VALST YBĖS T A R N Y B O S AKTUALIJOS...VIEŠŲJŲ ORGANIZACIJŲ TEORIJŲ RAIDA, I DALIS - 30 p. VALSTYBINĖ ĮSTAIGA BE POPIERIAUS - 32 p. VYRŲ AKSESUARAI - 34 p. MOTERŲ AKSESUARAI

1N

r. 2

00

4

RU

GP

JŪ

TIS

V A L S T Y B Ė S

T A R N Y B O S

A K T U A L I J O S

L I E T U V O S T E I S Ė S U N I V E R S I T E TA S –VA L S T Y B Ė S TA R N A U TO J Ų K A LV Ė - 7 p.

K A I P TO B U L I N T I T E I S Ė K Ū R Ą ? - 9 p.

L I E T U V O S VA L S T Y B Ė S TA R N Y B A : D Ė M E S Y S Ž M O G U I , PA G A R B A Į S TAT Y M U I - 1 2 p.

A P I E VA L S T Y B Ė S TA R N A U TO J Ų K VA L I F I K A C I J O S TO B U L I N I M O G A L I M Y B E S - 1 4 p.

VA L S T Y B Ė S TA R N Y B O S Į VA I Z D I S L I E T U V O J E - 1 7 p.

A K T Y V I Į S I D A R B I N I M O E S I N S T I T U C I J O S E L I E T U V O S P O L I T I K A - 2 1 p.

VA L S T Y B Ė S TA R N A U TO J Ų D A R B O U Ž M O K E S T I S - 2 4 p.

VA L S T Y B Ė S TA R N A U TO J Ų V E I K LO S V E R T I N I M A S Į S I B Ė G Ė J A - 2 6 p.

1 9 1 8 - 1 9 4 0 M E T Ų L I E T U V O S VA L S T Y B Ė S TA R N Y B O S PA G R I N D I N I A I B R U O Ž A I - 2 8 p.

V I E Š Ų J Ų O R G A N I Z A C I J Ų T E O R I J Ų R A I D A , I D A L I S - 3 0 p.

VA L S T Y B I N Ė Į S TA I G A B E P O P I E R I A U S - 3 2 p.

V Y R Ų A K S E S U A R A I - 3 4 p.

M OT E R Ų A K S E S U A R A I - 3 6 p.

O R G A N I Z A C I J O S PAT R A U K LU M A S - 3 8 p. D A R B Š T U O L I S A R D A R B O H O L I K A S ? - 4 0 p.

K L A U S I AT E – AT S A KO M E - 4 3 p.

VA L S T Y B Ė S TA R N A U TO J Ų K Ū RY B A - 4 5 p.

I S S N 1 6 4 8 - 8 0 7 5

M i e l i s k a i t y t o j a i ,

Kad Lietuvos piliečiai pasitikėtų valstybės tarnautojais bei iš jų gautų žmonių lūkesčius atitinkančias

paslaugas, kad mūsų šaliai būtų deramai atstovaujama pasaulio ir Europos institucijose, būtina užtikrinti

nepriekaištingą viešojo administravimo ir valstybės valdymo sistemos funkcionavimą. Lietuvos

Respublikos Vyriausybė įvairiomis reformomis nuosekliai artėja prie šio tikslo. Nuo valstybės tarnautojų

profesionalumo ir jų etiškos veiklos priklauso viešojo administravimo reformos sėkmė. Valstybės

tarnybos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos viešojo administravimo institutas

siekia padėti valstybės tarnautojams kuo greičiau ir efektyviau prisitaikyti prie nūdienos pokyčių bei

viešojo administravimo sektoriui keliamų naujų uždavinių. Įgyvendinant šį tikslą pradedamas leisti

leidinys ,,Valstybės tarnybos aktualijos“.

Leidinio misija: skleisti valstybės tarnautojams aktualią informaciją.

Leidinio vizija: valstybės ir savivaldos institucijų valstybės tarnautojų skaitomiausias praktinio

pobūdžio leidinys.

Leidinio siekiai:

· Informuoti apie valstybės tarnybos aktualijas;

· Skleisti teorines bei praktines valstybės tarnybos naujoves;

· Teikti valstybės tarnautojams informaciją apie galimybes tobulinti kvalifikaciją.

Leidinys skiriamas valstybės tarnautojams, viešojo administravimo įstaigų vadovams, personalo

tarnybų specialistams, atsakingiems už personalo tarnybų tvarkymą, bei visiems, besidomintiems

valstybės tarnybos reikalais. Leidinio ,,Valstybės tarnybos aktualijos” tikslas yra gerinti valstybės

tarnautojų profesionalumą operatyviai teikiant jiems informaciją apie valstybės valdymo ir viešojo

administravimo srities pokyčius ir naujoves. Čia valstybės tarnautojai ras informacijos apie naujausius

įstatymus, jų projektus bei pakeitimus, apie valstybės tarnautojų karjerą bei kvalifikacijos tobulinimo

galimybes, susipažins su Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Viešojo

administravimo instituto veikla. Leidinyje bus pristatomi, aptariami ir analizuojami valstybės

tarnautojams aktualūs klausimai; pateikiama informacija apie tiek Lietuvoje, tiek užsienyje vyksiančius

mokymo renginius, konferencijas bei seminarus.

Stengsimės, kad leidinyje skaitytojai rastų kuo daugiau jiems reikalingos informacijos bei atsakymų

į rūpimus klausimus. Todėl kviečiame Jus komentuoti, klausti, išsakyti savo nuomonę. Neabejojame,

kad esate puikus savo srities specialistas ir turite praktinių bei teorinių žinių, kurios praverstų Jūsų

kolegoms. Šis leidinys ir yra tas forumas, kur galite perduoti vienas kitam sukauptą patirtį, praktinius

patarimus bei įgyti naujų žinių.

Leidėjai:

Valstybės tarnybos departamentasprie Vidaus reikalų ministerijos

Lietuvos viešojo administravimo institutas

G E R B I A M I VA L S T Y B Ė S TA R N A U TO J A I ,

Apie valstybės valdymo kokybę žmonės

dažniausiai sprendžia iš to, kaip veiksmingai

jie aptarnaujami valstybės institucijose ir kaip

racionaliai ten yra tvarkomi jų reikalai. Per pa-

starąjį dešimtmetį pakito visuomenės požiūris

į viešąjį administravimą, išaugo reikalavimai

viešojo administravimo institucijoms bei valsty-

bės tarnautojams. To išdava – nemaži Lietuvos

valstybės tarnybos pokyčiai. Tai buvo sudėtingi,

kartais perdėm politizuoti, bet būtini pertvar-

kymai. Jais buvo siekiama optimizuoti žmonių

išteklių valdymą bei sukurti profesionalią ir

stabilią valstybės tarnybą, atitinkančią Europos

Sąjungoje galiojančius kriterijus.

Akivaizdu, kad pastaruoju metu Lietuvos

valstybės tarnyboje vyksta esminės administravimo kultūros permainos. Jos susijusios su naujos organizacinės

elgsenos kūrimu ir institucijų koordinavimo kultūros stiprinimu. Naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymas, įsi-

galiojęs 2002 metų liepos 1 dieną, atitinka europines tendencijas ir sudaro sąlygas sukurti gebančią veikti visuotinių

pokyčių sąlygomis bei pigiau kainuojančią administraciją.

Siekdama užtikrinti Lietuvos administracijos institucinę brandą, 2002 metų gruodžio 1 dieną Vyriausybė įsteigė

valstybės tarnybos tvarkymo įstaigą – Valstybės tarnybos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos, kuris to-

bulina ir įgyvendina valstybės tarnybos politiką, kontroliuoja valstybės tarnybą bei stiprina jos vientisumą. Įgyven-

dinant šiuos tikslus vienas iš prioritetų yra valstybės tarnybos personalo valdymo ir valstybės tarnautojų karjeros

planavimo sistemos sukūrimas. Neabejoju, kad šiame kūrybiniame ir novatoriškame procese Valstybės tarnybos de-

partamentas taps svarbiu veiksniu, kuris plėtos horizontalius viešojo administravimo įstaigų personalo ryšius, koordinuos

valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimą, atliks tam tikrą valstybės tarnybos etikos sargo vaidmenį.

Šiame kontekste ypač sveikintinas laiku atsiradęs leidinys ,,Valstybės tarnybos aktualijos“. Ši veiksminga bendra-

darbiavimo priemonė skatina visų personalo tarnybų bendro komunikacinio tinklo plėtrą ir ugdo naują adminis-

travimo kultūrą. Tikiu, kad leidinys pateisins mūsų personalo vadybininkų lūkesčius ir padės optimizuoti jų veiklą

suteikdamas jiems papildomų žinių ir praktinių patarimų žmonių išteklių valdymo klausimais.

Algirdas BrazauskasLietuvos RespublikosMinistras Pirmininkas

VA L S T Y B Ė S TA R N Y B O S A K T UA L I J O S 3

S V E I K I N U Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų mi-

nisterijos iniciatyvą leisti informacinį biuletenį ir linkiu leidinio

kūrėjams kūrybingumo, aktyvumo. Tikiuosi, kad leidinyje,

kuriame bus aptariama Lietuvos Respublikos valstybės tarny-

bos įstatymo įgyvendinimo patirtis, konsultuojama iškilus ne-

aiškumų ir problemų, perskaitysime daug analitinių straipsnių

bei pasiūlymų valstybės tarnybos teisinės bazės tobulinimo

klausimais. Tai padės kurti efektyviai veikiančią, kompetentingą,

pastovią, pagrįstą veiklos etika bei karjeros principais valstybės

tarnybą. Per trylika nepriklausomos valstybės metų nemažai pa-

daryta kuriant tokią valstybės tarnybą.

Valstybės kūrimo procesą galima suskirstyti į keletą periodų.

Pirmasis 1990–1992 metų laikotarpis gali būti siejamas

su valstybės atkūrimu. Tada daug dėmesio skirta lojalumo

principui. Kompetencija ir neutralumas turėjo mažesnę reikšmę. Dėl to padaryta tam tikrų klaidų. Tačiau ir šiuo

laikotarpiu siekta valstybės valdymo stabilumo. Siekiant užtikrinti valstybės saugumą, Lietuvos Respublikos Aukš-

čiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo nutarimu nustatytos tam tikros policininkų (buvusių milicininkų) sociali-

nės garantijos, imtasi ir kitų priemonių.

Antrasis periodas – 1993-1996 metai. Tai Lietuvos Respublikos Konstitucijos, kuriai referendumu pritarė Tauta,

įgyvendinimo pradžios laikotarpis. Pagal Konstitucijos nuostatas buvo steigiamos valstybės institucijos, kuriama Prezi-

dento institucija, pasikeitė aukščiausiųjų valstybės pareigūnų skyrimo tvarka. 1995 m. balandžio 4 d. priimtas pirmasis

valstybės tarnybos kūrimo teisės aktas - Lietuvos Respublikos valdininkų įstatymas, o 1996 m. spalio 9 d. - Lietuvos

Respublikos valstybės ir vyriausybės vadovų, Seimo narių, valstybės ir savivaldybių įstaigų bei organizacijų darbuotojų

darbo apmokėjimo pagrindų įstatymas. Tenka apgailestauti, kad pastarasis įstatymas taip ir neįsigaliojo.

Trečiasis 1996–1999 metų laikotarpis nepasižymėjo valstybės tarnautojų (valdininkų) veiklos stabilumu, ypač

ministerijose, apskrityse ir savivaldybių seniūnijose. Pakeitus kai kurių įstatymų nuostatas, padaugėjo politinio (as-

meninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų. 1999 m. liepos 8 d. priimtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos

įstatymas. Valstybės tarnautojai suskirstyti į dvi pagrindines grupes – viešojo administravimo ir paslaugų valstybės

tarnautojus. Šiuo įstatymu nustatyta valstybės tarnautojų (išskyrus paslaugų) darbo apmokėjimo sistema.

Ketvirtasis - dabartinis laikotarpis prasidėjo 2000 metais. Siekiant supaprastinti įstatymą, likviduoti darbo ap-

mokėjimo sistemos pereinamąjį laikotarpį, pašalinti karjeros sistemos uždarumą bei padidinti atsakomybę už

pareigų vykdymą, buvo priimta ir nuo 2002 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Valstybės tarnybos įstatymo redakcija.

Pagal ją patobulinta darbo apmokėjimo sistema.

Kviečiu visus pareigūnus ir valstybės tarnautojus šiame leidinyje pasidalyti valstybės tarnybos kūrimo gerąja

patirtimi bei atskleisti trūkumus. Geriausios sėkmės!

Petras PapovasLietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas


S I E K I A N T S U K U R T Išiuolaikišką, profesionalią ir kompetentingą Lietuvos

valstybės tarnybą, nueitas pakankamai ilgas kelias. Įvykdytos

reformos patobulino teisinę bei institucinę sistemas, sudarė

palankias sąlygas valstybės tarnautojų administraciniams

gebėjimams stiprinti. Be abejo, šios reformos turėjo įtakos

visuomenei bei viešajam gyvenimui. Valstybės tarnybą veikia

ir Lietuvos integracija į Europos Sąjungą. Taigi jau šiandien

galime konstatuoti, kad Lietuva, tobulindama bei stiprin-

dama valstybės tarnybą, sugebėjo per pakankamai trumpą

laikotarpį pažengti toli į priekį.

Siekiant geriau valdyti valstybės tarnybos žmogiškuosius

išteklius bei atsižvelgiant į Europos Sąjungoje galiojančius

kriterijus ir pastaraisiais metais Europos Sąjungos šalyse

narėse vykdomą funkcionalaus valstybės tarnybos modelio

paiešką, 2002 m. balandžio mėnesį buvo priimtas naujos

redakcijos Valstybės tarnybos įstatymas. Šiuo reformos etapu įvyko esminiai pokyčiai valstybės tarnyboje: sukurti

skaidrios ir aiškios darbo užmokesčio sistemos bei valstybės tarnautojų ir jų tarnybinės veiklos vertinimo sistemos

pagrindai susiejus valstybės tarnautojų veiklos rezultatus ir jų kvalifikaciją, nustatyti svarbiausi valstybės tarnautojų

veiklos etikos principai ir kiti svarbūs valstybės tarnybos valdymo institutai.

Reformos etapu buvo pasiektas kitas labai svarbus valstybės tarnybos valdymo tobulinimo tikslas - įsteigta vals-

tybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanti įstaiga. Nuo 2003 m. sausio mėnesio pradėjo veikti Valstybės tarnybos

departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, kuris padeda įgyvendinti valstybės tarnybos tobulinimo politiką, kuria

pažeidimų valstybės tarnyboje prevencines sąlygas, kontroliuoja ir stiprina valstybės tarnybos vientisumą, siekia su-

daryti sąlygas valstybės tarnybai aktyviai funkcionuoti.

Vykdydamos valstybės tarnybos reformą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos atliko didžiulį darbą - per-

žiūrėjo visas pareigybes, patvirtino valstybės tarnautojų pareigybių sąrašus, valstybės tarnautojų pareigybes priskyrė

kategorijoms, pakeitė pareigybių pavadinimus, atliko struktūrinius vidinius pakeitimus, įvertino valstybės tarnautojų

tarnybinę veiklą. Tokiems esminiams pakeitimams įgyvendinti, rūpimiems klausimams išsiaiškinti bei pasidalyti reikia-

ma informacija buvo būtina visokeriopa institucijų pagalba bei bendradarbiavimas, tai tebėra aktualu ir dabar. Mano-

me, kad leidinys ,,Valstybės tarnybos aktualijos” padės keistis patirtimi bei užtikrins valstybės ir savivaldybių institucijų

ir įstaigų glaudų bendravimą bei bendradarbiavimą. Neabejotinai šis leidinys stiprins ir institucijų bei įstaigų personalo

tarnybų gebėjimus.

Svarbu didinti ir pasitikėjimą valstybės tarnyba bei viešojo administravimo institucijomis. Šiuo metu iškilo būti-

nybė daryti įtaką valstybės tarnautojų vertybėms bei elgesiui, kad gerėtų valstybės tarnautojų ir visuomenės san-

tykiai, būtų formuojamas pozityvus valstybės tarnautojo įvaizdis, stiprėtų valstybės tarnybos vaidmuo visuomenėje.

Leidinys „Valstybės tarnybos aktualijos“ ir padės siekti tolesnių valstybės tarnybai iškeltų tikslų.

Virgilijus Bulovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras


M I E L A S S K A I T Y TO J A U,

gyvename prieštaringame ir sudėtingame pasaulyje. Vienas iš

prieštaravimų – dviejų nuostatų valstybės valdymo klausimu

konkurencija. Vieni mano, jog gyvename valstybės „mažėjimo“,

jos vaidmens menkėjimo epochoje. Jų nuomone, dauguma

problemų, ypač ūkinio gyvenimo, turėtų spręstis spontaniškai,

be valstybės įsikišimo. Kiti yra tos nuomonės, kad visuomeninių

ryšių bei priklausomybių tinkleliui tankėjant vien spontaniškas,

dažnai tik bandymų ir klaidų metodu paremtas socialinis vyks-

mas yra per daug nuostolingas ir netvarus. Iš to galima padaryti

išvadą, kad šalia savaiminių, savireguliuojančių visuomeninių

mechanizmų (režimų), kaip antai rinka, turi egzistuoti ir me-

chanizmai (režimai), pagrįsti programiniu, ex ante požiūriu. Mums priimtinesnė antroji pozicija.

Kad ir ką kalbėtų teoretikai, nė viena šalis neapsieina be politinių ir viešojo administravimo institucijų. Kiekviena

iš šių institucijų atlieka savąją visuomeninę misiją. Politiniu lygmeniu yra formuluojami bendri šalies ar lokalūs (savi-

valdos) visuomeninio gyvenimo tikslai, svarbiausios normos ir taisyklės. Valstybinių viešojo administravimo tarnybų

veikla dideliu mastu susijusi su politiniu lygmeniu suformuluotų tikslų įgyvendinimu, politinių, teisinių ir pan. normų

bei taisyklių įdiegimu. Tačiau tai, kas pasakyta, neturi būti absoliutinama, nes nėra griežtos ribos tarp politinio valstybės

valdymo ir veiklos, kurią vykdo kitos valstybės tarnybos. Pirmiausia be šių valstybės tarnybų administracinio patyrimo,

sukauptos „atminties“ bei išminties efektyvus politinės sistemos veikimas yra neįmanomas. Dar daugiau – moderniame

pasaulyje viešojo administravimo lygmuo politinį valstybės valdymo lygmenį ne tik aprūpina informacija, bet ir dauge-

liu atvejų apsaugo politikus nuo voliuntarizmo, „dviračio išradinėjimo“ ir kitų sindromų.

Šiuo metu pasaulinėje literatūroje bei žiniasklaidoje vis dažniau rašoma, jog valstybės tarnyboms kartais tenka

veikti šalies politinio nebrandumo sąlygomis. Šiomis sąlygomis valstybės tarnybų profesionalumas bei etinis tvirtu-

mas turi ypač svarbią reikšmę.

Egzistuoja dar viena svarbi valstybės tarnybų veiklos sritis – pasitikėjimo tarp valstybės ir piliečių atkūrimas. Mūsų

krašte nemažai požymių rodo, jog tai yra vis aktualesnė problema: nemaža žmonių dalis yra linkusi skirstyti į „jie

– valdžia“ ir „mes – paprasti žmonės“. Tokių nuostatų stiprėjimas gali turėti pragaištingų pasekmių mūsų šalies darniai

plėtrai, sulėtinti mūsų integraciją į modernųjį pasaulį ir į Europos Sąjungą.

Norėčiau palinkėti, jog šis leidinys prisidėtų prie valstybės tarnybos darbuotojų lavinimo ir tobulėjimo, kad jis sustip-

rintų tiek konceptualųjį skaitytojo mąstymą, tiek praturtintų jį konkrečia viešojo administravimo srities informacija.

Nuoširdžiai linkėdamas leidiniui sėkmės,

VA L S T Y B Ė S TA R N Y B O S A K T UA L I J O S

Prof. habil. dr. Povilas GylysVilniaus universiteto Teorinės ekonomikos katedros vedėjas

6

Dr. Laima AndrikienėEuropos Parlamento narė,buvusi Lietuvos teisės universiteto Valstybinio valdymo fakulteto dekanė

L I E T U V O S T E I S Ė S U N I V E R S I T E TA S – VA L S T Y B Ė S TA R N A U TO J Ų K A LV Ė

„Valstybės tarnybos aktualijos”. Aiškus, paprastas, bet

kartu ir įpareigojantis leidinio pavadinimas, kurio pirma-

jam numeriui ir skiriamas šis mano sveikinimo žodis.

Pagaliau ir Lietuvoje sulaukėme leidinio valstybės

tarnautojams, viešojo administravimo įstaigų vado-

vams, personalo tarnybų darbuotojams bei visiems,

kurie domisi valstybės tarnybos reikalais. Man, Kovo

11-osios Akto signatarei, Valstybė yra šventas žodis, o

valstybės tarnyba yra viena iš garbingiausių ir presti-

žiškiausių profesijų, kuriai nedaug kas gali prilygti. Juk

Valstybė – tai pirmiausia žmonės, ir tarnyba, tarnavimas

žmogui, valstybės piliečiams yra labai svarbus ir kilnus

darbas, kurį reikia stengtis atlikti kuo geriau. Tarnavimas

žmonėms – tai pagaliau ne tik darbas, tai misija, ir aš

gerai žinau, kad mūsų besikeičiančiame globaliame

pasaulyje norint tinkamai atlikti savo pareigas nėra nie-

ko svarbiau už žinias, mokymąsi visą gyvenimą, įvairių

dalykų kvalifikaciją, vertybes, kurios ir gali padėti už-

imti mūsų valstybei lyderio pozicijas tiek mūsų regione,

tiek ir Europos Sąjungoje. Todėl leidinys lietuvių kalba,

kuriame bus skelbiamos visos šios srities naujovės, yra

neabejotinai reikalingas.

Žinios, kvalifikacija, mokymosi visą gyvenimą sąlygų

sudarymas, vertybių sistemos formavimas – būtent šių

tikslų ir siekiama Lietuvos teisės universitete. Šis univer-

sitetas, Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus

reikalų ministerijos bendradarbiavimo partneris, – spar-

čiai auganti moderni aukštoji mokykla, suteikianti uni-

versitetinį išsilavinimą: teisės, viešojo administravimo,

socialinio darbo, psichologijos ir ekonomikos bakalauro

bei magistro kvalifikacinius laipsnius. Universitete šiuo

metu studijuoja per 13 tūkstančių studentų, o Valstybi-

nio valdymo fakultete yra beveik 5500 studentų. Norė-

čiau pažymėti, kad jokiame kitame Lietuvos universitete

Jūs nesurasite Valstybinio valdymo fakulteto, turinčio

tokias unikalias ir labai populiarias studijų programas.

Fakultetas tikrai negali skųstis studentų stygiumi, tačiau

jaučia pareigą ir poreikį nuolat tobulinti esamas, rengti

naujas studijų programas, atsiliepdamas į sparčiai bes-

ikeičiančius reikalavimus, Lietuvos integracijos į Europos

Sąjungą bei globalizacijos iššūkius. Taigi universitetas

yra mūsų valstybės tarnautojų kalvė, ir šiai misijai tinka-

mai atlikti skiriama daug jėgų.

Valstybinio valdymo fakultetą sudaro aštuonios ka-

tedros, du institutai. Valstybinio valdymo fakultetas rengia

viešojo administravimo, teisės bakalaurus ir magistrus bei

ekonomikos magistrus. Fakultete organizuojamos trijų


v a l s t y b ė s t a r n y b o s a k t u a l i j o sLIETUVOS TEISĖS UNIVERSITETAS–

VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ KALVĖ

pakopų studijos: bakalauro – pagrindinės viešojo admi-

nistravimo ir teisės studijos; magistratūros – specializuotos

studijos; doktorantūros – mokslininkų rengimas. Studijų

formos yra šios: dieninė, vakarinė ir neakivaizdinė.

Fakultete yra dvi bakalauro studijų programos: teisė ir

valdymas bei viešasis administravimas. O magistratūros

studijų programų yra tikrai daug. Tai viešasis adminis-

travimas, veiklos auditas, mokesčių administravimas,

Europos Sąjungos politika ir administravimas, teisė ir

valdymas, informatikos teisė, viešojo sektoriaus ekono-

mika, aplinkos apsaugos politika ir valdymas, muitinių

administravimas, savivaldos institucijų administravimas,

švietimo įstaigų administravimas bei sveikatos apsaugos

įstaigų administravimas.

Nuo 2003 m. rugsėjo mėnesio pasiektas dar vienas

tikslas – įteisintos viešojo administravimo doktorantūros

studijos. Šiais metais mokosi jau 25 doktorantai, kurie po

kelerių metų galėtų ir turėtų sustiprinti fakulteto peda-

goginį ir mokslinį potencialą.

Universitetas turi daug kvalifikacijos kėlimo progra-

mų, kurias nuolat atnaujina ir tobulina. Ypač populiari

ES valdininkų rengimo programa, kurią LTU Europos

Sąjungos politikos ir valdymo institutas pradėjo 2002

m. ir tęsia iki šiol. Lietuvos piliečių, norinčių tinkamai

pasirengti konkursams ir tarnybai ES institucijose, tikrai

netrūksta. Pažymėtina, kad fakultetas turi didelę patirtį

mokydamas tiek studentus, tiek ir ministerijų, depar-

tamentų, savivaldybių tarnautojus, kuriems suteikiama

naujausių žinių apie šiuolaikinę demokratiją, sprendimų

priėmimo būdus bei metodus, naująją šiuolaikinę vady-

bą, valdžios ir piliečių ryšio stiprinimą, interesų grupes ir

jų įtaką sprendimų priėmimui, elektroninę valdžią, viešų-

jų konsultacijų organizavimą.

Dar vienas svarbus darbo baras – mokslo tiriamasis

darbas, ir jei jis nebūtų dirbamas, universitetas būtų

atsiliekantis, o atsiliekančių ir vėluojančių, kaip žinome,

dažniausiai nelaukiama.

LTU Valstybinio valdymo fakultetas turi didžiulį

mokslinį potencialą: vien Valstybinio valdymo fakulteto

katedrose ir institutuose dirba 7 profesoriai, 22 docentai,

16 mokslo daktarų. Fakulteto mokslininkų tyrimų temos

yra valstybės ir savivaldos administravimas, naujoji viešo-

ji vadyba, jie atlieka ekspertizes bei konsultuoja valstybės

valdžios ir valdymo institucijas.

Fakultete jau pusantrų metų dirba Žinių visuomenės

valdymo bei ES politikos ir valdymo institutai, kurių mok-

slo tiriamojo darbo kryptys yra šios: informacinių tech-

nologijų teisė, elektroninės valdžios kūrimo problemų

tyrimas, žinių visuomenės kūrimo problemos, Europos

integracijos / transformacijos procesai, globalioji politika

ir kitos šiuolaikinės valdymo bei viešojo administravimo

problemos. Šių krypčių temomis fakulteto mokslininkai

rašo mokslo darbus, skaito pranešimus konferencijose,

aktyviai dalyvauja valstybės tarnautojų kvalifikacijos

kėlimo programose, konsultuoja institucijas strateginio

planavimo, viešojo administravimo reformos klausimais.

Fakultetas dalyvauja Socrates Erasmus, Leonardo Da

Vinci, ES bendrosiose Penktojoje ir Šeštojoje mokslinių

tyrimų programose, UNESCO pilietinės edukacijos, Atvi-

ros Lietuvos fondo, JAV Demokratijos komisijos ir kitose

tarptautinėse programose.

Sparčiai ir efektyviai plėtojami ir universiteto tarp-

tautiniai ryšiai viešojo administravimo, teisės, socialinės

ekonomikos bei kitose su valstybės valdymo klausimais

susijusiose srityse. Vien šiais mokslo metais universitete

studijuoja bent 30 studentų iš užsienio universitetų.

Pažymėsiu, kad vis daugiau Lietuvos teisės universiteto

studentų vieną ar du semestrus (pusmečius), naudo-

damiesi Socrates Erasmus programos teikiamomis gali-

mybėmis, studijuoja Prancūzijos, Vokietijos, Šveicarijos,

Švedijos ir kitų užsienio šalių universitetuose. Artėja ir tas

laikas, kai studentas, įstojęs į Lietuvos teisės universitetą

ir studijavęs kituose universitetuose (tarp jų ir užsienio),

gaus jungtinį kelių universitetų diplomą. Ta kryptimi šiuo

metu intensyviai dirbama.

Pasirinkimo galimybių studentams ir Lietuvos teisės

universiteto bendradarbiavimo partneriams bus dar

daugiau, nes Lietuva 2004 m. gegužės 1 d. tapo Europos

Sąjungos nare. Universitetas siūlys aukštos kokybės, pa-

trauklias ir perspektyvias studijų programas, sieks sutelkti

aukščiausio lygio specialistus, dėstytojus, mokslininkus,

nes mums visiems teks konkuruoti ne tik Europoje, bet

ir plačiajame pasaulyje.

Sėkmės mums visiems išsiplėtusioje Europos Są-

jungoje! Didelės sėkmės leidiniui, kurio pirmąjį numerį

laikote savo rankose!


LIETUVOS TEISĖS UNIVERSITETAS– VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ KALVĖ

v a l s t y b ė s t a r n y b o s a k t u a l i j o s

Valstybės institucijų sistema – tai labai jautrus ir su-

dėtingas tarpusavyje susijusių elementų junginys. Kiek-

vienas valstybės tarnautojas savo institucijoje užima

jam skirtą pareigybę ir jo pareigybės aprašymas neturi

dubliuoti kitų tarnautojų pareigybių aprašymuose nu-

matytų funkcijų. Lygiai taip pat kiekvienos valstybės

institucijos uždavinių ir funkcijų sąrašas neturi dubliuoti

kitų valstybės institucijų uždavinių bei funkcijų. Tai pa-

siekiama realizuojant valdžių padalijimo principą, kuris

taikomas skirtingų valdžios šakų institucijoms. Tarp

vykdomosios valdžios institucijų šito siekiama formuo-

jant valstybės institucijų valdymo sričių aprašymus, pri-

skiriant joms sprendžiamų klausimų ratą bei nustatant

vykdomosios valdžios institucijų tarpusavio pavaldumą

ir subordinacinius santykius. Visi šie ir daugelis kitų

tikslų yra pasiekiami per teisėkūrą. Valstybės institucijų

vadovų priimami sprendimai yra įforminami teisiniais

dokumentais. Tai gali būti

individualaus pobūdžio tei-

sės taikymo aktai arba nor-

minio pobūdžio teisės aktai,

nustatantys visiems priva-

lomas oficialiai apibrėžtas

rašytines elgesio taisykles,

kurių įgyvendinimą garan-

tuoja valstybės prievarta.

Valdymo sprendimai, stra-

teginiai planai, nacionalinės

programos, valstybės ir sa-

vivaldybių biudžetai, veiklos

instrukcijos, reglamentai,

nuostatai – visa tai yra teisės

aktais patvirtinta, todėl turi

būti privalomai vykdoma

ir sukuria teisines pasekmes. Šiuos sprendimus priima

kolegialios valstybės ir savivaldybių institucijos (Seimas,

Vyriausybė, savivaldybių tarybos), taip pat valstybės ir

savivaldybių institucijų vadovai. Tačiau būtent patys

vadovai dažniausiai priima sprendimus, realizuodami

jiems teisės aktuose suteiktus valstybinius valdingus

įgalinimus, o juos rengia ir derinimą užtikrina šiose

institucijose dirbantys valstybės tarnautojai. Centrinio

valstybinio valdymo institucijų, turinčių plačias ir dau-

giašakes valdymo sritis, vadovai fiziškai nepajėgtų pa-

rengti ir suderinti net mažos dalies tų svarbių valdymo

sprendimų, kuriuos jiems tenka priimti. Todėl šių spren-

dimų kokybė, teisėtumas, vėlesnis jų taikymo efektyvu-

mas labai priklauso nuo juos rengiančių ir tobulinančių

valstybės tarnautojų kvalifikacijos.

Visų šių sprendimų ypatumų išvardyti beveik ne-

įmanoma, nes jie priimami labai skirtingose valstybės


v a l s t y b ė s t a r n y b o s a k t u a l i j o sKAIP TOBULINTI TEISĖKŪRĄ?

Dr. Dainius ŽilinskasVidaus reikalų ministerijos Teisės departamento direktorius

K A I P TO B U L I N T I T E I S Ė K Ū R Ą ?

gyvenimo srityse, tačiau jie turi vieną bendrą bruožą,

leidžiantį kelti pakankamai unifikuotus jų formos ir

turinio reikalavimus. Visi šie sprendimai be išimties yra

teisės aktai. Todėl jie turi neprieštarauti Konstitucijai ir

įstatymams, nesukurti normų konkurencijos ir kolizijų

su jau galiojančiais teisės aktais, atitikti griežtus formos

ir teisinės technikos reikalavimus. Viena vertus, turinys

turi būti glaustas ir aiškus, be dviprasmybių ir alogizmų,

kita vertus, jame turi būti inkorporuoti Europos Sąjun-

gos ir apskritai teisės principai (teisinio tikrumo, teisėtų

lūkesčių apsaugos, visų asmenų lygybės įstatymui ir kt.),

betarpiškai su valdymo srities specifika susijusios sub-

jektų teisės ir pareigos, leidimai, draudimai, įpareigoji-

mai, įgaliojimai. Turi būti išlaikytas visų šių ir daugelio

kitų elementų balansas, be to, kaip minėta, jie turi būti

išreikšti pakankamai lakoniška teisine kalba. Atsižvel-

giant į tai galima teigti, kad teisės aktų parengimas, jų

poveikio įvertinimas, suderinimas su suinteresuotomis

institucijomis ir socialinėmis grupėmis yra labai sudė-

tinga veiklos sritis, kur reikia plačios erudicijos, teisinės

ir teisės sistemų gilaus pažinimo, teisės aiškinimo ir

taikymo įgūdžių bei labai gero savo institucijos valdy-

mo srities, vadybos ir valstybės konstitucinės valdymo

sąrangos principų išmanymo.

Tačiau iš kur gali atsirasti tokių universalių ir išmin-

tingų valstybės tarnautojų, turinčių tiek įvairių žinių ir

gebėjimų ir, be kita ko, sugebančių dirbti analitinį darbą

nuolatinio laiko deficito sąlygomis? Tokios specializaci-

jos absolventų šiuo metu nerengia universitetai ir kitos

mokslo įstaigos. Minėti specifiniai įgūdžiai ir mokėjimai

įgyjami dirbant (empiriniu „bandymų ir klaidų“ metodu)

ir tobulinant savo kvalifikaciją. Nuolat besikeičiančioje

administracinėje ir teisinėje srityje ypač aktualus gebė-

jimų atnaujinimas. Lietuvoje galioja per tris tūkstančius

įstatymų ir dešimtys tūkstančių įstatymų lydimųjų nor-

minio pobūdžio teisės aktų. Be to, jie kasdien yra kei-

čiami ir papildomi naujomis nuostatomis, todėl reikia

keisti ir priimti vis naujus teisės aktus, o to nepadarius

atsiranda teisės normų tarpusavio konkurencija ir prie-

štaravimai (kolizijos). Tai gali sukelti valstybės institucijų

disfunkciją, nepatogumų ūkio subjektams, ekonominių

problemų, socialinės srities sutrikimų, sudaryti prielai-

das pažeisti žmogaus teises. Todėl ne veltui įstatymų

ir kitų norminių teisės aktų rengimą, jų įsigaliojimą

reglamentuoja įstatymai. Tai rodo, kokia didelė reikšmė

valstybėje teikiama šiai veiklai. Taigi valstybės tarnauto-

jų, kurių pareigybių aprašymuose įrašytas teisės aktų

rengimas, veikla yra valstybinės reikšmės. Ją netinkamai

vykdant pažeidžiamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir

kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymas,

Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respub-

likos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų skelbimo ir

įsigaliojimo tvarkos“ bei kitų teisės aktų reikalavimai ir

tai turėtų būti įvertinta kaip tarnybinis nusižengimas, už

kurį gali būti paskirta tarnybinė nuobauda. Tai galėtų

būti pats griežčiausias įvertinimas, ypač jei valstybės

institucija ar net visa valstybė patyrė nuostolių, kurie

buvo tiesioginė padarytų klaidų pasekmė. Kita vertus,

svarbu ne bausti už klaidas, bet numatyti galimas prie-

mones ir būdus, kaip jų išvengti. Siekiant šių tikslų,

Seime yra užregistruotas Seimo nutarimo „Dėl Lietu-

vos Respublikos teisėkūros tobulinimo metmenų pa-

tvirtinimo ir jų įgyvendinimo“ projektas. Įgyvendinant

metmenis siūloma priimti įstatymą, reglamentuojantį

teisės aktų rengimo, skelbimo ir įsigaliojimo tvarką. Tuo

tikslu siūloma sujungti Lietuvos Respublikos įstatymų

ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymą

(Žin., 1995, Nr. 41-991) ir Lietuvos Respublikos įstatymą

„Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų

skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (Žin., 1993, Nr. 12-296;

2002, Nr. 124-5626) papildant Įstatymų ir kitų teisės

aktų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos

Respublikos teisingumo ministro 1998 m. rugpjūčio 17

d. įsakymu Nr. 104 (Žin., 1998, Nr. 87-2416; 2002, Nr. 50-

1923), nuostatomis, taip pat Įstatymų koncepcijų ren-

gimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos tei-

singumo ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr.

277 (Žin., 2002, Nr. 1-10), nuostatomis; priimti Lietuvos

Respublikos Vyriausybės darbo reglamento, patvirtinto

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio

11 d. nutarimu Nr. 728 (Žin., 1994, Nr. 63-1238; 1999,

Nr. 92-2693), pakeitimo projektą atsižvelgiant į II ir III

skyrių nuostatas; patvirtinti Valstybės tarnautojų, daly-

vaujančių teisėkūroje, mokymo programą, Teisės aktų

įsigaliojimo terminų nustatymo metodiką, Įstatymų

projektų rengimo metodiką, Vyriausybės nutarimų pro-

VA L S T Y B Ė S TA R N Y B O S A K T UA L I J O S 1 0

KAIP TOBULINTI TEISĖKŪRĄ?



jektų rengimo metodiką, Teisės aktų projektų skelbimo

tinklalapyje tvarką; Teisės aktų stebėsenos (monitorin-

go) tvarką; sukurti tinklalapį, kuriame būtų skelbiami

rengiamų teisės aktų projektai, kiti su teisės aktų pro-

jektais susiję dokumentai.

Tačiau teisės aktų, reglamentuojančių teisėkūros

procesą, unifikavimas, naujų universalių rekomendacijų

parengimas, nuolatinis teisėkūros proceso planavimas,

monitoringas (nuolatinis teisėkūros proceso ir jo re-

zultatų stebėjimas ir apibendrinimas valstybės mastu)

ir daugelio kitų dalykų, numatytų metmenų projekte,

praktinis realizavimas – sudėtingas ir kompleksinis už-

davinys, vertas atskiros valstybės institucijos sukūrimo.

Be to, reikėtų labai pasistengti, kad šios priemonės tap-

tų veiksmingos. Pavyzdžiui, jau šiuo metu dėl galiojan-

čių Įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo rekomendacijų

reikalavimų laikymosi kyla problemų daugeliui teisinio

išsilavinimo neturinčių tarnautojų, todėl naujų reko-

mendacijų ir metodikų (net penkių) atsiradimas galėtų

sukelti painiavą. Kita vertus, sveikintinas pasiūlymas

parengti Valstybės tarnautojų, dalyvaujančių teisėkū-

roje, mokymo programą. Tik manytina, kad vertėtų

detalizuoti, kur tokie valstybės tarnautojai turėtų būti

mokomi ir kas programą turėtų parengti. Būtent teisė-

kūros ir apskritai teisės srities žinių, mokėjimų ir įgūdžių

skleidimas tarp visų valstybės tarnautojų laikytinas pa-

grindiniu veiksniu, galinčiu daryti didelę įtaką teisėkū-

ros lygio kilimui. Be to, valstybės tarnautojų mokymas

turėtų būti grindžiamas ne vien praktine patirtimi,

teismų praktikos apibendrinimais, bet ir analitinės juris-

prudencijos srities sisteminiais moksliniais tyrimais.

KAIP TOBULINTI TEISĖKŪRĄ?v a l s t y b ė s t a r n y b o s a k t u a l i j o s

Osvaldas ŠarmavičiusValstybės tarnybos departamento

prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius

L I E T U V O S VA L S T Y B Ė S TA R N Y B A : DĖMESYS ŽMOGUI , PAGARBA ĮSTAT YMUI

Lietuvos valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas at-

liekanti įstaiga įkurta 2002 m. gruodžio 1 d. Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 5 d. nuta-

rimu Nr. 1732 „Dėl Valstybės tarnybos departamento

prie Vidaus reikalų ministerijos įsteigimo“. Pagrindi-

niai departamento uždaviniai - kurti profesionalią ir

veiksmingą valstybės tarnybą bei užtikrinti Valstybės

tarnybos įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyven-

dinimą.

Šiuo metu departamentą sudaro trys skyriai, juo-

se eina pareigas 24 valstybės tarnautojai. Visi jie turi

aukštąjį universitetinį išsilavinimą, tarp jų - du mokslų

daktarai, šeši teisės magistrai. Departamento branduolį

sudaro žmonės, dalyvavę reformuojant valsty-

bės tarnybą dar Valdymo reformų ir savivaldy-

bių reikalų ministerijoje. Jų yra septyni, ir tai yra

gražus tarnybos tęstinumo, karjeros principo

taikymo praktikoje pavyzdys. Tarnautojų vidu-

tinis darbo stažas valstybės tarnyboje viršija

5 metus, jų darbo patirtis sukaupta įvairiose

viešojo administravimo įstaigose, savivaldy-

bėse bei apskričių administracijose. Ne vienas

departamento tarnautojas turi tarptautinių

projektų vykdymo patirties, yra susipažinęs su

valstybės tarnybos organizavimu įvairiose Eu-

ropos Sąjungos valstybėse.

Per vienerius departamento darbo metus,

nors departamento personalas ir nebuvo visiš-

kai sukomplektuotas, padaryta tikrai nemažai.

Atlikome Valstybės tarnybos įstatymo ir jo

lydimųjų teisės aktų praktinio taikymo analizę,

parengėme Vyriausybei pasiūlymus dėl galimų šio įsta-

tymo pataisų ir kai kurių teisės aktų pakeitimus. Siek-

dami palaikyti nuolatinį ryšį su viešojo administravimo

įstaigomis ir visuomene, geriau informuoti apie savo

darbą, sukūrėme informatyvų departamento interneto

puslapį, toliau kuriame valstybės tarnybos informacinę

sistemą. 2003 m. pabaigoje pasirašėme PHARE projek-

to „Valstybės tarnybos valdymo tobulinimas, stiprinant

Valstybės tarnybos departamento administracinius

gebėjimus“ Dvynių sutartį. Tikimės pasisemti patirties

išanalizavę Prancūzijos tarnautojų atrankos, Belgijos

tarnautojų veiklos vertinimo ir Danijos tarnautojų mo-

kymo sistemas.



LIETUVOS VALSTYBĖS TARNYBA: DĖMESYS ŽM

OGUI, PAGARBA ĮSTATYMUI

Svarstome, kaip didinti visuomenės pasitikėjimą

valstybės tarnyba. Norėdami išsiaiškinti, koks yra Lie-

tuvos valstybės tarnybos socialinis įvaizdis visuome-

nėje, 2003 m. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų

centrui „Vilmorus“ užsakėme atlikti sociologinį tyrimą

„Valstybės tarnybos įvaizdis ir organizacinė elgsena“.

Vadovaudamiesi šio tyrimo išvadomis ir pasiūlymais, ar-

timiausiu metu numatome sukurti Valstybės tarnybos

departamento viešųjų ryšių strategiją. Ją įgyvendinda-

mi plačiau pristatysime Lietuvos valstybės tarnybą per

tarptautinį bendradarbiavimą, per vidaus interesų gru-

pes, organizuosime renginius - konferencijas, apskritojo

stalo susitikimus - bei išnaudosime interneto galimybes

kaip naują interaktyvią komunikacijos formą.

Suprantama, tik laikas parodys, ar Valstybės tarny-

bos departamentui pakanka įstatymų suteiktų įgalio-

jimų įgyvendinti bendrą valstybės tarnybos valdymo

standartų (kylančių iš Valstybės tarnybos įstatymo)

taikymą visose viešojo administravimo įstaigose. Ta-

čiau jau šiandien aišku, kad departamentas bendrojo

valstybės tarnybos valdymo požiūriu yra ypač svarbus,

nes čia kaupiama praktinė patirtis, o turima informacinė

duomenų bazė leidžia analizuoti valstybės tarnyboje

vykstančias tendencijas, sekti jų praktinį veiksmingu-

mą bei prognozuoti su tuo susijusius pokyčius. 2003

m. žengti pirmieji žingsniai departamento institucinės

brandos link. Ypač mūsų galimybes riboja patalpų trū-

kumas, lėšų ir finansinio savarankiškumo stoka. Tačiau

iškėlę ambicingus tikslus sieksime, kad visuomenė ir visi

valstybės tarnautojai pasitikėtų mūsų institucija.


v a l s t y b ė s t a r n y b o s a k t u a l i j o sLIETUVOS VALSTYBĖS TARNYBA: DĖM

ESYS ŽMOGUI, PAGARBA ĮSTATYM

UI

PHARE projekto partnerių pirmasis susitikimas Vidaus reikalų ministerijoje


Lietuvos viešojo administravimo institutas (LIVADIS)

jau šeštus metus plėtoja savo veiklą, įgyvendindamas

valstybinę valstybės tarnautojų mokymo ir kvalifikaci-

jos tobulinimo politiką.

Institutas yra viešoji įstaiga, įsteigta 1999 m. sausio

25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu.

Instituto dalininkai:

· Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerija,

· Lietuvos teisės universitetas,

· Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija.

Instituto misija yra mokyti ir konsultuoti valstybės

tarnautojus siekiant veiksmingo, profesionalaus ir etiš-

ko viešojo administravimo. Institute dirba 23 etatiniai

darbuotojai - patyrę mokymo renginių organizatoriai,

mokymo programų rengimo specialistai, tarptautinių

projektų vadybininkai - bei daugiau nei 200 laisvai sam-

domų dėstytojų. Siekdami kuo geriau tenkinti klientų

poreikius, taikome šiuolaikiškus dėstymo metodus, de-

riname teoriją ir praktiką. Mūsų mokymo renginiuose

paskaitas skaito ir prakti-

niams darbams vadovau-

ja valstybės tarnautojai,

politikai, įvairių sričių

specialistai praktikai, įsta-

tymų rengėjai, aukštųjų

mokyklų dėstytojai. Kad

Lietuvos valstybės tar-

nautojai tiesiogiai susipa-

žintų su kitų šalių viešojo

administravimo patirtimi,

kviečiame lektorius iš

užsienio. Institutas turi

puikią materialinę bazę

valstybės tarnautojams

mokyti: gerai įrengtos

šešios auditorijos, konferencijų salė, informacinių tech-

nologijų mokymo salė su kompiuterizuotomis darbo

vietomis, bibliotekoje kaupiama literatūra viešojo ad-

ministravimo klausimais.

2002 m. Valstybės tarnybos įstatyme nurodytas

ypač svarbus uždavinys: ,,Kvalifikacijos tobulinimo

bendrąsias programas integracijos į Europos Sąjungą

ir personalo vadybos srityse, 18-20 kategorijų valsty-

bės tarnautojų mokymo programas rengia ir pagal

parengtas programas valstybės tarnautojus moko

Lietuvos viešojo administravimo institutas”. (Žin., 2002,

Nr. 45-1708.) Europos Komisijos delegacijos Lietuvoje

vadovas Michaelas Grahamas yra pažymėjęs: ,,Europos

Komisijos delegacija Lietuvos viešojo administravimo

institutą mato kaip užimantį svarbiausią vietą mokant

Lietuvos valstybės tarnautojus ir tobulinant jų kvalifi-

kaciją…”

Vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymo ir

valstybės tarnautojų mokymo 2002-2006 metų stra-

tegijos nuostatomis, Institutas teikia paslaugas šioms

Alfonsas VeličkaLietuvos viešojo administravimo instituto direktorius

APIE VALSTYBĖS TARNAUTOJŲKVALIFIKACIJOS TOBULINIMO GALIMYBES


APIE VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO GALIM

YBES


prioritetinėms valstybės tarnautojų grupėms:

· Valstybės tarnautojams, atsakingiems už Lietuvos Res-

publikos Vyriausybės strateginių tikslų

įgyvendinimą;

· Valstybės tarnautojams, vykdantiems pasirengimo

narystei Europos Sąjungoje funkcijas;

· 18-20 kategorijų valstybės tarnautojams;

· Valstybės tarnautojams, atsakingiems už

personalo tvarkymą;

· Valstybės tarnautojams, pirmą kartą priimtiems į vals-

tybės tarnybą konkurso būdu.

Lietuvos viešojo administravimo instituto mokymo

renginiuose gali dalyvauti visi savo kvalifikacijos tobu-

linimu suinteresuoti valstybės tarnautojai. Platus mo-

kymo programų spektras apima daugumą valstybės

tarnautojams būtinų žinių, todėl sau tinkamų seminarų

gali rasti bet kokio rango žmonės.

Institute mokosi valstybės tarnautojai iš LR Pre-

zidentūros, LR Seimo, LR Vyriausybės kanceliarijos,

ministerijų, apskričių, savivaldybių bei kitų valstybės

institucijų.

Kadangi vienas iš mūsų darbo kriterijų yra teikti

aukštos kokybės mokymo paslaugas klientams ir ati-

džiai tirti jų poreikius, kiekvienais metais pastebime

klientų bei institucijų, siunčiančių savo darbuotojus pas

mus, skaičiaus augimą.

1 schema. Institucijų, siuntusių savo darbuotojus mo-

kytis į Institutą, skaičiaus kaita

2 schema. Instituto renginiuose dalyvavusių valstybės

tarnautojų skaičiaus kaita

Klientų skaičiaus didėjimas mūsų mokymo ren-

giniuose yra tiesiogiai susijęs su pastaraisiais metais

itin išaugusiu siūlomų mokymo programų skaičiumi.

Instituto darbuotojai atidžiai seka Lietuvoje vykstančius

pokyčius bei su jais susijusius kintančius reikalavimus

viešojo administravimo sektoriui, analizuoja valstybės

tarnautojų mokymo poreikius ir kuria naujas mokymo

programas. Mokymo programų skaičiaus didėjimas

yra susijęs ir su Lietuvos naryste Europos Sąjungoje.

Nuo Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojų gebė-

jimų priklauso sėkminga Lietuvos integracija į Europos

Sąjungą, todėl buvo parengta ypač daug programų

siekiant valstybės tarnautojams suteikti žinių apie ES ir

praktinių įgūdžių.

3 schema. Mokymo renginių skaičiaus kaita

Institutas įgyvendina keturis iš penkių prioritetinių

valstybės tarnautojų mokymo tikslų, numatytų Valstybės

tarnautojų mokymo 2002-2006 metų strategijoje, kaip

antai:

· Pasirengimas vykdyti funkcijas, susijusias su Europos tei-

sės (acquis) įgyvendinimu;

· Pasirengimas dalyvauti Europos Sąjungos teisėkūros pro-

cese ir Europos Sąjungos institucijų veikloje;

· Kompiuterinio raštingumo Europos standarto (ECDL)

įgūdžių formavimas;

· Gebėjimų spręsti problemas, susijusias su Lietuvos Res-

publikos Vyriausybės strateginių tikslų (prioritetų) įgyven-

dinimu, tobulinimas.

Lietuvos viešojo administravimo institutas yra paren-

gęs 117 mokymo programų (modulių), kurios yra suskirs-

tytos į atskiras temas.

Instituto parengtos mokymo programos:

· Pasirengimo narystei Europos Sąjungoje mokymo pro-grama, 35 moduliai;

· Europos Sąjungos struktūrinių fondų strateginio valdymo

programa, 7 moduliai;

1999 m.

2000 m.

2001 m.

2002 m.

2003 m.

7683

117206

241

1999 m.

2000 m.

2001 m.

2002 m.

2003 m.

9241772

39346156

8949

1999 m.

2000 m.

2001 m.

2002 m.

2003 m.

75116

216326

501

v a l s t y b ė s t a r n y b o s a k t u a l i j o sAPIE VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIM

O GALIMYBES


· Kompiuterinio raštingumo programa (pagal ECDL),

7 moduliai;

· Administracinių gebėjimų tobulinimo programa,

38 moduliai;

· Žmogiškųjų išteklių vadybos programa, 3 moduliai;

· Organizacijų lyderių mokymo programa (Olymp),

8 moduliai;

· Įvadinio mokymo bendroji programa, 12 modulių;

· Tikslinė mokymo programa valstybės tarnautojams,

vykstantiems atstovauti Lietuvai ES institucijose,

7 moduliai.

4 schema. Modulių skaičiaus augimas

Institutas aktyviai dalyvauja tarptautiniuose projek-

tuose tiek kaip naudos gavėjas, tiek kaip jos teikėjas. Per

5 darbo metus įgyvendinta 15 tokių projektų. Šiuo metu

Institutas vykdo tokius tarptautinius projektus:

· Kanados, Ukrainos ir Baltijos valstybių ekonomikos vady-

bos mokymo programa Ukrainos aukščiausiųjų katego-

rijų valstybės tarnautojams;

· ,,Ukrainos valstybės tarnautojų mokymas - III”;

· ,,Armėnijos valstybės tarnautojų mokymas”;

· „Gruzijos valstybės tarnautojų mokymas”.

Šiuose projektuose Lietuvos valstybė dalyvauja kaip

valstybė donorė.

Didžiausias Instituto projektas – dvejų metų trukmės

(2000-2002 m.) Europos Sąjungos PHARE Valstybės tar-

nautojų mokymo ir institucijų dvynių projektas. Projekto

tikslas buvo tobulinti viešojo administravimo institucijų ir

valstybės tarnautojų administracinius gebėjimus. Dvejus

metus projekto vykdytojai - Danijos viešojo administravi-

mo mokykla ir Suomijos viešojo valdymo institutas - savo

patirtimi dalijosi su Lietuvos viešojo administravimo

instituto darbuotojais, dėstytojais bei Lietuvos valstybės

tarnautojais. Bendromis pastangomis buvo parengtos

47 naujos mokymo programos, parengti 102 nauji dėsty-

tojai, kvalifikaciją patobulino 1200 valstybės tarnautojų,

sustiprinti Instituto administraciniai gebėjimai bei ryšiai

su išorės partneriais ir tikslinėmis klientų grupėmis.

Institutas bendradarbiauja su Vakarų ir Rytų Europos

giminingomis institucijomis, yra šių organizacijų narys:

· Europos savivaldybių ir regionų administracijų mokymo

organizacijų tinklo;

· Centrinės ir Rytų Europos viešojo administravimo institu-

cijų ir mokyklų tinklo;

· Lietuvos viešojo administravimo lavinimo asociacijos.

Kituose leidinio ,,Valstybės tarnybos aktualijos” nume-

riuose išsamiau informuosime apie Instituto veiklą, mo-

kymus, konsultacijas, analizes bei tyrimus, kad valstybės

tarnautojai galėtų naudotis visomis Instituto teikiamomis

kvalifikacijos tobulinimo galimybėmis.

Apie Lietuvos viešojo administravimo institu-

tą ir jo teikiamas paslaugas galite sužinoti internete

(http://www.livadis.lt.).

1999 m.

2000 m.

2001 m.

2002 m.

2003 m.

2147

72109

117


Lietuvos viešojo administravimo instituto kolektyvas

APIE VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO GALIM

YBES


Valstybės tarnyba plačiąja prasme atsakinga už

šalies valdymą, t.y. už įstatymų ir kitų teisės aktų įgy-

vendinimą. Nuo jos teikiamų paslaugų kokybės bei

efektyvumo priklauso visuomenės gerovė. Kiekvienos

valstybės piliečiai suvokia, kas yra geras valdymas ir

tinkamas administravimas. Remiantis šiuo supratimu,

visuomenėje vertinama valstybės tarnautojų veikla,

formuojasi bendras valstybės tarnybos įvaizdis.

Deja, analizuojant sociologinių tyrimų rezultatus

matyti, kad įsigalėjusius stereotipus pakeisti itin sunku.

Valstybės tarnybos vertinimas yra prieštaringas. Štai

nors ir pabrėžiamas valstybės tarnautojų kompeten-

cijos trūkumas, bendri jų veiklos vertinimo reitingai

gana aukšti. Tačiau viešojo sektoriaus darbuotojų veikla

vertinama prasčiau nei privataus. Neigiamas valstybės

tarnautojų elgesio vertinimas, tikėtina, susijęs ir su itin

dideliais jiems keliamais reikalavimais.

Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje atlikta

apklausa parodė, jog žmonės skirtingai

vertina vadovus, priimančius dovanas iš

įmonių, su kuriomis juos sieja verslo reikalai.

Jų vertinimai priklausė nuo to, ar tai buvo

verslo kompanijos vadovas, ar valdžios at-

stovas. Respondentų, pasisakiusių už tai,

kad vadovas, dirbantis verslo įmonėje, gali

nedvejodamas priimti dovaną, buvo tris

kartus daugiau nei maniusiųjų, kad valdžios

atstovai taip pat gali imti dovanas. Kadangi iš

valstybės tarnautojo tikimasi kitokio elgesio,

nusivylimas, pastarajam pažeidus etiką, būna

didesnis.

Tai patvirtina ir 2003 m. lapkričio mėnesį

Lietuvoje atlikto tyrimo rezultatai*. Šiek tiek

daugiau nei pusė respondentų mano, kad

verslininkams, žurnalistams bei bankininkams visiškai

nederėtų imti dovanų, tuo tarpu apie 70 proc. respon-

dentų norėtų, kad dovanų neimtų valstybės tarnauto-

jai, politikai ir teisininkai. Nors dauguma lietuvių neigia-

mai vertina korupciją, patys kartais ryžtųsi problemas

spręsti būtent taip. Trečdalis respondentų pripažino,

kad yra davę kyšį valstybės tarnautojui, ir šiek tiek

mažiau jų tvirtino, kad tai padėjo išspręsti problemą.

Kategoriškiau dovanas valstybės tarnautojams vertino

vyresni nei 50 metų bei turintys aukštąjį išsilavinimą

respondentai.

Daugiausia informacijos apie neetišką valdininkų el-

gesį gyventojai gauna iš žiniasklaidos, kuri neabejotinai

formuoja viešąją nuomonę. Tad pažvelkime į 2003 m.

spalio–lapkričio mėnesiais atliktą tyrimą, kokią infor-

maciją apie valstybės tarnybą pateikia Lietuvos spauda

Prof. dr. Algis Krupavičius Kauno technologijos universitetoPolitikos ir viešojo administravimo instituto direktorius

VA L S T Y B Ė S TA R N Y B O S Į VA I Z D I S L I E T U V O J E

v a l s t y b ė s t a r n y b o s a k t u a l i j o sVALSTYBĖS TARNYBOS ĮVAIZDIS LIETUVOJE


(dienraščiai ,,Lietuvos rytas” – LR ir ,,Kauno diena” –KD).

Tyrimo laikotarpiu su korupcija dažniausiai sieta

Prezidento institucija ir Seimas, o korupcijos kontekste

minėti valstybės tarnautojai neretai dalyvavo politiko-

je. Apskritai tyrimo metu dėl susiklosčiusios politinės

padėties šalyje (Prezidento skandalo) dienraščiuose

dažniausiai minėti LR Prezidento institucijos ir Seimo

valdininkai. Savivaldybių ir ministerijų valstybės tarnau-

tojai spaudoje linksniuoti gerokai rečiau.

Tuo metu spaudoje dažniau akcentuotos teigiamos

valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų savybės:

iniciatyvumas, kompetencija ir atsakingumas, arba jie

vertinti neutraliai.

Apskritai tyrimas parodė, kad valstybės tarnyba ir

valstybės tarnautojai dienraščiuose yra gana populiari

tema, tačiau valstybės tarnyba dažniausiai minima in-

formacinio pobūdžio straipsniuose ir kaip institucija ji

giliau neanalizuojama.

Dienraščiuose valstybės tarnautojai paprastai va-

dinami pareigūnais, rečiau - valdininkais, biurokratais,

klerkais. Eurovaldininko sąvoka dar gana nauja ir ne itin

paplitusi.

Kadangi viešosios nuomonės formavimui didelę

įtaką turi žiniasklaida, svarbu žinoti, ką piliečiai galvoja

apie jos pateikiamą informaciją apie valstybės tarnybą

bei valstybės tarnautojus.

,,Vilmorus” tyrimo duomenimis, respondentai tokio

pobūdžio informacijos tikslumą pagal 10 balų skalę

įvertino 5,22 balo, pusiausvyrą – 4,97 balo, informatyvu-

mą – 4,36 balo ir įdomumą – 4,29 balo. Taigi, gyventojų

manymu, žiniasklaidoje pateikiama informacija apie

tarnautojus pakankamai tiksli, tačiau neįdomi, nepa-

kankamai subalansuota ir informatyvi.

Apibendrinant informacijos apie valstybės tarnybą

pateikimo spaudoje tyrimo duomenis, galima teigti,

kad valstybės tarnybos ir tarnautojų įvaizdis anaiptol

nėra neigiamas.

Klasikinėje demokratijos teorijoje pabrėžiama, kad

piliečių interesai turėtų kontroliuoti viešąją politiką.

Šiuolaikinėje atstovaujamojoje demokratijoje viešoji

nuomonė yra instrumentas, užtikrinantis grįžtamąjį ryšį

tarp piliečių ir politikų. Viešosios nuomonės reikšmės

negalima absoliutinti, tačiau jos reikšmė demokratinėje

visuomenėje akivaizdi.

2003 m. lapkričio 6–9 d. 18 šalies miestų ir 56 kai-

muose ,,Vilmorus” agentūra atliko valstybės tarnybos

įvaizdžio Lietuvos visuomenėje tyrimą, kuriame dalyva-

vo 1044 respondentai.

VALSTYBĖS TARNYBOS ĮVAIZDIS LIETUVOJE




Turintys geras socialines garantijas

Proteguojantys gimines ir draugus

Gaunantys gerą atlyginimą

Piktnaudžiaujantys tarnybine padėtimi

Vilkinantys sprendimus, t.y. biurokratiški

Švaistantys lėšas

Korumpuoti

Vaidinantys išrinktuosius

Per daug veikiami politikų

Per daug veikiami ekonominių interesų

Per mažai dirbantys

Mėgstantys kanceliarinį darbą

Turintys ilgas atostogas

Kompetentingi

Atsakingi už savo sprendimus

Paslaugūs

Sugebantys spręsti visuomenės problemas

Atskaitingi visuomenei

Iniaciatyvūs

Greitai priimantys sprendimus

Priimantys sprendimus viešai ir skaidriai

Nešališki

Nesavanaudiški

Sąžiningi

81.7%

79.5%

79.4%

77.1%

76.7%

74.8%

71.4%

68.0%

66.5%

64.0%

59.3%

57.0%

53.9%

32.2%

30.8%

28.1%

27.4%

23.8%

21.8%

21%

16.7%

16.0%

14.9%

14.7%

9.8%

8.7%

13.5%

13.4%

10.8%

15.6%

15.7%

14.4%

16.2%

15.0%

26.4%

16.3%

19.2%

50.0%

58.4%

60.2%

61.0%

64.2%

59.8%

65.8%

68.7%

61.6%

70.1%

72.2%

Gerbiantys žmogų 24.0%66.6%

Pritariu Nepritariu

2 pav. Valstybės tarnautojų savybės

Žiniasklaida

Bankai

Kariuomenė

Švietimas

Bažnyčia

Sodra

Savivaldybės

Sveikatos apsauga

Socialinė apsauga

Policija

Prezidentas

Vyriausybė

Teismai

Valstybės tarnyba

Seimas

Partijos

76.6%

73.3%

71.1%

70.7%

66.8%

63.18%

50.8%

49.7%

46.1%

43.5%

43.3%43.7%

38.2%48.3%

31.9%49.5%

30.8%43.3%

26.5%63.5%

15.2%69.3%

16.7%

13.7%

10.1%

18.7%

18.8%

27.7%

36.3%

45.0%

40.1%

49.8%

Gerai Blogai

1 pav. Lietuvos institucijų vertinimas

Tyrimo rezultatai parodė, kad 17,2 proc. respon-

dentų dažnai asmeniškai tenka bendrauti su valstybės

tarnautojais, 27,7 proc. – kartais, 43,4 proc. – retai, o

10,2 proc. niekada nėra tekę bendrauti.

Su viešojo sektoriaus darbuotojais dažniau ben-

drauja jauni ir vidutinio amžiaus, turintys aukštąjį iš-

silavinimą, gaunantys didesnes pajamas gyventojai.

Didžioji respondentų dalis (75,5 proc.) mano, kad

valstybės tarnautojų per daug, 11,9 proc. - kad jų yra

tiek, kiek reikia, ir tik 1,6 proc. mano, kad jų yra per ma-

žai. Toks lietuvių požiūris atitinka globalias tendencijas.

Pastaruosius dvidešimt metų visame pasaulyje vyksta

nuolatinė valstybės tarnybos reforma. Daugumos šalių

piliečiai reikalauja, kad valstybės tarnyba būtų mažes-

nė, pigesnė ir efektyvesnė, tačiau tikisi ir daugiau bei

geresnių viešųjų paslaugų ir valstybinių programų.

Svarbu išsiaiškinti, ir kokią vietą valstybės tarnyba

užima tarp kitų institucijų. ,,Vilmorus“ tyrimas parodė,

kad palankiausiai vertinamas žiniasklaidos darbas (76,6

proc. respondentų). Blogiausiai - partijų veikla (69,3

proc.). Valstybės tarnybos darbą palankiai vertino 31,9

proc., tačiau net 43,3 proc. manė, kad ji dirba blogai

(prastesni tik Seimo ir politinių partijų veiklos vertini-

mo rodikliai).

Santykinai palankiau valstybės tarnybos veiklą ver-

tino moterys nei vyrai, ypač jauni (18-29 m.), turintys

vidurinį ir specialųjį vidurinį išsilavinimą, gaunantys

žemiausias pajamas bei mažesnių miestų ir kaimo

respondentai (žr. 1 pav.).

Be to, Lietuvos visuomenėje dominuoja neigiamas

valstybės tarnautojų savybių vertinimas (žr. 2 pav.).

Labiausiai viešoji nuomonė nepakanti giminių ir

draugų valstybės tarnyboje protegavimui, piktnau-

džiavimui tarnybine padėtimi, sprendimų vilkinimui,

biurokratizmui, lėšų švaistymui, korupcijai. Teigiamas

valstybės tarnautojų savybes mini daug mažiau res-




*Straipsnis parengtas pagal tyrimo ,,Valstybės tarnybos įvaizdis ir organizacinė elgsena” ataskaitą. Šį tyrimą Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos užsakymu 2003 m. lapkričio-gruodžio mėn. atliko KTU Politikos ir viešojo admi-nistravimo institutas bei Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų agentūra ,,Vilmorus”.

pondentų, – valstybės tarnautojams jie priskiria tokias

savybes: kompetencija, atsakomybė už savo sprendi-

mus, paslaugumas, sugebėjimas spręsti visuomenės

problemas ir t.t. Dauguma lietuvių mano, kad valstybės

tarnautojo profesija neatsiejama nuo gero atlyginimo.

2002 m. lapkritį Lietuvos laisvosios rinkos institutas

ir organizacija ,,Transparency International” atliko tyri-

mą, kuriuo siekta išsiaiškinti, kaip lietuviai vertina poli-

tikų ir valdininkų etiką. Paaiškėjo, jog, jų vertinimu, etika

labiausiai pažeidžiama, kai piktnaudžiaujama viešąja

tarnyba siekiant asmeninių ar grupinių tikslų, kai imami

kyšiai bei proteguojamos giminės ar pažįstami. Kiek

mažiau prie neetiško elgesio apraiškų linkstama pri-

skirti piktnaudžiavimą siekiant partinių tikslų ir atsainų

pareigų vykdymą. Svarbiausios teigiamos valdininkų

savybės turėtų būti tokios: teisingumas, sąžiningumas,

atsakomybė, įstatymų gerbimas ir teisėtų įgaliojimų

vykdymas.

Anksčiau minėto ,,Vilmorus” tyrimo duomenimis,

vyrauja nuomonė, kad dauguma valstybės tarnautojų

yra sąžiningesni nei politikai (taip mano 27,3 proc.

respondentų) bei teisininkai (18,5 proc.). Valstybės

tarnautojai ne tokie sąžiningi kaip mokslininkai (65,2

proc.), žurnalistai (51 proc.), bankininkai (36,1 proc.) bei

verslininkai (26,3 proc.).

Palyginus viešojo sektoriaus tarnautojus su priva-

taus verslo atstovais, paaiškėjo, kad trečdalis apklaus-

tųjų pritaria teiginiui, kad valstybės tarnautojai mažiau

šališki nei verslininkai. Palyginus valstybės tarnautojus

ir verslininkus kompetencijos požiūriu, net 44,9 proc.

respondentų pastaruosius apibūdina kaip kompeten-

tingesnius (priešingai mano 28,3 proc. apklaustųjų).

Daugiau nei pusė respondentų pritaria teiginiui, kad

valstybės tarnautojai dėmesingesni nei privataus verslo

darbuotojai, tačiau net 68,1 proc. mano, kad verslinin-

kai dirba efektyviau. Taigi verslo sektoriaus darbas verti-

namas palankiau.

P r o f e s i j a n e p r e s t i ž i n ėValstybės tarnautojo profesijos prestižą visuome-

nėje rodo respondentų atsakymai į klausimą: ,,Kokią

profesiją norėtumėte, kad pasirinktų Jūsų vaikas?”

,,Vilmorus” tyrimo duomenims, pirmenybė teikiama

mediko (22,5 proc.) arba teisininko (21,09 proc.) pro-

fesijoms, o mažiausiai respondentų (1,3 proc.) norėtų,

kad jų vaikas pasirinktų politiko profesiją. Valstybės tar-

nautojo profesija priskiriama prie ne tokių prestižinių - ji

patraukli 5,9 proc. apklaustųjų.

Apibendrinant galima pasakyti, kad dauguma lie-

tuvių valstybės tarnybos veiklą vertina nepalankiai ir

mano, kad apskritai valstybės tarnautojų yra per daug.

Tarnautojo profesija priskiriama prie mažiau prestižinių.

Bendrame kontekste verslo sektoriaus darbuotojai ver-

tinami gerokai palankiau. Džiugu, kad valstybės tarny-

ba, palyginti su kitomis institucijomis, nėra vertinama

kaip itin korumpuota.


Mokslininkai

Mokytojai

Žurnalistai

Buhalteriai

Santechnikai

Socialiniai darbuotojai

Medikai

Dvasininkai

Bankininkai

Teisininkai

Valstybės tarnautojai

Policininkai

Politikai

7.94%

7.42%

7.34%

6.66%

6.62%

6.46%

6.41%

6.29%

6.28%

5.75%

5.52%

5.47%

4.37%

3 pav. Profesijų vertinimas

Nerijus AleksiejūnasLietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungojeantrasis sekretorius

A K T Y V I Į S I D A R B I N I M O E S I N S T I T U C I J O S E L I E T U V O S P O L I T I K A

Pastaruoju metu dažnai baiminamasi, jog geriausi

šalies specialistai išvažiuos dirbti į ES institucijas ir tai

turės neigiamos įtakos Lietuvos valstybės tarnybai.

Svarstoma, gal valstybei būtų palankiau vykdyti pa-

syvią politiką ir neskatinti savo piliečių įsidarbinti ES

institucijose.

Kitų šalių narių patirtis rodo, kad ši baimė nepagrįs-

ta. Daugumos šalių valstybės tarnautojai atsargiai ver-

tino naujas galimybes ir ES institucijose laukiančius iš-

šūkius, todėl pasirinktą pasyvią politiką valstybės keičia

aktyvesne. Nė viena šalis narė nenori, kad ES instituci-

jose dirbtų vien kitų tautybių bei skirtingo mentaliteto

darbuotojai. Valstybės vis labiau įsitikina, jog itin svarbu

būti tinkamai atstovaujamoms ES institucijose, nes tai

užtikrina geresnį šalies situacijos supratimą rengiant ES

sprendimus.

Lietuva renkasi aktyvią įsidarbinimo ES institucijose

politiką. Antai kad būtų sudarytos sąlygos į ES institu-

cijas išvykusiems pareigūnams atkurti anksčiau turėtą

statusą valstybės tarnyboje, pernai pakeistas Valstybės

tarnybos įstatymas. O 2004 m. kovą užsienio reikalų ir

vidaus reikalų ministrai priėmė Įsidarbinimo ES institu-

cijose veiksmų planą bei sukūrė Įsidarbinimo ES institu-

cijose klausimų sprendimo tarpžinybinę komisiją, kuri

prižiūrės veiksmų plano įgyvendinimą bei spręs aktua-

lius įsidarbinimo ES institucijose klausimus.

Regis, ir ES suinteresuota, kad jos institucijose dirb-

tų įvairių šalių valstybės tarnautojai: siekiant užtikrinti

geografinio balanso principą ES institucijose, naujų ša-

lių narių piliečiams sudaromos lengvesnės įsidarbinimo

sąlygos, t. y. per 7 metų pereinamąjį laikotarpį bus ren-

giami konkursai užimti naujai steigiamus etatus. Šiuose

konkursuose galės dalyvauti tik naujųjų šalių narių

piliečiai (vien Komisija planuoja per šį laikotarpį įsteigti

3900 naujų etatų, iš kurių 3441 būtų nuolatinė darbo

vieta). Europos Komisija nustatė kiekvienos naujos ES

šalies narės preliminarius įdarbinimo rodiklius, kuriais

remdamasi planuoja, kiek kiekvienos šalies piliečių ji

įdarbins pereinamuoju laikotarpiu. Tačiau, kaip ne kartą

pabrėžė Komisijos atstovai, šie rodikliai nėra valstybėms

skiriamos įdarbinimo kvotos, nes galutinis piliečių įdar-

binimo skaičius priklausys nuo kiekvienos šalies narės

piliečių aktyvumo, pasirengimo darbui ES institucijose

bei konkursų rezultatų, - neatsiradus tinkamų kandida-

tų iš kurios nors šalies, jai numatytas darbo vietas galės

užimti geriau pasirengę kitų šalių piliečių.

Naujų šalių narių piliečiai galės konkuruoti su da-

bartinių šalių piliečiais konkursuose užimti laisvas pa-

reigybes, kurių dažniausiai atsiras darbuotojams išėjus į

pensiją ar pakeitus pareigas.

v a l s t y b ė s t a r n y b o s a k t u a l i j o sAKTYVI ĮSIDARBINIM

O ES INSTITUCIJOSE LIETUVOS POLITIKA



Deja, lietuvių pirmųjų atvirų konkursų užimti įvairias

pareigybes (administratorių padėjėjų, vertėjų padėjėjų,

teisininkų lingvistų, sekretorių) rezultatai nuvilia – dau-

giau kaip pusė užsiregistravusių kandidatų neatvyko

į konkursus, pirmąjį konkursų etapą (iš trijų) peržen-

gė tik šiek tiek daugiau nei vienas ketvirtadalis visų

konkursuose dalyvavusių kandidatų į administratorių

padėjėjus iš Lietuvos ir tik pusė jų įveikė antrąjį etapą

(testus raštu). Akivaizdu, jog konkursų būdu Lietuvai

numatytos įdarbinimo vietos nebus užimtos.

Siekiant geresnių rezultatų, numatoma plačiau

informuoti visuomenę apie įsidarbinimo ES instituci-

jose galimybes. Dėl to jau sukurta interneto svetainė,

kurioje pateikiama visa informacija

apie įsidarbinimo galimybes, išleisti

informacinio pobūdžio leidiniai bei

padedama norintiems įsidarbinti

pasiruošti konkursams. Pirmuosius

parengiamuosius kursus kandidatams

į vidutinio bei aukštesnio lygio kate-

gorijų pareigybes Lietuvos viešojo

administravimo institutas (LIVADIS)

kartu su Užsienio reikalų bei Vidaus

reikalų ministerijomis surengė kovą.

Parengiamieji kursai pretendentams į

žemiausio ir vidutinio lygio kategorijų

pareigybes buvo organizuoti birželį ir

liepą.

Kiti parengiamieji kursai įvyks rugsėjo ir spalio mė-

nesiais Lietuvos viešojo administravimo institute (http://www.livadis.lt). Informaciją apie vykstančius konkur-

sus galima rasti Užsienio reikalų ministerijos interneto

svetainėje (http://www.urm.lt), bei specialiai sukurtoje

interneto svetainėje “Įsidarbinimas Europos Sąjungos

institucijose” (http://www.es-isidarbinimas.lt).ES institucijų darbuotojai dirba Europos Sąjungai ir

jie negali būti varžomi jokių įsipareigojimų šalims na-

rėms. Tačiau tai netrukdo valstybėms palaikyti ryšius su

ES institucijose dirbančiais savo piliečiais. Dėl to misijos

prie Europos Bendrijų rengia ES institucijose dirban-

čių tautiečių susitikimus, kur keičiamasi informacija

Europos Komisijos darbuotojai (proc.) pagal tautybes (2004 m. birželio mėn. duomenys)

A-Austrija, B-Belgija, D- Vokietija, DK- Danija, E- Ispanija, F- Prancūzija, FIN- Suomija, GB- D.Britanija, GR- Graikija, I- Italija, IRL- Airija, L- Liuksemburgas, NL- Nyderlandai, P- Portugalija, S- Švedija


AKTYVI ĮSIDARBINIMO ES INSTITUCIJOSE LIETUVOS POLITIKA

Europos Komisijos nustatyti naujų šalių narių piliečių preliminarūs įdarbinimo rodikliai (šie skaičiai rodo tik Komisijos įdarbinimo poreikius)

Šalis Šaliai skiriama vietų (proc.)

Preliminarūs įdarbinimo rodikliai

Iš viso vietųIš jų

Aukštesniojo lygio (A2) Vidutinio lygio (A4/A5)

Malta 2,4 83 1 5Kipras 3,2 110 1 6Estija 3,4 117 1 6Slovėnija 3,9 134 2 7Latvija 4,5 155 2 9Lietuva 7 241 3 13Slovakija 8,1 279 3 15Vengrija 14,2 489 6 27Čekija 14,3 492 6 27Lenkija 39 1341 16 74IŠ VISO 100 3441 41 189

Lietuvos kandidatų dalyvavimo konkursuose preliminarūs rezultatai (po konkurso antrojo etapo, iš viso trys etapai)

PareigybėsNeatvyko į konkurso I etapą (proc.)

Išlaikė konkurso I etapo testus(proc.)

Išlaikė konkurso II etapo testus (proc.)

Dalyvaus konkursoIII etape

Planuojama įdarbinti

Administratorių padėjėjai (sritys)

Europos viešasis administravimas 47 27 49 29 40

Teisė 42 37 48 24 30

Ekonomika 59 19 68 13 20

Auditas 51 13 66 2 20

Vertėjų padėjėjai 41 82 45 56 135

Sekretoriai (-ės) 65 46 92 35 130

aktualiais klausimais ar susitinkama su ES institucijose

viešinčiais aukštais šalies pareigūnais. Taip gaunama

operatyvi bei oficialiai neskelbiama informacija apie ES

institucijų vidinį gyvenimą, pvz., personalo pasikeitimus

ar planuojamus rengti teisės aktų projektus.

Lietuva taip pat planuoja burti ES institucijose dir-

bančią lietuvių bendruomenę. Numatoma iš ES institu-

cijų grįžtančių pareigūnų patirtį kuo geriau panaudoti

valstybės tarnyboje.

Kaip rodo praktika, ne visi darbuotojai būna pa-

tenkinti darbu ES institucijose. Dėl įvairių priežasčių jie

grįžta į nacionalinę valstybės tarnybą ar įsidarbina priva-

čiame sektoriuje. Vykdančios aktyvią politiką valstybės

stengiasi pritraukti sukaupusius nemenką darbo patirtį

ES institucijose žmones į valstybės tarnybą. Taip valsty-

bės tarnybai įgijus naujų žinių užtikrinamas efektyvesnis

valstybės interesų gynimas Briuselyje.

Aktyvi politika reikalinga ir tam, kad valstybės tarny-

ba galėtų planuoti bei rengtis pakeisti į ES institucijas iš-

vykstančius pareigūnus, - užtikrintų valstybės tarnybos

tęstinumą. Išankstinis planavimas leidžia racionaliau

paskirstyti turimus žmogiškuosius išteklius ir tinkamai

parengti išvykstančių pareigūnų pamainą.

v a l s t y b ė s t a r n y b o s a k t u a l i j o sAKTYVI ĮSIDARBINIM

O ES INSTITUCIJOSE LIETUVOS POLITIKA


Nauja darbo užmokesčio tvarka gerokai apribojo

įstaigų vadovų vaidmenį sprendžiant tarnautojų atly-

ginimų dydį ir tai lemia skaidresnę valstybės tarnautojų

darbo apmokėjimo sistemą. O priedų mokėjimo tvarka

skatina darbuotojus tobulėti, siekti karjeros stabiliai dir-

bant valstybės tarnyboje.

Statistikos departamento duomenimis, valstybės

sektoriuje vidutinis bruto atlyginimas 2003 m. IV ketv.

sudarė 1238,7 Lt ir bemaž 31 Lt viršijo vidutinį mėnesinį

darbo užmokestį šalyje. Beje, privačiame sektoriuje ati-

tinkamu laikotarpiu vidutinis bruto darbo užmokestis

sudarė 1181,5 Lt. Valstybiniame sektoriuje atlyginimai

2003 m. IV ketv., palyginti su atitinkamu 2002 m. laiko-

tarpiu, ūgtelėjo 5,2 proc.

Tuo tarpu žemiausias pareigas einančių valstybės

tarnautojų pareiginė alga dabar sudaro 1010 Lt. Ji yra

5,5 karto mažesnė nei aukščiausias pareigas užimančių

valstybės tarnautojų atlyginimas be priedų ir priemokų.

2002 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujai Valstybės tarnybos

įstatymo redakcijai pradėta atlyginimų reforma leido

daugiau nei dvigubai padidinti atlyginimus žemiausias

pareigas einantiems tarnautojams ir sumažinti valsty-

bės tarnautojų atlyginimų disproporciją.

Iki reformos pradžios galiojusi atlyginimų mokėjimo

tvarka neapibrėžė pareigybių pavadinimų nustatymo

bei priedų skyrimo konkrečių reikalavimų – tai buvo

patikėta spręsti įstaigų vadovams. Todėl daugelio įstai-

gų struktūra, pareigybių sąrašai ir darbo užmokestis

buvo skirtingi.

Nauja darbo užmokesčio sistema grindžiama parei-

gybių kategorijomis. Pagrindinės algos dydžius pagal

valstybės tarnautojų pareigybių kategorijas nustato

Valstybės tarnybos įstatymas ir tai yra stabili tarnautojo

užmokesčio dalis.

Pareigybės kategorija nustatoma vadovaujantis

Vyriausybės nustatyta Valstybės tarnautojų pareigybių

aprašymo ir vertinimo metodika bei patvirtintais parei-

gybių vertinimo kriterijais.

S v a r b ą į v e r t i n a į s t a i g a

Atlyginimus reglamentuojančiuose teisės aktuose

numatytos tam tikros to paties pavadinimo pareigy-

bės tarnautojų atlyginimų svyravimo ribos. Pavyzdžiui,

vyresniojo specialisto atlyginimas ministerijoje gali svy-

ruoti nuo 6 iki 11 kategorijos, o savivaldybėje to paties

pavadinimo pareigybės – nuo 3 iki 7 kategorijos. Taip

yra dėl to, kad visos įstaigos suskirstytos į 6 grupes pa-

gal jų svarbą, pvz., įvertinus, ar įstaiga veikia šalies mas-

tu, ar tik tam tikroje teritorijoje, kokio svarbumo funkci-

jas atlieka, kokia jos atsakomybė ir t.t. Tam tikrai grupei


Regina Aleksienė Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Organizavimo ir kontrolės skyriaus vedėja

VA L S T Y B Ė S TA R N A U TO J Ų D A R B O U Ž M O K E S T I S


VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ DARBO UŽMOKESTIS

priskirtos įstaigos tos pačios pareigybės tarnautojų

atlyginimai turėtų būti panašūs, tačiau ir jie šiek tiek

gali skirtis. Kokia kategorija suteikiama konkrečiai pa-

reigybei, priklauso ir nuo atliekamų funkcijų svarbumo,

atsakomybės ir t.t. Pareigybės funkcijų svarbą įvertina

kiekviena įstaiga ir ją priskiria lygiui bei kategorijai.

P r i e d u s n u s t a t o į s t a t y m a i

Įvykus reformai įstaigų vadovai nebegali savo nuo-

žiūra skirti priedų – jie reglamentuojami teisės aktų.

Pagal Valstybės tarnybos įstatymą priedo dydis priklau-

so nuo valstybės tarnautojo tarnybos stažo ir nuo jo

tarnybinės veiklos įvertinimo. Priemokų dydį už viršva-

landžius, darbą švenčių ir nakties metu reglamentuoja

Darbo kodeksas. Įstaigos vadovui paliekama galimybė

nuspręsti tik dėl priemokos dydžio už atliekamas pa-

pildomas užduotis ir už tarnautojo įprastą darbo krūvį

viršijančią veiklą. Pavyzdžiui, jei žinoma, kad jūsų kole-

gos darbe nebus 3 mėnesius ir neplanuojama priimti

pakaitinio darbuotojo, padidėja jūsų darbo krūvis, todėl

galite tiesiogiai derėtis su įstaigos vadovu dėl pareigi-

nės algos priemokos. Papildomo darbo gali būti skirta

ir įstaigai priskyrus naujų funkcijų.

Tiesa, dėl prastos finansinės padėties daug įstaigų tai-

ko darbo užmokesčio indeksavimo koeficientą. (Įstaigos,

kurioms darbo užmokesčio fonde neužtenka lėšų, įver-

tina, kiek lėšų reikia tarnautojų atlyginimams ir visiems

jų komponentams, kiek turi lėšų, ir apskaičiuoja atlygio

sumažinimo procentą.)

Naujasis Valstybės tarnybos įstatymas numatė, kad

priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 proc. pareiginės

algos. Pagal ankstesnę tvarką buvo galima skirti 100 proc.

tarnybinio atlyginimo dydžio priedus, o kai kurių įstaigų

tarnautojams – ir priemokas už papildomą darbą.

Kol nebuvo griežtai reglamentuota, už ką turi būti ski-

riami priedai, įstaigų vadovai galėjo juos skirti ir nepelny-

tai. Kita vertus, esant nepaprastai mažiems atlyginimams

(žemiausias pareigas einančių tarnautojų pareiginė alga

sudarė 468 Lt), tai buvo galimybė aukštesnės kvalifikaci-

jos darbuotojus išlaikyti valstybės sektoriuje.

G a l i m y b ė u ž d i r b t i

Nauja darbo užmokesčio sistema yra orientuota

ir į motyvaciją – ji skatina tarnautojus tobulėti, siekti

karjeros ir stabiliai dirbti valstybės tarnyboje. Kokia

bus suteikta kvalifikacinė klasė per tarnybinės veiklos

įvertinimą, priklauso nuo darbuotojo profesionalumo,

išradingumo, darbo kokybės ir t.t. Puikiai dirbantis

žmogus turi galimybių gauti 50 proc. pareiginės algos

dydžio priedą.

Pareiginė alga (priklauso nuo pareigybės

lygio ir kategorijos)

Priemokos(darbas poilsio bei švenčių dienomis, naktį, kenksmingomis

sąlygomis, labai pavojingomis ir kenksmingomis darbo sąlygomis, už papildomas užduotis)

Priedai (tarnybos stažas, kvalifikacinė klasė ar

kategorija, laipsnis, rangas)

Priedų ir priemokų suma negali viršyti

70 proc. pareiginės algos

Darbo užmokestį sudaro

Priedas už stažą priklauso nuo žmogaus tarnybinio

pastovumo (tarnybos Lietuvos valstybei), t. y. nuo tarny-

bos stažo valstybės tarnyboje. Taip įvertinama valstybės

tarnautojo dalykinė ir ilgametė darbo patirtis, jis skatina-

mas siekti karjeros bei užimti aukštesnes pareigas.

v a l s t y b ė s t a r n y b o s a k t u a l i j o sVALSTYBĖS TARNAUTOJŲ DARBO UŽM

OKESTI S



Aleksas Kvietkus Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijosMokymo ir vertinimo skyriaus vedėjo pavaduotojas

VA L S T Y B Ė S TA R N A U TO J Ų V E I K LO S V E R T I N I M A S Į S I B Ė G Ė J A

Siekiant tobulinti viešojo administravimo gebėji-

mus valstybės tarnyboje, priimti teisės aktai, reglamen-

tuojantys tarnautojų veiklos vertinimo bei tam tikrų

poveikio priemonių taikymo tvarką.

Apibendrinę 2003 m. tarnautojų veiklos vertinimo

rezultatus, gautus iš maždaug pusės Lietuvos įstaigų,

galime padaryti tam tikras išvadas.

Kai buvo rengiami teisės aktai, galvota, kad nepa-

tenkinamai įvertintų tarnautojų bus pakankamai daug

ir valstybės tarnyba galės atsisveikinti su prastai dirban-

čiais žmonėmis. Tačiau paaiškėjo, kad nepatenkinamai

įvertintų tarnautojų tėra vienetai, o dažniausiai jiems

taikoma poveikio priemonė - pasiūlymas tobulėti ir

kelti savo kvalifikaciją. Mūsų žiniomis, atleistas tik vienas

pakartotinai nepatenkinamai įvertintas savivaldybės

valstybės tarnautojas. Taigi manome, kad tarnautojai

vertina savo darbo vietas, todėl ši vertinimo sistema

veikia kaip efektyvi prevencijos priemonė.

Pastarųjų metų tarnautojų

vertinimo rezultatai atskleidė ir

tam tikrų šios sistemos trūkumų.

Pavyzdžiui, ji labai priklauso nuo

institucijos finansinių išteklių. Dėl

nepakankamo įstaigų finansavi-

mo tobulinant valstybės tarnybos

struktūrą bei aprašant pareigybes

buvo nustatytos per žemos tar-

nautojų kategorijos, t.y. nuspręsta

mokėti per mažą atlyginimą už

sudėtingą darbą.

Dėl išteklių trūkumo įvertinus

2002 m. tarnautojų veiklą kvali-

fikacinės klasės suteiktos labai

mažam tarnautojų skaičiui. Tuo tarpu padidinus tam

tikrų įstaigų biudžetus gerokai daugiau tarnautojų

įvertinta labai gerai. Manytume, kad mažiau ribojamos

finansinių išteklių įstaigos galėjo objektyviau įvertinti

savo darbuotojus.

Antai daugiau nei pusė Ūkio, Švietimo, Aplinkos bei Fi-

nansų ministerijų tarnautojų šiemet įvertinta labai gerai. Per

70 proc. Seimo, Valstybės kontrolės ir Vyriausybės kancelia-

rijos tarnautojų suteiktos kvalifikacinės klasės. Tačiau kai

kurios įstaigos, pavyzdžiui, Sveikatos apsaugos ministerija,

neatsižvelgdamos į finansinius išteklius, maždaug 90 proc.

tarnautojų suteikė kvalifikacines klases. Dėl to ši ministerija

pernai, pažeisdama įstatymus, ne visiems mokėjo priedus

už suteiktas klases, o šiemet yra priversta taikyti 0,7 indeksa-

vimo koeficientą, t.y. visiems valstybės tarnautojams moka

70 proc. priklausančio darbo užmokesčio. Beje, šiemet

indeksavimo koeficientą taiko apie 20 proc. įstaigų.


VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ VEIKLOS VERTINIMAS ĮSIBĖGĖJA


O b j e k t y v u m o p r o b l e m a

Taip pat užfiksuota, kad pirma kvalifikacinė klasė

dažniausiai suteikiama tik aukščiausiems vadovams:

ministerijų sekretoriams, įstaigų vadovams, pavaduo-

tojams. Manome, kad tai nėra visiškai objektyvu, - be

abejo, valstybės tarnyboje esama nemažai labai aukš-

tos kvalifikacijos specialistų. Tai, ko gero, rodo vertinimo

sistemos trūkumą – objektyvumo stoką.

Norėdami užtikrinti objektyvesnį tarnautojų verti-

nimą, Valstybės departamento darbuotojai naudojasi

jiems suteikta teise dalyvauti vertinimo komisijų darbe

nario teisėmis - šiemet dalyvavo 73 vertinimo komisijų

posėdžiuose, tai sudaro apie 15 proc. įstaigų.

Mūsų departamento darbuotojai visada dalyvauja

vertinimo komisijų posėdžiuose, jei gauna tarnautojų

nusiskundimų dėl neobjektyvaus jų įvertinimo. Tačiau

To b u l i n t i n i d a l y k a i

Išanalizavus ankstesnių vertinimų rezultatus, paaiš-

kėjo, kad neobjektyvaus ir formalaus vertinimo atvejų

pasitaiko dėl to, kad vertinimo sistema nepakankamai

reglamentuota. Ateityje, atsižvelgdami į Belgijos bei

Prancūzijos valstybės tarnautojų vertinimo patirtį, nu-

matome šią sistemą labiau reglamentuoti, tobulinti jos

efektyvumą. Numatome siūlyti, kad tarnautojo veiklą

pirminiame etape įvertintų tiek jo tiesioginis vadovas,

tiek ir kolegos, galbūt įstaigos vadovas. Taip būtų atsi-

žvelgiama į daugiau nuomonių.

Nepakaks vadovui atmestinai parašyti, kad jo paval-

dinys viena ar kita daro blogai. Vertinant tarnautoją su

vertinamuoju turės būti aptariamas jo darbas ir jo dar-

bo gerinimo būdai, reikės nustatyti, kokių žinių žmogui

reikia pripažinti, kad dažniausiai nepatenkinti valstybės

tarnautojai būna neteisūs.

Vertinimo komisija suteikia kvalifikacines klases ar

taiko kitas įstatyme numatytas skatinimo priemones

bemaž 90 proc. labai gerai tiesioginių vadovų įvertintų

tarnautojų. Toks aukštas rodiklis, matyt, pasiekiamas ir

dėl to, kad kartais vadovas, prieš įvertindamas pavaldi-

nį, išsiaiškina, ar yra finansinių galimybių suteikti jam

kvalifikacinę klasę.

Beje, du kartus iš eilės gerai įvertintas tarnautojas

nesutinkantis su tiesioginio vadovo nuomone, gali savo

iniciatyva kreiptis į komisiją, kad ši įvertintų jo veiklą. Jau

buvo atvejų, kai tarnautojai kreipėsi į komisiją savo noru.

trūksta, ko jam reikėtų mokytis, - per pastaruosius ver-

tinimus to stigo. Mūsų nuomone, net tarnautoją įverti-

nus labai gerai, reikia pasakyti, kokių žinių jam trūksta,

kaip reikėtų tobulėti.

Taigi bus tobulinamos teisės aktų nuostatos, kad

tarnautojų veiklos įvertinimo procedūros būtų kuo

skaidresnės, kad vertinimas nebūtų tik būdas tarnauto-

ją pagąsdinti ar padidinti jo atlyginimą.

Ateityje kils mažiau problemų ir dėl to, kad šiemet

ypač daug žmonių įvertinusios komisijos daugeliui

tarnautojų jau suteikė kvalifikacines klases, sistema

stabilizavosi, tad kitąmet komisijų darbas nebebus toks

įtemptas, todėl tikimės ir objektyvesnių rezultatų.

v a l s t y b ė s t a r n y b o s a k t u a l i j o sVALSTYBĖS TARNAUTOJŲ VEIKLOS VERTINIM

AS ĮSIBĖGĖJA


Norėdami valstybės tarnautojus supažindinti su Lietuvos valstybės tarnybos ištakomis bei istorija, pradedame šia tema spausdinti straipsnių ciklą. Siūlome susipažinti su valstybės tarnybos veikla nuo 1918 iki 1940 metų.

Edvardas ŽukauskasValstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Organizavimo ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotojas

1 9 1 8 - 1 9 4 0 M E T Ų L I E T U V O S VA L S T Y B Ė S TA R N Y B O S PA G R I N D I N I A I B R U O Ž A I

Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, joje dar kurį

laiką liko galioti carinės Rusijos įstatymai, kurie neprie-

štaravo Lietuvos Konstitucijai ir nebuvo pakeisti naujais

įstatymais. Carinės Rusijos valstybės tarnybos teisinis

reglamentavimas buvo pakankamai detalus ir aukšto

lygio. Visos svarbiausios valstybės tarnybos sritys buvo

sureguliuotos teisės aktų: griežtai nustatyta tarnautojų

hierarchija, priėmimo į tarnybą ir atleidimo iš jos tvar-

ka, stojančiųjų į tarnybą egzaminų tvarka, pareigybių

suteikimo, perkėlimo iš vienos pareigybės į kitą tvarka

bei įtvirtintos griežto teisingumo laikymosi atestuojant

tarnautojus ir tarnautojų atsakomybės nuostatos. Ne-

mažai buvo ir teisės aktų, kuriais siekta užkirsti kelią tar-

nautojų neteisėtiems ir diskredituojantiems tarnautojo

vardą veiksmams, kaip antai korupcijai ir savivalei. Aki-

vaizdu, kad tais laikais egzistavo visos šios blogybės.

Tarpukario Lietuvoje pradėjus kurti savo valstybės

valdymo aparatą, kartu su kelių amžių rusiškosios vals-

tybės tarnybos patirtimi Lietuvos valstybės tarnyba

perėmė ir neigiamų jos bruožų. Administraciniame

aparate vyravo senoji carinėje Rusijoje mokslus baigusi

valdininkija, turinti gyvenimiškos patirties bei iš Rusijos

paveldėtų blogybių. Atskirų šaltinių analizė rodo, kad į

tarnybą buvo žiūrėta labiau kaip į uždarbio šaltinį, o ne

kaip į tarnavimą valstybei, ir nesistengta ieškoti būdų,

kaip pigiau ir geriau spręsti piliečių reikalus. Valstybės

tarnybai tuo metu ypač trūko kompetencijos.

Tarpukario Lietuvoje buvo priimti šie pagrindiniai

reguliavę valstybės tarnybos santykius įstatymai: Įstaty-

mas dėl valstybės tarnybos sutvarkymo, Įstatymas dėl

valdininkų pareigų ėjimo atlyginimo, Valstybės tarnau-

tojų atlyginimo įstatymas, Valstybės tarnautojų pensijų

ir pašalpų įstatymas, Valstybės teatro tarnybos įstaty-

mas, Teismų santvarkos įstatymas, Krašto apsaugos mi-

nisterijos civilinių tarnautojų atlyginimo įstatymas. At-

skiros nuostatos, susijusios su valstybės tarnyba, buvo

numatytos įstatymuose, reglamentavusiuose švietimo

įstaigų veiklą (pvz.: atleidimas iš valstybės tarnybos,

valstybės tarnautojų kompetencijos nustatymas ir kt.).

i s t o r i j o s v i n g i a i

1918-1940 METŲ LIETUVOS VALSTYBĖS TARNYBOS PAGRINDINIAI BRUOŽAI


Valstybės tarnautojų atlyginimo įstatyme visi tar-

nautojai suskirstyti į 20 kategorijų, nuo jų priklausė

atlyginimas. Būtent darbo užmokesčiui teisės aktuose

skirta daugiausia dėmesio, o svarbios sritys, kaip antai:

tarnautojų priėmimas į tarnybą, jų perkėlimas į kitą ka-

tegoriją, atleidimas iš tarnybos, visiškai nebuvo naujų

Lietuvos teisės aktų sureguliuotos.

Teisės aktų analizė rodo, kad darbuotojai į valstybės

tarnybą buvo priimami sudarant su jais sutartis bei

įstaigos vadovo įsakymu. Šis ir apibrėžė pavaldinio

kompetenciją.

Rašytiniuose tarpukario Lietuvos šaltiniuose ir teisės

aktuose nėra aiškios valstybės tarnybos sampratos. Ją

galima įžvelgti tik Valstybės tarnautojų atlyginimo įsta-

tymo priede, kuriuo patvirtintos valstybės tarnautojų

kategorijos. Iš to aiškėja, kad valstybės tarnyba buvo

suprantama plačiąja prasme bei apėmė visus tarnauto-

jus, įėjusius į Valstybės tarnautojų atlyginimo įstatyme

nustatytą hierarchinę piramidę. Įstatymo priede valsty-

bės tarnautojais laikomi pagalbinis personalas (sargai,

valytojos, kurjeriai), valstybinių švietimo, medicinos

įstaigų darbuotojai bei tarnautojai, vykdantys valstybės

valdymo funkcijas.

Nors teoriškai ir buvo daromas skirtumas tarp po-

litikų ir valstybės tarnautojų, tarpukario Lietuvos teisės

aktuose šios dvi sritys atskirtos nebuvo.

Apibendrinant šį laikotarpį, galima teigti, kad stiprios

valstybės tarnybos kūrimas nebuvo valstybės priorite-

tas. Per 22 nepriklausomybės metus sugebėta įtvirtinti

tik valstybės tarnautojų hierarchiją taip apibrėžiant vals-

tybės tarnybos ribas (tai rodo, jog ji buvo suprantama

kaip tam tikra bendra sistema), tačiau tolesnis valstybės

tarnybos kūrimas faktiškai buvo sustojęs. Teisiniam šios

srities reguliavimui skirta nepakankamai dėmesio, tad

liko nesureguliuoti labai svarbūs klausimai: priėmimas

į tarnybą ir atleidimas iš jos, tarnautojų paaukštinimas,

jų teisės ir pareigos, atsakomybė, valstybės tarnybos

valdymas.

4-ojo dešimtmečio pabaigoje veikusi valstybės

tarnyba literatūroje smarkiai kritikuota, buvo siūlomos

jos tobulinimo priemonės. Pavyzdžiui, siūlyta priimti

civilinės tarnybos statutą, kuriame būtų įtvirtintos tar-

nautojų statuso įgijimo ir praradimo nuostatos, jų teisės

ir pareigos, kadangi buvo neaišku, ką dirba ministras,

direktorius, referentas ir t.t. Manyta, jog toks statutas

galėtų užkirsti kelią protekcinei valdininkų priėmimo

sistemai. Taip pat siūlyta sudaryti komisiją, kuri tvarkytų

priėmimą ir atleidimą iš tarnybos bei baustų drausmine

tvarka.

Tęsinys apie Lietuvos valstybės tarnybos istoriją – kituose

ledinio numeriuose.

i s t o r i j o s v i n g i a i1918-1940 M

ETŲ LIETUVOS VALSTYBĖS TARNYBOS PAGRINDINIAI BRUOŽAI

V I E Š Ų J Ų O R G A N I Z A C I J Ų T E O R I J Ų R A I D A

I d a l i s

Jūsų dėmesiui pateikiame Lietuvos viešojo administravimo instituto vyriausiojo konsultanto Artūro Arbatausko parengtą viešųjų organizacijų teorijų raidos apžvalgą (pagal Robert B. Denhardt knygą ,,Viešųjų organizacijų teorijos”, Vilnius: Algarvė, 2001). Tikimės, kad ši trumpa apžvalga padės suprasti viešojo administravimo teorijos ištakas, pagrin-dines sąvokas, įvairių teoretikų indėlį. Šiame numeryje spausdinama pirmoji apžvalgos dalis.

Organizacijos apibrėžimai

1. Grupė žmonių, suburtų tam tikram tikslui pasiekti;

ji vadovauja individų veiksmams per tam tikrus ryšius,

kuriuose dalyvauja vyresnybė ir pavaldiniai; valdžia

eina iš viršaus žemyn – dėmesys formaliems mechaniz-

mams (struktūrinis apibrėžimas, Weberis, nuo 1914 m.).

2. Dviejų ar daugiau asmenų veiksmų sąmoningai

koordinuojama sistema – dėmesys veiksmų koordina-

vimui (laisvesnis apibrėžimas, Barnardas, nuo 1948 m.).

Viešojo administravimo apibrėžimai

Viešasis administravimas – efektyvus viešųjų or-

ganizacijų tvarkymas mažiausiomis sąnaudomis pa-

siekiant konkretų tikslą (klasikinis apibrėžimas). Tikslus

ir užduotis nustato įstatymų leidėjai, jiems atsiskaito

biurokratijos atstovai. Šio požiūrio ištakos: M.Weberio

socialinis mokslas (racionalioji biurokratija) ir W.Wilsono

teorija (administravimas turi būti izoliuotas nuo politi-

kos kaprizų).

Viešasis administravimas – vyriausybės adminis-

travimas, kitaip tariant, vykdomosios valdžios arba val-

džios institucijų veikla (W.F.Willoughby, nuo 1927 m.).

Viešasis administravimas – siekimas sumažinti už

viešųjų organizacijos ribų esančių žmonių ekonominį,

socialinį ar fizinį kentėjimą, suteikti geresnio gyvenimo gali-

mybes (dėmesys socialinei lygybei, T.LaPorte, nuo 1968 m.)

Viešasis administravimas – vadovavimas kaitos

procesams siekiant viešai apibrėžtų socialinių vertybių

(dėmesys vertybėms, R.B.Denhardas, 2001).

Viešumo klausimas

Viešąjį administravimą suprantant kaip valdžios

institucijų veiklą, mažai kas pasakoma apie viešojo

administravimo esmę, neparodomos vertybinės orien-

tacijos. Ar vyriausybinės institucijos administravimas sa-

vaime tampa viešesnis? Vadovavimo proceso viešumas

nėra išskirtinis vyriausybinės organizacijos bruožas.

Galima rasti labai viešų privačių kompanijų ir visiškai

totalitarinių vyriausybių. Nuo organizacijos pasirinkto

demokratizacijos lygio priklauso tai, ar organizacijos

vadovai taikys ne tokius pliuralistinius sprendimų pri-

ėmimo procesus, ar jiems mažiau rūpės atvirumas ir

atskaitomybė (R.B.Denhardtas, 2001).



VIEŠŲJŲ ORGANIZACIJŲ TEORIJŲ RAIDA

R A I D A : 1 7 8 7 - 1 9 9 8 m .

V i e š ų j ų o r g a n i z a c i j ų p o l i t i n ė st e o r i j o s u ž u o m a z g o s

Viešųjų organizacijų paskirtis – siekti viešai api-

brėžtų socialinių vertybių, o jų nariai turi visuomet

laikytis demokratijos normų. Viešieji administratoriai

turi padėti skleisti pagrindinius visuomenės politinius

įsipareigojimus. A.Hamiltonas pirmenybę teikė vienin-

gai vykdomajai valdžiai, vienam atsakomybės centrui.

T.Jeffersonas manė, kad vyriausybė turi būti decentrali-

zuota tiek, kad kiekvienas pilietis galėtų dalyvauti tvar-

kant valstybės reikalus. Vyriausybė taip pat turi mokyti

žmones politinės išminties, ugdyti savimi pasitikinčius

piliečius. Vykdomąją valdžią turi apriboti teisė. Teisė turi

užtikrinti pareigūnų atsakomybę. Praktikoje vyriausybė

buvo tiek decentralizuota, kad vietinės vyriausybės

tapo pernelyg autonimiškos. Tačiau autonomija dažnai

tapdavo arogancija, atsiskyrimas – izoliacija, o nepri-

klausomybė virsdavo kaprizu. Suteikiant valstybinius

postus už politines paslaugas, vyriausybė ilgainiui tapo

neorganizuota ir kartais tiesiog nesąžininga. Ankstyvie-

ji viešojo administravimo tyrėjai siekė atkurti valdžios

padorumo jausmą, plėtoti demokratiją, užtikrinti tei-

singumą, laisvę ir atsakomybę. Taip pat buvo ieškoma

praktinių mechanizmų, padedančių tenkinti vis labiau

urbanizuotos visuomenės poreikius. Dėmesys krypo į

valdžios administracinę veiklą.

Nuo 1787 m. (Hamiltonas, Jeffersonas)


Politikos ir administravimo dichotomija

Stiprėjant vyriausybei, valdžios institucijų veikla tapo

vis labiau regima ir kėlė daugiau problemų. W.Wilsonas

siūlė vyriausybės veiklos efektyvumo matų ieškoti pri-

vačiajame sektoriuje. Verslo administravimo mokslas

atsirado šiek tiek anksčiau. Tai lėmė greitai auganti

verslo visuomenė, kuriai buvo būdingos išimtinės va-

dovų teisės. Verslas technologijas tiesiogiai taikė ne tik

mašinoms, bet ir žmonėms. Mašina simbolizavo efek-

tyvumą, todėl ir W.Wilsonas tikėjo, kad administracinis

efektyvumas padidės sukūrus atskirus valdžios centrus,

kurie kontroliuos pagrindines hierarchines struktūras.

Valdžios veikla turėtų būti integruota ir centralizuota.

Atsakomybė už valstybės veiksmus turėtų būti ati-

duota į vienas valdžios rankas. Siekdama demokratijos,

vyriausybė turėtų vadovautis verslo modeliu, nors

jis ne visada yra demokratiškas. Kad administracinės

įstaigos dirbtų efektyviai ir pagal verslo principus, jas

būtina izoliuoti nuo politikos kaprizų. W.Wilsonas teigė,

kad administravimas yra už politikos tikrosios sferos ribų,

administravimo klausimai nėra politiniai. Nors politika

nubrėžia administracijos tikslus, negalima toleruoti, kad

politika manipuliuotų adminis-

tracijos paslaugomis. Politiką

turi įgyvendinti neutrali profesi-

nė biurokratija.


Tęsinys apie viešųjų organizacijų teorijų raidą

XX a. - kituose leidinio numeriuose.

VIEŠŲJŲ ORGANIZACIJŲ TEORIJŲ RAIDA

Mindaugas VoldemarasInformacijos technologijų bendrovės „MicroLink Data“ rinkodaros vadovas

VA L S T Y B I N Ė Į S TA I G A B E P O P I E R I A U S

- Raštinė. Laba diena!- Laba diena, čia Petraitis skambina. Prieš savaitę siunčiau Jums prašymą. Ar gavote?Po penkių minučių:- Ponas Petraiti, radau Jūsų bylą, bet Jūsų prašymo čia nėra. Jis tikriausiai pateko į priimamąjį, tačiau atsakinga darbuotoja dabar išvykusi į seminarą. Ar galėtumėte pa-skambinti rytoj?

Sutiksite, tai turbūt standartinis interesanto ir vals-tybės tarnautojo pokalbis. Rytoj ponas Petraitis pa-skambins į priimamąjį, kur jam greičiausiai patvirtins, kad jo prašymas yra užregistruotas. Kai ponas Petraitis po savaitės dar kartelį surinks jam gyvybiškai svarbios valstybinės institucijos telefono numerį, galės džiaugtis, jei kitame laido gale valstybės tarnautojas atskleis, koks yra pono Petraičio pareiškimo likimas. Kas tą pareiškimą skaitė, kam jį peradresavo, kada, kodėl.

Šį kartą ponas Petraitis liko patenkintas, nes jo pa-reiškimas biurokratiniais kanalais keliavo sklandžiai, ir ar-

timiausiu metu Petraičių pašto dėžutėje turėtų atsirasti oficialus laiškas-atsakymas.

Kiek tokių petraičių kasdien kreipiasi su panašiais ar šimtus kartų sudėtingesniais prašymais į Jūsų instituci-ją? Kiek iš jų lieka patenkinti biurokratų darbu? Negana to, kas galėtų suskaičiuoti, kiek popieriaus yra sunaudo-jama sprendžiant pareiškėjų problemas? Ir kiek tarnau-tojų galėtų padėti pareiškėjams tuoj pat, bet negali to padaryti vien dėl to, kad reikalinga informacija užstrigo kažkurio kolegos kabinete?

Kiekvienas, skaitantis šias eilutes, ko gero, nurodytų skirtingus skaičius, bet visais atvejais atsakymas į klausi-mą „kiek“ būtų banaliai panašus į „daug”.

Be popieriaus dar neišsiverčiama

Kasdien dirbdami savo darbą sukuriame tam tikrą informaciją, vėliau ja keičiamės, deriname ir saugo-me. Pagrindinė informacijos laikmena – dokumentai. Dažniausiai jiems parengti naudojame kompiuterius, turinčius specialią programinę įrangą, ir tai iš esmės lei-džia pagreitinti dokumento atsiradimą. Tai labai patogu, tačiau vėliau dokumento gyvavimas tampa sudėtinges-nis – dažnai jį reikia derinti, laukti kol jis pasieks adresatą, gauti parašą ir t. t.

Dalis šalies valstybės institucijų jau yra įsidiegusios vadinamąsias dokumentų valdymo sistemas (DVS). Jas naudojant teoriškai įmanoma valdyti visą dokumentų gyvavimo ciklą nuo pat sukūrimo pradžios iki jų kau-pimo. Tačiau net ir pritaikius visas naujoves įstaigoje, įsidiegusioje DVS, popierius ir spausdintuvų dažomieji milteliai yra vienos iš paklausiausių prekių. Taip yra dėl to, kad vienoje iš elektroninio dokumento gyvavimo sta-dijų prie jo būtina pridėti raštą, pažymą ar kokios nors bylos kopiją, kuri, deja, ,,gyvena tik popierinį gyvenimą”. Taip virtualus dokumento gyvavimo ciklas yra sutrikdo-mas, todėl vėl darbuojasi spausdintuvai, o administraci-ja užsako naujus dažomuosius miltelius.

Žodžiu, visiškai atsisakyti popieriaus bus galima tik tada, kai elektroninis dokumentų valdymas aprėps iš-


t a i į d o m u

VALSTYBINĖ ĮSTAIGA BE POPIERIAUS

imtinai visus įstaigos procesus bei bus suderintas su kitų institucijų DVS.

Informacijos valdymas padeda kokybiškai aptarnauti

Susiejus savo įstaigos DVS su internetu, įmanoma teikti informaciją visuomenei itin operatyviai. Dar svar-biau tai, kad žmonės gali čia pat, įstaigos tinklalapyje, užpildyti reikiamas formas, kurios pagreitins informaci-jos patekimą „ant reikiamo stalo“ ir sutaupys kilogramus popieriaus. Panašios sistemos leis palaikyti ryšius su visuomene per internetą elektroninį (arba paprastą) laišką, telefoninį skambutį paverčiant elektronine byla, kuri akimirksniu yra prieinama atsakingų pareigūnų ko-mandai, o ne vienam vieninteliam valstybės tarnautojui. Gaunami pareiškimai, nesvarbu, kokia forma jie pasiekia įstaigą, yra fiksuojami, o siunčiama korespondencija au-tomatiškai išsaugoma. Kadangi elektroninė byla vienu metu bus pasiekiama keliems atsakingiems tarnauto-jams, informacija negalės užsigulėti stalčiuje. Negana to, kompiuterio ekrane atsakingi asmenys (įstaigos vado-vai) visuomet galės matyti visus bylos įrašus ir veiksmų, susijusių su byla, istoriją.

Šiandien ponas Petraitis turbūt nustebtų, jei raštinės tarnautojas jam išrėžtų tokį monologą: „Jūsų pareiškimą gavome gegužės 18 dieną, jį patikrinome gegužės 19 dieną. Pastebėjome, kad pareiškime nenurodėte savo gimimo datos. Štai turiu laiško, kuriame prašome patik-slinti pareiškimą, kopiją. Jei man dabar pasakysite savo gimimo datą, aš patikslinsiu Jūsų prašymą ir Jums nerei-kės mums siųsti dar vieno rašto“. Tačiau šiandien laikome įprastu dalyku, kai kitame laido gale išgirstame lakonišką paaiškinimą, kad mūsų pareiškimui kažko trūksta, tačiau pareigūnas, kuris galėtų tiksliau paaiškinti, šiuo metu yra nepasiekiamas (tarkime, tobulinasi seminare).

Prie gero greitai priprantama. Todėl laikui bėgant gyventojai, kelis kartus kokybiškai aptarnauti ir gavę išsamią informaciją vienoje institucijoje, itin nepalankiai ims vertinti tas institucijas, kur, užuot suteikus svarbią informaciją, vis siūloma paskambinti kiek vėliau.

Šiuolaikinio dokumentų valdymo privalumai

DVS turi daug privalumų, kuriais aptarnaudamos savo klientus Lietuvoje jau kuris laikas sėkmingai nau-dojasi komercinės įmonės. Tad kodėl visiems gyvenimą lengvinančiais privalumais neturėtų pasinaudoti vals-tybinis sektorius ir jo ypatinga bei itin gausi klientūra?

Tuo labiau, kad modernus elektroninių dokumentų valdymas nėra naujiena Europos Sąjungos senbuvių valstybės įstaigose, kurias mes anksčiau ar vėliau turėsi-me pasivyti ir pralenkti.

Paprastai įsidiegusi DVS įstaiga iš pradžių realios naudos nepajunta. Vartotojams tenka priprasti prie to, kad tradicinius popierinius dokumentus ilgainiui keičia elektroniniai. Tačiau po kurio laiko, kai tarnautojai pri-pranta prie naujos sistemos, neabejotinai pamatomi teigiami rezultatai.

Laiko taupymas. Įsidiegus DVS pirmiausiai jaučiami kokybiniai dalykai: taupomas tarnautojų laikas, geriau aptarnaujami gyventojai, sparčiau vyksta vidiniai proce-sai ir pan. Tarnautojai, naudodamiesi DVS, suranda jiems reikalingus dokumentus per labai trumpą laiką, o tam anksčiau per savaitę sugaišdavo po kelias valandas.

Aptarnavimo kokybė. DVS naudojančios organiza-cijos pripažįsta, jog pradėjus naudoti sistemą pagerėjo jų klientų aptarnavimas, korespondencijos valdymas, operatyviau atsakoma į raštus, pateikiami tikslesni at-sakymai į užklausas.

Mažesnės išlaidos. Jeigu tarnautojų sutaupytą laiką paverstume pinigais, susidarytų tokios sumos, kurių pa-kaktų ne tik įsigyti DVS, bet ir, ko gero, gauti asmenišką Premjero padėką už valstybinių lėšų taupymą... Kadangi visi dokumentai laikomi vienoje saugykloje, mažėja po-reikis juos kopijuoti ir dauginti, taigi akivaizdžiai sutau-poma perkant popierių bei spausdintuvų ir kopijavimo aparatų dažomuosius miltelius.

Mažesnė elektroninio pašto apkrova. Neturėdami DVS, įmonės darbuotojai dokumentais keičiasi el. paštu. Dažnai el. pašto tarnybines stotis prižiūrintys specialistai skundžiasi, kad el. pašto srautai didėja sulig kiekviena diena. Tikroji elektroninio pašto paskirtis – keistis infor-macija, o ne dokumentais. Įdiegus DVS sumažėja el. pašto tarnybinių stočių krūvis, kadangi visi dokumentai būna laikomi vienoje centralizuotoje saugykloje.

„MicroLink“ yra didžiausia IT grupė Baltijos šalyse, diegianti IT

infrastruktūros technologijas, taikomąsias programas (viena iš jų – do-

kumentų valdymo sistema „DocLogix“), duomenų perdavimo, interneto

ryšio sprendimus, vykdanti duomenų centro operacijas, teikianti asme-

ninių kompiuterių priežiūros paslaugas galutiniam vartotojui, organi-

zuojanti IT mokymus bei gaminanti telekomunikacijų įrangą. Lietuvoje

dirba trys grupei priklausančios įmonės: „MicroLink Data“, „MicroLink

Netcoms“ ir „Fortek“.


t a i į d o m uVALSTYBINĖ ĮSTAIGA BE POPIERIAUS

Arminas LydekaLietuvos Respublikos Seimo narys, knygos „Protokolo pagrindai: kiekvienam, siekiančiam…” autorius (Vilnius: Eugrimas, 1999)

V Y R Ų A K S E S U A R A I

Kiekvienas vyras privalo mokėti pasirinkti tinkamą ir

kokybišką kaklaraištį, žinoti, kiek žiedų mūvėti, kaip laik-

rodis, sąsagos ar kiti aksesuarai gali padėti kurti įvaizdį.

Akiniai gali būti ir įvaizdžio detalė, ir funkcinis ele-

mentas. Kad išvaizda būtų respektabilesnė, inteligentiš-

kesnė arba kad jaunuolis atrodytų bent kiek vyresnis,

galima nešioti ir akinius be dioptrijų. Reikia rinktis tokius

rėmelius, kurie pakoreguotų veido bruožus, o ne atitik-

tų jo formą, – pavyzdžiui, apvalūs akiniai ant apvalaus

ir putlaus vyro veido atrodo komiškai. „Aviatoriaus“

akiniai pailgą veidą sugriežtina. Viršutinė rėmelių dalis

turi būti vienoje linijoje su antakiais (nebent pasirenka-

mi madingi siauri, antakių nesiekiantys rėmeliai). Beje,

„dvigubų antakių“ efektas mažina akis, daro pavargusio

žmogaus įspūdį. Rėmeliai neturi būti platesni už veidą

ir dengti skruostų žemiau šnervių lygio. Akių centras

turi būti ties stiklų viduriu.

Akiniai tamsiais stiklais teikia veidui piktoką išraišką,

ir nors jie praktiškesni rašant ar skaitant po atviru dan-

gumi arba ryškioje šviesoje, geriau darbe nešioti akinius

skaidriais stiklais, kad būtų galima palaikyti kontaktą su

partneriu ir akimis (bendraujant tai labai svarbu).

Rėmeliai turi būti santūrios spalvos. Margi leistini

tik laisvesnį stilių toleruojančiose firmose arba poilsio

dienomis.

Dėl papuošalų įsigalėjusi tokia taisyklė: kuo mažiau, tuo

geriau.

Kai kurie vyrai mėgsta segėti apyrankes, grandi-

nėles ar auskarus, nes mano, kad taip geriau išreiškia

savo individualybę. Žiedų turi būti ne daugiau kaip du,

pavyzdžiui, su monograma ir vestuvinis. Smeigtukų ir

kaklaraiščio segtukų mada ateina ir praeina, todėl juos

reikia segtis tik tada, kai jie madingi, o ne vien tam, kad

prismeigtum kaklaraištį, kuris tuoj tuoj sieks lėkštę,

– verčiau išmokti gerų manierų prie stalo.

Medalionai, auksinės grandinėlės, mediniai paka-

bukai ir panašios puošmenos leistinos, bet tik ne prie

darbo drabužių – einant į darbą jų reikėtų atsisakyti.

Kai kurie vyrai mėgsta sages, ženkliukus, įvairiausias

plokšteles su užrašais (pavyzdžiui, politinės kampanijos

ar labdaros simbolius). Tačiau tokie aprangos akcentai

tinka tik tuo atveju, jeigu išsiruošta į specialų renginį.

Visais kitais atvejais tokių puošmenų reikėtų atsisakyti.

Išimtis – pramogų verslo organizavimas.

Jei laikrodis plastikinis, guminis, papuoštas brilian-

tais, spalvingesnis už kaklaraištį, pypčioja, skambina arba

toks įmantrus, kad ir laiką nustatyti sunku, – jis tik darko

vyro įvaizdį. Laikrodis visų pirma turi būti paprastas.

Elegantiškiausi klasikiniai laikrodžiai su rodyklėmis.

Dirželis gali būti ir metalinis, tik, žinoma, neturi visąlaik

kabintis už marškinių rankovių, arba paprastos veršio


t a i į d o m u

VYRŲ AKSESUARAI

odos. Nedera žavėtis masyviais juodais ciferblatais – jie

sudaro pigų įspūdį. Laikrodį reikia rinktis tokį, kuris gerai

atrodys ir darbe, ir laisvalaikiu.

Vyrai plunksnakočiams skiria ypatingą dėmesį ir

visada pastebi, kuo rašo kiti.

Reklaminiais plunksnakočiais galima rašyti tik prie

savo stalo kontoroje arba namuose. Susitikimuose su

klientais, užsakovais, vadovaujančiais asmenimis reikia

naudotis tik geros kokybės tušiniais rašikliais arba auto-

matiniais plunksnakočiais – tuo tarsi pabrėžiama, kad

žmogus atsako už savo parašą. Automatiniai plunksna-

kočiai – išminties ir profesionalumo, tų dviejų savybių,

kurių negalima nenorėti pabrėžti, ženklas. Ranka pa-

rašytą „ačiū“ šiais kompiuterių ir faksų laikais klientai ir

užsakovai labai vertina.

Portfeliai, diplomatai – antras po kostiumo daiktas,

daug pasakantis apie vyrą.

Į portfelį negalima prigrūsti tiek, kad jis išsipūstų.

Blogiausiu atveju dokumentus galima susidėti į du

portfelius: vieną skirti medžiagai, su kuria ketinama

dirbti savaitgaliais, ir kelionėms, kitą, mažesnį (arba

diplomatą) – naudoti kasdien.

Į portfelį dedami visi būtini daiktai – keletas aplankų,

laikraštis, bloknotas, rašikliai ir t.t., tai yra visa, ko dauge-

liui vyrų reikia nuolat. Kai kurie portfeliai turi patogias

nuimamas rankenas, taigi juos galima nešioti visaip.

Ploni odiniai aplankai tinkami tik patalpose, nes jie gali

būti dingstis manyti, kad asmens statusas nereikšmin-

gas. Jei asmuo įeina į pagrindinę komandos sudėtį,

portfelis rodo svarbią jo padėtį, vadovo funkciją.

Portfeliai ir lagaminėliai (diplomatai) gaminami iš

įvairių medžiagų: plastiko, brezento, metalo ir tekstilės.

Vienintelė medžiaga, rodanti, kad vyras veiklus ir klesti,

– tamsios spalvos oda: juoda, vėžlio šarvo, raudonme-

džio, tamsi bordinė, anglių arba tamsiai mėlyna.

Vyro garderobą papildo dviejų rūšių nosinės: ma-

žesnių, iš batisto ar šilko, paskirtis – estetinė, didesnių,

baltų, baltų su švelniais dryželiais ar langeliais, – prak-

tinė.

Estetinės paskirties nosinės nešiojamos visų iškil-

mingų aprangų – vizitinio kostiumo, frako, smokingo

– kišenaitėje. Prie klubinio stiliaus drabužių jų paprastai

nereikia, bet tai nėra griežta taisyklė.

Šilkinės nosinės į frako ar smokingo kišenę įkišamos

laisvai, kad vos vos kyšotų. Kitais atvejais batisto nosi-

naitės sulankstomos juostos forma ir iš kišenės kyšo

apie 1 cm arba trikampiu. Tačiau bet kuriuo atveju jos

neturi būti dantytos, per daug išsikišusios arba karoti.

Praktinės paskirties nosinės demonstruoti nereikia,

jos vieta – vidinė dešiniosios švarko pusės kišenė, iš ku-

rios ją galima ištrauk-

ti kairiąja ranka.

Šilko nosinė iš-

orinėje švarko kiše-

nėlėje gali pagyvinti

kostiumą ir padaryti

jį nekasdienį. Nosinė

turi derėti prie kos-

tiumo, kaklaraiščio

ar marškinių, bet

svarbiausia – prie

kaklaraiščio. Geriau-

sia, kad nosinė būtų

vienspalvė ir kad ta

pati spalva būtų ir

vyraujanti kaklaraiš-

čio spalva. Nosinė

gali būti kitokio pie-

šinio nei kaklaraištis,

tačiau tokios pat

spalvinės gamos.

Diržai ir petne-

šos. Jeigu kelnės su

kilpomis, diržas būtinas. Jei liemuo storokas ir kelnės

smunka, pagerinti bendrą vaizdą gali tik diržas.

Diržas prie darbe dėvimo kostiumo turi būti papra-

stas ir elegantiškas, tačiau geros kokybės, odinis, juodos,

pilkos, tamsiai mėlynos arba tamsiai kaštoninės spalvos.

Metalu puoštus modelius verčiau palikti džinsams.

Petnešos – puiki išeitis vyrams, nepakenčiantiems

suveržto juosmens. Reikia tik pasirinkti jas neryškios

spalvos ir rašto, kad „nesipjautų“ su kaklaraiščiu, – tai

bus labai svarbu nusivilkus švarką. Beje, nepatartina

derinti petnešų prie kaklaraiščio. Diržas būtinas net ir

šiuo atveju.


t a i į d o m uVYRŲ AKSESUARAI

M OT E R Ų A K S E S U A R A I

Laikantis kad ir griežčiausių rengimosi taisyklių

galima atrasti daugybę papildomų dalykų, subtiliai per-

teikiančių madą.

Kuriant įvaizdį svarbi bet kuri aprangos detalė, net

ir pati menkiausia. Pirkdama kostiumėlį moteris turi

numatyti, kas prie jo derės. Kostiumėlio pasirinkimą

pirmiausia lemia turimos palaidinukės – jų spalvos ir

audiniai. Jeigu mėgstamos skarelės, reikia įvertinti, ar

švarko modelis tinkamas jas ryšėti, taip pat pasvarstyti,

ar nusivilkus švarką nereikėtų diržo, nors sijone ir nėra

kilpų. Be to, norėdama atrodyti elegantiškai, moteris

turi prisiderinti pėdkelnes arba kojines (dėl to verta iš-

mėginti įvairiausių atspalvių ir faktūros kojines).

Batelių spalva, pakulnės aukštis taip pat turi derėti

prie kostiumo.

Papuošalai – sagės, auskarai, vėriniai – moters apran-

gai gali teikti grožio, elegantiškumo ir net prabangos.

Auskarais, grandinėlėmis, apyrankėmis ir žiedais

galima puoštis kasdien, jeigu tik leidžia darbo vietos

sauga. Tačiau vis dėlto skoningiau dėvėti minimalų

kiekį papuošalų.

Verslo pasaulyje priimta segėti auksinius, sidabrinius

ar perlų papuošalus ir jų derinius, nes jie sukuria rimtu-

mo, solidžios padėties įspūdį. Įsidėmėtina, kad deiman-

tai ir spalvoti brangakmeniai dieną netinka.

Auskarai moteriai tokie pat svarbūs kaip kaklaraištis

vyrui. Juos galima segėti kiekvieną dieną, visuose daly-

kiniuose renginiuose, ne tik priėmimuose. Rinkdamasi

auskarus moteris turi paisyti savo individualių bruožų,

veido formos, kūno sandaros ir žinoti, kokį įvaizdį nori

sukurti. Neverta mėgdžioti savo kolegės ar draugės, rei-

kia turėti savitą, išskirtinį aprangos stilių. Veido bruožus

užgožiantys, o ne juos pabrėžiantys auskarai tik kenkia

bendram vaizdui.

Vėrinys arba perlų juostelė daug efektingiau papuoš iš-

kirptę nei puošni skarelė ar apykaklė. Vėrinio rūšį dera rinktis

atsižvelgiant į moters kaklo ilgį ir storį, net kūno sandarą.

Plačios koljė labai dera prie švarko be apykaklės. Ga-

lima pasirinkti įvairius papuošalų variantus: vieną ilgą

aukso grandinėlę ar keletą trumpesnių, perlų vėrinėlį,

„teatrinio ilgio“ (10–12 cm žemiau raktikaulio) karolius,

ilgą grandinėlę arba vėrinį, trumpą koljė.

Sagės rodo moters individualybę ir padėtį, todėl

visais atvejais dera būti originaliai ir stengtis, kad šių pa-

puošalų kokybė atitiktų įvaizdį, bet per daug nekristų į

akis. Reikėtų rinktis abstrakčios formos auksines sages.

Nepatartina visąlaik segėti auskarų ir sagės kom-

plekto – gali atrodyti, kad nemokama savarankiškai

derinti papuošalų.

Apyrankes reikia mūvėti apdairiai. Jei prie rankinio

laikrodžio norisi dar ir apyrankės, galima pamėginti už-

3 6 VA L S T Y B Ė S TA R N Y B O S A K T UA L I J O S

t a i į d o m u

MOTERŲ AKSESUARAI

simauti vieną ar keletą nedidelių ant tos pačios rankos,

kur ir laikrodis.

Laikrodis – svarbus moters aksesuaras. Gražus ir pra-

bangus laikrodis visada patraukia aplinkinių dėmesį, iš

dalies rodo žmogaus padėtį.

Laikrodis turi atitikti rankos didumą: per mažas atro-

dys nereikšmingai, menkins moterį, o jeigu jis per didelis

ir per sunkus, pati moteris gali atrodyti kaip jo priedas.

Pirmenybė teiktina laikrodžiams su rodyklėmis

– elektroniniai modeliai ne tokie elegantiški kaip

mechaniniai. Tikrai nedera pirkti laikrodžio su chro-

nometru, garsiniu signalu ar įvairiomis papildomomis

rodyklėmis.

Kuo atsakingesnės pareigos, tuo svarbesnis laikro-

džio vaidmuo, – jis liudija karjeros sėkmę.

Tikras profesionalas, ypač rašydamas ir pasirašyda-

mas dokumentus, pasitarimuose, kitose vietose, kur

kitų akivaizdoje reikia ką nors užsirašyti ar pasirašyti,

neapsieina be kokybiško automatinio plunksnakočio.

Rašiklio spalva ir dydis turi atitikti įvaizdį, jis turi būti

patogus rašyti, bet solidumo sumetimais moteriai visiš-

kai nebūtina turėti parkerį auksine plunksna.

Moterims tinka ta pati taisyklė kaip ir vyrams: ne-

svarbu, ką jos dėvėtų, – sijoną ar kelnes, prie kostiumo

privalu turėti gerą, tinkamos spalvos ir pločio diržą.

Apskritai diržas turi būti kostiumo dalis, o ne pavienis

daiktas. Diržas turėtų būti neutralios spalvos ir tokio

pločio, kad tiktų prie figūros ir būtų patogus. Labai gra-

žu, kai sutampa batelių ir diržo spalva. Tačiau jų galima

ir nederinti – paprastą spalvotą suknelę galima papil-

dyti vienspalviu dirželiu, pavyzdžiui, juodu. Kartais diržo

spalvą patartina derinti su viena iš sijono, palaidinės ar

skarelės spalvų. Ryškių pynių ar kitaip papuoštus diržus

galima juostis tik tada, jei norima pabrėžti liekną lieme-

nį. Kitais atvejais tinkamesni paprastesni, prie drabužių

priderintos spalvos diržai.

Kartu su drabužiais parduodami diržai – dažnai to

paties audinio kaip suknelė, sijonas ar kelnės – ne tokie

efektingi kaip odiniai.

Moters aprangą papildo pirštinės. Jų spalva ir forma

derinama prie aprangos, batelių ir rankinės. Pagal ilgį

pirštines galima suskirstyti į tris grupes: ilgas, pusilges ir

trumpas. Ilgos pirštinaitės dėvimos prie ilgos suknelės

be rankovių per vakare vykstančius iškilmingus priėmi-

mus. Jos yra neatsiejamas vakarinės suknelės elemen-

tas, todėl moteris būna su jomis per visą renginį, taip

pat ir šokdama. Tačiau pirštinaites būtina nusimauti

valgant. Ilgos pirštinės, vakarinės aprangos priedas, ne-

dera nei dieną, nei po pietų. Pusilgės dėvimos prie su-

knelės (ar švarkelio), kurios rankovių ilgis – vadinamųjų

trijų ketvirčių, o trumpos – visais kitais atvejais. Moteris

pirštinėmis mūvi visų pirma lauke – užsimauna jas dar

namuose, o ne išeidama iš jų. Teatre, koncertų salėje,

restorane ir kitose viešose vietose, taip pat privačiuose

butuose paduodama ranką moteris pirštinės nenusi-

mauna ir nesiaiškina: „Atsiprašau, nespėjau nusimauti“.

Pirštinės turi būti priderintos prie kitų kostiumo da-

lių arba portfelio (rankinės).

Krepšiai, rankinės ir diplomatai. Kosmetiką, šukas,

kitus reikmenis moterys turėtų nešiotis rankinėse, o

darbinius popierius – portfeliuose, tačiau tai yra dvi-

guba našta. Todėl geriausiai visas tas smulkmenas lai-

kyti specialiame krepšelyje ar dėkle, kurį galima nešiotis

diplomate arba portfelyje kartu su užrašų knygute,

raktais ir t.t.

Portfelį ar diplomatą reikia pirkti odinį – juodą, raus-

vą arba rudą, nes šios spalvos su dauguma drabužių

atrodys elegantiškiausiai. Rankinę, portfelį ar diplomatą

galima derinti prie pagrindinės drabužių spalvos.

3 7

t a i į d o m u


MOTERŲ AKSESUARAI

Aistė Pankevičienė UAB ,,Personalo valdymo grupė”projektų vykdymo direktorė

O R G A N I Z A C I J O S PAT R A U K LU M A S

Kodėl jūs šiandien dirbate būtent šioje organizacijo-

je? Ar todėl, kad ,,gyvenimas taip susiklostė”, kad drau-

gai pasikvietė, kad laimėjote konkursą, kad darbovietė

arčiau namų? Svarbu ne tik tai. Vis dažniau renkamės

ne tik kokį darbą dirbti, su kuo dirbti, bet ir pačią orga-

nizaciją. Darbdaviai, supratę, kad ne jie renkasi specia-

listus, o šie juos renkasi, lieka nemaloniai nustebę.

Kad organizacija būtų patraukli įvairiems žmonėms

- pakankamai sudėtingas dalykas: vienam žmogui

svarbiausia atlygis, kurį jis suvokia kaip ,,teisingą”, ati-

tinkantį įdėtas pastangas; kitam svarbiausia - statusas,

priemonės aukštesnei padėčiai visuomenėje pasiekti,

pareigų prestižas, valdžia, kurią suteikia užimamos

pareigos, pripažinimas tiek pačioje organizacijoje, tiek

už jos ribų, pagarba, savo vertės suvokimas; trečiam -

draugiški santykiai ir buvimas kartu su bendraminčiais;

ketvirtam – galimybė savarankiškai priimti sprendimus

ir dalyvauti organizacijos valdyme; penktam reikalingas

saugumas ir stabilumas; šeštam visiškai užtenka kitame

skyriuje dirbančios žavios kolegės – kol ji čia dirbs, orga-

nizacijai negresia pavojus prarasti specialistą.

O kartais žmogus, ateidamas į naują darbą, klausia,

ar jis turės savo darbo vietą (stalą, kompiuterį, telefoną),

ar ten bus šildomos patalpos, ar jis turės laisvus savait-

galius, ar čia ,,būna” atostogos ...

Vadovai žino, kad lojaliu darbuotoju galima pa-

sitikėti priimant svarbius sprendimus, atvirai aptarti

problemas, be rizikos investuoti į jo profesinės kom-

petencijos tobulinimą (pvz., siųsti žmogų į mokymus,

stažuotes, konferencijas nebijant, kad šiems dalykams

skirtos investicijos netrukus ,,nuplauks” konkurentams),

nejausti nerimo išvykus į komandiruotę, atostogaujant

ar net pietaujant ...

Dažnai vadovai skundžiasi, kad darbuotojai nėra

pakankamai aktyvūs, atsidavę darbui, kad vengia at-

sakomybės.

Tačiau ar organizacija visada yra lojali savo darbuo-

tojams? Ar ji yra patraukli joje dirbantiems ir naujiems

specialistams?

Kokius dirbančių žmonių poreikius organizacija gali

patenkinti, ką ji turi duoti savo darbuotojams, kad jie

maksimaliai investuotų savo laiką ir pastangas siekdami

organizacijos tikslų?

Svarbu žinoti, ką dirbantys žmonės laiko svarbiau-

siais dalykais. 1990 - 1999 m. atlikto Europos vertybių

tyrimo duomenys rodo ir Lietuvos gyventojų darbo

vertybių kitimą, darbo sampratą, įvairių darbo aspektų

vertinimus. Apibendrinamoji išvada tokia: nors darbas

suteikia įvairiausio pobūdžio patirties, Lietuvos gy-

ventojai pirmiausia jį laiko svarbiu pajamų bei kitokio

atlygio šaltiniu, ir ši tendencija per dešimtį metų netgi

sustiprėjo. Tuo tarpu išsivysčiusiose Vakarų Europos ša-

lyse – Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Danijoje, Nor-

vegijoje ir Švedijoje – gero atlyginimo už darbą svarba

mažėja, - didėja asmenybės tobulinimo ir saviraiškos

galimybių svarba.

Aptarsime pagrindines organizacijos patrauklumą

lemiančių veiksnių grupes.

Darbo sąlygos. Kaip organizacijos patrauklumas yra

susijęs su jos finansiniu stabilumu ir mokumu?

Organizacijos kartais sėkmingai bando sudaryti

geras darbo sąlygas kaip skatinamąjį veiksnį. Tačiau tai

yra susiję su kai kuriais sunkumais. Pavyzdžiui, darbuo-

tojai nevienodai vertina darbo sąlygas ir suteiktą laisvę,

todėl, norint naudoti jas organizacijos patrauklumui

3 8

t a i į d o m u

ORGANIZACIJOS PATRAUKLUMAS


didinti, tenka atsižvelgti į kiekvieno žmogaus indivi-

dualius poreikius. Pavyzdžiui, Eglė pareikalavo didesnio

atlyginimo po trejų metų ir tik tada, kai pasikeitė jos

viršininkė ir santykiai su bendradarbiais pablogėjo,

atsirado įtampa. Iki tol organizacija mokėjo jai gerokai

mažiau.

Kitas sunkumas tas, kad darbo sąlygų pagerinimo

įtaka motyvacijai yra gana trumpalaikė, nes darbuotojai

greitai apsipranta su pakeitimais ir pradeda laikyti tai

savaime suprantamu dalyku. Taigi Jonas nori, kad jo at-

lyginimas nuolat kiltų, ir jei nesugalvosime lankstesnės

motyvavimo sistemos, jo atlyginimas vieną gražią die-

ną jau nebegalės kilti dėl objektyvių priežasčių.

Santykiai su bendradarbiais ir su vadovu. Žmonės

labiau vertina tokią darbo aplinką, kur jaučia bendra-

darbių paramą ir palaikymą, kur yra ,,komanda” ir ji kar-

tu leidžia net savaitgalius, kartu švenčia ir atostogauja.

Pasitikėjimas. Įsipareigodami tam tikrai organiza-

cijai, rizikuojame savo įvaizdžiu, laiku, karjera, finansais.

Kodėl pasitikime viena organizacija, o nepasitikime

kita? ,,Pasitikiu, nes... mūsų organizacija egzistuoja jau

pusę šimtmečio, yra tarptautinė, lietuviška, čia dirba

mano draugai, jos paslaugų ar produkcijos kokybei

nėra lygių, nes... čia dirbu jau 4 metus”.

Nepasitikėjimas organizacija gali reikštis pasyviu

pasitraukimu, apatija, veiklos ir dalyvavimo atmetimu.

Pasitikėjimą darbuotoju rodo tai, kad jis gali savaran-

kiškai priimti svarbius sprendimus, planuoti savo darbą

ir laiką, imtis naujų veiksmų, kurie užtikrintų tiek jo as-

meninę, tiek organizacijos sėkmę; darbuotojo nereikia

,,stumti”, į jį nežiūrima įtariai, nesekamas kiekvienas jo

žingsnis.

Situacijos darbe aiškumas. Kai situacija darbe ne-

aiški, normos ir tikslai nenuspėjami, žmogus menkai įsi-

traukia į darbą. Jei darbuotojas negauna visos informa-

cijos apie savo darbo užduotis (t.y. jis nežino, kokios yra

jo pareigos ir už ką jis yra atsakingas), smarkiai padidėja

jo nerimastingumas, todėl tiek darbas, tiek pati organi-

zacija praranda patrauklumą. Dažnai ir organizacijos tik-

slai yra neaiškūs, sunkiai apibrėžiami ar net diskusiniai.

Vargu ar tokie žmogui gali būti patrauklūs.

Tyrimai rodo ir tai, kad žmogus įsitraukia į darbą

tiek, kiek darbas atitinka jo sugebėjimus, t.y. žmogus

sėkmingai dirba, jei jam suteikiama galimybė daryti tai,

ką jis geriausiai sugeba.

Įtaka organizaciniams sprendimams. Tyrimų re-

zultatai rodo, kad žmogus labiau įsitraukia į darbą tada,

kai jaučia darąs įtaką organizacijai, dalyvauja priimant

sprendimus ir formuluojant tikslus. Kai kuriose organi-

zacijose dar nepanaudojamos darbuotojų galimybės.

Neretai atėjęs dirbti į kompaniją žmogus įsitikina, kad

visai nebūtina pernelyg stengtis, nes vis tiek jo su-

manymai ir pasiūlymai nesulaukia reikiamo dėmesio,

palaikymo, pritarimo arba tiesiog yra ,,nugesinami”,

todėl, neįgyvendinęs savo idėjų, greit nuleidžia rankas.

Organizacija reikalauja iš žmogaus, kad jis kuo daugiau

duotų, darytų tai, ko ji nori, t.y. siektų jos tikslų. Tačiau ar

visada tam sudaromos sąlygos?

Organizacijos įvaizdis - svarbi priemonė, galinti

sustiprinti darbuotojų įsipareigojimą organizacijai, pa-

didinti pasitenkinimą darbu ir užtikrinti mažesnę kadrų

kaitą.

Kai kurios organizacijos jau drąsiai naudoja savo

įvaizdį kaip ,,pagrindinį kozirį” konkurenciniame kare:

pritraukia geriausius specialistus, daro įtaką savo dar-

buotojų elgesiui, stiprina jų identifikavimąsi su orga-

nizacija.

Kad organizacija sėkmingai dirbtų, svarbu ne tik tin-

kamas įvaizdis vartotojų, klientų, partnerių, konkurentų

akyse (vadinamasis išorinis organizacijos įvaizdis). Ne

mažiau svarbu ir vidinis įvaizdis, kuris gali labai skirtis

nuo išorinio. Pavyzdžiui, pastato ir interjero vaizdas

klientams gali sukurti sėkmingai ir stabiliai dirbančios

organizacijos įspūdį, o jos darbuotojai gali žinoti tikrąją

išorinio blizgesio kainą ir įžvelgti ne visai pateisinamą

susižavėjimą išoriniais sėkmę rodančiais atributais

(marmuriniai laiptai, prabangūs baldai, naujausi auto-

mobilių modeliai), kai organizacijoje esama realių pro-

blemų.

Kaip didinti darbuotojų motyvaciją ir pasiekti, kad

organizacija taptų jiems patraukli?

Turėtumėte suteikti darbuotojams daugiau galimy-

bių atskleisti savo gebėjimus, mažiau kontroliuoti pa-

valdinius ir didinti jų pačių atsakomybę už savo darbą,

suteikti žmonėms daugiau įgaliojimų ir laisvės, skatinti

pateikti idėjas ir pasiūlymus, dalyvauti sprendžiant

3 9

t a i į d o m uORGANIZACIJOS PATRAUKLUM

AS


darbo problemas, nuolat informuoti žmones, kaip yra

vertinamas jų darbas, pateikti tik konstruktyvią kritiką,

skatinti darbuotojus imtis naujų ir sunkių užduočių,

dalytis svarbia informacija ir įtraukti juos į sprendimų

priėmimą.

Mūsų konsultantai dažnai tiria organizacijų darbuo-

tojų lojalumą, kai vadovai nori sužinoti, kiek jų darbuo-

tojai yra patikimi, kiek jie lojalūs vadovams, organizaci-

jai, produktui/paslaugai, idėjai…

Vertiname ir personalo kaitos riziką: prognozuoja-

me, kada ir kokių specialistų bei vadovų gali prireikti

atsižvelgiant į darbo rinkos pokyčius ir darbuotojų

pasitenkinimą esama situacija. Atliekame ir pasitenki-

nimo darbu tyrimus, analizuojame organizacijos įvaizdį

(vidaus ir išorės), t.y. tiriame, ką apie Jūsų organizaciją

galvoja partneriai, kitos institucijos, darbuotojai, esami

ir būsimi interesantai ir apskritai piliečiai.

Tai suteikia informacijos, kaip išlaikyti organizacijoje

geriausius žmones, kaip pasiekti, kad jie neišeitų dirbti

kitur pavilioti perspektyvų, kartais ir netikroviškų, pa-

grįstų tik naujomis idėjomis.

D A R B Š T U O L I S A R D A R B O H O L I K A S ?

Jei dirbate nuo ryto iki vakaro, vos paršliaužiate

namo ir vis tiek esate laimingas, o savaitgaliais ir per

atostogas, kai kas nors jūsų neleidžia į darbą, jaučiate

apatiją, nuobodulį ir esate irzlus, tikėtina, kad įsipainio-

jote į darboholizmo pinkles. Šis straipsnis apie tai, kada

darbas tampa jums ,,doze“ ir kaip iš to išsivaduoti.

Nemanykite, kad tik turintys didžiulę atsakomybę

darbe vadovai ir specialistai gali būti darboholikai. To-

kie gali būti ir... kepėjai, ir mokslininkai, užsidegę savo

idėjomis, ir menininkai, ir... pensininkai. O kokie jūsų

darboholizmo požymiai?

• Nuolat galvojate apie Jį – savo darbą, neužmirštate Jo

ir naktimis, ir savaitgaliais (juk naudingų darbui idėjų

ateina į galvą žiūrint gerą filmą arba vartant kepsnį).

• Vis rečiau sulaukiate iš draugų kvietimų kartu pra-

leisti savaitgalį, nes savaitgalius skiriate ,,visiems

galams užbaigti“. Jums atrodo, kad neverta švaistyti

laiko su darbu nesusijusiems dalykams,- darbui jie

nepadės, papildomų pinigų ir verslo idėjų neatneš.

• Sumažėjo jūsų fizinis aktyvumas – po darbo vos

pavelkate kojas. Jaučiate miego trūkumą, bet iš ryto

mintys apie Jį suteikia jėgų pakilti iš lovos.

• Tapote abejingas savo sveikatai. Na ir kas, kad kar-

tais paskauda širdį ar dantį, į einančius vidurdienį

pietauti ar pasivaikščioti žiūrite kaip į nelojalius ir

pernelyg atsipalaidavusius žmones.

• Vengiate kitos ,,pašalinės“ veiklos, siekiate daugiau

laiko praleisti darbe. Juk labai patogu artimiesiems


PERSONALO VALDYMO GRUPĖS. Žukausko g. 49, LT-09131 VilniusTel. (8~5) 2 665 999Mob. 8~611 373 06Faks. (8~5) 2 665 [email protected]

PERSONALOVALDYMOGRUPE

t a i į d o m u

DARBŠTUOLIS AR DARBOHOLIKAS?

pasiteisinti: ,,Aš turiu važiuoti į darbą“. Jei kas nors

išdrįsta papriekaištauti, galite atkirsti: ,,Jei tu dirbtum

tokį atsakingą darbą / jei tu uždirbtum tokius pini-

gus / jei tau tektų išlaikyti 3 vaikus..., tai suprastum“.

• Trokštate dar daugiau laiko praleisti darbe. Kartais

net pagalvojate: „Ir ko namiškiai priekaištauja, juk į

darbą važiuoju“. Lyg Jis būtų jūsų teisėtas meilužis.

Kaip netapti darboholiku?

Išmokite prašyti kvalifikuotos specialistų pa-

galbos, kai jos jums tikrai reikia. Mokėkite atsisakyti

- pasakyti ,,ne” tiek sau, tiek kitiems. Kolegos pernelyg

dažnai jūsų prašo padėti sakydami, kad tik jūs suge-

bėsite tinkamai patarti ir išspręsti jų problemas? Prisi-

minkite: ,,Kas veža, tam ir krauna”. Nebijokite pasirodyti

nedraugiškas. Maloniai, nesuirzęs išklausykite kolegą,

tačiau galite pasakyti: ,,Mielai padėčiau tau, tačiau šiuo

metu esu užsiėmęs kitais darbais. Esu tikras, kad pats

susitvarkysi. Jei vis dėlto nepavyks, rytoj turėsiu laisvą

pusvalandį nuo 16 valandos“.

Nusistatykite prioritetus. Jeigu jūs neturite nusi-

statę prioritetų, galite visą dieną sunkiai dirbti ir darbo

pabaigoje būti labiau nutolę nuo savo tikslo negu jo

pradžioje.

Vienas iš prioritetų nustatymo būdų yra sudaryti

reikiamų atlikti darbų sąrašą. Kiekvieną vakarą trumpai

pasižymėkite 20 svarbiausių užduočių, kurias reikės at-

likti rytoj, ir kitą dieną keletą kartų peržiūrėkite šį sąrašą,

ar nepasikeitė prioritetai.

Naudokite standartinius dokumentus ir pavyz-

džius. Dažnai pakanka pakeisti keletą raktinių žodžių ir

pasirašyti naujai parengtą dokumentą. Yra žmonių, ku-

rie kiekvienam susirinkimui ar projektui ,,mėgsta” rengti

vis naujas dokumentų formas taip vargindami ne tik

save, bet vesdami iš kantrybės ir kolegas.

Konstruktyviai kalbėkite telefonu. Užsirašykite rū-

pimus klausimus prieš pradėdami rinkti numerį. Tokiu

atveju galėsite eiti tiesiai prie reikalo nepradėdami pokal-

bio apie orą ir niekada nepamiršite paklausti svarbiausių

dalykų.

Jauskite ribas. Sakoma, kad tobulumui ribų nėra.

Perfekcionistai yra tokie patys laiko švaistytojai kaip ir

atidėliotojai. Jei siekiate būti tobulas, jums klaidos yra

tabu, o nesėkmė blogiau už ligą, netgi neigiamos emo-

cijos (nepasitenkinimas, pyktis, liūdesys) yra katastrofa;

jūs įsipareigojate visose situacijose puikiai jaustis, gal-

voti ir elgtis. Deja, nerealūs, nepasiekiami reikalavimai,

kuriuos pats sau keliate, neleidžia jums pasidžiaugti tuo,

ką iš tiesų nuveikiate. Problema yra ne jūsų pasiekimai, o

liniuotė, kuria juos matuojate. Jei jūsų norai būtų arčiau

realybės, dažniau patirtumėte pasitenkinimo ir atpildo

jausmus, o ne nuolatinę nesėkmės išgyvenimo būseną.

Darbe prisiimkite realiai pagrįstą atsakomybę.

Nelaikykite savęs pasaulio centru, visagaliu, kuris stengiasi

kontroliuoti ir tuos dalykus, kurių neįmanoma suvaldyti.

t a i į d o m uDARBŠTUOLIS AR DARBOHOLIKAS?


Kontroliuokite situaciją. Ko gero, visiems pažįstama

situacija, kai kur nors vėluojate, tačiau niekaip negalite

užbaigti pokalbio, nes bijote įžeisti pašnekovą.

Kontroliuokite situaciją pateikdami pašnekovams

taktiškas užuominas apie laiką: galite žvilgtelėti į

laikrodį, atsilošti kėdėje, pradėti dėlioti savo popierius,

daryti ilgesnes pauzes arba atsistoti duodami suprasti,

kad susitikimo laikas baigiasi.

Gaunate kvietimų į tuos renginius, kuriuose

nenorite arba negalite dalyvauti? Atsisakykite: ,,Labai

norėčiau, bet, gaila, negalėsiu dalyvauti“. Nesiteisinkite,

bet paaiškinkite priežastis.

Raskite tokių žmonių ir tokios veiklos, kad bent

trumpam užmirštumėte darbą. Klausiate, kodėl to

reikia. Ogi todėl, kad būtumėte apsaugotas jūs pats –

tokiais atvejais, kai darbe užgriūna nesėkmės, kai staiga

prarandate darbą (juk visko būna). Į ką tada atsiremsite,

jei viską iškeitėte į darbą ir gyvenote vien Juo?

O ar galite ramiai galvoti apie tą laikotarpį, kai

išeisite į pensiją? Kai kuriems į pensiją išėjusiems

žmonėms staiga pablogėja sveikata ir bendra savijauta

– tiesiog jie pasijunta niekam nereikalingi, nebeturi

aiškių užduočių ir gyvenimo tikslų. Taigi neapribokite

savo gyvenimo vien darbu, kad ir labai mielu širdžiai

ir kišenei.

Ar darboholikai yra patys geriausi darbuotojai?

Taip. Darboholikai stengiasi niekada nieko

nepamiršti, nesuklysti, apie viską pagalvoja iš anksto,

jie yra reiklūs sau, nereikalauja pinigų už viršvalandžius,

lyg ir savo valia pasirenka darbo maratoną. Taip, nes

jie ,,užkrečia” darbu ir kolegas. Tačiau kai kuriose

organizacijose jie gali nesaugiai jaustis, jei reikia išeiti iš

darbo laiku, t.y. kai baigiasi darbo valandos.

Ne. Darboholikai būna netolerantiški ne tik

kitų klaidoms, bet ir kitokiam darbo organizavimui,

kitokiam požiūriui. Orientuodamiesi ne į rezultatus, o

į patį procesą, jie gali tiesiog reikalauti iš kitų dirbti

ne mažiau, nei dirba patys. Kai kuriose organizacijose

atsiranda nerašyta taisyklė: žmogus jaučiasi kaltas, jei jis

nori išeiti iš darbo laiku, t.y. kai baigiasi darbo valandos.

Su darboholizmo, laiko planavimo ir darbo

krūvio problemomis dažnai susijusios ir bendros

organizacijos problemos, kylančios dėl:

Sprendimų priėmimo sistemos

- Ar greitai priimami reikalingi sprendimai, ar jų

priėmimo neapsunkina kliūtys arba procedūros?

Ar į sprendimų priėmimo procesą įtraukiami visi

atsakingi asmenys, o gal be reikalo gaištamas laikas

susirinkimuose?

Tai paprastai nustatome ne per vieną dieną, nes

taikome įvairias metodikas ir praktines užduotis visos

organizacijos ir atskirų jos skyrių mastu.

Organizacijos struktūros ir darbo organizavimo

- Nustatome kliūtis, atsirandančias dėl dabartinės

struktūros ir darbo organizavimo tvarkos, pasiūlome jų

šalinimo būdus.

Komandos suderinamumo ir asmeninių santykių

- Kaip Jūsų darbo grupėje dalijamasi užduotimis: ar

visi pakankamai įtraukiami į darbus, gali įgyvendinti savo

idėjas, ar yra ,,nusodinami“, ar kai kas gali ,,pasiplauti“, o

du stiprūs lyderiai nuolat varžosi tarpusavyje? Ar išvis

galite vadintis komanda?

Darbo efektyvumo ir pasiekimų vertinimo sistemos

- Parengiame vertinimo metodiką, pagal kurią

vadovai ir personalo specialistai savarankiškai įvertina,

kiek konkrečias pareigas organizacijoje užimančių

darbuotojų darbas atitinka jiems iškeltus tikslus bei

reikalavimus, numato darbuotojų tobulėjimo ir jų

darbo tobulinimo perspektyvas.

Darboholikams vadovams, kurie jau nebenori

būti nuolat apsikrovę darbais, nes jaučia, kad neturi

laiko tobulėti, rekomenduojame mokymus, kurie

suteikia galimybę įvaldyti naujus savo ir kitų darbo

organizavimo metodus, laiko planavimo principus

ir... ilgai išlaikyti tinkamus specialistus šalia savęs.


t a i į d o m u

PERSONALO VALDYMO GRUPĖS. Žukausko g. 49, LT-09131 VilniusTel. (8~5) 2 665 999Mob. 8~611 373 06Faks. (8~5) 2 665 [email protected]

PERSONALOVALDYMOGRUPE

DARBŠTUOLIS AR DARBOHOLIKAS?

Ar esant tarnybinei būtinybei įstaigos vadovas gali

laikinai perkelti karjeros valstybės tarnautoją į kitas

– aukštesnes pareigas?

VTĮ 18 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad esant

tarnybinei būtinybei karjeros valstybės tarnautoją į pa-

reigas priėmęs asmuo turi teisę jį laikinai perkelti į kitas

karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje vals-

tybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kuri yra

toje pačioje arba kitoje gyvenamojoje vietovėje. Įstaty-

me nustatyta, kad laikinai perkelti valstybės tarnautoją

į kitas pareigas galima tik gavus perkeliamo valstybės

tarnautojo rašytinį sutikimą (VTĮ 18 str. 4 d.) ir jam turi

būti mokamas ne mažesnis kaip iki perkėlimo jo gautas

darbo užmokestis (VTĮ 18 str. 6 d.). Apribojimų dėl to, į

kokias – tokias pačias, aukštesnes ar žemesnes - parei-

gas valstybės tarnautojas gali būti perkeliamas, VTĮ ne-

nustato. Taigi įstaigos vadovas dėl tarnybinio būtinumo

gali laikinai perkelti karjeros valstybės tarnautoją į kitas

– aukštesnes pareigas (ne ilgiau negu vieneriems me-

tams per penkerius tarnybos metus (VTĮ 18 str. 5 d.).

Ar galima valstybės tarnautoją jo prašymu perkelti į

kitas valstybės tarnautojo pareigas?

Galima perkelti tik karjeros valstybės tarnautoją į

tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės

tarnautojo pareigas, jei valstybės tarnautojas atitinka

pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reika-

lavimus (VTĮ 20 str.).

k l a u s i a t e - a t s a k o m e

K L A U S I AT E - AT S A K O M EĮ skaitytojams aktualius klausimus atsako Valstybės tarnybos

departamento prie Vidaus reikalų ministerijos specialistai.

KLAUSIATE - ATSAKOME


Ar galima priimamam į pareigas valstybės tarnau-

tojui suteikti kvalifikacinę klasę?

Galima suteikti trečią kvalifikacinę klasę (VTĮ 21 str.

2 d.).

Ar galima valstybės tarnautojui suteikti kvalifikaci-

nę klasę, bet nemokėti už ją priedo?

Negalima, nes VTĮ 16 str. 1 d. 2 p. nustato, kad vals-

tybės tarnautojas turi teisę gauti įstatymų ir kitų teisės

aktų nustatytą darbo užmokestį. VTĮ 23 str. 1 d. nuro-

dyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro

pareiginė alga, priedai ir priemokos, o VTĮ 25 str. 1 d.

2 p. nustatyta, kad valstybės tarnautojui už kvalifikacinę

klasę turi būti mokamas priedas.

Kas turi išklausyti įvadinio mokymo programą?

Pradėję eiti pareigas karjeros valstybės tarnautojai,

prieš tai neišklausę įvadinio mokymo bendrųjų pro-

gramų, jas privalo išklausyti per metus nuo priėmimo į

pareigas dienos. (VTĮ 45 str. 1 d. 1 p.).

Kas organizuoja valstybės tarnautojų mokymą?

Valstybės tarnautojų mokymą valstybės ir savivaldy-

bių institucijose ir įstaigose organizuoja valstybės tarnau-

tojus į pareigas priimantys asmenys (VTĮ 47 str. 2 d.).

Kokio dydžio išeitinė išmoka priklauso atleidžia-

mam iš pareigų valstybės tarnautojui, kai panaikina-

ma jo pareigybė (pagal VTĮ 44 str. 1 d. 9 p)?

VTĮ (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2002, Nr. 45-1708) 41

str. 2 d. nustato, kad atleidžiamam iš pareigų valstybės

tarnautojui, kai panaikinama jo pareigybė (pagal VTĮ

44 str. 1 d. 9 p), išmokama iki pareigybės panaikinimo

jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė

išmoka atsižvelgiant į valstybės tarnautojo tarnybos

valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje

stažą, t.y. į stažą toje valstybės ar savivaldybės institu-

cijoje ar įstaigoje, iš kurios jis atleidžiamas panaikinus

jo pareigybę. Pavyzdžiui, atleidžiamam valstybės

tarnautojui, kurio tarnybos stažas yra 3 metai, turėtų

būti išmokama 2 mėnesių išeitinė išmoka (VTĮ 41 str.

2 d. 1 p.).

Jei konkursą organizuojanti įstaiga parengia dau-

giau nei 30 testų klausimų, sudaromų iš teisės aktų,

susijusių su pareigybės, kuriai užimti rengiamas kon-

kursas, funkcijomis, kokia tvarka reikia išbraukti atitin-

kamą skaičių klausimų iš VTD pateikto testų klausimų

sąrašo?

Konkursą organizuojanti įstaiga, parengusi daugiau

nei 30 testų klausimų, atitinkamai tiek klausimų nubrau-

kia iš VTD pateikto testų klausimų sąrašo pabaigos.


k l a u s i a t e - a t s a k o m e

KLAUSIATE - ATSAKOME

4 5

TĖVŲ NAMAI

Menu aš Tavo gryčią seną,

Pelėsiais kvepiančią ir obuoliais-

Jaukumo pilną, kur rusena

Dar ir šiandien taurumo aukurai

PAGAL JOVARĄ

Neišeik, neišeik tu iš sodžiaus-

Prašo ūke paskendę miškai.


Skamba saule užlieti laukai.


Šneka javas vasaris brandus.


Sako senas, daug matęs žmogus.

Neišeik, neišeik, būk garbingas-

Šlama beržas paskendęs raistuos.

Neišeik, neišeik-lopšio vygę

Supa moteris, guosta varguos.


Kalba sodžius apstojęs ratu…

O kiek skausmo šituos jojo žodžiuos!

Verkti noris su sodžium kartu.

Norime pasidžiaugti, kad Lietuvos valstybės tarnautojai yra ne tik geri specialistai, bet ir kūrybingos asmenybės. Dėkojame Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriui Rim-gaudui Stanislovui Vaičiuliui, sutikusiam pasidalyti savo poezija. Kviečiame visus valstybės tarnautojus spausdinti savo kūrybą šiame leidinyje!

METAI

Metai bėga, lekia, eina…

Lieka pėdsakai veide,

Pasireiškia jie raukšlelėm

Ir sidabro gijele.

Kuo daugiau dienų prasmingų,

Tuo ir pėdsakų daugiau.

Jie dažniau darbuos įsminga,

Jei turtingas jais, brolau.

Kaip padėsi plytą molio,

Kaip suversi tu vagas,

Kaip mylėsi sesę, brolį,

Ką paimsi į žmonas…

Vien tik taip galop suprasi,

Kas ir darbas, ir garbė,

Sąžinė, tyrumo jausmas

Ir kokia lemties prasmė.

-----------------------------

Kaip mokėsi triūsą savo

Paaukot kitiems ir sau,

Taip ir porinsi prie stalo:

- Tokį amžių gyvenau…

…

v a l s t y b ė s t a r n a u t o j ų k ū r y b aVALSTYBĖS TARNAUTOJŲ KŪRYBA



* * *

Purpuru pasipuošė klevai,

Beržas auksą sau po kojom kloja,

Drebulės, virpėdamos baikščiai,

Ąžuolėliui liemeniu pamoja.

Voras tinklą pina kadagiuos,

Jo menus paleidžia vėjo gūsis.

Žąsys ganos javo paribiuos,

Briedžiams artinas vestuvių mūšis.

Šilo pušys gaudžia vis liūdniau,

Jos jaunystės trapų metą mena.

Rudenio aš tokio nemačiau!

Šitas jausmas širdyje plevena.

* * *

Šiandien aš pamačiau vėl astras,

Tas nuostabias rudens gėles…

Jos mena man gimtinės raštus,

Gražias jaunystės dieneles.

Dabar jos dvelkia jau ramybe,

Prabėgusių dienų kaitra.

Rudens rasom žiedai apkibę

Su liūdesio jausmais greta.

* * *

Ateina laikas, kai sustoji,

Atsisuki ir vėl eini.

Akim, mintim matuoji tolį,

Kuriom kasdieną gyveni.

Dienų visokių daugel būta

Nuplaukusių sraunia srove…

Vargų vargelių apie pūdą

Skandintų jausmo Nemune.

* * *

Alyvų kvapas štai pasklido,

Žiedais jų puošias kloniai.

Šis vaizdas jaudina ir gydo,

Vėl kviečia į jaunystės guolį.

O pievų pasakiškas grožis!

Čiobreliais takas pasipuošęs…

Kai klevas vienišas suošia,

Jautiesi vėl į kelią susiruošęs.

Ir tu eini. Ir nebijai parkristi.

Tu klevui kaltas pasilikt galėsi.

Kas nori pievose paklysti,

Tam reikia susirast žiedų pavėsį.

v a l s t y b ė s t a r n a u t o j ų k ū r y b a

VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ KŪRYBA

Redakcinė kolegija

Rasa Budbergytė, Vidaus reikalų ministerijos sekretorėFrancisco Cardona, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos vyriausiasis administratorius teisinio reglamentavi-mo, valstybės tarnybos ir teisingumo klausimaisVytautas Juškus, Šiaulių miesto merasFeliksas Kolosauskas, Vilniaus apskrities viršininkasAlgis Krupavičius, prof. dr., Kauno technologijos universiteto politikos ir viešojo administravimo instituto direktoriusDainius Numgaudis, Švietimo ir mokslo ministerijos valstybės sekretoriusPetras Papovas, Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkasOsvaldas Šarmavičius, Valstybės tarnybos depar tamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriusGražina Urbonienė, Finansų ministerijos Personalo skyriaus viršininkėAlfonsas Velička, Lietuvos viešojo administravimo instituto direktorius

Redakcija

El. p. [email protected]

Deimantas BertauskasTel. (8~5) 271 8675Faks. (8~5) 271 8563El. p. deimantas.ber [email protected]

Valstybės tarnybos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijosŠventaragio g. 2, LT-01510 VilniusTel. (8~5) 271 8547Faks. (8~5) 271 8563El. p. [email protected]

Lietuvos viešojo administravimo institutasŽemaitės g. 21, LT-03118 VilniusTel. (8~5) 239 5800Faks. (8~5) 239 5811El. p. [email protected]

l e i d ė j a i

Aida Cvietkovaitė Tel. (8~5) 239 5810Faks. (8~5) 239 5811

El. p. [email protected]

4 7VA L S T Y B Ė S TA R N Y B O S A K T UA L I J O S

Leidinys skiriamas valstybės tarnautojams,

viešojo administravimo įstaigų vadovams,

personalų tarnybų darbuotojams bei vi-

siems, besidomintiems valstybės tarnybos

aktualijomis. Leidinio tikslas yra gerinti vals-

tybės tarnautojų profesionalumą teikiant

jiems informaciją apie valstybės valdymo ir

viešojo administravimo ištakas, pokyčius,

naujoves bei Valstybės tarnybos departa-

mento ir Viešojo administravimo instituto

veiklą. Šiame leidinyje valstybės tarnauto-

jai ras informacijos apie naujausius įstaty-

mus, jų projektus bei pakeitimus, valstybės

tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo bei

karjeros galimybes; bus aptariami ir anali-

zuojami valstybės tarnautojams aktualūs

klausimai.

Valstybės tarnybos departamentasprie Vidaus reikalų ministerijos

Lietuvos viešojo administravimo institutas

STEIGĖJAI IR LEIDĖJAI

,,Valstybės tarnybos aktualijos“ yra Vals-

tybės tarnybos departamento prie Vidaus

reikalų ministerijos ir Lietuvos viešojo admi-

nistravimo instituto informacinis biuletenis.

V A L S T Y B Ė S

T A R N Y B O S

A K T U A L I J O S

Documents

VALST YBĖS T A R N Y B O S AKTUALIJOS...VIEŠŲJŲ ORGANIZACIJŲ TEORIJŲ RAIDA, I DALIS - 30 p. VALSTYBINĖ ĮSTAIGA BE POPIERIAUS - 32 p. VYRŲ AKSESUARAI - 34 p. MOTERŲ AKSESUARAI