VEIKLOS IR VEIKLOS IR

FINANSINFINANSINĖ Ė

ATASKAITAATASKAITA 2011 m. 2011 m. gegužė gegužė -- 2012 m. gegu2012 m. gegužėžė

Pavirtinta Valdybos posPavirtinta Valdybos posėdyje ėdyje 2012 m. baland2012 m. balandžio žio 25 d.25 d.

Lietuvos psichologų sąjunga (LPS)

Tai visuomeninė organizacija, vienijanti apie 400 psichologų, dirbančių įvairiose psichologijos srityse,

besirūpinanti psichologija ir psichologais Lietuvoje. Tai didžiausia Lietuvoje psichologus vienijanti organizacija, kuri

aktyviai skatina ir koordinuoja profesionalios psichologinės pagalbos plėtrą, skatina psichologų profesinės

kvalifikacijos kėlimo sistemos kūrimą, formuoja profesionalios psichologijos sampratą visuomenėje.

Lietuvos psichologų sąjungos vizija

Europinio lygio psichologiniai tyrimai ir praktika Lietuvoje.

Lietuvos psichologų sąjungos misija

Vienyti Lietuvos psichologus.

Atstovauti psichologus ir psichologiją Lietuvoje ir Europoje.

Aktyvus dalyvavimas sprendžiant visuomenės socialines ir psichikos sveikatos problemas.

Paslaugos psichologams: konferencijos, mokymai, testai, leidyba, konsultacijos.

Lietuvos psichologų sąjungos tikslai

Atstovauti psichologus įvairiose institucijose, įgyvendinant bendrus tikslus, o taip pat ginti savo narių darbo, ekonominius ir socialinius interesus Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytomis priemonėmis.

Skatinti, vykdyti psichologinius tyrimus, programas, projektus ir dalyvauti juose.

Skatinti psichologijos mokslo ir profesijos plėtrą.

Rūpintis psichologų profesine kompetencija ir kvalifikacija.

Bendradarbiauti su kitomis Lietuvos ir tarptautinėmis psichologijos ir jai artimų sričių organizacijomis.

Lietuvos psichologų sąjungos Valdyba

Prezidentas

dr. Evaldas Kazlauskas

Valdybos nariai

prof. Albinas Bagdonas,

dr. Edita Dereškevičiūtė,

dr. Roma Jusienė,

dr. Viktoras Keturakis,

prof. dr. Audronė Liniauskaitė,

doc. dr. Dalia Nasvytienė,

dr. Paulius Skruibis,

prof. dr. Nida Žemaitienė.

Apie Lietuvos psichologų sąjungą

VEIKLOS IR VEIKLOS IR

FINANSINFINANSINĖ Ė

ATASKAITAATASKAITA 2011 m. 2011 m. gegužė gegužė -- 2012 m. gegu2012 m. gegužėžė

Veiklos ir finansinė ataskaita 2012

Apie Lietuvos psichologų sąjungą 2

Veiklos ataskaita 4

Finansinė ataskaita 9

Puslapis 2

Puslapis 3

Lietuvos psichologų sąjungoje veikia šie komitetai:

Etikos komitetas: pirmininkė doc. dr. Rasa Barkauskienė

EuroPsy komitetas: pirmininkė Inga Truskauskaitė

Organizacinės psichologijos komitetas: pirmininkė dr. Jurgita Lazauskaitė - Zabielskė

Pedagoginės psichologijos komitetas: pirmininkė doc. dr. Ala Petrulytė

Psichikos sveikatos komitetas: pirmininkė dr. Vaida Kalpokienė

Psichologinio įvertinimo komitetas: pirmininkė doc. dr. Dalia Nasvytienė

Lietuvos psichologų sąjungoje veikia šios komisijos:

Psichologo profesijos teisinio reglamentavimo reikalų komisija: dr. Robertas Povilaitis, dr. Evaldas

Kazlauskas, dr. Viktoras Keturakis

Prof. A. Gučo apdovanojimo komisija: pirmininkė doc. dr. Birutė Pociūtė

Lietuvos psichologų kongreso organizavimo komisija: pirmininkė Inga Truskauskaitė

Klinikinio psichologinio įvertinimo komisija: pirmininkė dr. Vaida Kalpokienė

Lietuvos psichologų sąjungos biuras:

LPS administratorė Paulina Želvienė, LPS administratorės asistentė Odeta Geležėlytė

LPS finansininkė Živilė Stipinienė

Lietuvos psichologų sąjungos leidinio “Psichologų naujienos” vyr. redaktorė Airida Zavadskė

Lietuvos psichologų sąjungos atstovas žiniasklaidai dr. Viktoras Keturakis (nuo 2012 m.)

Lietuvos psichologų sąjungos narystė

2011 m. gegužės mėn. Kaune vykusio LPS suvažiavimo metu Lietuvos psichologų sąjungos narių sąraše

buvo 367 nariai, iš kurių buvo 11 garbės narių. 2012 metų balandžio mėn. Lietuvos psichologų sąjungos narių sąraše

buvo 435 nariai. Per metus Lietuvos psichologų sąjungos narių sąrašas pasipildė 68 naujais nariais. Metinis

narystės skaičiaus augimas sudarė 18,5 proc.

Lietuvos psichologų sąjunga yra tarptautinių organizacijų narė:

Europos psichologų asociacijų federacijos (EFPA) narė nuo 1997 metų.

Tarptautinės psichologijos mokslo sąjungos (IUPsyS) narė nuo 2000 metų.

Tarptautinės testavimo komisijos (ITC) narė nuo 2002 metų.

Europos pedagoginės psichologijos tinklo (NEPES) narė nuo 2009 m.

Europos psichologijos dėstymo tinklo (EuroPlat) asocijuota narė nuo 2010 m.

Europos trauminio streso tyrimų draugijos (ESTSS) narė nuo 2011 m.

Europos darbo ir organizacinės psichologijos asociacijos (EAWOP) narė nuo 2011 m.

Veiklos ir finansinė ataskaita 2012

Lietuvos psichologų sąjungos renginiai

Veiklos ir finansinė ataskaita 2012

Puslapis 4

Pagrindinės Lietuvos psichologų sąjungos veiklos kryptys 2011 gegužės mėn.— 2012 m. gegužės mėn.

Konferencijų ir kitų renginių psichologams organizavimas.

EuroPsy sertifikato diegimas Lietuvoje.

Interneto svetainės atnaujinimas.

Aktyvi veikla psichologo profesijos teisinio reglamentavimo Lietuvoje srityje.

Pagalba LPS nariams įvairiais profesinės veiklos klausimais.

Tarptautinis ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas.

Aktyvus įvairių psichologijos sričių klausimų sprendimas LPS Komitetų veiklose.

2011 m. gegužės 6-7 d. Kaune įvyko “Lietuvos psichologų kongresas”. Kongresas buvo organizuotas

kartu su Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos padaliniais. Kongreso mokslo komiteto pirmininkas dr. E.

Kazlauskas, organizacinio komiteto pirmininkė dr. L. Zajančkauskaitė-Staskevičienė. Kongreso sekretorė doktorantė

Kristina Kovalčikienė. Kongresas buvo didžiausias psichologams skirtas renginys Lietuvoje 2011 metais. Kongreso

programoje buvo apie 100 žodinių pranešimų, diskusijų, seminarų, stendinių pranešimų. Kongreso ypatingasis

svečias buvo Europos psichologų asociacijos prezidentas prof. Robert Roe, kuris pristatė psichologo profesijos

iššūkius, raidos perspektyvas Europoje. Kongresas vyko Vytauto Didžiojo universitete Kaune, dalyvavo apie 300

psichologų.

2011 m. gruodžio 14 d. “Lietuvos psichologų Kalėdos”. Antrą kartą Lietuvos psichologų sąjunga į Užupį,

artėjant Kalėdoms, sukvietė LPS narius pabendrauti, pasidžiaugti nuveiktais darbais, susitikti su kolegomis. Renginio

vedėjai LPS nariai Inga Truskauskaitė ir Andrius Lošakevičius sukūrė džiugią ir pozityvių emocijų kupiną atmosferą.

Šventėje dalyvavo tiek žymiausi Lietuvos psichologai, tiek ir jaunosios kartos psichologai, kurie turėjo galimybę

pabendrauti ir geriau susipažinti su LPS nariais. Renginį organizavo LPS administratorė P. Želvienė.

2012 m. vasario 3 d. Diskusija “Psichologo profesijos raida Lietuvoje: Lietuvos psichologų sąjungos

vaidmuo”. Pranešimą apie Lietuvos psichologiją, psichologų rengimą, profesinę veiklą, teisinį profesijos

reglamentavimą ir iššūkius psichologo profesijai skaitė LPS prezidentas dr. E. Kazlauskas. Diskusiją moderavo prof.

N. Žemaitienė. Renginyje dalyvavę psichologai ir psichologijos studentai aktyviai diskutavo apie profesijos

perspektyvas ir Lietuvos psichologų sąjungos vaidmenį. Renginys vyko Lietuvos edukologijos universitete. Dalyvavo

apie 40 dalyvių. Diskusiją organizavo LPS administratorė P. Želvienė.

2012 m. kovo 16 d. Kasmetinė 3-ioji pedagoginės psichologijos konferencija “Psichologų, dirbančių

švietimo sistemoje, geroji darbo patirtis, metodai ir inovacijos”. Konferenciją organizavo LPS Pedagoginės

psichologijos komitetas, pirmininkė doc. dr. A. Petrulytė. Konferencijoje vyko praktiniai seminarai įvairiomis

pedagoginės psichologijos temomis. Konferencija vyko Lietuvos edukologijos universitete ir joje dalyvavo apie 90

dalyvių.

2012 m. kovo 22 d. Krizių ir traumų psichologijos seminaras “Krizių psichologija: teorija, mokymai,

praktika”. Vilniaus universiteto Traumų psichologijos tyrimų grupė (dr. E.Kazlauskas), bendradarbiaujant su

Lietuvos psichologų sąjunga ir Europos psichologų asociacijų federacijos Krizių, traumų ir katastrofų komitetu (prof.

N. Žemaitienė) organizavo seminarą, kurį vedė didžiulę praktinio ir mokymų patirtį turinti psichologė iš Austrijos Eva

Muenker Kramer. Seminaro metu buvo pristatytos šiuolaikinės katastrofų ir ekstremalių situacijų psichologijos

ištakos, pagrindinės teorinės įžvalgos, praktiniai pagalbos metodai. Seminaras vyko Vilniaus universitete, dalyvavo

apie 20 dalyvių.

.

Veiklos ir finansinė ataskaita 2012

Puslapis 5

2012 m. kovo 23 d. Vilniaus universitete vyko Trečioji tarptautinė Vilniaus traumų psichologijos

konferencija. Konferenciją organizavo Vilniaus universiteto Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedra,

Lietuvos psichologų sąjunga, Europos psichologų asociacijų federacijos (EFPA) Traumų, krizių ir katastrofų komiteto

nariai. Konferencijos organizacinio komiteto pirmininkas dr. E.Kazlauskas. Konferencijoje dalyvavo EFPA Krizių,

traumų ir katastrofų komiteto nariai. Prof. W.Yule pristatė psichosocialinės pagalbos vaikams po traumų galimybes,

vyko seminarai įvairiomis traumų psichologijos temomis. Konferencija vyko Vilniaus universitete ir joje dalyvavo apie

130 dalyvių.

2012 m. kovo 23-24 d. EFPA Krizių, traumų ir katastrofų komiteto posėdis Vilniuje. EFPA Krizių,

traumų ir katastrofų komitetas yra vienas aktyviausių Europos psichologų asociacijų federacijoje. EFPA komitetas

sprendžia įvairius su krizių ir traumų psichologija susijusius klausimus, pastaruoju metu didžiausią dėmesį skiriant

psichosocialiniai pagalbai po didelio masto katastrofų ir ekstremalių situacijų. Posėdyje dalyvavo apie 16 krizių ir

traumų psichologijos specialistų iš Didžiosios Britanijos, Graikijos, Prancūzijos, Turkijos, Norvegijos, Švedijos ir kitų

Europos valstybių. Renginį organizavo EFPA komiteto narė ir LPS valdybos narė prof. N. Žemaitienė ir LPS

administratorė P. Želvienė.

2012 m. balandžio 21 d. Kasmetinė Antroji Organizacinės psichologijos konferencija "Psichologas

organizacijoje. Lyderystės teorija ir praktika". Konferenciją organizavo LPS Organizacinės psichologijos

komitetas kartu su Vilniaus universiteto Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedra. Konferencijos organizacinio

komiteto pirmininkė dr. J. Lazauskaitė-Zabielskė. Renginys vyko Naručio viešbučio konferencijų salėje ir Vilniaus

universitete. Konferencijoje dalyvavo apie 70 dalyvių.

2012 m. balandžio 27 d. Europos psichologų asociacijų federacijos Generalinių sekretorių tinklo (SG)

posėdis Vilniuje. Siekiant glaudesnio įvairių Europos valstybių psichologų asociacijų bendradarbiavimo, EFPA narių

asociacijų generaliniai sekretoriai ir asocacijų administratoriai du kartus per metus dalyvauja susirinkimuose,

kuriuose sprendžiami aktualūs tarptautinio bendradarbiavimo ir asociacijų valdymo klausimai. LPS administratorės

P. Želvienės iniciatyva 2012 m. EFPA SG posėdžio dalyviai buvo pakviesti į Vilnių. Posėdžio metu buvo dalinamasi

asociacijų patirtimi, sprendžiant tiek organizacinius, tiek šalies mastu sprendžiamus klausimus, ir kalbama apie

asociacijų vaidmenį savo šalyje.

2012 m. gegužės 4 d. Diskusija: “Psichologinio įvertinimo etiniai aspektai”. Diskusiją inicijavo Lietuvos

psichologų sąjungos Etikos komitetas ir LPS Psichologinio įvertinimo komitetas. Diskusijos organizatoriai LPS etikos

komiteto pirmininkė doc. dr. R. Barkauskienė, ir LPS Psichologinio įvertinimo komiteto pirmininkė doc. dr. D.

Nasvytienė bei LPS administratorė P. Želvienė.

2012 m. gegužės 10-13 d. Lietuvos psichologų kongresas “Mokslas praktikai - Praktika mokslui”.

Antrasis Lietuvos psichologų kongresas vyks Klaipėdoje, Klaipėdos universitete. Kongresą organizuoja Lietuvos

psichologų sąjunga ir Klaipėdos universitetas. Kongreso organizacinio komiteto pirmininkė Inga Truskauskaitė,

Mokslo komiteto pirmininkė prof. Audronė Liniauskaitė. Kongreso programoje apie 130 mokslinių ir praktinių

pranešimų, diskusijų, seminarų. Kongreso metu įvyks Lietuvos psichologų sąjungos suvažiavimas.

Apie EuroPsy. EuroPsy yra europinis psichologų kvalifikacijos standartas ir atitikimo tą standartą

sertifikatas, kuris visoje Europoje diegiamas nuo 2010-ų metų. Lietuvoje tikimasi įdiegti EuroPsy 2012-ais metais.

EuroPsy suteikiamas psichologams, kurie atitinka tam tikrus išsilavinimo ir profesinius reikalavimus.

EuroPsy buvo sukurtas siekiant klientams ir darbdaviams užtikrinti tam tikrą psichologų išsilavinimo,

profesinių kompetencijų ir etiško elgesio lygį, palengvinti psichologų mobilumą ir psichologines paslaugas tarp šalių

bei suteikti psichologams galimybę įgyti tęstinį ir specializuotą išsilavinimą visoje Europoje.

Lietuvos psichologų sąjungos nuveikti darbai EuroPsy diegimo procese:

Įsteigtas EuroPsy komitetas. Jis pretenduoja tapti Nacionaliniu EuroPsy suteikimo komitetu (NESK), kuris

bus atsakingas už EuroPsy suteikimą Lietuvoje bei ataskaitingas Europos EuroPsy suteikimo komitetui

(EESK). LPS EuroPsy komiteto nariai: dr. Jurgita Lazauskaitė-Zabielskė, Goda Kaniušonytė, dr. Evaldas

Kazlauskas, dr. Rytis Pakrosnis, Inga Truskauskaitė.

Atliktas EuroPsy nuostatų ir kitų dokumentų vertimas į lietuvių kalbą bei sukurti pagrindinių EuroPsy

Europos psichologo sertifikato (EuroPsy) diegimas Lietuvoje

Puslapis 6

Naujos Lietuvos psichologų sąjungos interneto svetainės sukūrimas

2011 m. vyko intensyvūs Lietuvos psichologų sąjungos interneto svetainės atnaujinimo darbai ir 2011 m.

rugpjūtį pradėjo veikti naujai sukurta LPS interneto svetainė. Buvo sukurtas naujas svetainės dizainas bei struktūra.

Svetainė tapo informatyvesnė, lengviau valdoma, joje pateikiama pagrindinė informacija apie LPS, LPS vykdomas

veiklas, renginius, narystę. Svetainėje nuolat pateikiamos naujienos apie įvairias Lietuvos psichologų sąjungos

veiklas.

Naujoje LPS interneto svetainėje buvo sukurta prieiga, skirta tik LPS nariams. Prisijungę tik prie LPS

nariams skirtos dalies, LPS nariai gali susipažinti su įvairiais Lietuvos psichologų sąjungos veiklos dokumentais,

Lietuvos psichologų sąjungos valdybos posėdžių protokolais, išsiunčiamais ir gaunamais raštais. LPS naujoji

svetainė susilaukia vis daugiau vartotojų. 2012 m. pirmą ketvirtį per mėnesį vidutiniškai svetainėje apsilankoma apie

2000 kartų per mėnesį, 54 proc. svetainės lankytojų yra nauji, o 46 proc. yra nuolatiniai svetainės lankytojai.

2012 m. vasario mėn. Lietuvos psichologų sąjunga tapo pasiekiama ir plačiai naudojamame Facebook

socialiniame tinkle.

Psichologo profesijos teisinis reglamentavimas

Dalyvavimas psichologo praktinės veiklos įstatymo rengimo procese. 2011 m. birželio 3 d. LR Seimo

pavedimu ir SAM ministro įsakymu buvo sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė „Psichologų praktinės veiklos įstatymui

parengti“. Darbo grupė iki 2011 m. gruodžio 1 d. rengė naują įstatymo projektą. Darbo grupėje dalyvavo SAM, ŠMM,

SADM, LR Seimo ir kitų institucijų atstovai. Lietuvos psichologų sąjunga buvo pakviesta deleguoti atstovą į šią darbo

grupę ir aktyviai dalyvavo darbo grupės veikloje. Darbo grupė rengdama įstatymą orientavosi į EU ir LR teisės aktus,

reglamentuojančius profesines kvalifikacijas. Įstatymo projektu siekiama psichologo profesiją pripažinti

reglamentuojama profesija Lietuvoje.

Darbo grupės posėdžiuose buvo plačiai diskutuojama apie naujai kuriamo įstatymo struktūrą, buvo keliami

jau anksčiau profesinėje psichologų bendruomenėje diskutuoti klausimai, iškilo naujų klausimų. Kada asmuo gali

vadintis psichologu? LPS pozicija: būtina įgyti psichologijos bakalaurą ir psichologijos magistrą (arba 5 m.

universitetinių psichologijos studijų diplomą), norint vadintis psichologu. Šiuo klausimu darbo grupėje nebuvo

vieningos nuomonės. Psichologo kvalifikacijos suteikimas. Pagal dabar galiojančius įstatymus Universitetų

programos suteikia išsimokslinimą (kvalifikacinį laipsnį), bet nesuteikia psichologo kvalifikacijos. Vienas iš įprastų

būdų Europos sąjungoje suteikti kvalifikaciją yra kvalifikacinis egzaminas. Kvalifikacinis egzaminas numatomas tik

būsimiems psichologams, visiems jau dirbantiems jo laikyti nereikėtų. Darbo grupėje buvo diskutuojama apie

„valstybinio“ kvalifikacinio egzamino įvedimo galimybę Lietuvoje, kuris vyktų Universitetuose, tačiau šis reikalavimas

galiotų tik asmenims, kurie norėtų studijuoti psichologiją ir tapti psichologais ateityje. Licencijuojamos veiklos kryptys.

Remiantis Europos psichologų asociacijos federacijos (EFPA) patvirtintu EuroPsy sertifikato aprašu, kuris jau

intensyviai diegiamas daugelyje EU šalių, išskiriamos trys pagrindinės psichologo praktinės veiklos sritys: klinikinė ir

sveikatos psichologija, edukacinė (mokyklų) psichologija, darbo ir organizacinė psichologija. Psichologų

reglamentavimo tvarka. Planuojama sudaryti visų Lietuvos psichologų sąrašą/registrą. Asmenys, įtraukti į psichologų

Veiklos ir finansinė ataskaita 2012

dokumentų, reikalingų suteikti ir gauti EuroPsy, šablonai lietuvių kalba.

Sukurta interneto svetainė, kurioje galima rasti visą informaciją apie EuroPsy lietuvių kalba

(www.europsy.lt). Taip pat buvo sukurtas kontaktinis elektroninio pašto adresas, skirtas klausimams,

susijusiems su EuroPsy (europsy@psichologusajunga.lt). LPS atstovė klausimams, susijusiems su

EuroPsy diegimu Lietuvoje yra LPS narė Inga Truskauskaitė.

LPS parengė ir pateikė paraišką Europos psichologų asociacijų federacijai (EFPA) siekiant gauti teisę

suteikti EuroPsy Lietuvos psichologams. Paraiškoje buvo išsamiai aprašyta psichologų rengimo Lietuvoje

sistema, psichologų teisinio reguliavimo situacija Lietuvoje, Lietuvos psichologų sąjungos veikla,

profesinio tobulinimosi galimybės, etikos standartai ir jų laikymosi užtikrinimas.

LPS nuolat bendrauja ir konsultuojasi su EFPA dėl EuroPsy įdiegimo Lietuvoje progreso. LPS taip pat

aktyviai stebi EuroPsy diegimą ir iškylančius klausimus kitose Europos valstybėse.

Veiklos ir finansinė ataskaita 2012

Puslapis 7

registrą ir norintys užsiimti licencijuojama veikla, turėtų gauti licenciją. Už licencijavimo sistemą būtų atsakingos dvi

valstybės įgaliotos kompetentingos institucijos (SAM ir ŠMM).

2011 m. pabaigoje įstatymo projekto pradinis variantas buvo parengtas ir Sveikatos apsaugos ministerijoje

2011 m. lapkričio mėnesį įvyko įstatymo projekto pagrindinių nuostatų pristatymas psichologų bendruomenei.

Parengtas įstatymo projektas buvo pateiktas Teisingumo ministerijai, Švietimo ir mokslo ministerijai, Ūkio ministerijai,

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Finansų ministerijai suderinimui ir išvadoms gauti. Šiuo metu projektas

toliau tobulinamas, atsižvelgiant į gautas pastabas, ir ateityje planuojama projektą teikti LR Seimui.

Antspaudo suteikimo tvarka sveikatos apsaugos srityje dirbantiems specialistams. 2011 m. rugpjūčio

3 d. Sveikatos apsaugos ministerijoje buvo patvirtinta nauja specialistų antspaudo suteikimo tvarka (LR Sveikatos

apsaugos ministro įsakymas “Dėl numerio sveikatos specialisto spaudui suteikimo ir panaikinimo taisyklių

patvirtinimo” Nr. V-754), kuri yra reikšminga ir psichologams. Lietuvos psichologų sąjunga, siekdama atstovauti

psichologų bei jų pacientų interesams, teikė pasiūlymus šiam projektui. Lietuvos psichologų sąjunga rekomendavo,

kad dirbti sveikatos sistemoje medicinos psichologais galėtų ir spaudo numerį gautų tik psichologai, kurie turi

sveikatos arba klinikinės psichologijos magistro kvalifikacinį laipsnį. Jau dirbantiems specialistams, kurie turi darbo

stažą sveikatos sistemoje, šis kvalifikacinis reikalavimas nėra būtinas.

Pagal naują tvarką, visi psichologai, dirbantys sveikatos apsaugos sistemoje, turės asmeninį antspaudą su

numeriu. Norintiems gauti numerį reikia pateikti diplomus, patvirtinančius, kad baigta universitetinių psichologijos

bakalauro studijų programa ir baigta klinikinės ar sveikatos psichologijos magistro studijų programa arba vienos

pakopos penkerių metų universitetinių psichologijos studijų programa. Darbdavio pažymą, kad asmuo šio įsakymo

įsigaliojimo dieną dirbo ar dirba medicinos psichologu ar klinikiniu psichologu sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje

įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją. Darbdavio pažymą, kad asmuo iki šio įsakymo įsigaliojimo iš viso yra

išdirbęs medicinos psichologu ar klinikiniu psichologu sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje įstaigos asmens

sveikatos priežiūros licenciją ne mažiau kaip 12 mėn. Santuokos liudijimo kopijas, jei yra pasikeitusi pavardė, ir

asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Europos psichologų federacijos asociacijos pozicija dėl EU Kvalifikacijų direktyvos. Europos komisija

2011 m. gruodžio mėn. inicijavo Profesinių kvalifikacijų direktyvos 2005/36/EC atnaujinimą ir rengiamas šios

direktyvos atnaujintas variantas. Ši direktyva aprašo europinius profesijų standartus ir kvalifikacijų pripažinimą

įvairiose Europos sąjungos šalyse. Europos psichologai bei kitos suinteresuotos profesinės grupės aktyviai

dalyvauja teikiant siūlymus šios direktyvos atnaujinimui. Toliau laiške EFPA (Europos psichologų asociacijų

federacijos) informacija apie Profesinių kvalifikacijų direktyvą, planuojamas naujoves bei EFPA pozicija ir siūlymai

Europos komisijai dėl psichologo profesijos reguliavimo Europoje. Kadangi direktyvoje planuojama naujovė

"Profesinė kortelė", EFPA taip pat siūlo EuroPsy (www.europsy.lt) naudoti kaip pagrindą europinei psichologo

profesinei kortai.

Tarpinstitucinis bendradarbiavimas Lietuvoje. Lietuvos psichologų sąjunga vis plačiau bendradarbiauja

su įvairomis organizacijomis ir valstybės institucijomis sprendžiant su psichologo profesija ir psichikos sveikata

susijusius klausimus. 2011m. gegužės mėn. - 2012 m. balandžio mėn. Lietuvos psichologų sąjunga gavo 30

oficialių raštų. Raštai buvo gauti iš LR Ministro pirmininko, LR Sveikatos apsaugos ministerijos, LR Vidaus reikalų

ministerijos, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Nacionalinės teismų administracijos, LR Švietimo ir

mokslo ministerijos ir kitų. Oficialiuose gaunamuose raštuose buvo pateikti atsakymai į Lietuvos psichologų sąjungos

klausimus, taip pat juose kviečiama bendradarbiauti, dalyvauti darbo grupėse, pateikti ekspertinę nuomonę.

2011 m. gegužės mėn. - 2012 m. balandžio mėn. buvo išsiųsti 25 oficialūs raštai įvairoms institucijoms.

Raštus parengti padeda LPS komitetai. Išsiunčiamuose raštuose pateikiami klausimai valstybės institucijoms,

pareiškiama ekspertinė nuomone ir pateikiami siūlymai dėl psichologo profesijos ir psichosocialinių paslaugų plėtros

Lietuvoje.

Tarptautinis bendradarbiavimas. Lietuvos psichologų sąjungos prezidentas dr. E.Kazlauskas dalyvavo

dviejuose Europos psichologų asociacijos federacijos Prezidentų tarybos posėdžiuose Briuselyje. LPS prezidentas

E.Kazlauskas ir LPS valdybos deleguota LPS atstovė prof. R. Žukauskienė dalyvavo kas dvejus metus vykstančioje

Tarptautinis ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas

Lietuvos psichologų sąjungos Valdybos veikla

EFPA generalinėje asamblėjoje Stambule 2011 m. liepos mėn. EFPA generalinėje asamblėjoje vyko EFPA valdybos

rinkimai, kuriuose LPS kandidatu į EFPA generalinio sekretoriaus ir EFPA viceprezidento postą iškėlė kandidatą

dr. Robertą Povilaitį. Dr. Robertas Povilaitis buvo išrinktas EFPA generaliniu sekretoriumi ketverių metų kadencijai.

LPS Europos psichologų asociacijų federacijai pateikė Vilniaus miesto kandidatūrą Europos psichologų

kongresui organizuoti 2015 metais. EFPA generalinės asamblėjos metu vyko balsavimas, kam suteikti teisę

organizuoti Europos psichologų kongresą 2015 metais, ir vieno balso persvara šią teisę gavo Italų psichologų

asociacija ir Kongresas vyks Milane.

Siekiant glaudesnio tarptautinio bendradarbiavimo LPS aktyviau pradėjo bendrauti su Baltijos ir Šiaurės šalių

psichologų asociacijomis. Lietuvos psichologų sąjungos kvietimu Vilniuje įvyko EFPA Krizių, traumų ir katastrofų

komiteto posėdis (Lietuvos atstovė komitete prof. N.Žemaitienė), EFPA Generalinių sekretorių tinklo posėdis. LPS

atstovė EFPA Įvertinimo komitete doc. G. Gintilienė aktyviai dalyvauja EFPA ir Tarptautinės testų komisijos veikloje.

EFPA Edukacinės psichologijos reikalų komitete Lietuvos psichologų sąjungai atstovauja doc. dr. Ala Petrulytė.

2011 m. gegužės mėn. - 2012 m. balandžio mėn. įvyko 9 LPS Valdybos posėdžiai. Keturi įvyko LPS biure

(A.Goštauto g. 8), 5 LPS Valdybos posėdžiai įvyko elektroniniu būdu. LPS Valdybos posėdžiuose sprendžiami

narystės klausimai, vyksta LPS prioritetinių veiklų aptarimas, finansinių ir veiklos klausimų aptarimas, renginių

planavimas, aptariami gaunami ir siunčiami raštai. LPS Valdyba rengia LPS veiklos dokumentus, teikia pastabas ir

pasiūlymus kitoms institucijoms.

LPS Valdyba, atsižvelgdama į vis didejantį veiklų kiekį ir darbo krūvį, kuris tenka LPS Prezidentui, svarstė

galimybę mokėti atlygį už darbą LPS Prezidentui. Iki šiol LPS Prezidentas, kaip ir visa LPS Valdyba bei LPS

Komitetų nariai dirba savanoriškai, be atlygio. 2012 m. buvo parengta “Lietuvos psichologų sąjungos Prezidento

pareiginių nuostatų ir apmokėjimo už darbą tvarka”. LPS Prezidentas E. Kazlauskas atsisakė atlyginimo ir pateikė

LPS Valdybai prašymą atlygį už darbą mokėti kitų rinkimų metu išrinktam LPS Prezidentui, kuris bus išrinktas 2013

m., šiais metais atlyginimui numatomas lėšas skiriant investicijoms į Lietuvos psichologų sąjungos plėtrą.

Lietuvos psichologų sąjungos Valdyba inicijavo Lietuvos psichologinių mokslinių publikacijų duomenų bazės

(LITPSY) kūrimo ir diegimo projektą. Projektą finansavo Lietuvos mokslo taryba. Projektas buvo sėkmingai

įgyvendintas 2011 metais. Ateityje planuojama šią duomenų bazę tobulinti, kad ji taptų naudingu informacijos šaltiniu

LPS nariams, psichologijos studentams bei visiems besidomintiems psichologija ir moksliniais tyrimais.

Veiklos ir finansinė ataskaita 2012

Puslapis 8

Lieuvos psichologų sąjungos finansinė ataskaita už 2011 m.

Lėšų apyvarta per metus

2009 m. 2010 m. 2011 m.

Turėtos lėšos metų pradžioje 36326 36581 40046

Gautos lėšos per metus 32799 21902 59063

Išlaidos per metus 32544 18437 64026

Likutis 36581 40046 35083

1 lentelė. Lėšų apyvarta per metus (Lt)

Pirmoje lentelėje pateikti duomenys apie Lietuvos psichologų sąjungos turėtas lėšas 2011 m. pradžioje,

gautas lėšas per metus, išlaidas per 2011 metus ir likutį 2011 m. pabaigoje. Palyginimui pateikti 2009 ir 2010 m.

finansinės veiklos duomenys. Kaip matome iš lentelės, 2011 m., palyginus su 2009 ir 2010 metais, LPS pajamos

išaugo beveik du-tris kartus. Didelės veiklos apimtys buvo susijusios su investicijomis į LPS plėtrą. Per 2010 ir 2011

m. buvo investuojama į Lietuvos psichologų sąjungos stiprinimą. Buvo įsteigti du darbuotojų etatai, įsteigtas biuras,

sukurta nauja interneto svetainė, įsigytas kompiuteris su interneto prieiga, telefonas, skirta lėšų LPS įvaizdžiui ir

reprezentacijai.

Atsižvelgiant į tai, kad 2009 m. ir 2010 m. LPS turėjo tam tikrą finansinį rezervą, sukauptą ankstesnių

Valdybų, LPS Valdyba 2010 m. gruodžio 9 d. LPS Valdybos posėdyje patvirtino deficitinį 2011 m. LPS biudžetą,

kuriame prioritetas buvo skiriamas investicijoms į plėtrą. Buvo planuotas 4250 Lt dydžio biudžeto deficitas. Galutinis

biudžeto deficitas buvo šiek tiek didesnis ir sudarė 4963 Lt. Investicijos į plėtrą davė gerų rezultatų. LPS veiklos

apimtys išaugo, į LPS stoja vis daugiau naujų narių, sukurta organizacinė struktūra įgalina teikti daugiau paslaugų

LPS nariams, aktyviau bendradarbiauti su kitomis institucijomis sprendžiant aktualius psichologams klausimus.

Lietuvos psichologų sąjungos pajamos

2 lentelė. Lietuvos psichologų sąjungos pajamos 2011 m. (Lt)

Antroje lentelėje pateiktos Lietuvos psichologų sąjungos pajamos 2011 m. 2011 m. didžiausia pajamų dalis

buvo iš konferencijų dalyvio mokesčio, iš viso beveik 29 tūkst. Lt. LPS yra nepelno siekianti organizacija, todėl

organizuojant įvairius renginius, diskusijas, konferencijas nėra planuojamas pelnas, tačiau siekiama, kad dalyvio

mokesčio pakaktų organizacinėms išlaidoms apmokėti. Visuose LPS renginiuose LPS nariams siūlomos dalyvio

mokesčio nuolaidos. Siekiant minimizuoti renginių organizavimo kaštus pasitelkiami partneriai (pvz., Universitetai) ir

organizavimą atlieka LPS biuras, bendradarbiaujant su LPS Komitetais ir LPS Valdyba.

Antra pagrindinė pajamų dalis 2011 m. buvo gauta iš LPS nario mokesčio - apie 25 tūkst. Lt. Šiuo metu LPS

nario metinis mokestis yra 75 Lt, stojamasis mokestis - 25 Lt. LPS garbės nariai mokesčio nemoka.

2010 m. 2011 m.

Konferencijų pajamos 260 28807

LPS narystės mokestis 21444 25724

Lietuvos mokslo tarybos parama - 3993

Parama - 488

Banko palūkanos 14 51

Veiklos ir finansinė ataskaita 2012

Puslapis 9

Lietuvos psichologų sąjungos išlaidos

Suma

Trumpalaikio turto sąnaudos 1750,74

Nuomos sąnaudos 6000,00

Administracinės išlaidos 24663,92

Socialinio draudimo sąnaudos 3116,28

Darbo užmokestis 10059,04

Ilgalaikis materialus turtas 1399,00

Kelionės išlaidos 4833,43

Ryšio ir metinių mokesčių sąnaudos 666,96

Nario mokestis 4112,16

Internetinės svetainės kūrimas 5783,80

3 lentelė. Lietuvos psichologų sąjungos išlaidos 2011 m. (Lt)

Trečioje lentelėje pateiktos LPS išlaidos pagal išlaidų kategorijas. Daugiausia buvo administracinių

išlaidų, kurias sudarė LPS renginių organizavimo ir biuro administravimo išlaidos. Apie 13 tūkst. Lt buvo skirta darbo

užmokesčiui ir socialinio draudimo išlaidoms apmokėti. Biuro nuomos išlaidoms buvo skirta 6000 Lt per metus.

Veiklos ir finansinė ataskaita 2012

Puslapis 10

Ataskaitą parengė:

LPS Prezidentas dr. E. Kazlauskas

LPS administratorė P. Želvienė