2013 m. kovo 18 d. / Pirmadienis / Nr. 62 (13 487)

Lietuvos žiniosKaina 1,99 Lt

ORAI

Mažai debesuota,be kritulių. Temperatūra dieną2-3 laipsniai šalčio, pajūryje apie 0.

19p.

www.lzinios.lt

KULTŪRA

G.Kanovičiusbaigia rašytojo karjerą 12p.

KULTŪRA

Lietuvių idėja: kalėjimas-plūduras

TRASA

Saugos kėdutės dar tikskaičiuojamos 13p.

Klaipėdos jūrų krovinių kompa-nija (KLASCO) uostamiestyjegarsi socialinės atsakomybės tra-dicijomis. Uosto lyderės pozicijųneužleidžianti bendrovė savodarbuotojus vertina ir kasmetapdovanoja už nepriekaištingaiatliekamą sunkų darbą.

Praėjęs penktadienis buvo svarbidiena AB Klaipėdos jūrų kroviniųkompanijos (KLASCO) darbuoto-jams ir akcininkams. Akcininkųsusirinkime patvirtinti puikūs 2012metų rezultatai ir paskirstytas 33,7mln. litų grynasis pelnas, dividen-dams skiriant tiek pat, kaip ir per-

nai - 26,7 mln. litų, arba po 1,68 li-to už akciją, atskaičius mokesčius.Daugiau kaip 93 proc. akcijų val-do koncernas “Achemos grupė”,kitas - smulkieji akcininkai, kuriųšiuo metu yra 1243.

5p.

Uosto lyderės KLASCO stiprybė - žmonės

UŽSIENIS

Kiprui gresiabankų auditas

Su finansiniais sunkumais susidū-rusiam Kiprui pagalbos ranką iš-tiesė euro zonos valstybės. Už fi-nansinę pagalbą jos reikalauja išKipro pažaboti pinigų plovimą irleisti nepriklausomiems eksper-tams atlikti jo bankų auditą. Eurozonos valstybės pritarė 10 mlrd.eurų (34,5 mlrd. litų) paskolaiKiprui. Tačiau ši paskola sukėlėkarštų debatų Viduržemio jūrossaloje. Kipro bankai baiminasivienos iš būtinų paskolos sąlygų -privalomo pinigų plovimu įtaria-mų bankų audito. Neseniai Kiproprezidentu tapęs Nikas Anastasia-dis pripažįsta, kad pinigų plovi-mas - rimta Kipro problema. 6p.

ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Buvusios finansų ministrės Ingridos Šimonytės teigimu,ekonomikos augimą vis labiaujaus ir gyventojai, nors tokių pinigų fontanų, kokie buvoanksčiau, nebus.

I.Šimonytės nuomone, valdantie-ji vargu ar siūlys įvesti progresiniusmokesčius, apie kuriuos dažnai kal-ba. Anot jos, tiesiog nėra tokios tari-fų kombinacijos, kuri leistų Lietuvaigreitai pereiti prie diferencijuoto ap-mokestinimo be nuostolio kam nors.“Arba biudžetas netektų arti milijar-

do litų, arba tektų didinti pajamųmokestį nuo gana žemo pajamų laip-telio, arba didinti kokį pridėtinėsvertės mokestį, o tai labiau paliestųbūtent mažesnes pajamas turinčiusgyventojus”, - interviu LŽ pažymė-jo finansų ekspertė I.Šimonytė.

3p.

11p.

Sveikatos negalavimais pastaruojumetu besiskundžiantis ir teismo posėdžius dėl to praleidžiantis“darbiečių” lyderis Viktoras Uspas-kichas kelia abejonių kaltinimus jam pareiškusiam prokurorui 4p.

Paėmusieji būsto paskolas kinta-momis palūkanomis šiuo metu bankams moka gerokai mažesnesįmokas nei tie, kurie prieš keleriusmetus susigundė palūkanas fiksuoti. 9p.

I.Šimonytė: “Tolesnis euro įvedimo

atidėliojimas galėtų sukelti investuotojų

abejones.”

Ged

imin

o Sa

vick

io (

ELTA

) nu

otra

uka

2013 03 18Lietuvos žinios2 Komentarai ir debatai

Vyriausybės šimtadienis: daugiau kalbų negu darbų

KĘSTUTIS GIRNIUS

Valdančioji koalicija negali skųstis li-kimu. Šią savaitę sukaks Vyriausybėsveiklos pirmosios 100 dienų, o ji ir ypačpremjeras Algirdas Butkevičius tebėrapalyginti populiarūs. Vasarį daugiaužmonių vertino Vyriausybę teigiamainegu neigiamai, o A.Butkevičius buvopalankiausiai vertinamas Lietuvos po-litikas. Paprastai Vyriausybė negailes-tingai kritikuojama, o premjerai rikiuo-jasi tarp nepopuliariausių politikų.

Prezidentė ir opozicija gerbė nerašy-tą taisyklę pernelyg nekritikuoti valdžiosper pirmąsias jos veiklos dienas. Prezi-dentės Dalios Grybauskaitės tyla itinpastebima. Prieš rinkimus, neslėpdamasavo palankumo konservatoriams, ji la-bai aktyviai dalyvavo sudarant Vyriau-sybę, pamokė ir pašokdino ne vienąkandidatą į ministrus, stengėsi iš būsi-mos koalicijos išstumti Darbo partiją.Prezidentė nuolat pabrėžia politikos tęs-tinumo svarbą, ypač kai paliečiami stra-teginiai reikalai, o naujoji valdžia kart-karčiais elgėsi nesvarbu kaip, bet būtinaikitaip. D.Grybauskaitė beveik nereaga-vo į užsienio reikalų ministro Lino Lin-kevičiaus akibrokštą, kai šis su ja nepa-

sitaręs atsiprašinėjo Lenkijos už Seimobalsavimą. Neseniai interviu delfi.lt pre-zidentė pažymėjo, kad jos santykiai supremjeru yra geri, nors švelniai ir ne-tiesiogiai kritikavo Vyriausybės neryž-tingumą energetikos srityje.

Konservatoriai ir liberalai irgi ne-skubėjo pulti naujos valdžios. Būta kri-tikos, bet gana santūrios. Tiesa, praei-tą savaitę konservatoriai stipriauišreiškė savo nuogąstavimus dėl gali-mos Rusijos įtakos Lietuvos energeti-kos politikai ir skeptiškai priėmė prem-jero tikinimus, kad Vyriausybė gebėsįžvelgti visas grėsmes.

Dvi kitos priežastys prisideda prieVyriausybės populiarumo augimo. Jikol kas vengia imtis sprendimų, tadniekam neužmynė ant kojos. Vyriau-sybė pasikliovė tradiciniu problemųsprendimų vilkinimo būdu, kurdamavieną darbo grupę po kitos. Bet kai josilgainiui skelbs savo išvadas, susižavė-jimas Vyriausybe veikiausiai sumažės.Būdinga ir tai, kad dažnai skelbiamivieni kitiems prieštaraujantys pareiš-kimai. A.Butkevičius atsiribojo nuoL.Linkevičiaus atsiprašymo Lenkijo-je, bet kartu sakė esąs labai patenkin-tas ministro darbu. Premjeras santūriaivertino Kovo 11-osios eitynes, teigia-mai vertino tvarkos užtikrinimą pa-brėždamas, kad “nereikia bijot eity-nių, bet reikia vengti tam tikrų šūkių,plakatų ir laikytis visiems drausmės”.Jo žodžiais, “kiekvienas draudimas le-

mia didžiulius pasipriešinimus”. Pokelių dienų socdemai griežtai pasmer-kė “ultranacionalizmo ir demokrati-jos procesų pažeidimo apraiškas”, tei-gė, kad pasaulis jau ne kartą išgyvenoultradešiniųjų “sukeltus košmarus”.Susidaro įspūdis, kad sąmoningai sa-koma viena ir kita, siekiant patenkin-ti visus ir išvengti kritikos.

Nežinia, kiek ilgai truks medaus mė-nuo, bet matyti ir augančių problemų.Nutarimas į koaliciją pakviesti Lietuvoslenkų rinkimų akciją (LLRA) atrodokaip didelė klaida, nes partija dar nėra

pribrendusi rimtai politikai. Neturiuomenyje vien partijos vadovo Valde-maro Tomaševskio polinkio kliautisgrasinimais pasitraukti iš koalicijos ar-ba kontroversiško Švietimo ir moksloministerijos nutarimo lengvinti lietu-vių kalbos egzaminą tautinių mažumųmoksleiviams, - jis sulaukė visuome-nės, teisininkų ir lituanistų kritikos.

Atrodo, kad LLRA tiek rūpi įtikti sa-vo rinkėjams, gal ir kai kuriems Lenki-jos sluoksniams, kad ji net nemėgina

“paskaičiuoti”, kaip į jos veiksmus rea-guos visuomenė. Kaip kitaip galima su-prasti siūlymą mokyklose įvesti priva-lomą tikybos mokymą? ArkivyskupasSigitas Tamkevičius teisingai pažymėjo,kad siūlymas kelia “nereikalingą įtam-pą ir pasipiktinimo bangą”, sudaro įs-pūdį, kad Bažnyčia prievarta siekia pri-mesti savo įsitikinimus. S.Tamkevičiuspabrėžė, kad LLRA savo siūlymo ne-derino su Katalikų bažnyčios vadovy-be. Ir po šio šalto dušo V.Tomaševskistoliau aiškino, jog partijos siūlymas ne-prieštarauja Konstitucijai. Jis pridūrė,kad neaišku, ar S.Tamkevičiaus “išsaky-ta nuomonė sutampa su visų Lietuvosbažnyčios hierarchų nuomone”, tuolyg suabejodamas, ar S.Tamkevičiusįpareigotas kalbėti Bažnyčios vardu.Nežinau, ar LLRA vadovas negeba pri-pažinti klydęs, ar gal tiesiog turi silpnąsąlytį su tikrove. Kiekvienu atvejuLLRA sukels nemažai bėdų koalicijai.

Bendrovės “Sprinter tyrimai” atlik-ta apklausa parodė, kad gyventojaisveikatos apsaugos ministro VytenioAndriukaičio veiksmus laiko didžiau-sia Vyriausybės iki šiol padaryta klai-da. Sveikatos apsaugos ministerijossprendimai veikia visus gyventojus, tadjie atidžiai stebimi. Neigiamą reakcijąkelia kovinga ministro retorika, nes kolkas konkrečios veiklos yra mažai.V.Andriukaitis neabejoja savo įsitiki-nimų tiesa, neturi sąmojo jausmo, o jonepaprastas pasitikėjimas savimi atsi-

duoda arogancija (“aš esu dirbęs įvai-riose srityse, mano patirtis, turima at-mintis turi būti panaudojama”). Taigali būti pragaištinga savybių kombi-nacija ministrui, vadovaujančiam jaut-riai ministerijai ir turinčiam įsiklausy-ti į kitų pasiūlymus bei nuomones.

LLRA ir V.Andriukaitis nelems Vy-riausybės populiarumo, nors gali jį su-mažinti. Artėja sprendimų metas. Vy-riausybė turės pasakyti, ar ketina statytiatominę jėgainę, o jei ne, tai kaip Lietu-va gamins elektrą ir kaip ji atsijungs nuoRusijos elektros tinklų. Reikės apsispręs-ti ir dėl skalūnų dujų žvalgybos. Ar atei-tyje Lietuva turėtų savo lėšomis žvalgy-ti gelmes, ir ar tai reikštų atsiribojimąnuo Vakarų bendrovių? Kokie bus san-tykiai su Rusija? Kaip Vyriausybei sek-sis derėtis su “Gazprom”, siekiant suma-žinti dujų ir šilumos kainas? Vyriausybėsprogramoje skelbiama, kad reikia “perk-rauti” santykius su Rusija, žingsnius talinkme žengė Seimo pirmininkas VydasGedvilas, slapta susitikęs su “Rossatom”atstovais. Kita vertus, penktadienį Briu-selyje prezidentė taip griežtai kritikavo“Putino Rusiją”, kad sunku įsivaizduo-ti bet kokių “perkrovimų”.

Šįmet beveik apsieita be politikos.Tačiau atostogos jau baigiasi, politinissezonas prasideda. Birželio pabaigojegeriau žinosime, ar rinkėjų susižavė-jimas Vyriausybe ir A.Butkevičiumibuvo laikinas, ar tvirtesnį pagrindą tu-rintis reiškinys. •

Seimo tribūna

Seimo nario “tvarkiečio” Andriaus Mazuronio nuomone,būdama maža valstybė Lietuvaturi įdėti daug pastangų ir išmonės, kad į jos nuomonębūtų įsiklausoma.

- Seime dirbate antrą kadenciją.Ar jaučiatės atradęs save politikoje?

- Manau, taip. Laikausi nuomonės,kad politika - tai gyvenimo būdas, o neprofesija. Pradėjęs šią veiklą susitaikiausu nuolatiniu dėmesiu tam, ką darau irkalbu, išmokau priimti konstruktyviąkritiką, atsikirsti neargumentuotai, ne-motyvuotai ir tam tikrais atvejais netžeidžiančiai oponentų retorikai. Labaidžiaugiuosi, kad Seime vis daugėja po-litikų, sugebančių tai padaryti išradin-gai, sumaniai, pasitelkiant humorą irneįžeidžiant. Kultūringa ir argumen-tuota retorika bei aukštos politinės kul-tūros standartai, tikiu, tikrai netolimalietuviškos politikos ateitis.

- Priklausote Seimo Užsienio ir Eu-ropos reikalų komitetams. Su kokiaispagrindiniais iššūkiais jų veikloje su-siduriate?

- Tiek tarpusavio santykiai tarp po-litikų, tiek tarpvalstybiniai klausimaituri būti sprendžiami civilizuotai irsumaniai. Lietuvos pozicija, spren-džiant įvairaus pobūdžio tarptauti-nius klausimus, turi būti nukreipta įkompromisų ieškojimą. Niekada ne-

tikėjau, netikiu ir netikėsiu, kad savopozicijos pasakymas turi remtis ne-pagarba oponentui, jėga ar diktatu.Turime suprasti, jog tokia maža vals-tybė kaip Lietuva turi įdėti be galodaug išmonės ir pastangų, kad šių die-nų globaliame pasaulyje pasiektų tei-giamų rezultatų, o jos balsas bei nuo-monė būtų ne tik girdima, bet ir į jąįsiklausoma. Tikiu, Lietuva dabar bū-tent šiuo keliu ir eina. Galiu tik pasi-džiaugti, jog ir mano atstovaujami ko-mitetai sėkmingai prie to prisideda.

- Vyriausybė pasirengusi pagerintiužsienio politiką. Kokiomis kryptimisir kaip tai turėtų būti daroma?

- Kalbant apie tarptautinių santy-kių gerinimą, vietos judėti į priekįtikrai yra. Manau, daugelis sutiks sunuomone, kad reikia tęsti ir gerintikonstruktyvius, abipuse pagarbagrindžiamus santykius su Lenkija beiRusija.

Asmeniškai aš Lietuvos užsieniopolitikoje labiausiai pasigendu regio-ninės dimensijos. Reikėtų atkreiptidėmesį į Baltijos jūros regiono vals-tybių - Baltijos ir Skandinavijos šalių,Lenkijos - kooperavimosi galimybes.Sėkmingas šių valstybių bendradar-biavimas ir atstovavimas savo intere-sams tarptautiniuose vandenyse yra

būtinas, jeigu norime, kad Lietuvašioje srityje imtųsi aktyvios regionolyderės vaidmens sprendžiant įvairiusklausimus: pradedant energetika, bai-giant švietimu, mokslu ir kultūra.

Kurį laiką po Nepriklausomybėsatgavimo turėjome visus vienijančiąidėją: tapti Europos Sąjungos (ES) irNATO nariais. Kodėl šie jau pasiek-ti tikslai negali būti pakeisti kitais,kurie vėl suvienytų siekti geresniotarptautinio bendradarbiavimo?

- Artėja Lietuvos pirmininkavimasES Tarybai. Ko tikitės iš šio laikotarpio?Ką pirmininkavimas duos Lietuvai?

- Nenoriu kartoti visų Lietuvos pir-mininkavimo ES Tarybai prioritetų.Tarp jų yra tikrai daug ir labai svarbiųLietuvai, t. y. Baltijos jūros strategijosįgyvendinimas, Rytų partnerystės pro-grama, viršūnių susitikimas Vilniuje,ES išorės sienų kontrolė. Pirmininka-vimas Lietuvai suteiks galimybę ne tikEuropai, bet ir pasauliui parodyti, kuogyvename, kaip vykdome šalies poli-tiką, kuo galime ir turime didžiuotis.Drįsčiau teigti, jog pirmininkavimasbus puiki proga parodyti kitiems, okartu priminti ir sau, ką Lietuva pasie-kė per pirmąjį Nepriklausomybės dvi-dešimtmetį. Tikiu, kad pirmininkavi-mo laikotarpiu išmoksime labiauvienas kitą gerbti, įsiklausyti ir vienaskitu pasidžiaugti.

- Teigiama, kad Lietuvos pirminin-

kavimo ES Tarybai tikslas - skatintinuolatinį ekonomikos augimą ir kon-kurencingumą, mažinant nedarbą, už-tikrinant finansinį stabilumą bei ener-getinį saugumą. Kaip to bus siekiama?

- Europoje nuolat vyksta diskusi-jos apie makrofinansinius dalykus,tačiau iki šiol per mažai dėmesioskirta panaudojamų lėšų efektyvu-mui. Tai yra dalies Europos proble-ma. Gyvenant ekonominio sunkme-čio sąlygomis, išleidžiamų pinigųefektyvumas turi būti prioritetinisklausimas. Lėšos turi būti skiriamostoms priemonėms, kurios kuria rea-lų bendrąjį vidaus produktą.

Vykdoma sanglaudos politika tu-ri būti sąžininga. Juk sanglaudos es-mė ir yra, kad skurdesni ES regionaigautų daugiau lėšų, kad bendras eu-ropinis pragyvenimo lygis kaip gali-ma greičiau suvienodėtų. Šiuo metuatrodo, jog kai kurios šalys narės no-rėtų tai pamiršti.

Energetikoje yra labai paprastas iraiškus atsakymas - turi būti sukurtabendra energetinė rinka. Neturi lik-ti jokių energetinių salų. Europa tu-ri susikurti galimybę energijos resur-sus pirkti bent jau iš kelių galimųtiekėjų. Šiuo metu tiek Lietuva, tiekEuropa šiuo keliu ir eina. •Seimo narį kalbino ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

A.Mazuronis: “Reikėtų atkreipti dėmesį į Baltijos jū-ros regiono valstybių kooperavimosi galimybes.”

Lietuva turi ieškoti kompromisų

Liet

uvo

s ži

nio

s

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai•

Reklamos skyriaus direktorėA.Jakeliūnienė (tel. 249 2165)Platinimo tarnybos direktorėE.Žvinytė (tel. 249 2154)bendras (tel. 249 2223)Informacija nemokamu telefonu

(8 800) 77888Buhalterija (tel. 249 2148)

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančiasįvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

AktualijosR.Ramelienė (tel. 249 2206)R.Tracevičiūtė (tel. 249 2241)T.Valančius (tel. 249 2247)T.Bašarovas (tel. 249 2204)

EkonomikaA.Jockus (tel. 249 2205)K.Šliužas (tel. 249 2240)L.Mrazauskaitė (tel. 249 2237)

UžsienisP.Krupenkaitė (tel. 249 2244)V.Sudikienė (tel. 249 2214)S.Šimkevičius (tel. 249 2244)

SportasJ.Žemaitytė (tel. 249 2217)

S.Ramoška (tel. 249 2219)

V.Remeika (tel. 249 2218)

Kultūra ir mokslasM.Klusas (tel. 249 2215)M.Kniežaitė (tel. 249 2212)J.Mičiulienė (tel. 249 2210)A.Musteikis (tel. 249 2213)

PramogosV.Sinicaitė (tel. 249 2249)

TyrimaiJ.Tvaskienė (tel. 249 2238)V.Kvedaras (tel. 249 2245)

Spec. korespondentasG.Mikšiūnas (tel. 249 2224)

SveikataA.Masionytė (tel. 249 2209)

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225)V.Užusienis (tel. 249 2235)

„LŽ gidas“

J.Čiulada (tel. 249 2234)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208)

G.Ambrazas (tel. 249 2207)

Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230)R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230)E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00)

Interneto svetainė

A.Makauskas (tel. 249 2231)K.Jašinskas (tel. 249 2232)A.Praleika (tel. 249 2231)S.Vaičienė (tel. 249 2232)

Korespondentai krašteKaunasG.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310)K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802)KlaipėdaV.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83)D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583)PanevėžysD.Baronienė (tel. (8 620) 10476)AlytusR.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)MarijampolėK.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m.© Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

www.lzinios.lt

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“

Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilniusfaksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktoriusR.Terleckas (tel. 249 2152)

Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojasM.Girša (tel. 249 2153)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojosB.Papartienė (tel. 249 2203)V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202)R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Atsakingoji sekretorėE.Makselytė (tel. 249 2227)

Atsakingosios sekretorės pavaduotojaR.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Prezidentė ir opozicijagerbė nerašytą taisyklę

pernelyg nekritikuotivaldžios per pirmąsias

jos veiklos dienas.

Romo Jurgaičio nuotrauka

Dienos temos 32013 03 18Lietuvos žinios

Atkelta iš•1 p.

Negalima užmigti ant laurų- Naujoji Vyriausybė dirba jau tris

mėnesius. Kaip vertinate jos veikląfinansų srityje?

- Esu linkusi vertinti darbus, o nekalbas, tad kol kas nelabai yra ką ver-tinti. Skirtingai nei buvusi Vyriausybė2008-aisiais, ši paveldėjo realaus gy-venimo, o ne svajonių ir tikrovės nei-gimo biudžeto projektą. Sprendimąpatvirtinti faktiškai nepakeistą projek-tą palankiai įvertino ir finansų rinkos,tad Vyriausybė išlaiko geras skolini-mosi sąlygas. Tai padėjo sklandžiai su-sidoroti su Ūkio banko sustabdymoiššūkiais bei perfinansuoti antrą Lie-tuvos istorijoje 1 mlrd. eurų emisiją.

Kitus darbus ir sprendimus galė-sime vertinti juos pamatę. Artimiau-sias - Konvergencijos programa, išjos turėtume geriau matyti, kaip Vy-riausybė ketina suderinti sunkiai su-derinamus dalykus: rinkimų paža-dus, įsipareigojimus dėl fiskalinėsdrausmės ir ambiciją dėl sparčiosnarystės euro zonoje.

- Lietuvos ekonomika auga benesparčiausiai Europos Sąjungoje(ES). Ar manote, kad ir toliau plačiužingsniu žengsime į priekį?

- Per pastaruosius kelerius metussustiprinusios konkurencingumąeksportuojančios ūkio šakos pasie-kė puikių rezultatų, augimą stiprinair vidaus vartojimas, netruks sustip-rėti investicijos. Augimą vis labiaujaus ir žmonės, nors tokių pinigųfontanų, kokie buvo anksčiau, ne-bus. Tačiau užmigti ant laurų nėrakaip - valiutų valdybos sąlygomiskonkurencingumą tenka nuolat pa-laikyti vidinėmis reformomis. Ti-kiuosi, pakaks išminties skirti jėgasstruktūrinėms problemoms spręsti,o ne trumpalaikio gyvenimo page-rinimo programoms.

- Kokią pagrindinę riziką Lietuvosekonomikai įžvelgtumėte?

- Trumpuoju laikotarpiu rizika iš-lieka ta pati - išorės aplinka nėra stabi-li, nors optimizmo ir gerų žinių dau-giau nei pernai. Panašiai atrodė ir 2011metų pirmasis pusmetis, deja, vėliauviską nubraukė įtampa euro zonoje.

Vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu iš-šūkiai kils ir viduje: būtinybė nepra-rasti konkurencingumo valiutų val-dybos (ar euro) sąlygomis, tiesioginiųužsienio investicijų poreikis, viešųjųfinansų tvarumas, visuomenės senė-jimo pasekmių prevencija nelau-kiant, kol jos smogs visa jėga.

“Eksproprijuosim ekspropriatorius”

- Premjero Algirdo Butkevičiaussudaryta darbo grupė svarsto, kąreikėtų keisti mūsų mokesčių siste-moje. Ką ir kodėl, jūsų nuomone,reikėtų tobulinti?

- Tai, kad pagal bendrą mokesčiųlygį esame ES gale, o pagal vidutinesdarbo pajamas gaunančio darbuo-tojo apmokestinimą - tarp “pirmau-jančių” valstybių, rodo, kad mokes-čių sistema stokoja subalansuotumo.Mokesčių naštą labiau tempia ma-žiau pasiturintys gyventojai. Vis dėl-to, net iki nulio sumažinus pajamųmokestį vidutinei algai, bendra mo-kesčių našta šiems žmonėms suma-žėtų ne itin daug.

Į svarstymų lauką būtina įtraukti irsocialinio, sveikatos draudimo įmo-kas, tačiau ne šiaip jų dydį, bet visųpirma ilgalaikio šių sričių finansavimoviziją. Be to, reikia atsakyti į nemalo-niausią klausimą - o kam mokesčiaiturėtų didėti? Tad, matyt, pasiaiškin-dama laiko stoka, Vyriausybė apsiri-bos “kosmetiniais” neapmokestina-mojo pajamų dydžio skaičiavimotvarkos pakeitimais ir galbūt dar arit-metišku “Sodros” įmokų perkėlimudarbuotojams, o tai leistų optiškai su-mažinti “Sodros” tarifą. Žinoma, tainebūtų jokia ilgalaikė mokesčių pert-varka, ir po kurio laiko reikėtų pla-nuoti naują, nes nuo esminių klausi-mų vis tiek nepabėgsime.

- Valdantieji užsimena apie pro-gresinių mokesčių įvedimą. Ar dife-rencijuoti mokesčiai būtų panacėjaLietuvai?

- Jie apie tai užsimena jau antrasdešimtmetis. Išties gaila, kad Lietu-voje progresiniais tarifais tiesiog ma-nipuliuojama. Politikai taip bandoapeliuoti į mažiau pasiturinčių žmo-

nių jausmus, nepasakydami nieko, tiktai, kad “taip yra visur”. Tai dvelkia“eksproprijuosim ekspropriatorius”dvasia. Procesui imituoti registruoja-mi projektai tėra parodomosios akci-jos - jie nebūna nei parengti, nei logiš-ki, nei įgyvendinami.

Verslo žmonės, deja, taip pat ma-nipuliuoja progresinių tarifų siau-bu, neva jie atbaidytų investicijas,nors net nežino, kokie tie mokesčiaibūtų. Racionaliai vertinant, bet ku-riam gerai mokamas darbo vietasnorinčiam kurti darbdaviui daugnaudingesnė būtų nuosaikių pro-gresinių gyventojų pajamų mokes-

čio tarifų ir “Sodros” ribų sistemanei tai, ką Lietuva turi dabar. Nesuprogresinių tarifų apologetė, bet jo-kia šalis dėl jų nežlugo. Tiesa ir tai,kad jokios šalies jie neišgelbėjo, nessėkmės paslaptis yra ne progresiniaitarifai, nors beveik visos klestinčiosšalys juos turi.

Vertinant ne demagogiją ir emo-cijas, o skaičius, paaiškėtų, kad tie-siog nėra tokios tarifų kombinaci-jos, kuri leistų Lietuvai greitaipereiti prie progresinių tarifų benuostolio kam nors: arba biudžetasnetektų arti milijardo litų, arba tek-

tų didinti pajamų mokestį nuo ganažemo pajamų laiptelio, arba didin-ti kokį pridėtinės vertės mokestį, otai labiau paliestų būtent mažesnespajamas turinčius gyventojus. Ne-manau, kad tai valdantiesiems tiktų.Todėl vargu ar progresiniai tarifaibus siūlomi. Vis dėlto užuominostuo, matyt, nesibaigs. Čia ir yra di-džiausia blogybė - progresiniai mo-kesčiai negali atnešti tiek žalos, kiekta situacija, kai jie nuolat traukioja-mi iš spintos ir dedami atgal. Tokio-mis aplinkybėmis ir verslui, ir žmo-nėms itin sunku planuoti ateitį.

Nebuvo “pūkuoto” pasirinkimo- Vyriausybė planuoja, kad į euro

zoną įstosime 2015 metais. Tačiaudaugiau nei pusė šalies gyventojų ne-nori, kad litus pakeistų eurai. KodėlLietuvai būtina bendra ES valiuta?

- Žmonės retai susimąsto, kas taiyra valiutų valdyba, faktiškai reiš-kianti narystę euro zonoje, ką reiš-kė 2008 metais įsiplieskusi krizė irką būtų reiškę, jeigu problemomsspręsti politikai tuo metu būtų pa-sirinkę lito devalvavimo kelią. Rei-kia atminti, kad čia tik mes tikimekurso nekintamumu - tai mūsų vie-našališkas sprendimas, jis gali būtivienašališkai ir pakeistas. Narystėeuro zonoje šią grėsmę pašalintų.

Kokios alternatyvos? Vargu ar Lie-tuvos žmonės imtų jaustis saugiau,jeigu staiga įkurtume klasikinį cent-rinį banką, vykdantį monetarinę po-litiką, - ne kiekvienas supranta, kodėlir kaip centriniai bankai reguliuojaekonomiką, ne kiekvienas politikassuprastų, kad jis neturi teisės kištis įcentrinio banko darbą, ne kiekvienascentrinio banko valdytojas būtų pa-kankamai atsparus politikų kišimui-si. Taigi jei jau pasirinkome gyventi suvisais valiutų valdybos apribojimais,į ją reikėtų žiūrėti kaip į tam tikrą re-formą, kuri turi baigtis rezultatu - šiuoatveju naryste euro zonoje.

- Atrodo, kad eurą įsivesime pa-skutiniai iš Baltijos valstybių. Kaipmūsų šaliai atsilieps tai, kad darbent pusantrų metų būsime už eu-ro zonos borto?

- Jeigu išties nuosekliai bus sie-kiama narystės 2015 metais, nema-nau, kad bus didesnių nuostolių.Tolesnis atidėliojimas galėtų sukel-ti investuotojų abejones Lietuvospasiryžimu laikytis atsakingos fi-nansų ir ekonominės politikos, o taijau galėtų reikšti ir menkesnes tie-siogines užsienio investicijas, irbrangesnį skolinimąsi visiems.

- Iki šiol pasiginčijama, ar Lietuvapasirinko tinkamas priemones eko-nomikos krizei įveikti. Ar dabar elg-tumėtės taip pat, kaip 2009-aisiais,2010-aisiais?

- Turbūt lengviausia būtų buvę tie-siog atsisakyti tapti ministre. Vienin-telė reali alternatyva buvo tiesiog de-valvuoti litą, kaip iki šiol “n” kartųelgėsi įvairių į kampą įvarytų šaliųvaldžios. Devalvuoti ir taip sumažin-ti pensijas bei išmokas - būtų moka-ma tiek pat litų, kurie, pasirodo, yranuosavybė, bet jų vertė būtų visai ki-ta nei šiandien. Taigi devalvuoti ir iš-mušti iš po kojų aiškų pagrindą, antkurio statėme savo ekonomiką dudešimtmečius. Smagiau? Turbūt ne.Nebuvo jokio “švelnaus ir pūkuoto”pasirinkimo. Gal sprendimų seka irderinys galėjo atrodyti kitaip, bet ap-lodismentų dėl to nebūtume sulaukę:nebūtų pakakę tik sumažinti politi-kams ir valdininkams algas. Beje, taibuvo pirmiausia padaryta, ir todėl,matyt, visų tuoj pat užmiršta.

Išminčių, žinančių, ką daryti kitaip,buvo tik tarp tų, kuriems nereikėjoprisiimti realios atsakomybės. Tai, jogniekas net nebandė tos atsakomybėsperimti, būtent ir įrodo, kad kito ke-lio nebuvo - buvo tik klausimas, kasprisiims reputacijos nuostolius.

Mėgaujasi neskubriu tempu- Darbą Finansų ministerijoje bai-

gėte prieš tris mėnesius. Ar nepa-siilgstate buvusios veiklos?

- Su malonumu prisimenu kolegas,bendrą darbą ir jų paramą sunkiomisakimirkomis, bet nesidairau atgal.

- Vilniaus universitete dėstotemakroekonomiką. Kodėl pasirinko-te būtent šį darbą?

- Taip sutapo. Norėjau kokį pus-metį pailsėti, bet visai nieko neveikti- ne mano būdui. Kai dėl AušrosMaldeikienės stažuotės gavau pasiū-lymą ją pakeisti šį semestrą, man bu-vo paranku. Gavau netikėtą progą iš-bandyti save veikloje, apie kurią esumąsčiusi ir anksčiau. Tad tiesiog pa-sitaikė proga “poilsiauti” prasmingai.

- Kalbėta, kad galite būti siūlomaį Lietuvos banko valdybą. Ar svars-tote kokias nors naujas karjeros ga-limybes?

- Esu gavusi įdomių siūlymų, tu-riu ir savo idėjų, ką galėčiau veiktivėliau. Niekur neskubu, noriu kiekpasimėgauti neskubriu gyvenimotempu po keliolikos metų nuolati-nio lėkimo, o ypač pastarųjų ketve-rių metų įtampos.

Karjera, kurią kai kas suprantakaip skambias pareigas, mane mažaidomina - niekada į aukštus postusnesiveržiau, jie paprastai pasivydavomane be mano pastangų. Kadangi sumaterija mano santykis gana asketiš-kas, man karjera - tik galimybė veik-ti ką nors, ką veikdamas jautiesi gerai.Tuo aspektu veiklą ir vertinu.•

Gausūs pinigų fontanai dar netrykš

Progresiniai mokesčiai negali atnešti tiek žalos, kiek ta situacija, kai jie nuolat traukiojami

iš spintos ir dedami atgal. Tokiomis aplinkybėmissunku planuoti ateitį.

I.Šimonytė tikisi, kad valdžiai pakaks išminties skirti jėgas struktūrinėmsproblemoms spręsti, o ne trumpalaikio gyvenimo pagerinimo programoms. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

TrumpaiLAISVŲ KĖDŽIŲ SEIME NEBELIKSVakar vyko pakartotiniai Seimorinkimai. Prie balsadėžių ėjo Bir-žų-Kupiškio, Zarasų-Visagino irUkmergės rinkimų apygardų rin-kėjai. Zarasų-Visagino bei Biržų-Kupiškio apygardose Seimo rin-kimų rezultatai buvo panaikintidėl nustatytų šiurkščių pažeidi-mų, o Ukmergėje naujas Seimonarys buvo renkamas vietoj mi-rusio Juliaus Veselkos. Tris tau-tos atstovus į Seimą šiose apygar-

dose vakar rinko 104 770 rinkė-jų. Seimo narių rinkimus stebėjopilietinės iniciatyvos “Baltosiospirštinės” savanoriai. Pasak Vy-riausiosios rinkimų komisijos(VRK) pirmininko Zenono Vai-gausko, Seimo nario rinkimai tri-jose apygardose vyko gana sklan-džiai, jis paminėjo vieną skundą.VRK vadovo teigimu, tikrinama,ar Biržų-Kupiškio apygardojevienos komisijos nariai galėjoleisti balsuoti asmeniui už kitusšeimos narius. Tai, anot VRKpirmininko, rimčiausias pažeidi-

mas, dėl jo vakar pradėtas ikiteis-minis tyrimas. Paprašytas įvertin-ti rinkėjų aktyvumą Z.Vaigauskassakė, jog “norėtųsi, kad daugiaurinkėjų ateitų”. Nepaisant to,koks bus aktyvumas, rinkimaibus laikomi įvykusiais, trys parla-mentarai bus išrinkti, nebent bū-tų nustatyta rimtų tvarkos pažei-dimų, dėl kurių tektų anuliuotirinkimų rezultatus. “Bet kol kasneatrodo, kad taip galėtų nutik-ti”, - sakė VRK pirmininkas.

BNS, LŽ Vakar buvo renkami trys Seimo nariai. / Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

2013 03 18Lietuvos žinios4 Dienos temos

KRISTINA KUČINSKAITĖ

Devynios smulkios ir vidutinėsKauno įmonės sukūrė naująparamos klubą “Verslas Kau-nui”, kurio tikslas - suvienijusfinansinius pajėgumus remtitęstinumą turinčius ilgalaikiusmiesto projektus.

Idėjos autorius, Kauno prekybos,pramonės ir amatų rūmų (PPAR)prezidentas Benjaminas ŽemaitisLŽ sakė, kad verslininkai ketina ini-cijuoti darbus, kurie būtų naudingine keliems pavieniams žmonėms, ovisai Kauno miesto bendruomenei.

Viena idėjų - padėti paaugliamsKaip pavyzdį PPAR prezidentas pa-

minėjo Paauglių dienos centro įrengi-mo idėją. Jo nuomone, daugelis kau-niečių nuo 12 metų po pamokų neturijokių konkrečių užsiėmimų, tad rei-kalinga vieta, kurioje paaugliai galėtųrinktis, kartu leisti laiką, klausytis mu-

zikos, mokytis šokti ir pan. Kitaip ta-riant, veikti tai, kas tuo metu jiemsįdomu. “Kalbu apie vietą, skirtą ne tiksocialiai remtiniems, bet ir visiems pa-augliams. Kartais jiems tiesiog svar-bu pabūti kartu, net nereikia jokių

ypatingų atrakcijų”, - sakė B.Žemaitis. Kauno PPAR prezidento nuomo-

ne, verslininkai galėtų įkurti ir išlaiky-ti centrą, Kauno miesto savivaldybė tu-rėtų tam skirti patalpas. B.Žemaitis

pabrėžė, kad klubo “Verslas Kaunui”nariai nelinkę būti projektų dalinin-kais, tačiau patys kvies partnerius, no-rėdami įgyvendinti vieną ar kitą idėją.

“Nemanome ir kad Kauno mies-to savivaldybė kada nors galėtų į mus

kreiptis paramos. Tačiau miestas ga-lėtų padėti įgyvendinti mūsų idėjas.Juk vienam ar kitam sumanymui įgy-vendinti kartais tereikia vietos, kadir nenaudojamos, apleistos”, - teigėpašnekovas.

Litas prie lito...Panorusieji įstoti į klubą “Verslas

Kaunui” turės įnešti savo finansinįindėlį. Kol kas nenustatyta, kokio dy-džio bus įmoka, tačiau jau žinoma,kad kiekvienas, ketinantis tapti klu-bo nariu, galės nuspręsti, kokiamprojektui bus skiriami pinigai.

Pasak B.Žemaičio, buriama orga-nizacija vienija smulkius ir viduti-nius verslininkus, nes jie dažnai no-ri padėti miesto bendruomenei,

tačiau turi tam per mažai lėšų. “Ta-čiau sudėję kad ir po tūkstantį ar 5tūkst. litų, jau turėsime 50 tūkst arnet 100 tūkst. litų. Už tokią sumą ga-lima nuveikti nemenką darbą”, - įsi-tikinęs klubo iniciatorius.

Iniciatyva suburti draugėn KaunoPPAR narius, galinčius ir norinčiusparemti miestui ir jo bendruomeneinaudingus projektus, brandinta be-veik pusmetį. Iniciatyvinė grupė klu-bo pirmininke išrinko AB “Swed-bank” Pietų Lietuvos filialo valdytojąKristiną Žališkevičienę. Tarp inicia-torių - rūmų prezidentas B.Žemaitis,Kauno PPAR generalinis direktoriusVytautas Šileikis, UAB “Liningas” ge-neralinė direktorė Margarita Griga-liūnienė, UAB “Aša” direktorė Živi-

lė Vaitkūnienė, vienas iš UAB “Sku-bios siuntos” vadovų Vigandas Vėb-ra, UAB “Centrako” direktoriusAudrius Gražėnas, UAB “Serfas” di-rektorius Saulius Valunta, UAB“SDG” generalinis direktoriusEduardas Jasas, UAB “Metga” vado-vė Fausta Puzanovienė ir kt.

Klubas jau numatė rėmimo kryp-tis artimiausiems dvejiems metams.Tai - Kauno švarinimas ir saugumodidinimas, miesto ar jo atskirų daliųgaivinimas, bendruomenės sveikati-nimas, senų ir pagyvenusių žmoniųatskirties mažinimas, visuomenėsšvietimas, vaikų, paauglių ir jauni-mo laisvalaikio zonų ir centrų kūri-mas, įvairias visuomenės grupes vie-nijantys projektai. •

TOMAS BAŠAROVAS

Sveikatos negalavimais pasta-ruoju metu besiskundžiantis irteismo posėdžius dėl to pralei-džiantis “darbiečių” lyderisViktoras Uspaskichas keliaabejonių kaltinimus jam patei-kusiam prokurorui. Tačiauteismui tęsti bylos nagrinėjimąbe sergančio kaltinamojo šiuometu nėra galimybių.

Lietuvos teismų praktikoje kol kasžinomas vienintelis ir precedento ne-turintis atvejis, kai dėl blogos sveika-tos kaltinamasis teismo posėdžiuosedalyvavo per teletiltą. Tai vyko daugiaunei prieš dešimtmetį, kai buvo teisia-mas žydų genocidu Antrojo pasauli-nio karo metais kaltintas AleksandrasLileikis. Seimas tąsyk priėmė net papil-domas Baudžiamojo proceso kodekso(BPK) pataisas, kad dėl sveikatos būk-lės negalinčių dalyvauti teismo posė-džiuose genocidu ir karo nusikaltimaiskaltinamų asmenų bylų nagrinėjimasteisme galėtų vykti ir teisiamiesiems ne-dalyvaujant teismo posėdžių salėje. Šinuostata galiojo iki 2002 metų, kai bu-vo priimtas naujasis BPK.

Teisininkai pripažįsta, kad kalti-namųjų sveikatos susirgimai neretaisutrukdo teismo darbą. Tačiau įsta-tymai nenumato galimybių, kad kal-tinamajam sergant ir nedalyvaujantposėdyje teismas galėtų tęsti bylosnagrinėjimą, o šiandienėje teismųpraktikoje kaltinamojo apklausa perteletiltą - neįmanoma.

Svarsto bylas išskirtiValstybės kaltinimą vadinamojoje

Darbo partijos juodosios buhalterijosbyloje palaikantis Saulius Verseckas

praėjusią savaitę po neįvykusio teismoposėdžio, kai dėl ligos Vilniaus apygar-dos teisme vėl nepasirodė V.Uspaski-chas, prabilo apie galimybę išskirti by-las. Jo teigimu, jei kaltinamojo sveikatosnegalavimo atvejai kartosis ar pateikusmedikų išvadas paaiškės, kad jie yra ga-na rimti ir gali ilgam sutrukdyti teismoprocesą, galėtų būti svarstoma V.Us-paskicho bylą išskirti kaip atskirą.

“Tuomet teismas galėtų nagrinėtibylą toliau prieš kitus kaltinamuosius,o jo (V.Uspaskicho - aut.) atžvilgiubyla būtų nagrinėjama tuomet, kai jispasveiktų”, - LŽ sakė prokuroras.

S.Versecko teigimu, bylų išskyrimasproceso neapsunkintų, nes įrodymųtyrimas byloje jau baigtas. Įrodymų ty-rimo stadijoje beliko kaltinamųjų ap-

klausos ir baigiamosios kalbos. Pagalnaujus prokuratūros pateiktus kaltini-mus dėl sukčiavimo senatis šioje bau-džiamojoje byloje sueitų 2016 metais.

Teletilto nebelikoS.Verseckas prisimena vienintelį

tokį atvejį, kai dėl sveikatos būklėsžydų genocidu kaltintas A.Lileikisnedalyvavo teismo posėdžiuose, betbuvo prisijungęs prie tiesioginio te-letilto. “Buvo labai savotiškas vaiz-das, kai kaltinamųjų suole sėdėjo nežmogus, o televizorius”, - sakė jis.

Galimybė kaltinamajam teismo po-sėdyje dalyvauti per teletiltą, pasak jo,buvo numatyta buvusiame BPK. “Išprincipo dabar yra numatytas vienin-telis variantas, kai byla nagrinėjama

kaltinamajam nedalyvaujant, t. y. kaijis yra ne Lietuvoje ir nėra galimybiųužtikrinti jo atvykimo į procesą”, - LŽsakė prokuroras. Pasak S.Versecko,jeigu liga ilgalaikė, dėl kaltinamojo

sveikatos būklės ekspertai turėtų pa-teikti teismui atitinkamą įvertinimąnustatydami, kiek laiko gali trukti gi-jimas. “Jeigu liga išgydoma, procesasgali vykti tik kaltinamajam pasvei-kus”, - teigė prokuroras.

Kaltinamieji apklausiami tiesiogiai

Mykolo Romerio universiteto(MRU) Baudžiamosios teisės ir pro-ceso instituto direktorius RaimundasJurka pažymi, kad bylos išskyrimas -viena realiausių galimybių norint to-liau tęsti teismo procesą, kai vienas iškelių kaltinamųjų suserga lėtine liga.“Tokią galimybę įstatymas numato,bet teismas turi labai gerai motyvuo-ti ir detaliai paaiškinti, kokia bus grės-mė, jeigu toliau bus laukiama, kolžmogus (kaltinamasis - aut.) pa-sveiks”, - LŽ aiškino jis.

Nuotoliniu būdu ar per teletiltą da-lyvauti teismo posėdžiuose, pasakR.Jurkos, teorinės galimybės numa-tomos. “Iš principo tai tikrai įmano-ma, ypač kai būna nukentėjusiųjų irliudytojų apklausos, jei jie gyvena už-sienyje ir negali atvykti. Tačiau dėl kal-tinamojo apklausos naudojantis tele-tiltu drįsčiau abejoti, nes taikomasprincipas, kad kaltinamasis privalodalyvauti teismo posėdyje, ir jo ap-klausa turi vykti tiesiogiai”, - tvirtinojis. Įstatymas, pasak teisininko, taippat numato, kad teismas nuosprendįpagrindžia tik tais įrodymais, kuriebuvo išnagrinėti teisiamajame posė-dyje. “Taigi pagal mūsų suformuotą

teisminę praktiką nemanau, kad bū-tų galima grįsti nuosprendį įrody-mais, netiesiogiai apklausiant kalti-namąjį. Man kiltų abejonių dėl tokioleistinumo ir galimybės taikymo”, -teigė MRU profesorius. •

Teismas lauks tik pasveikusio V.Uspaskicho

R.Jurka: “Dėl kaltinamojo apklausos naudojantisteletiltu drįsčiau abejoti, nes taikomas principas,

kad kaltinamasis privalo dalyvauti teismo posėdyje, ir jo apklausa turi vykti tiesiogiai.”

S.Verseckas užsiminė, kad viena realiausių galimybių, norint toliau tęsti teismo procesą, yra bylos išskyrimas.Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Tarp klubo remiamų krypčių - Kauno ar jo atskirų dalių gaivinimas, bendruomenės

sveikatinimas, senų ir pagyvenusių žmonių atskirties mažinimas.

B.Žemaičio teigimu, smulkūs ir vidutiniai verslinin-kai nori padėti miesto bendruomenei, tačiau dažnai tam turi per mažai lėšų. Klubo nariai žada remti ir jaunimo laisvalaikio projektus. / Erlendo Bartulio nuotraukos

Verslininkai budins Kauną

Dienos temos 52013 03 18Lietuvos žinios

VIDA BORTELIENĖ

Praėjęs penktadienis buvosvarbi diena KLASCOdarbuotojams ir akcinin-kams. Akcininkų susirin-kime patvirtinti puikūs

2012 metų rezultatai ir paskirstytas33,7 mln. litų grynasis pelnas, divi-dendams skiriant tiek pat, kaip irpernai - 26,7 mln. litų. Daugiau kaip93 proc. akcijų valdo koncernas“Achemos grupė”, kitas - smulkiejiakcininkai, kurių šiuo metu yra 1243.

Pasak KLASCO generalinio direk-toriaus Audriaus Paužos, pernaiįmonė perkrovė 13,5 mln. tonų kro-vinių, arba, vaizdžiai tariant, vienulaivu daugiau nei 2011 metais, kaibuvo krauta 13,4 mln. tonų. Ką taireiškia, kai bendra uosto apyvartapernai lėtėjo, gerai suvokia tik tie, ku-rie krauna laivus, - taip šventiniamevakare kalbėjo bendrovės vadovaskolektyvui ir veteranų pasveikinti su-sirinkusiems svečiams. Koncerno“Achemos grupė” laikinai preziden-to pareigas einantis Audrius Benda-ravičius pasidžiaugė, kad nors pagalpajamas KLASCO negali lenkty-niauti su bendrove “Achema”, ji yrapelningiausia koncerno įmonė.

Išskirtinė šventė Pirmą kartą KLASCO kolektyvą

sveikindamas Klaipėdos valstybiniojūrų uosto direkcijos vadovas Arvy-das Vaitkus teigė matantis bendrovėsvadovų pastangas siekti dar geresniųrezultatų ir dėkojo veteranams uždarbą keliant uosto ekonomiką.

Jis nusprendė praplėsti tradicijasir uosto direkcijos padėkos raštaisapdovanojo ilgiausiai - net 45 me-tus - dirbusius KLASCO kolektyvonarius: krovos terminalo operato-rę Svetlaną Volkovą, elektromonte-rį Vidmantą Eduardą Iržikevičių,darbų ir priešgaisrinės saugos inži-nierių Stasį Miliuką.

Klaipėdos meras Vytautas Grub-liauskas taip pat neslėpė pasigėrėji-mo KLASCO žmonėmis, turinčiaisstiprų atsakomybės jausmą. “Šis ren-ginys, pagerbiant žmones, kuriančiusistoriją, yra didžiulė vertybė ir išskir-tinis bendrovės bei koncerno “Ache-mos grupė” bruožas. KLASCO yraryškiausias deimantas miesto karū-noje”, - kalbėjo meras.

Klaipėdos universiteto rektoriusVaidutis Laurėnas pažymėjo, kaduniversiteto veikla neįsivaizduoja-

ma be KLASCO, ir abu subjektaisusiję “drūtais ryšiais”.

Už ilgą ir nepriekaištingą darbąbendrovėje nuo 20 iki 45 metų, skai-

čiuojant kas penkmetį, kartu su Gar-bės ženkleliu KLASCO veteranamsskyrė 2-4 minimalių mėnesio algų dy-džio premijas. Jas šįkart gavo beveikpusšimtis darbuotojų. Ilgiausias vete-ranų sąrašas, kaip ir kasmet, buvoKrovos terminalo dokininkų mecha-nizatorių. Tradicinės profesijos atsto-vai iki šiol sudaro krovos proceso pa-grindą. Iš viso bendrovėje šiuo metudirba 700 žmonių, sklandžiai organi-zuojančių laivų ir vagonų krovą beiautomobilių transportą apimantį tarp-tautinės prekybos procesą. KLASCOyra universaliausia uosto įmonė, tu-rinti 5 terminalus dviejose skirtingose

teritorijose. Tokia organizaciniu po-žiūriu sudėtinga padėtis kartu yra irdidžiausias konkurencinis pranašu-mas. Bendrovė prie skirtingų gylių

krantinių gali greitai krauti ir didžiau-sius, ir mažus laivus. Todėl šventės sve-čiai linkėjo KLASCO išlikti stipriausiakompanija tarp Baltijos šalių.

Veikla stabili Per akcininkų susirinkimą finan-

sinių ataskaitų auditą atlikusios kom-panijos “Ernst &Young” atstovas pa-žymėjo, kad KLASCO praėjusiųmetų veikla teigiamai įvertinta bemenkiausios išlygos ar pastabos. Taišalies versle nedažnas atvejis, kaip,beje, ir didesnės nei 2011 metais pa-jamos (171,4 mln. litų), ir jau keleriusmetus didelis pelningumas.

Pasak A.Paužos, kompanija šie-met planuoja išlaikyti pastarųjų dve-jų metų krovos tempą ir tęs ekono-minės plėtros programą. Vėliaunumatomas krovos didėjimas, tačiautai priklausys, be komercinių daly-kų, nuo Pauosčio bei Klaipėdos ge-ležinkelio stočių modernizavimo ei-gos. Šiaurinė KLASCO dalis baigiaišsemti krovinių pralaidumo galimy-bes. Šiuo metu statomas per 60 mln.litų kainuojantis 100 tūkst. tonų tal-pos biriųjų trąšų sandėlis bei iškro-vimo ir pakrovimo technologinės li-nijos. Šis terminalas bus baigtas plėsti2014 metais ir priims didžiausius lai-vus prie pagilintų iki 14,5 metrokrantinių.

Iš viso į terminalų plėtrą kompa-nija šiemet numato investuoti apie 50mln. litų. “Pirmojo ketvirčio gamy-biniai rezultatai šiemet bus geresni,palyginti su praėjusių metų, nes 2012metų pradžioje krova vyko neritmin-gai, strigo baltarusiškų trąšų ekspor-tas. Kitų ketvirčių krova, ko gero, ryš-kiai nesiskirs”, - svarstė A.Pauža.

A.Pauža neslepia, kad diskusijossu profsąjungomis, kurių įmonėjeveikia net trys, dėl atlyginimų dydžiovyksta nuolat. “Už dokininko darbovietą, su mokesčiais, išlaidomis kva-lifikacijai ir socialinių išmokų įskai-tomis, išleidžiame brutto 5600 litųper mėnesį, o vidutinis darbuotojoatlyginimas siekia 4100 litų, neats-kaičius mokesčių. Darbo užmokes-čio fondas plečiant gamybą didėja,tačiau, žinoma, ne taip sparčiai, kaipnorėtų profsąjungų lyderiai, kurievertina algas pagal Vakarų valstybiųmastelį, bet neatsižvelgdami į Vaka-ruose taikomą mokesčių bazę. Dar-bas uostuose pagal specifiką visurpanašus, bet užsienyje ir Lietuvojekrovos verslo sąlygos, deja, negalibūti lyginamos, kaip, ko gero, ir betkurioje kitoje srityje. Mums atrodone mažiau svarbios lojalumą įmoneiskatinančios socialinės garantijos: at-lyginimo dydžio išmoka einant atos-togų, premija už metų rezultatus arsuteikiant darbo veterano vardą kaipšiandien”, - aiškino A.Pauža. •

Uosto lyderės stiprybė - žmonėsKlaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) uostamiestyje garsi socialinės atsakomybėstradicijomis. Uosto lyderės pozicijų neužleidžianti bendrovė savo darbuotojus vertina irkasmet apdovanoja už nepriekaištingai atliekamą sunkų darbą.

KLASCO praėjusių metų veikla teigiamai įvertinta be menkiausios išlygos ar pastabos.

Tai šalies versle nedažnas atvejis.

20 metų bendrovėje dirbusius KLASCO veteranus uostininkus sveikino koncerno “Achemos grupė” laikinai prezidento pareigas einantis A.Bendaravičius ir KLASCO generalinis direktorius A.Pauža (pirmas iš kairės). / Eimanto Chochlovo nuotraukos

KLASCO veteranų šventė - svarbus įvykis uostamiesčio bendruomenei, kurios didžioji dalisvienaip ar kitaip susijusi su tarptautine prekyba.

Šiemet gausi “trisdešimtmečių” grupė rodo, kad KLASCO branduolį sudaro atsakingi ir įmonei ištikimi žmonės.

2013 03 18Lietuvos žinios6 Lietuva ir Europa

Briuselyje ketinama įrengtibendros Europos istorijos muziejų. Šis projektas sulaukė ir pagyrų, ir kritikos strėlių.

Briuselis - Europos Sąjungos (ES)šerdis, kurioje įsikūrusios svarbiausiosBendrijos institucijos. Belgijos sosti-nėje stūkso Europos Parlamento (EP),Europos Komisijos pastatai bei daugy-bė kultūros įstaigų. Šalia jų gali išdyg-ti dar vienas pastatas - daug diskusijųkeliantis bendros Europos istorijosmuziejus. Jam įrengti EP ketina atsei-kėti 42 mln. eurų (145 mln. litų).

Bendros istorijos muziejus ketinaįsikurti George’o Eastmano institu-te. Iki 2015 metų jame ketinama pa-statyti du papildomus aukštus. Šiomuziejaus ekspozicijos atspindėsEuropos valstybių bendradarbiavi-mo bei pačios ES istoriją, su kurialankytojai bus supažindinami 24 ofi-cialiomis Bendrijos kalbomis.

Europos pasididžiavimasBendros Europos istorijos muzie-

jaus idėją pasiūlė buvęs EP pirminin-kas ir dabartinis europarlamentaras išVokietijos Hansas Gertas Potteringas.Jis mano, kad Europoje yra daug na-cionalinių muziejų, kuriuose nušvie-čiama vienos tautos ar valstybės isto-rija, tačiau Senajame žemyne nėramuziejaus, kuriame atsispindėtųbendra Europos valstybių istorija.

H.G.Potteringas teigia, kad bendrosEuropos istorijos muziejuje turėtų bū-ti pristatomi ne vien ES istorijos eks-ponatai. “Muziejuje atsiras vietos irabiejų pasaulinių karų bei už geleži-nės uždangos buvusių valstybių isto-rijai”, - sako buvęs EP pirmininkas.

Jis neabejoja, kad bendros Euro-pos istorijos muziejuje apsilankęžmonės susimąstys, kokią reikšmęEuropai turėjo taikus valstybių bend-radarbiavimas. “Bendradarbiauda-mos Europos valstybės pasiekė ilga-laikę taiką. ES 2012 metais buvosuteikta Nobelio taikos premija.Bendrija ją gavo pelnytai, nes pagrin-dinis jos tikslas - užtikrinti taiką”, -teigia H.G.Potteringas.

Jis mano, kad Europa jau pasimokėiš praeities klaidų. “Išleidome milijar-dus markių, svarų ir dolerių karams.Tai buvo Europos gėda. Manau, kadmuziejus taps Europos pasididžiavi-mu”, - įsitikinęs buvęs Europos Parla-mento pirmininkas.

Tuštybės projektasTačiau ne visiems europarlamenta-

rams patinka, kad šalia Europos Par-lamento įsikurs bendros Europos isto-rijos muziejus. Konservatorių frakcijoslyderis Briuselyje britas RichardasAshworthas mano, kad muziejus yratuštybės projektas. “Tai ekstravagan-tiška. Muziejaus įrengimas suris per-nelyg daug Bendrijos piliečių pinigų.

Istorijos turi būti mokoma mokyklo-je. Mano nuomone, tinkamiausias bū-das panaudoti muziejui skirtas lėšas -investuoti į švietimą ir mokslą”, - sa-ko R.Ashworthas.

Konservatoriaus oponentė Euro-pos Parlamente ir Leiboristų partijosnarė Glenis Willmot mano, kad ESistorijai turi būti rodomas dėmesys,tačiau pritaria kolegai, kad bendrosEuropos istorijos muziejaus projek-

tas - lėšų švaistymas. “Tai absurdiš-kas būdas išleisti mokesčių mokėto-jų pinigus. Manau, kad šie pinigaipirmiausia turėtų būti skiriami ener-getikos projektams ir ekonomikosskatinimo priemonėms”, - sakoG.Willmot.

ParlamentariumasDėl bendros Europos istorijos mu-

ziejaus ypač sunerimo Didžiosios Bri-tanijos spauda. Ji pakurstė euroskep-tiškas nuotaikas ir teigia, kad šiomuziejaus kaina dvigubai didesnė, neinumatyta Europos Parlamento pro-gramoje. “Tai visiškai neteisinga. Ašžavėjausi Didžiąja Britanija, bet jos

spauda laido antis. Muziejus mokes-čių mokėtojams nekainuos brangiai”, -tvirtina H.G.Potteringas.

Britų spauda teigia, kad Briuselyjeužtenka parlamentariumo - EuroposParlamente įrengto muziejaus. Jamegidai pasakoja, kaip ES plėtojosi, pa-teikiamos ekspozicijos iš Bendrijosistorijos. “Bendros Europos istorijosmuziejus - narciziškų pramogų par-kas. Briuseliui užtenka ir parlamen-tariumo”, - sako europarlamentarėMarta Andreasen.

Tačiau Europos Parlamento atsto-vas spaudai tikina, kad naujasis mu-ziejus pritrauks nemažai lankytojų.“Vien parlamentariume per metus

apsilanko 340 tūkst. žmonių. Jie šil-tai atsiliepia apie Europos Parlamen-te įrengtą muziejų. Neabejoju, kadnaujasis muziejus pritrauks dvigubaidaugiau lankytojų. Ir jie liks sužavė-ti”, - sako EP atstovas spaudai.

Jis tegia, kad parlamentariume kiek-viena ES valstybė narė įamžinta po at-skiru stiklu. “Yra ir tuščių stiklų. Vie-nas jų skirtas šiais metais į Bendrijąįstosiančiai Kroatijai. Kiti - galbūt Tur-kijai, Islandijai ar Juodkalnijai, - aiški-na atstovas spaudai. - Tačiau naujaja-me muziejuje kiekvienai valstybei nareiatsiras daug daugiau erdvės.” •BBC, LŽ

Su finansiniais sunkumais susi-dūrusiam Kiprui pagalbos rankąištiesė euro zonos valstybės. Už finansinę pagalbą jos reika-lauja iš Kipro pažaboti pinigųplovimą ir leisti nepriklauso-miems ekspertams atlikti jobankų auditą.

Euro zonos valstybės pritarė 10mlrd. eurų (34,5 mlrd. litų) paskolaiKiprui. Tačiau ši paskola sukėlė karš-tų debatų Viduržemio jūros saloje.Kipro parlamentarai net atidėjo neei-linę sesiją paaiškėjus nepritarimo mas-tui šalyje. Paskolai nepritaria ir Kiprobankai. Jie baiminasi vienos iš būtinųpaskolos sąlygų - privalomo pinigųplovimu įtariamų bankų audito.

Bankų auditasNeseniai Kipro prezidentu tapęs Ni-

kas Anastasiadis pripažįsta, kad pini-gų plovimas - rimta Kipro problema.“Neturime ko slėpti. Pinigų plovimasKipro bankuose egzistuoja. Mums bū-tina finansinė pagalba, todėl bankų au-ditas - neišvengiamas”, - sakė Kiproprezidentas. Bankų auditą ketina atlik-ti nepriklausomi euro zonos valstybiųekspertai. Jie nepasitiki Kipro audito-riais, kurie gali būti artimai susiję suliūdnai pagarsėjusiais šalies bankais.“Pasitikime ir savo šalies auditoriais,tačiau jeigu Europa reikalauja, įsileisi-me nepriklausomus Senojo žemynoauditorius”, - teigė N.Anastasiadis.

Kipro finansų ministras MichalisSaris tvirtina, kad būtina išlaikyti ba-lansą tarp griežto audito ir banko pa-slapčių. “Negalime atskleisti visų ban-kų paslapčių. Tai būtų žalinga Kiprui.Tačiau turime sugrąžinti pasitikėjimąšalies bankais”, - sakė M.Saris.

Šešėliniai pinigaiSunkioje finansinėje padėtyje atsi-

dūręs Kipras paskolos galėjo paprašy-ti ir iš kai kurių Europos Sąjungos (ES)

valstybių siaubo - Rusijos. Šios di-džiausios pasaulio valstybės investici-jos labai svarbios Kiprui. Tačiau Kip-ro ir Rusijos ryšiai kelia nerimą eurozonos valstybių politikams. “Rusaiplauna pinigus Kipro bankuose. Norsjie daug investuoja į salos ekonomiką irinfrastruktūrą, tačiau investiciniai pini-gai - šešėliniai”, -tvirtino Vokietijos par-lamentaras Carstenas Schneideris. Jismano, kad Kipras yra euro zonos tam-susis arkliukas. “Per Kipro bankus še-šėliniai pinigai patenka į euro zonosvalstybių finansų rinkas. Jie gali desta-bilizuoti šias rinkas”, - pridūrė jis.

10 mlrd. eurų paskola greičiausiai

išgelbės Kiprą. Ši Viduržemio jūros sa-la į Bendriją įstojo 2004 metais ir į eu-ro zoną įsiliejo 2008-aisiais. “Komu-nistų vyriausybė per daug išlaidavo.Šiuo metu turime milžinišką biudžetodeficitą. Reikėtų jį sumažinti”, - sakėKipro finansų ministras.

Kipro ekonomikai pakenkė ne vienkomunistai. 2011 metais sprogimas ka-rinio jūrų laivyno bazėje apgadino pa-grindinę šalies elektrinę ir šalis susidū-rė su elektros energijos stygiumi. Šissprogimas pakenkė ir valstybės ekono-mikai. Ją taip pat nusmukdė didžiausiųKipro bankų investicijos į prasiskoli-nusią Graikiją.

Finansiniai nusikaltimaiES valstybių parlamentarai skep-

tiškai vertina euro zonos valstybiųfinansinę pagalbą Kiprui. “Netu-rėtume Vokietijos mokesčių mokė-tojų pinigų skolinti valstybei, ku-rios bankai užsiima finansinėmismachinacijomis”, - sakė C.Schnei-deris. Tačiau ilgametė Kipro kovossu pinigų plovimu agentūros vado-vė Eva Rossidou-Papakyriacoumano, kad ES valstybių pareigūnaineatsižvelgia į sėkmingas Kipro re-formas ir efektyvią kovą su finansi-niais nusikaltimais. “Kipras labiaunei kitos ES valstybės stengiasi pa-žaboti finansinius nusikaltimus.Per pastaruosius metus daug nu-veikėme ir užkirtome kelią dideliomasto pinigų plovimui. Deja, Eu-ropa to neįvertina”, - sakė E.Rossi-dou-Papakyriacou.

Kiprui atsikratyti finansinių nu-sikaltimų rojaus reputacijos bus begalo sunku. Čia dažnai įsikuria ne-apmokestinamosios korporacijos.Sala dėl mažų tarpvalstybinių san-dorių mokesčių tampa finansiniųnusikaltėlių prieglobsčiu. Patogi irKipro geopolitinė padėtis. Sala yratarpinė stotelė tarp Europos ir Azi-jos. Vos už 150 mylių nuo jos yraAzijos finansų centras Beirutas, be-veik toks pats atstumas Kiprą skirianuo Turkijos Stambulo miesto - var-tų į Europą.

Finansų prieglaudaIlgus šimtmečius Kiprą valdė įvai-

rios imperijos. Ši Viduržemio jūrossala priklausė Bizantijai, Venecijai,Osmanų imperijai. Nuo Pirmojo pa-saulinio karo iki 1960 metų Kiprąvaldė Didžioji Britanija. Šiuo metuKipro sala padalyta. ES priklauso tikpietinė jos dalis. Į šios salos šiaurinędalį 1974 metais įsiveržė Turkijos ar-mijos kariai ir joje išsilaikė iki šiol.Šiaurinę ir pietinę Kipro dalį atski-ria Jungtinių Tautų nustatyta buferi-nė zona. Gyventojų yra daugiau sa-los pietuose - 860 tūkst., o ŠiaurėsKipre gyvena tik daugiau kaip ket-virtis milijono.

Kipro finansų pramonė ypač su-klestėjo po salos padalijimo. Kiprastapo Artimųjų Rytų finansų prieglau-da. Sovietų Sąjungos žlugimas į Kip-rą pritraukė naujų klientų. Jo ban-kuose pinigus laikė buvęs Jugoslavijosprezidentas Slobodanas Miloševi-čius, rusų mafija, Graikijos turtuoliaiir Artimųjų Rytų verslininkai.

Euro zonos finansų krizė skau-džiai smogė Kiprui. Šaliai reikalin-ga ES narių finansinė pagalba. Ir šiąpagalbą Kipras gavo. Tačiau skolin-ti pinigai ne visiems patinka - jiemsnepritaria tie, kurie užsiima nusi-kalstama pinigų plovimo veikla. •Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

Už milijardinę paskolą - bankų auditas

Karai buvo Europosgėda, tačiau muziejus

taps Europos pasididžiavimu.

Kontroversiškas Europos muziejus

Šiame pastate turėtų išdygti bendros Europos istorijos muziejus.

C.Schneideris: “Per Kipro bankus šešėliniai pinigai patenka į euro zonos

valstybių finansų rinkas.”

N.Anastasiadis mano, kad Kipro bankų auditas neišvengiamas. / AFP/Scanpix nuotraukos

Pasaulis 72013 03 18Lietuvos žinios

SV-11005

Vienas JAV pareigūnas pareiš-kė, kad paskutinės Europospriešraketinės gynybos planofazės atsisakymas leis atgaivintiderybas su Rusija dėl ginklųkontrolės.

JAV prezidento Baracko Obamosadministracija pranešė, kad galin-giausia pasaulio valstybė ketina“restruktūrizuoti” savo priešraketi-nės gynybos programą Europoje. Pa-gal restruktūrizacijos planą JAVketina dislokuoti papildomas raketųgaudykles šiauriausioje JAV valstijo-je Aliaskoje ir atsisakyti jų Centrinė-je Europoje. Prezidento B.Obamosplane Europai buvo numatytos rake-tų gaudyklės SM-3 sausumoje ir jū-roje, jos keturiais etapais turėjo būtipalaipsniui patobulintos. Paskutinėsfazės metu galingesnės gaudyklėsSM-3 IIB per maždaug 10 metų turė-jo būti dislokuotos Lenkijoje ir galbūtRumunijoje.

“Tačiau ši paskutinė fazė restruk-tūrizuojama dėl Kongreso finansa-vimo apkarpymų ir besikeičiančiųtechnologijų, - sakė vienas B.Oba-mos administracijos pareigūnas. -Mūsų tikslas yra išstudijuoti, kokiųgali būti alternatyvų pradiniamSM-3 IIB planui.”

Šis sprendimas gali sukelti neri-mą Lenkijoje ir Rumunijoje, bet jįtikriausiai sveikins Maskva, nes Ru-sijos pareigūnai šias tobulesnes gau-dykles laikė nukreiptomis prieš ru-sų raketų arsenalą ir pakertančiomisrusų branduolinio atgrasinimo pajė-gumą. Šis klausimas tapo kliūtimibet kokiai pažangai dėl tolesniųginklų kontrolės susitarimų, ir ana-litikai sako, kad paskutinio gaudyk-lių bloko atsisakymas galėtų suteik-ti postūmį naujoms deryboms.

Tačiau minėtas administracijospareigūnas tvirtino, kad toks spren-dimas buvo grindžiamas finansi-niais ir techniniais sumetimais, ne-

ketinant pasiųsti jokio signaloMaskvai. “Tai visuomet buvo daro-ma ne dėl Rusijos, bet dėl mūsų są-jungininkių Europoje priešraketinėsgynybos nuo grėsmės iš Irano”, - pa-žymėjo jis.

Prieš metus, po lapkričio rinkimų,B.Obama Rusijos tuometiniam pre-zidentui Dmitrijui Medvedevui sa-kė, kad “bus lankstesnis” dėl derybųsu Maskva. Tą pastabą užfiksavo ne-

toliese esantis mikrofonas, ir ji su-laukė griežtos JAV Kongreso respub-likonų kritikos. Administracijossprendimas atsisakyti paskutinės ra-ketinės gynybos Europoje fazės vėlišprovokuos įstatymų leidėjų pyktį.Tačiau buvo suabejota moksliniuplanuojamos paskutinės SM-3 fazėspamatu.

Gynybos mokslų taryba, kuriąsudaro civiliai ekspertai, 2011 me-

tais sakė, kad siekiant įgyvendintitobulesnės SM-3 koncepciją - nai-kinti raketas pradiniame etape prieškovinių galvučių dislokavimą - rei-kėtų “milžiniškų pastangų” ir kad šikoncepcija “realiai yra nepasiekia-ma, net optimistiškiausiomis dislo-kavimo, sensorinio pajėgumo ir ra-ketų technologijų” sąlygomis.

Rugsėjį paskelbtoje Nacionalinėsmokslų akademijos komiteto atas-kaitoje raginama atsisakyti ketvir-tosios Europos raketinės gynybosplano fazės ir vietoj jos kurti naująraketų gaudyklių bazę JAV Rytų pa-krantėje. SM-3 paskutinės fazės at-sisakymas taip pat padės kompen-suoti 1 mlrd. dolerių (2,6 mlrd. litų)

išlaidas 14-ai papildomų raketųgaudyklių Aliaskoje dislokuoti. Šiuoplanu, kurį paskelbė gynybos sekre-torius Chuckas Hagelis, siekiamaatsverti potencialią Šiaurės Korėjostolimojo nuotolio raketų grėsmę.

B.Obamos administracijos pa-reigūnai tikisi pasiekti dar vienąbranduolinės ginkluotės mažinimosusitarimą po 2010 metais sudary-to susitarimo su Maskva. Tas susi-tarimas - pirmoji per du dešimt-mečius sutartis dėl branduoliniųginklų - ragino 30 proc. sumažintikovinių galvučių maksimumą irnustatė 700 tolimojo nuotolio ra-ketų ir sunkiųjų bombonešių limi-tą abiem šalims. •

Raketų gaudyklių atsisakymas atgaivins derybas

B.Obamos administracijos pareigūnai tikisi pasiekti dar vieną branduolinės ginkluotės

mažinimo susitarimą po 2010 metais sudarytosusitarimo su Maskva.

Izraelio premjeras BenjaminasNetanyahu oficialiai pranešėprezidentui Shimonui Peresui,kad po 40 dienų kankinamų derybų su potencialiais koalici-jos partneriais jis suformavonaują vyriausybę.

“Kaip žinote, sugebėjau suformuo-ti vyriausybę, - per susitikimą Jeruza-lėje sakė B.Netanyahu. - Jūs skyrėteman užduotį, ir aš ją įvykdžiau.” Jis tu-rėjo iki šeštadienio vakaro suformuo-ti vyriausybę arba būtų turėjęs pripa-žinti pralaimėjimą. Izraelio premjeraspralaimėjimo išvengė, o nauja vyriau-sybė buvo suformuota vos kelios die-nos prieš JAV prezidento BarackoObamos vizitą Izraelyje.

Izraelio premjerui pagyrų negailėjo

šalies prezidentas Sh.Peresas. “For-muodamas vyriausybę smarkiai pa-plušėjote, ir aš sveikinu, kad jums pa-vyko tai įgyvendinti laiku”, - sakėIzraelio prezidentas.

Paskutinės minutės susitarimas bu-vo pasirašytas su centristų partija “YeshAtid” ir kraštutinių dešiniųjų “Žydųnamais”. Nuo šių dviejų partijų prik-lausė daugumos vyriausybės suforma-vimas. B.Netanyahu praėjusį mėnesįpasirašė koalicijos susitarimą ir sucentristų partija “HaTnuah”, kuriaivadovauja buvusi užsienio reikalų mi-nistrė Tzipi Livni. Ji dabar bus teisin-gumo ministrė ir Izraelio derybininkėper derybas su palestiniečiais. Šiandienprisaikdinama naujoji koalicija turės68 vietas 120 vietų parlamente. •AFP, BNS

Suformuota Izraelio vyriausybėSUSIDEGINO VIENUOLISVakarų Kinijos vienuolyne, kurį val-džia neseniai pavadino šiurpiu tibe-tiečių protesto akcijų susideginantcentru, susidegino tibetiečių budistųvienuolis. Pranešama, kad 28 metųLobsangas Thokmey yra 108-asissusideginęs tibetietis. L.Thokmeysave padegė savo kambaryje Kirčiovienuolyne kalnuotoje Sičuano pro-vincijos Abos prefektūroje. Po to ne-šdamas Tibeto budistų maldos vėlia-vą jis bėgo prie įėjimo į vienuolyną,bet susmuko. Tibetietis buvo skubiainuvežtas į ligoninę, tačiau ten mirė.L.Thokmey protestas įvyko perpenktąsias 2008 metų įvykių tamerajone metines. Prieš penkerius me-tus Kinijos policija šaudė į minią irnušovė 10 tibetiečių.

SPROGIMAS IRAKE

Pietų Irako Basros miesto auto-busų stotyje, sprogus automobilyjepadėtai bombai, žuvo 10 ir buvo su-žeista dar 16 žmonių. Tai pranešėBasros provincijos tarybos saugu-mo komiteto vadovas Ali al Maliki.Šis išpuolis pagrindiniame Pietų Ira-ko uostamiestyje buvo įvykdytas ne-trukus po to, kai Basros centre bu-vo susprogdinta kita bomba. Perankstesnį išpuolį žmonės nežuvo.

AFP, BNS, LŽ

Trumpai

B.Netanyahu paskutinę minutę suformavo Izraelio vyriausybę.

JAV papildomas raketų gaudykles dislokuos Aliaskoje./ Reuters/AFP/ Scanpix nuotraukos

DRUSKININKAI V.Kudirkos g. 45 (8 313) 51 075, 8 685 47 526ELEKTRĖNAI Sodų g. 13-3 (8 528) 39 200GARGŽDAI Kvietinių g. 3 (8 46) 45 21 14, 8 686 21 345JONIŠKIS Statybininkų g. 2A-41 (8 426) 60 569KAIŠIADORYS Gedimino g. 59 (8 346) 51 378, 8 605 19 330KELMĖ Statybininkų g. 19 (8 427) 51657, 8 612 33 150KRETINGA Birutės g. 11 (8 445) 53 949, 8 687 12 779KURŠĖNAI J.Basanavičiaus g. 1 (8 41) 58 57 61LAZDIJAI Seinų g. 3 (8 318) 52 374, 52 375N.AKMENĖ Respublikos g. 7 (8 425) 56 588

PAKRUOJIS Kęstučio g. 8-3 (8 421) 61 704PLUNGĖ T.Vaižganto g. 27 (8 448) 72 418, 8 686 51 464RADVILIŠKIS S.Dariaus ir S.Girėno g. 30 (8 422) 53 451RADVILIŠKIS S.Dariaus ir S.Girėno g. 46 (8 422) 50 163, (8 682) 38 020ROKIŠKIS Nepriklausomybės a. 13 (8 458) 52 167, 8 656 76 207ŠAKIAI J.Basanavičiaus g. 67 8 612 97 522ŠIAULIAI Trakų g. 20 (8 41) 50 07 10, 50 07 11ŠIAULIAI P.Višinskio g. 26 (8 41) 59 15 50, 59 15 53ŠILALĖ Žemaitės g. 4-18 (8 449) 51 421, 8 652 84 47 1(2)ŠVENČIONYS Adutiškio g. 39 (8 387) 51 951, 8 655 13 833

LAIKRAŠČIO “LIETUVOS ŽINIOS” PRENUMERATA PRIIMAMA PRIVAČIOSE PLATINIMO TARNYBOSE:

Prenumeratos kainos

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams 27 Lt 80 Lt 160 Lt 319 LtØmonòms 45 Lt 135 Lt 250 Lt 499 Lt

Prenumeratos kainos be pirmadienio

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams: 21 Lt 62 Lt 124 Lt 247 LtJuridiniams asmenims: 36 Lt 108 Lt 216 Lt 399 Lt

Vienos dienos prenumerata (bet kuri savaitòs diena) 1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams ir juridiniams asmenims: 8 Lt 21 Lt 42 Lt 84 Lt

PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURE: VILNIUS Vykinto g. 14 (8 5) 249 2163

Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888. http://uzsakymai.lzinios.lt/prenumerata.phpPrenumeruojant AB Lietuvos pašto ir UAB “Lietuvos ryto” skyriuose taikomasaptarnavimo mokestis. Telefonas pasiteirauti (8 5) 2743777.

www.lzinios.lt

Verslas 92013 03 18Lietuvos žinios

ARVYDAS JOCKUS

Paėmusieji būsto paskolas kintamomis palūkanomis šiuometu bankams moka gerokaimažesnes įmokas nei tie, kurieprieš kelerius metus susigundėpalūkanas fiksuoti. Bet susimažinti paskolos kainų pastariesiems neleidžia bankai.

Būsto kreditų palūkanas fiksuo-jantys bankų skolininkai dažniausiaitikisi arba yra įtikinami bankų dar-buotojų šitaip apsidrausti nuo gali-mų finansų rinkų svyravimų, jeigupalūkanų normos staiga kilstelėtų.Tačiau šiuo metu gerokai sumažėjovidutinės tarpbankinės paskolų rin-kos palūkanų normos EURIBOR irVILIBOR. Atsižvelgiant į šias bazi-nes palūkanas eurais ir litais, daž-niausiai kas pusę metų keičiamoskintamos palūkanos būsto paskolaspaėmusiems skolininkams. Jos šiuometu rekordiškai žemos - vos 2-2,2procento. Naujas būsto paskolas eu-rais ir litais bankai dabar išduodamaždaug 5-7 proc. fiksuotomis me-tinėmis palūkanomis.

Pakeisti fiksuotas palūkanas įkintamas ir iš to laimėti skolinin-kams šiuo metu nepavyktų.

Nepavyko susimažinti naštos Vilnietė Rūta 2007 metais paėmė

būsto paskolą ir penkeriems metamsfiksavo 4,7 proc. palūkanų normą.Praėjus šiam laikotarpiui bankas pa-siūlė klientei toliau fiksuoti palūka-nas, tačiau jau daug didesnes - 6,2procento. “Motyvavo tuo, kad kar-tais vėluodavau mokėti įmokas. Matatlyginimą gaudavau vėliau nei nu-statytą mokėjimų bankui dieną.Nors banką įspėdavau apie vėlavi-mą ir man sakydavo, kad svarbu ne-vėluoti daugiau kaip 30 dienų, pasi-rodo, patekau į žemesnio lygiokreditingumą - mano kredito isto-rija pašvinko”, - pasakojo vilnietė.

Jaunos moters teigimu, galiausiaibankas sutiko už sutarties keitimomokestį palūkanas perskaičiuoti irpateikė pasiūlymą - 4,3 procento.“Tai atrodė neblogas variantas, ta-čiau po kelių dienų vadybininkas at-siprašinėdamas pareiškė, kad tikraistengėsi, bet banko “valdžia” nepa-tvirtino tokių palūkanų. Pasirodo,mano būsto vertė kritusi, dėl to ga-lutinis banko siūlymas buvo 5 me-tams fiksuoti didesnes - 5,2 proc.metines palūkanas. Suprantu, kadbuvau suviliota fiksuoti palūkanas,

o dabar nieko negaliu pakeisti. Ban-kas žino, jog į kitą banką neišeisiu -būsto vertė dabar mažesnė nei pa-skola - ir vis tiek sutiksiu su visomissąlygomis”, - viltį pagerinti finansi-nę padėtį prarado vilnietė.

Moterį labiausiai piktino tai, kadpraėjus 5 metų laikotarpiui bankassavavališkai perskaičiuoja fiksuotaspalūkanas ir į jokias derybas su klien-tu nesileidžia. “Viskas būtų nuostabu,jei po 5 metų bankas vienašališkai ne-nustatytų fiksuotų palūkanų. Tačiautaip nėra, jeigu bandysi derėtis, ne-abejotinai vadybininkai pakiš iš es-mės tavo situaciją bloginančius su-tarties pakeitimus... Bankas galipareikalauti mokėti kad ir 12 proc.fiksuotas palūkanas, kai tavo kaimy-nai tuo metu mokės 4 proc. kintamaspalūkanas, ir nepasipriešinsi”, - ne-teisybę įžvelgė banko klientė.

Siūlo mąstyti prieš pasirašant sutartį

Linas Januševičius, SEB bankoVerslo plėtros departamento direk-torius, LŽ aiškino, kad jeigu fiksuo-ta palūkanų norma keičiama į kinta-mą palūkanų fiksavimo laikotarpio

paskutinę dieną, kredito sutarties są-lygų pakeitimo mokestis netaiko-mas. Jeigu keičiama nesibaigus palū-kanų normos fiksavimo laikotarpiui,mokestis apskaičiuojamas atsižvel-giant į likusią sugrąžinti paskolosdalį ir laiką, kuris liko iki fiksuotųpalūkanų laikotarpio pabaigos.

“Jei klientas nori pasikeisti pa-skolos palūkanas iš kintamų į fik-suotas ar priešingai, bankas įverti-na, kaip vykdyti esamos sutartiesįsipareigojimai, kokia yra indivi-duali kliento kredito rizika. Kinta-mų palūkanų normos dydis pri-klauso nuo kliento rizikos ir tuometu esančios pinigų kainos, kaip irsuteikiant naują paskolą. Šiuo atve-ju kredito sutarties sąlygų pakeiti-mo mokestis nebūtų taikomas”, -sakė L.Januševičius.

Tačiau jis pripažino, kad naujospaskolos dabar išduodamos iš esmėsgeresnėmis sąlygomis. “Palūkanųnormos dydis priklauso nuo klientofinansinių galimybių įvertinimo ir in-dividualios kredito rizikos. Paskolosfiksuotomis palūkanomis 5 metų lai-kotarpiui litais ir eurais suteikiamosnuo 3 proc., fiksuojant 10 metų - nuo

4 proc. metinių palūkanų. Paskoloskintamomis palūkanomis suteikia-mos nuo 2,25 proc., o eurais - nuo2,16 proc. (kai palūkanos peržiūri-mos kas 6 mėnesius)”, - aiškino jis.

Banke “Swedbank” palūkanų fik-savimas vykdomas tais atvejais, kaibankas ir klientas susitaria dėl abiemšalims priimtinos fiksuotos kainos.“Jei pasibaigus fiksuotų palūkanųlaikotarpiui klientas pakartotinai pa-geidauja gauti fiksuotas palūkanas,dėl tokios galimybės ir naujo fiksuo-tų palūkanų dydžio klientas ir ban-kas tariasi papildomai. Jei klientasnusprendžia pakeisti fiksuotas pa-lūkanas į kintamas anksčiau laiko,nei numatyta sutartyje, už tokią ga-limybę jis turi prieš tai sumokėti tamtikrą mokestį”, - LŽ teigė Jūratė Gu-muliauskienė, “Swedbank” Finan-savimo departamento direktorė.

“Šiaulių banke palūkanų pakeiti-mas niekuo nesiskiria nuo kitų būs-to paskolos sutarties sąlygų pakeiti-mo. Vienintelė sąlyga - sumokėti 300litų sutarties pakeitimo mokestį.Konkretus palūkanų dydis priklau-so nuo įvairių veiksnių - gaunamųpajamų, įkeičiamo turto ir kitų”, -LŽ sakė Daiva Grikšienė, Šiauliųbanko Rinkodaros ir komunikaci-jos departamento direktorė. Pasakjos, klientai, Šiaulių banke gavę būs-to paskolas 2004-2008 metais, šiuometu vidutiniškai moka 2,5 proc.metinių palūkanų. Vidutinės meti-nės palūkanos, sudarant naujas būs-to paskolas, siekia 5-7 procentus.“Šiuo metu klientas, paėmęs pasko-

lą fiksuotomis palūkanomis, sumo-kės daugiau negu nefiksuotomis”, -tvirtino D.Grikšienė.

Bankų atstovų teigimu, didžioji da-lis būsto paskolų Lietuvoje paimtoskintamomis palūkanomis.

Kitoje pusėje žolė žalesnėPopuliarios anglų patarlės “Kitoje

pusėje žolė visada žalesnė” lietuviškasvariantas galėtų skambėti maždaugtaip: kaimynui, draugui, broliui ar se-sei visada sekasi geriau. Dabar yra ge-riau tiems, kurie pasirinko būsto pa-skolas kintamomis palūkanomis.Tačiau tai gali pasikeisti, ir dabarti-niai laimėtojai atsidurs prastesnėjepadėtyje nei tie, kurie palūkanas fik-suoja ir šiuo metu moka daugiau.

“Ekonomika nuolat kinta, todėlneįmanoma taip pasirinkti palūka-nų normos, kad per visą keliasde-šimties metų laikotarpį mokėtummažiau, nei moka kaimynas, drau-gas ar pažįstamas. Žmonėms, kurienežino, kokias - kintamas ar fiksuo-tas - palūkanas rinktis, aiškiname,kad palūkanų fiksavimas nėra prie-monė “išlošti”, palyginti su kinta-momis palūkanomis. Tai yra prie-monė ilgesniam laikui planuoti savopinigų srautus ir žinoti, kad per fik-savimo laikotarpį paskolos įmokabus gana stabili. Tačiau fiksuotų pa-lūkanų pasirinkimas negarantuoja,kad per jų fiksavimo laikotarpį užpaskolą mokėti reikės mažiau neipasirinkus kintamas palūkanas”, -šios loterijos niuansus aiškino J.Gu-muliauskienė.•

Palūkanų loterija: laimingi skaičiai - bankų rankose

L.Januševičius: “Kintamų palūkanų normos dydis priklauso nuo kliento rizikos ir tuo metu

esančios pinigų kainos.”

KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

Jau sausį netikėtai padidėjusiosdaržovių sėklų paklausos negali paaiškinti nei prekybi-ninkai, nei daržininkai, juolab kad vasarį ir kovą prekyba sėklomis vėl stojo į įprastas vėžes.

“Šiemet susidomėjimas sėklomisir sodinukais prasidėjo kaip niekadaanksti - dar sausio mėnesį”, - skel-biama prekybos tinklo “Maxima”pranešime ir tvirtinama, jog šių me-tų sausį, palyginti su pernykščiu, dar-žovių sėklų buvo parduota dvigubaidaugiau. Prognozuojama, kad dau-giausia sėklų, kaip įprasta, bus par-duota kovo mėnesį.

Kainų bijoti neturėtųSėklų paklausa pirmąjį šių metų

mėnesį LŽ stebėjosi ir babtiškis indi-vidualiosios įmonės savininkas Sta-nislovas Česonis. Jis sėklomis pre-kiauja internetu. “Sausį iš tiesų taipbuvo - gausiai pirko, bet vasarį ir ko-vą parduodama maždaug tiek, kiek irprieš metus”, - sako jis ir teigia nega-lįs paaiškinti sausio fenomeno.

Įmonės savininkas abejoja, ar dar-žininkai stengiasi sėklomis apsirūpin-ti žiemą, kad nereikėtų brangiau mo-kėti pavasarį, nes sėklų kainos, anotjo, jau treti metai iš esmės nesikeičia,per metus pakyla vos 2-3 proc., o ne-mažai sėklų yra ir pigesnių nei pernai.

“Prekiauju trijų firmų sėklomis,ir jų kainos šiemet lygiai tokios kaipprieš metus”, - sako įmonės savi-ninkas.

Ir prekybos centruose, ir internetušiemet daržininkai labiausiai perkaagurkų, kopūstų, morkų, burokėlių,ridikėlių sėklas. Pasak S.Česonio, in-ternetu aktyviausiai ir anksčiausiaipradėta prekiauti pomidorų sėklomis.Dažnai domimasi ir profesionaliomisveislėmis - pavyzdžiui, ‘Colibri’, ‘Co-rason’. Mat pomidorai pradedamidaiginti anksčiau nei kitos daržovės.

Derliaus nenuspėsiLietuvos daržovių augintojų asocia-

cijos direktorė Zofija Cironkienė LŽirgi negalėjo paaiškinti neįprastos sėk-lų paklausos sausį. “Gal prekybos cent-rai pradėjo prekiauti kokybiškesnėmissėklomis, gal kokias akcijas skelbė”, -tik spėlioja ji ir pažymi pastebėjusi, kadpastaruosius keletą metų sėklomis pra-dedama domėtis vis anksčiau.

Daržovių augintojų asociacijos ly-derė žiemą padidėjusios daržoviųsėklų paklausos nesietų ir su kokio-mis nors viltimis šiemet sulaukti ge-resnio derliaus. “Patirtis rodo, kadkas penkeri metai derlius būna labaigeras, kas penkeri - labai prastas. Ne-derliaus metai buvo 2010-ieji, ypačgeras derlius džiugino 2011 metais,pernai - irgi neblogi metai, tad šie-

met, matyt, bus apie viduriuką”, -prognozuoja Z.Cironkienė ir pers-pėja, kad niekada, ypač kai toks per-mainingas klimatas dabar, nevertabūsimo derliaus prognozuoti vienpagal žiemos orus. Daug lems tai,kiek yra įšalusi žemė, ar neužpuls pa-vasario šalnos, sausros, liūtys. Kai da-bar orai tokie nenuspėjami, ir būsimoderliaus numatyti neįmanoma.•

Aktyviausiai šiemet daržininkai perka agurkų, kopūstų, morkų, burokėlių, ridikėlių sėklas. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Sėklų daržui prisipirko sausį

LŽ archyvo nuotrauka

ILONA STAŠKUTĖ

Prieš pat šiltojo sezono pradžiąjauni motociklininkai susigriebėnetekę galimybės be papildo-mo egzamino įgyti teisę vairuotineriboto galingumo motociklą.Jiems tenka rinktis: arba paliktigalingą plieninį žirgą garaže, arba pakloti 111 litų už papildomą egzaminą.

Motociklininkai, turėję A kate-gorijos vairuotojo pažymėjimą suapribojimais ir nepasinaudoję ga-limybe po dvejų metų pasikeisti jį įdokumentą be apribojimų, dabargraužiasi nagus. Pagal naują tvarkąįgyti teisę vairuoti neriboto galin-gumo motociklą galima tik iš nau-jo išlaikius praktinį vairavimo eg-zaminą. Ši tvarka, kaip ir keletaskitų pakeitimų, įsigaliojo nuo 2013-ųjų sausio 19 dienos, tačiau jaunimotociklininkai ne iš karto susivo-kė, kad jų laukia egzaminas, jei šiąvasarą norės į gatves išvažiuoti ga-lingesniu nei 35 kW motociklu.

Tikėjosi gauti savaimeAnksčiau jaunuoliai, dvejus me-

tus važinėję iki 25 kW galios moto-ciklais, galėjo gauti teisę vairuotineriboto galingumo plieninius žir-gus be jokių papildomų egzaminųsulaukę vos 20-ies.

Dabar tie, kurie nesuskubo pasi-keisti dokumentų, nebegalės pasi-naudoti šia galimybe.

VĮ “Regitra” generalinio direk-toriaus pavaduotojas Saulius Šumi-nas neslėpė, kad įmonė sulaukia la-bai daug sutrikusių ir įpykusiųvairuotojų skambučių. Tačiau ga-liojantys teisės aktai neleidžia tai-kyti jokių nuolaidų. “Mes matome,kad “teisėta” ir “teisinga” šiuo atve-ju nėra kartu, bet nieko negalimepadaryti. Įstatyme nenurodyta, ką

daryti su tais, kurie gavo pažymėji-mus anksčiau. Vairuotojų lūkesčiaisuprantami - kai jie laikė egzami-nus, buvo žadama, kad po dvejųmetų egzaminų kartoti nereiks”, -apgailestavo pašnekovas. Jis patiki-no LŽ laukiantis sprendimo iš Vi-daus reikalų ministerijos (VRM).

Tačiau S.Šuminas nesutinka sumotociklininkų kartojamu argu-mentu, esą teisė vairuoti galingesniusmotociklus įgijus dvejų metų patirtįturėjo būti suteikiama automatiškai,o kas parašyta vairuotojo pažymėji-me, tėra formalumas. “Nesutinka-me, kad motociklininkai galėjo važi-nėti nepasikeitę pažymėjimų. Teisėvairuoti automatiškai nesuteikiama”,- pabrėžė S.Šuminas. Nieko keista,

kad plieninių žirgų mėgėjams atrodopriešingai, mat iki tol pareigūnai pa-prastai atlaidžiai elgdavosi su ganapatyrusiais, bet dokumentų nesusit-varkiusiais jaunuoliais.

Nuolaidos - tik vyresniemsNuo šiol elektroninėje duomenų

bazėje A kategorija su apribojimaisprilyginta naujai A2 kategorijai. Tai-gi motociklininkams nebegalės bū-ti taikoma išlygų. A2 kategoriją ga-lima gauti nuo 18 metų ir vairuotiiki 35 kW galios motociklą, o A ka-tegorija nuo šiol nebeskirstoma pa-gal apribojimus. Ji suteikiama nuo20 metų, įgijus dvejų metų patirtį irA2 kategorijos motociklu išlaikiuspapildomą egzaminą. Asmenys, ne-

turintys jokios motociklų vairavimopatirties, A kategoriją gali gauti nuo24-erių (anksčiau - nuo 21 metų).

Susisiekimo ministras RimantasSinkevičius pripažino problemos

rimtumą ir VRM, atsakingai už vai-ruotojams išduodamus pažymėji-mus, siūlė kompromisinį sprendimą.“Apmaudu, kad daugybė žmoniųnepasinaudojo galimybe gauti A ka-tegoriją be apribojimų. Bet galingimotociklai yra didelio pavojaus šal-

tinis”, - tvirtino jis. Ministras sutiko,kad reikalavimas visiems laikyti pa-pildomą egzaminą nėra teisingas. Ta-čiau nuo egzamino jis siūlė atleistine visus, o tik vyresnius motocikli-ninkus. R.Sinkevičius patvirtinokreipęsis į VRM ir pasiūlęs nustaty-ti, kad 24 metų ir vyresniems vairuo-tojams, kurie bent dvejus metus va-žinėjo mažos galios motociklu,pažymėjimai būtų keičiami netaikantreikalavimo laikyti praktinio vaira-vimo egzaminą.

Saugo nuo jų pačiųSusisiekimo ministerijos (SM)

duomenimis, kalbama apie 7000 mo-tociklininkų, kurių dauguma - vyres-ni nei 24-erių. Jei susisiekimo mi-nistro siūlymas būtų priimtas,daugelis jų išvengtų papildomo eg-zamino, bet likusiems 20-23 metųjaunuoliams iš to nebūtų jokios nau-dos. Tačiau SM Saugaus eismo sky-riaus vedėjas Vidmantas Pumputismano, kad jauniausius motociklinin-kus verta saugoti nuo galingiausiostechnikos keliamų pagundų. “Moto-ciklininkai yra labai pažeidžiama vai-ruotojų grupė. Todėl Europos Komi-sija ir priėmė sprendimą, kad pereitiprie galingesnių motociklų reikėtųpalengva. Kaip nustatė mokslininkai,24 metų sulaukę asmenys jau būnagana brandūs, jie padaro kur kas ma-žiau avarijų”, - tvirtino V.Pumputis.

Lietuvoje motociklininkai sudaro6-7 proc. visų žuvusiųjų keliuose. Per-nai mūsų šalyje tarp 301 eismo įvykiųaukos buvo 13 motociklininkų ir 5motorolerių vairuotojai. 2011 metaisgyvybės neteko 10 motociklininkų ir4 motorolerių vairuotojai. •

Motociklininkai pateko į teisinę spragą

2013 03 18Lietuvos žinios10 Trasa

S.Šuminas: “Mes matome, kad “teisėta” ir “teisinga” šiuo atveju nėra kartu,

bet nieko negalime padaryti.”

ILONA STAŠKUTĖ

Kavos pupelę primenantiskompaktiškas visureigis “OpelMokka” - dar vienas naujas modelis nuolat skubantiemsmiestiečiams, bandantiems suderinti darbą, laisvalaikį ir šeimos pareigas.

Pats automobilis yra lyg įvairių sa-vybių kratinys. Jis trumpesnis už to-kius nedidelius miesto modelius kaip“Kia cee’d” ar “Honda Civic”, tačiautinkamas ir užmiestyje, nes gali būtivaromas keturiais ratais. Nuotrau-kose “Mokka” atrodo labai mažas,realybėje jis panašesnis į ūgtelėjusįhečbeką, o važiuojant dėl aukštaiįmontuotų sėdynių galima pasijusti itprie didelio visureigio vairo.

“Opel” inžinieriai ne pirmiejisugalvojo suderinti iš pažiūros ne-derančias savybes viename mode-lyje, tačiau jiems gerai pavyko iš-skirti, kokių savybių vairuotojaitikisi iš universalaus automobilio.“Mokka” sukonstruotas taip, kadjuo būtų patogu naudotis kasdie-nėse trumpose kelionėse - mašino-je šildomos ne tik sėdynės, bet irvairas, yra svarbiausios vairavimopagalbos, tokios kaip nusileidimonuokalne sistema, eismo juostospalaikymo detektorius, perspėjimoapie gresiantį susidūrimą sistema

bei statymo pagalba su kamera irnet 19 daiktadėžių.

“Opel Mokka” gaminama su trimisskirtingais varikliais - 1,6 l 115 AGbenzininiu, 1,4 l 140 AG benzininiusu turbina ir 1,7 l 130 AG dyzeliniu suturbina. LŽ išbandė šio modelio au-tomobilius su dviem pastaraisiais va-rikliais. 1,4 l benzininis variklis veikiaakivaizdžiai tyliau už dyzelinį, tačiaudyzelinio sukimo momentas trečda-liu didesnis (300 Nm/2-2,5 tūkst.rpm), todėl automobilis greičiau įsi-bėgėja. Jie abu turi pakankamai galiosramiai važinėti, tačiau ypatingo dina-miškumo tikėtis nereikėtų. “Mokka”važiuoklė taip pat gerai veikia miestogatvėse. Ji veiksmingai sugeria nedi-

delius nelygumus, o automobiliui už-važiavus ant apledėjusių plotų iš kar-to automatiškai įsijungia visų ratų pa-vara. Jos rankiniu būdu reguliuotinegalima - automobilio galia papras-tai perduodama tik į priekinius ratus,o jei mašinos kompiuteris užfiksuojaslystelėjimą, jis automatiškai perduo-da iki 50 proc. galios užpakaliniamsratams.

Konservatyvaus dizaino “OpelMokka” greičiausiai bus pagrindi-nis varžovas populiariam, tačiau nevisų mėgstamos išvaizdos “NissanJuke”. Naujojo “Opel” modelio kai-na mūsų šalyje prasideda nuo 54tūkst. litų, o bandyti automobiliaikainavo apie 75-80 tūkst litų. •

Motociklininkai, nepasinaudoję proga pasikeisti vairuotojo pažymėjimą, turės perlaikyti egzaminą arba paliktigalingą plieninį žirgą garaže. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

LŽ testas: gal kavos?Kasdieniškų automobilių gamin-tojams šie laikai itin sunkūs, betprabangių mašinų paklausa nuo-lat auga. “Porsche” nusprendėVokietijoje pasamdyti net tūks-tantį naujų darbuotojų.

Papildomos darbo jėgos įmoneiprireikė Leipcige, čia netrukus pla-nuojama pradėti gaminti bandomuo-sius naujo nedidelio sportinio visu-reigio “Macan” kėbulus. Gamintojasieško patyrusių surinkėjų, dažytojų,konstruktorių, kokybės kontrolieriųir kitų specialybių darbuotojų, mo-kančių elgtis su mašinų gamybojenaudojamais prietaisais. Neseniaipraplėsta gamykla Saksonijos regionetaip pat ieško 400 inžinierių ir jau pa-samdė 220.

Ši naujiena paskelbta kaip tik tuometu, kai Prancūziją slegia artėjantis“Peugeot-Citroen” gamyklos uždary-

mas ir sunkumai “Renault”, taigi susi-domėjimas laisvomis vietomis “Pors-che” gamykloje didžiulis. ĮmonėsLeipcigo padalinio vadovas SiegfiedasBulowas patvirtino, kad bendrovė su-laukė net 16,5 tūkst. motyvacinių laiš-kų dar prieš pradėdama oficialią dar-buotojų paiešką.

Anksčiau gamykloje Leipcige au-tomobilių kėbulai nebuvo gamina-mi. Jie buvo atvežami iš kitų gamyk-lų jau nudažyti ir tik pabaigiamisurinkti. Po 0,5 mlrd. eurų (apie 1,7mlrd. litų) kainavusios rekonstruk-cijos šioje gamykloje mašinos bus ga-minamos nuo pradžios iki pabaigos.Kaip tvirtina “Porche”, tai didžiausiagamyklos rekonstrukcija įmonės isto-rijoje. Šiuo metu gamykloje dirba1150 darbuotojų, bet planuojama,kad iki kitų metų pabaigos jų padau-gės dvigubai. •Just-auto.com, LŽ

“Porsche” ieško darbuotojų

Nepretenzingas miesto visureigis “Opel Mokka” tinkamas kasdieniamsmiestiečių šeimos poreikiams. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Pirmieji modeliai, pagaminti naujai išplėstoje “Porsche” gamykloje, busvisureigiai “Macan”. / Gamintojo nuotrauka

Trasa 112013 03 18Lietuvos žinios

VIDMANTAS UŽUSIENIS

Nors nuo to laiko, kai įsigaliojoKelių eismo taisyklių (KET) patai-sa, įpareigojanti automobilyjevežti iki 1,35 m ūgio vaikus spe-cialiose saugos kėdutėse, praėjojau daugiau nei keturi mėnesiai,net 20 proc. vairuotojų vis darnėra iki galo patikėję naujovėsveiksmingumu.

Eismo saugumo specialistai tvirti-na, kad dar nėra statistikos, kuri tiks-liai parodytų, kokios naudos davėpernai lapkričio 1 dieną įsigaliojęsnaujas KET reikalavimas. Kol kasskaičiais išreiškiamą naudą junta tikautomobilinių saugos kėdučių par-davėjai. Tarkim, dienraščio LŽ kal-binta Vilniuje įsikūrusios prekybosįmonės “Baltmer Group”, kuri pre-kiauja ir per internetinį portalą, par-davėja Ingrida Varnienė džiaugėsi,kad įsigaliojus KET pataisai prekybaautomobilinėmis saugos kėdutėmisišaugo dvigubai.

Pasak Irinos Vilčinskienės, sosti-nės prekybos įmonės “Baby Center”darbuotojos, ypač ūgtelėjo vyres-niems didesnio ūgio vaikams skirtųautomobilių saugos kėdučių parda-vimas. “Prie vairo sėdintys žmonėsprivalo pasirūpinti, kad kėdutėse sė-dėtų 1,35 m ir mažesni vaikai. Tokioūgio gali būti vaikai iki dešimties me-tų. Tačiau kas tinka trejų metų vaikui,ne visuomet tinka dešimtmečiui. To-dėl vyresnių vaikų tėveliams siūlomeįsigyti “padukais” vadinamų kėdu-čių. Kadangi anksčiau šių daiktų pa-klausos beveik nebuvo, jų apyvartašovė į viršų dešimtis kartų”, - tikinoLŽ pašnekovė.

Lietuvoje parduodamų automo-bilinių saugos kėdučių kaina svyruo-ja nuo maždaug 40 litų iki 1,5 tūkst.litų. Tačiau, pasak prekybininkų,dažniausiai pirkėjas renkasi nuo 400

iki 500 litų kainuojančias kėdutes.Statistikos departamento (SD) duo-

menimis, 2012 metais sėdimų auto-mobilinių baldų į Lietuvą buvo im-portuota už 5,2 mln. litų. Tiesa,neaišku, kokią jų dalį sudaro saugoskėdutės, nes vienos rūšies baldų statis-tikos duomenų SD neturi.

Išgąsdino RusijaPernai KET pataisytos vadovau-

jantis atitinkamais Europos Sąjungos(ES) teisės aktais. Pataisų logika pa-

prasta. Visų be išimties automobiliųsėdynės yra pritaikytos tam tikro ūgiosuaugusiems keleiviams. Akivaizdu,kad dauguma vaikų iki 9-10 metų yramažesni už suaugusiuosius. Saugoskėdutės jiems reikalingos pirmiausiatam, kad patekus į eismo įvykį vaikonesužalotų ar netgi nepasmaugtųsuaugusiojo ūgiui pritaikytas saugosdiržas. Užtenka vaiką pakelti aukš-čiau - ir tokia grėsmė išnyksta.

Vis dėlto pasitaiko, kad ir septyn-mečiai išstypsta iki tokio ūgio, kad jis

viršija 1,35 metro. Tokiam vaikui sė-dėti automobilinėje saugos kėdutėjejau nereikės. Priešingu atveju toks sė-dėjimas gali baigtis tragiškai - auto-mobiliui atsitrenkus į kokį nors daik-tą mažamečiui gali lūžti kaklas, nesvaiko galva bus daug aukščiau negusėdynės atlošas. Todėl iš pradžių ES,o vėliau ir Lietuvos teisės aktuose bu-vo pasirinktas pranašesnis už vaikoamžių ūgio kriterijus.

“Yra tėvų, manančių, jog KET pa-taisa priimta galbūt net dėl prekybi-ninkų pelno. Tai netiesa. Mintis pe-rimti patyrimą dalies Europos šalių,kuriose reikalaujama net 1,5 m ūgiovaikus sodinti į kėdutes, kilo 2007-aisiais, kai su siaubu sužinojome, kadpagal vaikų žūčių skaičių 1000 gy-ventojų Lietuva yra antra po Rusijos(2007 metais buvo užregistruoti 1453

eismo įvykiai, per kuriuos nukentė-jo vaikai, ir net 70 jų žuvo - aut.)”, -dienraščiui LŽ sakė vieno pataisosiniciatorių judėjimo “Apsaugok savovaiką nuo pavojų kelyje” vadovė Eg-lė Kestenienė.

Naudą skaičiuos vėliauNetaupyti vaikų sąskaita kvietė ki-

tas saugaus eismo ekspertas, Lietuvosautomobilių kelių direkcijos (LAKD)Eismo saugumo skyriaus vedėjas Ne-munas Abukauskas. “Didžiausia bė-da, kad žmonės praregi tik tuomet,kai įvyksta avarija. Tačiau eismo įvy-kis yra toks dalykas, kad jo pamokagali būti per daug žiauri, ir jos nebeį-manoma niekaip atitaisyti. Ypač kaikalbama apie žuvusius vaikus”, - aiš-

kino LŽ pašnekovas. Kartu jis pripa-žino, jog šiuo metu statistiškai apskai-čiuoti naudą, kurią duoda KET pa-taisa saugojant vaikų sveikatą irgyvybę, iš esmės neįmanoma. “Lai-kotarpis, praėjęs nuo pataisos įsiga-liojimo laiko, yra per daug trumpas,kad būtų įmanoma išvesti statistiškaipatikimus duomenis”, - teigė N.Abu-kauskas.

Ekspertas sakė galįs pateikti tikpreliminaraus tyrimo duomenis. Jierodo, jog vežiodami 1,35 m ir mažes-nius vaikus maždaug 20 proc. vairuo-tojų nenaudoja automobilinių saugoskėdučių arba jas naudoja netinkamai.“Tai paaiškėjo per Susisiekimo minis-terijos 2012 metų gruodžio 29 dienąsurengtą saugaus eismo akciją prie 15vaikų darželių, įsikūrusių didžiuo-siuose Lietuvos miestuose. 80 proc.vairuotojų buvo pavyzdingi ir savovaikus vežė reikalavimus atitinkan-čiose kėdutėse, prisegtus saugos dir-žais. Tačiau buvo ir tokių vairuotojų,kurių mašinose kėdutės buvo, bet ve-žami vaikai arba sėdėjo šalia jų, arbabuvo neprisegti saugos diržais. Visatai mes priskiriame prie netinkamųkėdučių naudojimo atvejų, už kuriuosyra skiriamos baudos”, - pasakojoLAKD atstovas.

Kaip tvirtino jis, tokiais atvejaisdauguma tėvų aiškino, jog vaikų ne-sodino į automobilines saugos kėdu-tes todėl, kad “reikėjo netoli važiuo-ti”. “Aiškinome vairuotojams, jogeismo įvykiai įvyksta nebūtinai kelio-nėse, kurių ilgis - 5 tūkst. kilometrų. Įavariją automobilio vairuotojas galipatekti visai to nesitikėdamas, čia irdabar”, - sakė N.Abukauskas.

Jo nuomone, blogiau yra su taisvairuotojais, kurie turi vaikų ir kol kasapskritai nesiteikė įsigyti automobili-nių saugos kėdučių. “Vis dėlto manau,kad požiūris po truputį turėtų keistisį gera, tik tam reikia laiko”, - optimis-tiškai į ateitį žvelgė saugaus eismoekspertas. •

Saugos kėdutės dar tik skaičiuojamos

2007 metais buvo užregistruoti 1453 eismo

įvykiai, per kuriuos nukentėjo vaikai, ir net 70 jų žuvo.

VIDMANTAS UŽUSIENIS

Gera žinia iš Briuselio - EuroposKomisija (EK) pavedė Rytų-Va-karų transporto koridoriausasociacijai (East-West Trans-port Corridor Association -EWTCA) koordinuoti Baltijos jūros regiono (BJR) transportotinklų sistemos ir transportopaslaugų rinkos plėtrą.

EWTCA būstinė įsikūrusi Lietuvo-je, o asociacijos sekretoriato funkcijospatikėtos Vilniaus Gedimino techni-kos universiteto (VGTU) Intermodali-nio transporto ir logistikos kompetenci-jos centrui. Jo vadovas dr. AlgirdasŠakalys kartu yra ir EWTCA pre-zidentas.

“EK sprendimas - didelis iššūkismūsų mokslininkams, vykdantiemssu koridoriaus plėtra susijusiusmokslinius darbus. Sėkmės atvejukoordinuojantis VGTU centro vaid-muo gali duoti neįkainojamos nau-dos ir visai šaliai”, - LŽ sakė mokslųdaktaras.

Globalūs iššūkiai - Kodėl Lietuvai taip svarbu įsit-

virtinti BJR transporto tinklų siste-mos ir transporto paslaugų rinko-je? - klausėme EWTCA prezidentoA.Šakalio.

- Daug ką pasako skaičiai. Lietu-vos transporto ir logistikos šaka yraviena pirmaujančių Lietuvos paslau-gų eksporto srityje, ji sukuria apie de-šimtadalį mūsų šalies bendrojo vidausprodukto. Tačiau pasauliui globalė-jant pavienės Lietuvos įmonės ar netatskiros transporto rūšys jau nebega-li pretenduoti į bent šiek tiek rimtes-nio žaidėjo statusą tarptautinėjetransporto paslaugų rinkoje. Globa-lioje rinkoje didžiausia konkurencijavyksta tarp tiekimo ir transportavimograndinių, arba vadinamųjų trans-porto koridorių. Tad norint, kad sėk-mė ir toliau lydėtų tarptautinėsetransporto rinkose, būtina sugebėtiefektyviai įsiterpti į tarptautines trans-portavimo ir logistikos grandines. Vi-sų pirma Lietuva turi deramai įsitvir-tinti BJR transporto tinklų sistemojeir transporto paslaugų rinkoje. Tai ga-lime padaryti tik aktyviai dalyvauda-mi BJR strategiją įgyvendinančiuoseprojektuose.

Gerų galimybių pasiekti tiksląmums suteikia EK atnaujintas veiks-mų planas Baltijos jūros šalių trans-porto strategijai įgyvendinti. JameEWTCA suteiktas ypač svarbus koor-dinatorės vaidmuo. Šis veiksmų pla-nas, jeigu tik sėkmingai bus įgyvendi-namas, gali tapti vienu pagrindiniųinstrumentų formuojant globaliumastu konkurencingas transportavi-mo grandines.

- Kokius BJR transporto tinklų sis-temoje vykdomus projektus įvardy-tumėte kaip svarbiausius?

- Pirmiausia tai - penkias Baltijosregiono valstybes sujungsiančio ge-ležinkelio “Rail Baltica” projektas.Ateityje jį numatoma įkomponuotiį dar vieną tarpregioninį projektą“Baltijos jūra - Adrijos jūra”, kurissujungs Europos šiaurę ir pietus.

Lietuvai taip pat strategiškai svar-bus Rytų-Vakarų transporto korido-rius, kurio veikloje dalyvauja Klai-pėdos jūrų uostas, rengiasi prisidėtiir Klaipėdoje, Kaune bei Vilniujesteigiami viešieji logistikos centrai.

Konkuruos su Europos šiaure- Ar pajėgsime mesti iššūkį per

Šiaurės valstybes - Norvegiją ir Suo-miją - į Rusiją, kitas NepriklausomųValstybių Sandraugos (NVS) šalis irtoliau vedančiam transporto kori-doriui?

- Iš tikrųjų, nors apie tai viešai ne-kalbama, Baltijos regiono šiaurės vi-durio ir pietų subregionai labai kon-kuruoja dėl įtakos ir vaidmensplėtojant tarptautinį prekybos beipaslaugų verslą tarp Rytų (pirmiau-sia NVS valstybių ir Kinijos) bei Va-karų. Suomija, šiauriniai Švedijos re-gionai ir Norvegija siekia išlaikytipozicijas, susiformavusias dar nuotų laikų, kai Suomija vienintelė iš Eu-ropos Sąjungos (ES) šalių turėjo sie-

ną su Rusija. Naudojant ne tik eko-nominius, bet daugeliu atvejų ir po-litinius svertus, didelė dalis ES ir Ru-sijos prekybos srauto buvo ir tebėrakreipiama per Suomiją bei vadina-mąjį Šiaurės trikampį - Norvegijos,Švedijos teritoriją.

Todėl drauge su Baltijos jūros kai-mynais - švedais, danais, vokiečiais -turime pasiekti, kad ir pietinės Balti-jos dalies transporto koridorius Ry-tų-Vakarų kryptimi taptų efektyviuglobalaus Azijos-Europos transportokoridoriaus, kurio apyvarta 2010 me-tais siekė net 552 mlrd. eurų (1,9 trln.litų), segmentu. Žinoma, tai padary-ti nėra paprasta, tačiau tikslo privalo-me siekti visomis įmanomomis prie-monėmis. Pirmiausia - įrodydami,kad veždamas krovinius iš Vakarų įRytus ir atgal sausumos transportasyra toks pat efektyvus kaip ir jūrų, ku-riuo dabar abiem kryptimis gabena-ma daugiausia krovinių. Turime ir to-liau būti iniciatyvūs bandydaminaujas transporto jungtis tarp Azijosir Europos, pavyzdžiui, kaip tai buvodaroma paleidžiant į bandomąjįmaršrutą traukinius “Saulė”, “Mer-kurijus” ar “Mongolijos vektorius”.Vėliau būtina siekti, kad šie maršru-tai taptų reguliarūs.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kadBaltijos jūra, kuria dabar plukdo-ma dauguma krovinių, yra labai už-teršta. Skandinavai taršos proble-

moms itin jautrūs. Todėl EK atnau-jintame Baltijos jūros strategijosveiksmų plane žaliųjų transportokoridorių tinklo, kuriame pagrin-dinį vaidmenį atliktų geležinkeliai,plėtros BJR projektas yra pateiktaskaip vienas svarbiausių transportosektoriaus projektų regione. Ma-nau, jo koordinatorė EWTCA irgidaug prisidės prie to, kad EK vizi-ja būtų sėkmingai įgyvendinta. •

Regioninį projektą koordinuos lietuviai

A.Šakalio teigimu, pasaulio trans-porto rinka tampa vis globalesnė, opavienių įmonių reikšmė ir galimy-bės vis mažėja. / LŽ archyvo nuotrauka

Nuo praėjusių metų lapkričio automobilių saugos kėdutėse privalo būti vežami vaikai, kurių ūgis ne didesnis kaip 1,35 metro. / Romo Jurgaičio nuotrauka

2013 03 18Lietuvos žinios12 Kultūra

ALGIMANTAS DEGUTISSpecialiai LŽ iš Jeruzalės

Rašytojas, dramaturgas, vertėjas Grigorijus Kanovičiusneseniai pranešė baigiantis rašytojo karjerą. Paskutiniai lietuvių kalba išleisti jo kūriniai -“Debesis, vardu Lietuva” (2009 m.) ir “Miestelio romansas” (2013 m.).

Šiemet su rašytoju G.Kanovičiu-mi susitikome atsitiktinai. Trumpamatvykęs į Izraelį sužinojau, kad Tarp-tautinėje Jeruzalės knygų mugėje da-lyvauja ir Lietuva, o vienas vakarasskirtas holokaustui. Jame dalyvavoG.Kanovičius. Buvome nesimatę 20metų, nuo tada, kai jis iš Vilniaus iš-vyko gyventi į Izraelį. Anksčiau su-sitikdavome Lietuvos kino studijoje,televizijoje ir net vaikščiodavome įtą pačią kirpyklą netoli buvusio “Vil-niaus” kino teatro.

Grigorijus į Jeruzalės knygų mu-gę atvyko su žmona Olga. Kaip mansakė jų draugai, Tel Avive ši vien-mečių 84-uosius šiemet baigiantipora niekada nesiskiria. Su rašyto-ju kalbėjome apie jo kūrybą ir jį do-minančiomis temomis.

- Susitikęs su dideliu būriu savokūrybos gerbėjų jūs viešai pareiškė-te, jog baigėte rašytojo karjerą. Arne per anksti atsisakote plunksnos?

- Dauguma rašytojų savo kūrybi-nę veiklą nutraukia įžengę į devin-tąjį savo gyvenimo dešimtmetį, irne todėl, kad neturėtų ką pasakyti,o todėl, jog senka jėgos. Turime ge-rą pavyzdį: Kolumbijos rašytojasGabrielis Garcia Marquezas taippat viešai pareiškė, jog daugiau nie-ko nerašys. Reikia mokėti laiku pa-dėti tašką, nes atsiranda pavojuskartotis. Aš daug parašiau ir su ma-lonumu kai ko atsisakyčiau. Manokūryboje - 10 romanų, daugybė ap-sakymų, novelių, kino scenarijų,spektaklių, iš lietuvių kalbos išver-čiau kalną knygų, todėl atėjo laikaspadėkoti savo skaitytojams beiklausytojams ir ištarti “viso gero”.

Šėtono apžavai Lietuvoje- Jūs vienintelis rusų kalba rašan-

tis lietuvių rašytojas, visą savo kūry-bą paskyręs Lietuvos žydų gyveni-mui per pastaruosius 150 metų.Kodėl būtent ši tema jus labiausiaidomino?

- Manau, neperdėdamas galiutvirtinti, kad tik Lietuvoje galėjo iš-

vysti šviesą mano romanai, nes to-kie žodžiai kaip “žydas”, “Tora”,“Jeruzalė” buvo už įstatymo ribųvisoje mūsų “broliškoje” SovietųSąjungoje. Todėl esu dėkingas Lie-tuvai, kuri padėjo man tapti tuo,kuo tapau. Antra vertus, savo kny-

gose aš vėliau negu Icchokas Me-ras, kurį labai vertinu, o ypač jo ge-nialųjį romaną “Lygiosios trunkaakimirką”, ėmiausi holokausto te-mos. Du mano romanai skirti šiamskausmingam reiškiniui, o daugiau-sia apie tai kalbama mano romane“Šėtono apžavai”. Aš - ne istorikas,o rašytojas, aš remiuosi savo vaiz-

duote. Apie šį tragišką laikotarpįskaičiau ir kitose knygose, girdėjaudaug pasakojimų iš kitų žmonių.Manęs dažnai klausia, kodėl knygapavadinta “Šėtono apžavais”. Atsa-kymas gal ir paprastas, bet kartu la-bai sudėtingas. O todėl, kad, prie-

šingai nei Dievas, šėtonas visadamoka grynaisiais, tuo tarpu Dievasvadovaujasi tik priesakais: nežudyk,nevok, mylėk savo artimą, nesveti-moteriauk, gerbk savo tėvą. Trum-piau tariant, visi žino Dievo priesa-kus, tačiau (gal aš klystu) Dievuseka mažiau žmonių nei tų, kuriesužavėti šėtono. Šėtonas iš karto

moka grynaisiais - svetimu turtu,svetimais pinigais ir pan. Šėtonaskonkretesnis už Dievą. Šis konkre-tumas Lietuvoje 1941-1944 metaispasireiškė pačia žiauriausia ir ne-maloniausia forma.

Klausimas istorikams- Kodėl taip atsitiko? Žydai ir lie-

tuviai gražiai sugyveno apie 600metų, ir staiga iš kažkur išdygo tar-pusavio neapykanta. Tiesa, buvonemažai lietuvių, kurie gelbėjo ir iš-gelbėjo nemažai žydų.

- Aš nepamenu nė vieno lietuvių iržydų konflikto, nebent tarpukariusirgalių muštynes po futbolo rung-tynių. Lietuvoje per tuos šimtmečius,kai gyveno ir gyvena žydai, nebuvonė vieno pogromo, kokių vyko cari-nėje Rusijoje. Visi sugyveno taikiai,tačiau viską apvertė 1941 metai. Ma-nau, istorikai paaiškins geriau nei ra-

šytojas, kodėl taip atsitiko. Tačiau aš,būdamas jau pagyvenęs žmogus,manau, kad nepakanka vien tik svar-bių datų - Holokausto dienos, Vil-niaus geto sunaikinimo - paminėji-mo. Man tai primena savotiškądekoratyvumą. Reikia ne tik išsiaiš-kinti šios tragedijos priežastis, bet irgilintis į šio reiškinio esmę. Svarbuprisiminti, jog neapykanta gimdoneapykantą, o meilė to neišprovo-kuos niekada. Reikia mokytis mylė-ti savo artimą, gal ne kaip patį save,o kaip žmogų, kuris greta tavęs gyve-na. O tas, kuris žudo kitą žmogų, yranevertas būti žmonijos nariu. Tai pa-grindinė mano romanų mintis.

Mano romanas “Šėtono apžavai”galbūt baigiasi per dideliu apibend-rinimu, kai mirusieji žydai kapinė-se bijosi prisikelti, kai ateis Mesijas,nes baiminasi, kad vėl kas nors no-rės juos žudyti. Čia aš išreiškiau sa-vo požiūrį į holokaustą, nes jis visdar gyvas, ši liga iki šiol nepagydy-ta ne tik Lietuvoje. Holokaustas dargyvuoja visur, kur vyko šie fašisti-niai pogromai, todėl reikia, kadžmonės patys save imtų gydyti, ne-sivadovaudami principu: jeigu kasnors man padarė bloga, tai aš tuopačiu atsilyginsiu.

Aš laimingas, kad mano romanasjau išverstas į anglų kalbą ir su juogalės susipažinti angliškai skaitantižmonijos dalis. Laimingas, kad sa-vo kūryboje skleidžiau meilę kitamžmogui, niekada nevaizdavau žmo-gaus žvėrimi, o tik ieškojau priežas-čių, kodėl jis toks tampa, ir kaipžmogus vėl gali virsti žmogumi.

Laukia R.Tumino- Baigdamas mūsų pokalbį norė-

čiau paklausti, ar Izraelis kada norspamatys režisieriaus Rimo Tuminospektaklį “Nusišypsok mums, Vieš-patie”, sukurtą jūsų dilogijos “Ožiu-kas už porą skatikų” motyvais. Jis yraman palikęs dižiulį įspūdį, nes jamelabai plačiai atskleidžiamas Lietuvosžydų gyvenimas. Manau, jog Izraely-je ne tik litvakams, kurių čia gyvenaapie 200 tūkstančių, bet ir kitiemsjūsų šalies gyventojams spektaklispadėtų atskleisti ne vieną tiesą apiežydus Lietuvoje, ją, deja, dar kai kurgaubia neigiami stereotipai.

- Manau, kad spektaklis tikrai su-lauktų nemažo susidomėjimo Iz-raelyje, tačiau viskas remiasi pini-gais. Tačiau man R.Tuminas sakė,jog planuoja jį statyti Maskvoje iratvežti kaip gastrolinį spektaklį. Be-lieka laukti ir tikėtis.•

G.Kanovičius: “Reikia mokėti padėti tašką”

“Laiko atžvilgiu tai tebus akimir-ka, bet tuo momentu Lietuva ir“Trimitas” taps džiazo pasauliocentru”, - taip apie kovo 21 dienospasirodymą su Jamesu MorrisonuNacionalinėje filharmonijoje sakovalstybinio pučiamųjų instrumen-tų orkestro “Trimitas” vyriausiasisdirigentas Ugnius Vaiginis.

“Žymusis džiazo virtuozas iš Austra-lijos J.Morrisonas, pirmą kartą kon-certuojantis Baltijos šalyse, pasirinkokoncertą būtent su “Trimitu”. Tai ro-do, kad mūsų orkestras yra gyvas!” -džiaugėsi maestro U.Vaiginis. PatsJ.Morrisonas, paklaustas apie šį pasi-rinkimą, sakė: “Man labai patinka šioorkestro garsas ir energija. Todėl ne-kantriai laukiu būsimo koncerto. Ti-

kiuosi, kad ir Lietuvos publika nemažiau nei aš susidomėjusi, kokiųįspūdžių jai suteiks mūsų pirmasbendras pasirodymas.”

Garsiausiuose pasaulio džiazoklubuose ir žymiausiuose džiazofestivaliuose grojantis Australijojegimęs multiinstrumentalistas yramuzikavęs su tokiomis žvaigždė-mis kaip Dizzy Gillespie, Geor-ge’as Bensonas, Ray Charlesas,B.B.Kingas ir Wyntonas Marsalis.Nuo šešiolikos metų nuolat kon-certuojantis muzikantas pasakoja,kad muzikos kaip savo kelio nepa-sirinko - muzika yra tai, ką atran-di apie save. “Aš tiesiog žinojau,kad esu muzikantas”, - yra sakęsJ.Morrisonas.

Į Lietuvą atvyksiančio žymiojo at-likėjo muzikos klausėsi Didžiosios

Britanijos karalienė Elžbieta II, JAVprezidentai George’as H.W. Bushasir Billas Clintonas. 1997 metais užindėlį į gimtosios šalies meną J.Mor-risonas buvo apdovanotas Austra-lijos ordinu, o 2000-aisiais savo kur-tą kompoziciją atliko per Sidnėjausolimpinių žaidynių atidarymo ce-remoniją.

Vyriausiasis “Trimito” dirigen-tas U.Vaiginis, pats inicijavęs bend-radarbiavimą su šiuo išskirtiniumuzikantu, žada unikalų koncer-tą. “Jei man prieš keletą metų kasnors būtų pasakęs, kad “Trimitas”gros su J.Morrisonu, būčiau tiklengvai šyptelėjęs ir priėmęs taikaip didelį pokštą”, - prisipažinoU.Vaiginis.•LŽ

Jamesas Morrisonas pasirinko “Trimitą”

“Muzika yra tai, ką atrandi apie save. Aš tiesiog žinojau, kad esu muzikantas”, - sako J.Morrisonas. / Organizatorių nuotrauka

“Niekada nevaizdavau žmogaus žvėrimi, o tikieškojau priežasčių, kodėl jis toks tampa,

ir kaip žmogus vėl gali virsti žmogumi.”

Į lietuvių kalbą šiemet išverstas G.Kanovičiaus romanas “Miestelio romansas” šių metų Vilniaus knygų mugėjesulaukė didžiulio skaitytojų susidomėjimo. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Kultūra 132013 03 18Lietuvos žinios

MILDA KNIEŽAITĖ

Jaunųjų lietuvių architektų Kristijono Skirmanto, Povilo Žakausko ir Tomo Vaičiulio pro-jektas tarptautiniame kalėjimovandenyne architektūros konkurse laimėjo antrą vietą. Jų darbas bus paskelbtas bentšešiuose tarptautiniuose architektūros žurnaluose, leidžiamuose įvairiose pasauliošalyse, ir didžiausiuose architektūros tinklalapiuose.

Britų kompanijos [AC-CA] orga-nizuojami tarptautiniai architektū-ros konkursai provokuoja ir skatinadrąsiausias architektūros idėjas. Kū-rybingiems žmonėms suteikiamaproga išreikšti save, pristatyti savoarchitektūrines vizijas, o geriausidarbai įvertinami piniginiais prizais,su jais supažindinama tarptautinėvisuomenė.

Jau šeštame [AC-CA] surengtameatvirame idėjų konkurse šių metų vasa-rio pabaigoje dalyvavo daugiau kaippusantro šimto architektūros entuzias-tų iš viso pasaulio. Darbus vertino trysnepriklausomi komisijos nariai - archi-tektai iš Portugalijos, Naujosios Zelan-dijos ir Kinijos. Neseniai paskelbtaisduomenimis, pirma vieta atiteko ispa-nų komandai, antra - lietuviams, trečia -argentiniečiams. Architektų iš Lietuvosdalyvavo ir ankstesniuose [AC-CA]konkursuose, tačiau toks aukštas įver-tinimas gautas pirmą kartą.

Skalaujant bangoms“Mus sudomino pati konkurso

idėja, - prisiminė vilniečiai. - Kalėji-mas ant vandens - labai netradicinisobjektas. Vandenynas atrodo tokiaminimalistinė erdvė. Tik vanduo irdangus. Gali padaryti ką nori. Tačiaukartu ir labai sunku. Jei viską suval-dai, gali išeiti labai originalus projek-tas. Kalėjimą-plūdurą mums pavykosukurti gana greitai ir be didesnių su-nkumų.”

Konkurso sąlygose buvo nurodytasuprojektuoti kalėjimą vandenyne re-miantis naftos platformos konstruk-ciniu atitikmeniu. Projekto vieta -tiksliomis geografinėmis koordina-tėmis neapibrėžtas Ramiojo vande-nyno taškas, nutolęs nuo kranto per20 kilometrų.

“Nuolat kintantis, dinamiškas irkartu vienodas, griežtų apribojimų ne-sukuriantis vandenyno peizažas nulė-mė lakonišką ir geometriškai visomiskryptimis lygiaverčio tūrio atsiradimą,- pasakojo kalėjimo-plūduro projektoautoriai. - Mūsų konkursinį pasiūly-mą sudaro trys pagrindiniai elementai:laikančioji kolona (tvirtinama prie

vandenyno dugno), konstrukcinis žie-das ir po juo pakabinti taisyklingi sta-čiakampiai moduliai, kuriuose įreng-tos visos kalėjimo patalpos.

Likęs nepanaudotas plotas pokonstrukciniu žiedu užpildytas tan-kiu standžių strypų tinklu. Šie ver-tikalūs elementai ne tik pridengiagrubias pastato konstrukcijas ir su-teikia architektūrinei išraiškai leng-vumo - per juos vandens paviršiujeįrengta plūdurų sistema perduodakinetinę energiją į generatorius sto-go konstrukcijoje.”

Taip į pastatą tiekiama elektrosenergija, gaunama iš vandens pavir-šiaus bangavimo. Stengtasi panau-

doti natūralios gamtos teikiamusenergijos išteklius, o bangų perneša-mas energijos kiekis, pasak architek-tų, yra maždaug tūkstantį kartų di-desnis nei vėjo. Kur kas didesni irefektyvumo rodikliai nei daugelio ki-tų alternatyvios energijos šaltinių.

“Bangų mūšos energija nėra nau-

jiena. Tik šį principą interpratavomesavaip, - aiškino projekto autoriai. -Dažniausiai generatorius statomas jū-ros dugne, o mes nusprendėme pa-daryti atvirkščiai, ir sukurtas “ažūras”funkciškai pagrįstas, atlieka tiek ener-getinę, tiek estetinę funkciją.”

Dienomis patalpas apšviečia na-tūrali šviesa, patenkanti pro stogeįrengtus ir plano perimetrą atkarto-jančius langus. Naktimis pro juossklindanti jau iš vidaus šviesa suku-ria griežtą, su kalėjimu asociacijaskeliantį grafinį piešinį, gerai mato-mą tamsoje iš viršaus, pavyzdžiui,skrendant lėktuvu virš vandenyno.

Pačiame kalėjime aiškiai atskirtos

skirtingų paskirčių zonos: nuteistų-jų ir laukiančiųjų teismo blokai, ad-ministracinis, aptarnavimo ir tech-ninis korpusai. Numatyta ir vidiniokiemo erdvė, taip pat sraigtasparnionusileidimo aikštelė ir prieplaukavandens transportui.

“Mums buvo labai svarbu, kadprojektas atitiktų darnos su aplinkair gamtos tausojimo kriterijus, - pa-brėžė autoriai. - Dažnai idėjų kon-kursuose stengiamasi parodyti kom-piuterinės grafikos gebėjimus irprisitaikymą prie šiuolaikinės madosbangų. Atsiranda tokių dalykų kaip,pavyzdžiui, parametrinis modeliavi-mas, kai architektūra pagrįsta pro-gramavimo principu. Projektuoja-ma jau turint galvoje išankstinęnuostatą ir tiesiog ieškoma, kur jąpritaikyti. Mes stengiamės pažvelgtikitaip ir, sakytume, teisingiau pačiosarchitektūros požiūriu. Iš pradžiųsusipažinome su vieta, išsiaiškinomereikalavimus ir tik tuomet ieškojomeidėjos sprendimo.”

Pareikšti apie saveJaunųjų lietuvių architektų treje-

tas - Vilniaus Gedimino technikosuniversiteto (VGTU) auklėtiniai.Dvidešimt trejų metų K.Skirmantas

ir metais vyresnis P.Žakauskas priešpusantrų metų baigė architektūrosbakalauro studijas ir jau turi šiokiostokios darbo patirties. Dvidešimtpenkerių metų T.Vaičiulis tęsiaVGTU magistrantūrą. Visi trys perstudentų mainų programas pusęmetų sėmėsi patirties ir užsienyje:Kristijonas - Ispanijoje, Tomas -Italijoje, Povilas - Portugalijoje. Vė-liau kartu pusę metų stažavosi Briu-selyje, Belgijoje, dirbo vienoje studi-joje architektų asistentais. Tarp-tautiniame konkurse dalyvavavoantrą kartą.

“Mūsų bendras požiūris į archi-tektūrą, bendri interesai dar nuo stu-dijų laikų, mokėmės vienoje grupė-je, - vardijo susibūrimo priežastis LŽpašnekovai. - Esame dar gana jauni,o architektūra tokia sritis, kurioje la-bai svarbu darbo stažas ir patirtis.Reikia daug išmanyti, kad galėtumjaustis profesionaliu architektu.Smalsiems ir ieškantiems savęs ar-chitektams neužtenka vien darbo įs-taigoje. Jie stengiasi dalyvauti papil-domoje veikloje. Konkursai yravienas būdų pasireikšti savarankiš-kai, pranešti apie save.”

Studijų draugams sekasi kartudirbti, todėl jie neatmeta galimybės ir

toliau kartu rengti įvairius projektus.Priešingai emigruojančiam jauni-mui, kūrybingas architektų trejetasįsitikinęs, kad norint ir stengiantisgalima rasti kur save realizuoti Lie-tuvoje ir išeiti į tarptautinę erdvę.

“Semiamės įvairios patirties irnorime kelti Lietuvą, - smagiai pa-tikino pašnekovai. - Ypač dirbantsu privačiais užsakovais matyti, kadmūsų visuomenė dar ganėtinai kon-servatyvi ir mažai mačiusi tarptauti-nio lygmens šiuolaikinės architektū-ros, todėl kartais labai sunku įtikintiryžtis drąsesniems, inovatyvesniemsar mažiau matytiems sprendimams.Dauguma stengiasi laikytis tradici-nių, konservatyvių idėjų. Taip yra,galima sakyti, nes Lietuvoje gero-kai mažiau gerų projektų nei kito-se šalyse. Žinoma, ir pati Lietuvosistorija skiriasi nuo kitų Europosšalių, nepriklausomų daugybę me-tų. Paprasčiausiai aplinka formuo-ja nuomonę, o Lietuvoje kol kas di-džioji jos dalis - niekuo neišsiskiriantipilka masė. Nors turime nemažaistiprių architektų, kurie puikiai pa-sirodo tarptautiniu mastu ir yraaukštai vertinami, Lietuvoje jų var-dai beveik nežinomi plačiajai visuo-menei.” •

Lietuvių idėja: kalėjimas-plūduras

Projekto vieta - tiksliomis geografinėmis koordinatėmis neapibrėžtas Ramiojo vandenyno

taškas, nutolęs nuo kranto per 20 kilometrų.

Taip atrodytų lietuvių projektuotas kalėjimas vandenyne.

Vilniečiai architektai (iš dešinės) K.Skirmantas, P.Žakauskas ir T.Vaičiulis sėkmingai pasirodė tarptautiniame architektūros idėjų konkurse.Ritos Stankevičiūtės nuotrauka Toks erdvus ir šviesus būtų kalėjimo kiemas.

2013 03 18Lietuvos žinios14 Sportas

Ontarijo provincijoje Kanadojevykusiame 2013 metų pasaulio dailiojo čiuožimočempionate 15-ąją vietą ledošokių varžybose užėmė ir kelialapį į 2014 metų Sočio(Rusija) žiemos olimpines žaidynes užsitikrino IsabellaTobias ir Deividas Stagniūnas.

21 metų amerikietė ir 27 metų lie-tuvis po trumposios programos bu-vo aštuoniolikti (57,39 balo), laisvo-joje programoje šeštadienį buvotrylikti (84,25), o galutinėje įskaitoje(141,64 balo) tenkinosi penkioliktą-ja pozicija.

Planetos pirmenybių auksą po me-tų pertraukos susigrąžino amerikie-čiai Meryl Davis ir Charlie White’as.Praėjusių metų vicečempionai surin-ko 189,56 balo ir aplenkė olimpiniusir 2010 bei 2012 metų pasaulio čem-

pionus kanadiečius Tessą Virtue beiScottą Moirą (185,04). Bronzos apdo-vanojimais tenkinosi Rusijos ledo šo-kėjų pora - Jekaterina Bobrova irDmitrijus Solovjovas (169,19).

Paskutinis pirmenybių medaliųkomplektas buvo išdalytas moterųvaržybose. Jas laimėjo olimpinė čem-pionė Kim Yu-Na iš Pietų Korėjos.2009 metų pasaulio čempionė su-rinko 218,31 balo. Sidabro apdova-nojimas atiteko Senojo žemyno pir-menybių nugalėtojai bei planetosčempionės titulą praradusiai italeiCarolinai Kostner (197,89). Bronzatenkinosi 2008 ir 2010 metų pasau-lio dailiojo čiuožimo čempionė ja-ponė Mao Asada (196,47). Šeštadie-nį aštuonioliktąjį gimtadienį šventusivilnietė Inga Janulevičiūtė trumpo-joje programoje aplenkė dvi varžovesiš Slovėnijos bei Latvijos ir liko 33-ia.

Porų varžybose aukso medalius -pirmą kartą nuo 2005 metų - iškovo-

jo dukart planetos vicečempionųduetas iš Rusijos - Tatjana Volosožarir Maksimas Trankovas. Jie surinko225,71 balo. Sidabrą pelnė keturis-kart pasaulio pirmenybių nugalėjai išVokietijos Aliona Savčenko ir Robi-nas Szolkowy (205,56), bronza įteik-ta šeimininkams Meagan Duhamelbei Ericui Radfordui (204,56).

Vyrų varžybose trečią iš eilės pla-netos čempiono titulą iškovojo 22metų Kanados atstovas PatrickasChanas (267,78). Anksčiau tris pa-saulio čempiono titulus iš eilės(1998-2000 metais) buvo iškovojęsrusas Aleksejus Jagudinas. Sidabromedalis įteiktas Denisui Tenui(266,48) iš Kazachstano, bronzos -Senojo žemyno pirmenybių nugalė-tojui ispanui Javierui Fernandezui(249,06), kuris po trumposios pro-gramos buvo tik septintas. •LŽ

Šokėjams - kelialapis

Šeštadienį Alytuje įvyko krepšiniošventė, kurioje dalyvavo įvairiųLietuvos krepšinio lygų atstovai.Pagrindine renginio dalimi taporungtynės tarp pirmą kartą suburtos Dzūkijos rinktinės ir Lietuvos komandos.

Rungtynės vyko 3 kėlinius, trečio-jo viduryje Lietuvos rinktinė pirma-vo 11 taškų skirtumu, tačiau mačąrezultatu 79:75 laimėjo Dzūkijos eki-pa. Nugalėtojams Vaidas Čepukaitispelnė 24 taškus, o pralaimėjusiemsVilius Šumskis - 16. Naudingiausiumačo žaidėju pripažintas Dzūkijosrinktinėje rungtyniaujantis muzi-kantas Eimantas Belickas.

Tritaškių metimų konkurso pir-majame etape susikovė keturios po-ros merginų ir vaikinų. Šiose dviko-vose 3:1 nugalėjo merginos, tačiaudidžiajame finale vis dėlto triumfavovaikinas. Karolis Mikuličius iš Prie-

nų “Rūdupio KKSC” įveikė SimonąDobrovolskytę iš “LKC-Kauno”.

Per krepšinio šventę Lietuvoje pir-

mą kartą surengtoje originalioje sla-lomo rungtyje, kurioje reikėjo pade-monstruoti ir sugebėjimą varyti ka-

muolį, ir taiklumą, geriausiai sekėsiVilniaus KM auklėtinei Karolinai Ai-dukaitei, kuri finale nugalėjo Man-tyvą Stašelį iš A.Sabonio KC.

Tradiciniame “Oro karaliaus”konkurse tik po ilgos ir pratęsimopareikalavusios kovos čempionu ta-po Alytaus “Dzūkijos” atstovas Tau-ras Skripkauskas. Jis lemiamoje dvi-kovoje palaužė Moksleivių krepšiniolygos analogišką konkursą šeštadie-nį jau laimėjusį Kauno KM “Aisčiai”auklėtinį Mantą Varną.

Krepšinio šventėje gausiai susirin-kusiems žiūrovams koncertavo Do-natas Montvydas, Alytaus Oranžinischoras, specialų pasirodymą suren-gė Lietuvos kariuomenė, o ypatingodėmesio sulaukė autografų sesija. Josmetu krepšinio gerbėjai galėjo gautiArvydo Sabonio, Jurgitos Štreimiky-tės-Virbickienės ir Tado Klimavi-čiaus autografus, su jais pabendrau-ti ir nusifotografuoti.

Prieš šią šventę, šeštadienį, ketu-

rias valandas Alytuje karaliavo moks-leiviai - čia įvyko Moksleivių krepši-nio lygos “Žvaigždžių diena”, kuriosdevizas - “Ateities krepšinio žvaigž-dės - šiandien 2013”. Tritaškių me-timų konkurse triumfavo ŠarūnoMarčiulionio krepšinio akademijosauklėtinis Edvinas Kucevičius irLaurita Jurčiūtė, krepšinio paslap-čių besimokanti Kėdainių sportomokykloje. Dėjimų į krepšį konkur-są laimėjo aštuonis varžovus nuga-lėjęs bei žiūrovų ir komisijos simpa-tijas pelnęs M.Varnas.

Daugiausia dėmesio sulaukė “Ry-tų” ir “Vakarų” rungtynės, kuriosevienu metu ant parketo žengė pers-pektyviausi vaikai (g.1999 metais irjaunesni), jaunučiai (g.1997-1998 m.)ir jauniai (g.1995-1996 m.). Po įtemp-tos kovos buvo užfiksuotos lygiosios87:87 (“Rytai” - “Vakarai”: 33:25 vai-kai; 27:28 jaunučiai; 27:34 jauniai). •LŽ

SAULIUS RAMOŠKA

Eurolygos TOP 16 etapo vienuoliktasis turas iš Kauno“Žalgirio” atėmė visas galimybes kovoti dėl vietos atkrintamosiose varžybose.

Teorinių vilčių pakilti į E grupėsketvertą turėję žalgiriečiai jas numa-rino penktadienio vakarą Maskvoje61:70 pralaimėdami Rusijos čempio-nui CSKA.

Nepaisydamas visų negandų - trau-mų, finansinių problemų ir žaidėjųnetekčių - septintą pralaimėjimą paty-rusio “Žalgirio” treneris Joanas Plazaliko patenkintas auklėtinių pastango-mis priešintis varžovui.

“Manau, padarėme viską, ką galė-jome. Kamuolį praradome 16 kartų,daug sykių nepataikėme iš po krep-šio, o taip žaidžiant CSKA nenugalė-si, - teigė Kauno klubą treniruojantisispanas. - Bet tikiuosi, kad gerbėjamssuteikėme galimybę didžiuotis “Žal-giriu” dėl parodytų pastangų.”

Ir treneris teisus - auklėtiniai ne-nuleido rankų, kai, regis, šeimininkaijau pradėjo tyčiotis iš kauniečių. Tre-čiame kėlinyje Rusijos komanda ati-trūko net 15 taškų skirtumu, tačiau

iki jo pabaigos žalgiriečiai sugebėjoišlyginti rezultatą - 48:48.

“Kai Tremmellas Dardenas pali-ko komandą, o Marko Popovičiusdėl traumos liko Kaune, manėmetikrai laimėsiantys, - teigė CSKAstrategas Ettore Messina. - Puikiairungtyniavome iki to momento, kolsusikrovėme 15 taškų pranašumą.Po to paprasčiausiai išsijungėme.Gerai, kad paskutiniame kėlinyje

sugebėjome žaisti organizuotai.”Kauniečiai šį sezoną CSKA jau

įveikė du kartus, tačiau abi pergalėspasiektos VTB Jungtinės lygos varžy-bose, o pirmajame TOP 16 rate na-mie “Žalgiris” maskviečiams pralai-mėjo 73:87.

Kitas Eurolygos rungtynes žalgi-riečiai žais kovo 21 dieną namie suStambulo “Anadolu Efes”, kuriaiišvykoje pralaimėjo 52:56. •

Sekmadienį 2007 metų čempio-nas Kimmi Raikkonenas laimėjo2013 metų “Formulės-1” čempio-nato pirmąjį etapą - Australijos“Grand Prix” lenktynes ir iškovojo20-ą pergalę per savo karjerą.

“Lotus-Renault” komandai atsto-vaujantis suomis 33 metų K.Raikko-nenas, kuris planetos čempionu ta-po 2007 metais su “Ferrari”, o pernaibuvo trečias, 58 trasos ratus (307,574km) įveikė per 1 valandą 30 minučiųbei 03,225 sekundės. Iš septintosiospozicijos startavęs Suomijos lenktyni-ninkas pasirinko kitokią taktiką neipagrindiniai varžovai - į techninėspriežiūros juostą vietoj trijų kartų už-suko tik du ir tai pasiteisino.

Antrąją vietą užėmęs ispanas Fer-nando Alonso (“Ferrari”) nugalėtojuipralaimėjo 12,451 sekundės. Trijų pa-starųjų metų “Formulės-1” pasauliočempionas vokietis Sebastianas Vette-lis (“Red Bull-Renault”), startavęs išpirmosios pozicijos, finišavo trečias.Vokietijos lenktynininką nuo nuga-lėtojo skyrė 22,346 sekundės.

“Esu laimingas dėl savęs ir koman-dos, - išlaistęs pergalės šampaną kal-bėjo K.Raikkonenas. - Mūsų bolidasbuvo greitas per visą savaitgalį ir dėl jo

nekilo jokių problemų. Starte suge-bėjau laimėti kelias pozicijas, o paskuivyko įdomi kova su Lewisu Hamilto-nu, po kurios nieko sudėtingo nebe-liko. Ko gero, tai buvo viena lengviau-sių pergalių mano karjeroje. Geriaupradėti sezono ir neįmanoma. Tiki-mės ir toliau būti tarp lyderių, tačiaulaukia dar labai ilgas kelias.”

Antrasis planetos čempionato etapas- Malaizijos “Grand Prix” lenktynės -Sepango trasoje vyks kovo 24 dieną.

LŽ

E grupėCSKA - “Žalgiris” 70:61 (17:12, 18:14, 13:22,22:13). CSKA: S.Weemsas 13, V.Chriapa 12 (8 atk.kam.), A.Jacksonas, N.Krstičius (8 atk. kam.) irA.Kaunas po 9, V.Micovas 6, M.Teodosičius 5, Z.Er-cegas 3, T.Papaloukas (6 rez. perd.) ir A.Voroncevi-čius po 2; “Žalgiris”: R.Kaukėnas 16, O.Lafayette’as11, D.Lavrinovičius, M.Kuzminskas ir K.Lavrinovičiuspo 8, R.Javtokas ir J.Foote’as po 4, V.Lipkevičius 2.Komandų rodikliai: dvitaškiai - 17/32 (53 proc.)ir 19/40 (47 proc.), tritaškiai - 10/24 (41) ir 6/19(31), baudos - 6/10 (60) ir 5/5 (100), kamuolysatkovotas 30 ir 31 kartą, rezultatyviai perduotas17 ir 13, perimtas 10 ir 11, prarastas 14 ir 16,blokuotas 6 ir 2 kartus.Madrido “Real” - Malagos “Unicaja” 74:77(21:15, 19:17, 13:28, 21:17).Atėnų “Panathinaikos” - Berlyno “Alba” 82:58(21:11, 29:17, 17:9, 15:21).LENTELĖ (pergalės, pralaimėjimai)

1. Anadolu Efes 9 2

2. Real 9 2

3. CSKA 8 3

4. Panathinaikos 7 4

5. Unicaja 6 5

6. Žalgiris 4 7

7. Alba 1 10

8. Brose Baskets 0 11F grupė“Barcelona” - Stambulos “Besiktas” 86:61(29:15, 18:16, 20:19, 19:11).

1. Barcelona 10 1

2. Montepaschi 7 4

3. Olympiakos 7 4

4. Chimki 6 5

5. Maccabi 6 5

6. Caja Laboral 6 5

7. Fenerbahce Ulker 2 9

8. Besiktas 0 11

Alytus sutraukė krepšinio lygų žvaigždes

I.Tobias ir D.Stagniūnas pasaulio čempionate užėmė 15-ąją vietą. EPA-Eltos nuotrauka

“Oro karaliaus” konkurse tik po pratęsimo čempionu tapo Alytaus atstovas T.Skripkauskas. / LKF nuotrauka

Kauno “Žalgirio” svajonės baigėsi Lengviausia K.Raikkoneno pergalė

K.Raikkonenas iškovojo 20-ąją per-galę karjeroje. / Scanpix/PA nuotrauka

Sportas 152013 03 18Lietuvos žinios

M.Runkauskas “LKL Snaiperio” titulus pelnė 2008 ir 2013 metais.LŽ archyvo nuotrauka

SAULIUS RAMOŠKA

Lietuvos futbolo A lygos III turesekmadienį per dvejas rungty-nes įmušta net 15 įvarčių.

Antrą pergalę iš eilės čempionate iš-kovojo ir lyderiu tapo titulą ginantisPanevėžio “Ekranas”. Žiūrovai netu-rėjo kada nuobodžiauti - per “Ekra-no” ir be pralaimėjimo žengusios Pa-kruojo “Kruojos” rungtynes įmušti net8 įvarčiai. Šeši iš jų krito į pakruojiškiųvartus, o panevėžiečiai laimėjo 6:2.

“Senokai jau tiek esame įmušę čem-pionate, - sakė “Ekrano” treneris Val-das Urbonas. - Gera, graži pergalė. Da-bar, sezono pradžioje, reikia rinktipergales. Svarbiausia ir toliau išlaikytitokį tempą ir nebarstyti taškų.”

Du kartus įspūdingais smūgiais ka-muolį į “Kruojos” vartų tinklą pasiun-tęs puolėjas iš Nigerijos Uchenna Ume-has iš varžovų tikėjosi didesniopasipriešinimo. “Dar prieš rungtynesbuvome nusiteikę, kad su “Kruoja” ko-voti bus sunku. Ačiū Dievui, viskas ėjo-si lengviau, - teigė puolėjas ir džiaugėsisekmadieniu, kurį drąsiai vadino savu:-Šiandien buvo mano diena. Nuostabidiena. Esu savimi patenkintas ir labaidžiaugiuosi pelnęs du įvarčius.”

Septyni įvarčiai pasiekti per Tauragės“Tauro” ir Marijampolės “Sūduvos” dvi-kovą. Svečiuose žaisdami marijampolie-čiai laimėjo 6:1 ir, iškovoję pirmą pergalę,pakilo į ketvirtąją vietą. Net tris įvarčiussvečiams pelnė Nerijus Valskis, dar dupridėjo Mohamadas Kdouhas. Prieš taidvejose rungtynėse namie marijampolie-

čiai iškovojo tik tašką ir nebuvo pelnę įvar-čių. Dar pergalės džiaugsmo nepatyrusiTauragės komanda po trečios nesėkmėsišliko paskutinėje lentelės vietoje.

Pirmą pergalę iškovojo vicečempionasVilniaus MFD “Žalgiris” - šeštadienį“Sportimos” manieže 1:0 įveikė pirmą ne-

sėkmę patyrusius “Šiaulių” futbolininkus.Pergalingą įvartį jau trečią susitikimo mi-nutę įmušė lenkas Kamilas Bilinskis.

“Greitai įmuštas įvartis kiek padėjosumažinti rungtynių įtampą,” - po dvi-kovos teigė žalgiriečių treneris MarekasZubas.

22 minutę šeimininkai galėjo padidin-ti skirtumą - baudos aikštelėje krito K.Bi-linskis ir teisėjas skyrė 11 metrų baudinį,tačiau netrukus pasikonsultavęs su asis-tentais jis pakeitė savo sprendimą.

“Gal nepavyko rungtynių pra-džioje, tačiau likusį laiką kovojomeiki taip, kaip ir prašė treneris. Rezul-tatas, be abejo, nėra teigiamas, tačiaujudame į priekį”, - saviškių pasirody-mą vertino “Šiaulių” gynėjas MantasFridrikas.

Pirmą pergalę po dviejų nesėkmiųsavo sąskaiton įsirašė Alytaus “Daina-va” - 3:0 įveikė Gargždų “Bangą”•

Sekmadienį snigo įvarčiais III TURASVilniaus “Žalgiris” - “Šiauliai” 1:0 (1:0).Įvarčiai: K.Bilinskis (3).Alytaus “Dainava” - Gargždų “Banga” 3:0(1:0). Įvarčiai: M.Strauka (8 ir 75), K.Balčiūnas(69).Panevėžio “Ekranas” - Pakruojo “Kruo-ja” 6:2 (3:1). Įvarčiai: D.Petrauskas (7),U.Umehas (37 ir 43), V.Kavaliauskas (52),A.Buinickis (58 - iš 11 m), E.Varnas (74);G.Alaverdašvilis (27 ir 50).Tauragės “Tauras” - Marijampolės “Sūdu-va” 1:6 (1:1). Įvarčiai: V.Dragunevičius (38);M.Kdouhas (23, 54), N.Valskis (66, 69, 74),A.Breive (90).

LENTELĖ

(rungtynės, pergalės, lygiosios, pralaimė-jimai, įvarčiai, taškai)1. Ekranas 2 2 0 0 9:3 62. Atlantas 2 2 0 0 3:1 63. Kruoja 3 2 0 1 6:7 64. Sūduva 3 1 1 1 6:2 45. Banga 3 1 1 1 3:4 46. Žalgiris 2 1 0 1 2:2 37. Dainava 3 1 0 2 4:5 38. Šiauliai 3 0 2 1 1:2 29. Tauras 3 0 0 3 2:10 0

Pergalingą įvartį įmušęs “Žalgirio” lenkas K.Bilinskis per rungtynes sušiauliečiais progų pasižymėti turėjo ne vieną. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Italijoje baigėsi finalinis Europosjaunimo čiuožimo trumpuojutaku taurės varžybų etapas, kuris dar vadinamas Senojo žemyno jaunimo čempionatu.

Jame tris pergales iš eilės iškovojoir penktą kartą nugalėtoja bendrojo-je įskaitoje per savo karjerą tapo Ag-nė Sereikaitė.

Penktadienį lietuvaitė buvo pirma1500 m nuotolyje (2 min. 37,387 sek.),šeštadienį Agnė nugalėjo 500 m rung-ties finale (45,037 sek.), o sekmadienįbuvo nepralenkiama ir 1000 m distan-cijoje (1 min. 32,272 sek.). TurnyrasItalijoje A.Sereikaitei buvo paskutinėsšio sezono varžybos. Po mėnesio po-ilsio sportininkė pradės pasirengimą2013-2014 metų sezonui. •LŽ

A.Sereikaitė vėl greičiausia

Romo Jurgaičio nuotrauka

Sekmadienį Šiauliuose įvykotradicinė BEKO-Lietuvos krep-šinio lygos (LKL) “Žvaigždžiųdienos” šventė.

Snaiperio konkursą antrą kartąper savo karjerą laimėjo Klaipėdos“Neptūno” žaidėjas Marius Run-kauskas, finale 19:15 įveikęs taikliau-sią lygos tritaškininką Vilniaus “Lie-tuvos ryto” gynėją latvį Janį Blūmą.Kartu su konkurso nugalėtojo pri-zu M.Runkauskui, kuris analogiš-kame konkurse pirmą kartą trium-favo 2008 metais taip pat Šiauliuose,atiteko 4 tūkst. litų čekis. Iš viso“Neptūno” atstovai LKL snaiperiaistapo jau 7 kartus.

“Lietuvių” ir iš LKL užsieniečių su-darytos “Time Team” komandų rung-tynėse 140:113 (37:28, 33:19, 35:33,35:33) triumfavo iš mūsų šalies krep-šininkų sudaryta rinktinė. Įspūdin-

giausiais mačo žaidėjais išrinkti broliaiKšištofas ir Darjušas Lavrinovičiai,kurių vienas atsiėmė prizą, o kitas4000 Lt čekį. K.Lavrinovičius nuga-lėtojams, kurie pasiekė rezultatyvumo(137 tšk.) rekordą, pelnė 21 tašką, Ge-diminas Orelikas - 16, D.Lavrinovi-čius - 15.

“Žvaigždžių dieną” vainikavo dė-jimo į krepšį - “Oro karaliaus” - kon-kursas. Jį kiek netikėtai laimėjo Kau-no “LSU-Baltų” puolėjas ŠarūnasBeniušis, jis finale pranoko rezultaty-viausiai (22 tšk.) “Time Team” gre-tose rungtyniavusį Pasvalio “Pienožvaigždžių” aukštaūgį Yancy Gatesą.

Finalą Š.Beniušis pradėjo dėjimu,už kurį gavo 44 taškus, o už antrą ban-dymą komisija skyrė beveik maksimu-mą - 49 taškus. Y.Gatesas už pirmąjįdėjimą gavo 45, už antrąjį, per kurį įg-rūdo alkūnę į krepšį, - 46 taškus.•LŽ

LKL šventė Šiauliuose

BUTAI

PARDUODA

4 kambarių butą Panevėžyje (mūrinis aš-tuonių butų namas, statytas 1992 m., 78kv. m, kambariai nepereinami, yra du įstik-linti balnonai, kaina - 125 000 Lt). Tel. 8 699 75 245.

KEIČIA2 kambarių butą Anykščiuose (mūrinio 5 aukštų namo IV a., 50 kv. m) į sodybą kaimeVilniaus r., Paberžės sen. Tel. 8 675 09 270.

SODYBOS, SKLYPAIPARDUODA

9 a sklypą (namų valda) Vilniuje, Mačer-nio g., Visoriuose (kaina - 459 000 Lt).Tel. 8 686 45 198. Užs. LM-9009

14 a namų valdos sklypą S.Vorotinskio g.,Vilniuje (10 km nuo centro, yra elektra, ge-ras susisiekimas, tinka dvibučio namostatybai, 1 a kaina - 7000 Lt, be tarpininkų).Vilnius, tel. 8 682 46 203.

12 a namų valdos sklypą Vilniuje, Antakalniosen., Rokantiškių g. (7 km iki centro, tinkadvibučio namo statybai, kaina - 125 000 Lt,be tarpininkų). Tel. 8 656 17 413.

AUTOMOBILIŲ REMONTASKokybiškai iš odos ir veliūro siuvu auto-mobilių sėdynių užvalkalus. Taisau, keičiusuplyšusius salonų, sėdynių apmušalus.Tel.: 8 676 34 662, (8 5) 231 8014.

PASLAUGOS

Prijungia, taiso automatines skalbykles.Konsultuoja įsigyjant naują, naudotą arbasu transportavimo defektais. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.Vilnius, tel. 8 689 16 300.

MEDICINOS PASLAUGOS

Nustatau, padedu įveikti sveikatos sutriki-mų priežastis. Po kompleksinio medžiagųapytakos įvertinimo išmokinsiu tinkamainaudotis tradicinių priemonių deriniais, ku-rie efektyviai paskatina sveikimo procesus.Tel. 8 602 03 836.

Teismo medicinos profesorius konsultuo-ja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę,sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550,8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

STATYBA IR REMONTAS

Ekologiški buitiniai vandens minkštinimoįrenginiai „AntiCa“. Parduoda, montuoja,suteikia garantiją. Vilnius, tel. 8 687 73 616.

ĮVAIRŪS

Parduodu naujus prietaisus „Pest Repler“pelėms, žiurkėms, tarakonams naikinti(kaina - 40 Lt), dažų purkštuvus „PaintZoom“ (kaina - 150 Lt). Tel. 8 670 99 923.

Parduodu naujus orinius pistoletus (kaina - 150 Lt), naujus elektrošokus (kaina - 150 Lt). Tel. 8 670 99 923.

Parduodu naujus žvejybos tinklus (įvairiųakių, kapronas ir žilka, kaina - 60-80 Lt),tinklus nuo paukščių, šiltnamiams beisporto inventoriui dengti (4 m pločio, 1 m kaina - 7 Lt). Tel. 8 670 99 923.

PRANEŠIMAI

Pranešu, kad UAB „Rikta“ (kodas147869487, buveinės adresas: Tinklų g. 51, Panevėžys) vienintelis akci-ninkas 2013 03 14 nusprendė sumažintiBendrovės įstatinį kapitalą nuo 913.000Lt iki 10.600 Lt vien tam, kad būtų panai-kinti Bendrovės balanse įrašytinuostoliai. Tel. pasiteirauti: 8 699 24 696. Direktorius Užs. R-166

NŽT prie ŽŪM Vilniaus rajono skyrius2013 03 07 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-516 ir Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-517 patvirtino sklypų 4124/0200:0011 ir4172/0300:0486, esančių Vilniaus r.,Dūkštų sen., Pietuškių k. 1, ir Nemenči-nės sen., Sklėriškių k., formavimo irpertvarkymo (padalijimo) projektus. Šių įsakymų tekstai skelbiami NŽT tink-lalapyje: http://www.nzt.lt. Užs. V-2104

Aurelijaus Sadzevičiaus įmonė (kodas168961679, buveinė - Panevėžio r. sav.,Rūtakiemio k.), registras - VĮ Registrųcentro Panevėžio filialas, pertvarkoma įŽibartonių mėsa, MB. Tel. pasiteirauti: 8 686 25 832. Užs. R-167

2013 03 18Lietuvos žinios16 Klasifikuoti skelbimai

Visa lentelò - 63 784 (28 x 2 278) Lt

ØstriÏainòs - 18 Lt

Eilutò - 3 Lt

Keturi kampai - 5 Lt

03 44 30 06 34 26 55 11 13 56 64 73 59 54 68 05 19 25 69

37 38 60 35 49 10 63 50 57 43 5852 40 53 36 47

66 21 04 48 45

70 62 61 29 42

18 32 72 75 07 01 08 71 02 22

Papildomi prizai:Citroen C3 0148353Suzuki Alto 0411202Antivirusinòs programos “Kaspersky” 001*1955000 Lt (tel. 1634, kovo 11 d.) - Audronò EÏerskienò i‰ ·ilutòs5000 Lt (tel. 1634, kovo 11 d.) - Ramutò Ruzgytò i‰ Plungòs j.5000 Lt (tel. 1634, kovo 11 d.) - Vitalius âiras i‰ PanevòÏio r. 5000 Lt (tel. 1634, kovo 11 d.) - Girònas Bagdzeviãius i‰ Vilniaus5000 Lt (tel. 1634, kovo 11 d.) - Birutò Raguotienò i‰ Utenos5000 Lt (tel. 1634, kovo 11 d.) -Virginijus ·iu‰ò i‰ Alytaus5000 Lt (tel. 1634, kovo 11 d.)- Kristina Skoãik i‰ Vilniaus r.5000 Lt (tel. 1634, kovo 11 d.) - Augenija Valinãienò i‰ ·iauliPakvietimai ∞ TV:052*238, 038*919, 028*550.Prognozò: Aukso puode bus -600 000 Lt

www.olifeja.lt

TELELOTO lošimo Nr.(Lo‰imo Nr. 884 Data: 2013 03 17)

EUROJACKPOTASLo‰imo Nr. 7 Data: 2013 03 15EUROJACKPOTAS - 87 755 099 Lt4 30 32 41 50Papildomi skaiãiai 5 75 + 2 skaiãiai 87 755 099 Lt (0 priz.)5 + 1 skaiãius 1 562 530 Lt (0 priz.)5 skaiãiai 406 257 Lt (0 priz.)4 + 2 skaiãiai 12 931 Lt (0 priz.)4 + 1 skaiãius 1 115 Lt (0 priz.)4 skaiãiai 547 Lt (1 priz.)3 + 2 skaiãiai 211 Lt (8 priz.)3 + 1 skaiãius 91 Lt (103 priz.)2 + 2 skaiãiai 61 Lt (124 priz.)3 skaiãiai 61 Lt (138 priz.)1 + 2 skaiãiai 33 Lt (849 priz.)2 + 1 skaiãius 31 Lt (1553 priz.)Prognozò: Eurojackpotas - 100 mln. Lt

Îaidimas JñGA 2 TiraÏo Nr. 4052 Data: 2013 03 15DIDYSIS PRIZAS - 214 562 Lt

12 14 15 22 23 29 + 206 skaiãiai - 214 562 Lt 5+1 skaiãius - 3485 Lt5 skaiãiai - 395 Lt 4+1 skaiãius - 79 Lt4 skaiãiai - 12 Lt3+1 skaiãius - 5 Lt 3 skaiãiai - 3 Lt 2+1 skaiãius - 2 Lt

IŠNUOMOJAMOS ADMINISTRACINĖS

PATALPOSVilniuje, Žvėryne,

Kęstučio g.:IV aukšte - 130 kv. m bendro ploto.Kabinetų plotai nuo 12 iki 51 kv. metrų.Galima naudoti atskirus kabinetus.

Kaina: 20,00 Lt + PVM už 1 kv. metrą.Privalumai: • nemokamas automobilių parkavimas,• maži komunaliniai mokesčiai.

Teirautis:mob. tel. +370 686 85 253, Kęstutis.

2013 03 18Lietuvos žinios18 TV programos

VILNIUSFORUM CINEMAS AKROPOLISFestivalis “Kino pavasaris 2013” - 15-28 d.“Tapatybės vagilė” - 11.30, 14.15, 17, 19.40, 21.50 val.“Tamsus dangus” - 11.45, 14, 16.15, 18.45, 21.15 val.“Parkeris” - 13, 15.45, 18.15, 20.45 val.“Diatlovo perėja: dingusi ekspedicija” - 13.15,20.30 val.“Hičkokas” - 11, 18 val.“Mama” - 13.45, 18.30 val.“Šalutinis poveikis” - 16, 21 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 19.25, 21.40 val.“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.30, 13.30,16.30 val.“Gimtadienis” - 14.30, 19.10 val.“Sniego karalienė” (3D) - 14.45 val.“Sniego karalienė” - 12.15 val.“Sniego karalienė” (3D, rusų kalba) - 10.15 val.“Saugus prieglobstis” - 15.30 val.“Valentinas vienas” - 12, 16.45, 21.30 val.“Legendos susivienija” - 10.45 val.FORUM CINEMAS VINGISFestivalis “Kino pavasaris 2013” - 15-28 d.“Šalutinis poveikis” - 21.45 val.“Ozas: didingas ir galingas” - 11, 13.40, 16.20, 19 val.“Linkolnas” - 20.30 val.“Valentinas vienas” - 15 val.“Ralfas Griovėjas” - 12 val.“Argo” - 17.45 val.SKALVIJA“Mama, aš tave myliu” - 17 val.“Amžinas sugrįžimas” - 19 val.“Intymios pamokos” - 21.15 val.“Atostogos prie jūros” - 14.30 val.PASAKA

“Ana Karenina” - 20.45 val.“Medžioklė” - 18 val.“Optimisto istorija” - 20.15 val.“Picos” - 18.45 val.“Golcijus ir Pelikano teatras” - 20.30 val.“Egzotika” - 19 val.MULTIKINO“Tapatybės vagilė” - 12, 14.15, 16.45, 19.15, 21.45 val.“Tamsus dangus” - 16, 18, 20, 22 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.30, 13.15, 16,18.45, 21.30 val.“Saugus prieglobstis” - 14.45, 19.30 val.“Šalutinis poveikis” - 13.45, 22 val.“Mama” - 15.30, 22 val.“Ką išdarinėja vyrai” - 17.45 val.“Gimtadienis” - 17, 19.15, 21.30 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 11, 13, 15 val.“Sniego karalienė” - 10.15, 12, 14 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 19.45 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 11.30 val.“Valentinas vienas” - 10, 17.15 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.45, 13.15 val.“Ralfas Griovėjas” - 10, 12.15 val.

KAUNASCINAMON“Tapatybės vagilė” - 12.15, 14.30, 16.45, 19, 21.15 val.“Parkeris” - 13.30, 21.55 val.“Ozas: didingas ir galingas” - 11, 13.45, 18.45 val.“Gimtadienis” - 12, 14.15, 17, 19.15, 21.45 val.“Mama” - 22.15 val.“Šalutinis poveikis” - 16 val.“Ką išdarinėja vyrai” - 11.30, 20.15 val.“Sniego karalienė” (3D) - 16.30 val.“Sniego karalienė” - 11.15, 13.15, 18.15 val.“Valentinas vienas” - 15.15, 17.25, 19.40, 21.30 val.FORUM CINEMAS“Tapatybės vagilė” - 11.30, 16.45, 19, 21.15 val.“Tamsus dangus” - 13.45, 16.30, 18.45, 21 val.“Parkeris” - 13.30, 18.15, 20.45 val.“Ką išdarinėja vyrai” - 15.45, 20.30 val.“Mama” - 15, 19.30 val.“Diatlovo perėja: dingusi ekspedicija” - 12.45,21.40 val.“Šalutinis poveikis” - 17.45 val.“Hičkokas” - 16 val.“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.45, 14, 17.30,20.30 val.“Gimtadienis” - 13.15, 14.30, 17, 19.15, 21.50 val.“Sniego karalienė” (3D) - 11.15, 12.15 val.“Sniego karalienė” - 10.15 val.“Saugus prieglobstis” - 14.15 val.“Valentinas vienas” - 10.30, 17.15, 21.30 val.

“Legendos susivienija” - 11.45 val.

KLAIPĖDAFORUM CINEMAS“Tapatybės vagilė” - 11, 13.30, 16, 18.45, 21.15 val.“Tamsus dangus” - 11.45, 14.15, 16.30,

19, 21.30 val.“Šalutinis poveikis” - 18.30, 21 val.“Ką išdarinėja vyrai” - 16.15, 21.45 val.“Mama” - 13.10, 17.50 val.“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.15, 13.45,17.15, 20.45 val.“Gimtadienis” - 10.45, 15.25, 20.20 val.“Sniego karalienė” (3D) - 14.45 val.“Sniego karalienė” - 17 val.“Sniego karalienė” (3D, rusų kalba) - 12.45 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 10.30 val.“Valentinas vienas” - 14, 19.15 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS“Tamsus dangus” - 22 val.“Mama” - 15, 18, 20.45 val.“Linkolnas” - 13, 18.30 val.“Ką išdarinėja vyrai?” - 19.30 val.“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 12.15, 15.30,18.45 val.“Ozas: didingas ir galingas” - 13.30, 16.30 val.“Gimtadienis” - 13.45, 16, 18.15, 20.30 val.“Sniego karalienė” - 10.15 val.“Valentinas vienas” - 16.15, 21.45 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 21.30 val.

“Ralfas Griovėjas” - 11.15 val.ATLANTIS CINEMASDOLBY DIGITAL 3D“Valentinas vienas” - 16.45 val.“Ozas: didingas ir galingas” - 10, 12.20 val.“Gimtadienis” - 14.40 val.“Parkeris” - 18.40, 20.50 val.I SALĖ“Legendos susivienija” - 11 val.“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 12.40 val.“Ana Karenina” - 16.35 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -14.20 val.

“Ištrūkęs Džango” - 20.45 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 19 val.

PANEVĖŽYSFORUM CINEMAS BABILONAS“Tapatybės vagilė” - 13.30, 16, 18.40, 21.20 val.“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 14.30, 17.45 val.“Gimtadienis” - 15.20, 18.05, 20.30 val.“Valentinas vienas” - 13, 21 val.

PIRMADIENIS 18 D.

LRT televizija6.00 “Labas rytas, Lietuva”9.00 “Kobra 11” (k.) N-710.00 “Namelis prerijose” (k.)11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida15.00 “Namelis prerijose”16.00 “Kobra 11” N-717.00 “Senis” N-718.15 “Šiandien” (su vertimu į

gestų kalbą)18.45 “Komisaras Reksas” N-719.40 “Nacionalinė paieškų tar-

nyba”20.25 Loterija “Perlas”20.30 Panorama21.15 “Įžvalgos”. Tiesioginė laida22.00 Loterija “Perlas”22.05 “Įžvalgos”. Tiesioginės

laidos tęsinys22.15 Dok. f. “Išminuotojų

būrys”. 1 d.23.20 Vakaro žinios23.35 “Komisaras Reksas” (k.)

N-70.35 “Senis” (k.) N-7

LNK6.15 Dienos programa6.20 “Smalsutė Dora”6.50 “Tomas ir Džeris”7.20 “Kempiniukas Plačiakelnis” (k.)7.50 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” (k.) N-78.50 “24 valandos” (k.) N-79.45 “Būk mano meile!” (k.)10.45 Nuotykių f. “Žydroji pakran-

tė. Pabudimas” (k.) N-712.55 “iKarli”13.25 “Kempiniukas

Plačiakelnis”

13.55 “Nerami tarnyba” N-715.00 “Volkeris, Teksaso rein-

džeris” N-716.00 “Būk mano meile!”17.00 “Labas vakaras, Lietuva”17.45 “24 valandos” N-718.45 Žinios19.30 “KK2” N-720.15 “Nuo... Iki...”21.30 “Dviračio šou”22.00 Žinios22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-722.35 “Specialioji Los Andželo

policija” N-723.35 “Persekiotojai” N-70.30 “Įstatymas ir tvarka” N-71.25 “Vampyro dienoraščiai” N-14

TV36.45 Teleparduotuvė7.00 “Simpsonai”7.30 “Diena”8.00 “Choras”9.00 “Meilės sūkuryje”10.00 “Naisių vasara”10.55 Komedija “Spąstai

tėvams”13.30 “Mažylių nuotykiai”14.00 “Čipas ir Deilas skuba į

pagalbą”14.30 “Kempiniukas

Plačiakelnis”15.00 “Natalija”16.00 “Drąsi meilė”17.00 “Diena”. Tiesioginė

transliacija17.40 “Simpsonai”18.10 “Be komentarų”18.45 TV3 žinios19.20 “Pamiršk mane”19.50 “Paslapčių namai”

20.30 “Gyvenimas yra gražus”21.00 “Moterys meluoja geriau”21.35 TV3 vakaro žinios22.00 “Kerštas”23.00 “CSI Majamis”0.00 “Daktaras Hausas”1.00 “Firma”1.55 “Biuras”2.45 “Vilfredas”

BTV6.29 Programa6.30 “Televitrina”7.00 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-78.00 “Savaitės

kriminalai” (k.) N-78.30 “Auksarankiai” (k.) N-79.00 “Ekstrasensų mūšis” (k.) N-710.00 “Mitų griovėjai” (k.) N-711.00 “Kalbame ir rodome” N-712.00 “Svotai” (k.) N-713.00 “Muchtaro sugrįžimas”

(k.) N-714.00 “Laukinis” (k.) N-715.00 “Raudonas dangus” N-716.00 “Ekstrasensai prieš nusi-

kaltėlius” N-717.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-718.00 Žinios18.25 “Laukinis” N-719.25 “Pagal įstatymą”20.00 Žinios20.25 “Pliusai minusai” N-720.30 “Žvaigždutės” N-721.30 “Užkalnio 5” N-722.30 “Tikras kraujas” N-1423.30 “Ekstrasensų mūšis” N-70.30 “Laukinis” (k.) N-71.30-5.59 “Bamba” S

Kinas TeatrasVILNIUSNACIONALINIS DRAMOS TEATRAS20 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Šitas vaikas”20 d. 19 val. Studijoje. “Poetė”JAUNIMO TEATRAS

20 d. 18 val. “Juoko akademija”21 d. 18 val. “Strip Man Show - viskas apie vyrus”Salė 9919 d. 18 val. “Krioklys po ledu”RUSŲ DRAMOS TEATRAS20 d. 18 val. Alytaus miesto teatras. “Raganius”21 d. 18 val. “Vargas dėl proto”VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS19 d. 20 val. “Boogie Nights”20 d. 18.30 val. Šiaulių dramos teatras. “Inertiškos dujos”

21 d. 18.30 val. Šiaulių dramos teatras. “Skerdynių dievas”KEISTUOLIŲ TEATRAS21 d. 19 val. “Meilė iš paskutinio žvilgsnio”MENŲ SPAUSTUVĖ19 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Ofelijos”20 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Trupė liūdi”.“Ežiukas rūke”20 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Viskas arba nieko”21 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Utopia”. “Tiksinti bomba”21 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Antigonė (Ne mitas)”“DOMINO” TEATRAS18, 20, 22 d. 19 val. “Primadonos”

KAUNASKAUNO DRAMOS TEATRAS19 d. 19 val. Tavernos salėje. “Ketvirtoji kėdė”20 d. 18.30 val. ir 21 d. 13 val. Didžiojoje scenoje.“Balta drobulė”20 d. 11 val. Mažojoje scenoje. Trupė “Degam”.“Zita - pelytė”20 d. 19 val. Mažojoje scenoje. Trupė “Degam”. “Tetos”21 d. 18 val. Rūtos salėje. “Akmenų pelenai”21 d. 19 val. Mažojoje scenoje. “Bjaurusis”KAUNO MUZIKINIS TEATRAS20 d. 17 val. “Brėmeno muzikantai”21 d. 18 val. “Čigonų baronas”KAUNO KAMERINIS TEATRAS20 d. 10 ir 12 val. “Kaip atpažinti raganą?”21 d. 18 val. “Gargantiua ir Pantagriuelis”KAUNO MAŽASIS TEATRAS19 d. 19 val. “Nuo raudonos žiurkės iki žaliosžvaigždės”

KAUNO LĖLIŲ TEATRAS20 d. 10 val. “Tigriukas Petrikas”21 d. 18 val. VšĮ “Laimingi žmonės”. “Visu greičiuatgal!”0KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS RŪMAI19 d. 18 val. “Idioteatras”. “Intymi(-ų) vyrų trupė“Erelis”20 d. 18 val. “Domino” teatras. “Žirklės”VDU TEATRAS19 d. 19 val. “Trys gyvenimo versijos”

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ19 d. 18 val. “Domino” teatras. “Primadonos”

ŠIAULIAIŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS20 d. 18.30 val. Vilniaus mažasis teatras.“Madagaskaras”ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS21 d. 18 val. “Domino” teatras. “Primadonos”

PANEVĖŽYSJUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS18 d. 16 val. G.Petkevičaitės-Bitės atminimo meda-lio “Tarnaukite Lietuvai” įteikimo ceremonija19 d. 11 val. Alytaus miesto teatras. “Ambrozijus,Purkius ir...”19 d. 18 val. Alytaus miesto teatras. “Brendimokančios”20 d. 18 val. Ievos Norkutės koncertasPANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS19 d. 18 val. “Tėtis”BENDRUOMENIŲ KULTŪROS CENTRAS20 d. 18 val. “Domino” teatras. “Paryžiaus katedra”

UKMERGĖUKMERGĖS KULTŪROS CENTRAS18 d. 18 val. “Domino” teatras. “Paryžiaus katedra”

LAZDIJAILAZDIJŲ KULTŪROS CENTRAS18 d. 18 val. “Domino” teatras. “Žirklės”

MOLĖTAIMOLĖTŲ KULTŪROS CENTRAS19 d. 18 val. “Domino” teatras. “Meilė pagal grafiką”

RADVILIŠKISRADVILIŠKIO KULTŪROS CENTRAS19 d. 18 val. “Domino” teatras. “Striptizo ereliai”

ROKIŠKISROKIŠKIO KULTŪROS CENTRAS19 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Jausmų tektonika”21 d. 15 ir 19 val. “Domino” teatras. “Paryžiaus katedra”

BIRŽAIBIRŽŲ KULTŪROS CENTRAS

21 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

KĖDAINIAIKĖDAINIŲ KULTŪROS CENTRAS19 d. 18 val. Panevėžio J.Miltinio dramos teatras.“Švytinčių burbulų partija”

KRETINGAKRETINGOS KULTŪROS CENTRAS21 d. 12 val. Klaipėdos dramos teatras. “Atrastas lobis”

TV17.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė”7.50 “Geniuko Vudžio šou” 8.15 “Garfildas” 8.40“Marvel animė. Ašmenys” N-7 9.05 “Draugai IV”(k.) N-7 9.30 “Didžiojo sprogimo teorija” N-710.00 “Vaiperis” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-712.00 “Purpurinis deimantas” N-7 13.00 “Meilė irkančia” N-7 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Šunyspatruliai” 16.30 “Šeimynėlė” N-7 17.00 “DraugaiIV” N-7 17.25 “Namai, kur širdis” N-7 18.00 “De-tektyvė Rizoli” N-7 18.55 “Žodis - ne žvirblis”19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00“Priešprieša” N-7 22.15 Siaubo komedija “Kruvinosskerdynės Teksase. Odinveidis” S 23.45 “SveikatosABC” (k.) 0.15 “Vaiperis” (k.) N-7

LRT kultūra8.00 “Gustavo enciklopedija” 8.30 “Keliaukim!”9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 Fantastinisnuotykių f. “Pražūtingas Mėnulis” N-7 14.35 Kom-pozitorių ir bardą Vytautą Kernagį prisimenant.“Vakaro autografas”. Estrados artistas VytautasKernagis (k.) 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 17.40Žinios (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Trembita18.15 “Septynios Kauno dienos” 18.45 “Mūsųmiesteliai”. Luokė. 2 d. 19.35 “Šerloko Holmso su-grįžimas” N-7 21.20 Lietuvių dokumentika. “Atviraerdvė” 22.15 Teatrologės dr. Audronės Girdzijaus-kaitės 75-mečiui. “Teatras. Ivijos projektas” 23.05Šarūno Barto kūrybos retrospektyva. Dok. f. “Praė-jusios dienos atminimui” N-14 23.45 “Verbos”0.00 Panorama (k.) 0.45 “Pinigų karta” 1.30 “Muzi-kos pasaulio žvaigždės”. Groja ansamblis “Musicahumana”. Dirigentas A.Vizgirda. Programoje -V.A.Mocarto Simfonija Nr. 31, D-dur

TV66.00 “Paslapčių namai” 9.15 Teleparduotuvė 9.30“Universitetai.lt” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “Mastri-chto policija” 12.00 “Po pasaulį su Anthony Bour-dainu” 13.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama”14.00 “Simpsonai” 14.30 Teleparduotuvė 15.00“Išlikimas” 16.00 “Tarzano nuotykiai” 17.00

“Mastrichto policija” 18.00 “Kastlas” 19.00 “CSIMajamis” 20.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų ma-ma” 21.00 “Moterų lyga. Vyrai, pinigai ir meilė”21.30 “6 kadrai” 22.00 “Naša Raša” 23.00 Siaubo f.“Siaubas baubas” 0.50 “Kastlas” 1.40 “CSI Maja-mis” 2.30 “Paslapčių namai”

Lietuvos ryto TV6.50 Programa 6.54 TV parduotuvė 7.10 Žinios7.30 “24/7” 8.30 “Gamink sveikiau!” 9.00 “Super-namai” 9.30 “Pradėk nuo savęs” 10.05 “Kas tutoks?” 11.00 “Merdoko paslaptys” N-7 12.00“24/7” 12.55 “Išdurtukai” 13.25 TV parduotuvė13.55 “Komisaras Megrė” N-7 15.00 Žinios 15.15“Pašėlę TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Putinas. Val-džios perėmimas” 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Puti-nas. Valdžios perėmimas” tęsinys 17.00 Žinios17.20 “Lietuva tiesiogiai” 18.00 Žinios 18.45 “Gy-venimo būdas” 19.45 Dok. f. “Pirmasis pasauliniskaras. Kitoks požiūris” N-7 21.00 “Reporteris”21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30 “Gyvenimo būdas”23.30 “Reporteris” 0.25 “Pašėlę TV pokštai” N-7

Balticum Auksinis7.00 Trileris “Melori Kein. Prarasta kontrolė” N-79.00 Komedija “Pažadėk man!” N-7 11.05 Drama“Tarp dviejų mylimųjų” N-7 13.00 Drama “7 dienos irnaktys su Marilyn Monroe” N-7 15.00 Drama “Dakta-ro Parnaso Fantazariumas” 17.00 Animac. f. “Astrovaikis” 19.00 Drama “Apokalipto” N-7 21.15 Trileris“Afera pagal Entonį Zumerį” N-7 23.00 Trileris “Oda,kurioje gyvenu” N-14 1.00 Trileris “Žaidėjas” S

Balticum TV8.45 “Ieškokime geriausio!” 9.00 “Klaipėdos savai-tė” (k.) 9.30 “Aukščiausia klasė” 10.30 “GSG 9: eli-tinis būrys” N-7 11.30 “Spaudos kelias” 12.00 Dra-ma “Hačiko: šuns istorija” 13.40 “Įspūdingiausiųinterjerų dešimtukas” 14.10 “Jūros patruliai” 15.10Romantinė komedija “Kai mes susitikome...” 17.45“Klaipėdos savaitė” (k.) 18.15 “Maisto detektyvai”18.45 “Kritinė riba” N-7 19.45 “Ieškokime geriau-sio!” 20.00 “Balticum TV” žinios 20.15 “Vaiduokliš-

kos istorijos” 20.45 Kinomano užrašai 21.00 “Vėly-vas žydėjimas” N-7 22.35 “Balticum TV” žinios22.50 “Senas geras faras” N-7 23.50 “Komanda Č”N-7

RTR Rossija4.00 Rusijos rytas 8.05 Ieškotojai 9.00 Žinios 9.301000 smulkmenų 10.15 Apie tai, kas svarbiausia11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios 12.30 Žinios.Maskva 12.50 Žinios. Budėtojų dalis 13.00 X byla14.00 “Kilmingų mergelių instituto paslaptys”14.50 Žinios. Sportas 15.00 Žinios 15.30 Žinios.Maskva 15.55 Svetimos paslaptys 16.40 “Čigonė-lė” 17.40 Žinios. Maskva 18.00 Žinios 18.30 Tie-sioginis eteris 19.20 “Veronika” 21.05 “Kamenska-ja” 22.05 Parazitai 23.00 “Miškuose ir kalnuose”23.50 Merginos 0.30 Žinios+ 0.50 Vaid. f. “Kated-ra”. 1 s. 2.15 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic11.00 Tenisas. Indian Wells turnyro ketvirtfinalis14.55 Ledo ritulys. KHL. Rytų konferencijos pusfi-nalis. Tiesioginė transliacija 17.30 “Formulė-1”.Australijos GP lenktynės 19.40 Boksas. TimothyBradley - Ruslanas Provodnikovas 21.00 Pokeris.The Big Game turnyras 22.00 Ledo ritulys. KHL. Ry-tų konferencijos pusfinalis 0.00 Futbolas. AnglijosPremier lygos apžvalga 1.00 Motosportas. Nascar500 mylių lenktynių apžvalga

Discovery7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškasmotociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirti-nas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip jietai padaro? 12.15 Kaip tai pagaminta? 12.40 Toki-jo dangoraižiai 13.35 Perdaryti automobiliai 14.30Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas mo-tociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingasdarbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgy-venti 20.00 Kaip tai pagaminta? 21.00 Britų iliu-zionistas Dynamo 22.00 Tikrieji aferistai 23.00 Ma-gijos mokslas 0.00 Upių pabaisos 1.00 Bulgarijosčigonų gaujos

Orai 192013 03 18Lietuvos žinios

Žuvys 02 21 - 03 20

Vardas, pavardė: ...................................................

.................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

SAULĖteka 6:30leidžiasi 18:26dienos ilgumas 11:56

MĖNULISSeptintoji jaunaties diena

Palanga

Klaipėda

Šiauliai

Utena

Ukmergė

Panevėžys Zarasai

Alytus

Druskininkai

Kaunas

Kėdainiai

VILNIUS+15

0

-2 -15

-2 -13

-3

-3 -15

-3 -15

-15

-9

Lisabona

+15Malaga

+10Madridas

+16Alžyras

+17Tunisas

+13

Atėnai+15

Larnaka

+8Stambulas

+16Barselona

+11Bordo

+6Dublinas

+8Paryžius

+7Londonas

+14 Nica

+14Roma

+13Dubrovnikas

+6Sofija

+11Bukareštas

Varna

-4Maskva

-8 Helsinkis

-2Kijevas

+3Berlynas

-3

Kopenhaga0

Stokholmas

+2

Oslas

+9Amsterdamas

+6Miunchenas

+4Praha

-3Vilnius

-7Talinas

-2Ryga

-9

Minskas

-5Sankt Peterburgas

Bratislava

+1Varšuva

+4Viena

+7Budapeštas

Šiandien: debesuota su pragiedruliais, be kritulių. Temperatūradieną 2-3 laipsniai šalčio, pajūryje apie 0.

Rytoj: debesuota, vėjasstiprės, daug kur pasnigs,vietomis numatomos pūgos. Temperatūra naktį svyruos nuo 9 iki 15 laipsnių šalčio, dienąbus 2-4 laipsniai šalčio.

77-oji metų diena. Kovo aštuonioliktoji, pirmadienis, pirmoji 12-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 288 dienos.

Vardadienį šiandien švenčia: Anzelmas, Eimutė, Eimutis, Sibilė.Geros dienos! LÎ

Kryžiažodis Horoskopai

Kovo 16 d. sudoku sprendimas.

02 25 - 03 02 kryžiažodžių atsakymai02 25 - SKANI SRIUBA

02 26 - VĖJUOTAS VAKARAS02 27 - AUREOLĖ

02 28 - ADVOKATAS03 01 - REZULTATYVUMAS

03 02 - KAULAVAISIAIRedakcijos prizą laimėjo

ROMUALDAS TALLAT-KELPŠAiš Vilniaus

Tel. pasiteirauti 249 2152

Avinas. Tai, kas vėliau puikiaiseksis, šiuo metu gali strigti.Nors iš pažiūros atrodys, kad

esate sumanesni už kitus, nerizikuokite neisavo geru vardu, nei pinigais.

Jautis. Būsite griežti, bet jusi-te, kad aplinkiniai jumis pasiti-ki. Galite daug nuveikti, jei mo-

kate organizuoti didelio kolektyvo darbą.Namie pamirškite vadovo toną.

Dvyniai. Jei dirbate atsakingą,kruopštumo ir tikslumo reika-laujantį darbą, bus sunku susi-

kaupti. Meilės pinklės provokuos norą vis-ką išsiaiškinti, suprasti.

Vėžys. Netinkamas metas su-dėtingoms deryboms, profesi-niams ginčams, teisiniams pro-

cesams. Svarbu neprarasti geros nuotaikosnet ir užsiimant įprasta veikla.

Liūtas. Visos konfliktinės situa-cijos turės tendenciją aštrėti,keisti pagrindinius įvykius ir

veikiančius asmenis. Jokiu būdu nekonflik-tuokite su vadovais.

Mergelė. Darbe ne pyragai -daug kas atsibodo, o patys vie-ni perversmų imtis negalite.

Pasistenkite anksčiau užverti darbovietėsduris ir sukurkite nedidelę šventę šeimai.

Svarstyklės. Gali tekti pasiner-vinti dėl artimųjų problemų,padėti jas spręsti. Pasikliauki-

te patirtimi ir nuojauta. Širdis padiktuos tei-singiausius atsakymus.

Skorpionas. Galite sulauktinaujų darbo pasiūlymų, betvargu ar verta rizikuoti. Geriau-

siai jausitės, jei darysite ką panorėję ir nie-kam nieko neaiškinsite.

Šaulys. Daugiau laiko ir dėme-sio skirkite vaikams. Prireikssumanumo ir kantrybės tvar-

kant šeimos reikalus. Pasistenkite, kad jieneužgožtų profesinių interesų.

Ožiaragis. Sulauksite ir apkal-bų, ir pavydo. Tačiau iš esmėsniekas negali jums pakenkti.

Seni pažįstami gali netikėtai pasiūlyti įdo-mų papildomų pajamų šaltinį.

Vandenis. Rodos, nė piršto ne-pajudinsite, o viskas eisis sklan-džiai ir gražiai. Svarbu mažiau

kreipti dėmesio į tai, kas vyksta aplinkui irtiesiogiai su jūsų darbu nesusiję.

Žuvys. Profesinėje veikloje rū-pesčių nestigs - nieko negalė-site pakeisti, tik prisitaikyti.

Nešvaistykite pinigų, net jei manote, kadtaip save nuraminsite, paguosite.

Delčia IV 03

Jaunatis III 12

PriešpilnisIII 19

Pilnatis III 27

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą!Šios savaitės nugalėtoją skelbsime balandžio 8 dieną.Atsakymą siųskite el.paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu:“Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

2013 03 18Lietuvos žinios20 Margumynai

AV Viskonsino valstijos GrinBėjaus mieste buvo surengtageriausių amerikietiškų sūriųparoda. “Sūrių karaliumi” tapo pagal olandišką receptąpagamintas gaudos sūris.

Čempionišką gaudos sūrį pagami-no “Penterman” bendrovė. Jam tei-sėjai, kurie vertino sūrių formą, sko-nį, spalvą, kvapą bei kitas savybes,skyrė net 98,31 iš 100 galimų taškų.Antroji vieta atiteko pagal prancū-zišką receptą pagamintam tarantosūriui. Trečiąja vieta tenkinosi Ilino-juje įsikūrusios bendrovės “Glen-view” gaminamas čederio sūris.

“Geriausių sūrių varžybose vykoatkakli kova. Nugalėtojus skyrė voskelios dešimtosios taško dalys. Galiu

pagirti sūrių gamintojus. Jie tikraipasistengė nustebinti teisėjus”, - sa-kė vienas varžybų teisėjas. Jis pridū-rė, kad visi į prizininkų trejetuką pa-tekę sūriai buvo verti nugalėtojųvardo.”Gaudos, taranto ir čederiosūriai gerokai nustelbė savo konku-rentus. Kiekvienas jų buvo vertas nu-galėtojo vardo”, - pažymėjo teisėjas.

Gaudos sūris yra pusiau kietas gelto-nas karvės pieno sūris, tradiciškai gami-namas Olandijoje. Šio sūrio pavadini-mas kilo nuo to paties vardo miestoPietų Olandijoje. Pirmąkart gaudos sū-ris paminėtas 1184 metais. Tai vienasseniausių sūrių pasaulyje. Šis sūris yragaminamas iš pieno, jį kaitinant tol, kolatsiskiria varškė ir išrūgos. Vėliau išrū-gos yra sausinamos ir pilama vandens.Tuomet sūris laikomas ir brandinamas,kol tampa kietas. •

Geriausių sūrių varžybos

Rusijos liberalų demokratų partijos lyderis Vladimiras Žirinovskis pardavė asilą, kuris buvo filmuojamas jo rinkimų klipe, kai 2012 metais šis politikas siekė Rusijos prezidento posto.

V.Žirinovskis pranešė, kad iš pra-džių asilą norėjo pateikti aukcionui,o paskui tiesiog pardavė jį vienamūkininkui. “Šešerius metus jį šėriau,laikiau kaip sanatorijoje, o man vispriekaištavo, kad nemyliu gyvūnų”,- pasakojo skandalingasis politikas.Tačiau už kiek jis pardavė asilą, pa-sakyti nepanoro.

V.Žirinovskis buvo sulaukęsdaug gyvūnų globėjų kritikos, nesfilmuojant rinkimų klipą jis žiau-riai elgėsi su asilu. 2012 metais iškė-lęs savo kandidatūrą į Rusijos pre-zidentus, rinkimų klipe politikaspristatė asilą kaip Rusijos, kuri “vosjuda, o eiti nesugeba”, simbolį.

Todėl V.Žirinovskis čaižė asiląrimbu šaukdamas: “Judinkis, pa-galiau.” Būtent dėl to jis ir sulau-kė daug piktų žodžių iš gyvūnųglobėjų. Jiems politikas atkirsda-vo, kad užtat dabar asilas gyvenajo “vasarnamyje komforto sąlygo-mis”. •Interfax, AP, WENN, BNS, LŽ

D.DeVito ir R.Perlman penkis mėnesius gyveno atskirai. / AFP/Reuters/Scanpix nuotraukos

Holivudo vadovai, matyt, labaižavisi Moze. Jie planuoja su-kurti net du naujus filmus apiešio Biblijos pranašo gyvenimą.

Pirmajame filme “Išėjimas” reži-sierius Ridley Scottas ketina patikė-ti Mozės vaidmenį anksčiau Betme-ną vaidinusiam aktoriui ChristianuiBale’ui, tuo tarpu antrąjį filmą apieRaudonąją jūrą perbridusį Biblijospranašą “Dievai ir karaliai” veikiau-siai režisuos šių metų “Oskaro” lau-reatas Angas Lee. Jis turėtų pakeistiSteveną Spielbergą.

Šiuo metu filmai ir serialai apieŠventąjį Raštą įgauna vis didesnį po-puliarumą: televizijos realybės šoumagnato Marko Burnetto trumpasserialas “Biblija”, rodytas per televizi-ją “History Channel”, sulaukė didžiu-lio pasisekimo Amerikoje, o režisie-riaus Darreno Aronofsky naujasisfilmas apie pranašą Nojų yra vienas

laukiamiausių projektų. Taigi Bibli-jos gerbėjai šiais metais tikrai turėskuo džiaugtis. •

JAV kino aktorius Danny DeVitosusitaikė su žmona Rhea Perlman. Sutuoktiniai po beveik pusę metų trukusio išsiskyrimo vėl gyvena kartu.

Šios Holivudo poros 30 metų gy-vavusi santuoka subraškėjo pernai

spalį, tačiau pastaruosius penkismėnesius jiedu stengėsi išspręstinesutarimus ir dabar susitaikė.Pernai gruodį 68 metų D.DeVitosakė, jog labai tikisi susigrąžintižmonos meilę, o paklaustas, ar yragalimybių jiems susitaikyti, atsakė:“Mes iš tiesų vis dar esame kartu,

tik gyvename atskirai, tačiau esamekartu. Mes tikimės susitaikyti.” NeiD.DeVito, nei R.Perlman neįvardi-jo jų nesantaikos priežasties. Holi-vudo pora susituokė 1982 metais irturi tris vaikus. Visi D.DeVito irR.Perlman vaikai vyresni nei 20metų. •

D.DeVito susitaikė su žmona

JAV hiphopo muzikos žvaigždėLilas Wayne’as kovoja dėl savogyvybės medicinos centre “Cedars Sinai” Los Andžele. Jis patyrė jau antrą per savaitętraukulių priepuolį.

Hiphopo atlikėjui buvo dirbtinai su-kelta koma ir jo būklė yra kritinė. Li-las Wayne’as, kurio tikrasis vardas -Dwayne’as Michaelas Carteris jaunes-nysis, praėjusią savaitę buvo paguldy-tas į ligoninę Los Andžele, kai patyrėdaugybinį priepuolį. Gydytojai jį grei-tai išleido iš ligoninės, tačiau po keliųvalandų hiphopo žvaigždė vėl atsidū-rė medicinos centre. Į jį Lilas Way-ne’as pateko antrąkart, kai jo asmenssargybinis dainininką rado gulintį besąmonės savo kambaryje. Šiuo metuatlikėjas gydomas “Ceders Sinai” in-tensyviosios terapijos skyriuje. •

Kovoja dėl gyvybės

Ch.Bale’as naujame filme “Išėji-mas” atliks Mozės vaidmenį.

Amerikietiškas gaudos sūris pasidabino aukso medaliu. / Foodherald.com nuotrauka

Filmai apie Mozę

Lilas Wayne’as grumiasi su mirtimi.

V.Žirinovskis mėgsta skandalingai elgtis. Asilas jau turi naują šeimininką.

V.Žirinovskis pardavė asilą