Embed Size (px)
Citation preview
2016 m. sausio 12 d. / antradienis / Nr. 4 (3725) / www.santaka.info
Laikraštis leidžiamas nuo 1945 metų.
VILKAVIŠKIO KRAŠTO LAIKRAŠTIS
PREMJERAS: PRAĖJĘ METAI LIETUVAI BUVO ISTORINIAI
3PSL.
ISSN 1648-1895 / KAINA: 0,41 Eur
Dėkingas likimui už gyvą istorijos pamokąEg lė KVIE SU LAI TIE NĖ
Tas jaus mas, ku rį te ko pa tir ti prieš 25-erius me tus sau sio 13-ąją, da bar Vil ka viš kio apy lin-kės teis mo tei sė ju dir ban čiam Al giui Vie rai čiui su grįž ta kas-kart, kai iš girs ta mi nint šią da-tą. Vil ka viš kie tis ne sle pia, jog tą dien pa tir tos emo ci jos bu vo vie nos stip riau sių per vi są gy-ve ni mą, o li ki mui jis dė kin gas už tai, kad te ko jas pa tir ti.
Tel kė pa rei gū nusVi suo met sa ve ne tik Lie tu vos, bet ir
gim to jo Vil ka viš kio pa trio tu lai kęs A. Vie rai-tis pui kiai pri si me na tą jaus mų pa ki li mą, ku rį vi sa Lie tu va iš gy ve no pa sku ti niai siais praė ju sio am žiaus de vin to jo de šimt me čio me tais: tau tą tel ku sius Są jū džio mi tin gus, Bal ti jos ke lią ir iš to ki lu sį tvir tą žings nį – ne prik lau so my bės pa skel bi mą. Tuo me-tu ne taip se niai dvi de šimt me tį per ko pęs vil ka viš kie tis nea ki vaiz džiai stu di ja vo Vil-niaus uni ver si te te tei sę ir dir bo Vil ka viš kio po li ci jos ko mi sa ria te (tuo met va di na ma me ra jo no Vi daus rei ka lų sky riumi) tar dy to ju. Jau nas pa rei gū nas, kaip ir jo ko le gos, bu vo pa si ren gęs, anot prie sai kos, bet ku riuo mo-men tu tar nau ti tė vy nės la bui.
To dėl kai 1991-ųjų sau sį į dar glež ną ša-
lies ne prik lau so my bę ėmė kė sin tis vie ti niai ko la bo ran tai, pa lai ko mi ta da dar šei mi nin-kais mū sų ša ly je sa ve lai kiu sių čia dis lo kuo-tų SSRS ka riuo me nės da li nių, ra jo nų po li ci-jos ko mi sa ria tuo se bu vo su da ro mi są ra šai pa rei gū nų, ku rie vyks pa dė ti už tik rin ti vie-šą ją tvar ką prie vals ty bei svar bių ob jek tų. Nors A. Vie rai tis jau bu vo ve dęs ir tu rė jo
ke lių mė ne sių sū ne-lį, vyriškiui ne ki lo nė min ties at si kal bi nė ti. Tad kai vyk ti į Vil nių ei lė atė jo mū sų ra jo no pa rei gū nams, jis bu vo tarp dvie jų de šim čių po li ci nin kų, ku rie sau-
sio 12-osios ry tą au to bu su iš vy ko į sos ti nę. Vil ka viš kie čių bū riui va do va vo tuo met ra jo-no Vi daus rei ka lų sky riaus vir ši nin ko pa va-duo to jo pa rei gas ėjęs Lai mon das No rei ka.
Apie grės mę ne gal vo joA. Vie rai tis pri si me na, jog su ru sų de-
san ti nin kais jiems te ko su si tik ti jau pa ke-liui. Sus tab dę au to bu są ka rei viai pa tik ri no vai ruo to jo do ku men tus ir pa klau sė uni for-muo tų pa rei gū nų, kur šie vyks ta, bet jo kių in ci den tų tuo me tu ne bu vo. Tie sa, ir pa tys Lie tu vos po li ci nin kai tuo met dar vil kė jo se-ną ją SSRS mi li ci jos uni for mą su šios ins ti tu-ci jos sim bo li ka.
Nukelta į 3 p.]
Algiui Vieraičiui Sausio 13-osios įvykiai suteikė daug stiprių emocijų, tačiau jis nie kam nelinkėtų tai išgyventi dar kartą. Autorės nuotr.
S
Užsk. 101
Bran gūs Vil ka viš kio ra jo no žmo nės!
Prieš 25 me tus vi si kar tu iš gy ve no me pa čias dra ma tiš kiau sias aki mir kas. Nuo ta da kas met mi ni me Lais vės gy nė jų die ną ir tą tra giš ką 1991 m. sau sio 13-osios nak tį žu vu sius už Lie tu vos bei jos žmo nių lais vę. Jų ne pa mir šo me mes, da bar ti nė kar ta, nei mū-sų vai kai, vai kai čiai ir pro vai kai čiai. Sa vo neį kai nuo ja ma gy vy bės au ka jie mums pa do va no jo ga li my bę gy ven ti, kur ti, my lė ti, siek ti, džiaug tis lais ve ir di džiuo tis mū sų vals ty be – Lie tu va.
Ti kiu, kad kiek vie nas Lie tu vos pi lie tis kas dien ne šio ja si šir dy je tų 14 di džių žmo nių at mi ni mą, iš skir ti nę pa gar bą su žeis tiems tą nak tį ir jų ar ti mie siems. Ne pa mirš ki me, kad, iš li kę gy vi, jie vi si iki šiol jau čia skau džias tos tra ge di jos pa sek mes.
Bran gūs Lie tu vos žmo nės, gy ve nan tys Lie tu vo je ir ki to se pa-sau lio vals ty bė se, šian dien, kai Lie tu va pa sie kė tiek daug, – jau se niai grį žo me į Eu ro pą, į kos mo są lei džia me pa ly do vus, – Sau sio 13-oji yra ir mū sų džiu ge sio bei pa si di džia vi mo die na, ku ri lei džia mums su dė kin gu mu žiū rė ti į praei tį ir su ti kė ji mu, kad vis kas bus ge rai, o mes lai min gi, – į atei tį.
My lė ki me gy ve ni mą ir bran gin ki me, puo se lė ki me tai, ką tu ri me ir drau ge pa sie kė me.
Al gir das BUT KE VI ČIUSLie tu vos Res pub li kos Mi nist ras Pir mi nin kas
Užsk. 109
Mie li Vil ka viš kio kraš to žmo nės!
Mi ni me is to ri nę Sau sio 13-ąją – Lais vės gy nė jų die ną. Prieš 25-erius me tus įvy-kę tra giš ki šios die nos įvy kiai pa li ko gi lų ran dą mū sų šir dy se, ta čiau ne pa lau žė ti kė ji mo lais vės. Mū sų vals ty bės te ri-to ri jo je šei mi nin ka vo oku pan tų ka riuo-me nė, bet trokš tan ti bū ti lais va tau ta tą die ną ap gy nė Lie tu vos ne prik lau so-my bę, vie nin gai pa si prie ši no žiau riam prie šui.
Nors nuo tų įvy kių pra bė go net ket vir tis am žiaus, ta čiau pri si min ti šią pi lie tiš ku mo pa mo ką, iš nau jo su teik ti pra smę Lai vės gy nė jų die nai, puo se lė ti is to ri nę at min tį ir pa trio tiš ku mą, pri si-min ti ir pa gerb ti žu vu sius bei nu ken tė-ju sius vals ty bės gy nė jus yra vi suo ti nė kiek vie no mū sų pa rei ga ir prie vo lė.
Mie li Vil ka viš kio ra jo no žmo nės, lai kas ne gai les tin gai sten gia si iš dil dy ti pri si mi ni mus, tad šian dien, mi nė da mi mums vi siems la bai reikš min gą ir svar-bią is to ri nę die ną, bran gin ki me lais vės gy nė jų, kri tu sių už lais vę, at mi ni mą. Iš-gy ven ki me ir pa tir ki me dar kar tą so li da-ru mo, su si tel ki mo ir ap gin tos Lie tu vos lais vės jaus mą. Te gul pri si pil do mū sų šir dys ti kė ji mo ir vil ties.
Al gir das NEI BER KAVil ka viš kio ra jo no sa vi val dy bės me ras
Vi tas GA VĖ NASAd mi nist ra ci jos di rek to rius
Užsk. 129
TRUMPAI
DĖL PRO JEK TŲVil ka viš kio ra jo no ne vy riau sy bi nių or ga ni za ci jų ta ry ba or ga ni zuo ja kon-sul ta ci nį ren gi nį šių or ga ni za ci jų at-sto vams. Ja me bus ap ta ria mi ak tua lūs pro jek tų ren gi mo klau si mai. Ren gi nys vyks sau sio 13 d., 14 val., Vil ka viš kio tu riz mo ir vers lo in for ma ci jos cent re.
FIL MASRytoj, sau sio 13 d., 22.30 val., TV3 ete-ry je bus ro do mas fil mas „Mes dai nuo-sim“, ku ria me nu si fil ma vo dvi mū sų kraš tie tės: Ag nė Sunk lo dai tė ir Ais tė Dir žiū tė.
Pri me na me, kad „Mes dai nuo sim“ – tai vai dy bi nis pil na met ra žis fil mas apie 1991 me tų Sau sio 13-osios įvy kius Lie tu vo je.
APIE ŠEI MĄSau sio 14 d., 16 val., ra jo no gy ven to jai kvie čia mi į Šei mų ta ry bos or ga ni zuo-ja mą fo ru mą „Ar iš tie sų šei ma svar bi mū sų vals ty bė je?“ Jis vyks Sa vi val dy-bės po sė džių sa lė je (tre čia me aukš te). Ren gi ny je da ly vaus Šei mos ins ti tu to va-do vė Jo lan ta Ra mo nie nė, Sei mo na rys Ri man tas Da gys. Te le fo nai pa si tei rau ti: 8 656 11 531, 8 687 66 383.
ĮVER TI NI MASBai gian tis me tams, Lie tu vos kai mo bend ruo me nių są jun ga įver ti no mū sų ra jo no ak ty vią ją bend ruo me nę „Vir ba-lio var tai“. Ji pa skelb ta kon kur so „Ge-riau si VVG ir kai mo bend ruo me nių pro-jek tai“ nu ga lė to ja.
]
]
]
]
PILIETIŠKUMAS
Savo temą galite pasiūlyti paskambinę tel. (8 342) 20 800
2016 m. sausio 12 d. 2
Va do vau da mie si Lie tu vos Res pub li kos vals ty bės pa ra mos būs tui įsi gy ti ar iš si-nuo mo ti įsta ty mu pri me na me, kad as me-nys ir šei mos, įra šy ti į As me nų ir šei mų, tu rin čių tei sę į pa ra mą būs tui iš si nuo mo-ti, są ra šą ar ba nuo mo jan tys Sa vi val dy bės so cia li nį būs tą, pri va lo kiek vie nais me-tais iki ge gu žės 1 d. Lie tu vos Res pub li kos gy ven to jų tur to dek la ra vi mo įsta ty me nu-sta ty ta tvar ka dek la ruo ti sa vo tur tą (įskai-tant pa ja mas).
As me nys ar ba šei mos (šei mos at ve ju – vi si pil na me čiai šei mos na riai), ne da-vę ra šy ti nio su ti ki mo Sa vi val dy bės ad mi-nist ra ci jai gau ti duo me nis iš Vals ty bi nės mo kes čių ins pek ci jos prie Lie tu vos Res-pub li kos fi nan sų mi nis te ri jos, pri va lo kiek vie nais me tais iki ge gu žės 1 d. Vil ka-viš kio ra jo no sa vi val dy bės ad mi nist ra ci-jai pa teik ti me ti nę gy ven to jo (šei mos) tur-to dek la ra ci ją (for ma FR0001).
Dek la ra ci ją ga li ma pa teik ti se niū ni jų, ku rio je as me nys ar šei mos gy ve na, se niū-nų pa va duo to jams ar ba pri sta ty ti į Sa vi-
val dy bės ad mi nist ra ci jos Vie šų jų pir ki mų ir tur to val dy mo sky rių (Vil ka viš kis, S. Nė-ries g. 1, 225 kab.).
Įs pė ja me, kad as me nys ir šei mos, ku rie pa si bai gus ka len do ri niams me tams (iki ki tų me tų ge gu žės 1 d.) ne bus dek la ra vę tur to (įskai tant pa ja mas) ir Sa vi val dy bės ad mi nist ra ci jai pa tei kę tur to dek la ra ci jos, be at ski ro įspė ji mo bus iš brau kia mi iš As-me nų ir šei mų, tu rin čių tei sę į pa ra mą būs-tui iš si nuo mo ti, są ra šo (to liau – Są ra šas).
Jei gu tur to dek la ra ci jos ne pa teiks Sa vi-val dy bės so cia li nį būs tą šiuo me tu nuo mo-jan tys as me nys ar šei mos, Sa vi val dy bės ad mi nist ra ci ja tu ri tei sę ini ci juo ti su jais su da ry tų so cia li nio būs to nuo mos su tar čių nu trau ki mą ir nuo mi nin kų iš kel di ni mą iš nuo mo ja mų pa tal pų.
Taip pat in for muo ja me, kad pa ra mos ga vė jai ga li pa si nau do ti ir ki ta pa ra mos būs tui for ma. Mi nė ta sis įsta ty mas nu-ma to as me nims ir šei moms, įra šy tiems į Są ra šą ir iš si nuo mo ju siems fi zi niams ar ju ri di niams as me nims pri klau san tį tin ka-
mą būs tą, esan tį Vil ka viš kio ra jo no sa vi-val dy bės te ri to ri jo je, tei sę į būs to nuo mos ar iš per ka mo sios būs to nuo mos mo kes čių da lies kom pen sa ci ją.
Ta čiau at krei pia me dė me sį į tai, jog būs to nuo mos ar iš per ka mo sios būs to nuo mos mo kes čių da lies kom pen sa ci ja bū tų mo ka ma tik tiems as me nims ir šei-moms, ku rie, nuo mo da mi iš pri va čių fi zi-nių ar ju ri di nių as me nų tin ka mą būs tą, su da ro ne trum pes niam kaip vie nų me tų lai ko tar piui būs to nuo mos ar iš per ka mo-sios nuo mos su tar tį ir ją įre gist ruo ja Ne kil-no ja mo jo tur to re gist re.
As me nys ir šei mos, pa gal Pa ra mos būs-tui įsi gy ti ar iš si nuo mo ti įsta ty mą tu rin tys tei sę ir pa gei dau jan tys pa si nau do ti šia pa-ra mos for ma, ga li kreip tis į Sa vi val dy bės ad mi nist ra ci jos Vie šų jų pir ki mų ir tur to val dy mo sky rių.
Vil ka viš kio ra jo no sa vi val dy bės ad mi nist ra ci ja
Užsk. 133
In for ma ci ja as me nims ir šei moms, tu rin tiems tei sę į pa ra mą būs tui iš nuo mo ti
Eko no mi niai ir po li ti niai vė jai „Žem kal ni ją“ už grū di noKris ti na ŽAL NIE RU KY NAI TĖ
Siu vi mo ak ci nė bend-ro vė „Žem kal ni ja“ praei tus me tus pa bai gė mi nė da ma sa vo gy va vi-mo 60-me tį. Per tuos ke lis de šimt me čius įmo-nė ma tė ir šil to, ir šal to. Šian dien jos ge ne ra li nis di rek to rius Vla das Ja-kai tis sako, kad ne ga li skųs tis už sa ky mų sto ka, ta čiau trūks ta kva li fi kuo tų siu vė jų.1955 m. tuo me ti nis siu vi mo fab ri kas sa vo veik lą pra dė jo nuo vai kiš kų rū be lių ir ka rei-viš kų uni for mų siu vi mo. Vė-liau vi sa Lie tu va ne šio jo Vil ka-viš ky je siū tus džin sus, ku rių ko ky bė ne bu vo pra stes nė už at vež ti nių.
Pa si kei tus po li ti niams vė-jams, te ko ieš ko ti nau jų rin kų. Bu vo ne leng va, ta čiau „Žem-kal ni ja“ kant riai per gy ve no kri zę, ne suž lu-go, tik te ko ge ro kai su ma žin ti dar buo to jų skai čių.
Pa sak bend ro vės ge ne ra li nio di rek to-riaus Vla do Ja kai čio, praė ję me tai bu vo la bai nor ma lūs. Kaip ir anks čiau, įmo nė bend ra dar biau ja su vo kie čių fir ma „To ni Dress“: siu va jai spor ti nių mo de lių kel nes. Šiuo me tu fab ri ke – pa ts dar bų įkarš tis, mat da bar Vo kie ti jo je vyks ta dra bu žių pa ro dos, ku rio se gau na ma di de lė da lis me ti nių už sa-ky mų.
– Pa siu vo me vo kie čiams per 2 tūkst. įvai rių pa vyz džių, tad lai ko tar pis – ga na įtemp tas. Ta čiau va sa rio vi du ry je pra si dės va di na ma sis tarp se zo nis, kai ga my ba bus vi siš kai su stab dy ta. Šį pe rio dą ne tu rime už-sa ky mų, to dėl ga lime at si kvėp ti. Dirb ti vėl pra dė si me ko vą, – pa sa ko jo V. Ja kai tis.
Anot di rek to riaus, šiuo me tu trūks ta kva li fi kuo tų siu vė jų. Įmo nė mie lai priim-tų dirb ti bent 10 žmo nių. Kel nių mo de lių
siu vi mas kas met da ro si vis su dė tin ges nis, ko ky bei vo kie čiai ke lia ypač griež tus rei ka-la vi mus.
Šiuo me tu fab ri ke dir ba apie 300 žmo-nių. Tai – per pus ma žiau nei įmo nės kles tė-ji mo lai ko tar piu, bet be veik vi su šim tu dau-giau ne gu per kri zę.
Siu vi mo fab ri ke prieš ke le tą me tų bu vo at si sa ky ta ir nak ti nio dar bo pa mai nos. Da-bar įmo nė je dar bo die na pra si de da 8 val. ir bai gia si 16.30 val.
Pa sak di rek to riaus, kel nių ma dos grei-tai kei čia si, ten ka pri si tai ky ti prie nau jų vė jų. Šį met ypač ma din ga rū bus puoš ti Sva rovs kio kris ta lais, tad juos ant sa vo siu-vi nių kli juo ja ir vil ka viš kie čiai. Net ru kus ruo šia ma si po tru pu tį įdieg ti ir spor ti nių kel nių try ni mą, mat to kių ga mi nių ir gi pa-gei dau ja vo kie čiai. Tam pri reiks ne ma žai ran kų dar bo.
„Žem kal ni jo je“ įdieg tos nau jau sios tech no lo gi jos – nuo su kir pi mo, pa kli ja vi-
mo, siu vi mo iki ly gi ni mo. Dau ge lis ope ra-ci jų čia at lie ka mos au to ma tiš kai. Be veik vi są pro duk ci ją įmo nė eks por tuo ja, ta čiau ne lie ka nu skriaus tos ir vil ka viš kie tės, ku-rios ži no, kad įmo nės san dė liuo se ga li ma nu si pirk ti čia ga mi na mos pro duk ci jos.
– Daug in ves tuo ja me į nau jau sią įran gą. Praei tą sa vai tę at vež ta ir su mon tuo ta įleis-ti nių ki še nių siu vi mo įran ga. Apt var kė me san dė lių ūkį, kei tė me sto gą, lan gus. Pas ta-rie siems ga vo me pa ra mą. No rė tų si pa gra-žin ti ir pa sta to išo rę, ta čiau tiek lė šų mums ne lie ka. Daug įta kos tu ri ir mi ni ma laus at ly gi ni mo kė li mas. Dar buo to jams teks mo kė ti dau giau, o vo kie čiai už pro duk ci ją brangiau mo kė ti ne su tin ka. Jiems svar bu, kad siū tu me ko ky biš kai ir pi giau. Mat fir-mai, su ku ria mes bend ra dar biau ja me, dar siu va ru mu nai ir tu ni sie čiai. To dėl šiemet teks gy ven ti iš tų pa čių pa ja mų, – pa sa ko jo V. Ja kai tis.
Nukelta į 4 p.]
Šiuo metu siuvimo įmonėje – gana įtemptas laikotarpis. Autorės nuotr. S
Pa versk sva jo nes tvir ty bės til tu,Te pen kias de šimt švy ti su auš ra!Ne leisk li ki mui kryž ke lėj ap vil ti,Bet ąžuo lu šla mė ki vi sa da.Ne vi sos aud ros nuo skau das pa lie ka –Po jų su švin ta mė ly nai dan gus...Te gu tik ro ve virs ta ta vo sie kiai,Te ne gan dų ta vam ke ly ne bus.
Kons tan ti ną LE NIC KĄ,gy ve nan tį Su val kų kai me,
50-ies me tų ju bi lie jaus pro ga svei ki nažmo na Lai mu tė, duk ra Ir ma su drau gu Eval du ir duk ra Al ma su vy ru Au ri mu.
Užsk. 115
SVEIKINAME
Šį sa vait ga lį Vil ka viš kio ra jo ne „Ky bar-tų“ ir „Viš ty čio“ klu bų me džio to jai nu-šo vė du vil kus.
Vie nas suau gęs pa ti nas su me džio-tas šeš ta die nį, per ko lek ty vi nę me džiok-lę su va ro vais, Mat lau kio kai mo (Ky bar-tų sen.) ri bo se.
Dar vie nas vil kas, t. y. bran daus am-žiaus pa te lė, sek ma die nį į me džio to jo tai ki nį pa te ko Lan ku pė nų kai mo (Gra-žiš kių sen.) te ri to ri jo je.
Iš vi so per šį me džiok lės se zo ną mū sų ra jo ne jau su me džio ti pen ki vil kai. Be pa sta rų jų dvie jų, trys vil kai lapk ri čio mė ne sį per vie ną me džiok lę bu vo nu šau ti Šūk lių miš ke (Ky bar tų sen).
Dar vie nas pil ka sis šį ru de nį bu vo nu šau tas Pod var ko miš ke. Žvė ris su me-džio tas prieš pra si de dant me džiok lės se zo nui, spa lio pra džio je, Sa vi val dy bei ga vus spe cia lų Ap lin kos mi nis te ri jos lei di mą dėl pa di dė ju sių ūki nin kų nuo-sto lių.
Pir mi niais duo me ni mis, per šį sa-vait ga lį vi so je Lie tu vo je su me džio ti 9 vil kai, tad pir ma die nį iš vi sai res pub li-kai mi nis te ri jos skir to li mi to bu vo li kę du in di vi dai. Juos su me džio jus, vil kų me džiok lės se zo nas, ku ris tę sia si iki ba-lan džio 1 die nos, sa vai me bai gia si.
„San ta kos“ inf.
Su me džio jo du vil kus
TRUMPAI
PA PIL DO MAINuo sau sio 1 d. Ūki nių gy vū nų re gist re įdieg ta pa pil do ma funk ci ja: vi soms re-gist ruo toms ban doms bū ti na pa teik ti koor di na tes (neuž ten ka nu ro dy ti vien ad re są). Koor di na tes ga li su ves ti Vil ka-viš kio vals ty bi nės mais to ir ve te ri na ri-jos tar ny bos bei Že mės ūkio sky riaus spe cia lis tai se niū ni jo se. Vi si gy ven to jai kvie čia mi į spe cia lis tus kreip tis as me-niš kai, nes te le fo nu to pa da ry ti ne bus ga li ma.
NEĮ DO MUKul tū ros mi nis te ri jos per nai at lik to ty ri mo duo me ni mis, tik 37 pro c. mū-sų ša lies re gio nų gy ven to jų lan ko si jų apy lin kė je vyks tan čiuo se kul tū ros ren gi niuo se. 63 pro c. pro vin ci jo je gy ve-nan čių žmo nių į kul tū ros ren gi nius ne-vaikš to. 56 pro c. ap klaus tų jų tei gė, kad re gio nuo se trūks ta įdo mios veik los.
]
]
„Santaką“ galite skaityti ir internete – www.santaka.info
2016 m. sausio 12 d.3
Prem je ras: praė ję me tai Lie tu vai bu vo is to ri niaiRe na ta VIT KAUS KIE NĖ
Me tų san dū ro je ra jo ne ir „San ta kos“ laik raš čio re dak ci jo je vie šė jo Mi nist-ras Pir mi nin kas Al gir das But ke vi čius. Pats vi zi to lai-kas pa dik ta vo po kal bio su sve čiu te mą apie praė ju sių me tų dar bus, džiaugs mus ir iš šū kius.
– Min ti mis grįž ki me į ką tik pa si bai gu sius 2015-uo sius. Ko kie praei tų me tų dar bai ar įvy kiai Jums su tei kė dau giau sia pa si ten-ki ni mo?
– 2015-ie ji bu vo su dė tin gi, įtemp ti, įdo mūs. Ma nau, kad ne tik man, bet ir vi sai vals ty bei, o ypač Vy riau sy bei.
Praė ję me tai Lie tu vai bu vo is-to ri niai, nes apy var to je pra dė tas nau do ti eu ras, dėl to Vy tis ta po ma-to mas vi so je Eu ro pos Są jun go je.
Svar bu, jog pra dė jo veik ti su-skys tin tų jų gam ti nių du jų ter mi na-las, ku ris mums už tik ri na ener ge ti-nį sau gu mą ir ne prik lau so my bę.
Ru si jos pa skelb tas eks por to iš Lie tu vos em bar gas bu vo di džiu-lis iš šū kis. Ta čiau da bar ga liu pa sa ky ti, kad mes nie ka da ne tu-rė jo me tiek ati da ry tų eks por to rin kų mais to pro duk tams kaip 2015-ai siais. Nau jų rin kų skai čius yra re kor di nis. Be lie ka, jog mū sų vers li nin kai, pri sta ty da mi sa vo pro duk ci-ją, įei tų į tas rin kas. O vers las tai su ge ba ir dir ba am bi cin gai, nes per tris praei tų me-tų ket vir čius eks por tas į ES ša lis išau go 7,1 pro c., į JAV – 5,2 pro c.
Už baig tos elekt ros jung tys su Šve di-ja ir Len ki ja – ir gi, ma nau, yra is to ri nis įvy kis. Tie sa, pa si nau do da mas pro ga no-
rė čiau paaiš kin ti dėl elekt ros kai nų, nes žmo nėms dėl to jau ky la klau si mų. Kol kas kai nos var to to jams ma žės 1,5 pro c. Anks-čiau bu vo mi nė tas di des nis ma žė ji mas, tai yra 5–7 pro c. Ta čiau Kai nų ko mi si ja kol kas ne ver ti no elekt ros jung čių su Šve di ja ir Len ki ja įta kos, nes rea lių re zul ta tų dar ne bu vo, tad nė ra kaip su skai čiuo ti. Da bar
3–4 mėn. bus vyk do ma ste-bė se na, o ge gu žę ko mi si ja grįš prie rea lios kai nos bui-ti niams var to to jams per-skai čia vi mo.
– O ku ris dar bi nis klau-si mas bu vo toks sun kus, kad atei ty je to kio iš šū kio gal būt ne be no rė tu mė te gau ti?
– Ge ras klau si mas, to-kio dar nie kas ne bu vo už-da vęs! Man sun kiau sia, kai ke ly je nuo idė jos iki re zul-ta to su si du riu su di džiu le biu rok ra ti ne sis te ma, kai, pa vyz džiui, ke lis mė ne sius ren gia ma ko kia stu di ja ar ty ri mas, pa skui ke lis mė ne-sius tę sia si vie ša sis svars ty-mas... Kad vi sa tai pa da ry ti įma no ma kur kas grei čiau, įsi ti ki nau ma ty da mas, kaip ope ra ty viai Pa lan go je bu-vo pa sta ty ta kon cer tų sa lė, kai idė ją pa vers ti rea ly be su spė ta vos per pu sant rų me tų.
Man ne priim ti na, jog ne prik lau so mo je vals ty bė-je, ku rio je kal ba ma apie rin kos eko no mi kos są ly gas, apie mo der nią va dy bą, yra di džiu lis nau jau sių ži nių dis ba lan sas. Vals ty bės tar-ny bo je aš tai ma tau. Žmo-nės, uži man tys at sa kin gas pa rei gas, re mia si ži nio mis, įgy to mis prieš 25 ar 30 me tų – ta da, kai bai gė uni ver si te-
tą, ir gal vo ja, kad to už ten ka. Pa sau lis yra di na miš kas, tad kai dir bi tam tik ra me vals-ty bi nia me lyg me ny je, rei kia tu rė ti daug nau jų ži nių.
Pik ta, kai ma tau žmo nes, ku rie dir ba ne jaus da mi di de lės at sa ko my bės už sa vo dar bą. Į prie kaiš tus dėl ne ko ky biš ko re-zul ta to jie tu ri sa vų „ar gu men tų“: jiems
kaž kas kaž ko ne per siun tė, jie ne ži no jo... Nė vie nas darb da vys, be si va do vau jan tis rin kos eko no mi kos dės niais, mo der nią ja va dy ba, to kių dar buo to jų ne priim tų.
La bai sun ku dirb ti konk re tų dar bą, kai ma tai, kad vi suo me nė apie jį yra de zin for-muo ja ma. Taip at si ti ko svars tant nau ją jį so cia li nį mo de lį.
– Per nai Jums jau te ko pa dir bė ti su tie sio giai iš rink tais me rais. Gal būt tu ri te sa vų įžval gų, nau jos pa tir ties?
– Man jau te ko su si dur ti su po ra žmo-nių, į me ro po stą iš rink tų, ma tyt, tik dėl to, jog gar siai šau kė ir gar siai kri ti ka vo. Svars-tau, kad gal žmo nės juos iš rin ko ge rai ne-pa ži no da mi?.. Var gu ar bū da mas me ru aš juos skir čiau dirb ti se niū nais... Va di na si, po pu liz mas dar ga jus.
Yra me rų, ku rie jau ir anks čiau bu vo stip rūs, o po rin ki mų įga vo pa pil do mo pa-si ti kė ji mo, ta po lais ves ni įgy ven din da mi sa vo idė jas. Ši tas as pek tas yra di džiu lis pri-va lu mas, nes stip raus ir vi suo me nės pri pa-ži ni mą tu rin čio me ro ne ga lės „nu vers ti“ jo kia dirb ti nai su for muo ta koa li ci ja.
– O ko kie me tai bu vo Jū sų šei mai? Kiek lai ko ga lė jo te skir ti pa tiems ar ti-miau siems žmo nėms?
– Pa si džiaug siu, jog per nai ant rą kar tą ta pau se ne liu, nes gi mė dar vie na anū kė. Tie sa, šei mo je esu va di na mas ne se ne liu, o tė tu ku. Jei gu sa vait ga lį bū nu na muo se, sten gia mės, kad ku rią die ną duk ters šei-ma pas mus at va žiuo tų ir kad pus die nį pra leis tu me vi si drau ge. Ta čiau po sa vai-tės vėl su si ti kus ma žo ji anū kė į ma ne žiū-ri dar la bai at sar giai, ma tyt, per tą lai ką pa mirš ta. O šiaip ji – tik ras ra my bės įsi kū-ni ji mas.
Vy res nio ji anū kė prie ma nęs la bai pri-si ri šu si. Bū na, jog aš dar bo kam ba ry skai-tau (jei gu sa vait ga lį abi die nos išei gi nės, tai vie ną vis tiek na muo se ke lias va lan das dir bu su do ku men tais), žiū rėk – jau du rys virst... Nors na miš kiai mer gai tės pra šo man ne truk dy ti, ji vis tiek atei na, ant ke-lių at si sė da ir ta da jau pra de da: „Aš tau, tė tuk, ką nors nu pie šiu!“
Pasak Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus, per 2015 m. Lietuvos ekonomikoje, finansų srityje, energeti-koje padaryta labai reikšmingų darbų.
Eglės MIČIULIENĖS nuotr.
S
Atkelta iš 1 p.
Ta čiau vyk da mi į Vil nių pa rei gū nai nu ta rė nu siim ti ant siu vus ir iš ke pu rių iš si seg ti „žvaigž des“ su sve ti mos ša lies at ri bu ti ka.
Nu vy kę į Vil nių vil ka viš kie čiai su ži no-jo, kad jų mi si ja bus sau go ti vie šą ją tvar ką prie Sei mo: ste bė ti, jog ne kil tų su si dū ri mų tarp pa trio tiš kai nu si tei ku sių žmo nių ir so-vie ti nei val džiai pa lan kių pro vo ka to rių.
A. Vie rai tis pri si pa žįs ta tuo me tu tik-rai ne ma nęs, kad įvy kiai pa si suks to kia link me ir vil ka viš kie čiai pa rei gū nai taps vie nos iš svar biau sių die nų ša lies is to ri jo-je liu di nin kais. Apie ga li mą štur mą ar grės-mę gy vy bei jie tik rai ne gal vo jo.
Sau go jo Sei mąVil ka viš kie čių bū riui bu vo pa ti kė ta
vie ta prie pa grin di nio įė ji mo į Sei mą. U for mos pa sta to kie mas bu vo ati tver tas me ta li niais už tva rais. Šia pus jų bu dė jo pa rei gū nai, į kie mą ga lė ję pa tek ti tik per siau rus šo nuo se pa lik tus praė ji mus, ana-pus – tūks tan ti nė pa trio tiš kai nu si tei ku sių žmo nių mi nia.
Ka dan gi die na bu vo la bai žvar bi, kas po rą va lan dų įė ji mą sau go ju sios pa jė gos pa si keis da vo. Vil ka viš kie čiai ei da vo ap šil ti į par la men to rū mus, o mū siš kius pa keis-da vo ki tų ra jo nų pa rei gū nai. A. Vie rai tis
] pri si me na, kad žmo nės po li ci nin kams at-neš da vo karš tos ar ba tos, ban de lių. Aikš tė je skam bė jo pa trio ti nės dai nos, skan duo tės, kal bos, liū lia vo drą si nan tys pla ka tai su įvai-riau sių ša lies mies te lių pa va di ni mais.
– To kį jaus mą, ko kį mes pa ty rė me tuo-met bū da mi šių žmo nių mi nio je, tą eu fo-ri ją ir be są ly giš ko pa trio tiz mo už kra tą rei kia pa tir ti pa čiam. To neį ma no ma ap sa-ky ti žo džiais, – at vi ra vo jau dau giau nei de-šimt me tį tei sė ju dir ban tis A. Vie rai tis.
Vie ny bė įkvė pėĮė ji mą sau go ję pa rei gū nai į Sei mą
pri va lė jo įleis ti tik va di na muo sius „pa-siun ti nius“ – jau nus vai ki nus, tu rė ju sius iš skir ti nius ženk lus, pa gal ku riuos bu vo at pa žįs ta mi mi nio je. Jau nuo liai ste bė jo si-tua ci ją mies te ir apie ją in for muo da vo ša-lies val džią.
A. Vie rai tis pri si me na, jog links mos dai nos nu ščiu vo, kai apie vi dur nak tį į Sei-mo rū mus at sku bė ję pa siun ti niai pra ne šė, kad nuo Šiau rės mies te lio pa ju dė jo tan kų ir šar vuo čių ko lo na.
Kaip tik tuo me tu įė ji mą į Par la men tą sau go jo vil ka viš kie čiai. Po ku rio lai ko Sei-mo gy nė jai iš gir do krau pų gar są: tu ne liu po par la men to rū mais rie dė jo tan kų ko lo-na. Vi si pui kiai su pra to, jog ki lo rea lus pa-vo jus, – užė mus Sei mą, ką tik at gi mu sios
Lie tu vos vals ty bės ga li ne be lik ti.Į mi nią tuo met krei pė si Aukš čiau sio-
sios Ta ry bos pir mi nin kas V. Lands ber gis, ki ti ša lies va do vai.
A. Vie rai tis pri si me na, kad net pa ju tus rea lią grės mę pa ni kos tarp žmo nių ne ki lo. Nie kas ne bė go, mi nia ne si sklai dė – tik dar la biau su si tel kė ap link Sei mo rū mus. O įė ji-mą į par la men tą sau go ju sių vil ka viš kie čių jau nie kas ne be pa kei tė, tik jų bū rį pa pil dė dar dvie jų ra jo nų po li ci nin kai.
– Tuo me tu apė mė dve jo pi jaus mai. Pa ju to me ne ri mą ir na tū ra lią to kio je si tua-ci jo je žmo giš ką bai mę. Dau ge lis mū sų jau bu vo tar na vę ar mi jo je, tad pui kiai ži no jo, ko ga li ma ti kė tis iš SSRS ka riuo me nės, – pa sa ko jo A. Vie rai tis. – Tar pu sa vy je pra-dė jo me svars ty ti įvai rius ar mi jos puo li mo va rian tus – nuo ga li mos du jų ata kos iki gink luo to pra si ver ži mo.
Pat rio tiz mu nea be jo jaVil ka viš kie čiui dar ir da bar au sy se
skam ba dus lus, tar si į kars tą ka la mų vi nių gar sas, kai Sei me už si ba ri ka da vę žmo nės iš vi daus len to mis už ka lė pa grin di nį pa sta to įė ji mą. Po li ci nin kai tuo met pa si ju to tar si spąs tuo se, nes su pra to, kad jie – pa sku ti nė ne gink luo tų žmo nių li ni ja. Už jų – jau Sei-mas, į ku rį pa te kę įsi bro vė liai bū tų pa si tik ti su gink lais.
Jo kių inst ruk ci jų, kaip elg tis, be gink-liai pa rei gū nai tuo met ne ga vo. Ko ge ro, jų ir ne ga lė jo ti kė tis, nes si tua ci ja bu vo neei li-nė, įvy kiai ne nus pė ja mi ir to kios pa tir ties ne tu rė jo nei pa pras ti po li ci nin kai, nei jų va dai.
Sei mo štur mui pa si ruo šu si be gink lių žmo nių mi nia gir dė jo, kaip to lu mo je, prie te le vi zi jos bokš to, ai dė jo šū viai, kaip vė liau į Šiau rės mies te lį su grį žo tan kai. Ne ži nio je ir įtam po je žmo nės gy ve no iki pa ry čių. Įė ji-mą sau go ju siems vil ka viš kie čiams at si pūs ti ir ap šil ti bu vo leis ta tik po 7 va lan dų bu dė-ji mo. Sei me mū sų ra jo no pa rei gū nai pra lei-do dar po rą pa rų – iki tol, kol praė jo rea li štur mo grės mė.
Nors da bar, tu rė da mas ne ma žą gy ve-ni mo pa tir tį, A. Vie rai tis ga li vi sai ki taip ver tin ti tų die nų įvy kius, džiau gia si, kad tai pa tir ti bu vo lem ta bū tent jam. Tuo met pa trio tiz mo bei tau tos su si tel ki mo eu fo ri-ja už go žė ne ri mo, bai mės jaus mą – ir tai bu vo taip jaut ru, jog net da bar pri si mi nus gerk lė je strin ga žo džiai. Tie sa, vil ka viš kie-tis tei sė jas ne lin kė tų, kad to kius įvy kius, nors ir su tei ku sius ypa tin gų emo ci jų, tek-tų dar ka da nors iš gy ven ti. Ta čiau nea be jo-ja, jog ir šian dien, ki lus grės mei, gin ti tė vy-nės lais vės sto tų dau ge lis pi lie čių. Bent ta kar ta, ku ri iš gy ve no Sau sio įvy kius, tik rai ne sua be jo tų.
Dėkingas likimui už gyvą istorijos pamoką
DARBAI
Savo temą galite pasiūlyti paskambinę tel. (8 342) 20 800
2016 m. sausio 12 d. 4
Dr. Vinco Ku dir kos my li mo sios ka pą gau bia už marš tisGruo džio 31-ąją su ka ko 157-eri me tai, kai gi mė vie nas iš ki liau sių lie tu vių tau ti nio at gi mi mo šauk-lių dr. V. Ku dir ka. „Tau ti nės gies-mės“ au to riaus as me ny bę, jo kū ry bi nį pa li ki mą yra iš nag ri nė ję žy miau si Lie tu vos li te ra tai, is to-ri kai. Ta čiau vie ną ma žą pa slap tį pa ban džiau at skleis ti Ne men či nė-je, kur dar ir da bar gy ve na mo te-ris, pa ži no ju si V. Ku dir kos stu di jų lai kais Var šu vo je my lė tą jau ną mer gi ną Ame li ją Ar ti cho vič.
Mei lės ro ma nas Var šu vo jeProf. J. Le bion ka, ėjęs dr. V. Ku dir kos
gy ve ni mo ke liais, dar 1960 me tais lan kė si Ne men či nė je ir su ra do mo te rį, ku ri pa ži-no jo jo Var šu vos lai kų mei lę. Stu di juo da-mas Len ki jo je, V. Ku dir ka nuo mo jo si bu tą Var šu vo je, Po nų g. 24, pas Ar ti cho vi čius. Šei mi nin kų duk ra Ame li ja tuo me tu mo-kė si gim na zi jo je, bet V. Ku dir kai bai gus stu di jas jau bu vo su bren du si gra žuo lė. Tik Ame li jos tė vų pa si prie ši ni mas len kai-tės ir lie tu vio san tuo kai abu įsi my lė jė lius at sky rė am žiams. Ame li ja iš te kė jo, bet vi-są gy ve ni mą slap čiau sio je vie to je lai kė V. Ku dir kos nuo trau ką ir jai skir tos kū ry bos pluoš te lį.
Po Ant ro jo pa sau li nio ka ro Ame li ja ap-si gy ve no Ne men či nė je, ten mo ky to ja vo ir 1950 m. mi rė An ta vi lių se ne lių na muo se.
Ke lio nė į Ne men či nęIs to ri nės paieš kos nu ve dė į Vil nių, kur
pa vy ko ap klaus ti tris mo te ris, pri si me nan-čias Ame li ją.
Mo ky to jau da ma Ne men či nė je Ame li-ja gy ve no len kės Ma ri jos Čer nis šei mo je. Jų na me lis sto vė jęs mies te lio cent re. Nu-vy kau į Ne men či nę, ti kė da ma sis ką nors su ži no ti apie pa slap tin gą ją Ame li ją. Se niū-ni jo je man pa ta rė už suk ti į Ne men či nės Kons tan to Par čevs kio gim na zi ją. Mo kyk la pa va din ta gar saus 1831 m. su ki li mo va do
gar bei. Tai jo da li ny je ko vos ke lią pra dė jo gar sio ji su ki lė lių ka pi to nė Emi li ja Plia te ry-tė.
Gim na zi jos mu zie jaus ve dė ja Ire na Kar-pa vi čie nė, var ty da ma mo kyk los is to ri jos met raš čio pus la pius, tars te lė jo, jog gal būt Ame li ją pri si mins mo ky to ja pen si nin kė Vio le ta Ta ra novs ka ja, bu vu si Ame li jos mo-ki nė.
Po neil gų paieš kų Kran to gat vė je su ra-dau ieš ko mą bu tą. Du ris at vė ru si gar baus am žiaus bu vu si ru sų kal bos mo ky to ja pri-si mi nė, kad po ka ry je jos mo ky to ja iš tie sų yra bu vu si ma no ieš ko mo ji Ame li ja Ar ti cho-vič. Se no lės at min ty je iš li kęs tik va lin gas Ame li jos bū das.
Na me lio, ku ria me gy ve no Ame li ja, ne-be li kę. Bu vu sių šei mi nin kų duk ra Ka ta ži-
na Čer nis-Gai da mo vič, šiuo me tu vil nie tė, tik pa tvir ti no tą fak tą, kad Ame li jos šei ma tik rai ten gy ve no. Tuo met bu vu si dar mo-ki nu kė, pa šne ko vė pri si mi nė, jog Ame li ja, gy ven da ma M. Čer nis na muo se, mėg da vo bend rau ti su mer gai tė mis – šei mi nin kų duk ro mis Da nu te, Bar ba ra ir Ka ta ži na. Ją ne tgi pa ren gė mo kyk lai. Mo te ris pa sa ko jo, kad Ame li ja mė go praus tis šal tu van de niu, bu vo la bai pa mal di, daž nai pri si min da vo iš-vy ku sį į už sie nį sa vo sū ne lį. Ga li bū ti dar iš-li kę ke le tas Ame li jos drau gų ra šy tų laiš kų, ku rių po nia Ka ta ži na pa ža dė jo paieš ko ti šei mos ar chy ve.
Ke lias nu ve dė į An ta vi liusMa no mi nė tas pro fe so rius J. Le bion ka,
ra šy da mas apie sa vo ap si lan ky mą An ta-vi lių pen sio na te, mi ni, jog čia dar su ra dęs vie ną glo bo ti nę, gy ve nu sią su Ame li ja. Po šios mir ties li kę as me ni niai daik tai bu vo su-de gin ti. Kam ba rė lio, ku ria me abi gy ve no, drau gei Ame li ja esą ro džiu si V. Ku dir kos fo tog ra fi ją ir iš si ta riu si, kad Vi ken ti jų (V. Ku-dir ką) my lė ju si vi są gy ve ni mą.
Su vil ti mi su ras ti ko kį nors Ame li jos lai-kus me nan tį do ku men tą už su kau į švy tin tį
po re konst ruk ci jos An ta vi lių pen sio na tą. Se nus lai kus pri me na tik po ka ry je pa sta-ty ta „Mer gai tės su ąso čiu“ skulp tū ra. Do-ku men tų iš to lai ko tar pio neiš li kę, as mens by los sau go mos tik nuo 1970 me tų.
Il gai vaikš čio jau po An ta vi lių kai mo ka-pi nai tes, ten, kur po ne ži no mo ka po ve lė na il si si gal būt pa ti ty riau sia dr. V. Ku dir kos mei lė – Ame li ja.
Ne ti kė tas pri si mi ni masAn ta vi liuo se su ra dau kai ką ki ta. Dar vai-
kys tė je pa ži no jau vie ną to me tu įžy my bę. Tai bu vo nuo Gi žų krašto, iš Rū dos kai mo, ki lęs Lie tu vos ko mu nis tų par ti jos I su va žia-vi mo de le ga tas Pra nas Bo ty rius. Tuo met man įstri go kai mie čių pa si šai py mas, iš sa-ky tas P. Bo ty riui lan kan tis tė viš kė je, Rū dos kai me, ma no tė vų so dy bo je. Esą, ko vo jai už ge rą gy ve ni mą, o se nat vę su tin ki uba gy ne. Tai bu vo apie 1955 me tus.
An ta vi lių pen sio na to dar buo to ja man su ra do 1953 me tais at vy ku sių jų į se ne lių na mus są ra šą su P. Bo ty riaus pa var de.
An ta nas ŽI LINS KASVil ka viš kio kraš to mu zie jaus mu zie ji nin kas
ISTORIJOS VINGIAI
An ta vi lių ka pi nės, kur ne ži no ma me ka pe il si si vi są gy ve ni mą V. Ku dir ką my lė ju-si mo te ris. Autoriaus nuotr.
S
V. Ku dir ka Var šu vo je 1882 m. (nuo trau kos ori gi na las sau go mas Kraš to mu zie jaus fon duo se).
S
Nuo sau sio 1 d. at kur ti iki eko-no mi nės kri zės ga lio ję tur to pa ja mų ly giai, į ku riuos at si žvel-gia ma no rint gau ti ne mo ka mą ar iš da lies mo ka mą vals ty bės ga ran tuo ja mą ant ri nę tei si nę pa gal bą.
„16-oji Vy riau sy bė jau ant rą kar tą iš plė-tė as me nų, ga lin čių gau ti ant ri nę tei si nę pa gal bą, ra tą. Pro fe sio na lių tei si nin kų pa-slau go mis, ku rias vi siš kai ar iš da lies ap-mo ka vals ty bė, nuo šiol ga li pa si nau do ti dar dau giau Lie tu vos pi lie čių“, – tei gia tei-sin gu mo mi nist ras Juo zas Ber na to nis.
Nuo sau sio 1 d. ne mo ka mą vals ty bės ga ran tuo ja mą ant ri nę tei si nę pa gal bą ga-li gau ti as me nys, ku rių me ti nės pa ja mos ne vir ši ja 10 mi ni ma lių mė ne si nių at ly gi-ni mų (MMA) – 3500 eu rų. Iki šiol to kią tei-si nę pa gal bą ga lė jo gau ti as me nys, ku rių me ti nės pa ja mos ne vir šy da vo 9 MMA. Jei as muo, ku riam rei ka lin ga tei si nė pa gal-ba, tu ri iš lai ky ti nių, tai pa pil do mai prie šios su mos pri de da ma po 3,75 MMA kiek-vie nam iš lai ky ti niui.
Pa vyz džiui, as muo, au gi nan tis du
vai kus, ga li gau ti ne mo ka mą ant ri nę tei-si nę pa gal bą, jei gu jo me ti nės pa ja mos ne vir ši ja 6125 eu rų.
Iš da lies mo ka mą vals ty bės ga ran tuo-ja mą ant ri nę tei si nę pa gal bą (kai vals ty bė pa den gia 50 pro c. šios pa slau gos kai nos) ga lės gau ti as me nys, ku rių me ti nės pa ja-mos ne vir ši ja 15 MMA – 5250 eu rų. Iki šiol to kią iš da lies mo ka mą tei si nę pa gal bą ga-lė da vo gau ti as me nys, ku rių me ti nės pa ja-mos ne vir šy da vo 13 MMA. Jei toks as muo tu ri iš lai ky ti nių, tai pa pil do mai prie šios su mos pri de da ma dar po 5,5 MMA kiek-vie nam iš lai ky ti niui.
„Ant ri nė tei si nė pa gal ba api ma pro-ce si nių do ku men tų ren gi mą, gy ny bą ir at sto va vi mą ad mi nist ra ci nė se, ci vi li nė se, bau džia mo sio se by lo se ir vyk dy mo pro-ce se bei iš lai dų, su si ju sių su by los nag ri-nė ji mu, at ly gi ni mą“, – at krei pia dė me sį J. Ber na to nis.
Šie met, kaip ir per nai, vals ty bės biu dže te nu ma ty ta ant ri nės tei si nės pa-gal bos tei ki mui ir or ga ni za vi mui skir ti 6,7 mln. eu rų.
Ant ri nę tei si nę pa gal bą nuo šiol ga li gau ti dar dau giau žmo nių
Atkelta iš 2 p.
Mū sų siu vė jų dar bo ko ky-bę vo kie čiai la bai ver ti na, ta čiau už mo kes tis už pro-duk ci ją nė ra di de lis. Pa sak įmo nės va do vo, vie nų kel-nių pa siu vi mas „Žem kal ni-jo je“ vo kie čiams kai nuo ja tiek, kiek ka vos puo de lis ka vi nė je. Aiš ku, jie at ve-ža sa vo au di nius ir vi sus rei ka lin gus prie dus. Jais vil ka viš kie čiams rū pin tis ne rei kia.
Kaip tei gė di rek to rius, pra si dė ju sius sep ty nias-de šim tuo sius gy va vi mo me tus bend ro vė je ruo šia-ma si pa si tik ti dar bin gai. Juk įmo nė per gy ve no ir sun kes nius lai kus, tad da-bar pa ly gin ti ra mu. Mat vi-sa da pir mie ji po li ti nius ir eko no mi nius vė jus pa jun ta ga my bi nin kai.
Vil ka viš kio siu vi mo bend ro vė – vie na iš ne dau ge lio ne bank ru ta vu sių įmo nių, at-
]
lai kiu sių kri zės me tus. Pa sak V. Ja kai čio, iš-gy ven ti pa dė jo tai, kad bend ro vė nie ka da ne si sko li no iš ban kų.
Eko no mi niai ir po li ti niai vė jai „Žem kal ni ją“ už grū di no
Paskutinė naujovė, kurios pageidauja vokiečiai, – Svarovskio kristalų klijavimas ant sportinių rūbų yra gana kruopštus ir akylumo reikalaujantis darbas.
S
„Santaką“ galite skaityti ir internete – www.santaka.info
2016 m. sausio 12 d.5
Rau do na sis Kry žius drą si na kreip tis pa gal bosRe na ta VIT KAUS KIE NĖ
Praei tų me tų ga le ke lio se ra jo no gy ven to jų šei mo se lan kė si Lie tu vos Rau do-no jo Kry žiaus drau gi jos (LRKD) Vil ka viš kio sky-riaus at sto vai. Sun kiai be si-ver čian čioms šei moms jie at ve žė mais to, dra bu žių, žais lų. Šie met sky rius pla-nuo ja ak ty vin ti sa vo veik lą ir drą si na ra jo no gy ven to-jus kreip tis pa gal bos.
Kaip pa sa ko jo LRKD Vil ka viš kio sky riaus sek re to rius Vy tau tas Dė-dy nas, ap lan ky toms šei moms bu-vo iš da ly ti mais to pa ke tai su įvai-riais il go ga lio ji mo pro duk tais: alie ju mi, mil tais, kruo po mis, cuk-ru mi ir pan. Lė šų da liai pro duk tų sky rė Vo kie ti jos Ahau so mies to Rau do no jo Kry žiaus drau gi ja, trūks ta mų pi ni gų rin ko ir ki tais bū dais prie pa ra mos tei ki mo pri si-dė jo vil ka viš kie čiai. Be to, jie su rin-ko daug rū bų, ava ly nės, žais lų. Sky riaus sa va no riai su rink tus daik tus rū šia vo, pa-skirs tė sto ko jan čioms šei moms pa gal po-rei kius, pa gal au gan čių vai kų am žių.
„Iš anks to pa si sten gė me, kad sun kiai gy ve nan čių šei mų vai kai ne lik tų be ka-lė di nių do va nė lių. Bu vo sma gu, kai į šei-mas nu vy kę per šven tes ma tė me tų vai kų džiaugs mą. Jie mums ro dė, ko kių do va nų yra ga vę iš Ka lė dų Se ne lio“, – pa sa ko jo V. Dė dy nas.
To kie vi zi tai į šei mas – tik da lis pa gal-bos, ku rios ga li ma ti kė tis iš Rau do no jo
Kry žiaus. Drau gi jos na riai ra gi na ra jo no gy ven to jus, ku riems rei ka lin ga pa gal ba, kreip tis į Vil ka viš kio sky rių el. pa štu [email protected]. „Gal būt nau ja ku riams, sun kiai be si ver čian čioms šei moms trūks-ta bal dų, bui ti nės tech ni kos, sta ty bi nių me džia gų, gal ko sto ko ja kai mo bend ruo-me nė ar ug dy mo įstai ga, gal ko kių spe cia-lių jų prie mo nių, pa vyz džiui, neį ga lio jo ve ži mė lio, rei kia li go niui? Ne se niai vie na šei ma mū sų pa pra šė plas ti ki nio lan go į vai kų kam ba rį, da žų. Vo kie čiai, su ku riais pa lai ko me ry šius, tik rai yra nu si tei kę lab-
da rin gai pa rem ti“, – kal bė jo V. Dė dy nas. Jis pa brė žė, kad prieš spręs da mi, ar im sis pa dė ti, sky riaus žmo nės pir miau sia pa si-do mi, ar šei mo je nė ra gir tuok liau ja ma. Rau do na sis Kry žius nu si tei kęs pa dė ti al ko-ho liu ne pikt nau džiau jan tiems žmo nėms.
LRKD Vil ka viš kio sky rius pri trau kia nau jų sa va no rių, to dėl šiais me tais veik lą pla nuo ja ma plės ti. Gra žių ke ti ni mų vil ka-viš kie čiai ne sto ko ja, ta čiau sky riui stin ga pa tal pų, kur ga lė tų lai ki nai pa sau go ti lab da-rai paau ko tus daik tus.
„Mu mis do mi si LRKD at sto vai iš Vil-
niaus, tei rau ja si, kaip mums se-ka si, ko kios rei kė tų pa gal bos. Su sky riaus pir mi nin ku Ro mual du Svei ka ta ir drau gi jos na riais praei-tų me tų pa bai go je vy ku sia me vi suo ti nia me na rių su si rin ki me ap ta rė me šių me tų pla nus. Juo se – Vil ka viš kio Rau do no jo Kry žiaus jau ni mo gru pės įkū ri mas, pir mo-sios pa gal bos tei ki mo mo ky mai jau ni mui, pa gal ba so cia liai pa žei-džia miems as me nims“, – pa sa ko jo sky riaus sek re to rius V. Dė dy nas.
Vil ka viš kie čių pla nuo se – ir to li mes nis bend ra dar bia vi mas su par tne riais iš Vo kie ti jos Ahau so mies to. Tie sa, praei tą ru de nį pa si-kei tė Ahau so Rau do no jo Kry žiaus va do vas. Il gus me tus šias pa rei gas ėjęs Hein ri chas Ho le kam pas tęs ti dar bus per lei do ki tam as me niui. Pri min si me, kad už hu ma ni ta ri-nės pa gal bos tel ki mą ir siun ti mą mū sų ra jo nui, už drau giš kų bend-ra dar bia vi mo ry šių tarp Vo kie ti-jos, Olan di jos ir Vil ka viš kio ra jo no plė to ji mą H. Ho le kam pui 2002 m. bu vo su teik tas Vil ka viš kio ra jo no gar bės pi lie čio var das. Tad il gus me tus pa ra ma Vil ka viš kiui be si-rū pi nu siam H. Ho le kam pui bu vo
la bai ma lo nu, kai iš kil min ga me ren gi ny je su lau kė dė me sio iš mū sų ra jo no. Vo kie ti-jo je vie šė jęs LRKD Vil ka viš kio sky riaus sek re to rius V. Dė dy nas už hu ma ni ta ri nę pa gal bą jam pa dė ko jo Sa vi val dy bės, kai-mų bend ruo me nių, Vil ka viš kio li go ni nės var du. H. Ho le kam pas ža dė jo net ir ne va-do vau da mas Ahau so Rau do na jam Kry žiui ne pa mirš ti mū sų ra jo no.
LRKD Vil ka viš kio sky rius sa vo ruož tu taip pat nu si tei kęs plė to ti san ty kius su bend ra min čiais Vo kie ti jo je ir pa dė ti ra jo-no žmo nėms.
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Vilkaviškio skyriaus sekretorius Vytautas Dėdynas (stovi) Vokietijos Raudonojo Kryžiaus draugijos nariams už humanitarinę pagalbą dėkojo Savi-valdybės, kaimų bendruomenių, Vilkaviškio ligoninės vardu.
S
Eg lė MI ČIU LIE NĖ
Nuo šių me tų pra džios įsi ga lio jo pri va lo ma na mi-nių gy vū nų re gist ra ci ja. Ve te ri na ri jos spe cia lis tai sa ko, kad lai ko gy vū nams su ženk lin ti skir ta tik rai ne ma žai, bet pa sku ti nei mi nu tei šių dar bų taip pat ne ver tė tų ati dė ti.
Šu nys, ka tės ir šeš kaiPa gal įsi ga lio ju sį įsta ty mą, nuo
sau sio 1 d. Lie tu vos gy ven to jai tu-ri pri va lo ma tvar ka re gist ruo ti ir ženk lin ti sa vo šu nis, ka tes bei šeš-kus poo di nė mis mik ros che mo mis.
Dar prieš prii mant įsta ty mą ki-lo įvai rių dis ku si jų, svars ty mų. Pa ti že mės ūkio mi nist rė Vir gi ni ja Balt rai tie nė siū lė pri-va lo mą gy vū nų ženk li ni mą ir re gist ra vi mą nu sta ty ti tik tais at ve jais, kai tai nu ma ty ta tarp tau ti niais tei sės ak tais ar ba vei siant ir tie kiant au gin ti nius į rin ką, taip pat lai kant pa vo jin gus šu nis.
Ta čiau, ape liuo jant į gy vū nų ge ro vę ir ap sau gą bei vi suo me nės sau gu mą, Sei me pa tvir tin tas įsta ty mas ženk lin ti vi sus mi nė-tus na mi nius gy vū nus.
Stei giant bend rą na mi nių gy vū nų duo-me nų ba zę ti ki ma si pa laips niui su ma žin ti be glo bių gy vū nų skai čių, taip pat ap sau go ti vi suo me nę nuo pa siut li gės bei ki tų už kre-čia mų jų li gų pli ti mo. Mat į šią sis te mą bus su ve da mi ir duo me nys apie gy vū no vak ci-na ci jas.
Lai ko yra pa kan ka maiSu si ruo šus pa ženk lin ti sa vo au gin ti nį,
su juo rei kia kreip tis į pri va tų vet. gy dy to ją, ku ris tu ri tei sę teik ti šią pa slau gą. To kių ve-te ri na ri jos gy dy to jų są ra šą ga li ma ras ti in-ter ne to pus la py je vmvt.lt ar ba pa si tei rau ti VMVT te ri to ri nia me pa da li ny je. Vil ka viš kio ra jo ne šiuo me tu gy vū nų ženk li ni mo pro ce-dū rą ga li at lik ti trys ve te ri na ri jos gy dy to jai (Vil ka viš ky je, Ky bar tuo se ir Pil viš kiuo se), ta čiau ti kė ti na, jog at si ra dus augintinių ženk li ni mo prie vo lei to kius lei di mus įgis ir dau giau spe cia lis tų.
Jau pa ženk lin tas gy vū nas tu rės bū ti už-re gist ruo tas nau ja ja me Gy vū nų au gin ti nių re gist re, už ku rį at sa kin ga Vals ty bi nė mais-to ir ve te ri na ri jos tar ny ba. Re gist ra ci ja šia-me re gist re at lie ka ma ne mo ka mai.
Nors pa gal įsta ty mus pri va lo-mas ženk li ni mas jau įsi ga lio jo, ve te ri na ri jos spe cia lis tai in for-muo ja, kad tam bus pa kan ka mai lai ko.
– Nuo 2016 me tų gi mę na mi-niai gy vū nai tu ri bū ti su ženk lin-ti per 4 mėn. nuo jų at ve di mo, bet ne vė liau kaip iki gy vū nė lio per da vi mo ki tam sa vi nin kui ar lai ky to jui. O vi si ki ti, anks čiau gi mę, au gin ti niai pri va lo bū ti su ženk lin ti tik iki 2017 me tų ba-lan džio 1 d. Tai gi lai ko yra tik rai pa kan ka mai, bet vis ko pa lik ti pa-sku ti nei mi nu tei ir gi ne rei kė tų, – kal bė jo Vil ka viš kio VMVT vir ši-nin kas Ge di mi nas Gvaz dai tis.
Ženk li no ir anks čiauKai ku rie sa vi nin kai na mi-
nius gy vū nė lius yra pa ženk li nę anks čiau. To kių au gin ti nių iš nau jo ženk-lin ti ne rei kės, ta čiau bus pri va lu pa teik ti pra šy mą te ri to ri niam VMVT pa da li niui dėl au gin ti nio įre gist ra vi mo duo me nų ba zė je.
Gy vū nų ženk li ni mu už sii man tis vet. gy-dy to jas Da rius Žie me lis sa kė, jog per me tus į jį kreip da vo si apie 20–30 gy vū nų šei mi-nin kų, no rin čių, kad jų au gin ti niai bū tų pa-ženk lin ti poo di ne mik ros che ma.
– Dau giau sia tai bū da vo į už sie nį iš-vyks tan tys žmo nės, ku rių gy vū nams rei-kė da vo vi so je ES ga lio jan čių pa sų, taip pat tie, ku rie gy vū nus par duo da vo į už sie nį, – aiš ki no ve te ri na ras.
Pa ženk lin ti au gin ti niai bu vo re gist ruo-ja mi Smul kių gy vū nų aso cia ci jos re gist re, ta čiau vien įra šy mas į re gist rą kai nuo da vo 10 eu rų. O su su ma vus vak ci nos, pa čios mik-
ros che mos, au gin ti nio pa so kai ną ir ve te ri-na ri jos gy dy to jo dar bo įkai nį su si da ry da vo apie 30 eu rų su ma.
Da bar, kaip tei gia ve te ri na ri jos gy dy to-jai, pa slau ga tu rė tų at pig ti ir vi sa pro ce dū-ra kai nuos apie 15 eu rų.
Nu ma ty tos bau dosJau da bar aiš ku, kad įgy ven din ti pri va-
lo mą gy vū nų ženk li ni mo sis te mą ne bus pa pras ta. Sun ku pa ti kė ti, jog vi si gy ven to jai no riai ženk lins sa vo gy vū nė lius.
Ypač nau ją ja tvar ka ne pa ten kin ti kai-muo se gy ve nan tys žmo nės, ku rie tu ri net ir ne po vie ną au gin ti nį, yra ge ra šir diš kai pri glau dę kaž kie no iš na mų iš mes tų ir at-kly du sių šu nų ar ka čių. Tad ga li bū ti, kad ne no rė da mi mo kė ti mo kes čių kai ku rie šei mi nin kai sa vo au gin ti nius tie siog iš vys į gat ves.
Už ne pa ženk lin tus gy vū nus yra nu ma-ty tos bau dos ir jos, pa si bai gus pe rei na ma-jam lai ko tar piui, bus tai ko mos.
Tie sa, kaip atei ty je bus vyk do ma gy vū-nų ženk li ni mo kont ro lė, dar nė ra aiš ku. VMVT spe cia lis tai tei gia, jog pa žei di mai tik-rai išaiš kės tiek per komp lek si nius pa tik ri-ni mus, tiek, pa vyz džiui, ki lus ko kiam nors in ci den tui.
– Jei jū sų šuo ar ka tė kaž ką ap dras kys ar ba ap kan džios, jei kai my nai pa si skųs dėl au gin ti nio ke lia mo triukš mo, bus pa tik rin-ta ir tai, ar gy vū nas pa žy mė tas ir ar vak ci-nuo tas nuo pa siut li gės. Ta čiau sa vi nin kai tu rė tų įžvelg ti ir ge rą ją pu sę: juk pa si kly-dus poo di ne mik ros che ma pa ženk lin tam šu niui ar ka tei ne kil tų pro ble mų gy vū ną iden ti fi kuo ti pa gal duo me nų ba zė je esan-čią in for ma ci ją ir grą žin ti šei mi nin kui, – tei gė G. Gvaz dai tis.
Pri va lo mai na mi nių gy vū nų re gist ra ci jai – il gas lai ko tar pis
Pa gal da bar ga lio jan čius įsta ty mus, iki 2017 me tų ba lan džio sa vi nin kai tu ri su ženk lin ti vi sus sa vo au gi na-mus šu nis, ka tes ir šeš kus. Autorės nuotr.
S
Savo temą galite pasiūlyti paskambinę tel. (8 342) 20 800
2016 m. sausio 12 d. 6
Redakcijos adresas: Vilniaus g. 23, 70142 Vilkaviškis „Santaka“ internete – www.santaka.info El. paštas: [email protected], [email protected]
KORESPONDENTAI:
REDAKTORĖ Dangyra APANAVIČIENĖ (savivalda, politika) – (8 342) 20 800, 8 699 46 962.
REDAKTORĖS PAVADUOTOJA Laima VABALIENĖ (kultūra, sportas) – (8 342) 20 801, 8 685 69 140.
Eglė KVIESULAITIENĖ (teisėsauga, medicina) (8 342) 20 802, 8 685 67 037,Eglė MIČIULIENĖ (jaunimo, aplinkosaugos temos) (8 342) 20 803, 8 685 69 150.Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ (verslas, interneto svetainė) (8 342) 20 804, 8 656 57 886,Andrius GRYGELAITIS (žemės ūkis, švietimas) (8 342) 20 806, 8 681 70 680,Renata VITKAUSKIENĖ (socialinės temos, religija) (8 342) 20 802, 8 685 21 442.
Elena SABALIAUSKIENĖ (stilistė-korektorė) (8 342) 20 806, 8 685 69 144.Vida DULSKIENĖ (finansininkė) (8 342) 20 807, 8 685 69 145.Ramūnas JASULAITIS (skelbimai), tel./faks. (8 342) 20 805, 8 685 17 286.Lijana DULSKYTĖ (dizainerė-maketuotoja) (8 342) 20 804, 8 656 53 432.
Leidėjas – UAB „Santakos laikraštis“Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjųasociacijos narys.Laikraštis įsteigtas 1945 m., reorganizuotas 1990 m.;išeina antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais.Spausdino „Media Regionalne Sp. z. o. o.“ spaustuvė.Ofsetinė spauda, 2 sp. l. Ind. 67305, SL 083
Tiražas – 5160 egz.Redakcijos darbo laikas: 8–17 val., pietų pertrauka –12–13 val. Šeštadieniais ir sekmadieniais nedirbame.
IŠSPRENDĘ KRYŽIAŽODĮ SUŽINOSITE ŽODĮ, KURĮ REIKIA ĮRAŠYTI PAŽYMĖTUOSE LANGELIUOSE.
Teisingas sausio 5 d. spausdinto kryžiažodžio atsakymas – GRAFIKAS. Atsakymai. Vertikaliai: Apaks. Grumas. Aligatoriai. „Bison“. Usis. Sudurs. „Žas“. Ėmėsi. Bis. Volas. Ibis. MTS. Simpson. Aeu. Klasinis. Delčia. Alovė. Osetinas. Horizontaliai: Sūdė. Drabužiai. Ulisas. Melo. Misis. Agos. Viskio. San. Obolas. Sėlina. Atokumas. Sat. Dės. Ili. Abipus. „Manon“. Rimteiva. Skris. Susės.
s
Sudarė Danutė ŠULCAITĖ
KRYŽIAŽODIS
Pa si kei tė vai ra vi mo mo kyk lų tei kia mų mo ky mo pa slau gų ap mo kes ti ni mo PVM tvar kaPraė ju sių me tų gruo džio mė ne-sį Vals ty bi nė mo kes čių ins pek-ci ja pa skel bė Pri dė ti nės ver tės mo kes čio (to liau – PVM) įsta-ty mo ko men ta ro pa kei ti mus, ak tua lius vai ra vi mo mo ky mo pa slau gas tei kian tiems mo kes-čių mo kė to jams.Pa kei ti muo se nu sta ty ta, kad vai ra vi mo mo-ky mo pa slau gos pro fe si niu mo ky mu lai ko-mos tik to kiu at ve ju, jei ap lin ky bių vi su ma lei džia da ry ti iš va dą, jog šis mo ky mas yra skir tas pro fe si nėms ži nioms įgy ti ar ba at-nau jin ti, t. y. A, B ir BE ka te go ri jų vai ra vi mo kur sai as me niui rei ka lin gi tam, kad jis ga-lė tų už siim ti sa vo pro fe si ja (pvz., po li ci jos po sky ris siun čia dar buo to ją į vai ra vi mo mo-ky mo kur sus įgy ti A ka te go ri ją, kad šis ga lė-tų pa tru liuo ti mo to cik lu, ar ba dar bo bir ža į vai ra vi mo mo ky mo kur sus siun čia dar bo bir žo je už si re gist ra vu sį as me nį įsi gy ti B ka-te go ri ją, ku ri rei ka lin ga įdar bi nant as me nį pi cos iš ve žio to ju).
Pro fe si nis mo ky mas pa gal PVM įsta ty-mą yra neap mo kes ti na mas PVM, to dėl vai-ra vi mo mo ky mo pa slau gos, ati tin kan čios pir miau iš var dy tas są ly gas, PVM yra neap-mo kes ti na mos (iki pa kei ti mo bu vo aiš ki na-ma, jog vi sais at ve jais B ka te go ri jos vai ra vi-mo mo ky mo pa slau gos lai ko mos pro fe si niu mo ky mu ir PVM neap mo kes ti na mos).
Atk rei pia me dė me sį, kad ju ri di niai as me nys, tei kian tys vai ra vi mo mo ky mų pa slau gas, pri ski ria mas pro fe si niam mo-ky mui ir neap mo kes ti na mas PVM, pri va lo tu rė ti įro dy mus, jog tei kia mų vai ra vi mo mo ky mo pa slau gų tiks las – su teik ti ži nių, rei ka lin gų pro fe si jai. To kiais įro dy mais ga-lė tų bū ti, pa vyz džiui, su si ta ri mai tarp įmo-nės ir vai ra vi mo mo ky mo pa slau gų tei kė jų dėl A, B ir BE ka te go ri jų vai ruo to jų ren gi-mo, vai ra vi mo įstai gų PVM są skai tų fak tū-rų iš ra šy mas įmo nėms ir pan.
Tuo at ve ju, kai B ir BE vai ra vi mo mo-ky mo pa slau gos pra dė tos teik ti ir už jas iš da lies ar vi siš kai ap mo kė ta ar ba ku rių tei-ki mas įfor min tas iš ra šy to mis PVM są skai-to mis fak tū ro mis iki mi nė to PVM įsta ty mo straips nio ko men ta ro pa skel bi mo, šios pa-
slau gos yra PVM neap mo kes ti na mos.„Jei pa gal pa skelb tas nau jas PVM įsta-
ty mo ko men ta ro nuo sta tas vai ra vi mo mo-kyk lų tei kia mos B ir BE ka te go ri jų mo ky mo pa slau gos ne be ga li bū ti lai ko mos pro fe si-nio mo ky mo pa slau go mis ir tu ri bū ti ap-mo kes tin tos PVM, joms tu ri bū ti tai ko mas stan dar ti nis PVM ta ri fas (21 pro c.)“, – sa kė Ma ri jam po lės ap skri ties vals ty bi nės mo kes-čių ins pek ci jos vir ši nin kė Dai va Ba niu lie-nė, pa žy mė da ma, kad mo kes čių mo kė to jai pre kių ir pa slau gų, skir tų PVM ap mo kes ti-na moms vai ra vi mo mo ky mo pa slau goms teik ti, pir ki mo PVM tu ri tei sę įtrauk ti į PVM at skai tą.
Dau giau in for ma ci jos apie ap mo kes ti ni-mą PVM ir pa tį PVM įsta ty mo ko men ta rą su iš sa miais paaiš ki ni mais bei konk re čiais pa vyz džiais ra si te kon sul ta ci nė je mo kes čių in for ma ci jos duo me nų ba zė je (http://mic.vmi.lt). Kon sul ta ci jas te le fo nu 1882 tei kia Mo kes čių in for ma ci jos cent ro kon sul tan tai. Te le fo nu 1882 tei kia mos kon sul ta ci jos įra šo-mos ir yra ly gia ver tės ra šy ti nėms.
Ma ri jam po lės ap skri ties vals ty bi nės mo kes čių ins pek ci jos inf.
Užsk. 137
Tė vy neiAr ga lė tum ką nors pa da ryt dėl Tė vy nės?Ryž tis gel bėt ją nuo tan kų ar ug nies,Ap gint nuo me lo, ap gau lės, pa ty čių,Nu va lyt nuo vei do pur vą ir spjū vius.
Ar no rė tum nu šluos tyt jai siel var to aša ras,Dėl jos pra ras ti drau gus ir ar ti muo sius,Ką tik pra žy du sią mei lę, tūks tan čius vil čių?Suk lupt ir pra virk ti...
Dvi de šimt pen ke ri me tai su lais ve šir dy.Ne ga liu aš likt abe jin ga Tė vy nei.Ras kim ke lius, ku rie į skaus mą ir bai su mus ne grą žin tų,Bran gin kim tą žo dį LIE TU VA.
„Aš ne te kau sa vo la še lių“, – skun džia si Lie tu va,Ta ry tum žie das ry to dan gui, ne te ku siam sa vo žvaigž džių...
Ge nė BE REN TIE NĖ1991 m. sau sio įvy kių da ly vė
Lie tu vos pa štas iš lei do pa što ženk-lą 25-osioms tra giš kų jų Sau sio 13-osios įvy kių me ti nėms pa mi nė ti. Jį su kū rė dai li nin kas Do man tas Vil džiū nas.
„Šis pa što ženk las iš lei džia-mas sau sio 13 die nos iš va ka rė se, kaip tik tuo me tu, kai prieš 25-erius me tus be gink liai, bet su si-tel kę Lie tu vos žmo nės su ge bė jo ap gin ti sa vo ša lies Lais vę ir Nep-
rik lau so my bę, ne bi jo da mi dėl to paau ko ti sa vo gy vy bių. Net ru kus po vi są pa sau lį pa skli sian tis pa-što ženk las dar syk pri mins, kad net ir ma žos tau tos lais vės sie kis bei vie ny bės dva sia ge ba su telk ti žmo nes di de liems žyg dar biams“, – tei gia Lie tu vos pa što Paš to ženk-lų lei dy bos de par ta men to va do-vas Er vi nas Vaiš no ras.
„San ta kos“ inf.
Tau tos lais vės sie kį pri mins pa što ženk las
2016 m. sausio 12 d.
„Santaką“ galite skaityti ir internete – www.santaka.infoskelbimai / reklama / 7
2 kambarių butą Aušros g., Vilkaviškyje (IV a., 50 m²).Tel. 8 685 69 145. 5583
AUDI 80 (1986 m. gruodžio mėn., 1,6 l, dyzelis, TA, draudimas).Tel. 8 655 07 784. 118
Darbinį arklį, traktorių T-40.Tel. 8 605 61 936. 136
Pigiai – paršelius.Tel. 8 639 13 671. 122
Paršelius Vištytyje.Tel. 8 620 22 380. 123
Pigiai – sausas skaldytas beržines malkas, stambias visiškai sausas alksnines supjautas ir nesupjautas atraižas (pakais), smulkias atraižas prakurams (sausos). Atveža nemokamai. Tel.: 8 612 63 938, 8 637 76 992. 490
Akcija! Pigiau nerasite! Sausas skaldytas arba kaladėmis berži-nes, alksnines malkas, stambias supjautas ir nesupjautas atraižas (pakais) bei smulkias atraižas prakurams (sausos). Pastoviems klientams taikomos nuolaidos. Atveža nemokamai. Tel.: 8 683 08 661, 8 612 63 938. 2397
Rusišką vakuuminį siurblį, žiedus nuotekų šuliniui.Tel. 8 609 72 967. 130
Bet kokį traktorių ir priekabą (gali būti sugedę).Tel. 8 639 81 052. 5135
Traktorių MTZ arba T40, T25, traktorinę priekabą. Tel. 8 691 57 155. 1118
Įvairių markių automobilius. Gali būti ir nevažiuojantys. Atsiskaito iš karto. Tel. 8 678 11 415. 80
Automobilį (gali būti su defektu). Tel. 8 691 57 155. 1117
Brangiausiai – automobilius. Gali būti su defektais, daužti, be TA.Tel. 8 643 05 264. 5
Kviečius, miežius, kvietrugius. Pasiima, atsiskaito iš karto.Tel. 8 614 24 950. 116
UAB „Galvijų centras“ – veršelius nuo 2 savaičių. Moka 6–21 proc. PVM. Atsiskaito iš karto. Tel.: 8 613 46 947, 8 655 20 645. 117
Ovidijaus Balčiūno individuali įmonė brangiai – veršelius. Pasiima patys. Sveria elektro-ninėmis svarstyklėmis. Moka 6 ir 21 proc. PVM priedus. Atsiskaito iš karto. Tel. 8 686 46 230. 219
PARDUODA
ĮVAIRŪS
Žmogus – tik žemės svečias ir turi jis sugrįžt namo. Bet kaip sunku išleisti jį į kelią, kuriuo negrįžta niekas atgalios..Nuoširdžiai užjaučiame Eleną Bulvaitienę ir Vitą Kasiulį dėl brangios sesers mirties.Biliūnų kaimo gyventojai Užsk. 127
Kaip paguost, nuramint? Kaip tą skausmą paimt? Kaip Jo šypseną Jums sugrąžint? Imam gėlą širdin ir dalijam perpus – gal maža dalele ji lengvesnė Jums bus...Nuoširdžiai užjaučiame Laimutę Skauminienę ir jos šeimą dėl mylimo vyro-tėčio-senelio mirties. L. ir V. Štrimaičiai, V. Blažaitienė 132
UŽJAUČIAME
PERKA
♦ Pramonės g. 13, Vilkaviškis (buvusio konservų fabriko
teritorijoje, centriniai vartai). Tel.: (8 342) 51 512, 8 687 35 487.
Anglys, durpiųbriketai
♦ Vištyčio g. 48, Kybartai(šalia prekybos centro „Norfa“,
kuro bazės teritorijoje). Tel.: (8 342) 30 130, 8 615 25 562. ♦ Vysk. A. Karoso g. 13,
Vilkaviškis (prie buvusio techninės apžiūros centro).
Tel.: (8 342) 69 266, 8 615 72 060.
A
IŠSIM
OKĖT
INAI
RA
UB VILKDA
U
ABVILKDARA
A
Užsk. 1285
Tei kia ma iš vals ty bės biu dže tofi nan suo ja ma tei si nė pa gal ba Informuojame,kadVilkaviškiorajonosavivaldybėsadministracijojeyrateikiamanemokamapirminėteisinėpagalba.SavivaldybėsgyventojamsnemokamąpirminęteisinępagalbateikiaJuridinioskyriausvyriausiasis specialistasArūnasSakalauskas, 210kab., S.Nėriesg.1,Vilkaviškis.Tel.pasiteirauti–(8342)60039(konsultacijostelefonuneteikiamos).
Teisinė pirminė pagalba teikiama kiekvieną darbo dieną:pirmadieniais–ketvirtadieniais–nuo8iki17val.,penktadieniais–nuo8iki15.45val.(visomisdienomispietųpertrauka–nuo12iki12.45val.).
Sa vi val dy bės ad mi nist ra ci jaUžsk. 4347
Užsk. 2
UAB „Sūduvos galvijai“
brangiai perka galvijus, moka pagal skerdeną arba gyvąjį svorį. Sveria vietoje.
Atsiskaito iš karto.Perveža galvijus.Tel.: 8 620 35 000
(„Omnitel“), 8 614 44 299 („Bitė“),
8 613 79 515 („Tele2“). Užsk. 7
Pilviškių sandėliuose parduodame akmens anglis, medžio pjuvenų granules, baltarusiškus bei medžio
durpių briketus. Tel. 8 620 44 940.
Užsk. 52
UAB „Galvijų eksportas“ brangiai – pienu girdomus buliukus ir telyčaites, belgų mėlynuosius veršelius. Moka 6 ir 21 proc. PVM priedus. Sveria elektroninėmis svarstyklėmis. Pasiima patys. Atsiskaito iš karto. Tel. 8 646 81 037. 7763
Įmonė tiesiogiai – galvijus aukš-čiausiomis ŽŪKB „Krekenavos mėsa“ supirkimo kainomis. Tel. 8 613 79 515. 876
Firma brangiai – pienu girdomus 2–8 savaičių 50–90 kg buliukus ir telyčaites, belgų mėlynuosius veršelius. Moka PVM priedus. Pasiima patys. Atsiskaito iš karto. Tel. 8 612 34 503. 219
Brangiai – karves, bulius, telyčias. Sveria. Moka priedus. Atsiskaito iš karto. Tel. 8 615 28 106. 3552
UAB „Galvex“ brangiai – pienu girdomus mėsinius juodmargius, belgų mėlynuosius buliukus ir telyčaites. Moka 6 ir 21 proc. PVM priedus. Atsiskaito iš karto. Greitai pasiima. Tel. 8 699 75 181. 36
Nuolat – dideles riebias kiaules, bekonus ir paršavedes.Tel. 8 685 17 817. 121
Lenkijos mėsos kombinatas LUNIEWSCY tiesiogiai iš ūkininkų ir ŽŪB – galvijus (minimalus kiekis – 20–25 vnt.). Reikalingi galvijų pasai ir veterinarijos sertifikatas. Kainos sutartinės.Tel. 8 698 48 384. 69
Dirbanti moteris išsinuomotų 1–2 kambarių butą Vilkaviškyje.Tel. 8 689 84 214. 128
Išnuomoja dviašę priekabą automobiliams vežti. Tel.: 8 656 58 172, 8 658 23 781. 119
Parduoda dalimis AUDI B4 (1995 m., 1,9 l, TDI), VW PASSAT CARAVAN TDI (1999 m., 1,9 l, 81 kW), du VW PASSAT B5 (1998 m., 1,9 l, TDI, 66 kW ir 1,8 l, sedanai), VW GOLF IV (1999 m., 1,4 l, hečbekas ir 1,9 l, TDI), VW BORA (1999 m., 1,6 l ir 1,9 l, TDI), VW SHARAN TDI (1998 m., 1,9 l), AUDI A6 CARAVAN TDI (2000 m., 2,5 l), AUDI A4 CARAVAN TDI (1998 m., 1,9 l, sedanas), AUDI C4 (1992 m., 2,8 l, benzinas), AUDI B4 TDI (1995 m., 1,9 l), AUDI 100 C4 TDI (1994 m., 2,5 l, 85 kW), VW GOLF V TDI (2005 m., 2 l), VW TOURAN TDI (2006 m., 2 l), VW PASSAT (1991 m.). Perka automobilius ardyti.Tel. 8 657 39 339. 6299
Greitai bei kokybiškai gamina ir įstato nerūdijančio plieno įdėklus į paprastus ir pristatomus apšiltintus kaminus. Tel.: 8 610 85 100, 8 634 64 490. 3480
Reikalinga melžėja ir gyvulių prižiūrėtojas. Apgyvendina.Tel. 8 655 28 527. 46
Reikalingas traktorininkas-šaltkalvis.Tel. 8 655 19 560. 105
Nuolat siūlome patikimą darbą rimtiems žmonėms sandėliuose Vokietijoje (krovėjams, krautuvo vairuotojams, prekių surinkėjams, padėklų remontininkams). Uždarbis nuo 8,50 Eur už val., suteikiamas geras būstas (yra internetas). Jokių įdarbinimo mokesčių. Tel. 8 666 11 127. 5053
Siūlo gerai apmokamą darbą patyrusiems automobilvežių vairuotojams. Nemokančius dirbti automobilvežiu apmokome. Tel. 8 686 72 239 (nuo 8 iki 18 val.). 94
Siūlo darbą merginoms, moterims (valyti privačius namus Anglijoje, Maidstono mieste). Darbas legalus, nuolatinis, ilgalaikis, jokio įdarbinimo mokesčio, jokios apgaulės. Reikalingos darbščios, vikrios, sąžiningos, atsakingos moterys, kurios tikrai nori dirbti ir turėti nuolatinį darbą. Anglų kalba nebūtina, vairuotojo pažymėjimas – privalumas. Amžius – nuo 35 metų. Atlyginimas 6,70 £ per val. Darbo valandų skaičius per savaitę – 40–50 val. Padeda susitvarkyti dokumentus ir susirasti gyvenamąją vietą. Telefonas pasiteirauti: +447538 486671. 120
Pervynioja elektros variklius K. Donelaičio g. 8, Marijampolėje.Tel. 8 699 44 507. 124
Palankiomis sąlygomis suteiktų paskolą iki 10 000 Eur su užstatu. Daugiau informacijos tel. 8 671 04 362. 126
Kalvarijoje organizuojami A, B, BE, C, CE kategorijų vairuotojų, TR1, TR2, SZ traktorininkų, SKM keturračių vairuotojų mokymo kursai. Keičia seno pavyzdžio traktorininko pažymėjimus į naujus. Registracija į kursus sausio 16 d., 10 val. Tel.: (8 343) 21 847, 8 650 41 400, 8 699 88 498, 8 670 72 210. 47
Patyręs kolektyvas atlieka visus vidaus apdailos darbus: dažo, montuoja gipkartonio plokštes, klijuoja plyteles, įstato duris, aptaiso angokraščius ir kita.Tel. 8 633 54 681. 135
Mergina ieško darbo.Tel. 8 654 18 737. 139
44 metų vyriškis ieško darbo.Tel. 8 644 94 674. 138
Vyras ieško darbo pas ūkininką.Tel. 8 639 89 935. 131
Užsk. 134
„San ta kos“ laik raš čio re dak ci jo je ir „Rek la mos gi do“ at sto vy bė je prii ma mi skel bi mai į šiuos laik raš čius:
„Su val kie tį“ (Ma ri jam po lė),
„Gy ve ni mą“ (Prie nai ir Birš to nas)
bei „Aly taus nau jie nas“.Redakcijos telefonai pasiteirauti: (8 342) 20 805, 8 605 19 464.
Parduoda durpių briketus, akmens
anglis (taip pat sufasuotas po
25 kg) Vilkaviškio geležinkelio stotyje.
Tel.: (8 342) 52 218, 8 614 45 410. Užsk. 35
Savo temą galite pasiūlyti paskambinę tel. (8 342) 20 800
2016 m. sausio 12 d. 8 / įvairenybės
Šaltukas ir obuolį nubarstė sidabru.Birutės NENĖNIENĖS nuotr.
S
Ant ra die nį ne to li Lie tu vos slinks pie ti nio cik lo no cent ras, vėl at ne šian tis snie go. Šį-kart, ti kė ti na, jo teks ir Su val ki jai. Die ną vė jas pa si suks iš šiau rės, šiau rės va ka rų, jo gū siai vie to mis sieks 15–18 m/s. Tem pe-ra tū ra vi są pa rą lai ky sis apie 3–8 laips nius šal čio.
Tre čia die nį dar daug kur pa snigs, bet jau ne taip gau siai. Vie to mis pus tys. Pūs stip ro kas šiau rės va ka rų, va ka rų vė jas. Oro tem pe ra tū ra to liau kris. Nak tį nu ma-to mas 7–12, die ną – 5–10 laips nių šal tis.
Snie go bus dau giau
Kab le lis ar šauk tu kas?Po ant raš ti nio krei pi nio svei ki ni muo se, laiš kuo se vie ni de da kab le lį, ki ti šauk tu ką. Kaip ge riau? Šauk tu kas ge riau tin ka ne gu kab le lis. Ko dėl? Krei pi nys, ku riuo pra de da-mas teks tas, kar tu yra ir jo ant raš tė.
Ant raš ti nis krei pi nys skir tas ne tik pir ma-jam sa ki niui, bet ir vi sam teks tui, vi sam jo tu ri niui. Kai skai to me, pa vyz džiui, svei ki ni-mą, po ant raš ti nio krei pi nio vi suo met da ro-me pau zę. Ją ir ge riau sia reikš ti šauk tu ko ženk lu.
Pir mą jį teks to žo dį, sa vai me su pran ta ma, tu ri me ra šy ti di džią ja rai de.
KALBOS PATARIMAI
Sau sio 13-oji –Lais vės gy nė jų die na
DIENOS
Sausio 12 d. Cezaras, Cezarė, Cezarijus, Eigailas, Eigailė, Ernestas, Lingailė, Vaigeda
Sausio 13 d. Dargaudas, Dargenė, Dargenis, Dargė, Dargilas, Iva, Ivas, Iveta
s
s
VARDINĖS
Sau sio 15 d., 19 val., Vil ka viš kio pa ra pi jos na muo se bus ro do mas fil mas „Ar tu ti ki?“ Įė ji mas – ne mo-ka mas.
Kol vyks sean sas, de ka na to šei-mos cent ro sa va no riai užims vai-kus, bus ga li ma pa si rink ti kny gų krikš čio niš kos li te ra tū ros bib lio te-kė lė je.
s
Sau sio 15 d., 18 val., Ky bar tų kul tū-ros cent re Kny gos teat ras pri sta tys spek tak lį „Pra ban gos“.
Sau sio 22 d., 19 val., Klau su čių bend-ruo me nės na muo se – mi nia tiū rų ko-me di ja „Abs ti nen to pa gi rios“.
Vai dins ak to riai Ra mū nas Ši mu-kaus kas ir Ar tū ras Or laus kas.
Bi lie to kai na 5 Eur. Bi lie tus ga li-ma įsi gy ti se niū ni jo je.
s
s
KAS? KUR? KA DA?
18 44 21 03 26 29 23 46 40 47 27 58 28 64 12 69 53 57 49 07 63 34 71 59 13 52 60 72 32 56 35 67 51 14 62 10 33 04 (keturi kampai, eilutė, įstrižainės) 16 48 74 31 02 43 22 73 11 (visa lentelė).
Papildomi prizai: 036*687, 035*480, 037*777, 009*358 – pakvietimas į TV studiją; 0087061 – automobilis „Nissan Note“; 0404235 – automobilis „Renault Captur“; 0436450 – 4000 Eur; 0461390 – 500 Eur.
Laimėjimai: visa lentelė – 130 822 €, įstrižainės – 17 €, eilutė – 1,50 €, keturi kampai – 1 €.
TELELOTO Lošimas Nr. 1031. Data: 2016-01-10.
ŠIANDIEN
Saulė tekėjo
Saulė leisis
Dienos trukmė
Ožiaragis (12 22–01 21)
Jaunatis iki sausio 15 d.
3 mėnulio diena
08:3716:1707:40
Pir me ny bė se – ko vos dėl vie tų at krin ta mo sio se var žy bo seAnd rius GRY GE LAI TIS
Praė ju sį sa vait ga lį Vil ka viš kio krep ši nio pir me ny bė se „San-ta kos“ laik raš čio tau rėms lai mė ti bu vo su žais ti dar sep ty ni su si ti ki mai. Ar tė jant at krin ta mo sioms var žy boms, kiek vie na per ga lė – itin svar-bi, to dėl dau gu mo je dvi ko vų vi rė at kak lios ko vos iki pa sku-ti nių se kun džių.
Iš sau go jo šan susTre jos rung ty nės su žais tos aukš čiau-
sio je ly go je. Pui kiai pir me ny bes pra dė-jęs šios ly gos de biu tan tas „Per las“ pa ty-rė du ap mau džius pra lai mė ji mus, ir tai su ma ži no ga li my bes pa tek ti į pus fi na lį. Iš pra džių ši eki pa tik 70:73 nu si lei do „Ti-ta no“ spor ti nin kams, o vė liau 58:60 pra-lai mė jo „Gra žiš kiams“. Pas ta rie siems ši per ga lė iš sau go jo vil tis pa tek ti tarp ke tu rių stip riau sių pir me ny bių ko man-dų. Kad taip at si tik tų, gra žiš kie čiams ki tą sa vait ga lį rei kia nu ga lė ti „Ti ta ną“.
Dar vie no je aukš čiau sios ly gos dvi ko-vo je „Dub le riai“ kiek ne ti kė tai leng vai 78:50 su triuš ki no eki pos „Gru pi nis pir ki-mas.lt“ krep ši nin kus.
B ly go je ne di de lę staig me ną pa tei kė „SM 98“ ko man da, 69:58 įvei ku si ke tu rie-se rung ty nes bai gu sius „Au tok lu bo“ spor ti-nin kus. Tris kė li nius kaip ly gūs su ly giais ko vo ję Bart nin kų „Si med vos“ žai dė jai vis dėl to bu vo pri vers ti 58:76 nu si leis ti la biau pa ty ru siems „Gi žų“ krep ši nin kams.
C ly go je už tik rin tą per ga lę šven tė „Vie-ny bė“, 101:64 nu ga lė ju si vi sas ga li my bes į pus fi na lį pa tek ti pra ra du sį „Mat lau kį“. Vie tą tarp ke tu rių ge riau sių C ly gos eki pų už si tik ri no „Vi kom pa“, sun kio je dvi ko vo je 72:66 pa lau žu si SK „Su val kas“.
Ge riau si žai dė jaiRe zul ta ty viau siai sa vait ga lį rung ty nia-
vo 34 tšk. įme tęs ir pen kis ka muo lius pe rė-męs Ado mas Kli ma šaus kas („Vi kom pa“). Pui kiai ko vo jo ir „Vie ny bės“ due tas Do vy-das Pet rai tis (31 tšk.) bei Taut vy das Kat ke-vi čius (28 tšk.). Ne daug nuo jų at si li ko 26 tšk. pel nęs Eval das Čer niaus kas („Per las“) ir dviem ma žiau su rin kęs Min dau gas Žiu-rins kas („Si med va“). Po 22 tšk. įme tė Ka-ro lis Ja su lai tis („Ti ta nas“), Ne ri jus Bur ba
(„Gi žai“) bei Ed vi nas Sa ka taus kas („Vie ny-bė“). Pas ta ra sis žai dė jas taip pat at ko vo jo 13 at šo ku sių bei pe rė mė 7 ka muo lius.
Po 21 tšk. sa vait ga lį pel nė Po vi las An-čiu kai tis („Gra žiš kiai“), Gin ta ras Vait kus („Dub le riai“) bei Mi kas Klo va („SM 98“). Jis taip pat pe rė mė 7 ka muo lius, at li ko 6 re zul ta ty vius per da vi mus, ta čiau su kly do net 10 sy kių.
Re zul ta ty viai žai dė ir po 19 tšk. įme tė Žy gi man tas Va si liaus kas („Ti ta nas“) bei De nas Mar čiu lai tis („Gi žai“). Ne daug nuo jų at si li ko ir po 18 tšk. su rin kę „Vi kom pos“ na rys Graž vy das Bie liū nas (17 atk. kam.), „Si med vos“ gy nė jas Min dau gas Kliuč ni-kas, „Au tok lu bo“ žai dė jas Ta das Žal kaus-kas (5 pe rim ti ka muo liai) bei SK „Su val-kas“ aukš taū gis Min dau gas Gied rai tis (10 atk. kam.).
Net ke tu ri žai dė jai įme tė po 17 tšk. Tai pa da rė Žy gi man tas Sna bai tis („Au tok lu-bas“), Klau di jus Vols kis („SM 98“), Gin ta-ras Bro ke vi čius (SK „Su val kas“) bei Val das Mor ke vi čius („Dub le riai“). Pas ta ra sis krep-ši nin kas taip pat at ko vo jo 16 ka muo lių. 16 tšk. įme tė Min dau gas Pet raus kas („Mat lau-kys“).
Išs kir ti niai bu vo Juo zo Mi liaus („Per-las“) pa si ro dy mai. Jis per dve jas rung ty-nes įme tė 30 tšk. ir at ko vo jo 27 at šo ku sius ka muo lius. Jo eki pos drau gas Ša rū nas Rad-
vi naus kas per du su si ti ki mus at ko vo jo net 29 ka muo lius.
Be jau mi nė tų žai dė jų, ge riau siai dėl ka muo lių ko vo jo „Mat lau kio“ at sto vas Ra-mū nas Tu mo sa (14), „Per lo“ eki pos na rys Gied rius Ba čins kas (13), „Gi žų“ krep ši nin-kas Ge di mi nas Za jan kaus kas (12), SK „Su-val kas“ aukš taū gis Ed ga ras Kur se vi čius, „Au tok lu bo“ vi du rio puo lė jas Lu kas Pi li-pa vi čius (11) bei „Mat lau kio“ spor ti nin kas Min dau gas Kas pa ra vi čius (11).
Pau lius Lie pi nai tis („Dub le riai“) at li ko 8 re zul ta ty vius per da vi mus, An ta nas Ba-gu šins kas („Gi žai“) pe rė mė 7 ka muo lius, Vy tau tas Stoč kus („Gra žiš kiai“) tai pa da rė 5 kar tus, o Ne ri jus Du nai tis („Vi kom pa“) blo ka vo 4 var žo vų me ti mus.
Pir me ny bių tvar ka raš tisSa vait ga lį Vil ka viš kio Sa lo mė jos Nė-
ries pa grin di nė je mo kyk lo je bus su žais tos dar sep ty ne rios rung ty nės.
Šeš ta die nį, 14 val., į aikš tę iš bėgs „SM 98“ ir „Si med va“, 15.40 val. var žy sis „Ti ta-nas“ ir „Gra žiš kiai“, 17.20 val. žais „Bruk li-nas“ ir „Vie ny bė“, o 19 val. „Viš ty tis“ su si-tiks su „TNT“.
Sek ma die nį, 10.40 val., rung ty niaus „Vi kom pa“ ir „Vie ny bė“, 12.20 val. – „Mat-lau kys“ ir SK „Su val kas“, o 14 val. – „Mė gė-jai“ ir „Ro be da“.
Įvei ku si SK „Su val kas“ žai dė jus (rau do na ap ran ga), „Vi kom pa“ už si tik ri no vie-tą C ly gos pus fi na ly je. Au to riaus nuo tr.
S
ORAI -3 / -12
Pra si de da ju bi lie ji nės – 40-osios – Ky-bar tų mies to krep ši nio pir me ny bės. 26-ąjį kar tą jos vyks bu vu sio mo kyk los di rek to riaus A. Ža ko at mi ni mo tau rei lai mė ti.
No rą da ly vau ti pir me ny bė se pa reiš-kė aš tuo nios ko man dos. Prie sen bu vių „Ro be dos“, „Mat lau kio“, „Gud kai mio“, „Ke tur kai mio“, „Si med vos“ (bu vu si „Bart nin kų“ ko man da) po ke le rių me tų per trau kos pri si jun gė „Mė gė jai“, „Žai-bas“ ir nau jo kai „TNT“ iš Gi žų.
Pir me ny bių rung ty nės pra si dės sau-sio 15 d., penk ta die nį. 18 val. žais „Ke-tur kai mis“ ir „TNT“, 19.30 val. – „Ro be-da“ ir „Si med va“.
Ki tą penk ta die nį, sau sio 22 d., 18 val., rung ty niaus „Gud kai mis“ ir „Mė-gė jai“, 19.30 val. – „Mat lau kys“ ir „Žai-bas“.
Juo zas MU RI NASVyr. tei sė jas
Ky bar tų mies to krep ši nio pir me ny bės
