlevebSi ganxilulia vaJa-fSavelaseuli Targmanebis
enobrivi, stiluri, redaqciuli da wyaroebTan mimarTebis
sakiTxebi.
mexuTe nawilSi warmodgenilia vaJa-fSavelas nawarmoebebis
Targmanebis analizi. samecniero gamokvlevebSi saubaria Tar-
gmanebis Rirsebebsa da xarvezebze; stilur saSualebebze, enob-
71
riv variaciebze, Targmnis istoriebsa da originalTan mimarTe-
bis sakiTxebze.
meeqvse TavSi warmodgenilia vl. minaSvilis samecniero weri-
li `vaJa-fSavelas TxzulebaTa ukanaskneli gamocemebis gamo~.
mkvlevari mimoixilavs SoTa rusTavelis saxelobis qarTuli
literaturis institutis mier momzadebul akademiur gamoce-
mebs (1961 w., 1964 w..), romlebsac adarebs avtografebsa da
pirvelnabeWd wyaroebs, Seaqvs koreqtivebi rogorc mxatvrul,
aseve publicistur teqstebSi.
krebuls erTvis vaJa-fSavelas nawarmoebebis gamocemebisa
da masze arsebuli qarTuli da ucxoenovani samecniero lite-
raturis bibliografia, romelic dalagebulia qronologiuri
principiT (Semdg.: T. nakaSiZe); agreTve, mwerlis TxzulebaTa da
mis Sesaxeb arsebuli somxuri da azerbaijanuli samecniero li-
teraturis bibliografia (Semdg.: l. meliqseT-begi da s. xuciS-
vili). krebuls axlavs katalogi `vaJa-fSavela qarTul saxviT
xelovnebaSi~ (Semdg.: m. karbelaSvili da l. SaniZe), informacia
vaJa-fSavelas kabinetis saqmianobis Sesaxeb da statiebis
anotaciebi rusul da inglisur enebze.
z.c.
kai yma, mogonebebi vaJa-fSavelaze
(Seadgines m. beJitaZem da s. caiSvilma)
Tb., 1986
qarTuli literatura arcTu ise mdidaria memuaruli lite-
raturiT. aseTi tipis literaturasTan axlos dgas da, samwuxa-
rod, siuxviT ar gamoirCeva mogonebebi qarTvel mwerlebsa da
sazogado moRvaweebze.
wigni erT-erTia seriidan `mogonebani qarTvel mwerlebze~,
romelsac aqveynebs gamomcemloba `merani~ da eZRvneba vaJa-
72
fSavelas dabadebis 125 wlisTavs. krebulSi Setanili masalebi
ibeWdeba SemoklebiT.
krebuls win uZRvis s. caiSvilis Sesavali werili `vaJa-
fSavela TanamedroveTa xsovnaSi~. wignSi Tavmoyrilia TiTqmis
6 aTeuli mogoneba. masala raodenobrivad arcTu ise cotaa,
magram, cxadia, yvela Tanabari Rirebulebis ar aris. mogonebe-
bis dalagebisas uaryofilia raime saxis Tematuri principi,
radgan am SemTxvevaSi bevri mogoneba Tematuri CarCos miRma
darCeboda. TiToeul maTgans damoukidebeli saxe aqvs da war-
moaCens avtoris damokidebulebas didi Tanamedrovisadmi.
redaqtori moerida sworebas, Tumca mexsierebiT aRdgenil
bevr mogonebaSi SeimCneva aSkara uzustoba. zogi TiTqmis
legenduri xasiaTisaa, magram mainc mizanSewonilad CaiTvala
maTi dabeWdva. mogonebaTa avtorebi arian rogorc cnobili
mwerlebi, mecnierebi, sazogado moRvaweebi, ise poetis axlob-
lebi, mezoblebi, Tanamokalmeni da, ubralod, Tanamedroveni.
avtorebi anbanis rigze arian gawyobilni. mkiTxveli gaecnoba
ak. wereTlis, daviT kldiaSvilis, eqvTime TayaiSvilis, niko
kecxovelis, art. laistis, i. mansvetaSvilis, S. mRvimelis, m. sa-
farovas, ak. SaniZisa da sxvaTa mogonebebs.
krebuls axlavs m. beJitaZis mier Sedgenili mokle cnobari,
romelSic miTiTebulia pirvelwyaroebi. kerZod, Tu sad inaxeba
xelnaweri an romeli nabeWdi teqsti udevs safuZvlad kre-
bulSi warmodgenil masalas.
n.f.
73
vaJa-fSavelas krebuli, I
red., gr. kiknaZe, Tsu, 1970
krebulis pirvel nawilSi dabeWdilia j. WumburiZis, i.
evgeniZis, l. sulxaniSvilisa da d. wowkolauris werilebi. mki-
Txveli saintereso informacias miiRebs yvela im publikaciisa
Tu gamoxmaurebis Sesaxeb, romlebic vaJa-fSavelas Sesaxeb
gamoqveynda revoluciamdel qarTul kritikaSi; gaecnoba
mwerlis SemoqmedebiT `laboratorias~, Seityobs, rogor iqmne-
boda sayovelTaod cnobili Sedevrebi; Tvals gaadevnebs vaJas
weris stilis Taviseburebebs da Seityobs, rogoraa dasmuli da
gadaWrili `baxtrionisa~ da `stumar-maspinZlis~ wyaroTa saki-
Txi folkloristikaSi.
krebulis meore nawilSi SemoTavazebulia n. abesaZis, l. ava-
lianis, l. grigolaSvilis, m. karbelaSvilis, n. kotrikaZis, T.
koplataZis, s. yubaneiSvilisa da n. wereTlis werilebi. maTSi
dainteresebuli mkiTxveli gaecnoba vaJas Targmanebis av-
kargs. statiebSi dakvirvebis sagnadaa qceuli vaJas poemebis
mTargmnelTa _ derJavinis, ivnevis, cvetaevas, serebriakovis,
zabolockis, spaskisa da sxvaTa Rvawli.
krebulis mesame nawils xsnis l. WrelaSvilis statia `vaJa-
fSavelas miviwyebuli publikaciebi~. aqvea moTavsebuli e.w.
enobrivi formulebis leqsikoni. es am tipis masalis moZiebis
pirveli cdaa. masala amokrebilia vaJa-fSavelas xuTtomeuli-
dan (1961); dalocvisa da wyevlis formulebi anbanis rigze
gaawyves izabela zaaliSvilma da cisana wiqariSvilma. leqsi-
kons wamZRvarebuli aqvs farnaoz erTeliSvilis winasityva.
krebuli mieZRvna pof. mix. zandukelis xsovnas.
z.c.
74
vaJa-fSavelas krebuli, II
Tsu, 1982
krebuli eZRvneba vaJa-fSavelas kabinetis damaarseblisa da
xelmZRvanelis, grigol kiknaZis dabadebis 70 wlisTavs. kre-
buls win uZRvis redaqtoris, j. WumburiZis, Sesavali werili,
romelSic saubaria vaJas mudmivmoqmedi seminaris muSaobis
Sesaxeb. Semdeg ki dabeWdilia grigol kiknaZis vrceli narkvevi
`qarTuli xelovnebis niadagTan~.
krebulSi warmodgenilia i. evgeniZis, v. minaSvilis, s. Jor-
danias, l. grigolaSvilis. d. wowkolauris, m. beJitaZis, s. yuba-
neSvilis, l. avalianis, al. WinWaraulis, f. makalaTias, n. kon-
triZis, r. xvedeliZis, p. xubutias werilebi. maTSi avtorebi
exebian iseT mniSvnelovan da aqtualur sakiTxebs, rogoricaa
vaJas `simReraTa~ specifika da buneba, aleqsandre yazbegisa da
vaJas urTierTmimarTebis sakiTxi, poeturi xatebis sakiTxi,
vaJas poemaTa fabulis originaloba, SurisZiebis motivebi vaJas
SemoqmedebaSi; vaJa `iveriis~ furclebze _ polemika daviT
soslanTan; mkiTxveli gaenoba cisferyanwelTa TvaliT dana-
xul vaJas, mis TxzulebaTa axal rusulenovan Targmanebs da a.S.
krebuli gvawvdis cnobebs vaJas zogierTi ucnobi nawarmo-
ebis Sesaxeb. aqve warmodgenilia mwerlis erTi personaJis saxe-
lis etimologia da Carglis toponimika; ori werili exeba vaJa
fSavelas TxzulebaTa Targmanebs rusulsa da ukrainul enebze;
krebuls Tan erTvis mogonebebi vaJaze da recenzia gr. kiknaZis
wignze `literaturis Teoriisa da istoriis sakiTxebi~ ( i. evge-
niZe, l. minaSvili).
z.c.
75
vaJas krebuli, III
Tsu, 1991, red. j. WumburiZe (395 gverdi)
krebuli eZRvneba vaJa-fSavelas kabinetis damaarseblisa da
xelmZRvanelis, grigol kiknaZis dabadebis 80 wlisTavs. kre-
buls win uZRvis redaqtoris Sesavali werili, Semdeg ki dabeW-
dilia grigol kiknaZis vrceli narkvevi `vaJa-fSavelas Semoq-
medeba~. masSi sruliad axali argumentaciis safuZvelze siste-
muri saxe aqvs micemuli vaJas Semoqmedebidan momdinare prob-
lemebze msjelobas.
krebulSi dabeWdil werilebSi mocemulia vaJa-fSavelas
Semoqmedebis rogorc saerTo daxasiaTeba, ise mwerlis Semoq-
medebasTan dakavSirebuli calkeuli sakiTxebis analizi. ker-
Zod, d. wowkolauris werilSi ganxilulia sindisis, xolo m. be-
JitaZis werilSi _ SurisZiebis motivebi vaJas poemebSi. i. evge-
niZis statiaSi daxasiaTebulia mwerlisa da sazogadoebrivi
azris urTierTmimarTebis zogierTi aspeqti. k. gewaZe aSuqebs
vaJas dramaturgiul interesebs. l. minaSvilis werilSi sauba-
ria vaJas poemis, `ivane kotoraSvilis~, ekranizaciis Sesaxeb.
g.javaxiSvilis werilSi axleburadaa gaazrebuli vaJas leqsis,
`arCilianis~, Sinaarsi. al. WinWaraulma Tavis satatiaSi ga-
arkvia zogierTi sityvis (qorbudiani, TeTri qora xari) etimo-
logia. l. TeTruaSvilma ki ganixila vaJas TxzulebaTa Tar-
gmnis sakiTxi germanul enaze. al. quTaTelaZe gvTavazobs mwer-
lis faunuri samyaros warmomadgenelTa daxasiaTebas da Tvlis,
rom aucilebelia maTi saxelebis adekvaturad gadatana rusul
enaze.
krebulSi ibeWdeba saarqivo masala. kerZod, ip. varTagavas
`Cemi dagvianebuli pasuxi vaJa-fSavelas~, romelic exeba lite-
raturis Teoriis zogierT aspeqts. sergo zaqariaZis arqividan
amokrebili masala ki vaJas cxovrebis calkeul epizodebs
hfens naTels.
76
krebulSi yuradRebas iqcevs i. evgeniZisa da vl. minaSvilis
werili, romelSic daxasiaTebuli grigol kiknaZe, rogorc
vaJa-fSavelas mkvlevari. krebulis bolo nawilSi dabeWdilia
vaJa-fSavelas TxzulebaTa da misi Semoqmedebis Sesaxeb arsebu-
li literaturis bibliografia (1980-1085), romelic d. wowko-
laurma Seadgina.
n.f.
IV. leqsikoni
vaJa-fSaeelas mcire leqsikoni
(Semdgeneli aleqsi WinWarauli, red. arn. Ciqobava)
eZRvneba Tsu 50 wlisTavs
Tsu,1969
gamocema ganmartebiTi leqsikonebis tips miekuTvneba. leq-
sikons erTvis redaqtoris, arnold Ciqobavas, winasityvaoba,
sadac mecnieri saubrobs gamocemisa da Sesrulebuli kvlevebis
didmniSvnelovnebis Sesaxeb. aqve mimoxilulia qarTveli klasi-
kosebis leqsika-frazeologiis mecnieruli Seswavlis Tanamed-
rove mdgomareoba.
meore winastyvaobis avtoria Tavad leqikonis Semdgeneli,
romelic mimoixilavs winamorbedi mecnierebis mier am mimarTu-
lebiT warmarTul saqmianobas. a. WinWarauli, aseve, gagvacnobs
vaJa-fSavelas teqstis dadgenis istoriebs sxvadasxva, popula-
ruli Tu akademiuri, gamocemebis momzadebisas. winasityva-
obaSi Semdgeneli saubrobs im ZiriTad principebze, ris mixed-
viTac aris sistematizebuli saleqsikono erTeulebi. Semdgene-
li azustebs zogierT gamonakliss, raTa momxmarebeli gaarkvi-
os specialur SemTxvevebSi.
77
leqsikoni moicavs 6615 saleqsikono erTeuls. masSi gaerTi-
anebulia yvela metyvelebis nawili, zmnebi mocemulia awmyo
drois mxolobiTi ricxvis fuZis saxiT. leqsikoni dokumenti-
rebulia, ganmartebebs erTvis TiTo an meti winadadeba Sesaba-
misi nawarmoebis konteqstidan, teqstis saTauris miTiTebiT.
Semdgeneli definirebisas eyrdnoba akaki SaniZis, qarTuli enis
ganmartebiTi leqsikonisa da Tavad mwerlis ganmartebebs. leq-
sikonSi xSirad damxmare sailustracio masalebia mocemuli.
gansakuTrebul yuradRebas imsaxurebs wes-CveulebaTa, ritu-
alebis aRmniSvneli erTeulebi, romelTa Sesaxeb leqsikonSi
saintereso informaciebia Sekrebili.
leqsikonis ZiriTad nawils darTuli aqvs SemoklebaTa gan-
marteba, agreTve, adamianebisa da cxovelTa sakuTari saxelebi,
geografiuli saxelebi da bolos, vaJa-fSavelas teqstebis
gamocemebis uzustobebis CamonaTvali saTanado marTebuli
formebiTurT.
z.c.