www.veidas.lt2 EUR / 6,91 Lt2015 birželio 19

Nr. 24

SUKLESTĖJUSI PROVINCIJA

Gyvybingų šalies regionų pavyzdžiai rodo, kad vienintelis keliasmažesniems miestams išlikti yra pramonės plėtra

KOLEGIJOS: EUROPINIAIREZULTATAI 22 p.

PADNIESTRĖ: NAUJASNOVORUSIJOS TAIKINYS 34 p.

Iki 50 proc. nuolaida

PRENUMERATAI

www.veidas.lt

ISTORIJA: „ATSARGINĖ ROMA“ LIETUVOJE 48 p.

2015–06–19 ● 3

Turinys

Nr. 24, 2015 m. birželio 19 d.

22 p.Kolegijos suvokia savo misiją

Mūsiškių kolegijųpasiekimai mažaikuo skiriasi nuo užsienio atitikmenų – taikomųjų mokslųuniversitetų Europoje.

32 p.Rašytojas socialiniuose tinkluoseM.Leknickas: „Mūsų rašytojų bėda, kad jie nesiekia ryšio suskaitytojais.“

Ekspresas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .6

Viršelio temaProvincija: klestėjimą lemia pramonė . . . . . . . . . . . . . .10

InterviuKonkurencija: jei ES nori aplenkti Kiniją,

būtinos inovacijos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .18

LietuvaKolegijos: lietuviškos ne prastesnės nei užsienyje . . . .22

VerslasProfesija: buvo „neprestižinė“, tapo gyvenimo ašimi . .28

VisuomenėM.Leknickas: netradicinis kelias į literatūrą . . . . . . . . . .32

PasaulisPadniestrė: grobis, kurio tyko Rusija? . . . . . . . . . . . . . .34

Didysis septynetas: septynios jo nuodėmės . . . . . . . .38

KultūraKultūros naktis Vilniuje: šviesos ieškok tamsoje . . . . .40

A.Tornau tapyba: „Nykstantys vaizdiniai“ . . . . . . . . . . .42

IstorijaHipotezė: „atsarginė Roma“ Lietuvoje . . . . . . . . . . . . . .48

Sprogdinimai: triukšmingas ir kruvinas pėdsakas . . . .52

LaisvalaikisAtgal į praeitį: fortai, sovietinės raketų bazės . . . . . . . .58

Ateities namai: nuo povandeninių iki skraidančių . . . . .62

KomentaraiRedaktoriaus laiškas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .4

A.Šindeikis: Vilnius – ne lažo prievolininkas . . . . . . . . .66

18 p.Atsinaujinti ir rizikuotiS.Dhondtas: „Praeityje vienintelis rizikuojantis būdavo bosas. Dabar suprasta, kad geriauriziką padalyti tarp visų kompanijos darbuotojų.“

VIRŠELYJE PANAUDOTA K.VAITKAUS NUOTR.PUSLAPYJE PANAUDOTOS „SHUTTERSTOCK“, „SCANPIX“, „VEIDO“ IR ASMENINIO ARCHYVO NUOTR.

48 p.„Atsarginės tėvynės“ paieškosTeorija apie lietuvių kilmę iš Romos imperijos seniausia ir, kad ir kaip būtų keista,„padėta į stalčių“. Gal be reikalo?

Antai kokiam nors vokie-čiui, pamačiusiam minu-tės trukmės filmuką su

trum pais komentarais apie Vo -kie tijos sienų kaitą XIX–XX a.,gal va veikiausiai nesusisuka,nors siužetas gniaužia kvapą. Įsi-galėjo viena iš daugelio vokiečiųvalstybių su baltišku, o ne germa-nišku pavadinimu – Prūsija, kuri,beje, atsirado ir sustiprėjo ne vo -kiš kose žemėse, o, sakytume, ko -lo nijoje. Dar XIX a. prūsų ir kitų vokiečiųvals tybių kareiviai kovėsi tarp savęs mūšiuo-se, o, žiūrėk, 1914 m. prūsai ir saksai – jau tospačios armijos kariai. Praėjus dar penkiasde-šimčiai metų – vokiečių divizijoms pabuvojusir prie Lamanšo, ir prie Maskvos – Vokietijavėl padalyta. Prūsijos net vardas išnykęs, o visdar saksai, pasikaustę komunistine ideologi-ja, rengiami branduoliniam karui – be visųkitų, ir su bavarais. 1989 m. šalis vėl susivie-nija, tačiau jos teritorija – tik du trečdaliai to,kas buvo 1914 m. Užtat dabar tai didžiulis,eksportu trykštantis taikos balandis.

Filmukas apie vokiečių istoriją – šiurpalassu neapibrėžtai laiminga pabaiga, ir keliosvo kiečių kartos pratinamos į tai žiūrėti ra -miai.

Dėl ko nepameta galvos tūlas lietuvis? Se -no vės tarpusavio kovos nelabai aktualios.Ne teko girdėti, kad liepos 6-ąją susimuštųTre niotos ir Mindaugo šalininkai – juolabkad tai ne sporto komandų pavadinimai. Be -si ž valgant į artimesnius laikus – argi dabarverk si dėl to, kad žmonės apie Gardiną jaune kalba lietuviškai, ar sielvartausi dėl praras-tų teritorijų rytuose, kada vakaruose prieLie tuvos, atrodo, negrįžtamai prijungta Klai -pėda, kur išnyko ir memelenderiai vokiečiai,ir tarsi atskira nacija linkę tapti lietuvininkai?

Kas kartais sukelia svaigulį? Greta pasidi-džiavimo valstybe „nuo marių iki marių“ isto-rijos paraštėse yra klodas, kuriuo svaiginasipaslapčių gurmanai: poringės apie sarmatus,gotus, laivais atplaukusią Palemono šeimyną.Šlovinga ar mįslinga praeitis tarsi energiniai

gėrimai pakelia ūpą, patepa isto-rijos padarytas tapatybės žaizdas.Viešosios erdvės tyruose ga limaatrasti keistą samplaiką: gre tatikrų ar tariamų sarmatų pa -šlovinimo būtinai išlenda ko kianors šiuolaikinė sąmokslo te o rijair pavojaus signalai dėl vadina-mųjų europinių vertybių grės-mės, kurią šios kelia tautinėms.Lietuvoje tokia vis dar mikrosko-piška tendencija panaši į tai, kas

kažkada vešėjo tarpukario Vokietijoje irdabar Kremliui palaistant vis labiau veši Ru -si joje. Nežabotos jėgos naudojimas taip besi-svaiginantiems ar bent jų daliai – savaimesuprantamas dalykas.

Rusijoje militarizmas – oficiali politika, oVo kietijoje apie interesų įtvirtinimą jėga ge -riau neprasižioti. Pavyzdžiui, 2010-aisiais at -sis tatydino Vokietijos prezidentas HorstasKöh leris, nes bundesvero buvimą Af ga nis ta -ne jis neatsargiai susiejo su šalies ekonomi-niais interesais.

Vokiečiai kažkada svaiginosi nežabotosjėgos galimybe ir žiauriai pralaimėjo. Jie ikišiol jaučiasi atsakingi. Rusija, branduolinėvalstybė, Sovietų Sąjungos įpėdinė, prieš 70metų laimėjo žūtbūtinį karą su Vokietija irdabar vėl svaigiai nori kariauti. Tarp šių galy-bių patekusi Lietuva rezistavo su itin dide-liais nuostoliais, bet istorinė atmintis perdaug neužnuodyta atsakomybe: įprasta saky-ti – „nuo mūsų mažai kas priklausė“.

Tos patirtys savaip pasireiškia dramatiško-je nūdienos situacijoje. Kai kurie vokiečiųpolitikai, pavyzdžiui, abejoja, ar JAV, nesude-rinusios su visomis NATO narėmis, gali dis-lo kuoti tankus ir kitą sunkiąją ginkluotę Bal -tijos šalyse. Rusijos prezidentas Vla di mi rasPutinas šiomis dienomis pareiškė, kad, vaiz -džiai kalbant, į tuos tankus nutaikys raketassu branduoliniais užtaisais. O dėl lietuviųnesuprasi: ar galimybė tapti taikiniais juossvaigina, ar gąsdina? ■

Arūnas Brazauskas

Tu taikinys: svaigu ar baugu?Sakoma, kad istorija – gyvenimo mokytoja. O kaip, beje, mokytis pabaigusmokyklą? Ir kur tą išmanymą dėti?

2015 m. birželio 19 d.; Nr. 24 (1163)Leidžia UAB „Veido“ periodikos leidykla ISSN 1392-5156Steigimo liudijimas Nr. 1452Leidžiamas nuo 1992 m.

Direktorius Andrius ValackaLaikinai einantis vyr. redaktoriaus pareigasArūnas Brazauskas, tel. 264 9427

SKYRIAI:Vidaus politika – A.Lėka, tel. 264 9423,J.Kiliulienė, tel. 264 9386,D.Pabiržis, tel. 264 9436Užsienis – R.JanužytėVisuomenė – K.Kanišauskaitė-Šaltmerė, tel. 264 9433, V.Sapetkaitė, tel. 264 9431,G.Sabaliauskaitė, tel. 264 9435Kultūra – R.Baltrušaitytė, tel. 264 9418 Fotoredaktorė – L.Gušauskienė, tel. 264 9415 Bendradarbiai – A.Bačiulis, E.Labanauskas,R.Milašiūnas, J.Rudokas, D.Urbienė,J.Laurinėnaitė-ŠimelevičienėVyr. dizainerė L.Beatričė PaukštėDizaineriai K.Katkus, R.OstrouchKalbos redaktorė V.KundrotienėReklama R.Senkuvienė, tel. 264 9422,A.Papievienė, tel. 264 9421Rinkodara J.KariniauskaitėPlatinimas ir prenumerataG.Strazdienė, tel. 264 9424Buhalterija – tel. 264 9417

Redakcijos adresas:A.Goštauto g. 8, (I a.), LT-01108 VilniusTelefonas 262 6813, Faksas 262 2407El. paštas mailv@veidas.ltSpausdinoUAB „Spaudos kontūrai“, Vakarinė g. 1, Vilnius

Tiražas audituojamasVisos teisės saugomos © 2015 UAB „Veido“periodikos leidykla. Žurnale „Veidas“ paskelb-tą informaciją galima platinti ar naudoti kitosežiniasklaidos priemonėse tik gavus rašytinįUAB „Veido“ periodikos leidyklos sutikimą.Rankraščiai negrąžinami ir nerecenzuojami.Už laiškų, reklaminių bei PR raidėmis pažy-mėtų straipsnių turinį redakcija neatsako.2015 m. savaitraščio „Veidas“ prenumeratainternetu: www.veidas.lt, privačiose platini-mo tarnybose ir redakcijoje, Lietuvos paš-tuose – iki mėnesio 20 d.

Savaitinis iliustruotas žurnalas

SAVAITRAŠTIS „VEIDAS“ IŠEINA PENKTADIENIAIS

Redaktoriaus laiškas

VILNIAUS MIESTO

L I E P O S 4 , 5 , 6 D .V A L D O V Ų R Ū M Ų K I E M E

PIRMĄ KARTĄVALSTYBĖS ISTORIJA3 D P RO J E KC I J O J E

MESSTIPRŪS,LIETUVA!

SEANSAI:23:00, 23:30, 00:00,

0:30, 1:00, 1:30

10 ● 2015–06–19

Viršelio tema

Lietuvos provincijos miestų bei miesteliųraidos ir ateities prognozės paprastai bū -na labai pesimistinės: kalbama, kad šalis

pamažu tampa trijų didžiųjų miestų Vilniaus,Kauno ir Klaipėdos ekonomika, o ne mažadalis regioninių centrų žingsnis po žingsniovirsta Lietuvos detroitais – emigruojančiais,mirštančiais ir stagnuojančiais miestais,kuriuose nėra reikšmingesnio verslo ar pramo-nės, mokesčių mokėtojai čia sudaro vos ketvir-tadalį ar dar mažiau gyventojų, o didžioji dalisišgyvena tik iš gaunamų pensijų ar socialiniųpašalpų.

Kaip „Veidui“ yra sakęs ekonomistasRaimondas Kuodis, didelė dalis šalies regionųekonomikos jau yra sugriauta, nes čia iš esmėsnebelieka paklausos. Mažai dirbančių žmo-nių, gaunančių nedideles algas, lemia, kad

dalyje miestelių šiandien pamatysime vienąbarą, pardavinėjantį pigų alų, ir vieną parduo-tu vę. Tai ir bus visa tos vietovės ekonomika,nes paklausos ten jau nebeliko. O kadangi josnėra, sunku tikėtis ir naujų investicijų.

Daliai Lietuvos miestų ir miestelių iš tiesųgalima pritaikyti šią niūrią prognozę. Nors nuo2007–2012 m. investicijos į miestus ir mieste-lius sudarė daugiau nei 5 mlrd. Lt (1,4 mlrd.eurų), dauguma šių iš ES paramos gautų lėšųbuvo skirta aplinkos kokybei, susisiekimui irryšiams gerinti. Tačiau iš sukurtos infrastruk-tūros nedaug naudos, jei regionams tuštėjantja tiesiog nebeliks kam naudotis. Galbūt jaunetrukus vertėtų pradėti ne asfaltuoti gatves,bet, kaip buvo daroma Rytų Vokietijoje, dupu stuščius daugiabučius jungti į vieną ir jį su -tvarkyti, o likusį nugriauti?

Tačiau toli gražu ne visiems regioniniamscentrams gresia toks likimas. Be gerai pažįsta-mų klestėjimo pavyzdžių – Druskininkų, Ma ri -jampolės ar Kėdainių, Lietuvoje galima atras-ti dar ne vieną sėkmingai besivystantį ir kles-tintį miestą, kuriam tapti liūdnai pagarsėjusiunaujuoju Detroitu tikrai negresia. Priešingai,iš šūkiu tampa galimybės atrasti papildomosdar bo jėgos tolimesniam augimui.

Sovietmečiu šalies industrializacija buvovykdoma pagal Lietuvos regioninės raidos pla -ną, kuris, priešingai nei daugelyje kitų sovieti-nių respublikų, tarp jų ir Latvijoje ar Estijoje,numatė mažesnių industrinių centrų atsiradi-mą šalies regionuose, o ne pramonės įmonių iržmonių koncentravimąsi šalies sostinėje ardidžiuosiuose miestuose. Taip bene kiekviena-me Lietuvos mieste išdygo po vieną ar keletą

Ekonomiškai gyvybinga ir tvarkinga Plungė gali būti pavyzdžiu daugeliui šalies provincijos miestų

D.M

AR

TIŠ

IEN

ĖS

NU

OTR

.

Lietuvos provincija: kodėl vieniemssekasi, o kiti merdi?Gyvybingų šalies regionų pavyzdžiai rodo, kad vienintelis kelias mažesniems miestams išlikti yra pramonės plėtra.

Miškų valdytojų laukia nemažai naujo-vių, tarp kurių ir tokia, kad tinkamomsfinansuoti išlaidoms pagrįsti reikia

pateikti tris komercinius pasiūlymus.Paramos paraiškos pagal Lietuvos kaimo

plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemo -nės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miš kų gy -vy bingumo gerinimą“ veiklos sritį „In ves ti cijos,ku riomis didinamas miškų ekosistemų at s pa ru -mas ir aplinkosauginė vertė“ priimamos birželio1–30 dienomis. Šiam paraiškų rin kimo etapuiskir ta 1 mln. 931 tūkst. eurų pa ramos lėšų.

Remiamos kelios veiklosPagal Kaimo plėtros programos (KPP) prie-

mo nės veiklos sritį remiama veikla turi būti vyk-do ma kaimo vietovėje. Parama teikiama viešojonau dojimo rekreacinei miško infrastruktūraiįrengti ir atnaujinti, pamiškėms formuoti, miš -kuose esančioms saugomoms natūralioms buvei-

nėms ir sau gomų rūšių buveinėms atkurti, būdin-gai miško struktūrai palaikyti.

Taip pat remiamas nevietinių medžių rūšiųmedynų, kai šios medyne yra vyraujančios,pertvarkymas (rekonstrukcija) į vietinių me -džių rūšių medynus, vienkartinis jaunuolynųiki 20 metų amžiaus ugdymas, vidinės miškot-varkos ir miško želdinimo ir žėlimo projektų,kaip savarankiškos investicijos, rengimas.Detalus tinkamų finansuoti išlaidų sąrašaspateikiamas KPP priemonės veiklos srities įgy-vendinimo taisyklėse.

Pareiškėjai gali būti privačių ir valstybiniųmiškų valdytojai. Nekilnojamasis turtas – miškas,

miško žemė ar statiniai, į kurį investuojama, turipriklausyti pareiškėjui nuosavybės, bendrosiosdalinės arba jungtinės nuosavybės teise, būti val-domas panaudos ar kitais pagrindais arba nuomo-jamas.

Kaip ir ankstesniuoju paramos laikotarpiu, pa -ramos gavėjai įsipareigoja leisti visuomenei laisvaiir nemokamai naudotis rekreacine miško infrast-ruktūra.

Paskolos – tik iš finansinės institucijosNacionalinės mokėjimo agentūros (NMA)

Projektų vertinimo skyriaus vyriausiosios specia-listės Vaidos Aleknavičienės teigimu, pa reiš kėjaikartu su paramos paraiška turi pa teikti vidinėsmiškotvarkos projektą su suprojektuotomis prie-monėmis, kurioms prašoma paramos. „Šis reika-lavimas netaikomas tik teikiant paraiškas nevie-tinių medžių rūšių medynų pertvarkymui ir vidi-nės miškotvarkos bei miško želdinimo ir žėlimo

projektų rengimui, taip pat – jaunuolynų ugdy-mui, jei jis vykdomas pagal miškininko išduotąišvadą“, – patikslina specialistė.

Miškų rekreacinės infrastruktūros objektamsįrengti pateikiami atitinkami techniniai / specia-lieji projektai ir kiti dokumentai, kai jie privalo-mi pagal teisės aktų reikalavimus: statinių tech-ninis projektas, statybą, rekonstravimą leidžian-tis dokumentas, statinio techninio projekto staty-bos skaičiuojamosios kainos dalies ekspertizėsišvada, atsakingų institucijų suderintas supapras-tintas projektas ar remonto aprašas.

„Kitaip nei anksčiau, lėšas projektui finansuotipareiškėjai gali skolintis tik iš finansinių instituci-

jų. Skolintos lėšos turi būti pagrįstos kartu suparamos paraiška pateikiant finansinės instituci-jos paskolos suteikimo galimybės patvirtinimo do -kumentus“, – atkreipia dėmesį V.Alek na vi čie nė.

Parama siekia iki 50 tūkst. eurųPagal KPP priemonės veiklos sritį suteikia-

mos paramos dydis skaičiuojamas atsižvelgiantį tinkamas finansuoti projekto išlaidas be pri-dėtinės vertės mokesčio (PVM). Didžiausiaparamos suma vienam projektui gali siekti iki50 tūkst. eurų, o iš viso 2014–2020 m. laikotar-piu negali viršyti 200 tūkst. eurų.

Didžiausias galimas paramos intensyvumasvie nam projektui – 90 proc. visų tinkamų fi nan -suo ti išlaidų, išskyrus, kai prašoma mažesnio pa -ramos intensyvumo. Vien kar tiniam jaunuolynųug dymui parama skiriama mokant vien kartinękom pensacinę išmoką už planuojamą išugdytijau nuolyno hektarą – iš viso 197 eurų.

Kaip pabrėžia V.Aleknavičienė, viena esmi-nių naujovių yra ta, kad tinkamų finansuotiišlaidų sumai pagrįsti turi būti pateikiami tryskomerciniai pasiūlymai, kuriais pagrindžiamavi sa prašoma paramos suma. „Tinkama finan-suoti išlaidų suma nustatoma pagal mažiausiąpasiūlytą kainą“, – aiškina NMA specialistė.

Dar viena naujovė – pareiškėjų pateikti pro -jektai paramai gauti bus atrenkami taikant ba lusuž atitiktį taisyklėse nustatytiems še šiems atran-kos kriterijams.

„Minimalus balų skaičius, kurį būtina su -rinkti, – 30 balų. Jeigu projektas tiek nesuren-ka, jis toliau nebevertinamas, paraiška atmeta-ma“, – pabrėžia V.Aleknavičienė.

Sutvarkė infrastruktūrąValstybės įmonei Kuršėnų miškų urėdijai skirta

parama padėjo įgyvendinti du projektus. „Pir mo joprojekto metu rekreacinė infrastruktūra – pa -vėsinės, lauko baldai, mediniai atrakcionai, laip -teliai, automobilių stovėjimo aikštelės, laužavie tės,šiukšlinės ir kt. – įrengta ke liose miš ko vieto se beipoilsiavietėse, kuriose mėgs ta ilsėtis kuršė niškiai“,– pasakoja Kur šėnų miškų urėdijos miš ko atkūri-mo ir apsaugos inžinierius Ma rius Ši lin gas.

Jo teigimu, antrojo projekto metu rekreacinėinfrastruktūra buvo įrengta dar trijuose objektuo-se: prie miško glūdumoje pastatytos Agailių baž-nytėlės, prie gamtos paminklo Paežerių ąžuolo irDaugėlių miško parke, kur rengiamos Kuršėnųmiesto šventės, vyksta sporto renginiai. Šiose vie-tose įrengtos pavėsinės su baldais, laužavietės,suoliukai, lauko tualetai, šiukšliadėžės, sūpynės,pėsčiųjų takas, informaciniai stendai.

„Pirmajam projektui skirta 204,8 tūkst., o ant-rajam – 345,3 tūkst. litų ES paramos, urėdija taippat pridėjo nemažą dalį savo lėšų. Be paramosrekreacinės infrastruktūros urėdija nebūtų suge-bėjusi taip išplėtoti“, – neabejoja M.Šilingas. ■

Raimonda Sabalaitė

Miškininkai įsipareigoja leisti visuomenei laisvai ir nemokamainaudotis rekreacine miško infrastruktūra.

Parama miškininkams –iki 50 tūkst. eurųRekreacinė infrastruktūra. Miškų ekosistemų atsparumą ir aplinkosauginęvertę padidinti siekiantys miškų valdytojai dar gali kreiptis EuroposSąjungos (ES) ir valstybės finansinės paramos.

Kuršėnų miškų urėdijai skirta parama padėjo įgyvendinti du rekreacinės infrastruktūros projektus

VĮ K

UR

ŠĖ

NŲ

MIŠ

KŲ

UR

ĖD

IJO

S N

UO

TR.

PR

2015–06–19 ● 17

18 ● 2015–06–19

Savaitės interviu

VEIDAS: Kas yra tos inovacijos darbo vietoje irkam jos reikalingos?S.D.: Žmonės dirba kompanijose, kuriose vei-kia samdomojo darbo santykiai, kitaip tariant,esi darbuotojas ir turi viršininką, ateini į dar -bą, vadovas sako, ką turi padaryti, ir tu tai da -rai. Štai tokia yra bendra darbo santykių min-tis. Gal prieš daug metų tai būtų veikę, tačiau

realybėje tai reiškia, kad tokiu atveju visos ino-vacijos turi ateiti iš vadovo, o jei jis ar ji tinka-mos idėjos neturi – sėdėsi ir lauksi.

Toks darbo modelis buvo svarbus ilgą laiką,bet dabartinėje visuomenėje su daug darbovietų „baltoms apykaklėms“ ir šitiek pokyčiųdarbo aplinkoje yra geriau, kad į darbą atei-nantis žmogus kartu atsineštų idėjų. Kom pa -

nijos sėkmė priklauso nuo to, kokiu lygiudarb davys ir darbuotojas dirbs kartu kurdamiįvairias inovacijas darbovietėje.

Inovacijos darbovietėje yra įtrauktos į di -džiausio Europos iššūkio dėl ekonominio kon -kurencingumo sprendimų rinkinį. Ne ga li mekonkuruoti mažais atlyginimais, nors per pa -starąjį dešimtmetį maži atlyginimai tapo gana

S.Dhondtas: „Jei norime konkuruoti su Kinija ir Indija, būtinos nuolatinės inovacijos“Konkurencingumas. Europos pramonės konkurencingumas jau keletą metų atsidūręs ES institucijų dėmesio centre.Tai laikoma vienu svarbiausių stiprios Europos ekonomikos garantų. Apie pažangią pramonę ir inovacijų svarbą„Veidas“ kalbasi su prof. Stevenu Dhondtu.

Pasak prof. S.Dhondto, darbo santykiai, kai vadovas generuoja idėjas, o darbuotojai tiesiog paklusniai vykdo paliepimus, dabartinei ekonomikai nebetinka

AS

ME

NIN

IO A

RC

HYV

O N

UO

TR.

Reitingavimo sistemos „U-Multirank“duo menys rodo, kad Lietuvos kolegijospa sižymi aukštais studijų rodikliais –

daug studentų sėkmingai baigia mokslus. Kaip irderėtų kolegijoms, jos aktyviai veikia regione,kur praktiką atlieka (o vėliau ir dirba) jų auklėti-niai. Beje, kai kurios kolegijos į Lietuvos regionąpritraukia ir išsiunčia svetur praktiškai tiek patstu dentų, kiek Suomijos ar Nyderlandų taiko-mų jų mokslų universitetai. O štai pagal pasieki-mus meno srityje Lietuvos kolegijos aplenkia sa -vo kolegas Europoje ir dar, pasirodo, išugdo da -lyvių europiniam „Eurovizijos“ dainų konkursui.

„Veidas“, remdamasis „U-Multirank“ duo-menimis, įvairiose srityse palygino jame dalyvau-jančių lietuviškų kolegijų rodiklius su panašiųužsienio institucijų rezultatais. Jos, žinoma, taippat yra binarinės aukštojo mokslo sistemos – įmokslą, akademines žinias orientuotų universi-tetų ir praktinius įgūdžius savo auklėtiniams die-giančių kolegijų, taikomųjų mokslų universitetų,

dalyvės. Daug „Veido“ pasirinktų mūsiškėmskolegijoms giminingų Vakarų mokslo įstaigų yrajų partnerės, su kuriomis Lietuvos kolegijos kei-čiasi studentais, dėstytojais, o ir jų studijų apim-tis, matuojama kreditais, sutampa. Tokioje pano-ramoje mūsų kolegijos žiba studijų ir regionišku-mo srityse, tačiau vargiai savo jėgomis pelnopajamų iš privačių užsakymų ir mokslo taikomą-ja veikla bent kol kas aktyviau neužsiima.

Pamatinius Lietuvos kolegijų skirtumus nuopanašių institucijų užsienyje dėl pajamų, moks-lo taikomosios veiklos ar kitų parametrų galilemti ir kitokia jų kūrimosi istorija. Lietuvojebinarinė sistema ir kolegijos atsirado 2000 m.,Jungtinėje Ka ralystėje – keliais dešimtmečiaisanksčiau. Vo kietijoje kolegijų atitikmenų –Fahoschule dės tytojams doktorantūros studijosbuvo nemokamos.

Iš technikumų kilusios, palyginti dar menkąistoriją skaičiuojančios ir, kaip dažnai mėgstamasakyti, podukros vietoje laikomos Lietuvos kole-

gijos tikina išgyvenusios nuolat besikeičiančiusreikalavimus, jų funkcijos gryninimą. O štai jųkolegos užsienyje, priešingai, esą nuo pat pra-džių jautė valstybės pagalbos ranką. Pačios kole-gijos tikina kai kur pasiekiančios panašių rezul-tatų kaip ir jų partnerės užsienyje, nors pastarą-sias ir valstybė labiau skatina, ir verslas dažniauprisimena, kai reikia pagalbos įgyvendinti kokiusnors užsakomuosius darbus.

Didžiausios Lietuvos neuniversitetinės aukš-tosios mokyklos – Vilniaus kolegijos direktoriusdoc. dr. Gintautas Bražiūnas, paklaustas apieLietuvos kolegijų padėtį Europos kontekste, at -sa ko, kad ne tik „U-Multirank“, bet ir „Webo -met rics“, ir kiti reitingai liudija, jog Lietuvoskolegijų padėtis yra gera. Trumpai tariant, užmažiau joms pavyksta padaryti tiek pat ar dau-giau nei užsienio kolegoms.

„Ko gero, galime didžiuotis kainos ir kokybėssantykiu: kur kas pigiau, turėdami mažiau ištek-lių, darome tai, kas užsienyje kainuoja gerokai

Lietuvos kolegijos: scenos žvaigždės,pigus išlaikymas ir europiniai rezultataiVieta žemėlapyje. Nors Lietuvoje kolegijos neretai laikomos kažkuo tarp universiteto ir profesinės mokyklos,atrodo, kad jos pačios savo misiją supranta geriau. Kai kurie mūsiškių kolegijų pasiekimai mažai kuo skiriasi nuoužsienio atitikmenų – taikomųjų mokslų universitetų Europoje.

22 ● 2015–06–19

Švietimas LIETUVOS KOLEGIJŲ PALYGINIMAS U-MULTIRANK 2015

Lietuvos ir užsienio kolegijos U-Multirank

Lietuva Alytaus kolegija 76,6 B 100 A n.d. – n.d. – 0,87

Kauno kolegija 69,0 B 100 A 8 D 0,5 D 0,31

Klaipėdos valstybinė kolegija 73,8 B 81,08 B 4 D n.d. – 0

Marijampolės kolegija 66,62 B n.d. – n.d. – n.d. – 0,09

Socialinių mokslų kolegija 81,48 A 97,85 A n.d. – 0,74 D 0,39

Šiaulių valstybinė kolegija 79,45 B 100 A n.d. – 0,32 D 0

Vilniaus kolegija 62,85 C 89,32 B 4 – 0,19 D 0,41

Suomija Seinājoki taikomųjų mokslų universitetas 60,19 C 62,64 C 14 D 28,51 C 0,24

Savonia taikomųjų mokslų universitetas n.d. – 82,87 B 24 D n.d. – 0,1

Haaga-Helia taikomųjų mokslų universitetas 66,28 B 76,97 C 6 D 9,9 D 0

Oulu taikomųjų mokslų universitetas 62,26 C 55,68 D 4 298 A 82,75 A 0

Danija Lillebaelt universiteto koledžas 44,11 D 85,3 B 12 D 5,08 D 0,01

VIA universiteto koledžas 71,45 B 64,96 C 13 D 12 D 0

Nyderlandai Hanze taikomųjų mokslų universitetas 57,54 C 19,97 D 116 D 11,3 D 0,06

Saxion taikomųjų mokslų universitetas 58,6 C 53,43 D 33 D 2,55 D 0,03

Austrija Carinthia taikomųjų mokslų universitetas 71,93 B 94,53 B 52 D 20,64 D 0,04

Vokietija Aalen taikomųjų mokslų universitetas 60,38 C 9,78 D 72 D 80,66 A 0

Ingolstadt taikomųjų mokslų universitetas 72,57 B 52,5 D 7 D 45,04 A 0

Konstanz taikomųjų mokslų universitetas n.d. – 90,01 B 19 D n.d. – 0

Osnabrück taikomųjų mokslų universitetas 83,71 A 63,29 C 94 D 23,59 D 0,4

Würzburg-Schweinfurt taik. mok. universitetas 40,61 D 19,53 D 8 D 39,2 B n.d.

Šalis Aukštoji mokykla

Sėkmingai stu-dijas baigian-tys bakalauroabsolventai

Įverti-ni-

mas

Laiku studijasbaigiantys ba-

kalauro ab-solventai

Įverti-ni-

mas

Mokslinėspublikacijos(TR Web ofScience)

Įverti-ni-

mas

Išorinės moks-linių tyrimų pa-

jamos

Įverti-ni-

mas

Šaltinis: U-Multirank 2015m. Žalia spalva pažymėti geriausi Lietuvos kolegijų rezultatai, raudona – prastesni už Lietuvos kolegijų rezultatus. n.d. – aukštoji mokykla nepateikė duomenų arba pateikė juos netinkamai.

Meninėprodukci-

ja

28 ● 2015–06–19

„Neturėtų tokie protingi žmonės dirb-ti už baro. Tikriausiai po studijų tu -rite rimtesnių planų?“ – savo klau-

simais kavos studijos „Kavos architektai“ įkū-rėjus Vytautą Alšauską ir Lina Juruševičiūtęglumina uostamiesčio gyventojai.

Tik išgirdę, kad pora po baigtų prestižiniųstudijų tokį kelią pasirinko kryptingai, suklūs-ta. „Nusprendę įkurti kavos studiją netrukomepajusti, kaip leidžiamės karjeros laipteliais kaikurių visuomenės narių akyse“, – apie iš aukš-to į aptarnaujantį personalą vis dar žvelgian-čius lietuvius kalba architektas V.Alšauskas.

Prieš ketverius metus prestižinį darbą sosti-nėje palikę ir virti kavą klaipėdiečiams ėmę

pašnekovai neslepia: jų veikla nėra tokiaromantiška, kaip gali pasirodyti iš pirmožvilgsnio. Atitrūkę nuo kompiuterio, prailginęsavaitgalio valandas ir iš esmės pakeitę gyveni-mo būdą pašnekovai išgirdo ne vieną apgailes-tavimą, kad atsisakė didelių galimybių Vil -niuje. Tačiau, priešingai, nei atrodo daugumai,pora nesijaučia ką nors praradusi ir kuria, kaiptikina patys, kur kas kokybiškesnį gyvenimą.

Psichologė dr. Laima Bulotaitė neslepia,jog kai kuriems visuomenės nariams aplinki-nių siekis mėgautis iš pažiūros paprastais dar-bais – sunkiai suvokiamas. Tokiais atvejaisįprastai žmonės klausia, nejau jie nenori siektikažko daugiau. Daugeliui patinka patarinėti,

tačiau nėra prastų darbų – egzistuoja tik netin-kamas požiūris į juos ir pagarbos stoka. Topriežastis daugiau nei paprasta – mūsų visuo-menėje tokia pagarba neugdoma.

VMG kulinarinio žurnalo vyr. redaktoriusAlfas Ivanauskas svarsto, kad padavėjo darbasLietuvoje suvokiamas kaip menkai atlygina-mas ir neprestižinis, kuriam samdomi jauni irnepatyrę žmonės.

Nors jei prisėstumėte puodelio kavos Švei-carijos ar Prancūzijos kavinukėse, netrukuspastebėtumėte, kad, priešingai nei Lietuvoje,jos atneša penktąją ar šeštąją dešimtį įpusėjęspadavėjas. „Mūsų šalyje tai dar labai reta“, –neslepia kasryt nuo šeštos ryto kavą ruošiantisV.Alšauskas.

Tačiau dažnas, matyt, sutiktų, kad daugmaloniau, kai aptarnauja padavėjas, galintisparekomenduoti, papasakoti apie maisto ruo-šimą ir pan. Tik mažai kas nori investuoti įtokių žinių kaupimą, juolab kad dirbti padavė-ju Lietuvoje – ne prestižas.

Vis dėlto „Veido“ herojų istorijos rodo, kadjau keleri metai Lietuvoje daugėja žmonių,suvokiančių, jog nebūsime vien vadybininkų arteisininkų tauta. O juk ir universiteto diplo-mas ne visais gyvenimo atvejais norimas pro-fesines duris atveria. Geriausias to patvirtini-mas – savo pomėgius įdarbinę ir griežtasdarbo valandas biuruose pamiršę žmonės.Pasak VšĮ „Investuok Lietuvoje“ švietimo ini-ciatyvų koordinatoriaus Arūno Marko, jauni-mui bene stipriausiai kenkia švietimo sistemo-je vyraujantys stereotipai, esą tik prestižinėsprofesijos (teisės, medicinos ar architektūros)gali atverti kelią į geresnį gyvenimą. Tad arverta stebėtis, kad panašių edukologų ir tėvųpatarimų prisiklausę jaunuoliai neskubapasukti išties norimu profesiniu keliu.

Šiandien devyniolikos žmonių kolektyvui va -dovaujantis virtuvės šefas Deivydas Pras pa -liauskas – vienas iš nedaugelio jaunuolių, podešimtos klasės užvėrusių vidurinės mokyklosduris ir nusprendusių mokytis specialybės, iškurios galėtų iškart gyventi. Į Molėtų rajoneesančią Alantos technologijos ir verslo mokykląįstojęs šešiolikmetis iki tol, kol atvėrė nuosavorestorano duris, dirbo atsitiktinius darbus užsie -nyje (melžė karves, buvo padavėjas), o į Lietuvągrįžo tik 2010 m. Tais pačiais metais geriausiovirėjo konkursą laimėjęs pašnekovas atkreipiadėmesį, kad ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėje

Savo pomėgius įdarbinęlietuviai laužo juododarbo stereotipusProfesiniai lūkesčiai. Nors studijos dėl diplomo vis dar kiša koją dažnamlietuviui, palengva daugėja žmonių, išdrįsusių įdarbinti savo talentus irpamiršusių reglamentuotas biuro valandas.

Lietuvos verslokonfederacijosprezidentas Valdas Sutkus

Nors Lietuva Eu-ropoje – tarp pir-maujančių šalių

pagal žmonių, įgijusių aukštąjį išsila-vinimą, skaičių, praktika rodo, kadtai nepadeda susirasti gerai apmo-kamo darbo. Deja, aukštojo mokslo

diplomas Lietuvoje šiuo metu nega-rantuoja didesnių nei vidutinių paja-mų. Taigi, jei tenka įdėti daug pa-stangų, sunkiai mokytis, o pasiektasrezultatas nepateisina finansinių lū-kesčių, tai rimtas signalas, kad vertarinktis pelningesnę veiklą. Matyt, taiir atsako į klausimą, kodėl vis daž-niau aukštąjį išsilavinimą įgiję asme-nys renkasi studijas profesinėsemokyklose. Antra vertus, tai, kadžmonės orientuojasi į pelningą veik-

lą, – ekonomiškai sveikos visuome-nės požymis. Nepaneigsi, šiandien dar turime ne-mažai kompleksų ir stereotipų, ei-nančių iš mūsų tautos istorinėspraeities, bet gyvenimas juos panei-gia. Vienas tokių, iki šiol išlikęs kaipvalstietiškos kultūros dalis, – tėvųsiekis išleisti vaikus į prestižines pro-fesijas. Tačiau kur kas svarbiau su-vokti, kad Lietuvai reikalingas profe-sinis švietimas. Jei žmogus pasižy-

mi talentu būti geru staliumi ar suvi-rintoju, nereikėtų jo versti baigti tei-sės studijų vien dėl giminių ar tėvųįgeidžių. Šiuo atveju kalbame apiemūsų sąmonėje įsišaknijusius statu-so dalykus. Bet palengva europėja-me: vis didesnis procentas gyvento-jų atranda nišinius verslus, miestuo-se daugėja mažų, specializuotųparduotuvėlių, kepyklėlių. Visuome-nė tampa labiau išsilavinusi ir rafi-nuotesnė vartojimo požiūriu. ■

„Kavos architektai” L. Juruševičiūtė ir V. Alšauskaspalikti sostinę ir virti kavą uostamiesčio gyventojamsryžosi po baigtų architektūros studijų

Komentaras

AS

ME

NIN

IO A

RC

HYV

O N

UO

TR.

32 � 2015–06–19

Visuomenė

M.Leknickas: „Mūsų rašytojų bėda,kad jie nesiekia ryšio su skaitytojais“Kūrybiškumas. Mantvydas Leknickas kritikų vadinamas fenomenaliu rašytoju, kurio tekstai dera prie socialiniųtinklų dinamikos.

„Dažnas mano, kad Lietuvoje per mažarinka ir per daug kliūčių norint kažkopasiekti, bet visa tai įveikiama“, – tei-

gia socialiniuose tinkluose pirmąją savo eilėraščiųknygą „Kniedytos mintys“ išpopuliarinęs Mant -vydas Leknickas. Apie tai, kaip šiandienos rašyto-jas turėtų atrodyti socialiniuose tinkluose, politi-kos mokslus baigęs kūrėjas dalijosi įžvalgomis irprogreso konferencijoje „Login“.

Kaunietis, asmeniniu pavyzdžiu įrodęs, kadįdomus ir viešai prieinamas poezijos turinysgali tapti sėkmingo verslo tramplinu, šiandiendirba savo paties įkurtoje socialinių tinklųagentūroje „Cocos.lt“ ir gelbsti savo kūrybą arsave populiarinti siekiantiems asmenims.

VEIDAS: Lietuvoje išgarsėjote kaip pirmasispoezijos autorius, debiutavęs naudodamasisvien socialiniais tinklais. Įprastai skaitytojųauditorijai savo knygą pristatę rašytojai nuojos atsiriboja, o jūs pasirinkote priešingą takti-ką. Ar ji pasiteisino?M.L.: Mano socialinio tinklo profilyje per tre-jus metus apsilankė 206 tūkst. vartotojų. Taitik įrodo, kad pasitelkus šiuolaikines priemo-nes gana paprasta pasiekti auditoriją, aukštusskaitomumo rodiklius. Dėl savo viešumosocialiniuose tinkluose iki šiol sulaukiu daugkritikos, bet, man regis, rašytojo tikslas ir yrapasiekti kuo daugiau žmonių.

Šių metų progreso konferencijoje „Login2015“ akcentavau problemas, kurias mataušiandieninėje literatūroje. Viena jų yra ta, kadrašytojai nesistengia rasti būdų, kaip pasiektigrįžtamąjį ryšį. Jiems įprasta skųstis, kadnegaunama finansavimo, o gyventi vien iškūrybos sudėtinga, bet tokia situacija susiklos-čiusi ne tik Lietuvoje. Užsienio pavyzdžiai tikįrodo, kad kuriantis žmogus iš savo darbo var-giai pasistato namus ar nusiperka naujausiusautomobilius. Bet juk kiekvienas renkasi. VEIDAS: Išgirdus iš Lietuvos leidėjų „ne“,matyt, neliko nieko kito, kaip tik imtis knygosleidybos ir platinimo pačiam?M.L.: Nesulaukęs leidyklų susidomėjimopamaniau, kad galima sudaryti išankstinį darneišleistų knygų užsakymą (norėjau pamatyti,kiek žmonių ryžtųsi mano knygą įsigyti).Instagrame galima rasti ne vieną kūrėją, tokiubūdu surinkusį tūkstančius gerbėjų ir išleidusįsavo knygas. Pripažįstu, man pačiam buvo šiektiek netikėta: per pirmą savaitę mano poezijosknygą užsisakė apie 1,5 tūkst. žmonių ir iki šiolją vis dar perka. Neturėjau nuoseklaus planodėl savo knygos, man tiesiog patiko rašyti, taigieksperimentas pasiteisino. Žinoma, man labaipadėjo patirtis, įgyta reklamos agentūroje, taippat socialinių medijų išmanymas.

VEIDAS: Kiek jums pačiam viešumas sociali-niuose tinkluose pasirodė priimtinas?M.L.: Dažnas, parašęs knygą, nuo jos atsiribo-ja: esą jūs galite įsigyti mano kūrinį, bet patstoliau nebendrauju. Nemanau, kad tai teisin-gas kelias, juolab kad šiandien tam turimevisas galimybes. Asmeniškai aš pats stengiuo-si savo skaitytojams skirti kuo daugiau dėme-sio ir laiko. Neabejoju, kad tai viena priežas-čių, kodėl tiek žmonių (daugiau nei 50 tūkst.)skaito mano mintis socialiniame tinkle. Jiemspatinka nuolat juntamas ryšys. Bendraudamassu žmonėms jaučiu, kad jis jiems svarbus.VEIDAS: Minėjote, kad norėdamas išleistiknygą kreipėtės į kelias dešimtis leidyklų,tačiau jos neatsiliepė. Kaip manote, kodėl lei-dėjai tokie abejingi jauniems talentams?M.L.: Leidyklos mūsų šalyje vis dar labai sena-

madiškos, tarsi įstrigusios praėjusiame laike.Tačiau tai neturėtų stabdyti rašančių žmonių –visada yra kitų kelių. Galbūt tie keliai šiek tiekrizikingesni, bet verta juos išbandyti. Dažnasmano, kad Lietuvoje per maža rinka ir perdaug kliūčių kažko pasiekti, bet tai netiesa.VEIDAS: Kokias sąlygas rašytojams keliaLietuvos leidyklos?M.L.: Viena jų – kad parašyti kūriniai iki pasi-rodymo knygynų lentynose negali būti skel-biami internete, socialiniuose tinkluose. Šiuoklausimu mūsų leidėjai dar labai senamadiški.JAV ne viena leidykla pati „medžioja“ rašan-čius žmones, kurie dalijasi savo kūriniais socia-liniuose tinkluose, ir siūlo jiems išleisti knygas.Deja, Lietuvoje nieko panašaus dar neturime.Galime pasidžiaugti tik Rašytojų sąjungos skel-biamo pirmosios knygos konkurso iniciatyva.

Feisbuko fenomenu pramintas M.Leknickas į poezijos istoriją įeis kaip pirmasis autorius, Lietuvoje debiutavęs naudodamasis vien socialiniais tinklais

AS

ME

NIN

IO A

RC

HYV

O N

UO

TR.

46 � 2015–06–19

PR

Kultūros centras, įkvepiantis Nobeliopremijos laureato patirtimiĮžvalgos. Kas bendra tarp dviejų Nobelio literatūros premijos laureatų – Thomo Manno ir šiemet pasaulį palikusioGünterio Grasso?

Pasak literatūros istoriko AxelioE.Walterio, abu juos sieja ne tik faktas,kad prestižiniu apdovanojimu rašytojai

buvo pagerbti už savo pirmuosius stambiuskūrinius – romaną „Buden brokai“ (1901) irnovelę „Skardinis būgnelis“ (1959). ThomąManną ir Günterį Grassą sieja ir bekompro-misė pilietinė pozicija. Abu jie manė, kad kūrė-jas savo auditorijai turi būti intelektualinis irmoralinis vedlys, drąsiai pasisakantis aktualiaispilietinio bendrabūvio klausimais.

Tokiu kampu į du didžiuosius praėjusio šimt-mečio Vokietijos kūrėjus buvo pažvelgta birže-lio 6-ąją Nidoje vykusiame renginyje. Saulėtąpavakarę Thomo Manno memorialiniamemuziejuje skaityta paskaita, sutraukusi gausų ir,kaip įprasta, tarptautinį klausytojų būrį, buvoskirta T.Manno gimimo 140-osioms metinėms.Šia proga prie prof. A.Walterio išvados būtųgalima pridurti: G.Grassą ir T.Manną sieja dar irtai, kad abudu praėjusio šimtmečio literatūroskorifėjai yra kelis kartus lankęsi Nidoje:T.Mannas tarpukariu, G.Grassas – daugiau kaipprieš dešimtmetį.

Pasaulyje nedaug vietų, tiesiogiai susijusių suT.Manno gyvenimu bei veikla ir puoselėjančių jopalikimą. Rašytojo gimtajame Liubeke nuo 1993m. veikia Heinricho ir Thomo Mannų centrasBuddenbrookų namų literatūros muziejuje.

Ciuriche, Šveicarijoje, kurioje Nobelio premijoslaureatas prieš 60 metų mirė, jo palikimą saugoThomo Manno archyvas, įsteigtas Šveicarijostechnologijos institutui paties rašytojo perduotųdokumentų pagrindu. Ten, Ciuriche, pirmųjųT.Manno mirties metinių dieną, buvo įsteigtaCiuricho Thomo Manno draugija, kurios vokiš-kas analogas Liubeke įkurtas tik 1965 m.

Trečioji vieta, kurioje Nobelio premijos laurea-tas praleido dalį savojo gyvenimo ir kuri populiari-na jo palikimą, yra Lietuvoje. Tai Thomo Mannokultūros centras ir memorialinis muziejus, prieš dvi-dešimt metų įsteigti Kuršių nerijoje. Dvi po vienustogu veikiančios institucijos įkurtos 6 km nuodabartinės Lietuvos ir Rusijos sienos, Skruzdynevadinamoje Nidos miestelio dalyje, ant vadinamojoUošvės kalno, 1930 m. paties rašytojo už Nobelioliteratūros premijos pinigus – 200 tūkst. reichsmar-kių – pastatytame vasarnamyje. Kultūros centro irmemorialinio muziejaus įkūrimas LietuvojeT.Manno palikimo ir idėjų sklaidai suteikė visiškainaują impulsą, palyginti su dar iki jų įsteigimo pra-dėjusia veikti Lietuvos Thomo Manno draugija.

Pats faktas, kad Thomo Manno draugijaLietuvoje atsirado pačiais pirmaisiais Lietuvosnepriklausomybės metais, rodo, kad rašytojokūryba, idėjos ir netgi pilietinė pozicija jau tuo-met, prieš 25 metus, buvo suvokiama kaip inspi-racijos šaltinis jaunai demokratijai. Tai neturėtųstebinti. Nors per Pirmąjį pasaulinį karąT.Mannas angažavosi šovinistinėms idėjoms, šlo-vindamas karą kaip priemonę Vokietijos įtakaiišplėsti, trečiajame dešimtmetyje jis stojo gintidemokratijos ir humaniškumo.

Tai vertybės, nuo kurių rašytojas nenusisukoiki pat gyvenimo pabaigos. Trečiajame dešimt-metyje jis kritikavo vokiškumą, suvokiamą siau-rai nacionalistiškai, tikindamas, kad tai pirmiau-sia esti pilietiškumas, humaniškumo, žmogaus irjo idėjos gynimas. Nacionalistinius šūkius pasitel-kusią, vieną Vokietijos piliečių dalį – žydus užsi-puolusią nacių partiją, 1930 m. tapusią antrąjapagal dydį Vokietijos reichstage, Berlyne jis vie-šai sukritikavo, išvadindamas nacius barbarais.Per Antrąjį pasaulinį karą BBC transliavo nacio-nalsocialistų režimą ir pačių vokiečių elgesįtoliau kritiškai vertinusius T.Manno radijo krei-pimusis į vokiečių tautą. T.Mannas vienas pirmų-jų prabilo apie kolektyvinę vokiečių kaltę už tai,kad išrinko valdžion antidemokratinius radika-lus. 1938 m., atvykęs į Jungtines AmerikosValstijas, per spaudos konferenciją rašytojas

pareiškė: „Vokietija tenai, kur esu aš. Manąjąvokiečių kultūrą aš turiu savyje.“ Suprask, kurmanęs nėra, ten nėra ir Vokietijos, – vėl kritika-vo atmosferą nacių uzurpuotoje VokietijojeT.Mannas.

Demokratija ir humanizmas – vertybės,kurioms puoselėti ir buvo įkurtas Thomo Mannokultūros centras Nidoje. Jo steigimo projekteskaitome: „Galima sakyti, Thomo Manno vardasyra tapęs raktu, atveriančiu daugelio įsitikimų irtautybių žmonių širdis, skatinančiu juos daugiausužinoti ne tik apie patį autorių, bet ir vienas apiekitą.“ Centro steigimo iniciatoriai rašė:„Manome, kad Manno kūryboje akivaizdushumaniškumas turi būti vedančiuoju naujojoThomo Manno kultūros centro principu. Kitaiptariant, centras turi tapti vieta susitikimams, sti-muliuojantiems kontaktus tarp skirtingų įsitikini-mų ir skirtingo išsilavinimo asmenų, taip priside-dant prie abipusio supratimo ir tarpregioniniųbei „paribio“ kultūrų pažinimo, įgyvendinamoįvairiausiomis formomis.“

Thomo Manno kultūros centrui įsteigti to

meto sąlygomis reikėjo atskiro LietuvosVyriausybės nutarimo. 1995 m. rugsėjį AdolfoŠleževičiaus vadovaujamas Ministrų kabinetasleido Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai,Neringos savivaldybei ir Klaipėdos universitetuiįkurti vieną pirmųjų šalyje ne pelno siekiančiųorganizacijų, kurios steigimas tapo bendru lietu-vių ir vokiečių organizacinių bei finansiniųpastangų rezultatu.

Nuo pat pradžių centras nukreipė savo veiklądaugiausia į tarptautinių konferencijų organiza-vimą ir edukacinius renginius, skirtus Baltijosjūros regiono jaunimui. Juose diskutuota apieatsakomybę, demokratiją, abipusius vertinimusir tautinius mitus bei stereotipus, tradiciją irtapatybę. Šiuose renginiuose buvo gilinamas tar-pusavio supratimas, mezgėsi pirmosios jaunųjųmokslininkų tarptautinės pažintys.

Organizuoti tokio pobūdžio renginius centruipadėjo bendradarbiavimas su gausiu partneriųbūriu. Nuo 1996 m. centras tapo savojo krikšta-tėvio – Klaipėdos universiteto Baltijos regionoistorijos ir archeologijos instituto (tuo metuVakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centras) kas-metinių konferencijų vieta. Darbą su studentaisir doktorantais leido organizuoti bendradarbiavi-mas su „Borussia“ draugija Olštyne, Herderioinstitutu Marburge, Baltijos jūros akademija(Ostsee-Akademie) Liubeke ir jos veiklą pratęsu-sia Baltijos akademija (Academia Baltica)Sankelmarke. Per šią akademiją mezgėsi kontak-tai su Heinricho ir Thomo Mannų centruBuddenbrookų namuose Liubeke bei VokietijosThomo Manno draugija. Nuo pirmųjų veiklosmetų centro veiklą rėmė vokiečių kultūrą visamepasaulyje propaguojantis Goethe’s institutas.Kiek vėliau ne ką mažesniu mastu į jo veiklą įsi-traukė Lenkijos institutas Vilniuje. Sykiu nuo patveiklos pradžios Thomo Manno kultūros centrasplėtoja Baltijos šalių germanistų ir manistų kon-taktus, organizuodamas įvairius mokslinius irkūrybinius susitikimus – seminarus, konferenci-jas, simpoziumus, diskusijas prie apskritojo stalo,plenerus ir kt. Tęsdamas šią veiklą, pastaraisiaismetais T.Manno namelis yra tapęs kasmetiniųLietuvių kalbos instituto jaunųjų tyrėjų stovyklųvieta. Stovyklose dalyvauja kalbotyros, literatū-ros, istorijos, filosofijos ir kitų sričių doktorantaibei mokslininkai.

Pagrindinis renginys, diktuojantis ThomoManno kultūros centro visų metų ritmą, yra tarp-tautinis Nobelio premijos laureato vardu pava-dintas festivalis, šiemet vyksiantis jau devyniolik-tą kartą. Kasmet festivalis rengiamas savaitę,sutampančią su liepos 16 diena, kurią T.Mannaskadaise atvyko į namelį Nidoje. Thomo Mannofestivalis – tai savaitė įsimintinų susitikimų, pilnąsalę sutraukiančių akademinės muzikos koncer-

Pagrindinis renginys, diktuojantis Thomo Manno kultūros centro visųmetų ritmą, yra tarptautinis Nobelio premijos laureato vardu pavadintasfestivalis, šiemet vyksiantis jau devynioliktą kartą.

2015–06–19 �47

PR

tų, kino naktų seansų ir kūrėjų parodų atidarymų.Kaip teigia festivalį rengiančio Thomo Mannokultūros centro direktorė Lina Motuzienė:„Tūkstančius lankytojų nuolat sutraukiančio festi-valio renginių savaitė jaučiama visoje Nidoje, nesplačiai skleidžiasi įvairiose miestelio vietose. Tąsavaitę festivalis tiesiog užvaldo Nidą, daugelį pri-versdamas būtent dėl šios šventės į ją sugrįžti.“

Kasmetiniai Thomo Manno festivaliai nėrapramoginiai. Veikiau tai bandymas per kūrybąpažvelgti į sudėtingus klausimus, kurių pažinimąir sklaidą Thomo Manno kultūros centras suvo-kia kaip savo misiją. Neatsitiktinai kiekvienųmetų festivalis turi savo moto. Pirmieji septynifestivaliai buvo skirti pačiam T.Mannui ir jo kūry-bai, aštuntasis ir devintasis festivaliai nagrinėjoEuropos Sąjungos plėtrą ir kūrėjo atsakomybėsklausimą. Vėliau trejiems metams festivalis buvotapęs svarstymų apie skirtingus Baltijos regionokultūrinius kraštovaizdžius vieta. Tryliktasis fes-tivalis „Praeities šuliniai“ buvo skirtas Lietuvosvardo paminėjimo tūkstantmečiui, o keturiolik-tasis „Dvasios diduomenė“ akcentavo intelek-tualų svarbą ir atsakomybę šiuolaikinėje visuo-menėje. Prie šių atsakomybės, demokratijos,tėvynės sampratos klausimų buvo grįžta ir pertrejų metų ciklą, skirtą Czesławui Miłoszui.

Nuo praėjusių metų Thomo Manno kultūroscentras rengia penkerių metų trukmės festivaliųciklą „Modernybės palikimas. Šimtas metų po

Didžiojo karo“. Karo, taikos ir kūrybos aktuali-joms skirtas ciklas pernai pradėtas festivaliu„Šimtmečio vasara“. Šiemet liepos 11–18 dieno-mis į Nidą kvies antrasis šio ciklo festivalis„Sąžinės proveržis“.

Thomo Manno kultūros centro tarptautiniokuratoriumo pirmininkė Ruth Leiserowitz sako,kad festivalio organizatoriai nesiekia vergiškaipririšti viso savaitės trukmės renginių turinioprie festivalio moto. Veikiau sąmoningai sten-giamasi pateikti pavienius akcentus, kurieatskleistų pasirinktą festivalio temą. Šiais metaisfestivalio rengėjai žada per brolių Thomo irHeinricho Mannų konfliktą Pirmojo pasauliniokaro metais atskleisti kūrėjo atsakomybės irangažavimosi karui aspektus. Juos narpliotipadės šių metų renginio žodžio programos sve-čias – žymus Vokietijos ir Prancūzijos istorikasÉtienne’as Francois.

Brolių Mannų konfliktui Didžiojo karometais bus skirta ir festivalio metu eksponuoja-ma Reinbeko pilies kultūros centro ir ThomoManno memorialinio muziejaus darbuotojųpastangomis parengta paroda „Brolystė kaip liki-mas. Thomas ir Heinrichas Mannai“. Klausimas,koks menas gimsta kare, bus narpliojamas PranoDomšaičio galerijos vadovės KristinosJokūbavičienės parengtoje parodoje „Dailininkaikaro metu“ apie Nidos dailininkų kolonijos kūrė-jus. Parodoje bus eksponuojami VšĮ „Nidden“

sukaupti paveikslai, talkininkaujant klaipėdiečiuikolekcininkui Aleksandrui Popovui, ir keletasprivačių kolekcininko iš Berlyno MichaelioLeiserowitziaus grafikos darbų. Karo įvykius sim-bolizuos ir muzikinės programos kūriniai, skam-bėsiantys kas vakarą festivalio metu šimtus klau-sytojų jaukion Nidos evangelikų liuteronų bažny-čion sutraukiančiuose akademinės muzikos kon-certuose.

„Thomo Manno festivalio dvasia sieja skirtin-gų kultūrų žmones. Thomo Manno memorialinisnamas tapo susitikimų vieta. Tai vokiečių ir lietu-vių festivalis – tačiau jis ir europietiškas. Čia susi-renka kultūros kūrėjai ir kultūros mylėtojai išvisos Europos“, – 2013 m. festivalio atidarymokalboje sakė Vokietijos prezidentas JoachimasGauckas. Prezidento Valdo Adamkaus globoja-mas festivalis šiemet žada naujus susitikimus, pereuropinio požiūrio prizmę aktualizuosiančiusamžinuosius karo patirties ir kūrėjo laikysenoskaro atžvilgiu klausimus.

To mus moko Thomas Mannas. Likus keliomsdienoms iki mirties Šiaurės jūros paplūdimyjeNobelio premijos laureatas rašė: „Joks bent kieknuovokus žmogus, nesvarbu, kokioje šalyje, dabarjau nemano, kad vien nacionalinėje plotmėjeišsprendžiama kokia nors politinė, ekonominė,dvasinė problema. Dabar kalbama apie visumą,apie žmoniją, jos kultūrą ir egzistavimą.“ �Vasilijus Safronovas

Thomo Manno memorialinis namas tapo susitikimų vieta. Tai vokiečių ir lietuvių festivalis – tačiau jis ir europietiškas. Čia susirenka kultūros kūrėjai ir kultūros mylėtojai iš visos Europos“, – 2013 m. festivalio atidarymo kalboje sakė Vokietijos prezidentas Joachimas Gauckas.

OR

GA

NIZ

ATO

RIU

NU

OTR

.

TRUKMĖ KAINA INTERNETEJURIDINIAMS ASMENIMS

KAINA INTERNETEFIZINIAMS ASMENIMS

50 proc. nuolaida 75,59 EUR / 279 Lt 59,96 EUR / 207,02 Lt18 mėn. 151,18 EUR / 558 Lt 119,91 EUR / 414,03 Lt

40 proc. nuolaida 60,47 EUR / 208,80 Lt 47,96 EUR / 156,61 Lt12 mėn. 100,79 EUR / 348.01 Lt 79,94 EUR / 276,02 Lt

30 proc. nuolaida 35,27 EUR / 121,79 Lt 27,98 EUR / 96,60 Lt6 mėn. 50,39 EUR / 173.99 Lt 39,97 EUR / 138,01 Lt

Savaitraščio VEIDAS

Užsisakykite http://prenumerata.veidas.ltNuolaidos taikomos prenumeratai Lietuvoje, prenumeruojant internetu arba užsisakant

el. paštu: prenumerata@veidas.lt. Akcija vyksta iki 2015 m. birželio 22 d.

Tik prenumeratoriams nemokama savaitraščio VEIDASelektroninė versija (pdf) jau ketvirtadieniais

Galimybė nemokamai naudotis archyvu

prenumeratai nuolaidos iki 50proc.

58 � 2015–06–19

Laisvalaikis

Atgal į praeitį: fortai, sovietinėsraketinės bazės ir industriniai pastataiKelionės. Su istoriniais įvykiais galima neblogai susipažinti įvairiuose muziejuose. Tačiau paklaidžiojus po‚ rodos,Dievo ir žmonių apleistus ir griūvančius pastatus istoriją galima pamatyti visai kitu rakursu.

Dažnas žmogus, važiuodamas pro apleistus,neretai grafičiais apterliotus namus išdau-žytais langais, sovietinius fabrikus ar keis-

tų betono konstrukcijų karinius objektus, susirau-kęs nusisuka nuo šių miestą ar jaukų gamtos pei-zažą bjaurojančių statinių. Tačiau žmonės, vadina-mi miesto tyrinėtojais, į tokius pastatus žvelgiavisai kitomis akimis ir skiria šiems griuvėsiams visąsavo laisvalaikį. Kas tuose karo ar sovietmečioreliktuose yra tokio įdomaus, kad miesto tyrinėto-jai net į kitas šalis traukia ieškoti būtent tokiųnykstančių praėjusio šimtmečio griuvėsių?

„Į apleistus pastatus traukia daugybė daly-kų. Tokiuose objektuose gali iš tikrųjų prisilies-ti prie istorijos, nes muziejuose artefaktai yraatnaujinti, gražiai sudėlioti už stiklo ir tu nejau-ti laiko tėkmės. O kai vaikštai po natūraliaiapleistą ir užmirštą yrantį, griūvantį pastatą,matai laiko tėkmę, kas per tuos metus nuopastato apleidimo pasikeitė: kiek statinį pakei-tė gamta ar kokius pėdsakus paliko žmonės,užklystantys į šią vietą. O jei dar randi kokiųnors autentiškų detalių! Būtent tokie atradimaiir kelia didžiausią malonumą ir pasitenkinimą.Kita pusė – vizualus malonumas, nes gamta,galima sakyti, yra kiečiausias kūrėjas šioje pla-netoje, ji žmogaus pastatytą daiktą savaipdekoruoja“, – pradeda pasakojimą DonatasŽvirblis, tinklaraščio „Nieko naujo. Pasi -vaikščiojimai praeities pėdsakais“ autorius.

Pasak Donato, lankydamasis forte ar kari-niuose įtvirtinimuose visai kitaip pamatai šaliesistoriją. Ir tai nėra pasakojimas, surašytas len-telėje ir pakištas po nosimi, atvirkščiai – istori-ja tampa nuotykiu ir savotišku detektyvu: tarsiradęs siūlo galą patrauktum ir paskui jį išlįstųvienas su kitu susipynę pasakojimai, nutikimai,istorijos ir legendos.

„Prieš apsilankymą kokiame nors objekteinformacijos renkuosi minimaliai. O jau kaipats išvaikštau, pradedu duomenis, legendas irfaktus traukti iš įvairių šaltinių: knygų ar foru-mų. Ir toks procesas man labai patinka“, – sakoDonatas, visą savo laisvalaikį skiriantis apleis-tiems pastatams tyrinėti.

Pasak mūsų pašnekovo, toks laisvalaikisneatsiejamas nuo gyvenimo būdo ir tamnetrukdo net šeima. Atvirkščiai, jei tik yraobjektų, kuriems tyrinėti nereikia specialiosįrangos, galima nesudėtingai įeiti ir saugiaiapžiūrėti, Donatas į juos keliauja su žmona beipenkerių ir septynerių metų sūnumis.

„Berniukams labai įdomu. Be to, palygintisu bendraamžiais darželinukais, maniškiaiLietuvos istoriją žino geriau nei jų draugai. Irnenuostabu, nes mes kiekvieną savaitgalį, jeitik yra galimybė, stengiamės kuo daugiau Kažkada buvęs didingas Petrova Gora monumentas Kroatijoje

D.Ž

VIR

BLI

O N

UO

TR.

2015–06–19 �59

Laisvalaikis

pamatyti. Su vaikais lankomės kokiuose norsdvaruose ar fortuose, kurie yra saugesni. Žiū-riu, kad nebūtų kokių perpuvusių sijų. O štaivyresnį sūnų vežuosi ir ten, kur jau reikia dides-nio atidumo, kad nepaslystum ir nenukristum,ir jis po truputį geba susikaupti ir saugotis“, –pasakodamas šypteli keliautojas, vos prieškelias dienas grįžęs iš Estijos, Hyjumos salos.

Hyjuma – antra pagal dydį Estijai priklau-santi sala, esanti į šiaurę nuo Saremos.Vienintelis nedidukas miestas – Kerdla. O patisala apaugusi tankiu mišku, joje telkšo ir vaiz-dingos pelkės. Aktyvaus poilsio mėgėjams čiayra kas veikti: palei pakrantes galima pasiirsty-ti baidarėmis, be to, įrengta ir dviračių bei pės-čiųjų takų, vingiuojančių vaizdingiausiomissalos vietomis. Tačiau čia yra nemažai objektų,viliojančių ir miesto tyrinėtojus.

Ši sala sovietmečiu buvo paversta karinezona. Didžiojoje jos dalyje buvo įsitvirtinusisovietų armija, kuri savo teritoriją apjuosėspygliuota viela, ir niekas, net vietiniai, neturė-jo teisės eiti prie jūros. Ir apskritai saloje buvonepageidaujami jokie lankytojai, nebent išmal-davę ar per kyšius estai galėjo aplankyti savogimines, o kitoms sovietinėms respublikomsbuvo nustatytas skaičius žmonių, kurie galėjočia atvažiuoti.

Šiandien tokių apribojimų nelikę, o salosmilitaristinę praeitį mena tik kariniai griuvėsiaiir netoli Tahkunos švyturio privačių asmenųįkurtas karinis muziejus, kuriame kiekvienasnorintis gali apžiūrėti Pirmojo ar Antrojopasaulinio karo reliktus, sovietų armijos atribu-tus ar retą karinę techniką. Ir tai dar ne viskas.

„Hyjumos saloje labai daug karinių objektų.Sala fortifikuota jau nuo Pirmojo pasauliniokaro, kariniai įtvirtinimai buvo statomi ir perAntrąjį pasaulinį karą, ir vėliau. Palei pakrantępristatyta daug artilerijos baterijų, kai kurios jųpaskendusios pelkėse ir apsemtos. Tačiau kaikurias galima apžiūrėti ir net pasivaikščioti pojų požemius. Tai nėra labai saugu, tačiau apgal-vojant kiekvieną žingsnį galima ir nemažai įdo-maus pamatyti, nes Lietuvoje fortifikacijų,išskyrus Kauno ir Klaipėdos vokiečių įtvirtini-mus, nėra“, – tikina Donatas.

Pasak mūsų pašnekovo, jam didžiausią įspū-dį padarė 316 pagal numerį (yra toks tam tikrasartilerijos baterijų žymėjimas) koman-dinis punktas, iš kurio būdavo koordi-nuojama artilerijos ugnis. Donatas buvomatęs šios vietos požemių nuotraukas,tačiau atradimai viršijo lūkesčius.

„Kad patektum į komandinį punk-tą, reikia pereiti kelių šimtų metrųtuneliu, iškastu smėlyje. Tada patenki įvisiškai tamsias požemines dviejųaukštų patalpas. Gaila, bet 1950 m.įrangos beveik nebelikę, nes neblogaipasidarbavo metalo vagys. Tik apati-niame aukšte tėra kažkokio generato-riaus likučiai“, – pasakoja D.Žvirblis.

Visa baterijų įranga yra išlikusi tikapsemtose patalpose, tačiau kad jąpamatytum, jau reikia nardymo suįranga įgūdžių. Bet ir tai neaišku, arvanduo pakankamai skaidrus, kad

galėtum kažką įžvelgti. Beje, apsemtų artileri-jos baterijų yra ne tik Hyjumos, bet ir Saremossaloje.

„Buvo kažkada Saremos saloje nusausinęvieną bateriją, tai rado beveik visą įrangą, liku-sios net lovos, kuriose miegodavo budintyskareiviai. Baltijos šalyse neišdraskytų tokiųkarinių objektų beveik nebelikę, tik šios povandeniu“, – apgailestauja keliautojas.

Dar vienas įdomus salos objektas – buvusiųpasieniečių bokšteliai, pabirę palei visą salosperimetrą. Į kai kuriuos geriau išsilaikiusiusgalima ir įlipti. Yra ir kitokių bokštų, vadinamųtolimačiais, su savotiškomis betoninėmis galvo-mis, – į vieną kitą Donatas su bendrakeleiviuirgi susigundė įkopti.

Ar nepavojinga laipioti po tokius apleistusobjektus? Pasak Donato, tai priklauso nuopatirties, mat pavojaus lygis priklauso nuožmogaus gebėjimo apskaičiuoti ir įvertinti kiek-vieną žingsnį.

„Pavyzdžiui, Hyjumoje yra daug maždaug10 metrų aukščio pasieniečių bokštelių, į

kuriuos galima įlipti savotiškais metaliniaislaipteliais. Tačiau į daugumą nelipome, neslaiptų pakopos buvo atremtos į medinius bal-kius. Balkiai maždaug nuo 1994–1995 m.nekeisti, neprižiūrėti ir, nuolat veikiami drėgnoklimato, sutrūniję. Į vieną lipau, tačiau su spe-cialia saugos įranga – esu specialiai lankęs alpi-nizmo kursus“, – tikina D.Žvirblis.

O štai požeminiame komandiniame centrebuvo daugybė angų į apatinį aukštą, kuriolubos – maždaug keturių penkių metrų aukš-čio. Angos uždengtos lentomis, tačiau keliauto-jai vis tiek ant jų nerizikavo lipti, nors iš paskosatėję vietiniai turistai ramiai ant tų lentų vaikš-čiojo.

Ir tai ne visi pavojai. Pavyzdžiui, jei kokįobjektą lankai tamsoje, visada yra rizika susi-žeisti arba, pasak Donato, buvo daug atvejų,kai netikėtai pasisuki, ir vos akies neišsiduri įkokį atsikišusį armatūros gabalą. „Esu daugkur landžiojęs vienas, tačiau kiekvieną žingsnįvertini su protu: gali lipti ar negali, saugu arnesaugu, ir viską darai pagal savo galimybes“, –

pabrėžia Donatas. Vis dėlto lankytis tokiuose visų

pamirštuose ir apleistuose pastatuo-se saugiau dviese, nes jei kur norspožemyje susižeisi ir neturėsi gali-mybės judėti, tai niekam negalėsipaskambinti, nes paprasčiausiainebus telefono ryšio, todėl gali ir išbado numirti, kol kas tave suras.

Dažnai miesto tyrinėtojai vadina-mi ekstremalais, lengvabūdiškai rizi-kuojančiais savo galva. TačiauDonatas su tokiu apibūdinimu nesu-tinka: „Kaip pažiūrėsi. Jei žmogusmėgsta atostogas pragulėti Turkijoskurorte, tai jam ekstremalu lipti įkalną ar pasivažinėti dviračiu.Teisingiau sakyti, kad miesto tyrinė-tojai yra žmonės, kurie tiesiog

Apleista požeminio kuro saugykla Burbiškėse

Liepojos I – osios artilerijos baterijos požemiuose gimsta ir kūrybinės idėjos�

D.Ž

VIR

BLI

O N

UO

TR.

D.Ž

VIR

BLI

O N

UO

TR.

MYKOLOROMERIOUNIVERSITETAS

BAKALAUROSTUDIJOS

www.facebook.com/MykoloRomerioUniversitetas

www.linkd.in/1xJLMAx

BAST

AKALDIJTUUDURLAAURROJOSRO

UNIVERSITETOMERIOR

OLOKYM

ASTTAE

.lwww

.fwww om

Ax

ko

.in/1xJLMinkd

ykoloRom/M.cebookfac etasersitioUnivmer