Žurnalas Mama ir Tėtis 2012 Gruodis

KAIP TINKAMAI PAGIRTI VAIKĄ?

2013 METŲ ŠEIMYNINIS HOROSKOPAS

KALĖDŲ DVASIA. AR GALIME JĄ RASTI SAVYJE?

AR ŽINAI KUR PILDOSI SVAJONĖSPRIE TAVĘS NUOLAT BUDI ANGELAS. AR JAUTI?

2012 gruodis nr. 7 (10)

KONKURSAISPALVINIMASKRYŽIAŽODIS

þurnalas visai ðeimai

NEPARDUODAMAS

„MAMA ir TėTiS“ žurnalas visai šeimai

iSSn 2029-8226

Leidžia OUREDUS, UAB Redakcijos adresas: Savanorių pr. 197,Vilnius, LT-02300 Tel./faks.: 8-(5)-253-1275, 8-6055-6444 el.paštas: [email protected] [email protected]

Direktorius / Vyr. RedaktoriusLaurynas Pilka [email protected]

Vyr. redaktoriaus pavaduotojaLigita Šoliūnienė[email protected]

Reklamos [email protected]

Numerį rengėJurgita Plenkovskienė, Justė Šovinytė, Ligita Šoliūnienė, Miglė Ivanauskaitė

MaketasVitolis Vala

Viršelyje: Žurnale panaudotos nuotraukos iš asmeninių, Animal Planet archyvų, Shutterstock, VB Photography studija, www.v-b.lt

Tiražas 25 000

Primename, kad gydytojų patarimai žurnale neatstoja konsultacijos gydymo įstaigoje. Už reklamų turinį ir klaidas redakcija neatsako. Rankraščiai ir nuotraukos negrąžinami. Autorių teisės saugomos. Perspausdinti straipsnį galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Sodų g. 83, Skaidiškės, 13274 Vilniaus rajonas

Mus rasite

http://facebook.com/MamairTetishttp://www.mamairtetis.lt

Tarsi smėlis tarp pirštų byra paskutinės metų sekundės... Esame įpratę apmąstyti, įvertinti tai,

kas per metus vyko, ko pasiekėme, o kas, taip ir neįgyvendinta, lieka kitiems. Kaip ir pernai, užpernai dėliojam pliusiukus ir vėl kuriam naujus sąrašus. Ir sau griežtai įsakom: „Na jau dabar, nuo pat pirmos naujų metų dienos, būtinai to imsiuos...“. Lyg tai būtų viso gyvenimo esmė... O juk svarbiausias – dabartinis laikas, šiandiena, būtent ši akimirka. Kaip ją praleisim, kokie žmonės bus šalia, kokius jausmus išgyvensim ilgam liks širdyje, o ne nubėgtų kilometrų ar nesuvalgytų pyragaičių skaičius.

Sutikite, juk daug smagiau sudarinėti kalėdinių dovanų sąrašus. Tačiau ar kada nors į jį įtraukėt

buvimo kartu dovaną? Ar kada susimąstėt, kad gyvenimo rudens sulaukę tėvai trokšta ne tik telefonu pasipasakoti kokio dydžio sąskaitas už šildymą sulaukė?.. Jie nekantrauja kartu išgerti vasarą rinktų čiobrelių arbatos, pasigirti naujais mezginių raštais, paskanauti tėčio skiepytos obels vaisių... Ir tiesiog pabūti kartu... Nors kartą niekur neskubant. Nė kiek ne mažiau dėmesio laukia ir mūsų mažieji. Nes juk retai užtenka jėgų ir laiko nors pasaką jiems prieš miegą paskaityt... Paglostyt... Apkabint... Išklausyt... Ką jau bekalbėt apie mylimuosius, draugus ir drauges... Taigi, padovanokime jiems savo dėmesį, šilumą, artumą ir nuoširdžiausius jausmus. Nors trumpam pabūkime jų angelais - sargais žemėje.

Tegu tos kartu praleistos akimirkos būna didžiausias džiaugsmas Jūsų mylimiems žmonėms! Ir ne tik per

šventes...


2013 METŲ ŠEIMYNINIS HOROSKOPAS

KALĖDŲ DVASIA. AR GALIME JĄ RASTI SAVYJE?

AR ŽINAI KUR PILDOSI SVAJONĖSPRIE TAVĘS NUOLAT BUDI ANGELAS. AR JAUTI?

2012 Gruodis Nr. 7 (10)

KONKURSAISPALVINIMASKRYŽIAŽODIS

þurnalas visai ðeimai

NEPARDUODAMAS

Turinys 2012 Gruodis Psichologija

Kalėdų dvasia. Ar galime ją rasti savyje?

Kaip tinkamai pagirti vaiką?

SveikataŠaltis kanda į nosytę

Vaiko raida – tėvų ir gydytojų rūpestis

Rinkis geriausią. Natūralaus maitinimo privalumai

Jei žodžiai nedvelkia gaiva

Padėti gali kiekvienas

Santykiai Dovanokime patirtį

Prie tavęs nuolat budi angelas. Ar jauti?

Nuobodulys – nelaukiamas svečias Kalėdų šventėje

Apie meilę, motinystę, gimties paslaptis ir kūrybos prasmę

Mūsų rūpesčiai Ar vaikams skirti žaislai yra saugūs?

Ar egzistuoja jūsų svajonių sulčiaspaudė?

Kalėdinės dekoracijos

LaisvalaikisAromatų galia. Leiskite jiems užvaldyti jūsų namus!

Pamokėlė „Pakabinama kalėdų eglutė“

Karnavalinių rūbelių foto konkursas

Blynų karalystė

Ar žinai kur pildosi svajonės?

Coco Chanel: kodėl ji niekada neišeis iš mados

Kryžiažodis

Konkursai

Įdomu 2013 metų šeimyninis horoskopas

Receptai

Spalvinimas

Konkursas

Animal planet Katės. Bengalijos katės

Šunys. Samojedai

0638

1214204041

08103048

161942

1829323334365005

46242526

2244

06 MAMA ir TĖTIS 2012 Gruodis

nės. Tačiau tai tokie patys žmonės, kuriais buvote jūs, buvo, yra, o gal dar tik bus jūsų vaikai. Jų viduje apsigyvenusi Kalėdų dva-sia yra savotiška ir įdomi. Tik jie pastebi, jog mandarinai yra vienas iš svarbiausių Kalė-dų akcentų, o dovanų planavimas ir deko-ravimas jiems tampa sudėtinga misija. Kad ir kaip bebūtų, jie džiaugiasi kiekviena Kalė-dų detale ir su nuoširdžia nostalgija mena savo vaikystę, kurioje Šv. Kalėdos buvo di-džiausias stebuklas. Dabar šis stebuklas sužemiškėjo, tačiau, kaip ir anksčiau, išliko nepaprastai jaukus ir šiltas.

Paaugliai nemėgsta prekybos centruo-se pardavinėjamų kalėdinių dekoracijų, kurios pasirodo mėnesiu anksčiau ir patvir-tina savo dirbtinumą. Viskas yra per daug sumaterealizuota, o tai niekina ir menkina tikrąją Šv. Kalėdų dvasią. Juk ją kiekvienas išgyvena asmeniškai. Kalėdos pasibeldžia į žmogaus širdį, o žmogus maloniai atveria save.

Dauguma šio amžiaus žmonių labiau mėgsta dovanas dovanoti, o ne gauti, ta-čiau, kad ir kaip bebūtų, net pati menkiau-sia gauta smulkmena kiekvieną žmogų ver-čia šypsotis ir džiaugtis gyvenimu. Taigi, Šv. Kalėdos tampa šilumos, jaukumo ir tyrumo laikotarpiu – šventa tradicija, kuri niekada nepraranda savo tikrosios dvasios.

kalėdų džiaugsmas- šeima

Laikui bėgant gyvenime daug kas pasi-keičia, tačiau tikrosios vertybės išlieka am-žinai. Šeima - tai didžiausias turtas, kurį pri-valome vertinti. Kodėl tik per Kalėdas mes tampame tokie artimi? Mus užlieja gėrio ir jaukumo banga, iš kurios nenorime išnerti. Šitą nuostabią būseną pirmiausia pastebi šeimos nariai, tik jie pirmieji pajaučia mūsų geros nuotaikos šilumą.

vaikai žino, kas yra tikras tikėjimas

Gyvenimo pradžia - vaikystė. Kiekvie-nas ją turėjome, ja džiaugėmės ir nė akimir-kai nedrįsome abejoti, jog tai, kas atrodo tikra, gali būti išgalvota. Vaikai savyje turi nuoširdų tikėjimą, kuris tiesia tvirtą kelią kalėdinės nuotaikos egzistavimui ateityje. Mes viso gyvenimo kelionę pradedame nuo akimirkų, kurios atrodo paprastos, tačiau turi itin svarbią reikšmę. Jei tikime stebu-klais vaikystėje, tikėsime ir ateityje, pasikeis tik pačio stebuklo suvokimas.

Artėjant Kalėdoms sunkiausia užduotis vaikams - laukti. Kiekviena diena būna ilga ir nuobodi, visi seni žaislai nebe-reikalingi ir neįdomūs, galiausiai imama abejoti, ar Kalėdų senelis iš vis pasibels į namų duris. Mažylį nuramina jo šeima ir jis supranta, kad laukimas turi pabaigą, išauš nuostabusis rytas. Jis įsivaizduoja rogutė-mis atvykstantį Kalėdų senelį ir naujus žais-lus, su kuriais, atrodo, drauge praleis visą savo gyvenimą. Tą džiaugsmą, kurį vaikas patiria, pamatęs dovanas, jas išpakuoda-mas ir pirmą kartą jomis žaisdamas, sunku apibūdinti. Jis tiesiog nuostabus ir tyras, jis nepakeičiamas. Mažieji yra nusipelnę tikėti ir laukti stebuklų, privalome stengtis, kad jų pasaulio suvokimas kuo ilgiau išliktų vaikiš-kas.

Stebuklai virsta tradicijomis

Visos paslaptys anksčiau ar vėliau vis-tiek išaiškėja, tačiau noras tikėti stebuklais širdyje išlieka amžinai. Paaugliai įsilieja į kalėdinės nuotaikos gyvenimo ritmą kaip ir visi kiti aplinkiniai žmonės. Sakoma, kad paauglystė - sudėtingasis žmogaus gyve-nimo laikotarpis, šie žodžiai verčia kitaip žiūrėti į jaunuolius bei baimintis jų nuomo-

Eglutės bei namų puošimas, valgių ga-minimas, Šv. Kūčių vakaro planavimas, do-vanų pirkimas ir noras suteikti kuo daugiau džiaugsmo savo vaikams – tai suaugusio žmogaus rūpesčiai, kurie virsta malonu-mais, juos suteikia Kalėdos. Galbūt atrodo, kad tai labiausiai nuo Kalėdų stebuklų ati-tolęs žmogaus gyvenimo laikotarpis, tačiau anaiptol taip nėra. Visi kada nors suauga, tačiau vaikai, kuriais buvome vaikystėje, amžinai išlieka mumyse. Amžinas džiaugs-mas, kuris užplūsta mus, pamačius pirmąjį sniegą, tikėjimas, kuris neleidžia nuleisti rankų ir jaukumas. Visa tai yra stebuklai, kurie persiduoda iš kartos į kartą.

Tikėkime stebuklais ir būsime lai-mingi

Kalėdos – šventas laikotarpis, kuris savo šviesa nutvieskia kiekvieno iš mūsų gyvenimą, prasklaidydamas niūrias min-tis. Nesvarbu, kokio jūs esate amžiaus, kokia jūsų didžiausia svajonė ir kiek kartų nedrįsote savęs atiduoti stebuklams į ran-kas, Kalėdų dvasia to neklausia, ji tiesiog keliauja pas visus ir teikia galimybę gyventi kitaip, tikėti tuo, kas atrodo neįmanoma. Kai gatvės bus nuklotos švytinčiu baltumu, medžių šakos links nuo puraus sniego, o vaikai jau bus grįžę į šiltus namus po links-mybių kieme, išeikite iš namų ir atsiduokite žiemos vėsai, kuri jus mielai priims. Aš tikiu, kad jūs išgirsite Kalėdų senelio juoką, nykš-tukų pakuojamų dovanų šnaresį ir pakin-kytų elnių pėdų trypčiojimą. Jūs pažinsite savyje tą pačią Šv. Kalėdų dvasią, su kuria vaikystė buvo stebuklinga. Tai supratę jūs būsite laimingi!

Parengė Brigita Fedorčak

Kalėdų dvasia. Ar galime ją rasti savyje?

ar tikite tuo, jog pasaulyje gyvuoja kalėdų dvasia? aš tikiu. nors ji nematoma, rankomis negaliu paliesti jos šilumos ir akimis pamatyti visų stebuklų, aš vistiek jaučiu jos egzistavimą. Ją pastebime tik tuomet, kai pradedame gyventi akimirkomis, vedančiomis per trapų žiemos sniegą link paslaptingosios nakties stebuklų išsipildymo. Šiuo laiko-tarpiu mes pasikeičiame. Būname nebe vieni: šalia mūsų atsiranda kažkas nepaprasto, mumyse gyvybę atranda kalėdų dvasia, kuri apgaubia rūpestingumo, džiaugsmo ir šilumos skraiste. kiekvieno širdis siekia gėrio, džiaugsmo ir tyrumo. kalėdinės nuotaikos dėka mūsų sielos pakyla aukščiau ribų, kurias esame nusistatę kasdienybėje. gera atsiplėšti nuo žemės ir nors trumpam virsti angelu, gebančiu geriau pažinti laimę.

Psichologija

2012 Gruodis MAMA ir TĖTIS 07


Santykiai

KvePiA Šv. KALėdoMiS

Labai mėgstu prieššventinį kalėdinį laikotarpį... Lauke tarsi ima kvepėti ar-tėjančiomis Šv. Kalėdomis, parduotuvė-se kada beužeisi groja smagusis „Džingl bels, džingl bels“, o žmonių širdys tarsi „suminkštėja“. Tikriausiai todėl, kad gal-vose ima suktis mintys ne tik apie nesi-baigiančius rūpesčius, bet ir apie tai, kuo pradžiunginsime mus gyvenimo kelionėje lydinčius žmones. Galvoti apie dovanas malonu, bet, kita vertus, ne retai į kasdieninius darbus įsisukusiam žmogui šmėsteli mintis: „Et, šalia visų nesuskaičiuojamų rūpesčių - dar vienas galvos skausmas“. Taigi - ir malonumas, ir rūpestėlis.

TAi viS dėLTo Ką dovAnoSiMe?

Kiekvienais metais vis naujas gal-vosūkis... Gerai, jeigu turime palengvi-nimų - yra užuominų ko kam reikėtų. Pavyzdžiui, į rankas pakliūna vyro Ka-lėdų seneliui parašytas laiškas, iš kurio

paaiškėja, ką jis norėtų rasti po eglute. Bet ką daryti, jeigu tą laišką jis į paštą nunešė pats? Gerai, jeigu dukrelė atitin-ka „Barbių amžių“ - galima šias Kalėdas jai padaryti nuostabiausias tuo, kad ji gaus išsvajotąją lėlę. Tada viskas pa-prasta... Sugalvoti ką dovanoti kitiems kur kas sunkiau. „Kam apskritai reikia tų dovanų, - galų gale išvarginti paieškų burbtelim ir dar pridedam nepasitenki-nimą. - Kad prekiautojai labiau pralob-tų?..“ Sutikit – ne vienas yra išgyvenęs panašias mintis.

dovAnoTi MALonu

Ne kartą teko ir man taip įsiusti ant to, rodos, „primesto“ įpročio BŪTINAI VISUS APDOVANOTI. Įsiūtis tampa tuo stipresnis, kuo labiau pasijunti kažkie-no sukurtų normų auka. Bet turiu sil-pnybę - kuri, ačiū Dievui (tikrąja to žo-džio prasme), įrašyta mūsų prigimtyje - dovanoti man patinka ir yra smagu, kad šiame bėgančiame, kuliaversčiais besiverčiančiame pasaulyje yra laikas,

DOVANOKIME PATIRTĮkuris reguliariai primena, jog METAS DOVANOTI. Kur kas maloniau galvoti apie tai, kaip sukurti džiaugsmo aki-mirkas kitam, nei apie neišbrendamas skolas, vis nesustiprėjančią sveikatą ar nesibaigiantį blogį pasaulyje. Galvoti apie dovanojimą smagu, ką jau bekal-bėt apie vaikiškas, smalsumu žibančias akutes, laukiančias švenčių...

noriu dovAnoTi, beT nenoriu būTi norMų ĮKAiTAS

Ar įmanoma išspręsti šitą dilemą? Dovanoti malonu, bet jaustis visuome-nės primestų normų įkaitu - ne. Iš tiesų erzelį sukelia ne tiek tai, jog tos normos yra „privalau dovanoti“, bet tai, kad jos pateikiamos jau ir su taisyklių sąrašu. Pavyzdžiui, tam tikram asmeniui dova-nos suma turi būti ne mažesnė nei 100 Lt, o štai kitam - ne mažiau 50 Lt, ben-dradarbiams iš artimiausio kabineto - būtų gerai po 20 Lt, o iš viršutinio aukš-to, kito skyriaus - užteks saldainių dėžės bendrai visiems. „Normos palengvina


Laukiame jūsų apsilankant:Vilniuje: PC „AKROPOLIS“, parduotuvė „Sterntaler“, Rygos alėja 165

Kaune: PC „AKROPOLIS“, parduotuvė „Sterntaler“, III a., Karmelitų al. 41Klaipėdoje: PC „AKROPOLIS“, parduotuvė „Sterntaler“, Rusų al. 195

www.sterntaler.lt

STERNTALER: kepurės, pirštinės,

šalikai ir kitos šiltos prekės

vaikams ir jaunimui.

Ruduo - žiema 2012

apsisprendimą kiek išleisti“ - kyla mintis. Juk ne-norime „pasišiukšlinti“! Tačiau nepalengvina pi-niginės - vartotojiškos visuomenės normos kau-lija kraustyti piniginę iki dugno (nesvarbu, kad visą sausį nebus iš ko maisto nusipirkti, o „ant kelionės mikriuku“ reikės skolintis iš kaimyno).

SPrendiMAS

Prisiminkime vaikystę. Kokie atminimai yra gajūs lyg upės srovė? Ar tie, kai gavome naują daiktą? Hm... Tokių nėra ypatingai daug. Gajausi galbūt tie, kai patyriau stiprią emociją, supra-tusi, kad „tėveliai atsižvelgė į mano norus“. Bet! Galvojant apie Kalėdas aš prisimenu ne tai, ką rasdavau dovanų, o tai, kaip į kambarį, kuriame stovėdavo eglutė, eidavome visa šeima - mano broliai, mama ir tėtis. Kaip BŪDAVOME VISI KARTU. Kartu! Kartu kažką veikdavome. KARTU! Būdavo gera, labai gera, nes nei mama, nei tė-tis niekur neskubėdavo (o kaip skubėsi? Juk per šventes neisi darbų dirbti!). Buvimo kartu dova-na... O ar tik vaikams reikia buvimo kartu patir-ties? Abejoju... Visi širdyje tebesinešiojame „vidinį vaiką“, kuris nori ne daiktų, o laiko, skirto jam. Tik tas vaikas labai giliai „nukištas“, kad jo balsas skambėtų tyliau nei mašinoje grojantis radijas...

buviMo KArTu dovAnA

Tad aš skelbiu naujo dovanų sezono ati-darymą, kuris šįsyk bus kitoks - dovanokime patirtį, BUVIMO KARTU patirtį. Vietoje 200 Lt kainuojančios vazos anytai įteikime atviruką su kvietimu pasėdėti kavinėje ir kartu išgerti kavos. Juk susitiksime visai ne su tikslu pasigardžiuoti šiuo gėrimu, o padėkoti už gerąsias akimirkas, galbūt atsiprašyti už piktas mintis - juk Kalėdos ne tik dovanų, bet ir atleidimo metas, o atsipra-šyti dažnai reiškia ir pačiam atleisti. Vietoje 100 Lt kainuojančio vyno butelio draugei įteikime atviruką su pakvietimu pasivaikščioti. Tą lai-ką praleiskime atsimenant visas akimirkas, kai draugė mus išklausė, kai palaikė, kai paskatino - padėkokime už draugystę! Vietoje saldainių dėžės mamai (kuri ir taip jau pagausėjusiais kilo-gramais nesiskundžia) pasisiūlykime ją aplanky-ti. Tik šįkart ne pusvalandžiui, o pusdieniui, kad spėtume prisiminti jos rūpestį vaikystėje, palaiky-mą paauglystėje ir stiprybę, kai turėjome palikti namus. Padėkokime. Galų gale, gerai, tinka ir ta saldainių dėžė, jei suvalgysime ją kartu (nebent skaičiuojamos kalorijos yra svarbesnis dalykas už šokoladu pasaldintas akimirkas dalijantis pri-siminimais). Tad pirmyn!

Parengė Karolina Tarnauskienė

MeS viSi eSaMe TaRnai, vYkdanTYS dievO valiĄ

Angelai yra labai panašūs į žmones, tik mes bijome ir nesuvokiame šio panašumo, nes esame įpratę ieškoti skirtumų ir rodyti tik privalumus. Dievas angelus sukūrė kaip dvasines būtybes, neturinčias žmogiško kūno, dėl to mes jų nematome, tačiau jau-čiame. Juk ne vienas esame pastebėję, kad tik kažkokio atsitiktinumo dėka vos per plauką išvengėme žūties ar didelės nelai-mės. Netgi vaikystėje girdėjome daugybę istorijų apie angelus ir jų gerus darbus viso pasaulio labui, žavėjomės plačiais baltais jų sparnais ir norėjome bent akies krašte-liu pamatyti šią nuostabią būtybę. Nuo to laiko angelai mumyse yra išlikę kaip stebu-klingos, gebančios saugoti, padėti ir teikti ramybę būtybės.

Sudėtingiausia angelams leisti gyventi, tai yra - tikėti tuo, jog jie iš tiesų egzistuo-ja. Tačiau daugybę įrodymų galime sutikti Evangelijos puslapiuose. Angelai dalyvavo stebuklingame Jėzaus Kristaus atėjime, Mergelei Marijai pranešdami apie Dievo sūnų, po to piemenims paskelbdami džiu-gią žinią apie Atpirkėjo gimimą. Angelai skelbė mūsų Viešpaties Prisikėlimą amžina-jam gyvenimui ir palydėjo Jį žengiant į Dan-gų. Angelai, kaip ir mes, yra Dievo tarnai, vykdantys jo valią. Taigi šios būtybės, kaip

ir pasaulio susikūrimas, yra didelė paslaptis, tačiau šį kartą - asmeninė. Mes privalome apmąstyti visą savo gyvenimą, pasinerti į nuostabiausius prisiminimus ir ieškoti tai, ko dar neatradome. Tik tokiu atveju pasiek-sime ypatingąją būseną, kurioje angelas sargas bus šviesiausias žibintas visuose gy-venimo keliuose.

JiS - aMŽinaS BendRakeleiviS

Mes mokomės iš įvairiausių pasakoji-mų, todėl pažvelkime į žmogaus ir angelo bendrystę gyvenime. koks svarbus kiekvie-nam iš mūsų yra angelas sargas galbūt pa-dės suprasti šis pasakojimas:

„Kai Dievas sutiko žmogui parodyti jo gyvenimo kelią, šis pamatė, kad visada ir visur jį lydėjo angelas sargas. Įmintos vie-na šalia kitos pėdos rodė, kad jie visuomet ėjo kartu. Tačiau žmogus pastebėjo, kad sunkiausiomis jo gyvenimo akimirkomis žemėje teliko įmintos tik vienos pėdos. ,, Na va, taip ir maniau, Viešpatie, kai man buvo sunkiausia, aš likdavau vienas!‘‘, - priekaiš-tavo žmogus. O Dievas ramiai jam atsakė: ,,Tu klysti. Ten ne tavo pėdos, o angelo. Kai tau buvo sunku, jis nešė tave ant rankų.‘‘

Taigi, viskas, ką angelai mums su-teikia, yra be galo svarbu ir vertinga. Mes gyvenime niekada neliekame vieni, šalia mūsų yra angelas sargas, kuris keliauja

drauge. Jis - ištikimas bendrakeleivis. Tačiau jei nutiko nelaimė, negalvokite, kad angelas nenorėjo padėti, tiesiog taip turėjo būti. Kai kurie dalykai gyvenime yra neišvengiami ir juos privalome įveikti patys.

STeBUklai SUTeikia PaSiTikĖJiMO SaviMi

Žinojimas, kad pasaulyje egzistuoja ramybę ir saugumą puoselėjantys ange-lai, žmonėms suteikia pasitikėjimo savimi. Mes įgauname daugiau jėgų, norą gyventi ir džiaugtis viskuo, kas yra aplink. Kuo dau-giau stebuklų bus mūsų viduje, tuo giliau įminsime savo gyvenimo žingsnius, kuriais galės sekti kiti. Niekada nereikia pamiršti, kad angelais galime būti ir mes patys. Džiu-ginkime kitų širdis. Nors trumpam pamirš-kime savo rūpesčius, savo gyvenimą ir savo svajones, pagalvokime apie kitus, apie tuos, kuriems mūsų reikia. Mes esame sutverti ne tam, kad žvelgtume vieni į kitus kaip į sve-timybes, o tam, kad išmoktume vienas kitą pažinti. Padėdami kitiems parodysime savo tikrąjį veidą, savo sielos gerumą ir tvirtą tikėjimą stebuklais. Jų yra visur, jie yra mu-myse. Pastebėkime juos ir jais dalinkimės. Tik svarbiausia - nepamirškime už juos pa-dėkoti.

Parengė Brigita Fedorčak

PRIE TAVĘS NUOLAT

BUDI ANGELAS.

AR JAUTI?


SAUGUMAS, TIKĖJIMAS IR RAMYBĖ – DIDŽIAUSI TURTAI, KURIE ŽMOGAUS GYVENIME EGZISTUOJA PASLAPTINGŲ BŪTYBIŲ DĖKA. ŽINOMA, ŠIANDIENIAME TECHNOLOGIJŲ PASAULYJE SUNKU TIKĖTI Į ANGLĄ SARGĄ, JO GALIĄ IR ŠVELNIAS RANKAS, GALINČIAS MUMS PADĖTI NET TUOMET, KAI PATYS PRARANDAME VILTĮ, TAČIAU NIEKADA NĖRA VĖLU KEISTIS. NEBŪTINA SAVO GYVENIME DARYTI AKIVAIZDŽIŲ PERMAINŲ, TIESIOG IŠMOKIME Į ŠIRDIS ĮSILEISTI ANGELĄ, MĖGINKIME IŠGIRSTI ŽODŽIUS, KURIUOS JIS ŠNIBŽDA Į AUSĮ, NORĖDAMAS MUS APSAUGOTI, O SVARBIAUSIA - NEBIJOKIME TIKĖTI. TIK TAI, KAS SVARBIAUSIA, NEMATOMA AKIMIS.

Santykiai


…kai mylime,visus norime priglausti –

pasimetusį vaiką, nuliūdusį draugąir dainą, skambėjusią vakar…

…kai mylime,visiems galime atleisti

skriaudas, klaidas ir nuodėmes…

…galime rodyti Šviesąir eiti kartu su tais, kurie nori ir gali Mylėti

–Namus ir Pavasario laukiantį Medį,

Svajonę ir Mintį ne savo galvoj…

…kai Mylime,mokame kitiems padėti

mylėti, liūdėti, tikėtis, džiaugtis ir laukti…

…ir tik dėl to, kad mums duotajausti, išgyventi ir išreikšti.

*

*…žydėk many gražiausia lelija

visais Metų laikais, o ypač per Kalėdas.

…kai angelai tuo džiaugias danguje,lai baigias Žemės bėdos.

…mylėkim Dievą savyje,kuris kiekvieną dieną žvelgia

į mus kasdieniame rūbeGamtos ir mažo vaiko…

…mylėkim žmogų, kuriamedalelė Dievo verkia

gal būt todėl, kad Šilumajo niekad neaplanko.

…žvakutės Šviesą savyjeuždekim ir dalinkim.

…ką turi Vienas, - visuosesušildykim, branginkim.

Adventus arba Adventas kai kam gal būt kultūrinė ar religinė tradicija, kai kam - tėvų ar senelių įdiegtos pamokos, o kai kam gal būt - susimąstymų apie tai, kas svarbiausia Dabar ir Čia laikotarpis. Mokomės laukti. Mokomės atsisakyti įgeidžių, kaprizų, savininkiškumo ir kitų negražumų. ...pasitinkame Gimimą - Savęs tokio, kuriuo didžiuojamės.

kiekvienąvalandą, minutę ir akimirką

esam žmonės,išsiilgę

kasdienės duonos iš artimojo rankų,su meile dovanoto žvilgsnio

ir nuoširdaus bei šilto žodžio.

…kiekvienąvalandą, minutę ir akimirką

mes galime tai padaryti:…išdrįskime ištiesti rankąir jautrų, švelnų žodį tarti.

…kiekvienąvalandą, minutę ir akimirką

patirkime:Stebuklų būna.

Štai ir dabar vidinėje palaimos salojeKai kas sulaukė laimės.

Kai mylime... Tai mes

Visa tai vyksta Meilėje. Aldona Koirienė

Sveikata


Mūsų lietuviškoji žiema retai tikraisiais žie-miškais malonumais palepina. Juk kaip maži vaikai laukiam kada žemė pabals nuo sniego, ledas taps tinkamas „pravėdint“ pačiūžas, o milžiniškos pusnys viliote vilios į jas „niurktelti“. Dažniausiai tenkinamės žvarbiais vėjais, batus permerkiančia pliurzyne, bet ne tikruoju žiemiš-ku speigu. Tačiau sušalti galima net ir tuomet, kai lauke pučia vėjai ir drėgna.

Suprantama, kad šalta tada, kai esame netinkamai apsirengę, tačiau šaltis, anot medikų, dažniau skverbiasi prie tų, kurie alkani, nusilpę, pavargę. O tuomet ir suserga-me dažniau ne virusų prigriebti, o paprasto šaltuko. Daž-niausiai nušąla atviros kūno vietos: veidas, rankos, ausys. Nors avime batus, tačiau dėl per ankštos ar šlapios avaly-nės dažnai sušąla ir kojos.

Žiemą reikia pasirūpint ir mažais, ir jau užaugusiais vaikais

Norint išvengti nesibaigiančių ligų svarbu grūdintis nuo pat mažens. Tad vengti šaltesnio oro nereikėtų – tin-kamai aprengus, atviras odos vietas patepus kremu lauke vaikams pramogauti būtina. Juk būtent žiema, jos teikia-mi malonumai vaikams sukelia daugiausia džiaugsmo. Tačiau šiuolaikinės mamos savo atžalas su šiuo metų laiku supažindina pro... langą, taip atimdamos iš mažųjų daug džiugių emocijų.

Labiausiai turėtumėm saugoti jautrią ir švelnią vaikų odelę – ji gali skaudžiai nukentėti net nuo žvarbesnio vėjo, drėgno ir šaltesnio oro. Prieš einant į lauką veidą, rankas rekomenduojama patepti riebiu, specialiai nuo šalčio ir žvarbaus vėjo saugančiu kremu. Tačiau tai daryti reikėtų prieš valandą ar pusvalandį, kad jo veikliosios medžiagos spėtų įsigerti į odą, o ne užšaltų ant veido išėjus į neigiamą temperatūrą. Būtent dėl neįsigėrusios kremo oda vėliau gali pleiskanoti. Nepamirškite lūpų – mažieji mėgsta jas laižyti, o nuo to lūpos skeldėja, dar labiau džiūva ir truki-nėja iki žaizdelių.

ŠALTIS KANDA

Į NOSYTĘ


Daugiausia rūpesčių kelia patys ma-žiausieji, kurie lauke nejuda ir todėl jiems būna šalčiau. Ilgesni pasivaikščiojimai su vaiku iki 1 metų amžiaus rekomen-duojami tada, jei lauke ne žemesnė nei – 10 temperatūra. Vaikučiui reikėtų uždėti dvejas – plonesnę medvilninę ir storesnę – prie galvytės prigludusias kepures. Ren-giant jį geriau vengti sintetinių drabužių, kurie nesuteikia šilumos, su jais dažniau prakaituojama ir dėl to sušąlama. Vyres-nieji, intensyviai judantys ridenant sniego rutulius ar tempiant roges, nemėgsta būti daug prirengti, nes tai riboja judesius. Tai-gi, mieli suaugusieji, tikrai mažiau ginčų bus, jei aprengsite didžiuosius sniego karų dalyvius šiltais, tačiau laisvesniais rūbais. Pakankamai vietos turėtų būti ir vaiko batuose – suspaustos, o jei dar ir sudrėkusios, kojytės nejaučia kada joms šalta. Ant veidelio užrištas šalikas – irgi ne mėgiamiausias vaikų aksesuaras. Ir ne be reikalo – pro sudrėkusį šaliką kvėpuoti vaikui nėra sveika. Nuo jo kankinasi ir oda - parausta, ima pleiskanoti.

Besivaikydami mados ar nenorėdami pasirodyti „mažais mamytės vaikučiais“

dažnai šąla paaugliai ir jaunimas. Jie nemėgta kepurių, todėl nukenčia ne tik ausys, bet ir smegenys, šąlančias rankas nuolat slepia kišenėse, nes pirštinės pa-mestos, plonos kelnės tik dengia, tačiau nešildo kojų. Atskira tema yra merginos, kurios, nežiūrint į metų laikus ar oro są-lygas, dėvi trumpus sijonus, plonas pėd-kelnes ir taip nušąla kelių odą, ji tampa šiurkšti. Dėvint paskutinį mados klyksmą atitinkančią trumpą, klubų nedengiančią striukę galima ne tik susirgti chroniškais uždegimais, tačiau ir visam gyvenimui likti nevaisingai.

Ypatingos apsaugos reikalauja vei-das ir rankos

Kaip sakoma: „Nebūna blogo oro, o tik prasta apranga“. Taigi, tinkamai ap-sirengę galim, kaip teigė animacijos he-rojus, nors ir į šiaurę dumti. Bet kaip ap-saugoti veidą? Jo odai, lūpoms, rankoms žiemą tenka atlaikyti didžiausius išban-dymus ne tik lauke, bet ir patalpose. Net vieną kartą nušalus odą jautri tempera-tūros svyravimams ji gali likti visam gyve-nimui. Gerokai „pakąsta“ šalčio nosis ilgą laiką aplinkiniams gali „pasakoti“ apie ne

itin teigiamą jūsų gyvenimo būdą.Nors termometras nerodo didelio šal-

tuko, tačiau mūsų odai pavojinga ne vien minusinė temperatūra. Jai šiuo metu lai-ku reikia išskirtinės priežiūros. Odai tenka iškęsti ir šaltį lauke, ir sausą bei šiltą orą patalpose. Būtent šis temperatūrų skir-tumas ją išvargina: tampa sausa, jautri, šerpetoja. Einant į lauką veidą tepkite rie-besniu, geros kokybės maitinamuoju kre-mu, nepamirškite jais kasdien palepinti ir kūno. Makiažo valikliuose ir prausikliuose turi būti kuo mažiau alkoholio, kuris dar labiau dirgina ir sausina odą.

Greit nušąla ir rankų oda, kuri ilgam laikui lieka paraudusi. Užtenka vieno vie-nintelio karto be pirštinių ir vėliau ilgai nuo aplinkinių akių teks slėpti rankas. Blogiausia, jog pats žmogus kai šalta nepastebi pakitimų, tačiau tada oda pa-bąla ir tampa nejautri. Kad kuo mažiau pakenktų šaltis, būtina tas vietas švelniai trinti suaktyvinant kraujotaką (tačiau ne šiurkščia pirštine ar sniegu). Jei pavyktų greitai rasti šiltą patalpą, patariama ran-kas palaikyti šilto vandens vonelėje.

Parengė Ligita Šoliūnienė


Sveikata

Endokrinologiniai vaikų susirgimai“Iš ilgametės patirties galiu pasakyti,

kad tėvai savo vaikų sveikata rūpinasi ir sveikatos problemų neatidėlioja. Per mano praktiką yra pasitaikę tik pavienių atvejų, kai buvo uždelsta atvesti vaiką medikų ap-žiūrai, nors jis turėjo sveikatos problemų”, – dalijasi patyrimu VšĮ Kauno Dainavos po-liklinikos Vaikų ligų skyriaus vyresnioji ordi-natorė Aldona Tamulevičienė.

Medikės kolegė, vaikų endokrinologė Natalija Smetanina, atkreipia tėvelių dėme-sį į, atrodo, paprastus dalykus.

„Į vaikų endokrinologą konsultacijos tėvai turėtų kreiptis jeigu kūdikis prastai auga, daug ar dažnai atpila, prastai auga vaiko svoris, pasitaiko, kad būna vangus ar silpnas, arba yra itin ramaus būdo ir vėluoja jo psichomotorinė raida“, – vardija gydytoja N. Smetanina.

Atkreipti dėmesį tėvams vertėtų, jeigu vaikui laiku neprasideda arba per anksti prasideda lytinis brendimas, jei brendimas netolygus, mergaitėms – nereguliarus mė-

nesinių ciklas. Vaikų endokrinologo kon-sultacija taip pat rekomenduojama, jeigu vaiką kankina troškulys, dažnas ir gausus šlapinimasis, jei kraujyje randamas padidė-jęs gliukozės kiekis, jei šlapime aptinkama gliukozės, jeigu greitai krinta svoris, kurį lydi karščio pylimas ir prakaitavimas, jei padidėjęs kraujospūdis, būna kraujospū-džio pakilimo priepuolių; jei slenka plaukai, depigmentuojasi oda (formuojasi baltmė).

Nutukimas – didelė blogybėDažniausiai, anot vaikų endokrinolo-

gės, pasitaikantys vaikų endokrinologiniai susirgimai – augimo sutrikimai, nutukimas, cukrinis diabetas, skydliaukės disfunkcija, brendimo sutrikimai. Tėvai turėtų sunerim-ti pastebėję, kad jų vaikas yra labai žemo arba labai aukšto pagal savo amžių ūgio, jei turi antsvorio.

“Būtina atkreipti dėmesį į nutukusius vaikus, kurių vis daugiau, – akcentuoja N.Smetanina. – Jeigu vaiko tėvai yra nutu-kę, neretai ir jų vaiko nutukimas laikomas

Vaiko raida –tėvų ir gydytojų rūpestis

normaliu, tačiau tai nėra norma – klaidin-ga taip manyti. Didelė rizika, kad nutuku-siam vaikui vėliau kils nutukimo komplika-cijų, tokių kaip atsparumas insulinui, 2 tipo cukrinis diabetas, metabolinis sindromas, dislipidemija, kardiovaskulinės sistemos ligos, kepenų steatozė ar policistinių kiau-šidžių sindromas. Todėl vaiką, turintį ants-vorio, būtina kuo anksčiau atvesti pasikon-sultuoti pas vaikų endokrinologą, stengtis nepriaugti daugiau svorio, koreguoti meta-bolinius ir hormonų pokyčius.”

Kuo anksčiau diagnozuojama liga ir pradedama gydyti vaiką, tuo mažiau išsi-balansuoja jo sveikata. Deja, lėtinių autoi-muninių ar genetinių ligų išvengti neįma-noma. Galima sumažinti tik su nutukimu susijusią riziką, todėl reikia kuo anksčiau pradėti vaiko svorio korekciją.

„Svarbu nuo mažens perteikti vaikui sveikos mitybos principus, skatinti šviežių daržovių ir vaisių vartojimą, rinktis skaidulų praturtintą maistą, mažinti gyvulinių rie-balų kiekį maiste, riboti greitų angliavan-denių, ypač saldžiųjų gėrimų ir saldumynų vartojimą, kuo rečiau valgyti greitojo tipo maistą”, – pataria N.Smetanina.

Endokrinologė rekomenduoja, pakei-tus mitybą, skatinti vaiko fi zinį aktyvumą, dalyvavimą aktyvioje veikloje. Vaikui svar-bu, kad tėvai jį palaikytų, todėl geriausia mokyti jį savo pačių pavyzdžiu. Taigi nutu-kimo ir jo nulemtų ligų profi laktika – visos šeimos sveikas gyvenimo būdas.

Mergaičių lytinis brendimasDainavos poliklinikos mergaičių gine-

kologė Jūratė Monika Kiesylytė apibrėžia lytinio brendimo laikotarpį kaip vieną iš svarbiausių mergaitės vystymosi etapų. Įta-kos jam turi paveldėtų, įgimtų ir asmeninio vystymosi faktorių visuma.

Lytiniam brendimui būdingi mergai-tės organizmo pakitimai prasideda daug anksčiau nei išoriniai brendimo požymiai. Pirmiausia aktyvėja galvos smegenų dalies – pagumburio branduolių ir pasmegeninės liaukos veikla. Tai yra svarbiausių endokri-ninių funkcijų reguliavimo centrai, jie regu-

Vieni iš pagrindinių vaiko sveikatos rodiklių, į kuriuos privalu tėvams atkreipti dėmesį ir reaguoti – vaiko vystymasis, psichomotorinė raida, ūgio, svorio pokyčiai, paauglystėje – elgesys, lytinio brendi-mo požymiai.



liuoja augimą, skydliaukės, antinksčių ir lytinių liaukų veiklą. Taigi pirmasis mergaitės brendimo požymis yra augimo tem-pų pagreitėjimas (augimo šuolis). Kartu atitinkamai turi didėti kūno masė, aktyvėti skydliaukės veikla (kartais – nedaug).

Dažniausiai brendimas prasideda krūtų didėjimu. Iš pradžių gali augti tik viena krūtis, vėliau abi didėja tolygiai. Krūtų didėjimas turėtų prasidėti ne jaunesnėms nei 8, bet ir ne vyresnėms nei 13 metų mergaitėms. Nuo krūtų vystymosi pradžios iki menstruacijų pradžios dažniausiai praeina 2,5–3 metai.

Konsultuotis dėl galimo lytinio vystymosi sutrikimo, anot gydytojos, būtina, jeigu:• fizinis vystymasis neatitinka amžiaus: per mažas ar per didelis ūgis, svoris;• pastebėjote (ar įtariate), kad išoriniai lyties organai vys-tosi netaisyklingai;• jeigu nors vienas lytinio brendimo požymis atsirado jau-nesnei nei 8 metų mergaitei;• jeigu 13 metų mergaitei nesivysto (nedidėja) krūtys:• jeigu per 3 metus nuo krūtų didėjimo pradžios neatsira-do mėnesinės;• jeigu nėra mėnesinių 15 metų mergaitei, nors ir didėja krūtys;• prasidėjęs lytinis brendimas neprogresuoja ar buvę bren-dimo požymiai išnyko.

Augimo nereikia bijotiBrendimo laikotarpiu tolygiai turi didėti ūgis ir svoris

(kūno masė), formuotis mergaitiškam tipui būdingas poodi-nis riebalinis audinys, kuriame, beje, taip pat vyksta moteriškų hormonų sintezė.

Taigi brendimą teigiamai veikia normalus ūgio ir svorio tolygus didėjimas, o didelį neigiamą poveikį gali turėti svorio kritimas ar maisto produktų kiekio ir kaloringumo ribojimas.

“Itin noriu pabrėžti, kad paauglei svarbu nebijoti, jog nor-maliai didėja ūgis ir svoris, nes šiuo laikotarpiu dirbtinai ribo-jant svorio rodiklius galima rimtai sutrikdyti lytinį brendimą ir menstruacijų ciklą. Svarbiausias mūsų uždavinys – pastebėti netaisyklingo lytinio brendimo požymius, – pabrėžia mergai-čių ginekologė J.M.Kiesylytė. – Ankstyvas ar vėlyvas motinos ar šeimos (giminės) narių lytinis brendimas nekeičia mergaitės brendimo vertinimo kriterijų.”

Pirmiausia – pokalbis, po to – gydymas Vaikų ligų specialistės, be pagrindinės savo misijos – gy-

dymo, pabrėžia ir bendravimo su vaikais svarbą. Mergaičių ginekologė J.M.Kiesylytė teigia, kad ginekolo-

ginę konsultaciją sudaro ne tik ginekologinis ištyrimas, bet ir pašnekesys su mergaite, siekiant suformuoti teigiamą gydy-mosi ir apžiūros nuostatą.

“Vaikų ligų gydytojui itin svarbu rasti būdą, kaip prakal-binti vaiką. Ne paslaptis, kad vaikams vizitas pas gydytoją nėra malonus, tad mūsų užduotis – pasiekti, kad konsultacijos metu vaikas nejaustų streso, – pabrėžia Dainavos poliklini-kos vaikų ligų skyriaus vyresnioji ordinatorė A.Tamulevičienė. – Būtina sukurti betarpišką atmosferą bendraujant tiek su penkiamečiu, tiek su penkiolikamečiu, kalbėtis kaip su sau ly-giu, pelnyti jo palankumą ir tapti gydytoju draugu, kuris ne tik gydo, bet ir išklauso, pataria.”

Parengė Laura Čapauskytė


kokių žaislų vaikams nereikėtų pirkti ?Rizikinga pirkti žaislus, ant kurių neran-

dame būtinos informacijos. Visų pirma, turi būti aiškiai įskaitomai lietuviškai nurodytas gamintojas, importuotojas (jei pagaminta ne Lietuvoje), prekės pavadinimas, minima-lus vaikų amžius, kuriems skirtas šis žaislas, įspėjimai ir atsargumo priemonės, kurių reikia laikytis žaidžiant. Žaislas turi būti paženklintas ženklu CE, tik tokie žaislai gali būti gaminami ir platinami ES. Toks ženklas reiškia, kad gamintojas ar platintojas ga-rantuoja, kad žaislas atitinka Europos Są-jungos sveikatos ir saugumo reikalavimus. Anksčiau užrašas „pagaminta Kinijoje“ tikrai nekeldavo pasitikėjimo, tačiau šian-

dien virš 80 proc. žaislų yra pagaminama būtent ten dėl pigios darbo jėgos. Bet žaislų kainą ir kokybę lemia užsakovai, atsižvelg-dami į pirkėjų poreikius. Neseni skandalai žaislų rinkoje privertė ir kinų gamintojus, kovojant už savo vietą rinkoje, rimčiau žiū-rėti į Europos Sąjungos numatytus žaislų saugumo reikalavimus.

Valstybinė ne maisto produktų inspek-cija savo interneto puslapyje skelbia, kad ne visada vartotojas gali nusipirkti saugų žaislą. Negalima teigti, kad brangesni žais-lai yra saugesni. Taip pat neaišku, kur žaislą pirkti geriau – specializuotose parduotuvė-se ar dideliuose prekybos centruose.

Gal ir verta vaikams pirkti garsesnių fi rmų žaislus, nes jos dažnai priklauso įvai-riems prekybos susivienijimams, pasisakan-tiems už griežtus gamybos reikalavimus.

kokie pagrindiniai pavojai slypi kenksminguose žaisluose? kokios cheminės medžiagos žaisluose kelia grėsmę vaikų sveikatai?

Patikslinsiu, kad žaislas – tai bet koks gaminys ar medžiaga, sukonstruotas ar aiškiai skirtas vaikų iki 14 metų žaidimui. Tačiau šiai kategorijai nepriklauso vaikams skirti juvelyriniai dirbiniai ir kalėdinės deko-racijos. Kadangi gamintojai šiuos papuoša-lus pavadino ne žaislais, o dekoracijomis, jiems negalioja griežti žaislų saugumo rei-kalavimai.

Lietuvoje žaislų saugą reglamentuoja Žaislų saugos techninis reglamentas, pagal kurį gamintojas ir platintojas yra atsakingi, kad į prekybą patektų tik saugūs žaislai. Pagrindiniai rizikos faktoriai, į kuriuos turi atsižvelgti gamintojas, yra fi ziniai-me-

Mūsų rūpesčiai

ar vaikams skirti žaislaiyra saugūs?

artėjant kalėdinėms ir naujametinėms šventėms sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro vaikų sveikatos skyriaus vedėja daiva

Žeromskienė pataria tėvams bei seneliams, kaip išsirinkti saugų žaislą savo vaikams, anūkams ir kokie žaislai kelia riziką sveikatai.

yra saugūs?yra saugūs?

artėjant kalėdinėms ir naujametinėms šventėms sveikatos mokymo

yra saugūs?yra saugūs?yra saugūs?

Žeromskienė pataria tėvams bei seneliams, kaip išsirinkti saugų žaislą


chaniniai veiksniai, degumas, cheminės ypatybės, žaislų elektronikos ypatybės. Ga-mintojas privalo vengti visų galimų pavo-jų, kuriuos galėtų sukelti net ir neteisingai naudojami žaislai. Reglamentus atitinkan-tys žaislai ženklinami CE ženklu. CE ženklu turi būti pažymėti visi žaislai, pagaminti ar platinami Europos Sąjungoje. Šis ženklas reiškia, jog gamintojas ar platintojas ga-rantuoja, kad žaislas atitinka ES sveikatos ir saugos reikalavimus. Tačiau šis ženklas negarantuoja aukštesnės kokybės. Todėl visada reikia būti atsargiems. Bežaisdami vaikai gali užspringti smulkiomis detalėmis, pasismaugti jo-jo kamuoliukų virvelėmis, sužaloti kitus asmenis (žaislais su sviedi-niais), nudegti, pakenkti savo klausai. Vai-kus veikia ir žaisluose esančios cheminės medžiagos (ftalatai, sunkieji metalai, orga-niniai junginiai).

Dažniausiai vaikų žaisluose aptinka-mos cheminės medžiagos – ftalatai. Kai ku-rių rūšių ftalatai yra visai draudžiami žais-luose, kitų negali būti daugiau nei 0,1 proc., tačiau pasitaiko atvejų, kai šie reikalavimai pažeidžiami. Ftalatų randama minkštų plastmasinių žaislų sudėtyje. Tai medžia-gos, dedamos į plastmasę dėl minkštumo. Jie laikomi plačiausiai paplitusiu pasaulyje žmogaus sukurtu teršalu ir yra pavojingi vaikų sveikatai. Vaikams jie gali sukelti odos bėrimų, astmą, kenkia kepenims, inkstams, sutrikdo medžiagų apykaitą, silpnina imu-ninę sistemą. Todėl grupė ftalatų, priski-riamų kancerogenams, yra draudžiami vi-suose žaisluose. Elektroniniuose žaisluose, baterijose yra įvairiausių cheminių medžia-gų, tarp jų kadmio, ličio, švino, bet, jei žais-las naudojamas pagal vartojimo instrukci-ją, pavojaus sveikatai nesukelia.

Labai pavojingi žaislai su magnetais. Magnetai pavojingi dėl savo nedidelio dy-džio ir savybės traukti vienas kitą. Vaikui prarijus keletą magnetų, kyla pavojus, kad jie sukibę gali užkimšti žarnyną ar net su-plėšyti jį. Ant tokių žaislų su magnetais turi būti aiškus įspėjimas apie magnetų kelia-mą pavojų. Aitrus kvapas, ypač plastikinio žaislo, galėtų kelti įtarimą dėl didelio ftala-tų ar kitų cheminių medžiagų kiekio. Jeigu nusipirkote ar pastebėjote žaislą, kurio sau-gumas kelia abejonių, informuokite apie tai Valstybinę ne maisto produktų inspekciją, kuri nustatys, ar žaislas tikrai nesaugus. Reikia išsaugoti visas etiketes ir kvitus, kad nutikus bėdai žinotume, kas gamintojas ar

platintojas ir kam pateikti skundą. Jei jūsų vaikas nukentėjo dėl nesaugaus žaislo ar dėl to, kad negavote naudojimo instrukcijų, pardavėjas ar gamintojas privalo atlyginti žalą.

Į ką atkreipti dėmesį perkant žaislus vai-kams?

Tėvai ar seneliai, pirkdami žaislą, pir-miausia turi atkreipti dėmesį į jo ženklini-mą. Žaislas turi būti pažymėtas CE ženklu. Turi būti nurodytas gamintojas ir impor-tuotojas, žaislo pavadinimas, mažiausias vaiko, kuris gali žaisti šiuo žaislu amžius, nurodyti galimi pavojai ir būdai jų išvengti.

Labai svarbu atsižvelgti į vaiko amžių. Net jeigu tėvams atrodo, kad jų vaikas pa-kankamai subrendęs, kad žaistų su vyres-niam vaikui skirtu žaislu, to nepatartina daryti, nes amžiaus riba nustatoma atsi-žvelgiant į saugumo faktorius. Bet koks žaislas, jei neatitinka vaiko amžiaus, gali būti pavojingas.

Ypač atidžiai reikėtų rinkti žaislą vaikui iki 3 metų, ikimokyklinukui. Reikėtų įvertinti ar jis neturi smulkių, lengvai nusiimančių ar lūžtančių detalių, ar nėra aštrių kampų, briaunų, atplaišų. Jei žaislas ar detalė telpa pro sulenktą smilių ir nykštį, jis tilps ir į vaiko burną. Vaikams iki 3 metų geriausia pirkti vientisos formos žaisliukus, be jokių smul-kių detalių arba įsitikinus, kad jos gerai pri-tvirtintos ir yra didesnės už vaiko burnytę. Įvertinkite, ar žaislas nėra per sunkus. Žais-las nebus saugus, jei gali sužeisti, nukritęs ant vaiko.

Dar kartą priminsiu, kad žaislų saugu-mo reikalavimai taikomi tik tiems žaislams,

kurie sumodeliuoti ir specialiai sukurti kaip žaislai ar žaidimai jaunesniems nei 14 metų amžiaus vaikams.

Jei gamintojas neženklina jo kaip žais-lo, tai ir saugos reikalavimai jam netaiko-mi. Greičiausiai tai ne žaislas, o dekoracija. Paradoksalu, bet ir gražioji kalėdinė kojinė, kuri, atrodo, skirta patiems mažiausiems ir kurioje Kalėdų Senelis palieka dovanas, dažnai paženklinta ženklu „netinka vai-kams iki 3 metų“.

Pirkdami lėlę ar meškutį galite patam-pyti už nosies, akies ar kitų atsikišusių deta-lių, kad įsitikintumėte, jog jos tvirtai laikosi.

Guminiai žaislai neturėtų skleisti aš-traus kvapo, prieš duodant juos vaikui pa-tartina kelis kartus gerai nuplauti su muilu. Reikėtų atidžiai apžiūrėti pliušinių žaislų siūles, ar jos neprairusios, ar neiškris kam-šalas. Reikėtų vengti žaislų su ilgomis vir-velėmis. Taip pat būtina įsitikinti ar žaislų skleidžiamas garsas (pvz., mobilių telefonų) ne per didelis, kad nepažeistų vaiko klausos. Nupirktą žaislą, ypač mažam vaikui, duoki-te tik išpakuotą ir paaiškinkite, kaip saugiai juo žaisti. Patartina periodiškai patikrinti, ar vaiko žaislas nesulūžo, ar neatsilaisvino smulkios detalės, o sugadintus žaislus pa-taisyti arba išmesti.

Artėjant kalėdinėms ir naujametinėms šventėms atkreipkite dėmesį į karnavalines kaukes ir kostiumus. Jie turėtų būti paga-minti iš nedegių medžiagų. Veido kaukės turi būti pakankamai erdvios, kad vaikui netrūktų oro ir nekiltų pavojus uždusti.

Parengta pagal Sveikatos mokymo ir ligų pre-vencijos centro informaciją

chaniniai veiksniai, degumas, cheminės chaniniai veiksniai, degumas, cheminės


Namų erdvei gaivinti dažniausiai naudojami šie eteriniai aliejai:

Cinamono aromatas itin gerai naikina pašalinius virtuvės kvapus, turi stiprių an-tibakterinių, antivirusinių, priešgrybelinių savybių.

Levandų aromatas mažindamas stresą ramina nervus, gerina miego kokybę bei gebėjimą susikaupti. Teigiama, jog jis sau-go nuo nepageidaujamų svečių. Levandos naudojamos ir vabzdžiams namuose atbai-dyti ar blogiems kvapams šalinti. Japonų mokslininkai atrado, kad, akimirkai įkvėpus levandų aromato dienos metu, gerokai su-mažėja tipiškas vidudienio nuovargis.

Apelsinų aromatas dar vadinamas džiaugsmo kvapu. Jis rekomenduojamas kai dažnai nėra nuotaikos ir trūksta saulės, vargina depresija, nervinis išsekimas. Apel-sinų aromato papurškus odontologijos klinikų laukiamuosiuose sumažėjo jų dirg-lumas ir pagerėjo nuotaika. Taip nustatė eksperimento metu Austrijos mokslininkai.

Citrinų kvapas stiprina, pakelia ir su-šildo, fi zinę energiją, gydo ir apvalo, kelia darbingumą. Manoma, jog šis aromatas pagerina supratimą tarp supančių žmonių. Sukuria jaukumo, patogumo, šilumos ir lengvumo energiją namuose.

Viduramžių Europoje rožės kvapas buvo siejamas su angelų artumu. Rožių aliejaus aromatas gali 30 proc. sumažin-ti adrenalino kiekį kraujyje – taip mano japonų mokslininkai. Kiti tyrimai įrodo, kad rožių kvapas gerina atmintį: studen-tai, kurie mokėsi ir miegojo patalpose, pri-purkštose rožių kvepalų, egzaminus išlaikė geresniais rezultatais. Moterys, atkreipkit dėmesį į šį afrodiziaką: rožių dvelksmas atveria vyrų širdis, išjudina jų giliai slepia-mus jausmus, leidžia išsiskleisti švelnioms, tyroms emocijoms

Sandalmedžio kvapas šalina depresi-ją, liūdnas mintis. Rekomenduojamas kaip atpalaiduojanti, emocijas subalansuojanti priemonė.

Greipfrutų eterinis aliejus pašalina tabako, degėsių, naminių gyvūnų kvapus. Veikdamas centrinę nervų sistemą šis alie-jus yra gera tonizuojamoji ir antidepresinė, ypač nervinės migrenos, priemonė, pakelia nuotaiką, pašalina nepasitikėjimą savimi. Tai natūrali, suteikianti energijos, subalan-suojanti mūsų emocijas priemonė.

Atsargiai: dauguma eterinių aliejų netinka vartoti nėščiosioms ir maitinančioms krūti-mi moterims.

kaiP PaČiai PaSigaMinTi kvaPnŲJĮ MaiŠelĮ

Kvapai sugeba paveikti pojūčius, nuotaiką ir net savijautą. Po varginan-čios dienos maloniai dvelkiantys namai sumažins nuovargį bei įtampą. Įvairiose jų vietose – spintose, ant durų rankenų, drabužinėse, komodose - pakabinkite maloniai kvepiančius maišelius. Augalų ir žolelių, prieskonių, gėlių, vaisių, medžio ar vandenyno kvapas užpildys net slap-čiausias namų kerteles. Šis jūsų rankomis gamintas maišelis gali tapti puikia dova-na mylimiems žmonėms.

Pasirinkite permatomą ar siuvinėtą audinį. Tam puikiausiai tiks medvilnė, linas, šilkas. Iškirpkite stačiakampį, sulenkite jį pusiau ir susiūkite šonus. Išvertus maišelį į gerąją pusę galite įvairiai jį papuošti: ap-nerti vąšeliu šonus, išsiuvinėti norimą de-talę ar žmogaus, kuriam bus skirta dovana, inicialus. Tada į vidų reikės pridėti įvairių žolelių, džiovintų ir smulkintų citrinų, apel-sinų žievelių ar rožių žiedlapių, apšlakstytų mėgiamais eteriniais aliejais. Lašindami jų nepadauginkite, nes aitresni kvapai gali dirginti uoslę.

Maišelį užriškite puošniu ir skoningai derančiu raišteliu ar juostele.

Parengė „Mama ir Tėtis“

Laisvalaikis

Nuo senų laikų žinoma, kad kvepalų sudedamosios dalys lemia nuotaiką. Kvapnūs daiktai buvo laikomi ne tik prabangiais, padedančiais suvilioti, įkvėpti iliuzijas, bet ir galinčiais apsaugoti nuo ligų.

Garsusis prancūzų gydytojas Mišelis Nostradamus gėlių kvapais gydydavo net marą. Senovės romiečiai, laukdami svečių, stalus įtrindavo mėtų lapais. Indijos gyventojai juos puošdavo rožėmis ir gvazdikais, manydami, kad šių augalų aromatai sustiprina fi zinę ir dvasinę galią. Tačiau praeities parfumerijos žinovai galėdavo įvardyti ir kvapų rinkinius, kurie ne gydydavo, o padėdavo suvilioti, sužadinti švelnius jausmus arba atvirkščiai – sukelti pyktį, agresyvumą, abe-jingumą. Hipokratas ir Avicena sunegalavusiam žmogui rekomenduodavo 3 kartus per dieną po 15 minučių uostyti žibučių aromatą, o prieš miegą – 0,5 valandos mėgautis rožių kvapu.

aROMatŲ galia Leiskite

jiems užvaldyti jūsų namus!


Norėdami įsigyti sulčiaspaudę, daž-niausiai susiduriame su klausimu – kokia yra geriausia? Ar tokia sulčias-paudė apskritai egzistuoja? Nuo ko priklauso sulčiaspaudės „gerumas“?Paieškokime atsakymų į šiuos klausi-mus.

Tinkamiausios sulčiaspaudės paieškosKad geriau suprastume, sulčiaspaudes

galime palyginti su drabužiais. Ar turite patį geriausią drabužį, kurį dėvite visur ir visada? Jei jūs laiką leidžiate namuose, neinate nei į darbą, nei pas draugus, atsakymas į šį klausimą tikriausiai galėtų būti teigiamas, tačiau, įvertinus skirtingus metų laikus, tokį drabužį tampa sunku net įsivaizduoti.

Dauguma žmonių turi daug ir įvairių drabužių. Su vienais einame į darbą, su kitais dirbame darže. Jei lauke lyja lietus ar šviečia saulė, vėl rengiamės skirtingai. Taip pat negalima pamiršti patogumo, mados, simpatijų ir antipatijų. Taigi kalbant apie drabužius, teisingiau būtų sakyti, kad turite ne patį geriausią drabužį, bet aplinkybes,

laiką, norus labiausiai atitinkantį ar tiesiog tinkamiausią rūbą.

Nereikėtų tikėtis rasti ir tą vienintelę, pačią geriausią sulčiaspaudę. Juk produktai, iš kurių spaudžiamos sultys, turi skirtingas savybes. Daržovės (morkos, burokėliai) yra kietos, vaisiai (obuoliai, apelsinai) yra minkšti, želmenys, žolės ir lapinės daržovės, o ir tas pats imbieras, turi labai daug augalinio pluošto.

Tobulų nebūna?Nėra tokios sulčių spaudimo technologijos,

kuri vienodai gerai išspaustų sultis iš įvairių produktų. Sulčiaspaudė, pritaikyta citrusiniams vaisiams, negali spausti paprastų vaisių ar daržovių sulčių. Želmenims spausti sukurta sulčiaspaudė puikiai susitvarko su įvairiais žalumynais, bet neduoda gero rezultato spaudžiant minkštus vaisius. Tiesa, yra pakankamai universalių sulčiaspaudžių, tačiau tas universalumas dažniausiai pasiekiamas išspaustų sulčių kokybės sąskaita.

Ta pati sulčiaspaudė vienam žmogui gali būti puiki, tačiau kitas ją peiks. Juk kiekvienas žmogus yra unikalus, todėl vadovaujasi skirtingomis vertybėmis, lūkesčiais, turi skirtingą požiūrį.

Į ką atkreipti dėmesį?Priklausomai nuo naudojamos

technologijos ir konstrukcijos, sulčiaspaudės skiriasi šiomis savybėmis:

• Veikimo garsumas;• Naudojimosi ir valymo paprastumas;• Sulčių spaudimo greitis;• Dydis ir svoris;• Sulčių kokybė;• Papildomos funkcijos.Čia paminėtos tik kelios svarbiausios

sulčiaspaudžių savybės, tačiau jų yra žymiai daugiau. Nėra sulčiaspaudės, kuri pasižymėtų visomis šiomis charakteristikomis, todėl prieš perkant reikia gerai pagalvoti, kas jums svarbiausia. Jei svarbu sultis išspausti greitai, teks susitaikyti, kad tokia sulčiaspaudė veiks pakankamai garsiai. Jei svarbiausia sulčių kokybė, – teks susitaikyti su lėtesniu veikimu bei ilgesniu valymu.

Išsikelkite klausimusKadangi sulčiaspaudė tarnaus jums kone

iki pensijos, labai svarbu nedaryti skubotų sprendimų. Prieš įsigyjant sulčiaspaudę atsakykite į šiuos klausimus:

• Iš ko spausite sultis?• Kaip dažnai spausite sultis?• Kokias sultis mėgstate (skystas ar tirštes-

nes) ?• Išdėliokite eilės tvarka pagal svarbumą

anksčiau išvardintas sulčiaspaudžių savybes.Atsakymai padės geriau suprasti,

kokia sulčiaspaudė jums ne geriausia, o tinkamiausia. Kad ir kokia kokybiška, brangi ir žinomu prekiniu ženklu pažymėta, ji nebus gera, jei neatitiks jūsų poreikių ir lūkesčių.

Sulčiaspaudžių įvairovėGeriau supratę savo poreikius ir norus,

nesunkiai rasite atsakymą, kokio tipo sulčiaspaudė jums tinkamiausia. Pagrindiniai jų tipai yra šie:

• Išcentrinės (centrifūginės);• Lėtaeigės vieno sraigto (vertikalios arba

horizontalios);• Lėtaeigės dviejų sraigtų;• Citrusinių vaisių;• Rankinės.Pagaliau apsisprendus, atsakius į galybę

išsikeltų klausimų, išstudijavus savo poreikius, paskutiniame sulčiaspaudės paieškų etape liks pasirinkti tik prekinį ženklą ir modelį. Lėtaeigių sulčiaspaudžių pasirinkimas nėra labai platus, o ir skirtumai tarp jų nedideli, tačiau išcentrinių sulčiaspaudžių įvairovė tikrai didžiulė.

Neužkibkite ant kabliukoJei sulčiaspaudės pasirinkimą pradėjote

būtent nuo paskutiniojo etapo ir pirmiausia išsirinkote žinomą prekinį ženklą ar susižavėjote ta, kuriai taikoma didžiausia nuolaida, – tikėtina, kad pardavėjų reklamai skirti pinigai pasiekė savo tikslą ir jūs užkibote ant kabliuko. Todėl įsidėmėkite: kad ir kokia brangi, gera būtų jūsų pasirinkta sulčiaspaudė, prieš mokėdami pinigus pagalvokite, ar tikrai ji ne tik pati geriausia, bet ir pati tinkamiausia jums.

AR EGZISTUOJA JŪSŲ SVAJONIŲ

SULČIASPAUDĖ?

Mūsų rūpesčiai


Žindymas dar vadinamas natūraliu mai-tinimu, nes būtent tokį būdą kūdikio aprūpi-nimui maistu sukūrė pati gamta. Taip kūdikis gauna natūralų maistą – motinos pieną - natū-raliu būdu: žįsdamas motinos krūtį.

Motinos pienas yra visavertis maistas, turintis tinkamu santykiu visų medžiagų, reikalingų kūdi-kiui gerai augti ir normaliai vystytis. Jos gaunamos iš motinos kraujo, atitekančio į krūtų liaukas, kur virsta pienu, o paskui galop tampa vaiko kraujo ir kūno dalelėmis. Taigi jų beveik nereikia perdirbti, todėl motinos pienas nuostabiai lengvai virški-namas. O kadangi jame nėra nieko nereikalingo, motinos pienas labai gerai įsisavinamas kūdikio organizme: iš jo statomos mažojo žmogaus kūno ląstelės, jis teikia energiją naujai gyvybei ir ją sau-go nuo infekcijų ir daugelio kitų ligų. Juk girdėjome sakant, jog motinos pienas – „ne tik maistas, bet ir vaistas”. Su juo į vaiko organizmą iš motinos krau-jo atkeliauja net ir gyvų ląstelių, galinčių gaudyti ir naikinti ligų sukėlėjus mikrobus. Neveltui kai kurios tautos motinos pieną vadina „baltuoju krauju”. Jis išties neprilygstamas ir nepakeičiamas.

Žindymas krūtimi yra toli gražu ne vien tik na-tūralus visada šviežio, šilto ir švaraus maisto - mo-tinos pieno - perdavimo vaikui būdas. Jis užtikrina fi zinį ir emocinį artumą, svarbų kūdikio saugumo jausmui ir asmenybės vystymuisi bei harmonin-giems motinos ir vaiko santykiams.

Refl eksiniu – hormoniniu keliu stabdydamas ovuliaciją, žindymas padeda išvengti pastojimo ir naujo nėštumo, po gimdymo motinos organizmas gali pailsėti ir atsistatyti. Kol nėra mėnesinių – di-desnių ar mažesnių nukraujavimų, išvengiama ir praradimų geležies, kurios labai reikia ne tik pačios motinos, bet ir vaiko kraujo gamybai.

Žindymas saugo motinos sveikatą nuo pat to momento, kai ką tik gimęs kūdikis paguldomas ant jos krūtinės. Naujagimis, žįsdamas krūtį, refl eksiš-kai skatina susitraukti gimdą, taip padėdamas jai

išstumti placentą bei stabdydamas kraujavimą. Maitinančios krūtimi daug rečiau patiria pogimdyminę depresiją,

nes žindymas veikia raminančiai, o reikalingumo savo kūdikiui suvoki-mas suteikia didelę gyvenimo prasmę. Žindymas pagerina kalcio įsisa-vinimą moters organizme, todėl ilgai žindžius retesni kaulų lūžiai dėl jų trapumo – osteoporozės - vyresniame amžiuje. Gydytojų pastebėta, o mokslininkų ir statistiškai įrodyta, kad neturėjusios abortų, gimdžiusios ir kūdikius žindžiusios daug rečiau suserga kiaušidžių ir gimdos vėžiu bei dažniausia moterų onkologine liga – krūties vėžiu. Beje, krūties vėžio at-siradimo rizika mažesnė ir toms, kurios pačios buvo ilgiau žindytos kūdi-kystėje.

Natūralus maitinimas kainuoja mažiau už dirbtinį maitinimą. Be abejo, jei žindanti motina ir žindomas kūdikis rečiau ir lengviau sirgs, jiems abiem nereiks mokėti savąja sveikata, nereiks pirkti vaistų ligoms gydyti. Dar prieškaryje įžymus Lietuvos vaikų daktaras Petras Baublys rašė: „Žindant išsilygina socialinė neteisybė – vargšas kūdikis, mintąs krū-ties pienu, gauna geresnį maistą, negu didelių turtų paveldėtojas, kurio išdykusi motina nenori maitinti, nors jo dirbtinam maistui ir šimtus litų išleistų… Kūdikis, negaunantis krūties, yra skriaudžiamas, jam atimama prigimtinė jo teisė”.

Parengė Kazimieras Vitkauskas

RINKIS GERIAUSIĄ.

natŪRalaUs MaitiniMO PRivalUMai

Sveikata

2012 Lapkritis MAMA ir TĖTIS 21

Daugiau apie naujagimių ir kūdikių maitinimą skaitykite Kazimiero Vitkausko knygoje „Kūdikio žindymas. Nepakeičiamas kaip motinos meilė“.

Šiemet išspausdinta jau trečioji knygos laida, skaitytojų pageidavimu papildyta keliais naujais aktualiais skyriais. Čia rasite naujausias mokslo žinias ir daug nau-dingų praktiškų patarimų mamai ir šeimai.

Ši knyga būtų puiki dovana kiekvienai vaikelio gimimo laukiančiai mamytei. Verčiau mokėti, negu spėlioti. Juk žindyti pradedama vos pagimdžius!Juk žindyti pradedama vos pagimdžius!


Žiūrėkite naujausias „Cats 101“ laidas

gruodžio mėn. darbo dienomis

17.20 val.

BengaliJOs katėsistORiJa

Labai nesuklysime Bengalijos katę pavadinę miniatiū-riniu leopardu. Šis augintinis iš tikrųjų yra neplanuotai žmo-gaus sukurtas laukinės Azijos leopardinės katės ir naminės katės mišrūnas. Veislės istorija prasidėjo 1963-iais metais, kai išskirtinio augintinio užsimaniusi Kalifornijos gyventoja Jean Mill įsigijo leopardinę katę (tada JAV tai padaryti buvo galima legaliai). Po kelerių metų, laukinės katės šeimininkei pastebė-jus, kad jos augintinė jaučiasi šiek tiek vieniša, namuose atsi-rado ir naminis katinas. Netrukus Jean Mill sulaukė siurprizo – leopardinė katė atsivedė kačiukų. Išgyveno tik vienas iš vados – patelė, vardu Kin-Kin. Mažai tikėtasi, tačiau Kin-Kin ateityje taip pat susilaukė mažylių. Sunerimusi dėl vis besitęsiančios Azijos leopardinių kačių medžioklės ir prekybos jų jaunikliais, Jean Mill nusprendė, kad tęsti į jas panašių naminių gyvūnų veisimą, išpopuliarinant juos kaip pakaitalą, būtų teisingas žingsnis, galbūt padėsiantis apsaugoti laukines kates. Pirmųjų planuotų vadų katės pasižymėjo laukinėms giminaitėms arti-mu temperamentu – tik vėlesnėse kartose jų charakteris tapo nuosaikesnis ir labiau nuspėjamas.

Bendrai

Kūnas

Galva

Ausys

Akys

Uodega

Kailis

Spalva

Gyvenimo trukmė

Diskvalifikacija

Bengalijos katė pasižymi laukiniam gyvūnui būdingomis fizinėmis savybėmis, bet yra my-lintis ir patikimas naminis augintinis.

Ilgas ir didelis, labai raumeningas, kaulai – stambūs.

Plati, apvalių kontūrų. Būdingi ryškūs skruos-tikauliai, plati ir gana didelė nosis, iškilios ūsų pagalvėlės.

Vidutinio dydžio, neilgos, plataus pagrindo su užapvalintais galiukais.

Didelės ir ryškios, ovalo formos, gana toli viena nuo kitos.

Stora, smailėjanti, užapvalintu galiuku.

Trumpas arba vidutinio ilgio, storas, praban-gaus blizgesio ir nepaprastai minkštas.

Rudo, snieginio arba sidabrinio atspalvio, dė-mėtas arba marmurinio rašto.

10-15 metų.

Pilvo kailis be dėmių, letenų pagalvėlės neati-tinka standartinių spalvų arba ne visos yra tos pačios spalvos.


iŠvaiZda

Didelė, tvirta, ori – tikra gražuolė. Bengalijos katė patraukia ne tik kačių mylėtojų dėmesį. Stebina ir žavi neįprastai ilgas šių kačių kūnas, ilgos, grakščios kojos, uo-dega. Dėmesį prikausto itin ryškus didelių akių žvilgsnis.

Kas glostė Bengalijos katę, mielai tai padarytų dar kartą – jų plaukas švelnus ir minkštas. Rudo, snieginio arba ne visų pripažįstamo sidabrinio atspalvio kailis pasi-žymi išskirtiniu blizgesiu ir puošnumu. Jis gali būti dėmė-tas arba marmuro rašto. Dėmės nėra vientisos spalvos, aiškiai matomi tamsesni jų kraštai ir šviesesnis atspalvis centre.

teMPeRaMentas

Bengalijos kačių išvaizda apgaulinga – gali būti sun-ku patikėti, kad šios gražuolės yra draugiškos, paklusnios ir meilios. Žinoma, gerai pažįstantys kačių charakterį nusijuoks: meilios dažniausiai jos būna tada, kai pačios to nori. Bengalės, kaip ir daugelis grynakraujų naminių kačių, pasižymi žaismingumu ir katinišku smalsumu. Jos yra labai energingos, mėgsta draugiją ir nori dalyvauti visose veiklose, kuriomis užsiima šeimininkas. Šių kačių nebaugina vanduo, todėl nenustebkite, jei jūsų augintinė nuspręs kartu su jumis išsimaudyti.

Kaip įprastos naminės katės gali būti auginamos tik per keturias kartas nuo laukinių leopardinių kačių nuto-lusios Bengalijos gražuolės. Veisėjai perspėja, kad pirmoje -trečioje kartoje gimę kačiukai gali nustebinti pademons-truodami savo leopardišką būdą.

Parengta bendradarbiaujant su Animal Planet ir veislynu „Dykumų smėlis“


ĮdaRYTOS TRiUŠiO ŠlaUnelĖS

Paprikos smulkiai supjaustomos kubeliais, česnakas susmulkinamas ir viskas sumaišoma kartu su žolelėmis, druska bei juodaisiais pipirais.Šlaunelės gražiai prapjaunamos ir pašalinamas kaulas, paliekant kauliuką kulšelėje. Mėsa praskleidžiama ir uždėjus plėvelę lengvai pa-mušama mėsos plaktuku. Dedama įdaro, užlankstoma ir surišama siūlu ar sutvirtinama mediniais smeigtukais. Šlaunelės apkepamos iš abiejų pusių įkaitintame aliejuje, kol pradės ruduoti. Supilamas vynas ir kaitinama apie 5 minutes, kol nugaruos. Pabarstoma druska, pipirais, sudedama griežinėliais pjaustytos morkos, užpilama apelsinų sultimis bei vandeniu. Užvirus ugnis sumažinama, puodas užden-giamas ir kaitinama apie 1 valandą, kol mėsa suminkštės, o padažas sutirštės. Iš šlaunelių pašalinti smeigtukus ar siūlus, sudėti į indą, supjaustyti griežinėliais, užpilti apelsininiu padažu ir patiekti su kartu troškintomis morkomis.

4 triušio šlaunelės;

¾ raudonos paprikos;

¾ geltonos paprikos;

2 v.š. smulkiai supjaustytų šviežių rozmarinų,

čiobrelių ar mairūnų;

2 česnako skiltelės;

4 v.š. aliejaus;

2-3 vidutinio dydžio morkos;

½ puodelio sauso balto vyno;

1 puodelis šviežiai spaustų apelsino sulčių;

1 puodelio vandens;

Druskos, juodųjų pipirų pagal skonį.

aPSnigTa eglUTĖ

Miltus sumaišyti su soda, kepimo ir kakavos milteliais bei prieskoniais. Kiaušinius išplakti su cukrumi iki purios masės. Supilti jogurtą, ištirpintą sviestą ir išmaišyti. Suberti miltų mišinį ir gerai išmaišyti. Tešlą supilti į kepimo popieriumi išklotą formą ir kepti įkaitintoje iki 2000C orkaitėje 15-18 minučių. Iškepus formelėmis išspausti skirtingo dydžio žvaigždutes ir dėti vieną ant kitos. Apibarstyti cukraus pu-dra. (Man iš šios porcijos gavosi beveik 2 eglutės, didesnėje formoje kepant, galima ir tris padaryti.)

100 g sviesto;

3 kiaušiniai;

250 ml cukraus;

150 ml natūralaus jogurto;

300 ml 405D tipo miltų;

1 a.š. kepimo miltelių;

1 a.š. sodos;

2 a.š. meduolių prieskonių;

2 v.š. kakavos miltelių;

Cukraus pudros pabarstymui.

SKANAUS!Gamino Skirmantė Mockevičienė

Įdomu

Mokausi rūšiuoti atliekas

Emilija kartu su mamyte ir tėveliu mokosi rūšiuoti šiukšles. Padėkite jai susidoroti su šia nelengva užduotimi – čiupkite

pieštukus ir rodyklėmis nurodykite į kurį konteinerį reikėtų mesti čia pavaizduotas atliekas.

Laiškus su išspręsta užduotimi iki 2013m. sausio 31d. siųskite adresu: Žurnalas „Mama ir Tėtis“ Savanorių pr. 197, Vilnius, arba el.paštu: [email protected]. Dalyvių laukia daug akcijos draugų prizų ir dovanų tarp kurių kvietimai šauniai praleisti laisvalaikį, dovanos, ekskursija darželio grupei ir kt.

Projektą organizuoja: Projekto draugai:

Mokausi rūšiuoti atliekas

Emilija kartu su mamyte ir tėveliu mokosi rūšiuoti šiukšles. Padėkite jai susidoroti su šia nelengva užduotimi – čiupkite

pieštukus ir rodyklėmis nurodykite į kurį konteinerį reikėtų mesti čia pavaizduotas atliekas.

Laiškus su išspręsta užduotimi iki 2013m. sausio 31d. siųskite adresu: Žurnalas „Mama ir Tėtis“ Savanorių pr. 197, Vilnius, arba el.paštu: [email protected]. Dalyvių laukia daug akcijos draugų prizų ir dovanų tarp kurių kvietimai šauniai praleisti laisvalaikį, dovanos, ekskursija darželio grupei ir kt.

Projektą organizuoja: Projekto draugai:

Eglutė taps puikia Kalėdine dekoracija Jūsų namams: primins apie artėjančią šventę ir šildys širdis prisiminimais apie kartu smagiai praleistą laiką.

Būtinai eglutę gaminkite visi kartu: net ir nemėgstantys rankdarbių tegu pagamina nors vieną žaisliuką ar būna atsakingas už eglės nudažymą – taip prisidėdamas prie bendro kūrinio savo idėjomis ir mintimis. Kad būtų smagiau, gamindami Kalėdinę

puošmeną kartu su vaikais kurkite istorijas ar pasakas. Pavyzdžiui, ant „Kokono“ studiją lankančių vaikų kurtos eglės apsigyveno snieguolė su nykštukais ir elniais lyg iš pasakos apie Snieguolę ir 7 nykštukus. Klijavimo įkarštyje į jų kompaniją įsiveržė ledinukų

fėjos, kurios užbūrė elnius ir pavertė juos snaigėmis, todėl per Kalėdas visi galėjo žaisti ir mėtytis sniego gniūžtėmis.

Tokie bendri darbeliai ir užsiėmimai labai suartina šeimos narius, lavina vaikų fantaziją, ugdo kūrybiškumą

Taigi: Eglutės kūrimui reikės: jūros nugludintų medinių pagalių (jei prisirinkote tokių atostogaudami pajūryje), valo plonos vielos arba siūlų (pagaliukų sujungimui). Jei neturite nugludintų pagaliukų, galite parke prisirinkti medžio nulaužytų šakučių. Jas išdžiovinkite namie, nukarpykite plonesnes nereikalingas šakutes ir turėsite puikų pagrindą eglutei.

Žaisliukų kūrimui: dažų (guašo ar akrilinių), tiks ir visokie blizgučiai, ledų pagaliukų, spalvoto popieriaus (tiks ir saldainių popierėliai ar atraižos nuo dovanų vyniojimo popieriaus). Žaisliukų gamybai galima panaudoti viską, kas atrodo turėtų būti išmetama – pasitelkite fantaziją ir iš niekučių sukurkite dailių dalykėlių.

Jei eglutę gaminsite vakarais po darbo, galite šį malonumą ištęsti į du vakarus: vieną gaminkite žaisliukus, o kitą – formuokite eglutę, puoškitą ją žaisliukais ir dažykite.

Svarbu! Žaisliukus klijuokite prie jau pakabintos eglutės. Jei klijuosite ant paguldytos eglutės, pakėlus ir pakabinus, žaisliukai gali negražiai išsidėstyti.

Eglutė buvo pagaminta vaikučių, lankančių kūrybos studiją KOKONAS.

Mokyklėlė įsikūrusi Kaune, Totorių g. 3. Tel.: 8 608 25202

Pakabinama Kalėdinė

eglutėeglutėeglutėeglutėeglutėeglutėeglutėeglutė

Pakabinama Pakabinama Pakabinama Pakabinama Pakabinama Pakabinama Pakabinama Pakabinama Pakabinama Pakabinama Pakabinama Pakabinama Pakabinama Pakabinama Pakabinama Pakabinama Pakabinama Pakabinama Pakabinama Pakabinama Pakabinama Pakabinama Pakabinama Pakabinama Pakabinama Pakabinama Pakabinama Pakabinama Pakabinama Pakabinama Pakabinama Pakabinama Pakabinama Pakabinama Pakabinama Pakabinama Pakabinama Pakabinama Pakabinama Pakabinama Pakabinama Pakabinama Pakabinama Pakabinama Pakabinama Pakabinama Pakabinama Pakabinama Pakabinama Pakabinama Pakabinama Pakabinama Pakabinama Pakabinama Pakabinama Pakabinama Pakabinama Pakabinama Pakabinama Pakabinama Pakabinama Kalėdinė Kalėdinė Kalėdinė Kalėdinė Kalėdinė Kalėdinė Kalėdinė Kalėdinė Kalėdinė Kalėdinė Kalėdinė Kalėdinė Kalėdinė Kalėdinė Kalėdinė Kalėdinė Kalėdinė Kalėdinė Kalėdinė Kalėdinė Kalėdinė Kalėdinė Kalėdinė Kalėdinė Kalėdinė Kalėdinė Kalėdinė Kalėdinė Kalėdinė

eglutėeglutėeglutėeglutėeglutėeglutėeglutėeglutėeglutėeglutėeglutėeglutėeglutėeglutėeglutėeglutėeglutėeglutėeglutėeglutėeglutėeglutėeglutėeglutėeglutėeglutėeglutėeglutėeglutėeglutėeglutėeglutėeglutėeglutėeglutėeglutėeglutėeglutėeglutėeglutėeglutėeglutėeglutėeglutėeglutė


Laisvalaikis


Kalėdos - miške?

„Niekada nepamiršiu Kalėdų, kurias kartu su savo ir draugų šeima šventėme miške“, - sako Rima. „Tąkart kažkam pasiū-lius išeiti pasivaikščioti visi vieningai paki-lome nuo kvepiančiais valgiais nukrauto stalo ir, vaikus apmuturiavę šiltais šalikais, patraukėme į netoliese esantį mišką“, - pa-sakoja ji. Moteris su šypsena prisimena, kaip išeinant iš namų vyras pasičiupo gi-tarą, draugė – didžiausią pintinę žvakių. Labiausiai suaugusiųjų idėja judėti į lauką patiko vaikams – jiems juk labiausiai pa-bosta tingūs šventiniai pasisėdėjimai prie stalo. „Susiradę miške laužavietę sukūrėme nedidelį laužą, kelių metrų spinduliu pusny-se pridėliojome žvakių. Vyras grojo gitara, visi kartu dainavome mėgstamas dainas. Sniege mirksinčios žvakių liepsnelės sukūrė ypatingą atmosferą. Nuo šalčio paraudę, besišypsantys mūsų veidai sakė tik viena – mums dabar džiugu. Tas puikus kalėdinis vakaras ir suaugusiems, ir patiems mažiau-siems, kurie ne tik grožėjosi vaizdu, bet ir sniego senį spėjo nulipdyti, į atmintį įstrigo tikrai ilgam. Susitikę dar ir dabar prisimena-me savo „miškines“ Kalėdas. Gaila, kad taip dažnai aptingstame ir per šventes pasilie-kame prie televizoriaus. Kalėdų laukiame

visus metus, turėtume labiau pasistengti, kad šventės taptų tikrai įsimintinos“, - sako Rima.

Tris mergaites auginanti Daiva prisime-na, kaip kartu su dukromis visiškai nepla-nuotai praleido pačiomis įsimintiniausio-mis virtusias Kalėdas. „Ir tetos, ir močiutės kvietė prisijungti prie mūsų plačios šeimy-nos bendrai ruošiamos šventės. Pasitarėm su dukromis ir nusprendėme pasilikti na-muose. Buvome pavargusios po kelionės, kalbėjome, kad greitai eisime miegoti. Su tuo nesutiko mažiausioji, penkerių metų dukra Monika. Išpildėme mažosios kapri-zą – visos keturios išėjome pasivaikščioti į miestą. Visgi Kalėdos!“, - pasakoja Daiva. Trijų mergaičių mama teigia nesitikėjusi, kad paprasčiausias pasivaikščiojimas gali padovanoti tiek nepamirštamų įspūdžių. „Oras buvo pasakiškas. Snigo. Ėjome tylė-damos, net įprastai „spirganti“ mūsų ma-žoji buvo rami ir susikaupusi. Mieste buvo tylu, pro šalį pravažiuodavo pavieniai au-tomobiliai, prasilenkėm su pora apsnigtų praeivių. Visi šiltai sėdi prie stalų ir ragauja kalėdinius patiekalus, pamaniau“, - prisimi-nimais dalijasi Daiva. Ji pasakoja, kaip jau sušalusios ir ketindamos sukti namų pu-sėn ant netoliese esančio kalniuko pama-

tė pulkelį linksmai šurmuliuojančių vaikų su rogutėmis. „Dukros tempte užsitempė mane ant kalno. Priėjusios arčiau paste-bėjome, kad pramogautojų būryje ne vien vaikiški veidai. Nustebau pamačiusi lyg darželinukes rogutėmis nuo kalno skriejan-čias mamytes. Greitai buvome pakviestos prisijungti. Vaikai mielai skolino mums ro-gutes, o jų mamos vaišino atsinešta karšta arbata. Išsikalbėjome, susidraugavome, kelis kartus nuo kalno nusileidau ir aš, labai tuo prajuokindama dukras. Namo grįžome šlaputėlės, raudonomis nosimis ir labai lai-mingos. Miegoti anksti taip ir nenuėjome, čiauškėjome ir juokėmės kone iki paryčių – kelionės nuovargis kažkur išgaravo, bu-vome pilnos įspūdžių, kuriais apipylėme iš senelės namų grįžusį tėtį, besiskundžiantį „apsunkusiu“ pilvu ir nuovargiu“, - linksmą istoriją prisimena Daiva. Apie „šeimos gal-va“ vadinamą tėtį jau kitą pasakojimą būtų galima sukurti, nes tai galvai svarbiausias – pilvas. Taip ir norisi ne tik per šventes, bet ir kasdien jam priminti: „Gyveni ne tam, kad valgytum, o valgai tam, kad gyventum“. Nes tėvelio šventės po dešimtimis privalomų iš-ragauti patiekalų prasitęsia daug ilgiau nei visiems. O užsibaigia kartais net gydytojo kabinete. Tiesa, šįkart jis pažadėjo po kitų metų šventinės vakarienės skrieti su mumis

Nuobodulys -nelaukiamas svečias Kalėdų šventėje

Ryškiausiomis spalvomis spindinti Kalėdų eglė, gardžiausiais patiekalais nukrautas stalas, kalbos apie šį bei tą su seniai nematytais giminaičiais šventinės televizijos programos garsų fone. Pažįstamas vaizdas? Tokį jau matėte pernai, prieš porą, o gal ir dešimtį metų? Galbūt tai ir yra šventė, kurios laukėme, gal tokios ir turi būti šventės. O gal būtų visai ne pro šalį šiam kiek pabodusiam paveikslui suteikti naujų spalvų? Juk tai padaryti nėra taip jau sudė-tinga.

Santykiai


rogutėmis. Jei tik jo persisotinęs pilvas su-tiks...

išjunkime televizorių

Tikriausiai kiekvienas, gerai „pasikaps-tęs“ atmintyje, surastų savo istoriją apie netradiciškai ir įdomiai praleistas šventes. Nekyla abejonės ir dėl to, kad kiekvienoje šeimoje, giminėje ar kompanijoje yra išra-dingų linksmuolių ir puikių organizatorių, neleidžiančių nuobodžiauti. Tačiau tenka pripažinti, kad netgi didžiausi iniciatoriai pasiduoda vis apvalėjančio nugyventų metų skaičiaus ar po kalėdinės vakarienės patenkinto pilvo tinguliui. Daugelis yra su-simąstęs apie švenčių tapimą savotiška ru-tina, kuri gali ne džiuginti, o varginti. Tačiau vargu ar išdrįstume teigti, kad ir papras-čiausias, nors ir griežtai skamba – eilinis pasisėdėjimas prie švenčių stalo negali būti įsimintinas, vertingas ir prasmingas. Juk ne kasdien aplankome močiutes, sutinkame iš užsienio grįžtančius pusbrolius, kitame mieste, o gal tik kitame miesto mikrorajo-ne gyvenančius draugus. Visgi prikimšus pilvus spoksoti į televizorių, transliuojantį banalokas laidas, rodantį įgristi spėjusius veidus ir jau pernai girdėtas muzikines pro-gramas, tikriausiai yra labiau kasdieniška

nei šventiška. „Mūsų šeima jau keletą metų nepamiršta tradicija tapusios pramogos – po kalėdinės vakarienės visi kartu kuriame spektakliukus. Pasiskirstome į dvi koman-das ir per valandą paruošiame vieni kitiems po šventinį pasirodymą. Smagiausia išju-dinti tinginius, kurie, kad ir bambėdami, bet imasi užduoties, o po valandėlės jau juokia-si kartu su visais“, - sako Rūta. „Per praėju-sias Kalėdas su vyru sugalvojome prablaš-kyti visus susirinkusius, jau apsnūdusius po skaniausios metų vakarienės. Pasiūlėme pabūti aktoriais. Filmavome neilgą šeimos filmą. Trumpai aptarėme susigalvotus per-sonažus ir su šventėmis susijusį siužetą, kurio linija filmuojant pakrypo visai nepla-nuota linkme – galutinis rezultatas juokino ekspromtu gimusiais pokštais. Vieningai sutarėme, kad šita pramoga turi tapti kie-kvienų mūsų Kalėdų tradicija“, - pasakoja Eglė. Su šypsena ji prisimena ir ankstesnes šventes, kai žaisdavo įvairiausius, pačių sugalvotus ar internete surastus kalėdinius žaidimus. Eglės manymu, žaidimai linksmi-na ne tik vaikus – labai smagu pažaisti ir tė-veliams, ir seneliams. Žaidimus reikia rinktis tokius, kurie tiktų visai kompanijai. Jei yra mažų vaikučių, labiau tiks nesudėtingi – pavyzdžiui, spėjimas, koks daiktas yra kalė-

dinėje kojinėje ar dovanų dėžutėje. Mažieji nugalėtojai visada apsidžiaugs už teisingą atsakymą gavę nedidelį prizą. Žaidimų su-rasti, prisiminti ar iš naujo sugalvoti galima įvairiausių. Smagu sekti kalėdinę pasaką, kai visi paeiliui sako po vieną žodį, arba pasiskirsčius komandomis kurti šventinius eilėraštukus. Jei paklaustume močiučių, jos būtinai papasakotų, kokius žaidimus žais-davo jų laikais. O ir tų pasakojimų besiklau-sant juk jauku pasėdėti...

Gal kažkas prieštaraudamas sakys, kad Kalėdos nėra tinkamas metas kurti laužus pusnyse ir nusijuoks iš pasakoji-mo apie mergaites, kurios, užuot jaukiai sėdėjusios prie švenčių stalo, eina pasi-vaikščioti. „Tai daryti galime kiekvieną dieną. Kaip ir žaisti žaidimus“, - pasakys prieštaraujantis. Kitas pridurs, kad gau-sybe patiekalų ir gėrimų nukrautas stalas bei sielai artima kompanija ir yra pagrin-diniai šventės atributai, tad kam vargintis ieškant alternatyvų. Ginčytis čia neverta. Kiekvienas pasirinks tai, kas jam įdomiau-sia, maloniausia ir arčiausiai širdies. Svar-biausia prisiminti, kad susirenkame ne dėl to, kas ant stalo, o dėl tų, kurie kartu.

Parengė Miglė Ivanauskaitė

Laisvalaikis


Laimėtoja: Viktorija PetravičienėLaimėjus siuvimo kursus sveikiname:Mamytė Eugeniją, [email protected]ę Viktoriją, viktorija.sadauskaite@.....

Dėl laimėjimo nugalėtojas kviečiame susisiekti el.p. redakcija@mamairtetis, arba tel. 860556444

dĖkOJaMe viSOMS MaMYTĖMS – aUkSaRankĖMS UŽ dalYvaviMĄ kOnkURSe .JŪSŲ PelĖdŽiUkai PaTYS gRaŽiaUSi!


Dar senų senovėje biblinis karalius Dovydas švenčių proga miestelėnus ir keliauninkus vaišindavęs

blynais. Vadinasi, blynai – karališkas valgis? Tolimą senovę mena ir mūsų šalies blynai – dažniausiai lietuviai valgydavo lietinius. Šiandien juos gardiname įvairiausiais įdarais. Lietuvoje šis gardus patiekalas turi net savo šventę – Užgavėnes. XVII a. Lietuvos istoriniuose šaltiniuose rašoma, kad blynas turi būti didelis kaip saulė, apvalus kaip saulė, geltonas kaip saulė ir karštas kaip saulė. Sutikite – nėra žmogaus, kuris nevalgytų blynų. Ir mažas, ir didelis turi savą mėgiamą jų receptą. Skaniausi jie, žinoma, kepti mamos. Tiesiog karališki... Mmmm su kvapnia ir gardžia uogiene...

Tačiau ir šiais laikais Vilniuje yra Blynų karalystė. Ten pieno upės teka ir namų stogai sklindžiais dengti.

Netikite? Ten visad blizgančiais žandukais zuja mažieji smaguriai, nuo namų keptuvės ilsisi mamos, o tėčiai maloniai glosto blynais pamalonintą pilvuką. Vaikams skirtame žaismingame meniu išradingai ir sumaniai pateikti patiekalai, sužavintys net ir didžiausią „nevalgiuką“. Juk namie su tokiais problematiškais virtuvės „lankytojais“ mamoms ypač sudėtinga... „Gusto blyninė“ taps antraisiais jūsų namais, jei pasiilgote tokių blynų kaip pas mylimą mamą ar močiutę. O jei esate gurmanas ir tradicinė lietuvių virtuvė jau pabodo, įvertinkite amerikietiškus blynelius su skalsiu klevų sirupu ir kvapniu sviestu, mėlynėmis, bananais ir šokoladu. Čia ne tik skanus, bet ir kokybiškas maistas, nes virtuvėje pasitikima tik aukštos klasės produktų tiekėjais.

Taigi, čia užsukti galima kasdien: skubantiems ir itin veikliems valgytojams ruošiami pusryčiai bei

pietūs, vaikų laukia ne tik įvairiausi blynai ir blyneliai, bet ir žaismingos pramogos. O kur dar nepakartojamos šventės su blynų tortu...

Ai, ką mes čia.... Blynus reikia valgyti, o ne kalbėti apie juos. Faktas, kaip blynas. Taigi, eime išbandyti dar

neragautų blynų blynelių receptūrų. Juk neparagavęs – nesužinosi!

BlynųBlynųBlynųBlynųBlynųBlynų karalystėkaralystėkaralystėkaralystėkaralystėkaralystėkaralystėkaralystėkaralystėkaralystėkaralystėkaralystė

Mama Jūratė:Mano du vaikiukai – tikri nevalgiukai. Tačiau sprendimas rastas: po darbų ir darželio keliaujame vakarieniauti pas Gustą. Smagu, kad vaikams neatsibosta. Ir tai jau tapo tradicija.

Rokas (13m.):Buvau draugo gimtadienyje, ten paragavau „Gusto blyninės“ blynų torto. Nustebau, kad toks dalykas gali palikti įspūdį. Taigi, nutariau savo gimtadienio proga draugus vaišinti tik šiuo tortu!

Blynus skanavusi šeimyna:„Gusto blyninė“ tinkama netgi gimtadieniams švęsti: vaikams įrengta jauki žaidimų aikštelė, o tėvams skirtame meniu galima rasti viską, ko reikia šventei.

Gusto blyninės Vilniuje: laisvės pr. 77 B - su vaikų zonaaušros vartų g. 6,geležinkelio g. 16 - su vaikų zonaDaugiau informacijos: www.gusto.ltKontaktinis telefonas : 8 683 08606

Tėtis Ernestas:Atradau „rojų“. Tėtis džiaugiasi, kad atėjęs į restoraną gali atsipalaiduoti. Vaikas ir pavalgo, ir pažaidžia. O smagiausia tai, kad vaikas blyniukus gali valgyti ir rankomis. Blyninėje tėvai negauna pastabų, kad vaikas kažką išteps, įlys kur negalima.

Laisvalaikis


Laisvalaikis

Stebuklai ranka pasiekiamiĮ tikrų tikriausią stebuklų šalį patenka-

me vos pravėrę prekybos ir pramogų centro Vilniuje „Ozas“ duris. Koks čia šurmulys! Ir tikrai jis ne iš drabužius besimatuojančių mamų kabinų sklinda, nors jos čia pasipuo-šusios iškart į karališką puotą gali lėkti... O iš kurgi tas puikus imbierinių sausainių kvapas? Lyg iš niekur išdygęs nykštukas jau vedasi mus į kalėdinę kepyklėlę – štai iš kur tie puikūs aromatai. Nykštukas? Apsižval-gius supranti, jog čia triūsia gausus būrys nykštukų! Mažieji darbštuoliukai skuba į pagalbą keliautojams po pasakų šalį. Kvie-čia į Kalėdų kepyklėlę, kurioje vaikai mokosi kepti gardžiausius ir kvapniausius šven-tinius skanėstus. Iškepti kokį gardumyną pabandysime ir mes – gal juo pavaišinus nustebinsim ir visko ragavusius namiškius.

Kūrybingiesiems pasakų šalies žmogu-čiai siūlo užsukti į dirbtuvėles, iš kurių vaikai išsineša puikių, savo rankomis darytų do-vanėlių. Išbandykime! Gražiai papuošime molines fi gūrėles – turėsime ką padovanoti seneliams. Užsukame ir į veikiantį Kalėdų paštą. Bet juk laiško Kalėdų seneliui dar neparašėme... Ir čia į pagalbą skuba nykš-tukai – visiems, kurie dar nespėjo parašyti laiškų, jie padeda tai padaryti. O štai ir pats Kalėdų senelis. Ir ne bet koks, o pats tikriau-sias – lietuviškasis Kalėda. Net nesitiki, kad tai ne kokioj tolimojoj Laplandijoj, o visai šalia namų įsikūrusiame „Oze“! Tokio sene-lio dar niekada neteko matyti net visko re-gėjusiems tėveliams – jo drabužiai visai ne raudoni ir visai neįprasta barzda! Gal nuo

lietuviškųjų cepelinų ji kitokia nei to tolimo-jo Kalėdų senelio?..

Tokie netikėti stebuklai vyksta tikrai ne kasdien – labai norėtųsi juos dar ilgai prisi-minti. Tad skubame į kalėdinę fotostudiją – čia įsiamžinsime ir su Kalėda, ir su darbš-tuoliais nykštukais. Draugai tikrai nustebs, savo akimis išvydę, kad sėdėjome greta tikro Kalėdų senio, glostėme jo barzdą ir žaidėme su nykštukais „Oze“, o ne kokiame požemių pasaulyje. Būtinai pakviesime ir draugus pasidžiaugti pasakų šalies neti-kėtumais! Juk kitą dieną to čia galime ne-berasti, kaip kad nutiko Pelenei laikrodžiui išmušus dvyliktą...

Kalėdos šoka, dainuoja ir vaidina!Keliaudami po “Ozo” stebuklų šalį ap-

tikome daug neįtikėtinų staigmenų. Klau-sėmės nuostabių ,,Lietuvos talentų” dalyvių atliekamų dainų, žavėjomės žadą atiman-čiais cirko artistų pasirodymais. Ir visa tai – ne namuose per televizorių, o visai prieš pat mūsų akis. Rodos, net laikas sustojo kai orą įkvėpę stebėjom žaisminguosius cirki-ninkus... Paskui linksmai šėlome ir žaidėme “X-Planet” pačioj tikriausioj diskotekoje, da-lyvavome mėgstamo vaikų šokių kolektyvo pasirodyme. Tėveliai tuo tarpu džiaugėsi nykštukų darbštuoliukų pagalba renkantis ir pakuojant dovanas. Girdėjome, kad ir pa-tarimų, ką ant šventinio stalo patiekti visą gausybę pažėrė.

Dabar reikia paskubėti, kad suspėtume į jau prasidėjusį Vilniaus senamieščio teatro

vaidinimą. Dar labai norėtųsi pamatyti Vil-niaus miuziklo mokyklos pasirodymą, nors kojytės pačios linksta po padūkusios dis-kotekos... Būtinai norisi paklausyti ir choro “Ugnelė”, studijos “Tiks” dainų. O labiausiai laukiame didžiojo karnavalo. Nes pirmąją Kalėdų dieną praleisime pas močiutę, o an-trąją kartu su ja eisime į stebuklingąjį kar-navalą. Močiutė pažadėjo, kad tikrai mus nusives. Seniai svajojame pamatyti ir išgirs-ti žaviuosius Marių Jampolskį ir Irūną Puza-raitę, kurie dainuos šventiniame karnavale. Ir būtinai dar kartą sutikti bei draugams parodyti lietuviškąjį Kalėdų senelį. Juk šven-tės netruks prabėgti, o su jomis ir stebuklai ištirps lyg sniegas delne...

Dovanų bokštasTėveliai papasakojo, kad kartais nutin-

ka labai liūdnų dalykų – pasitaiko, jog už-maršus Kalėdų senelis kartais pamiršta (o tai dažnai nutinka seniems žmonėms) kai kurių namų adresus arba dėl neaprėpiamos gausybės darbų nespėja aplankyti kai kurių vaikučių. Ar įsivaizduojate, kaip jie nuliūsta, kai po Kalėdų egle neranda išsvajotų do-vanėlių? Centrinėje „Ozo“ renginių aikštėje radome iškabintas dovanėlių negaunančių vaikų svajones. Vieną jų ir mes išpildėme. Supakuotą dovanėlę palikome Dovanų bokšte, kurį stato žaisliukų nelaimingiems vaikučiams nuperkantys ar iš namų atne-šantys žmonės. Ir, rodos, jau regiu džiaugs-mu spindinčias mūsų dovanėlę gavusio vaikučio akis... Tegul ir jam Šv. Kalėdų rytą gėris užlieja mažą širdutę! Juk visos pasa-kos baigiasi tik gerai...

AR ŽINAI KUR PILDOSI SVAJONĖS?PILDOSI SVAJONĖS?Nuvykti į pasakų šalį svajoja kiekvienas vaikas. Na, o seniai užaugusieji tėveliai? Ar jie dar tiki pasakomis, jų stebuklais, už-buriančiomis fėjomis ir galingais gerumo burtais? Regis, kad ore sklandant kalėdinėms nuotaikoms to kasmet žavinčio ste-buklo laukimui pasiduoda ir pats rimčiausias dėdė, ir visad bambanti teta. Taigi, vaikai, griebkit tėvelius už rankos ir traukit ieškoti pasakos, kurioje pildosi net patys slapčiausi mažų ir jau užaugusiųjų troškimai.


* Švenčių dienomis darbo laikas gali keistis. Daugiau informacijos www.ozas.lt

Gruodžio 26 d. 13 val. Kalėdinis karnavalas

Gruodžio 12 d. 18 val. „Vaidinančios Kalėdos“



Gruodžio 17 d. 18 val. „Dainuojančios Kalėdos“





Gruodžio 15 d. 12 val.

Darbo dienomis 16 - 20 val., savaitgaliais 13 - 20 val.

Kalėdinis paštas. Kasdien 10 - 20 val.

Kalėdinės dirbtuvėlės. Kasdien 10 - 20 val.

Kalėdinė fotostudija. Savaitgaliais 13 - 15 val.

Kalėdinė kepyklėlė. Kasdien 10 - 20 val. , savaitgaliais 13 - 20 val.

Gruodžio 22 d. 12 val.

DIDIEJI KALĖDINIAI RENGINIAI

LINKSMIEJI KONCERTAI VISAI ŠEIMAI

DOVANŲ BOKŠTAS

VAIKŲ DŽIAUGSMUI VISĄ ŠVENTINĮ LAIKOTARPĮ VEIKIA:

JAUNŲJŲ ATLIKĖJŲ PASIRODYMAI

2-ąją Kalėdų dieną dar nematytas šventinis karnavalas, kurį papuoš Lietuvos žvaigždžių duetas M.Jampolskis ir I.Puzaraitė. Visus sveikins vyriausiasis Lietuvos Kalėdų Senelis – Kalėda, o šventinę nuotaiką sukurs istorinių kostiumų kolekcija „Amžių sankryžoje“ ir nuostabūs šokėjai.

Vilniaus senamiesčio teatras (vad. L. Ašakaitė).

Vilniaus miuziklo mokyklos kolektyvas.

Asmenybės ugdymo centras „Motus“ ir Balsių pagrindinė mokykla. Spektaklis „Meškio sapnas“ (vad. E. Vaiciekiūtytė ir R. Sinkevičius).

Vilniaus P. Mašioto pradinės mokyklos kolektyvas „Šviesi žvaigždelė“ bei solistai ir V. Mikuckio klasikinės gitaros klasės mokiniai (vad. L. Mačiulienė ir V. Mikuckis).

Vaikų ir jaunimo klubo „Šatrija“ dainavimo studijų kolektyvai.

Dainuojančios Kalėdos“ Choras „Ugnelė“ (vad. V. Skapienė); vokalo grupė „Balti sparnai“ (vad. D. Buklerevičiūtė).

Popdainavimo studija „Hey“ (vad. V. Kalpokaitė).

Studija „Tiks“ (vad. J. Maziliauskienė).

Grupės „O-lia-lia vaikai“ pasirodymas.

Vaikų kantri kolektyvo „Svirplys“ pasirodymas.

Centrinėje renginių aikštėje iškabintos likimo nelepinamų vaikų kalėdinės svajonės. Čia kasdien darbuojasi pagalbininkai, norintys padėti jas išpildyti. Pasirinkę konkretų vaiką, galite nupirkti arba atnešti iš namų jo trokštamą dovanėlę ir taip prisidėti prie šios gražios akcijos. Juk kai pildosi kažkieno svajonė, žemė nušvinta begaline laime, dėkingumu ir šypsenomis!

Vaikučiai gali rašyti laiškus Kalėdų Seneliui ir mesti juos į specialią pašto dėžę.

Mažieji kūrėjai gali dekoruoti ir namo parsinešti dailias molines fi gūrė-les.

Čia kiekvienas vaikas gali įsiamžinti su lietuviškuoju Kalėda.

Vaikučiai gali nustebinti namiškius, parsinešę pačių iškeptą kalėdinį skanėstą.

Šv. Kalėdos – gerumo ir stebuklų metas. Todėl „Ozas“ jau dabar kviečia lankytojus ne tik pasiruošti šiai ypatingai šventei, bet ir pagalvoti apie vargingai gyvenančius vai-kučius. Juk kiekvienas iš jų taip pat svajoja gauti kokią nors dovaną...

36 MAMA ir TĖTIS 2012 Lapkritis

Gabrielle Chanel (Gabrielle Bonheur Chanel 1883-1971) dėvėjo stiprios, nepalaužiamos, be galo savimi pasitikinčios emancipuotos moters kaukę. O iš tiesų jautėsi labai vieniša, nemėgo nepažįstamų žmonių, vakarėlių, kuriuose dažniausiai nuobodžiaudavo (jų nemėgo dar ir todėl, kad mėgdavo eiti anksti gultis), tuščio bendravimo, o nuo klienčių net slėpdavosi spintoje.

Tačiau tik ji galėjo po keturiolikos vienatvėje ir už-marštyje praleistų metų 71-erių grįžti į mados pasaulį, vėl atidaryti mados namus, pristatyti kolekciją ir po triuškina-mos nesėkmės aukštai iškėlusi galvą pasakyti: „Aš jiems dar parodysiu. Mes pradėsime viską nuo pradžių...“

Coco Chanel mintys apie madą, stilių, moteriškumą, grožį seniai tapo auksinėmis. Jas Madmuazelė rašydavo į dienoraštį. Pavyzdžiui: „Kiekviena moteris yra tokio am-žiaus, kokio nusipelnė“; „Moterys neturi draugų. Jas arba myli, arba ne“; „Moteris, avinti gerais batais, niekada ne-bus bjauri“; „Moteris turi kvepėti kaip moteris, o ne kaip rožė“ ir pan.

Pačios Gabrielle uoslė buvo neįtikimai jautri. Gal tai literatūrinė parabolė, tačiau net Justine Picardie, laikoma autoritetingiausia C. Chanel biografijos autore, rašo, kad, įkvėpusi jai dovanotų gėlių aromato, Madmuazelė galėjo pasakyti, kuo kvepėjo tas gėles skynusio žmogaus rankos.

Ji buvo daug kuo unikali, o jos gyvenime pasitaikė daug paradoksų ir keistų sutapimų. Coco Chanel tapo garsiausia dizainere, tačiau visai nemokėjo piešti ir nėra palikusi nė vieno savo modelio eskizo. Be to, ji niekada ne-siūdavo, nes... nemokėjo to daryti! Užtat uoliai darbavosi žirklėmis. Likimo ironija, tačiau prieglaudoje nekenčia-

Coco Chanel: kodėl ji niekada neišeis iš mados

Apie jokią kitą mados pasaulio asmenybę nėra prikurta tiek legendų, kiek jų yra apie Coco Chanel. Ji pati mokėjo meistriškai kurti savo legendą: kai kuriuos biografijos faktus taip pagražindavo, kad net artimiausi draugai nesuprasdavo, ji kalba rimtai ar juokauja. Kaip paaiškėjo, ji slėpė netgi savo amžių. Ir nė už ką gyvenime nebūtų prisipažinusi, kad tėvas ją paliko. „Ji išgalvojo viską – šeimą, biografiją, gimimo datą ir netgi vardą“, – apie Coco Chanel yra pasakęs Salvadoras Dali. Tačiau juk paslaptys visuomet traukia, tiesa?

Laisvalaikis


miausias Gabrielle užsiėmimas buvo... siuvimas. O vienai ge-riausių verslininkių sunkiai sekėsi dar ir skaičiuoti. Svarbiau-sias principas, kuriuo vadovaudavosi versle, – tai niekada niekam nesijausti skolingai.

Tačiau bene svarbiausias dalykas – Madmuazelė iš tikrų-jų buvo mados novatorė, išdrįsusi pasiūlyti moterims tai, kas patiko jai pačiai, ir nesukdavo galvos, ar tai gali būti madin-ga (legendine tapo jos ištarta frazė „Aš nekuriu mados. Aš esu mada“). Ji dėvėjo jojiko kelnes, jūreivišką palaidinę, nešiojo šiaudinę skrybėlę, ir jai buvo nusispjaut, ką apie ją galvoja kiti. „Mano rengimosi maniera ir stilius kėlė aplinkinių pajuo-ką, tačiau tai ir buvo mano sėkmės paslaptis – aš atrodžiau ne taip, kaip visi“, – sakė C. Chanel. Ji už nieką nenorėjo būti panaši į kitus – tik išsiskirti. Drąsiai laužydavo taisykles ir kur-davo naujas.

Ji nusirėžė plaukus ir privertė moteris masiškai daryti tą patį, nors tuo metu toks grožio pokytis buvo neįsivaizduoja-mas ir laikomas mažų mažiausiai drastiškas – moterys turėjo sėdėti prie puodų ir rūpintis šeima, o ne savo tualetais.

Ji nebijojo išsišokti. To meto madingiausius kvepalus – Aimé Guerlaino „L’Heure Bleu“ – vadino senamadiškais ir per-nelyg jausmingais, o kaip atsaką sukūrė legendinius „Chanel No 5“, populiariausius ir labiausiai perkamus kvepalus iki šių dienų, kurie nebuvo panašūs į jokius kitus, ir būtent tai lėmė šio aromato sėkmę. Ji išdrįso Pauliui Poiret, didžiausiam savo priešui ir konkurentui, pareikšti, kad ją pykina nuo karnavali-nių spalvų, kurias jis įvedė į madą, kad šių neįmanoma pakęs-ti, ir ji būtinai visas moteris perrengs juodai. Kaip žinia, savo pažadą ji tesėjo: sukūrė amžina klasika tapusią mažą juodą krepdešino suknelę, laikomą modernios moters uniforma, įtvirtino madoje juodą spalvą (buvo juodos spalvos maniakė) ir „šanelišką“ elegancijos kodą – baltos ir juodos derinį. Mo-terys buvo jai dėkingos. O P. Poiret dienas baigė nuskurdęs, visų pamirštas ir greičiausiai gailėjosi savo kelyje sutikęs G. Chanel.

Beje, tapti garsia kutiurjė Chanel neketino – ji svajojo kurti skrybėles ir tapti modiste. Tačiau ji nebijojo rizikuoti ir tapo garsiausia bei turtingiausia to meto moterimi.

Parengė Asta Lipštaitė, http://madublogas.lt/


Tyrinėtojai pastebėjo, kad perdėti gyrimai gali veikti priešingai nei tikimasi, kad paveiks vaiko motyvaciją ir mokymąsi. Tušti pagyrimai ne tik neskatina vaikų mokytis, bet ir sumažina norą stengtis. Per dažnai giriami vaikai praranda pasitikėjimą savimi, nuolat nerimauja, ar jie „teisingai atliko darbą“, ar „pakankamai geri“ ir nusipelnę pagyrimo „šaunuolis“, „geras darbas“ arba tiesiog nustoja daryti ar mokytis, kol nesužino, jog tai „šaunu“ ir pan. Sunku paneigti vaiko logiką tokiais atvejais, nes, pavyzdžiui, „šauni mergaitė“ gali galvoti: „...jei negaliu perskaityti šito sakinio, vadinasi, tai yra neįmanoma“. Tačiau, jei ta mergaitė tiki, kad jei kaip ir anksčiau ji pasistengs, tai ir išmoks perskaityti, tik reikia dar truputį pasistengti ir pavyks.

Dažnai tenka pastebėti, kad daug dirbantys, nuolat užsiėmę tėvai pagyrimus taiko kaip panacėją savo nerimui malšinti. Kadangi su vaikais praleidžia tik keletą valandų per dieną, tėvai nori, kad jų vaikai išgirstų tai, ką norėtų sakyti visą dieną: „Mes su jumis“, „mes tikime jumis“, „mes esame dėl jūsų“. Dėl tų pačių priežasčių, t. y., norėdami kompensuoti prarastą laiką su vaikais, „patalpina“ juos į aukštus reikalavimus keliančią aplinką („mano vaikai turi gauti visa, kas yra geriausia“) – geriausias mokyklas, o po to, giria, norėdami sušvelninti tos aplinkos spaudimą. Vaikui svarbu parinkti tinkamą ugdymo instituciją, tačiau netinkamais pagyrimais pernelyg iškeliame reikalavimus jam.

Gera žinia, jog tuščius pagyrimus galima pakeisti prasmingais. Pagirti būtina, tačiau tikslingai išsakant savo pastebėjimus, pripažinimą, padėką, supratimą ir paskatinimą. Tokie pagyrimai iš tiesų yra palankūs vaikams, nes stiprina savivertę ir tarpusavio santykius.

Giriant svarbu yra ne tiek vertinti – nes jei yra „šaunuolis“ ar „geras darbas“, vadinasi yra ir „nešaunuolis“, ir „blogas darbas“ – kiek pripažinti vaiko pastangas ir drąsinti jį. Girdėdamas tai, vaikas gali internalizuoti šią informaciją ir auginti vidinį pasitikėjimą savimi.


Psichologija

Ar būtina girti vaikus? Daugelis sako, kad taip. Tačiau yra manančiųjų, jog pagyrimai skatina vaikų egoizmą. Kai vaikas pasideda batus į vietą, susitvarko žaislus, padeda padengti stalą – kaip reikėtų tinkamai reaguoti į jo pastangas? Tėvai dažniausiai tokiais atvejais sako vaikui: „Šaunuolis, gerai padirbėjai“, „gera mergaitė“. Tai skamba pozityviai, bet ar toks pagyrimas tikrai skatina vaiko vidinį norą stengtis ir mokytis?

Tinkamai pagirti vaiką yra nemenkas iššūkis. Jei koncentruojamės į pastebėjimą, pripažinimą, dėkingumą ir padrąsinimą, tuomet pagyrimas yra sveikintinas. Visi nori išgirsti „šauniai padirbėjai“. Tačiau, jei pagauname save sąmoningai tariant „šaunuolis“ ar „gera mergaitė“ ties kiekvienu žingsneliu ar mažu darbeliu, sakome tai visą dieną ir kasdien, tuomet sustoti ir pagalvoti verta.

Pagyrimų kokybė svarbiau už kiekybę. Jei pagyrimas nuoširdus ir nukreiptas į vaiko pastangas, o ne į rezultatus, tai galime girti tiek, kiek vaikas nusipelno pagyrimų. Svarbu pripažinti vaiko pastangas atlikti darbą. Štai keletas pavyzdžių: Jei vaikas krepšinio rungtynėse ieško būdų, kaip apginti krepšį ir tai

pavyksta, tokiu atveju svarbu pagirti už jo norą ir pastangas („tu stengeisi apginti krepšį“, vietoj „šaunuolis, tu apgynei“); Jei jūsų vaikas gabus matematikai, pripažinkite tai, bet negirkite jo

kas vakarą, kai eina ruošti pamokų. Pagirkite, pavyzdžiui, už jo pastangas išspręsti sunkų uždavinį; Jei jūsų vaikas dvi savaites mokėsi važiuoti dviračiu ir pagaliau

išmoko, pagirkite už tai, kad stengėsi ir jam pavyko. Pamėginkite pagirti šiais būdais: „Tau pavyko“, „Dėkoju“, „Ačiū“, „Man patinka, kad tu...“, „Dėkoju, kad...“, „Oho, tu nenusimeni...“, „Šaunu, kad iš tiesų labai stengiesi...“, „Pastebėjau, kad...“, „Tik pažiūrėk, tau pavyko...“

Išsakydami pagyrimus:Būkite tikslingi. Užuot sakę: „Esi geras matematikas“, sakykite:

„Daug padirbėjai, kad išspręstum šį sunkų uždavinį“. Tikslingas gyrimas padeda vaikams ugdyti įgūdžius. Arba užuot sakę: „Tvarkinga mergaitė“, sakykite: „Labai stengeisi sutvarkyti žaislus“;

Būkite nuoširdūs. Vaikai greitai atpažįsta nenuoširdumą ir pradeda nepasitikėti. Dar blogiau - nebetiki gerais žodžiais, nes jiems sunku suvokti skirtumą, kada iš tiesų giriate, o kada ne;

Drąsinkite išbandyti naujas veiklas. Pavyzdžiui, nuo triratuko persėsti ant dviratuko.

Negirkite už tai, kas akivaizdu, nesakykite pagyrimų bendrąja prasme. „Tu talentingas“, „tu graži“ ir pan. Tokie pagyrimai yra tušti, nieko nesako ir neskatina. Vaikas negali dar labiau pagražėti ir tai nėra nuopelnas.

Sakykite pagyrimą tik tada, kai tikrai taip galvojate. Kai sakote: „Gerai padirbėjai“ ar „Sunkiai dirbai“, tada pabrėžiate darbo vertę ir pastangas. Negirkite už tai, kas vaikui ir taip lengvai sekasi. Dėmesys turi būti nukreiptas į vaiko pastangas, o ne į jo išskirtinius talentus. Ne visi vaikai talentingi dailininkai, šokėjai ar sportininkai, bet tie, kurie išmoksta kantriai dirbti, daug pasiekia gyvenime.

Straipsnį parengė Šeimos Santykių Instituto vaikų ir paauglių psichiatrė, šeimos psichoterapeutė Roma Šerkšnienė,

www.ssinstitut.lt



Iš burnos sklindantis prastas kvapas – dažna pro-blema. Blogiausia yra tai, kad patys galime nė ne-pajausti, jog iškvepiamas oras skleidžia nemalo-nų kvapą mūsų pašnekovams. Nuo prasto burnos kvapo kenčia daugiau nei devyniasdešimt milijo-nų žmonių. Iš kur atsiranda šis nemalonumas ir kaip jo atsikratyti?

Dantų apnašos ir akmenysAr žinote kaip susidaro dantų apnašos, sklei-džiančios nemalonų burnos kvapą? Labai pa-prastai: bakterijos susimaišo su maistu ir seilė-mis, todėl dantų paviršius apsitraukia minkšta balta mase – apnašomis. Na, o dantų akmenys ir yra kietos, sukalkėjusios apnašos. Juos galima nuvalyti tik apsilankius pas odontologą. Dantų apnašos ir akmenysAr žinote kaip susidaro dantų apnašos, sklei-džiančios nemalonų burnos kvapą? Labai pa-prastai: bakterijos susimaišo su maistu ir seilė-mis, todėl dantų paviršius apsitraukia minkšta balta mase – apnašomis. Na, o dantų akmenys ir yra kietos, sukalkėjusios apnašos. Juos galima nuvalyti tik apsilankius pas odontologą. Burnos sausumas Dar viena priežastis, lemianti blogą burnos kvapą – burnos sausumas. Taip yra todėl, kad sumažėja seilių išsiskyrimas. Dėl šios priežasties sunkiau nusiplauna maisto likučiai ir suprastėja burnos higienos būklė. Burnos sausumo priežas-tys yra įvairios: pavyzdžiui, gali būti ligų simpto-mas, taip pat pašalinis kai kurių vaistų poveikis, nerimas, depresija ir t.t.Maistas, gėrimai ir medikamentaiMaiste yra įvairiausių cheminių junginių, kurie gali patekti į kraujotaką ir išeiti per plaučius. Žinoma, įvairūs medikamentai irgi gali paveik-ti iškvepiamo oro kvapą. Visa tai dingsta, jeigu nustojama vartoti nemalonų kvapą sukeliančius produktus.

RūkymasRūkantieji taip pat nepasižymi geru burnos kva-pu. Tačiau rūkymas didina riziką susirgti dante-nų ligomis, dėl to gali atsirasti nemalonus bur-nos kvapas.Nesandarios dantų karūnėlėsPo dantų karūnėlėmis kaupiasi maisto likučiai, kurie pūvant sukelia prastą burnos kvapą.DietosJeigu žmogus staigiai lieknėja, organizme esan-tys riebalai ima intensyviai skaidytis. Jų skilimo elementai išsiskiria kvėpuojant. ĖduonisBlogą kvapą gali sukelti ėduonis. Dantyse, kurie yra pažeisti, emalio plyšiuose, senose, aptrupė-jusiose plombose yra be galo daug mikrobų. Dėl šios priežasties patartina kartais apsilankyti pas burnos higienistą.

Parodontozė Parodontozė – lėtinis dantis supančių audinių uždegimas, kurį sukelia mikrobai. Jeigu ši liga paaštrėja, atsiranda nemalonus burnos kvapas. Nosies ir gerklės uždegimai Neretai prastą burnos kvapą sukelia tonzilitas ir sinusitas. Šias ligas sukelia bakterijos, esančios burnos ertmėje. Virškinimo ligosStipriai nemalonų burnos kvapą sukelia skran-džio ir kepenų negalavimai. Jeigu graužia rė-muo, pykina ar prastai virškina, būtina kreiptis į vidaus ligų gydytojus.Stresas Patiriant stresą blogėja burnos kvapas, todėl patartina gerti daug skysčių bei vartoti citrusi-nių vaisių, kurie skatina intensyviau veikti seilių liaukas.

keleTaS PaTaRiMŲ, PadĖSianČiŲ aTSikRaTYTi PRaSTO BURnOS kvaPORūpinimasis burnos higienaPrastas kvapas dažniausiai atsiranda tada, kai burnos higiena nėra pakankamai prižiūrėta. Kaip jau buvo minėta, tokį kvapą sukelia burnoje susikaupusios bakterijos bei užsilikę maisto likučiai, todėl tiesiog būtina valytis dantis ne tik dantų šepetėliu, bet ir tarpdančių siūlu. Žinoma, ypatingai svarbu nepamiršti valyti ir liežuvį. Kramtomoji gumaKramtomoji guma yra viena geriausių priemonių, malšinančių šį nemalonumą. Kodėl? Ji skati-na seilių susidarymą, kurios nuplauna maisto daleles ir bakterijas. Bent dalis prasto kvapo tikrai bus pašalinta.Nepamirškime gerti vandensKodėl reikia gerti vandenį? Todėl, kad vanduo mažina bakterijas, esančias burnoje. Kai sumažė-ja bakterijų, silpsta ir prastas burnos kvapas. Vanduo apskritai yra naudingas sveikatai.

Jei ŽOdŽiai

ned

vel

kia

ga

iva

...

Parengė Justė Šovinytė

PRaSTO BURnOS kvaPO aTSiRadiMO PRieŽaS-TYS Dažniausiai nemalonų burnos kvapą sukelia maisto liku-čiai, įstrigę dantų tarpuose, ir besidauginančios bakteri-jos, kurios kaupiasi ant liežuvio paviršiaus ir gerklėje. Čia jos skaido proteinus bei kitas medžiagas, todėl, vykstant šiam procesui, išsiskiria dujos, kurios turi prastą kvapą. Bakterijų atsiranda tuomet, kai burnos higiena nėra pa-kankamai prižiūrima ir pasilieka maisto likučiai. Žinoma, nemalonus kvapas gali atsirasti ir dėl nesveikų dantų ar dantenų, taip pat ir kitų rimtesnių ligų.Žmogus, kuris turi šį nemalonumą, dažniausiai jo ne-jaučia. Taip yra todėl, kad priprantama prie savo kvapų. Jeigu norime patikrinti savo burnos kvapą, palaižykime riešą vidinėje rankos pusėje ir po kelių sekundžių, seilėms nudžiuvus, pauostykime tą vietą. Jeigu juntamas nema-lonus kvapas, turbūt turime problemų.

Sveikata


VAIKAI – TAI GYVI LAIŠKAI, SIUNČIAMI Į ATEITĮ.Neil Postman

Artėjant gražiausioms ir jaukiausioms metų šventėms dažnas iš mūsų prisimena ne tik savo artimuosius ir draugus, bet ir tuos, kuriems likimas pagailėjo sveikatos, artimųjų meilės. Viena iš labiausiai pa-žeidžiamų visuomenės dalių – sergantys vaikai. Ypač jautri tema – vėžiu sergantys mažieji. Tai viena iš vaikų mirtingumo prie-žasčių, su kuriomis kovoja ne tik mokslinin-kai, vaistų kūrėjai, medikai, bet ir visi visuo-menės nariai.

Be to, šiems ligoniukams ypač reikia ne tik gydymo, bet ir atjautos, palaikymo, draugystės. Liga nesirenka: ji pakerta ir laimingų šeimų mažuosius, ir vaikus, kurie neturi artimųjų. Jie gydomi vienodai, bet tas saugumo jausmas, kurį sukuria artimų žmonių buvimas šalia, dažnai skiriasi...

Dėl šių priežasčių dvi mamos – foto-menininkė Eglė Mėlinauskienė ir žurnalistė Rūta Mikelkevičiūtė – įsteigė paramos ir labdaros fondą „MAMŲ UNIJA“. Skirtingo amžiaus, skirtingų profesijų, turinčios labai skirtingą gyvenimo patirtį, bet vedinos vie-no tikslo – padėti onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams ir juos auginančioms šeimoms, pildyti sergančių vaikų svajones (kai kurios jų, deja, būna paskutinės), pa-dėti tėvams gauti kvalifikuotą psichologo pagalbą, sužinoti būtiną informaciją apie gydymą, reabilitaciją, kurti jaukesnę ser-gančio vaiko aplinką ir bendradarbiauti su medikais. „MAMŲ UNIJA“ buvo įkurta dėl kelių priežasčių: dėl to, kad valstybė neįstengia pasirūpinti mūsų vaikais ir šei-momis taip, kaip norėtų kiekviena mama; dėl to, kad viena iš fondo įkūrėjų irgi sirgo vėžiu, todėl puikiai žino, jog vaikui toks iš-bandymas yra per sunkus; dėl to, kad svar-bu žinoti, jog, jeigu kas nutiktų, – mūsų visų vaikai turi tai, kas geriausia.

„Žmonės dažnai įsivaizduoja, kad on-kologinės ligos nepagydomos. Tai nėra tie-sa – 80 proc. vaikų pasveiksta. Svarbi anks-tyva diagnostika. Taip pat manoma, kad gali padėti tik pinigų aukojimas. Tačiau la-

ned

vel

kia

ga

iva

...

bai svarbi pagalba dovanojant savo laiką“, – sako fondo vadovė Eglė Mėlinauskienė. Jos manymu, labdarystė – ne šventinis ar momentinis aktas. Tai nuolatinė žmogaus būsena – noras remti, globoti, aukoti, rū-pintis. Be to, turint nuolatinių rėmėjų daug paprasčiau planuoti paramą į priekį, ža-dėti pagalbą šeimoms, kurioms reikia ne vienkartinių finansinių injekcijų. Gydymas nuo onkologinių ligų tęsiasi labai ilgai – mėnesiais ar metais. E. Mėlinauskienė tei-gia, kad labiausiai pasigendama socialiai atsakingo verslo dėmesio.

Padėti gali kiekvienas – nuo didžiausių verslo bendrovių iki paprasto visuomenės atstovo. „Pagalbos reikėtų įvairios: pra-dedant savanoriška veikla, skiriant savo laiką, baigiant finansine parama. Savano-riškoje veikloje mums labai trūksta įvairių sričių specialistų pagalbos: projektų rašy-mo, informacinių technologijų, viešinimo specialistų“, – sako fondo vadovė ir kviečia pagalvoti, kuo AŠ galiu būti naudingas.

Pastaruoju metu pagausėjo gražių pa-vyzdžių, kaip prie pagalbos onkologiniams ligoniukams prisideda ir užsienyje gyve-nantys lietuviai. Lietuvą pasiekia siuntos, kurios perduodamos sergančiųjų šeimoms ar ligoninių Kaune ir Vilniuje personalui. Pagalbininkai iš Didžiosios Britanijos, Da-nijos, Vokietijos, Norvegijos ir kitų šalių kaip skruzdėlės krauna didžiulį gerumo skruzdėlyną. Vaikams perduodamos ypač gydymo periodu svarbios, bet brangios sauskelnės, žaislai, rūbeliai (pačių mamų megztos kojinės ar kepurės, šiltos ir jaukios pižamos).

Besidžiaugdama tuo, vis dėlto fondo vadovė pasakoja: „Pagalbos reikia įvairios

– tiek finansinės, tiek socialinės, psicho-loginės. Jei šeimoje apserga vaikas, vie-nas šeimos narys netenka darbo, nes turi rūpintis vaiku. Jei yra antras mažametis vaikas, jis taip pat nukenčia dėl tėvų dė-mesio stokos. Neretai tėvai įkrenta į didelę psichologinę duobę, iš kurios be specialistų pagalbos retai pavyksta išsikapstyti. Reikia pinigų slaugos priemonėms, geresnio mai-tinimo sergančiam vaikui. Kartais tenka mokėti ir už tyrimus bei vaistus gydantis ambulatoriškai, kurių ligonių kasos ne-kompensuoja.“ Vien todėl paramos prašo-ma taip drąsiai ir garsiai – nes jos REIKIA. Visokios – finansinės, psichologinės. Gydy-mą ligoninėje valstybė visiškai finansuoja. Deja, egzistuoja slaugos, taip pat kai kurių tyrimų bei vaistų, kurių ligonių kasos ne-kompensuoja, gydantis ambulatoriškai, problema.

Vis dėl to galime kartu pasidžiaugti, kad Lietuvoje jau gimsta paramos, labda-ros ir rėmimo tradicijos. Jas kurti padeda įvairios socialinės iniciatyvos, televizijų akcijos, pavienių asmenų pavyzdžiai, pa-ramos fondai. Džiugu, kad pagalbos pra-šymams dažnai nelieka abejingų. Pasta-raisiais metais labdara ypač priartėjo prie paprastų žmonių – tereikia išsiųsti trumpą-ją žinutę ar nusipirkti vaikų pieštą atviruką – ir tu jau prisidedi prie to, kad tie, kuriems labiausiai reikia, nusišypsotų ar bent aki-mirką pasijaustų svarbesni. Nes kaip sakė lapė Mažajam princui: „Štai kokia mano paslaptis. Ji labai paprasta: matyti galima tik širdimi. Tai, kas svarbiausia, nematoma akimis“ (Antuanas de Sent-Egziuperi).

Parengė Greta Domaninienė

Padėtigalikiekvienas

Eglės Mėlynauskienės nuot.

Sveikata

Kūčios ir Kalėdos – tai šeimos šventės, kurių taip laukia vaikai ir suaugu-sieji, į kurias susirenka artimiausi ir brangiausi žmonės. Neatsiejama šių švenčių dalis – kalėdinės eglutės, papuošalai, apšvietimas – smulkmenos, kurios sustiprina švenčių laukimą. Nuo kada mes puošiame eglutes?

Pirmoji kalėdinė eglutė minima 1419 metais. Tada Vokietijos pietuose Freiburgo kepykla papuošė eglę vaisiais, riešutais ir savo gaminiais, kuriuos, pasibaigus šventėms, vaikai galėjo nusiskinti. Taigi, paprotys puošti kalėdinę eglutę kilęs iš Vokietijos. Kai kurie istorikai kalėdinių eglučių tradiciją sieja tik su XVII amžiumi, kadangi tuomet medelius imta puošti ne tik saldumynais ir vaisiais, bet ir žvakutėmis, o vėliau ir stikliniais papuošalais bei gir-liandomis, kurios ant eglučių pirmą kartą uždegtos 1830 metais. Advento dienoms baigiantis, daugelis pradėjome rūpintis kaip Kalėdoms šventiškai ir sau-giai papuošti savo namus. Primename, kad pagal Žaislų saugos techninį reglamentą (Žin., 2004, Nr. 11-300), nuo 2004-ųjų metų eglučių žaisliukai, kaip buvome įpratę juos vadinti, dabar yra priskiriami ne žaislams, o Kalėdų papuošalams, t. y. – jie žaislais nelaikomi. Jeigu ieškosite šventėms ne tikros, o dirbtinės eglutės, atkreipkite dėmesį, ar yra pažymėta, jog ji atspari ugniai. Eglutės papuošalus patartina rinktis taip pat atsparius ugniai. Kita šventinė dekoracija – tai elektrinės girliandos, kurios kaip ir visi elektrotechnikos gami-niai turi atitikti jiems nustatytus reikalavimus. Saugios girliandos turi būti pažymėtos CE ženklu. Prieš kabindami girliandą ant eglutės, atidžiai perskaitykite naudojimo instrukciją, jei girlianda naudojama ne pirmus metus, būtina įsitikinti, ar nėra perdegusių lempučių. Negalima naudoti elektrinių girliandų ant metalizuotų medelių, elektros srovė iš pažeistos girliandos gali nutekėti ir sukelti elektros smūgio pavojų. Girliandų laidus patartina nutiesti palei sieną, kad netrukdytų vaikščioti, nekeltų pavojaus užkliūti ir susižeisti. Jei elektrinės girliandos bus naudojamos lauke, prieš tai įsitikinkite, ar iš tiesų jos tam skirtos. Netvirtin-kite jų vinimis ar aštriais smeigtukais, girliandas nukabinant – negalima jų traukti. Einant miegoti ar išeinant iš namų, elektrines girliandas visada reikėtų išjungti, nes gali įvykti trumpasis jungimas, galintis sukelti gaisrą. Naujas dekoravimo akcentas – dirbtinis sniegas ar šerkšnas. Patariama pirmiausiai per-skaityti jų naudojimo instrukciją, dirbti su pirštinėmis, � akoną nukreipus nuo savęs, kad išvengtumėte odos ar kvėpavimo takų sudirginimo. Jei namuose yra mažų vaikų, reikėtų ypač pasirūpinti dekoracijų saugumu, eglutę puošti nedūžtančiais, neaštriais papuošalais, jei puošybai naudojamos smulkios detalės, jos turėtų būti pakabintos taip, kad jų nepasiektų mažieji, nes žaisdami jie gali užspringti. Elektrinės girliandos taip pat turėtų kabėti aukščiau nuo žemės. Norėdami šventes paįvairinti fejerverkais, prieš naudojimą atidžiai perskaitykite pirotechni-kos gaminių naudojimo instrukcijas ir būtinai jų laikykitės. Karnavalinėse kaukėse turi būti pakankamas vėdinimo plotas, kad vaikui nepritrūktų oro. Karnavaliniai kostiumai neturi būti pagaminti iš lengvai užsidegančių medžiagų.

Saugių Jums, mielieji, švenčių!Parengė SMLPC Vaikų sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Rūta Burbienė

KALĖDINĖS DEKORACIJOS


Mūsų rūpesčiai

2012 Gruodis MAMA ir TĖTIS 43 2012 Gruodis MAMA ir TĖTIS 43

Samojedai – iš šiaurės vakarų Sibiro kraštų kilę šunys, pavadinti juos auginusių klajoklių Samojedų genčių vardu. Šios gentys klajo-davo su elnių bandomis, nuolat ieškodamos vietų, kur elniai turėtų kuo maitintis. Stiprūs, šalčiui pakantūs šunys atliko svarbų vaidmenį klajoklių gyvenime – padėdavo prižiūrėti ir suvaldyti elnių bandas, gindavo elnius nuo nuožmių Arkties plėšrūnų. Samojedų šunys buvo puikūs pagalbininkai lokių medžioklėje, padėdavo vilkti roges ar valtis. Klajokliai šiuos šunis laikė šeimos nariais, jie gyveno kilnoja-muose būstuose kartu su žmonėmis, viena iš jų užduočių buvo šildyti vaikus naktimis.

1800-ųjų pabaigoje samojedų veislės šunys pirmą kartą atvežti į Angliją. Vienas jų buvo pristatytas karalienei Aleksandrai, kuri ir iš-garsino šią veislę. Karalienės šunų geneologijos medis vis dar gyvas – tolimi jų palikuoniai gyvena ir dabar. 1906-aisiais pirmasis samoje-das pasiekė ir JAV. Tai buvo Rusijos didžiojo kunigaikščio Mikalojaus dovana. Tuo laiku samojedai pradėti kinkyti į roges – pastebėta, kad jie daug „sukalbamesni” nei kiti kinkinių šunys. 1900-ųjų pradžioje samojedų kinkinių komandos, suformuotos ekspedicijai į Antarkti-dą, sėkmingai pasiekė Pietų ašigalį. Tokie žygdarbiai ir puiki šios veis-lės šunų išvaizda pelnė didžiules amerikiečių simpatijas – samojedai tapo ypač populiarūs.

VIDUTINIŠKASVIDUTINIŠKASLABAI ŽAISMINGASLABAI PRIERAIŠUSDRAUGIŠKASLABAI DRAUGIŠKASLABAI DRAUGIŠKASNESUDĖTINGASGERASNEDIDELISVIDUTINIŠKAAUKŠTASŽEMAS

EnergingumasKrūvio poreikisŽaismingumas

Prieraišumas Elgesys su kitais šunimis

Elgesys su kitais gyvūnais Elgesys su nepažįstamaisiais

Dresavimas Sarginis šuo

Gebėjimas saugoti Priežiūra

Atsparumas šalčiuiAtsparumas karščiui

Šunys.saMOJedai

Žiūrėkite naujausias „dogs 101“ laidas

gruodžio mėn. darbo dienomis

17.20 val.

Dolli Baltas Vilkas, veislynas „Izidė“, nuotr. G.Vyšniauskaitės

Izidė Bella, nuot. G.Vyšniauskaitės


Priežiūra ir sveikataJudrūs samojedų veislės šunys visiškai netiks svajojantiems apie ramų ir tingų au-gintinį. Šiems šunims kasdien būtina gera treniruotė – ilgas pasivaikščiojimas, bė-giojimas, žaidimai. Samojedai mėgsta šaltą orą, todėl gali gyventi lauke, tačiau turi didelį norą būti kartu su šeimininkais jų gyvenamosiose patalpose. Samojedai labai švarūs šunys, neturintys šunims būdingo kvapo. Tankus jų kailis turi savybę išlikti akinamai baltas, plaukų galiukai gali turėti nežymų biskvito ats-palvį. Nepriekaištingai kailio išvaizdai palaikyti reikalingas dažnas šukavimas. Bū-tina prižiūrėti, kad kailis nesusiveltų. Dažnai maudyti samojedų nepatartina – taip kailis gali prarasti gebėjimą savaime apsivalyti. Kirpimas šiems šunims taip pat ne-reikalingas, nebent letenėlių padailinimui. Samojedų plaukai gali būti naudojami mezginiams – jų vilna malšina sąnarių ir raumenų skausmus. Samojedai išgyvena maždaug 10-12 metų. Jie iš prigimties pasižymi gera sveikata. Gali pasitaikyti displazijos atvejų, patartina atlikti akių tyrimus, stebėti virškinimo veiklą.

Parengta bendradarbiaujant su Animal Planet ir veislynu ,,Izidė”

Bendra charakteristika

Somojedai – stiprūs, judrūs, orios ir grakščios išvaizdos šunys. Nors ir nemažo ūgio – iki 65 cm, šie šunys pasižymi kompaktiškumu. Jų stipriuo-se ir raumeninguose kūnuose tobulai dera galia, greitis, judrumas ir ištvermė. Šiltas samojedų kai-lis leidžia jiems nesunkiai ištverti atšiaurias oro sąlygas, o šiltuoju metų sezonu apsaugo nuo per didelio karščio. Išorinis kailio sluoksnis šiurkštus, plaukai tiesūs, žavintys sidabriniu blizgesiu, po-plaukis – švelnus ir storas. Savo išraiška samojedai primena linksmus animacinių fi lmukų herojus – dėl pakeltų lūpų kampučių atrodo, kad šie šunys šypsosi.

Švelnus ir žaismingas samojedas – šeimai tin-kantis augintinis: puikus draugas suaugusiems ir geras žaidimų kompanionas bet kokio amžiaus vaikams. Tai yra gaujos šuo, nemėgstantis vie-natvės. Jis yra draugiškas su nepažįstamaisiais, retai veliasi į peštynes su kitais gyvūnais, dėl gau-jos instinkto sutaria ir su kitais šunimis. Namuose išauklėtas šuo elgiasi protingai, yra ramus ir pa-klusnus, tačiau viduje slypinčiam išdaigininkui būtinas kasdieninis fi zinis krūvis. Negavęs pakan-kamai veiklos samojedas ims nuobodžiauti ir krės-ti pokštus, kurie nebūtinai pradžiugins šeimininką. Šios veislės šuo savarankiškas ir gali būti kiek už-sispyręs, bet norėdamas įtikti šeimininkui klusniai reaguoja į jo nurodymus, visada bando suprasti, ko iš jo norima.

Dolli Baltas Vilkas su šuniukais, veislynas “Izidė”, nuotr. G.Vyšniauskaitės


Mamai 2013 metais mamytės - Avinukai pasižymės ypatingu moteriškumu, noru puoštis, rūpintis savo vaikučiu, vyru ir namų jaukumu. Apskritai, 2013 metais išleisite daugiau pinigų kūno priežiūrai, estetikai, namų grožiui ir komfortui. Pamėginkite šiais metais dažniau nukeliauti su vyru ir vaikučiu į teatrą - tai suteiks visai šeimai nepakartojamų akimirkų. Tėčiui Tėvelis - Avinukas šiais metais bus labai darbingas, rūpės „greiti“ pinigai ir kaip aprūpinti šeimą. Patarimas - vairuokite lėčiau ir atsargiau, kad netektų vėliau pyktis su antrąja puse. O jei jau susipykote, taikykitės naudodami gėlių puokštės taktiką, kurią pats sudėliokite gėlių parduotuvėje - gi turite nuostabų estetikos jausmą.vaikui 2013 metais vaikutis - Avinukas gali parodyti savo išskirtinius gebėjimus menui, nustebinti originalumu ir išmė-ginti tėvelius savo charakterio tvirtumu. Leiskite vaikui pasireikšti ir tegu jis jaučiasi, kad gali daryti ką nori - naudokite gudrumą, o ne prievartą ir tai pasiteisins visais 2013 metais.

Mamai Mamytės - Jautukai šiais metais fi nansiškai jausis užtikrintai. Šeima teiks laimę, vaikelis džiugins, galite drąsiai planuoti visas atostogų detales, apie kurias svajoja visa šeima. Dažniau apdovanokite vyrą išskirtiniu vakaru dviese - jis to tikrai nusipelnė visais 2013 metais. Tėčiui Tėvelis - Jautukas 2013 metais jausis lyg ant sparnų - meilė ir santarvė vyraus namuose, norėsis dar daugiau gė-rybių parnešti į namus. Jei svarstėte apie sportą - pradėkite šiais metais. Būsite atlaidesnis vaikų išdaigoms, nors reikėtų būti kiek griežtesniam. Netikėtai pats sau galite pradėti domėtis šokiu ar kitais estetiniais dalykėliais. vaikui 2013 metais vaikutis bus ypač kūrybingas ir užduos konkrečių klausimų, kurie gali sugluminti tėvelius. Atžalai rūpės tokie dalykėliai, kurie ir suaugusiems atrodo neaiškūs. Pasiskaitykite literatūros ir pasistenkite atsakinėti kiek įma-noma konkrečiau bei leiskite vaikui pamąstyti apie tai pačiam.

Mamai 2013 metais mamytės - Dvyniai bus sėkmingos reikaluose, susietuose su bendravimu, komunikacija, darbu. Jei nedirbate, galite pradėti ilgėtis kolegų, darbo rutinos, kelionių. Pasistenkite pažvelgti į savo šeimą naujai ir pasidžiaukite savo mažuoju turteliu. Grožis ir namų reikalai šiais metais nukeliaus į antrąjį planą, todėl leiskite sutuoktiniui padėti namų ūkyje. Tėčiui Tėvelis - Dvyniai šiais metais ypač palankiai vyks į užsienio komandiruotes, kurios gali atnešti teigiamų materi-alinių pasikeitimų Jūsų gyvenime. Nuojauta ir mokėjimas bendrauti šiais metais darys didelę įtaką tiek darbiniuose reika-luose, tiek šeimoje. 2013 metai daugiau kalbėkite su savo antrąja puse, kad neatrodytų, jog rūpi tik darbas ir kelionės.vaikui Vaikutis - Dvynys jausis laimingas, gavęs naujų įdomių knygelių apie svetimas kultūras ar šalis, lavinamųjų žaislų, originalių konstruktorių. Šiais, 2013 metais, atžala gali nustebinti naujais užsienietiškais žodžiais, kuriuos išmoks ypač greitai. Puikus metas pradėti lankyti mokymo - ugdymo įstaigas.

Mamai Mamytė - Vėžys 2013 metais bus rimtai nusiteikusi padaryti vaiką, vyrą ir visus aplinkinius tokiais, kokius norės matyti. Iš tokio noro gali kilti nesutarimai su antrąja puse ar pasireikšti nauji vaiko „ožiukai”. Pasistenkite suteikti apsis-prendimo laisvę ir kitiems, nors ir jaučiate, kad viską žinote daug geriau nei kiti. Tėčiui Tėvelis - Vėžys šiais metais gali turėti kiek daugiau nesklandumų su technika - gali gesti automobilis ar strigti kompiuteris, telefonas. Neišliekite savo įniršio šeimoje, o ramiai pabūkite namie be darbo reikalų. Ar tiesiog išeikite visa šeima pasivaikščioti. vaikui Vaikutis bus ypač smalsutis šiais metais - laužys žaisliukus, nes norės pažiūrėti iš ko susideda ar kaip veikia, išmoks naujų dalykų prie kompiuterio. Sukurkite savo atžalai atskirą apribotą kompiuterio paskyrą, kad vėliau netektų gailėti prarastų duomenų.

Mamai 2013 metai mamytėms - Liūtams žada malonius rūpesčius namie. Norėsis visus apgaubti savo švelnumu, pasi-rūpinti kiekvienu šeimos nariu, tačiau galite tai daryti kiek įkyrokai - jauskite saiką ir ribas. Po sunkios darbo dienos namie tikrai nusipelnote išskirtinio dėmesio vakare, dažniau užsiminkite apie tai savo antrąjai pusei. Tėčiui Liūtas - karalius tėvelis taps naminiu katinu. Nebijosite imtis visų namų ruošos darbų, tik leiskite ir kitiems suteikti galimybę ką nors nuveikti. Būdami darbe mąstysite apie namus. Šiais metais galite pagerinti santykius su atžalomis, nes vaikučiai gerbs ir mylės tokį rūpestingą tėvelį.vaikui 2013 metais vaikutis - Liūtas taps sėslus ir naminis, jį traukte trauks įprasta namų aplinka. Namų sienos bus ypač mielos, todėl galite duoti namų tvarkymo darbų ir tai mažasis Liūtukas atliks neniurzgėdamas. Jei šiais metais vaikas pradės lankyti ugdymo įstaigą, darykite tai palaipsniui - dažnai išeikite pasivaikščioti aplink būsimą darželį ar mokyklą.

Mamai Mamytės - Mergelės 2013 metais bus žingeidžios, norės pažinti pasaulį, keliauti, dalyvauti intelektualiose diskusijose, domins pasaulio naujienos. Namie sieksite harmonijos santykiuose, būsite tolerantiškesnės. Nenustebkite, kad vakare per televizorių vietoje šokių projektų žiūrėsite žinias ar politines laidas. Tėčiui 2013 metais tėveliai - Mergelės taps kantresni kitų jausmams ir poreikiams, geriau supras aplinkinių poelgių motyvus, demonstruos taikingumą ir kompromisus. Šeimoje pagerės santykiai, o esant nesutarimams ieškosite bendrų sąlyčio taškų. Šiais metais vyrų - Mergelių žmonos didžiuosis turėdamos tokius protingus ir kultūringus vyrus. vaikui Vaikučiui - Mergelei 2013 metais nusimato sėkmė mokantis naujų dalykų, vaikas bus ištvermingas, nuoširdžiai ir atkakliai sieks žinių. Šiais metais palanku pradėti lankyti mokyklą. Būdamas ir taip geras vaikas, 2013 metais demons-truos ypatingą taikingumą ne tik šeimoje.

www.permainos.lt

Šeimyninis 2013 metų horoskopas


Mamai 2013 metais mamytės - Svarstyklės bus ypač žavios ir moteriškos. Rūpės grožis, būsite emociškai jautresnė ir labiau pažeidžiama žodžiais bei kiek kraštutiniška. Norėsite gėlių. Geras metas atgaivinti savo vyro karštus jausmus, tik neleiskite jam pernelyg pavyduliauti. Tėčiui Šie metai bus žaižaruojantys, pasižymėsite humoru, greita reakcija ir skubiais apsisprendimais. Tai yra metai, kai prabanga ir gyvenimo kokybė bus svarbi gyvenimo detalė. Ypatingi džiaugsmai laukia bendraujant su vaikais. Geras metas pirkti senai suplanuotą brangų daiktą. vaikui 2013 metais vaikutis - Svarstyklė gali tapti neklaužada mokslo reikaluose. Bus sunku susikoncentruoti į vieną dalyką, nes domins pašaliniai, tačiau gali padėti griežtumas. Turėtumėte leisti vaikui gerai išsidūkti ar pasportuoti prieš sėdant ruošti pamokų.

Mamai Mamytė - Skorpionas bus rimtai nusiteikusi visais 2013 metais. Rūpės šeimos biudžetas, taigi tinkamas laikas pradėti vesti namų fi nansinę apskaitą ir apskritai taupyti. Tai geras metas pradėti keisti visos šeimos požiūrį į fi nansinius reikalus.Tėčiui 2013 metais tėvelis - Skorpionas gali būti kiek sudirgęs dėl nenumatytų išlaidų, kurios šiais metais kartas nuo karto atsiras. Sieksite tvarkos namie, būsite praktiškas. Puikus metas peržvelgti savo pajamas bei išlaidas ir padaryti atitinkamas išvadas, kurios pravers ateityje.vaikui Vaikutis- Skorpionas šiais metais atrodys rimtesnis ir norės būti užaugusiu. Nenustebkite, jei 2013 metais daž-nai išgirsite klausimus „Ar aš jau didelis/ė?” ir „Ar aš jau užaugau?”. Vaikas imsis padėti namų ruošoje ir kopijuos tėvelių tarpusavio elgesio modelį, tad tinkamai elkitės.

Mamai 2013 metai mamytei - Šauliui gali pasireikšti praktiškumas ir originalumas namų ūkio reikaluose. Gali pradėti rūpėti kuo atžala nori būti užaugusi - stengsitės pastebėti vaiko talentus ir iškvosti kuo vaikas nori būti užaugęs. Tėčiui Tėveliui - Šauliui rūpės darbas, karjera ir kaip padaryti pasaulį geresne vieta visiems. Būsite pastabus, originalus ir šmaikštus bei labiau auklėsite savo atžalas. 2013 metais tėveliui bus svarbu, kad namie vyrautų švara ir tvarka.vaikui Vaikučiui - Šauliui 2013 metais pradės rūpėti, kad santykiai su tėvais būtų ypač geri, mokysis gyvenimo pamo-kų iš tėvų. Parodykite vaikučiui gražų pavyzdį ir jis tai atkartos. Palanku pradėti lankyti kūrybinius būrelius, ypač teatro ar šokių.

Mamai 2013 metai mamytei - Ožiaragiui atneš daug bendravimo, komunikacijos. Galimos netikėtos kelionės ir malonios diskusijos su antrąja puse, kurios prives prie gerų permainų gyvenime. Ypač sėkmingai dalyvausite interneto forumuose, kur pasisakymai ir gauta informacija maloniai nustebins. Tėčiui Šie metai gali atnešti naują požiūrį į gyvenimą. Galite netikėtai pradėti domėtis socialiniais dalykais, galbūt atrasti naują gyvenimo būdą. Santykiai šeimoje taps taikesni ir laisvesni. Būtų gerai, jei 2013 metais mažą dalį pajamų aukotumėte labdarai - taip suvoksite naujus dalykus.vaikui Vaikutis - Ožiaragis 2013 metais pasižymės noru atrasti naujų dalykų, tačiau domins tik tos veiklos, kurios bus įdomios. Todėl tėveliai turėtų gudriai pateikti naujus dalykus, kurie iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti nuobodūs vaikučiui. Šiais metais gerai pradėti lankyti būrelius, naujus užsiėmimus ir plėsti draugų ratą.

Mamai Jūsų 2013 metai bus kaip niekad darbingi, o jei nedirbate, galite pradėti mąstyti apie būsimą darbą ir jau ieškoti auklės. Šiais metais reikėtų truputį save pristabdyti ir kartais pailsėti nuo naminių rūpesčių. Puikus metas pradėti sportuoti. Tėčiui Tėvelis - Vandenis šiais metais degs noru pakeisti socialinę aplinką, mokys atžalas naujų dalykų apie pasaulį. Ir tai darys su įkvėpimu. Gerai seksis darbas, susietas su IT. 2013 metais tėvelis gali nustebinti vaikučius ir antrąją pusę parnešdamas namo beglobį kačiuką ar šuniuką.vaikui Vaikutis - Vandenis 2013 metais bus žingeidus ir smalsus, gerai seksis mokytis ir ypač domins nauji dalykai apie keliones, naujus kraštus. Šiais metais patartina leisti vaikui paprasčiau žiūrėti į pareigas ir skirti daugiau laiko kūrybai. Geras metas pradėti mokytis muzikos ir meno.

Mamai Šiais metais kasdieniai klausimai taps gyvenimo dalimi, tokia savotiška rutina trauks ir nesinorės jokių permai-nų. Namuose jausitės gerai - lyg savo tvirtovėje. Tik paklauskite antrosios pusės ir vaikučio ko nori jie, bei taikykitės prie visos šeimos norų. Tėčiui Tėvelis - Žuvis 2013 metais gali būti užsidaręs savo pasaulyje. Jis dirbs nuolatinius darbus, tačiau su vaikais gali atsiskleisti (pvz., pradėti pasakoti savo kūrybos istorijas ir tokias pasakas, kad atžalos klausys išsižioję). Galite susidurti su laikinais technikos gedimais, kurie, atrodytų, pasitaisys patys. vaikui Šiais metais vaiko požiūris į mokymąsi bus nuobodus, jei teks „kalti” tekstus atmintinai - norėsis visur panaudoti savo nemenką kūrybiškumą, kurio vaikas - Žuvis turi daugiau, nei kuris nors kitas. Leiskite vaikui pačiam pasirinkti ką nori mokytis, tik turėsite nejučia nukreipti jo dėmesį į naudingą, bet nuobodesnį dalyką.

Sudarė Permainų astrologijos narys Aidas David

Šeimyninis 2013 metų horoskopas


Meninė kūryba yra vienas iš stebuklų – nežinia, iš ko randasi ir į ką veda. Papa-sakok, kaip ir kodėl pradėjai piešti, kurti teminius paveikslus?

Ne vienas esame girdėję, kad gyvenimo krizės mus keičia, kad pavykus jas įveikti mes sustiprėjame, o dažnai ir atveriame savyje naujus talentus. Šie metai – šven-tinis mano kūrybos jubiliejus, kadangi su-kanka 10 metų nuo kūrybos, tokios, kokia ją matote šiandien, pradžios. Tada išgyve-nau sunkų metą, jaučiausi labai palaužta, kaip ir dažnai nutinka jaunam žmogui man tiesiog nieko nebesinorėjo. Bet kilo tokia mintis, nuo kurios pradėjau kapstytis – „gy-venti vis tiek reikia, tad kodėl gi nepasisten-

gus iš viso to, ką turiu, padaryti geriausia, ką galiu“. Pamažu vidus pradėjo šviesėti, min-tys giedrėti ir tame kontekste pajutau didelį norą piešti. Pradžioje gimė ornamentiniai, mandalas primenantys piešiniai (nors apie

tai, kad tokio tipo piešiniai vadinami manda-lomis sužinojau tik po kelių metų, kai vienas žmogus manęs apie tai pasiteiravo). Nesivai-kiau jokių esamų standartų, nenorėjau įtilpti į jokius kūrybos rėmus, savęs priskirti prie vie-nokios ar kitokios kūrybos šalininkų. Tiesiog dariau taip, kaip liepia širdis - dažnai protas nežino ko mums reikia, tad aš ir negalvoda-vau nei kaip piešiu, nei kas iš to gausis, leisda-vau rankai įgyvendinti sielos troškimus, kurti taip kaip jai patinka. Laikui bėgant gimė no-ras nupiešti teminių piešinių, kuriais galėčiau išreikšti įvairius pamąstymus ir pajautimus. Tais pamąstymais norėjosi pasidalinti ne ką mažiau nei pačiais paveikslais, todėl parodo-se mano paveikslus lydi prierašai.

Kūryba ir gyvenimo kasdienybė. Kaip tai įtakoja viena kitą?

Mano gyvenimą lydi kūryba - ji paantrina tai, ką tenka patirti. Ir atvirkščiai - savo gyve-nimu išpildau savo kūrybą: kartą sužinojusi,

Ties Naujųjų metų slenksčiu kiekvienas susimąstome apie savo gyvenimo kelio-nę, įvertiname pastangas atskleisti savo gabumus, pasiekti tam tikrus tikslus ir

klausiame savęs, ar lūkesčiai išsipildė. Dažnas pagalvojame, kad gyvenimo kelionė iš tiesų yra kelionė į save. Savęs ieškojimas ir atradimai - tai neatsiejama nuo to, ką

veikiame, mąstome, kuriame. Kaunietei psichologei, menininkei Karolinai Vit-kauskaitei Tarnauskienei pati įdomiausia kelionė į save - meninė kūryba. Apie tai, ką jauna mama atranda pati sau, ką dovanoja kitiems ir dar daugiau ji papasakojo

žurnalui “Mama ir Tėtis”.

APIE MEILĘ, MOTINYSTĘ, GIMTIES PASLAPTIS IR KŪRYBOS PRASMĘ

– nežinia, iš ko randasi ir į ką veda. Papa-sakok, kaip ir kodėl pradėjai piešti, kurti teminius paveikslus?

krizės mus keičia, kad pavykus jas įveikti mes sustiprėjame, o dažnai ir atveriame savyje naujus talentus. Šie metai – šven-tinis mano kūrybos jubiliejus, kadangi su-kanka 10 metų nuo kūrybos, tokios, kokia ją matote šiandien, pradžios. Tada išgyve-nau sunkų metą, jaučiausi labai palaužta, kaip ir dažnai nutinka jaunam žmogui man tiesiog nieko nebesinorėjo. Bet kilo tokia mintis, nuo kurios pradėjau kapstytis – „gy-venti vis tiek reikia, tad kodėl gi nepasisten-

klausiame savęs, ar lūkesčiai išsipildė. Dažnas pagalvojame, kad gyvenimo kelionė iš tiesų yra kelionė į save. Savęs ieškojimas ir atradimai - tai neatsiejama nuo to, ką

kauskaitei Tarnauskieneiką jauna mama atranda pati sau, ką dovanoja kitiems ir dar daugiau ji papasakojo

„DĖKINGUMAS“

Santykiai

supratusi, išjautusi, tampu kitokia, nebegaliu kartoti to, kas pasenę ir jau nebeatitinka da-bartinio vidinio intuityviojo žinojimo. Tą in-tuityvųjį žinojimą dovanoja sąmoningumas, gimstantis ir besiplečiantis kūrybos metu, pats kūrybos procesas dovanoja gilią vidinę ramybę, kurioje - ir tik joje - mes tampame pajėgūs išgirsti ir suvokti DAUGIAU.

Pirmosiose parodose eksponuoti Tavo darbai patraukė lankytojų dėmesį rytietiš-ka ornamentika ir kerinčia spalvų bei linijų harmonija. Paskutinieji darbai jau gero-kai skiriasi nuo pirmųjų - jie fi losofi niai, liudijantys apie žmogaus išgyvenimus, sa-vasties paieškas. Be to, šalia paveikslų at-sirado ir tekstai, o šalia naujausiųjų – net eilėraščiai. Kodėl būtent eilėraščiu išreiški paveikslo mintį?

Eilėraštis leidžia rimtas mintis įvilkti į žais-mingumo drabužį. Eilėraščio forma mažiau įpareigoja, nes simboline kalba galima vienu metu pasakyti ir daugiau, ir mažiau, nei nori pats autorius. Dažnai ne autorius eilėraščiu, o pats eilėraštis naudojasi autoriumi, kad simboline kalba išreikštų turinčias gimti idė-jas. Motinystės tema per daug paslaptinga, per daug intymi, perdaug joje telpa visa ko gražiausio, kad kalbėčiau paprasta proza. Apie motinystę norisi kalbėti dainingai ir pa-slaptingai – kad atliepti į tą paslaptį, kurią Dievas motinystėje yra patalpinęs.

Kaip gimė būtent šie parodoje ekspo-nuojami paveikslai motinystės tema?

Pirmosios užuomazgos, t.y. pirmieji pie-šiniai, lyg besiformuojantis pumpuras ra-dosi netikėtai ir neplanuotai. Gyvenimą aš jaučiu lyg kelionę, laiką - lyg tolumon besi-driekiantį kelią, kai nors esi dar tolokai nuo kažkokio tau lemties paskirto įvykio, bet jau jį jauti - lyg pro važiuojančio traukinio langą pamatytum artėjančius naujus vaizdus. Bū-tent - pamatytum, bet ne pats sukurtum. Mes kuriam planus, keliam tikslus, tačiau jie nėra tie vaizdai, kuriuos pamatome artėjančius pro traukinio langą – savo netolimą ateitį. Tai, ką pamatome, gali būti labai netikėta ir neplanuota, o jei sugebame pamatyti pa-kankamai anksti, galbūt spėjame tam geriau pasiruošti. Taip ir aš vieną žvarbią, bet labai jaukią ankstyvo pavasario dieną būdama pajūryje pajutau, o gal išvydau tą įvykį neto-limoje ateityje - kad tapsiu motina. Turėjau tuo pasidalinti pirmiausia pati su savimi - taip gimė pirmasis piešinys, o iš jo rutuliojosi ir kiti. Paveikslai buvo lyg pirmoji ateisiančio į mano gyvenimą žmogučio - sielos embri-ono - fazė. Pirma jis pagyveno paveiksluose, žadindamas svajones apie jį, o tada persi-kėlė į mane iš tikrųjų. Tad visi šie paveikslai motinystės tema yra sukurti mažajam žmo-gučiui jau esant kartu - iš pradžių mintyse ir jausmuose, vėliau mano kūne ir galiausiai jau man ant rankų. Tikrąja to žodžio prasme

ant rankų, kadangi vienas paveikslas, kuris labai nekantravo būti sukurtas, tenkinosi aplinkybėmis, kada mažulis saldžiai mie-godavo pasirėmęs į mano kairę ranką, o dešinioji vedžiodavo piešinio linijas popie-riumi.

Klausimas, labai aktualus jaunai mo-teriai: kaip suderinti alinančią mamos buitį ir menininkės kūrybą, įkvėpimo aki-mirkas?

Viena mano draugė yra pasakiusi: „Mo-tinystė yra didžiausio kūrybinio įkvėpimo metas, tik kad tai kūrybai visai nebelieka lai-ko…“ Jai pritariau dėl pirmosios teiginio da-lies, o dėl antrosios tuo labiau. Gimus vaike-liui minčių, idėjų, įkvėpimo jauti daugiau nei bet kada anksčiau. Tai toks kūrybinis paki-limas, kad net imi gailėtis – o!, kad taip būtų buvę anksčiau, kiek daug būčiau nuveikusi! Net kyla užmačių bent trumpam paspruk-ti nuo vaikelio, turėti laiko sau ir galimybę tą kūrybinį antplūdį išlieti. Tačiau mažylis mažiausiai svajoja apie tai, kad mes kažkur prapultume ir vos šmėstelėjus bent menkiau-siam tokiam ketinimui, tuoj pat visa gerkle protestuoja. Ir labai teisingai daro. Kodėl? Todėl, kad mes elgiamės nesąžiningai: nori-me sau pasilaikyti tai, kas yra skirta vaikeliui! Jei su jo atėjimu į pasaulį mumyse gimė tiek naujos energijos, idėjų, įkvėpimo, entuziaz-mo kurti, tai ar tik ta visa papildoma energija ir nėra skirta būtent jam? Taigi kaip tik jam, o ne kam kitam, privalome tą kūrybinį įkvė-pimą ir dovanoti. Ne pasivogti sau, o atiduo-ti tam, kam ji ir priklauso. Yra posakis, kad „Dievas sukuria žmogų ir jo likimą, vadinasi, sukuria viską, ko tam žmogui reikės gyveni-me“. Dabar manau, kad to sukurtojo likimo dalis ir yra naujojo žmogaus motinai duo-tas kūrybinis įkvėpimas - kad ji nepritrūktų energijos juo rūpindamasi, suteikdama jam šilumą, dėmesį, meilę ir giliausią rūpestį. Tai supratusi, atsipalaidavau ir nebeskubu „ieš-koti laiko savo kūrybai“. Kūryba palauks, nes dabar didžiausia kūrybinė misija yra ši - kaip motinystėje išpildyti kūrėją, esančią manyje.

Naujos gyvybės, motinystės tema – am-žina ir neišsenkanti. Ką norėtum pasakyti savo bendraamžiams, kuriantiems šeimas, gimdantiems vaikus, ieškantiems savojo buvimo šioje žemėje prasmės?

Atsidavimas meilei, savęs išsižadėjimas, pasiaukojimas dėl kito suteikia be galo daug egzistencinio nusiraminimo. Mažas vaikiu-kas, kuriam atiduodi savo gyvenimą, teikia netikėtą palaimos jausmą. Daugybė dalykų nutolsta, nublanksta ir jų vietą užima išsi-kristalizavęs begalinis meilės jausmas. Šia-

me gyvenimo periode motinystė yra tai, kas teikia daugiausia egzistencinės ramybės. Bet kokia kita veikla keltų klausimą, ar tai, ką da-rau šiuo metu, yra prasminga, o esant moti-nystėje vien tokio klausimo kėlimas atrodytų absurdiškas. Ar gali būti kas prasmingiau už indėlį į Dievo plano vykdymą? Man mo-tinystė yra toks didelis ramybės šaltinis, kad stebiuosi tuo, jog kitos mano amžiaus mo-terys neskuba tapti motinomis, apie tai net nesvajoja, sunku patikėti, kad jų nekamuoja motinystės ilgesys...

Kažkada vaikštinėdama Laisvės alėjoje jau su pūpsančiu pilvuku, susimąsčiau – esa-me jauni, „statome“ save, ieškome savosios tapatybės, bandome save apibrėžti vieno-kiais ar kitokiais pavidalais, ir kai jau esame arti to apibrėžimo viršukalnės ir, rodos, jau suprasime, kas esą ir jau stovėsime ant sa-vojo „pastatytojo asmens kojų”, pokšt! - ir nusileidžia iš dangaus ta mažytė žvaigžde-lė, pranešanti: “Griauk viską, ką statei, nes dabar pirmiausia būsi mano mama, mano tėtis”. Va, ir viskas. Mane žavi, kaip genialiai gyvenimas sudėliotas, jog kaskart, kai jau manomės galintys nusiraminti savęs „staty-boje“ ir savęs ieškojimuose, ima ir subyra vi-sas tas „savęs karkasas” ir jau vėl ieškai savęs, tik nesulyginamai tikresniuose ir gilesniuose dalykuose. Mano palinkėjimas - nebijoti mo-tinystės ir tėvystės. Man labai patiko viena girdėta mintis: „Moteris tikra moterimi tam-pa tapusi motina, o vyras tikru vyru - tapęs tėvu“. Tad brandinkime save kurdami, augin-dami ir puoselėdami naują gyvybę.

Kalbėjosi Ligita Šoliūnienė


Ateinančių metų sausio mėnesį (1-28 dienomis) Kauno Šv. arkangelo Mykolo bažny-čioje (Sobore) bus pristatyta menininkės, psichologės Karolinos Vitkauskaitės Tar-nauskienės piešinių paroda „Išsipildymas Motinystėje“. Tai jau penktoji paroda Kauno mieste ir antroji šioje bažnyčioje.

teriai: kaip suderinti alinančią mamos buitį ir menininkės kūrybą, įkvėpimo aki-

Viena mano draugė yra pasakiusi: „Mo-tinystė yra didžiausio kūrybinio įkvėpimo metas, tik kad tai kūrybai visai nebelieka lai-ko…“ Jai pritariau dėl pirmosios teiginio da-lies, o dėl antrosios tuo labiau. Gimus vaike-liui minčių, idėjų, įkvėpimo jauti daugiau nei bet kada anksčiau. Tai toks kūrybinis paki-limas, kad net imi gailėtis – o!, kad taip būtų buvę anksčiau, kiek daug būčiau nuveikusi! Net kyla užmačių bent trumpam paspruk-ti nuo vaikelio, turėti laiko sau ir galimybę

„INICIACIJA Į PAŽINIMĄ“

50 MAMA ir TĖTIS 2012 Lapkritis

Kryžiažodis

Praeito kryžiažodžio, 2012 Lapkritis/ Nr.6(9) atsakymas – Istorija.

Vertikaliai: Manikiūrininkė. Beata. Dama. Dekupažas. Ikrai. Etiketė. Deg. Nasturta. „Kitas“. Av. Ps. Sil. Pk. Auklė. At. Savam. So. Paklodė. One. Grimas. Aki. Ten. Ae. St. Meili. Depiliacija. Sės.

Horizontaliai: Madingas. Uoga. Anūkas. Red. Talpi. Keptuvė. Map. „Ji“. Pa. Žetonas. Arbata. Si. Iesi. Palata. Na. Stok. Šitiek. Didi. Naktis. Rėtis. Ema. Bėda. Ala. Aids. Votis. „Panelė“. Brangakmenis.

Laisvalaikis

Sužinok daugiau www.vandensparkas.lt arba mūsų bilietų kasose.

Kviesk į gimtadienį savo draugus – smagiausia šventė Tau „Vichy“ vandens parke bus!

Nepamirštamasgimtadienis

„Vichy” vandens parke!

• Pašėlusi gimtadienio programa!

• Įspūdingos pramogos „Žaidimų saloje“!

• Skaniausias gimtadienio tortas!

Sužinok daugiau www.vandensparkas.lt arba mūsų bilietų kasose.

Kviesk į gimtadienį savo draugus – smagiausia šventė Tau „Vichy“ vandens parke bus!

Nepamirštamasgimtadienis

„Vichy” vandens parke!„Vichy” vandens parke!

• Pašėlusi gimtadienio programa!

• Įspūdingos pramogos „Žaidimų saloje“!

• Skaniausias gimtadienio tortas!

Documents

Žurnalas Mama ir Tėtis 2012 Gruodis