2014 m. lapkrièio 25 d. Nr. 905

GYVIEJI ARCHYVAI

Ðá puslapá remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

Þinome, kad mûsø krað-te iki XX amþiaus treèiojodeðimtmeèio þmonës gyve-no sodþiuose. Sodþiausþmones vienijo þemës dar-bai (rëþiai), bendros ganyk-los, pievos, miðkai. Susida-rë stiprios bendruomenës,kurioms rûpëjo ne tik þemësûkio darbai, bet ir poilsis,ðvietimas, kultûrinis ir vi-suomeninis bei politinis gy-venimas. Tokioje bendruo-menëje kiekvienu gyvenimolaikotarpiu iðkildavo asme-nybiø, kurios formavo tokaimo veidà: gyvenimo ver-tybes, paproèius.

Gi buvo sakoma: „Va ji ið-tekëjo in toká slaunø kaimø“arba „Jau ið ðito sodzaus necik mergos neimk, bet irkarvës nepirk“. Vienas ið to-kiø Nedzingës parapijoskaimø, turëjæs iðskirtiniøbruoþø, buvo Panedzingiokaimas.

Leosë Makaravièiûtë(1904-1995) papasakojo to-kià legendà. „Seniai seniai,gal prieð 100 metø, ið Gudi-jos atiajo naðlë su keturiaissûnais. Apsistojo netoli Ne-dzingës. Naðlë su sûnais,kiek cik galëjo aprëpc, dzir-bo þemá. Bëganc metamssûnai apsiþenijo ir ið ðios ðei-mos susdarë sodzus. Naðlëspavardë buvo Makaravièie-në.“ Todël nenuostabu, kadPanedzingio kaime tarpuka-ryje ið 14 kaimo sodybø 8buvo Makaravièiø ir dar 3Makaravièiai gyveno Vadë-nø kaime. Visi jie tarp savæsgiminiavosi.

Su Graþvyda Makaravi-èiûte aptarinëjome ðià le-gendà ir priëjome iðvadà,

kad ta naðlë su 4 sûnais gal-bût bëgo nuo rusø þandarøpersekiojimo po 1831 m. su-kilimo, nes ðios naðlës pali-kuonys – labai pilietiðki, ko-vojo uþ lietuvybæ, tikri Lie-tuvos patriotai.

Nedzingës Ðv. Trejybësbaþnyèioje pamaldos iki1910 m. vykdavo lenkiðkai.Kylant lietuviðkos tautinëssàmonës atgimimui, lietu-viai pradëjo reikalauti lietu-viðkø pamaldø. Nedzingëjdël to net vyko teismai. Ap-skrities teismas pagal tauty-bæ nustatë: 3 ðventadieniai– lietuviðkai, ketvirtas – len-kiðkai. Bet lenkai nenurimoir nuvaþiavo Vilniun pas val-dytojà su skundu. Valdyto-jas liepë sudaryti sàraðus,kiek parapijoje norinèiølenkiðkø pamaldø.

Ðtai kaip apraðë tuo laiko-tarpiu po miestelius ir kai-mus vaþinëjæs Pupø Dëdë(Akiras Birþiðkis knygoje„Lietuvos miesteliai“, 520psl.). „Lenkai, sugráþæ ið Vil-niaus, tuojau ëmësi pirmu-èiausia susiraðinëti dvarøgyventojus ir ordinarðèikøakalièiø ðlëktas bei lietuvius,norinèius lenkiðkai melstis irgiedoti. Kai á kai kuriuos so-dþius nuvaþiavo, jie tiesiogsumelavo sakydami: „Ka-dangi jûs meldþiatës lenkið-kai, tai klebonas liepë jus vi-sus prie lenkø priraðyti.“ Ojau savo lenkus tai suraðë,kurie ir buvo, ir kuriø tik þe-më buvo arba kada nors gy-veno. Ir taip priraðë artitûkstanèio. Paskutinæ dienàprieð Grabnyèià lenkø rað-tininkai Nedzingës mieste-ly pas þydelá ilgokai links-minosi. Apie 3 val. iðvaþia-vo baigt raðinëjimà, kad bû-tø nors tûkstantis. Pakelyuþvaþiavo Panedzingiø so-dþiun pas J. Makaravièiø,

manë, kad jis uþsiraðys,„nes, sako, þmogus meldþia-si lenkiðkai, o seniau ir ro-þanèiø lenkiðkai giedojo!“Jo sûnus pasakë: „Dabar të-vo nëra namie, pas klebonàledus veþa. Vakare sugráð.“

„Tai gerai, – sutiko atvy-këliai. – Pasakyk, kad gráþ-dami namo uþvaþiuosim, te-gul mûs laukia.“ Ir nuvaþia-vo per Mikniûnø sodþiø áMeðkuèius. Èia keletà uþra-ðë ir vëlokai, apie 10 val. va-karo, (nes, sako, su degtineir uþkanda vaþinëjo) sugrá-þo Panedzingin. Uþëjo pasJuozà Makaravièiø ir sako:„Gal uþsiraðysi lenku?“ –„O kodël gi ne, gal ir uþsi-raðysiu. Bet kurgi raðytis?Ant ko?“ – „O manai, kadant kokio popieriuko? Sumumis vaþiuoja visa raðtinëant veþimo.“ Tuojau atneðë„raðtinæ“ pirkion, ir áëjo rað-tininkas: mat jie visà laikàtrise vaþinëjo. Padëjo raðtusant stalo ir liepia raðytis. Oèia Juozas tai pypkæ deda,tai vël rûko, ieðko akiniø.Duktë pirmoji iðspruko iðpirkios, kai tik raðtininkaipasirodë. Atëjo kitas JuozasMakaravièius, ir pradedaabudu ginèytis: „Tai tu pir-mas raðykis“, „Ne tu pir-miau, tu vyresnis“. Atëjo irVincas Makaravièius. Taspradëjo uþsipuldinëti: „Kasèia, dël ko jûs raðot? Ar su-kilimà lenkai þada daryti?“

„Na, tylëk, bûk þmogus irtu pasiraðyk.“ Tuo laiku áë-jo viena moteriðkë, kita irdaugiau. Susiprato raðtinin-kai, kad galbût èia blogai:paëmë knygas ir traukiasi áduris. O èia vienas (Ado-mas) brûkðt ir knygas iðtrau-kë. Tas rëkt, kad „niema po-pierow“. Lenkai – pro du-ris. Tamsioj priemenëj su-griuvo... O moterys besivy-damos – ant jø. Persigandæðlëktos pribëgo prie arkliø,paëmë vadeles, uþkirto ar-kliams.

Arkliø bûta iðsikinkiusiø:mat sàvarþos buvo paleistos.Nër kà daryt, vienas – uþvienos ienos, kitas – uþ ki-tos ir traukia, o èia moterysbëgiojo ir metë kuo papuo-lë... Apie pusiaunaktá pane-dzingieèiø iðvaryti, atsibeldëá Nedzingiø dvarà, pas aka-manà. Áeina snieguoti, bekepuriø, be pirðtiniø. „O jûsèia ar ið pragaro iðlindot“, –sako akamanas.

– O, kad juos velniai, tuospanedzingieèius! Uþpuolëant mûsø... ir popierius at-ëmë... „No, nesijuokit, kal-bëkit teisybæ, ar daug sura-ðët?“ – „Taigi sakom teisy-bæ: mes uþvaþiavom Pane-dzingën pas Juozà Makara-vièiø, nes mums tik vieno irtrûko iki tûkstanèio. Sakëm„rowno bædzie tysiàc“, o èiair visus popierius atëmë...“Urëdas vël juos sukeikë,kam jie Panedzingën vaþia-vo, juk ið ten – daugiausiagiesmininkø ir giesminin-kiø, pikèiausiø lenkininkys-tës prieðø.

Lenkai vël nuvaþiavo pas

valdytojà su skundu, bet1911 m., po lietuviø ir len-kø suraðymo, paaiðkëjo, kadNedzingës parapijoje yra2500 lietuviø ir 500 lenkø.

Paskelbus Lietuvoje ne-priklausomybæ, ðio kaimoþmonës ir tø lenkø, pasisa-kiusiø uþ lietuvybæ, vaikaiaktyviai ásijungë á Lietuvosnepriklausomybës gynimàbei jos átvirtinimà ir sukles-tëjimà.

Julius Makaravièius(1897-1943 m.), savanoris,tarnavo ðtabo raðtinëje, betpateko lenkø nelaisvën. Pa-sisekë pabëgti per Vilnelæ.Daug kanèiø patyrë, kol pa-siekë savo kraðtà. Ilgai gu-lëjo Alytaus ligoninëje. Á sa-vo kaimà, Panedzingá, gráþopaliegæs, be sveikatos. Ne-þiûrint á tai, jis aktyviai ási-jungë á ðauliø organizacijosveiklà. 1922 m. buvo iðrink-tas Nedzingës ðauliø bûriovadu. Ðias pareigas ëjo iki1928 m. Vëliau buvo renka-mas valdybos nariu. Jis su-silietuvino savo pavardæ –Makaraitis. 1928 m. Lietu-vos Nepriklausomybës 10-meèio proga apdovanotasLaisvës medaliu.

Vincas Celencevièius,Juozo (1897-1978) partiza-nas, gabeno partizanams ðo-vinius, sprogmenis. Dalyva-vo mûðyje su lenkais tiesPerloja, o vëliau ëjæs sargy-bà Dakuèkos – Vartavalakioir Babriðkiø baruose. Jis,kaip ir Julius Makaraitis ap-dovanotas Lietuvos nepri-klausomybës 10-èio progamedaliu.

Juozas Makaravièius(1898-1980) mokësi Ne-dzingës rusiðkoje valstybi-nëje mokykloje 1908-1911m. Kadangi gerai mokëjorusø kalbà, tai 1919 m. pla-tino proklamacijas tarp bol-ðevikø, 1920 m. dalyvavokautynëse su lenkais tiesPerloja, paskui ëjo sargybàDakuèkos – Vartavalakiobare. Visà Nepriklausomy-bës laikotarpá aktyvus ðau-liø organizacijos dalyvis.Buvo Nedzingës bûrio sek-retorius, ðvietimo vadovas,dalyvavo ðauliø bûrio atsto-vø suvaþiavime.

Rokas Makaravièius(1907-1967), ðaulys nuo1927 m., turëjæs didelá au-toritetà, nes buvo be galostropus, pareigingas, visadabuvo renkamas Nedzingësðauliø bûrio valdybos nariu.Rûpinosi bibliotekële, taippat ðvietimo bei kultûrosreikalais. Jam ðauliø organi-zacija iðskyrë valdiðkà dvira-tá, kad galëtø aprûpinti Ne-dzingës skaitytojus knygo-mis (jas parsiveþdavo iðMerkinës bibliotekos). 1939m. Rokas Makaravièius ap-dovanotas Ðauliø þvaigþdësmedaliu.

Be ðiø aktyvistø ðauliø or-ganizacijai priklausë Danie-lius Makaravièius, ZigmasÐvedas, Petras Graþulis, Ju-lius Makaravièius ir PetrasMakaravièius.

Nuo vyrø neatsiliko ir mo-terys. Panedzingio kaimoðaulës: Genovaitë Makara-vièienë, Jadvyga Celencevi-èiûtë, Petronëlë Celencevi-èiûtë, Anelë Makaravièiûtë,Malvina Makaravièiûtë,Zuzana Makaravièiûtë, An-tosë Makaravièiûtë, Veroni-ka Slipkauskaitë.

Panedzingio kaimo þmo-nës ne tik buvo aktyvûs ðau-liø organizacijos nariai, betir priklausë Lietuvos nepri-klausomybës tarpukario lai-kotarpiu veikianèiose parti-jose – tautininkø, ateitinin-kø, pavasarininkø, Vilniausvadavimo sàjungai ir kt.

Pagal Leosës (Levutës)Makaravièienës pasakoji-mà, sodþius susikûrë uþ Ne-dzingës á vakarus prie kelioá Meðkuèius. Trobos buvosustatytos deðinëje kelio pu-sëje galais á kelià. Prie so-dþiaus buvo koplytstulpis sumedinëm ðventøjø figûrë-lëm. Sodþiui iðsiskirsèius ávienkiemius, koplytstulpiskaþkur dingo. Kapai bendrisu Vadënø kaimu prie to pa-ties kelio á Meðkuèius, antkalnelio.

Panedzingio kaimo þmo-nës buvo labai darbðtûs, ini-ciatyvûs, sàþiningi, greitaiuþsidegantys – bet trum-pam, linksmi, neieðkantysþodþio kiðenëje, turëjæ dide-lá humoro jausmà, gabûsmokslui.

Þemës turëjæ ne per dau-giausia.

Iki þemës reformos ne-maþai darbø atlikdavo ben-drai.

„Kap prasdeda rugiapjû-të, tai mes, visos moterys, supjautuvais pjovëm kiekvie-na savo rëþiø. Bûdavo, Ka-rolinka kap uþgiedos„Vaikðèiojo tëvulis be kepu-rës“, visa pamiðkë skamba.

Tai balsø turëjo. Ji buvo ati-tekëjus ið Þiûrø.“ Vyrai cikpëdus neðiojo ir kluonan su-veþdavo. O jau kap ainamnamopi, tai visos giedam.

Jau kap iðiajom an kalio-nijø, tai jau su dalgëm vyrairugius kirto, o mes, moterys,ëmëm, in pëdus riðom. Vai-kai, kurie buvo dzidesni, ne-ðiojo in „mendelius“. Dëda-vo deðimcimi. Mendelis –deðimc pëdø. Vienas vidu-ry, aðtuoni atramci in vidu-riná, o deðimtas uþdëtas vir-ðun, apverstas varpom þe-myn.“ (Leosë Makaravièiû-të, 1904-1995 m.)

Miðkai, pievos irgi buvobendri. Gyvulius daugiausiaganydavo po miðkus. Ganëvisas sodþius bendrai.

„Að tai maþai ganiau, galcik dzvi vasaras. Skerdzusbuvo Vitukas. Þmogus atia-jo kur tai nuog Merkinës,biednas, be ðeimos. Ðiaudøkûgin apsigyveno. Tai þmo-nës jo pagailëjo, pastatë jampirkutá. Tai jis ir buvo mûsskerdzius. Valgë kiekvienødzienø pas kitø þmogø. Jismenkos sveikatos, tai tëvaipiemenims padëdavo iðgyckarves in miðkus ar ganyk-las. Kiauliø neganëm, cikkarves, avis, prieauglá. Kappirmø rozø iðgydavom, taivyrai priek sodziaus galo pa-darydavo uþtvarø. Pirmiau-sia ca gyvulius suvarom, koljie vieni su kitais apsipran-ta, cik paskui gydavom inlaukus. Kap Vitukas nusenoir jau negalëjo bûc sker-dzum, ðitø darbø perëmëAdasiukas – viso gyvenimopiemuoj“. (Anelë Makara-vièiûtë-Mackevièienë, 1917-2009 m.)

Bus daugiau

VandaMOCKEVIÈIENË

Nykstantys kaimai. PanedzingisSparèiai nyksta Lietu-voje kaimai. Jau daugeliojø ir vardus pamirðome,o kituose, nors tarpuka-ryje buvo 50-60 sodybø,dabar iðlikæ vos keletasnamø

Juozas Makaravièius prie savo namo Panedzingio sodþiuje apie1918 m.

Juozas Makaravièius su savo þmona Terese Makaravièiene