· Web viewVĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam

TAR identifikacinis nr.

Užregistravimo data

Galioja nuo

Paskelbta

Teisės akto priedai

2019-04666

2019-03-27

2019-03-12

2019-03-12

-

Teismingumo byla Nr. T-21/2019

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03669-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

NUTARTIS

2019 m. kovo 12 d.Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), l. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Klaipėdos apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovės A. J. patikslintą ieškinį atsakovams R. Ž., valstybės įmonei Registrų centras, tretiesiems asmenims D. P., R. J., D. J., J. D., A. D., G. M., A. G., L. Š., uždarajai akcinei bendrovei „Būsto paskolų draudimas“, R. M., V. L., R. Ž., D. K., R. K., A. G., D. G., M. J., I. G., N. K., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Paslaugos būstui“ dėl įrašo nekilnojamojo turto registre apie nuosavybės teisės įregistravimą panaikinimo, įpareigojimo duoti raktą bei netrukdyti naudotis patalpomis rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė:

Visų pirma ieškovė ieškiniu teismo prašė panaikinti statybą leidžiančio dokumento galiojimą ir pašalinti statybos padarinius, tačiau paaiškėjus, jog statybos darbai pagal gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektą, pagal kurį šilumos punkte yra įrengiama perdanga ir viršutinėje dalyje pakeičiama patalpų paskirtis į gyvenamąją, prijungiant jas prie buto Nr. 3, yra užbaigti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 23 dalies 4 punktu, statybą leidžiančio dokumento galiojimas pasibaigė savaime. Atsižvelgdama į tai ieškovė patikslino savo ieškinį ir įvardijo jį kaip ieškinį dėl nuosavybės teisių gynimo, kuriuo prašo teismo: (1) panaikinti įrašą nekilnojamojo turto registre apie nuosavybės teisės įregistravimą atsakovui R. Ž. į padidėjusį butą Nr. 3, esantį (duomenys neskelbtini), dalyje dėl šilumos punkto patalpos viršutinės dalies prijungimo prie šio buto; (2) įpareigoti atsakovą R. Ž. duoti ieškovei raktą nuo daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), šilumos punkto patalpos viršutinės dalies durų į antrąją laiptinę spynos bei netrukdyti jai naudotis šiomis patalpomis.

Ieškovė patikslintu ieškiniu nurodo, kad 2014 m. pabaigoje – 2015 m. pradžioje atsakovas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – Gyvenamojo namo) bendrojo naudojimo šilumos punkto patalpose 3-jų metrų aukštyje savavališkai įrengė perdangą ir padalijo šilmumos punkto patalpą į dvi dalis – apatinėje dalyje liko šilumos punktas, o iš viršutinės dalies atsakovas išsikirto durų angą į savo butą, t. y. faktiškai šilumos punkto viršutinę dalį sujungė su savo butu. Atsakovas sukvietė Gyvenamojo namo butų savininkų susirinkimą, siekiant aptarti 2015 m. lapkričio 24 d. šilumos punkto patalpos kapitalinio remonto, įrengiant naujas patalpas ir jas prijungiant prie buto Nr. 3, projektinį pasiūlymą. Ieškovė nurodo, kad į šį susirinkimą nesusirinko pakankamas butų savininkų skaičius sprendimui priimti, tačiau pakartotinis susirinkimas taip pat nebuvo sušauktas, be to, atvykę butų savininkai sutiko, kad atsakovas šilumos punkto viršutinėje dalyje atliktų kapitalinį remontą, tačiau nepritarė durų angos į 2-ąją laiptinę įrengimui. Ieškovė teigia, kad atsakovas suklastojo gyvenamojo namo butų savininkų sprendimą leisti jam atlikti šiluminio mazgo kapitalinį remontą ir ten įrengtas naujas gyvenamosios paskirties patalpas prijungti prie savo buto. 2016 m. sausio 29 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsakovui išdavė statybą leidžiantį dokumentą – rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė teigia, kad rašytinis pritarimas statinio projektui suteikė atsakovui teisę atlikti kapitalinį remontą, tačiau nepakeitė bendrosios dalinės nuosavybės objekto – šilumos punkto patalpos viršutinės dalies – nuosavybės formos, o bendraturčiai nuosavybės teises į šį objektą galėjo perleisti tik notarinės formos sandoriu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neturėjo ir negalėjo VĮ Registrų centrui pateikti dokumentų, patvirtinančių jo nuosavybės teisės į kapitališkai suremontuotas ir prie buto prijungtas šilumos punkto viršutinės dalies patalpas atsiradimą (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 2 dalis), nuosavybės teisių registracija nekilnojamojo turto registre į padidėjusį butą Nr. 3 atlikta neteisėtai. Ieškovė teigia, kad tokiu būdu iš jos buvo paimta nuosavybė, todėl ji yra priversta ginti savo bendrosios dalinės nuosavybės teisę į šilumos punkto patalpos viršutinę dalį ir siekia panaikinti minėtą registraciją nekilnojamojo turto registre bei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.95 straipsniu, išsireikalauti savo daiktą iš svetimo valdymo.

Atsakovas atsiliepimu į ieškovės ieškinį prašo atmesti ieškovės prašymą panaikinti įrašą nekilnojamojo turto registre apie nuosavybės įregistravimą atsakovui į padidėjusį Gyvenamojo namo butą Nr. 3, kadangi reikalavimas neatitinka Nekilnojamojo turto registro įstatyme nustatyto privalomo skundų nagrinėjimo ne teismo tvarka, todėl jis neturėtų būti žinybingas Klaipėdos apylinkės teismui, o turėtų būti nagrinėjamas Centrinio registratoriaus išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Taip pat šis ieškinio reikalavimas neatitinka nagrinėjamos civilinės bylos pobūdžio ir esmės, nes reikalavimui taikomos administracinės teisės nuostatos ir atitinkamai toks reikalavimas yra žinybingas administraciniam teismui. Atsakovas taip pat prašo atmesti ieškovės reikalavimą dėl įpareigojimo perduoti raktą kaip nepagrįstą.

Atsakovė VĮ Registrų centras pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pirmąjį ieškinio reikalavimą dėl reikalavimo įpareigoti panaikinti įrašą nekilnojamojo turto registre – atmesti, o antrąjį – nagrinėti ir spręsti teismo nuožiūra. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad ieškovė nesilaikė ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos – nesikreipė nustatyta tvarka į Centrinį registratorių su skundu dėl VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2018 m. sausio 15 d. sprendimo įregistruoti atsakovo butą po kapitalinio remonto.

Klaipėdos apylinkės teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą, nes nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškia dvejopo pobūdžio reikalavimus. Teismas nustatė, kad ieškovė, siekdama panaikinti atsakovės VĮ Registrų centas 2018 m. sausio 5 d. sprendimą, kreipėsi į VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisiją, kuri 2018 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atmetė ieškovės prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą dėl Klaipėdos filialo 2018 m. sausio 5 d. sprendimo (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) bei atsisakė priimti skundą dėl Klaipėdos filialo 2018 m. sausio 5 d. sprendimo (įrašo registre Nr. (duomenys neskelbtini)) panaikinimo, kadangi skundas paduotas praleidus 1 mėnesio terminą. Šis 2018 m. rugsėjo 13 d. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2019 m. sausio 16 d. civilinėje byloje Nr. eI-1023-535/2019 priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjos (nagrinėjamoje byloje – ieškovės) skundą atmetė. Dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 16 d. sprendimo paduotas apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Tačiau nagrinėjamoje byloje yra keliamas ir nuosavybės teisės (bendrosios dalinės ir asmeninės nuosavybės) klausimas tarp namo bendrasavininkų bei tuo pačiu atsakovės VĮ Registrų centro priimtų sprendimų teisėtumo klausimas. Teismas mano, jog tarp ieškovės ir atsakovės VĮ Registrų centro susiklostę teisiniai santykiai, iš kurių kilęs ginčas dėl ieškovės patikslinto ieškinio pirmojo reikalavimo, yra mišraus pobūdžio, t. y. turi tiek administraciniams, tiek civiliniams teisiniams santykiams būdingų požymių. Ieškovės atstovas teigia, kad patikslinto ieškinio pirmasis reikalavimas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teismo, o atsakovai teigia, kad šis reikalavimas yra administracinio teisinio pobūdžio.

Specialioji teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė patikslintu ieškiniu prašo teismo panaikinti įrašą nekilnojamojo turto registre apie nuosavybės teisės įregistravimą atsakovui į padidėjusį butą dalyje dėl šilumos punkto patalpos viršutinės dalies prijungimo prie šio buto ir įpareigoti atsakovą duoti ieškovei raktą nuo daugiabučio namo šilumos punkto patalpos viršutinės dalies durų į antrąją laiptinę spynos bei netrukdyti jai naudotis šiomis patalpomis.

Nekilnojamojo turto registre atliekami registravimo veiksmai yra administracinio pobūdžio veiksmai (aktai), kuriuos Nekilnojamojo turto registro įstatymo ir kitų specialių viešosios teisės aktų nustatyta tvarka atlieka šių aktų įgaliotas subjektas – nekilnojamojo turto registro tvarkytojas. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veikla, atliekant registravimo veiksmus nekilnojamojo turto registre, pagal savo pobūdį yra viešojo administravimo veikla (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje tokie reikalavimai, kuomet byloje nėra papildomai keliama civilinių teisinių reikalavimų ar civilinės teisės normų taikymo klausimų, kurie galėtų būti pagrindas perduoti bylą bendrosios kompetencijos teismui, pripažįstami administraciniais, o jų nagrinėjimas priskiriamas administracinių teismų kompetencijai (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 7 d. nutartį Nr. T-1/2015, 2015 m. vasario 11 d. nutartį Nr. T-32/2015, 2014 m. sausio 31 d. nutartį Nr. T-145/2013). Nagrinėjamoje byloje ieškovė siekia, kad būtų panaikintas teritorinio registratoriaus įrašas nekilnojamojo turto registre dėl nekilnojamojo turto objekto ir atsakovo nuosavybės teisių į jį. Taigi nagrinėjamoje byloje keliamas reikalavimas yra susijęs su nekilnojamojo turto registro tvarkytojo administracinio pobūdžio registravimo procedūrų vykdymu, tai yra dokumentų vertinimu ir pagrindų atlikti atitinkamus registravimo veiksmus nustatymu registravimo procedūrų metu. Tačiau ieškovė patikslintame ieškinyje aiškiai įvardija, kad šiuo ieškiniu siekia apginti savo nuosavybės teises, t. y. savo bendrosios dalinės nuosavybės teisę į bendrojo naudojimo šilumos punkto patalpos viršutinę dalį, bei, vadovaujantis Civilinio kodekso 4.95 straipsniu, išsireikalauti savo daiktą iš svetimo valdymo. Patikslintame ieškinyje ieškovė savo nuosavybės teisių pažeidimus, be kita ko, grindžia civilinės teisės normų pažeidimais, pavyzdžiui butų savininkų daugumos, reikalingos sprendimams priimti, nebuvimu ir pakartotinio butų savininkų susirinkimo nesušaukimu (Civilinio kodekso 4.85 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be to, ieškovė teigia, kad Gyvenamojo namo butų savininkų sprendimas leisti atsakovui atlikti šiluminio mazgo kapitalinį remontą ir ten įrengtas naujas gyvenamosios paskirties patalpas prijungti prie savo buto yra suklastotas.

Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje keliamus skirtingos teisinės prigimties reikalavimus, dominuojančiais teisiniais santykiais nagrinėjamoje byloje pripažįsta civilinius teisinius santykius, kurie ir lemia nagrinėjamos bylos priskirtinumą bendrosios kompetencijos teismams.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Grąžinti bylą pagal ieškovės A. J. patikslintą ieškinį atsakovams R. Ž., valstybės įmonei Registrų centras, tretiesiems asmenims D. P., R. J., D. J., J. D., A. D., G. M., A. G., L. Š., uždarajai akcinei bendrovei „Būsto paskolų draudimas“, R. M., V. L., R. Ž., D. K., R. K., A. G., D. G., M. J., I. G., N. K., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Paslaugos būstui“dėl įrašo nekilnojamojo turto registre apie nuosavybės teisės įregistravimą panaikinimo, įpareigojimo duoti raktą bei netrukdyti naudotis patalpomis Klaipėdos apylinkės teismui.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Civilinių bylų skyriaus pirmininkėSigita Rudėnaitė

L. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

pirmininko pavaduotojasRičardas Piličiauskas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjaBirutė Janavičiūtė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjasDainius Raižys

_______________________



Galioja nuo

Paskelbta


2019-04670

2019-03-27

2019-03-14

2019-03-14

-

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-18-489/2019


Procesinio sprendimo kategorijos: 21.1.5; 21.1.7; 21.2.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU


Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Dalios Bajerčiūtės ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto S. N. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjas Marius Misiūnas 2018 m. vasario 7 d. surašė S. N. administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį ir 426 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2017 m. spalio 18 d. 17.02 val. Visagine, Parko ir Kosmoso gatvių sankryžoje – išvažiuojant iš miesto, vairavo motociklą neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės bei nepakluso policijos pareigūnų teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui stabdyti transporto priemonę. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14, 16 punktų reikalavimus.

2. Utenos apylinkės teismo 2018 m. birželio 20 d. nutarimu S. N. administracinio nusižengimo byla nutraukta pripažinus, kad jo veiksmuose nėra administracinių nusižengimų, nurodytų ANK 424 straipsnio 2 dalyje ir 426 straipsnio 5 dalyje, požymių.

3. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu panaikintas Utenos apylinkės teismo 2018 m. birželio 20 d. nutarimas ir priimtas naujas nutarimas. S. N. pripažintas kaltu pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį ir jam skirta 350 Eur bauda, pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį – 1200 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, S. N. paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 1200 Eur bauda.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2018 m. lapkričio 26 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. N. prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Pareiškėjas S. N. prašo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panemunės policijos komisariato Veiklos skyriaus nutarimą bei žemesnės instancijos teismų nutartis panaikinti ir administracinę teiseną nutraukti. Pareiškėjas prašyme nurodo:

5.1. Šią bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, padarė esminius materialiosios ir proceso teisės pažeidimus, t. y. neišsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), netinkamai vertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis), pažeidė reikalavimą visapusiškai, išsamiai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti tiksliai pagal įstatymus (ANK 563 straipsnis), nekaltumo prezumpcijos principą (ANK 566 straipsnio 1 dalis), nesilaikė ANK 593, 594 straipsnių, 652 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio 4 dalies, 426 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Šie pažeidimai lėmė neteisingo sprendimo priėmimą.

5.2. Pareiškėjas teigia nuo pradžių nesutikęs su jam pareikštais kaltinimais. Jis neturi teisės vairuoti motociklą ir nemoka jo valdyti, nuosavybės teise neturi jokio motociklo, yra padaręs KET pažeidimų, tačiau niekada nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl motociklo vairavimo. Byloje nėra jokių liudytojų, kurie būtų matę administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku jį vairavus motociklą. Jis patrauktas administracinėn atsakomybėn vadovaujantis vien pareigūno A. V. išvestiniais parodymais ir jo netinkamai surašytu eismo įvykio vietos apžiūros protokolu.

5.3. Apeliacinės instancijos teismas pareigūno A. V. parodymams suteikė išskirtinę įrodomąją galią, taip pažeisdamas ANK 569 straipsnio 4 dalies reikalavimus, bei neatsižvelgė į tai, kad šis liudytojas buvo šališkas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai suabejojo šio pareigūno nešališkumu – jis atliko tyrimą kitoje byloje, kurioje S. N. buvo kaltinamas padaręs vagystę iš A. V. brolio. Dėl šių aplinkybių A. V. turėjo nusišalinti nuo šios bylos tyrimo, tačiau to nepadarė.

5.4. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino A. V. surašyto įvykio vietos apžiūros protokolo trūkumus neesminiais ir juo vadovavosi kaip tinkamu įrodymu. Byloje nėra vaizdo įrašo, pagal kurį buvo rašomas nagrinėjamas 2017 m. spalio 26 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, nei originalo, nei kopijos (nors iš bylos duomenų matyti, kad tyrėjas turėjo pakankamai laiko imtis operatyvinių veiksmų jam gauti), todėl neįmanoma patikrinti A. V. teisme duotų išvestinių parodymų. Įvertinus tai, kad įvykio apžiūros protokole aprašyta ne įvykio vieta, o nurodoma, kad peržiūrimas vaizdo įrašas, aprašomojoje dalyje nurodyti ne tik objektyvūs duomenys, tačiau ir daromos subjektyvios apžiūrą dariusio asmens išvados, nepadaryta vaizdo įrašo kopija ir nepateiktas jos originalas, nurodoma, kad apklausa atliekama visą laiką dalyvaujant degalinės vadovui S. K., nors tokias aplinkybes pastarasis teisme paneigė, nurodyta, kad įvykio vietos apžiūros protokolas atliekamas nuo 14 iki 14.45 val., tačiau byloje esančios skaitmeninės nuotraukos darymo laikas yra 15.10 val., tai rodo, kad renkant duomenis buvo šiurkščiai pažeista jų gavimo tvarka, todėl apeliacinės instancijos teismas, įvykio vietos apžiūros protokolą pripažindamas tinkamu įrodymu, pažeidė ANK 569 straipsnio 1 dalį. Be to, A. V. atliktas parodymo atpažinti veiksmas, apklausiant pareigūnę A. F., neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) reikalavimų – nebuvo surašytas šio tyrimo veiksmo protokolas, jai buvo pateikta tik viena nuotrauka, neužfiksuotas vaizdas asmens parodymo atpažinti metu.

5.5. S. N. neigiant savo kaltę ir esant abejonių dėl jo kaltės, siekiant jas pašalinti bei gauti daugiau duomenų apie įvykio aplinkybes, būtų buvę svarbu apklausti apie įvykį pranešusį ir motociklininkų vardus bei pavardes įvardijusį asmenį, tačiau nei įvykį tyrusi institucija, nei teismas nebuvo aktyvūs, nesiėmė priemonių šioms aplinkybėms nustatyti. ANK 563 straipsnio pažeidimą rodo tai, kad administracinė teisena pradėta 2017 m. spalio 23 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininko A. Abramavičiaus tarnybiniu pranešimu dėl pareigūnų neveikimo, o administracinio nusižengimo protokolas S. N. surašytas tik 2018 m. vasario 7 d. Byloje nėra pakankamai duomenų dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės.

5.6. Apeliacinės instancijos teismas, nutarime nepasisakęs dėl ANK 426 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties buvimo S. N. veiksmuose, o tik išnagrinėjęs institucijos apeliacinį skundą, kuriame buvo keliami klausimai, susiję su liudytojo policijos pareigūno A. V. parodymų objektyvumu bei įvykio vietos apžiūros protokolo pripažinimu tinkamu įrodymu, panaikindamas pirmosios instancijos teismo priimtą nutarimą, pažeidė ANK 652 straipsnio nuostatas.

5.7. Iš bylos duomenų matyti, kad patrulių ekipažo tikslas buvo sustabdyti chuliganiškai mėlynos ir baltos spalvų motociklą vairuojantį asmenį, o tamsios spalvos motociklą vairuojančio asmens, kurį, kaip pripažino Panevėžio apygardos teismas, vairavo S. N., patrulių ekipažas sustabdyti neturėjo tikslo. Administracinio nusižengimo bylos medžiagoje nėra duomenų ir apeliacinės instancijos teismo nutarime nenurodyta, kokiu konkrečiu ANK 426 straipsnio 6 dalyje nurodytu būdu buvo stabdomas tamsų motociklą vairuojantis asmuo, kiek laiko jis buvo persekiojamas ir ar galėjo suprasti, kad yra stabdomas, taigi reikalavimas sustabdyti motociklą nebuvo aiškiai išreikštas. Vien tai, kad tamsų motociklą vairuojančiam asmeniui iš galo važiavo tarnybinis automobilis su įjungtais šviesos ir garso signalais, negali būti pagrindas patraukti administracinėn atsakomybėn už nepaklusimą policijos pareigūnų teisėtam ir aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.

6. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Saulius Klungis atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo administracinėn atsakomybėn patraukto S. N. prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą atmesti. Atsiliepime į prašymą nurodoma:

6.1. Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, priėmė pagrįstą, teisėtą ir teisingą nutartį, remdamasis pagrįstais faktais ir įrodymais. S. N. prašyme išdėstytos aplinkybės yra nepagrįstos ir vertintinos kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės, jos paneigtos apygardos teismo nutarimu. Byloje pateiktas 2017 m. spalio 26 d. įvykio vietos apžiūros protokolas (degalinės vaizdo kameros ir jų įrašai), analogiškas įvykio vietos apžiūros protokolui byloje Nr. A15-11-844/2018, yra pripažintinas tinkamu įrodymu, be to, S. N. prašyme nurodo, kad neturi teisės vairuoti motociklo ir nemoka jo valdyti, tačiau iš asmens anketinių duomenų matyti, kad 2018 m. vasario 21 d. jis įgijo teisę vairuoti motociklą, taip pat socialinio tinklo „Facebook“ asmeninėje paskyroje esančioje nuotraukoje matyti S. N. su sportiniu juodos spalvos motociklu.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7. Administracinėn atsakomybėn patraukto S. N. prašymas netenkintinas.

Dėl pareiškime nurodytų ANK pažeidimų

8. Pažymėtina, kad, pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Šis teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato (remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis), taip pat negali byloje teismų nutarimuose (nutartyse) išdėstytų išvadų dėl įrodymų vertinimo, įrodymų pakankamumo ar patikimumo pakeisti savomis išvadomis, nes atlikti įrodymų tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų funkcija (nutartis Nr. 2AT-51-489/2017).

9. Taigi, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismų atliktu įrodymų vertinimu, šis teismas patikrina, ar nebuvo padaryta esminių proceso teisės pažeidimų, ar buvo tinkamai pritaikytos materialiosios teisės normos. Dėl to šioje atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje pareiškėjo teiginius dėl faktinių aplinkybių nustatymo, įrodymų vertinimo teisėjų kolegija nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 662 straipsnio 13 dalyje nustatytais atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribomis ir pagrindais.

10. Įrodymai administracinio nusižengimo bylose gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. (ANK 569 straipsnio 4 ir 5 dalys (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1862 redakcija)).

11. Utenos apylinkės teismas administracinio nusižengimo bylą S. N. pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį ir 426 straipsnio 5 dalį nutraukė, nes byloje nėra įrodymų, kad jis padarė šiuos pažeidimus.

12. Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs šią administracinio nusižengimo bylą pagal paduoto apeliacinio skundo argumentus, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, padarė išvadą, kad apylinkės teismas neišsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis), nesujungė jų į vientisą loginę seką, dėl to priėmė neteisingą procesinį sprendimą. Šis teismas rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas bylą įvertino esminius byloje surinktus įrodymus ir aplinkybes, paneigiančias S. N. teiginius, kad jis įvykio dieną motociklo nevairavo. Teismas nutarime pasisakė dėl liudytojų A. V. ir S. K. parodymų įrodomosios reikšmės, įvertino įvykio vietos apžiūros metu gautus duomenis ir tyrimo metu gautą nuotrauką. Šis teismas pripažino, kad nors 2017 m. spalio 26 d. įvykio vietos (degalinės „Viada LT“ vaizdo kameros ir jos išrašo) apžiūros protokolas turi įforminimo trūkumų, tačiau jie neesminiai, tik formalūs. Degalinėje esančio vaizdo peržiūrėjimas ir jo fiksavimas protokole vien dėl to, kad jis įvardytas įvykio vietos apžiūros protokolu ir jo nepasirašė degalinės vadovas, kaip pažymėjo teismas, savaime nelaikytinas netinkamu ar neinformatyviu – protokolo turinys iš esmės atitinka ANK 593, 594 nuostatų reikalavimus, jame pažymėta, kad apžiūros metu fotografuojama, peržiūra atliekama dalyvaujant degalinės vadovui S. K., o pastarasis teisme patvirtino, kad įrašas buvo pateiktas pareigūnams ir apžiūrėtas, jis pats apžiūroje dalyvavo (nors ir ne visą laiką), peržiūroje dalyvavęs pareigūnas atpažino motociklus vairavusius asmenis. Nors paties pareigūno A. V., atlikusio jam pavestą tyrimą ir surašiusio minėtą protokolą, parodymai ir išvestiniai, vien dėl to, kad jis tiesiogiai nematė KET pažeidėjų, nereiškia, kad minėtuose protokoluose pateikta informacija neatitinka tikrovės ar yra neteisinga. Apygardos teismas padarė išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina S. N. kaltę padarius administracinius nusižengimus, nurodytus ANK 424 straipsnio 2 dalyje ir 426 straipsnio 5 dalyje.

13. Taigi, priešingai nei nurodoma prašyme atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą, apygardos teismas, laikydamasis ANK 563, 566, 567, 569, 652 straipsnių reikalavimų, išsamiai ir nešališkai ištyrė ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek palyginęs tarpusavyje, pateikė jų visumos analizę. Šis teismas įvertino tiek pareiškime įvardyto pareigūno A. V. parodymų įrodomąją reikšmę, tiek jo byloje atliktus įrodymų rinkimo veiksmus ir padarė motyvuotas išvadas, kodėl atskiri duomenys, kurių apylinkės teismas nepripažino tinkamais įrodymais, yra patikimi.

14. Prašyme, nurodant esminius ANK 426 straipsnio pažeidimus, taip pat išdėstyti prieštaravimai apygardos teismo nustatytoms aplinkybėms, kad policijos patrulių reikalavimas sustabdyti S. N. vairuojamą motociklą buvo išreikštas ir teisėtas, nurodomi atskiri bylos duomenys, tačiau šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės iš apylinkės teisme apklaustų liudytojų – dviejų motociklų sustabdymą bandžiusių vykdyti policijos pareigūnų A. S. ir N. A. – parodymų neišplaukia.

15. Pagal ANK 576 straipsnio 2 dalį teisėjams ir administracinio nusižengimo bylą tiriantiems ir nagrinėjantiems pareigūnams, specialistams, ekspertams, vertėjui, teismo posėdžių sekretoriui, jei jis dalyvauja, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomi BPK nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka. Dėl to pagal analogiją taikytinos ir nušalinimą baudžiamajame procese reglamentuojančios BPK 57–60 straipsnių normos. Pagal BPK 58 straipsnio 1 dalį ikiteisminio tyrimo pareigūnas (ar kitas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 57 straipsnio 2 dalyje nurodytas proceso dalyvis) negali dalyvauti procese, jeigu: 1) jis toje byloje yra nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, bet kurio iš šių asmenų šeimos narys ar giminaitis, įtariamojo, kaltinamojo bei nuteistojo ar atstovo pagal įstatymą, teisėjo, ikiteisminio tyrimo teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar gynėjo toje byloje šeimos narys ar giminaitis; 2) yra dalyvavęs toje byloje kaip liudytojas, įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo atstovas pagal įstatymą, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ar civilinio atsakovo atstovas; 3) jis pats arba jo šeimos nariai ar giminaičiai yra suinteresuoti bylos baigtimi; 4) proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių šio asmens nešališkumu. Esant šiems nušalinimo pagrindams, ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo nusišalinti ar gali būti nušalintas (BPK 60 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje pirmiau nurodytų aplinkybių, dėl kurių bylą tiriantis pareigūnas A. V. turėjo nusišalinti ar būti nušalintas nebuvo nustatyta, nušalinimų šiam pareigūnui byloje viso proceso metu nebuvo pareikšta.

16. Pareiškėjas S. N., nenurodydamas konkrečių iš esmės pažeistų ANK normų, nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada dėl įvykio vietos apžiūros protokolą surašiusio pareigūno A. V. nešališkumo ir teigia, kad šis turėjo nusišalinti dėl to, kad šis pareigūnas dalyvavo ikiteisminiame tyrime kitoje byloje, kurioje S. N. buvo kaltinamas padaręs vagystę iš A. V. brolio. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad šios aplinkybės apygardos teismui buvo žinomos ir argumentai dėl šio bylą tyrusio asmens parodymų patikimumo bei šališkumo motyvuotai įvertinti nutarimo 5.3 punkte.

17. Darytina bendra išvada, kad prašyme išsakoma esminė pareiškėjo pozicija byloje – tai, kad S. N. kaltumui dėl motociklo vairavimo neturint teisių ir nepaklusimo policijos pareigūnų teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę įrodyti byloje nesurinkta pakankamai abejonių nekeliančių įrodymų, – paneigta apeliacinės instancijos teismo nutarime išnagrinėtais įrodymais ir jų pagrindu nustatytomis įrodytomis pripažintomis aplinkybėmis. Kartu nėra pagrindo pripažinti, kad šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutarime buvo padaryti prašyme nurodyti esminiai materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą palikti nepakeistą.

TeisėjaiRima Ažubalytė

Dalia Bajerčiūtė

Tomas Šeškauskas

_______________________



Galioja nuo

Paskelbta


2019-04677

2019-03-27

2019-03-19

2019-03-19

-

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-19-689/2019


Procesinio sprendimo kategorija 21.12.6

(S)




Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vytauto Masioko (kolegijos pirmininkas), Aurelijaus Gutausko ir Prano Kuconio (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto juridinio asmens UAB „N“ direktoriaus A. G. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. sausio 19 d. nutarimo, Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. ir Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutarčių.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2018 m. sausio 19 d. nutarimu UAB „N“ nubausta pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 56 straipsnio 19 dalį 300 Eur dydžio bauda už tai, kad 2017 m. spalio 24 d. 10.00 val. pradėto patikrinimo metu nustatyta, kad atlikdama statybos darbus (duomenys neskelbtini), statytoja UAB „N“ nesilaikė teisės aktų reikalavimų ir neturėdama nustatyta tvarka suderinto ir patvirtinto projekto bei statybą leidžiančio dokumento pakeitė visuomeninės paskirties pastato fasado išvaizdą miesto teritorijoje, iškirsdama angą, įstatydama naujas duris bei įrengdama naują pertvarą, taip pažeisdama Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 14 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 27 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 27 straipsnio 22 dalies nuostatas.

2. Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartimi UAB „N“ direktoriaus A. G. skundas netenkintas.

3. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartimi UAB „N“ atstovo advokato V. J. apeliacinis skundas netenkintas ir Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis palikta nepakeista.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto juridinio asmens UAB „N“ direktoriaus A. G. prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Pareiškėjas administracinėn atsakomybėn patraukto juridinio asmens UAB „N“ direktorius A. G. prašo panaikinti Inspekcijos 2018 m. sausio 19 d. nutarimą, Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. bei Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Pareiškėjas prašyme nurodo:

5.1. Teismai, priimdami procesinius sprendimus, vadovavosi 2007 m. rugsėjo 16 d. J. B. projektavimo įmonės 2007 m. paruošto maitinimo paskirties pastato – restorano fasado remonto darbų (duomenys neskelbtini) projekto eskizo kopija, kurioje net nėra parašų. Šio projekto eskizo originalo nėra, nes niekas jo neturi (tai patvirtina prie prašymo pridedami dokumentai – Akmenės rajono savivaldybės administracijos 2018 m. gruodžio 4 d. raštas Nr. S-3268(610), 2019 m. sausio 29 d. raštas Nr. S-293).

5.2. UAB „N“ atstovas 2018 m. balandžio 12 d. raštu kreipėsi į Akmenės rajono savivaldybės administraciją, prašydamas nurodyti, kada buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas pagal pastato – restorano (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), fasado remonto darbų projektą, parengtą J. B. projektavimo įmonės. Buvo prašoma pateikti pirmiau nurodyto dokumento kopiją, taip pat informuoti, ar, vadovaujantis Statybos įstatymo (2007 m. gegužės 3 d. įstatymo redakcija) 18 straipsnio 2 dalimi, 20 straipsnio 2 dalies 3 punktu, pateiktas šio pastato – restorano (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patalpų savininkų daugumos sutikimas. Akmenės rajono savivaldybės administracijos rašte atsakoma, kad dokumentų kopijų pateikti negalima, nes jų saugojimo trukmė yra pasibaigusi.

5.3. Prieš tai, t. y. 2018 m. kovo 28 d., UAB „N“ atstovas kreipėsi į Inspekciją, prašydamas pateikti informaciją: 1) kada ir kokiai institucijai pateiktas pastato – restorano (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) fasado remonto darbų projektas, parengtas J. B. projektavimo įmonės; 2) kada buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas ir kokia institucija statybą leidžiantį dokumentą išdavė pagal šį projektą; 3) kaip buvo konstatuotas ir įformintas remonto darbų atlikimas pagal nurodytą projektą. Inspekcijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. balandžio 9 d. raštu iš esmės nepateikta jokia informacija. Į teismo posėdžius tris kartus kviesta liudytoja neatvyko, projekto eskizo originalo nepateikė, nors UAB „N“ atstovas nuosekliai laikėsi pozicijos, kad privalo būti pateiktas projekto originalas. Šiuo atveju nėra jokių duomenų apie projekto eskizo realų egzistavimą, jo negali pateikti nė viena institucija, tačiau teismai juo vadovavosi spręsdami administracinės atsakomybės klausimą.

5.4. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį. Teismai, priimdami procesinius sprendimus, vadovavosi įrodymais, kurių niekas neturi ir negali pateikti, tačiau pripažįsta, kad jie egzistuoja. Nesuprantama, kaip galima teigti, kad šiuo atveju įgyvendintas teisingumas, jeigu neegzistuoja dokumentas, kuris nulėmė visą administracinės bylos baigtį. Visa tai leidžia teigti, kad teismai, vadovaudamiesi pateiktu pastato projekto eskizu, kuris yra be parašų, niekur neregistruotas, niekas jo neturi ir dėl kurio suklastojimo vyksta ikiteisminis tyrimas, pažeidė procesines teises, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, ir tai turėjo įtakos priimant neteisėtus ir nepagrįstus procesinius sprendimus.

6. Inspekcijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėja R. B. atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodoma:

6.1. Abiejų instancijų teismai išsamiai įvertino į bylą pateiktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad dėl nagrinėjamų aplinkybių laiko įrodyta, jog UAB „N“ ypatingosios kategorijos visuomeninės paskirties pastato, esančio mieste, išvaizdą pakeitė. Tokiems darbams pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto statybos techninio reglamento 4 punkto nuostatas būtinas statybos leidimas – tokio leidimo statytojas neturėjo, todėl darbai pagrįstai buvo įvertinti kaip savavališka statyba.

6.2. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apylinkės teismas apie pareiškėjo nurodomą dokumentą pasisakė tik tiek, kiek šį projektą savo paaiškinimuose analizavo UAB „N“ atstovas, t. y. vertindamas atstovo paaiškinimus, o ne patį dokumentą. Apygardos teismas šio dokumento kaip įrodymo nevertino ir juo nesivadovavo, tiesiog atsakė į UAB „N“ skunde pateiktus argumentus dėl šio dokumento. UAB „N“ kaltumo klausimas buvo sprendžiamas remiantis kitais įrodymais (savavališkos statybos aktu, statybos patikrinimo aktu, privalomaisiais nurodymais).

6.3. Dėl šių aplinkybių Inspekcijos 2018 m. sausio 19 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti nėra pagrindo.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7. Administracinėn atsakomybėn patraukto juridinio asmens UAB „N“ direktoriaus A. G. prašymas atmestinas.

Dėl prašyme nurodyto proceso teisės pažeidimo

8. Administracinėn atsakomybėn patraukto juridinio asmens UAB „N“ atstovas prašo Inspekcijos nutarimą, kuriuo UAB „N“ nubausta pagal Statybos įstatymo 56 straipsnio 19 dalį, taip pat apylinkės ir apygardos teismų nutartis, kuria nutarimas paliktas nepakeistas, panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Tokį prašymą pareiškėjas argumentuoja tuo, kad teismai nepagrįstai vadovavosi dokumento – 2007 m. rugsėjo 16 d. J. B. projektavimo įmonės paruošto maitinimo paskirties pastato – restorano fasado remonto darbų (duomenys neskelbtini) projekto eskizo, dėl kurio suklastojimo vyksta ikiteisminis tyrimas, kopija be parašų (esą dokumento originalo niekas neturi) ir tai turėjo įtakos priimant neteisėtus ir nepagrįstus procesinius sprendimus.

9. Prašyme išdėstyti argumentai, kurie, pareiškėjo nuomone, pagrindžia padarytą esminį proceso teisės pažeidimą, atmestini.

10. Statybos įstatymo 56 straipsnyje nustatyta juridinių asmenų atsakomybė už savavališką statybą. Pagal šio straipsnio 19 dalį administracinė atsakomybė kyla statytojams už ypatingojo statinio savavališką paprastąjį remontą.

11. Pagal bylos duomenis Inspekcija, gavusi Akmenės rajono savivaldybės administracijos skundą dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), fasade iškirstos naujos angos ir įstatytų durų be savivaldybės administracijos išduodamo leidimo ir atlikusi patikrinimą, nustatė, kad minėtame pastate atliekami paprastojo remonto darbai keičiant fasado išvaizdą (pastate iškirsta anga, įstatytos naujos durys, įrengta pertvara) miesto teritorijoje ir taip pažeidžiamos Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 14 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 27 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 27 straipsnio 22 dalies nuostatos. Užfiksuoti pažeidimai buvo išdėstyti 2017 m. lapkričio 6 d. savavališkos statybos akte ir privalomajame nurodyme pašalinti savavališkos statybos padarinius. Už šiuos pažeidimus statytojai (UAB „N“) buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir 2018 m. sausio 19 d. priimtas nutarimas, kuriuo UAB „N“ nubausta pagal Statybos įstatymo 56 straipsnio 19 dalį.

12. UAB „N“ atstovas nuo pat tyrimo pradžios tvirtino, kad vykdė durų atstatymo darbus išardant dalį neva neteisėtai užmūrytos sienos, tačiau tokiems darbams atlikti reikalingų dokumentų nepateikė, o šiuo metu ginčija dokumento (J. B. projektavimo įmonės 2007 metais paruošto maitinimo paskirties pastato – restorano fasado remonto darbų (duomenys neskelbtini) projekto eskizo), patvirtinančio, kad siena pirmiau buvo užmūryta turint statybą leidžiančius dokumentus, kopijos leistinumą. Šis klausimas buvo sprendžiamas abiejų instancijų teismuose.

13. Iš bylos duomenų matyti, kad šią bylą nagrinėjant apylinkės teisme buvo aiškinamasi, kur yra minėto dokumento originalas. Inspekcija 2018 m. balandžio 9 d. raštu informavo, kad pastato projektas, kuriame nurodytos vienerios durys, 2007 metais pateiktas Akmenės rajono savivaldybės administracijai (tai patvirtina ant dokumento esantys Akmenės savivaldybės administracijos Statybos ir urbanistikos skyriaus spaudas ir Akmenės rajono vyriausiojo architekto parašas su žyma „Leidimai statybų darbams vykdyti“). Akmenės rajono savivaldybės administracijos 2018 m. balandžio rašte nurodyta, kad ji J. B. projektavimo įmonės 2007 metais paruošto maitinimo paskirties pastato – restorano fasado remonto darbų (duomenys neskelbtini) projekto nebesaugo ir neturi galimybės šių dokumentų pateikti, nes pagal savivaldybės administracijos 2007 metų dokumentacijos plano 18.4 papunktį statybos leidimų ir dokumentų, reikalingų jiems išduoti, saugojimo trukmė yra pasibaigusi. Apylinkės teismas taip pat užklausė projekto rengėjo J. B. apie pirmiau nurodyto pastato remonto darbų projektą. Elektroniniu paštu buvo atsakyta, kad J. B. projekto sprendiniai buvo parengti ir atiduoti užsakovui jiems suderinti su atsakingomis institucijomis, kitos informacijos jis neturi.

14. Apylinkės teismas, teismo posėdyje apklausęs administracinėn atsakomybėn patraukto juridinio asmens atstovą, institucijos, atlikusios administracinio nusižengimo tyrimą ir surašiusios ginčijamą nutarimą, atstovę, liudytojus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos vyriausiąjį specialistą V. K. ir IĮ „Geodezijos studija“ savininką M. P., taip pat ištyręs visus byloje surinktus rašytinius įrodymus, priimtoje nutartyje paneigė UAB „N“ atstovų pateiktą versiją, kad minėtame pastate anga buvo iškirsta ne naujai, o atverta buvusi anga ir įstatant naujas duris buvo atkurta pradinė padėtis – ankstesnė pastato išvaizda, atkreipdamas dėmesį į tai, kad UAB „N“ direktorius A. G. teisme pripažino, jog prieš pradedant darbus nei į Akmenės rajono savivaldybę, nei į jokią kitą instituciją, galinčią suteikti kompetentingą konsultaciją kylančiais numatomų statybos darbų atlikimo teisėtumo klausimais, nesikreipė, taip pat pripažino, jog su pastato bendraturčiais, kurie naudojasi tuo pačiu įėjimu, nebendravo ir nesiaiškino, kokiu pagrindu buvo pakeistas fasadas ir užmūryta dalis sienos. Teismas pažymėjo, kad UAB „N“ įsigyjant minėto pastato dalį siena, kurioje UAB „N“ įstatė naujas duris, jau buvo užmūryta. Sieną užmūrijo kitas asmuo, todėl UAB „N“ privalėjo išsiaiškinti, kokiu pagrindu buvo padaryti pakeitimai. Teismas nurodė ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, jog būtų buvusi nustatyta tiksli pradinė pastato išvaizda, buvusios durų angos tikslūs matmenys. Statybiniai tyrimai, siekiant nustatyti, kokia buvo pradinė pastato išvaizda, nebuvo atlikti. Pats UAB „N“ direktorius A. G. neturi kvalifikacijos atlikti statybinius tyrimus. Be to, UAB „N“ atliekant statybos darbus buvo panaudotos šiuolaikinės medžiagos, įstatytos naujos durys, padaryta pertvara, ko nėra pradiniame pastato plane, todėl spręsti, kad buvo atkurta pastato pastatymo metu – 1984 metais buvusi pastato išvaizda, nėra jokio pagrindo, nes tokie pertvarkymai neatitinka nei teismui pateikto pradinio pastato plano duomenų, nei archyvinėse nuotraukose užfiksuoto vaizdo.

15. Apygardos teismas, patikrinęs apylinkės teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pritarė apylinkės teismo išvadoms dėl UAB „N“ kaltės padarius pirmiau minėtus Statybos įstatymo pažeidimus. Atsakydamas į apelianto argumentus, kad J. B. projektavimo įmonės 2007 metais paruoštas maitinimo paskirties pastato – restorano fasado remonto darbų (duomenys neskelbtini) projektas neegzistuoja, šis teismas pasisakė, kad šio projekto kopija yra byloje, projektas suderintas, o tai, kad UAB „N“ apie šį projektą nežinojo, nereiškia, kad teismas jį nepagrįstai vertino kaip statybą leidžiantį dokumentą ir nepagrįstai laikė įrodymu priimdamas skundžiamą sprendimą. Apygardos teismas pritarė apylinkės teismo išvadai, kad UAB „N“ direktorius A. G., žinodamas, jog dar iki jam įsigyjant pastato dalį siena buvo užmūryta, privalėjo išsiaiškinti dėl padarytų pakeitimų, tačiau to nepadarė. Apygardos teismas nutartyje taip pat pažymėjo, kad nors 2018 m. rugpjūčio 22 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl galimai suklastoto J. B. projektavimo įmonės 2007 metais paruošto maitinimo paskirties pastato – restorano fasado remonto darbų (duomenys neskelbtini) projekto, tai nereiškia, kad šis dokumentas iš tikrųjų suklastotas. Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustačius, jog įrodymai, kuriais paremti nutarimas ar nutartis, netikri, administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta (ANK 658 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

16. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą iš esmės pakartojami apygardos teismui paduoto skundo argumentai dėl byloje esančios J. B. projektavimo įmonės 2007 metais paruošto pastato – restorano fasado remonto darbų (duomenys neskelbtini) projekto kopijos. Apygardos teismo nutartyje į juos išsamiai ir tinkamai atsakyta. Abejoti abiejų instancijų teismų nutartyse išdėstytomis išvadomis nėra teisinio pagrindo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, priešingai nei yra įsitikinęs pareiškėjas, J. B. projektavimo įmonės 2007 metais paruoštas maitinimo paskirties pastato – restorano fasado remonto darbų Naujojoje Akmenėje, L. Petravičiaus a. 4A, projektas nėra vienintelis dokumentas, kuriuo rėmėsi teismai, pripažindami skundžiamą Inspekcijos nutarimą teisėtu ir pagrįstu. Apylinkės ir apygardos teismų nutartyse išanalizuotos Statybos įstatymo bei statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 nuostatos ir padaryta išvada, kad, atliekant statybos darbus (duomenys neskelbtini) iškertant angą užmūrytoje pastato sienoje ir taip pakeičiant esamą pastato fasado išvaizdą, buvo būtini statybą leidžiantys dokumentai, kurių UAB „N“ nepateikė patikrinimą atlikusiai Inspekcijai. Teismų nutartyse įvertinti ir kaip gynybinė pozicija atmesti pareiškėjo A. G. paaiškinimai apie tai, kad anga pastato sienoje buvo iškirsta ne naujai, o atverta buvusi anga ir įstatant naujas duris buvo atkurta pradinė padėtis – ankstesnė pastato išvaizda, pastato išvaizda nebuvo pakeista, o tokiems darbams joks statybos leidimas nereikalingas. Apylinkės teismas padarė išvadą, kad nėra pateikta jokių duomenų, jog būtų buvusi nustatyta tiksli pradinė pastato išvaizda, buvusios durų angos tikslūs matmenys, UAB „N“ atliekant statybos darbus buvo panaudotos šiuolaikinės medžiagos, buvo įstatytos naujos durys, padaryta pertvara, ko nėra pateiktame pradiniame prastato plane, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo atkurta pastato pastatymo metu – 1984 metais buvusi pastato išvaizda, nes akivaizdu, jog tokie pertvarkymai neatitinka nei teismui pateikto pradinio pastato plano duomenų, nei archyvinėse nuotraukose užfiksuoto vaizdo. Taigi J. B. projektavimo įmonės 2007 metais paruoštas pastato – restorano fasado remonto darbų (duomenys neskelbtini) projekto eskizas yra tik vienas iš duomenų šaltinių, patvirtinančių, kad UAB „N“ įsigyjant pastato dalį siena joje buvo užmūryta ir turėjo vienerias duris. To neneigia ir pats pareiškėjas.

17. Nenustačius esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, naikinti Inspekcijos nutarimą ir paskesnes apylinkės ir apygardos teismų nutartis bei nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjo prašyme išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartį ir Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistas.

TeisėjaiVytautas Masiokas

Aurelijus Gutauskas

Pranas Kuconis

_______________________



Galioja nuo

Paskelbta


2019-04665

2019-03-27

2019-03-19

2019-03-19

-

Baudžiamoji byla Nr. 2K-86-895/2019


Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6

(S)




Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Artūro Ridiko ir Armano Abramavičiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,

asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, A. J.,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jurgitos Patalavičienės kasacinį skundą A. J. baudžiamojoje byloje dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 500 Eur užstatu vienerių metų laikotarpiui ir baudžiamoji byla jam nutraukta (BK 40 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. J. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams. Taip pat A. J. skirta 10 MGL (500 Eur) įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Automobilis „Ford Galaxy“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintas A. J..

Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis, kuria Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jurgitos Patalavičienės apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. A. J. pripažintas kaltu ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas už tai, kad 2018 m. sausio 16 d. apie 18.05 val. važiavo Raudondvario pl. iki pastato Nr. 131, Kaune, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Ford Galaxy“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 1,99 promilės etilo alkoholio kraujyje).

II. Kasacinio skundo argumentai

2. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausioji prokurorė J. Patalavičienė prašo pakeisti nuosprendį bei nutartį ir vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi konfiskuoti A. J. priklausantį automobilį „Ford Galaxy“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas. Kasatorė skunde nurodo:

2.1. Byloje buvo nepagrįstai netaikytas BK 72 straipsnis ir nekonfiskuotas A. J. automobilis kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė.

2.2. Turto konfiskavimas būtų proporcinga ir teisingą pusiausvyrą užtikrinanti poveikio priemonė, priešingai negu nurodoma teismų sprendimuose, kelių baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas tarpusavyje derėtų ir būtų tikslingas.

2.3. A. J., veikdamas tiesiogine tyčia, žinodamas, jog draudžiama vairuoti transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio, suvokdamas nusikalstamos veikos pobūdį, galimas pasekmes, ne tik vairavo automobilį neblaivus, bet ir pavojingai manevravo automobilių aikštelėje. Savo veiksmais sukėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, tik dėl palankių aplinkybių buvo išvengta skaudžių pasekmių.

2.4. Pagal teismų praktiką, tokios kategorijos bylose netaikant turto ar jo vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo, įsivyrautų nebaudžiamumo nuostatos, asmenys nebūtų sulaikomi nuo nusikalstamų veikų darymo. Taigi pirmosios instancijos teismo paskirtos poveikio priemonės nėra pakankamos siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti nuo panašaus pobūdžio veikų darymo, be to, yra itin švelnios. A. J., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nepatyrė padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, t. y. jam nebuvo paskirta bausmė, jis neturi teistumo. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veiksmų ateityje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136-699/2018). Tai reiškia, kad automobilio konfiskavimas neprieštarautų proporcingumo principui, atitiktų kasacinę praktiką, užtikrintų tinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą.

2.5. Pirmosios instancijos teismas, atleisdamas A. J. nuo baudžiamosios atsakomybės, bet netaikydamas turto konfiskavimo, nesivadovavo kasacine praktika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018) ir nepagrįstai konstatavo, kad konfiskavimas pažeistų proporcingumo principą.

2.6. Pagal kasacinę praktiką, net ir sunki kaltinamojo materialinė padėtis, sveikatos būklė, transporto priemonės pripažinimas šeimos turtu, rūpinimosi artimaisiais poreikis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-136-699/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-14-511/2018) ar ta aplinkybė, kad nusikalstama veika nebuvo padaryta žala (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-302-1073/2018), nesudaro pagrindo teigti, jog atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui nuosavybės teise priklausančio automobilio konfiskavimas būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės J. Patalavičienės kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju

4. Kasacinėje praktikoje nurodoma, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtis iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016). Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018).

5. Nagrinėjamoje byloje A. J. pirmosios instancijos teismo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Dėl BK 40 straipsnio taikymo pagrindų byloje ginčo nėra. Spręsdamas turto konfiskavimo klausimą pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad šiuo atveju automobilio konfiskavimas iš A. J. būtų perteklinis, neproporcingas padarytam nusikaltimui, nes nusikaltimu niekam žala nepadaryta.

6. Apeliacinės instancijos teismas pritarė, kad automobilio konfiskavimas šiuo atveju neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau, negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, ir išsamiau motyvavo bei pagrindė tokį sprendimą. Nutartyje teismas vertino, kad A. J. teismo buvo paskirta 10 MGL dydžio (500 Eur) įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sudaranti daugiau nei pusę automobilio, kurį neblaivus vairavo A. J., vertės (be PVM – 884 Eur), taip pat teismas pažymėjo, kad, pritaikius baudžiamojo poveikio priemonę – atėmimą teisės vairuoti transporto priemonę dvejiems metams, A. J. pakankamai ilgą laiką negalės vairuoti automobilio. Paskirtų priemonių visuma A. J. darys turtinio pobūdžio poveikį, kurio dydis iš esmės artimas automobilio konfiskavimui, taip pat patirs su specialiosios teisės naudojimu susijusį suvaržymą.

7. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, įvertinusi teismų sprendimų dėl turto nekonfiskavimo argumentus bei kasacinio skundo teiginius, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nekonfiskuojant automobilio iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens padaryta nebuvo.

8. Pažymėtina, kad teismai teisingai vadovaudamiesi formuojama kasacine praktika nurodė, kad atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teismas turi ne pareigą, bet diskreciją spręsti dėl turto konfiskavimo. Tai kartu reiškia, jog teismo sprendimas konfiskuoti ar nekonfiskuoti turi būti argumentuotas, pagrįstas detaliu bylos aplinkybių vertinimu. Nagrinėjamos bylos atveju teismų sprendimų argumentai dėl to, kodėl automobilio konfiskavimas būtų perteklinė ir neproporcinga priemonė, yra pakankamai išsamūs ir detalūs, logiški, pagrįsti bylos duomenimis. Teismai vertino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (A. J. vairavo automobilių stovėjimo aikštelėje, žalos savo veiksmais nepadarė), paties A. J. asmenybę (pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, anksčiau neteistas, administracine tvarka už vairavimą neblaiviam nebaustas, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta) bei paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių pakankamumą, jų suderinamumą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslams pasiekti. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad A. J. patirs tiek turtinio pobūdžio poveikį, dydžiu iš esmės artimą automobilio konfiskavimui, tiek su specialiosios teisės naudojimu susijusį suvaržymą, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad, atleidžiant A. J. nuo atsakomybės, šios teismo parinktos jam baudžiamojo poveikio priemonės neatitiktų pusiausvyros tarp asmeninių kaltininko interesų ir valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją.

9. Apibendrindama visas paminėtas aplinkybes, apibūdinančias padarytą veiką ir kaltininko asmenybę, taip pat įvertinusi, kad automobilis, kurio nustatyta vertė 884 Eur, yra šeimos turtas, naudojamas ir šeimos narių (tarp kurių ir nepilnametis vaikas) poreikiams, kad buvo paskirtos pakankamos baudžiamojo poveikio priemonės, derančios su siekiamais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad automobilio konfiskavimas nagrinėjamu atveju neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį, atleistą nuo baudžiamosios atsakomybės, labiau, negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti.

10. Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ar apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimo ir pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas negali būti tenkinamas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jurgitos Patalavičienės kasacinį skundą atmesti.

TeisėjaiSigita Jokimaitė

Artūras Ridikas

Armanas Abramavičius

_______________________



Galioja nuo

Paskelbta


2019-04663

2019-03-27

2019-03-19

2019-03-19

-



Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6

(S)




Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Vytauto Masioko (pranešėjas),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,

nuteistojo gynėjui advokatui Linui Vasiliauskui,

teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. L. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio, kuriuo, panaikinus Utenos apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. išteisinamąjį nuosprendį, jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 2 d., vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir jam paskirta galutinė bausmė – 98 MGL (3690,68 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, R. L. uždrausta naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuotas R. L. priklausantis automobilis „Peugeot 307“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)).

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, ir prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. R. L. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, t. y.: 2017 m. rugpjūčio 1 d. 20.11 val. Molėtų r., Joniškio sen., Joniškio mstl., Dubingių gatvėje, ties pastatu Nr. 3, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, vairavo sau priklausantį automobilį „Peugeot 307“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kai 2017 m. rugpjūčio 1 d. 20.47 val. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARCK0047 jam nustatytas 1,84 promilės neblaivumas, o 21.20 val. – 2.89 promilės etilo alkoholio kraujyje.


2. Kasaciniu skundu nuteistasis R. L. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 19 d. nuosprendį ir palikti galioti Utenos apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą – BK 281 straipsnio 7 dalį, pagal kurią baudžiamas kelių transporto priemonės vairavimas arba mokymas praktinio vairavimo asmeniui būnant apsvaigusiam nuo alkoholio, kai kraujyje yra daugiau nei 1,5 promilės alkoholio. Šis nusikalstamos veikos požymis baudžiamajame įstatyme nurodytas kaip būtinas, todėl turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis.

2.2. Apeliacinės instancijos teismas apklausė galimai apie padarytą pažeidimą pranešusią E. K., taip pat policijos pareigūnus D. G., N. I. bei specialistę Ž. J. I.. Šių asmenų parodymai ir paaiškinimai patvirtina, kad iki atvykstant policijos pareigūnams 2017 m. rugpjūčio 1 d. laikotarpiu tarp 20.11 val. ir 20.47 val. kasatorius vartojo alkoholinius gėrimus. Alkoholinių gėrimų vartojimo faktą iki atvykstant policijos pareigūnams byloje patvirtino ne tik E. K., bet ir T. M. ir R. F., kurių parodymus be jokio pagrindo apeliacinės instancijos teismas vertino kritiškai, nors jie iš esmės atitinka liudytos E. K. paaiškinimus. Iš specialistės Ž. J. I. paaiškinimų matyti, kad jokių objektyvių duomenų (atitinkamų formulių, objektyviai pagrįstų skaičiavimų), per kiek laiko ir kokį kiekį alkoholio suvartojus pasiekiamas atitinkamo laipsnio girtumo lygis, nėra, nes alkoholis kiekviename žmoguje, priklausomai nuo jo organizmo, oksiduojasi skirtingai. Taigi savaime negalima spręsti, kad automobilio vairavimo metu kasatoriaus kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, kadangi jo galėjo būti ir mažiau. Kitų įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų aplinkybę, jog automobilį kasatorius vairavo būdamas neblaivus, kai kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, byloje nėra. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra jokios galimybės objektyviai nustatyti, kokia alkoholio koncentracija buvo kasatoriaus kraujyje būtent vairuojant automobilį kaltinime nurodytu laiku ir vietoje.

2.3. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nepagrįstai akcentuojamas kasatoriaus parodymų nenuoseklumas siekiant, kad jo parodymai būtų vertinami kritiškai kaip pasirinkta gynybos taktika ar siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tačiau kasatoriaus parodymai nėra vienintelis įrodymas jo kaltei pagrįsti. Kita vertus, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 21 ir 22 straipsniuose, be kitų įtariamojo ir kaltinamojo teisių, nustatyta teisė, bet ne pareiga duoti parodymus ir paaiškinimus apie tiriamos nusikalstamos veikos aplinkybes. Įstatymas nenurodo įtariamojo ir kaltinamojo atsakomybės už atsisakymą duoti parodymus arba melagingų parodymų davimą. Tai reiškia, kad įtariamas ir kaltinamas asmuo tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu turi teisę ir neduoti jokių parodymų, ir duoti bet kokius parodymus savo nuožiūra, priklausomai nuo pasirinkto gynybos būdo ir taktikos. Tam tikros jo parodymų detalės gali kelti klausimų ar būti mažiau įtikinamos, tačiau jos negali būti vertinamos išimtinai kasatoriaus nenaudai ir lemti jo pripažinimą kaltu. Esminė aplinkybė yra ta, kad objektyviais ir neginčytinais įrodymais kasatoriaus iškelta versija apie išgertą gana didelį kiekį alkoholio po automobilio vairavimo nebuvo paneigta. Todėl vien tik fakto, kad kasatorius automobilio vairavimo metu galimai buvo apsvaigęs nuo alkoholio (nors tai neigia), nepakanka jo kaltei pagal BK 281 straipsnio 7 dalį pagrįsti, kadangi tikslaus alkoholio kiekio kraujyje tuo metu byloje nepavyko objektyviai ir neginčijamai nustatyti.

2.4. Atsižvelgiant į tai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o asmens kaltė turi būti nustatyta tik patikimais įrodymais, manytina, kad šioje byloje, su kuo sutiko ir pirmosios instancijos teismas, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad byloje yra nepašalintų abejonių, kategoriškai nepaneigta versija, jog alkoholį kasatorius vartojo jau po automobilio vairavimo. Vadovaujantis principu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai), negalima daryti patikimų išvadų apie tai, kad kasatorius padarė nusikaltimą, nurodytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Nuteistojo R. L. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 281 straipsnio 7 dalies taikymo

4. Kasaciniame skunde nuteistasis R. L. nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytas tikslus girtumo laipsnis jam vairuojant automobilį, ir prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį. Toks prašymas iš esmės argumentuojamas tuo, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus duomenis, remdamasis prielaidomis, nustatė esminę faktinę bylos aplinkybę, jog automobilio vairavimo metu R. L. kraujyje buvusio alkoholio kiekis viršijo 1,5 promilės, o tai lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo – BK 281 straipsnio 7 dalies – taikymą.

5. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs paties kaltinamojo ir liudytojų parodymus, patrulio D. G. tarnybiniame pranešime esančius duomenis, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą, specialisto išvadą Nr. T-A 8008/2017(01), byloje esantį vaizdo įrašą, pažymėjo, kad policijos pareigūnai patikrinti R. L. neblaivumo atvyko gavę pranešimą apie girto asmens vairuojamą automobilį, tačiau patys girto vairuotojo nesulaikė, atvyko po maždaug 20–30 minučių nuo R. L. atvažiavimo į aikštelę prie parduotuvės „Aibė“, R. L. neblaivumą alkotesteriu patikrino 20.47 val., t. y. nuo vairavimo pabaigos praėjus ne mažiau nei 36 minutėms; kraujas alkoholio kiekiui nustatyti iš R. L. paimtas praėjus ne mažiau nei 1.09 val. nuo R. L. vairavimo pabaigos; atvykęs prie parduotuvės R. L. vartojo alkoholį (tai nurodė pats kaltinamasis ir liudytojai T. M. bei E. K., kuri yra mažiausiai iš visų liudytojų susijusi su kaltinamuoju). Įvertinęs tai, kad kaltinamasis alkoholį vartojo po vairavimo, o jo blaivumo tikrinimas alkotesteriu vyko po maždaug 15 minučių nuo gėrimo pabaigos, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nėra galimybės tiksliai nustatyti alkoholio kiekio R. L. kraujyje jam vairuojant automobilį, o baudžiamoji atsakomybė asmeniui kyla vairavus automobilį ne bet kokio, o didesnio nei 1,5 promilės neblaivumo, todėl R. L. dėl kaltinimo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį išteisino kaip nepadariusį veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

6. Apeliacinės instancijos teismas, pagal prokuroro skundą tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, BPK 329 straipsnio 2 punkto pagrindu panaikino išteisinamąjį nuosprendį ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo R. L. pripažino kaltu padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje nurodytą nusikaltimą. Šis teismas, vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 6 dalimi, atliko dalinį įrodymų tyrimą: apklausė specialistę (gydytoją psichiatrę) Ž. J. I., liudytoją E. K., kuri pirmosios instancijos teisme nebuvo apklausta, ir pareigūnus D. G. bei N. I.; išanalizavo tiek šiame teisme, tiek ir pirmosios instancijos teisme apklaustų kaltinamojo R. L., liudytojų D. L., T. M., R. F., R. P., N. P., M. M. parodymus ir byloje esančius rašytinius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje pasisakė dėl pirmiau nurodytų įrodymų patikimumo bei pakankamumo ir padarė priešingas išvadas nei pirmosios instancijos teismas dėl R. L. kaltės ir jo veikos teisinio vertinimo. Šis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas R. L. išteisinimą grindė liudytojų, kurie iš esmės yra suinteresuoti bylos baigtimi dėl juos siejančių šeiminių bei draugystės ryšių (D. L., T. M., R. F.), parodymais, o vertindamas bylos baigtimi nesuinteresuotos liudytojos E. K. parodymus pirmosios instancijos teismas akcentavo tik tai, kad ji matė, kaip R. L. gėrė alų, tačiau visai neteikė reikšmės kitai aplinkybei, jog būtent ji ir iškvietė policijos pareigūnus, kadangi R. L., išlipęs iš automobilio, kurį vairavo, buvo aiškiai neblaivus, o jo elgsena neadekvati. Apklausiama apeliacinės instancijos teisme liudytoja E. K. parodė mačiusi, kad R. L. ir dar du asmenys pasidalydami gėrė litrinį alaus butelį (kad gertų degtinę, nematė). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esančiuose vaizdo įrašuose užfiksuotos aplinkybės (R. L. vairuojamo automobilio išvažiavimas į kelio vidurį, neskubėjimas iš jo išlipti ir aiškinimasis su kaimynais, kurie neleido važiuoti toliau) neleidžia daryti patikimos išvados, jog išteisintasis buvo blaivus, o liudytojų R. P. ir N. P. parodymai, kad išteisintasis buvo neblaivus, yra nuoseklūs, būtent dėl to jie važiavo paskui jo vairuojamą automobilį. Be to, versijos, jog R. L. vairavo blaivus, nepatvirtina ir liudytojos E. K. parodymai, kad tik jam atvykus jai buvo aišku, jog R. L. yra aiškiai neblaivus. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį ir į liudytojo M. M. parodymus, kad R. L. buvo neblaivus, tai matėsi iš jo elgesio ir bendravimo, kad matė konfliktą tarp išteisintojo ir brolių R. P. ir N. P., tačiau nematė, kad kas iki tol, kol atvyko policija, būtų vartojęs alkoholį; taip pat į pareigūnų N. I. ir D. G. apeliacinės instancijos teisme duotus parodymus, kad atvykus pareigūnams išteisintasis apskritai neigė vartojęs alkoholį, tačiau matėsi, kad jis buvo akivaizdžiai neblaivus: sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo nenuosekliai, netvirtai, bet negriuvinėjo.

7. Įvertinęs liudytojų N. I., D. G., E. K., M. M., R. P. ir N. P. parodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad tai, jog nuo pranešimo gavimo prabėgo vos 36 minutės, kai R. L. buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,84 promilės), ir prabėgo vos daugiau nei valanda nuo alkoholio koncentracijos kraujyje nustatymo (2,89 promilės), negali lemti išvados, kad 20.11 val., kai R. L. vairavo automobilį, jo neblaivumas kraujyje buvo mažesnis nei 1,5 promilės ar kad jis vairavo, kaip teigia, visiškai blaivus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prie parduotuvės išgertas alkoholio (alaus) kiekis negalėjo smarkiai paveikti netrukus nustatyto girtumo laipsnio, kuris, nustatant alkotesteriu, žymiai viršijo 1,5 promilės ribą. Be to, įvertinęs tai, kad R. L. alkoholio matuokliu nuo pranešimo gavimo apie neblaivų vairuotoją praėjus 33 minutėms buvo nustatytas 1,84 promilės neblaivumas, taip pat liudytojų parodymus, kad išteisintasis išlipo iš automobilio akivaizdžiai neblaivus, kad alkoholio iš esmės negėrė, taip pat jo medicininės apžiūros metu nustatytą klinikinę būklę bei specialistės paaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje esančių įrodymų visuma, net ir nustačius 2,89 promilės alkoholio koncentraciją kraujyje vėliau nei po valandos, yra pakankama išvadai, jog vairavimo metu R. L. neblaivumo laipsnis viršijo 1,5 promilės alkoholio.

8. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių turinį, juose nurodytus motyvus ir byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas įrodymų vertinimo ir nuosprendžio surašymą reglamentuojančių normų, įtvirtintų BPK 20 straipsnyje ir 331 straipsnio 2 dalyje, nepažeidė, savo išvadas dėl R. L. kaltės padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje nurodytą nusikaltimą grindė teisėtais būdais gautais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų posėdžiuose ištirtais įrodymais, bylos įrodymai (tiek teisinantys, tiek kaltinantys) buvo išsamiai išanalizuoti ir įvertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Priešingai negu nurodoma kasaciniame skunde, skundžiamame nuosprendyje teismas išdėstė įrodymus, kuriais grindė savo išvadas, ir pateikė aiškius, išsamius motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas), dėl to kasatorius nepagristai teigia, jog buvo pažeistas in dubio pro reo principas.

9. Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Apeliacinės instancijos teismas argumentuotai pagrindė šiame straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėties objektyviuosius požymius R. L. veiksmuose – 2017 m. rugpjūčio 1 d. 20.11 val. Molėtų r., Joniškio sen., Joniškio mstl., Dubingių gatvėje, ties pastatu Nr. 3, jis vairavo sau priklausantį automobilį „Peugeot 307“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (20.47 val. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARCK0047 jam nustatytas 1,84 promilės neblaivumas, o 21.20 val. – 2,89 promilės etilo alkoholio kraujyje).

10. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas šią bylą esminių BPK pažeidimų nepadarė, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

11. Nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio keitimo ar naikinimo pagrindų, nuteistojo R. L. kasacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo R. L. kasacinį skundą atmesti.

TeisėjaiEligijus Gladutis

Alvydas Pikelis

Vytautas Masiokas

_______________________



Galioja nuo

Paskelbta


2019-04664

2019-03-27

2019-03-19

2019-03-19

-



Procesinio sprendimo kategorija 1.1.9.8

(S)




Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei,

teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jurgitos Patalavičienės kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, kuriuo B. R. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, nurodytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, pagal laidavimą ir byla jai nutraukta. B. R. perduota laiduotojo V. R. atsakomybei pagal laidavimą be užstato. Laidavimo terminas nustatytas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 6 punktais, 68, 71 straipsniais, B. R. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams ir 10 MGL dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką įpareigojant sumokėti per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis, kuria prokurorės apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. B. R. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, t. y.: 2017 m. gruodžio 27 d. 12.19 val. Kaune, Aušros g. ir K. Petrausko g. nereguliuojamoje sankryžoje, vairuodama automobilį „Nissan Micra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, nes vairavo transporto priemonę neblaivi, kai kraujyje nustatyta 2,49 promilės etilo alkoholio, nelygiareikšmių kelių sankryžoje įvažiuodama iš šalutinio kelio (Aušros g.) į pagrindinį (K. Petrausko g.), nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam autobusui „Solaris Urbino 12“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir su juo susidūrė.


2. Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausioji prokurorė J. Patalavičienė prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. nuosprendį pakeisti ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti V. R. priklausantį automobilį „Nissan Micra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Prokurorė skunde nurodo:

Documents

· Web viewVĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam