Upload
phamhanh
View
249
Download
4
Embed Size (px)
Citation preview
TIEKIMO SAUGUMAS LIETUVOS ELEKTROS ENERGIJOS
RINKOJE
MONITORINGO ATASKAITA
Lietuvos Respublikos ūkio ministerija
2008, Vilnius
2
TURINYS
Įţanga.......................................................................................................................................... 3
1. 2007 m. situacijos apţvalga .................................................................................................... 4
1.1. Elektros energijos generavimo, perdavimo ir paskirstymo pajėgumai, tarpsisteminiai
ryšiai su kaimyninėmis energetikos sistemomis ..................................................................... 4
1.2. 2007 m. elektros galios balansas ..................................................................................... 6
1.3. Elektros energijos gamyba, suvartojimas, eksportas, importas ....................................... 9
2. Elektros energijos rinka 2007 m. .......................................................................................... 13
2.1. Rinkos koncentracija ..................................................................................................... 13
2.2. Elektros energijos pirkimo ir pardavimo apimtys 2007 m. ........................................... 15
2.3. Rinkos atvėrimo laipsnis ............................................................................................... 17
2.4. Rinkos dalyviai .............................................................................................................. 18
2.5. Rinkos kainų dinamika .................................................................................................. 19
2.6. Laisvųjų vartotojų aktyvumo laipsnis............................................................................ 20
3. Prognozės 2008-2010 m ....................................................................................................... 22
3.1. Rinkos operatoriaus prognozuojamos elektros energijos pirkimo, pardavimo ir eksporto
apimtys ................................................................................................................................. 22
3.2. Prognozuojami galios balansai ...................................................................................... 29
3.3. Poreikis naujiems elektros galios pajėgumams ............................................................. 30
3.4. Numatoma elektros perdavimo ir skirstymo tinklų plėtra ir atnaujinimas, galimos
silpnos vietos ........................................................................................................................ 30
3.4.1. Numatoma perdavimo tinklų plėtra ir atnaujinimas ............................................... 30
3.4.2. Numatoma skirstomųjų tinklų plėtra ir atnaujinimas ............................................. 32
3.4.3. Perdavimo tinklo 330 kV transformatorių pastočių ir 110 kV atvirųjų skirstyklų
galimos silpnos vietos ....................................................................................................... 33
3.4.4. Skirstomojo tinklo transformatorių pastočių, 10 kV skirstomųjų punktų ir 6-10/0,4
kV transformatorinių galimos silpnos vietos .................................................................... 34
3.4.5. 110-330 kV įtampos elektros oro linijų (OL) techninė būklė ir galimos silpnos
vietos ................................................................................................................................. 35
3.4.6. Skirstomojo tinklo 0,4 – 35 kV oro ir kabelių linijų bei 0,4 kV oro kabelių linijų
techninė būklė ir galimos silpnos vietos ........................................................................... 37
Išvados ...................................................................................................................................... 38
3
Įţanga
Nuo 2002 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos Elektros energetikos
įstatymas bei 2001 m. pabaigoje priimti LR Elektros energetikos įstatymo poįstatyminiai
teisės aktai sudarė sąlygas funkcionuoti elektros energijos rinkai Lietuvoje. Įgyvendinant
2003 m. birţelio 26 d. direktyvą 2003/54/EC, buvo priimta ir nuo 2004 m. liepos 10 d.
įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos Elektros energetikos įstatymo redakcija.
Nuo 2002 m. sausio 1 d. vertikaliai integruota energetikos bendrovė AB „Lietuvos
energija“ yra išskaidyta į penkias nepriklausomas bendroves: dvi elektros energijos gamybos,
vieną perdavimo ir dvi skirstymo bendroves. Tuo būdu elektros energijos gamybos,
perdavimo ir skirstymo veiklos yra atskirtos, kaip to reikalauja Europos Sąjungos teisės aktai.
Ši ataskaita paruošta vykdant Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. gruodţio
18 d. įsakymu Nr. 380 patvirtintas „Įsipareigojimų teikti viešuosius interesus atitinkančias
paslaugas“ taisyklėse. Jomis Lietuvos Respublikos ūkio ministerija yra įpareigota atlikti su
tiekimo saugumu susijusių klausimų stebėseną (monitoringą) šalies elektros energijos rinkoje
ir kasmet paskelbti ataskaitą, apimančią tiekimo šaltinių pajėgumo ir poreikių balansą,
laukiamus galios poreikius ir planuojamus ar statomus šaltinių pajėgumo objektus, taip pat
konkurencijos apimtis šalies elektros rinkoje.
Ataskaitą Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos uţsakymu paruošė VĮ Energetikos
agentūra pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos – reguliatoriaus, AB
„Lietuvos energija“ – rinkos operatoriaus ir perdavimo sistemos operatoriaus, bei akcinių
bendrovių „VST“ ir „Rytų skirstomieji tinklai“ - skirstymo sistemų operatorių - pateiktą
medţiagą.
4
1. 2007 m. situacijos apţvalga
1.1. Elektros energijos generavimo, perdavimo ir paskirstymo pajėgumai,
tarpsisteminiai ryšiai su kaimyninėmis energetikos sistemomis
Lietuvoje esamų elektrinių įrengta galia siekia 5030 MW, iš kurių vyrauja šiluminė
(51 %) ir branduolinė (26 %) elektrinės. Hidroelektrinių dalis sudaro 20 % (įvertinant ir
Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės galią).
Lietuvos elektrinių galios 2008 m. pradţioje pateiktos lentelėje 1.1.1.
1.1.1 lentelė. Lietuvos elektrinių įrengtos / disponuojamos galios 2008-01-01, MW
Elektrinės Įrengta/Disponuojama galia
Ignalinos AE 1300 / 1183
Lietuvos elektrinė 1800 / 1732
Maţeikių elektrinė 160 / 148
Vilniaus elektrinė 372 / 355
Kauno elektrinė 170 / 161
Kauno energija 8 / 7
Klaipėdos energija 11 / 9
Panevėţio termofikacinė elektrinė 35/33
Iš viso šiluminėse elektrinėse: 2556 / 2445
Kauno hidroelektrinė 101 / 50
Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė 900 / 760
Maţosios hidroelektrinės 26
Iš viso hidroelektrinėse: 1027/ 836
Pramonės įmonių ir kitos elektrinės,
iš jų: 146 / 143
biomasės 19/18
vėjo 52
Iš viso: 5030/ 4607
Lietuvoje yra gerai išvystyti elektros perdavimo 330/110 kV bei 35/10/6/0,38 kV
elektros skirstymo tinklai ir jų priklausiniai.
2008 metų pradţioje AB Lietuvos energija eksploatavo:
- 110 kV linijų – 4973 km (sk. grandimis) ir 214 transformatorių pastočių ir
skirstyklų;
- 110 kV kabelių linijų –29 km;
- 330 kV linijų – 1670 km (sk. grandimis) ir 13 transformatorių pastočių ir skirstyklų.
Elektros perdavimo, skirstymo tinklų bei jų priklausinių techniniai duomenys nurodyti
1.1.2, 1.1.3, 1.1.4, 1.1.5 ir 1.1.6 lentelėse.
5
1.1.2 lentelė. Perdavimo tinklo orinių linijų ilgiai pagal perdavimo tinklų skyrius 2007
m., km (trasomis)
Perdavimo tinklų skyriai 330 kV 110 kV
Vilniaus 183 819
Kauno 579 1270
Klaipėdos 194 842
Šiaulių 241 892
Utenos 473 1150
Iš viso: 1670 4973
1.1.3 lentelė. Perdavimo tinklo transformatorių pastotės ir skirstyklos, vnt. bei jų galia
MVA
Perdavimo tinklų
skyriai, įmonės
330 kV
TP
330 kV
skirstyklos
110 kV
skirstyklos
330 kV TP
galia, MVA
Vilniaus PTS 2 1 39 750
Kauno PTS 3 57 900
Klaipėdos PTS 2 43 525
Šiaulių PTS 2 34 650
Utenos PTS 2 41 725
KHAE 1 200
IAE 1 400
Iš viso: 13 1 214 4150
Lietuvos perdavimo tinklas pakankamai gerai integruotas su kaimyninėmis
energetikos sistemomis:
su Latvijos energetikos sistema jungia keturios 330 kV ir trys 110 kV linijos;
su Baltarusijos energetikos sistema jungia penkios 330 kV ir septynios 110 kV
linijos;
su Kaliningrado energetikos sistema jungia trys 330 kV ir trys 110 kV linijos.
Ryšio su kaimynine Lenkijos energetikos sistema šiuo metu nėra.
Galios maksimalūs galimi srautai su kaimyninėmis valstybėmis, esant normaliai tinklo
schemai pateikti lentelėje 1.1.4.
1.1.4 lentelė. Galios maksimalūs galimi srautai su kaimyninėmis valstybėmis, MW
Lietuva - Latvija 1500
Latvija - Lietuva 1300
Lietuva - Baltarusija 2200
Baltarusija - Lietuva 1400
Lietuva - Kaliningradas 680
6
1.1.5 lentelė. Skirstomųjų elektros tinklų transformatorių pastotės bei jų galia MVA
2008-01-01 dienai.
Elektros
Tinklai
110 kV
TP
35 kV
TP
6-10 kV
TR ir
SP
Iš viso Galia MVA
110 kV 35 kV 6-10 kV Iš viso
AB Rytų skirstomieji tinklai (RST)
Vilniaus reg. 34 24 5460 5518 1225 175 1786 3186
Panevėţio reg. 22 32 4420 4474 670 167 1000 1837
Alytaus reg. 24 19 3861 3904 583 113 793 1489
Utenos reg. 21 21 4241 4283 426 113 613 1152
Iš viso RST: 101 96 17982 18179 2904 568 4192 7664
Akcinė bendrovė „VST“ (VST)
Kauno 40 24 5383 5447 1127 174 1754 3055
Klaipėdos 35 39 5614 5688 961 172 1478 2611
Šiaulių 28 26 5170 5224 555 135 1095 1785
Iš viso VST: 103 89 16167 16359 2643 481 4327 7451
Iš viso: 204 185 34149 34538 5547 1049 9568 15115
1.1.6 lentelė. Skirstomųjų tinklų oro elektros linijų ilgiai 2007 m., km. (grandimis)
Įtampa, kV RST VST
35 2031 1701
6-10 20741 24052
0,4 29782 31755
Iš viso: 52554 57508
1.2. 2007 m. elektros galios balansas
1.2.1 lentelėje ir 1.2.1 paveikslėlyje pateiktas Lietuvos respublikos poreikio (bruto)
uţfiksuotas galios (MW) maksimumas mėnesiais.
7
1.2.1 lentelė. 2007 m. maksimalus sistemos galios poreikis (bruto), MW
Mėnuo Poreikio maksimumas
Sausis 1908
Vasaris 1922
Kovas 1791
Balandis 1652
Geguţis 1680
Birţelis 1539
Liepa 1472
Rugpjūtis 1544
Rugsėjis 1555
Spalis 1710
Lapkritis 1968
Gruodis 1969
1.2.1 pav. 2007 m. maksimalios sistemos poreikio ir gamybos galios kitimo grafikas
mėnesiais, MW
400
500
600
700
800
900
1000
1100
1200
1300
1400
1500
1600
1700
1800
1900
2000
2100
2200
2300
2400
2500
Sausis Vasaris Kovas Balandis Geguţė Birţelis Liepa Rugpjūtis Rugsėjis Spalis Lapkritis Gruodis
Mėnuo
MW
Gamybos maksimumasPoreikio maksimumas
Maksimali pareikalaujama Lietuvos energetikos sistemos galia (neto) 2007 metais
buvo 1749 MW (1.2.2 lentelė). Įvertinus būtiną ilgalaikį 980 MW galios rezervą, 2007 m.
sistemoje buvo 3049 MW galios poreikis ir 410 MW galios perteklius (be eksporto poreikių).
8
1.2.2 lentelė. 2007 m. elektros galios balansas, MW
Lietuvos elektrinių įrengta galia (bruto), 2008-01-01 5030
Lietuvos elektrinių disponuojama galia (neto), 2008-01-01 4607
Lietuvos elektrinių patikimai disponuojama galia (neto),
2008-01-01 (atmetus nepanaudojamą ir sisteminėms
paslaugoms reikalingą galią)
3139
Sistemos maksimali pareikalaujama galia (neto) 1749
Būtinas ilgalaikis rezervas 980
Galių balansas (perteklius) 410
Lietuvoje instaliuotas perteklinis elektros galių kiekis 2007 m. sąlygojo gana ţemą kai
kurių Lietuvos elektrinių išnaudojimo koeficientą, ypatingai Lietuvos elektrinės. Tačiau
įvertinus ilgalaikio rezervo poreikį Lietuvos elektrinės išnaudojimo koeficientas padidėtų iki
75%. Ko-generacinio ciklo elektrinių išnaudojimo koeficientas gana aukštas tik šildymo
sezono metu. Ignalinos atominės elektrinės išnaudojimo koeficientas aukštas dėl sudarytų
sąlygų elektros energijos eksportui. Įvertinus galios poreikį sisteminėms paslaugoms uţtikrinti
Lietuvos elektrinių gamybos pajėgumai vidutiniškai per metus buvo išnaudoti 65 %
1.2.3 lentelė. Elektrinių išnaudojimo koeficientai elektros energijos gamybai
Mėnuo IAE LE VE 3 VE 2 KE PE KHE* ME KlE
1 0,97 0,10 0,53 0,89 0,77 0 0,97 0,25 0,70
2 1,00 0,06 0,5 0,96 0,95 0 0,89 0,26 0,73
3 1,00 0,09 0,35 0,71 0,65 0 0,1 0,27 0,74
4 1,00 0,05 0,2 0,75 0,4 0 0,95 0,22 0,4
5 0,99 0,05 0 0,73 0,2 0 0,77 0,16 0
6 0,98 0,08 0 0,65 0,18 0 0,48 1,14 0
7 0,97 0,05 0 0,44 0,03 0,18 0,80 0,13 0
8 0,93 0,11 0 0,87 0,25 0 0,62 0,16 0
9 1,00 0,12 0 0,82 0,49 0 0,54 0,27 0
10 0,98 0,06 0,09 0,88 0,59 0 0,62 0,08 0,06
11 0,99 0,10 0,37 0,76 0,82 0 0,63 0,2 0,24
12 1,00 0,07 0,41 0,74 0,87 0 0,7 0,33 0,51
vidutinis 0,99 0,08 0,26 0,78 0,51 0,02 0,75 0,2 0,28
* - išnaudojimas pagal pritekantį vandenį – 1.
9
1.2.4 lentelė. Elektrinių avaringumo koeficientai, %
Mėnuo IAE LE VE 3 VE 2 KE PE KHE ME KlE
1 0 0,42 4,02 0,57 0 0 0 0 0
2 0 0 1,81 0 0 0 0 0 0
3 0 0,15 0,39 0 0 0 0 0 0
4 0 0 0 0 0 0 0 0 0
5 4,79 0 0 0 0,05 0 0 0 0
6 0 0,02 0 0 0 0 0 0 0
7 0 0 0 0 0 0 0 0 0
8 0 0 0 0 0 0 0 0 0
9 0 0 0 0 0 0 0 0 0
10 0 0,06 0 0 0 0 0 0 0
11 10,92 0 0 0 0 0 0,03 0 0
12 0 0,63 0 0 0 0 0 0 0
vidutinis 1,42 0,21 0,67 0,05 0 0 0 0 0
1.3. Elektros energijos gamyba, suvartojimas, eksportas, importas
2007 metais elektros prekybos veiklą su kitomis valstybėmis vykdė AB „Lietuvos
energija“, UAB „Energijos realizacijos centras, UAB „Fortis Energy“. Elektros pardavimas
uţsieniui sudarė 2,546 TWh. Eksportuota elektros energija į Latviją, Estiją, Rusijos
Federacijos Kaliningrado sritį, Rusijos Federaciją (kontinentinę dalį), Baltarusijos Respubliką
o taip pat ir į Skandinavijos rinką per naująją liniją tarp Estijos ir Suomijos. 2007 metais
eksportas į Rusijos Federaciją sudarė 18 proc., į Baltarusijos Respubliką – 35 proc., į Latviją –
21 proc. į Estiją – 12 proc. į Skandinavijos rinką - 14 proc. viso eksportuoto elektros energijos
kiekio.
2007 m. importuota buvo 1,175 TWh. Pagrindiniai importo laikotarpiai Latvijos
pavasarinio potvynio laikotarpis ir VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ reaktoriaus remonto
laikotarpis
Lietuvos didmeninėje elektros rinkoje visuomeniniai ir nepriklausomi tiekėjai nupirko
10,765 TWh, t.y. 4,68 proc. daugiau nei 2006 metais.
10
1.3.1 lentelė. Lietuvos elektrinių 2007 metais į tinklą patiekta elektros energija,
mln. kWh
Ignalinos AE 9074,8
Lietuvos elektrinė 866,8
Maţeikių elektrinė 199,2
Vilniaus elektrinė 575,5
Kauno energija -1,4
Kauno termofikacinė elektrinė 623,3
Klaipėdos energija 20,1
Kitos elektrinės prijungtos prie ST 34,4
Iš viso šiluminėse elektrinėse: 2317,9
Kauno hidroelektrinė 321,1
Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė 537,5
Elektrinės, naudojančios atsinaujinančius
energijos išteklius 172,2
Iš viso elektrinės, naudojančios
atsinaujinančius energijos išteklius: 493,3
Pramonės įmonių ir kitų ţinybų
elektrinės 265,4
Iš viso: 12151,4
11
1.3.2 lentelė. 2007 m. elektros eksportas-importas mėnesiais, mln. kWh
Mėnuo
Eksportas į Importas iš
Latviją Baltarusiją Rusiją Estiją Suomiją Iš viso: Latvijos Suomijos Iš
Rusijos Iš viso:
Sausis 24,6 51,1 81,4 98,4 46,7 302,2 1,1 47,3 48,4
Vasaris 35,0 9,8 33,7 113,4 45,7 237,6 4,5 4,5
Kovas 9,4 176,4 152,6 48,9 36,9 424,2 61,4 61,4
Balandis 6,9 208,9 76,2 21,9 313,9 14,4 14.4
Geguţė 8,0 149,7 31,0 12,7 201,4 11,1 6,4 17,5
Birţelis 47,0 167,2 0,1 23,5 237,8
Liepa 13,8 141,0 30,6 185,4 23,3 23,3
Rugpjūtis 1,0 0,09 1,1 2,1 353,5 355,6
Rugsėjis 1,5 1,1 2,6 17,2 549,0 566,2
Spalis 101,1 29,7 9,1 41,9 181,8 1,1 34,3 35,4
Lapkritis 136,4 20,2 16,2 45,0 217,8 0,9 3,1 44,5 48,5
Gruodis 142,7 21,3 23,3 53,3 240,6
Iš viso: 526,4 905,1 446,1 310,6 358,2 2546,4 77,8 34,6 1062.8 1175,2
1.3.3 lentelė. Vartotojų, prijungtų prie skirstomojo tinklo, 2007 m. elektros energijos
suvartojimas mėnesiais, mln. kWh
Mėnuo Pramonė Gyventojai Ţemės
ūkis
Kiti
vartotojai
Visi
vartotojai
Sausis 83,7 121,3 5,5 174,3 384,8
Vasaris 87,3 103,0 5,5 179,5 375,3
Kovas 85,0 104,4 5,5 156,5 351,4
I ketvirtį: 256,0 328,7 16,5 510,3 1111,5
Balandis 79,5 92,7 4,8 138,8 315,8
Geguţė 83,6 102,1 4,7 136,7 327,1
Birţelis 79,5 89,2 4,0 127,9 300,6
II ketvirtį: 242,6 284,0 13,5 403,4 943,5
Liepa 76,5 91,3 4,9 124,9 297,6
Rugpjūtis 82,6 92,6 7,1 134,7 317,0
Rugsėjis 78,8 96,1 5,6 132,3 312,8
III ketvirtį: 237,9 280,0 17,6 391,9 927,4
Spalis 88,3 112,7 5,2 159,4 365,6
Lapkritis 87,1 118,5 5,6 174,5 385,7
Gruodis 82,1 129,8 5,4 181,5 398,8
IV ketvirtį: 257,5 361,0 16,2 515,4 1150,1
Iš viso: 994,0 1253,7 63,8 1821,0 4132,5
12
1.3.5 lentelė. 2007 m. elektros energijos perdavimo balansas, mln. kWh
Iš viso elektros energijos patiekta į perdavimo tinklą (1-3) 13366,3
1. Gauta iš AB „Lietuvos energija“ elektrinių 858,6
1.1 Kruonio HAE 537,5
1.2 Kauno HE 321,1
2. Patiekta į perdavimo tinklą iš kitų elektrinių 11339,5
3. Importuota elektra 1168,2
Visas poreikis (4-8) 13366,3
4. Perdavimo tinklo technologinės sąnaudos 347,4
5. KHAE uţkrovimo sąnaudos 760,9
6. Parduota vartotojams prijungtiems prie perdavimo tinklo* 933,4
7. Patiekta skirstomiesiems tinklams 8794,5
8. Parduota kitoms valstybėms 2530,1
* - tame tarpe ir gamintojams prijungtiems prie perdavimo tinklo ir naudojantiems elektrą
savo reikmėms.
13
2. Elektros energijos rinka 2007 m.
2007 metai buvo šeštieji elektros ūkyje veikiančios rinkos metai. Konkurencijos
principų taikymas elektros energijos gamybos ir tiekimo sektoriuose skatino siekti didesnio
efektyvumo, taip pat sudarė galimybę patiems vartotojams rinktis elektros energijos tiekėją
(gamintoją). Nuo 2007 m. liepos 1 d. visi vartotojai gali derėtis su nepriklausomais tiekėjais
dėl elektros energijos gamybos ir tiekimo paslaugos kainų. Tiekėjai ar gamintojai, turintys
nepriklausomo tiekėjo licenciją, taip pat turi teisę siūlyti savo paslaugas vartotojams, taip
sudarydami efektyvesnės konkurencijos sąlygas.
2.1. Rinkos koncentracija
2007 metais gamintojų rinkoje nepadaugėjo palyginti su praėjusiais metais, t. y. išliko
8 ir beveik su tokiomis pačiomis uţimančiomis dalimis gamybos sektoriuje, išskyrus
rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius, kai buvo Ignalinos atominės elektrinės remonto laikotarpis.
2.1.1 lentelė. Gamintojų patiektos elektros energijos dalis nuo visos patiektos elektros
energijos į tinklą 2007 m., %
Gamintojas/mėnuo I II III IV V VI VII VIII IX X XI XII
Ignalinos AE 67 71 73 81 86 84 86 62 17 80 68 72
Lietuvos elektrinė 7 4 6 4 4 6 4 23 42 5 9 5
Vilniaus energija 11 10 7 4 1 1 0 1 4 3 7 8
Kauno termofikacinė elektrinė 7 8 6 4 2 2 0 6 10 4 7 8
Lifosa 0 0 0 0 0 0 1 1 2 0 0 0
Kauno HE 3 2 3 3 3 2 3 5 7 2 2 2
Kruonio HAE 4 4 4 3 4 4 5 0 15 5 6 4
Vėjo jėgainės 1 1 1 1 0,5 1 1 2 3 1 1 1
Iš viso patiekta į tinklą 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100
Pagrindinis rinkos dalyvis aukcione taip pat buvo Ignalinos atomine elektrinė, išskyrus
tada, kai remonto metu ją pakeitė Lietuvos elektrinė ir importuota elektros energija. IAE
gamyba padidėjo apie 14 %, palyginti su praėjusiais metais. Paţymėtina, kad nuo 2005 metų
pradţios nebedirbo pirmasis Ignalinos AE reaktorius, tačiau kaip ir ankstesniais metais
elektrinės dalis gamybos rinkoje svyravo nuo 62 % iki 86%, išskyrus rugpjūčio mėnesį, kai ji
pateikė tik 17 proc. viso energijos kiekio. Praėjusiais metais, palyginti su 2006 m., bendras
pagamintos elektros energijos tiekimas padidėjo apie 13 %, eksportas padidėjo apie 18 %.
Energijos suvartojimas šalyje padidėjo apie 4,8 %.
2007 m. aukcione vidutiniškai per metus parduota apie 20 % elektros energijos nuo
patiektos šalies rinkai, t. y. beveik 5 procentiniais punktais maţiau nei praėjusiais metais.
Tačiau 2 proc. punktais padidėjo kontraktinės energijos ir 3 procentiniais punktais elektros
energijos, vykdant įpareigojimą teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (VIAP),
kiekiai.
14
2.1.2 lentelė. Gamintojų patiektos elektros energijos dalis aukcione nuo kiekvieno jų
patiektos elektros energijos kiekio į tinklą per 2007 m., %
Gamintojas/mėnuo I II III IV V VI VII VIII IX X XI XII
Ignalinos AE 6 5 5 11 19 21 21 0 0 17 1 8
Lietuvos elektrinė 0 0 0 0 2 0 0 62 69 0 24 0
Vilniaus energija 0 18 2 0 0 0 0 0 0 0 2 0
Kauno termofikacinė elektrinė 25 22 36 49 0 15 85 98 96 3 4 2
Lifosa 0 0 0 0 0 0 0 98 0 0 39 76
2.1.1 pav. Gamintojų uţimama rinkos dalis aukcione 2007 m.
Pagrindinis rinkos dalyvis aukcione taip pat buvo Ignalinos atomine elektrinė, išskyrus
tada, kai ją remonto metu pakeitė Lietuvos elektrinė bei importuojama energija.
Rinkoje prekiaujama 3 rūšių elektros energija: kontraktine elektros energija, elektros
energija, vykdant įpareigojimą teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (VIAP), ir
papildoma elektros energija. Rinkos dalyvių nupirktos elektros energijos pagal rūšis kitimas
pavaizduotas 2.1.1 paveikslėlyje.
15
2.1.2 pav. Rinkos dalyvių nupirktos elektros energijos kitimas pagal rūšis 2005-2007
metais
2007 m. kontraktinė elektros energija sudarė 62% (60% - 2006 m.), vykdant VIAP –
18% (15 %) ir papildoma – 20% (25%) nuo rinkos dalyvių nupirktos elektros energijos.
2.2. Elektros energijos pirkimo ir pardavimo apimtys 2007 m.
2.2.1 lentelė. 2007 m. elektros energijos pirkimo apimtys, tūkst. kWh
Pardavimai I ketvirtis II ketvirtis III ketvirtis IV ketvirtis Viso uţ
metus
tūkst.
kWh tūkst. kWh tūkst. kWh tūkst. kWh tūkst. kWh
Ignalinos AE 2.597.413 2.659.524 1.195.614 2.622.296 9.074.846
Iš jo aukcionui 91.565 326.106 119.592 179.356 716.619
Iš jo eksportui 896.945 739.750 226.986 541.947 2.405.627
iš jo kontraktinė 1.608.903 1.593.668 849.036 1.900.993 5.952.600
Lietuvos elektrinė 218.665 153.486 268.654 224.875 865.680
Iš jo aukcionui -6.123 446 149.651 23.533 167.507
iš jo VIAP 224.788 153.040 119.003 201.342 698.173
iš jo kontraktinė 0 0 0 0 0
Vilniaus elektrinė 334.378 59.850 14.032 222.128 630.388
Iš jo aukcionui 22.744 -2.009 -4.774 638 16.599
iš jo VIAP 311.634 61.859 18.806 221.490 613.789
iš jo kontraktinė 0 0 0 0 0
Kauno energija (Petrašiūnų
elektrinė) -728 -426 -89 -810 -2.053
Iš jo aukcionui -728 -426 -12.089 -810 -14.053
iš jo VIAP 0 0 12.000 0 12.000
iš jo kontraktinė 0 0 0 0 0
Kauno termofikacinė elektrinė 258.599 80.912 59.073 224.719 623.303
16
Iš jo aukcionui 70.263 22.029 56.758 6.995 156.045
iš jo VIAP 138.986 52.390 1.864 86.760 280.000
iš jo kontraktinė 0 0 0 0 0
Iš jo eksportui 49.350 6.493 451 130.964 187.258
Panevėţio energija 0 0 -170 1.394 1.224
Iš jo aukcionui 0 0 -170 -5.938 -6.108
iš jo VIAP 0 0 0 7.332 7.332
iš jo kontraktinė 0 0 0 0 0
Vėjo jėgainės 26.227 20.143 23.233 27.877 97.480
Iš jo aukcionui -39 -41 0 -33 -113
iš jo VIAP 26.266 20.184 23.272 27.910 97.632
Maţeikių nafta 76.638 50.895 -8.617 33.231 152.147
Iš jo aukcionui -1.094 955 -47.752 -1.134 -49.025
iš jo VIAP 0 0 0 0 0
iš jo "Mažeikių naftai" 77.732 49.940 39.135 34.365 201.172
Lifosa 524 7.295 13.659 12.981 34.459
Iš jo aukcionui 0 0 8.423 6.035 14.459
iš jo VIAP 524 7.295 5.236 6.946 20.000
Importas aukcione 114.322 24.817 945.188 83.862 1.168.189
Kauno HE 101.575 79.587 71.574 68.349 321.085
perdavimo tinklo techn. sąn. 85.275 67.481 71.574 68.349 292.679
vidaus rinkos poreikiams 16.300 12.106 0 0 28.406
Kruonio HAE generacija 138.672 123.870 95.138 179.807 537.487
Gamintojai, prijungti prie ST 49.553 24.750 25.929 40.626 140.858
ERC (balansavimo, reguliavimo
saldo) 4.108 -10.154 3.565 -1.696 -4.177
Iš viso 3.919.946 3.274.549 2.706.783 3.739.639 13.640.917
17
2.2.2 lentelė. 2007 m. elektros energijos pardavimo apimtys, tūkst. kWh
Pirkimai I ketvirtis II ketvirtis III ketvirtis IV ketvirtis
Viso uţ
metus
tūkst.
kWh tūkst. kWh tūkst. kWh tūkst. kWh tūkst. kWh
VT AB "Rytų skirstomieji
tinklai" 1.251.675 1.021.053 1.009.113 1.285.342 4.567.183
iš jos kontraktinė 780.813 714.737 368.423 891.096 2.755.069
iš jos papildoma aukcione 220.276 101.901 438.666 136.921 897.764
iš jo VIAP 250.585 204.415 202.024 257.325 914.349
VT AB "VST" 1.163.881 970.758 974.231 1.199.371 4.308.241
iš jos kontraktinė 725.395 679.530 357.194 831.496 2.593.615
iš jos papildoma aukcione 205.477 96.882 421.996 127.761 852.116
iš jo VIAP 233.009 194.346 195.041 240.114 862.510
Nepriklausomi tiekėjai 234.620 278.999 295.237 252.875 1.061.731
iš jos kontraktinė 169.898 239.081 193.014 202.582 804.575
iš jos papildoma aukcione 27.217 14.827 70.791 17.447 130.282
iš jo VIAP 37.505 25.091 31.432 32.846 126.874
VŠĮ "Visagino energija" 17.754 14.684 14.678 18.300 65.416
iš jos kontraktinė 12.428 10.279 5.190 12.688 40.585
iš jos papildoma aukcione 1.772 1.465 6.550 1.949 11.736
iš jo VIAP 3.554 2.940 2.938 3.664 13.096
PT technologinės sąnaudos 88.864 77.082 89.242 92.185 347.373
Iš jų per Kauno HE 85.275 67.481 71.574 68.349 292.679
Iš jų iš vidaus rinkos 3.589 9.601 17.668 23.836 54.694
Eksportas,reguliavimas,
balansavimas 964.116 736.664 189.109 640.195 2.530.084
Kruonio HAE poreikis 199.036 175.309 135.173 251.371 760.888
Viso poreikis 3.919.946 3.274.549 2.706.783 3.739.639 13.640.917
2.3. Rinkos atvėrimo laipsnis
Pagal naujos redakcijos Elektros energetikos įstatymo 40 str. elektros energijos rinka
šalyje kuriama etapais, laipsniškai suteikiant reguliuojamojo trečiosios šalies dalyvavimo teisę
ir galimybę sudaryti tiesioginę elektros energijos tiekimo sutartį su laisvai pasirinktais
nepriklausomais tiekėjais. Nuo 2004 m. liepos 1 d. tokia teisė buvo suteikta visiems
laisviesiems vartotojams, išskyrus buitinius. Nuo 2007 m. liepos 1 d. visi vartotojai turi teisę
elektros energiją pirkti rinkoje, t. y. derėtis su nepriklausomais tiekėjais dėl elektros energijos
gamybos ir tiekimo paslaugos kainų. Tačiau kaip ir ankstesniais metais, šia teise pasinaudojo
tie patys rinkos dalyviai ir suvartojo 12 proc. viso šalyje naudingai patiekto elektros energijos
kiekio. Prieţastis – sąlyginai pigesnė, nei rinkos sąlygomis skirstomajame tinkle siūlo
nepriklausomi tiekėjai, visuomeninių tiekėjų parduodama elektros energija.
18
2.3.1 lentelė. Deklaruotas ir realus rinkos atvėrimo laipsnis
Rodiklis 2002 m. 2003 m.
Iki
2004-
07-01
Nuo
2004-07-
01
2005 m.
2006 m. Nuo
2007-07-01
Laisvųjų vartotojų elektros energijos
suvartojimas nuo bendro vartotojų
elektros energijos suvartojimo, % 20 23 25 74 74
74 100
Laisvųjų vartotojų, pasirinkusių
nepriklausomus tiekėjus, elektros
energijos suvartojimas nuo bendro
vartotojų elektros energijos
suvartojimo, %
17 17 15 15 15
13 12
2.3.2 lentelė. Tiekėjų uţimama nupirktos elektros energijos rinkos dalis 2007 m.
Tiekėjai Kiekis, MWh Dalis, proc.
Nepriklausomi tiekėjai (NT) 1.122,9 11
VT AB "VST" 4.213,7 42
VT AB Rytų skirstomieji tinklai 4.515,4 46
VT "Visagino energija" 65,4 1
Iš viso 9.917,4 100
Palyginti su praėjusiais metais, tiekėjų pirktos elektros energijos proporcijos išliko
beveik tos pačios dėl visuomeninių tiekėjų palaikomų ţemesnių elektros energijos kainų.
Situacija nepasikeitė, nepaisant to, kad nuo 2005 metų pradėta taikyti dvinarių elektros tarifų
struktūra bei elektros kainos padidėjo daugumai vartotojų.
2.4. Rinkos dalyviai
Pagal Elektros energetikos įstatymą perdavimo, skirstymo ir tiekimo veiklos yra
licencijuojamos. Praėjusiais metais, palyginti su 2006 m., licencijuotų nepriklausomų tiekėjų
skaičius padidėjo 3. Paţymėtina, kad šie tiekėjai yra uţsienio bendrovės. Kitų rinkos dalyvių,
kaip natūralių monopolijų įmonių, skaičius išliko tas pats.
2.4.1 lentelė. Išduotų licencijų ir veikiančių rinkos dalyvių skaičius 2007 m.
Licencijuojama veikla Licencijų
skaičius
Veikiančių rinkos
dalyvių skaičius
Elektros energijos perdavimas 1 1
Elektros energijos skirstymas (neįskaitant vietinių
skirstomųjų tinklų)
3 3
Elektros energijos tiekimas 24 11
iš jo: elektros energijos visuomeninis tiekimas
(įskaitant vietinius skirstomuosius tinklus)
6 3
elektros energijos nepriklausomas tiekimas 18 8
Praėjusiais metais šalies elektros energijos rinkoje dalyvavo 8 nepriklausomi tiekėjai.
Tačiau didelės įtakos energijos pardavimams per nepriklausomus tiekėjus nedarė, nes jau
anksčiau veikę kai kurie nepriklausomi tiekėjai neteko licencijos arba nauji nepriklausomi
tiekėjai pradėjo savo veiklą tik metų pabaigoje. Situacija nesikeitė, kaip minėta ir dėl
19
visuomeninių tiekėjų elektros energijos tarifų politikos bei ribotų valandinės rinkos galimybių
paklausos pusėje.
2.5. Rinkos kainų dinamika
Pagal Energetikos įstatymo 15 straipsnį energetikos sektoriuje kainos yra sutartinės ir
valstybės reguliuojamos. Gamybos (elektros energijos ir rezervinės galios) ir nepriklausomo
tiekimo srityje kainos nereguliuojamos, išskyrus kai elektros energijos gamintojai ir
nepriklausomi tiekėjai uţima daugiau kaip 25% elektros energijos pardavimų rinkos
Lietuvoje. Elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekėjo paslaugų kainos
reguliuojamos, nustatant viršutinę kainų ribą. Pagal šį „kainos kepurės“ principą yra
nustatomas pradinis perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo pajamų lygis trejiems
metams ir pagal 4 koregavimo koeficientus (nenumatytų pasikeitimų, elektros energijos
kiekio poveikio, indeksavimo, korekcijos) jis kasmet koreguojamas.
Elektros energijos kaina susideda iš penkių komponenčių (5 lentelė).
2.5.1 lentelė. Elektros energijos kainos laisviesiems vartotojams 2007 metais, ct/kWh
Kainos komponentė/
Mėnuo
I II III IV V VI VII VIII IX X XI XII
Papildomos elektros energijos
kaina (aukciono kaina) * 7,64 11,5 7,46 8,1 8,72 8,1 8,6 13,7 13,3 9,05 11,9 8,6
Elektros energijos perdavimo
(330-110 kV) paslaugos kaina 3,60
Elektros energijos skirstymo
(35-6 kV) paslaugos kaina RST 5,91
Elektros energijos skirstymo
(35-6 kV) paslaugos kaina VST 6,33
Elektros energijos skirstymo
(0,4 kV) paslaugos kaina RST 8,2
Elektros energijos skirstymo
(0,4 kV) paslaugos kaina VST 9,04
Elektros energijos
nepriklausomo/visuomeninio
tiekėjo kaina* RST/VST
0,21/0,19
* - Elektros energijos gamybos ar nepriklausomo tiekėjo kaina taip pat gali būti ir sutartinė.
2007 metams buvo patvirtinta elektros energijos, superkamos pagal įpareigojimą teikti
viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, pardavimo proporcija – 20,02 % (17,35% - 2006
m.), taikoma Įpareigojimų teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas davimo taisyklių
nustatyta tvarka, ir elektros energijos, superkamos pagal įpareigojimą teikti viešuosius
interesus atitinkančias paslaugas, vidutinė kaina – 15,28 ct/kWh (14,91 ct/kWh – 2006 m.).
Ūkio ministrui patvirtinus naują Įpareigojimų teikti viešuosius interesus atitinkančių
paslaugų taisyklių redakciją, metų pabaigoje buvo pakoreguota Viešuosius interesus
atitinkančių paslaugų kainos skaičiavimo metodika. Nuo 2008 m. sausio 1 d. piniginės lėšos
viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau – VIAP) sąnaudoms padengti bus
surenkamos kartu su piniginėmis lėšomis, gaunamomis teikiant elektros energijos persiuntimo
paslaugą. Tai reiškia, kad nebenustatomos elektros energijos, superkamos pagal įpareigojimą
teikti VIAP, pardavimo proporcijos. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainą
Komisija, kaip ir anksčiau, nustatys kasmet, tačiau tai jau bus ne kiekio proporcija ir tos
20
proporcijos kaina, bet konkreti viena iš perdavimo paslaugų kainos dedamųjų (anksčiau ji
buvo lygi nuliui), kaip, pavyzdţiui, papildomų (galios rezervavimo) paslaugų kaina.
Tuo pačiu apmokėjimas bus taikomas nebe tiekėjams ir laisviesiems vartotojams,
importuojantiems elektros energiją, bet visiems vartotojams, kurių įranga prijungta prie
perdavimo sistemos, skirstomųjų tinklų operatoriams bei elektros energijos gamybos leidimus
turintiems juridiniams ar fiziniams asmenims, gaminantiems elektros energiją ir vartojantiems
ją savo teritorijoje savo įmonės reikmėms ar tiekiantiems elektros energiją jos teritorijoje
esančių juridinių ar fizinių asmenų reikmėms. Taip pat pagal Elektros energetikos įstatymo 45
str. 1 dalį uţ VIAP turi sumokėti ir tiesiogine linija elektros energiją gaunantys asmenys.
Minėti pakeitimai supaprastino VIAP sąnaudų apmokėjimo tvarką, nebevarţys tiekėjų
teisės laisvai ir tiesiogiai prekiauti su gamintojais, uţ VIAP mokės visi vartotojai/gamintojai,
kurių elektros įrenginiai prijungti prie perdavimo sistemos ir/ar skirstomųjų tinklų, taip pat ir
asmenys, gaunantys elektros energiją tiesiogine linija.
Kaip kito elektros kaina aukcione pavaizduota 2.5.1 paveikslėlyje.
2.5.1 pav. Papildomos elektros energijos (aukciono) kainos dinamika 2005-2007 m.
2007 metais aukciono kainos dydis beveik dvigubai svyravo: maţiausia kaina (7,46
ct/kWh) buvo kovo mėnesį, kai prekyboje buvo nemaţa pigios importuotos elektros energijos
dalis, ir didţiausia – rugpjūčio mėn. (13,75 ct/kWh) ir rugsėjo mėn. (13,3 ct/kWh), kai dėl
atominės elektrinės remonto aukcione buvo prekiaujama brangia Lietuvos elektrinės ir
importuota elektros energija. Vidutinė aukciono kaina 2007 metais buvo 9,72 ct/kWh, t. y.
didėjo 1,22 ct/kWh, palyginti su 2006 metais.
2.6. Laisvųjų vartotojų aktyvumo laipsnis
Kaip buvo minėta 2.3. skyriuje, nuo 2007 m. liepos 1 d. visi vartotojai turi teisę elektros
energiją pirkti rinkoje. Elektros energijos tiekimo sektoriuje licencijas visuomeninio tiekėjo
veiklai vykdyti 2007 m. pabaigoje turėjo 6 įmonės, nepriklausomo tiekėjo licencijas - 18
įmonių. Nepriklausomo tiekėjo veiklą, tiekdamos vartotojams elektros energiją, 2007 m.
21
vykdė 6 įmonės: AB „Maţeikių nafta“, AB „Achema“, AB „Akmenės cementas“, AB
„Ekranas“, UAB „Korelita“ ir Prekybos namai „Giro“. UAB „Fortis energy“ teikė elektros
energiją į aukcioną, o UAB „Energijos realizacijos centras“ – į aukcioną ir perdavimo
sistemos operatoriui. Per 2004 - 2007 metus elektros energijos tiekėją pakeitė tik vartotojai,
gaunantys elektros energiją iš elektros perdavimo tinklo.
Visi kiti laisvieji vartotojai, nors ir turėdami teisę rinktis, elektros energiją perka iš
visuomeninių tiekėjų ir atsiskaito pagal reguliuojamus visuomeninius elektros energijos
tarifus. Teisiškai rinkos atvėrimo laipsnis yra 100 proc., tačiau faktiškai laisvųjų vartotojų,
pasirinkusių nepriklausomą tiekėją vartojimas sudarė tik 12 proc. nuo viso šalyje suvartoto
elektros energijos kiekio.
Kaip jau buvo minėta, šią situaciją lėmė visuomeninių tiekėjų pozicija dėl ţemesnių
visuomeninių elektros energijos tarifų, nors buvo įvesti 3 pasirenkami tarifų planai ir dvinariai
tarifai.
Didesnį laisvųjų vartotojų aktyvumo laipsnį būtų galima pasiekti, jei būtų vykdoma
platesnė švietėjiška veikla, labiau prieinama informacija apie elektros energijos rinką bei
atsirastų galimybės uţdirbti rinkoje, panaikinant galutinius elektros energijos tarifus
vartotojams.
22
3. Prognozės 2008-2010 m
3.1. Rinkos operatoriaus prognozuojamos elektros energijos pirkimo,
pardavimo ir eksporto apimtys
Prognozuojamos elektros energijos pirkimo apimtys 2008-2010 metais pateiktos
atitinkamai lentelėse 3.1.1; 3.1.3 ir 3.1.5.
Prognozuojamos elektros energijos pardavimo apimtys 2008-2010 metais pateiktos
atitinkamai lentelėse 3.1.2; 3.1.4 ir 3.1.6.
Lentelėje 3.1.7 pateiktas prognozuojamas 2008-2010 metų elektros energijos importas
ir eksportas.
23
3.1.1 lentelė. 2008 m. elektros energijos pirkimo apimčių prognozė, tūkst. kWh
Pardavimai I ketvirtis II ketvirtis III ketvirtis IV ketvirtis Viso uţ
metus
tūkst. kWh tūkst. kWh tūkst. kWh tūkst. kWh tūkst. kWh
Ignalinos AE 2.727.562 2.780.700 922.451 2.576.218 9.006.931
Iš jo aukcionui 424.394 558.186 442.601 351.712 1.776.892
iš jo kontraktinė 1.651.195 1.477.605 356.220 1.594.019 5.079.039
iš jo eksportui 651.973 744.909 123.630 630.487 2.151.000
Lietuvos elektrinė 176.708 127.900 209.840 186.452 700.900
Iš jo aukcionui 176.708 127.900 209.840 186.452 700.900
iš jo kontraktinė 0 0 0 0 0
Vilniaus elektrinė 300.866 62.700 24.800 224.066 612.432
Iš jo aukcionui 3.357 0 0 0 3.357
iš jo kontraktinė 297.509 62.700 24.800 224.066 609.075
Kauno energija (Petrašiūnų
elektrinė) -788 -342 -213 -794 -2.137
Iš jo aukcionui -788 -342 -213 -794 -2.137
iš jo kontraktinė 0 0 0 0 0
Kauno termofikacinė
elektrinė 279.157 52.755 75.220 219.832 626.964
Iš jo aukcionui 161.340 27.425 54.000 111.235 354.000
iš jo kontraktinė 0 0 0 0 0
Iš jo eksportui 117.817 25.330 21.220 108.597 272.964
Panevėţio energija 2.173 9.000 12.000 18.000 41.173
Iš jo aukcionui 2.173 9.000 12.000 18.000 41.173
iš jo kontraktinė 0 0 0 0 0
Vėjo jėgainės 43.063 37.275 36.990 47.130 164.458
Iš jo aukcionui 43.063 37.275 36.990 47.130 164.458
iš jo kontraktinė 0 0 0 0 0
Maţeikių nafta 32.180 34.712 36.414 74.300 177.606
Iš jo aukcionui -462 0 0 0 -462
iš jo "Mažeikių naftai" 32.643 34.712 36.414 74.300 178.069
Lifosa 10.010 8.945 10.500 4.500 33.955
Iš jo aukcionui 1.584 1.115 0 0 2.699
iš jo kontraktinė 8.426 7.830 10.500 4.500 31.256
Importas aukcione 44.135 13.680 1.145.616 216.569 1.420.000
Kauno HE 90.320 75.423 63.591 85.183 314.517
perdavimo tinklo techn. sąn. 77.558 75.423 63.591 85.183 301.755
vidaus rinkos
poreikiams 12.762 0 0 0 12.762
Kruonio HAE generacija 173.001 111.844 70.248 147.422 502.515
Gamintojai, prijungti prie
ST 58.140 25.648 27.456 48.321 159.565
ERC (balansavimo,
reguliavimo saldo) 4.820 0 0 10.000 14.820
Iš viso 3.941.347 3.340.240 2.634.913 3.857.199 13.773.700
24
3.1.2 lentelė. 2008 m. elektros energijos pardavimo apimčių prognozė, tūkst. kWh
Pirkimai I ketvirtis II ketvirtis III ketvirtis IV ketvirtis
Viso uţ
metus
tūkst. kWh tūkst. kWh tūkst. kWh tūkst. kWh tūkst. kWh
VT AB "Rytų skirstomieji
tinklai" 1.297.294 1.040.065 1.029.753 1.334.624 4.701.736
iš jos kontraktinė 908.106 728.045 205.951 934.237 2.776.339
iš jos papildoma aukcione 389.188 312.019 823.803 400.387 1.925.398
VT AB "VST" 1.215.513 988.049 978.862 1.206.519 4.388.943
iš jos kontraktinė 850.859 691.634 195.772 844.563 2.582.829
iš jos papildoma aukcione 364.654 296.415 783.089 361.956 1.806.114
Nepriklausomi tiekėjai 320.857 255.199 253.632 218.988 1.048.676
iš jos kontraktinė 276.184 178.639 50.726 153.291 658.841
iš jos papildoma aukcione 44.673 76.560 202.905 65.696 389.834
VŠĮ "Visagino energija" 18.225 14.537 14.704 18.735 66.201
iš jos kontraktinė 12.758 10.176 2.941 13.114 38.989
iš jos papildoma aukcione 5.468 4.361 11.763 5.620 27.212
PT technologinės sąnaudos 91.903 108.397 107.740 118.116 426.156
Iš jų per Kauno HE 77.558 75.423 63.591 85.183 301.755
Iš jų iš vidaus rinkos 14.345 32.974 44.149 32.933 124.401
Eksportas, reguliavimas,
balansavimas 750.343 770.239 144.850 739.085 2.404.517
Kruonio HAE poreikis 247.212 163.754 105.372 221.133 737.471
Viso poreikis 3.941.347 3.340.240 2.634.913 3.857.199 13.773.700
25
3.1.3 lentelė. 2009 m. elektros energijos pirkimo apimčių prognozė, tūkst. kWh
Pardavimai I ketvirtis II ketvirtis III ketvirtis IV ketvirtis Viso uţ
metus
tūkst. kWh tūkst. kWh tūkst. kWh tūkst. kWh tūkst. kWh
Ignalinos AE 2.633.508 2.600.333 1.159.996 2.613.079 9.006.915
Iš jo aukcionui 480.917 368.746 132.114 493.693 1.475.470
Iš jo eksportui 410.737 605.098 265.659 105.153 1.386.647
iš jo kontraktinė 1.741.854 1.626.489 762.223 2.014.232 6.144.798
Lietuvos elektrinė 218.765 127.000 228.000 127.000 700.765
Iš jo aukcionui 0 0 27.000 0 27.000
iš jo kontraktinė 218.765 127.000 201.000 127.000 673.765
Vilniaus elektrinė 164.066 70.700 64.800 84.066 383.632
Iš jo aukcionui 0 0 0 0 0
iš jo kontraktinė 164.066 70.700 64.800 84.066 383.632
Kauno energija (Petrašiūnų
elektrinė) -728 -341 -313 -711 -2.093
Iš jo aukcionui -728 -341 -313 -711 -2.093
iš jo kontraktinė 0 0 0 0 0
Kauno termofikacinė elektrinė 91.748 52.955 69.100 102.941 316.744
Iš jo aukcionui 91.000 51.442 64.000 77.109 283.551
iš jo kontraktinė 0 0 0 0 0
Iš jo eksportui 748 1.513 5.100 25.832 33.193
Panevėžio energija 41.261 9.000 12.000 42.700 104.961
Iš jo aukcionui 0 0 0 0 0
iš jo kontraktinė 41.261 9.000 12.000 42.700 104.961
Vėjo jėgainės 55.077 52.185 51.786 65.982 225.030
Iš jo aukcionui 0 0 0 0 0
iš jo kontraktinė 55.077 52.185 51.786 65.982 225.030
Maţeikių nafta 34.230 35.000 38.600 35.600 143.430
Iš jo aukcionui 0 0 0 0 0
iš jo "Mažeikių naftai" 34.230 35.000 38.600 35.600 143.430
Lifosa (VIAP) 11.281 3.000 14.800 4.500 33.581
Iš jo aukcionui 1.340 0 0 0 1.340
iš jo kontraktinė 9.941 3.000 10.500 4.500 27.941
Importas aukcione 0 0 970.033 0 970.033
Kauno HE 68.570 120.090 63.591 85.183 337.435
perdavimo tinklo techn. sąn. 68.570 93.661 63.591 85.183 311.005
vidaus rinkos poreikiams 0 26.429 0 0 26.429
Kruonio HAE generacija 138.672 111.844 32.880 144.000 427.396
Gamintojai, prijungti prie ST 64.340 29.338 30.456 58.821 182.955
ERC (balansavimo, reguliavimo
saldo) 0 0 0 0 0
Iš viso 3.520.791 3.211.104 2.735.729 3.363.161 12.830.784
26
3.1.4 lentelė. 2009 m. elektros energijos pardavimo apimčių prognozė, tūkst. kWh
Pirkimai I ketvirtis II ketvirtis III ketvirtis IV ketvirtis Viso uţ
metus
tūkst. kWh tūkst. kWh tūkst. kWh tūkst. kWh tūkst. kWh
VT AB "Rytų skirstomieji tinklai" 1.324.268 1.071.430 1.060.721 1.374.872 4.831.290
iš jos kontraktinė 1.125.627 910.715 546.496 1.168.641 3.751.479
iš jos papildoma aukcione 198.640 160.714 514.226 206.231 1.079.811
VT AB "VST" 1.228.430 1.017.729 1.008.230 1.242.511 4.496.900
iš jos kontraktinė 1.044.165 865.070 521.201 1.056.134 3.486.571
iš jos papildoma aukcione 184.264 152.659 487.029 186.377 1.010.330
Nepriklausomi tiekėjai 209.096 228.176 219.965 265.557 922.794
iš jos kontraktinė 143.732 164.199 96.001 191.724 595.656
iš jos papildoma aukcione 65.364 63.976 123.964 73.834 327.138
VŠĮ "Visagino energija" 18.835 14.973 15.145 19.297 68.251
iš jos kontraktinė 16.010 12.727 7.667 16.402 52.807
iš jos papildoma aukcione 2.825 2.246 7.478 2.895 15.444
PT technologinės sąnaudos 125.643 108.431 108.468 119.104 461.646
Iš jų per Kauno HE 68.570 93.661 63.591 85.183 311.005
Iš jų iš vidaus rinkos 57.073 14.770 44.876 33.921 150.641
Eksportas, reguliavimas,
balansavimas 411.485 606.611 275.059 130.985 1.424.140
Kruonio HAE poreikis 203.034 163.754 48.141 210.835 625.763
Viso poreikis 3.520.791 3.211.104 2.735.729 3.363.160 12.830.784
27
3.1.5 lentelė. 2010 m. elektros energijos pirkimo apimčių prognozė, tūkst. kWh
Pardavimai I ketvirtis II ketvirtis III ketvirtis IV ketvirtis Viso uţ
metus
tūkst. kWh tūkst. kWh tūkst. kWh tūkst. kWh tūkst. kWh
Lietuvos elektrinė 2.079.920 1.955.255 1.885.798 2.182.614 8.103.587
Iš jo aukcionui 773.682 648.039 578.778 834.379 2.834.879
iš jo kontraktinė 1.306.238 1.307.216 1.307.019 1.348.235 5.268.708
Vilniaus elektrinė 232.150 132.151 232.152 232.153 828.606
Iš jo aukcionui 32.150 2.150 22.152 32.150 88.602
iš jo kontraktinė 200.000 130.001 210.000 200.003 740.004
Kauno termofikacinė elektrinė 90.000 55.955 59.133 89.200 294.288
Iš jo aukcionui 70.000 55.955 59.133 69.200 254.288
iš jo kontraktinė 20.000 0 0 20.000 40.000
Panevėžio energija 43.112 9.000 12.000 42.700 106.812
Iš jo aukcionui 0 0 0 0 0
iš jo kontraktinė 43.112 9.000 12.000 42.700 106.812
Vėjo jėgainės 55.077 52.185 51.786 65.982 225.030
Iš jo aukcionui 0 0 0 0 0
iš jo kontraktinė 55.077 52.185 51.786 65.982 225.030
Maţeikių nafta 34.230 35.000 38.600 35.600 143.430
Iš jo aukcionui 0 0 0 0 0
iš jo "Mažeikių naftai" 34.230 35.000 38.600 35.600 143.430
Lifosa (VIAP) 11.281 9.000 10.500 10.500 41.281
Iš jo aukcionui 1.340 0 0 0 1.340
iš jo kontraktinė 9.941 9.000 10.500 10.500 39.941
Importas aukcione 315.000 127.000 112.000 322.000 876.000
Kauno HE aukcione 68.570 120.090 63.591 85.183 337.435
Kruonio HAE generacija 34.558 32.215 32.880 44.158 143.811
Gamintojai, prijungti prie ST 64.340 29.338 30.456 58.821 182.955
ERC (reguliavimo, balansavimo
saldo) 0 0 0 0 0
Iš viso 3.028.238 2.557.189 2.528.896 3.168.911 11.283.234
28
3.1.6 lentelė. 2010 m. elektros energijos pardavimo apimčių prognozė, tūkst. kWh
Pirkimai I ketvirtis II ketvirtis III ketvirtis IV ketvirtis Viso uţ
metus
tūkst. kWh tūkst. kWh tūkst. kWh tūkst. kWh tūkst. kWh
VT AB "Rytų skirstomieji tinklai" 1.337.510 1.082.144 1.071.329 1.388.620 4.879.603
iš jos kontraktinė 535.004 432.858 428.531 555.448 1.951.841
iš jos papildoma aukcione 802.506 649.286 642.797 833.172 2.927.762
VT AB "VST" 1.240.714 1.027.907 1.018.313 1.254.936 4.541.869
iš jos kontraktinė 496.286 411.163 407.325 501.974 1.816.748
iš jos papildoma aukcione 744.429 616.744 610.988 752.962 2.725.122
Nepriklausomi tiekėjai 285.096 304.176 295.965 341.557 1.226.794
iš jos kontraktinė 114.038 121.670 118.386 136.623 490.718
iš jos papildoma aukcione 171.058 182.505 177.579 204.934 736.076
VŠĮ "Visagino energija" 19.023 15.123 15.297 19.490 68.933
iš jos kontraktinė 7.609 6.049 6.119 7.796 27.573
iš jos papildoma aukcione 11.414 9.074 9.178 11.694 41.360
PT technologinės sąnaudos 94.057 79.517 78.673 98.071 350.318
Eksportas, reguliavimas,
balansavimas 0 0 0 0 0
Kruonio HAE poreikis 51.837 48.323 49.320 66.237 215.717
Viso poreikis 3.028.238 2.557.189 2.528.896 3.168.911 11.283.234
3.1.7 lentelė. Prognozuojamas 2008-2010 m. elektros energijos importas ir eksportas,
tūkst. MWh
Šalis 2008 m. 2009 m. 2010 m.
Eksportas Importas Eksportas Importas Eksportas Importas
Estija 927 0 138 0
Latvija 533 110 325 140 250
Rusija ir
Kaliningrado
sritis 415 1250 396 730 200
Lenkija 0 0 0
Baltarusija 0 0 0
Skandinavija 530 60 565 100 426
Iš viso: 2405 1420 1424 970 0 876
29
3.2. Prognozuojami galios balansai
3.2.1 lentelė Lietuvos elektrinių įrengtos/disponuojamos galios kitimo prognozės, MW
2008 2009 m. 2010 m.
Ignalinos AE 1300/1183 1300/1183 0/0
Lietuvos elektrinė 1800/1732 1800/1732 1500/1448
Maţeikių elektrinė 160/148 160/148 160/148
Vilniaus elektrinė 372/355 372/355 372/355
Kauno elektrinė 170/161 170/161 170/161
Kauno energija 8/7 8/7 8/7
Klaipėdos energija 11/9 11/9 11/9
Panevėţio energija 35/33 35/33 35/33
Iš viso šiluminėse elektrinėse: 2556/2445 2556/2445 2256/2161
Kauno hidroelektrinė 100/50 100/50 100/90
Kruonio hidroakumuliacinė
elektrinė 900/760 900/760 900/760
Maţosios privačios
hidroelektrinės 29 29 29
Iš viso hidroelektrinėse: 1029/839 1029/839 1029/879
Pramonės įmonių ir kitų
ţinybų elektrinės
iš jų: 147/144 200/197 257/253
biomasės 19 19 21
vėjo 52 91 131
Iš viso: 5085/4611 5085/4664 3542/3293
3.2.2 lentelė. Maksimalus galios poreikis, 2006-2010 metais, MW
Metai Poreikio maksimumas (neto)
2006 1837
2007 1749
2008 2030
2009 2080
2010 2130
Planuojami Lietuvos energetikos sistemos galios balansai sistemos maksimalių
poreikių metu 2008 metais pateikti 3.2.3. lentelėje.
30
3.2.3 lentelė Planuojami LES galios balansai sistemos maksimalių poreikių metu
2008-2010 m., MW
2008 m. 2009 2010
Elektrinių disponuojama galia (neto) 4611 4664 3293
Elektrinių patikimai disponuojama galia (neto) 3139 3139 2154
Sistemos maksimali pareikalaujama galia, esant
vidutiniam poreikio augimui (neto) 2030 2080 2130
Būtinas ilgalaikis rezervas 980 980 350
Galių balansas 129 79 -326
3.3. Poreikis naujiems elektros galios pajėgumams
Kaip matyti iš 3.2 skyriuje pateiktų duomenų, 2008-2009 m. laikotarpyje Lietuvoje
išliks nedidelis generuojančių elektros galių perteklius, tačiau 2010 metais ţiemos
maksimumo metu, susidarius atitinkamoms sąlygoms (ilgalaikis šaltis, kuro trūkumas,
sutrikimai generuojančiose galiose) galimas galios deficitas.
Įvertinant numatomą Ignalinos atominės elektrinės uţdarymą bei Lietuvos
įsipareigojimą Europos Sąjungai didinti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos
šaltinių, 2008 m. paleista 35 MW ko-generacinę jėgainę Panevėţyje bei papildomai
planuojama įrengti apie 100 MW elektros generavimo pajėgumų, naudojančių
atsinaujinančius energijos šaltinius, daugiausiai vėjo energiją.
3.4. Numatoma elektros perdavimo ir skirstymo tinklų plėtra ir
atnaujinimas, galimos silpnos vietos
3.4.1. Numatoma perdavimo tinklų plėtra ir atnaujinimas
Elektros energetikos sistemos darbo patikimumui didelę įtaką turi pagrindinių
perdavimo sistemos elementų – elektros perdavimo linijų (EPL) ir transformatorių pastočių
(TP) techninė būklė. Nors Lietuvoje yra gana gerai išplėtotas 110-330 kV elektros perdavimo
tinklas, didţioji elektros tinklų dalis pastatyta daugiau nei prieš 25-30 metų, ir jų veiklos
amţius jau pasiekė ar net viršijo projekte numatytąjį. Tai kelia didelį susirūpinimą dėl
patikimo elektros sistemos darbo. Kad būtų uţtikrintas patikimas perdavimo tinklo darbas,
nuolat atliekamos TP ir EPL rekonstrukcijos, keičiant senus įrenginius naujais bei diegiant
naujas šiuolaikiškas įrangos apsaugos ir valdymo technologijas, taip pat statomos naujos TP ir
EPL.
Patikimumo poţiūriu silpniausia yra vakarinė Lietuvos 330 kV perdavimo tinklo dalis.
Klaipėdos 330 kV TP prie sistemos yra prijungta tik dviem 330 kV tarpsisteminėmis linijomis
Klaipėda-Sovetskas (Rusija) ir Klaipėda-Grobinia (Latvija). Telšių 330 kV TP prie
energetikos sistemos yra prijungta tik viena 330 kV linijos atšaka nuo linijos Šiauliai-Jelgava
(Latvija). Perdavimo tinklo 330 kV patikimumo padidinimui bus statomos naujos 330 kV
linijos Klaipėda-Telšiai ir Panevėţys-„Mūša“, pastatant naują 330 kV skirstyklą (perjungimo
punktą) ant linijos Šiauliai-Jelgava (Joniškio rajone) ir atliekant Klaipėdos ir Telšių TP
išplėtimą. Pastačius liniją Panevėţys-Mūšą sumaţės ir tranzitas per Latvijos energetikos
sistemą, kartu sumaţės priklausomybė nuo kaimyninių šalių ir padidės Lietuvos energetikos
sistemos patikimumas.
Dar viena problematiška 330 kV perdavimo tinklo vieta yra Vilniaus 330 kV TP, kuri
šiuo metu yra prijungta dviem 330 kV linijomis – Vilnius-Lietuvos elektrinė bei Vilnius-
31
Molodečno (Baltarusija). Kadangi linijos Vilnius-Molodečno didesnioji dalis yra Baltarusijos
pusėje ir Baltarusijos energetikos sistemai yra per brangu ją eksploatuoti, šią liniją norima
demontuoti. Tokiu atveju Vilniaus TP prie 330 kV perdavimo bus prijungta tik viena 330 kV
linija ir pablogės tiekimo saugumas Vilniaus miestui. Planuojama statyti naują 330 kV liniją
Vilnius-„Neris“, uţvedant ją į N. Vilnios TP.
Pagrindinė 110 kV perdavimo tinklo plėtra yra susijusi su intensyvesniu didesniųjų
miestų vystymu bei stambių pramoninių objektų statyba. Artimiausiu metu (o kai kur jau ir
pradėtos statyti) šios naujos 110/10 kV TP Vilniuje, Kaune ir kituose Lietuvos miestuose –
„Nemunas“, „Šnipiškės“, „Vingis“, „Lazdėnai“, „Lypkiai“ ir kt. pastotės. Vėjo elektrinių
prijungimui prie perdavimo tinklo taip pat yra statomos naujos 110 kV pastotės.
110 kV tinklo pralaidumui ir patikimumui didinti planuojamos naujos 110 kV oro ir
kabelių linijos: Klaipėda-„Marios“, „Neris“-Baltupis, Kaunas-Eiguliai, Palanga-Kretinga,
Panevėţys-Pasvalys, Ukmergė-Širvintos, taip pat linijos, reikalingos pirmiau minėtų naujų
110 kV TP prijungimui.
Šiuo metu Lietuvos energetikos sistema neturi jungčių su kaimyninėmis Centrinės
Europos šalimis. Siekiant uţtikrinti elektros energijos tiekimo patikimumą, sistemos darbo
stabilumą bei energijos šaltinių diversifikaciją tiek Lietuvos, tiek Baltijos regiono mastu,
nagrinėjamos galimybės pastatyti elektros tiltą tarp Lietuvos ir Lenkijos.
2008 liepos 31 d. darbo grupė, sudaryta iš Lietuvos energetinės kompanijos AB
„Lietuvos energija“ ir Lenkijos energetinės kompanijos „PSE Operator“ (Lenkija) atstovų,
oficialiai baigė Lietuvos ir Lenkijos elektros energetikos sistemų sujungimo galimybių
studijos atnaujinimą „Report Sumarising a Study Assessing the Feasibility of the Project of
Interconnection of Lithuanians and Polish Electric Power Systems“ ir pasirašė baigtinį
galimybių studijos dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad projektas yra techniškai, juridiškai ir
ekonomiškai pagrįstas, jeigu ne maţiau kaip 75 proc. jo įgyvendinimo bus finansuojama iš ES
lėšų. Energetikos sistemų sujungimui numatyta nutiesti 154 km aukštosios įtampos (400 kV)
dvigrandę elektros perdavimo liniją nuo Alytaus iki Ełk (Lenkija) Išankstiniu vertinimu
projektas gali būti uţbaigtas 2012-2018 metais. Jo įgyvendinimui reikia 237 mln. eurų
investicijų – 71 mln. eurų Lenkijos teritorijoje ir 166 mln. eurų – Lietuvos teritorijoje.
Tarpsisteminių srautų uţtikrinimui būtina išplėsti tiek Lietuvos, tiek Lenkijos vidaus elektros
tinklus. Tam reikalingos papildomos investicijos – 371 mln. eurų Lenkijoje ir 95 mln. eurų
Lietuvoje. Įgyvendinus šį projektą bus visiškai uţbaigtas Baltijos energetikos ţiedas,
jungiantis Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Danijos ir Lenkijos
energetikos sistemas, kuris padės uţtikrinti Baltijos šalių elektros tinklų funkcionavimo
saugumą ir patikimumą. Projektas įtrauktas į prioritetinių Europos Sąjungos projektų sąrašą, o
jo įgyvendinimui paskirtas koordinatorius – prof. Wladyslaw Mielczarski. Bendra įmonė, kuri
įgyvendina energetikos sistemų sujungimo projektą įkurta Lenkijoje. Jos vadovu paskirtas
Vidmantas Jankauskas.
2006 metais Lietuvos ir Švedijos perdavimo sistemų operatoriai AB „Lietuvos energija“
ir „Svenska Kraftenät: nusprendė tęsti Lietuvos ir Švedijos energetikos sistemų sujungimo
galimybių tyrimą ir rugpjūčio mėnesį pasirašė bendradarbiavimo susitarimą dėl Galimybių
studijos rengimo. Konsultanto, rengsiančio Galimybių studiją, parinkimui buvo paskelbtas
konkursas, kurį laimėjo Švedijos konsultacinė įmonė „Sweco International“ AB. 2007 m.
vasario 6 d. AB „Lietuvos energija“, „Svenska Kraftenät“ (šalys uţsakovės) ir „Sweco
International“ AB (konsultantai) pasirašė sutartį dėl Galimybių studijos „Elektros jungtis tarp
Lietuvos ir Švedijos“ rengimo.
2008 m. vasario 5 d. Stokholme vykusiame susitikime buvo patvirtinti Galimybių
studijos rezultatai bei pritarta galutinėms Galimybių studijos išvadoms. Studija buvo
atliekama dviem etapais: pirmajame etape buvo atliktas pradinis galimybių įvertinimas –
remiantis anksčiau atliktais tyrimais ir kitais duomenimis nustatytos projekto apimtys,
elektros jungties pajėgumai ir kaštai, parinkta tinkamiausia trasa, išanalizuotos finansinės ir
ekonominės jungties galimybės, sudaryti projektavimo uţduoties planai jūros dugno tyrimui,
32
įvertintos tinkamos Švedijos–Lietuvos projekto finansavimo galimybės; antrajame etape buvo
atlikta išsamesnė techninė analizė, parengtos rekomendacijos elektros jungties kabelio
technologijos parinkimui bei prijungimui prie Lietuvos ir Švedijos energetikos sistemų,
nagrinėta vėjo elektrinių parko, prijungto prie elektros jungties, įtaka jungčiai ir Lietuvos bei
Švedijos energetikos sistemoms.
Lietuvos ir Švedijos energetikos sistemas planuojama sujungti 700-1000 MW galios
nuolatinės srovės apie 350 km ilgio kabeliu, praklotu Baltijos jūros dugnu. Priklausomai nuo
pasirinktos kabelio technologijos bei galios, investicijos sudarytų apie 516-637 mln. eurų.
Tarpsisteminė jungtis Lietuva-Švedija planuojama 2015 metais.
3.4.2. Numatoma skirstomųjų tinklų plėtra ir atnaujinimas
Akcinės bendrovė Rytų skirstomieji tinklai, tinklų plėtrą ir atnaujinimą vykdo
vadovaujantis AB Rytų skirstomųjų tinklų elektros ir telekomunikacinių tinklų vystymo
strategija, įvertinant įrenginių amţių, techninį stovį, gedimų ir defektų skaičių, vartotojų
skundus ir kita. Akcinė bendrovė „VST“ skirstomųjų tinklų plėtrą ir atnaujinimą vykdo pagal
„Skirstomųjų tinklų vystymo kryptis“, įvertinant įrenginių amţių, techninį stovį, gedimų ir
defektų skaičių, vartotojų skundus ir kita.
3.4.2.1. AB Rytų skirstomieji tinklai:
AB Rytų skirstomieji tinklai 2008 – 2010 m. planuoja:
pastatyti naujų 35-110 kV transformatorių pastočių – 2 vnt.;
pastatyti naujų 10 kV skirstomųjų punktų – 3 vnt.;
rekonstruoti 35-110 kV transformatorių pastočių – 16 vnt.;
rekonstruoti 10 kV skirstomųjų punktų – 14 vnt.;
110 kV transformatorių pastotėse pakeisti 110 kV galios transformatorių – 10 vnt.
Bendrovės elektros tinklas atnaujinamas nuolat remontuojant esamas linijas ir
įrenginius. 2007 metais buvo:
nutiesta 151 km naujų 10 kV oro, oro kabelių ir kabelių linijų;
nutiesta 285 km naujų 0,4 kV oro, oro kabelių ir kabelių linijų;
suremontuota 149 km 35 kV oro linijų;
suremontuota 1805 km 10 kV oro ir kabelių linijų;
suremontuota 2470 km 0,4 kV oro, oro kabelių ir kabelių linijų;
suremontuota 11 vnt. 10 kV skirstomųjų punktų ir 1256 vnt. 6-10/0,4 kV
transformatorinių.
3.4.2.2. Akcinė bendrovė „VST“:
Siekiant gerinti vartotojams teikiamos elektros energijos kokybę, maţinti
elektros energijos skirstymo sąnaudas, bei prijungiant naujųjų vartotojų elektros
įrenginius prie bendrovės elektros tinklų, buvo pastatyta 301 vnt. naujų 6-10/0,4 kV
transformatorinių. Bendra naujai pastatytų transformatorinių galia siekia 132 MVA.
2007 m. suminė visų 16167 transformatorinių galia dėl naujai pastatytų ir
suremontuotų transformatorinių padidėjo 108 MVA, iki 4327 MVA. Siekiant
sumaţinti elektros energijos skirstymo sąnaudas, neapkrauti didelės galios
transformatoriai, turintys didelius tuščiosios eigos bei trumpo jungimo nuostolius,
buvo keičiami į maţesnės galios transformatorius.
Vykdant Lietuvos elektros tinklų techninės tarybos patvirtintas elektros tinklų
plėtros kryptis, nauji 35-0,4 kV elektros tinklai buvo tiesiami poţeminėmis kabelių
33
linijomis. 2007 m. nutiesta 457 km kabelių linijų, kurių bendras ilgis yra 9698 km
(2006 m. kabelių linijų ilgis buvo 9294 km). Techninių reikalavimų neatitinkančios
0,4 – 10 kV oro linijos buvo keičiamos oro kabelių arba poţeminių kabelių linijomis.
Per 2007 m. buvo naujai nutiesta 71 km 0,4 kV oro kabelinių linijų.
2007 m. taip pat:
Nutiesta 157 km naujų 10 kV linijų;
Nutiesta 346 km naujų 0,4 kV linijų;
Suremontuota 99 km 35 kV linijų;
Suremontuota 1221 km 10 kV linijų;
Suremontuota 1632 km 0,4 kV linijų;
Suremontuota 1113 vnt. 6-10/0,4 kV transformatorinių.
Akcinė bendrovė „VST“ per 2007 metus pagal daugiametį remontų planą
suremontavo 14 vnt. 110 kV ir 10 vnt. 35 kV transformatorių pastočių.
2007 m. investicijos į transformatorių pastočių statybą, rekonstrukciją ir techninių
projektų rengimą sudarė 30,2 mln. Lt.
Stambiausi investiciniai skirstomųjų tinklų investiciniai projektai:
Vykdomos:
Gedminų 110/10 kV TP rekonstrukcija;
Miglos 110/10 kV TP rekonstrukcija.
Baigta:
Amalių 110/10 kV TP rekonstrukcija;
Taikos 110/10/6 kV 6 kV dalies TP rekonstrukcija;
Šeduvos 110/35/10 kV TP rekonstrukcija;
Akmenės 35/10 kV TP rekonstrukcija;
Tytuvėnų 35/10 kV TP rekonstrukcija;
Nemuno 110/10 kV TP statyba;
Parengti techniniai projektai šių pastočių rekonstrukcijai:
Gubernijos 110/10 kV TP; Rietavo 110/35/10 kV TP; Danės 110/10 kV TP;
Vilijampolės 110/10 kV TP; Bukonių 35/10 kV TP; Jankų 35/10 kV TP; Pakapės 35/10 kV
TP; Bubių 110/10 kV TP; Viduklės 35/10 kV TP; Ilgiţių 35/10 kV TP; Ţaiginio 35/10 kV TP;
Papilės 35/10 kV TP; Bačiūnų 35/10 kV TP; Tausalo 110/35/10 kV TP; Garliavos 110/10 kV
TP; Šilutės 110/10 kV TP; Marių 110/10/6 kV TP; N. Akmenės 110/35/10 kV TP; Joniškio
110/35/10 kV TP; Sendvario 110/10 kV TP; Raudondvario 35/10kV TP.
3.4.3. Perdavimo tinklo 330 kV transformatorių pastočių ir 110 kV atvirųjų
skirstyklų galimos silpnos vietos
Šiuo metu perdavimo tinkle eksploatuojama:
330 kV transformatorių pastočių ir atvirųjų skirstyklų – 12;
110 kV skirstyklų – 214;
Bendroji 330 kV galios autotransformatorių galia – 3550 MVA.
Pagal 2007 m. statistinius duomenis galimos šios perdavimo tinklo įrenginių silpnos
vietos:
34
3.4.3.1 lentelė. 110 - 330 kV pastočių ir skirstyklų įrenginių gedimų statistika 2007
metais
Perdavimo
tinklo
skyriai
Izolia-
torius
Srovės
transfor-
matorius
Įtampos
trans-
forma-
torius
Auto-
trans-
forma-
torius
Jungtu-
vas ir
jo vald.
gr.
Ryšių
prijung.
įrenginys
Sky-
riklis
Skirtu-
vas ir jo
vald.
gr.
Savų
reikmių
trans-
forma-
torius
Virš-
įtampio
ribotu-
vas
Kiti
Vilniaus - 3 - 1 2 - 3 - - - 4
Kauno 10 - 1 1 4 - 1 - - - 2
Klaipėdos 3 3 - 3 3 - 5 - - - 4
Šiaulių 4 - - - 4 - 9 1 - - 3
Utenos 3 1 - 1 2 - 4 - - - 2
Iš viso: 20 7 1 6 15 - 22 1 - - 15
Dauguma 110-330 kV pastočių įrenginių yra pasenę, jų eksploatavimo trukmė
viršija 30 metų. Senstant įrenginiams sparčiai didėja gedimų skaičius. Perdavimo tinkle
kiekvienais metais rekonstrukcijų ir remonto metu vidutiniškai pakeičiama 25 jungtuvai
(eksploatuojama 926), 90 skyriklių (eksploatuojama 2911), 85 matavimo transformatoriai
(eksploatuojama 1061).
3.4.3.2 lentelė. 110 - 330 kV pastočių ir skirstyklų įrenginių amţius 2007 metais
Eksploatavimo
trukmė, m
Srovės
transformatorius
Įtampos
transformatorius
Autotrans-
formatorius Jungtuvas Skyriklis Skirtuvas Iškroviklis
Eksploatuojamų įrenginių kiekis, vtn.
Iki 15 476 295 7 295 678 2 58
Nuo 15-30 332 200 6 383 1210 123 238
Virš 30 212 86 8 248 1023 93 173
Viso: 1020 581 21 926 2911 218 469
3.4.4. Skirstomojo tinklo transformatorių pastočių, 10 kV skirstomųjų punktų ir
6-10/0,4 kV transformatorinių galimos silpnos vietos
3.4.4.1 lentelė. Skirstomųjų tinklų eksploatuojamų 35-110 kV transformatorių
pastočių 10 kV skirstomųjų punktų ir 10/0.4 kV transformatorinių įrenginiai 2007 m., vnt.:
VST RST
10/0.4 kV transformatorinių ir 10 kV skirstomųjų punktų 16167 17982
110/10 kV TP bendrovei priklausančias 10 kV dalis 103 101
35/10 kV TP 89 96
VST – Akcinė bendrovė „VST“
RST – AB Rytų skirstomieji tinklai
Pagal 2007 m. gedimų statistiką silpniausios transformatorinių vietos:
AB Rytų skirstomieji tinklai:
● 0,4 kV įtampos elektros įrenginiai 3 ged. 100 transformatorinių.
● 10 kV įtampos elektros įrenginiai 3 ged. 100 transformatorinių;
● galios transformatoriai 0,64 ged. 100 transformatorinių;
35
Pagrindinės gedimų prieţastys: įrenginių senėjimas, pašalinių asmenų poveikis (alyvos
vagystės). AB Rytų skirstomieji tinklai 2007 m. dėl alyvos iš transformatorių vagysčių patyrė
557 tūkst. litų nuostolių. Pavogta 26,1 tonos alyvos. Sugadinta 60 galios transformatorių.
Dėl nepakankamo transformatorių pastočių, skirstomųjų punktų bei transformatorinių
automatizavimo nėra galimybės visų komutacinių aparatų valdyti iš bendrovės teritorinių
skyrių dispečerinių valdymo grupių ir bendrovės dispečerinio centro. Perjungimai vykdomi
operatyvinei brigadai nuvykus į vietą. Tinklą valdantis dispečeris apie gedimus ir
atsijungimus elektros tinkluose daţniausiai suţino iš vartotojų, kuomet jiems nutrūksta
elektros energijos tiekimas.
35-110 kV transformatorių pastotėse ir 10 kV skirstomuosiuose punktuose silpniausia
vieta – alyviniai jungtuvai ir jų pavaros. Dėl gedimų 10 kV kabelio galinėse movose daţnai
sugadinami ir kiti transformatorių pastočių ir skirstomųjų punktų elementai.
Akcinė bendrovė „VST“:
galios transformatoriai 0,915 ged. 100 transformatorinių;
automatiniai jungikliai 1,10 ged. 100 transformatorinių;
transformatorinės įvadai 0,31 ged. 100 transformatorinių;
viršįtampių ribotuvai 0,26 ged. 100 transformatorinių;
skyrikliai 0,06 ged. 100 transformatorinių.
Bendrovės elektros įrenginių atsijungimams įtakos turėjo ir 2007 m vykę stichiniai
gamtos reiškiniai. 2007 m. lapkričio mėnesį elektros tinklų gedimų skaičiui didelę įtaka turėjo
stiprus elektros laidų apledėjimas, bei iškritęs gausus šlapias sniegas (šlapdriba). Gausi
šlapdriba, temperatūros svyravimai sukėlė vadinamąjį stiprų laidų apledėjimą, ant 10 ir 0,4 kV
oro linijos laidų susidarė nuo 2 iki 4cm, o 35 kV net iki 10 cm apšalo sluoksnis, dėl ko
trūkinėjo laidai, neatlaikiusios svorio lūţo oro linijų atramos, ant laidų virto medţiai ar jų
šakos. Aukšti medţiai, esantys uţ linijų apsaugos zonų, virto ant elektros linijų, nuo gausaus
šlapio sniego ant oro linijų laidų linko jų viršūnės.
3.4.5. 110-330 kV įtampos elektros oro linijų (OL) techninė būklė ir galimos
silpnos vietos
Visos 110-330 kV linijos pastatytos ant gelţbetoninių ir metalinių atramų. Apie 65%
330 kV OL ir apie 76% 110 kV OL amţius viršija 30 metų. Senstant linijoms ypač po 30
metų eksploatacijos sparčiai didėja gelţbetonių atramų, apsaugos nuo perkūnijos trosų ir
izoliatorių defektų skaičius.
Kasmet didėja darbų apimtys. Dėl korozijos daţomos metalinės atramos arba jų kojos
1-15 m aukštyje, keičiamas apsaugos nuo perkūnijos trosas. Senstant izoliacijai didėja
atsijungimų skaičius dėl girliandų perdengimų, todėl keičiami arba montuojami papildomi
izoliatoriai, apsaugos nuo paukščių.
Daug lėšų reikia skirti linijų trasų prieţiūrai, kad išlaikyti reikiamą trasų plotį
miškingose vietovėse bei gelţbetoninių atramų remontui ir jų keitimui dėl senėjimo.
110 kV OL atsijungimų prieţastys nurodytos 3.4.5.1 lentelėje.
36
3.4.5.1 lentelė. 110 kV elektros oro linijų atsijungimo prieţastys su sėkmingu ir
nesėkmingu AKĮ 2007 m.
AKĮ Atsijungimų
prieţastys
Perdavimo
tinklo
Kauno
skyrius
Perdavimo
tinklo
Klaipėdos
skyrius
Perdavimo
tinklo
Šiaulių
skyrius
Perdavimo
tinklo
Utenos
skyrius
Perdavimo
tinklo
Vilniaus
skyrius
Viso
AKĮ-
Fizinis
susidėvėjimas,
cheminių savybių
pakitimas
- 1 2 - 1 4
Išorinės
organizacijos 1 - - - - 1
Kiti, pašaliniai
asmenys 1 1 1 2 5
Nenustatytos
prieţastys 2 2 1 1 - 6
Stichiniai
reiškiniai 4 4 1 3 3 15
Viso: 8 8 5 4 6 31
AKĮ+
Fizinis
susidėvėjimas,
cheminių savybių
pakitimas
3 - - 1 1 5
Kiti, pašaliniai
asmenys 7 2 - 1 2 12
Nenustatytos
prieţastys 12 14 10 9 5 50
Paukščių
poveikis 2 9 - 4 2 17
Samdomas
eksploatuojantis
personalas - - - 1 - 1
Stichiniai
reiškiniai 12 33 4 5 19 73
Viso: 36 58 14 21 29 158
Iš viso: 44 66 19 25 35 189
37
3.4.5.2 lentelė. 330 kV elektros oro linijų atsijungimų prieţastys su sėkmingu ir
nesėkmingu AKĮ 2007 m.
AKĮ Atsijungimų
prieţastys
Perdavi
mo tinklo
Kauno
skyrius
Perdavi
mo tinklo
Klaipėdos
skyrius
Perdavi
mo tinklo
Šiaulių
skyrius
Perdavi
mo tinklo
Utenos
skyrius
Perdavi
mo tinklo
Vilniaus
skyrius
Viso
AKĮ+
Kiti, pašaliniai
asmenys 1 - - - - 1
Nenustatytos
prieţastys - - 1 1 1 3
Paukščių
poveikis - - - 1 - 1
Stichiniai
reiškiniai - 3 - - 1 4
Viso: 1 3 1 2 2 9
AKĮ- Paukščių
poveikis - - - 1 - 1
Viso: - - - 1 - 1
Iš viso: 1 3 1 3 2 10
3.4.6. Skirstomojo tinklo 0,4 – 35 kV oro ir kabelių linijų bei 0,4 kV oro kabelių
linijų techninė būklė ir galimos silpnos vietos
Didţioji dalis skirstomųjų tinklų bendrovėms priklausančių elektros linijų
eksploatuojamos daugiau nei 30 metų. Senstant oro linijoms didėja laidų, izoliatorių ir atramų
defektų skaičius, o kabelių linijose didėja ištisinio kabelio gedimų (dėl izoliacijos senėjimo)
skaičius ir daugėja jungiamųjų movų. Daţnai kabeliai paţeidţiami vykdant ţemės kasimo
darbus, nesuderintus su skirstomųjų elektros tinklų įmonėmis.
Daug lėšų skiriama linijų trasų prieţiūrai: reikiamam trasų pločiui miškingose
vietovėse išlaikymui, kabelių apsaugojimui nuo pašalinių asmenų ar organizacijų kasinėjimų
ir uţstatymų statiniais.
Dėl apšalo, vėjų ir stichinių reiškinių ant oro linijų virsta medţiai, trūksta laidai, lūţta
atramos, todėl sutrinka elektros energijos tiekimas, atsiranda pavojus ţmonėms, didėja
eksploatavimo išlaidos.
0,4 kV įtampos oro linijos yra ilgos, nutiestos maţo skerspjūvio laidais, todėl ne
visuomet uţtikrinama reikiama elektros energijos kokybė, didelės elektros energijos
skirstymo technologinės sąnaudos, nėra galimybės prijungti prie esamų elektros tinklų naujų
vartotojų.
Dėl laidų vagysčių nutrūksta elektros energijos tiekimas, daug lėšų tenka skirti linijų
atstatymui. AB Rytų skirstomuosiuose tinkluose 2007 metais pavogta 68 km (arba 7 tonos)
laidų. Iš akcinei bendrovei „VST“ priklausančio elektros skirstomojo tinklo 2007 m. pavogta
62 km (7 943 kg) laidų.
38
Išvados
Elektros energijos generavimo, perdavimo ir paskirstymo pajėgumai ir jų plėtra
2007 m. pradţioje Seimas patvirtino atnaujintą Nacionalinę energijos strategiją,
kurioje Lietuvos energetikos strateginiais tikslais įvardinti energetinis saugumas, darni
energetikos sektoriaus plėtra, konkurencingumas bei efektyvus energijos naudojimas.
Numatomi šie svarbiausi uţdaviniai: baigti liberalizuoti dujų ir elektros sektorius, iki 2015 m.
pradėti eksploatuoti naują regioninę atominę elektrinę Baltijos šalių ir regiono poreikiams
tenkinti, atnaujinti susidėvėjusias elektrines, elektros energijos, gamtinių dujų perdavimo,
skirstymo ir tiekimo sistemas, iki 2012 m. Lietuvos aukštos įtampos elektros tinklus sujungti
su Skandinavijos šalių ir Lenkijos tinklais bei padidinti elektros energijos, pagamintos
termofikacinėse elektrinėse per šildymo sezoną, dalį bendrame elektros energijos gamybos
balanse 2025 m. iki 35%.
Uţdarius antrąjį Ignalinos AE bloką, 2010 metais ţiemos maksimumo metu susidarius
atitinkamoms sąlygoms (ilgalaikis šaltis, kuro trūkumas, sutrikimai generuojančiose galiose),
galimas galios deficitas. Todėl būtina modernizuoti Lietuvos elektrinę, pastatant 400 MW
galios kombinuotojo ciklo dujų turbininį bloką. Būtina kuo sparčiau modernizuoti ir plėtoti
ekonomiškesnių termofikacinių elektrinių pajėgumus. Didėjant galių poreikiui ir esant
ekonominiam tikslingumui, iki 2020 m. turi būti pastatytos naujos maţdaug 400 MW bendros
galios termofikacinės elektrinės Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėţyje, Alytuje, Marijampolėje
ir kituose miestuose, turinčiuose išplėtotas centralizuoto šilumos tiekimo sistemas, taip pat
daug šilumos naudojančiose pramonės įmonėse ir kt.
Lietuvos Elektros energijos perdavimo ir skirstomieji tinklai iš esmės tenkina
dabartinius elektros energetikos sistemos poreikius, tačiau trys ketvirtadaliai perdavimo ir
skirstymo įrenginių yra senesni nei 20 metų, o ketvirtadalis įrenginių yra senesni kaip 30
metų. Todėl bus reikalingos investicijos, skirtos ne tik palaikyti esamą elektros tinklų lygį, bet
ir gerinti jų būklę, siekiant patenkinti vis didėjančius reikalavimus energijos tiekimo
patikimumui ir stabilumui, o taip pat siekiant sukurti bendrą trijų Baltijos šalių elektros
energijos rinką.
2006 m. pabaigoje buvo atidaryta pirmoji elektros perdavimo jungtis tarp Baltijos
šalių ir Šiaurės valstybių. Povandeninis kabelis „Estlink“yra 350 MW galios bei +/- 150 kV
DC pastovios srovės įtampos ir jungia 330 kV keitiklio stotį „Harku“, esančią šalia Talino, bei
440 kV keitiklio stotį „Espoo“ netoli Helsinkio. Projektas yra ekonomiškai ir politiškai
svarbus visų pirma dėl to, jog padidės elektros energijos tiekimo patikimumas Baltijos šalyse,
sumaţės priklausomybė nuo Rusijos energetikos sistemos. Jis taip pat bus naudojamas
elektros energijos tranzitui, o tolimesnėje ateityje – ir papildomos elektros energijos pirkimui
siekiant padengti galimą elektros gamybos deficitą.
Atsiţvelgiant į turimus energijos gamybos pajėgumus bei planuojamą elektros
energijos ūkio plėtrą galima teigti, kad analizuojamam 2008-209 m. laikotarpiui esami
elektros energijos generavimo galingumai visiškai tenkina Lietuvos vartotojų poreikius ir
leidţia vykdyti elektros energijos eksportą. 2009 m. uţdarius antrąjį Ignalinos AE bloką, 2010
m. Lietuva taps elektros energiją importuojančia šalimi.
Importo patikimumas iš Rusijos per Baltarusiją yra veikiamas techninės Smolensko
susikirtimo sekcijos padėties Rusijoje. Per eilę pastarųjų metų sukaupta praktinė patirtis
patvirtino, kad tam tikrais laikotarpiais šis mazgas buvo maksimaliai apkraunamas, todėl
ribojami elektros perdavimo srautai į Lietuvą ir Baltarusiją. Importo galimybės iš Šiaurės
šalių per jungtį iš Estijos į Suomiją apribotos iki 350 MW galingumo, taikomo visoms trims
Baltijos šalims. Atsiţvelgiant į tai, kad Latvijos elektros energijos sistemoje jaučiamas turimų
generuojančių galių trūkumas, o Estijos elektros energijos gamybos šaltiniai baigia visai
39
išsekti, Lietuva galės pretenduoti tik į neţymią aukščiau minėtų pajėgumų dalį (maţdaug 90
MW).
Elektros energijos rinka
Šeštaisiais elektros energijos rinkos gyvavimo metais padėtis rinkoje iš esmės
nepasikeitė. Dominuojant pigią elektros energiją rinkai tiekiančiai Ignalinos AE, kitos
elektrinės tegali uţimti tik labai menką rinkos dalį, nes jų gamybos sąnaudos didesnės. Nors
nuo 2007 m. liepos 1 d. laisvaisiais vartotojais tapo visi vartotojai, pasirinkusių
nepriklausomą tiekėją vartotojų skaičius nepakito. Kaip ir praėjusiais buvo 6 aktyvūs laisvieji
vartotojai ir jų suvartojimas sudarė 12 proc. elektros energijos pardavimų rinkos. Jie visi yra
prisijungę prie aukštos įtampos tinklo. Tai rodo, kad vartotojams, prisijungusiems prie
vidutinės ir ţemos įtampos tinklo, vis dar apsimoka elektros energiją pirkti iš visuomeninio
tiekėjo, nepaisant to, kad praėjusiais metais visuomeninės kainos didėjo.
Uţdarius Ignalinos AE, gali sustiprėti konkurencija tarp elektros gamintojų, tai gali
pagyvinti elektros rinką ir vis daugiau vartotojų galėtų rinktis nepriklausomą tiekėją. Reiktų
paminėti, kad jau dabar jaučiasi susidomėjimas elektros rinkos galimybėmis ir pasiruošimas
laisvesnei prekybai, t. y. jau išduotos nepriklausomo tiekėjo licencijos 4 tarptautinėms
kompanijoms.
Vykstant Europos elektros ir dujų reguliuotojų darbo grupės (ERGEG – angl.) Baltijos
regioninės iniciatyvos darbo grupių susitikimams, aiškėja regioninės elektros rinkos plėtros
trukdţiai. Reikalingi pakeitimai Baltijos šalių teisės aktuose dėl:
1. tarpsisteminių tarifų panaikinimo;
2. liberalesnių importo/eksporto sąlygų;
3. valstybių remiamų gamintojų laisvos prekybos rinkoje, neprarandant subsidijų;
4. galutinių elektros energijos tarifų vartotojams panaikinimo.
Vykdomo Nord Pool Spot AS ir Baltijos perdavimo sistemos operatorių projekto
antrasis etapas turėtų padėti nustatyti valandinę elektros rinkos kainą Baltijos regione. Tai
prisidėtų prie rinkos skaidrumo ir didesnės konkurencijos galimybių.