© Swedbank

Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalgadr. Nerijus Mačiulis

Swedbank vyriausiasis ekonomistas

© Swedbank 2

Euro zonoje tęsiasi žiema, atšilimas laukiamas 2014 metais

2011 2012 2013 2014 2012 2013 2014JAV 1.8 2.2 1.8 2.6 2.2 2.0 2.3

1.5 -0.5 -0.6 1.0 -0.4 -0.3 0.7Vokietija 3.0 0.7 0.6 1.9 0.9 0.2 1.5

Prancūzija 1.7 0.0 -0.7 0.5 0.0 0.1 0.7Italija 0.6 -2.2 -1.5 0.5 -2.1 -1.1 0.0Ispanija 0.4 -1.4 -1.8 0.5 -1.5 -1.1 0.1Suomija 2.8 0.1 0.7 1.8 -0.2 0.5 2.0

0.8 0.0 0.8 1.8 -0.1 1.0 1.7Danija 1.1 -0.2 1.0 1.5 -0.5 0.4 1.4Norvegija 1.2 3.2 2.1 2.3 3.2 2.0 2.3

Japonija -0.7 1.9 1.3 1.6 1.8 0.7 1.2

Kinija 9.2 7.8 8.3 8.0 7.7 7.9 7.5Indija 7.2 5.1 6.4 6.8 5.5 6.0 6.5Brazilija 2.7 0.9 3.5 4.0 1.4 3.5 4.0Rusija 4.3 3.4 3.3 4.0 3.6 3.7 4.1

3.9 3.0 3.1 3.7 3.0 3.1 3.42.9 2.4 2.4 3.0 2.3 2.3 2.8

Euro zona

2013 m. balandžio mėn. prognozės

2013 m. sausio mėn. prognozės

* Svoriai pagal Pasaulio banko 2011 m. duomenis

Didžioji Britanija

Pasaulis (PPP)**Pasaulis (US$)**

Šaltinis: Šalių statistikos departamentai ir Swedbank prognozės* Šios šalys reprezentuoja apie 70% pasaulio ekonomikos

© Swedbank

Pietų Europos valstybės (išskyrus Italiją) mažina darbo sąnaudas ir didina konkurencingumą

Vienetiniai darbo kaštai (indeksas, 2000=100, atsižvelgus į sezoniškumą)

90

100

110

120

130

140

150

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

Italija

Graikija

Prancūzija

Ispanija

Airija

Portugalija

Vokietija

Šaltininiai: Eurostat ir

Šv edijos centrinis

bankas.

© Swedbank

Sparčiausiai augantis ES regionas

Realus metinis ekonomikos augimas, %

-0.6

1.6

3.3

4.34

1

2.6

4.2

5

4

-2

-1

0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

Euro zona Šv edija Estija Latv ija Lietuv a

2011

2012

2013

2014

Šaltiniai: šalių

statistikos

departamentai ir

Swedbank.

© Swedbank

Lietuvos ekonomika: lūkesčiai gerėja, infliacija mažėja, struktūrinės reformos stagnuoja

© Swedbank

Įmonės nebemažins atsargų, investicijos augsBVP augimo sudėtinės dalys, %

1.5

5.9

3.64.0 4.0

-4.0

-2.0

0.0

2.0

4.0

6.0

8.0

2010 2011 2012 2013p 2014p

Gry nasis eksporas

Atsargų f ormav imas

Inv esticijos (išsk. atsargas)

Vy riausy bės v artojimas

Namų ūkių v artojimas

BVP augimas

Šaltiniai: Statistikos departamentas, Swedbank.

• Padidinome namų ūkių vartojimo prognozę iki 3,3 proc. 2013 metais ir 3,8 proc. 2014 metais. • Pernai pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje buvo užfiksuotas užsienio prekybos perteklius,

siekęs 0,6 proc. BVP• Dėl atstatomų atsargų, investicijų ir namų ūkio vartojimo sparčiau augs ir importas, todėl vėl bus

užfiksuotas užsienio prekybos deficitas (0,1 proc. BVP)

© Swedbank

Mažmeninės prekybos ir pramonės augimas paspartės antrąjį šių metų pusmetį

Metinis pramonės, mažmeninės prekybos ir prekių eksporto pokytis

1.5%

16.6%

-15%-10%

-5%0%5%

10%15%20%25%30%35%

2012 2013

Pramonė

Mažmeninė preky ba (išsk. transporto priemones)Prekių eksportas

Šaltinis: Statistikos departamentas

© Swedbank

Įmonių ir gyventojų lūkesčiai sparčiai gerėja

• Vartotojų pasitikėjimo rodiklis – aukščiausiame lygyje nuo 2008 metų pradžios• Pirmą kartą per pastaruosius penkis metus Lietuvos gyventojai nebesitiki neigiamų

savo šeimos finansų tendencijų• Visuose sektoriuose – paslaugų, pramonė, statybų ir mažmeninėje prekyboje –

planuojamas darbuotojų skaičiaus augimas

Ekonominių vertinimų rodiklis

-50

-40

-30

-20

-10

0

10

20

30

2011 2012 2013Ekonominių v ertinimų rodiklis Pramonė (40%)Staty bos (5%) Mažmeninė preky ba (5%)Paslaugos (30%) Vartotojai (20%)

Šaltinis: Statistikos departamentas

© Swedbank

Kada gyventojai nebemažins savo finansinių įsipareigojimų?

Metinis vidaus kredito augimas, %

4.2

-1.7

-15

-10

-5

0

5

10

15

20

2009 2010 2011 2012 2013

Nef inansinėmsįmonėms

Namų ūkiams

Šaltinis: Lietuvos bankas

© Swedbank

Vidutinė metinė infliacija mažės sparčiau nei prognozavome

anksčiau, tačiau mažės ir Mastrichto kriterijus

Vidutinė metinė infliacija ir Mastrichto kriterijus

0.5%

1.0%

1.5%

2.0%

2.5%

3.0%

3.5%

4.0%

4.5%

2010 2011 2012 2013 2014

MastrichtokriterijusVidutinė metinėinf liacija

Šaltiniai: Eurostat, Swedbank

Prognozės

2,5 proc. 3,4 proc.

© Swedbank

Kodėl Lietuvai neverta atidėlioti euro įvedimo?

• Nauda:– Lietuvos bendra skola užsieniui siekia 85,6 mlrd. litų. Dėl apie 0,5 proc.

sumažėjusios skolinimosi kainos (dėl išnyksiančios valiutos kurso rizikos) ilgainiui per metus būtų sutaupoma apie 430 mln. litų, iš kurių 200 milijonų būtų sumažėjusios valdžios skolos aptarnavimo išlaidos.

– Valiutos konvertavimo išlaidos – virš 50 milijonų litų per metus.– Viso finansinė nauda – beveik 500 mln. litų. per metus.– Papildoma nauda dėl didesnio patrauklumo tiesioginėms užsienio investicijoms.

• Sąnaudos:– Įmokos į ESM – apie 950 milijonai litų per penkis metus, arba apie 191 mln. litų per

metus.

• Gyventojų baimės ir skepticizmas yra nepagrįsti:– Nenoras mokėti į ESM – “Dėl noro įsivesti eurą negalima didinti valdžios sektoriaus išlaidų”– Infliacijos baimė (Estijos infliacija po įstojimo po 1 procentiniu punktu didesnė nei

Lietuvoje, bet BVP ir atlyginimų augimas taip pat buvo spartesnis nei Lietuvoje)– Abejonės dėl euro zonos ateities

© Swedbank

Nedarbas pastaraisiais mėnesiais išaugo, pagrinde dėl sezoniškumo

Registruotas nedarbas ir laisvos darbo vietos

12.4%

19.322

10%

11%

12%

13%

14%

15%

16%

17%

2010 2011* 2012* 2013.01

0

5

10

15

20

25

30

35

Registruotas nedarbas, % Laisv ų darbo v ietų skaičius, tūskt.

* darbingo amžiaus gyventojų skaičius pakeistas pagal surašymo duomenis

Šaltinis: Lietuvos darbo birža

• Šiemet bus sukurta maždaug dvigubai mažiau darbo vietų nei pernai – apie 15 tūkst.• Nedarbas sumažės iki 11,5 proc., o 2014 metais – iki 10 proc.

© Swedbank

Pagal minimalaus ir vidutinio DU santykį, Lietuva

lenkia visas ES valstybes išskyrus Maltą, Slovėniją ir GraikijąMinimalus mėnesinis atlyginimas, % vidutinio atlyginimo (2011)

50.149.0

47.446.846.7

45.143.8

42.641.9

39.138.7

38.336.6

36.035.8

35.334.6

33.832.5

31.4

0.0 10.0 20.0 30.0 40.0 50.0 60.0

GraikijaSlovėnija

MaltaLietuva (2013)Liuksemburgas

LatvijaOlandija

PortugalijaAirija

VengrijaJK

LenkijaSlovakijaKroatija

RumunijaBulgarijaIspanija

EstijaČekija

JAV

Šaltinis: Eurostat

Tolimesnis MMA didinimas neturėtų būti svarstomas, o visą dėmesį vertėtų sutelkti į galimybių padidinti NPD paieškas

© Swedbank

Vidutinis taikytas NPD pastaraisiais metais mažėjo

• Vidutinis NPD mažėjo dėl sumažinto GPM, kuomet 24 proc. tarifas buvo sumažintas iki 15 proc., bet atsirado 9 proc. įmokos Sodrai (kurioms NPD netaikomas).

• Vidutinis NPD mažėja augant minimaliam ir vidutiniam darbo užmokesčiui• 2014 NPD turėtų padidėti bent trečdaliu (iki 625 litų), kad vidutinis pritaikytas NPD

priartėtų prie 2008 metų lygio

303

334 334

263276

265247

234

311

-3.0 -3.1

2.74.2 4.5

5.9

19.2

23.722.1

0

50

100

150

200

250

300

350

400

2006 2008 2010 2012 2014*-10.0

-5.0

0.0

5.0

10.0

15.0

20.0

25.0

Pritaiky tas v idutinisNPD, litai

Vidutinio neto DUpoky tis, % (dešn.skalė)

Šaltinis: Statistikos departamentas, Swedbank

© Swedbank

Kiek augtų vidutinis neto darbo užmokestis didinant nepamokestinamą pajamų dydį (NPD)

Sąlyginis neto darbo užmokesčio augimas 2014, %

5.3%

5.9%

6.6%

7.6%

5.0%

5.5%

6.0%

6.5%

7.0%

7.5%

8.0%

Maksimalus NPD 470 litų Maksimalus NPD 625 litai Maksimalus NPD 780 litų Maksimalus NPD 1000 litų

Šaltinis: Swedbank

© Swedbank

PNPD – nevykusi šeimos rėmimo ir gimstamumo skatinimo imitacija

PNPD ir papildomos šeimos pajamos priklausančios nuo vaikų skaičiaus

100 Lt

300 Lt

500 Lt

700 Lt

900 Lt

15 Lt45 Lt

75 Lt105 Lt

135 Lt

0

100

200

300

400

500

600

700

800

900

1000

1 2 3 4 5

Vaikų skaičius

Papildomas neapmokestinamas pajamų dydis (PNPD)

Papildomos šeimos pajamos dėl pritaikyto PNPD

Šaltinis: VMI, Swedbank skaičiavimai

© Swedbank

Keturi būdai kompensuoti prarastas biudžeto pajamas:

1. Aktyviau kovoti su kontrabanda ir mokesčių vengimu

• Praėjusių metų pabaigoje 35,4 proc. visų Lietuvoje surūkomų cigarečių buvo kontrabandinės. Dėl to biudžetas prarado virš 300 mln. litų.

• Akcizų didinimas stipriam alkoholiui dar labiau padidintų nelegalaus alkoholio kontrabandą ir vartojimą, kuris dabar sudaro apie ketvirtadalį visos rinkos.

• Mažinti nedarbo spąstus – dėl neribotos trukmės socialinių pašalpų, didelės dalis gyventojų vis dar renkasi nelegalų darbą ir neoficialų darbo užmokestį

• Sodros išmokas artimiau susieti su įmokomis – tai paskatintų gyventojus neslėpti pajamų ir mokėti mokesčius

© Swedbank

2. Efektyviau naudoti valstybės lėšas, optimizuoti viešą sektorių• Lietuvoje viešajame sektoriuje dirba 29 proc. visų užimtųjų, EBPO šalyse tik 15 proc.• Pagal ligoninių lovų, universitetų kai kurių valstybės tarnautojų skaičių tenkantį

tūkstančiui gyventojų Lietuva yra tarp “pirmaujančių” Europos Sąjungos valstybių• Valstybės valdomos įmonių portfelio nuosavo kapitalo vertė – 18,6 mlrd. litų. 2012 metų

grynasis pelnas – 430 mln. litų. – Nuosavo kapitalo grąža siekė 2,3 proc. (2011 metais – tik 0,6 proc.)– Visų Lietuvos įmonių nuosavo kapitalo grąža pastarąjį dešimtmetį siekė 7 proc.

(pakilimo laikotarpiu net viršijo 18 proc.)– Uždirbdamos bent 7 proc. nuosavo kapitalo grąžą, VVĮ į bidužetą galėtų sumokėti 1,3

milijardo litų per metus

© Swedbank

3. Naikinti mokesčių lengvatas ir išimtis

• Nesvarstyti naujų PVM lengvatų. Dažniausiai jos yra subsidija verslui, o ne parama mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams

• PVM lengvatą šildymui taip pat galėtų pakeisti plačiau taikomos tiesioginės kompensacijos už šildymą

• Įvertinti ar tikrai visoms dabar neapmokestinamoms gyventojų pajamoms turi egzistuoti išimtys

© Swedbank

4. Svarstyti kai kuriuos turto mokesčius

• Nerandant valios ir galimybių taikyti aukščiau išvardintas priemones, svarstytinas kai kurio turo, pavyzdžiui, automobilių apmokestinimas (mažiau žalingas, nei pajamų apmokestinimas):– Tik dvi ES valstybės netaiko automobilio taršos mokesčio.– Lietuvoje registruota apie 1,8 mln. lengvųjų automobilių– Taikant progresyviai didėjantį mokestį, kuris priklausytų nuo taršos ir

automobilio vertės ar galingumo, į biudžetą būtų galima surinkti papildomą milijardą litų per metus

– Šio mokesčio vengimas yra sudėtingesnis, o administravimas lengvesnis– Tuo pačiu metu būtų galima sumažinti visus kuro akcizus iki minimalios ES

leistinos ribos (ir taip sumažinti kuro kontrabandą)

• Tokio mokesčio tikslas negali būti padidinti perskirstymą per biudžetą; jo pagalba turi būti siekiama sumažinti darbo apmokestinimą

• Apie naujų mokesčių įvedimą reikėtų galvoti tik tuomet, kai visos kitos galimybės išnaudotos

© Swedbank

Struktūrinių reformų atidėliojimas gali pakenkti šalies

konkurencingumui

• Valstybės valdomų įmonių skaidrumo, nepriklausomumo ir efektyvumo didinimas

• Darbo santykių lankstumo didinimas– Pagal Pasaulio ekonomikos forumo 2012-2013 m. pasaulinio

konkurencingumo ataskaitą Lietuva užima 118-tą vietą pasaulyje pagal darbuotojų samdymo ir atleidimo kriterijų ir 109-tą vietą pagal išlaidų išeitinėms pašalpoms kriterijų.

• Teritorijų planavimo proceso tobulinimas, kitų dirbtinų biurokratinių kliūčių šalinimas

© Swedbank

Valstybės finansai stabilūs, tačiau galimybių

didinti išlaidas bus mažai

• Tol, kol biudžetas nebus subalansuotas, valdžios sektoriaus išlaidų augimą ribos Fiskalinės drausmės įstatymas.

• Prognozuojame, kad šio įstatymo rėmuose valstybės biudžeto išlaidos 2014 metų biudžete galės didėti 1 proc., arba 190 mln. litų.

Valdžios sektoriaus finansai, % BVP

21.1%19.4% 18.4% 17.9% 16.8% 15.5%

29.3%

37.9% 38.5%40.7%

39.1% 37.9%

-2.5%-2.0%

-10%

-8%

-6%

-4%

-2%

0%

2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013p 2014p

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

Bendroji skola (dešn.sk.) Biudžeto balansas (kair.sk.)

Šaltinis: Finansų ministerija, Swedbank

© Swedbank

Geros dienos!

Ekonomikos apžvalgų ir tyrimų prenumerata:

WWW.SWEDBANK-RESEARCH.COM