45
Aušra Balčiūnaitė V kursas, 2 grupė SKIRTINGŲ DANTENŲ RETRAKCIJOS METODŲ POVEIKIS PERIODONTUI Baigiamasis magistro darbas Darbo vadovas Lektorė Eglė Ivanauskienė Kaunas, 2020

Aušra Balčiūnaitė GALUTINIS MANO MAGISTRAS.pdf - LSMU

Embed Size (px)

Citation preview

Aušra Balčiūnaitė

V kursas, 2 grupė

SKIRTINGŲ DANTENŲ RETRAKCIJOS METODŲ

POVEIKIS PERIODONTUI

Baigiamasis magistro darbas

Darbo vadovas

Lektorė Eglė Ivanauskienė

Kaunas, 2020

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS

DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA

SKIRTINGŲ DANTENŲ RETRAKCIJOS METODŲ POVEIKIS PERIODONTUI

Baigiamasis magistro darbas

Darbą atliko

magistrantas ..............................................

(parašas)

.....................................................................

(vardas, pavardė, kursas, grupė)

20....m. .................................

(mėnuo, diena)

Darbo vadovas ..........................................

(parašas)

.....................................................................

(mokslinis laipsnis, vardas, pavardė)

20.....m. ............................................

(mėnuo, diena)

Kaunas, 2020

DARBAS ATLIKTAS DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKOJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Skirtingų dantenų retrakcijos metodų

poveikis periodontui“.

1. Yra atliktas mano pačios.

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios

situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

2020.04.21 Aušra Balčiūnaitė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS

TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuviu kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios

situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

2020.04.21 Aušra Balčiūnaitė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios

situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

Eglė Ivanauskienė

(data) (magistro baigiamojo darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE,

INSTITUTE)

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios

situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

(aprobacijos data ) (katedros vedėjo vardas, pavardė) (parašas)

Baigiamojo darbo recenzentas

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios

situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

(vardas, pavardė) (parašas)

Baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretoriaus (-ės) vardas, pavardė) (parašas)

MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖS APŽVALGOS TIPO BAIGIAMOJO

MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ

Įvertinimas: ..........................................................................................................................................

Recenzentas: .........................................................................................................................................

(moksl. laipsnis, vardas pavardė) (parašas)

Recenzavimo data: ...........................................

Eil.

Nr. BMD dalys

BMD dalys

BMD vertinimo aspektai

BMD reikalavimų atitikimas ir

įvertinimas

Taip Iš dalies Ne

1

Santrauka

(0,5 balo)

Ar santrauka informatyvi ir

atitinka darbo turinį bei

reikalavimus?

0,2 0,1 0

2 Ar santrauka anglų kalba atitinka

darbo turinį bei reikalavimus? 0,2 0.1 0

3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo

esmę? 0,1 0 0

4

Įvadas, tikslas

uždaviniai

(1 balas)

Ar darbo įvade pagrįstas temos

naujumas, aktualumas ir

reikšmingumas?

0,4 0,2 0

5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota

problema, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0

6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje

susiję? 0,2 0,1 0

7 Straipsnių

atrankos

kriterijai ir

paieškos

metodai bei

strategija

Ar yra sisteminės apžvalgos

protokolas? 0,6 0,3 0

8

Ar buvo nustatyti straipsnių

tinkamumo kriterijai parinktam

protokolui (pvz.: metai, kalba,

publikavimo būklė ir pan.)

0,4 0,2 0

9

(3,4 balai) Ar yra aprašyti visi informacijos

šaltiniai (duomenų bazės ir

paieškos metai, kontaktai su

straipsnių autoriais) ir paskutinės

paieškos data?

0,2 0,1 0

10

Ar yra apibūdinta elektroninė

duomenų paieškos strategija taip,

kad ją galima būtų pakartoti

(paieškos metai; paskutinės

paieškos data; raktažodžiai ir jų

deriniai; surastų ir atrinktų

straipsnių skaičius pagal

raktažodžių derinius)?

0,4 0,1 0

11

Ar yra aprašytas straipsnių

atrinkimo procesas (skriningas,

tinkamumas sisteminei apžvalgai

ar, jei taikoma, meta-analizei)?

0,4 0,2 0

12

Ar yra aprašytas duomenų

atrinkimo iš straipsnių procesas

(tyrimų tipai, dalyviai,

intervencijos, analizuojami

veiksniai, rodikliai)?

0,4 0,2 0

13

Ar išvardinti ir aprašyti visi

kintamieji, kurių duomenys buvo

ieškomi ir kokios prielaidos ar

supaprastinimai buvo daromi?

0,4 0,2 0

14

Ar aprašyti metodai, kuriais buvo

vertinta atskirų tyrimų sisteminių

klaidų rizika ir kaip ši informacija

buvo panaudota apibendrinant

duomenis?

0,2 0,1 0

15

Ar buvo nustatyti pagrindiniai

matavimo rodikliai (santykinė

rizika, vidurkių skirtumai)?

0,4 0,2 0

16

Duomenų

sisteminimas

bei analizė

(2,2 balo)

Ar pateiktas patikrintų straipsnių

skaičius: įtrauktų, įvertinus

tinkamumą, ir atmestų, pateikus

priežastis kiekvienoje atmetimo

stadijoje?

0,6 0,3 0

17

Ar pateiktos įtrauktuose

straipsniuose aprašytų tyrimų

charakteristikos pagal kurias buvo

paimti duomenys (pvz.: tyrimo

imtis, stebėjimo laikotarpis,

tiriamųjų tipas)?

0,6 0,3 0

18

Ar pateikti atskirų tyrimų naudingų

ar žalingų rezultatų įvertinimai: a)

apibendrinti duomenys kiekvienai

grupei; b) nustatyti įverčiai ir

pasikliautinumo intervalai?

0,4 0,2 0

19

Ar pateikti susisteminti publikacijų

duomenys lentelėse pagal atskirus

uždavinius?

0,6 0,3 0

20

Rezultatų

aptarimas

(1,4 balo)

Ar apibendrinti pagrindiniai

rezultatai ir nurodyta jų reikšmė? 0,4 0,2 0

21 Ar aptarti atliktos sisteminės

apžvalgos trūkumai? 0,6 0,3 0

22 Ar autorius pateikia rezultatų

interpretaciją? 0,4 0,2 0

23

Išvados

(0,5 balo)

Ar išvados atspindi baigiamojo

darbo temą, iškeltus tikslus ir

uždavinius?

0,2 0,1 0

24 Ar išvados pagrįstos analizuojama

medžiaga? 0,2 0,1 0

25 Ar išvados yra aiškios ir

lakoniškos? 0,1 0,1 0

26 0,4 0,2 0

Literatūros

sąrašas

(1 balas)

Ar bibliografinis literatūros sąrašas

sudarytas pagal reikalavimus?

27

Ar literatūros sąrašo nuorodos į

tekstą yra teisingos; ar teisingai ir

tiksliai cituojami literatūros

šaltiniai?

0,2 0,1 0

28

Ar literatūros sąrašo mokslinis

lygmuo tinkamas moksliniam

darbui?

0,2 0,1 0

29

Ar cituojami šaltiniai, ne senesni

nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei

70% šaltinių, o ne senesni kaip 5

metų – ne mažiau kaip 40%?

0,2 0,1 0

Papildomi aspektai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių

30 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti

nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0

31

Praktinės

rekomendacijos

Ar yra pasiūlytos praktinės

rekomendacijos ir ar jos susiję su

gautais rezultatais?

+0,4 +0,2 0

32

Ar naudoti ir aprašyti papildomi

duomenų analizės metodai ir

rezultatai (jautrumo analizė, meta-

regresija)?

+1 +0,5 0

33

Ar naudota meta-analizė; ar

nurodyti pasirinkti statistiniai

metodai; ar pateikti kiekvienos

meta-analizės rezultatai?

+2 +1 0

Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių

34 Bendri

reikalavimai

Ar pakankama darbo apimtis (be

priedų)

15-20 psl.

(-2 balai)

<15 psl.

(-5 balai)

35 Ar darbo apimtis dirbtinai

padidinta? -2 balai -1 balas

36

Ar darbo struktūra atitinka

baigiamojo darbo rengimo

reikalavimus?

-1 balas -2 balai

37

Ar darbas parašytas taisyklinga

kalba, moksliškai, logiškai,

lakoniškai?

-0,5 balo -1 balas

38 Ar yra gramatinių, stiliaus,

kompiuterinio raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas

39

Ar tekstui būdingas nuoseklumas,

vientisumas, struktūrinių dalių

apimties subalansuotumas?

-0,2 balo -0,5 balo

40

Bendri

reikalavimai

Plagiato kiekis darbe

>20%

(nevert.)

41

Ar turinys (skyrių, poskyrių

pavadinimai ir puslapių

numeracija) atitinka darbo struktūrą

ir yra tikslus?

-0,2 balo -0,5 balo

42

Ar darbo dalių pavadinimai atitinka

tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai

išskirti skyrių ir poskyrių

pavadinimai?

-0,2 balo -0,5 balo

43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių

terminų ir santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo -0,5 balo

44

Ar darbas apipavidalintas

kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės

medžiagos, įrišimo kokybė)?

-0,2 balo -0,5 balo

*Viso (maksimumas 10 balų):

*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.

Recenzento pastabos: ____________________________________________________________

______________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________

______________________________ ___________________________________

Recenzento vardas, pavardė Recenzento parašas

TURINYS

SANTRAUKA .................................................................................................................................. 12

SUMMARY ...................................................................................................................................... 13

ĮVADAS ............................................................................................................................................ 14

1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI STRATEGIJA ... 16

Pagrindinis sisteminės apžvalgos klausimas ....................................................................... 16

Protokolas ........................................................................................................................... 16

Straipsnių tinkamumo kriterijai .......................................................................................... 16

Informacijos šaltiniai .......................................................................................................... 17

Duomenų paieškos strategija .............................................................................................. 17

Straipsnių atranka ............................................................................................................... 17

Duomenų kaupimo procesas ............................................................................................... 17

Straipsnių kokybės vertinimas ............................................................................................ 18

Apibendrinimo priemonės .................................................................................................. 18

Rezultatų sintezė ................................................................................................................. 18

2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ ........................................................................... 19

Duomenų paieškos rezultatai .............................................................................................. 19

Publikacijose tiriamų retrakcijos metodų grupės ................................................................ 20

Tyrimų charakteristika ........................................................................................................ 23

Individualių studijų paklaidos rizika ................................................................................... 27

Rezultatų sintezė ................................................................................................................. 28

Autorių pateiktų rezultatų apžvalga .................................................................................... 28

2.6.1 Klinikinių tyrimų rezultatai ......................................................................................... 28

2.6.2 Subjektyvūs tyrimai ..................................................................................................... 34

2.6.3 Histologiniai tyrimai .................................................................................................... 34

2.6.4 Imunologiniai tyrimai .................................................................................................. 35

3. REZULTATŲ APTARIMAS .................................................................................................... 36

3.1 Pagrindiniai rezultatai, jų reikšmės ir interpretacijos ......................................................... 36

3.2 Sisteminės apžvalgos trūkumai ........................................................................................... 37

IŠVADOS .......................................................................................................................................... 38

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ................................................................................................ 39

LITERATŪROS SĄRAŠAS ............................................................................................................. 40

PRIEDAI ........................................................................................................................................... 44

SANTRAUKA

Įvadas. Dantenų retrakcija, tai procedūra, kurios metu marginalinis dantenų kraštas yra

atitraukiamas nuo danties. Pagal skirtingas atlikimo technikas dantenų retrakcija skirstoma į:

mechaninę, chemomechaninę, cheminę ir chirurginę. Ši sisteminė literatūros apžvalga sutelkta į trijų

pagrindinių dantenų retrakcijos metodų: mechaninio, chemomechaninio ir cheminio poveikį

periodontui.

Tyrimo metodai ir medžiaga. Publikacijų paieška atlikta trijose elektroninėse

duomenų bazėse: PubMed, Cochrane ir Researchgate. Paieška atlikta remiantis PRISMA

rekomendacijomis. Dėl duomenų stygiaus, paieška nebuvo apribota pradžios laikotarpiu, ieškota tik

in vivo tyrimų, naudojant raktažodžius: „gingiva“, „displace“, „periodontal health“. Paskutinis

publikuotos literatūros paieška buvo atlikta 2019 m. spalio mėn. 7 d. Įtraukimo kriterijus atitinkančių

straipsnių kokybė buvo įvertintą remiantis Cochrane atsitiktinių imčių tyrimų šališkumo vertinimo

įrankiu. Mažos ir vidutinės rizikos straipsniai buvo įtraukti į šią sisteminę literatūros apžvalgą.

Rezultatai. Iš viso, po dublikatų pašalinimo, buvo atrinkti 55 straipsniai iš kurių 9 buvo

įtraukti į šią sisteminę literatūros apžvalgą. Tyrimų duomenys buvo susisteminti ir pateikti

apibendrintai lentelėse.

Išvados. Dantenų retrakcija turi neigiamą, bet grįžtamą poveikį periodontui, kuris gali

sukelti dantenų kraujavimą, uždegimą ir netgi recesiją. Remiantis išanalizuotais tyrimais įprastinis

retrakcijos metodas su siūlu turi labiau neigiamą poveikį periodontui ir yra skausmingesnis retrakcijos

metodas lyginant su retrakcine pasta.

Raktiniai žodžiai: gingiva, retraction, cord, cordless, periodontium.

SUMMARY

Introduction. The deflection of the marginal gingiva away from the tooth is the

definition of gingival displacement. Different types of retraction techniques are available such as:

mechanical, chemomechanical, cordless or surgical. The aim of this review is to collect and

evaluate, in a systematic manner, available data on post-operative effect of mechanical,

chemomechanical and cordless retraction techniques on periodontium.

Materials and methods. The following electronic databases sources were searched:

PubMed, the Cochrane library and Researchgate. The search was carried out according to PRISMA

guidelines. Due to lack of appropriate articles earliest period was not restricted, but only in vivo

studies were included, articles were collected using keywords: „gingiva“, „displace“, „periodontal

health“. The last search was performed on October 2019 7th. Studies that met the inclusion criteria

were evaluated using Cochrane risk of bias tool. Only low and moderate risk articles were included

into this systematic review.

Results. After duplicates removal 55 articles left from which 9 were included into this

systematic review. The data from studies were collected and evaluated in a systematic manner. Data

tables were created for summarisation.

Conclusion. Gingival retraction has negative, but reversible effect on periodontium,

which could lead to gingival bleeding, inflammation and even recession. Conventional retraction

using retraction cord has more negative effect on periodontum also it is more painful method, than

retraction paste.

Keywords: gingiva, retraction, cord, cordless, periodontium.

14

ĮVADAS

Kraštinė vainikėlio adaptacija yra kertinis faktorius ilgalaikei klinikinei danties

vainikinių restauracijų sėkmei. Kraštinės adaptacijos netikslumai gali sukelti periodonto uždegimą ir

padidina riziką antrinio karieso atsiradimui, ypač vainikėlių, kurių kraštinės ribos yra po dantenomis

[1]. Nors restauracijos ribos turėtų būti aukščiau dantenų vagelės [2], tačiau yra atvejų, kai dėl

estetinių sumetimų, norėdami pagerinti restauracijos retenciją, anksčiau buvusių ribų patikslinimo ar

šakninio karieso riba užbaigiama subgingivaliai [3]. Kai restauracijos ribos yra sulig ar aukščiau

dantenų, tuomet dantenų retrakcija nėra reikalinga, tačiau, jei ribos, dėl neišvengiamų priežasčių turi

būti užbaigtos žemiau, tada dantenų retrakcija yra būtina [4].

Dantenų retrakcija, tai procedūra, kurios metu marginalinis dantenų kraštas yra

atitraukiamas nuo danties. Ji atliekama norint sukurti pakankamai vietos tarp preparacijos baigimo

linijos ir dantenų, kad pakankamas kiekis atspaudinės medžiagos galėtų patekti į išplėstą dantenų

vagelę [5,6]. Tai viena technikai jautriausių procedūrų, kurias atlieka odontologai. Procedūros sėkmė

priklauso nuo dantenų vagelės gylio, audinių stabilumo skirtumų, dantenų uždegimo, restauracijos

ribų gylio ir audinių pažeidimų [7,8].

Šiuo metu rinkoje yra įvairių metodų skirtų dantenų retrakcijai: mechaninis (retrakciniu

siūlu), chemo-mechaninis (impregnuotu retrakciniu siūlu), cheminis (pasta, putom) ir chirurginis

(lazeriu, elektrokauteriu ir rotaciniu kiuretažu) [9]. Labiausiai paplitęs metodas, naudojamas 98%

odontologų – ortopedų, yra mechaninis – retrakcija su siūlu [10]. Retrakcinio siūlo naudojimas

mechaninei ar chemo-mechaninei technikai yra toks populiarus dėl savo santykinio nuspėjamumo,

efektyvumo ir saugumo lyginant su rotaciniu kiuretažu ar elektrokauteriu [10,11]. Vis dėlto, retrakcija

siūlu gali būti ne tik sudėtinga ir reikalaujanti laiko, bet ir sukelti dantenų kraujavimą, tiesioginį

sužalojimą ir netgi dantenų recesiją [12-15]. Pastaruoju metu besiūlės retrakcijos metodai buvo

pristatyti kaip laiką tausojantys, pagerinantys paciento komfortą ir minimaliai invazyvūs. Besiūlei

retrakcijai naudojamos medžiagos dažniausiai būna pastos ar putų pavidalo ir yra įleidžiamos į

dantenų vagelę [16-18]. Ši metodika pašalina poreikį odontologui fiziškai įspausti medžiagą į vagelę

ir taip galimai sukelti per didelį spaudimą ir sužalojimą [19].

Nors yra nemažai tyrimų apie skirtingų retrakcijos metodų efektyvumą ir jų tarpusavio

palyginimą, tačiau trūksta susistemintos informacijos apie skirtingų retrakcijos metodų poveikį

periodonto audiniams. Todėl šio darbo tikslas – atlikus sisteminė literatūros apžvalgą, susisteminti

ir išanalizuoti mechaninės, chemo-mechaninės ir besiūlės retrakcijos poveikį periodontui. Buvo

iškelta hipotezė, jog mechaninės ir chemo-mechaninės technikų naudojimas retrakcijai turės labiau

neigiamą poveikį periodonto audiniams nei cheminė retrakcija.

15

Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti mokslinius tyrimus, kuriuose pateikiami duomenys apie dantenų retrakciją ir

įvertinti dantenų retrakcijos poveikį periodontui;

2. Palyginti skirtingas dantenų retrakcijos metodikas: su siūlu ir be siūlo;

3. Pateikti praktines rekomendacijas siekiant sumažinti periodonto traumavimą atliekant

dantenų retrakciją su ir be siūlo.

16

1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI

STRATEGIJA

Pagrindinis sisteminės apžvalgos klausimas

Buvo iškeliamas pagrindinis sisteminės apžvalgos klausimas PICO, kur:

P (angl. Problem / participants) – žmonės, kuriems prieš protezavimą ar tyrimo tikslais

atliekama dantenų retrakcija;

I (angl. Intervention) – dantenų vagelės retrakcija skirtingais metodais: su siūlu ir be;

C (angl. Comparison) – lyginami skirtingų dantenų retrakcijos metodų (su siūlu ir be)

poveikis periodonto audiniams;

O (angl. Outcomes) – dantenų uždegimas, kraujavimas, recesija ar jų nebuvimas.

Protokolas

Sisteminei mokslinės literatūros apžvalgai atlikti buvo gautas Lietuvos Sveikatos Mokslų

Universiteto (LSMU) Bioetikos centro leidimas, Nr. BEC – OF – 130. Šios sisteminės mokslinės

literatūros apžvalgos protokolas buvo parengtas remiantis PRISMA (Prefered Reporting Item for

Systematic Review and Meta – Analyses) sisteminės apžvalgos rengimo principais. Protokolas

sisteminių apžvalgų registruose neregistruotas ir yra pateikiamas skyriuje „PRIEDAI“ (Priedas Nr.1).

Parengus darbą buvo atlikta plagijato patikra my.plag.lt puslapyje (Priedas Nr.2).

Straipsnių tinkamumo kriterijai

Į sisteminę apžvalgą buvo įtraukta anglų kalba parašyta ir recenzuota mokslinė literatūra,

publikuota elektroniniu formatu. Atrinkti tyrimai, kuriuose buvo tirta ir tarpusavyje lyginta skirtingų

dantenų retrakcijos metodų poveikis periodontui ir jo audiniams. Dėl naujų straipsnių trūkumo į šią

sisteminę literatūros apžvalgą buvo įtraukiami visi rasti publikuoti moksliniai tyrimai, neatsižvelgiant

į publikavimo laiką. Straipsnių įtraukimo kriterijai:

• In vivo tyrimai, atliekami su žmonėmis;

• Studijos, kuriose buvo tiriama ir tarpusavyje lyginama neimpregnuoto retrakcinio siūlo

ir retrakcinės pastos poveikis periodontui;

• Studijos, kuriose buvo tiriama ir tarpusavyje lyginama impregnuoto retrakcinio siūlo ir

retrakcinės pastos poveikis periodontui;

• Tyrimo imtis ≥ 20 dantų.

17

Informacijos šaltiniai

Mokslinė literatūra buvo ieškoma anglų kalba šiose elektroninėse duomenų bazėse: Medline

(Pubmed), Cochrane Library. Rankiniu būdu buvo ieškoma papildomos mokslinės informacijos per

profesionalių mokslininkų tinklą ResearchGate. Paskutinį kartą paieška atlikta 2019-10-07.

Duomenų paieškos strategija

Paieška atlikta anglų kalba elektroninėse anksčiau nurodytose mokslinės literatūros duomenų

bazėse, naudojant raktažodžius: „gingiva“, „displace“, „periodontal health“. Detali paieškos strategija

atrodė taip: gingiva* AND (displace* OR retract*) AND ("cord" OR "cordless" OR "paste") AND

("bleeding index" OR "gingival index" OR "recession" OR "plaque index" OR "periodontal health"

OR "bleeding" OR "periodontal pocket" OR "gingival health" OR "patient discomfort" OR "gingival

crevicular fluid").

Straipsnių atranka

Tyrimai buvo atrenkami keliais etapais (Paveikslas Nr.1):

I. Buvo įtraukiami visi tyrimai, kurie atitiko paiešką pagal naudotus raktažodžius ir

uždėtus filtrus (anglų kalba);

II. Pašalinti atskirose duomenų bazėse paieškos metu identifikuoti besidubliuojantys

straipsniai;

III. Perskaityti visų straipsnių pavadinimai ir atmesti straipsniai netinkamu pavadinimu;

IV. Perskaitytos likusių straipsnių santraukos ir atmesti tie, kurie neatitiko apibrėžtų

tyrimo kriterijų;

V. Atlikta likusių straipsnių pilno teksto analizė ir įvertinus jų tinkamumą pagal visus

straipsnių atrankos kriterijus, jie buvo įtraukiami į šia sisteminę literatūros apžvalgą.

Tyrimus vertino vienas tyrėjas. Visų straipsnių pavadinimai ir santraukos buvo peržiūrimos du

kartus, siekiant išvengti klaidų straipsnių atrinkimo procese.

Duomenų kaupimo procesas

Iš visų kriterijus atitinkančių tyrimų buvo kaupiami šie duomenys, pildant iš anksto paruoštas

formas:

18

• Bendra informacija: pavadinimas, pagrindiniai autoriai, kalba, šalis, žurnalas,

publikavimo metai;

• Tyrimo tikslai, hipotezė;

• Tiriamųjų populiacija: skaičius, amžius, lytis, sveikata, įtraukimo / atmetimo

kriterijai;

• Tyrimo dizainas;

• Atlikta intervencija;

• Statistinė duomenų analizė;

• Rezultatai, jų sekimas;

• Tyrimo išvados.

Straipsnių kokybės vertinimas

Kiekvieno straipsnio kokybė ir šališkumo rizika buvo įvertinta individualiai naudojantis

Cochrane atsitiktinių imčių tyrimų šališkumo vertinimo įrankiu. Šis įrankis suskirstytas į penkias

šališkumo sritis, sutelkiant dėmesį į įvairius tyrimo planavimo, vykdymo ir rezultatų teikimo

aspektus. Kiekvienoje srityje keletu klausimų siekiama sužinoti informaciją apie tyrimo ypatumus,

susijusius su šališkumo rizika. Sprendimas, dėl kiekvienos srities šališkumo rizikos, yra sugeneruotas

pagal algoritmą remiantis atsakymais į pateiktus klausimus [25]. Remiantis šiuo įrankiu buvo atliktas

analizėje naudotų straipsnių pateiktos medžiagos vertinimas.

Apibendrinimo priemonės

Tyrimų duomenims susisteminti ir apibendrini buvo sudarytos lentelės, kuriose pateikiami

svarbiausi iš straipsnių surinkti duomenys.

Rezultatų sintezė

Straipsniai pagal savo pobūdį buvo suskirstyti į dvi grupes. Pirmajai grupei buvo priskirtos

studijos lyginusios impregnuoto retrakcinio siūlo ir retrakcinės pastos poveikį periodonto audiniams.

Antrosios grupės straipsniuose buvo lyginama neimpregnuoto retrakcinio siūlo ir retrakcinės pastos

poveikis periodontui.

19

2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ

Duomenų paieškos rezultatai

2019m. spalio 7 dieną atlikus paskutinę mokslinės literatūros paiešką nurodytose elektroninėse

duomenų bazėse su nurodytais raktažodžiais ir filtrais iš viso buvo identifikuoti 65 straipsniai.

Pirmojo atrankos etapo metu buvo atmesta 10 skirtingose duomenų bazėse besidubliuojančių

straipsnių. Antruoju etapu pašalinti 37 straipsniai, kurių pavadinimai neatitiko sisteminės apžvalgos

tikslų. Perskaičius likusių straipsnių santraukas buvo pašalinti dar 7 straipsniai, kurių turinys neatitiko

šios sisteminės apžvalgos kriterijų. Pilno teksto skaitymui buvo atrinkta 11 straipsnių. Vertinant šių

straipsnių tinkamumą 2 straipsniai buvo atmesti, nes juose buvo aprašoma retrakcijos poveikis

periodontui, tačiau nebuvo lyginami skirtingi retrakcijos metodai. Iš viso į galutinę sisteminę

mokslinės literatūros analizę buvo įtraukti 9 straipsniai. Visa straipsnių paieškos ir atrankos strategija

parengta ir iliustruota pagal PRISMA flow diagramą, paveiksle Nr.1.

Paveikslas Nr.1. PRISMA flow diagrama

Mokslinės literatūros duomenų

bazėse identifikuoti straipsniai

(n = 62 )

Atr

anka

Įtraukimas

Ti

nka

mu

mas

Id

enti

fika

vim

as

Papildoma literatūra identifikuota

per kitus paieškos šaltinius

(n = 3)

Straipsniai po dublikatų pašalinimo

(n = 55)

Pašalinti straipsniai:

• Netinkamas pavadinimas

(n = 37)

• Įvertinus santrauką (n = 7)

Straipsniai tinkami

tolimesnei atrankai

(n = 11)

Pašalinti straipsniai po

pilnos teksto analizės

(n = 2)

Į sisteminę apžvalgą įtraukti straipsniai

(n = 9)

Iš viso rasta

(n = 65)

20

Publikacijose tiriamų retrakcijos metodų grupės

Visi rasti, atrinkti į analizę įtraukti straipsniai buvo in vivo tyrimai, publikuoti anglų

kalba. Juose buvo lyginama skirtingų retrakcijos metodų poveikis periodontui vertinant:

dantenų uždegimą / kraujavimą po retrakcijos [18-20,22,24], klinikinio prisitvirtinimo lygio

pokyčius [16,17,22-24], dantų paslankumą [17,23], uždegimo mediatorių kiekį dantenų vagelės

skystyje [23], histologinius dantenų vagelės pokyčius [21], skausmą retrakcijos metu [16,23],

apnašų [17,24], bei dantenų indeksą [17,20,22]. Straipsniai buvo suskirstyti į dvi grupes.

Pirmajai priskirtos studijos, lyginusios impregnuoto retrakcinio siūlo ir pastos poveikį

periodontui – šią grupę sudaro 6 straipsniai [16,18,20-23]. Antrajai – neimpregnuoto retrakcinio

siūlo ir retrakcinės pastos poveikio palyginimas – šią grupę sudaro 4 straipsniai [17-19,24].

Dėl ganėtinai skirtingų į šią analizę įtrauktų tyrimų statistinių metodų taikymo ir ribotų

galimybių atlikti meta-analizę, buvo pasirinkta duomenis apibendrinanti apžvalga. Šios

sisteminės apžvalgos tyrimuose taikyti statistinės analizės metodai pateikti 1.1 ir 1.2 lentelėse.

Pirmajai grupei priskirtuose straipsniuose buvo lyginamas retrakcijos atliktos

impregnuotu siūlu ir retrakcine pasta poveikis periodontui. Siūlai naudoti tyrimuose buvo

impregnuoti skirtingomis medžiagomis: su epinefrinu [16,20], aliuminio sulfatu [20] arba

aliuminio chloridu [18,21-23]. 70% tirtų dantų retrakcijai buvo naudotas retrakcinis siūlas,

kurio storis 1, o 30% naudotas 00 siūlas. Visuose tyrimuose buvo naudota retrakcinė pasta

[16,18,20-23] savo sudėtyje turinti 15% aliuminio chlorido, o Yang JC su kolegomis atliktame

tyrime [16] buvo naudojama pasta ir be aliuminio chlorido. Tiriamų dantų skaičius šioje grupėje

svyravo nuo 20 [22] iki 126 [18], iš viso ištirti 304 dantys, o imties vidurkis – 50 dantų.

Priekinių dantų grupėje buvo ištirti 128 dantys, galinių dantų grupėje – 50 dantų, o Acar O su

kolegomis savo tyrime [18] nenurodė tiriamų dantų grupės. Šių tyrimų trukmė varijavo nuo 1

[18,21] iki 28 [22] dienų, tai sudaro vidutinį stebėjimo laiką – 12 dienų. Šiai grupei

priklausančių studijų bendroji charakteristika trumpai apibūdinta 1.1 lentelėje.

Antroje straipsnių grupėje buvo lyginama neimpregnuoto siūlo ir retrakcinės pastos

poveikis apydančiui. 78 dantų retrakcijai buvo naudotas retrakcinis siūlas, kurio storis 1 [24],

60 dantų – 000 storio [19], o kiti straipsnių autoriai [17,18] nenurodė savo tyrimuose naudoto

siūlo storio. Visuose tyrimuose buvo naudota retrakcinė pasta savo sudėtyje turinti 15%

aliuminio chlorido [17-19,24]. Tiriamų dantų skaičius varijavo nuo 60 [19] iki 180 [17], iš viso

šioje grupėje ištirti 444 dantys, tai sudaro imties vidurkį – 111 dantų. Galinių dantų grupėje

ištirti 289 dantys, priekinių – 29, o Acar O su kolegomis savo tyrime [18] nenurodė tiriamų

dantų grupės. Šių tyrimų trukmė svyravo nuo 1 dienos [18,19] iki 3 mėnesių [24]. Šių studijų

bendroji charakteristika trumpai apibūdinta lentelėje 1.2.

21

Lentelė Nr.1.1. Tyrimų su impregnuotais siūlais ir retrakcine pasta bendroji charakteristika.

Autorius

Tiriamų

dantų

skaičius

Tiriamų

dantų grupė

Intervencija Rezultat

ų

sekimas

Statistinės duomenų

analizės kriterijai

Reikšmingumo

lygmuo

Retrakcinis siūlas Retrakcinė

pasta Impregnuotas Firma:

storis

Yang JC

ir kt.

[16]

24 Priekinių Epinefrinu Ultrapak:

1

Su 15% AlCl3

Be AlCl3 14 dienų

Wilcoxon rango testas

Kruskal – Wallis

testas

Mann – Whitney U

testas

p < 0,05

Acar O ir

kt.

[18]

126 - AlCl3 KnitPak:

- Su 15% AlCl3 Nesekė X2 testas α = 0,05

Chandra

S ir kt.

[20]

80 Priekinių AlSO4 ;

Epinefrinu

SilTrax:

1

Ultrapak:

1

Su 15% AlCl3 1, 7

dienų

Kruscal-Wallis testas

Mann-Whitney U

testas

α = 0,05

Phatale S

ir kt. [21] 30 Galinių AlCl3

Ultrapak:

00 Su 15% AlCl3 Nesekė X2 testas p < 0,05

Kazemi

M ir kt.

[22]

20 Galinių AlCl3 Ultrapak:

1 Su 15% AlCl3

7, 14, 28

dienos

Wilcoxon rango testas

Paired – t testas α = 0,05

Sarmento

HR ir kt.

[23]

24 Priekinių AlCl3 Ultrapak:

00 Su 15% AlCl3

1, 10

dienų

Friedman testas

X2 testas

Tukey testas

p < 0,05

„ - “ - duomenys straipsnyje nenurodyti.

22

Lentelė Nr.1.2. Tyrimų su neimpregnuotais siūlais ir retrakcine pasta bendroji charakteristika.

Autorius

Tiriamų

dantų

skaičius

Tiriamų dantų

grupė

Intervencija

Rezultatų

sekimas

Statistinės duomenų

analizės kriterijai

Reikšmingumo

lygmuo

Firma:

neimpregnuoto

retrakcinio siūlo

storis

Retrakcinė pasta

Al

Hamad

HQ ir

kt. [17]

180 Galinių Ultrapak:

- Su 15% AlCl3 1, 7 dienų

Kruscal-Wallis testas

Mann-Whitney U testas p < 0,05

Acar O

ir kt.

[18]

126 - KnitPak:

- Su 15% AlCl3 Nesekė X2 testas α = 0,05

Kohli

PK ir kt.

[19]

60 Galinių Ultrapak:

000 Su 15% AlCl3 Nesekė

Mann – Whitney U

testas p < 0,05

Jain AR

ir kt.

[24]

78 Galinių – 49

Priekinių - 29

Ultrapak:

1 Su 15% AlCl3

1, 3

mėnesių

T testas

X2 testas p < 0,05

„ - “ - duomenys straipsnyje nenurodyti.

23

Tyrimų charakteristika

Kiekvieno tyrimo pradžioje tiriamiesiems asmenims buvo atliktas išsamus burnos tyrimas ir

įvertinta periodonto būklė. Į tyrimus buvo įtraukti tik tie asmenys, kurių dantenų vagelės gylis <3mm,

neturintys dantenų recesijų ar išvešėjimų, dantenos nekraujavo zonduojant, dantenų ir apnašų

indeksai 1 arba 0, bei nesergantys sisteminėmis ligomis [16-24]. Dantenų retrakcija nepriklausomai

nuo retrakcijos metodo buvo atlikta ant nupreparuotų protezavimui fiksuotais daliniais protezais

paruoštų dantų [18,19,22-24] arba ant sveikų, nepreparuotų dantų [16,17,20,21].

Analizuojamuose tyrimuose skyrėsi dantų paviršius, kuriame buvo atliekama retrakcija.

Straipsniuose, kuriuose retrakcija buvo atliekama nešlifuotiems dantims – retrakcijai buvo pasirinktas

tik bukalinis danties paviršius [16,17,20,21]. O tyrimuose, kuriuose buvo pasirinkti nupreparuoti,

protezavimui paruošti dantys – retrakcija buvo atliekama aplink visą dantį [18,19,22–24].

Retrakcijos procedūra su retrakcine pasta visuose tyrimuose buvo atliekama vienodai.

Pasirinkti retrakcijai dantys buvo nuplauti su vandeniu, nusausinti oro srove ir izoliuoti medvilniniais

tamponėliais. Retrakcinė pasta lėtai įvesta į dantenų vagelę, o retrakcinės pastos kapsulės galiukas

laikomas paraleliai išilginei danties ašiai [16-24]. Visuose tyrimuose retrakcinė pasta buvo laikoma

2 minutes [16,17,19-24], išskyrus Acar O ir jo kolegų atliktame tyrime, kur retrakcinė pasta buvo

laikyta 15 minučių [18], o Phatale S su kolegomis retrakcinę pastą laikė priklausomai nuo dantenų

biotipo: 1 minutę, jei dantenos plono ir 2 minutes, jei dantenos storo biotipo [21]. Galiausiai

retrakcinė pasta buvo pašalinta oro-vandens srove, o gautas rezultatas, kiekviename tyrime buvo

įvertintas pagal skirtingus kriterijus, pateiktus lentelėje Nr.2.

Retrakcijos su impregnuotu retrakciniu siūlu metodika tyrimuose nesiskyrė. Pasirinkti

retrakcijai dantys buvo nuplauti vandeniu, nudžiovinti oro srove ir izoliuoti medvilnės tamponėliais.

Atsikirpus pasirinkto storio (lentelė Nr.1.1.) ir ilgio siūlą, jis buvo impregnuotas atitinkamos

koncentracijos hemostatinėje medžiagoje (lentelė Nr.1.1). Impregnuotas siūlas į vagelę buvo suvestas

švelniai jį pakuojant su specialiai tam skirtu instrumentu [16,18,20-23]. Siūlo laikymo dantenų

vagelėje laikas skyrėsi nuo 2 minučių [16] iki 15 minučių [18], o vidutinis impregnuoto siūlo buvimo

vagelėje laikas 8,66 minutės. Po atitinkamo praėjusio laiko, siūlas buvo pašalintas rankiniu būdu, o

dantenų vagelė išplauta ir išsausinta [16,18,20-23]. Galutinis retrakcijos vaizdas įvertintas pagal

kriterijus, pateiktus 2 lentelėje.

Neimpregnuoto retrakcinio siūlo retrakcijos atlikimo technika tyrimuose buvo beveik vienoda.

Pasirinkto storio (lentelė Nr.1.2.) ir ilgio retrakcinis siūlas nebuvo impregnuojamas jokiame tirpale.

Siūlas į vagelę buvo vedamas švelniai jį spaudžiant į vagelę specialiu instrumentu. Siūlo įvedimui

skirto instrumento darbinė dalis buvo nukreipta link danties taip palengvinant siūlo įvedimą [17-

24

19,24]. Vagelėje siūlas buvo laikytas nuo 5 [19,24] iki 15 [18] minučių, vidutinis neimpregnuoto

siūlo laikymo vagelėje laikas 8,75 minutės. Praėjus šiam laikui siūlas iš vagelės buvo pašalintas

rankiniu būdu, o rezultatai įvertinti pagal kriterijus [16,17,24] [lentelė Nr.3.]. Tik Acar O ir kolegų

atliktame tyrime prieš siūlo pašalinimą jis buvo sudrėkintas, taip siekiant išvengti traumos [18].

Pagrindinis klinikinis kriterijus, pagal kurį buvo vertinamas retrakcijos poveikis periodontui –

kraujavimas po retrakcijos [18-20,23,24]. Jis buvo vertinamas balais pagal dantenų kraujavimo

indeksą [19,20,23] arba kraujavimo buvimu arba nebuvimu po retrakcinės medžiagos pašalinimo iš

dantenų vagelės [18,24]. Taip pat buvo vertinamas kraujavimas po zondavimo remiantis dantenų

indeksu (Loe ir Silness) [17,20,22,24]. Kiti klinikiniai parametrai pagal kuriuos buvo vertinamas

poveikis periodontui: dantų paslankumas, klinikinis prisitvirtinimo lygis, zondavimo gylis, apnašų

indeksas [17,24].

Tyrimuose, kuriuose buvo vertinama dantenų recesija, atspaudai buvo nuimami naudojant

individualius šaukštus, polivinil-silikoninę atspaudinę masę ir dvimomentę techniką. Iš atspaudų

buvo atpilti gipsiniai modeliai ir skirtingais būdais įvertinta recesija [16,22,24]. Yang JC ir kolegų

atliktame tyrime „Naujai išvystytų injekcinio tipo dantenų retrakcijos medžiagų klinikinė studija“

dantenų recesijai įvertinti buvo naudojami 3-D nekontaktiniai lazeriniai skenavimai. Pirmas

atspaudas buvo nuimtas prieš retrakciją, antras – iškart po retrakcijos ir trečias – praėjus 14 dienų po

retrakcijos. Kiekvieno atspaudo gipsinis modelis buvo nuskanuotas lazeriu. Siekiant įvertinti dantenų

recesiją, pirmo ir trečio gipsinių modelių skanavimai buvo sudėti vienas ant kito ir didžiausias

vertikalaus atstumo skirtumas tarp dantenų ribos šiose dvejose nuotraukose buvo įvertintas kaip

dantenų recesija [16]. Kazemi M su kolegomis savo tyrime atspaudus ėmė prieš retrakciją, iškart po

retrakcijos ir praėjus 7, 14 ir 28 dienoms po retrakcijos. Dantenų recesija buvo matuojama ant atpiltų

gipsinių modelių, kaip atstumas nuo pradinio iki dantenų krašto po 28 dienų. Atstumas buvo

išmatuotas naudojant akrilinį gidą, kuris buvo gerai pritaikytas nupreparuotam dančiui, visuose

gipsiniuose modeliuose [22]. Jain AR su kolegomis atspaudus dantenų recesijai įvertinti ėmė prieš

procedūrą bei praėjus 1 ir 3 mėnesiams po retrakcijos. Įvertinti dantenų recesiją buvo naudojamas

skaitmeninis Vernier kalibras. Kaip fiksuotas taškas buvo pasirinktas danties kraštas ir išmatuotas

didžiausias vertikalus atstumas iki dantenų krašto, o gauti 1 ir 3 mėnesių rezultatai buvo palyginti su

pradinio modelio rezultatais [24]. Visuose tyrimuose recesijos dydis buvo matuojamas milimetrais

[16,22,24].

Be klinikinių tyrimų, taip pat buvo atliekami ir histopatologiniai, imunologiniai tyrimai, bei

vertinami subjekyvūs kriterijai. Yang JC ir Sarmento HR tyrimuose, kaip subjektyvus kriterijus buvo

vertinamas skausmas [16,23]. Yang JC ir jo kolegų atliktame tyrime, iškart po atliktos procedūros su

kiekviena retrakcine medžiaga pacientų buvo prašoma balais nuo 1 iki 4 įvertinti skausmą, kurį jie

25

patyrė (1 – jokio skausmo, 4 – stiprus skausmas) [16]. Tuo tarpu Sarmento HR su kolegomis atliktame

tyrime skausmas buvo vertinamas balais pagal Likerto skalę („ne“ – 1, „taip“ – 2, 3, 4 arba 5) [23].

Phatale S ir kiti bendraautoriai studijoje „Retrakcinių medžiagų poveikis dantenų sveikatai:

histopatologinis tyrimas“ norėdami histologiškai įvertinti retrakcijos poveikį dantenų vagelės

epiteliui, pasirinko pacientus, kuriems reikalingas prieškrūminių dantų pašalinimas ortodontiniais

tikslais. Mikroskopiškai ūmaus uždegimo simptomai pasireiškia per 48 valandas, todėl praėjus 48

valandoms po retrakcijos dantys buvo pašalinti 2 mililitrų 2% lidokaino su epinefrinu nejautroje.

Dantys buvo šalinami kartu su marginalinėm dantenom, dekalcifikuojami 10% skruzdžių rūgštyje,

apdorojami serija 70, 80 ir 90% absoliutaus alkoholio ir dimetilbenzeno. Mikroskopiniai pjūviai buvo

gauti darant 8 mikronų storio pjūvius lūpų-liežuvio kryptimi. Dažymas atliktas naudojant

hematoksiliną ir eoziną [21].

Sarmento HR su kolegomis savo straipsnyje tyrė ne tik klinikinius, bet ir imunologinius

veiksnius susijusius su dantenų retrakcija. Prieš retrakciją dantenų vagelės skystis buvo surinktas

naudojant sterilaus sugeriančio popieriaus juosteles, kurios 60 sekundžių laikytos meziobukaliniame

dantenų vagelės paviršiuje 1 mm gylyje. Po 90 sekundžių buvo paimtas antras mėginys iš

distobukalinio tos pačios vagelės paviršiaus. Mėginiai buvo laikomi krio-mėgintuvėlyje, kuriame

buvo 100 mililitrų fosfatinio buferinio tirpalo, jie buvo išcentrifuguoti ir užšaldyti -80 oC

temperatūroje iki laboratorinės analizės. Buvo atliktos retrakcijos, kaip aprašyta anksčiau ir tyrėjas

nustatė IL - 1β, IL – 6 ir TNF – α kiekį (pg/µL) dantenų vagelės skystyje naudojant citokinams

specifišką su fermentais susijusį imunosorbentinį tyrimą pagal gamintojo rekomendacijas [23].

26

Lentelė Nr.2. Tyrimų metodų charakteristikos

Autorius Vertinimo kriterijai

Šlifuoti/

Nešlifuoti

dantys

Retrakcijos

paviršius

Impregnuotas/

neimpregnuotas

retrakcinis siūlas

Retrakijos

siūlu laikas

(min.)

Retrakcijos

pasta laikas

(min.)

Yang JC ir kt. [16] Dantenų recesija;

Skausmas; - Buk. I 2 2

Al Hamad HQ ir kt.

[17]

Dantų paslankumas;

Klinikinis prisitvirtinimo lygis;

Zondavimo gylis;

Apnašų indeksas;

Dantenų indeksas;

- Buk. N 10 2

Acar O ir kt. [18] Kraujavimas po retrakcijos; + Aplink I / N 15 15

Kohli PK ir kt. [19] Kraujavimas po retrakcijos; + Aplink N 5 2

Chandra S ir kt.

[20]

Kraujavimas po retrakcijos;

Dantenų indeksas; - Buk. I 5 2

Phatale S ir kt. [21] Histologinis epitelio tyrimas; - Buk. I 10 1-2

Kazemi M ir kt. [22] Dantenų recesija;

Dantenų indeksas; + Aplink I 10 2

Sarmento HR ir kt.

[23]

Kraujavimas po retrakcijos;

Dantų paslankumas;

Klinikinis prisitvirtinimo lygis;

Zondavimo gylis;

Apnašų indeksas;

Skausmas;

Priešuždegiminių citokinų lygis

dantenų vagelės skystyje;

+ Aplink I 10 2

Jain AR ir kt. [24]

Kraujavimas po retrakcijos;

Dantenų recesija;

Dantenų indeksas.

+ Aplink N 5 2

„Min.“ – minutės;

„ Buk.“ – retrakcija bukaliniame paviršiuje; „Aplink“ – retrakcija aplink visą danties paviršių;

„ I “ – impregnuotas siūlas; „ N “ – neimpregnuotas siūlas; „ I / N “ – tyrimas su impregnuotu ir su neimpregnuotu siūlu;

„ + “ - šlifuoti dantys; „ - “ - Nešlifuoti dantys.

27

Individualių studijų paklaidos rizika

Remiantis Cochrane atsitiktinių imčių tyrimų šališkumo vertinimo įrankiu, buvo įvertinta

atskirų straipsnių sisteminių klaidų rizika. Tyrimų šališkumo vertinimas susideda iš penkių aspektų:

atsitiktinis tiriamųjų grupių sudarymas (vertinama ar į grupes buvo suskirstyta atsitiktine tvarka ar

pasirinktinai); numatytos intervencijos (vertinama, ar tyrimų dalyviai žinojo, kurioje grupėje jie yra);

nepilni rezultatų duomenys (vertinama, ar pateikti visi rezultatai, išvados atitinkančios iškeltus

uždavinius); rezultatų vertinimas (vertinama, ar gauti rezultatai buvo aprašomi nepriklausomai nuo

tyrimo grupės); rezultatų pateikimas (vertinama, ar aprašyti rezultatai yra nešališki) [25]. Visi į

apžvalgą įtraukti straipsniai buvo įvertinti pagal šį įrankį ir suskirstyti į mažos, vidutinės ir didelės

šališkumo rizikos grupes. 4 straipsniai buvo priskirti vidutinei rizikos grupei [16,17,19,21] ir 5

straipsniai priskirti mažai rizikos grupei [18,20,22-24]. Individualių studijų sisteminių klaidų ir

rizikos vertinimo rezultatai susistemintai pateikti lentelėje Nr.3.

Lentelė Nr.3. Straipsnių kokybės vertinimas

Autoriai

Atsitiktinis

tiriamųjų

grupių

sudarymas

Numatytos

intervencijos

Nepilni

rezultatų

duomenys

Rezultatų

matavimas

Rezultatų

pateikimas

Bendra

rizika

Yang JC ir

kt. [16] ± + + + +

Vidutinė

rizika

Al Hamad

HQ ir kt.

[17]

± + + + + Vidutinė

rizika

Acar O ir kt.

[18] + + + + +

Maža

rizika

Kohli PK ir

kt. [19] ± + + + +

Vidutinė

rizika

Chandra S ir

kt. [20] + + + + +

Maža

rizika

Phatale S ir

kt. [21] ± + + + +

Vidutinė

rizika

Kazemi M ir

kt. [22] + + + + +

Maža

rizika

Sarmento

HR ir kt.

[23]

+ + + + + Maža

rizika

Jain AR ir

kt. [24] + + + + +

Maža

rizika

„+“ - maža rizika; „ ±“ - vidutinė rizika; „-“ - didelė rizika.

28

Rezultatų sintezė

Ši sisteminė apžvalga sutelkta į analizuotų straipsnių aprašymą, jų rezultatų susisteminimą,

analizę bei reikšmingumą. Meta-analizė šiai apžvalgai nėra tinkama, nes tyrimai pasižymi reikšmingu

heterogeniškumu: tirtos skirtingų gamintojų medžiagos, tyrimams pasirinkti skirtingi dantys ir jų

paviršiai, skiriasi asmeninė žmonių burnos higiena, pasirinkti skirtingi retrakcijos laikymo bei tyrimo

stebėjimo laikai. Be to – daugelyje straipsnių periodonto poveikiui vertinti pasirinkti kriterijai buvo

individualiai nustatyti autorių.

Autorių pateiktų rezultatų apžvalga

2.6.1 Klinikinių tyrimų rezultatai

2.6.1.1 Kraujavimas po retrakcijos

Kraujavimas po retrakcijos buvo pagrindinis kriterijus, pagal kurį buvo vertinamas retrakcijos

poveikis periodontui, šį kriterijų naudojo penkiuose iš devynių šioje apžvalgoje analizuojamų

straipsnių [18-20,23,24]. Trijuose straipsniuose jis buvo vertinamas balais pagal dantenų kraujavimo

indeksą [19,20,23]. Kohli PK ir jo kolegų tyrime buvo lyginamas neimpregnuotas siūlas ir retrakcinė

pasta. Remiantis tyrimo rezultatais, pašalinus neimpregnuotą retrakcinį siūlą buvo gautas

maksimalaus kraujavimo po retrakcijos rezultatas, kai tuo tarpu kraujavimo indeksas po retrakcinės

pastos pašalinimo buvo statistiškai reikšmingai mažesnis [19]. Chandra S bei Sarmento HR studijose

buvo lyginamas impregnuotas siūlas su retrakcine pasta. Remiantis abiejų tyrimų rezultatais buvo

padarytos išvados, kad nėra statistiškai reikšmingo skirtumo tarp impregnuoto retakcinio siūlo ir

retrakcinės pastos lyginant kraujavimo indeksą po retrakcijos [20,23]. Dviejuose tyrimuose

kraujavimas po retrakcijos buvo vertinamas procentaliai [18,24]. Abiejuose tyrimuose gauta, jog

kraujavimas po retrakcijos buvo statistiškai reikšmingai didesnis neimpregnuoto siūlo grupėje, nei

retrakcinės pastos [18,24], Acar O bei jo kolegų studijoje taip pat buvo lyginamas ir impregnuotas

retrakcinis siūlas, buvo pastebėta, jog kraujavimas po retrakcijos šioje grupėje yra statistiškai

reikšmingai mažesnis, nei neimpregnuoto siūlo, tačiau statistiškai reikšmingai didesnis, nei

retrakcinės pastos grupėje. Taip pat šiame tyrime buvo patvirtinta, kad nėra abejonės, jog retrakcinių

medžiagų naudojimas kartu su hemostatinėm medžiagom sumažina dantenų kraujavimą [18]. Visų

minėtų parametrų reikšmės ir jų statistinis reikšmingumas viena kitos atžvilgiu pateikti lentelėse Nr.4.

ir Nr.4.1.

29

Lentelė Nr.4. Kraujavimas po retrakcijos (vidutinės dantenų kraujavimo indekso reikšmės)

Autorius

Intervencija

p Retrakcinis siūlas Retrakcinė

pasta Impregnuotas Neimpregnuotas

Kohli PK ir kt.

[19] 1,73 ± 0,45 0,17 ± 0,38 <0,001

Chandra S ir

kt. [20]

AlSO4 - 0,27

Epinefrinu – 0,3 0 Nereikšminga

Sarmento HR

ir kt. [23] 0 0 Nereikšminga

Lentelė Nr.4.1. Kraujavimas po retrakcijos (%)

Autorius

Intervencija

p Retrakcinis siūlas Retrakcinė

pasta Impregnuotas Neimpregnuotas

Acar O ir kt.

[18] 28,6 % 85,7 % 4,8 % <0,05

Jain AR ir kt.

[24] 74,4 % 5,1 % <0,05

2.6.1.2 Dantenų recesija

Tyrimuose, kuriuose buvo vertinama dantenų recesija buvo nuimami atspaudai, o iš atpiltų

modelių milimetrų tikslumu buvo vertinama recesija [16,22,24]. Rezultatų sekimas varijavo nuo 7

dienų [22] iki vieno mėnesio [24]. Yang JC ir Kazemi M tyrimuose buvo lyginamas impregnuotas

siūlas ir pasta [16,22]. Didžiausia recesija (0,27 mm) buvo pastebėta siūlo grupėje 14 dienų po

retrakcijos, o mažiausia (0,03 mm) retrakcinės pastos grupėje 28 dienos po retrakcijos [22]. Abiejuose

straipsniuose buvo pastebėta, jog statistiškai reikšmingai didesnė recesija yra impregnuoto siūlo

grupėje, nei pastos [16,22]. Jain AR ir bendraautorių studijoje vertinant dantenų recesiją po 1

mėnesio, nebuvo pastebėta statistiškai reikšmingo skirtumo tarp neimpregnuoto siūlo ir retrakcinės

pastos grupių, tačiau šiame tyrime dantenų recesija retrakcinės pastos grupėje buvo ženkliai didesnė

(0,365 mm) [24], lyginant su Kazemi M ir jo kolegų tyrimu, kur recesija po panašaus laiko tarpo buvo

vos 0,03 mm [22]. Apibendrintai visų straipsnių dantenų recesijos parametrai ir reikšmingumas

pateikti lentelėje Nr.5.

30

Lentelė Nr.5. Dantenų recesija (mm)

Autorius Rezultatų

sekimas

Intervencija

p Retrakcinis siūlas Retrakcinė

pasta Impregnuotas Neimpregnuotas

Yang JC ir

kt. [16] 14 d. 0,19

0,06 <0,05

Kazemi M

ir kt. [22]

7 d. 0,15 0,07 <0,001

14 d. 0,27 0,11 <0,001

28 d. 0,14 0,03 <0,001

Jain AR ir

kt. [24] 1 mėn. 0,319 0,365 0,257

„mm“ – milimetrai;

„d.“ – dienos; „mėn.“ – mėnesiai.

2.6.1.3 Kraujavimas po zondavimo

Kraujavimas po zondavimo buvo vertinamas balais pagal dantenų indeksą (Loe ir Silness).

Tyrimuse buvo pateiktos vidutinės rezultatų reikšmės kiekvienoje tiriamos medžiagos grupėje atskiru

laikotarpiu [20] arba dantenų indekso balai ir gauti rezultatai kiekvienoje grupėje atskiru laikotarpiu

[17,22,24], o pagal tai išvestos vidutinės reikšmės ir sudarytos diagramos [paveikslai Nr.2.1, Nr.2.2,

Nr.2.3].

Retrakcinės pastos grupėje didžiausias vidutinis dantenų indeksas buvo pastebėtas Al Hamad

HQ ir jo kolegų tyrime pirmą dieną po retrakcijos – 1,1 , tačiau labai svarbu ir tai, jog prieš retrakciją

vidutinis indeksas jau buvo 0,67, taigi vidutinė dantenų indekso reikšmė pakilo 0,43 balo, tačiau po

savaitės grįžo į pradinę[17]. Chandra S, bei Kazemi M tyrimuose dantenų indeksas prieš retrakciją

nebuvo vertinamas [20,22]. Chandra S ir bendraautorių studijoje dantenų indeksas buvo vertinamas

iškart po retrakcijos ir buvo vos 0,02, po dienos pakilo iki 0,05, bet po savaitės nukrito iki 0, taigi

jokio statistiškai reikšmingo pokyčio pastebėta nebuvo [20]. Tuo tarpu po savaitės Kazemi M ir

kolegų tyrime vidutinis dantenų indeksas buvo 0,4 ir tik po 14 dienų nukrito iki 0 ir toks išliko ir

mėnesį po retrakcijos [22]. Jain AR ir bendraautorių straipsnyje vidutinė dantenų indekso reikšmė

prieš retrakciją buvo 0, po mėnesio buvo 0,23, o po trijų 0,3 [24]. Vidutinės dantenų indekso reikšmės

retrakcinės pastos grupėje susistemintai pavaizduotos paveiksle Nr.2.1.

31

Paveikslas Nr.2.1. DI vidutinės reikšmės pastų grupėje

„DI“ – dantenų indeksas;

„d.“ – dienos; „mėn.“ – mėnesiai.

Neimpregnuotas siūlas buvo tiriamas Al Hamad HQ, bei Jain AR studijose [17,24].

Rezultatus tarpusavyje vertinti sunku, nes jie buvo vertinami skirtingais tyrimo laikotarpiais. Tačiau

lyginant neimpregnuotą siūlą ir retrakcinę pastą Al Hamad HQ ir jo kolegų tyrime vidutinė dantenų

indekso reikšmė siūlo grupėje buvo mažesnė vidutiniškai 0,32 balo viso tyrimo laikotarpiu [17],

priešingai nei Jain AR studijoje, kurioje vidutinės neimpregnuoto siūlo grupės reikšmės yra 2,5 karto

didesnės, nei retrakcinės pastos [24].

Paveikslas Nr.2.2. DI vidutinės reikšmės neimpregnuoto siūlo grupėje

„DI“ – dantenų indeksas;

„d.“ – dienos; „mėn.“ – mėnesiai.

Chandra S, bei Kazemi M tyrimuose buvo lyginamas impregnuotas retrakcinis siūlas ir

retrakcinė pasta, tačiau tyrimo laikai labai skyrėsi, todėl jų tarpusavyje palyginti neįmanoma [20,22].

Vidutinė dantenų indekso reikšmė iškart po retrakcijos Chandra S ir kolegų studijoje tarp grupių

skyrėsi net 27,5 karto ir buvo statistiškai reikšmingai mažesnė retrakcinės pastos grupėje, po dienos

skirtumas tarp grupių sumažėjo iki 4,4 karto, o 7 dieną rezultatai susilygino ir dantenų indeksas buvo

lygus 0 [20]. Panašūs rezultatai buvo gauti Kazemi M ir bendraautorių straipsnyje, kuriame vidutinė

dantenų indekso reikšmė po savaitės buvo 3 kartus didesnė impregnuoto siūlo grupėje, po dviejų

savaičių skirtumas tarp grupių buvo 0,3 balo ir tik po mėnesio rezultatai susilygino ir nukrito iki 0

[22].

0.67

1.1

0.7

0.02 0.05 0

0.4

0 000.23 0.3

0

0.5

1

1.5

Prieš retrakciją Po retrakcijos 1 d. Po 7 d. Po 14d. Po 1 mėn. Po 3 mėn. Po

Al Hamad HQ ir kt. [17] Chandra S ir kt. [20] Kazemi M ir kt. [22] Jain AR ir kt. [24]

0.420.56 0.53

0

0.72 0.74

0

0.5

1

Prieš retrakciją 1 d. Po 7 d. Po 1 mėn. Po 3 mėn. Po

Al Hamad HQ ir kt. [17] Jain AR ir kt. [24]

32

Paveikslas Nr.2.3. DI vidutinės reikšmės impregnuoto siūlo grupėje

„DI“ – dantenų indeksas;

„d.“ – dienos; „mėn.“ – mėnesiai.

2.6.1.4 Dantų paslankumo ir klinikinio prisitvirtinimo lygio pokyčiai

Be kitų klinikinių parametrų Al Hamad HQ bei Sarmento HR tyrimuose, taip pat buvo

tiriama ir dantų paslankumo bei klinikinio prisitvirtinimo lygio pokyčiai. Abiejuose tyrimuose

nebuvo pastebėta, kad bent vienas iš retrakcijos metodų turėtų įtakos paslankumo padidėjimui ar

klinikinio prisitvirtinimo lygio sumažėjimui [17,23]. Studijų rezultatai susisteminti ir pateikti

lentelėje Nr.6.

Lentelė Nr.6. Dantų paslankumas / klinikinio prisitvirtinimo lygis (%)

Autorius Paslankumas Prieš Po 1 d. Po 7 d. Po 10 d.

Siūlas Pasta Siūlas Pasta Siūlas Pasta Siūlas Pasta

Al

Hamad

HQ ir kt.

[17]

0 100

%

100

%

100

%

100

%

100

%

100

%

Sarmento

HR ir kt.

[23]

0 100

%

100

%

100

%

100

%

100

%

100

%

Klinikinio

prisitvirtinimo

lygis (mm)

Al

Hamad

HQ ir kt.

[17]

0 100

%

100

%

100

%

100

%

100

%

100

%

Sarmento

HR ir kt.

[23]

0 100

%

100

%

100

%

100

%

100

%

100

%

0.550.22

0

1.2

0.30

0

0.5

1

1.5

Po retrakcijos 1 d. Po 7 d. Po 14d. Po 1 mėn. Po

Chandra S ir kt. [20] Kazemi M ir kt. [22]

33

2.6.1.5 Zondavimo gylis

Zondavimo gylis buvo matuojamas milimetrais prieš ir po retrakcijos, jis buvo tiriamas Al

Hamad, bei Sarmento HR tyrimuose [17,23]. Sarmento HR bei jo kolegų atliktoje studijoje, buvo

pastebėta, kad retrakcijos gylis po vienos dienos siūlo grupėje padidėjo nuo 1 iki 2 milimetrų 16,7%

tirtųjų, o po 10 dienų jis grįžo į pradinį [23]. Nei viename iš tyrimų nebuvo pastebėta statistiškai

reikšmingų zondavimo gylio pokyčių [17,23], visi rezultatai susisteminti ir pateikti lentelėje Nr.7.

Lentelė Nr.7. Zondavimo gylis (%)

Autorius Zondavimo

gylis (mm)

Prieš Po 1 d. Po 7 d. Po 10 d.

Siūlas Pasta Siūlas Pasta Siūlas Pasta Siūlas Pasta

Al

Hamad

HQ ir kt.

[17]

/

Sarmento

HR ir kt.

[23]

1

15

/

100

16,7

/

100

15

/

83,3

13,3

/

100

21,7

/

-

20

/

-

-

/

100

-

/

91, 7

2

48,3

/

0

61,7

/

0

56,7

/

16,7

55

/

0

55

/

-

50

/

-

-

/

0

-

/

8,3

3

36,7

/

0

21,7

/

0

28,3

/

0

31,7

/

0

23,3

/

-

30

/

-

-

/

0

-

/

0

2.6.1.6 Apnašų indeksas

Apnašų indeksas buvo vertinamas balais nuo 0 (nėra apnašų) iki 2 (vidutinis kiekis apnašų

aplink laisvą dantenų kraštą ir dantenų vagelėje) [17,23]. Didžiausias apnašų indekso padidėjimas

8,3% buvo pastebėtas 10 dieną po retrakcijos su siūlu Sarmento HR bei kolegų atliktame tyrime [23],

tačiau jokio statistiškai reikšmingo skirtumo nei tarp tiriamųjų grupių, nei tarp tyrimų apnašų indekso

pokyčiuose pastebėta nebuvo [17,23] (Lentelė Nr. 8).

Lentelė Nr.8. Apnašų indeksas (%)

Autorius Apnašų

indeksas

Prieš Po 1 d. Po 7 d. Po 10 d.

Siūlas Pasta Siūlas Pasta Siūlas Pasta Siūlas Pasta

Al

Hamad

HQ ir kt.

[17]

/

Sarmento

HR ir kt.

[23]

0

78,3

/

100

76,7

/

91,7

80

/

100

78,3

/

100

75

/

-

75

/

-

-

/

91,7

-

/

100

1

20

/

0

20

/

8,3

16,7

/

0

18,3

/

0

23,3

/

-

21,7

/

-

-

/

8,3

-

/

0

2

1,7

/

0

3,3

/

0

3,3

/

0

3,3

/

0

1,7

/

-

3,3

/

-

-

/

0

-

/

0

34

2.6.2 Subjektyvūs tyrimai

Skausmas yra laikomas subjektyviu jutimu, todėl yra gana sunku sukurti standartizuotas

sąlygas jam įvertinti. Yang JC ir kolegų tyrime skausmas buvo vertinamas balais nuo 0 (jokio

skausmo) iki 4 (stiprus skausmas) [16]. Tuo tarpu Sarmento HR su bendraautoriais šį kriterijų

suskirstė į du galimus atsakymo variantus skauda arba neskauda [23]. Siekiant suvienodinti ir

palengvinti rezultatų vertinimą, Yang JC tyrime gauti balai 0, 1 priskirti kategorijai – neskaudėjo, o

2-4 – skaudėjo. Šiame tyrime buvo pastebėta, jog besiūlės retrakcinės technikos skausmas yra

statistiškai reikšmingai mažesnis [16]. Nors Sarmento HR su kolegomis nepastebėjo statistiškai

reikšmingo skirtumo tarp grupių, tačiau kliniškai reikšmingai mažesnis skausmas buvo patirtas

retrakcinės pastos grupėje [23]. Rezultatai susisteminti ir pateikti lentelėje Nr. 9.

Lentelė Nr.9. Skausmo vertinimas (%)

Autorius Retrakcinė pasta Retrakcinis siūlas

p Skaudėjo Neskaudėjo Skaudėjo Neskaudėjo

Yang JC ir

kt. [16] 0 100 100 0 <0,05

Sarmento

HR ir kt.

[23]

16,7 83,3 50 50 =0.193

2.6.3 Histologiniai tyrimai

Van der Velden ir De Vries tyrimas atliktas 1978 metais parodė, kad epitelio jungtis gali

atlaikyti 1 N/mm2 jėgos traumavimą, o 2,5 N/mm2 jėga ją nutraukia. Spaudimas naudojamas įvedant

retrakcinį siūlą yra tarp 5 ir 10 N/mm2. Norint išvengti bet kokios žalos epitelinei jungčiai, dantenų

retrakcija turėtų būti atlikta naudojant tarp 0,1 ir 1 N/mm2 jėgą [24]. Phatale S su kolegomis savo

studijoje tyrė histologinį skirtingų retrakcinių metodų poveikį epiteliui. Retrakcijos sukeltas

sužalojimas buvo vertinamas, kaip normalus - kai dantenų epitelis buvo normalus, silpnas – kai buvo

pastebėta epitelio apsinuoginimas ir deskvamacija, vidutinis – jei buvo rasta hidrinė degeneracija,

hiperemija ir uždegiminės ląstelės, bei stiprus pažeidimas - jei buvo epitelio proliferacijos ir nekrozės

požymiai. Histologiniai preparatai parodė, kad retrakcijos su siūlu metu, siūlas buvo prastumtas pro

cemento emalio jungtį, dantenų vagelės epitelis vis dar buvo, bet sutrikdytas. Jungiamojo epitelio kai

kuriose vietose trūko, o ten kur jis buvo likęs buvo stebima tarpląstelinė hidrinė degeneracija, epitelio

35

apsinuoginimas ir deskvamacija. Histologiniai retrakcijos atliktos su pasta preparatai parodė tik 2

epitelio jungties sutrikdymus, kurie buvo silpni, taigi retrakcinės pastos poveikis epiteliui buvo

statistiškai reikšmingai mažesnis lyginant su siūlu [21]. Retrakcijos poveikio epiteliui rezultatai

pateikti lentelėje Nr.10.

Lentelė Nr.10. Retrakcijos poveikis epiteliui

Pažeidimas Retrakcijos metodas

Retrakcinė pasta (n=30) Retrakcinis siūlas (n=30)

Normalus 28 (93,33%) 13 (43,33%)

Silpnas 2 (6,67%) 11 (36,67%)

Vidutinis 0 6 (20%)

Stiprus 0 0

„n“ – tiriamų dantų skaičius

2.6.4 Imunologiniai tyrimai

Sarmento HR bei jo kolegų atliktame imunologiniame tyrime buvo gauta, jog abu dantenų

retrakcijos metodai statistiškai reikšmingai padidino vidutinę trijų citokinų (IL - 1β, IL – 6 ir TNF α)

koncentraciją. Didžiausia citokinų koncentracija buvo susijusi su įprastine retrakcijos technika.

Besiūlė retrakcijos technika lėmė statistiškai reikšmingai mažesnį priešuždegiminių citokinų lygį

dantenų vagelės skystyje lyginant su įprastine retrakcijos technika. Tyrimo rezultatai susisteminti ir

pateikti lentelėje Nr. 11. [23].

Lentelė Nr.11. Vidutinė citokinų koncentracija (pg/µL) ± standartinė deviacija (SD) prieš ir po

retrakcijos

Technika Citokinai (pg/µL ± SD)

IL - 1β IL – 6 TNF - α

Prieš retrakciją 6,0 ± 0,4 2,87 ± 0,3 4,61 ± 0,4

Retrakcinė pasta 15,73 ± 1,3 11,82 ± 1,3 6,78 ± 0,5

Retrakcinis siūlas 17,93 ± 0,7 13,87 ± 0,8 8,12 ± 0,5

36

3. REZULTATŲ APTARIMAS

3.1 Pagrindiniai rezultatai, jų reikšmės ir interpretacijos

Nors ir ne visuose tyrimuose buvo gauti statistiškai reikšmingi rezultatai, tačiau 8 iš 9

analizuotų straipsnių, kurie tyrė skirtingų retrakcijos metodų poveikį periodontui, autoriai nurodo,

jog mechaninės ar chemo-mechaninės technikos naudojimas retrakcijai turėjo labiau neigiamą

poveikį periodonto audiniams nei cheminė retrakcija [16,18–24]. Tik vieno straipsnio autoriai padarė

išvadas, kuriose teigia, kad besiūlė retrakcija pasireiškė didžiausiu dantenų indeksu ir lėtesniu gijimu,

lyginant su įprastine retrakcija [17]. Taigi, galima teigti, kad tyrimo pradžioje iškelta hipotezė

pasitvirtino.

Vertinant tyrimų, kuriuose buvo analizuojamas kraujavimas po retrakcijos, duomenis, buvo

gauti rezultatai, jog nėra statistiškai reikšmingo skirtumo tarp impregnuoto siūlo ir retrakcinės pastos

[20,23], tačiau kraujavimas po retrakcijos buvo statistiškai reikšmingai didesnis neimpregnuoto siūlo

grupėje, nei retrakcinės pastos [18,24]. Šių tyrimų rezultatai patvirtina, jog retrakcinių medžiagų

naudojimas kartu su hemostatinėm medžiagom sumažina dantenų kraujavimą.

Dviejuose iš trijų straipsnių, kuriuose buvo vertinama dantenų recesija po retrakcijos, buvo

pastebėta statistiškai reikšmingai didesnė recesija impregnuoto siūlo grupėje, nei pastos [16,22].

Tačiau Jain AR ir bendraautorių studijoje lyginant dantenų recesiją po 1 mėnesio, nebuvo pastebėta

statistiškai reikšmingo skirtumo tarp neimpregnuoto siūlo ir retrakcinės pastos grupių [24].

Trijose studijose, kuriose buvo stebimas kraujavimas po zondavimo, buvo gauta, jog dantenų

indeksas mažesnis retrakcinės pastos grupėje [20,22,24] ir tik vieno tyrimo autoriai nustatė priešingai,

kad retrakcinės pastos grupėje dantenų indeksas buvo didesnis, nei retrakcinio siūlo, tačiau šis

skirtumas tarp grupių nebuvo statistiškai reikšmingas [17].

Nei viename iš straipsnių, kuriuose buvo vertinama dantų paslankumo, klinikinio

prisitvirtinimo lygio, zondavimo gylio ir apnašų indekso pokyčiai po retrakcijos, nebuvo pastebėta

statistiškai reikšmingų pokyčių tarp tiriamųjų grupių [17,23].

Remiantis subjektyviais tyrimais skausmas patirtas retrakcijos metu buvo didesnis atliekant

retrakciją įprastu būdu naudojant siūlą, tačiau viename iš tyrimų šis skirtumas tarp grupių buvo

statistiškai reikšmingas [16], o kitame – ne [23].

Phatale S su kolegomis atliktame tyrime, kuriame retrakcijos poveikis periodontui buvo

vertinamas histologiškai, buvo gauti rezultatai, jog retrakcinės pastos poveikis epiteliui buvo

statistiškai reikšmingai mažesnis lyginant su siūlu [21].

37

Imunologiniame tyrime, kurį atliko Sarmento HR su kolegomis, dantenų vagelės skystyje po

retrakcijos su pasta buvo nustatytas statistiškai reikšmingai mažesnis priešuždegiminių citokinų IL -

1β, IL – 6 ir TNF α lygis, nei po retrakcijos su siūlu [23].

3.2 Sisteminės apžvalgos trūkumai

Į sisteminę literatūros apžvalgą įtrauktuose tyrimuose retrakcijos poveikiui periodonto

audiniams įtakos galėjo turėti retrakciją atlikusių odontologų įgūdžiai, instrumentai su kuriais buvo

atlikta retrakcija, skirtingi siūlų storiai, skirtingos hemostatinės medžiagos, skirtingas retrakcinių

medžiagų laikymo vagelėje laikas. Svarbu atsižvelgti ir į tai jog tyrimuose buvo pasirinkti skirtingų

gamintojų retrakciniai siūlai. Massari C bei kolegų atliktame tyrime buvo prieita išvados, jog nors

retrakcinių siūlų žymėjimas tarp gamintojų vienodas, siūlų storis tarp skirtingų prekinių ženklų

skiriasi [26]. Taip pat, vienas iš trūkumų, jog nei viename į apžvalgą įtrauktame straipsnyje nebuvo

tiksliai nurodyta tyrimo imties apskaičiavimas ar kodėl pasirinktas tam tikras dantų skaičius. Be to,

tyrimuose buvo pasirinkti skirtingų grupių dantys bei skirtingi dantų paviršiai, vieni dantys buvo

paruošti protezavimui, kiti – sveiki, skyrėsi ir tyrimų stebėjimo laikas. Nemažiau svarbūs aspektai,

kurie galėjo turėti įtakos tyrimo kokybei - skirtingas tiriamųjų asmenų amžius, bei individualūs

burnos higienos įgūdžiai. Įtakos sisteminės apžvalgos kokybei turi ir sąlyginai nedidelė tyrimo imtis.

Šio tyrimo tikslas nebuvo įvertinti dantenų retrakcijos metodų efektyvumą atitraukiant dantenas ir

atspaudų kokybei. Dėl šios priežasties reikėtų atlikti daugiau tyrimų, kuriuose būtų įvertintas

skirtingų retrakcijos metodų poveikis periodontui ir atspaudo tikslumas. Siekiant kuo objektyvesnio

tyrimų vertinimo bei galimybės tyrimų rezultatus palyginti tarpusavyje, reikalingos metodinės

rekomendacijos atliekamų tyrimų protokolams.

38

IŠVADOS

1. Dantenų retrakcija turi neigiamą, bet grįžtamą poveikį periodontui, ji gali sukelti dantenų

kraujavimą, uždegimą ir recesiją;

2. Dantenų retrakcija su siūlu turi labiau neigiamą poveikį periodontui ir yra skausmingesnis

retrakcijos metodas, nei retrakcija su pasta, kurios poveikis periodontui daugeliu atvejų yra

statistiškai ir kliniškai nereikšmingas;

3. Siekiant sumažinti periodonto traumavimą atliekant retrakciją, rekomenduotina rinktis retrakcinę

pastą arba impregnuotą retrakcinį siūlą, kuris į vagelę būtų įvedamas naudojant 0,1 – 1 N/mm2

jėgą.

39

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

Biologiniu požiūriu geriau rinktis restauracijos ribas virš dantenų, tačiau dėl estetinių priežasčių

gydytojai dažnai priversti ribas užbaigti sulig arba žemiau dantenų. Esant tokioms restauracijoms

retrakcija neišvengiama. Siekiant sumažinti periodonto traumavimą atliekant retrakciją,

rekomenduotina:

• Rinktis retrakcinę pastą – ši metodika pašalina poreikį odontologui fiziškai įspausti

medžiagą į vagelę ir taip galimai sukelti per didelį spaudimą ir sužalojimą. Pasta į vagelę

įvedama pasyviau - taip sumažinamas skausmas retrakcijos metu. Taip pat daugumos

retrakcinių pastų sudėtyje yra hemostatiko, kuris sumažina kraujavimo po retrakcijos

tikimybę;

• Jei nėra galimybės retrakcijos atlikti su pasta - rinktis hemostatiku impregnuotą

retrakcinį siūlą. Turint omeny, jog ši metodika yra sudėtingesnė ir norint nepažeisti

epitelinės jungties reikalingas teisingas procedūros atlikimas;

• Norint išvengti bet kokios žalos dantenų vagelės epitelinei jungčiai, dantenų retrakcija

turėtų būti atliekama naudojant tarp 0,1 ir 1 N/mm2 jėgą. Epitelio jungtis gali atlaikyti 1

N/mm2 jėgos traumavimą, o 2,5 N/mm2 jėga ją nutraukia, deja, bet dažniausiai

spaudimas naudojamas įvedant retrakcinį siūlą yra tarp 5 ir 10 N/mm2.

40

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Bicer AZY, Unver S. Etiology of Secondary Caries in Prosthodontic Treatments. Dental

Caries - Diagnosis, Prevention and Management. 2018. p. 35-54.

doi:10.5772/intechopen.76097

URL:https://www.intechopen.com/books/dental-caries-diagnosis-prevention-and-

management/etiology-of-secondary-caries-in-prosthodontic-treatments

2. Sirajuddin S, Narasappa KM, Gundapaneni V, Chungkham S, Walikar AS. Iatrogenic

Damage to Periodontium by Restorative Treatment Procedures: An Overview. TODJ

2015;9:217–222. doi:10.2174/1874210601509010217

URL:https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4541299/

3. Köken S, Juloski J, Ferrari M. Influence of cervical margin relocation and adhesive system

on microleakage of indirect composite restorations. J Osseointegr 2019;11(1):21-28.

doi:10.23805/JO.2019.11.01.04

URL:https://www.researchgate.net/publication/332540868_Influence_of_cervical_margin_r

elocation_and_adhesive_system_on_microleakage_of_indirect_composite_restorations

4. Safari S, Vossoghi SMa, Vossoghi Smi, Hoseini GF, Hamedi M. Gingival retraction methods

for fabrication of fixed partial denture: literature review. J Dent Biomater. 2016;3(2):205-213.

URL:https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5608053/

5. Rangarajan V, Padmanabhan TV. Textbook of prosthodontics. 2017. p.544.

URL:https://books.google.lt/books?id=xaosDwAAQBAJ&lpg=PP1&ots=r_TT7Trghx&dq=

5.%20Rangarajan%20V%2C%20Padmanabhan%20TV.%20Textbook%20of%20prosthodo

ntics.&lr&pg=PP1#v=onepage&q=5.%20Rangarajan%20V%2C%20Padmanabhan%20TV.

%20Textbook%20of%20prosthodontics.&f=false

6. Thimmappa M, Bhatia M, Somani P, Kumar DRV. Comparative evaluation of three

noninvasive gingival displacement systems: An in vivo study. J Indian Prosthodont Soc.

2018;18(2):122–130. doi: 10.4103/jips.jips_225_17

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/29692565

7. Ashri NY, AlRifaiy MQ, El-Metwally A. The Effect of Gingival Retraction Cord on

Periodontal Health Compared to Other Gingival Retraction Procedures: A Systematic

Review. Periodon Prosthodon. 2016;2(3):1-10. doi:10.21767/2471-3082.100024

41

URL:https://www.researchgate.net/publication/312221512_The_Effect_of_Gingival_Retrac

tion_Cord_on_Periodontal_Health_Compared_to_Other_Gingival_Retraction_Procedures_

A_Systematic_Review

8. Adnan S, Agwan MAS. Gingival retraction techniques: a review. Dental Update.

2018;45(4):284–297.

URL: https://www.dental-update.co.uk/issuesThreeArticle.asp?ec=av+1&aKey=1811

9. Bennani V, Inger M, John M. Arts comparison of pressure generated by cordless gingival

displacement materials. J Prosthet Dent 2014;112:163-167.

doi:10.1016/j.prosdent.2013.09.035

URL: https://www.thejpd.org/article/S0022-3913(13)00381-8/abstract

10. Nikhade PP. Conservative dentistry and endodontics. 2018. p.47-48.

URL:https://books.google.lt/books?id=DLlaDwAAQBAJ&lpg=PA294&ots=joJZCdtB-

f&dq=Nikhade%20PP.%20Conservative%20dentistry%20and%20endodontics.&pg=PA294

#v=onepage&q=Nikhade%20PP.%20Conservative%20dentistry%20and%20endodontics.&f

=false

11. Prasad KD, Hegde C, Agrawal G, Shetty M. Gingival displacement in prosthodontics: A

critical review of existing methods. J Interdiscip Dentistry. 2011;1:80-86. doi:10.4103/2229-

5194.85023

URL:http://www.jidonline.com/article.asp?issn=2229-

5194;year=2011;volume=1;issue=2;spage=80;epage=86;aulast=Prasad

12. Jain AR. Gingival retraction in prosthodontics – a review. JPR. 2017;11(12):1454-1461.

URL: http://jprsolutions.info/files/final-file-5a41c25d075375.36517911.pdf

13. AlOthman SH, Sandokah TJ, Alturki GA, Alkhayyal FA. A Review on Hemostatic Gingival

Retraction Agents and their Effect on Prosthodontic Treatment Procedures. EC Dental

Science. 2019;18(7):1484-1490.

URL: https://www.ecronicon.com/ecde/pdf/ECDE-18-01075.pdf

14. Singh AA, Rao BK, Gujjari AK. Evaluation of gingival displacement using magic foam and

retraction cord: An in vivo study. J Int Oral Health. 2019;11:8-14.

doi:10.4103/jioh.jioh_169_18

URL:https://www.researchgate.net/publication/332427201_JIntOralHealth1118-

1216377_032243

15. Jati AS, Furquim LZ, Consolaro A. Gingival recession: its causes and types, and the

importance of orthodontic treatment. Dental Press J Orthod. 2016;21(3):18–29.

doi:10.1590/2177-6709.21.3.018-029.oin.

42

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/27409650

16. Yang JC, Tsai CM, Chem MS, Wei JY, Lee SY, Lin CT. Clinical study of newly developed

injection – type gingival retraction material. Chin Dent J 2005;24:147-151.

URL: https://pdfs.semanticscholar.org/3fa4/f3bb15248c43db990f6696fc44ecae399280.pdf

17. Al Hamad KQ, Azar WZ, Alwaeli HA, Said KN. A clinical study on the effects of cordless

and conventional retraction techniques on the gingival and periodontal health. J Clin

Periodontol 2008;35:1053-1058. doi:10.1111/j.1600-051X.2008.01335.x.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/19040582

18. Acar O, Erkut S, Ozcelik TB, Ozdemir E, Akcil M. A clinical comparison of cordless and

conventional displacement system regarding clinical performance and impression quality. J

Prosthet Dent 2014;111:388-394. doi:10.1016/j.prosdent.2013.08.009

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/24360008

19. Kohli PK, Hegde V. Comparative evaluation of efficacy of gingival retraction using chemical

and mechanical methods: an in vivo study. Asian J Pharm Clin Res 2018;11:128-131.

doi:10.22159/ajpcr.2018.v11i2.22674

URL:https://www.researchgate.net/publication/322932960_Comparative_evaluation_of_effi

cacy_of_gingival_retraction_using_chemical_and_mechanical_methods_An_in_vivo_study

20. Chandra S, Singh A, Gupta K-K, Chandra C, Arora V. Effect of gingival displacement cord

and cordless systems on the closure, displacement, and inflammation of the gingival crevice.

J Prosthet Dent 2016;115:177-182. doi:10.1016/j.prosdent.2015.06.023

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/26443067

21. Phatale S, Marawar P-P, Byakod G, Lagdive S-B, Kalburge J-V. Effect of retraction materials

on gingival health: A histopathological study. J Indian Soc Priodontol 2010;14:35-39.

doi:10.4103/0972-124X.65436

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/20922077

22. Kazemi M, Memarian M, Loran V. Comparing the effectiveness of two gingival retraction

procedures on gingival recession and tissue displacement: clinical study. J Biol Sci

2009;4:335-339.

URL:https://www.researchgate.net/publication/261954756_Comparing_the_Effectiveness_o

f_Two_Gingival_Retraction_Procedures_on_Gingival_Recession_and_Tissue_Displacemen

t_Clinical_Study

23. Sarmento HR, Leite FRM, Dantas RVF, Ogliari FA, Demarco FF, Faot F. A double - blind

randomised clinical trial of two techniques for gingival displacement. J Oral Rehabil

2014;41:306-313. doi: 10.1111/joor.12142

43

URL: https://onlinelibrary.wiley.com/doi/abs/10.1111/joor.12142

24. Jain AR, Nallaswamy D. Comparison of gingival retraction produced by retraction cord and

expasyl retraction systems – an in vivo study. Drug Invention Today 2018;10:35-41.

URL:https://www.researchgate.net/publication/324168431_Comparison_of_gingival_retract

ion_produced_by_retraction_cord_and_expasyl_retraction_systems_-_An_in_vivo_study

25. Higgins JPT, Altman DG, Gotzsche PC, Juni P, Moher D, Oxman AD, Savovic J, Schulz KF,

Weeks L, Sterne JAC. The Cochrane collaboration‘s tool for assessing risk of bias in

randomised trials. BMJ 2011;343. doi:10.1136/bmj.d5928

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/22008217

26. Massari C, Anfe TEA, Caneppele TMF, Agra CM. Gingical retraction: thickness measurment

and comparison of different cords. Braz Dent Sci 2015;18(2):50-57.

doi:10.14295/bds.2015.v18i2.1060

URL:https://www.researchgate.net/publication/281229058_Gingival_retraction_-

_measurement_and_comparison_of_retraction_cords_with_different_widths

44

PRIEDAI

Priedas Nr.1. Sisteminės literatūros apžvalgos protokolas

Sisteminės apžvalgos

pavadinimas

Skirtingų dantenų retrakcijos metodų poveikis periodontui

Duomenų bazės PubMed, Cochrane ir Researchgate

Raktažodžiai „gingiva“, „displace“, „periodontal health“

Paieškos filtrai Anglų kalba

Populiacija Žmonės – amžiui ir lyčiai apribojimai netaikomi.

Intervencija Įtraukimo kriterijai: in vivo tyrimai; studijos, kuriose buvo

tiriama ir tarpusavyje lyginama neimpregnuoto retrakcinio

siūlo ir retrakcinės pastos poveikis periodontui; studijos,

kuriose buvo tiriama ir tarpusavyje lyginama impregnuoto

retrakcinio siūlo ir retrakcinės pastos poveikis periodontui;

tyrimo imtis ≥ 20 dantų; tyrimai atliekami su žmonėmis.

Palyginimas Retrakcijos poveikio periodontui palyginimas tarp:

• Retrakcinės pastos ir impregnuoto retrakcinio

siūlos;

• Retrakcinės pastos ir neimpregnuoto retrakcinio

siūlo.

Įtraukimui tinkami studijų tipai In vivo studijos su žmonėmis, atitinkančios nustatytus

kriterijus.

Kiti atmetimo kriterijai Straipsniai ne anglų kalba, sisteminės ar literatūros

apžvalgos, konferencijų pranešimai, atvejų pristatymai.

Rezultatų vertinimas Skirtingų retrakcijos metodų poveikio periodontui

vertinimas/lyginimas klinikiniais, subjektyviais,

histologiniais ir imunologiniais parametrais.

Studijų atrankos procedūra Pradinė atranka pagal straipsnio pavadinimo ir straipsnio

santraukos tinkamumą;

Galutinė atranka tolimesnei analizei pagal numatytus

įtraukimo kriterijus.

Informacijos atrinkimo metodai Iš kiekvieno į analizę įtraukto straipsnio informacija

atrenkama vieno žmogaus.

Informacijos atrinkimas:

retrakcijos metodai

Išrenkama informacija apie retrakcijos metodą, jo imtį,

dantų grupę, sekimo laiką.

Informacijos atrinkimas: išvados Klinikiniai, subjektyvūs, histologiniai ir imunolginiai

parametrai gauti palyginus retrakciją su pasta ir

impregnuotu/neimpregnuotu siūlu.

Straipsnių paklaidos rizikos

įvertinimas

Cochrane atsitiktinių imčių tyrimų šališkumo vertinimo

įrankis.

Duomenų sintezės metodas Kokybinės ir kiekybinės informacijos parametrų sintezė.

45

Priedas Nr.2. Plagijato kiekis darbe