Upload
others
View
0
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
VILNIAUS TECHNOLOGIJŲ MOKYMO CENTRO 2019-2020 MOKSLO METŲ
VYKDOMŲ PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS
___________________________________________________________________________________
I 2019–2020 m. m. vykdomų programų įgyvendinimo planas
2
PATVIRTINTA
Vilniaus technologijų mokymo centro
direktoriaus 2019-09-02 įsakymu Nr.V1–330
VILNIAUS TECHNOLOGIJŲ MOKYMO CENTRO
2019–2020 MOKSLO METŲ
VYKDOMŲ PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Vilniaus technologijų mokymo centro (toliau – Centro) 2019–2020 mokslo metų
vykdomų programų įgyvendinimo planas reglamentuoja vidurinio ugdymo, pirminio ir tęstinio
profesinio mokymo ir su šiomis programomis susijusių neformaliojo švietimo programų įgyvendinimą
Centre.
2. Centro vykdomų programų įgyvendinimo plano tikslai:
2.1. apibrėžti Centre įgyvendinamų ugdymo programų vykdymo bendruosius reikalavimus;
2.2. formuoti ugdymo turinį ir organizuoti ugdymo procesą taip, kad kiekvienas
besimokantysis pasiektų kuo geresnius ugdymosi rezultatus ir įgytų mokymuisi visą gyvenimą būtinų
bendrųjų, dalykinių, profesinių kompetencijų.
3. Centro vykdomų programų įgyvendinimo planą rengia direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 12
d. įsakymu Nr. V1-323 sudaryta darbo grupė (bendrojo ugdymo, profesinio mokymo, pagalbos
mokiniui ir savivaldos atstovai).
4. Centro vykdomų programų įgyvendinimo planas parengtas vadovaujantis:
4.1. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. balandžio 15 d.
įsakymu Nr. V-417 patvirtintais 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio
ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais;
4.2. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. rugpjūčio 22 d.
įsakymu Nr. V-929 patvirtintais 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų bendraisiais profesinio
mokymo planais;
4.3. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. V-
479 patvirtintu formaliojo profesinio mokymo tvarkos aprašu.
5. Centro vykdomų programų įgyvendinimo plane vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos
Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme ir kituose švietimą
reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.
II SKYRIUS
2019–2020 M. M. ĮGYVENDINAMOS PROFESINIO MOKYMO PROGRAMOS
6. Centre 2019–2020 mokslo metais mokymas organizuojamas pagal šias profesinio
mokymo programas:
6.1. profesinio mokymo programos asmenims, turintiems pagrindinį išsilavinimą, kartu su
vidurinio ugdymo programa:
6.1.1. Automobilių kėbulų remontininko
6.1.2. Finansinių paslaugų teikėjo (modulinė)
6.1.3. Logisto ekspeditoriaus (modulinė)
___________________________________________________________________________________
I 2019–2020 m. m. vykdomų programų įgyvendinimo planas
3
6.1.4. Automatinių sistemų eksploatavimo mechatronikos (modulinė)
6.1.5. Energetinių sistemų elektroniko
6.1.6. Žiniatinklio programuotojo (modulinė)
6.1.7. Kompiuterinio projektavimo operatoriaus
6.1.8. Kompiuterinio projektavimo operatoriaus (modulinė)
6.1.9. Kompiuterinės įrangos derintojo (modulinė)
6.2. profesinio mokymo programos asmenims, turintiems vidurinį išsilavinimą ar
baigusiems vidurinio ugdymo programą (pirminio mokymo):
6.2.1. Apskaitininko ir kasininko (modulinė)
6.2.2. Kompiuterinės įrangos derintojo (modulinė)
6.2.3. Sekretoriaus (modulinė)
6.2.4. Vizualinės reklamos gamintojo (modulinė)
6.2.5. Multimedijos paslaugų teikėjo (modulinė)
6.2.6. Finansinių paslaugų teikėjo (modulinė)
6.2.7. Automatinių sistemų eksploatavimo mechatronikos (modulinė)
6.2.8. Elektriko (modulinė)
6.2.9. Java programuotojo (modulinė)
6.2.10. Žiniatinklio programuotojo (modulinė)
6.3. profesinio mokymo programos asmenims, turintiems kvalifikaciją (tęstinio mokymo):
6.3.1. Kompiuterinės įrangos derintojo (modulinė)
6.3.2. Sekretoriaus (modulinė)
6.3.3. Multimedijos paslaugų teikėjo (modulinė)
6.3.4. Automatinių sistemų eksploatavimo mechatronikos (modulinė)
6.3.5. Elektriko (modulinė)
6.3.6. Java programuotojo (modulinė)
6.3.7. Žiniatinklio programuotojo (modulinė)
6.3.8. .NET programuotojo (modulinė)
6.4. profesinio mokymo programos asmenims, turintiems pagrindinį išsilavinimą:
6.4.1. Metalo apdirbimo staklininko (modulinė pirminio mokymo)
6.4.2. Metalo apdirbimo staklininko (modulinė tęstinio mokymo).
7. 2019–2020 mokslo metais baigiamas nemodulinių profesinio mokymo programų, skirtų
asmenims, turintiems pagrindinį išsilavinimą, įgyvendinimas.
8. Įgyvendinamų modulinių profesinio mokymo programų apimtis matuojama kreditais:
8.1. pirminio profesinio mokymo programų – 60 kreditų, 90 kreditų ar 110 kreditų;
8.2. tęstinio profesinio mokymo programų – 50 kreditų, 70 kreditų ar 90 kreditų.
9. Pirminio profesinio mokymo 60 kreditų apimties modulinė profesinio mokymo programa
asmenims, turintiems vidurinį išsilavinimą, įgyvendinama per vienerius mokslo metus, 90 kreditų – per
1,5 m. m., 110 kreditų – per 2 mokslo metus.
10. Kartu su vidurinio ugdymo programa įgyvendinamoms modulinėms programoms vykdyti
skiriamas laikas: 60 kreditų – 2 m. m. ir 3 mėn., 90 kreditų – 2 m. m. ir 7 mėn.
11. Vadovaujantis 2018-08-24 švietimo ir mokslo ministrės raštu Nr. SR-3627 „Dėl tęstinio
mokymo organizavimo“, siekiant besimokantiems ir dirbantiems asmenims sudaryti sąlygas ir mokytis,
ir dirbti, mažinant mokymosi krūvį per dieną, tęstinio profesinio mokymo modulines programas
siūloma įgyvendinti ilgesnį laiką - per tą patį laiką, kaip ir pirminio profesinio mokymo programų
___________________________________________________________________________________
I 2019–2020 m. m. vykdomų programų įgyvendinimo planas
4
trukmė. Mokiniams pageidaujant, 50 kreditų apimties modulinė profesinio mokymo programa
įgyvendinama per 8 mėn., 70 kreditų – per 1 m. m. ir 2 mėn., 90 kreditų - per 1,5 m. m.
III SKYRIUS
MOKYMO, INDIVIDUALIŲJŲ IR TEMINIŲ PLANŲ RENGIMAS
12. 2019–2020 mokslo metais mokymas vykdomas pagal atskirų grupių mokymo planus,
aprobuotus metodinių grupių ir Mokytojų tarybos sekcijų posėdžiuose, ir patvirtintus Centro
direktoriaus įsakymu.
13. Mokymo planas rengiamas visai profesinio mokymo programai įgyvendinti, kai asmenys
siekia įgyti kvalifikaciją, mokydamiesi nuosekliai be mokymosi pertraukų (išskyrus suteiktas
akademines atostogas). Atskirų grupių mokymo planus rengia skyrių vedėjai su metodinėmis grupėmis
ir pavaduotojas ugdymui.
14. Dalykui/moduliui skiriamos valandos pirmiesiems, antriesiems ir tretiesiems metams
mokymo planuose paskirstomos pagal profesinio mokymo programai, dalyko/modulio programai ir
grupei skirtą pamokų skaičių vadovaujantis 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų bendrųjų
pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų ir profesinio mokymo planų lentelėmis. Mokymo planuose
nurodomas dalykų ar privalomųjų ir pasirenkamųjų modulių (išskyrus atvejus, kai pasirenkamųjų
modulių profesinio mokymo programoje nėra) įgyvendinimo seka.
15. Mokymo planų įgyvendinimas gali būti derinamas su darbdavių, socialinių partnerių
poreikiais.
16. Siekiant individualizuoti ugdymą ir optimizuoti mokymosi krūvius vidurinio ugdymo
programą besimokantiems mokiniams, sudaromi mokinių individualūs ugdymo planai. Mokinio
individualus ugdymo planas – mokinio, besimokančio pagal vidurinio ugdymo programą, pasirinkti
mokytis per dvejus metus dalykai, dalykų kursai ir moduliai.
17. Mokinio individualaus ugdymo plano formą pateikia bendrojo ugdymo (gimnazijos)
skyriaus vedėjas.
18. Mokinio individualų ugdymo planą, suderintą su mokyklos galimybėmis, sau rengia
kiekvienas mokinys, besimokantis pagal vidurinio ugdymo programą. Individualių ugdymo planų
sudarymo klausimais konsultuoja direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr.V1-341 paskirti
asmenys.
19. Ankstesnio mokymosi pasiekimai įskaitomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo
ir mokslo ministro 2008 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. ISAK-72 (Lietuvos Respublikos švietimo ir
mokslo ministro 2018 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. V-643 redakcija) ankstesnio mokymosi pasiekimų
įskaitymo tvarkos aprašu.
20. Mokytojo parengtas dalyko, dalyko modulio ar pasirenkamojo dalyko programas aptaria
metodinė grupė, aprobuoja metodinė taryba ir tvirtina direktorius iki rugsėjo 6 dienos.
21. Pagal parengtas valstybines programas ar patvirtintas, pritaikytas profesinio mokymo,
pasirenkamų dalykų, dalykų modulių mokymo programas, mokytojas rengia ilgalaikį teminį planą.
22. Dalykų teminiai planai rengiami vadovaujantis Centro direktoriaus 2013 m. balandžio 30
d. įsakymu Nr.V1-107 patvirtintu Teminių planų rengimo tvarkos aprašu, modulių – vadovaujantis
2017 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. V1-11 patvirtintu Modulinių profesinio mokymo programų modulių
teminių planų rengimo tvarkos aprašu.
23. 2019–2020 mokslo metų teminiai planai rengiami metams, aprobuojami metodinėje
grupėje ir derinami su skyriaus vedėju; teminius planus tvirtina direktoriaus pavaduotojas ugdymui iki
2019 m. rugsėjo 20 dienos. Modulių, kurių mokymas prasideda nuo II pusm., teminiai planai gali būti
teikiami tvirtinti iki 2021 m. sausio 17 d.
___________________________________________________________________________________
I 2019–2020 m. m. vykdomų programų įgyvendinimo planas
5
IV SKYRIUS
ĮGYVENDINAMŲ PROFESINIO MOKYMO PROGRAMŲ GRUPIŲ, POGRUPIŲ
FORMAVIMAS
24. Esant mokinių skaičiui grupėje mažesniam nei bazinis mokinių skaičius (15 mokinių),
formuojami pogrupiai ar/ir jungtinės grupės.
25. Siekiant racionalaus mokinio krepšelio lėšų naudojimo, mokymas jungtinėse ar pogrupių
grupėse organizuojamas bendruosius profesijos mokymo ir vidurinio ugdymo dalykus mokantis kartu
su kitomis grupėmis ar laikinosiose grupėse, profesinio mokymo dalykus/modulius mokiniai mokosi
atskiruose pogrupiuose. Nesusidarius pogrupiui, formuojamos jungtinės skirtingų kursų, skirtingų
profesinio mokymo programų dalykų/modulių grupės. Išskirtiniais atvejais (kai grupėje lieka mažiau
kaip 10 mokinių) mokymas gali būti organizuojamas ir savarankišku būdu. Į jungtines grupes gali būti
jungiamos tos pačios kvalifikacijos ir to paties Lietuvos kvalifikacijų lygio pirminio (išskyrus
programas, įgyvendinamas kartu su bendrojo ugdymo programomis) ir tęstinio mokymo programos.
26. Mokytis nemodulinės tęstinio mokymo (darbo rinkos) programos ar modulio gali būti
priimtas ir vienas asmuo, jei vykdoma gimininga pirminio profesinio mokymo programa ir yra
galimybė integruoti mokymą.
27. Mokomoji grupė, kurioje yra daugiau kaip 20 mokinių, gali būti dalijama į du pogrupius
per pamokas:
27.1. praktinio mokymo arba praktinio mokymo, vykdomo kartu su teoriniu mokymu, kai
mokymo procese naudojama technologinė įranga ar įrengimai, kompiuterinė technika;
27.2. informacinių technologijų;
27.3. užsienio kalbos.
28. Vidurinio ugdymo mobiliosios (laikinosios) grupės sudaromos atsižvelgiant į mokinių
skaičių grupėje, jų poreikius, turimas lėšas, panaudojant dalykui skirtas valandas ir valandas pamokoms
mokinio poreikiams tenkinti.
29. Laikinoji grupė gali būti sudaroma, jei joje yra ne mažiau nei 5 mokiniai.
30. Laikinosios grupės:
30.1. sudaromos iš mokinių, pasirinkusių to paties kurso, to paties dalyko/modulio programą;
30.2. tos pačios ar skirtingų grupių mokinių, besimokančių pagal tą pačią ar kitą profesinio
mokymo programą;
31. Jei mokytis dalyką susidaro mažesnė nei nustatyto dydžio grupė, mokiniams sudaromos
sąlygos dalyką mokytis:
31.1. kitose šalia esančiose mokyklose ar kituose Centro skyriuose;
31.2. savarankiškai, skiriant konsultacijas (iki 15 proc. dalykui skirtų valandų).
V SKYRIUS
NEFORMALIOJO ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS
32. Ugdymo programų mokymo planų lentelėse numatytos neformaliojo švietimo valandos
skiriamos mokinių pasirinktoms saviraiškos programoms – meniniams, kalbiniams, sportiniams,
moksliniams, technologiniams, socialiniams, ekonominiams ir kitokiems mokinių gebėjimams bei
tautiniam tapatumui ugdyti sporto, sveikatos ugdymo, meninės raiškos, turizmo, gamtos, techninės
kūrybos ir kituose būreliuose, studijose, klubuose, kurių programos patvirtinamos iki rugsėjo 6 dienos.
33. Neformaliojo švietimo valandos paskirstomos siekiant maksimaliai tenkinti mokinių
poreikius, atsižvelgiant į grupių skaičių, neformaliojo švietimo organizavimo tradicijas Centro
skyriuose ir tikslingumą, turimas mokinio krepšelio lėšas ar skirtus biudžetinius asignavimus.
34. Minimalus mokinių skaičius neformaliojo švietimo grupėje – 10.
___________________________________________________________________________________
I 2019–2020 m. m. vykdomų programų įgyvendinimo planas
6
35. Minimalus neformaliojo švietimo būrelio programai skirtų valandų skaičius – 20,
maksimalus – 200.
36. Neformaliojo švietimo būreliai, studijos, klubai ir kt. mokiniams neprivalomi ir laisvai
pasirenkami iki rugsėjo 13 d. Į būrelį galima užsirašyti ir mokslo metų eigoje.
37. Neformaliojo švietimo veikla įrašoma į neformaliojo švietimo tvarkaraštį; neformaliojo
švietimo mokinių pasiekimai pažymiais nevertinami.
38. Mokinių pageidavimai dėl neformaliojo švietimo kitiems mokslo metams analizuojami
birželio mėnesį, naujai įstojusių mokinių – pirmąją rugsėjo savaitę.
39. 2019–2020 mokslo metais Centro skyriuose mokiniams siūlomos šios neformaliojo
švietimo programos:
Eil. Nr. Neformaliojo švietimo būrelio programos pavadinimas Būrelio vadovo v., pavardė
1. Tinklinio A. Česnokov; R. Šlikienė
2. Futbolo A. Česnokov
3. Krepšinio A. Česnokov; R. Šlikienė
4. Stalo teniso A. Česnokov
5. Suvirintojų S. Rodzevič
6. Techninės kūrybos R. Mešinis
7. Karjeros ugdymo G. Griniuvienė
8. Eksperimentinės automatikos V. Zelenkevič
9. Karjeros ugdymo I. Krupovič
10. Internetinių puslapių kūrimo T. Grabauskaitė
11. Saviraiškos V. Matulienė
12. Teatro V. Matulienė
13. Poezijos V. Matulienė
14. Keramikos V. Pukevičius
15. Chorinio/ Ansamblinio dainavimo R. Mitkus
16. Fotografijos R. Jokymaitytė
17. Žurnalistikos V. Gudeikaitė/ V. Račialienė
18. Karjeros ugdymo M. Puchova
19. Radijo A. Kavaliauskas
VI SKYRIUS
UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMAS
40. 2019–2020 mokslo metai pradedami rugsėjo 2 dieną.
41. Centre dirbama penkias dienas per savaitę: pirmadienį–penktadienį. Tęstinio mokymo
grupėms mokymas gali būti vykdomas ir šeštadieniais.
42. Mokslo metai skirstomi į du pusmečius.
43. 2019–2020 mokslo metais nustatomos šios pusmečių datos:
I pusmetis – 2019 m. rugsėjo 2 d. – 2020 m. vasario 7 d.
II pusmetis – 2020 m. vasario 10 d. – 2020 m. birželio 30 d. Punkto pakeitimai: Nr. V1-335, 2019-09-04:
43. 2019–2020 mokslo metais nustatomos šios pusmečių datos: I pusmetis – 2019 m. rugsėjo
2 d. – 2020 m. vasario 7 d., II pusmetis – 2020 m. vasario 10 d. – 2020 m. birželio 30 d., išskyrus JP-
19/1, JP-19/2, JP-19/3, PT-19/2, PT-19/3, ŽP-19/2, ŽP-19/3 grupes. Šioms grupėms dėl modulių
įgyvendinimo ypatumų ir moduliuose įgytų kompetencijų vertinimo nustatomos tokios pusmečių datos:
___________________________________________________________________________________
I 2019–2020 m. m. vykdomų programų įgyvendinimo planas
7
I pusmetis – 2019 m. rugsėjo 2 d. – 2020 m. vasario 29 d., II pusmetis – 2020 m. kovo 1 d. – 2020 m.
birželio 30 d..
44. Mokiniams per mokslo metus skiriamos atostogos:
Rudens atostogos 2019 m. spalio 28 d. – spalio 31 d.
Žiemos (Kalėdų) atostogos 2019 m. gruodžio 23 d. – 2020 m. sausio 3 d. Žiemos atostogos 2020 m. vasario 17 d. – vasario 21 d.
Pavasario (Velykų) atostogos 2020 m. balandžio 14 d. – balandžio 17 d.
Vasaros atostogos prasideda pasibaigus ugdymo procesui, numatytam mokymo
planuose, ir tęsiasi iki 2020-08-31
45. Baigiamojo kurso mokiniams ir vienerių mokslo metų trukmės mokymo programas
besimokantiems mokiniams, taip pat tęstino profesinio mokymo programas besimokantiems
mokiniams atostogos, išskyrus Kalėdų atostogas, gali būti neskiriamos. Kiekvienai grupei skiriamas
atostogas numato skyrių mokytojų tarybos sekcijos, atsižvelgdamos į grupių mokymosi ypatumus ir
mokymuisi reikiamą laiką, sprendimas derinamas su Centro taryba (savivaldos organu).
46. Pamokos pradedamos ne anksčiau kaip 8 valandą. Rekomenduojama atsižvelgiant į
mieste rytiniu metu susiformuojamas transporto spūstis, pamokas pradėti apie 9 val.
47. Pertraukų tarp pamokų trukmė – 10 minučių.
48. Ne vėliau kaip po 4 pamokų mokiniams skiriama 30 minučių ilgoji (pietų) pertrauka.
Rekomenduojama vykdant profesijos praktinius užsiėmimus, kurių metu užduotys trunka ilgiau nei
vieną pamoką, organizuoti dvi pamokas iš eilės be pertraukos, vėliau skiriant ilgesnę – 20 min. trukmės
– pertrauką.
49. Dirbantiems dienos metu asmenims, besimokantiems kitos kvalifikacijos asmenims
pageidaujant, pamokos pradedamos po pietų.
50. Centre pamokos vyksta pagal grafiką:
1. 8.00 – 8.45
2. 8.55 – 9.40
3. 9.50 – 10.35
4. 10.45 – 11.30
5. 12.00 – 12.45
6. 12.55 – 13.40
7. 13.50 – 14.35
8. 14.45 – 15.30
9. 16.00 – 16.45
10. 16.55 – 17.40
11. 17.50 – 18.35
12. 18.45 – 19.30
13. 19.40 – 20.25
Punkto pakeitimai: Nr. V1-335, 2019-09-04:
50. Centre pamokos vyksta pagal grafikus, kurie vadovaujantis higienos normomis nustatomi
kiekvienai grupei ir tvirtinami kartu su pamokų tvarkaraščiu pusmečiui.
51. Pamokos Centre vyksta pagal Centro direktoriaus patvirtintus tvarkaraščius. Tvarkaraštis
rengiamas pusmečiui. Pameistrystės būdu besimokančių mokinių tvarkaraštis gali būti rengiamas
trumpesniam laikui atsižvelgiant į modulių įgyvendinimo ypatumus.
52. Mokytojai dirba laikydamiesi pamokų tvarkaraščio ir nustatyto etatinio darbo krūvio.
53. Mokytojui dėl ligos, komandiruotės, kvalifikacijos tobulinimo, mokymosi atostogų,
dalyvavimo tarptautinėje projektinėje veikloje ar kitų svarbių priežasčių nedalyvaujant pamokoje,
pamokas vesti pavedama kitam to dalyko ar srities specialistui, arba pamokų tvarkaraštis skyriaus
vedėjo potvarkiu laikinai keičiamas.
54. Mokomieji užsiėmimai vedami lietuvių kalba (išskyrus užsienio ar kitos gimtosios kalbos
pamokas).
___________________________________________________________________________________
I 2019–2020 m. m. vykdomų programų įgyvendinimo planas
8
55. Esant 25 laipsniams šalčio ar žemesnei temperatūrai, taip pat 30 laipsnių karščio ar
aukštesnei temperatūrai, mokymas gali būti neorganizuojamas mokiniams iki 19 metų. Šios dienos
įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių.
56. Jei pamokos nevyko dėl šalčio, karščio, karantino ar stichinių nelaimių, dienyne žymimos
datos ir parašoma „Pamokos nevyko dėl ...“. Šiais atvejais teminis planas koreguojamas. Mokiniams,
neatvykusiems į mokyklą, mokymuisi reikalinga informacija skelbiama Centro ir skyrių interneto
svetainėse ir elektroniniame dienyne.
57. Į mokslo dienų skaičių įskaitomos šios dienos:
Gruodžio 24, 25, 26 d. (Kūčios, Kalėdos)
Kovo 11 d. (Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena)
Balandžio 13 d. (2 Velykų diena)
Gegužės 1 d. (Tarptautinė darbo diena)
Birželio 24 d. (Joninės)
Šiais atvejais taip pat koreguojamas teminis planas. Dienyne žymimos datos ir įrašoma „Šventinė
diena“.
58. Ugdymo procesas organizuojamas Centro atitinkamuose kabinetuose, dirbtuvėse,
laboratorijose. Nekontaktinio darbo valandos gali būti dirbamos nuotoliniu būdu vadovaujantis Centro
direktoriaus 2019 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V1-291 patvirtintu nuotolinio darbo Centre aprašu.
59. Mokomieji užsiėmimai, sudarius su socialiniai partneriais trišales profesinio mokymo
sutartis, organizuojami įmonėse šiais atvejais:
59.1. jei Centro mokomosiose patalpose nėra profesinės veiklos sričiai keliamiems
reikalavimams įgyti galimybių;
59.2. jei materialinis aprūpinimas nebeatitinka šiuolaikinio mokslo ir technologijų lygio;
59.3. jei mokymas organizuojamas pameistrystės forma.
60. Profesinis mokymas organizuojamas mokykline ir pameistrystės forma.
61. 2019–2020 mokslo metais mokymas organizuojamas vadovaujantis Mokymosi pagal
formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo
organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu
Nr.V-1049:
61.1. grupinio mokymosi forma - kai tam tikram laikotarpiui sudarytos mokinių grupės
(laikinosios grupės) mokosi mokytojų mokomos;
61.2. pavienio mokymosi forma - kai tam tikrą laikotarpį mokinys mokosi individualiai
mokomas mokytojo, ar individualiai, periodiškai dalyvaudamas grupinėse ir (ar) individualiose
mokytojo konsultacijose.
62. Grupinio mokymosi forma įgyvendinama kasdieniu mokymo proceso organizavimo
būdu: mokiniai reguliariai pagal kasdieninį tvarkaraštį lanko mokyklą ir nuosekliai mokosi mokomi
mokytojų pagal vidurinio ugdymo ir/ar profesinio mokymo programas.
63. Pavienio mokymosi forma gali būti įgyvendinama savarankišku mokymo proceso
organizavimo būdu – mokinys savarankiškai mokosi pagal vidurinio ugdymo programas (visų dalykų,
atskirų dalykų ar jų modulių), profesinio mokymo programų modulių teorijos dalį. Savarankiškai
besimokantiems mokiniams mokytojai Centre teikia grupines ar individualias konsultacijas. Direktorius
skiria dalykų mokytojus mokiniams konsultuoti ir jų pasiekimams vertinti, tvirtina konsultacijų
grafikus. Dalyko mokytojas: rengia užduotis atsiskaitymams už mokomojo dalyko programos kursą,
suderinęs su mokiniu, skiria konsultacijas, vertina jo pasiekimus, išveda pusmečių ir metinius
įvertinimus.
64. Mokymosi forma ir mokymo proceso organizavimo būdas pasirenkamas bendru mokinio,
mokinio iki 18 m. tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokyklos vadovo sutarimu, atsižvelgus į mokinio
___________________________________________________________________________________
I 2019–2020 m. m. vykdomų programų įgyvendinimo planas
9
mokymosi poreikius, specialiuosius ugdymosi poreikius ir mokyklos galimybes organizuoti mokymo
procesą atitinkamu būdu. Nesant galimybės mokyti pageidaujamu mokymo proceso organizavimo
būdu, mokiniui padedama susirasti kitą mokyklą, užtikrinančią tokį būdą.
65. Kai mokinys dirba pagal jo siekiamą įgyti kvalifikaciją, mokiniui galima sudaryti
individualų mokymosi planą, teorinio mokymo laiką derinant prie mokinio darbo laiko. Praktinis
mokymas gali būti organizuojamas mokinio darbo vietoje, jei ji atitinka mokymo programos
reikalavimus. Sudarius trišalę sutartį, mokymas gali būti organizuojamas pameistrystės forma.
66. Individualioms mokinio, kuris mokosi pameistrystės mokymo forma, savarankiškai ar
nuotoliniu būdu (pavienio mokymosi forma), konsultacijoms skiriama iki 15 procentų profesinio
mokymo programai skirto laiko.
VII SKYRIUS
VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS
67. Vidurinis ugdymas Centre organizuojamas vadovaujantis Pradinio, pagrindinio ir
vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015
m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309 ir pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais
ugdymo planais.
68. Vidurinio ugdymo programa įgyvendinama vadovaujantis Vidurinio ugdymo
bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m.
vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269.
69. Mokiniai Centre bendrojo ugdymo dalykų neprivalo mokytis pagal išplėstinį dalyko
programos kursą. Mokiniai gali rinktis išplėstinius kursus neviršijant maksimalaus savaitinių valandų
skaičiaus, nepažeidžiant higienos normų, naudojant laisvai pasirinkto mokymo turinio valandas.
Rekomenduojama dalyko išplėstinį kursą rinktis mokiniams, kurių pagrindinio ugdymo dalyko
pasiekimų įvertinimo balas yra ne žemesnis kaip 6 balai. Atsižvelgiant į turimas mokymo lėšas,
mokiniai išplėstinio kurso programą gali mokytis kartu su bendrojo kurso programą besimokančiais
mokiniais, skiriant papildomas pamokas programų skirtumų mokymuisi.
70. Keisti savo individualųjį mokymo planą mokinys gali vadovaujantis Centro direktoriaus
2017 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. V1-5 patvirtinta Dalyko programos ar dalyko kurso keitimo tvarka.
71. Kito dalyko programą ar programos kursą mokinys gali rinktis atsiskaitęs (išlaikęs
įskaitą) iš to dalyko programos ar kurso, ar dalyko programos kursų skirtumų. Mokiniui, kuris mokysis
pagal bendrąjį dalyko programos kursą, įskaitos laikyti nereikia, jei jį tenkina turėtas to dalyko
išplėstinio kurso įvertinimas.
72. Mokytojų tarybos sprendimu:
72.1. mokiniai, lankantys ar baigę specializuotas valstybines ar savivaldybių dailės, muzikos,
meno ar sporto mokyklas, jiems raštiškai pageidaujant, gali privalomų atitinkamo dalyko pamokų
nelankyti, tačiau pusmečio ar metų pabaigoje privalo laikyti to dalyko įskaitą bei dalyvauti sporto
varžybose bei meno renginiuose. Dėl šių priežasčių atleisti nuo pamokų mokiniai, garantuojant jiems
saugumą, užsiima savarankiška veikla mokykloje – skaitykloje, bibliotekoje ir kt.
72.2. atleisti nuo kūno kultūros pamokų dėl ligos mokiniai dalyvauja pamokoje – stebi pamoką
ar žaidžia žaidimus, nereikalaujančius fizinių pastangų (šaškės, šachmatai ar kt.);
72.3. mokiniai, nepasiruošę kūno kultūros pamokai (be sportinės aprangos) dalyvauja
pamokoje – atlieka teorines, projektines kūno kultūros mokytojo parengtas užduotis, susijusias su
sveika gyvensena. Už atliktas užduotis mokiniai vertinami pažymiu.
72.4. jei pamokos, nuo kurių mokinys yra atleistas, yra pirmosios ar paskutinės, mokinys gali
jose nedalyvauti. Už mokinio saugumą atsako jo tėvai (globėjai, rūpintojai). Apie tai yra informuojami
mokinio tėvai.
___________________________________________________________________________________
I 2019–2020 m. m. vykdomų programų įgyvendinimo planas
10
73. Dalykų modulių ir pasirenkamųjų dalykų mokymui bei laikinosioms (mobiliosioms)
grupėms įvairiems moduliams ar pasirenkamiesiems dalykams mokytis panaudojamos mokinio laisvai
pasirinkto mokymo turinio valandos ir pamokos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, nedidinant
mokiniui nustatyto maksimalaus savaitinių pamokų skaičiaus.
74. Pasirenkamuosius dalykus, dalykų modulius iš siūlomųjų mokiniai renkasi laisvai.
75. 2019–2020 mokslo metais siūlomi šie dalykų moduliai:
75.1. Biologijos modulis „Organizmo funkcijos ir gyvybinė veikla“
75.2. Fizikos modulis „Matematinė fizikos kalba“
75.3. Matematikos modulis „Diferencialinis skaičiavimas“
75.4. Matematikos modulis „Lygtys ir nelygybės“
75.5. Biologijos modulis „Organizmų genetika, evoliucija ir įvairovė“
75.6. Matematikos modulis „Geometriniai kūnai“
75.7. Matematikos modulis „Išvestinė, tikimybės ir statistikos elementai“
75.8. Lietuvių kalbos modulis „Rašyba ir skyryba“
75.9. Istorijos modulis „Mokslo, technologijų ir technikos istorija“
75.10. Matematikos modulis „Finansų matematika“
75.11. Geografijos modulis „Lietuvos geografija“
75.12. Lietuvių kalbos modulis „Teksto samprata, analizė ir interpretavimas“
75.13. Matematikos modulis „Geometrijos plokščiosios figūros ir erdviniai kūnai“
75.14. Anglų kalbos modulis „English club“
75.15. Meninė raiška (dailė, teatras)
76. 2019–2020 mokslo metais siūlomos šios mokytojų parengtos pasirenkamųjų dalykų
programos:
76.1. Dizainas
76.2. Aktyvi sveika gyvensena
76.3. Suvirinimo technologijos
76.4. Neolimpinės sporto šakos
76.5. Internetinių puslapių kūrimas
76.6. Grafinio dizaino pagrindai
76.7. Maketavimo pagrindai
77. Mokiniams siūloma rinktis ir kitus dalykus, kurių programos yra patvirtintos švietimo ir
mokslo ministro, pvz.; teatrą, muziką, dailę, informacines technologijas, antrąją užsienio kalbą ir kt.
78. Pasirinkti dalykai ir moduliai mokiniui tampa privalomi. Mokinio pasirinktas dalykas
laikomas jo individualaus ugdymo plano dalyku.
79. Mokinio pasirinkto modulio programos įvertinimai įskaitomi į dalyko įvertinimą.
80. Pasirenkamojo dalyko ar dalyko modulio laikinoji (mobilioji) grupė atidaroma, jei joje
susirenka ne mažiau kaip 5 mokiniai.
81. 2019–2020 m. m. įgyvendinamos šios programos:
81.1. Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa, patvirtinta
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. V-941. Ši
programa įgyvendinama vadovaujantis 2019 m. balandžio 9 d. Centro direktoriaus įsakymu Nr. V1-
150 patvirtintu sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrosios programos vykdymo
tvarkos aprašu;
81.2. psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos programa „Savu keliu“ (įgyvendinama
„Saugios aplinkos mokykloje kūrimas II“ nacionalinio projekto lėšomis.)
81.3. Prevencinės programos integruojamos ir į ugdymo turinį: į ugdymo dalykus, grupių
vadovų, pagalbos mokiniui specialistų veiklą, popamokinę veiklą.
82. Ugdymo sričių dalykų mokymo organizavimas:
___________________________________________________________________________________
I 2019–2020 m. m. vykdomų programų įgyvendinimo planas
11
82.1. Dorinis ugdymas:
82.1.1. mokinys renkasi vieną dalyką – tikybą (katalikų, ortodoksų (stačiatikių), evangelikų
liuteronų, evangelikų reformatų, karaimų, žydų-judėjų) arba etiką. Dalykas pasirenkamas dvejiems
metams.
82.1.2. pasirinkę katalikų tikybą, mokiniai gali mokytis pagal dalyko modulius: katalikybė ir
pasaulio religijos, pašaukimai gyvenimui, Šventasis Raštas – gyvenimo kelionė arba religijos filosofija, meilė ir šeima;
82.1.3. mokiniai, pasirinkę etiką, gali mokytis filosofinės etikos, profesinės etikos, šeimos etikos,
etikos ir kino, bioetikos ir ekologinės etikos, etiketo ir kultūrų įvairovės modulius.
82.2. Kalbos:
82.2.1. 2019–2020 m. m. visi mokiniai mokosi lietuvių kalbos ir literatūros programą.
82.2.2. lietuvių kalbos išplėstiniu kursu mokoma ne daugiau kaip 25 mokinius vienoje grupėje;
82.2.3. mokiniams rekomenduojama rinktis tuos užsienio kalbų mokymosi kursus, kurie atitinka jų
užsienio kalbų pasiekimus - Europos Tarybos siūlomus A1 ir A2, B1 ir B2 kalbos mokėjimo lygius; 82.3. Gamtamokslinis ugdymas:
82.3.1. vidurinio ugdymo programoje mokiniai renkasi vieną iš gamtos mokslų – biologiją,
fiziką ar chemiją arba integruotą gamtos mokslų kursą, bet gali rinktis ir daugiau, nepažeisdami
valandų per savaitę skaičiaus limito;
82.3.2. Automatinių sistemų eksploatavimo mechatroniko mokymo programos mokiniams
siūloma mokytis fizikos.
82.4. Socialinis ugdymas:
82.4.1. vidurinio ugdymo programoje mokiniai renkasi vieną iš šių dalykų: istoriją,
geografiją arba integruotąjį istorijos ir geografijos mokslų kursą.
82.5. Meninis ugdymas:
82.5.1. vidurinio ugdymo programą besimokantiems mokiniams meninis ugdymas
neprivalomas;
82.5.2. Centre siūloma mokytis šiuos menų dalykus: dailę, dizainą, muziką, teatrą;
82.5.3. menų mokinio pasiekimai vertinami pažymiu;
82.5.4. meninė raiška integruojama į neformalųjį švietimą.
82.6. Fizinis ugdymas arba kūno formavimas:
82.6.1. šio dalyko pasiekimai vertinami pažymiu;
82.6.2. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams pamokos
organizuojamos taip: mokiniai dalyvauja pamokose kartu su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis
jiems skiriami pagal gydytojų rekomendacijas. Mokinių pasiekimai vertinami įskaita;
82.6.3. tėvų pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes už mokyklos ribų;
82.6.4. mokiniai, lankantys sporto mokyklas, bendru tėvų, dalyko mokytojo ir grupės vadovo
susitarimu bei mokytojų tarybos pritarimu gali būti atleisti nuo privalomų kūno kultūros arba kūno
formavimo pamokų ar jų dalies, atitinkančios pasirinktą sporto šaką, garantuojant mokinių saugumą.
Atsiskaitymo formą nustato mokytojų taryba;
82.6.5. mokiniai renkasi vieną iš galimų ugdymo plano variantų: fizinį ugdymą, kūno
formavimą, krepšinį, futbolą, tinklinį.
82.7. Technologijos:
82.7.1. Technologijų dalykas keičiamas profesinio mokymo programos dalykais ar iš modulių
sudarytos modulinės profesinio mokymo programos moduliu(-iais).
82.7.2. Dalykus, kurie įrašomi į brandos atestatą vietoj technologijų dalyko, nustato metodinės
grupės. 2018 m. suformuotoms grupėms nustatyti tokie technologijų dalykai, iš kurių ne mažiau kaip 1
įvertinimas įrašomas į brandos atestatą:
___________________________________________________________________________________
I 2019–2020 m. m. vykdomų programų įgyvendinimo planas
12
Mokymo programos pavadinimas Dalyko pavadinimas
Logisto ekspeditoriaus Ypatingų krovinių vežimas
Finansinių paslaugų teikėjo Draudimas
Žiniatinklio programuotojo Kompiuterių architektūra ir OS
Tinklapių kūrimas
Kompiuterinio projektavimo
operatoriaus
Statybinių konstrukcijų braižymas
Kompiuterinės įrangos derintojo IT sistemos ir produktai
Energetinių sistemų elektroniko
Elektros įrengimai ir instaliacijos
Elektrotechnikos pagrindai
Nuolatinės srovės mašinos
2019 m. formuojamoms grupėms nustatyti tokie technologijų dalykai, iš kurių ne mažiau kaip 1
įvertinimas įrašomas į brandos atestatą:
Mokymo programos pavadinimas Dalyko pavadinimas
Finansinių paslaugų teikėjo Draudimas
Kreditavimas
Žiniatinklio programuotojo Programavimo pagrindai
Tinklapių kūrimas
Kompiuterinio projektavimo
operatoriaus
Baldų ir interjero detalių braižymas
Grafinis dizainas
Kompiuterinės įrangos derintojo Kompiuterių įrangos aparatinė dalis
IT sistemos ir produktai
Automatinių sistemų eksploatavimo
mechatroniko
Loginių valdiklių programavimas
Mechaninių įrenginių montavimas ir derinimas
83. 11 – 12 kl. mokiniams organizuojama pažintinė, kultūrinė, meninė ir kūrybinė veikla
vadovaujantis Centro pažintinės, kultūrinės, meninės ir kūrybinės veiklos organizavimo tvarkos aprašu,
patvirtintu Centro direktoriaus 2019 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. V1-224. Mokiniui, kuris mokosi
pagal vidurinio ugdymo programą, pažintinė, kultūrinė, meninė, kūrybinė veikla yra privaloma
sudedamoji ugdymo proceso dalis.
84. Vadovaujantis bendraisiais ugdymo planais, rugsėjo mėn. nustatoma, kiek laiko (dienų,
pamokų) bus skiriama pažintinės, kultūrinės, meninės ir kūrybinės veiklos organizavimui mokslo metų
eigoje bei kokiu nuoseklumu ši veikla bus vykdoma.
85. Pažintinę ir kultūrinę veiklą gali organizuoti ir vykdyti grupių vadovai, dalykų/profesijos
mokytojai, pagalbos mokiniui specialistai.
VIII SKYRIUS
PROFESINIO MOKYMO PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS
86. Profesinį mokymą Centre sudaro:
86.1. profesijos teorinis mokymas, įgyvendinamas mokymo centre;
86.2. profesijos praktinis mokymas, kurį galima įgyvendinti tiek mokymo centre, tiek įmonėje
ar sektoriniuose praktinio mokymo centruose;
86.3. praktika/ baigiamasis modulis „Įvadas į darbo rinką“.
___________________________________________________________________________________
I 2019–2020 m. m. vykdomų programų įgyvendinimo planas
13
87. Teorinis mokymas yra neatsiejama profesinio mokymo dalis ir vykdomas kartu su
praktiniu profesijos mokymu.
88. Mokymo turinys atitinka į Studijų ir mokymo programų registrą įtrauktų profesinio
mokymo programų reikalavimus.
89. Profesinio mokymo turinys formuojamas dalykų (modulių) programose.
90. Dalykų (modulių) turinį nulemia suteikiama kvalifikacija; vienam dalykui (moduliui)
skiriama ne mažiau kaip 20 valandų, modulinėse programose – ne mažiau kaip 1 kreditas.
91. Modulinės programos 1 kreditui skiriamos 27 valandos, kurios paskirstomos taip:
91.1. pirmai kvalifikacijai įgyti skirtų modulinių programų kiekvieno modulio 1 kredito 22
valandos paskirstomos kontaktiniam darbui, konsultacijoms ir mokinio mokymosi pasiekimams
vertinti, o 5 valandas skiriamos mokinio savarankiškam darbui;
91.2. tęstinio profesinio mokymo modulinių programų kiekvieno modulio 1 kredito 18
valandų paskirstomos kontaktiniam darbui, konsultacijoms ir mokinio mokymosi pasiekimų vertinimui,
o 9 valandos skiriamos mokinio savarankiškam darbui.
92. Ugdant pirminio profesinio mokymo profesijai reikalingas kompetencijas, kartu ugdomi
mokinio bendrieji visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimai. Vienoje mokymo programoje
dirbantys mokytojai kartu sutaria ir sudaro bendrųjų gebėjimų ugdymo planą, paskirstydami valandas
moduliuose, kuris tvirtinamas su mokymo planu. Moduliuose integruojamų bendrųjų gebėjimų
ugdymui skiriama ne mažiau 10 procentų bendro modulinei programai skirto laiko.
93. Darbuotojų saugos ir sveikatos mokoma pagal Mokinių, besimokančių pagal pagrindinio
profesinio mokymo programas, darbuotojų saugos ir sveikatos programos aprašą, patvirtintą Lietuvos
Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. ISAK-1953 „Dėl Mokinių,
besimokančių pagal pagrindinio profesinio mokymo programas, darbuotojų saugos ir sveikatos
programos aprašo patvirtinimo“. Tęstinio mokymo modulinėse programose darbuotojų saugos ir
sveikatos mokymas integruojamas į modulius.
94. Civilinės saugos mokoma pagal Civilinės saugos mokymo programą profesinio mokymo
įstaigoms, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2001 m. lapkričio 8 d. įsakymu
Nr. 1497 „Dėl Civilinės saugos mokymo programos profesinio mokymo įstaigoms patvirtinimo“.
Modulinėse programose civilinės saugos mokymui skiriamas atskiras modulis. Civilinės saugos
mokymo programa neįgyvendinama vykdant tęstinio profesinio mokymo programas.
95. Profesinis orientavimas vykdomas vadovaujantis Profesinio orientavimo vykdymo
tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos
socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-1090/A1-314 „Dėl Profesinio
orientavimo vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir Ugdymo karjerai programa, patvirtinta Lietuvos
Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-72 „Dėl Ugdymo karjerai
programos patvirtinimo“. Ugdymas karjerai įgyvendinamas vykdant tiek pirminio, tiek modulines
tęstinio profesinio mokymo programas.
96. Atsižvelgiant į profesinio mokymo programos turinį, į ją gali būti integruojami
aplinkosauginio ugdymo, estetikos ir profesijos informacinių technologijų dalykai, o ugdymas karjerai
– į profesinį mokymą, nekeičiant bendros profesinio mokymo programos trukmės. Modulinėse
programose ugdymas karjerai ir verslumo ugdymas integruojami į modulius.
97. Praktiniam mokymui ir praktikai iš viso skiriama 60-70 proc. profesijos mokymui skirtų
valandų.
98. Praktika skiriama baigiamajame kurse. Modulinėse programose tam numatytas
baigiamasis modulis. Praktika atliekama baigus su praktika susijusius profesinio mokymo programos
dalykus/modulius ir mokiniui turint šių dalykų/modulių teigiamus pasiekimų vertinimus.
99. Prie baigiamojo modulio gali būti prijungta dalis praktiniam mokymui skirtų valandų.
___________________________________________________________________________________
I 2019–2020 m. m. vykdomų programų įgyvendinimo planas
14
100. Profesinis mokymas organizuojamas mokykline ir pameistrystės forma, vadovaujantis
Formaliojo profesinio mokymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. V-482 „Dėl Formaliojo profesinio mokymo tvarkos aprašo
patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. V-
479 redakcija).
101. Profesinį mokymą organizuojant pameistrystės forma, Centre įgyvendinama ne mažiau
kaip 20 proc. programos/modulio laiko.
102. Profesinio mokymo veiklos trukmė:
102.1. teorinio ir praktinio mokymo veiklos vieneto trukmė yra 45 minutės (viena akademinė
valanda). Praktinio mokymo veiklos, vykdomos darbo vietoje, vieneto trukmė gali būti 60 min.; tai turi
būti nustatoma profesinio mokymo sutartyje;
102.2. darbo vietoje vykdomos praktikos veiklos vieneto trukmė – 60 minučių;
102.3. praktikos arba realioje darbo vietoje vykdomo praktinio mokymo metu pertraukos gali
būti nustatomos, atsižvelgiant į įmonės, įstaigos, organizacijos darbo tvarkos taisykles ar kitus vidaus
darbo tvarką reglamentuojančius dokumentus.
103. Praktikos organizavimas:
103.1. Praktiką atlieka mokinys, kuris yra išklausęs su praktika susijusių profesinio mokymo
programos dalykų (modulių) kursą ir pasirengęs saugiai ją atlikti darbo vietoje. Įgyvendinant
modulines programas, mokymas darbo vietoje gali būti skiriamas baigus vieną ar kelis modulius ir
turint mokiniui patenkinamus jų mokymosi pasiekimų įvertinimus.
103.2. Įgyvendinant modulines programas, dalį modulio praktinio mokymo valandų galima
skirti praktikos organizavimui įmonėje ar sektorinių praktinio mokymo centrų bazėje.
103.3. 2019-2020 m. m. dalykinėse profesinio mokymo programose praktika mokiniams yra
ištisinė.
103.4. Praktika gali būti atliekama įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, ūkininko ūkyje, o nesant
galimybių, – Centro profesinio mokymo bazėje, taip pat sektoriniame praktinio mokymo centre.
Dirbantis mokinys praktiką gali atlikti savo darbo vietoje, atitinkančioje profesinio mokymo programos
nustatytus reikalavimus.
103.5. Praktikos vietose turi būti profesinio mokymo programos reikalavimus atitinkantys
technologiniai įrengimai, sukomplektuoti reikalingi ir tvarkingi darbo įrankiai, kitos technologinės
priemonės ir asmeninės apsaugos priemonės.
103.6. Už praktikos darbo vietoje organizavimą ir koordinavimą atsakingą darbuotoją (toliau –
praktikos koordinatorius) skiria įmonė, įstaiga, organizacija, ūkininkas arba kitas į praktiką priėmęs
fizinis asmuo, įsipareigojęs profesinio mokymo sutartyje organizuoti ir vykdyti praktiką.
103.7. Centras praktikai vadovauti skiria profesijos mokytoją (toliau – praktikos vadovas).
103.8. Praktikos vadovas parengia praktikos programą, pagal kurią mokiniui nustatomos
praktikos užduotys.
103.9. Mokiniai, prieš pradėdami darbus, instruktuojami, vadovaujantis Darbuotojų saugos ir
sveikatos instrukcijų rengimo ir darbuotojų, darbdavių susitarimu pasiųstų laikinam darbui į įmonę iš
kitos įmonės, instruktavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio
darbo inspektoriaus 2012 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-240 „Dėl Darbuotojų saugos ir sveikatos
instrukcijų rengimo ir darbuotojų, darbdavių susitarimu pasiųstų laikinam darbui į įmonę iš kitos
įmonės, instruktavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, jeigu mokymo metu naudojamasi techninėmis
priemonėmis (mašinomis, įrenginiais, aparatais, prietaisais, įrankiais, įtaisais). Išklausę instruktažą,
mokiniai pasirašo.
103.10. Mokinio praktikos rezultatus vertina praktikos koordinatorius pagal praktikos vadovo
pateiktas rekomendacijas, atitinkančias profesinio mokymo programą.
___________________________________________________________________________________
I 2019–2020 m. m. vykdomų programų įgyvendinimo planas
15
103.11. Nustačius, kad įmonė, įstaiga, organizacija, ūkininkas ar kitas fizinis asmuo pažeidžia
profesinio mokymo sutartyje numatytas sąlygas, sprendžiamas klausimas dėl kitos mokinio praktikos
atlikimo vietos skyrimo.
IX SKYRIUS
PASIEKIMŲ VERTINIMAS
104. Vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus vadovaujamasi Centro direktoriaus 2018 m.
gruodžio 28 d. įsakymu Nr. V1-481 patvirtintu Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo
centro mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašu. Tvarkos aprašas reglamentuoja
bendrojo ugdymo ir nemodulinių profesinio mokymo programų bendrąją vertinimo tvarką ugdymo
procese, vertinimo principus ir nuostatas, atsiskaitomuosius darbus, įvertinimų fiksavimą ir
informavimą.
105. Mokinių, kurie mokosi pagal modulines programas, mokymosi pasiekimai vertinami
vadovaujantis metodinių grupių nustatyta, su direktoriaus pavaduotoju ugdymui suderinta ir Centro
direktoriaus patvirtinta tvarka.
106. Ugdymo procese vertinami mokinių bendrieji ir dalyko gebėjimai. Mokinių pasiekimai
vertinami 10 balų vertinimo sistema, taip pat įrašais įskaityta, neįskaityta, atlikta, neatlikta, atleista.
107. I kurso mokiniai pirmąją mokymosi savaitę pažymiais nevertinami.
108. Centre dirbama pusmečiais. Nemodulinėse programose dalyko pusmečio įvertinimas yra
to pusmečio pažymių aritmetinis vidurkis. Ar metinis įvertinimas yra pusmečių įvertinimų aritmetinis
vidurkis, ar metinį įvertinimą lemia ir dalyko valandų skaičius per pusmetį, sprendžia mokytojas ir
metodinė grupė.
109. Grupių vadovai apie mokymosi sėkmingumą informuoja tėvus, globėjus individualiai ar
tėvų susirinkimų metų ne rečiau kaip kartą per pusmetį, vadovaujantis Centro nustatyta tėvų
informavimo tvarka. Mokinio tėvų neprivaloma informuoti, jei mokiniui yra daugiau kaip 21 m.
110. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas turi būti grindžiamas aiškiais, mokiniams
suprantamais kriterijais. Mokytojas vertinimo kriterijus aptaria su mokiniais ugdymo pradžioje.
111. Planuodamas ugdymo procesą, mokytojas planuoja ir vertinimą, siedamas jį su mokymosi
tikslais, atsižvelgdamas į mokinių mokymosi patirtį ir galias.
112. Vertinimo metodus ir formas mokytojai derina tarpusavyje, aptaria su mokiniais.
113. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas ugdymo procese grindžiamas jų mokymosi
eigos stebėjimu. Būtina laiku teikti informaciją (komentarus žodžiu ir raštu) apie tai, kas padaryta
gerai, ką reikia patobulinti, kaip tai atlikti, kad būtų pasiekti mokymosi uždaviniai pagal sutartus
kriterijus.
114. Pažymiu įvertinami mokinių pasiekimai baigus dalyko programos temą, skyrių, kitą
užbaigtą programos dalį, modulį. Rekomenduojama pažymiu vertinti kontrolines užduotis,
savarankiškus, projektinius, kūrybinius, laboratorinius ir kt. darbus, kai mokiniai parodo mokymo
programose numatomas žinias, supratimą, gebėjimus ir kompetencijas.
115. Jeigu mokinys:
115.1. neatliko numatytos vertinimo užduoties (kontrolinio darbo ar kt.), dalyko/modulio
mokytojas numato laiką, per kurį jis turi atsiskaityti, ir suteikia reikiamą mokymosi pagalbą, iki
mokiniui atsiskaitant. Jeigu mokinys ugdymo laikotarpiu per mokyklos numatytą laiką neatsiskaitė ir
nepademonstravo pasiekimų, numatytų ugdymo programose, jo pasiekimai prilyginami žemiausiam 10
balų sistemos įvertinimui „labai blogai“;
115.2. neatliko numatytu laiku vertinimo užduočių (kontrolinių darbų ir kt.) dėl svarbių,
pateisintų priežasčių (pavyzdžiui, ligos), ugdymo laikotarpio pabaigoje fiksuojamas įrašas „atleista“.
___________________________________________________________________________________
I 2019–2020 m. m. vykdomų programų įgyvendinimo planas
16
Tokiais atvejais mokiniams, sugrįžusiems į ugdymo procesą, turi būti suteikta reikiama mokymosi
pagalba.
116. Baigus vidurinio ugdymo programą, laikomi brandos egzaminai. Brandos egzaminai
organizuojami ir vykdomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro
patvirtinta Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarka.
117. Brandos egzaminus laiko vidurinio ugdymo programą baigę II kurso mokiniai, taip pat III
kurso mokiniai, nelaikę/ neišlaikę ankstesniais metais egzamino/ų.
118. Baigus profesinio mokymo programą mokinys įgyja teisę į asmens įgytų kompetencijų
vertinimą; vertinimą organizuoja licenciją turintis teikėjas.
119. Rekomenduojama prieš kompetencijų vertinimą ir brandos egzaminus mokinių grupėms
skirti ne mažiau kaip 4 val. konsultacijoms.
X SKYRIUS
MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIS
120. Mokinių pamokų tvarkaraštyje mokiniui neturi būti daugiau kaip trys „langai“ („langas“ –
vienos pamokos trukmės laisvo laiko tarpas tarp pamokų, neskaitant pietų pertraukai skirto laiko). Jei
pamokos prasideda ne nuo pirmos pamokos, prieš jas buvusios pamokos nelaikomos „langu“.
121. Mokiniams, kurie mokosi pagal pirminio profesinio mokymo programas, skirtas
pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą turintiems asmenims, per dieną negali būti daugiau kaip 8 pamokos.
122. Mokiniams, turintiems 18 metų, praktinio mokymo ir praktikos metu savaitinis krūvis gali
siekti 40 valandų.
123. Mokiniams per dieną gali būti skiriamas ne daugiau kaip vienas kontrolinis darbas. Apie
kontrolinį darbą mokiniai informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę. Kontroliniai darbai ne vėliau kaip
prieš savaitę pažymimi elektroniniame dienyne.
124. Kontroliniai darbai negali būti rašomi po mokinio ligos, iš kart po atostogų,
nerekomenduojami po šventinių dienų.
125. Atostogų laikotarpiui mokiniams namų darbai neskiriami.
126. Namų darbų skyrimą grupėje dirbantys mokytojai derina tarpusavyje. Mokiniams
skiriami namų darbai, kuriems atlikti reikia ne daugiau kaip 2,5 valandų per dieną.
XI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
127. Rekomenduojama:
127.1. taikyti ugdymo metodus, skatinančius aktyvų pažinimą bei veiklą, organizuoti dalykus
integruojančius projektinius darbus, pamokas, renginius.
127.2. turėti pagrečiui kelias to paties dalyko/modulio pamokas;
127.3. turėti pagrečiui integruotas kelių dalykų/modulių pamokas;
127.4. vesti pamokas netradicinėje aplinkoje, organizuoti išvykas;
127.5. pradedant ugdymo programą, mokinius supažindinti su Centro bibliotekos veikla,
išmokyti naudotis bibliotekos teikiamomis galimybėmis.
__________________________
___________________________________________________________________________________
I 2019–2020 m. m. vykdomų programų įgyvendinimo planas
17
APROBUOTA
Mokytojų tarybos 2019 m. rugpjūčio 30 d. posėdyje
(protokolas Nr. V9-2)
Centro tarybos (savivaldos organo) posėdyje
(2019-08-30 protokolas Nr. 1)