ŽEMĖS IR MAISTO ŪKIO 2015 METŲ APŽVALGA

Žemės ūkio produkcija Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis 2015 m. žemės ūkio

produkcijos buvo pagaminta už 2,48 mlrd. EUR (2014 m. – 2,45 mlrd. EUR).Bendrosios žemės ūkio produkcijos vertė 2015 m., palyginti su 2014 m.,

padidėjo 0,6 proc., augalininkystės produkcijos vertė padidėjo 10,5 proc., o gyvulininkystės produkcijos vertė sumažėjo 13,6 proc.

Augalininkystės produkcijos vertės padidėjimą nulėmė gautas rekordinis grūdinių augalų derlius (6,5 mln. t). Gyvulininkystės produkcijos vertės sumažėjimui įtakos turėjo sumažėjusios gyvulių ir gyvulininkystės produktų supirkimo kainos, ypač pieno ir kiaulių, nors daugiau buvo išauginta galvijų.

1 pav. Žemės ūkio produkcija, to meto gamintojų kainomis, mln. EUR

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. išankstiniai d.

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

1006.81397.4 1752.1 1512 1456.2 1610

843.4956.6

959.11036.7 994.7 867

Augalininkystės produkcija Gyvulininkystės produkcija

1850,2

2354,02711,2 2548,7 2450,9 2477

Šaltinis. Lietuvos statistikos departamento duomenys.

2015 m. palyginti su 2014 m., žemės ūkio produkcijos apimtis palyginamo-siomis kainomis padidėjo 7,3 proc.

Bendroji pridėtinė vertėIšankstiniais duomenimis 2015 m. pridėtinė vertė žemės ūkyje, miškininkystėje ir

žuvininkystėje padidėjo 2,5 proc., palyginti su 2014 m. (pokyčiai įvertinti naudojant grandininę pridėtinės vertės apimtį).

2 pav. Bendrosios pridėtinės vertės pokyčiai žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje,palyginti su ankstesniais metais, proc.

2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.* 2015 m. išankstiniai

d.

-10

-5

0

5

10

15

2.5 1.4

-5.6

6.8

12

-3.4

3.5 2.5

Chart Title

Šaltinis. Lietuvos statistikos departamento duomenys. * ) Negalutiniai d.

2

Lietuvos ūkio struktūroje žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriui tenkanti bendrosios pridėtinės vertės dalis 2015 m. sudarė 3,2 proc.

Užsienio prekyba žemės ūkio ir maisto produktaisIšankstiniais duomenimis 2015 m. iš Lietuvos eksportuota žemės ūkio ir maisto produktų už

4,47 mlrd. EUR arba 3,8 proc. mažiau nei per 2014 m., importuota – už 3,57 mlrd. EUR arba 3,7 proc. mažiau. Teigiamas prekybos balansas 2015 m. sudarė 0,9 mlrd. EUR ir, palyginti su 2014 m., sumažėjo 4,2 proc.

1 lentelė. Lietuvos užsienio prekyba žemės ūkio ir maisto produktais 2014–2015 m., mln. EUR

Lietuvos užsienio prekyba iš viso

2015 m. palyginti su 2014 m., +,

–, %

Iš jos: žemės ūkio ir maisto produktai

2014 m. 2015 m.

2015 m. palyginti su

2014 m., +, –, %

Žemės ūkio ir maisto produktų dalis, proc.

2014 m. 2015 m. 2014 m. 2015 m.

Eksportas 24361,3 22983,6 -5,7 4 644,4 4466,9 -3,8 19,1 19,4

Importas 25889,5 25396,7 -1,9 3 705,9 3568,0 -3,7 14,3 14,0

Balansas -1528,2 -2413,1 57,9 938,5 898,9 -4,2 x x

Šaltinis. Lietuvos statistikos departamento duomenys. 2015 m. išankstiniai duomenys.

2015 m. žemės ūkio ir maisto produktų eksportas sudarė 19,4 proc. viso šalies prekių eksporto, o palyginti su 2014 m., jo dalis sumažėjo 0,3 procentinio punkto. Importas sudarė 13,9 proc. viso importo, jo dalis sumažėjo 0,3 procentinio punkto.

2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. išankst. d.

0

1000

2000

3000

4000

5000

2575.9 23112812.3

3339.3

42404695.8 4644.4 4466.9

2357.51926

2310.52774.6

3265.33722.2 3705.9 3568

218.4 385 501.8 564.7974.7

973.6 938.5 898.9

3 pav. Lietuvos užsienio prekyba žemės ūkio ir maisto produktais 2010-2015 m., mln. EUR

Eksportas Importas Balansas

Šaltinis. Lietuvos statistikos departamento duomenys.

2015 m., palyginti su 2014 m., žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į Rusiją sumažėjo 54,5 proc., lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų – 71,7 proc. (2014 m. jų eksportas sudarė 221,8 mln. EUR, o 2015 m. – 62,7 mln. EUR). Įtakos tam turėjo kritęs pieno ir pieno produktų (94,3 proc.), mėsos ir valgomųjų mėsos subproduktų visai nebuvo vežta.

Žemės ūkio produktų gamybaIšankstiniais Statistikos departamento duomenimis 2015 m. gautas

rekordinis grūdinių augalų derlius – 6,5 mln. t, t. y. 22 proc. didesnis, palyginti su 2014 m. Derliaus padidėjimą lėmė 13 proc. išaugęs derlingumas ir 8 proc. didesnis nuimtas plotas.

3

2015 m., palyginti su 2014 m., cukrinių runkelių derlius sumažėjo 39 proc., bulvių – 15 proc. ir daržovių – 21 proc., o rapsų derlius padidėjo 2 proc.

Cukrinių runkelių derliaus sumažėjimą lėmė 15 proc. mažesnis derlingumas ir 28 proc. mažesnis nuimtas plotas. Rapsų derliaus padidėjimui įtakos turėjo 34 proc. didesnis derlingumas, nors nuimtas plotas sumažėjo 24 proc. Bulvių derliaus sumažėjimą lėmė 14 proc. mažesnis nuimtas plotas ir 1 proc. mažesnis derlingumas. Lauko daržovių derlius sumažėjo dėl 13 proc. mažesnio derlingumo ir 9 proc. mažesnio nuimto ploto.  

2 lentelė. Žemės ūkio produktų gamyba, tūkst. t

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. išankst.

d.

2015 m. palyginti su 2014

m., +, -, %D e r l i u s

Grūdiniai augalai 2 866,8 3 303,9 4 736,5 4 564,4 5 324,1 6521,4 22

Rapsai 416,7 484,3 632,9 550,6 501,5 512,2 2Cukriniai runkeliai 706,7 877,8 1 003,0 967,1 1 014,4 619,5 –39Bulvės 476,9 587,7 549,9 426,5 468,5 399,2 –15Daržovės iš viso 188,6 315,0 307,4 251,0 274,8 215,8 -21iš jų lauko daržovės 164,0 287,6 283,6 227,8 251,1 197,8 –21

Gyvulininkystės produktų gamybaPaskersta gyvulių ir paukščių (gyvojo svorio) 301,2 309,8 313,3 326,5 339,6 346 1,9

Primelžta pieno 1 736,5 1 786,4 1 778,1 1 723,1 1 795,1 1765 –1,7Surinkta kiaušinių, mln. vnt. 829,6 773,7 770,9 771,6 806,1 763 –5,3

Šaltinis. Lietuvos statistikos departamento duomenys.

Išankstiniais duomenimis 2015 m., palyginti su 2014 m., gyvulių ir paukščių (gyvojo svorio) paskersta 1,9 proc. daugiau, pieno primelžta 1,7 proc. mažiau ir kiaušinių surinkta 5,3 proc. mažiau.

Žemės ūkio produktų supirkimas, kainosStatistikos departamento duomenimis 2015 m. grūdų supirkta 3427,8

tūkst. t arba 5,8 proc. daugiau, palyginti su 2014 m. Rapsų sėklų supirkta 440,9 tūkst. t arba 8,7 proc. daugiau.

Gyvulių ir paukščių gyvojo svorio supirkta 277,2 tūkst. t (skerdenos svorio – 183,8 tūkst. t) arba 2,2 proc. daugiau, iš jų: galvijų supirkta 7,5 proc. daugiau, paukščių – 2,8 proc. daugiau nei 2014 m. Natūralaus pieno supirkta 1438 tūkst. t arba 0,2 proc. daugiau, kiaušinių – 7,1 proc. daugiau.

3 lentelė. Žemės ūkio produktų supirkimas, tūkst. t

2010 m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

2014 m.

2015 m.išankstini

ai d.

2015 m. palyginti su

2014 m., +, -, %

Grūdai 1927,2 1660,8 3092,0 2953,83240,2 3427,

8 5,8

Rapsų sėklos 385,9 395,3 581,9 501,0 405,6 440,9 8,7Cukriniai runkeliai 722,5 877,1 886,9 989,9 1004,5 723,4 -28,0Bulvės 54,5 45,8 53,0 52,9 48,2 49,5 2,7Daržovės 55,6 47,4 55,6 56,4 57,4 55,7 -3,0

4

Vaisiai 24,6 40,7 49,4 57,1 42,9 51,6 20,3Gyvuliai ir paukščiai gyvojo svorio 231,2 233,7 244,2 262,0 268,7 277,2 3,2 skerdenos svorio 149,1 151,8 160,3 174,6 179,9 183,8 2,2 Iš jų: galvijai gyvojo svorio 79,6 78,5 77,1 71,6 75,9 81,6 7,5 kiaulės gyvojo svorio 55,3 56,9 61,1 72,7 70,6 70,0 -0,8 paukščiai gyvojo svorio 96,2 98,2 105,9 117,6 122,1 125,5 2,8

Natūralus pienas 1278,3 1317,1 1359,9 1339,51435,5 1438,

0 0,2

Kiaušiniai, mln. vnt. 446,0 411,6 392,2 463,0 483,3 517,6 7,1Šaltinis. Lietuvos statistikos departamento duomenys.

2015 m. palyginti su 2014 m., žemės ūkio produktų supirkimo kainos sumažėjo 8,6 proc. Tam įtakos turėjo 14,7 proc. sumažėjusios gyvulių ir gyvulininkystės produktų supirkimo kainos ir 0,5 proc. – augalininkystės produktų supirkimo kainos.

4 pav. Žemės ūkio produktų supirkimo kainų pokyčiai, palyginti su ankstesniais metais, proc.

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015-40-30-20-10

010203040

11.4

-24.5

16.6 23.8

-0.52.5

-12.2-8.6

10.9

-32.3

22.637.5

-2.900000000

00001

-2.900000000

00001-15

-0.5

11.8

-17.8

12.4 13.3 1.77.2

-9.900000000

00001 -14.7

Žemės ūkio produktų augalininkystės produktų gyvulių ir gyvulininkystės produktų

proc

.

Šaltinis. Lietuvos statistikos departamento duomenys.

Grūdų sektoriusStatistikos departamento duomenimis 2015 m. grūdinių augalų derlius (įskaitant ankštines)

siekia 6,5 mln. t, iš jų javų grūdų – 6,07 mln. t. Palyginti su 2014 m. grūdinių augalų derlius 2015 metais padidėjo 22,5 proc., iš jų ankštinių grūdų derlius padidėjo 2,3 karto. Daugiau nei penktadaliu gausesnio grūdų derliaus sulaukta tiek dėl 8,5 proc. padidėjusių grūdinių augalų pasėlių plotų, tiek dėl 12,9 proc. padidėjusio derlingumo.

4 lentelė. Grūdinių augalų plotas, derlius, derlingumas 2014-2015 m.

Nuimtas plotas, tūkst. ha Derlius, tūkst. t Derlingumas, t/ha

2014 m.2015 m.išankstiniai

d.

2015/2014, +,-, %

2014 m.2015 m.išankstinia

i d.

2015/2014, +,-, %

2014 m.2015 m.išankstiniai

d.

2015/2014, +,-, %

Grūdiniai augalai iš viso 1 370,3 1486,1 8 5 324,1 6

521,4 22 38,9 43,9 13

žiem. javai488,0 707,6 45 2 120,2

3 772,7 78 43,5 53,3 23

vasar. javai800,8 621,5 -22 3 003,0

2 294,0 -24 37,5 36,9 -2

ankštiniai augalai 81,5 157,0 93 200,9 454,7 2,3

k. 24,6 29,0 18Šaltinis. Lietuvos statistikos departamento duomenys.

5

Didžiausias grūdinių augalų derlingumas 2015 m., kaip ir 2014 m., buvo Marijampolės, Šiaulių ir Kauno apskrityse – atitinkamai 5,4, 5,1 ir 5  tonos iš 1 hektaro. Mažiausiai derlingi metai (nesiekė 3 tonų iš 1 ha) buvo Alytaus ir Utenos apskričių grūdinių augalų augintojams.

Išankstiniais duomenimis 2015 m. gautas rapsų derlius – 512,2 tūkst. t arba apie 2 proc. didesnis nei 2014 m., o jų derlingumas – 3,13 tonos iš 1 ha. Nepaisant rapsų pasėlių plotų sumažėjimo, didesnio derliaus sulaukta dėl trečdaliu padidėjusio derlingumo.

Per 2015 metus iš šalies grūdų augintojų supirkta 3,43 mln. t įvairių rūšių grūdų (įskaitant ankštines) ir 0,44 mln. t rapsų sėklos, kurių bendra vertė siekė 794,3 mln. EUR.

Vidutinės grūdų supirkimo kainos 2015 kalendoriniais metais siekė 157 EUR už toną, o rapsų sėklos – 341 EUR už toną. Tiek grūdinių augalų, tiek rapsų sėklos vidutinės supirkimo kainos 2015 kalendoriniais metais buvo aukštesnės nei 2014 metais.

2010 2011 2012 2013 2014 2015 išanks-tiniai d.

01000200030004000500060007000

0

50

100

150

200

250

2866.8 3303.9

4736.5 4564.45324.1

6521.4

1927.2 1660.8

3092 2953.8 3240.2 3427.8

150190 205

176150 157

5 pav. Grūdų derlius ir supirkimas Lietuvoje 2010–2015 m.

Grūdų derlius, tūkst. t Supirkta grūdų, tūkst. t Grūdų vidutinė supirkimo kaina, EUR/t

tūkst. t EUR/t

Šaltinis. Lietuvos statistikos departamento duomenys.

Per 2015 kalendorinius metus iš Lietuvos eksportuota 3,42 mln. t įvairių rūšių grūdų (įskaitant ankštines) ir 0,41 mln. t rapsų sėklos. Bendra eksportuotų grūdų ir rapsų vertė – 794 mln. EUR. Iš šalies, kaip ir kiekvienais metais, daugiausia išvežama kviečių – 2,4 mln. t, o tai sudaro 76,2 proc. išvežto javų grūdų kiekio.

Sparčiai didėja žirnių ir pupų eksportas, kurių praėjusiais metais buvo išvežta 0,26 mln. t už 68,7 mln. EUR. Pagrindinės žirnių ir pupų eksporto kryptys buvo Indija ir Artimieji Rytai.

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis 2016 m. derliui pasėta 904,4 tūkst. ha žieminių javų ir rapsų arba 9 proc. daugiau nei 2015 metų derliui. Didžiausius žieminių javų pasėlių plotus sudaro žieminiais kviečiai – 628,8 tūkst. ha arba 83,5 proc. bendro žieminių javų pasėlių ploto.

Žieminių kviečių 2016 m. derliui pasėta 10 proc. daugiau, o žieminių rapsų 22 proc. daugiau nei 2015 m. derliui.

Daugiausia žieminių augalų pasėta Šiaulių apskrityje – 226 tūkst. ha arba, kaip ir ankstesniais metais, ketvirtadalis šalies žiemkenčių pasėlių plotų. Toliau seka Kauno apskritis – 176,9 tūkst. ha, Panevėžio – 150,3 tūkst. ha, Marijampolės – 125,5 tūkst. ha.

Taigi, yra visos prielaidos, esant palankioms meteorologinėms sąlygoms, ir 2016 m. sulaukti gausaus grūdinių augalų ir rapsų derliaus.

Vaisių ir daržovių sektoriusIšankstiniais duomenimis 2015 m. lauko daržovėmis buvo užsėta ar

užsodinta 10,8 tūkst. ha. Lauko daržovių surinktas derlius – 197,8 tūkst. t. Bendras daržovių derlius, įskaitant šiltnamių daržoves, – 215,8 tūkst. t.

6

Lietuvoje išaugintomis pagrindinėmis daržovėmis, kaip kopūstais, morkomis, burokėliais ir svogūnais gyventojų poreikiai metų bėgyje aprūpinami pakankamai, tačiau kitomis prieskoninėmis daržovėmis tenkinami netolygiai ir nepakankamai. Daržovių auginimas sukoncentruotas specializuotuose ūkininkų ūkiuose. Pasėlių deklaravimo duomenimis minėtuose ūkiuose buvo auginama 4,5 tūkst. ha daržovių, t. y. daugiau kaip trečdalis auginamo šalyje daržovių ploto.

2015 m. daržovių supirkta 55,7 tūkst. t.Specializuotuose sodininkystės bendrovių bei ūkininkų ūkiuose praėjusiais

metais, pagal pasėlių deklaravimo duomenis, sodai ir uogynai augo 16,1 tūkst. ha plote. Kol kas specializuotuose bendrovių ir ūkininkų sodininkystės ūkiuose išauginama tik nedidelė dalis (12–15 tūkst. t) desertinių obuolių, kurie tinka ilgam saugojimui ir realizuojami žiemos laikotarpiu (tai sudaro trečdalį vidaus rinkos poreikio), tačiau daugėja stambesnių specializuotų ūkininkų ūkių, kuriuose veisiamų sodų ir uogynų plotai užima nuo 10 iki 40 ha ir daugiau.

2015 m. vaisių ir uogų buvo supirkta 51,6 tūkst. t arba 20 proc. daugiau negu 2014 m.

Cukriniai runkeliai2015 m. cukriniai runkeliai buvo auginami 12,2 tūkst. ha plote. Išankstiniais duomenimis

2015 m. gautas cukrinių runkelių derlius – 619,5 tūkst. t arba 39 proc. mažesnis, palyginti su 2014 m. derliumi. Cukrinių runkelių derliaus sumažėjimą lėmė 15 proc. mažesnis derlingumas ir 28 proc. mažesnis nuimtas plotas.

2015 m. buvo supirkta 723,4 tūkst. t cukrinių runkelių arba 28 proc. mažiau nei 2014 m. 2015 m. sausio mėn. buvo supirkta dalis 2014 m. derliaus cukrinių runkelių.

Mėsos sektoriusŽemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – ŽŪIKVC) Gyvulių registro

duomenimis 2016 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo laikoma apie 717 tūkst. galvijų arba apie 2 proc. mažiau nei prieš metus. Skerdimui skirtų vyresnių nei 12 mėn. amžiaus bulių buvo apie 54 tūkst. arba apie 4 proc. mažiau nei 2015 m. sausio 1 d.

Statistikos departamento duomenimis 2015 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo laikoma apie 714 tūkst. kiaulių arba apie 5 proc. mažiau nei 2014 m. sausio 1 d.

Per 2015 m Lietuvoje įmonių supirktas ir paskerstas gyvulių ir paukščių kiekis skerdenos svoriu sudarė 183,8 tūkst. t. Palyginti su 2014 m., supirkimas skerdenos svoriu padidėjo apie 3 proc.

Galvijų skerdenos svoriu supirkta 39,5 tūkst. t arba 7 proc. daugiau nei 2014 m. Kiaulių skerdenos svoriu supirkta 48,8 tūkst. t arba apie 3 proc. mažiau nei 2014 m. Paukščių skerdenos svoriu supirkta 95,4 tūkst. t arba apie 3 proc. daugiau nei 2014 m.

7

Galvijai Kiaulės Paukščiai0.0

20.0

40.0

60.0

80.0

100.0

38 40.4

73.4

37.243.4

79.6

34.4

51.4

88.7

36.950.4

92.7

39.548.8

95.46 pav. Supirkta gyvulių ir paukščių 2011–2015 m., tūkst. t skerdenos svorio

2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. išankstiniai d.

tūkst. t

Šaltinis. Lietuvos statistikos departamento duomenys.

Statistikos departamento duomenimis 2015 m. Lietuvoje vidutinė galvijų supirkimo kaina buvo 1,9 EUR už skerdenos kilogramą arba 6 proc. mažesnė nei 2014 m. Lietuvoje už galvijus mokama kaina sudarė apie 64 proc. ES vidutinės kainos lygio. Sumažėjusios galvijų supirkimo kainos vis dar nepasiekia kainų lygio, buvusio prieš Rusijos įvestą embargą (2014 m. rugpjūčio pradžioje).

Kiaulių vidutinė supirkimo kaina 2015 m. šalyje buvo 12 proc. mažesnė nei 2014 m. ir siekė 1,5 EUR už skerdenos kilogramą. Ši kaina praktiškai sutapo ir su vidutine ES kiaulienos kaina (svyravo 1-2 proc.).

Paukščių skerdenėlių kaina 2015 m. buvo 1,5 proc. mažesnė nei 2014 m. ir siekė 1,4 EUR už kg. Palyginti ją su vidutine paukštienos kaina ES, Lietuvoje ji buvo apie 20 proc. mažesnė.

2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. išankstiniai

d.

0.000.501.001.502.002.503.00

2.13 1.88 1.97 2.33 2.53 2.452.10 1.971.74 1.61

1.45 1.67 1.88 1.88 1.70 1.491.30 1.09

1.19 1.38 1.421.48 1.46

1.44

7 pav. Gyvulių ir paukščių vidutinės supirkimo kainos 2010–2015 m., EUR/kg skerdenos svorio

Galvijų Kiaulių Paukščių

Lt/kg

Šaltinis. Lietuvos statistikos departamento duomenys.

Šalies mėsos eksporto–importo balansas, palyginti kiekius, neigiamas, importas lenkia eksportą apie 14 proc. 2015 m. iš Lietuvos mėsos ir jos produktų buvo išvežta 121,2 tūkst. t. Palyginti su 2014 m. eksportuotos produkcijos kiekis buvo 5 proc. didesnis. Iš kitų šalių mėsos ir jos produktų į Lietuvą buvo įvežta 140,4 tūkst. t arba 3 proc. daugiau, palyginti su 2014 m.

2015 m. eksportuota 29,3 tūkst. t galvijienos, t. y. 15 proc. daugiau. Nuo 2014 m. rugpjūčio pradžios, Rusijai uždraudus įvežti mėsą ir jos produktus iš Lietuvos, keitėsi visa galvijienos eksporto struktūra. 2015 m. apie 91 proc. galvijienos buvo išvežta į ES šalis: daugiausia į Olandiją, Italiją, Lenkiją.

Tradiciškai galvijienos beveik neįvežame. 2015 m. galvijienos importas buvo dar 13 proc. mažesnis nei 2014 m. ir sudarė 1,2 tūkst. t. Daugiausia galvijienos buvo įvežama iš Latvijos ir Lenkijos.

Kiaulienos eksportas, metai po metų buvęs labai nežymus, 2015 m. didėjo 45 proc. – eksportuota 12,6 tūkst. t kiaulienos. Daugiausia eksportą padidino kiaulienos išvežimas į Ukrainą (22

8

proc. nuo bendro kiekio), kur 2014 m. nebuvo eksportuojama. Į ES šalis išvežta apie 60 proc. (daugiausia į Latviją). Likęs kiekis į trečiąsias šalis (daugiausia į Ukrainą ir Gruziją). Gyvų kiaulių eksportas buvo apie 6 proc. mažesnis nei 2014 m. Išvežta apie 290 tūkst. kiaulių. Dagiausia buvo išvežta į Lenkiją (89 proc.).

Esant nepakankamam (58 proc.) apsirūpinimui savos gamybos kiauliena vietinėje rinkoje, kiaulienos pasiūlos balansas atstatomas jos importu, visgi kiaulienos importas 2015 m. buvo 14 proc. didesnis, palyginti su 2014 m., ir siekė 65,2 tūkst. t. Visa kiauliena įvežama iš ES šalių: daugiausia iš Lenkijos, Vokietijos ir Belgijos.

2015 m. paukštienos eksportuota 49 tūkst. t arba 6 proc. daugiau, o jos importuota 36,7 tūkst. t arba 12 proc. daugiau nei 2014 m. Šalies apsirūpinimas sava paukštiena siekia 119 proc., todėl išvežamos paukštienos kiekis didesnis nei įvežamos. Pagrindinė paukštienos eksporto rinka – ES šalys, į jas išvežama apie 72 proc. paukštienos (daugiausia į Latviją, Olandiją). Iš trečiųjų šalių rinkų atsirado nauja Ukrainos rinka – išvežta apie 13 proc. paukštienos. Į Lietuvą paukštiena buvo įvežama iš ES šalių – daugiausia iš Lenkijos (63,5 proc.), ženkliai išaugo paukštienos įvežimas iš Vengrijos – įvežta 14,5 proc. paukštienos.

Dešrų ir kt. gaminių eksportas 2015 m. sekė 13,9 tūkst. t arba 5 proc. didesnis, palyginti su 2014 m. Jų importas 2015 m. buvo 7 proc. mažesnis nei 2014 m. ir siekė 18,4 tūkst. t. Prekyba dešromis ir gaminiais vyko tik su ES šalimis: įvežama daugiausia iš Lenkijos ir Estijos, išvežama – į Latviją, Daniją, Estiją.

ŽŪIKVC Gyvulių registro duomenimis 2015 m iš Lietuvos išvežta 108,9 tūkst. veršelių arba apie 5 proc. daugiau nei 2014 m.

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.0.0

50.0

100.0

150.0126.9 126.3

112.6101.1 104.0 108.9

8 pav. Veršelių iki 8 mėn. amžiaus išvežimas, tūkst.

Šaltinis. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenys.

Lietuvos apsirūpinimas sava galvijiena dėl mažo vidaus vartojimo (tik 4 kg 1 gyventojui) išaugo iki 293 proc., taigi galvijienos pasiūlos pertekliaus nebuvo tik didelio eksporto dėka (apie 70 proc. pagamintos galvijienos eksportuojama). Galvijienos eksporto apribojimas (tiek Lietuvai, tiek visoms ES šalims) į Rusiją nuo 2014 m. rugpjūčio pradžios padarė neigiamą įtaką galvijų supirkimo kainoms šalyje ne tik 2014 m., bet ir 2015 metais. Nors 2015 m. pabaigoje galvijų supirkimo kainos buvo apie 4 proc. didesnės nei 2014 m. pabaigoje, tačiau jos dar nepasiekė kainų lygio, buvusio prieš embargą. Nuo 2015 m. sausio 1 d. įteisintas gyvūnų skerdimas be apsvaiginimo (ritualinis skerdimas), todėl mėsos perdirbėjai gali plėsti galvijienos eksporto geografiją.

Situacija šalies kiaulininkystės sektoriuje dėl afrikinio kiaulių maro (toliau – AKM) tiek Lietuvoje, tiek kaimyninėse šalyse, išliko sudėtinga ir 2015 m. Kiaulienos ir jos produktų bei gyvų kiaulių eksportas į Rusiją išliko sustabdytas, ne tik iš Lietuvos, bet ir visos ES. 2015 m. rugsėjo mėn. Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje buvo nutarta visoms ES šalims narėms skirti 500 mln. EUR nukentėjusiems mėsos ir pieno sektoriams paremti. Iš Lietuvai skirtos 12,63 mln. EUR sumos

9

400 tūkst. EUR (tiek pat skirta ir iš LT biudžeto) buvo skirta AKM III zonos kiaulių augintojų, kurie pardavė kiaules nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d., patirtiems nuostoliams dėl kainų skirtumo kompensuoti. Ši parama kiaulių augintojus pasiekė 2015 m. pabaigoje.

Pieno sektoriusKarvių skaičius. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis 2016-01-01

Lietuvoje buvo laikoma 300,6 tūkst. karvių, t. y. 4,1 proc. mažiau, palyginti su 2015-01-01 (per metus pieninių karvių banda sumažėjo 12,9 tūkst. karvių).

9 pav. Karvių ir ūkių, laikančių karves, skaičius Lietuvoje (sausio 1 d.), tūkst. vnt.

Šaltinis. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras.Ūkių skaičius. Ūkių, laikančių karves, 2016-01-01 buvo 53,73 tūkst., palyginti su 2015-01-01,

jų skaičius sumažėjo 10,6 proc. (6,37 tūkst.). 80 proc. visų pasitraukusiųjų iš pieno gamybos buvo 1-2 karvių laikytojai. Pažymėtina, kad nuo 2015 m. liepos pradėjo mažėti stambesnių ūkių (laikančių 11 ir daugiau karvių) skaičius (nuo liepos mėn. jų sumažėjo 282 ūkiais).

Pastaraisiais metais stebima ūkių stambėjimo tendencija: 2016-01-01 vidutinis ūkio dydis buvo 5,6 karvės/ūkyje, kai 2005-01-01 - tik 2,6 karvės/ūkyje.

Pieno supirkimas. Nepaisant mažėjančio karvių skaičiaus, pieno supirkimas nemažėja – per 2015 m. iš viso buvo supirkta 1438 tūkst. t pieno, t. y. 0,2 proc. daugiau, palyginti su 2014 m.

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. išanks-tiniai d.

0250500750

10001250150017502000

0

100

200

300

400

1736.5 1786.4 1778.1 1723.1 1790 17651278.3 1317.1 1359.9 1339.5 1435.5 1438

250285

260

316280

215

10 pav. Pieno gamyba ir supirkimas Lietuvoje 2010–2015 m.

Primelžta pieno, tūkst. t Supirkta natūralaus pieno, tūkst. tNatūralaus pieno vidutinė supirkimo kaina, EUR/t

tūkst. t EUR/t

Šaltinis. Lietuvos statistikos departamento duomenys.

Pieno supirkimo kaina. 2015 m. pieno supirkimo kaina išsilaikė žemame lygyje – 2015 m. vidutinė pieno supirkimo kaina buvo 214,7 EUR/t, arba 23 proc. mažesnė, palyginti su 2014 m.

10

sausis

vasaris

kovas

balandis

gegužė

birželis

liepa

rugpjūtis

rugsėjis

spalis

lapkritis

gruodis150

200

250

300

350

400

229222 233 232

215 207 199 191201 221 228 221

11 pav. Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina Lietuvoje 2012-2015 m., EUR/t

2012 2013 2014 2015

EUR/t

Šaltinis. Lietuvos statistikos departamento duomenys.

Kainų lygį nulėmė pieno gaminių pasiūlos ir paklausos disbalansas pasaulinėje rinkoje (vien ES, panaikinus kvotas, 2015 m. pieno supirkimas išaugo 2,2 proc., daugiau pieno buvo primelžta ir Australijoje, JAV, tuo tarpu pieno gaminių paklausa dėl naftos kainų kritimo bei kitų geopolitinių priežasčių išliko ribota), kas sąlygojo žemas pasaulines pieno gaminių kainas. Be to, dėl Rusijos Federacijos pieno gaminių importo draudimo Lietuvos pieno pramonė prarado apie 30 proc. rinkos, o kitose šalyse pieno gaminiai buvo realizuojami su mažesniu pelningumu, negu buvo Rusijoje.

Pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 t pieno per mėnesį (daugiau kaip 1,3 t per dieną), stambiausios Lietuvos pieno perdirbimo įmonės (AB „Pieno žvaigždės“, AB „Rokiškio sūris“, AB „Žemaitijos pienas“, AB „Vilkyškių pieninė“, UAB „Marijampolės pieno konservai“) 2015 m. už natūralų pieną mokėjo vidutiniškai 262 EUR/t. Ši kaina yra 22 proc. didesnė už vidutinę natūralaus pieno supirkimo kainą. Pažymėtina, kad supirkto pieno dalis iš gamintojų, tiekiančių daugiau kaip 40 t pieno per mėnesį, sudarė vidutiniškai 25 proc. nuo viso Lietuvoje supirkto pieno kiekio.

Pieno supirkimo kainas lyginant su kainomis kitose šalyse, Lietuvoje ji buvo apie ketvirtadaliu mažesnė negu ES vidutinė kaina, tačiau nežymiai didesnė negu Latvijoje (pati mažiausia pieno kaina tarp ES šalių 2015 m. gruodžio mėn. buvo Latvijoje – 21,96 EUR/100 kg). Per metus ES vidutinė kaina sumažėjo 8 proc.

Žaliavinio pieno importas. Per 2015 m. buvo importuota 335,5 tūkst. t pieno, t. y. 21 proc. mažiau, palyginti su 2014 m. 2015 m. importuoto pieno perdirbimas sudarė 20 proc. viso perdirbto pieno Lietuvoje. Daugiausia pieno buvo importuota iš Latvijos (72 proc. viso importuoto pieno) ir Estijos. Importuoto pieno kaina 2015 m. buvo 228 EUR/t, palyginti su 2014 m., ji sumažėjo 30 proc.

Pieno eksportas. 2015 m. buvo eksportuota 130,7 tūkst. t pieno, t. y. 2 proc. mažiau, palyginti su 2014 m., vidutinė eksportuoto pieno kaina buvo 250 EUR/t. Žalio pieno eksportas sudarė 7,2 proc. viso supirkto pieno Lietuvoje. Daugiausia pieno buvo eksportuota į Lenkiją (96 proc. viso eksportuoto pieno).

Per 2015 m. buvo perdirbta 1670 tūkst. t žalio pieno, t. y. 4,2 proc. mažiau nei 2014 m. Pieno gamintojų pajamos už 2015 m. parduotą pieną buvo 308,8 mln. EUR, t. y. 93,2 mln.

EUR mažesnės, palyginti su 2014 m. Siekiant kompensuoti pieno gamintojų pajamų praradimus, iš viso 2015 m. pieno gamintojams buvo skirta 71,9 mln. EUR tiesioginės paramos, iš jų 50 proc. sudarė nacionalinės lėšos. 2015 m. pieno gamintojams skirta:

11

18,2 mln. EUR pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama, tai yra po 15,98 EUR už atskaitos laikotarpį parduoto pieno toną (tai yra didžiausia ES leidžiama išmoka). Ši parama buvo išmokėta rugsėjo mėn.;

23,9 mln. EUR ES susietoji parama už pienines karves, išmokos dydis – 80 EUR už pieninę karvę. Avansai, 70 proc. išmokos dydžio (56 EUR už karvę), pradėti mokėti nuo spalio 16 d., likusi paramos dalis – nuo gruodžio 1 d.;

24,46 mln. EUR laikinoji išskirtinė parama pieno gamintojams (po 12,23 mln. EUR iš ES ir iš nacionalinio biudžeto). Parama pieno gamintojams buvo išmokėta lapkričio–gruodžio mėn.

5,38 mln. EUR pieno gamintojams skirta 2015 m. balandžio mėn. Pieno gamintojams papildomai išmokėta po 10,35 EUR už toną pieno, pagal Laikinosios paramos pieno gamintojams, patyrusiems nuostolių dėl Rusijos Federacijos pieno gaminių importo embargo, mokėjimo taisykles, patvirtintas žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 3D-1021.

5 lentelė. Pieno gamintojų pajamos už parduotą pieną ir tiesioginė parama, mln. EUR

2012 2013 2014 2015 Pokytis mln. EUR

2015/2014, +, - %

Pieno gamintojų pajamos už parduotą pieną 353,6 423,7 402,0 308,8 -93,2 -23%Pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama 19,7 17,5 19,4 18,2 -1,2 -6%

ES išmokos (susietoji parama už pieną -2014 m., už pienines karves - 2015 m.) - - 12,3 23,9 11,6 95%

Tiesioginės išmokos nuostoliams kompensuoti - - 22,8 29,8 7,1 31%

Iš viso 373,3 441,2 456,4 380,8 -75,7 -17%

2015 m. tiesioginė parama sudarė apie 20 proc. visų pieno gamintojų gautų pajamų, susijusių su pieno gamyba. Didesnis pieno gamintojų tiesioginis rėmimas yra ribojamas ES teisės aktų.

2016 m. numatoma taip pat mokėti maksimaliai galimas nacionalines išmokas už kvotinio pieno toną (apie 15 EUR už t), ES susietąsias išmokas už pienines karves ir pieninių veislių bulius (pieno ūkiams bus skirta 45 proc. visos susietųjų išmokų sumos).

Pieno gaminių gamyba. 2015 m., palyginti su 2014 m., daugiau buvo pagaminta šviežių sūrių, išrūgų miltelių ir grietinėlės, tuo tarpu kitų pieno gaminių gamyba mažėjo. Praradus Rusijos rinką, Lietuvoje daugiau gaminama tolesniam perdirbimui skirtų pieno gaminių.

12

Geriamasis pienas

Grietinėlė

Rauginto pieno gaminiai

Sutirštintas pienas

Nugriebto pieno milteliai

Sviestas

Švieži sūriai

Brandinti sūriai

Lydyti sūriai

Išrūgų milteliai

Laktozė

Pieno gaminiai su aug. rieb.

-10000 10000 30000 50000 70000 90000 110000 130000 150000

12 pav. Pieno gaminių gamyba, tonomis

2015 m. 2014 m.

Šaltinis. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras.

Pieno gaminių pardavimai vidaus rinkoje ir eksportas. Per 2015 m. Lietuvos perdirbimo įmonės pardavė produkcijos už 763,1 mln. EUR. Pardavimų

pajamos, palyginti su 2014 m., sumažėjo 20,4 proc. Per 2015 m. pardavimai vidaus rinkoje sudarė 50 proc., pardavimai ES – 37 proc., pardavimai trečiosiose šalyse – 12 proc. visų pardavimų pajamų.

13 pav. Pieno pramonės produkcijos pardavimai 2014-2015 m. tūkst. EUR

2014 Sausis

Vasaris

Kovas

Balandis

Gegužė

Birželis

Liepa

Rugpjūtis

Rugsėjis

Spalis

Lapkritis

Gruodis

2015 Sausis

Vasaris

Kovas

Balandis

Gegužė

Birželis

Liepa

Rugpjūtis

Rugsėjis

Spalis

Lapkritis

Gruodis0

100002000030000400005000060000700008000090000

100000

Pardavimai Lietuvoje, tūkst. Eur Pardavimai ES šalyse, tūkst. Eur Pardavimai trečiosiose šalyse, tūkst. Eur

Šaltinis. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras.

Muitinės departamento duomenimis per 2015 m. pieno gaminių buvo eksportuota už 427,3 mln. EUR, t. y. 182 mln. EUR arba 30 proc. mažiau, palyginti su 2014 m. 2015 m. visų pieno gaminių (išskyrus išrūgas ir ledus) buvo eksportuota mažiau. Ženkliausiai sumažėjo rauginto pieno gaminių eksportas. Vertinant kiekine išraiška, 2015 m. pieno gaminių buvo eksportuota 15 proc. mažiau.

6 lentelė. Pieno gaminių eksportas 2014 ir 2015 metais

KN kodas  Kiekis, t Vertė, tūkst. EUR

2014 2015  Pokytis 2014 2015  Pokytis

0401Nekoncentruotas pienas, grietinėlė 228103 185660 -19% 140133 113363 -19%

0402Pieno miltai, kond. pienas 38674 24176 -37% 93027 40709 -56%

0403 Rauginto pieno produktai 13425 7188 -46% 16740 8228 -51%

13

0404 Išrūgos, išrūgų milteliai 48941 61061 25% 31818 20883 -34%0405 Sviestas 8464 6535 -23% 30973 21765 -30%0406 Sūriai 71229 61060 -14% 255897 186185 -27%

170211-170219 Laktozė 12857 12445 -3% 14385 8857 -38%210500 Ledai 11479 11980 4% 26307 27314 4%

  Iš viso  433172 370105 -15% 609280 427305 -30%Šaltinis. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas.

2015 m. pieno gaminių eksportas išaugo su ES šalimis. 2015 m. 75 proc. viso pieno gaminių eksporto teko ES šalims (2014 m. į ES buvo eksportuota 61 proc.), 24 proc. – prekybai su trečiosiomis šalimis.

2015 m. gruodį pieno gaminių buvo eksportuota už 32 mln. EUR, eksportas sumažėjo 8,3 proc., palyginti su 2015 m. lapkričiu, ir tai buvo 5,8 proc. mažiau negu prieš metus.

Muitinės departamento duomenimis vidutinės pieno gaminių eksporto kainos per 2015 metus sumažėjo apie 18 proc. 2015 m. ženkliausiai sumažėjo laktozės, išrūgų miltelių ir lieso pieno miltelių kainos: laktozė buvo eksportuota 36 proc. mažesne kaina, išrūgų milteliai – 35 proc., lieso pieno milteliai – 32 proc. Taip pat 2015 m. mažėjo ir kitų pieno gaminių kainos – sūrių kaina buvo 15 proc. mažesnė, grietinėlės – 13 proc., sviesto 9 proc. mažesnė, palyginti su 2014 m.

Pasaulinėje pieno gaminių rinkoje situacija išlieka permaininga. 2015 m. gruodžio mėn. FONTERRA aukcionuose pieno gaminių kainos kilo, tačiau 2016 m. pradžioje kainos vėl mažėjo. 2015 m. FONTERRA aukciono pieno gaminių kainos indeksas buvo nukritęs iki 2009 metų lygio, o 2016 m. pradžioje yra šiek tiek žemiau negu 2012 m. kainų lygis.

Didelė pasiūla ir mažesnė paklausa lemia kainų kritimą.Rinkos reguliavimo priemonių ir pajamų palaikymo priemonių taikymas. EK taikomos paramos priemonės. 2015 m. spalio 15 d. Europos Komisijos deleguotuoju

reglamentu patvirtinta laikina išskirtinė pagalba gyvulininkystės sektoriaus ūkininkams. Visoms ES šalims paskirstyta 420 mln. EUR (dar 80 mln. EUR skirta rinkos reguliavimo priemonėms įgyvendinti). Lietuvai tiesioginės paramos pieno ir mėsos gamintojams skirta 12,63 mln. EUR.

2015 m. lapkričio 13 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-846 „Dėl Laikinosios išskirtinės paramos pieno gamintojams skyrimo taisyklių patvirtinimo“ pieno gamintojams skirta 24,46 mln. EUR paramos (po 12,23 mln. EUR iš ES ir iš nacionalinio biudžeto).

Ministerija, atsižvelgdama į sudėtingą pieno gamintojų situaciją ir įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų rekomendacijų, kaip 2014–2015 metais įvairinti Lietuvos eksportą ir sumažinti nuostolius, patiriamus dėl Rusijos Federacijos paskelbto kai kurių prekių importo draudimo, priemonę: „iš dalies kompensuoti pieno gamintojų patirtus nuostolius dėl pieno kainų sumažėjimo pagal Komisijos reglamento (ES) Nr. 1263/2014 nuostatas“, 2015-04-23 perskirstė ŽŪM skirtus asignavimus ir skyrė 5,38 mln. eurų pieno gamintojams.

ES rinkos reguliavimo priemonių naudojimas. EK taiko sviesto ir lieso pieno miltelių privataus sandėliavimo paramos schemą bei į intervenciją perka sviestą ir lieso pieno miltelius. Pagal dabar galiojančius teisės aktus šiuos priemonės veiks iki 2016 m. rugsėjo 30 d.

Per 2015 m. Lietuvos pieno perdirbimo įmonės sudarė privataus sandėliavimo paramos sutartis dėl 1816 t sviesto, 5049 t lieso pieno miltelių bei 1163 t sūrių. Esant tokiems privačiai sandėliuojamų pieno gaminių kiekiams, parama Lietuvos pieno perdirbimo įmonėms sieks apie 414,5 tūkst. EUR.

14

2015 m. liepą Lietuvoje pradėti vykdyti lieso pieno miltelių intervenciniai pirkimai. Per 2015 m. Rinkos reguliavimo agentūra supirko 8,9 tūkst. t lieso pieno miltelių intervencijai už 15,1 mln. EUR. 2016 m. įmonės toliau aktyviai teikia paraiškas dėl lieso pieno miltelių pardavimo į intervenciją, tai rodo, kad rinkose jiems paklausa yra ribota.

Tiesioginės išmokos. 2015 metų pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos pieno ūkiams skirta 18,2 mln. EUR (15,98 EUR už atskaitos laikotarpį parduoto pieno toną, tai yra maksimali ES leidžiama išmoka).

2015 m. ES susietajai paramai už pienines karves skirta 23,9 mln. EUR, išmokos dydis – 80 EUR už pieninę karvę.

Teisinio reglamentavimo stiprinimas. Nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas. Šiuo įstatymu siekiama užtikrinta interesų tarp žalio pieno pirkėjų ar jo pardavėjų pusiausvyrą, padidinti rinkoje skaidrumą ir abiejų šalių informuotumą. Įstatymu apibrėžti kokie veiksmai sudarant žalio pieno pirkimo-pardavimo sutartis laikomi nesąžiningais. Kaip laikomasi šio įstatymo nuostatų prižiūri valstybės įmonė Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra.

Maisto produktų ir gėrimų pramonėStatistikos departamento išankstiniais duomenimis 2015 m., palyginti su 2014 m., maisto

produktų ir gėrimų pramonės šakų gamybos apimtys kito įvairiai. Išaugo paruoštų arba konservuotų produktų iš vaisių ir daržovių gamyba (3,4 proc.), acto (13,3 proc.), neapdoroto rapsų aliejaus (7,3 proc.), nealkoholinių gėrimų (10,1 proc.) gamyba. Mažiau pagaminta natūralių mineralinių ir aeruotų vandenų (8,4 proc.), cukraus (34,3 proc.), putojančio vynuogių vyno (17,1 proc.).

Paruošti arba konservuoti produktai iš daržovių bei vaisių ir vaisių sultysPer 2015 m. tik daržovių (išskyrus bulves), vaisių, uogų, riešutų ir kitų valgomųjų augalų

dalių, paruoštų arba konservuotų su actu arba acto rūgštimi gamyba padidėjo beveik 11 proc., tačiau eksportas ir pardavimai Lietuvos rinkoje sumažėjo atitinkamai 3,7 proc. ir 4,4 proc. Kečupų ir kitų pomidorų padažų Lietuvos gamintojai 2015 m. pagamino 5 proc. mažiau nei 2014 m., tačiau šių gaminių eksportas išaugo beveik 45 proc. Džemų, marmeladų, vaisių ar uogų drebučių, vaisių, uogų ar riešutų tyrių ir pastų, paruoštų verdant (išskyrus citrusinių vaisių, homogenizuotus produktus) 2015 m. gamyba didėjo 4,2 proc., pardavimai Lietuvoje – 2,6 proc., o eksportas – 1,4 proc.

Nekoncentruotų bet kurių vienos rūšies vaisių ir daržovių sulčių gamyba per 2015 m. sumažėjo net 51,2 proc. Šių bet kurių vienos rūšies vaisių arba daržovių sulčių pardavimai Lietuvoje sumažėjo 39 proc., o eksportas – 29 proc. 2015 m. obuolių sulčių gamyba pakito labai nežymiai palyginti su 2014 m., tačiau eksportas ir pardavimai Lietuvos rinkoje sumažėjo, atitinkamai 38,8 proc. ir 11,2 proc. Nekoncentruotų apelsinų sulčių gamyba tai pat mažėjo. 2015 m. šių sulčių pagaminta 25,2 proc. mažiau, o parduota ir eksportuota 22,5 mažiau. Pomidorų sulčių gamyba analizuojamu laikotarpiu sumažėjo 16,5 proc.

Nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai2015 m., palyginti su 2014 m., stiprių alkoholinių gėrimų gamyba kito labai nežymiai – didėjo

2,1 proc. Spirito, pagaminto distiliuojant vynuogių vyną arba vynuogių išspaudas, pagaminta 4,7 proc. mažiau, o parduota Lietuvos rinkoje 5,1 proc. daugiau. 1,3 karto išaugo džino gamyba, o pardavimai Lietuvos rinkoje augo beveik 19 proc. Didelė dalis šio gėrimo buvo eksportuota. Degtinės, kurios

15

alkoholio koncentracija ne didesnė kaip 45,4 proc. tūrio, gamyba augo 5,5 proc., o pardavimai mažėjo 6 proc., palyginti su 2014 m. Spirito, likerio ir kitų spiritinių gėrimų 2015 m. pagaminta 9,6 proc. mažiau. Analizuojamuoju laikotarpiu putojančio vynuogių vyno gamyba sumažėjo 17,1 proc. Šio gėrimo pardavimų Lietuvoje apimtys mažėjo beveik 7 proc., palyginti su praėjusiais metais. Vos 2 proc. daugiau pagaminta sidro, o pardavimų apimtys išliko tokios pat kaip ir 2014 m. Krito fermentuotų gėrimų mišinių, vaisių uogų vyno ir putojančių fermentuotų gėrimų gamyba, atitinkamai 25,9 proc., 19,5 proc. ir 36,1 proc. Šių gėrimų pardavimų apimtys Lietuvos rinkoje taip pat krito atitinkamai 15,3 proc., 22,1 proc., 18,8 proc. Alaus gamybos apimtys analizuojamuoju laikotarpiu išliko nepakitusios, o pardavimai padidėjo 4,7 proc., tačiau nealkoholinio alaus pagaminta ir parduota mažiau, atitinkamai 13,4 proc. ir 10,9 proc.

2015 m., palyginti su 2014 m., 8,4 proc. mažėjo natūralių mineralinių ir aeruotų vandenų gamyba. Nesaldinto mineralinio ir gazuoto vandens pagaminta 6,5 proc. mažiau, o parduota Lietuvoje 3 proc. mažiau. Analizuojamuoju laikotarpiu 10,1 proc. išaugo nealkoholinių gėrimų gamyba. Nealkoholinių gėrimų, kuriuose nėra pieno riebalų, pagaminta 18,5 proc. daugiau, o vandens, į kurį pridėta saldiklių, cukraus bei aromatinių medžiagų, pagaminta 11 proc. mažiau.

Analizuojamu laikotarpiu 10,3 proc. išaugo neskrudinto salyklo gamyba, o pardavimai Lietuvoje didėjo 15 proc. Neskrudinto salyklo 2015 m. eksportuota 37,7 proc. daugiau nei 2014 m.

CukrusCukraus gamyba. 2015 m. Lietuvos cukraus gamybos kvota buvo 90,25 tūkst. t. Per 2015 m.

cukraus gamintojai pagamino 104,4 tūkst. t cukraus. Palyginti su 2014 m., cukraus gamyba sumažėjo 34,3 proc. Gamybos sumažėjimui įtakos turėjo didelis cukraus perteklius Bendrijoje, žemos cukraus kainos pasaulinėje rinkoje ir dėl klimatinių sąlygų blogas cukrinių runkelių derlius.

Cukraus pardavimai. Per 2015 m. cukraus fabrikai pardavė 130,13 tūkst. t baltojo cukraus. Lietuvos rinkoje per 2015 m. parduota 116,6 tūkst. t, ES – 13,53 tūkst. t. Palyginti su 2014 m., cukraus pardavimai padidėjo 11,7 proc. Pardavimai į Lietuvos rinką padidėjo 33,7 proc., į ES rinką sumažėjo 46 proc.

Cukraus eksportas. 2015 m. eksportuota 38,95 tūkst. t baltojo cukraus į trečiąsias šalis. Dėl žemų cukraus kainų pasaulinėje rinkoje cukraus eksportas, palyginti su 2014 m., sumažėjo 46 proc.

Cukraus kainos. 2015 m. vidutinė mažmeninė cukraus kaina buvo 0,88 EUR/kg, o vidutinė cukraus gamintojų cukraus pardavimo kaina – 0,45 EUR/kg. Palyginti su 2014 m., vidutinės cukraus kainos sumažėjo: mažmeninė cukraus kaina – 13 proc., o vidutinė cukraus gamintojų kaina – 15 proc.

Konditerijos gaminiai, duonos ir pyrago kepiniaiMiltinės ir cukrinės konditerijos gaminių gamyba bendrai per 2015 metus mažėjo neženkliai –

3,5 proc. Labiausiai didėjo baltojo šokolado (51,2 proc.), gaminių su cukraus apvalkalu (30,3 proc.), vaflių ir sausblynių (36,2 proc.) gamyba. Labiausiai sumažėjo įdarytų šokolado gaminių, konditerijos gaminių iš cukraus ir cukraus pakaitalų ir šokoladinių saldainių gamyba, atitinkamai – 60,7 proc., 20,4 proc., 19,7 proc. Analizuojamu laikotarpiu nekito saldainių iš virtos cukraus masės, irisų, karamelės, gaminių su cukraus apvalkalu gamyba. 2015 m. palyginti su 2014 m., net 51 proc. daugiau buvo pagaminta baltojo šokolado, tačiau šio produkto pardavimai Lietuvos rinkoje išaugo 6 kartus, palyginti su praėjusiais metais.

2015 m. palyginti su 2014 m., duonos ir pyrago kepinių gamybos apimtys pakito nežymiai. Iškepta 3,2 proc. mažiau ruginės duonos, 1,2 proc. mažiau kitos duonos ir 2,4 proc. mažiau pyrago kepinių. Analizuojamu laikotarpiu ruginės duonos, kurios sudėtyje kvietinių miltų yra ne daugiau kaip

16

40 proc., pardavimai sumažėjo beveik 10 proc., kitos duonos 2015 m. parduota 3,4 proc. mažiau. Pyrago ir konditerijos gaminių, kitų kepinių, į kuriuos pridėta saldiklių, per 2015 m. pardavimų apimtys Lietuvos rinkoje nesikeitė, palyginti su 2014 m., tačiau eksportas mažėjo net 40 proc.

Kiti gaminiaiActo gamyba per 2015 m. augo 13,3 proc., jo pardavimai Lietuvoje kito nežymiai – sumažėjo

1,4 proc., o eksportuota 31,5 proc. daugiau acto ir acto pakaitalų (išskyrus pagamintus iš vyno). Margarino gamyba per 2015 m. mažėjo 6,7 proc., palyginti su 2014 metais. Šio produkto

2015 m. Lietuvos rinkoje parduota 16,3 proc. mažiau, o eksporto apimtys nesikeitė. Majonezo gamyba 2015 m. mažėjo 5,8 proc., o pardavimai Lietuvoje ir eksportas nepakito.Per 2015 m. neapdoroto rapsų aliejaus pagaminta 7,3 proc. daugiau. Tačiau pardavimai

Lietuvoje išaugo beveik 76 proc. 7 lentelė. Pagrindinių maisto pramonės gaminių gamyba 2015 m.

Gaminių pavadinimasMato vnt.

Pagaminta 2015 m. palyginti su 2014 m., padidėjimas,

sumažėjimas (–), 2014 m. 2015 m.

Paruošti arba konservuoti produktai iš daržo-vių ir vaisių (be sulčių ir pomidorų padažų) tūkst. t 32,4 33,5 3,4Vaisių ir daržovių sultys mln. l 12,5 11,2 -10,4Majonezas tūkst. t 13,7 12,9 -5,8Margarinas tūkst. t 14,8 13,8 -6,7Neapdorotas rapsų aliejus tūkst. t 63,3 67,9 7,3Duona ir pyrago gaminiai tūkst. t 151,3 148,0 -2,2Cukrus tūkst. t 159,0 104,4 -34,3Konditerijos gaminiai tūkst. t 57,5 55,5 -3,5Actas tūkst. dal 476,7 540,2 13,3

Degtinės ir likerio gaminiai tūkst. dal alc 100 proc. 1129,2 1152,7 2,1

Putojantis vynuogių vynas tūkst. dal 438,5 363,3 -17,1Alus mln. dal 31,7 31,1 -1,9Natūralūs mineraliniai ir aeruoti vandenys mln. dal 16,6 15,2 -8,4Nealkoholiniai gėrimai mln. dal 19,7 21,7 10,1Salyklas (neskrudintas) tūkst. t 84,8 93,6 10.3

Šaltinis. Lietuvos statistikos departamento duomenys.

Tiesioginės išmokos2015 m. paraiškas tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenas ir pasėlius gauti pateikė

138,9 tūkst. žemdirbių. 2015 m. pateikta mažiau paraiškų (2014 m. – 142,6 tūkst.), tačiau bendras deklaruotas plotas kiek padidėjo: 2015 m. žemdirbiai deklaravo apie 2,87 mln. ha, o 2014 m. – 2,84 mln. ha. Vidutinis vieno pareiškėjo deklaruotas plotas padidėjo 0,7 ha (nuo 19,9 ha – 2014 m. iki 20,6 ha – 2015 m.).

17

2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 20150

500

1000

1500

2000

2500

3000

3500

0

5

10

15

20

25

30

35

237.5 226.7 212.8 197.6 182.8 176.6 172.1 167.7 159.4 151.2 142.6 138.9

2554.5 2574 2619 2646.5 2627.6 2648.2 2687.3 2736.5 2784.3 2803.2 2836.6 2867.8

10.8 11.4 12.3 13.4 14.4 14.9 15.6 16.3 17.5 18.5 19.9 20.6

15 pav. Pateiktų deklaracijų skaičius, bendras deklaruotas plotas, vidutinis deklaruoto ploto dydis 2004-2015 m.

Pateiktų deklaracijų skaičius, tūkst. Deklaruotas plotas, tūkst. ha Vidutinis deklaruoto ploto dydis, ha

tūkst. ha

Šaltinis. ŽŪIKVC duomenys.

Šių metų, kaip ir keleto paskutiniųjų metų, deklaravimo duomenys rodo mūsų šalies ūkių didėjimo tendenciją. Nuo 2004 m. paraiškų skaičius kasmet mažėja, kadangi, vykstant struktūriniams pokyčiams žemės ūkyje, stambėja ūkiai, dalis paramos gavėjų pasitraukia iš žemės ūkio gamybos.

Nuo 2015 m. TI struktūra iš esmės skiriasi nuo buvusios 2007–2014 m. laikotarpiu.Nuo 2015 m. ES tiesioginės išmokos mokamos pagal schemas:- pagrindinė išmoka už plotus – tokiu pačiu principu kaip ir iki šiol buvo mokama išmoka; - „Žalinimo“ išmoka;- Išmoka jaunajam ūkininkui;- Susietoji parama;- Išmoka už pirmuosius hektarus.Už deklaruojamus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus Lietuvoje žemdirbiams mokamos

pagrindinės išmokos pagal vienkartinės tiesioginės išmokos už plotus schemą (VIPS), pagal kurią ES tiesioginės išmokos mokamos už deklaruojamą žemės ūkio naudmenų plotą, nepriklausomai nuo gaminamos produkcijos pobūdžio. Šioms išmokoms 2015 m. buvo skirta 159,8 mln. EUR.

Siekiant labiau paremti smulkiuosius ir vidutinius ūkius, tokiu būdu mažinant socialinę atskirtį kaime bei padidinant mažų ir vidutinių ūkių konkurencingumą, 2015 m. dalis ES tiesioginių išmokų lėšų buvo skirta išmokai už pirmuosius hektarus, mokant papildomas išmokas už deklaruotus 30 ha. Šioms išmokoms 2015 m. buvo skirta 62,684 mln. EUR.

Lietuva, siekdama kuo galima stipriau remti gamybą, nusprendė susietajai su gamyba paramai skirti visus 15 proc. tiesioginių išmokų bendros sumos (62,68 mln. EUR). Siekiant paskatinti gyvulininkystę Lietuvoje, didžioji dalis šių lėšų buvo nukreipta paramai tiesioginėms išmokoms už mėsinius galvijus ir mėsines avis bei paramai už pieną – skirta bendra suma yra apie 43,46 mln. EUR.

2015-11-23 žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-860 patvirtinti tiesioginių išmokų dydžiai:

– pagrindinė išmoka – 56,66 eurai už hektarą, – išmoka už pirmuosius hektarus, kuri mokama už pirmuosius 30 hektarų,

– 48,80 eurai už hektarą,– išmoka jaunajam ūkininkui, kuri mokama už pirmuosius 90 hektarų, –

45,82 eurai už hektarą,

18

– susietoji parama už baltyminių augalų auginimą – 83,47 eurai už hektarą,

– susietoji parama už daržovių uždarajame grunte auginimą – 527,00 eurai už arą,

– susietoji parama už daržovių atvirajame grunte auginimą – 324,21 eurai už hektarą,

– susietoji parama už vaisių ir uogų auginimą – 207,36 eurai už hektarą. 2016-01-18 žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-21 patvirtinta žalinimo

išmoka – 44,89 eurai už hektarą. Kiti išmokų dydžiai (pvz., susietosios paramos už gyvulius) bus patvirtinti

pasibaigus patikroms dėl tinkamumo reikalavimų paramai gauti. Už 2015 metus iš ES biudžeto tiesioginėmis išmokomis iš viso bus išmokėta 417,9 mln. EUR

paramos. Pereinamojo laikotarpio nacionalinei paramai už 2015 m. iš valstybės

biudžeto jau skirta 20 mln. eurų (panaudota paramai už pieną), todėl prašoma papildomai skirti apie 14 mln. eurų. Pritarus Vyriausybei pereinamojo laikotarpio nacionalinei paramai už 2015 m. iš viso už gyvulius, pieną ir pasėlius būtų skirta 33,89 mln., t. y. kiek buvo skirta ir 2014 m.

16 pav. Paramos tiesioginėmis išmokomis kitimas 2004-2015 m.

2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 20150.0

50.0100.0150.0200.0250.0300.0350.0400.0450.0500.0

Europos Sąjungos (ES ) tiesioginės išmokos, mln. EURSpecialioji (2015 m. - susietoji) parama (mėsiniams gyvuliams remti, parama už pieną), mln. EURPapildomos nacionalinės tiesioginės išmokos (PNTI), 2015 -(PLNP) mln. EUR

Šaltinis. Žemės ūkio ministerijos duomenys.

ŽEMĖS TVARKYMAS – PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į ŽEMĘ, MIŠKĄ IR VANDENS TELKINIUS ATKŪRIMAS IR KITI ŽEMĖS REFORMOS DARBAI LIETUVOJE

IKI 2015 M. SAUSIO 1 D.

Piliečių nuosavybės teisių į žemę atkūrimas kaimo vietovėseNuo žemės reformos pradžios (1991 m.) iki 2016 m. sausio 1 d. pateikta 786,92 tūkst. piliečių

prašymų šalies kaimo vietovėse atkurti nuosavybės teises į 4,02 mln. ha turėtos žemės.

19

Iki 2016 m. sausio 1 d. 775,52 tūkst. piliečių priimti sprendimai atkurti nuosavybės teises į 4,0 mln. ha žemės, miško ir vandens telkinių. Tai sudaro 99,56 proc. piliečių prašymuose nurodyto ploto (99,71 proc., įvertinus plotus, kurių negalima atkurti dėl pačių piliečių neveikimo).

Pagal 2016 m. sausio 1 d. patikslintus duomenis kaimo vietovėse nuosavybės teises liko atkurti 11,41 tūkst. piliečių į 17,89 tūkst. ha žemės (iš jų negrąžinta natūra – 2,04 tūkst. piliečių į 4,15 tūkst. ha plotą), tačiau patvirtintuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose (toliau – projektas) jau suformuoti 5,12 tūkst. piliečių grąžintinos žemės, miško sklypai 13,54 tūkst. ha plote ir šiuo metu vykdomi projektų įgyvendinimo darbai, rengiamos žemės sklypų kadastro dokumentų bylos dėl šios žemės įteisinimo ją turėjusiems piliečiams, taip pat šiuo metu rengiamuose projektuose projektuojami 0,87 tūkst. piliečių žemės sklypai 1,2 tūkst. ha plote, o 2,73 tūkst. piliečių artimiausiu metu rengiamuose projektuose numatoma atkurti nuosavybės teises į 3,21 tūkst. ha žemės ploto. Pažymėtina, kad šiuo metu net 3,61 tūkst. piliečių negalima atkurti nuosavybės teisių į 6,21 tūkst. ha žemės, miško ir vandens telkinių dėl pačių piliečių neveikimo.

Piliečių nuosavybės teisių į žemę atkūrimas miestuoseIki 2016 m. sausio 1 d. pateikta 51,79 tūkst. piliečių prašymų atkurti nuosavybės teises į 39,36

tūkst. ha žemės miestams iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtose teritorijose. Nuosavybės teisės į miestuose turėtą žemę atkurtos 85,2 proc. piliečių, pateikusių visus

nuosavybės teises įrodančius ir giminystės ryšį su turėtos žemės savininku patvirtinančius dokumentus, į 88,82 proc. žemės ploto, nurodyto jų prašymuose.

Iki 2016 m. sausio 1 d. didžiuosiuose šalies miestuose ir kurortuose piliečių nuosavybės teisės į iki nacionalizacijos turėtą žemę atkurtos taip: Vilniaus m. – 47,78 proc.; Kauno m. – 89,84 proc.; Klaipėdos m. – 100 proc.; Marijampolės m. – 99,99 proc.; Telšių m. – 99,52 proc.; Šiaulių m. – 95,92 proc.; Panevėžio m. – 93,42 proc.; Druskininkuose – 98,33 proc. ir Palangoje – 80,81 proc. prašymuose nurodyto ploto.

Pagal 2016 m. sausio 1 d. būklę miestų teritorijose liko atkurti nuosavybės teises 7,67 tūkst. piliečių į 4,40 tūkst. ha žemės plotą.

Priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimoNacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius 2015 m. sausio 28 d.

įsakymu Nr. 1P-32-(1.3.) patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių 2015 m. žemės tvarkymo darbų planą ir įpareigojo Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių vedėjus organizuoti žemės tvarkymo darbus atitinkamos savivaldybės teritorijoje ir užtikrinti plano įgyvendinimą. 2015 m. žemės tvarkymo darbų plane numatyta priimti iš viso 13,33 tūkst. sprendimų dėl piliečių nuosavybės teisių į žemę atkūrimo kaimo vietovėje ir 9,04 tūkst. sprendimų dėl piliečių nuosavybės teisių į žemę atkūrimo miesto vietovėje.

Per 2015 m. IV ketvirtį šalyje priimti 1 485 sprendimai atkurti piliečiams nuosavybės teises, iš jų: 927 sprendimai atkurti nuosavybės teises kaimo vietovėje ir 558 sprendimai atkurti nuosavybės teises miesto vietovėje. Iš viso 2015 m. priimta 5 867 sprendimai atkurti nuosavybes teises šalies kaimo vietovėse ir 2 511 – miestų teritorijose.

17 pav. Priimtų sprendimų skaičius dėl nuosavybės teisių atkūrimo 2010-2015 m.

20

Kaimo vietovėse Miestų teritorijose Iš viso0

2000

4000

6000

8000

10000

12000

5,783

2,118

7,901

9,646

1,607

11,253

7,957

3,070

11,027

5,490

2,292

7,7828,250

3,113

11,363

5867

2511

8378201020112012201320142015

Šaltinis. Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos duomenys.

2015 m. Vilniaus rajono skyrius įpareigotas priimti 3 139 sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje: I ketvirtį – 230; II ketvirtį – 320; III ketvirtį – 350; IV ketvirtį – 2239 sprendimus.

Vilniaus rajono skyriuje 2015 m. IV ketvirtį priimti 139 sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo (įvykdyta 6,21 proc. IV ketvirčio plano). Iš viso 2015 m. Vilniaus rajono skyriuje priimta 954 sprendimai.

Asmeniniam ūkiui suteiktos ir naudojamos žemės įteisinimasNacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. sausio 28 d.

įsakymu Nr. 1P-32-(1.3.) patvirtintame 2015 m. žemės tvarkymo darbų plane numatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniai padaliniai per 2015 metus 12,56 tūkst. naudotojų įteisins asmeniniam ūkiui suteiktą ir naudojamą žemę arba jiems bus nutrauktos naudojimosi asmeninio ūkio žeme teisės.

2015 m. IV ketvirtį 1,54 tūkst. asmeninio ūkio žemės naudotojų įteisinta naudojama asmeninio ūkio žemė arba jiems nutrauktos naudojimosi asmeninio ūkio žeme teisės.

Iš viso 2015 m. 5,65 tūkst. asmeninio ūkio žemės naudotojų įteisinta naudojama asmeninio ūkio žemė arba jiems nutrauktos naudojimosi asmeninio ūkio žeme teisės.

Iki 2016 m. sausio 1 d. 267,37 tūkst. piliečių privatizavo iš viso 577,06 tūkst. ha teisės aktais asmeniniam ūkiui jiems suteiktos ir naudojamos žemės ūkio paskirties žemės, su 23,57 tūkst. piliečių sudarytos sutartys dėl 48,86 tūkst. ha valstybinės žemės nuomos, o 5,08 tūkst. šios žemės naudotojų parduodami ar išnuomojami žemės sklypai (7,81 tūkst. ha) įregistruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu.

Privatizuota ir išnuomota, sudarant valstybinės žemės nuomos sutartis, asmeninio ūkio žemė sudaro 98,23 proc. naudojamos asmeninio ūkio žemės ploto.

Pagal 2016 m. sausio 1 d. būklę liko įteisinti 7,61 tūkst. asmeninio ūkio žemės naudotojų 11,25 tūkst. ha asmeninio ūkio žemės, iš jų: 7,32 tūkst. piliečių asmeninio ūkio žemė dar neprivatizuota ir (ar) nesudarytos sutartys dėl šios žemės nuomos, tačiau žemės sklypai suformuoti patvirtintuose žemėtvarkos projektuose (10,78 tūkst. ha plote), atliekami žemėtvarkos projektų įgyvendinimo darbai ir rengiamos žemės sklypų kadastro bylos dėl asmeninio ūkio žemės įteisinimo, 15 piliečių žemės sklypai yra ar bus projektuojami šiuo metu rengiamuose projektuose (21,23 ha plote), dar 100 piliečių laukia, kol bus paskelbtos naujos projektų rengimo teritorijos (numatoma suformuoti asmeninio ūkio žemės sklypus 109,09 ha plote). Pažymėtina, kad šiuo metu net 4,95 tūkst.

21

piliečių negalima suformuoti ir (ar) įteisinti asmeninio ūkio 8,09 tūkst. ha žemės dėl pačių asmenų neveikimo.

Taip pat pažymėtina, kad iš 7,32 tūkst. piliečių, kuriems asmeninio ūkio žemės sklypai suprojektuoti patvirtintuose projektuose, daugiau nei ketvirtadaliui (1,93 tūkst.) piliečių žemės sklypų ribos pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje (2,71 tūkst. ha plote), tačiau su pastaraisiais piliečiais nėra sudaromos valstybinės žemės pirkimo–pardavimo ar nuomos sutartys dėl pačių piliečių kaltės ar neveikimo (neatvyksta pasirašyti parengtų sutarčių projektų, nepateikia reikalingų dokumentų, neinformuoja apie pasikeitusią gyvenamąją vietą, kontaktus ir kt.).

Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimasIki 2016 m. sausio 1 d. 28,97 tūkst. fizinių ir juridinių asmenų, pageidaujančių kaimo

vietovėse pirkti 461,4 tūkst. ha žemės, yra pateikę prašymus įsigyti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės.

Iki 2016 m. sausio 1 d. fiziniai ir juridiniai asmenys iš valstybės įsigijo 345,43 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemės, tai sudaro 74,86 proc. viso asmenų prašymuose nurodyto ploto.

Pagal 2016 m. sausio 1 d. atnaujintus duomenis 281 asmeniui nepriimti sprendimai parduoti 712,48 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės, tačiau patvirtintuose projektuose valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai 427,59 ha plote suprojektuoti 280 piliečių. Šiuo metu rengiant projektus nėra piliečių, kuriems būtų formuojami parduotini žemės sklypai, bet numatyta 1 piliečiui suformuoti žemės sklypus 2,69 ha plote, patvirtinus naujas žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo teritorijas.

2015 m. į valstybės biudžetą už parduotą visų paskirčių valstybinę žemę gauta 30,07 mln. EUR.

LIETUVOS KAIMO PLĖTROS 2007–2013 M. PROGRAMOS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMAS 2015-12-31

Bendra informacija apie Programos įgyvendinimąLietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programai (toliau – Programa) įgyvendinti 2007–2013

m. skirta per 2,286 mlrd. EUR (iš jų beveik 1,766 mlrd. EUR – ES lėšos). I Programos krypčiai „Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas“ numatyta per 1 005,02 mln. EUR (iš jų 756,62 mln. EUR – ES lėšos, arba 42,85 proc. visų Programos ES lėšų), II krypčiai „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“ skirta 815,08 mln. EUR (iš jų 652,06 mln. EUR – ES lėšos, arba 36,93 proc. visų Programos ES lėšų), III krypčiai „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ – 240,86 mln. EUR (iš jų 181,52 mln. EUR – ES lėšos, arba 10,28 proc. visų Programos ES lėšų) ir IV krypčiai „Leader“ metodo įgyvendinimas“ (įgyvendinamos ir 3 krypties priemonės) – 134,57 mln. EUR (iš jų 107,65 mln. EUR – ES lėšos, arba 6,1 proc. visų Programos ES lėšų). Programoje numatytai techninei pagalbai skirta 90,57 mln. EUR (iš jų 67,93 mln. EUR – ES lėšos, arba 3,85 proc. visų Programos ES lėšų).

Nuo Programos įgyvendinimo pradžios iki 2015 m. IV ketvirčio pabaigos buvo organizuoti 269 kvietimai teikti paramos paraiškas, gauta 944 051 paraiška, kurių prašoma paramos suma yra 2 892,22 mln. EUR (iš jų 2 217,04 mln. EUR – ES lėšos, arba 126 proc. visam laikotarpiui Programoje skirtų ES lėšų). Pagal pateiktas paraiškas pasirašyta 920 240 paramos sutarčių, kurių paramos suma – 2 336,12 mln. EUR (iš jų 1 804,01 mln. EUR – ES lėšos, t. y. 102 proc. visam laikotarpiui Programoje skirtų ES lėšų). Per visą laikotarpį išmokėta 2 284,45 mln. EUR (iš jų 1 764,48 mln. EUR – ES lėšos, t. y. 99,93 proc. visų Programai skirtų ES lėšų).

22

18 pav. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonių įgyvendinimo būklė2015-12-31, tūkst. EUR

Programos I krypties įgyvendinimasPer visą Programos įgyvendinimo laikotarpį pateiktos 157 937 paraiškos, kuriose prašoma

paramos suma – 1 332,78 mln. EUR (iš jų 999,59 mln. EUR – ES lėšos, t. y. 132 proc. pagal šią kryptį visam laikotarpiui Programoje skirtų ES lėšų). Daugiausia paramos prašyta pagal investicines priemones „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ (14 482 paraiškos, kuriose prašoma paramos suma – 644,5 mln. EUR), „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ (328 paraiškos, prašoma paramos suma – per 212 mln. EUR) ir „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ (488 paraiškos, prašoma paramos suma – 163,8 mln. EUR).

Iki 2015 m. pabaigos pagal pateiktas paraiškas pasirašyta paramos sutarčių ar patvirtinta kasmetinių mokėjimo prašymų, kurių paramos suma –1 019,72 mln. EUR (iš jų 767,61 mln. EUR – ES lėšos, t. y. 101,45 proc. pagal šią kryptį visam laikotarpiui Programoje skirtų ES lėšų).

Pagal pateiktas paraiškas yra išmokėta 1 004,64 mln. EUR (iš jų 756,28 mln. EUR – ES lėšos, t. y. 99,96 proc. pagal šią kryptį visam laikotarpiui Programoje skirtų ES lėšų).

Programos II krypties įgyvendinimasPagal Programos II krypties priemones nuo Programos įgyvendinimo pradžios iki 2015 m.

pabaigos pateiktos 766 684 paraiškos ir mokėjimo prašymai, kur prašoma paramos suma yra 821,36 mln. EUR (iš jų 657,09 mln. EUR – ES lėšos, t. y. 101 proc. pagal šią kryptį visam laikotarpiui Programoje skirtų lėšų). Daugiausia paraiškų gauta pagal priemones „Parama ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves“, (630 020 paraiškų, kuriose prašoma paramos suma – 407,8 mln. EUR) ir „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ (104 744 paraiškos ir mokėjimo prašymai, kuriuose prašoma 350,88 mln. EUR paramos).

Pagal II krypties priemones pripažinta tinkamų (autorizuota) paraiškų ir pasirašyta sutarčių (įskaitant tęstinius įsipareigojimus), kurių paramos suma sudaro 846,81 mln. EUR (iš jų 677,45 mln. EUR – ES lėšos, t. y. 103,89 proc. pagal šią kryptį visam laikotarpiui Programoje skirtų ES lėšų).

Iki 2015 m. pabaigos išmokėta (įskaitant tęstinius įsipareigojimus) 814,85 mln. EUR (iš jų 651,88 mln. EUR – ES lėšos, t. y. 99,97 proc. pagal šią kryptį visam laikotarpiui Programoje skirtų ES lėšų).

Programos III krypties įgyvendinimas

23

Pagal Programos III krypties priemones nuo Programos įgyvendinimo pradžios yra pateiktos 17 987 paraiškos, kuriose prašoma 510,5 mln. EUR paramos (iš jų 382,88 mln. EUR – ES lėšos, t. y. 211 proc. pagal šią kryptį visam laikotarpiui Programoje skirtų ES lėšų).

Iki 2015 m. pabaigos pasirašyta 13 381 paramos sutartis arba patvirtinta paramos paraiška. Patvirtinta paramos suma – 243,26 mln. EUR (iš jų 182,45 mln. EUR – ES lėšos, t. y. 100,51 proc. pagal šią kryptį visam laikotarpiui Programoje skirtų ES lėšų).

Pagal III krypties priemones iki 2015 m. pabaigos išmokėta 240,15 mln. EUR (iš jų 180,99 mln. EUR – ES lėšos, t. y. 99,71 proc. pagal šią kryptį visam laikotarpiui Programoje skirtų ES lėšų).

Programos IV krypties įgyvendinimasPagal Programos IV krypties priemones pateiktos 226 paraiškos, kuriose prašoma paramos

suma yra per 136,02 mln. EUR (iš jų 108,82 mln. EUR – ES lėšos, t. y. 101 proc. pagal šią kryptį visam laikotarpiui Programoje skirtų ES lėšų).

Nuo Programos įgyvendinimo pradžios pasirašytos 194 paramos sutartys, kuriose patvirtinta paramos suma –135,34 mln. EUR (iš jų 108,27 mln. EUR – ES lėšos, t. y. 100,57 proc. pagal šią kryptį visam laikotarpiui Programoje skirtų ES lėšų).

Iki 2015 m. pabaigos išmokėta 134,33 mln. EUR (iš jų 107,46 mln. EUR – ES lėšos, t. y. 99,82 proc. pagal šią kryptį visam programavimo laikotarpiui Programoje skirtų ES lėšų).

Žemės ūkio ministerijos veiksmai siekiant užbaigti programos įgyvendinimąSiekiant panaudoti visas Programai skirtas lėšas, 2015 m. rugsėjo 29 d. Europos Komisijai

išsiųstas XVI Programos pakeitimas, kuriame buvo siūloma perskirstyti Programos lėšas tarp Programos krypčių ir priemonių. 2015 lapkričio 18 d. Europos Komisijai pateiktas keitimo patikslinimas, papildomai koreguojant finansinį planą. 2015 m. gruodžio 15 d. Europos komisija pritarė šiam finansinio plano pakeitimui.

Be to, 2015 m. lapkričio 17 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) išsiųstas žemės ūkio viceministro protokolinis pavedimas užtikrinti Programos lėšų įsisavinimą, organizuojant NMA darbus, pritraukiant daugiau reikalingų darbuotojų ar laikinai stabdant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paraiškų vertinimo darbus.

Bendromis Žemės ūkio ministerijos ir NMA pastangomis iki 2015 m. gruodžio 31 d. panaudota 99,93 proc. Programos lėšų.

LIETUVOS KAIMO PLĖTROS 2014–2020 M. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS 2015-12-31

Bendra informacija apie Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos įgyvendinimą Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programai (toliau – Programa) įgyvendinti skirta beveik

1,978 mlrd. EUR (1,613 mlrd. EUR – ES lėšos). Iš jų 67,4 mln. EUR (57,3 mln. EUR – ES lėšos) numatyta programos priemonei „Techninė pagalba“, kuri skirta Programos įgyvendinimui, informavimui bei viešinimui ir Lietuvos kaimo tinklui, ir 90,36 mln. EUR (76,8 mln. EUR – ES lėšos) skirta tęstiniams įsipareigojimams pagal Lietuvos kaimo plėtros 2004–2006 m. plano ir Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Ankstyvas pasitraukimas“ (šios priemonės atsisakyta naujuoju programiniu laikotarpiu (ES mastu), todėl ji neprisideda prie ES kaimo plėtros politikos ir Programos tikslų įgyvendinimo). Programos lėšų paskirstymas pavaizduotas 19 pav.

19 pav. Programos lėšų paskirstymas

24

2014–2015 m. iš viso gautos 167 524 paraiškos, kuriose prašoma 834,09 mln. EUR paramos (iš jų 693,71 mln. EUR – ES lėšos). Pagal pateiktas paraiškas pasirašytos 73 859 paramos sutartys arba patvirtintos paraiškos, kurių paramos suma – 174,83 mln. EUR (iš jų 140,62 mln. EUR – ES lėšos, t. y. 10 proc. visam laikotarpiui Programoje skirtų ES lėšų). Per visą laikotarpį išmokėta 103,99 mln. EUR (iš jų 78,54 mln. EUR – ES lėšos, t. y. 6 proc. visų Programai skirtų ES lėšų). Programos įgyvendinimo būklė (be priemonių „Techninė pagalba“ ir „Ankstyvas pasitraukimas“) pavaizduota 20 pav.

20 pav. Programos įgyvendinimas (be Techninės pagalbos ir tęstinių įsipareigojimų pagal priemonę „Ankstyvas pasitraukimas“)

Paraiškų rinkimas. Paraiškos pagal priemones „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“, „Ekologinis ūkininkavimas, „Su „NATURA 2000“ ir vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ ir „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ buvo renkamos kartu su tiesioginių išmokų paraiškomis. 2014–2015 m. suorganizuoti 26 kvietimai teikti paramos paraiškas. 2014–2015 metais nebuvo renkama paraiškų ir kasmetinių prašymų (pagal tęstinius įsipareigojimus) pagal priemones: „Konsultavimo paslaugos, ūkio valdymo ir ūkininkų pavadavimo paslaugos“, „Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas“, „Rizikos valdymas“ ir „Miškų aplinkosaugos ir klimato paslaugos ir miškų išsaugojimas (tęstiniai KPP 2007–2013 įsipareigojimai)“. Iš viso gauta

25

167 519 paraiškų, kuriose prašoma 834,09 mln. EUR paramos (iš jų 693,71 mln. EUR – ES lėšos), t. y. 46 proc. Programai skirtų lėšų.

Daugiausia paramos prašoma pagal priemones „Investicijos į materialųjį turtą (397,91 mln. EUR, iš jų 273 mln. EUR pagal veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“), „Ūkio ir verslo plėtra“ (132,34 mln. EUR, iš jų 96,6 mln. EUR pagal veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“), „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių“ (123,08 mln. EUR).

Sutarčių pasirašymas. Iki 2015 m. gruodžio 31 d. pasirašytos 73 854 sutartys arba patvirtintos paraiškos, kurių paramos suma – 174,83 mln. EUR (iš jų 140,62 mln. EUR – ES lėšos), t. y. 10 proc. Programai skirtų lėšų. Daugiausiai patvirtinta paraiškų / pasirašyta sutarčių yra pagal priemones „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių“ (patvirtinta paramos suma – 77,19 mln. EUR, iš jų 57,9 mln. EUR yra ES lėšos), „Investicijos į materialųjį turtą“ (patvirtinta paramos suma – 71,44 mln. EUR, iš jų 60,72 mln. EUR – ES lėšos) ir „Ūkio ir verslo plėtra“ (patvirtinta paramos suma – 20,4 mln. EUR, iš jų 17,34 mln. EUR – ES lėšos).

Paramos išmokėjimas. Iki 2015 m. gruodžio 31 d. pagal Programos priemones išmokėta 103,99 mln. EUR paramos (iš jų 78,54 mln. EUR – ES lėšos), t. y. 6 proc. Programos lėšų. Kartu su „Technine pagalba“ ir tęstinių įsipareigojimų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2004–2006 m. plano ir Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Ankstyvas pasitraukimas“ išmokomis išmokėta suma yra 112,82 mln. EUR (iš jų 84,9 mln. EUR – ES lėšos).

Apibendrinta Programos priemonių įgyvendinimo būklė pavaizduota 21 ir 22 pav.

21 pav. Programos priemonių, skirtų aplinkosaugai ir klimato kaitos švelninimui, įgyvendinimas

22 pav. Kitų Programos priemonių įgyvendinimas

26

Veiksmai 2015 m. IV ketvirtį, siekiant sėkmingai įgyvendinti ProgramąSiekiant sėkmingai įgyvendinti Programą:2015 m. gruodžio 30 d. EK išsiųstas I Programos pakeitimas, kuriame siūloma keisti

priemonių aprašymus (išmokų ir paramos dydžius, tinkamumo gauti paramą sąlygas, paramos intensyvumą ir kt.);

2015 m. gruodžio 18 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-933 patvirtintas 2016 metų paraiškų rinkimo grafikas.

ŽUVININKYSTĖŽvejyba Baltijos jūroje. Lietuvai Baltijos jūroje skiriamos keturių rūšių žuvų – menkių,

strimelių, šprotų ir lašišų – žvejybos kvotos, tačiau pagal mūsų šalies žvejų žvejybos laimikį svarbiausios žuvys yra menkės, strimelės, šprotai ir plekšnės.

Per 2015 m. Lietuvos žvejybos įmonės Baltijos jūroje (įskaitant priekrantę) sugavo 17 897 t įvairių rūšių žuvų. Pagrindinę žvejybos laimikio Baltijos jūroje dalį sudarė: 11 003 t Baltijos šprotų, 4 724 t strimelių, 1 737 t menkių ir 272 t upinių plekšnių.

Šaltinis. Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos

27

Žvejyba tolimuosiuose žvejybos rajonuose. 2015 m. pagrindiniai Lietuvos Respublikos žvejybos laivų tolimieji žvejybos rajonai – Afrikos valstybių (Maroko, Mauritanijos, Angolos) išskirtinių ekonominių zonų vandenys, kuriuose žvejojama pagal dvišalius Europos Sąjungos ir šių trečiųjų šalių žuvininkystės partnerystės bei kitus susitarimus; Žvejybos rytų centrinio Atlanto komisijos (toliau – CECAF) reguliuojamas rajonas, Svalbardo žvejybos rajonas (Norvegijos Karalystės išskirtinės ekonominės zonos vandenys), Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisijos (NEAFC) reguliuojamas rajonas, Pietryčių Ramiojo vandenyno regioninės žvejybos valdymo organizacijos (toliau – SPRFMO) reguliuojamos sritys ir ES vakarų vandenys.

2015 m. Maroko išskirtinės ekonominės zonos vandenyse žvejojo 4 Lietuvos Respublikos žvejybos laivai, sugauta 23 157 t pelaginių žuvų (daugiausia paprastųjų (atlantinių) stauridžių, afrikinių skumbrių ir europinių sardinių).

Angolos išskirtinės ekonominės zonos vandenyse per 2015 m. žvejojo du Lietuvos Respublikos žvejybos laivai, sugauta 19 767 t pelaginių žuvų (daugiausia paprastųjų (atlantinių) stauridžių ir afrikinių skumbrių).

2015 m. paskutinį mėnesį Mauritanijos išskirtinės ekonominės zonos vandenyse žvejojo du Lietuvos Respublikos žvejybos laivai, sugauta 14 901 t pelaginių žuvų (daugiausia paprastųjų (atlantinių) stauridžių ir afrikinių skumbrių).

2015 m. vienas Lietuvos Respublikos žvejybos laivas CECAF vandenyse sugavo 1 579 t žuvų, iš jų: 1 272 t stauridžių ir 307 t afrikinių skumbrių.

Per 2015 m. vienas Lietuvos Respublikos žvejybos laivas pietvakarių Atlanto tarptautiniuose vandenyse Argentinos jūroje sugavo 75 t argentininių kalmarų.

NAFO reguliuojamame rajone Lietuvos žvejybos laivai 2015 m. žvejybos nevykdė.2015 m. NEAFC reguliuojamame rajone Lietuvai skirta 17 t juodųjų (Grenlandijos) paltusų,

81 t bukasnukių ilgauodegių grenadierių, 7 t melsvųjų molvų ir 17 t rombinių rajų individualių žvejybos galimybių. Per 2015 m. šiame rajone žvejojo penki Lietuvos Respublikos žvejybos laivai. NEAFC reguliuojamame rajone minėti laivai sugavo 3 335 t žuvų iš jų: 1 317 t jūrinių ešerių, 264 t paprastųjų šiaurinių krevečių ir 1 754 t snieginių krabų.

2015 m. Svalbardo žvejybos rajone (Norvegijos išskirtinė ekonominė zona) Lietuvai skirtos 647 krevečių žvejybos dienos, 2015 m. šiame rajone žvejojo vienas Lietuvos Respublikos laivas, sugauta 421 t paprastųjų šiaurinių krevečių.

2015 m. ES vakarų vandenyse, įskaitant Šiaurės jūrą, žvejojo vienas Lietuvos Respublikos žvejybos laivas, sugauta 6 786 t žuvų.

Pietų Ramiajame vandenyne Lietuvai buvo skirta 4 917,5 t Peru (Čilės) stauridžių individualių žvejybos galimybių. Per 2015 m. žvejojo vienas Lietuvos Respublikos žvejybos laivas SPRFMO žvejybos rajone, sugauta 11 354 t įvairių rūšių žuvų, iš kurių daugiausiai – 10 922 t sudarė Peru (Čilės) stauridės. Dalis žvejybos išteklių buvo iškeista į kitus išteklius NEAFC reguliuojamoje akvatorijoje.

Žvejybos laivynas. 2015 m. gruodžio 31 d. Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemoje, kuri yra sudedamoji ES žvejybos laivyno registro dalis, buvo 145 aktyvūs su Lietuvos Respublikos vėliava plaukiojantys laivai, iš jų: 104 laivai, turintys teisę žvejoti Baltijos jūros priekrantės žvejybos zonoje, 30 laivų, turinčių teisę žvejoti atviroje Baltijos jūroje, ir 11 laivų, turinčių teisę žvejoti tolimuosiuose žvejybos rajonuose. Bendroji laivų talpa GT (ang. gross tonnage) sudarė 44 939, o bendra pagrindinių variklių galia – 50 368 kW. Iš jų: 104 laivai (bendroji talpa GT sudarė 247, variklių bendra galia – 2 731 kW), turintys teisę žvejoti Baltijos jūros priekrantėje, 30 laivų,

28

turinčių teisę žvejoti Baltijos jūroje (bendroji talpa GT sudarė 4 165, variklių bendra galia – 8 437 kW), ir 11 laivų, turinčių teisę žvejoti tolimuosiuose žvejybos rajonuose (bendroji talpa GT sudarė 40 527, variklių bendra galia – 39 200 kW).

Žvejyba vidaus vandenyse. 2015 m. 45 Kuršių mariose žvejojančios įmonės sugavo 1 097,9 t žuvų. Pagrindinę sugautų žuvų dalį sudarė karšiai, kuojos, sterkai. Nemuno žemupyje stintų migracijos metu sugauta 250 t stintų. Polderiuose sugauta 18 t žuvų.

2015 m. surengta dešimt Perleidžiamųjų teisių į žvejybos vidaus vandenyse kvotas suteikimo komisijos posėdžių, kuriuose ūkio subjektams buvo suteiktos perleidžiamosios teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotas ir paskirtos žvejybos kvotos Kuršių mariose, polderiuose, stintų, ungurių, seliavų ir ežerinių stintų, upinių nėgių žvejybai vidaus vandens telkiniuose. Perleidžiamosios teisės į žvejybos Nemuno žemupio polderiuose kvotas suteiktos 2015–2019 m. 9 verslo subjektams.

Perleidžiamosios teisės į 75,8 proc. žvejybos Kuršių mariose limito suteiktos 45 ūkio subjektams be aukciono, o į 24,2 proc. – aukciono būdu. Perleidžiamosios teisės į žvejybos kvotas Kuršių mariose aukciono būdu suteiktos 28, į stintų žvejybos kvotas Nemuno žemupyje – 8, į ungurių žvejybos kvotas – 26, į žvejybos kvotas ežeruose – 22, į upinių nėgių žvejybos kvotas – 9 ūkio subjektams. Iš viso suteiktos perleidžiamosios teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotas ir paskirtos 2015 m. žvejybos vidaus vandenyse kvotos 101 ūkio subjektui.

Verslinę žvejybą vidaus vandenyse vykdančioms įmonėms 2015 m. leista įsigyti 286 740 litrų gazolių, skirtų naudoti žuvininkystėje. Patikrinta, ar žuvininkystės subjektai, kurie verčiasi versline žuvininkyste, 2014 m. neįsigijo daugiau akcizais neapmokestinamų degalų, negu jiems priklausė pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymą. Pažeidimų, įsigyjant akcizais neapmokestinamus degalus, nenustatyta.

Akvakultūra. 2015 m. Lietuvos akvakultūros įmonės išaugino ir realizavo 4 447,7 t įvairių prekinių žuvų, kurių vertė buvo 10,5 mln. eurų. Apie 82 proc. akvakultūros sektoriuje užaugintų žuvų sudarė karpiai, 6 proc. – upėtakiai, po 2 proc. – baltieji amūrai, afrikiniai šamai, margieji plačiakakčiai.

2010 2011 2012 2013 2014 20150

50010001500200025003000350040004500

24 pav. Užauginta ir realizuota akvakultūros produkcija 2010 - 2015 m., tonomis

Šaltinis. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras ir Žuvininkystės tarnyba prie ŽŪM.

Akvakultūros produkcijos realizacijos kiekio ir vertės padidėjimą 2015 m. laikotarpiu lėmė dvi pagrindinės priežastys: intensyvi uždarųjų akvakultūros sistemų plėtra ir investicijos į produkcijos perdirbimą akvakultūros įmonėse. Galimybė gaminti didesnę žuvininkystės produktų įvairovę juos perdirbant padidino akvakultūros produkcijos, kaip žaliavos paklausą 2015 m.

Ekologinė akvakultūros produkcija 2015 m. sudarė 27 proc. bendro realizuoto kiekio, kuomet 2014 m. buvo 30,7 proc., o 2013 m. – 33,4 proc. Ekologinės akvakultūros produkcijos pasiūlos

29

mažėjimą įtakojo palyginti žema pardavimo kaina, kuri mažai tesiskiria nuo įprastinės produkcijos vidutinės kainos, tuo tarpu gamybos išlaidos ekologinei produkcijai užauginti – ženkliai didesnės.

Žuvivaisos darbai. Vadovaujantis Įveisimo programa 2015 metams, į valstybinius vandens telkinius numatyta išleisti daugiau kaip 26 mln. vnt. paaugintų žuvų mailiaus: 25,6 mln. vnt. – į ežerus, 852 tūkst. vnt. – į upes. Kadangi pagautų lašišų ir šlakių reproduktoriai buvo labiau subrendę bei davė daugiau ikrų, iš jų išsirito didesnis lervučių kiekis, todėl per 2015 m. įveista 455,6 tūkst. vnt. lašišaičių ir šlakiukų. 2015 metų plano rodikliai įvykdyti ir viršyti, į vandens telkinius iš viso išleista 28,7 mln. vnt. žuvų.

Pirminis žuvininkystės produktų pardavimas ir supirkimas. Pagal ES bendrosios žuvininkystės politikos nuostatas, siekiant užtikrinti žuvų išteklių naudojimo apskaitą ir kontrolę, pirmą kartą po iškrovimo sugautos žuvys turi būti parduodamos registruotiems pirminiams žuvininkystės produktų supirkėjams aukcione arba gamintojų organizacijoms. Supirkėjai Žuvininkystės tarnyboje buvo pradėti registruoti 2005 m. Per 2015 m. įregistruoti 22 nauji pirminiai žvejybos produktų supirkėjai. Pirminio supirkimo ir pardavimo metu Lietuvos Respublikoje dažniausiai parduodamos Lietuvos žvejybos įmonių Baltijos jūroje sugautos ir Klaipėdos uoste iškrautos žuvys. Dalis žvejybos įmonių (ypač žvejojančių tolimuosiuose žvejybos rajonuose) sugautas žuvis iškrauna ir parduoda ne Lietuvoje.

8 lentelė. Lietuvoje iškrauta ir pateikta pirminiam pardavimui 2015 m., tonomisŽuvis (FAO žuvų rūšių kodai) t

Menkės atlantinės (COD) 1270,02Atlantinės silkės (HER) 497,62Plekšnės europinės upinės (paprastosios) (FLE) 244,37Stintos europinės (SME) 128,89Šprotai atlantiniai (SPR) 33,35Grundalinės (GPA) 10,70Žiobriai paprastieji (VIV) 6,52Vėjažuvės paprastosios (GAR) 4,26Otai paprastastieji (TUR) 4,02

Šaltinis. Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.

Didžioji dalis sugautų šprotų ir strimelių, kaip ir ankstesniais metais, buvo iškrauta ir pirmą kartą parduota ne Lietuvoje.

Užsienio prekyba. 2015 m. Lietuvos Respublikos įmonės iš viso eksportavo 114,3 tūkst. t žuvininkystės produktų už 470,1 mln. eurų (eksporto vertė 11 proc. didesnė nei 2014 m.) ir importavo 132,8 tūkst. t už 395,9 mln. eurų (importo vertė 5 proc. didesnė nei 2014 m.). Pagrindinės eksporto partnerės yra Europos Sąjungos šalys - Vokietija, Prancūzija, Baltijos šalys. 2015 m. Žuvininkystės produktų eksporto-importo balansas išliko teigiamas bei išaugo palyginti su 2014 m.

30

2013 m. 2014 m. 2015 m.0

100200300400500

25 pav. Lietuvos užsienio prekyba žuvininkystės produktais 2013-2015 m., mln. Eurų

Šaltinis. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras

Žuvų perdirbimo sektorius. 2015 m. veterinarinį patvirtinimą turinčių gyvūninio maisto tvarkymo subjektų registre įtrauktos 49 įmonės, užsiimančios žuvų ir jų produktų perdirbimu. 2015 m. Lietuvos žuvų perdirbimo sektoriuje tendencijos išliko nepakitusios – dauguma žuvų perdirbimo įmonių žaliavas importuoja, o didžiąją dalį pagamintų žuvų produktų eksportuoja. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis 2015 m. žuvų perdirbimo įmonėse buvo pagaminta 107,9 tūkst. t produkcijos, kurios vertė – 479 mln. EUR. Pagamintos produkcijos struktūroje apie 35 proc. sudarė rūkytos žuvys, 34 proc. paruošti arba konservuoti gaminiai iš žuvų, 14 proc. sušaldyta žuvų filė.

2010 2011 2012 2013 2014 20157000076000820008800094000

100000106000

76310 74492

82422 82444

92719

10792326 pav. Žuvų perdirbimo įmonėse pagaminta produkcija 2010-2015 m., tonomis

Šaltinis. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrasEuropos Sąjungos parama. Per 2015 m. pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007‒2013

metų veiksmų programos (toliau ‒ Veiksmų programa) priemones ir (arba) priemonių veiklos sritis paskelbtas kvietimas nuo 2015 m. vasario 13 d. iki 2015 m. vasario 19 d. teikti paramos paraišką pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos trečiosios prioritetinės krypties „Bendro intereso priemonės“ priemonės „Kolektyviniai veiksmai“ veiklos sritį „Parama eksperimentinės Žuvininkystės ir jūrinės akvakultūros laboratorijos pagal Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai programą sukūrimui“. Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateikė paraišką. Prašoma projektui įgyvendinti suma – 2 220 515 EUR.

Vertinamu laikotarpiu pasirašytos 26 paramos sutartys. Pagal III prioritetinės krypties „Bendro intereso priemonės“ priemonę „Žuvininkystės ir akvakultūros produktų naujų rinkų plėtra ir skatinimo kampanijos“ pasirašyta paramos sutartis, pagal kurią įsipareigota išmokėti paramos suma ‒ 71 681 EUR. Pagal II prioritetinę kryptį „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ „Akvakultūra“ pasirašytos 14 paramos sutarčių ir

31

įsipareigota išmokėti paramos suma – 698 099 EUR. Pagal III prioritetinės krypties „Bendro intereso priemonės“ priemonę „Kolektyviniai veiksmai“ pasirašyta 1 paramos sutartis ir įsipareigota išmokėti 2 220 515 EUR. Pagal V prioritetinį kryptį „Techninė parama“ pasirašyta 10 paramos sutarčių ir įsipareigota išmokėti 3 739 713 EUR.

1. Pagal II prioritetinę kryptį „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ išmokėta paramos suma – 7 320 553 EUR, iš jų:

1.1. pagal priemonės „Akvakultūra“ veiklos sritį „Investicijos į akvakultūros įmones“ (tarp jų ir supaprastintąją veiklos sritį) – 5 260 503 EUR;

1.2. pagal priemonę „Žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“– 861 082 EUR.

1.3. pagal priemonę „Žvejyba vidaus vandenyse“ – 1 198 968 EUR. 2. Pagal III prioritetinę kryptį „Bendro intereso priemonės“ išmokėta paramos suma – 6 434

714 EUR, iš jų: 2.1. pagal priemonę „Žvejybos uostai, prieplaukos, iškrovimo vietos“ – 2 869 449 EUR;2.2. pagal priemonę „Kolektyviniai veiksmai“ –3 137 622 EUR;2.3. pagal priemonę „Vandens faunos ir floros apsaugai ir plėtojimui skirtos priemonės“ –

427 643 EUR;3. Pagal IV prioritetinę kryptį „Tvari žuvininkystės regionų plėtra“ išmokėta paramos suma –

2 941 917 EUR, iš jų: 3.1. pagal priemonės „Žuvininkystės regionų plėtros strategijų įgyvendinimas“ veiklos sritį

„Žuvininkystės regionų plėtros strategijų įgyvendinimas“ – 2 806 875 EUR;3.2. pagal priemonę „Regioninis ir tarptautinis žuvininkystės regionų vietos veiklos grupių

bendradarbiavimas“ – 135 042 EUR.Iš viso nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. projektams įgyvendinti pagal

pasirašytas paramos sutartis ar autorizuotas paramos paraiškas, kai paramos sutartis nepasirašoma, įsipareigota išmokėti paramos suma ‒ 72 357 744 EUR (100 proc. veiksmų programai įgyvendinti skirto EŽF biudžeto). Išmokėta paramos suma ‒ 66 763 365 EUR (92,4 proc. veiksmų programai įgyvendinti skirto EŽF biudžeto).

92 %

18 %

27 pav. Lėšų, skirtų Veiksmų programai įgyvendinti, įsisavinimas iki 2015 m. gruodžio 31 d.

Išmokėta paramos lėšų dalis

Priimtas sprendimas skirti paramą, bet dar neišmokėta paramos lėšų dalis

Šaltinis. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos

Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programa (toliau – programa) patvirtinta 2015 m. rugpjūčio 17 d. Europos komisijos sprendimu Nr. C(2015) 5897.  Parengtos ir paskelbtos 7 programos priemonių įgyvendinimo taisyklės: „Techninė parama“, priemonės „Parengiamoji parama“, priemonės „Aplinkosaugos funkcijas atliekanti  akvakultūra“, „Gamybos ir prekybos planai“,“, „Parama europinių išteklių valdymo planui Lietuvoje įgyvendinti“, „Pridėtinė vertė, produktų kokybė ir nepageidaujamos priegaudos naudojimas“, „Žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimas“. Sudarytas paramos paraiškų teikimo grafikas 2015 m. ir 2016 m. Pirmasis

32

kvietimas teikti paramos paraiškas yra pagal priemonę „Parengiamoji parama“ buvo paskelbtas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. lapkričio 2 d. Parengtas Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir viešosios paramos didžiausiųjų metinių lėšų 2016 metams, skirtų įsipareigojimams pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos priemones, veiklos sritis paskirstymo sąrašas, pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programą suteiktos paramos viešinimo taisyklių projektas. Taip pat patvirtinti ir paskelbti su Žuvininkystės programos įgyvendinimu susiję teisės aktai: Ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklės, Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklės.  Iš viso pagal paskelbtus kvietimus teikti paramos paraiškas gautos 33 paraiškos: pagal priemonę „Aplinkos apsaugos funkcijas atliekanti akvakultūra“ gauta 19 paraiškų, pagal priemonę „Parengiamoji parama“ – 11 paraiškų, pagal priemonę „Gamybos ir rinkodaros planai“ – 3 paramos paraiškos.

______________________________