Vietos plėtros strategijų, įgyvendinamų bendruomenių inicijuotos vietos plėtros būdu, atrankos taisyklių3 priedas

(Kaimo vietovių VPS forma)

PRIENŲ RAJONO VIETOS VEIKLOS GRUPĖ

VIETOS PLĖTROS STRATEGIJA

Prienų rajono vietos veiklos grupės teritorijos 2015–2023 m. vietos plėtros strategija

Prienų rajonas2015 m.

2

TURINYS Psl.I DALIS. KAS MES: ESAMA SITUACIJA IR MŪSŲ SIEKIAI

1. VVG vertybės, VVG teritorijos vizija iki 2023 m. ir VVG misija 3-52. VVG teritorijos socialinės, ekonominės bei aplinkos situacijos ir gyventojų poreikių

analizė6-32

3. VVG teritorijos stiprybės, silpnybės, galimybės ir grėsmės (SSGG) 33-364. VVG teritorijos plėtros poreikių nustatymas prioritetine tvarka 37

II DALIS. KOKIE MŪSŲ PRIORITETAI IR TIKSLAI?5. VPS prioritetai, priemonės ir veiklos sritys 386. VPS prioritetų, priemonių ir veiklos sričių sąsaja su ESIF teminiais tikslais ir

EŽŪFKP prioritetais bei tikslinėmis sritimis 39-40

7. VPS sąsaja su VVG teritorijos strateginiais dokumentais ir Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategija (ESBJRS)

41-44

III DALIS. KAIP PASIEKSIME UŽSIBRĖŽTUS TIKSLUS?8. LEADER metodo principų bei horizontaliųjų principų ir prioritetų įgyvendinimas 45-619. VPS priemonių ir veiklos sričių aprašymas 62-7110. VPS įgyvendinimo veiksmų planas 72-7411. VPS finansinis planas 75-7612. VPS įgyvendinimo rodikliai 76-7813. VPS įgyvendinimo vidaus stebėsena ir valdymas 79-82

IV DALIS. PRIEDAI1 priedas. VVG teritorijos situacijos analizei naudojama 2011 m. statistinė informacija apie VVG teritorijos gyventojus: VVG teritorijos gyventojai ir jų pasiskirstymas pagal amžių, lytį, gyvenamąją vietovę, užimtumą, socialinę padėtį.

83-86

2 priedas. VVG teritorijos situacijos analizei naudojama 2014 m. statistinė informacija apie VVG teritorijos gyventojus: VVG teritorijos gyventojai ir jų pasiskirstymas pagal amžių, lytį, gyvenamąją vietovę, užimtumą, socialinę padėtį.

87-90

3 priedas. VVG teritorijos socialinės, ekonominės bei aplinkos situacijos analizės duomenys.

91-177

3

I DALIS. KAS MES: ESAMA SITUACIJA IR MŪSŲ SIEKIAI

1. VVG vertybės, VVG teritorijos vizija iki 2023 m. ir VVG misija1.1. Informacija apie VVG

2004 metais Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (toliau – ES), atsivėrė realios galimybės pasinaudoti ES struktūrinių fondų parama kaimo plėtrai ir kartu su kitomis ES valstybėmis narėmis siekti vieno svarbiausių ES tikslų – ekonominės ir socialinės sanglaudos. Kaip viena iš priemonių, padedančių pasiekti šių tikslų – šalyje buvo pradėtas įgyvendinti LEADER metodas, kuris tiek Lietuvoje, tiek ir visoje ES paskatino naujų organizacijų, tokių kaip kaimo bendruomenės, vietos veiklos grupės, kūrimąsi ir vystymąsi. Prienų rajono vietos veiklos grupė (toliau – VVG) įregistruota 2007 m. liepos 30 d. VVG steigėjais tapo 4 rajono bendruomenės: kaimo bendruomenė ,,Balbieriškis“, bendruomenė ,,Veiverių kraštas“, kaimo bendruomenė ,,Nemuno link“, Naujosios Ūtos bendruomenės klubas ,,Putinas“. VVG buvo suformuota, taikant esminius LEADER metodo reikalavimus bei principus: teritorinio vientisumo, „iš apačios į viršų“, lygiavertiškumo, viešumo, įtraukimo, skaidrumo, partnerystės.Asociacijos buveinės adresas: Kauno g. 2 (II a.), LT-59147, Prienai. VVG valdymo struktūra pateikta 3 priedo 1 pav.:

Visuotinis narių susirinkimas – aukščiausias valdymo organas; Valdyba – kolegialus valdymo organas; Pirmininkas – vienasmenis valdymo organas.

VVG teritorija apjungia 9 kaimiškąsias seniūnijas, kurias atstovauja 54 VVG nariai: pilietinės visuomenės atstovai sudaro 74,07 proc., verslo atstovai – 20,37 proc., vietos valdžios atstovai – 5,56 proc. (3 priedo 1 lentelė). Visi VVG nariai turi lygias teises, neatsižvelgiant į tai, kokio dydžio ar aktyvumo yra organizacija ar fizinis asmuo. 2015 m. rugpjūčio 24 d. išrinkta nauja VVG valdyba, kurią sudaro 11 asmenų: 5 asmenys atstovauja pilietinę visuomenę (45,46 proc.), 3 – verslą (27,27 proc.) ir 3 – vietos valdžią (27,27 proc.) (3 priedo 2 lentelė). VVG valdyboje išlaikyta lyčių proporcija, t. y. 45,45 proc. vyrų ir 55,55 proc. moterų. Valdyboje yra 5 jaunimo atstovai, kurie sudaro 45,46 proc.

Visi valdybos nariai įsipareigojo derinti viešuosius ir privačius interesus.VVG nariai 2015 m. birželio 26 d. visuotinio susirinkimo metu pakoregavo įstatus,

taip užtikrindami valdybos narių rotaciją. VVG administracijoje dirba 4 samdomi darbuotojai: projekto vadovė Virginija

Žliobienė, projekto administratorius Saulius Narūnas, finansininkė Milda Dapkevičienė ir projekto koordinatorė – konsultantė Vaida Jančiauskienė.

1.2. VVG vertybės

Steigiant VVG buvo aptartos ir priimtos pagrindinės vertybės, kuriomis vadovaujantis vykdoma VVG veikla. Šios vertybės taip pat buvo aptartos ir 2015 m. birželio 26 d. vykusiame visuotiniame VVG narių susirinkime (susirinkimo protokolas ir dalyvių sąrašai saugomi VVG būstinėje). Susirinkime nuspręsta, kad ir 2014–2020 m. laikotarpiu VVG nariai, valdymo organo nariai ir administracija bus tolerantiški vienas kitų atžvilgiu, nuolat bendradarbiaus su socialiniais partneriais, bus atviri visiems asmenims, skatins inovatyvumą, aktyvins kaimo žmones bei sieks kuo didesnio pasitikėjimo tarp verslo, valdžios ir pilietinės visuomenės atstovų. Viešumas ir toliau liko viena svarbiausių VVG vertybių. Visa informacija apie

4

VVG veiklą bus viešinama rajoniniuose laikraščiuose ,,Krašto vitrina“, ,,Naujasis Gėlupis“, ,,Gyvenimas“, internetiniuose puslapiuose www.prienuvvg.lt, www.prienai.lt, seniūnijų internetiniuose puslapiuose. Visa svarbiausia informacija, renginių nuotraukos bus patalpintos socialinio tinklalapio www.facebook.com VVG paskyroje. Šioje paskyroje bus galima teikti pasiūlymus, operatyviai gauti informaciją aktualiais klausimais. Visą informaciją apie VVG praeito laikotarpio veiklą bus galima rasti VVG internetiniame puslapyje www.prienuvvg.lt.

Taip pat viena iš svarbiausių VVG vertybių ir toliau liks partnerystė. VVG stengsis būti tiltu tarp pilietinės visuomenės, verslo ir valdžios atstovų. Įgyvendinant bendrus projektus, atsiras daugiau bendrų interesų, kartu bus sprendžiamos vietovei aktualios problemos. VVG ir toliau tęs ilgalaikį bendradarbiavimą su kitomis Lietuvos bei užsienio VVG.

2015–2020 m. laikotarpiu VVG bus atvira visiems kaimiškosios vietovės gyventojams, verslo ir pilietinės visuomenės atstovams. VVG nuolat kvies gyventojus į susitikimus, mokymus, informacinius renginius, konferencijas, dalykines išvykas, kurių metu bus galima susipažinti su kitų Lietuvos ir užsienio VVG veiklos patirtimi. Taip bus skatinamas gyventojų aktyvumas. Ypatingas dėmesys bus skiriamas jaunimui, siekiant kuo aktyviau juos įtraukti į VPS įgyvendinimą.

VVG nariai, būsimi pareiškėjai ir partneriai bus ir toliau prašomi būti tolerantiškais vieni kitų atžvilgiu, atsakingai vertinti ir spręsti savo gyvenamųjų vietovių bei drauge ir visos VVG teritorijos problemas. Vertinant projektus bus kreipiamas dėmesys ir į jų realistiškumą bei naudą gyventojams.

2007–2013 m. laikotarpiu buvo parodytos didelės kaimo bendruomenių iniciatyvos ir vietoje 32 vietos projektų buvo įgyvendinti net 52. 2015–2020 m. laikotarpiu VVG ir toliau skatins kaimiškųjų vietovių gyventojus, verslo atstovus rodyti iniciatyvas bei aktyviai dalyvauti VPS įgyvendinime.

VPS įgyvendinime VVG diegs inovatorišką požiūrį į VVG teritorijos problemas ir jų sprendimo būdus: inovatyvių gamybos metodų diegimą versle bei socialinio verslo vystymą. Taip pat toliau bus dedamos visos pastangos, kad VVG nariai ir administracijos darbuotojai būtų kompetentingi. Dėl to bus sudarytos sąlygos nuolatiniam kvalifikacijos kėlimui, dalyvaujant įvairiuose mokymuose.

1.3. VVG teritorijos vizija iki 2023 m.

VVG teritorija – ekonomiškai stiprėjantis kraštas su išvystytais verslais, kuriame gyvena kūrybingi žmonės, aktyvios vietos bendruomenės, kartu su socialiniais, valdžios ir verslo partneriais užtikrinančios harmoningą socialinę, ekonominę, aplinkosauginę ir kultūrinę kaimo vietovių plėtrą.

1.4. VVG misija

VVG misija – sutelkus pilietinės visuomenės, verslo ir vietos valdžios atstovus gerinti Prienų rajono kaimiškųjų vietovių gyvenimo kokybę, skatinant ekonominę plėtrą bei socialinę įtrauktį ir mažinant skurdą.

Pagrindiniai VVG tikslai:1. VPS įgyvendinimo laikotarpiu aktyvinti VVG teritorijos gyventojus kurti darbo

vietas;

5

2. Siekti, kad į VPS įgyvendinimą bei VVG sprendimų priėmimo procesus įsitrauktų kuo daugiau jaunų žmonių;

3. Kurti patrauklią aplinką kaime, skatinant vietos gyventojų socialinį ekonominį aktyvumą ir stiprinti bendruomeniškumą;

4. Inicijuoti ir nuolat plėtoti tarpteritorinį ir tarptautinį bendradarbiavimą;5. Nuolat informuoti visuomenę apie VVG veiklą.VVG yra respublikinio Vietos veiklos grupių tinklo, Lietuvos kaimo

bendruomenių sąjungos narė.

2. VVG teritorijos socialinės, ekonominės bei aplinkos situacijos ir gyventojų

6

poreikių analizė

2.1. Pagrindiniai VVG teritorijos duomenys, teritorijos išskirtinumas ir identitetas

Prienų r. sav.yra Lietuvos pietinėje dalyje. Didesnė jos dalis yra Nemuno vidurupio plynaukštėje, prie garsiųjų Nemuno kilpų. Kraštovaizdį puošia didžiausia Lietuvos upė Nemunas su intakais Jiesia, Peršėke, Verkne. Prienų rajono savivaldybės teritorija šiaurėje ribojasi su Kauno ir Kaišiadorių rajonų savivaldybėmis, rytuose – su Trakų, Birštono savivaldybėmis, pietuose – su Alytaus rajono savivaldybe, vakaruose – su Marijampolės savivaldybe (3 priedo 2 pav.) (situacijos rodiklis Nr. 1). Didesni ežerai: Alšia, Bebrukas, Gelužis, Pazelvės. Žemės ūkio naudmenos sudaro net 59,4 proc. savivaldybės teritorijos, miškai – 27,7 proc., keliai – 2,4 proc., užstatyta teritorija – 2,6 proc., vandenys – 2,8 proc., kita žemė – 5,3 proc.

Savivaldybės centras – Prienų miestas. Jis  įsikūręs prie Nemuno, Mažosios Birštono kilpos pietryčių kampe. Didesnioji miesto dalis siaura juosta išsistačiusi kairiajame, mažesnioji – dešiniajame upės krantuose. Abi dalis jungia tiltas per Nemuną. Pasiekti Kauną galima plentu nuvažiavus 30 km,  Nemunu – nuplaukus 80 km atstumą. Iki Vilniaus – 100 km.

Prienų r. sav. teritorijos plotas – 1 031 km2. Ji užima 12,8 proc. Kauno apskrities teritorijos ploto (3 priedo 3 pav.). Pagal teritorijos plotą Prienų r. sav. yra viena iš mažesnių savivaldybių apskrityje. Didesnius teritorijos plotus turi Kėdainių, Raseinių, Kauno rajonų savivaldybės. Prienų r. sav. teritorijos plotas nekito nuo 2006 m.

Vykstant gyventojų kaitai, gyventojų tankis metų pradžioje 1 km² sumažėjo nuo 32,1 gyventojų 2006 m. iki 27,7 gyventojų 2014 m. arba 13,7 proc. ir 2014 m. jis buvo 2,6 karto mažesnis už Kauno apskrities ir 1,6 karto – už šalies vidutinį lygį. Pagal gyventojų tankį Prienų r. sav. užima priešpaskutinę vietą tarp Kauno apskrities savivaldybių. Ją ženkliai lenkia Kauno r., Jonavos r., Birštono r. sav. (3 priedo 3 lentelė) (situacijos rodiklis Nr. 2.). Į VVG teritoriją patenka kaimų, miestelių, miestų, kitų gyvenamųjų vietovių, kurių gyventojų skaičius neviršija 6 tūkst. (savivaldybių centrai, nepriklausomai nuo gyventojų skaičiaus, nelaikomi kaimo vietovėmis), teritorijos.

Į VVG teritoriją patenka visos kaimiškosios seniūnijos, t. y. visa Prienų r. sav. administracinė teritorija, išskyrus Prienų miesto teritoriją. VVG teritorija užima 1 024 km2 arba 99,2 proc. VVG teritorijos užimami plotai rodo, kad visi pagrindiniai gamtos ištekliai, kultūros paveldo ir kt. objektai randasi VVG teritorijoje. VVG teritorijoje 2014 m. pradžioje gyveno 19 127 gyventojai arba 67,1 proc. rajono sav. gyventojų. 2014 m. pradžioje VVG teritorijoje 1 km2 gyveno tik 18,7 asmenų arba 32,5 proc. mažiau už Prienų r. sav. gyventojų lygmenį (3 priedo 4 lentelė). Gyventojų išsidėstymas didesnėje teritorijoje apsunkina strateginių priemonių, skirtų gyventojų ekonominiams ir socialiniams poreikiams tenkinti, įgyvendinimą.

Savivaldybėje yra 2 miestai: savivaldybės centras Prienai ir Jieznas bei 3 miesteliai: Balbieriškis, Pakuonis, Veiveriai. Savivaldybės teritorija suskirstyta į 10 seniūnijų: Prienų miesto, Jiezno, Stakliškių, Balbieriškio, Veiverių, Išlaužo, Naujosios Ūtos, Šilavoto, Pakuonio, Ašmintos kaimiškosios seniūnijos. Į VVG teritoriją patenka visų seniūnijų teritorijos ir gyventojai, išskyrus Prienų miesto seniūniją. 2014 m. pradžioje didžiausius gyventojų skaičius turėjo Veiverių seniūnija – 3 832, Jiezno seniūnija – 3 104 ir Balbieriškio seniūnija – 3 044, Stakliškių seniūnija – 2 640 gyventojų. Kitose seniūnijose gyveno daugiau kaip 1 000 žmonių. Vykstant globaliniam gyventojų skaičiaus mažėjimui Lietuvoje, Veiverių seniūnijoje jis 2011–2014 m. padidėjo 3,7 proc., Pakuonio seniūnijoje – 3,1 proc., Ūtos seniūnijoje – 4 proc., Ašmintos seniūnijoje – 0,5 proc. Likusiose

7

seniūnijose gyventojų skaičius sumažėjo labai nežymiai. Didžiausias gyventojų tankumas Veiverių seniūnijoje – 28,8 gyv./km2, Išlaužo seniūnijoje – 28,7 gyv./km2. Lietuvos žinomoje Stakliškių seniūnijoje 1 km2 gyveno 14,6 gyventojų, Naujosios Ūtos seniūnijoje – tik 10,6 gyventojų (3 priedo 5 lentelė).

VVG teritorijos susiskirstymas pagal gyvenamąsias vietoves nesikeitė 2011–2014 m. laikotarpiu ir jose gyventojų skaičius kito nežymiai. VVG teritorijos gyvenamosios vietovės yra labai smulkios. Kaimuose iki 200 gyventojų VVG teritorijoje – 235, vienkiemių ir viensėdžių – 130, kaimų ir miestelių nuo 201–1 000 gyventojų – 17.

2014 m. pradžioje vienkiemiuose ir viensėdžiuose gyveno 1 838 gyventojai, kaimuose iki 200 gyventojų – 8 376 gyventojai, kaimuose ir miesteliuose nuo 201–1 000 gyventojų – 6 091 gyventojas, miesteliuose nuo 1 001 iki 2 999 gyventojų – 3 857 gyventojai. 2011–2014 m. šiose vietovėse gyvenančių gyventojų didesnę dalį, t. y. daugiau negu 51 proc. sudarė moterys (1, 2 priedas, 3 priedo 6 lentelė) (situacijos rodiklis Nr. 3).

Mažos gyvenvietės, netolygus gyventojų skaičiaus pasiskirstymas sudaro dideles problemas, sprendžiant gyventojų socialinius ir ekonominius poreikius, kuriant ir plėtojant verslus. Rajono infrastruktūra vystoma, atsižvelgiant į administracinių padalinių poreikius, turimus išteklius ir besiformuojančius socialinės traukos centrus. Į tai yra atsižvelgta, rengiant vietos plėtros strategiją.

Kraštovaizdį puošia didžiausia Lietuvos upė Nemunas su Jiesios, Peršėkės, Verknės intakais. Įkurtas Nemuno kilpų regioninis parkas. Krašto aviaciją reprezentuoja Pociūnų aviaturizmo centras. Čia teikiamos mažųjų lėktuvų remonto (UAB „Termikas”), sklandytuvų remonto ir gamybos (AB „Sportinė aviacija”), oro taksi (Kauno apskrities aviacijos sporto klubas), parašiutizmo paslaugos (Parašiutininkų klubas).

Istorinę Prienų praeitį liudija išlikę kultūros paminklai. Vien tik archeologijos paminklų – piliakalnių, senkapių, pilkapių, mitologinių akmenų – suskaičiuojama 48. Iš 33 žinomų piliakalnių kai kurie apaugę miškais, sunkiai prieinami, kiti stūkso lygumose, pastebimi iš tolo. Labai įspūdingai atrodo Paverknių, Klebiškio, Pašlavančio, Lepelionių, Pieštuvėnų piliakalniai. Savo architektūra pasižymi Prienų, Jiezno, Stakliškių katalikų bažnyčios, kuriose, kaip ir visose krašto bažnyčiose, yra daug vertingų dailės kūrinių. Iš istorijos paminklų būtina paminėti XVIII amžiaus popieriaus dirbtuves Prienuose, Veiverių pašto rūmus (vėliau mokytojų seminarija), žymių žmonių tėviškes – poeto Vinco Mykolaičio–Putino, keliautojo ir rašytojo, Šaulių sąjungos įkūrėjo Mato Šalčiaus.

Rekreacinės teritorijos rajone sudaro tik 30,5 proc. – 27,7 proc. miškai ir 2,8 proc. vandenys, tačiau Prienų rajonas įdomus savo istorija, kultūriniais, istoriniais ir gamtos paminklais, kraštovaizdžiu. Prienų rajono dalis, kurioje išsidėstęs Nemuno kilpų regioninis parkas, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane priskiriamas prie didelio rekreacinio potencialo teritorijų. Prienų ir Jiezno miestai išsiskiria patekdami į trečio lygmens, ,,a“ kategorijos, pakankamo rekreacinio potencialo centrą. Be to, Prienų rajonas įsikūręs strategiškai patogioje turizmui vietoje –šalia Kauno ir Birštono miestų. Per teritoriją teka kraštovaizdį pagyvinanti Nemuno upė. Rajone įsikūręs vienas didžiausių ir gražiausių Lietuvoje Nemuno kilpų regioninis parkas. Prioritetinė rekreacijos plėtra rajone skatinama poilsiu gamtoje ir pažintiniu turizmu.

Prienų rajono savivaldybės teritoriją kerta valstybinės reikšmės keliai: Kaunas–Marijampolė, Kaunas–Alytus, Vilnius–Marijampolė, tarptautinė magistralė VIA BALTICA.

8

Ekonominiu požiūriu Prienų rajonas turi išskirtinių bruožų: rajonas yra šalia antro pagal dydį Lietuvos miesto – Kauno, turinčio ekonominio–socialinio vystymosi potencialą. Ši kaimynystė sudaro sąlygas bendradarbiauti, plėtojant rajono infrastruktūrą, žmogiškuosius išteklius, rengiant bendrus projektus. Nepaisant galimo kaimynystės ekonominio potencialo išnaudojimo, Prienų rajone vystomas žemės ir miškų ūkis bei su jais susijusi pramonė. Iš bendro teritorijos ploto (103 073,05 ha) 61 198,56 ha užima žemės ūkio naudmenos. Regione vyrauja smulkūs, pusiau natūriniai ūkiai.

Rajono geografinė padėtis bei gausus kultūros ir etnografinis paveldas – tinkama vieta turizmo ir poilsio infrastruktūrai plėtoti. Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje įsikūręs Pociūnų aviaturizmo centras. Rajone veikia viena iš penkių pasaulyje esančių įmonių, kurioje projektuojami ir gaminami aukščiausios klasės varžyboms skirti sklandytuvai – UAB „Sportinė aviacija ir Ko“ (situacijos rodiklis Nr. 4).

9

2.2. VVG teritorijos gyventojų poreikių analizė

Tyrimo metodai. Rengiant VPS iš esmės buvo pakeisti tradiciniai strategijos rengimo metodai. Jei rengiant savivaldybių, atskirų regionų strategijas, prisilaikoma valdžios hierarchinio pricipo, o gyventojai lieka tik stebėtojais, tai VPS parengta, prisilaikant „principo iš apačios“. Jo esmę sudarė tai, kad vietos gyventojai patys įvertino esamą ekonominę, socialinę, aplinkosauginę būklę, modeliavo savo vietovės darnią plėtrą ir patys numatė priemones ir būdus jai įgyvendinti. Ekonominės, socialinės, aplinkosauginės būklės analizė buvo atlikta pasitelkiant dokumentinių tyrimų metodus: palyginimo, grupavimo ir kt. apimančius bei oficialiai pasiekiamus informacijos šaltinius, standartizuotas išorines duomenų bazes, antrinės informacijos teikimo paslaugas ir kitą išorinę informaciją apie analizuojamus sektorius. Tiriant objektyvią statistinę informaciją, daugiausia buvo naudojamas palyginimo metodas – mąstymo operacija, grindžianti teiginius apie objektų, reiškinių panašumus ir skirtumus. Lyginimo metu buvo sugretinami šalies, apskrities, rajono savivaldybės, VVG teritorijos objektai dėl jų tarpusavio santykio apibrėžimo. Lyginant buvo nustatytos reiškinių kiekybinės ir kokybinės charakteristikos, formuojamos analogijos ir klasifikacijos. Lyginimui keliami bent du metodologiniai reikalavimai: 1) turi būti lyginami tik vienos klasės, populiacijos objektai; 2) turi būti palyginami tik esminiai objektų požymiai. Tų reikalavimų prisilaikyta, naudojant šį metodą rengiant VPS.

Pagrindiniai naudoti informacijos šaltiniai: Oficialūs statistinės informacijos šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas; Specializuotų oficialių Lietuvos institucijų informacija ir duomenys; Prienų rajono savivaldybės specializuotų tarnybų ir struktūrinių padalinių (seniūnijų)

informacija ir dokumentai.

Siekiant nustatyti VVG teritorijos gyventojų poreikius, buvo atlikta VVG teritorijos gyventojų anketinė apklausa, kurios metu gyventojai galėjo pareikšti nuomonę apie esamą VVG teritorijos situaciją. Į šio tyrimo rezultatus buvo atsižvelgta rengiant VPS. Norėdama išsiaiškinti vietos gyventojų nuomonę, VVG parengė anketas ir apklausė vietos gyventojus. VVG, norėdama išsiaiškinti NVO verslumo galimybes ir perspektyvas, atliko NVO apklausą. Viešosios nuomonės tyrime dalyvavo 91 vietos gyventojas, kurie įvertino VVG teritorijos ekonominę, socialinę, aplinkosauginę situaciją, pareiškė savo nuomonę, įvardino pagrindines problemas, poreikius bei teikė siūlymus joms spręsti (anketinės apklausos analizės duomenys VVG būstinėje).

Rengiant VPS buvo plačiai taikomas grupinės diskusijos (angl. focus group) metodas – tai vienas iš dažniausiai pasaulyje naudojamų kokybinių duomenų rinkimo metodų. Šio tyrimo metu buvo organizuojami susitikimai – jaunimo, pilietinės visuomenės, verslo, valdžios atstovų ir kt. tikslinių grupių. Grupinės diskusijos pasižymėjo sinerginiu efektu, kuris įgalino gauti nuomonių, idėjų, patirčių įvairovę. Šio tyrimo metu buvo surinkta vietos gyventojų grupių nuomonė, esamos situacijos vertinimas, aktualiausios problemos, poreikiai bei pasiūlymai joms spręsti (duomenys VVG būstinėje). Rengiant VPS atlikta Prienų rajono savivaldybės esamos socialinės, ekonominės, aplinkosauginės ir kt. situacijos analizė, identifikuoti VVG teritorijos gyventojų poreikiai. Siekiant kuo platesnio VVG teritorijos gyventojų, savivaldybės administracijos darbuotojų ir verslo atstovų įsitraukimo į VPS rengimo procesą, bendradarbiauta su administracijos darbuotojais, rengiamas dokumentas buvo derinamas su bendruomenių atstovais, savivaldybės padalinių vadovais. VPS buvo suderinta su Prienų rajono savivaldybės 2011–2019 metų strateginiu plėtros planu, Kauno regiono plėtros planu iki 2020 metų prioritetų, priemonių lygmeniu. Be minėtų tyrimo metodų VVG rengiant VPS naudojo ir kitus būdus, t. y. susitikimus, diskusijas, mokymus, konferencijas ir kt. Iš viso VPS rengime dalyvavo 746 VVG teritorijos gyventojai.

10

VVG, naudodama poreikių prioritetų nustatymo sistemą, nustatė pagrindinius VVG teritorijos plėtros poreikius (prioriteto tvarka):

Eil. Nr. VVG teritorijos plėtros poreikiai (prioriteto tvarka)

1. Mažinti skurdo riziką VVG teritorijoje, kuriant ir plėtojant verslus, darbo vietas vietos gyventojams.

2. Didinti vietos gyventojų užimtumą, mažinti socialinę atskirtį, skatinant NVO socialinę, ekonominę veiklą, infrastruktūrą pritaikant vietos gyventojų poreikiams.

3. Vietos gyventojų kvalifikacijos kėlimas, įgūdžių įgijimas.4. Skatinti krašto kultūros savitumo išsaugojimą, tradicijų puoselėjimą.

11

2.3. VVG teritorijos socialinė situacija

Žmogiškieji ištekliai yra svarbus veiksnys regionų plėtroje. Jie didele dalimi apsprendžia visuomeninę ir socialinę regiono pažangą bei potencialą. Žmogiškųjų išteklių valdymas tiesiogiai įtakoja žmogiškojo kapitalo formavimą, kuris yra bet kokios ūkinės veiklos sudėtinė dalis, užtikrinanti atskirų įmonių veiksmingumą ir našumą.

Žmogiškųjų išteklių formavimas yra ypač aktualus pakitusioje ekonominėje ir socialinėje erdvėje besivystantiems regionams, kas labai aktualu Lietuvos ir konkrečios vietovės ūkiui bei socialinei raidai.

Kaip buvo minėta, Prienų r. sav. yra Kauno apskrities sudėtinė dalis. Kauno apskritis yra antroji pagal dydį šalies apskritis pagal gyventojų skaičių. Gyventojų skaičiaus kaitos tendencijos Lietuvoje turėjo tiesioginę įtaką ir gyventojų kaitai regionuose. 2014 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 2 943 472 gyventojai, iš jų: 67,1 proc. gyveno miesto, 32,9 proc. – kaimo teritorijoje. Moterys sudarė 53,9 proc. nuo bendro gyventojų skaičiaus, vyrai – 46,1 proc.

2011–2014 m. Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo 3,6 proc., Kauno apskrities – 3,8 proc. Kauno apskrityje miesto teritorijoje gyveno 70,1 proc. apskrities gyventojų, kaime – 29,9 proc.

Prienų r. sav. 2014 m. pradžioje gyveno 28 521 gyventojas. Moterys sudarė 52,9 proc. nuo bendro gyventojų skaičiaus, vyrai – 47,1 proc. Mieste gyveno 37 proc. gyventojų, kaime – 63 proc. (3 priedo 7 lentelė). Prienų rajonas – tai kaimiška savivaldybė, nes kaimo gyventojai čia sudaro 63 proc. visų rajono gyventojų, kai tuo tarpu šalyje šis rodiklis siekia 32,9 proc., o apskrityje – 29,9 proc. Rajone miesto ir kaimo gyventojų santykis nuo 2007 m. ženkliai nesikeičia, todėl galima daryti prielaidą, kad natūralūs demografiniai procesai bei žmonių migracija vienodai veikia tiek miesto, tiek kaimo gyventojų skaičių.

Prienų r. sav. kaip ir kituose regionuose gyventojų skaičius mažėjo. 2011–2014 m. jis sumažėjo 4,7 proc. Analizuojant ilgesnį laikotarpį, gyventojų skaičiaus mažėjimo tempai buvo ženkliai didesni. 2005 m. savivaldybėje gyveno 34,8 tūkst. gyventojų, 2014 m. – 28,5 tūkst. gyventojų. Per minėtą laikotarpį gyventojų skaičius sumažėjo 18,1 proc. Metinis gyventojų skaičiaus mažėjimas daugiau negu 2 proc. (3 priedo 4 pav.) (situacijos rodiklis Nr. 5). Tokie spartūs gyventojų skaičiaus mažėjimo tempai kelia grėsmę kvalifikuotos darbo jėgos išteklių formavimui ir tolimesnei efektyviai ūkinei plėtrai. Bendra savivaldybės gyventojų kaita įtakojo ir gyventojų skaičiaus kitimą VVG teritorijoje. Į VVG teritorijos gyventojų skaičių patenka kaimų, miestelių, miestų, kitų gyvenamųjų vietovių, kurių gyventojų skaičius neviršija 6 tūkst. (savivaldybių centrai, nepriklausomai nuo gyventojų skaičiaus, nelaikomi kaimo vietovėmis), gyventojai. Atsižvelgiant į taisyklių reikalavimus, į VVG teritoriją patenka visa Prienų r. sav. administracinė teritorija ir gyventojai, išskyrus Prienų miesto gyventojus, t. y. kaimo ir Jiezno miesto gyventojai.

VVG teritorijoje 2014 m. pradžioje gyveno 19 127 gyventojas arba 67,1 proc. rajono gyventojų. VVG teritorijoje moterys sudarė 52 proc. visų VVG teritorijos gyventojų, vyrai – 48 proc. 2011–2014 m. gyventojų skaičius VVG teritorijoje sumažėjo 4,5 proc., 0,2 proc. mažiau už savivaldybės vidutinį lygį (3 priedo 8 lentelė).

Prienų r. sav. yra vidurio Lietuva, lietuviškas kraštas. 2001–2011 m. tautinė Prienų r. sav. sudėtis nekito. 2011 m. lietuviai sudarė 97,9 proc. savivaldybės gyventojų, rusai – 0,7 proc. Kitų tautybių: lenkų, čigonų, vokiečių ir kt. tautybių gyventojai sudarė mažiau kaip 0,5 proc. gyventojų (3 priedo 9 lentelė) (situacijos rodiklis Nr. 6).

Planuojant verslų plėtrą ir įvertinant turimus išteklius, į pirmą vietą iškyla galimybės apsirūpinimo darbo jėga klausimas. 2014 m. Prienų r. sav. darbingo amžiaus gyventojai sudarė 59,2 proc. nuo visų gyventojų skaičiaus. Lietuvoje jie sudarė 61,8 proc., Kauno r. sav. – 63,4 proc.,

12

Kaišiadorių r. sav. – 63,1 proc. Tik Kėdainių ir Prienų r. sav. darbingo amžiaus gyventojai užėmė tokį mažą lyginamąjį svorį (3 priedo 10 lentelė) (situacijos rodiklis Nr. 7).

Lyginant struktūrinę demografinę Lietuvos, Kauno apskrities ir Prienų r. sav. gyventojų sudėtį, 2011–2014 m. savivaldybėje 0–14 amžiaus, 15–64 amžiaus gyventojų lyginamasis svoris buvo mažiausias. Savivaldybė lenkė gyventojų virš 65 metų lyginamuoju svoriu. 2014 m. savivaldybėje jie sudarė 22,1 proc., Kauno apskrityje – 19 proc., Lietuvoje – 18,4 proc. ir VVG teritorijoje – 23,4 proc. (3 priedo 11 lentelė).

Tiriant smulkesnes amžiaus grupes, 2011–2014 m. pastebima, kad sparčiausiai mažėjo gyventojų 7–13 m. ir 30–39 m. amžiaus grupėse. 7–13 m. amžiaus grupėje gyventojų skaičius šalyje sumažėjo 11,7 proc., savivaldybėje – 14,7 proc. Savivaldybėje 14–29 m. amžiaus žmonių grupėje skaičius sumažėjo 4,6 proc. ir 30–39 m. amžiaus grupėje – 16,1 proc. Savivaldybės gyventojų demografinėje struktūroje, lyginant su šalies būkle, 2014 m. buvo mažesnis lyginamasis svoris vaikų 0–6 m. amžiaus grupėje, gyventojų 30–39 m. amžiaus grupėje. Gyventojai 65 m. ir vyresni savivaldybėje sudarė 22,2 proc., Lietuvoje – 18,4 proc. (1, 2 priedas, 3 priedo 12 lentelė) (situacijos rodiklis Nr. 8). Spartus absoliutus ir santykinis gyventojų skaičiaus mažėjimas 7–40 m. amžiaus grupėse pažeidžia gyventojų reprodukcijos reikalavimus, daro negatyvią įtaką turimos socialinės infrastruktūros panaudojimui ir tolimesnei rajono savivaldybės raidai.

VVG teritorijos seniūnijos gyventojų demografinę struktūrą apskaito pagal kitas amžiaus grupes. Jos priderintos prie poreikio planuoti ugdymo pokyčius skirtingo lygio mokymo įstaigose. VVG teritorijoje vaikų iki 7 m. skaičius 2011–2014 m. padidėjo 25,8 proc., gyventojų amžiaus grupėje nuo 7 m. iki 16 m. – 8,2 proc. Nuo 16 m. iki 45 m. įvairiose amžiaus grupėse gyventojų skaičius mažėjo ir pradėjo didėti tik nuo 45 m. iki 65 m. amžiaus grupėje. Šioje grupėje jis analizuojamu laikotarpiu padidėjo 4,8 proc. Ženkliai (9,1 proc.) sumažėjo gyventojų skaičius amžiaus grupėje nuo 65 m. iki 85 m. (3 priedo 13 lentelė) (situacijos rodiklis Nr. 9). Gyventojų demografiniai pokyčiai VVG teritorijoje turi teigiamų požymių. Vaikų ir paauglių skaičiaus didėjimas rodo vietovių gyvybingumą. Produktyviojo amžiaus gyventojų skaičiaus mažėjimas didina apsirūpinimo kvalifikuota darbo jėga problemas, mažėjimas vyresnio amžiaus grupėje verčia ieškoti priežasčių, trukdančių didinti gyvenimo trukmę.

Gyventojų kaita įtakojama natūralios gyventojų kaitos ir migracijos. Natūrali kaita apskaičiuojama absoliučiais ir santykiniais rodikliais. Absoliutus gyvenimo kaitos rodiklis parodo skirtumą tarp gimusių ir mirusių žmonių skaičių konkrečioje vietovėje. Absoliuti neigiama natūrali kaita 2012 m. ir 2013 m. buvo šalyje, Kauno apskrityje ir visose Prienų r. sav. administracinėse vietovėse. 2013 m. dėl natūralios kaitos Lietuva neteko 11 626 gyventojų, Kauno apskritis – 2 253 gyventojų, Prienų r. sav. – 297 gyventojų ir VVG teritorija 169 gyventojų (3 priedo 14 lentelė). Kaip buvo pateikta, VVG teritorijoje gyvena 67,1 proc. rajono gyventojų, įskaitant ir Jiezno miesto gyventojus. Tai leidžia daryti prielaidą, kad natūrali kaita proporcinga vietovės gyventojų skaičiui.

Norint palyginti gyvenimo kaitos rodiklius su jų kaita kitose vietovėse, skaičiuojamas santykinis bendras gimstamumo ir mirtingumo rodiklis 1 000 gyventojų. Savivaldybėje bendras gimstamumo rodiklis 1 000 gyventojų padidėjo nuo 7,3 vaikų 2006 m. iki 8,6 vaikų 2013 m., tačiau tais pačiais metais bendras mirtingumo rodiklis 1 000 gyventojų tap pat didėjo nuo 18,6 gyventojų iki 18,9 gyventojų ir yra 35 proc. didesnis už šalies ir 39 proc. – už apskrities lygį (situacijos rodiklis Nr. 10). Lyginant 2011–2014 m. bendrasis gimstamumo rodiklis 1 000 gyventojų sumažėjo nuo 9,2 iki 8,6, o bendrasis mirtingumo rodiklis 1 000 gyventojų sumažėjo nuo 18,2 iki 18,9 (3 priedo 15 lentelė).

Bendrasis natūralios gyventojų kaitos rodiklis 1 000 gyventojų 2013 m. buvo 10,3 gyventojų – tai blogiausias rezultatas Kauno apskrityje. Mirtingumas 2,6 didesnis už šalies ir 2,7 – už Kauno apskrities lygį. Kauno r. sav. bendrasis natūralios gyventojų kaitos rodiklis 1 000 gyventojų 2013

13

m. buvo tik 0,1 gyventojo. Nors ilgesniame laiko tarpsnyje absoliuti natūrali gyventojų kaita 2006–2013 m. sumažėjo 34,5 proc., 2011–2014 m. – 14,4 proc., tačiau didžiausias mirtingumas apskrityje 1 000 gyventojų verčia numatyti strategines priemones gyvenimo trukmei savivaldybėje ir VVG teritorijoje ilginti (3 priedo 16 lentelė).

Neto migracija – tai imigrantų ir emigrantų skaičiaus skirtumas. Ji gali būti skaičiuojama absoliučiais skaičiais ir santykiniais – dažniausiai 1 000 gyventojų. Išskiriama vidaus migracija – kada žmonės persikelia iš vienos vietovės Lietuvoje į kitą. 2013 m. į Prienų r. sav. atvyko 551 gyventojas, išvyko 595 gyventojai. Neto vidaus migracija – (minus) 44 gyventojai. 2013 m. Lietuvos miestų ir Kauno apskrities vidaus migracija buvo teigiama (3 priedo 17 lentelė).

Prienų r. sav. neigiama buvo ir tarptautinė migracija. 2011 m. iš Prienų r. sav. emigravo 293 gyventojai, 2013 m. – 161 gyventojas, 2014 m. – 98 gyventojai. 2014 m. lyginant su 2011 m., emigrantų skaičius Lietuvoje sumažėjo 67,7 proc., Kauno apskrityje – 64,4 proc., Prienų r. sav. – 66,6 proc. (3 priedo 18 lentelė).

Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis per pastaruosius devynerius metus (2005–2013 m.) emigravo 401,8 tūkst. šalies gyventojų, imigravo 101,7 tūkst. žmonių. 2013 m. emigravo 19,3 tūkst. vyrų ir 19,5 tūkst. moterų, o imigravo 12 tūkst. vyrų ir 10 tūkst. moterų. Prienų r. sav. neto tarptautinė ir vidaus migracija 2013 m. buvo neigiama ir iš savivaldybės išvyko 205 gyventojais daugiau nei atvyko, 2014 m. – 116 gyventojų. Neigiama migracija buvo ir visose Kauno apskrities savivaldybėse ir šalies mastu. Emigracijos pikas Prienų r. sav. buvo pasiektas 2009 m. ir 2011 m. 2011–2014 m. jis sumažėjo 61,7 proc. (3 priedo 19 lentelė) (situacijos rodiklis Nr. 11). 2013 m. savivaldybė, įskaitant natūralią gyventojų kaitą ir migraciją, neteko 567 gyventojų, 2014 m. – 476 gyventojų.

Lietuvos atveju dideli emigracijos mastai kelia šaliai nemažai iššūkių: kinta šalies demografinė struktūra (visuomenė sensta), ima trūkti kvalifikuotos ir paklausių specialybių darbo jėgos, nuteka protai. Ir šalies, ir savivaldybės mastu turi būti tiriamos emigracijos priežastys ir įgyvendinamos priemonės jas mažinti. Ankstesni tyrimai rodė, kad absoliuti dauguma gyventojų išvyksta dėl ekonominių priežasčių. Keičiantis Lietuvos ekonominei padėčiai, kylant pragyvenimo lygiui, sprendimą emigruoti pradėjo lemti ir kiti veiksniai: pagarba žmogui, jo gebėjimų pripažinimas, socialinis nesaugumas, teisingumo trūkumas, netikėjimas ateitimi, prastas darbdavių požiūris į darbuotojus, geresnės karjeros galimybės užsienyje. Didėja ir išvykstančiųjų studijuoti skaičius. Kaip jau buvo minėta, natūrali gyventojų kaita ir negatyvi neto migracija lėmė savivaldybės gyventojų demografinius pokyčius. Integruotas rodiklis, parodantis bendruomenės gyvybingumą, yra išlaikomo amžiaus žmonių koeficientai – pagyvenusių žmonių naštos koeficientas (65 metų ir vyresnio amžiaus žmonių skaičius, tenkantis 100 15–59 metų amžiaus gyventojų) ir vaikų naštos koeficientas (vaikų iki 15 metų amžiaus skaičius, tenkantis 100 15–59 metų amžiaus gyventojų). Abu jie sudaro bendrąjį naštos koeficientą. Pirmasis rodiklis – demografinės senatvės koeficientas – savivaldybėje 2011 m. padidėjo nuo 155 gyventojų iki 163 gyventojų 2014 m. ir yra didžiausias apskrityje (3 priedo 20 lentelė) (situacijos rodiklis Nr. 12).

Išlaikomo amžiaus žmonių koeficientas metų pradžioje (asmenys) kito prieštaringai. Esant neigiamai natūraliai gyventojų kaitai, vaikų iki 15 metų amžiaus skaičius, tenkantis 100 darbingo amžiaus gyventojų, 2006–2014 m. sumažėjo nuo 27 asmenų iki 21 asmens. Tai pažeidžia pilnaverčio bendruomenės atsinaujinimo galimybes. Mažėjant užimtų darbuotojų skaičiui savivaldybėje, pagyvenusių žmonių naštos koeficientas (65 metų ir vyresnio amžiaus žmonių skaičius, tenkantis 100 darbingo amžiaus gyventojų) 2006–2014 m. nekito ir buvo 34 asmenys. 2011–2014 m. 1 asmeniu sumažėjo išlaikomų 1–14 m. ir virš 65 m. žmonių skaičius. Pagyvenusių žmonių naštos koeficientas yra aukščiausias apskrityje ir 2014 m. 21,4 proc. didesnis nei vidutiniškai šalyje (3 priedo 21 lentelė).

14

Žmogiškųjų išteklių profesinius gebėjimus lemia bendruomenės narių išsilavinimo lygis. Lietuvos Respublikos 2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatai rodo, kad Prienų r. sav. 2011 m. gyventojai, turinys aukštąjį išsilavinimą, sudarė 13,3 proc., šalyje – 21,2 proc., apskrityje – 23,7 proc. Gyventojų, turinčių aukštesnįjį ir specialųjį vidurinį ir vidurinį išsilavinimą, lyginamasis svoris buvo artimas šalies ir apskrities lygiui. Savivaldybėje buvo apie 5 proc. gyventojų, turinčių pagrindinį ir pradinį išsilavinimą (3 priedo 22 lentelė).

Prienų r. sav. vyrai, turintys aukštąjį išsilavinimą, sudaro 10,9 proc., moterys – 15,4 proc. ir kaimo gyventojai – 10,4 proc. nuo visų gyventojų. Tarp gyventojų, turinčių aukštesnįjį ir specialųjį vidurinį išsilavinimą, pirmauja moterys. Jos sudaro 19 proc., vyrai – 14,7 proc. ir kaimo gyventojai – 15,3 nuo visų gyventojų. Kaimo gyventojai užima didesnį lyginamąjį svorį tarp gyventojų, turinčių pagrindinį ir pradinį išsilavinimą (3 priedo 23 lentelė).

Integruotas išsilavinimo rodiklis (1 tūkst. 10 metų ir vyresnių gyventojų, kiek teko turinčių išsilavinimą) patvirtina Prienų r. sav. būklę. Savivaldybė tarp gyventojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, atsilieka 37,3 proc. nuo šalies, 43,8 proc. – nuo Kauno apskrities lygio. Savivaldybėje ženklai didesnę procentinę dalį užima gyventojai su pagrindiniu ir pradiniu išsilavinimu (3 priedo 24 lentelė). Keičiantis technologijoms, modernizuojant ūkinę sistemą, atsparos ašimi tampa kvalifikuoti darbuotojai, jų išsilavinimo lygis ir profesiniai gebėjimai. Prienų r. sav. ir VVG teritorijos gyventojų išsilavinimo žemesnis lygis trumpalaikiu periodu turėtų būti kompensuojamas profesinės kvalifikacijos kėlimu perspektyviniu laikotarpiu, įgyvendinti priemones, kurios leistų pakelti dirbančiųjų išsilavinimo lygį.

Sėkmingos ūkinės veikos svarbiausias elementas yra kvalifikuoti darbo jėgos ištekliai ir gyventojų užimtumo galimybės. Užimtųjų gyventojų skaičius Prienų r. sav. 2011–2014 m. sumažėjo nuo 8,5 tūkst. iki 7,1 tūkst. gyventojų arba 16,5 proc. Lietuvoje ir Kauno apskrityje užimtų gyventojų skaičius kito labai skirtingai. Vietovėse, kur buvo vykdoma aktyvi ekonominė veikla, jų skaičius didėjo. Kauno r. sav. jis padidėjo 31,4 proc., Birštono sav. – 30,8 proc. (3 priedo 25 lentelė) (situacijos rodiklis Nr. 13).

Užimtų gyventojų ir bedarbių santykis turi tarpusavio ryšį. Prienų r. sav. bedarbių skaičius ekonominės krizės metu 2009–2011 m. padidėjo 43,7 proc. Tais metais bedarbių skaičius augo ir šalyje, ir kitose Kauno apskrities savivaldybėse. Nuo 2012 m. bedarbių skaičius pradėjo mažėti šalyje, apskrityje ir savivaldybėje. 2013 m. savivaldybėje pastarasis grįžo į 2009 m. lygį, o 2014 m. jis siekė 1,4 tūkst. Absoliutus bedarbių skaičius negali būti lyginamas su tokiu pat rodikliu kitose vietovėse. Palyginimui skaičiuojamas registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis (proc.). Pastarasis Prienų r. sav. 2009–2011 m. padidėjo nuo 8,7 proc. iki 12,5 proc., 2011–2014 m. sumažėjo nuo 12,5 proc. iki 8,1 proc. ir yra vienas žemiausių Kauno apskrityje (3 priedo 26 lentelė) (situacijos rodiklis Nr. 14).

Bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus metų pradžioje buvo didesnis tarp vyrų visuose teritoriniuose lygmenyse. 2014 m. pradžioje darbingų registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis (proc.) šalyje buvo 11,1 proc., tarp vyrų – 11,5 proc., tarp moterų – 10,7 proc. ir tarp jaunimo – 6,2 proc. Prienų r. sav. bendras darbingų registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis (proc.) buvo 9 proc., tarp vyrų – 9,3 proc., tarp moterų – 8,7 proc. ir tarp jaunimo – 4,5 proc. Bedarbystės santykinis lyginamasis svoris savivaldybėje yra mažesnis už Kauno apskrities ir šalies bedarbystę (3 priedo 27 lentelė).

VVG teritorijoje 2011–2014 m. bedarbių skaičius, išskyrus Jiezno seniūniją, mažėjo. Ašmintos seniūnijoje jis sumažėjo 38,2 proc., Šilavoto seniūnijoje – 59,6 proc., Išlaužo seniūnijoje – 58,7 proc. Neatsižvelgiant į bedarbių skaičiaus mažėjimą, 2014 m. Jiezno seniūnijoje buvo 197 bedarbiai, Stakliškių seniūnijoje – 166 bedarbiai, Balbieriškio seniūnijoje – 159 bedarbiai, Ašmintos

15

seniūnijoje – 107 bedarbiai. Kitose seniūnijose bedarbiai neperkopė 100 gyventojų ribos (1, 2 priedas, 3 priedo 28 lentelė).

Rengiant vietos plėtros strategiją, reikėtų numatyti verslų plėtrą seniūnijose, kuriuose užregistruotas didžiausias bedarbių skaičius. Rengiant užimtumą ir darbo rinkos pokyčių prognozę, reikia įvertinti ir analizuojamos teritorijos makroekonominių ir demografinių rodiklių tendencijas: infliacijos, bendrojo vidaus produkto, nedarbo lygio ir kitų rodiklių kitimą tiek trumpuoju, tiek vidutiniu laikotarpiais. Atkreiptinas dėmesys, kad darbuotojų užimtumą ir kaitą sąlygoja gana maži atlyginimai, nepakankama darbuotojų kvalifikacija ir motyvacija, gyventojų migracija ir kitos priežastys.

Lietuvos Respublikos 2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatai rodo, kad 1 000 gyventojų tik 287 gyventojai pagrindinį pragyvenimo šaltinį įvardino darbo užmokestį, pajamas iš savo ar šeimos verslo – 12, pajamos iš žemės ūkio verslo – 23. Didžioji savivaldybės gyventojų dalis pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu įvardino įvairius paramos arba išlaikymo šaltinius: pensija – 276 gyventojai, šeimos ir (ar) kitų asmenų išlaikymas – 275 gyventojai, pašalpos – 83 gyventojai ir kt. Šalyje ir Kauno apskrityje didesnė gyventojų dalis pagrindines pragyvenimo pajamas gauna iš darbo užmokesčio, tačiau visuose teritoriniuose lygmenyse žemas verslumo ir pajamų iš savo ar šeimos verslo lygis (3 priedo 29 lentelė) (situacijos rodiklis Nr. 15).

Žemas verslumo lygis ir didelė išlaikytinių lyginamoji dalis įtakojo darbo rinkos struktūrą. Lietuvos Respublikos 2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatai rodo, kad 1 tūkst. 15 metų ir vyresnių savivaldybės gyventojų teko 367 užimti asmenys. Tai 19,2 proc. mažesnis užimtų gyventojų skaičius už šalies, 30 proc. – už Kauno apskrities užimtumą ir žemiausias Kauno apskrityje. Savivaldybė lenkia kitas vietoves pagal ekonomiškai neaktyvių gyventojų skaičių (3 priedo 30 lentelė).

Kaip jau buvo minėta, viena iš užimtumą skatinančių priemonių ir svarbiausia – materialinis suinteresuotumas. Prienų r. sav. 2011–2014 m. vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis (Lt) padidėjo 11,2 proc., tačiau jis yra žemiausias apskrityje. Jis yra 21,3 proc. žemesnis už Kėdainių r. sav., 24,4 proc. – už Jonavos r. sav. vidutinį mėnesinį neto darbo užmokestį (3 priedo 31 lentelė) (situacijos rodiklis Nr. 16). Savivaldybė turėtų kompleksiškai spręsti ekonominės ir socialinės raidos problemas: verslumo skatinimą, emigracijos mažinimą, užimtumo didinimą ir dirbančiųjų materialinį skatinimą.

2011–2014 m. socialinės rizikos šeimų skaičius šalyje sumažėjo 3,5 proc., Kauno apskrityje – 5,1 proc., Prienų r. sav. – 1,4 proc. Mažėjant socialinės rizikos šeimų skaičiui, mažėjo ir vaikų, augančių tose šeimose. Socialinės rizikos šeimose augančių vaikų skaičius per minėtą laikotarpį šalyje sumažėjo 6,4 proc., Kauno apskrityje – 11,5 proc., Prienų r. sav. – 11,4 proc. (3 priedo 32 lentelė).

2011–2014 m. socialinės rizikos šeimų skaičius VVG teritorijoje sumažėjo 3,4 proc., socialinės rizikos šeimose augančių vaikų skaičius sumažėjo 13,7 proc. Per minėtą laikotarpį sumažėjo socialinės rizikos šeimose vaikų iki 7 metų – 14,3 proc., vaikų nuo 7–13 metų – 28,8 proc. (3 priedo 33 lentelė) (situacijos rodiklis Nr. 17).

Vadovaujantis Prienų r. sav. pateiktais duomenimis, duomenų apie skurdą patiriančių asmenų skaičių, socialinės rizikos šeimų skaičių pagal gyvenamąsias vietovėse nėra, todėl negalima pateikti šios informacijos ir atlikti analizės (1, 2 priedas, 3 priedo 34 lentelė). Prienų r. sav. pateiktais duomenimis skurdą patiriančių asmenų skaičius VVG teritorijoje 2011–2014 m. padidėjo 1,3 proc.

16

Suaugusių neįgalių asmenų skaičius Prienų r. sav. duomenimis Prienų r. sav. 2011–2014 m. sumažėjo 3 proc., vaikų su negalia – 12 proc. Prienų r. sav. duomenimis VVG teritorijoje apskaita nevedama, todėl pateikti duomenų nėra galimybės (3 priedo 35 lentelė).

Prienų r. sav. asmenų, sergančių priklausomybės ligomis, 2011–2014 m. sumažėjo 28 proc., VVG teritorijoje per minėtą laikotarpį sumažėjo 66 proc. (3 priedo 36 lentelė) (situacijos rodiklis Nr. 18).

2011–2014 m. vienišų, socialinės rūpybos ar globos reikalaujančių asmenų skaičius Prienų r. sav. sumažėjo 5,8 proc., VVG teritorijoje – 1 proc. Didžiausias jų skaičius buvo 2011 m. Veiverių seniūnijoje – 101 asmuo, mažiausias – Naujosios Ūtos seniūnijoje – 22 asmenys (3 priedo 37 lentelė).

Socialinės pašalpos gavėjų skaičius 2011–2013 m. Lietuvoje sumažėjo 14 proc., Kauno apskrityje – 11,8 proc., Prienų r. sav. – 11,8 proc. (3 priedo 38 lentelė) (situacijos rodiklis Nr. 19). Sumažėjus socialinės pašalpos gavėjų skaičiui, atitinkamai mažėjo ir išlaidos socialinėms pašalpos. Jos minėtu laikotarpiu šalyje sumažėjo 17 proc., Kauno apskrityje – 15,4 proc., Prienų r. sav. – 17,5 proc.

Apibendrinant socialinę būklę Prienų r. sav. ir VVG teritorijoje, darytina išvada, kad socialiniai pokyčiai būdingi Lietuvos tendencijoms. Vyksta spartus gyventojų skaičiaus mažėjimas, turintis įtaką apsirūpinimo kvalifikuota darbo jėga galimybei. Savivaldybė tarp gyventojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, atsilieka 37,3 proc. nuo šalies, 43,8 proc. nuo Kauno apskrities lygio. Savivaldybėje ženkliai didesnę procentinę dalį užima gyventojai su pagrindiniu ir pradiniu išsilavinimu. Neatsižvelgiant į bedarbių skaičiaus mažėjimą, 2014 m. Jiezno seniūnijoje buvo 197 bedarbiai, Stakliškių seniūnijoje – 166 bedarbiai, Balbieriškio seniūnijoje – 159 bedarbiai, Ašmintos seniūnijoje – 107 bedarbiai. Aktuali lieka gyventojų užimtumo problema. Vyksta neigiami gyventojų demografinės struktūros pokyčiai. Demografinės senatvės koeficientas savivaldybėje nuo 128 gyventojo 2006 m. padidėjo iki 163 asmens 2014 m. Gyventojams kelia nerimą mažėjantis vaikų skaičius, uždaromos mokyklos, senstanti visuomenė, išliekantis didelis socialinės paramos poreikis, didėjantis išlaikytinių skaičius. Tam, kad būtų stabilizuota padėtis ir įvyktų teigiami poslinkiai, vietos gyventojai siūlo gerinti socialinę, ekonominę infrastruktūrą, didinti gyventojų užimtumą ir gerinti pragyvenimo lygį. Vietos gyventojai pagrindiniu poreikiu įvardina verslų kūrimą ir plėtrą, įsidarbinimo galimybių didinimą. Gyventojai pasisako, kad būtų plečiamas socialinių paslaugų spektras, ypač neįgaliesiems ir vyresnio amžiaus asmenims. Vietos gyventojai pirmumą suteikė pagrindiniams poreikiams ir prioriteto tvarka suteikė pirmą vietą „Mažinti skurdo riziką VVG teritorijoje, kuriant ir plėtojant verslus, darbo vietas vietos gyventojams“, antrą vietą „Didinti vietos gyventojų užimtumą, mažinti socialinę atskirtį, skatinant NVO socialinę, ekonominę veiklą, infrastruktūrą pritaikant vietos gyventojų poreikiams“, trečią vietą „Vietos gyventojų kvalifikacijos kėlimas, įgūdžių įgijimas“. Šių pagrindinių poreikių įgyvendinimui VPS yra numatyta vizija, prioritetai, priemonės ir veiklos sritys.

17

2.4. VVG teritorijos ekonominė situacija

Pagrindiniai makroekonominiai rodikliai nusako teritorijos (šalies, regiono, rajono) ekonominį potencialą pritraukti investicijas, jas išlaikyti ir kurti naują ekonominę vertę. Pagrindinius makroekonominius ir įmonės veiklos rodiklius parodo šie rodikliai ir jų kitimas: bendrasis vidaus produktas (BVP) ir jo augimas, pridėtinė vertė, tiesioginės užsienio investicijos, materialiosios investicijos, pajamos ir pelningumas, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, gyventojų užimtumas, nedarbas (proc.) ir kt.

Bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) šalies mastu didžiausias nuosmukis buvo 2009 m. – (minus) 14,6 proc. 2010 m. BVP padidėjo 1,5 proc. ir paskutiniaisiais 2012–2013 m. metinis didėjimas buvo 3,5 proc. Bendroji pridėtinė vertė sukurta žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje didėjo sparčiau ir 2013 m. jos dalis nuo bendros šalies pridėtinės vertės siekė 3,8 proc., 1 proc. daugiau nei 2009 m. Ūkio ir atskiro subjekto ekonominis augimas yra priklausomas ir įtakojamas investicijų ir žmogiškojo kapitalo pokyčių, jų užimtumo. Tiesioginė užsienio investicijos (toliau – TUI) vertinamos kaip vienas iš ūkio plėtros veiksnių, laikomos svarbia produktyvumą, o kartu ir ekonominį augimą skatinančia sąlyga. Prienų r. sav. 2013 m. pagal tiesiogines užsienio investicijas, tenkančias 1 gyventojui, atsilieka nuo Kauno apskrities 68,2 karto, nuo šalies – 60 kartų, taip pat ženkliai atsilieka nuo Kėdainių r. sav. ir kitų teritorinių subjektų apskrityje (3 priedo 39 lentelė) (situacijos rodiklis Nr. 20). Materialinės investicijos (toliau – MI) įvardijamos kaip viena iš ilgalaikio ekonomikos augimo prielaidų. Prienų r. sav. turi mažiausias materialines investicijas to meto kainomis Kauno apskrityje, be to, jos kryptingai mažėja. 2009–2013 m. jos sumažėjo 32,1 proc. ir yra 2,9 karto mažesnės už Raseinių r. sav., 11,7 karto – už Kauno r. sav materialines investicijas (3 priedo 40 lentelė) (situacijos rodiklis Nr. 21). Be tiesioginių ir materialinių investicijų į Prienų r. sav. ir VVG teritoriją 2011–2014 m. buvo pritrauktos investicijos iš ES ir kitų fondų. 2011–2014 m. buvo įgyvendinti 27 projektai, kurių vertė 14 734 392,66 Lt. 2011 m. įgyvendinti 4 projektai, kurių vertė 2 872 248,82 Lt, 2014 m. – 3 projektai, kurių vertė 373 689,67 Lt, likusieji įgyvendinti 2012–2013 m. (3 priedo 41 lentelė).

Ūkio modernizavimas, kuris apima inovacijas, naujų technologijų diegimą, iš esmės keičia darbo jėgos išteklių poreikį ir pokyčius rinkoje. Lietuvoje 2010–2014 m. užimtų gyventojų pagal ekonominės veiklos rūšis padidėjo 5,7 proc., Kauno apskrityje – 8,9 proc. 2014 m. pradžioje šalyje paslaugų sektoriuje buvo užimta 66,1 proc., apskrityje – 67,2 proc. Žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje šalyje buvo užimta 9,2 proc., Kauno apskrityje – 6,6 proc. gyventojų, likusi jų dalis dirbo pramonės ir statybų sektoriuose (3 priedo 42 lentelė).

Prienų r. sav. pagal Lietuvos Respublikos 2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenis 2011 m. žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje buvo užimti 869 arba 9,2 proc. gyventojų, pramonės šakoje – 19,3 proc. gyventojų, didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje, variklių transporto priemonių ir motociklų remonte – 16,7 proc. gyventojų, švietime, žmonių sveikatos priežiūroje ir socialiniame darbe – 20,3 proc. užimtų gyventojų (3 priedo 43 lentelė).

2015 m. gegužės mėn. registruoto nedarbo rodiklis Kauno teritorinės darbo biržos aptarnaujamoje teritorijoje, lyginant su balandžio mėn., toliau mažėjo ir mėnesio pabaigoje siekė 7,3 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų. 2015 m. gegužės 31 d. Kauno teritorinėje darbo biržoje buvo registruota beveik 26,4 tūkst. darbo neturinčių regiono gyventojų. Palyginus su praėjusių metų analogišku laikotarpiu, bedarbių skaičius sumažėjo beveik 3,2 tūkst., nedarbo rodiklis – 0,9 proc. Per 2014 m. gegužės mėnesį Kauno teritorinėje darbo biržoje bedarbiais užsiregistravo beveik 3,8 tūkst. asmenų, regiono darbdaviai ieškantiems darbo siūlė beveik 6,2 tūkst. laisvų darbo vietų.

2014 m. gegužės mėn. Prienų r. sav. užregistruotos 128 laisvos darbo vietos, iš jų: neterminuotam darbui – 115, terminuotam – 13, lyginant su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, jų sumažėjo 20,5 proc.

18

Gyventojų užimtumas yra įtakojamas ūkio subjektų pokyčių, kuriuose kuriamos darbo vietos. Prienų r. sav. ūkio subjektų skaičius yra mažiausias apskrityje (neskaitant Birštono sav.) bei mažiausias jų skaičiaus didėjimas. 2010–2014 m. jų skaičius padidėjo nuo 480 iki 489 arba 1,9 proc. Atkreiptinas dėmesys, kad 2014 m. veiklą vykdė tik 43,7 proc. įregistruotų ūkio subjektų (3 priedo 44 lentelė) (situacijos rodiklis Nr. 22). Pagal veikiančių ūkio subjektų skaičių 1 000 gyventojų Prienų rajono savivaldybė užima paskutinę vietą apskrityje ir 44,5 proc. atsilieka nuo šalies, 55,2 proc. – nuo Kauno apskrities vidurkio (3 priedo 5 pav.). Pagal ekonominės veiklos rūšis 2014 m. sausio 1 d. didžiausias ūkio subjektų skaičius – 142 arba 29 proc. užsiėmė didmeninė ir mažmenine prekyba, variklių transporto priemonių ir motociklų remontu, žemės ūkiu, miškininkyste ir žuvininkyste – 13 ūkio subjektų. Didelė dalis ūkio subjektų vykdė švietimo, žmonių sveikatos priežiūros ir socialinį darbą bei kitas veiklas (3 priedo 45 lentelė). Ūkio subjektai apima visą savivaldybės biudžetinę ir verslo sandarą. Ekonomikos varomoji jėga yra verslo įmonės, ypač smulkus ir vidutinis verslas. 2014 m. pradžioje savivaldybėje veiklą vykdė 330 mažų ir vidutinių įmonių (toliau – MVĮ), kurios sudarė 99,7 proc. visų veikiančių įmonių savivaldybėje. Pagal įmonių teisinę formą dominavo uždarosios akcinės bendrovės, kurios sudarė 61,5 proc. veikiančių MVĮ, ir individualios įmonės, kurioms teko 33,3 proc. Prienų r. sav. turėjo mažiausią MVĮ skaičių apskrityje (3 priedo 46 lentelė). 187 MVĮ turėjo iki 5 darbuotojų, 5–9 darbuotojų skaičiaus grupėje pateko 64 MVĮ, 10–19 amžiaus grupėje – 45 MVĮ, tik 1 MVĮ turėjo nuo 150 iki 249 darbuotojų skaičių (3 priedo 47 lentelė). Integruotas ekonominę ir verslumo būklę parodantis rodiklis yra veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičius, tenkantis 1 000 gyventojų. Prienų r. sav. pagal šį rodiklį užėmė paskutinę vietą tarp apskrities savivaldybių. 2014 m. pradžioje savivaldybėje 1 000 gyventojų teko 11,79 MVĮ – tai 1,96 karto mažiau už šalies ir 1,99 karto – už Kauno apskrities lygį (3 priedo 48 lentelė) (situacijos rodiklis Nr. 23). Prienų rajone veikiančių MVĮ veiklos spektras gana platus: nuo medienos gamybos ir prekybos medienos produktais, statybos, rekonstrukcijos ir remonto darbų iki žemės ūkio, pramonės ir kitų veiklų.

Kaip jau buvo minėta, VVG teritorija apima 99,2 proc. savivaldybės teritorijos ploto. Didžioji dalis įmonių veiklą vykdo VVG teritorijoje. Prienų rajone VVG teritorijoje veikia keletas išskirtinės veiklos įmonių:

– UAB „Sportinė aviacija ir Ko“, įkurta 1969 m., daugiau kaip 35 metus projektuoja ir gamina aukštos kokybės rekordinius sklandytuvus. Tai viena iš 5 pasaulyje esančių įmonių, kurioje projektuojami ir gaminami aukščiausios klasės varžyboms skirti sklandytuvai. Per daugelį metų sukurtas pasaulinis prekybos atstovų tinklas, apimantis daugiau kaip 30 šalių, prisideda prie sėkmingos gaminamos produkcijos reklamos, platinimo ir aptarnavimo. Beveik visi gaminiai, išskyrus smulkius vienetinius užsakymus, parduodami užsienio šalyse situacijos rodiklis Nr. 24. – UAB „Termikas“ – įmonė esanti Pociūnuose, užsiimanti akrobatinių orlaivių, jų komponentų ir variklių remontu, pardavimu. Siekiant pritraukti įmonių persikėlimą iš kitų teritorijų bei skatinti naujų įmonių steigimąsi, svarstytinos įmonių atleidimo nuo turto ir žemės arba žemės nuomos mokesčio galimybės. Didžiausių įmonių, veikiančių Prienų r. sav., sąrašas pateikiamas 3 priedo 49 lentelėje. Vykdomi verslai VVG teritorijos seniūnijose pateikiami 3 priedo 50 lentelėje. Verslas plačiausiai išplėtotas Veiverių, Jiezno ir Balbieriškio seniūnijose. Iš viso VVG teritorijoje veikia 174 verslo įmonės, kurios sukuria 2 035 darbo vietas. Dominuojantys verslai: mažmeninė prekyba, įvairios paslaugos, medienos ruoša ir kt.

Iki šiol nevyriausybinės organizacijos VVG teritorijoje vykdė kultūrinę, sportinę ir kitą socialinę veiklą, telkdamos vietos gyventojus jų socialinės problemoms spręsti, tačiau, siekiant vietos gyventojų gyvenimo kokybės, ieškant naujų galimybių, pomėgių, saviraiškos priemonių realizavimui, nevyriausybinės organizacijos ieško naujos socialinės ir ekonominės veiklos, kai kurios NVO jau pradeda vystyti bendruomeninį, socialinį verslą. Skriaudžiuose yra įkurtas amatų kiemelis, kuris gavo finansavimą iš VVG, įgyvendinant vietos plėtros 2009–2014 m. strategiją. Jame mokoma keramikos amato. Šiuo metu Skriaudžių amatų kiemelio įkūrėjai rengia ir įgyvendina

19

edukacinį projektą jaunimui „Molinukas“. Į projektą įtraukiami bendruomenės nariai ne tik iš Skriaudžių, bet ir Veiverių, Mauručių, Juodbūdžio kaimų. Edukacinę programą sudaro 4 užsiėmimai. Jų metu lankytojas sužino apie dekoratyvinę keramiką, susipažįsta su molio savybėmis bei panaudojimu, kuriant įvairios paskirties daiktus, kurie gali tapti puikia namų interjero detale ar dovana draugui. Programos metu lankytojai gali nusilipdyti įvairius dekoratyvinius daiktus. Siekiama, kad amatų kiemelis taptų ne tik produktyvia laisvalaikio ir poilsio leidimo vieta tiek jaunimui, tiek pagyvenusiems, socialiai pažeidžiamiems bei neįgaliesiems kaimo žmonėms, bet ir ilgainiui peraugtų į socialinį verslą.

Socialinio verslo tendencijos užsimezga ir Žemaitkiemio bendruomenėje. Iš projektinės veiklos suremontuotose bendruomenės patalpose nuolat organizuojami kultūriniai – švietėjiški renginiai, sąskrydžiai, sportinės varžybos, susitikimai–vakaronės su kitų užsienio šalių bendruomenės nariais. Bendruomenė užmezgusi glaudžius ryšius su Indijos ir Ruandos bendruomenėmis, kurioms atvykus reikalingas laikinas apgyvendinimas. Taip pat dažnai iškyla poreikis apgyvendinti konferencijų dalyvius, stovyklų ir kitų renginių dalyvius. Poreikiams tenkinti bendruomenė iš vietos plėtros strategijos planuoja teikti projektą ir įrengti apgyvendinimo patalpas, sukurti materialinę bazę bendruomeniniam gyvenimui puoselėti, socialiniam užimtumui skatinti. Bendruomenė organizuos edukacinius užsiėmimus sveikos gyvensenos tema, bus sukurtos darbo vietos (situacijos rodiklis Nr. 25).

Prienų rajono savivaldybė, įgyvendindama Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros rėmimo programą, kasmet teikia tikslinę paramą rajono verslininkams. Parama skiriama už naujai sukurtas darbo vietas, daliniam banko paskolų palūkanų kompensavimui, taip pat įmonėms, savo lėšomis pagerinusioms savivaldybei priklausančio turto būklę (situacijos rodiklis Nr. 26).

Prienų r. sav. išvystytas paslaugų sektorius. Komunalinis ūkis apima paslaugas, kuriomis užtikrinamas tinkamas ir pakankamas gyvenamosios aplinkos atliekų tvarkymas ir tvarkos palaikymas. Prienų rajono komunalines atliekas surenka UAB ,,Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ ir UAB „Dzūtra“.Vandens kokybės priežiūra, valymu ir stebėsena rajone rūpinasi UAB „Prienų vandenys“. Prienų rajono gyventojams vanduo yra imamas iš 18 eksploatuojamų vandenviečių bei 27 gręžinių (situacijos rodiklis Nr. 27).

Prienų krašto, magistraliniai ir tarptautinės reikšmės keliai turi didelę reikšmę Prienų rajono vystymuisi, kadangi eismo intensyvumas šiuose keliuose yra didelis, jais atvyksta didžioji dalis rajono lankytojų ir vykdomas tranzitinis krovinių gabenimas. Prienų rajonas yra išsidėstęs netoli pagrindinių šalies kelių (tarptautinės reikšmės kelių), kuriuose eismo intensyvumas yra didžiausias, lyginant su kitais šalies keliais. Tai rodo, kad Prienų rajonas, esantis pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Marijampolės, turi gerai išvystytą susisiekimo sistemą, o perspektyvos šioje srityje taip pat yra geros (situacijos rodiklis Nr. 28).

Rekreacinės teritorijos rajone sudaro tik 30,4 proc.: 27,6 proc. – miškai ir 2,8 proc. –vandenys. Prienų rajono dalis, kurioje išsidėstęs Nemuno kilpų regioninis parkas, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane priskiriamas prie didelio rekreacinio potencialo teritorijų. Prienų rajone nemažai turizmui patrauklių rekreacinių išteklių, kuriuos būtų galima pritaikyti rekreacinio turizmo poreikiams. Norint vystyti rekreacinį turizmą, būtina sutvarkyti šių objektų aplinką, įrengti reikalingą infrastruktūrą, pasirūpinti informacinėmis priemonėmis. Prienų r. sav. veiklą vykdo 11 kaimo turizmo sodybų (3 priedo 51 lentelė). Turtingas gamtos ištekliais ir kultūros paveldu kraštas traukia poilsiui ir pramogoms vietos ir užsienio gyventojus. 2011–2014 m. savivaldybėje apgyvendinimo įstaigų skaičius padidėjo 2 kartus, apgyvendintų turistų skaičius apgyvendinimo įstaigose padidėjo nuo 1 558 iki 7 308 lankytojų arba 4,6 karto (3 priedo 52 lentelė) (situacijos rodiklis Nr. 29). Turizmo plėtra VVG teritorijoje turi neišnaudotas galimybes ir pasitarnautų verslų plėtrai, darbo vietoms kurti ir socialinei atskirčiai mažinti.

20

Savivaldybėje naudojamos ir kitos darbinių santykių reguliavimo ir įteisinimo formos. Tai darbinė veikla pagal individualios veiklos liudijimus ir individualios veiklos pažymą. 2014 m. 451 asmeniui buvo išduotos individualios veiklos pažymos. 2014 m. pradžioje 710 fizinų asmenų dirbo įsigiję verslo liudijimus. Jų skaičius 2011–2014 m. padidėjo 10,3 proc. Padidėjimo priežastį lėmė taikomos savivaldybės lengvatos, dirbantiems pagal individualios veiklos liudijimą. 2014 m. dirbančių gyventojų su lengvatomis skaičius savivaldybėje sudarė 64,6 proc. ir jiems pritaikyta 29,278 Lt lengvatų suma (3 priedo 53 lentelė). 2014 m. remiantis VMI duomenimis, pagal išduotos individualios veiklos pažymas 24 asmenys užsiėmė draudimo agentų ir brokerių veikla, 23 – variklinių transporto priemonių technine priežiūra ir remontu, 19 – reklamos agentūrų veikla, 19 – variklinių transporto priemonių ir motociklų didmenine ir mažmenine prekyba bei remontu ir kt. veiklomis.

Prienų r. sav. gyventojų skaičius, vykdančių individualią veiklą pagal pažymą, pagrindines vykdomas veiklas 2011–2014 m., padidėjo 69 proc. 2014 m. draudimo agentų ir brokerių veikla užsiėmė 34 asmenys, reklamos agentūrų veikla – 29 asmenys ir kt. (3 priedo 54 lentelė).

Verslų plėtra ir įvairios darbo santykių reguliavimo formos įtakojo darbo jėgos užimtumą. Prienų r. sav. bedarbių skaičius ekonominės krizės metu 2009–2010 m. padidėjo 68,7 proc. Pastarasis nuo 2010 m. pradėjo mažėti ir 2013 m. grįžo į 2009 m. lygį. Absoliutus bedarbių skaičius negali būti lyginamas su tokiu pat rodikliu kitose vietovėse. Palyginimui skaičiuojamas registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis (proc.). Pastarasis Prienų r. sav. 2009–2011 m. padidėjo nuo 8,7 iki 12,5, 2011–2014 m. sumažėjo nuo 12,5 iki 8,1 ir yra vienas žemiausių Kauno apskrityje (3 priedo 26 lentelė).

VVG teritorijoje pagrindinė ūkio šaka yra žemės ūkis. Ši šaka turi didelę ekonominę, socialinę ir aplinkosauginę reikšmę. Čia gaminama žemės ūkio produkcija, kuriamos arba išlaikomos darbo vietos, gaunamos pragyvenimui pajamos, tausiai naudojami gamtos ištekliai. Prienų r. sav. žemės fondas 2014 m. pradžioje sudarė 103 073 ha. Žemės ūkio naudmenos užima 59,4 proc. bendro žemės fondo. Didesnis procentas ž. ū. naudmenų tenka tik Kėdainių ir Raseinių r. sav. Ariama žemė sudaro 83,6 proc. ž. ū. naudmenų ploto ir tai rodo intensyvų jų panaudojimą (3 priedo 55 lentelė) (situacijos rodiklis Nr. 30).

Baigiant reformuoti kaimo ūkinę sistemą, pagrindinis žemės ūkio produktų gamintojas tapo ūkininko ūkis. Šalyje, Kauno apskrityje ir Prienų r. sav. 2009–2014 m. didėjo ūkininkų ūkių ir juridinių valdų valdytojų skaičius. Savivaldybėje ūkininko ūkių skaičius padidėjo 6,8 proc., juridinių valdų valdytojų skaičius – 57,1 proc., Kauno apskrityje atitinkamai – 6,7 proc. ir 86,8 proc. 2011–2014 m. laikotarpiu tos pačios didėjimo tendencijos (3 priedo 56 lentelė). Tie pokyčiai rodo, kad ūkininkų ūkiai yra juridiškai įforminami ir teisėtai vykdo ūkinę veiklą. Prienų r. sav. atsilieka nuo kitų apskrities savivaldybių pagal vidutinį ūkio dydį (ha). 2014 m. lapkričio 1 d. pastarasis buvo tik 6,71 ha, t. y. 2,08 karto mažesnis už Raseinių, 1,6 karto – už Kauno r. sav. ir kitas (3 priedo 6 pav.) (situacijos rodiklis Nr. 31). Prienų r. sav. ir kituose teritoriniuose lygmenyse dominavo smulkios iki 5 ha ž. ū. naudmenų valdos. Nors jų skaičius savivaldybėje 2009–2014 m. sumažėjo 30,5 proc., 2011–2014 m. – 26,1 proc., tačiau 2014 m. pradžioje jos savivaldybėje sudarė 68,8 proc. visų valdų. Ūkiai nuo 5 ha iki 20 ha sudarė 27,3 proc., nuo 50 ha iki 100 ha – 0,6 proc. ir daugiau negu 100 ha savivaldybėje buvo tik 22 valdos. Tos pačios tendencijos buvo ir šalies, ir Kauno apskrities mastu (3 priedo 57 lentelė).

Lėtas žemės plotų konsolidavimas ir dėl to smulkūs ūkiai turi įtakos žemės ūkio šakos efektyvumui didinti. Savivaldybėje sėkmingai vystomos įvairios žemės ūkio šakos. Keičiantis rinkos sąlygoms, Kauno apskrityje ir Raseinių r. sav. plečiami javų pasėlių plotai ir didinama jų gamyba. 2011–2014 m. javų pasėlių plotai apskrityje padidėjo 23,3 proc., savivaldybėje – 23,4 proc. (3 priedo 58 lentelė). Javų derlingumas 2011–2014 m. padidėjo nuo 32,7 iki 40,9 šimtų kg iš 1 ha, bendrasis javų derlius padidėjo nuo 51,7 tūkst. iki 79 tūkst. tonų (situacijos rodiklis Nr. 32). Integruotą gyvulininkystės produkcijos gamybos apimtį parodo gyvulininkystės produktai,

21

perskaičiuoti į pieną (N). 2011–2014 m. gyvulininkystės produktų gamyba didėjo visose Kauno apskrities sav., išskyrus Prienų, Raseinių ir Birštono sav. (3 priedo 59 lentelė). Dauguma apskrities savivaldybių specializuojasi augalininkystės produktų gamyboje. 2013 m. Prienų r. sav. bendrojoje ž. ū. produkcijos struktūroje augalininkystės produkcija sudarė 61 proc., gyvulininkystės šakos produkcijai teko 39 proc. Apskrityje tik Kaišiadorių r. sav. dominuoja gyvulininkystės šaka ir ji gamina 78,6 proc. visos bendrosios žemės ūkio produkcijos (3 priedo 7 pav.). Prienų r. sav. ir ūkių skaičiaus struktūra rodo augalininkystės specializacijos kryptį. Ūkių, kuriuose augalininkystė yra pagrindinė ūkio šaka, skaičius 2010–2014 m. padidėjo 9,8 proc. ir jie 2014 m. užėmė 64,3 proc. tarp visų ūkių. Per analizuojamą laikotarpį 36 kartus padidėjo miškininkystės ūkių ir 5,3 karto ūkių, kuriuose vykdoma pagrindinė alternatyvi veikla žemės ūkiui (3 priedo 60 lentelė).

Keičiantis žemės ūkio struktūrai, kito ir žemės ūkio valdų ir ūkininkų ūkių narių skaičius. Ūkininkų ūkių narių skaičius 2009–2014 m. šalyje padidėjo 6,3 proc., Kauno apskrityje – 4,4 proc. ir Prienų r. sav. – 5,8 proc. Tie patys pokyčiai vyko 2011–2014 m. laikotarpiu. Stambėjant žemės ūkio valdoms, žemės ūkio valdų narių skaičius šalyje mažėjo 37,6 proc., Kauno apskrityje – 41 proc. ir savivaldybėje – 29 proc. Nuo 2011 m. iki 2014 m. pastebimas žymus mažėjimas (3 priedo 61 lentelė). Savivaldybėje lėtesnius žemės ūkio valdų narių skaičiaus mažėjimo tempus lėmė atsiliekanti žemės ūkio valdų konsolidavimo eiga. Vidutinis ūkio dydis (ha) savivaldybėje – vienas iš mažiausių apskrityje.

Darbo jėgos pokyčiai ir mokslinė pažanga žemės ūkyje didina reikalavimus darbo jėgos ištekliams. Ūkininkų demografiniai pokyčiai savivaldybėje būdingi šalies būklei. 2012–2014 m. savivaldybėje 1,8 proc. sumažėjo ūkininkų iki 40 m., ūkininkų nuo 40 iki 55 m. padidėjo 10,2 proc. ir ūkininkų virš 55 metų skaičius padidėjo 10,5 proc. (3 priedo 62 lentelė) (situacijos rodiklis Nr. 33). Panaši padėtis ir kitose apskrities savivaldybėse. Visuomenės senėjimo, ypač žemės ūkio sektoriuje, reiškinys būdingas daugumai valstybių. Žemės ūkio pertvarka įtakojo ir žemės ūkio specialistų rengimą bei jų įdarbinimą. 2009–2014 visuose teritoriniuose lygmenyse mažėjo valdų valdytojų, turinčių aukštesnįjį išsilavinimą. Didesni mažėjimo tempai pastebimi nuo 2011 m. Specialistų su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu šalyje sumažėjo 12 proc., Kauno apskrityje – 12,5 proc. ir Prienų r. sav. – 4,5 proc. Mažėjo žemės ūkio specialistų, turinčių aukštąjį neuniversitetinį, aukštesnįjį ir net turinčių profesinį išsilavinimą. Savivaldybėje specialistų, turinčių aukštesnįjį išsilavinimą, tais pačiais metais sumažėjo 19,8 proc. ir specialistų, turinčių profesinį išsilavinimą – 20,8 proc. (3 priedo 63 lentelė) (situacijos rodiklis Nr. 34). Žemės ūkio specialistų rengimas, jų įdarbinimas, ūkininkų kvalifikacijos kėlimas tampa vienas iš svarbiausių uždavinių, sprendžiant efektyvaus žemės ūkio plėtros problemas šalies ir vietos regiono mastu. Įvertinant Prienų r. sav. ekonominius poslinkius reikia atsižvelgti į savivaldybės išskirtinumą Prienų r. sav. 63 proc. gyventojų gyvena kaime ir jų pragyvenimo lygis žymia dalimi priklauso nuo žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės plėtros būklės. Savivaldybės žemės ūkio dirvožemiai įvertinti 40,4 našumo balo. Žemės ūkio vystymui sąlygos yra palankios. Savivaldybėje susiformavo efektyviai dirbančių įvairių sričių ūkių. Ūkininko Vidmanto Rasimo 1 219,7 ha dirbamos žemės plote auginami rapsai ir javai, Algimanto Mieliausko 687,9 ha dirbamos žemės ūkyje įsikūręs pieno ūkis, UAB „Išlaužo žuvis“ žuvininkystės ūkis, UAB „Daukšiagirio sodai“ sodininkystės ūkis ir kt. (3 priedo 64 lentelė) (situacijos rodiklis Nr. 35).

Prienų r. sav. ūkininkai užsiima ekologine žemdirbyste, ūkiai yra sertifikuoti. 2012 m. 34 ūkininkai ekologiškai ūkininkavo 794,25 ha plote, 2014 m. 34 ūkininkai – 778,59 ha plote. Prienų r. sav. Žemės ūkio skyriaus ir VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis duomenų apie užsiimančius žemės ūkio produktų perdirbimu ir realizavimu nėra.

Žemės ūkis pasaulinėje praktikoje – žemesnio pajamingumo ūkio šaka. Tai būdinga Lietuvoje ir Prienų r. sav. Vietos gyventojų netenkina darbo užmokesčio lygis, galimybė rasti tinkamą pagal gebėjimus darbą, ypač atokesnėse VVG teritorijose. Vietos gyventojai norėtų, kad

22

būtų kuriamos arba sudaromos galimybės patiems susikurti darbo vietą, gauti užmokestį arba pajamas, kurios patenkintų šeimos poreikius.

Vietos gyventojai pirmumą suteikė pagrindiniams poreikiams ir prioriteto tvarka suteikė pirmą vietą „Mažinti skurdo riziką VVG teritorijoje, kuriant ir plėtojant verslus, darbo vietas vietos gyventojams“, antrą vietą „Didinti vietos gyventojų užimtumą, mažinti socialinę atskirtį, skatinant NVO socialinę, ekonominę veiklą, infrastruktūrą pritaikant vietos gyventojų poreikiams“. Šiems pagrindiniams poreikiams įgyvendinti VPS yra numatyta vizija, prioritetai, priemonės ir veiklos sritys. VPS numatyta vizija atitinka vietos gyventojų poreikius. Vizijoje numatyta, kad „VVG teritorija – ekonomiškai stiprėjantis kraštas su išvystytais verslais, kuriame gyvena kūrybingi žmonės, aktyvios vietos bendruomenės, kartu su socialiniais, valdžios ir verslo partneriais užtikrinančios harmoningą socialinę, ekonominę, aplinkosauginę ir kultūrinę kaimo vietovių plėtrą“. VPS numatytų prioritetų, priemonių, veiklos sričių įgyvendinimas leis pasiekti vizijoje numatytus tikslus ir patenkinti vietos gyventojų pagrindinius poreikius.

23

2.5. VVG teritorijos socialinė infrastruktūra ir kultūros ištekliai

VVG teritorijoje 2011 m. veikė 34 kaimo bendruomenės, kurios įgyvendino 28 projektus, kurių vertė 589 750,00 Lt, 2014 m. – 38 kaimo bendruomenės, įgyvendino 32 projektus, kurių vertė 2 179 420,00 Lt (3 priedo 65 lentelė) (situacijos rodiklis Nr. 36). Skaitlingiausios seniūnijos kaimo bendruomenių skaičiumi yra Veiverių seniūnija, kurioje veikia 7 kaimo bendruomenės, Jiezno – 6 kaimo bendruomenės. Daugiausiai projektų įgyvendino Veiverių ir Šilavoto seniūnijų kaimo bendruomenės. 2014 m. daugiausiai investicijų pritraukta į Veiverių seniūniją – 608 798,00 Lt, Šilavoto seniūniją – 324 174,00 Lt. Prienų rajono savivaldybės duomenimis 2011 m. veikė kitos 67 nevyriausybinės organizacijos, įgyvendinusios 11 projektų, kurių vertė 250 000,00 Lt. 2014 m. veikė 74 nevyriausybinės organizacijos, įgyvendino 17 projektų, kurių vertė 250 000,00 Lt. Prienų r. sav. 2011–2014 m. jaunimo organizacijų skaičius padidėjo nuo 3 iki 5, narių skaičius – nuo 150 iki 250 narių, VVG teritorijoje išliko 2, kurios jungia 70 narių (3 priedo 66 lentelė). Didžioji dalis jaunimo organizacijų veiklas vykdo Prienų mieste. Tokia veikla nėra vykdoma Ašmintos, Išlaužo, Naujosios Ūtos ir Pakuonio seniūnijose. Nevyriausybinių jaunimo organizacijų veikla vykdoma Prienų, Šilavoto, Balbieriškio, Jiezno, Veiverių ir Stakliškių seniūnijose. Dažniausiai Lietuvoje veikiančios jaunimo organizacijos finansavimą gauna vykdydamos projektinę veiklą, rinkdamos nario mokestį, gaudamos 2 proc. GPM ar veiklą organizuodamos kartu su stambesne bei gimininga organizacija. Prienų rajono savivaldybėje veikiančios jaunimo organizacijos neprivalo teikti ar publikuoti finansinės veiklos ataskaitų, todėl tokių duomenų pateikti nėra galimybės. Prienų rajono savivaldybės administracija skiria asignavimus jaunimo veiklai, tačiau bendra suma yra per maža, siekiant plėtoti aktyvią jaunimo užimtumo veiklą. Prienų r. sav. ikimokyklinio ugdymo įstaigų skaičius per 2011–2014 m. išliko nepakitęs, t. y. 3 mokyklos. Vietų skaičius, tenkantis 100 vaikų, lankančių ikimokyklinio ugdymo įstaigas, Prienų r. sav. sumažėjo 5,5 proc. (3 priedo 67 lentelė). Kauno apskrities savivaldybėse ikimokyklinio ugdymo įstaigų skaičius 2011–2014 m. kito nežymiai arba išliko nepakitęs. Tačiau Kauno m. sav. pastarųjų skaičius padidėjo nuo 86 2011 m. iki 93 2014 m. Bendrojo ugdymo mokyklų skaičius 2011–2014 m. Prienų r. sav. sumažėjo 33,3 proc. Didelis mokyklų skaičiaus mažėjimas per minėtą laikotarpį buvo Kauno r. sav, Kėdainių r. sav. Atitinkamai mažėjo ir bendrojo ugdymo mokyklų mokinių skaičius. Prienų r. sav. per minėtą laikotarpį pastarasis sumažėjo 20 proc. 2013–2014 mokslo metais Prienų rajono savivaldybėje veikė 12 bendrojo ugdymo mokyklų (3 gimnazijos, 1 vidurinė, 7 pagrindinės ir 1 progimnazija), 3 neformaliojo švietimo mokyklos ir 2 švietimo pagalbos įstaigos. Mokyklose mokėsi 3 064 mokiniai (palyginus su praėjusiais mokslo metais, mažiau 320 mokinių) ir 191 priešmokyklinukas (mažiau 22 nei pernai). Mokyklose veikė 200 klasių komplektų (lyginant su praėjusiais mokslo metais, mažiau 18 komplektų) (1, 2 priedas, 3 priedo 68 lentelė). 2014–2015 mokslo metus savivaldybėje pradėjo 12 bendrojo ugdymo mokyklų (3 gimnazijos, 1 vidurinė, 7 pagrindinės ir 1 progimnazija), 3 neformaliojo švietimo mokyklos, 3 lopšeliai–darželiai ir 2 švietimo pagalbos įstaigos. Mokslo metais mokyklose mokosi 2 941 mokinys (palyginus su praėjusiais mokslo metais, mažiau 123 mokiniais, šis sumažėjimas akivaizdžiai mažesnis nei metai prieš tai) ir 196 priešmokyklinukai (5 daugiau nei pernai). Mokyklose veikia 198 klasių komplektai (lyginant su praėjusiais mokslo metais, mažiau 2 komplektais). Prienų r. sav. ikimokyklinio ugdymo prieinamumo klausimas sprendžiamas pakankamai gerai – vietų darželiuose užtenka visiems norintiems. Be to, stabilus ikimokyklinio amžiaus vaikų skaičius Prienų rajone (pernai darželiuose buvo ugdomi 547 vaikai, šiemet – 552 vaikai) nuteikia

24

optimistiškai. Pagal ikimokyklinio ugdymo programas 2014 metais Prienų r. sav. vaikai buvo ugdomi 3 Prienų miesto lopšeliuose–darželiuose, Prienų lopšelio–darželio „Gintarėlis“ Strielčių ikimokyklinio ugdymo skyriuje, Pakuonio pagrindinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo grupėje bei prie kitų pagrindinių mokyklų kaimo vietovėse veikiančiuose 7 skyriuose. Birštono ir Prienų r. sav. profesinio mokymo įstaigų neturi. Prienų rajono ir VVG teritorijos jaunimas gali rinktis Kauno apskrities profesines mokyklas, kurių skaičius 2011–2014 m. išliko vienodas, kiekvienoje savivaldybėje po 1, Kauno m. sav. didžiausias jų skaičius – 8 (3 priedo 69 lentelė) (situacijos rodiklis Nr. 37). Prienų rajonas neturi aukštųjų mokyklų, kolegijų ar universitetų, tačiau 2014 m. Kauno apskrityje, Kauno m. sav. veikia 5 kolegijos ir 4 universitetai. Prienų r. sav. 2011–2014 m. veikė 6 socialinių paslaugų įstaigos, iš jų: 2 – Prienų mieste. VVG teritorijoje minėtu laikotarpiu veikė 4 tokios įstaigos: 2 Jiezno seniūnijoje, po 1 Veiverių ir Balbieriškio seniūnijose (3 priedo 70 lentelė). Didžiausias patvirtintas vietų skaičius ir faktinis paslaugų gavėjų skaičius yra Prienų globos namuose, Prienų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centre, Jiezno VGN. Šių įstaigų paslaugomis naudojasi ir VVG teritorijos gyventojai. Prienų r. sav. 2011–2014 m. bibliotekų skaičius nekito, išliko 24 bibliotekos. 2014 m. didžiausias bibliotekų skaičius Kauno apskrityje yra Kėdainių r. sav. – 37 ir Kauno r. sav. – 32 (3 priedo 71 lentelė). 2014 m. kultūros centrų skaičius Kauno apskrityje didžiausias Kauno r. sav. – 26. 2011–2014 m. kultūros centrų skaičius Prienų r. sav. nekito, veikia 10 centrų. Kauno apskrityje veikia po 1 arba po 2 centrus savivaldybėse, didžiausias skaičius Kauno r. sav. – 10, Prienų r. sav. veikė 1 muziejus. Prienų kultūrinį gyvenimą ir veiklą organizuoja Prienų rajono kultūros ir laisvalaikio centras su savo 9 padaliniais – aptarnavimo zonomis, Prienų krašto muziejus su 4 padaliniais: Skriaudžių buities muziejumi, Rašytojo Vinco Mykolaičio–Putino gimtąja sodyba – muziejumi, Šilavoto „Davatkynas“, Veiverių krašto istorijos muziejumi, Prienų Justino Marcinkevičiaus viešąja biblioteka ir jos padaliniais. Pagrindiniai Prienų Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos (toliau – J. Marcinkevičiaus viešoji biblioteka) su jos padaliniais veiklos tikslai yra organizuoti Prienų rajono savivaldybės teritorijos ir VVG teritorijos gyventojų bibliotekinį ir informacinį aptarnavimą, tenkinti jų poreikius, modernizuoti bibliotekos bei jos padalinių veiklą. Visuose J. Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos padaliniuose veikia vieša interneto prieiga bei bendra vartotojų registracijos ir statistikos sistema, darbuotojai aprūpinti kompiuteriais ir programine įranga. Bibliotekose registruotų vartotojų skaičius 2011–2014 m. Prienų r. sav. išaugo 5 proc., apsilankymų skaičius minėtu laikotarpiu padidėjo 2 proc. (3 priedo 72 lentelė). VVG teritorijoje veikia 23 bibliotekos, kuriose registruotų vartotojų skaičius 2011–2014 m. sumažėjo 6 proc., apsilankymų skaičius minėtu laikotarpiu padidėjo 5 proc. 2011–2014 m. Prienų r. sav. Kultūros centruose renginių skaičius išaugo 4 kartus, renginių dalyvių skaičius – 3 kartus. VVG teritorijoje renginių skaičius išaugo 3, renginių dalyvių skaičius – 2,8 karto (3 priedo 73 lentelė) (situacijos rodiklis Nr. 38). 2011–2014 m. Prienų r. sav. muziejuose renginių skaičius išaugo 44 proc., renginių dalyvių skaičius – 2 kartus. VVG teritorijoje renginių skaičius išaugo 3 kartus, renginių dalyvių skaičius – 2 kartus (3 priedo 74 lentelė).

Prienų r. sav. 2011–2014 m. sveikatos priežiūros įstaigų skaičius nekito. Veikė 1 ligoninė ir 5 centrai, 2 ambulatorijos, 5 kaimo bendruomenės medicinos punktai: Naujosios Ūtos sen., Pakuonio sen., Ašmintos sen. Strielčių km., Šilavoto sen. Jiestrakio km., 5 odontologijos kabinetai, 4 privačios sveikatos priežiūros įstaigos.

25

VVG teritorijoje taip pat nekito sveikatos priežiūros įstaigų skaičius. Čia veikė 4 centrai, 2 ambulatorijos, 5 kaimo bendruomenės medicinos punktai, 2 privačios sveikatos priežiūros įstaigos, odontologijos kabinetų nėra (3 priedo 75 lentelė). Visose įstaigose minėtu laikotarpiu apsilankymų skaičius didėjo, išskyrus kaimo med. Punktuose, kuriuose apsilankymų skaičius sumažėjo. Prienų rajono policijos komisariatas yra Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato padalinys, kuris aptarnauja ir palaiko viešąją tvarką Prienų rajone. Policijai aktyviai talkina policijos rėmėjai. Prienų r. sav. ir VVG teritorijoje policijos rėmėjų (suaugusiųjų) skaičius išaugo nuo 35 2012 m. iki 42 2014 m., jaunųjų policijos rėmėjų skaičius auga nežymiai, t. y. 2014 m. jų buvo 6, saugios kaimynystės grupės išaugo nuo 2 2012 m. iki 21 2014 m. (3 priedo 76 lentelė). Jau keletą metų policijos rėmėjai kartu su viešosios tvarkos sergėtojais, kriminalistais, apylinkių inspektoriais patruliuoja gatvėse, švenčių ir masinių renginių metu, padeda sulaikant nusikaltėlius, drausmina viešosios rimties trikdytojus. 2011–2014 m. užregistruotų nusikalstamų veikų skaičius visose Kauno apskrities savivaldybėse didėjo, išskyrus Jonavos r. sav. 2014 m. didžiausias užregistruotų nusikalstamų veikų skaičius buvo Kauno m. sav. ir Kauno r. sav. Ištirtų nusikalstamų veikų dalis (proc.), palyginus 2011 m. su 2014 m., žymiai pagerėjo visose apskrities savivaldybėse. Aukščiausia ištirtų nusikalstamų veikų dalis (proc.) buvo Birštono sav. – 84 proc. (3 priedo 77 lentelė). Prienų r. sav. 2011–2014 m. užregistruotų nusikalstamų veikų skaičius sumažėjo 8,9 proc., ištirtų nusikalstamų veikų dalis (proc.) padidėjo nuo 49 proc. 2011 m. iki 70 proc. 2014 m. Prienų rajoną aptarnauja Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Prienų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba ir Biudžetinė įstaiga Prienų rajono savivaldybės priešgaisrinė tarnyba bei 6 ugniagesių komandos: Balbieriškio, Jiezno, Pakuonio, Stakliškių, Šilavoto ir Veiverių. VVG teritorijoje veikia 6 ugniagesių komandos: Balbieriškio, Jiezno, Pakuonio, Stakliškių, Šilavoto ir Veiverių. Įvykių skaičius VVG teritorijoje 2011–2014 m. padidėjo 18 proc. (3 priedo 78 lentelė). 2011–2014 m. gaisrų skaičius visose Kauno apskrities savivaldybėse išaugo, išskyrus Kauno m. sav. 2014 m. Kauno r. sav. buvo vienas didžiausių gaisrų skaičius – 873, tuo tarpu Birštono sav. vienas mažiausių – 19. Prienų r. sav. nagrinėjamu laikotarpiu gaisrų skaičius padidėjo 13,7 proc. (3 priedo 79 lentelė).

Prienų rajono savivaldybėje kūno kultūros ir sporto politiką formuoja Savivaldybės taryba. Prienų rajono savivaldybės kūno kultūros ir sporto centras – tai Prienų rajono savivaldybės biudžetinė įstaiga, organizuojanti ir koordinuojanti sportinę veiklą rajone. Šiame centre vykdomos neformaliojo sportinio ugdymo programos. Čia įvairiuose būreliuose sportinius gebėjimus stiprina Prienų r. sav. ir VVG jaunimas. Užsiėmimus šiose neformaliojo švietimo mokyklose lanko 27 proc. bendrojo lavinimo mokyklų mokinių. Neformaliojo ugdymo būrelius bendrojo ugdymo mokyklose lanko 69 proc. mokinių.

2014 m. Prienų rajono savivaldybėje veikė 22 sporto organizacijos – sporto ir aktyvaus laisvalaikio klubai (registruoti kaip asociacijos ar viešosios įstaigos). Savivaldybėje veikiantys sporto klubai prisideda prie gyvenimo kokybės ir sportavimo sąlygų gerinimo Prienų rajono savivaldybėje, o taip pat atstovauja atskirų grupių interesus įvairiose sporto ir aktyvaus laisvalaikio srityse. 2011–2014 m. šių organizacijų skaičius išaugo 29 proc., narių jose skaičius – 67 proc. VVG teritorijoje minėtu laikotarpiu sporto organizacijų skaičius ir jose narių skaičius išliko nepakitęs, 2014 m. veikė 8 sporto organizacijos su 160 narių (3 priedo 80 lentelė) (situacijos rodiklis Nr. 39). Šios organizacijos kultivuoja įvairias sporto šakas: krepšinį, sklandymą, kultūrizmą, lengvąją atletiką ir kt. (3 priedo 81 lentelė). Vis dėlto VVG teritorijoje Naujosios Ūtos, Pakuonio, Šilavoto ir Veiverių seniūnijose vykdančių veiklą sporto klubų nėra. Pastebėtina, kad didžioji dalis sporto klubuose kultivuojamų sporto šakų yra individualios. Valstybės institucijų VVG teritorijoje nėra.

26

Kultūros įstaigos vykdo savo veiklą, stengdamosi sudaryti kuo palankesnes sąlygas visų meno šakų plėtotei ir žanrų įvairovei, įtraukdamos į ją kuo daugiau bendruomenių, kolektyvų, individų. Kultūros renginiai, vykstantys Prienų, Balbieriškio, Jiezno, Stakliškių, Veiverių kultūros ir laisvalaikio centruose bei kultūrinio aptarnavimo zonose, yra skirstomi į mėgėjų meno kolektyvų, profesionalaus meno ir kitą veiklą.

Prienų kultūros ir laisvalaikio centras pagal užsiėmimų žanrą yra pritaikytas choreografijos, vokalo, teatro, muzikos studijoms. Jame buriasi ir dirba 20 mėgėjų meno kolektyvų, kurie ne tik šoka ir dainuoja, tačiau ir groja, vaidina, vienija vyresnio ir jaunesnio amžiaus veiklius bei iniciatyvius Prienų žmones. Prienų kultūros centras taip pat atsako už aptarnavimo zoną, kurią sudaro Naujosios Ūtos, Ašmintos, Išlaužo, Pakuonio ir Šilavoto seniūnijos.

Veiverių kultūros ir laisvalaikio centras vienija 9 kolektyvus ir ansamblius Veiveriuose, Skriaudžiuose ir Juodbūdyje. Balbieriškio kultūros ir laisvalaikio centras, vienijantis 7 mėgėjų meno kolektyvus, organizuoja kultūrinę veiklą visoje seniūnijoje, kuri yra šio centro kultūrinio aptarnavimo zona. Šio centro ansamblis „Dūmė“ ir šokių grupė „Fidema“ veiklą organizuoja aptarnavimo zonoje Kunigiškiuose. Stakliškių kultūros ir laisvalaikio centre veiklą vykdo 8 kolektyvai, o Jiezno kultūros ir laisvalaikio centre – 8 kolektyvai.

2011–2014 m. meno mėgėjų kolektyvų, studijų, būrelių skaičius Prienų r. sav. padidėjo 13 proc., VVG teritorijoje – 5 proc. (3 priedo 82 lentelė). Meno mėgėjų kolektyvų, studijų, būrelių dalyvių skaičius 2011–2014 m. Prienų r. sav. padidėjo 15 proc., VVG teritorijoje – 27 proc. Suorganizuotų renginių skaičius 2011–2014 m. Prienų r. sav. padidėjo 31 proc., VVG teritorijoje – 46 proc.

Prienų r. sav. ir VVG teritorijos gyventojai turi galimybes dalyvauti mėgėjų meno kolektyvų, profesionalaus meno ir kituose (tautodailės ir kitose parodose, šokiuose, edukaciniuose projektuose, ekspedicijose, pramoginės muzikos koncertuose ir pan.) renginiuose. Minėti renginiai vyksta kultūros ir laisvalaikio centruose bei kitose įstaigose, atliekančiose kultūros centrų funkcijas (kultūrinio aptarnavimo zonos).

Neformaliojo meninio ugdymo programas įgyvendina Prienų meno mokykla, Veiverių A. Kučingio meno mokykla, Jiezno muzikos mokykla, iš jų: 2 veikia VVG teritorijoje. Visos minėtos įstaigos yra neformaliojo švietimo mokyklos, finansuojamos iš Prienų rajono savivaldybės biudžeto. Prienų meno mokyklą lanko didžiausias mokinių skaičius. Šiose mokyklose 2011–2014 metais mokinių skaičius sumažėjo 5,2 proc. (3 priedo 83 lentelė). Prienų rajono savivaldybėje veikiančios meno mokyklos vykdo veiklą, atsižvelgiant į visuomenės poreikius, kintantį gyvenimo tempą bei tobulėjančias technologijas. Visų mokyklų mokiniai kasmet dalyvauja rajoniniuose, respublikiniuose, tarptautiniuose festivaliuose ir konkursuose.

VVG teritorijoje nėra teatro ir kino.

Prienai pasižymi istoriniu paveldu ir kultūros vertybėmis. Kultūros vertybių registre įregistruota 210 unikalių nekilnojamų kultūros vertybių, esančių Prienų rajone. Išskirtiniai objektai rajone: Prienų karinis miestelis, popieriaus dirbtuvės ir Daukšiagirės dvaras. Prienų rajone yra 10 dvarų: Balbieriškio, Daukšiagirės, Jiezno, Jundeliškių (Paverknių, Ustronės), Lielionių, Pagirmuonių, Patalmušio, Petkeliškių, Prienų, Rodomislės buvusios dvaro sodybos. Jiezno mieste esantis dvaro sodybos pastatų kompleksas – regioninės reikšmės. Prienų rajone yra 12 religinės paskirties statinių, o į LR paveldo registrą įrašytos yra 3 bažnyčios: Prienų, Jiezno ir Stakliškių katalikų bažnyčios. Prienų rajone yra ir istorijos objektų – tai kraštą garsinusių žmonių kapai, įvairūs paminklai, žydų genocido aukų ir Lietuvos partizanų kapai.

27

Prienų archeologijos ir mitologijos objektus sudaro 30 piliakalnių, 19 piliakalnių su gyvenvietėmis, 19 gyvenviečių, 1 dvarvietė, 6 pilkapynai, 1 kapinynas, 10 mitologinių akmenų ir akmenų grupių, 1 kalnas.

Kultūros paveldo objektai yra lankomi turistų, tačiau didžioji jų dalis yra apleisti, nuniokoti. Sutvarkius minėtus objektus, būtų galima juos pritaikyti turizmo poreikiams.

Prienų rajonas turi susiformavusias amatų tradicijas, kurios puoselėjamos ir šiandien. Amatininkai užsiima medžio dirbinių, vilnos gaminių gamyba, pyragų kepimu, midaus, midaus nektaro, midaus balzamo gamyba ir kt. Šiuo metu Prienų rajone veiklą vykdo 8 sertifikuoti amatininkai ir 2 uždarosios akcinės bendrovės, sertifikuoti 227 produktai (3 priedo 84 lentelė) (situacijos rodiklis Nr. 40). Prienų rajonas garsėja midaus ir jo produktų gamyba. Per metus „Lietuviškas midus“ pagamina apie 100 tūkst. litrų midaus ir midaus gėrimų. Būtent Stakliškėse gaminami midaus gėrimai iš kitų gėrimų išsiskiria netradiciniu, ypatingu skoniu.

Prienų rajono savivaldybės amatininkai, garsindami savo krašto amatus, dalyvauja regioniniuose, respublikiniuose ir tarptautiniuose renginiuose.

Prienų rajone vyksta tradiciniai renginiai, kuriuos vykdo kultūros centrai. Prienų kultūros ir laisvalaikio centras kasmet Prienuose organizuoja tradicinį rajoninį renginį „Baltas paukštis“, skirtą Kultūros dienai paminėti, tradicinę rajono folkloro kolektyvų, muzikantų ir pasakorių šventę „Oi būdavo, būdavo“, respublikinį pagyvenusių žmonių šokių kolektyvų festivalį–konkursą „Revuona“, tarprajoninį vokalinių ansamblių festivalį–konkursą „Nemunėlio vingiai“, tradicinę rajono dainų ir šokių šventę „Tykiai, tykiai Nemunėlis teka...“, respublikinį instrumentinių grupių festivalį „Linksminkimos“, pučiamųjų instrumentų orkestrų ir choreografinių grupių festivalį „Varinis aidas“ ir kt. Balbieriškio kultūros ir laisvalaikio centras VVG teritorijoje organizuoja Liaudiškos muzikos kapelų festivalį „Tos kaimo vakaruškos“, respublikinį vyresniųjų tautinių šokių festivalį „ Ringio Ringiai“, tradicinį festivalį „Skamba gitaros stygos“, klojimo teatrų festivalį „Vėtrungė“, vokalinės muzikos festivalį–konkursą „Iš širdies į širdį“. Šie renginiai pritraukia didelį skaičių žiūrovų. VVG teritorijoje aktyvią kultūrinę veiklą vykdo NVO, kiekvienais metais VVG teritorijos seniūnijose vykdo tradicinius renginius (3 priedo 85 lentelė). Aktyviausios ir daugiausia renginių vykdo Jiezo, Veiverių seniūnijų NVO, kurios kasmet vykdo daugiau negu 30 renginių.

Apibendrinant socialinės infrastrukūros būklę, darytina išvada, kad Prienų VVG teritorijoje esama socialinė infrastruktūra sudaro minimalias švietimo, kultūros, sporto, socialinių paslaugų tenkinimo sąlygas vietos gyventojams. Susitikimų su vietos gyventojais metu išryškėjo aktualiausios socialinės infrastruktūros problemos: daugelio kultūros centrų pastatai yra avarinės būklės, patalpos netinkamos efektyviai veiklai vykdyti. 2007–2013 m. laikotarpiu iš VVG finansavimą patalpų remontui gavo tik Jiezno kultūros ir laisvalaikio centras. Balbieriškyje iš kitų KPP lėšų buvo pastatytas naujas pastatas. Centrams trūksta modernios kompiuterinės, skaitmeninės, garso įrangos, muzikos instrumentų bei kitų įrenginių, trūksta lėšų renginiams organizuoti (nuolatos reikia ieškoti rėmėjų), nėra specialistų, galinčių vesti įvairius užsiėmimus, (situacijos rodiklis Nr. 41).

Prienų rajono savivaldybės socialinio sektoriaus infrastruktūros būklė yra netolygi, kultūros sektoriaus specialistai ją vertina kaip prastą. Pastebėtina, kad Savivaldybės administracija rengia ir įgyvendina Europos Sąjungos struktūrinių fondų remiamus projektus, kurie sudaro sąlygas ne tik gerinti socialinių paslaugų kokybę, bet ir plėsti jų pasiūlos įvairovę. Gyventojai nori, kad ir toliau būtų gerinama socialinio sektoriaus infrastruktūros būklė, būtų ugdoma gyventojų motyvacija lankytis kultūros renginiuose, naudotis institucijų teikiamomis švietimo, medicinos, saugumo kultūros, socialinėmis ir kt. paslaugomis. Vietos gyventojai norėtų, kad būtų pagerinta visa socialinė infrastruktūra VVG teritorijoje.

28

Vietos gyventojai pirmumą suteikė pagrindiniams poreikiams ir prioriteto tvarka suteikė antrą vietą „Didinti vietos gyventojų užimtumą, mažinti socialinę atskirtį, skatinant NVO socialinę, ekonominę veiklą, infrastruktūrą pritaikant vietos gyventojų poreikiams“, ketvirtą vietą „Skatinti krašto kultūros savitumo išsaugojimą, tradicijų puoselėjimą“. Šiems pagrindiniams poreikiams įgyvendinti VPS yra numatyta vizija, prioritetai, priemonės ir veiklos sritys. VPS numatyta vizija atitinka vietos gyventojų poreikius. VPS numatytytų prioritetų, priemonių, veiklos sričių įgyvendinimas leis pasiekti vizijoje numatytus tikslus ir patenkinti vietos gyventojų pagrindinius poreikius.

29

2.6. VVG teritorijos gamtos išteklių analizė

Gamtos ištekliai sudaro prielaidas žmogaus ūkinei veiklai vykdyti ir gyvenimo poreikiams tenkinti. Jie sutelkti konkrečioje teritorijoje, kuri skiriasi įvairiausiais požymiais. Prienų r. sav. 2014 m. pradžioje bendras teritorijos plotas siekė 103 073,05 ha. Tai užima 12,7 proc. Kauno apskrities teritorijos ploto. Teritorijos struktūra rodo savivaldybės agrarinę kryptį. Žemės ūkio naudmenos užima 59,4 proc. bendro teritorijos ploto, tai 6,4 proc. daugiau nei šalyje ir 3,4 proc. – nei apskrityje. Žemės ūkio naudmenos įvertintos 40,4 našumo balo. Teritorija mažiau turtinga miškų ir vandenų plotais. Savivaldybėje miškai užima 27,6 proc. teritorijos, šalyje – 32,6 proc. Vandenims tenka 2,8 proc. teritorijos ploto, šalyje – 4 proc. Žemės ūkio naudmenyse 83,7 proc. užima ariama žemė ir tai rodo intesyvų žemės ūkio naudmenų panaudojimą (3 priedo 86 lentelė).

Žemės ūkio pasiekimai pateikti ankstesniames skyriuje. Prienų rajono miškingumas 2007–2014 m. kito nežymiai. 2007 m. miškai užėmė 27,6 proc. rajono teritorijos, 2014 m. – 27,6 proc. Miško apsaugą, priežiūrą, medynų ugdymą, atkūrimą (kasmet pasodinama apie 140 ha miško), medienos paruošą (paruošiama apie 80 tūkst. m3 medienos per metus), priešgaisrinę apsaugą vykdo miškų urėdija. Savivaldybėje santykinai mažesni miškų plotai, tačiau jie turi labai svarbią rekreacinę reikšmę, paįvairina landšaftą ir padaro patrauklesnę teritoriją. Tai rodo, kad nacionaliniu mastu yra svarbus miškų plotų atstatymas ir plėtra medienos pramonės, prekybos ir aplinkos kokybės gerinimo tikslais.

Savivaldybėje didelis dėmesys skiriamas tausiam gamtos išteklių naudojimui. Visuose teritoriniuose lygmenyse didėja žemės ūkio naudmenų plotas, kuriame ekologiškai ūkininkaujama. Šalyje 2009–2014 m. pastarasis padidėjo 3 kartus, Kauno apskrityje – 2,9 karto ir Prienų r. sav. – 4 kartus (3 priedo 87 lentelė). Ekologinis ūkininkavimas saugo dirvožemį, naudojama mažiau trąšų, pesticidų, mažiau teršiama gamta (situacijos rodiklis Nr. 42).

Savivaldybė įgyvendina tausaus išteklių naudojimo programą. Siekiama, kad Prienų rajono aplinka būtų švari, saugi, patogi. Pagrindiniai taršos šaltiniai: didžiausi teršėjai, esantys miestuose ir magistraliniuose keliuose – transportas, energetika ir pramonė. Daugumos pramonės įmonių ir energetikos objektų emisija sumažėjo dėl gamybos apimčių mažėjimo bei kuro rūšies pakeitimo. Daugelio energetikos objektų katilinėse vietoje skysto kuro daugiau buvo deginama dujų. Kai kuriose įmonėse buvo įdiegtos gamtosauginės taršą mažinančios priemonės. Taip pat ruošiamasi įgyvendinti ir įgyvendinami projektai, rekonstruojant šilumos tiekimo katilines, pritaikant jas naudoti biokurą. Šiuo projektu siekiama trijų tikslų: sumažinti importuojamo kuro poreikį, išvalyti apaugusias menkaverčiais medžiais teritorijas ir jos produkciją panaudoti šildymo poreikiams, padidinti vietos gyventojų užimtumą ir pajamas.

Nors Prienų r. sav. nepasižymi dideliu vandeningumu, tačiau kraštovaizdį puošia didžiausia Lietuvos upė Nemunas su intakais Jiesia, Peršėke, Verkne. Įkurtas Nemuno kilpų regioninis parkas. Vinguriuojanti Peršėkės upė vandenis ima iš Obelijos ir Metelių ežerų. Tai vienintelė upė Lietuvoje, kurios baseine veisiasi ir gyvena vėžliai. Į Peršėkę Balbieriškių miestelyje įteka šaltiniuotas Ringis. Balbieriškyje gausu šaltinių ir versmių. Peršėkės, Ringio slėniuose ir šlaituose veržiasi šalto ir skaidraus vandens srovės. Peršėkės terasoje netoli bažnyčios iš gelmių veržiasi mineralinio vandens versmė. Prienų rajonas gali pasigirti mineralinio vandens ištekliais, kurie yra aptikti Stakliškių apylinkėse. Natūralūs Stakliškių mineralinio vandens šaltiniai žinomi nuo senų laikų. Dar XVII amžiuje buvo bandoma išgauti iš jų druską. Geriamas vanduo primena Birštono mineralinį vandenį. XIX a. pradžioje čia netgi veikė gydykla.

Geriamo ir kitiems poreikiams naudojamo požeminio vandens poreikiai yra visiškai patenkinami, tačiau tolimesnis aprūpinimas kokybišku požeminiu vandeniu priklauso nuo

30

požeminio vandens apsaugos. Tiek Prienų rajono, tiek apskrities bei šalies paimto ir sunaudoto vandens rodikliai didėjo, tačiau, priešingai nei apskrityje ar šalyje, Prienų rajone kitimas buvo ne toks žymus. Tai galima sieti su pramonės plėtros gamybos apimčių augimu apskrityje bei šalyje. Prienų rajonas, nepasižymintis pramonės srities plėtra, nepasižymėjo dideliu rodiklių kilimu, tačiau 2011–2012 m. Prienų r. sav. paimto vandens kiekis padidėjo 11,1 proc., sunaudoto vandens apimtys – 11,3 proc. Tuo tarpu daugeliu atvejų apskrities savivaldybių ir paimto, ir sunaudoto vandens kiekiai mažėjo (3 priedo 88 lentelė).

Didžiausią Prienų r. sav. gyventojų dalį sudaro gyventojai, įsirengę individualius gręžinius (apie 49 proc. visų rajono gyventojų). Gyventojai, prisijungę prie vandentiekio tinklų, sudaro apie 33 proc., o gyventojai, naudojantys vandenį iš šulinio, Prienų rajone sudaro 18 proc. visų gyventojų. Nuo sunaudojamo vandens kiekio neatsiejamai susijęs ir panaudoto (nuotekų) vandens kiekis. Savivaldybėje padidėjus sunaudojamo vandens kiekiams, 2011–2012 m. nuotekų išleidimas į paviršinius vandenis padidėjo 14,4 proc. Vandens kokybės priežiūra, valymu ir stebėsena rajone rūpinasi UAB „Prienų vandenys“.

Prienų rajonas turtingas kraštovaizdžio ištekliais. Svarbiausi iš jų:

valstybiniai draustiniai, savivaldybėje užimantys 765,5 ha plotą: Skriaudžių geomorfologinis draustinis, Alšios hidrografinis draustinis, Varnabūdės pedologinis draustinis, Ąžuolų botaninis draustinis, Rūdgirių telmologinis draustinis;

regioniniai parkai, savivaldybėje užimantys 12 089,3 ha plotą: Aukštadvario regioninis parkas, Nemuno kilpų regioninis parkas;

Balbieriškio miško biosferos poligonas, kurio plotas 3 059,6 ha; gamtos paveldo objektai, iš jų: išskiriami geologiniai (Šiauliškių akmuo, Atodanga Ožkų

pečius, Balbieriškio atodanga), hidrogeologiniai (Balbieriškio versmės, Žiupos šaltiniai) ir botaniniai (Gojaus miško ąžuolas, Degsnės miško maumedis) objektai.

Rajonas išsiskiria saugomų teritorijų gausa, kurios patenka į ES saugomų teritorijų tinklą „Natura 2000“. Tarp ekologinio tinklo teritorijų patenka Prienų šilas, Revuonos ištakos, Rūdgirių pelkė, Tartoko pelkė, Ošvenčios upė ir jos slėniai (situacijos rodiklis Nr. 43).

Pagal biologinę įvairovę Nemuno kilpų regioninis parkas yra viena turtingiausių saugomų teritorijų Lietuvoje. Tą nulemia išlikę nemaži sengirių plotai, miškuose likę neištiesinti upeliai, natūralūs Nemuno slėnio šlaitai su gausiomis griovomis, natūraliai besiformuojančios Nemuno salos. Iš pačių vertingiausių gyvajai gamtai objektų galima išskirti Punios šilą, Nemuno salas, Drubengio upelio slėnį, Revuonos upelio aukštupio pelkę, Vizdijos upelio slėnį, Ošvenčios upės vidurupį. Punios šilas yra vienas vertingiausių objektų ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.

Nemuno kilpų regioniniame parke yra rasta 3 150 rūšių, iš jų: 189 įrašytos į Raudonąją knygą: 973 augalų rūšys, iš jų: net 67 įrašytos į Raudonąją knygą, 491 grybų rūšis (27 Raudonojoje knygoje), 645 bestuburių rūšys (14 Raudonojoje knygoje), 16 varliagyvių ir roplių rūšių (4 Raudonojoje knygoje), 203 paukščių rūšys (53 Raudonojoje knygoje), 55 žinduolių rūšys (15 Raudonoje knygoje).

Turtingi biologine įvairove ir kiti minėti Prienų r. sav. esantys draustiniai.

Prienų rajonas turtingas ir kultūros paveldo objektais. Kultūros paveldas – tai karta iš kartos paveldimos, perimamos ir perduodamos kultūros vertybės, svarbios etniniu, istoriniu, estetiniu ir moksliniu požiūriu. Nekilnojamasis kultūros paveldas – kultūros paveldo dalis, kurią sudaro praeities kartų sukurtos, įrengtos, puoselėtos ar istorinių įvykių sureikšmintos išlikusios ir neišlikusios medžiaginės kultūros vertybės. Nekilnojamąjį kultūros paveldą sudaro archeologinės kultūros paveldo vertybės (piliakalniai su gyvenvietėmis, pilkapiai, kapinynai, buvusios dvarų sodybos, piliavietės), mitologinės vietos, architektūros paminklai (bažnyčios, koplyčios, sodybos,

31

įvairūs pastatai, statinių kompleksai, ansambliai ir pan.), istorijos paminklai (kapinės, pavieniai kapai, susiję su svarbiais visuomenės, kultūros ir valstybės istorijos įvykiais ar asmenybėmis), dailės paminklai (koplytėlės, koplytstulpiai, skulptūros, altoriai, altorėliai, kryžiai ir pan.). Prienų rajone yra 185 saugotini kultūros paveldo objektai, įrašyti į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą: 39 archeologijos, 5 mitologiniai, 66 dailės, 18 architektūros, 55 istorijos, 1 urbanistikos paminklas.

Prienų r. sav. kraštovaizdį puošia piliakalniai, kurių yra ypatingai daug. Pliakalniai su gyvenvietėmis, pilkapynai, senkapiai yra seniausi rajono praeitį menantys kultūros paveldo objektai. Iš viso rajone yra 28 respublikinės reikšmės piliakalniai, 2 senkapiai, 1 kapinynas, 5 pilkapynai, 1 akmens amžiaus stovykla.

Kiekvienas rajone esantis piliakalnis savaip gražus ir įspūdingas. Vieni piliakalniai aukšti, atvirose vietose, todėl gerai matomi, o kiti pasislėpę miškingose vietose, apaugę medžiais ir krūmais, todėl vargiai pastebimi. Dauguma piliakalnių išsidėstę prie Nemuno, savo paskirtimi dalijami į žvalgybinius, signalinius ir gynybinius.

Vienas įspūdingiausių Prienų krašto senosios praeities paminklų – Lepelionių piliakalnis, kuris vadinamas Napaleono kepure. Piliakalnis yra prie vieno reikšmingesnių Lietuvos kelių, jungiančių Vilnių ir Kauną, todėl praeitį nagrinėjančioje literatūroje minimas jau senokai. Piliakalnis datuojamas I tūkst. po Kristaus.

Norkūnų kaime, netoli Balbieriškio miestelio, yra 2 piliakalniai ir prie jų buvusios gyvenvietės, viena nuo kitos nutolę apie pusę kilometro. Piliakalniai įrengti kairiajame Nemuno upės krante. Vienas įrengtas prie Mikasos upelio, kitas – prie Skardupio upelio. Pirmasis piliakalnis buvo įrengtas Nemuno kranto iškyšulyje, nuo gretimos aukštumos atskirtas pylimu. Piliakalnis datuojamas II–IX a. po Kristaus. Piliakalnio aikštelę ir dalį pylimo nuplovė Skardupio upelis, todėl išliko tik 16 m ilgio ir 2–3 m pločio pylimo dalis.

Netoli Nemuno, kairiajame jo krante, be šių 2 minėtų piliakalnių įrengti Naravų, Pagaršvio, Žarijų, Žarijų II, Bačkininkėlių piliakalniai. Tačiau tik nuo 3 iš jų galima pasižvalgyti į tolius, pasigrožėti Nemuno kilpomis, kaimyninėmis apylinkėmis. Abu Žarijų piliakalniai nepritaikyti juos lankyti.

Tame pačiame Nemuno krante, tačiau gerokai nutolę nuo upės, įrengti Mačiūnų, Pabrasčių, Kieliškio, Čiudiškių, Pašventupio, Pašventupio II, Klebiškio, Naujasodžio, Pašlavančio ir Prienlaukio piliakalniai.

Lietuvoje yra vos kelios vietos, kur netoli vienas kito stūkso net keturi piliakalniai. Taip yra Pelekonių kaime, Jiezno seniūnijoje. Piliakalniai įrengti dešiniajame Nemuno upės krante. Deja, vienas iš jų, išgraužtas kažkada praplatinto Nemuno, neteko savo reikšmės kaip kultūros paveldo objektas, tačiau kiti 3 – respublikinės reikšmės. Du piliakalniai pasislėpę miške, netoli Nemuno upės (Pelekonių II ir Pelekonių III), trečiasis vadinamas Pilike, pabėgėjęs nuo upės, pamiškėje.

Ypač gražus ir didingas Pelekonių II piliakalnis, įrengtas Nemuno ir Viekšnios upės santakoje, su stačiais, apie 30 m aukščio šlaitais. Dešinėje Nemuno upės pusėje dar įrengti 7 piliakalniai: Gerulių, jau minėtas Lepelionių, Medžionių, Noreikiškių, vad. Guzeliu, Noreikiškių II, Stakliškių ir Stakliškių II. Kalvotos Stakliškių seniūnijos žemės padėjo ir skatino įrengti piliakalnius, kurių paskirtis buvo ne tik gynybinė, bet ir signalinė. Vaizdingi ir reikšmingi visi Stakliškių seniūnijos piliakalniai. Gerulių, Medžionių ir Lepelionių piliakalniai yra atviri, neblogai matomi, tačiau kiti 4 yra pasislėpę miškingose vietose, sunkiai prieinami.  

32

VVG teritorija ir kraštovaizdžio komponentai naudojami ūkinei veiklai, vietinių gyventojų ir svečių poilsiui. Intensyvus jų naudojimas reikalauja užtikrinti racionalų jų naudojimą, nepažeidžiant darnios plėtros principų, t. y. ekonominio, socialinio ir aplinkosauginio plėtros suderinamumo ir tausojimo ateinančioms kartoms.

Prienų r. sav. ir VVG teritorijos gyventojai patenkinti savo vietovės aplinka ir gamtiniais ištekliais. Prienų rajonas įsikūręs strategiškai patogioje turizmui vietoje – šalia Kauno ir Birštono miestų. Per teritoriją teka kraštovaizdį pagyvinanti Nemuno upė. Rajone įsikūręs vienas didžiausių ir gražiausių Lietuvoje – Nemuno kilpų regioninis parkas. Prioritetinė rekreacijos plėtra rajone skatinama poilsiu gamtoje ir pažintiniu turizmu. Vis dėlto vietos gyventojų netenkina racionalus ir nepakankamai didėjantis vietos išteklių panaudojimas verslų plėtrai ir užimtumo bei pajamų didinimui. Rajonas garsus midaus gamyba. Įmonėje UAB „Lietuviškas midus“ rengiamos ekskursijos. Rajonas gausus daugeliu tradicinių amatų, todėl būtų galima pažintinį turizmą organizuoti Prienų rajono tradicinių amatų keliu, į maršrutus įtraukiant ir gamtosauginius paveldo objektus, tuo pačiu metu atsirastų galimybė plėtoti turistus aptarnaujančius verslus.

Vietos gyventojai pirmumą suteikė pagrindiniams poreikiams ir prioriteto tvarka suteikė pirmą vietą „Mažinti skurdo riziką VVG teritorijoje, kuriant ir plėtojant verslus, darbo vietas vietos gyventojams“, antrą vietą „Didinti vietos gyventojų užimtumą, mažinti socialinę atskirtį, skatinant NVO socialinę, ekonominę veiklą, infrastruktūrą pritaikant vietos gyventojų poreikiams“, ketvirtą vietą „Skatinti krašto kultūros savitumo išsaugojimą, tradicijų puoselėjimą“. Šiems pagrindiniams poreikiams įgyvendinti VPS yra numatyta vizija, prioritetai, priemonės ir veiklos sritys. VPS numatyta vizija atitinka vietos gyventojų poreikius. VPS numatytytų prioritetų, priemonių, veiklos sričių įgyvendinimas leis pasiekti vizijoje numatytus tikslus ir patenkinti vietos gyventojų pagrindinius poreikius.

33

2.7. Papildoma informacija

3. VVG teritorijos SSGG

3.1. StiprybėsStiprybę

pagrindžiančio rodiklio Nr.

3.1.1. Strategiškai patogi geografinė padėtis – rajonas įsikūręs prie didžiųjų Lietuvos miestų – Kauno, Marijampolės, Alytaus bei kurortinio Birštono miesto sudaro sąlygas ekonominei plėtrai, gyvenamajai ir rekreacinei infrastruktūrai vystyti.

1

3.1.2. Rajono savivaldybėje veikia viena iš penkių pasaulyje esančių įmonių – UAB „Sportinė aviacija ir Ko“, kurioje projektuojami ir gaminami aukščiausios klasės sklandytuvai skirti varžyboms.

4, 24

3.1.3. Tautinė gyventojų sudėtis palanki ekonominei ir socialinei plėtrai. 6

3.1.4. Didėja vaikų ir paauglių skaičius VVG teritorijoje. 93.1.5. Mažėja registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus žmonių santykis. 14

3.1.6. VVG teritorijoje mažėja socialinės rizikos šeimų ir jose augančių vaikų skaičius.

17

3.1.7. VVG teritorijoje mažėja asmenų, sergančių priklausomybės ligomis. 18

3.1.8. Mažėja socialinių pašalpų gavėjų skaičius ir išmokamos pašalpų sumos.

19

3.1.9. VVG teritorijoje pradedamas vystyti NVO verslas. 253.1.10. Rajone pradėta sėkmingai formuoti verslo rėmimo sistema. 26

3.1.11. Prienų r. sav. išvystytas komunalinių paslaugų sektorius. 27

3.1.12. Sparčiai didėja apgyvendintų turistų skaičius apgyvendinimo įstaigose. 29

3.1.13. Savivaldybė turi gerai išvystytą susisiekimo sistemą ir tranzitinius privalumus.

28

3.1.14. Intensyvus žemės ūkio naudmenų panaudojimas. 30

3.1.15. Didėja javų derlingumas ir bendrasis derlius. 32

3.1.16. VVG teritorijoje susiformavo efektyviai dirbančių įvairių krypčių žemės ūkio ir žuvininkystės ūkių sistema.

35

3.1.17. Didėja kaimo bendruomenių skaičius ir plečiama jų veikla. 36

3.1.18. Pakankamai išplėtotos ir prieinamos švietimo paslaugos. 37

3.1.19. Aktyvi sporto organizacijų veikla ir sudarytos sąlygos aktyviai praleisti laisvalaikį.

39

3.1.20. Išplėtota kultūros įstaigų veikla ir jos prieinamumas VVG teritorijos gyventojams.

38

3.1.21. Prienų rajonas turi susiformavusias amatų tradicijas, kurios padeda 40

34

išsaugoti krašto savitumą.

3.1.22. Didėja ekologiškai ūkininkaujami žemės ūkio naudmenų plotai. 42

3.1.23. Rajonas išsiskiria saugomų teritorijų gausa, kurios patenka į Europos Sąjungos saugomų teritorijų tinklą „Natura 2000“.

43

3.2. SilpnybėsSilpnybę

pagrindžiančio rodiklio Nr.

3.2.1. Vienas iš mažiausių ir mažėjantis gyventojų tankis viename km² Kauno apskrityje.

2

3.2.2. VVG teritorijos gyvenamosios vietovės yra labai smulkios ir apsunkina socialinių, kultūrinių ir kt. paslaugų bei verslų plėtrą.

3

3.2.3. Spartus gyventojų skaičiaus mažėjimas. 5

3.2.4. Vienas iš mažiausių darbingo amžiaus žmonių lyginamasis svoris apskrityje.

7

3.2.5. Blogėja demografinė gyventojų struktūra savivaldybėje. 8

3.2.6. Didžiausias bendras mirtingumo rodiklis 1 000 gyventojų apskrityje. 10

3.2.7. Mažėjanti, tačiau neigiama neto migracija savivaldybėje. 11

3.2.8. Didėjantis ir didžiausias apskrityje demografinis senatvės koeficientas. 12

3.2.9. Mažėja užimtų gyventojų skaičius. 13

3.2.10. Žemas užsiimančių savo verslu gyventojų skaičius ir gaunamų pajamų iš savo ar šeimos verslo lygis.

15

3.2.11. Žemiausias vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis apskrityje. 16

3.2.12. Žemas ūkio subjektų pajėgumų panaudojimas. 2014 m. ūkinę veiklą vykdė tik 43,7 proc. įregistruotų ūkio subjektų.

22

3.2.13. Prienų r. sav. žemiausias verslumo lygis apskrityje. 23

3.2.14. Blogėja ūkininkų demografinė struktūra. 33

3.2.15. Mažėja ūkininkų skaičius, turinčių aukštesnį išsilavinimą. 34

3.2.16. Apleista ir neatnaujinama atskirose vietovėse kultūros įstagų materialinė bazė.

41

3.2.17. Žemas tiesioginių užsienio investicijų lygis. 20

3.2.18. Mažiausios materialinės investicijos Kauno apskrityje, be to, jos kryptingai mažėja.

21

3.2.19. Prienų r. sav. atsilieka nuo kitų apskrities savivaldybių pagal vidutinį 31

35

ūkio dydį (ha).

3.3. Galimybės

3.3.1. Kurti ir aktyviau plėtoti verslus VVG teritorijos vietovėse, kuriose yra didžiausia bedarbystė.

3.3.2. Įgyvendinti vietinių užimtumo iniciatyvų projektus, remiančius naujų darbo vietų steigimą.

3.3.3. VVG teritorijos jaunimo verslumo skatinimas.

3.3.4. Įvairių ES fondų finansinės paramos ir kitų paramos fondų pritraukimas gyvenamajai aplinkai ir gyvenimo sąlygoms VVG teritorijos kaimiškose vietovėse gerinti.

3.3.5. VVG teritorijoje veikiančių įmonių efektyvumo ir konkurencingumo didinimas.

3.3.6. Žemės ūkio naudmenų plotų konsolidavimas ir žemės ūkio šakos efektyvumo didinimas.

3.3.7. Sparčiau plėtoti alternatyvius žemės ūkiui verslus atokesnėse nuo rajono centro VVG teritorijos seniūnijose.

3.3.8. Efektyvesnis Pociūnų aeroklubo paslaugų panaudojimas plėtojant turizmą.

3.3.9. Nemotyvuotų vietos gyventojų motyvavimas integruotis į darbo rinką, verslumo ugdymas bei mokymo paslaugų plėtra.

3.3.10. Viešųjų pastatų pritaikymas, skatinant ekonominę, socialinę, kultūrinę ir kt. veiklą.

3.3.11. Efektyvus darbo rinkos priemonių panaudojimas mažinant nedarbą.

3.3.12. Kultūros paslaugų ir edukacinių projektų plėtra VVG teritorijoje.

3.3.13. NVO socialinės, ekonominės veiklos skatinimas, sprendžiant socialines ir ekonomines problemas VVG teritorijoje.

3.3.14. Bendradarbiavimo skatinimas, įvairinant ekonomines, socialines veiklas VVG teritorijoje, siekiant gerinti vietovės plėtrą.

3.3.15. Efektyvesnis gamtos išteklių, atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimas įvairių verslų ir turizmo plėtrai.

3.3.16. Teminių maršrutų sukūrimas ir turistų ekskursijų organizavimas.

3.3.17. Netradicinių ir ekologinių ūkių vystymas ir alternatyvių verslų bei amatų plėtojimas.

3.3.18. Gyventojų fizinio ir kultūrinio aktyvumo skatinimas, sporto ir aktyvaus laisvalaikio infrastruktūros įvairovės didinimas.

3.3.19. Vandens turizmo skatinimas: esamų vandens telkinių išnaudojimas, sustojimo, apžvalgos aikštelių infrastruktūros gerinimas.

3.3.20. Turimo viešojo hipodromo infrastruktūros ir ją supančio Harmonizavimo parko

36

potencialo didinimas.

3.3.21. Gerinti krašto kultūros savitumo išsaugojimo, tradicijų puoselėjimo, pilietiškumo ugdymo priemonių kokybę.

3.3.22. Gerinti vietovės mažąją infrastruktūrą, pritaikant ją vietos gyventojų poreikiams tenkinti.

3.4. Grėsmės

3.4.1. Gyventojų skaičiaus mažėjimas kelia grėsmę vietovės darniai plėtrai ir perspektyvinei raidai.

3.4.2. Neremiant verslo kūrimo ir ekonominės plėtros VVG teritorijoje, didės ekonominė atskirtis nuo kitų vietovių su visomis neigiamomis ekonominėmis ir socialinėmis pasekmėmis.

3.4.3. Didesnis besiribojančių teritorijų (ypač Birštono ir Trakų rajono) turizmo ir aptarnaujančio verslo potencialas ir spartesnė plėtra didins ekonominį ir socialinį atotrūkį, mažins konkurencines galimybes.

3.4.4. Mažėjantis kvalifikuotų darbuotojų skaičius trukdys sėkmingai ūkio plėtrai ir didins vietovės ekonominį atsilikimą su visomis neigiamomis socialinėmis pasekmėmis.

3.4.5. Darbo jėgos nesugebėjimas adaptuotis prie besikeičiančių rinkos sąlygų ir poreikių įtakos negatyvias socialines pasekmes.

3.4.6. Menka vartotojų perkamoji galia įtakos verslų plėtros galimybes.

3.4.7. Mažėjantis ūkininkaujančių asmenų profesinis išsilavinimas stabdys inovacijas ir mažins konkurencingumą žemės ūkio šakoje.

3.4.8. Ribotas geografinis socialinių paslaugų prieinamumas, socialinių paslaugų koncentracija Prienų mieste didins VVG teritorijoje socialinę diferenciaciją ir socialinių paslaugų prienamumo galimybes.

3.4.9. Kultūrinio paveldo išteklių kokybinis ir kiekybinis nykimas mažins VVG teritorijos patrauklumą turistams, mažins jų srautus ir gyventojų pajamas.

3.4.10. Nepuoselėjant tradicinės kultūrinės veiklos, nyks krašto tradicijos, savitumas.

4. VVG teritorijos plėtros poreikių nustatymas prioritetine tvarka

Eil. Nr.

VVG teritorijos plėtros poreikių nustatymas(prioritetine tvarka)

Poreikį pagrindžiantys VVG teritorijos SSGG teiginiai (Nr.)

Sąsaja su KPP 2014–2020 m. nustatytais nacionaliniais kaimo plėtros poreikiais

Poreikio tenkinimas/ netenkinimas iš VPS

lėšų4.1. Mažinti skurdo riziką VVG teritorijoje, kuriant ir

plėtojant verslus, darbo vietas vietos gyventojams.3.1.1., 3.1.10., 3.2.10., 3.2.13.,

3.3.1., 3.3.3., 3.3.5., 3.3.7., 3.3.17., 3.4.2.

8, 9, 10 Taip

4.2. Didinti vietos gyventojų užimtumą, mažinti socialinę atskirtį, skatinant NVO socialinę, ekonominę veiklą, bendradarbiavimą, infrastruktūrą pritaikant vietos gyventojų poreikiams.

3.1.9., 3.1.17., 3.3.2., 3.3.10., 3.3.13., 3.3.14., 3.3.18., 3.3.19.,

3.3.22., 3.4.8.

9, 18, 19 Taip

4.3. Vietos gyventojų kvalifikacijos kėlimas, įgūdžių įgijimas. 3.1.18., 3.2.15., 3.4.4., 3.4.7. 21 Taip

4.4. Skatinti krašto kultūros savitumo išsaugojimą, tradicijų puoselėjimą. 3.1.21., 3.2.2., 3.3.21., 3.4.10. – Taip

II DALIS. KOKIE MŪSŲ PRIORITETAI IR TIKSLAI?

5. VPS prioritetai, priemonės ir veiklos sritys

5.1. VPS prioritetai, priemonės ir jų veiklos sritys (jei veiklos sritys numatytos):

Sąsaja su VVG

teritorijos poreikiais

5.1.1. I prioritetas: PATRAUKLIOS APLINKOS VERSLUI IR DARBO VIETŲ KŪRIMAS, SOCIALINĖS ĮTRAUKTIES DIDINIMAS, VIETOS GYVENTOJŲ GYVENIMO KOKYBĖS GERINIMAS

Kodai:5.1.1.1. Priemonė: Ūkio ir verslo plėtra LEADER-19.2-6 4.1.5.1.1.1.1

.- veiklos sritis: Parama ne žemės ūkio verslui kaimo vietovėse pradėti (reglamentuoja KPP)

LEADER-19.2-6.2 4.1.

5.1.1.1.2.

- veiklos sritis: Parama ne žemės ūkio verslui kaimo vietovėse plėtoti (reglamentuoja KPP)

LEADER-19.2-6.4 4.1.

5.1.1.2. Priemonė: NVO socialinio verslo kūrimas ir plėtra (kai socialinio verslo iniciatorius – NVO)

LEADER-19.2-SAVA-1 4.1., 4.2.

5.1.2. II prioritetas: SOCIALINIO AKTYVUMO SKATINIMAS, BENDRUOMENIŠKUMO UGDYMAS IR SOCIALINĖS ATSKIRTIES MAŽINIMAS

Kodai:5.1.2.1. Priemonė: Pagrindinės paslaugos ir kaimų

atnaujinimas kaimo vietovėseLEADER-19.2-7 4.2.

5.1.2.1.1.

- veiklos sritis: Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūrą (reglamentuoja KPP)

LEADER-19.2-7.2 4.2.

5.1.2.2 Priemonė: Kultūros savitumo išsaugojimas, tradicijų tęstinumas

LEADER-19.2-SAVA-2 4.4.

5.1.2.3. Priemonė: Vietos projektų pareiškėjų ir vykdytojų mokymas, įgūdžių įgijimas (kai mokymai susiję su VPS priemonėmis)

LEADER-19.2-SAVA-3 4.3.

5.1.2.4. Priemonė: NVO ekonominės socialinės veiklos skatinimas ir įvairinimas

LEADER-19.2-SAVA-4 4.2.

5.1.2.5. Priemonė: Bendradarbiavimas LEADER-19.2-16 4.2.5.1.2.5.1

.- veiklos sritis: Bendradarbiavimas siekiant ūkininkavimo veiklos įvairinimo, imantis veiklos, susijusios su sveikatos priežiūra, socialine integracija, bendruomenių remiama žemės ūkio veikla ir švietimu aplinkos ir maisto klausimais (nereglamentuoja KPP)

LEADER-19.2-16.9 4.2.

39

6. VPS prioritetų, priemonių ir veiklos sričių sąsaja su ESIF teminiais tikslais ir EŽŪFKP prioritetais bei tikslinėmis sritimis

VPS turinys

ESIF teminiai tikslai1 10 3 3 5-6 4 8 9 2

EŽŪFKP prioritetai ir tikslinės sritys1A 1C 2B 3A 4A 5C 6A 6B 6C

I VPS prioritetas: PATRAUKLIOS APLINKOS VERSLUI IR DARBO VIETŲ KŪRIMAS, SOCIALINĖS ĮTRAUKTIES DIDINIMAS, VIETOS GYVENTOJŲ GYVENIMO KOKYBĖS

GERINIMASVPS priemonė (kai numatytos veiklos sritys): Ūkio ir verslo plėtra x

VPS priemonė ir jos veiklos sritis (kai numatytos veiklos sritys):Parama ne žemės ūkio verslui kaimo vietovėse pradėti (reglamentuoja KPP)

x

VPS priemonė ir jos veiklos sritis (kai numatytos veiklos sritys):Parama ne žemės ūkio verslui kaimo vietovėse plėtoti (reglamentuoja KPP)

x

VPS priemonė (kai nenumatytos veiklos sritys):NVO socialinio verslo kūrimas ir plėtra (kai socialinio verslo iniciatorius – NVO)

x

II VPS prioritetas: SOCIALINIO AKTYVUMO SKATINIMAS, BENDRUOMENIŠKUMO UGDYMAS IR SOCIALINĖS ATSKIRTIES MAŽINIMAS

VPS priemonė ir jos veiklos sritis (kai numatytos veiklos sritys):Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse

x

VPS priemonė ir jos veiklos sritis (kai numatytos veiklos sritys):Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūrą (reglamentuoja KPP)

x

VPS priemonė (kai nenumatytos veiklos sritys):Vietos projektų pareiškėjų ir vykdytojų mokymas, įgūdžių įgijimas (kai mokymai susiję su VPS priemonėmis)

x

VPS priemonė (kai numatytos veiklos sritys):Kultūros savitumo išsaugojimas, tradicijų tęstinumas x

VPS priemonė (kai nenumatytos veiklos sritys):NVO ekonominės ir socialinės veiklos skatinimas ir įvairinimas

x

VPS priemonė (kai numatytos veiklos sritys):Bendradarbiavimas x

VPS priemonė ir jos veiklos sritis (kai numatytos veiklos sritys):Bendradarbiavimas siekiant ūkininkavimo veiklos įvairinimo, imantis veiklos, susijusios su sveikatos

x

40

priežiūra, socialine integracija, bendruomenių remiama žemės ūkio veikla ir švietimu aplinkos ir maisto klausimais (nereglamentuoja KPP)

7. VPS sąsaja su VVG teritorijos strateginiais dokumentais ir ESBJRSStrateginio dokumento

pavadinimasVPS sąsajos pagrindimas

7.1. VVG teritorijos savivaldybės plėtros strateginis planas

Prienų rajono savivaldybės 2011–2019 metų strateginis plėtros planas buvo patvirtintas 2011 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimu Nr. T3-84. Strateginis planas yra svarbiausias savivaldybės plėtros kryptis iki 2019 metų nustatantis dokumentas, kuris bus įgyvendinamas, rengiant ir vykdant strategines priemones atitinkančius projektus. Plane numatyta vizija – Prienų rajonas – saugus, patrauklus, novatoriškas, atviras kiekvienam žmogui ir verslui. Nustatyti Prienų rajono savivaldybės plėtros prioritetai, kurių įgyvendinimui numatyti tikslai, uždaviniai ir priemonės bei siekiami rezultatai. VPS atitinka ir papildo šį planą, kadangi ji yra parengta VVG teritorijai, t. y. visai Prienų r. sav., išskyrus Prienų miestą. VPS numatyta vizija – VVG teritorija – ekonomiškai stiprėjantis kraštas su išvystytais verslais, kuriame gyvena kūrybingi žmonės, aktyvios vietos bendruomenės kartu su socialiniais, valdžios ir verslo partneriais užtikrinančios harmoningą socialinę, ekonominę, aplinkosauginę ir kultūrinę kaimo vietovių plėtrą. VPS numatyti priritetai, priemonės bei siekiami rezultatai atitinka ir papildo Prienų rajono savivaldybės 2011–2019 metų strateginio plėtros plano prioritetus, priemones:

VPS sąsaja su Prienų rajono savivaldybės 2011–2019 metų strateginiu planu prioritetų, priemonių lygiu

Prienų rajono savivaldybės 2011–2019 metų strateginis planas Vietos plėtros strategija

1 PRIORITETAS. PATRAUKLIOS VERSLUI IR TURIZMUI APLINKOS GERINIMAS.1.1.2.2 priemonė. Gyventojų verslumą skatinančios informacijos sklaida, renginių, konkursų, mokymų organizavimas.1.2.1.1. priemonė. Kultūros paveldo objektų pritaikymas turizmui.1.4.2.4. priemonė. Didinti užimtumą kaimo vietovėse remiant paslaugų ir ne žemės ūkio veiklos įvairinimą.1.4.2.9. priemonė. Kultūros paveldo objektų pritaikymas bendruomenių viešosioms reikmėms.1.4.2.10. priemonė. Tradicinių amatų bei etnografinių renginių populiarinimas.1.4.2.11. priemonė. Tradicinių amatų centrų kūrimosi kaimo vietovėse skatinimas ir plėtra.1.4.4.1. priemonė. Bendruomenių centrų steigimas bei reikalingų

I PRIORITETAS. PATRAUKLIOS APLINKOS VERSLUI IR DARBO VIETŲ KŪRIMAS, SOCIALINĖS ĮTRAUKTIES DIDINIMAS, VIETOS GYVENTOJŲ GYVENIMO KOKYBĖS GERINIMAS.1.1. priemonė. Ūkio ir verslo plėtra.1.2. priemonė. NVO socialinio verslo kūrimas ir plėtra (kai socialinio verslo iniciatorius – NVO).

II PRIORITTAS. SOCIALINIO AKTYVUMO SKATINIMAS, BENDRUOMENIŠKUMO UGDYMAS IR SOCIALINĖS ATSKIRTIES MAŽINIMAS.2.1. priemonė. Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse.2.2. priemonė. Vietos projektų pareiškėjų ir vykdytojų

42

sąlygų jų veiklai sudarymas.1.4.4.2. priemonė. Rajoninių ir bendruomeninių renginių organizavimo skatinimas, finansavimas ir populiarinimas.1.4.4.4. priemonė. Bendruomenių centrų ir kitų NVO, ypač jaunimo, projektinės veiklos skatinimas.1.4.4.5. priemonė. Rengti ir įgyvendinti tikslines programas, skirtas kaimo jaunimui.2.2.3.5. priemonė. Jaunimo nevyriausybinio sektoriaus veiklos skatinimo programos parengimas ir įgyvendinimas.2.5.3.5. priemonė. Vietos bendruomenių įsitraukimo į kultūrinę veiklą skatinimas.

mokymas, įgūdžių įgijimas (kai mokymai susiję su VPS priemonėmis.2.3. priemonė. Kultūros savitumo išsaugojimas, tradicijų tęstinumas.2.4. priemonė. Bendradarbiavimas.2.5. priemonė. NVO socialinės ir ekonominės veiklos skatinimas ir įvairinimas.

Įgyvendinta VPS ir pasiekti rezultatai prisidės prie Prienų rajono savivaldybės 2011–2019 metų strateginio plano siekiamų rezultatų.

7.2. VVG teritorijoje patvirtintas regiono plėtros planas

VVG, vadovaudamasi taisyklių reikalavimais, vietos plėtros strategiją Regionų plėtros tarybai pateikė raštu. Vietos plėtros strategija atitinka ir papildo Kauno regiono plėtros planą iki 2020 metų, kuris patvirtintas Kauno regiono plėtros tarybos 2010 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 1, pakeistas Kauno regiono plėtros tarybos 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. 51/2S-30. Kauno regiono plėtros planas – tai Kauno miesto bei rajono, Kėdainių, Kaišiadorių, Prienų, Raseinių, Jonavos rajonų ir Birštono savivaldybių plėtros perspektyvos modelis bei priemonių šiam modeliui įgyvendinti sisteminė visuma. Regiono plėtros plane numatyta vizija, kad Kauno regionas – modernus Lietuvos bei Rytų ir Vidurio Europos ekonomikos regionas, mokslo, aukštųjų ir informacinių technologijų, kultūros bei turizmo traukos centras su puikiai išvystyta tarptautinio susisiekimo ir logistikos infrastruktūra, jame gyvena nuolat besimokanti, versli, sveika ir saugi bendruomenė. Planas nustato plėtros prioritetus, tikslus, priemones šiai strategijai įgyvendinti bei įgyvendinimo etapus. VPS siekiama skatinti verslumą ir užimtumą, bendruomeniškumą, sudaryti vietos gyventojams kokybiškas gyvenimo sąlygas. Kauno regiono plėtros plane iki 2020 metų kaip ir VPS numatoma sumažinti nedarbo lygį, infrastruktūros sutvarkymą, vietos gyventojams paslaugų gerinimą ir kt. VPS numatyti prioritetai, priemonės papildo minėto strateginio plano prioritetus, priemones bei siekiamus rezultatus:

VPS sąsaja su Kauno regiono plėtros planu iki 2020 metų prioritetų, priemonių lygiu

Kauno regiono plėtros planas iki 2020 metų Vietos plėtros strategija

43

1 PRIORITETAS. PAŽANGI EKONOMIKA, APIMANTI VERSLO, MODERNIOSIOS PRAMONĖS, INOVACIJŲ, TURIZMO IR TRANSPORTO INFRASTRUKTŪROS PLĖTRĄ.

1.2.1.1. priemonė. Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programos įgyvendinimas ir periodinis jos atnaujinimas.

2 PRIORITETAS. GYVENIMO KOKYBĖ, APIMANTI ŽMOGIŠKUOSIUS IŠTEKLIUS IR VIEŠĄSIAS PASLAUGAS IR VIEŠĄJĄ INFRASTRUKTŪRĄ.

2.5.2.2. priemonė. Naujų inovatyvių vietos gyventojų bendruomenės iniciatyvų, nukreiptų į gyvenimo aplinkos ir kokybės gerinimą, skatinimas.

2.6.1.4. priemonė. Kultūros paveldo išsaugojimas kaimo vietovėse.

2.6.2.2. priemonė. Paslaugų verslų ir kitų ne žemės ūkio verslų plėtra kaimo vietovėse.

2.6.2.3. priemonė. Produkcijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos plėtra ir panaudojimas, alternatyvios energetikos gamybos ir vartojimo skatinimas kaimo vietovėse.

I PRIORITETAS. PATRAUKLIOS APLINKOS VERSLUI IR DARBO VIETŲ KŪRIMAS, SOCIALINĖS ĮTRAUKTIES DIDINIMAS, VIETOS GYVENTOJŲ GYVENIMO KOKYBĖS GERINIMAS.

1.1. priemonė. Ūkio ir verslo plėtra.

1.2. priemonė. NVO socialinio verslo kūrimas ir plėtra (kai socialinio verslo iniciatorius – NVO).

II PRIORITETAS. SOCIALINIO AKTYVUMO SKATINIMAS, BENDRUOMENIŠKUMO UGDYMAS IR SOCIALINĖS ATSKIRTIES MAŽINIMAS.

2.1. priemonė. Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse.

2.2. priemonė. Vietos projektų pareiškėjų ir vykdytojų mokymas, įgūdžių įgijimas (kai mokymai susiję su VPS priemonėmis).

2.3. priemonė. Kultūros savitumo išsaugojimas, tradicijų tęstinumas.

2.4. priemonė. Bendradarbiavimas.

2.5. priemonė. NVO socialinės ir ekonominės veiklos skatinimas ir įvairinimas.

Įgyvendinta VPS ir pasiekti rezultatai prisidės prie Kauno regiono plėtros siekiamų tikslų ir rezultatų.

7.3. Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategija

Vietos plėtros strategija nėra susijusi su ESBJRS tikslais, uždaviniais.

44

(ESBJRS)7.4. Viensektorės

žuvininkystės VVG VPS (taikoma, kai tokia VPS yra patvirtinta VVG teritorijoje)

VVG teritorijoje yra įsikūrusi žuvininkystės VVG, tačiau patvirtintos žuvininkystės VVG VPS nėra.

<...>

<...>

III DALIS. KAIP PASIEKSIME UŽSIBRĖŽTUS TIKSLUS?

8. LEADER metodo principų bei horizontaliųjų principų ir prioritetų įgyvendinimasLEADER metodo principai

8.1. Teritorinis principas:8.1.1. principo laikymasis rengiant VPS:

Teritorinis principas – vienas svarbiausių LEADER metodo visumą apimančių principų – į vietovę orientuota vietos plėtros strategija. Remiantis į vietovę orientuotu principu, VPS įgyvendinimo vietovė yra nedidelė, vienalytė, socialiai nesusiskaidžiusi teritorija, dažnai siejama bendrų tradicijų, vietos ypatumų, kurioje vyrauja siejantis bendrumo jausmas ar bendri poreikiai ir lūkesčiai. Tokioje teritorijoje lengviau nustatyti vietos pranašumus ir trūkumus, pavojus ir galimybes, vidinį potencialą ir didžiausias tvaraus vystymosi kliūtis.

Prienų rajono savivaldybė yra Lietuvos Respublikos pietuose. Savivaldybės teritorija šiaurėje ribojasi su Kauno ir Kaišiadorių rajonų savivaldybėmis, rytuose – su Trakų, Birštono savivaldybėmis, pietuose – su Alytaus rajono savivaldybe, vakaruose – su Marijampolės savivaldybe. VVG teritorijoje 2014 m. pradžioje gyveno 19 127 gyventojai ir jų visų interesus 2014–2020 m. programiniu laikotarpiu atstovaus VVG. Į VVG teritoriją ir gyventojų skaičių patenka visi Prienų rajono gyventojai, išskyrus Prienų miesto gyventojus. Minėtoje teritorijoje, kuri yra vientisa geografiniu, ekonominiu, socialiniu ir aplinkosauginiu požiūriu, yra įsikūrę ar kuriami ūkio subjektai, kuriamos ir išlaikomos darbo vietos, vykdoma ekonominė ir socialinė veikla. Prienų rajono soc. aplinkos vientisumą užtikrina įstaigų, organizacijų ir asociacijų veikimas teritorijoje.

VVG teritoriją sudaro 9 kaimiškosios seniūnijos: Ašmintos, Balbieriškio, Išlaužo, Jiezno, Naujosios Ūtos, Pakuonio, Stakliškių, Šilavoto ir Veiverių. Gyventojų skaičiaus bei tankio augimui konkrečiose seniūnijose didžiausią įtaką daro seniūnijos geografinė padėtis, infrastruktūros plėtra, socialinių paslaugų prieinamumas ir tos vietovės plėtra.

2007–2013 m. programavimo laikotarpiu daugiausiai vietos projektų buvo įgyvendinta didžiausiose seniūnijose: Veiverių, Balbieriškio, Stakliškių. Kadangi daugumą projektų įgyvendino Prienų rajono savivaldybės administracija, buvo neužmirštos ir mažosios seniūnijos: prie kiekvienos mokyklos buvo įrengtas sporto aikštynas, daugelyje seniūnijų buvo sutvarkytos viešosios erdvės, atrenovuoti bendruomenių namai.

Daugelyje rajono seniūnijų yra patrauklių turizmui ir poilsiui lankytinų objektų: rekreacinių vietovių, istorijos, architektūros, gamtos paminklų. Prie turizmo vystymui svarbių objektų galima priskirti Balbieriškio atodangą, Lepelionių piliakalnį (Napoleono kupurę), Prienų krašto muziejų, Pociūnų aerodromą, Visuomenės harmonizavimo parką, Tradicinių amatų centrą, Šilavoto ,,Davatkyną“ ir daugelį kitų turistų lankomų vietų. Dalis Prienų rajono, kuriame išsidėstęs Nemuno kilpų regioninis parkas, patenka į didelio potencialo aukščiausiai plėtojamą nacionalinės reikšmės rekreacinę sistemą, tačiau VVG organizuojamų susitikimų metu, vertinant turizmo infrastruktūros elementus, Prienų rajone buvo nustatyta daugelis problemų. Dažniausiai buvo minimas viešųjų tualetų, dviračių takų, turistinių maršrutų, poilsio aikštelių ir stovyklaviečių, apžvalgos aikštelių trūkumas.

Kiekviena seniūnija turi savo gamtos išteklius, kultūrinių tradicijų išskirtinumą, strateginius objektus. Ašmintos seniūnijoje, Pociūnų aerodrome vystoma Lietuvoje mažai paplitusi aviaturizmo pramoga. Stakliškių seniūnijoje gaminamas unikalus kulinarinio paveldo objektas – midus. Seniūnijose, ribojančiose su Nemunu (Balbieriškio, Ašmintos, Pakuonio, Jiezno), yra išvystytas platus kaimo turizmo tinklas.

46

Balbieriškio seniūnijoje 160 ha plote įkurtas viešbučių, lauko žaidimų, žirgų maniežų, konferencijų salių, 2 000 vietų dengto hipodromo, baseinų ir tvenkinių kompleksas – Visuomenės harmonizavimo parkas. VVG, identifikavus seniūnijų stiprybes, VPS lėšų pagalba stengsis jas išnaudoti turizmo sektoriaus plėtrai.

Ekonominiu požiūriu Prienų rajonas turi išskirtinių bruožų – rajonas yra šalia antro pagal dydį Lietuvos miesto Kauno, turinčio ekonominio – socialinio vystymosi potencialą. Taip pat rajone yra išplėtota kelių infrastruktūra, rajoną kerta 2 magistraliniai keliai. Visi šie rodikliai sudaro puikias sąlygas verslo plėtrai, kurią bus galima finansuoti iš VPS lėšų. Rengiant VPS ir nustatant pagrindinius jos prioritetus bei kryptis, buvo labai nuodugniai įvertinami minėti veiksniai kiekvienoje seniūnijoje. VPS rengimo laikotarpiu VVG organizuotuose susitikimuose su vietos gyventojais, verslininkais, NVO nariais kiekvienoje seniūnijoje buvo įvardinami ilgalaikiai teritorijos plėtrai reikalingi ištekliai, vietos projektų poreikis.

8.1.2. principo laikymasis įgyvendinant VPS:

Įgyvendinant VPS yra numatyta skatinti vietos gyventojų socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą Prienų rajono vietos veiklos grupės vientisoje teritorijoje, efektyviai panaudojant teritorijos geografinius, ekonominius, socialinius resursus.

Visą VPS laikotarpį bus laikomasi teritorinio principo, skatinant teikti tuos projektus, kurie išspręstų konkrečių vietovių problemas. Kadangi Prienų rajono savivaldybės strategijoje pagrindinis dėmesys skirtas turizmo plėtrai, VVG skatins seniūnijas, turinčias priėjimus prie Nemuno ar kitų vandens telkinių, taip pat seniūnijas, turinčias įvairių turistų lankomų vietų, aktyviai dalyvauti VPS įgyvendinime bei įgyvendinamų projektų pagalba pritraukti dar daugiau turistų į Prienų rajoną.

Prienų rajono seniūnijos pasižymi savo geografiniu, kultūriniu išskirtinumu, įgyvendinant VPS bus stengiamasi išnaudoti tų teritorijų išskirtinumus, kad jais galėtų naudotis ne tik vietos gyventojai, bet ir turistai iš kitų Lietuvos miestų bei užsienio valstybių. Kiekviena rajono seniūnija savo teritorijoje turi lankytinų vietų, kultūros paveldo objektų, išskirtinių verslų, todėl prieš kiekvieną kvietimą teikti vietos projektų paraiškas bus rengiami susitikimai, mokymai su vietos gyventojais ir verslininkais, kad išryškinti teritorijų pranašumus ir paskatinti imtis įgyvendinti tuos projektus, kurie prisidėtų prie tos vietovės augimo.

2014–2020 m. laikotarpiu VPS pagrindinė kryptis yra ūkio ir verslo plėtra, VVG organizuos mokymus bei įvairius susitikimus, pirmiausia, su tų vietovių gyventojais, kuriose didžiausias nedarbo lygis, siekiant šiose vietovėse įkurti daugiau darbo vietų. Taip pat verslininkai ir toliau bus skatinami vystyti savo verslus bei, pasinaudojant VPS lėšomis, praplėsti veiklos sritis.

Taip pat VVG organizuojamų konferencijų ir kitų informacinių renginių pagalba kaimo bendruomenės, kitos NVO bei verslininkai galės bendrauti bei bendradarbiauti.

8.2. „Iš apačios į viršų“ principas:8.2.1. principo laikymasis rengiant VPS:

Prienų r. VVG VPS yra parengta vadovaujantis principu ,,iš apačios į viršų“. Nuo pat strategijos rengimo pradžios (2014 m. kovo mėn.) nuolat buvo bendradarbiaujama ir

47

konsultuojamasi su rajono bendruomeninėmis organizacijomis, pilietinės visuomenės, verslo ir valdžios atstovais. Jie ne tik teikė informaciją, reikalingą vietovės situacijos ir gyventojų poreikių analizei atlikti, bet ir išsakė savo nuomonę dėl strategijos prioritetinių sričių, priemonių bei finansavimo plano.

Bendruomeninių organizacijų atstovai, rajono verslininkai ir pilietinės visuomenės atstovai aktyviai dalyvavo 2014 m. kovo 18–25 d. VVG organizuotuose mokymuose. Mokymai vyko visose 9 seniūnijose. Juose dalyvavo 296 VVG teritorijos gyventojai ir verslo atstovai (mokymų metodinė medžiaga ir dalyvių sąrašai saugomi VVG būstinėje). Mokymų metu buvo suformuota Prienų rajono seniūnijų SSGG analizė, atlikta seniūnijos gyventojų ir verslininkų anketinė apklausa, surinktos seniūnijose planuojamų įgyvendinti vietos projektų idėjos.

Prienų r. VVG teritorijos poreikiams ištirti, teikti projektų idėjas taip pat buvo organizuojami susitikimai su gyventojais (atskirai buvo organizuojami susitikimai su jaunimo, moterų, verslininkų bei pilietinės visuomenės grupėmis) (sąrašai ir protokolai saugomi VVG būstinėje). Tokių susitikimų metu buvo aprašytos seniūnijos teritorijoje veikiančios organizacijos bei jų interesai, aptartos galimų projektų idėjos.

Strategijos rengimo procesas truko nuo 2014 m. kovo mėn. iki 2015 m. rugpjūčio mėn. Labai didelės pagalbos rengiant strategiją buvo sulaukta iš rajono valdžios atstovų. 2015 m. sausio mėn. vyko susitikimai su Prienų rajono savivaldybės visų skyrių vedėjais. Susitikimų metu buvo analizuojama situacija švietimo, kultūros, sporto, žemės ūkio, investicijų, statybos ir ekonominės plėtros, aplinkos apsaugos, socialinės paramos, visuomeninės sveikatos srityse. Taip pat buvo organizuojami susitikimai su Prienų rajono Pirminės sveikatos priežiūros centro, Prienų ligoninės, Prienų krašto muziejaus, Prienų kultūros ir laisvalaikio centro, Prienų rajono policijos komisariato, Prienų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovais.

Vietos valdžios atstovai padėjo suderinti rajono ir VVG rengiamos strategijos nuostatas, kas padėjo išvengti dubliavimosi tarp šių dokumentų. Taip pat visos strategijos kryptys buvo suderintos ir su kitais savivaldybės strateginio planavimo dokumentais. Prienų rajono savivaldybės administracijos visų skyrių vedėjai susistemino daugelį jiems prieinamų statistinių duomenų, visą strategijos rengimo laikotarpį nuolat teikė visą reikalingą informaciją. Vietos valdžios atstovai ne tik betarpiškai dalyvavo, rengiant vietos plėtros strategiją, bet ir įsipareigojo padėti ją įgyvendinti.

2015 m. I ketv. VVG rinko duomenis apie gyventojų pasiskirstymą VVG teritorijoje, jų socialinę padėtį. Prie duomenų rinkimo labai prisidėjo seniūnijų specialistai, kurie labai tiksliai ir operatyviai suteikė visą reikalingą informaciją.

2015 m. liepos 29 d. vyko susitikimas su Prienų rajono kaimiškųjų vietovių verslininkais ir norinčiais kurti verslą asmenimis. Susitikimo metu aptarti pagrindiniai VPS prioritetai, priemonės bei veiklos sritys. Išsakyti verslininkų pageidavimai dėl paramos dydžio bei kvietimų datų (susirinkimo protokolas ir dalyvių sąrašas saugomi VVG būstinėje).

VPS rengimas buvo organizuojamas labai atsakingai, laikantis visų LEADER programos keliamų metodinių reikalavimų. Galutiniu strategijos rengimo etapu didžiausia atsakomybė teko VVG valdybai, kuri priėmė galutinius ir svarbiausius sprendimus dėl strategijos prioritetų, priemonių ir veiklos sričių, turimų pasiekti rodiklių, įgyvendinimo bei finansinio plano. VVG valdyba priėmė sprendimus tik labai atidžiai išanalizavę ir ,,pasvėrę“ gyventojų pageidavimus, išanalizavę bendrą rajono situaciją bei įvertinę rajono ilgalaikes perspektyvas.

8.2.2. principo laikymasis įgyvendinant VPS:

48

Įgyvendinant VPS iniciatyvos „iš apačios į viršų“ taikymas suteikia vietos organizacijoms ir gyventojams galimybę dalyvauti, formuojant ir įgyvendinant vietos politiką, dalyvauti priimant sprendimus, tiesiogiai lemiančius jų gyvenimo gerovę, patiems inicijuoti permainas kaimo vietovėse ir aktyviai jas įgyvendinti. Principu „iš apačios į viršų“ paremta kaimo gerovės kėlimo arba plėtros strategija geriau atspindi realią kaimo padėtį ir lūkesčius, ji tampa labiau priimtina ir suprantama kaimo gyventojams.

VVG strategijos įgyvendinimo pradžioje kiekvienoje seniūnijoje organizuos susitikimus su vietos gyventojais, kad pristatyti VPS prioritetus, priemones, veiklos sritis bei įgyvendinimo etapus. Taip pat bus organizuojami informaciniai renginiai jaunimui, verslo atstovams, siekiant kuo aktyvesnio šių tikslinių grupių dalyvavimo VPS įgyvendinime.

Siekdami, kad kuo platesnę visuomenės dalį pasiektų informacija apie VPS įgyvendinimo procesus, dalyvausime ir patys inicijuosime susitikimus su NVO asociacijomis, Darbo birža, vietos valdžios atstovais, verslo atstovais bei kita pilietine visuomene.

Kiekvienam paraiškų teikimo kvietimui organizuosime mokymus, konsultacijas potencialiems paraiškų teikėjams pagrindiniais paraiškų pildymo, dokumentų rengimo klausimais visoje VVG teritorijoje, kad visi galimi pareiškėjai turėtų vienodas galimybes išgirsti visą reikiamą informaciją. Projektų įgyvendinimo metu organizuosime mokymus mokėjimo prašymų, ataskaitų pildymo, viešųjų pirkimų vykdymo ir kitomis aktualiomis temomis.

Skirstant paramos lėšas bei tvirtinant atskirų projektų finansavimą, bus organizuojami VVG valdybos Projekto atrankų komiteto posėdžiai, kuriuose be valdybos narių bus kviečiami dalyvauti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) atstovai, Vietos projektų pareiškėjai. Kiekvieno posėdžio medžiaga bus viešinama VVG internetiniame puslapyje.

Visą informaciją apie vyksiančius, įvykusius renginius bei bendradarbiavimą tarp partnerių skelbsime VVG tinklalapyje www.prienuvvg.lt, Prienų r. savivaldybės tinklalapyje www.prienai.lt, rajoninėje spaudoje bei socialiniuose tinkluose. Taip pat visą dominančią informaciją apie ES paramą LEADER veiklai suinteresuoti asmenys galės gauti atvykę į VVG būstinę, paskambinę telefonu arba atsiuntę užklausą elektroniniu paštu.

Visą VPS įgyvendinimo laikotarpį VVG nuolatos organizuos konferencijas bei kitus informacinius renginius apie VPS įgyvendinimo rezultatus, sekančių etapų finansavimo galimybes. Į tokius renginius bus kviečiami Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ŽŪM), NMA, vietos valdžios, verslo, pilietinės visuomenės atstovai.

Įgyvendinant VPS teikti paraiškas vietos projektams kviesime vietos NVO organizacijas, verslo ir asociacijų atstovus, jaunimo organizacijas, kaimo bendruomenes, savivaldybės administraciją ir kitas bendruomenines organizacijas. Visų sektorių dalyvavimas projektinėje veikloje skatins tarpusavio bendradarbiavimo ryšius ir suteiks daugiau galimybių spręsti tikslines rajono problemas.

8.3. Partnerystės principas:8.3.1. principo laikymasis rengiant VPS:

Vienas pagrindinių Prienų r. VVG tikslų rengiant VPS buvo suburti išvien dirbti bei siekti bendrų tikslų pilietinės visuomenės, verslo ir vietos valdžios atstovus. Ši partnerystė vykdoma nuo pat VVG įsteigimo pradžios. 2007 m. pirmą kartą išrinktą VVG

49

valdybą sudarė 71,42 proc. socialiniai ir ekonominiai partneriai, 14,29 proc. – verslo atstovai ir 14,29 proc. – vietos valdžios atstovai.

Nuo pat 2007 m. VVG partnerystės principą sėkmingai pavyko įgyvendinti, nes tiek savivaldybės, tiek VVG, tiek verslo atstovus vienija bendras tikslas – patenkinti piliečių poreikius ir padėti jiems spręsti opias VVG teritorijos problemas. Pagrindinės savivaldybės ir VVG bendradarbiavimo sritys yra: VVG teritorijos infrastruktūros gerinimas, žmonių socialinių paslaugų, sveikatos apsaugos, socialinių problemų sprendimas, socialinės atskirties mažinimas, suaugusių mokymas ir švietimas, kultūra ir menas, ekologija ir gamtos apsauga, sportas ir turizmas. Visų minėtų sričių veikla yra derinama su minėtais partneriais.

Šiandien iš VVG narių kaimo žmonės tikisi ir reikalauja gebėjimo kokybiškai dirbti ir įvykdyti užsibrėžtus tikslus. Siekdama įgyvendinti numatytus tikslus, VVG sėkmingai plėtoja partnerystės ryšius.

Visą VPS rengimo laikotarpį buvo nuolatos konsultuojamasi su visų sektorių atstovais. Prienų r. VVG nariai ir valdymo organo nariai atstovauja pilietinės visuomenės, verslo ir valdžios atstovus, tačiau visuose lygmenyse daugiausia atstovaujama pilietinės visuomenės atstovų.

VVG jau daugelį metų aktyviai bendradarbiauja su Prienų rajono savivaldybės bendruomenių asociacija, jungiančia 35 rajone veikiančias bendruomenes. 2014–2015 m. buvo įgyvendintas bendras teritorinis projektas, kurio metu bendruomenių asociacijos atstovai prie projekto įgyvendinimo prisidėjo daugiau nei 5 tūkst. Eurų savanorišku darbu. Bendruomenių asociacija labai prisidėjo ir prie 2014 m. gruodžio 18 d. organizuotos konferencijos ,,Partnerystės nauda įgyvendinant LEADER metodo programą“. Šios konferencijos metu buvo pristatyti bei aptarti Prienų rajono 2009–2014 m. vietos plėtros strategijos rezultatai, pristatyti 2014–2020 m. laikotarpiui surinkti VVG teritorijos gyventojų poreikiai bei naujausios VPS gairės. Konferencijoje dalyvavo 50 rajono bendruomenių atstovų. Apie konferenciją rašyta vietinėje spaudoje (Laikraščio ,,Gyvenimas“ straipsnis ,,Partnerystės nauda – ne tik įsisavintos lėšos“. Straipsnis saugomas VVG būstinėje). Siekiant ilgalaikės partnerystės, 2015 m. gegužės 29 d. pasirašyta bendradarbiavimo sutartis.

Kadangi Prienų rajonas yra ūkininkų kraštas, VPS rengime aktyviai dalyvavimo ir rajono ūkininkai. Siekiant ir toliau tęsti bendradarbiavimą, 2015 m. vasario 12 d. buvo pasirašyta ilgalaikio bendradarbiavo sutartis su Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmais (sutartis saugoma VVG būstinėje). Siekiant sustiprinti bendradarbiavimą su moterims ūkininkėms, VVG iniciatyva 2015 m. balandžio 2 d. suorganizuotas susitikimas su Lietuvos ūkininkių draugijos Prienų skyriaus narėmis. Susitikimo metu ieškota galimybių kaimo moterų verslo kūrimui bei plėtrai, pamirštų tradicijų gaivinimui, siekiant išsaugoti VVG teritorijos savitumą. 2015 m. gegužės 20 d. VVG atstovai dalyvavo Prienų ūkininkų sąjungos organizuotame susitikime, kuriame buvo aptartos 2014–2020 m. ES projektų finansavimo perspektyvos. Apie susitikimą rašyta vietinėje spaudoje (Laikraščio ,,Gyvenimas“ straipsnis ,,Ūkininkai vieni iš kitų mokosi verslumo abėcėlės“. Straipsnis saugomas VVG būstinėje).

Siekiant tolimesnio bendradarbiavimo su Kauno teritorinės darbo biržos Prienų skyriumi 2015 m. kovo 5 d. buvo atnaujinta bendradarbiavimo sutartis (sutartis saugoma VVG būstinėje).

2014 m. spalio 9 d. pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Prienų krašto muziejumi, siekiant ateityje vykdyti bendrus socialinius projektus bei aktyviai dalyvauti VPS įgyvendinime (sutartis saugoma VVG būstinėje).

Kadangi Prienų rajone veikia keletas jaunimo organizacijų, jų atstovai buvo nuolat

50

kviečiami į susitikimus rengiant VPS. 2014 m. gruodžio 14 d. pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su viena aktyviausių rajone veikiančių jaunimo organizacijų – asociacija ,,Cukraus pudra“ (sutartis saugoma VVG būstinėje). 2015 m. liepos 8 d. pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Balbieriškio badmintono klubo ,,Svajonė“ jaunimu (sutartis saugoma VVG būstinėje). 2015 m. liepos 9 d. pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su pasaulyje savo sportiniais rezultatais garsėjančiu Orientavimosi sporto klubu ,,Šilas“ (sutartis saugoma VVG būstinėje).

Siekiant įtraukti neįgaliuosius į VPS rengimą, o vėliau ir į įgyvendinimą, glaudžiai bendradarbiauta su Jiezno žmonių su negalia sąjunga bei 2015 m. liepos 10 d. pasirašyta ilgalaikio bendradarbiavimo sutartis (sutartis saugoma VVG būstinėje). Siekiant kuo efektyvesnio bendradarbiavimo tarp pilietinės visuomenės, verslo ir vietos valdžios atstovų, visa informacija apie VPS strategijos rengimą, vykdomus mokymus ir susitikimus buvo nuolatos viešinama VVG, Prienų rajono savivaldybės bei seniūnijų internetiniame puslapyje.

8.3.2. principo laikymasis įgyvendinant VPS:

Įgyvendinant VPS VVG skatins partnerystę tarp pilietinės visuomenės, verslo ir valdžios atstovų. Bus skatinimas jaunimo organizacijų dalyvavimas inicijuojant, o vėliau ir įgyvendinant vietos projektus. VVG stengsis, kad pagrindinis partnerystės principas nebūtų tik įnašo natūra prisidėjimas, o realus bendradarbiavimas tarp skirtingų socialinių partnerių.

VPS įgyvendinimo laikotarpiu VVG nuolatos kvies pilietinės visuomenės, verslo ir vietos valdžios atstovus į bendrus informacinius renginius, diskusijas, mokymus, kurių metu bus stiprinamas bendradarbiavimas, ugdoma visapusiška partnerystė, kuriant darbo vietas bei vystant socialinius verslus, kurie yra labai reikalingi kaimiškose vietovėse.

Vienas iš svarbiausių partnerių VPS įgyvendinime taps Prienų rajono savivaldybės bendruomenių asociacija. VVG stengsis, kad ir ateityje būtų organizuojami bendri renginiai, vykdomi bendri projektai.

VPS įgyvendinimo laikotarpiu taip pat bus aktyviai bendradarbiaujama su ūkininkais, bus siekiama įgyvendinti bendrus projektus bei renginius. Į bendrus projektus bei renginius bus stengiamasi įtraukti ir Lietuvos ūkininkių draugijos Prienų skyriaus nares.

Siekdama turėti visą informaciją apie Prienų rajone esančias problemines teritorijas, bedarbių skaičiaus tendencijas, VVG ir toliau aktyviai bendradarbiaus su Kauno teritorinės darbo biržos Prienų skyriumi.

Vykdydama teritorijos gyventojų aktyvinimą, VVG organizuos dalykines išvykas į kitas Lietuvos bei užsienio VVG, kurių metu tiek pilietinės visuomenės, tiek verslo ir vietos valdžios atstovai galės susipažinti su kitų VVG gerąja patirtimi, parsivežti idėjų savo projektams įgyvendinti.

VVG nuolatos organizuos bendrus susitikimus su jaunimo organizacijomis, siekiant aptarti galimus teikti projektus, jaunimo poreikius, idėjas projektų finansavimų bei jų finansavimo galimybes. Esant galimybei bus siekiama teikti bendrus projektus, apjungiančius keletą jaunimo organizacijų, ES finansinei paramai gauti.

VPS įgyvendinimo laikotarpiu VVG atstovai aktyviai dalyvaus kaimo bendruomenių, jaunimo organizacijų, ūkininkų sąjungos bei kitų organizacijų organizuojamuose renginiuose.

VPS įgyvendinimo laikotarpiu bus siekiama, kad VVG taptų tiltu tarp socialinių partnerių ir vietos valdžios atstovų. Įgyvendinant bendrus projektus, atsiras daugiau bendrų interesų, kartu bus sprendžiamos vietovei aktualios problemos.

51

8.4. Inovacijų principas:

8.4.1. principo laikymasis rengiant VPS:

Rengiant VPS VVG naudojo novaturiškus bendravimo ir bendradarbiavimo metodus. Siekiant kuo plačiau viešinti rengiamą VPS, susitikimai su vietos gyventojais, jaunimo bei verslo atstovais vyko visose seniūnijose. Kiekvieno susitikimo metu buvo pristatomi toje seniūnijoje jau įgyvendinti projektai, skatinama teikti tęstinius projektus. Susitikimų metu buvo išsakyta labai įvairių inovatyvių verslo idėjų, kurios iki šiol nebuvo vystytos kaimiškose vietovėse: audinių pjaustymo paslauga panaudojant lazerius (G. Ačas, Pakuonio sen.), kabineto įrengimas stuburo problemų turintiems vaikams (UAB ,,Vitutis“, Išlaužo sen.), mobilaus kubilo įsigijimas (Veiverių sen.) laistymo sistemos įrengimas Balbieriškio kapinėse (Prienų rajono savivaldybės administracija), socializacijos centro įkūrimas (Kaimo bendruomenė ,,Balbieriškis“, Balbieriškio sen.), valgomųjų ledų gamyba (R. Pereckienė, Veiverių sen.). Taip pat tokių renginių metu buvo supažindinama su inovatyvių projektų pavyzdžiais Lietuvoje ir užsienyje.

2014 m. rugpjūčio mėn. organizuota 17 žmonių išvyka į Suomiją, kad supažindinti VVG narius su šioje šalyje vykdomais projektais, pasisemti gerosios patirties ir naujovių iš jau įgyvendintų projektų.

Rengiant VPS VVG didelį dėmesį skyrė gyventojų gebėjimų ugdymui, įtraukiant juos į jų vietovės studiją, nustatant teritorijos stipriąsias ir silpnąsias puses. VVG sukūrė populiariausiame socialiniame tinkle www.facebook.com paskyrą, siekiant informuoti bei pasidalinti informacija su kuo platesniu asmenų ratu.

2015 m. II ketv. VVG išleido knygą, kurioje sudėti visi Vietos plėtros 2009–2014 m. strategijos metu įgyvendinti projektai. Taip pat bendro teritorinio projekto ,,Gamtinio, istorinio, kultūrinio kraštovaizdžio pažinimo skatinimas“ metu išleistas lankstinukas su maršrutu po lankytinas vietas Prienų, Elektrėnų ir Trakų VVG teritorijoje. Taip pat šio projekto lėšomis buvo išleistas filmukas apie šių VVG teritorijas.

Teritorinio projekto ,,Nemuno senvagės kultūrinės – turistinės zonos plėtra“ metu buvo išleistas unikalus maršrutas Nemuno upe, kuriuo plaukiant būtų galima matyti VVG teritoriją iš Nemuno, o ne kaip įprasta – nuo kranto.

8.4.2. principo laikymasis įgyvendinant VPS:

Inovacijų diegimas ir plėtojimas suteikia galimybę modernizuoti gamybos ir paslaugų tiekimo struktūras, tobulinti produktus bei technologijas, didinti jų kokybę ir konkurencingumą. Dėl to VVG visą VPS įgyvendinimo laikotarpį verslininkus skatins teikti inovatyvius projektus.

Kadangi VPS įgyvendinimo taisyklėse pagrindinis dėmesys bus skiriamas verslumo priemonėms, pirmumo kriterijai bus skiriami už inovatyvumą. Taip bus skatinama teikti projektus, kuriais bus skatinamas energijos vartojimo efektyvumas, atsinaujinančių išteklių energijos vartojimas, mokslinių tyrimų naudojimas. VVG taip pat skatins verslo ir švietimo įstaigų bendradarbiavimą.

Kaimo bendruomenės ir kitos NVO bus skatinamos teikti socialinių inovacijų projektus, pagal kuriuos bus teikiamos socialinės paslaugos, įdarbinti asmenys iš pažeidžiamų visuomenės grupių. Vėliau tokie projektai galėtų būti plėtojami ir taikomi platesniu mastu vykdant mainus, bendradarbiaujant ir pasitelkiant tinklų veiklą.

Siekiant į VVG veiklą įtraukti kuo daugiau jaunimo, visa VVG veikla, kvietimų teikti vietos projektų paraiškas datos ir taisyklės bus skelbiamos ne tik VVG

52

internetiniame puslapyje, bet ir socialinio tinklo www.facebook.com paskyroje. VPS įgyvendinimo metu administracijoje bus nauja pareigybė – viešųjų ryšių specialistas, kuris aktyvins VVG teritorijos gyventojus.

8.5. Integruoto požiūrio principas:8.5.1. principo laikymasis rengiant VPS:

Integruotas požiūris prasideda tada, kai bendruomenės veikla pradedama nuo vieno arba daugiau klausimų, temų, problemų arba tikslinių grupių – tai suvienija bendruomenę ir kartu padeda suvokti platesnį kontekstą, stiprinti išorės ryšius su kitais sektoriais ir subjektais, galinčiais padėti pakeisti padėtį. Bendruomenės turi pasirinkti ir susitelkti į tuos tikslus bei veiksmus, kuriais labiausiai tikėtina galima pasiekti norimų pokyčių.

Vadovaujantis integruotu požiūriu skurdžios vietovės susiejamos su perspektyviomis vietovėmis (pvz. kaimo vietovės – su miesteliais), stiprinamos vietos, regioninio ir nacionalinio valdymo lygmenų sąsajos. Tai itin svarbu, dirbant su pagrindiniais sektoriais ir tokiomis institucijomis kaip mokyklos, ligoninės bei universitetai. Laikantis integruoto požiūrio, yra užtikrinama, jog įvairios vietos paramos priemonės būtų įgyvendinamos tokia tvarka ir susiejamos taip, kad jomis būtų siekiama tų pačių strateginių tikslų.

VVG parengta VPS yra daugiasektorinio pobūdžio, sujungia ekonomikos, socialinio, kultūros ir aplinkos sektorių veiklas. Šių sektorių bendradarbiavimas leidžia surasti kokybiškai naujus sprendimus ir kuria naują pridėtinę bendros veiklos vertę.

Visus VPS rengimo etapus buvo jaučiama tvirta partnerystė tarp pilietinės visuomenės, vietos verslininkų ir įvairaus lygio valdžios institucijų. VVG organizuotų susitikimų bei kitų renginių metu buvo priimami bendri sprendimai, tinkamai išnaudojamas turimas potencialas bei žinios.

VPS rengimo laikotarpiu buvo išsamiai ištirta VVG teritorijos socialinė ir ekonominė situacija. Remiantis statistine informacija, VVG teritorijos rodikliai buvo lyginami su šalies vidurkiu. Susitikimų su seniūnijos gyventojais metu gauta informacija apie jų poreikius, konkrečiose vietovėse esančias problemas.

Buvo ieškoma galimybių neapsiriboti VVG strategijai skirtomis lėšomis, o ieškoti kitų projektų finansavimo šaltinių. Visą Vietos plėtros 2009–2014 metų strategijos įgyvendinimo laikotarpį VVG aktyviai bendradarbiavo su Prienų rajono savivaldybės administracija. Šiuo laikotarpiu, derinant VVG ir kitų ES investicinių programų lėšas, suremontuota Veiverių A. Kučingio meno mokykla, Balbieriškio seklyčia su aplink ją esančia viešąja erdve, Ašmintos daugiafunkcinis centras su prie jo įrengta viešąja erdve, Išlaužo pagrindinės mokyklos pastatai, prie jų sutvarkant viešąją erdvę ir atnaujinant sporto aikštyną ir t. t.

Aktyviausios kaimo bendruomenės 2013–2015 m. gavo finansavimą pagal ŽŪM skelbiamą konkursą ,,Nacionalinė parama kaimo bendruomenių veiklai“. Dėl šių lėšų kaimo bendruomenės atnaujino viešąsias erdves prie bendruomenių namų, kuriuos suremontavo iš VPS skirtų lėšų (Veiverių bendruomenės centras, Pakuonio krašto bendruomenė, Žemaitkiemio krašto bendruomenė, Ingavangio bendruomenės centras, Piliakalnio bendruomenės centras). Taip pat įsigijo materialiojo turto, skirto kaimo bendruomeniškumo skatinimui (Prienų rajono Užuguosčio kaimo bendruomenė ,,Užuguostis“, Išlaužo seniūnijos bendruomenės centras). Taip pat kelios Prienų rajono kaimo bendruomenės 2015 m. gavo paramą Kūno kultūros ir sporto departamento skelbtame konkurse ,,Sportuojanti bendruomenė“ (Kaimo bendruomenė ,,Balbieriškis“, Veiverių seniūnijos bendruomenės centras, Želkūnų kaimo

53

bendruomenė, Prienų rajono Užuguosčio kaimo bendruomenė ,,Užuguostis“). Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizuojamuose projektų finansavimo konkursuose nuolatos aktyviai dalyvauja Veiverių seniūnijos bendruomenės centras.

8.5.2. principo laikymasis įgyvendinant VPS:

Kaimo plėtra gali būti sėkminga tik laikantis integruoto požiūrio į plėtrą. Dėl to VPS numatytos priemonės bus derinamos su kitomis priemonėmis, kuriomis skatinamas švietimas, ekonominė plėtra, socialinė integracija ir aplinkos apsauga.

Mokymų bei įvairių susitikimų metu buvo išsakyta daugybė projekto idėjų, iš kurių dauguma investiciniai projektai. Kadangi 2014–2020 m. VPS įgyvendinimo laikotarpiu pagrindinė lėšų suma bus skiriama verslo plėtrai ir darbo vietų kūrimui, daugelį investicinių projektų įgyvendins Prienų rajono savivaldybė iš kitų ES fondų.

VVG dės aktyvias priemones, kad būtų tvirta partnerystė tarp vietos piliečių, pilietinės visuomenės, vietos verslininkų ir įvairaus lygio valdžios institucijų. Kadangi norint rasti bendrus sprendimus ir pasiekti priimtinų bei tvarių rezultatų, reikia derinti bei tinkamai išnaudoti potencialą ir vietines žinias. Visus VPS įgyvendinimo etapus VVG aktyviai bendradarbiaus su Prienų rajono savivaldybe, vietos bendruomenėmis, verslo subjektais, nustatant prioritetų eiliškumą, kvietimų datas. VPS įgyvendinimo metu VVG vykdys poreikiais pagrįstą gebėjimų stiprinimo veiklą, stiprins bendradarbiavimą ir skatinti inovacijas bei stengsis kuo daugiau į projekto įgyvendinimą įtraukti jaunimo.

8.6. Tinklaveikos ir bendradarbiavimo principas:8.6.1. principo laikymasis rengiant VPS:

Dalyvavimas VVG tinkle (visuose posėdžiuose dalyvavome kaip dalyviai): 2012-02-08 VVG tinklo visuotinis ataskaitinis susirinkimas; 2012-03-15 VVG tinklo posėdis; 2012-04-13 VVG tinklo posėdis; 2012-09-19 VVG tinklo visuotinis susirinkimas; 2013-01-09 VVG tinklo tarybos narių susirinkimas; 2013-01-31 LKBS ataskaitinis–rinkiminis susirinkimas; 2013-02-07 VVG tinklo ataskaitinis susirinkimas; 2013-02-14 LKB LEADER komiteto posėdis; 2013-02-15 Leader metodo koordinavimo grupės posėdis; 2013-02-25 VVG tinklo valdybos posėdis; 2013-07-16 ŽŪM – kaimo tinklo posėdis; 2013-10-15 Išplėstinis VVG tinklo posėdis; 2014-02-18 VVG tinklo posėdis; 2014-02-21 LKT tarybos posėdis; 2014-09-04 VVG tinklo valdybos posėdis; 2015-01-06-07 VVG tinklo posėdis; 2015-01-14 VVG tinklo ataskaitinis susirinkimas; 2015-01-22 Lietuvos kaimo tinklo posėdis; 2015-04-16 VVG tinklo ataskaitinis susirinkimas; 2015-05-04 VVG tinklo išplėstinis posėdis.

Teritorinis bendradarbiavimas:

54

2012-06-04 Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Elektrėnų savivaldybės VVG; 2013-12-31 Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Trakų krašto VVG; Įgyvendintas projektas „Gamtinio, istorinio, kultūrinio kraštovaizdžio pažinimo

skatinimas“ kartu su Elektrėnų sav. VVG, Trakų krašto VVG (projekte dalyvavome kaip partneriai);

Įgyvendintas projektas „Nemuno senvagės kultūrinės–turistinės zonos plėtra“ kartu su Kauno r. VVG (projekte dalyvavome kaip koordinatoriai);

2014-11-19 – 2014-11-20 Mokomasis–informacinis renginys Biržų VVG teritorijoje; 2014-03-20 informacinis-mokomasis renginys Jonavos r. VVG teritorijoje; 2014-03-21 informacinis-mokomasis renginys Ukmergės r. VVG teritorijoje.

Tarptautinis bendradarbiavimas: 2011-10-03 – 2011-10-06 Tarptautinė konferencija „Gyvenimo kokybės kaimo

vietovėse ir ekonomikos įvertinimas, Čekijos patirtis“. Organizatoriai LAG; 2012-04-10 – 2012-04-14 Tarptautinė konferencija „Kaimo plėtros tendencijos ir

perspektyvos, partnerystės ir bendradarbiavimo svarba, stiprinant kaimo vietovių konkurencingumą“ Prancūzijoje;

2012-04-17 – 2012-04-18 Tarptautinis dalykinis susitikimas Lenkijoje. Organizatoriai VVG „Barcija“;

2012-08-08 Tarptautinis seminaras Latvijoje. Organizatorius VVG „SEREIKON“. Susitikimo metu buvo nuspęsta inicijuoti bendrą tarptautinį projektą. Latvijos VVG tapo projekto koordinatoriumi. Be VVG ,,SEREIKON“ prie projekto rengimo prisidėjo 3 Lietuvos VVG bei dar 3 Latvijos. Vertinant projekto paraišką, Latvijos VVG ,,SEREIKON“ paraiška neatitiko taisyklių reikalavimų ir buvo atmesta. Nesant projekto koordinatoriaus, projekto įgyvendinimas tapo neįmanomas;

2012-11-13 – 2012-11-15 Tarptautinė konferencija „Socialinis verslas – nauja galimybė kaimui“;

2013-08-04 – 2013-09-30 Tarptautinis seminaras „LEADER programa Slovėnijoje ir Vengrijoje: darbo vietų kūrimas, verslumo skatinimas, inovatyvumas“. Organizatoriai Slovėnijos ir Vengrijos VVG;

2013-11-14 – 2013-11-15 tarptautinė konferencija „Sumanūs sprendimai kaimo jaunimui“;

2014-08-19 – 2014-08-22 Tarptautinė konferencija „Gerosios patirties sklaida, įgyvendinant Vietos plėtros strategiją“, Ekenas, Suomija;

2014-10-15 – 2014-10-16 Tarptautinė konferencija–forumas „Leader Lietuvoje 10 metų“.

8.6.2. principo laikymasis įgyvendinant VPS:

2007–2013 m. strategijos įgyvendinimo laikotarpis parodė, kad dalyvavimas VVG tinklo veikloje teikia daug pridėtinės vertės. Naujame laikotarpyje planuojame ne tik ir toliau aktyviai dalyvauti veikloje, bet inicijuoti išplėstinius VVG tinklo posėdžius Prienų VVG teritorijoje, pasidalinant gerąja patirtimi apie įgyvendinamus projektus. VVG planuoja VVG tinklo pagalba viešinti savo veiklą, kviesti kitų VVG atstovus į savo organizuojamus renginius.

VPS rengimo laikotarpiu VVG pasirašė bendradarbiavimo sutartis su Elektrėnų savivaldybės ir Trakų krašto VVG, todėl inicijuosime projekto „Gamtinio, istorinio, kultūrinio kraštovaizdžio pažinimo skatinimas“ tęstinumą, siekdami įtraukti į veiklą kuo daugiau Lietuvos VVG. Sieksime, kad toliau būtų tęsiamas su Kauno rajono VVG

55

vykdytas projektas ,,Nemuno senvagės kultūrinės – turistinės zonos plėtra“, įtraukiant ir kitas respublikos VVG, įsikūrusias prie Nemuno.

Tęsdami bendradarbiavimą su Kauno regione įsikūrusiomis VVG, organizuosime susitikimus – konferencijas, kurių metu aptarsime įgyvendintas veiklas, svarstysime regiono problemas ir jų sprendimo būdus, dalinsimės sukaupta patirtimi.

2007–2013 m. strategijos įgyvendinimo laikotarpiu VVG iniciatyva buvo pradėtas bendradarbiavimas su Čekijos Opavos VVG, Lenkijos VVG ‚,Barcija“, Latvijos VVG „SEREIKON“, Suomijos Ekeno VVG tarptautinių projektų įgyvendinimo klausimais. Naujame laikotarpyje atnaujinsime bendradarbiavimą su Latvijos ir Lenkijos VVG, siekiant įgyvendinti tarptautinius projektus. Tuo tikslu pasirašytos bendradarbiavimo sutartys: 2015 m. vasario 10 d. su VVG „SEREIKON“ ir 2015 m. vasario 9 d. Lenkijos VVG „Barcija“. Taip pat sieksime bendradarbiavimo su kitomis užsienio VVG. Prienų r. teritorijoje organizuosime tarptautinius susitikimus – seminarus su tarptautiniais VVG partneriais.

8.7. Vietos finansavimo ir valdymo principas:8.7.1. principo laikymasis rengiant VPS:

VVG yra asociacija, kurios pagrindinis tikslas – koordinuoti VVG narių veiklą, atstovauti narių interesus, juos ginti ir tenkinti kitus viešuosius interesus. VVG įstatuose nenumatyta jokia ūkinė veikla. Įstatai taip pat reglamentuoja VVG finansinius išteklius, o gauta parama turi būti administruojama pagal reglamentuojančius teisės aktus bei ŽŪM parengtas taisykles. VVG lėšų šaltiniai:

stojamasis bei nario mokestis; iš nevyriausybinių organizacijų, fondų, fizinių ir juridinių asmenų, taip pat iš

tarptautinių visuomeninių organizacijų, programų bei kitų įstaigų ir organizacijų gautos lėšos;

kredito įstaigų palūkanos už saugomas lėšas; kitos teisėtai gautos lėšos.

Įstatuose taip pat numatyta, kad valstybės valdžios ir valdymo institucijos, savivaldybės gali skirti lėšas VVG tik konkrečioms kaimo plėtros, kultūros, švietimo, sporto, sveikatos ir kitoms socialinėms ar kitokioms tikslinėms programoms įgyvendinti bei kitais įstatymų numatytais atvejais. VVG turtas ir lėšos turi būti naudojamos jos įstatuose numatytiems tikslams pasiekti ir uždaviniams įgyvendinti ir jokia forma negali būti skirstomos VVG nariams.

Rengiant VPS buvo surinkti gyventojų, kaimo bendruomenių bei verslininkų poreikiai bei atlikta jų analizė, tačiau VPS lėšomis galimybę įgyvendinti projektus turės tik dalis pareiškėjų.

Kadangi didžioji dalis projektų numatyti infrastruktūrai gerinti, kurių nėra galimybės finansuoti VPS lėšomis, VVG, pasinaudodama integruotu vietos plėtros principu, projektus derins su Prienų rajono savivaldybe.

2007–2013 m. laikotarpiu VVG VPS buvo įgyvendinti tik infrastruktūriniai projektai, kurių paramos intensyvumas buvo iki 90 proc. Renovuojant pastatus nefinansuojama projekto vertės dalis buvo dengiama įnašu natūra – nekilnojamuoju turtu. 2 projektuose prisidėta įnašu natūra – savanorišku darbu, bet tai sudarė labai neženklią įnašo natūra dalį. Viešąsias erdves, sporto aikštynus bei vandentvarkos projektus įgyvendino rajono savivaldybės administracija, prisidėdami prie projekto nuosavomis piniginėmis lėšomis.

56

Nemaža bendruomenių dalis dėl projektinės veiklos gavo paramas ne tik iš VVG, bet ir iš Žemės ūkio, Socialinės apsaugos ir darbo bei Kultūros ministerijų.

8.7.2. principo laikymasis įgyvendinant VPS:

Atliktos kaimiškųjų vietovių gyventojų, kaimo bendruomenių ir verslo subjektų apklausos rezultatai parodė, kad ir 2014–2020 m. finansavimo laikotarpiu išlieka didelis poreikis infrastruktūriniams projektams. Visus projektų poreikius VVG perdavė Prienų rajono savivaldybės administracijai, kad įtraukti juos į Prienų rajono savivaldybės strateginį plėtros planą. 2011–2019 m. savivaldybės strateginiame plėtros plane yra įtraukta daugelis projektų idėjų, kurias gyventojai išsakė įvairių VVG organizuojamų mokymų, susirinkimų ir kitų renginių metu. Savivaldybė iki 2019 m. planuoja įvairiomis priemonėmis skatinti rajono gyventojų verslumą bei vietos ekonomikos konkurencingumą, skatinti turizmo plėtrą, paremti kaimo bendruomenių iniciatyvas, plėtoti esamą jaunimo užimtumą ir sudaryti sąlygas reikštis naujoms jaunimo užimtumo iniciatyvoms, populiarinti ir skatinti rajono kultūrinį gyvenimą, gerinti aplinkos kokybę. Dėl to svarbiausius rajonui infrastruktūrinius projektus yra įsipareigojusi įgyvendinti savivaldybė iš kitų ES finansuojamų fondų bei savivaldybės biudžeto lėšų. VPS yra numatyta įgyvendinti 1 infrastruktūrinį projektą.

Verslo subjektai bei fiziniai asmenys, planuojantys kurti verslus kaimiškose vietovėse, taip pat pateikė projektų idėjų už daugiau nei 3 mln. Eurų. 2015 m. liepos 29 d. susitikimo su verslininkais metu buvo siūlyta, kad VPS I prioritetui ,,Patrauklios aplinkos verslui ir darbo vietų kūrimas, socialinės įtraukties didinimas, vietos gyventojų gyvenimo kokybės gerinimas“ bus įgyvendinamos priemonės:

Ūkio ir verslo plėtrai ,,Parama ne žemės ūkio verslui kaimo vietovėse pradėti“; Ūkio ir verslo plėtrai ,,Parama ne žemės ūkio verslui kaimo vietovėse plėtoti“; NVO socialinio verslo kūrimas ir plėtra (kai socialinio verslo iniciatorius – NVO).

Patvirtintoje strategijoje privatiems verslo projektams bus skiriama 75 proc. projektams įgyvendinti skirtų paramos lėšų. Esant paramos intensyvumui 50 proc., likusią dalį projekto vertės finansuos privatūs pareiškėjai. 2014–2020 m. VPS įgyvendinimo laikotarpiu bendruomenių socialiniam verslui bei ,,minkštiems“ projektams numatytas intesyvumas 80 proc. Likusią lėšų dalį finansuos pareiškėjai. Jie turės galimybę ieškoti rėmėjų ar kitų paramos šaltinių. VPS įgyvendinimo metu VVG įsipareigoja, kad bus sukurtos 27 darbo vietos. VVG kaip asociacija ieškos galimybių teikti paraiškas į kitus ES fondus ir programas: Europos socialinį fondą, Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos NVO fondą, ,,Erasmus+“ ir pan.

Horizontalieji principai ir prioritetai:8.8. Jaunimas:

8.8.1. VVG veiksmai, susiję su principo laikymusi rengiant VPS:

Jaunimas sudaro 30 proc. visų Prienų rajono darbingo amžiaus gyventojų. Rajone veikia kelios nevyriausybinės jaunimo organizacijos, įvairūs sporto klubai. Prienų rajono savivaldybėje yra sukurta Jaunimo reikalų taryba, yra sudarytas Jaunimo problemų sprendimo Prienų rajono savivaldybėje 2013–2018 m. planas, skirtas savivaldybės valdžios, verslo ir visuomenės atstovams, formuojantiems jaunimo politiką. Pagal šio plano prioritetines sritis buvo formuojamos ir pagrindinės darbo su jaunimu kryptys. Visuose strategijos rengimo etapuose buvo kviečiami jaunimo atstovai aktyviai reikšti

57

savo nuomonę, nustatant jų poreikius ir prioritetus bei įtraukiant į VPS.4 VVG teritorijos seniūnijose VVG organizavo tikslinius susitikimus su kaimuose

gyvenančiu jaunimu: 2015 m. balandžio 06 d. VVG organizavo susitikimą su Balbieriškio seniūnijos jaunimu, 2015 m. balandžio 7 d. – su Veiverių seniūnijos jaunimu, 2015 m. balandžio 8 d. – su Jiezno seniūnijos jaunimu ir 2015 m. balandžio 9 d. – su Išlaužo seniūnijos jaunimu. Šių susitikimų metu VVG atstovai pristatė 2014–2020 m. laikotarpio ES programų gaires, rengiamos VPS galimus pasirinkti prioritetus bei priemones. Susitikimų metu dalintasi informacija ir konkrečiais pavyzdžiais apie jaunimo organizacijų vykdytus projektus kitose Lietuvos ir užsienio VVG (susitikimų protokolai ir dalyvių sąrašai saugomi VVG būstinėje).

VVG nuolatos dalyvavo jaunimui skirtuose renginiuose, kuriuos organizavo Prienų rajono kultūros ir laisvalaikio centras, bendrojo ugdymo mokyklos, Prienų rajono savivaldybės kūno kultūros ir sporto centras, kad kuo išsamiau galėtų pristatyti 2014–2020 m. naująjį programavimo laikotarpį. Jaunimui aktualios problemos bei jų sprendimo būdai buvo aptarinėjami ir susitikimuose su kaimo bendruomenėmis, verslo bei vietos valdžios atstovais.

Prienų r. VVG iniciatyva 2015 m. vasario 19 d. buvo suorganizuota apskritojo stalo diskusija su Kauno teritorinės darbo biržos Prienų skyriaus, Prienų rajono savivaldybės administracijos, Prienų rajono veikiančių jaunimo organizacijų lyderiais, aktyviausių rajono bendruomenių pirmininkais bei Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Prienų atstovybės nariais dėl jaunimo politikos formavimo Prienų rajone. Diskusijos metu buvo aptartos pagrindinių atviro darbo su jaunimu institucinių formų – atvirų jaunimo centrų bei atvirų jaunimo erdvių – atsiradimo Prienų rajone galimybės.

2015 m. gegužės 22 d. Prienų r. VVG kartu su Išlaužo seniūnijos verslininkais, mokytojais, moksleiviais, Kauno ir Alytaus profesinio rengimo centrų, rajono savivaldybės bei darbo biržos atstovais dalyvavimo Prienų r. Išlaužo pagrindinės mokyklos organizuojamoje konferencijoje ,,Verslai, jaunimas ir perspektyvos“, kurios metu išsamiai buvo supažindinta su Prienų r. VVG naujai rengiama VPS, kviečiama diskutuoti dėl galimų VPS prioritetinių sričių bei galimybių į VPS įgyvendinimą įtraukti jaunimą bei verslininkus. Konferencijos metu moksleiviai aktyviai dalyvavo darbo grupėse, formuojant Išlaužo seniūnijos jaunimo politikos gaires. Apie konferenciją buvo rašoma vietinėje spaudoje (Laikraščio ,,Gyvenimas“ straipsnis ,,Verslai, jaunimas, perspektyvos“. Straipsnis saugomas VVG būstinėje).

8.8.2. VVG veiksmai, susiję su principo laikymusi įgyvendinant VPS:

Siekdama aktyviai įtraukti jaunus žmones į VPS įgyvendinimą, VVG nuolat bendraus ir bendradarbiaus su jaunimo organizacijomis, mokyklomis, įvairiais jaunimo sporto klubais, jaunais verslininkais ir kitu aktyviu jaunimu. Jaunimo iniciatyvų skatinimas, galimybių jaunimo NVO projektams įgyvendinti sudarymas yra vienas svarbiausių VPS prioritetų. Didelis dėmesys VPS įgyvendinimo metu bus skiriamas jaunų žmonių verslumui ir užimtumui didinti, sudarant palankias sąlygas kurti arba plėtoti nuosavą verslą. 2015 m. rugpjūčio 24 d. naujai išrinktoje Prienų r. VVG valdyboje jaunimą atstovauja 5 žmonės, 2 valdybos nariai yra iki 30 metų. Tarp VVG narių yra 3 jaunimo organizacijos, 4 jauni verslininkai, 1 jaunas vietos valdžios atstovas. Taip pat nemažai kaimo bendruomenių narių sudaro jauni žmonės, kurie bus skatinami aktyviai dalyvauti VPS įgyvendinime. Kviečiant teikti vietos projektų paraiškas, VVG pirmumą teiks jaunimo

58

organizacijoms, jauniems verslininkams bei jauniems asmenims, ketinantiems projekto lėšomis kurti darbo vietas. Aiškūs jaunimo pirmumo prioritetai bei balai bus išskiriami specialiosiose taisyklėse. Taip pat, prieš paskelbiant kvietimus teikti vietos projektų paraiškas, VVG organizuos mokymus – konsultacijas, kuriuose aktyviai kvies dalyvauti jaunimo atstovus. Visa viešinimo informacija bus talpinama ir socialiniuose tinkluose, kuriuose aktyviai lankosi jauni žmonės. Pristatant VPS įgyvendinimo rezultatus bei vykdant VPS stebėseną, bus prašoma jaunimo organizacijų prisidėti savo pagalba. Po projektų įgyvendinimo bus kviečiami jaunimo atstovai išsakyti projekto trūkumus bei privalumus, teikti pasiūlymus ateityje vyksiantiems projektams. Taip pat jaunimo atstovai, matydami projekto naudą, atsirandančias galimybes naujoms veikloms, bus motyvuojami ir patys imtis iniciatyvos siekti dar geresnių rezultatų. Jaunimo įgyvendinti projektai bus viešinami visoms rajone veikiančioms jaunimo organizacijoms, kad geri pavyzdžiai būtų ,,užkrečiami“. Jaunimo organizacijų atstovai ir jauni asmenys bus nuolatos įtraukiami į VVG teritorijos gyventojų aktyvinimo veiklas. Jie bus kviečiami dalyvauti seminaruose, mokymuose, įvairiose konferencijose tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse, kad galėtų kuo daugiau įgauti patirties, išgirsti gerų pavyzdžių bei sėkmingai viską pritaikytų savo organizacijose ar versluose.

8.9. Kultūra:8.9.1. VVG veiksmai, susiję su prioriteto laikymusi rengiant VPS:

Prienų rajono kraštas, kaip ir daugelis kitų Lietuvos rajonų, įdomus savo istorija kultūriniais, istoriniais ir gamtos paminklais, kraštovaizdžiu. Daugelyje rajono seniūnijų yra patrauklių turizmui ir poilsiui lankytinų objektų: rekreacinių vietovių, istorijos, architektūros, gamtos paminklų. Rajone veikia 4 kultūros centrai: Stakliškių, Jiezno, Balbieriškio ir Veiverių seniūnijose. Kultūros ir laisvalaikio centras taip pat veikia Prienų mieste.

VPS rengimo laikotarpiu VVG organizavo susitikimus su kultūros centrų ir bibliotekų darbuotojais, kad identifikuoti pagrindines problemas ir jų sprendimo būdus, nustatyti svarbiausius poreikius, užtikrinančius efektyvią rajono kultūros plėtrą (2015 05 08 VVG organizavo susitikimą Jiezno kultūros ir laisvalaikio centre, 2015 05 12 – Stakliškių kultūros ir laisvalaikio centre, 2015 05 14 – Veiverių kultūros ir laisvalaikio centre, 2015 05 18 – Balbieriškio kultūros ir laisvalaikio centre (dalyvių sąrašai ir protokolai saugomi VVG būstinėje)). Susitikimų metu išryškėjo aktualiausios kultūros centrų problemos:

1. Pusės kultūros centų pastatai yra avarinės būklės, patalpos netinkamos efektyviai veiklai vykdyti (2007–2013 m. laikotarpiu iš VVG finansavimą gavo tik Jiezno kultūros ir laisvalaikio centras, Balbieriškyje iš kitų KPP lėšų buvo pastatytas naujas pastatas);

2. Modernios kompiuterinės, skaitmeninės, garso įrangos, muzikos instrumentų bei kitų įrenginių trūkumas;

3. Labai nedidelis finansavimas. Trūksta lėšų renginiams organizuoti (nuolatos reikia ieškoti rėmėjų), nėra specialistų, galinčių vesti įvairius užsiėmimus.

Daug klausimų apie kultūros centų bei bibliotekų veiklą buvo

59

pateikta anketose, kurios buvo platinamos seniūnijose. Atlikus anketos duomenų analizę, galima teikti, kad kaimo žmonių nuomone, kultūros centruose trūksta kvalifikuotų specialistų, galinčių savo veikla suaktyvinti kaimo gyventojus. Taip pat didelė problema yra trumpas kultūros centų darbo laikas, nėra galimybės atvežti žmones iš atokesnių kaimų.

Prienų rajono savivaldybės administracijos specialistai taip pat išsakė panašias problemas, trukdančias rajono augimui. Dėl turizmo sektorių plėtojančių, visuomenę informuojančių įstaigų stokos rajonas pritraukia per mažai turistų, silpnai išnaudojamas kultūrinis potencialas. Rajone veiklos nevykdo Turizmo informacijos centras (TIC), nėra įkurto atskiro informacinio portalo, visos viešinimo funkcijos perduotos rajono savivaldybės skyriui: Prienų rajone už turizmo viešinimą, propagavimą, informacijos rinkimą atsakingas Prienų rajono savivaldybės administracijos švietimo, kultūros ir sporto skyrius bei Prienų laisvalaikio ir kultūros centras, kuris taip pat suteikia informaciją apie lankytinas rajono vietas.

VVG organizuojamų susitikimų metu taip pat surinkta daug vietos projektų idėjų kultūrinėms veikloms finansuoti.

8.9.2. VVG veiksmai, susiję su prioriteto laikymusi įgyvendinant VPS:

Visą VPS įgyvendinimo laikotarpį VVG aktyviai bendradarbiaus su visais rajone esančiais kultūros ir laisvalaikio centrų, bibliotekų bei muziejų specialistais. Jie bus nuolat kviečiami į VVG organizuojamus mokymus, informacinius renginius, konferencijas, kurių metu bus aktyviai skatinami teikti projektų paraiškas, aktyviai bendradarbiauti su kitomis organizacijomis, įgyvendinant bendrus projektus.

VVG taip pat skatins kultūros centų darbuotojus aktyviai į savo veiklą įtraukti jaunimo atstovus, kitus iš socialiai pažeidžiamų rizikos grupių asmenis. Susiformavę įvairūs klubai, užsiimantys įvairia kultūrine veikla bus skatinami teikti įvairius ,,minkštus“ projektus.

Visa informacija apie VVG organizuojamus renginius bus viešinama kultūros centrų, bibliotekų skelbimo lentose, savivaldybės bei VVG internetiniuose puslapiuose, socialinio tinklo www.facebook.com paskyroje.

8.10. Darnus vystymasis (įskaitant aplinkosaugą ir klimato kaitos švelninimo veiksmus):8.10.1

.VVG veiksmai, susiję su principo laikymusi rengiant VPS:

Vieni svarbiausių Lietuvos darnaus vystymosi prioritetų (be ūkio šakų poveikio aplinkai mažinimo, jų ekonominio efektyvumo didinimo, ES prioritetų) yra nuosaikus, darnus ūkio sektorių, regionų, savivaldybių suderintas ūkio ir visuomenės vystymasis, skirtumų tarp regionų gyvenimo lygio mažinimas, išsaugojant jų savitumą.

2007–2013 m. ES finansavimo laikotarpiu buvo įgyvendinti 9 vandentvarkos projektai, dėl kurių įrengti vandens nugeležinimo bei nuotekų valymo įrenginiai. Dėl to pagerėjo vandens kokybė daugelyje rajono seniūnijų. Geriamojo vandens kokybė bei nuotekų sistemų nebuvimas buvo ir viena iš dažnai minimų problemų susirinkimuose, kuriuos VVG organizavo VPS rengimo laikotarpiu. Taip pat dažnai minima problema Prienų rajone buvo rekreacinių erdvių prie vandens telkinių ir kitų viešųjų erdvių įrengimas. Nors 2007–2013 m. VPS įgyvendinimo laikotarpiu buvo įrengtos 8 viešosios

60

erdvės, o VVG teritorinio projekto ,,Nemuno senvagės kultūrinės – turistinės zonos plėtra“ metu buvo įrengtos 6 viešosios erdvės Nemuno pakrantėse, tačiau ir toliau išlieka didelis kaimo bendruomenių poreikis gražinti savo gyvenamąsias teritorijas.

Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį dar labiau išryškėjo sociaekonominiai skirtumai tarp centrinių ir atokiausių kaimiškųjų regionų. Tam didžiausią įtaką turėjo tokie veiksniai kaip atstumas iki rajono centro ar didesnių Lietuvos miestų (Kauno, Alytaus), susisiekimo galimybės, verslo įmonių bei ūkininkų ūkių išsidėstymas. Ši problema VVG organizuojamuose susirinkimuose VPS rengimo laikotarpiu buvo nuolat akcentuojama, nes būtent kaimo bendruomenės geriausiai mato poreikius bei jų sprendimo galimybes. Susitikimų metu buvo nuspręsta, kad kaimo vietovėse būtina puoselėti kraštovaizdį, kultūrinį paveldą, plėtoti įvairią neagrarinę konkurencingą ekonominę veiklą, didinti bendruomenės socialinį kapitalą.

VPS įgyvendinimo laikotarpiu planuojamos veiklos daugiausia susijusios su kaimo gyventojų verslumo skatinimu bei jau esamo verslo plėtra. 2007–2013 m. laikotarpiu verslo projektų nebuvo įgyvendinta. Visas finansavimas buvo skirtas infrastruktūriniams objektams tvarkyti.

Rengiant VPS VVG derino pilietinės visuomenės, verslo, valdžios atstovų bei gamtosaugos interesus. VPS buvo formuojama remiantis partnerystės, dalyvavimo ir ,,iš apačios į viršų“ principais, Lietuvos bei užsienio šalių pavyzdžiais. Rengiant VPS buvo akcentuojama, kad pagrindinis VPS tikslas – sukurti patogią ir patrauklią gyventi bei veikti kaimo aplinką, nes patrauklesnė gyventi aplinka sudaro sąlygas gyventojų ekonominės veiklos plėtotei, o patogesnės gyvenamosios aplinkos kūrimas yra susijęs su paslaugų daugėjimu.

8.10.2.

VVG veiksmai, susiję su principo laikymusi įgyvendinant VPS:

Įgyvendinama VPS turės teigiamą poveikį darniam vystymuisi VVG teritorijoje. VPS prisidės prie kultūrinio, socialinio ir ekonominio VVG teritorijos augimo, aplinkosaugos ir gamtos išteklių prieinamumo. VPS įgyvendinimo metu bus tenkinami dabartiniai plėtros poreikiai, kartu nepažeidžiant ateities kartų poreikių įgyvendinimo galimybių, t. y. ekonomikos plėtra atitiks aplinkosauginius reikalavimus.

Aplinkosaugos sritis. Aplinka ir aplinkos apsauga yra tvarios plėtros pagrindas, todėl, tenkinant šių dienų poreikius, būtina saugoti natūralią aplinką ir nepažeisti būsimų kartų poreikio gyventi švarioje ir nekenksmingoje aplinkoje. Įgyvendinant VPS aplinkos apsaugai bus skiriamas didelis dėmesys.

Socialinė sritis. VPS lėšomis įgyvendinti projektai prisidės prie kultūrinio, socialinio VVG teritorijos augimo, darnesnio vystymosi. VPS įgyvendinimas įtakos aukštesnę VVG teritorijos gyventojų gyvenimo kokybę, didesnį gyvenamosios aplinkos patrauklumą, sudarys sąlygas saviraiškai, vietos gyventojai galės glaudžiau bendrauti, bus skatinamas bendruomeniškumas, žmogiškosios vertybės. Viešojo gyvenimo kokybės gerėjimas taps svarbiu vietos plėtros faktoriumi, nes bendruomeniškumas, savanorystė ir kita kaimo gyventojų aktyvios visuomeninės pozicijos raiška leis be didelių lėšų spręsti daugelį vietos problemų: organizuoti kaimo gyventojų laisvalaikį, imtis įgyvendinti kaimo gyventojų iniciatyvas.

Ekonominė sritis. VPS lėšomis įgyvendinamiems projektams bus keliami pakankamo ir stabilaus ekonominio augimo reikalavimai, akcentuojant ūkinės veiklos derinimą prie aplinkosauginių reikalavimų, gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir jų panaudojimo vietos gyventojų poreikių tenkinimui.

Visą VPS įgyvendinimo laikotarpį bus skatinama orientuotis į ilgalaikę rajono ūkio

61

plėtrą, siekiant racionaliai suderinti visuomenės ekonominius, socialinius ir aplinkosauginius interesus, tokiu būdu užtikrinti visuotinę gerovę dabartinei ir ateinančioms kartoms, neviršijus leistinų poveikio aplinkai ribų.

8.11. Moterų ir vyrų lygios galimybės ir nediskriminavimo skatinimas 8.11.1

.VVG veiksmai, susiję su principo laikymusi rengiant VPS:

Visuose VPS rengimo etapuose buvo atsižvelgta į lygias galimybes. Rengiant VPS buvo sudarytos vienodos dalyvavimo galimybės tiek vyrams, tiek moterims, o taip pat bet kokios rasės arba etninės kilmės, religijos arba tikėjimo, amžiaus, negalios, seksualinės orientacijos atstovams. Tokiu būdu buvo prisidėta prie įvairių, dažnai labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių lygių galimybių plėtros. VPS rengimo metu buvo įgyvendinami lyčių lygybės ir nediskriminavimo principai: priimant visus sprendimus dėl VPS pagrindinių prioritetų, priemonių, veiklos sričių, neatsižvelgiama į sprendimuose dalyvaujančių asmenų lytį, rasę, religiją, amžių ir pan., tokiu būdu užtikrinant lygias galimybes asmenims dalyvauti ir pasireikšti sprendimų priėmimo procese. Nors į VVG organizuojamus mokymus, informacinius renginius, susitikimus, diskusijas buvo kviečiami visi asmenys, neatsižvelgiant į jų lytį ir kitus diskriminuoti galinčius veiksnius, dauguma dalyvių sudarė moterys (69,9 proc.). Galima prieiti prie išvados, kad moterims labiau rūpi jų gyvenamųjų vietovių problemos bei plėtra, jos aktyviau įsitraukia į bendruomeninį gyvenimą.

Lygių galimybių principo įgyvendinimą užtikrina ir Prienų rajono VVG valdybos sudėtis, kurioje subalansuotas vyrų ir moterų, pagrindinių sektorių ir įvairių amžiaus žmonių atstovavimas. Valdyboje taip pat išlaikyta lyčių pusiausvyra: 45,45 proc. vyrų ir 55,55 proc. moterų, yra 5 asmenys iki 40 metų.

2015 m. liepos 14 d. Prienų rajono savivaldybėje lankėsi lygių galimybių kontrolierė Agneta Lobačevskytė. Į susitikimą VVG irgi delegavo valdybos narę. Susitikimo metu buvo pristatytas LR lygių galimybių įstatymas, kiti teisės aktai, reglamentuojantys moterų ir vyrų dalyvavimą sprendimų priėmimuose. Visos įgytos žinios buvo pritaikytos VPS rengime.

8.11.2.

VVG veiksmai, susiję su principo laikymusi įgyvendinant VPS:

Strategijos rengimo procesas ir pačios strategijos įgyvendinimas pagrįstas nediskriminavimo politikos nuostatomis.

VPS įgyvendinimo galės dalyvauti visi norintys ir įvairias sritis atstovaujantys vietos gyventojai, neatsižvelgiant į jų tautinę kilmę, religiją ar įsitikinimus, negalią, amžių, šeimyninę padėtį, lytinę orientaciją.

Strategijoje numatytų priemonių ir veiksmų įgyvendinimui parama bus teikiama, nepažeidžiant vyrų ir moterų, jaunimo, pagyvenusių ir kitų socialinių demografinių grupių žmonių lygių galimybių principo.

Strategijoje nenumatytos priemonės ir veiklos, kurios turėtų neigiamą poveikį lyčių lygybės ir nediskriminavimo principams įgyvendinti.

Gyventojų aktyvinimo veiklose galės dalyvauti visi VVG teritorijoje veikiantys subjektai, nepriklausomai nuo jų kolektyve dirbančių žmonių tautinės kilmės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus, šeimyninės padėties, lytinės orientacijos. Priimant asmenis į darbą, VVG administracijoje jiems bus taikomi vienodi atrankos kriterijai. Taip pat visiems darbuotojams bus užtikrinamos vienodos darbo sąlygos ir galimybės kelti kvalifikaciją.

62

9. VPS priemonių ir veiklos sričių aprašymas9.1. VPS priemonės, neturinčios veiklos sričių

9.1.1. VPS prioritetas Nr. 1 „PATRAUKLIOS APLINKOS VERSLUI IR DARBO VIETŲ KŪRIMAS, SOCIALINĖS ĮTRAUKTIES DIDINIMAS, VIETOS GYVENTOJŲ GYVENIMO KOKYBĖS GERINIMAS“9.1.2. VPS priemonė „NVO socialinio verslo kūrimas ir plėtra (kai socialinio verslo iniciatorius – NVO)“, (LEADER-19.2-SAVA-1). Priemonei skiriama 2,44 proc. vietos projektams įgyvendinti numatytų lėšų darbo vietų kūrimui VVG teritorijoje. Planuojama sukurti 1 darbo vietą.

9.1.3. VPS priemonės tikslas: Skatinti NVO kurti ir plėtoti socialinį verslą. 9.1.4. Priemonės apibūdinimas VVG teritorijoje keičiantis demografinei situacijai ir

didėjant socialinių paslaugų poreikiui, NVO atsirado galimybė teikti socialines paslaugas. Tam prielaidas sudarė NVO turima materialinė bazė ir išryškėję tam tikrų socialinių grupių žmonių poreikiai. Šias paslaugas geriausiai gali teikti vietoje esanti organizacija. Priemonės teikiama parama NVO socialinio verslo kūrimui ir plėtrai.

9.1.5. Pagal priemonę remiamų vietos projektų pobūdis:

9.1.5.1 pelno9.1.5.2. ne pelno x9.1.6. Tinkami paramos gavėjai Viešieji juridiniai asmenys: NVO, kaimo bendruomenės,

jaunimo organizacijos, neįgaliųjų organizacijos ir kt. 9.1.7. Priemonės tikslinė grupė Vyresnio amžiaus ir vieniši vietos gyventojai, jaunimas,

bedarbiai, kuriems bus teikiamos viešosios paslaugos.9.1.8. Tinkamumo sąlygos 1. Pareiškėjas ir (arba) projektas atitinka bendrąsias

tinkamumo sąlygas ir reikalavimus, nustatytus administravimo taisyklėse;2. Parama teikiama socialinei, ekonominei ir kt. veiklai kurti ir plėtoti;3. Naudos gavėjai – VVG teritorijos gyventojai;

63

4. Pareiškėjo registracijos vieta turi būti kaimo vietovėje.9.1.9. Vietos projektų atrankos

kriterijaiSiekiant tikslesnės projekto atitikties priemonės tikslams, efektyvesnio lėšų panaudojimo, vienodų sąlygų ir reikalavimų taikymo visiems pareiškėjams bei proporcingumo veiksmų mastui, ypatingą dėmesį skiriant užimtumui kaimo vietovėse didinti, bus taikomi vietos projektų atrankos kriterijai:1. Didesnis naujų darbo vietų skaičius;2. Didesnis paslaugas gaunančių asmenų skaičius;3. Geresni vietos projekto pareiškėjo projektų valdymo gebėjimai.

Pastaba. Detalus atrankos kriterijų sąrašas bus nustatomas priemonės įgyvendinimo taisyklėse.

9.1.10. Didžiausia paramos suma vietos projektui (Eur)

43 000,00

9.1.11. Paramos lyginamoji dalis (proc.)

80

9.1.1. VPS prioritetas Nr. 2 „SOCIALINIO AKTYVUMO SKATINIMAS, BENDRUOMENIŠKUMO UGDYMAS IR SOCIALINĖS ATSKIRTIES MAŽINIMAS“9.1.2. VPS priemonė „NVO ekonominės ir socialinės veiklos skatinimas ir įvairinimas“, (LEADER-19.2-SAVA-5). Priemonei skiriama 10,61 proc. vietos projektams įgyvendinti numatytų lėšų. Darbo vietos nebus kuriamos.

9.1.3. VPS priemonės tikslas: Skatinti NVO socialinę ir ekonominę veiklą.9.1.4. Priemonės apibūdinimas Ugdant pilietinę visuomenę, svarbus vaidmuo tenka NVO.

Sprendžiant vietos gyventojų socialines problemas, aktyviai dalyvauja NVO. Didelė dalis NVO turi sukūrusios materialinę bazę, kurioje be vykdomų socialinių veiklų gali būti vykdoma ir ekonominė veikla. Priemonės teikiama parama NVO socialinės, ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai.

9.1.5. Pagal priemonę remiamų vietos projektų pobūdis:

9.1.5.1 pelno9.1.5.2. ne pelno x9.1.6. Tinkami paramos gavėjai Viešieji juridiniai asmenys: NVO, kaimo bendruomenės,

jaunimo organizacijos, neįgaliųjų organizacijos ir kt. 9.1.7. Priemonės tikslinė grupė VVG teritorijos vietos gyventojai.9.1.8. Tinkamumo sąlygos 1. Pareiškėjas ir (arba) projektas atitinka bendrąsias

tinkamumo sąlygas ir reikalavimus, nustatytus administravimo taisyklėse;2. Parama teikiama socialinei, ekonominei ir kt. veiklai kurti ir plėtoti;3. Naudos gavėjai – VVG teritorijos gyventojai;4. Pareiškėjo registracijos vieta turi būti kaimo vietovėje.

9.1.9. Vietos projektų atrankos kriterijai

Siekiant tikslesnės projekto atitikties priemonės tikslams, efektyvesnio lėšų panaudojimo, vienodų sąlygų ir reikalavimų taikymo visiems pareiškėjams bei proporcingumo veiksmų mastui, bus taikomi vietos

64

projektų atrankos kriterijai:1. Didesnės sukurtų paslaugų ir produktų apimtys ir veiklos sritys;2. Didesnis naudos gavėjų skaičius;3. Projektas turi teigiamos įtakos VVG teritorijos darniam vystymuisi ir aplinkos kokybei.

Pastaba. Detalus atrankos kriterijų sąrašas bus nustatomas priemonės įgyvendinimo taisyklėse.

9.1.10. Didžiausia paramos suma vietos projektui (Eur)

13 360,00

9.1.11. Paramos lyginamoji dalis (proc.)

80

9.1.2. VPS priemonė „Vietos projektų pareiškėjų ir vykdytojų mokymas, įgūdžių įgijimas (kai mokymai susiję su VPS priemonėmis“ (LEADER-19.2-SAVA-3). Priemonei skiriama 2,27 proc. vietos projektams įgyvendinti numatytų lėšų. Darbo vietos nebus kuriamos.

9.1.3. VPS priemonės tikslas: Suteikti vietos gyventojams reikiamas žinias ir ugdyti įgūdžius.

9.1.4. Priemonės apibūdinimas Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, atsirado galimybės pasinaudoti įvairiais Eurpos Sąjungos ir kitais fondais. Dėl to vyksta svarbūs pokyčiai visose srityse. Ypač tai aktualu kaimo vietovių gyventojams. Priemonės teikiama parama bus skiriama pareiškėjams, kurie numatys vykdyti mokymus, kai mokymai susiję su VPS priemonėmis.

9.1.5. Pagal priemonę remiamų vietos projektų pobūdis:

9.1.5.1 pelno9.1.5.2. ne pelno x9.1.6. Tinkami paramos gavėjai Viešieji juridiniai asmenys: NVO, kaimo bendruomenės,

jaunimo organizacijos ir kt. 9.1.7. Priemonės tikslinė grupė VVG teritorijos vietos gyventojai.9.1.8. Tinkamumo sąlygos 1. Pareiškėjas ir (arba) projektas atitinka bendrąsias

tinkamumo sąlygas ir reikalavimus, nustatytus administravimo taisyklėse;2. Naudos gavėjai – VVG teritorijos gyventojai;3. Pareiškėjo registracijos vieta turi būti kaimo vietovėje.

9.1.9. Vietos projektų atrankos kriterijai

Siekiant tikslesnės projekto atitikties priemonės tikslams, efektyvesnio lėšų panaudojimo, vienodų sąlygų ir reikalavimų taikymo visiems pareiškėjams bei proporcingumo veiksmų mastui, bus taikomi vietos projektų atrankos kriterijai:1. Didesnis bendras apmokytų asmenų skaičius;2. Didesnis apmokytų asmenų iki 40 m. skaičius;3. Geresni vietos projekto pareiškėjo projektų valdymo gebėjimai.

Pastaba. Detalus atrankos kriterijų sąrašas bus

65

nustatomas priemonės įgyvendinimo taisyklėse.9.1.10. Didžiausia paramos suma

vietos projektui (Eur)10 000,00

9.1.11. Paramos lyginamoji dalis (proc.)

80

9.2. VPS priemonės, turinčios veiklos sritis 9.2.1. VPS prioritetas Nr. 1 „PATRAUKLIOS APLINKOS VERSLUI IR DARBO VIETŲ KŪRIMAS, SOCIALINĖS ĮTRAUKTIES DIDINIMAS, VIETOS GYVENTOJŲ GYVENIMO KOKYBĖS GERINIMAS“9.2.2. VPS priemonė „Ūkio ir verslo plėtra“, (kodas LEADER-19.2-6). Priemonei skiriama 72,59 proc. vietos projektams įgyvendinti numatytų lėšų darbo vietų kūrimui VVG teritorijoje. Planuojama sukurti 26 darbo vietas.

9.2.3. VPS priemonės tikslas: Skatinti ne žemės ūkio verslų kūrimą ir plėtrą. 9.2.4. 1 veiklos sritis „Parama ne žemės ūkio verslui kaimo vietovėse plėtoti

(reglamentuoja KPP)“, (LEADER-19.2-6.4). Veiklos sričiai skiriama 44,23 proc. vietos projektams įgyvendinti numatytų lėšų darbo vietų kūrimui VVG teritorijoje. Planuojama sukurti 16 darbo vietų.

9.2.4.1. Veiklos srities apibūdinimas

Ūkininkų, kaimo gyventojų, kaime veikiančių labai mažų ir mažų įmonių veikla sąlygoja kaimo vietovių ekonominę plėtrą, mažina atotrūkį tarp miesto ir kaimo, didina kaimo vietovių gyvybingumą ir patrauklumą gyventi jose. Ši veiklos sritis skatins ekonominės veiklos plėtrą, įvairinimą, darbo vietų kūrimą, jų išlaikymą.

Pagal veiklos sritį teikiama parama įvairiai ne žemės ūkio veiklai, produktų gamybai, apdorojimui, perdirbimui, jų pardavimui, taip pat paslaugų teikimui, įskaitant paslaugas žemės ūkiui.

9.2.4.2.Pagal veiklos sritį remiamų vietos projektų pobūdis:

9.2.4.2.1. pelno x9.2.4.2.2. ne pelno9.2.4.3. Tinkami paramos gavėjai Ūkininkas ar kitas fizinis asmuo, labai maža įmonė, maža

įmonė.9.2.4.4. Priemonės veiklos srities

tikslinė grupėVerslo fiziniai ir juridiniai subjektai.

9.2.4.5. Tinkamumo sąlygos 1. Pareiškėjas ir (arba) projektas atitinka bendrąsias tinkamumo sąlygas ir reikalavimus, nustatytus KKP 8.1.2 papunktyje;

2. Parama teikiama ekonominei veiklai plėtoti;

3. Parama teikiama ne žemės ūkio veiklai, įskaitant paslaugų žemės ūkiui teikimą. Remiama veikla nustatoma vadovaujantis Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriumi, patvirtintu Lietuvos statistikos departamento prie

66

Lietuvos  Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus įsakymu (toliau – EVRK). Parama neteikiama veiklai, kuri pagal EVRK patenka į žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sekciją, išskyrus veiklą, susijusią su paslaugų žemės ūkiui teikimu;

4. Jeigu projekte numatyta produktų gamyba, apdorojimas, perdirbimas, galutinis produktas  negali būti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priede nurodytas produktas;

5. Pareiškėjo (fizinio asmens) nuolatinė gyvenamoji vietovė arba pareiškėjo (įmonės) registracijos vieta turi būti kaimo vietovėje;

6. Remiama veikla turi būti vykdoma kaimo vietovėje (išimtis gali būti taikoma ūkininkų mobiliajai prekybai).

7. Pateikiamas verslo planas, kuriame pareiškėjas įrodo ūkio subjekto atitikimą VI nustatytiems ekonominio gyvybingumo kriterijams.

9.2.4.6. Vietos projektų atrankos kriterijai

Siekiant tikslesnės projekto atitikties priemonės tikslams, efektyvesnio lėšų panaudojimo, vienodų sąlygų ir reikalavimų taikymo visiems pareiškėjams bei proporcingumo veiksmų mastui, ypatingą dėmesį skiriant užimtumui kaimo vietovėse didinti, kuriose numatoma vykdyti ne žemės ūkio veiklą, bus taikomi vietos projektų atrankos kriterijai:

1. Didesnis naujų darbo vietų skaičius;2. Mažesni naujos darbo vietos sukūrimo kaštai;3. Inovacijų taikymas;4. Projektas turi teigiamos įtakos VVG teritorijos darniam vystymuisi ir aplinkos kokybei.

Pastaba. Detalus atrankos kriterijų sąrašas bus nustatomas veiklos srities įgyvendinimo taisyklėse.

9.2.4.7. Didžiausia paramos suma vietos projektui (Eur)

78 000,00

9.2.4.8. Paramos lyginamoji dalis (proc.)

50

9.2.5. 2 veiklos sritis „Parama ne žemės ūkio verslui kaimo vietovėse pradėti“, (kodas LEADER-19.2-6.2) (reglamentuoja KPP)“. Veiklos sričiai skiriama 28,36 proc. vietos projektams įgyvendinti numatytų lėšų darbo vietų kūrimui VVG teritorijoje. Planuojama sukurti 10 darbo vietų.

9.2.5.1. Veiklos srities apibūdinimas

Ši veiklos sritis skatins ekonominės veiklos kūrimą, įvairinimą, darbo vietų kūrimą, jų išlaikymą. Pagal veiklos

67

sritį teikiama parama įvairiai ne žemės ūkio veiklai, produktų gamybai, apdorojimui, perdirbimui, jų pardavimui, taip pat paslaugų teikimui, įskaitant paslaugas žemės ūkiui.

9.2.5.2. Pagal veiklos sritį remiamų vietos projektų pobūdis:

9.2.5.2.1. pelno x9.2.5.2.2. ne pelno9.2.5.3. Tinkami paramos gavėjai Ūkininkas ar kitas fizinis asmuo, labai maža įmonė, maža

įmonė. 9.2.5.4. Priemonės veiklos srities

tikslinė grupėVerslo fiziniai ir juridiniai subjektai.

9.2.5.5. Tinkamumo sąlygos 1. Pareiškėjas ir (arba) projektas atitinka bendrąsias tinkamumo sąlygas ir reikalavimus, nustatytus KKP 8.1.2 papunktyje;2. Parama teikiama ekonominei veiklai pradėti;3. Parama teikiama ne žemės ūkio veiklai, įskaitant paslaugų žemės ūkiui teikimą. Remiama veikla nustatoma vadovaujantis Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriumi, patvirtintu Lietuvos statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus įsakymu (toliau – EVRK). Parama neteikiama veiklai, kuri pagal EVRK patenka į žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sekciją, išskyrus veiklą, susijusią su paslaugų žemės ūkiui teikimu;4. Jeigu projekte numatyta produktų gamyba, apdorojimas, perdirbimas, galutinis produktas negali būti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priede nurodytas produktas;5. Pareiškėjo (fizinio asmens) nuolatinė gyvenamoji vietovė arba pareiškėjo (įmonės) registracijos vieta turi būti kaimo vietovėje;6. Remiama veikla turi būti vykdoma kaimo vietovėje (išimtis gali būti taikoma ūkininkų mobiliajai prekybai);7. Pateikiamas verslo planas, kuriame pareiškėjas įrodo ūkio subjekto atitikimą VI nustatytiems ekonominio gyvybingumo kriterijams.

9.2.5.6. Vietos projektų atrankos kriterijai

Siekiant tikslesnės projekto atitikties priemonės tikslams, efektyvesnio lėšų panaudojimo, vienodų sąlygų ir reikalavimų taikymo visiems pareiškėjams bei proporcingumo veiksmų mastui, ypatingą dėmesį skiriant užimtumui kaimo vietovėse didinti, kuriose numatoma vykdyti ne žemės ūkio veiklą, bus taikomi vietos projektų atrankos kriterijai:1. Didesnis naujų darbo vietų skaičius;2. Mažesni naujos darbo vietos sukūrimo kaštai;3. Inovacijų taikymas;4. Projektas turi teigiamos įtakos VVG teritorijos darniam

68

vystymuisi ir aplinkos kokybei.

Pastaba. Detalus atrankos kriterijų sąrašas bus nustatomas veiklos srities įgyvendinimo taisyklėse.

9.2.5.7. Didžiausia paramos suma projektui (Eur)

100 000,00

9.2.5.8. Paramos lyginamoji dalis (proc.)

50

9.2.1. VPS prioritetas Nr. 2 „PATRAUKLIOS APLINKOS VERSLUI IR DARBO VIETŲ KŪRIMAS, SOCIALINĖS ĮTRAUKTIES DIDINIMAS, VIETOS GYVENTOJŲ GYVENIMO KOKYBĖS GERINIMAS“9.2.2. VPS priemonė „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“, (LEADER-19.2-7). Priemonei skiriama 3,40 proc. vietos projektams įgyvendinti. Darbo vietos nebus kuriamos.

9.2.3. VPS priemonės tikslas: Gerinti mažąją VVG teritorijos infrastruktūrą, siekiant išsaugoti ir gerinti kultūros ir gamtos paveldą.

9.2.4. Veiklos sritis „Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūrą (reglamentuoja KPP)“, (LEADER-19.2-7.2). Veiklos sričiai skiriama 3,40 proc. vietos projektams įgyvendinti. Darbo vietos nebus kuriamos.

9.2.4.1. Veiklos srities apibūdinimas

Kaimo vietovėse viešoji infrastruktūra yra svarbus veiksnys, turintis įtakos regionų patrauklumui ir pasiekiamumui, tai yra būtina ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo bei išlaikymo sąlyga. Pagal veiklos sritį pagrindinės investicijų sritys, kurioms teikiama parama:1. Investicijos skiriamos viešiesiems pastatams, statiniams gerinti, atnaujinti, aplinkai tvarkyti, siekiant gyvenimo kokybės gerinimo, kaimo gyvenamųjų vietovių patrauklumo didinimo;2. Parama pagal priemonę teikiama objektų, kuriuose teikiamos paslaugos kaimo vietovėse – prekyviečių, bendruomenės namų, aikščių ir kt. – atnaujinimui ir tvarkymui. Remiamos investicijos, skirtos viešojo naudojimo infrastruktūrai, susijusiai su laisvalaikio, poilsio, sporto ir kultūrine veikla kaime. Svarbus tvarios kaimo plėtros aspektas – kaime teikiamos kokybiškos ir įvairiapusiškos paslaugos. Paslaugų trūkumas kaime daro neigiamą įtaką kaimo vietovių gyvybingumui, riboja ekonomikos plėtrą. Paslaugų teikimas yra būtina sąlyga, norint pritraukti asmenis, galinčius dirbti ir investuoti kaime;3. Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūros kūrimą, gerinimą arba plėtojimą, įskaitant investicijas į atsinaujinančiosios energijos gamybą ir energijos taupymą.

9.2.4.2. Pagal veiklos sritį remiamų vietos projektų pobūdis:

69

9.2.4.2.1. pelno9.2.4.2.2. ne pelno x9.2.4.3. Tinkami paramos gavėjai Savivaldybės administracija ir (arba) savivaldybės įsteigti

juridiniai asmenys, kiti viešieji juridiniai asmenys.9.2.4.4. Priemonės veiklos srities

tikslinė grupėVVG teritorijos vietos gyventojai.

9.2.4.5. Tinkamumo sąlygos 1. Pareiškėjas ir projektas atitinka bendrąsias tinkamumo sąlygas ir reikalavimus, nustatytus KKP 8.1.2 papunktyje;2. Parama skiriama mažos apimties infrastruktūrai;3. Kai investuojama į viešąją mažos apimties infrastruktūrą, viešųjų paslaugų gerinimą.

9.2.4.6. Vietos projektų atrankos kriterijai

Projektų atrankos kriterijais sudaromos vienodos sąlygos projektų paraiškų teikėjams, siekiama efektyvesnio lėšų panaudojimo ir geriausios projektų atitikties priemonės tikslams, taikomi vietos projektų atrankos kriterijai:1. Didesnis naudos gavėjų skaičius;2. Projektas turi teigiamos įtakos VVG teritorijos darniam vystymuisi ir aplinkos kokybei.

Pastaba. Detalus atrankos kriterijų sąrašas bus nustatomas veiklos srities įgyvendinimo taisyklėse.

9.2.4.7. Didžiausia paramos suma vietos projektui (Eur)

60 000,00

9.2.4.8. Paramos lyginamoji dalis (proc.)

80

9.2.2. VPS priemonė „Bendradarbiavimas“, (LEADER-19.2-16.9). Priemonei skiriama 1,02 proc. vietos projektams įgyvendinti. Darbo vietos nebus kuriamos.

9.2.3. VPS priemonės tikslas: Skatinti bendradarbiavimą, siekiant veiklos įvairinimo VVG teritorijoje.

9.2.4. 1 veiklos sritis „Bendradarbiavimas siekiant ūkininkavimo veiklos įvairinimo, imantis veiklos, susijusios su sveikatos priežiūra, socialine integracija, bendruomenių remiama žemės ūkio veikla ir švietimu aplinkos ir maisto klausimais (nereglamentuoja KPP)“, (LEADER-19.2-16.9).

9.2.4.1. Veiklos srities apibūdinimas

Vykstant spartiems pokyčiams, VVG teritorijoje, įvairinamos alternatyvios žemės ūkio ir ne žemės ūkio veiklos. Vykdomas bendradarbiavimas, skatinant socialinę intergraciją, sveiką gyvenimo būdą, vykdomas švietimas aplinkos ir maisto klausimais. Priemonės teikiama parama bus skiriama pareiškėjams, kurie numato bendradarbiavimą, siekiant ūkininkavimo veiklos įvairinimo, imantis veiklos, susijusios su sveikatos priežiūra, socialine integracija, bendruomenių remiama žemės ūkio veikla ir švietimu aplinkos ir maisto klausimais.

9.2.4.2. Pagal veiklos sritį remiamų vietos projektų pobūdis:

70

9.2.4.2.1. pelno9.2.4.2.2. ne pelno x9.2.4.3. Tinkami paramos gavėjai Viešieji juridiniai asmenys: NVO, kaimo bendruomenės,

jaunimo organizacijos, neįgaliųjų organizacijos ir kt. 9.2.4.4. Priemonės veiklos srities

tikslinė grupėVVG teritorijos vietos gyventojai.

9.2.4.5. Tinkamumo sąlygos 1. Pareiškėjas ir (arba) projektas atitinka bendrąsias tinkamumo sąlygas ir reikalavimus, nustatytus administravimo taisyklėse;2. Parama teikiama bendradarbiavimo veiklai kurti ir plėtoti;3. Naudos gavėjai – VVG teritorijos gyventojai;4. Pareiškėjo registracijos vieta turi būti kaimo vietovėje.

9.2.4.6. Vietos projektų atrankos kriterijai

Siekiant tikslesnės projekto atitikties priemonės tikslams, efektyvesnio lėšų panaudojimo, vienodų sąlygų ir reikalavimų taikymo visiems pareiškėjams bei proporcingumo veiksmų mastui, bus taikomi vietos projektų atrankos kriterijai:1.Didesnis naudos gavėjų skaičius;2.Projekte didesnis bendradarbiaujančių subjektų skaičius.

Pastaba. Detalus atrankos kriterijų sąrašas bus nustatomas priemonės įgyvendinimo taisyklėse.

9.2.4.7. Didžiausia paramos suma vietos projektui (Eur)

18 000,00

9.2.4.8. Paramos lyginamoji dalis (proc.)

80

9.2.2. VPS priemonė „Kultūros savitumo išsaugojimas, tradicijų tęstinumas“, (LEADER-19,2-SAVA-4). Priemonei skiriama 7,67 proc. vietos projektams įgyvendinti. Darbo vietos nebus kuriamos.

9.2.3. VPS priemonės tikslas: Išsaugoti ir puoselėti krašto savitumą ir tradicijas.9.2.4. Priemonės apibūdinimas Įsikūrusios NVO aktyviai dalyvauja kultūrinės veiklos

organizavime, krašto tradicijų puoselėjime ir išsaugojime ateinančioms kartoms. Norint užtikrinti tradicijų išsaugojimą ir tęstinę veiklą, būtina sukurti materialinę bazę ir organizuoti renginius, kurie aktyvins vietos gyventojus domėtis krašto tradicijomis, papročiais, amatų ir kulinarinio paveldo išsaugojimu ir dalyvauti juos pristatant plačiajai visuomenei. Priemonės teikiama parama bus skiriama pareiškėjams, kurie numato kultūros savitumo išsaugojimo, tradicijų tęstinumo veiklas ir materialinės bazės stiprinimui.

9.2.5. Pagal priemonę remiamų vietos projektų pobūdis:

9.2.5.1. pelno9.2.5.2. ne pelno x9.2.6. Tinkami paramos gavėjai Savivaldybės administracija ir (arba) savivaldybės įsteigti

juridiniai asmenys, viešieji juridiniai asmenys: NVO,

71

kaimo bendruomenės, jaunimo organizacijos ir kt. 9.2.7. Priemonės veiklos srities

tikslinė grupėVVG teritorijos vietos gyventojai.

9.2.8. Tinkamumo sąlygos 1. Pareiškėjas ir (arba) projektas atitinka bendrąsias tinkamumo sąlygas ir reikalavimus, nustatytus administravimo taisyklėse;2. Naudos gavėjai – VVG teritorijos gyventojai;3. Pareiškėjo registracijos vieta turi būti kaimo vietovėje.

9.2.9. Vietos projektų atrankos kriterijai

Projektų atrankos kriterijais sudaromos vienodos sąlygos projektų paraiškų teikėjams, siekiama efektyvesnio lėšų panaudojimo ir geriausios projektų atitikties priemonės tikslams, taikomi vietos projektų atrankos kriterijai:1. Didesnis projekto naudos gavėjų skaičius;2. Didesnis projekte dalyvaujančių jaunimo, socialinę atskirtį turinčių asmenų skaičius.

Pastaba. Detalus atrankos kriterijų sąrašas bus nustatomas veiklos srities įgyvendinimo taisyklėse.

9.2.10. Didžiausia paramos suma vietos projektui (Eur)

7 515,00

9.2.11. Paramos lyginamoji dalis (proc.)

80

10. VPS įgyvendinimo veiksmų planasPlanuojami veiksmai Sąsaja su VPS ir priemonėmis

10.1. 2015 m.10.1.1. Susiję su VPS įgyvendinimu:

10.1.2. Susiję su VVG teritorijos gyventojų aktyvumo skatinimu:

10.2. 2016 m.10.2.1. Susiję su VPS įgyvendinimu:

1 kvietimas teikti paraiškas pagal pirmo prioriteto priemones, vietos projektų vertinimas, tvirtinimas.

Pagal VPS I prioriteto priemones.

10.2.2. Susiję su VVG teritorijos gyventojų aktyvumo skatinimu:

Kvietimų teikti vietos projektus viešinimas, VVG interneto svetainės priežiūra, organizuojami VPS ir VVG viešinimo renginiai (konferencijos, informaciniai renginiai), VPS ir VVG viešinimas spaudoje, potencialių vietos projektų paraiškų teikėjų mokymai.

Pristatoma informacija apie I prioriteto priemonių įsisavinimo galimybes. Informacija pateikiama VVG teritorijoje esantiems verslo subjektams, gyventojams ir potencialiems pareiškėjams.

10.3. 2017 m.10.3.1. Susiję su VPS įgyvendinimu:

1 kvietimas teikti paraiškas pagal visas strategijos priemones, vietos projektų vertinimas, tvirtinimas, įgyvendinamų projektų priežiūra.

Pristatoma informacija apie I ir II prioriteto priemonių įsisavinimo galimybes.

10.3.2. Susiję su VVG teritorijos gyventojų aktyvumo skatinimu:

Kvietimų teikti vietos projektus viešinimas, VVG interneto svetainės priežiūra, organizuojami VPS ir VVG viešinimo renginiai (konferencijos, informaciniai renginiai), VPS ir VVG viešinimas spaudoje, potencialių vietos projektų paraiškų teikėjų mokymai.

Pristatoma informacija apie I ir II prioriteto priemonių įsisavinimo galimybes. Informacija pateikiama VVG teritorijoje esantiems verslo subjektams, gyventojams ir potencialiems pareiškėjams.

10.4. 2018 m.10.4.1. Susiję su VPS įgyvendinimu:

73

1 kvietimas teikti paraiškas pagal visas strategijos priemones, vietos projektų vertinimas, tvirtinimas, įgyvendinamų projektų priežiūra.

Pristatoma informacija apie I ir II prioriteto priemonių įsisavinimo galimybes.

10.4.2. Susiję su VVG teritorijos gyventojų aktyvumo skatinimu:

Kvietimų teikti vietos projektus viešinimas, VVG interneto svetainės priežiūra, organizuojami VPS ir VVG viešinimo renginiai (konferencijos, informaciniai renginiai), VPS ir VVG viešinimas spaudoje, potencialių vietos projektų paraiškų teikėjų mokymai.

Pristatoma informacija apie I ir II prioriteto priemonių įsisavinimo galimybes. Informacija pateikiama VVG teritorijoje esančioms tikslinėms grupėms: verslo subjektams, gyventojams ir potencialiems pareiškėjams.

10.5. 2019 m.10.5.1. Susiję su VPS įgyvendinimu:

1 kvietimas teikti paraiškas pagal visas strategijos priemones, vietos projektų vertinimas, tvirtinimas, įgyvendinamų projektų priežiūra.

Pristatoma informacija apie I ir II prioriteto priemonių įsisavinimo galimybes.

10.5.2. Susiję su VVG teritorijos gyventojų aktyvumo skatinimu:

Kvietimų teikti vietos projektus viešinimas, VVG interneto svetainės priežiūra, organizuojami VPS ir VVG viešinimo renginiai (konferencijos, informaciniai renginiai), VPS ir VVG viešinimas spaudoje, potencialių vietos projektų paraiškų teikėjų mokymai.

Pristatoma informacija apie I ir II prioriteto priemonių įsisavinimo galimybes. Informacija pateikiama VVG teritorijoje esančioms tikslinėms grupėms: verslo subjektams, gyventojams ir potencialiems pareiškėjams.

10.6. 2020 m.10.6.1. Susiję su VPS įgyvendinimu:

1 kvietimas teikti paraiškas pagal visas strategijos priemones, vietos projektų vertinimas, tvirtinimas, įgyvendinamų projektų priežiūra.

Pristatoma informacija apie I ir II prioriteto priemonių įsisavinimo galimybes.

10.6.2. Susiję su VVG teritorijos gyventojų aktyvumo skatinimu:

Kvietimų teikti vietos projektus viešinimas, VVG interneto svetainės priežiūra, organizuojami VPS ir VVG viešinimo renginiai (konferencijos, informaciniai renginiai), VPS ir VVG viešinimas spaudoje, potencialių vietos projektų paraiškų

Pristatoma informacija apie I ir II prioriteto priemonių įsisavinimo galimybes. Informacija pateikiama VVG teritorijoje esančioms tikslinėms grupėms: verslo subjektams,

74

teikėjų mokymai. gyventojams ir potencialiems pareiškėjams.10.7. 2021 m.

10.7.1. Susiję su VPS įgyvendinimu:

1 kvietimas teikti paraiškas pagal visas strategijos priemones, vietos projektų vertinimas, tvirtinimas, įgyvendinamų projektų priežiūra.

Pristatoma informacija apie I ir II prioriteto priemonių įsisavinimo galimybes.

10.7.2. Susiję su VVG teritorijos gyventojų aktyvumo skatinimu:

Kvietimų teikti vietos projektus viešinimas, VVG interneto svetainės priežiūra, organizuojami VPS ir VVG viešinimo renginiai (konferencijos, informaciniai renginiai), VPS ir VVG viešinimas spaudoje, potencialių vietos projektų paraiškų teikėjų mokymai.

Pristatoma informacija apie I ir II prioriteto priemonių įsisavinimo galimybes. Informacija pateikiama VVG teritorijoje esančioms tikslinėms grupėms: verslo subjektams, gyventojams ir potencialiems pareiškėjams.

10.8. 2022 m.10.8.1. Susiję su VPS įgyvendinimu:

Įgyvendintų ir įgyvendinamų projektų priežiūra. Pagal VPS I ir II prioriteto priemones.10.8.2. Susiję su VVG teritorijos gyventojų aktyvumo skatinimu:

VVG interneto svetainės priežiūra, organizuojami VPS ir VVG viešinimo renginiai (konferencijos, informaciniai renginiai).

Pagal VPS I ir II prioriteto priemones.

10.9. 2023 m.10.9.1. Susiję su VPS įgyvendinimu:

Įgyvendintų ir įgyvendinamų projektų priežiūra. Pagal VPS I ir II prioriteto priemones.10.9.2. Susiję su VVG teritorijos gyventojų aktyvumo skatinimu:

VVG interneto svetainės priežiūra, organizuojami VPS ir VVG viešinimo renginiai (konferencijos, informaciniai renginiai).

Pagal VPS I ir II prioriteto priemones.

11. VPS finansinis planas

11.1. VPS finansinis planas pagal prioritetus: Prioriteto

Nr. VPS prioriteto pavadinimas Planuojama paramos lėšų suma (Eur) Planuojama lėšų (proc.)

11.1.1.

I PATRAUKLIOS APLINKOS VERSLUI IR DARBO VIETŲ KŪRIMAS, SOCIALINĖS ĮTRAUKTIES DIDINIMAS, VIETOS GYVENTOJŲ GYVENIMO KOKYBĖS GERINIMAS

75

11.1.2.II SOCIALINIO AKTYVUMO SKATINIMAS,

BENDRUOMENIŠKUMO UGDYMAS IR SOCIALINĖS ATSKIRTIES MAŽINIMAS

25

Iš viso: Iš viso: 100

11.2.

VPS finansinis planas pagal priemones:

VPS priemonės pavadinimasVPS prioriteto Nr., kuriam priskiriama

priemonėVPS priemonės kodas

Planuojama lėšų suma

(Eur)Planuojama lėšų (proc.)

11.2.1. Ūkio ir verslo plėtra 1 LEADER-19.2-6 72,5911.2.2. NVO socialinio verslo kūrimas ir

plėtra (kai socialinio verslo iniciatorius – NVO)

1 LEADER-19.2-SAVA-1 2,44

11.2.3. Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse 2 LEADER-19.2-7 3,40

11.2.4. Kultūros savitumo išsaugojimas, tradicijų tęstinumas 2 LEADER-19.2-SAVA-2 7,67

11.2.5. Vietos projektų pareiškėjų ir vykdytojų mokymas, įgūdžių įgijimas (kai mokymai susiję su VPS priemonėmis)

2 LEADER-19.2-SAVA-3 2,27

11.2.6. NVO ekonominės socialinės veiklos skatinimas ir įvairinimas 2 LEADER-19.2-SAVA-4 10,61

11.2.7. Bendradarbiavimas 2 LEADER-19.2-16 1,02Iš viso: Iš viso: 100 (nuo vietos projektams

įgyvendinti planuojamos sumos)

76

11.3.VPS administravimo išlaidų finansinis planas:

VPS administravimo išlaidų (KPP kodas 19.4) kategorijos

Planuojama lėšų (Eur) Planuojama lėšų (proc.)

11.3.1. VVG veiklos išlaidos 7511.3.2. VVG teritorijos gyventojų aktyvinimo išlaidos 2511.3.3. Iš viso: 20 (100)

11.4. Indikatyvus VPS lėšų poreikis pagal metus: 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022 2023 Iš viso:

11.4.1. Planuojamas lėšų poreikis vietos projektams pagal VPS finansuoti pagal metus (proc. nuo vietos projektams numatytos sumos)

0 20 29 17 25 4 5 0 0 100 proc.

11.4.2. Planuojamas lėšų poreikis VPS administravimo išlaidoms pagal metus (proc. nuo VPS administravimui numatytos sumos)

0 12 14 14 14 14 14 14 4 100 proc.

11.5. Planuojami papildomi VPS finansavimo šaltiniai Pagrindimas 11.5.1.11.5.2.<...>

12. VPS įgyvendinimo rodikliai12.1. VPS pasiekimų produkto (anglų k. „output“) rodikliai

Eil.Nr. VPS įgyvendinimo rodiklių pavadinimas

ESIF teminiai tikslai

Iš viso:1 10 3 3 5-6 4 8 9 2EŽŪFKP prioritetai ir tikslinės sritys

1A 1C 2B 3A 4A 5C 6A 6B 6C12.1.1. Paremtų vietos projektų skaičius (vnt.):

12.1.1.1. Paremtų vietos projektų, kuriuos pateikė NVO, skaičius (vnt.) 34 34

12.1.1.2. Paremtų vietos projektų, kuriuos pateikė vietos valdžios institucija (savivaldybė) arba valstybės institucija / organizacija, skaičius (vnt.)

5 5

12.1.1.3. Paremtų vietos projektų, kuriuos pateikė MVĮ, skaičius (vnt.) 7 7

77

12.1.1.4. Paremtų vietos projektų, kuriuos pateikė fiziniai asmenys, skaičius (vnt.): 8 8

12.1.1.4.1. iš jų: iki 40 m. - - - - - - - - -

iš viso:

4

moterų:1

vyrų:3

12.1.1.4.2. iš jų: daugiau kaip 40 m. - - - - - - - - -

iš viso:

4

moterų: 1

vyrų:3

12.1.1.5. Paremtų vietos projektų, kuriuos pateikė 12.1.1.1–12.1.1.5 papunkčiuose neišvardyti asmenys, skaičius (vnt.)

12.1.2. Priemonės veiklos srities kodas: LEADER-19.2-4.2 12.1.2.1. Paremtų vietos projektų skaičius (vnt.) - - - - - - - -12.1.3. Priemonės veiklos srities kodas: LEADER-19.2-6.2

12.1.3.1. Paremtų vietos projektų skaičius (vnt.) - - - - - 5 - - 512.1.4. Priemonės veiklos srities kodas: LEADER-19.2-6.4

12.1.4.1. Paremtų vietos projektų skaičius (vnt.) 10 1012.1.5. Priemonės veiklos srities kodas: LEADER-19.2-7.2

12.1.5.1. Paremtų vietos projektų, skaičius (vnt.) - - - - - - - 1 - 112.1.5.2 VVG teritorijos gyventojų, gaunančių naudą dėl

pagerintos infrastruktūros, skaičius (vnt.) - - - - - - - 500 - 500

12.1.6. Priemonės veiklos srities kodas: LEADER-19.2-7.612.1.6.1. Paremtų vietos projektų skaičius (vnt.) - - - - - - - -12.1.6.2. VVG teritorijos gyventojų, gaunančių naudą dėl

pagerintos infrastruktūros, skaičius (vnt.) - - - - - - - -

12.1.7. Priemonės veiklos srities kodas: LEADER-19.2-16.312.1.7.1. Paremtų vietos projektų skaičius (vnt.) - - - - - - - -12.1.8. Priemonės veiklos srities kodas: LEADER-19.2-16.4

12.1.8.1. Paremtų vietos projektų skaičius (vnt.) - - - - - - -12.1.9. Priemonės veiklos srities kodas: LEADER-19.2-16.9

12.1.9.1. Paremtų vietos projektų skaičius (vnt.) 1 - - - - - - - - 1

78

12.1.10. Priemonės kodas: LEADER-19.2-SAVA-1 (savarankiška VPS priemonė)12.1.10.1. Paremtų vietos projektų skaičius (vnt.) - - - - - - - 1 - 112.1.11. Priemonės kodas: LEADER-19.2-SAVA-2 (savarankiška VPS priemonė)

12.1.11.1. Paremtų vietos projektų skaičius (vnt.) - - - - - - - 18 - 1812.1.12. Priemonės kodas: LEADER-19.2-SAVA-3 (savarankiška VPS priemonė)

12.1.12.1. Paremtų vietos projektų, susijusių su inovacijų ir bendradarbiavimo skatinimo mokymais, skaičius (vnt.) - - - - - - - -

12.1.12.2. Paremtų vietos projektų, susijusių su VVG teritorijos gyventojų kompiuterinio raštingumo mokymais, skaičius (vnt.)

- - - - - - - -

12.1.12.3. Paremtų vietos projektų, susijusių su verslumo (žemės ūkio srityje, ne žemės ūkio srityje, socialinio verslo srityje) skatinimo mokymais, skaičius (vnt.)

- - - - - -

12.1.12.4. Paremtų vietos projektų, susijusių su kitais nei 12.1.13.1–12.1.13.3 papunkčiuose minimais mokymais, skaičius - 4 - - - - - - - 4

12.1.12.5. Planuojamas mokymų dalyvių skaičius (vnt., ne unikalių) 60 - - - - - - - 6012.1.13. Priemonės kodas: LEADER-19.2-SAVA-4 (savarankiška VPS priemonė)

12.1.13.1. Paremtų vietos projektų skaičius (vnt.) 14 1412.1.14. Priemonės kodas: LEADER-19.2-SAVA-<...> (savarankiška VPS priemonė)

12.1.14.1. Paremtų vietos projektų skaičius (vnt.)

12.2. VPS pasiekimų tikslo rodikliai (anglų k. „target“) rodikliai

12.2.1. Vietos projektų įgyvendinimas12.2.1.1. Sukurtų naujų darbo vietų (naujų etatų) skaičius

įgyvendinus vietos projektus (vnt.) 26 1 27

12.2.2.2. Išlaikytų darbo vietų (etatų) skaičius įgyvendinus vietos projektus (vnt.)

12.2.2. VPS administravimas12.2.2.1. Sukurtų naujų darbo vietų skaičius VVG administracijoje,

vykdant VPS administravimo veiklą (vnt.) - - - - - - - 1 - 1

12.2.2.2. Išlaikytų darbo vietų skaičius VVG administracijoje, vykdant VPS administravimo veiklą (vnt.)

- - - - - - - 3 - 3

79

13. VPS įgyvendinimo vidaus valdymas ir stebėsena 13.1. VPS įgyvendinimo valdymo ir stebėsenos funkcijos pagal subjektus

13.1.1. VVG nariai – VVG nariai, vadovaudamiesi įstatais ir jų pagrindu, priima sprendimus, susijusius su VPS įgyvendinimu;– vykdo asociacijos visuotinio narių susirinkimo ir valdybos sprendimus VPS įgyvendinimo klausimais;– aktyviai dalyvauja asociacijos veikloje ir VPS įgyvendinime;– tvirtina valdybos pirmininko metinę ataskaitą bei finansinę atskaitomybę.

13.1.2. VVG valdymo organo nariai Pagal įstatus valdyba vykdo šias funkcijas įgyvendinant VPS:– atleidžia ir priima į darbą VPS įgyvendinančius administracijos darbuotojus, nustato jiems atlyginimus;– tvirtina vietos projektų atrankos darbo reglamentą;– tvirtina vietos projektų kvietimų dokumentaciją;– priima sprendimus dėl vietos projektų finansavimo ir lėšų paskyrimo;– tvirtina VPS įgyvendinimo tarpines ir metines ataskaitas.

13.1.3. VPS administravimo vadovas Atsakingas už vadovavimą įgyvendinant VPS, koordinuoja, kontroliuoja, vykdo strategijos įgyvendinimą pagal VPS veiklas, parengia ir teikia valdybai tvirtinti VPS įgyvendinimo tarpines ir metines ataskaitas. VPS administravimo vadovas atsakingas už VPS įgyvendinimą. Palaiko ryšius su organizacijomis, turinčiomis sąsajas su VSP įgyvendinimu: NMA, ŽŪM, VVG tinklu, rajono savivalda, bendruomenėmis, su įvairiomis kitomis organizacijomis.

13.1.4. VPS finansininkas ir (arba) buhalteris

Atsakingas už buhalterinės apskaitos vedimą ir viešųjų lėšų administravimą. Rengia ir teikia mokėjimų prašymus NMA. Dalyvauja materialinių vertybių inventorizacijų darbe. VPS administravimo vadovui teikia finansines ataskaitas apie VPS įgyvendinimo rezultatus. Rengia ir teikia informacinę, konsultacinę ir metodinę pagalbą vietos projektų rengėjams finansiniais klausimais. Rengia VPS įgyvendinimo paramos sutarties pakeitimus. Pildo darbo apskaitos žiniaraščius, teisingai ir laiku apskaičiuoja ir išmoka darbuotojams darbo užmokestį. Kelia kvalifikaciją, gilina žinias, reikalingas VPS finansininko funkcijoms atlikti.

13.1.5. kiti VVG administracijos darbuotojai:

13.1.5.1. VPS administratorius (-iai) Rengs kvietimų dokumentaciją, paramos sutartis, administruos vietos projektus, vertins viešųjų pirkimų dokumentus, mokėjimo prašymus ir kt. Konsultuos vietos projektų pareiškėjus viešųjų pirkimų organizavimo, paraiškų rengimo, projektų įgyvendinimo klausimais. Teiks tarpines ir metines ataskaitas VPS administravimo vadovui apie įgyvendinamus vietos projektus, apie VPS įgyvendinimo eigą ir pasiektus rezultatus. Teiks reikalingą informaciją, susijusią su VPS įgyvendinimu, viešųjų pirkimų procedūromis, NMA, ŽŪM, auditoriams.

81

13.1.5.2. VPS viešųjų ryšių specialistas (-ai)

VPS viešųjų ryšių specialistas laiku pateikia išsamią informaciją vietos informavimo šaltiniuose apie VVG vykdomą veiklą, VPS įgyvendinimo eigą ir pasiektus rezultatus. Teikia informaciją žiniasklaidai. Skatina ir padeda vietos projektų pareiškėjams viešinti įgyvendinamus vietos projektus, jų naudą vietos gyventojams. Administruoja VVG interneto svetainę, rengia, įkelia ir prižiūri ten esančią informaciją. Užmezga ir palaiko glaudžius ryšius su informaciją teikiančiais subjektais.

13.2. VVG darbuotojų gebėjimai įgyvendinti VPS 13.2.1. VPS administravimo vadovas turėti ne mažesnę negu 5 m. darbo patirtį VPS administravimo ir įgyvendinimo srityje.13.2.2. VPS finansininkas ir (arba)

buhalteristurėti ne mažesnę negu 3 m. darbo patirtį buhalterinės apskaitos tvarkymo ir (arba) finansų valdymo srityje įgyvendinant VPS.

13.2.3. kiti VVG administracijos darbuotojai:

13.2.3.1. VPS administratorius turėti ne mažesnę negu 3 m. darbo patirtį VPS administravimo ir įgyvendinimo srityje.13.2.3.2. VPS viešųjų ryšių specialistas turėti žinių LEADER metodo įgyvendinimo ir kitose kaimo plėtros politikos srityse arba turėti ne mažesnę

negu 3 m. darbo patirtį VPS administravimo ir įgyvendinimo srityje.13.3. VPS įgyvendinimo valdymo ir stebėsenos vidaus sistemos apibūdinimas

13.3.1. VPS įgyvendinimo valdymas – tai veiksmų visuma, kuriuos atliekant VVG sieks užtikrinti skaidrų, efektyvų ir veiksmingą EŽŪFKP bei Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų panaudojimą, patikrinamą ir kontroliuojamą VPS įgyvendinimą. VPS įgyvendinimo vertinimas atliekamas trimis lygmenimis: VPS vykdytojos, NMA ir ŽŪM. VPS vykdytojos lygmeniu atliekamas VPS įgyvendinimo vidaus vertinimas. NMA ir ŽŪM lygmenimis atliekamas VPS įgyvendinimo išorinis vertinimas. Jis gali būti tikslinis, tarpinis ir teminis. VPS įgyvendinimo vidaus valdymas apims stebėsenos veiklos plano parengimą, VPS įgyvendinimo organizavimą, kontrolę, koordinavimą ir veiklos koregavimą, atsižvelgiant į pokyčius. VVG VPS įgyvendinimo vidaus valdymą ir stebėseną įgyvendins pagal „Vietos plėtros strategijų, įgyvendinamų bendruomenių inicijuotos vietos plėtros būdu, administravimo taisyklių“ reikalavimus. VVG VPS įgyvendinimo vidaus valdymą ir kontrolę vykdys vadovaudamasi taisyklių 13 dalyje „VPS įgyvendinimo vidaus valdymas ir stebėsena“ nustatyta tvarka. VPS stebėsenos vidaus sistema – tai reguliarių ir sistemingų veiksmų visuma, kuriuos atliekant bus vykdomas kokybinių ir kiekybinių duomenų apie VPS įgyvendinimo eigą rinkimas, apibendrinimas ir teikimas aukštesniems valdymo organams, atsakingiems už VPS įgyvendinimą. Stebėsenos metu bus analizuojama VPS įgyvendinimo eiga, identifikuojamos VPS įgyvendinimo problemos, pasiūlomi problemų sprendiniai ir jų įgyvendinimo užtikrinimo priemonės. VPS įgyvendinimo vidaus vertinimą atliks VVG administracijos darbuotojai, atsižvelgiant į jiems priskirtas funkcijas. VVG už VPS įgyvendinimo rezultatus, įskaitant įgyvendintus VPS įgyvendinimo vidaus valdymo veiksmus, atsiskaitys teikdama metines VPS įgyvendinimo ataskaitas VVG valdybai. VVG privalės informuoti NMA apie VPS įgyvendinimo valdymo, kontrolės ir patikrinimo sistemos trūkumus, nustatytus įgyvendinant VPS. Jeigu nustatomi VPS įgyvendinimo valdymo sistemos trūkumai, NMA nustatys papildomas laikinąsias valdymo priemones.

82

Vykdydama VPS stebėseną VVG iki vasario 1 d. teiks NMA metinę VPS įgyvendinimo ataskaitą už praėjusius metus (nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.) ir ją viešins. NMA, gavusi metinę VPS įgyvendinimo ataskaitą, vertina ir tvirtina VPS įgyvendinimo ataskaitas, sudaro suvestinę VPS įgyvendinimo ataskaitą, iki balandžio 1 d. suvestinę VPS įgyvendinimo ataskaitą teikia ŽŪM. Už VPS įgyvendinimo vidinį vertinimą bus atsakinga VVG administracija, valdyba. Pagal aukščiau pateiktą VPS įgyvendinimo valdymo ir stebėsenos vidaus sistemą VVG paskirstyta atsakomybė: VVG administracija atsako už:

VPS įgyvendinimo valdymą ir įgyvendinimo organizavimą, už savalaikį vietos projektų kvietimų dokumentacijos parengimą ir pateikimą tvirtinti valdybai, potencialių pareiškėjų valdymo gebėjimų ugdymą, įgyvendinant vietos projektus, tinkamą valdybos informavimą ir VPS įgyvendinimo viešinimą;

skaidrų viešųjų finansų valdymą, įgyvendinant VPS ir viešųjų lėšų administravimą; vietos projektų vykdytojų gebėjimus, administruojant viešąsias lėšas.

VVG valdyba atsako už: savalaikį vietos projektų atrankos darbo reglamento dokumentų patvirtinimą; savalaikį vietos projektų kvietimų dokumentacijos tvirtinimą; sprendimų dėl vietos projektų finansavimo ir lėšų paskyrimo; VPS įgyvendinimo tarpinių ir metinių ataskaitų tvirtinimą; sprendimų priėmimą, skirstant lėšas vietos projektų įgyvendinimui; tinkamą viešųjų ir privačių interesų derinimą.

VVG nariai atsako už: tinkamą kolegialaus valdymo organo suformavimą ir kontrolės vykdymą.

VVG administracijos darbuotojai betarpiškai informuoja vienas kitą apie VPS įgyvendinimo eigą, kylančias problemas, vietos projektų vykdytojų pageidavimus ir pasiūlymus, VVG valdybos įpareigojimus. Informacijos teikimas pateiktas 8 pav. VVG viešųjų ryšių specialistas ir administracijos vadovas informuoja visuomenę, potencialius vietos projektų vykdytojus ir VVG narius. VVG pirmininkas informuoja VVG valdybą apie VPS įgyvendinimo eigą, įgyvendinimo pažangą, kylančias problemas, siūlo jų sprendimo būdus. VVG administracijos darbuotojai atsiskaito VVG pirmininkui. VVG pirmininkas atsiskaito VVG valdybai ir VVG narių visuotiniam susirinkimui už administracijos darbą, įgyvendinant VPS ir valdybos įpareigojimų vykdymą. VVG valdyba atsiskaito VVG narių visuotiniam susirinkimui už suteiktų įgaliojimų įvykdymą. Pavaldumas ir atskaitomybė pateikiama 9 pav. VPS įgyvendinimo stebėsena vykdoma „iš apačios į viršų“: Administracija:

įgyvendina VPS ir stebi VPS įgyvendinimo eigą;administruoja viešąsias lėšas; informuoja VVG valdybą ir valdybos pirmininką apie VPS įgyvendinimo eigą, lėšų naudojimą;

83

vykdo vertinimo rezultatų sklaidą (duomenys pateikiami viešai VVG interneto puslapyje www.prienuvvg.lt ir kt. informavimo šaltiniuose);

vykdo VPS rodiklių įgyvendinimo stebėseną ir apibendrinimą; renka kiekybinę informaciją iš vietos veiklos projektų įgyvendinimo ataskaitų ir MP, ją apibendrina ir vykdo projektų įgyvendinimo

priežiūrą; teikia kasmetinę ataskaitą NMA apie VPS įgyvendinimą;kaupia stebėsenos duomenis.

VVG valdyba: stebi ir vertina administracijos darbą, visuotinio narių susirinkimo ir VVG valdybos sprendimų vykdymą numatytu laiku, informacijos

sklaidą. VVG nariai: stebi administracijos ir valdybos darbą, VVG įvaizdžio formavimą, įstatų laikymasi, demokratinių procedūrų laikymasi, renkant VVG

valdybą, VVG pirmininką, stebi strategijos įgyvendinimo eigą, VVG įsipareigojimų vykdymą.

Nustačius faktą, kad VPS yra įgyvendinama netinkamai, veikia aukščiau aprašyta VVG atsakomybės sistema. Priklausomai nuo to, kuris VPS įgyvendinime dalyvaujantis subjektas netinkamai atlieka savo pareigas, nustatomos priežastys. Tais atvėjais, kai jas lemia aplaidus administracijos darbuotojo darbas, kreipiamasi į tiesioginiuose pavaldumo santykiuose esantį valdantįjį asmenį, nurodant netinkamo VPS įgyvendinimo faktus ir teikiant siūlymus problemai spręsti.

____________________

Kaimo vietovių VPS formos 1 priedas

VVG atstovaujamos teritorijos situacijos analizei naudojama statistinė informacija apie VVG atstovaujamos teritorijos gyventojus2011-01-01

VVG atstovaujamos teritorijos gyventojų skaičius iš viso:

Pagal amžių Pagal lytį Pagal gyvenamąją vietovę Pagal užimtumą Pagal socialinę padėtį

iki

7 m

.

7–13

m. (

įska

itytin

ai)

14–2

9 m

. (įs

kaity

tinai

)

30–3

9 m

. (įs

kaity

tinai

)

40–6

4 m

. (įs

kaity

tinai

)

65 m

. ir

vyre

sni

vyra

i

mot

erys

gyve

nant

ys v

iens

ėdži

uose

(v

ienk

iem

iuos

e)

gyve

nant

ys g

yv. v

ieto

vėse

iki

200

gyve

ntoj

ų (iš

skyr

us

vien

sėdž

ius)

gyve

nant

ys g

yv. v

ieto

vėse

nuo

20

1 ik

i 100

0 gy

vent

ojų

gyve

nant

ys g

yv. v

ieto

vėse

nuo

10

01 ik

i 299

9 gy

vent

ojų

gyve

nant

ys g

yv. v

ieto

vėse

nuo

30

00 ik

i 600

0 gy

vent

ojų

(išsk

yrus

savi

vald

ybių

cen

trus

)

dirb

anty

s (iš

skyr

us

sava

rank

iška

i dir

banč

iuos

ius)

sava

rank

iška

i dir

bant

ys p

agal

ve

rslo

liud

ijim

ą

ikim

okyk

linio

ir b

endr

ojo

ugdy

mo

įsta

igas

, vei

kian

čias

V

VG

ats

tova

ujam

oje

teri

tori

joje

, lan

kant

ys a

smen

ys

beda

rbia

i (iš

skyr

us:

gaun

anči

us se

natv

ės p

ensi

ją;

nedi

rban

čius

dėl

neg

alio

s)

gaun

anty

s sen

atvė

s pen

siją

skur

dą p

atir

iant

ys a

smen

ys

soci

alin

ės r

izik

os še

imų

skai

čius

soci

alin

ės r

izik

os še

imos

e au

ganč

ių v

aikų

skai

čius

Paga

l am

žių

iki 7 m.

1676

 

x x x x x 870 

806  x x x x x x x x x x x n.d.

7–13 m. (įskaitytinai) x

 221

6

x x x x

 113

2

 108

4

x x x x x x x x x x x n.d.

14–29 m. (įskaitytinai) x x

 605

8

x x x  317

 288

8

x x x x x x x x x x x x x

30–39 m. (įskaitytinai)

x x x

3392

 

x x

 175

1

 164

1

x x x x x x x x x x x x x

85

40–64 m. (įskaitytinai) x x x x

9988

 

x

 488

9

 509

9

x x x x x x x x x x x x x

65 m. ir vyresni x x x x x

6606

 

 226

8

 433

8

x x x x x x x x x   x x x

Paga

l lyt

į

vyrai x x x x x x

 140

80 x  953

 419

8

 294

7

1843

 

 - x x x x x x x x

moterys x x x x x x x

 158

56

 841

 445

1

3193

 199

6

 - x x x x x x x x

Paga

l gyv

enam

ąją

viet

ovę

gyvenantys viensėdžiuose (vienkiemiuose) x x x x x x x x

 180

4

x x x x x x x x x  n.d

.

 n.d

.

n.d.

 

gyvenantys gyv. vietovėse iki 200 gyventojų (išskyrus viensėdžius)

x x x x x x x x x

 855

9

x x x x x x x x  n.d

.

 n.d

 n.d

.

gyvenantys gyv. vietovėse nuo 201 iki 1 000 gyventojų x x x x x x x x x x

 614

0

x x x x x x x  n.d

.

 n.d

.

 n.d

.

86

gyvenantys gyv. vietovėse nuo 1 001 iki 2 999 gyventojų x x x x x x x x x x x

 383

9

x x x x x x  n.d

.

 n.d

.

 n.d

.

gyvenantys gyv. vietovėse nuo 3 000 iki 6 000 gyventojų (išskyrus savivaldybių centrus)

x x x x x x x x x x x x  - x x x x x  n.d

.

 n.d

.

 n.d

.

Paga

l uži

mtu

mą

dirbantys (išskyrus savarankiškai dirbančiuosius) x x x x x x x x x x x x x n.d.

 

x x x x x x x

savarankiškai dirbantys pagal verslo liudijimą x x x x x x x x x x x x x x  710 x x x x x x

ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigas, veikiančias VVG atstovaujamoje teritorijoje, lankantys asmenys

x x x x x x x x x x x x x x x

 398

6

x x x x x

bedarbiai (išskyrus gaunančius senatvės pensiją arba nedirbančius dėl negalios)

x x x x x x x x x x x x x x x x

 161

0

x x x x

gaunantys senatvės pensiją x x x x x x x x x x x x x x x x x n.d.

 

x x x

87Pa

gal s

ocia

linę

padė

tį

skurdą patiriantys asmenys x x x x x x x x x x x x x x x x x x  150 x x

socialinės rizikos šeimų skaičius x x x x x x x x x x x x x x x x x x x 150  x

socialinės rizikos šeimose augančių vaikų skaičius x x x x x x x x x x x x x x x x x x x x  254

Statistinės informacijos šaltiniai ir metai

Pateikiami 2011 m. sausio 1 d. duomenys:1. Pagal amžių, t. y. nurodytas amžiaus grupes, lytį ir gyvenamąją vietovę pateikiami Lietuvos statistikos departamento duomenys.2. Duomenys savarankiškai dirbančių pagal verslo liudijimą pateikiami Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys.

Paaiškinimai

1. Pagal amžių, t. y. pagal nurodytas amžiaus grupes, lytį ir gyvenamąją vietovę pateikiami duomenys Prienų rajono mastu, nes VVG teritorijoje pagal nurodytas amžiaus grupes duomenų apskaita nevedama.2. Duomenys apie savarankiškai dirbančius pagal verslo liudijimą pateikiami Prienų rajono mastu. VVG kreipėsi į Mokesčių inspekciją, ji atsakė, kad VVG teritorijoje tokia apskaita nevedama ir duomenų nėra.3. Pagal socialinę padėtį ir gyvenamąją vietovę apie skurdą patiriančių asmenų skaičių, socialinės rizikos šeimų skaičių, jose augančių vaikų skaičių duomenų nėra. Nei Lietuvos statistikos departamentas, nei Prienų r. savivaldybė duomenų neturi.4. Duomenų apie VVG teritorijoje dirbančius (išskyrus savarankiškai dirbančiuosius) ir gaunančius senatvės pensiją nėra. Nei Lietuvos statistikos departamentas, nei Prienų r. savivaldybė duomenų neturi.

88

Kaimo vietovių VPS formos 2 priedas

VVG atstovaujamos teritorijos situacijos analizei naudojama statistinė informacija apie VVG atstovaujamos teritorijos gyventojus2014-01-01

VVG atstovaujamos teritorijos gyventojų skaičius iš viso:

Pagal amžių Pagal lytį Pagal gyvenamąją vietovę Pagal užimtumą Pagal socialinę padėtį

iki

7 m

.

7–13

m. (

įska

itytin

ai)

14–2

9 m

. (įs

kaity

tinai

)

30–3

9 m

. (įs

kaity

tinai

)

40–6

4 m

. (įs

kaity

tinai

)

65 m

. ir

vyre

sni

vyra

i

mot

erys

gyve

nant

ys v

iens

ėdži

uose

(v

ienk

iem

iuos

e)

gyve

nant

ys g

yv. v

ieto

vėse

iki

200

gyve

ntoj

ų (iš

skyr

us

vien

sėdž

ius)

gyve

nant

ys g

yv. v

ieto

vėse

nuo

20

1 ik

i 100

0 gy

vent

ojų

gyve

nant

ys g

yv. v

ieto

vėse

nuo

10

01 ik

i 299

9 gy

vent

ojų

gyve

nant

ys g

yv. v

ieto

vėse

nuo

30

00 ik

i 600

0 gy

vent

ojų

(išsk

yrus

savi

vald

ybių

cen

trus

)

dirb

anty

s (iš

skyr

us

sava

rank

iška

i dir

banč

iuos

ius)

sava

rank

iška

i dir

bant

ys p

agal

ve

rslo

liud

ijim

ą

ikim

okyk

linio

ir b

endr

ojo

ugdy

mo

įsta

igas

, vei

kian

čias

V

VG

ats

tova

ujam

oje

teri

tori

joje

, lan

kant

ys a

smen

ys

beda

rbia

i (iš

skyr

us:

gaun

anči

us se

natv

ės p

ensi

ją;

nedi

rban

čius

dėl

neg

alio

s)

gaun

anty

s sen

atvė

s pen

siją

skur

dą p

atir

iant

ys a

smen

ys

soci

alin

ės r

izik

os še

imų

skai

čius

soci

alin

ės r

izik

os še

imos

e au

ganč

ių v

aikų

skai

čius

Paga

l am

žių

iki 7 m.

 164

2

x x x x x  841

 801 x x x x x x x x x x x x  n.d.

7–13 m. (įskaitytinai) x

1899 x x x x  942

 957 x x x x x x x x x x x x  n.d.

14–29 m. (įskaitytinai)

x x

5782

 

x x x

3098

 

 268

4

x x x x x x x x x x x x x

89

30–39 m. (įskaitytinai) x x x

 284

6

x x

1463

 

 138

3

x x x x x x x x x x x x x

40–64 m. (įskaitytinai) x x x x

 100

33 x

4912

 

 512

1

x x x x x x x x x x x x x

65 m. ir vyresni x x x x x

6319

 

2171

 

 414

8

x x x x x x x x x   x x x

Paga

l lyt

į

vyrai x x x x x x

1342

7 

x  946

4020

 

 301

5

 186

8

 - x x x x x x x x

moterys x x x x x x x

 150

94

 892

 435

6

 307

6

 198

9

 - x x x x x x x x

Paga

l gyv

enam

ąją

viet

ovę

gyvenantys viensėdžiuose (vienkiemiuose) x x x x x x x x

 183

8

x x x x x x x x x n.d.

 

n.d.

 

n.d.

 

gyvenantys gyv. vietovėse iki 200 gyventojų (išskyrus viensėdžius)

x x x x x x x x x

 837

6

x x x x x x x x  n.d

.

n.d.

 

 n.d

.

90

gyvenantys gyv. vietovėse nuo 201 iki 1 000 gyventojų x x x x x x x x x x

6091

 

x x x x x x x  n.d

.

n.d.

 

 n.d

.

gyvenantys gyv. vietovėse nuo 1 001 iki 2 999 gyventojų

x x x x x x x x x x x

3857

 

x x x x x x  n.d

.

n.d.

 

 n.d

.

gyvenantys gyv. vietovėse nuo 3 000 iki 6 000 gyventojų (išskyrus savivaldybių centrus)

x x x x x x x x x x x x -  x x x x x  n.d

.

n.d.

   n.d

.

Paga

l uži

mtu

mą

dirbantys (išskyrus savarankiškai dirbančiuosius) x x x x x x x x x x x x x  n.d

.

x x x x x x x

savarankiškai dirbantys pagal verslo liudijimą x x x x x x x x x x x x x x 783  x x x x x x

ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigas, veikiančias VVG atstovaujamoje teritorijoje,

lankantys asmenys

x x x x x x x x x x x x x x x

3481

 

x x x x x

bedarbiai (išskyrus gaunančius senatvės pensiją arba nedirbančius dėl negalios)

x x x x x x x x x x x x x x x x  940 x x x x

91

gaunantys senatvės pensiją x x x x x x x x x x x x x x x x x n.d.

 

x x x

Paga

l soc

ialin

ę pa

dėtį

skurdą patiriantys asmenys x x x x x x x x x x x x x x x x x x  152 x x

socialinės rizikos šeimų skaičius x x x x x x x x x x x x x x x x x x x  152 x

socialinės rizikos šeimose augančių vaikų skaičius x x x x x x x x x x x x x x x x x x x x  207

Statistinės informacijos šaltiniai ir metai

Pateikiami 2014 m. sausio 1 d. duomenys:1. Pagal amžių, t. y. nurodytas amžiaus grupes, lytį ir gyvenamąją vietovę pateikiami Lietuvos statistikos departamento duomenys.2. Duomenys savarankiškai dirbančių pagal verslo liudijimą pateikiami Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys.

Paaiškinimai

1. Pagal amžių, t. y. pagal nurodytas amžiaus grupes, lytį ir gyvenamąją vietovę pateikiami duomenys Prienų rajono mastu, nes VVG teritorijoje pagal nurodytas amžiaus grupes duomenų apskaita nevedama.2. Duomenys apie savarankiškai dirbančius pagal verslo liudijimą pateikiami Prienų rajono mastu. VVG kreipėsi į Mokesčių inspekciją, ji atsakė, kad VVG teritorijoje tokia apskaita nevedama ir duomenų nėra.3. Pagal socialinę padėtį ir gyvenamąją vietovę apie skurdą patiriančių asmenų skaičių, socialinės rizikos šeimų skaičių, jose augančių vaikų skaičių duomenų nėra. Nei Lietuvos statistikos departamentas, nei Prienų r. savivaldybė duomenų neturi.4. Duomenų apie VVG teritorijoje dirbančius (išskyrus savarankiškai dirbančiuosius) ir gaunančius senatvės pensiją nėra. Nei Lietuvos statistikos departamentas, nei Prienų r. savivaldybė duomenų neturi.

92

Kaimo vietovių VPS formos 3 priedas

Kaimo vietovių VPS formos 3 priedo pastaba. Pagal instrukciją reikalaujama pateikti 2011 m. ir 2013 m. bei vėlesnių metų duomenis. VVG, atlikdama analizę ir norėdama parodyti kitimo būklę iki krizinio ir po krizinio laikotarpio, dalį rodiklių pateikė ilgesniame ir įvairesniu laiko tarpsniu. Tai leido nustatyti, kada ekonominė, socialinė ir kt. padėtis šalyje, rajone, VVG teritorijoje blogėjo ir nuo kada pradėjo gerėti. Tai leido nustatyti, kokias tempais vyko pokyčiai, lyginant atskiras teritorijas. Lentelėse naudojamas trumpinys „n. d.“ reiškia, kad duomenų nėra.

1 pav. VVG valdymo struktūros schema

Šaltinis: VVG duomenys.

VISUOTINIS NARIŲ SUSIRINKIMAS

ASOCIACIJOS PIRMININKAS ASOCIACIJOS VALDYBA

ASOCIACIJOS REVIZINĖ KOMISIJA

ASOCIACIJOS VALDYBOS PIRMININKAS

93

1 lentelė. Vietos veiklos grupės narių sąrašas

Eil. Nr.

Vardas, pavardė Atstovavimo pagrindas

Pilietinės visuomenės atstovai, 74,07 proc.

1. Daiva Earle 2008 10 10 protokolas Nr. 03

2. Kazė Dabrišienė 2007 12 14 protokolas Nr. 2

3. Danutė Valaitienė 2009 10 22 protokolas Nr. 6

4. Virginija Žliobienė 2011 10 07 įgaliojimas Nr. B/03

5. Aušra Masikonienė 2011 08 02 įgaliojimas Nr. 2

6. Rasa Juocevičienė 2011 09 15 protokolas Nr. 3

7. Dalia Vertinskienė 2007 08 20 protokolas Nr. 2

8. Irma Kerešienė 2015 08 18 protokolas Nr. 2015-04

9. Aušra Tamošiūnienė 2007 08 10 protokolas Nr. 7.

10. Daiva Venclovienė 2015 02 08 protokolas Nr. 1

11. Vidas Šiupšinskas 2011 10 07 įgaliojimas Nr. JMB/03

12. Birutė Klimčauskienė 2015 09 16 protokolas Nr. 1

13. Lina Matuliavičienė 2007 08 25 protokolas Nr. 12

94

14. Vytautas Bielys 2009 02 20 protokolas Nr. 2

15. Nijolė Šiugždinienė 2011 05 28 protokolas Nr. 3

16. Egidija Cikanavičienė 2007 08 31 protokolas Nr. 07/2

17. Saulius Narūnas 2013 03 06 protokolas Nr. 1

18. Alfonsas Vitkauskas 2007 08 10 protokolas Nr. 6

19. Jolita Brunzaitė 2013 05 20 protokolas Nr. 1

20. Ona Končienė 2007 08 09 protokolas Nr. 3

21. Danguolė Damijonaitytė 2014 12 14 protokolas Nr. 06

22. Algis Lipkevičius 2007 05 24 protokolas Nr. 3

23. Vaida Simonaitytė 2015 04 02 įgaliojimas

24. Gintautas Pikas 2007 08 24 protokolas Nr. 06

25. Raminta Grėbliauskienė 2015 06 10 protokolas Nr. 2

26. Albina Pranaitienė 2015 08 21 protokolas Nr. 15/02

27. Rasa Vaitauskaite 2009 01 29 protokolas Nr. 1

28. Daina Kandrotienė 2015 08 21 protokolas Nr. 3

29. Irena Urbanavičienė 2015 06 10 protokolas Nr. 3

30. Rasa Noreikienė 2011 01 09 protokolas Nr. 1

95

31. Dalia Stankevičienė 2010 11 24 protokolas Nr. 2010/11

32. Danutė Sodaitienė 2013 01 08 protokolas Nr. 1

33. Algis Gustainis 2013 02 12 protokolas Nr. 4

34. Laimutė Jančiukienė 2015 07 18 protokolas Nr. 3

35. Danutė Adamonienė 2013 03 26 protokolas Nr. 8

36. Sonata Labanauskienė 2015 05 04 protokolas Nr. 3

37. Vytautas Sadauskas 2007 08 12 protokolas Nr. 3

38. Virginija Naudžiūtė 2014 12 13 protokolas Nr. 2

39. Vytautas Sabeckis 2012 08 04 protokolas Nr. 2012-2

40. Augenija Stoškuvienė 2015 01 03 protokolas Nr. 9

Verslo atstovai, 20,37 proc.

1. Kęstutis Grūšelionis 2015 08 10 prašymas priimti į Prienų r. VVG

2. Arūnas Radzevičius 2014 11 14 prašymas priimti į Prienų r. VVG

3. Vaidas Kupstas 2013 08 01 prašymas priimti į Prienų r. VVG

4. Valius Januševičius 2014 11 10 prašymas priimti į Prienų r. VVG

5. Gintarė Puišienė 2014 12 16 prašymas priimti į Prienų r. VVG

96

6. Mantas Vilionis 2015 03 06 prašymas priimti į Prienų r. VVG

7. Artūras Kočanas 2014 12 19 prašymas priimti į Prienų r. VVG

8. Jonas Žigas 2011 08 01 prašymas priimti į Prienų r. VVG

9. Danguolė Launikonienė 2014 10 23 prašymas priimti į Prienų r. VVG

10. Laima Beliūnienė 2014 10 17 prašymas priimti į Prienų r. VVG

11. Alvydas Bartkūnas 2014 11 21 prašymas priimti į Prienų r. VVG

Vietos valdžios atstovai, 5,56 proc.

1. Vytautas Griauslys LR Prienų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 25 d. sprendimas Nr. T3-145

2. Algis Marcinkevičius LR Prienų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 25 d. sprendimas Nr. T3-145

3. Linutė Mikušauskienė LR Prienų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 25 d. sprendimas Nr. T3-145

Šaltinis: VVG duomenys.

2 lentelė. Vietos veiklos grupės valdybos narių sąrašas

Eil. Nr. Vardas, pavardė Gimimo metai Atstovavimo pagrindas

Pilietinės visuomenės atstovai, 45,46 proc.

1. Vaida Simonaitytė 1987 01 31 2015 04 02 įgaliojimas

2. Aušra Tamošiūnienė 1969 11 28 2007 08 10 protokolas Nr. 7

97

3. Daiva Venclovienė 1962 11 15 2015 02 08 protokolas Nr. 1

4. Virginija Naudžiūtė 1979 06 24 2014 12 13 protokolas Nr. 2

5. Irena Urbonavičienė 1958 11 10 2015 06 10 protokolas Nr. 3

Verslo atstovai, 27,27 proc.

1. Kęstutis Grūšelionis 1991 11 25 2015 08 10 prašymas priimti į Prienų r. VVG

2. Arūnas Radzevičius 1980 02 14 2014 11 14 prašymas priimti į Prienų r. VVG

3. Vaidas Kupstas 1972 05 06 2013 08 01 prašymas priimti į Prienų r. VVG

Vietos valdžios atstovai, 27,27 proc.

1. Vytautas Griauslys 1984 03 04 LR Prienų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 25 d. sprendimas Nr. T3-145

2. Algis Marcinkevičius 1966 05 14 LR Prienų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 25 d. sprendimas Nr. T3-145

3. Linutė Mikušauskienė 1965 03 14 LR Prienų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 25 d. sprendimas Nr. T3-145

Šaltinis: VVG duomenys.

98

2 pav. Prienų rajonas

Šaltinis: www.inreal.lt

99

3 pav. Kauno apskrities savivaldybių teritorija 2014 m. sausio 1 d., km2 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento duomenys.

3 lentelė. Teritorija metų pradžioje

Administracinė teritorija Teritorija metų pradžioje, km² Gyventojų tankis metų pradžioje 1 km²2006 2009 2011 2013 2014 2006 2009 2011 2013 2014

Lietuvos Respublika 65 300 65 300 65 300 65 300 65 300 50,4 48,8 46,7 45,5 45,1Kauno apskritis 8 089 8 089 8 089 8 089 8 089 81,4 78,9 75,4 73,3 72,6Birštono sav. 124 124 124 124 124 40,1 38,5 37,0 36,0 35,2Jonavos r. sav. 944 944 944 944 944 53,4 51,7 49,4 47,8 47,1Kaišiadorių r. sav. 1 087 1 087 1 087 1 087 1 087 33,3 32,4 31,2 30,3 29,8Kauno m. sav. 157 157 157 157 157 2 219,8 2 136,3 2 021,1 1 954,7 1 936,4Kauno r. sav. 1 496 1 496 1 496 1 496 1 496 55,5 57,3 57,4 57,8 58,2Kėdainių r. sav. 1 677 1 677 1 677 1 677 1 677 36,0 34,2 32,4 31,0 30,3Prienų r. sav. 1 031 1 031 1 031 1 031 1 031 32,1 30,5 29,0 28,2 27,7Raseinių r. sav. 1 573 1 573 1 573 1 573 1 573 26,4 25,2 23,9 22,9 22,6

Šaltinis: www.stat.gov.lt

100

4 lentelė. Gyventojų skaičius, teritorija, tankis

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento duomenys.

5 lentelė. VVG teritorijos administracinis suskirstymas sausio 1 d.

Eil. Nr. Seniūnija

2011 m. 2013 m. 2014 m.Plotas,

km2Gyventojų

skaičius, vnt.Tankumas /

km2Plotas,

km2Gyventojų

skaičius, vnt.Tankumas /

km2Plotas,

km2Gyventojų

skaičius, vnt.Tankumas /

km2

1. Ašmintos 96,88 1732 17,88 96,88 1739 17,95 96,88 1741 17,97

2. Balbieriškio 156,88 3161 20,15 156,88 3072 19,58 156,88 3044 19,40

3. Išlaužo 58,43 1719 29,41 58,43 1687 28,87 58,43 1678 28,72

4. Jiezno 138,48 3203 23,13 138,48 3147 22,72 138,48 3104 22,41

5. Naujosios Ūtos 94,55 967 10,23 94,55 972 10,28 94,55 1006 10,63

6. Pakuonio 60,06 1305 21,73 60,06 1331 22,16 60,06 1345 22,39

7. Stakliškių 180,61 2765 15,31 180,61 2682 14,85 180,61 2640 14,62

8. Šilavoto 105,57 1795 17,00 105,57 1791 16,96 105,57 1772 16,78

9. Veiverių 133,15 3695 27,75 133,15 3813 28,64 133,15 3832 28,78

Eil. Nr.

Administracinė teritorija

Gyventojų skaičius Teritorija 2014 m. pradžioje, km2

Gyventojų skaičius 2014 m.pradžioje 1 km2Metų pradžioje

2011 2013 20141. Lietuvos Respublika 3 052 588 2 971 905 2 943 472 65 300 45,12. Kauno apskritis 610 225 592 816 587 238 8 089 72,63. Prienų r. sav. 29 936 29 023 28 521 1 032 27,64. VVG teritorija 20 033 19 410 19 127 1 024 18,7

101

Viso: 1024,61 20342 – 1024,61 20234 – 1024,61 20162 –Šaltinis: Prienų r. sav. seniūnijų duomenys.

6 lentelė. VVG teritorijos suskirstymas pagal gyvenamąsias vietoves sausio 1 d.

Eil. Nr.

2011-01-01 2013-01-01 2014-01-01Skai-čius vnt.

Plotas,km2

Gyventojų skaičius, vnt. Gyventojų tankumas vnt./ km2

Skai-čius vnt.

Plotas,km2

Gyventojų skaičius, vnt. Gyventojų tankumas vnt./ km2

Skai-čius vnt.

Plotas,km2

Gyventojų skaičius, vnt. Gyventojų tankumas vnt./ km2Viso Vyrai Moterys

Viso Vyrai Moterys Viso Vyrai Moterys

1. Vienkiemiuose ir viensėdžiuo-se

130 250,29 1804 953 841 7,21 130 250,29 1800 864 936 7,19 130 250,29 1838 946 892 7,43

2. Kaimuose iki 200 gyventojų

235 651,90 8559 4108 4451 13,13 235 651,90 8430 4105 4325 12,93 235 651,90 8376 4020 4356 12,85

3. Kaimuose ir miesteliuose nuo 201–1 000 gyventojų

17 101,02 6140 2947 3193 60,78 17 101,02 6199 3037 3162 61,36 17 101,02 6091 3015 3076 60,29

4. Miesteliuose nuo 1 001 iki 2 999 gyventojų

3 21,40 3839 1843 1996 179,39 3 21,40 3805 1847 1958 177,80 3 21,40 3857 1868 1989 180,23

5. Miestuose nuo 3 000–6 000 gyventojų

– – – – – – – – – – – – – – – – – –

Viso: 385 1024,61 20342 9851 10481 – 385 1024,61 20234 9853 10381 – 385 1024,61 20162 9849 10313 –

Šaltinis: Prienų r. sav. seniūnijų duomenys.

102

7 lentelė. Gyventojų skaičius pagal amžiaus grupes metų pradžioje 

 2011* 2013 2014

Iš viso Vyrai Moterys Iš viso Vyrai Moterys Iš viso Vyrai Moterys

Lietuvos Respublika 3052588 1407223 1645365 2971905136889

1 1603014294347

2 1355995 1587477

Miesto gyventojai 2037126 915987 1121139 1989268 892201 1097067197458

0 884956 1089624Kaimo gyventojai 1015462 491236 524226 982637 476690 505947 968892 471039 497853Kauno apskritis 610225 278856 331369 592816 270399 322417 587238 267773 319465Miesto gyventojai 430553 191573 238980 416310 184480 231830 411924 182285 229639Kaimo gyventojai 179672 87283 92389 176506 85919 90587 175314 85488 89826Prienų r. sav. 29936 14080 15856 29023 13650 15373 28521 13427 15094Miesto gyventojai 11133 5024 6109 10772 4856 5916 10546 4746 5800Kaimo gyventojai 18803 9056 9747 18251 8794 9457 17975 8681 9294* Gyventojų skaičius 2011 m. pradžioje perskaičiuotas remiantis Lietuvos Respublikos 2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatais.Šaltinis: www.stat.gov.lt

103

4 pav. Prienų r. sav. gyventojų skaičius 2005–2014 m. pradžiojeŠaltinis: www.stat.gov.lt

8 lentelė. Gyventojų skaičius pagal lytį VVG teritorijoje metų pradžioje

  

2011* 2013 2014Iš viso Vyrai Moterys Iš viso Vyrai Moterys Iš viso Vyrai Moterys

Jieznas 1230 553 677 1159 513 646 1152 506 646Kaimo gyventojai 18803 9056 9747 18251 8794 9457 17975 8681 9294VVG teritorijos gyventojai 20033 9609 10424 19410 9307 10103 19127 9187 9940

* Gyventojų skaičius 2011 m. pradžioje perskaičiuotas remiantis Lietuvos Respublikos 2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatais.Šaltinis: www.stat.gov.lt

9 lentelė. Gyventojai pagal tautybę

Eil. Nr. Tautybė 2001 m. 2011 m.

Gyventojų skaičius, vnt. Struktūra, proc. Gyventojų skaičius, vnt. Struktūra, proc.

34.80034.025

33.580 33.32633.048

29.93629.391

28.500

28.000

29.000

30.000

31.000

32.000

33.000

34.000

35.000

2005 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2014 m.

104

1. Prienų r. sav. 35 713 100,00 29 859 100,002. Lietuviai 35 110 98,31 29 232 97,93. Rusai 251 0,7 217 0,734. Lenkai 102 0,29 67 0,225. Ukrainiečiai 55 0,15 56 0,196. Čigonai 39 0,11 41 0,147. Vokiečiai 23 0,06 10 0,038. Kiti 133 0,37 236 0,79

Šaltinis: Lietuvos Respublikos 2001 m. ir 2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatai.

10 lentelė. Gyventojai pagal amžiaus grupes 2014 m. pradžioje

Administracinė teritorija

GyventojaiDarbingo amžiaus gyventojai,

(proc.)Iš viso pagal amžių 0–15 metų amžiaus Darbingo amžiaus Pensinio amžiaus

Lietuvos Respublika 2 943 472 463 251 1 820 517 659 704 61,8

Kauno apskritis 587 238 92 033 359 609 135 596 61,2

Birštono sav. 4 369 597 2 614 1 158 59,8

Jonavos r. sav. 44 470 7 626 27 258 9 586 61,3

Kaišiadorių r. sav. 32 358 4 759 20 404 7 195 63,1

105

Kauno m. sav. 304 012 45 933 185 899 72 180 61,1

Kauno r. sav. 87 138 15 360 55 287 16 491 63,4

Kėdainių r. sav. 50 881 8 122 30 142 12 617 59,2

Prienų r. sav. 28 521 4 231 16 900 7 390 59,2

Raseinių r. sav. 35 489 5 405 21 105 8 979 59,5

Šaltinis: www.stat.gov.lt

11 lentelė. Gyventojų skaičius pagal amžiaus grupes metų pradžioje

2011* 2013 2014Iš viso 0-14 15-64 65 ir virš Iš viso 0-14 15-64 65 ir virš Iš viso 0-14 15-64 65 ir virš

Lietuvos Respublika 3052588 454418 2052863 545307 2971905 436576 1993131 542198 2943472 430088 1970645 542739Sruktūra, proc. 100 14,9 67,2 17,9 100 14,7 67,1 18,2 100 14,7 66,9 18,4Kauno apskritis 610225 90970 407313 111942 592816 86901 394278 111637 587238 85455 389943 111840Sruktūra, proc. 100 14,9 66,8 18,3 100 14,6 66,6 18,8 100 14,5 66,5 19,0Prienų r. sav. 29936 4272 19058 6606 29023 3989 18610 6424 28521 3873 18329 6319Struktūra, proc. 100 14,3 63,7 22,0 100 13,7 64,2 22,1 100 13,6 64,3 22,1VVG teritorijos gyventojai 20033 2805 12450 4778 19410 2645 12192 4573 19127 2606 12043 4478

Struktūra, proc. 100 14,0 62,2 23,8 100 13,6 62,8 23,6 100 13,6 63,0 23,4* Gyventojų skaičius 2011 m. pradžioje perskaičiuotas remiantis Lietuvos Respublikos 2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatais.Šaltinis: www.stat.gov.lt

106

12 lentelė. Gyventojai pagal amžiaus grupes

Eil. Nr.

Amžiaus grupė, m.

2011-01-01 2013-01-01 2014-01-01Lietuvos Respublika Prienų r. sav. Lietuvos Respublika Prienų r. sav. Lietuvos Respublika Prienų r. sav.

Iš viso Vyrai Moterys Iš viso Vyrai Moterys Iš viso Vyrai Moterys Iš viso Vyrai Moterys Iš viso Vyrai Moterys Iš viso Vyrai Moterys

1. Iš viso: 3052588 1407223 1645365 29936 14080 15856 2971905 1368891 1603014 29023 13650 15373 2943472 1355995 1587477 28521

13427 15094

2. 0–6 202165 103389 98776 1676 870 806 205065 105066 99999 1629 852 777 206879 106012 100867 1642 841 8013. 7-13 216113 111286 104827 2216 1132 1084 198150 101726 96424 2001 980 1021 190758 97716 93042 1899 942 9574. 14–29 m. 664716 339066 325650 6058 3170 2888 630603 323292 307311 5836 3090 2746 617152 316971 300181 5782 3098 26845. 30–39 m. 393283 193296 199987 3392 1751 1641 365181 180663 184518 2983 1534 1449 359760 178832 180928 2846 1463 13836. 40–64 m. 1031004 475608 555396 9988 4889 5099 1030708 475674 555034 10150 4987 5163 1026184 474047 552137 1003

34912 5121

7. 65 ir vyresni

545307 184578 360729 6606 2268 4338 542198 182470 359728 6424 2207 4217 542739 182417 360322 6319 2171 4148

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento duomenys.

13 lentelė. Gyventojų, deklaravusių savo gyvenamąją vietą, skaičius VVG teritorijoje sausio 1 d.

Eil. Nr. Amžiaus grupė, m. 2011 m. 2013 m. 2014 m.

Vyrų Moterų Viso Vyrų Moterų Viso Vyrų Moterų Viso1. Iki 7 metų 437 416 853 522 483 1005 556 517 1073

2. Nuo 7 metų iki 16 metų

723 711 1434 770 748 1518 790 762 1552

3. Nuo 16 metų iki 18 metų

291 249 540 262 264 526 270 226 496

4. Nuo 18 metų iki 25 metų

1286 1112 2398 1199 1018 2217 1166 982 2148

5. Nuo 25 metų iki 45 metų

2877 2452 5329 2815 2374 5189 2800 2356 5156

107

6. Nuo 45 metų iki 65 metų

2659 2454 5113 2766 2553 5319 2774 2583 5357

7. Nuo 65 metų iki 85 metų

1449 2671 4120 1373 2467 3840 1346 2399 3745

8. Nuo 85 metų 139 416 555 146 474 620 147 488 635

Viso:9851 10481 20342 9853 10381

20234

9849 10313 20162

Šaltinis: Prienų r. sav. seniūnijų duomenys.

14 lentelė. Natūrali gyventojų kaita

Eil. Nr.

2012 2013Gyvų gimusių kūdikių

skaičiusMirusiųjų skaičius

Natūrali gyventojų kaita

Gyvų gimusių kūdikių skaičius

Mirusiųjų skaičius

Natūrali gyventojų kaita

1. Lietuvos Respublika 30459 40938 -10479 29885 41511 -116262. Miestas 21393 25030 -3637 20195 25403 -52083. Kaimas 9066 15908 -6842 9690 16108 -64184. Kauno apskritis 5978 8012 -2034 5789 8042 -22535. Miestas 4307 5480 -1173 4042 5503 -14616. Kaimas 1671 2532 -861 1747 2539 -7927. Prienų r. sav. 241 483 -242 247 544 -2978. Miestas 85 170 -85 74 216 -1429. Jieznas 3 16 -13 11 25 -1410. Prienai 82 154 -72 63 191 -12811. Kaimas 156 313 -157 173 328 -15512. VVG teritorijoje 159 329 - 170 184 353 -169

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento duomenys. Demografijos metraštis 2013 m.

15 lentelė. Bendrasis gimstamumo ir mirtingumo rodiklis

108

Administracinė teritorija Bendrasis gimstamumo rodiklis 1 000 gyventojų Bendrasis mirtingumo rodiklis 1 000 gyventojų2006 2009 2011 2013 2006 2009 2011 2013

Lietuvos Respublika 9,1 10,2 10,0 10,1 13,7 13,3 13,6 14,0Kauno apskritis 8,7 10,2 9,9 9,8 13,1 12,9 13,2 13,6Birštono sav. – 11,9 – – 14,2 13,8 17,1 19,7Jonavos r. sav. 9,5 9,9 10,2 9,9 12,9 13,2 13,1 14,4Kaišiadorių r. sav. 7,9 9,1 8,4 8,5 15,9 15,0 15,5 16,0Kauno m. sav. 8,6 10,5 10,2 9,9 12,1 12,2 12,5 12,8Kauno r. sav. 9,2 11,0 10,6 10,8 11,1 10,3 10,9 10,8Kėdainių r. sav. 9,2 10,1 9,8 9,8 14,9 15,7 14,9 16,0Prienų r. sav. 7,3 8,7 9,2 8,6 18,6 16,9 18,2 18,9Raseinių r. sav. 9,2 8,8 8,8 8,8 16,0 15,3 15,9 16,0

Šaltinis: www.stat.gov.lt

16 lentelė. Natūrali gyventojų kaita

Administracinė teritorija Natūrali gyventojų kaita, asmenys Bendrasis natūralios gyventojų kaitos rodiklis 1 000 gyventojų

2006 2009 2011 2013 2014 2006 2009 2011 2013Lietuvos Respublika -15 207 -9 867 -10 769 -11 626 -9 883 -4,6 -3,1 -3,6 -3,9Kauno apskritis -2 863 -1 711 -1 966 -2 253 -1 890 -4,4 -2,7 -3,3 -3,8Birštono sav. -44 -9 -38 -47 -18 – -1,9 – –Jonavos r. sav. -172 -161 -134 -203 -154 -3,4 -3,3 -2,9 -4,5Kaišiadorių r. sav. -288 -204 -237 -245 -226 -8,0 -5,9 -7,1 -7,5Kauno m. sav. -1 212 -569 -731 -874 -697 -3,5 -1,7 -2,3 -2,9Kauno r. sav. -156 59 -23 -7 -27 -1,9 0,7 -0,3 -0,1Kėdainių r. sav. -342 -318 -271 -323 -357 -5,7 -5,6 -5,1 -6,3

109

Prienų r. sav. -369 -255 -268 -297 -224 -11,3 -8,2 -9,0 -10,3Raseinių r. sav. -280 -254 -264 -257 -187 -6,8 -6,5 -7,1 -7,2

Šaltinis: www.stat.gov.lt

17 lentelė. Vidaus migracija apskrityse ir savivaldybėse 2013 m.

Eil. Nr. Atvyko Išvyko Neto vidaus

migracija

Bendrasis atvykimo rodiklis 1 tūkst. gyventojų

Bendrasis išvykimo rodiklis 1 tūkst. gyventojų

Bendrasis neto vidaus migracijos rodiklis 1 tūkst.

gyventojų1. Lietuvos Respublika 57243 57243 – 19,4 19,4 –2. Miestas 35837 33710 2127 18,1 17,0 1,13. Kaimas 21406 23533 -2127 21,9 24,1 -2,24. Kauno apskritis 11786 10995 791 20,0 18,6 1,45. Prienų r. sav. 551 595 -44 19,2 20,7 -1,5

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento duomenys. Demografijos metraštis 2013 m.

18 lentelė. Neto tarptautinė migracija

Administracinė teritorija

Neto tarptautinė migracija, asmenys

2006 2009 2011 2013 2014

Lietuvos Respublika -24 645 -32 013 -38 178 -16 807 -12 327

Kauno apskritis -5 115 -6 986 -8 779 -4 116 -3 121

Birštono sav. -74 -80 -58 -35 -7

Jonavos r. sav. -555 -661 -732 -385 -356

110

Kaišiadorių r. sav. -141 -196 -310 -246 -148

Kauno m. sav. -2 729 -4 019 -4 995 -2 224 -1 712

Kauno r. sav. -315 -530 -1 106 -446 -310

Kėdainių r. sav. -765 -979 -875 -514 -372

Prienų r. sav. -282 -239 -293 -161 -98

Raseinių r. sav. -254 -282 -410 -105 -118

Šaltinis: www.stat.gov.lt

19 lentelė. Neto vidaus ir tarptautinė migracija

Administracinė teritorijaNeto migracija, asmenys

2006 2009 2011 2013 2014

Lietuvos Respublika -24 645 -32 013 -38 178 -16 807 -12 327

Kauno apskritis -4 829 -6 778 -8 621 -3 325 -2 301

Birštono sav. -26 -83 -23 -44 20

Jonavos r. sav. -612 -595 -806 -406 -441

111

Kaišiadorių r. sav. 41 -175 -294 -319 -217

Kauno m. sav. -3 362 -5 282 -5 815 -2 002 -1 958

Kauno r. sav. 411 1 167 210 726 1 285

Kėdainių r. sav. -757 -1 056 -1 072 -765 -585

Prienų r. sav. -270 -213 -303 -205 -116

Raseinių r. sav. -254 -541 -518 -310 -289 Šaltinis: www.stat.gov.lt

20 lentelė. Demografinės senatvės koeficientas metų pradžioje

Administracinė teritorijaDemografinės senatvės koeficientas metų pradžioje, asmenys

2006 2009 2011 2013 2014

Lietuvos Respublika 98 114 120 124 126

Kauno apskritis 98 115 123 128 131

Birštono sav. 126 158 179 178 177

Jonavos r. sav. 72 86 93 103 108

Kaišiadorių r. sav. 105 117 125 131 137

Kauno m. sav. 103 121 133 137 139

Kauno r. sav. 81 92 89 92 94

Kėdainių r. sav. 96 114 126 134 139

Prienų r. sav. 128 148 155 161 163

112

Raseinių r. sav. 107 127 140 148 153

Šaltinis: www.stat.gov.lt

21 lentelė. Išlaikomo amžiaus žmonių koeficientas metų pradžioje

Administracinė teritorija

Išlaikomo amžiaus žmonių koeficientas metų pradžioje, asmenys

2006 2009 2011 2013 2014

0–14 65 ir vyresni 0–14 65 ir vyresni 0–14 65 ir vyresni 0–14 65 ir vyresni 0–14 65 ir vyresni

Lietuvos Respublika 25 24 22 25 22 27 22 27 22 28

Kauno apskritis 24 24 22 26 22 27 22 28 22 29

Birštono sav. 25 32 20 31 19 34 19 35 20 35

Jonavos r. sav. 27 20 25 21 25 24 24 25 24 26

Kaišiadorių r. sav. 26 27 24 28 21 26 20 27 20 27

Kauno m. sav. 22 23 21 25 21 28 21 29 21 29

Kauno r. sav. 27 21 24 22 25 23 25 23 24 23

Kėdainių r. sav. 27 26 24 27 24 30 23 31 23 32

Prienų r. sav. 27 34 24 35 22 35 21 35 21 34

Raseinių r. sav. 29 31 26 33 23 33 22 33 22 33

Šaltinis: www.stat.gov.lt

22 lentelė. Gyventojai pagal išsilavinimą

113

Iš viso Aukštasis Aukštesnysis ir specialusis vidurinis Vidurinis Pagrindinis Pradinis

Nebaigė pradinės mokyklos, nelankė

mokyklos, neraštingiNenurodė

Lietuvos Respublika:Gyventojų skaičius 2758069 585841 466686 843225 404418 411892 45790 217Struktūra, proc. 100,00 21,24 16,92 30,57 14,66 14,93 1,66 0,02

Kauno apskritisGyventojų skaičius 551064 130732 86560 174924 72392 78368 7988 100Struktūra, proc. 100,00 23,73 15,71 31,75 13,14 14,22 1,44 0,01

Prienų r. sav.Gyventojų skaičius 27345 3631 4639 8695 4358 5425 595 2Struktūra, proc. 100,00 13,28 16,96 31,80 15,94 19,84 2,17 0,01

Šaltinis: Lietuvos Respublikos 2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatai.

23 lentelė. Gyventojai pagal išsilavinimą pagal lytį

Iš viso Aukštasis Aukštesnysis ir specialusis vidurinis Vidurinis Pagrindinis Pradinis

Nebaigė pradinės mokyklos, nelankė

mokyklos, neraštingiNenurodė

Prienų r. sav.Viso, struktūra, proc. 100,00 13,28 16,96 31,80 15,94 19,84 2,17 0,01Vyrai, struktūra, proc. 100,00 10,85 14,69 36,17 19,42 17,36 1,50 0,01Moterys, struktūra, proc. 100,00 15,40 18,96 27,97 12,88 22,01 2,77 0,01Kaimo gyventojai, struktūra, proc. 100,00 10,42 15,31 32,75 16,93 22,21 2,37 0,01

Šaltinis: Lietuvos Respublikos 2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatai.

114

24 lentelė. Gyventojų išsilavinimo lygis*

Aukštasis Aukštesnysis ir specialusis vidurinis Vidurinis Pagrindinis Pradinis

Lietuvos Respublika:Gyventojų skaičius 212 169 306 147 149

Kauno apskritisGyventojų skaičius 237 157 317 131 142

Prienų r. sav.Gyventojų skaičius 133 170 318 159 198

*1 tūkst. 10 metų ir vyresnių gyventojų teko turinčių išsilavinimą. Šaltinis: Lietuvos Respublikos 2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatai.

25 lentelė. Užimtieji gyventojai pagal savivaldybes

Administracinė teritorija

Užimtieji, tūkst.

2010 2011 2012 2013 2014

Lietuvos Respublika 1 247,7 1 253,6 1 275,7 1 292,8 1 319,0

Kauno apskritis 249,9 250,7 258,3 268,3 272,2

Birštono sav. 1,3 1,3 1,2 1,7 1,7

Jonavos r. sav. 18,4 18,1 17,5 18,9 20,0

115

Kaišiadorių r. sav. 11,5 11,6 12,4 12,6 14,0

Kauno m. sav. 146,2 144,9 149,2 152,0 151,3

Kauno r. sav. 30,7 30,9 34,9 38,2 40,6

Kėdainių r. sav. 18,3 20,8 22,0 23,0 21,7

Prienų r. sav. 8,3 8,5 7,6 8,0 7,1

Raseinių r. sav. 15,1 14,5 13,5 13,9 15,9

Šaltinis: www.stat.gov.lt

26 lentelė. Registruoti bedarbiai, registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis

Administracinė teritorija

Registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis, proc. Registruoti bedarbiai, tūkst.

2006 2009 2011 2012 2013 2014 2006 2009 2011 2012 2013 2014

Lietuvos Respublika 3,6 10,2 13,1 11,7 10,9 9,5 73,2 203,1 247,2 216,9 201,3 173,0

Kauno apskritis 2,8 8,9 12,2 10,8 10,0 8,5 11,5 35,3 45,5 39,7 36,3 30,6

Birštono sav. 2,6 7,8 10,0 9,2 9,2 7,8 0,1 0,2 0,3 0,2 0,2 0,2

Jonavos r. sav. 6,3 10,7 14,5 13,7 13,9 12,1 2,0 3,3 4,2 3,8 3,8 3,3

Kaišiadorių r. sav. 2,1 9,1 13,9 11,2 10,7 8,3 0,4 1,9 2,9 2,3 2,2 1,7

Kauno m. sav. 2,5 8,8 11,7 10,6 9,6 8,2 5,4 18,7 22,9 20,1 18,1 15,2

Kauno r. sav. 2,6 7,9 11,9 10,3 9,5 7,7 1,3 4,3 6,4 5,6 5,1 4,3

Kėdainių r. sav. 2,1 8,3 11,4 10,0 9,4 8,3 0,7 2,9 3,7 3,1 2,9 2,5

116

Prienų r. sav. 2,7 8,7 12,5 10,8 9,2 8,1 0,5 1,6 2,2 1,9 1,6 1,4

Raseinių r. sav. 4,3 10,6 12,9 12,3 11,0 9,6 1,0 2,4 2,9 2,7 2,4 2,0Šaltinis: www.stat.gov.lt

27 lentelė. Bedarbių proc. nuo darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus metų pradžioje

Eil. Nr.

Administracinė teritorija 

2011 2013 2014

Bendras Vyrų Moterų Jaunimo Bendras Vyrų Moterų Jaunimo Bendras Vyrų Moterų Jaunimo

1. Lietuvos Respublika 15,9 17,7 14,0 10,6 11,4 12,0 10,7 6,7 11,1 11,5 10,7 6,22. Kauno apskritis 14,1 15,9 12,4 9,6 9,7 10,2 9,2 5,4 9,9 10,4 9,4 5,13. Prienų r. sav. 15,5 17,0 14,0 8,3 9,4 9,6 9,3 6,0 9,0 9,3 8,7 4,5

Šaltinis: Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys (darbo išteklių skyriaus duomenys).

28 lentelė. Bedarbiai (išskyrus gaunančius senatvės pensiją, nedirbančius dėl negalios) metų pradžioje VVG teritorijoje

Eil. Nr. Seniūnija

2011 2014Vyrai Moterys Viso Vyrai Moterys Viso

1. Ašmintos 92 81 173 61 46 1072. Balbieriškio 158 115 273 78 81 1593. Išlaužo 81 52 133 24 31 554. Jiezno 109 77 186 113 84 197

117

5. Naujosios Ūtos 62 35 97 35 25 606. Pakuonio 53 43 96 25 26 517. Stakliškių 133 105 238 90 76 1668. Šilavoto 90 88 178 28 44 729. Veiverių 121 115 236 36 37 73

Šaltinis: Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys (darbo išteklių skyriaus duomenys).

29 lentelė. Gyventojai pagal pagrindinį pragyvenimo šaltinį savivaldybėse*

Administracinė teritorija

Darbo užmokestis

Pajamos iš savo ar šeimos verslo,

pajamos iš nuosavybės ar

investicijų

Pajamos iš žemės ūkio

veiklos

Pensija Pašalpa Stipendija Valstybės išlaikymas

Šeimos ir (ar) kitų asmenų

išlaikymas

Kitas pragyvenimo

šaltinis, nenurodė

Lietuvos Respublika 359 16 12 235 71 5 10 275 17

Kauno apskritis 366 16 7 235 61 5 13 281 16

Birštono sav. 358 17 12 280 56 6 5 251 15

Jonavos r. sav. 351 12 5 237 80 5 7 291 12

Kaišiadorių r. sav. 315 8 10 231 75 4 91 253 13

Kauno m. sav. 398 17 1 231 55 5 8 271 14

Kauno r. sav. 370 21 8 197 57 5 4 320 18

Kėdainių r. sav. 324 13 15 267 64 6 9 285 17Prienų r. sav. 287 12 23 276 83 7 13 275 24

118

Raseinių r. sav. 276 15 34 275 63 6 10 296 25* 1 tūkst. gyventojų.

Šaltinis: Lietuvos Respublikos 2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatai.

30 lentelė. Užimti gyventojai, bedarbiai ir ekonomiškai neaktyvūs gyventojai* savivaldybėse

Administracinė teritorija

Užimti gyventojai Bedarbiai Ekonomiškai neaktyvūs gyventojai

Gyventojų skaičius Gyventojų skaičius Gyventojų skaičius

Lietuvos Respublika 454 113 433

Kauno apskritis 464 98 438

Birštono sav. 445 98 457

Jonavos r. sav. 445 122 433

Kaišiadorių r. sav. 387 95 517

Kauno m. sav. 498 88 414

Kauno r. sav. 484 100 415

Kėdainių r. sav. 406 116 478

Prienų r. sav. 367 121 512

Raseinių r. sav. 376 114 510

*1 tūkst. 15 metų ir vyresnių gyventojų teko užimtų, bedarbių ir ekonomiškai neaktyvių gyventojų.

119

Šaltinis: Lietuvos Respublikos 2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatai.

31 lentelė. Darbo apmokėjimas

Eil. Nr. Savivaldybė

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, Lt

Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis, Lt

2011 m. 2013 m. 2014 m. 2011 m. 2013 m. 2014 m.1. Birštono sav. 1713,00 1816,00 1883,85 1352,00 1427,00 1492,302. Jonavos r. sav. 2091,00 2232,00 2362,41 1628,00 1730,00 1837,233. Kaišiadorių r. sav. 1700,00 1863,00 1950,83 1342,00 1461,00 1540,644. Kauno m. sav. 2031,00 2228,00 2347,21 1584,00 1727,00 1826,195. Kauno r. sav. 1749,00 1979,00 2014,36 1378,00 1546,00 1586,226. Kėdainių r. sav. 1968,00 2142,00 2262,27 1538,00 1666,00 1765,077. Prienų r. sav. 1571,00 1679,00 1739,87 1248,00 1327,00 1388,378. Raseinių r. sav. 1565,00 1720,00 1825,50 1244,00 1357,00 1450,18

Šaltinis: www.stat.gov.lt

32 lentelė. Socialinės rizikos šeimų ir jose augančių vaikų skaičius 2010–2013 m.Vietovė 2010 2011 2012 2013

Socialinės rizikos šeimų skaičius

Lietuvos Respublika 10 904 10 608 10 389 10 235Kauno apskritis 2 158 2 060 1 974 1 955Birštono sav. 34 31 31 26Jonavos r. sav. 199 198 192 191Kaišiadorių r. sav. 211 202 188 179Kauno m. sav. 565 524 444 436

120

Kauno r. sav. 358 358 342 331Kėdainių r. sav. 373 311 346 347Prienų r. sav. 197 207 197 204Raseinių r. sav. 221 229 234 241

Socialinės rizikos šeimose augančių vaikų skaičius

Lietuvos Respublika 23 335 22 073 21 303 20 664Kauno apskritis 4 703 4 122 3 879 3 649Birštono sav. 75 70 68 66Jonavos r. sav. 458 456 419 386Kaišiadorių r. sav. 497 474 425 408Kauno m. sav. 924 821 702 645Kauno r. sav. 786 737 697 642Kėdainių r. sav. 986 633 649 622Prienų r. sav. 466 412 382 365Raseinių r. sav. 511 519 537 515

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento duomenys.

33 lentelė. Socialinės rizikos šeimų skaičius sausio 1 d.

2010 2011 2012 2013 2014VVG teritorijoje

Socialinės rizikos šeimos 147 150 154 147 152Socialinės rizikos šeimose augančių vaikų skaičius 394 382 374 356 340Iš jų:iki 7 metų 77 74 72 58 66nuo 7–13 m. 198 180 172 149 141

121

Šaltinis: Prienų r. sav. duomenys.

34 lentelė. VVG teritorijos susiskirstymas pagal gyvenamąsias vietoves sausio 1 d.

Eil. Nr. Vietovė

2011-01-01 2013-01-01 2014-01-01

Skurdą patiriančių

asmenų skaičius

Socialinės rizikos šeimų

skaičius

Socialinės rizikos šeimose augančių

vaikų skaičius

Skurdą patiriančių

asmenų skaičius

Socialinės rizikos šeimų

skaičius

Socialinės rizikos šeimose augančių vaikų

skaičius

Skurdą patiriančių

asmenų skaičius

Socialinės rizikos šeimų

skaičius

Socialinės rizikos šeimose augančių

vaikų skaičius

Iki 7 m. 7-13 m. Iki 7 m. 7-13 m. Iki 7 m. 7-13 m.

1. Vienkiemiuose ir viensėdžiuose n.d. n.d. n.d. n.d. n.d. n.d. n.d. n.d. n.d. n.d. n.d. n.d.

2. Kaimuose iki 200 gyventojų n.d. n.d. n.d. n.d. n.d. n.d. n.d. n.d. n.d. n.d. n.d. n.d.

3. Kaimuose ir miesteliuose nuo 201–1 000 gyventojų n.d. n.d. n.d. n.d. n.d. n.d. n.d. n.d. n.d. n.d. n.d. n.d.

4. Miesteliuose nuo 1 001 iki 2 999 gyventojų n.d. n.d. n.d. n.d. n.d. n.d. n.d. n.d. n.d. n.d. n.d. n.d.

5. Miestuose nuo 3 000–6 000 gyventojų n.d. n.d. n.d. n.d. n.d. n.d. n.d. n.d. n.d. n.d. n.d. n.d.

Viso: 150 150 74 180 147 147 58 149 152 152 66 141Šaltinis: Prienų r. sav. duomenys.

35 lentelė. Neįgalūs asmenys sausio 1 d.

Eil. Nr.

Gyventojų skaičius2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

Prienų rajono savivaldybėje1. Suaugę neįgalūs asmenys 3560 3654 3528 34522. Pensinio amžiaus neįgalūs asmenys n.d. n.d. n.d. n.d.3. Vaikai su negalia 151 129 122 133

VVG teritorijoje

122

1. Suaugę neįgalūs asmenys n.d. n.d. n.d. n.d.2. Pensinio amžiaus neįgalūs asmenys n.d. n.d. n.d. n.d.3. Vaikai su negalia n.d. n.d. n.d. n.d.

Šaltinis: Prienų r. sav. duomenys.

36 lentelė. Sergantys priklausomybės ligomis sausio 1 d.

Šaltinis: Prienų r. sav. duomenys.

37 lentelė. Vieniši, socialinės rūpybos ar globos reikalaujantys asmenys sausio 1 d.

Eil. Nr.

Gyventojų skaičius2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

Prienų rajono savivaldybėje1. Asmenys, sergantys priklausomybės ligomis 560 553 314 403

VVG teritorijoje 1. Asmenys, sergantys priklausomybės ligomis 159 158 132 54

Eil. Nr. Seniūnija Gyventojų skaičius

2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.Prienų rajono savivaldybėje

1. Prienų m. 71 68 83 512. Ašmintos 35 33 30 283. Balbieriškio 32 29 27 254. Išlaužo 31 29 33 365. Jiezno 38 37 40 336. N.Ūtos 28 25 23 227. Pakuonio 28 25 21 248. Stakliškių 28 26 29 309. Šilavoto 20 20 20 2310. Veiverių 85 94 105 101

Viso: 396 386 411 373VVG teritorijoje

1. Ašmintos 35 33 30 282. Balbieriškio 32 29 27 253. Išlaužo 31 29 33 364. Jiezno 38 37 40 335. N. Ūtos 28 25 23 226. Pakuonio 28 25 21 247. Stakliškių 28 26 29 308. Šilavoto 20 20 20 239. Veiverių 85 94 105 101

Viso: 325 318 328 322

123

38 lentelė. Socialinės pašalpos gavėjų skaičius ir išlaidos socialinėms pašalpoms 2009–2013 m.

Administracinė teritorija 2011 2012 2013Socialinės pašalpos gavėjų skaičius

Lietuvos Respublika 221 062 221 922 190 009Kauno apskritis 36 514 36 812 32 194Birštono sav. 327 346 286Jonavos r. sav. 4 990 5 179 4 410Kaišiadorių r. sav. 2 916 2 970 2 364Kauno m. sav. 13 868 14 308 12 923Kauno r. sav. 4 001 4 178 3 755Kėdainių r. sav. 4 397 4 271 3 648Prienų r. sav. 2 613 2 600 2 304Raseinių r. sav. 3 401 2 960 2 506

Išlaidos socialinėms pašalpos, tūkst. EurLietuvos Respublika 177 326,4 173 622,4 147 174,1Kauno apskritis 29 291,9 28 619,7 24 788,3Birštono sav. 240,6 240,7 212,4Jonavos r. sav. 3 805,5 3 837,6 3 274,7Kaišiadorių r. sav. 2 356,5 2 290,6 1 858,7Kauno m. sav. 11 745 12 054 10 904,2Kauno r. sav. 3 222,8 3 229,8 2 820,3Kėdainių r. sav. 3 256,4 2 965,4 2 509,5Prienų r. sav. 1 993,3 1 922,9 1 645,2Raseinių r. sav. 2 671,8 2 078,7 1 563,3

124

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento duomenys.

39 lentelė. Tiesioginės užsienio investicijos, tenkančios 1 gyventojui, metų pabaigoje

Administracinė teritorijaTiesioginės užsienio investicijos, tenkančios 1 gyventojui metų pabaigoje, Eur

2009 2010 2011 2012 2013 2014

Lietuvos Respublika 2 930 3 286 3 672 4 072 4 321 4 134*

Kauno apskritis 1 849 1 927 2 225 2 521 2 196 –

Birštono sav. 12 23 29 29 34 –

Jonavos r. sav. 101 81 78 88 102 –

Kaišiadorių r. sav. 125 141 76 73 34 –

Kauno m. sav. 2 904 2 883 3 605 3 810 3 171 –

Kauno r. sav. 462 568 645 635 478 –

Kėdainių r. sav. 2 373 3 346 2 492 4 584 4 935 –

Prienų r. sav. 9 34 41 60 72 –

Raseinių r. sav. 636 564 509 666 696 –*išankstiniai duomenys.

Šaltinis: www.stat.gov.lt

40 lentelė. Materialinės investicijos to meto kainomis

125

Administracinė teritorijaMaterialinės investicijos to meto kainomis, tūkst. Eur

2008 2009 2010 2011 2012 2013

Lietuvos Respublika 8 328 780 4 518 664 4 153 679 5 068 977 5 305 553 5 151 526**

Kauno apskritis 1 338 905 638 998 625 000 779 789 869 357 787 534**

Birštono sav. 6 878 3 337 3 268 7 309 10 950 4 663**

Jonavos r. sav. 91 895 76 558 24 546 53 170 61 644 67 631**

Kaišiadorių r. sav. 46 708 29 414 24 076 44 144 30 176 26 398**

Kauno m. sav. 860 080 335 852 355 060 467 396 496 368 432 650**

Kauno r. sav. 157 977 103 400 109 908 109 787 159 288 132 777**

Kėdainių r. sav. 111 511 47 468 72 247 51 073 69 962 78 662**

Prienų r. sav. 18 110 16 664 12 852 17 361 11 854 11 320**

Raseinių r. sav. 45 746 26 305 23 043 29 549 29 115 33 433**

** išankstinis įvertinimas.

Šaltinis: www.stat.gov.lt

41 lentelė. 2011–2014 m. įgyvendinti projektai iš ES ir kt. fondų

Prienų rajono savivaldybės įgyvendinti projektai 2011–2014 m. finansiniu laikotarpiu

Projekto pavadinimas Rezultatas Projekto vertė, Lt

Projekto pabaiga

Prienų rajono savivaldybės ilgalaikio 2011–2019 m. strateginio plano ir 2011–2013 m. strateginio

Parengti ilgalaikis 2011–2019 m. ir 2011–2013 m. strateginiai rajono savivaldybės veiklos planai.

136 800,00 2011-09-10

126

veiklos plano parengimasSektorinių studijų, papildančių Prienų rajono strateginį plėtros planą, parengimas

Parengtos 3 studijos: Prienų rajono savivaldybės turizmo plėtros galimybių studija, Prienų rajono savivaldybės socialinių paslaugų plėtros galimybių studija, Prienų rajono savivaldybės sporto jaunimo užimtumo ir kultūros galimybių studija, taip pat atnaujintas Prienų rajono savivaldybės 2011–2019 m. strateginis plėtros planas.

121 290,40 2013-10-26

Prienų rajono savivaldybės administracijos vidaus administravimo ir veiklos valdymo gerinimas

Projekto įgyvendinimo metu įdiegtos informacinės sistemos, susijusios su strateginiu planavimu, programiniu biudžetu, kaupiamąja apskaita. Taip pat įdiegta vieninga dokumentų apskaitos ir projektų valdymo informacinė sistema dėl kurios galima greitai ir paprastai automatizuoti dokumentų apskaitos ir projektų valdymo procesus.

2 293 953,23 2012-03-26

Jiezno miesto bendrojo plano parengimas Parengtas miesto bendrasis planas. Tai sudarė prielaidas parinkti geriausius Jiezno miesto vystymo sprendinius, pagerino išlaidų valdymą, padidino viešojo administravimo efektyvumą.

495 017,26 2013-02-26

Elektroninės demokratijos plėtra Prienų rajono savivaldybėje

Sukurta Prienų rajono e.demokratijos informacinė sistema. Ją sudaro 3 posistemės: gyventojų identifikavimo, Tarybos posėdžių ir juose priimamų sprendimų viešinimo, teisės aktų publikavimo, paieškos, jų projektų svarstymo ir nuomonės pareiškimo.

311 927,00 2011-04-30

Veiverių pašto stoties rūmų ansamblio modernizavimas

Modernizuota Antano Kučingio meno mokyklos dalis, pritaikant ją amatų plėtrai ir bendruomenės poreikiams, sukurta laisvalaikio ir kultūros infrastruktūra – įrengta vasaros estrada, sutvarkyta aplinka – apšvietimas, pėsčiųjų takai, sutvarkyta centrinio pastato ir buvusių arklidžių pastato išorė. 

1 874 860,00 2012-04-30

Prienų rajono, Balbieriškio seklyčios ansamblio modernizavimas

Projekto įgyvendinimo metu rekonstruotas Balbieriškio miestelio nenaudojamas pastatas (seklyčia), sutvarkyta šalia pastato teritorija – įrengtas privažiavimas prie pastato, mašinų stovėjimo aikštelė, teritorijos apšvietimas, sutvarkyta dvaro parko aplinka – įrengta vasaros estrada su scena ir sėdėjimo vietomis, apšvietimas, pėsčiųjų takai, tiltelis per upės

1 874 860,00 2012-10-31

127

senvagę, sutvarkyti upės senvagės krantai. Įsigyti nauji baldai.

Prienų Nemuno pradinės mokyklos Ašmintos pradinio ugdymo skyriaus pastato rekonstrukcija, pritaikant jį švietimo, kultūros ir socialines paslaugas vaikams ir vietos bendruomenei teikiančiam centrui

Rekonstruotas Prienų Nemuno pradinės mokyklos Ašmintos pradinio ugdymo skyriaus pastatas ir pritaikytas švietimo, kultūros ir socialines paslaugas vaikams ir vietos bendruomenei teikiančiam centrui. Centras aprūpintas baldais ir įranga.

1 753 848,24 2013-03-31

Socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra, plečiant Prienų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro veiklą Prienuose

Rekonstruotas pastatas, atnaujinta įranga, sukurta 12 darbo vietų. 1 654 671,82 2011-02-26

Socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra, plečiant Prienų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro veiklą Prienuose, II etapas

Suremontuota ir įrengta 160 m2 patalpų, nupirkti baldai, užimtumo įranga. Sukurtos papildomos 2 darbo vietos. Projekto metu sukurta infrastruktūra padidino teikiamų nestacionarių paslaugų įvairovę suaugusiems neįgaliems ir senyvo amžiaus bei socialinės rizikos šeimoms.

768 850,00 2011-12-31

Išlaužo pagrindinės mokyklos (Mokyklos g. 1, Išlaužas) renovacija

Apšiltintas pastatas, padidintas energijos vartojimo efektyvumas. 739 433,00 2012-12-12

Balbieriškio seniūnijos administracinio pastato renovacija

Renovuotas Balbieriškio seniūnijos administracinis (Klevų g. 4, Balbieriškis) pastatas. Padidintas energijos vartojimo efektyvumas. Taip pat sumažėjo išmetamų teršalų kiekis ir oro tarša, pagerėjo aplinkos kokybė, estetinė pastato išvaizda.

151 948,83 2013-11-30

Balbieriškio miestelio parko aktyvaus poilsio zonos įrengimas

Projekto metu sukurta Balbieriškio miestelio parko aktyvaus poilsio zona, pritaikyta visuomenės poreikiams – įrengtos futbolo, krepšinio, riedlenčių, riedučių aikštelės, vaikų žaidimų ir treniruočių aikštelės, sutvarkyta aplinka.

192 000,00 2013

Tradicinių amatų centro plėtra Rekonstruotas VšĮ „Meninė drožyba“ dirbtuvių pastatas: atliktas pastato kapitalinis remontas, pakeistas stogas, grindys ir langai, įrengta nauja katilinė, atnaujinta vidaus instaliacija, įrengta vėdinimo sistema, gaisrinė ir apsaugos signalizacija, sutvarkyta aplinka. Projekto metu įrengtos administracinės, amatų mokymo patalpos, stalių–dailidžių bei amatų

887 000,00 2013

128

demonstravimo dirbtuvės, ekspozicijų salė, įsigyti baldai, kompiuterinė technika. Tradicinių amatų puoselėjimui ir demonstravimui įsigyta įranga: staliaus/kitų medžio darbų darbo įrankiai, kalvystės įranga, galerijos pakabinimo sistema, įranga kūrybinių stovyklų organizavimui: mobilūs paviljonai.

Šilavoto pagrindinės mokyklos sporto aikštyno įrengimas

Įrengta krepšinio aikštelė ir bėgimo takelis. 123 626,53 2013

Jiezno gimnazijos aikštyno įrengimas Įrengta krepšinio aikštelė, bėgimo takas, futbolo aikštė. 123 926,53 2013

Išlaužo pagrindinės mokyklos aikštyno su paplūdimio tinklinio aikštele įrengimas, siekiant užtikrinti bendruomenės laisvalaikio užimtumą

Įrengta paplūdimio tinklinio aikštelė. 115 079,17 2013

Krepšinio aikštelės įrengimas Kunigiškių kaime Įrengta krepšinio aikštelė. 61 863,27 2013

Naujosios Ūtos pagrindinės mokyklos universalaus sporto aikštyno įrengimas

Tinklinio aikštelė, krepšinio aikštelė ir šuoliaduobė su taku. 113 626,53 2013

Krepšinio aikštelės įrengimas Klebiškio kaime Įrengta krepšinio aikštelė. 61 863,27 2013

Balbieriškio pagrindinės mokyklos daugiafuncinio sporto aikštyno įrengimas

Daugiafunkcinė sporto aikštė. 123 626,53 2013

Viešosios erdvės Ašmintos kaime pritaikymas laisvalaikiui ir bendruomenės poreikiams

Sukurta daugiafunkcinė sporto ir renginių aikštelė bei amfiteatras. 161 233,33 2013

Viešosios erdvės Naujos Ūtos kaime sutvarkymas ir pritaikymas vietos gyventojų poreikiams

Įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, pėsčiųjų takas, vaikų žaidimų aikštelė, pavėsinė.

88 925,05 2013

129

Viešosios erdvės sutvarkymas Veiverių miestelyje Įrengta vaikų žaidimo aikštelė, estrada, treniruokliai, pavėsinė, pėščiujų takai, apšvietimas, tvora, siekiant sukurti sąlygas turiningai leisti laisvalaikį vaikams, jaunimui, vietos bendruomenei.

268 830,89 2014

Skriaudžių buities muziejaus amatų kiemelio įkūrimas

Suremontuotas muziejaus pastatas, įsigyta krosnis, žiedimo staklės keramikos amatui vystyti ir puoselėti. Taip pat įsigytas vejos traktorius muziejaus aplinkai prižiūrėti.

130 473,00 2013

Apsaugos sistemos įrengimas Balbieriškio pagrindinės mokyklos teritorijoje

Įrengta vaizdo stebėjimo ir video sistema, įrengti įvažiavimo vartai. 31 060,88 2014

Apsaugos sistemos įrengimas Veiverių T. Žilinsko gimnazijos teritorijoje

Įrengtas teritorijos apšvietimas, vaizdo stebėjimo kameros, įrengta video sistema.

73 797,90 2014

Šaltinis: Prienų r. sav. duomenys.

42 lentelė. Užimti gyventojai (vyrai ir moterys) pagal ekonomines veiklos rūšis

MetaiIš viso pagal ekonomines veiklos

rūšisA Žemės ūkis, miškininkystė ir

žuvininkystėB_TO_E Pramonė F Statyba

G_TO_U Paslaugos

Lietuvos Respublika:

2010 1 247,7 110,2 219,5 86,9 831,1

2011 1 253,6 106,4 222,7 85,1 839,4

2012 1 275,7 112,2 230,5 89,5 843,5

2013 1 292,8 108,9 230,7 99,3 853,9

130

2014 1319,0 120,9 226,8 99,3 872,0

2014 struktūra, proc. 100 9,2 17,2 7,5 66,1

Kauno apskritis2010 249,9 13,6 52,8 13,4 170,1

2011 250,7 14,4 48,5 14,4 173,4

2012 258,3 16,4 48,7 17,7 175,5

2013 268,3 16,2 52,6 18,1 181,3

2014 272,2 18,1 52,1 19,0 183,0

2014 struktūra, proc. 100 6,6 19,2 7,0 67,2

Šaltinis: www.stat.gov.lt

43 lentelė. Užimti gyventojai* pagal ekonominės veiklos rūšis savivaldybėse

Eil. Nr.

Administracinė teritorija Iš viso

Žemės ūkis, miškininkystė ir

žuvininkystėPramonė Statyba

Didmeninė ir mažmeninė prekyba, variklių transporto

priemonių ir motociklų remontas

Transportas ir saugojimas

Apgyvendinimo ir maitinimo

paslaugų veikla

Informacija ir ryšiai

1. Kauno apskritis 239964 11480 45792 15120 47027 14403 6154 46122. Birštono sav. 1801 94 245 125 236 64 80 173. Jonavos r. sav. 17174 1043 4363 1296 2593 1406 377 1614. Kaišiadorių r. sav. 11211 1586 2283 618 1649 607 162 1285. Kauno m. sav. 135331 1626 24572 7941 28611 7863 3874 33956. Kauno r. sav. 34507 1614 6155 2515 7256 2083 823 574

131

7. Kėdainių r. sav. 18549 2883 3638 1082 3136 1160 326 1758. Prienų r. sav. 9393 869 1814 765 1567 569 211 919. Raseinių r. sav. 11998 1765 2722 778 1979 651 301 71

Šaltinis: Lietuvos Respublikos 2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatai.

Tęsinys

Eil. Nr.

Administracinė teritorija

Finansinė ir

draudimo veikla

Nekilnojamojo turto

operacijos

Profesinė, mokslinė ir

techninė veikla

Administra-cinė ir

aptarnavi-mo veikla

Viešasis valdymas ir

gynyba; privalomasis socialinis draudimas

Švieti-mas

Žmonių sveikatos

priežiūra ir socialinis darbas

Meninė, pramoginė ir poilsio

organizavimo veikla

Kita veikla

**

Nenuro-dė

1. Kauno apskritis 3055 2507 9494 6680 12439 28740 20500 3998 4901 30622. Birštono sav. 20 11 36 83 145 232 288 64 36 253. Jonavos r. sav. 160 111 278 676 1410 1623 1016 181 237 2074. Kaišiadorių r. sav. 104 99 222 245 995 1241 751 281 157 835. Kauno m. sav. 2034 1732 6598 3942 6015 16965 12709 2542 3132 17806. Kauno r. sav. 407 348 1457 827 1949 4173 2786 428 653 4597. Kėdainių r. sav. 151 110 519 301 855 2223 1239 196 368 1878. Prienų r. sav. 86 41 203 266 554 1071 841 136 123 1869. Raseinių r. sav. 93 55 181 340 516 1212 870 170 159 135

* 15 metų ir vyresni.** Kita aptarnavimo veikla; namų ūkių, samdančių darbininkus, veikla; namų ūkių veikla, susijusi su savoms reikmėms tenkinti skirtų nediferencijuojamų gaminių gamyba ir paslaugų teikimu; ekstrateritorinių organizacijų ir įstaigų veikla.Šaltinis: Lietuvos Respublikos 2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatai.

132

44 lentelė. Registruotų ir veikiančių ūkio subjektų skaičius 2010–2014 m. pradžioje, vnt.

133

Administracinė teritorija 2010 2011 2012 2013 2014 Pokytis, lyginant 2010 m. ir 2014 m. pradžią, proc.

Registruoti ūkio subjektaiLietuvos Respublika 177 123 180 587 185 119 196 898 210 140 18,6Kauno apskritis 35 948 36 614 37 064 38 758 40 907 13,8Birštono sav. 196 199 203 204 205 4,6Jonavos r. sav. 1 651 1 679 1 695 1 738 1 813 9,8Kaišiadorių r. sav. 958 974 991 1 054 1 100 14,8Kauno m. sav. 25 375 25 841 25 948 27 027 28 600 12,7Kauno r. sav. 3 729 3 854 4 082 4 465 4 754 27,5Kėdainių r. sav. 1 798 1 782 1 809 1 859 1 944 8,1Prienų r. sav. 1 027 1 035 1 048 1 070 1 118 8,9Raseinių r. sav. 1 214 1 250 1 288 1 341 1 373 13,1

Veikiantys ūkio subjektaiLietuvos Respublika 83 202 86 987 83 624 86 929 90 790 9,1Kauno apskritis 16 846 17 660 17 121 17 573 18 327 8,8Birštono sav. 100 100 101 103 104 4,0Jonavos r. sav. 769 798 773 770 791 2,9Kaišiadorių r. sav. 550 580 536 552 576 4,7Kauno m. sav. 11 610 12 142 11 681 11 932 12 405 6,8Kauno r. sav. 1 669 1 841 1 848 1 995 2 184 30,9Kėdainių r. sav. 1 063 1 082 1 065 1 092 1 109 4,3Prienų r. sav. 480 487 479 477 489 1,9Raseinių r. sav. 605 630 638 652 669 10,6

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas.

134

5 pav. Registruotų ir veikiančių ūkio subjektų skaičius 1 000 gyventojų 2014 m. pradžioje, vnt.Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas.

45 lentelė. Įregistruotų ir veikiančių ūkio subjektų skaičius pagal savivaldybes ir ekonominės veiklos rūšį

Eil. Nr. Ekonominės veiklos rūšis 2014-01-01

Įregistruotų VeikiančiųPrienų r. sav.

1. Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė 38 132. Apdirbamoji gamyba 75 433. Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas 11 34. Vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas 4 25. Statyba 33 19

135

6. Didmeninė ir mažmeninė prekyba, variklių transporto priemonių ir motociklų remontas 264 1427. Transportas ir saugojimas 67 348. Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikimas 48 249. Informacija ir ryšiai 10 610. Finansinė ir draudimo veikla 3 311. Nekilnojamojo turto operacijos 15 1112. Profesinė, mokslinė ir techninė veikla 51 1813. Administracinė ir aptarnavimo veikla 10 514. Viešasis valdymas ir gynyba, privalomas socialinis draudimas 5 515. Švietimas 30 2416. Žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 31 2117. Meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veikla 55 4318. Kita aptarnavimo veikla 204 7319. Nenurodyta veiklos rūšis 164 -

Iš viso: 1 118 489Šaltinis: Ūkio subjektai. Pagrindiniai duomenys 2013.

46 lentelė. Veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičius pagal apskritis, savivaldybes ir ūkio subjekto teisinę formą 2014 m. sausio 1 d.

Eil. Nr.

Administracinė teritorija

Įmonės teisinė formaIš

viso MVĮ

Iš viso įmonių

MVĮ dalis nuo

visų įmonių,

proc.Val

styb

ės

įmon

ė

Savi

vald

ybės

įm

onė

Tik

roji

ūkin

ė be

ndri

ja

Kom

andi

tinė

ūkin

ė be

ndri

ja

Užd

aroj

i ak

cinė

be

ndro

vė

Akc

inė

bend

rovė

Žem

ės ū

kio

bend

rovė

Lie

tuvo

s ra

dijo

ir

tele

vizi

jos

kom

isija

Užs

ieni

o įm

onės

fil

iala

s(ne

ju

ridi

nis

asm

uo)

Koo

pera

tinė

bend

rovė

Indi

vidu

alio

ji į

mon

ė

Eur

opos

ek

onom

inių

in

tere

sų

grup

ėse

c

Eur

opos

be

ndro

vė

Maž

oji

bend

rija

1. Lietuvos Respublika 75 31 92 26 55016 236 397 1 158 373 10900 1 1 636 67943 68279 99,5

2. Kauno apskritis 13 4 17 2 11387 50 68 - 20 70 1968 - - 153 13752 13814 99,63. Birštono sav. - - - - 38 1 1 - - 1 18 - - 1 60 60 100,04. Jonavos r. sav. 1 - - - 426 2 12 -- 2 14 81 - - 3 541 545 99,35. Kaišiadorių r. sav. 2 1 3 - 280 - 3 - - 7 90 - - 5 391 393 99,5

136

6. Kauno m. sav. 5 2 10 2 8389 37 1 - 17 20 1089 - - 97 9669 9713 99,57. Kauno r. sav. 2 - - - 1420 2 16 - 1 7 220 - - 27 1695 1699 99,88. Kėdainių r. sav. 1 - 2 - 346 5 21 - - 8 217 - - 12 612 618 99,09. Prienų r. sav. 1 - 2 - 203 2 4 - - 2 110 - - 6 330 331 99,710. Raseinių r. sav. 1 1 - - 285 1 10 - - 11 143 - - 2 454 455 99,8Šaltinis: Ūkio subjektai. Pagrindiniai duomenys 2013.

47 lentelė. Veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičius pagal apskritis, savivaldybes ir darbuotojų skaičiaus grupes 2014 m. sausio 1 d.

Eil. Nr.

Administracinė teritorija

Darbuotojų skaičiaus grupės Iš viso MVĮ Iš viso įmonių

MVĮ dalis nuo visų įmonių, proc.0-4 5-9 10-19 20-49 50-99 100-149 150-249

1. Kauno apskritis 7395 3140 1673 1010 352 116 66 13752 13814 99,62. Birštono sav. 31 15 7 5 1 - 1 60 60 100,03. Jonavos r. sav. 250 137 80 47 21 3 3 541 545 99,34. Kaišiadorių r. sav. 215 80 47 26 16 4 3 391 393 99,55. Kauno m. sav. 5161 2240 1180 732 226 82 48 9669 9713 99,56. Kauno r. sav. 960 392 179 101 45 15 3 1695 1699 99,87. Kėdainių r. sav. 343 126 69 44 19 8 3 612 618 99,08. Prienų r. sav. 187 64 45 24 9 - 1 330 331 99,79. Raseinių r. sav. 248 86 66 31 15 4 4 454 455 99,8

Šaltinis: Ūkio subjektai. Pagrindiniai duomenys 2013.

48 lentelė. Veikiančių ūkio subjektų, veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičius pagal apskritis, tenkantis 1 000 gyventojų, 2014 m. sausio 1 d.

Eil. Nr.

Administracinė teritorija Gyventojų skaičius Veikiančių ūkio

subjektų skaičius

Veikiančių mažų ir vidutinių įmonių

skaičius

1 000 gyventojų tenkaVeikiančių ūkio

subjektų skaičiusVeikiančių mažų ir vidutinių

įmonių skaičius1. Lietuvos Respublika 2 943 472 90 790 67943 30,85 23,092. Kauno apskritis 587 238 18 327 13752 31,22 23,433. Birštono sav. 4 369 104 60 26,00 15,004. Jonavos r. sav. 44 470 791 541 17,98 12,305. Kaišiadorių r. sav. 32 358 576 391 18,00 12,22

137

6. Kauno m. sav. 304 012 12 405 9669 40,81 31,817. Kauno r. sav. 87 138 2 184 1695 25,10 19,488. Kėdainių r. sav. 50 881 1 109 612 22,18 12,249. Prienų r. sav. 28 521 489 330 17,46 11,7910. Raseinių r. sav. 35 489 669 454 19,11 12,97

Šaltinis: Ūkio subjektai. Pagrindiniai duomenys 2013.

49 lentelė. Didžiausi Prienų rajono verslo subjektai

Šaltinis: Prienų r. sav. duomenys.

50 lentelė. Veikiančios įmonės VVG teritorijoje

Eil. Nr. Pavadinimas Veiklos rūšis

1. UAB „Lietuviškas midus“ Alkoholinių gėrimų gamyba 2. UAB „Valdima“ Automobilių ir jų dalių pardavimas3. UAB „Flictus“ Automobilių remontas, prekyba dėvėtais drabužiais4. UAB „Tomstena“ Automobilių remonto paslaugos5. UAB „Sigda“ Automobilių techninė priežiūra 6. UAB „Wilara“ Bitininkystės paslaugos, prekyba bitininkystės reikmenimis7. UAB „Prienų butų ūkis“ Daugiabučių namų priežiūra, statyba8. UAB „Terina“ Drabužių siuvimas 9. UAB „Prienų duona“ Duonos ir konditerijos gaminių gamyba ir prekyba 10. UAB „Agrokoncerno grūdai“ Grūdų sandėliavimas ir prekyba11. UAB „Hidrosta“ Hidromelioracijos paslaugos 12. UAB „Hidrosta“ Inžinerinių tinklų, hidrotechninių statinių, kelių statyba13. UAB ,,Dambravos agroservisas“ Kelių tiesimas ir priežiūra, melioracija14. UAB „Stiprybė“ Krovinių pervežimas, automobilių prekyba15. UAB ,,Ekofrisa“ Kruopų gamyba16. UAB ,,Veiverių skonis“ Maisto produktų gamyba17. M. Manukian maitinimo įstaiga Maitinimo paslaugos18. UAB „Osmedas“ Mažmeninė prekyba 19. UAB ,,Alsena“ Medienos apdirbimas20. UAB ,,Dalgvida“ Medienos apdirbimas21. UAB ,,GKF“ Medienos apdirbimas22. UAB ,,Naujinta“ Medienos apdirbimas23. UAB ,,Strielčių lentpjūvė“ Medienos apdirbimas24. UAB „Arbarator“ Medienos apdirbimas 25. UAB „Liepaloto lentpjūvė“ Medienos apdirbimas 26. UAB „Skriaudžių medis“ Medienos apdirbimas 27. UAB „Doleta“ Medienos gaminiai: langai, durys28. UAB „Davi“ Medienos gaminių ruošimas29. UAB „Strielčių lentpjūvė“ Medienos pjaustymas ir obliavimas30. UAB „Gelnis“ Medienos ruoša31. J. Druseikos įmonė Metalo supirkimas ir utilizavimas32. UAB „Metal invest“ Metalų supirkimas33. UAB ,,Meditakas“ Miškininkystės paslaugos34. UAB „Prienų vandenys“ Nuotekų rinkimas ir apdorojimas 35. AB ,,Sportinė aviacija ir Ko“ Orlaivių ir jų komponentų gamyba36. A. Šimkaus IĮ Paminklų gamyba37. UAB ,,Mauručių ąžuolas“ Paminklų gamyba38. UAB „Matula“ Prekyba automobiliais, automobilių transporto paslaugos39. UAB ,,Valdima“ Prekyba naudotais automobiliais ir jų remontas40. UAB „Termikas“ Skraidymo aparatų gamyba, priežiūra, remontas

138

Eil. Nr. Seniūnija Veikiančių įmonių

skaičiusDirbančiųjų

skaičius1. Ašmintos 11 3322. Balbieriškio 26 2203. Išlaužo 19 1614. Jiezno 29 3945. Naujosios Ūtos 8 876. Pakuonio 13 1917. Stakliškių 21 1818. Šilavoto 12 133 9. Veiverių 35 33610. VVG teritorija 174 2 035Šaltinis: VVG duomenys.

51 lentelė. Prienų rajono kaimo turizmo sodybos

Šaltinis:http://www.turizmas.lt

52 lentelė. Apgyvendinimo įstaigų skaičius, apgyvendintų turistų skaičius apgyvendinimo įstaigose

Eil. Nr. Kaimo turizmo sodyba Adresas

1. Kaimo turizmo sodyba „Šaltupis“ Šaptupio k., Pakuonio seniūnija2. Kaimo turizmo sodyba „Vilaitė“ Byliškių k., Veiverių seniūnija3. Guosta Kęstučio Klizo sodyba Stakliškių k., Stakliškių seniūnija4. Prano Žigo kaimo turizmo sodyba Pikelionių k., Stakliškių seniūnija5. Gintaro Labanausko sodyba Radomislio k., Stakliškių seniūnija6. Marijaus Terebeizos kaimo turizmo sodyba „Gandrė“ Užuguosčio k., Stakliškių seniūnija7. Kaimo turizmo sodyba „Sodžius“ Užukalnio k., Stakliškių seniūnija8. Kaimo turizmo sodyba „Bagrėnžaris“ Bagrėno k., Stakliškių seniūnija9. Artūro Danieliaus kaimo turizmo sodyba Uosios k., Balbieriškio sen.10. Alos ir Arvydo Norkelių kaimo turizmo sodyba Pikelionių k., Stakliškių seniūnija11. Auksės Grižaitės kaimo turizmo sodyba Pakrovų k., Stakliškių seniūnija

139

Eil. Nr. Savivaldybė Apgyvendinimo įstaigų skaičius Apgyvendintų turistų skaičius apgyvendinimo įstaigose

2011 m. 2014 m. 2011 m. 2014 m.1. Birštono sav. 10 15 24861 370472. Jonavos r. sav. 1 5 1199 67973. Kaišiadorių r. sav. 6 6 2609 15574. Kauno m. sav. 48 77 164615 2041865. Kauno r. sav. 16 17 8428 51246. Kėdainių r. sav. 10 5 8690 74307. Prienų r. sav. 3 6 1588 73088. Raseinių r. sav. 4 5 133 1608

Šaltinis: www.stat.gov.lt

53 lentelė. Individuali veikla, įsigijus verslo liudijimą

Savivaldybė

2011 m. 2013 m. 2014 m.

Gyventojų skaičius

Mokėtina suma (Lt)

Gyventojų su lengvatomis

skaičius

Lengvatų suma (Lt)

Gyventojų skaičius

Mokėtina suma (Lt)

Gyventojų su

lengvatomis skaičius

Lengvatų suma (Lt)

Gyventojų skaičius

Mokėtina suma (Lt)

Gyventojų su lengvatomis

skaičius

Lengvatų suma (Lt)

Birštono sav. 173 5 114 121 1 912 210 24 835 155 8 415 217 23 800 155 11 757

Kauno m. sav. 9 537 1 480 582 7 814 975 339 8 474 2 416 003 6 765 1 110 067 9 011 2 804 973 6 867 1 637 528

140

Jonavos r. sav. 1 004 114 343 0 0 1 019 88 946 762 48 384 1 057 103 337 795 54 530

Kaišiadorių r. sav. 613 43 632 454 36 165 579 87 579 465 100 825 601 95 896 472 108 391

Kauno r. sav. 3 095 127 840 430 4 958 2 553 355 987 227 12 953 2 790 395 575 203 13 075

Kėdainių r. sav. 1 053 150 848 634 62 912 1 072 179 252 249 19 693 1 138 200 912 247 20 931

Prienų r. sav. 710 48 958 472 20 301 710 70 326 484 25 154 783 87 591 506 29 278

Raseinių r. sav. 845 47 547 434 42 236 828 78 997 572 59 912 932 83 499 633 64 698

Šaltinis: VMĮ duomenys.

54 lentelė. Duomenys apie Prienų r. sav. gyventojų, vykdančių individualią veiklą pagal pažymą, pagrindines vykdomas veiklas 2011–2014 m.Kodas Ekonominė veikla/ Pavadinimas Mokesčių mokėtojų skaičius

2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.662200 Draudimo agentų ir brokerių veikla 16 31 36 34

412020 Pastatų remontas, restauravimas ir rekonstravimas 2 3 4 4

470000 Mažmeninė prekyba, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą

17 21 18 14

960200 Kirpyklų ir kitų grožio salonų veikla 2 6 11 13855900 Kitas, niekur kitur nepriskirtas, švietimas 12 14 14 21731100 Reklamos agentūrų veikla 11 12 18 29

141

479100 Užsakomasis pardavimas paštu arba internetu 7 7 11 10662900 Kita pagalbinė draudimo ir pensijų lėšų kaupimo veikla 6 5 3 6016000 Žemės ūkiui būdingų paslaugų ir derliaus apdorojimo veikla 1 1 0 0022000 Medienos ruoša 9 11 10 9

Viso: 83 111 125 140Šaltinis: VMĮ duomenys.

55 lentelė. Žemės fondo sudėtis 2014 m. pradžioje, ha

Administracinė teritorija

Bendras žemės plotas

Žemės ūkio naudmenos

Iš viso Proc. nuo bendro ploto

Iš jų:

Ariama žemė Sodai Pievos ir natūralios ganyklos

Lietuvos Respublika 6 530 023 3 461 942 53,0 2 925 111 58 248 478 584Kauno apskritis 808 933 452 859 56,0 406 204 10 336 36 319Birštono sav. 12 407 4 529 36,5 3 643 112 774Jonavos r. sav. 94 404 43 414 46,0 39 489 985 2 940Kaišiadorių r. sav. 108 701 54 618 50,2 43 492 1 650 9 476Kauno m. sav. 15 715 1 556 9,9 1 184 226 146Kauno r. sav. 149 595 76 541 51,2 70 692 2 482 3 367Kėdainių r. sav. 167 700 109 275 65,2 101 643 1 807 5 825Prienų r. sav. 103 073 61 199 59,4 51 193 1 924 8 081Raseinių r. sav. 157 337 101 728 64,7 94 867 1 150 5 710

Šaltinis: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

56 lentelė. Žemės ūkio subjektų skaičius 2009–2014 m. sausio 1 d.Eil. Nr.

Metai Lietuvos Respublikoje Kauno apskr. Prienų r. sav.Žemės ūkio Fizinių Juridinių Ūkininkų Žemės Fizinių Juridinių Ūkininkų Žemės Fizinių Juridinių Ūkininkų

142

valdų skaičius

valdųvaldytojų skaičius

valdųvaldytojų skaičius

ūkiųskaičius

ūkiovaldų

skaičius

valdųvaldytojų skaičius

valdųvaldytojų skaičius

ūkiųskaičius

ūkiovaldų

skaičius

valdųvaldytojų skaičius

valdųvaldytojų skaičius

ūkiųskaičius

1. 2014 196862 195212 1650 117456 26407 26110 297 16259 5227 5205 22 30122. 2013 195340 193846 1494 114625 26170 25910 260 15938 5177 5155 22 29673. 2012 205864 204531 1333 111741 27799 27571 228 15644 5396 5380 16 28854. 2011 272609 271450 1159 109184 38225 38020 205 15271 6814 6799 15 28045. 2010 272260 271273 987 107308 38233 38050 183 15039 6819 6804 15 27566. 2009 271912 271072 840 108306 38185 38026 159 15236 6815 6801 14 2819

Šaltinis. VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenys.

6 pav. Ūkių skaičius ir vidutinis ūkio dydis 2014 m. lapkričio 1 d., ha

Šaltinis: VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras.

57 lentelė. Valdų pasiskirstymas pagal žemės ūkio naudmenas sausio 1 d.

143

Eil.

Nr.Metai

Lietuvos Respublikoje Kauno apskr. Prienų r. sav.

iki 5* nuo 5 iki 20

nuo 20 iki

50

nuo 50 iki 100

nuo 100 iki 5* nuo 5 iki

20nuo 20 iki 50

nuo 50 iki 100

nuo 100 iki 5* nuo 5

iki 20nuo 20 iki 50

nuo 50 iki 100

nuo 100

1. 2014 126217 52494 10742 4115 3305 18093 6102 1151 534 528 3598 1422 151 34 222. 2013 124373 52882 10850 4047 3197 17857 6118 1166 520 510 3548 1424 149 34 223. 2012 133125 54667 10987 3985 3111 19275 6324 1188 511 502 3743 1440 154 37 224. 2011 186081 63450 11555 4109 7515 27651 7447 1265 542 1346 4869 1670 166 45 665. 2010 191427 60049 10636 3436 6832 28524 6968 1103 462 1211 5160 1455 112 25 696. 2009 191503 61039 10224 2953 6346 28386 7225 1214 376 1031 5173 1453 111 20 59

* - valdų plotų dydis matuojamas hektarais (ha).Šaltinis. VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenys.58 lentelė. Žemės ūkio augalų pasėtas plotas visų kategorijų ūkiuose

Žemės ūkio augalų pasėtas plotas, ha2011 2012 2013 2014

Kauno apskritisJavai 172 956,0 187 440,0 196 615,0 212 056,0Bulvės 4 878,0 4 069,0 3 685,0 3 520,0

Prienų r. sav. Javai 15 790,0 17 799,0 18 009,0 19 482,0Bulvės 881,0 764,0 609,0 575,0Šaltinis: www.stat.gov.lt

59 lentelė. Gyvulininkystės produktai, perskaičiuoti į pieną (N)

Administracinė teritorijaGyvulininkystės produktai, perskaičiuoti į pieną (N), tonos

2011 2012 2013

Kauno apskritis 605 245 643 298 658 490

Birštono sav. 3 317 3 209 2 908

144

Jonavos r. sav. 37 350 29 100 49 257

Kaišiadorių r. sav. 268 542 283 672 295 126

Kauno m. sav. 1 208 1 085 1 175

Kauno r. sav. 59 864 70 212 70 496

Kėdainių r. sav. 90 144 109 289 101 869

Prienų r. sav. 55 734 58 024 54 299

Raseinių r. sav. 89 086 88 707 83 360Šaltinis: www.stat.gov.lt

7 pav. Žemės ūkio produkcija 2013 m., proc.

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas.

145

60 lentelė. Subjektų, užsiimančių žemės ūkio arba alternatyvia veikla, skaičius metų pradžioje

Metai

Prienų r. sav.Žemės ūkio veikla Alternatyvi veikla

Pagrindinė Papildoma

Pagrindinė PapildomaAugalininkystė Gyvulininkystė Žuvininkyst

ė

Mišrus žemės ūkis

Miškininkystė

Žemės išteklių kasyba

arba gavyba

Augalininkystė Gyvulininkystė Žuvininkystė Mišrus

žemės ūkisMiškininkyst

ė

Žemės išteklių kasyba

arba gavyba

2014 3624 841 1 1136 36 0 1130 1373 5 26 6 0 16 7

2013 3653 838 0 1072 31 0 1126 1375 1 26 6 0 12 6

2012 3738 861 0 1058 28 0 1146 1390 1 24 6 0 6 7

2011 3696 850 0 997 8 0 1122 1392 1 21 3 0 6 7

2010 3299 811 0 647 1 0 765 907 1 18 2 0 3 5

Šaltinis: VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenys.

61 lentelė. Dirbančių skaičius 2009–2014 m. sausio 1 d.

Eil.

Nr.Metai

Lietuvos Respublikoje Kauno apskr. Prienų r. sav.

Žemės ūkiovaldų narių skaičius

Ūkininkų ūkių narių skaičius

Žemės ūkiovaldų narių

skaičius

Ūkininkų ūkių narių skaičius

Žemės ūkiovaldų narių

skaičius

Ūkininkų ūkių narių skaičius

1. 2014 273480 127924 37079 17959 6141 33022. 2013 276113 125111 37348 17642 6111 32503. 2012 294554 122354 40216 17381 6394 31624. 2011 414681 120122 60074 17061 8362 30845. 2010 425117 118685 61169 16909 8573 30516. 2009 437068 120330 62877 17200 8644 3120

Šaltinis: VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenys.

146

62 lentelė. Ūkininkų pasiskirstymas pagal amžių savivaldybėse 2012–2014 m. sausio 1 d.

Eil.

Nr.Savivaldybė

2012 2013 2014

Iki 40 m. Nuo 40 iki 55 m. Virš 55 m. Iki 40 m. Nuo 40 iki 55 m. Virš 55 m. Iki 40 m. Nuo 40 iki 55 m. Virš 55 m.

1. Birštono sav. 44 98 169 42 99 179 40 98 1952. Kauno m. sav. 0 0 0 0 0 0 0 2 03. Jonavos r. sav. 189 342 613 184 348 660 169 361 7004. Kaišiadorių r. sav. 429 611 1412 426 628 1507 418 640 16045. Kauno r. sav. 599 895 1602 616 912 1772 616 930 19036. Kėdainių r. sav. 494 711 1045 458 745 1103 457 761 11547. Prienų r. sav. 436 763 1554 422 798 1664 428 841 17178. Raseinių r. sav. 548 986 1338 530 1021 1313 517 1053 1368

Šaltinis: VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenys.

63 lentelė. Valdų valdytojų išsilavinimas sausio 1 d.

Eil. Nr. Metai

Lietuvos Respublikoje Kauno apskr. Prienų r. sav.Aukštasis universi-

tetinis

Aukštasis neuniversitetinis Aukštesnysis Profesinis Minimalus

profesinisAukštasis

universitetinisAukštasis

neuniversitetinis Aukštesnysis Profesinis Minimalus profesinis

Aukštasis universi-

tetinis

Aukštasis neuniversite-

tinisAukštesnysis Profesinis Minimalus

profesinis

1. 2014 4360 1418 11138 7523 10805 766 191 1321 1087 1805 107 33 243 207 7272. 2013 4335 1428 11303 7614 10721 750 187 1330 1099 1787 102 31 245 204 7243. 2012 4440 1480 11829 7938 10897 770 194 1392 1155 1808 104 32 252 207 7424. 2011 5083 1724 13813 9063 12134 925 248 1699 1348 2109 124 38 303 241 8835. 2010 5001 1711 13967 9011 11271 902 253 1692 1338 2017 117 39 300 238 8626. 2009 4952 1706 14139 8920 10756 875 248 1670 1224 1909 112 36 303 232 840

Šaltinis: VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenys.

64 lentelė. Stambiausi Prienų rajono ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės

147

Vardas, pavardė, pavadinimas Ūkio veikla Dirbamos žemės plotas, ha Ūkininkai

Vidmantas Rasimas Rapsų ir grūdų auginimas 1219,7Algimantas Mieliauskas Pieno ūkis 687,9Jonas Aliukonis Rapsų ir grūdų auginimas 602,8Antanina Kazimiera Vilionienė Pieno ūkis 553,1Algis Babrauskas Rapsų ir grūdų auginimas 521,8Vida Butkevičienė Pieno ūkis 443,8Ričardas Mykolaitis Pieno ūkis 368,5Deimantas Kairiūkštis Pieno ūkis 351,1Laimutė Barauskienė Rapsų ir grūdų auginimas 315,3

Žemės ūkio bendrovėsPrienų rajo ŽŪB „Nemunas“ Rapsų ir grūdų auginimas/ Pieno ūkis 1827,1Prienų rajono Šilavoto ŽŪB Rapsų ir grūdų auginimas/ Pieno ūkis 629,4Vėžionių ŽŪB Pieno ūkis 411,3UAB „Išlaužo žuvis“ Žuvininkystė 250,0UAB „Daukšiagirio sodai“ Sodininkystė 200,0Šaltinis: Prienų r. sav. duomenys.

65 lentelė. VVG teritorijoje NVO skaičius ir jų įgyvendinti projektai

Eil. Nr. Seniūnija

NVO skaičius NVO įgyvendintų vietos projektų skaičių

NVO įgyvendintų vietos projektų vertė, Lt

2007 m. 2011 m. 2014 m. 2007 m. 2011 m. 2014 m. 2007 m. 2011 m. 2014 m.

1. Ašmintos 3 4 4

2. Balbieriškio 3 3 4 1 4 3 1500,00 380400,00 351400,00

148

3. Išlaužo 1 1 1 1 166457,00

4. Jiezno 5 5 5 6 3 27000,00 288402,00

5. Naujosios Ūtos 3 4 4 3 6 5 93000,00 43570,00 90472,00

6. Pakuonio 1 1 2 3 2 2 26000,00 1000,00 184541,00

7. Stakliškių 1 4 6 1 1 9800,00 165176,00

8. Šilavoto 3 5 5 8 10 5 56314,00 68280,00 324174,00

9. Veiverių 6 7 7 1 6 12 17000,00 96500,00 608798,00

Viso: 26 34 38 23 28 32 230 614,00 589 750,00 2 179 420,00

Šaltinis: VVG duomenys.

66 lentelė. Jaunimo organizacijos sausio 1 d.

Eil. Nr. Organizacijos pavadinimas

2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.Sporto

organizacijų skaičius

Narių skaičius

Sporto organizacijų

skaičius

Narių skaičius

Sporto organizacijų

skaičius

Narių skaičius

Sporto organizacijų

skaičius

Narių skaičius

Prienų rajono savivaldybėje1. Jaunimo asociacijos 3 150 4 200 4 200 5 250

VVG teritorijoje (Prienų rajono savivaldybėje be Prienų miesto duomenų)1. Jaunimo asociacijos 2 70 2 70 2 70 2 70

Šaltinis: Prienų r. sav. duomenys.

67 lentelė. Švietimo įstaigos

149

Eil. Nr. Savivaldybė

Ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir lankančių skaičius Bendrojo ugdymo mokyklų ir mokinių skaičius

Ikimokyklinio ugdymo įstaigų skaičius

Vietų skaičius, tenkantis 100 vaikų, lankančių ikimokyklinio

ugdymo įstaigas

Bendrojo ugdymo mokyklų skaičius

Bendrojo ugdymo mokyklų mokinių skaičius

2011 m. 2013 m. 2014 m. 2011 m. 2013 m. 2014 m. 2011 m. 2013 m. 2014 m. 2011 m. 2013 m. 2014 m.

1. Birštono sav. 1 1 1 170 222 161 2 2 2 637 613 578

2. Kauno m. sav. 86 90 93 94 98 101 87 85 85 41232 37561 36287

3. Jonavos r. sav. 7 7 9 103 94 101 16 16 21 6477 5783 5601

4. Kaišiadorių r. sav. 7 7 7 94 103 103 16 16 16 4099 4136 3950

5. Kauno r. sav. 25 20 24 102 87 106 34 30 29 9797 9132 8909

6. Kėdainių r. sav. 7 7 7 109 76 113 28 20 20 7435 6598 6187

7. Prienų r. sav. 3 3 3 109 113 103 18 12 12 3676 3064 2941

8. Raseinių r. sav. 7 6 7 121 103 106 15 14 14 4992 4373 4150

Šaltinis: www.stat.gov.lt

68 lentelė. Švietimo įstaigos Prienų r. sav.

Eil.Nr. Įstaigos pavadinimas 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

1. Prienų „Žiburio“ gimnazija 477 505 506 505

2. Prienų rajono Jiezno gimnazija 327 299 300 287

150

3. Prienų „Revuonos” pagrindinė m-kla 492 491 378 (Pagrindinė) 377 (Pagrindinė)

4. Prienų r. Stakliškių vidurinė m-kla 210 199 218 205

5. Prienų rajono Veiverių T. Žilinsko gimnazija 360 352 315 297

6. Prienų „Ąžuolo” progimnazija 436 338 632 614

7. Prienų r. Balbieriškio pagrindinė m-kla 136 122 136 120

8. Prienų r. Išlaužo pagrindinė m-kla 177 132 120 120

9. Klebiškio pagrindinė mokykla 98 73 (Šilavoto skyrius) 27 (Šilavoto skyrius) 24 (Šilavoto skyrius)

10. Kunigiškių pagrindinė mokykla 89 64 (Balbieriškio skyrius)

21 (Balbieriškio skyrius)

13 (Balbieriškio skyrius)

11. Prienų r. Naujosios Ūtos pagrindinė 85 86 77 72

12. Prienų r. Pakuonio pagrindinė m 152 124 103 97

13. Prienų r. Skriaudžių pagrindinė m- 120 118 120 105

14. Prienų r. Šilavoto pagrindinė m-kla 110 114 111 105

15. Prienų r. Želkūnų pagrindinė mokykla 65 55 Panaikinta Panaikinta

16. Prienų jaunimo mokykla 24 Panaikinta

(Klasės ,,Revuonoj“

)

Panaikinta

(Klasės ,,Revuonoj“

)

Panaikinta

(Klasės ,,Revuonoj

“)

17. Prienų ,,Nemuno pradinė mokykla“ 244 312 (,,Ąžuolo“ skyrius) ____________ _________

151

18. Prienų specialioji mokykla 94 Panaikinta

(,,Revuonos“ skyrius)

Panaikinta

(,,Revuonos“ skyrius)

Panaikinta

(,,Revuonos

“ skyrius)

Viso bendrojo lavinimo mokyklose: 3676 3384 3064 2941

19. Prienų meno mokykla 255 253 235 220

20. Prienų r. Jiezno muzikos mokykla 85 89 95 102

21. Prienų r. Veiverių A. Kučingio meno mokykla 105 104 105 118

Viso meno mokyklose: 445 446 435 422

22. Prienų KKC 309 321 315 319

22. Prienų l/d ,,Gintarėlis“ 107 103 113 111

23. Prienų l/d ,,Pasaka“ 120 142 158 143

24. Prienų l/d ,,Saulutė“ 83 84 81 86

Ikimokyklinio ugdymo skyriai, grupės

25. Jiezno gimnazijos ikimokyklinio ugdymo skyrius - 28 25 23

26. Stakliškių vidurinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo skyrius

- 35 40 38

27. Veiverių gimnazijos ikimokyklinio ugdymo skyrius

- - 35 35

28. Balbieriškio pagrindinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo skyrius

- 21 27 26

152

29. Išlaužo pagrindinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo skyrius

- 18 29 35

30. Pakuonio pagrindinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo grupė

- - 7 23

31. Skriaudžių pagrindinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo skyrius

- 20 20 20

Viso ikimokyklinio ugdymo įstaigose: 310 451 535 540

32. Pedagoginė psichologinė tarnyba - - - -

33. Švietimo centras - - - -

Šaltinis: Prienų r. sav. duomenys.

69 lentelė. Profesinio mokymo įstaigų skaičius, jose parengtų specialistų skaičius

Eil. Nr. Savivaldybė

Profesinio mokymo įstaigų skaičius Parengta specialistų profesinio mokymo įstaigose

2011 m. 2013 m. 2014 m. 2011 m. 2013 m. 2014 m.

1. Birštono sav. - - - - - -2. Kauno m. sav. 8 8 8 3087 3152 31523. Jonavos r. sav. 1 1 1 119 113 1334. Kaišiadorių r. sav. 1 1 1 113 91 915. Kauno r. sav. 1 1 1 87 130 1306. Kėdainių r. sav. 1 1 1 324 148 1487. Prienų r. sav. - - - - - -8. Raseinių r. sav. 1 1 1 49 104 104

153

Šaltinis: www.stat.gov.lt

70 lentelė. Įstaigos, teikiančios socialines paslaugas

Šaltinis: Prienų r. sav. duomenys.

71 lentelė. Kultūros centrų, muziejų, bibliotekų skaičius

Eil. Savivaldybė Kultūros centrų skaičius Muziejų skaičius Bibliotekų skaičius

Eil. Nr.

Socialinių paslaugų įstaigos pavadinimas

Įstaigų skaičius Patvirtintas vietų skaičius

Faktinis paslaugų gavėjų skaičius

2011 2012 2013 2014 2011 2012 2013 2014 201

1 2012 2013 2014

Prienų r. sav.1. Prienų rajono savivaldybės

socialinių paslaugų centras1 1 1 1 35 57 114 127 35 57 114 127

2. Prienų globos namai 1 1 1 1 210 210 210 210 183 194 206 194

3. Jiezno VGN 1 1 1 1 72 72 72 74 69 66 65 59

4. Jiezno PSPC 1 1 1 1 14 14 14 14 13 13 14 11

5. Veiverių PSPC 1 1 1 1 10 10 10 10 8 9 7 8

6. Balbieriškio PSPC 1 1 1 1 10 10 10 10 8 9 9 9

VVG teritorijoje1. Jiezno VGN 1 1 1 1 72 72 72 74 69 66 65 59

2. Jiezno PSPC 1 1 1 1 14 14 14 14 13 13 14 11

3. Veiverių PSPC 1 1 1 1 10 10 10 10 8 9 7 8

4. Balbieriškio PSPC 1 1 1 1 10 10 10 10 8 9 9 9

154

Nr.2011 m. 2014 m. 2011 m. 2014 m. 2011 m. 2014 m.

1. Birštono sav. 1 1 1 1 4 4

2. Kauno m. sav. 2 2 14 10 32 31

3. Jonavos r. sav. 15 13 1 1 17 17

4. Kaišiadorių r. sav. 15 15 2 2 25 25

5. Kauno r. sav. 26 26 2 1 32 32

6. Kėdainių r. sav. 19 18 2 2 39 37

7. Prienų r. sav. 10 10 1 1 24 24

8. Raseinių r. sav. 23 1 1 1 26 25

Šaltinis: www.stat.gov.lt

72 lentelė. Bibliotekos lankytojų ir apsilankymų skaičius sausio 1 d.

Įstaigos pavadinimas

2011 2012 2013 2014Įstaigų skaičius

Registruotų vartotojų skaičius

Apsilankymų skaičius

Įstaigų skaičius

Registruotų vartotojų skaičius

Apsilankymų skaičius

Įstaigų skaičius

Registruotų vartotojų skaičius

Apsilankymų skaičius

Įstaigų skaičius

Registruotų vartotojų skaičius

Apsilankymų skaičius

Prienų rajono savivaldybėjePrienų Justino Marcinkevi-čiaus viešoji biblioteka

1 3376 56010 1 2368 37881 1 2712 43353 1 4205 54401

Jiezno 1 794 17007 1 795 17083 1 716 15533 1 701 15722

155

Balbieriškio 1 612 13738 1 613 13932 1 615 14008 1 621 14172Ašminta 1 206 3016 1 110 1312 1 152 1687 1 181 2484Išlaužas 1 228 2714 1 190 2501 1 191 2035 1 206 2311Jiestrakis 1 120 585 1 105 410 1 108 642 1 108 1514Kašonys 1 258 4837 1 259 4161 1 267 4204 1 269 5361Klebiškis 1 228 2455 1 206 1695 1 206 1924 1 204 2531Kunigiškia 1 239 4980 1 0 0 1 122 2178 1 151 4910Mozūriškės 1 117 2309 1 108 2468 1 118 2095 1 115 2052N.Ūta 1 267 3526 1 257 2956 1 261 3539 1 262 3624Pakuonis 1 296 3917 1 297 4299 1 278 4238 1 277 4565Pieštuvėnai 1 107 2492 1 108 3144 1 89 3331 1 106 3395Purvininkai 1 94 1470 1 105 1416 1 103 1385 1 101 1468Skriaudžiai 1 227 1450 1 221 1313 1 227 1366 1 222 1639Stakliškės 1 281 3705 1 270 3915 1 266 3895 1 260 3770Strielčiai 1 278 1931 1 169 1793 1 172 1845 1 227 2440Sūkuriai 1 169 1042 1 166 1026 1 167 1081 1 169 1075Šilavotas 1 176 2298 1 180 2625 1 202 6244 1 231 5409Tartupis 1 175 2598 1 216 2380 1 176 2356 1 166 2289Užuguostis 1 138 4220 1 136 3160 1 148 3654 1 145 3910Veiveriai 1 603 8844 1 609 14061 1 604 11193 1 606 10517Vežionys 1 270 3849 1 294 4101 1 267 3953 1 260 3570Vyšniūnai 1 281 4229 1 277 3595 1 242 3162 1 199 3292Viso: 24 9540 153222 24 8059 131227 24 8409 138901 24 9992 156421

VVG teritorijoje (Prienų rajono savivaldybėje be Prienų miesto duomenų)Jiezno 1 794 17007 1 795 17083 1 716 15533 1 701 15722Balbieriškio 1 612 13738 1 613 13932 1 615 14008 1 621 14172Ašminta 1 206 3016 1 110 1312 1 152 1687 1 181 2484Išlaužas 1 228 2714 1 190 2501 1 191 2035 1 206 2311Jiestrakis 1 120 585 1 105 410 1 108 642 1 108 1514Kašonys 1 258 4837 1 259 4161 1 267 4204 1 269 5361Klebiškis 1 228 2455 1 206 1695 1 206 1924 1 204 2531Kunigiškia 1 239 4980 1 0 0 1 122 2178 1 151 4910Mozūriškės 1 117 2309 1 108 2468 1 118 2095 1 115 2052

156

N.Ūta 1 267 3526 1 257 2956 1 261 3539 1 262 3624Pakuonis 1 296 3917 1 297 4299 1 278 4238 1 277 4565Pieštuvėnai 1 107 2492 1 108 3144 1 89 3331 1 106 3395Purvininkai 1 94 1470 1 105 1416 1 103 1385 1 101 1468Skriaudžiai 1 227 1450 1 221 1313 1 227 1366 1 222 1639Stakliškės 1 281 3705 1 270 3915 1 266 3895 1 260 3770Strielčiai 1 278 1931 1 169 1793 1 172 1845 1 227 2440Sūkuriai 1 169 1042 1 166 1026 1 167 1081 1 169 1075Šilavotas 1 176 2298 1 180 2625 1 202 6244 1 231 5409Tartupis 1 175 2598 1 216 2380 1 176 2356 1 166 2289Užuguostis 1 138 4220 1 136 3160 1 148 3654 1 145 3910Veiveriai 1 603 8844 1 609 14061 1 604 11193 1 606 10517Vežionys 1 270 3849 1 294 4101 1 267 3953 1 260 3570Vyšniūnai 1 281 4229 1 277 3595 1 242 3162 1 199 3292Viso: 23 6164 97212 23 5691 93346 23 5697 95548 23 5787 102020Šaltinis: Prienų r. sav. duomenys.

73 lentelė. Kultūros centrų, renginių, dalyvių skaičius sausio 1 d.

Įstaigos pavadinimas

2011 2012 2013 2014Įstaigų skaičius

Renginių skaičius

Renginių dalyvių skaičius

Įstaigų skaičius

Renginių skaičius

Renginių dalyvių skaičius

Įstaigų skaičius

Renginių skaičius

Renginių dalyvių skaičius

Įstaigų skaičius

Renginių skaičius

Renginių dalyvių skaičius

Prienų rajono savivaldybėjeBalbieriškio kultūros ir laisvalaikio centras

1 6 776 1 25 9663 1 57 11825 1 39 3340

Jiezno kultūros ir laisvalaikio centras

1 24 4203 1 18 11935 1 67 11550 1 77 1800

Stakliškių 1 17 895 1 29 9614 1 46 1745 1 47 2266

157

kultūros ir laisvalaikio centrasVeiverių kultūros ir laisvalaikio centras

1 53 520 1 17 4908 1 119 27685 1 161 10590

Prienų kultūros ir laisvalaikio centras

1 37 6267 1 132 43140 1 198 42183 1 210 23490

Viso: 5 137 12661 5 221 79260 5 487 94988 5 534 41786VVG teritorijoje (Prienų rajono savivaldybėje be Prienų miesto duomenų)

Balbieriškio kultūros ir laisvalaikio centras

1 6 776 1 25 9663 1 57 11825 1 39 3340

Jiezno kultūros ir laisvalaikio centras

1 24 4203 1 18 11935 1 67 11550 1 77 1800

Stakliškių kultūros ir laisvalaikio centras

1 17 895 1 29 9614 1 46 1745 1 47 2266

Veiverių kultūros ir laisvalaikio centras

1 53 520 1 17 4908 1 119 27685 1 161 10590

Viso: 4 100 6394 4 89 36120 4 289 52805 4 324 17996Pastaba. Prienų kultūros ir laisvalaikio centras turi dar savo aptarnavimo zonas-padalinius seniūnijose: Pakuonio, Naujosios Ūtos, Šilavoto, Išlaužo, Ašmintos. Šaltinis: Prienų r. sav. duomenys.

74 lentelė. Muziejų, renginių, dalyvių skaičius sausio 1 d.

158

Įstaigos pavadinimas

2011 2012 2013 2014

Įstaigų skaičius

Renginių skaičius

Renginių dalyvių skaičius

Įstaigų skaičius

Renginių skaičius

Renginių dalyvių skaičius

Įstaigų skaičius

Renginių skaičius

Renginių dalyvių skaičius

Įstaigų skaičius

Renginių skaičius

Renginių dalyvių skaičius

Prienų rajono savivaldybėjeVeiverių krašto istorijos ir atminties muziejus

1 3 190 1 4 350 1 2 150 1 3 200

Skriaudžių buities muziejus

1 2 100 1 3 200 1 3 300 1 3 400

Prienų krašto muziejus 1 14 828 1 20 722 1 12 858 1 22 1789

Šilavoto „Davatkyno“ 1 4 411 1 6 650 1 3 380 1 6 690

Vinco Mykolaičio Putino sodyba- muziejus

1 2 110 1 2 380 1 2 150 1 2 120

Viso: 5 25 1639 5 35 2302 5 22 1838 5 36 3199VVG teritorijoje (Prienų rajono savivaldybėje be Prienų miesto duomenų)

Veiverių krašto istorijos ir atminties muziejus

1 3 190 1 4 350 1 2 150 1 3 200

Skriaudžių buities muziejus 1 2 100 1 3 200 1 3 300 1 3 400

Šilavoto „Davatkyno“ 1 4 411 1 6 650 1 3 380 1 6 690

159

Vinco Mykolaičio Putino sodyba– muziejus

1 2 110 1 2 380 1 2 150 1 2 120

Viso: 4 11 811 4 15 1580 4 10 880 4 24 1410Pastaba. Prienų krašto muziejus turi keturis padalinius: Skriaudžių buities muziejus, Rašytojo Vinco Mykolaičio – Putino gimtoji sodyba – muziejus, Šilavoto „Davatkynas“, Veiverių krašto istorijos muziejus. Šaltinis: Prienų r. sav. duomenys.

75 lentelė. Įstaigos, susijusios su visuomenės sveikatos gerinimu, sausio 1 d.Eil. Nr. Įstaigos pavadinimas 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

Prienų rajono savivaldybėjeĮstaigų skaičius

Apsilankymų skaičius

Įstaigų skaičius

Apsilankymų skaičius

Įstaigų skaičius

Apsilankymų skaičius

Įstaigų skaičius

Apsilankymų skaičius

1. Ligoninės ir centrai:VšĮ Prienų ligoninė 1 67676 1 73320 1 80973 1 83787Prienų PSPC 1 81208 1 75594 1 87657 1 98271VšĮ Jiezno pspc ( priminės sveikatos 1 4564 1 4704 1 4391 1 4745VšĮ Balbieriškio pspc 1 9032 1 9123 1 9345 1 9872VšĮ Stakliškių pspc 1 9876 1 9678 1 10345 1 11087VšĮ Veiverių pspc 1 7891 1 8901 1 9152 1 9089

2. Ambulatorijos: Išlaužo sen.,Šilavoto sen. 2 7623 2 6501 2 5677 2 60173. Kaimo bendruomenės medicinos

punktai: Naujosios Ūtos sen., Pakuonio sen., Ašmintos sen. Strielčių km., Šilavoto sen. Jiestrakio km.

4 8798 4 8271 4 9163 4 8392

4. Dantų priežiūros įstaigas:Odontologijos kabinetaiA.Pikutienės odontologijos klinika 1 n.d. 1 n.d. 1 n.d. 1 n.d.

160

J.Goberienės odontologijos klinika 1 n.d. 1 n.d. 1 n.d. 1 n.d.

A.Kubilienės odontologijos klinika 1 n.d. 1 n.d. 1 n.d. 1 n.d.

G.Navickienės odontologijos klinika 1 n.d. 1 n.d. 1 n.d. 1 n.d.

R. Petronio odontologijos klinika 1 n.d. 1 n.d. 1 n.d. 1 n.d.

5. Privačios sveikatos priežiūros įstaigos:UAB Jiezno „Pagalba ligoniui“ 1 8541 1 8664 1 8987 1 9098VšĮ Veiverių „Veiveriečių sveikata“ 1 9045 1 9176 1 9235 1 9321UAB „Vita simplex“ 1 25678 1 26793 1 27893 1 28976UAB „Medicaklinika“ 1 15097 1 15298 1 14891 1 15768

VVG teritorijoje (Prienų rajono savivaldybėje be Prienų miesto duomenų)1. Ligoninės ir centrai:

VšĮ Jiezno pspc 1 4564 1 4704 1 4391 1 4745VšĮ Balbieriškio pspc 1 9032 1 9123 1 9345 1 9872VšĮ Stakliškių pspc 1 9876 1 9678 1 10345 1 11087VšĮ Veiverių pspc 1 7891 1 8901 1 9152 1 9089

2. Ambulatorijos:Išlaužo sen.,Šilavoto sen.3. Kaimo bendruomenės medicinos

punktai: Naujosios Ūtos sen., Pakuonio sen., Ašmintos sen. Strielčių km., Šilavoto sen., Jiestrakio km.

4 8798 4 8271 4 9163 4 8392

4. Dantų priežiūros įstaigos - - - - - - - -5. Privačios sveikatos priežiūros įstaigos

UAB Jiezno „Pagalba ligoniui“ 1 8541 1 8664 1 8987 1 9098VšĮ Veiverių „Veiveriečių sveikata“ 1 9045 1 9176 1 9235 1 9321

Šaltinis: Prienų r. sav. duomenys.

76 lentelė. Policijos rėmėjai2011 2012 2013 2014

161

Policijos rėmėjai (suaugusieji) – 35 40 42

Jaunieji policijos rėmėjai 5 2 1 6

Saugios kaimynystės grupės – 2 12 21

Šaltinis: Prienų rajono policijos komisariato duomenys.

77 lentelė. Nusikalstamumas

Eil. Nr. Savivaldybė

2011 m. 2014 m.

Užregistruotas nusikalstamų veikų skaičius

Ištirtų nusikalstamų veikų dalis, proc.

Užregistruotas nusikalstamų veikų

skaičius

Ištirtų nusikalstamų veikų dalis, proc.

1. Birštono sav. 39 51 75 84

2. Kauno m. sav. 8806 45 9623 53

3. Jonavos r. sav. 1114 52 1065 59

4. Kaišiadorių r. sav. 651 48 702 55

5. Kauno r. sav. 2101 44 2177 47

6. Kėdainių r. sav. 1308 47 1670 65

7. Prienų r. sav. 661 49 602 70

8. Raseinių r. sav. 688 42 1072 68

Šaltinis: www.stat.gov.lt

78 lentelės. Priešgaisrinės apsaugos įstaigos sausio 1 d.Eil. Įstaigos pavadinimas

162

Nr.2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

Įstaigų skaičius

Įvykių skaičius

Įstaigų skaičius

Įvykių skaičius

Įstaigų skaičius

Įvykių skaičius

Įstaigų skaičius

Įvykių skaičius

Prienų rajono savivaldybėje1. Biudžetinė įstaiga Prienų rajono savivaldybės

priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba 1 131 1 120 1 117 1 149

2. Ugniagesių komandos:Balbieriškio 1 29 1 34 1 27 1 39Jiezno 1 47 1 66 1 55 1 62Pakuonio 1 30 1 22 1 37 1 54Stakliškių 1 40 1 47 1 36 1 38Šilavoto 1 39 1 39 1 33 1 37Veiverių 1 55 1 49 1 48 1 54Viso: 7 371 7 377 7 353 7 433

VVG teritorijoje 1. Ugniagesių komandos:

Balbieriškio 1 29 1 34 1 27 1 39Jiezno 1 47 1 66 1 55 1 62Pakuonio 1 30 1 22 1 37 1 54Stakliškių 1 40 1 47 1 36 1 38Šilavoto 1 39 1 39 1 33 1 37Veiverių 1 55 1 49 1 48 1 54Viso: 6 240 6 257 6 236 6 284

Šaltinis: Biudžetinės įstaigos Prienų r. sav. priešgaisrinės tarnybos duomenys.

79 lentelė. Užregistruotų gaisrų skaičiusEil. Nr. Savivaldybė 2011 m. 2014 m.

1. Birštono sav. 12 19

163

2. Kauno m. sav. 967 873

3. Jonavos r. sav. 202 256

4. Kaišiadorių r. sav. 179 192

5. Kauno r. sav. 359 411

6. Kėdainių r. sav. 226 288

7. Prienų r. sav. 131 149

8. Raseinių r. sav. 113 133

Šaltinis: www.stat.gov.lt

80 lentelė. Sporto organizacijos sausio 1 d.

Eil. Nr. Organizacijos pavadinimas

2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.Sporto

organizacijų skaičius

Narių skaičius

Sporto organizacijų

skaičius

Narių skaičius

Sporto organizacijų

skaičius

Narių skaičius

Sporto organizacijų

skaičius

Narių skaičius

Prienų rajono savivaldybėje1. Sporto klubai (asociacijos) 16 330 17 350 18 380 20 4202. Savivaldybės sporto padalinio

sporto mokymo įstaigos1 297 1 331 1 354 1 376

3. Sporto viešosios įstaigos 0 0 1 150 1 220 1 250VVG teritorijoje (Prienų rajono savivaldybėje be Prienų miesto duomenų)

1. Sporto klubai (asociacijos) 8 160 8 160 8 160 8 160

164

Šaltinis: Prienų r. sav. duomenys.

81 lentelė. Prienų rajono savivaldybėje veikiantys sporto klubai 2014 m.

Eil. Nr. Sporto klubas Teisinė forma Kultivuojama sporto šaka Sporto šakos tipas Seniūnija

1. Krepšinio sporto klubas „Prienai“ Asociacija Krepšinis Kolektyvinis Prienų

2. Futbolo klubas „Prienai–Valdima“ Asociacija Futbolas Kolektyvinis Prienų

3. Veteranų futbolo klubas „Ąžuolas“ Asociacija Futbolas Kolektyvinis Balbieriškio

4.Jaunimo ir suaugusiųjų sveikatingumo ir sporto klubas „Vėjas“

AsociacijaJaunimo ir suaugusiųjų

sveikatingumo ir sporto klubasIndividualus ir kolektyvinis

Prienų

5. Orientavimosi sporto klubas „Šilas“ Asociacija OrientavimasisKolektyvinis ir

individualusPrienų

6. Stakliškių sporto klubas Viešoji įstaiga Sporto klubasIndividualus

ir kolektyvinisStakliškių

7. Sporto klubas „Jieznas“ Asociacija Sporto klubas Individualus Jiezno

8. Jiezno kultūrizmo klubas „Uola“ Asociacija Kultūrizmas Individualus Jiezno

9. Prienų irklavimo klubas Viešoji įstaiga IrklavimasKolektyvinis ir

individualusPrienų

10. Prienų teniso sporto klubas Asociacija Tenisas Individualus Prienų

165

Eil. Nr. Sporto klubas Teisinė forma Kultivuojama sporto šaka Sporto šakos tipas Seniūnija

11. Prienų kovinės savigynos klubas „Spektras“ Asociacija Kovinė savigyna Dvikovinis Prienų

12. Balbieriškio badmintono klubas „Svajonė“ Asociacija Badmintonas Individualus Balbieriškio

13. Prienų sveikos gyvensenos klubas „Versmenė“ Asociacija Sveika gyvensena Individualus Prienų14. Prienų smiginio klubas „Dvidešimtukas“ Asociacija Smiginis Individualus Prienų

15. Prienų rajono sportinių balandžių mėgėjų klubas „Šilas“ Asociacija Sportiniai balandžiai Individualus Prienų

16. Išlaužo sveikuolių klubas „Šventupė“ Asociacija Sveika gyvensena Individualus Išlaužo

17.Lietuvos šaulių sąjungos Kauno apskrities Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės Prienų šaulių 6-oji kuopa

Asociacija Jaunieji šauliai – Prienų

18. Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubas Asociacija Sklandymas Individualus Ašmintos19. Lietuvos vaikų sklandymo sporto asociacija Asociacija Sklandymas Individualus Ašmintos20. „Muscle factory gym“ Viešoji įstaiga Kultūrizmas Individualus Prienų21. Prienų rajono sporto klubas „Einius“ Asociacija Lengvoji atletika Individualus Prienų

Šaltinis: VVG duomenys.

82 lentelė. Meno mėgėjų kolektyvai, jų dalyvių, renginių skaičius

Eil. Nr.

Kultūros centrai,

padaliniai

Meno mėgėjų kolektyvai, studijos, būreliai

Meno mėgėjų kolektyvų, studijų, būrelių dalyvių

skaičius

Suorganizuotų renginių skaičius

Dalyvavusių renginiuose žiūrovų skaičius

2011 2012 2013 2014 2011 2012 2013 2014 2011 2012 2013 2014 2011 2012 2013 2014Prienų rajono savivaldybėje

1. Prienų kultūros ir 14 22 15 20 239 273 208 267 200 444 198 210 6267 88547 42183 23490

166

laisvalaikio centras

2. Stakliškių kultūros ir laisvalaikio centras

10 10 9 8 55 68 62 53 33 33 46 47 790 625 1745 2266

3. Balbieriškio KLC 6 6 12 7 48 65 82 66 51 33 55 55 320 776 9663 9060

4. Jiezno kultūros ir laisvalaikio centras

8 8 8 8 86 90 105 111 30 35 36 48 12500 13000 11000 12325

5. Veiverių kultūros ir laisvalaikio centras

8 8 8 9 102 117 157 115 84 81 104 161 520 1300 11540 10590

Viso: 46 54 52 52 530 613 614 612 398 626 439 521 20397 104248 79131 57731VVG teritorijoje (Prienų rajono savivaldybėje be Prienų miesto duomenų)

1. 5 seniūnijos 7 - 10 9 81 - 138 129 161 - 166 214 5448 - 21773 193702. Stakliškių

kultūros ir laisvalaikio centras

10 10 9 8 55 68 62 53 33 33 46 47 790 625 1745 2266

3. Balbieriškio KLC 6 6 12 7 48 65 82 66 51 33 55 55 320 776 9663 9060

4. Jiezno kultūros ir laisvalaikio centras

8 8 8 8 86 90 105 111 30 35 36 48 12500 13000 11000 12325

5. Veiverių kultūros ir laisvalaikio centras

8 8 8 9 102 117 157 115 84 81 104 161 520 1300 11540 10590

167

Viso: 39 32 47 41 372 340 544 474 359 182 407 525 19578 15701 55721 43021Šaltinis: Prienų r. sav. duomenys.

83 lentelė. Meno mokyklos

Eil. Nr.

Įstaigos pavadinimas Vykdomos programos

Mokinių skaičius

2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

1. Prienų meno mokykla

Ankstyvojo muzikinio ugdymo, pradinio muzikinio ir meninio ugdymo programa, pagrindinio muzikinio ir meninio ugdymo programa, išplėstinio muzikinio ir meninio ugdymo programa, mėgėjų muzikinio ir meninio ugdymo programa.

255 253 235 220

2. Prienų r. Jiezno muzikos mokykla

Vaikų ankstyvojo muzikinio ugdymo, pradinio muzikinio ugdymo, pagrindinio muzikinio ugdymo ir išplėstinio muzikinio ugdymo programos, vaikų ir suaugusiųjų muzikos mėgėjų ugdymo programa.

85 89 95 102

3. Prienų r. Veiverių A. Kučingio meno mokykla

Pradinio muzikinio ugdymo, pagrindinio muzikinio ugdymo ir išplėstinio muzikinio ugdymo programos, vaikų ir suaugusiųjų muzikos mėgėjų ugdymo programa, pradinio dailės ugdymo, pagrindinio dailės ugdymo programos, suaugusių dailės studija.

105 104 105 118

Viso: – 445 446 435 422

Šaltinis: Prienų r. sav. duomenys.

84 lentelė. Sertifikuoti tautinio paveldo produktai Prienų rajoneEil. Nr. Vardas, pavardė/ įmonės pavadinimas Pavadinimas–porūšis Produkt

ų kiekis1. Algimantas Sakalauskas Kryžiai, koplytstulpiai, antkapiniai paminklai, skulptūros, koplytėlės, stogastulpiai 62. Nerijus Kisielius Veltinys, veltiniai 83. Dalia Visockaitė-Kisielienė Vilnoniai verpalai, veltinys, šiurkščiavilnės, juodgalvės (senasis genotipas), vilnoniai

verpalai, veltinys14

168

4. UAB „Miglūnas“ Lašiniai, kumpiai, kugarinės, dešros 185. Alfonsas Majus Vilnoniai verpalai, sukaršta vilna 206. Rimantė Butkuvienė Skulptūros 217. Egidijus Kurlianskas Kaminų valymas 228. Robertas Klėgeris Lietinės žvakės 239. UAB „Prienų duona“ Mieliniai pyragai, plikyta duona, plikyta duona 2610. UAB „Lietuviškas midus“ Midus, midaus nektarai, midaus balzamai 3411. Lina Klėgerienė Lietinės žvakės 35

Viso: – 227Šaltinis: www.tautinispaveldas.lt

85 lentelė. VVG teritorijoje veikiančių NVO kultūrinė veikla

Eil. Nr. Seniūnija Veikiančios nevyriausybinės organizacijos Kultūros renginiai, vidutinis lankytojų skaičius

1. Ašmintos 1. Prienų rajono Ašmintos kadastrinės vietovės kaimo bendruomenė ,,Ošvenčia“ ;2. Kaimo bendruomenė ,,Nemuno link“;3. Prienų rajono savivaldybės Ašmintos seniūnijos kaimo bendruomenė ,,Bagrėno dvaras“;4. Asociacija ,,Alksniakiemio krašto bendruomenė“.

–

2. Balbieriškio 1. Bendruomenė ,,Abipus Peršėkės“;2. Balbieriškio seniūnijos kaimų bendruomenė ,,Vidupis“; 3. Kaimo bendruomenė ,,Balbieriškis“;4. Balbieriškio seniūnijos kaimų bendruomenė ,,Dūmė“.

Tradicinė miestelio šventė „Prie Peršėkės ir Ringio“, dalyv. sk. – 1000–1500; Motinos diena, dalyv. sk. – 50; Tradicinis respublikinis tautinių šokių festivalis „Ringio Ringiai“, dalyv. sk. – 200–500; Tradicinė sporto šventė, dalyv. sk. – 100–150; Tradicinė vandens šventė „Lekia baidarė Nemuno

169

link“, dalyv. sk. – 150–200; Amatų šventė „Mūsų kulinarinis paveldas – tau Lietuva“, dalyv. sk. – 50–100; Amatų šventė „Išauskim margą juostą“, dalyv. sk. – 100–150.

3. Išlaužo 1. Išlaužo seniūnijos kaimų bendruomenė. –

4. Jiezno 1. Jiezno miesto bendruomenė; 2. Jiezno kultūrizmo klubas ,,Uola“; 3. Vėžionių bendruomenė ,,Topolis“;4. Kaimo bendruomenė „Kašonys“;5. Jiezno bendruomenės centras.

Sporto šventė, dalyv. sk. – 150; Joninių šventė, dalyv. sk. – 50–100; Užgavėnių šventė, dalyv. sk. – 20–25; Joninių šventė, dalyv. sk. – 50–100; Kalėdinės vakaronės, dalyv. sk. – 30–50; Rudens šventė Vėžionyse, dalyv. sk. – 100; Vaikų rudeninių kompozicijų konkursas, dalyv. sk. – 21; J. Jarurevičiaus gimimo metinių paminėjimas, dalyv. sk. – 60; Edukacija „Rankdarbiai AVALONO technika“, dalyv. sk. – 14; Paroda „Užgavėnių kaukės“, dalyv. sk. – 48; Edukacija „Vilnos vėlimas“, dalyv. sk. – 15; Edukacija „Rankdarbiai iš odos“, dalyv. sk. – 18; Tradicinė pavasarinė talka, dalyv. sk. – 24; Atvelykio šventė „Velykos, Velykėlės“, dalyv. sk. – 38; Vaikų piešinių ir rudeninių kompozicijų konkursas „Gamtos išdaigos“, dalyv. sk. – 24; Tradicinė Vėžionių kaimo derliaus šventė, dalyv. sk. – 70–100; Edukacija „Kalėdinis atvirukas“, dalyv. sk. – 20; Edukacija „Žvakių liejimas“, dalyv. sk. – 27;

170

Tradicinė Kalėdinė vakaronė, dalyv. sk. – 34; Organizuojamos ekskursijos po Lietuvą, dalyv. sk. – 40–60; Organizuojamos išvykos į teatrą, operetę, koncertą, muziejų, dalyv. sk. – 20–30; Susitikimai, vakaronės su kitomis bendruomenėmis, dalyv. sk. – 20–25; Senjorų šventės, dalyv. sk. – 20–100; Tradicinis Kašonių kaimo fudbolo turnyras, dalyv. sk. – 100–150; „Jieznui 515 metų“ – istorinė, mokslinė konferencija su klavesino muzika – 150 žmonių; „Ein Saulelė Mėnulio kelti“ Joninių šventė prie Jiezno ežero, 300 žmonių; „Vargonų vasara“ vargoninės muzikos ciklas- festivalis (dalyviai Lietuvos Muzikos akademijos Vargonų katedros dėstytojai ir studentai), 550 žmonių; „Gyvybės šulinys“ – renginys su vaidybiniais elementais Jiezno seniūnijos Pelekonių kaime, kuris įdomus savo akmenimis grįstais šuliniais (vienas datuotas 1898 m.), pievose augančiais vaistingais augalais bei kaimą supančiais 4 piliakalniais su I a. gyvenvietės kultūriniu sluoksniu, 300 žmonių; „Dzindzakės žemei prašnekus“ – tai pasakojimas apie Vėžionių kaime gyvenusį, dirbusį pedagogą, etnografą, mokslininką, Kaunistikos fondų įkūrėją Praną Juozapavičių, palikusį surinktą etnografinę medžiagą apie Vėžionių kaimą (dabar jau išleista knyga tuo pačiu pavadinimu), 250 žmonių; „Lietuvos savanorių pergalės mūšiui su bolševikais ties Jieznu 90 metų“, 400 žmonių;

171

„Jiezno turgui 300 metų“ – šventė su mūsų partneriais iš Lenkijos Suvalkų seniūnijos, 500 žmonių; „Jiezno savivaldai 90 metų“ – istorinė konferencija, 100 žmonių.

5. Naujosios Ūtos

1. Asociacija ,,Žemaitkiemio krašto bendruomenė“; 2. Skersabalio kaimo bendruomenė;3. Naujosios Ūtos kaimo bendruomenė;4. Naujosios Ūtos bendruomenės klubas ,,Putinas“.

Rajono bendruomenių sąskrydis, dalyv. sk. – 300; Pokalbių–diskusijų vakaras „Ar pažįstu savo vaiką“, dalyv. sk. – 40–60; Indiška vakaronė, dalyv. sk. – 80–100; Susitikimas su ruandiečiais, dalyv. sk. – 80; Susitikimas su misionieriumi kunigu Hermanu Jonu Šulcu, dalyv. sk. – 100; Seniūnijos sportines žaidynes „Žemaitkiemis OPEN“, dalyv. sk. – 100; Renginys jaunimui „Priklausomybių rizika“ susitikimas su jaunuoliais turėjusiais priklausomybes, dalyv. sk. – 50–60; Stalo teniso stovykla jaunimui, dalyv. sk. – 20; Dviejų dienų stovykla vaikams ir jaunimui „Atrask lobį savo širdyje“, dalyv. sk. – 40–60; Užgavėnių šventė, dalyv. sk. – 100; Trijų karalių šventė, dalyv. sk. – 100; Kalėdinė kaimo šventė, dalyvių sk. – 50; Joninių šventė, dalyv. sk. – 50; Renginys “Blaivus kaimas”, dalyv. sk. – 60.

6. Pakuonio 1. Asociacija ,,Pilutė“; 2. Pakuonio krašto bendruomenė.

Žolinių šventė, dalyv. sk. – 30; Mindaugo karūnavimo šventė, dalyv. sk. – 30; Joninių šventė „Pas Joną“, dalyv. sk. – 300; Žolinių šventės, dalyv. sk. – 500; Tradiciniai tautodailininkų tapybos plenerai „Pakuonio kraštas“ ir tapybos darbų parodos, dalyviai

172

4–8, dalyv. sk. – 200; Tradiciniai vaikų ir suaugusiųjų šaškių ir šachmatų turnyrai, dalyv. sk. – 50; Tradicinės Pakuonio miestelio gatvių ir seniūnijos kaimų sporto šventės, dalyv. sk. – 200–250. Edukacinės programos vaikams: „Nuo pienelio iki sūrelio“; „Angelų Kalėdos“, dalyv. sk. – 40; Užgavėnių šėlsmas, dalyv. sk. – 200; Neįgalių žmonių vakaronės, dalyv. sk. – 60–80; „Vaikų Velykėlės“, dalyv. sk. – 50.

7. Stakliškių 1. Užuguosčio kaimo bendruomenė ,,Radasta“; 2. Želkūnų kaimo bendruomenė; 3. Prienų rajono Užuguosčio kaimo bendruomenė ,,Užuguostis“; 4. Prienų rajono kaimo bendruomenė ,,Stakliškės“; 5. Prienų rajono Pieštuvėnų kaimo bendruomenė ,,Pieštuvėnai“; 6. Vyšniūnų bendruomenė.

Tradicinė mugė „Kaziukas“, dalyv. sk. – 200.

8. Šilavoto 1. Prienų rajono Šilavoto bendruomenės centras; 2. Prienų rajono Klebiškio kaimo bendruomenė ,,Klevas“;3. Bendruomenė ,,Jiestrakis“;4. Ingavangio kaimo bendruomenės centras;5. Piliakalnio bendruomenės centras.

Užgavėnės, dalyv. sk – 30–50; Tradicinė šventė „Joninės“, dalyv. sk – 30–50; Tradicinė šventė „Oninės“, dalyv. sk – 30–50; Rudenėlio šventė, dalyv. sk – 20–30; Tradicinė Kalėdų šventė, dalyv. sk. – 50; Tradicinė Kraštiečių šventė, dalyv. sk. – 100; Naujų Metų sutikimas, dalyv. sk. – 60; Valentino dienos šventė, dalyv. sk. – 50; Motinos dienos šventė, dalyv. sk. – 40; Sporto šventė, dalyv. sk. – 40; Seniūnijos bendr. vakaronė, dalyv. sk. – 60; Tradicinis kraštiečių susitikimas, 50 žmonių; Užgavėnių šventė, dalyv. sk. – 30 žmonių; Lapkritinė šventė, dalyv. sk. – 50 žmonių;

173

Susitikimai su medikais, poetais, 40 dalyvių.9. Veiverių 1. Bendruomenė ,,Mauručia“;

2. Bendruomenė ,,Veiverių kraštas“;3. Veiverių seniūnijos bendruomenės centras; 4. Juodbūdžio kaimo bendruomenė ,,Draugystė“; 5. Skriaudžių kaimo bendruomenė; 6. Graižbūdės kaimo bendruomenė; 7. Asociacija „Cukriukai“ (jaunimo organizacija).

„Užgavėnės“, dalyv. sk. – 250; Vakaronė „Šv. Kalėdos ir senųjų metų palydos“, dalyv. sk. – 80; Vaikučių velykėlės, dalyv. sk. – 50; Mamos dienos, dalyv. sk. – 150; Vasaros šventė, dalyv. sk. – 250; Adventinė vakaronė, dalyv. sk. – 60; Tradicinė senelių lankymo Šv. Kalėdų proga, dalyv. sk. – 40; Tautinės giesmės giedojimas, vidutinis lankytojų sk. – 50; Vaikų gynimo diena, dalyv. sk. – 250; Renginys „Sveika mityba“, dalyv. sk. – 50; Renginys „Kalėdų eglutė“, dalyvių sk. – 250; Kraštiečių susitikimas, dalyv. sk. – 50; Padėkos diena, dalyv. sk. – 150; Tradic reng Motinos dienai, dalyv. sk. – 200; Vaikų Velykėlės, dalyv. sk. – 150; Sekminės, dalyv. sk. – 200; Ūkininkų šventė, dalyv. sk. – 250; Tradicinė vasaros šventė, dalyv. sk. – 800; Vėlinių paminėjimas, dalyv. sk. – 100; Tradicinis romansų vakaras, dalyv. sk. – 200; Lietuvos valst. diena liepos 6, dalyv. sk. – 150; Gedulo ir vilties diena, dalyv. sk. – 100; Trys karaliai, dalyv. sk. – 100; Tolerancijos diena, dalyv. sk. – 150; Užgavėnės, dalyv. sk. – 50–70; Motinos diena, dalyv. sk. – 30–40; Rudens šventė, dalyv. sk. – 70;

174

Mažųjų eglutė, dalyv. sk. – 40; Sekminės, dalyv. sk. – 60; Jubiliejiniai renginiai, dalyv. sk. – 100; Rasų šventė, dalyv. sk. – 130.

Viso: 38 –

Šaltinis: VVG duomenys.

86 lentelė. Lietuvos Respublikos žemės fondo sudėtis pagal apskritis ir savivaldybes, ha

Eil.

Nr.

Lietuvos Respublika Kauno apskritis Prienų r. sav.

Plotas, ha Struktūra, proc. Plotas, ha Struktūra, proc. Plotas, ha Struktūra, proc.

1. Bendras plotas 6530023,32 100,00 808933,10 100,00 103073,05 100,00Žemės ūkio naudmenos: 3461942,22 53,02 452859,41 55,98 61198,56 59,37Iš jų:ariama žemė 2925110,74 84,50*/84,49 406203,61 89,70* 51193,46 83,66sodai 58247,91 1,70*/1,68 10336,38 2,28* 1924,31 3,14pievos ir natūralios ganyklos 478583,57 13,70*/13,82 36319,42 8,02* 8080,79 13,20

2. Miškai(miško žemė) 2130209,55 32,60/32,62 238642,68 29,50 28490,80 27,653. Keliai 131385,45 2,00/2,01 17556,68 2,17 2444,93 2,374. Užstatyta teritorija 181988,39 2,80/2,79 34704,60 4,29 2647,84 2,575. Vandenys 262538,75 4,00/4,02 26364,83 3,26 2868,58 2,786. Kita žemė 361958,96 5,40/5,54 38804,90 4,80 5422,34 5,26

175

Šaltinis: Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos duomenys.

87 lentelė. Žemės ūkio naudmenų plotas, kuriame ekologiškai ūkininkaujama

Eil. Nr. Metai

Lietuvos Respublikoje Kauno apskr. Prienų r. sav.

ŽŪN, haIš jų:

ŽŪN, haIš jų: ŽŪN,

ha

Iš jų:Javai,

haBulvės,

haDaržovės,

ha Kiti, ha Javai, ha

Bulvės, ha

Daržovės, ha Kiti, ha Javai,

haBulvės

, haDaržovės,

haKiti, ha

1. 2014 157057,42 95873,63

220,22 141,38 60822,19

18672,74 12159,86 20,34 9,46 6483,08 778,59 544,77 1,88 3,25 228,69

2. 2013 163812,89 98595,11

258,26 186,24 64773,28

19584,65 11654,81 25,96 45,6 7858,28 794,25 578,06 1,87 1,48 212,84

3. 2012 155781,65 96320,04

302,15 202,28 58957,18

19175,24 11835,49 32,04 14,95 7292,76 796,93 547,06 3,24 3,13 243,5

4. 2011 150720,39 79595,44

338,17 153,21 70633,57

19500,07 9662,75 34,25 13,1 9789,97 735,37 468,18 4,79 2,49 259,91

5. 2010 96741,16 57976,50

237,03 107,42 38420,21

13284,99 8429,87 37,29 10,22 4807,61 657,19 506,69 4,47 0,75 145,28

6. 2009 51559,24 34982,76

130,12 61,42 16384,94

6461,32 4872,61 8,21 2,68 1577,82 192,5 115,73 0,84 1,66 74,27

Šaltinis: VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenys.

88 lentelė. Vandens ištekliai

Eil. Nr. Savivaldybė

Sunaudota vandens, tūkst. m3

Paimta vandens, tūkst. m3

Ūkio, buities ir gamybosnuotekų išleidimas į paviršinius

vandenis, tūkst. m3

2011 m. 2012 m. 2011 m. 2012 m. 2011 m. 2012 m.1. Birštono sav. 187,90 198,40 253,20 259,5 893,00 838,002. Kauno m. sav. 15984,00 17250,00 16389,00 17611,00 12666,00 6801,003. Jonavos r. sav. 2423776,00 2294595,00 2424046,00 2294887,00 2422333,00 2293279,004. Kaišiadorių r. sav. 15859,00 16010,00 23799,00 23308,00 25195,00 24581,005. Kauno r. sav. 1374,00 1014,50 1650,00 1160,00 734,00 721,00

176

6. Kėdainių r. sav. 8096,00 8051,00 8596,00 8577,00 6182,00 6024,007. Prienų r. sav. 2939,00 3318,10 3213,70 3584,50 2657,80 3040,008. Raseinių r. sav. 4837,00 4822,30 5064,00 4976,30 1880,00 2015,00

Šaltinis: www.stat.gov.lt

89 lentelė. Saulės energijos panaudojimas Prienų r. sav. 2014 m.Eil. Nr. Objekto pavadinimas Galingumas, adresas

1. AB Gintaras Gelčys Pastatyta 0,0294 MW saulės elektrinė Ašmintos k., Ašmintos sen., Prienų r. sav.2. Antanas Astrauskas Pastatyta 0,0294 MW saulės elektrinė Daukšiagirės k., Pakuonio sen., Prienų r. sav.3. Ona Žitkuvienė Papildomai pastatyta 0,01384 MW saulės elektrinė Žemaitės g. 1, Prienų m., Prienų r. sav.4. Pranas Mitkevičius Pastatyta 0,02989 MW saulės elektrinė Juodaraisčio k., Šilavoto sen., Prienų r. sav.5. UAB „Biofuelz“ Pastatyta 0,02989 MW saulės elektrinė Juodaraisčio k., Šilavoto sen., Prienų r. sav.6. UAB „Jokio šešėlio“ Pastatyta 0,02976 MW saulės elektrinė Jarmališkių k., Stakliškių sen., Prienų r. sav.7. UAB „Suncapt“ Pastatyta 0,02976 MW saulės elektrinė Jarmališkių k., Stakliškių sen., Prienų r. sav.8. UAB „Sunstyle“ Pastatyta 0,02976 MW saulės elektrinė Jarmališkių k., Stakliškių sen., Prienų r. sav.

Šaltinis: http://www.enmin.lt/lt/activity/veiklos_kryptys/atsinaujantys_energijos_saltiniai/LG_bendras_lentele.pdf

VVGadministratoriai

VVGfinansininkas

VVG viešųjų ryšių specialistas

VVGadministracijos vadovas/

pirmininkas

Visuomenės ir potencialių vietos projektų vykdytojų informavimas

177

8 pav. Informacijos teikimas

Šaltinis: VVG duomenys.

VVG viešųjų ryšių specialistas

VVG pirmininkas

VVGadministratoriai

VVGfinansininkas

VVGvaldyba ir valdybos pirmininkas

VVG nariai,narių visuotinis susirinkimas

178

9 pav. Atsakomybės paskirstymas

Šaltinis: VVG duomenys.

__________________________

VVG valdyba

VVG visuotinis narių susirinkimas