14_Sinkevicius

ISSN 20292236 (print)ISSN 20292244 (online)SOCIALINI MOKSL STUDIJOSSOCIETAL STUDIES2012, 4(1), p. 193213.

Socialini moksl studijos/Societal Studies Mykolo Romerio universitetas, 2012 Mykolas Romeris University, 2012

ISSN 20292236 (print), ISSN 20292244 (online)http://www.mruni.eu/lt/mokslo_darbai/SMS/http://www.mruni.eu/en/mokslo_darbai/SMS/

BYLA PAKSAS PRIE LIETUV ARBA MGINIMAS VEIKTI KONSTITUCINIO TEISMO NUTARIM

Vytautas Sinkeviius

Mykolo Romerio universiteto Teiss fakulteto Konstitucins teiss katedra

Ateities g. 20, LT-08303 Vilnius, Lietuva Telefonas (+370 5) 2714 546

Elektroninis patas [email protected]

Pateikta 2012 m. sausio 2 d., parengta spausdinti 2012 m. sausio 31 d.

Anotacija. Seimas 2004 m. balandio 6 d. apkaltos proceso tvarka paalino R. Paks i Respublikos Prezidento pareig u iurkt Konstitucijos paeidim. Konstitucinis Teis-mas konstatavo, kad Konstitucija draudia asmenims, iurkiai paeidusiems Konstitucij, sulauiusiems priesaik, bet kada ateityje uimti tokias Konstitucijoje numatytas pareigas, kuri jimo pradia yra susijusi su Konstitucijoje nurodytos priesaikos davimu. Europos mogaus Teisi Teismas 2011 m. sausio 6 d. prim sprendim, kad draudimas R. Paksui bet kada ateityje bti renkamam parlament yra neproporcingas ir kad nustatydama nu-rodytj draudim Lietuva paeid mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konven-cijos Pirmojo protokolo 3straipsn. Teisininkai pateikia visikai skirtingas nuomones, kaip galima vykdyti Europos mogaus Teisi Teismo sprendim. Straipsnyje analizuojami kai kurie teisinink pasilymai ir pagrindiama, kad siekiant vykdyti sprendim reikia keisti Konstitucij.

Reikminiai odiai: Konstitucija, Konstitucinis Teismas, konstitucin doktrina, Konstitucijos ir mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos santykis.

Vytautas Sinkeviius. Byla Paksas prie Lietuv arba mginimas veikti konstitucinio teismo nutarim194

Vietoj vado (trumpai apie bylos esm)

2004 m. balandio 6 d. Seimas apkaltos proceso tvarka paalino R. Paks i Respub-likos Prezidento pareig u iurkt Konstitucijos paeidim. 2004 m. birelio 13 d. tu-rjo vykti Respublikos Prezidento rinkimai, ir R. Paksas pareik nor kandidatuoti ias pareigas. Seimas 2004 m. gegus 4 d. pakeit Lietuvos Respublikos Prezidento rinki-m statym1, papilds j tokia nuostata: Respublikos Prezidentu negali bti renkamas asmuo, kur Seimas apkaltos proceso tvarka paalino i uimam pareig ar panaikino jo Seimo nario mandat, jeigu nuo jo paalinimo i uimam pareig ar jo Seimo nario mandato panaikinimo prajo maiau kaip 5 metai. Seimo nari grup kreipsi Kons-titucin Teism su praymu itirti, ar Lietuvos Respublikos Prezidento rinkim statymo pakeitimas, pagal kur nustatytas nurodytasis draudimas, neprietarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas 2004 m. gegus 25 d. prim nutarim2, kuriame konstatavo, kad draudimas apkaltos proceso tvarka i pareig paalintam asmeniui bti renkamam Respublikos Prezidentu neprietarauja Konstitucijai, taiau jai prietarauja tokio drau-dimo termino numatymas. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Respublikos Prezi-dento, kaip ir bet kurio kito Konstitucijos 74 straipsnyje nurodyto asmens, sulauiusio priesaik, iurkiai paeidusio Konstitucij, paalinimas i uimam pareig apkaltos proceso tvarka nra savitikslis. Apkaltos instituto konstitucin paskirtis yra ne tik vien-kartinis toki asmen paalinimas i uimam pareig, bet daug platesn ukirsti keli asmenims, iurkiai paeidusiems Konstitucij, sulauiusiems priesaik, uimti tokias Konstitucijoje numatytas pareigas, kuri jimo pradia yra susijusi su Konstitucijoje nurodytos priesaikos davimu [ia ir toliau citatose kursyvu iskirta autoriaus. V. S.]. Konstitucinis Teismas konstatavo ir tai, kad pagal Konstitucij asmuo, kuris iurkiai paeid Konstitucij, sulau priesaik, padar tok nusikaltim, kuriuo kartu iurkiai paeid Konstitucij, sulau priesaik ir dl to apkaltos proceso tvarka buvo paalintas i pareig, niekada negali bti renkamas Respublikos Prezidentu, Seimo nariu, niekada negali uimti Konstitucinio Teismo teisjo, Aukiausiojo Teismo teisjo, Apeliacinio teismo teisjo, kit teism teisjo, Vyriausybs nario, valstybs kontrolieriaus parei-g, t. y. niekada negali uimti toki Konstitucijoje nurodyt pareig, kuri jimo pra-dia yra susijusi su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu. Seimas 2004 m. liepos 15 d. prim Seimo rinkim statymo pakeitimo ir papildymo statym3, pagal kur Sei-mo nariu negali bti renkamas asmuo, kur Seimas apkaltos proceso tvarka paalino i uimam pareig. R. Paksas 2004 m. rugsjo 27 d. kreipsi Europos mogaus Teisi Teism (toliau ETT). Jis teig, kad Lietuva paeid jo teis bti renkamam Respub-likos Prezidentu ir Seimo nariu. ETT 2011 m. sausio 6 d. prim sprendim4, kuria-

1 Lietuvos Respublikos Prezidento rinkim statymo papildymo 1 (1) straipsniu ir 2 straipsnio papildymo statymas. Valstybs inios. 2004, Nr. 75-2568.

2 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gegus 25 d. nutarimas. Valstybs inios. 2004, Nr. 85-3094.

3 Lietuvos Respublikos Seimo rinkim statymo 2, 88 straipsni pakeitimo ir papildymo statymas. Valstybs inios. 2004, Nr. 120-4430.

4 Case of Paksas v. Lithuania. No. 34932/04, Grand Chamber judgment, Strasbourg, 6 January 2011 [interak-tyvus]. [irta 2011-11-15]. .

Socialini moksl studijos. 2012, 4(1): 193213. 195

me konstatavo, kad draudimas R. Paksui bet kada ateityje bti renkamam parlament yra neproporcingas ir kad nustatydama tok draudim Lietuva paeid mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos (toliau Konvencija) Pirmojo protokolo 3 straipsn.

Tokia bylos Paksas prie Lietuv esm. Pagal Konvencijos 46 straipsnio 1 dal ios Konvencijos auktosios susitarianiosios alys yra sipareigojusios vykdyti galutin ETT sprendim kiekvienoje byloje, kurios alys jos yra. Priirima Ministr Komite-to, valstyb atsakov gali laisvai pasirinkti, kokiomis priemonmis atliks savo teisin pareig pagal Konvencijos 46 straipsn vykdyti galutinius ETT sprendimus5. Btent tai, kaip gali bti vykdytas ETT 2011 m. sausio 6 d. sprendimas, yra tyrimo dalykas.

1. ar Ett sprendim galima vykdyti nekeiiant konstitucijos?

Nagrinti i teisin problem skatina tai, kad pateikiama nuomon es ETT sprendim galima vykdyti nekeiiant Konstitucijos, kad tam pakanka padaryti Seimo rinkim statymo pataisas.

Panagrinkime kai kuriuos teikiamus pasilymus. Seime 2011 m. gegus 30 d. buvo registruotas Seimo rinkim statymo 2 straipsnio pakeitimo statymo projektas (XIP-3272), kuriame siloma panaikinti Seimo rinkim statyme tvirtint draudim bet kada ateityje rinkti Seimo nariu asmen, kuris buvo paalintas i pareig apkaltos proceso tvarka, ir nenustatyti joki, net laikin apribojim. Projekto aikinamajame ra-te nurodoma, kad iuo Seimo rinkim statymo pakeitimu siekiama gyvendinti ETT sprendim, ir siloma nustatyti, kad btent rinkjai galt nusprsti, ar asmuo, kur Seimas apkaltos proceso tvarka paalino i uimam pareig ar panaikino jo Seimo nario mandat, gali bti renkamas Seimo nariu. Atsakydamas aikinamajame rate nustatyt reikalavim nurodyti, kaip iuo metu teisikai reglamentuojami statymo pro-jekte aptarti klausimai, projekto rengjas plaiai rao apie tai, kas yra nustatyta Seimo rinkim statyme, mogaus teisi ir pagrindini laisvi konvencijoje, taip pat kas yra konstatuota ETT sprendime, bet net neusimena, kokios yra apkaltos teisins pasekms pagal Konstitucij ir Konstitucinio Teismo suformuot oficiali konstitucin doktrin. Lyg j apskritai nebt. Atsakydamas kit aikinamajame rate nustatyt reikalavim nurodyti, kaip silomas statymas bus inkorporuotas teisin sistem, kokie ios srities teiss aktai tebegalioja ir kokius galiojanius teiss aktus btina pakeisti ar panaikinti primus teikiam projekt, io projekto rengjas atsako labai trumpai: primus silom patais teiss akt keisti nereiks. Taigi, projekto rengjo nuomone, statymo projektas nra susijs su btinybe keisti Konstitucij, ETT sprendim galima vykdyti pakorega-vus Seimo rinkim statym.

Seime 2011 m. gruodio 13 d. buvo registruotas dar vienas Seimo rinkim staty-mo 2 straipsnio pakeitimo statymo projektas (XIP-3976), kuriame numatyta, kad as-

5 r., pvz., Europos mogaus Teisi Teismo Didiosios kolegijos 2009 m. birelio 30 d. sprendim byloje Verein gegen Tierfabriken Schweiz (VgT) v. Switzerland (no. 2). No. 32772/02. Grand Chamber judgment, Strasbourg, 30 June 2009.


muo, kur Seimas apkaltos proceso tvarka paalino i pareig, vl gali bti renkamas Seimo nariu, jeigu nuo jo paalinimo i pareig prajo atuoneri metai. Projekto aiki-namajame rate nurodoma, kad Europos mogaus Teisi Teismui pripainus, kad Sei-mo rinkim statyme ir konstitucinje doktrinoje nustatytas draudimas yra neproporcin-gas ir prietarauja Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 1 Protokolo 3 straipsniui, ikilo teisin situacija, kuri btina kiek manoma greiiau isprsti. Aikinamajame rate taip pat raoma, kad primus silom statymo projek-t galiojani teiss akt keisti nereiks. Taigi, io Seimo rinkim statymo pakeitimo statymo projekto autoriai taip pat yra tos nuomons, kad projektas nra susijs su bti-nybe keisti Konstitucij, kad ETT sprendim galima vykdyti padarius Seimo rinkim statymo pataisas. Autori nuostata, jog Konstitucijos keisti nereikia, grindiama tuo, kad neproporcingas draudimas yra nustatytas konstitucinje doktrinoje. Pasakytina, kad ir io statymo projekto autoriai aikinamajame rate nenurodo, kokios yra apkaltos tei-sins pasekms pagal Konstitucij, o mini tik konstitucin doktrin. Tai leidia manyti, kad projekto rengjai mano, jog Konstitucijoje es nra draudimo bet kada ateityje rinkti Seimo nariu asmen, kur Seimas apkaltos proceso tvarka paalino i pareig u iurkt Konstitucijos paeidim, priesaikos sulauym, ir kad toks draudimas atsirado tik i Konstitucinio Teismo suformuotos oficialios konstitucins doktrinos. Taigi, projekto rengjai prieina Konstitucij ir Konstitucinio Teismo suformuot oficiali konstituci-n doktrin, kurioje atskleidiama Konstitucijos nuostat, susijusi su apkaltos teisin-mis pasekmmis, samprata. Projekto rengjai suformulavo savo (kitoki) Konstitucijos nuostat, susijusi su apkaltos teisinmis pasekmmis, samprat, negu t, kuri sufor-mavo Konstitucinis Teismas, ir ja remdamiesi silo bd, kaip vykdyti ETT spren-dim nekeiiant Konstitucijos. Konstitucinio Teismo pateikta Konstitucijos nuostat, susijusi su apkaltos teisinmis pasekmmis, samprata yra atmetama, kaip minta, re-miantis tuo, kad ETT konstatavo, jog konstitucinje doktrinoje nustatytas draudimas yra neproporcingas ir prietarauja Konvencijos pirmojo protokolo 3 straipsniui.

Seimas 2011 m. gruodio 15 d. po pateikimo pritar abiem mintiems Seimo rinki-m statymo pakeitimo projektams. Pristatydamas savo teikiam projekt, Seimo narys V. Mazuronis teig, kad Konstitucijoje nra nurodoma jokio termino, kada galt ar kiek laiko negalt bti renkamas i naujo apkaltos bdu nualintas pareignas, iuo atveju, Seimo narys, ir jog tai reikia, kad Konstitucij konstrav arba kr mons vadovavosi btent tokia logika, kad tai yra tiktai rinkjo ir jo teis. Seimo narys S. ed-baras, pristatydamas kit Seimo rinkim statymo pakeitimo statymo projekt ir atsa-kydamas Seimo nari klausimus, ar nereikt rengti atitinkam Konstitucijos patais, atsak, kad Konstitucijos keisti nereikia, kad pakanka pakeisti Seimo rinkim statym. Argumentuodamas, kodl pasirinktas btent atuoneri met apribojimas, projekto tei-kjas paaikino, kad tai padaryta atsivelgiant tai, jog Konstitucinis Teismas pripai-no prietaraujaniu Konstitucijai anksiau nustatyt penkeri met apribojim, todl reikia iekoti tam tikro kompromiso. tai paprasiausia logika dvi kadencijos, galite silyti kitus variantus.

Pirmoji mintis, kylanti perskaiius nurodytus Seimo rinkim statymo pakeitimo projektus ir juos pagrindianius argumentus, yra tokia: ar Konstitucijos 7 straipsnio


1 dalis, kurioje nustatyta, kad negalioja joks statymas ar kitas aktas, prieingas Kons-titucijai, jau panaikinta? Ar Konstitucijos virenybs principas galioja tik nacionalins teiss aktams ir negalioja tarptautinms sutartims? Ar jau negalioja konstitucinis aktas Dl Lietuvos Respublikos narysts Europos Sjungoje, kuriame tvirtintas principas, kad Europos Sjungos teiss normos neturi virenybs prie Konstitucij?6 Gal negalio-ja ir Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad tarptautins sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisins sistemos dalis, ir straipsn aikinantys Konstitucinio Teismo nutarimai, ku-riuose suformuota oficialioji konstitucin doktrina, pagal kuri Lietuvos Respublikos ratifikuotos tarptautins sutartys Lietuvos teisinje sistemoje turi tik statymo gali?7 Gal jau pakeista Konstitucijos 107 straipsnio 2 dalies nuostata Konstitucinio Teismo sprendimai klausimais, kuriuos Konstitucija priskiria jo kompetencijai, yra galutiniai ir neskundiami, reikianti, kad Konstitucinio Teismo nutarimai, ivados, sprendimai, kuriais yra baigiama konstitucins justicijos byla, t. y. Konstitucinio Teismo baigiamieji aktai, yra privalomi visoms valdios institucijoms, teismams, visoms monms, stai-goms bei organizacijoms, pareignams ir pilieiams, neiskiriant n paties Konstituci-nio Teismo8. Gal jau pakeista Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos statymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybs aktas ( ar jo dalis) negali bti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinka-mas aktas (ar jo dalis) prietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, ir i konstitu-cin nuostat aikinantis Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas, kuriame konstatuota, kad kiekvienas Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybs ileistas arba referendumu priimtas teiss aktas (jo dalis), pripaintas prietaraujaniu kuriam nors auktesns galios teiss aktui, inter alia (ir pirmiausia) Konstitucijai, yra visam lai-kui paalinamas i Lietuvos teiss sistemos, jis niekada nebegals bti taikomas9. Kel-dami iuos klausimus bandome rasti ry tarp argument, kuriais grindiamas poiris, kad gyvendinant ETT sprendim Konstitucijos keisti nereikia, ir paios Konstitucijos. Deja, to ryio niekaip nepavyksta apiuopti. Gal ir dl to, kad jo ... tiesiog nra. Kitaip tariant, yra argumentai, kurie, ms nuomone, visikai nesusij nei su Konstitucija, nei

6 Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 14 d. nutarime yra konstatavs: Pagal Konstitucinio akto Dl Lietu-vos Respublikos narysts Europos Sjungoje 2 dal Europos Sjungos teiss normos yra sudedamoji Lie-tuvos Respublikos teisins sistemos dalis; jeigu tai kyla i sutari, kuriomis grindiama Europos Sjunga, Europos Sjungos teiss normos taikomos tiesiogiai, o teiss norm kolizijos atveju jos turi virenyb prie Lietuvos Respublikos statymus ir kitus teiss aktus. Taigi Konstitucijoje ne tik yra tvirtintas principas, kad tais atvejais, kai nacionalinis teiss aktas nustato tok teisin reguliavim, kuris konkuruoja su nustatytuoju tarptautinje sutartyje, turi bti taikoma tarptautin sutartis, bet ir Europos Sjungos teiss atvilgiu yra expressis verbis nustatyta kolizijos taisykl, tvirtinanti Europos Sjungos teiss akt taikymo pirmenyb tais atvejais, kai Europos Sjungos teiss nuostatos, kylanios i sutari, kuriomis grindiama Europos S-junga, konkuruoja su teisiniu reguliavimu, nustatytuoju Lietuvos nacionaliniuose teiss aktuose (nesvarbu, kokia j teisin galia), iskyrus pai Konstitucij. Valstybs inios. 2006, Nr. 30-1050.

7 Konstitucinio Teismo 1995 m. sausio 24 d. ivada, 1995 m. spalio 17 d. nutarimas, 2002 m. balandio 25 d., 2004 m. balandio 7 d. sprendimai.

8 Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas. Valstybs inios. 2006, Nr. 36-1292.9 Ibid.


su konstitucine teise. Priblokia ir manipuliavimas Konstitucinio Teismo 2004 m. ge-gus 25 d. nutarimu. Minta, kad Konstitucinis Teismas nurodytame nutarime aikiai konstatavo: pagal Konstitucij asmuo, kur Seimas apkaltos proceso tvarka paalino i pareig u iurkt Konstitucijos paeidim, priesaikos sulauym, niekada negali bti renkamas Respublikos Prezidentu, Seimo nariu. Pateikiant Seimo rinkim staty-mo pakeitimo statymo projekt buvo pasakyta taip: na, jeigu penkeri met terminas buvo i ties pripaintas nekonstituciniu, tai reikia iekoti tam tikro kompromiso. tai paprasiausia logika dvi kadencijos, galite silyti kitus variantus. Taigi, projekto tei-kjo nuomone, kompromisas yra tai, kas visikai paneigia Konstitucinio Teismo pateik-t konstitucinio draudimo samprat?! Bet nekreipkime dmesio emocijas, bandykime kalbti tik konstitucini argument kalba.

2. Seimo rinkim statymo patais projektai mginimas veikti konstitucinio teismo nutarim

Panagrinkime argumentus, kurie buvo naudojami tikinjant Seim pritarti Seimo rinkim statymo pakeitimo statymo projektams. Pirmiausia tuo aspektu, ar jie dera su Konstitucija, nes tik konstituciniai argumentai gali lemti, ar siekiant vykdyti ETT sprendim btina keisti Konstitucij, ar to daryti nereikia, pakanka pakeisti Seimo rinki-m statym. Tik konstituciniai argumentai gali lemti ir atitinkamas teisines procedras Seime, taip pat ir atsakym esmin klausim ar minti Seimo rinkim statymo pakei-timo statym projektai atitinka Konstitucij.

Pradkime nuo argument, kad Konstitucijoje nra draudimo rinkti Seimo nariu asmen, kur Seimas apkaltos proceso tvarka paalino i pareig u iurkt Konstitu-cijos paeidim, priesaikos sulauym. Su iuo argument glaudiai susijs ir kitas vieoje erdvje ne kart pasakytas argumentas, kad Konstitucinis Teismas sukr vi-sikai nauj savarankik Konstitucijos norm remdamasis tik jam inoma Konstitucijos dvasia. Aptarkime ir j.

Tikrai, Konstitucijoje nerasime expressis verbis odi, kad bet kada ateityje draudiama rinkti Seimo nariu asmen, kur Seimas apkaltos proceso tvarka paalino i parei g u iurkt Konstitucijos paeidim, priesaikos sulauym. Bet Konstitucij sudaro ne tik jos tekstas. Kad Konstitucija susideda ne vien i teksto, kad jos negalima aikinti vien paodiui, kad konstitucins nuostatos gali bti kildinamos ir i atitinka-mo konstitucinio instituto esms bei jo paskirties, i konstitucinio reguliavimo visumos, teism praktikoje buvo pasakyta dar 1803 m., kai JAV Aukiausiasis Teismas prim garsj sprendim byloje Marbury v. Madison10. Per laikotarp, prajus nuo ios bylos

10 JAV Aukiausiasis Teismas byloje Marbury v. Madison paskelb, kad turi teis tirti, ar Kongreso priimtas federalinis statymas neprietarauja JAV Konstitucijai, nors apie toki jo teis Konstitucijoje nieko nerao-ma, joje tokie Aukiausiojo Teismo galiojimai expressis verbis nenustatyti. Tai, kad Konstitucijoje nra n odio apie Aukiausiojo Teismo teis tirti federalini statym atitikt Konstitucijai, nesutrukd iam teismui konstatuoti, kad tokie jo galiojimai yra kildinami i Konstitucijos j interpretuojant. Taigi viena svarbiausi JAV valstybs valdios institucij Aukiausiasis Teismas savo galiojimus, kurie odine


nagrinjimo, konstitucin justicija paplito visame pasaulyje. Vienas i fundamentali konstitucins justicijos pagrind yra tai, kad konstitucija nra vien jos tekstas, kad kons-titucija tai tam tikra vertybi sistema, kuri ne visada tvirtinta tik odine forma, kad konstitucija turi ne tik eksplicitin, bet ir implicitin teisin reguliavim, kad aikinant konstitucijos tekst turi bti atskleista u jo slypinti teis, tos pamatins vertybs, ku-riomis grindiama konstitucija. Pasak H. G. Gadamerio, kalba apima ne tik iorin, bet ir vidin od. Vadinamasis originalistinis konstitucijos aikinimas jau seniai uleido viet interpretatyvizmui. Juk net sutikus su tuo, kad reikia aikinti toki konstitucij, kokia ji yra, visada tenka atsakyti klausim, o kokia gi ji yra, koks tikrasis jos turinys. Tam nepakanka vien paodinio (gramatinio arba verbalinio) konstitucijos nuostat ai-kinimo, nes net aikius konstitucijos odius skirtingi mons gali suprasti ir danai su-pranta nevienodai11. Konstitucijoje rasime ne vien od, termin, svok, formuluot, nuostat, kurias ireikiantis tekstas gali bti aikinamas skirtingai. Todl atskleisti u Konstitucijos teksto slypini teis nra lengva. Konstitucinis Teismas yra konstatavs, jog btent dl to, kad Konstitucija yra vientisas aktas, dl to, kad j sudaro vairios nuostatos ir konstitucins normos, ir konstituciniai principai, tarp kuri negali bti ir nra prieprieos ir kurie sudaro darni sistem, dl to, kad konstituciniai principai yra ivedami ir i Konstitucijos dvasi ireikianios konstitucinio teisinio reguliavimo

forma nra tvirtinti Konstitucijoje, kildino i konstitucinio reguliavimo visumos, i savo paskirties aikinti Konstitucij ir utikrinti Konstitucijos virenyb, nors ir apie tokias jo funkcijas joje nieko neraoma. Su tokiu Aukiausiojo Teismo sprendimu sutiko ir JAV Kongresas, ir JAV Prezidentas, ir visuomen. Auk-iausiojo Teismo galiojim tirti federalini statym atitikt Konstitucijai jau seniai niekas nekvestionuoja. Prisiminkime vieno garsiausi JAV Aukiausiojo Teismo pirminink Ch. E. Hugheso odius: JAV Kons-titucija yra tai, k apie j pasak JAV Aukiausiasis Teismas. Kartais, kai JAV Aukiausiasis Teismas priima kok nors kontroversik sprendim, pasigirsta raginim priversti j aikinti toki JAV Konstitucij, kokia ji yra, ir nekurti to, ko joje nra, vis dlto jis ir toliau aikina Konstitucij taip, kaip j supranta, danai joje atrasdamas tai, apie k jos tvai krjai negaljo n pagalvoti. Galima pridurti, kad tikroji JAV Konstitu-cija yra ne jos raytinis tekstas, kuris yra labai trumpas ir danai labai abstraktus, bet daugiau kaip 500 tom JAV Aukiausiojo Teismo sprendim, kuriuose aikinamos (interpretuojamos) Konstitucijos nuostatos.

11 Antai Konstitucijos 19 straipsnyje nustatyta, kad mogaus teis gyvyb saugo statymas. Visi sutinka, kad i nuostata reikia, inter alia, jog gyvyb turi bti saugoma, niekas negali ksintis mogaus gyvyb; turi bti numatytos bausms tiems, kurie nuudo mog; asmuo, nuuds mog, turi bti nubaustas ir pan. Taiau nesutariama, nuo kada, nuo kokio momento Konstitucija saugo mogaus teis gyvyb, nes skirtin-gai suprantama, nuo kada atsiranda gyvyb, kuri saugo Konstitucija: ar nuo gyvybs usimezgimo, ar nuo vaisiaus susiformavimo, ar nuo vaiko gimimo (pirmo savarankiko oro kvpimo)? Nesutariama ir dl to, ar Konstitucijos 19 straipsnio tekste teis gyvyb apibriama kaip absoliuti ir neatimama mogaus teis, kurios pats mogus, net bdamas nepagydomas ligonis ir kentdamas nemonikas kanas, negali atsisakyti, ar io straipsnio tekstas gali bti aikinamas ir kaip leidiantis mogui, inter alia, sprsti, ar gyvendinti jam priklausani teis gyvyb, ar savanorikai jos atsisakyti. Mokslinje teiss literatroje pateikiami visikai skirtingi poiriai. Antai raoma, kad eutanazija nra moraliai smerktinas reikinys, o atvirk-iai, esti gailestingumo ir mogikojo supratimo iraika, kad visuomens morals suvokimas laipsnikai kinta racionalumo linkme, o tai, tiktina, ilgainiui paskatins atsisakyti neigiamo poirio tuos, kurie dl objektyvi prieasi priversti pasirinkti lengvesn fizini ir su tuo susijusi psichologini kani baigt (r., pvz., Gumbis, J. Eutanazija mogaus teisi ir autonomijos kontekstu. Teis. 2003, 47: 49). iai nuo-monei prietaraujama teigiama, kad eutanazija, nesvarbu, ar ji yra savanorika, ar ne, yra tyinis vieno asmens nuudymas, atliktas kito asmens; Tiek pasyvioji, tiek aktyvioji eutanazija i esms yra toks pat paciento nuudymas, tik pasirenkamos kitos priemons. Saviudyb su gydytojo pagalba yra saviudybs veiksmas (r., pvz., Narbekovas, A. Eutanazijos termin vartojimo bioetikoje bei teisje problematika Lietuvoje. Jurisprudencija. 2008, 1(114): 33, 34).


visumos, i Konstitucijos, kaip svarbiausi valstybins bendruomens pilietins Tau-tos vertybi sistem tvirtinanio ir ginanio, visai teiss sistemai gaires nubrianio akto, prasms, taip pat dl to, kad Konstitucijos raids negalima aikinti ar taikyti taip, kad bt paneigiama Konstitucijos dvasia, Konstitucijos negalima aikinti vien pao-diui, vien taikant lingvistin (verbalin) metod. Konstitucinis Teismas pabr, kad tik taikant vairius teiss aikinimo metodus: sistemin, bendrj teiss princip, logi-n, teleologin, statym leidjo ketinim, precedent, istorin, lyginamj ir kt., galima sudaryti prielaidas realizuoti Konstitucijos, kaip visuomens sutarties ir aukiausios teisins galios akto, paskirt, utikrinti, kad nebus nukrypta nuo Konstitucijos prasms, kad nebus paneigta Konstitucijos dvasia ir kad gyvenime bus tvirtintos tos vertybs, kuriomis Tauta grindia savo paios priimt Konstitucij12. Tik taip visapusikai ai-kinant Konstitucij gali bti atskleista tikroji Konstitucijos nuostat prasm.

Dabar keli odiai apie argument es Konstitucinis Teismas sukr visikai nauj savarankik Konstitucijos norm remdamasis tik jam vienam inoma Konstitucijos dvasia. aipytis i svokos Konstitucijos dvasia nra jokio pagrindo. Kad tam tikras tekstas, o tuo labiau teiss aktas turi dvasi, tai buvo parayta beveik prie du tks-tanius met (pvz., pradjus tirti ir aikinti Evangelij tekstus). Pasakysime tik tiek, kad Konstitucijos dvasia atsispindi ir yra juridizuojama ne tik Konstitucijos normose, bet ir principuose, taip pat tokioje Konstitucijos nuostat sampratoje, koki pateikia Konsti-tucinis Teismas. Konstitucijos dvasi ireikia konstitucinio reguliavimo visuma, kuri savo jurisprudencijoje atskleidia Konstitucinis Teismas13.

Ar Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aikindamas Konstitucijos nuos-tatas, kartu j kuria? Taip, kuria. Tai daro vis valstybi konstituciniai teismai, taip pat ir Lietuvos. Tai neivengiama. Taiau apie Konstitucinio Teismo kuriam nauj Konstitucij galime kalbti tik ta prasme, kad aikinant Konstitucij ne visikai ai-kioms konstitucinms nuostatoms (nagrinjamu atveju susijusioms su apkalta) sutei-kiamas realus ir konkretus turinys, paalinamas Konstitucijos nuostat suvokimo neti-krumas. Kai kalbama apie Konstitucinio Teismo kuriam nauj teis, i esms reikt

12 Konstitucinio Teismo 2004 m. gegus 25 d. nutarimas. Valstybs inios. 2004, Nr. 85-3094.13 Tai, kad konstitucij sudaro ne tik jos tekstas, ne tik jos normos ir principai, kad konstitucija turi ne tik

raid, bet ir dvasi, pagal Europos teiss tradicij inoma labai seniai. Prof. E. ileikis pagrstai nurodo, kad svoka konstitucijos dvasia yra ne Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo atrasta naujov. Tik-riausiai nemanoma tiksliai nustatyti, kada i svoka pirm kart buvo vesta teisin apyvart ir kas pirmas tai padar, bet gerai inoma, kad yra Ch. Montesquieu 1748 m. ileista knyga Apie statym dvasi, kad svoka konstitucijos dvasia vartojama Lenkijos Karalysts ir Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts 1791 m. gegus 3 d. Konstitucijoje (VI skyriuje), kad svok konstitucijos dvasia JAV Aukiausiasis Teismas savo nagrintose bylose yra pavartojs dar prie kelis imtus met. i svoka vartojama ir Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijoje, kurioje raoma, kad atkrus nepriklausomyb Lietuvos valstybs atstatymas vykdomas pagal ioje Deklaracijoje paskelbtus nuostatus ir 1922 m. Lietuvos Konstitucijos dvasi (14 straipsnis). Mokslinje teiss literatroje cituojami islamo teiss tyrj darbai, kuriuose teigiama, jog islamo teisje laikomasi nuostatos, kad laikui bgant islamo teiss normos gali keistis, taiau islamo teiss dvasia yra amina. Paymtina, jog ETT savo sprendimuose ne kart yra nurods, kad Konvencijos garantuojamos teiss ir laisvs visada turi bti aikinamos taip, kad atitikt Konvencijos dvasi. Galiausiai prisiminkime garsj Ch. de Gaulleio posak, kad konstitucija kartu yra jos dvasia, institucijos ir praktika. Tad aipytis i svokos Konstitucijos dvasia nra jokio teisinio, filosofinio ar kokio nors kito mokslinio pagrindo; politinis ios svokos neigimo pagrindas ms nedomina.


kalbti ne apie tai, kad Konstitucinis Teismas pakeiia Konstitucijos krj Taut arba statym leidj, o apie tai, kad jis atskleidia Konstitucijos krjos Tautos, taip pat statym leidjo vali, nustato tikrj Konstitucijos nuostat turin, Konstitucijos nuostatas susieja su visuomenine praktika. Mokslinje teiss literatroje pripasta-ma, kad Konstitucijos tekstas tampa tik ieities taku tikrajai konstitucinio reguliavi-mo prasmei ir turiniui atskleisti, kad tikrasis svorio centras suprantant Konstitucij kaip normin tikrov i Konstitucijos pagrindinio akto per konstitucin justicij perkeliamas konstitucin jurisprudencij14. Mokslinje teiss literatroje pagrstai nurodoma ir tai, kad interpretacin reikm neturt bti suvokiama kaip baigtin metafizin prasm. Tai reikia, kad visuomet yra galimyb, jog iuo metu surasta reikm ateityje bus (re)interpretuota naujai.15

Grtant prie argumento es Konstitucijoje nra draudimo rinkti Seimo nariu as-men, kur Seimas apkaltos proceso tvarka paalino i pareig, reikia pakartoti, kad o-diais tokio draudimo Konstitucijoje expressis verbis tikrai nra tvirtinta, kad Konstitu-cinis Teismas j kildino i Konstitucijoje tiesiogiai tvirtinto apkaltos instituto paskirties, i numatytos sankcijos paalinimo i pareig gilumins prasms16.

Taigi susidar domi situacija: Konstitucinis Teismas konstatavo, jog Konstitucijoje yra nustatytas draudimas bet kada ateityje rinkti Seimo nariu asmen, kur Seimas ap-kaltos proceso tvarka paalino i pareig u iurkt Konstitucijos paeidim, priesaikos sulauym, o kai kurie teisininkai tvirtina, kad Konstitucijoje tokio draudimo nra. Tai, kad Seimo nariai, turintys teisininko isilavinim, Seimui pateik Seimo rinkim sta-tymo pakeitimo statymo projekt, kuriame numatomas atuoneri met apribojimas, ir tai kad Seimo kanceliarijos Teiss departamentas nepareik pastab dl tokio projekto atitikties Konstitucijai, rodo, jog yra teisinink, manani, kad Konstitucijoje yra tvir-tintas (i jos kyla) tik tam tikras laikinas draudimas rinkti tok asmen Seimo nariu. Gal-bt galimas dar koks nors kitoks Konstitucijos nuostat aikinimas? Tai kas i tikrj

14 Jarainas, E. Jurisprudencin konstitucija. Jurisprudencija. 2006, 12 (90): 24.15 Vaiaitis, V. Hermeneutin teiss samprata ir konstitucija. Vilnius: Justitia, 2009, p. 39.16 Konstitucinio Teismo nuomone, Konstitucijoje tvirtintas prigimtinis teisingumas, teisins valstybs prin-

cipas, atviros, teisingos, darnios pilietins visuomens siekis nesuponuoja tokios Konstitucijos sampratos, pagal kuri asmuo, pripaintas iurkiai paeidusiu Konstitucij, sulauiusiu priesaik ir Seimo Tautos atstovybs paalintas i pareig, vl galt pretenduoti pareigas, kuri jimo pradia yra susijusi su Konsti-tucijoje numatytos priesaikos davimu. Konstitucinis Teismas yra konstatavs, jog nauji rinkimai nepanaikina juridinio fakto, kad asmuo yra iurkiai paeids Konstitucij, sulaus priesaik. Toks jis lieka vis gyve-nim. Argi Tauta, priimdama Konstitucij ir joje tvirtindama apkaltos institut, vadovavosi tokia teisingu-mo, morals samprata, pagal kuri jai visikai nerpi, kas jai gali silyti savo paslaugas kandidatuodamas Seimo narius ar Respublikos Prezidento pareigas? Konstitucinis Teismas, konstatavs, kad Konstitucijoje yra tvirtintas draudimas u iurkt Konstitucijos paeidim, priesaikos sulauym i pareig paalintiems asmenims bet kada ateityje uimti tokias pareigas, kurias pradedant eiti btina duoti Konstitucijoje numatyt priesaik, draudim kildino i implicitinio teisinio reguliavimo, i apkaltos instituto gilumins prasms ir paskirties. Taip, kaip tai padaryta JAV Konstitucijoje, kurioje expressis verbis nustatyta, kad apkal-tos bylose priimamais sprendimais asmenys tik atleidiami i pareig ir praranda teis uimti kokias nors garbs, atsakingas ar apmokamas pareigas Jungtini Valstij tarnyboje (I straipsnio 3 skyriaus 7 dalis). (Apie apkaltos (angl. impeachment) proces Jungtinse Amerikos Valstijose r., pvz., Gerhardt, M. J. The Federal Impeachment Process. A Constitutional and Historical Analysis. Princeton: Princeton University Press, 1996).


nustatyta Konstitucijoje? Kurie teisininkai klysta, o kurie teiss? Tai sunkus klausimas. Gal paklauskime kitaip: koks poiris sukelia teisines pasekmes? Aiku, kad tik to sub-jekto, kuris turi galiojimus oficialiai aikinti Konstitucij, t. y. Konstitucinio Teismo. Jo pateikta Konstitucijos nuostat samprata susaisto Seim, Vyriausyb, Respublikos Prezident, taip pat teismus17. Tai nereikia, kad niekas kitas, iskyrus Konstitucin Teis-m, negali aikinti Konstitucijos. Konstitucij gali aikinti kiekvienas, ji gali bti aiki-nama skirtingai; gali bti tiek Konstitucijos nuostat samprat, kiek yra jos aikintoj. Bet toks Konstitucijos aikinimas joki teisini pasekmi niekam nesukelia, tai tra jos aikintoj nuomon. Galbt autoritetinga nuomon. Taiau teisines pasekmes sukelia tik Konstitucinio Teismo pateikta Konstitucijos nuostat samprata, nuo kurios negali nukrypti nei teis kurianios, nei teis taikanios institucijos. Konstitucijoje tvirtint draudim asmen, kur Seimas apkaltos proceso tvarka paalino i pareig, rinkti Sei-mo nariu, taip pat Respublikos Prezidentu Konstitucinis Teismas suformulavo tirdamas, ar Seimo rinkim statymo pakeitimai neprietarauja Konstitucijai. Pagal Konstitucijos 107 straipsnio 2 dal Konstitucinio Teismo sprendimai klausimais, kuriuos Konstituci-ja priskiria jo kompetencijai, yra galutiniai ir neskundiami. Po Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo is draudimas gijo oficialiosios konstitucins doktrinos status, tapo Konstitucijos imanentine dalimi. Konstitucinio Teismo pateikta Konstitucijos nuostat samprata (taigi ir nurodytasis draudimas) tapo, kaip minta, privalomi Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, teismams. is draudimas yra Konstitucijos ima-nentin dalis visais atvejais, taigi ir tuo atveju, kai, kaip kartais teigiama, Konstitucinis Teismas suklydo. Konstitucinio Teismo sprendim privalomumas ir paklusimas jiems (pabrkime vis be jokios iimties sprendim, taip pat t, kurie prajus tam tikram laikui Konstitucinio Teismo gali bti pakeisti) tai konstitucins kontrols pagrindas. Jeigu kokia nors Lietuvos Respublikos valstybs valdios institucija ar pareignas gal-t sprsti, teisingas ar neteisingas yra Konstitucinio Teismo sprendimas, o nusprends, kad, jo nuomone, Konstitucinis Teismas suklydo, galt atsisakyti vykdyti Konstitu-cinio Teismo sprendim arba atsisakyti paklusti Konstitucinio Teismo nutarime pateik-tai Konstitucijos nuostat sampratai, apie joki reali konstitucin kontrol net nebt prasms kalbti. Pagal Konstitucij tik Konstitucinis Teismas turi galiojimus oficialiai aikinti Konstitucij tai jis daro formuodamas oficialij konstitucin doktrin; tik Konstitucinis Teismas turi galiojimus reinterpretuoti ankstesn konstitucin doktri-n18. Paymtina, kad jokios kitos valstybs valdios institucijos, jokie pareignai ar kiti subjektai neturi galiojim pakeisti Konstitucinio Teismo suformuotos konstitucins doktrinos, taigi neturi galiojim pakeisti Konstitucinio Teismo pateiktos atitinkamos Konstitucijos nuostatos sampratos. Tai yra konstitucins kontrols aksiomos, jos nedis-kutuotinos.

Kita vertus, net sutikus su nuomone, kad Konstitucinis Teismas suklydo, kad jis atrado Konstitucijoje tai, ko joje es nra, ir sukr nauj konstitucin norm, kuri prietarauja Konstitucijai, teisin situacija nepasikeiia. Vien dl to, kad, kaip minta,

17 Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas. Valstybs inios. 2006, Nr. 36-1292.18 Konstitucinio Teismo 2004 m. gegus 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. sausio 24 d., 2006 m. kovo 14 d.

nutarimai.


Konstitucij oficialiai gali aikinti tik Konstitucinis Teismas, kad jo pateikta Konstituci-jos nuostat samprata susaisto Seim, Vyriausyb, Respublikos Prezident, taip pat teis-mus. Taigi net ir tuo atveju, jeigu Konstitucinis Teismas tikrai suklyst, jo apibrtos Konstitucijos nuostat sampratos niekas negali pakeisti; pagal Konstitucinio Teismo statym tai gali padaryti tik jis pats ir tik savo iniciatyva. Konstitucinio Teismo pateikta Konstitucijos nuostat samprata galt bti pakeista ir tuomet, jeigu bt pakeista, inter alia, kuri nors i t Konstitucijos nuostat, kuri pagrindu (t. y. kurias aikinant) buvo suformuota ankstesn oficialioji konstitucin doktrina (tam tikru konstitucinio teisinio reguliavimo klausimu). Ir tokiu atveju pagal Konstitucij tik Konstitucinis Teismas turi galiojimus konstatuoti, ar aikinant Konstitucij dar galima remtis (ir kokiu mastu) ankstesni Konstitucijos nuostat pagrindu Konstitucinio Teismo suformuota oficialija konstitucine doktrina, ar ja remtis jau negalima (ir kokiu mastu)19.

Taigi, kol Konstitucija nepakeista arba Konstitucinis Teismas nra suformavs nau-jos, kitokios, oficialiosios konstitucins doktrinos, tol jo pateikta Konstitucijos nuostat samprata yra privaloma visoms valstybs valdios institucijoms, tarp j ir Seimui. Pagal Konstitucij Konstitucinio Teismo baigiamj teiss akt, inter alia, nutarim, teisi-n galia negali bti veikta statym leidjui primus atitinkamus ordinarinius ir (arba) konstitucinius statymus20. Konstitucinis Teismas yra konstatavs: statym leidjas, leisdamas naujus, keisdamas, papildydamas galiojanius statymus, negali neatsivelg-ti oficialiai paskelbtame ir sigaliojusiame Konstitucinio Teismo nutarime idstyt Konstitucijos nuostat samprat, kitus teisinius argumentus. Antraip galt bti suda-rytos prielaidos statymus, jeigu dl j konstitucingumo bt kreiptasi Konstitucin Teism, pripainti prietaraujaniais Konstitucijai.21 Konstitucinio Teismo baigiamieji aktai yra privalomi ir paiam Konstituciniam Teismui: jie suvaro Konstitucin Teism tuo atvilgiu, kad jis negali j pakeisti arba j perirti, jeigu tam nra konsti-tucinio pagrindo.22

Atkreipkime dmes ir tai, kad teikdami pasilymus pakeisti Seimo rinkim statym ir remdamiesi vien Konvencija ir ETT sprendimu, toki pakeitim iniciatoriai visikai neaptaria, kokia yra Konstitucijos ir jos nuostatas oficialiai aikinanio Konsti-tucinio Teismo pateiktos konstitucins doktrinos bei vadinamj virvalstybini teiss sistem sveika. Nagrinjamu atveju mums svarbus tik Lietuvos Respublikos Konstitu-cijos ir mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos santykis.

Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad negalioja joks statymas ar kitas aktas, prieingas Konstitucijai. Pagal Konstitucijos 138 straipsnio 3 dal tarptautins sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos tei-sins sistemos dalis. Aikindamas ias konstitucines nuostatas Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kart yra konstatavs, kad tarptautins sutartys, taigi ir mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija, neturi virenybs prie Konstituci-

19 Konstitucinio Teismo 2004 m. gegus 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. sausio 24 d. nutarimai.20 Konstitucinio Teismo 2003 m. gegus 30 d. nutarimas. Valstybs inios. 2003, Nr. 53-2361.21 Konstitucinio Teismo 2005 m. sausio 19 d. nutarimas. Valstybs inios. 2005, Nr. 9-289. 22 Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas. Valstybs inios. 2006, Nr. 36-1292.


j23. Prisiminkime, kad pagal Respublikos Prezidento paklausim Konstitucinis Teismas 1995 m. sausio 24 d. tyr, ar mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos nuostatos neprietarauja Konstitucijai, o ne atvirkiai24. iuo metu Europoje yra trys mogaus teisi ir laisvi tvirtinimo lygmenys: nacionalinis (valstybi konstitucijos), Europos Tarybos (apimantis ir Konvencij) ir Europos Sjungos. Koks yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvenci-jos santykis? Yra daug vairi jo aspekt, ios teiss sistemos yra labai susijusios, nes turi garantuoti mogaus teises ir pagrindines laisves, vis dlto, kad ir kokia sudtinga bt i sistem sveika, tai yra dvi savarankikos teiss sistemos. Nors jos grindiamos tomis paiomis vertybmis (demokratija, prigimtiniu teisingumu, pagarba mogaus tei-sms ir laisvms, realia j gynyba ir kt.), kiekviena i j turi ne tik savarankik turin, bet ir savo aikintoj: mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencij oficia-liai aikina tik Europos mogaus Teisi Teismas, o Lietuvos Respublikos Konstituci-j tik Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. Europos Sjungos teiss turin aikina Europos Sjungos Teisingumo Teismas. Vien tai, kad yra trys mogaus teisi ir laisvi tvirtinimo lygmenys, kad yra trys savarankiki kiekvienam nurodytam lyg-meniui priklausani teiss akt nuostat aikintojai (tai daro atitinkami teismai), kad suteikus prioritet kuriam nors tam tikros nuostatos elementui gali bti gaunamas skir-tingas tos nuostatos aikinimo rezultatas, sudaro objektyvias prielaidas kilti tam tikrai konkurencijai tarp nacionalinse konstitucijose ir Konvencijoje bei Europos Sjungos teiss aktuose tvirtint mogaus teisi ir laisvi sampratos. Yra ne vienas atvejis, kai valstybi konstituciniai teismai ir ETT arba Europos Sjungos Teisingumo Teismas skirtingai aikina tas paias mogaus teises ir laisves, kurios tvirtintos nacionalinse konstitucijose ir Konvencijoje ar Europos Sjungos teiss aktuose. Taip ne kart yra buv, pavyzdiui, Vokietijos, Vengrijos ir kit valstybi konstitucini teism prakti-koje25. Taiau mogaus teisi ir laisvi aikinimo konkurencija tai reta iimtis, o ne taisykl, nes, kaip minta, nacionalins ir tarptautins (virvalstybins) mogaus teisi ir laisvi apsaugos sistemos yra (turi bti) grindiamos tomis paiomis pamatinmis vertybmis, todl taisykl yra j suderinamumas, o ne skirtumai.

mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija nra tipika tarptautin sutartis, joje nra nustatyta abipusi ali sipareigojim. Valstybs, Konvencijos daly-vs, prisiima tarptautinius sipareigojimus mogaus teisi ir laisvi srityje tuo aspektu, kad jos sipareigoja savo nacionaliniuose teiss aktuose nustatyti tokias mogaus tei-ses ir laisves, kurios atitikt minimal Konvencijoje numatyt standart. Kitaip tariant, Konvencija siekiama, kad tam tikra pagrindini mogaus teisi ir laisvi dalis, dl kuri valstybs susitar, tapt kiekvienos valstybs, Konvencijos dalyvs, nacionalins teiss sistemos dalimi. Visos demokratins teisins valstybs savo konstitucijose, kituose tei-ss aktuose tvirtina tokias mogaus teises ir laisves, kokios numatytos Konvencijoje, nors j tekstin (teisin) iraika gali skirtis. Minta, jog vien tai, kad yra trys mogaus

23 Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas. Valstybs inios. 2006, Nr. 30-1050.24 Konstitucinio Teismo 1995 m. sausio 24 d. ivada. Valstybs inios. 1995, Nr. 9-199.25 r., pvz., Case of Alajos Kiss v. Hungary. No. 38832/06, judgment of 20 May 2010 [interaktyvus]. [irta

2011-11-15]. .


teisi ir laisvi tvirtinimo lygmenys, ir trys subjektai, aikinantys atitinkamu lygme-niu tvirtintas mogaus teises ir laisves, sudaro objektyvias prielaidas kilti tam tikrai konkurencijai tarp nacionalinse konstitucijose ir Konvencijoje bei Europos Sjungos teiss aktuose tvirtint mogaus teisi ir laisvi samprat. Ir paioje Konvencijoje da-roma prielaida, kad galimi tam tikri nesutapimai, nes jos tikslas ne tik nustatyti tam tikras mogaus teises ir laisves, bet ir utikrinti reali j gynyb. Tam steigiamas ETT, kuris sprendia, ar valstybs nepaeidia Konvencijoje tvirtint mogaus teisi ir lais-vi. Nagrindamas bylas prie valstybes, ETT ne tik taiko Konvencij, bet ir oficialiai aikina jos nuostatas, ir is aikinimas gali nesutapti su tuo mogaus teisi ir laisvi teisiniu reguliavimu, kuris numatytas nacionalinse teiss sistemose, valstybi konsti-tucijose. Taigi vien tai, kad valstyb ratifikavo Konvencij, savaime nereikia, kad jos nacionalin teiss sistema mogaus teisi ir laisvi tvirtinimo ir j apsaugos aspektu yra visikai suderinta su Konvencijos nuostatomis, kad negali atsirasti prietaravim Konvencijai.

Pagal Konvencijos 1 straipsn valstybs turi pareig utikrinti kiekvienam savo jurisdikcijoje esaniam asmeniui teises ir laisves, numatytas Konvencijos 1 skyriuje. Nors ETT turi tarptautin jurisdikcij, tai nra tarptautinis konstitucinis teismas ar pan. ETT netiria nacionalini teiss norm (skaitant konstitucij) juridins galios, taip pat netiria nacionalini teism (skaitant konstitucinius teismus) priimt sprendim teisinio pagrstumo ir j teisins galios ETT sprendia tik tai, ar buvo paeista Konvencijoje garantuojama mogaus teis ar laisv. Konstatavus Konvencijos paeidim, valstybei kyla pareiga j paalinti. Konvencijoje nenumatyta, kad ETT savo sprendimais galt ataukti, panaikinti kuri nors nacionalin teiss norm (skaitant konstitucin norm), nacionalini teism sprendimus arba galt konstatuoti, kuri nacionalin teiss norma (skaitant konstitucin norm) toliau galioja, o kuri negalioja. ETT sprendimai ir juose pateiktas Konvencijoje numatyt mogaus teisi ir laisvi aikinimas savaime netampa valstybi konstitucij ar statym sudedamja dalimi. Be abejo, aikindamos savo kons-titucijose tvirtint mogaus teisi ir laisvi turin valstybs stengiasi atsivelgti tai, kaip tokias teises ir laisves aikina ETT. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavs, kad ETT jurisprudencija, kaip teiss aikinimo altinis, yra aktuali ir Lietuvos teiss aikinimui ir taikymui26. Taiau i Konstitucijos virenybs principo kyla tai, kad Konstitucija gali bti aikinama remiantis tik ja paia, jos paios logika, jos nor-m ir princip ryiais ir sveika, konstituciniu visuminiu reguliavimu. Tai reikia, kad Konstitucija negali bti aikinama remiantis Konvencija, nes tai paneigt Konstitucijos 7 straipsnyje tvirtint Konstitucijos virenybs princip. Dar kart pabrtina, kad Lie-tuvos Respublikos Konstitucij oficialiai aikina tik Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ir kad jis tai daro remdamasis tik paia Konstitucija (be abejo, atsivelgiama ir tai, kaip tam tikras nuostatas aikina ETT ar Europos Sjungos Teisingumo Teismas), kad tarp ETT ir Konstitucinio Teismo nra joki pavaldumo ar virenybs santyki, kad kiekvienas i j yra aukiausias jam priskirtos teiss sistemos (jurisdikcijos) srity-

26 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegus 8 d. nutarimas. Valstybs inios. 2000, Nr. 39-1105.


je. Tai pagrindin, visuotinai pripainta ir iki iol nekvestionuojama nacionalini kons-titucini sistem ir vadinamj virvalstybini teiss sistem koegzistavimo slyga. Mokslinje teiss literatroje pagrstai raoma, kad nacionalini konstitucij virenyb teisikai nepaneigtas principas ir kad konstitucionalistin nuostata ligi iol reik konstituciocentrizm, btent tai, kad nacionalin konstitucija yra laikoma svarbiausiu, aukiausiu teiss altiniu, kuriam subordinuoti visi kiti27. Konstitucinis Teismas ne kart yra konstatavs, kad kilus Lietuvos sudarytos tarptautins sutarties ir nacionalinio teisinio reguliavimo nesuderinamumui pirmenyb teikiama tarptautinei sutariai, isky-rus t atvej, kai kyla tarptautins sutarties ir Konstitucijos nesuderinamumas28. Taigi konstitucinio teisinio reguliavimo galia negali bti veikta ir i Lietuvos tarptautins sutarties (taip pat i Konvencijos) kylaniu teisiniu reguliavimu. Pridursime, kad iki iol n viena Europos valstyb nra perleidusi (suteikusi) kokiam nors tarptautiniam teismui, tarp j Europos mogaus Teisi Teismui, galiojim aikinti jos konstitucij arba pri-imti sprendimus dl to, kuri konstitucijos norma toliau galioja, o kuri negalioja ir nuo kada. To nra padariusi ir Lietuva. Tapdama Europos Tarybos nare Lietuva sipareigojo gerbti Konvencij, nepaeisti jos. Kiekviena valstyb pati priima savo konstitucij, j aikina, keiia, papildo naujomis normomis arba jas panaikina. Kitaip ir negali bti, nes prieingu atveju bt paeistas konstitucijos virenybs principas, kuris yra kiekvienos valstybs konstitucijos pagrindas. Taigi joks ETT sprendimas pats savaime nepakei-ia ir negali pakeisti tos Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostat sampratos, kuri pateik Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, negali lemti Konstitucijos norm galiojimo ar negaliojimo. ETT sprendimas pats savaime nepakeiia ir negali pakeisti Seimo rinkim ar kurio nors kito statymo norm galiojimo arba negaliojimo. is prin-cipas expressis verbis tvirtintas paioje Konvencijoje minta, kad pagal Konvenci-jos 46 straipsnio 1 dal auktosios susitarianiosios alys sipareigoja vykdyti galutin ETT sprendim kiekvienoje byloje, kurios alys jos yra, ir kad, priirima Ministr Komiteto, valstyb atsakov gali laisvai pasirinkti, kokiomis priemonmis atliks savo teisin pareig pagal Konvencijos 46 straipsn vykdyti galutinius Teismo sprendimus. Taigi pagal Konvencij valstyb, paeidusi Konvencijos garantuojam mogaus teis ar laisv, privalo pati imtis veiksm ir paalinti i savo teiss sistemos tas teiss normas, kurias gyvendinant buvo paeista Konvencijos garantuojama mogaus teis ar laisv. ETT sprendimas, kad Lietuva paeid Konvencijos garantuojam mogaus teis, rei-kia tik tiek, kad is teismas pripaino, jog Lietuvos teisinje sistemoje yra tvirtintas toks standartas (reikalavimas, draudimas ar pan.), kuris neatitinka Konvencijoje nustatyt standart. Ms nagrinjamu atveju ETT sprendimas, kad Lietuva paeid R. Pakso teis bti renkamam parlamento nariu, reikia, kad is teismas konstatavo, jog Lietuvos Respublikos teiss sistemoje, konkreiai Konstitucijoje ir Seimo rinkim statyme, yra nustatytas per grietas draudimas, kad toks draudimas yra neproporcingas, neatitinkan-tis to rinkim teiss apribojimo standarto, kuris tvirtintas Konvencijoje. Pabrtina, kad

27 Kris, E. Europos Sjungos teis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje: sambvio algoritmo paiekos. Teis besikeiianioje Europoje. Liber Amicorum Pranas Kris. Vilnius: Mykolo Ro-merio universitetas, 2008, p. 675.

28 Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas. Valstybs inios. 2006, Nr. 30-1050.


po to, kai buvo priimtas ETT sprendimas, Konstitucija nepasikeit, ji liko tokia pati, kokia buvo prie tai, t. y. su Konstitucinio Teismo konstatuotu joje esaniu draudimu bet kada ateityje rinkti Seimo nariu ir Respublikos Prezidentu asmen, kur Seimas apkaltos proceso tvarka paalino i pareig u iurkt Konstitucijos paeidim, priesaikos su-lauym. Nepakito ir Seimo rinkim statymas, tvirtinantis mint draudim. Be abejo, galima iki ukimimo rodinti, kad tokio draudimo Konstitucijoje nra, bet tai bus tik nuomon (gal ir autoritetinga), kuri joki teisini pasekmi niekam nesukelia, kol Konstitucinis Teismas nenusprs kitaip, tol tas draudimas liks, ir niekas negali panai-kinti to draudimo, iskyrus pat Konstitucin Teism ir tik tuo atveju, jeigu, kaip minta, bt pakeista Konstitucija ir joje bt nustatyta, kad asmuo, kur Seimas apkaltos proce-so tvarka paalino i pareig u iurkt Konstitucijos paeidim, priesaikos sulauym, gali bti renkamas Seimo nariu ir Respublikos Prezidentu.

Yra dar viena labai svarbi aplinkyb, kuri kakodl nutyli teisininkai, rodinjan-tys es Konstitucijoje nra nustatyta draudimo bet kada ateityje rinkti Seimo nariu as-men, kur Seimas apkaltos proceso tvarka paalino i pareig u iurkt Konstitucijos paeidim, priesaikos sulauym, ir es ETT tai pripaino. Pavelkime ETT spren-dim. Jame raoma: Kaip iuo metu numatyta pagal pozityvij konstitucin teis, jam [R. Paksui. V. S.] visam laikui ir negrtamai atimta galimyb bti renkamam par-lament (sprendimo 103 punktas). Be to, sprendime konstatuojama, kad ioje byloje nagrinjamam apribojimui ne tik nra nustatyta jokio termino, bet ir j pagrindianti taisykl turi konstitucin pagrind (sprendimo 110 punktas). Kad ir kokios ilygos bt taikomos ETT sprendime vartojamoms formuluotms kaip iuo metu numatyta pagal pozityvij konstitucin teis, apribojim (draudim) pagrindianti taisykl turi kons-titucin pagrind, kiekvienam teisininkui j turinys yra visikai aikus: ios formuluo-ts reikia, jog ETT sutiko su Konstitucinio Teismo konstatuota aplinkybe, kad Kons-titucijoje yra nustatytas draudimas bet kada ateityje rinkti Seimo nariu asmen, kur Seimas apkaltos proceso tvarka paalino i pareig u iurkt Konstitucijos paeidim, priesaikos sulauym. Tiksliau tariant, ETT neaikino ir negaljo aikinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos jis sutiko su tokia Konstitucijos nuostat samprata, koki pateik Konstitucinis Teismas. Btent tai, kad Konstitucijoje ir Seimo rinkim staty-me yra numatytas nurodytasis draudimas ir kad jis buvo pritaikytas R. Paksui, buvo pagrindas ETT pripainti, kad paeistas Konvencijos Pirmojo protokolo 3 straipsnis, tvirtinantis asmens teis bti renkamam parlament.

ETT sprendim vertinant Konstitucijos virenybs principo kontekste galima teig-ti, jog ETT konstatuotas Lietuvos nacionalins teiss sistemos (skaitant Konstitucij) tam tikr nuostat nesuderinamumas su Konvencijos nuostatomis reikia, kad Lietuvos Respublika turi dvi galimybes: arba suderinti savo konstitucin ir statymo nustatyt tei-sin reguliavim su Konvencijos reikalavimais, tokia jos pareiga kyla i Konvencijos 46 straipsnio 1 dalies, pagal kuri auktosios susitarianiosios alys sipareigoja vykdyti galutin ETT sprendim kiekvienoje byloje, kurios alys jos yra, arba ... pasitraukti i Konvencijos. Suprantama, apie pasitraukim i Konvencijos negali bti n kalbos, nes tai bt tolygu pasitraukimui i Europos Tarybos, taip pat i Europos Sjungos, todl lieka vienintelis kelias pakeisti konstitucin reguliavim taip, kad jis atitikt Kon-


vencijos nuostatas, ir, remiantis nauju konstituciniu reguliavimu, atitinkamai pataisyti statymo nustatyt reguliavim ir taip vykdyti ETT sprendim.

Gal btent dl ios prieasties Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2011 m. sausio 17 d. potvarkiu sudaryta darbo grup, kuriai buvo pavesta pateikti pasilymus, kaip galima gyvendinti ETT sprendim, visikai pagrstai konstatavo, kad, Europos mogaus Teisi Teismui nusprendus, jog i Konstitucijos kylantis nuolatinis ir negr-tamas draudimas bti renkamam parlament yra neproporcingas ir prietarauja Kon-vencijos 1 Protokolo 3 straipsniui, kilo nesuderinamumas tarp Lietuvos Respublikos ra-tifikuotos tarptautins sutarties Europos mogaus teisi konvencijos ir Konstitucijos ir kad siekiant tinkamai gyvendinti Teismo sprendim byloje Paksas prie Lietuv yra btina atsisakyti konstitucinio ribojimo, kuris buvo pripaintas neproporcingu Konven-cijos 1 Protokolo 3 straipsnio poiriu, nuolatinio ir negrtamo pobdio. Toks riboji-mas, atsivelgiant dabartin Lietuvos konstitucins teiss ir Konstitucijos sistem, gali bti panaikintas tik primus atitinkamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos pataisas. Darbo grups nuomone, siekiant suderinti Lietuvos teis su tarptautiniais sipareigoji-mais pagal ETK, Konstitucijos pataisomis reikia nustatyti teisin reguliavim, kuriuo bt sudarytos prielaidos asmenims, paalintiems i uimam pareig apkaltos proceso tvarka u iurkt Konstitucijos paeidim ar priesaikos sulauym, prajus tam tikram laikui vl bti renkamiems Seimo nariu ir uimti Seimo nario pareigas. Atitinkamais teisinio reguliavimo pakeitimais bt utikrintas ir bendrj priemoni (paalinani Konvencijos paeidimo prieastis ir ukertani keli bsimiems paeidimams), ir in-dividualij priemoni (kuriomis siekiama nutraukti ETT nustatyt paeidim ir kiek manoma atitaisyti jo padarinius) vykdymas. Telieka pridurti, jog Konstitucinis Teis-mas, reaguodamas visuomenje kylani diskusij, ar po ETT sprendimo primimo reikia keisti Konstitucij, 2011 m. sausio 10 d. padar special pareikim, kuriame paymjo, kad gyvendinant mint Europos mogaus Teisi Teismo sprendim sie-kiant sukurti teisines prielaidas asmeniui, apkaltos proceso tvarka paalintam i pareig, po tam tikro laiko kelti savo kandidatr rinkimuose Seim ir uimti parlamento nario pareigas ir taip paalinti nesuderinamum tarp Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos, turi bti daromos atitinka-mos Lietuvos Respublikos Konstitucijos pataisos29. Aikiau pasakyti nemanoma.

Vertinant mintus Seimo rinkim statymo pakeitimo statym projektus j konsti-tucingumo poiriu, galima teigti, kad jie prietarauja Konstitucijai. inoma, galutinai tai gali sprsti tik Konstitucinis Teismas. Bet tai, kad viename i j siloma panaikinti statyme tvirtint draudim bet kada ateityje rinkti Seimo nariu asmen, kuris buvo pa-alintas i pareig apkaltos proceso tvarka, ir nenustatyti joki, net laikin apribojim, o kitame siloma numatyti, kad toks asmuo vl gali bti renkamas Seimo nariu, jeigu nuo jo paalinimo i pareig prajo atuoneri metai, rodo, kad tokie pasilymai yra akivaizdiai nesuderinami su Konstitucinio Teismo 2004 m. gegus 25 d. nutarime pateikta Konstitucijos nuostat samprata, jog pagal Konstitucij asmuo, kur Seimas ap-

29 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 10 d. pareikimas [interaktyvus]. [irta 2011-11-15]. .


kaltos proceso tvarka paalino i pareig u iurkt Konstitucijos paeidim, priesaikos sulauym, niekada negali bti renkamas Respublikos Prezidentu, Seimo nariu. Nuro-dytuose Seimo rinkim statymo pakeitimo projektuose visikai nepaisoma ir Konstitu-cijos 107 straipsnio 2 dalies, pagal kuri Konstitucinio Teismo sprendimai yra galuti-niai ir neskundiami. Nepaisoma ir to, kad, kaip minta, Konstitucinio Teismo pateikta Konstitucijos nuostat samprata susaisto Seim tuo aspektu, kad Seimas, leisdamas naujus, keisdamas, papildydamas galiojanius statymus, negali neatsivelgti oficialiai paskelbtame ir sigaliojusiame Konstitucinio Teismo nutarime idstyt Konstitucijos nuostat samprat. Pabrtina, kad pagal Konstitucij Konstitucinio Teismo nutarim teisin galia negali bti veikta statym leidjui primus atitinkamus statymus. Kitaip tariant, statym leidjas negali veikti Konstitucinio Teismo nutarimo, antr kart sta-tyme tvirtindamas toki pai ar analogik teiss norm, kuri buvo pripainta prieta-raujania Konstitucijai; statym leidjas taip pat negali statym rayti toki nuostat, kurios nedera su Konstitucinio Teismo pateikta atitinkam Konstitucijos nuostat sam-prata. Tai, kad Seimas po pateikimo pritar abiem nurodytiems Seimo rinkim statymo pakeitimo projektams, kurie akivaizdiai nesiderina su Konstitucinio Teismo 2004 m. gegus 25 d. nutarime pateikta Konstitucijos nuostat, reguliuojani apkalt ir jos tei-sines pasekmes, samprata, leidia teigti, jog Seimas atvirai ignoruoja mint Konstituci-nio Teismo nutarim ir mgina j veikti paprastu statymu, nekeisdamas Konstitucijos. Jeigu kuris nors i nurodyt Seimo rinkim statymo pakeitimo statymas bt priimtas ir sigaliot, bt suformuotas demokratinei teisinei valstybei visikai nepriimtinas ir labai pavojingas precedentas, kai Seimas nepaiso Konstitucinio Teismo nutarimo. Jeigu galima nepaisyti kurio nors vieno Konstitucinio Teismo nutarimo iuo atveju, nutari-mo, kuriame pateikiama apkaltos ir jos pasekmi konstitucin samprata, tai galima ne-paisyti ir vis kit Konstitucinio Teismo nutarim. Tokiu atveju Konstitucinis Teismas tapt nereikalingas, j galima udaryti, nes jo nutarimai nesunkiai gali bti veikti Seimo priimtu paprastu statymu. Aplinkyb (pasiaikinimas), kad Konstitucinio Teismo 2004 m. gegus 25 d. nutarime pateiktos Konstitucijos nuostat, reguliuojani apkalt ir jos teisines pasekmes, sampratos nepaisoma tik dl to, kad ETT prim atitinkam spren-dim, neturi reikms, nes, kaip minta, joks ETT sprendimas savaime nepakeiia ir negali pakeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir tokios jos nuostat sampratos, ku-ri pateik Konstitucinis Teismas. Kita vertus, jeigu kuris nors i nurodyt Seimo rinki-m statymo pakeitimo statymas bt priimtas ir sigaliot, atsirast pagrindas kreiptis Konstitucin Teism su praymu itirti, ar statymas neprietarauja Konstitucijai. Mi-nta, kad Konstitucinio Teismo suformuota atitinkam Konstitucijos nuostat samprata susaisto ir pat Konstitucin Teism, kad nagrindamas kitas bylas jis negali nukrypti nuo oficialios konstitucins doktrinos, nebent bt konstitucikai pagrstas pagrindas. Ms nuomone, ETT sprendimas nra pagrindas koreguoti oficiali konstitucin dokt-rin, nes po io sprendimo Konstitucija nepasikeit, ji liko tokia pati, kokia buvo iki jo, taigi, su Konstitucinio Teismo konstatuotu joje esaniu draudimu bet kada ateityje rinkti Seimo nariu ir Respublikos Prezidentu asmen, kur Seimas apkaltos proceso tvarka pa-alino i pareig u iurkt Konstitucijos paeidim, priesaikos sulauym. Konstituci-nio Teismo 2011 m. sausio 10 d. pareikime aikiai konstatuota, jog gyvendinant ETT


sprendim turi bti daromos atitinkamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos pataisos. Vadinasi, vadovaudamasis Konstitucija ir savo 2004 m. gegus 25 d. nutarime pateikta Konstitucijos nuostat, reguliuojani apkalt ir jos teisines pasekmes, samprata, Kons-titucinis Teismas turt konstatuoti, kad statymas prietarauja Konstitucijai, nes pagal Konstitucij (kol ji nepakeista) asmuo, kuris apkaltos proceso tvarka buvo paalintas i pareig u iurkt Konstitucijos paeidim, priesaikos sulauym niekada negali bti renkamas Seimo nariu, Respublikos Prezidentu, negali uimti joki kit pareig, kuri jimo pradia susijusi su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu30. Toks Konsti-tucinio Teismo nutarimas bt pagrindas asmeniui vl kreiptis ETT teigiant, kad yra paeista Konvencijos garantuota jo teis bti renkamam parlamento nariu. Jeigu ETT priimt nagrinti tok praym, jis vadovautsi savo ankstesniuose sprendimuose pateikta atitinkam Konvencijos nuostat samprata ir turt konstatuoti, jog Lietuva vl paeid Konvencijos garantuot asmens teis bti renkamam parlamento nariu... Akivaizdu, kad tokia vyki raida nebt naudinga ne tik Lietuvos valstybei, bet ir pa-iam asmeniui, dl kurio bandoma iebti konstitucin kar. Na, o baigdami uduokime paprastesn klausim: jeigu nepadarius atitinkam Konstitucijos patais kuris nors i nurodyt Seimo rinkim statymo pakeitimo statym vis dlto bt priimtas, jeigu nie-kas nesikreipt Konstitucin Teism dl jo atitikties Konstitucijai ir jeigu asmuo, kuris apkaltos proceso tvarka buvo paalintas i pareig u iurkt Konstitucijos paeidim, priesaikos sulauym vl bt irinktas Seimo nariu, ar Konstitucinio Teismo pirminin-kas pagal Konstitucij galt priimti tokio asmens priesaik?

Ivados

1. Konstitucin apkaltos instituto paskirtis ne tik utikrinti vienkartin asmen, iurkiai paeidusi Konstitucij, sulauiusi priesaik, paalinim i uimam parei-g, bet ir daug platesn ukirsti keli tokiems asmenims uimti tokias Konstitucijoje numatytas pareigas, kuri jimo pradia yra susijusi su Konstitucijoje nurodytos prie-saikos davimu.

2. ETT sprendimas pats savaime nepakeiia ir negali pakeisti Konstitucijos, taip pat tokios Konstitucijos nuostat sampratos, koki pateik Konstitucinis Teismas, nega-li lemti Konstitucijos norm galiojimo ar negaliojimo. ETT sprendimas pats savaime nepakeiia ir negali pakeisti Konstitucinio Teismo nutarimo, jame suformuotos oficia ios konstitucins doktrinos, negali lemti Seimo rinkim ar kurio nors kito statymo norm galiojimo ar negaliojimo.

3. Teiginiai, kad siekiant gyvendinti ETT sprendim nereikia keisti Konstitu-cijos, pakanka padaryti Seimo rinkim statymo patais, yra konstitucikai nepagrsti. ETT 2011 m. sausio 6 d. sprendimas gali bti vykdytas tik pakeitus Konstitucij,

30 Konstitucinio Teismo sprendimas galt bti kitoks nebent tuo atveju, jeigu Konstitucinis Teismas pakeist savo ankstesn konstitucin doktrin ir suformuluot visikai nauj Konstitucijos nuostat, susijusi su ap-kaltos teisinmis pasekmmis, samprat.


o vliau, remiantis padarytomis Konstitucijos pataisomis, atitinkamai pakeitus Seimo rinkim statym.

4. Yra pagrindas teigti, jog Seimo rinkim statymo pakeitimo statymo projektas, kuriame siloma panaikinti statyme tvirtint draudim bet kada ateityje rinkti Seimo nariu asmen, kuris buvo paalintas i pareig apkaltos proceso tvarka, ir nenustatyti joki, net laikin apribojim, taip pat Seimo rinkim statymo pakeitimo statymo pro-jektas, kuriame numatyta, kad toks asmuo vl gali bti renkamas Seimo nariu, jeigu nuo jo paalinimo i pareig prajo atuoneri metai, prietarauja Konstitucijai.

5. Nurodyti Seimo rinkim statymo pakeitimo projektai vertintini kaip antikonsti-tucinis mginimas veikti Konstitucinio Teismo 2004 m. gegus 25 d. nutarim, jame pateikt Konstitucijos nuostat, susijusi su apkaltos teisiniais padariniais, samprat. Pagal Konstitucij Konstitucinio Teismo nutarim teisin galia negali bti veikta sta-tym leidjui primus atitinkamus statymus.

Literatra

Council of Europe. European Court of Human Rights. Case of Paksas v. Lithuania. No. 34932/04, Grand Chamber judgment, Strasbourg, 6 January 2011 [interaktyvus]. [irta 2011-11-15]. .

Council of Europe. European Court of Human Rights. Case of Alajos Kiss v. Hungary. App. No. 38832/06, judgment of 20 May 2010 [inte-raktyvus]. [irta 2011-11-15]. .

Council of Europe. European Court of Human Rights. Case of Verein gegen Tierfabri-ken Schweiz (VgT) v. Switzerland (no. 2). No. 32772/02, Grand Chamber judgment, Strasbourg, 30 June 2009 [interaktyvus]. [irta 2011-11-15]. .

Gerhardt, M. J. The Federal Impeachment Process. A Constitutional and Historical Analysis. Princeton: Princeton University Press, 1996.

Gumbis, J. Eutanazija mogaus teisi ir auto-nomijos kontekstu. Teis. 2003, 47.

Jarainas, E. Jurisprudencin konstitucija. Ju-risprudencija. 2006, 12(90).

Kris, E. Europos Sjungos teis Lietuvos Res-publikos Konstitucinio Teismo jurispruden-cijoje: sambvio algoritmo paiekos. Teis besikeiianioje Europoje. Liber Amicorum Pranas Kris. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2008.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. sausio 24 d. ivada. Valstybs i-nios. 1995, Nr. 9-199.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegus 8 d. nutarimas. Valstybs inios. 2000, Nr. 39-1105.




Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. sausio 19 d. nutarimas. Valstybs inios. 2005, Nr. 9-289.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas. Valstybs i-nios. 2006, Nr. 36-1292.


tHE caSE PAKSAS V. LITHUANIA oR aN attEmPt to oVERcomE a RulING oF tHE coNStItutIoNal couRt

Vytautas Sinkeviius

Mykolas Romeris University, Lithuania

Summary. On 6 April 2004, the Seimas removed R. Paksas from the office of the President of the Republic under procedure for impeachment proceedings for gross violation of the Constitution. In its ruling of 25 May 2004, the Constitutional Court held that the removal of the President of the Republic from office, as well as of any other person indicated in Article 74 of the Constitution, who has breached the oath and grossly violated the Constitution, according to the procedure for impeachment proceedings, is not an end in itself and that the purpose of the constitutional institute of impeachment is much broader: its purpose is to prevent the persons who have grossly violated the Constitution and breached the oath from holding the office provided for in the Constitution, the beginning of which, according to the Constitution, is linked with taking the oath specified in the Constitution. Thus, the Constitutional Court held that, under the Constitution, a person, who grossly violated the Constitution, beached the oath, committed a crime by which also grossly violated the Constitution and breached the oath, and, due to this, was removed from office according to the procedure for impeachment proceedings, may never stand in elections of the President of the Republic or a Member of the Seimas, may never hold the office of a justice of the Constitutional Court, a justice of the Supreme Court, a judge of the Court of Appeal, a judge at other court, a member of the Government, or the State Controller, since the beginning of holding such an office is linked with taking the oath set forth in the Constitution. On 27 September 2004, R. Paksas applied to the European Court of Human Rights (hereinafter also referred to as the ECHR), asserting that Lithuania had violated his right to stand in elections of the President of the Republic or a Member of the Seimas. On 6 January 2011, the ECHR delivered a judgment in which it held that the prohibition for R. Paksas to stand in election to the parliament for any time in the future was disproportionate and that by establishing the said prohibition Lithuania had violated Article 3 of Protocol No. 1 of the Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms. Lawyers have presented completely different opinions on how to implement this judgment of the ECHR:

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 10 d. pareikimas [interak-tyvus]. [irta 2011-11-15]. .

Lietuvos Respublikos Prezidento rinkim sta-tymo papildymo 1 (1) straipsniu ir 2 straips-nio papildymo statymas. Valstybs inios. 2004, Nr. 75-2568.

Lietuvos Respublikos Seimo rinkim statymo 2, 88 straipsni pakeitimo ir papildymo sta-tymas. Valstybs inios. 2004, Nr. 120-4430.

Narbekovas, A. Eutanazijos termin vartojimo bioetikoje bei teisje problematika Lietuvo-je. Jurisprudencija. 2008, 12(114).

Vaiaitis, V. Hermeneutin teiss samprata ir konstitucija. Vilnius: Justitia, 2009.


some of them maintain that there is no need to change the Constitution and that what needs to be done is only changing the Law on Elections to the Seimas and establishing a certain period therein, and, after this period is over, the person removed from office under procedure for impeachment proceedings would be able to stand in elections to the Seimas again, or not establishing any period in the law and not limiting the right of the person to stand in elections to the Seimas; other lawyers hold an opposite view: they assert that it is necessary to amend the Constitution, and as long as it is not amended, it is not allowed to establish in the Law on Elections to the Seimas that a person who was removed by the Seimas from office under procedure for impeachment proceedings would be allowed to stand in elections of a Member of the Seimas (even after the period established in the law is over, provided such a period is established in the law). In itself, the judgment of the European Court of Human Rights does not change and cannot change the Constitution of the Republic of Lithuania and the concept of the provisions of the Constitution which were presented by the Constitutional Court. Such a judgment cannot determine the validity or invalidity of provisions of the Constitution. In itself, the judgment of the ECHR has not amended and cannot amend the ruling of the Constitutional Court, it cannot determine the validity or invalidity of the Law on Elections to the Seimas or any other law. The statements that in order to implement the ECHR decision no alteration of the Constitution is necessary and that a mere amendment to the Law on Election to the Seimas will be sufficient, are constitutionally groundless. The draft Law on Amending the Law on Election to the Seimas, wherein it is proposed that the prohibition for a person who was removed from office in accordance with the procedure for impeachment proceedings to stand in elections to the Seimas at any time in the future be abolished, and that no limitations, even temporary ones, should be established with regard to such a person, as well as another draft of the same law, in which it is provided that such a person can stand in elections to a Member of the Seimas provided eight years have elapsed from his removal from office, is in conflict with the Constitution. Until the Constitution is changed, no such amendments to the Law on Election to the Seimas may be adopted.

Keywords: the Constitution, the Constitutional Court, the constitutional doctrine, the relation between the Constitution and the Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms.

Vytautas Sinkeviius, Mykolo Romerio universiteto Teiss fakulteto Konstitucins teiss katedros profesorius. Mokslini tyrim kryptys: konstitucin teis, parlamentin teis, konstitucin jurispru-dencija, pilietyb.

Vytautas Sinkeviius, Mykolas Romeris University, Faculty of Law, Department of Constitutional Law, Professor. Research interests: constitutional law, legislative law, constitutional jurisprudence, citizenship.

Documents

14_Sinkevicius