Vizija

“Lietuva – lelijų sodas”

Konkursas "Padovanok Lietuvai viziją 2009"

Tema: Bendruomenių idėjos – tai visuomenės varomoji jėga

Anotacija

Mano vizija – tai lelijų sodas, praţydęs ant naujų -dvasios šaknų...

...Lietuvos širdyje, lyjant gaiviam draugystėslietui, išaugo pirmas baltas lelijos ţiedas.

Svarbu ne vieta, ne pastatai, svarbu jamegyvenantys, besidţiaugiantys, besidarbuojantys ţmonės.Jie kitokie nei šiandien, paprastesni, gyvybingi draugai sušypsenomis veiduose. Šypsenos atsiranda, nes ten gerabūti...

Pratarmė

…aplink ţalia, nedidukės kalvos supa šviesų eţerą, lyg mėlyno rašalo ištryškusią dėmę.

Kitame bekraštės taigos gale, lyg delno nuokalnėse, begalinės tylos apsuptyje stūkso miestas –

Atgimimo miestas...

Toks miestas pirmas, jau yra ir kiti, tokių bus pilna visa planeta, kiekvienas bus vis tobulesnis ir graţesnis. Bet svarbiausia - ten gyvenantys ţmonės.

Ir aš buvau tenai, mačiau, kalbėjausi su jais, kitaip mąstančiais, dţiaugsmo pilnomis akimis miesto gyventojais. Taip, aš buvau šiame utopiniame mieste ir panašiuose miestuose kaimynystėje. Jūs klausiate manęs, gal sapnavau. Aš jums atsakysiu - ir taip, ir ne.

Kartą, apsirengęs gydytojo chalatą, uţsidėjęs močiutės akinius bei persimetęs per kaklą

stetoskopą, suvaidinau gydytoją, kuris kalbėjo apie mus uţklupusią ligą – „moralės deficitą“. Mokytojų buvau

laukiamas klasėse. Supratau, kad paliečiau kaţką, kas labai ţavėjo pedagogus, tačiau maţiau domino mano

bendraamţius.

Likimas lėmė, kad su tuo chalatu įstojau į medicinos universitetą. Mane jaudino mokslo sistema,

mačiau beprasmybę kovoje dėl paţymio. Visa tai atrodė keistai nelogiška - kaţkokia nematoma sistemos jėga

mus verčia taip elgtis. Ir šiame gyvenimo etape atradau Sibirą su gyva, nepaliesta gamta...

Bėgo mokslo metai. Miglotai supratau, kad greitai turėsiu tapti mūsų visuomenės dalimi. Tačiau

tada aš nesuvokiau savo netolimos ateities, neţinojau, kad teks aiškinti, kodėl taip brangiai kainuoja mano

gaminamas danties protezas, kad teks pergyventi, jog geros dūšios močiutei negalėsiu pagaminti geresnės

plokštelės, nes ji neturi pinigų.

Aš sapnavau ir pabudau iš sapno,

kuriame gyvenau lyg realybėje, ir nukeliavau

ten, kur patenka tik prabudę.

Pasakoti toliau? Gerai.

Susipaţinkime - draugai mane vadina „Pranašu“.

Pradėsiu nuo savo baigiamųjų 12 klasės metų. 1999

metais, rengdamasis lietuvių kalbos egzaminui,

parašiau straipsnį - „Visuomenės liga – moralės

deficitas“. Nebuvau iš tų iškalbingų ţmonių, kurie

moka sudominti skambiais ţodţiais. Visada

maniau, kad ţmogų paţinsi iš jo darbo vaisių.

Grįţtu į Lietuvą...

Po tokio suvokimo negaliu nustoti apie tai galvojęs. Tikiu, kad mano ateitis yra mano vaikų

rankose...

Esu Lietuvos pilietis. Matau Lietuvos piliečių skausmą ir dţiaugsmą. Matau, kiek skausmo kyla

dėl moralės deficito. Sielos skurdumas, nenormalus egoistinis besaikis troškimas „turėti“ mus, lietuvius, kartu

su likusiu pasauliu atvedė į miglotą situaciją.

Ar yra viltis? Ar mes pakilsime ir pabandysime sustabdyti ši beprotišką traukinį, kuris, ir kvailiui

matosi, greitu metu rėšis į betoninę sieną ir neliks nieko, tik graudţios ašaros, aimanuojantys vaikai ir mūsų

prarasta ateitis.

Grįţtu prie Atgimimo miesto. Tai vieta, apie kurią

neturėjau galimybės pasvajoti. Utopija iškilo prieš mano akis.

Sibire „atradau“ ateities bendruomenę, kuri mokosi gyventi uţ

piniginės sistemos ribų.

Aš Sibire...

Vakaras. Vaikštau gamtos apsuptyje. Namai aplinkui

miega. Naktyje sutinku šviesą nešantį vyriškį nuoširdţia šypsena.

Tai tas ţmogus, kuris su bendraminčiais čia atvyko prieš 16 metų...

1993 metai. Sibiro prieglobstyje kuriama

bendruomenė. Jos tikslas - ekologiškai švariame Ţemės plote

sukurti alternatyvų ateities visuomenės modelį. Bendruomenės

įkūrimo kertinis akmuo - nauji ţmonių tarpusavio santykiai. Nauja

karta ugdoma švarioje, kūrybingoje ir neagresyvioje aplinkoje.

Visapusiškai vystomi amatai ir menai, laipsniškai atsisakoma

piniginio vieneto. Kuriama nauja ţmonių bendruomenė - Vieninga

Šeima, kurioje viskas, kas reikalinga gyvenimui, gaminama

bendruomenėje.

Mąstau, kad visa turi vieną šaknį, vieną kamieną. Ateina pavasaris, ateina nauja valdţia kaip

nauji medţio lapai, ateina ruduo ir tie lapai nukrinta. Ir taip kiekvienais metais iš naujo. Kartais atrodo, kad tie

lapai jau kitokie - graţesni ir spalvos ryškesnės, tačiau kai ateina ruduo, jie ir vėl nukrinta.

Tada galvoju, gal kalti ne lapai ir ne šakos, gal šaknys kaltos. Ir regiu, kad jau daugelį metų

ţmonės augina naujus vaisius, bet vis ant to pačio medţio, ant tų pačių šaknų.

Taigi, mano draugai ir bičiuliai, tikrai nenoriu nuliūdinti Jūsų, bet niekas mūsų šeimos ar

visuomenės lygmenyje nepasikeis, jeigu mes ir toliau priţiūrėsime šį nesveiką medį. Mes niekados

neuţauginsime vaisių, jeigu medţio šaknys jau seniai supuvusios, o kamienas sutrūnijęs ir tik kur ne kur vis dar

maitina vystančius lapukus ir šakeles.

2 dalis “Dvasios medis”

Naršau internete ir matau: mūsų valstybės struktūra

sukonstruota iš daugybės dalių, įdomių ir nuobodţių. Reikalingos

jos ar nereikalingos, parodys tik laikas, nes tai, kas turi ateitį,

išliks, o kas neturi, kaip liga bus imuniteto suvalgyta.

Aš matau, kad mes turim prezidentūrą, seimą, vyriausybę, kitas

institucijas, teismus. Aš neţinau, ar visa tai reikalinga ţmonėms,

tačiau aš stengiuosi mąstyti.

Kiekvieną dieną mes susiduriame su eile klausimų,

juos vienaip ar kitaip išsprendţiame. Pabaigos būna ir teigiamos, ir

neigiamos. Eina metai, o klausimų daugėja, nors mes

technologiškai tik tobulėjam, bet galų gale mūsų bėdos išsispręs,

nes technika turėtų išgelbėti, ar ne?

Bet kaţkas mūsų visuomenėje yra ne taip.

Kaţkokia įtampa, kaţkoks nepasitenkinimas. Gal maistas

kaltas, gal vanduo, o gal kiti kalti?

Mano vizija tai naujas medis – dvasios medis, ne egoistinis medis,

kurio šakeles visi taip puikiai išmokome karpyti.

Lietuvai atėjo laikas uţauginti naują Ąţuolą, naują

ant naujų pagrindų. Tai reiškia, kad mūsų valstybei teks, jeigu

nenorime su visomis amerikomis nuskęsti kokakolos niagarose,

susitaikyti su labai skaudţiomis finansinėmis pasekmėmis,

ekonomikos nuosmukiu, apatija, pamatyti kokie mes iš tikro esame

pasipūtę, pavydūs, godūs ir dar visaip kitaip negraţus ir kada mes

visa tai pamatysime, tada mes turėsime atsikelti ir viską pradėti

statyti ant naujų, bet jau dvasinių pagrindų. Kelias vienas - dvasinis

ţmonių vystymasis ir mūsų visuomenės liga „moralės deficitas“

bus išgydyta.

Tada ir mūsų ministerijų veikla turės prasmę ir

ateitį. Mes tapsime vieningi ir ekonomiškai autonomiški. Ar gi ne to

norime savo vaikams?

Taigi, skamba kaip utopija? Tačiau Pietų Krasnojarsko krašto Sajanų kalnų papėdėse tokia

alternatyvi visuomenė jau vystosi. Ekologinių, dvasinių–kultūrinių principų pagrindu. Čia susirinkę ţmonės

ją jau stato, nes subrendo iki suvokimo, kad dvasinis vystymasis yra pagrindinis kelias į šviesų rytojų.

O jis, tas šviesus rytojus, iš tikro gali atrodyti kaip toks, kurį prognozuoja šviesiausi mūsų civilizacijos

genijai ar patys drąsiausi fantazuotojai. Tai įmanoma, bet reikės radikaliai pasistengti – pakeisti savo

mąstymą. Įdomiausia, kad mums tikrai gali pavykti.

Nenoriu pūsti miglos į akis, nes vis tiek, patekėjus saulei, migla išsisklaido. Tai, koks yra

ţmonių suvokimas – sveikatos, energetikos, švietimo ir kitose srityse, jis nori nenori yra uţdengtas egoizmo

skraiste.

Nesvarbu, kokią gyvenimo sferą paimsime, bet jeigu ją įgyvendinsime, turėdami tik

nenormalius egoistinius troškimus, mes ţlugę, jeigu dvasinius - mūsų ateitis bus normali.

Yra Tiesa, kuri mus veda šviesos keliu...

3 dalis „Lietuva - lelijų sodas“

Mano vizija – tai lelijų sodas, praţydęs ant naujų - dvasios šaknų...

Lietuvos širdyje, lyjant gaiviam draugystės lietui, išaugo pirmas baltas lelijos ţiedas.

Svarbu ne vieta, ne pastatai, svarbu jame gyvenantys, besidţiaugiantys, besidarbuojantys ţmonės. Jie kitokie, nei

šiandien, paprastesni, gyvybingi draugai su šypsenomis veiduose. Šypsenos atsiranda, nes ten gera būti...

Mano draugai, leiskite pabūsiu jūsų gidu ir aprodysiu mūsų naująją valstybę abiturientų akimis.

Prisimenu. Baigiau vidurinę mokyklą, širdis plakė dţiaugsmu ir viltimi. Aukštojo mokslo periodas mano akimis

yra lemiamas ţingsnis jaunuolio gyvenime. Atiduodamos visos pastangos įsisavinti ţinias, uţmegzti santykius su

bendruomene. Tai nuostabaus kelio pradţia.

Mūsų kelionė prasideda. Ir

prasideda ji „Lelijos ţiede“

“Lelijos ţiedas“ – tai

gyvenamoji, kūrybinė ir mokslo erdvė,

turinti teritorinį apibrėţtumą maţdaug

10.000 tūkst. šeimų, kurių kiekviena

gyvena apie 1 hektaro plote. Tokiu būdu

yra apgyvendinta apie 1/10 viso Lietuvos

ploto.

„Dvasios ir Mokslo ugdymo centras“

„Lelijos ţiedo“ viduryje įsikūręs „Dvasios ir Mokslo ugdymo centras“, į kurį kiekvienais metais

susirenka brandos amţiaus sulaukęs jaunimas. Kiekvienais metais jų būna maţdaug 200-300. Tokių centrų

Lietuvoje yra kiekviename Lelijos ţiede. Tai universali mokymosi įstaiga, kurioje pasaulis yra stebimas,

tyrinėjamas ir suprantamas iš daugybės aspektų. Tobulesnio metodo paţinimui dar nėra atrasta, nes kiekviena

mokymosi grupė kiekvienais metais yra papildoma naujais asmenimis. Nėra klasių skirtumo tarp įstojusių prieš

metus ar kelis. Visi studijuoja drauge. Jaunesnius priţiūri vyresni. Vyriausieji pedagogai koordinuoja visų

mokymosi kryptį.

Taigi, šį būrį pasitinka

vyresnieji draugai ir paprašo visų

susirinkusių pareikšti norą studijuoti

pusšimtyje fakultetų. Keista, bet nėra jokio

konkurso, nėra jokios įtampos, nes nėra

jokios konkurencijos. Visi jaunuoliai

plačiomis šypsenomis ţvelgia į

bendraamţius ir visi kartu sprendţia, kas

šiais metais stos į šias fakultetuose

atsiradusias laisvas vietas. Norinčių yra,

kaip visada, daugiau, tačiau kiekvienas

ţvelgia savo draugo interesų, viduje jaučia

tikrą kito daug stipresni norą studijuoti

discipliną. Tokios intuityvios atrankos

būdu jaunimas pasiskirsto. Tai pirmas

rimtas ir bendras bepradedančių

gyvenimą jaunuolių sprendimas.

“Kūrybos Miesteliai”

Dalis abiturientų, kurie nestudijuos

centre, jau kitą dieną keliauja į greta esančius netolimus

miestelius. Miesteliuose verda kūrybinis procesas. Čia

įvairių sričių specialistai, meistrai ir amatininkai

sukoncentravo savo patirtį, ţinias, išmintį ir

technologijas. Susibūrė tam, kad vystytų savo srities

subtilybes.

Šių jaunuolių laukia puikūs metai. Jie

ketina praktikuotis pas šiuos įvairių sričių specialistus.

Ši praktika reikalinga tam, kad jaunuoliai,

keliaudami nuo vieno specialisto prie kito, bandytų

pajausti, kokia sritis juos be galo traukia. Tą jausmą-

troškimą jie išugdys ir atsineš kitais metais į fakultetų

atranką.

“Namai”

Dalis abiturientų grįš namo, jie toliau padės savo

artimiesiems auginti sodus, oranţerijas, priţiūrės miškus ir gėlynus, upes

ir eţerus, maţus vaikus ir senelius. Kadangi namų buitis ir aplinka yra

pilnai autonomiška tiek energijos, tiek maisto klausimais - gyvenimas čia

niekada nesustoja. Namų erdvėje jie toliau ugdys savo santykį su

Ţeme. Jų širdyse yra galingas šauksmas gamtai, jie dar nenori atskleisti

visų paslapčių, kurias mokslas paaiškina racionaliomis formulėmis. Jie

dar gyvens realybėje kaip fantazijos pasaulyje, be mokslinio paaiškinimo.

Kaimyniniai ţiedai

Dalis abiturientų keliaus iš jų gimtojo Lelijos

ţiedo į kitus ţiedus. Ten bus laisvų vietų Dvasios ir mokslo

centruose, miesteliuose jie ras įdomių meistrų dirbtuvių, kur jie

ugdys savo troškimą studijoms, vyks aplankyti senų draugų.

Lietuva - tai pusšimtis Lelijos ţiedų, jie visi

draugiškai sutaria, nes niekas niekados daugiau neieško

slaptos naudos iš artimų tautiečių. Tai naujasis Lietuvos

įstatymas.

Ţaliagiris - ţiedų ţiedas

Kaip minėjau, dalis jaunuolių patraukia į kitus

ţiedus, tačiau dalis jų keliauja į ţiedų ţiedą. Tai šalies sostinė

„Ţaliagiris“. Čia savanoriškai susirinkęs šalies intelektas,

dvasios stipruoliai ir inovatoriai. Jie neturi pastovių postų ir

daţnai išvyksta arba vėl atvyksta. Jaunuoliai į šį miestą keliauja

dėl kelių prieţasčių. Pirma, tai transportavimosi galimybė į

kitas šalis – teleportacijos laivais jie persikelia į kitų tautų

miestus. Nereikia paso, nereikia vizos. Uţtenka nusišypsoti ir

tu priimtas į laivo denį. Antra atvykimo į sostinę prieţastis yra

stebėti čia dirbančius ţmones, kurie besąlygiškai save

dalina, norėdami uţtikrinti sklandų valstybės progresą.

Šalies filosofija

Šalyje jau seniai neegzistuoja finansinė sistema, ji suprasta kaip netobulas

atsiskaitymo modelis, kuriuo lengva manipuliuoti ir kiršinti tautas, asmenis. Per

ganėtinai trumpą laiką ţmonės išugdė pagrindinę savybę - besąlygiškai padėti

ţmonėms tada, kada jiems tos pagalbos iš tikro reikia. Vystymasis vyko dėka

vieningųjų šeimų, kurios išugdė savo geru pavyzdţiu naujas, neagresyvias vaikų kartas.

Todėl buvo pasirinktas paprastesnis – „Reikmės“ modelis. Gaminama tik tai, kas iš

tikrųjų yra reikalinga ir naudinga ţmonėms. Didţiausias dėmesys skiriamas

individualiems rankų darbams. Net esant tobuloms ţaliosioms technologijoms, kurios

galėtų įgyvendinti bet kokius minties sumanymus automatizuotuose fabrikuose, didţioji

dalis ţmonių naudojasi tobulais rankiniais instrumentais. Paslaptis tame, kad ţmonija

atrado Meilės energiją ir jos panaudojimo principus pritaikė savo meistrystėse. Nuo šiol

daiktai yra kuriami meistrų minčių, rankų ir širdţių, skleidţiančių Meilės energiją

pagalba. Tokiu būdu kiekvienas asmeniškai sukurtas daiktas turi galią gydyti, o daikto

antros eilės paskirtis yra estetinis groţis, buitinis pritaikymas ir panašiai.

Be to, išugdţius besąlyginę meilę artimui ţmonių visuomenėje, atsivėrė dar viena stulbinanti

ypatybė. Netekus egoistinių norų, ţmonių biolaukai susiliejo ir suformavo bendrą sąmonę, panašiai kaip

dabartinis internetas. Pasirodo, noras nuslėpti nuo artimųjų savo vidinį pasaulį uţrakino mūsų sudėtingose

biologinėse sistemose Dievo sudėtas dovanas bendrauti vienas su kitu bevieliu ryšiu. Tokiu būdu visuomenėje

atkrito pirmumo būtinybė steigti dirbtines informacines technologijas, nors jos atrado savo nepakeičiamą vietą.

Paskutinis aspektas, kurį norėčiau pabrėţti yra sprendimų priėmimo mechanizmas, kada iškilę

nesutarimai, opūs klausimai ar rimtos problemos išsprendţiami tik vienu būdu, kada pabaiga būna tik teigiama.

Šio sprendimų mechanizmo esmė tame, kad konkretų klausimą gali išspręsti tik srities specialistas, kuris visų

100% bendru sutarimu išrenkamas kaip geriausiai galintis atlikti šitą uţdavinį. Kada klausimas yra

išsprendţiamas šitas specialistas grįţta į savo normalų gyvenimą ir tik esant poreikiui ţmonės vėl jį išrinks, jeigu

neatsiras kitas, kuris klausimą mokės išspręsti geriau. Niekas nėra išrenkamas į nuolatinį postą. Šioje Lietuvoje

postų apginti nereikia, nes nėra individualių interesų – tik vienas visų Mūsų interesas būti Harmonijoje su

supančia aplinka begalinės plėtros kelyje.

Mūsų netolima ateitis

Būsiu tiesus ir atviras.

Mūsų Lietuva nesuţydėjo kaip lelijų

sodas vienu ypu, tačiau viskas prasidėjo

visai netikėtai netolimoje ateityje, kada

po uţsitęsusios finansinės krizės

pradėjome jausti fiktyvų finansinį

lengvumą. Mūsų vyriausybė ir Seimas

kartu su Prezidente ir kitais inovatoriais,

dvasios ţmonėmis, intelektualais vis

dėlto rado bendrą kalbą. Taip atsitiko,

nes asmeninių interesų spaudimas iš

šono staiga neteko savo galios. Kaip tai

nutiko, niekas gerai neţino, bet tai

įvyko. Tai buvo Įvykis atnešęs svarių

vaisių...

Tą savaitę visa šalis laukė. Kylant sekmadienio saulei nacionalinės televizijos tiesioginėje laidoje

aš pamačiau laimingus, plačiomis šypsenomis iš rūmų salės, kurioje vyko Paskutinis Didysis Susirinkimas,

išeinančius ţmones, kurie jau buvo be kaklaraiščių, atsipalaidavę, ramiai šnekučiavosi.

Tą akimirką net sėdintys vieni namie juto gimstantį entuziazmą kurti. Tai buvo mūsų Naujos

Valstybės Aušra...

Pabaiga

Taigi, brangūs draugai. Ši netolima ateitis jau beldţiasi į mūsų duris. Būkime budrūs ir nepraţiopsokime savo šanso sudalyvauti naujos valstybes kūrime.

Visiems naujai įstojusiems abiturientams linkiu kooperatyvumo gyvenime, o ne konkurencijos. Sėkmės visiems.

Paulius Putna

+37060648274

paulius.putna@gmail.com

www.sibiras.lt

Fotografijos:

Nuotraukos darytos Sibire, bendruomenės ţmonių.

Balta lelija rasta

google:http://www.teachenglishinasia.net/asiablog/asian-water-lilies-and-lotus-flowers