Upload
others
View
1
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
2003 metù ataskaitaAB „Lietuvos energija”
1
2003 metù ataskaita
TURINYS
3
4
6
7
8
10
13
18
20
23
25
28
31
32
35
41
53
Rodikliai
Generalinio direktoriaus praneöimas
Valdyba
Vadovybé
Ìvykiai
Ekonominé aplinka
Perdavimo sistemos operatorius
13 Perdavimo tinklo plétra
16 Elektros rinkos kúrimas
17 Elektros tiltas – baltijos elektros rinkos vartai ì europà
Elektros prekyba
Elektros gamyba
Elektros eksportas
Informacinés technologijos ir telekomunikacijos
Aplinkos apsauga
Bendradarbiavimas
Personalas
Finansinés veiklos apûvalga
2003 metù finansinés ataskaitos
Lietuvos 330/110 kV perdavimo tinklas
2 3
2003 metù ataskaita
AB „Lietuvos energija” –
perdavimo tinklo operatoré –
priûiúri ir plétoja Lietuvos
elektros perdavimo tinklà,
uûtikrina elektros
perdavimà ir patikimà
elektros sistemos darbà.
Bendrové sudaro
sàlygas atviroje rinkoje
prekiauti elektra.
2 3
2003 metù ataskaita
KREDITÙ REITINGAS
Standard & Poor’s
Ilgalaikiù paskolù BBB–
Trumpalaikiù paskolù A–3
Perspektyva – teigiama
RODIKLIAIVeiklos rodikliai, mln. Lt 2003 2002
Pajamos 940 1098
Veiklos sànaudos 830 987
EBITDA 177 171
Veiklos pelnas 110 111
Grynasis pelnas 83 89
Turtas 1186 1231
Nuosavas kapitalas 794 749
Finansiniai ìsipareigojimai 171 204
Investicijos 148 120
Pinigù srautai iö pagrindinés veiklos 192 261
Turto gràûa (ROA), % 9,3 9,0
Nuosavybés gràûa (ROE), % 10,4 11,9
Investuoto kapitalo gràûa (ROCE), % 11,4 11,6
Skolinto ir nuosavo kapitalo santykis, % 45 60
Finansiniù ìsipareigojimù ir nuosavo kapitalo santykis, % 22 27
Nuosavo kapitalo ir turto santykis, % 67 61
Pelnas vienai akcijai, Lt 0,12 0,13
4 5
2003 metù ataskaita
AB „Lietuvos energija” 2003–ieji – gerù rezultatù,
sukurtù kasdienine atsakomybe ir atkakliu darbu,
metai. Dél spartéjanæios öalies ekonomikos plétros ir su
tuo susijusio auganæio elektros suvartojimo, kruopöæios
bendrovés iölaidù kontrolés ir iötekliù valdymo,
uûtikrinto elektros energijos eksporto ir bendrovés
darbuotojù atsidavimo, pasiekéme ûenkliai didesniù
veiklos rezultatù nei buvome numatè – bendrovés
pelnas perkopé 80 mln. litù.
Praéjusiais metais ûengéme reikömingà ûingsnì,
kurdami aiökià bendrovés ateities vizijà – numatéme
strategines veiklos kryptis ir apibréûéme strateginius
tikslus. AB „Lietuvos energija” matome svarbiausia
auganæios vertés energetikos bendrove Lietuvoje,
pasirengusia tapti Baltijos elektros rinkos vartais ì
Vakarù Europà.
Kad didéja bendrovés verté ir patikimumas rodo ir
tarptautiniù finansù institucijù pasitikéjimas – 2003
metais buvo padidintas ilgalaikio skolinimosi reitingas
nuo BB+ iki BBB– ir patvirtinta teigiama reitingù
perspektyva.
2003 metais sudaréme galimybè öalies elektrinéms
gamybà padidinti nuo 17,5 TWh (2002 m.) iki 19,2 TWh.
GENERALINIO DIREKTORIAUS PRANEÖIMAS
4 5
2003 metù ataskaita
Daug démesio ir léöù skyréme elektros sistemos
modernizavimui ir plétrai, taip uûtikrintai vykdéme
mums pavestà misijà – garantuoti energetikos sistemos
patikimumà. Daugiau nei 148 mln. litù skyréme
investiciniams projektams – elektros perdavimo tinklo ir
dispeæerinio valdymo priemoniù atnaujinimui, elektros
ir ryöiù linijù statybai ir rekonstrukcijai. Vykdéme
techniökai pagrìstà investicijù politikà. Atkreipdami
démesì ì praéjusiais metais pasaulì krétusias
energetikos sistemù avarijas, kartu su kaimyniniù
öaliù energetikos sistemù partneriais numatéme visas
ìmanomas prevencijos priemones ir sudaréme ilgametì
elektros tiekimo patikimumo planà. Uûtikrindami
visos öalies elektros energetikos sistemos darbà savo
veikloje, diegéme ne tik modernius ìrengimus, bet ir
jà grindéme saugumo principais. Praéjusiais metais
sékmingai v ykdéme aplinkosaugos programas,
maûinome neigiamà poveikì aplinkai, taikydami ES
aplinkos apsaugos standartù reikalavimus.
Pleæiantis Lietuvos elektros rinkai, plétojome jai ir
sistemos valdymui bútinus telekomunikacinius ryöius
ir informacines technologijas. Nemaûa darbù nuveikta
öioje srityje – ìsitvirtinta didmeninéje telekomunikacijù
paslaugù rinkoje, sustiprintas bendradarbiavimas su
öaliù – kaimyniù energetikos sistemomis duomenù
perdavimo srityje. Nuolat diegdami technologines ir
valdymo naujoves, iölikome patikima ir veiksminga
bendrove.
Ateinanæiais metais esame pasirengè toliau aktyviai
dirbti, ìgyvendinant strateginì energetikos politikos
tikslà – sujungti Baltijos ir Vakarù Europos energetikos
sistemas, kad taptume ne tik elektros energijos
eksportuotojais, bet ir r imta energijos tranzito
öalimi. Músù pasiryûimà sustiprina tai, kad elektros
tilto ì Lenkijà projektas praéjusiais metais Europos
Sàjungos buvo pripaûintas prioritetiniu ir ìtrauktas ì
neatidéliotinù „greito starto” projektù programà kaip
reikömingas, kuriant bendrà ES elektros rinkà bei
didinant energetikos sistemos patikimumà.
Strateginé músù ìmonés svarba Lietuvos bei kaimyniniù
šaliù elektros energetikos sektoriui, paslaugù
kokybé, geras vardas, visoje energetikos sistemoje
reiškiantis patikimumà ir gerai žinomas klientams,
sistemos daly viams, finansinéms institucijoms,
pirmavimas kuriant Baltijos regiono elektros rinkà,
gera infrastruktúra, aukšta darbuotojù kvalifikacija,
patirtis bei šiuolaikiška vadyba yra pagrindiniai sékmés
veiksniai, ir ateityje padésiantys tobulinti mums
patikétas veiklos sritis. Esame tikri kad, perûengè
Europos slenkstì kartu su Baltijos öalimis, tapsime
lygiaveræiais elektros rinkos dalyviais.
Rymantas JuozaitisGeneralinis direktorius
VALDYBA
Jurgis VilemasAB „Lietuvos energija” valdybos pirmininkas,
profesorius, habilituotas daktaras, Lietuvos
energetikos instituto direktorius
Evaldas BivilisÚkio ministro pataréjas
Vida DzermeikienéÚkio ministerijos Energetikos departamento
Elektros ir öilumos skyriaus vedéja
Rymantas JuozaitisAB „Lietuvos energija” generalinis
direktorius
Pijus RalysPataréjas–ekspertas, Lietuvos
pramonininkù konfederacijos Energetikos
komisijos pirmininko pavaduotojas
Heinz–Peter SchierenbeckE.ON Energie AG atstovas
Algimantas ZarembaÚkio ministerijos Energetikos departamento
direktorius
6
7
VADOVYBÉ( Iö kairés ì deöinè )
Petras Povilas Ökiudas Tinklo direktorius
Rimantas Öukys Finansù direktorius
Algimantas Nemira Bendrùjù reikalù direktorius
Nerilé Napriené Personalo direktoré
Rymantas Juozaitis Generalinis direktorius
Vladas Paökeviæius Energetikos sistemos direktorius
Sigitas Baranauskas Vyriausiasis finansininkas
2003 metù ataskaita
8 9
2003 metù ataskaita
ÌVYKIAI
Sausis
AB „Lietuvos energija” kartu su Latvijos
„Latvenergo” ir Estijos „Eesti energia”
pradéjo teikti telekomunikacijù paslaugas
visose Baltijos öalyse.
Vasaris
Pasiraöytos papildomos sutar tys su
Inter RAO JES dél elektros eksporto
ì Baltarusijos Respublikà ir Rusijos
Federacijà.
Kovas
Pratèsta elektros eksporto sutartis su
„Latvenergo”.
Balandis
Patvirtintos elektros energijos prekybos
aukcione taisyklés.
Liepa
„Standard & Poor‘s” padidino AB „Lietuvos
energija” ilgalaikio skolinimosi reitingà nuo
BB+ iki BBB– ir trumpalaikio skolinimosi
reitingà nuo B iki A–3; nustatyta teigiama
reitingù perspektyva.
AB „Lietuvos energija” laiméjo Lietuvos
mokslo ir studijù kompiuteriù tinklo
„LitNet” skelbtà vieöà jì konkursà
tarpmiestinéms duomenù perdavimo
paslaugoms teikti ir tapo pagrindiniu
öiù paslaugù teikéju akademinei
bendruomenei.
Lietuvos Respublikos Vyriausybé
nutarimu pritaré valstybei nuosavybés
teise priklausanæiù akciniù bendroviù AB
Rytù skirstomieji tinklai ir AB „Vakarù
skirstomieji tinklai” akcijù keitimo ì
Vokietijos bendrovei „E.ON Energie AG”
nuosavybés teise priklausanæias akciniù
bendroviù AB „Lietuvos energija” ir
Lietuvos elektrinés akcijas sutarties
projektui.
Rugpjútis
AB „Lietuvos energija”, Danijos ir Suomijos
perdavimo tinklo operatoriù konsorciumas
pradéjo v ykdyti Europos Sà jungos
PHARE programos „Dvyniù” projektà dél
perdavimo tinklo operatoriaus ir rinkos
operatoriaus funkcijù stiprinimo.
8 9
2003 metù ataskaita
Bendrové pardavé dukterinés ìmonés UAB
„Skaipas” turétà 100 proc. akcijù paketà.
Sujungtas öviesolaidinis duomenù
perdavimo tinklas su Lenkijos „Tel–
Energo” bendrove.
Rugséjis
Bendrovés valdyba patvirtino ìmonés
veiklos strategines kryptis ir strateginius
tikslus.
Valstybiné kainù ir energetikos kontrolés
komisija patikslino trejù metù elektros
perdavimo kainos viröutinè ribà.
Spalis
AB „Lietuvos energija” prisijungé prie
Vakarù Europos energetikos sektoriaus
telekomunikacijù paslaugù bendroviù
aljanso „For connecting Europe”.
Bendrové sujungé öviesolaidinì duomenù
perdavimo tinklà su Rusijos Federacijos
Kaliningrado sritimi ir pradéjo teikti
duomenù perdavimo paslaugas öia
kryptimi.
Lapkritis
Ìsteigta dukteriné ìmoné UAB „Energetikos
pajégos”, kurios pagrindiné veikla–
energetikos objektù projektavimas.
Pradéta prekyba piko valandù elektros
energija.
Sujungtas antras öviesolaidinis duomenù
perdavimo tinklas su „Latvenergo” tarp
Zarasù ir Daugpilio.
Gruodis
Bendrové pardavé dukterinés ìmonés
UAB Sveikatos centras „Energetikas” 63,67
proc. akcijù paketà.
Visiökai ìdiegta automatizuota komercinés
elektros apskaitos sistema elektrinése, ant
tarpvalstybiniù linijù, perdavimo tinklo
ribose su skirstomaisiais tinklais ir pas
vartotojus, prijungtus prie perdavimo
tinklo. Pradétos teikti ypaæ auköto
patikimumo duomenù centrù paslaugos.
Ìdiegta „Gigabit Ethernet” duomenù
perdavimo magistralé ir pradétos
teikti tarpmiestinés plaæiajuosæio ryöio
paslaugos.
10 11
2003 metù ataskaita
Pagrindiniai Lietuvos makroekonominiai
rodikliai
2003 2002
Nedarbo lygis, proc. 10,3 11,3
Inf liacija, proc. –1,3 –1,0
Eksportas, mln. Lt 22062 20291
Importas, mln. Lt 29968 28562
BVP, mln. Lt 54846 50758
BVP pokytis, proc. 8,9 6,8
BVP vienam gyventojui, Lt 15879 14632
Statistikos departamento duomenys
2003 metai makroekonominiu poûiúriu öaliai buvo itin
sékmingi – pagal bendrojo vidaus produkto augimo
tempus (preliminarus ìvertinimas 8,9 procento)
Lietuva pirmavo tarp ES öaliù ir kandidaæiù. Ûenkliai
iöaugo ìmoniù pelningumas, pakilo vidutinés gyventojù
pajamos, sumaûéjo bedarbiù skaiæius. Nors antri metai
iö eilés vartojimo kainù indeksas maûéjo (def liacija
sudaré 1,3 proc.), def liaciniai procesai neturéjo didesnés
neigiamos ìtakos Lietuvos ekonomikai.
Sparæià ekonomikos plétrà iö esmés nulémé pramoné
(ìskaitant energetikos ìmones), vidaus prekyba ir statyba
– öioms ekonominéms veikloms teko apie pusè öalyje
sukurtos pridétinés vertés. Nors 2003 metais prekiù
importo ir eksporto augimo tempai buvo léæiausi per
pastaruosius ketverius metus, lietuviökos kilmés prekiù
eksportas sparæiai augo – prieaugis sieké 14,3 proc. ir
buvo aukötesnis nei 2001–2002 metù vidurkis.
EKONOMINÉ APLINKA
10 11
2003 metù ataskaita
Spartus ekonomikos augimas turéjo teigiamos ìtakos
darbo rinkai. Realusis darbo uûmokestis 2003 metais
iöaugo 7,8 proc., nedarbo lygis sumaûéjo iki 10,3 proc.
Padidéjusi vidaus paklausa ir iöaugusios úkio subjektù
pajamos skatino investicijù augimà. Iöankstiniais
duomenimis materialinés investicijos öalyje iöaugo 6,8
proc. Treæius metus iö eilés ûenkliai augo daugumos
ìmoniù pajamos ir pelningumas, pastebimai sumaûéjo
nuostolingai dirbusiù bendroviù skaiæius, vidutiné
turto gràûa sudaré apie 5,5 proc. Auganæios ìmoniù
investicijos ir ûemos bankù paskolù palúkanù normos
skatino skolinimàsi, todél bendri ìmoniù ìsipareigojimai
irgi didéjo gana sparæiai – per metus priaugo apie 10
proc.
2003 metais AB „Lietuvos energija” pelningumas
viröijo öalies vidutinì lygì. Didelì bendrovés pelningumà
daugiausiai lémé 1,1 karto iöaugès elektros energijos
eksportas. Aukötas bendrovés pelningumas leido
padidinti investicijas ilgalaikio materialiojo turto
atnaujinimui daugiau kaip 20 proc. kartu 16 proc.
sumaûinant ìmonés finansinius ìsipareigojimus .
Öalies ekonomikos perspektyvos 2004–2005 metams:
• Prognozuojama, kad bendrojo vidaus produkto augimo
tempai ir toliau iöliks auköti, nors ir kiek maûesni negu
2003 metais. Teigiamà impulsà ekonomikos augimui
ir plétrai turés stojimas ì Europos Sàjungà.
• Nedarbo lygis ir toliau maûés. Nedarbo maûéjimas
ir ES öaliù rinkù atsivérimas paskatins darbo
uûmokesæio pokyæius Lietuvoje. Galimas 8–10 proc.
ar netgi spartesnis darbo jégos brangimas.
• Infliacija dél tolesnio konkurencijos aötréjimo ir
dalies vartojimo prekiù pigimo pasaulio rinkose
nebus didelé.
• Tikétina, kad úkio plétrai labai svarbus rodiklis
– vidutiné paskolù palúkanù norma daug nepakils.
Atsiûvelgus ì öalies ekonomikos augimo prognozes,
AB „Lietuvos energija” veiklos perspektyvos vertinamos
teigiamai.
12 13
2003 metù ataskaita
12 13
2003 metù ataskaita
AB „Lietuvos energija” – strateginés svarbos öalies
bendrové. Lietuvos elektros rinkoje ji veikia kaip
vienintelis elektros perdavimo sistemos operatorius:
• yra elektros perdavimo tinklo (110–330 kV) savininké,
kuri priûiúri ir pleæia perdavimo tinklà;
• uûtikrina elektros gamybos ir sunaudojimo balansà,
patikimà elektros perdavimà iö Lietuvos elektriniù
skirstomùjù tinklù bendrovéms;
• koordinuoja Lietuvos elektriniù ir kaimyniniù
energetikos sistemù darbà, elektros eksportà ir
importà bei vykdo kaimyniniù energetikos sistemù
elektros tranzità;
• atlieka rinkos operatoriaus funkcijas – organizuoja
prekybà elektra.
Patikimam ir veiksmingam energetikos sistemos darbui
uûtikrinti, AB „Lietuvos energija” priûiúri aukötosios
ìtampos (110 ir 330 kV) elektros linijas ir pastotes,
relinés apsaugos ir automatikos sistemas, rúpinasi jù
plétra, atnaujinimu ir modernizacija, stiprina ir plétoja
telekomunikacijù tinklus ir informacines technologijas;
glaudûiai bendradarbiauja su kaimyniniù öaliù
energetikos bendrovémis
PERDAVIMO TINKLO PLÉTRA
Didindama energetikos sistemos darbo veiksmingumà,
AB „Lietuvos energija” vykdo techniökai ir ekonomiökai
pagrìstà investicijù politikà. 2003 metù investicijos
sudaré 148,5 mln. Lt.
Pagrindinés investicijù kryptys:
• perdavimo tinklo rekonstrukcija ir plétra;
• ryöiù ir dispeæerinio valdymo sistemù atnaujinimas
ir plétra;
• naujù apskaitù diegimas;
• hidroelektriniù modernizavimas.
Perdavimo tinklo rekonstrukcija ir plétra
Vienas iö svarbiausiù ir stambiausiù 2003 m.
rekonstruojamù objektù – Lietuvos elektrinés 330 kV
skirstykla. Öio objekto rekonstrukcijos investicinio
projekto verté – apie 53 mln. litù.
2003 m. gruodûio ménesì pabaigtas pirmasis
rekonstravimo etapas. Lietuvos elektrinés 330 kV
skirstyklos rekonstrukcijà bútina pabaigti iki 2004
metù pabaigos, t. y. iki Ignalinos AE pirmojo reaktoriaus
sustabdymo.
PERDAVIMO SISTEMOS OPERATORIUS
14 15
2003 metù ataskaita
2003 m. buvo rekonstruojama 330/110 kV Kauno
transformatoriù pastoté, kuri taip pat yra vienas
iö svarbiausiù energetikos sistemos objektù. Öio
investicinio projekto verté – apie 60 mln. litù.
Vilniaus mieste buvo nutiesta dvigrandé 110 kV kabeliné
linija tarp „Öiaurinés” ir „Centrinés” pastoæiù. Öi
nauja kabeliné linija ir rekonstruota iö 35 kV ì 110
kV „Centriné” transformatoriù pastoté (TP) leidûia
ûymiai pagerinti elektros tiekimà miesto centrinei
daliai, kurioje sparæiai statomi nauji komerciniai ir
gyvenamieji pastatai. „Öiaurinés” ir „Centrinés” TP
rekonstrukcijos ir dvigrandés 110 kV kabelinés linijos
investicinio projekto verté – apie 19 mln. litù.
2003 m. pastatyta 110/10 kV Jakù pastoté, skirta
Klaipédos laisvosios ekonominés zonos (LEZ)
elektros vartotojù aprúpinimui elektra. Toliau tèsiama
Aukötrakiù pastotés statyba, reikalinga elektros
tiekimui Öiauliù miesto biologinio valymo ìrenginiams.
2003 m. rekonstruotos öios transformatoriù pastotés:
• 110/35/10 kV Pasvalio;
• 35/10 kV „Centriné” ì 110 kV;
• 110/10 kV Lygumù;
• 110/10 kV Leipalingio;
• pastatyti öunto reaktoriai Panevéûio TP.
Rekonstruojamos transformatoriù pastotés:
• 330 kV Lietuvos elektrinés skirstykla;
• 330/110/10 kV Kauno;
• 110/35/10 kV „Öiauriné”;
• 110/35/10 kV Eiguliù;
• 110/10 kV Radviliökio;
• 10/35/10 kV Öeduvos;
• 110/35/10 kV Raöés;
• 110/10 kV Velûio;
• 110/35/10 kV Kupiökio.
14 15
2003 metù ataskaita
Ryöiù ir valdymo sistemù plétra
Atnaujintos elektros perdavimo linijos ir rekonstruotos
ryöiù linijos „Alytus – Öeötokai–Lazdijai”, „Ignalinos
AE – Latvijos siena”, „Ignalinos AE – Vilnius”, Varduvos
TP teleinformacijos surinkimo / perdavimo ìrenginys.
2003 metais kartu su elektros tinklù modernizacija
toliau buvo kuriamas öviesolaidinis tinklas:
• ìgyvendintas susijungimas su Lenkijos energetikos
bendroviù telekomunikacijù operatoriumi „Tel-
Energo” S.A. tarp Lazdijù ir Ogrodnikù;
• sujungti duomenù perdavimo tinklai tarp Pagégiù ir
Sovietsko (RF Kaliningrado sritis).
Elektros apskaitù diegimas
2003 m. ìdiegta automatizuota komerciné elektros
apskaitos sistema, kuri yra viena iö paûangiausiù
ne tik tarp Baltijos, bet ir tarp Vakarù energetikos
sistemù. Skaitikliai ir programiné ìranga yra pagaminta
Lietuvos ìmoniù. Atnaujinta elektros apskaita ìdiegta
septyniolikoje transformatoriù pastoæiù ir dar penkiose
baigiama diegti.
Informacinés technologijos
AB „Lietuvos energija” ìrengé aukötus saugos
reikalavimus atitinkantì duomenù centrà, skirtà
kritiniù informaciniù sistemù talpinimui. Moderniù
infrastruktúrù, garantuojanæiù duomenù saugumà
fiziniame lygmenyje, nuomos paslaugos pradétos teikti
ir kitiems öiù paslaugù vartotojams.
Gamybiniù pastatù rekonstravimas
2003 metais rekonstruoti:
• perdavimo tinklo Kauno skyriaus gamybiné bazé;
• administracinis pastatas Ûvejù g.;
• 330/110/10 kV Alytaus TP gamybinés patalpos;
• civilinés saugos objektù statiniai.
Investicijos ì gamybiniù pastatù rekonstravimà – tai
reorganizavimo metu atsiradusi bútinybé rekonstruoti
dispeæerinius centrus, gamybinius ir administracinius
pastatus pritaikyti pasikeitusiù darbo sàlygù
reikalavimams.
Naujù valdymo sprendimù ir investicijù ì naujausias
technologijas, infrastruktúros atnaujinimo ir
plétros déka AB „Lietuvos energija” sparæiai
prisitaiko prie rinkos pokyæiù ir yra paûangi
öiuolaikiné energetikos ìmoné.
16 17
2003 metù ataskaita
Elektros rinkos kúrimas
Lietuvos elektros rinka veikia nuo 2002 metù. Pagal
Elektros energetikos ìstatymà, Lietuvos elektros rinkos
pagrindà sudaro dviöaliai kontraktai tarp elektros
gamintojù ir tiekéjù.
AB „Lietuvos energija” elektros rinkoje atlieka
perdavimo sistemos operatoriaus ir rinkos operatoriaus
(administratoriaus) funkcijas, t. y.:
• superka ir realizuoja vieöuosius interesus atitinkanæiù
paslaugù elektrà;
• administruoja rinkà;
• skaiæiuoja energijos kiekius ir kainas ir teikia
informacijà rinkos dalyviams.
Kuriama Baltijos elektros rinka nebus pakankamai
didelé, taæiau reikalinga patiræiai ìgyti prieö ìsijungiant
ì Europos elektros rinkà.
Vienas iö svarbiausiù Europos Sàjungos
elektros energetikos politikos tikslù –
sukurti bendrà konkurencinè Europos
elektros rinkà.
16 17
2003 metù ataskaita
Elektros tiltas – Baltijos elektros rinkos vartai ì Europà
Elektros tilto ì Vakarus projektas turi ypatingà svarbà
– galinga elektros linija ì Lenkijà leistù Lietuvai ir
kitoms Baltijos öalims gerokai sumaûinti energetinè
priklausomybè nuo NVS bendros elektros energetikos
sistemos. Pastatyti linijà bútù ypaæ naudinga Lietuvai,
nes atsirastù galimybé ne tik eksportuoti elektros
energijà ì Vakarus, bet po planuojamo Ignalinos
atominés elektrinés uûdarymo 2009 metais – elektrà
importuoti, taip pat tapti elektros energijos tranzito ì
Vakarus öalimi.
2003 m. sausio 31 d. ERPB (Europos rekonstrukcijos
ir plétros bankas) buveinéje Londone pritarta Lietuvos
ir Lenkijos elektros sistemù sujungimo galimybiù
studijai, kurià atliko konsorciumas (Didûiosios Britanijos
bendrové „IPA Energy Consulting Ltd.”, Övedijos
bendrové ”SEK Advisory services” ir „SwedPower
Consulting”). Jos ataskaitoje rekomenduota Lietuvos
ir Lenkijos elektros tinklus sujungti 1000 MW galios
400 kV ìtampos elektros ryöiu su nuolatinés srovés
keitikliu. Projekto verté – virö 400 mln. eurù. Lietuvos
ir Lenkijos elektros sistemù sujungimui reikia ne tik
elektros ryöio, bet bútina Lietuvos, Latvijos ir Estijos
elektriniù modernizacija bei jù pritaikymas darbui
bendroje sistemoje su Lenkija, kuri priklauso Vakarù
Europos energetikos sistemù susivienijimui (UCTE).
Projekto ìgyvendinimui studijos autoriai rekomenduoja,
kad 60 proc. projekto vertés bútù finansuojama iö
Europos Sàjungos negràûinamos finansinés pagalbos
fondo.
2003 metais po Lietuvos ir Lenkijos vyriausybiù
vadovù kreipimosi, Europos Komisija patvirtino, kad
Lietuvos–Lenkijos elektros tinklù sujungimo projektas
yra svarbus, atitinka Europos Sàjungos politikà ir
laikytinas prioritetiniu.
Lietuvos–Lenkijos elektros tinklù sujungimo projektas
buvo ìtrauktas ì „greito starto” (quick start) finansavimo
programà.
Vienas svarbiausiù AB „Lietuvos energijos”
tikslù – integruoti Lietuvos energetikos
sistemà ì Vakarù ir Vidurio Europos elektros
rinkas ir plétoti regioninì bendradarbiavimà,
siekiant, kad per artimiausià laikotarpì bútù
sukurta bendra Baltijos valstybiù elektros
energijos rinka.
18 19
2003 metù ataskaita
Pagal Elektros energetikos ìstatymà, Lietuvos
elektros rinkoje veikia dviejù rúöiù elektros tiekéjai
– visuomeniniai ir nepriklausomi.
Visuomeniniai tiekéjai yra skirstomù jù tinklù
bendrovés, turinæios tiekimo licencijas.
Öios bendrovés elektrà tiekia galutiniams vartotojams
Valstybinés kainù ir energetikos kontrolés komisijos
paskelbta kaina. 2003 metais visuomeninio tiekéjo
licencijas turéjo AB Rytù skirstomieji tinklai, AB „Vakarù
skirstomieji tinklai” ir AB „Visagino bendrové”.
Nepriklausomi tiekéjai – tiekimo licencijas turintys
juridiniai ar fiziniai asmenys.
Tokie asmenys elektrà parduoda laisvojo vartotojo
statusà turintiems juridiniams asmenims sutartine
kaina.
2003 metais tokiù tiekéjù buvo 14. Nepriklausomais
tiekéjais gali búti ir elektros gamintojai, jei jie parduoda
elektrà laisviesiems vartotojams.
Laisvieji vartotojai turi teisè laisvai pasirinkti elektros
tiekéjà.
2003 m. laisvojo vartotojo statusà turéjo vartotojai,
kurie per 2002 m. sunaudojo daugiau nei 9 GWh.
Nuo 2004 metù tapti laisvaisiais vartotojais galés
vartotojai, kurie per 2003 metus sunaudojo daugiau nei
3 GWh. Pagal Europos Parlamento ir Europos Tarybos
2003 metù direktyvà, nuo 2004 m. liepos ménesio
Europos Sàjungos öalyse visi ne buitiniai vartotojai
turi teisè pasirinkti tiekéjà, o nuo 2007 m. liepos – visi
vartotojai.
2003 m. laisvojo vartotojo statusà turéjo 28 vartotojai,
jiems buvo parduota apie 26 proc. visos elektros.
2003 metais elektros rinkoje su tiekéjais
prekiauta trijù rúöiù elektra:
Kontraktine elektra – perkama ir parduodama
pagal tiesiogines dviöales sutartis, pasiraöomas tarp
gamintojù ir tiekéjù.
Vieöuosius interesus atitinkanæiù paslaugù
(VIAP) elektra – rinkos operatoriaus superkama iö
elektriniù, kuriù gamyba ìtraukta ì vieöuosius interesus
atitinkanæiù paslaugù sàraöà, ir parduodama visiems
tiekéjams. Öios elektros apimtis (kvotas) gamintojams
nustato Úkio ministerija, o kainas – Valstybiné kainù
ir energetikos komisija. Dalì öios elektros superka
visuomeniniai tiekéjai iö gamintojù, prijungtù prie
atitinkamo regiono skirstomùjù tinklù.
Papildoma elektra – rinkos operatoriaus superkama
ir parduodama tiekéjams bei perdavimo tinklo
operatoriui, jeigu kontraktinés elektros ir vieöuosius
interesus atitinkanæiù paslaugù elektros nepakanka.
Papildoma elektra parduodama per rinkos operatoriaus
organizuojamà gamintojù aukcionà.
Prekyboje su tiekéjais nustatoma kalendorinio
ménesio elektros apimtis, o prekyboje su
gamintojais – valandos.
ELEKTROS PREKYBA
18 19
2003 metù ataskaita
Elektros apskaitos sistema
2003 m. AB „Lietuvos energija” ìdiegta automatizuota
elektros energijos apskaitos sistema (AEEAS), veikianti
realiu laiku ir ì ORACLE duomenù bazè automatiniu
reûimu perduodanti informacijà iö daugiatarifiù elektros
skaitikliù, ìrengtù energetikos objektuose (elektrinése,
330/110 kV pastotése, tarpsisteminése elektros
perdavimo linijose ir pas stambiuosius vartotojus).
Automatizuota elektros apskaitos sistema nuskaito
ir perduoda ì duomenù bazè öiuos elektros skaitikliù
rodmenis:
– valandines, pusvalandines ar 15 min. abiejù krypæiù
aktyviàsias ir reaktyviàsias galias;
– pagal tarifines zonas abiejù krypæiù aktyviàsias ir
reaktyviàsias paros, ménesio energijas;
– momentinius dydûius (aktyviàsias ir reaktyviàsias
galias, sroves, ìtampas) nurodytu laiko intervalu.
Sistema uûtikrina nuskaitomù elektros skaitikliù
rodmenù korektiökumà ir vientisumà duomenù bazéje,
informuoja apie duomenù surinkimo proceso eigà, renka
duomenis naudojant ìvairias ryöiù priemones: GPRS
modemus, duomenù perdavimo tinklà, standartinius
GSM ir telefono ryöio modemus. Per 2004 metus
numatoma baigti diegti kasvalandinè elektros apskaità
su skirstomaisiais tinklais.
Nuo 2005 metù Lietuvoje bus sukurtos tokios pat
techninés sàlygos elektroninei elektros prekybai, kaip
Europos Sàjungos öalyse.
20 21
2003 metù ataskaita
ELEKTROS GAMYBA
2003 m. Lietuvoje buvo pagaminta 19,2 TWh elektros.
Palyginti su 2002 m., elektros gamyba Lietuvoje
padidéjo 9,7 proc.
Pagrindinis elektros gamintojas Lietuvoje – Ignalinos
atominé elektriné – pagamina 3/4 visos elektros
energijos.
2003 m. elektros gamybos struktúra nepasikeité
– 80,6 proc. visos Lietuvoje pagamintos elektros buvo
pagaminta atominéje elektrinéje, 14,5 proc. – öiluminése
elektrinése, 4,9 proc. – hidroelektrinése.
Kruonio hidroakumuliaciné elektriné balansuoja
elektros gamybà ir suvartojimà, reguliuoja energetikos
sistemos paros apkrovimo netolygumus, ìtampà ir
reaktyviàjà galià.
Atsijungus Ignalinos AE generatoriui, atsiradusio galios
deficito likvidavimui automatiökai paleidûiami Kruonio
HAE generatoriai.
Hidroakumuliaciné elektriné naudoja dirbtiniù vandens
telkiniù iöteklius, esanæiù skirtinguose geografiniuose
auköæiuose. Elektros energija iö öios elektrinés tiekiama
ì 330 kV ìtampos tinklà.
20 21
2003 metù ataskaita
Kauno hidroelek tr iné kompensuoja elektros
transportavimo perdavimo tinklu sànaudas.
22 23
2003 metù ataskaita
ELEKTROS MAINAI SU KITOMIS ÖALIMIS
22 23
2003 metù ataskaita
2003 metai buvo ypaæ sékmingi parduodant elektrà
uûsieniui – AB „Lietuvos energija” eksportavo 7,5 TWh.
Palyginti su 2002–aisiais, elektros buvo eksportuota 11
proc. daugiau.
2003 m. lapkriæio ménesì pradéta prekyba piko valandù
elektra, jos buvo parduota 50 GWh.
Pagrindiniai eksporto partneriai: Inter RAO JES (Rusija),
„Narva Elektrivork” (Estija) ir „Latvenergo” (Latvija),
Energijos realizacijos centras (Lietuva).
2002 m. pasiraöytos ilgalaikés bendradarbiavimo
sutartys su Inter RAO JES ir „Narva Elektrivork”
uûtikrina Ignalinos atominei elektrinei stabilù visos
jos pagaminamos elektros eksportà iki 2004 metù
pabaigos.
2003 m. lapkriæio ménesì pasiraöyta balansavimo
per Jungtinè Rusijos energetikos sistemà sutartis,
leidûianti AB „Lietuvos energija” sékmingai tèsti
kasvalandinè prekybà elektra.
ELEKTROS EKSPORTAS
24 25
2003 metù ataskaita
24 25
2003 metù ataskaita
Didelis démesys buvo skiriamas moderniù ITIL
(Information Technology Inventory Library) kokybés
valdymo procesù diegimui. Tai leido uûtikrinti aukötà
informaciniù technologijù ir telekomunikacijù (ITT)
paslaugù kokybè bendrovés padaliniams ir kitiems
öiù paslaugù vartotojams – energetikos sektoriaus
bendrovéms, Lietuvos ir kitù valstybiù telekomunikacijù
operatoriams, interneto paslaugù teikéjams, valstybés
ir akademinéms institucijoms.
2003 m. AB „Lietuvos energija” ìsitvirtino Lietuvos
didmeninéje telekomunikacijù paslaugù rinkoje
ir intensyviai plété tarptautinì bendradarbiavimà
telekomunikacijù paslaugù srityje su kaimyniniù
valstybiù energetikos bendrovémis. Informaciniù
technologijù rinkai pasiúlytos naujos duomenù centrù
paslaugos.
Informacinés sistemos
Ìdiegta „Automatizuota elektros energijos apskaitos
sistema”, atliekanti automatizuotà elektros skaitikliù
rodmenù nuskaitymà ir jù patalpinimà ì duomenù
bazè, balansù skaiæiavimà ir ménesiniù ataskaitù
pateikimà.
Baigta kurti ir testuojama „Elektros rinkos informaciné
sistema”, sukurianti informacinè aplinkà duomenù
apsikeitimui tarp rinkos dalyviù ir rinkos prieûiúros
organizacijù.
GIS duomenù pagrindu sukurta ir diegiama bendroji
komunikacijù tinklo dokumentavimo sistema, kurià
taikant operatyviau diegiamos paslaugos ir öalinami
gedimai. Taip pat sukurta „Elektros perdavimo tinklo
ir telekomunikacijù geoinformaciné sistema”, kuria
vartotojai galés naudotis GIS interneto/intraneto
aplinkoje.
Infrastruktúros plétra
Pleæiant öviesolaidinì duomenù perdavimo tinklà,
uûbaigtas esminis tinklo patikimumo uûtikrinimo
etapas – sumontavus linijà „Ignalinos AE – Vilnius”,
ìgyvendinta ûiediné tinklo struktúra, leidûianti patikimai
rezervuoti duomenù perdavimo kanalus.
Sumontavus öviesolaidì, linijoje „Zarasai – Daugpilis”
rezervuotas sujungimas su Latvija. Ìgyvendintas
susijungimas su Lenkijos energetikos bendroviù
telekomunikacijù operatoriumi „Tel–Energo” tarp
Lazdijù ir Ogrodnikù. Sujungti duomenù perdavimo
tinklai tarp Pagégiù ir Sovetsko (RF Kaliningrado
sritis).
INFORMACINÉS TECHNOLOGIJOS IR TELEKOMUNIKACIJOS
26 27
2003 metù ataskaita
2003 m. ìdiegta didûiausius Lietuvos miestus jungianti
„Gigabit Ethernet” duomenù perdavimo magistralé.
Siekiant uûtikrinti bendrovés informaciniù ir
dispeæerinio valdymo sistemù saugumà ir patikimumà,
ìrengti auköæiausius reikalavimus atitinkantys duomenù
centrai, leidûiantys teikti ir duomenù centrù paslaugas
rinkoje.
Paslaugù plétra
AB „Lietuvos energija” kartu su „Latvenergo” ir
„Eesti energia” pradéjo teikti telekomunikacijù
paslaugas visose Baltijos öalyse. Buvo pleæiamas
bendradarbiavimas su Skandinavijos operatoriais,
suteikiant jiems galimybè teikti telekomunikacijù
paslaugas Baltijos valstybése.
Sujungus duomenù perdavimo tinklus su Lenkijos
„Tel–Energo” bendrove, AB „Lietuvos energija” tapo
Centrinés ir Vakarù Europos energetikos sektoriaus
telekomunikacijù operatorius vienijanæio aljanso
„For Connecting Europe” nare. Tai suteiké galimybè
bendrovés klientams siúlyti duomenù perdavimo
paslaugas iki visù pagrindiniù Europos ekonominiù
centrù.
Pradétos teikti auköto patikimumo duomenù centrù ir
plaæiajuosæio ryöio paslaugos.
Laimétas Lietuvos mokslo ir studijù kompiuteriù tinklo
„LitNet” skelbtas vieöas konkursas tarpmiestinéms
duomenù perdavimo paslaugoms teikti. AB „Lietuvos
energija” tapo pagrindiniu öiù paslaugù teikéju
akademinei bendruomenei.
26 27
2003 metù ataskaita
AB „Lietuvos energija” öviesolaidinio ryöio linijos
28 29
2003 metù ataskaita
AB „Lietuvos energija” savo veikloje siekia maûinti
neigiamà poveikì aplinkai, valdyti elektros perdavimo
tinklus saugiausiu, ekonomiökiausiu búdu,
atsiûvelgdama ì perdavimo tinklo paslaugù naudotojù
interesus.
Perdavimo tinklas ir transformatoriù pastotés
• Atliekù inventorizacija ir utilizacija
2003 m. utilizuota 25 tonos kompresoriù alyvos
atliekù su vandeniu, panaudotù alyvos miöiniù, övino
ir elektrolito iö akumuliatoriù baterijù ir kitù pavojingù
atliekù. Stebimas visas pavojingù atliekù utilizavimo
procesas. Taip pat atiduota perdirbti 101,5 tonos
gelûbetonio ir porceliano izoliatoriù atliekù. Iö jù
gaminama skalda keliams tiesti.
• Lietaus nuotekù valymas
Siekiant iövengti uûteröti lietaus nuotekas naftos
produktais, transformatoriù pastoæiù teritorijose
vykdomas lietaus nuotekù monitoringas. 2003 m.
Alytaus ir Jonavos 330 kV transformatoriù pastotése
sumontuoti ir pradéti eksploatuoti nauji lietaus nuotekù
valymo ìrenginiai.
• Buitiniù nuotekù valymas
2003 m. Alytaus 330 kV pastotéje ìrengti nauji buitiniù
nuotekù biologinio valymo ìrenginiai. Alytaus, Kauno,
Vilniaus ir Panevéûio transformatoriù pastotése
sumontuoti öiuolaikiniai buitiniù nuotekù biologinio
valymo ìrenginiai, kuriuose jos iövalomos iki nustatytù
normù ir neteröia aplinkos.
Kauno hidroelektriné
Uûtikrinant ekologiökà ir saugià Kauno HE ir Kauno
mariù eksploatacijà, 2003 m. atnaujintos ir Aplinkos
ministerijos patvirtintos ”Kauno hidroelektrinés
tvenkinio naudojimo ir prieûiúros taisyklés”.
Kompleksiökai vertinama ûemiù ir betono uûtvankù
filtracija ir stebima hidrotechnikos statiniù búklé po
vandeniu.
2003 m. Kauno HE suremontuoti atviro alyvos úkio
ìrenginiai:
• sumontuotas naujas poûeminis avarinio alyvos
surinkimo bakas su hermetiökumo stebéjimo
sistema;
• rekonstruota buitiniù nuotekù siurbliné.
APLINKOS APSAUGA
28 29
2003 metù ataskaita
Kruonio hidroakumuliaciné elektriné
2003 m. sumontuotas naujas elektroninis vandens
kiekio matavimo prietaisas, skirtas iö biologiniù valymo
ìrenginiù ì Kauno marias iöleidûiamo vandens debitui
matuoti. Aplinka nuotekomis neteröiama. Laikantis
Kruonio HAE neövariù ir tepaluotù vandenù surinkimo ir
nuvedimo sistemù prieûiúros instrukcijos reikalavimù,
uûterötas vanduo nepatenka ì Kauno marias. Sutvarkyti
lietaus vandens iöleistuvai ì Kauno marias, tiriamos
lietaus nuotekos.
30 31
2003 metù ataskaita
30 31
2003 metù ataskaita
Sékmingai uûbaigus PHARE programos finansuojamà
„Dv yniù” projektà „AB „Lietuvos energija”
restruktúrizacija”, buvo nutarta tèsti AB „Lietuvos
energija” ir „Elkraft System” bendradarbiavimà 2003
metais. Danijos Vyriausybé skyré léöù pereinamajam
projektui (bridging) „AB „Lietuvos energija” kaip
perdavimo tinklo operatoriaus ir rinkos operatoriaus
plétra po restruktúrizacijos”. Projektas ìgyvendintas
2003 m. liepos ménesì. Europos Komisijai pritarus, 2003
m. rugpjúæio ménesì EK delegacija Vilniuje patvirtino
Danijos ir Suomijos perdavimo sistemù operatoriù–
„Elkraft System” ir „Fingrid Oyj” konsorciumo ir AB
„Lietuvos energija” „Dvyniù” projektà „Perdavimo
sistemos operatoriaus ir Rinkos operatoriaus
funkcijù tobulinimas po AB „Lietuvos energija”
restruktúrizavimo”. Visù kompanijù specialistù
pastangomis projektas sékmingai ìgyvendinamas.
2003 m. AB „Lietuvos energija” aktyviai dalyvavo
tarptautiniù organizacijù veikloje ir formavo savo
pozicijas siekdama palaikyti glaudûius ryöius su
elektros rinkos partneriais, ypaæ su „Eesti Energia” ir
„Latvenergo”. Taip pat svarbi partnerysté su RAO JES
Rossii ir „Belenergo”, nes tai reikalinga uûtikrinant
patikimà Lietuvos energetikos sistemos darbà.
BENDRADARBIAVIMAS
Baltijos öalims ruoöiantis ìsijungti ì Europos Sàjungà,
AB „Lietuvos energija” kartu su „Latvenergo” ir
„Eesti Energia” siekia teisiökai formalizuoti Baltijos
energetikos bendroviù santykius su Rusijos ir
Baltarusijos bendrovémis, kad jie atitiktù Europos
Sàjungos energetikos bendroviù praktikà. Vykstant
Europos Sàjungos ir Rusijos energetikos dialogui, tiek
Vakarù Europos energetikos sistemù susivienijimas
UCTE (Elektros perdavimo koordinavimo sàjunga), tiek
UPS (NVS ir Baltijos energetikos sistema) analizuoja
technines, ekonomines ir teisines galimybes sujungti
dvi didûiules energetikos sistemas: Vakarù – UCTE
ir Rytù – UPS sinchroniniam darbui. Tame darbe
dalyvauja Lietuvos ir Baltijos energetikos bendroviù
specialistai.
AB „Lietuvos energija” specialistai daly vavo
„Eurelectric” komitetuose, darbo grupése, BALTREL
ir Nacionalinés elektros energetikos asociacijos
veikloje, taip pat CIGRE (Dideliù energetikos sistemù
tarybos) ir WEC (Pasaulio energetikos taryba) veikloje.
Bendrové siekia dalyvauti ETSO (Europos perdavimo
tinklo operatoriù asociacija) ir UCTE (Vakarù Europos
energetikos sistemù susivienijimas).
32 33
2003 metù ataskaita
PERSONALAS AB „Lietuvos energija” yra besimokanti organizacija.
Öiuo metu darbuotojù ugdymas v yksta trimis
kryptimis:
• privalomi mokymai (atestacijos, ìvairiems leidimams
gauti ir pan.);
• profesinés kvalifikacijos kélimas (mokymai pagal
pareigybes, susijè su naujos ìrangos, technologijù
diegimu, ìstatymù pasikeitimais ir pan.) ;
• asmeninés veiklos tobulinimas (laiko planavimas,
projektù valdymas, vadovavimo ìgúdûiù gerinimas ir
pan.).
Bendrovés specialistams suteikiama galimybé ìgyti
patirties uûsienio elektros energetikos kompanijose.
Dalis darbuotojù studijuoja, derindami mokslà ir
darbà.
AB „Lietuvos energija” – tai nuolat besikeiæianti
organizacija. Bendrovéje dirba 1142 darbuotojai. Siekiant
didesnio veiklos efektyvumo, nuolat tobulinamas
personalo valdymas, skatinamas bendradarbiavimas ir
iniciatyva.
Tai patraukli darbo vieta, kur didelis démesys skiriamas
saugioms darbo sàlygoms, sveikatai, kvalifikacijos
kélimui.
32 33
2003 metù ataskaita
Bendrovéje kuriama aplinka, kur kiekvienas darbuotojas
galétù tobulinti savo sugebéjimus, pasiekti veiksmingù
rezultatù. Darbuotojai turi galimybè lankytis sporto
klubuose, daûnai organizuojamos ìvairios sporto
varûybos. Kiekvienà rugséjì bendrové övenæia tradicine
tapusià öventè „Rudens energija”, drauge palydi
senuosius metus.
Vyraujanæiù ver tybiù pagrindu formuojama
organizacijos kultúra, skatinama motyvacija, telkiamas
dinamiökas kolektyvas. Nors darbuotojù kaita néra
didelé – maûiau nei 5 proc. per metus, sukurta naujù
darbuotojù adaptacijos programa, padedanti jiems
greiæiau ìsilieti ì kolektyvà ir pasiekti gerù bandomojo
laikotarpio rezultatù.
34 35
2003 metù ataskaita
34 35
2003 metù ataskaita
2003 finansiniai metai bendrovei buvo sékmingi – viröyti
beveik visi planiniai rodikliai. Pagrindiniai sékmingos
veiklos veiksniai – didesnis nei planuotas eksportas,
sparti öalies ekonomikos plétra ir su tuo susijès
elektros sunaudojimo augimas, iölaidù kontrolé,
efektyvus finansiniù iötekliù valdymas.
Po 2001 metù pabaigoje ìv ykusio AB „Lietuvos
energija” reorganizavimo, bendrové antrus metus
dirbo liberalizuotos elektros energijos prekybos rinkos
sàlygomis. 2003 metais bendrové vykdé perdavimo
tinklo operatoriaus, rinkos operatoriaus, perdavimo
gamybos ir eksporto veiklas ir kità, nepagrindinè veiklà.
Kiekvienai iö öiù veiklù sudarytos pelno (nuostolio)
ataskaitos.
Dél antrus metus iö eilés daugelyje úkio sriæiù augusio
elektros sunaudojimo, augo ir elektros perdavimas.
Bendrové, vykdydama Perdavimo tinklo operatoriaus
funkcijas, 2003 metais aukötos ìtampos tinklais öalies
poreikiams perdavé 8,5 mlrd. kWh (2002 metais –
8 mlrd. kWh) elektros energijos.
Palyginus su 2002 metais, elektros eksportas iöaugo
11 proc. Iö viso eksportuota 7,5 (6,8) mlrd. kWh
elektros.
Vykdydama Rinkos operatoriaus veiklà, bendrové
pirko iö gamintojù ir tiekéjams pardavé elektros
energijà, priskirtà vieöuosius interesus atitinkanæioms
paslaugoms, papildomà elektros energijà, balansavimo
ir reguliavimo energijà ir teiké rinkos administravimo
paslaugas elektros rinkos dalyviams. Kauno HE
pagaminta elektros energija buvo naudojama bendrovés
technologinéms reikméms, o Kruonio HAE – gamybos
ir sunaudojimo balansavimui.
2003 metais, panaudodama turimus informaciniù
technologijù ir telekomunikacijù pajégumus, bendrové
didino ITT paslaugù pardavimà.
Veiklos pajamos
Nors elektros perdavimas ir eksportas 2003 metais
augo, bendrovés pajamos 2003 metais maûéjo.
FINANSINÉS VEIKLOS APÛVALGA
36 37
2003 metù ataskaita
Pagrindiné pajamù sumaûéjimo prieûastis – sumaûéjè
elektros pardavimai öalyje dél pasikeitusiù Prekybos
elektros energija taisykliù ir dél to, kad bendrovei
nebuvo suteikta Nepriklausomo tiekéjo licencija 2003
metams. Dél smukusio dolerio kurso eksporto pajamos
sumaûéjo 6 proc., o perdavimo pajamos dél iöaugusio
elektros poreikio iöaugo 1,4 proc.
Iö viso praéjusiais finansiniais metais bendrovés veiklos
pajamos sieké 940,2 (1098,4) mln. Lt. Didûiausià pajamù
dalì sudaré: pajamos uû perdavimo ir galios rezervavimo
paslaugas – 31 proc., uû vieöuosius interesus
atitinkanæiù paslaugù, papildomos, balansavimo ir
reguliavimo elektros pardavimà – 34 proc., uû eksportà
– 31 proc.
Veiklos sànaudos
2003 m. veiklos sànaudos sudaré 829,9 (987,4) mln. Lt.
Pagrindiné sànaudù sumaûéjimo prieûastis – dél
pasikeitusiù prekybos taisykliù sumaûéjusios elektros
pirkimo iö gamintojù sànaudos. Didûiausià sànaudù dalì
sudaré elektros, galios rezervù ir tranzito paslaugù
pirkimas – 79 proc., nusidévéjimas ir amortizacija –
8 proc.
36 37
2003 metù ataskaita
Pelningumas
2003 metais bendrové uûdirbo 110,4 (111,0) mln. Lt
veiklos pelno, o grynasis pelnas sudaré 82,7 (89,4)
mln. Lt (skaiæiuojant pagal Tarptautinius apskaitos
standartus). Pelnas iki mokesæiù, palúkanù ir
nusidévéjimo (EBITDA) sieké 177,2 mln. Lt.
Didûioji dalis pelno gauta eksportuojant elektrà ir
teikiant elektros energijos perdavimo paslaugà.
Nors grynasis pelnas, palyginus su 2002 metais,
sumaûéjo, investuoto kapitalo ir tur to gràûos
iöliko pakankamai aukötos – sieké atitinkamai:
11,4 (11,6) proc. ir 9,3 (9,0) proc.
Vienai akcijai teko 12 (13) ct grynojo pelno.
Turtas ir ìsipareigojimai
Viso bendrovés turto verté 2003 metù pabaigoje sieké
1186 mln. Lt (2002 metù pabaigoje – 1231 mln. Lt),
ilgalaikis turtas sudaré 984 (908) mln. Lt, trumpalaikis
– 201 (323) mln. Lt. Ilgalaikis materialusis turtas per
metus iöaugo 8,4 proc. – daugiausiai dél investicinés
programos vykdymo. Trumpalaikis turtas sumaûéjo
dél gautinù sumù pasikeitimo – didûiausià ìtakà öiam
skolù sumaûéjimui turéjo bendrovés reorganizavimo
metu naujai ìsteigtoms ìmonéms perskolintù paskolù
susigràûinimas. Be to, siekiant optimalaus atsargù
valdymo efektyvumo, kontroliuojant naujù prekiù
ìsigijimo poreikì, per metus bendrovei pavyko turimas
atsargas sumaûinti 2,7 mln. Lt.
38 39
2003 metù ataskaita
*) Nuo 2002 metù AB „Lietuvos energija” rodikliai po reorganizavimo.
Finansiniai ìsipareigojimai
2003 metais bendrové paskolù perfinansavimui ir
investicinés programos vykdymui naudojo vidutinés
ir ilgalaikés trukmés bankù kreditus. Gautinù sumù
vélavimo rizikai ir trumpalaikiam pinigù srautù (ìplaukù
ir mokéjimù) nesutapimui valdyti buvo naudojamos
kredito linijos.
Per 2003 metus pasiskolinta 162 mln. Lt. Apie 75
proc. paimtù paskolù buvo panaudotos pagal 2002
metais patvirtintà 65 mln. eurù ilgalaikio skolinimosi
programà. Atsiûvelgiant ì öià programà, buvo sudarytos
öios kredito linijù ir tiksliniù paskolù sutartys su
finansinémis institucijomis:
– 15 mln. eurù kredito linija, galiojanti iki 2012 metù, ir
18 mln. eurù kredito linija, galiojanti iki 2009 metù.
Abi sutartys skirtos finansuoti bendrovés investicinè
programà ir refinansuoti ankstesnes investicijas;
– 15 mln. eurù kreditas, kurio gràûinimo terminas
baigiasi 2007 metù viduryje, skirtas anksæiau paimtos
paskolos perfinansavimui;
– 60 mln. litù kredito linija, galiojanti iki 2009
metù vidurio, skirta bendrovés apyvartiniù léöù
papildymui.
38 39
2003 metù ataskaita
Pagal 2002 m. sudarytà sutartì, bendrové taip pat
naudojo 5 mln. eurù kredito linijà, skirtà paskoloms
perfinansuoti ir trumpalaikiam apyvartiniù léöù
trúkumui padengti. Kredità bendrové privalo gràûinti
iki 2005 metù rugséjo mén.
Be to, bendrové tèsé pagal 2001 metais sudarytà
tikslinés investicinés paskolos sutartì 8 mln. eurù
paskolos, skirtos Lietuvos elektrinés 330 kV skirstyklos
rekonstrukcijai, panaudojimà.
Bendrovés paskolù portfelis formuojamas siekiant, kad
ne maûiau kaip 70 proc. viso paskolù portfelio sudarytù
vidutinés (3–5 metù) ir ilgalaikés trukmés (5–10 metù)
paskolos.
2003 metù viduryje reitingù agentúra „Standard &
Poor’s”, ìvertinusi 2002 metù bendrovés veiklà ir
ateities perspektyvas, pakélé bendrovés skolinimosi
reitingus: ilgalaikio skolinimosi reitingà nuo BB+ iki
BBB–, trumpalaikio skolinimosi reitingà nuo B iki A–3.
Teigiama perspektyva rodo galimybè pakelti bendrovés
reitingà ateityje. 2003 m. kredito institucijoms bendrové
gràûino 195 mln. Lt paskolù. Gràûinus paskolas,
ìsipareigojimai finansinéms institucijoms per metus
sumaûéjo 33 mln. litù.
2003 metù pabaigoje nepanaudotù paskolù ir kredito
linijù buvo likè beveik 100 mln. litù. Tokiu búdu buvo
padengtas bendrovés veiklos finansavimo poreikis iki
2004 metù pabaigos.
Finansinés rizikos valdymas
2003 m. draudûiantis nuo finansinés rizikos, t. y.
siekiant apsisaugoti nuo finansù rinkos svyravimo ir
sumaûinti netikétus búsimo pelno arba pinigù srautù
pokyæius, bendrové sudaré iövestiniù finansiniù
priemoniù sandorius.
*) Nuo 2002 metù AB „Lietuvos energija” rodikliai po reorganizavimo.
40 41
2003 metù ataskaita
Siekdama minimizuoti valiutos keitimo rizikà, bendrové
skolinosi tik litais ir eurais. 2003 metù pabaigoje 85 proc.
visù paskolù buvo paimta eurais, likè 15 proc. – litais.
Sudarytù pirkimo–pardavimo sutaræiù atsiskaitymo
valiuta taip pat daugiausia buvo litai ir eurai.
2003 m. bendrové uû didûiàjà dalì eksportuotos elektros
ìplaukas gavo JAV doleriais ir pagal sutartì su Ignalinos
atomine elektrine uû nupirktà eksportui elektros
energijà mokéjo JAV doleriais. Siekdama sumaûinti
USD/LTL kurso pasikeitimo rizikà, bendrové sudarinéjo
valiutù apsikeitimo sandorius.
Finansinés veiklos sànaudos, patirtos perkainojant
uû eksportuotà elektros energijà gautinas sumas
JAV doleriais, buvo kompensuojamos atitinkamai
koreguojant elektros energijos perkamos eksportui
kainà.
Siekdama minimizuoti palúkanù normù kitimo rizikà,
bendrové uûsibréûé tikslà, kad ne maûiau kaip 50 proc.
visù paskolù bútù su fiksuota palúkanù norma, likusios
– su kintama palúkanù norma. 2003 m. bendrové sudaré
palúkanù normù ribinio apsikeitimo sandorì, kurio
laikotarpis 3,5 metù, o apdrausta suma 15 mln. eurù.
Pagal öì sandorì bendrové mokés kitai sandorio öaliai
(bankui) fiksuotas palúkanas, o bankas bendrovei mokés
kintamas palúkanas. Tokiu búdu 2003 metù pabaigoje
bendrové turéjo 50 proc. finansiniù ìsipareigojimù su
fiksuotomis palúkanomis ir 50 proc. su kintamomis
palúkanomis.
Kredito rizika
AB „Lietuvos energija” kredito rizika yra minimali,
kadangi elektros energijos perdavimo paslaugos
vartotojai yra didûiausios, pelningai dirbanæios ir laiku
atsiskaitanæios Lietuvos ìmonés. Pagal sudarytas
sutartis, apmokéjimo terminas neviröija 30 dienù.
Be to, vartotojù skaiæius yra nedidelis. Pagrindiniai
bendrovés klientai öalyje yra AB Rytù skirstomieji
tinklai ir AB „Vakarù skirstomieji tinklai” ir 6 stambios
Lietuvos pramonés ìmonés: AB „Maûeikiù nafta”, AB
„Achema”, AB „Ekranas”, AB „Akmenés cementas”, AB
„Lifosa”, AB „Visagino energija”.
40 41
2003 metù ataskaita
AB „Lietuvos energija” 2003 metù finansinés ataskaitos
42 43
2003 metù ataskaita
NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IÖVADA
AB „Lietuvos energija“ akcininkams:
Mes atlikome AB „Lietuvos energija“ (toliau - „Ìmoné“) 2003 m. ir 2002 m. gruodûio 31 d. balansù ir su jais susijusiù
tada pasibaigusiù metù pelno (nuostolio), pinigù srautù bei nuosavybés pokyæiù ataskaitù auditus. Uû öias finansines
ataskaitas atsako Ìmonés vadovybé. Músù pareiga, remiantis atliktais auditais, pareiköti nuomonè apie öias finansines
ataskaitas.
Mes atlikome auditus pagal Tarptautinius audito standartus. Öie standartai reikalauja, kad auditas bútù planuojamas
ir vykdomas taip, kad bútù surinkta pakankamai ìrodymù, kurie auditorius ìtikintù, jog finansinése ataskaitose néra
jokiù reikömingù netikslumù. Atliekant audità pasirinktinai tikrinami dokumentai, ìrodantys finansinése ataskaitose
pateiktù sumù bei priedù prie finansiniù ataskaitù teisingumà. Auditas taip pat ìvertina taikytus apskaitos principus,
svarbius Ìmonés vadovybés sprendimus ir bendràjà finansinè atskaitomybè. Manome, kad atlikti auditai yra pakankamas
pagrindas nuomonei pareiköti.
Músù nuomone, auköæiau paminétos finansinés ataskaitos visais reikömingais atûvilgiais pagal Tarptautinius
finansinés atskaitomybés standartus teisingai atspindi Ìmonés 2003 m. ir 2002 m. gruodûio 31 d. finansinè padétì bei
tada pasibaigusiù metù rezultatus, pinigù srautus ir nuosavybés pokyæius.
Deloitte & Touche
Vilnius, Lietuva
2004 m. kovo 24 d.
42 43
2003 metù ataskaita
BALANSAS2003 M. GRUODÛIO 31 D.
2003 2002
LTL’000 LTL’000
TURTAS
Ilgalaikis: Ilgalaikis materialusis turtas 980 990 902 185
Nematerialusis turtas 347 1 927
Investicijos 2 357 2 971
Po vieneriù metù gautinos sumos 653 678
Ilgalaikis turtas iö viso 984 347 907 761
Trumpalaikis: Atsargos 8 887 11 599
Gautinos sumos 153 173 238 974
Iöankstiniai apmokéjimai ir ateinanæiù laikotarpiù sànaudos 2 100 1 756
Investicijos 35 983 47 121
Grynieji pinigai ir jù ekvivalentai 1 338 23 849
Trumpalaikis turtas iö viso 201 481 323 299
TURTAS IÖ VISO 1 185 828 1 231 060
NUOSAVYBÉ IR ÌSIPAREIGOJIMAI
Kapitalas ir rezervai Akcinis kapitalas 689 515 689 515
Ìstatymo numatyti rezervai 68 952 24 201
Kiti rezervai (16 286) (23 903)
Sukauptas pelnas 51 417 59 250
Kapitalas ir rezervai iö viso 793 598 749 063
Ilgalaikiai ìsipareigojimai Finansinés skolos 140 870 46 891
Atidéjimai 6 143 9 157
Atidétù mokesæiù ìsipareigojimas 33 459 36 045
Ateinanæiù laikotarpiù pajamos 12 547 12 662
Ilgalaikiai ìsipareigojimai iö viso 193 019 104 755
Trumpalaikiai ìsipareigojimai Finansinés skolos 30 381 157 259
Mokétinos sumos ir sukauptos sànaudos 168 830 219 983
Trumpalaikiai ìsipareigojimai iö viso 199 211 377 242
NUOSAVYBÉ IR ÌSIPAREIGOJIMAI IÖ VISO 1 185 828 1 231 060
44 45
2003 metù ataskaita
PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITAUÛ METUS, PASIBAIGUSIUS 2003 M. GRUODÛIO 31 D.
2003 2002
LTL’000 LTL’000
Pardavimai 940 230 1 098 405
Veiklos sànaudos (829 866) (987 410)
Veiklos pelnas 110 364 110 995
(Nuostolis) pelnas iö investicijù (4 223) 173
Palúkanù pajamos 2 560 6 772
Palúkanù sànaudos (8 241) (14 930)
Neigiama valiutù kursù pokyæio ìtaka grynàja verte (10 335) (2 001)
Nuostolis iö iövestiniù finansiniù priemoniù (533) -
Pelnas prieö apmokestinimà 89 592 101 009
Pelno mokesæio sànaudos (6 939) (11 586)
GRYNASIS PELNAS 82 653 89 423
Pelno dalis vienai akcijai (LTL) 0,12 0,13
44 45
2003 metù ataskaita
PINIGÙ SRAUTÙ ATASKAITAUÛ METUS, PASIBAIGUSIUS 2003 M. GRUODÛIO 31 D.
2003 2002
LTL’000 LTL’000
PAGRINDINÉ ÌMONÉS VEIKLA Pelnas prieö apmokestinimà 89 592 101 009
Koregavimai pelno prieö apmokestinimà i ir grynùjù pinigù, gautù pagrindinéje veikloje, suderinimui:
Nusidévéjimas 64 767 57 590
Amortizacija 2 053 2 848
Palúkanù pajamos (2 560) (6 772)
Dividendù pajamos (202) (173)
Palúkanù sànaudos 8 241 14 930
Neigiama valiutù kursù pokyæio ìtaka, grynàja verte 10 335 2 001
Nuostolis pardavus ilgalaikì turtà 757 210
Nematerialaus turto nuraöymo sànaudos - 85
Nuostolis iö iövestiniù priemoniù 533 -
Nuostolis pardavus investicijas 4 425 -
Ilgalaikio turto vertés sumaûéjimo atstatymas (911) (10 933)
Atidéjimù (sumaûéjimas) padidéjimas (1 865) 9 444
Subsidijù pajamos (115) (115)
175 050 170 124 Pasikeitimai trumpalaikiame turte ir ìsipareigojimuose:
Gautinos sumos 77 068 (53 243)
Iöankstiniai apmokéjimai ir ateinanæiù laikotarpiù sànaudos (341) 16 609
Atsargos 2 205 21 890
Mokétinos sumos ir sukauptos sànaudos (61 826) 105 506
Pinigù srautai iö pagrindinés veiklos 192 156 260 886
Sumokétas pelno mokestis (1 373) -
Sumokétos palúkanos (9 369) (15 022)
Grynieji pinigai gauti iö pagrindinés veiklos 181 414 245 864
46 47
2003 metù ataskaita
INVESTICINÉ VEIKLA Ilgalaikio turto ìsigijimai (152 364) (136 695)
Ìplaukos pardavus ilgalaikì turtà 8 907 5 084
Nematerialaus turto ìsigijimai (473) (2 830)
Gautos palúkanos 2 560 6 772
Ìplaukos iö po vieneriù metù gautinù sumù 25 20
Gauti dividendai 202 173
Ìplaukos iö investicijù pardavimo 7 992 -
Investicijù ìsigijimas (100) (2 140)
Grynieji pinigai panaudoti investicinéje veikloje (133 251) (129 616)
FINANSINÉ VEIKLA Gautos paskolos 162 127 100 366
Gràûintos paskolos (194 785) (184 348)
Sumokéti dividendai (38 016) (15 098)
Grynieji pinigai panaudoti finansinéje veikloje (70 674) (99 080)
Grynùjù pinigù (sumaûéjimas) padidéjimas iö viso (22 511) 17 168
GRYNIEJI PINIGAI IR JÙ EKVIVALENTAI METÙ PRADÛIOJE 23 849 6 681
GRYNIEJI PINIGAI IR JÙ EKVIVALENTAI METÙ PABAIGOJE 1 338 23 849
46 47
2003 metù ataskaita
Ìmonés veikla yra v ykdoma vadovaujantis 2001
m. gruodûio 18 d. LR úkio ministro ìsakymu Nr.
380 patvirtintomis, 2002 m. gruodûio 17 d. LR úkio
ministro ìsakymu Nr. 453 pakeistomis „Prekybos
elektros energija taisyklémis„ bei 2003 m. balandûio
18 d. LR úkio ministro ìsakymu Nr. 4-154 patvirtintomis
„Prekybos elektros energija aukcione taisyklémis“.
Elektros energijos perdavimo, rinkos operatoriaus ir
kitù pagrindiniù Ìmonés teikiamù paslaugù, iöskyrus
elektros energijos eksporto, kainas reguliuoja
Valstybiné kainù ir energetikos kontrolés komisija.
2003 m. Ìmonéje vidutiniökai dirbo 1 150 darbuotojai
(2002 m. – 1 268 darbuotojai).
2. SVARBIAUSI APSKAITOS PRINCIPAI
Parengimo pagrindas – pateiktos finansinés ataskaitos
parengtos remiantis Tarptautiniais finansinés
atskaitomybés standartais (TFAS). Finansinés
ataskaitos yra pateiktos nacionaline Lietuvos valiuta
- Litais (LTL).
2003 m. ir 2002 m. gruodûio 31 d. finansinés ataskaitos
apima tik Ìmonés ataskaitas. 2003 m. gruodûio 31 d.
Ìmoné valdé 100 proc. akcijù UAB „Energetikos pajégos“.
Öiose finansinése ataskaitose dukterinés bendrovés
konsolidavimas nebuvo atliktas, nes UAB „Energetikos
pajégos“ finansinés ataskaitos yra nereikömingos
Ìmonés finansiniù ataskaitù atûvilgiu. Investicija ì UAB
„Energetikos pajégos“ yra apskaitomos ìsigijimo verte
atémus nuostolius dél vertés sumaûéjimo.
FINANSINIÙ ATASKAITÙ PASTABOS UÛ METUS, PASIBAIGUSIUS 2003 M. GRUODÛIO 31 D.
1. BENDRA INFORMACIJA
AB „Lietuvos energija“ („Ìmoné“) yra ribotos civilinés
atsakomybés ìmoné ìmoniù registre ìregistruota
1995 m. gruodûio 4 d. Ìmoné tapo buvusios Gamybos
energetikos ir elektrifikavimo valdybos, ìkurtos 1940
m., o 1991 m. kovo 27 d. po Lietuvos Respublikos
nepriklausomybés atkúrimo reorganizuotos ì Lietuvos
valstybinè energetikos sistemà, teisiù peréméja.
96,62% akcinio kapitalo priklauso valstybei, likusi dalis
- ìvairiems privatiems akcininkams. Ìmonés akcijomis
prekiaujama Lietuvos nacionalinéje vertybiniù popieriù
birûoje.
Ìmonés adresas yra Ûvejù 14, Vilnius. Po Ìmonés
reorganizacijos, ìvykusios 2002 m. sausio 1 d., buvo
atskirti elektros energijos paskirstymo tinklai ir
öiluminés elektrinés ir ìsteigtos atskiros, juridinì
statusà turinæios ìmonés. Öiuo metu Ìmoné veikia
kaip perdavimo tinklo operatorius, perdavimo
prekyba energija operatorius ir perdavimo energijos
gamintojas.
48 49
2003 metù ataskaita
Pateiktos finansinés ataskaitos parengtos remiantis
ìsigijimo vertés principu, modifikuotu dél tam tikro
ilgalaikio turto indeksavimo bei koreguotu finansiniù
iövestiniù priemoniù tikràja verte. Toliau apibúdinti
svarbiausi apskaitos principai.
Ilgalaikis materialus ir nematerialus turtas – ilgalaikis
materialus ir nematerialus turtas yra apskaitomas kai
kurio ilgalaikio turto indeksavimo suma koreguota
ìsigijimo verte, atémus sukauptà nusidévéjimà.
Nusidévéjimas yra skaiæiuojamas naudojant tiesioginì
nusidévéjimo metodà per visà ilgalaikio turto naudingo
tarnavimo laikotarpì.
Nusidévéjimas yra apskaiæiuojamas lygiomis dalimis
kiekvienà ménesì per visà naudojimo laikà, iöskyrus öio
turto ìvedimo ì eksploatacijà pirmà ménesì, naudojant
ûemiau nurodytus ìvertintus turto naudingo tarnavimo
laikotarpius:
Pastatai 10 – 50 metù
Statiniai ir maöinos 5 – 25 metai
Transporto priemonés 5 – 6 metai
Kiti ìrengimai ir kitas ilgalaikis turtas 2 – 10 metù
Nematerialus turtas 1 – 4 metai
Vidutiniai pagrindinio ilgalaikio materialaus turto
nusidévéjimo laikotarpiai pagal funkcinè turto paskirtì
yra:
Transformatorinés stotys 30 metù
Elektros energijos perdavimo linijos 35 metai
Transformatoriai 25 metai
Relinés apsaugos ir automatikos ìrengimai 15 metù
Technologinio ir dispeæerinio valdymo ìrengimai 5 metai
Gautas pelnas ar patirtas nuostolis iö ilgalaikio
materialaus turto pardavimo yra atvaizduojamas tù
metù pelno (nuostolio) ataskaitoje.
Turto vertés sumaûéjimas – kiekvienà finansiniù
ataskaitù dienà Ìmoné perûiúri likutinè ilgalaikio
materialaus ir nematerialaus tur to ver tè, kad
nustatytù, ar yra kokiù nors poûymiù, kad öio turto verté
sumaûéjo. Jei tokiù poûymiù yra, Ìmoné perskaiæiuoja
öio turto realià vertè tam, kad bútù galima ìvertintì
vertés sumaûéjimà (jei toks yra). Kai neìmanoma
paskaiæiuoti turto realios vertés, Ìmoné paskaiæiuoja
pajamas generuojanæios turto grupés, kuriai öis turtas
priklauso, realià vertè.
48 49
2003 metù ataskaita
Jei turto (ar pajamas generuojanæios turto grupés)
paskaiæiuota reali verté yra maûesné nei öio turto
likutiné verté, likutiné turto verté búna sumaûinama
iki realios öio turto (ar pajamas generuojanæios turto
grupés) vertés. Nuostolis dél vertés sumaûéjimo
pripaûìstamas iö karto, nebent öis turtas anksæiau
buvo perkainotas. Tuo atveju, nuostolis dél vertés
sumaûéjimo yra apskaitomas kaip perkainavimo rezervo
sumaûéjimas.
Jei po nuostolio dél vertés sumaûéjimo pripaûinimo
turto verté padidéja, tai likutiné turto (pajamas
generuojanæios turto grupés) verté padidinama iki
naujai paskaiæiuotos turto realios vertés, bet taip, kad
padidéjimas neviröytù likutinés öio turto (pajamas
generuojanæios turto grupés) vertés, jei nuostolis dél
vertés sumaûéjimo ankstesniais metais nebútù buvès
pripaûintas. Turto vertés padidéjimas pripaûìstamas
pajamomis iö karto, nebent öis turtas anksæiau buvo
perkainotas. Tuo atveju, vertés padidéjimas yra
apskaitomas kaip perkainavimo rezervo padidéjimas.
Atsargos - atsargos, kurias sudaro daugiausia
atsarginés dalys, yra pateiktos maûesne savikainos
ar grynàja realizacine verte. Savikaina nustatoma
naudojant FIFO metodà. Vertinant grynàjà realizacinè
vertè yra atsiûvelgiama ì atsargù gedimà, senéjimà ir
kitus faktorius.
Dotacijos ir subsidijos, susijusios su turtu – subsidijos,
skirtos ilgalaikiam turtui ìsigyti ir gautos nepiniginés
subsidijos yra apskaitomos gauto turto tikràja verte ir
pripaûìstamos pajamomis maûinant turto nusidévéjimo
sànaudas, per atitinkamo ilgalaikio turto naudingo
tarnavimo laikotarpì.
Finansiniai instrumentai – finansinis turtas ir finansiniai
ìsipareigojimai pripaûìstami Ìmonés balanse, kai Ìmoné
ìgyja teisè ar pareigà pagal pasiraöytà finansiniù
instrumentù sutartì.
Grynieji pinigai ir jù ekvivalentai
Grynuosius pinigus ir jù ekvivalentus sudaro pinigai
kasoje ir banko sàskaitose bei terminuoti indéliai, kuriù
mokéjimo laikotarpis yra trumpesnis nei 3 ménesiai.
Prekybos gautinos sumos
Prekybos gautinos sumos yra apskaitomos nominalia
verte, atémus atidéjimus abejotinoms gautinoms
sumoms.
Investicijos
Investicijos pripaûìstamos sandorio dienà ir pradûioje
apskaitomos ìsigijimo verte.
50 51
2003 metù ataskaita
Laikomos pardavimui investicijos ì nuosav ybés
vertybinius popierius véliau yra perkainuojamos tikràjà
verte. Nekotiruojami nuosavybés vertybiniai popieriai
apskaitomi ìsigijimo verte, atémus vertés sumaûéjimà.
Pelnas ir nuostolis iö turimù pardavimui nuosavybés
vertybiniù popieriù ìtraukiamas ì ataskaitinio laikotarpio
pelno (nuostolio) ataskaità.
Fiksuoto termino skolos vertybiniai popieriai, kuriuos
vadovybé turi tikslà ir galimybes iölaikyti iki pasibaigimo
termino, yra priskiriami laikomam iki termino pabaigos
turtui. Laikomo iki termino pabaigos investicijos yra
apskaitomos amortizuota verte, naudojant efektyvios
palúkanù normos metodà, atémus atidéjimus dél vertés
sumaûéjimo.
Nuosavybés vertybiniai popieriai yra apskaitomi
ìsigijimo verte, atémus atskiros investicijos vertés
sumaûéjimà.
Bankù paskolos
Bankù paskolos ir overdraftai apskaitomi nominalia
verte.
Prekybos mokétinos sumos
Prekybos mokétinos sumos yra apskaitomos nominalia
verte.
Iövestiniai finansiniai instrumentai
Iövestiniai finansiniai instrumentai, tame tarpe
uûsienio valiutù keitimo sutartys, iöankstiniai valiutù
keitimo sandoriai bei kiti iövestiniai finansiniai
instrumentai pradûioje balanse pripaûìstami ìsigijimo
verte (ìtraukiant ir operacijù iölaidas), o véliau yra
perkainuojami tikràja verte. Tikroji verté yra nustatoma
remiantis, atitinkamai, kotiruojamomis rinkos kainomis,
diskontuotù pinigù srautù modeliais ar opcionù kainù
modeliais. Iövestiniai instrumentai yra pripaûìstami
turtu, kai jù tikroji verté yra teigiama, ir ìsipareigojimu,
kai jù tikroji verté yra neigiama.
Tikrosios finansiniù instrumentù vertés pasikeitimas yra
pripaûìstamas kaip pelnas (nuostolis) iö investicijù.
Pajamù ir su jomis susijusiù sànaudù pripaûinimas
- pajamos yra pripaûìstamos kaupimo principu, kai jos
yra uûdirbamos.
Palúkanù pajamos apskaitomos kaupimo principu
atsiûvelgiant ì skolos likutì ir taikomà palúkanù
normà.
Dividendù pajamos pripaûìstamos tada, kai akcininkai
ìgauna teisè gauti dividendus.
Sànaudos yra palyginamos su pajamomis, kurias
uûdirbant jos buvo patirtos.
50 51
2003 metù ataskaita
Iöperkamoji nuoma – nuoma yra pripaûìstama
iöperkamàja, kai pagal nuomos sàlygas perduodama iö
esmés visa rizika ir nauda, susijusi su turto nuosavybe.
Veiklos nuoma – tai ì iöperkamosios nuomos sàvokà
neìeinanti nuoma.
Nuomos mokéjimai pagal veiklos nuomos sutartis yra
pripaûìstami pajamomis pelno (nuostolio) ataskaitoje
tiesioginiu metodu per nuomos laikotarpì.
Uûsienio valiuta – didûiàjà dalì operacijù Ìmoné vykdo
nacionaline valiuta. Operacijos uûsienio valiuta yra
konvertuojamos ì litus oficialiu, tà dienà Lietuvos banko
nustatytu kursu, kuris apytiksliai lygus rinkos kursui.
Valiutiniai straipsniai yra konvertuojami ì litus balanso
sudarymo dienos valiutos kursu. 2003 m. ir 2002 m.
gruodûio 31 d. balansù sudarymui buvo naudoti öie
valiutù kursai:
2003 2002
1 USD = 2,7621 LTL 1 USD = 3,3114 LTL
1 EUR = 3,4528 LTL 1 EUR = 3,4528 LTL
10 SEK = 3,7970 LTL 10 SEK = 3,7632 LTL
1 LVL = 5,1629 LTL 1 LVL =5,6369 LTL
Keitimo kurso skir tumai dél operacijù uûsienio
valiutomis apmokéjimo ìtraukiami ì pelno (nuostolio)
ataskaità tuo metu, kai jie atsiranda. Pajamos ir
sànaudos dél valiutos kurso pasikeitimo, konvertuojant
piniginì turtà ar ìsipareigojimus ì litus, apskaiæiuojamos
pagal balanso sudarymo dienos valiutos kursà ir
ìtraukiamos ì metinè pelno (nuostolio) ataskaità.
Skolinimosi kaötai – skolinimosi kaötai, tiesiogiai susijè
su turto ìsigijimu, statyba ar turto, kuriam pagaminti ar
jì paruoöti naudojimui ar pardavimui reikia pakankamai
daug laiko, pasigaminimu ar paruoöimu naudojimui
ar pardavimui, yra pridedami prie öio turto ìsigijimo
vertés tol, kol öis turtas parengiamas naudojimui ar
pardavimui. Palúkanù pajamos, susijusios su laikinu
skolintù léöù investavimu iki jos bus panaudotos turto
ìsigijimui, yra atimamos iö turto ìsigijimo vertés.
Visi kiti skolinimosi kaötai pripaûìstami pelno (nuostolio)
ataskaitoje kaupimo principu.
Mokesæiai – einamùjù metù pelno mokesæio sànaudos
yra paskaiæiuotos pelno prieö apmokestinimà,
pakoreguoto tam tikromis pelno mokesæio
nemaûinanæiomis/nedidinanæiomis sànaudomis/
pajamomis. Pelno mokesæio sànaudos paskaiæiuotos
naudojant pelno mokesæio normà, galiojusià balanso
sudarymo dienà.
52 53
2003 metù ataskaita
Atidétas pelno mokestis apskaitomas balanso
ìsipareigojimù metodu. Atidétù mokesæiù turtas ir
ìsipareigojimai yra pripaûìstami búsimù mokesæiù
tikslais, paûymint skir tumus tarp turimo tur to
ir ìsipareigojimù apskaitinés vertés finansinése
ataskaitose ir jù atitinkamos mokestinés bazés.
Atidétù mokesæiù turtas ir ìsipareigojimai yra ìvertinami
naudojant galiojanæià mokesæio normà, kuri taikoma
metù, kuriais öiuos laikinus skirtumus numatoma
padengti arba apmokéti, apmokestinamajam pelnui
apskaiæiuoti. Atidétù mokesæiù ìsipareigojimai yra
pripaûìstami visiems laikiniems skirtumams, kurie
véliau didins mokestinì pelnà, o atidétù mokesæiù
turtas pripaûìstamas tik ta dalimi, kuri tikétinai ateityje
sumaûins mokestinì pelnà.
Atidétù mokesæiù sànaudos ar pajamos apskaitomos
pelno (nuostolio) ataskaitoje, iöskyrus kai jos susijusios
su straipsniais apskaitomais nuosavybéje, kuomet
atidéti mokesæiai taip pat apskaitomi nuosavybéje.
Pelnas (nuostolis) vienai akcijai – vidutinis svertinis
akcijù skaiæius, reikalingas skaiæiuojant pelnà (nuostolì)
vienai akcijai per 2003 ir 2002 metus, buvo 689 959 000.
Ìmoné nesudaré jokiù pelnà vienai akcijai maûinanæiù
pasirinktiniù sandoriù per 2003 ir 2002 metus bei jù
neturéjo 2003 m. ir 2002 m. gruodûio 31 d.
Kredito rizika – ìmonés kredito rizika iö esmés susijusi
su prekybinémis gautinomis sumomis. Balanse gautinos
sumos yra pateiktos atémus atidéjimus abejotinoms
gautinoms sumoms, kuriuos ìvertina Ìmoné, remdamasi
ankstesne patirtimi ir dabartine ekonomine aplinka.
Kredito rizika susijusi su léöomis ir iövestiniais
finansiniais instrumentais yra ribota, nes Ìmoné atlieka
operacijas su bankais, turinæiais aukötus uûsienio
reitingavimo agentúrù suteiktus kredito reitingus.
Ìmoné neturi reikömingos kredito rizikos koncentracijos,
nes kredito rizika pasiskirsæiusi tarp daugelio pirkéjù.
Finansiniù instrumentù tikroji verté – tikroji verté
atspindi finansiniù instrumentù vertè, uû kurià turtas
gali búti realizuotas ar ìsipareigojimai gali búti padengti.
Tais atvejais, kai, vadovybés nuomone, finansinio turto
ir ìsipareigojimù tikroji verté ûymiai skiriasi nuo jù
apskaitinés vertés, tikroji tokio finansinio turo ir
ìsipareigojimù verté yra atskleidûiama atskirai öiù
finansiniù ataskaitù pastabose.
Ìvertinimai – finansiniù ataskaitù pagal Tarptautinius
finansinés atskaitomybé standartus paruoöimas
reikalauja tam tikrù ìvertinimù ir prielaidù, kurios
ìtakoja finansinése ataskaitose pateiktas sumas ir
finansiniù ataskaitù pastabas. Faktiniai rezultatai gali
skirtis nuo pateiktù ìvertinimù.
Perklasifikavimas – kai kurios 2002 metù sumos buvo
perklasifikuotos, kad atitiktù 2003 metù pateikimà.
52 53
2003 metù ataskaita
LIETUVOS 330/110 kV PERDAVIMO TINKLASPerdavimo tinklo charakteristikos 330 kV 110 kV
Oriniù linijù ilgis , km (trasomis) 1670,4 4977,5
Kabeliniù linijù ilgis, km 16,13
Transformatoriai 22 6
Skirstyklos 3 210
Transformatoriù pastotés 11
Transformatoriù pastoæiù galia, MVA 3450 143
AB „Lietuvos energija”
Ûvejù g. 14, 09310 Vilnius
Tel. (8 5) 278 20 82
Faks. (8 5) 212 67 36
El. paötas [email protected]
www.lietuvosenergija.lt