VILNIAUS UNIVERSITETO KAUNO HUMANITARINIO …2151000/2151000.pdf · 1.1 Elektros energijos rinka ir rinkų modeliai Elektros energija - ypatingas produktas, kurio negalima sandėliuoti,

VILNIAUS UNIVERSITETO

KAUNO HUMANITARINIO FAKULTETO

VERSLO EKONOMIKOS IR VADYBOS KATEDRA

Verslo administravimo studij programa

Kodas 62603S107

INDR IKNELYT

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

ELEKTROS RINKOS ATVRIMO LIETUVOJE TAKA ELEKTROS

KAINOMS

2010 Kaunas

2

VILNIAUS UNIVERSITETO

KAUNO HUMANITARINIO FAKULTETO

VERSLO EKONOMIKOS IR VADYBOS KATEDRA

INDR IKNELYT

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

ELEKTROS RINKOS ATVRIMO LIETUVOJE TAKA ELEKTROS

KAINOMS

Darbo vadovas Magistrantas

(paraas) (paraas)

Prof. D.treimikien teikimo data

Registracijos Nr.

2010 Kaunas

3

TURINYS

SANTRUMP SRAAS ........................................................................................................................... 4

PAVEIKSL SRAAS ............................................................................................................................. 5

LENTELI SRAAS ................................................................................................................................ 6

VADAS ......................................................................................................................................................... 7

1. ELEKTROS ENERGIJOS RINKOS ATVRIMO TEORINIS PAGRINDIMAS ......................... 10

1.1 Elektros energijos rinka ir rink modeliai .......................................................................................... 10

1.1.1 Elektros energijos rink modeliai ............................................................................................... 12

1.1.2 Elektros energijos rinkos liberalizavimas ................................................................................... 15

1.2 Reguliavimas elektros energijos rinkoje ............................................................................................ 22

1.3 Elektros energijos kainodara .............................................................................................................. 27

1.4. Elektros energijos rinkos atvrimo takos elektros energijos kainoms vertinimo modelis ............... 30

2. ELEKTROS ENERGIJOS SEKTORIAUS RINKOS ATVRIMO SITUACIJOS ANALIZ

ES IR LIETUVOJE ................................................................................................................................... 32

2.1 ES politika elektros energijos liberalizavimo srityje ......................................................................... 32

2.1.1 Pagrindini elektros energijos liberalizavimo ingsni gyvendinimas ES ................................ 33

2.1.2 Elektros direktyva ....................................................................................................................... 37

2.2 Lietuvos elektros energijos rinkos atvrimo gyvendinimas .............................................................. 40

2.2.1 Pagrindiniai liberalizavimo ingsniai ......................................................................................... 40

2.2.2 Elektros sektoriaus pokyiai nuo 2010 met .............................................................................. 48

2.2.3 Lietuvos elektros rinkos atvrimo gyvendinimo SSGG analiz ................................................ 52

2.3 Europos elektros energijos sektoriaus kain lyginamoji analiz ....................................................... 55

2.3.1 Europos elektros energijos sektoriaus atvert rink kain dinamika .......................................... 55

2.3.2 Lietuvos ir Skandinavijos ali elektros energijos kain palyginamoji analiz .......................... 57

3. LIETUVOS ELEKTROS ENERGIJOS RINKOS ATVRIMO TAKOS ELEKTROS

ENERGIJOS KAINOMS VERTINIMAS ............................................................................................... 62

3.1 Tyrimo metodika ................................................................................................................................ 62

3.2 Rinkos atvrimo takos elektros kainoms vertinimas ......................................................................... 64

3.3 Tyrimo rezultatai ir j apibendrinimas ............................................................................................... 69

IVADOS IR PASILYMAI .................................................................................................................... 77

SUMMARY ................................................................................................................................................. 79

LITERATROS SRAAS...................................................................................................................... 79

PRIEDAS 1 ................................................................................................................................................. 85

PRIEDAS 2 ................................................................................................................................................. 87

4

SANTRUMP SRAAS

BVP bendrasis vidaus produktas

ES Europos Sjunga

HHI koncentracijos matas, Herfindahl-Hirschman indeksas

IAE Ignalinos atomin elektrin

PSO perdavimo sistemos operatorius

PVM pridtins verts mokestis

SSGG stiprybi, silpnybi, galimybi ir grsmi analiz

SSO skirstymo sistemos operatorius

TSO tiekimo sistemos operatorius

TP treiosios alies prijimo principas

UCTE elektros perdavimo koordinavimo sjunga

VIAP vieuosius interesus atitinkanios paslaugos

VKEKK Valstybin Kain ir Energetikos Kontrols Komisija

5

PAVEIKSL SRAAS

1 pav. Esmins elektros kaip preks savybs ............................................................................................... 11

2 pav. Galimi elektros pramons organizavimo modeliai ............................................................................ 14

3 pav. Vienintelio pirkjo modelis ............................................................................................................... 18

4 pav. Konkurencijos didmeninje prekyboje modelis ................................................................................ 18

5 pav. Konkurencijos mameninje prekyboje modelis ............................................................................... 19

6 pav. Konkurencijos mameninje prekyboje modelio pranaumai ........................................................... 20

7 pav. Reformuoto elektros rinkos sektoriaus teikiama nauda ..................................................................... 21

8 pav. Elektros energijos rinkos atvrimo takos elektros energijos kainoms vertinimo modelis ............... 31

9 pav. Europos elektros energijos rink grups ........................................................................................... 33

10 pav. Rinkos koncentracija didmeninje elektros rinkoje, 2009m. (pagal HHI) ..................................... 35

11 pav. Lietuvos elektros kis po reorganizavimo ....................................................................................... 41

12 pav. Lietuvos elektros rinkos atvrimo eiga ............................................................................................ 42

13 pav.Elektros energijos kainos sudedamosios dalys ................................................................................. 43

14 pav. Elektros energijos kainos struktra, ct/kWh (2009 m.) ................................................................... 46

15 pav. AB Lietuvos energija iskaidymas ............................................................................................... 52

16 pav. Lietuvos elektros energetikos sistema ir pltros planai ................................................................... 54

17 pav. Vidutini elektros kain pramoniniams vartotojams dinamika ....................................................... 56

18 pav. Vidutini elektros kain buitiniams vartotojams dinamika ............................................................. 57

19 pav. Vidutini elektros kain pramoniniams vartotojams dinamika ....................................................... 59

20 pav. Vidutini elektros kain buitiniams vartotojams dinamika ............................................................. 60

21 pav. Tyrimo etapai (eiga) ........................................................................................................................ 63

22 pav. Esami ir planuojami elektros perdavimo pralaidumai Lietuv, MW ............................................ 65

23 pav. ali dalyvavimas suformuotuose rinkos scenarijuose ................................................................... 69

24 pav. Baltijos ali scenarijaus galima kaina ........................................................................................ 70

25 pav. Ryt scenarijaus galima kaina ..................................................................................................... 71

26 pav. Vakar scenarijaus galima kaina ................................................................................................. 72

27 pav. Piln jungi - Rusija scenarijaus galima kaina .......................................................................... 73

28 pav. Piln jungi scenarijaus galima kaina ........................................................................................ 74

29 pav. Scenarij suformuot palankiausi kain palyginimas ................................................................... 75

6

LENTELI SRAAS

1 lentel_Poreikius tenkinanti preks vert .................................................................................................. 11

2 lentel_Pagrindiniai elektros energijos rinkos dalyviai ............................................................................ 12

3 lentel_Svarbiausi ingsniai elektros reformoje ....................................................................................... 16

4 lentel_Rinkos modeli charakteristikos .................................................................................................. 21

5 lentel_Pagrindiniai skatinanio ir komandinio reguliavimo skirtumai ................................................... 25

6 lentel_Tinkl atskyrimas ES, 2008 m. .................................................................................................... 34

7 lentel_Rinkos atvrimas Europos Sjungoje ........................................................................................... 35

8 lentel_Kain reguliavimas ES valstybse, 2009 ..................................................................................... 36

9 lentel_Europos Sjungos Elektros Direktyvos ........................................................................................ 40

10 lentel_VST ir RST veiklos efektyvumo rodikli dinamika ................................................................... 47

11 lentel_LR elektros rinkos pltros planai nuo 2010 met ...................................................................... 49

12 lentel_Apsirpinimo elektros energija sprendim primimo modeliavimas ......................................... 49

13 lentel_Lietuvos elektros sektoriaus atvrimo gyvendinimo SSGG analiz ......................................... 53

14 lentel_Tyrimo organizavimas ................................................................................................................ 64

15 lentel_Galutini elektros poreiki Lietuvoje prognoz, MWh .............................................................. 65

16 lentel_Pagrindinio scenarijaus poreiki augimo ribos, MWh ............................................................... 66

17 lentel_Grynosios elektros gamybos prognoz, MWh ........................................................................... 66

18 lentel_Piko galiu prognoz, MW ........................................................................................................... 67

19 lentel_Prognozuojamos vidutins elektros gamybos kainos (2010-2020 m.), /MWh ......................... 67

20 lentel_Tyrimo scenarijai ........................................................................................................................ 68

21 lentel_Baltijos ali scenarijaus kainos modeliavimas ...................................................................... 70

22 lentel_Ryt scenarijaus kainos modeliavimas ................................................................................... 71

23 lentel_Vakar scenarijaus kainos modeliavimas ............................................................................... 72

24 lentel_Piln jungi - Rusija scenarijaus kainos modeliavimas ........................................................ 73

25 lentel_Piln jungi scenarijaus kainos modeliavimas ...................................................................... 74

26 lentel_Scenarij suformuot palankiausi kain palyginimas .............................................................. 75

7

VADAS

Temos aktualumas: Elektros energijos gamybos ir tiekimo versle rinkos veikimo slygos yra

labai svarbios. Elektros energija i prigimties yra monopolin veikla ir kaip taisykl, elektros energijos

tiekimo kompanijos yra monopolins. Nors energetika yra pakankamai specifin aka ir turi kitiems

produktams nebding bruo, ia, kaip ir kitose ekonomins veiklos ryse, veikia tokie patys

ekonomikos dsniai. Elektros energija yra ypa svarbus produktas visai alies ekonomikai ir

visuomenei.

Elektros energijos rinkoje veikia t pai motyv vedimi mons vieni, gaminantys,

tiekiantys, perduodantys ar parduodantys elektros energij, tikisi kuo daugiau udirbti i io verslo, kiti,

vartojantys elektros energij, nori kuo pigiau jos sigyti. Rinka sudaro slygas geriausiai suderinti

abiej ali norus, nes verslininkai, nordami privilioti kuo daugiau pirkj, priversti konkuruoti su

kitais, mainti kainas ir kelti savo veiklos efektyvum, o pirkjai turi galimyb pasirinkti geriausias

slygas silanius tiekjus, taip pat taupiau vartoti elektros energij. Apibendrintai galima teigti, jog

elektros sektoriaus liberalizavimo tikslas pasitelkus konkurencij, pagerinti io sektoriaus

efektyvum.

Kaip teigia mokslininkai (H. Nagayama, (2009);V. Stojkovic, (2005); R.tilinis (2005)ir kt.),

kad egzistuot konkurencin rinka reikia: kuo daugiau rinkos dalyvi, kuo j yra daugiau, tuo rinka

panaesn tobulos konkurencijos, nes nei pardavjai, nei pirkjai neturi galios savo naudai veikti

kainas; rinkos aptarnavimo sistemos, kuri yra vieta ir priemon rinkai efektyviai veikti; neturi bti

jimo rink ir ijimo i jos klii.

Problemos ityrimo lygis: Elektros energijos rinkos atvrimo teorinius aspektus analizuoja gana

daug mokslinink (M.Armstrong, D.Sappington, (2006); V. Stojkovic (2005); P. Joskow, (2003); D.

Newbery, (1999) A.Parait, (2001) ir kt.), pateikiama vairi liberalios rinkos kain formavimo

metodik, analizuojama atskir kainodaros metodik formavimo ypatumai (S.Borenstein, (2005),

(2006); S. P. Holland; E.T. Mansur, (2006); K.Indounas, G. J. Avlonitis, (2009); B.Bosco, L.Parisio,

M.Pelagatti, F.Baldi (2006); N.Haldrup, M.Nielsen, (2006); S.Braithwait, D. Hansen, M. O'Sheasy

(2007) ir kt.) literatroje gausu atlikt liberalizavimo studij atskir region ir ali rinkose (P.

Hogselius, A. Kaijser, (2010); H.J Bontrum, R.M. Marquardt, (2008); A. Tishler; C.K. Woo, (2007); A.

Singh, (2009); S. Tozzini, (2008); J.Ishii, J.Yan, (2004); T. Jasmab M.Pollit, (2005); W.Lise,

V.Linderhof, (2004) ir kt.), taiau btent rinkos atvrimo poveikio elektros energijos kainoms analizi

pasigendama, pastebimas trkumas atlikt studij btent apie tai, kaip tam tikro regiono ar alies

8

elektros energetikos sektoriaus kainas paveik jos rinkos liberalizavimas, ir reali prognozi apie

sektoriaus situacija.

Darbo tikslas: vertinti elektros energijos rinkos atvrimo Lietuvoje poveik elektros energijos

kainoms Lietuvoje.

Darbo objektas: elektros energijos rinka.

Darbo udaviniai:

1) pateikti elektros energijos rinkos atvrimo teorinius aspektus;

2) atlikti elektros energijos rinkos atvrimo Europos Sjungoje analiz;

3) atlikti elektros energijos rinkos atvrimo gyvendinimo Lietuvoje analiz;

4) inagrinti prekybos elektros energija Latvij, Estij, Rusij, Skandinavij ir Europos

Sjungos alis technins-ekonomins galimybs;

5) Sumodeliuoti galim vidutin liberalizuotos Lietuvos elektros energijos rinkos kain.

Darbe keliamos hipotezs:

1) Pagrindin - Lietuvos elektros rinkos atvrimas - elektros rinkos sukrimas ir integravimas

- sumains elektros energijos kainas Lietuvoje;

2) H1 - Lietuvoje realiai liberalizuoti elektros sektori yra sunku dl struktrini, politini

trukdi bei mao rinkos dalyvi skaiiaus;

3) H2 - Elektros energetikos sektoriaus liberalizavimas Europoje, sumaino energijos kainas

galutiniams vartotojams.

Darbo struktra: darbas sudarytas i trij dali. Pirmojoje darbo dalyje atliekamas elektros

energijos rinkos atvrimo teorinis pagrindimas: atskleidiami elektros energijos rinkos ypatumai,

apvelgiami vairi autori skiriami galimi elektros energijos rinkos modeliai, pateikta energetikos

reguliavimo esm ir svarba bei analizuojamos ir apibendrinamos skirtingos kainodaros formavimo

strategijos.

Antrojoje darbo dalyje atliekama elektros energijos sektoriaus analiz: pirmiausiai aptariama ES

politika elektros energijos rinkos atvrimo srityje, analizuojamos ES ileistos Elektros direktyvos, taip

pat analizuojama Lietuvos situacija elektros energijos rinkos atvrimo gyvendinimo aspektu, atliekama

Lietuvos ir Skandinavijos ali elektros energijos kain lyginamoji analiz, taip pat pateikiama

Europos elektros energijos kain dinamika, vertinus infliacij.

Treiojoje darbo dalyje atliekamas Lietuvos elektros energijos rinkos atvrimo poveikio elektros

energijos kainoms tyrimas. Pirmiausiai pateikiama tyrimo metodika, tada nagrinjama prekybos

elektros energija su Latvija, Estija, Rusija, Skandinavijos alimis ir Lenkija technins-ekonomins

9

galimybs, kuriami galimi bei tiktini prekybos scenarijai, modeliuojama tiktina liberalizuotos

Lietuvos elektros energijos rinkos kaina.

Darbo metodai: mokslins literatros, dokument, statistini duomen analiz, situacijos analiz,

scenarij krimas ir analiz.

Darbe naudoti literatros altiniai: raant darb buvo naudojamasi lietuvi bei usienio autori

moksliniais straipsniais, matematiniais-statistiniais duomenimis, statymais ir kt. dokumentais.

Teorin darbo reikm. Darbe atliekamas elektros energijos rinkos atvrimo teorinis

pagrindimas: apibendrinami vairi autori skiriami galimi elektros energijos rinkos organizavimo

modeliai, iskiriami ir analizuojami rinkos modeliai, kurie gali veikti liberalizuotoje elektros rinkoje,

pateikiama reguliavimo svarba elektros energijos rinkoje, iskiriamos ir apibendrinamos skirtingos

kainodaros formavimo strategijos.

Praktin darbo reikm. Darbe atliekamas Lietuvos elektros energijos rinkos atvrimo takos

elektros energijos kainoms tyrimas, nagrinjamos prekybos elektros energija su Latvija, Estija, Rusija,

Skandinavijos alimis ir Lenkija technins-ekonomins galimybs, kuriami galimi prekybos scenarijai

ir galiausiai sumodeliuojamos tiktinos liberalizuotos Lietuvos elektros energijos rinkos vidutins

elektros kainos variacijos.

Darbo apribojimai. Atliekant tyrim, skaiiuojama tik elektros gamybos (pirkimo i tiekjo)

kaina, netraukiant tolimesnius skaiiavimus perdavimo, paskirstymo ir tiekimo.

Darbo struktros paaikinimas: darb sudaro vadas, 3 dstymo dalys ir ivados bei pasilymai.

Pagrindin darbo apimtis 83 puslapiai, 26 lentels, 29 paveikslai, 2 priedai, panaudoti 67 mokslins

literatros altiniai ir 19 informacini altini.

10

1. ELEKTROS ENERGIJOS RINKOS ATVRIMO TEORINIS PAGRINDIMAS

Ilg laik XX amiuje isivysiusiose valstybse visa energetikos sistema buvo laikoma

natralios monopolijos sritimi. Nors tokios energetins politikos kritika buvo sutinkama visuomet,

taiau vieoji nuomon labai m keistis nuo madaug 1980 met. Pradta laikyti, kad infrastruktros

veikloje geriausiai veikia privats veikjai, veikiantys reguliuojamoje rinkoje. io pasikeitusio poirio

dka bei dl valstybini monopolij problem, susijusi vis pirma su auganiu ir irykjusiu

neefektyvumu, imtasi reform, kuri kryptis buvo energetikos rinkos liberalizavimas (arba sukrimas,

tais atvejais, kai rinka apskritai nefunkcionavo). (LEI, 2005) Reforma pasireik keturiomis kryptimis:

restruktrizacija, konkurencijos sukrimu, reguliavimu ir privatizavimu.

alies ekonomikos augimui btinas utikrintas jos aprpinimas infrastruktros paslaugomis.

Infrastruktros natralios monopolijos riboja alies ekonomikos subjekt galimyb rinktis kit

paslaug teikj. (A.ibinskien, 2009) Pasaulyje vykstantys ekonominiai ir technologiniai pokyiai

sudaro prielaidas konkurencijai elektros rinkoje atsirasti. Manoma, kad pasaulyje per ateinanius

dvideimt penkerius metus elektros energijos suvartojimas padids apie du kartus, o besivystaniose

valstybse tris kartus. Siekiant utikrint tvirt ekonomikos vystymsi, yra btina tinkamai pltoti

energetikos sektoriaus infrastruktr.

1.1 Elektros energijos rinka ir rink modeliai

Elektros energija - ypatingas produktas, kurio negalima sandliuoti, nes elektra tuo paiu metu

turi bti ir gaminama, ir suvartojama. Specifins elektros savybs daro produkt ypating, o tai lemia

ir paios elektros rinkos organizavimo specifik. Elektros energija yra nereguliarios paklausos prek.

Nereguliari paklausa gali svyruoti sezonais, savaitmis, dienomis, valandomis ir dl to bna perkrov ir

tui moment. Taip yra su elektros energijos naudojimu, transporto srautais, pirkimo valandomis.

Prek tai viskas, kas gali tenkinti poreikius, kas gali bti siloma rinkoje pirkj dmesiui,

pirkimui ir vartojimui ar naudojimui (V. Pranulis ir kt., 2000) Preks samprata apima tiek fizikai

apiuopiamus gaminius, tiek ir tuos, kurie daniausiai negali bti palieiami fizikai, t.y. turi idjos

arba paslaugos iraik, kuri daniausiai galima matyti, girdti, jausti, taiau negalima paliesti,

sandliuoti. Elektros energija prek, turinti specifini savybi: jos negalima sandliuoti;

transportavimas yra specifinis (elektros energija perduodama elektros tinklais); tai yra monopolin

prek (alies vidaus rinkoje), rinkos prek (kai ji eksportuojama); elektros energijai taikomas ribotas

11

marketingo veiksm kiekis (nra asmeninio pardavimo, ribota reklama, specifin transportavimo

sistema, nra sandliavimo ir t.t.).

Prie gaminant prek, visada apsvarstomas jos naudingumas, t.y. vert sukuriama mogui ar

organizacijai tenkinant poreikius turinio, formos, laiko, vietos, disponavimo prasme.

1 lentel

Poreikius tenkinanti preks vert Vert Apibdinimas

Turinio

naudingumas

Sukuriamas gaminant fizikai apiuopiamas prekes, paslaugas ar teikiant idjas. Elektros energijos

naudingumas neabejotinas be jos bt nemanomas pramons bei individuali ki egzistavimas.

Formos

naudingumas

Sukuriamas gamyboje, kai tam tikrai prekei gali bti suteikiama pirkjo skon bei individualius norus

tenkinanti forma. Elektros energijai ios savybs pritaikyti negalima, nes ji pagaminama ir parduodama

vartotojams grietai nustatyt parametr. Elektros energija turi kokybs standart. Elektros energijos

kokyb elektros tinkamumas vartoti, visuma rodikli, nusakani elektros tinkl darb. Europos

standartas EN 50160 Viej skirstomj elektros tinkl tampos charakteristikos (1994 m.) nurodo 13

toki rodikli:

1) tinklo danis, 2) tiekiamosios tampos vert, 3) staigieji tampos pokyiai, 4) stambieji tampos kryiai, 5) trumpieji tiekiamos tampos pertrkiai, 6) ilgieji tiekiamos tampos pertrkiai, 7) elektros tinklo signalizavimo tampa,

8) laikinieji pramoninio danio virtampiai tarp laidinink ir ems,

9) pereinamieji virtampiai tarp laidinink ir ems, 10) tiekiamosios tampos asimetrija, 11) harmonin tampa, 12) neharmonin tampa.

(AB Lietuvos energija, 2000)

Disponavimo

naudingumas

Reikia vartotojo galimyb ir teis turti ir vartoti ar naudoti prek ar paslaug. Kiekvienas naujas elektros

energijos vartotojas, sumokjs tam tikr prijungimo mokest ir laiku atsiskaitantis u sunaudot elektros

energij, turi teis j naudoti.

Laiko

naudingumas

Reikia galimyb turti ir naudoti prek ar paslaug vartotojo pageidaujamu laiku. Elektros energija

vartotojams tiekiama nepertraukiamai, taigi, tenkina laiko naudingumo slygas.

Vietos

naudingumas

Reikia galimyb turti ir naudoti prek ar paslaug vartotojo pageidaujamoje vietoje. Elektros energija

vartotojams tiekiama elektros perdavimo tinklais, taigi, vartotoj ios preks naudojimo zona yra ribota.

altinis: sudaryta autors

Apibendrinant elektr kaip prek, galima iskirti esminius bruous:

altinis: sukurta autors pagal F.Domanico, 2007

1 pav. Esmins elektros kaip preks savybs

ELEKTRA - PREK

Produktas - homogenikas

Kainos - heterogenins

Paklausa labai neelastinga

Vartojimas - momentinis

Gamyba Vartojimas

12

Vartotojams elektra yra homogenikas produktas: ji neturi jokios tam tikros ypatybs ar

kokybs, kur bt galima atskirti. Gamybos kainos yra heterogenins priklausomai nuo technologijos

ir panaudot energijos altini. Paklausa yra labai neelastinga ir nra jokio pakaitalo jam. Tai reikia,

kad kain pakeitimai turi maai takos vartojimui. Skirtingai nuo duj, elektra yra momentin prek. Jos

nemanoma pagaminti daugiau, o paklausa turi bti aprpinta skirtingose vietose reikalaujamu

momentu ir kiekiu. Pagamintos elektros kiekis kol pasiekia vartotoj (perdavimas aukta tampa ir

dalijimas ema tampa) gana ymiai pasikeiia, daug energijos prarandama dl atstumo ir dl

pasiprieinimo perdavimo tinkle.

1.1.1 Elektros energijos rink modeliai

Elektros rinka susideda i dviej dali: mamenins ir didmenins.

Mameninje elektros rinkoje dalyvauja vartotojai ir tiekjai. Vartotojai turi galimyb pasirinkti

elektros tiekj pagal elektros kain, apmokjimo slygas ir kitus kriterijus. Konkurencija vyksta tarp

tiekj.

Didmeninje elektros rinkoje dalyvauja tiekjai ir elektros gamintojai. Konkurencija vyksta tarp

gamintoj, parduodant kuo daugiau elektros energijos ir tiekj, nusiperkant elektr kuo palankesnmis

slygomis.(Lietuvos energija, 2006)

Skiriami ie pagrindiniai elektros energijos rinkos dalyviai:

2 lentel

Pagrindiniai elektros energijos rinkos dalyviai

Rinkos dalyvis Atliekama funkcija

Elektros energijos gamintojas Elektros gamintojas gamina ir pateikia elektros energij tinkl. Gamintojas valdo

elektros generavimo jgaines bei parduoda elektros energij prekybos monms

elektros biroje arba tiesiogiai vartotojams.

Tinklo operatorius (savininkas) Tinklo savininko atsakomyb yra elektros energijos perdavimas nuo gamintojo iki

vartotojo.

Elektros energijos prekybos mon

Elektros energijos prekybos mon perka elektros energij i gamintojo arba

elektros biroje (aukcione), bei parduoda vartotojui. ios mons taip pat gali

prekiauti ir savo pagaminta elektros energija. Taip pat, ios mons (pagal

susitarim su valstybiniu tinklo operatoriumi) gali bti pareigotos teikti galios

balanso paslaugas. Tai mons gali arba daryti paios, arba sigyti i kit moni.

Elektros energijos tiekjas

Elektros energijos tiekjas parduoda elektros energij rinkoje konkuruodamas su

kitais tiekjais. Elektros energijos tiekju yra laikoma kiekviena mon, parduodanti

elektros energij rinkoje. Tai gali bti tiek elektros energijos gamintojas, tiek ir

elektros energijos prekybos mon. Tiekju gali bti tiek privaios, tiek

municipalins mons. Tiekimo sutartis sudaroma asmenikai tarp tiekjo ir pirkjo.

Sutari sudtis ir trukm gali bti labai vairios.

altinis: sudaryta autors pagal: LEKA, 2003

13

Kiekvienas gamintojas ir tiekjas yra atsakingas u elektros energijos gamybos kiekio, btino

pirkj poreikiams patenkinti, ir kiekio, nurodyto elektros energijos pirkimopardavimo sutartyse,

vykdym. Vartotojai gali pirkti energij i visuomenini ar nepriklausom tiekj ir gamintoj, kurie

privalo turti elektros energijos tiekimo licencijas. Tiekjai energij gali pirkti aukcione ar tiesiai i

gamintoj, o balansavimo energij - ir i rinkos operatoriaus.

Kiekviena mon, kurios nuosavyb yra skirstymo tinklai, yra atsakinga u elektros energijos

tiekim vartotojams, esantiems skirstymo mons aptarnaujamoje teritorijoje. Visuomeninis elektros

energijos tiekjas turi pirkti elektros energij pagal patvirtintas prekybos elektros energija taisykles.

Visuomeniniam elektros energijos tiekjui statymu draudiama diskriminuoti vartotojus ar vartotoj

kategorijas.

Organizaciniu elektros energijos modeliu laikoma jos funkcionavimo ir valdymo struktra, kuri

apima gamyb, perdavim ir paskirstym. Elektros energija ekonominje sistemoje praktikai nesiskiria

nuo kit ekonomini preki konkurencinje rinkoje, iskyrus tai, kad energetikos sistemoje elektros

gamybos ir vartojimo koordinavimas visos sistemos mastu privalo bti momentinis. Momentinis

koordinavimas btinas tam, kad sistema dirbt patikimai ir stabiliai, taip pat taip garantuojamas tam

tikras ekonomikumo laipsnis. M.Krakauskas ir A.Baauskas (1997) teigia, jog iai koordinacijai

efektyviai vykdyti yra du baziniai modeliai vertikaliai integruota monopolija arba konkurencin

didmenin prekyba ir 3 ivestiniai. Autoriai iskiria iuos 5 organizacinius modelius:

1. Integruota nacionalin sistema kai viena kompanija tvarko vis elektros k (gamyb,

perdavim ir paskirstym), vyrauja pirmasis bazinis modelis.

2. Dalinai decentralizuota sistema kai valstybin kompanija yra vyraujanti ir valdo pagrindin

elektros energetikos dal, daniausiai ne tik gamyb, bet ir sisteminius elektros tinklus, vyrauja

pirmasis bazinis modelis.

3. Didels integruotos regionins mons jos gali bti privaios arba regionins valdios

nuosavyb, bazini modeli santykis kinta, bet danesnis pirmasis.

4. Bendrijos kai jas einanios kompanijos yra dalinai valstybs nuosavyb, bazini modeli

santykis kinta.

5. Decentralizuota sistema kai energetiniai pajgumai priklauso privaioms kompanijoms arba

yra mirios nuosavybs, vyrauja antrasis bazinis modelis.

M.Krakauskas ir A.Baauskas pateikia elektros energijos organizavimo modelius, daugiau

orientuojantis nuosavybs form t.y. privati ar valstybin nuosavyb.

E. Nyouki (2000) taip pat iskiria penkis galimus elektros pramons organizavimo modelius.

Autorius organizavimo modelius pateikia orientuojantis rinkos dalyvi skaii. Modeliai yra labai

14

vairs nuo modelio, kur leidiama veikti visiems rinkos dalyviams (1 modelis), iki to, kur valdomi

visi tarpiniai etapai (5 modelis).

1 modelis 2 modelis 3 modelis 4 modelis 5 modelis

altinis: E. Nyouki, 2000.

2 pav. Galimi elektros pramons organizavimo modeliai

2 paveiksle matome, jog yra vairi elektros energijos pardavimo bd: pardavimas per

tarpininkus (vienas ar keli tarpininkai), pardavimas be tarpinink (gamintojas elektros energij

parduoda tiesiai vartotojui). Yra atskiriamas elektros energijos paskirstymas tinklais (fizinis elektros

transportavimas) nuo paskirstymo rinkoje (tiekimo). Treiosios alies prijimas leidia visiems rinkos

dalyviams bti potencialiais tiekjais, nepriklausomai nuo to, ar jie yra gamintojai, transportuotojai,

tinklo paskirstytojai ar pardavjai. Pardavjai turi iskirtin padt, nes jie formuoja pasil pirkdami

elektros energij didmeniniais kiekiais ir parduodami j galutiniams vartotojams.

Pirmajame modelyje vartotojas perka elektr i pardavjo, o is i tinklo paskirstytojo.

Pastarasis j perka i transportuotojo (perdavimo kompanijos), kuris yra vienintelis rinkos dalyvis,

turintis tiesiogin kontakt su gamintoju.

Penktajame modelyje nra tarpini etap tarp vartotojo ir gamintojo. Dl elektros energijos

tiekimo deramasi tiesiogiai su gamintoju. Pagal model transportuotojai ir paskirstytojai usiima tik

fiziniu elektros energijos perdavimu.

Dar yra trys tarpiniai variantai antrasis, treiasis ir ketvirtasis modeliai. Antrajame modelyje

parodyta situacija, kuri ilg laik dominavo Europos elektros pramonje: gamintojas usim ne tik

elektros energijos gamyba, bet ir transportavimu bei paskirstymu, o stambiems vartotojams elektros

energija buvo tiekiama tiesiogiai i transportuotojo tinklo.

Gamintojas Gamintojas Gamintojas Gamintojas Gamintojas

Perdavimo

kompanija

Perdavimo

kompanija

Platintojas Platintojas Platintojas

Pardavjas Pardavjas

Vartotojas Vartotojas Vartotojas Vartotojas Vartotojas

15

1.1.2 Elektros energijos rinkos liberalizavimas

Iki 1980-j met pabaigos, daugelyje ali energetikos sistemos laiksi tos nuostatos, kad

efektyviausias bdas tiekti elektros energij- tai turti valstybin monopolin elektros energijos mon,

kuri bt pavaldi valstybei ir gint vartotoj interesus. (LEI, 2005) Taiau, dabartin patirtis rodo, kad

galima elektros energijos mon padalinti atskiras dalis, i kuri viena dalis yra tikra monopolija ir

kita dalis, kurioje galima sukurti konkurencij ir elektros rink. i patirtis paplitusi daugelyje pasaulio

ali ir konkurencijos pagalba padeda sukurti pigesn elektros energij tarp elektrini bei moni,

usiimani elektros energijos pirkimu bei perpardavimu. (F.Castro-Rodriguez, P.L Marin, G. Siotis,

2009; R.tilinis, 2006) Elektros sektoriaus liberalizavimas vyksta visame pasaulyje: prasidjs 1990 m.

Anglijoje, 1992 m. Jungtinse Amerikos valstijose, jis iplito ne tik Europoje ir iaurs Amerikoje, bet

pasiek ir Piet Amerik, Australij, Naujj Zelandij.

Kalbant apie elektr svokos prekyba ir pardavinjimas yra visikai skirtingos.

Pardavinjimas i esms yra paprastas procesas, kuris vyksta tarp pardavjo, kuris turi tinkam kiek

tam tikro produkto, ir pirkjo, kuris nori nupirkti t produkt. Pardavjas nustato kain, kuria jis yra

pasiruos parduoti t produkt, ir pirkjas gali nupirkti ta kaina arba ne. Ar monopolijoje, ar

reguliavimo aplinkoje, taka, kuri kiekviena pus turi iame versle yra labai maa. Atvira rinka su

daugeliu produkt ir dideliu dalyvi skaiiumi yra prekyba, ia veikla vykdoma principu - "kaina +

riba".(V. Stojkovic, 2005)

iuo metu energetikos sektoriaus reformos vykdomos visame pasaulyje: savo egzistavimo

nepateisinanios monopolijos yra restruktrizuojamos. Pasaulio energetikos taryba (2000) iskiria dvi

monopolij grupes:

monopolijos, kurios negali veikti konkurencinje aplinkoje, nes tokia paprasiausiai

nemanoma (toje paioje teritorijoje turti dvi alternatyvias perdavimo mones neapsimoka

nei technologikai, nei ekonomikai);

monopolijos, kurios gali veikti i dalies arba visikai konkurenciniais pagrindais

skirstymas, tiekimas ir elektros energijos gamyba.

Elektros energijos sektoriaus reformai, autoriai (T.Jasmab, M.Pollit, 2005); iskiria 4 ingsnius

elektros energijos reformoje:

16

3 lentel

Svarbiausi ingsniai elektros reformoje

Restrukturizacija Gamybos, perdavimo, paskirstymo ir tiekimo veiksm atskyrimas

Konkurencijos sukrimas Didmenin rinka ir mameninis konkuravimas

Nauj dalyvi jimas gamyb ir tiekim

Reguliavimas Nepriklausomo reguliuotojo nustatymas

Treiosios alies tinklo prieigos slyga

Skatinamasis perdavimo ir skirstymo tinkl reguliavimas

Privatizavimas Nauj privai dalyvi leidimas

Egzistuojani valstybini moni privatizavimas

altinis: T.Jasmab, M.Pollit, 2005

Restrukturizacija. Elektros sektoriaus restruktrizacijai reikalinga tinkama rinkos struktra,

kuri skatint efektyvi konkurencij. Nuo infrastruktros kaip monopolijos atskiriamos veiklos, kurios

nra paios monopolins. Energetikoje restruktrizavimas akivaizdiausias buvusi vieninga veikla

iskaidoma gamyb/gavyb (produkto pagaminimas), perdavim (jo transportavimo dideliais

atstumais iki vietos, nuo kurios bus paskirstomas vartotojams, infrastruktra), paskirstym (produkto

paskirstymo vartotojams infrastruktra), tiekim (teisinius ekonominius produkto pirkimo pardavimo

vartojimui/naudojimui santykius) (LEI,2005). Apskritai, tai apima sektoriaus pertvarkym, suskaidant

vertikaliai integruot sistem, taip mainant j horizontali koncentracij. Taigi, suskaidymo tikslas yra

atskirti potencialiai konkurencing gamyb ir nuo natralios monopolijos veiklos tiekim, perdavim ir

paskirstym (T.Jasmab; M. Pollit, 2005).

Konkurencijos sukrimas. Efektyvus gamybos ir perdavimo veiksm atskyrimas yra esminis

veiksmas efektyviam konkurencijos pasiekimui didmeninse elektros rinkose (P.Joskow, 2003;

D.Newbery, 1999), kadangi tai padeda trukdyti antikonkurencingam elgesiui ir garantuoti nealik

tinklo prieig. Restruktrizacija danai apima horizontal gamybos moni skilim arba mamenini

moni susijungim ir taip pakeiiama rinkos koncentracij teoriniu ir empiriniu lygmeniu. T.Jasmab ir

M. Pollit (2005) akcentuoja, jog tokiam situacijos pokyiui reikalingi maiausiai 5 rinkos dalyviai.

Didmenini ir mamenini elektros rink sukrimas yra btinas sektoriaus reformai. Didmeninis

rinkos modelis turi atsivelgti vairias technines, ekonomines ir institucines problemas, susijusias su

kainodara, sutartimis, planavimu, balansavimu ir tinklo perkrova, vertindamas specifines sektoriaus

slygas (Hogan, 1998). Nauj dalyvi jimas gamyb ir tiekim ir tarpusavio ryiai su kitomis

sistemomis didina konkurencij rinkoje.

Reguliavimas. Konkurencing rink prieira reikalinga, kad bt stimulas naujam jimui

rink. Reguliuotojas turi nustatyti aikias taisykles ir sumainti reguliavimo abejon (A. Alesina, ir kt.,

17

2003; J. Ishii, J. Yan 2004). Kur konkurencingos ir monopolins stadijos lieka integruotos,

reguliuotojas turi garantuoti, kad yra tikros ir nealikos prieigos prie perdavimo ir skirstymo tinkl

gamintojams ir tiekjams. Reguliuota treiosios alies prieiga rodo efektyviausi tinklo prieigos

slygos metod.

Privatizavimas. Viso sektoriaus nuosavybs vairovs padidjimas gali taip pat palengvinti

tiesiogin konkurencij gamyboje. Privatizavimas gali taip pat aprpinti reikmingomis pajamomis

vyriausyb ir sumainti jos bsimus sipareigojimus (D.Newbery; M.Pollitt, 1997). Taiau,

privatizavimas nra btina slyga liberalizacijai. Pagal teorij, konkurencija ir skatinamasis

reguliavimas gali bti pritaikyti vieai priklausanioms monms.

Kaip teigia V.Jankauskas (2005) elektros energijos konkurencinei rinkai btina:

daug gamintoj, siekiant sukurti konkurencij ir ivengti piktnaudiavimo rinkos galia;

gerai veikianti didmenins prekybos bira;

reguliuojamas treios alies dalyvavimas;

aikios, skaidrios taisykls, slygos, tarifai ir gin sprendimo sistema;

paprastos, aikios tiekjo pasirinkimo taisykls.

Taigi elektros rinkos liberalizavimo tikslas sudaryti slygas konkurencijai ir veiksmingai

valdyti elektros k, rinkos esm sukurti vienodas ir skaidrias konkurencijos slygas visiems elektros

gamintojams, tiekjams ir vartotojams, siekiant maksimaliai efektyviai ir pigiai tiekti elektr

vartotojams. Kaip teigia V. Stojkovic (2005), reformuoto ir ivystyto elektros sektoriaus esm

aikumas galutiniams vartotojams, tiekjams, gamintojams ir apskritai visiems rinkos dalyviams, tiksli

ir skaidri kainodaros, buhalterin apskaitos sistema.

Reformuoti elektros energijos sektori galima pagal vairius konkurencinius modelius, taiau

btina turti konkret teisin pagrind, kad rinkos dalyviai tiksliai inot savo teises ir pareigas. Tai

svarbu kiekvienam rinkos dalyviui, o ypa tiems, kurie dar tik nori engti elektros energijos rink.

Mokslinje literatroje skiriami 3 liberalizuotos elektros energijos rinkos modeliai:

1) Vienintelio pirkjo

2) Konkurencijos didmeninje prekyboje (Treiosios alies dalyvavimo modelis)

3) Konkurencijos mameninje prekyboje (Elektros energijos preki biros modelis)

Vienintelis supirkjas. Tai modelis, kai vienintelis pirkjas turintis monopolij tinkle ir tiekimo

srityje, superka elektros energij i konkuruojani gamintoj. ia laisvas prisijungimas prie tinklo yra

draudiamas. Pagrindin io modelio problema yra vienintelio supirkjo sugebjimas ilikti

nepriklausomu nuo gamintoj, siekiant ivengti konflikt. iame modelyje akcentuojamas supirkimo

18

agento, dispeerio ir gamintojo vaidmen atskyrimas. Toks modelis gali skmingai veikti maose

rinkose, kur dl nepakankamos konkurencijos sunku nustatyti teising kain. (A.Parait, 2001)

Galimas atvejis, kai gamintojai parduoda energij vieninteliam supirkjui pagal ilgalaikes sutartis arba

per konkurencin pul.

altinis: sudaryta autors pagal H.Nagayama, 2009.

3 pav. Vienintelio pirkjo modelis

Konkurencija didmeninje prekyboje. is modelis dar vadinamas treiosios alies dalyvavimo

modeliu. Didelius elektros energijos kiekius perkantys laisvieji vartotojai su gamintojais sudaro

tiesiogines savanorikas tarpusavio sutartis. Visuomeninis pirkjas, kuris aprpina elektros energija

likusius, neturinius laisvs pasirinkti vartotojus, informuojamas tik apie perduodam elektros

energijos kiek, bet informacija apie gamintojo ir vartotojo tarpusavyje sutart kain nepateikiama.

Vienintelis pirkjas, atsiradus treiajai aliai, vadinamas visuomeniniu, nors jo funkcijos aprpinti

elektros energija vartotojus, kurie to negali padaryti patys i esms nepasikeiia.


4 pav. Konkurencijos didmeninje prekyboje modelis

Gamyba Gamyba Gamyba

Gamyba

Viena Perdavimo kompanija

Skirstymas/Tiekimas

Vartotojai

Gamyba Didmenin prekyba Gamyba Gamyba

Skirstymas/Tiekimas

Perdavimas

Vartotojai

19

Laisvas prijimas prie perdavimo grandies suteikia galimyb monopolinms kompanijoms bei

stambiems vartotojams pirkti energij tiesiai i nacionalini ar usienio gamintoj. Daniausiai

pasitaikantis tokio modelio pritaikymas yra atvejis, kai komunalin mon pradeda sudarinti sutartis su

klientais. Kadangi tokia mon veikia kartu ir kaip dispeeris, ir rinkos operatorius, ir perdavimo

operatorius, vyriausyb privalo grietai kontroliuoti jos veikl. Alternatyvus tokio modelio pritaikymas

bt gamybos atskyrimas nuo dispeerio, perdavimo ir rinkos operatoriaus funkcij.

Konkurencija mameninje prekyboje. is modelis suteikia atvir prijim prie energijos

perdavimo ir paskirstymo sistemos, o tai leidia patiems vartotojams pasirinkti gamintoj arba

tiesiogiai, arba per pardavj. Paskirstymo veikla yra atskiriama nuo mamenins prekybos. iuo

modeliu pasiekiamas aukiausias liberalizavimo lygmuo, prekyboje elektra atsiranda konkurencija.

Modelis dar vadinamas elektros energijos preki biros modeliu. Elektros energijos preki biros

modelis tai toks elektros energijos pirkimo ir pardavimo modelis, kai kiekvienos prekiavimo sesijos

pabaigoje elektros energijos preki biroje pagal paklaus ir pasil nustatoma kiekvienos elektros

energijos preks kaina.


5 pav. Konkurencijos mameninje prekyboje modelis

Vienintelio pirkjo modelis negarantuoja visikos konkurencijos, nes konkuruoja tik gamintojai.

Kainos nustatomos remiantis tik gamintoj pasilymais, neatsivelgiant paklaus. Be to, galimybes

konkuruoti riboja centralizuoti pirkimai. Vienintelio pirkjo modelio pranaumas tai, kad jis yra

pirmas ingsnis konkurencins rinkos link. Jis ypa naudingas aliai, kuri savo elektros energetikos

sektoriuje dar tik pradeda gyvendinti rinkos principus: sudaro galimybes imokti elgtis su rinkos

laisvmis ir tam tikrais apribojimais.

Gamyba Gamyba Gamyba Didmenin prekyba

Perdavimas

Paskirstymas

Tiekimas Tiekimas Tiekimas

Vartotojai

20

Didmenins konkurencijos modelis suteikia daugiau laisvs vartotojams, bet ne visiems, o tik

stambiesiems. Pastarieji gali savarankikai iekotis elektros energijos pardavjo ir patys dertis dl

kainos. Vienintelis pirkjas tokiu atveju realiai koordinuoja tik elektros energijos sraut. Taiau reikia

pabrti, kad treiosios alies dalyvavimo modelis apima tik labai ma paklausos dal, nes didioji

dauguma vartotoj yra vidutiniai ir smulks. Be to, dvialiai sutarta kaina lieka vieai neinoma. Tokiu

atveju elektros energijos rinka nebus skaidri. (A.Parait, 2001)

M.Krakauskas ir A.Parait (2000) teigia, kad tiek vienintelio pirkjo, tiek didmenins

konkurencijos modelius teisingiau bt laikyti naujais monopolij reguliavimo, o ne rinkos modeliais.

Konkurencins rinkos ie modeliai negarantuoja, nes dl mao nepriklausom rinkos dalyvi skaiiaus

konkuravimo galimybs yra labiau teorins. Be to, egzistuojant vieninteliam pirkjui, kuris koordinuoja

ne tik elektros, bet ir pinig srautus, gali atsirasti nepageidautina nepriklausom dalyvi diskriminacija.

Didmenins konkurencijos modelio gyvendinimas negarantuoja ir kainodaros skaidrumo.

A.Parait (2001) iskiria iuos konkurencijos mameninje prekyboje (elektros biros) modelio

pranaumus:

altinis: sudaryta autors pagal A.Parait, 2001.

6 pav. Konkurencijos mameninje prekyboje modelio pranaumai

Atsiranda reali konkurencija, nes biroje dalyvauja daug norinij pirkti ir parduoti; kainos

elektros energijos biroje susiformuoja ir skelbiamos vieai; perdavimo operatorius neturi jokio

finansinio pagrindo ar paskatos nepraleisti kurio nors dalyvio pirktos ar parduotos elektros energijos,

taip ivengiama subjektyvios diskriminacijos ir utikrinamas saugus tiekimas; patekti rink nra joki

barjer, iskyrus gamybos ir prekiavimo licencijas; dl realios konkurencijos, pradjus taikyti elektros

energijos biros model, elektros energijos kaina galutiniams vartotojams sumaja. Kaip T. Jasmab ir

M. Pollit (2005), kainos padariniai yra vienas svarbiausias skmingos liberalizacijos indikatori.

Elektros energijos biros modelio patrauklumo rodymas gali bti vis didjantis ali, kurios

pasirenka model, skaiius.

Konkurencijos mameninje prekyboje modelio pranaumai

Reali konkurencija

Kainodaros skaidrumas

Tiekimo patikimumas ir saugumas

Rinkos barjer nebuvimas

Kainos sumajimas

21

Nagrint rinkos modeli charakteristikos susistemintai pateiktos 4 lentelje:

4 lentel

Rinkos modeli charakteristikos Rinkos modelio

charakteristikos

Monopolija Vienintelis

supirkjas

Konkurencija

didmeninje prekyboje

Konkurencija

mameninje prekyboje

Apibdinimas

Monopolija

visuose lygiuose

Konkurencija tarp

gamintoj; vienintelis

supirkjas

Konkurencija tarp

gamintoj ir paskirstymo

kompanij; pasirinkimo

laisv

Konkurencija tarp

gamintoj ir vartotoj;

pasirinkimo

laisv

Konkurencija

tarp gamintoj NRA YRA YRA YRA

Mameninink

pasirinkimo

teis

NRA NRA YRA YRA

Vartotoj

pasirinkimo

teis

NRA NRA NRA YRA

altinis: sudaryta autors remiantis B. Toluba, 2003

Pritaikant aptartuosius rinkos modelius siekiama toki pagrindini tiksl:

reguliuojamojo aparato takos sumainimo,

kain mainimo per padidjusi konkurencij,

siekti sukurti nediskriminacin, teising rink,

barjer, trukdani naujiems dalyviams patekti rink, paalinimo.

Iskyrus pagrindinius elektros rinkos liberalizavimo ingsnius bei rinkos formavimo modelius

bei apvelgus mokslinink straipsnius apie rinkos liberalizavimo poveik, galima iskirti naud, kuri

teikia reformuotas elektros rinkos sektorius:

altinis: sukurta autors

7 pav. Reformuoto elektros rinkos sektoriaus teikiama nauda

Pasiekus pakankam konkurencijos lyg, liberali rinka gali garantuoti optimal ekonomini

grybi paskirstym visuomenei. Liberalios elektros rinkos pagrindas vartotoj galimyb pasirinkti

elektros tiekj ir perkamos elektros kain. Prekyboje elektros energija atsiranda konkurencija, o

Reformuotas elektros rinkos sektorius

Pigesn elektros

energija

Konkurencija

visose rinkos

veiklos srityse

Efektyvus

sektoriaus

veikl vystymas

Veiklos kat

minimizavimas

Galimyb

pasirinkti

22

efektyvi konkurencija visada yra pranaesn u ekonomin reguliavim, veiksmingesnis tampa elektros

kio valdymas. (R.tilinis, 2006)

1.2 Reguliavimas elektros energijos rinkoje

Politikai reguliavim, kitaip dar reglamentavim, valstybin kontrol, valstybin prieir taiko

jau gana seniai. Jis daniausiai buvo naudojamas, siekiant apriboti nauj dalyvi verimsi rink,

ilaikant valstybs priklausanios mons monopolin padt. Valstybinis kain reguliavimas yra svarbi

valstybinio ekonomikos reguliavimo sistemos dalis. Kartu tai ir valstybs kontrols dl konkurencijos

princip ir socialins apsaugos sistema. Valstybinis kain reguliavimas tai vyriausybs turim teisi

ir materialini galimybi panaudojimas, siekiant stabilizuoti arba pakeisti kain lyg ir proporcijas.

Reguliavimas ilygina rinkos trkumus, t. y. priiri natralias monopolijas, kur jos egzistuoja,

pertvarko ir liberalizuoja infrastruktros ak bei skatina konkurencij ten, kur ji galima ir reikalinga.

Kaip teigia D. treimikien, R. iegis ir V. Jankauskas (2007), reguliavimu siekiama sukurti tokias

slygas, kuriomis ne tik paskatinami nauji galimi dalyviai ateiti rink, bet ir tampa galima

konkurencija arba artima konkurencijai padtis rinkoje. Tuo siekiama neleisti rinkoje dominuojaniai

privaiai ar vieajai monopolijai panaudoti rinkos galias prie galimus naujus rinkos dalyvius.

Reguliuotoju gali bti komisija ar reguliuotoj taryba arba vienas mogus, turintis atitinkam pagalbin

tarnyb.

iuo metu pagrindin tiesioginio valstybs kiimosi kainodar prieastis yra didelis

reprodukcijos proceso paeidimas. Dabartinmis aplinkybmis susidaro slygos dideliems kain

nukrypimams nuo verts ir daugybei disproporcij, kurias veikti be valstybinio sikiimo nemanoma.

Vyriausyb vykdo valstybin kain reguliavim iomis priemonmis:

nustatydama kai kuri preki ar paslaug aukiausi ar emiausi kain lyg ar dyd;

deklaruodama preki ir paslaug, traukt atskir Vyriausybs parengt sra, kainas.

(Vartotoj teisi gynimo centras, 2009)

Yra skirting reguliavimo rim, taiau pagal atliekamas funkcijas ir taikomus reguliavimo

bdus, juos galima skirstyti pagal iuos bendrus poymius:

steigiamas naujas reguliuotojas, atsakingas u ekonomin reguliavim ir vartotoj

gynim. iuo reguliuotoju gali bti nepriklausoma agentra arba ministerijai nepriklausantis

vyriausybs departamentas. Nepriklausomyb duoda daug pranaum, ypa padidina investuotoj

pasitikjim reguliavimo struktra, kuri sumaina politinio sikiimo galimyb;

23

statymu steigtam reguliuotojui suteikiamos reikalingos teiss, nustatomos ir jo

pareigos;

nustatomi kain reguliavimo principai;

reguliuotojui suteikiamos teiss priirti rinkos veikl; veiklos slygos daniausiai

nustatomos licencijomis, taisyklmis, o reguliuotojas priiri, kaip t slyg laikomasi. Sunkiausia

reguliuoti vertikaliai integruotas monopolijas dl nepakankamos informacijos t.y. informacijos

asimetrijos, nes dalis monopolijos veiklos informacijos slepiama nuo reguliuotojo, ir dl ribot

reguliuotojo galimybi skatinti konkurencij. (D. treimikien, R. iegis ir V. Jankauskas, 2007)

Valstybinis kain reguliavimas turi ne tik trumpalaiki, bet ir ilgalaiki tiksl:

Sustabdyti hipertrofuot infliacin kain augim dl pinig nuvertjimo;

Paalinti kain disproporcijas konkreioms prekms ir paslaugoms;

Pasiekti btinus reprodukcijos santykius;

Siekti, kad darbo umokestis nedidt proporcingai kain kilimui;

Teikti valstybs kontroliuojamai gamybai subsidijas;

Padti tarptautiniams ryiams gamybos ir main srityje;

Perskirstyti nacionalines pajamas;

Sprsti ekonomines ir socialines valstybs problemas.

Vyriausyb vykdo valstybin kain reguliavim daugelyje srii: elektros energijos,

centralizuotos ilumos, karto ir alto vandens, gamtini duj, transporto, pato, telekomunikacij,

medicinos paslaug, ems kio produkt supirkimo, darbo jgos ir pan. Valstybinio kain reguliavimo

mastas ir kryptis priklauso nuo besiklostanios rinkos situacijos, vyriausybs politikos ir konkrei

veiksni takos kainodarai. Kainas reguliuoti valstyb gali dviem bdais:

ekonominiu reguliuojant rinkoje preki paklausos ir pasilos santyk;

administraciniu tiesiogiai keiiant arba stabilizuojant kainas.

Reikmingos, reguliuojant kainas, yra mokesi bei kredito lengvatos ir tiesiogin valstybs

parama. ios priemons turi takos kainoms per gamybos katus, firmos peln, investicins veiklos

pltojim, produkcijos gamybos ir realizavimo didinim.

Administracin, arba tiesiogin, kain reguliavim atlieka specials valstybiniai organai,

remdamiesi galiojaniais statymais, vyriausybs nutarimais ir konkreiomis ekonominmis ir

socialinmis slygomis. Greta teigiam ypatybi valstybinis kain reguliavimas turi esmini trkum,

kurie per ilgesn tokio reguliavimo period gali paeisti objektyv kainodaros mechanizm ir turti

neigiam padarini alies ekonominei pltotei. Svarbiausi trkumai yra:

24

Administracinis kain reguliavimas apriboja konkurencij svarbiausi rinkos raidos

element. Administracins kainodaros slygomis gamintojai ir vartotojai negali laisvai manevruoti

kaina, nes j vienaip ar kitaip apibria valstybiniai organai. Gamintojas ir vartotojas negali laisvai

apsikeisti produkcija, nes reguliuojamas pagrindinis main elementas.

Administraciniu bdu reguliuojamos kainos paprastai atitrksta nuo reali rinkos

slyg, nes jas nustatant valstyb arba negali, arba nenori atsivelgti vidaus rinkoje veikianius

veiksnius, jeigu rinkos tendencijos prietarauja valstybs ekonominei arba kain politikai. Kainos,

atitrauktos nuo rinkos slyg, orientuoja gamintoj ir vartotoj nepagrst ir neefektyvi investicin

gamybin ir prekybin politik.

Administracinis kain reguliavimas vidaus rinkos kainas atitraukia nuo pasaulini. Tai

apsunkina alies dalyvavim tarptautiniame darbo pasidalijime, nes tai, kas atrodo efektyvu

vadovaujantis nacionaliniais kriterijais, gali bti nuostolinga vertinant tarptautiniais rodikliais. itai

galiausiai lemia mokslins ir technins paangos atsilikim nuo kins raidos.

Nepriklausomas reguliuotojas

Liberalizavus elektros energijos rink ir sileidus privat kapital, btinas nepriklausomas

reguliuotojas, atskiriantis vyriausyb kaip valstybini moni savinink bei valstybins politikos

formuotoj ir visikai kit institucij, priirini monopolijas bei konkurencij reguliuojamoje akoje.

Reguliuotojo nepriklausomyb tai jo nepriklausomyb nuo reguliuojamosios akos moni bei

vyriausybs. Reguliuotojo sprendimai turi bti galutiniai, j negali pakeisti akin ministerija ar

vyriausyb, reguliuotojas gali priimti sprendimus dl kain skaiiavimo metodik ir pai kain lygio,

taip pat sprsti tarp reguliuojam ali ikilusius ginus. Reguliuotojas taip pat turi bti nepriklausomas

nuo reguliuojamj moni, vengdamas vadinamojo ugrobimo, kai reguliuojamosios mons pradeda

diktuoti savo slygas. (D. treimikien, R. iegis ir V. Jankauskas, 2007). Reguliuotojas privalo turti

organizacin savarankikum t.y. atskir biudet, darbuotoj samdymo laisv, darbo umokesio

nustatym ir t.t.

Bnant valstybine, reguliavimo institucijai, sunku likti nepriklausomai nuo vyriausybs.

Vyriausyb labai lengvai gali paveikti reguliuotoj: ji gali sumainti jo biudeto las (jei reguliuotojas

finansuojamas i valstybinio biudeto skirti maesn finansavim, jei reguliuotojas finansuojamas i

reguliuojamj moni - gali pakoreguoti i mok dyd), bandyti pakeisti jai nepatinkanius

reguliuotojus. Yra vairi priemoni, kurios maina vyriausybs galimybes kitis reguliuotojo darb:

reguliuotojus paprastai skiria alies prezidentas ar parlamentas, jie skiriami ilgesniam laikui nei

25

vyriausyb, jie negali bti atleidiami i pareig anksiau, iskyrus tik aikiai statyme apibrtus

atvejus.

Ilieka grsm, jog reguliuojamosios mons gali ugrobti reguliuotojus, pasilydamos jiems

ger darb, kai jie baigs savo kadencij. Taip pat reguliuotojas pats gali turti interes reguliuojamoje

monje. Siekiant ivengti galimo neskaidrumo taikomi vairs apribojimai: reguliuotojas tam tikr

laik po savo kadencijos pabaigos neturi teiss dirbti reguliuojamoje monje, jis negali turti i

moni akcij ir pan.

Labai svarbu, kad reguliuotojo taikomos metodikos ir taisykls bt skaidrios ir suprantamos,

aikiai apibrianios svarbiausius investuotojui klausimus: pelno normos skaiiavimo principus,

snaud ir investicij vertinim, amortizacijos normatyv nustatym ir t. t. Metodikos turi bti

svarstomos vieai ir skelbiamos i anksto, o sprendimai pagal ias metodikas turi bti priimami

vieuose posdiuose, ie sprendimai turi bti paaikinami ir pagrindiami.

Vienas pagrindini reguliuotojo instrument, skirt investicijoms elektros tinklus skatinti, yra

paslaug kokybs rodikliai. (V. Jankauskas; M. LaBelle, 2009), Tokie rodikliai, kaip elektros tiekimo

pertrki skaiius vienam vartotojui arba elektros tiekimo nutraukimo laikas vienam vartotojui,

netiesiogiai atspindi investicijas tinkl stiprinim ir modernizavim. Rodikliai turi teisingai atspindti

reali padt: atskirai skaiiuojami miestams ir kaimams, o pertrki prieastys irgi turi bti aikiai

nustatytos: ar tai gamtos jgos, ar planiniai atjungimai, ar operatoriaus kalt.

Skatinantis reguliavimas

Skiriamos 2 reguliavimo rys: skatinantis ir komandinis reguliavimas. Komandiniam

reguliavimui reikalingos ypa didels ilaidos, pastangos ir nuolatinis atidus tikrinimas kaip laikomasi

nustatyt uduoi. Daug paprastesnis bdas reguliuoti monopolist leisti jam laisvai veikti,

nustaius jo veiklos ribas. (D. treimikien, R. iegis ir V. Jankauskas, 2007). Skatinantis reguliavimas

tai baud ir apdovanojim panaudojimas, skatinant mon siekti jos norim tiksl, leidiant jai tam

tikr veiksm laisv, siekiant i tiksl. Skatinant ir komandin reguliavim skiria (5 lentel)

5 lentel

Pagrindiniai skatinanio ir komandinio reguliavimo skirtumai

26

Skatinantis reguliavimas Komandinis reguliavimas

I mons puss

mons veikla skatinama apdovanojimais ir baudomis,

nebenaudojami komandinio reguliavimo nurodymai.

mons veikla nuolat tikrinama, irima kaip vykdomi

nurodymai.

mon pati pasirenka sau uduot. Reguliuotojas visada diktuoja monei jos veiklos uduotis.

mon pati gali pasirinkti, kaip ir kokiomis priemonmis

vykdyti tas uduotis.

mon negali vykdyti uduoi be reguliuotojo paaikinim

.

Reguliuotojo kiimasis mons veikl maas. Reguliuotojo kiimasis mons veikl labai didelis.

I reguliuotojo puss

Reguliuotojas atskirais atvejais vykdo tam tikr mons

komponeni kontrol.

Reguliuotojas turi dti daug pastang atskir snaud

komponentms nustatyti bei j kontrolei vykdyti.

Reguliuotojas leidia monei laisvai veikti, nustatydamas

veiklos tam tikras ribas.

Reguliuotojas turi surinkti pakankamai informacijos ir

nuolatos j papildyti bei tikrinti.


Apvelgus lentelje pateiktus pagrindinius skatinanio ir komandinio reguliavimo skirtumus,

galima teigti, jog skatinantis reguliavimas efektyvesnis ir palankesnis tiek reguliatoriui, tiek

reguliuojamai monei.

Skiriami trys daniausiai taikomi skatinanio reguliavimo bdai:

gros normos reguliavimas,

kain virutins ribos reguliavimas,

etaloninis reguliavimas (V. Jankauskas, 1997).

Gros normos reguliavimas. Taikydamas gros normos reguliavim, reguliuotojas nustato

kompanijos ilgalaikio turto apimtis ir, prie j pridjs atitinkam kapitalo gros norm, nustato kain.

Kompanija turi teis dertis dl abiej pirmj rodikli. Vienas nepageidautinas tokio bdo rezultatas

kompanija siekia dirbtinai ipsti savo ilgalaikio turto vert. Kadangi kompanijos pajamos priklauso

nuo jos ilgalaikio turto, ji siekia didinti savo kapital (daugiau rangos, pastat), o ne mainti kitas

ilaidas. i situacija vadinama Averch-Jonhsono efektu. (R.Lavado, C.Hua, 2004; Stephen Law,

2008)

Kain virutins ribos reguliavimas. Tai reguliavimo bdas, kai reguliuotojas nustato kompanijai,

kokios didiausios kainos ji neturi viryti tiekdama savo paslaugas. ios kain lubos nuolatos

pakeliamos, vertinant infliacij, technologin paang ir kitus veiksnius. Vienas svarbiausi tokio

reguliavimo faktori yra tas, kad kompanija nuolatos skatinama mainti einamsias ilaidas. Atskiriant

kompanijos pajamas nuo nustatomo kain lygio, tiekjas skatinamas sumainti savo snaudas, diegti

technines naujoves, didinti efektyvum. Kadangi kainos nustatytos ir nekinta tam tikr laik, bet koks

ilaid sumainimas leidia kompanijai padidinti peln. Taiau per ilgesn laikotarp dl technologins

paangos dl sumaint ilaid gautos papildomos pajamos padalijamos tarp kompanijos ir vartotoj.

27

Virutins kain ribos nustatymo princip pirmasis aikiai suformulavo S. Littlechild 1982 m. (S.C.

Littlechild, K. G. Vaidya, 1982)

Etaloniniu reguliavimu vadinamas toks reguliavimas, kai kompanijai nurodoma kita panai

kompanija, kurios veiklos rodiklius jai reikia lygiuotis. Pagal tai, kaip kompanijai tai sekasi,

reguliuotojas gali j bausti ar apdovanoti. Dl etaloninio reguliavimo, nors ir netiesiogiai, atsiranda tam

tikri konkurencijos elementai.

Vienu metu gali bti naudojami, derinami keli skatinanio reguliavimo bdai. (D. treimikien,

R. iegis ir V. Jankauskas, 2007) Pagrindinis ir daniausiai taikomas skatinanio reguliavimo bdas

yra virutins kain ribos nustatymas.

1.3 Elektros energijos kainodara

Kain nustatymo metodai bendr princip ir koncepcij derinys, naudojamas skaiiuojant

kainas. Metodo parinkimas atspindi tam tikr ekonomin filosofij taip pat ir technines elektros

energijos sistemos darbo slygas. (M.Krakauskas, 1997) Rinkos ekonomikoje taikomi vairs

kainodaros metodai. Tai lemia vairios prieastys: preks pobdis; preks naujumas; vienar ar

diferencijuota pagal kokybines savybes prek; turinti vien pirkj rink ar kelet tos rinkos sektori;

preks gyvavimo ciklas; firmos tikslas, kur ji nori gyvendinti, pasirinkdama kain; rinkos struktra,

kurioje dirba firma; vyriausybin kain politika ir pan.

Mokslinje literatroje, tiek teoriniame, tiek praktiniame lygmenyse pateikiami ir nagrinjami

vairs preks kainos nustatymo metodai, taiau iskiriami trys pagrindiniai:

1) orientuoti katus,

2) orientuoti vartotoj,

3) orientuoti konkurentus.

M.Krakauskas (1997) ir R.P.Deksnys, K.Danileviius, V.Mikinis, R.Staniulis (2009) bei kiti

mokslininkai energetikos ekonomikoje iskiria tas paias tris kainodaros formavimo filosofijas t.y.

ilaid, rinkos ir rinkos lyderio. Ilaidomis grsta kainodara paremta energijos tiekjo ilaidomis.

Metodo trkumas yra tas, jog gamintojai paprastai nesistengia mainti savo ilaid, tai atsitinka

daniausiai tada, kai elektros energijos kainos vyriausybs patvirtinamos ilgesniam laikui. Rinkos

metodo esm sudaro ne ilaidos, o paklausos ir pasilos santykio susiformavimas. Tuo tarpu rinkos

lyderio metodas paremtas stambiausio gamintojo kaina, kuri jis diktuoja smulkesniems gamintojams,

o pastarieji prisiderina nepriklausomai nuo patirt ilaid.

28

Kainos elektros vartotojams konkurencinse rinkose nustatinjamos vairiai, taiau daniausiai

j dyd nulemia tiekjo patirti katai. S.Braithwait, D. Hansen ir M. O'Sheasy (2007) elektros energijos

gamybos ir tiekimo snaudas vartotojams suskirsto keturias stambias grupes:

Klient aptarnavimas, kuris vis pirma apima ryius su klientais, i paslaug ilaidos

paprastai priklauso nuo klient skaiiaus ir laiko jiems aptarnauti.

Skirstymo paslaugos, kuri ilaidos priklauso nuo klient skaiiaus, vietos, tankio,

apkrovimo piko metu tam tikroje teritorijoje dydio.

Perdavimo paslaugos, kuri ilaidos gali bti skirstomos dvi plaias kategorijas: ilaidos

susijusios su perdavimo renginiais ir gamybos ilaidos, kurios atsiranda dl perdavimo nuostoli ir

apribojim.

Gamybos paslaugos, kuri ilaidas sudaro aprpinimas elektros energija ir pagalbini

paslaug teikimas.

Pateikiama pakankamai daug energijos kain nustatymo metod, taiau apvelgus vairi

autori pateiktus kainodaros metodus vartotojams konkurencinje rinkoje, galima iskirti iuos

pagrindinius:

1. Nekintantys kainos nustatymo metodai (angl. Static pricing methods). iai grupei priskiriami

tie metodai, kuri kaina, kuri moks elektros energijos vartotojas jau i anksto yra inoma. Tokiems

metodams priskiriami:

a) Laiko, kuriuo naudojama elektra, metodas (angl. Time-of-use method, TOU). Elektros

energijos tiekjas vartotojams pateikia skirtingas kainas, nustatydamas laiko, kuriuo i kaina galioja,

ribas (intervalus). Intervalo ilgiai gali bti skirtingi, jie atspindi elektros energijos vartojimo pokyius.

Kaina nustatoma tam tikram sezonui (vasaros, iemos tarifai), savaits dienoms (savaitgalio tarifai) ar

dienos valandoms (vartojimo piko metu, ne piko). Taikant metod, elektros sigijimo kainos

svyravimo rizik prisiima tiekjas, o vartotojas sutinka mokti rizikos premij. Kadangi TUO tarifai

yra fiksuoti ir skelbiami prie kelet mnesi iki elektros vartojimo pradios, todl vartotojams jie

suteikia tik bendr informacij apie laukiamus elektros gamybos katus ir neatspindi faktini kat.

b) Kritins piko kainos nustatymas (angl. Critical peak pricing, CPP). io metodo pagrind

sudaro TUO metodas, taiau papildomai yra nustatoma aukta kaina kaip nuobauda u elektros

energijos vartojim kritiniais piko periodais. (C.Triki, A. Violi, 2007)

c) Vienodos normos kainos nustatymas (angl. Flat rate pricing). Elektros kaina nustatoma

fiksuota ir neturi tiesioginio ryio su kaina, besiformuojania tam tikru momentu didmeninje rinkoje.

Pasibaigus galioti kainai, daniausiai nustatoma ymiai auktesn, nes elektros gamybos katai

29

paprastai jau bna iaug dl pabrangusi itekli. Tai paprasiausias kainos vartotojui nustatymo

metodas. (V.Bobinait, R.Motiejnien, 2009)

2. Dinaminiai kainos nustatymo metodai (angl. Dynamic pricing model) savo esme atitinka

kainos nustatymo realiu laiku metod, taiau nustatant kain iuo metodu numatoma ir pastovioji

elektros kainos dalis. (C.Triki, A. Violi, 2007)

3. Realaus laiko kainos nustatymo metodai (angl. Real-time pricing methods). Vartotojui

nustatyta kaina kinta kas valand ir atspindi tiekjo katus. Realaus laiko kainos nustatymo metod

silo tiekjas, kuris siekia perleisti didmenins rinkos kainos svyravim rizik vartotojui ir taip

utikrinti sau peln. Piko metu atsiradus patikimumo ir perkrovimo problemoms, kaina, nustatyta

remiantis iuo metodu, tampa puikiu apkrov valdymo rankiu (V.Bobinait, R.Motiejnien, 2009)

Taikant iuos metodus elektros vartojimo paklausa tampa elastingesn, todl gamintojo galia

didmeninje rinkoje maja, keisdama ir jo strategin elgsen. Kaip teigia V.Bobinait ir

R.Motiejnien (2009) ie metodai, prisiddami prie elektros energijos paklausos valdymo problem

sprendimo, padeda sprsti ir visuotin energijos taupymo problem. Taip pat pastebima, kad perklus

vartotojui kain svyravimo rizik ir imokius j reaguoti kain pokyius, mainant vartojim aukt

kain momentu, tiekjas gali susidurti su nepakankamo elektros energijos kiekio realizavimo problema,

trukdania pasiekti norim pelno lyg. Norint gyvendinti iuos metodus, reikalingi paangs elektros

matavimo prietaisai.

Skiriami ie realaus laiko kainos nustatymo metodo tipai:

a) Pagrindinis valandins kainos nustatymas (angl. Basic hourly pricing). Nustaius kain iuo

metodu, vartotojai moka u elektr didmenin kain, daniausiai pakoreguot tam tikru tiekjo

antkainiu. kainos nustatymo metod tiekjas daniausiai silo stambiesiems elektros vartotojams,

suinteresuotiems maiausia sigijimo kaina, nesutinkantiems tiekjui mokti rizikos priedo ir galintiems

nesunkiai valdyti elektros vartojim.

b) Blokinis (laiptinis) ir indeksuotas kainos nustatymo metodas (angl. Block and index pricing).

(S.Braithwait, D. Hansen ir M. O'Sheasy, 2007) Nustaius kain iuo metodu, vartotojas moka u

elektr valandin, indeksuot didmenins rinkos kain ir tuo paiu metu sudaro papildom iankstin

sandor, kuriame grietai apibrtam apkrovos blokui (daniausiai vartojimui piko metu) nustatoma

fiksuota kaina. Tai finansinis sandoris skirtumui. Jungtiniu sandoriu vartotojas usitikrina, kad moks

ne daugiau nei fiksuot kain u nustatyto dydio elektros blok. Valandin kain jis moks tik u

pertekli, kuris susiformuoja tuomet, kai tam tikr valand suvartojama daugiau nei numatyta

iankstiniame sandoryje. Vartotojas bus kredituojamas, jei sumains apkrovas emiau sandoryje

nurodyto apkrovos lygio, t. y. jo sskait plauks pinig suma lygi valandins kainos ir sandoryje

30

nurodytos apkrovos bei faktins apkrovos skirtumo sandaugai. (V.Bobinait, R.Motiejnien, 2009)

Vienas i io metodo trkum yra tai, kad apkrovos bloko apimtis yra pakankamai didel, atitinka

didmeninje rinkoje prekiaujamus produktus, todl gali tenkinti tik stambi vartotoj poreikius. Be

abejo, pltojantis rinkoms tiekjai gali silyti smulkesnius ir labiau vartotojo poreik atitinkanius

produktus.

1.4. Elektros energijos rinkos atvrimo takos elektros energijos kainoms vertinimo modelis

Atsivelgiant ianalizuot teorin mediag ir tolesnius darbo udavinius, buvo sudarytas

elektros energijos rinkos atvrimo takos elektros energijos kainoms vertinimo modelis, grindiamas

darbe keliamomis hipotezmis. Pagal pateikt elektros energijos rinkos atvrimo takos elektros

energijos kainoms vertinimo model, aikiai matomos ssajos tarp tyrimo dali.

Pirmojoje dalyje atliekamas elektros energijos rinkos atvrimo teorinis pagrindimas,

analizuojami ir apibendrinami vairi autori skiriami elektros energijos rink modeliai, pateikiama

reguliavimo svarba elektros energijos rinkoje, bei analizuojamos ir apibendrinamos skirtingos

kainodaros formavimo strategijos. Naudojamas tyrimo metodas: mokslins literatros lyginamoji

analiz.

Antrojoje dalyje atliekama elektros energijos sektoriaus analiz. Pirmiausiai aptariama ES politika

elektros energijos rinkos atvrimo srityje, analizuojamos ES ileistos Elektros direktyvos.

Analizuojama Lietuvos situacija elektros energijos rinkos atvrimo gyvendinimo aspektu. Galiausiai

atliekama Lietuvos ir Skandinavijos ali elektros energijos kain analiz, taip pat pateikiama Europos

elektros energijos kain dinamika, vertinus infliacij. ioje dalyje naudojami tyrimo metodai:

statistini duomen ir dokument analiz bei situacijos analiz ir vertinimas.

Treiojoje dalyje atliekamas Lietuvos elektros energijos rinkos atvrimo takos elektros energijos

kainoms tyrimas. Pirmiausiai pateikiama tyrimo metodika, tada nagrinjama prekybos elektros energija

su Latvija, Estija, Rusija, Skandinavijos alimis ir Lenkija technins-ekonomins galimybs, kuriami

galimi prekybos scenarijai, modeliuojama tiktina vidutin elektros kaina Lietuvoje.

Atlikus tyrim bus vykdytas darbo tikslas ir gautas Lietuvos elektros energijos rinkos atvrimo

poveikis elektros energijos kainoms. iame mechanizme bus apibendrintai pateiktos ivados i vis

atlikt tyrimo dali.

31

altinis: sukurta autors

8 pav. Elektros energijos rinkos atvrimo takos elektros energijos kainoms vertinimo modelis

Elektros energijos rinkos atvrimo teorinis pagrindimas

Reguliavimas

elektros energijos

rinkoje

Elektros energijos

rinka ir galimi

rinkos modeliai

Elektros energijos

kainodaros

metodai

Tyrimo metodas: mokslins literatros analiz

Elektros energijos sektoriaus rinkos atvrimo situacijos

analiz

ES politika

elektros energijos

rinkos atvrime

Lietuvos elektros

energijos rinkos

atvrimo

gyvendinimo

situacija

Lietuvos elektros energijos rinkos atvrimo takos elektros

energijos kainoms tyrimas

Tyrimo

metodika

Galim prekybos

scenarij krimas ir

kainos modeliavimas

Tyrimo metodai: statistini duomen, dokument, situacijos analiz; situacijos vertinimas

Lietuvos elektros energijos rinkos atvrimo poveikio elektros energijos

kainoms vertinimas

Hip

otez 2

Pa

grin

din

hip

otez

: Lietu

vo

s elektro

s rink

os atv

rimas: elek

tros rin

ko

s suk

rim

as ir integ

ravim

as,

sum

ains elek

tros en

ergijo

s kain

as

Technini-ekonomini

prekybos galimybi ir

poreiki nustatymas

Tyrimo metodai: scenarij krimas ir analiz

Lietuvos ir

Skandinavijos

elektros energijos

kain palyginamoji

analiz, kain

dinamika Europoje

Hip

otez 1

32

2. ELEKTROS ENERGIJOS SEKTORIAUS RINKOS ATVRIMO

SITUACIJOS ANALIZ ES IR LIETUVOJE

ES isiklusi sau tris prioritetinius tikslus, kuri svarba atskirose alyse yra skirtinga, taip yra

todl, kad kiekviena alis turi skirtingus energetinius iteklius ir gebjimus taip pat alyse vykdoma

skirtinga energetin politika. Dl i nesutapim yra pakankamai sudtinga vykdyti regione vientis

energetin politik, todl iam sektoriui keliami bendriausi tikslai (J.Percebois, 2008; F.Dominaco,

2007):

Konkurencingos energijos iekojimas;

Apsirpinimo energija saugumas ir patikimumas (nacionalini resurs pirmenyb,

importuojam energijos altini vairov);

Kova prie globalin atilim, siekiant gyvendinti jungtin ir bendradarbiaujani

politik.

ie trys tikslai yra ikis Europai, kur ji neabejotinai stengiasi gyvendinti. 2007 m. Europos

Taryba prim program, kuria numatyta iki 2020 m. 20 % sumainti energijos intensyvum ir

padidinti atsinaujinani itekli (hidraulins, vjo, biomass, sauls) kaip pirmins energijos

naudojim iki 20%. Elektros gamyboje svarbiausi debatai yra dl optimalaus kuro "miinio", kuris

naudojamas elektros gamyboje. Anglys, naftos kuro ir gamtins dujos yra labai terianios aplink;

branduolin energija laikoma taip pat abejotinu sprendimu daugeliui ali. (D. Newbery, 2010; S.

Taylor, 2008; W.J. Nuttall, 2009) Elektros sektoriaus liberalizavimas nuosekliai vykdomas Europoje.

Skatinimas konkurencijos, privatizavimo ir energijos bendrovi nuosavybs atskyrimas yra nuolatinis

ikis Europos Komisijai.

2.1 ES politika elektros energijos liberalizavimo srityje

Europos Sjunga (ES) jau 1985 m. isikl sau tiksl - sukurti bendr Europos rink be vidaus

sien. Europos vieningos rinkos programa - bet koki fizini, teisini ir fiskalini klii paalinimas

ES - buvo pradta 1987 m. ir nukreipta valstybes nares. Taiau kas lieia elektros energijos

klausim, j pradjo svariai gyvendinti tik 1996 m., kuomet buvo ileista pirmoji Elektros Direktyva.

iuo metu ES politikos takojama elektros energijos rinka patiria dvi esmines permainas: viena j yra

liberalizacija, o kita - integracija vien bendr Europos rink. (P.Pereira da Silva ir I. Soares, 2008;

M.G. Pollit, 2009) Elektros rinkos Europos Sjungos viduje yra labai skirtingos (r. 9 pav.)

33

altinis: European Commission, 2008

9 pav. Europos elektros energijos rink grups

2.1.1 Pagrindini elektros energijos liberalizavimo ingsni gyvendinimas ES

Kaip jau minta teorinje darbo dalyje, elektros energetikos rinkos liberalizavimas pasireikia

keturiomis kryptimis restruktrizacija, konkurencijos sukrimu, reguliavimu ir privatizavimu.

Siekiant pateikti kuo tikslesn elektros energetikos sektoriaus liberalizavimo ES bkl, situacija

konstatuojama tomis paiomis kryptimis: restruktrizavimas, konkurencijos sukrimas, reguliavimas ir

privatizavimas ES.

Restruktrizavimas

ES ali nari elektros energetikos sektoriaus pertvarkym, suskaidant vertikaliai integruot

sistem ir taip mainant j horizontali koncentracij. Restruktrizacij ES atspindi 6 lentel, kurioje

pateiktas ES tinkl atskyrimas alyse. Kaip matyti lentelje, perdavimo kompanij skaiius alyse yra

maas (iskyrus Italij), taiau jis ir negali bti labai didelis, kadangi veikti sistemai, su dideliu

perdavimo kompanij skaiiumi, bt sudtinga. Tuo tarpu skirstymo kompanij skaiiaus augimas

didina konkurencij rinkoje. Daugiausia skirstymo kompanij i ali nari turi Vokietija (855

kompanijos),Ispanija (329 kompanijos), vedija (175 kompanijos), Norvegija (159 kompanijos), Italija

(163 kompanijos ),Pranczija (148 kompanijos).

34

6 lentel

Tinkl atskyrimas ES, 2008 m. ES valstybs Perdavimo

kompanij skaiius

Skirstymo

kompanij

skaiius

Austrija 3 130

Belgija 1 26

Bulgarija 1 4

Kipras; Graikija; Airija; Slovnija 1 1

ekija; Slovakija 1 3

Danija 2 101

Estija 1 40

Suomija 1 89

Pranczija 1 148

Vokietija 4 855

Vengrija 1 6

Italija 11 163

Latvija 1 10

Lietuva 1 2

Liuksemburgas 1 9

Malta Valstybin Valstybin

Nyderlandai 1 8

Norvegija 1 159

Lenkija 1 18

Portugalija 3 13

Rumunija 1 30

Ispanija 1 329

vedija 1 175

Didioji Britanija 1 18


Skirstymo lygmeniu nuo 2007 m. liepos 1 d. funkcinis atskyrimas tapo privalomas visose

valstybse narse. Taiau daugeliu atveju skirstymo sistemos operatoriai (SSO) dar ltai gyvendino

funkcin atskyrim. Be to, valstybs nars toliau plaiai taiko nukrypim nuo atskyrimo reikalavim

leidianias nuostatas skirstymo lygmeniu: pus valstybi nari leidia netaikyti atskyrimo

reikalavim, turintiems maiau nei 100 000 klient. Perdavimo lygmeniu kai kurios valstybs nars

virija dabartinius teisinio ir funkcinio atskyrimo reikalavimus. Nuosavybs atskyrim gyvendino

penkiolika elektros perdavimo sistemos operatori (PSO)

Konkurencijos krimas

ES vykdydama nuosekli elektros energetikos politik palaipsniui kuria konkurencij alyse

narse. Lentelje pateikta rinkos atvrimo eiga ES iki 2007 m. liepos 1 d. ir nuo 2007 m. liepos 1

d.(r.7 lentel) :

35

7 lentel

Rinkos atvrimas Europos Sjungoje

Rinkos atvrimas

iki 2007-07-01

Rinkos atvrimas

2007-07-01

Dar neatverta

Austrija;

Belgija;

ekija;

Danija;

Suomija;

Vokietija;

Airija;

Nyderlandai;

Portugalija;

Ispanija;

vedija;

Didioji Britanija

Bulgarija;

Pranczija;

Graikija;

Vengrija;

Liuksemburgas;

iaurs Airija;

Lenkija;

Rumunija;

Slovnija;

Slovakija;

Italija;

Latvija;

Lietuva

Estija;

Malta;

Kipras


Rinkos atvrimas ne btinai ikarto sukelia efektyvi konkurencij ir sumaina elektros energijos

kainas, nes konkurencing kain pasiekimas priklauso ir nuo dalyvi skaiiaus rinkoje, t.y. rinkos

koncentracijos. Nagrinjant konkurencij rinkoje, galima remtis plaiai naudojamu koncentracijos matu

- Herfindahl-Hirschman indeksu (HHI), kuris apibriamas kaip rinkos dali procentin kvadrat

suma. Monopolijos atveju HHI lygus 10 000, o idealios konkurencijos (nerealistiniu) atveju 0.

Paveiksle pateikta koncentracija rinkoje 2008 metais (r. 10 pav.):

Itin koncentruota HHI vir

5000

Labai koncentruota

HHI 1800-5000

Vidutinikai koncentruota

HHI 750-1800

Itin koncentruota HHI vir

5000

Labai koncentruota

HHI 1800-5000

Vidutinikai koncentruota

HHI 750-1800

altinis: Europos Bendrij komisijos komunikatas, 2009

10 pav. Rinkos koncentracija didmeninje elektros rinkoje, 2009m. (pagal HHI)

36

I pateikto paveikslo matosi, kad 2009 m. 15 valstybi nari didmeninje elektros rinkoje daugiau

negu 70% vis elektros gamybos pajgum vis dar valdo trys stambiausi elektros gamintojai. Aukt

koncentracijos lyg didmeninje elektros rinkoje patvirtina faktas, kad tik atuoniose valstybse narse

rinka yra vidutinikai koncentruota.

Reguliavimas

ES valstybse narse vis dar prastas atvir energijos rink ir reguliuojam energijos kain

sambvis: kainos reguliuojamos daugiau nei pusje ES valstybi nari. Kas lieia reguliavim,

didiausi susirpinim kelia - neigiamas reguliuojam energijos kain poveikis dl tinkamo

energetikos vidaus rinkos veikimo, nes dl jo gali bti ikreipta konkurencija (pvz., sukuriamos klitys

naujiems tiekjams patekti rink ir neskatinama keisti tiekjo ir pan.) ir perduodami neteisingi kainos

signalai (tai turi takos investicijoms ir paskatoms taupiai naudoti energij)

Kain reguliavimas pramoniniams ir buitiniams vartotojams atskirose ES valstybse pateiktas 8

lentelje:

8 lentel

Kain reguliavimas ES valstybse, 2009

ES valstybs Pramoniniai vartotojai Buitiniai vartotojai

Austrija;; Vokietija; Nyderlandai; Norvegija; vedija;

Didioji Britanija.

Nereguliuojama Nereguliuojama

Belgija; ekija; Suomija; Liuksemburgas; Slovakija;

Slovnija.

Nereguliuojama Reguliuojama

Bulgarija; Danija; Kipras; Estija; Pranczija; Graikija;

Vengrija, Airija, Italija; Latvija; Lietuva; Malta; Lenkija;

Portugalija, Rumunija; Ispanija.

Reguliuojama Reguliuojama


Privatizavimas

Elektros Direktyvos gana vangiai takoja ali elektros energetikos sektori privatizavim. Kai

kuriose ES alyse, t.y. Vokietijoje ir Belgijoje, sektorius buvo didij dalimi privatizuotas dar prie

reform. Didiausi dmes privatizavimo programoms skyr Didioji Britanija ir Portugalija. Kai

kurios alys msi dalinio privatizavimo (pavyzdiui Italija). iose alyse, privatizavimas pasireik

per nauj firm jim rink. Tuo tarpu daugelis valstybi numato tai kaip galimyb ateiiai (pvz.:

Pranczija).

Stambi valstybini bendrovi suskaidymas kelias smulkesnes, siekiant padidinti konkurencij

yra paprastesnis bdas valstybei, taiau neefektyvus. Kai kurios alys, prieinasi privatizacijai,

37

nenordamos atiduoti nacionalinio turto usienio investitori rankas (pav.: Nyderlandai ir Norvegija).

Norvegija rod, kad liberalizacijai nebtinai reikalinga privatizacija, kadangi auktas konkurencijos

lygis buvo pasiektas daugiausia valstybins ir vietins nuosavybs, taiau tokios situacijos sukrimas

utruko gana ilgai.

2.1.2 Elektros direktyva

Energetikos sektoriaus liberalizavimas, palyginti su kitais ES sektoriais, vlavo, taiau 1996 m.

priimta Elektros direktyva eng pagrindin ingsn bendros konkurencingos ES elektros energijos

rinkos link, taip padidinant energetikos sektoriaus efektyvum ir bendr Europos ekonomikos

konkurencingum. ES elektros sektoriaus liberalizavime svariausi vaidmen atlieka 3 viena kit

pakeiianios Direktyvos - elektros Direktyva 96/92/EB, elektros Direktyva 2003/54/EB, elektros

Direktyva 2009/72/EB.

Elektros direktyva 96/92/EB. Europos sjungos (ES) alys nars 1996 m. gruodio 19 d.,

siekdamos liberalizuoti elektros energijos sektori ir kaip pagrindin tiksl iklusios bendros ES

elektros rinkos sukrim, prim Direktyv 96/92/EB, kuri toliau vadinama Elektros direktyva. i

Direktyva nustat bendras elektros energijos gamybos, perdavimo ir paskirstymo taisykles taip pat

taisykles, susijusias su elektros energetikos sektoriaus struktra, veikimu, patekimu rink, kriterijais ir

tvarka, taikoma kvietimams dalyvauti vieuose konkursuose, leidim idavimo tvarka ir sistem

eksploatavimu. (96/92/EB, 1996) taisykls, kriterijai ir tvarka turjo bti traukta kiekvienos ES alies

statym baz. Kadangi ES alys nars turi skirtingas tradicijas (vienose alyse energetikos mons

privaios, kitose valstybins, vienose alyse taikomi vienodi socialins paramos principai, kitose

kitokie ir pan.), todl Elektros direktyva leido alims daugeliu atveju pasirinkti vien i galim

alternatyv.

Pagrindinis Elektros direktyvos principas palaipsnis elektros rink atvrimas, leidiantis nuo

stambiausij iki smulkiausij vartotoj pasirinkti, i ko pirkti elektros energij. Direktyva pareigojo

valstybes nares priimti statymus ir kitus teiss aktus, kurie, sigaliot ne vliau kaip iki 1999 m.

vasario 19 d. Taigi, iki 1999 m. vasario 19 d. vartotojai, kurie suvartoja daugiau nei 40 GWh elektros

energijos per metus, turjo gauti pasirinkimo teis. Nustatyta, kad rinkos dalis eis metus bus

palaipsniui didinama. is padidjimas apskaiiuojamas mainant 40 GWh dal iki 20 GWh per metus,

po trej met nuo ios direktyvos sigaliojimo, ir iki 9 GWh elektros energijos per metus, po eeri

met nuo ios direktyvos sigaliojimo. (96/92/EB, 1996)

38

Liberalizavimo spartinimas reikalauja nemaai papildom priemoni, reglamentuojam

teisiniais dokumentais. Iki 2003 m. liberalizavimo proceso teisinis pagrindas buvo Europos Parlamento

ir Tarybos patvirtinta direktyva elektros rinkai 92/96/EB. Patirtis kuriant rink buvo naudinga:

sumajo kainos, pag

Documents

VILNIAUS UNIVERSITETO KAUNO HUMANITARINIO …2151000/2151000.pdf · 1.1 Elektros energijos rinka ir rinkų modeliai Elektros energija - ypatingas produktas, kurio negalima sandėliuoti,