1

VYSTYMO BENDRIJA „NUGALĖK PRIKLAUSOMYBĘ”

APSKAITA IR ATSKAITOMYBĖ

Dėst. Vida Šeduikytė

Vilniaus kooperacijos kolegija

2006

2

Turinys

1. Apskaitinės informacijos formavimo procesas 3

2. Apskaitos reglamentavimas. Tarptautiniai apskaitos standartai 4

3. Finansinė ir valdymo apskaita 7

4. Bendrieji apskaitos principai 9

5. Reikalavimai apskaitinei informacijai 11

6. Matavimai apskaitoje 12

7. Apskaitos objektai 12

8. Įmonės ekonominiai procesai ir jų atsispindėjimas apskaitoje. Turtas apskaitoje. 14

9. Nuosavybės esmė apskaitoje 17

10. Ūkinių operacijų įtaka apskaitinei lygybei 21

11. Įmonių finansinės atskaitomybės sudėtis 23

12. Inventorizavimas 26

13. Įkainojimas 26

14. Klasifikavimas 27

15. Sąskaitos kaip klasifikavimo požymiai 28

16. Sąskaitų planas 29

17. Dvejybinis įrašas apskaitoje 31

18. Prekių apskaita 36

19. Dokumentai ir jų rekvizitai 38

20. Elektroninių kasos aparatų naudojimas 40

21. Apskaitos registrai 41

22. Bandomasis balansas 43

23. Apskaitinis laikotarpis 44

24. Kaupimo ir palyginimo principas apskaitoje 45

25. Koregavimai apskaitoje 48

26. Grynojo pelno esmė 53

27. Finansinės ir mokesčių apskaitos suderinimas 54

28. Apmokestinamojo pelno apskaičiavimas 56

29. Uždaromieji įrašai 57

30. Išlaidų samprata ir klasifikavimas. Gamybos išlaidų kalkuliavimo esmė 58

31. Pilnoji gaminio savikaina 59

32. Finansinės ataskaitos 62

Literatūros sąrašas 75

3

Apskaitinės informacijos formavimo procesas

Įmonė gali egzistuoti tik gaudama atitinkamą informaciją, nes kitaip ji negalės įvertinti

savo padėties kitų įmonių atžvilgiu. Informacija yra labai įvairi, jos visos vienu metu suvokti

neįmanoma. Turi būti kaupiama ir apdorojama tik konkrečiam tikslui reikalinga informacija.

Tą daryti gali valdymo srities specialistai. Jie privalo nustatyti kokia informacija reikalinga

tam, kad būtu galima sėkmingai valdyti vienokį ar kitokį objektą. Įmonės valdytojai,

nusprendę gaminti tam tikros rūšies produkciją, pirmiausia turi turėti informaciją apie jos

paklausą rinkoje, galimybę įsigyti medžiagų ir darbo resursų, įvertinti pastarųjų rinkos kainą.

Jie turi žinoti įmonės partnerių elgesį praeityje. Tai reikalinga sudarant sutartis, įsigyjant

atsargas bei parduodant prekes. Būtina įvertinti savo finansinę būklę, galimybę sumokėti už

įsigytus išteklius.

Informacijos srautas labai didelis, todėl reikia suprasti naudingos informacijos kūrimo

ir bendruosius valdymo proceso dėsningumus.

Tam, kad būtų galima sąmoningai valdyti, būtinai reikalinga grįžtamojo ryšio

informacija, kuri nusakytų valdomojo objekto būklę kiekvienu momentu.

Ypač svarbią funkciją formuojant grįžtamąjį ryšį ekonominėse sistemose atlieka

apskaita. Apskaitos informacija laikytini iš patikimo šaltinio gauti ir tinkamai užfiksuoti

apskaitos duomenys, kurie naudojami valdymo procese arba kurie gali būti naudingi

valdytojams ateityje.

Apskaitos informacija turi patenkinti šiuos bendruosius reikalavimas:

• apskaitos informacija turi būti tinkama, objektyvi ir palyginama;

• ją turi priimti vartotojas, ji turi būti perduodama tam tikais signalais, kuriuos

vartotojas galėtų suvokti;

• informacija turi būti vartotojui suprantama, ji turi būti perduodama vartotojui

suprantama kalba;

• informacija turi būti perduodama iš patikimo šaltinio

• informacija turi būti perduodama laiku ir tiksliam adresatui

• perduodama informacija turi būti išsami ir naudinga vartotojui, o jos kūrimo kaina

neturi būti didesnė už teikiamą naudą.

Apskaitos informacijos vartotojai.

Tiesiogiai suinteresuoti vidiniai įmonės vartotojai:

• Esantys ir potencialūs įmonės savininkai.

• Įmonės administracija ir valdytojai.

• Įmonės darbuotojai.

4

Tiesiogiai suinteresuoti išoriniai informacijos vartotojai:

• Esantys ir potencialūs kreditoriai.

• Esantys ir potencialūs tiekėjai.

• Esantys ir potencialūs pirkėjai.

Įvairios valdžios institucijos:

• Mokesčių sistemos tvarkytojai ir įvairių mokesčių surinkėjai.

• Valstybinės statistikos institucijos.

• Regioninės valdžios institucijos.

• Ministerijos ir kitos reguliavimo institucijos.

Kiti vartotojai:

• Vertybinių popierių komisija ir makleriai.

• Konkurentai.

• Finansiniai ekspertai ir patarėjai.

• Įvairūs kiti vartotojai.

Apskaitos reglamentavimas. Tarptautiniai apskaitos standartai (TAS)

Kad apskaitinę informaciją teisingai suvoktų visi jos vartotojai, apskaitininkai

vadovaujasi Tarptautinių apskaitos standartų (TAS) nuostatomis. TAS skelbia tarptautinių

apskaitos standartų komitetas, įkurtas 1973 m. birželio 29 d. Tai nepriklausoma organizacija,

rengianti ir tobulinanti tarptautinius apskaitos standartus.

Pagal nagrinėjamų klausimų pobūdį standartus galima suskirstyti į šias grupes:

• metodologiniai standartai;

• metinės atskaitomybės turinį ir formą reglamentuojantys standartai;

• susivienijimų ir struktūrinių padalinių veiklos apskaitą reglamentuojantys

standartai;

• įvairių veiklos rūšių standartai;

• apskaitos hiperinfliacijos sąlygomis standartai;

• standartai, skirti socialinės politikos ir vyriausybės pagalbos klausimams;

• finansinių institucijų veiklos apskaitą reglamentuojantys standartai.

Kiekvienos laisvosios rinkos šalies apskaitos taisyklės pagrįstos tarptautiniais

apskaitos standartais ir bendraisiais apskaitos principais. Tai nėra griežti nurodymai kaip

atlikti konkrečias apskaitos procedūras. Kiekviena valstybė savo nuožiūra sukonkretina TAS,

atsižvelgdama į ekonomikos ypatumus. TAS nuolat tobulinami ir papildomi. Kuriant TAS

5

dalyvauja visi, kurie suinteresuoti, kad viešai skelbiama finansinė atskaitomybė atspindėtų

realią įmonių ūkinės veiklos būklę, jų turtą bei nuosavybę. Tai – pramoninkų asociacijos,

mokslininkai, apskaitininkų draugijos, įmonės ir pan. Kiekvieno jų indėlis skirsis tiek savo

forma, tiek reikšmingumu. Vienos kūrime gali dalyvauti tiesiogiai, kitos – per spaudą arba

specialią literatūrą.

Verslo apskaitos standartai (VAS)

Verslo apskaitos standartus leidžia LR Apskaitos institutas. Patvirtinti VAS skelbiami

Valstybės žinių priede „ Informaciniai pranešimai“ bei internete. VAS turi būti parengti

remiantis Europos Sąjungos teise ir Tarptautiniais apskaitos standartais.

Buhalterinės apskaitos įstatymas

Buhalterinė apskaita laisvos konkurencijos sąlygomis neišvengiamai yra rinkos

santykių objektas. Ji gali būti organizuojama i vykdoma įvairiais būdais, kuriuos įmonių

savininkai bei valdytojai laiko racionaliausiais. Apskaitininkai turi tvarkyti apskaitą pagal

Buhalterinės apskaitos įstatymą priimtą 2001 m. lapkričio 16 d. Nr. IX-574. Įstatymas

pagrįstas Tarptautiniais ir Verslo apskaitos standartais ir numato ne formos, bet turinio

pirmumą, rengiant apskaitinę informaciją ir finansinę atskaitomybę. Buhalterinės apskaitos

įstatymas priimtas dėl šių svarbiausių išorinių ir vidinių priežasčių:

1. LR, neturėdama tokios pat kaip rinkos šalių ekonominės informacijos, negalėtų

įsitraukti į tarptautinį bendradarbiavimą paritetiniais pagrindais. Šios informacijos bazė

kuriama įmonėse;

2. laisvosios rinkos sąlygomis kiekviena įmonė, norėdama sėkmingai ūkininkauti, turi

nuolat rūpintis savininkais. Pagal svarbiausią rinkos šalių nuosavybės formą – akcinę

nuosavybę – numatoma įmonių savininkus ir potencialius investitorius laiku

informuoti apie įmonės disponuojamą turtą, bei šio turto savininkus. Be to,

investitorius domina turto naudojamo efektyvumas, kuris nusakomas palyginus per

tam tikrą laikotarpį uždirbtas pajamas su to paties laikotarpio sąnaudomis;

3. siekdamos išsikovoti tarptautinį pripažinimą ir pritraukti užsienio investitorius LR

įmonės privalo viešai skelbti finansinę atskaitomybę, atitinkančią pasaulines taisykles

ir kurią vienodai suprastų visų valstybių piliečiai, besidomintys įmonių ekonomika;

4. apskaita turi pateikti informaciją, pagal kurią įmonių valdytojai galėtų priimti

racionalius spendimus, o savininkai įsitikintų, kad šie sprendimai yra pagrįsti.

6

Įstatymas numato ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų,

ūkininkų ūkio turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų, ūkininkų operacijų ir ūkinių įvykių,

gyventojų, kurie verčiasi individualia veikla ( nuolatinių Lietuvos gyventojų, kurie verčiasi

individualia veikla ir nenuolatinių Lietuvos gyventoju, veikiančių per nuolatinę bazę Lietuvos

Respublikoje), užsienio ūkio subjektų, veikiančių per nuolatinę buveinę Lietuvos

Respublikoje, užsienio ūkio subjektų, kurių atstovybės yra Lietuvos Respublikoje, atitinkamai

veiklai, nuolatinei buveinei ar atstovybei priskirtinio turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų,

ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių buhalterinę apskaitą, jos organizavimą ir tvarkymą.

Buhalterinės apskaitos įstatymas nurodo, kad apskaita LR įmonėse turi būti vedama

laikantis Bendrųjų apskaitos principų (BAP). Bendruoju apskaitos principu yra vadinama per

ilgą laiką rinkos šalyse susiformavusių ir visuotiniai pripažintų finansinės apskaitos vedimo

taisyklių visuma. Tvarkydami apskaitą ir sudarydami finansines ataskaitas, šiomis visuotinai

pripažintomis taisyklėmis vadovaujasi daugelio šalių apskaitininkai.

Laisvos rinkos šalyse skiriamos dvi apskaitos rūšys: finansinė ( išorinė) ir valdymo (

vidinė). Finansinė apskaita daugiau orientuota į išorinius apskaitos informacijos vartojus,

valdymo apskaita skirta įmonių valdytojų informacijos poreikiams tenkinti. Nemaža dalis

valdymo apskaitos pateikiamų duomenų yra įmonės komercinė paslaptis. Atsižvelgiant į tai,

įstatymas palieka galimybę pačiai įmonei laisvai rinktis vidinę apskaitos sistemą.

Įstatymo reikalavimu visoms įmonėms, išskyrus tas, kurioms leidžiama vesti apskaitą

paprastuoju įrašu, privalomas dvejybinio įrašo taikymas apskaitoje. Kai kurioms mažoms

įmonėms leidžiama taikyti pinigų principą dvejybinės apskaitos sistemoje. Tai paprastesnis

principas, tačiau jį taikant dažniausiai gaunama netiksli informacija.

Įstatymas reikalauja, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai būtų fiksuojamos

dokumentuose. Nedokumentuotos operacijos neturi būti fiksuojamos apskaitos registruose.

Lietuvoje atsisakyta privalomojo sąskaitų plano. LR Apskaitos institutas parengė

pavyzdinį sąskaitų planą, kurio pagrindu įmonės gali rengti savo individualius planus.

Įstatymas suteikia teisę įmonėms tvarkyti apskaitą dvejopai – organizuojant

savarankišką apskaitos tarnybą arba pasitelkiant buhalterines, audito ar kitas konsultacines

firmas.

Atskiru buhalterinės apskaitos įstatymo straipsniu nusakytos vyriausiojo finansininko

ir apskaitos paslaugas teikiančios įmonės pareigos bei atsakomybė. Pagrindinė vyr. buhalterio

pareiga – užtikrinti, kad visi įmonės veiklą atspindintys įrašai būtų atlikti teisingai, o finansinė

atskaitomybė sudaryta laiku. Už savo darbą jis tiesiogiai atsakingas įmonės savininkui.

Už ataskaitinį laikotarpį apskaitos duomenys apibendrinami apskaitos registruose.

Įstatymas numato, kad apskaitos registrai gali būti tipiniai arba laisvos formos. Duomenys į

apskaitos registrus perkeliami iš pirminių dokumentų. Dokumentai turi turėti juridinę galią,

7

juose turi būti visi privalomi rekvizitai: įmonės pavadinimas, dokumento pavadinimas, jo

sudarymo data, ūkinės operacijos turinys, operacijos matavimo rodikliai, asmenų, surašiusių

dokumentą ir atsakingų už šios operacijos įvykdymą ir teisingą įforminimą pareigos,

pavardės, vardai, parašai.

Įstatymas nurodo, kad visos įmonės, išskyrus tas, kurios įstatymo numatyta tvarka

veda apskaitą paprastuoju įrašu, rengia ir skelbia finansinę atskaitomybę, kuri sudaroma pagal

sąskaitų duomenis Finansinės atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Finansinės ataskaitos reikalingos tam , kad visapusiškai parodytų įvairias įmonės

veiklos sitis. Ribotos civilinės atsakomybės įmonės metinę finansinę atskaitomybės turi

parengti kartą per metus, remdamosi paskutinės finansinių metų dienos duomenimis.

Ataskaitinių metų pabaigoje įmonė privalo atlikti visus koreguojančius ir uždarančiuosius

įrašus bei palyginti per laikotarpį uždirbtas pajamas su joms uždirbti patirtomis sąnaudomis.

Ūkiniais metais yra laikomi kalendoriniai metai. Įmonėms draudžiama savarankiškai

pasirinkti finansinių metų pradžią. Atskaitomybės sudarymą reglamentuoja LR Vyriausybė.

Ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, savo veikla siekiantys pelno,

tvarkydami apskaitą vadovaujasi Verslo apskaitos standartais. Šiuos standartus parengia,

patvirtina ir „Valstybės žiniose“ paskelbia Lietuvos Respublikos apskaitos institutas. Verslo

apskaitos standartai turi būti parengti remiantis Europos Sąjungos teise ir Tarptautiniais

apskaitos standartais. Neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys tvarkydami apskaitą

vadovaujasi Verslo apskaitos standartais tuo atveju, kai savo nuožiūra nuspendžia sudaryti

finansinę atskaitomybę arba Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas įpareigoja ją sudaryti.

Apskaitos informacija, kuri yra įmonės komercinė paslaptis, neskelbiama. Tai negalioja

auditoriams, mokesčių inspektoriams, valstybės kontrolieriams. Atitinkamais norminiais

aktais jie yra įpareigoti gautą informaciją laikyti paslaptyje. Įmonės pareigūnai, pažeidę šio

įstatymo reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Pagal įstatymo

reikalavimus už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas.

Finansinė ir valdymo apskaita

Finansinė apskaita teikia informaciją išoriniams vartotojams. Dalį šių duomenų

naudoja ir įmonės valdymo personalas, todėl griežtai atskirti šių apskaitos rūšių negalima.

Įmonės finansine būkle nuolat domisi akcininkai, investitoriai ( visų pirma pelnu), bankas ( jei

kreipiamasi dėl paskolos gavimo, ar įmonė moki, koks turtas ir pan.), pirkėjai ( sudarant

ilgalaikes sutartis, kad galėtų įsitikinti ar ateityje juos aprūpins produkcija). Visą šią

informaciją formuoja finansinė apskaita. Finansinė apskaita apima ūkinių operacijų fiksavimą,

8

analizę ir šios informacijos pateikimą vartotojams. Visa informacija, apibūdinanti įmonės

finansinę būklę, bei jos veiklos perspektyvas, skelbiama specialiuose dokumentuose,

vadinamuose finansinėmis ataskaitomis. Pagrindinės finansinės ataskaitos yra šios:

• Balansas;

• Pelno ( nuostolių) ataskaita

• Pinigų srautų ataskaita;

• Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita;

• Aiškinamasis raštas.

Balanse pateikiama, klasifikuojama ir atskleidžiama informacija apie įmonės turtą,

nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus.

Pelno ( nuostolio) ataskaitoje pateikiama, klasifikuojama ir detalizuojama informacija

apie įmonės uždirbtas pajamas, patirtas sąnaudas ir gautus veiklos rezultatus per ataskaitinį

laikotarpį.

Pinigų srautų ataskaitoje pateikiama informacija apie įmonės pinigų ir pinigų

ekvivalentų pasikeitimus per ataskaitinį laikotarpį.

Nuosavo kapitalo pokyčių atskaitoje parodomas įmonės ekonominės naudos grynasis

padidėjimas ar sumažėjimas per ataskaitinį laikotarpį bei kiti nuosavo kapitalo pokyčiai,

neatvaizduoti pelno ( nuostolių) ataskaitoje.

Aiškinamajame rašte pateikiama informacija, susijusi su įmonės, pagal kokius

reikalavimus buvo tvarkoma apskaita, apskaitos metodikos pakeitimai ir kita.

Finansinės apskaitos informacijos vartotojai

Svarbiausi finansinės apskaitos vartotojai

Įmonės Vidiniai

Išoriniai

Savininkai Stebėtojų taryba arba valdyba Direktorių taryba Valdymo personalas

Potencialūs savininkai Partneriai Bankai ir kiti kreditoriai Mokesčių inspekcijos Vertybinių popieių biržos Profsąjungos ir įmonių

darbuotojai Ministerijos, kontrolieriai ir

kiti valdžios atstovai

9

Valdymo apskaita – tai išsamios informacijos, reikalingos tvarkantis įmonės viduje,

rinkimas, klasifikavimas, įvertinimas ir pateikimas valdytojams. Ši informacija, visiškai

nedomina išorinių vartotojų. Pvz., akcininkui ir kreditoriui visiškai nesvarbu, kiek valandų per

parą dirba darbininkai, koks jų atlyginimas, kaip dirba įrengimai ir pan. Tačiau įmonės

valdytojams ši informacija yra labai svarbi. Valdymo apskaitos teikiama informacija yra

įmonės komercinė paslaptis. Ji negali būti pateikta išoriniams vartotojams.

Finansinės ir valdymo apskaitos rūšys sudaro vientisą įmonės apskaitos sistemą. Jos negali

egzistuoti viena be kitos, nes papildo viena kitą.

Bendrieji apskaitos principai (BAP)

Nepriklausomai nuo verslo organizavimo formų įmonės veiklos apskaita iš esmės

vedama vienodai, ūkiniai įvykiai fiksuojami ir informacija vartotojui pateikiama atsižvelgiant

į tam tikrus bendruosius teiginius. Šie teiginiai vadinami bendraisiais apskaitos principais.

Bendraisiais jie vadinami todėl, kad yra visų pripažinti ir dėl to turi įstatyminę galią.

Verslo apskaitos standartuose išskiriami šie bendrieji apskaitos principai:

• įmonės principas;

• veiklos tęstinumo principas;

• periodiškumo principas;

• apskaitos pastovumo principas;

• piniginio mato principas;

• palyginimo principas

• atsargumo principas;

• neutralumo principas;

• turinio svarbos principas.

Įmonės principas numato, kad kiekviena įmonė yra atskiras apskaitos vienetas,

atskirtas nuo įmonės savininkų ir kitų įmonių. Šis principas apriboja buhalterio interesų sferą

tik tais objektais ir ekonominiais įvykiais, kurie turi būti atspindėti finansinėse ataskaitose. Šis

principas pasireiškia tuo, kad kiekvienos įmonės turto ir nuosavybės bei įsipareigojimų

apskaita atskirta nuo savininkų turto ir įsiskolinimų apskaitos. Net ir įmonėse ( personalinėse),

kurių turtas ir skolos teisiškai susiję su savininko turtu ir skolomis, o savininko asmenims

turtas gali būti panaudotas įsiskolinimams apmokėti, įmonės veiklos apskaita atskirta nuo

savininkų veiklos apskaitos.

10

Veiklos tęstinumo principas reiškia, kad įmonė artimiausiu metu nebus likviduota, ji

gali tęsti savo veiklą labai ilgai, kad įgyvendintų visus numatytus projektus ir įsipareigojimus.

Tai turi labai didelę reikšmę įvertinant įmonės turtą bei jos ūkinės veiklos rezultatus. Pvz., tai

suformuoja nusidėvėjimo apskaitos pagrindus, o ilgalaikį turtą galima įvertinti kaina, už kurią

jis įsigytas arba faktine savikaina.

Periodiškumo principas numato, kad įmonės veikla gali būti suskaidyta į tam tikrus

laikotarpius. Dažniausiai taikomas apskaitos laikotarpis – kalendoriniai metai. Kad būtų

nustatytos metinės pajamos reikalauja mokesčių įstatymai. Finansinė atskaitomybė turi būti

sudaroma paskutinių finansinių metų dienos duomenimis.

Pastovumo principas teigia, kad apskaitos metodika turi būti stabili pakankamai ilgą

laiką. Apskaitos metodiką galima keisti tik tuo atveju, jeigu norima teisingai atspindėti įmonės

veiklos rezultatus.

Piniginio įkainojimo principas. Taikant šį principą, visas įmonės nuosavas kapitalas ir

įsipareigojimai finansinėje atskaitomybėje išreiškiami pinigais.

Kaupimo principas numato, kad ūkiniai faktai registruojami tada, kai jie įvyksta.

Pajamos turi būti registruojamos tada, kai jos uždirbamos, o jas uždirbant patirtos sąnaudos

tada, kai jos patiriamos, nepriklausomai nuo pinigų gavimo ar išmokėjimo. Pajamos atsiranda

pardavus produkciją arba suteikus paslaugas.

Palyginimo principas apsprendžia laikotarpį, per kurį turi būti pripažįstamos pajamos

ir joms uždirbti patirtos sąnaudos. Įvykis, įgalinantis padarytas išlaidas laikyti sąnaudomis –

tai pajamų uždirbimas. Sąnaudomis tampa tik ta išlaidų dalis, kuri patirta gaminat produkciją

arba atliekant paslaugas, parduotas ataskaitiniu laikotarpiu. Finansinės ataskaitos turi būti

parengtos taip, kad finansinės informacijos vartotojai galėtų palyginti jas su kitų ataskaitinių

laikotarpių ir kitų įmonių pateikiama informacija bei teisingai įvertinti įmonės finansinės

būklės pokyčius.

Atsargumo principas. Įmonės pasirenka tokius apskaitos metodus, kuriais

vadovaujantis turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų, pajamų bei sąnaudų vertė negali būti

nepagrįstai padidinta arba sumažinta.

Neutralumo principas. Finansinėje atskaitomybėje pateikta informacija turi būti

objektyvi ir nešališka. Ji neturi daryti įtakos įmonių vadovų priimamiems sprendimams ir ja

neturi būti siekiama numatyto rezultato.

Turinio svarbos principas. Apskaitant ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, didžiausias

dėmesys kreipiamas į jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne į formalius pateikimo reikalavimus.

11

Reikalavimai apskaitinei informacijai

Norint nenusižengti Bendriesiems apskaitos principams, apskaitos duomenys, iš kurių

gaunama naudinga valdymui informacija, turi atlikti tam tikrus reikalavimus. Informacija gali

būti fiksuojama ir apdorojama skirtingais būdais. Tai priklauso nuo skaičiavimo technikos

taikymo, įmonės dydžio, darbuotojų skaičiaus, apskaitos darbuotojų kvalifikacijos, išlaidų,

skiriamų apskaitai ir pan.

Esminiai reikalavimai apskaitinei informacijai:

• optimalumo;

• konservatyvumo;

• svarbumo;

• ažūriškumo;

• patikimumo;

Optimalumo reikalavimo esmė ta, kad išlaidos, susijusios su apskaitos vedimu ir

atskaitomybės sudarymu, turi būti bent jau ne didesnės už naudą, kurią tikimasi gauti,

panaudojus šią informaciją.

Pasirenkant įmonėje vykstančius procesų atspindėjimo būdus, reikia teikti pirmenybę

tiems, kurie geriausiai parodo realią padėtį ir neprieštarauja Bendriesiems apskaitos

principams. Tiems patiems objektams atspindėti galima taikyti skirtingus metodus.

Formuojant informaciją, reikia pasirinkti vieną – geriausią. Spręsti apie vieno ar kito metodo

tinkamumą reikia dar neturint galutinių apskaitos duomenų. Todėl metodo pasirinkimas

susijęs su tam tikra rizika. Kad išvengtų galimų klaidų, apskaitininkai taiko konservatyvumo (

apdairumo) principą. Jo esmė ta, kad apskaitininkas visuomet turi suteikti pirmenybę

apdairumui, visą savo ir valdytojų dėmesį sutelkti į tą alternatyvą, kurią įgyvendinus, įmonėje

gali sudaryti nepalankiausia padėtis. Apskaitos darbuotojai privalo įvertinti visus ūkinės

veiklos rezultatų variantus ir pirmiausia pačius nepalankiausius.

Apskaitininkas turi pateikti valdymui tik svarbią, reikšmingą tam tikromis sąlygomis

informaciją, atsiribodamas nuo bereikšmių ar mažai vertingų duomenų. Dažnai bereikšmiai

duomenys užgožia tikrai svarbią informaciją, ir valdymui padaroma žala. Svarbumo

reikalavimas numato ne formos, bet turinio pirmumą.

Ažūriškumo principas reiškia laiku atliekamus įrašus apskaitos registruose ir

atskaitomybės formose. Informacija, kuria pagrįsti valdymo sprendimai, turi būti patikima.

Patikimumo įgyvendinimas reiškia trukdymų pašalinimą iš informacinės sistemos. Tai

12

neteisingo dokumentavimo, prirašymo, sąmoningo apskaitos duomenų klastojimo pašalinimas

iš apskaitos.

Matavimai apskaitoje

Įvairūs ūkiniai faktai apskaitoje kiekybiškai atvaizduojami naudojant natūrinius, darbo

ir piniginius matus.

Natūriniai matai – kilogramai, metrai, litrai ir kt. – naudojami apskaitos objektus

atvaizduojant jų natūriniu pavidalu. Natūriniais matais galima sumuoti duomenis tik apie

vienarūšius dalykus. Pvz., natūriniais matais galima išreikšti, kiek sunaudota gamyboje plieno,

bet negalima apibūdinti, kiek iš viso gamyboje sunaudota atsargų. Natūrinis matas labai

svarbus išsaugant įmonės turtą.

Darbo matais – dienomis, valandomis, minutėmis apskaitomas sunaudotas darbas,

apskaičiuojamas darbo užmokestis, nustatomos darbo normos. Piniginis matas – litai, centai –

naudojamas išreiškiant apskaitomų objektų vertę. Apskaitoje jis yra apibendrinantis matas,

įgalinantis sumuoti duomenis apie skirtingus dalykus. Pvz., sumuoti, kiek iš viso yra turto,

kiek iš viso pagaminta produkcijos.

Labai svarbu, kad pinigais galima išreikšti ne tik įvairius materialinius išteklius, bet ir

darbo sąnaudas. Rinkoje pinigai atlieka ne tik matavimo vieneto, bet ir visuotinio mainų

ekvivalento funkcijas.

Piniginio įkainojimo principas ypač svarbus įvertinant įmonės veiklos galutinius

rezultatus. Be to, jį taikant, galima sujungti ne tik visus procesus įmonėje, bet ir palyginti

pačias įmones, pvz., jas perkant arba parduodant, įsigyjant tų įmonių akcijų arba kitais būdais

investuojant į jas pinigus.

Įmonių apskaitos metodika turi būti sutvarkyta taip, kad ją taikant būtų galima

palyginti įvairiose įmonėse gaunamus duomenis. Šis reikalavimas įgyvendinamas laikantis

Bendrųjų apskaitos principų.

Apskaitos objektai

Buhalterinė apskaita atspindi labai įvairius objektus. Skirtingose įmonėse apskaita

nevienoda, nes reikia derinti skirtingus reikalavimus. Apskaitos skirtumus pirmiausia sąlygoja

įmonių nuosavybės forma. Nuo jos daugiausia priklauso apskaitos sudėtis ir jos pateikimo

vartotojams būdas.

13

Pagal nuosavybės formą įmonės skirstomos:

• individuali (personalinė) įmonė;

• tikroji ūkinė bendrija;

• komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija;

• uždaroji akcinė bendrovė;

• akcinė bendrovė;

• valstybinė įmonė;

Individuali įmonė – pati paprasčiausia. Visas jos turtas priklauso vienam fiziniam

asmeniui. Jos savininkai už veiklos padarinius atsako visu savo turtu, taip pat ir asmeniniu.

Tikroji ūkinė bendrija yra visiškos turtinės atsakomybės įmonė, įsteigta pagal

bendrosios jungtinės veiklos sutartį, susiejus kelių fizinių ar juridinių asmenų turtą į bendrą

nuosavybę. Savininkai už galimus padarinius atsako ne tik visu įmonės, bet ir asmeniniu

turtu.

Komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija šalia tikrųjų narių yra narių komanditorių,

atsakančių tik įneštu į įmonę turtu.

Uždaroji akcinė bendrovė (UAB) turi juridinio asmens teises. Jų savininkai už visas

savo prievoles ir įsipareigojimus atsako tik įneštu į įmonę turtu. Bendrovės nariais tampama

įsigijus bendrovės išleistų akcijų. Bendrovės nuosavybei priklausantis turtas padalijamas

bendrovės nariams – akcininkams. Uždarąją akcinę bendrovę gali įkurti ir vienas asmuo,

disponuojantis visomis bendrovės akcijomis.

Akcinė bendrovė (atviroji) yra juridinio asmens teises turinti ribotos turtinės

atsakomybės įmonė. Jos savininkai – asmenys, įsigiję šios įmonės akcijų. Akcininkai gali būti

fiziniai, juridiniai asmenys, valstybė.

Valstybinė įmonė yra valstybės nuosavybė. Ji turi juridinio asmens teises ir ribotą

turtinę atsakomybę. Valstybė neatsako už įmonės prievoles, o įmonė už valstybės. Apskaitos

požiūriu įmonių skirtumus daugiausia sąlygoja tai, ar įmonė yra ribotos civilinės atsakomybės

ar neribotos. Ribotos civilinės atsakomybės įmonės apskaitą privalo vesti kaupimo principu ir

naudoti dvejybinio įrašo sistemą. Joms yra privaloma buhalterinės apskaitos tarnyba. Didelės

ir vidutinės tokio tipo įmonės rengia pilną metinę finansinę atskaitomybę, mažos –

sutrumpintą finansinę atskaitomybę. Akcinės bendrovės finansinę atskaitomybę skelbia viešai,

kitos viešai skelbti neprivalo.

Neribotos civilinės atsakomybės įmonės apskaitoje naudoja modifikuotą pinigų

įplaukų – išmokų principą. Jei tokios įmonės yra PVM mokėtojos ir turi samdomų asmenų,

apskaitoje naudoja dvejybinio įrašo sistemą, joms privaloma buhalterinės apskaitos tarnyba.

Ne PVM mokėtojos ir neturinčios samdomų asmenų įmonės apskaitą veda paprastojo įrašo

14

sistema ir buhalterinės apskaitos tarnyba joms neprivaloma. Neribotos civilinės atsakomybės

įmonės nerengia ir neskelbia finansinės atskaitomybės.

Įmonių klasifikavimas

Mažos Pagal dydį Didelės

ĮMONĖ Pagal veiklos pobūdį Paslaugas teikiančios Prekybinės Perdirbimo Mišrios Pagal verslo

organizavimo formas Individualios (personalinės) Akcinės bendrovės Valstybinės Ūkinės Bendrijos Tikroji ūkinė bendrija Uždaroji akcinė bendrovė Komanditinė (pasitikėjimo)bendrija Akcinė bendrovė

Įmonės ekonominiai procesai ir jų atspindėjimas apskaitoje

Turtas apskaitoje

Įmonės ūkinė veikla pasireiškia per produkcijos gamybos arba paslaugų teikimo ir jų

pardavimo procesus. Kad tie procesai vyktų, įmonės veiklai reikalingi ekonominiai ištekliai.

Ekonominiais ištekliais laikoma visa tai, kas naudojama įmonės ūkinėje veikloje. Tai žaliavos,

įrengimai, pastatai, žemė, darbuotojai ir pan.

Daugelis ekonominių išteklių yra kieno nors nuosavybė. Jei įmonė nusiperka pastatus,

įrengimus ir kt., visa tai bus jos nuosavybė, jeigu išsinuomoja, tuomet jie bus nuomotojo

nuosavybė, o įmonė tik disponuoja jais.

15

Gali būti ekonominių išteklių, neturinčių savininko. Pvz., turizmo įmonei labai svarbus

kraštovaizdis, nes jis nulemia tokios įmonės veiklą. Tokių ekonominių išteklių įmonė

neapskaitys, kadangi jų negalima įkainoti. Turtu gali būti laikomi tik tie ištekliai, kurie turi

konkretų savininką. Ne visuomet savininkas būna pati įmonė. Ji gali pasiskolinti turtą iš kito

savininko. Turtas turi duoti tam tikrą naudą tam, kas juo disponuoja. Nauda būna ne tik

materialinė, bet ir tenkinanti dvasinius žmonių poreikius. Kiekvienos įmonės galutinis tikslas

– gauti pelną, todėl turtu laikytina tik ta ekonominių išteklių dalis, kuri atneš įmonei naudą,

pasireiškiančią pelnu.

Turtu apskaitoje laikomi ekonominiai ištekliai, kurie turi savininką ir kuriais

disponuodama įmonė tikisi gauti tam tikrą naudą ateityje. Įmonė gali disponuoti ir tokiu turtu, kuris nelaikomas ekonominiais ištekliais. Pvz.,

brangus paveikslas mašinas gaminančios įmonės, vadovo kabinete yra įmonės turtas, tačiau

įmonės veikloje jis nenaudojamas, todėl ir nelaikomas ekonominiais ištekliais. Tačiau toks

pats paveikslas muziejuje priskirtinas ekonominiams ištekliams, nes jis duoda muziejui

konkrečių pajamų.

Įmonės vadovams labai svarbu žinoti, kokiu turtu jie disponuoja, ir kaip gali jį

panaudoti įmonės veikloje. Apskaitos darbuotojai visą įmonės disponuojama turtą turi

suskirstyti į tam tikras grupes, jį suklasifikuoti.

Turto klasifikavimas

Į M O N Ė S T U R T A S Klasifikavimo požymis Turto grupės Pagal naudojimo laiką Trumpalaikis

Ilgalaikis Pagal piniginę išraišką Piniginis

Nepiniginis Pagal materialinę išraišką Materialus

Nematerialus Pagal turto paskirtį Pinigai

Skolos įmonei Atsargos Mašinos Įrengimai

Pastatai ir statiniai Žemė

Pagal užbaigtumo laipsnį Žaliavos Nebaigta gamyba Gatavi gaminiai

16

Pirmiausia turtas skirstomas į piniginį ir nepiniginį. Toks grupavimas reikšmingas, nes

dažniausiai už pinigus įmonė įsigyja jos veiklai reikalingų gėrybių, pinigais moka

darbuotojams už darbą, bankui – palūkanas ir pan.

Be to, turtas skirstomas į materialų, nematerialų ir finansinį. Materialų turtą galima

palytėti. Nematerialiniam turtui priskiriamos tam tikros įmonės teisės, firmos prestižas,

patentai, licencijos. Finansinis turtas – tai įmonės investicijos į kitas įmones.

Pagal naudojimo laiką ūkinėje veikloje turtas skirstomas į ilgalaikį ir trumpalaikį.

Materialus turtas turi būti priskiriamas ilgalaikiam turtui, jei jis atitinka visus šiuos

požymius:

1. įmonė ketina jį naudoti ilgiau nei vieną ataskaitinį laikotarpį, t.y. ilgiau nei

vienerius metus;

2. įmonė pagrįstai tikisi gauti iš turto ekonominės naudos ateinančiais laikotarpiais;

3. įmonė gali patikimai nustatyti turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą;

4. turto įsigijimo, pasigaminimo savikaina yra ne mažesnė už minimalią ilgalaikio

turto savikainą, įmonės nustatytą kiekvienai turto grupei

5. įmonei yra perduota rizika, susijusi su materialiuoju turtu.

Ilgalaikis turtas įmonės veikloje naudojamas ilgiau ne vieną ataskaitinį laikotarpį.

Ataskaitinis laikotarpis – tai valdžios organų nustatytas laikotarpis, kuriam pasibaigus,

apskaičiuojamas įmonės ūkininkavimo rezultatas – pelnas arba nuostolis. Skirtumą tarp

uždirbtų pajamų ir patirtų sąnaudų valstybė apmokestina. Todėl labai svarbu palyginti to

paties ataskaitinio laikotarpio pajamas ir sąnaudas. Kadangi ilgalaikis turtas naudojamas ne

vieną, bet kelis ataskaitinius laikotarpius, apskaitoje turi atsispindėti, kokia ilgalaikio turto

dalis buvo sunaudota per kiekvieną ataskaitinį laikotarpį atskirai. Iš pradinės ilgalaikio turto

vertės atėmus jo nusidėvėjimo sumą, apskaičiuojama turto vertė, kuria įmonė disponuoja

konkrečiu laiko momentu. Ji vadinama likutine verte.

Tarkime, kad įrengimą, kurio pradinė vertė 6000 Lt, įmonė naudos 5 metus.

Kiekvienais metais jį savo veiklos sąnaudas turės įskaityti po 1200 Lt (6000:5). Po vienerių

metų likutinė įrengimo vertė bus 4800 Lt (6000-1200).

Trumpalaikiu turtu vadinamas turtas, kuris sunaudojamas pajamoms uždirbti per

santykinai trumpą laikotarpį. Šis laikotarpis paprastai tunka vienerius finansinius metus, tai

yra vieną ūkinės veiklos ciklą. Tai pinigai, atsargos, iš anksto apmokėtos išlaidos ir pan.

Ūkinės veiklos ciklas: pinigai ekonominių išteklių įsigijimas gamyba

produkcijos (prekių) pardavimas pinigai

Svarbiausios trumpalaikio turto grupės:

17

Atsargos. Jos naudojamos pagaminti produkcijai, kurią pardavus įmonė turės naudą.

Tai žaliavos ir komplektavimo gaminiai, nebaigta gamyba, pagaminta produkcija ir pirktos

prekės, skirtos perparduoti.

Skolos įmonei arba gautinos sumos (debitorinis įsiskolinimas). Jos susijusios su

atsiskaitymais už parduotas prekes, suteiktas paslaugas bei paskolas. Tai pirkėjų skolos ir kitų

įmonių bei asmenų skolos įmonei.

Pinigai ir pinigų ekvivalentai – tai pinigų kasoje, sąskaitoje banke, kai kurie

vertybiniai popieriai. Išankstiniai apmokėjimai – tai iš anksto padarytos išlaidos, kurios taps

sąnaudomis būsimaisiais laikotarpiais.

Kitas trumpalaikis turtas – trumpalaikės investicijos, terminuoti indėliai ir kita.

Nebaigtos vykdyti sutartys.

Nuosavybės esmė apskaitoje

Kiekvienas turtas turi savininką. Apskaitininkas turi apskaičiuoti ne tik turtą, bet ir

parodyti, kam jis priklauso. Iš čia :

TURTAS = NUOSAVYBĖ

Nuosavybės sąvoka apibūdina, kas konkrečiai investavo turtą į tą įmonę. Steigiant

įmonę, visą turtą investuoja savininkai. Jiems priklausys ir uždirbtas pelnas.

Nuosavas kapitalas I Kapitalas:

Įstatinis (pasirašytasis);

Pasirašytasis neapmokėtas kapitalas;

Akcijų priedai;

Nuosavos akcijos.

II Perkainojimo rezervas (rezultatai);

III Rezervai;

IV Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai).

18

Nuosavą kapitalą didina: Nuosavą kapitalą mažina:

Savininkų įdėjimai, pelnas. Turto išėmimai savininkams, nuostolis. Nuosavo kapitalo pasikeitimas

didina mažina

Be savininkų įdėto turto įmonė gali laikinai disponuoti ir pasiskolintu iš kitų įmonių

turtu, kurį vėliau reikės grąžinti. Šiuo atveju atsiranda skolintoju nuosavybė: mokėtinos sumos

ir įsipareigojimai. Tokiu atveju

TURTAS = NUOSAVAS KAPITALAS + MOKĖTINOS SUMOS IR

ĮSIPAREIGOJIMAI

Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai:

1. Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai:

• Finansinės skolos – finansinės nuomos, kredito įstaigoms;

• Skolos tiekėjams;

• Gauti išankstiniai apmokėjimai;

• Atidėjimai;

• Atidėtieji mokesčiai;

• Kitos mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai.

2. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai:

• Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis;

• Finansinės skolos ( bankui ir kt.);

• Skolos tiekėjams;

• Gauti išankstiniai apmokėjimai;

• Pelno mokesčio įsipareigojimai;

• Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai (mokesčiai, atlyginimai, socialinis

draudimas);

• Atidėjimai;

• Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai.

Nuosavas kapitalas

Savininkų įdėjimai

Pelnas Įmonės turto išėmimai

savininkams

Nuostolis

19

Skolintojai turi pirmumo teisę į turtą. Todėl nuosavas kapitalas apskaitoje

apibūdinamas kaip turto dalis, likusi iš turto atėmus visus įsipareigojimus.

Lygybė tarp turto, kuriuo disponuoja įmonė, ir nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų

vadinama apskaitine lygybe.

Turtas parodo, kas konkrečiai priklauso įmonei. Įsipareigojimai ir nuosavas kapitalas

nusako, keik kam priklauso įmonės turto.

Nuosavybės esmė skirtingo tipo įmonėse

Nuosavybės esmė neribotos civilinės atsakomybės įmonėje

Turtas = Nuosavas kapitalas + Įsipareigojimai

Atsarginės dalys + Instrumentai Savininko kapitalas Skola bankui

+ Įrengimai + Pastatai

700+15300 3000 13000

Turto pusėje parodyta, kuo konkrečiai disponuoja ši įmonė, tai – medžiagos, įrengimai.

Nuosavybės pusėje parodyta, kam priklauso tas turtas: 6000 Lt savininkui ir 10000 Lt bankui.

Įmonės savininko nuosavybė išreiškiama terminu kapitalas. Kapitalo kategorija nusako, kokia

turto dalis priklauso savininkui. Už teisę naudotis skolintuoju turtu įmonė sumoka šio turto

savininkui tam tikrą atlyginimą – palūkanas. Savininko nuosavybė yra lygi turtui, kuris lieka

grąžinus visas įmonės skolas.

Įmonės turtas 16000 Lt – Įsipareigojimai 10000 Lt = Nuosavas kapitalas

(kapitalas) 6000 Lt

20

Nuosavybės esmė akcinėje bendrovėje

Turtas = Nuosavas kapitalas + Įsipareigojimai Žemė + Pastatai+ Įrengimai Akcininko + Nepaskirtas Skola + Skola

+ Pinigai + Atsargos kapitalas pelnas tiekėjams

bankui

50000 + 150000 + 100000+ 400000 + 20000 10000+ 6000

+100000+36000

Įmonės turtą sudarė: žemė, pastatai, įrengimai, pinigai, atsargos, kurių bendra suma

436000 Lt. Kad įsigytų šį turtą, įmonė išleido ir pardavė paprastųjų akcijų už 400000 Lt.

Įmonės savininkai yra asmenys, įsigiję jos akcijų. Akcijų savininkų investuoti pinigai

vadinami akciniu kapitalu.

Savininkų nuosavybei priklauso ir įmonės ūkininkavimo rezultatas pelnas arba

nuostolis. Dalį pelno įmonė gali skirti įmonės savininkams kaip atlyginimą už investuotą turtą.

Toks išmokėjimas akcininkams vadinamas dividendais. Kita dalis pelno gali būti palikta

įmonėje jos veiklos plėtojimui. Neišdalintas akcininkams pelnas vadinamas nepaskirstytuoju

pelnu.

Nuosavybės esmė ūkinėje bendrijoje

Turtas = Nuosavas kapitalas + Įsipareigojimai Pinigai + Medžiagos Grigo + Norkaus Banko

+ Įrengimai + Patalpos kapitalas kapitalas paskola

50000 + 30000 + 100000 + 135000 15000

+70000+100000

Šios įmonės savininkai du asmenys. Visas turtas įvertintas 250000 Lt. Skolintojų

nuosavybė – banko paskola – sudaro 15000 Lt. Vieno savininko įnešto turto į įmonę vertė

100000 Lt, kito – 135000 Lt.

Nuosavas kapitalas išskaidoma atskiriems asmenims pagal įdėto į įmonę turto dydį.

Savininkų kapitalai parodo ne konkretų turtą, kuris priklauso vienam ar kitam savininkui, o tik

jų pretendavimą į tam tikrą turto dalį. Išskirti kapitalą reikia todėl, kad esant keliems

savininkams, atsiranda būtinybė paskirstyti ir ūkininkavimo rezultatą. Pagal investuoto turto

21

proporcijas (dydį), galima paskirstyti ir pelną. Didesnis turtas uždirbs didesnę pelno dalį. Toks

skirstymas svarbus įmonės likvidavimo atveju, nes pirmiausia grąžinamos visos skolos, o

likęs turtas proporcingai paskirstomas kiekvienam savininkui pagal jo indėlį į visą įmonės

turtą.

Ūkinių operacijų įtaka apskaitinei lygybei

Kiekvienos įmonės ūkinę veiklą sudaro įvairūs ūkiniai faktai: žaliavų pirkimas,

nuostoliai dėl gaisro, produkcijos pardavimas ir pan. Šie faktai skirstomi į ūkinius įvykius ir

ūkines operacijas. Ūkinių faktų kilmė skiriasi vienu esminiu aspektu: kai kuriuos sąmoningai

vykdo darbuotojai, kiti vyksta nepriklausomai nuo jų valios. Jų bendras bruožas: tiek dėl

ūkinių operacijų, tiek dėl ūkinių įvykių būtinai turi pasikeisti įmonės turto ar nuosavybės

sudėtis ar apimtis.

Ūkiniais įvykiais laikomi tokie nuo įmonės valios nepriklausantys ūkiniai faktai, kurie

pakeičia įmonės turto apimtį ir struktūrą (nuostoliai dėl stichinių nelaimių, medžiagų

sumažėjimas dėl natūralios netekties ir pan.).

Ūkinėmis operacijomis laikoma tikslinga įmonės personalo veikla, keičianti įmonės

turto ir (ar) nuosavybės apimtį ar sudėtį, siekiant konkrečių, iš anksto numatytų tikslų. Įvykus

ūkiniam faktui, pasikeičia turtas ir (ar) nuosavybė, todėl šie pasikeitimai daro įtaką apskaitinei

lygybei.

Ūkinių faktų daug, tačiau juos visus galima sugrupuoti į 4 grupes:

a) Didina ir turtą, ir nuosavybę. Apskaitinės lygybės bendros sumos padidėja.

b) Keičia tik turto sudėtį – viena turto rūšis didėja, kita ta pačia suma mažėja.

Apskaitinės lygybės bendros sumos nepasikeičia.

c) Mažina ir turtą, ir nuosavybę. Apskaitinės lygybės bendrosios sumos sumažėja.

d) Keičia tik nuosavybės struktūrą. Viena nuosavybės dalis didėja, kita – mažėja.

Bendrosios apskaitinės lygybės sumos nepasikeičia.

22

Turtas = Nuosavas kapitalas + Įsipareigojimai

Automo- Įrengimai Atsargos Pinigai Akcinis Skola Skola

bilis kapitalas bankui tiekėjams

+60000 +60000

+10000 +10000

+45000 -45000

+8000 +8000

+6000 +6000

-2000 -2000

45000 8000 6000 23000 = 60000 + 10000 12000

Turtas 82 000 Nuosavybė 82 000

Iš viso Iš viso

Ūkinės operacijos:

Įmonė išleido ir pardavė akcijų už 60000 Lt.

Įmonė gavo paskolą iš banko 10000 Lt.

Įmonė pirko automobilį. Sumokėjo iš karto 45000 Lt.

Įmonė pirko įrengimų skolon už 8000 Lt.

Įmonė pirko atsargų skolon už 6000 Lt.

Įmonė sumokėjo skolą tiekėjams 2000 Lt.

Atspindėti apskaitoje tik turto ir nuosavybės pasikeitimus nesudėtinga. Tačiau

dažniausiai įmonės gamina produkciją, teikia paslaugas. Pardavusi produkciją, tikisi gauti

pajamų. Kartais pajamos sutampa su įplaukomis ( pinigų gavimu), o išlaidos – su sąnaudomis.

Tačiau dažniausiai prekių išsiuntimo pirkėjams ir pinigų už jas gavimo laikas nesutampa.

Kitaip sakant, įmonė parduoda prekes skolon. Pajamų kaupimo principas reikalauja, kad

pajamos apskaitoje būtų fiksuojamos tada, kai jos uždirbamos (išsiuntus prekes),

neatsižvelgiant į pinigų gavimą. Pajamos ir sąnaudos palyginamos apskaitinės lygybės

nuosavybės dalyje: Pajamos

- Sąnaudos

Palyginus pajamas su sąnaudomis, galima spręsti apie įmonės veiklos efektyvumą.

23

Įmonių finansinės atskaitomybės sudėtis (bendrieji principai)

Finansinė atskaitomybė – tai ataskaitų rinkinys, kuriame pateikiama apskaitinė, įmonės

finansinę būklę apibūdinanti informacija, skirta išoriniams, o iš dalies ir vidiniams

vartotojams. Metinę finansinę atskaitomybę sudaro : balansas, pelno ( nuostolio) ataskaita,

nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, pinigų srautų ataskaita, aiškinamasis raštas.

Balansas.

Įmonė turimą turtą nuolat naudoja, todėl negalima kiekvienu momentu užfiksuoti,

kokiu turto dydžiu ji disponuoja. Kokiu turtu disponuoja įmonė ir kam jis priklauso tam tikru

konkrečiu laiko momentu parodo balansas. Jį sudaro dvi dalys: turtas ir nuosavybė. Balansas

reiškia pusiausvyrą tarp abiejų pusių. Balansą galima išreikšti ta pačia lygybe:

TURTAS = NUOSAVYBĖ

Turtas balanse suskirstytas į ilgalaikį turtą ir trumpalaikį turtą. Nuosavybė savo ruoštu

suskirstyta į dvi dalis: nuosavas kapitalas, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai.

Kiekviena balanso dalis išskaidyta į tam tikrus straipsnius. Turtas gali apimti tokius

straipsnius: pinigai, žemė, skola įmonei ir kt.

Nuosavybė.

Kapitalas, nepaskirstytas pelnas, skola bankui ir kt. Nuosavybės skirstymas į

straipsnius labai svarbus išoriniams vartotojams. Jei didesnė turto dalis pasiskolinta, su tokia

įmone rizikinga turėti reikalą.

Straipsniai balanse pateikiami tam tikra tvarka, t.y. suklasifikuojama informacija.

Paprastai pirmiausia parodomas ilgalaikis, po to trumpalaikis turtas. Trumpalaikis turtas

grupuojamas pagal tai, kaip greitai jį galima paversti pinigais. Toks kriterijus vadinamas turto

likvidumu. Paties didžiausio likvidumo turtas – pinigai. Balanso formą, struktūrą, straipsnių

sudėtį tvirtina LR Vyriausybė. Straipsnių daug, kiekvienoje įmonėje jie gali būti panašūs arba

skirtingi, priklausomai nuo to, kokiu turtu įmonė disponuoja, kokia jos nuosavybės struktūra.

Pelno (nuostolio) ataskaitoje pateikiama informacija apie ataskaitinio laikotarpio

ūkininkavimo rezultatą – pelną arba nuostolį. Šis rodiklis sieja balansą ir pelno ( nuostolių)

ataskaitą. Per ataskaitinį laikotarpį gautas pelnas yra savininkų nuosavybė, todėl parodomas ir

ataskaitinio laikotarpio balanse. Jis tiesiog perkeliamas iš pelno ( nuostolio ) ataskaitos į

balansą. Pelno (nuostolio) ataskaitoje parodoma: pajamos, kurias įmonė uždirba per ataskaitinį

24

laikotarpį, sąnaudos, susidariusios uždirbant šias pajamas ir gautas rezultatas, pelnas arba

nuostolis. Tai atitinka apskaitinės lygybės dalį:

Pajamos

- Sąnaudos

Jeigu pajamos viršija sąnaudas, pelno ( nuostolio) ataskaitoje bus išvestas rodiklis –

pelnas, jei atvirkščiai – nuostolis.

Pinigų srautų ataskaitoje nustatoma dėl kokių priežasčių per tam tikrą laikotarpį įmonė

pinigų gavo daugiau ar mažiau negu per tą pati laikotarpį uždirbo pelno.

Nuosavo kapitalo pokyčių atskaitoje parodomas įmonės ekonominės naudos grynasis

padidėjimas ar sumažėjimas per ataskaitinį laikotarpį bei kiti nuosavo kapitalo pokyčiai,

neatvaizduoti pelno ( nuostolių) ataskaitoje.

Aiškinamajame rašte pateikiama informacija, susijusi su įmonės, pagal kokius

reikalavimus buvo tvarkoma apskaita, apskaitos metodikos pakeitimai ir kita.

UAB „RASA“

200Xm. Gruodžio 31 d.

BALANSAS

(litais)

TURTAS

Ilgalaikis turtas

NUOSAVYBĖ

Nuosavas kapitalas

Įrengimai 2000 Akcinis kapitalas 2500

Ilgalaikis turtas iš viso: 2000 Nepaskirstytas pelnas 480

Nuosavas kapitalas iš viso 2980

Trumpalaikis turtas

Pinigai 1050 Įsipareigojimai 500

Instrumentai 400 Skola bankui 500

Medžiagos 30

Trumpalaikis turtas iš viso: 1480

Įsipareigojimai iš viso:

TURTAS iš viso: 3480 NUOSAVYBĖ iš viso 3480

25

UAB „RASA“

200Xm. Gruodžio 31 d.

PELNO ( NUOSTOLIO ) ATASKAITA

(litais)

PAJAMOS 2000

SĄNAUDOS

Medžiagų 320

Elektros energijos 400

Nuomos 550

Ryšių 250

Iš viso sąnaudų: 1520

PELNAS 480

UAB „RASA“

200Xm. Gruodžio 31 d.

PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA

(litais)

1. Pinigų srautai iš įmonės veiklos

1.1 GRYNASIS PELNAS 480

1.2 Atsargų (padidėjimas) sumažėjimas (430)

2. Pinigų srautai iš investicinės veiklos

2.1 Iš ilgalaikio turto perleidimo (įsigijimo) (2000)

3. Pinigų srautai iš finansinės veiklos

3.1 Savininkų investicijos 2500

3.2 Skolų bankui padidėjimas ( sumažėjimas) 500

Pinigų srautų padidėjimas ( sumažėjimas) 1050

Balanso duomenys (1050)

26

Inventorizavimas

Apskaitant turtą gali susidaryti skirtumų tarp buhalterinės apskaitos duomenų ir

faktinės turto būklės. Faktinė turto būklė gali nesutapti su apskaitos duomenimis dėl natūralios

netekties, dėl netikslių svėrimų, matavimų, dėl atsakingų asmenų nesąžiningumo. Šie

skirtumai išaiškinami, o apskaitos duomenys patikslinami periodiškai atliekant

inventorizacijas.

Inventorizacija yra turto patikrinimas natūroje ir gautų duomenų palyginimas su

apskaitos duomenimis. Svarbiausi jos uždaviniai – kontroliuoti turto išsaugojimą, patikrinti, ar

laikomasi saugojimo taisyklių, ar realūs turto likučiai.

Pagal inventorizuojamų objektų apimtį inventorizacija skirstoma į pilną ir dalinę. Pilna – kai

inventorizuojamos visos įmonėje esančios vertybės, Ji atliekama metų pabaigoje,

reorganizuojant arba likviduojant įmonę. Dalinė inventorizacija – kai inventorizuojamos tik

kai kurios vertybės, pavyzdžiui, kuras. Ji atliekama keičiantis materialiai atsakingiems

asmenims, kai perkainojamos vertybės ir kitais atvejais.

Inventorizacijos tvarką nustato LR Vyriausybė. Inventorizacijai atlikti įmonėje

sudaroma komisija. Ją sudaro vadovas, parašydamas įsakymą „Dėl inventorizacijos atlikimo“.

Vertybės tikrinamos jų laikymo vietose, dalyvaujant materialiai atsakingiems asmenims.

Inventorizavimo rezultatai fiksuojami Inventorizacijos aprašuose. Negalima išduoti komisijai

aprašų blankų su iš anksto įrašytais vertybių likučiais pagal apskaitos duomenis.

Inventorizavimo komisija, išnagrinėjusi materialiai atsakingų asmenų paaiškinimus dėl

trūkumų ar perteklių, sprendžia, kaip juos sureguliuoti. Perteklius užpajamuojamas. Vertybių

trūkumas, nustatytas natūralių normų ribose, taip pat sugedusios vertybės, nurašomas į įmonės

išlaidas. Vertybių trūkumai, viršijantys sumažėjimo normas, išieškomi iš materialiai atsakingo

asmens.

Įkainojimas

Dokumentuose užfiksuotos ūkinės operacijos turi būti įkainotos, priešingu atveju, jų

nebus galima rodyti apskaitoje. Bendrieji apskaitos principai reikalauja visą turtą ir nuosavybę

įkainoti įsigijimo kaina. Ši kaina nekeičiama per visą turto naudojimo laikotarpį, kad ir koks

ilgas jis būtų.

Nekoreguojama todėl, kad finansinių ataskaitų skaitytojai kainos didinimą gali suprasti

kaip turto įsigijimą. Be to, didėjant turtui, turėtų didėti ir nuosavybė, o kurią pusę didinti –

27

skolintojų ar savininkų – nebūtų aišku. Infliacija taip pat nevienodai veikia skirtingas turto

rūšis. Draudžiama didinti ir dėl investitorių. Norėdama juos pritraukti, įmonė gali sąmoningai

padidinti turto vertę. Turto perkainojimas dėl infliacijos parodomas pažymose prie finansinės

atskaitomybės. Pažymose pateiktas įkainojimas dabartine rinkos kaina vadinamas atstatomąją

verte. Jis neturi juridinės galios, dėl to negalima reikalauti, pvz., didesnių dividendų.

Lietuvoje, pereinant prie rinkos santykių, Vyriausybės nurodymu turtas buvo

indeksuotas, padauginta iš atitinkamo koeficiento, pvz., 8. Tai reiškia, kad visas ilgalaikis

turtas ir jo nusidėvėjimo suma išaugo 8 kartus (25000 x 8). Tai nereali turto kaina. Nerealiai

išauga ir visiškai susidėvėjusio turto kaina.

Klasifikavimas

Klasifikavimas dažnai apskaitoje naudojama priemonė. Jis būtinas, nes tik pagal

atitinkamus požymius sugrupuoti duomenys gali būti naudingi valdytojams. Vieną turto rūšį

reikia atskirti nuo kitos, kitaip nebus galima priimti jokių sprendimų. Grupavimas

(klasifikavimas) atliekamas balanse. Skirtingo tipo įmonėse jis gali būti skirtingas.

Pvz.:

„Grąžtai“ „Vaivorykštė“ „Automobilis“

pinigai pinigai pinigai

žaliavos atsargos atsarginės dalys

pastatai pastatai pastatai

staklės šaldytuvas sunkvežimis

svarstyklės autofurgonas

Bendrosios turto sumos gali būti vienodos, tačiau jo struktūra kita. Klasifikacinės

grupės pavadinimas priklauso nuo lyginamojo svorio. Išskiriamos svarbiausios. Tai priklauso

nuo įmonės veiklos pobūdžio. „Grąžtai“ – perdirbimo įmonė, todėl akcentuojama staklės ir

jomis perdirbama žaliava. „Vaivorykštė“ - prekybinė įmonė, todėl svarbiausia prekybinės

atsargos, svarstyklės, šaldytuvai.„ Automobilis“ suteikia transporto paslaugas, todėl

svarbiausia yra sunkvežimis, atsarginės dalys, autofurgonas.

Tarptautiniai apskaitos standartai reglamentuoja klasifikavimą, nes įmonės disponuoja

labai įvairiu turtu, kuris sugrupuojamas skirtingai, priklausomai nuo įmonės bei išorinių

informacijos vartotojų poreikių. Dar detaliau turtas ir nuosavybė klasifikuojama sąskaitose,

kurių duomenys viešai neskelbiami.

28

Sąskaitos kaip klasifikavimo požymiai

Kiekviena ūkinė operacija pakeičia turtą ir (ar) nuosavybę. Todėl po kiekvienos reikėtų

sudaryti naują balansą ir pelno ( nuostolių) ataskaitą. Tai neįmanoma. Nubraukti atitinkamo

straipsnio sumą ir rašyti naują taip pat negalima, nes sunku būtų suprasti daug kartų ištaisytą

balansą. Be to, reikia žinoti pvz., kiek pinigų turėjome prieš keletą dienų ar mėnesių.

Koreguoti balanso straipsnius einamuoju momentu yra naudojamos sąskaitos. Buhalterinė

apskaita tai informacijos kaupimo ir grupavimo būdas, ūkio subjekto turtui, nuosavam

kapitalui, įsipareigojimams, pajamoms ir sąnaudoms nustatyti per ataskaitinį laikotarpį.

Kiekvienai turto nuosavybės rūšiai skiriama atskira sąskaita, kurioje ir fiksuojama

informacija. Iš pirminių dokumentų perkeliami ne visi duomenys. Svarbu užfiksuoti ūkinės

operacijos atlikimo datą ir pasikeitimą. Pirminiai dokumentai pridedami prie sąskaitos ir, esant

reikalui, kita informacija sužinoma iš jų.

• Sąskaitos yra turtui ir nuosavybei, pajamoms ir sąnaudoms.

• Turto sąskaitoms priskiriama: žaliavos, pinigai, pastatai, žemė, pirkėjų skolos ir kt.

Nuosavybės sąskaitoms priskiriama: kapitalas, skola tiekėjams, skola bankui,

nepaskirstytas pelnas ir kt.

• Sąskaitą galima pavaizduoti dvišale lentele. Šios lentelės viena pusė skirta įrašyti

ūkinėms operacijoms, didinančioms apskaitomą objektą, o kita – mažinančioms.

Kairioji sąskaitos dalis vadinama DEBETU (D), o dešinioji – KREDITU (K).

• Atidarant sąskaitas, į jas pirmiausia įrašomi likučiai iš balanso. Turto sąskaitose

likučiai įrašomi į debetą, nuosavybės – į kreditą. Turto sąskaitose į debetą įrašomos

operacijos, didinančios turto likutį, o į kreditą – mažinančios. Nuosavybės

sąskaitose į kreditą rašomos operacijos, didinančios nuosavybės likutį, į debetą –

mažinančios.

29

D Turto ir sąnaudų sąskaitos K

Likutis laikotarpio

pradžioje

(data, suma)

Apskaitomo Apskaitomo

objekto objekto

padidėjimas ( + ) sumažėjimas ( - )

Apyvarta Apyvarta

Likutis laikotarpio

pabaigoje

(data, suma)

D Nuosavybės sąskaitos K

Likutis laikotarpio

pradžioje

(data, suma)

Apskaitomo Apskaitomo

objekto objekto

sumažėjimas ( - ) padidėjimas ( + )

Apyvarta Apyvarta

Likutis laikotarpio

pabaigoje (data, suma)

Sąskaitų planas

Buhalterinės apskaitos informacija formuojama remiantis sąskaitomis. Sąskaitų planas

–tai sąskaitų, kuriose sukaupiama informacija, parodanti ūkio subjekto turtą, nuosavą kapitalą

ir įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, sąrašas. Jame pateikiami visų naudojamų įmonėje

30

sąskaitų pavadinimai bei numeriai. Apskaitos informacija turi būti teisinga ir detali,

suprantama visiems apskaitos informacijos vartotojams. Todėl, formuojant apskaitos

informaciją, reikia naudoti visuotinai priimtinus ir daugiau ar mažiau suprantamus apskaitinės

informacijos, formavimo bei jos pateikimo metodus. Tačiau šie metodai turi būti tiksliai

pritaikyti atitinkamai įmonei.

LR apskaitos institutas skelbia pavyzdinį sąskaitų planas, kuriuo gali vadovautis

įmonės, sudarydamos savo individualius planus. Pavyzdinis sąskaitų planas negali atspindėti

visų įmonių turto, nuosavybės, taip pat pajamų ir sąnaudų rūšių. Individualusis sąskaitų planas

bendrais bruožais turi atitikti pavyzdinį, turi būti pakankamai detalus ir pritaikytas įmonės

poreikiams. Jis turi tiksliai atspindėti visas įmonėje atliekamas operacijas. Įvairiose įmonėse

tuos pačius objektus atspindinčios sąskaitos gali būti skirtingai vadinamos. Svarbu, kad šie

pavadinimai tiksliai atspindėtų sąskaitose apskaitomų objektų esmę.

Pavyzdinio sąskaitų plano struktūra sudaryta pagal fundamentinę apskaitos lygybę.

TURTAS = NUOSAVYBĖ + pajamos – sąnaudos

PAVYZDINIO SĄSKAITŲ PLANO STRUKTŪRA

1 klasė 2 klasė 3 klasė 4 klasė 5 klasė 6 klasė

Ilgalaikis

turtas

Trumpalaikis

turtas

Nuosavas

kapitalas

Mokėtinos

sumos ir

įsipareigojimai

Pajamos Sąnaudos

Ilgalaikis turtas ir

trumpalaikis turtas

Nuosavas kapitalas ir

įsipareigojimai

Pajamos Sąnaudos

TURTAS = NUOSAVYBĖ + PAJAMOS- SĄNAUDOS

Pirmosios klasės sąskaitos skirtos nematerialaus , materialaus ir finansinio ilgalaikio

turto apskaitos tvarkymui. Antros klasės sąskaitos skirtos atsargų, išankstinių apmokėjimų,

skolų įmonei, terminuotų indėlių, pinigų bei ateinančių laikotarpių sąnaudų apskaitos

tvarkymui. Trečios klasės sąskaitose apskaitomas nuosavas kapitalas, nepaskirstytas pelnas

(nuostolis). Taip pat yra sąskaita pajamų ir sąnaudų sąskaitoms uždaryti. Ketvirtoji klasė

apima sąskaitas, skirtas ilgalaikėms ir trumpalaikėms finansinėms, prekybinėms bei kitoms

skoloms apskaityti. Penktoji klasė sujungia sąskaitas, atspindinčias pardavimų, paslaugų,

finansinės ir investicinės veiklos pajamas, pagautę, pelno paskirstymą. Šeštoji klasė apima

31

sąskaitas, kuriose apskaitoma parduotų prekių ir atliktų darbų savikaina, įmonės veiklos

sąnaudos, finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos, netekimai, pelno mokestis, pelno

paskirstymas.

Pavyzdiniame sąskaitų plane numatyta tam tikra kodų sistema.

Pirmasis kodo skaitmuo nurodo sąskaitų plano klasę, ir nusako, kad ši sąskaita yra

pirmojo lygio. Antrasis kodo skaitmuo reiškia, kad tai pirmojo lygio sąskaitą detalizuojanti

sąskaita. Trečiasis skaitmuo rodo sąskaitos priklausomybę trečiojo lygio sąskaitai, ketvirtasis

– kad ši sąskaita yra trečiojo lygio sąskaitą detalizuojanti sąskaita.

Dvejybinis įrašas apskaitoje

Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių registravimo būdas, kai kiekvienos ūkinės operacijos

ar ūkinio įvykio vertė įrašoma į sąskaitos (ų) debetą, o jai lygi suma į kitos sąskaitos ( ų)

kreditą, vadinamas dvejybiniu įrašu. Sąskaitų ryšio nustatymas vadinamas sąskaitų

korespondencija. Dvi ar daugiau tarpusavyje susijusios sąskaitos vadinamos

koresponduojančiomis sąskaitomis. Įrašant operacijas į sąskaitas, pirmiausia reikia jas

išanalizuoti. Analizuojant konkrečią ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį, pirmiausia nustatoma,

kokius turto, sąnaudų pajamų ar nuosavybės straipsnius ši paveikė. Po to parenkamos

koresponduojančios sąskaitos ir tikrinama, kaip dėl ūkinės operacijos keičiasi

koresponduojančių sąskaitų objektai (didėja ar mažėja). Žinant operacijos poveikį sąskaitų

objektams, galima išsiaiškinti, kuri sąskaita turi būti debetuojama, kuri – kredituojama.

Operacijos gali būti įrašomos:

• į dvi turto sąskaitas: į vienos debetą, į kitos kreditą;

• į dvi nuosavybės sąskaitas: į vienos debetą, į kitos kreditą;

• į turto ir nuosavybės sąskaitas: į turto sąskaitos debetą, į nuosavybės – kreditą;

• į turto ir nuosavybės sąskaitas: į turto sąskaitos kreditą, į nuosavybės – debetą.

32

Sąskaitų korespondencijos taisyklė

D TURTAS K D NUOSAVYBĖS K

Padidėjimai Sumažėjimai Sumažėjimai Padidėjimai

Pavyzdys.

UAB „ Žalgiris“ balanse vasario 1 d. įrašyti tokie sąskaitų likučiai:

Pastatai 315000 Lt

Akcinis kapitalas 325000 Lt

Žaliavos 15000 Lt

Nepaskirstytas pelnas 50000 Lt

Atsiskaitomoji sąskaita 69900 Lt

Skolos tiekėjams 5000 Lt

Kasa 100 Lt

Mokėtinas darbo užmokestis 20000 Lt

UAB „ Žalgiris“ vasario mėnesio ūkinės operacijos:

1. Vasario 5 d. iš atsiskaitomosios sąskaitos paimta darbo užmokesčiui išmokėti 20000

Lt. Ši operacija paveikė šiuos objektus: Kasa ir Atsiskaitomoji sąskaita. Dėl šios

operacijos kasoje pinigai padidėjo, atsiskaitomojoje sąskaitoje – sumažėjo. Tai turto

sąskaitos, todėl suma įrašoma į Kasos sąskaitos debetą (padidėjimas) ir į

Atsiskaitomosios sąskaitos kreditą (sumažėjimas).

D K

Kasa 2000

Atsiskaitomoji sąskaita 2000

Padidėjimai

Sumažėjimai

D

Sąnaudos K

Sumažėjimai

Padidėjimai

D Pajamos

K

33

2. Vasario 8 d. pirktos skolon žaliavos už 4000 Lt. Ši operacija paveikė šiuos apskaitos

objektus: Žaliavos (turto sąskaita) ir Skola tiekėjams (nuosavybės sąskaita). Žaliavos,

jos įsigijus, padidėjo, todėl suma įrašoma į šios sąskaitos debetą. Pirkta skolon, todėl

skola tiekėjams taip pat padidėjo ir suma įrašoma į šios sąskaitos kreditą.

D K

Žaliavos 4000

Skola tiekėjams 4000

3. Vasario 8 d. iš kasos išmokėtas darbo užmokestis 20000 Lt. Ši operacija paveikė šiuos

apskaitos objektus: Kasa ir Mokėtinas darbo užmokestis. Kasa – turto sąskaita. Kasoje

pinigų sumažėjo, todėl suma įrašoma į sąskaitos kreditą. Išmokėjus atlyginimus, skola

darbuotojams sumažėjo. Mokėtini atlyginimai – nuosavybės objektas, todėl

sumažėjimas įrašomas į šios sąskaitos debetą.

D K

Mokėtini atlyginimai 20000

Kasa 20000

4. Vasario 10 d. įmonė gavo į atsiskaitomąją sąskaitą paskolą 50000 Lt. Ši operacija

paveikė šiuos apskaitos objektus: Atsiskaitomoji sąskaita ir Skola bankui.

Atsiskaitomojoje sąskaitoje pinigai padidėjo, todėl suma įrašoma į šios sąskaitos

debetą. Kartu atsiranda skolintojų nuosavybė – skola bankui. Ji didėja, todėl suma

įrašoma į sąskaitos kreditą.

D K

Atsiskaitomoji sąskaita 50000

Skola bankui 50000

Pateikti duomenys sąskaitose užfiksuojami taip:

• įrašomi pradiniai likučiai iš balanso;

• įrašomos operacijos pagal jų eiliškumą;

• suskaičiuojamos apyvartos;

• suskaičiuojami galutiniai likučiai;

• sudaromas naujas balansas.

34

D PASTATAI K D PASTATAI K D ŽALIAVOS K

Likutis Likutis Likutis

02 01 02 01 02 01

315000 325000 15000

02 08

Likutis Likutis 4000

03 01 03 01 Apyvarta

315000 325000 4000

Likutis

03 01

19000

NEPASKIRSTYTASIS D SKOLA TIEKĖJAMS K D KASA K

D PELNAS K

Likutis 02 01 Likutis 02 01 Likutis

50000 5000 02 01 100

Likutis 03 01 02 08 4000 02 05

50000 20000 02

08

20000 Apyvarta Apyvarta

Apyvarta

4000 20000

20000

Likutis 03 01

9000 Likutis

03 01

100

35

MOKĖTINAS DARBO ATSISKAITOMOJI SKOLA

D UŽMOKESTIS K D SĄSKAITA K D BANKUI K

Likutis 02 01 Likutis 02 01 02 10

50000

20000 69900

Apyvarta

50000

02 08 02 10 50000

20000 Likutis 03 01

Apyvarta Apyvarta

50000

20000 50000

Likutis 03 01 Likutis 03 01

99900

Dvejybinis įrašas įgalina patikrinti, ar teisingai ūkinės operacijos buvo įrašytos į

sąskaitas: sudėję visų sąskaitų debeto apyvartas ir atskirai kredito apyvartas, turime gauti

vienodas sumas. Turto sąskaitų debeto likučių suma turi būti lygi nuosavybės sąskaitų kredito

likučių sumai.

( Turtas = Nuosavybė).

36

UAB „Žalgiris“

200X m. kovo 1 d.

BALANSAS

Prekių apskaita

Prekybos įmonės įsigytos prekės apskaitomos pagal pirkimo kainą arba įsigijimo

savikainą, prie pirkimo kainos pridedant visas su prekių įsigijimų bei atgabenimu susijusias

išlaidas. Prekės pajamuojamos faktiškomis pirkimo kainomis. Neparduotų prekių likučiai

sandėliuose taip pat apskaitomi pagal pirkimo kainą. Vadinasi, prekių atsargos nuo jų pirkimo

ir atsivežimo į sandėlį iki pardavimo ir nurašymo į sąnaudas apskaitomos pagal tą kainą, kuri

buvo užfiksuota pirkimo dokumentuose, o ne pardavimo kaina. Šiuo atveju įkainojimas

pajamuojant prekes yra realus ir pagrįstas dokumentais. Už įsigytas prekes yra jau sumokėta

tam tikra pinigų suma arba ji turės būti sumokėta sutartyje numatytais terminais. Pajamuojant

TURTAS NUOSAVYBĖ

Ilgalaikis turtas Nuosavas kapitalas

Pastatai

315000

Akcinis kapitalas

325000

Nepaskirstytas pelnas

50000

Ilgalaikis turtas iš viso:

315000 Nuosavas kapitalas iš viso:

375000

Trumpalaikis turtas Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai

Žaliavos

19000

Skola tiekėjams

9000

Kasa

100

Skola bankui

50000

Atsiskaitomoji sąskaita

99900

Trumpalaikis turtas iš viso:

119000

Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai

iš viso:

59000

Turtas iš viso:

434000

Nuosavybė iš viso:

434000

37

ir apskaitant įsigytas prekes pirkimo kainomis, tiksliau, nustatoma parduotų prekių savikaina

ir galutinis pardavimo rezultatas. Apskaitant sandėliuose ir parduotuvėje neparduotas prekes

pirkimo kainomis, būtina, kad būtų tvarkoma prekių apskaita registruojant kiekį ir sumas.

Nemažai Lietuvos mažmeninės prekybos įmonių, pagal parduodamų prekių specifiką,

daugiausia į apskaitą prekių atsargas įtraukia pardavimo kainomis. Šis apskaitos būdas

dažniausiai naudojamas parduotuvėse prekiaujančiose įvairaus asortimento smulkiomis

prekėmis. Prekių, skirtų perparduoti, apskaita tvarkoma pardavimo kainomis, palengvina

darbą, nereikia rašyti prekių kiekio ir sumų, sudaro sąlygas kontroliuoti mažiausiai dviejų

materialiai atsakingų asmenų darbą, t.y. kasininko, atsakingo už pinigų įplaukas, ir pardavėjo

ar kito asmens, atsakingo už prekių likučius. Taip pat galima iš anksto apskaičiuoti

prognozuojamą pelną, kuris nustatomas kaip prekybinis antkainis ir prekybinė nuolaida. Jei

parduotuvė perka prekes iš tiekėjų, kurie diktuoja galutinę pardavimo kainą mažmeninės

prekybos tinkle, parduotuvei suteikiama prekybinė nuolaida. Jei prekės perkamos iš tiekėjų

nenustatant iš anksto galutinės pardavimo kainos, parduotuvė pati nustato pardavimo kainas,

prie pirkimo kainos pridėdama prekybinį antkainį.

Prekybinė nuolaida – tai prekių pardavimo kainos dalis, tenkanti parduotuvei.

Prekybinis antkainis – priedas prie pirkimo kainos.

Prekybinė nuolaida ar antkainis padengia pardavimų išlaidas ir kuria pelną.

Nepriklausomai nuo to, pagal kokias pirkimo ar pardavimo kainas tvarkoma apskaita

finansinėje atskaitomybėje jos turi būti parodomos pagal faktinę savikainą. Apskaitant prekes

pardavimo kainomis, turėtų būti išskirtos atskiros sąskaitos: pvz: Prekės pardavimo kainomis,

Prekybinis antkainis ( nuolaida).

Kiekviena kartą gaunant prekes į sandėlį, jos užpajamuojamos pardavimo kainomis ir

įrašomos į sąskaitą Prekės skirtos perparduoti. Suteikta prekybinė nuolaida ( antkainis)

įrašoma reguliuojančioje kontrarinėje sąskaitoje Prekybinė nuolaida ( antkainis). Pirkimo

PVM susigrąžinamas iš valstybės turi būti apskaitomas sąskaitoje Gautinas PVM .

Pavyzdžiui, pirkta prekių skolon už 18500 Lt, PVM 18 % - 3330 Lt. Iš viso reikia mokėti

21830 Lt sumą. Prekės užpajamuojamos pardavimo kaina be PVM – 21000 Lt:

D Gautinas PVM 3330

D Prekės skirtos perparduoti 21000

K Skolos tiekėjams 21830

K Prekybinė nuolaida ( antkainis) 2500

Gautos ir patikrintos prekės užpajamuojamos ir apskaitomos įrašant pinigų sumas

pagal materialiai atsakingus asmenis, o tose parduotuvėse, kur yra grupinė materialinė

38

atsakomybė, pagal grupes. Parduotuvėse, prekiaujančiose brangiomis ir unikaliomis prekėmis

bei specializuotose komiso parduotuvėse tvarkoma ir kiekinė apskaita. Prekių apskaita pagal

sumas taikoma todėl, kad parduodant smulkias prekes ir aptarnaujant daug individualių

pirkėjų nustatyti parduotų prekių kiekį neįmanoma ( pvz., kiek butelių kefyro parduoda per

tam tikrą dieną).

Pardavimo kiekio apskaita nėra privaloma, parduotų prekių kiekį būtų galima fiksuoti

pagal kasos aparato čekius.

Šių prekių pardavimo kaina sudaroma šitaip: prie prekių pirkimo kainos, be PVM,

pridedamas prekybinis antkainis ir prie šitaip apskaičiuotos pardavimo kainos pridedamas 18

% dydžio PVM. Todėl prekybos įmonių paimta iš pirkėjų pardavimo PVM suma neįtraukiama

nei į įmonės realizacines pajamas, nei į jų apskaičiuojamą prekybinio antkainio ( nuolaidos)

sumą.

Paprastai parduotuvės parduoda prekes už grynuosius.

Jeigu parduotuvė yra PVM mokėtoja, tai pinigų suma, įplaukusi į kasą už parduotas

prekes, bus kartu su PVM. Šiuo atveju pardavimo PVM galima apskaičiuoti imant 15,25 %

nuo įplaukusios sumos.

Dokumentai ir jų rekvizitai

Norint apskaityti kokius nors objektus, reikia juos stebėti, susidaryti realų jų vaizdą.

Stebimos ūkinės operacijos aprašomos, registruojamos sudarant dokumentus, kuriuose

pateikiamos svarbiausios žinios, kokybiškai ir kiekybiškai apibūdinančios operaciją. Stebimos

ir registruojamos visos ūkinės operacijos, sukeliančios turto arba (ir) nuosavybės pasikeitimus.

Kaip stebėjimo vienetai yra ir ūkiniai įvykiai, pavyzdžiui, ilgalaikio turto nusidėvėjimas,

stichinės nelaimės ir pan.

Dokumentu vadinamas raštiškas patvarkymas ūkinei operacijai įvykdyti arba raštiškas

patvirtinimas, kad operacija tikrai įvykdyta. Dokumentai yra buhalterinių įrašų pagrindas. Be

dokumento negali būti apskaitoma jokia ūkinė operacija. Dokumentai naudojami išankstinei ir

paskesniajai ūkinės veiklos kontrolei. Išankstinę kontrolę vykdo atsakingi apskaitos

darbuotojai, tuo užkirsdami kelią neteisėtoms operacijoms. Paskesnioji kontrolė vykdoma

tikrinant dokumentuose jau atliktas operacijas.

Įvairioms ūkinėms operacijoms apskaityti naudojami skirtingi savo forma ir turiniu

dokumentai. Dokumentai klasifikuojami:

39

• pagal jų paskirtį;

• kilmę;

• ūkinių operacijų apimtį.

Pagal paskirtį dokumentai skirstomi į patvarkomuosius, pateisinamuosius, buhalterinio

įforminimo ir kombinuotuosius.

Patvarkomieji – tie, kuriuose yra įsakymas arba patvarkymas ūkinei operacijai

įvykdyti. Pvz., čekiai pinigams iš banko paimti, įgaliojimai prekėms iš tiekėjų paimti ir pan.

Jie nepatvirtina ūkinės operacijos įvykimo fakto, todėl jų duomenys apskaitoje nefiksuojami.

Pateisinamieji dokumentai patvirtina, kad ūkinė operacija įvykdyta, pavyzdžiui, priėmimo

aktai, važtaraščiai ir pan.

Buhalterinio įforminimo dokumentus (kaupimo ir grupavimo žiniaraščius, pažymas ir

pan.) sudaro patys apskaitos darbuotojai.

Kombinuotuosiuose yra kelių rūšių dokumentų požymiai. Pavyzdžiui, užrašytas kasos

išlaidų orderis prieš pinigų išmokėjimą yra patvarkomasis. Išmokėjus pagal jį pinigus, jis

tampa pateisinamuoju.

Pagal kilmę dokumentai skirstomi į vidinius ir išorinius. Vidiniai sudaromi šios įmonės

darbuotojų, išoriniai – gaunami iš kitų įmonių.

Pagal ūkinių operacijų apimtį dokumentai skirstomi į pirminius ir suvestinius.

Pirminiai dokumentai sudaromi operacijos įvykimo momentu, jie patvirtina ūkinės operacijos

įvykimo faktą. Tai kasos išlaidų orderiai, PVM sąskaitos – faktūros, sąskaitos – faktūros,

važtaraščiai, priėmimo aktai ir pan. Suvestiniai dokumentai sudaromi remiantis pirminiais

dokumentais, sudarytais anksčiau. Juose apibendrinami pirminių dokumentų duomenys

(pavyzdžiui, avansinės apyskaitos).

Dokumentai gali būti sudaromi nustatytų formų (pavyzdiniuose) blankuose,

pavyzdžiui, kasos, banko operacijų dokumentai. Tačiau įmonės gali naudoti ir laisvos formos

dokumentus, turinčius juridinę galią. Dokumentui juridinę galią suteikia privalomi rekvizitai:

• ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentus pavadinimas ir ūkio subjekto,

priimančio dokumentus pavadinimas;

• apskaitos dokumento pavadinimas;

• jo surašymo data;

• ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio turinys;

• ūkinės operacijos matavimo rodikliai;

• ūkinės operacijos rezultato kiekinė ir piniginė išraišką, nurodant matavimo

vienetus;

40

• asmenų, atlikusių ūkinę operaciją ir atsakingų už jos vykdymą ir teisingą

įforminimą, pareigos, pavardės, vardai, parašai.

Atsižvelgiant į operacijos pobūdį turi būti papildomų rekvizitų, pavyzdžiui, dokumento

numeris, įmonės adresas, pagrindas ūkinei operacijai atlikti ir pan.

Ūkio subjekto vadovas patvirtina asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik

pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašą ir jų parašų pavyzdžius.

Apskaitos dokumentai pasirašomi asmeniškai arba Elektroninio parašo įstatymo

nustatyta tvarka. Kai pagal sutartį apskaitą tvarko apskaitos paslaugas teikianti įmonė,

dokumentų pasirašymo tvarka nustatoma sutartyje, sudarytoje su užsakovu.

Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų

tikrumą ir ūkinių operacijų teisingumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę

asmenys.

Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo

saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias

dokumentų saugumą.

Patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai, ūkio

subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo

terminų.

Likviduotų ūkio subjektų apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi Archyvų

įstatymo nustatyta tvarka.

Jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus ir

finansinę atskaitomybę perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas.

Ūkio subjektų, perduodančių apskaitos dokumentus valstybiniam saugojimui,

finansinė atskaitomybė saugoma nuolat, o ūkio subjektų, neperduodančių dokumentų

valstybiniam saugojimui, finansinė atskaitomybė saugoma 15 metų.

Elektroninių kasos aparatų naudojimas

Elektroninių kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarką reglamentuoja Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2002 m .rugpjūčio 13 d. nutarimas Nr. 1283. Kasos aparatai turi būti

įrengti atsiskaitymų vietose. Kasos aparatą turi naudoti tik tas ūkio subjektas, kuris

užregistruotas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Prie kasos aparato turi būti techninis pasas,

kuris turi būti užregistruotas teritorinėje Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ir laikomas kasos

operacijų atlikimo vietoje.

41

Kiekvienam naudojamam kasos aparatui turi būti pildomas atskiras kasos aparato

žurnalas.

Elektroninio kasos aparato kasos žurnalas skirtas elektroninio kasos aparato

kontrolinėms ataskaitoms saugoti ( klijuojama nurodytuose puslapiuose) ir grynųjų pinigų

apyvartai registruoti. Prieš pradedant pildyti Elektroninio kasos aparato kasos žurnalą,

užpildomi jo viršelis ir titulinis puslapis. Viršelyje įrašomas įmonės pavadinimas, nurodomas

kasos aparato tipas, modelis, korpuso numeris, techninio paso numeris. Tituliniame puslapyje

įrašoma žurnalo pildymo pradžios data. Ji turi atitikti dieną, kai kasos aparatu buvo

įregistruota pirmoji įmoka. Žurnalo pildymo pabaigos data yra paskutinės darbo dienos, kurios

„ Z“ ataskaita įklijuota į žurnalą, data.

Žurnalo puslapiai sunumeruojami, perveriami virvute, ir jis pateikiamas teritorinės

mokesčių inspekcijos skyriui įregistruoti. Skyriaus pareigūnas antspaudu ir savo aprašu

patvirtina, kad pateiktas žurnalas, priskirtas konkrečiam kasos aparatui, turi jame nurodytą

sunumeruotų ir įrištų puslapių skaičių. Tik įregistravus Elektroninio kasos aparato žurnalą

mokesčių inspekcijoje, galima klijuoti kasos aparato dienos ataskaitas ir pildyti atitinkamas

skiltis.

Žurnale dienos pabaigoje įklijuojama specialiai elektroniniu kasos aparatu išspausdinta

ataskaita. Joje pateikiami apibendrinti duomenys apie dienos operacijas. Detalizuoti duomenys

spausdinami Kasos aparatų kvituose. Jų antri egzemplioriai juostos pavidalu taip pat turi būti

saugomi įmonėje.

Elektroninio kasos aparato kasos žurnalas saugomas kasininko darbo vietoje. Ten

turėtų būti saugomi ir užpildyti iki juos atiduodant į archyvą. Tačiau, jeigu ši vieta nėra saugi,

pagal įmonėje nustatytą tvarką, žurnalas gali būti perduodamas saugoti į buhalteriją.

Elektroninio kasos aparato žurnalai paprastai gaminami tokios apimties, kad užtektų vietos

vienerių metų ataskaitoms.

Kasos aparato duomenys turi sutapti su kasos operacijų žurnale įrašytomis sumomis, o

šiame žurnale nurodyta arba inkasuota suma. Pinigų inkasavimo terminą ūkio subjektai

nusistato vadovaudamiesi kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėmis.

Apskaitos registrai

Įmonėje kas dieną atliekama daug ūkinių operacijų, todėl sunku duomenis į

atitinkamas sąskaitas perkelti be klaidų. Neįrašę į kurią nors sąskaitą bent vienos sumos,

negausime apskaitinės lygybės, o taip pat ir balanso. Kad būtų išvengta pažeidimų ir

finansinės atskaitomybės duomenų iškraipymo, duomenys registruojami. Registravimui

naudojami įvairių rūšių registrai.

42

Operacijos chronologinė tvarka registruojamos Bendrajame žurnale. Jame fiksuojamos

operacijos nuosekliai pagal atlikimo eiliškumą.

BENDRASIS ŽURNALAS

Data

200xm.

Turinys Sąsk.

Nr.

Debetas Kreditas

vasario 5 Gauti pinigai iš atsiskaitomosios

sąskaitos į kasą

Kasa 20000

Atsiskaitomoji sąskaita 20000

Metai rašomi po data. Mėnuo įrašomas įregistruojant pirmą to mėnesio operaciją,

vėliau nekartojamas, rašoma tik diena.

Turinyje rašomas operacijos trumpas turinys ir koresponduojančių sąskaitų

pavadinimai. Operacijos piniginė išraiška įrašoma į DEBETO ir KREDITO skiltį vienoje

eilutėje su atitinkamos sąskaitos pavadinimu.

Jeigu yra daugiau kaip dvi koresponduojančios sąskaitos, tai pirmiausia išvardijamos

visos debetuojamos, o žemiau – visos kredituojamos sąskaitos. Šis įrašas vadinamas sudėtiniu

įrašu.

Suregistruotas Bendrajame žurnale operacijas reikia susisteminti. Todėl duomenys iš

Bendrojo žurnalo perkeliami į sąskaitas. Perkėlimo dažnumą pasirenka pats apskaitininkas.

Visos sąskaitos, kurias įmonė naudoja apskaitoje, yra sujungiamos viename registre –

Didžiojoje knygoje.

Bendrojo žurnalo ir sąskaitų informacinis ryšys.

BENDRASIS ŽURNALAS Data

200xm.

Turinys Sąsk.

Nr.

Debetas Kreditas

sausio 02 Parduoda paprastųjų akcijų

Pinigai 25000

Paprastosios akcijos 25000

43

Didžiosios knygos sąskaitos

Sąskaita PINIGAI

Likutis Data

200xm.

Turinys Debetas Kreditas

Debetas Kreditas

sausio 01 Likutis 10000

sausio 02 Už akcijas 25000 35000

Sąskaita PAPRASTOSIOS AKCIJOS

Likutis Data

200xm.

Turinys Debetas Kreditas

Debetas Kreditas

sausio 01 Likutis

sausio 02 Parduotos akcijos 25000 25000

Bandomasis balansas

Pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, turi būti sudaromos finansinės ataskaitos. Prieš

ataskaitų sudarymą, reikia patikrinti, ar teisingai buvo tvarkoma apskaita, todėl reikia

patikrinti

• ar teisingai apskaičiuoti sąskaitų likučiai;

• ar fiksuojant operacijas bendrajame žurnale nepadaryta klaidų;

• ar perkeliant duomenis iš vieno registro į kitą nepadaryta klaidų;

• ar nepadaryta aritmetinių klaidų.

Tam tikslui sudaromas Bandomasis balansas. Tai lentelė, kurioje pateikiami debetiniai

ir kreditiniai Didžiosios knygos sąskaitų likučiai laikotarpio pabaigoje. Debetinių likučių suma

turi būti lygi kreditinių likučių sumai. Iš to galima spręsti, ar išlaikyta apskaitos lygybė, nes

turto sąskaitų likučiai yra debete, o nuosavybės kredite (Turtas = Nuosavybė)

44

UAB „Žalgiris“

200x m. kovo 1 d.

BANDOMASIS BALANSAS

Į pirmąją skiltį surašomi visų įmonės sąskaitų, turinčių likučius pavadinimai. Debetinių

sąskaitų likučiai rašomi į DEBETĄ, kreditiniai – į KREDITĄ.

Vienų sąskaitų likučiai naudojami sudarant Pelno ( nuostolio) ataskaitą, kitų – Balansą.

Pelno ( nuostolio) ataskaitos sudarymui naudojami pajamų ir sąnaudų sąskaitų likučiai,

o balanso sudarymui – kitų turto ir nuosavybės sąskaitų likučiai.

Bandomojo balanso klaidos. Jeigu bandomojo balanso debeto ir kredito likučių bendrosios

sumos nesutampa, reiškia, kad apskaitoje padaryta klaida.

Dažniausiai pasitaikančios klaidos:

bandomajame balanse, sumuojant sąskaitų likučius, padaryta aritmetinė klaida;

ne visų sąskaitų likučiai įrašyti į bandomąją balansą;

debetinis likutis įrašytas į kredito skiltį ir atvirkščiai;

neteisingai apskaičiuotas kurios nors sąskaitos likutis;

pažeista dvejybinio įrašo taisyklė (operacijos suma įrašyta į dviejų sąskaitų debetus

arba kreditus, į sąskaitų debetą ir kreditą įrašytos skirtingos sumos).

Tačiau yra klaidų, kurios nepažeidžia apskaitinės lygybės ir nepasirodo bandomajame balanse.

Apskaitinis laikotarpis

Grynojo pelno rodiklis apibūdina įmonės veiklą per tam tikrą laikotarpį, kuris

vadinamas ataskaitiniu. Jis užbaigiamas finansinės atskaitomybės parengimu.

Pelno suma įgyja prasmę tik tuomet, kai lyginamos tam tikru laikotarpiu uždirbtos

pajamos su per tą patį laikotarpį minėtoms pajamoms uždirbti patirtomis sąnaudomis.

Nesuskirsčius įmonės veiklos į tam tikrus laikotarpius, negalima atskirti pajamų nuo įplaukų,

o sąnaudų nuo išlaidų. Apskaitinį laikotarpį būtina parinkti dar ir dėl to, kad akcininkai

suprastų parengtą finansinę atskaitomybę, o valdymo specialistai gautų informaciją, kuri

reikalinga optimaliems ir racionaliems sprendimams.

Likutis Sąskaitų pavadinimas. Sąsk.

Nr. Debetas Kreditas

45

Vienas iš būdų, kuriuo galima tiksliai nustatyti ūkininkavimo rezultatą – įmonės

veiklos nutraukimas. Tada, pardavus visą įmonės turtą, kuriuo ji disponuoja, bei palyginus

gautą pinigų sumą su ta suma, kuri buvo investuota į biznį įmonės veiklos pradžioje,

gaunamas ūkininkavimo rezultatas. Taip apskaičiuotas rezultatas bus netikslus, nes rinkos

kainų įvertinimai, skaičiuojant veiklos rezultatus, bus tik labai apytikriai. Todėl praktikoje šis

metodas netaikomas.

Vienas iš bendrųjų apskaitos principų ( veiklos tęstinumo principas) skelbia apskaitos

nuostatą, kad įmonė egzistuoja neribotą laiką. Tačiau, nepaisant to, informacija apie įmonės

veiklą turi būti nuolat pateikiama suinteresuotiems asmenims. Todėl įmonės veikla dirbtinai

suskaidoma į tam tikrus laikotarpius, vadovaujamasi periodiškumo principu. Atitinkamam

laikotarpiui pasibaigus, apskaitininkai pateikia informaciją apie įmonės veiklos rezultatus,

parengia finansinę atskaitomybę. Tie laikotarpiai vadinami ataskaitiniais laikotarpiais. Tarpas

tarp dviejų finansinių ataskaitų gali būti vadinamas ir apskaitiniu laikotarpiu.

Vyriausybė paprastai nustato metinių įmonių veiklos rezultatų apmokestinimą. Todėl

pagrindiniu apskaitiniu laikotarpiu laikomi kalendoriniai metai. Dažniau sudaroma

atskaitomybė vadinama tarpine (pvz., mėnesinė). Dvylikos mėnesių apskaitinis laikotarpis

vadinamas finansiniais metais. Finansinius metus sutapatinti su natūraliu veiklos ciklu

neįmanoma. Dauguma praėjusio laikotarpio procesų būna dar nepasibaigę, o įmonės veikla

yra nenutrūkstama.

Kaupimo ir palyginimo principas apskaitoje

Įmonės veikla – tai vientisas ir nenutrūkstamas procesas. Ši veikla vyksta ciklais.

Ūkinės veiklos ciklas

PINIGAI GAMYBAI REIKALINGO TURTO ĮSIGIJIMAS TURTO

PERDIRBIMAS Į PREKES PREKIŲ ( PRODUKCIJOS AR PASLAUGŲ)

PARDAVIMAS PINIGAI

Įmonė negali laukti kol pasibaigs vienas ciklas ir tik tada pradėti naują. Vos prasidėjus

pirmajam ciklui, vėl perkamos žaliavos, gaminama produkcija ir t.t. Vienu metu vyksta

keletas ciklų, o įmonės turtas kiekvienu laiko momentu turi skirtingą būvį. Turto būvis nuolat

keičiasi: už pinigus perkamos žaliavos, jos naudojamos gamyboje ir kt. Todėl įmonėse daroma

prielaida, kad įmonės veikla tam tiku momentu nutraukiama ir apskaičiuojama, kokiu ir kam

46

priklausančiu turtu įmonė disponuoja, taip pat įvertinama, a pelningai ji dirbo per ataskaitinį

laikotarpį.

Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje daugelis procesų būna nepasibaigę. Todėl tuo pačiu

ataskaitiniu laikotarpiu atsiranda tokių turto sunaudojimo atvejų, kurie skirti pajamoms

uždirbti per būsimuosius laikotarpius. Apskaitininkai privalo visiškai tiksliai nustatyti, kokį

turto sunaudojimą galima vadinti sąnaudomis ir lyginti su pajamomis, uždirbtomis per

ataskaitinį laikotarpį. Čia vadovaujamasi palyginimo principu, kuris teigia, jog per ataskaitinį

laikotarpį uždirbtas pajamas galima lyginti tik su sąnaudomis, patirtomis šioms pajamoms

uždirbti. Palyginimo principo taikymas apskaitoje yra tiesiogiai susijęs su kaupimo principu.

Jis teigia, kad ūkinės operacijos fiksuojamos apskaitoje tada, kai jos įvyksta, o ne tada, kai

sumokami ar gaunami pinigai ar kitas turtas. Pajamos ir sąnaudos parodomos to laikotarpio

finansinėse ataskaitose, su kuriuo jos susijusios. Finansinės ataskaitos apima informaciją ne

tik apie jau įvykusias pinigų gavimo bei išmokėjimo operacijas, bet ir apie įsipareigojimus

sumokėti pinigus ateityje bei apie būsimąsias pinigines įplaukas.

Kaupimo principas

1. Sausio mėn. pirkėjas įmonei sumokėjo 300 Lt už gruodžio 20 d. parduotas prekes

Pajamų uždirbimas Pinigų gavimo laikotarpis

gruodžio 1 d. gruodžio 20 d. sausio 1 d. sausio 31 d.

2. Sausio 10 d. įmonė pardavė produkcijos už 2000 Lt

Pajamų uždirbimas

ir pinigų gavimas

sausio 1 d. sausio 10 d. sausio 31 d.

3. . Sausio 30 d. įmonė pardavė prekių už 500 Lt. Pirkėjas įsipareigojo sumokėti per 15 d.

Pajamų uždirbimas Pinigų gavimas

sausio 1 d. sausio 30 d. sausio 31 d. vasario 14 d. vasario 28 d.

47

4. Sausio 20 d. pirkėjas iš anksto sumokėjo įmonei 7000 LT už prekes, kurias įmonė

įsipareigojo pateikti vasario mėn.

Pinigų gavimas Pajamų uždirbimas

sausio 1 d. sausio 20 d. sausio 31 d. vasario 28 d.

1. Sausio 20 d. iš anksto sumokėjo 12000 Lt už patalpų nuomą visiems ateinantiems

metams.

Pinigų išleidimas Sąnaudų registravimas

gruodžio 1 d. gruodžio 20 d. gruodžio 31 d. gruodžio 28 d.

2. Sausio mėn. pajamoms uždirbti įmonė sunaudojo elektros energijos už 1000 Lt.

Pinigų išleidimas Sąnaudų registravimas

sausio 1 d. sausio 31 d.

3. Sausio 20 d. įmonė iš anksto sumokėjo vasario mėn. sunkvežimio nuomą 600 Lt.

Pinigų išleidimas Sąnaudų pripažinimas

sausio 1 d. sausio 20 d. sausio 31 d. vasario 28 d.

4. Sausio mėn. atlyginimas 1000 Lt darbuotojams bus išmokėtas vasario mėn.

Sąnaudų registravimas Pinigų išleidimo laikotarpis

sausio 1 d. sausio 31 d. vasario 28 d.

48

Pajamų ir sąnaudų pripažinimo bendrosios nuostatos

I. Pajamos, uždirbtos per ataskaitinį laikotarpį, apskaitoje užregistruojamos ir

atskaitomybėje pateikiamos:

• kai produkcijos pardavėjas užbaigia visus produkcijos gamybos darbus ir perduoda

pirkėjui visą su ja susijusią riziką bei esamą ir būsimą naudą, jau nebekontroliuoja

ir nebevaldo produkcijos, o tikimybė, kad produkcija bus grąžinta arba reiks patirti

dideles papildomas sąnaudas, nėra didelė;

• kai paslaugų visuma arba sutartyje numatyta jų dalis jau suteikta pirkėjui, o didelių

papildomų išlaidų arba nuostolių, susijusių su šių paslaugų suteikimu, tikimybė

nėra didelė;

• kai pardavimo ar paslaugų atlikimo faktas įformintas atitinkamu dokumentu,

kuriame pažymėta, kad pasikeitė įmonės turtas ( nuosavybė);

• pajamos pripažįstamos ir registruojamos apskaitoje neatsižvelgiant į pinigų gavimo

laiką.

II. Sąnaudos, patirtos pajamoms uždirbti apskaitoje užregistruojamos ir

atskaitomybėje pateikiamos:

• sąnaudomis gali būti pripažinta tik ta išlaidų dalis, kuri tenka parduotoms prekėms

(produkcijai ar paslaugoms) pagaminti;

• sąnaudų susidarymas turi būti susijęs su įmonės turto ar kitų įmonių bei asmenų jai

teikiamų paslaugų sunaudojimu arba įmonės įsipareigojimų kitoms įmonėms bei

asmenims padidėjimu;

• jeigu pajamos susiję su tam tikrų resursų sunaudojimu, bus uždirbamos per keletą

būsimųjų ataskaitinių laikotarpių, apskaitoje turi būti naudojami netiesioginiai

sąnaudų pripažinimo bei jų registravimo būdai;

• per ataskaitinį laikotarpį įmonės padarytos išlaidos gali būti nedelsiant pripažintos

sąnaudomis, jeigu jų neįmanoma susieti su konkrečių pajamų uždirbimu;

• sąnaudos pripažįstamos ir registruojamos neatsižvelgiant į pinigų išleidimo laiką.

Koregavimai apskaitoje Daugelis ūkinių operacijų daro įtaką daugiau negu vieno ataskaitinio laikotarpio

pajamoms ir sąnaudoms. Norint tiksliai apskaičiuoti įmonės veiklos rezultatą, palyginti per

49

ataskaitinį laikotarpį uždirbtas pajamas su tam tikslui patirtomis sąnaudomis, ataskaitinio

laikotarpio pabaigoje reikia atlikti koreguojančius įrašus.

Koreguojantieji įrašai yra reikalingi tik toms operacijoms, kurios daro įtaką daugiau

nei vieno ataskaitinio laikotarpio pajamoms ir sąnaudoms. Pvz., gruodžio mėn. įmonė iš

anksto sumokėjo 24000 Lt patalpų nuomos mokestį už visus 200X m. Piniginės išlaidos

padarytos gruodžio mėn. Jos yra skirtos pajamoms uždirbti 200X m., t.y per ateinančius

laikotarpius. Pradedant 200x m. sausio mėn. ir t.t į ataskaitinio laikotarpio sąnaudas reikia

nurašyti po vieną dvyliktąją šių išlaidų, t.y po 2000 Lt. jeigu veiklos rezultatas skaičiuojamas

vieną katą per ketvirtį, tai į sąnaudas nurašome vieną ketvirtąją išlaidų, t.y 6000 Lt.

Koreguojamieji įrašai daro įtaką tiek pelno ( nuostolio) ataskaitos sąskaitoms, tiek balanso sąskaitoms.

Koregavimų įtaka Balansui ir Pelno ( nuostolio) ataskaitai

Balansas

Turtas = Nuosavybė

mažėja mažėjadidėja didėja

mažėja didėja

Koreguojantieji įrašai daromi remiantis kaupimo principu, pajamos ir sąnaudos

registruojamos tuo laikotarpiu, kuriuo jos patirtos, neatsižvelgiant į pinigų gavimą.

Koreguojantieji įrašai dažniausiai nebūna pagrįsti pirminiais dokumentais. Jie daromi pagal

objektyviai įvykusius faktus, surašant buhalterines pažymas.

Visus koreguojančius įrašus galima suskirstyti į tokias grupes:

1. turto įsigijimo išlaidų paskirstymo įvairiems laikotarpiams apskaita;

2. neuždirbtų pajamų uždirbimo būsimaisiais laikotarpiais apskaita;

didėja

mažėja

koregavimas

koregavimas

Pelno ( nuostolio) ataskaita

Pajamos

Sąnaudos

K o r e g a v i m a s

K o r e g a v i m a s

50

3. patirtų, bet neapmokėtų sąnaudų registravimas;

4. uždirbtų pajamų, už kurias dar negauta pinigų, registravimas.

Įmonės turto įsigijimo išlaidų paskirstymo įvairiems laikotarpiams apskaita.

Įmonėse neretai padaroma išlaidų, kurios uždirbs pajamas per būsimuosius

laikotarpius. Todėl, pasibaigus kiekvienam iš šių laikotarpių, reikia nustatyti, kokia turto dalis

buvo sunaudota šio laikotarpio pajamoms uždirbti. Tam tikslui atliekami koreguojantieji

įrašai: debetuojamos atitinkamos sąnaudų sąskaitos ir kredituojamos turto sąskaitos. Tokiu

būdu dalis turto įsigijimo išlaidų nurašoma į sąnaudų sąskaitas.

Nusidėvėjimo sąnaudų apskaita

Ilgalaikis turtas naudojamas ir uždirba pajamas ilgesnį nei vieną ataskaitinį laikotarpį.

Toks turtas savo vertę į sąnaudas, susijusias su produkcijos gamyba bei paslaugų teikimu,

perkelia dalimis, palaipsniui nusidėvėdamas. Ilgalaikis turtas visą eksploatavimo laiką

apskaitoje parodomas jo įsigijimo kaina ( pradine verte). Jo nusidėvėjimas atvaizduojamas

atskiroje sąskaitoje Nusidėvėjimo suma. Ji yra kontrarinė (priešinga) ilgalaikio turto sąskaitos

atžvilgiu. Nusidėvėjimo padidėjimas rašomas KREDITE, priešingoje pusėje negu ilgalaikio

turto sąskaitoje apskaitomas objektas. Taikant tiesioginį ilgalaikio turto nusidėvėjimo

apskaičiavimo metodą, ilgalaikio turto nusidėvėjimas įskaitomas į sąnaudas kiekvieną mėnesį

lygiomis dalimis, atsižvelgiant į naudojimo laiką. Pvz., pastato įsigijimo vertė 96000 Lt,

eksploatavimo laikas 50 metų. Vadinasi, kiekvieno mėnesio pabaigoje koreguojančiu įrašų į

sąnaudas reikia įskaityti po 160 Lt (96000 : 50 : 12).

Išankstinių apmokėjimų apskaita

Išankstiniai apmokėjimai už nuomą, draudimą, dažniausiai daro įtaką daugiau nei

vieno ataskaitinio laikotarpio sąnaudoms. Todėl esant iš anksto apmokėtų nuomos arba

draudimo sumų likučiams, kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje reikia atlikti

koreguojančius įrašus ir dalį šių išlaidų priskirti ataskaitinio laikotarpio sąnaudoms. Pvz.,

gruodžio mėn. buvo apmokėta sunkvežimio nuoma 1200 Lt už 6 mėn. nuo sausio mėn. ši

operacija gruodžio mėnesį buvo įrašyta:

D Būsimųjų laikotarpių sąnaudos 1200

K Pinigai 1200

51

Balanso turto dalyje ši suma buvo užfiksuota kaip likutis sausio 1 d. Pasibaigus sausio

mėnesiui reikia užregistruoti, kad ¹/6 šių išlaidų jau sunaudota sausio pajamoms uždirbti ( 1200

: 6 = 200). Koreguojantis įrašas:

D Nuomos sąnaudos 200

K Būsimųjų laikotarpių sąnaudos 1200

Atsargų sąnaudos

Koreguojantieji įrašai atsargų sąskaitose reikalingi tada, kai ataskaitinį mėnesį

bendrajame žurnale nefiksuojamas atsargų sunaudojimas. Pasibaigus mėnesiui, nustatoma

sunaudotų atsargų suma ir koreguojančiu įrašu užregistruojamas kaip to mėnesio sąnaudos.

Tarkime, kad atsargų suma iš viso sausio 31 d. sudarė 5500 Lt. Pasibaigus sausiui,

paaiškėjo, kad sunaudota atsargų už 5000 Lt. ši suma turi būti užregistruota kaip sausio mėn.

sąnaudos. Todėl sausio 31 d. atliekamas koreguojamas įrašas:

D. Atsargų sąnaudos 5000

K Atsargos 5000

Gautų išankstinių apmokėjimų apskaita

Jeigu pirkėjai už jiems teikiamas prekes arba paslaugas apmoka iš anksto, tai gauti

pinigai registruojami kaip neuždirbtos pajamos:

D Pinigai

K Gauti išankstiniai apmokėjimai (neuždirbtos pajamos)

Neuždirbtos pajamos – tai įmonės įsipareigojimas suteikti paslaugas ar išsiųsti prekes,

už kurias jau gauti pinigai iš kliento. Registruoti pajamų uždirbimą įmonės galės tik tada, kai

bus suteiktos paslaugos ar išsiųstos prekės. Todėl, pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, per

kurį įmonė uždirbo pajamas, reikia atlikti koreguojantį įrašą: debetuoti gautų išankstinių

apmokėjimų sąskaitą ir kredituoti atitinkamą pajamų ( 5 klasės) sąskaitą.

Tarkime, kad pagal sutartį su klientu, įmonė įsipareigojo per 200X m .pirmuosius du

mėnesius atlikti visos kompiuterinės technikos apžiūrą bei remontą. Klientai sumokėjo iš

anksto gruodžio mėn. 5000 Lt, ir ši suma gruodžio mėn. buvo įrašyta:

D Pinigai 5000

K Gauti išankstiniai apmokėjimai 5000

52

Per sausį įmonė atliko pusę sutartyje numatytų darbų už 2500 Lt. Sausio 31 d. daromas

koreguojamas įrašas:

D Gauti išankstiniai apmokėjimai 2500

K Suteiktų paslaugų pajamos 2500

Uždirbtų pajamų, už kurias dar negauta pinigų, registravimas

Per ataskaitinį laikotarpį uždirbtos, bet iki koreguojamo įrašo neužregistruotos,

pajamos vadinamos sukauptomis pajamomis.

Sakykime, įmonė sausio mėn. pasirašė sutartį su klientu, pagal kurią pastarajam turi

atlikti įrengimų remontą. Klientas sumokės vasario 20 d. 8600 Lt. Pasirašant sutartį, joks

įrašas nedaromas, nes nebuvo atlikti darbai. Per sausį atlikta pusė darbų. Nors pinigai dar

negauti, reikia užregistruoti uždirbtas pajamas.

Sausio 31 d. daromas koreguojantis įrašas atliktų darbų sumai 4300 Lt.

D Pirkėjai 4300 (į balansą)

K Suteiktos paslaugų pajamos 4300 (į pelno (nuostolių) ataskaitą)

Palūkanų sąnaudų registravimas

Gavusi paskolą įmonė turi grąžinti ją kartu su palūkanomis. Palūkanos sumokamos už

tai, kad bankas suteikė teisę įmonei laikinai naudotis jo turtu. Palūkanų dydis nustatomas

procentais nuo paskolos sumos. Palūkanos – tai kaina, kurią nustato bankas, už teisę naudotis

jo pinigais. Pradedant pirmuoju paskolos mėnesiu, kaina, kurią įmonė turės sumokėti bankui

už paskolą, kiekvieną dieną didės. Tai vadinama palūkanų kaupimu.

Pvz., įmonė sausio mėn. gavo paskolą 29200 Lt, kuri turi būti grąžinta iki

balandžio 1 d. Paskola gauta 10 % metinių palūkanų. 29200 x 0,1 : 360 = 8,11 Lt. Visą šį

laikotarpį sumokėtos palūkanos uždirbs pajamas. Kiekvieno mėnesio pabaigoje reikia

nustatyti, kokia dalis palūkanų tapo laikotarpio sąnaudomis. 30 x 8,11 = 243, 30 Lt ( sausio

mėn. palūkanų suma) sausio 31 d. daromas koreguojamas įrašas, kuriuo susikaupusios

palūkanos registruojamos kaip ataskaitinio laikotarpio palūkanų sąnaudos:

D Palūkanų sąnaudos 243,30 (į pelno (nuostolių) ataskaitą)

K Sukauptos sąnaudos 243,30 (į balansą)

Atlyginimų sąnaudos

53

Daugelyje valstybių su darbuotojais atsiskaitoma kiekvieną savaitę. Kartais

paskutinioji mėnesio darbo savaitė apima ir kito mėnesio pradžią. Į ataskaitinio mėnesio

sąnaudas galima įskaityti tik tą mėnesį patirtas sąnaudas. Todėl mėnesio paskutiniąją dieną

apskaitoje turi būti užregistruotos paskutinės darbo savaitės tik ataskaitinio mėnesio

atlyginimų sąnaudos.

Sakykime, už paskutinę darbo savaitę ( sausio 28 – vasario 1 d.) bus išmokėtas 5000 Lt

atlyginimas. Ši savaitė apima 4 sausio mėnesio dienas ir 1 vasario dieną. Apskaičiuojamos

sausį patirtos ( bet neišmokėtos) sąnaudos: 5000 : 5 = 1000 Lt. Sausio 31 d. daromas

koreguojamas įrašas:

D Atlyginimų sąnaudos 4000 (į pelno (nuostolių) ataskaitą)

K Mokėtinas darbo uždarbis 4000 (į balansą)

Grynojo pelno esmė

Kiekviena įmonė įkuriama tam, kad gautų pelną. Nuolat gaudama pelną, įmonė gali

sėkmingai konkuruoti rinkoje, plėtoti savo veiklą, investuodama pelną į gamybą ir taip

sukurdama galimybę dar didesniam pelnui gauti ateityje. Įmonei svarbu žinoti kokio dydžio

pelnas buvo gautas, kokia veikla jo uždirbo daugiausia, kaip jį būtų galima padidinti ateityje.

Informaciją apie tai, kokiu būdu ir koks buvo gautas ūkininkavimo rezultatas turi pateikti

apskaitos darbuotojai.

Grynasis pelnas (nuostolis) – tai įmonės ūkininkavimo rezultatas per ataskaitinį

laikotarpį. Jis apskaičiuojamas iš pajamų atėmus šių pajamų uždirbimo sąnaudas.

GRYNASIS PELNAS = PAJAMOS – SĄNAUDOS – PELNO MOKESTIS

Sąvokos pelningas ir nepelningas (nuostolingas) skiriasi nuo pajamų ir sąnaudų

reikšmių. Pelningumas nustatomas pagal sunaudotą turtą pajamoms uždirbti. Jis skiriasi nuo

brangumo sąvokos. Brangumas nustatomas pagal turimą turtą. Produkcija gali būti labai pigi,

tačiau labai pelninga, jeigu su jos gamyba susijusios sąnaudos yra labai mažos. Kartais didelės

sąnaudos sąlygoja spartesnį pajamų didėjimą ir pelno augimą. Todėl apskaitininkas turi

lyginti ne pelną su sąnaudomis, bet pelną su pajamomis. Įmonės neturi stengtis gaminti

produkciją mažomis sąnaudomis. Tokia produkcija gali prarasti rinkoje paklausą ir neduoti

pajamų, o tai reiškia pelno sumažėjimą.

Apskaitininkai turi tiksliai apskaičiuoti pelną. Akcinės bendrovės turi viešai paskelbti

informaciją apie pelno dydį ir jo uždirbimo sąlygas. Per ataskaitinį laikotarpį gautas grynasis

54

pelnas didina nuosavą kapitalą. Iš pelno (nuostolio) ataskaitos jis perkeliamas į balanso

savininkų nuosavybės dalį ir pridedamas prie per ankstesnius laikotarpius jau sukaupto

nepaskirstyto pelno sumos.

Finansinės ir mokesčių apskaitos suderinimas

Tik labai nedidelėse įmonėse finansinėje apskaitoje išvestas pelnas sutampa su

apmokestinamuoju pelnu. Pelnas apskaičiuotas finansinėje apskaitoje ir atspindėtas

finansinėje atskaitomybėje vadinamas apskaitiniu. Apskaitinis pelnas apskaičiuojamas iš

finansinėje apskaitoje kaupimo principu užregistruotų pajamų atėmus toms pajamoms uždirbti

patirtas sąnaudas.

Apmokestinamasis pelnas – ataskaitinio laikotarpio pelnas paskaičiuojamas pagal to

laikotarpio kai šis pelnas buvo uždirbtas pelno mokesčio apskaičiavimo taisykles.

Apmokestinamojo pelno apskaičiavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos pelno mokesčio

įstatymas, finansinės ir mokesčių apskaitos suderinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos

buhalterinės apskaitos įstatymas ir Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas.

Pastarajame numatytas šio mokesčio apskaičiavimas. Vieni iš svarbiausių apskaitos

informacijos naudotojų yra mokesčių administratoriai. Juos domina ne tik finansinės apskaitos

informacija, bet ir įmonės mokestinės atsakomybės duomenys. Ši atskaitomybė savo esme ir

forma skiriasi nuo finansinės atskaitomybės. Ataskaitos, susijusios su įvairių mokesčių

rinkimu, pildomos deklaruojant mokesčius, kuriuos įmonės privalo sumokėti į biudžetą.

Kiekvienai įmonei reikšmingiausias yra Pelno mokestis. Jo apskaičiuotą mokestingumą lemia

tai, kad apmokestinamas galutinis įmonės veiklos rezultatas, per ataskaitinį laikotarpį

uždirbtas pelnas. Mokesčio lygį lemia įmonės uždirbtų pajamų dydis, dovanų gautas turtas,

įvairūs netekimai, ypatingos pajamos ir pan. Ataskaitinių metų pelnas prieš apmokestinimą

nebūtinai lygus apmokestinamam, nuo kurio skaičiuojama pelno mokesčio suma. Mokestinėje

atskaitomybėje nurodoma dėl kokių priežasčių apmokestinamas pelnas skiriasi nuo

apskaitinio, be to nurodoma suma, kurią įmonė privalo sumokėti į biudžetą, padengdama

ataskaitinio laikotarpio pelno mokesčio skolą.

Pelno mokesčio apskaičiavimą reglamentuoja LR Pelno mokesčio įstatymas. Tuo

atveju, jeigu apmokestinamasis rezultatas nesutaptų su išvestu finansinėje ataskaitoje ir jeigu

įmonė nedelsiant pervestų pelno mokesčio skolą biudžetui, pelno mokesčio sąnaudos sutaptų

su išlaidomis pelno mokesčiui. Tačiau praktikoje taip nebūna, todėl, kad įmonė, pelno

mokestį perveda avansu arba vėliau negu ji apskaičiuoja. Pelno mokesčio sąnaudos yra

55

apskaičiuotos nuo per ataskaitinį laikotarpį uždirbto apmokestinamojo pelno sumos. Jos

parodomos pelno ( nuostolio) ataskaitos straipsnyje „Pelno mokestis“.

Neatitikimus tarp finansinėje atskaitomybėje ir mokestinėje atskaitomybėje išvesto

įmonės veiklos rezultato lemia įvairios priežastys.

Valdžia nustato piliečių konstitucinę teisę į nuosavybę, kuri turi garantuoti, kad jiems

būtų parengta teisinga ir tiksli informacija apie įmonės būklę bei rezultatus. Siekdama plėtoti

gamybą šalies vyriausybė turi skatinti vieną ar kitą verslą, kurti naujas darbo vietas. Tai ji daro

nustatydama mažesnius pelno mokesčius tam tikrom įmonėms arba taikydama skirtingų

pajamų ir sąnaudų pripažinimo būdus apskaitiniam ir apmokestinamajam pelnui nustatyti.

Kiekviena įmonė stengiasi mokėti kuo mažesnius mokesčius, todėl valdžia stengiasi

suteikti kuo mažesnę pasirinkimo laisvę, reglamentuodama apmokestinamojo pelno ir pelno

mokesčio apskaičiavimo tvarką.

Egzistuojantys skirtumai tarp apmokestinamojo pelno ir pelno prieš apmokestinimą

gali būti dvejopi. Dalis neatitikimų egzistuoja nuolatos, pvz., suteikus labdarą tą patį

ataskaitinį laikotarpį atitinkama suma leidžiama sumažinti apmokestinamąjį pelną ir šios

sumos niekada nebereikės apmokestinti. Kiti neatitikimai atsiranda dėl kitų priežasčių.

Atsižvelgiant į tai, ar neatitikimai tarp apskaitinio ir apmokestinamojo pelno egzistuoja

nuolatos ar po kurio laiko išnyksta, jie skirstomi į pastovius ir laikinuosius neatitikimus.

Pastovieji yra tie, kurie kartą atsiradę vėliau nebeišnyksta. Jų atsiradimo priežastis yra

ta, kad vertinant įmonės veiklą ir jos rezultatus kai kurie ūkiniai faktai finansinės apskaitos ir

mokesčių požiūriu vertinami skirtingai, pvz., reprezentacinės išlaidos. Dalis jų apskaičiuojant

mokesčius nepripažįstamos ir niekada nebus pripažintos veiklos sąnaudomis.

Laikinieji skirtumai, atsiradę per vieną ataskaitinį laikotarpį, vėliau išnyksta. Jų

atsiradimo priežastis ta pati – finansinės apskaitos ir mokesčių požiūriu vertinant įmonės

veiklą ir jos rezultatus kai kurie ūkiniai faktai traktuojami skirtingai, tačiau nuo pastarųjų jie

skiriasi tuo, kad skaičiuojant mokesčius kai kurių pajamų ir sąnaudų pripažinimas

paankstinamas arba pavėlinamas palyginti su jų pripažinimu finansinėje atskaitomybėje. Tai

gali atsitikti kitą ataskaitinį laikotarpį arba gali tęstis kelius laikotarpius, pvz., valdžios

sprendimu įmonei leista mokėti pelno mokestį vėliau negu tą laikotarpį, už kurį šis mokestis

buvo apskaičiuotas.

Atidedamas pelno mokesčio mokėjimas, bet pajamos apmokestinamos, todėl pelno

mokesčio sąnaudos finansinėje ir mokestinėje atskaitomybėje sutaps:

Neatitikimų tarp finansinės mokesčių apskaitos atvejai:

• Kai pajamos finansinėje apskaitoje pripažįstamos arba jų pripažinimas atidedamas

vėlesniam laikui, o skaičiuojant mokesčius pajamos priskiriamos ataskaitinio

laikotarpio apmokestinamajam rezultatui. Įmonė sumokės daugiau pelno mokesčio

56

negu jo turėtų sumokėti pagal finansinėje apskaitoje užfiksuotus rezultatus. To

laikotarpio pelno mokesčio išlaidos bus didesnės už jo sąnaudas.

• Kai pagal finansinės apskaitoje kriterijus sąnaudos pripažįstamos ataskaitinį

laikotarpį, o nustatant pelno mokestį sąnaudos pripažįstamos vėliau arba

nepripažįstamos visai. Šiuo atveju įmonė turės sumokėti didesnį pelno mokestį

negu tas, kurį turėtų sumokėti pagal finansinės apskaitos išvestus rezultatus. Tai

reiškia, kad to laikotarpio pelno mokesčio išlaidos bus didesnės už jo sąnaudas.

• Kai finansinėje apskaitoje pajamos pripažįstamos, o apskaičiavus pelno mokestį jos

nepripažįstamos arba pripažįstamos vėliau. Šiuo atveju įmonė turės sumokėti

mažesnį pelno mokestį negu tas, kurį turėtų sumokėti pagal finansinės apskaitos

išvestus rezultatus. To laikotarpio pelno mokesčio sąnaudos bus mažesnės už

išlaidas.

• Kai nustatant apmokestinamą pelną pripažįstamos sąnaudos, kurios finansinėje

apskaitoje nepripažįstamos arba bus pripažįstamos vėliau. Tada įmonė turės mokėti

mažesnę pelno mokesčio sumą nei tą, kurią turėtų sumokėti pagal finansinėje

apskaitoje išvestus rezultatus. Tada to laikotarpio pelno mokesčio sąnaudos bus

mažesnės už išlaidas.

Apmokestinamojo pelno apskaičiavimas

Apmokestinamas pelnas = apskaitinis pelnas – neapmokestinamosios pajamos

užregistruotos finansinėje apskaitoje + apmokestinamosios pajamos nepripažįstamos

pajamomis finansinėje apskaitoje – apmokestinamąją pelną mažinančios išlaidos

nepripažįstamos finansinėje apskaitoje sąnaudomis + apmokestinamąjį pelną didinančios

finansinėje apskaitoje pripažintos sąnaudos.

Įmonės apskaitininkai privalo apskaičiuoti ne tik apskaitinio, bet ir apmokestinamojo

pelno sumą, nes reikia nustatyti ne tik pelno mokesčio sąnaudų, bet ir paties mokėtino pelno

mokesčio dydį. Todėl apskaitoje vienaip ar kitaip reikia fiksuoti neatitikimus tarp apskaitinio

ir apmokestinamojo pelno, kad pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui ir išvedus apskaitinį

pelną arba nuostolį gautąją sumą galima būtų pakoreguoti ir apskaičiuoti apmokestinamojo

pelno dydį. Šalia finansinių apskaitos registrų neracionalu vesti dar vienus, skirtus ūkinėms

operacijoms registruoti pagal mokesčių reikalavimus. Tokiu atveju reikėtų daryti įrašus beveik

visuose buhalterinėse apskaitose. Tai iškreiptų apskaitos atspindimą veiklos rezultatą, todėl

paprasčiau atlikti aritmetinį skaičiavimą. Suregistruojant jo finansinėse sąskaitose kuriuo

galima nustatyti kokiomis sumomis ir dėl kokių priežasčių apmokestinamojo pelno suma yra

57

didesnė arba mažesnė už pelno sumą apskaičiuotą finansinėje apskaitoje. Kitaip tariant

apskaičiuojame kiek ir kodėl apmokestinamasis pelnas skiriasi nuo apskaitinio.

Apmokestinamojo pelno apskaičiavimas susijęs su metinės pelno mokesčio deklaracijos

pildymo nuoseklumu. Tokia informacija reikalinga patiems apskaitininkams, kad galėtų

patikrinti ar teisingai nustatytas pelno mokestis. Ji reikalinga ir mokesčių administratoriui

tikrinant ar teisingai sumokėti mokesčiai biudžetui.

Uždaromieji įrašai

Labai svarbus baigiamasis apskaitos etapas yra pajamų ir sąnaudų sąskaitų uždarymas.

Jų uždarymo esmė yra ta, kad šiose sąskaitose turi būti kaupiamos tik ataskaitinio laikotarpio

pajamos ir sąnaudos. Todėl, pasibaigus vienam ataskaitiniam laikotarpiui, visos to ataskaitinio

laikotarpio pajamos ir sąnaudos turi būti iškeltos iš šių sąskaitų. Kitaip sakant, šių sąskaitų

likučiai turi būti prilyginti nuliui. Jeigu sąskaitos nebūtų uždaromos, prieš pradedant jas

naudoti, reikėtų atimti per ankstesnius laikotarpius sukauptas pajamas ir sąnaudas.

Pajamų ir sąnaudų sąskaitos uždaromos naudojant specialią apskaitą – Suvestinės

sąskaitos. Jos debete surenkamos visos sąnaudos, o kredite - pajamos. Surinkus šias sumas

reikia tik palyginti debeto ir kredito pusių bendrąsias sumas ir nustatyti uždirbtą pelną arba

nuostolį. Jei kredito bendroji suma didesnė už debeto, rezultatas – pelnas. Jei atvirkščiai –

nuostolis.

Pajamų ir sąnaudų sąskaitų uždarymas D Suvestinės sąskaitos K Perkeliami sąnaudų Perkeliami pajamų sąskaitų likučiai ( 6 kl.) sąskaitų likučiai ( 5 kl.) Likutis: Nuostolis Likutis: Pelnas Veiklos rezultato nustatymas Pajamų sąskaitos uždaromos debetuojant uždirbtų pajamų sąskaitas, kredituojant

Suvestinę sąskaitą. Sąnaudų sąskaitos uždaromos kredituojant patirtų sąnaudų sąskaitas,

debetuojant Suvestinę sąskaitą.

58

Išlaidų samprata ir klasifikavimas. Gamybos išlaidų kalkuliavimo esmė.

Išlaidoms apibūdinti vartojami įvairiausi terminai, argumentai, įrodymai, pavyzdžiai.

Labai dažnai teigiama, kad išlaidos yra visa tai, kas mažina pelną arba didina nuostolį. Bet

visų pirma tai reiškia tam tikrą išteklių sunaudojimą, netekimą. Išlaidos yra piniginė išraiška

išteklių, sunaudotų kuriam nors tikslui pasiekti. Šiame apibrėžime akcentuojami trys dalykai:

- išlaidas lemia išteklių sunaudojimas gaminant produkciją arba teikiant paslaugas.

Išlaidos parodo, kiek ir kokių išteklių sunaudota,

- sunaudotų išteklių dydis rodomas pinigine išraiška, kad būtų galima susumuoti

skirtingus išteklius,

- išlaidos daromos konkretiems tikslams pasiekti.

Išlaidas galima apibūdinti kaip įmonės veiklos efektyvumo matą. Išlaidų duomenys

naudojami įmonės ir jos padalinių veiklos rezultatams išaiškinti.

Išlaidų klasifikavimas

Išlaidų klasifikavimo požymiai Išlaidų rūšys

Pagal išlaidų rūšis Tiesioginės medžiagų, tiesioginės darbo, pridėtinės

Pagal ryšį su gamybos

technologiniu procesu

Pagrindinės, pridėtinės

Pagal įskaitymą į savikainą Tiesioginės, netiesioginės

Pagal planavimo pobūdį Planuojamos, neplanuojamos

Pagal gamybos apimties įtaką Pastovios, kintamos, mišrios

Pagal periodiškumą Ataskaitinio laikotarpio, būsimų laikotarpių

Pagal įmonės veiklos sritis Pagrindinės gamybos, pagalbinės gamybos, materialinio

aprūpinimo rinkodaros, valdymo ir kt.

Pagal kalkuliavimo objektus Produkto, užsakymo, gamybos fazės proceso, veiklos

Pagal apimtį Bendrosios ( visos išlaidos), vieneto ( vidutinės)

Įmonė atsižvelgdama į tai, kokios jai reikėtų išlaidų informacijos, turi numatyti

konkrečius klasifikavimo požymius.

Pastovios išlaidos – tai išlaidos, kurių bendra suma atitinkamu laikotarpiu išlieka

santykinai pastovi ir nekinta arba labai mažai kinta keičiantis gamybos apimčiai.

Kintamos išlaidos – tai išlaidos, kurios tiesiogiai priklauso nuo įmonės gamybos

apimties. Jos didėja arba mažėja atitinkamai didėjant arba mažėjant gamybos apimčiai.

59

Mišrios išlaidos – tai išlaidos, kurių negalima priskirti nei pastovioms, nei kintamoms.

Jos turi tiek pastovių, tiek kintamų išlaidų elementų.

Tiesioginės išlaidos – tai tokios išlaidos, kurias tiesiogiai galima priskirti konkretiems

kalkuliavimo objektams. Tiesioginės išlaidos dažniausiai skirstomos į tiesiogines medžiagų (

medžiagos, komplektavimo gaminiai, medžiagų atsigabenimo ir kitos parengimo išlaidos) ir

tiesiogines darbo išlaidas ( pagrindinių darbininkų pagrindinį darbo užmokestį, pagrindinių

darbininkų papildomą darbo užmokestį, socialinio draudimo įmokas, garantinio fondo įmokas

).

Netiesioginės išlaidos – tai visos gamybos išlaidos, išskyrus tiesiogines darbo išlaidas

ir pagrindines medžiagas. Tai pagalbinės medžiagos, netiesioginės darbo, ilgalaikio turto

nusidėvėjimo ir kitos išlaidos. Šios išlaidos į kalkuliavimo objektų savikainą įskaitomos

netiesiogiai, t.y. proporcingai kuriai nors paskirstymo bazei, kadangi jos susijusios ne su

konkrečiu kalkuliavimo objektu, o su daugybe kitų kalkuliavimo objektų. Labiausiai paplitęs

išlaidų klasifikavimas yra į tiesiogines ir netiesiogines.

Kalkuliaciją reikėtų traktuoti kaip dokumentą, kuriame atliekami kalkuliaciniai

skaičiavimai nustatoma konkrečių produkcijos rūšių savikaina pagal kalkuliacinius išlaidų

straipsnius. Kalbant apie produkcijos savikainos kalkuliavimo reikšmę, svarbiausi yra du

dalykai:

- kalkuliavimas turi garantuoti pagrįstą produkcijos savikainos nustatymą, jos mažinimo

rezervų išaiškinimą ir kontrolę,

- kalkuliavimas turi padėti objektyviai įvertinti išlaidas, jų susidarymą ne tik pagal

gaminius, bet ir pagal įmonės padalinius.

Pagrindinis kalkuliavimo tikslas – laiku pateikti informaciją apie produkcijos

savikainą, kad įmonės vadovybė galėtų priimti sprendimą, kokią produkciją tikslinga gaminti

ir kokiomis kainomis ją parduoti.

Pilnoji gaminio savikaina

Nustatant pilnąją gaminio savikainą svarbiausia yra įvertinti, kiek kainuoja įmonei

pagaminti konkrečius gaminius. Prieš apskaičiuodami įmonėje gaminamos produkcijos

savikainą, pirmiausia reikia įvardinti jos sudedamąsias dalis. Savikainos suformavimo procesą

galima pavaizduoti tokia schema:

Gamybinių (perdirbimo) padalinių išlaidos - tai perdirbimo savikaina

60

Gamybinių (perdirbimo) padalinių išlaidos + gamybinius (perdirbimo) padalinius

aptarnaujančių tarnybų išlaidos - tai pilnoji perdirbimo savikaina

Gamybinių (perdirbimo) padalinių išlaidos + gamybinius (perdirbimo) padalinius

aptarnaujančių tarnybų išlaidos + bendrosios ir administracinės išlaidos

- tai pilnoji gamybinė savikaina

Gamybinių (perdirbimo) padalinių išlaidos + gamybinius (perdirbimo) padalinius

aptarnaujančių tarnybų išlaidos + bendrosios ir administracinės išlaidos + prekių

pardavimo sąnaudos

– tai pilnoji komercinė savikaina.

Dažniausiai gaminio savikaina nustatoma pagal išlaidų įskaitymą į gaminio savikainą.

Tam tikslui naudojami gamybos išlaidų apskaitos dokumentai. Pirminių gamybos išlaidų

dokumentų parinkimas nereglamentuojamas. Svarbu, kad jie turėtų juridinę galią. Žaliavų ir

komplektuojančių gaminių išdavimas gamybai įforminamas pagal Limitines išdavimo

korteles, kurių yra įvairių rūšių. Šios kortelės yra pildomos pagal Reikalavimus, Žaliavų ir

medžiagų nurašymo aktus. Gali būti naudojami ir Pagamintos produkcijos užpajamavimo

aktai, kuriuose greta per mėnesį pagaminto produkcijos kiekio nurodoma tam kiekiui

pagaminti sunaudotos žaliavos ir medžiagos bei apskaičiuotas tiesioginis darbo užmokestis.

Net ir tuo atveju, jei įmonės valdymo reikalams nekalkuliuojama produkcijos vieneto

savikaina, žaliavų panaudojimo kontrolės tikslais reikėtų išdavimo dokumentuose nurodyti,

kam jos skiriamos ir kuriame ceche ar gamybos padalinyje bus sunaudotos. Naudojant

medžiagas ir žaliavas gamyboje daugeliu atvejų susidaro technologinių atliekų. Dalis jų gali

būti panaudojamos toje pačioje įmonėje arba parduodamos. Jos įkainojamos galimo

naudojimo arba nustatytomis atliekų kainomis ir užpajamuojamos važtaraščiuose.

Darbo užmokesčio išlaidų dokumentavimą nulemia įmonėje naudojama mokėjimo už

darbą forma. Darbo laiko apskaitai, kontrolei ir laikinam darbo užmokesčiui apskaičiuoti

naudojamas Darbo laiko apskaitos žiniaraštis. Jame užfiksuotas darbo valandas padauginus iš

vienos valandos tarifinio atlygio nustatomas darbo užmokestis darbininkams laikininkams.

Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymas privalomas visoms įmonėms, neatsižvelgiant į jų

nuosavybės formas. Kad būtų galima darbo laiko apskaitos žiniaraščius panaudoti darbo

išlaidoms apskaičiuoti, tikslinga žiniaraštyje darbuotojus sugrupuoti taip, kad be papildomo

grupavimo galima būtų priskirti jų darbo apmokėjimo išlaidas gamybos išlaidoms arba iš

61

karto nurašyti į veiklos sąnaudas. Įmonės, taikančios vienetinę darbo apmokėjimo formą,

darbininkų vienetininkų išdirbio ir darbo užmokesčio apskaitai dažniausiai naudoja

Vienetinio darbo paskyras. Jos turėtų būti išrašomos prieš darbų pradžią ir įteikiamos

darbininkui – tai darbo paskyrimo dokumentas. Be kitų privalomų rekvizitų, jose nurodomi

svarbūs gamybos išlaidų apskaitai rekvizitai: detalės ar technologinės operacijos kodas,

išdirbio apimtis, natūriniai matai ir tarifiniai įkainiai, pagal kuriuos apskaičiuojamas darbo

užmokestis už Paskyroje užfiksuotą darbų atlikimą. Darbo užmokesčio išlaidų apskaitai

naudojami ir kiti dokumentai – tai Išdirbio apskaitos žiniaraščiai, Darbų atlikimo aktai ir kt.

Gamybai sunaudotos energijos vertė nustatoma remiantis energijos tiekimo įmonių

PVM sąskaitomis – faktūromis arba savo energetinio ūkio duomenimis. Energijos vertė

skirstoma tarp gamybinių padalinių ir administracijos pagal energijos vartojimo vietose

įrengtų skaitiklių parodymus, o jei atskirų skaitiklių nėra pagal specialų apskaičiavimą. Prie

gamybos išlaidų priskiriamas gamybinių pastatų ir įrengimų nusidėvėjimas, jų priežiūros,

remonto ir kitos išlaidos, susijusios su gamybos procesu. Buhalterinės apskaitos įstatyme

nurodyta, kad ūkinės išlaidos, kurios negali būti dokumentuotos, turi būti pagrįstos su jomis

susijusių kitų ūkinių operacijų apskaitos dokumentais, pavyzdžiui, apskaičiuojant

nusidėvėjimą, reikia surašyti buhalterinę pažymą, nurodant, kokiais dokumentais remiantis

apskaičiuota nusidėvėjimo suma. Šiuos dokumentus reikia surašyti ūkinės operacijos metu

arba tuoj pat jai pasibaigus. Nuolatinių ir ilgalaikių paslaugų ūkinių operacijų apskaitos

dokumentai už praėjusį laikotarpį, ne ilgesnį kaip vienas mėnuo, surašomi ir pateikiami

paslaugos gavėjui ne vėliau kaip iki kito mėnesio dešimtos dienos.

62

Finansinės ataskaitos

Pagal pateiktus Didžiosios knygos sąskaitų likučius sudarysime UAB „Rugelis“

finansinę atskaitomybę.

UAB „Rugelis“ Didžiosios knygos sąskaitų likučiai 2005m. gruodžio mėn. 31d.

Programinė įranga 20000

Programinės įrangos nusidėvėjimas 15278

Įrengimai 560000

Įrengimų nusidėvėjimas 208367

Pastatai 1225000

Pastatų nusidėvėjimas 115781

Transporto priemonės 95000

Transporto priemonių nusidėvėjimas 5844

Investicijos į dukterines įmones 40000

Įvairios medžiagos 56841

Pagaminta produkcija 2800

Prekės, skirtos perparduoti 358270

Pirkėjų įsiskolinimas 134500

Gautinas PVM 1800

Atskaitingų asmenų skola įmonei 570

Bankas 185000

Kasa 43490

Paprastosios akcijos 791750

Privalomasis rezervas 79175

Savų akcijų įsigijimo rezervas 40001

Rezervas pastato statybai 179301

Rezervas darbuotojų premijoms 119534

Ankstesnių metų pelnas 179300

Lizingo įsipareigojimai 104000

Ilgalaikės skolos tiekėjams 5000

Skola tiekėjams 50120

Mokėtini atlyginimai 12200

Mokėtinas Gyventojų pajamų mokestis 3950

Mokėtinas soc. draudimo mokestis 4446

63

Mokėtina Garantinio fondo įmoka 24

Pelno mokesčio įsipareigojimai 114543

Pardavimo pajamos 1998750

Pardavimų nuolaidos 10500

Gautos baudos ir delspinigiai 12870

Palūkanų pajamos 250

Teigiama valiutų kurso įtaka 1020

Parduotų prekių savikaina 850750

Pirkimų nuolaidos 1200

Pardavimų sąnaudos 87800

Bendrosios ir administracinės sąnaudos 170580

Veiklos mokesčių sąnaudos 76800

Sumokėtos baudos ir delspinigiai 1970

Neigiama valiutų kurso įtaka 370

Pelno mokesčio sąnaudos 120663

UAB “Rugelis” 2004m. uždirbo 597669 LT skirstytino pelno . Akcininkų susirinkimas įvykęs

2005.03.07 pelną paskirstė taip:

20% dividendams išmokėti,

30% pastato statybai,

20% darbuotojų premijoms.

64

Pilno balanso forma UAB "Rugelis" (įmonės pavadinimas) 1123223 Mokyklos 3, Vilnius (įmonės kodas, adresas, kiti duomenys) PATVIRTINTA 2006m.03.07d. protokolo Nr.47

BALANSAS

2005m. 12.31 d.

65

2005 LTL (ataskaitinis laikotarpis) (finansinės atskaitomybės valiuta ir jos tikslumo lygis) Eil. Nr. TURTAS

Pastabos Nr. Finansiniai metai Praėję finansiniai metai

A. Ilgalaikis turtas 1594730 588811 I. Nematerialusis turtas 4722 10833 I.1. Plėtros darbai I.2. Prestižas I.3. Patentai, licencijos I.4. Programinė įranga 4722 10833 I.5. Kitas nematerialusis turtas II. Materialusis turtas 1550008 577978 II.1. Žemė II.2. Pastatai ir statiniai 1109219 128812 II.3. Mašinos ir įrengimai II.4. Transporto priemonės 89156 II.5. Kita įranga, prietaisai, įrankiai ir įrenginiai 351633 449166 II.6. Nebaigta statyba II.7. Kitas materialusis turtas II.8. Investicinis turtas - - II.8.1. Žemė II.8.2. Pastatai III. Finansinis turtas 40000 - III.1. Investicijos į dukterines ir asocijuotas įmones 40000 III.2. Paskolos asocijuotoms ir dukterinėms įmonėms III.3. Po vienerių metų gautinos sumos III.4. Kitas finansinis turtas IV. Kitas ilgalaikis turtas - - IV.1. Atidėtojo mokesčio turtas IV.2. Kitas ilgalaikis turtas B. Trumpalaikis turtas 783271 1266370 I. Atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys 417911 534555

66

I.1. Atsargos 417911 464555 I.1.1. Žaliavos ir komplektavimo gaminiai 56841 1000 I.1.2. Nebaigta gamyba I.1.3. Pagaminta produkcija 2800 I.1.4. Pirktos prekės, skirtos perparduoti 358270 463555 I.2. Išankstiniai apmokėjimai 70000 I.3. Nebaigtos vykdyti sutartys II. Per vienerius metus gautinos sumos 136870 467750 II.1. Pirkėjų įsiskolinimas 134500 467750 II.2. Dukterinių ir asocijuotų įmonių skolos II.3. Kitos gautinos sumos 2370 III. Kitas trumpalaikis turtas - - III.1. Trumpalaikės investicijos III.2. Terminuoti indėliai III.3. Kitas trumpalaikis turtas

IV. Pinigai ir pinigų ekvivalentai 228490 264065

Turto iš viso: 2378001 1855181

67

Eil. Nr NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI

Pastabos Nr. Finansiniai metai Praėję finansiniai metai

C. Nuosavas kapitalas 2083718 1508595 I. Kapitalas 791750 791750 I.1. Įstatinis (pasirašytasis) 791750 791750 I.2. Pasirašytasis neapmokėtas kapitalas (-) I.3. Akcijų priedai I.4. Savos akcijos (-) II. Perkainojimo rezervas (rezultatai) III. Rezervai 418011 119176 III.1. Privalomasis 79175 79175 III.2. Savoms akcijoms įsigyti 40001 40001 III.3. Kiti rezervai 298835 IV. Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) 873957 597669 IV.1. Ataskaitinių metų pelnas (nuostoliai) 694657 597669 IV.2. Ankstesnių metų pelnas (nuostoliai) 179300 D. Dotacijos, subsidijos E. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 294283 - I. Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai 109000 - I.1. Finansinės skolos 104000 - I.1.1. Lizingo (finansinės nuomos) ar panašūs įsipareigojimai 104000 I.1.2. Kredito įstaigoms I.1.3. Kitos finansinės skolos I.2. Skolos tiekėjams 5000 I.3. Gauti išankstiniai apmokėjimai I.4. Atidėjimai - - I.4.1. Įsipareigojimų ir reikalavimų padengimo I.4.2. Pensijų ir panašių įsipareigojimų I.4.3. Kiti atidėjimai

68

I.5. Atidėtojo mokesčio įsipareigojimas I.6. Kitos mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai II. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 185283 346586

II.1. Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis II.2. Finansinės skolos - - II.2.1. Kredito įstaigoms II.2.2. Kitos skolos II.3. Skolos tiekėjams 50120 185000 II.4. Gauti išankstiniai apmokėjimai II.5. Pelno mokesčio įsipareigojimai 114543 99175 II.6. Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai 20620 29545 II.7. Atidėjimai II.8. Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 32866

Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso: 2378001 1855181 ______________________ __________ _____________________________ (įmonės administracijos vadovo (parašas) (vardas ir pavardė) pareigų pavadinimas) ______________________

(data)

69

UAB "Rugelis"

(įmonės

pavadinimas)

1123223 Mokyklos 3, Vilnius

(įmonės kodas, adresas, kiti duomenys)

PATVIRTINTA

2006 m 03.07d.

protokolo Nr.47

NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA

2005 2005m.12.31d. LT

(ataskaitinis laikotarpis)

Nurodyti – litais ar tūkstančiais litų

Apmokė-tas įstatinis kapitalas

Akcijų priedai Savos akcijos (-) Perkainojimo rezervas (rezultatai)

Įstatymo numatyti rezervai

Kiti rezervai Nepaskirsty-tasis pelnas (nuostoliai)

Iš viso

Ilgalaikio materialio-jo turto

Finansinio turto Privaloma-sis Savų akci-jų įsigijimo

Pastato statybai Darbuojų premijoms

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11

1. Likutis praėjusių finansinių metų pradžioje -

2. Apskaitos politikos pakeitimo rezultatas -

3. Esminių klaidų taisymo rezultatas -

4. Perskaičiuotas likutis praėjusių finansinių metų pradžioje

- -

- -

-

-

-

-

-

- -

5. Ilgalaikio materialiojo turto vertės padidėjimas / sumažėjimas -

6. Finansinio turto vertės padidėjimas / sumažėjimas -

7. Savų akcijų įsigijimas / pardavimas -

8. Pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažintas pelnas / nuostoliai -

70

9. Ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas / nuostoliai -

10. Dividendai -

11. Kitos išmokos -

12. Sudaryti rezervai -

13. Panaudoti rezervai -

14. Įstatinio kapitalo didinimas / mažinimas -

15. Likutis praėjusių finansinių metų pabaigoje

791750 -

- -

-

79175

40001

-

-

597669 1508595

16. Ilgalaikio materialiojo turto vertės padidėjimas / sumažėjimas -

17. Finansinio turto vertės padidėjimas / sumažėjimas -

18. Savų akcijų įsigijimas -

19. Pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažintas pelnas / nuostoliai -

20. Ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas / nuostoliai

694657 694657

21. Dividendai (119534) (119534)

22. Kitos išmokos -

23. Sudaryti rezervai 179301

119534

(298835) -

24. Panaudoti rezervai -

71

25. Įstatinio kapitalo didinimas / mažinimas -

26. Likutis ataskaitinių finansinių metų pabaigoje

791750 -

- -

-

79175

40001

179301

119534

873957 2083718

__________________________ __________________

___________ _________________

___________

(įmonės administracijos vadovo (parašas) (vardas ir

pavardė) pareigų pavadinimas)

72

Pilnos pelno (nuostolių)

ataskaitos forma UAB "Rugelis" (įmonės pavadinimas) 1123223, Mokyklos 3, Vilnius (įmonės kodas, adresas, kiti duomenys) PATVIRTINTA 2006m.03.07d. protokolo Nr. 47

PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITA

73

2005 2005m. 12.31 d. litais __________________________ ______________________________

(ataskaitinis laikotarpis) Nurodyti - litais ar tūkstančiais litų

Eil.nr. STRAIPSNIAI Pastabos Nr. Finansiniai metai Praėję finansiniai metai

I. PARDAVIMO PAJAMOS 1988250 3023450

II. PARDAVIMO SAVIKAINA 849550 1292333

III. BENDRASIS PELNAS (NUOSTOLIAI) 1138700 1731117

IV. VEIKLOS SĄNAUDOS 335180 1026795

IV.1 Pardavimo 87800

IV.2 Bendrosios ir administracinės 247380 1026795

V. TIPINĖS VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIAI) 803520 704322

VI. KITA VEIKLA 11800 (1358)

VI.1. Pajamos 11800

VI.2. Sąnaudos 1358

VII. FINANSINĖ IR INVESTICINĖ VEIKLA - -

VII.1. Pajamos

VII.2. Sąnaudos

VIII. ĮPRASTINĖS VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIAI) 815320 702964

IX. PAGAUTĖ

74

X. NETEKIMAI

XI. PELNAS (NUOSTOLIAI) PRIEŠ APMOKESTINIMĄ 815320 702964

XII. PELNO MOKESTIS 120663 105295

XIII. GRYNASIS PELNAS (NUOSTOLIAI) 694657 597669

______________________ _______________ _______________________ (įmonės administracijos vadovo (parašas) (vardas ir pavardė) pareigų pavadinimas)

75

Literatūra

1. Apskaitos tvarkymas nuo pirminių dokumentų iki atskaitomybės. – V: Pačiolis, 2002

2. Gudaitienė O. Apskaitos pradmenys. – V.: Ciklonas, 2004 3. Gudaitienė O. Finansinė apskaita.- V.: Ciklonas, 2002 4. Gudaitienė O. Buhalterinė apskaita. –V.: Ciklonas,2005 5. www.vmi.lt 6. www.apskaitosinstitutas.lt 7. www.lrs.lt