SPALVOS VAIKO GYVENIME

Parengė R. Milašienė, S. Valickaitė, R. Bulkienė

SPALVOS IR JŲ PAŽINIMAS

Vaikai dievina spalvas ir į kiekvieną reaguoja kitaip, tačiau supranta jas skirtingai nei suaugusieji. Bendraujant su vaikais, spalvos gali tapti geru sąjungininku tarpusavio bendravimo procese. Spalvos – bene svarbiausia priemonė išreikšti emocijoms, ypatingai toms, kurias labai sunku apsakyti. Ypatingai ikimokyklinio amžiaus vaikams spalva yra labai svarbi reiškiant jausmus. Raudona – pikta; mėlyna – liūdna; geltona reiškia laimę, o žalia malonumą. Šis pagrindinių jausmų susiejimas su spalvomis yra labai veiksmingas mažiems vaikams.

Ką tik gimęs vaikas patenka į margą spalvų pasaulį. Prireikia ne vienerių metų kol mažasis žmogutis išmoksta spalvas pavadinti. Spalvas pradeda pažinti jau pirmaisiais gyvenimo metais. Paprastai dviejų mėnesių kūdikiai skiria baltą ir juodą spalvas. Tačiau laikotarpyje nuo šešių savaičių iki dviejų mėnesių mažylio emociniame pasaulyje vyksta radikalūs pokyčiai. Pirmiausia vaikai pradeda atskirti raudoną spalvą, vėliau kitas ryškias spalvas – geltoną, žalią, mėlyną. Labai svarbu šiuo laikotarpiu intensyviai su vaikais žaisti žaidimus, kuriuose yra daug spalvų, nuolat kartoti ir priminti, kur kokia spalva.

Mokyti ar nemokyti?

Užversti vaiką spalvų mokslais ar numoti ranka - „Ateis laikas, išmoks“, spręsti jums. Psichologė L.Kalinauskienė teigia:

• ankstyvas spalvų pažinimas padeda mokytis kitų naujų dalykų, pavyzdžiui, skaityti, skaičiuoti. Jei raidę ar skaičių susiesite su tam tikra spalva, vaikui bus lengviau ją įsiminti.

• susipažindinę su spalvomis, galite mokyti jų simbolikos, kaip antai: ką reiškia šviesoforo raudonas, geltonas ir žalias signalas. Pabrėždami tam tikros spalvos reikšmę, padėsite vaikui prisiminti, kas kelia pavojų. Pavyzdžiui, į juodos ir geltonos spalvos kombinaciją instinktyviai reaguojame kaip į įspėjamąjį ženklą. Pažymėkite jomis daiktus, su kuriais nenorite leisti žaisti, vietas, kurios vaikui yra pavojingos, pavyzdžiui, laiptai, rūsys. • Kuo daugiau spalvų savo aplinkoje vaikas matys, tuo greičiau pradės jas skirti. Labai svarbu, kad kambarys nebūtų „sterilus“ - balti tapetai, balti baldai, baltas kilimas... „Vaikui reikia spalvų magijos”

Spalvoti daiktai išsiskiria iš aplinkos, vaikas į juos labiau atkreipia dėmesį. Nespalvoti mediniai žaislai dabar labai populiarūs tarp tėvelių. Žinoma, gerai, kad vaikas turi įvairių faktūrų žaislų - plastmasinių, medinių, medžiaginių. Tai svarbu pojūčiams lavinti, bet taip pat labai svarbu, kad turėtų įvairių spalvų žaislų. Nespalvoti žaislai vaikui nuobodūs“. Taigi, jei norite padėti vaikui mokytis spalvų, mokykite asociacijų principu, kaip antai: geltona - bananas, citrina, saulė; raudona - obuolys, pomidoras, žalia - žirnis, žolė, lapas; pilka – dramblys; ruda - meška, medžio kamienas, šokoladas. Nepamirškite, kad vaikai greičiausiai įsimena tuos dalykus, kurių mokomasi pasitelkiant iškart keletą pojūčių - matyti, uosti, skanauti... Pavyzdžiui, sakykite „rudas šokoladas“ ir duokite pauostyti bei paragauti. Mokytis spalvų padeda ir kvepiantys flomasteriai - raudonas kvepia braškėmis, geltonas - bananais...

Suaugusiųjų patirtis sako, kad išmokyti vaiką pažinti spalvas – nė kiek ne lengviau nei išmokyti skaityti. Metukų sulaukusio vaiko žodyne tikrai dar nebus vietos spalvoms.Yra kelios taisyklės, kurių psichologai pataria laikytis mokant vaikus pažinti spalvas. ♠ Vardindami supančius daiktus nepamirškite pasakyti ir kokios jie spalvos. ♠ Pirmiausia reikia įvardinti grynas spalvas, o ne atspalvius. Todėl kūdikių žaislai dažniausiai būna pagrindinių keturių spalvų (raudona, geltona, žalia ir mėlyna). Kai išmoksta pagrindines keturias spalvas, su kitomis vaikas ,,susidraugauja“ daug greičiau ir lengviau. ♠ Tos spalvos, kuriomis pavaizduoti gyvūnai, gamtos reiškiniai knygutėse turi sutapti su tikromis spalvomis pvz. meška ruda, o ne geltona, kiškis pilkas o ne mėlynas. ♠ Turėti kuo daugiau įvairių žaislų ir žaidimų su įvairiausiomis spalvomis. ♠ Puikus spalvų mokymo būdas – piešimas. Leisti vaikui pačiam pasirinkti spalvas. Taip sužinosite, kokios spalvos vaikui gražiausios, nes to pieštuko jis sieks pirmiausiai. ♠ kalbėti apie spalvas vaikui žaidžiant, rengiantis ir kt. Tinka žaidimai su spalvomis.

Trijų metų vaikui jau pats laikas nupirkti akvarelinių dažų. Piešiant spalvos susimaišys, ir vaikas matys kitas spalvas ir atspalvius. Taip susipažins su kitomis spalvomis. Iki penkių metų amžiaus vaikai dažnai painioja spalvas. Spalvų pavadinimams reikia laiko. Juos vaikas išmoksta iki penkių metų. Todėl labai svarbu šiuo laikotarpiu intensyviai su jais žaisti žaidimus, kuriuose daug spalvų, nuolat kartoti jų pavadinimus. Penkių metų vaikas jau pažįsta visas vaivorykštės spalvas. Pasitaiko atvejų, kad šio amžiaus vaikai painioja spalvų pavadinimus. Neretai spalvas sieja su realiais daiktais pvz. geltona saulės spalva, žalia – žolės spalva ir t.t. Spalvų pavadinimams įsiminti reikia laiko, kantrybės ir pastangų.

Dažniausiai vaikai renkasi vieną patinkančią spalvą, kartais dvi. Mergaitės renkasi ryškesnes spalvas, taip vadinamas šiltas – raudoną, rožinę, berniukai tamsesnes, šaltas spalvas – juodą, pilką. Spalvos vaikų piešiniuose – tai tarsi raktas į jo vidinį pasaulį. Psichologai ir raidos specialistai sako, kad pagal tai, kokios spalvos dominuoja vaikų piešiniuose, galima nemažai pasakyti apie vaiko charakterį.

13 spalvotų siūlymų, kaip išmokti pažinti spalvas:

1. STATYKIME SPALVOTŲ KALADĖLIŲ PILIS. Prašykime vaiko, kad paduotų žalios spalvos kaladėlę žaliam bokštui statyti ir t. t. Jei paduoda ne tos spalvos, kokios prašėme, paaiškinkime vaikui, kokia yra žalia, ją lygindami su kitos spalvos kaladėle. Kai baigsime žaidimą, padiktuokime naujas kaladėlių tvarkymo taisykles, pavyzdžiui, „pirmiausia į dėžę surinksime raudonas, paskui mėlynas kaladėles...“

2. SPALVŲ SEKLYS. Ruošiamės eiti pasivaikščioti? Nuspalvinkime vaikštynes! Susitarkime su vaiku, kokios spalvos vaikščiodami ieškosime. Pavyzdžiui, jei nusprendžiame, kad dienos spalva - geltona, išėję į lauką dairykitės geltonų daiktų: automobilių, namų, šios spalvos drabužiais vilkinčių žmonių... Kitą dieną ieškokime kitos spalvos. Arba galime paskelbti, pavyzdžiui, kad šiandien yra raudonos spalvos diena. Apsivilkime šios spalvos drabužius, ieškokime tik raudonų daržovių ir vaisių...

3. ATSPĖK, KĄ MATAU! Šį žaidimą galima žaisti ir namie, ir lauke. Sakykime vaikui: „Aš pastebėjau kažką, kas yra raudonos spalvos, atspėk, kas tai...“

4. Jei turime pakankamai spalvotų lėkštučių ir puodelių, leiskime vaikui pačiam pasirinkti, iš kokios spalvos lėkštutės jis nori valgyti sriubą, iš kokios spalvos puodelio norėtų gerti sultis. Arba liepkime pasirinkti puodelį, kuris būtų tokios pat spalvos kaip lėkštutė.

5. Leiskime vaikui pagal spalvas surūšiuoti skalbinius, lėlių rūbelius.

6. LINKSMA MANKŠTELĖ. Vaikai tegul atsistoja, o mes sakykime, ką jis turi daryti, pavyzdžiui, „Jei turi mėlyną spalvą (arba mėlynos spalvos drabužėlį), paliesk koją, jei turi raudoną spalvą, pašokinėk, jei turi rudą spalvą, atsitūpk“.

7. Turėkime daug SPALVOTŲ KALADĖLIŲ IR SAGŲ. Paprašykime, kad spalvotą kaladėlę vaikas uždėtų ant tos pačios spalvos lapo popieriaus, o sagą įmestų į tos pačios spalvos dėžutę.

8. Mokyti GRUPUOTI SPALVAS paprasta, jei turite daug spalvotų flomasterių su spalvotomis „kepurėlėmis“. Paprašykime, kad vaikas uždėtų flomasteriams kepurėles ir paaiškinkime: „Kad geltona būtų su geltona, raudona su raudona“ ir pan.

9. Puikus būdas susipažinti su spalvomis yra SPALVOTOS APLIKACIJOS . Iš spalvoto popieriaus iškirpkime įvairių spalvų juostelių: žalių, geltonų, raudonų... Paprašykime, kad raudonas ir geltonas juosteles ant balto popieriaus lapo klijuotų vieną po kitos, t. y. raudona-geltona-raudona...

10. Baltame popieriaus lape nupieškime keletą skirtingų figūrų, pavyzdžiui, keturkampių ir apskritimų. Paskui iš spalvoto popieriaus iškirpkite geltonų ir žalių trikampių. Sakykime vaikui: „Kur nupiešiau kvadratą, tu priklijuok geltoną trikampį, o kur nupiešiau apskritimą - žalią trikampį“.

11. „KLIJUOJAME VAIVORYKŠTĘ!“ Iškirpkime septynias spalvotas juosteles: raudoną, geltoną, žydrą, žalią, violetinę, oranžinę ir rausvą. Perkirpkime jas pusiau. Baltame popieriaus lape nupieškime vaivorykštės kontūrus. Vieną juostelės puselę priklijuokite jūs, o kur priklijuoti kitas puseles, turi surasti pats vaikas.

12. MOKYKIME MAIŠYTI SPALVAS, parodykime, kaip išgaunami nauji atspalviai. Nusipirkime dažų, skirtų piešti rankomis. Vieną delną ištepkime raudonais, kitą - mėlynais dažais. Tegul vaikas patrina delnus vieną į kitą ir prispaudžia delniukus prie balto popieriaus lapo. Kokia spalva išėjo?

13. PRIŠALDYKIME SPALVOTŲ LEDUKŲ. Išimkite juos iš šaldiklio, sudėkite į skaidraus stiklo indą ir stebėkite, kaip maišosi spalvos, kai gabalėliai pradeda tirpti...

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/gyvenimas/namai_ir_seima/spalvu-magija.d?id=7605138