Mišrių komunalinių atliekų tvarkymo alternatyvos, problemos ir perspektyvos. A.Brazas, 2012

1

UAB “Atliekų tvarkymo konsultantai”

P. Lukšio g. 7, LT-08221, Vilnius

Tel./faksas (8-5) 2102 178

Mob. tel. : +370 687 76633

[email protected], [email protected]

Alfonsas Brazas

Direktorius

Ar teisingas besiformuojantis (pasirinktas?)

komunalinių atliekų tvarkymo vektorius (strategija) –

p r o b l e m o s , p r i e ž a s t y s , p a s e k m ė s

Komunalinių atliekų tvarkymo vektorius - problemos

• Pasirinktas (ar tiesiog taip susiklostęs ?) vektorius – likusių (po atskiro

surinkimo) mišrių komunalinių atliekų mechaninis – biologinis

apdorojimas

Problema 1 – kokią produkciją gamins tos MBA gamyklos?

Ar ji turės paklausą – t. y. ar galima bus ją realizuoti?

Problema 2 - per mažai dėmesio skiriama atskiro surinkimo

plėtojimui (žr. sekančią skaidrę)

Problema 3 – atskirai nesurenkamos maisto/virtuvės atliekos iš

daugiabučių namų miestuose, o maisto/virtuvės atliekos iš

maitinimo ir prekybos įmonių surenkamos blogai (situacija – kritiška).

Problema 4 – nekuriami pajėgumai atskirai surinktų bioatliekų

anaerobiniam apdorojimui ir/ar kompostavimui, nes tam tiesiog

nebėra lėšų (jos visos skirtos MBA gamykloms pastatyti).

• IŠVADA – nustatytos biosklaidžių atliekų patekimo į sąvartynus

mažinimo užduotys nebus vykdomos (bent iki 2015 m. imtinai –

praktiškai garantuotai).

2

• Atskiro (rūšiuojamojo) atliekų surinkimo problemos:

3


• Iki šiol vis dar neapsisprendžiama dėl maisto/virtuvės atliekų atskiro surinkimo

iš daugiabučių namų miestuose – nors tai yra tiesiog neišvengiama (anksčiau

ar vėliau – tai vis vien reikės daryti).

4


• PASIŪLYMAS iki šiol vis dar neapsisprendžiandžiantiems dėl

maisto/virtuvės atliekų atskiro surinkimo iš daugiabučių namų

miestuose:

5


• Diegti decentralizuotą maisto/virtuvės atliekų surinkimo ir jų

perdirbimo sistemą (ji plačiai taikoma Austrijoje):

Maisto/virtuvės atliekas iš maitinimo bei prekybos įmonių ir

daugiabučių namų miestuose surenka (netoli) aplinkui tuos miestus

esantys fermeriai !!!

Surinktos atliekos yra apdorojamos anaerobiškai (išgaunamos

biodujos) ir/ar kompostuojamos atitinkamuose fermerių

įrenginiuose – kartu su žemės ūkio atliekomis !

Gautas kompostas yra naudojamas fermerių ūkiuose kaip organinė

trąša/organinis dirvožemio pagerintojas !!!

• Kodėl šios geros patirties nepritaikius Lietuvoje?

• PABANDYKIM suorganizuoti panašią sistemą – pamatysit kaip viskas

puikiai pasiseks, o kartu paremsim ir fermerius !

• Mūsų siūlomas komunalinių atliekų tvarkymo modelis:

6



7


8

© Alfonsas Brazas, UAB "Atliekų tvarkymo konsultantai", 2012

Mišrios

komunalinės

atliekos

Pavojingos

atliekos

EEĮ atliekos

Kitų apmokestinamų

gaminių atliekos

Didžiosios

(stambiagararitės)

atliekos

Statybos/griovimo

atliekos

Likusios

mišrios komunalinės atliekos

Antrinės žaliavos,

įskaitant pakuočių atliekas

Žaliosios atliekos

Maisto/virtuvės atliekos,

įskaitant iš daugiabučių

namų miestuose

MBA gamykla

Antrinės žalia

vos:

<1

5%

KA

K -

kie

k ir

ko

ks

?

III ir aukštesnė klasė: > 15 MJ/kg,

H2O<20%, Cl<1,0%

Cemento

fabrikas

IV arba net žemesnė klasė: < 12 MJ/kg,H2O<25%, Cl<1,5%

Te

ch

nin

is k

om

po

sta

s -

kie

k ?

Stabila

tas ir in

ertinės

atl

iek

os

-k

iek

?

Sąvartynas

Inertinių atliekų

Sąvartynas

Atliekų arba KAK

sukūrenimogamykla

Maisto/virtuvės atliekų

atskirai surinkti neplanuojama

Pavojingos atliekos surenkamos blogai

Likusios mišrio

s komunalin

ės a

tliekos -

80 8

5%

-į M

BA gamyklą

Dabar susiformavęs (bebaigęs susiformuoti) komunalinių atliekų tvarkymo vektorius

9


Mišrios

komunalinės

atliekos

Pavojingos

atliekos

EEĮ atliekos

Kitų apmokestinamų

gaminių atliekos

Didžiosios

(stambiagararitės)

atliekos

Statybos/griovimo

atliekos

Likusios

mišrios komunalinės

atliekos

Antrinės žaliavos,

įskaitant pakuočių atliekas

Žaliosios atliekos

Maisto/virtuvės atliekos,

įskaitant iš daugiabučių

namų miestuose

> 1/3 susidarančio kiekio arba > 15% visų atliekų

MBA gamykla

Antrinės žalia

vos

: <1

0%

KA

K: III klasė ~ 15 2

0%

IV k

lasė

~ 30

%

Te

ch

nin

is k

om

po

sta

s:~

15 2

0%

Stabila

tas ir in

ertinės

atl

iek

os

: ~2

5 3

0%

Sąvartynas

III ir aukštesnė klasė: > 15 MJ/kg,

H2O<20%, Cl<1,0%

Cemento

fabrikas

IV arba net žemesnė klasė: < 12 MJ/kg,H2O<25%, Cl<1,5%

Atliekų arba

KAKsukūrenimo

gamykla

Inertinių atliekų

Sąvartynas

ARBA ?

Mišrių atliekų

sukūrenimo

gamykla

Pavojingų atliekų surinkimas - išplėtotas

Išplėtotas maisto/virtuvės atliekų

atskiras surinkimas

Likusios mišrio

s komunalin

ės a

tliekos -

65 7

0%

-į M

BA gamyklą

Galimas kitoks (alternatyvus) komunalinių atliekų tvarkymo vektorius

10

Bioskaidžių atliekų biologinis apdorojimas

Mišrios

komunalinės

atliekos

Maisto/virtuvės atliekos

įskaitant iš daugiabučių namų miestuose:

> 1/3 susidarančio kiekio arba> 15% visų susidarančių buitinių atliekų

Išplėtotas maisto/virtuvės atliekų atskiras surinkimas !!!

Žemės ūkio atliekos

(mėšlas/srutos, augalinės atliekos, kukurūzų silosas ir kitkas)

Žemės ūkio produkcijos

perdirbimo atliekos

(skerdyklų ir mėsos perdirbimo, grūdų perdirbimo (alaus, alkoholio,

bioetanolio, biodyzelino gamybos) pieno perdirbimo ir kt. maisto

pramonės atliekos)

Anaerobinis apdorojimas -

biodujų gamyba ir jų panaudojimas

energijos (elektros ir šilumos) gamybai

Elektra

Šiluma

Anaerobinis

raugas

Centrifūga

arba presas

Skysta

anaerobinio raugo

frakcija

Skysta

organinė trąša -

išlaistoma laukuose

ir apariama

"Sausa" ( ≥ 20% s.m.)

anaerobinio raugo frakcija

Kompostavimas

Šiaudai ir

miškininkystės atliekos

bei žaliosios atliekos

KompostasOrganinė trąša -

organinis dirvožemio pagerintojas

11

PROBLEMOS PRIEŽASTYS PASEKMĖS

1. Nenorima įdiegti atskiro maisto/virtuvės atliekų surinkimo iš daugiabučių namų miestuose. Todėl bioatliekų surinkimo ir apdorojimo (anaerobinis +

kompostavimas arba tik kompostavimas) plėtra artimiausiu metu (bent jau iki 2015 m. pabaigos) praktiškai nevyks:

a) žaliosios atliekos iš viešųjų plotų jau surenkamos praktiškai visur (rezervai plėtrai – maži),

b) vienintelė plėtra – namudinis žaliųjų atliekų (+ maisto/virtuvės atliekų ?) kompostavimas individualiose namų valdose, panaudojant kompostavimo dėžes.

Klaidingos nuostatos, kad:

1) organizuoti atskirą maisto/virtuvės atliekų surinkimą iš daugiabučių namų miestuose yra sudėtinga (kvapai ir kt.),

2) gyventojai nenori rūšiuoti buitinių atliekų savo virtuvėse, 3) gyventojai tam nepritars, 4) pabrangs atliekų tvarkymas.

1. Organizuojant atskirą maisto/virtuvės atliekų surinkimą vakarų Europos

miestuose jokių didesnių problemų nekyla (kvapų susidaro tikrai ne daugiau negu dabartiniuose konteineriuose, kai visos buitinės atliekos renkamos kartu).

2. Gyventojai tikrai noriai sutiktų rūšiuoti, jeigu būtų pasiūlytas paprastas ir racionalus sprendimas – dabartines šiukšliadėžes naudoti tik maisto/virtuvės atliekoms sukaupti, o visas sausas atliekas (praktiškai AŽ) sudėti į senus standartinius pirkinių maišelius (ir po to išmesti į atskirus AŽ konteinerius).

3. Gyventojai tam tikrai pritaria – net ir nepritaikius diferencijuotą apmokėjimą (už maisto/virtuvės atliekų konteinerių ištuštinimą imti mažesnį užmokestį); pritaikius diferencijuotą apmokėjimą – atskirą maisto/virtuvės atliekų surinkimą palaiko absoliuti dauguma gyventojų ( tai parodė atlikti tyrimai Klaipėdos mieste).

4. Praktika vakarų Europoje parodė, kad dėl to bendri buitinių atliekų tvarkymo kaštai praktiškai neišauga.

Laikotarpiu iki 2015 m. pabaigos Lietuva tikrai neįvykdys ES direktyvose nustatytų bioskaidžių atliekų patekimo į sąvartynus užduočių - pradedant 2013 m. į sąvartynus galės

patekti ne daugiau kaip 50% to bioskaidžių atliekų kiekio, kuris į juos pateko 2000 metais !!! Nebus pritaikytas (įgyvendinamas) Europos parlamento (bent kelios rezoliucijos) ir Europos komisijos primygtinai rekomenduojamas efektyviausias bioskaidžių atliekų tvarkymo būdas – atskiras surinkimas ir biodujų gamyba bei

digestato kompostavimas, gaminant kokybišką kompostą (organinę trąšą); nes kokybišką kompostą – organinę trąšą – galima pagaminti tik iš atskirai surinktų bioskaidžių atliekų. MBA gamyklose pagaminto žemos kokybės techninio komposto nebus kur realizuoti –

rekultivacijos programoms įgyvendinti reikalingos lėšos (tuo dabar kol kas niekas nesirūpina). Bus pagaminama mažai aukštos kokybės KAK – tinkamo cemento fabrikams - kurį būtų galima

jiems parduoti arba realizuoti bent jau už 0 litų. Už žemos kokybės KAK realizavimą specialioms atliekomis kūrenamoms kogeneracinėms jėgainėms teks sumokėti nuo 35 iki 70 Lt/tona. Nereikalaujant bioskaidžias atliekas, numatomas šalinti sąvartyne, tinkamai biostabilizuoti (kompostuojant) gali iškilti rimtų problemų.

Pastaba: frakcija < 20(25) mm tikrai nėra vien inertinės atliekos – tokiomis jos taps po pakankamai ilgo kompostavimo. Pasta: dalį bioskaidžių atliekų (jas biostabilizavus) teks šalinti sąvartyne – nes jos netiks būti naudojamos kaip kuras arba netiks būti naudojamos kaip techninis kompostas. Antrinių žaliavų MBA gamyklose bus surenkama („ištraukiama“) vis mažiau ir mažiau – nes vis daugiau jų bus surenkama atskirai. Be to MBA gamyklose „ištraukiamų“ AŽ kokybė yra žema.

2. Klaidinga mechaninio – biologinio apdorojimo (MBA) gamyklų strategija:

1) tikimasi, kad MBA gamyklose bus surenkama (išskiriama) daug antrinių žaliavų,

2) tikimasi, kad MBA gamyklose bus pagaminamas palyginti kokybiškas kompostas (nors jis ir pavadinamas techniniu kompostu),

3) reikalavimai keliami kietąjam atgautajam kurui (KAK) yra neracionalūs arba (dažnai) nėra jokių reikalavimų KAK,

4) dalyje MBA gamyklų numatyta išgauti biodujas – nors tam RATCų turimų lėšų (investicijoms) aiškiai nepakanka,

5) dirbtinai (su)mažinamas vartų mokestis (jis bus didesnis negu dabar yra prognozuojama),

6) klaidingai manoma, kad < 20(25) mm frakcija yra tik inertinės atliekos.

Neišdiskutuota ir nesuvokta MBA gamyklų paskirtis ir jų galimybės:

1. Pagrindinė MBA gamyklų paskirtis vakarų Europoje – gaminti aukštos kokybės (didelio kaloringumo ir mažo drėgnumo) kietąjį atgautąjį kurą (KAK) cemento fabrikams !!!

KAK cemento fabrikams turi būti:

Kaloringumas > 15 MJ/kg (pageidautina 18-20 MJ/kg),

drėgnumas < 20%,

Chloro < 1%. 2. Antrinių žaliavų MBA gamyklose bus surenkama (“ištraukiama”) vis mažiau ir

mažiau – nes sparčiai didės atskiras AŽ surinkimas.

Be to dalies antrinių žaliavų – plastmasinių plėvelių ir kartono – kokybė paprastai būna žema (sunku jas parduoti).

3. Kuo daugiau bus surenkama („ištraukiama“) plastmasių ir kartono – tuo mažiau kaloringas KAK bus pagaminama (jis nebetiks cemento

fabrikams!!!). 4. Iš organinės frakcijos (< 80 mm) pagaminti kaloringo KAK (tinkamo cemento

fabrikams) praktiškai neįmanoma (arba jo kiekis bus nedidelis). Taip pat šio KAK drėgnumas bus > 20% (geriausiu atveju < 25%).

5. Techninis kompostas, pagamintas MBA gamyklose, tiks tik apželdinimui ir rekultivacijai – žemės ūkyje jo naudoti tikrai nebus galima.

6. Bioskaidžios atliekos, kurias numatoma šalinti sąvartyne turi būti tinkamai biostabilizuotos. Pastaba: frakcija < 20(25) mm tikrai nėra vien inertinės atliekos – tokiomis jos taps po pakankamai ilgo kompostavimo.


12


• Pakuočių atliekų, elektros ir elektronikos įrangos atliekų ir kitų

nebetinkamų naudoti apmokestinamųjų gaminių surinkimo

organizavimas:

Gamintojų ir importuotojų licencijuotos organizacijos turi sudaryti

sutartis su savivaldybėmis dėl pakuočių atliekų, elektros ir

elektronikos įrangos atliekų ir kitų nebetinkamų naudoti

apmokestinamųjų gaminių surinkimo organizavimo ir apmokėjimo

už šias paslaugas (pastaba – savivaldybės taip pat yra įpareigotos šias

sutartis sudaryti)

Licencijuotos organizacijos ir savivaldybės - kartu - paslaugų

teikėją turėtų parinkti konkurso būdu (priešingu atveju bus

pažeidžiamas Konkurencijos įstatymas)

• Problema – tai, kad licencijuotos organizacijos praktiškai mėgina šitų

konkursų išvengti (jos tiesiog mėgina susitarti su didžiausiomis antrinių

žaliavų ir EEĮ atliekų surinkimo įmonėmis ir su jomis sudaryti atitinkamas

sutartis – be jokių konkursų).

13


• Atskiro surinkimo plėtra yra glaudžiai susijusi su

apmokėjimo už komunalinių atliekų surinkimo ir jų

tvarkymo paslaugas modeliu:

KONCESIJOS modelis (žr. sekančią skaidrę) mažai teskatina

(praktiškai neskatina) atskiro surinkimo plėtrą.

PASLAUGŲ PIRKIMO – vietinės rinkliavos - modelis (žr. skaidrę

žemiau) sudaro prielaidas skatinti atskiro surinkimo plėtrą.

Tik svarbu tas prielaidas (galimybes) tinkamai išnaudoti - t. y.

nepirkti visų komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugų

viename pakete, kartu su mišrių komunalinių atliekų surinkimo

paslaugomis (paslaugas pirkti atskirais paketais - žr. skaidrę

aukščiau).

Paskutiniai 2012 m. atlikti Atliekų tvarkymo įstatymo

(ATĮ) pakeitimai praktiškai įgalina vietinės rinkliavos

modelio pranašumus įgyvendinti net ir neįvedant

vietinės rinkliavos. 14


15

Apmokėjimas už komunalinių atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugas pagal PASLAUGŲ PIRKIMO modelį


ATLIEKŲTURĖTOJAI

SAVIVALDYBĖS TARYBA

PASLAUGŲ TEIKĖJAI

Gamintojų/importuotojų organizacijos

Sudaro sutartis su savivaldybe

ir apmoka už apmokestinamųjų

gaminių atliekų - AŽ/pakuočių atliekų, EEĮ atliekų ir kitų gaminių

atliekų - surinkimą.Dalyvauja kartu su savivaldybės administracija atrenkant (konkurso būdu) paslaugų teikėjus.

AŽ/pakuočių atliekų,

EEĮ atliekų ir kitų gaminių atliekų

SURINKIMOPASLAUGŲ

TEIKĖJAI

PASLAUGŲ

PIR

KIM

O

KO

NK

UR

SA

I

TAISYKLĖS

VIETINĖS

RIN

KL

IAV

OS

N

UO

ST

AT

AI

Vietinės rinkliavosĮMOKOS

UŽMOKESTIS

SU

TA

RT

YS

SAVIVALDYBĖSBIUDŽETINĖ ĮSTAIGA arba

VIEŠOJI ĮSTAIGA arba ĮMONĖ (tame

tarpe - RATC)

Vietinės rinkliavos

AD

MIN

IST

RA

VIM

O

SU

TA

RT

IS

16

Apmokėjimas už komunalinių atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugas pagal KONCESIJOS modelį


ATLIEKŲTURĖTOJAI

SAVIVALDYBĖS TARYBA

PASLAUGŲ TEIKĖJAI


Sudaro sutartis su savivaldybe

ir apmoka už apmokestinamųjų

gaminių atliekų - AŽ/pakuočių atliekų, EEĮ atliekų ir kitų gaminių

atliekų - surinkimą.Dalyvauja kartu su savivaldybės administracija atrenkant (konkurso būdu) paslaugų teikėjus.

AŽ/pakuočių atliekų,

EEĮ atliekų ir kitų gaminių atliekų

SURINKIMOPASLAUGŲ

TEIKĖJAI

KO

NC

ES

IJA

TAISYKLĖS

ĮMOKŲ DYDŽIAI

(tari

fai)

ĮMOKOS

UŽMOKESTIS

SU

TA

RT

YS

SUTARTYS

17

© Alfonsas Brazas, Apmokėjimo už komunalinių atliekų tvarkymą modelis UAB "Atliekų tvarkymo pagal paskutinius (2012 m.) ATĮ pakeitimus, įsigaliosiančius nuo 2013.07.01

konsultantai", 2012

Parengta:

2012.11.22

ATLIEKŲ

TURĖTOJAI

RATC

arba

SAVIVALDYBĖ

(ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS ???

ar BIUDŽETINĖ ĮSTAIGA

arVIEŠOJI ĮSTAIGA

arSAVIVALDYBĖS

ĮMONĖ) Vietinės rinkliavos arba kitokios įmokos

dydį praktiškai teks nustatyti pagal mišrių komunalinių atliekų konteinerio

(konteinerių) talpą ir jų tuštinimo dažnumą - t.y. "pagal faktinį mišrių komunalinių atliekų kiekį" .Jau dabar Lietuvoje daug kur taip ir yra daroma.Už kitų - ne mišrių atliekų - konteinerių (pvz., antrinių žaliavų) ištuštinimą greičiausiai mokėti iš viso nereikės.T.y. visos sąnaudos bus įskaičiuojamos į tų mišrių komunalinių atliekų konteinerių ištuštinimo kaštus.Todėl iš esmės viskas susives į tai, kam kokios talpos ir kiek tų konteinerių pastatyti ir kokiu dažnumu juos ištuštinti - t. y. viską lems komunalinių atliekų susikaupimo normos, kaip kad yra ir iki šiol - tik mato vienetas bus atitinkamos talpos konteineris (konteineriai ir jų ištuštinimo dažnumas).Nustatant atliekų susikaupimo normas reikės atsižvelgti į tuos įstatymo 302 straipsnio 3 dalyje išvardintus faktorius ; bet tai buvo daroma ir iki šiol , ir dabar yra daroma.

PASLAUGŲ TEIKĖJAI


Sudaro sutartis su savivaldybėmis arba savivaldybių KATS administratoriais (RATC)

ir moka jiems už apmokestinamųjų gaminių atliekų -

AŽ, EEĮA ir kitų gaminių - surinkimą.

Dalyvauja kartu su savivaldybėmis arba savivaldybių

KATS administratoriais (RATC) atrenkant (konkurso

būdu !) paslaugų teikėjus.

AŽ, EEĮA ir kitų

gaminių atliekų SURINKIMO

PASLAUGŲ TEIKĖJAI

VIETINĖ RINKLIAVA

ARBA

SUTARTYS

ĮMOKOS

Savivaldybėms rekomenduojama nustatyti dvinarę įmoką už komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, susidedančią iš: pastoviosios įmokos dalies (maždaug 1/3visų paslaugos kaštų), surištos sunekilnojamojo turto plotu (m²), ir iš kintamosios įmokos dalies (maždaug 2/3visų paslaugos kaštų), surištos su konteinerio(konteinerių) tūriu ir jo (jų) ištuštinimodažnumu.Konteinerių tūris parenkamas (esant fiksuotam - savivaldybės tarybos nustatytam -ištuštinimo dažnumui (skirtingose savivaldybės vietose ir skirtingiems atliekų turėtojams - skirtingas) pagal savivaldybės tarybos nustatytas minimaliasmišrių komunalinių atliekų susikaupimonormas.

Daugiabučių namų atveju, bendrą kintamą įmoką visam namui (kuri priklauso nuo bendro konteinerių skaičiaus ir jų tūrio bei ištuštinimo dažnumo) - DNSB arba namo administratorius paskirsto butams, pagal gyventojų skaičių juose (nes kito objektyvaus varianto tiesiog nėra).

G a l i m a s atliekų turėtojų apmokestinimo modelis - atliekų turėtojų

skatinimas (motyvacija) rūšiuoti atliekas

18

Šiuo metu Lietuvoje įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų

turėtojų ir jų tvarkymą (toliau – vietinės rinkliavos) dydžiai yra nustatomi:

• arba pagal gyventojų skaičių būste (juridiniams asmenims – pagal tam

tikrus parametrus, apsprendžiančius susidarančių komunalinių atliekų

kiekius)

• arba pagal būsto (buto daugiabučiame name ar ind. namų valdos) ir kito

nekilnojamojo turto (juridiniams asmenims) bendrąjį plotą.

Abu modeliai (variantai) turi rimtų trūkumų, ypač pastarasis – nustatant

įmokos dydžius vien tik pagal nekilnojamojo turto plotą (nes šis parametras

– plotas – blogai koreliuoja su susidarančiu komunalinių atliekų kiekiu).

19

• Vienintelis realistiškas sprendimas galėtų būti toks:

dalį bendrųjų komunalinių atliekų surinkimo (įskaitant ir antrinių

žaliavų, biologinių atliekų, buities pavojingų ir didžiųjų atliekų

surinkimą) ir jų tvarkymo kaštų (maždaug 35%) nustatyti kaip

pastoviuosius kaštus (tiesiogiai nepriklausančius nuo susidarančių

komunalinių atliekų kiekio) – tai galėtų būti įmokos dalis (dedamoji)

priklausomai nuo būsto (buto ar ind. namų valdos) ir kito

nekilnojamojo turto (juridiniams asmenims) ploto;

kitą dalį bendrųjų komunalinių atliekų surinkimo kaštų (maždaug

65%) nustatyti kaip kintamąją įmokos dalį (dedamąją) –

priklausančią nuo gyventojų skaičiaus būste (bute ar ind. namų

valdoje) ar kitų parametrų (juridiniams asmenims), tiesiogiai

nulemiančių susidarančių komunalinių atliekų kiekius.



20

• Su siūlomu modeliu atrodo viskas aišku, jeigu yra galima

pasistatyti individualų konteinerį – t. y. individualių namų

valdų ir įmonių, įstaigų bei organizacijų atveju.

• Betgi tą patį principą galima taikyti ir daugiabučiams

namams – tik įmoka turėtų būti nustatoma ne atskiram

butui, o visam namui (daugiabučių namų savininkų

bendrijai arba daugiabučio namo administratoriui) ir po to

paskirstoma (išdalijama) daugiabučio namo butams pagal

jų bendrąjį plotą ir gyventojų skaičių bute; tai (tokia tvarka)

tiesiog turėtų būti nustatyta savivaldybės atliekų tvarkymo

taisyklėse ir/ar vietinės rinkliavos nuostatuose (jeigu būtų

nutarta įvesti vietinę rinkliavą).

• Pasiūlymo iliustracijai žiūrėkite skaidres žemiau.



21

• Lietuvoje šiuo metu yra kuriama daug iliuzijų ir mitų dėl atliekų turėtojų

apmokestinimo (įmokos arba vietinės rinkliavos) modelio įtakos atliekų

turėtojų skatinimui (motyvacijai) rūšiuoti komunalines atliekas.

Pasižiūrėkime atidžiau kokia yra reali padėtis ir realios (o ne

išsigalvotos) galimybės.

• Pirmiausia jau dabar - visiškai nepriklausomai nuo atliekų turėtojų

apmokestinimo modelio (netgi nuo to ar yra įvesta vietinė rinkliava ar

ne) - atliekų turėtojai yra skatinami (motyvuojami) rūšiuoti savo

susidarančias komunalines atliekas – nes už atskirai surinktas

(išmestas į specialiai tam skirtus konteinerius) antrines žaliavas jie

nemoka jokio mokesčio (o juridiniai asmenys dažnai netgi gauna

užmokestį (pajamas) už jas) !

• Taip pat atliekų turėtojai (gyventojai) nemoka jokio mokesčio už

atliekas, pristatytas į didžiųjų atliekų surinkimo aikšteles ar žaliųjų

atliekų kompostavimo aikšteles.



22

• Kalbant apie atliekų turėtojų motyvaciją (skatinimą) rūšiuoti

susidarančias komunalines (buitines ir panašias) atliekas, mes

siūlytume savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse ir/ar vietinės

rinkliavos nuostatuose jau artimiausiu metu įteisinti tokią nuostatą –

jeigu individualios namų valdos savininkas įsigyja (ar pats pasidaro)

kompostavimo dėžę (dėžes) ir realiai kompostuoja valdoje

susidarančias maisto/virtuvės ir žaliąsias atliekas (o ne išmeta jas į

mišrių buitinių atliekų ar kitokius konteinerius), tai šiai individualiai

namų valdai yra taikoma ~ 20÷25% dydžio vietinės rinkliavos lengvata.

• Pastaba – jeigu vietinė rinkliava nėra įvesta, tai individualios namų

valdos savininkas, sukompostuojantis savo valdoje susidarančias

bioskaidžias atliekas, paprasčiausiai nebemoka už jų sutvarkymą.




23

• Kita reali – ir pati rimčiausia – galimybė motyvuoti (skatinti) atliekų

turėtojus rūšiuoti susidarančias buitines atliekas yra tiesiogiai susijusi

su maisto/virtuvės atliekų atskiru surinkimu iš daugiabučių namų.

• Nustačius (savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse ir/ar vietinės rinkliavos

nuostatuose) tai, kad įmoką (ar vietinę rinkliavą) moka daugiabutis namas

(daugiabučio namo savininkų bendrija ar daugiabučio namo administratorius;

po to įmokos (vietinės rinkliavos) suma paskirstoma (išskirstoma) butams

pagal jų plotą ir gyventojų skaičių juose), o ne atskiras butas – t. y. sudarius

(teisinę) galimybę daugiabučiam namui (analogiškai kaip ir

juridiniam asmeniui) “turėti savo individualius konteinerius” -

savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse ir/ar vietinės rinkliavos

nuostatuose būtų galima nustatyti kad mišrių komunalinių atliekų

konteinerių ištuštinimas yra brangesnis (kainuoja brangiau), o

maisto/virtuvės konteinerių ištuštinimas yra pigesnis (kainuoja

pigiau).




24



25



26



27

• Problema – pamąstymui

• Kaip visi gerai žinote – ateityje individualiose namų valdose numatoma

įdiegti tokią (trijų konteinerių) sistemą:

Vienas konteineris - kompostavimo dėžė – maisto/virtuvės atliekų ir žaliųjų

atliekų (bent dalies) kompostavimui (nemokamai)

Antras konteineris – sausųjų atliekų, t. y. antrinių žaliavų surinkimui

(ištuštinimas – nemokamas)

Trečias konteineris – likusių mišrių komunalinių atliekų surinkimui:

Klausimas – problema:

Koks bus (vidutiniškai) šių likusių komunalinių atliekų kiekis – svoris ir tūris ?

Koks bus vidutinis šių likusių komunalinių atliekų tankumas konteineryje ?

Kokie bus šių likusių komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo kaštai?

Kokį įmokos dydį reikės nustatyti už šių likusių komunalinių atliekų

surikimą ir jų tvarkymą?



28

UAB “Atliekų tvarkymo konsultantai”

P. Lukšio g. 7, LT-08221, Vilnius

Tel./faksas (8-5) 2102 178

Mob. tel. : +370 687 76633

[email protected], [email protected]

Alfonsas Brazas

Direktorius

AČIŪ už dėmesį

Environment

Mišrių komunalinių atliekų tvarkymo alternatyvos, problemos ir perspektyvos. A.Brazas, 2012