Šeštadienis• Gerą energiją spinduliuojan-

čios aktorės E.Jackaitės gyvenime būta nemažai skaudžių akimirkų. Jas išgyvenusi, šiandien moteris jaučiasi kaip niekada laiminga.

Į mokyklą

• Nuo rugsėjo pirmos šalyje duris atvers daugiau nei 1 300 mokyklų, o jų slenkstį peržengs 418 500 mokinių, iš jų – apie 29 tūkstančius pirmokų.

Sodyba• Svetimžemės gėlės reikalauja

daug dėmesio, bet atsilygina ne-paprastu žydėjimu.

Sveikata

• Ką rinktis – akinius ar kon-taktinius lęšius? Toks klausimas anksčiau ar vėliau iškyla kiekvie-nam regėjimo bėdų turinčiam žmogui.

2010 rugpjūčio 21, šeštadienis • Nr. 66 (8981) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

Šiandien VL su priedu

Trečiadienį VL su priedais:Ūkininkų žiniosTėviškės šviesa

(Užs. 170)

Oro vežėjo sandoris pakvipo stambia aferaPraradę nacionalinį oro vežėją lietuviai, norėdami pasiekti kokį nors Europos miestą, priversti nueiti kryžiaus kelius, tačiau skrydžių kompanijai „airBaltic“ tai neįdomu – ji turi savų rūpesčių.

Saulius TvirbutasVL žurnalistas saulius.tvirbutas@valstietis.lt

Politikams ir viešojo sekto-riaus vadovams reikia deklaruoti ne tik savo bei šeimos narių pri-vačius interesus versle ar orga-

nizacijose, bet ir kiekvieną nuo 2,6 tūkst. Lt vertės sandorį, pirki-nį. Taip siekiama kontroliuoti, ar valdžios atstovai gyvena pagal savo pajamas, ar nepriima korup-cinių sprendimų.

Nukelta į 3 psl.

Stichijos padarytos žaizdos užgis negreitai

Praūžusio škvalo nuostolius miškininkai skaičiavo keliskart. Pirmiausia pasirodė pranešimų, kad ši stichinė nelaimė padarė apie 10 mln. Lt nuostolių, vėliau, gavus naujų duomenų, žala įver-tinta kone dvigubai daugiau.

Ar pagrįstai brangsta duona?

Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius kreipėsi į Konkuren-cijos tarybą prašydamas atlikti tyrimą dėl galimo duonos ir jos gaminių rinkos dalyvių karteli-nio susitarimo padidinti duonos kainas.

Apie tai – 10 psl.

Politikų išlaidos ir interesai – neskaidrūsStambių pirkinių deklaracijose dauguma valdžios atstovų vengia viešai skelbti savo pardavimo ir pirkimo sandorius, privačius interesus, nors to reikalauja įstatymas.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Gediminas Stanišauskas. Išsamiau skaitykite 2–3 psl.

Apie tai – 5 psl.

2 Aktualijos 2010 rugpjūčio 21 • Nr. 66 (8981)Valstiečių laikraštis

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

Iš Lietuvos neretai keleivius skraidinančią bendrovę „airBaltic“ pastaruoju metu kamuoja vis rim-tesnės problemos. Didelius planus Lietuvoje puoselėjusi skrydžių ben-drovė liko ir be prekių ženklo, ir be nuosavų lėktuvų, tik su nuomoja-mais pilotais. Galimas daiktas, kad tai „airBaltic“ agonijos pradžia

Turės įtakos ir Lietuvai

2009-aisiais Lietuvoje bankruta-vus nacionaliniam oro vežėjui „fl y-LAL“, jo vietą rinkoje užėmė La-tvijos skrydžių bendrovė „airBaltic“. Tačiau jos veikla kelia susirūpinimą jau ir „airBaltic“ pagrindinei akcinin-kei Latvijos vyriausybei.

Neseniai paaiškėjo, kad praėjusių metų gruodį bendrovė pardavė „air-Baltic“ prekių ženklą šios kompanijos bendraturčio ir prezidento Bertoldo Fliko įmonei „Baltijas aviācijas sistē-mas“. Ši įmonė valdo 47,2 proc. „air-Baltic“ akcijų.

B.Flikas teigė tokiu būdu norėjęs padėti su fi nansiniais sunkumais su-sidūrusiai kompanijai. Vis dėlto pa-grindinis „airBaltic“ akcininkas La-tvijos vyriausybė (52,6 proc. akcijų) pasiryžo anuliuoti šį sandorį.

„airBaltic“ prekių ženklo parda-vimas gali turėti tiesioginės įtakos ir Lietuvai.

Prarado pusę vertės

B.Fliko įmonei „Baltijas aviācijas sistēmas“ atiteko ne tik „airBaltic“ prekės ženklas, bet ir su juo susieti kiti prekių ženklai – „AirBaltic Ho-tels“, „Baltic Miles“ ir „Baltic Taxi“, „airBaltic.com“ ir „airBaltic Travel.com“.

„Jeigu šis sandoris nebus anuliuo-tas, „airBaltic“ praras maždaug pusę savo vertės“, – tikino Latvijos ekono-mikos ministras Artis Kamparas.

„airBaltic“ prekių ženklų vertė sie-kia 13 mln. eurų (apie 44,8 mln. litų). B.Fliko įmonė už juos sumokėjo 43,8 mln. litų.

Ekonomistų teigimu, pusė ben-drovės vertės praradimų – tai tik da-lis Latvijos valstybės patirtų nuosto-lių. Jos valdomai „airBaltic“ nuo šiol reikės kasmet mokėti milijonus latų

„Baltijas aviācijas sistēmas“ už teisę naudotis prekių ženklais. Bet ir tai tėra tik pusė bėdos.

Oro uostą atidavė privatininkui

B.Flikui galimas bendradarbiavi-mas su Latvijos vyriausybe yra itin naudingas. Pavyzdžiui, sunku pati-kėti, kad per B.Fliko bendrovę „Bal-tijas aviācijas sistēmas“ įsteigta „North Hub Services Ltd“ galėjo be protek-cijų laimėti tarptautinio Rygos oro uosto aptarnavimo konkursą. Šį kon-kursą skelbė Latvijos susisiekimo mi-nisterija.

Porą savaičių iki paskelbiant kon-kurso nugalėtoją B.Flikas už 3,25 mln. eurų (11,22 mln. litų) pardavė 50 procentų „North Hub Services Ltd.“ akcijų Turkijos bendrovei „HAVAŞ Ground Handling Services“.

Iki šiol šias paslaugas teikė pats Rygos oro uostas („Starptautiskā lidosta Rīga“). Tai galimai reiškia, kad valstybė B.Flikui faktiškai ati-davė oro uosto operatoriaus funk-cijas ir suteikė tvirtą pamatą naujai oro skrydžių kompanijai nukonku-ruoti „airBaltic“.

Liko be lakūnų ir lėktuvų

Specialistams kyla abejonių dėl „airBaltic“ ateities apskritai. Ben-drovė jau neturi savo prekių ženklų, o turtas, kuriuo gyrėsi, pasirodo, jai nepriklauso. „airBaltic“ skelbiasi, kad turi daugiau kaip 1 200 darbuotojų ir 31 lėktuvą, tačiau daugumą lėktu-

vų bendrovė nuomojasi iš tarptauti-nių lėktuvų nuomos kompanijų. Pi-lotai nuomojami iš „Baltijas aviācijas sistēmas“.

Latvijos ekonomikos analitikai teigia, kad nusprendusi parduoti „air-Baltic“ vyriausybė tai padaryti galės tik pardavusi ir prekių ženklus, bet ir juos ji jau pardavė B.Fliko kompa-nijai. Vadinasi, be B.Fliko sutikimo negali būti ir kalbos apie „airBaltic“ pardavimą.

Neatmetama galimybė, kad blo-giausiu atveju B.Flikas gali įkurti kitą skrydžių bendrovę, kuriai ir priklausys „airBaltic“ vardas, o senoji „airBaltic“ bus priversta bankrutuoti.

Paėmė 160 mln. JAV dolerių kreditą

Latvijos spauda praneša, kad parduodant „airBaltic“ prekių žen-klus buvo dirbtinai pagerinti skry-džių bendrovės fi nansiniai rezultatai. To siekta dėl 160 mln. JAV dolerių kredito aštuoniems naujiems lėktu-vams įsigyti.

Šio sandėrio suma 160 mln. JAV dolerių, o Kanados bankas reikala-vo, kad „airBaltic“ teigiamas balan-sas siektų daugiau nei 2 mln. JAV dolerių.

Latvijos spaudai B.Flikas pripaži-no, kad „airBaltic“ fi nansiniai rezulta-tai pablogėjo 2008–2009 metais.

„Todėl mes sugalvojome schemą, pagal kurią prireikus „airBaltic“ susi-grąžintų prekių ženklus“, – laikraščiui „Latvijos diena“ sakė B.Flikas.

Jis taip pat pripažino, kad nuo 2008 metų sumažėjo ir aviabilietų paklausa visose trijose Baltijos vals-tybėse.

Keleiviai – lyg tranzito prekė

Ką Lietuvai reiškia tokios žinios apie „airBaltic“? B.Flikas yra pripaži-nęs, kad itin gerai sutaria su Lietuvos Vyriausybe. Pastaroji „airBaltic“ Vil-niaus oro uoste suteikė didelių nuolai-dų. Maždaug tuo pat metu Lietuvoje

bankrutavo nacionalinis oro vežėjas „fl yLAL“, kuriam Lietuvos Vyriausy-bė jokių nuolaidų neteikė, bet mielai į savo glėbį priėmė „airBaltic“. Lietuvos piliečiai tapo lyg tranzito prekėmis, skrydžiams į Europą priversti rinktis Rygos oro uostą.

Kelionės po Europą lieka dar mig lotesnės, nes daryti įtaką „air-Baltic“ veiklai Lietuvos Vyriausybė negali. Ji gali tik retkarčiais papurkš-tauti dėl atskirų „airBaltic“ nusižen-gimų, pavyzdžiui, kad dėl Islandijo-je išsiveržusio ugnikalnio „airBaltic“ atšaukė skrydžius ir vilkino Lietu-vos piliečiams grąžinti pinigus už bilietus.

Pinigus grąžino ne visiems

Pasak Susisiekimo ministerijai pavaldžios Civilinės aviacijos admi-nistracijos (CAA) direktoriaus pa-vaduotojo Alvydo Šumsko, reaguo-dama į Lietuvos turizmo asociacijos prezidentės Danutės Mažeikaitės kreipimąsi, CAA kreipėsi į oro ve-žėją ragindama iki birželio 30-osios atsiskaityti su keleiviais.

„Oro vežėjas žadėjo iki nustatyto termino visiškai atsiskaityti su atšauk-tų skrydžių keleiviais, vis dėlto, kelio-nių agentūrų teigimu, dar yra keleivių, su kuriais neatsiskaityta iki šiol“, – pa-brėžė A.Šumskas.

CAA apie susiklosčiusią padėtį in-formavo Latvijos CAA ir įspėjo, kad dėl tokio oro vežėjo elgesio kreipsis į Europos Komisiją.

Neaišku, ką apie su „airBaltic“ susi-jusius įvykius mano Lietuvos susisie-kimo ir ūkio ministerijų vadovai. Kol kas jie vengia komentarų šia tema.

Lobsta net iš skambučių

Didžiausiame Lietuvos naujienų portale „Delfi “ šalies piliečiai piktinosi ne tik dėl to, kad neatgauna pinigų už bilietus, bet ir dėl klaikaus „airBaltic“ aptarnavimo.

„Į „airBaltic“ parašiau, tai kaip akmuo į šulinį“, – rašė vienas inter-nautas. Kitas žmogus tikino skambi-

nęs trumpuoju „airBaltic“ numeriu, bet 20 minučių klausęs, kad visi ope-ratoriai užimti, o paskui ryšys nutrū-ko. „Įdomu, kiek man kainavo tos 20 minučių?“ – retoriškai klausė žmogus. Minutė tokios tylos kainuoja 2,5 lito.

Dar kitas internautas pasakojo, kad pirmomis valandomis po Europos oro erdvės atidarymo skrido „airBaltic“ reisu „Briuselis–Ryga–Vilnius“.

„Mano kelionių agentūrai „airBal-tic“ pranešė, kad skrydžio nebus, bet tiek Rygos, tiek Briuselio oro uostai rodė, kad skrydis neatšaukiamas“, – pasakojo Lietuvos pilietis. Iš Briuselio jis sėkmingai nuskrido į Rygą. Rygoje pasakė, kad „skrydis į Vilnių atšauktas dėl ugnikalnio, nors tuo pat metu ir į Vilnių, ir į Rygą dar leidosi „Ryanair“ lėktuvai. Atšaukė akivaizdžiai dėl to, kad buvo tik 4 keleiviai.

Skrydį prilygino kryžiaus keliui

Tačiau piktinamasi ne tik dėl ne-grąžintų pinigų už bilietus. Teigiama, kad „airBaltic“ paslaugų kokybė gero-kai pablogėjo.

„Pavyzdžiui, išankstinė registra-cija skrydžiui internetu (likus 24 val. iki skrydžio), kurią „airBaltic“ prista-to kaip naujovę, man asmeniškai pa-liko klaikius prisiminimus, – pasako-jo Vaida. – Jei namie neturi interneto, oro uoste „airBaltic“ kasose reikia su-mokėti 5 eurų mokestį. Gerai, jei esu Lietuvoje, o iš kur man gauti interne-to prieigą užsienyje? Tai reiškia, kad norėdama grįžti, vėl turiu „airBaltic“ mokėti tuos 5 eurus.“

Ją piktino ir nuolatinis stovėjimas eilėse Rygos oro uoste. „Prisimenu, atstovėjau ilgą eilę prie keleivių re-gistracijos, o ten paaiškino, kad pir-miau turiu kasoje susimokėti tuos 5

eurus, – prisiminė Vaida. – Prie ka-sos – vėl ilgiausia eilė! Gavusi čekį tu-rėjau kulniuoti vėl į eilę prie keleivių registravimo vietos.“

Atsisakė komentuoti situaciją

Dar rugpjūčio pradžioje „Vals-tiečių laikraštis“ nusiuntė klausimus „airBaltic“ atstovams ir prašė paaiš-kinti situaciją dėl įmonės lėktuvų, pi-lotų, taip pat, kodėl iki šiol bendrovė Lietuvos piliečiams negrąžino pinigų už atšauktus skrydžius.

„Air Baltic Corporation Lithu-ania“ korporatyvinės komunikacijos koordinatorė Rosita Sakalauskaitė iš pradžių pažadėjo, jog į klausimus bus atsakyta, bet vėliau tikino, kad tai pa-daryti gali tik „airBaltic“ viceprezi-dentas Janis Vanagas.

„Mes jums atsakysime pirmadie-nį“, – žadėjo J.Vanagas.

Pirmadienį „Valstiečių laikraš-tis“ gavo jo atsakymą, kad skrydžių bendrovė laikraščiui situacijos ne-komentuos. Neofi cialiais duomeni-mis, prekių ženklas „airBaltic“ ne tik parduotas privačiai bendrovei, bet yra ir įkeistas bankui „Krajbanka“. Vien dėl to B.Flikas prekių ženklo negalės sugrąžinti valstybės kontro-liuojamai bendrovei „airBaltic“. Už kokį kreditą prekių ženklas buvo įkeistas, nekomentuojama.

Ką Lietuvai reiškia tokios žinios apie „airBaltic“? B.Flikas yra pripažinęs, kad itin gerai sutaria su Lietuvos Vyriausybe. Pastaroji „airBaltic“ Vilniaus oro uoste suteikė didelių nuolaidų.

Keleiviai piktinasi ne tik dėl negrąžintų pinigų už bilietus, bet ir gerokai pablogėjusia „airBaltic“ paslaugų kokybe. Martyno Vidzbelio nuotraukos

Kalbama, kad buvęs Latvijos trans-porto ministras Ainaras Sleseras yra neofi cialus „airBaltic“ akcininkas.

1mie.lv nuotrauka

Oro vežėjo sandoris pakvipo stambia afera

3Aktualijos2010 rugpjūčio 21 • Nr. 66 (8981)Valstiečių laikraštis

Kai kurie politikai neslepia pir-kę nekilnojamojo turto, statybinių medžiagų, automobilių, brangių drabužių. Tačiau nemažai jų linkę išlaidas ir privačius interesus nu-slėpti nuo visuomenės ir etikos sargų.

Moterys puošėsi

Valdžia krizės metu vis ragina vi-sus taupyti, tačiau politikams, atrodo, tai negresia. Iš Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) pateiktų ir internete skelbiamų deklaracijų maty-ti, kad parlamentarai ir jų šeimos na-riai aktyviai skolinosi ir skolino, pir-ko nekilnojamąjį turtą, automobilius, keliavo, mokėdami už kelialapius po kelis tūkstančius litų.

Tarp įdomesnių pirkinių yra grybų receptų knygelės. Už jas parlamentarė Danutė Bekintienė per du kartus su-mokėjo 11,6 tūkst. Lt. Agnė Zuokie-nė deklaravo per pastaruosius dvejus metus įsigijusi verslo įmonės akcijų, drabužių iki 5 tūkst. Lt ir paveikslą iš galerijos už daugiau kaip 25 tūkst. Lt (tikslių sumų Seimo narė nenurodė),

Neringa Vegytė neslėpė tikslesnės sumos už nusipirktą suknelę – už ją paklojo 3,9 tūkst. Lt. Drabužiais šiais metais apsirūpino ir krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, įsigiju-si 2,7 tūkst. Lt kainavusią suknelę ir kostiumėlį už 2,8 tūkst. Lt.

Sveikatos apsaugos ministras Rai-mundas Šukys pirko daug daiktų, reikalingų namui įrengti, statė tvorą, montavo katilinę, užsakė statybinin-kų paslaugų. Tiesa, šių metų pirki-nių jo deklaracijoje nepateikta. Apie daugumos kitų ministrų pirkinius VTEK svetainėje informacijos rasti išvis nepavyko. Neįmanoma pama-tyti ir premjero Andriaus Kubiliaus deklaracijos.

Pirko, skolinosi ir skolino

Krizė nesutrukdė parlamentarams aktyviai pirkti, sudaryti fi nansinius sandorius. Sunkmečio tikriausia ne-jautė vienas turtingiausių parlamen-tarų Jonas Jagminas, su šeima valdan-

tis 17 mln. Lt turto. Per pastaruosius dvejus metus jie pirko automobilį už 155 tūkst. Lt, nekilnojamojo turto už 280 tūkst. Lt, taip pat daug skolino fi ziniams ir juridiniams asmenims – daugiau kaip 2 mln. Lt.

O Jonas Ramonas, kurio sutuok-tinė turi mėsinių galvijų ūkį, atvirkš-čiai, – deklaravo ėmę dideles pasko-las. Ramonai dabar bankams skolingi apie 1,3 mln. Lt.

Konstantas Ramelis praėjusių metų pabaigoje, per patį nekilnoja-mojo turto sąstingį, pirko butą už 478 tūkst. Lt. Apskritai sklypus, būstus per pastaruosius dvejus metus pirko ir nemažai kitų parlamentarų.

Dauguma slapukauja

Peržiūrėjus VTEK internete pa-teiktas valstybės įstaigų, jų padalinių vadovų, savivaldybių atstovų, politikų deklaracijas matyti, kad tik nedauge-lis sąžiningai pateikia duomenis apie savo pirkinius, verslo interesus. „Ne-seniai atlikta Seimo narių deklaracijų apžvalga leidžia VTEK daryti išvadą, kad įstatymų leidėjai, deja, neretai pa-miršta privačių interesų deklaravimo prievolę“, – teigė laikinai VTEK di-rektorės pareigas einanti Dalia Pau-lauskaitė.

Net 83 Seimo nariai nuo 2008 m. pabaigos iki šių metų birželio nenu-rodė, kad turi naujų deklaruotinų in-

teresų ar sandorių. Beveik trečdalis parlamentarų visiškai nedeklaravo stambesnių sandorių. 88 Seimo na-riai nepapildė privačių interesų dek-laracijų.

„Įvertinant faktą, kad Seimo narių atlyginimai, palyginti su daugelio kitų valstybinėje tarnyboje dirbančių as-menų pajamomis, yra didesni, tikėti-na, kad parlamentarai ir jų šeimos su-daro daugiau įvairių sandorių – perka, parduoda, keliauja į tolimas šalis“, – mano VTEK vadovė.

Dirbate sezoninį ar kitą darbą žemės ūkyje, statybose, siuvykloje ar kavinėje, kertate mišką ar remontuojate automobilius?..

Jei dirbate be darbo sutarties ar kitaip ofi cialiai neįforminę savo darbo – dirbate nelegaliai! Todėl jūsų negina darbo įstatymai.

Jei dirbate be darbo sutarties, darbdavys gali jums neatlyginti už darbą, susirgę ne-gausite pašalpos, susižalojus darbe nebus atlyginama žala. Nelegaliai dirbančiajam žuvus darbo vietoje, artimieji ne tik netek-tų brangaus žmogaus, bet ir negautų pini-ginių išmokų.

Dėl nelegalaus darbo valstybės, socialinio draudimo, savivaldybių biudžetai, kuriais taip pat kiekvienas iš mūsų naudojamės, negau-na pajamų. Nelegalus darbas kenkia ir vers-lininkams, nes ofi cialiai neregistruotu darbu sukuriama nusikalstama konkurencija.

Žinote, kur dirbama nelegaliai? Praneškite Valstybinės darbo inspekcijos pasitikėjimo telefonu Vilniuje 213 9750.

Valstybinė darbo inspekcija primena

Dirbate nelegaliai – vagiate savo ateitį!

(Užs. 689)

Politikai privalo būti sąžiningiAlgis Krupavičius, politologas

Daugelyje demokratinių valstybių politi-kai ir tarnautojai privalo deklaruoti savo išlaidas. Gerai, kad tokia sistema jau vei-kia ir pas mus. Tačiau tenka pasikliauti deklaruojančiųjų sąžine, nes keb lu pa-tikrinti, ar pateikiami duomenys yra tei-singi. Čia svarbų vaidmenį vaidina etikos kodeksas, viešumas. Turbūt niekur pa-saulyje nėra tobulos politikų kontrolės mechanizmo.

Iš deklaracijų mažai naudosKęstutis Čilinskas, teisininkas

Šiuo metu deklaracijos tik registruoja-mos ir niekas nesiima priemonių, jei jose būna interesų konfl iktų. Todėl dabar jų teikimas neturi jokios naudos.Prieš kelerius metus teikėme įstatymo projektą, kuriame kitų šalių pavyzdžiu buvo siūloma visiškai atriboti politikus nuo verslo: įmonių akcininkų, atėjusių į Seimą, akcijas valdytų specialus fondas, kol politikas dirba parlamente. Tačiau projektas numarintas ir dabar atėju-sieji į politiką įmones perduoda valdyti neva šeimos nariams, o realiai vis tiek dalyvauja versle. Būdami valdžioje tokie verslininkai įgyja išskirtines sąlygas, taip įsigali oligarchija.

Brangiai kainavusi klaida

Įvykiai aplink „airBaltic“ jau šiur-pina ir Lietuvos politikus. Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys teigė, kad „airBal-tic“ prekių ženklų pardavimas „yra gana keistas“.

„Mes ne kartą kalbėjome, kad skrydžių politika turėtų būti vie-na iš Susisiekimo ministerijos pri-oritetinių veiklos krypčių, – kalbė-jo V.Gapšys. – Artėjant Lietuvos pirmininkavimui ES, oro tiltai su jos šalimis bus ypač svarbūs. Negalima leisti, kad nutiktų pa-našiai kaip Vilniui tapus Europos kultūros sostine, kai buvo galima nuskristi į visų ES šalių sostines, iš-skyrus Vilnių.“

Seimo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos lyderis Valentinas Mazu-ronis kalbėjo kategoriškiau.

„Jeigu „airBaltic“ laiko save rimta kompanija, tai ji turėtų siekti kom-promisų, bet kiek man teko susi-durti su „airBaltic“, kaip keleivis nepajutau didelio kompanijos rū-pesčio“, – sakė V.Mazuronis.

Krikščionių partijos pirminin-kas Gediminas Vagnorius neabejo-ja, kad praradusi nacionalinį vežė-ją Lietuva neteko ir šimtų milijonų litų. „Lietuvos piliečiai pagrįstai pik-tinasi „airBaltic“ veiksmais, bet Lie-tuvos Vyriausybė kažkodėl gėdingai tyli, – neabejojo G.Vagnorius. – Juk dalykinių ir turistinių kelionių gali-mybės tik pablogėjo.“

Labiausiai lobsta monopolistai

Pasak Specialiųjų tyrimų tar-nybos atstovės spaudai Julijos An-tanaitienės, visada yra galimybių piktnaudžiauti, o viską nulemia žmogiškasis veiksnys.

„Monopolistinę padėtį užiman-čios įmonės pačios diktuoja sąly-gas dideliam vartotojų skaičiui, o tokiais atvejais galima ir dirbti-nai pardavinėti prekes ar paslau-gas bei iš to turėti naudos“, – sakė J.Antanaitienė.

Valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento direkto-riaus pavaduotoja Vaimira Jakienė teigė, kad bet koks asmenų, turinčių teisę priimti sprendimus, susiejimas sudaro prielaidas teisės aktus pažei-džiančiai veiklai.

Viskas priklauso nuo valdymo schemosTadas Žentelis, skolų išieškojimo bendrovės „Creditum Vilnius“ direktorius

Viskas priklauso nuo to, kokia pasirinkta įmonės valdymo ir sprendimų priėmi-mo schema, kiek galių sutelkta vadovo rankose. Jei įmonės vadovas yra vienas-menis valdymo organas ir turi visišką sprendimų laisvę, numatytą įmonės įs-tatuose, o akcininkams atsiskaito kartą per metus, kaip minimaliai reikalauja įstatymas, tuomet viskas priklauso tik nuo įmonės vadovo sąžiningumo. Tu-rėdamas nedorų ketinimų įmonės di-rektorius gali pridaryti didelių nuosto-lių, o išsiaiškinti ir juo labiau įrodyti gali būti ne taip jau ir paprasta. Jei įmonė „Vėjas“ perka visas arba daugelį pre-kių-paslaugų iš įmonės vadovo ar su juo susijusių įmonių, tai rizika labai didelė, nes gali kilti klausimas dėl prekių/pas-laugų kainos pagrįstumo ar netgi pre-kių/paslaugų reikalingumo. Tokia veikla gali slėpti ir pinigų plovimą, ir piniginių lėšų pasisavinimą.

Tai klasikinis atvejisBorisas Chijenas, bendrovės „Credit-reform“ direktoriaus pavaduotojas

Tai klasikinis ir, sakyčiau, jau net neįdo-mus atvejis, kai įmonės vadovas, pasi-naudodamas tarnybine padėtimi, sie-kia sau naudos. Tokių atvejų žinome, manau, ne šimtą ir ne tūkstantį. Tačiau mes žvelgiame šiek tiek plačiau ir sako-me, kad akcininkai ir vadovai nebūtinai yra tie žmonės, kurie gauna naudą. Daž-nai būna taip, kad jie tėra statytiniai, o tikrieji naudos gavėjai yra šešėlyje. Kaip manote, kodėl bankai pastaraisiais me-tais pradėjo uoliai ieškoti tų tikrųjų nau-dos gavėjų? Tačiau daug svarbiau, kaip suformuoti skaidrią verslo aplinką, vers-lo informacijos prieinamumą ir išmok-ti savo verslumą demonstruoti tokioje aplinkoje. Priešingu atveju eilinį kartą post factum teks nagrinėti nesudėtin-gus apgavysčių mechanizmus.

Neseniai paaiškėjo, kad praėjusių metų gruodį bendrovė pardavė „airBaltic“ prekių ženklą šios kompanijos bendraturčio ir prezidento Bertoldo Fliko įmo-nei „Baltijas aviācijas sistēmas“. Ši įmonė valdo 47,2 proc. „airBaltic“ akcijų.

Politikų išlaidos ir interesai – neskaidrūs

Atkelta iš 1 psl.

Raimundo Šuikos nuotrauka

4 2010 rugpjūčio 21 • Nr. 66 (8981)Valstiečių laikraštis

Stasys Jokūbaitis

Politikai neretai pajuokauja: jei nori ką nors sužlugdyti, sudaryk laikinąją tyrimo komisiją. Tačiau iš tiesų tai visai nejuokinga. Ar daug Seimo komisijų ką nors iki galo iš-tyrė, sudėliojo visus taškus ir at-sakė į iškilusius klausimus? Deja, nedaug. O juk kai kurių kadencijų seimūnai laikinąsias tyrimo komi-sijas kepė kaip blynus. Kartais at-rodydavo, kad parlamentarai nie-ko daugiau ir neveikia, tik niaujasi įvairiose komisijose.

Dažniausiai tos komisijos su-daromos pariteto pagrindais – iš valdančiųjų ir opozicijos stovyklų atstovų. Tačiau jos yra iš anksto už-programuotos tapti politikavimo ir tuščių ginčų vieta. Kitaip nelabai ir gali būti, nes jau jas formuojant su-kuriama tam tikra priešprieša: vieni akivaizdžiai ką nors kaltins, bandys sudaryti regimybę, kad yra tikrieji, sąžiningieji ir dorieji tiesos ieško-tojai, kiti atkakliai ginsis, stengsis tuo pačiu atsilyginti savo oponen-tams ir taip viską suvelti, kad ga-liausiai iš visai neblogų ketinimų liktų tik šnipštas.

Ar ne taip atsitiko su dar pa-vasario sesijoje sudaryta laikiną-ja komisija, ketinusia ištirti gali-mai neteisėtą politinių grupuočių

ir interesų grupių poveikį teisėsau-gos institucijoms? Pradėta lyg ir nuo rimtų dalykų. Socialdemok-ratai užsimojo ištirti, jų manymu, precedento neturinčius atvejus, kai valdančiosios politinės struktūros kišasi į teisėsaugos darbą.

Turėta galvoje tada į viešumą iškilę faktai apie tai, kai Minis-tro Pirmininko tarnybos įsivėlė į atvirus dviejų bendrovių turtinius ginčus, akivaizdžiai palaikydamos vieną ginčų šalį, ir plačiai nuskam-bėjusį premjero patarėjo Virgio Valentinavičiaus išsirūpintą pro-

kuroro leidimą pasirausti nebaig-toje Finansinių nusikaltimų tyri-mų tarnybos byloje. Prisimintas tada ir buvusio generalinio pro-kuroro pavaduotojo Gintaro Ja-saičio pareiškimas, kad ne kartą buvo juntamas politikų spaudimas teisėsaugai.

Kaltinimai, skridę į dabartinių valdančiųjų daržą, – gana rim-ti ir jau seniai jie galėjo būti arba patvirtinti, arba paneigti. Tačiau taip neatsitiko. Valdantieji metė-si į kontraktą. Ach, jūs taip, tada mes pažiūrėsime, ar ir jūs, dabar-tinė opozicija per savo kadenciją būdami valdžioje nedarėte netei-sėto poveikio teisėsaugos institu-cijoms.

Ir konkrečius įvykius ištirti už-sibrėžusi komisija valdančiųjų pa-

jėgomis buvo „apauginta“ daugybe užduočių, o tyrimo laikas pratęstas iki penkerių metų. Tikslas pasiek-tas – Seimo laikinoji komisija tu-rės daugiau kaip per keturis mėne-sius ištirti pastarųjų penkerių metų atvejus, kai politikai kišosi į teisė-saugos institucijų veiklą.

Tokį plataus masto tyrimą, ko-kie politikai, politinės grupuotės ir interesų grupės per penkerius me-tus yra darę neteisėtą spaudimą tei-sėsaugos institucijoms, ši komisija per savo kadenciją vargu ar sugebės įveikti. O jei neįveiks, nebus ir ga-

lutinių išvadų, net tų, dėl ko ir buvo užsimota sukurti šią komisiją.

Juo labiau kad šiuose didžiu-liuose tyrimuose, kurių dauguma net nepradėta, įklimpusiai komi-sijai verčiami vis nauji darbai. Net vidurvasarį, kai parlamentarai buvo pasklidę po pasaulį nelegalių atos-togų, bandyta sukviesti komisijos narius ir aiškintis: reikia kalti prie kryžiaus Specialiųjų tyrimų tarny-bą siūliusį panaikinti vis dar social-demokratą Andrių Šedžių ar ne.

Pirmą kartą per didžiausius va-saros karščius į tokį „svarbų“ ir ne-atidėliotiną komisijos posėdį su-sirinko mažiau kaip pusė narių. Neatvykusieji teisinosi taip stai-ga negalėję atvykti. Tačiau iš tiesų, matyt, buvo įsitikinę, kad dėl tokių dalykų neverta gaišti laiko. O kai

kas iš karto pajuto „įvykio svarbos“ momentą ir pasiūlė iš viso paleis-ti tą komisiją, taigi grįžti į pradinį tašką – net netirti įvykių, kurie ne-malonūs valdantiesiems.

Antru bandymu, kone paskel-bus, kad „Tėvynė pavojuje“, komi-sija visgi susirinko ir nusprendė, kad pradėti tyrimą dėl Andriaus Šedžio viešai pareikštos nuomonės, jog STT galėtų būti panaikinta jos funkcijas perdavus kitai instituci-jai, nėra prasmės, nes žodžio laisvės Lietuvoje dar niekas neatšaukė.

Gal ir verta būtų pakalbėti apie spalvingą, į televizijos žvaigždes pretenduojantį svajonių jaunikiu tituluojamą parlamentarą Andrių Šedžių, beje, dar grasinantį atgai-

vinti seniai istorijos užmarštyje at-sidūrusią LDDP, tačiau atrodo, kad tai derėtų daryti visai kitoje, o ne Seimo laikinojoje tyrimo komisijo-je, bandančioje aiškintis politikų ir interesų grupių poveikį teisėsaugos institucijoms.

Užtat ši komisija ėmėsi tirti parlamentarų grupės viešą laišką Prezidentei Daliai Grybauskaitei, kuriame jie prašė šalies vadovės ap-ginti Drąsiaus Kedžio dukters tei-ses. Mat tas kreipimasis buvo adre-suotas ir teismams, kuriems tokiu būdu galėjo būti padarytas spau-dimas.

Taip ir sukasi politikavimų ma-lūnai: maišai tušti, be miltų, bet darbas lyg ir vyksta. Tik kam tai naudinga?

Lietuvos radijas

Sigitas TamkevičiusArkivyskupas

Rugpjūčio 15-ąją Bažnyčia šven-tė Švenčiausiosios Mergelės Marijos ėmimo į dangų iškilmes. Ji tikinčiųjų yra labai branginama, nes primena ne tūkstantmečių senumo įvykius,

bet tai, kas laukia kiekvieno iš mūsų, jei gyvensime panašiai kaip Marija. Esminis jos gyvenimo bruožas buvo meilė ir auka. Marija – labiausiai iš-aukštinta iš visų žmonių, bet ji tuo nesididžiuoja ir nepriskiria sau jo-kių nuopelnų: „Didžių dalykų pa-darė man Viešpats, ir šventas yra jo vardas“ (Lk 1, 49). Marija suvokia, kad visa, kas jos gyvenime buvo di-dinga, ne jos nuopelnas, bet didžiulė Dievo malonė.

Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų iškilmių išvakarėse Bažny-čia mini kankinį šv. Maksimilijoną Kolbę. Jis gimė 1894 metais religin-goje lenkų šeimoje. Lygiai prieš 100 metų, būdamas šešiolikos, jaunuolis įstojo į Pranciškonų konventualų or-diną. Romoje studijavo fi losofi ją bei teologiją ir buvo įšventintas į kuni-gus. Kaip pats buvo prisipažinęs, jo gyvenimo kelią nulėmė paauglystėje patirtas regėjimas. Jis regėjo Mariją, laikiusią rankose dvi karūnas: vieną baltą, kitą raudoną. Maksimilijonui buvo paaiškinta, kad baltoji karū-na reiškia skaistumą, o raudonoji –

kankinystę. Paklaustas, ar nenorėtų bent vienos karūnos, jis atsakė no-rįs jų abiejų.

Maksimilijonas Kolbė uoliai platino Švč. Mergelės Marijos Ne-kalto Prasidėjimo kultą Lenkijo-je ir Japonijoje, kur apaštalavo še-šerius metus. Vokietijos naciams okupavus Lenkiją, 1941 metais tė-vas Kolbė buvo suimtas ir užda-rytas Aušvico koncentracijos sto-vykloje, kur tapo kaliniu numeris

16670. Verčiamas dirbti sunkiau-sius darbus, jis kantriai kentė paže-minimus, pasityčiojimus ir visokius nepriteklius – kalinio gyvenimas nacių konclageryje buvo jų kupi-nas. Kai 1941 metų paskutinę lie-pos dieną trys kaliniai pabėgo iš lagerio, buvo nustatyta, kad vienas pabėgusiųjų buvo iš to bloko, ku-riam buvo priskirtas ir tėvas Kolbė. Konclagerio viršininko sprendimu už vieną pabėgusį dešimt to blo-ko kalinių buvo pasmerkti mirčiai bado bunkeryje. Tėvas Kolbė pasi-siūlė mirti už kitą kalinį – didelės šeimos tėvą Pranciškų Gajovniče-ką ir jam buvo leista. „Nėra dides-nės meilės, kaip gyvybė už draugus atiduoti“, – šie Jėzaus žodžiai ( Jn

15, 13) buvo tobulai įvykdyti ku-nigo gyvenime.

Tėvas Maksimilijonas Kolbė, dvi savaites ištvėręs badą bunkery-je, 1941 metų rugpjūčio 14 dieną nužudytas suleidus nuodų injekci-ją. Jo kūnas buvo sudegintas lagerio krematoriume, o pelenai išbarstyti. Popiežius Paulius VI 1971 metais kunigą Maksimilijoną Kolbę paskel-bė palaimintuoju, o popiežius Jonas Paulius II 1982-aisiais jį kanonizavo.

Į altoriaus garbę jis buvo iškeltas ne tik dėl kankinystės. Šventumo vai-niko tėvas Maksimilijonas nusipelnė visu savo gyvenimu.

Didelės šeimos tėvas P.Gajov-ničekas liko gyvas. Ištvėręs Aušvi-co pragarą jis sulaukė išvadavimo dienos. Vėliau taip pat turėjo lai-mės dalyvauti tėvo Kolbės beatifi -kacijos ir kanonizacijos iškilmėse. Jis visuomet buvo dėkingas savo gel-bėtojui ir plačiai skelbė jo herojiš-ką artimo meilės poelgį iki pat mir-ties. P.Gajovničekas mirė sulaukęs 95 metų, praėjus 53 metams nuo tos dienos, kai tėvas Kolbė pasisiūlė už jį numirti bado bunkeryje.

Šiandien daugelis klausia, kaip prikelti Lietuvą. Atsakymas labai aiškus. Reikia gyventi panašiai, kaip gyveno Švč. Mergelė Marija ir visi, kurie, pamilę Mariją, bandė sekti jos dorybėmis. Visuomenę keisti gali tik auka ir meilė, kitos priemonės yra neveiksmingos.

Tai, ką įvykdė šv. Maksimili-jonas Kolbė gyvenimo pabaigoje, buvo kulminacija per visą gyvenimą praktikuotos nesavanaudiškos mei-lės. Marijos gyvenime meilės kul-minacija buvo tuomet, kai ji stovėjo po Sūnaus kryžiumi ir dangiškajam Tėvui aukojo prie kryžiaus prikaltą Sūnų. Prisimindami Marijos išaukš-tinimą, prisiminkime ir kelią, kuris vedė į šį tikslą – nuolatines pastan-gas vykdyti Dievo valią, džiaugsme ir kančioje visada jai sakyti „taip“ ir Dievui nieko neatsakyti.

Komentarai

Savaitės komentaras

Išaukštintoji

Tuščių politikavimų malūnai

Šiandien daugelis klausia, kaip prikelti Lietuvą. Atsakymas labai aiš-kus. Reikia gyventi panašiai, kaip gyveno Švč. Mergelė Marija ir visi, kurie, pamilę Mariją, bandė sekti jos dorybėmis.

Kai kurių kadencijų seimūnai laikinąsias tyrimo komisijas kepė kaip blynus. Kartais atrodydavo, kad parlamentarai nieko daugiau ir ne-veikia, tik niaujasi įvairiose komisijose.

Ar iš Jūsų giminių kas nors emigravo

iš Lietuvos?

Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje

valstietis.lt

Taip

Ne

Ketina

87 proc.

2 proc.

11 proc.

Prieš tris mėnesius pradėjusi išvykų turą „Už protingą Lietu-vą“, Krikščionių partija per trum-pą laiką savo gretas padidino daugiau kaip 2 kartus.

Po apsilankymų trečdalyje šalies miestų ir rajonų į partiją įstojo be-veik 2 tūkstančiai naujų narių, dabar jų jau daugiau kaip 3 500. Krikščio-nių partijos pirmininkas Gediminas Vagnorius prognozuoja, kad iki žie-mos partijos narių dar padvigubės.

Anot partijos administracijos direktoriaus Arnoldo Žvyko, susi-domėjimas Krikščionių partija di-dėja, nes dauguma žmonių palaiko jos pasiūlytą antikrizinę ekonomi-kos gelbėjimo programą ir partijos lyderių pastangas priversti valdan-čiuosius neatidėliotinai atkurti dar-bo vietas ir sumenkusias žmonių bei iždo pajamas. Kas mėnesį iš šalies išvyksta jau daugiau kaip 10 tūks-tančių darbščiausių žmonių, emi-gracija pasiekė kritinį mastą, dėl to aktyvesni piliečiai nori prisidėti prie Krikščionių partijos veiklos gelbė-jant šalį iš neatsakingos politikos duobės.

Krikščionių partija siekia atkurti piliečių pasitikėjimą valstybės gali-mybėmis, kurios pavojingai meksta dėl Vyriausybės vadovų abejingu-mo piliečių gyvybiniams interesams ir visiško neveiklumo ekonominiu sunkmečiu. Planuojama su rengi-niais aplankyti visas likusias dides-nes šalies vietoves.

„Reikalingos greitos ir apgalvotos ekonominės permainos, griežtesnė ir teisingesnė tvarka šalyje, tačiau to nepasieksime be platesnės piliečių paramos“, – sakė Krikščionių par-tijos pirmininkas G.Vagnorius.

VL inf.

Krikščionių partijos gretos padvigubėjo

Krikščionių partijos pirmininkas G.Vagnorius prognozuoja, kad iki žie-mos partijos narių dar padvigubės.

Asmeninio archyvo nuotrauka

2010 rugpjūčio 21 • Nr. 66 (8981)Valstiečių laikraštis

Indrė SiesartėVL žurnalistė, indre.siesarte@valstietis.lt

Šalyje praūžusio škvalo nuos-tolius miškininkai skaičiavo ke-liskart. Pirmiausia pasirodė pra-nešimų, kad ši stichinė nelaimė padarė apie 10 mln. Lt nuostolių, vėliau, atidžiau išžvalgius situaci-ją iš sraigtasparnio ir gavus nau-jų duomenų, žala įvertinta kone dvigubai daugiau. Apie tai, kaip miškininkams sekasi tvarkyti au-dros padarinius, ir apie kasdie-nius svarbius darbus kalbėjomės su generalinio miškų urėdo pava-duotoju Zdislovu TRUSKAUSKU.

Generalinė miškų urėdija šiuo metu vos spėja suktis. Tenka skai-čiuoti škvalo padarytus nuostolius, likviduoti audros padarinius. Kokie žalos mastai?

Patikslinus duomenis paaiškėjo, kad miškams padarytas apie 20 mln. Lt nuostolis. Vien valstybiniuose miš-kuose buvo išversta ir išlaužyta dau-giau nei 360 000 kietmetrių (ktm) medienos. Dėl šiltų orų kilo didelė rizika, kad išlaužytuose ir išvartytuo-se medžiuose išplis spygliuočių lieme-nų kenkėjai. Medienos kokybė gali la-bai greitai pablogėti, todėl būtina kuo skubiau likviduoti audros padarinius.

Šiuo metu jau yra sutvarkyta apie 10 tūkst. (5 proc.) kietmetrių vėjo-laužų ir vėjovartų, nes pirmiausia pulta tvarkyti kelius, nutiestos ko-munikacijos, elektros linijos.

Miškų urėdijų pateiktais naujau-siais duomenimis, 2010 m. rugpjūčio 8 d. praūžusio škvalo metu Lietuvos valstybiniuose miškuose išversta ir išlaužta 412 tūkst. ktm medienos.

Miškų urėdijos iš jų jau sutvar-kė 10,79 tūkst. ktm, sutelkta miško technika skubiai šalina škvalo pada-rinius. Šiuo metu valstybinių miškų tvarkymui panaudojamos 25 med-kirtės ir 55 medvežės, juose dirba 580 miško pjovėjų.

Kokį vaizdą pamatėte, kai apsi-lankėte škvalo nuniokotose šalies miškuose?

Buvome šokiruoti išvydę realią si-tuaciją. Kai kuriose urėdijose škva-las išvertė ištisus medžių kvartalus. Daug kur medžiai nukirsti tarsi deg-tukai. Tai rodo, kokios galingos gam-tos stichijos būta.

Praėjusį savaitgalį lankiausi Adu-tiškyje, ten irgi medžiai išvartyti tar-si pagaliukai. Bet miškininkai dirba, stengiasi, kiek gali, kad padarinių lik-vidavimas neužsitęstų. Miško žaiz-dos užgyja negreitai, tam reikia lai-ko. Bet ir darbų negalima atidėti, kad neužsiveistų daug kenkėjų. Tačiau yra vietų, kur miško technika galės patekti tik prasidėjus įšalui.

Gamtos stichijos yra ir anksčiau padariusios daug žalos miškams.

Viena didžiausių miškų vėjovartų užfi ksuota 1967 m. lapkričio antro-je pusėje, kai vėtra apėmė visą Že-maitiją. Tuomet buvo išversta ir iš-laužyta per 3 mln. kub. m medienos. To meto sąlygomis tai buvo 3 metų pagrindinio miško naudojimo biržė. Vėjovartoms likviduoti buvo mobili-zuotos visos to meto miškų urėdijos (miškų ūkiai). Su kitų urėdijų pagal-ba padariniai buvo likviduojami dve-jus metus, o dar vienus metus urėdi-jos tvarkė savo pajėgumais.

1993 m. sausio 12 d. gamtos stichija apėmė didelę dalį Žemaitijos. Išversta apie 700 tūkst. kub. m medienos. Vėjo-vartos likviduotos pačių miškų urėdijų jėgomis. Būtent po šių vėjovartų labai išplito žievėgraužio tipografas.

1999 m. pabaigoje uraganas Ana-tolijus išlaužė ir išvertė apie 350 tūkst. kub. m medienos. Nukentėjo ir Kuršių nerijos nacionalinio parko miškai, kuriuos sutvarkyti buvo pa-vesta Kretingos miškų urėdijai. Ji sė-kmingai susidorojo su šiuo darbu.

2005 m. pradžioje uraganas „Er-vinas“ išvertė apie 600 tūkst. kub. m medienos (tai sudarė apie 12 proc. metinės kirtimo apimties). Nuken-tėjo Žemaitijos miškų urėdijos, la-biausiai – Mažeikių, Joniškio, Telšių, Kuršėnų, Šiaulių.

Švedijoje šis uraganas nuniokojo 75 mln. kub. m (90 proc. metinės kir-timo apimties), Latvijoje 7,4 – mln. kub. m (60 proc. metinės kirtimo ap-imties). Nuo šio uragano stipriai nu-kentėjo Vokietijos ir Austrijos šalių miškai. Tada miškų urėdijoms ėmė trūkti darbo jėgos, nes daugelis kir-tėjų išvyko į Skandinavijos šalis lik-viduoti audros padarinių.

Kiek šiuo metu šalyje yra miškų?Lietuvoje yra daugiau kaip 2 mln.

100 tūkst. hektarų miškų. Iš jų 1 mln. 60 tūkst. ha valdo valstybė, likusius – privatūs savininkai. Dar apie 200 tūkst. hektarų yra rezervuota nuo-savybės teisėms atkurti.

Manau, kad valstybiniai miškai turi būti tarsi visos šalies miškinin-kystės šerdis. Latvijoje valstybiniai

miškai sudaro apie 50 proc. šalies miškų, Lietuvoje – apie 47 proc., Estijoje – apie 40 proc., Vokietijo-je – apie 50 proc.

O kaip tvarkosi privačių miš-kų savininkai? Ar jie bendrauja su Generaline miškų urėdija? Ar nėra priešpriešos?

Nemanau, kad privačių miškų šeimininkai pyktų ant valstybinių miškininkų. Šito tikrai nėra. Ir tai patvirtina štai tokie faktai – prieš penketą metų atlikus privačių miš-kų savininkų apklausą paaiškėjo, kad iškilus neaiškumams, problemoms ar prireikus patarimo, konsultacijų, privatininkai pirmiausia kreiptųsi į valstybinius miškininkus.

O kalbos, kad kažkas bando es-kaluoti priešpriešą, yra netiesa, ir mes neturėtume eiti šiuo priešprie-šos keliu.

Šalyje yra 42 urėdijos. Sunkmetis smogė ir joms. Vienos dirba pelnin-gai, kitos – nuostolingai. Kaip seka-si subalansuoti urėdijų veiklą?

Generalinė miškų urėdija iš tiesų siekia subalansuoti urėdijų veiklą, nes vienų rezultatai – džiuginantys, kitų – nekelia optimizmo. Tačiau ir pačios urėdijos juk skiriasi, todėl reikalauti vie-nodų rezultatų iš jų būtų neteisinga.

Ir Miškų įstatyme, ir miškų stra-tegijose pabrėžiama, kad miškas at-lieka trejopą vaidmenį: ekologinį, so-cialinį ir ekonominį. Negalima vien dėl ekonominio rezultato, ekonomi-nės naudos paminti tas biologines funkcijas, kurias atlieka miškas.

Deja, dažnokai Generalinės miš-kų urėdijos veiklą bandoma vertin-ti tik pagal ekonominį aspektą: kiek davė pelno, kiek papildė šalies biu-džetą. Tai nėra teisinga.

Akivaizdu, kad miškams smogė ekonominis nuosmukis ir urėdijoms vis sunkiau pasiekti gerų ekonomi-nių rodiklių. Valstybinių miškų paja-mos už parduotą medieną sumažėjo 150 mln. Lt.

Ir pabaigoje klausimas apie rek reaciją. Kas padaryta, kad po-ilsiautojams būtų smagu atvažiuo-ti į mišką, jame pailsėti, atgauti jė-gas?

Nuo 2004–2005 metų šalies miš-kuose rekreaciniai objektai įrengiami sparčiau. Valstybės miškininkai sten-giasi sudaryti kuo palankesnes sąly-gas žmonėms miškuose pailsėti.

Šiuo metu šalies miškuose yra įrengta daug pažintinių takų, kurie traukia žmones į gamtą, taip pat po-ilsiaviečių. Generalinė miškų urėdi-ja daro viską, kad miškuose besiil-sintiems žmonėms būtų patogu ir jauku, kad jie galėtų gėrėtis žaliuoju mūsų turtu. Tačiau norėtųsi, kad ir poilsiautojai elgtųsi atsakingai, ne-paliktų miškuose šiukšlių, nelaužytų medžių, neniokotų gamtos. Juk miš-kas yra visų mūsų draugas.

5

Dieną: +18 +23°

Šiandien Rytoj PorytPriešpilnis.Saulė teka 6.05, leidžiasi 20.38.

Orai

Dieną: +20 +25°

Naktį: +13 +18°

Dieną: +21 +28°

Šiandien vietomis, didžiausia tikimybė šiaurės vakariniuose rajonuose, sulauksime trumpo lietaus, gali sugriaudėti ir perkūnija. Pūs apysmarkis va-karų, pietvakarių vėjas. Termometrai rodys 18–23 laipsnius.

Sekmadienį iš pietvakarių plūstelės kiek šiltesnis oras. Naktį dar vietomis, o dieną lietaus debesys dangų niauks jau didesnėje dalyje Lietuvos, gausiau protarpiais palyti turėtų vakarinėje šalies dalyje. Pietvakarių, vakarų vėjas išliks apysmarkis – 6–11 m/s. Naktį oras atvės iki 12–17 laipsnių, įdienojus sušils iki 20–25 laipsnių.

Pirmadienį situacija išliks panaši, tik bus šiek tiek šilčiau – naktį tempe-ratūra nukris iki 13–18, dieną oras šils iki 21–26, pietiniuose rajonuose iki 28 laipsnių.

Antradienį šiluma po truputį trauksis, stiprės vėjas, išliks lietinga. Naktį daug kur, dienos metu vietomis trumpai palis, gali sugriaudėti perkūnija. Piet-vakarių, vakarų vėjas naktį sustiprės iki 8–13 m/s, dieną pūs 6–11 m/s grei-čiu. Naktį termometrai rodys 13–18, dieną oras sušils iki 20–25 laipsnių.

Kristina Petraitytė

Naktį: +12 +17° Naktį: +12 +17°

Aktualijos

Stichijos padarytos žaizdos užgis negreitai

„Miškų urėdijų pateiktais naujausiais duomenimis, 2010 m. rugpjūčio 8 d. praūžusio škvalo metu Lietuvos valstybiniuose miškuose išversta ir išlaužta 412 tūkst. ktm medienos“, – sako generalinio miškų urėdo pavaduotojas Zdislovas Truskauskas. Martyno Vidzbelio ir Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

(Užs. 795)

6 Aktualijos 2010 rugpjūčio 21 • Nr. 66 (8981)Valstiečių laikraštis

(Užs. 507)

Arvydas JockusVL žurnalistas, arvydas.jockus@valstietis.lt

Pakruojo rajone ūkininkaujan-tis Petras Grigaliūnas nekantrauja pirmą kartą gyvenime paskanau-ti alaus, išvirto iš jo paties lau-ke užaugintų ekologiškų miežių. „Bus įdomu paragauti, koks jo skonis“, – sako ūkininkas. Jo kar-tu su marčia Nijole Grigaliūniene šiemet išaugintas ekologiškų sa-lyklinių miežių derlius bus naudo-jamas verdant „Švyturio Ekstra“ alų. Penkerius metus ekologiškai ūkininkaujantys žemdirbiai su-tiko dalyvauti bendrovės „Švy-turys–Utenos alus“ programoje „Eko-salyklas“.

Miežių derlius – jau po stogu

Lietuvos ūkininkai jau nuima ekologiškų salyklinių miežių der-lių. Šiemet pirmą kartą jie bus nau-dojami lietuviškam „Švyturio Eks-tra“ alui virti.

Pakruojo rajone ekologiškus salyk linius miežius lietuviškam alui auginantys Grigaliūnai pasako-jo, kad šios vasaros orai nelepino – buvo per daug ir karščių, ir lietaus.

Tačiau nepaisant nepalankių są-lygų derlius šiemet buvo neblogas. Grigaliūnai kūlė po tris tonas grū-dų iš vieno hektaro. O iš viso eko-logiškų salyklinių miežių šiemet jie buvo pasėję 16 hektarų. Dėl blogo žieminių kviečių derliaus dalį laukų ūkininkai papildomai taip pat apsė-jo salykliniais miežiais.

P.Grigaliūnas teigė, kad toks derlius žemdirbius visiškai tenki-na ir jis jau visas saugiai sukrautas į sandėlius, kur lauks rudens. Tuomet apie 30 tonų miežių grūdų iškeliaus į Panevėžyje įsikūrusią salyklo ga-myklą „Viking Malt“, o iš ten pateks į aludarių rankas.

Nuo chemizuoto prie ekologiš-ko ūkininkavimo Grigaliūnai perėjo prieš penkerius metus. Ekologinei

žemdirbystei paskirti 42 hektarus savo žemės juos paskatino ne tik tai, kad ekologiškai auginama produk-cija yra sveika ir tausojanti gamtą, bet ir Europos Sąjungos išmokos. Be salyklinių miežių, ekologinio ūkio laukuose žemdirbiai dar augi-na žirnius ir kviečius.

Ūkininkai turi nusipirkę ir visą ekologinei žemdirbystei reikalingą techniką: sėjamąją, traktorių, germi-natorių, plūgus ir kitus padargus.

Reikalavimai neišgąsdino

Su UAB „Švyturys–Utenos alus“ sutartį dėl ekologiškam alui tinka-mų salyklinių miežių auginimo ūki-ninkai sudarė praėjusių metų ru-denį.

„Aludarių reikalavimai mūsų ne-išgąsdino. Jiems reikia, kad miežių grūdai būtų tam tikro stambumo, tai mums buvo visiškai priimtina“, – pasakojo P.Grigaliūnas.

Ūkininkas teigė, kad penkerių metų ekologinio ūkininkavimo pa-tirtis leido aludarių pageidavimus įvykdyti be papildomų darbo sąnau-dų ir investicijų.

P.Grigaliūnas neslėpė, kad eko-loginis ūkininkavimas apsimoka. „Jeigu neapsimokėtų, nedirbtume. Be to, esame pasirašę penkerių metų sutartį dėl Europos Sąjungos išmo-

kų. Turime laikytis reikalavimų“, – teigė ūkininkas.

Šie metai ūkininkams ypatingi. P.Grigaliūnas džiaugėsi, kad visą ekologiškų miežių derlių supirks „Švyturio“ aludariai.

„Aludarių pasiūlymas auginti sa-lyklinius miežius ekologiškam lietu-viškam alui mums labai naudingas. Gerai būtų, kad tokių pasiūlymų su-lauktume daugiau. Juk dabar mums nereikia sukti galvos, kur parduoti užaugintą produkciją“, – džiaugėsi P.Grigaliūnas.

Aludariai lankė ūkius

„Švyturio“ aludariai šiemet vyko asmeniškai įsitikinti, ar jų alaus sa-lyklui skirti ‘Barke’ veislės miežių grūdai tikrai auga ne tik tam tin-kamiausiose Lietuvos dirvose, bet ir sveikoje, nechemizuotoje aplin-koje.

UAB „Švyturys–Utenos alus“ ge-neralinis direktorius Rolandas Vir-šilas lankėsi ir P.Grigaliūno ūkyje.

Rodydama jam miežių lauką ūkio savininko marti pasakojo, kad čia jai pažįstama kiekviena pėda, nes tal-kos metu dukart per metus akėčio-mis pati ravėjo usnis. „Juk pesticidų piktžolėms naikinti ekologiškame ūkyje nenaudojame“, – aiškino po-nia Nijolė.

„Lankydamasis pas ūkininkus ma-čiau, kad jie tiki ekologija. Be jų suti-kimo dalyvauti mūsų „Eko-salyklo“ programoje ir noro auginti alui „Švy-turio Ekstra“ tinkamus ekologiškus salyklinius miežius daug nuveikti ne-galėtume. Kita vertus, mes sąžiningai įsipareigojame supirkti jų darbo vai-sius ir žengti pirmus žingsnius eko-logiško lietuviško alaus istorijoje“, – teigė R.Viršilas.

Skatina ekologinį ūkininkavimą

„Švyturio“ aludariai šiemet pra-dėjo vykdyti naują „Eko-salyklo“ programą, kurios tikslas – skatinti ekologinį ūkininkavimą Lietuvo-

je ir propaguoti ekologinių miežių salyklui auginimą.

Pagal „Eko-salyklo“ programą jau auginamas ekologiškas miežių salyklas Panevėžio, Biržų, Pakruo-jo rajonų ūkiuose, o iš viso pirmais programos vykdymo metais numa-toma supirkti iki 200 tonų ekolo-giškai išaugintų miežių.

„Švyturio“ aludariai Kokybės de-klaraciją pasirašė 2010-ųjų pavasa-rį – joje apibrėžiami pagrindiniai alaus kokybės kriterijai, kurių aluda-riai griežtai įsipareigoja laikytis.

Puoselėja aludarystės tradicijas

Ekspertai pastebi, kad vietinio salyklo naudojimas ne tik remia ša-lies ūkininkus ir salyklo perdirbėjus. Vietoje išauginti miežiai geriausiai atitinka ir krašto klimato sąlygas bei skatina puoselėti susiklosčiusias alu-darystes tradicijas. Ypač jeigu mie-žiai salyklui auginami be cheminių priemonių – taip, kaip būdavo da-roma ir prieš šimtmečius.

Viešosios įstaigos „Ekoagros“, kontroliuojančios, kaip ūkininkai laikosi ekologinio ūkininkavimo reikalavimų, kokybės vadovas To-mas Demikis teigia, kad ekologiš-kų javų poreikis vidaus rinkai dar nėra svarus ir tokia aludarių inicia-tyva dar nepaskatino kitas bendro-ves sekti „Švyturio“ pavyzdžiu.

Tačiau T.Demikis pastebi, kad vis daugiau žmonių pradeda augin-ti ekologišką produkciją, nes ekolo-ginės žemdirbystės produktai ne tik tampa vis patrauklesni vartotojams, bet ir tausoja gamtą.

Lauks savo miežių alaus

Ūkininkas P.Grigaliūnas prisi-pažįsta, kad alų mėgsta ir dažniau-siai renkasi „Švyturio“. Dabar jis ne-kantriai lauks, kada galės paragauti pirmo lietuviško alaus, kuriam iš-virti bus naudojamas salyklas, pa-gamintas iš jo laukuose išaugintų ekologiškų miežių. „Bus tikrai labai įdomu paragauti“, – teigė Pakruojo rajono žemdirbys.

Ūkininkas nekantrauja paskanauti alaus iš ekologiškų miežių

Lietuviškam alui virti pirmąkart bus naudojami šalies ūkininkų išauginti

ekologiški salykliniai miežiai.

Ekspertai pastebi, kad vietinio salyklo naudojimas ne tik remia šalies ūkinin-kus ir salyklo perdirbėjus. Vietoje išauginti miežiai geriausiai atitinka ir krašto klimato sąlygas bei skatina puoselėti susiklosčiusias aludarystes tradicijas.

„Švyturio-Utenos alaus“ vadovas Rolandas Viršilas apvažiavęs ūkius domėjosi, kaip sekasi auginti ekologiškus miežius alui.

Grigaliūnai turi nusipirkę visą ekologiniam ūkininkavimui reikalingą techniką. VL archyvo nuotraukos

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Žemuogė pražydo geltonai

Šeštadienis

11 psl.

Sveikata

Sąnarių operacija žmogų ne tik išvaduoja iš skausmo, bet ir sugrąžina į visavertį gyvenimą.

7 psl.

Svetimžemės gėlės reika-lauja daug dėmesio, bet atsilygina nepaprastu žy-dėjimu.

Irma Dubovičienė,VL žurnalistė

8 psl.

Prancūziškų kvepalų dvelksmas

Vien vaistais ligos neišgydysi Ką rinktis – akinius ar kon-taktinius lęšius?Toks klausimas anksčiau ar vėliau iškyla kiekvienam iš mūsų,` kai reikia koreguoti regėjimą dėl trumparegys-tės, toliaregystės ar astigma-tizmo. Gal akiniai – jau praei-tis, o kontaktiniai lęšiai – kur kas patogesnis ir šiuolaikiš-kesnis sprendimas?

Aušra Kazimieraitytė

23 psl.

Akiniai – būtinybė, kontaktiniai lęšiai – kasdienybė

Sezono mada – atostogos kalnuoseSlovakiją myli ne tik slova-kai, kurie sudaro apie 85 proc. šalies gyventojų, bet ir visi į ją atvykę svečiai – turistai, alpinistai. Meilę šiam kraštui, be abejonės, lemia kalnai.

Virginija BarštytėVL žurnalistė

13 psl.

23 psl.

Sodyba

Aktorę užgrūdino gyvenimo dramosNuolat besišypsančios ir gerą energiją spinduliuo-jančios aktorės Eglės Jackaitės gyvenime būta nemažai skaudžių aki-mirkų. Jas išgyvenusi, šian-dien moteris jaučiasi kaip niekada laiminga.

Jūratė Baliukonytė

Stebėdami keistai augantį ir kitaip nei įprasta derantį augalą vilniečiai reiškia nuostabą ir nežino, kaip su juo elgtis – naikinti ar valgyti nokinamas uogas.

Irma Dubovičienė,VL žurnalistė

Aušra PocienėVL žurnalistė