Vytauto Didžiojo universitetas

װערטערבוך ִײדיש קלײן

JIDIŠ KALBOS ŽODYNĖLIS

Francesco Zamblera

Kaunas, 2015

Recenzavo Prof. Y. NIBORSKI

ISBN 978-609-467-132-6 (internetinis)

This work is licensed under the Creative Commons Attribution 4.0 International License.

To view a copy of this license, visit http://creativecommons.org/licenses/by/4.0/ or send a letter

to Creative Commons, PO Box 1866, Mountain View, CA 94042, USA.

© Vytauto Didžiojo universitetas

© Francesco Zamblera

A Wilson e Franca Molco z.l.

4

Pratarmė

Šis žodynėlis pristato apie 5700 jidiš kalbos žodžius. Knygą sudaro jidiš-lietuvių dalis, kalbos

pavyzdžių skyrius, lietuvių-jidiš rodyklė, jidiš žodžių rodyklė pagal tarimą ir gramatikos

apžvalga.

Pagrindinis žodynėlio skyrius – jidiš-lietuvių dalis, kuriame dedama kiekvieno žodžio reikalinga

morfologinė ir sintaksinė informacija. Interneto svetainėje yra papildoma informaciją apie žodžio

kilmę ir įvairių tarmių tarimą, bet ta informacija čia praleista, nes pernelyg apsunkintų straipsnių

formatą. Dėl tos pačios priežasties, visi sakiniai, rodantys žodžių vartoseną kontekste, yra sudėti

į atskirą sakinių skyrių, ir straipsnyje yra nuoroda į sakinio numerį.

Atsispausdinus žodynėliui, reikėtų jį įrišti kaip jidiš ar hebrajų kalbomis parašytą knygą, tai yra,

iš kairės pusės, kad knyga atsivertų „nuo galo“.

Žodžiai dedami pagal jidiš abėcėlės tvarką. Kiekvieną straipsnį pradeda progresyvinis numeris,

kad būtų lengviau surasti žodį nuo lietuvių kalbos rodyklės. Pavyzdžiui, norėdami sužinoti, kaip

jidiš „šuo“, randama 2084] הונט], tada ieškoma jidiš-lietuvių skyriuje 1954 numerio, kur yra

papildoma informacija (giminė, daugiskaitos formavimas).

Kiekvienam straipsnyje yra nurodytas tarimas, kad žodynu galėtų naudotis ir nemokantiesiems

skaityti hebrajiškų raidžių. Tačiau reikia prisiminti, kad jidiš rašosi lotyniškomis raidėmis tik

moksliniuose darbuose, arba tokiuose atvejuose (kaip žinutėse ar elektroniniuose laiškuose), kai

rašytojas neturi klaviatūros su hebrajiškomis raidėmis. Šiuo atžvilgiu, jidiš kalba skiriasi nuo

kitos didelės Europos žydų kalbos, tai yra, sefardų ladino kalba, kuri turi seną rašybos tradiciją

lotynų (šalia, žinoma, hebrajų) abėcėle.

Straipsnių struktūra yra tokia:

• Progresyvinis numeris;

• jidiš kalbos žodis;

• tarimas lotyniškomis raidėmis, pagal YIVO transkripcijos sistemą (rodomą abėcėlės lentelėje);

• lietuvių kalbos atitikmuo;

• gramatinė informacija: daiktavardžiams, giminė ir daugiskaita, o veiksmažodžiams, būtasis

laikas (jei netaisyklingas), ir prielinksniai, kurių veiksmažodis reikalaują, jeigu tokių yra;

• nuoroda, tarp riestinių skliaustelių, į sakinius, kuriuose galima rasti žodžio vartosenos

pavyzdžių kontekste.

Autorius nori nuoširdžiai padėkoti prof. Yitskhok Niborskiui, dr. Agnei Bielinskienei bei

dr. Jolantai Kovalevskaitei.

5

Sutrumpinimai

artk. artikelis

asmv. asmenvardis

bdv. būdvardis

bdv. dgs. būdvardis daugiskaitoje

dkt. daiktavardis

įv. įvardis

jstk. jaustukas

jngt. jungtukas

ord. kelintinis skaitvardis

nkt. bdv. nekaitomas būdvardis

prv. prieveiksmis

prlk. prielinksnis

prš. priešdėlis

jung. savarankiškas žodžių junginys

skt. skaitvardis

vksm. veiksmažodis

vt. dkt. vietovardis

6

Jidiš abėcėlė (דער אלף־בית)

Raidė YIVO Tarimas Pavadinimas Pastabos

shtumer alef Be garso א

- a a posekh alef אַ

- o o komets alef אַ

- b b beys ב

v v veys Tik hebrajų žodžiuose ֿב

- g g giml ג

- d d daled ד

- h h hey ה

- u ū vov ו

u ū melupn vov Po balsio ּו

- v v tsvey vovn װ

- oy oj vov jud ױ

- z z zayn ז

- zh ž zayn shin זש

kh ch khes Tik hebrajų žodžiuose ח

- t t tes ט

- i i, j yud י

i i, j khirik yud Po balsio ִי

- ey ei tsvey yudn ײ

ay á i pasekh tsvey ײַ yudn

-

ַ yi ji khirik tsvey ײ yudn

-

k k kof Tik hebrajų žodžiuose ּכ

7

- kh ch khof כ

kh ch langer khof Tik žodžio gale ך

- l l lamed ל

- m m mem מ

m m shlosn mem Tik žodžio gale ם

- n n nun נ

n n langer nun Tik žodžio gale ן

- s s samekh ס

- e e ayn ע

- p p pey ּפ

- f f fey פ

f f langer fey Tik žodžio gale ף

ts c tsadik Tik žodžio gale ץ

- ts c langer tsadik צ

- k k kuf ק

- r r reysh ר

- sh š shin ש

s s sin Tik hebrajų žodžiuose ׂש

t t tof Tik hebrajų žodžiuose ּת

s s sof Tik hebrajų žodžiuose ת

Pastabos:

• Jidiš, kaip hebrajų ir arabų kalbose, rašoma ir skaitoma iš dešinės į kairę.

• Žodžio gale reikia rašyti raides ך ,ם ,ן ,ף ,ץ vietoj כ ,מ ,נ ,פ ,צ. • Žodis negali prasidėti balsiais ױ ,ו ,ײַ ,ײ ,י; pradžioje reikia pridėti raidę א: un, eyns, in, ayer

rašoma ער ײנסא ,אין ,אײ .און ,• Hebrajų kilmės žodžiai rašomi kaip hebrajų kalboje. Tokių žodžių rašybą ir tarimą reikia

išmokti atskirai. Todėl, žodynuose visada nurodoma, kaip tarti hebrajų kilmės žodžius

(tai reikalinga ir mokantiems skaityti hebrajiškai, nes jidiš tarimas skiriasi nuo

šiuolaikinės hebrajų (ivrito) kalbos tarimo: pavyzdžiui, משּפחה netariama mišpachá kaip hebrajiškai, o mišpóchė.

8

.tariama oi bendrinėje kalboje, bet Lietuvos jidiš tarmėje tam tikruose žodžiuose tariama eĩ ױ •Šiame žodyne pateikiamas ir Lietuvos jidiš tarimas, jei jis skiriasi nuo bendrinės (YIVO)

jidiš tarimo.

Trumpa gramatikos apžvalga

Šis skyrius gali būti naudingas kaip įvadas į jidiš kalbos gramatiką, iki kol bus išleistas vadovėlis

lietuvių kalba.

Daiktavardis ir artikelis

Jidiš kalboje yra trys giminės: vyriškoji, moteriškoji ir bevardė (arba nekatrioji). Daiktavardžiai

sakinyje dažnai eina kartu su artikeliu. Žymimasis artikelis (į lietuvių kalbą verčiamas kaip „tas“

arba „šitas“, bet dažniau tiesiog neverčiamas) turi tris atskiras formas, kurių vartosena priklauso

nuo daiktavardžio giminės: todėl, reikėtų bandyti įsiminti daiktavardį kartu su artikeliu, nes jis

nurodys ir daiktavardžio giminę, pavyzdžiui, der zun (sūnus, vyriškosios giminės), di tokhter

(dukra, moteriškosios giminės), dos hoyz (namas, bevardės giminės). Šiame žodyne prie

kiekvieno daiktavardžio nurodomas artikelis.

Jidiš kalboje yra dar ir nežymimasis artikelis, kuris nesikeičia pagal giminę: jo formos yra a

(prieš priebalsį), an (prieš balsį, lygiai kaip anglų kalboje) ir keyn (neigiamajame sakinyje).

Nežymimieji artikeliai a ir an verčiami vienas arba viena, o keyn verčiamas joks, bet dažniausia

neverčiami.

• a mentsh: kalbėtojas (arba rašytojas) turi omenyje vieną konkretų žmogų, kurio tapatybė (dar)

nežinoma klausytojui (arba skaitytojui);

• der mentsh: kalbėtojas turi omenyje vieną konkretų žmogų ir žymimuoju artikeliu nurodo

klausytoją apie tai, kad jam (klausytojui) jau turi būti žinoma, apie kurį žmogų kalbama;

• kai kalbėtojas neturi omenyje konkretaus žmogaus, bet nori kalbėti apskritai apie žmones (o ne,

pavyzdžiui, apie daiktus arba gyvūnus), tada dažnai sakoma arba a mentsh, arba der

mentsh, arba net di mentshn (žmonės).

Toliau pateikiamame posakyje vartojami visi artikeliai:

ז ַ אַ א ַ דער דעראַ , הונט קײן ניט הונט דער דעראַ איז, הונט אַ טהאַ דײ ַ קײן ניט דײ דײ

az a yid hot a hunt, iz oder der hunt nit keyn hunt, oder der yid nit keyn yid

Verčiama: „jei žydas turi šunį, tai arba šuo nėra šuo, arba žydas nėra žydas.“

• Kai šuo ir žydas pristatomi pirmą kartą, vartojamas a;

• antrą kartą minint vartojamas der; tai reiškia, kad šuo ir žydas yra tie patys, kurie buvo kaip tik

paminėti;

• vietoj a vartojamas keyn neigiamajame sakinyje: der hunt iz nit keyn hunt.

9

Daugiskaita

Kai kurių daiktavardžių daugiskaitą galima sužinoti, atsižvelgiant į vienaskaitos formą:

• daiktavardžiams, kurie baigiasi -e (jie dažniausia moteriškosios giminės) pridedama galūnė -s.

Jeigu daiktavardis yra hebrajų kilmės, -es rašoma ות: di mashke (די משקה) gėrimas,

daugiskaita di mashkes (די משקאות);

• daiktavardžiams, kurie baigiasi -er ir nurodo profesiją, taip pat pridedama galūnė -s (nors

Lietuvos tarmėje jie yra nekaitomi: der shrayber rašytojas, di shraybers rašytoji, bet

Lietuvoje di shrayber);

• daiktavardžiai, kurie baigiasi -er ir nurodo kilmę, yra nekaitomi daugiskaitos formose:

englander angliškas, angliški, angliška, angliškos, iš Anglijos, vilner vilnietiškas, -a, -i,

-os, iš Vilniaus;

• daiktavardžiai su mažybinės formos priesagomis -l ir -ele yra bevardės giminės; jų daugiskaitos

galūnė yra -ekh: dos taykhl upelė, di taykhlekh upelės, dos meydl mergytė, di

meydlekh mergytės;

• daiktavardžiai su priesaga -ung (jie dažniausia moteriškosios giminės) turi galūnę -en: di

tsaytung laikraštis, di tsaytungen laikraščiai.

Kitų daiktavardžių daugiskaita sudaroma pagal vieną iš toliau pateiktų schemų (vienaskaitos

forma nelemia daugiskaitos sudarymo schemos, todėl, žodyne daugiskaita turi būti nurodyta):

• galūnė -n: der taykh upė, di taykhn upės;

• galūnė -er: dos kind vaikas, di kinder vaikai;

• galūnė -er ir balsės keitimas: dos vort žodis, di verter žodžiai, dos hoyz namas, di hayzer

namai;

• galūnė -im ir balsės keitimas, hebrajų kilmės žodžiuose: der khazn giedotojas, khazonim

giedotojai;

• tik balsės keitimas: der tog diena, di teg dienos, dos moyz pėlė, di mayz pėlės.

Linksniavimas

Jidiš kalbos linksniavimo ypatybės:

• yra trys linksniai: vardininkas, galininkas ir naudininkas;

• skiriasi tik vienaskaitos linksniai;

• visi prielinksniai reikalauja naudininko;

• linksniuojami įvardžiai, būdvardžiai, žymimasis artikelis ir asmenvardžiai, kiti daiktavardžiai

nelinksniuojami (bet linksnį nurodo žymimasis artikelis).

Linksniavimo pavyzdžiai

• Vyriškosios giminės naudininkas ir galininkas yra tokie patys ir skiriasi nuo vardininko:

kas: der gut-er bokher gerasis vaikinas, a gut-er bokher geras vaikinas kam, ką: dem gut-n

bokher gerąjį vaikiną, gerajam vaikinui, a gut-n bokher gerą vaikiną, geram vaikinui.

• Moteriškosios ir niekatrosios giminės vardininkas ir galininkas tokie patys; skiriasi

10

naudininkas:

kas, ką : di gut-e tokhter geroji dukra, gerąją dukrą; a gut-e tokhter gera dukra, gerą dukrą;

dos gut-e kind gerasis vaikas; a gut kind geras vaikas;

kam: der gut-er tokhter gerajai dukrai, a gut-er tokhter gerai dukrai, dem gut-n kind

gerajam vaikui, a gut(-n) kind gerajam vaikui.

• Jeigu vartojamas nežymimasis artikelis, bevardės giminės būdvardis neturi galūnės vardininke

ir galininke (a gut kind); naudininke įmanomi abu variantai: a gutn kind / a gut kind.

Daugiskaita nelinksniuojama nėra. Daugiskaitos žymimasis artikelis (visų giminių) yra di.

Daugiskaitos būdvardžių galūnė yra -e. Pvz. di gut-e kinder gerieji vaikai, geruosius vaikus,

geriesiems vaikams. Nežymimasis artikelis daugiskaitos formos neturi.

Asmenvardžių naudininko ir galininko yra galūnė -n. Daiktavardžiai tate tėtis, zeyde senelis,

rebe rabinas linksniuojami kaip asmenvardžiai. Visi kiti daiktavardžiai turi tik dvi skaičiaus

formas: vienaskaitą ir daugiskaitą.

Linksniavimo lentelė

Artikelis Būdvardis Asmenvardis

vyr.g. bev.g. mot.g. vyr.g. bev.g. mot.g.

kas? der dos di gut-er gut(-e) gut-e tate dovid

ką? dem dos di gut-n gut(-n) gut-e tat-n dovid-n

kam? dem dem der gut-n gut(-n) gut-er tat-n dovid-n

Galūnė -n keičiasi į -em jeigu būdvardis baigiasi -n: der kleyner tish, oyf dem kleynem tish, o į

-en, jeigu būdvardis baigiasi -m: dos bakveme bet patogi lova, oyf dem bakvemen bet ant

patogios lovos.

Artikelis dem gali susijungti su prielinksniu, ir tapti n (-m jeigu prielinksnis baigiasi -n):

su kuo ant ko kam ko; iš, nuo ko po kos

mit dem oyf dem far dem fun dem nokh dem

mitn oyfn farn funem nokhn

Kai būdvardis yra predikatas (eina kartu su veiksmažodžiu „būti“), yra dvi galimybės:

• nekaitomas būdvardis be artikelio: dos kind iz gut, der mentsh iz gut, di kinder zaynen gut;

• kaitomas būdvardis su artikeliu a vienaskaitos formose, o be artikelio daugiskaitos formose:

der mentsh iz a guter, di kinder zaynen gute, dos kind iz a gute.

Prieveiksmiai vu kur ir do čia tampa vanen ir danen po prielinksnio: fun vanen bistu iš kur tu

esi, fun danen iš čia.

11

Įvardis

aš tu jis ji tai mes jūs jie /

jos

kas kažkas niekas

kas ikh du er zi es mir ir zey ver emetser keyner

ką mikh dikh im zi es undz aykh zey vemen emetsn keynem

kam mir dir im ir im undz aykh zey vemen emetsn keynem

Dėmesio: • Kaip lietuvių kalboje, ir yra ir mandagumo forma (Jūs), ir daugiskaita (jūs visi);

• ir reiškia jūs / Jūs (ir zent a yid Jūs esate žydas) arba jai (er kumt mit ir jis ateina su ja);

• mir: reiškia mes (mir zaynen yidn mes esame žydai) arba man, manimi (er kumt mit mir jis

eina su manimi).

Savybiniai įvardžiai

• Kai eina prieš vienaskaitos daiktavardžio, be artikelio, yra nekaitomi, o daugiskaitos formose

turi galūnę -e: mayn bruder mano brolis, mayn mane mano mama; mayne brider mano

broliai.

• Tokiose konstrukcijose, kaip „vienas mano draugas“, savybinis įvardis kaitomas kaip

būdvardis. Žodžių tvarka yra tokia: įvardis + artikelis a(n) + daiktavardis. Pavyzdžiui,

mayner a khaver vienas mano draugas; ikh hob gezen maynem a khaver pamačiau

vieną savo draugą,

Santykiniai įvardžai

Žodis vos kuris, kuri, kurie, kurios yra nekaitomas: der khaver vos iz gekumen draugas, kuris

atėjo, der briv, vos du host bakumen laiškas, kurį gavai. Santykinis įvardis vos nevartojamas

po prielinksnio: reikia sakyti, pavyzdžiui, di tsayt, vos ikh red vegn der, pažodžiui laikas, kuris

aš kalbu apie jį, vietoj laikas, apie kurį kalbu, arba der khaver, vos du bist gekumen mit dem

draugas, su kuriuo atėjai (pažodžiui: „draugas, kuris tu atėjai su juo“).

Veiksmažodis

Laikai ir nuosakos

Esamasis laikas ir liepiamoji nuosaka yra vienintelės veiksmažodžio formos, kurioms sudaryti

nereikia pagalbinio veiksmažodžio. Visi kiti laikai ir nuosakos yra sudaromi su esamojo laiko

pagalbiniu veiksmažodžiu ir pagrindinio veiksmažodžio dalyviu ar bendratimi.

12

Laikai ir nuosakos yra:

1. ikh zog sakau Esamasis laikas

2. zog sakyk! Liepiamoji nuosaka

3. ikh hob gezogt sakiau Būtasis kartinis laikas hobn/zayn ir dalyvis

4. ikh volt gezogt sakyčiau,

jei sakyčiau

Tariamoji nuosaka 1 voltn ir dalyvis

5. ikh zol zogn kad sakyčiau Tariamoji nuosaka 2 zoln ir bendratis

6. ikh fleg zogn sakydavau Būtasis dažninis laikas flegn ir bendratis

7. ikh vel zogn sakysiu Būsimasis laikas veln ir bendratis

Neasmenuojamosios formos yra:

8. zogn sakyti Bendratis

9. zogndik sakydamas Pusdalyvis

10. gezogt sakyta Būtojo laiko dalyvis

Žodyne pateikiama veiksmažodžio bendratis, kurios galūnė yra -n (-en po priebalsių n, m, ng,

nk).

Liepiamosios nuosakos forma ,,tu‘‘ sutampa su veiksmažodžio kamienu (bendratis be -n): zog

sakyk, kum ateik. Liepiamosios nuosakos forma „jūs“ turi galūnę -t: zogt sakykit, kumt ateikit.

Esamojo laiko veiksmažodžių asmenavimas

(1) (2) (3) (4) (5) (6) (7) (8)

ikh zog kum darf bin hob vel volt fleg

du zog-st kum-st darf-st bist ho-st ve-st volt-st fleg-st

zi zog-t kum-t darf iz ho-t ve-t volt fleg-t

mir zog-n kum-en darf-n zaynen hob-n vel-n volt-n fleg-n

ir zog-t kum-t darf-t zayt ho-t ve-t volt fleg-t

zey zog-n kum-en darf-n zaynen hob-n vel-n volt-n fleg-n

(1) Taisyklingi veiksmažodžiai asmenuojami kaip zogn.

13

(2) Veiksmažodžių, kurių šaknis baigiasi m, n, ng, nk, galūnė -n virsta į -en.

(3) Veiksmažodžiai darfn privalėti, viln norėti, kenen, megn galėti, zoln tariamosios nuosakos

pagalbinis veiksmažodis, muzn privalėti vadinami modaliniais veiksmažodžiais. Jų trečiasis

asmuo neturi galūnės (er darf, er vil, er ken, er meg, er zol, er muz).

(4) Esamojo laiko veiksmažodis „būti“ netaisyklingas.

(5) Veiksmažodis hobn turėti praranda „b“ prieš galūnes -t ir -st. Taip pat veiksmažodis gebn

duoti: er gi-t jis duoda, du gi-st tu duodi (esamojo šio veiksmažodžio kamieno balsis e

verčiamas į i).

(6) Busimojo laiko pagalbinis veiksmažodis praranda „l“ prieš galūnes -t ir -st.

(7) Tariamosios nuosakos pagalbinis veiksmažodis taisyklingas.

(8) Būtojo dažninio laiko pagalbinis veiksmažodis taisyklingas.

Išimtis: veiksmažodžių geyn eiti shteyn stovėti, zen matyti, tun arba ton daryti, mes ir jie

formos skiriasi nuo bendraties: mir/zey geyen, shteyen, zeen, tuen.

Reikia dar turėti omenyje, kad veiksmažodžių nepridėdama antroji „t“ jeigu jis ir taip baigiasi

„t“: arbetn dirbti, er arbet (o ne *er arbet-t) jis dirba.

Dalyvis

Dalyvis, kartu su pagalbiniu veiksmažodžiu, sudaro būtąjį laiką. Dalyvis vartojamas taip pat kaip

pažyminys: gezogte verter pasakyti žodžiai, gehakte tsores „kapotos“ bėdos (tai yra, didelės

bėdos).

Kaip sudaromas būtojo laiko dalyvis:

• Prieš veiksmažodžio kamieno (liepiamosios nuosakos formo „tu“) pridedamas prefiksas ge-, o

prie kamieną, galūnė -t (zog sakyk! → ge-zog-t pasakyta).

• Apie 150 veiksmažodžių turi galūnę -n vietoj -t, kartais būdinga ir šaknies kaitymu: kum-en →

ge-kum-en, geyn → ge-gang-en, zing-en → ge-zung-en). Šių veiksmažodžių dalyvių

formos pateikiamos žodyne.

• Jeigu veiksmažodis prasideda skiemenimis far-, der-, ge-, ant-, ba-, tse- (tai yra seni

priešdėliai), dalyvis neturi prefikso ge- (far-shteyn → far-shtan-en, ant-loyf-n →

ant-lof-n). Taip pat prefikso ge- neturi tarptautini veiksmažodžiai su priesaga -ir (kuri

yra visada kirčiuota): akompanirn akomponuoti, di klezmorim hobn akompanirt di

zingerin kapela akomponavo dainininkei.

• Veiksmažodžio būti (zayn) dalyvis netaisyklingas (geven): ikh bin nit keyn mol geven in

raysn aš niekada nebuvau Baltarusijoje.

Būtasis laikas

• Daugumos veiksmažodžių būtasis laikas sudaromas su esamojo laiko pagalbinio

veiksmažodžiu turėti (hobn) plius veiksmažodžio dalyvis: ikh hob gezungen aš

14

dainavau, ikh hob geshribn aš rašiau, ikh hob ongeshribn aš parašiau.

• Kai kurių veiksmažodžių būtasis laikas sudaromas su pagalbiniu veiksmažodžiu būti: ikh bin

gegangen aš ėjau, ikh bin geboyrn gevorn aš gimiau; ikh bin geven (aš buvau). Šių

veiksmažodžių būtasis laikas rodomas žodyne.

Priešdėliai

Jidiš kalboje, kaip ir lietuvių, yra daug veiksmažodžių su priešdėliais.

• Esamojo laiko ir liepiamosios nuosakos priešdėlis atsiskiria nuo veiksmažodžio ir eina po jo,

kaip anglų kalba: aroys-kumen iš-eiti, bet mir kumen aroys mes išeiname, kaip anglų

kalba we come out; taip pat kum aroys išeik. Plačiau apie tai sintaksės skyriuje.

• Būtajame laike, prefiksas ge- įsiterpia tarp prieveiksmio ir veiksmažodžio: aroys-ge-kum-en

išėjęs.

• Jeigu bendratis naudojamas su prielinksniu tsu, šis taip pat įsiterpia tarp prieveiksmio ir

veiksmažodžio: aroys-tsu-kum-en „kad“ išeiti. (Prielinksnis tsu su bendratimi nurodo

tikslą: er iz gekumen, aykh tsu zen jis atėjo Jus pamatyti).

• Daugelį veiksmažodžių sudaro priešdėlis, kilęs iš hebrajų kalbos kartu su zayn. Tokie

priešdėliai rašomi visada atskirai, net kai eina prieš veiksmažodžio: mekabel-ponim

zayn priimti, moykhl zayn atleisti, moykhl tsu zayn „kad“ atleisti, er iz moykhl jis

atleidžia, zayt moykhl atleiskite. Šie veiksmažodžiai formuoja būtąjį laika su pagalbiniu

veiksmažodžiu hobn: ikh bin geven aš buvau, bet: ikh hob moykhl geven aš atleižiau.

Pusdalyvis

Galūnė yra -dik, pridedama prie esamojo laiko jie-formos: zey geyen jie eina, geyendik

eidamas, zey shlofn jie miega, shlofndik miegodamas.

Sintaksė

Jidiš kalbos sakinį galima įsivaizduoti kaip „dėžučių“, arba vietų, eilė. Kiekvienoje vietoje telpa

viena sakinio dalis, tai yra, arba vienas žodis, arba viena kartu einančių žodžių grupė.

• Pirmoje vietoje gali būti bet koks sakinio narys, kurį kalbėtojas (arba rašytojas) nori pabrėžti.

Galima tai vadinti sakinio tema. Jeigu sakinyje nieko nepabrėžiama, tada pirmoje vietoje

paprastai būna veiksnys. Sakinys privalo turėti veiksnį: jeigu nėra, naudojamas es tai

(kaip anglų kalba it): es regnt lyja, angliškai „it rains“, „tai“ lyja. Pirma vieta yra tuščia

liepiamojoje nuosakoje ir „pasakojimo tvarkos“ sakiniuose (22 pavyzdys).

• Antra vieta yra sakinio pagrindinė. Ten telpa tik vienas žodis, visada asmenuojamas

veiksmažodis. Tai reiškia, kad esamajame laike ar liepiamojoje nuosakoje šią vietą užims

pagrindinis sakinio veiksmažodis, o kituose laikuose ar nuosakose, antroje vietoje bus

15

pagalbinis veiksmažodis, ir dalyvis ar bendratis bus toliau sakinyje.

• Trečią vietą užima nekirčiuoti asmeniniai įvadžiai, be prielinksnių, jeigu yra sakinyje. Jų tvarka

yra visada: vardininkas-galininkas-naudininkas.

• Ketvirtoje vietoje randame veiksnį, jeigu pirmą vietą užima kitas sakinio narys, ir jeigu jam

neatstovauja asmeninis įvardis (nes tada būtų trečioje, įvardžių, vietoje).

Pavyzdžiai:

1 (T) 2 (V1) 3 (Į-VGN) 4 (Vksn) ...

1. mayn mame redt yidish mit mir

mano mama kalba jidiš su manimi

2. mit mir redt mayn mame yidish (nisht litvish)

su manimi kalba mano mama jidiš (ne lietuviškai)

3. yidish redt mayn mame mit mir (nisht mit dir)

jidiš kalba mano mama su manimi (ne su tavimi)

Pirmame pavyzdyje, veiksnys yra tuo pačiu metu ir sakinio tema. Antrame ir trečiame

pavyzdžiuose, sakinio tema yra sintagmos „su manimi“ (2) ir „yidish“ (3). Pabrėžta sakinio

tema užima pirmą vietą, ir veiksnys trečioje vietoje.

1 (T) 2 (V1) 3 (Į-VGN) 4 (Vksn) ...

4. er zet mikh

jis mato mane

5. mikh zet er

mane mato jis

6. itst zet er mikh

dabar mato jis mane

• Penktą vietą užima prieveiksmiai.

• Šeštoje vietoje randame priešdėlį,

• Septintą vietą užima veiksmažodžio beasmenės formos (dalyvis ir bendratis).

Dabar aišku, kodėl esamajame laike priešdėlis yra po veiksmažodžio: iš tikrųjų tai veiksmažodis,

kuris nuo septintos vietos tarsi peršoktų į antrą vietą (nes esamajame laike toje vietoje nėra jokio

16

pagalbinio veiksmažodžio), ir palieka savo priešdėlį šeštoje vietoje. Galima palyginti septintą ir

aštuntą pavyzdį su devintu ir dešimtu:

(1) P (2) V1 (3) Į-VGN (4) Vksn (5) Prv (6) Prš (7) V2

7. zi vil nit kumen

8. zi ken nit arayn kumen

9. zi kumt nit arayn

10. kum arayn

Pavyzdžių vertimai: 7: ji nenori ateiti, 8: ji negali įeiti, 9: ji neįeina, 10: įeik!

Kai įvardis du yra trečioje vietoje, iškart po veiksmažodžio, susijungia su galūne -st: -st-du

rašosi (ir tariasi) *-stu*. Dar keli pavyzdžiai:

(1) P (2) V1 (3) Į-VGN (4) Vksn (5) Prv (6) Prš (7) V2

11. vu bist -u geven

12. host -u es mir nit oyf gegebn

13. gibn zey es mir nit oyf

14. du vest mikh nit mekabl

ponim

zayn

15. vest mikh nit mekabl

ponim

zayn

Pavyzdžių vertimai: 11: kur tu buvai, 12: tu man to nedavei; 13: jie man neduoda; 14: tu manęs

nepriimsi.

Jungtukai neužima vietos:

(1) P (2) V1 (3)

Į-VGN

(4)

Vksn

(5)

Prv

(6)

Prš

(7) V2 ...

16. ikh ze

az du host nit iber- gekhazert di lektsye

Pavyzdžio vertimas: matau, kad nepasikartojai pamokos. Jungtukas az kad neįeina į sakinio

schemą.

17

Pirmą sakinio vietą gali užimti net visas šalutinis sakinys, pvz.

(1) P (2)

V1

(3)

Į-VGN

(4)

Vksn

(5)

Prv

(6)

Prš

(7)

V2

...

17. oyb ikh volt gevust,

az du kenst redn

yidish,

volt ikh geredt yidish

mit dir

Pavyzdžio vertimas: Jeigu būčiau žinojęs, kad gali kalbėti jidiš, bučiau kalbėjęs jidiš su tavimi.

Šalutinis sakinys oyb ikh volt gevust, az du kenst redn yidish turi savo vidinę struktūrą:

(1) P (2)

V1

(3)

Į-VGN

(4)

Vksn

(5) Prv (6)

Prš

(7)

V2

...

17a

.

oyb ikh volt gevust

az du kenst redn yidish

Antra tariamoji nuosaka vartojama po „norėti, kad“, „liepti, kad“:

(1) P (2)

V1

(3)

Į-VGN

(4)

Vksn

(5)

Prv

(6)

Prš

(7) V2 ...

18. ikh vil

(az) du zolst on kumen in der fri

19. der tate hot gezogt

(az) du zolst zikh aleyn gebn an eytse

Pavyzdžių vertimas: 18: Noriu, kad tu atvyktum ryte; 19: Tėtis pasakė, kad tu pats „duotų sau

patarimą“ (tai reiškia, „kad tu pats susitvarkytum“). Šiuose atvėjuose jungtuko az gali ir nebūti.

Antroji tariama nuosaka taip pat vartojama po kedey tam, kad:

(1) P (2)

V1

(3)

Į-VGN

(4)

Vksn

(5)

Prv

(6)

Prš

(7) V2

20. er hot azoy gezogt

kedey du zolst farshteyn

Pavyzdžio vertimas: Jis taip pasakė tam, kad tu suprastum.

18

„Jeigu“-sakiniuose vartojama pirmoji tariama nuosaka, kaip šitame posakyje:

(1) P (2)

V1

(3)

Į-VGN

(4)

Vksn

(5)

Prv

(6)

Prš

(7) V2

21. oyb di bobe volt azoy gehat hoyzn

volt zi geven a zeyde

Pavyzdžio vertimas: jei močiutė būtų turėjusi kelnes, ji būtų buvusi senelis.

Pasakojimuose, pirma sakinio vieta (P) gali būti tuščia. Tai reiškia, kad sakinys yra pasekmė to,

kas buvo pasakyta ankščiau.

(1) P (2) V1 (3) Į-VGN (4)

Vksn

(5)

Prv1

(6)

Prš

(7)

V2

(8) ...

22. morgn forn mir avek in dorf

darfn mir zikh federn

Rytoj išvažiuosim į kaimą, (užtat ir) turime prabusti anksti ryto.

Pagrindinės Lietuvos jidiš tarmės ypatybės

• Dvigarsis oy skamba eĩ kai kyla iš prajidiš balsių O2, O3, O4. Žodyne yra nurodytas Lietuvos

jidiš tarimas, kai skiriasi nuo YIVO standarto.

• Priebalsiai š ir ž skamba kaip s ir z (šitas bruožas vadinasi sabesdiker losn).

• Nėra bevardės giminės: visi dos-daiktavardžiai yra der- arba di-grupėje.

• Vienintelis būtojo laiko pagalbinis veiksmažodis yra hobn: bendrinė kalba ikh bin gegangen, o

Lietuvos tarmė ikh hob gegangen.

• Artikėlis der gali susijungti su prielinksiais (tampa -n arba -m, kaip artikėlis dem), bet tik tuo

atvėju, kai nėra būdvardžio: afn gas, bet af der breyter gas (bendrinė kalba oyf der gas,

oyf der breyter gas).

• Bendrinės kalbos sangrąžinių veiksmažodžių padalyviai turi dalelytę zikh prieš veiksmažodį

arba po jo: lernendik zikh arba zikh lernendik mokydamasis. Lietuvių jidiš turi trečią

variantą, su dalelyte tarp veiksmažodžio ir galūnės -dik: lernen-zikh-dik.

• Padalyvis gali naudotis kaip dalyvis, ir derintis ne su veiksniu: Lietuvos jidiš tarme galima

sakyti ikh hob im gezen geyendik aš jį mačiau einantį. Bendrinė kalba reikia sakyti ikh

hob gezen geyn (pažodžiui, aš jį mačiau eiti), arba ikh hob gezen, vi er geyt.

19

20

א

[artk.[A אַ [1]vienas; viena (nežymimasis artikelis) {s155, s172,

s173, s174}

כט גוטע אַ [2] [labanaktis expr[A GUTE NAKHT נא {s89, s90, s279}

ז[3] [(abbr[AZ.V (UN AZOY VAYTER װ"אא ir t.t.

(- dkt.[OV] (der; dgs ָאֿב[4](žydų kalendoriaus) vienuoliktasis mėnuo

(dkt.[OVL] (der; dgs oveylim( ָאֿבלים) ָאֿבל[5]raudotojas; laidotuvių dalyvis; laidotuvininkas

(dkt.[EYVER] (der; dgs eyvrim( אֿברים) אֿבר[6]penis; (kūno) dalis; galunė

ֿברהם[7] [Abraomas asmv.[AVROM א

ֿברהם[8] [asmv.[AVROHOM OVINU ֿבינואַָ א Abraomas mūsų tėvas (t.y. Biblijos Abraomas)

בָאלניק[9] [Vabalninkas vietov.[ABOLNIK א

בָאניר־געלט[10] (prenumerata (dos א dkt.[ABONIR-GELT]

בָאנירן[11] (prenumeruoti (bt l abonirt א vksm.[ABONIRN]

בי[12] [jng.[ABI א kadangi; kol; tol; iki tol, kol

בי[13] [įv.[ABI VOS װָאס א bet kas (apie daiktą/dalyką)

בי[14] ר װָאס א bet koks nkt. bdv.[ABI אַ ֿפא VOS FAR A]

בי[15] [bet kur prv.[ABI VU ווּו א

בי[16] [bet kada prv.[ABI VEN װען א

בי[17] [įv.[ABI VER װער א bet kas (apie žmogų)

בסורד[18] (nesąmonė (der; dgs -n א dkt.[ABSURD]

בעל[19] [Obeliai vietov.[ABEL א

{bet; o jng.[OBER] {s13 ָאבער[20]

[beje expr[AGEV אגֿב[21]

טָאר[22] גיטא (agitatorius (der; dgs -n א dkt.[AGITATOR]

נק[23] דא [kieno) dėka prlk.[ADANK) א

ט[24] דװָאקא (advokatas (der; dgs -n א dkt.[ADVOKAT] {s196}

טקע[25] דװָאקא (advokatė (di א dkt.[ADVOKATKE] {s175}

דורך[26] [prš.; prlk.[ADURKH א pra; per (priešdėlis)

נט[27] דיוטא (adjutantas (der; dgs -n א dkt.[ADYUTANT]

דיעקטיװ[28] (būdvardis (der; dgs -n א dkt.[ADYEKTIV]

[atlydys (di; dgs -s) dkt.[ODLIGE ָאדליגע[29]

[Adomas asmv.[ODEM ָאדם[30]

טָאר[31] דמיניסטרא [dkt.[ADMINISTRATOR א (der; dgs -n)

administratorius

ציע[32] דמיניסטרא ;dkt.[ADMINISTRACYE] (di א dgs -s)

administracija

ל[33] דמירא (admirolas (der; dgs -n א dkt.[ADMIRAL]

[arba jng.[ODER'(א) ָאדער[34]

(dkt.[ODER] (der/di; dgs -n'(ב) – [35]vena; (kraujo) gysla

arba...arba ָאדער...ָאדער[36]jng.[ODER...ODER]

(- dkt.[ODER] (der; dgs ָאדר[37]žydų kalendoriaus 6 mėnuo

דרבא[38] [prv.[ADERABE א atvirkščiai; iš tikrųjų

דרעס[39] [adresas (der; dgs -n) dkt.[ADRE'S א

דרעסירן[40] [adresuoti vksm.[ADRESI'RN א

הײם[41] [namo prv.[AHEYM א

הין[42] [prv.[AHI'N א ten; (priešdėlis)

הינטער[43] [prv.; prlk.; prš.[AHI'NTER א atgal; už (ko)

הינצו[44] [prv.[AHI'NTSU א (eiti, važiuoti) ten

הער[45] [čia prv.[AHER א

21

הרן[46] [Aaronas asmv.[ARN א

[agurkas (di; dgs -n) dkt.[UGERKE אוגערקע[47]

(dkt.[OYEL] (der; dgs -im( אוהלים) אוהל[48]paminklas (prie žymaus žmogaus kapo)

װאַ [49] [Alanta vietov.[AVANTE נטעא

[žinoma expr[AVA'DE אװדאי[50]

װיָאן[51] (lėktuvas (der; dgs -en א dkt.[AVYO'N]

[vakaras (der; dgs -n) dkt.[OVNT ָאװנט[52]{s296}

װעק[53] [prv.[AVEK א toli; (priešdėlis) {s275}

װעקגײן[54] [nueiti (kitur) pvksm.[AVEKGEYN א

װעקזעצן[55] [pvksm.[AVEKZETSN ZIKH זיך א atsisėsti

װעקטרַײבן[56] (numesti (bt l avekgetribn א vksm.[AVEKTRAYBN]

װעקלָאזן[57] {išleisti pvksm.[AVEKLOZN] {s76 א

כן[58] װעקמא [pvksm.[AVEKMAKHN א išsėlinti; pašalinti (slapčia)

כן[59] װעקמא נט דער מיט א הא pvksm.[AVEKMAKHN MIT DER HANT]

pašalinti

װעקּפטרן[60] [pvksm.[AVEKPATERN א sueikvoti; išeikvoti

װעקֿפָארן[61] [išvažiuti pvksm.[AVEKFORN א {s213}

װעקרַײסן[62] [pvksm.[AVEKRAYSN א išrauti; nurauti

װעקשטעלן[63] [pvksm.[AVEKSHTELN א padėti (vertikaliai, kad stovėtų)

[Užventis vietov.[UZVENT אוזװענט[64]

ן[65] [Utena vietov.[UTYA'N אוטיא

[expr[OY A BROKH ברָאך אַ אױ[66]kokia nelaimė; šakės

expr[OY VEY IZ MIR, *EY מיר איז װײ אױ[67]VEY IZ MIR]

o varge!; Dieve mano {s8, s164, s165, s166, s167, s192}

[oi; deja expr[OY-VEY אױ־װײ[68]

{jei; jeigu jng.[OYB, *EYB] {s26, s154 אױב[69]

זױ אױב[70] [prv.[OYB AZOY, *EYB AZEY א šiuo atveju; tokiu atveju; tuomet

[viršuje prv.[OYBN, *EYBN אױבן[71]

;dkt.[OYBNOYF, *EYBNEYF] (der אױבנאױף[72]dgs -n)

paviršius

[viršutinis bdv.[OYBERSHTER אױבערשטער[73]

{akis (dgs -n) dkt.[OYG, *EYG] {s97 אױג[74]

prv.[OYG TSU OYG, *EYG TSU אױג צו אױג[75]EYG]

akis į akį; privačiai; atskirai {s97}

נעץ[76] (dkt. dgs.[OYGANETS] (di אױגא žlibės; spanglės

[rugjpūtis (der; dgs -) dkt.[OYGUST אױגוסט[77]

,krosnis (der; dgs -s) dkt.[OYVN אױװן[78]*EYVN]

[mašina (der; dgs -s) dkt.[OYTO אױטאַָ[79]

ֿפיע[80] [dkt.[OYTOBIOGRAFYE אױטָאביָאגרא (di; dgs -s)

autobiografija

{taip pat prv.[OYKH, *EYKH] {s56 אױך[81]

[prv.[OYKH NIT ניט אױך[82]nei; taip pat (ne) {s56}

[prv.[OYKHET, *EYKHET אױכעט[83]taip pat

[viskas(!) bdv.[OYS'(א) אױס[84]

[iš prš.[OYS'(ב) – [85]

(apsikeitimas (der; dgs -n אױסבַײט[86]dkt.[OYSBAYT]

[pvksm.[OYSBREKHN אױסברעכן[87](staiga) užeiti (audra)

נג[88] (dkt.[OYSGANG] (der; dgs -en אױסגא rezultatas; išvada; baigtis

[numirti pvksm.[OYSGEYN אױסגײן[89]

[išpilti pvksm.[OYSGISN אױסגיסן[90]

[bdv.[OYSGLIT^SHN ZIX זיך אױסגליטשן[91]išslysti

[išleisti pvksm.[OYSGEBN אױסגעבן[92]

[bdv.[OYSGEBENKT אױסגעבענקט[93]nesulauktas; ilgai laukiamas

לטן[94] nuoseklus אױסגעהא bdv.[OYSGEHALTN]

לטנקײט[95] [dkt.[OYSGEHALTNKEYT אױסגעהא nuoseklumas

[pvksm.[OYSGETROGN אױסגעטרָאגן[96]nudėvėtas; sudėvėtas

כט[97] sugalvotas אױסגעטרא

22

bdv.[OYSGETRAKHT]

סן[98] [bdv.[OYSGELASN אױסגעלא gašlus; nepadorus

[bdv.[OYSGEMUTSHET אױסגעמוטשעט[99]nuvargęs; išvargęs

įžymus אױסגעצײכנט[100]bdv.[OYSGETSEYKHNT]

[pvksm.[OYSDERTSEYLN אױסדערצײלן[101]išpasakoti

(dkt.[OYSDRUK] (der; dgs -n אױסדרוק[102]išreiškimas; posakis

[išreikšti pvksm.[OYSDRIKN אױסדריקן[103]

reikštis pvksm.[OYSDRIKN זיך אױסדריקן[104]ZIKH]

[išsaugoti pvksm.[OYSHITN אױסהיטן[105]

[išgirdėti pvksm.[OYSHERN אױסהערן[106]

קסן[107] [užaugti pvksm.[OYSVAKSN אױסװא

[pasmaugti pvksm.[OYSVARGN רגןאױסװאַ [108]

[išperėti pvksm.[OYSZITSN אױסזיצן[109]

[atrodyti pvksm.[OYSZEN אױסזען[110]

[pvksm.[OYSTON אױסטָאן[111]nusimauti (ką); nusiauti (ką); nusirengti (ką);

nusivilkti (ką)

[pvksm.[OYSTON ZIKH זיך אױסטָאן[112]nusirengti; nusivilkti

כטן[113] [pvksm.[OYSTRAKHTN אױסטרא sugalvoti; išrasti

ליע[114] Australija אױסטרא vietov.[OYSTRALYE]

[išgerti pvksm.[OYSTRINKEN אױסטרינקען[115]

ּפן[116] [pvksm.[OYSKHAPN אױסכא įsigyti (viską sau, kai nedaug beliko)

[pvksm.[OYSLOZN אױסלָאזן[117]išleisti; pašalinti

[pvksm.[OYSLOZN ZIKH זיך אױסלָאזן[118]paaiškėti

(dkt.[OYSLEYG] (der; dgs -n אױסלײג[119]ortografija; rašyba

(dkt.[OYSLEYGUNG] (di אױסלײגונג[120]ortografija; rašyba

[pvksm.[OYSLEYGN אױסלײגן[121]parašyti (paraidžiui arba taisyklingai)

[pvksm.[OYSLEYZN אױסלײזן[122]išganyti; išgelbėti

[pvksm.[OYSLINKEN אױסלינקען[123]pasitempti (sausgysles)

[pvksm.[OYSLEBN אױסלעבן[124]išgyventi (visą savo gyvenimą)

[išmokyti pvksm.[OYSLERNEN אױסלערנען[125]{s247}

išmokti זיך אױסלערנען[126]pvksm.[OYSLERNEN ZIKH] {s247}

כן[127] pvksm.[OYSMAKHN] (epes makht אױסמא mir/emetsn oys)

turėti reikšmės; rūpėti {s297}

nuvarginti אױסמוטשען[128]pvksm.[OYSMUTSHEN]

[pvksm.[OYSMUSERN אױסמוסרן[129]įspėti; barti

[išvengti pvksm.[OYSMAYDN אױסמַײדן[130]

[sumaišyti pvksm.[OYSMISHN אױסמישן[131]

[išbraukti pvksm.[OYSMEKN אױסמעקן[132]

[ketinti vksm.[OYSN ZAYN זַײן אױסן[133]

רן[134] [pvksm.[OYSNARN אױסנא apgaudinėti; pasisavinti

[prv.[OYSNVEYNIK אױסנװײניק[135]mintinai; atmintyje

[pvksm.[OYSNITSN אױסניצן[136]naudotis; vartoti; išnaudoti

[pvksm.[OYSSADERN אױססדרן[137]sutvarkyti; sudėti

אױסערגעװײנטלעך[138]bdv.[OYSERGEVEYNTLEKH]

išimtinis; nepaprastas; ypatingas

[papuošti pvksm.[OYSPUTSN אױסּפוצן[139]

[pvksm.[OYSPUTSN ZIKH זיך אױסּפוצן[140]pasipuošti

[pvksm.[OYSPLONTERN אױסּפלָאנטערן[141]išpainioti; išsivyti; išsinarplioti

נירן[142] suplanuoti אױסּפלא pvksm.[OYSPLANIRN]

[išbandyti pvksm.[OYSPRUVN אױסּפרּווון[143]

[ištirti pvksm.[OYSFORSHN אױסֿפָארשן[144]

(dkt.[OYSFIR] (der; dgs -n אױסֿפיר[145]išvada; dedukcija

[pvksm.[OYSFIRN אױסֿפירן[146]padaryti; atlikti; užbaigti

apklausimas אױסֿפרעגן[147]pvksm.[OYSFREGN]

23

(ištrauka (der; dgs -n אױסצוג[148]dkt.[OYSTSUG]

pvksm.[OYSTSIYEN] (esam l zi er אױסצִיען[149]tsit zikh oys;)

ištiesti; pailginti; atsidrėbti

[pvksm.[OYSTSIYEN ZIKH זיך אױסצִיען[150]atsidrėbti

atrodyti (emetser kumt oys mit אױסקומען[151]epes) pvksm.[OYSKUMEN]

pvksm.[OYSKUMEN זיך צװישן אױסקומען[152]TSVISHN ZIKH]

susitarti

[pvksm.[OYSKLAYBN אױסקלַײבן[153]pasirinkti; išrinkti

[išaiškinti pvksm.[OYSKLERN אױסקלערן[154]

[nušluostyti pvksm.[OYSKERN אױסקערן[155]

מען[156] [išvalyti pvksm.[OYSRAMEN אױסרא

[pvksm.[OYSREYKHERN אױסרײכערן[157]užklupti (nusikaltimo vietoje)

[išvalyti pvksm.[OYSREYNEN אױסרײנען[158]

[aprūpinti pvksm.[OYSRIKHTN יכטןאױסר[159]

[pvksm.[OYSREDN אױסרעדן[160]išbarti; aprėkti

רץ דָאס זיך אױסרעדן[161] הא pvksm.[OYSREDN ZIKH DOS HARTS]

išsilieti; išsipasakoti

[pvksm.[OYSREKHENEN אױסרעכענען[162]išskaičiuoti

[išauklėti pvksm.[OYSSHULN אױסשולן[163]

[ištverti pvksm.[OYSSHTEYN אױסשטײן[164]

(paroda (di; dgs -en אױסשטעלונג[165]dkt.[OYSSHTELUNG]

išbraukti אױסשטרַײכן[166]pvksm.[OYSSHTRAYKHN]

pailginti אױסשטרעקן[167]pvksm.[OYSSHTREKN]

[pašalinti pvksm.[OYSSHLISN אױסשליסן[168]

[pvksm.[OYSSHMIRN אױסשמירן[169]apiberti; pabarstyti; užtepti

[nupjauti pvksm.[OYSSHNAYDN אױסשנַײדן[170]

[išsamus bdv.[OYSSHEPIK אױסשעּפיק[171]

[išsemti pvksm.[OYSSHEPN אױסשעּפן[172]

išspjauti אױסשּפַײען[173]pvksm.[OYSSHPAYEN]

[rėkti pvksm.[OYSSHRAYEN אױסשרַײען[174]

,ausis (der/dos; dgs -n) dkt.[OYER אױער[175]*EYER]

(dkt.[OYERRING] (der; dgs -en אױעררינג[176](didelis) auskaras

(auskaras (dos; dgs -ekh אױעררינגל[177]dkt.[OYERRINGL]

[prlk.[OYF'(א) אױף[178]per (tam tikrą laiką) {s191, s211, s281}

,ant prlk.; prš.[AF] {s191, s211'(ב) – [179]s281}

[prv.[OYF A HOR הָאר אַ אױף[180]iki paskutinio gabaliuko

רצן ניכטערן אַ אױף[181] vksm.[OYF A הא NIKHTERN HARTSN]

nepavalgus

[prv.[OYF A KOL קול אַ אױף[182]garsiai; žodžiu

[prv.[OYF GEVIS געװיס אױף[183]tikrai; būtinai

ant grindų prv.[OYF DER ערד דער אױף[184]ERD]

[prv.[OYF LINKS לינקס אױף[185]kairėje; į kairę

[iš naujo prv.[OYF S'NAY נַײ'ס אױף[186]

pvksm.[OYF גײן קידוש־השם אױף[187]KIDESH-HASHEM GEYN]

zsu^ti kaip kankinys; bu^ti nukankintas

[prv.[OYF YIDISH ִײדיש אױף[188]jidiš kalba, ,,žydiškai``

[vaisiai (dos; dgs -) dkt.[OYPS אױּפס[189]

[pastatyti pvksm.[OYFBOYEN אױֿפבױען[190]

[atrišti pvksm.[OYFBINDN אױֿפבינדן[191]

[pvksm.[OYFBLOZN אױֿפבלָאזן[192]išpūsti; perdėti

[pvksm.[OYFBLIEN אױֿפבליען[193]sužydėti; pražyti

[tvykstelėti pvksm.[OYFBLITSN אױֿפבליצן[194]

[tinti; brinkti pvksm.[OYFGEYN אױֿפגײן[195]

[pvksm.[OYFGEBN אױֿפגעבן[196]paduoti; aptarnauti

[bdv.[OYFGERUDERT אױֿפגערודערט[197]priblokštas

[priblokštas bdv.[OYFGEREGT אױֿפגערעגט[198]

24

[pvksm.[OYFDEKN אױֿפדעקן[199]atkimšti; atidengti

[pvksm.[OYFHODEVEN אױֿפהָאדעװען[200]išauklėti; išauginti

לטן[201] [pvksm.[OYFHALTN אױֿפהא išlaikyti; palaikyti

[pvksm.[OYFHITN אױֿפהיטן[202]išgelbėti; apsaugoti

[pvksm.[OYFHEYBN אױֿפהײבן[203]pakelti; paimti (nuo žemės)

atsikelti pvksm.[OYFHEYBN זיך אױֿפהײבן[204]ZIKH]

[pakabinti pvksm.[OYFHENGEN אױֿפהענגען[205]

[pvksm.[OYFHERN אױֿפהערן[206]sustoti (ką daryti)

כן[207] [pažadinti pvksm.[OYFVAKHN אױֿפװא

קסן[208] [užaugti pvksm.[OYFVAKSN אױֿפװא

[pažadinti pvksm.[OYFVEKN אױֿפװעקן[209]

[surasti pvksm.[OYFZUKHN אױֿפזוכן[210]

[pvksm.[OYFZITSN אױֿפזיצן[211]atsisėsti (ant žirgo)

[pvksm.[OYFZITSN ZIKH זיך אױֿפזיצן[212]atsisėsti (tiesai)

[pvksm.[OYFTON אױֿפטָאן[213]padaryti; užbaigti

paraginti טרײסלעןאױֿפ[214]pvksm.[OYFTREYSLEN]

ּפן[215] atsibusti pvksm.[OYFKHAPN זיך אױֿפכא ZIKH]

padrąsinti אױֿפמונטערן[216]pvksm.[OYFMUNTERN]

ם[217] [atsargus bdv.[OYFMERKZAM אױֿפמערקזא

[iš naujo prv.[OYFSNAY אױֿפסנַײ[218]

[suvalgyti pvksm.[OYFESN אױֿפעסן[219]

(elgesys (der; dgs -n אױֿפֿפיר[220]dkt.[OYFFIR]

מען[221] [uždegti pvksm.[OYFFLAMEN אױֿפֿפלא

[pvksm.[OYFKOKHN אױֿפקָאכן[222]užpykinti; užvirinti

vksm.[OYFKUMEN] (bt l ikh bin אױֿפקומען[223]oyf gekumen)

prasidėti; atsirasti; gimti

[pvksm.[OYFRUDERN רןאױֿפרודע[224]sukurstyti; apjaudinti

[pvksm.[OYFRUFN אױֿפרוֿפן[225]pakviesti (į Biblijos skaitymą)

[atplėšti pvksm.[OYFRAYSN אױֿפרַײסן[226]

[putoti pvksm.[OYFSHOYMEN אױֿפשױמען[227]

נד[228] (sukilimas (der; dgs -n אױֿפשטא dkt.[OYFSHTAND]

[atsikelti pvksm.[OYFSHTEYN אױֿפשטײן[229]{s96}

ּתחית־המתים אױֿפשטײן[230]pvksm.[OYFSHTEYN TKHIES-HAMEYSIM]

prisikelti (iš numirųsių) {s96}

[pvksm.[OYFSHROYFN אױֿפשרױֿפן[231]sujaudinti; sukelti nerimą

(užrašyti (oyfgeshribn אױֿפשרַײבן[232]pvksm.[OYFSHRAYBN] {s98}

[sakyti ,,oj`` vksm.[OYKEN אױקען[233]

לטן[234] [pvksm.[OYSHALTN אױשא pakęsti; išlaikyti

[pvksm.[OYSHEFTN אױשעֿפטן[235]išsiuvinėti; pagražinti

[prš.[UM אום[236]aplink (priešdėlis)

[-UM] אום־[237]ne- (su būdvardžiais)

[bdv.[UMOPHENGIK אומָאּפהענגיק[238]nepriklausomas

[dkt.[UMOPHENGIKEYT אומָאּפהענגיקײט[239](di; dgs -)

nepriklausomybė

מערקט[240] nepastebėtas אומבא bdv.[UMBAMERKT]

נט[241] קא [nežinomas bdv.[UMBAKANT אומבא

קװעם[242] [nepatogus bdv.[UMBAKVEM אומבא

שטימט[243] [bdv.[UMBASHTIMT אומבא neapibrėžtas

[nužudyti pvksm.[UMBRENGEN אומברענגען[244]

(nelaimė (dos; dgs -n אומגליק[245]dkt.[UMGLIK]

nelaimingas אומגליקלעך[246]bdv.[UMGLIKLEKH]

[nevalgius prv.[UMGEGESN אומגעגעסן[247]

nekantrus אומגעדולדיק[248]bdv.[UMGEDULDIK]

nevikrus אומגעלומּפערט[249]bdv.[UMGELUMPERT]

25

[bdv.[UMGERIKHT אומגעריכט[250]staiga; netikėtai

[bdv.[UMDREYST אומדרײסט[251]sandūrus; drovus; kuklus

(dkt.[UME] (di; dgs -s( אומות) אומה[252]nacija

[nemokamai prv.[UMZI'ST אומזיסט[253]

(dkt.[UMKHEYN] (der אומחן[254]pasmerkimas; panieka

נסיטיװ[255] [bdv.[UMTRANSITIV אומטרא negalininkinis (veiksmažodis)

[neapibrėžtas bdv.[UMEYDL אומײדל[256]

[prv.[UMISTN אומיסטן[257]tyčia; specialiai

(gėda; negarbė (der אומּכֿבוד[258]dkt.[UMKOVED]

ל[259] [nelegalus bdv.[UMLEGAL אומלעגא

ר[260] [bdv.[UMMITLBAR אוממיטלבא tiesioginis;betarpiškas

neįmanomas אוממעגלעך[261]bdv.[UMMEGLEKH]

{visur prv.[UMETUM] {s278 אומעטום[262]

[bdv.[UMPLIDNE אומּפלידנע[263]nevaisingas (apie gyvūnus)

רמַײדלעך[264] [bdv.[UMFARMAYDLEKH אומֿפא neišvengiamas

רשעמט[265] [bdv.[UMFARSHEMT אומֿפא begėdis; besarmatis

[bdv.[UMFLEYTIK אומֿפלײטיק[266]purvinas; nešvankus

[dkt.[UMTSUFRIDNKEYT אומצוֿפרידנקײט[267](di)

nepasitenkinimas

[nesubrendęs bdv.[UMTSAYTIK אומצַײטיק[268]

[mirtis (der; dgs -) dkt.[UMKUM ומקוםא[269]

(žūti (bt l ikh bin umgekumen אומקומען[270]vksm.[UMKUMEN]

[pvksm.[UMKERN אומקערן[271]gr`žinti; atiduoti; kompensuoti

[pvksm.[UMKERN ZIKH זיך אומקערן[272]grįžti (atgal); sugrįžti

[neramus bdv.[UMRUIK אומרויק[273]

[nekaltas bdv.[UMSHULDIK אומשולדיק[274]

[ir; o jng.[UN און[275]

[expr[UN DOS GLAYKHN גלַײכן דָאס און[276]ir taip toliau

[Vengrija vietov.[UNGERN אונגערן[277]

[mus įv.[UNDZ אונדז[278]

{mūsų sbdv.[UNDZER] {s93, s159 אונדזער[279]

[apačioje prv.[UNTN אונטן[280]

,priešdėlis) prlk.[UNTER] {s101) אונטער[281]s105}

װָאֿפענען[282] אונטערבא pvksm.[UNTERBAVOFENEN]

apginkluoti

ן[283] (dkt.[UNTERBAN] (di; dgs -en אונטערבא metropolitenas; požeminis traukinys

נג[284] (dkt.[UNTERGANG] (der; dgs -n אונטערגא žlugimas; kritimas; smukimas

[pvksm.[UNTERGEYN אונטערגײן[285]nusileisti; nuskęsti; priartėti

pvksm.[UNTERGANVENEN אונטערגנֿבענען[286]ZIKH]

priartėti (slaptom); prislinkti

[pvksm.[UNTERGEBN אונטערגעבן[287]pridėti (po truputi, mažais gabaliukais)

pvksm.[UNTERGEBN זיך אונטערגעבן[288]ZIKH]

nusileisti; pasiduoti

kosčioti אונטערהוסטן[289]pvksm.[UNTERHUSTN]

[pvksm.[UNTERHELFN אונטערהעלֿפן[290]padėti (truputį kam); paremti

[pvksm.[UNTERHERN אונטערהערן[291](netyčia) nugirsti

pvksm.[UNTERHERN זיך אונטערהערן[292]ZIKH]

(slapta) klausyti

רֿפן[293] [pvksm.[UNTERVARFN אונטערװא palikti (vaiką)

[pvksm.[UNTERZOGN אונטערזָאגן[294]pasakinėti; pasufleruoti

[pvksm.[UNTERZINGEN אונטערזינגען[295]dainuoti (tyliai); niūnioti; padainuoti

חתמענעןאונטער[296]pvksm.[UNTERKHASMENEN]

pasirašyti (apačioje)

pvksm.[UNTERNEMEN זיך אונטערנעמען[297]ZIKH]

užsiimti (ko)

26

[pvksm.[UNTERFORN אונטערֿפָארן[298]pavažiuoti; važiuoti (trumpai)

[pvksm.[UNTERFOYLN אונטערֿפױלן[299](truputį) pūti

pvksm.[UNTERFOYLN יךז אונטערֿפױלן[300]ZIKH]

patingėti; tingėti (truputį)

padegti אונטערצינדן[301]pvksm.[UNTERTSINDN]

[pvksm.[UNTERKOYFN אונטערקױֿפן[302]papirkti; duoti kyšius

[pvksm.[UNTERKUMEN אונטערקומען[303]prisijungti; priartėti (patyliukais, slapčia)

[pvksm.[UNTERKUKN ZIKH זיך נטערקוקןאו[304]pažvelgti; žvilgtelėti

[pvksm.[UNTERRUKN אונטעררוקן[305]atiduoti (slapčia)

[pvksm.[UNTERSHTITSN אונטערשטיצן[306]palaikyti; išlaikyti; paremti

[pvksm.[UNTERSHTELN אונטערשטעלן[307]padėti (po kažkuo)

pvksm.[UNTERSHTELN זיך טעלןאונטערש[308]ZIKH]

išdrįsti; rizikuoti

[apatinis bdv.[UNTERSHTER אונטערשטער[309]

אונטערשטרַײכן[310]pvksm.[UNTERSHTRAYKHN]

pabrėžti

[skirti pvksm.[UNTERSHEYDN אונטערשײדן[311]

pvksm.[UNTERSHEYDN זיך אונטערשײדן[312]ZIKH] skirtis

[pvksm.[UNTERSHPIRN ונטערשּפירןא[313]užuotsi; užuosti

atšokti אונטערשּפרינגען[314]pvksm.[UNTERSHPRINGEN]

[pvksm.[UNTERSHRAYBN אונטערשרַײבן[315]pasirašyti; pritarti

;dkt.[UNIVERSITET] (der אוניװערסיטעט[316]dgs -n)

universitetas

[neįmanomas bdv.[UNMEGLEKH אונמעגלעך[317]

[Upyna vietov.[UPINE אוּפינע[318]

dkt.[OYFN] (der; dgs( אוֿפנים) אוֿפן[319]oyfanim)

būdas

[dkt.[OYTSER, *EYTSER( אוצרות) אוצר[320](der; dgs oytsres)

lobis

(proanūkis (dos; dgs -ekh אוראײנילק[321]dkt.[UREYNIKL]

[dkt.[OYREKH, *EYREKH( אורחים) אורח[322](der; dgs orkhim)

svečias; aplankytojas; vargšas (aplankytojas šabo

dieną)

[Užpaliai vietov.[USHPOL אושּפָאל[323]

[raidė (der/dos; dgs oysies) dkt.[OS אות[324]

ז[325] {kad; jeigu; kai jng.[AZ] {s66 א

זאַ [326] [toks nkt. bdv.[AZA א

זױ[327] [prv.[AZOY, *AZEY א taip, šiaip {s203}

זױ[328] [expr[AZOY GOR, *AZEY GOR גָאר א gryna beprotybė; kokia nesąmonė {s203}

זױ[329] {daug bdv.[AZOY FIL] {s203 ֿפיל א

זױ[330] expr[AZOY TSU ZOGN, *AZEY זָאגן צו א TSU ZOGN]

tai yra; (neverčiama, prieš tiesioginę kalbą) {s203}

זױ[331] [?tikrai? prv.[AZOY?, *AZEY? א {s203}

זױ־גערוֿפן[332] ,bdv.[AZOY-GERUFN א *AZEY-GERUFN] taip vadinamasis

זױנע[333] [tokie bdv.[AZOYNE, *AZEYNE א

זױנער[334] [toks bdv.[AZOYNER, *AZEYNER א {s119, s124}

זיע[335] [Azija vietov.[AZYE א

זעלכע[336] [bdv.[AZELKHE א tokie; tokios (tik daugiskaitoje)

זעלכער[337] [toks bdv.[AZELKHER א

[ežeras (di; dgs -s) dkt.[OZERE ָאזערע[338]

זש[339] [iki (galo) jng.[AZH א

חוץ[340] [be; išskyrus prlk.[AKHU'TS א

חשװרוש[341] [asmv.[AKHASHVEYRESH א Ahasveras (Persijos karalius)

[štai prv.; prv.[OT ָאט[342]

{šita dem[OT DOS] {s140 דָאס ָאט[343]

[štai kas įv.[OT VOS װָאס ָאט[344]

טעיזם[345] [ateizmas (der) dkt.[ATEI'ZM א

[kvapas (der; dgs -s) dkt.[OTEM ָאטעם[346]

[kvėpuoti vksm.[OTEMEN ָאטעמען[347]

27

[ne tik...bet ir jng.[I...I י...אי[348]

[virš; apie prlk.; prv.[IBER איבער[349]

[prv.[IBER DEM דעם איבער[350]todėl; dėl to

[poryt prv.[IBER MORGN מָארגן איבער[351]

נדערשן[352] pakeisti איבערא pvksm.[IBERANDERSHN]

זע[353] pvksm.[IBERBAZETSN זיך צןאיבערבא ZIKH]

įkurdinti; apgyvendinti

כטן[354] טרא איבערבא pvksm.[IBERBATRAKHTN]

peržiūrėti

(pakeitimas (der; dgs -n איבערבַײט[355]dkt.[IBERBAYT]

[perjungti pvksm.[IBERBAYTN איבערבַײטן[356]

(pusryčiai (dos; dgs -s'(א) איבערבַײסן[357]dkt.[IBERBAYSN]

[užkasti pvksm.[IBERBAYSN'(ב) – [358]

[pvksm.[IBERBETN ZIKH זיך איבערבעטן[359]susitaikyti

[pvksm.[IBERGEBN איבערגעבן[360]perduoti; pranešti

[pvksm.[IBERGEBN ZIKH זיך איבערגעבן[361](emetser git zikh iber tsu epes/emetsn)

atsidėti; atsiduoti

;dkt.[IBERGEBNKEYT] (di איבערגעבנקײט[362]dgs -)

atsidavimas

[pvksm.[IBERDREYEN איבערדרײען[363]įsukti; prisukti

[prv.[IBERHOYPT איבערהױּפט[364]abelnai; apskritai; aplamai; iš viso

נדערן[365] [pvksm.[IBERVANDERN איבערװא išemigruoti

[pvksm.[IBERZOGN איבערזָאגן[366]pakartoti; pasakyti (dar kartą)

[išversti pvksm.[IBERZETSN איבערזעצן[367]{s74}

pakartoti איבערחזרן[368]pvksm.[IBERKHAZERN]

[pvksm.[IBERTON ZIKH זיך איבערטָאן[369]persirengti

[įveikti pvksm.[IBERTROGN איבערטרָאגן[370]

כטן[371] [pvksm.[IBERTRAKHTN איבערטרא

svarstyti; apmastyti

[pvksm.[IBERTRAYBN איבערטרַײבן[372]perdėti; persistengti

[nereikalingas bdv.[IBERIK איבעריק[373]

(likusi dalis (dos איבעריקע[374]dkt.[IBERIKE]

ּפן[375] [pvksm.[IBERKHAPN איבערכא (netyčia) nugirsti

ּפן[376] pvksm.[IBERKHAPN מָאס די איבערכא DI MOS]

persistengti; persisotinti

[pvksm.[IBERLODN איבערלָאדן[377]perkrauti; (per daug) apkrauti

[pvksm.[IBERLOZN איבערלָאזן[378]pralenkti; užmiršti; palikti

רָאט גָאטס אױף איבערלָאזן[379] בא pvksm.[IBERLOZN OYF GOT^S BAROT]

palikti

[pvksm.[IBERLEYENEN איבערלײענען[380]perskaityti; paskaityti

(patirtis (di; dgs -en איבערלעבונג[381]dkt.[IBERLEBUNG]

[pvksm.[IBERLEBN איבערלעבן[382]perguventi; patirti; likti (gyvam)

כ[383] [pvksm.[IBERMAKHN ןאיבערמא perdaryti; padaryti (iš naujo) {s302}

[poryt prv.[IBERMORGN איבערמָארגן[384]{s213}

[pvksm.[IBERNITSEVEN איבערניצעװען[385]pataisyti; pagerinti

pvksm.[IBERNEMEN זיך איבערנעמען[386]ZIKH] (emetser nemt zikh iber mit epes)

didžiotis; jausti pasitenkinimą

[pvksm.[IBERSADERN איבערסדרן[387](vėl) įrengti

[pvksm.[IBERESN ZIKH זיך איבערעסן[388]prisivalgyti

נצן[389] [pvksm.[IBERFLANTSN איבערֿפלא persodinti (augalą)

;dkt.[IBERTSAYGUNG] (di איבערצַײגונג[390]dgs -en)

nuomonė; įsitikinimai

[įtikinti pvksm.[IBERTSAYGN איבערצַײגן[391]

[pvksm.[IBERKUMEN איבערקומען[392]išgyventi; pragyventi

[pvksm.[IBERKLAYBN איבערקלַײבן[393]

28

(kruopščiai) atrinkti; išrinkti

pvksm.[IBERKLAYBN זיך איבערקלַײבן[394]ZIKH]

išsikraustyti; persikelti (gyventi kitur)

[bdv.[IBERKLAYBERISH איבערקלַײבעריש[395]išrankus

[pvksm.[IBERKLERN איבערקלערן[396]peržiūrėti; svyruoti; apgalvoti

[pvksm.[IBERKERN איבערקערן[397]apsukti; apversti

[pvksm.[IBERRUKN איבעררוקן[398]slysti (ant); slankioti

pertraukti ַײסןאיבערר[399]pvksm.[IBERRAYSN]

[pvksm.[IBERREDN איבעררעדן[400]įtikinti; prikalbinti

צן[401] [pvksm.[IBERSHATSN איבערשא pervertinti; (per aukštai) įvertinti

רײד די איבערשלָאגן[402]pvksm.[IBERSHLOGN DI REYD]

pertraukti (kalbantį žmogų)

[pvksm.[IBERSHRAYEN רַײעןאיבערש[403]rėkti (garsiau negu kas)

išgąsdinti איבערשרעקן[404]pvksm.[IBERSHREKN]

טױט אױף איבערשרעקן[405]pvksm.[IBERSHREKN OYF TOYT]

išgąsdinti

לינע[406] [Ignalina vietov.[IGNALINE איגנא

ל[407] [idealas (der; dgs -n) dkt.[IDEAL אידעא

[Jobas asmv.[IYEV איוֿב[408]

זַײן ← [2516]'(א) איז[409]

[tada; taigi prv.[IZ'(ב) – [411]

[expr[IZ VOS װָאס איז[412]nu ir kas; tai ką

[expr[IZ VOS ZHE זשע װָאס איז[413]nu ir kas; tai ką

ליע[414] [Italija vietov.[ITALYE איטא

ליעניש[415] [bdv.[ITALYENISH איטא italų; itališkas {s134}

ליענער[416] (- italas (der; dgs איטא dkt.[ITALYENER]

[kiekvienas įv.[ITLEKHER איטלעכער[417]

[kiaušinis (dos; dgs -er) dkt.[EY אײ[418]

אײביק ← [421] אײביג[419]

[bdv.; prv.[EYBIK אײביק[421]amžinas; amžinai; nuolatinis; nuolat

(amžinybė (di; dgs -n אײביקײט[422]dkt.[EYBIKEYT]

[savas; savo bdv.[EYGN אײגן[423]

[prv.[EYGNTLEKH אײגנטלעך[424]iš tiesų; tiesą sakant

(dkt.[EYGNKEYT] (di; dgs -n אײגנקײט[425]bruožis; ypatumas; savumas

גןאײ ← [423] אײגען[426]

[nuosavybė (dos) [EYGENTUM אײגענטום[428]

[bdv.[EYDL אײדל[429]kilnus; mandagus; išlavintas

[žentas (der; dgs -s/-es) dkt.[EYDM אײדם[430]

(žentas (der; dgs -s/-es אײדעם[431]dkt.[EYDEM]

[jng.[EYDER אײדער[432]prieš (tai, kad); verčiau (nei)

(mažas) krosnis (dos; dgs -ekh) אײװל[433]dkt.[EYVL]

(dkt.[EYVELE] (dos; dgs -kh אײװעלע[434](mažas) krosnis; viryklė

[ledas (dos; dgs -) dkt.[AYZ אַײז[435]

[asmenvardis) asmv.[AYZIK) אַײזיק[436]

[asilas (der; dgs -en) dkt.[EYZL אײזל[437]

[geležis (dos; dgs -) dkt.[AYZN אַײזן[438]

ן[439] (geležinkelis (di; dgs -en אַײזנבא dkt.[AYZNBAN]

סטן[440] (dkt.[AYZKASTN] (der; dgs -s אַײזקא (šaldymo) kamera; šaldytuvas

[jus; jums įv.[AYKH אַײך[441]

(- dkt.[EYKHL] (dos; dgs אײכל[442]čirvai; širdys (kortose)

{aliejus (der; dgs -n) dkt.[EYL] {s109 אײל[443]

[skubinti vksm.[AYLN אַײלן[444]

[skubėti vksm.[AYLN ZIKH זיך אַײלן[445]

[bėgom prv.[AYLNDIK אַײלנדיק[446]

(- dkt.[AYLENISH] (dos; dgs אַײלעניש[447]skubėjimas; skuba

[į (priešdėlis) prš.[AYN'(א) אַײן[448]

{vienas bdv.[EYN] {s58'(ב) – [449]

29

[bdv.[EYN-UN-EYNTSIK אײן־און־אײנציק[450]vienas ir vienintelis

(bloga akis (der; dgs -s אײן־הרע[451]dkt.[EYN-HORE]

pvksm.[AYNEYGENEN זיך אַײנאײגענען[452]ZIKH]

įprasti (į vietą); jaustis kaip namie

sutvarkyti אַײנָארדענען[453]pvksm.[AYNORDENEN]

[sulenkti pvksm.[AYNBEYGN אַײנבײגן[454]

[įrišti pvksm.[AYNBINDN אַײנבינדן[455]

(knygrišys (der; dgs -s אַײנבינדער[456]dkt.[AYNBINDER]

pvksm.[AYNBETN] (emetser bet אַײנבעטן[457]ayn bay emetsn andersh er zol ton epes)

įtikinti; maldauti

nuskendęs אַײנגעזונקען[458]bdv.[AYNGEZUNKEN]

[vksm.[AYNDERKUTSHEN אַײנדערקוטשען[459]nuvarginti;užknysti

užsnūsti אַײנדרעמלען[460]pvksm.[AYNDREMLEN]

לטן[461] [sulaikyti pvksm.[AYNHALTN אַײנהא

[apsaugoti pvksm.[AYNHITN אַײנהיטן[462]

pvksm.[AYNHEYTSN] (emetser אַײנהײצן[463]heytst ayn epes)

uždegti; užkurti

[pvksm.[AYNHERN ZIKH זיך אַײנהערן[464]įsidemėti

,dkt.[AYNVOYNER אַײנװױנער[465]*AYNVEYNER] (der; dgs -s)

gyventojas

ם[466] [vienišas bdv.[AYNZAM אַײנזא

[pvksm.[AYNZEN אַײנזען[467]suprasti; atpažinti; suvokti; susivokti

[pasikartoti pvksm.[AYNKHAZERN אַײנחזרן[468]

ֿפיק[469] [bdv.[EYNTRAFIK אײנטרא vienskiemeninis

(anūkė (dos; dgs -ekh אײניקל[470]dkt.[EYNIKL] {s205}

[keletas bdv. dgs.[EYNIKE אײניקע[471]

דן[472] [pvksm.[AYNLADN אַײנלא įkviesti; pakviesti

[vienkartinis bdv.[EYNMOLIK אײנמָאליק[473]

[užkariauti pvksm.[AYNNEMEN אַײננעמען[474]

{vienas; vienetas sktv.[EYNS] {s93 אײנס[475]

[archivuoti pvksm.[AYNSADERN אַײנסדרן[476]

[įv.[EYNER אײנער[477]kažkas (žmogus); vienas; kai kas; kas nors

קן[478] [pvksm.[AYNPAKN ZIKH זיך אַײנּפא pakrauti (lagaminą); susikrauti (lagaminus);

susidėti (daiktus)

ל[479] ;mintis; idėja (der) a=der אַײנֿפא p=-n[AYNFAL]

לן[480] sugalvoti (epes falt mir/emetsn אַײנֿפא ayn) pvksm.[AYNFALN] {s298}

dkt.[AYNFORHOYZ] (dos; dgs אַײנֿפָארהױז[481]aynforhayzer)

užeiga; užeigos namai

(- vienaskaita (di; dgs אײנצָאל[482]dkt.[EYNTSOL]

[vienintelis bdv.[EYNTSIK אײנציק[483]

[vksm.[AYNKOYFN, *AYNKEYFN אַײנקױֿפן[484]apsipirkti

[supurvinti pvksm.[AYNRIKHTN ןאַײנריכט[485]

[įtikinti pvksm.[AYNREDN אַײנרעדן[486]

apsigyventi (emetser shteyt ayn אַײנשטײן[487]bay emetsn) pvksm.[AYNSHTEYN]

[pvksm.[AYNSHTILN אַײנשטילן[488]apraminti; nuraminti

[pvksm.[AYNSHTELN ZIKH זיך אַײנשטעלן[489](emetser shtelt zikh ayn far epes)

užstoti (ką)

[užmigti pvksm.[AYNSHLOFN אַײנשלָאֿפן[490]

[nuryti pvksm.[AYNSHLINGEN אַײנשלינגען[491]

[išrantyti pvksm.[AYNSHNAYDN אַײנשנַײדן[492]

רן[493] [pvksm.[AYNSHPARN ZIKH זיך אַײנשּפא užsispirti

pvksm.[AYNSHRAYBN זיך אַײנשרַײבן[494]ZIKH]

įsirašyti; įstoti; užsirašyti; užsiregistruoti; įstoti

[Eišiškės vietov.[EYSISHOK אײסישָאק[495]

[Eišiškės vietov.[EYSESHIK אײסעשיק[496]

[jūsų sbdv.[AYER אַײער[497]

[užvakar prv.[EYER NEKHTN נעכטן אײער[498]

[užvakar prv.[EYERNEKHTN אײערנעכטן[499]

(kūdikis (dos; dgs -kh אײֿפעלע[500]dkt.[EYFELE]

30

(- dkt.[IER] (der; dgs אייר[501](žydų kalendoriaus 8) mėnuo

[euras (dgs -s) dkt.[EYRO אײראַָ[502]

גָאלע[503] [Ariogala vietov.[EYRAGOLE אײרא

[bdv.[EYROPEYISH אײרָאּפעִיש[504]Europos; europietiškas

{Europa vietov.[EYROPE] {s139 אײרָאּפע[505]

[bdv.[EYROPEISH אײרָאּפעיש[506]europietiškas

[Eišiškės vietov.[EYSHISHOK אײשישָאק[507]

,aš (gal.mikh; naud.mir) įv.[IKH] {s3 איך[508]s11, s46, s164, s165, s166, s167}

[expr[IKH BET AYKH ַײךא בעט איך[509](aš Jūsų) prašau

[expr[IKH BET DIKH דיך בעט איך[510](aš tave) prašau

ציע[511] dkt.[ILUSTRATSYE] (di; dgs אילוסטרא -s)

iliustracija; paveikslėlis

אינגבער ← [532] אימבער[513]

(dkt.[EYME] (di; dgs -s( אימות) אימה[515]baimė; siaubas

[įv.[IMETSER אימעצער[516]kažkas; kai kas; kas nors (apie žmogų)

(buvusi žmona (di/dos; dgs -er אימערװַײב[517]dkt.[IMERVAYB]

ן[518] (buvęs vyras (der; dgs -en אימערמא dkt.[IMERMAN]

{vietininkas]; į prlk.[IN] {s221, s222] אין[519]

רום... אין[520] [prlk.[IN ... ARUM א po (tiek laiko) {s221, s222}

vksm.[IN A GEVISN זין געװיסן אַ אין[521]ZIN]

tam tikra prasme

jung.; jung.[IN A שעה מזלדיקער אַ אין[522]MAZLDIKER SHO]

sėkmės

[skubiai prv.[IN AYLENISH אַײלעניש אין[523]

[kartu prv.[IN EYNEM אײנעם אין[524]

לגעמײן אין[525] apskritai vksm.[IN א ALGEMEYN]

[prv.[IN ORDENUNG ָארדענונג אין[526]gerai; tvarkoje

נצן אין[527] [prv.[IN GANTSN גא visiškai; visai {s66}

[ore prv.[IN DER LUFTN לוֿפטן דער אין[528]{s65}

[prlk.[IN MESHEKH FUN ֿפון משך אין[529](ko) metu; per (ką)

[dvejopai prv.[IN TSVEYEN צװײען אין[530]

[bdv.[EYN-LESHAYER אין־לשער[531]didžiulis; neapribotas

[imbieras (der) dkt.[INGBER אינגבער[532]

(ingredientas (der; dgs -n אינגרעדיענט[533]dkt.[INGREDYENT]

(pramonė (di; dgs -s יעאינדוסטר[534]dkt.[INDUSTRYE]

[sala (dgs -en) dkt.[INDZL אינדזל[535]

(kalakutė (der; dgs -es אינדיק[536]dkt.[INDIK]

לט[537] (- dkt.[INHALT] (der; dgs אינהא turinys; rodyklė

לטרַײך[538] [bdv.[INHALTRAYKH אינהא prasmingas; pilnas prasmės

(inžinierius (der; dgs -n אינזשענער[539]dkt.[INZHENER]

[Inturkė vietov.[INTURIK אינטוריק[540]

(inteligentas (der; dgs -n אינטעליגענט[541]dkt.[INTELIGENT]

ל[542] ציָאנא [bdv.[INTERNATSYONAL אינטערנא tarptautinis

[prlk.[INMITN אינמיטן[543](kieno) viduje; (kieno) pusėje

נץ[544] [tarnyba (di) [INSTA'NC אינסטא

(institutas (er; dgs -n אינסטיטוט[545]dkt.[INSTITU'T]

(įstaiga (di; dgs -n אינסטיטוציע[546]dkt.[INSTITU'TSYE]

(instrumentas (der; dgs -n אינסטרומענט[547]dkt.[INSTRUMENT]

ציעאינ[548] dkt.[INFORMATSYE] (di; dgs ֿפָארמא -s)

informacija; žinia

dkt.[ISER] (der; dgs( איסורים) איסור[549]isurim)

uždraudimas

[dabar prv.[ITST איצט[550]

(dkt.[ITSTIKE TSAYT] (di צַײט איצטיקע[551]esamasis laikas

{dabar arv[ITSTER] {s5, s6 איצטער[552]

31

(jūs (gal.aykh; naud.aykh'(א) איר[553]įv.[IR] {s7, s41, s84}

זי ← [2481]'(ב) – [554]

,jos (kilm.) sbdv.[IR] {s7, s41'(ג) – [556]s84}

[airų kalba bdv.[IRISH איריש[557]

[bdv.[IRLENDISH אירלענדיש[558]airų; airiškas

(- airas (der; dgs אירלענדער[559]dkt.[IRLENDER]

[jos įv.[IRS אירס[560]

(dkt. dgs.[IRE] (di אירע[561](skaitvardis +) žmonės

(dkt.[ISHE] (dgs noshim( נשים) אישה[562]moteris

dkt.[YESHIVE] (di; dgs( אישיֿבות) אישיֿבה[563]-s)

ješiva; (Talmudo) mokykla

[Izaijas asmv.[YESHAYE אישעיה[564]

כט[565] (dkt.[AKHT] (di'(א) א dėmesys; stebėjimas

[aštuntas klnt.[AKHT'(ב) – [566]

[sktv.[AKHT'(ג) – [567]aštuoni, aštuonios

כטונג[568] [dėmesys (di) dkt.[AKHTUNG א

כטונג[569] [pvksm.[AKHTUNG GEBN געבן א (emetser gib akhtung oyf epes/emetsn)

prižiūrėti; rūpintis; (būti) atsargus

כילה[570] כילות) א (- dkt.[AKHILE] (di; dgs( א maistas

כציק[571] [sktv.[AKHTSIK א aštuoniasdešimt

כציקסט[572] [klnt.[AKHTSIKST א aštuoniasdešimtas

כצן[573] [aštuoniolika sktv.[AKHTSN א

כצנט[574] [aštuonioliktas klnt.[AKHTSNT א

כצעט[575] [aštuonioliktas klnt.[AKHTSET א

לדי[576] [visi art[ALDI א

(- dkt.[ELEL] (der; dgs אלול[577](žydų kalendoriaus 12) mėnuo

לונטע[578] [Alanta vietov.[ALUNTE א

לט[579] ,senas bdv.[ALT] {s47, s134, s198 א s255}

לט[580] לט יָאר... בין איך: א expr[ALT א

: AIKH BIN ... YOR ALT] man ... metų {s47, s134, s198, s255}

גער[581] לט־זשא Žagarė א vietov.[ALT-ZHAGER]

לטינקערהײט[582] senatvėje א prv.[ALTINKERHEYT]

לטערהײט[583] [senatvėje prv.[ALTERHEYT א

לטֿפעטעריש[584] [bdv.[ALTFETERISH א patriarchalinis

לטקײט[585] [senatvė dkt.[ALTKEYT א

לטרוי[586] (altruistas (der; dgs -n סט'א dkt.[ALTRUIST]

[asmv.[ELYOHU-HANOVI אליהו־הנֿביא[587]Elijas (pranašas)

ליטע[588] [Alytus vietov.[ALITE א

לײן[589] [pats bdv.; prv.[ALEYN א

לײנמאַָ[590] (savižudybė (der; dgs -n רדא dkt.[ALEYNMORD]

למן[591] [našlys dkt.[ALMEN א

למנה[592] למנות) א (dkt.[ALMONE] (di; dgs -es( א našlė

למנות[593] [našlystė (dgs di) dkt.[ALMONES א

למעמער[594] (sakykla (der; dgs -s א dkt.[ALMEMER]

למער[595] (kabinetas (der; dgs -s א dkt.[ALMER]

ד[596] לסא [Alsėdžiai vietov.[ALSAD א

לע[597] [visi, visos bdv.; įv.[ALE א

לע[598] [prv.[ALE VOKH װָאך א kiekvieną savaitę {s130}

לע[599] [prv.[ALE TOG טָאג א kiekvieną dieną {s63, s88, s90, s120, s149, s274}

לעמען[600] [įv.[ALEMEN א visi (ne vardininkas); visus; visų; visiems

לעקסָאט[601] [Aleksotas vietov.[ALEKSOT א

לערלײ[602] [bdv.[ALERLEY א visokie; visokių rūšių

[tūkstantis sktv.[ELEF'(א) אלף[603]

[dkt.[ALEF'(ב) – [604]alef (pirma hebrajų abėcėlės raidė)

ל[605] (- dkt.[ALEF-BEYS] (der; dgs ף־ביתא (hebrajų) abėcėlė

לץ[606] [viskas įv.[ALTS א

32

לץ[607] [prv.[ALTS EYNS אײנס א nepaisant to; vis dėlto

לץ[608] [tuo labiau prv.[ALTS MER מער א

לצדינג[609] [viskas įv.[ALTSDING א

[Valkininkai vietov.[OLKENIK ָאלקעניק[610]

לקער[611] (niša; urvas; ola (der; dgs -s א dkt.[ALKER]

מָאליק[612] [buvęs bdv.[AMOLIK א

מביציעז[613] [ambicingas bdv.[AMBITSYE'Z א

(dkt.[EMUNE] (di; dgs -s( אמונות) אמונה[614]tikėjimas; pasitikėjimas

מט[615] (skyrius; tarnyba (der; dgs -n א dkt.[AMT]

נער[616] מעריקא ;dkt.[AMERIKA'NER] (der א dgs -)

iš Amerikos, amerikietiškas

מעריקע[617] [Amerika; JAV vietov.[AMERIKE א {s49, s74, s260}

מּפערן[618] [vksm.[AMPERN ZIKH זיך א ginčytis; piktis

מּפערניש[619] (dkt.[AMPERNISH] (dos; dgs -n א barnis; kivirčas; ginčas

[prv.[IN DER EMESN'(א) אמת[620]iš tikrųjų

[prv.[OYF AN EMESN'(ב) – [621]iš tikrųjų

[tiesa (der; dgs -) dkt.[EMES'(ג) – [622]

[prv.[OYF DER EMESN'(ד) – [623]iš tikrųjų

[tikras bdv.[EMES'(ה) – [624]

[be prlk.[ON ָאן[625]

ליז[626] נא (dkt.[ANALIZ] (der; dgs -n א analizė; nagrinėjimas

נָאנס[627] (skelbimas (der; dgs -n א dkt.[ANONS]

[bebarzdis bdv.[ONBORDIK ָאנבָארדיק[628]

[bdv.[ONBEYNERDIK ָאנבײנערדיק[629]bekaulis;be kaulų

[pvksm.[ONBAYSN ָאנבַײסן[630]papusričiauti; pavalgyti; užkąsti

{užrišti pvksm.[ONBINDN] {s97 ָאנבינדן[631]

pvksm.[ONGEYN] (emetser'(א) ָאנגײן[632]geyt on epes/emetsn/mikh)

pasirūpinti; rūpintis

[pvksm.[ONGEYN'(ב) – [633]eiti toliau; tęsti

נגליציזם[634] [dkt.[ANGLITSI'ZM א anglicizmas (anglų kalbos skolinys)

[pvksm.[ONGEBN ָאנגעבן[635]patvirtinti; pateikti

[bdv.[ONGEZEN ָאנגעזען[636]derbiamas; įžymus

[bdv.[ONGELEYGT ָאנגעלײגט[637](mielai) laukiamas; pageidaujamas

נגענעם[638] [malonus bdv.[ANGENEM א

[bdv.[ONGETSOYGN ָאנגעצױגן[639]susijaudinęs; neramus

;dkt.[ONGESHTELTER] (der ָאנגעשטעלטער[640]dgs ongeshtelte)

tarnautojas; darbuotojas

[bdv.[ONGESHTRENGT ָאנגעשטרענגט[641]įtemptas; iškoštas

[paruošti pvksm.[ONGREYTN ָאנגרײטן[642]

נדער[643] {kitas; antras bdv.[ANDER] {s140 א

נדערט[644] לב א pusantras sktv.[ANDERT הא HALB]

לב[645] נדערטהא pusantras א sktv.[ANDERTHALB]

נדערע[646] [kiti bdv.[ANDERE א

נדערש[647] [kitaip prv.[ANDERSH א

נדערשווּו[648] [kitur prv.[ANDERSHVU א

[pradžia (der; dgs -n) dkt.[ONHEYB ָאנהײב[649]{s75, s130}

,pradėti pvksm.[ONHEYBN] {s74 ָאנהײבן[650]s108}

prasidėti pvksm.[ONHEYBN זיך ָאנהײבן[651]ZIKH] {s74, s108}

(dkt.[ONHENGER] (der; dgs -s ָאנהענגער[652]šalininkas; pasekėjas

קסן[653] [pvksm.[ONVAKSN ָאנװא augti; pasirodyti (pvz. pelėsiai)

[parodyti pvksm.[ONVAYZN ָאנװַײזן[654]

(dkt.[ONVER] (der; dgs -n ָאנװער[655]netekimas; praradimas

[pralaimėti pvksm.[ONVERN ָאנװערן[656]

נומָאל[657] [anąsyk prv.[ANUMOL א

נומלט[658] [nesenai prv.[ANUMLT א

נוסישָאק[659] [vietov.[ANUSISHOK א

33

Onuškis (prie Roskiškio)

נוסעשיק[660] [vietov.[ANUSESHIK א Onuškis (prie Roskiškio)

(pranešimas (der; dgs -n ָאנזָאג[661]dkt.[ONZOG]

[pvksm.[ONZOGN ָאנזָאגן[662]įspėti; perspėti; atskleisti

[nesaulėtas bdv.[ONZUNIK ָאנזוניק[663]

נטיק[664] לא [bdv.[ONTALANTIK ָאנטא netalentingas; negabus

לעּפט[665] נטא [Antalieptė vietov.[ANTALEPT א

[pvksm.[ONTON ָאנטָאן[666]apsivilkti; apsiauti; apsimauti; apsivynioti (šaliką)

{s238, s239}

[apsirengti pvksm.[ONTON ZIKH זיך ָאנטָאן[667]{s238, s239}

[apčiupinėti pvksm.[ONTAPN ּפןָאנטאַ [668]

נטבלױזן[669] [apnuoginti vksm.[ANTBLOYZN א

נטדעקן[670] (vksm.[ANTDEKN] (bt l antdekt א atidengti; nudengti

נטדרעמלט[671] vksm.[ANTDREMLT װערן א VERN]

užsnūsti

נטװײנען[672] [atpratinti vksm.[ANTVEYNEN א

נטװיקלונג[673] dkt.[ANTVIKLUNG] (di; dgs א -en)

vystymas; vystymasis

נטװיקלט[674] [išsivystęs bdv.[ANTVIKLT א

נטװיקלען[675] vksm.[ANTVIKLEN] (bt l א antviklt)

išvystyti; atskleisti

נטװיקלען[676] [vksm.[ANTVIKLEN ZIKH זיך א (bt l zikh antviklt)

išsivystyti; atsiskleisti

נטװעקן[677] [vksm.[ANTVEKN א sužadinti; sukelti

נטױשונג[678] (nusivylimas (di; dgs -en א dkt.[ANTOYSHUNG]

נטױשט[679] [nusivylęs bdv.[ANTOYSHT א

נטורקע[680] [Inturkė vietov.[ANTURKE א

(dalyvis (der; dgs -s ָאנטײל־נעמער[681]dkt.[ONTEYL-NEMER]

;.dkt זם'נטיסעמיטיאַ [682]dkt.[ANTISEMITI'ZM] (der)

antisemitizmas

נטיק[683] [retenybė (der; dgs -n) dkt.[ANTIK א

נטלױֿפן[684] [vksm.[ANTLOYFN, *ANTLEYFN א (bt l ikh bin antlofn; emetser antloyft fun

epes/emetsn) išbėgti

נטמוטיקן[685] [numinti vksm.[ANTMUTIKN א

נטּפלעקן[686] [vksm.[ANTPLEKN א atskleisti; atidengti

נטקײגן[687] נטקעגן ← [689] א א

נטקעגן[689] [prv.[ANTKEGN א prieš (stovintis priešais); (priešdėlis) {s43, s230,

s271}

נטקעגנקומען[690] pasitikti (emetser kumt א antkegn emetsn/mir) pvksm.[ANTKEGNKUMEN]

נטרָאּפָאלאַָ[691] [bdv.[ANTROPOLOGISH גיש'א antropologiškas

נטרָאּפָאלָאג[692] ;dkt.[ANTROPOLO'G] (der א dgs -n)

antropologas

נטרָאּפָאלָאגיע[693] (dkt.[ANTROPOLO'GYE] (di א antropologija

נטרדימלט[694] pvksm.[ANTRDIMLT װערן א VERN]

užsnūsti

נטרונען[695] pradingti װערן א pvksm.[ANTRUNEN VERN]

נטשװיגן[696] užtilti װערן א pvksm.[ANTSHVIGN VERN]

נטשולדיק[697] [expr[ANTSHULDIK א atleisk; atsiprašau

נטשולדיקט[698] [expr[ANTSHULDIKT א atleiskit; atsiprašau

נט[699] ;atleisti (bt l antshuldikt שולדיקןא emetser antshuldikt mir) vksm.[ANTSHULDIKN]

נטשלָאֿפן[700] užmigti װערן א pvksm.[ANTSHLOFN VERN]

נטשּפױזן[701] [sužieduoti vksm.[ANTSHPOYZN א

ניט[702] נישט ← [708] א א

ניס[704] [anyžius dkt.[ANIS א

ניקס[705] [Anykščiai vietov.[ANIKS א

ניקשט[706] [Anykščiai vietov.[ANIKSHT א

נישָאק[707] [vietov.[ANISHOK א Onuškis (prie Roskiškio)

נישט[708] [jng.[ANISHT א (nes) kitaip; kitu atvėju

34

[užlenkti pvksm.[ONLENEN ָאנלענען[709]

כטיק[710] [bejėgis bdv.[ONMAKHTIK ָאנמא

[pvksm.[ONMUTN ָאנמוטן[711]pasiūlyti; patarti

[pvksm.[ONNEMEN ָאננעמען[712]pagriebti; pačiupti; įdarbinti; priimti

רץ מיט זיך ָאננעמען: ָאננעמען[713] הא vksm.[ONNEMEN: ONNEMEN ZIKH MIT HARTS] (bt l

ongenumen) įsidrąsinti {s32, s94, s95, s184}

(anekdotas (der; dgs -n נעקדָאטאַ [714]dkt.[ANEKDOT]

נעשיק[715] [vietov.[ANESHIK א Onuškis (prie Roskiškio)

ל[716] (dkt.[ONFAL] (der; dgs -n ָאנֿפא priepuolis; užpuolimas

(kostiumas (der; dgs -n ָאנצוג[717]dkt.[ONTSUG]

[pvksm.[ONTSEYKHENEN ָאנצײכענען[718]pažymėti; nubrėžti

,uždegti pvksm.[ONTSINDN] {s113 ָאנצינדן[719]s122, s132}

,atvykti pvksm.[ONKUMEN] {s224 ָאנקומען[720]s296}

[pažiūrėti pvksm.[ONKUKN ָאנקוקן[721]

(kaltintojas (der; dgs -s ָאנקלָאגער[722]dkt.[ONKLOGER]

[sukaupti pvksm.[ONKLAYBN ָאנקלַײבן[723]

paskambinti ָאנקלינגען[724]pvksm.[ONKLINGEN]

[pvksm.[ONRIRN ָאנרירן[725]paliesti; prisiliesti

נשטָאט[726] [prlk.; jng.[ANSHTOT א vietoj; vietoj to, kad

pvksm.[ONSHTRENGEN זיך ָאנשטרענגען[727]ZIKH]

pasistengti

(trukdymas (dos; dgs -n ָאנשיקעניש[728]dkt.[ONSHIKENISH]

[pvksm.[ONSHRAYBN ָאנשרַײבן[729]parašyti; užrašyti

סָאציירט[730] [bdv.[ASOTSIIRT א prisijungęs; asocijuotas

[draudžiamas bdv.[OSER ָאסור[731]

ציע[732] סימילא (dkt.[ASIMILATSYE] (di א

asimiliacija

[ruduo (der; dgs -s) dkt.[OSYEN ָאסיען[733]

[rudenį prv.[OSYEN-TSAYT ָאסיען־צַײט[734]

(dkt.[ASIFE] (di; dgs -s( אסיֿפות) אסיֿפה[735]posėdis; susirinkimas

סּפעקט[736] (veikslas (di; dgs -n א dkt.[ASPEKT]

[Estera asmv.[ESTER אסּתר[737]

ן[738] ערָאּפלא (lėktuvas (der; dgs -en א dkt.[AEROPLAN]

[prš.[OP ָאּפ[739]nu-; pa- (priešdėlis)

(opozicija (di; dgs -s ָאּפָאזיציע[740]dkt.[OPOZITSYE]

[atrišti pvksm.[OPBINDN ָאּפבינדן[741]

[pvksm.[OPBREKHN ָאּפברעכן[742]nutraukti (pokalbį); nulaužti

[pasisekti pvksm.[OPGILTN ָאּפגילטן[743]

[atiduoti pvksm.[OPGEBN ָאּפגעבן[744]

ן ָאּפגעבן[745] ם א pvksm.[OPGEBN AN עקזא EKZAM]

laikyti (egzaminą)

atsidėti (emetser git zikh op mit זיך ָאּפגעבן[746]epes) pvksm.[OPGEBN ZIKH]

[atsargus bdv.[OPGEHIT ָאּפגעהיט[747]

[pvksm.[OPGELOZN ָאּפגעלָאזן[748]paliktas; pamestas; neprižiūrėtas

[atrinktas pvksm.[OPGEKLIBN ָאּפגעקליבן[749]

[sutarta expr[OPGEREDT ָאּפגערעדט[750]

[sutarta expr[OPGESHMUEST ָאּפגעשמועסט[751]

[atspausdinti pvksm.[OPDRUKN ָאּפדרוקן[752]

[pvksm.[OPHITN יטןָאּפה[753]prižiūrėti; laikytis (šventėmis)

[skambėti vksm.[OPHILKHN ָאּפהילכן[754]

[priklausomas bdv.[OPHENGIK ָאּפהענגיק[755]

[nusiminęs bdv.[OPHENTIK ָאּפהענטיק[756]

atsisakyti (emetser zogt zikh op זיך ָאּפזָאגן[757]fun epes) pvksm.[OPZOGN ZIKH]

[surasti pvksm.[OPZUKHN ָאּפזוכן[758]

[atsidusti pvksm.[OPZIFTSN ָאּפזיֿפצן[759]

[pvksm.[OPTON ָאּפטָאן[760]užbaigti; padaryti; apmauti; apgauti

pvksm.[OPTON OYF טערקיש אױף ָאּפטָאן[761]

35

TERKISH] apgauti (blogai); padaryti kiaulystę

pasitraukti pvksm.[OPTON זיך ּפטָאןאַָ[762]ZIKH]

[atskirti pvksm.[OPTEYLN ָאּפטײלן[763]

[pvksm.[OPTEYLN ZIKH זיך ָאּפטײלן[764]atsiskirti; atsirišti; atsikabinti

ּפטײק[765] [vaistinė (di; dgs -n) dkt.[APTEYK א {s45}

ּפטײקער[766] (vaistininkas (der; dgs -s א dkt.[APTEYKER] {s46}

pvksm.[OPTREYSLEN זיך ָאּפטרײסלען[767]ZIKH] (emetser treyslt zikh op fun epes)

nesirūpinti

[pvksm.[OPLOZN ָאּפלָאזן[768]palikti; atsisakyti; pamesti

כן[769] [juoktis (iš) pvksm.[OPLAKHN ָאּפלא

כעריש[770] pajuokiamas ָאּפלא bdv.[OPLAKHERISH]

[atidėti pvksm.[OPLEYGN ָאּפלײגן[771]

(;neigti (esam l zi leyknt op ָאּפלײקענען[772]pvksm.[OPLEYKENEN]

[pvksm.[OPLERNEN ָאּפלערנען[773]padaryti išvadą

כן[774] susitarti (mir makhn op az mir veln ָאּפמא tun epes) pvksm.[OPMAKHN]

כןאַָ[775] [vksm.[OPMAKHN HAVDOLE הֿבדלה ּפמא padaryti havdalą {s129, s130, s131}

רן[776] [apgauti; apsukti pvksm.[OPNARN ָאּפנא

(išleidimas (der; dgs -n ָאּפסטָאל[777]dkt.[OPSTOL]

ּפעטיט[778] [apetitas (der) dkt.[APETI'T א

[pvksm.[OPENTFERN ָאּפענטֿפערן[779]atsikirti; atšauti; (griežtai) atsakyti

[suvalgyti pvksm.[OPESN ָאּפעסן[780]

ל[781] [šiukšlės (der) dkt.[OPFAL ָאּפֿפא

סטן[782] [pvksm.[OPFASTN ָאּפֿפא baigti pasninką; nebepasninkauti

[pradėti pvksm.[OPFIRN ָאּפֿפירן[783]

[pvksm.[OPTSOLN ָאּפצָאלן[784]grąžinti (pinigus); atsilyginti

מונג[785] (dkt.[OPTSAMUNG] (di; dgs -en ָאּפצא aptvaras; užtvara

[išvirti pvksm.[OPKOKHN ָאּפקָאכן[786]

[perkamas bdv.[OPKOYFLEKH ָאּפקױֿפלעך[787]

(sumažėjimas (der; dgs -en ָאּפקום[788]dkt.[OPKUM]

[nukęsti pvksm.[OPKUMEN ָאּפקומען[789]

[pvksm.[OPKLAYBN ָאּפקלַײבן[790]išrinkti; pasirinkti

[nukrypti pvksm.[OPKERN ָאּפקערן[791]

[poilsėti pvksm.[OPRUEN ָאּפרוען[792]

[pvksm.[OPRUFN ָאּפרוֿפן[793]kviesti (vardais);

[pvksm.[OPRUFN ZIKH'(א) זיך ָאּפרוֿפן[794]pasisakyti; (atvirai) kalbėti

pvksm.[OPRUFN ZIKH] (emetser'(ב) – [795]ruft zikh op oyf epes)

(turėti) įtaką; reaguoti; atsiliepti

[pvksm.[OPRUKN ZIKH זיך ָאּפרוקן[796]nueiti; nutolti

ּפריָארי[797] [prv.[APRIORI א a priori; aprioriškai

ּפריָאריש[798] [apriorinis bdv.[APRIORISH א

[atplėšti pvksm.[OPRAYSN ָאּפרַײסן[799]

ּפריל[800] [balandis (mėnuo) (der) dkt.[APRIL א {s126}

(susitarti (emetser redt op oyf epes ָאּפרעדן[801]pvksm.[OPREDN]

sutarti (emetser redt zikh op זיך ָאּפרעדן[802]mit emetsn) pvksm.[OPREDN ZIKH]

זיך ָאּפרעכענען[803]

pvksm.[OPREKHENEN ZIKH] (emetser'(א)rekhnt zikh op mit emetsn)

atsikeršyti

[pvksm.[OPREKHENEN ZIKH'(ב) – [804]išskaičiuoti; atskaityti

[pvksm.[OPSHTOYBN ָאּפשטױבן[805]išsiurbti (dulkes)

[nupjauti pvksm.[OPSHNAYDN ָאּפשנַײדן[806]

atspindinti ָאּפשּפיגלען[807]pvksm.[OPSHPIGLEN]

[dažnai prv.[OFT ָאֿפט[808]

ֿפילו[809] [net prv.[AFILE א

{oficialus bdv.[OFITSYEL] {s51 ָאֿפיציעל[810]

[bdv.[OFN ָאֿפן[811]atvertas; atidarytas {s216}

רציק[812] [atvirai prv.[OFN-HARTSIK ָאֿפן־הא

36

ֿפריערט[813] [anksčiau prv.[AFRIERT א

ֿפריקע[814] [Afrika vietov.[AFRIKE א

{galbūt prv.[EFSHER] {s14 אֿפשר[815]

צינד[816] [dabar prv.[ATSIND א

נירן[817] קָאמּפא akomponuoti (bt l א akompanirt) vksm.[AKOMPANIRN]

קט[818] [aktas (der; dgs -n) dkt.[AKT א

[spalis (der) dkt.[OKTOBER ָאקטָאבער[819]

קטיָאר[820] (aktorius (der; dgs -n א dkt.[AKTYOR]

קטיװ[821] [aktingas bdv.[AKTIV א

קטריסע[822] [aktorė (di; dgs -s) dkt.[AKTRISE א {s226}

קײגן[823] [prš.[AKEYGN א už (priešdėlis)

ן[824] קמיא [Akmenė vietov.[AKMYAN א

[jautis (der; dgs -n) dkt.[OKS ָאקס[825]

קעגן[826] [prieš prlk.[AKEGN א

קעגן[827] [kita vertus prv.[AKEGN ZHE זשע א

קער־אַײזן[828] (noragas (der; dgs -s א dkt.[AKER-AYZN]

[nesenai prv.[OKERSHT ָאקערשט[829]

קציע[830] [akcija (di; dgs -s) dkt.[AKCYE א

ן[831] רא [Varėna vietov.[ARAN א

רָאּפ[832] [prš.[AROP א žemyn (priešdėlis)

רָאּפגײן[833] pvksm.[AROPGEYN] (esam l ikh א gey arop, du geyst arop, zi geyt arop, mir geyen

arop, ir geyt arop, zey geyen arop;) leistis; nusileisti; nulipti

רֿפן[834] רָאּפװא