2008 M. VASARIO 18 D., PIRMADIENIS · ir yra demokratija. (Plojimai) Jens-Peter Bonde (IND/DEM). – Gerb. pirmininke, atsakydamas R. Corbettui, kuris teigia, kad yra konsoliduota

2008 M. VASARIO 18 D., PIRMADIENIS

PIRMININKAUJA: H.-G. PÖTTERINGPirmininkas

(Posėdis pradėtas 17 val.)

1. Sesijos atnaujinimas

Pirmininkas. – Skelbiu atnaujintą 2008 m. sausio 31-ąją, ketvirtadienį, EuroposParlamento atidėtą sesiją.

2. Pirmininko pareiškimas

Pirmininkas. − Ponios ir ponai, šiandien Kosovo Parlamentas paskelbė Kosovonepriklausomybę. Šis sprendimas nebuvo netikėtas ir atspindi Kosovo gyventojų norątaikiai į savo rankas paimti savo politinį likimą ir instituciškai įtvirtinti nepriklausomybę.

Maždaug prieš metus Europos Parlamentas, remdamasis M. Ahtisaari ataskaita, sutarė dėlkontroliuojamo Kosovo suvereniteto. Derybos tarp Belgrado ir Prištinos buvo nepaprastaisudėtingos ir, deja, nesibaigė visiems dalyviams politiškai priimtinu sprendimu. Kaip dažnaibūna politikoje, stebuklinga formulė nerasta. Prie šios situacijos prisidėjo ir sunki naujosiosistorijos našta. Tačiau Kosovo atvejis nėra precedentas. Kosovo, kaip JT protektorato,padėtis yra unikali ir tai ypatingas atvejis, kurio negalima lyginti su kitais.

Kreipiuosi į visus šio proceso dalyvius ir apeliuoju į sveiką protą ir ramybę. Esu įsitikinęs,kad Kosove visi – tiek serbai, tiek kosoviečiai – nori pasiekti stabilumo ir savo kraštoklestėjimo. Tai iš tiesų svarbiausias Europos Sąjungos ir Europos Parlamento tikslas. Mūsųužduotis ir pareiga – padrąsinti Kosovo politinius vadovus prisiimti savo pareigas ir sukurtidemokratines politines institucijas, gerbiančias daugiataučio Kosovo, palaikančio gerus,draugiškus ryšius su savo kaimynais, visų gyventojų teises ir laisves.

Dėl to aš taip pat sveikinu Tarybos sprendimą pasiųsti EULEX Kosovo misiją, vadovaujamąYveso de Kermabono. Misijos užduotis bus parūpinti pagalbą kosoviečiams palaikantteisėsaugą ir užtikrinant įstatymų vykdymą pereinamojo etapo metu.

Taip pat sveikinu Pieterio Feitho paskyrimą Europos Sąjungos specialiuoju įgaliotiniuKosovui. Tai rodo aiškų ir ryžtingą Europos Sąjungos įsipareigojimą ir mūsų norą ką norspraktiškai nuveikti dėl ilgalaikio stabilumo Balkanuose.

Pasitikiu šiuo išmintingu sprendimu, kurį šią popietę savo susitikime ketina priimti Bendrųjųreikalų taryba. Vakarų Balkanų šalys turi europietiškas perspektyvas. Jų prisijungimasneįvyks artimiausioje ateityje, bet kiekviena iš šių šalių turi tokią perspektyvą. Atsižvelgdamiį tai, turime padėti Serbijos ir Kosovo žmonėms įveikti jų skirtumus Europos integracijospožiūriu, kaip tai jau yra įvykę kituose Europos kraštuose. Trečiadienį paskirtos diskusijosbus pirmoji galimybė tai padaryti.

3. Ankstesniojo posėdžio protokolų tvirtinimas: žr. protokolą

4. Diskusijos dėl nario mandato galiojimo: žr. protokolą

1Europos Parlamento debataiLT18-02-2008

5. Prašymas ginti Parlamento nario neliečiamumą: žr. protokolą

6. Komitetų ir delegacijų sudėtis: žr. protokolą

7. Laikinasis klimato kaitos komitetas (įgaliojimų pratęsimas): žr. protokolą

8. Priimtų tekstų pataisos: žr. protokolą

9. Bendru sprendimu priimtų teisės aktų pasirašymas: žr. protokolą

10. Europos Sąjungoje veikiančių didžiųjų prekybos centrų piktnaudžiavimas galia(rašytinis pareiškimas): žr. protokolą

11. Tarybos perduoti susitarimų tekstai: žr. protokolą

12. Anuliuoti rašytiniai pareiškimai: žr. protokolą

13. Gauti dokumentai: žr. protokolą

14. Klausimai ir rašytiniai pareiškimai (pateikti dokumentai): žr. protokolą

15. Peticijos: žr. protokolą

16. Asignavimų perkėlimas: žr. protokolą

17. Veiksmai įgyvendinant Parlamento rezoliucijas: žr. protokolą

18. Darbų programa

Pirmininkas. − Buvo išplatinta dabartinės sesijos laikotarpio galutinė preliminariosdarbotvarkės versija, sudaryta pirmininkų konferencijos susitikime 2008 m. vasario 14-ąją,ketvirtadienį, pagal Darbo tvarkos taisyklių 130 ir 131 straipsnius. Buvo pasiūlytos šiospataisos:

Pirmadienis/antradienis:

Pataisų nebuvo.

Trečiadienis:

IND/DEM frakcija pageidavo, kad balsavimas dėl R. Corbetto ir I. Méndezo de Vigopranešimo dėl Lisabonos sutarties (A6-0013/2008) būtų nukeltas į vėlesnį sesijos laikotarpį.

Jens-Peter Bonde, IND/DEM frakcijos vardu .

– Gerb. pirmininke, Jūsų užduotis – patvirtinti gerą šio Parlamento, kaip rimto Europosreikalų tyrėjo, įvaizdį.

Todėl norėčiau paprašyti Jūsų iš naujo paskirti balsavimo dėl šios sutarties laiką.

Paskutinis terminas pranešimo taisymams buvo nustatytas anksčiau, nei mes gavome šįpranešimą iš komiteto. Mes vis dar nesame gavę konsoliduotos versijos, kurią žadėjotepateikti. Tai prieštarauja Konstitucinių reikalų komitete priimtam vienbalsiam sprendimui.

18-02-2008Europos Parlamento debataiLT2

Pradėjau užduoti klausimus remdamasis privačia konsoliduota versija ir jau suradauklaidinančių netikslumų vertimuose.

29 metus Jūs ir aš nesutarėme dėl konstitucinių reikalų, išskyrus skaidrumą. Mūsųnesutarimai visada būdavo traktuojami rimtai, deramai ištiriami Konstitucinių reikalųkomitete.

Aš kovoju už tai, kad neišrinktos Komisijos kompetencijos būtų perduotos šiam tiesiogiaiišrinktam Parlamentui. Mes siūlėme, kad joks Europos Sąjungos įstatymas nebūtų priimtasbe šių rūmų pritarimo. Kaip mes galime ginti šį pranešimą Europos Parlamentui, kai Jūsnutraukiate mūsų sprendimų priėmimo procesą anksčiau, nei kas nors šiuose rūmuoseperskaitė skaityti skirtą šios sutarties versiją?

Paskutinioji tarpvyriausybinė konferencija (IGC) atstovauja uždariausioms deryboms dėlsutarties, kokias kada nors esame matę. Aš primygtinai siūlau Jums išlaikyti trečiadieniodiskusijas, bet perkelti balsavimą, kad į mus būtų žiūrima kaip į rimtą visų Europosgyventojų parlamentą.

Mes nesame vykdomosios valdžios dalis. Mes atstovaujame rinkėjams.

Richard Corbett, pranešėjas. – Gerb. pirmininke, tai, už ką balsuojame, yra nekonsoliduotoji sutartis, bet Lisabonos sutartis. Ji buvo publikuota oficialiajame leidinyje2007 m. gruodžio 17 d. Aš turiu jį čia. Visi mes jį turime.

Visi sutiks, kad šis tekstas pataiso esamas sutartis, ir, norėdami su jomis dirbti, turite žiūrėtiį pataisas, esančias Lisabonos sutartyje, taip pat į sutarčių originalus. Tačiau mums,išrinktiesiems atstovams, yra mokama būtent už šį darbą – tikrinti detales, pasirūpintipalyginti tekstus ir rasti padarytus pakeitimus.

Tiesa, kad būtų naudinga turėti ir konsoliduotą sutartį, rodančią, kaip atrodys sutartys, kaiši sutartis bus ratifikuota – sakau „kai“ bus ratifikuota, nes esu įsitikinęs, kad taip bus, – irkurią piliečiai galės daug lengviau skaityti.

Tačiau beveik visos mūsų nacionalinės vyriausybės jau publikavo konsoliduotas šiossutarties versijas savo kalbomis. Čia turiu konsoliduotų sutarčių, kaip jos atrodys, kaiLisabonos sutartis bus priimta, versiją anglų kalba. Be to, žinau, kad viena iš pirmųjųkonsoliduotą versiją publikavusių vyriausybių buvo Danijos – ši versija publikuota danųkalba. Todėl esu tikras, kad J.-P. Bonde galėjo nesunkiai rasti konsoliduotą, lengvai skaitomąsutarčių versiją, galinčią padėti jo darbui Konstitucinių reikalų komitete.

(Plojimai)

Hannes Swoboda, PSE frakcijos vardu . – (DE) Gerb. pirmininke, labai trumpai įsiterpsiu.Turiu pasakyti, kad esu veikiau nustebintas, kodėl tiek savaičių ir mėnesių buvo toks aktyvus,masinis ir iš dalies agresyvus priešinimasis sutarčiai, jei prieštaraujantys jai nariai net nežino,apie kokią sutartį kalbame.

(Plojimai)

R. Corbett pabrėžė svarbiausią klausimą: kalbama ne apie konsoliduotą sutartį, o apieReformų sutarties turinį. Nuomonės yra skirtingos. Tai ganėtinai normalu esant demokratijai– iš tiesų gerai, kad nuomonės skiriasi ir kad vyksta gyvos diskusijos. Tačiau kiekvienastaip pat turėtų atkreipti dėmesį į kitų nuomonę ir leisti vykti balsavimui.


Mes labai rimtai aptarinėjome šią sutartį daugelį savaičių ir mėnesių, o dabar metas pasiųstiaiškų signalą, ar šių rūmų dauguma ją palaiko, ar ne. Proveržiai ir pastangos neleisti kitiemskalbėti, ką akivaizdžiai čia matėme, visuomenei gali sudaryti neteisingą vaizdą. Prašomešių rūmų daugumai leisti šią savaitę apsispręsti, ar ji pasisako už, ar prieš sutartį. Būtent taiir yra demokratija.

(Plojimai)

Jens-Peter Bonde (IND/DEM). – Gerb. pirmininke, atsakydamas R. Corbettui, kuristeigia, kad yra konsoliduota versija danų kalba, galiu patvirtinti, kad yra versija, pagrįsta2007 m. spalio mėn. projektu, tačiau nėra konsoliduotos versijos, pagrįstos tuo, kam buvopritarta Lisabonoje 2007 m. gruodžio 13 d. Naujajame leidinyje yra dar 7000 žodžių irnorėčiau, kad H. Swoboda – atrodo, jog jis yra ekspertas – paaiškintų, koks tų 7000 naujųžodžių turinys.

(Juokas)

(Parlamentas atmetė prašymą vardiniu balsavimu)

Ketvirtadienis:

Pataisų nebuvo.

(Todėl buvo priimta darbotvarkė)

19. 1 minutės kalbos (Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnis)

Pirmininkas. − Dabar pereiname prie vienos minutės kalbų apie svarbias politinesproblemas.

Georgios Papastamkos (PPE-DE). – (EL) Gerb. pirmininke, ne paslaptis, kad paskelbtastikslas 10 proc. biodegalų gauti iš atsinaujinančios energijos šaltinių.

Man susidaro įspūdis, kad Komisijos narių požiūris į energiją, aplinką, pramonę ir žemėsūkį yra skirtingas. Taupydamas laiką nepateiksiu asmeninių pokalbių. Vis dėlto kaip galibūti, kad keturi Komisijos nariai pateikia keturis skirtingus požiūrius?

Gerb. pirmininke, ponios ir ponai , kokią informaciją aš turėčiau perduoti Graikijosūkininkams, kurie iš savo javų gamina ar nori gaminti pirmosios kartos biodegalus pagalbendrosios žemės ūkio politikos (CMO) pertvarką cukraus sektoriuje?

Ioan Mircea Paşcu (PSE). – (RO) Būsimajam festivaliui, kurį Europos Parlamentasorganizuoja kaip tarpkultūrinio dialogo dalį, kiekvienos šalies buvo paprašyta sukurti filmąšia tema. Kaip suprantu, pradinis Rumunijos pasiūlymas nebuvo priimtas dėl to, kadneatitiko temos, bet jį pakeitęs kūrinys, t. y. filmas „Svajojanti Kalifornija“ („CaliforniaDreaming“), turi netgi didesnių trūkumų.

Pirma, šis filmas dar mažiau susijęs su tema, nepaisant to, kad įvyko jo pristatymo naktisKanuose, nes jame klaidingai pateikiama tikrovė ir iškreipiamas mano šalies vaizdas. Kaivisi kiti filmai perteikia tarpkultūrinį dialogą asmeniniu, žmogiškuoju lygmeniu, filme„Svajojanti Kalifornija“ pateikiama sukurta istorija apie per Rumuniją vykstantį amerikiečiųtransportą, kurį sustabdo vietos valdžia, o baigiama pilietiniu karu.

Be to, šis filmas „paspalvintas“ obsceniška kalba ir akivaizdaus sekso ir smurto scenomis– tai unikalus atvejis festivalyje. Nemanau, kad visa tai yra tarpkultūrinio dialogo ypatybės.


Tačiau didžiausias trūkumas tas, kad šis filmas veikiausiai nebuvo atrinktas pačiosRumunijos, bet Europos Parlamento valdininkų.

Jei tai tiesa, situacija rimta, nes nepolitinė sąvoka kaip tarpkultūrinis dialogas dėl neaiškiųpriežasčių yra sąmoningai politizuojama, taip gadinant Europos Sąjungos valstybės narėsįvaizdį. Todėl prašau Europos Parlamentą išnagrinėti šį klausimą.

Ignasi Guardans Cambó (ALDE). – (ES) Gerb. pirmininke, vienas iš Europos Sąjungosinstitucijų kertinių akmenų turi būti skaidrumas – tiek šiam Parlamentui, tiek – ir dar labiau– Europos Komisijai, kurios aukščiausieji pareigūnai turi didžiulę valdžią, bet vargu ar norskokią politinę kontrolę.

Tad šiuose rūmuose norėčiau demaskuoti Komisijos praktiką į politinius šių rūmųsprendimus atsakyti mechanizmais, panašiais į buvusius „Politbiuro“ ar „kremlinologų“,analizavusių dokumentus, laikais. Pavyzdžiui, nurodysiu – nors tai tik vienas pavyzdys –2007 m. gruodžio 13 d. posėdžio protokolus, straipsnį antrašte „Veiksmai Parlamentosprendimams įgyvendinti“, kuriame tvirtinama, kad buvo išplatintas Komisijos komunikatasdėl veiksmų, skirtų įgyvendinti Parlamento priimtą rezoliuciją.

Šis tekstas, gerb. pirmininke, publikuotas anglų ir prancūzų kalbomis – ne visomisoficialiomis Bendrijos kalbomis kaip SP/207/5401, ir man prireikė trijų savaičių, kadsurasčiau jį tinklalapyje su sekretorių ir kitų rūmų pareigūnų pagalba. Be skaidrumonegalima jokia demokratija. Komisijos pranešimas veidmainiškas, nes ji tvirtina, kadkonsultavosi su Parlamentu, o paskui slepia savo dokumentus ir atsakymus tinkle, niekurjų nepublikuodama.

Jan Tadeusz Masiel (UEN). – (PL) Gerb. pirmininke, prieš kelias savaites vėl kilo diskusijosapie genetiškai modifikuotus organizmus. Lenkijos ūkininkai galėjo sumažinti gamyboskainas, įvesdami GMO, bet jie nenori to daryti. Taip yra todėl, kad jie nori apsaugoti Europosvartotojus ir garantuoti, kad lenkų žemės ūkio maisto produktai išlieka sveiki ir tinkamivalgyti.

Deja, Lenkijos ūkininkų produktai susieti su Europos Sąjungos maisto produktais. KiekvienaEuropos Sąjungos valstybė narė turėtų pati savarankiškai nuspręsti, ar įsileisti genetiškaimodifikuotus organizmus į savo teritoriją, ar ne. Su sąlyga, kad Europos mokesčių mokėtojaidaro svarų įnašą palaikydami žemės ūkį, žemės ūkio produktai turi būti bent jau sveiki,tinkami valgyti ir be „siurprizų“.

Claude Turmes (Verts/ALE). – Gerb. pirmininke, šią savaitę, trečiadienį, Parlamentasaptars Lisabonos sutartį ir piliečiai seks šių rūmų veiklą šiais instituciniais klausimais. Betpiliečiai juo labiau suinteresuoti pamatyti Europos institucijas sprendžiant praktiniusEuropos politikos formavimo klausimus. Vieni iš svarbiausių klausimų yra skaidrumas irlobizmas.

Komisijai prieš trejus metus buvo vykusiai patarta pradėti vadinamąją skaidrumo iniciatyvą,bet dabar girdime, kad Komisija nori pristatyti registrą, kuriame nebūtų minimos lobistųpavardės ir nebūtų pateikiama jokios reikšmingos informacijos, kiek pinigų išleista lobizmui.

Įspėju Komisijos Pirmininką J. M. Barroso, taip pat prašau S. Kallaso negriauti pasitikėjimo,kurį sukuriate Europoje pradėdami skaidrumo iniciatyvą, ir pasiūlyti registrą su reikšmingainformacija.

To reikia, kad piliečiai pasitikėtų sąžiningu politikos formavimu ir sprendimų priėmimuBriuselyje.


Daniel Strož (GUE/NGL). – (CS) Mano pirminis ketinimas buvo noras atkreipti dėmesįį visiškai kitokią temą. Tačiau aplinkybės privertė mane pareikšti savo nuomonę ypač rimtuklausimu – dėl Albanijos separatistų paskelbtos Kosovo nepriklausomybės.

Esu įsitikinęs, kad šie įvykiai, prieštaraujantys tarptautinei teisei, turės tragiškų pasekmiųir atgarsių visai Europai. Ypač tragiška tai, kad ES ketina patvirtinti šį separatizmo aktą,padarytą Serbijos – ir taip jau itin išvargintos nepriklausomos valstybės – sąskaita. Tai išesmės nepriimtina.

Visas šio separatistinio akto scenarijus man vaizdžiai primena 1938 m. įvykius manogimtojoje Čekoslovakijoje. Po tuo metu Vokietijos nacionalistų įvykdyto ir kartu Vakarųgalių palaikomo separatizmo akto sekė baisiausias karas per visą istoriją. Gerai žinoma,kad istorija kartojasi arba kaip farsas, arba kaip tragedija.

Mes neturime leisti įvykti nė vienai iš šių situacijų. Aš prašau šių rūmų nepalaikyti šioseparatistinio akto bei Serbijos suvereniteto pažeidimo.

Slavi Binev (NI). – (BG) Gerb. pirmininke, brangūs kolegos, aš kalbu šiame posėdyje,verčiamas didžiulės socialinės, ekonominės, aplinkosaugos ir moralinės problemos, kurijau 18 metų ardo Bulgarijos visuomenę. Vietoje to, kad būtų sprendžiama, ji ir toliau didėjakaip piktybinis auglys, o jos pasekmės yra neprognozuojamos.

Kalbu apie Kremikovcų metalurgijos gamyklą, kuri paprastai laikoma turinčia strateginįvaidmenį Bulgarijos ekonomikoje. Deja, per praėjusius penkiolika metų ji, užuot didinusiiždo pajamas, virto visos visuomenės opa. Ji naudojama tik tam tikrų mafijos grupiųasmeninei naudai bei kaip politinių partijų seifų pildymo šaltinis. Visa tai ir toliau vykstajau po kelių vyriausybių priedanga, įskaitant ir dabartinę.

Ypač kelia nerimą tai, kad dabartinė Kremikovcų krizė, kuri gresia gamyklos uždarymu irpragyvenimo šaltinio atėmimu dešimčiai tūkstančių darbuotojų ir jų šeimų, yra žmonių,susijusių tiek su kriminaliniu pasauliu, tiek su aukščiausiąja valdžia, tiesioginė veiklospasekmė.

Tai buvęs pagrindinis vykdomasis direktorius Valentin Zakhariev, buvęs generalinisprokuroras Nikola Filchev ir buvęs policijos specialiosios paskirties būrio („berečių“) vadasFilko Slavov. Jų pavardės susijusios ne tik su vadovavimu Kremikovcams, bet ir sutamsiausiomis Bulgarijos perėjimo prie demokratijos pusėmis, įskaitant karinio prokuroroNikolayaus Kolevo nužudymą.

Kaip paaiškėjo, šie asmenys naudojosi ir tebesinaudoja teismo organų sistemos irvyriausybės protekcijomis. Jie ir toliau jaučiasi esą viršesni už įstatymus. Esu tikras, kadneįsivaizduojama, jog valstybė narė…

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

Nicolae Vlad Popa (PPE-DE). – (RO) Gerb. pirmininke, brangūs kolegos, vasario pradžiojeEuropos Komisija publikavo tarpinę ataskaitą apie teismų reformos pažangą Rumunijoje.Šių metų galutinė ataskaita bus parengta birželį ir joje bus nuspręsta, ar apsaugos sąlygosbus taikomos, ar ne. Tikiuosi, to nebus, nes institucijos, kritikuotos dėl nepaslankumo, galiišspręsti savo problemas keturiose per šį laikotarpį stebimose srityse.

Priverstinis apsaugos sąlygų įvedimas reikštų teismo sprendimų nepripažinimą valstybėsenarėse, o tai paveiks gyventojų ir šalių bylų nagrinėjimą, nors jie nekalti dėl to, kadatitinkamos įstaigos – vyriausybė ir parlamentas – nepajėgia įvykdyti savo įsipareigojimų.


Priverstinis apsaugos sąlygų įvedimas turėtų būti laikomas ne nukreiptu prieš Rumunijospiliečius, nes normalu, jog už savo pareigų nevykdymą atsako nusikaltusieji, o ne Rumunijospiliečiai.

Csaba Sándor Tabajdi (PSE). – (HU) Gerb. pirmininke, vasario 13-ąją Australijosministras pirmininkas leiboristas Kevin Rudd Australijos vyriausybės vardu oficialiaiatsiprašė už pažeminimus, kuriuos vietiniai gyventojai aborigenai kentėjo daugiau nei dušimtmečius. Šis poelgis reikšmingas pats savaime ir jis ypač svarbus mums čia, Europoje.

Praėjus daugiau kaip 60 metų nuo tragiškų įvykių, atsitikusių per Antrąjį pasaulinį karąarba po jo, Europoje dar yra šalis, kurioje trys milijonai žmonių – Jūsų žmonių, gerb.pirmininke, – buvo ištremti, o dar pusė milijono gyventojų neteko savo pilietybės, žmogausteisių ir turto. Tuo metu nebuvo pasakyta jokio atsiprašymo.

Europa remiasi ne nacionalizmu ir susipriešinimu, bet atsiprašymu, atleidimu ir susitaikymopolitika. Užuot susitelkę ties kolektyvine kalte ir atpirkimo ožio ieškojimu, kiekvienos ESvalstybės narės ir Europos valstybių vadovai geriau tesilaiko įsipareigojimo besąlygiškaivadovautis pamatinėmis Europos vertybėmis, gerbti vieną kitą, atsiprašyti ir saugotižmogaus ir mažumų teises. Dėkoju.

Tunne Kelam (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, kitą sekmadienį, vasario 24-ąją, Estija švęs90-ąją savo nepriklausomybės sukaktį. Nors yra palyginti jauna valstybė, Estija visada buvoEuropos kultūros paveldo dalis ir nuo XIII amžiaus turėjo tas pačias vertybes. Tačiau 90metų sukakties nuo nepriklausomybės paskelbimo ypatybė yra ta – ir ji bendra mumskartu su Latvija ir Lietuva – kad mes džiaugėmės laisve tik 39 metus, nes buvome okupuotiužsienio valstybės. Todėl norėčiau prisiminti vieną svarbų faktą: lygiai prieš 25 metusEuropos Parlamentas, būdamas pirmoji taip elgtis turinti Europos institucija, reagavo į 45laisvės kovotojų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos kreipimąsi ir priėmė rezoliuciją, palaikančiąidėją atkurti trijų okupuotų Baltijos tautų nepriklausomybę. Norėčiau padėkoti visiemsankstesniems ir dabartiniams Europos Parlamento nariams, drąsiai pareiškusiemssolidarumą su trim Baltijos valstybėmis.

Neena Gill (PSE). – Gerb. pirmininke, ruošiantis Pekino olimpinėms žaidynėms,tarptautinės bendruomenės dėmesys krypsta į Kinijoje fiksuojamus žmogaus teisiųpažeidimus. Tačiau mes neturime pamiršti, kad kitos rūšys, pirmiausia tigrai, taip patkenčia. Jų skaičius labai sumažėjo dėl didžiulio su tigrais susijusių gaminių poreikio – didžiadalimi.

Gresiančio jų išnykimo priežastis yra neteisėtas tigrų medžiojimas Indijoje. Net draustiniuosebuvo nušaunami prižiūrėtojai, norint sumedžioti tigrų. Po to tigrai būdavo neteisėtai vežamiper sieną į Kiniją. Manoma, kad kiekvieną dieną užmušama po tigrą. Pagal šiuosapskaičiavimus per artimiausius penkerius metus tigrai faktiškai išnyks.

Džiaugiuosi praėjusios savaitės žiniomis, kad Indijos Vyriausybė planuoja įsteigti aštuonisnaujus draustinius nykstančiai tigrų populiacijai išsaugoti. Vis dėlto naujiems draustiniamįkurti reikės penkerių metų, o per pastaruosius penkerius metus tigrų populiacija jausumažėjo daugiau kaip 50 proc. Todėl jei Europos Sąjunga ir tarptautinė bendruomenėnesiims skubių veiksmų, ribodama poreikį ir užkirsdama kelią neteisėtai medžioklei irprekybai bei keisdama Kinijos požiūrį į su tigrais susijusius gaminius, naujuosius rezervatussteigti bus šiek tiek per vėlu.

Galiausiai tikiuosi, kad palaikysite mane Informavimo apie tigrų apsaugą dieną.



Viktória Mohácsi (ALDE). – (HU) Dėkoju, gerb. pirmininke. Ponios ir ponai, SilvioBerlusconi praėjusią savaitę pateikti akivaizdžiai rasistiniai komentarai, kuriais jis kvietėnerodyti nė menkiausios tolerancijos romams, neteisėtiems imigrantams ir nusikaltėliams,yra sukrečiantys ir nepriimtini.

Vakar paskelbtame pareiškime Francesco Storace, ketinantis tapti Italijos sostinės meru,kalbėjo apie „denomadizuotą“ Romą, tuo aiškiai pareikšdamas, kad romams nėra vietosamžinajame mieste. Ar galimi tokie pareiškimai praėjus tik 18 dienų po to, kai EuroposParlamentas priėmė rezoliuciją dėl Europos strategijos romų atžvilgiu?

Norėčiau paprašyti savo kolegų Parlamento narių iš Italijos paaiškinti jų kolegoms savošalyje, kodėl mes palaikėme šią rezoliuciją, taip pat jos tikslus, kuriuos suformulavomekartu, ir kodėl čigonų užgauliojimas yra netinkamas XXI amžiuje. Atvirą laišką, kurįpublikavau atsižvelgdamas į šiuos prieš romus nukreiptus pareiškimus, pasirašė iš viso 72romų nevyriausybinės organizacijos, iš jų 33 yra iš Italijos, 12 iš Vengrijos, 9 iš Makedonijos,4 iš Rumunijos, 3 iš Turkijos, 2 iš Moldovos, 5 iš Bulgarijos ir 2 iš Prancūzijos. Ačiū!

Hanna Foltyn-Kubicka (UEN). – (PL) Gerb. pirmininke, Baltarusijos opozicijos lyderisAlexander Milinkiewicz šiandien vėl buvo sulaikytas Minske. A. Milinkiewicz yra Sacharovopremijos laureatas. Europos Parlamentas šiuo prizu jį apdovanojo 2006-aisiais. Taip patbuvo sulaikyta Olga Kazulin. Ji yra Alexanderio Kazulino, žinomo A. Lukašenkospriešininko, žmona.

A. Milinkiewicz dalyvavo demonstracijoje, organizuotoje privačių verslininkų, kuriųveiksmų laisvė buvo suvaržyta naujomis sąlygomis, didinančiomis jų mokesčių naštą irapribojančiomis jų laisvę samdyti darbuotojus. Tai jau ne pirma demonstracija, kurioje šisocialinė grupė išreiškė savo nepasitenkinimą. Taip pat buvo sulaikyti eitynių organizatoriaiir apklausti kartu su A. Milinkiewicziumi ir O. Kazulin, kurie eitynėse nedalyvavo. Kiekkartų Europa pasyviai stebėjo, kaip sulaikomi jos laureatai? Kiek kartų žmogaus teisėsnebaudžiamai buvo pažeidinėjamos vien tik už Europos Sąjungos rytinės sienos?

Urszula Gacek (PPE-DE). – (PL) Gerb. pirmininke, praėjusią savaitę Lenkijos žiniasklaidapaskelbė jaunos merginos Karolinos, kurios gyvenimą sugriovė buvęs jos draugas, istoriją.Be jos žinios ar sutikimo draugas įrašė jų bendrą asmeninę patirtį ir nutrūkus jų santykiamspaskelbė įrašus internete. Karolinos šeima ir draugai gavo el. laiškų su pornografinemedžiaga. Kadangi Karolina nėra nepilnametė, jos nesaugo Lenkijos įstatymai ir tai padaręsnusikaltėlis lieka nenubaustas. Lenkijos valdžios įstaigos įsipareigojo atsiradus pirmaigalimybei pakeisti įstatymą, kad apsaugotų asmenis, kurių privatumas ir orumas buvopažeisti tokiu būdu. Internetas peržengia valstybių sienas, tačiau nėra jokių bendrų Sąjungosįstatymų, atgrasinančių potencialius nusikaltėlius ir baudžiančių tuos, kas atlieka tokiusveiksmus.

Kviečiu Komisiją ir valstybes nares kovoti su tokiu elgesiu, kurį galima pavadintiišprievartavimu internetu.

Jörg Leichtfried (PSE). – (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, Europoje pernelygdaug gyvūnų prieglaudų iš esmės turi tik vienintelę paskirtį – nugalabyti benames kates iršunis. Savaime tai atrodo žiauru, bet iš tiesų žiaurūs tėra tam naudojami metodai,provokuojantys visas įmanomas barbarystės formas – pradedant nuodijimu, baigiantmarinimu badu ir uždaužymu lazdomis. Vis dėlto blogiausias šio scenarijaus aspektas tas,kad šie žiaurūs aktai vyksta ne tolimose šalyse – ne, kaip man pranešė įgalioti Austrijos


aktyvistai, jie vyksta tiesiog prie mūsų slenksčių. Pavyzdžiui, Čekijoje tik neseniai prabiltaapie žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus.

Nerimą kelia Komisijos trumpas ir glaustas pareiškimas, kad naminių gyvūnų apsauga visdar priklauso valstybių narių jurisdikcijai. Atrodo, kad Komisija labai dažnai imasinenumatytų veiksmų ir nesiima veiksmų tada, kai turi tai daryti. Ši situacija turi keistis, nesnacionalinė kompetencija nereiškia, kad ES nuo svarstomos problemos turi laikytis kuoatokiau.

Todėl kviečiu visus Parlamento narius nenumarinti gyvūnų žudymo vietų problemos savošalyse, ją nutylint. Taip pat kreipiuosi į Komisiją ir Tarybą smerkdamas šiuos žiaurius aktus.

Toomas Savi (ALDE). – Gerb. pirmininke, esu rimtai susidomėjęs klaidinga samprata,kurią paskleidė mano kolegė Sahra Wagenknecht, duodama interviu Rusijos naujienųagentūrai „Regnum“ šių metų vasario 7 d. Ji apkaltino Estijos Vyriausybę žmogaus teisiųnegerbimu, o Europos Sąjungą – tyliu „bronzinės nakties“ įvykių ir teismų, vykusių Estijoje,užglaistymu.

Galiu Jus užtikrinti, kad tebevykstantys riaušių organizavimu kaltinamų žmonių teismaivyksta pagal įstatymus bei gerbiant žmogaus teises. Taip pat norėčiau priminti savo kolegei,kad vienas iš valstybės tikslų – saugoti privačios nuosavybės neliečiamumą.

Pernykštis plėšikavimas Taline neturėjo nieko bendro su laisve pareikšti ar teise rengtidemonstracijas.

Buvo padaryti nusikalstami veiksmai, todėl turėjo įsikišti valstybė. Nusikaltimo pateisinimaspolitikui nesuteikia kilnumo ir, laimei, Sahros Wagenknecht pažiūrų negalima priskirtivisiems politikos kairiesiems.

Bogusław Rogalski (UEN). – (PL) Gerb. pirmininke, vakar Kosovo Parlamentas paskelbėnepriklausomybę. Taigi Serbija prarado savo valstybingumo lopšį jau antrą kartą per visąistoriją. Norėčiau priminti sėdintiems šiuose rūmuose, kad Viduramžiais turkai šią sritįnuo Serbijos atplėšė pirmąkart. Mūsų laikais, palaikant ES valstybėms narėms ir mumstylint, Serbija dar kartą neteko šios teritorijos, kuri jai taip brangi. Ponios ir ponai, Kosovonepriklausomybės paskelbimas yra tarptautinės teisės dėl sienų ir šalių neliečiamumo irvientisumo pažeidimas. Kosovo nepriklausomybės paskelbimas taip pat prilygsta Pandorosskrynios atvėrimui, nes jis skatins ekstremizmą ir nacionalizmą bei gali pakurstyti visųrūšių ekstremizmą Europos viduje ir už jos ribų. Be kitų dalykų, jau susiduriame su panašiaisOsetijos, Kalnų Karabacho ir Baskų krašto reikalavimais. Tai itin neteisingai įvertintasjudėjimas, nes su tuo susijusi viena valstybė narė, būtent Kipras. Kaip galėtų reaguoti šišalis? Mums palaikant separatistų judėjimus, Kipras kovoja dėl susijungimo. Neturimepripažinti Kosovo nepriklausomybės, nes ji iškelia grėsmę Europos saugumui ir pirmiausiaSerbijos vidaus saugumui.

Milan Horáček (Verts/ALE). – (DE) Gerb. pirmininke, kovo pradžioje Rusijoje įvyksprezidento rinkimai, tačiau matyti keli teigiamo rezultato ženklai. Kas įvyko rengiantisšiems rinkimams? Buvo metodiškai trukdoma opozicijai ir ji tildoma, visapusiškai ribojamaspaudos laisvė ir žlugdomas rengimasis rinkimams.

Pateiksiu tik vieną pavyzdį: Rusijos opozicijos politikas Garry Kasparov, labai kritiškainusiteikęs Kremliaus atžvilgiu, praėjusią savaitę policijos vėl buvo suimtas visiškai abejotinupagrindu. Kas vyks rinkimų metu? Šiuose rinkimuose nebus skaidrumo, nes Rusija sudarėkliūčių stebėti rinkimus Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO). Kas


vyks po rinkimų? Mažai įtikėtina, kad žmogaus teisių situacija pagerės į valdžią atėjusprezidentui Dmitrijui Medvedevui, pasodintam į šią kėdę V. Putino. Europos Sąjunga turiimtis veiksmų šiuo klausimu. Negalima palikti Rusijos gyventojų tvarkytis su šia problemavienų.

(Plojimai)

Zsolt László Becsey (PPE-DE). – (HU) Gerb. pirmininke, Kosovo nepriklausomybėreiškia didžiulį pokytį Balkanuose. Regis, šis žingsnis, nors ir skausmingas, yra kitaneišvengiama kopėčių pakopa Balkanų susitarimo link.

Jei mums svarbi Kosovo ateitis, reikia sprendimo, kuris apsaugotų bendras ir atskirasvietinės mažumos, serbų, teises ir užtikrintų, kad savo istorinėje gimtinėje jie galės gyventikaip bendruomenė. Jei kai kurie iš jų vis dėlto norėtų palikti Kosovą, mes turime sukliudytijiems vykti į Serbijos rajonus, kuriuose gyvena kitos tautinės grupės, kaip antai albanųgyvenamos pietinės ar vengrų gyvenamos šiaurinės sritys. Toks masinis antplūdis sukurtųnaują įtampą tarp serbų, kurie, suprantama, dabar supykdyti, ir šios mažumos.

Nukreipdami šį pavojų, mes lengviau pasiektume kito susitarimo, apimsiančio ilgalaikį irnepaviršutinišką ryšių tarp Belgrado ir Novi Sado, taip pat tarp vietinių Vojevodinosmažumų ir valstybės reguliavimą; tai taip pat padėtų išeiti iš aklavietės ir leistų sukurtifunkcionuojančią Bosnijos valstybę. Tokia pageidaujama įvykių plėtotė galėtų padėtipuoselėti tautinių teisių sistemą ir toleranciją, kurią dabar reikia sureguliuoti Kosove.Dėkoju, gerb. pirmininke.

Proinsias De Rossa (PSE). – Gerb. pirmininke, noriu pabrėžti, kad daugelyje valstybiųnarių profesinėse sąjungose yra realių problemų dėl neseniai priimto Europos Teismonuosprendžio Lavalio klausimu. Komisija turi skubiai paskelbti savo požiūrį, kaip šissprendimas paveiks kiekvienos iš mūsų valstybių narių darbo santykių sistemas, taip patprofsąjungų derybų su darbdaviais sistemas. Kiek žinau, šis poveikis Švedijoje yrareikšmingas, o Airijoje jis daug mažesnis. Vis dėlto būtina imtis veiksmų, leidžiančių aiškiaisuprasti, kad ES niekur nesankcionuoja socialinio dempingo.

Ypač svarbu, kad Komisija ir valstybės narės imtųsi priemonių neleisti išsipildytikatastrofinėms euroskeptikų pranašystėms, tampančioms bendru požiūriu į šią problemą.Reikia spręsti realias problemas, ir Europos ir nacionaliniai parlamentai Europos irįstatyminėse iniciatyvose turi užlopyti visas spragas, atsirandančias nesąžiningam naudossiekiui. Siūlau jums, gerb. pirmininke, perduoti šį klausimą Komisijos nariams V. Špidlaiir Ch. McCreevy, kurie abu turi svarbų vaidmenį šiuo klausimu.

Csaba Sógor (PPE-DE). – (HU) Dėkoju, gerb. pirmininke. Ankstesniajame įsiterpimeminėjau, kad savo gimtąja kalba galiu kalbėti čia, bet negaliu to daryti namie. Sakydamas„čia“, aš, žinoma, turėjau galvoje Europos Parlamentą, o „namie“, kaip tikriausiai aišku,reiškia Slovakijos nacionalinį Parlamentą.

Žinoma, kad ne Parlamente mes galime kalbėti savo gimtąja kalba, taip pat galime ją vartotikai kuriose aukštosiose mokyklose, tačiau daug mažesniu mastu nei garantuota atsižvelgiantį vengriškai kalbančių gyventojų procentą. Iš 6,4 proc. etninių vengrų tarp visų gyventojųvos 4 proc. yra pasiekę aukštojo išsilavinimo ir tik 1,6 proc. mokosi savo gimtąja kalba.Pirmą kartą po maždaug 50 metų vengriškai kalbantys Csįngó vaikai rytinėse Rumunijosdalyse gali vėl mokytis vengrų kalbos, nors kai kuriuose kaimuose tai vyksta tik už mokyklosribų, jei apskritai vyksta.


Nepaisant to, Komisijos nario L. Orbano paskelbtas pranešimas apie vadinamąją „antrąjągimtąją kalbą“ buvo padrąsinantis. Esame tikri, kad nuo šiol dauguma Europos šalių tautiniųgrupių teiks reikšmės ne tik savo kalbos pripažinimui šalies valstybine kalba, bet taip patir užtikrinimui, kad kitos šalia gyvenančios grupės galėtų išsaugoti savo gimtąją kalbą irmokytis jos visais lavinimo įstaigų lygmenimis bei kad jos galėtų vartoti savo gimtąją kalbąviešojo administravimo srityje, teismuose ir įstatymų leidyboje.

2008-ieji yra tarpkultūrinio dialogo metai. Tegul jie atitinka savo pavadinimą. Ačiū!

Marusya Ivanova Lubcheva (PSE). – (BG) Gerb. pirmininke, visos šalys yra paveiktosvaikų, augančių nepalankiomis socialinėmis sąlygomis, problemos. Vaikų teisėms ir jųapsaugai reikalinga integruota politika.

Oficialiai nustatytų tokių vaikų skaičiaus sumažėjimas yra puikus tikslas, bet visose šalysevisada bus vaikų, kuriems reikia visuomenės rūpesčio, nes jie neturi tėvų arba yranepalankioje socialinėje padėtyje dėl kitų priežasčių. Mums reikia solidarizuotis su šiaisvaikais ir šiomis šalimis, o ne demonstratyviai rodyti įtaką, mažinančią jų orumą.

Kviečiu Europos Komisiją imtis specialių programų nepalankioje socialinėje padėtyjeesantiems vaikams kūrimo, atsižvelgiant į tai, ko yra pasiekusios valstybės narės, irsutelktomis pastangomis kliudant teršti jų gerą vardą.

Neturėtų būti palaikomas šališkos informacijos, kaip antai apie namus Bulgarijoje,platinimas. Tai daro poveikį mano šalies įvaizdžiui. Tai nėra teigiamas įnašas į bendrąEuropos politiką.

Mums reikia programų produktyviam nepalankioje socialinėje padėtyje esančių vaikųlavinimui, nepriklausomai nuo sąlygų ir vietos, kuriose jie augo; taip pat reikalinga vaikųdarbo išnaudojimo ir vaikų įtraukimo į įvairią neigiamai jų elgesį veikiančią veiklą prevencija.

Marie Panayotopoulos-Cassiotou (PPE-DE). – (EL) Gerb. pirmininke, turėčiau primintijums, kad 2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų plenarinis posėdis ratifikavo konvencijądėl žmonių su negalia teisių. Šios konvencijos ratifikacija vyko nuo 2007 m. kovo, bet tik16 šalių, iš kurių dvi yra Europos Sąjungos valstybės narės, ją ratifikavo.

Kadangi Europos Sąjunga skatino politiką palaikyti neįgaliųjų teises kultūros ir žmogausorumo srityje, manau, jog visos valstybės narės turi ratifikuoti šią konvenciją. 50 josstraipsnių detaliai apibūdina asmenų su ypatingais poreikiais teises kiekvienoje žmogausveiklos srityje (sveikata, teisingumas, šeima) ir kviečia juos dalyvauti priimant sprendimus.

Magor Imre Csibi (ALDE). – (RO) Europos pilietybė siūlo daug teisių ir laisvių visojeEuropos Sąjungos teritorijoje. Todėl pasirašydamos sutartį, kuria įsteigiama Europosbendrija, valstybės narės prisiėmė įsipareigojimą uždrausti bet kokią diskriminaciją.

Vis dėlto prieš kelias dienas man buvo pranešta apie Rumunijos pilietį, kuriam nebuvoleista išsinuomoti automobilio Briuselyje dėl to, kad jis turėjo Rumunijos pilietybę.Tarnautojo atsisakymas buvo pagrįstas viso labo automobilių nuomos įstaigos vidaustaisykle. Pastaruoju metu iš įvairių savo šalies piliečių surinkau informacijos apie daug kitųdiskriminacijos atvejų, paremtų Rumunijos pilietybės kriterijumi.

Mieli kolegos, mūsų, kaip daugiau nei 490 000 000 europiečių atstovų, pareiga – paskelbtipavojaus signalą. Užmegzdami aktyvų dialogą su savo bendrapiliečiais, mes galime prisidėtiprie to, kad ateityje būtų išvengta tokių incidentų. Manau, kad Europos Sąjungos, kaip


demokratinės struktūros, pareiga – užtikrinti pagarbą visų Sąjungos piliečių teisėms,inicijuojant Europos lavinimo ir informacijos prieš diskriminaciją programas.

Taip pat prašau Europos Komisiją patikrinti, ar valstybės narės laikosi įsipareigojimo, kurįjos prisiėmė sutartimis, skirtomis diskriminacijai tautybės pagrindu.

Jaromír Kohlíček (GUE/NGL). – (CS) Savo pasisakymuose Jūs kalbėjote apie svarbąužtikrinti, kad Kosovo tarptautinis protektoratas išliktų Serbijos dalimi pagal 1244rezoliuciją bei remiantis tarptautine teise. Man nelabai aišku, kokį ryšį tai turi su Kosovonepriklausomybės paskelbimu, kuriam Jūs, regis, pritariate. Jūs išties teisus sakydamas,kad mūsų pareiga – užtikrinti, kad Kosovas dar sykį taptų daugiatautis ir demokratinis.

Šis vienašalis nepriklausomybės paskelbimas yra beprecedentis tarptautinės teisėspažeidimas. Keli šimtai tūkstančių šios teritorijos gyventojų, priklausančių aštuoniomsskirtingoms etninėms grupėms, nebuvo įleisti į savo namus, tyliai pritariant okupacinėmspajėgoms. Sunku patikėti, kad šios pajėgos nesugebėjo sukurti sąlygų jiems sugrįžti.Šiandien, užuot padėjęs sukurti tokias sąlygas, Jūs sutinkate su vienašaliu antrosios Albanijosvalstybės paskelbimu. Gerb. pirmininke, ar Jums nesvarbu, kad šios valstybės ekonomikaveikiausiai yra opiumo prekybos Europoje išlaikytinė?

Čekijos Respublikos Parlamentas, taip pat ir kitų šalių parlamentai pareikalavo šio klausimosprendimo tarptautinėmis derybomis. Supraskime, kad vienkartiniai sprendimai, kaipminėtasis Jūsų kalboje, neegzistuoja. Bet koks sprendimas turi precedentą. Neleiskimepažeisti Serbijos suvereniteto.

Pirmininkas. − J. Kohlíčekai, ar galiu Jums rekomenduoti dar kartą atidžiai perskaitytimano pareiškimą? Manau, kad tai galėtų išspręsti bet kokius nesusipratimus.

László Tőkés (NI). – (HU) Gerb. pirmininke, norėčiau išreikšti savo sveikinimus albanamsKosove dėl pasiektos nepriklausomybės ir pagerbti albanų lyderio Ibrahimo Rugovosatminimą.

Visi sureguliavimo planai, iškelti per praėjusius penkiolika metų Jugoslavijos regionotragiškos istorijos, buvo kuriami išreiškiant tautų savarankiškumą, autonomiškumą irvaldžios pasidalijimą. Įvykdžius M. Ahtisaario planą, pateiktą po daugelio planų, t. y.Carringtono plano, Daytono sutarties, Rambouillet derybų ir Ohrido sutarties, taip patbuvo parodyta, kad vis dar laukia ilgas kelias, kurį reikia nueiti, kol galėsime manyti, kadsantykiai tarp skirtingų etninių grupių ir nacionalinių bendruomenių mūsų regione yraišspręsti. Tačiau tai taip pat rodo, kad ateityje kiekviena krizė gali būti išspręsta tarptautiniubendradarbiavimu.

Šia prasme Kosovo sureguliavimas yra mums pavyzdys ir precedentas. Esame įsitikinę,kad naudingai dalyvaujant Europos Sąjungai taip pat gali būti pasiektas sėkmingas rezultatastaikioje etninių vengrų kovoje dėl autonomijos Rumunijoje ir Szeklerio žemėje dėlteritorinės autonomijos.

Anna Záborská (PPE-DE). – (SK) 1948 m. vasario 25 d. komunistai įvykdė valstybėsperversmą ir įvedė totalitarinį režimą mūsų šalyje. Tai buvo įvykių, kurie vyko šalyje nuo1946 m., rezultatas. Čekoslovakija palaipsniui prarado laisvę atkurtos valstybėsdemokratinėje aplinkoje. Tai nepaprastai svarbu. Ne tik nacizmo nugalėjimas, bet taip patir komunizmo nugalėjimas yra suvienytos ir taikios Europos paveldo dalis. Dėl šio įvykiodešimties valstybių narių atstovai šiandien gali sėdėti šiuose rūmuose.


Norėčiau atkreipti Jūsų dėmesį į tris problemas. Turi būti vienodai pasmerktas irkomunistinių, ir nacistinių simbolių atkūrimas. Ir komunizmas, ir nacizmas turi būtisuprantami kaip lygiaverčiai dalykai, ypač dėl aukų, kurių jie pareikalavo. Ir komunistų, irnacistų totalitariniai režimai buvo įvesti demokratinėse valstybėse dėl piktnaudžiavimodemokratija. Štai kodėl Europos Sąjungoje reikia net šiandien būti budriems. Komunizmoaukos taip pat nusipelnė minutės tylos šiuose rūmuose.

Ioannis Gklavakis (PPE-DE). – (EL) Gerb. pirmininke, pagal BRO nuostatas dėl tabakonuo 2009 m. ištekliai, kurie yra dabar duodami augintojams kaip tiesioginės subsidijos,bus perkelti iš 1 ramsčio į 2 ramstį, kuriame tvarkomos struktūrinės priemonės.

Mano šalyje Graikijoje tabaką nederlingose žemėse paprastai augina vargingi ūkininkai,nes jie neturi jokio kito pasirinkimo. Todėl jei tabako auginimas bus nutrauktas tam tikrosesrityse, mums kils socialinių, ekonominių ir aplinkosaugos problemų.

Taip pat pastebėjau, kad šios veiklos tikslas yra veikiau tabako auginimas nei rūkymas.Taigi jei ketiname nutraukti tabako auginimą tuo pačiu metu kaip ir rūkymą, mes visiturime dėl to susitarti ir tai būtų tinkama procedūra. Tačiau taip nėra. Europos cigarečiųpramonė tęs cigarečių gamybą, bet visas tabakas bus tiesiog importuojamas iš trečiųjųšalių.

Todėl turime pasinaudoti BŽŪP peržiūros suteikta proga, kad pabandytume pataisyti šiąneteisingą padėtį; turime parodyti, kad Europos Sąjunga yra lygybės, teisingumo irsolidarumo vieta. Štai kodėl prašau išlaikyti dabartinę tvarką 2009 m., kad tabako augintojaitęstų...


Silvia-Adriana Ţicău (PSE). – (RO) 2008 m. vasario 4 d. Rumunijos Parlamentasratifikavo Europos Sąjungos reformų sutartį. Mes sveikiname šią ratifikaciją RumunijosParlamente.

Reformų sutartis dar kartą patvirtina ES gyventojų lygybės principą, suteikia teisinės galiosEuropos Sąjungos pagrindinių teisių chartijai, įveda nacionalinių parlamentų subsidiarumokontrolę, pripažįsta visuotinę prieigą prie bendro ekonominio intereso paslaugų, pabrėžiaenergetinio saugumo svarbą ir stiprina solidarumo dvasią tarp valstybių narių šioje srityjebei taiko ypatingas priemones kovoje su klimato kaita.

Įvedus teritorinės sanglaudos sąvoką ir ją pripažinus tikslu, Europos Parlamento komitetai,atliekantys svarbų vaidmenį nustatant struktūrinę ir sanglaudos politiką, po sutartiesratifikacijos buvo paskatinti išplėsti savo veiklą.

Transporto ir turizmo komiteto požiūriu reformų sutartis įteisina bendro sprendimoprocedūrą, kuri jau naudojama jūrų ir oro navigacijos srityse ir suteikia teisinę bazę EuroposParlamentui, kad jis galėtų pasiūlyti palaikymo veiksmus siekiant turizmo sektoriaustapatumo konsolidavimo.

PIRMININKAUJ M. A. DOS SANTOSPirmininko pavaduotojas

Péter Olajos (PPE-DE). – (HU) Dėkoju, gerb. pirmininke. Jau daugybę kartų kalbėjaušiame Parlamente apie tebevykstantį upės Raba teršimą per pastaruosius septynerius metus.Mes gavome keletą pažadų iš suinteresuotų Austrijos agentūrų, ir Austrijos bei Vengrijos


valdžios institucijos sudarė veiksmų planą. Europos Sąjunga iš arti stebėjo šį procesą, irdviejų šalių įsteigtas upių komitetas reguliariai susitinka – paskutinį kartą tai įvyko dar šiąsavaitę.

Atrodo, kad politikai atlieka savo darbą, bet esmė yra ta, kad tuo tarpu upė miršta. Be to,dabar ji miršta ne tik Vengrijos pusėje, bet ir Austrijos pusėje. Vienuolika žuvų rūšių jauišmirė, o 13 rūšių atsidūrė rimtame pavojuje. „Greenpeace“ kelis kartus atliko atrankiniusvandens mėginių patikrinimus ir nustatė, kad Austrijos gamyklos neteisėtai teršia vandenį,daug kartų viršydamos leistinus lygius. Tuo tarpu upės paviršiuje yra daugiau putų neikada nors anksčiau.

Upė, apie kurią kalbu, nėra kanalizacijos vamzdis, gerb. pirmininke, bet „Natura 2000“teritorija, tikras upės pelkynas. Ten gyvenantys žmonės mano, kad arba ES teisės aktai nėrageri, arba jų netinkamai laikomasi. Manau, kad mes šiuose rūmuose turime išlaikyti šįklausimą darbotvarkėje, kol jis nebus išspręstas visiems laikams. Dėkoju. Aš tikrai taipdarysiu.

Iuliu Winkler (PPE-DE). – (RO) Gerb. pirmininke, brangūs kolegos, su Europos Sąjungossanglaudos politika susietos finansinės priemonės yra labai svarbios mažinant Europosregionų neatitikimus.

Jei kalbėsime apie naująsias Europos Sąjungos valstybes nares, visos pagal sanglaudospolitiką paskirtos lėšos padeda iš esmės užtikrinti, kad ateityje vystytųsi mažiau klestintysšių valstybių regionai. Šių lėšų absorbcijos rodiklis naujose valstybėse narėse be perstojodidėja. Sąjunga turi pritaikyti pagal sanglaudos politikos priemones paskirtus išteklius prieišsiplėtusios Europos tikrovės.

Prisijungus Rumunijai ir Bulgarijai, tapo būtina užtikrinti, kad po 2013 m. bus didinamisanglaudos politikos finansiniai ištekliai. Sanglaudos lėšų padidinimas yra logiškapastarosios Sąjungos plėtros pasekmė, ir tai įrodys, kad Sąjungos politika mažiauišvystytiems Europos regionams yra pastovi, bei pasiųs stiprų politinį signalą naujomsvalstybėms narėms.

Milan Gaľa (PPE-DE). – (SK) Neseniai dalyvavome daugelyje debatų apie energijosvartojimo efektyvumą. Praktika rodo, kad dabartinis namų ūkio prietaisų žymėjimas,informuojantis vartotojus apie prietaisų energijos vartojimo intensyvumą, nepateikiapatikimų duomenų. Kadangi dauguma parduodamų parduotuvėse prietaisų priklauso Akategorijai, nepateikiama aiški informacija apie energijos ekonomiją, gaunamą naudojantprietaisą, ir gamintojas praranda motyvaciją gaminti energiją taupančius prietaisus.

Jei norime motyvuoti vartotojus ir gamintojus, turime užtikrinti, kad namų ūkio prietaisaibūtų surūšiuoti pagal naujas energijos kategorijas. Pradinis prietaisų klasifikavimas buvonaudojamas nuo 1994 m. Raginu Europos Komisiją pagreitinti tiek naujos prietaisųžymėjimo sistemos rengimą, tiek jau pradėtą kitų prietaisų įtraukimo į šią sistemą procesą.

Colm Burke (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, noriu iškelti klausimą dėl REPS išmokųūkininkams. Per praėjusius 14 metų ir anksčiau REPS buvo išmokamos labai ankstyvojestadijoje, kai tik dokumentacija buvo užregistruojama Komisijoje ar Žemės ūkiodepartamente Airijoje. Dabar suprantu, kad išmokas ketinama išmokėti vėliau ir kaddaugiau kaip 6000 ūkininkų jau dabar gaus išmokas pavėluotai. Taip pat suprantu, kadšis skaičius pasieks daugiau kaip 60 000 per kelis ateinančius mėnesius.


Esmė yra ta, kad ūkininkai suplanavo savo finansinius reikalus 12 mėnesių laikotarpiui irparengė planus su savo bankais, o dabar dėl šio pakeitimo daugelis jų negalės atliktimokėjimų bankams.

Prašyčiau perduoti mano nuomonę Komisijos nariui ir šį klausimą spręsti taip, kad būtųatkurta sena procedūra, kuri buvo taikoma 14 metų.

Jean-Claude Martinez (NI). – (FR) Gerb. pirmininke, tarptautinė teisė gana aiškiaireglamentuoja šį atvejį. Kalbant apie Kosovą, teigiama, kad valstybė egzistuoja, kai, pirma,joje yra gyventojų, antra, ji turi teritoriją ir, trečia, viešąsias tarnybas. Kosove nėra jokiųviešųjų tarnybų ir Komisijai tereikia ten nuvykti, kad galėtų tai įvertinti. Vienintelė tenveikianti tarnyba yra mafija.

Valstybė yra suvereni, kai ji turi visą valdžios galią. Kaip Parlamento pirmininkas ką tikmums pasakė, neabejotina, kad Kosovo valdžios įgaliojimai buvo prižiūrimo suverenitetobūsenoje.

Valstybė yra suvereni, kai jos valdžia yra nepriklausoma, graikų kalba – autonomos, taireiškia, kai ji gali savarankiškai nuspręsti, ką daryti. Kosove viską nusprendžia NATO irJungtinės Valstijos.

Valstybė yra suvereni, kai jos valdžia yra išimtinė. Tačiau Kosovo teritorijoje veikia kelios,o ne vienos pajėgos.

Valstybė yra suvereni, kai ji laikosi principo uti possidetis, sienų neliečiamumo principo.

Kitaip tariant, Kosovas neatitinka nė vieno iš reikalavimų, kurie pagal tarptautinę teisętaikomi suvereniai valstybei. Ir kodėl? Nes nustatę valstybes nusikaltėles ir valstybės bandites,dabar išrandame laboratorines valstybes, su kuriomis Europos Komisija atlieka bandymusir, skaldydama šalis, išranda federalizmą.

Ján Hudacký (PPE-DE). – (SK) Vakarykštis Kosovo nepriklausomybės paskelbimasturbūt yra ir bus pavojingas įvairių šalių ir pasaulio regionų vystymosi precedentas. Tai,kad šis aktas susilaukė reikšmingo JAV ir daugumos didelių Europos Sąjungos valstybiųpolitinio ir diplomatinio palaikymo, paverčia jį net dar labiau abejotinu, nes nuo pradžiųbuvo aišku, kad tai yra tarptautinės teisės pažeidimas.

Daug geresnis sprendimas Balkanams būtų, jei Europos Sąjunga prisidėtų prie didesniodemokratizavimo Serbijoje. Tai savo ruožtu sukurtų labiau teigiamą atmosferąkonsoliduojant santykius tarp serbų ir albanų mažumos jų bendroje teritorijoje. Žinoma,šis reikalas neabejotinai būtų ilgalaikis. Taip pat naivu manyti, kad šio precedento paskatintiraginimai suteikti mažumoms teises į teritorinę autonomiją artimoje ateityje netapsneišsprendžiama problema net Europos Sąjungos valstybėms narėms.

Avril Doyle (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, ar galėčiau palaikyti savo kolegą ir primygtinaisiūlyti Komisijai netęsti ginčo su skirtingais Airijos valdžios institucijų skyriais kelisateinančius mėnesius, nes čia pat turime gana svarbų darbą? Ar reikia man tiksliai išaiškinti,ko bus reikalaujama iš airių dėl Lisabonos sutarties?

Ypač reiškiu nepasitenkinimą dėl to, kaip pareigūnai prikibo prie REPS išmokų sistemosAirijoje. Daugiau kaip 14 metų Žemės ūkio departamento Airijoje vadovybė su tyliuKomisijos sutikimu buvo suplanavusi Kaimo aplinkos apsaugos schemos išmokų mokėjimątūkstančiams ūkininkų ir jų šeimoms. O šių metų praėjusį mėnesį Komisija nusprendė,kad išmokų negalima išmokėti dabar ir kad jas reikia išmokėti metų pabaigoje. Prašome


nekelti ginčo su Airijos ūkininkais ar kokiu nors skyriumi Airijoje būtent šiais metais, irtegu jie gauna pinigų sumas, kurias jie turi teisę turėti, taip, kaip jiems buvo išmokamadaugiau kaip 14 metų. Dabar ne laikas kelti ginčus. Prašome išgirsti mus.

Pirmininkas. − Šio klausimo svarstymas baigtas.

20. Prašymas ginti Witoldo Tomczako parlamentinį neliečiamumą (diskusijos)

Pirmininkas. − Kitas darbotvarkės punktas yra Aloyzo Sakalo pranešimas (A6-0008/2008)Teisės reikalų komiteto vardu dėl prašymo ginti Witoldo Tomczako neliečiamumą irprivilegijas [2007/2130 (IMM)].

Aloyzas Sakalas, pranešėjas. − Gerb. pirmininke, 2005 m. balandį W. Tomczak prašė,kad Europos Parlamentas gintų jo neliečiamumą baudžiamosios bylos procese, bet kitaismetais Parlamentas nusprendė, kad jo neliečiamumo negins.

2007 m. gegužės 21 d. W. Tomczak vėl paprašė, kad Europos Parlamentas gintų joneliečiamumą. Naujame prašyme W. Tomczak pateikė tris naujus argumentus dėl tospačios bylos. Pirmasis argumentas: W. Tomczak skundžiasi, kad Ostruvo teismas neleidojam susipažinti su bylos dokumentais. Tačiau patikrinus jo nusiskundimą, buvo nustatyta,kad W. Tomczakui buvo leista susipažinti su bylos dokumentais, kai jis pats apsilankėteisme. Jis net nufotografavo bent vieną dokumentą.

Antrasis argumentas: W. Tomczak tvirtina, kad bylos procesas nėra objektyvus, nes bylątiriantis teisėjas pateikė bylai pirmininkaujančiam teisėjui prašymą priimti nutartį kiekgalima greičiau, net nedalyvaujant kaltinamajam. Tačiau šis prašymas buvo pateiktas poto, kai W. Tomczak 12 kartų nepasirodė teismo posėdžiuose.

Trečiasis argumentas: W. Tomczak teigia, kad Ostruvo teismas yra iš anksto nusistatęsprieš jį. Tačiau W. Tomczako paskelbtas faktas, kad byloje pirmininkaujantis teisėjas gyvenatame pačiame mieste kaip ir ieškovas, prieš kurį W. Tomczak anksčiau pateikė kaltinimus,savaime netrukdo tam teisėjui elgtis objektyviai.

Be to, W. Tomczak turi galimybę kreiptis į aukštesnį teismą ir paduoti kasacinį skundąLenkijos Aukščiausiajam Teismui. W. Tomczako, buvusio Lenkijos Parlamento nariu 1999m., iškeltą argumentą, kad jo nacionalinis parlamentinis neliečiamumas buvo oficiali kliūtiskelti baudžiamąją bylą, turi tinkamai apsvarstyti Lenkijos teisminės valdžios institucijos.

Teisės reikalų komitetas atkreipė dėmesį į probleminę teisinę pasekmę, kad pagal Lenkijosįstatymus W. Tomczak galėtų prarasti savo vietą šiame Parlamente, ir šio komitetopirmininkas pateikė žodinį klausimą Komisijai. Į šį klausimą 2008 m. sausio 14 d. atsakėKomisijos narys Frattini, kuris pažadėjo kreiptis į Lenkijos valdžios institucijas, siekdamasužtikrinti, kad Lenkijos įstatymai skirtingai netraktuotų Europos Parlamento ir nacionalinioparlamento narių.

Teisės reikalų komitetas po diskusijos su Komisija priėmė sprendimą nerekomenduotiginti W. Tomczako parlamentinį neliečiamumą dėl anksčiau minėtų priežasčių.

Akivaizdu, kad Europos Bendrijų privilegijų ir neliečiamumo protokolo 8 ir 9 straipsniainėra taikomi W. Tomczako atveju. Jo prašymą reikia laikyti prašymu dėl EuroposParlamento sprendimo prašyti sustabdyti bylos procesą prieš jį, kaip, pavyzdžiui, yraleidžiama pagal Lenkijos konstitucijos 105 straipsnį.


Remdamasis įtvirtinta praktika, Parlamentas galėtų nuspręsti ginti vieno iš jo nariųneliečiamumą, jei kiltų įtarimas, kad baudžiamasis persekiojimas buvo pagrįstas ketinimupakenkti nario politinei veiklai (fumus persecutionis). W. Tomczako atveju aiškių šios rūšiesįrodymų nėra.

Remdamasis minėtomis aplinkybėmis, rekomenduoju neginti W. Tomczako neliečiamumo.

Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, PSE frakcijos vardu. − Gerb. pirmininke,svarbiausias parlamentinio neliečiamumo tikslas yra apsaugoti patį Parlamentą, kaipdemokratiškai išrinktą atstovaujančiąją instituciją. Tai garantuoja šios institucijos kolektyvinįnepriklausomumą nuo išorinio spaudimo ir užtikrina narių žodžio bei veiksmų laisvę,vykdant savo parlamentines pareigas. Europos Parlamento narių neliečiamumo teisinispagrindas yra išdėstytas 1965 m. Europos Bendrijų privilegijų ir neliečiamumo protokole.Protokolo 8 straipsnyje teigiama, kad Europos Parlamento nariai neturi būti jokiu būduapklausiami, sulaikomi ar prieš juos keliamos bylos dėl jų pareikštų nuomonių ar balsavimo,kai atlieka savo pareigas. 9 straipsnyje panašiai teigiama, kad per Europos Parlamentosesijas jo nariai turi turėti savo valstybės teritorijoje tokį patį neliečiamumą, koks yrasuteikiamas tos valstybės parlamento nariams, bei bet kurios kitos valstybės narės teritorijojejie turi turėti neliečiamumą nuo bet kokio sulaikymo ir teismo proceso. Šis neliečiamumastaip pat taikomas nariams tada, kai jie važiuoja į Europos Parlamento posėdžių vietą arvyksta iš jos.

Remiantis išdėstytomis nuostatomis, reikia pažymėti, kad kaltinimas prieš W. Tomczakąnėra susijęs su jo pareikštomis nuomonėmis ar atliktais balsavimais vykdant oficialiaspareigas, nes aptariamų įvykių metu jis nebuvo Europos Parlamento narys. Taigiatsižvelgiant į aplinkybes, nėra jokio teisinio pagrindo suteikti W. Tomczakui parlamentinįneliečiamumą. Tačiau W. Tomczako atvejis parodė, kad Lenkijoje, rengiant rinkimus įLenkijos Seimą ir Europos Parlamentą, rinkimų kandidatams netaikomos vienodos sąlygosir nevienodai vertinamos aplinkybės, dėl kurių išrinkti asmenys gali netekti savo vietos.

Šis klausimas buvo svarstytas ypatingame posėdyje ir, kai Lenkija prisijungė prie Sąjungos,ji įsipareigojo laikytis galiojančių Europos Sąjungos teisės aktų, ypač dėl jų tiesioginiopoveikio valstybės narės vidaus įstatymams. Norėčiau pasinaudoti šia proga ir paraginti,pasitaikius pirmai galimybei, suderinti įstatymus, susijusius su Lenkijos Seimo ir EuroposParlamento narių padėtimi. Pagal dabartinius įstatymus, Europos Parlamento narys galiautomatiškai prarasti savo vietą dėl tam tikrų veiksmų, o Lenkijos Seimo narys jokiu būdunegali būti nubaustas už tuos pačius veiksmus.

Marek Aleksander Czarnecki, UEN frakcijos vardu . – (PL) Gerb. pirmininke, W.Tomczako atvejis yra pavyzdys, parodantis, kad Lenkijos jurisdikcinė sistema nepripažino,jog Lenkija tapo Europos Sąjungos nare, ir įsipareigojo laikytis joje veikiančios teisėssistemos. Europos Parlamentas dar nepriėmė sprendimo dėl W. Tomczako neliečiamumo,bet kompetentingas teismas vis dėlto paskyrė vasario 15 d., praėjusios savaitės dieną, kaipposėdžio datą.

Tokiu veiksmu teismas ne tik parodo panieką Europos Parlamentui, bet jis taip pat nesilaikoEuropos Parlamento procedūros reglamento ir Lenkijos baudžiamojo kodekso, pagal kurįjokia baudžiamoji byla negali būti keliama prieš Europos Parlamento narį, kol EuroposParlamentas nenuspręs dėl jo neliečiamumo. Mano nusakyta situacija veda prie išvados,kad W. Tomczako atveju mes susiduriame arba su nepaprastai nekompetentingu teismu,arba su teismo ketinimu kaltinti W. Tomczaką už smulkų nusižengimą, kuris jo atvejutaptų priežastimi netekti vietos Europos Parlamente.


Jens-Peter Bonde (IND/DEM). – Gerb. pirmininke, aš raginu visus narius balsuoti priešW. Tomczako neliečiamumo panaikinimą. rūmuose vyko labai geros diskusijos. Visi sutiko,kad negalime leisti Lenkijai nustatyti dvigubų standartų: vienų savo Parlamento nariamsir kitų, daug griežtesnių, Europos Parlamento nariams. F. Frattini, atsakingas Komisijosnarys, pažadėjo išsiųsti laišką Lenkijos teisingumo ministrui, reikalaudamas taikyti vienodąreglamentavimą dėl neliečiamumo panaikinimo.

Aš kalbėjau su Komisijos nariu F. Frattini po susitikimo sausio 14 d. ir susitikau su juo darkartą prieš dvi savaites – tada jis pasakė, kad nurodė administracijai išsiųsti laišką. Praėjusiąsavaitę susisiekiau su jo biuru. Ten man patvirtino, kad laiškas buvo išsiųstas ir kad tą pačiądieną gausiu laiško kopiją. Po to kažkas netikėtai paskambino iš Komisijos nario F. Frattinibiuro ir pasakė visai kitą dalyką, kad laiškas vis dar buvo neišsiųstas. Taigi esame dabartinėjesituacijoje, neturėdami nei laiško, nei atsakymo iš Lenkijos Vyriausybės.

Mūsų taisyklės yra labai aiškios: mes turime turėti balsą. Todėl norčiau Jūsų paprašytibalsuoti prieš neliečiamumo panaikinimą ir pareikalauti šį klausimą grąžinti į komitetą,kad jame būtų galima priimti naują sprendimą, kai tik gausime laišką iš Komisijos narioF. Frattini ir atsakymą iš Lenkijos.

Aloyzas Sakalas, pranešėjas . − Gerb. pirmininke, manau, kad neliečiamumo panaikinimoklausimo pasekmės nėra tas pats kaip neliečiamumo panaikinimas. Teismas siuntė W.Tomczakui šaukimą atvykti 12 kartų, bet jis nepasirodė teisme.

Visus procedūrinius ir materialius klausimus, iškeltus W. Tomczako byloje, ir ypač klausimądėl įžeidžiamos kalbos prieš policininkus turi objektyviai išspręsti Lenkijos teisminėsvaldžios institucijos. Todėl norėčiau pabrėžti du dalykus. Klausimą dėl to, ar W. Tomczakoneliečiamumas buvo tinkamai panaikintas bylos pradžioje, kai jis buvo Lenkijos Parlamentonarys, gali patikrinti tik tinkama teisminė institucija Lenkijoje, šiuo atveju, OstruvoDidžiosios Lenkijos apygardos teismas. Visada galima pateikti apeliaciją.

Antra, galimybė, kad W. Tomczak praras savo vietą šiame Parlamente, negali būti laikomamotyvu patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn, nes 2004 m. birželio 19 d., incidentometu W. Tomczak nebuvo Europos Parlamento narys, o nacionalinio parlamento nariamstaikomas įstatymas neturi nuostatų dėl tokių pasekmių.

Remdamasis pirmiau išdėstytais argumentais, Teisės reikalų komitetas rekomenduoja, kadEuropos Parlamentas negintų W. Tomczako parlamentinio neliečiamumo.

Pirmininkas. − Diskusijos baigtos.

Balsavimas įvyks rytoj.

21. Skaidrumas finansų srityje (diskusijos)

Pirmininkas. − Kitas darbotvarkės punktas yra J. J. Poméso Ruizo pranešimas(A6-0010/2008) Biudžeto kontrolės komiteto vardu dėl skaidrumo finansų srityje[2007/2141 (INI)].

José Javier Pomés Ruiz, pranešėjas . − (ES) Gerb. pirmininke, mūsų Europos Parlamentasvisada norėdavo įgyvendinti skaidrią politiką mūsų lėšų, Europos Sąjungos lėšų, srityje.Taip buvo ir tada, kai galbūt dėl blogo valdymo iškilo problemų, kurios privertė atsistatydintiJ. Santero vadovaujamą Komisiją.


Reikia pripažinti, kad nuo tada situacija žymiai pagerėjo; šis Parlamentas skatino skaidrumopolitiką ir Komisija palaikė Parlamentą. J. M. Barroso vadovaujamos Komisijossuinteresuotumas buvo parodytas įsteigiant Pirmininko pavaduotojo postą, padėsiantįsiekti šio tikslo. Šią veiklą vykdo posėdyje dalyvaujantis Pirmininko pavaduotojas SiimKallas, kurį aš sveikinu.

Europos gyventojai turi žinoti, ką mes darome su labai mažu kiekiu pinigų, kuriuos jiemoka Europos Sąjungai, ką mes darome su tuo nepakankamu 1 proc.; laikydamiesiskaidrumo, mes turime geriau kontroliuoti Bendrijos lėšas. Matomumas daugiau nėra vientik pranešimas, pakabintas rotušėje ar prie statybos aikštelės, finansuojamos iš regioniniųlėšų ar Sanglaudos fondo; turime eiti daug toliau, ir turi būti galima nustatyti, kuriosevietose yra tas mažas pinigų kiekis, sumokėtas Europos mokesčių mokėtojų per valstybesnares.

Tai yra skaidrumo iniciatyva, kurią šis Parlamentas visiškai palaiko. Šiame mūsų pačiųiniciatyva pateikiamame pranešime teigiami du dalykai. Pirma, turi būti padaryta šiek tiekdaugiau. Šiame tekste nusprendėme pasakyti, kad skaidrumas turi būti parodomaspaskelbiant juoduosius sąrašus ir informaciją apie tai, kurie pasiūlymų teikėjai laimėjokonkursus, o kurie ne, ir OLAF turi turėti kodeksą, užtikrinantį nekaltumo prezumpciją,kuri daugeliu atvejų nebuvo taikoma. Kitaip tariant, Europos Sąjungos viduje EuroposParlamentas jau turi savo etikos kodeksą. Mes nesame tarnautojai, mes esame politikai;mes turime taip pat būti skaidrūs ir mes tokie jau esame.

Todėl prašau pašalinti Skaidrumo iniciatyvos pasiūlytą sąrašą 22 dalies 2 pakeitime išesmės ne vien dėl to, kad šis Parlamentas jau priėmė sprendimus dėl mūsų finansiniųinteresų, misijų ir kelionių, bet ir todėl, kad taip pat manome, jog taisyklės turi galioti visaiEuropos Sąjungai. Šis Parlamentas turi savo taisykles, bet jie turės jas tobulinti ir galbūtplėsti.

Yra kitas pakeitimas, kuriame pašalinu nuorodą į Europos Parlamento narius kaip dirbančiusviešojoje tarnyboje; mes nedirbame viešojoje tarnyboje, mes esame politikai. Ši painiavagalėtų sukelti problemų kai kurių valstybių teisės aktuose.

Palaikydami mintį didinti skaidrumą, taip pat norime atkreipti dėmesį į faktą, kad valstybėsnarės valdo 80 proc. lėšų, todėl dar kartą raginame valstybes nares pateikti nacionaliniopatikinimo pareiškimus. Tai skubu ir būtina, ir mes primygtinai reikalaujame, kad tai būtųpadaryta. Teigiame, kad Komisijos nario S. Kallaso pristatytoje iniciatyvoje turi būtinumatytas Bendrijos lėšų atgavimas. To negalima neįtraukti: kai mūsų pinigai yra netinkamaipanaudoti, turime žinoti, kur jie yra, kaip juos galima atgauti ir kada juos galima atgauti.

Mes daug ką pagerinome skaidrumo srityje, Komisijos nary, bet šis Parlamentas siekspadaryti daug daugiau.

Siim Kallas, Komisijos Pirmininko pavaduotojas . − Gerb. pirmininke, man labai malonušiandien čia būti ir kalbėti Komisijos vardu šiuo esminiu skaidrumo klausimu. Turiu padėkotiJ. J. Pomésui Ruizui už šį savos iniciatyvos pranešimą ir Biudžeto kontrolės komitetui užjo vertingą įnašą.

Pranešimas atkreipia dėmesį į penkias svarbiausias problemas. Pirma, pranešimas suteikiagaires skelbti informaciją apie tuos, kurie gauna Europos Sąjungos lėšas per dotacijas irsutartis. Mes dirbame, siekdami įgyvendinti pakeisto finansinio skaidrumo reglamentosąlygas. Šios sąlygos buvo įtrauktos Parlamento pastangomis ir įsigaliojo 2007 m. gegužę.


Siekdama tiesioginio valdymo, Komisija pernai atidarė interneto svetainę, kurioje per vienąportalą suteikiama prieiga prie visų tinkamų svetainių įvairiuose bendruosiuosedirektoratuose. Nors mes ir toliau atnaujiname šias svetaines, portalas, atrodo, vis dar yragana paini ir sudėtinga įėjimo vieta. Komisijos tarnybos dirba, kad tai pagerintų.

Kas susiję su bendru valdymu, Komisijos vaidmuo yra „pabaigti ir susitarti su valstybėmisnarėmis dėl šių informacijos rinkinių bendrų standartų iki 2008 m. balandžio“. Čia cituojuiš D. Jørgenseno biudžeto įvykdymo ataskaitos projekto. Valstybės narės liks atsakingosuž duomenis. Komisija prisiima atsakomybę už taikomus standartus ir tikrinimą, arvalstybės narės laikosi finansinio reglamento sąlygų.

Antra problema J. J. Poméso Ruizo pranešime yra lėšų atgavimo problema. 2008 m. sausįaš aiškiai pasakiau Biudžeto kontrolės komitete, kad „Komisija ligi šiol negalėjo visapusiškaiperteikti Parlamentui, kiek pastangų mes dedame, kad atgautume lėšas“. Aš pateikiauapytikrį 2006 m. atgautų lėšų apskaičiavimą ir pranešiau, kaip bus gerinamos mūsų pačiųsistemos, kad šiais metais ABAC apskaitos sistema įtrauktų išsamesnius ir visapusiškusduomenis apie lėšų atgavimą. Mes aptariame šių veiksmų metodologiją su Europos AuditoRūmais.

Informacija apie atgaunamas lėšas būtų nevisa, jei jos nepateiktų valstybės narės. Žemėsūkio srityje bendras vaizdas teikia vilčių. Rytoj Komisija priims veiksmų planą, stiprinantįstruktūrinių fondų kontrolę, taip atkreipdama dėmesį į šią problemą.

Trečia pranešime išdėstyta problema yra susijusi su finansinių interesų deklaravimu ir ypačsu nepriklausomo lyginamojo tyrimo, pradėto 2006 m. liepą Europos skaidrumo iniciatyvoskontekste ir paskelbto 2007 m., rezultatais.

Studijoje prieita prie išvados, kad dauguma Europos institucijų yra reglamentuojamosintensyviau nei nacionalinio lygmens institucijos. Komisija ir Europos investicijų bankasturi išsamiausias etikos taisykles iš visų ES institucijų.

Nors studijoje pažymėta, kad Komisija turi palyginti gerai išvystytą sistemą pranešti apieinteresų konfliktus, joje siūloma apsvarstyti galimybę padidinti mūsų ad hoc Etikos komitetoįgaliojimus, kad jis atliktų platesnį konsultacinį vaidmenį. Kviečiu Jus panagrinėti studijąir padaryti išvadas, kurios, Jūsų nuomone, yra taikytinos Europos Parlamentui.

Ketvirta J. J. Poméso Ruizo iškelta problema yra susijusi su Komisijai patariančių ekspertųgrupių sudėtimi. Norėčiau padėkoti J. J. Pomésui Ruizui už tai, kad jis pripažįsta ligi šiolpadaryto darbo vertę. Mes išanalizuosime rekomendaciją, kurią Jūs teikiate dėl tolimesniųpagerinimų.

Penkta ir paskutinė svarstoma problema yra susijusi su valdymu institucijų viduje. Praeitąpenktadienį, 2008 m. vasario 15 d., buvo galutinis terminas valstybėms narėms, iki kuriojos galėjo atsiųsti „metines santraukas“. Šiandien vidurdienį buvome gavę 22 atsakymusiš valstybių narių. Mes įvertiname, kiek šios ataskaitos atitinka įsipareigojimus pagal finansinįreglamentą, ir mes atsiskaitysime Jums kai tik susidarysime aiškų padėties vaizdą, įskaitantšių ataskaitų kokybę.

Apibendrindamas galiu paskelbti, kad mes labai rimtai vertiname skaidrumą ir kad Europosskaidrumo iniciatyva įgyvendina daugelį pranešime iškeltų klausimų.

(Plojimai)


Ingeborg Grässle, PPE-DE frakcijos vardu . Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios irponai, skaidrumo iniciatyva yra turbūt didžiausias Barroso Komisijos pasiekimas.

Esu dėkingas jums, Komisijos nary, už Jūsų žodžius ir už tai, kad norite suderintiinformacijos apie subsidijų gavėjus skelbimą. Tai buvo pagrindinis pernai tarp Parlamentoir Komisijos vykusios diskusijos klausimas. Kaip žinote, šie rūmai ir PPE-DE frakcija visadaJus remdavo skaidrumo klausimu, nes mes norime žinoti, ar pasiekiame savo politiniųtikslų per subsidijų gavėjus, kitaip tariant, lėšų gavėjus. Kalba eina būtent apie mūsų politiniųtikslų pasiekimą ir mes turime žinoti daugiau nei žinome dabar.

Komisijos nary, Jūs rengiate naujas etikos taisykles. Manome, kad institucijoms reikia šiųtaisyklių, o patiems Komisijos nariams reikia naujo elgesio kodekso. Tačiau, kad išvengtumenesusipratimo, gal galiu Jums priminti, kad Komisijos kompetencijai nepriklauso nustatytitaisykles Parlamentui. Mes patys rengiame sau taisykles. Skirtingai nuo kitų ES institucijųdarbuotojų, mes nesame valstybės tarnautojai, nors toks įspūdis galėjo susidaryti dėlnetikslaus kalbos vartojimo.

Mes turime pakeitimą 22 daliai ir norėčiau Jūsų šiltai paprašyti paremti šį pakeitimą. Mesnorime vietoje sąrašo pateikti nuorodą į esamas taisykles. Visi sąrašai yra labai geri, betmes norime atviros žodinės formos, leidžiančios mums nuspręsti, ar norime tiek daugkriterijų, ar galbūt jų reikia daugiau arba mažiau.

Mes nesame patenkinti – ir apie tai kalbama pranešime – dėl sudėtingo neteisingai išmokėtųlėšų atgavimo klausimo. Komisijos nary, manau, kad tai bus mums svarbiausias klausimasšiais metais ir svarbiausias konflikto tarp Parlamento ir Komisijos elementas. Tai visiškaineskaidri sritis. Paprašyčiau Jūsų energingai spręsti šią problemą. Lėšos negali būti taipnetvarkingai atgaunamos, kaip buvo anksčiau.

Sveikiname šios savaitės veiksmų planą dėl struktūrinių fondų, bet jį dar reikia sustiprintitikėtinumu tiek dėl Parlamento, tiek dėl Komisijos biudžeto įvykdymo patvirtinimo.

Mūsų pranešėjas Javier Pomés Ruiz parengė gerą ir įdomų pranešimą ir esu įsitikinusi, kadsu šiuo pranešimu, kaip Parlamento nuomone, padėsime Komisijai daryti tolesnę pažangą.

Dan Jørgensen, PSE frakcijos vardu. – (DA) Gerb. pirmininke, neabejotina, kad viešiejidebatai Europoje daugiausia susitelkė ties tuo, kad Europos Sąjungoje yra demokratijosstoka ir kad ši stoka bent iš dalies kilo dėl pakankamo skaidrumo trūkumo. Ypač tai galilemti nepakankamai skaidrus ES valdomų lėšų panaudojimas; šias lėšas ES skiria atskiromsšalims vykdyti gerus, gerais ketinimais paremtus projektus, bet neskaidrus valdymas yrarimta problema! Laimei, ši problema dabar yra sprendžiama. Laimei, šią problemą Komisijajau seniai pripažino ir iš tikrųjų imasi veiksmų, kad ją spręstų, todėl Komisija už tai nusipelnodaug pagyrimų! S. Kallas, Jūs asmeniškai nusipelnote daug pagyrimų už savo didžiulį įnašąšioje srityje. Žinoma, yra keletas dalykų, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį. Būtent todėl J. J.Pomés Ruiz parengė pranešimą. Palaikau jo pranešimą, kuriame pabrėžiama daugkritikuotinų dalykų, kurie savaime turi būti sprendžiami. Aišku, kad turimi duomenys turibūti palyginami, ir taip toliau, bet tai nėra esminis dalykas, kadangi dabar priėmėmepagrindinį sprendimą, kad neabejotinai reikia užtikrinti skaidrumą.

Kitas labai svarbus sprendimas, už kurį Komisija nusipelno pagyrimo, yra sprendimassiekti didesnio skaidrumo dėl „ekspertų grupių“. Tiesiog nepriimtina, kad „demokratinėje“sistemoje dirba žmonės, kurių vardai nėra žinomi. Galima pateikti įvairių demokratinėssantvarkos argumentų, neleidžiančių šitaip elgtis, ir tai, žinoma, taip pat nepriimtina išfinansinės perspektyvos. Galiu numanyti, kad Jūs, Komisijos nary, galėtumėte patvirtinti


savo teiginį dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo, pasakytą neseniai vykusiame Biudžetokontrolės komiteto posėdyje. Tada Jūs patikinote mus, kad tai taip pat taikoma grupėms,kurios dalyvauja komitologijos procedūroje. Žinoma, yra daug skirtingų ekspertų grupiųrūšių. Kai kurios iš svarbiausių grupių iš tikrųjų dalyvauja komitologijos procedūroje. Beto, Jūs pritarėte tam kelis kartus Biudžeto kontrolės komitete. Komisijos nary, arnegalėtumėte to pakartoti čia prieš visą susirinkimą?

Janusz Wojciechowski, UEN frakcijos vardu. – (PL) Gerb. pirmininke, Aljanso už tautųEuropą frakcijos vardu norėčiau padėkoti J. J. Pomésui Ruizui už labai gerą pranešimą, kurįvisiškai palaikau. Skaidrumas turi būti pagrindinis Europos Sąjungos veikimo principas.Norėčiau iš pradžių pasakyti, kad, mano nuomone, ypač vertingi yra pranešimo skyriai,kuriuose siūloma teikti išsamesnę informaciją apie Sąjungos lėšų gavėjus ir daugiau aiškesnėsinformacijos Komisijos tinklalapiuose. Tai svarbūs klausimai. Taip pat norėčiau pabrėžti,kad lygiai svarbios yra tos pranešimo dalys, kuriose išryškinama svarba atskleisti ir suteiktiinformaciją apie Europos įstaigų darbuotojų finansinius interesus.

Europos Sąjungos gyventojai turi būti tikri, kad tie, kas tvarko Sąjungos lėšas ir prižiūri jųpaskyrimą, veikia nešališkai ir nesiekia tenkinti privačių interesų. Manau, kad buvo teisingair derama šią problemą pranešime svarstyti taip išsamiai.

Bart Staes, Verts/ALE frakcijos vardu. – (NL) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ši diskusijaiš tikrųjų yra apšilimo treniruotė prieš biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, šiuometu vykstančią Biudžeto kontrolės komitete, ir neeilinį posėdį, kuriame dalyvausime kitąsavaitę su Komisijos nariais V. Špidla ir D. Hübneriu. Pagrindinis klausimas toje diskusijojeyra J. J. Poméso Ruizo pranešimo 41 dalis, kurioje Komisija raginama paremti nacionaliniopatikinimo pareiškimų išleidimą. Komisijos nary, jei Jūs siūlote tai palaikyti, tada kova,kurioje dalyvaujame per biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, nebus Parlamentokova prieš Komisiją, bet jungtinė kova: Komisija ir Parlamentas prieš valstybes nares. Taiyra geriausia strategija, taip pat sukurianti geresnę Komisijos vidaus sanglaudą. Skaidrumasišties užtikrina patikimumą ir atsakingumą; visi su tuo sutinka. Vienas tokios strategijosaspektas iš tikrųjų yra informacijos apie galutinius Europos Sąjungos lėšų gavėjus skelbimas.

Pagal finansinį reglamentą privalu pateikti apie tai informaciją, bet ši informacija turi būtiprieinama, ji turi būti patikima, ir ji turi būti tinkama tolesniems tyrinėjimams. Tikraivertinu Jūsų, Komisijos nary, pastangas tobulinant savo interneto svetainę, bet ten dar daugką reikia atlikti. Kai kurios privačios iniciatyvos iš tikrųjų tai padaro geriau.

Šiame J. J. Poméso Ruizo pranešime taip pat labai aiškiai išdėstoma, ką reikia pagerinti:pristatymą, turinį ir informacijos organizavimą. Biudžeto kontrolės komitetas prašo taipabaigti iki 2009 m. Noriu pateikti pakeitimą nukelti šį terminą vieneriems metams. Jeimes sugebėsime tai padaryti, nauja Komisija ir naujas Parlamentas galės pradėti naujusdarbus 2009 m. Prašau savo kolegas narius palaikyti šį pakeitimą.

Komisijos nary, turiu Jums kitą klausimą: kaip yra vykdomas 34 dalyje išdėstytas Jūsųsumanymas paskelbti visų oficialių ir neoficialių frakcijų narių vardus nuo 2008 m.? Taippat palaikau Dano Jørgenseno klausimą šia tema.

Galiausiai, gerb. pirmininke, turiu klausimą Jums: kada Parlamento sekretoriatas nuspręslaikytis visiško skaidrumo ir paskelbs visų Parlamento savanoriško pensijų fondo nariųvardus? Šiaip ar taip, šie žmonės taip pat gauna nemažai Europos Sąjungos lėšų. PrašauJūsų perduoti šį pranešimą sekretoriatui.


Pirmininkas. − Dėl B. Staeso užduoto klausimo: žinoma, tai buvo aptarta biure, irsprendimas bus surastas.

Esko Seppänen, GUE/NGL frakcijos vardu. – (FI) Gerb. pirmininke, Komisijos nary,J. J. Poméso Ruizo pranešimas yra tikrai išsamus. Probleminės sritys yra tinkamai išdėstytosir jose bus imtasi būtinų veiksmų. Čia norėčiau pasakyti Komisijos Pirmininko pavaduotojuiS. Kallasui, kad jo tarnybos metu buvo reikšmingai padidintas bendras Sąjungos atvirumasir skaidrumas ir jis buvo nepaprastai aktyvus šioje srityje. Šio veiklumo įrodymas yra daugnaujų duomenų bazių internete, bet lieka problema, taip pat minima ir pranešime, kadpaieškos procedūros vis dar neveikia patenkinamai, ir šią problemą reikia išspręsti. Taippat svarbu standartizuoti paieškos sistemų turinį. Kitaip tariant, jei nėra tinkamos paieškosprocedūros, didėja rizika gauti daugybę informacijos, bet jos gausa sumažins jos kokybę.

Klausimą dėl įrodytų apgaulingų veiksmų „juodojo sąrašo“ reikia apsvarstyti. Iš esmėsmūsų frakcija pritaria tokiam sąrašui ir jį palaiko, bet mes ypač turime užtikrinti, kad būtųgarantuota asmens duomenų apsauga ir kad niekas nebūtų įtrauktas į „juodąjį sąrašą“ berimtos priežasties ar dėl atliktų klaidingų procedūrų.

Toliau yra klausimas dėl Patariamojo komiteto dėl standartų viešajame gyvenime. Kaipjau minėjo I. Grässle, tiesiogiai piliečių išrinktiems Europos Parlamento nariams, žinoma,gerai turėti procedūrą, kuri yra kitokia nei valstybės tarnautojams taikoma procedūra.Tačiau procedūra išrinktiems nariams taip pat turi būti bent tokio paties griežtumo, nesnegali būti jokios priežasties tvirtinti, kad reikia sumažinti Parlamento nariams taikomusetikos reikalavimus. Daugelyje šalių yra viešai skelbiama apie parlamento narių rinkimamspanaudotus pinigus ir tai galėtų paskatinti Parlamentą imtis panašių veiksmų, kad įParlamento duomenų bazę būtų įtraukti nacionaliniai pareiškimai apie rinkimų finansavimą,apie kandidatų kampanijos viešumą ir jos finansavimą, ir šie finansavimo reikalai taip pattaptų geriau matomi Europos Sąjungos lygmeniu.

Baigdamas noriu pasakyti, kad politinės partijos ir fondai Europos lygmeniu negali būtiatleisti nuo bendro įsipareigojimo paskelbti finansų šaltinius ir interesus.

(Plojimai)

Nils Lundgren, IND/DEM frakcijos vardu. – (SV) Gerb. pirmininke, man labai neįprastapalankiai atsiliepti apie pranešimus, pateikiamus mums šiuose rūmuose. Tačiau šispranešimas yra išimtis.

Jame pranešėjas pateikė argumentus siekti didesnio skaidrumo ir aš karštai tai palaikau.Bet norėčiau priminti rūmams, kad kol mes turime tokius dalykus kaip žemės ūkio politikair struktūriniai fondai ir mūsų tikrinimo užduotis visiškai viršys žmogiškas galias. Mesesame verčiami nuolat taikyti naujas taisykles, daugiau kontroliavimo ir galų gale turėsimevisiškai nepagrįsto didumo biurokratiją.

Kaip žinome, galimas sprendimas yra leisti turtingesnėms Europos Sąjungos valstybėmsduoti pinigų skurdesnėms valstybėms, smulkiai neaptariant, kaip tos lėšos buspanaudojamos. Pagrindinė tikrinimo proceso dalis atkris ir tai turi būti ilgalaikis tikslas.Mes neturime skaičiuoti karvių, nekultivuojamų laukų ir panašių dalykų. Mes turimesusitelkti ties tuo, kas yra Europos Sąjungos paskirtis – vidaus rinka.

Esther De Lange (PPE-DE). – (NL) Gerb. pirmininke, aš taip pat norėčiau padėkotipranešėjui už jo puikų pranešimą ir norėčiau paminėti porą punktų prieš kreipdamasi įTarybą ir Komisiją.


Pirmas punktas yra tas, kad turime paskelbti Europos Sąjungos finansinės paramos gavėjus.Tai ypač svarbu žemės ūkio sektoriuje. Turime atsargiai ir teisingai vertinti šią informaciją.Negalime sukurti situacijos, kai vienos valstybės narės laikosi atskleidimo reikalavimo, okitos to nedaro. Komisijos interneto svetainėje yra nuorodos į 14 nacionalinių internetosvetainių, kuriose skelbiami žemės ūkio paramos gavėjai, vadinasi, dar trūksta 13 nuorodų.Galbūt Komisija galėtų paaiškinti, kodėl taip yra. Ar ši informacija nėra pasiekiamaelektroniniu formatu, ar valstybės narės vis dar nepateikė skaičių?

Be to, Komisija turi galvoti, kaip apsaugoti tuos gavėjus, kurių duomenis ketina paskelbti:pavyzdžiui, keliose valstybėse narėse, taip pat ir mano valstybėje, šiuo metu susiduriamasu problema, kaip apsaugoti nuo radikalių gyvūnų teisių aktyvistų.

Galų gale, duomenis tikrai sudėtinga palyginti, todėl reikia daugiau Komisijos veiksmų šiakryptimi. Kaip suprantu iš Komisijos nario pranešimo, jis rytoj imsis iniciatyvos dėlstruktūrinių fondų, ir man malonu tai girdėti.

Mano antras punktas yra susijęs su kasmetinėmis institucijų veiklos ataskaitomis, kuriosbuvo šiek tiek pagerintos, bet tai – jautri tema.

Dabar dėl mano kreipimosi, susijusio su tuo, kad 80 proc. fondų Europoje nėra valdomicentralizuotai, bet per valstybes nares ar bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis. Mesgalėtume pagerinti ir sugriežtinti skaidrumą bei kontrolę Europos lygmeniu visai amžinybei,bet kol valstybės narės neprisiima atsakomybės dėl nacionalinio patikinimo pareiškimų,tol subalansuota kontrolė bus sunkiai įmanoma. Tango šokamas dviese.

Galime su įkvėpimu atlikti puikų šokį per biudžeto kontrolės Europos lygmeniu lauką, betkol valstybės narės kartu nešoks, bendras pasirodymas niekada nelaimės prizo. Todėlraginu valstybes nares prisiimti savo pareigas ir raginu Komisiją, kaip gerą laidininką arkaip šokio mokytoją, palaikyti šį procesą dėl nacionalinių pareiškimų: Jūs turėtumėte patstai žinoti, Komisijos nary. Mes norėtume tikėtis Jūsų palaikymo šioje srityje.

Paulo Casaca (PSE). – (PT) Gerb. pirmininke, turiu pasveikinti mūsų pranešėją bei S.Kallasą dėl šios iniciatyvos. Tačiau iškart turiu pasakyti S. Kallasui, kad būčiau dauglaimingesnis, jei jis imtųsi reikalingų veiksmų, užtikrinančių, kad Europos Komisija laikėsi2007 m. sausio 1 d. įsigaliojusių finansinio reglamento taisyklių, ypač dėl įvairių Bendrijoslėšų galutinių gavėjų paskyrimo.

Iš tikrųjų didelį susirūpinimą kelia tai, kad Europos Komisijos atsakymas į klausimą, arIMG teisėtai ir tinkamai gavo paramą kaip tarptautinė organizacija, yra visiškainepatenkinamas. Norėčiau žinoti, Komisijos nary, ar be šios naujos tarptautinėsorganizacijos Europos Komisija taip pat nusprendė susitikti su kitomis, kad žinotume, kasgali pasinaudoti Bendrijos lėšomis, nedalyvaudamas konkurse.

Wiesław Stefan Kuc (UEN). – (PL) Gerb. pirmininke, lėšų paskyrimas pagal įvairiasbiudžeto reikmes visada kelia smarkias emocijas ir diskusijas. Visiškai suprantama, kad tie,kam skiriamos lėšos, turi džiaugtis, o tie, kuriems jos neskiriamos, neatsižvelgiant į jųnuopelnus, turi reikšti kritiką. Bet jei, kaip neseniai įvyko Lenkijoje, subjektas gaunafinansavimą iš vienos vyriausybės ir šį finansavimą atima kita vyriausybė, iškyla nemažaiproblemų.

Kokie principai nustato lėšų paskyrimą ir kokios procedūros taikomos? Ar sprendimai yrapriimami remiantis faktais, remiantis politika? Štai kodėl laikydamiesi J. J. Poméso Ruizopranešimo teiginių turime susitelkti ne tik ties skaidrumo ir aiškumo procedūromis, bet


taip pat ir suteikti visuomenei įgaliojimus įvertinti lėšų paskyrimo veiksmus. Informacijosapie Sąjungos finansavimo gavėjus paskelbimas yra esminė Europos Komisijos ir vyriausybėsketinimų skaidrumo sąlyga. Tai kodėl tam tikros valstybės taip priešinasi paskelbimui? Arjos nori ką nors paslėpti? Tai taip pat apima informaciją apie įstaigose dirbančius asmenisir ekspertus Europos institucijose. Mūsų Sąjungai būtų labai naudinga sukurti bendrą etikoserdvę.

Alexander Stubb (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, leiskite man iš pradžių pasveikintipranešėją J. J. Pomésą Ruizą. Aš to nedarau ne tik dėl to, kad jis yra šalia manęs ir spiriaman į kulkšnį, bet todėl, kad manau, jog jo pranešimas iš tikrųjų yra labai geras.

Jei leisite, norėčiau aptarti tris dalykus. Pirma, manau, kad šio pranešimo esminis tikslasyra pagerinti skaidrumą ir valdymą. Paprastai tai daroma trimis būdais. Vienas būdas yrasiekti skaidrumo dokumentuose: tai gana gerai numatoma pagal Europos Bendrijos steigimosutarties 255 straipsnį; antra, finansų skaidrumas, kurio mes siekiame šiame pranešime;ir trečia, žinoma, susitikimų skaidrumas.

Šiose diskusijose – ne tiek vykstančiose viduje, bet daugiau už šių rūmų – mane liūdina tai,kad yra daug euroskeptikų, kurie labai populistiškai panaudoja skaidrumą, būtent, jie,viena vertus, reikalauja skaidrumo, o kai skaidrumas yra užtikrinamas, jie pradeda dėl topulti žmones. Todėl šios diskusijos mane truputėlį liūdina, bet manau, kad pasiryžę siektiskaidrumo turime būti dori ir atviri šiuo klausimu.

Antras dalykas yra nacionaliniai pareiškimai. Aš norėčiau paantrinti E. De Lange žodžiamsšia tema. Turėtume visada tai pabrėžti. Manau, kad S. Kallas dirba tikrai gerai. Komisijataip pat dirba gerai. Bet 80 proc. visų lėšų iš tikrųjų išleidžia valstybės narės. Štai kodėlmums reikia kiek daugiau informacijos finansiniuose pareiškimuose. Esu įsitikinęs, kadJ. Mulder man pritartų, jei čia dalyvautų.

Paskutinis dalykas, kurį noriu aptarti, yra dėl garsios ar galbūt blogos reputacijos 22 šiopranešimo dalies. Suprantu, iš kur ji kyla, bet manau, kad neturime išpilti kūdikio kartu sumaudyklės vandeniu. Todėl rekomenduočiau panaikinti 22 dalį, kad visi galėtume lengvaibalsuoti už šį pranešimą, nes juk, galų gale, balsavimas prieš skaidrumą šiek tiek primenabalsavimą prieš taiką ir motinystę.

Inés Ayala Sender (PSE). – Gerb. pirmininke, noriu prisidėti sveikindama pranešėją,parengusį nepaprastai įdomų pranešimą, ir, žinoma, taip pat dėkoju Komisijai, kuriaiatstovauja jos Pirmininko pavaduotojas S. Kallas, už visą jos darbą, pozityvų dialogą irbendradarbiavimą su rūmais.

Savo kalboje noriu šiek tiek išsiplėsti dėl pasakytų komentarų, kurių daugumai pritariu, irpasakyti – ne tik reikia šios informacijos ir skaidrumo, bet ji taip pat turi būti lengvaiprieinama, patikima ir tinkama palyginti; informacija turi būti suorganizuota ir klasifikuotabei teikti tikros praktinės naudos ne tik geriausiems ekspertams, bet ir visai visuomenei.

Kalbėdamas apie pasidalijamojo valdymo lėšas ir papildydamas ankstesnius pasisakymus,manau, kad šiuo atžvilgiu turime daryti spaudimą valstybėms narėms ir ypač bandyti rastipriemones, taisančias dažnai neskaidrius santykius su tarptautinėmis organizacijomis.

Aš tikrai sveikinu mintį sukurti bendrą etikos erdvę. Tai yra prabanga, kurią Komisija tikraigali sau leisti, ir ji galėtų būti perduota ar pasiūlyta kaip geros praktikos pavyzdys tamtikrose pasaulinėse derybose. Todėl ypač sveikinu Komisijos atliktą studiją apie etikoskodeksus ir standartus, kurie paskui galėtų būti pritaikyti kiekvienai institucijai.


Galiausiai sveikinu pranešėją ir dėkoju jam, kad priėmė mano prašymą dėl etikos kodeksoOLAF, kuris besąlygiškai būtinas: viena vertus, turime atsakingas ir kaltas puses, kita vertus,turime nekaltas puses, kurias būtinai turime apsaugoti.

Ville Itälä (PPE-DE). – (FI) Gerb. pirmininke, iš pradžių noriu prisijungti prie tų, kuriepasveikino ir padėkojo pranešėjui J. J. Pomésui Ruizui už tikrai nuostabų pranešimą. Kartutaip pat norėčiau pasinaudoti proga ir padėkoti Komisijos nariui S. Kallasui, kuris labaisunkiai dirbo per tuos metus, didindamas informuotumą apie šias problemas.

Šio pranešimo mintis yra tokia, kad vargu ar kas nors čia gali nesutikti su jo tikslais. Betkokia atvirumo ir skaidrumo forma Europos Sąjungos lėšų netinkamo naudojimoklausimuose gali būti tik naudinga. Apskritai per mokesčių įplaukas finansuojamųasignavimų naudojimas turi būti atviras. Mokesčių mokėtojai turi visada tiksliai ir aiškiaižinoti, kam yra leidžiami jų pinigai. Visuomenė turi visada galėti pasakyti, kas leidžiapinigus, kokiems tikslams ir kiek jų išleidžiama.

Ypač privalome laikytis prieigos ir skaidrumo teisės principo, kai šios lėšos netinkamaipanaudojamos. Mano nuomone, apgaulingo Europos Sąjungos lėšų naudojimo „juodojosąrašo“ paskelbimas taip pat užkirstų kelią galimiems piktnaudžiavimo atvejams ir taipskatintų atvirumą ir skaidrumą naudojant Europos Sąjungos išteklius. Akivaizdu, kad šikontroliavimo rūšis yra sunki, nes skirtingose šalyse sistemos yra labai įvairios, todėl vykdytikontrolę yra sudėtinga.

Manau, kad pranešimas yra svarbus žingsnis į priekį, ir mes turime pasiekti bendrąkompromisą, kad pranešimas galėtų būti priimtas ir neatmestas dėl kelių smulkių detalių.

Paul Rübig (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, manau, kad vyksta ypač gera diskusija.Tačiau norėčiau įspėti dėl piktnaudžiavimo skaidrumu. Kai kurie populistai, nors šiandienšiuose rūmuose jų nėra, netinkamai naudoja šias diskusijas viešoje erdvėje ir savo kalboseneatskiria privačios sferos ir to, kas tinka tenkinant visuomenės interesus.

Mes neturime išleisti iš akiračio šių diskusijų dėl privatumo. Mes žinome, kad duomenųapsauga taip pat yra pateisinama priežastis. Rasdami pusiausvyrą, rasime teisingą EuroposParlamento atsakymą dėl būsimų veiksmų.

Jens-Peter Bonde (IND/DEM). – (DA) Gerb. pirmininke, man malonu šiandien dalyvautidiskusijoje. Prisimenu, kad prieš kelerius metus buvo tik keli idiotai, kurie reikalavoskaidrumo, bet dabar Parlamentą sudaro vien idiotai, primygtinai reikalaujantys skaidrumopristatant ataskaitas. Be to, turime Komisijos narį, kurio negalime kritikuoti; vietoj to turimejį taip pat pagirti už jo asmeninį indėlį įtraukiant į skaidrumo reformas vangesnes Komisijosdalis.

Tačiau mane išrinko ne tam, kad girčiau, bet kad pabrėžčiau problemiškesnius diskusijosaspektus. Todėl norėčiau paklausti S. Kallaso, ar kitais metais bus išimčių žemės ūkio srityje,nes šios srities ataskaitos nebus iki galo pristatomos internete ir negalėsime pamatyti, kaską gauna ir kokie yra atitinkami kiekiai kitose srityse. Ar bus išimčių, ar dėl visų išlaidų busatsiskaityta internete? Ir kaip dėl darbo grupių: ar bus paskelbti visų ekspertų vardai?

Galiausiai, dabar mums pažengus skaidrumo klausimais, ar nebūtų gera mintis nusiųstiatsiprašymą didvyriams Dorte Schmidtui-Brownui, Hansui-Martinui Tillackui, MartaiAndreasen ir visiems tiems, kas buvo apšmeižti per tuos metus, bet būtent jų dėka, Jūs, S.Kallasai, sugebėjote tiek daug pasiekti su savo reformomis?


Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). – (PL) Gerb. pirmininke, aiškumas ir skaidrumasyra pagrindiniai gyvenimo visuomenėje principai. Tam tikra atsakomybė už prisiimtasužduotis tenka mums, parlamentarams. Mes susitinkame su rinkėjais ir mums tenka jiemsaiškinti apie dabartinę situaciją Sąjungoje ir jos administravimą. Mes negalime sakyti: „Taine mes, tai Komisija“. Europos gyventojai nori atsakymų iš savo Parlamento narių. Pernelygdažnai skaidrumo siekio pretekstu komplikuojame procedūras ir skiriame per daugreikalavimų paramos gavėjams. Pavyzdžiui, reikalaujame dokumentų, kurie dažnai yranereikalingi. Kadangi kuriame skaidrią aplinką, turime aiškiai apibrėžti vaidmenis ir juospaskirstyti. Kartoju, mes turime paskirstyti vaidmenis ir užduotis tarp valstybių narių irEuropos Sąjungos.

Zbigniew Zaleski (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, noriu aptarti du dalykus. Visų pirma,jei norime laikytis Lisabonos strategijos, turime žinoti, kas mokslo srityje gauna pinigų irkokiems tikslams. Ar juos gauna iš tikrųjų geriausieji, ar yra koks nors pasidalijimas tarplabiau privilegijuotų Vakarų šalių ir kitų, naujųjų, šalių? Aš, kaip dėstytojas, reikalaučiau,kad būtų daugiau teisingumo ir lygybės.

Mano antras aptariamas dalykas yra tas, kad, kai gana dosnia širdimi skiriame pinigųtrečiosioms šalims, toms, kurios yra nepakankamai išsivysčiusios ir mažiau privilegijuotos,norėčiau gauti kokį nors atsiliepimą, kaip tie pinigai yra panaudojami, ypač jei jie skiriamipagal tokias švelniąsias programas kaip demokratizavimas ar panašias, kurios nesukuriaapčiuopiamų daiktų, bet keičia mąstymą ar verslumą. Mes nedaug žinome apie tai, kaippinigai yra panaudojami Afrikoje ir AKR šalyse. Išties tvirtinčiau, kad turime turėti daugiaužinių apie tai.

Alexander Stubb (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, noriu pasiginčyti su trim kalbėtojais.Pirma, A. Seppänenu – norėčiau pasveikinti jį dėl jo kalbos, nes ji buvo nepaprastai saikinga,ir jis lėtai juda – beveik – į Europos šalininkų stovyklą.

Antra, J. P. Bonde: jo kalbos apie skaidrumą maniera verčia mane manyti, kad jis yrafederalistas. Taigi manau, kad jis taip pat juda teisinga kryptimi – net jei prašymas paskelbtivisus žmones, dalyvaujančius komitologijos komitetuose, galbūt padeda kiek pasistūmėti!

Mano paskutinis komentaras yra dėl P. Rübigo. Sutinku su juo 100 proc.: toks populizmas,kokį matome Austrijos žiniasklaidoje iš euroskeptikų pusės, yra tiesiog bjaurus, ir aš ištikrųjų nenorėčiau daugiau jo matyti.

Turiu dar vieną klausimą pranešėjui J. J. Pomésui Ruizui: jei būtų vienas dalykas, kurį jisnorėtų pašalinti iš šio pranešimo, kas tai būtų?

Siim Kallas, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. − Gerb. pirmininke, noriu širdingai padėkotigarbingiems Parlamento nariams už jų palaikymą dėl šio skaidrumo veiksmo, kuris buvobendras veiksmas: visais svarstomais klausimais Komisija visada jausdavo, kad Parlamentasją stipriai palaiko.

Yra du dalykai, kuriuos noriu pasakyti. Pirmas dalykas susijęs su turima informacija apiegalutinius gavėjus. Manau, kad tai nuostabus pakeitimas. Kai kartu su keliais Parlamentonariais pradėjome tai inicijuoti 2004 m. pradžioje, nebuvo jokios žymesnės vilties, kad šispakeitimas bus įgyvendintas. Bet politinis sprendimas dabar jau priimtas ir 2009 m. yrapaskutiniai metai, iki kurių bus ir turi būti paskelbta informacija apie 2008 m. galutiniusgavėjus.


Taigi politinis sprendimas buvo priimtas. Tai yra didelis žingsnis į priekį. Dabar liekaišspręsti techninius dalykus. Apskritai tai nėra lengva, nes dabar buvo išleisti nurodymaidėl to, kaip turi atrodyti ši informacija apie galutinius gavėjus. Bet, žinoma, daugelis Jūsųiškėlė klausimą dėl tinkamų naudoti paieškos sistemų ir tai iš tikrųjų yra nelengva užduotis.Žinoma, turėsime portalą, per kurį bus galima gauti informacijos valstybėse narėse ir rastiinformacijos apie galutinius gavėjus.

Numatau, kad gali kilti daug techninių problemų, bet tos techninės problemos – niekasnėra tobulas ir viskam reikia šiek tiek laiko – tikrai neturi sumažinti šio didelio pakeitimosvarbos.

Kalbėdamas apie garsiuosius nacionalinius pareiškimus turiu dar kartą pasakyti, kad situacijavisiškai pasikeitė per pastaruosius trejus metus. Kai pirmą kartą pasirodžiau Taryboje,norėdamas aptarti šias problemas, tai buvo visiškai nediskutuotina. Šiandien turite metinessantraukas – mes ligi šiol jau gavome 22, o dabar galbūt jų yra dar daugiau. Mes įvertinsimekokybę kartu ir neabejotinai nustatysime kokybės gerėjimą.

Suprantama, kad turime pasidalijamojo valdymo problemų ir taip pat turime pasidalytiinformacija apie darbą – kaip mes valdome struktūrinius fondus. Tas supratimas taip patsmarkiai padidėjo valstybėse narėse. Taip pat bandysime užpildyti išsamesnių nacionaliniųpareiškimų idėją konkrečia medžiaga. Jūs, kaip ir aš, žinote, kad yra kelios valstybės narės,kurios vis dar labai nenori įsitraukti daugiau, bet mes jau pasiekėme įsitraukimo tam tikrumastu.

Tarptautiniai pinigai – tai kitas klausimas. Klausimas, kaip ši informacija turi tapti prieinama,turbūt bus taip pat aptartas COCOBU struktūroje. Tačiau mes esame tarptautinių susitarimųpartneriai ir jų tiesiogiai nevaldome. Informacija apie tai, ką valdome tiesiogiai, turi būtipaviešinta, bet mes esame partneriai labai dideliuose tarptautiniuose susitelkimuose. Taišiek tiek skirtinga.

Apie ekspertų grupes, kaip esu sakęs COCOBU susitikime, galiu tai čia pakartoti – esameįsipareigoję skelbti nuolatinių ekspertų sąrašą. Iš tiesų tai apibrėžimo klausimas: kuriuosekspertus turėtume įtraukti į sąrašą. Tai yra diskusijos klausimas, ir kai kurie ekspertai,vykdantys tam tikras konfidencialias projektų ir asmenų vertinimo užduotis, turbūt neturibūti viešinami. Yra keletas niuansų. Tačiau įsipareigojimas galioja ir aš buvau informuotas,kad esame pasiruošę skelbti ilgą nuolatinių ekspertų sąrašą. Kyla klausimas dėl visųnacionalinių ekspertų, atsiųstų iš valstybių narių ir dalyvaujančių tam tikrose organizacijose.Jų vardai bus atsiųsti vėliau, bet bent jau yra įsipareigota, kad neturi būti slepiami vardaitų, kas mums pataria.

Baigdamas atsakau į iškeltą klausimą, ar Komisija neketina patarti Parlamentui, kaip jisturėtų tvarkytis su savo taisyklėmis ir kokia turi būti ekonominių interesų deklaracijųstruktūra. Galiu pasakyti tik du dalykus: ši etikos erdvė yra bendra erdvė – jei kažkas vykstavienoje institucijoje, tai neabejotinai turi tiesioginį poveikį kitoms institucijoms. Žinoma,turime spręsti visus šiuos klausimus vadovaudamiesi sveiku protu ir nenueiti iki absurdiškokiekio ir nereikalingų detalių; reikia įtraukti tik tinkamus klausimus, kad išvengtume tikrointeresų konflikto.

José Javier Pomés Ruiz, pranešėjas. − (ES) Gerb. pirmininke, S. Kallas gali jaustispatenkintas savimi, nes jis supranta, kad skaidrumo iniciatyva yra labai vertinama ir brangivisoms šių rūmų širdims, bei todėl, kad jam posėdžio dalyviai išreiškė palaikymą.


S. Kallasai, norime žengti toliau skaidrumo kryptimi ir pranešime bendrais bruožaisapibūdinome sritis, kuriose reikia siekti pažangos: lėšų atgavimą, ekspertų grupes arnekaltumo prezumpciją. Vis dėlto raginu Jus: tai turi neperžengti sveiko proto ribų, netnesvarstant tam tikrų elementų populizmo, tinkamo bulvarinei spaudai, kuri, atrodo,pasišventė užsidirbti pinigų, spausdindama rimtų temų Europos Sąjungoje populistiniusiškraipymus. Noriu padėkoti Inései Ayala už jos pasiūlymą, kad pats OLAF taip pat rūpintųsišiais reikalais, ir D. Jørgensenui, Paulo Casacai, H. Böschui, kurie čia dalyvauja, ir manokolegoms Ingeborgai Grässle, Alexui Stubbui ir kitiems.

Norėčiau pasakyti, kad Alex Stubb taip pat manęs klausė, ką aš pašalinčiau, ir turiu pasakyti,kad, pavyzdžiui, pašalinčiau nuorodą į sutuoktinio veiklą. Atsimenu, kad didžiausiaproblema Europos Sąjungoje buvo sukelta ne sutuoktinio, bet į jį panašaus asmens: turiuomenyje Edithos Cresson atvejį. Tuo noriu pasakyti, kad neturime sau užkrauti tokiųapribojimų ir turime daryti tai, kas logiška, o ne tai, kas nelogiška. Iš tikrųjų net šių rūmųnariai taip pat turi teisę į šeimos gyvenimą ir privatų gyvenimą.

Taip pat noriu pasakyti, kad mes ir toliau būsime pavyzdys daugeliui valstybių narių,parodydami, kad Europos Sąjunga leidžia savo lėšas geriau ir efektyviau, su mažomisadministracinėmis sąnaudomis ir daug efektyviau negu kai kurios valstybės narės. Šiojeparengiamojoje misijoje, dėl kurios visi sutariame, kelios valstybės narės, atsisakančiospaaiškinti, kaip jos leidžia 80 proc. Bendrijos lėšų ir paskui besišypsančios, kai mesatsisakome patvirtinti Europos Sąjungos ataskaitas, naudojasi tuo, kad pateisintų mažesnesįmokas į bendrą fondą, apribodamos Europos Sąjungos veiklą, piktnaudžiaudamos mūsųkaltinimais, kad tai valstybės narės, kurios lėšas leidžia neteisingai, ir naudojančios šįargumentą, kad atsisakytų duoti šiems rūmams daugiau kaip 1 proc.

Ačiū, gerb. pirmininke, ir taip pat norėčiau palinkėti S. Kallasui pasiekti tikslą, kurį taipšiltai palaikė Parlamentas.

Pirmininkas. − Diskusijos baigtos.

Balsavimas įvyks rytoj.

Raštiški pareiškimai (142 straipsnis)

Véronique Mathieu (PPE-DE), raštu . – (FR) J. J. Poméso Ruizo pranešime gana teisingaiišdėstomas požiūris, kad vis dar reikia įdėti esminių pastangų siekiant skaidrumofinansiniuose reikaluose. Biudžeto generalinio direktorato 2006 m. metinės veiklosataskaitos analizė iš tiesų nurodė tai, ką vis dar reikia padaryti prieš pasiekiant skaidrumoEuropos Sąjungos ataskaitose. Pavyzdžiui, lėšų, paskirtų bendrajai žemės ūkio politikai,patikrinimas rodo, kad Komisijos turimos priemonės ne visada leidžia užtikrinti valstybiųnarių pateiktų duomenų tikslumą.

Jei ketiname užkirsti kelią anksčiau pasitaikiusioms biudžeto klaidoms, Komisija turi teiktiaukštesnės kokybės informaciją, skirtą visuomenei, apie Bendrijos lėšų gavėjus ir šiąinformacijos kokybę turi pakelti neatidėliodama imdamasi šių konkrečių priemonių:paskelbtos informacijos apie gaunančius Bendrijos lėšas racionalizacijos, visaapimančiospaieškos sistemos sukūrimo, sukčiavimo veikas atlikusių asmenų „juodojo sąrašo“paskelbimo ir kt. Siekdama užtikrinti griežtą, efektyvią ir skaidrią Bendrijos lėšų, paskirtųvalstybėms narėms, kontrolę, Komisija ateityje turi prisiimti politinę atsakomybę dėlinformacijos, kurią ji skelbia.


22. Bendrijų finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu. 2005 m. ir 2006 m.metinės ataskaitos (diskusijos)

Pirmininkas. − Kitas klausimas yra F. Musotto pranešimas (A6-0009/2008) Biudžetokontrolės komiteto vardu dėl Bendrijų finansinių interesų apsaugos – kovos su sukčiavimu– 2005 m. ir 2006 m. metinių ataskaitų [2006/2268(INI)].

Francesco Musotto, pranešėjas − Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai,norėčiau pirmiausia padėkoti Siimui Kallasui už jo vertingą bendradarbiavimą su Parlamenturengiant šį dokumentą. Taip pat esu dėkingas OLAF ir jo direktoriui Franzui-HermannuiBrüneriui už dosnią paramą ir atliekamą svarbų darbą, kuris tikrai nėra lengvas. Pagaliaunorėčiau padėkoti visiems savo kolegoms už jų vertingą indėlį, visoms nacionalinėmstarnyboms ir institucijoms, kurios su mumis bendradarbiavo vykdydamos šią daug pastangųpareikalavusią užduotį, ypač – jei galiu – Italijos Guardia di finanza, kurios veikla šioje srityjebuvo itin profesionali.

Bendrijų finansinių interesų apsauga yra ypatingos svarbos klausimas, kuris turi tiesioginęįtaką mums, kaip šalims ir piliečiams, todėl turi būti sprendžiamas su visu tam tinkamugriežtumu ir pasiryžimu.

Šiandienos rezoliucija siekiama spręsti pavojingą sukčiavimo Bendrijoje klausimą. Surinktiduomenys...

(Pirmininkas pertraukė kalbėtoją, norėdamas įspėti narius, kurie trikdė posėdžio darbą)

Ačiū, gerb. pirmininke. Mes kalbame apie skaidrumą, kur taip pat reikalinga tarpusaviopagarba.

Šiandienos rezoliucija siekiama praktiškai spręsti pavojingą sukčiavimo Bendrijoje klausimą.Pateikti duomenys kelia nerimą: 2006 m. pranešta apie pažeidimus nuosavų išteklių, žemėsūkio išlaidų ir struktūrinės veiklos srityje už 1 143 milijonus eurų. Ankstesniaisiais metais– už 1 024 milijonus eurų. Statistiniai duomenys rodo vis didėjantį pažeidimų kiekį.

Tačiau aš norėčiau pažymėti, kad didelis pažeidimų skaičius nebūtinai reiškia didelįsukčiavimo lygį; tai gali taip pat būti įrodymas, kad taikomos veiksmingos priežiūrospriemonės ir kad glaudžiai bendradarbiaujama tarp valstybių narių ir Komisijos. Metiniame2006 m. pranešime Komisija pabrėžė tokio bendradarbiavimo reikšmę vykdant pažeidimųprevenciją ir susigrąžinant lėšas. Iki šiol statistiniai duomenys labai priklausė nuo labaiskirtingų nacionalinių struktūrų su įvairiomis administravimo, teismų, priežiūros irtikrinimo sistemomis.

Mes manome, kad yra nepriimtina, kad Ispanija ir Vokietija neteikia informacijos apiepažeidimus Komisijai elektronine forma, nepaisydamos visoms valstybėms narėmsprivalomo įpareigojimo. Bendrijos taisyklės ir įpareigojimai kovos su sukčiavimu srityjevisose valstybėse narėse turi būti įgyvendinami vienodai. Šiuo požiūriu glaudesnis valstybiųnarių bendradarbiavimas su Komisija yra itin svarbus siekiant apsaugoti Bendrijosfinansinius interesus, kurie turėtų būti laikomi bendrais interesais, siekiančiais toliau neguatskirų valstybių interesai.

Reikalinga didesnė sinergija tarp priežiūros institucijų ir vietos administracijų koordinavimoir informacijos mainų požiūriu. Centralizuotai organizuojant ir skirstant lėšas, būtinossudėtingos įgyvendinimo sąlygos ir didinamas atotrūkis tarp finansinių institucijų irgalutinių naudos gavėjų.


Taisyklių supaprastinimas yra kitas svarbus pranešime svarstomas klausimas. 2000–2006m. programavimo laikotarpis parodė, kad nustatytiems pažeidimams turėjo įtakos pernelygsudėtingos taisyklės.

Pagaliau, nors šiek tiek pagerėjo lėšų susigrąžinimas, vis dar tebėra problema, darantididžiulę žalą Bendrijos biudžetui. Konkrečiai – 39 mėnesių laikotarpis nuo pažeidimoįvykdymo iki to laiko, kai apie jį pranešama Komisijai, yra nepriimtinas, nes toks ilgaslaikotarpis apsunkina lėšų susigrąžinimą arba daro jį neįmanomą.

PIRMININKAUJA: MARIO MAUROPirmininko pavaduotojas

Siim Kallas, Komisijos Pirmininko pavaduotojas . − Gerb. pirmininke, F. Musotto pranešimenagrinėjami dveji veiklos metai, tobulinant Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugą.Finansinio valdymo sistema laikoma gera tada, kai daugiausia dėmesio skiriama išlaidomsir kovai su pažeidimais, ypač tais, kuriais sąmoningai siekiama sukčiauti, ir jų kontrolėspriemonėms.

Pranešime, kaip ir biudžeto įvykdymo ataskaitoje, išdėstyta daug susirūpinimą keliančiųklausimų, finansinių interesų apsaugą laikant svarbiausia tinkamo finansinio valdymosudėtine dalimi, tačiau daugiau dėmesio skiriant kitiems jo aspektams.

Norėčiau nuoširdžiai padėkoti pranešėjui F. Musotto už tai, kad jo pranešimas yra labaiinformatyvus – daug dėmesio jame skiriama pagrindiniams klausimams ir raginama didintiKomisijos pastangas.

Leiskite man trumpai apibūdinti keturis iš jų. Pirmiausia – tai valstybių narių vaidmuo:pranešime pateikiama gausybė skaičių ir statistinių duomenų apie pažeidimus valstybėsenarėse ir jų finansinį poveikį. Jame nedvejojama nurodyti, kad vienų valstybių nariųrezultatai yra geresni negu kitų. Aš norėčiau dar kartą pabrėžti, kad didelis pažeidimųskaičius nebūtinai reiškia aukštą sukčiavimo lygį, tai gali būti veiksmingų ir visapusiškųkontrolės priemonių rezultatas.

Liepos mėnesį pateikdamas Komisijai pranešimą, aš nurodžiau poreikį, kad valstybės narėslaiku užtikrintų teisingą ir galutinį duomenų apie pažeidimus perdavimą. Geras informacijossrautas tarp valstybių narių ir Komisijos itin svarbus veiksmingam lėšų susigrąžinimui irbendriems veiksmams prieš sukčiautojus. Daugelis valstybių narių tai sėkmingai daro,tačiau kai kurios turėtų toliau tobulinti savo darbą. Komisija, pritariant Europos Parlamentui,nevengs priminti apie šią atsakomybę.

Aš visiškai pritariu pranešime Tarybai pateiktam kvietimui rengti ir svarstyti metinesataskaitas ministerijų lygiu. ES finansinio valdymo sistema yra sudėtinga, nes dalijamasiatsakomybe su valstybėmis narėmis. Didesnis dėmesys nacionalinėms deklaracijoms,atsakomybę už išlaidas perkeliant valstybėms narėms turėtų papildyti bendradarbiavimąkovojant su pažeidimais ir sukčiavimu.

Aš labai džiaugiuosi, kad pranešime daug dėmesio skiriama sisteminiams ir bendriesiemsklausimams, o ne atskiriems atvejams, kuriuos, kaip žinote, nepriklausomai tiria OLAF.

Komisija visiškai pritaria Europos Parlamentui dėl poreikio giliau analizuoti valstybių nariųstruktūras, atsakingas už kovą su pažeidimais, remti jų veiklą ir supaprastintibendradarbiavimą ir informacijos mainus. Tai bus aptariama 2008 m. pranešime. Šių metųKomisijos pranešime išryškinami rizikos analizės ir rizikos valdymo klausimai, duomenų


bazių, kuriomis galima naudotis, ir ankstyvo įspėjimo priemonių klausimai. Be to, pranešimesvarstomi valstybių narių veiksmai siekiant geriau susigrąžinti išmokėtas arba neteisingaiišmokėtas sumas ir nacionalinių įstatymų mechanizmai, naudojami susigrąžinti lėšasatidėjimų būdu. Pranešime taip pat pateikiama informacija apie susigrąžintas lėšas irfinansines pataisas, ypač kai mokėjimas atliktas nesilaikant Bendrijos taisyklių reikalavimų.

Organizuoto nusikalstamumo, pavyzdžiui, mafijos vaidmuo kenkiant ES finansiniamsinteresams yra pranešėjui artima tema. OLAF prisidėjo rengiant Organizuotonusikalstamumo pavojaus vertinimą (OCTA), kurį atliko Europolas. Aš džiaugiuosigalėdamas pranešti, kad abiejų tarnybų aš prašiau ir toliau bendradarbiauti šioje srityje.

Pridėtinės vertės mokesčio ir muitinės sukčiavimo apimtys yra didžiulės. Deja, šioje srityjebendradarbiavimas su valstybėmis narėmis dažnai yra sudėtingas. Tai susiję su tuo, kąrengiuosi pasakyti apie B. Newtono Dunno pranešimą. Norėčiau padėkoti EuroposParlamentui už paramą, kurią jis teikia pabrėžiant teigiamą vaidmenį, kurį šioje srityje galiturėti bendradarbiavimas ES lygiu.

Mano ketvirtoji ir paskutinė pastaba yra susijusi su OLAF reglamento peržiūra. 2006 m.gegužės mėnesį Komisija pateikė pasiūlymą šiuo klausimu. Aš ir toliau esu įsitikinęs, kadlieka neišspręsti svarbūs klausimai, susiję su kovos su sukčiavimu tarnybos veiklosveiksmingumu, pavyzdžiui: informacijos srautas, procedūrinės teisės ir skundųmechanizmas, priežiūros komiteto vaidmuo ir apskritai valdymas ir ataskaitos. Aš tikiuosi,kad ieškodami sprendimų artimiausioje ateityje mes galėsime pereiti prie tarpinstituciniųdiskusijų ir pasiekti pažangos šiais svarbiais klausimais.

F. Musotto pranešime dar kartą išreiškiamas noras sugrupuoti įstatymus dėl kovos susukčiavimu. Politiniu požiūriu aš tam visiškai pritariu, tačiau techniniu požiūriu tai – ganasudėtingas uždavinys. Komisija bus pasirengusi prašomą analizę perduoti EuroposParlamentui iki šių metų gegužės mėnesio.

Jan Březina, Regioninės plėtros komiteto nuomonės pranešėjas. − (CS) Gerb. pirmininke,ponios ir ponai, prieš save turime pranešimą dėl finansinių ES interesų apsaugos su šiektiek dviprasmiška paantrašte „Kova su sukčiavimu“.

Daugiausia dėmesio pranešime skiriama ne sukčiavimui, bet greičiau pažeidimams. Jeisukčiavimas – tai veiksmas, kuriuo sąmoningai nusikalstama, pažeidimo priežastis yraneapdairumas arba neteisingai atliekamos apskaitos procedūros. Tokiose jautriose sritysekaip finansiniai ES santykiai šie terminai turėtų būti vartojami atsargiai.

Kaip pranešėjas, atstovaujantis Regioninės plėtros komitetui, aš apgailestauju dėl didėjančiopažeidimų, nustatytų finansuojant projektus struktūrinių fondų lėšomis, skaičiaus. Tai galineigiamai atsiliepti kai kurioms valstybėms narėms ir jų vidaus kontrolės mechanizmams.Tačiau sunkumai, kuriuos patiria valstybės narės, neturėtų tapti priežastimi iš naujo įvertintiesamą decentralizuotos kontrolės, skirstant struktūrinių fondų lėšas, priemonių sistemą.Atsakomybė yra akivaizdi, ji taip pat yra individuali ir turėtų būti tinkamai įgyvendinama.

Pirmasis būtinas žingsnis – nustatyti atitinkamą finansinės kontrolės mechanizmų atskirosevalstybėse narėse lygį. Kitas žingsnis – užtikrinti neteisėtai išmokėtų lėšų susigrąžinimą.Sprendžiant šį klausimą galima įšaldyti įprastas išmokas valstybėms narėms, kurios delsiasusigrąžinti neteisėtai išmokėtas lėšas.

Netobuli kontrolės mechanizmai gali pakenkti pasitikėjimui struktūrinių fondų sistemair sudaryti neigiamą nuomonę apie visą ES.


Be to, mums reikalingas didesnis priemonių atvirumas ir skaidrumas. Todėl aš norėčiauišreikšti savo paramą Europos skaidrumo iniciatyvai, kuria remiantis būtų skelbiamainformacija apie struktūrinių fondų paramos gavėjus. Atsižvelgiant į tai, kad mes kalbameapie visuomeninių lėšų valdymą, tokios paramos gavėjams turėtų būti numatyti tam tikrireikalavimai.

Būtina geresnio kontrolės sistemos priemonių vertinimo sąlyga yra glaudesnisbendradarbiavimas su Audito Rūmais, kurio iki šiol buvo pasigendama. Nors ir tiesa, kadAudito Rūmų ataskaitos Europos institucijose yra sunkiai suprantamos, tai būtų dar vienapriežastis, kodėl joms turėtų būti skiriama daugiau dėmesio, ir tai būtų tikrai geriau neguignoruoti pažeidimus ir vengti atsakomybės.

Kyösti Virrankoski, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonės pranešėjas . − (FI) Gerb.pirmininke, Francesco Musotto parengė puikų pranešimą apie Europos kovos su sukčiavimutarnybos metines ataskaitas už 2005–2006 m. ir aš norėčiau pareikšti jam už tai savonuoširdžiausią padėką. 2006 m. valstybės narės pranešė apie pažeidimus, kurių bendravertė – 1 143 milijonai eurų. Iš jų Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondui tekomaždaug 87 milijonai eurų. Nors tai yra tik 0,17 proc. visų žemės ūkiui skiriamų lėšų –49,7 milijardo eurų – į tai būtina žiūrėti labai rimtai. Maždaug trečdalį visų pažeidimųsudaro tiesioginio sukčiavimo atvejai.

Priėmus naująjį reglamentą, valstybės narės galės lengviau susigrąžinti nepagrįstai išmokėtasparamos lėšas. Todėl Žemės ūkio ir kaimo plėtros ir Biudžeto kontrolės komitetaiapgailestauja, kad šios paramos susigrąžinimo apimtys išlieka mažos. Komisija turėtųpaspartinti lėšų susigrąžinimo procesą ir, jei reikia, taikyti koregavimo priemones. Abukomitetai taip pat užtikrina Komisiją, kad jie pritaria mokėjimų įšaldymui, jei Komisijaneturi absoliučios garantijos, kad lėšas gaunanti valstybė narė turi patikimą valdymo irkontrolės sistemą.

(Plojimai)

Ingeborg Grässle, PPE-DE frakcijos vardu . – (DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nary,ponios ir ponai, EPP-ED frakcija pirmą kartą buvo atsakinga rengdama pranešimą dėl kovossu sukčiavimu ir mes esame labai dėkingi F. Musotto už tai, kad savo pranešime jis skyrėdaug dėmesio OLAF ir bendradarbiavimui su valstybėmis narėmis. Jam teko atlikti didelįdarbą ir išnagrinėti 630 puslapių statistinių duomenų dėl kovos su sukčiavimu 2005–2006m. Apžvalgoje pateikiami duomenys rodo labai nevienodą padėtį ir aš manau, kad šiojesrityje būtini skubūs veiksmai. Atrodo, kad valstybės nelaiko pažeidimų nustatymo svarbiuuždaviniu. Tai akivaizdžiai matyti iš to, kad Taryba ir vėl nedalyvauja šioje labai svarbiojediskusijoje, nepaisydama to, kad jai, kaip antrajai biudžetą priimančiai institucijai, kuri yraatsakinga už valdymą ir išmokėjimą, turėtų rūpėti, kaip yra panaudojami mokesčiųmokėtojų pinigai.

Pranešėjas siūlo imtis oficialių veiksmų prieš Vokietiją ir Ispaniją dėl ES įstatymų pažeidimo.Ispanija apie pažeidimus informaciją teikia tik popieriuje. Be to, ši informacija, kaip taiakivaizdžiai matyti iš 18-osios struktūrinių fondų ataskaitos, yra labai paviršutiniška.

Vokietija yra specifinis atvejis. Ten gauti informaciją užtrunka ilgiau negu kitose valstybėsenarėse, be to, tai yra vienintelė valstybė, kuri laiko paslaptyje subjektų vardus. Kaip OLAFgali atlikti tyrimą be šių duomenų? Prisidengiant duomenų apsaugos reikalavimais ginamisukčiautojai, nes, kaip turėtų žinoti p. Březina, maždaug 15–20 proc. visų pažeidimų turisukčiavimo požymių. Vokietija sudaro kliūtis vykdyti OLAF tyrimus vietoje, pavyzdžiui,


tirti muitinės ir eksporto mokesčių pažeidimus. Mes kreipiamės į Komisiją, prašydamipranešti apie kiekvieną valstybę narę ir jos pasirengimą arba nenorą bendradarbiauti,rengiant kitą OLAF ataskaitą.

Iš frakcijos perspektyvos būsimąja OLAF teisinės bazės reforma turėtų būti siekiamatobulinti OLAF darbo sąlygas, siekiant geresnio bendradarbiavimo su valstybėmis narėmis.Aš norėčiau išreikšti nuoširdžią padėką OLAF ir visiems jo darbuotojams, dirbantiems šįsudėtingą darbą. Aš manau, kad jų darbo rezultatai išlaiko patikrinimą. Tačiau aš esu taippat įsitikinęs, kad šie rezultatai būtų geresni, jei būtų glaudžiau bendradarbiaujama suvalstybėmis narėmis.

Szabolcs Fazakas, PSE frakcijos vardu. – (HU) Gerb. pirmininke, Pirmininko pavaduotojau,ponios ir ponai, Europos Parlamentas Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugą laikoviena svarbiausių užduočių, nes, kaip ir kiti parlamentai, jis turi teisę ir pareigą kontroliuotiišlaidas. Be to, Europoje vis dažniau manoma, kad ES lėšų priežiūra yra nepakankama,todėl šiuo požiūriu mes jaučiame politinę skolą visuomenei, mūsų rinkėjams ir mokesčiųmokėtojams.

Šį teisinį ir politinį įpareigojimą mes praktiškai įgyvendiname pirmiausia biudžeto vykdymoprocedūros priemonėmis, be to, nuolat rengiame pranešimus apie ES finansinių interesųapsaugą ir kovą su sukčiavimu. Tuo mes siekiame ne pigių sensacijų arba skandalų, betobjektyviai įvertinti padėtį ir spręsti iškylančias problemas.

Aš norėčiau pasinaudoti galimybe ir pasveikinti savo kolegą narį F. Musotto su šiuo puikiaiparengtu pranešimu ir padėkoti Komisijos Pirmininko pavaduotojui S. Kallasui bei OLAFgeneraliniam direktoriui F. H. Brüneriui už jų konstruktyvų bendradarbiavimą šioje srityje.

Nors šie aukšto lygio pranešimai kiekvienais metais yra labai palankiai sutinkami, mesEuropos Sąjungos institucijose kartais jaučiame, kad kovojame su vėjo malūnais, nespranešimuose išdėstyti faktai nesulaukia paramos iš Tarybos pusės ir Komisija ilgus metusnegali įgyvendinti būtinų priemonių.

Mes manome, kad silpnoji grandis yra valstybių narių požiūris, nes kai kuriose valstybėsenarėse – mūsų kolegė narė I. Grässle ką tik kalbėjo apie Vokietiją – nenorima pripažinti,kaip svarbu užtikrinti, kad ES lėšos būtų naudojamos laikantis taisyklių, kad išlaidos turėtųbūti tikrinamos, o netinkamai išmokėtos sumos – susigrąžinamos.

Mes manome, kad itin apgailėtina yra tai, kad sukčiavimo PVM srityje atliekant „karuselės“operacijas Europoje pasitaiko vis daugiau ir net nėra duomenų apie jo apimtį, nors kaikuriais vertinimais jis siekia maždaug 35–40 proc. ES biudžeto. Atėjo laikas šiuo požiūriuimtis ryžtingai tvarkyti Europos Sąjungos finansus ir apginti visuomenės interesus. Labaiačiū.

Zbigniew Krzysztof Kuźmiuk, UEN frakcijos vardu. – (PL) Gerb. pirmininke, kadangiaš kalbu apie Bendrijos finansinių interesų apsaugą Sąjungos už tautų Europą frakcijosvardu, norėčiau atkreipti Jūsų dėmesį į šiuos klausimus. Pirma, labai padidėjo pažeidimųnuosavų išteklių srityje: 328 milijonai eurų 2005 m. ir 353 milijonai eurų 2006 m.,palyginti su 212 milijonų eurų 2004 m. Taip pat aš norėčiau paminėti, kad padaugėjopažeidimų struktūrinės veiklos srityje: 703 milijonai eurų 2006 m., palyginti su 601 milijonu eurų 2005 m.

Antra, ženkliai sumažėjo lėšų, kurioms turėjo įtakos pažeidimai žemės ūkio srityje. 2006m. šis skaičius buvo 82 milijonai eurų, palyginti su 102 milijonais 2005 m. Būtina atkreipti


dėmesį būtent į šį sumažėjimą, nes labai dažnai mokėjimai žemės ūkyje apima labai daugnaudos gavėjų – ūkininkų – kurie dažnai patys vieni tvarko gaunamo finansavimo apskaitą.

Trečia, aš norėčiau atkreipti dėmesį į pranešimo teiginį, kad vienos iš svarbiausių priežasčių,dėl kurių atsiranda biudžeto išlaidų pažeidimų, yra sudėtingi programavimo principai irneveiksmingi stebėjimo ir kontrolės metodai.

Ketvirta, būtina atkreipti dėmesį į raginimą užtikrinti didesnį skaidrumą skirstant lėšas.

Svarbi šio skaidrumo ypatybė yra valstybių narių įsipareigojimas skelbti informaciją apieprojektus ir visų Bendrijos fondų lėšų gavėjus.

Bart Staes, Verts/ALE frakcijos vardu. – (NL) Gerb. pirmininke, Komisijos narys pasakė tąpatį dalyką: pranešimu iš dalies pakartojama biudžeto tvirtinimo procedūra. Šiuo požiūriudiskusija yra įžanga į kitos savaitės klausymus, dalyvaujant Komisijos nariams V. Špidlaiir D. Hübner. Mes informuoti apie praneštų pažeidimų apimtis. Šie skaičiai, žinoma,neatspindi visos padėties, tačiau daug pasako apie problemas nuosavų išteklių, žemės ūkioir struktūrinių fondų politikos srityse. Pranešime minima, kad pažeidimai sudaro maždaug1,1 milijardo eurų ir juntama didėjimo tendencija. Mes grįžome į 2002 m., nes 2003, 2004ir 2005 m. rodikliai buvo geresni. Padėtis žemės ūkyje yra palyginti gera.

Probleminiai sektoriai ir toliau yra nuosavi ištekliai ir struktūriniai fondai: pažeidimainuosavų išteklių srityje sudarė 325 milijonus eurų, o struktūrinių fondų – maždaug 700milijonų eurų. Struktūrinių fondų srityje 84 proc. visų pažeidimų užfiksuota penkiosevalstybėse narėse. Kiekvienas, perskaitęs F. Musotto pranešimą, gali sužinoti, kokios taivalstybės narės. Tai iš tiesų gana keista. Taip pat būtina prisiminti, kad laikotarpiu iki 2006m. turėjo būti susigrąžintas dar vienas milijardas, o, Audito Rūmų teigimu, 2006 m. nebuvoišmokėta 12 proc. struktūrinių fondų lėšų. Šiomis sąlygomis dabartinis biudžeto įvykdymasmums kelia labai didelį susirūpinimą. Mes dar grįšime prie šio klausimo.

Jei kalbėsime apie nuosavus išteklius, buvo tinkamai sprendžiamas klausimas dėl cigarečiųkontrabandos. Mes sudarėme sutartį su Philip Morris. Taip pat sudarėme naują sutartį suJapan Tobacco, kuri leis gauti daug pinigų ir sumažinti kontrabandą. Pagrindinė problemanuosavų išteklių srityje yra PVM „karuselės“ operacijos. Kalbama apie didžiules sumas,siekiančias milijardus eurų. Britanijos Lordų Rūmų tyrime taip pat nagrinėjama ši problema.Malonu, kad šis klausimas sprendžiamas ir Parlamente. Ekonomikos ir pinigų politikoskomitete buvo surengti klausymai, gegužės 4 arba 5 d. turėtų įvykti klausymai Biudžetokontrolės komitete. Tikiuosi, kad aš, kaip pranešėjas, atsakingas už pranešimą dėl cigarečiųkontrabandos, galėsiu parengti gerą pranešimą dėl sukčiavimo PVM srityje.

Derek Roland Clark, IND/DEM frakcijos vardu . – Gerb. pirmininke, šis pranešimas yrane kas kita kaip ilgas nesėkmių sąrašas. Jame akivaizdžiai parodoma nuolat didėjantisukčiavimo, vadinamo „pažeidimais“, apimtis ir nesėkmingi bandymai spręsti šį klausimą.Jame atvirai pripažįstama, kad 2006 m. sukčiavimas nuosavų išteklių – žemės ūkio išlaidųir valstybių narių struktūrinių veiksmų – srityje iš viso sudarė 1 143 milijonus eurų. 2003m. ši suma buvo 922 milijonai eurų. Taigi vos per ketverius metus sukčiavimo apimtysišaugo daugiau kaip 200 milijonų eurų.

Visiems šioje institucijoje norėčiau priminti, kad tai nėra nereikšmingos pinigų sumos, taiyra mokesčių mokėtojų pinigai. ES finansuoja jos piliečiai, tarp jų ir didelius mokesčiusmokantys JK mokesčių mokėtojai. Todėl jie nusipelno geresnio šių lėšų panaudojimo. Visųvalstybių narių vyriausybės jau seniai turėjo pasakyti „gana“, o šie atstumiantys skaičiai yra


dar viena priežastis, kodėl mano šalies vyriausybė turėtų laikytis savo įsipareigojimo irsurengti britų gyventojams referendumą dėl Lisabonos sutarties.

Andreas Mölzer (NI). – (DE) Gerb. pirmininke, ne paslaptis, kad Europos Sąjunga jaudaugelį metų kovoja už teisę kontroliuoti savo finansus. Mes finansuojame didžiausiasbendroves, kurios perkelia savo veiklą iš vienos valstybės narės į kitą, o smulkios ir vidutinėsįmonės negauna nieko. Iš tikrųjų dažnai atrodo, kad ES nežino, kas ją finansuoja ir kasvadovauja lėšų skirstymui. Mano nuomone, jau seniai reikalingas lobistų registras.

Daugybė pažeidimų, ypač jei tai yra tiesiogiai susiję su ES institucijomis, palieka blogąįspūdį. Šiomis sąlygomis lėšų Bulgarijai įšaldymas tol, kol bus išsiaiškinti korupcijos atvejai,siunčia mums labai svarbų signalą. Taip pat akivaizdu, kad kai kurios valstybės narės yramenkai suinteresuotos susigrąžinti netinkamai išmokėtas lėšas. Jei 1990-ųjų bylos yrabaigiamos tik dabar, reikalai ES juda pernelyg lėtai.

Ville Itälä (PPE-DE). – (FI) Gerb. pirmininke, aš norėčiau padėkoti pranešėjui F. Musotto.Jis atliko kruopštų ir puikų darbą. Šis pranešimas itin svarbus kovai su sukčiavimu ir yrabūdas įgyti arba prarasti visuomenės pasitikėjimą. Aš manau, kad šiame pranešime yrasvarstomi trys labai svarbūs klausimai, į kuriuos turi būti tinkamai atsižvelgiama.

Pirmiausia, netoleruotina yra tai, kad kai kurios valstybės narės neteikia informacijos apiežemės ūkio išlaidas. Vokietija ir Ispanija yra geriausi pavyzdžiai, o Vokietija net neteikiaišsamios informacijos apie asmenis ir įmones, kuri reikalinga Europos kovos su sukčiavimutarnybai tirti pažeidimus. Akivaizdu, kad mes negalime sau to leisti: visos valstybės narėsprivalo laikytis taisyklių. Jei keletas didžiųjų valstybių rodo blogą pavyzdį, padėtis nėragera.

Antrasis klausimas – tai, kad pranešimas apie pažeidimus trunka iki 39 mėnesių – daugiaunegu trejus metus. Tai yra pernelyg ilgas laiko tarpas, kuris sudaro įspūdį, kad valstybėsnarės šiuo klausimu nerodo pakankamo suinteresuotumo.

Trečias svarbus ir įdomus klausimas yra tai, kad šioje srityje ryškėja specializuotas irorganizuotas nusikalstamumas. Padėtis yra tokia rimta, kad būtina imtis visų priemoniųstabdyti šios rūšies nusikalstamumą.

Pranešimas yra labai svarbus, todėl būtina dėti visas pastangas siekiant gerinti padėtį, kadbūtų susigrąžintas visuomenės pasitikėjimas.

(Plojimai)

Herbert Bösch (PSE). – (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau išreikštinuoširdžią padėką pranešėjui. Jam teko nelengva užduotis, žinant, kokiu didžiuliudokumentų rinkiniu jis turėjo vadovautis, ir manau, kad galime didžiuotis, kad F. Musottopuikiai atliko savo darbą. Manau, kad šiandien galime tai tvirtai pasakyti, žinodami, kadrytoj nėra numatyta jokių šio pranešimo pakeitimų. Tai yra taip pat pranešėjo nuopelnas.

Antra, akivaizdu, kad vienai iš institucijų, atsakingų rengiant biudžetą, nerūpi, kaip yranaudojami mokesčių mokėtojų pinigai. Taryba dar kartą kratosi atsakomybės. Kai meskalbame apie tai, kaip naudojami mokesčių mokėtojų pinigai, ir mėginame spręstisudėtingus klausimus, Taryba šiose diskusijose tiesiog nedalyvauja. Tačiau mes matome– ir tai kelia klausimą, kaip bus vykdomi įsipareigojimai mūsų komitete – kad žemės ūkiopolitikos srityje, kur mes daugelį metų vykdėme ryžtingus veiksmus ir sukūrėme sistemą,kaip kontroliuoti tiesiogines išmokas, pažeidimų sumažėjo.


Kita vertus, struktūrinės politikos srityje, kur nieko nebuvo daroma ir kur mes daugelįmetų tik laukėme ir stebėjome, kaip klostysis įvykiai, rodikliai kasmet blogėjo. Tai jaudaugelį metų akivaizdžiai matyti ataskaitose dėl sukčiavimo. 2006 m. biudžeto įvykdymasturėtų akivaizdžiai parodyti šią problemą Komisijos nariui S. Kallasui ir mes tikimės, kadjis imsis reikalingų veiksmų padėčiai pakeisti.

Būtent todėl aš norėčiau, kad Jūs, Komisijos nary, perduotumėte valstybėms narėms, kurioselgiasi taip, tarsi taisyklės būtų kuriamos ne joms, ir pasakytumėte: „Gerai, mes įšaldysime10 proc. jūsų lėšų. Tai bus rezervas, o pinigus jūs gausite tada, kai imsitės tinkamų veiksmų.“Tai yra labai praktiškas Parlamento reikalavimas. Tai nėra veiksmų planas; tai yra praktinisveiksmas. To mes tikimės iš Komisijos ir būtume labai patenkinti tokiais jos veiksmais.

Dar kartą norėčiau padėkoti pranešėjui.

Mairead McGuinness (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, kaip ir kiti kalbėjusieji aš norėčiaupadėkoti pranešėjui už šį labai svarbų pranešimą.

Dalyvauti diskusijoje mane paskatino dėmesys žemės ūkiui. Kalbėjusieji anksčiau teigė,kad pasiekta laimėjimų kontrolės priemonių ir patikrinimų srityje, ypač skirstant pinigusūkininkams, ir šiuo metu, siekiant didesnio skaidrumo, norima viešai skelbti informacijąapie ūkininkų gaunamas išmokas.

Vienas dalykas pabrėžiamas kalbant apie ūkininkus – tai, kad jie yra laikomi kaltais tol, kolneįrodo savo nekaltumo. Akivaizdu, kad nė vienas iš mūsų nepateisina ir nepateisinssukčiavimo, tačiau tai reikštų pripažinti, kad visuomenė nesuvokia Europos Sąjungosesmės ir atsakomybės dėl to, kaip naudojamos ES biudžeto lėšos. Jei visuomenė geriausuprastų ES biudžetą, ji garsiau reikalautų, kad būtų griežčiau kovojama su sukčiavimu.

Svarbu pabrėžti skirtumą tarp sukčiavimo ir pažeidimų, kurių nustatoma daug ir kurie yralabai skirtingi. Mes negalime bausti už pažeidimus, tačiau privalome bausti už sukčiavimąnaudojant Bendrijos biudžeto lėšas. Tai yra klausimas valstybėms narėms – kaip minėjopaskutinis kalbėtojas – nes visos valstybės narės sąžiningai prisijungė prie Europos Sąjungosir sutelkė išteklius tam tikrose politikos srityse. Ir tik nuo mūsų priklauso, ar surinkti pinigaibus tinkamai panaudoti ir nebus sukčiaujama visuomenės sąskaita.

Valstybės narės, kuriose sukčiavimas nebaudžiamas ir kur į jį žiūrima atlaidžiai, turi būtivienaip ar kitaip baudžiamos, tačiau svarbu ir tai, kad nebūtų baudžiamos tos valstybėsnarės, kurių veikla šioje srityje yra veiksminga. Todėl svarbu, kad Komisija imtųsi veiksmųvalstybių narių lygiu.

Norėčiau užbaigti dar kartą pakartodama labai svarbų teiginį, kad ūkininkai yra traktuojamitarsi jie būtų kalti tol, kol neįrodo savo nekaltumo. Tai yra nepriimtina ir mes turime veiktiatsargiai, kad būtų galima atkurti tinkamą pusiausvyrą.

Bart Staes (Verts/ALE). – (NL) Gerb. pirmininke, ačiū, kad man leidote kalbėti dar kartą.Kiekvienas, kuris seka mano politinę karjerą ir mano pareiškimus, žino, kad aš esu kritiškaspolitikas ir labai kritiškai vertinu Europos Sąjungą, tačiau iki šiol vis dar esu proeuropietiškainusiteikęs. Todėl negaliu ignoruoti to, ką pasakė D. R. Clark, kuris paliko salę. Kaip ir visieuroskeptikai, jis savo retorikoje naudoja pusiau tiesą, visišką melą ir daugybęsupaprastinimų. Pavyzdžiui, jis užsiminė apie keleto milijonų eurų vertės sukčiavimą, tuotarpu pranešime aiškiai nurodoma, kad tai yra pažeidimai. Jis nuolat vartoja žodį„sukčiavimas“ vietoje žodžio „pažeidimas“. Tai yra neteisinga, nes ataskaitoje kalbama apievisai ką kita.


Antra, jis kalba taip, tarsi dėl kiekvienos nelaimės būtų kalta Europos Sąjunga. Aš norėjaupaprašyti D. R. Clarko susipažinti su Britanijos Lordų Rūmų ataskaita dėl sukčiavimo PVMsrityje. Tada jis akivaizdžiai įsitikintų, kad jo paties valdžios institucijos nesugebėjosustabdyti PVM sukčiavimo. Mes kalbame apie sukčiavimą, kurio apimtis yra 3,5–4,5milijardų Britanijos svarų per metus! Tai yra žymiai daugiau...


Dumitru Oprea (PPE-DE). – (RO) Sveikinu F. Musotto parengus puikų pranešimą. Ašmanau, kad daugelis pažeidimų 2003–2006 m. pateisina tai, kaip projektai pristatomi 6bendrojoje programoje, palyginti su 5 programa. 5 bendrojoje programoje B šalis buvoanoniminė ir už bet kokią nuorodą į valstybę narę arba asmenį, dalyvaujantį projekte, buvobaudžiama. 6 ir 7 bendrosiose programose anonimiškumo nebėra. Ar 8 bendrojojeprogramoje nebūtų galima laikytis pažangesnės projektų pristatymo sistemos?

Ingeborg Grässle (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, dėkoju už dar kartą suteiktą žodį.Aš norėčiau padėkoti H. Böschui už gerus žodžius ir už jo tiesos paieškas ir pagalbą. H.Bösch daugelį metų dalyvavo rengiant pranešimus dėl sukčiavimo. Dabar ši garbė yrasuteikta mums ir aš manau, kad tai yra Biudžeto kontrolės komiteto stiprybės ženklas,rodantis, kad mes visi sutariame šiuo klausimu.

Daugiausia dėmesio mes skyrėme valstybėms narėms. Komisija turėtų pažymėti, kad mesnorime užbaigti šį aiškumo trūkumą. Vertinant, kiek lėšų yra susigrąžinama, matyti, kaddėl to yra pačių įvairiausių nuomonių. Šiuo metu vyksta diskusija, kuri yra dabartinėsbiudžeto įvykdymo procedūros dalis. Todėl aš norėčiau prašyti Komisiją turėti drąsos irpasakyti, ar ji tikrai nežino padėties, ir ar mes galėtume jai padėti. Aš manau, kad sprendžiantšį klausimą kartu, mus lydės sėkmė. Dar kartą labai dėkoju pranešėjui H. Böschui.

Siim Kallas, Komisijos Pirmininko pavaduotojas . − Gerb. pirmininke, aš norėčiau padėkotigarbingiesiems nariams už jų pastabas. Mes manome, kad pranešimas yra informatyvusir konstruktyvus. Aš turiu tik dvi pastabas dėl klausimo, kurį čia kėlė ne vienas iš Jūsų –kasyra pažeidimas, kas yra sukčiavimas ir kaip reikėtų vertinti lėšų susigrąžinimą?

Aš galiu pasakyti, kad su atsakingais Audito Rūmų nariais mes surengėme preliminarųposėdį, mėgindami suderinti nuomones, kas yra kas. Tai visiems mums padėtų būsimosediskusijose dėl biudžeto įvykdymo, ir, žinoma, visi trys pranešimai – tarp jų ir kitaspranešimas – yra labai glaudžiai tarpusavyje susiję.

Antra, šį klausimą aš kėliau diskusijose su Tarybai pirmininkaujančia valstybe nare ir prašiausvarstyti jos šį Parlamento pranešimą savo veiklos procese, t. y. Ecofin sistemoje. Tikiuosi,kad taip ir bus padaryta. Po balsavimo dėl šio pranešimo, kai jis taps oficialiu dokumentu,mes neabejotinai mėginsime inicijuoti šią diskusiją Taryboje, taip pat atitinkamuosepakomitečiuose.

Francesco Musotto, pranešėjas . − (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, pirmiausialeiskite padėkoti visiems mano kolegoms ir ypač H. Böschui, kurio darbas padėjo pamatusmano paties pranešimui.

Aš norėčiau pabrėžti keletą klausimų, pirmiausia – norėčiau pritarti Komisijos nariuiS. Kallasui, ypač dėl reguliavimo mechanizmų skirstant lėšas. Komisija įvykdė savoįsipareigojimus. Vienas svarbiausių klausimų, kurį nepakankamai vertina Komisijos narysS. Kallas, yra tai, kad kuo procedūra sudėtingesnė, tuo sunkiau laikytis taisyklių ir tuolengviau organizuotiems nusikaltėliams perkelti bet kokią neteisėtą veiklą į „pilkąją“ sritį.


Todėl supaprastinimas ir net atotrūkio panaikinimas tarp tų, kurie skirsto lėšas, ir lėšųgavėjų yra kita priemonė, kuri leistų geriau, aiškiau ir lengviau suprasti visą sistemą.

Lėšų susigrąžinimo problema yra labai reali. Procedūros yra pernelyg ilgos ir galimybėsbausti tuos, kurie siekia sukčiauti Europos Sąjungos sąskaita, turėtų būti pagrįstos tamtikromis garantijomis, kurios būtų užtikrinamos per bankus. Būtina parengti metoduspaskirstyti ir ypač susigrąžinti šias lėšas ir leisti lengviau ir sparčiau tai padaryti.

Aš tikiu, kad dėl visų mano kolegų bendradarbiavimo, geros valios ir politinių įsipareigojimųmes atlikome didelį darbą. Nėra jokių abejonių, kad šį bendradarbiavimą, norą ir valiąišgyvendinti reiškinį, kuris daro nepaprastą žalą Europos bendrijai, lėmė bendras politinisnusiteikimas.

Žinoma, šių klausimų neįmanoma išspręsti nedalyvaujant Tarybai; atstovo dalyvavimasbūtų leidęs mums sužinoti Tarybos nuomonę. Tačiau Parlamentas laikosi bendros pozicijosir vadovaujasi bendrais kriterijais, todėl mes tikime, kad padarėme kai ką teigiamo, ir taiteikia mums vilties ateičiai.

Pirmininkas. − Diskusija baigta.

Balsavimas įvyks 2008 m. vasario 19 d.


Edit Herczog (PSE), raštu. – (HU) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, džiaugiuosi, kadbuvo parengtas pranešimas, kuriame nurodomi ne tik nesenos praeities laimėjimai, bet irtam tikri taisytini trūkumai ir ilgalaikiai įsipareigojimai.

Man asmeniškai šis pranešimas yra vienas svarbiausių, nes Vengrijoje nuspręsta įsteigtinacionalinę kovos su klastotėmis tarnybą. Ši tarnyba pirmiausia atlieka koordinavimofunkciją, siedama Vengrijos patentų tarnybą, kitas vyriausybines agentūras ir ekonominėsveiklos dalyvius, ir vykdo veiksmus, teikiant duomenis Europos Sąjungai.

Mes turime pasirengti ilgai ir nesėkmingai kovai. Žinios – nepaisant to, ar jos yra apsaugotos,ar ne – suranda vis platesnį pritaikymą. Automobilis ant podiumo vienoje patalpoje per5 minutes gali būti nukopijuotas šalia esančioje patalpoje. Rezultatas bus ne blogesnis,tačiau pigesnis: mes patys nuspręsime, ar norime pirkti brangesnį produktą. Turimenuspręsti, ar norime mokėti už intelektinę produkciją, naujoves, net jei turime galimybępasirinkti antrarūšį produktą arba paslaugą, kuriai sukurti nebuvo reikalinga pridėtinėvertė.

Visa tai reikalauja sąmoningų ir ryžtingų veiksmų. Mes negalime tikėtis, kad paprastipiliečiai nustatys šiuos ryšius ir priims vertybinius sprendimus, jei to negali padaryti mūsųįstatymų leidėjai arba vyriausybės.

Itin svarbu, kad pažeidimų, susijusių su ES lėšų naudojimu, skaičius būtų sumažintas ikitoleruotinos paklaidos: sukčiavimas, kai lėšos naudojamos prieštaraujant ESdeklaruojamiems tikslams, kenkia Europos Sąjungos įvaizdžiui.

23. Muitinės ir žemės ūkio teisės aktų taikymas (diskusijos)

Pirmininkas. − Kitas klausimas – Billo Newtono Dunno pranešimas (A6-0488/2007)Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto vardu dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamentoir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 515/97 dėl valstybių


narių administracinių institucijų tarpusavio pagalbos ir dėl pastarųjų bei Komisijosbendradarbiavimo, siekiant užtikrinti teisingą muitinės ir žemės ūkio teisės aktų taikymą(COM(2006)0866 – C6-0033/2007 – 2006/0290(COD)).

Siim Kallas, Komisijos Pirmininko pavaduotojas . − Gerb. pirmininke, šis trečiasis pranešimasyra glaudžiai susijęs su dviem ankstesniais. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 515/97 dėl valstybiųnarių administracinių institucijų tarpusavio pagalbos ir dėl pastarųjų bendradarbiavimosu Komisija siekiama užtikrinti teisingą muitinės ir žemės ūkio teisės aktų taikymą. Tailabai svarbus teisės aktas, priimtas 1997 m., kai ES tebuvo 15 valstybių narių.

Reglamento (EB) Nr. 515/97 pakeitimas buvo būtinas, atsižvelgiant į pastarojo dešimtmečioįvykius, technologinę pažangą, sėkmingą patirtį koordinuojant bendras muitinės operacijasir į Sąjungos plėtrą iki 27 valstybių narių.

Aš norėčiau padėkoti pranešėjui B. Newtonui Dunnui už darbą, kurį jis atliko, teikdamaspasiūlymą Parlamentui. Taip pat norėčiau padėkoti J. P. Audy, parengusiam nuomonėsprojektą. Abu komitetai – IMCO ir COCOBU – dirbo kartu, naudodami glaudesniobendradarbiavimo mechanizmą. Gerai atliktas darbas leido pasiekti susitarimo tarp įvairiųpolitinių dalyvių. Dėl konstruktyvaus Parlamento požiūrio į šį teisės aktą jį bus galimapatvirtinti po pirmojo skaitymo.

Muitinės valdžios institucijos taiko kontrolės priemones į Bendriją įvežamoms irišvežamoms prekėms, naudodamos bendrosios rizikos valdymo sistemą, taip pat iratsitiktinius patikrinimus. Šiomis sąlygomis jų darbas neapsiriboja muitinės įstatymųvykdymu: taip pat vadovaujamasi Bendrijos įstatymais PVM, akcizo ir žemės ūkio teisėsaktų srityje.

Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad kova su sukčiavimu PVM srityje ir glaudesnis valstybiųnarių bendradarbiavimas su Komisija yra pabrėžiamas F. Musotto pranešime, kurį mes kątik aptarėme.

Dėl šios priežasties itin svarbu, kad muitinės institucijos ir Komisija galėtų keistis informacijaPVM srityje. Tam tikrų duomenų atveju informacijos mainai yra nustatomi naujajame 2astraipsnyje.

Komisija tai laiko pirmu žingsniu glaudesnio bendradarbiavimo Bendrijos finansiniųinteresų apsaugos nuo sukčiavimo PVM srityje kryptimi.

Bill Newton Dunn, pranešėjas . − Gerb. pirmininke, dėkoju Komisijos nariui. Aš tikiu,kad šis Komisijos pasiūlymas neturėtų kelti ginčų. Kaip minėjo Komisijos narys: Sąjungosplėtra, naujos valstybės narės, naujos technologijos, nauja įranga, kompiuteriai. Mumsreikalingas naujas Komisijos teisės aktas siekiant geresnio tarptautinio bendradarbiavimoSąjungoje kovoje su blogais vyrukais – organizuotais nusikaltėliais ir pan.

Praėjusią savaitę man teko kalbėtis su didelės anglų ir olandų bendrovės direktoriumi, kuristeigė, kad organizuotas nusikalstamumas didėja – aš pavartosiu tą patį žodį –„eksponentiniu“ greičiu, t. y. labai sparčiai. Valstybių narių vyriausybės nesiima jokiųveiksmų, o visuomenė nenori žinoti tikrosios padėties ir nereikalauja jokių veiksmų; todėlvyriausybės mano, kad nėra priežasčių jaudintis, viskas yra gerai. Mes turime rimtąproblemą. Todėl mums reikalingas Komisijos pasiūlymas, kuriam būtų pritarta ir kurį būtųgalima patvirtinti.

Čia daugiau nebūtų ko pridurti, tačiau už to slypi visa istorija, kurią, gerb. pirmininke, ašnorėčiau papasakoti. Mano nuostabai, mano paties atstovaujamos valstybės narės, JK,


Vyriausybė pasinaudojo veto teise Ministrų Taryboje ir nepritarė šiems veiksmams. Ašnebuvau informuotas, nors esu britas ir atstovauju šiai valstybei narei. Nė vienas leiboristųpartijos narys, atstovaujantis Londono leiboristų Vyriausybei Europos Parlamente, nepateikėjokių pasiūlymų, tačiau jie įkalbėjo mano gerą draugą konservatorių C. Heaton-Harrisą,garbingą žmogų, kuris turėtų netrukus kalbėti, pateikti pakeitimą, kuris yra truputį keistas,tačiau aš linkiu Chrisui sėkmės; jo valia taip elgtis. Tik ką bendro su tuo turi leiboristųpartija? Aš manau, kad tai, kaip ir daugelis kitų prieštaravimų ir veto, ir kitokio nusišalinimoatvejų daugelyje įvairių politikos sričių, kur dalyvauja Britanijos atstovai, yra gana keista,todėl aš norėjau sužinoti, kodėl JK neremia šių direktyvų.

Aš kreipiausi į OLAF, kuris, kaip žinoma, tiria sukčiavimą ES. OLAF man buvo paaiškinta,kad JK Vyriausybė atsisako bendradarbiauti, nepaisydama to, kad dėl PVM sukčiavimopraranda milijardus. Londone manoma: „Jei mes paduosime pirštą, OLAF įtrauks visąranką, todėl bendradarbiauti nenorime“. Man tai pasirodė keista, todėl aš kreipiausi įLondoną. Kaip tai veikia? Man buvo atsakyta: Komisija pateikia pasiūlymą, pagal kurįatitinkamo valstybės departamento žemesnysis pareigūnas parengia dokumentą,rekomenduojantį, ką Vyriausybei daryti šiuo klausimu. Pareigūnas labai atsargus; jis truputįjaudinasi, nes nežino, ką daryti, todėl užrašo rezoliuciją: „Rekomenduojama nieko nedaryti,būti labai atsargiems. Negalima pritarti. Galbūt geriausia iš viso nusišalinti“. Ir tokia atsargipozicija, išdėstyta dokumente – nes pareigūnas nori padaryti karjerą, o ne būti atleistas išdarbo – departamente keliauja nuo vieno pareigūno iki kito, atsakingo už visai kitusklausimus. Jie jį patvirtina ir uždeda varnelę. Kiti Vyriausybės departamentai, kai klausiamajų nuomonės, taip pat nieko nežino ir atsako: „Sutinkame, pritariame“. Pagaliau dokumentassvarstomas Vyriausybės komiteto posėdyje, kuriam pirmininkauja užsienio reikalųministras, tuo pačiu metu sprendžiantis milijonus kitų klausimų, ir ant dokumentouždedamas antspaudas. Akimirksniu Vyriausybės Londone pozicija tampa be galo atsargi:„Mes nieko nežinome. Mes nepritariame“. Tai iš tikrųjų yra labai keista!

Kas vyksta toliau? Ir vėl Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas Parlamente. Tarybaiblokavus, aš dalyvavau keletoje neoficialių trišalių taikinimo posėdžių, kuriems – abiematvejais puikiai – vadovavo Portugalija, o vėliau – Slovėnija. Ir, žinoma, joks JK pareigūnasneinformavo manęs šiuo klausimu, o aš šiame taikinime buvau vienintelis pareigūnas,atstovaujantis JK, ir nepaisant to, kad britų Vyriausybė jame turi veto teisę, šis pasiūlymasbuvo patvirtintas.

Pagaliau Komisija ir Taryba surado formulę, kuri leido sušvelninti ar apeiti – kaip Jumslabiau patinka – neigiamą Britanijos požiūrį. Todėl visi Parlamento pakeitimai rytojausbalsavimui yra patvirtinti IMCO komitete ir aš tikiuosi, kad rytoj už juos bus balsuojamaParlamente. Tačiau tai, kas vyksta Londone, gerb. pirmininke, man yra visiškainesuprantama.

Véronique Mathieu, Biudžeto kontrolės komiteto pranešėja. – (FR) Gerb. pirmininke,Komisijos nary, ponios ir ponai, mano kolega J. P. Audy, kuris rengė Biudžeto kontrolėskomiteto nuomonę, paskutinę minutę negalėjo dalyvauti, todėl aš kalbu jo vardu.

Tinkamas muitinės ir žemės ūkio teisės aktų taikymas turi svarbų vaidmenį užtikrinanttinkamą vidaus rinkos veikimą. Bendrijos finansiniai interesai ir visi Europos ekonomikosekonominių operacijų vykdytojai ir piliečiai turi būti tinkamai apsaugoti.

Muitinės bylų identifikavimo duomenų bazė leistų įvairioms valstybių narių tarnybomsveiksmingiau bendradarbiauti su Komisija. Kai kuriais pakeitimais siekiama įgyvendintiAudito Rūmų pasiūlymus dėl veiksmingesnio duomenų bazės naudojimo.


Pranešėjas pritaria Audito Rūmų susirūpinimui dėl integruoto požiūrio naudojant įvairiasduomenų bazes kovos su sukčiavimu srityje, tačiau mano, kad tokia diskusija peržengiareglamento ribas ir turėtų vykti kitomis sąlygomis.

Pranešėjas J. P. Audy remia Komisijos pasiūlymus, kuriais siekiama skatintibendradarbiavimo Europos lygiu pridėtinę vertę, ypač kuriant Europos duomenų katalogąir paslaugų platformą. Nesant suderintos teisinės bazės, geriausios patirties mainai turėtųužtikrinti vis nuoseklesnį požiūrį vidutinės trukmės laikotarpiu.

Finansavimo klausimu pranešėjas pabrėžia, kad būtina aiškiai nurodyti išlaidas siekiant,kad šiame pasiūlyme nebūtų kartojami veiksmai, numatyti kitose priemonėse, pavyzdžiui,programoje „Hercule II“.

Priimant sprendimą dėl kito komunikato ir informacijos mainų sistemų, pranešėjas norėtųlaikytis teisinės procedūros, kuri apima privalomą Audito Rūmų nuomonę, o ne taikyti„komitologijos“ procedūrą.

Christopher Heaton-Harris, PPE-DE frakcijos vardu . – Gerb. pirmininke, norėčiau pradėtipadėkodamas B. Newtonui Dunnui, kitam garbingam šios institucijos nariui, už jo iškalbingąpavaizdavimą, kaip ES klausimai sprendžiami – kaip jis mano – Londone.

Galbūt aš galiu pateikti savo versiją to, kas įvyko, ir kodėl buvo kreiptasi į konservatorių,o ne į leiboristų partijos atstovą Europos Parlamente arba į patį Parlamento narį asmeniškai?Faktiškai, aš manau, kad buvo būtina kreiptis į jį asmeniškai ir negaliu patikėti, kad tainebuvo padaryta. Jis gali manimi netikėti, tačiau aš turėjau daugiau reikalų su dabartineTarybai pirmininkaujančia valstybe nare negu su kuo nors Londone arba britų valstybėspareigūnais.

Galbūt šis jaunesnysis valstybės tarnautojas, apie kurį buvo kalbama, pamiršo perskaitytilaikraščius ir manė, kad rinkimai įvyko spalio mėnesį ir juose laimėjo mano partija, todėljis turi reikalų su vyriausybinės partijos nariu.

Deja, taip nėra. Vis dėlto aš suprantu tai, kas buvo pasakyta. Tai susiję su pačia OLAFstruktūra, 1999 m. patvirtintu jo steigimo dokumentu ir tuo, kad OLAF nėranepriklausomas nuo Komisijos – tai, į ką būtina toliau atsižvelgti.

Su šiuo duomenų rinkiniu susiję ir kiti sunkumai: tai, kad PVM atsiduria tarp kelių ramsčių,ir galbūt – mums reikėjo gauti teisinį patarimą šiuo klausimu – didelė šios informacijosdalis buvo perduota elektroniniu būdu. Britų Vyriausybė manė – ir, skaitydamas tarp eilučių,aš galiu suprasti, kodėl buvo prieita būtent prie šios išvados – kad jai bus reikalingasnuolatinis koordinavimo padalinys, su įdarbintais žmonėmis, o ne bus keičiamasiinformacija elektroniniu būdu.

Tačiau dėl šių pakeitimų sunkumų nekyla. Sunkumų nekyla ir dėl diskusijos. Visa tai galimapadaryti labai greitai ir aš manau, kad taip ir įvyks.

Pirmininkas. − Dėkojame C. Heatonui-Harrisui. Kai viskas aišku Londone, manau, visaEuropa turėtų pajusti palengvėjimą.

Catherine Neris, PSE frakcijos vardu. – (FR) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, aš norėčiaupadėkoti pranešėjui už puikiai atliktą darbą ir bendradarbiavimą šiuo ypač jautriu klausimu.

Prekybos apimties didėjimas Sąjungoje ir su trečiosiomis šalimis, rinkų atvėrimas irkomercinė veikla artimiausiais metais yra pagrindinis Europos plėtros klausimas. Tačiau


laipsniškai šalinant kliūtis, kurios apibrėžia Europos ekonominę erdvę, atveriamos duryssukčiavimui, kuris kenkia vidaus rinkai, pradedant Bendrijos gamintojais, baigiant Europosvartotojais, kur jau skaičiuojamos pirmosios aukos. Šis klausimas ypač ryškus žemės ūkiosektoriuje, kur esminės priemonės, užtikrinant finansinę paramą ir solidarumą, patraukėstambaus ir smulkaus masto tarptautinių nusikaltėlių dėmesį.

Šiomis sąlygomis, atsižvelgdama į dabartinių kontrolės priemonių trūkumus, Europarengiasi priimti naują reglamentą, kuris valstybėms narėms leistų geriau keistis informacijaapie prekių judėjimą ir įvairius tyrimus, atliekamus Sąjungos valstybėse narėse. Ašdžiaugiuosi kompromisu, kurio buvo pasiekta su Taryba, kuris leido parengti geriausuderintą dokumentą, dėl kurio šio Parlamento nariai turėtų rytoj balsuoti. Siekiant ir toliauapsaugoti įvairius privataus gyvenimo aspektus, sutartimi tobulinamas stebėjimo procedūrųveiksmingumas ir veiksmų, kurių buvo imtasi tarp valstybių narių, koordinavimas.

Esu tikra, kad muitinės kontrolės priemonių srityje, kaip ir kitur, Europa gali vystytis tikdėdama daugiau pastangų ir suvienijusi atitinkamus išteklius, siekdama užtikrinti atitinkamąmūsų piliečių apsaugą, kuri jiems yra reikalinga. Šiuo požiūriu priemonių tobulinimaskovoje su sukčiavimu nebus galimas, jei nebus išlaikytas atitinkamas reguliavimo lygis,nes tai iš esmės svarbu, norint išsaugoti pagrįstą ir veiksmingą komercinės veiklos Sąjungosviduje ir su trečiosiomis šalimis kontrolę iš viršaus.

Mairead McGuinness (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, man labai patiko mano kolegų išJK pastabos ir jų istorijos apie tai, kaip tvarkomi reikalai JK. Manau, kad tai galima užrašytiir išversti į daugelį kalbų, tačiau aš taip pat manau, kad taip gali atsitikti daugelyje valstybiųnarių. Manau, kad būtina konkrečiai nurodyti ne žemesnįjį pareigūną, bet departamentą,kuriame tokie dalykai galimi.

Aš tik norėčiau atkreipti Parlamento dėmesį į tai, kad esama susirūpinimo dėl JK ir Airijos.Galbūt Komisija gali mane papildyti, jei yra naujos informacijos šiuo klausimu, kadanginors yra remiamas abipusės pagalbos tarp muitinės institucijų principas, aš manau, kadabi valstybės narės – Airija ir JK – turi abejonių dėl 2a straipsnio f punkte nurodomosinformacijos tarp šių valdžios institucijų mainų ir PVM numerių ir nesutinka dėl to, kadduomenų mainai naudojant PVM numerius yra de facto finansinė informacija, kurinepriklauso siūlomos teisinės bazės taikymo sričiai. Todėl šiuo klausimu reikalinga pastaba.

Siim Kallas, Komisijos Pirmininko pavaduotojas . − Gerb. pirmininke, aš taip pat atidžiaistebiu, kaip sprendžiami klausimai JK. Tačiau galiu Jus užtikrinti, atsižvelgdamas į tai, kasbuvo ką tik pasakyta, kad tai būdinga ne tik JK.

Aš susitikau su keletu finansų vadovų ir keletu ministrų ir pasiūliau abipusės administravimoparamos idėją, todėl galiu teigti, kad šis nepasitikėjimas neapsiriboja tik Jungtine Karalyste.Tačiau aš galiu Jus užtikrinti dėl to, kad pagrindo įtarimams nėra. OLAF yra Komisijostyrimų padalinys ir gali būti naudojamas kaip bendradarbiavimo platforma, ir visiškaiaišku, kad kovoti su sukčiavimu pridėtinės vertės srityje galima tik bendradarbiaujantvalstybėms narėms su Europos Komisija, nes iš esmės didžiausi sukčiavimo atvejai galimitik tarptautiniu mastu.

Taigi geresnis bendradarbiavimas ir informacijos mainai yra būtini. Paskutiniojo klausimoarba pateiktos informacijos aš negaliu komentuoti. Mes kalbame apie supaprastinimąkovojant su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio, kuris yra pagrindinė sukčiavimo rūšis,srityje. Tai ir yra būtent šis atvejis ir aš labai džiaugiuosi, girdėdamas aiškiai išreikštą


nuomonę, kad Parlamentas pritars šiam teisės akto pasiūlymui tokiam, koks jis yra pateiktasdabar.

Bill Newton Dunn, pranešėjas . − Gerb. pirmininke, aš norėčiau padėkoti visiems,kalbėjusiems diskusijoje. Į labai įžvalgų M. McGuinness, atstovaujančios Dublinui,komentarą norėčiau atsakyti: ji tikriausiai prisimena garsią TV programą, kuri buvo rodomaJK prieš 15 arba net 20 metų, pavadintą Taip, ministre, kur ministras, viską painiojantisidiotas, manė, kad jis kontroliuoja padėtį. Jo pavaldiniai jam nuolat primindavo, ką sakytiir ką daryti: „Taip, ministre. Ne, ministre. Žinoma, jūs tai galite, ministre.“ Tačiau iš tikrųjųpadėtį kontroliavo pavaldiniai.

Tai buvo prieš 20 metų ir, kaip matome, tebėra aktualu šiandien. Įdomu ir tai, kad taip yravisoje Europoje. Todėl gali būti, kad mums reikalinga nauja europinė programa – Ja, HerrMinister arba Sí, Señor Ministro. Gali būti, kad scenarijų rašytojai sukurs naują komediją šiatema, nes senosios tiesos šiandien yra teisingesnės negu bet kada anksčiau.




Bogdan Golik (PSE), raštu. – (PL) Pastarieji du plėtros etapai labai išplėtė EuroposSąjungos žemės ir jūrų sienas. Tai skatina didesnį bendradarbiavimą tarp valstybių nariųir valstybių narių ir Komisijos. Tai reikalauja veiksmų, kuriais siekiama kovoti sutarptautiniais ekonominiais ir finansiniais nusikaltimais, siekiant didesnio koordinavimoir sanglaudos. Aš sutinku su pranešėju, kad šiuo požiūriu būtina pakankamai įvertintitrečiųjų šalių vaidmenį. Aš visiškai pritariu nuomonei leisti Komisijai, jei reikia, užsitikrintitechninę paramą ir mokymus, kad būtų palaikomas ryšys su pareigūnais iš trečiųjų šaliųir iš Europos ir tarptautinių agentūrų ir organizacijų. Aš pritariu pasiūlymui gerintiduomenų, gautų iš kitos valstybės narės, perdavimo trečiosioms šalims tvarką. Aš esuįsitikinęs, kad siūlomi pokyčiai turės teigiamos įtakos ribojant finansinius pažeidimus.

Norėčiau atkreipti dėmesį į 18a straipsnio tekstą dėl galimybės sukurti ir administruotiKomisijai registrą, padedantį nustatyti prekių siuntas, kurios gali pažeisti muitinės ir žemėsūkio teisės aktus. Šiuo požiūriu aš manau, kad tekste turi būti numatyta nuostata, įgalinantivalstybes nares naudotis anksčiau minėta duomenų baze, jei ji tuo tikslu pateikė prašymąKomisijai. Šiuo metu tekste nurodoma, kad kreipiamasi pagalbos į atitinkamas valdžiosinstitucijas.

24. Bendrijos muitinės kodeksas (diskusijos)

Pirmininkas. − Kitas klausimas yra rekomendacija antrajam svarstymui (A6-0011/2008)Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto vardu dėl bendrosios pozicijos, patvirtintosTarybos 2007 m. spalio 15 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą,nustatantį Bendrijos muitinės kodeksą (Atnaujintą muitinės kodeksą) (11272/6/2007 –C6-0354/2007 – 2005/0246(COD)) (Pranešėja: Janelly Fourtou).

Janelly Fourtou, pranešėja. – (FR) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai,baigusi trejus metus trukusį darbą aš džiaugiuosi rezultatais, kurių buvo pasiekta rengiantšį dokumentą.


Muitinės sąjunga yra vienas iš Europos Sąjungos ramsčių ir pagrindinė vidaus rinkos veiklossudėtinė dalis. Dabartinis Bendrijos muitinės kodeksas, kuris buvo parengtas 1980-aisiasir priimtas 1990-aisiais metais, yra pasenęs. Mūsų muitinės paslaugos patiria naujus iššūkius.2007 m. pasaulio prekyba siekė maždaug 16 milijardų dolerių arba 31 proc. visuotinioBVP; Europos Sąjungai teko 20 proc. viso pasaulinio importo ir eksporto.

Todėl muitinės tarnybos yra atsakingos užtikrinant sklandų prekybos srautą ir kontrolėspriemones ir taip garantuojant ES piliečių saugumą ir apsaugą. Norint pasiekti patenkinamąpusiausvyrą, turi būti modernizuojami kontrolės metodai ir stiprinamas bendradarbiavimastarp įvairių tarnybų ir ekonominių operacijų vykdytojų.

Kodeksas turi būti pritaikytas prie kitų radikalių tarptautinės komercinės aplinkos pokyčių,kurie atsiranda dėl didėjančio ir negrįžtamo perėjimo prie IT ir elektroninio duomenųperdavimo technologijų. Ši tema buvo svarstoma pranešime, kurį parengė mano kolegaC. Heaton-Harris ir kurį praėjusį gruodžio mėn. patvirtino Parlamentas.

Pirmasis Atnaujinto muitinės kodekso svarstymas įvyko 2006 m. gruodžio 12 d. ir Tarybaipirmininkavusi Vokietija 2007 m. birželio 25 d. užsitikrino politinį susitarimą. Parlamentaspirmuoju svarstymu priėmė 51 pakeitimą pasiūlymui. Į 34 daugiausia esminio pobūdžiopakeitimus buvo visiškai arba iš dalies atsižvelgta Tarybos bendrojoje pozicijoje.

Pagrindiniai nesutarimai iškilo dėl įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo statuso,teisės atstovauti muitinėje, centralizuoto muitinės įforminimo ir komitologijos. Įgaliotojoekonominių operacijų vykdytojo statuso klausimas, kuris yra tiesiogiai susijęs su rugsėjo11 d. įvykiais, apibūdinamas vadinamajame „saugumo pakeitimo“ reglamente, kuriuosiekiama sukurti geresnes galimybes operacijų vykdytojams ir kompensuoti išlaidas,reikalingas su saugumu susijusiems klausimams spręsti.

Pranešėjas džiaugiasi tuo, kad buvo pritarta apibrėžimui, kuris buvo priimtas pirmuojusvarstymu Parlamente; tai apima skirtumo tarp dviejų įgaliojimų rūšių nustatymą: vienavertus, deklaracijų supaprastinimo, kita vertus – saugumo ir apsaugos. Šis pragmatinissprendimas leidžia patenkinti skirtingų operacijų vykdytojų poreikius.

Jei grįžtume prie muitinės atstovų klausimo, emocijos įkaito tose valstybėse, kuriose šiprofesija turi senas tradicijas. Nors Taryba nepriėmė Parlamento pasiūlymų dėl laiško, jivis dėlto rėmėsi prielaida, kad muitinės atstovai ir įgalioti ekonominiai ekonominių operacijųvykdytojai tarpusavyje bendradarbiautų taip, kaip mes ir siūlėme.

Pranešėjas mano, kad Taryba pasiekė tinkamą kompromisą. Be to, šiam sprendimui pritarėmuitinės atstovų asociacijos, net jei jos prarado monopoliją kai kuriose valstybėse narėse.

Jei kalbėsime apie centralizuotą muitinės įforminimą, mes turime kitą naujovę, kurią Tarybapasiūlė 106 straipsnyje; atsižvelgiant į tai, būtų labiau logiška ir skaidru, jei visos Kodeksonuostatos, susijusios su šia sąvoka, būtų įtrauktos į vieną straipsnį.

Nuo šiol visi ekonominių operacijų vykdytojai galės naudotis centralizuota įforminimosistema bet kurios valstybės narės teritorijoje. Tais atvejais, kurie apima keletą valstybiųnarių, turi būti laikomasi patvirtintų ekonominių operacijų vykdytojo statuso tinkamumokriterijų.

Pagaliau, dar viena sritis, kurioje šiuo dokumentu buvo pasiekta reikšmingos pažangos −tai išplėstas komitologijos procesas, apimantis 44 Atnaujinto muitinės kodekso nuostatas.

Dėl šios priežasties aš raginu Parlamentą pritarti Tarybos bendrajai pozicijai be pakeitimų.


László Kovács, Komisijos narys . − Gerb. pirmininke, praėjus daugiau kaip dvejiemstarpinstitucinio darbo metams, J. Fourtou ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetonarių paramos dėka mes netrukus turėtume pasiekti bendro sprendimo dėl šio pasiūlymobaigiamąjį etapą.

Aš labai džiaugiuosi tuo, kad teisinė sistema, reikalinga į ateitį orientuotai Europos muitinėsreformai, tikėtina, bus parengta šiais metais, švenčiant Muitų sąjungos 40-ąsias metines.Tai suteikia mums postūmį tolesniam darbui, kurį dar reikės atlikti.

Muitų sąjunga paprastai laikoma tradiciniu Bendrijos ramsčiu. Tačiau į ją negalima žvelgtikaip į praeities palikimą. Ji veikia šiandien – ir ne tik užtikrinant nuosavų išteklių surinkimą.Muitinės administravimas, teisės aktai ir procedūros užtikrina vidaus rinkos veikimą, didinavartotojų apsaugą, stiprina bendrosios politikos priemonių išorės aspektus ir tuo pačiuprisideda prie mūsų tarptautinės prekybos skatinimo. Šiuo požiūriu muitinės teisės aktųplėtra atsiliepiama į pagrindinius pokyčius ir iššūkius Sąjungos viduje ir išorėje,vadovaujantis veiksmingiausiomis taisyklėmis ir efektyviausiais metodais.

Ką iš tikrųjų reiškia Bendrijos muitinės kodekso modernizavimas?

Pirmiausia, geresnį muitinės operacijų reguliavimą, tarp jų ir paprastesnes tiesioginestaisykles ir procedūras, kuriomis būtų supaprastintos ekonominių operacijų vykdytojųteisės ir įpareigojimai ir užtikrinamas jų vienodas traktavimas, atsižvelgiant į visiemsvienodą saugumo ir apsaugos lygį.

Antra, didesnį visų muitinės formalumų kompiuterizavimą, siekiant sukurti muitų irprekybos aplinką, kurioje visiškai neliktų popierinių dokumentų, kurios plėtra būtųgrindžiama Parlamento ir Tarybos sprendimu dėl e. muitinės (Nr. 70/2008/EB), priimtu2008 m. sausio 15 d.

Šie pokyčiai apima nacionalinių kompiuterizuotų muitinės sistemų tarpusavio sąveiką.Jos leistų atlikti prekių muitinės įforminimą deklaruotojo steigimo vietoje, nepriklausomainuo šių prekių įvežimo, išvežimo arba tiekimo Bendrijoje vietos – vadinamąjį „centralizuotąįforminimą“. Jie taip pat leistų realiuoju laiku keistis tam tikrais duomenimis tarp muitinėsvaldžios institucijų, vykdant rinkos analizę ir tobulinant kontrolės priemones bendrosiosrizikos valdymo sistemoje.

Pritardamas Komisijos pasiūlymui, pateiktame pirmajame svarstyme, Parlamentas pripažinoesminį šio teisės akto indėlį į Lisabonos augimo ir užimtumo strategiją. 2007 m. spaliomėn. Tarybos bendroji pozicija, kuri apima didžiąją dalį Parlamento priimtų pakeitimųpirmajame svarstyme, laikoma tinkamai suderintu kompromisu su Komisija.

Todėl Komisija palankiai vertina J. Fourtou pranešimą, rekomenduojantį patvirtinti bendrąjąpoziciją be pakeitimų.

Christopher Heaton-Harris, PPE-DE frakcijos vardu . – Gerb. pirmininke, pirmiausianorėčiau padėkoti J. Fourtou už jos įžvalgas šiuo sudėtingu klausimu.

Atnaujintas muitinės kodeksas, kaip jau minėjau, yra itin sudėtingas, tačiau kaip niekadasvarbus Komisijos teisės aktas. Kai 1975 m. Jungtinė Karalystė balsavo referendume, kurįmes turėtume surengti šiandien (referendumą dėl Lisabonos sutarties) – stodami į šį klubą– mes manėme, kad jungiamės prie laisvosios prekybos erdvės. Tačiau faktiškai tai buvomuitų sąjunga ir visą laiką, kol aš esu čia, mes daug dirbome, rengdami šį pranešimą, nestinkamai parengti ir atnaujinti šį muitinės kodeksą yra vienas svarbiausių uždavinių, kol


nebus atnaujinta visa sistema, kaip minėjo Komisijos narys, e. muitinės sistemoje,supaprastinant prekybą ir muitų surinkimą Sąjungoje.

Tačiau, kaip ir visais klausimais, į priekį nejudama taip sparčiai, kaip kai kuriems iš mūsųnorėtųsi – arba nejudama iš viso. Šiame tekste vis dar lieka įvairių kliūčių. Kai kurios iš jųyra tiesiogiai numatytos tekste ir liks jame tol, kol nebus perrašytas visas tekstas. Kas yraįgaliotasis ekonominių operacijų vykdytojas? Kokią kvalifikaciją turi turėti muitinės atstovai,arba kitaip vadinami AEO? Ar tai ateityje taps kliūtimi pradedant verslą?

Šis atnaujintas muitinės kodeksas yra iš tikrųjų labai geras ir suderintas dokumentas, tačiaujis galėjo būti ir geresnis. Deja, šiame Parlamente mes turime siekti kompromiso, tačiau ašmanau, kad apskritai tai bus naudinga visam Europos žemynui.

Manuel Medina Ortega, PSE frakcijos vardu . – (ES) Gerb. pirmininke, mano nuomone,Bendrijos muitinės kodekso, pristatyto Komisijos ir svarstomo Parlamente ir Taryboje,procedūra gali būti laikoma pavyzdine. Jį rengdama mūsų pranešėja J. Fourtou atlikonepaprastai didelį darbą ir, kaip įprasta, Parlamentas, Taryba ir Komisija susitarė dėl galutinioteksto, kurį mes turėsime patvirtinti.

Aš manau, kad, kaip jau minėjo C. Heaton-Harris, Europos Sąjunga yra aukščiau už betkokią muitų sąjungą, todėl muitinės kodeksas yra svarbi sudėtinė jos dalis, leidžianti jaisėkmingai veikti. Tačiau muitinės tarnyba savaime negali veikti visiškai laisvai: joje dideledalimi veikia valdžios institucijos, nes tam tikros prekės ir vertybės turi įtakos mumsvisiems. Čia mes kalbame apie kontrabandą ir kai kurias pavojingesnes jos atmainas,pavyzdžiui, ginklų ar narkotikų prekybą ir kapitalo išplaukimo kontrolę.

Todėl būtų logiška manyti, kad Bendrijos muitinės kodeksas apima įprastus apribojimus,taikomus kiekvienos valstybės narės, ir bandymus juos suderinti. Aš manau, kad diskusija,kuri čia vyko, gali būti sėkmingai išspręsta patvirtinus dvejopą atstovavimo muitinėje irįgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo vaidmenį: dviejų sąvokų, kurios teoriškai yraskirtingos, bet gali būti kartu vartojamos suderinus įstatymus, idėją. Aš manau, kad priimtassprendimas yra pakankamai geras ir apgalvotas.

Komisijos narys László Kovács primygtinai reikalavo apibrėžti centralizuoto muitinėsįforminimo sąvoką, atsižvelgiant į tai, kad muitų sąjunga yra viena visuma. Žinoma, įvairūsmuitinės pajėgumai turi veikti vienodai. Manau, kad tai yra geras ir praktiškas sprendimas,kuris leis mums veikti tam tikru būdu.

Paskutinis klausimas, kurį būtina paminėti – komitologijos procedūra. Komisija ir Tarybapripažino Parlamento dalyvavimo procedūroje svarbą. Pasiektas susitarimas reiškia, kad28 nuostatos, kurių atžvilgiu buvo taikoma ši procedūra, dalyvaujant Parlamentui dabarpasipildė iki iki 44, t. y. Parlamentas gali vis veiksmingiau dalyvauti kuriant muitinėskodekso nuostatas.

Pagaliau, gerb. pirmininke, aš norėčiau padėkoti J. Fourtou už darbą ir Komisijos nariui užpastangas atsižvelgti į šio Parlamento pasiūlymus.

Othmar Karas (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai,Europos Sąjunga yra neabejotinai daugiau negu tiesiog muitų sąjunga. Šiandienos diskusijojeir priimdami sprendimą rytoj mes neturėtume jos susiaurinti iki muitų sąjungos. Nepaisantto, muitų politika ES išorės sienų srityje yra reikšminga Europos Sąjungos ir vidaus rinkossudėtinė dalis.


Europos Parlamento ÖVP Europos klubas palankiai vertina pasiūlymą dėlReglamento dėl Atnaujinto muitinės kodekso. Kodėl? Nes tai leistų supaprastintimuitinės procedūras, sukurti pagrindą paprastesnėms, greitesnėms bendrosioms muitinėsprocedūroms prie išorės sienų, atsižvelgti į radikalius pokyčius tarptautinės prekybosaplinkoje, pavyzdžiui, informacinių technologijų, elektroninių duomenų ir kt. srityje, nesmuitinės atstovai dabar turės atitikti aiškiai apibrėžtus bendrus reikalavimus, kurie leisdidinti jų darbo patikimumą ir profesionalumą.

Šis reglamentas stiprina bendradarbiavimą tarp valstybių narių ir Europos Sąjungos. Juokuriama stipresnė Bendrija. Tai matyti ir iš to, kad visus Parlamento pateiktus pakeitimusperėmė Taryba. Tai reiškia paprastesnį, greitesnį bendrąjį muitinės įforminimą ir tai yranaudinga verslui ir visai Europos Sąjungai.

Andreas Schwab (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, aš taip pat norėčiauišreikšti nuoširdžią padėką pranešėjui ir, žinoma, mūsų šešėliniam pranešėjui, kurie abuatliko vertingą darbą rengiant labai techninį dokumentų rinkinį.

Nauju muitinės kodeksu siekiama pakeisti galiojantį kodeksą ir su juo susijusius reglamentusmodernizuojant kodeksą, supaprastinant galiojančias muitinės procedūras ir kuriantpagrindą prieinamam muitinės sistemų naudojimui ir sąveikai visoje Europos Sąjungoje.Mes tam labai pritariame, nes įmonės turės naudos taikant dabartinius informaciniųtechnologijų laimėjimus, kurie leis užtikrinti skubų ir saugų vis didesnio prekių, kurioskerta ES sienas, srauto apdorojimą.

Verslo asociacijos ir prekybos rūmai teisingai įspėjo apie tai, kaip ES saugumo iniciatyvos,kurios mus pasiekė iš JAV, sparčiai kuria biurokratines kliūtis. Svarstymo Parlamente metuir palaikydami intensyvius ryšius su Komisijos tarnybomis mes pagaliau pasiekėme palygintiprotingą ir ne tokį biurokratinį sprendimą, už kurį esu visiems dėkingas.

Pagrindinis dalykas, kuris dabar bus įgyvendinamas, yra centralizuotas muitinės įforminimastaikant „vieno langelio“ principą. Mes taip pat įgyvendinome savo pasiūlymą – kuriuo ašlabai didžiuojuosi – dėl privilegijuotos verslo, kuris atitinka būtinus kriterijus, padėties.

Kaip Parlamento narys, atstovaujantis Pietų Badenui, aš turėčiau nurodyti, kad priėmusmuitinės kodeksą kiltų didelių problemų prie ES išorės sienų su šalimis, kurios nėra ESvalstybės narės, nebent laiku būtų imtasi atsargumo priemonių. Aš žinau, kad Komisijapageidauja taikyti šias atsargumo priemones – čia aš kalbu apie Šveicariją – ir tikiu, kad ESvalstybių narių ir Šveicarijos jungtinis komitetas taip pat vaidins svarbų vaidmenį.

Šveicarija yra viena svarbiausių ES prekių rinkų. Keturiems jos tiesioginiams kaimynamsES tenka 41 proc. bendro Šveicarijos eksporto ir 59 proc. bendro importo, todėl veiksmaišioje srityje yra būtini. Negalime leisti, įvedę muitinės kodeksą, Šveicarijos pasienyjesusidaryti kilometrinėms eilėms vien todėl, kad Šveicarijos muitinės įforminimo sistemašiek tiek skiriasi nuo ES sistemos.

Komisijos nary, aš prašau Jūsų skubos tvarka atsižvelgti ir atkreipti valstybių narių dėmesįį šią problemą. Mes kalbame apie ekonomiškai stiprią šalį Europos centre, kuri dėl mūsųveiklos gali patirti ekonominę izoliaciją.

Zuzana Roithová (PPE-DE). – (CS) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, aš tikiu, kad rytojantruoju svarstymu mes patvirtinsime Tarybos bendrąją poziciją muitinės kodeksoklausimu. Tai leistų užtikrinti sėkmingą Europos muitinės teisės aktų modernizavimą. Taitikri elektroninės, centralizuotos, sąveikios ir automatizuotos muitinės sistemos vartai.


Visos ES institucijos turės naudos iš bendros valdymo sistemos – „vieno langelio“ principo– vykdant operacijas ir užtikrinant būtiną kontrolės priemonių efektyvumą. Dėl bendromuitinės informacijos portalo – „vieno langelio“ – verslininkai galės palaikyti ryšį tik suviena ES muitinės tarnyba savo steigimo vietoje. Ši taisyklė leidžia supaprastinti irsuvienodinti terminiją ir apibrėžimus ir yra prieinamesnė galutiniam vartotojui. Tai – geraspavyzdys, kaip net ir išsiplėtusioje ES galima sumažinti biurokratinių reikalavimų apimtįir gerinti teisinę aplinką vartotojams ir piliečiams. Be to, kaip teigiama, projektas iki 2010m. turėtų atsipirkti. Aš dėkoju pranešėjams J. Fourtou ir B. Newtonui Dunnui, Komisijaiir Tarybai už puikų darbą, kurį jie atliko per pastaruosius trejus metus.

Bill Newton Dunn (ALDE). – Gerb. pirmininke, aš norėčiau trumpai pakomentuoti tai,ką pasakė C. Heaton-Harris apie Britanijos stojimą 1975 m. į laisvąją prekybos zoną. Ašbijau, kad jo atmintis arba išsilavinimas šlubuoja. Britanija paliko Europos laisvąją prekyboserdvę – ji tada buvo vadinama EFTA. Mes ją palikome, įstodami į Europos bendriją, ir M.Thatcher, kuri 1975 m. referendumo JK metu buvo konservatorių lyderė, apibūdino jąkaip „daugiau negu laisvąją prekybos erdvę“. Labai paprasta, labai aišku, patvirtinta įrašais.

Kadangi šiandien C. Heaton-Harris siekia JK referendumo dėl Lisabonos sutarties, jis mano,kad Britanijos visuomenė, balsuodama šiame referendume, priims teisingą sprendimą.Taip įvyko 1975 m., kai britų visuomenė balsavo už glaudesnę sąjungą, o ne laisvąjąprekybos erdvę. Todėl, gerb. pirmininke, gal mums reikėtų padėti C. Heatonui-Harrisuiatgaivinti jo atmintį vaistais?

Pirmininkas. − Ačiū ponui B. Newtonui Dunnui. Iš tiesų, kokie niūrūs būtų mūsų vakaraiEuropos Parlamente be šių įdomių britiškų diskusijų.

Mairead McGuinness (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, Aš neatsispyriau pagundai dalyvautidiskusijoje. Norėčiau padėkoti pranešėjui už jo darbą rengiant šį pranešimą.

Būkime atviri – tai nėra klausimas, kuris būtų plačiai visuomenės aptariamas aludėse arviešuose susibūrimuose. Tačiau tinkamų muitinės įstatymų patvirtinimas yra labai svarbusverslui ir užimtumui ir būtent todėl vyksta ši diskusija. Taigi centralizuoto įforminimoidėja, vadovaujantis šiomis naujomis taisyklėmis, jei ji veiks – ir norėčiau manyti, kad taip– yra verta dėmesio.

Taip pat „vieno langelio“ idėja gali potencialiai sumažinti biurokratines kliūtis. Tačiaunorėčiau atkreipti dėmesį į vieną klausimą: būtina atsižvelgti į atgalinį ryšį iš ekonominiųoperacijų vykdytojų, kai ši sistema pradės veikti, ir spręsti problemas, kurios buvoapibūdintos šį vakarą kitų kalbėtojų.

László Kovács, Komisijos narys . − Gerb. pirmininke, galiu pasakyti, kad aš ne tikdžiaugiuosi, bet ir labai didžiuojuosi tuo, kad mes pagaliau pasiekėme šį etapą, ir sutinkusu visais kalbėjusiais, kad tai yra didelis visos Sąjungos laimėjimas.

Visų pirma, norėčiau padėkoti už Jūsų paramą kuriant Atnaujintą muitinės kodeksą ir Jūsųsusidomėjimą būsimais įvykiais. Galbūt prisimenate, kad kodekso priėmimas ir tolesnisįsigaliojimas nėra proceso pabaiga, nes jo taikymas visiškai priklausys nuo jo įgyvendinimonuostatų užbaigimo ir taikymo.

Taikant šias nuostatas bus naudojama nauja reglamentavimo procedūra su tikrinimu. Taisudarys sąlygas Parlamentui tikrinti, kaip Komisija, padedant Muitinės kodekso komitetui,įgyvendina bendrąsias nuostatas, kurios numatytos Kodekse.


Be šio procedūrinio reikalavimo, Komisija siekia tinkamai informuoti Parlamentą perVidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetą apie tai, kaip rengiami įgyvendinimopriemonių pasiūlymai ir vykdoma Atnaujinto muitinės kodekso įgyvendinimo darbotvarkė.

Jei kalbėsime apie Šveicariją ir Europos Sąjungą, kaip minėjo A. Schwab, 2009 m. liepos1 d. pradės veikti Bendrijos muitinės kodekso saugumo pakeitimas. Tai reiškia, kad visosprekės, įvežamos arba išvežamos iš Bendrijos, prieš įvežimą arba išvežimą turės būtideklaruojamos. Šis kodekse numatytas supaprastinimas bus naudingas patvirtintiemsekonominiams ekonominių operacijų vykdytojams.

Jei kalbėsime apie trečiąsias šalis, šiuo metu mes deramės su Šveicarija dėl abipusio kontrolėscentrų pripažinimo, kontrolės priemonių rezultatų ir įgaliotojo ekonominių operacijųvykdytojo statuso. Šiuo metu vyksta derybos ir mes tikimės priimti abiem pusėms naudingąsprendimą iki 2009 m. liepos 1 d.

Leiskite man užbaigti ir pakviesti Jus dalyvauti 2008 m. liepos 1 d. švenčiant 40-ąsias Muitųsąjungos metines. Muitų sąjunga yra kertinis akmuo kuriant bendrąją rinką ir vienapagrindinių jos sudėtinių dalių. Šios šventės išvakarėse aš norėčiau, kad diskusija apiemuitinės vaidmenį būtų tęsiama. Dar kartą labai dėkoju už Jūsų paramą.

Janelly Fourtou, pranešėja. – (FR) Gerb. pirmininke, aš norėčiau padėkoti visiemskalbėjusiems ir visiems, kurie prisidėjo rengiant šį pranešimą.

Kadangi M. Medina Ortega minėjo kontrabandą, aš norėčiau įsiterpti ir iškelti klastojimotemą. Nuo 1998 iki 2004 m. falsifikavimo bylų skaičius išaugo 100 proc. Tai rodo, kadšiuo metu naudojamos kontrolės priemonės turi būti atnaujintos ir taikomas naujas požiūrisį muitinės pareigūnų darbą.

Aš taip pat norėčiau pabrėžti profesionalų, kurie rodo sistemos atvirumą, vaidmenį irpasakyti, kad jaučiu ne tik dėkingumą, bet ir skolą muitinės pareigūnams. Tai, be abejonės,yra atsakas į susirūpinimą, kurį išreiškė M. McGuinness. Atsižvelgdama į įgyvendinimopriemones, aš mėginsiu padaryti viską, kas nuo manęs priklauso, kad būtų skatinamasdialogas tarp muitinės ir Bendrijos institucijų, tarp jų ir tų Komisijos institucijų, su kuriomisvisuomet buvo glaudžiai ir vaisingai bendradarbiaujama.

Todėl raginu Jus pritarti bendrajai pozicijai ir baigdama norėčiau padėkoti visiems Jumsuž dėmesį.



25. Terorizmą ir teroristų verbavimą skatinantys veiksniai (diskusijos)

Pirmininkas. − Kitas klausimas yra Gérardo Deprezo, parengtas pranešimas(A6-0015/2008) Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto vardu su pasiūlymudėl Europos Parlamento rekomendacijos Tarybai dėl terorizmo ir teroristų verbavimoskatinimui palankių veiksnių (2006/2092(INI)).

Gérard Deprez, pranešėjas. – (FR) Gerb. pirmininke, pranešimo, kurį turėjau garbėsšiandien Jums pristatyti Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto vardu, ištakossiekia pasiūlymą, kurį 2005 m. pabaigoje pateikė mūsų kolega G. Duquesne, kuriam dabarnoriu pareikšti padėką.


Taip pat norėčiau nurodyti, kad didžiąją darbo dalį rengiant šį pranešimą atliko mūsųkolega J. Mayor Oreja, kuris dėl priežasčių, kurių čia negaliu komentuoti, po balsavimo,kuris įvyko komitete, nusprendė atsisakyti pasirašyti šį dokumentą.

Kalbėdamas apie pranešimo, kuris buvo pateiktas Parlamentui, turinį, aš tikiu, kad jis galibūti apibendrintas, išdėstant jo sudėtines dalis, sugrupavus jas pagal keturias pagrindinestemas.

Pirmoji tema yra pavojaus dydis ir nuolatinis pobūdis. Negalima neigti, kad terorizmasšiuo metu yra vienas didžiausių pavojų Europos Sąjungos piliečių saugumui. Kruvini 2004m. išpuoliai Madride ir 2005 m. Londone ir įvairūs mėginimai rodo, kad šis pavojus yranuolatinis ir labai rimtas. Iš to galima daryti išvadą – ir pranešimas šiuo klausimu yra labaikategoriškas – kad kova su terorizmu turėtų išlikti vienu iš Europos Sąjungos ir jos valstybiųnarių prioritetų.

Tačiau ši ryžtinga kova su terorizmu – ir tai yra antroji pranešimo tema – turi vyktivadovaujantis tam tikrais reikalavimais. Būtina laikytis pagrindinių principų, kitaip busiškreiptos pagrindinės mūsų visuomenės vertybės. Kova su terorizmu neturi pažeistižmogaus teisių ir pagrindinių laisvių, ypač religijos laisvės ir teisės į sąžiningą teismą.

Tuo pat metu ir ypač, kai tai susiję su džihado veiksmais, svarbu skirti kultūras ir religijasnuo terorizmo. Didžioji dauguma musulmonų – ir būtina nepamiršti, kad būtent jie yrapagrindinės terorizmo aukos Irake, Afganistane ir Pakistane – neturi nieko bendro suekstremistais, t. y. grupuotėmis, iškreipiančiomis religiją, kurių pasekėjai jie tariamai yra,ir su kuriomis mes turime kovoti.

Pagaliau, atsižvelgiant į tai, kad neapykanta ir nusivylimas yra veiksniai, skatinantysradikalėjimą, pranešime valstybėms narėms primenama, kad kova su visomisdiskriminavimo formomis ir ypač priemonės, kuriomis siekiama integruoti mažumųgrupes, yra prioritetinės politikos priemonės, kurios turėtų būti įgyvendinamos siekiantišlaikyti ramybę, toleranciją ir gerus santykius mūsų visuomenėje.

Trečioji tema susijusi su priemonėmis, skirtomis teroristinės veiklos prevencijai. Nors šiojesrityje valstybėms narėms pateikiamas ilgas sąrašas rekomendacijų, pranešime pabrėžiamasdidesnis budrumas, ypač propagandos srityje, ypač dėl interneto tinklalapių su garso irvaizdo turiniu ir garso ir vaizdo visuomenės informavimo priemonių apskritai.

Ketvirtoji tema yra susijusi su represinėmis priemonėmis. Be viso kito, būtina nurodytivieną veiklos sritį, dėl kurios kyla daugiausia ginčų. Ji nurodoma 10 pranešimo dalyje,siūlant išplėsti terorizmo aktų apibrėžimo taikymo sritį, į kurią būtų įtrauktas terorizmopateisinimas. Kadangi aš nežinau, ar terminas pateisinimas čia yra tinkamas – aš asmeniškaimanau, kad prancūziškai būtų geriau vartoti terorizmo „apologija“ arba „pagyrimas“ – irar nebūtų geriau jį pakeisti, man bus įdomu, kaip šis Parlamentas rytoj reaguos į šį tamtikra prasme jautrų klausimą, kuris yra šios diskusijos pagrindas – kur galima nubrėžti ribątarp saugumo, pagrindinių teisių ir sąžinės laisvės.

Franco Frattini, Komisijos Pirmininko pavaduotojas . − Gerb. pirmininke, smurtoradikalėjimo klausimas yra Komisijos kovos su terorizmu pagrindas, todėl aš džiaugiuosituo, kad šiandien mes svarstome šį gyvybiškai svarbų pranešimą. Aš taip pat džiaugiuositarpinstitucinio bendradarbiavimo pažanga pripažįstant, koks didelis iššūkis yra formuotinuoseklią ES politiką, kuri apsaugotų, nutrauktų arba leistų iš pagrindų pakeisti radikalėjimoprocesą.


Pastaraisiais metais nuo to laiko, kai buvo patvirtintas mano pirmasis Komunikatas dėl2005 m. rugsėjo mėnesio įvykių, buvo įgyvendinta daugelis iniciatyvų. Šių metų lieposmėnesį Tarybai ir Parlamentui bus pateiktas komunikatas dėl geriausios patirties valstybėsenarėse ir konkrečių rekomendacijų ateičiai. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad šiuo požiūriupranešimas yra rekomendacija Komisijai.

Per pastaruosius trejus metus mes skyrėme daug laiko ir išteklių, norėdami geriau įvertintišį reiškinį, jo tendencijas, apraiškas ir dinamiką. Mes užsakėme keturias atskiras lyginamąsiasstudijas, kurios dabar jau yra užbaigtos. Mes išsiuntėme anketas visoms valstybėms narėmsir šiuo metu nagrinėjame gautus atsakymus. Mes surengėme konferenciją dėl švietimoįtakos radikalėjimo prevencijai, kurioje dalyvavo socialiniai pedagogai, religiniai vadovaiir politikos kūrėjai.

Šiuo metu mes rengiame komunikato projektą. Pirmosios trys studijos – dėl veiksnių,skatinančių terorizmą, išdėstymo ir mobilizavimo taktikos priemonių – bus patvirtintoskitą mėnesį. Ketvirtoji studija dėl pilietinės visuomenės dalyvavimo (geriausia patirtis) turėsbūti paskelbta maždaug tuo pačiu metu kaip ir komunikatas. Pagrindinės jos išvados ikito laiko jau bus įtrauktos į komunikatą. Šiuo metu analizuojamos anketos, gautos išvalstybių narių, kurių išvados turėtų papildyti komunikatą.

Todėl dabar mes galime formuoti savo politiką, giliau žvelgdami į šį klausimą. Mūsųkomunikate bus svarstomi svarbūs klausimai, pavyzdžiui, propagandinės kalbos irradikalėjimo procesas kalėjimuose ar kitose socialiai neapsaugotose vietose. Kovodami suradikalėjimu mes taip pat atsižvelgsime į švietimo vaidmenį ir pilietinės visuomenėsdalyvavimą.

Nariai bus informuoti, kad dėl kurstymo mes pateikėme pasiūlymą pakeisti pamatinįsprendimą dėl kovos su terorizmu, kuris yra viena „terorizmo paketo“, priimto praėjusiųmetų lapkričio mėn., dalių. Šia priemone siekiama į pamatinį sprendimą įtraukti tuosnusikaltimus, kurie apibūdinami Europos Konvento Taryboje dėl terorizmo prevencijos:visuomenės provokacija, teroristų verbavimas ir mokymas, taip pat ir internetu, ir ypačinstrukcijos internete, kaip pasigaminti bombas.

Komisija yra įsipareigojusi remti terorizmo aukas. Nuo 2004 m. mes teikėme pagalbą,teikdami finansinę paramą daugeliui projektų, kuriais buvo siekiama padėti terorizmoaukų asociacijoms ir skatinti Europos piliečių solidarumą. Mes numatėme sukurti Europosterorizmo aukų asociacijų tinklą 2008 m., siekdami atstovauti aukų interesams Europoslygmeniu ir stiprinti Europos piliečių solidarumą su terorizmo aukomis.

Siekiant spręsti terorizmo pavojaus klausimą Europos lygmeniu, yra absoliučiai būtinaįgyvendinti visuotinę prevencijos politiką dėl veiksnių, skatinančių radikalėjimą ir verbavimątam, kad būtų galima ištirti jų priežastis, nesiekiant pateisinti tokio elgesio. Džihadoterorizmas ir toliau yra didžiausia grėsmė demokratinėms visuomenėms, tarp jųtūkstančiams milijonų dorų musulmonų ES ir daugelyje kitų pasaulio vietų.

Manfred Weber, PPE-DE frakcijos vardu . – (DE) Gerb. pirmininke, Pirmininkopavaduotojau, ponios ir ponai, Aš manau, kad yra gana liūdna, kai turime dalyvauti darvienoje diskusijoje terorizmo klausimais. Radikalėjimui ir terorizmui nėra vietos Europoje.Europa, kurią mes kuriame, yra tolerancijos Europa, todėl visada liūdna, kai turime darkartą svarstyti šį klausimą.

Visi mes turime daug bendra. Terorizmas pripažįstamas kaip viena didžiausių grėsmių.Teroristų verbavimas turi būti sustabdytas. Mes turime gerbti pagrindines žmogaus teises.


Tolerancija be dialogo nėra galima. Ypač būtina žinoti, koks yra interneto, kaip ryšiųpriemonės, vaidmuo.

Kovą su terorizmu mes laikome itin svarbia savo užsienio politikoje. Būtina Europojesukurti tarnybų tinklą, kuris leistų kovoti su radikalėjimu ir terorizmu. Norėčiau ypačpadėkoti Komisijos Pirmininko pavaduotojui už jo nuomonę ir pateiktus apibendrinimus.

Todėl mano frakcija labai apgailestauja, kad mūsų pranešėjo J. Mayoro Oreja’os pasiūlymasnebuvo išklausytas ir proceso pabaigoje mes negalime pasiekti kompromiso. Todėl rytojausbalsavime EPP-ED norėtų atkreipti dėmesį į keletą klausimų: pavyzdžiui, siūlomą išbrauktitekstą, kuriame teigiama, kad asmens teisių ir teisinės valstybės pažeidimai sudaro sąlygasatsirasti terorizmui; siūlomą išbraukti tekstą dėl specialaus mokyklų ir religinių centrųstebėjimo; ir siūlomas išbraukti nuorodas į Džihado terorizmą.

Jeigu mes norime kovoti su grėsmėmis, turime žinoti, iš kur jos kyla. Būtent todėl mesturime apibrėžti Džihado terorizmą kaip pagrindinį iššūkį ir nurodyti tai pranešime. Jeitai bus išbraukta, balsuodami mes negalėsime pritarti pranešimui. Mes nepritariametolesniam pranešimo prasmės išsklaidymui. Todėl tikiuosi, kad būsime išklausyti irbalsuodami rytoj pasieksime gerų rezultatų.

Claudio Fava, PSE frakcijos vardu . – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, norėčiaupadėkoti savo kolegoms ir iš karto atvirai pasakysiu, kad mes turėjome dirbti su pranešimu,kuris patyrė daug sunkumų iš pradžių ir buvo gana prieštaringas, kuriame buvo daugabejotinų pasiūlymų. Aš tikiu, kad Piliečių laisvių komitetas atliko didelį darbą ir sugrąžinošiam pranešimui jo pirminę realią politinę prasmę ir reikšmę.

Žinoma, mes rėmėmės ta pačia pagrindine prielaida. Asmenų ir grupių smurto radikalėjimaspastaraisiais metais yra viena silpniausių mūsų teisinės sistemos grandžių, kur mūsųdemokratinės institucijos patyrė vieną didžiausių puolimų. Būtina kovoti su šiuo reiškiniu.Šiuo požiūriu, suderinus įstatymus, būtų galima užtikrinti Europos Sąjungos veiksmųpridėtinę vertę, nes jei mes tik sujungsime atskiras priemones, turėsime jų sumą su kiekvienaiiš jų būdingomis silpnybėmis.

Būtina tinkamai suderinti pastangas, nepasiduodant natūralioms žmogiškosiomspagundoms – o tai yra neišvengiama, atsižvelgiant į išpuolius, kuriuos išgyvenomepradedant rugsėjo 11 d. – apibendrinti arba kurti Europą kaip tvirtovę arba atidėti į šalįprioritetą, kuris yra svarbiausias ES integracijos procesui – užtikrinti pagrindinių teisiųapsaugą.

Todėl mes manome, kad yra itin svarbu judėti trim kryptimis, kurios nurodomos šiamepranešime. Pirmasis žingsnis yra remti pagrindines teises ir teisinę valstybę, ypač – kaippasakė F. Frattini – religijos laisvę ir sąžinės laisvę. Kol nebus užtikrintas šių teisių laikymasis,Europos idėja, kaip ir integracijos procesas, pagrįstas, be viso kito, pagrindinėmis Europospiliečių teisėmis, patirs nesėkmę.

Mes turime stiprinti teisminį bendradarbiavimą, norėdami smogti radikalioms, smurtinėms,organizuotoms kraštutinėms grupuotėms. Mes turime visiškai suderinti teroristiniųnusikaltimų įstatymus Europos Sąjungos lygiu, o nusikalstamos veikos vykdymas turėtųbūti įtrauktas į Piliečių laisvių komiteto pasiūlymą. Žinoma, mums reikalingas kruopščiaiatliekamas prevencinis darbas: mes privalome šalinti priežastis ir veiksnius – kurių yralabai daug ir nėra prasmės apsimesti, kad yra kitaip – lemiančius įvairių gyventojų grupiųmūsų visuomenėje radikalėjimą. Prevencinis darbas apima piliečių teisių išplėtimą, aktyvų


pilietiškumą, kitais žodžiais tariant, pilietiškumą, apimantį atsakomybę ir dalyvavimąpolitiniame gyvenime ir dialogą su religiniais judėjimais.

Kaip sakė Pirmininko pavaduotojas, mes privalome kovoti, norėdami padėti ir apsaugotimilijonus – dešimtis milijonų – Europos piliečių, kurie išpažįsta kitokią negu mes religiją,taip pat musulmonus, kurie nėra Bendrijos piliečiai, gyvenančius pagal mūsų demokratijostaisykles ir besilaikančius mūsų įstatymų, ir nusipelniusius mūsų pagarbos.

Pagaliau mes turime pradėti dialogą, kuris iš tikrųjų atstovauja civilizacijų aljansui, o necivilizacijų priešpriešai. Civilizacijų aljansas – aš baigiu, gerb. pirmininke – nėra politinėsretorikos terminas; tai terminas, kurį sugalvojo Jungtinių Tautų saugumo taryba. Jis apimaatsakomybę ir įsipareigojimus, kuriems mes atstovaujame šiame Parlamente ir savobendruomenėse. Aš manau, kad būtina išsaugoti šią sąvoką rytojaus rezoliucijoje.

Ignasi Guardans Cambó, ALDE frakcijos vardu . – (ES) Manau, gerb. pirmininke, kadpranešimas savo forma ir turiniu yra suderintas, itin svarbus ir veiksmingai sprendžiaklausimą, kuris mums šiandien visiems yra pernelyg gerai žinomas.

Be abejonės, terorizmas yra teisėtvarkos reiškinys ir mes visi žinome, kad jis yra glaudžiaisusijęs su teisėtvarkos aspektais. Nepaisant to, priežastys, kurios slypi už terorizmo, arbatiksliau, priežastys, kurios lemia, kad tam tikri žmonės tampa teroristais, yra kur kas gilesnės.Tai J. Mayor Oreja nurodė savo pirmajame pranešime ir galima diskutuoti, kaip tai buvopadaryta iš pradžių, tačiau po daugelio posėdžių ir daugelio pakeitimų, rezultatas yravisiškai priimtinas, įskaitant ir paties pranešėjo frakcijai.

Norėčiau liudyti prieš šį Parlamentą, kaip liudijama teisme, kad netiesa, jog J. MayoroOreja’os iniciatyvai nebuvo pritarta. Aš galiu tai patvirtinti, remdamasis priesaika, jei taipbūtų priimta daryti Parlamente. Tai netiesa. Priežastys, kodėl dabar daromos kliūtys šiampranešimui, geriau žinomos Europos liaudies partijai ir frakcijai. Aš liudiju, kad posėdžiuoseJ. Mayoro Oreja’os biure mes 99 proc. pritarėme tam, dėl ko balsuosime rytoj. Negalimatvirtinti, kad buvo nesvarstomi tam tikri klausimai arba buvo atmestas pasiūlymas, nes taibūtų tiesos iškraipymas.

Todėl pozicija, kurios rytoj laikysis Partido Popular, lieka paslaptis ir, be abejonės, taisusilpnins bendrą politinę žinią, kurią mes norime pasiųsti. Aš apgailestauju dėl šiospadėties. Manau, kad ginčytis dėl žodžio „džihadas“, kuris turi būti išbrauktas vienoje dalyje,kai jis toliau vartojamas kitose trijose dalyse ir dar kartą konstatuojamojoje dalyje H, ir kaidžihadizmas neabejotinai yra būtent toji terorizmo rūšis, apie kurią mes visi kalbame,reikštų ieškoti pateisinimo, kuris visiškai neišlaiko kritikos.

Bet kuriuo atveju šiame pranešime kalbama apie laisves, religinę laisvę, minties laisvę irnet laisvę atmesti socialinį modelį, tačiau pabrėžiama, kad Europa negali pritarti smurtokurstymui, neapykantos kurstymui arba visuomenės pagrindų griovimui prisidengiantreligija.

Valstybė turi teisę naudotis priemonėmis, kurios reikalingos jos gynybai, ir priemonėmis,kurios skirtos apginti savo piliečius. Ji gali faktiškai įgyvendinti šią teisę policijos ir teismųpriemonėmis, tuo pačiu išlaikydama dialogą, dalyvavimą ir veiksmus, siekdama visiškaiintegruoti žmones, nes tapę fanatikais jie gali surengti išpuolį prieš visuomenę, kuriojegyvena, į kurią jie yra integruoti arba tiesiog apskritai prieš visuomenę, nors daugeliu atvejųšie žmonės yra gimę tarp mūsų.


Diskutuotina, ir tai buvo aptariama mano frakcijoje, kiek dabartiniai teisės aktai yra arbanėra pakankami; tokios sąvokos kaip teroristinių aktų pateisinimas yra būtinos vienųpožiūriu, tačiau kaip potencialūs pernelyg dideli sąžinės laisvės apribojimai atmetamoskitų. Todėl mano frakcijos pozicija yra tokia: teisės akto toliau nekeisti ir atsisakytiapologijos termino.

Kad ir kaip būtų – aš baigiu, gerb. pirmininke – pranešimą aš vertinu palankiai. Aš tikiuosi,kad Europos liaudies partija persvarstys savo poziciją ir nuspręs, kaip galima pakeisti turinį.Kaip rekomendaciją visuotinės politikos linkme aš palankiai vertinu Komisijos politiką,kuri leidžia politinėms jėgoms glaudžiai bendradarbiauti Europoje ir priimti priemones,kurios užtikrintų rezultatą, atsižvelgiant į visų ir kiekvieno teises atskirai.

Ryszard Czarnecki, UEN frakcijos vardu. – (PL) Gerb. pirmininke, perfrazuodamasErnestą Hemingvėjų norėčiau pasakyti: „Neklausk, kam skambina terorizmo varpai, jieskambina tau“. Po išpuolių prieš ketverius metus Ispanijoje ir prieš trejus metus Anglijojetai skamba labai aktualiai. Jei Oriana Fallaci, Komisijos nario F. Frattini tėvynainė, perskaitytųdokumentą, kurį mes svarstome, ji tikriausiai patirtų šoką. Priminsiu, kad O. Fallaci yražymi italų intelektualė, pagarsėjusi bekompromisėmis ir prieštaringomis pažiūromis,tikėjusi, kad islamo teroristai yra miniatiūrinis islamo modelis, visiškai atspindintis jo esmę.

Aišku, kad Europos Parlamentas šiuo klausimu gali turėti kitokį požiūrį. Jį būtina svarstyti,tačiau kodėl musulmonų teroristai sugeba rasti tiek daug pasekėjų tarp arabų kilmėsjaunuolių, gyvenančių Europos Sąjungos valstybėse narėse?

Aš visiškai pritariu pareiškimams, kad karas su terorizmu Europos Sąjungai yra prioritetinis.Mes privalome daugiau dėmesio skirti teroristinei propagandai, kuri vyksta internete. Ašnorėčiau pridurti, kad palydovinės televizijos transliacijos arabų kalba taip pat gali būtinaudojamos skatinant radikalųjį islamą.

Georgios Georgiou, IND/DEM frakcijos vardu. – (EL) Gerb. pirmininke, laikas yra labaisvarbus. Tačiau turėčiau pasakyti, kad pranešimui pritariu, nes, kaip suprantu, viena vertus,jame apsiribojama nustatymu, ir, kita vertus, uždraudimu.

Aš norėčiau pabrėžti, kad pirmiausia mes turėtume nerimauti dėl teroristų verbavimo.Visai šalia mūsų Vidurio Rytuose yra „akademija“, kurioje rengiami teroristai. Kodėl? 60metų mes nebandėme Europoje spręsti jų problemų ir neturime jokių priežasčių tai daryti.

Šiandien matome panašią padėtį Kosove ir aš džiaugiuosi, kad kalbu dabar, praėjus vosvienai dienai po Kosovo nepriklausomybės paskelbimo.

Čia taip pat esama daugelio pavojų. Kas būtų, jei Mitrovicos serbai rytoj parodytųpasipriešinimą, arba, jei norite, nepasitenkinimą? Ar mes juos turėtume vadinti teroristais?

Turime apsvarstyti priežastis, kurios sudaro sąlygas veikti teroristams, norintiems sunaikintiEuropos sistemą, kuri jų netoleruoja.

Jim Allister (NI). – Gerb. pirmininke, šiame Parlamente aš atstovauju Šiaurės Airijai,regionui, kurio gyventojai, kaip visiems žinoma, ilgus metus kentė baisų terorizmą. Ir,remdamasis šia patirtimi, norėčiau šioje diskusijoje atkreipti dėmesį į porą klausimų.

Pirmiausia, terorizmas niekada neturėtų būti slopinamas; jis turi būti įveiktas visiemslaikams. Pradėkite kaltinti terorizmu, suteikdami kaliniams specialų statusą, ir pagaliauišleiskite juos anksčiau į laisvę ir turėsite rezultatą, koks yra Šiaurės Airijoje, kur


nepripažįstantys savo kaltės teroristai yra Vyriausybėje. Nuolaidžiavimas tik skatina apetitą– nepasotinamą teroristų apetitą.

Antras klausimas, kurį norėčiau paminėti, yra šis: kadangi į valstybės prievartą žvelgiamakaip į blogį, naivus tikėjimas, kurį aš pastebiu šiame pranešime, kad vadinamųjų „žmogausteisių“ iškėlimas neutralizuos teroristų veiklą, faktiškai tik stiprina jų pasiryžimą, nes jiesavo tikslams pasirengę panaudoti visas vadinamąsias teises, iš savo aukų atimdamipagrindinę teisę – gyventi.

Dėl itin brutalios jų strategijos visuomenės apsauga kartais reikalauja pasirinkti: ribotiteroristų arba nekaltų žmonių teises. Tokiomis sąlygomis aš pritariu ne tariamoms teroristųteisėms, bet visuomenės teisei apsiginti. Kova su terorizmu yra gėrio kova prieš blogį ir,jei reikia, teroristų teisės visuomenės požiūriu yra antraeilės.

Carlos Coelho (PPE-DE). – (PT) Gerb. pirmininke, Komisijos Pirmininko pavaduotojau,ponios ir ponai, pradėsiu pakartodamas, kad nenuilstama kova su terorizmu turėtų vyktilaikantis įstatymų, atsižvelgiant į įstatymo galią ir nepažeidžiant pagrindinių žmogausteisių. Aš nesu tikras, kad terorizmas kelia, kaip nurodoma pranešime, didžiausią grėsmęSąjungos piliečių saugumui, tačiau aš sutinku su G. Deprezu, kad šis pavojus neabejotinaiyra vienas svarbiausių. Aš tikiu, kad nepakankamas šio pavojaus įvertinimas neleidžiamums su juo veiksmingai kovoti ir didinti mūsų piliečių saugumą. Todėl aš balsuosiu priešsiūlomus pakeitimus.

Terorizmas turėjo įtakos ne tik tų šalių, kuriose buvo vykdomi išpuoliai, piliečiams; jiskelia pavojų ir visų kitų piliečių saugumui. Jis didina baimę ir teroro grėsmę. Terorizmasyra iracionali fanatizmo išraiška, kuri nevertina gyvybės ir žmonių orumo. Kovą suterorizmu Sąjunga ir Komisijos narys F. Frattini laiko vienu didžiausių prioritetų. Mumsreikalinga visuotinė strategija, kuria būtų siekiama išardyti teroristų tinklus. Šia strategijaturėtų būti pripažįstama prevencijos reikšmė, apimanti kovą su teroristų verbavimu irveiksniais, kurie yra palankūs smurto radikalėjimui.

Svarbu analizuoti ir suprasti priežastis, pagrindą ir procesus, kurie sudaro sąlygasradikalėjimui ir terorizmui, ypač tarp jaunimo, gyvenančio mūsų valstybėse narėse. Beabejonės, integracijos procesas ne visada buvo sėkmingas. Aš sutinku, kad atsižvelgiant įteisės normas ir sąžinės laisvę būtina riboti propagandą, kuria siekiama skatinti terorizmą.

Baigdamas turiu pritarti J. Mayorui, kad Europos iniciatyva, ypač šioje srityje, negali irneturėtų būti naudojama nacionalinių rinkimų strategijų reklamai.

Inger Segelström (PSE). – (SV) Gerb. pirmininke, leiskite man pradėti padėkojant G.Deprezui už pranešimą ir šią labai reikalingą diskusiją terorizmo klausimais. Taip pat ašmanau, kad tai vyksta tinkamu laiku, nes šiemet yra Europos tarpkultūrinio dialogo metai.

Taip pat aš manau, kad pranešime nepakankamai gerai nurodoma, kodėl žmonės,dažniausiai jauni vyrai, tampa arba viliojami tapti teroristais ir savo noru pasirenkademokratinės visuomenės užribį. Jei mes apsidairysime aplink, negalėsime nepastebėtiskurdo ir dažnai akivaizdaus neteisingumo. Yra daug yra jaunuolių, kuriems mes negalimepasiūlyti mokslo, darbo vietos, namų arba vilties ateičiai. Tai sukuria pagrindą fanatizmuiir sudaro sąlygas veikti siekiant užsitikrinti daugiau teisių savo atstovaujamai grupei aržmonėms. Pranešimui trūksta tokios analizės.

Aš ypač raginu balsuoti už 12 pakeitimą, nes teroristinė propaganda šiandien paprastaiyra platinama internete, tačiau nedaugelis mūsų paprastai ją mato arba kontroliuoja. Tai


kartų klausimas ir mes turime gilinti ir tobulinti savo žinias apie verbavimą ir tobulinti šioreiškinio prevenciją. Apskritai, PSE frakcijos pakeitimams aš pritariu.

Alexander Alvaro (ALDE). – (DE) Gerb. pirmininke, labai dėkoju G. Deprezui ir J.Guardansui Cambó už jų pastabas. Aš manau, kad jos visiškai atitinka mūsų frakcijospoziciją.

Pranešimas pavadintas „Terorizmo ir teroristų verbavimo skatinimui palankūs veiksniai“.Kiti kalbėtojai džiaugėsi tuo, kad mes kalbame apie šį klausimą, ir šiuo požiūriu jie yrateisūs. Tačiau mes jį aptariame ne pirmą kartą. Europos Parlamentas ir Sąjunga vienu balsupasisakė dėl neapykantos kurstytojų ir ėmėsi prevencinių priemonių nutraukti teroristiniųorganizacijų finansavimą. Šios priemonės yra iš tikrųjų labai naudingos.

Šiuo požiūriu aš manau, kad pranešimas didžiąja dalimi yra teisingas. Manau, kad būtųpernelyg drąsu tvirtinti, kad internetas yra visų blogybių priežastis arba, atvirkščiai, patisaugiausia vieta. Neabejotinai jame, kaip ir realiame gyvenime, yra ryškios socialinėstendencijos ir aš tikiu, kad mes neturėtume visų pastangų skirti tam, kad kartą ir visiemslaikams galėtume jį kontroliuoti. Mes to padaryti negalime.

Taigi kyla klausimas, ką mes turėtume daryti? Mes kalbėjome apie garso ir vaizdo paslaugas,ir čia kyla kitas klausimas: kodėl Europos Sąjunga nesiima jokių veiksmų, kai tam tikrikanalai transliuoja neapykantą kurstančias programas ES teritorijoje, kurios yra tiesiogiaiskirtos vaikams?

Vienoje Hezbollah programų, pavyzdžiui, rodomas personažas, primenantis peliuką Mikį,ir jo išpuoliai prieš žydų naujakurius. Šitaip mažieji palestiniečiai mokomi istorijos.Valstybės narės neįsikišo į šį klausimą. W. Disney bendrovė pareiškė savo teises dėl peliukoMikio ir serialo pabaigoje peliuką Mikį nužudo žydų naujakurys.

Tai yra rodoma per televiziją Europos teritorijoje! Kodėl Hezbollah iki šiol nėra įtraukta įES teroristinių organizacijų sąrašą? Mes ką tik šiuo klausimu turėjome įdomią diskusiją suD. Marty. Aš tikiu, kad norint stabdyti terorizmą, būtina didinti saugumą. Kai kuriose šalysebūtina šalinti terorizmo priežastis, pavyzdžiui, kuriant sveikatos apsaugos sistemas,infrastruktūrą ir švietimo sistemas. Mes negalime palikti teroristinėms organizacijomsteikti šias paslaugas, kaip Hamas Gazos ruože arba Hezbollah, nes šios organizacijos tokiosesaugiose visuomenės priebėgose verbuoja savo rėmėjus.

PIRMININKAVO: A. BIELANPirmininko pavaduotojas

Bárbara Dührkop Dührkop (PSE). – (ES) Gerb. pirmininke, šiandieniniu savo pasiūlymudėl rekomendacijos Tarybai ir Komisijai siekiame prisidėti prie institucijų ir pilietinėsvisuomenės pastangų šalinant terorizmą ir teroristų verbavimą skatinančius veiksnius.

F. Franttini pasiūlymo pateikimo Parlamentui procesas buvo ilgas ir varginantis, tačiaunelieka abejonių, kad jis tikrai vertas balsavimo dėl būsimo galutinio rezultato. Pasiūlymeakcentuojama kova prieš islamistų ekstremizmą, naują ES reiškinį, reikalaujantį atitinkamodėmesio ir priemonių jam pasipriešinti.

Tačiau tai lengvai galima ekstrapoliuoti bet kuriai kitai terorizmo priežasčiai, kurią galisukelti patriotizmas ir Todėl mes norime Tarybos paprašyti pamatiniame sprendime priešterorizmą apologiją taip pat laikyti nusikaltimu. Būtų pageidautina kovą prieš šį nusikaltimą


derinti visose 27 valstybėse narėse ir visada, kartoju, visada skurpulingai paisyti išraiškoslaisvės.

Malšinimas ir radikalizacijos prevencija turi veikti lygiagrečiai. Jeigu norime išvengtiradikalizacijos, turime suteikti galimybę šviestis ir integruotis 13 milijonų ES gyvenančiųmusulmonų ir apsaugoti nuo pasmerkimo tuos 3,5 proc. gyventojų. ES tarptautiniobendradarbiavimo pagrindais mes siekiame dialogo, o ne civilizacijų supriešinimo. Taipyra todėl, kad mes laikomės JT parengto „civilizacijų aljanso“ ir nesuprantame tam tikrųnarių vertės nepripažinimo.

Šie metai yra Europos kultūrų dialogo metai. Mes neturime jokio noro prisidėti prie religijosiškraipymo: mes turime skatinti visuomenės dalyvavimą ir dialogą. Tai keletas šiosrekomendacijos laimėjimų. Ar jos siūlymai yra tokie destruktyvūs, kad pranešėjas netnegalėjo jų pristatyti?

M. Weberi, turiu pareikšti, kad Jaime Mayor Oreja pademonstravo parlamentinės etikostrūkumą nepaaiškindamas Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui, kodėljis balsavo prieš, o vėliau atmetė pranešimą. Jo persekiojimas perduodant Parlamentuisisteminę opoziciją nacionaliniu lygmeniu puikiai parodo prieš tai kalbėjusiojodemokratines nuostatas. Toks požiūris mums bus nenaudingas, jeigu siekiame tobulėtidemokratijos požiūriu, nes Parlamente dirbama susitarimų, o ne ribotų pažiūrų pagrindu.

Sarah Ludford (ALDE). – Gerb. pirmininke, mano manymu pranešimas yra geras ir ašbeveik visiškai pritariu savo pirmininkui ir politiniam kolegai G. Deprezui. Tačiau nepritariujo ir kitų požiūriui dėl tam tikrų antiteroristinių įstatymų.

Aš nemanau, kad naudinga kriminalizuoti terorizmo šlovinimą ar gynimą. Aš manau, kad„pateisinimo“ terminas taip pat problemiškas. Kadangi dauguma iš mūsų anksčiaudiskutavome su Dicku Marty dėl teroristų juodojo sąrašo ir turto įšaldymo, įstatymas turibūti kartu ir teisingas, ir veiksmingas, siekiant kad išliktų patikimas bei tvarus ir palaikomasvisuomenės. Yra didelė rizika teikti tokį baudžiamojo kodekso įstatymą, kaip siūloma,nepaisant veiksmų ir ketinimų, nuomonių ir komentarų ir net fantazijos, kas keliapiktadariškų minčių kūrimo pavojų.

Tai gali sukelti kalbos laisvės apribojimo efektą. Jeigu sakyčiau, kad suprantu, kad kurdaiTurkijoje jautė pyktį ir nepasitenkinimą dėl slopinamos savo kultūros, kalbos bei identitetoir politinių siekių neigimo, tai negi aš pateisinu PKK (Kurdistano darbininkų partijos)bombas?

Vargu, ar yra žmogus Parlamente – nelaimei, gal yra keletas, kuris negarbintų NelsonoMandela’os. Tačiau tik ne ANC (Afrikos Nacionalinio Kongreso) įvykdytų teroro išpuoliųkovojant su apartheido represija. Yra žmonių, dabar valstybės veikėjų, buvusių garbingaisšių rūmų svečiais, kurie praeityje kovojo už laisvę.

Tai negi aš esu tik minkšta liberalė, besirūpinanti tik kalbos laisve? Ne, kadangi įstatymasturi būti veiksmingas. Mes jau pakankamai kriminalizuojame terorizmo kurstymą. O taisuteikia didelę galimybę nusitaikyti į elgesį ir kalbą, kurių tikslas – provokuoti teroristinįišpuolį.

Praeitą savaitę JK antrasis aukščiausiasis apeliacinis teismas penkiems žmonėms panaikinonuosprendį dėl džihadistinės medžiagos būtent todėl, kad nebuvo ketinimo skatintiterorizmą įrodymų. Šiuo atveju pirminiai nuosprendžiai sukėlė pasipiktinimą daugiausiaitarp jaunų musulmonų, kurie norėjo aptarinėti, diskutuoti ir kritikuoti Europos bei Jungtinių


Valstijų užsienio politiką. Tai nepadeda kovojant su radikalizmu. Tačiau savo žlugimu šiosbylos įstatymuose sukėlė sumaištį ir netvarką, o tuo gali pasinaudoti teroristai.

Skirdami nuosprendžius, stenkimės įžvelgti, ar yra kurstymo pagrindas. Nepainiokime čiagarbinimo ir gynimo.

Jan Marinus Wiersma (PSE). – (NL) Gerb. pirmininke, aš taip pat dabar norėčiau išreikštipritarimą pranešimui prieš mūsų, taip pat Komisijos nario kalbą ir to, ką jis nori daryti.Mano šalyje, Nyderlanduose, taip pat daug dėmesio skiriama radikalizacijai ir tragiškomsjos pasekmėms. Mes patys Nyderlanduose susidūrėme su klaikia olandų TV prodiuseriožmogžudyste, kurią įvykdė radikalizuotoms grupuotėms priklausantys jaunuoliai. Kalbaeina tik apie mažą grupuotę, tačiau tai, ką jie daro, gali turėti didžiulių pasekmių. Labaisvarbu, kad veiktume išvien ir kad būtų dedamos visos pastangos, siekiant aptikti beiizoliuoti grupuotes ir pavienius jaunuolius, galinčius nukreipti į teroristų atakas.

Vis dėlto, kaip jau buvo minėta, radikalizacijos prevencija taip pat yra gyvybiškai svarbi.Svarbiausia, smurtauti linkusią grupę išlaikyti kiek įmanoma mažesnę. Nors radikalizacijane visada baigiasi smurtu. Bet kokiu atveju tai yra blogas reiškinys, jeigu jaunimas jaučiasivisiškai izoliuotas nuo visuomenės ir netrokšta turėti su ja daugiau jokių reikalų. Remiantissavo patirtimi, reikia pripažinti faktą, kad radikalizacijos ribojimo politika yra nukreipiamaį savivaldybes. Žinoma, svarbu pamatyti, ką galima padaryti kalėjimuose, o paprasčiau –švietimo srityje. Reikia stebėti, ką galima nuveikti, siekiant išvengti interneto naudojimoblogiems tikslams. Vis dėlto, vis dar būtent savivaldybės gali aktyviai veikti bendruomenėse,siekdamos apriboti radikalizacijos priežastis ir susekti į tai linkusį jaunimą. Manau, kadEuropos Sąjunga, o ypač šis Komisijos narys, gali suvaidinti svarbų vaidmenį sutelkiantvisą įvairiuose miestuose įgytą patirtį. Praeitą savaitę mūsų grupė su darbo vizitu lankėsiRoterdamo mieste, kuriame buvo daug nuveikta, siekiant apriboti bei išvengti radikalizacijosir nustatyti tam prijaučiančias grupuotes.

Taip pat svarbu įsitraukti į artimesnį dialogą su musulmonų bendruomenėmis mūsų šalyse.Kai kurie su tuo susiję jaunuoliai ateina iš didesnių bendruomenių ir jeigu mes izoliuosimetą didesnę grupuotę, niekada negalėsime pasiekti mažosios. Todėl svarbu įsitraukti į dialogą,turint omenyje, kad didžioji dauguma musulmonų bendruomenių, gyvenančių mūsųvisuomenėje, nieko nenori daryti su vadinamuoju iškreiptu savo baimės suvokimu, o mesdaug investuojame būtent į tą artimesnį į mūsų grupės dialogą ir ypač šiais kultūros dialogometais.

Olle Schmidt (ALDE). – (SV) Dėkoju gerb. pirmininkui, Komisijos nariui. ES turi aiškiaiparodyti, kad kova su terorizmu tiek simboliškai, tiek ir praktiškai yra solidarumo išraiška.Reikalingi didesni ištekliai, siekiant įgalinti Europolo bendradarbiavimą su nacionaliniosaugumo tarnybomis ir pasiekti rezultatų. Tai ypač akivaizdu iš nesenų riaušių, kilusių dėlkurstomo priešiškumo musulmonų karikatūrose.

Kaip čia jau buvo minėta, kova su terorizmu visada turi būti vykdoma legaliomis irsuderintomis priemonėmis. CŽV skrydžiai į Europą, kankinimų naudojimas, patyčios irkankinimai vandeniu, kuriuos CŽV dabar jau prisipažįsta naudojusi, ir specialių, įslaptintųkalėjimų steigimas turi būti kategoriškai pasmerkti. Tokiais atvejais, F. Frattini, ES turėjokovoti ryžtingiau, nei tai darė.

Gerai, kad pranešime laikomasi platesnio požiūrio ir nurodomi veiksniai, darantys įtakąpadidėjusiam rėmimui ir atnaujintam grupių, dėl žiaurumo ir sektantizmo nepripažįstančiųmūsų visuomenės modelių, verbavimui.


Tas faktas, kad šiurpių smurtavimo atvejų vykdytojai, kuriuos matėme pastaraisiais metais,gimė ir užaugo Europoje, ragina mus kritiškiau pažvelgti į savo pačių visuomenę. Mūsųintegracijai ir vizų politikai reikalingas dialogas ir nuoširdi diskusija. Čia mes negalime irneturime vengti sudėtingų klausimų. Tačiau vienas dalykas, bent jau man, yra akivaizdus.Tai mūsų mąstymas apie tai, koks turėtų būti mūsų bendro įstatymo pagrindas. Dabartinėsdiskusijos dėl šariato įstatymo Britanijoje rodo, kad geri ketinimai dažniau tampa kliuviniunei pagalba.

Taip pat turime užtikrinti, kad Bendrijose įstatymas nekeltų pavojaus ar nepaliktų nuošalyjekonstitucinių principų, pavyzdžiui, reglamentuojančių išraiškos laisvę. Pranešime kalbamaapie supažindinimą su nauja pamatinio sprendimo koncepcija: „terorizmo išteisinimas“.Tikiu, kad jis yra nevykęs. Ne todėl, kad tai yra bloga idėja užtikrinti, kad visos valstybėsnarės turėtų gerus įstatymus prieš kurstymą, tačiau todėl, kad sudėtinga, o gal ir neįmanoma,priimti visiems vienodai taikomą apibrėžimą, nekeliantį dviprasmiško interpretavimoproblemų. Iš vienos pusės, labai svarbu numatyti būdus, kaip kovoti su terorizmu ir išsaugotigyvybes. O iš kitos pusės, yra išraiškos laisvės principas ir rūpestis išlaikyti aukšto lygioteisingumą Europoje. Klausimas, kaip išlaikyti tą pusiausvyrą.

Hubert Pirker (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, dabar, kai fanatikaiužgesino mūsų nekaltas gyvybes ir įvykdė sprogdinimo atakas demokratinėse visuomenėse,jau yra per vėlu. Dėl tos priežasties negalima švaistyti mūsų pastangų, o ypač tada, kaipteigia Komisijos narys F. Frattini, kai kalbama apie prevenciją. Dialogui, kaip raktui įtoleranciją, turi būti skiriamas didžiausias mūsų dėmesys. Tačiau, mums taip pat reikalingasgeresnis bendradarbiavimas su policija ir keitimasis duomenimis. Iš tikrųjų, visos priemonės,kurias galima panaudoti tiek pačioje Europos Sąjungoje, tiek ir už jos ribų, turi būtistiprinamos.

Man ypač patinka tas faktas, kad Komisijos narys atkreipė dėmesį į pagalbos aukoms svarbą.Tai ne vien tolerancija, tai kartu ir praktinės priemonės. Leiskite akcentuoti, kad turi būtivykdomas neapykantos skelbėjų stebėjimas: ir tai yra būtinybė. Tačiau reikia pasitelktiinformaciją. Terorizmo šlovinimas visiškai nepriimtinas, todėl mums reikalinganetoleravimo strategija, taikoma nusikaltimams mūsų visuomenei.

Manau, kad labiausiai apgailėtina tai, jog dėl problemos, kuri visada buvo pati rimčiausiadiskusijų tema Parlamente, vėl buvo sukelti nacionaliniai ginčai, susiję su šiuo pranešimu.

Manfred Weber (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, ALDE frakcijos nariai manęs klausia,kaip ketina balsuoti PPE-DE. Leiskite pakartoti, kad PPE-DE frakcija 95 proc. remia tai, kaspateikta pranešime. Aš taip pat norėčiau pabrėžti, kad, mano manymu, labai apmaudu,kad ir ALDE atstovas, ir PSE atstovas, kolegos ispanai šiandien užsipuolė PPE-DE. Manau,kad graudu, jog vidaus problemos neleidžia mums atrasti bendro pagrindo šiameParlamente.

Visi, kas norite, kad šis Parlamentas vieningai priimtų labai svarbų rytojaus sprendimą,balsuokite už PPE-DE pakeitimus. Mes nekeičiame esmės, o tik pašaliname vidaus politikosaspektus. Visi, kas nori paspausti ištiestą PPE-DE frakcijos ranką, galės tai padaryti rytoj.

Alexander Alvaro (ALDE). – (DE) Gerb. pirmininke, džiaugiuosi, kad suteikėte galimybęvėl pakalbėti, kadangi tai nebuvo numatyta kitose diskusijose. Vis dėlto, nors H. Pirker iraš negalime visada susitikti akis į akį – mes dažnai ginčijamės ir tai darome su dideliumalonumu ir aistra – jis visiškai teisus sakydamas, jog tokiais dialogais neturi būti


piktnaudžiaujama nacionaliniais tikslais. Tai viską žlugdo ir paprasčiausiai priveda prieklaidingų kompromisų.

Esu tikras, kad kolegos ispanai čia, Parlamente, pateiks kitokį atsakymą. Paprasčiausiaižinau iš savo patirties, kad tokios rūšies dalykai labai dažnai yra perkeliami į nacionalinįdialogą. Aš taip pat jau pavargau dėl to, kad jau nebe pirmą kartą mumis naudojasi kaipteniso kamuoliu tarp PPE-DE ir PSE sprendžiant šiuos klausimus. Tačiau, džiaugiuosi, kadliberalai sugebėjo tarpininkauti ir vis dar yra pasirengę iššūkiui.

Nelaimei, mūsų kolega iš Šiaurės Airijos daugiau nebedalyvauja. Tai mane piktina, kadangijis pasakė kai ką, kas, mano manymu, yra visiškai neįtikėtina. Jis teigė, kad teroristai neturitų pačių žmogaus teisių kaip visi kiti. Tačiau tai ir yra būtent tai, kas mus skiria nuo teroristų:faktas tas, jog mes žmogaus teises laikome universaliomis. Mums niekada net nebuvo kilusimintis, kad Parlamentas gali turėti kitokį požiūrį.

Ignasi Guardans Cambó (ALDE). – Gerb. pirmininke, atsižvelgdamas į šių diskusijųsvarbą, turiu klausimą PPE-DE frakcijai. Iškilo tokia problema, kad jeigu PPE-DE frakcijaremtų pranešimą, ji pašalintų – ir aš paprašyčiau kitų frakcijų panaikinti – visus elementus,susijusius su Ispanijos vidaus politika. Paklausčiau PPE-DE frakcijos atstovo, koks pakeitimas,svarstomas frakcijoje, yra susijęs su Ispanijos politika. Būtų labai įdomu sužinoti, o tadabūtų galima paskelbti viešai, kurie PPE-DE frakcijos pakeitimai susiję su vidaus politika.Ar tai nuoroda Jungtinėms Tautoms 1 pakeitime, kurią jie nori panaikinti? Ar jie trokštapanaikinti nuorodą į Jungtines Tautas? Ar tai yra Ispanijos vidaus politika? Tai turi būtisusiję. Vienintelis asmuo, besistengiantis įtraukti vidaus politiką, yra Jaime Mayor Oreja,kuris net iš mandagumo nedalyvauja šioje dalinėje sesijoje.

Sarah Ludford (ALDE). – Gerb. pirmininke, būčiau ypač dėkinga, jeigu visi, remiantyspakeitimus dėl garbinimo kriminalizavimo, būtų malonūs ir atsakytų į klausimus pagalmano iškeltus punktus pirmiausia dėl to, kad aš baiminuosi kalbos laisvės apribojimoefekto, o antra, aš nežinau, kaip tai galima įgyvendinti.

Koks ryšys yra tarp terorizmo akto garbinimo ir teroristinio akto įvykdymo? Man atrodo,jog čia yra įstatymų problemos, kaip praeitą savaitę buvo nustatyta JK apeliaciniame teisme,kadangi nėra tiesioginio ryšio tarp šlovinimo ir naujo teroro akto, kuris akivaizdžiaipasireiškia kurstymu ar bent jau skatinimu. Jeigu teroro aktas yra tik „šlovinamas“, tadakoks yra tiesioginis ryšis su tuo, kad bus įvykdytas kitas išpuolis?

Jeigu negalite atrasti ryšio, rizikuojate pralaimėti teismuose ir atsidurti blogesnėje padėtyjenei iki tol. Būčiau labai dėkinga, jei visi, remiantys garbinimo ir gynimo kriminalizavimą,galėtų mane apšviesti, kadangi aš čia kai ką nevisiškai suprantu.

Franco Frattini, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. − (IT) Gerb. pirmininke, ponios irponai, aš taip pat tikiu, kad šio vakaro dialogas politiškai yra labai svarbus. Taip pat manau,kad mes drauge turime priimti plačiai aptartą politinį sprendimą, tapsiantį visai žmonijaiar bent didžiajai daugumai parlamentinių grupių priimtino pranešimo tema.

Net neabejoju, kad šiandieniniai teroristai trokšta sukurti naują visuotinės diktatorystėsformą. Per pastarąjį amžių mes patyrėme galingų diktatūrų, tačiau šitoji diktatūra grindžiamasvarbiausios teisės pažeidimu – teisės į gyvenimą. Be to, aišku, kad ši strategija drauge susmurtu ir neapykanta jau tapo apgailėtina visuotine strategija.

Štai kodėl mūsų reakcija turi būti ne tik vien policijos pajėgų ir informacijos tarnybųbendradarbiavimas, bet ir politinis atsakas atsigręžiant ir pašalinant į terorizmą vedančias


priežastis. Aš tiku ir dauguma iš Jūsų akcentavo, kad prevencija reiškia neapykantospanaikinimą ir priežasčių neapykantai pašalinimą, visiškai nepateisinant smurto, nes meslabai rizikuojame pradėdami pateisinti smurtą. Mes privalome išnaikinti neapykantąneteisindami smurto.

Kažkas kalbėjo apie civilizacijų konfliktą. Mano požiūriu, teorija palieka laisvę troškimams.Asmeniškai aš nesu įsitikinęs, jog artėja civilizacijų konfliktas. Esu įsitikinęs, kad vidauskonfliktas, vykstantis islamo pasaulyje, tai yra konfliktas mažumos, nepritariančios religineimisijai, ir didžiosios daugumos musulmonų, kurie, tikiuosi, yra visiškai taikūs ir trokštagyventi puoselėdami taikos ir tolerancijos dvasią. Jeigu mes ketiname duoti politinį atsaką,ponios ir ponai, manau, kad vienintelis pasirinkimas yra reformistų, taikingų islamoišpažinėjų stiprinimas prieš mažumą, kuri nėra nei reformistai, nei taiką mylintys piliečiai.

Tai yra politinės priemonės; tai ne policijos ar saugumo priemonės. Aš minėjau aukų teisesir manau, kad šioje srityje dar reikia padirbėti. Aukų teisėms reikia skirti daugiau dėmesionei iki šiol, kad būtų galima joms pasiūlyti praktinę pagalbą, kuri, patikėkite manimi – aštuo įsitikinęs – reiškia ne tik finansinę paramą, tačiau daugeliu atveju pagalbą joms arišlikusiesiems, užpuolikų ir žudikų aukų artimiesiems iš naujo integruotis į visuomenę popatirtos siaubingos traumos. Kita aukų teisė yra nebūti paliktais vieniems, išgyvenus poišpuolio ar netekus artimojo, mylimojo.

Kažkas minėjo, kad mums reikia suprasti terorizmo priežastis. Sutinku. Kaip jau patsminėjau, tikiu, kad teroristų grupėms, organizacijoms ir metodams negalima suteiktiteisėtumo stengiantis juos suprasti. Supratimas yra viena, pateisinimas yra visai kas kita:tai pagrindinis skirtumas.

Norėčiau priminti vieną, paskutinį, aspektą. Europos Sąjunga suvaidintų ryškų politinįvaidmenį pasaulyje, mano nuomone, jeigu galėtų pasiekti tai, kas dar nebuvo pasiekta. Tai,kas paskatintų Jungtines Tautas parengti ilgalaikę tarptautinę konvenciją, apibrėžiančiąterorizmą. Šio apibrėžimo iki šiol nėra ir tai kelia daug rūpesčių už Europos ribų. Europaturi savo terorizmo apibrėžimą, tačiau, kaip žinote, kai kurios valstybės narės JT Generalinėjeasamblėjoje yra vis dar nepatvirtinusios arba JT terorizmo konvencijos pagrindo arbaveiklos.

Aš tikiu, kad jeigu Europa yra iš tikrųjų vieninga šioje srityje, galėtų padaryti kažką panašausį tai, ką padarėme dėl mirties bausmės moratoriumo: priversti Jungtines Tautas laikytisnusistatymo dėl svarbios, konsoliduotos Europos pozicijos, taip suteikiant visuotinįpagrįstumą dėl atsako terorizmui. Jeigu terorizmas yra globalinis, mūsų atsakas turi būtivisiškai tvirtas, taip pat ir visuotinis.

Gérard Deprez, pranešėjas. – (FR) Gerb. pirmininke, norėčiau pateikti tris komentarusapibendrindamas šią diskusiją.

Paklausius Komisijos nario ir daugumos prisidėjusiųjų, paaiškėja pirmasis mus sukrečiantisdalykas, kad yra reikalinga reiškinio analizė, grėsmės rimtumo suvokimas ir pusiausvyra,kurią reikia išlaikyti tarp prevencijai naudojamų priemonių ir priemonių, naudojamųslopinti. Tai yra vienas mus visus siejantis bendras pagrindas, kadangi mes pradėjomeaptarinėti šio reikalo sprendimą: ką mums reikia išanalizuoti, ko mums reikia vengti ir nuoko mums reikia susilaikyti.

Antra, apgailestauju, tačiau jaučiu, kad kai kurie elementai yra labiau simboliniai, o ne tai,kad mes negalėsime pasiekti reikalingo susitarimo. Apgailestauju dėl to, kadangi ištyruspakeitimų sąrašą man atrodo, jog dauguma skirtumų yra labiau simboliniai nei esminiai.


Problema yra ta, jog simboliniai interesų konfliktai galėtų sumažėti, jeigu partijos nuspręstųpadaryti gestą, kažką tokio, kas nebūtinai charakterizuoja politines grupes, sudarančias šįParlamentą.

Trečia, yra keletas komentarų, kuriuos norėčiau išsakyti tiems, kas dalyvauja, beje ir A.Alvaro jaučiasi taip pat, ypač mielam nariui iš Airijos, manančiam, kad nereikia atsižvelgtiį žmogaus teises kovojant su terorizmu. Manau, kad toks požiūris kelia riziką ir netgi labairimtą toms vertybėms, kuriomis grindžiama visuomenė. Yra kažkoks valstybės vadovas,ir vieną dieną girdėjau jį kalbant per televiziją, Europos valstybės vadovas, kuris pasakė,kad paimtų peilį ir susidorotų su visais iki vieno teroristais. Būtent toks režimas, nuodijantisoponentus, leidžia žurnalistų žudymą ir rinkimus, kurie gali būti laisvi, tačiau nesąžiningi.Žaidimas su žmogaus teisėmis kovoje su terorizmu reiškia nepriimtiną nuosmukio rizikądemokratinėje visuomenėje.

S. Ludford mūsų tiesiai paklausė apie terorizmo gynimo problemą. Aš nepajėgus jai atsakytiišsamiau, bet paprasčiausiai sakau, kad esu Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalųkomiteto pranešėjas jai žinomomis sąlygomis, ir kad kai dabar pristačiau savo požiūrį,rėmiausi 10 pranešimo pastraipa, kurią rengė komitetas, kurioje aiškiai teigiama, p. Ludford,kad komitetas, vadinasi, ir Parlamentas kviečia atvirai diskusijai dėl pamatinio sprendimokeitimo, kad tokia ir tokia tvarka reikia įtraukti terorizmo pateisinimą ir t. t.

Todėl aš visai nesiteisinu, aš paprasčiausiai išreiškiu, kas buvo Piliečių laisvių komitetonutarta; nepaisydamas to, aš atsakysiu jai tiesiogiai. Kai aš kalbu apie terorizmo gynimą,gynimas reiškia kurstymą ir esu įsitikinęs, jog kurstymas yra nusikaltimas.


2008 m. vasario 19 d., antradienį, vyks balsavimas.


Lena Ek (ALDE), raštu. – (SV) Kova su terorizmu turi būti vykdoma tik tokiu būdu, kurispriimtinas atvirai, demokratinei ir teisingai visuomenei. Ypač svarbu, kad grėsmės atviraivisuomenei būtų pamatuojamos atviros visuomenės metodais.

Turime pasverti savo veiksmus ir priemones, kurių imamės siekdami apsaugoti žmogausteises bei teisės normas, ir nesigriebti priemonių, keliančių riziką asmens principingumui.

Todėl nutariau balsuoti prieš G. Deprezo pasiūlymą dėl rekomendacijos Tarybai dėlterorizmo ir teroristų verbavimo skatinimui palankių veiksnių.

Daciana Octavia Sârbu (PSE) , raštu . – (RO) Bendradarbiavimas tarp ES institucijųkovojant su terorizmu turi būti tobulinamas, turint omenyje, kad šis reiškinys sustiprėjo.

Aš įsitikinusi, kad terorizmas tapo pagrindiniu Europos vertybių, visuotinio stabilumo irtaikos priešu. Jei pamenate 2001 m. rugsėjo 11 d. įvykius ar tuos įvykius Madride prieškeletą metų, mes buvome susidarę puikų vaizdą apie tai, kas yra siaubas, baimė ir kančia.

Nuo tada Europos institucijos turėjo sukurti strategiją, kaip atpažinti, sumažinti ir pašalintišį reiškinį. Šiuo klausimu mums būtina pradėti kuo nuodugnesnį tyrimą: parodyti jopriežastis, keliančias teroristų įtūžį ir įgalinančias atiduoti gyvybes, siekiant tapti kankiniais,kieno kankiniai jie yra, kaip atliekamas verbavimas, kas tai finansuoja ir kaip mes galimekokiu nors būdu įsikišti, siekdami sukliudyti šiam reiškiniui.


Todėl, norėdamos išsiaiškinti visus šiuos dalykus ir juos kontroliuoti pagal ES interesus,Europos institucijos turėjo pasirūpinti šios strategijos sukūrimu.

Taip ES parodytų vieningumo ir stiprybės pavyzdį visam pasauliui.

26. ES strategija siekiant užtikrinti Europos įmonių patekimą į rinkas (diskusijos)

Pirmininkas. − Kita tema yra I. Guardanso Cambó, atstovaujančio Tarptautinės prekyboskomitetą, pranešimas (A6-0002/2008) dėl ES strategijos siekiant užtikrinti Europos įmoniųpatekimą į rinką (2007/2185(INI)).

Ignasi Guardans Cambó, pranešėjas. − (ES) Gerb. pirmininke, diskusijų dėl Lisabonosstrategijos metu ir aptariant augimą ir konkurencingumą Europoje, nelaimei, ši išorėsprekybos problema negavo reikiamo dėmesio kaip pagrindinė konkurencingumo, augimoir pritaikymo visoje Europos Sąjungoje strategijos dalis. Dabar mes jau pajudėjome, oEuropos Komisija pakoregavo šią situaciją tiksliai nustatydama tikslus ir aiškiai nukreipdamaišorės prekybą, patekimą į užsienio rinkas, kadangi kita svarbi šios struktūros dalis turiskatinti augimą ir gerovę Europos Sąjungoje.

Prekių ir paslaugų eksportas yra pagrindinė mūsų ekonomikos konkurencingumo sudėtinėdalis, vadinasi, ji yra užimtumo ir gerovės Europos Sąjungoje veiksnys. Pagrindiniai eksportosunkumai kyla dėl netarifinių kliūčių, o ne dėl bendrai pripažintų tarifų. Komisija jau plačiaikonsultavo, taip pademonstruodama savo ketinimus atsižvelgdama į platesnę strategijąglobaliai Europai, ir tuos ketinimus mes remiame. Į šį pranešimą faktiškai įeina didžiojidalis atsakymų, gautų konsultacijos metu, arba kai kurie iš jų kokiu nors aspektu, kuriųKomisija šiuo metu nusprendė neįtraukti.

Globalizacija nėra išorinė grėsmė, nuo kurios turėtume būti saugomi. Mano požiūriu, yramilžiniška galimybė pasiekti tai, ko iki šiol negalėjome, o didesnė rinka yra vienas iš gerovėssukūrimo būdų, kitaip tariant, užimtumo kūrimas didina piliečių gerovę. Aišku – todėl aščia ir kalbu tam tikrai Parlamento grupei – patekimas į rinką – tai štai kas skelbiamapranešime – patekimas į rinką turi būti spartinamas, reikalinga strategija, galinti ir privalantiatsižvelgti į kiekvienos šalies aplinkybes. Europos vadovai šioje srityje pagrįstai nerimaujadėl susidarančių ekonomikų ir toliau turi taip daryti.

Viena iš labiausiai atvirų pasaulio ekonomikų kaip Europos negali sau leisti būti nustumiamatam tikrų dogmų. Prekių ir paslaugų eksportas negali būti nei neteisėtų kliūčių priežastis,nei visuotinis susitarimas, o Komisija gali ir privalo nuveikti daugiau abiejose šiose srityse.Ji gali ir turi tobulinti savo instrumentus Briuselyje, ES kontekste, labiau koordinuodamaprekybos skatinimo organus valstybės narėse ir regionuose, kur faktiškai vykdomas verslas.Būtent čia, Komisijos nariai, žodis subsidiarumas turi būti suvokiamas pačia plačiausiaprasme. Būtent čia Komisija turi atlikti savo vaidmenį, kurio negali suvaidinti niekas kitas,nieko iš kelio neišstumiantį, tačiau kiekvieną iš mūsų skatinantį vaidmenį, koordinuoti jaudabar kitų atliekamą darbą, turbūt ne taip efektyviai, kaip galėtų Komisija.

Taigi pranešime išskiriami tam tikri ypatingi klausimai, labai ypatingi, kurių būklę Komisijagalėtų pagerinti atsižvelgdama į patekimo į rinką strategiją. Neketinu skaityti jų visų čia,tačiau jie yra visiškai aiškūs ir tikslūs ir taip pat tiksliai gali būti įvertinti. Mes taip patteikiame labai ypatingą reikalavimą Komisijai nubrėžti ad hoc veiksmų kryptis, siekiantginti ir tobulinti MVĮ produktus trečiųjų šalių rinkose, kadangi šie produktai patiriadaugiausia sunkumų, nes jie nėra apsaugoti.


Komisija taip pat gali ir privalo geriau apsaugoti antžeminių išteklių koordinavimą,nepažeisdama niekieno jausmų ir nieko neatstumdama. Kiekviena valstybė, kiekvienaeksportą remianti institucija, kiekviena valstybės narės prekybos delegacija: niekoneįžeisdamos ES prekybos delegacijos gali sustiprinti savo vaidmenį trečiosiose šalyse.Negali būti jokio pasiteisinimo dėl komunikacijos trūkumo tarp tam tikrų užsienio prekybosveikėjų, apie kuriuos, kas yra lankęsis, nežinotų. Nors negalime paneigti, kai tik įmanoma,tikro daugiašalio požiūrio numatant pagerinti standartizaciją ir poreikį tobulinti įrangąPPO kontekste; visa tai tikrai ypač naudinga.

Todėl jaučiu, kad visi galime pritarti šio pranešimo parengimui, tikėtina, bent jau didžiojidauguma. Aš ypač norėčiau padėkoti Tarptautinės prekybos komiteto sekretoriatui,padėjusiam parengti pranešimo projektą, ir antraeiliams įvairių parlamentinių grupiųpranešėjams, surašiusiems pakeitimus ir patobulinusiems tekstą.

Tai rodo naujo politinio impulso pradžią. Tai nėra tik popieriaus skiautė, kurią reikiapatvirtinti, įrėminti ir pakabinti ant sienos. Tai strategijos pradžia ir, kaip rodo pavadinimas,šiai strategijai reikia įvairiausių priemonių: šios priemonės turi būti įgyvendinamos ir mesprivalome sugebėti paprašyti Komisijos vėliau sugrįžti į Parlamentą ir paaiškinti mums,kaip jos buvo įgyvendintos.

Peter Mandelson, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, tikrai labai norėčiau padėkotipranešėjui I. Guardansui Cambó ir Tarptautinės prekybos komitetui už šį labai konstruktyvųpranešimą. Tai patvirtina, kad mus sieja bendra vizija tiek dėl iniciatyvios verslo irdarbuotojų patekimo į rinką strategijos, tiek ir dėl pagrindinių strategiją formuojančiųprincipų.

Čia išdėstyti prioritetai – MVĮ, paslaugų ir investicijų kliūtys, viešieji pirkimai ir INT – kartuyra ir mano prioritetai. Tai yra tas pats pranešimas, kurį Europos Komisija siuntė praeitąbirželį, o vėliau praeitą mėnesį atsakydama į mūsų tarpinę ataskaitą. Mes pasiekėme stiprųnaują susitarimą dėl šio darbo svarbos.

Pačioje Europos strategijos, kurią mes pradėjome įgyvendinti 2006 m., širdyje buvosusitarimas išlaikyti atviras mūsų pačių rinkas Europoje, taip pat mūsų išteklių perskirstymasnaujų galimybių kūrimui Europos darbininkams ir įmonėms mūsų pagrindinių prekybospartnerių rinkose. Mes viso to galime pasiekti per sėkmingą PPO prekybos susitarimą,tačiau to galima pasiekti ir per naujos kartos laisvosios prekybos sutartis. Tai taip pat reiškiapraktiškesnį požiūrį į šiuolaikines prekybos kliūtis, o ypač į netarifines kliūtis, iškylančiasne viduje, o už sienos. Europos darbininkai ir įmonės gali konkuruoti beveik visur, jeigujiems suteikiama tinkama galimybė ir atitinkamo lygio konkuravimo sritis. Mūsų darbasyra remti juos ir suteikti jiems pagrindą tai daryti, o tai reiškia atkreipti dėmesį į kliūtis,sąlygas ir diskriminacinės kontrolės tvarką, veikiančią prieš juos ir atimančią iš jų galimybęprekiauti ir konkuruoti.

2007 m. iššūkis buvo šios politikos pritaikymas praktikoje. Mes ypač susitelkėmestiprindami savo išteklius savo svarbiausių rinkų pagrindu, sukurdami patekimo į rinkąkomandas, sutelkiančias verslą, valstybę narę ir Komisijos darbuotojus bei ekspertus. Taiyra žmonės, iš tikrųjų pažįstantys rinkas, kurie jaučia vietos politiką ir turi aiškų suvokimąto, kas yra būtina ir kas yra įmanoma. Buvo pasiekta gerų rezultatų. Per paskutiniuosiusšešetą mėnesių mes patyrėme sėkmę Pietų Amerikoje, Centrinėje Azijoje, Pietų Azijoje,Japonijoje ir Rusijoje. Mes taip pat pastūmėjome į priekį bendradarbiavimą su JungtinėmisValstijomis dėl patekimo į rinką problemų, tapusių kai kurių šių sėkmių įrankiais.


Mes taip pat supažindinome su internetiniu skundų registru ES įmonėms ir pradėjomeatsiskaitymą apie patekimą į rinką realiuoju laiku ir kas mėnesį. Todėl aš truputį nesutinkusu mintimi, pateikta pranešime, kad Komisija nepakankamai nuveikė, siekdama sutelktivisą šios partnerystės potencialą pradinėje fazėje. Tai taip pat nereiškia, kad aš manau, kadbendradarbiavimas yra puikus, ar kad aš jaučiuosi nors truputį patenkintas dėl to, ką buvogalima padaryti kitaip ir net geriau, negu yra šiuo metu.

Sutinku, kad ši nauja strategija yra dinaminis procesas, reikalaujantis nuolatinio budrumoir nuolatinio pasišventimo. Atvirai kalbant, taip pat reikia aukštesnio profilio advokatųtam, ką mes darome ir kaip mes siekiame savo tikslų tiek Parlamente, tiek ir valstybėsenarėse – žmonės tikintys ekonominiu atvirumu, taip pat nebijantys kalbėti apie abipusėsrinkos atidarymą, o ypač tarp dviejų kylančių ekonomikų, kurių augimas vyksta dėl to,kad jos pateko į mūsų rinkas. Tiesa, tai tarptautinės prekybos principas, kuriuo mes tikime,kad tol, kol mes atviri kitiems, kiti taip pat turi palaipsniui atverti savo rinkas mums tuoatveju, jeigu tarptautinės prekybos principo laikomasi tinkamai.

Sutinku su pranešėju, kviečiančiu visas suinteresuotas šalis aktyviai dalyvauti šiojepartnerystėje. Mes vis dar tobuliname savo koordinacinį darbą kartu su valstybėmis narėmisir pramone, tačiau mums reikalingi ekspertai, kartu prisidėsiantys, jeigu pasiektume savopotencialo.

Jei kalbėsime apie išteklius, aš dėkingas už papildomus darbuotojus, kuriuos Prekybosgeneraliniam direktoratui paskyrė biudžetinės įmonės. Mes ir toliau stengsimės išsikovotidaugiau išteklių svarbiausioms rinkoms Azijoje ir, pavyzdžiui, Brazilijoje. Šiuo metu messuintensyvinome apsirūpinimą kadrais patekimo į rinką veiklai Briuselyje.

Pagaliau taip pat pasižymiu Jūsų prašymą dėl Komisijos metinės ataskaitos gavimo. Draugesu reguliariu atsiskaitymu man būtų malonu aptarti metinės veiklos ataskaitą su Parlamentu.

Taigi labai dėkoju pranešėjui ir Parlamentui už dalyvavimą šiame svarbiame darbe. Ypačsvarbu, kad mes išlaikytume savo energiją ir toliau vykdytume įsipareigojimus 2008 m. irvėliau. Šis prioritetas daug reiškia man ir mano tarnyboms; tai taip pat labai reikšmingamūsų verslui Europoje ir sukūrimui darbo vietų, kurias galima sukurti mūsų darbuotojamsdėl pagerėjusio patekimo į rinką ir sustiprėjus pasaulinei prekybai, kas yra esminis mūsųprekybos politikos strategijos dalykas globalioje Europoje.

(Plojimai)

Silvia-Adriana Ţicău, pranešėja dėl Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetopatvirtinimo. − (RO) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, Europos Sąjungos patekimo į rinkąstrategija buvo inicijuota 1996 m. Komisija sukūrė nemokamą paslaugą, Europoseksportuotojams teikiančią elektroninius viešus ir atnaujinamus registro duomenis apiepatekimo į rinką sąlygas maždaug 100 šalių.

2007 m. euro zonoje užregistruotas 28,3 bilijono eurų prekybos perteklius, palyginti su9,3 bilijono eurų deficitu 2006 m. 2007 m. EU-27 užregistravo 185,7 bilijono eurų deficitą,palyginti su 192,1 bilijono eurų deficitu 2006 m. Todėl Bendrijos lygmeniu reikia imtisveiksmų, kad euro zonai nepriklausančios valstybės narės taptų konkurencingesnės.

Mes manome, kad patekimas į rinką bus lemiamas Europos Sąjungos vertybių ir principųskelbimo trečiosioms šalims, skatinant atviras rinkas, paisant socialinių bei aplinkosstandartų ir užtikrinant intelektinės nuosavybės teisių apsaugą.


Investicijos į mokslinius tyrimus, reklamines akcijas, siekiant viešai paskelbti apie galimaspaslaugas ir informaciją, bendruomenių kompiuterių sistemų tobulinimas, įgalinantispatekimą į rinką, prijungimas prie tam tikrų duomenų bazių ir specialistų mokymas, kasremtų Europos įmones, turi tapti Komisijos partnerystės su valstybėmis narėmis ir Europosįmonėmis dalimi.

Corien Wortmann-Kool, PPE-DE frakcijos vardu. – (NL) Gerb. pirmininke, Komisijosnaujoji patekimo į rinką strategija turi tikrai padėti pašalinti kliūtis trečiosiose šalyse. Todėl,kaip sako Komisijos narys, tam ir skirtas specialus ir labai svarbus priedas PPO dėl laisvosiosprekybos. Labai džiaugiuosi teigiamu pranešimu iš Parlamento ir labai norėčiau padėkotimūsų pranešėjui Ignasi Guardansui Cambó, sugebėjusiam aiškiai išskirti prioritetus: geresnisbendradarbiavimas su Europos verslais ir daugiau paramos mažoms ir vidutinėms įmonėms;pagalbos tarnybos ne tik Komisijoje bet ir trečiosiose šalyse. Manau, kad Europos institutasKinijoje, skirtas mažoms ir vidutinėms Europos įmonėms, yra puiki Komisijos iniciatyva.

Tai yra abipusis reikalas. Mes atveriame savo rinką trečiosioms šalims, o Europos įmonėmstada taip pat turi būti atveriamos rinkos tose trečiosiose šalyse ir ypač kylančiose Kinijos,Indijos, Brazilijos ir Rusijos ekonomikose. Todėl patekimo į rinką strategijoje šią pirmenybęturime suteikti patekimo į rinką komandoms, padėsiančioms Europos įmonėms šiosešalyse. Tai reiškia, kad siekdami tai įgyvendinti, mes turime įdarbinti pakankamai darbuotojųir, kaip jau minėjote, taip pat ir tose Europos ambasadose. Europos verslo įmonės yradidžiausias eksportuotojas pasaulyje ir mes nuolat turime kovoti su protekcionistinėmispriemonėmis net ir tose trečiosiose šalyse. Taip pat nustatyti savo prioritetus svarbiomssritims: paslaugoms, viešiesiems pirkimams, investicijoms, intelektinei nuosavybei irmuitinių procedūroms.

Man malonu, kad Jūs paskelbėte, jog pateiksite mums kasmetinę ataskaitą. Manau, puikukartą per metus aptarti prioritetus. Jūs čia pademonstravote savo ambicijas, ką mes labaivertiname. Aš nuoširdžiai viliuosi, kad Jūs taip pat parodysite ambicijas dėl prekybosapsaugos priemonių paruošimo, tokią pačią ambiciją, kokią parodėte šioje strategijoje.

Carlos Carnero González, PSE frakcijos vardu. – (ES) Gerb. pirmininke, savo kalbąnorėčiau pradėti pasveikindamas pranešėją, atlikusį svarbų darbą rengiant pasiūlymus iranalizę.

Šis Parlamentas nebalsuoja už aiškinamąsias dalis, tačiau jei taip darytų, už šį pranešimąbalsuočiau su malonumu, kadangi jis neabejotinai patvirtina pagrindinius pasiūlymusnuostatoms. Todėl jaučiuosi galintis paskelbti apie Socialistų frakcijos paramą su prašymu,kad pranešėjas atsižvelgs į kai kuriuos pagrindinius mūsų apsvarstytus pakeitimus, paremtuskairiųjų idealais.

Neabejotinai Europa yra didžiausia pasaulio prekių eksportuotoja ir pirmaujanti paslaugųteikėja. Be to, globalizacijos kontekste mes turime pagrįstą teisę pardavinėti tiek savoproduktų ir paslaugų, kiek įmanoma, šiuo atveju – kylančios ekonomikos šalių rinkose.O kodėl gi ne? Tai logiška ir normalu ir tai yra būtent tai, ko trokšta mūsų piliečiai. Taigipranešime ir Komisijos komunikate keliami į priekį pasiūlymai, pradedant nuo kovos sutarifinėmis kliūtimis, kaip pranešėjas jas taikliai pavadino – hidros galvomis: kaip hidrosgalvos šios kliūtys išauga visur, ne tik trukdydamos Europos produktams ir paslaugomspasiekti rinkas, tačiau kliudo ir tvariai plėtrai šiose šalyse ir rinkose.

Todėl aš laikausi nuomonės, kad šis pranešimas yra teisingame kelyje, ir pirmiausia, kąprivalome padaryti – tai apsaugoti mūsų Lisabonos darbotvarkę ir sustiprinti savo socialinį


modelį. Taip pat mes turime užtikrinti, kad šis modelis galėtų prasiskverbti į kylančiosekonomikos šalis, su kuriomis norime prekiauti. Aš net neabejoju, kad tai bus naudingatiek Europos, tiek ir kitų šalių darbininkams.

Mes ypač akcentuojame darbo sąlygas, saugą, aplinkos apsaugą ir, visų pirmiausia, žmogausteises. Tai yra pagrindiniai mūsų pakeitimai.

Turiu pakartoti mūsų prašymą, kad pranešėjai į tai atsižvelgtų. Tikrai, o kaip mesįgyvendinsime šiuos uždavinius? Mes juos įgyvendiname intensyviau bendradarbiaudami– aš nežinau, ar būtų galima tai pavadinti „paspartintu“ bendradarbiavimu, kadangi kylašiokia tokia painiava su institucinėmis nuostatomis naujojoje sutartyje tarp ES, valstybiųnarių ir verslo įmonių, pradedant nuo SVĮ rėmimo. Su tuo ir sveikiname, gero vakaro.

Cristiana Muscardini, UEN frakcijos vardu . – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, mesvisi žinome, koks jautrus šitas klausimas, ir kiek dėmesio yra jam skiriama mūsųatstovaujamose šalyse.

UEN frakcija labai patenkinta I. Guardanso Cambó pristatytu pasiūlymu ir Tarptautinėsprekybos komiteto nuveiktu papildomu darbu. Noriu pagirti pranešėją už analizę ir įEuropą sutelktą dėmesį, sunkumų, kylančių dėl nereikalingų kliūčių, trukdančių Europospramonei tarptautinėse rinkose, akcentavimą.

Konkurencingumo gerinimas reiškia darymą to, kas būtina, siekiant užtikrinti Lisabonosstrategijos sėkmę. Jeigu galėsime Europos pramonei suteikti geresnį patekimą į tarptautinesrinkas, mes suteiksime galimybę įmonėms augti, investuoti į „know-how“ ir technologijasir sukurti daugiau darbo vietų. Tai yra būtent tai, ko dauguma mūsų šalių ekonomikossektorių iš mūsų prašo.

Įvairiausios prigimties kliūtys trukdo patekti Europos pramonei į užsienio rinkas. Šioskliūtys susidaro dėl daugelio įvairiausių priežasčių, pradedant nuo įstatymų painiavos irinvesticijų stabdymo ar patekimo į rinką ir baigiant nesąžininga prekyba, nepakankamądėmesį intelektinės nuosavybės teisėms ir plačiai paplitusį klastojimą, kas labai nuostolingaEuropos prekėms, ir apskritai, rimti ir nuolatiniai PPO ir kitų taisyklių, reglamentuojančiųtarptautinę prekybą, pažeidimai.

Komisijos komunikatas eina teisinga kryptimi, o Parlamentas nori remti jame išdėstytasiniciatyvas, nukreiptas į patekimo į užsienio rinkas gerinimą. Tai apima stipresnės strateginėspartnerystės formavimą tarp Komisijos, išlaikant jos koordinuojantį vaidmenį, valstybiųnarių ir Europos Sąjungos verslo įmonių, turint ketinimą remti ekonominės veiklosvykdytojus, o ypač MVĮ, siekiant palaikyti ryšius ar eksportuoti į trečiąsias šalis.

Reikalingi didesni Komisijos įgaliojimai kai kuriose svarbiausiose šalyse. Tai apima platesnėsstrategijos, vykdomos kartu su mūsų pagrindiniais prekybiniais partneriais, pvz.,Jungtinėmis Valstijomis, Japonija ir Kanada, dalį; tarptautiniu požiūriu jos turi tuos pačiusinteresus kaip mes ir galėtų prisidėti prie Sąjungos skatindamos daugiašalį susitarimą šiojesrityje, remdamos PPO priemones, užtikrinančias greitesnį atsaką į visokias naujasnetarifines kliūtis.

Daugiašaliai veiksmai yra pati efektyviausia veiklos rūšis dėl įsitraukusių keleto šalių, tačiaudrauge ir pati sudėtingiausia, kadangi reikalingi įvairūs susitarimai identifikuojantys irsprendžiantys nesuderinamumus, susijusius su neapeinamų kliūčių buvimu trečiosiosešalyse.


Carl Schlyter, Verts/ALE frakcijos vardu. – (SV) Gerb. pirmininke, skaitant Komisijoskomunikatą ir ypač Parlamento pranešimą, galima pamanyti, kad vargšė maža ES yradiskriminuojama piktų užsienio jėgų. Tai kyla ypač iš šio pranešimo 4 straipsnio dalies,kurioje teigiama, kad mes raginame Komisiją užtikrinti, kad Europos Sąjungos prekybosinteresai būtų ginami nuo įžeidžiančios ir nesąžiningos trečiųjų šalių prekybos. Ir dar: „kaitrečiosios šalys nepateisinamai apriboja Europos Sąjungos įmonių patekimą į jų rinkas,Europos Sąjunga turi reaguoti greitai ir ryžtingai“.

Reikia būti atsargiems vartojant tokį kalbos stilių su buvusiomis kolonijomis. Jos prisimena,kaip Europa paskutinį kartą veikė ryžtingai gindama savo interesus. Tokia kalbos formamus gali sužlugdyti labiau nei kokie nors prekybos apribojimai.

Neabejotinai Komisija čia turi omenyje technines kliūtis ir nesąžiningas taisykles. Žinoma,mes turime ramiai ir protingai jas aptarti su savo partneriais ir spręsti visas čia galinčiasiškilti problemas. Ir kviesti ne tik verslo, bet taip pat ir savanoriškas organizacijas, įskaitantir iš trečiųjų šalių. Tada tikriausiai galėsime suprasti, kaip veikia taisyklės ir ar jos pagrįstos,ar ne.

Aš nerimauju dėl dešimties punktų sąrašo. Į ribotas eksporto procedūras žaliavoms, lubųnustatymą užsienio nuosavybei paslaugų sektoriuje, apribojimus tiesioginiam investavimuiiš užsienio, valstybinių viešųjų pirkimų procedūras ir valstybės paramos taikymą reikiažiūrėti kaip į turinčias pateisinimą prekybos kliūtis, jos kyla iš pagrįstų įstatymų ir yravadovaujančių organų administracinės priemonės. Jų negalima pašalinti nepasitarus irneapsvarsčius su visuomene, jei tų šalių stabilumui nekyla pavojus.

Šalys turi turėti teisę ginti sveikatą ir aplinką, vykdyti viešųjų pirkimų procedūras,garantuojančias, kad jų vietos verslas nėra visiškai išstumiamas ir tarptautiniobendradarbiavimo, dėl ko būtų sukuriamas masinis nedarbas. Mes taip pat negalime būtitokie neracionalūs ir tikėtis, kad šalys apsaugos mūsų teises į nekilnojamąjį turtą, kai kažinar jie turi galimybių apsaugoti žmogaus teises. Mes turime skatinti laisvę, o ne spęsti spąstus.

Mes turime sumažinti tokių taisyklių, kurios siekia palaikyti verslą, valdomą užsieniooperatorių jų šalyse, ir kurios nenaudingai veikia kitiems užsienio veikėjams. Štai čia galimapašalinti taisykles. Mes turime užmerkti akis prieš taisykles, kurios tiesiogiai ar netiesiogiaiskirtos apsaugoti vietinius gyventojus ar verslą. Mes taip pat gynėme savo pramonės šakas,kol jos pakankamai sustiprėjo, kad galėtų konkuruoti užsienyje. Kitiems taip pat reikialeisti tai daryti.

Christofer Fjellner (PPE-DE). – (SV) Patekimo į rinką sukūrimas reiškia tarifų irnetarifinių kliūčių prekybai panaikinimą visame pasaulyje. Tai nepaprastai svarbus Sąjungosprekybos politikos prioritetas. Tai sukuria ne tik verslo galimybes Europos įmonėms, betir suteikia prieigą prie geresnių ir pigesnių produktų kitose pasaulio dalyse. Tai kuria gerovęvisame pasaulyje.

Tai klausimas, dėl kurio, jaučiu, yra neįprasta sutartis Europos Sąjungoje. Ji keliapasitenkinimą tada, kai visą pasaulį užvaldęs protekcionizmas. Todėl taip pat manau, kadKomisijos komunikatas ir I. Guardanso Cambó pranešimas yra labiau priimtini nei betkada. Jie iš tikrųjų labai geri.

Šioje diskusijoje norėčiau atkreipti dėmesį į kitą klausimą, kurio negalime ignoruoti – kitąatvirumo pusę. Manau, kad jos turi būti kartu. Europos įmonėms taip pat reikalingasatvirumas Europoje, siekiant konkuruoti globaline prasme ir pasinaudoti patekimu į rinką,kurį galime sukurti kitose šalyse. Mūsų suvisuomenintame pasaulyje, kai įmonės turi


daugiau globalinio tiekimo grandžių, mūsų pačių tarifai gali būti paprasčiausiai žlugdantysmūsų sėkmingą verslą, lygiai taip pat, kaip ir tie, su kuriais susiduriame kitose šalyse.

Aš turiu konkretų pasiūlymą Komisijos nariui. Pasiūlymą, kuris galėtų šiek tiek padėtisprendžiant šį klausimą. Kai įmonės patiria problemų prekiaudamos ES, jos praneša apietai „Solvit“, o tai yra puikus įrankis mobilumo didinimui vidaus rinkoje. Jeigu įmonė patiriaproblemą eksportuodama į šalį už ES ribų, praneša apie tai patekimo į rinkas duomenųbazėms. Tai irgi nepaprastai svarbu. Abi šios sistemos suteikia pagrindą deryboms, siekiantpagelbėti prekybai. Tikėkimės, kad mes taip pat sukursime arba patekimo į rinkas duomenųbazę, arba „Solvit“, siekdami spręsti problemas, kurias gali patirti į ES importuojančiosįmonės.

Jei tai padarysime, tiek mes, tiek ir visas pasaulis galėsime toliau judėti laisvai prekybaipalankesne kryptimi. Tada galėsime parodyti, kad Europa užima pirmaujančias pozicijasatverdama rinkas namuose ir užsienyje.

Leopold Józef Rutowicz (UEN). – (PL) Gerb. pirmininke, I. Guardanso Cambó pranešimeaptariamos visos sritys, susijusios su partnerystės stiprinimu, siekiant leisti Europoseksportuotojams lengviau patekti į trečiųjų šalių rinkas.

Protekcionizmo praktika, nesąžininga kompetencija ir biurokratinių kliūčių iškilimasdažnai apriboja patekimą į tas rinkas. Mažos ir vidutinės įmonės sukuria daugiausiai darbovietų Europoje, tačiau patiria sunkumų eksportuodamos. Jų galimybės yra ribotos dėlišteklių, reikalingų moksliniams tyrimams, naujoms technologijoms, trūkumo siekiantišsikovoti tvirtą poziciją šiose rinkose ir pritaikyti savo produktus bei paslaugas vartotojams.

Pranešime teisingai akcentuojamas Europos, valstybinių ir diplomatinių šaltinių poreikis,galintis suteikti reikšmingą pagalbą MVĮ. Europos Sąjunga turi sustiprinti savo logistinęveiklą ir pasiūlyti tinkamą pagalbą, siekiant palengvinti įmonininkų patekimą į trečiųjųšalių rinkas.

Georgios Papastamkos (PPE-DE). – (EL) Kaip ir Jūs, Komisijos nary, aš ypač susirūpinęsdėl dvipusių patekimo į rinką sąlygų trūkumo ir nevienodo elgesio su Europos produktais,su kuo susiduria daugelis partnerių.

Pavyzdžiui, tekstilės pramonėje ir aprangos sektoriuje ES taiko vidutinį 9 proc. tarifą, kurisyra vienas iš žemiausių pasaulyje. Iš kitos pusės, dauguma konkurentų patiria net didesniusnei 30 proc. tarifus drauge su daugybe netarifinių kliūčių.

Vadinasi, kylančios ekonomikos taip pat turi sutikti su tam tikro masto tarpusavio nuolaidųprincipu, atsižvelgdamos į savo išsivystymo lygį ir konkurencingumą tam tikrame sektoriuje.Intelektinės nuosavybės teisių apsauga ir geografiniai požymiai globaliniu lygmeniu visdar nepakankami, o tai neutralizuoja konkurencinį Europos pramonės ir žemės ūkioproduktų didelės pridedamosios vertės privalumą.

Tarptautinių reguliavimo modelių suderinimas ir taisyklės palengvina patekimą į užsieniorinkas ir neturi paversti Europos aplinkos, socialinės, visuomenės sveikatos ir vartotojųapsaugos reguliavimo sistemos lankstesne.

Kita pusė: tikslas yra konvergencija, o ne priešinga kryptis. Importo klasifikacija pagalatitinkamas charakteristikas ir reikalavimus yra ypač svarbi, kaip ir sėkmingų metodųpaieška siekiant pažaboti aplinkos ir socialinį dempingą.


Pagaliau norėčiau pabrėžti, kad mažos ir vidutinio dydžio įmonės turi būti pačiossvarbiausios naujoje patekimą į rinką strategijoje.

Sveikinu pranešėją, šešėlinį pranešėją ir Komisijos narį. Pritariame Komisijos iniciatyvaidėl naujos patekimo į rinką strategijos.

Zuzana Roithová (PPE-DE). – (CS) Komisijos nary, aš taip pat įsitikinusi, kad Komisijosdelegacijos ir naujos patekimo į rinką komandos, veikiančios trečiosiose šalyse reikalaujažymiai stipresnio mandato. Mano požiūriu, Komisija turi perskirstyti prioritetus iržmogiškųjų išteklių paskirstymą ES delegacijose bei padidinti delegacijos darbuotojųskaičių, ypač tose, kurios dirba Kinijoje, Indijoje, Rusijoje ir Brazilijoje. Valstybės narės turisuvaidinti svaresnį vaidmenį didindamos žmogiškuosius ir finansinius delegacijų ištekliusproporcingai pagal savo prekybinius interesus. Be to, Komisija ir valstybės narės turi gerintibendradarbiavimą su Europos komercijos kabinetais, prekybos asociacijomis ir valstybiųnarių agentūromis trečiosiose šalyse. Tai yra svarbiausia, siekiant keistis informacija sudelegacijomis, diplomatinėmis misijomis ir Europos verslo asociacijomis. Tai būtų ypačnaudinga MVĮ. Pagrindinis mūsų strategijos tikslas visgi turi būti prekybos santykiųabipusiškumas, ypač Kinijoje, ir tarptautinio prekybos įstatymo sugriežtinimas, o ne šiospaudimo pavadinimas protekcionizmu.

Mairead McGuinness (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, man buvo įdomu, kad Komisijosnarys buvo vienintelis, paminėjęs Pasaulinės prekybos derybas. Turbūt tai –proga šiek tieksužinoti apie naujas galimybes mūsų pagrindinių prekybos partnerių rinkose, ką sėkmingosderybos su PPO galėtų mums duoti. Tačiau, Komisijos nary, Jūs taip pat minėjote, kadtikriausiai nauja laisvos prekybos sutarčių karta gali tai pasiekti. Ar Jūs pripažįstatepralaimėjimą PPO? Turbūt galėtumėte mums suteikti šiek tiek šviežios informacijos apietai, nes manau, kad tai yra lemiama šių diskusijų dalis.

Ar galiu taip pat paprašyti išsklaidyti kai kurias abejones dėl esamos situacijos PPO žemėsūkio srityje? Yra dvejonių dėl papildomų nuolaidų, padarytų ES dėl importo tarifų jautriemsproduktams, ir didėja kai kurios didžiųjų tarifų kvotos, kurios yra darbotvarkės dalis. Kiloklausimas, kas buvo nuveikta PPO dėl patekimo į ne žemės ūkio produktų ir paslaugųrinkas. Man atrodo, kad mums reikia atnaujintų žinių, jeigu mums galėtumėte tai suteiktikaip diskusijos dalį.

Zbigniew Krzysztof Kuźmiuk (UEN). – (PL) Gerb. pirmininke, kadangi diskusijos einaapibendrinimų link, norėtume atkreipti dėmesį į tris problemas. Pirmiausia, būtina EuroposSąjungai pritaikyti tvirtą ir ryžtingą poziciją kiekvienoje situacijoje, kurioje kyla grėsmėvalstybės narės eksporto interesams dėl nesąžiningos trečiųjų šalių veiklos. Todėl turimepripažinti Europos Sąjungos parengtą poziciją dėl embargo, sulaikančio Lenkijos mėsą iržemės ūkio produktus nuo patekimo į Rusijos rinką. Deja, ši pozicija dėl Rusijos buvoparengta daugiau kai po metų Rusijos Lenkijai taikomų apribojimų po to, kai Lenkijapasinaudojo savo veto teise sutrukdyti sutarties tarp ES ir Rusijos paruošimui.

Antra, Sąjungos rinkų trečiųjų šalių prekėms ir paslaugoms atidarymas turi būti valdomasabipusiškumo principu. Sąjunga, kaip visuma, turi stebėti, ar eksportuotojai iš trečiųjųšalių įtraukia į gamybos kaštus būtinus įnašus, užtikrinančius suderinamumą su aplinkosstandartais ir darbininkų socialiniu draudimu savo šalyse. Europos produktai visada busnurungti jų konkurentų pasaulio rinkoje, jeigu nebus atsižvelgta į minėtus kaštus.


Trečia, reikia būti labai atsargiems atidarant Sąjungos rinką žemės ūkio produktams ištrečiųjų šalių. Jeigu rinka bus visiškai atidaryta, dauguma Europos žemės ūkio sektoriųpaprasčiausiai išnyks ir kils grėsmė Europos maisto saugumui.

Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). – (PL) Gerb. pirmininke, atviros ekonomikos irrinkos yra šiuolaikinės rinkos ekonomikos savybės, 21 amžiaus ekonomikos. Tai pirma,globalios ekonomikos atžvilgiu. Ne visi ekonominiai vienetai gali konkuruoti, deja, ir ypačkai konkurencija ne visada yra sąžininga ir valdoma didelių ir galingų.

Ir didelės, ir mažos įmonės gali importuoti, tačiau didelėms yra daugiau galimybių vystytieksportą. Taip yra todėl, kad patekimas į naujas rinkas reikalauja svarių investicijų į reklamąir visos logistinės sistemos sukūrimo. Todėl atrodo tinkama MVĮ organizuoti bendrusveiksmus plečiant eksportą ir pastarąjį reklamuojant.

Turi būti leidžiama tam tikra pagalba ir valstybinė parama įmonėms eksporto skatinimosrityje ir ypač „know-how“ srityje. PPO lygmenyje taip pat turi būti pasiektas susitarimasvystant prekybą tarp MVĮ. Labai svarbu informacijos apie įmones, veikiančias globaliojerinkoje, prieinamumas. Turi būti gerinama prekybos kokybė, o pirmenybė suteikiamalygių galimybių sukūrimui siekiant patekti į rinką.

Peter Mandelson, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, noriu padėkoti Jums ir garbingiemsnariams už labai konstruktyvią ir naudingą diskusiją apie šį puikų pranešimą. Aš ypačdėkingas nariui, kuris pasiūlė iš naujo įvertinti Komisijos delegacijų darbuotojų paskirstymąsvarbiausiose ekonomikose. Manau, kad tai buvo puikus pasiūlymas ir vienas iš tų, dėlkurio neabejočiau aptardamas su savo kolegomis. Aš galėčiau pakartoti Jums apie mažądelegacijų darbuotojų skaičių, pvz., prekybos klausimais Kinijoje, palyginus su žymiaididesniu skaičiumi darbuotojų, dirbančių paramos plėtrai ir bendradarbiavimo srityje.Delegacijų išlaidos sudaro tik mažą dalį, palyginti su bilijonais, skiriamais Europos prekybai.Tačiau aš to nedarysiu; aš paprasčiausiai pateikiau siūlymą ir leidau jį apsvarstyti.

Tai visiškai ne tai, aš nepropaguoju laisvos prekybos sutarčių pasaulio prekybos derybųsąskaita. Kiekvienas, kas yra susipažinęs su globalios Europos prekybos strategija, kuriąpristatėme 2006 m. lapkričio mėn., įsitikins, kad mano gilių, šiuolaikinių, laisvos prekybossutarčių propagavimas tikrai prisideda prie visos pasaulio prekybos apimties didinimo.Tai ne dėl paprasčiausio dėmesio atkreipimo. Toks buvo mūsų požiūris teikiant pasiūlymąPPO aptarimui – Dohos derybų raundui. Galiu užtikrinti gerbiamą narį, kad aš ir toliaudirbu vardan jų sėkmės, o ne dėl nepasisekimo. Gandai apie kitas nepriimtinas ar netinkamasnuolaidas žemės ūkiui yra nepagrįsti. Tikrai, vieninteliai gandai, kuriuos išgirdau apienepagrįstas nuolaidas, faktiškai šiandien ateina iš Airijos užsienio reikalų ministro Bendrųjųreikalų tarybos. Šie gandai sklando palyginti mažoje interesų grupėje.

Faktas yra tas, kad dėl žemės ūkio ir kitų Dohos derybų sričių stengsimės prasiskverbti tiek,kiek mums tai atrodo išmintinga, siekdami prisidėti prie pasaulio prekybos derybų, tačiautai galiausiai turi būti tik neperžengiant mandato, kurį gavome 2003 m. BŽŪP reformospagrindu, ribų.

Tiesa, kad mes turime dvi naujas derybų temas, pastarosiomis savaitėmis pristatytasderybinių vadovų. Mes turime paruoštą temą dėl žemės ūkio, kurioje ne viskas atitinkamūsų norus, tačiau nėra nieko, ko negalėtume padaryti ar kas viršytų mūsų mandatą.

Patekimo į ne žemės ūkio rinką atveju pramoninių prekių padėtis, mano požiūriu, yranelabai kokia. Vietoj to, kad būtų padėti tvirtesni pagrindai, vadovo pateikta tema sukėlė


dar daugiau nestabilumo derybose. Apgailestauju dėl to, tačiau, tai yra tik tai, dėl ko mumsdar reikia padirbėti ir aptarti.

Šios diskusijos nebūtų tokios džiaugsmingos, jeigu ne C. Schlyterio įnašas. Kur tik jis įsikiša,aš visada jaučiu savo įsipareigojimų ir įsitikinimų sustiprinimą dėl laisvosios prekybos. Joįsikišimas visada man užtikrina, kad mes iš tikrųjų esame teisingame kelyje. Kalba neinanei apie vargšę mažą Europą, kovojančią su galingais kylančios ekonomikos titanais, neiapie kažkokį agresyvų chuliganiškumą, kurio ėmėsi Komisija prekybos srityje, kur be jokiopasitarimo ar apsvarstymo siekiama primesti mūsų interesus kitiems.

Faktas tas, jog tie iš mūsų, kurie tiki tarptautine prekyba, siekia pusiausvyros ir ne tikabipusiškumo, bet ir abipusės naudos. Kai siekiame kitų ekonomikų atvėrimo, nedarometo vien dėl to, kad mums tai patinka ar kad patenkintume savo interesus ir savo pačiųporeikius. Drauge mes prisidedame prie ekonomikos, kurios atvirumo siekiame, gerovėsir augimo.

Žinoma, ekonomikos liberalizacija yra tai, ko reikia siekti palaipsniui. Tai yra augimoprocesas, o ne didelis sprogimas ar staigus šokas. Faktas yra tas, kad kylančiomsekonomikoms didesnis atsivėrimas yra naudingiau. Tai reiškia naudingą konkurenciją,siekiant sužadinti novatoriškumą ir produktyvumo skatinimą šiose ekonomikose, taireiškia indėlių kaštų į vietos pramonę sumažinimą, tai reiškia pigesnes prekes vartotojamstose kylančiose ekonomikose ir tai reiškia kapitalo pritraukimą ir šiuolaikinius valdymoįgūdžius šiose kylančiose ekonomikose.

Atsivėrimo ir integracijos į globalią ekonomiką procesas apsaugo kylančių ekonomikųaugimą ir stiprėjimą, siekiant įgalinti jų verslo augimą, sukurti labai reikalingas darbo vietassavo darbuotojams šiose ekonomikose, produktus bei paslaugas eksportui, kad būtu galimasukurti ir apsaugoti augančią tarptautinės prekybos dalį. Kitaip tariant, atvirumas gimdoatvirumą, prekyba gimdo prekybą. Mūsų gerovė ir mūsų galimybės suteikia galimybestiems, kurie gyvena ir dirba šiose kylančiose ekonomikose. Tai yra, kitaip tariant, dorasprocesas, apie kurį mes kalbame, ir būtent tai, ką skelbia patekimo į rinką strategija, kuriąpristatė mūsų pranešėjas tokiu puikiu pranešimu.

Apibendrindamas norėčiau pasakyti, kad kalbama apie vietinius pirkimus, iš tikrųjų svarburemti ir skatinti kylančių ekonomikų pajėgumą, o besivystančioms šalims – aprūpinti savovietinių pirkimų rinkas. Tačiau, jei tai reiškia didesnius viešųjų pirkimų kaštus toseekonomikose, jei tai reiškia neveiksmingumą, jei tai reiškia skaidrumo trūkumą ir, žinoma,kai kuriais atvejais net ir korupciją vykdant viešuosius pirkimus, kas prisiims atsakomybęuž jų išlaidas? Atsakymas – tai vietos žmonės, vietos darbininkai ir vietiniai mokesčiųmokėtojai, gyvenantys kylančiose ekonomikose ir besivystančiose šalyse, kurios vargu argalėtų sau leisti prisiimti tokias išlaidas.

Būtent todėl svarbu diegti atvirumą ir skaidrumą viešųjų pirkimų politikoje ir kylančiųekonomikų elgsenoje. Nėra taip paprasta įtikti „vargšei mažai“ Europos Sąjungai.

Ignasi Guardans Cambó, pranešėjas. − Gerb. pirmininke, daugiau nebėra ką pridurti.Visų pirma, dar kartą leiskite padėkoti visiems, praturtinusiems šią diskusiją ne tik šiandien,bet nuo tada, kai ji prasidėjo, savo įnašais, pakeitimais ir net vykusiais neoficialiais pokalbiais,ko padarinys buvo galutinis tekstas, o jis tikrai nėra vieno pranešėjo darbo rezultatas, betvisų prisidėjusiųjų.

Mes daugiausia dalijomės diagnoze ir mane labai nustebino kai kurių pastabų tonas,dauguma jų buvo iš Parlamento žaliųjų. Būtų įdomu, jei klausimą uždavęs kolega atvyktų


ir pamatytų laisvos prekybos rezultatus bei pasekmes in situ, taip pat nuvyktų ir paaiškintųvidutinio dydžio įmonėms, sakykim, netoli Barselonos, kur aš gyvenu, kad tai buvo„kolonijinis požiūris“. Galėčiau remtis daugeliu įmonių, kovojančių dėl eksporto, nesdidžioji dalis jų veiklos priklauso nuo eksporto. Gal jis norėtų pasakyti šių gamyklųdarbuotojams, kad jie veikia tik kaip Europos kolonizatoriai, stengdamiesi padidinti savogaminamo produkto eksporto rinkos dalį, kai Kinija kuria kliūtis, apsaugančias nuo jųgamybos eksporto, ir ant kortos pastatomos yra jų darbo vietos.

Tai – net tik skambūs žodžiai apie stambias Europos įmones, kolonijas, tai – kai kas labiautikroviška. Net jei ir kiekvienas turi teisę pavaizduoti reiškinius taip, kaip nori, turiu pasakyti,jog mintis, kad šis pranešimas „kolonistinis“, tikrai mane nustebino, o mano šalyje į ją netbūtų pažiūrėta su humoru.

Tačiau vis tiek aišku, kad mes sutinkame su diagnoze apskritai, ir, kaip teigė Komisija, taikažkas, ką pradėjo Taryba, vėliau perėmė Komisija, o šiandien remia Parlamentas, ir kas,žinoma, ant mūsų pečių užkrauna didelę atsakomybę, Komisijos nary, kadangi mes turimevienodą požiūrį. Dar, leiskite pabrėžti, kad tai yra dinaminis procesas ir nauja strategija, okai kurie elementai yra iš tikrųjų nauji ir juos reikia stebėti. Gal galėčiau pacituoti tąpranešimo vietą, kurią pabrėžė mūsų kolega, ir kuri Jums taip patiko: „Mes raginameKomisiją perskirstyti prioritetus ir ilgainiui didinti žmogiškuosius išteklius ES delegacijose,kad sėkmingai patekimo į rinkas grupių veiklai pradėti ir jos tęstinumui užtikrinti būtųskirta daugiau darbuotojų“. Tiesa, taip pat, inter alia, pranešime yra kalbama ir apie MVĮ.Yra daugybė naujų dalykų šiame pranešime ir mes linkime kuo geriausios kloties juosįgyvendinant.


2008 m. vasario 19 d., antradienį, vyks balsavimas.


Tokia Saïfi (PPE-DE), raštu. –(FR) Europos pramonės konkurencingumą reikia įtrauktikaip svarbiausią į Bendrijos darbotvarkę. Vien tik dėl to mes galėsime sukurti kvalifikuotasdarbo vietas, saugų Europos ekonomikos augimą, garantuoti Europos socialinio aprūpinimosistemos išlikimą ir užtikrinti, kad ES išliktų stambiausia prekybine galia 21 amžiuje.

Siekiant užtikrinti, kad būtų palaikomas konkurencingumas, mums reikia sukurti patekimoį rinką sąlygas, kurios būtų sąžiningos, teisingos ir abipusės. Faktiškai Europos rinka yraviena iš atviriausių ir kompetentingiausių pasaulyje dėl teisingiausios konkurencijos, kasgarantuoja atvirą ir sąžiningą prekybą ES.

Nepaisant to, Europos Sąjunga vis dar susiduria su daug komercinių kliūčių užsienioprekybos srityje. Europos pagrindinių partnerių rinkos nėra tokios atviros ir skaidrios kaipBendrijos rinka. Todėl reikalingi skubūs veiksmai siekiant iš naujo sukurti savitarpiškassąlygas patenkant į trečiųjų šalių rinkas, o ypač į kylančių šalių, bei kovojant su ribojančiakomercijos tvarka. Reikia veikti greitai ir ryžtingai, siekiant užtikrinti, kad MVĮ turėtųneapribotą patekimą į visas rinkas, ypač viešųjų pirkimų srityje.

27. Prekybos apsaugos priemonių reforma (diskusijos)

Pirmininkas. − Kitas klausimas yra Komisijos pareiškimas dėl prekybos apsaugospriemonių reformos.


Peter Mandelson, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, man pasisekė, kad šį vakarądžiaugsmingai galiu atsakyti į dvi Parlamento temas. Man labai malonu, kad turėjau sugrįžtiiš Kijevo, kad galėčiau tai padaryti.

Todėl leiskite man padėkoti Parlamentui už pakvietimą ir galimybę padaryti šį pareiškimądėl prekybos apsaugojimo. Norėčiau padėkoti Parlamentui už susidomėjimą šiuo dosjė,pripažintu mūsų diskusijomis ir plenarinėje, ir Tarptautinės prekybos komiteto sesijose.

2006 m. Komisija ir Taryba sutarė dėl būtinybės persvarstyti Europos prekybos apsaugospriemones. Šio persvarstymo tikslas buvo užtikrinti, kad svarbiausios Europos priemonėsbūtų darbininkų ir verslo apsaugojimas nuo nesąžiningos prekybos ir būtų tęsiamasefektyvus darbas, ypač atsižvelgiant į dramatiškus pokyčius globalioje ekonomikoje, kurEuropos verslas valdo globalias tiekimo grandines ir kur ekonominių interesų supainiojimastarp Europos verslo partnerių neišvengiamai sudėtingėja.

Remdamasis mūsų apžvalga ir visuomenės konsultacija, padedamas kolegos dirbau susavo pareigūnais prie ES prekybos apsaugos taisyklių pataisų, kurios siūlo realiuspatobulinimus dėl prieinamumo, skaidrumo ir greičio bei verslo švarumo. Jiems, pavyzdžiui,priklausytų geresnė dokumentų prieiga, didesnė pagalba smulkiajam verslui, naudojantprekybos apsaugos sistemą ir greitesnes laikinąsias priemones.

Mes taip pat pasiūlytume išaiškinti, naudojant gairių projektą, ES taisyklių taikymą dviejosesvarbiose srityse. Pirma – svarstymai siekiant mūsų tyrimų tikslais ir prekybos apsaugosįvertinimui nustatyti, koks procentas gamybos už Europos ribų atima iš įmonės teisę būtilaikoma Europos įmone.

Antra, atsižvelgti į svarstymus, kurie turi būti naudojami Bendrijos interesų patikrinimuiir leistų nustatyti, kokia prekybos apsaugos veikla reikalinga platesniems Europos Sąjungosekonomikos interesams, į kažką tokio, sakyčiau, palaipsniui sudėtingėjančio ir sunkiaianalizuojamo, kur situacijos yra netipiškos, ne visai juodos ir ne visai baltos, kaip jos iškarto gali pasirodyti, ar, tikriausiai, kaip tai buvo praeityje, klasikiniu atveju dėl prekybosapsaugos aparato.

Abiejose šiose srityse reikia kodifikuoti nusistovėjusią praktiką, kuri suteiktų aiškumo irnuspėjamumo verslui ir sprendimų priėmimui ginčytinais atvejais, kokių turėjomepastaraisiais metais ir kokių, manau, ateinančiais metais daugės, o ne mažės.

Kad ir kokia būtų jūsų pozicija dėl antidempingo privalumų ar trūkumų, manau, naudingaspręsti reikalus aiškinantis ir sprendžiant problemas pagal gaires, siekiant didesnio aiškumoir nuspėjamumo, ypač tiems, kurie trokšta, kad būtų naudojamos šitos priemonės.

Bus sudarytas pasiūlymų rinkinys pagal šiuos klausimus. Norėčiau pavaizduoti tarpinędiskusijų nuomonę tarp suinteresuotų šalių ir valstybių narių. Nėra jokio tikslo ar naudosstengiantis pastumti svorio centrą prekybos apsaugos priemonių plane ar veikime į vienąar į kitą nuomonių pusę Europos Sąjungoje, kur taikoma prekybos apsauga. Būtina surastiir nustatyti būdą, kuris, bendrai tariant, būtų tarpinis.

Nors mūsų ketinimus žmonės dažnai vaizduoja kaip ketinimą sukti tai į vieną, tai į kitąpusę, toks įspūdis gali susiformuoti dėl žmonių, nemačiusių mūsų pirminių išvadų irpasiūlymų, kadangi šiame pakete nėra nieko silpninančio mūsų gebėjimus pažabotinesąžiningą prekybą, ir nieko, kas iš pagrindų keistų prekybos apsaugos priemonių veiklospagrindą.


Vis dėlto, aišku iš pasitarimo, kad ši problema yra politiškai jautri ir vis dar sukelia galingasdiskusijas ir, sakyčiau, šiokius tokius nesutarimus.

Paketas, diskusijose subalansuojantis skirtingus interesus, mano požiūriu, nepritrauksreikiamos paramos, todėl geriau pasiekti susitarimo, nei siekti suderinti šiuo metunesuderinamas pažiūras dėl išaiškinimo ir dėl reikalingų vykdyti reformų.

Politinė aplinka, kurioje aptariama ši tema, nėra paprasta. Kai kas ginčijasi, kad tuo metu,kai mes darome spaudimą partneriams, pvz., Kinijai, sąžiningai prekiauti, mes negalimerizikuoti net prielaida, kad ES sumažins savo prekybos apsaugos priemones. Nėra nei tokiosmotyvacijos, nei tokių ketinimų, tačiau nepaisant to, kai kas ginčijosi kad net prielaidosrizika šiuo metu būtų neišmintinga.

Be to, derybų taisyklės Doha raunde, būtent vadovo tekste, taip pat pastatė tarptautinę TDIaplinką į nemalonią situaciją, kadangi tekstas yra stebinantis, o jo turinys, atvirai kalbant,nepriimtinas. Aš nemanau, kad tai buvo vadovo tekstas, įeinantis į Doha raundo vadovųtekstų istoriją, kadangi pritraukė mažiau palaikymo iš visų PPO narių dešinės nei dabartinisdabartinio vadovo pasisakymas dėl taisyklių.

Tačiau, be viso to, mūsų tikslas buvo sustiprinti prekybos apsaugos priemonių taikymovientisumą, siekiant, kad jos taptų veiksmingesnės, ir tai ne mano, kaip Komisijos nario,darbas silpninti tą vientisumą.

Šiandien realybė yra tokia, kad vientisumas, kurį norėčiau matyti, yra akivaizdžiainepakankamas tarp mūsų valstybių narių. Tai nereiškia, kad viena ši diskusijų pusė yrateisi, o kita ne, paprasčiausiai abi pusės ir toliau turi dirbti, siekdamos geresnio susitarimoir, jei atvirai, didesnio solidarumo, stengdamosi suvokti šių priemonių veikimą.

Tai štai, ką siūlau skatinti. Aš ir toliau konsultuosiu dėl idėjų, kurias mes ėmėmės įgyvendinti,ir sutarties sudarymo, paremto mūsų patirtimi.

Šia apžvalga norėčiau ir baigti. Spaudimas, kurį kelia globalinis ekonomikos pokytis mūsųprekybos apsaugos sistemai, taip ir liks. Jis niekur nedings ir tik didės. Spaudimas bus tikdidesnis. Mūsų sugebėjimas veikti tradiciniu susitarimu ir solidariai taps stipresnis, nemažesnis, kas dar labiau didina Komisijos vaidmens svarbą, ieškant kelio tarp skirtingų irkonkurencinių interesų bei požiūrių, kuriuos šiuo klausimu turi verslo įmonės ir valstybėsnarės.

Aš tikiu, kad ateityje, bus pademonstruotas aiškumo poreikis ir poreikis atrinkti gaires,kurias suprojektavome. Klausimai, kuriais pradėjome šią apžvalgą, bus dar prieinami šešetąmėnesių, metus ir dvejus ir aš tvirtai tikiu, kad bus tinkamai išspręsti.

Mūsų iššūkis yra atrasti ekonomiškai ir politiškai patikimus atsakymus, o Komisija ir toliautęs darbą turėdama tai omenyje.

Christofer Fjellner, PPE-DE frakcijos vardu. – (SV) Dėkoju gerb. P. Mandelsonui. Kaipraeitą kartą čia stovėjote, kalbėjote apie prekybos apsaugos priemonių reformos poreikį.Kalbėjote įsitikinęs kaip globalizacija ir globalinio tiekimo grandinės pakeitė prekybosapsaugos priemonių prielaidas, todėl reikia jas atnaujinti, siekiant, kad jos išliktųveiksmingos ir atsižvelgtų į Bendrijos interesus. Viskas, ką tada teigėte, yra tiesa. Mumsreikalinga priemonių reforma.

Nuo tada, deja, tapo ypač sunku kalbėti apie reformą. Konfliktai tarp Europos įmonių irvalstybių narių yra pagrįsti. Tačiau tai nesumažina reformos poreikio svarbos – priešingai.


Tas faktas, kad viskas taip paveikta, ir pavyzdžiai vienas po kito rodo, kad tos pačiosnesantaikos formos, susidarančios tais pačiais nuspėjamais atvejais, mano nuomone, rodo,kad pokyčiai reikalingi. Mums reikia iš naujo susitelkti ties priemonėmis ir mus vienijančiususitarimu.

Dabar reforma yra atidėta ir atrodo nutolusi. Neabejotinai kito, taip pat ir aš dėl toapgailestauju. Tačiau ginčytis, kieno tai buvo kaltė, ar tai valstybių narių, ar tai Komisijos,ar kuri iš valstybių narių įkišo pagalį į ratus, nėra tikslo. Mėtymasis kaltinimais nieko geroneatneš.

Nors dėl pasiūlymo dabar padaryta pertrauka, idėjų nereikia laidoti. Mes negalim užmirštišio reikalo. Mums reikia ir toliau diskutuoti ir susitelkti ties tuo, dėl ko sutariame. Manau,kad tai pakankamai daug. Tai apie skaidrumą ir atvirumą. Tai tikriausiai apie aiškesnestaisykles, kaip mes ruošiamės apsaugoti Bendrijos interesus. Galbūt netgi apie tai, kaipmodernizuoti Bendrijos pramonės apibrėžimą.

Tačiau šios iš anksto numatytos prielaidos, palaikančios gyvą diskusiją, ir toliau leidžiadiskutuoti ir siekti kompromisų. Manau, kad mes tai padarysime čia, Europos Parlamente.Viliuosi, kad valstybės narės ir Komisija išsaugos gyvą diskusiją.

Jan Marinus Wiersma, PSE frakcijos vardu. – (NL) Gerb. pirmininke, norėčiau pradėtidėkodamas Komisijos nariui už jo nuomonę ir nuoširdumą iškeliant dilemas, su kuriomissusidūrė bendraudamas su kolegomis ir valstybėmis narėmis dėl Europos Sąjungos prekybosapsaugos aparato pertvarkymo. Tai vienas dalykas. Man taip pat malonu, kad esate atvirassakydamas, kodėl negalite pateikti pasiūlymų dabar, kadangi paprasčiausiai labai sunkupasiekti susitarimo Europos Sąjungoje dėl to, koks dabar yra geriausias būdas.

Komisijos narys taip pat akcentavo, jog yra svarbu surasti būdą nutiesti tiltą tarp šalių,kurių pagrindinis uždarbis yra iš prekybos, ir tarp tų, kurios uždirba iš gamybos. Aš patsesu iš prekiaujančios šalies, iš Nyderlandų, tačiau labai gerai suprantu nerimą tokių šaliųkaip Prancūzija ir Vokietija, kurios turi didelę gamybos bazę ir mąsto apie globalios prekybosplėtrą ir apsaugą. Joms taip pat reikia apsaugoti savo pramonę. Nors labai svarbu nutiestitą tiltą, dar svarbiau, kad Komisija nori tam skirti ypatingų pastangų.

Manau, kad tai mums reikalinga diskusija. Mes neturime bijoti kalbėti apie prekybosapsaugos priemonių reformos poreikį, kadangi susiduriame su sparčiais pokyčiaistarptautinėje ekonomikoje. Tai ką mes turime aptarti? Aš tyčia sakau „aptarti“, kadangi darneturiu visų atsakymų. Mums reikia aptarti sistemos skaidrumą, didesnį lankstumą, kurisbūtinas geresniam apibūdinimui, kas yra Europos įmonė, ir socialiniai bei aplinkos aspektai,nustatant Europos bendrijos interesus. Tai yra klausimai, kuriuos turi aptarti Parlamentasir dėl kurių turi būti padarytos išvados, kad galėtume vėl pasidalyti su Komisijos nariu.

Aš manau, kad tai per greitai net ir mano frakcijai, kuri atėjo su konkrečiais pasiūlymais,kaip tai turi vykti. Aš noriu pradėti diskusiją apie reformos poreikį ir galvoju, kaip būtųgalima nustatyti sritis, prie kurių reikia dar padirbėti. Tai sukels milžiniškas diskusijas irmano frakcijoje, kaip ir Taryboje bei Komisijoje. Pabandykime. Sutinku su Komisijos nariu.Ar tai truks šešis mėnesius, dvylika mėnesių ar dvejus metus, bent jau išlaikykime gyvądiskusiją. Mes negalime paprasčiausiai ignoruoti fakto, kad pasaulyje yra rengiami pokyčiai,įskaitant ir globalią ekonomiką, ir mūsų prekybos apsaugos sistema turi būti pritaikyta,kad atitiktų šiuos pokyčius. Man tai atrodo kaip svarbus pradžios taškas diskusijai ir manmalonu, kad Komisijos narys buvo toks atviras dėl problemų, su kuriomis susiduriama.


Carl Schlyter, Verts/ALE frakcijos vardu. – (SV) Dėkoju, gerb. Komisijos nary. Diskusijossu Jumis visada įdomios! Aš taip pat guodžiuosi savo požiūriu, kad sąžininga prekyba yrageriau už laisvą prekybą ir, žinoma, solidarumu grindžiama prekyba su silpnesniu partneriuyra daug svarbesnė nei formaliai sąžininga ir savitarpiška prekyba.

Bet dabar apie TDI, prekybos ir plėtros indeksą.

O dėl kitų, turbūt reikėtų patikrinti vienas kito knygų lentynas ir įgauti supratimą apiepraeitį kada prie puodelio arbatos? Priešingu atveju galite atsisakyti arbatpinigių, kai tampupolitiškai aktyvus, ir susitikti su mano gatvės vaikais Brazilijoje.

Tačiau grįžkime prie TDI. Kas yra Europos įmonė? Sunku tai dabar apibrėžti, todėl taip patgali būti sunku pritaikyti idėją. Koks interesas yra tikrai Bendrijos interesas? Vartotojai?Savanoriškos organizacijos? Smulkusis verslas? Didelės įmonės? Tai ne taip paprastaapibrėžti, kas reiškia, jog sudėtinga pritaikyti priemonę, išskyrus tam tikrus akivaizdžiusatvejus.

Štai čia yra viso to matas, kurio kaip tik trūksta, ir, manau, būtų nepaprastai įdomu, jeigugalėtumėte prie to grįžti, kai teiksite naujus pasiūlymus. Negalima lyginti ekologinio irsocialinio dempingo su tiesioginiu dempingu? Koks skirtumas, jeigu firma apeina aplinkosapsaugos taisykles ir socialines nuostatas, vertas bilijonų eurų, ar gauna bilijonus eurų kaipvalstybinę paramą? Būtų įdomu, jei galėtumėte padiskutuoti šiuo klausimu su PPO irpamatytumėte, ar pajudėtumėte į priekį.

Helmuth Markov, GUE/NGL frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nary,jeigu nuoširdžiai, aš labai džiaugiuosi, kad Jūsų pasiūlyta prekybos apsaugos priemoniųreforma žlugo. Jūs stengėtės prastumti TDI reformą priimdamas šią reformą į GlobaliosEuropos strategiją. Net jei darytume prielaidą, kad ši reforma būtų buvusi naudinga, yravisiškai aišku, jog mums reikia stiprinti šias priemones ten, kur naudinga, o ne naikinantjas visas kartu. Deja, šis ketinimas buvo Jūsų 2007 m. lapkričio mėn. komunikato tikslas.Jūs ignoravote didžiąją daugumą, kurie stengėsi išsaugoti esamą sistemą, su labai nedidelemažuma, kuri buvo prieš išsaugojimą ir siekianti ją palaipsniui suardyti. Būdas, kuriuoreformos projektas turėjo būti nutrauktas Komisijos lygmeniu, rodo, kad didžioji daugumavalstybių narių ir daugelis Jūsų pačių kolegų nusprendė, kad šie pasiūlymai yra nepriimtiniir kad jie faktiškai yra stumiami smulkios, tačiau labai iškalbingos lobistų grupės.

Kam būtų buvusi naudinga ši reforma? Tik ne Europos darbo liaudžiai, kuri rizikuojaprarasti savo darbus, kadangi didžiosios įmonės galėjo pasinaudoti Jūsų labai liaupsinamaislyginamaisiais privalumais kylančiose ekonomikose. Ne tų šalių darbininkai, kurie turėjoiškęsti nepriimtinas darbo sąlygas ir tikrai ne Europos verslo įmonės – aš kalbu kaipįmonininkas – kontroliuojančios produkciją pagal atitinkamus Europos įstatymus irneturinčios jokių planų siųsti savo padidėjusį pelną dėl varganos aplinkos eksploatavimoir socialinių standartų tam tikrose trečiosiose šalyse.

Šie pasiūlymai neturi nieko bendro su sąžiningumu ir teisėtvarka globalios prekybossantykiuose tarp įmonių. Faktiškai didžiausia nauda būtų buvusi stambiemsimportuotojams, kurie natūraliai širsta dėl bet kokio bandymo pažaboti jų koneveikiamąveiklą. Naudą būtų turėję stambieji didmenininkai ir platintojai, sklandantys virš vartotojųinteresų ir vyniojantys į vatą faktą, kad vartotojai yra darbininkai, piliečiai ir mokesčiųmokėtojai. Naudinga būtų tiems ES, kurių pagrindinė mintis sukasi apie savo pelną,užmirštančius, kad Europos Sąjunga turi būti plėtojama, pirmiausia ir svarbiausia, dvišaliosolidarumo ir paramos pagrindu.


TDI sistema, kurią turime, nėra tobula, tačiau ji veikia geriausiai, palyginti su kitomissistemomis visame pasaulyje. Atsitiktinai – tai nėra tik mano nuomonė– Jūs, Komisija,atlikote tyrimą 2006 m., kuris tai įrodo. Mes turėtume lukterėti ir pažiūrėti, kas atsitiks suPasaulio Prekybos Organizacijos plėtra, prieš įdiegdami kokias nors naujas reformas šiojesrityje. Tokia reforma turi įvertinti, ką veikia mūsų prekybos partneriai, o ne vienašališkaiatsisakyti visų teisinių mechanizmų ir saugotis dempingo. Teisiniai mechanizmaineatsitiktinai yra grindžiami tarptautiniu mastu sudarytais taisyklių rinkiniais.

Apgailestauju, tačiau turiu pridurti, kad negaliu paremti Komisijos elgesio, taikant TDI2007 m. Dauguma valstybių narių ir kitų suinteresuotų šalių protestavo, kad pasiūlytiKomisijos pakeitimai būtų įgyvendinti Tarybai ir Parlamentui nepareiškus savo nuomonės.DG Trade, (GD prekyba) turinti savo iniciatyvą, pastaraisiais mėnesiais paprastaisuspenduodavo kai kuriuos iš pateiktų tarpinstitucinio bendradarbiavimo principų. Torezultatas – nebuvo iškelta nė viena byla. Aš galiu tik tikėtis ir norėčiau paprašyti Jūsųgarantijos, kad toks bendradarbiavimo stilius tarp Komisijos ir Parlamento daugiaunebepasikartos. Norėčiau paprašyti pateikti savo pagrindinius pasiūlymus TDI programaiprieš Tarptautinės prekybos komiteto posėdį ir surengti rimtas diskusijas Parlamente, koljie dar neįsigaliojo.

Daniel Caspary (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ši problema kaikuriems žmonėms buvo per didelė pastarosiomis dienomis ir savaitėmis. Komitete kaikurie žmonės vos negavo širdies smūgio perskaitę pranešimo projektą.

Komisija nutraukė iniciatyvą, kadangi Jūs, Komisijos nary, akivaizdžiai pribloškėte pateikęsreformos pasiūlymą, kuris gali apsaugoti tik daugumą. Mūsų parlamentinė administracijabuvo priblokšta ir šiandieninių diskusijų dėl darbotvarkės nesąmoningu pavadinimu„Komisijos pareiškimas – prekybos apsaugos priemonių reforma“, nors kalbėtojų sąrašerašoma „Vartotojų apsaugos priemonių reforma“; šis pavadinimas irgi nėra geresnis.Žvelgiant į visuomenę atrodo, kad visuomenės atstovai taip pat yra priblokšti, todėl nuėjoį restoraną arba išėjo namo. Gal kas nors ir žiūri per internetą ir, tikėtina, mes čia kabineteatliksime peržiūrą.

Manau, labai apgailėtina, kad Komisija nesugebėjo pateikti reformos pasiūlymo, kurisgalėtų apsaugoti Tarybos ir Parlamento daugumą. Dabar tikrai ne pats laikas tokiai reformai,tačiau nė vienas čia nebūtų nujautęs, kad reforma taip niekingai baigsis.

Kas yra svarbu? Pirmiausia, ar Komisija informuos Parlamentą tinkamu laiku apie savoketinimus vykdyti šią reformą ir vėl įtrauks mus į kiekvieną etapą? Leiskite atkreipti Jūsųdėmesį į teisę bendrai priimti sprendimą pagal Lisabonos sutartį.

Antra, negi dabar ši reforma bus vykdoma pro atsargines duris, be Tarybos ir Parlamentosprendimo? Ar Jūs, Komisijos nary, tikrai, kaip ką tik buvo minėta, ketinate atgautipasitikėjimą? Prekybos apsaugos priemonės turi būti taikomos pagal esamas taisykles irtvarką.

Trečia, kodėl būtent šiuo metu Jūs atliekate darbuotojų keitimą atitinkamame departamente?Ateinančiomis savaitėmis mes labai glaudžiai stebėsime Komisijos ir DG Trade elgesį.

Erika Mann (PSE). – (DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, Jūs tikrai neturite lengvųužduočių. Jums teko vienas iš sudėtingiausių portfelių. Prekyba (išorės prekyba) yra vienaiš sričių, susiduriančių su visiškai naujais iššūkiais. Metų metais mes kalbėjome apieglobalizaciją, tačiau aš manau, mes tik dabar pradedame suvokti apie ką kalba.


Savo garsiojoje kalboje Berlyne, Čerčilio paskaitoje, Jūs teigėte, kad Europa patiria naujusiššūkius, nes pasibaigus karui pasikeitė iššūkiai, nes pavyzdį diktuoja nebe Berlynas arParyžius, o Mumbai, Shanghai ir kiti didieji kylančių ekonomikų miestai. Mes dalijamėsJūsų požiūriu. Jūs visiškai teisus. Mes tą patį matome ką ir Jūs. Mes matome iššūkius, sukuriais turi susidurti Europos Sąjunga naujame tarptautiniame ir globaliame kontekste.Kinija yra reali. Kinija nėra tik mitas ar įvaizdis, Kinija tapo realybe ir pokyčio simboliumums visiems. Klausimas tik, kokią išvadą mes iš to padarysime? Jūs apibendrinate, kadreikia keisti priemones. Jūs apibendrinate, kad mes turime atsigręžti į iššūkius pritaikydamiprekybos apsaugos ar kitų sričių priemones.

Mano frakcija neatrado apibendrinančio atsakymo, tačiau mes tikrai turime daug daugiauabejonių. Kaip galite girdėti, šios dvejonės yra aptariamos šiuose rūmuose. Mes abejojame,nes apsaugos priemonės įrodė savo reikalingumą. Apsaugos priemonės turi tam tikrolankstumo. Jas galima interpretuoti skirtingais būdais. Jos gali atsižvelgti į skirtinguspramonės interesus, taip pat gali skirtingai interpretuoti Bendrijos interesus. Išbandytigalima įvairiais būdais, o jei ne, tai juk nebūtinai viskas turi būti tobula.

Atsitiktinai aš žinau, kad nesate padaręs daug klaidų. Aš pati galiu nurodyti du punktus,kai įvertinimas buvo neteisingas, tačiau manau, kad su naujomis priemonėmis bus tas pats.Kur tada mes einame? Jūs teigiate, kad norėtumėte ir toliau eiti šiuo keliu, norėtumėte tęstipasitarimus. Jūs dar neuždarote stalčiaus. Kur tada šis kelias mus nuves? Kur tada pasitarimaimus nuves? Norėtumėt vykdyti konsultacijas šiuose rūmuose ir dalyvaujant atsakingamkomitetui? Šie trys klausimai kilo mano kolegoms. Aš būčiau labai dėkinga už Jūsų suteiktąinformaciją, kadangi kasdien gaunu el. laiškus. Ar tie pakeitimai bus pateikiami Jūsų GDkaip įrodymas, kad vykdote perskirstymą numatydamas būsimą komunikatą? Ar jauatliekami techniniai pakeitimai Jūsų GD yra to įrodymas? Ar gali 2007 m. nepatvirtintosprekybos apsaugojimo priemonės būti taip pat interpretuojamos kaip rodiklis, ar čia tikkitų pjesės veiksnių sutapimas?

Tokia Saïfi (PPE-DE). – (FR) Gerb. pirmininke, Komisija nusprendė atidėti prekybosapsaugos priemonių reformos projektą ir, Komisijos nary, mes pritariame šiam Jūsųišmintingam sprendimui, kuriuo siekiama kovoti su nesąžininga konkurencija. Šiospriemonės yra iš tikrųjų esminė tarptautinės prekybos sistemos dalis, kadangi jos garantuojaįmonėms ir ypač MVĮ, kurios yra dempingo aukos, kad jos gali veikti sąžiningoje ir stabiliojekonkurencingoje aplinkoje, kas užtikrina sveiką ekonomiką.

Todėl norėčiau pakartoti, ką pasakė G. Verheugen tekstilės konferencijoje, vykusioje Milanepraeitos savaitės pabaigoje: „Prekybos apsaugos priemonės naudingos mūsų pramonėsšakų konkurencingumui ir neturi būti laikomos protekcionizmo priemonėmis“. Tikraimanau, kad viskas tuo pasakoma. Šios priemonės nėra užmaskuotas Bendrijos pramonėsapsaugos nuo laisvos tarptautinės prekybos judėjimo būdas, greičiau jos skirtoskonkurencingumo gerinimui, atkuria normalias konkurencijos sąlygas tada, kada reikiair kiek reikia.

Todėl nestabdydami šių priemonių įvedimo mes galėsime geriau pritaikyti Europos Sąjungosprekybos politiką prie kintančios globalios ekonomikos. Faktiškai visiškai priešingai, jeidėl gamintojų interesų būtų susilpninamos priemonės, tokios taikomos priemonėsnetiesiogiai skatintų pramonės persiskirstymą ir mokslinių bei inovacijų centrų migraciją.

Europa turi suvaidinti gynėjo vaidmenį šiandieniniame globalizuotame pasaulyje. Jeigumes išliksime konkurencingi, neturime mažinti apsaugos derėdamiesi su partneriais, tačiauturime paisyti sąžiningos ir nešališkos tarptautinės prekybos taisyklių.


Kader Arif (PSE). – (FR) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, tai, kas kątik buvo pasakyta, parodo, kad Jūsų pasiūlymas mažų mažiausiai buvo labai prieštaringas.Iš pradžių, deja, nebuvo reikalo leistis į diskusijas. Komisija pradėjo nepriklausomą tyrimąir visuomenės konsultaciją, ir tai parodė, kad yra susitarimas dėl esamos sistemosefektyvumo ir stabilumo. Įvairios dalyvaujančios partijos siekė tik keleto patobulinimų,siekdamos didesnio skaidrumo dėl greitumo ir geresnės MVĮ prieigos.

Deja, maskuodama šią realybę, Komisija supažindino su reforma, kuri įeis į istoriją dėlbendros opozicijos, kurią sukėlė. Prekybos sąjungos ir panašūs verslai kartu su daugumaTarybos narių protestavo prieš planą, grėsusį Sąjungos pajėgoms ginantis nuo nesąžiningosprekybos tvarkos.

Komisija atsiėmė savo pasiūlymą ir man dėl to labai malonu. Šis privilegijuotas požiūrisiš tikrųjų buvo pavojingas ir parodė susiskaldymo užuomazgas. Verta paminėti, kadKomisijos vaidmuo yra užtikrinti solidarumą tarp valstybių narių ir paisyti įvairiųegzistuojančių interesų, neskaldyti palaikant vartotojus prieš darbininkus ar importuotojusprieš gamintojus. Komisijos narys Jums gali priminti, kad kiekvienam reformos projektuireikia dviejų dalykų: atsižvelgti į rekomendacijas ir savo pačių tyrimų rezultatus, ir iš ankstoinformuoti Palamento narius apie tikslią pasiūlymo kryptį, ypač kalbant apie labiauginčytinus aspektus.

Elisa Ferreira (PSE). – (PT) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, vieną minutę, aš galiu tiksveikinti P. Mandelsoną priėmus sprendimą nevykdyti prekybos apsaugos priemoniųperžiūros.

Įsivaizduokite, kad šėlstančių upių sistemoje yra įvairiausių užtvarų. Vandentiekis yravaldomas pagal panašias taisykles. Negi priimtina nuspręsti pakeisti vieną užtvanką, kainiekas kitas to nedaro, paprasčiausiai todėl, kad kažkas mano, jog vanduo šią žiemą jųnamų nepasieks. Vienašališkai keisti prekybos apsaugos priemonių taisykles reikštųsusilpninti užtvanką, siekiant išvengti vandentiekio valdymo. Šito tikrai nereikia Europaiir Komisija gerai padarė išrinkdama vieną iš labai aiškių pranešimų, nusiųstų iš šių rūmų,taip pat prekybos sąjungų, Europos pramonės ir daugumos valstybių narių.

Laisva prekyba neišgyvens, jei ją reglamentuojančios taisyklės bus sulaužytos. Tačiau šiostaisyklės turi būti modernizuotos ir apimti universalias vertybes, tokias kaip padorausdarbo, aplinkos bei klimato ir visuomenės sveikatos apsauga. Tik šiuo požiūriu Europaturi panaudoti savo politinį svorį ir prekybos stiprybę dvišaliuose susitarimuose supagrindiniais pasaulio gamintojais. Tai pasiekiama tik savitarpiškumo veiksmais,šiuolaikinėmis ir universaliomis taisyklėmis, kad prekyba gali padėti pagerinti gyvenimosąlygas ne tik piliečių, gyvenančių ne Europoje ir pasaulyje apskritai, bet ir Europosdarbininkų ir įmonininkų, kurie trokšta ir toliau gaminti bei pragyvenimui užsidirbti išEuropos eksporto, gyvenimo ir išlikimo sąlygas.

Tai yra būtent tai, ko tikėjosi Komisijos narys, atsovaujantis Europai pasaulyje. Sveikiname,P. Mandelsonai.

Mairead McGuinness (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, Komisijos narys P. Mandelsonišreiškė susižavėjimą, kad jis dalyvavo dviejose diskusijose, aš taip pat esu visai sužavėta,kadangi man reikėjo šiokių tokių paaiškinimų apie šį naudingą atsaką PPO. Esu dėkingauž išsamų pateikimą.

Jis teigia, kad gandai dėl avanso žemės ūkiui ateina iš labai mažos interesų grupės. Aš noriupasakyti, kad jie (darau prielaidą, kad kalbame apie Airijos ūkininkus ir žemės ūkį) paprastai


būna gerai informuoti, ir manau, tai, ką noriu išsiaiškinti iki vidurnakčio, kad jie klysta –tai, ką Jūs šįvakar kalbate – yra faktas. Aš norėčiau pakomentuoti Jūsų komentarą dėl nežemės ūkio pusės PPO. Jūs taip pat apgailestavote dėl čia pateikto teksto.

Mano klausimas, remiantis Jūsų komentarais apie PPO ir laisvos prekybos sutartis, yra apietai, ar Jūs dabar mažiau tikitės nei anksčiau, kad Jums pavyks susitarti su PPO? Gal tai šiektiek tiesmuka, tačiau norėčiau atsakymo.

Zbigniew Zaleski (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, mes susiduriame su dilema tarp laisvosprekybos ir sąžiningos prekybos, kuriai nusižengiama. Jeigu nesilaikoma sąžiningumo,turime nors laikinai apsaugoti tuos, kurie eina sąžiningu keliu.

Norėčiau pristatyti Lenkijos Vyriausybės poziciją, kuri šiuo metu prieštarauja reformai, taipareikšdama Caspary pranešime ir paminėdama, kad pakako to, ką turėjome. Kodėl taip?Yra prielaidų, jog kai kurios šalys turi įmonių, pavyzdžiui, Kinijoje. Apsauga reikštų, jogjos turi daugiau galimybių nei kitos įmonės Europos šalyse ir tai nesąžininga. Manau, joglaisva tekstilės prekyba išmokė mus 2005 m., ir manau, kad dabar mes turime pažvelgti įnaują reformą labai išmintingai. Tikiuosi, kad Komisijos narys dės visas pastangas,nukreipdamas ją teisingu keliu.

Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). – (PL) Gerb. pirmininke, prekybos apimtis rodoekonomikos vystymosi lygį. Didelis eksportas – tai išvystytų ekonomikų savybė, tačiauturi būti dvipusis eismas – importas turi keliauti į kitą pusę. Jeigu judėjimas daugiausiavyksta viena puse, sukeliamas disbalansas, partnerystės stoka ir didėjanti praraja tarpišsivystymo lygio. Todėl būtina sukurti tam tikrus principus, siekiant padėti nustatytiatitinkamus kokybės standartus ir nuostatas, taip sukuriant stabilumą ir partnerystęprekybos srityje.

Mes per dažnai kalbame apie dvišalį solidarumą ir lygybę, kada faktiškai tik siekiameapsaugoti savo nacionalinius interesus nedarydami žalos tam, ką turime bendro. Taip patper dažnai mes skatiname eksporto plėtrą ir galimybę investuoti į tam tikras šalis,nepatikrinę ar ten paisoma demokratinių principų ir žmogaus teisių, jau neminint situacijosdėl aplinkos reikalavimų, atlyginimų ir socialinės apsaugos. Prekybos apsaugos priemonėsturi skatinti teisingumą ir lygias galimybes.

Corien Wortmann-Kool (PPE-DE). – (NL) Gerb. pirmininke, Komisijos nary P.Mandeslonai, dėkoju Jums už Jūsų atvirą paaiškinimą apie tai, kodėl Jums nepasisekė. Kaiaš klausau kai kurių narių, girdžiu, kad jiems malonu dėl Jūsų nesėkmės reformuojantprekybos apsaugos priemones ir manau, kad dėl to, jog jie bijo, kad Jūs jų nesunaikintumėte.Tai – ne tai, apie ką Jūs kalbėjote, tačiau nebus klaida pasakyti, kad Jūs tikriausiai buvoteper daug ambicingas ir ar nenorėjote nueiti per toli su savo reformomis? Aš turiu galvojebūtent reformą dėl pusiausvyros tarp pramonės šalių ir prekybos interesų.

Kadangi ji buvo nesėkminga, dabar mes nesistengsime įgyvendinti visokiausių būtinųpakeitimų patekimo į smulkų ir vidutinį verslą srityje, kur mėgaujamasi plačiai žarstomaparama. Be to, būtini pakeitimai, susiję su skaidrumu, greičiu, dokumentų prieinamumu,kurie plačiai remiami, deja, per ateinančius dvejus metus nebeiškils. Ar negalėtume rastibūdą užtikrinti, kad šie pakeitimai pasirodytų, o mes kada nors detaliau padiskutuotumedėl toliau siekiančių pasiūlymų?

Kader Arif (PSE). – (FR) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, jeigu manote, kad naujosreformos projektas yra artimas originaliai versijai, kaip Jūs įsivaizduojate apsiginsiąs priešPPO politiką, baudžiančią už dempingą, kai jis praktikuojamas užsienio įmonėse, tačiau


jį toleruoja, kai tai yra naudinga Europos verslui? Problema yra žinojimas, ne kas gaminaprekes, atgabenamas į Europą, bet ar jos yra eksportuojamos sąžiningomis ir teisingomissąlygomis. Mes negalime leisti, kad besiskundžianti šalis būtų iš Europos ir praktikuojantidempingą. Tai taptų neužginčijama paprasčiausiai todėl, kad ji iš Europos, remiantis Jūsųnauju apibrėžimu.

Dar, turint omenyje, kad ši diskusija laikoma daugiašaliame lygmenyje, kodėl nebūtiįžvalgesniems ir neįtraukti socialinio ir aplinkos dempingo prie prekybos apsaugospriemonių? Tai taip pat būtų naudinga ir pasitarnautų Europai, jeigu mes dalyvautumešioje akcijoje.

Elisa Ferreira (PSE). – (PT) Gerb. Komisijos nary, papildydama savo Jums anksčiauužduotą klausimą ir prieš tai padarytą pastabą, turiu pasakyti, kad Europos sąlygomistekstilės ir avalynės atvejai, ypač mano šalyje, pakeitė viską, kad buvo apsaugota nuonedarbo. Deja, tai buvo jokiu būdu ne protekcionistinis judėjimas, susijusios akcijos perkėlėfabrikus už Europos ribų ir dabar kuria darbo vietas ir už Europos ribų, ir Europoje. Todėltai buvo įdomus judėjimas.

Tačiau, nepaisant to, pasirodo, kad 2007 m. Komisija neinicijavo jokių bylų.

Todėl mes norime Jūsų paklausti: ar tai buvo Komisijos ketinimas neinicijuoti jokių bylų(ne portugalų, bet kitų šalių), neinicijuoti jokio antidempingo ar antisubsidinių tyrimų,laukti sprendimo dėl proceso apžvalgos, o gal buvo paranku sukišti šias bylas, dėl kuriųjau buvo pradėtas tyrimas, į lentynas? Tai mano klausimas.

Peter Mandelson, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, bijau, kad nesupratau paskutiniųman pateiktų klausimų interpretacijos. Man įstrigo tik paskutinis fragmentas,rekomenduojantis susilaikyti nuo prekybos apsaugos priemonių veiklos ir daugiauneinicijuoti ar negvildenti bylų.

Aš nevisiškai supratau klausimo prielaidą, kadangi GD prekybos tinklavietėje bus galimarasti nariui reikalingą informaciją apie bylas, kurios buvo inicijuotos ir tiriamos, kuriomsbuvo pateikti pasiūlymai įprasta tvarka.

Aš nesiskundžiu, kad buvau apkaltintas, jog esu pernelyg ambicingas – tai yra gairė to, kąaš darau ir kaip atlieku savo darbą. Jeigu Komisijos nariui trūksta ambicijų, jis ar ji busteisiamas, manau, pagal labai žemus įstatymų standartus. Tačiau aš, deja, nesu pakankamaiambicingas tuoj pat pasinaudoti savo draugo C. Schlyterio pasiūlymu perkelti manonesugebėtas pasiūlyti visoms šalims priimtinas reformas dėl prekybos apsaugos priemoniųprieš pigios gamybos produkcijos dempingą į naują koncepciją dėl organinio ar ekologiniodempingo. Manau, mes ir toliau koncentruosimės prie ankstesnių pasiūlymų, kolneperkėlėme savo dėmesio ties pastaraisiais, bet tikiuosi, jis nepriims to kaip ambicijostrūkumo ženklo iš mano pusės, o tik kaip didelį tikrovės pajutimą.

D. Caspary, atrodo, pareiškė, jog jis nusivylė, kad pasiūlymas nebuvo priimtas. Aš galiusuprasti jo nusivylimą, tačiau aš tikrai nesu tikras, kad net šis Parlamentas parodytų didesnįsugebėjimą pasiekti paprasčiausią pritariamąjį požiūrį dėl to, kas turi būti reformoje, o nedėl to, ką turi valstybės narės sugebėti pasiekti.

K. Arif pareiškė, kad mano motyvacija yra palaikyti vartotojus prieš darbininkus ir palaikytiimportuotojus prieš gamintojus. Aš nieko nenoriu palaikyti prieš ką nors – tai tik realusgyvenimas, žmonės turi skirtingus interesus ir skirtingus požiūrius, skirtingus poreikius.Bijau, kad mes dar negyvename idealioje socialistinėje visuomenėje, kur niekas neturi


kitokios nuomonės, niekas neturi kitokių poreikių ir kitokių interesų. Aš bijau, kad mesturime veikti realiame pasaulyje ir turime tiestis savo kelią atsižvelgdami į šiuos interesusbei poreikius ir pasiekti teisingo ir priimtino rezultato, stebėdami savo bandymus valdytišią tvarką.

Maniau, kad E. Mann dilemų, su kuriomis susiduriame šioje politikos srityje, suvokimasyra labai realistiškas. Aš visai nesiekiau didesnio lankstumo per se. Viskas, ką aš siekiaupadaryti, pateikdamas šią apžvalgą, buvo surasti prekybos apsaugos priemonių rinkinį,kuris iš esmės nedaug skirtųsi ar kistų nuo tų, kuriuos turime šiuo metu, tačiau veiktųaiškiai suprantamame kontekste, kur jo poveikis įvairiam verslui, veikiančiam nuolatkintančiomis aplinkybėmis, yra lengvai nuspėjamas 21 amžiaus globalioje ekonomikoje.Aš neatsiprašinėju už tai.

Apibendrindamas noriu atsakyti H. Markovui: taip, tai tikriausiai tikslus apibendrinimas,kad turima prekybos apsaugos sistema nėra pati geriausia, tačiau tokią mes įgavome. Ašmanau, kad tai teisingas mūsų sistemos apibūdinimas.

Klausimai, kuriuos turiu atidėti ir į kuriuos lieka neatsakyta, nebuvo apie mūsų sistemosgerumą, tačiau nepaisant to, tokią mes turime ir mes tuo klausimu dirbame. Aš turėjaupaklausti, ar ateityje įmanoma toliau dirbti su šiuo klausimu, tokiu koks jis yra dabar? Arjis taps vis labiau prieštaringas ir ginčijamas tarp Europos verslo įmonių ateityje? Ar jisatitiks kintančios gamybos modelius ir didėjantį Europos verslo tiekimo grandinių skaičių,tampantį vis labiau internacionalizuotu ir juo toliau, tuo labiau? Aš iškėliau tokiusklausimus. Į juos dar nebuvo patenkinamai atsakyta, tačiau atsakymus, aš manau, galimarasti, tik mums reikia jų ir toliau ieškoti.



David Martin (PSE), raštu. – Jau dešimt metų praėjo nuo to, kai paskutinį kartą buvopersvarstytos prekybos apsaugos priemonės. Jas reikia modernizuoti, siekiant užtikrinti,kad jos atitiktų globalią komercinę aplinką, kur veikia ES verslas.

Atviros rinkos naudingos visiems ir turi tapti mūsų tikslu, tačiau yra tiesa, kad prekybosapsaugos veiksmai išlieka būtini, siekiant apsaugoti mus nuo nesąžiningos prekybos. Visdėlto spręsdami, kas yra nesąžininga prekyba, mes turime atsižvelgti į platesnį Bendrijųinteresą, negu leidžia esamos taisyklės, o mes turime vengti žalos Europos šalims,sudarančioms globalaus tiekimo grandines. Mes taip pat turime užtikrinti, kad milijonųvartotojų interesai būtų kruopščiai pasverti, palyginti su kartais keleto siaurų interesųgamintojų interesais.

Tikiuosi, kad Komisija greitai ras tinkamą politinę aplinką atnaujintam pasiūlymų,pertvarkančių prekybos apsaugos priemones, pateikimui.

28. Kito posėdžio darbotvarkė: žr. protokolą

29. Posėdžio pabaiga

(Posėdis baigėsi 23:10 val.)


Documents

2008 M. VASARIO 18 D., PIRMADIENIS · ir yra demokratija. (Plojimai) Jens-Peter Bonde (IND/DEM). – Gerb. pirmininke, atsakydamas R. Corbettui, kuris teigia, kad yra konsoliduota