2013 m. vasario 25 d. / Pirmadienis / Nr. 45 (13 470)

ORAI

Debesuota su pragiedruliais, kritulių nenumato-ma. Temperatūradieną nuo 2 laips-nių šalčio iki 1laipsnio šilumos.

19p.

Ne vien Baltijos šalims ekspertų lipdoma “energetinėssalos” etiketė mums turėtų kelti nerimą - Europoje vis dar esame sala, į kurią atvykti trunka valandų valandas.

Estijos prezidento Toomo Hendri-ko Ilveso nuomone, tai mums - gyvy-biškai svarbi problema. Vakar 95-ąsiasnepriklausomos valstybės paskelbimometines minėjusios šalies vadovasnuoširdžiai viliasi, kad susisiekimoprojektų įgyvendinimas bus tikslas, dėlkurio išvysime Estiją, Latviją ir Lietu-

vą dirbančias sunkiai, atkakliai, o svar-biausia - kaip vienas kumštis. “Turi-me suprasti, kad šįkart - vienas už visusir visi už vieną”, - garsųjį Alexandre’oDumas posakį cituoja T.H.Ilvesas.Apie visa tai - išskirtinis “Lietuvos ži-nių” interviu su T.H.Ilvesu.

5p.

T.H.Ilvesas: mes - sala Europos vandenyne

UŽSIENIS

S.Berlusconibaubas

Italai balsuoja per visuotinius rinki-mus, kurie laikomi lemiamais šaliesekonomikai ir visai euro zonai. NorsSilvio Berlusconi neturi galimybiųnurungti centro kairiųjų, jo rinkimųkampanija buvo ryškiausia ir sukėlėdidelę įtampą Europoje, kad Italijanenusigręžtų nuo reformų kelio. Kai2011 metų lapkritį S.Berlusconi pasit-raukė iš pareigų, minios giedojo ale-liuja ir laistėsi šampanu. Žmonėsšventė skandaluose paskendusiošiuolaikinio Romos imperatoriausgalą. Pasitenkinimo nepajėgė nuslėptiir Europos lyderiai. Tačiau dabar ne-abejojama, kad S.Berlusconi rinkimuose bus antras. 6p.

www.lzinios.lt

Lietuvos žiniosKaina 1,99 Lt

VERSLAS

Internetinėreklama viską žino 9p.

KULTŪRA

RomualdasGranauskas:kas yra šventieji 13p. 4p.

ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Darbo partijos (DP) bei “Tvarkos ir teisingumo” (TT) vadovybės palaimino ketini-mus tapti viena politine jėga.Nors prieštaraujančiųjų tokiamžingsniui buvo nedaug, neabejojama, kad vienu kūnupartijos taps “nukraujavusios”.

Vakar į neeilinius prezidiumų irtarybų posėdžius susirinkę DP irTT atstovai nusprendė atverti durispartijoms susijungti. Bus sudarytosdvišalės darbo grupės, kurios pra-dės derinti bendrą partijos statutą,programą, gesins konfliktines situa-cijas, spręs vadovybės klausimus,siūlys naujos politinės jėgos pavadi-nimą ir datą, kada sušaukti jungti-nį kongresą.

Partijų jungimasis ekspertų visainestebina. TT įtaka nuolat mažėja,o DP, kaip juridiniam vienetui, ap-skritai gresia išnykti iš politinio že-mėlapio dėl teisme nagrinėjamos“juodosios buhalterijos” bylos.

TT taryboje už deklaraciją dėljungimosi su DP balsavo 96 nariai,prieš buvo trys, tiek pat “tvarkie-čių” susilaikė. Galutinai dėl jung-tuvių turės nuspręsti partijos kong-

resas, kurį planuojama šaukti ba-landžio mėnesį.

Prieš tai vykusiame partijos pre-zidiumo posėdyje, pasak TT pirmi-ninko Rolando Pakso, kilo nemažaiklausimų dėl susijungti su DP pasi-rinkto laiko, taip pat jungimosi for-mos. R.Paksas jau pasiruošęs esąneišvengiamam dalies partijos ko-legų praradimui.

3p.

Gyvūnų globai nė cento neskirian-čios savivaldybės lėšų negaili tik ke-turkojų utilizavimu užsiimančiomsbendrovėms. Mažeikių gyvūnų glo-bos draugijos pirmininkė D.Radze-vičienė apgailestauja, kad gyvūnųgloba jų mieste, kaip ir kituose, - vien savanorių reikalas. 4p.

Lietuvos bokso čempionate užfiksuo-ta sensacija - Londono olimpinių žai-dynių bronzos medalininkas EvaldasPetrauskas pralaimėjo kovą dėl šalies čempiono vardo 14p.

DIENOS TEMOS

Sūrelių klausimas -biurokratųrankose

Sužadėtuvės

Rom

o Ju

rgai

čio

nuot

rauk

a

Su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos(LLRA) frakcijos nare, Rusų aljan-so lydere Irina Rozova kalbamėsapie švietimo problemas rusųtautinės mažumos mokyklose.

- LLRA trimituoja, kad lenkų tau-tinei mažumai Lietuvoje nėra suda-ryta tinkamų švietimo sąlygų. Prie-kaištų iš rusų tautinės mažumosnegirdėti. Ar tai reiškia, kad šiosproblemos nėra?

- Jeigu lenkai kalba, o mes - ne,nereiškia, kad tų problemų nėra.Mūsų problemos vienodos. Tačiaunorėčiau išskirti ne tik rusų ar lenkųmokyklų problemas, bet ir visos Lie-tuvos švietimo problemas.

Šiandien visose mokyklose susidu-riame su sovietinių laikų palikimu -didžiuliais mokyklų pastatais, kuriebuvo pritaikyti tūkstančiams moks-leivių. Dabar, kai nėra tiek moksleivių,mokyklos egzistavimas priklauso nuoto pastato išlaikymo. Taip pat susidu-

riama su mokinio krepšelio proble-ma, mokyklose nėra stabilumo. Kal-bėjome apie tai, kad mokykla turi bū-ti konkurencinga, nes tai mums padėsgerinti mokymosi procesą. Dabarpriėjome prie to, kad kiekviena tik irlaukia, kad kitai mokyklai būtų blo-giau, ji taptų silpnesnė ir jos mokiniusbūtų galima perimti į savąją.

Matau didelę problemą ir dėl pačiųmokyklų vadovų. Daugeliui trūkstaekonominių ir teisinių žinių. Visi no-ri būti pedagogais, panašiais į AntonąMakarenką (garsus sovietinės Rusi-jos laikų pedagogas - aut.), bet šiuo-laikinis mokyklos vadovas turėtų bū-ti Billas Gatesas (programuotojas,“Microsoft” korporacijos steigėjas -aut.). Manau, jog ir mokyklų vado-vai, ir bendruomenės, o ne tik politi-kai, turi galvoti bei stengtis, kad mo-kyklos išliktų, nebūtų uždaromos.

- Kokias šiuo metu matote aktua-liausias problemas rusų mokyklose?

- Šiandieninės švietimo problemos,kurias minėjau, liečia visas mokyklas.Problemos rusų mokyklose - tai visų

tautinių bendruomenių mokyklų pro-blemos. Visų pirma tai - lietuvių kalbosegzaminas. Manau, kad ministro įsaky-mas dėl egzamino suvienodinimo yravisiškai normalus sprendimas, atitin-kantis šiandienius mūsų lūkesčius.

- Vis mažėja moksleivių, laikan-čių rusų kalbos, kaip gimtosios, eg-zaminą. Pedagogai yra pareiškę,kad rusiškose mokyklose Lietuvojerusų kalbos egzaminas būtų priva-lomas. Kokios nuomonės laikotės?

- Buvo padaryta didelė klaida, kaiatsisakyta privalomojo rusų gimtosioskalbos egzamino. Tai nenormalu, nesnegali taip būti, kad vaikas nenorėtų arnemokėtų savo gimtosios kalbos ir li-teratūros. Nors abiturientams atsiras-tų didesnis mokymosi krūvis, manau,šis egzaminas turi būti grąžintas.

- Ar lietuvių kalbos egzamino pa-lengvinimas tautinių mažumų mo-kyklose yra didelis laimėjimas?

- Tai - sveikintinas dalykas. Negalimavienodai vertinti lietuvių, rusų ir lenkųmoksleivių. Turime pagaliau suprasti,kas yra tautinės mažumos mokykla. Lie-

tuvių mokykla išliks, o tautinių mažumųmokyklos lengviau pažeidžiamos. Bū-tina išlaikyti ir išsaugoti rusiškas ir len-kiškas mokyklas. Šiandien šios mokyk-los yra vienintelės valstybinės įstaigos,kuriose puoselėjama tautinių mažumųkultūra. Mokykla - ne tik švietimo įstai-ga, ji vienija ir tautines bendruomenes.Dėl to atsiranda toks pasipriešinimas,nes prarasti tautinių mažumų mokyklas- tai netekti ir identiteto.

Tikiu, valstybė supras, kad jai nau-dinga išsaugoti tautinių mažumų mo-kyklas. Būtina galvoti apie kalbos ren-tabilumą, kaip Lietuvai naudingaturėti savo piliečius, kurie puikiai mo-ka ne tik lietuvių kalbą, bet ir lenkų,rusų kalbas. Šie žmonės gali padėti vi-sose valstybės srityse. •Seimo narę kalbinoTOMAS BAŠAROVAS

KĘSTUTIS GIRNIUS

Kviečiamas įvertinti Seimo komite-tų pateiktas Konstitucijos pataisas, Vil-niaus universiteto (VU) Teisės fakul-tetas (TF) sukurpė žadą atimančiąnuomonę, o ją fakulteto vardu pasira-šė dekanas Tomas Davulis. Tekstasdaug ką pasako apie mokslininkųnuostatas, negebėjimą faktų ir argu-mentų kalba išaiškinti savo pozicijos,polinkį niekinti kitaip manančiuosius.

Seimo pataisos siūlo drausti asme-niui ketverius metus tapti Seimo nariu,kai jis pašalinamas iš pareigų per apkal-tą. VU TF projekte nurodoma, kad perapkaltą pašalintas asmuo parlamenta-ru gali būti renkamas ne anksčiau kaippo 12 metų. Taip pat raginama draustitokiam į Seimą išrinktam asmeniui tap-ti parlamento pirmininku, nes Seimovadovui Konstitucija suteikia įgalioji-mus laikinai pavaduoti prezidentą.

Seimo pataisos yra gana palankiosRolandui Paksui, o VU Teisės fakul-teto - gana drakoniškos. Tai nestebi-na. Seimo siūlomos pataisos atspindiankstesnę Seimo nuostatą, o Vilniausuniversiteto teisininkai kartu su Kons-tituciniu Teismu (KT) vykdo vende-tą prieš buvusį prezidentą.

TF tekstas yra brutaliai niekinantis,ypač turint omenyje tai, kad jis verti-no Seimo komiteto, taigi tautos išrink-tų atstovų, siūlymus. Štai kelios bū-dingos ištraukos.

Pirmoji ištrauka: “Trumpas įvertini-mas: projektas nekokybiškas, neskaid-rus ir nesvarstytinas. Jis ignoruoja irsujaukia Konstitucijos, kaip vientisoakto, nuoseklumą, darną ir logiką.Projektas persmelktas nepagarbosKonstitucijai ir teisei.” Nesvarstytinas?Persmelktas nepagarbos Konstituci-jai ir teisei? Nepagarba teisei yra pa-kartotinis motyvas. Matyti, kad TF su-pranta, jog kalbos apie Konstitucijosdvasią dabar tik sukelia šypseną, to-dėl mini Konstitucijos darną ir logi-ką. Bet ir šios sąvokos yra gana talpios,tad jos nieko konkretaus nereiškia.

Antroji ištrauka: “Vertinant iš teisė-kūros technikos ir teisinės logikos po-zicijų, formuluotė “pripažinimo įsiga-liojimas” yra visiškai neraštinga.” Neneraštinga, bet visiškai neraštinga!

Trečioji ištrauka: “Neužsimenantapie iš Konstitucijos kylančius drau-dimus priesaikos laužytojams preten-duoti užimti kitas pareigas, kuriaspradedant eiti būtina duoti Konstitu-cijoje numatytą priesaiką, negrabiaigudraujama. Iš tikrųjų juo bandomaapgaunant Konstituciją įteisinti gali-mybę priesaikos laužytojui... eventua-liai - būti išrinktam Respublikos Pre-zidentu.” Negrabiai gudraujama,bandoma apgauti Konstituciją. Įtai-gios, į jausmus nukreiptos metaforos.Bet metaforos - ne argumentai.

TF mini “iš Konstitucijos kylan-čius draudimus priesaikos laužyto-jams”. Bet Konstitucijos tekste nėratų draudimų. Konstitucijoje yra voskelios užuominos apie priesaiką. 74,86, 93 straipsniuose pažymima, kadgalima pašalinti prezidentą, KT pir-mininką, teisėjus, Seimo narius už

priesaikos sulaužymą. Nėra nė žo-džio, nė mažiausios užuominos, kadpriesaiką pažeidęs asmuo niekadanegalės imtis pareigų, kurios reika-lauja priesaikos. Amžinas draudimasyra KT išgalvojimas, “kūrybingai”sukurptas, siekiant užkirsti keliąR.Paksui grįžti į politiką.

Ketvirtoji ištrauka: “Projektu ku-riama tokia teisinė situacija, kai bus su-darytos konstitucinės prielaidos Lie-tuvos Valstybę personifikuoti, inter aliasantykiuose su kitomis valstybėmisatstovauti priesaikos laužytojui. Pri-sigyvenome.” Štai tau, Seime. TF teks-te R.Paksas (ir kalbama tik apieR.Paksą) dažnai vadinamas priesai-kos laužytoju. Tai lyg rūstus pasmer-kimas, kuris labiau tinka Johno Ro-naldo Reuelio Tolkieno “Žiedųvaldovo” pasauliui, “Nybelungų gies-mei”, Tamsiųjų amžių genčių teisei iranimaciniams filmukams bei kom-piuteriniams žaidimams. Smerkiamas“priesaikos laužytojas” ne vien dėl re-torinio poveikio. R.Paksas buvo kalti-namas neteisėtai suteikęs verslininkuiJurijui Borisovui Lietuvos pilietybęmainais už paramą per rinkimų kam-paniją ir jam išdavęs valstybės paslap-tį. Tai gana kuklūs nusižengimai, ypačprisiminus, kad R.Pakso pirmtakai

Algirdas Brazauskas ir Valdas Adam-kus “išimties tvarka” suteikė pilietybędaugiau kaip 500 kartų (kai kurių pa-laimintųjų, pvz., “Žalgirio” savinin-ko Šabtajaus Kalmanovičiaus, nuo-pelnai Lietuvai niekuo nebuvodidesni negu J.Borisovo), bet šie dėl tonenukentėjo. Būtų komiška piktintis,kad “Lietuvos Valstybę personifikuo-ti, inter alia santykiuose su kitomis vals-tybėmis atstovauti” leidžiama netei-sėtai pilietybę suteikusiajam, ypač jeiLietuvos piliečiai būtų jį išrinkę pre-zidentu.

Penktoji ištrauka: “Projekto tikslasyra grynai politinis pačia paprasčiau-sia šio žodžio prasme - politinio sandė-rio prasme. Projektu vienadieniai ir,švelniai tariant, abejotini politiniai su-metimai ir susitarimai iškeliami virš tei-sės, nė neminint argumentų, susijusiųsu politikos (pačios paprasčiausios josapraiškos!) dominavimu teisei, kuriprojektu bandoma konstitucionali-zuoti, būtina pabrėžti, kad jei pasiūly-tos konstitucinės novelos būtų įvestos,Konstitucijoje atsirastų sunkiai išaiš-kinamų vidinių prieštaravimų, o kaikurios formuluotės galėtų būti chres-tomatiniu pavyzdžiu studentams, kaipneturi būti kuriama teisė.”

Tai svarbus momentas. Atseit po-litiniai sumetimai iškeliami virš tei-sės, dominuojant teisei mėginamajuos konstitucionalizuoti. Tačiau ku-ria prasme politiniai sumetimai iške-liami virš teisės? Seimas yra įstatymųleidėjas. Demokratinėje valstybėježmogus balsuoja už vieną ar kitą par-tiją tikėdamasis, kad ji vykdys jampriimtiną ūkio, švietimo ir užsieniopolitiką. Pasikeitus valdžiai įstatymai

gali būti pakeisti arba panaikinti, jeinaujasis Seimas mano, kad jie nebe-atitinka rinkėjų valios. Politiniai su-metimai vaidina didelį vaidmenį prii-mant įstatymus. Dažnai be kompro-misų ir sandėrių nebūtų pakankamaibalsų įstatymui priimti. Tai normalupolitikoje.

KT, priimdamas nutartis, kuriossmulkiai reguliuoja ūkio ar pensijų po-litiką, atima iš piliečių teisę per savoatstovus nustatyti valdymo gaires. KTne kartą yra uzurpavęs teises ir galias,kurios priklauso piliečiams, Seimui,vykdomajai valdžiai. Jis tai padarė, kaiprieš pusmetį nutarė, kad įstatymas,leidęs R.Paksui kandidatuoti į Seimą,prieštarauja Konstitucijai, ir reikalavokeisti Konstituciją. Tai, ką VU teisinin-kai vadina nepagarba teisei, yra tikpriešinimasis teismų pastangoms įgy-ti įstatymų leidybos viršenybę. Visiškainormalūs įstatymai yra pavadinamiantikonstituciniais, tad jie ne tik pa-naikinami, bet ir uždraudžiama ateity-je priimti panašius įstatymus.

Seimas turi ginti savo orumą, pri-imti šiek tiek patikslintas pataisas, at-mesti teisininkų pretenzijas. Neatsi-ras jokių vidinių prieštaravimų, nespakeitus Konstituciją netektų galiosKT samprotavimai apie “konstituci-nį priesaikos institutą”.

VU TF dekanas T.Davulis baigia sa-vo tekstą nurodydamas, kad pro bonoatliktas profesinis konsultavimo dar-bas nesukuria precedento: “Norintgauti tokias nuomones ir/arba siūly-mus, Seimui būtina pasirūpinti tokiobendradarbiavimo sutartiniais pagrin-dais.” Manau, čia kalbama apie hono-rarą. Prisigyvenome. •

2013 02 25Lietuvos žinios2 Komentarai ir debatai

Teisės fakulteto arogantiški nusišnekėjimai

Seimo pataisos yra gana palankios

R.Paksui, o Teisės fakulteto -

gana drakoniškos.

Seimo tribūna

Liet

uvo

s ži

nio

s

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai•

Reklamos skyriaus direktorėA.Jakeliūnienė (tel. 249 2165)Platinimo tarnybos direktorėE.Žvinytė (tel. 249 2154)bendras (tel. 249 2223)Informacija nemokamu telefonu

(8 800) 77888Buhalterija (tel. 249 2148)

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančiasįvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

AktualijosR.Ramelienė (tel. 249 2206)R.Tracevičiūtė (tel. 249 2241)T.Valančius (tel. 249 2247)T.Bašarovas (tel. 249 2204)

EkonomikaA.Jockus (tel. 249 2205)K.Šliužas (tel. 249 2240)L.Mrazauskaitė (tel. 249 2237)

UžsienisP.Krupenkaitė (tel. 249 2244)V.Sudikienė (tel. 249 2214)S.Šimkevičius (tel. 249 2244)

SportasJ.Žemaitytė (tel. 249 2217)

S.Ramoška (tel. 249 2219)

V.Remeika (tel. 249 2218)

Kultūra ir mokslasM.Klusas (tel. 249 2215)M.Kniežaitė (tel. 249 2212)J.Mičiulienė (tel. 249 2210)A.Musteikis (tel. 249 2213)

PramogosV.Sinicaitė (tel. 249 2249)

TyrimaiJ.Tvaskienė (tel. 249 2238)V.Kvedaras (tel. 249 2245)

Spec. korespondentasG.Mikšiūnas (tel. 249 2224)

SveikataA.Masionytė (tel. 249 2209)

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225)V.Užusienis (tel. 249 2235)

„LŽ gidas“

J.Čiulada (tel. 249 2234)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208)

G.Ambrazas (tel. 249 2207)

Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230)R.Stankevičiūtė i(tel. 249 2230)E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00)

Interneto svetainė

A.Makauskas (tel. 249 2231)K.Jašinskas (tel. 249 2232)A.Praleika (tel. 249 2231)S.Vaičienė (tel. 249 2232)

Korespondentai krašteKaunasG.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310)K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802)KlaipėdaV.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83)D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583)PanevėžysD.Baronienė (tel. (8 620) 10476)AlytusR.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)MarijampolėK.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m.© Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

www.lzinios.lt

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“

Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilniusfaksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktoriusR.Terleckas (tel. 249 2152)

Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojasM.Girša (tel. 249 2153)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojosB.Papartienė (tel. 249 2203)V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202)R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Atsakingoji sekretorėE.Makselytė (tel. 249 2227)

Atsakingosios sekretorės pavaduotojaR.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Identitetą saugo mokyklos

I.Rozova: “Mokyklos - vienintelės valstybinės įstaigos, kuriose puoselėjama tautinių

mažumų kultūra.”

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Dienos temos 32013 02 25Lietuvos žinios

“Bus kažkoks procentas žmonių,kurie nesutiks. Įtikinėsime, įkalbinė-sime, bet vis vien gali būti, kad nesu-tiks. Bus žmonių, kurie galbūt pavar-gę nuo politikos, bus žmonių, kuriegal bus patraukti kitų. Tai natūralusprocesas”, - aiškino R.Paksas.

Viešai nepritarimą dėl partijų susi-jungimo reiškia vos keli “tvarkiečiai”.Seimo narys Remigijus Ačas R.Pak-są apkaltino rinkėjų ir bendraminčiųišdavyste dėl posto. Kiti “tvarkiečiai”tarybos posėdyje teigė besibaiminan-tys, kad partiją praris DP. Vienasgriežtai nusiteikęs TT narys DP išva-dino “verslo planu”. ParlamentarasRemigijus Žemaitaitis mano, kadprieš pritariant partijų susijungimuireikia atsakyti į daugybę klausimų.

Prieštaraujančiųjų neatsiradoDP gretose taip pat yra nemažai

skeptiškai dėl jungtuvių su “tvarkie-čiais” nusiteikusių politikų. “Darbie-čiai” jaučiasi esanti stipri politinė jė-ga, todėl nenori vienodomis teisėmisjungtis su esą silpnesne TT. Skeptiš-kai susijungimą vertinantys DP atsto-vai taip pat pažymi, kad tarp jų ir TTyra nemažai ideologinių skirtumų.

Tačiau už ketinimus vienytis DP ta-ryba vakar pasisakė vienbalsiai. Ne-prieštaravo net nemažai “tvarkiečių”nevienareikšmiškai vertinamas Artū-ras Paulauskas. “Pats stebėjausi”, - ta-rybos balsavimo rezultatus įvertino DPpirmininkas Viktoras Uspaskichas.

Pasiūlyta sudaryti darbo grupę, ku-ri derėsis dėl jungimosi su “tvarkie-čiais” galimybės. Galutinį žodį dėl šios

politinės santuokos tars DP skyriai irsuvažiavimas. “Sudarytos keturios dar-bo grupės, prasidės derybos. Buvo to-kių nuomonių, kad susivienijimas vyk-tų DP geresnėmis sąlygomis, atsižvelgtaį populiarumą, Seimo narių skaičių.Aš esu už jungimąsi lygiomis sąlygo-mis”, - tvirtino V.Uspaskichas.

Reikės harmonizuotiPo partinių renginių R.Paksas ir

V.Uspaskichas surengė bendrą spau-dos konferenciją. Čia DP vadovas pa-skelbė, kad prie buriamo politinio da-rinio taip pat norėtų prisijungti“darbiečiams” artima Leiboristų par-tija. Ji buvo sukurta prieš 2008 metųrinkimus, o jai vadovavo V.Uspaski-cho bendražygis Viktoras Fiodorovas.R.Paksui tokia žinia buvo naujiena.“Atvirai sakant, pirmą kartą girdžiuapie tai. Manau, kad DP pirmininkaspaaiškins detaliau”, - kalbėjo jis.

R.Paksas vakar atskleidė, kad apiegalimybes suvienyti jėgas su V.Uspaski-chu pradėjo kalbėtis daugiau kaip priešdvejus metus. “Tai aktyviau, tai ne taipaktyviai. Vienu metu turėjome sukūrędarbo grupę spręsti klausimams. Betyra kaip yra, procesas prasidėjo prieškeletą minučių, tarybos nariams pa-reiškus norą susijungti”, - aiškino jis.

V.Uspaskichas pritarė, kad reikėjosusitaikyti su tokia mintimi, “suvirš-kinti žinią”. Jo nuomone, jiems su-tarti su R.Paksu gali būti lengviau neipartijų skyriuose. “Net ir mažesniamename gyvenant pervažiuoti į didesnįužima laiko, o čia - kolektyvas, žmo-nės, reikės harmonizuoti, suderinti.Gal mums su R.Paksu lengviau susi-tarti nei žemesnėse grandyse, turime

duoti laiko, bet intensyviai eiti tuo ke-liu”, - įsitikinęs V.Uspaskichas.

Daugiau postų nesigvieš?TT ir DP lyderiai vakar tikino, kad

dėl to, kas vadovaus jungtinei partijai,bus tariamasi darbo grupėse, o nuspręsbendras kongresas. “Bus derybos. Galbus du pirmininkai, o gal pirmininkasbus TT atstovas, mes turėsime tris vice-pirmininkus”, - aiškino V.Uspaskichas.

Tačiau “tvarkiečių” ir “darbiečių”lyderiai nepaneigė sieksiantys vado-vauti jungtinei partijai. “Tačiau yra irkitų galimybių. Vienoje diskusijų kal-bėta ir apie kitus kandidatus į jungtinėspartijos lyderius. Todėl palaikau idėją,kad tai nuspręstų jungiamasis suvažia-vimas”, - teigė R.Paksas.

Susijungusios partijos taptų didžiau-sia politine jėga valdančiojoje koalicijo-je. Seime ji turėtų viena vieta daugiaunei didžiausia Socialdemokratų partijos(LSDP) frakcija - iš viso 39. Tačiau tiekR.Paksas, tiek V.Uspakichas tikino, kadnebandys peržiūrėti koalicinės sutartiesir nepretenduos į daugiau postų. “Dar-botvarkėje tokio klausimo nėra, ir ašmanau, kad politinis stabilumas yra la-bai sveikintinas dalykas. Tiek mane, tiekmūsų partijos narius žavi dabartinispremjeras”, - tvirtino R.Paksas.

Gali aptrupėtiPolitologės Jūratės Novagrockienės

nuomone, jungtuvės abiem partijomsyra naudingos - TT sustiprinti ir DP

išlikimui užsitikrinti. Tačiau ji pažy-mi, kad partijų jungimasis nebūtų toksgreitas, jeigu DP nebūtų poreikio ban-dyti surasti išeitį dėl jai, kaip juridi-niam asmeniui, pateiktų kaltinimų.

Anot J.Novagrockienės, TT ir DPrinkėjai yra panašūs, partijos turi ir šio-kių tokių bendrų nuostatų. “Bet koksvienijimasis mūsų partinėje sistemojeyra geras reiškinys, nes didina konku-rencijos aiškumą ir partinės sistemosstabilumą, galiausiai lengvina rinkėjųpasirinkimą”, - pabrėžė ekspertė.

J.Novagrockienė nemano, kad arti-miausiu metu naujas politinis darinysbandytų reikalauti daugiau postų val-dančiojoje koalicijoje. Ji įsitikinusi,kad nebus kėsinamasi ir į premjerokėdę, nes TT ir DP paprasčiausiai ne-

turi stiprios alternatyvos dabartiniamVyriausybės vadovui Algirdui Butke-vičiui. Be to, abejotina, ar panašiampasikeitimui pritartų prezidentė Da-lia Grybauskaitė. Kraštutiniu atvejuesą gali būti reikalaujama daugiau mi-nistrų ar viceministrų postų, perstum-dyti kėdes Seime, bet ne daugiau. “Tospamokos, patirtos formuojant mi-nistrų kabinetą, tikiuosi, yra išmok-tos. Vėl bristi į tą pačią upę, abejoju, arbūtų labai naudinga, kad ir stipres-niam naujam dariniui. Tačiau prii-mant sprendimus, aišku, derybos ga-lėtų būti jam naudingesnės”, - svarstėpolitologė.

J.Novagrockienės teigimu, sujung-ti partijas vietiniu lygmeniu gali būti

gerokai sunkiau nei centriniu. Pasakjos, tikėtina, kad besivienijančios po-litinės jėgos, ypač TT, gali aptrupėti.

Naudą pajus lyderiaiPolitologė Lidija Šabajevaitė TT ir

DP susijungimą vertina dvejopai.Viena vertus, suvokiama, kad susi-jungus bus daug geriau, ir to naudąpajus tiek “darbiečių”, tiek “tvarkie-čių” lyderiai. R.Pakso galimybės visa-vertiškai dalyvauti Lietuvos politiko-je kol kas apribotos, o V.Uspaskichasyra kaltinamasis vadinamojoje juo-dosios buhalterijos byloje. Antra ver-tus, tikėtina, kad susivienijusios poli-tinės jėgos neteks dalies savo narių.

L.Šabajevaitės teigimu, jungtis keti-nančios partijos beveik neturi ideolo-gijos, todėl joms susitarti dėl statuto,programos esą bus nesunku. “Konser-vatoriai, liberalai, socialdemokratai tu-ri aiškią ideologiją. O kuo pavadinti“tvarkiečius” ar “darbiečius”? Žodis“centras” - tai ne ideologija. Manau,dėl eilinių dalykų, kurie reikalingi vals-tybei, jiems susitarti nebus labai su-nku”, - įsitikinusi politologė.

L.Šabajevaitės nuomone, TT ir DPjungtuvės nekelia grėsmės kol kas di-džiausiai valdančiajai partijai - LSDP.“Nemanyčiau, kad susijungusi parti-ja ardytų koaliciją ir reikalautų mi-nistro pirmininko posto. Tikiuosi,abu - TT ir DP - vadovai bei partijųviršūnėlės neblogai žino, kokia pre-zidentės nuomonė, ir, tikėkimės, kadtai vis dėlto yra partijos, kurios nedir-ba ne Lietuvos naudai, kitaip sakant,jos yra lietuviškos partijos ir nori ne-prarasti savo autoriteto”, - pažymėjoekspertė.•

“Darbiečiai” ir “tvarkiečiai” lipdys naują partiją

PROBLEMA IŠSPRĘSTA NAUJAIŠiaulių banko administracijos vado-vo Audriaus Žiugždos teigimu, Ūkiobanko klientai savo sąskaitomis turė-tų galėti naudotis kitos savaitės pa-baigoje. Šeštadienį vakare pranešta,kad laikinasis Ūkio banko admi-nistratorius, Šiaulių bankas ir valsty-bės įmonė “Indėlių ir investicijųdraudimas” pasirašė trišalę sutartį,pagal kurią Šiaulių bankas perimsdalį Ūkio banko įsipareigojimų, tur-to, teisių ir sandorių. Šiaulių bankasperima 2,7 mlrd. litų apdraustų in-dėlių, apie 1,9 mlrd. litų vertės turto,o likusią dalį - 800 mln. litų - sudaro“Indėlių ir investicijų draudimo” lė-šos. Anot A.Žiugždos, perimti indė-liai, turtas, kurie buvo Lietuvoje. Pa-

sak jo, į Šiaulių banką perkelti maž-daug 200 tūkst. klientų. “Po intensy-vių derybų šalims pasiekus susitari-mą nemokaus banko problemapirmą kartą išspręsta tokiu būdu,

kuris sudaro sąlygas jau artimiausiumetu atkurti bankinių paslaugų tei-kimą Ūkio banko klientams. O taireiškia, kad svarbiausias trumpojolaikotarpio tikslas pasiektas - abso-liuti dauguma žmonių ir įmonių vėlgalės netrukdomi disponuoti savolėšomis, laikytomis Ūkio banke”, -sakė Lietuvos banko valdybos pirmi-ninkas Vitas Vasiliauskas. Anot jo,beveik visi Ūkio banko indėlininkainepraras nei indėlių, nei už juospriskaičiuojamų palūkanų, nes visiŪkio banko įsipareigojimai klien-tams į Šiaulių banką bus perduoda-mi pagal šiuo metu galiojančias su-tartis. Europos rekonstrukcijos irplėtros bankas (ERPB), siekdamassustiprinti Šiaulių banko kapitalobazę, pagreitinti Ūkio banko banki-nės veiklos perėmimo procesą bei

stabilizuoti padėtį Lietuvos finansųsektoriuje, suteiks Šiaulių bankui 10metų trukmės 20 mln. eurų (69,56mln. litų) subordinuotos paskolossutartį. Paskolos paskirtis - sustip-rinti Šiaulių banko kapitalo bazę,bankui perimant dalį Ūkio bankoturto ir įsipareigojimų. 2012 metųpabaigoje 19,57 proc. Šiaulių bankoakcijų valdė ERPB, 6,24 proc. - Gin-taras Kateiva. 17 tarpusavyje susiju-sių akcininkų kartu valdė 43,17 proc.Šiaulių banko akcinio kapitalo.

ĮKURTAS LS VILNIAUS SKYRIUSLiberalų sąjūdžio (LS) vilniečių susi-rinkime buvęs teisingumo ministrasliberalas Remigijus Šimašius išrinktas

įsteigto Vilniaus miesto skyriaus pir-mininku. Skyrius sukurtas sujungus10 iki tol savarankiškai sostinėje vei-kusių partijos skyrių. Liberalai šešta-dienį vykusiame susirinkime taip patpriėmė deklaraciją, kurioje pagrindi-niu naujojo skyriaus darbo tiksluįvardijamas laisvas Vilnius. “Iniciaty-va sukurti Vilniaus miesto skyrių kilosiekiant suvienyti visų dešimties sos-tinėje veikusių skyrių jėgas bendramtikslui - liberalizmo idėjų sklaidaisostinėje. Iki šiol Vilnius buvo vie-nintelis Lietuvoje miestas, turintis nevieną, bet keletą partijos skyrių”, - sa-kė R.Šimašius. Pirmininko pavaduo-tojais tapo Gintaras Steponavičius,Linas Kvedaravičius, Vincas Jurgutisir Šarūnas Gustainis.

LŽ

Trumpai

Tikėtina, kad susivienijusios politinės jėgos neteks dalies savo narių.

V.Vasiliauskas: “Nemokaus bankoproblema pirmą kartą išspręsta tokiubūdu.” / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Už ketinimus vienytis DP taryba vakar pasisakė vienbalsiai. Ne visi “tvarkiečiai” pritarė jungtuvėms su “darbiečiais”. / Romo Jurgaičio ir Oresto Gurevičiaus nuotraukos

Atkelta iš•1 p.

2013 02 25Lietuvos žinios4 Dienos temos

DAIVA BARONIENĖ

Gyvūnų globai nė cento neskiriančios savivaldybės lėšų negaili tik keturkojų utilizavimu užsiimančiomsbendrovėms.

Mažeikiuose šiuo metu intensy-viai ieškoma, kas galėtų priglausti30 kačių, kurios iki šiol glaudėsi ne-gyvenamame name. Būsto savinin-kei nusprendus jį parduoti ir atsira-dus pirkėjui, katinams nebelikovietos. Mažeikių gyvūnų globosdraugijos pirmininkė Daiva Radze-vičienė apgailestauja, kad Mažei-kiuose rūpinamasi tik tuo, kaip grei-čiau užmigdyti benamį šunį arkatiną, ir tam negailima pinigų. Gy-vūnų globa šiame mieste, kaip, be-je, ir kituose, - vien geraširdžių sa-vanorių reikalas.

Kaina - 100 litų Daugiau kaip prieš dvejus metus

Mažeikiuose įkurtos Gyvūnų globosdraugijos savanorės, anot D.Radze-vičienės, benamius šunis ir kates išpradžių augino savo butuose, vė-liau Mažeikių rajono savivaldybėgyvūnų globai patikėjo avarinį na-mą. Tačiau palaikis pastatas netru-ko sugriūti, o gyvūnus savo negyve-namame name priglaudė vienasavanorė. “Nuolat lankydavome ten

apgyvendintus augintinius, nešda-vome maisto, kuopdavome patalpas,bendraudavome su jais”, - pasakojoMažeikių gyvūnų globos draugijospirmininkė. D.Radzevičienė apgai-lestavo, kad jų neatlygintina gerano-riška veikla netrukus turės baigtis,nes atsirado namo pirkėjas. Taigi gy-vūnai bus iškraustyti.

“Mūsų veiklos principas - neleis-ti nė vienam gyvūnui mirti ne savomirtimi”, - aiškino D.Radzevičie-nė. Ji pabrėžė, kad Mažeikiuose yrasavivaldybės išlaikoma bendrovė,kuri visame rajone surenka beglo-bius šunis ir kates. Tačiau retas į ją

pakliuvęs keturkojis lieka gyvas -dauguma užmigdomi. Pasak D.Ra-dzevičienės, Mažeikiuose oficialiaižinoma, kad už pagautų benamiųgyvūnų karantinavimą, užmigdymąir utilizavimą merija kasmet sumo-ka įmonei per 100 tūkst. litų. O su-gauti vieną benamį keturkojį ir jįužmigdyti mokesčių mokėtojamskainuoja per 100 litų. Gyvūnų glo-bėja LŽ teigė esanti pasirengusi už

panašią sumą išlaikyti juos gyvus,tačiau neturinti tam nei sąlygų, neipinigų.

Moka tik už sugaudymą, už laikymą - ne

Nuomojamoje sodyboje šalia Ma-žeikių įkurtai įmonei, vadinamai be-globių gyvūnų prieglauda, vadovaujan-tis Antanas Sadauskas LŽ patvirtino,kad iš daugiau kaip tūkstančio per me-tus sugaudomų beglobių keturkojų gy-venti lemta vos keliems - tiems, ku-riems staiga pavyksta rasti naujusšeimininkus. Visi kiti paprastai būnaužmigdomi, o paskui - utilizuojami.

A.Sadauskas sakė, kad jo vadovau-jama įmonė, laimėjusi savivaldybėsskelbtą konkursą, beglobius gyvūnusgaudo Mažeikių ir Telšių rajonų sa-vivaldybėse. Pašnekovas užsiminė,jog dalį savo verslo perleistų gyvūnųglobos draugijai, pasirengusiai išlai-kyti keturkojus iki natūralios jų mir-ties. “Tačiau, kiek žinau, savivaldybėsskelbiamuose beglobių gyvūnų su-rinkimo konkursuose būname vie-

ninteliai dalyviai, todėl juos ir laimi-me”, - kalbėjo A.Sadauskas. Be to, jonuomone, jei būtų siekiama beglo-bius keturkojus išlaikyti iki pat mir-ties, savivaldybė, ko gero, turėtųrengti kitą konkursą ir mokėti laimė-tojams už teikiamą paslaugą.

Lietuvos gyvūnų globėjų asociaci-jos prezidentas Vytautas Gustaitis LŽpatikino, kad iki šiol nė viena šaliessavivaldybė nebuvo pareiškusi noromokėti už beglobių gyvūnų priežiū-rą, kol jie natūraliai nugaiš. “Tuo rū-pinamės mes, visoje Lietuvoje vei-kiančios gyvūnų globos draugijos.

Tačiau visos draugijos gyvena ne išsavivaldybių, o iš privačių rėmėjų irlabdarių suaukotų lėšų”, - pažymėjoV.Gustaitis. Beglobių gyvūnų reika-lus sprendžianti Mažeikių rajono sa-vivaldybės administracijos Vietinioūkio skyriaus vyriausioji specialistėNijolė Balvočienė teigė, esą jų meri-ja, kaip ir visos šalies savivaldybės, rū-pinasi, kad šiame rajone keturkojainevalkatautų, todėl moka už jų su-gaudymą, užmigdymą ir utilizavimą.Tačiau į savivaldybės funkcijas neįei-na beglobius gyvūnus išlaikyti tol, kolšie patys nugaiš.•

Mažeikiuose rūpinamasi tik tuo, kaip greičiauužmigdyti benamį šunį ar katę, ir tam negailima

pinigų. Gyvūnų globa šiame rajone ir mieste,kaip, beje, ir kituose, - vien geraširdžių

savanorių reikalas.

Pelningiau numarinti nei globoti

V.Gustaičio teigimu, iki šiol nė viena savivaldybė nebuvo pareiškusi norosumokėti už beglobių gyvūnų priežiūrą. / Erlendo Bartulio nuotrauka

KAZYS KAZAKEVIČIUS

Nemokamų pieno, jogurto arvarškės sūrelių pradinukai ir ikimokyklinukai nuo šio mėne-sio gauna bene perpus rečiau, o ugdymo įstaigų vadovai neri-maudami lūkuriuoja EuroposKomisijos (EK) sprendimo dėl šios ir nemokamų vaisiųprogramų tęstinumo būsimais metais.

Valdininkai aiškina, kad vaikai šiaisdelikatesais rečiau pamaloninami la-bai padaugėjus Europos Sąjungos(ES) remiamose programose dalyvau-jančių mokyklų bei ikimokyklinių įs-taigų, tad ir valgančiųjų, o lėšų suma-žėjus. Guodžia tik tai, kad prieškeletą savaičių EK paskelbė pradė-jusi viešas konsultacijas dėl abiejųprogramų tęstinumo. EK žemės ūkioir kaimo plėtros komisaras DacianasCiolosas tvirtino, jog teigiamos pro-gramų tendencijos akivaizdžios, todėlesą ieškoma būdų, kad tai ne tik būtųtęsiama, bet ir dar labiau plėtojama.

Nešasi namo Marijampolės “Saulės” pradinės

mokyklos, kurioje mokosi daugiaukaip 200 pradinukų, direktorė Va-lentina Orvidienė LŽ teigė, kad vai-kai pernai jau buvo pripratę kasdiennemokamai gauti stiklinę pieno irvaisių. Tačiau vaisių sumažinta jaunuo lapkričio, vaikai jų gauna tiktris dienas per savaitę. Iki vasariopieno bei jo produktų - indelį jo-gurto ar varškės sūrelį - vaikai gau-davo keturias dienas per savaitę.Dabar - taip pat, bet tik tris kartus.

“Vaikai mielai valgo tai, ką gauna,juk ne visi tėvai nuperka šių produk-tų”, - sakė direktorė. Nusivylimą,kad pradinukai, darželinukai rečiaugauna nemokamų pieno produktų

bei vaisių, išreiškė ir ne vienos kai-miškos Sūduvos krašto mokyklos va-dovai. Mat jose didelė dalis vaikų yraiš socialiai remtinų šeimų, o šios nevisos išgali nupirkti kriaušių, apelsi-nų, jogurto ar sūrelių vaikams. “Pa-stebėjome, kad kai kurie nemokamaimaitinami vaikai gautus vaisius irpieno produktus nešasi namo. Galne dėl to, kad nenorėtų jų mokyklo-je suvalgyti, - galbūt taip apsirūpinavakariene ar pavakariais”, - LŽ sakėKalvarijos savivaldybės Liubavo pa-grindinės mokyklos socialinė peda-gogė Renata Bubinienė.

Neutraliausia išeitisPagal iš dalies ES lėšomis finan-

suojamą programą “Pienas vai-kams” švietimo įstaigų ugdytiniainemokamais pieno produktais ap-rūpinami jau devynerius metus. Kaiji pradėta vykdyti, iš pradžių mokyk-lų bei darželių vadovai ją vertino

skeptiškai. Tačiau pernai vaikų, gau-nančių pieno produktų, padaugėjodaugiau kaip dvigubai - šioje pro-gramoje dalyvavo apie 1340 įstaigų,tad net 199 tūkst. darželinukų ir pra-dinukų gaudavo nemokamų pienoproduktų. Tuo tarpu programai ski-riamų lėšų nedaugėja. “2011 metais

tam buvo skirta 7 mln. litų ir to pa-kako, o pernai pieno produktų išda-lyta jau už 17 mln. litų, 80 proc. jųsudarė nacionalinio biudžeto pini-gai. Šįmet tam skirta tik kiek dau-giau kaip 10 mln. litų”, - LŽ teigėprogramą administruojančios Lie-tuvos žemės ūkio ir maisto produk-tų rinkos reguliavimo agentūros(LŽŪMPRRA) generalinio direk-toriaus pavaduotojas GermanasLamsodis. Anot jo, pasirinktas “ne-skausmingiausias” būdas - nuo va-sario sumažinti pieno produktųdalijimo dažnumą - vietoj 4-5 kar-tų per savaitę jų duodama 3 kartus.“Apriboti gavėjų skaičių mums bu-vo nepriimtina. Juk neskirstysi vai-kų į kaimo ir miesto ar panašiai”, -aiškino LŽŪMPRRA generaliniodirektoriaus pavaduotojas.

Sprendžia politikaiTuo metu LŽ kalbinti mokyklų

vadovai teužsiminė, kad būtų gerai,jog bent kiek nemokamų vaisių beipieno produktų vaikai gautų ir ki-tąmet. Mat baimintasi, kad baigian-tis ES finansiniam laikotarpiui pini-gų tam gali būti neskirta.

G.Lamsodis taip pat pabrėžė, kadšie mokslo metai - jau paskutiniai,kai vykdoma vaisių vartojimo ska-tinimo mokyklose programa. Ta-čiau esą tikimasi, kad Europos Ko-misija priims sprendimą ją tęsti.“Dabar iš ES gauname apie 5 mln.litų, t. y. net 75 proc. visų reikiamųlėšų, kitą dalį padengiame iš nacio-nalinio biudžeto. Tačiau programa“Pienas vaikams” - mūsų valdžiosrankose, nes 80 proc. lėšų skiriamaiš nacionalinio biudžeto”, - sakėLŽŪMPRRA generalinio direkto-riaus pavaduotojas.

2010-2011 mokslo metais ES ša-lyse išdalyta 43 tūkst. tonų vaisių ir300 tūkst. tonų pieno bei jo produk-tų 26 mln. vaikų.•

Sūrelių klausimas - biurokratų rankose

Socialinė pedagogė: “Kai kurie nemokamaimaitinami vaikai gautus vaisius ir pieno

produktus nešasi namo. Galbūt taip jie apsirūpina vakariene ar pavakariais.”

2010-2011 mokslo metais ES šalyse išdalyta 43 tūkst. tonų vaisių ir 300 tūkst. tonų pieno bei jo produktų 26 mln. vaikų. / Flickr.com nuotrauka

Dienos temos 52013 02 25Lietuvos žinios

TADAS VALANČIUSSpecialiai LŽ iš Talino

Ne vien Baltijos šalims ekspertųlipdoma “energetinės salos” etiketė mums turėtų kelti neri-mą. Europoje vis dar esame sala,į kurią atvykti trunka valandųvalandas. Estijos prezidento Toomo Hendriko Ilveso nuomo-ne, tai mums - gyvybiškai svarbiproblema.

Vakar 95-ąsias nepriklausomosvalstybės paskelbimo metines minėju-sios šalies vadovas nuoširdžiai viliasi,kad susisiekimo projektų įgyvendinimasbus tikslas, dėl kurio išvysime Estiją, Lat-viją ir Lietuvą dirbančias sunkiai, atkak-liai, o svarbiausia - kaip vienas kumštis.“Turime suprasti, kad šįkart - vienasuž visus ir visi už vieną”, - garsųjįAlexandre’o Dumas posakį cituojaT.H.Ilvesas.

Apie neigiamas spalvas dažniaubesirenkančią žiniasklaidą, keblu-mus dėl pilietybės, elektroninį bal-savimą, kibernetinį saugumą, svar-biausius energetikos projektus irtikslą, dėl kurio turime susivienyti, -išskirtinis “Lietuvos žinių” interviusu Toomu Hendriku Ilvesu.

Tarsi pragaras Žemėje- Pastarąjį dešimtmetį Estija pri-

kaustė visos Europos dėmesį dėllaimėjimų ekonomikoje, informaci-nių technologijų sektoriuje, sociali-nėje politikoje.

- Na, dėl socialinės politikos ne-su tikras, bet tebūnie.

- Vis dėlto atrodo, kad turite kuopasidžiaugti. Išmokote nesiskųsti ariš tiesų jaučiate nemažus gyvenimopokyčius?

- Prieš svarstant, ar skundžiamės,ar ne, siūlau paskaityti estišką spau-dą. Kai ją atsiversite, suprasite, kadesame tikras pragaras Žemėje. Taiyra pagrindinė problema, kurią ma-tau visoje Rytų Europoje. Viskas ga-li klostytis gerai, tačiau atsiverskite tosšalies spaudą ir suprasite, kad tai -blogiausia vieta visame pasaulyje.Praeitą savaitę perskaičiau, kad netSovietų Sąjungoje buvo geriau, neigyventi Estijoje dabar. Ir tai rašo vie-nas pagrindinių mūsų dienraščių.

Pilietybės problemos nyksta- Esate pirmas svetur gimęs Estijos

prezidentas. Lyg ir turėtumėte būtiliberalios politikos dvigubos piliety-bės atžvilgiu šalininkas. Tačiau esatepriėmę net griežtesnius įstatymusnei Lietuvoje. Kaip manote, ateityjeturime tapti atviresnės ar dar užda-resnės valstybės?

- Daugybė su tuo susijusių proble-mų dingo įstojus į Europos Sąjungą(ES). Atsivėrus darbo rinkai piliety-bė nebėra tokia svarbi dėl teisių irprivilegijų. Mūsų šalyje net nepriva-lai būti pilietis, kad galėtum balsuo-ti vietos savivaldos rinkimuose. Taikeista, tačiau 2004-2010 metais neEstijos piliečiai turėjo daugiau teisiųnei jos piliečiai. Juk 2005 metais Eu-ropoje ėmė veikti direktyva, įteisi-nanti visiškai laisvą judėjimą nuola-tiniams ES šalių gyventojams. Tuolaikotarpiu tai reiškė, kad Estijos pi-lietis dar negali išvykti dirbti į Vokie-tiją, priešingai nei čia gyvenantis ESsenbuvės pilietis.

Pagaliau šiame klausime nematauesminės problemos. 85 proc. Estijosgyventojų turi šios šalies pilietybę. Kolkas nesu tikras, ar gera mintis būtųįtvirtinti dvigubą pilietybę - RusijosFederacijos ir Estijos. Tačiau dvigu-ba Vokietijos ir Estijos pilietybė nie-

ko nepakeistų, nes šių šalių piliečiai irdabar turi identiškas teises. Pagal mū-sų įstatymus žmogus įgyja pilietybę,jei abu jo tėvai yra estai. Ir niekas ne-turi teisės jos iš jo atimti. Problemoskyla dėl mišrių santuokų.

Dalysis patirtimi- Estija prieš aštuoniolika mėne-

sių balsavo internetu.- Taip, internetu prieš 18 mėnesių

balsavome jau trečią kartą. Pirmą-kart tai išbandėme 2007-ųjų kovą pernacionalinius rinkimus, antras kar-tas buvo 2009 metų spalį per savival-dos rinkimus, trečias - prieš aštuo-niolika mėnesių. Pastarąjį kartą tokiagalimybe pasinaudojo net 25 proc.gyventojų.

- Lietuvoje tai idėja, apipinta kil-niais ateities planais. Koks būtų jū-sų patarimas, kaip pagaliau įgyven-dinti tai, kas anksčiau ar vėliauatrodo neišvengiama?

- Estija nuo daugumos kitų valstybiųskiriasi tuo, kad turi lustinių kortelių sis-temą. Juk jūs taip pat turite lustines kor-teles? Taigi telieka jas panaudoti, suteiktijoms daugiau galios, pridėti papildomųfunkcijų. Viena jų - elektroninis balsavi-mas. Tačiau iššūkis yra, kaip tai padary-ti. Lustinių kortelių sistema yra saugi iružtikrina tai, kad ja pasinaudoti galėsi-te tik jūs pats. Šią sistemą kuriantys ir to-bulinantys žmonės Estijoje mielai pasi-dalytų sukaupta patirtimi.

Nesuvokia praradimų- Estija itin aktyviai veikia kiberne-

tinio saugumo srityje. Tam negailiteinvesticijų. Tačiau ne visos šalys šiaigrėsmei skiria pakankamai dėmesio.Kodėl taip yra?

- Tikrai norėčiau, kad jos elgtųsipriešingai. Prieš dvejus metus Miun-cheno saugumo konferencijojeJungtinės Karalystės ministras pir-mininkas Davidas Cameronas irWilliamas Hague’as pasakė kalbaskibernetinio saugumo tema. Jų reto-rika bylojo apie šios problemos rim-tumą. Tačiau kodėl jie staiga taip su-sirūpino savo kibernetine apsauga?Atėjo laikas, kai pagaliau imama su-prasti vagysčių mastą, ir ne tik iš vie-šojo sektoriaus. Imta suvokti vagys-

čių mastą iš privataus sektoriaus.Šalis sukluso. Įsivaizduokite, inves-tuojate daugiau kaip 500 mln. eurųį naujo produkto sukūrimą, dėl ku-rio metų metus buvo atliekamimoksliniai tyrimai, eksperimentai.Ir staiga tas produktas atsiranda ša-lyse, kurių pavadinimų dabar nemi-nėsiu. Tos šalys turi produktą, į ku-rio sukūrimą neinvestavo nė cento,nedėjo jokių pastangų. Joms atitekokitos valstybės milžiniškos investi-cijos, tyrimai, inžineriniai sprendi-mai. Estija turi “Skype”, Suomija -“Nokia”, Švedija - “Ericsson”. Taiproduktai, kurių norėtų ne vienas.

Tad, kai klausiate, kodėl kai kas ne-skiria šiai grėsmei pakankamai dė-mesio, atsakymas labai paprastas -jie nesuvokia, kiek praranda.

Nusivylimo neslepia- Kiekvienas Lietuvoje prisimena

jūsų prieš keletą mėnesių pasakytusžodžius apie Estijos nusivylimą, kadLietuvos pozicija dėl naujos atomi-nės jėgainės statybos yra netvirta.

- Prieš septynerius metus susitikęTrakuose susitarėme imtis šio projek-to. Kas pasikeitė per tą laiką? Galimasakyti, niekas nepasikeitė. Beveik ne-pasistūmėjome į priekį. Septyneriusmetus girdėjome, kaip svarbu priim-ti vieną ar kitą įstatymą. Ir laukėme.Staiga vieną dieną pasakoma: “Mesto jau nebenorime.” Tada susimąstai,kiek per tuos septynerius metus galė-jome padaryti. Tai galime pavadintineišnaudotų galimybių kaina. Estijaitoks sprendimas reiškia viską, ko ne-padarėme, nes planavome turėti ato-minę jėgainę. Galėjome imtis savoenergetinių projektų. Septyneri me-tai - labai ilgas laikas. Tai trečdalismūsų nepriklausomybės laikotarpio.

- Na, bet jei mūsų naujoji Vyriau-sybė netrukus apsispręs statytinaują atominę jėgainę, ar tas nusi-vylimas išnyks?

- Neįsivaizduoju. Tai klausimasEstijos kompanijoms. Taip, jos prik-lauso vyriausybei, vietoj mokesčių at-riekia dalį pelno. Tačiau jos atsakin-gos už investicinius sprendimus. Irsvetur investuoja didžiulius pinigus,užuot investavusios juos čia.

Jungtys nuplėš etiketę- Suskystintų dujų terminalas Lie-

tuvoje turėtų pradėti veikti 2014metais. Susitarimas dėl bendro ter-minalo žlugo. Europos Komisija re-gioninį terminalą siūlo statyti prieSuomijos arba Estijos. Realiausia,kad tai bus Suomija.

- “Gazprom” nori, kad jis būtų pa-statytas prie Suomijos. Rusų koncer-no valdomos Estijos ir Suomijosbendrovės pasisako už terminalo sta-tybą Suomijoje. Ką gi. Kas už gamti-nes dujas moka brangiausiai Europo-je? Jūs mokate. Kas moka antrą pagaldydį kainą? Mes. Nors esame kur kasarčiau išteklių. Štai kodėl mums rei-kalinga Europos Komisija. Tam, kadgintų mūsų interesus.

- Vis dėlto kaip du terminalai pri-sidės prie energetinės nepriklauso-mybės siekio?

- Iš esmės pasirinkta vieta termina-lui neturi didelės reikšmės. Svarbiau-sia yra jungtys. Pagrindinis rūpestis,kad viskas būtų sujungta ir dujos te-kėtų ten, kur turi tekėti. O kaina betkuriuo atveju bus kur kas mažesnė neita, kurią mokame “Gazprom”.

- Kai kurie ekspertai pelnytaimus vadina “energetine sala” dėlpriklausomybės nuo kitų šalių gam-tos išteklių. Kaip manote, kada pa-galiau atsikratysime šios etiketės?

- Atsikratysime jos tuomet, kai ne-bebūsime atskirti. Kai pagaliau turėsi-me energetinius tiltus. Visi ta linkmedirbame. Per artimiausius dvejus me-tus turėsime kur kas didesnę elektrosjungtį tarp Suomijos ir Estijos. Tiksliainežinau, kokie dabar yra Lietuvos ar

Latvijos jungčių projektai. Tačiau kaipagaliau juos įgyvendinsime, nebebū-sime energetinė sala. Dabar svarbiau-sia - baigti tai, kas pradėta.

Užribyje neliksime- Kai prieš keletą metų Estija įsi-

vedė eurą, į tai žvelgėme pavydžiai.Tačiau ir Lietuva be euro, ir Estija sueuru demonstruoja pavyzdinį eko-nomikos augimą. Tai kai kuriemsekonomistams ir politikams keliaabejonių, ar euras iš tiesų toks rei-kalingas. Ką jiems atsakytumėte?

- Kai Lietuvos finansų ministrasvyksta į Briuselį, jam ramybės ne-duoda du rūpesčiai. Kai į Briuselįvyksta Estijos finansų ministras, jisteturi vieną rūpestį. Abu juos siejarūpestis dėl euro ateities. Tačiau Lie-tuvos ir Latvijos finansų ministraipriversti galvoti ir apie tai, ką darytisu litu ir latu. Mes to rūpesčio nebe-turime. Jei Estija ir Lietuva susidur-tų su sunkumais, kuri pirmoji iš jųgautų paramą? Atsakymas akivaiz-dus. Abiejų šalių likimas yra susietassu euru, tačiau viena jų kol kas nesė-di prie stalo, kur sprendžiama dėl eu-ro ateities. Tačiau prie to stalo turėtu-mėte sėdėti. 2006 metais dėl Lietuvosbuvo priimtas nemalonus sprendi-mas. Tikiu, kad didesnė dalis žmo-nių mano, kad tapti euro šalimi yrageriau. Esate pririšti prie euro, tačiaunegalite daryti įtakos dėl jo priimamųsprendimų, liekate nuošalyje. Svar-biausia, kad Lietuva linkusi integ-ruotis. Tuo metu šalys, kurios priėmėsprendimą nestoti į euro zoną, taip irliks nuošalyje. Jos neturės įtakos visuspaliesiantiems sprendimams. Juk eu-ro zonos šalys linkusios pačios spręs-ti apie savo ateitį.

- Emigracija, skausmingai palie-tusi Latviją ir Lietuvą, Estijoje, regis,neegzistuoja. Kaip manote, kodėltaip yra?

- Atsiverskite Estijos spaudą. Ži-nome apie Lietuvos, Latvijos ir Esti-jos emigracijos rodiklių skirtumus.Tačiau jei skaitysite mūsų spaudą, su-prasite, kad tai šalis, kurioje nebeli-ko nieko.

Turime būti vienas kumštis- Ar turite receptą, kaip atgaivinti

daugelio kvestionuojamą, o kai ku-rių vadinamą niekad neegzistavu-sia, Baltijos šalių vienybę?

- Ar ne keista, kad prieš septyne-rius, aštuonerius metus susisiekimasoru tarp trijų Baltijos valstybių buvogeresnis nei dabar? Dabar mums tu-rėtų rūpėti šis vienas klausimas. Beto, nesame sujungti greitaeigio gele-žinkelio linija. Jaudintis reikia ne tikdėl “energetinės salos” etiketės. Mesesame ir ta tikroji sala, į kurią ne taippaprasta atvykti, arba bent sudėtin-giau nei prieš dešimtmetį. Geležinke-lio linija yra gyvybiškai svarbus pro-jektas, raktas į šalių saugumą, mūsųekonomiką, ateities investicijas. Taigyvybiškai svarbus poreikis, kurio beES paramos turbūt negalėtume pa-tenkinti. Juk kiekvienas puikiai su-prantame, kaip svarbu būti sujung-tiems su visu pasauliu. Tą patįsupranta ir Suomija. Šios šalies gy-ventojai norėdami sausuma pasiektiVidurio Europą sugaišta 24 valandas.Jei nutiestume greitaeigio geležinke-lio liniją iki Varšuvos, iš ten pasiektu-me Berlyną, Prahą, visus svarbiau-sius miestus. Pagaliau tai yra tikslas,dėl kurio Estija, Latvija ir Lietuva tu-ri dirbti sukandusios dantis ir steng-tis neįsivelti į problemas, su kuriomissusidūrėme įgyvendindami kitusjungtinius projektus. Šįkart tikrai tu-rime suprasti - vienas už visus ir visiuž vieną. •

T.H.Ilvesas: mes - sala Europos vandenyne

Ar ne keista, kad prieš septynerius, aštuoneriusmetus susisiekimas oru tarp trijų Baltijos

valstybių buvo geresnis nei dabar?

T.H.Ilvesas juokaudamas siūlo pasklaidyti estišką spaudą: “Pamanysite, kad esame tikras pragaras Žemėje.” Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

2013 02 25Lietuvos žinios6 Lietuva ir Europa

PRIEŠ TURKIJOS NARYSTĘ

6 iš 10 vokiečių nepritaria Turkijosįstojimui į Europos Sąjungą (ES).Apklausos rezultatai paskelbti sek-madienį, kanclerei Angelai Merkelpradedant dviejų dienų vizitą Tur-kijoje. Tik 30 proc. apklaustųjų pri-tarė Ankaros narystei ES, nepritarė60 proc., o kiti nežino. 57 proc. res-pondentų didėjanti Turkijos eko-nominė ir karinė galia kelia susirū-pinimą, 35 proc. sveikinodidėjančią Ankaros įtaką. A.Mer-kel pareiškė esanti skeptiškai nusi-teikusi dėl Turkijos narystės ES, betpritarianti, kad būtų pradėtas nau-jas derybų skyrius. Pastaruoju me-tu Turkijos pastangos įstoti į ESįstrigo, nuo 2005 metų, kai Ankarapateikė prašymą ją priimti, ji pra-dėjo derybas tik dėl 13 iš 35 skyrių.

KARALIAUS ŽENTAS KORUPCIJOS BYLOJE

Ispanijos karaliaus Jono Karoliožentas Inakis Urdangarinas šešta-

dienį stojo prieš teisėjus. Šie jį ap-klausė nagrinėdami karališkąjąšeimą sudrebinusią korupcijos by-lą. I.Urdangarinas, kaltinamasviešųjų lėšų, sumokėtų pagal su-tartis jo vadovaujamai bendrovei,

pasisavinimu, atvyko į apklausąMaljorkos Palmoje. I.Urdangari-nas ir vienas jo buvęs verslo part-neris įtariami ištraukę milijonuseurų, kuriuos regioninės vyriausy-bės už sporto ir turizmo renginiųorganizavimą mokėjo MaljorkosPalmoje įsikūrusiai ir jo nuo 2004iki 2006 metų vadovautai labda-ringai organizacijai “Noos Insti-tute”. Partneriai įtariami ir mo-kestiniu sukčiavimu.

KIPRE BAIGĖĖSI RINKIMAI

Po antrojo prezidento rinkimų ra-to Kipre paaiškės, kam teks pat-virtinti labai reikalingą finansinėspagalbos paketą šiai prie žlugimoslenksčio atsidūrusiai ES valsty-bei. Varžėsi dešiniųjų opozicinės

partijos “Disy” lyderis NikasAnastasiadis ir komunistų remia-mas Stavras Malas. Favoritas 66metų N.Anastasiadis pritaria grei-tam finansinės pagalbos susitari-mui ir griežtoms priemonėmsmainais. S.Malas taupymo prie-monių nepalaiko. Rinkimai laiko-mi vienais svarbiausių nuo 1960metų, kai sala paskelbė nepriklau-somybę nuo Didžiosios Britanijos.Šįkart daugiausia dėmesio buvoskiriama ekonomikai, o ne susi-vienijimo pastangoms. Euro zo-nos finansų ministrai atidėjosprendimą dėl maždaug 17 mlrd.eurų finansinės pagalbos paketosąlygų, kol Kipre baigsis prezi-dento rinkimai.

BBC, Reuters, AFP, BNS, LŽ

Trumpai

Italai balsuoja per visuotiniusrinkimus, kurie laikomi lemia-mais šalies ekonomikai ir visaieuro zonai. Nors Silvio Berlus-coni neturi galimybių nurungticentro kairiųjų, jo rinkimųkampanija buvo ryškiausia irsukėlė daug įtampos Europoje,kad Italija nenusigręžtų nuo reformų kelio.

Kai 2011 metų lapkritį S.Berlus-coni pasitraukė iš pareigų, miniosgiedojo aleliuja ir laistėsi šampanu.Žmonės šventė skandaluose pa-skendusio šiuolaikinio Romos im-peratoriaus galą. Pasitenkinimo ne-pajėgė nuslėpti ir Europos lyderiai,baiminęsi, kad reformų nesiimantisS.Berlusconi nuskandins visą eurozoną.

Į jo vietą atėjo technokratas MarioMonti - iš Briuselio kastos, buvęs Eu-ropos Sąjungos komisaras. Jis blai-viai ir atsakingai vertino padėtį, su-teikė Italijai šiokio tokio stabilumo.M.Monti laikėsi Briuselio ir Berlynokurso: taupė, vykdė reformas, ėmėsiliberalizuoti darbo rinką ir prikirptiuodegas mokesčių nemokantiemsgyventojams. Jo politika padėjo padi-dinti investuotojų pasitikėjimą eurozona.

Atrodė, S.Berlusconi jau priklau-so istorijai. Tačiau pastaruoju metujis vėl atsidūrė dėmesio centre ir da-rė tai, ką moka geriausiai, - agita-vo. Juk yra puikus politinis “šou-menas”, skleidžia optimizmą. Permitingus, prieš jam išeinant sakytikalbos, ekranuose sukosi futboli-ninkai ir šokėjos. S.Berlusconi šne-kučiavosi ir juokavo su savo rėmė-jais, net pavarinėjo kamuolį.

Ekonominė padėtis jam palanki.Vartotojų pasitikėjimas kaip nieka-da menkas, vartojimas smukęs. Pra-monės gamyba dar niekada nebuvotaip sumažėjusi. Italija išgyvena di-džiulį nuosmukį.

Didelį melą prastumti lengviau

S.Berlusconi žarstė kaltinimusM.Monti ir jo griežto taupymo biu-džetui. Italai skaudžiai pajuto di-desnius mokesčius, ėmė ypač ne-kęsti naujojo turto mokesčio.S.Berlusconi per rinkimų kampa-niją pristatė save kaip mokesčiųmažintoją. Jis žadėjo ne tik panai-kinti turto mokestį, bet ir grąžintirinkėjams tai, ką šie jau sumokėjo.Tačiau kaip ketina užkamšyti biu-džete atsiradusią skylę, nepasakė.S.Berlusconi sėkmingai laikosi Hit-

lerio teorijos, kad žmonės lengviaupatikės didžiuliu, o ne mažu melu.

“Jis sugeba kalbėti tai Italijos daliai,kurios, regis, nepasiekia niekas kitas,- sako Romos LUISS universiteto pro-fesorius Giovanni Orsina, daug ra-šantis apie “berluskonizmą”. - Tai,

kuri labai menkai pasitiki valstybe.”Oponentai nesiliauja badyti pirš-

tu į S.Berlusconi skandalus. Centrokairiųjų kandidatas Pieras Luigi Ber-sani per mitingą Milane pareiškė,kad šalis ritosi į bedugnę, kai prem-jeras buvo užsiėmęs Ruby - jauna

moterimi, kuriai jis dabar kaltinamasmokėjęs kaip nepilnametei prostitu-tei. Teismas jau skyrė S.Berlusconilaisvės atėmimo bausmę už tai, jogvengė mokėti mokesčius.

Daug italų neabejoja, kad jis už-traukė gėdą valstybei. Tačiau nemažaiyra ir tokių, kurie mano, jog istorijosapie S.Berlusconi “bunga bunga” va-karėlius gerokai perdėtos kairiųjų irjų sąjungininkų spaudoje.

Prigadino nervų VokietijojeSunku ir įsivaizduoti skirtingesnį

už S.Berlusconi žmogų kaip centrokairiųjų lyderis P.L.Bersani, buvęskomunistas, solidus ir žemiškas, ne-

turintis jokio spindesio. Šio politikorinkimų kampanija visiškai atspin-dėjo jo asmenybę. Nors ir pirmau-damas nuomonių apklausose, jisdažniausiai tik gynėsi, o ne puolė.Jokių įsimenamų pasirodymų.

Prieš pat rinkimus buvo galimajusti, kad S.Berlusconi smarkiai su-

mažino atotrūkį nuo savo oponen-tų, centro kairiųjų. Dėl to vokiečiainepajėgė nuslėpti nerimo. Užsienioreikalų ministras Guido Westewellepareiškė, jog labai svarbu, kad Itali-ja išlaikytų proeuropietišką kursą irtęstų būtinas reformas.

Tai argumentas, į kurį S.Berlus-coni per rinkimų kampaniją turėjoką atkirsti, - jis perspėjo tėvynainiusapie “vokišką Europą”.

Mažai tikėtina, kad S.Berlusconiįveiks centro kairiųjų koaliciją, betjo partija gali gerai pasirodyti Sena-te, mat ten balsai skaičiuojami pa-gal ypatingą sistemą, nuo regionų.Šito pakaktų, kad S.Berlusconi įgy-tų realios galios kaišioti pagalius įratus. O Europa labiausiai to ir bi-jo. Ji taip bijo nestabilumo, kad netEuropos Parlamento pirmininkasMartinas Schulzas, dar vienas vo-kietis, paragino italus nebalsuoti užskandalų persekiojamą žiniasklai-dos magnatą, kuris yra palyginęs jįsu nacių koncentracijos stovyklossargybiniu.

“Nuo artėjančių rinkimų daugkas priklauso, įskaitant pastangasgarantuoti, kad nebūtų prarastas di-desnis pasitikėjimas M.Monti. Esutvirtai įsitikinęs, jog Italijos rinkėjaipriims teisingą sprendimą dėl savošalies”, - pareiškė M.Schulzas.

Tuo metu Vokietijos kanclerė An-gela Merkel, kuri palaiko M.Montigriežto taupymo politiką ir nesutar-davo su S.Berlusconi, nekomentavo,ką norėtų matyti trečios pagal dydįeuro zonos ekonomikos lyderiu.Centristų koalicijai per rinkimus va-dovaujantis M.Monti rizikavo įstum-ti kanclerę į nepatogią padėtį - pa-reiškė, esą ji nenorėtų, kad laimėtųcentro kairioji Demokratų partija. Taibuvo jo atsakymas į S.Berlusconi pa-reiškimą, jog M.Monti ir P.L.Bersa-ni jau susitarė suvienyti jėgas “suA.Merkel palaiminimu”.

Nuomonių apklausos paskutinįkartą skelbiamos ne vėliau kaip likus15 dienų iki rinkimų. O tuomet josrodė, kad P.L.Bersani centro kairie-ji veikiausiai perims kontrolę Italijosparlamento žemuosiuose rūmuose.S.Berlusconi centro dešinieji lipa antkulnų, o M.Monti centristų aljansąlenkia populistinis “5 žvaigždžių ju-dėjimas”, vadovaujamas populiarausItalijos interneto tiklaraštininko Bep-pe’s Grillo.

Tačiau S.Berlusconi net ir pralai-mėjęs neišgaruos į nebūtį. Jau dabarjo bendražygiai rengiasi aktyviaipuldinėti vyriausybę iš opozicijossuolų. •

S.Berlusconi baubas gąsdino Europą

G.Orsina: “Jis sugebakalbėti tai Italijos

daliai, kurios, regis,nepasiekia niekas

kitas. Tai, kuri labai menkai pasitiki

valstybe.”

Italai ir Europa per anksti nurašė S.Berlusconi...

Savo balsus jau atidavė pasitraukiantis ministras pirmininkas M.Monti (kairėje) ir labiausiai tikėtinas naujasis premjeras P.L.Bersani.AFP/Reuters/Scanpix nuotraukos

I. Urdangarinas stojo prieš teisėjus.

Pasaulis 72013 02 25Lietuvos žinios

Ketvirtadienį Benediktas XVI atsistatydina, o trečiadienį bus paskutinis jo viešas pasirodymas tikintiesiems.

Vakar per Vatikano langą popie-žius Benediktas XVI paskutinį kar-tą palaimino tikinčiuosius. Šv. Pet-ro aikštėje jį keliomis kalbomissveikino tūkstančiai piligrimų. Taibuvo paskutinė galimybė gauti sek-madieninį Benedikto XVI palaimi-nimą pro jo apartamentų langą, iš-einantį į Šv. Petro aikštę. Susirinkominios žmonių. Sekmadienio pasi-rodymai popiežiaus apartamentųlange yra maldininkų ir turistųbranginama tradicija, paprastaipritraukianti po kelis tūkstančiustikinčiųjų.

85 metų Benediktas XVI pareiš-kė, kad jis, nors ir nusprendė atsis-tatydinti, neapleidžia Bažnyčios.“Viešpats šaukia mane kopti į kalną -malda nėra atsiskyrimas nuo pasau-lio”, - kalbėjo popiežius. Jis tikino irtoliau tarnausiąs Bažnyčiai, tik “la-biau pagal savo amžių ir jėgas”.

Nuo kovo 1 dienos BenediktasXVI pasitrauks į Vatikano teritori-joje esantį vienuolyną ir gyvens at-siskyrėlišką maldos gyvenimą. Jisatsistatydins ketvirtadienį ir tapspirmuoju per daugiau kaip 700 me-tų savo valia pasitraukusiu popie-žiumi. Paskutinė bendra pontifikoaudiencija Šv. Petro aikštėje vykstrečiadienį.

Iš viso 117 kardinolų iki 80 metųiš viso pasaulio pakviesti į konklavą

rinkti Benedikto XVI įpėdinio. Pe-reinamąjį laikotarpį temdo skanda-las, į kurį įsivėlę Škotijos ir JAV kar-dinolai. Kai kurie katalikai raginaŠkotijos kardinolą Keithą O’Brieną irkardinolą Mahony iš Los Andželosusilaikyti nuo balsavimo. Kardino-las Mahony praėjusį mėnesį buvopašalintas iš Los Andželo arkivysku-po pareigų, mat įtariama, kad jisdangstė kunigus, kaltinamus seksua-liniu išnaudojimu. Savo ruožtu kar-dinolas K.O’Brienas neigia jam pa-

reikštus įtarimus “nederamu elge-siu” prieš 30 metų.

Vatikanas atmetė bet kokias pa-stangas riboti kardinolų laisvę rink-ti asmenį, kuris ateityje vadovausBažnyčiai. Šventasis Sostas taip patišplatino pareiškimą, kuriuo pa-smerkė žiniasklaidos pranešimusapie intrigas ir korupciją Bažnyčio-je. Jis tai vadina “dezinformacija”.

Sekso skandalai, įtarimai Vatika-nui korupcija ir net pinigų plovimutemdė visus aštuonerius Benedikto

XVI popiežiavimo metus. NorsŠventasis Tėvas nuolat kartoja, kadatsistatydina dėl silpnos sveikatos,nes ji nebeleidžia deramai eiti pa-reigų, tuo tiki ne visi. Kalbama, jogbūtent skandalai Bažnyčioje ir Va-

tikane privertė popiežių trauktis.Benediktui XVI pasinėrus į ramesnįgyvenimą specialiai jam įrengtuoseapartamentuose Vatikane, bus užda-ryta ir jo oficiali paskyra socialinia-me tinkle “Twitter”, skelbusi prane-šimus devyniomis kalbomis ir turintiper 2 mln. sekėjų. Pernai gruodžio12 dieną atidaryta paskyra @pontifexiškart sulaukė didžiulio susidomėji-mo ir greitai pritraukė 1,5 mln. ang-lakalbių gerbėjų. Dar maždaug mili-jonas “Twitter” vartotojų skaitėpopiežiaus žinutes italų, ispanų, vo-kiečių, prancūzų, portugalų, lenkų,arabų ar net lotynų kalbomis. Pla-nuota atidaryti ir kinišką paskyrosversiją. Benediktas XVI buvo pirmaspontifikas, žengęs į “Twitter” pasau-lį. Laukiama, kad savo paskutinį pra-nešimą “Twitter” jis paskelbs vasa-rio 27-ąją, tą dieną, kai atsisveikinssu maldininkais per bendrą audien-ciją Šv. Petro aikštėje.

Kol kas nėra aiškių kandidatų,bet tarp kardinolų, įvardijamų kaipgalimi įpėdiniai, minimas amerikie-tis Timothy Dolanas, brazilas Odi-lo Schereris ir italai Gianfranco Ra-vasi bei Angelo Scola. Visi jie taippat aktyvūs “Twitter” vartotojai.

Dėl popiežiaus žinučių “Twitter”tinkle Vatikane ir Bažnyčioje kilokaršti debatai. Šalininkai tikino, jogtai naudinga priemonė pasiekti jau-nąją kartą, kitiems buvo apmaudu,kad dievobaimingos popiežiaus ži-nutės išprovokavo patyčių srautą.•BBC, AFP, LŽ

Valstybės sienos apsaugos tarny-bos (VSAT) prie Lietuvos Respubli-kos vidaus reikalų ministerijos parei-gūnai atlieka išorės sieną kertančiųasmenų bei transporto priemoniųtikrinimą. Jų pagrindinis tikslas - už-tikrinti nacionalinį saugumą ir Eu-ropos Sąjungos (ES) išorės sienų ap-saugą. Tokias išorės sienas Lietuvaturi su Rusijos Federacija ir Baltaru-sijos Respublika.

Siekiant užkirsti kelią nelegaliaimigracijai ir kitiems pasienio nusi-kaltimams, kuriems naudojamoskrovininės transporto priemonės,pasienio kontrolės punktuose die-giamos papildomos apsaugos ir pa-tikros priemonės. Naują įrangą,skirtą pasienio tikrinimui atlikti irišorės sienų apsaugai sustiprinti,

VSAT įsigyja pasinaudodama ESįkurto Išorės sienų fondo parama.

Pastaruoju metu ES sparčiai au-gant tam tikrų prekių grupių kai-noms, susidaro nemažas tokių pre-kių kainų skirtumas tarp ES ir šaliųkaimynių. Ši situacija yra itin pat-raukli neteisėtu būdu ketinantiemsužsidirbti asmenims. Tai patvirtinair Lietuvos muitinės bei VSAT pa-teikiama statistika - neteisėtai iš tre-čiųjų šalių į ES valstybes gabenamųprekių sulaikymo mastas vis didėja.

Išorės sienų fondo 2011 metų me-tinės programos lėšomis prie sienossu Baltarusijos Respublika esančia-me Lavoriškių pasienio kontrolėspunkte planuojama įdiegti moder-nią stacionarią jonizuojančios spin-duliuotės įrangą. Šia įranga bus gali-

ma daug detaliau ir efektyviau atlik-ti krovininių transporto priemoniųpatikrą. Įgyvendinant projektą “Jo-nizuojančios spinduliuotės įrangosįdiegimas Lavoriškių pasienio kont-rolės punkte” bus įsigyta VSAT irMuitinės poreikius ir radiacinės sau-gos reikalavimus atitinkanti skena-vimo įranga; radiografinių vaizdųapdorojimo, analizės, siuntimo irkaupimo įranga; vaizdo stebėjimokameros ir kt. Taip pat šiame kont-rolės punkte bus įrengtos operatoriųdarbo vietos, o pasieniečiai ir muiti-ninkai bus apmokyti kvalifikuotainaudoti sistemą.

Naudojantis jonizuojančios spin-duliuotės įranga bus galima perš-viesti transporto priemonę ir jojeesantį krovinį. Toks kompleksinis

patikrinimas pasieniečiams padėsaptikti krovininėse transporto prie-monėse paslėptas slėptuves, skirtasasmenims neteisėtai gabenti, taippat paslėptas prekes, neleistinusvežti krovinius, narkotines medžia-gas. Patikrinimo metu operatoriuskompiuterio ekrane matys aiškų tik-rinamos transporto priemonės vi-daus vaizdą. Jonizuojančios spin-duliuotės įranga gali peršviesti netiki 35-40 cm storio plieną, taigi netgiliausiai pasislėpę asmenys ar pa-slėpti daiktai naudojant šią įrangąaiškiai matomi.

Panašiu principu dirbančius įren-ginius naudoja ir kitos pasienio bei

saugumo tikrinimą atliekančios ins-titucijos bei tarnybos. Tokia įrangajau naudojama Vilniaus oro uosto,Kenos geležinkelio pasienio kontro-lės punktuose, taip pat Ramoniškių,Panemunės, Medininkų, Kybartų irkt. kontrolės punktuose. Įdiegus šiąįrangą pasieniečių ir muitininkųdarbas tapo efektyvesnis, patikrosatliekamos išsamiau ir operatyviau.

Išorės sienų fondo 2011 metųmetinės programos projektui “Jo-nizuojančios spinduliuotės įrangosįdiegimas Lavoriškių pasieniokontrolės punkte” įgyvendinti skir-ta 2,5 mln. litų ES lėšų.

Užs. V-2056

Pasieniečiai patikroms naudos pažangią jonizuojančios spinduliuotės įrangą

Užtikrinti išorės sienų apsaugą padeda ES parama. / VSAT archyvo nuotraukos

Lavoriškių pasienio kontrolės punkte diegiama moderni įranga.

Paskutinis popiežiaus palaiminimas

“Viešpats šaukia manekopti į kalną - malda

nėra atsiskyrimas nuo pasaulio.”

Laukdami popiežiaus palaiminimo piligrimai Šv. Petro aikštėje sklaido laikraštį, kurio pirmo puslapio antraštėskelbia: “Ačiū, Benediktai.” / Reuters/Scanpix nuotrauka

2013 02 25Lietuvos žinios8 Pasaulis

AIDANAS PRALEIKA

Japonai vis aktyviau diskutuoja,ar reikia taisyti Konstituciją, kadšalis galėtų teisėtai turėti armiją.Pataisų šalininkai tvirtina, kadtaip valstybė atgautų natūraliąteisę į visavertę savigyną, opriešininkai gąsdina atgimsian-čio militarizmo baubu.

Dabartinė Japonijos Konstitucija ga-lioja nuo 1947 metų gegužės 3 dienos.Vienas svarbiausių jos straipsnių - de-vintasis - sako, kad šalis ne tik atsisa-ko suverenios teisės į karo veiksmus,bet ir įpareigoja japonus niekada ne-kurti sausumos pajėgų, karinio jūrųlaivyno ir karinių oro pajėgų.

Šią Konstituciją japonams įteikėokupacinė JAV administracija, kuripokario metais visais įmanomais bū-dais siekė išmušti jiems iš galvų betkokį norą vėl prieš ką nors kada norsiškelti samurajaus kataną (kardą).

Pokario metais tai skambėjo visai lo-giškai ir teisingai, tačiau dabar minėtiapribojimai tėra reliktas - šiandienostikrovei visiškai neadekvati atgyvena.

Premjeras - nacionalistas?Pagrindiniai pataisų šalininkai -

premjeras Shinzo Abe ir jo Liberalųdemokratų partija, kuriems 2007 me-tais galiausiai pavyko įtikinti parla-mentą bent jau imti svarstyti kariniųapribojimų panaikinimo klausimą.Ko gi nori premjeras, kairiųjų pava-dintas nacionalistu?

Trumpai: teisės turėti ginkluotą-sias pajėgas, teisės į kolektyvinę savi-gyną (atsakyti ginklu, jei būtų užpul-ti sąjungininkai), teisės visavertiškaidalyvauti tarptautinėse misijose irteisės teikti sąjungininkams visaver-tę logistinę paramą.

Gal Sh.Abe ir laikytinas nacionalis-tu, bet jo keliami reikalavimai visiškaiįprasti ir priimtini bet kurioje pasau-lio valstybėje.

“Ne”, ir viskasKonstitucijos pataisų priešininkai

iš esmės neturi jokių racionalių argu-

mentų ir kantriai kartoja, jog keistiKonstitucijos negalima todėl, kad todaryti tiesiog negalima. Neva Japoni-jai vos vėl įteisinus savo armiją tuojkils karo grėsmė.

Gąsdinama ir kitais baubais. Pavyz-džiui, tuo, kad karininkija pulkais pat-rauks į politines partijas ir valstybėsinstitucijas: nespėsi mirktelėti, o šalisjau vėl bus tapusi agresyvia militaris-tine imperija, kokia buvo XX amžiauspradžioje.

Dar vienas populiarus pataisų prie-šininkų argumentas - vieno Konstituci-jos straipsnio taisymas taps precedentu,keliančiu grėsmę visai Konstitucijai. Su-nku su tuo sutikti, nes armijos įteisini-mas yra civilizuotesnis įstatymais pa-grįstas procesas nei jos ignoravimas. Jukde facto Japonija jau seniai turi armiją.

Šešėlinė armijaNors Japonijos kariuomenė for-

maliai yra ne daugiau nei itin gausioskaro policijos pajėgos, tikrovėje tai -visiškai normali armija, turinti ket-virtį milijono žmonių ir 50 mlrd. do-

lerių biudžetą (pagal didumą penktaspasaulyje). Formaliai jos veikla turė-tų apsiriboti savo teritorijos gynyba,bet iš tiesų japonų karo laivai patru-liuoja piratų knibždančioje Adenoįlankoje, kariai atlieka nekovines mi-sijas Afganistane ir Irake. Per pasta-ruosius 20 metų Japonijos savigynospajėgos (JSP) dalyvavo vienuolikojeJungtinių Tautų operacijų.

JSP jau yra armija, nesvarbu, ar taikam nors patinka, ar ne. Ar vien jaušio fakto ignoravimas nekelia grės-mės, kad taip pat būtų galima “lanks-čiai interpretuoti” ir kitus Konstitu-cijos straipsnius?

Kaimynės pykstaArtimiausios Japonijos kaimynės

Kinija, Pietų Korėja ir Šiaurės Korė-ja itin neigiamai vertina perspektyvą,kad japonai vėl gali įteisinti savo gink-luotąsias pajėgas. Tik vargu ar jų pyk-tis (o gal net ir baimė) turi realų pa-grindą. Negi Pekinas ar Seulas noripasakyti, kad baiminasi būti užpulti?Juk tai skamba tiesiog absurdiškai.Pietų Korėja pati turi net labai pajėgią

ir kovingą armiją, o apie Kiniją ap-skritai nėra ko kalbėti. Juk būtent ji il-gus pokario metus buvo laikoma di-džiausia karine grėsme Japonijai. Tikpokario metais Pekinas galėjo pagrū-moti nebent milijonais prastai eki-puotų pėstininkų, todėl Japonijossaugumui garantuoti pakako regionedislokuotų JAV pajėgų. Dabar Kinijaturi vieną galingiausių ir moderniau-sių armijų pasaulyje. Jai nėra ko bai-mintis japonų, kaip ir šiems - kinų.Pekinas ir Tokijas nekariaus nei dėlSenkoku salų, nei dėl kokios nors ki-tos priežasties.

Kinai ir korėjiečiai puikiai prisi-mena skriaudas ir žiaurumus, ku-riuos patyrė iš japonų okupantų Ant-rojo pasaulinio karo metais, tačiau tainėra priežastis reikalauti Japonijosnusiginklavimo. Tai būtų tolygu, jei,tarkim, Vilnius besąlygiškai pareika-lautų, kad nusiginkluotų visos vals-tybės, kurios buvo okupavusios mū-sų teritoriją per pastarąjį šimtmetį.

Grėsmė iš šiaurėsGreičiausiai Pekinas ir Seulas de-

monstruoja nepasitenkinimą tik proforma - prieštaraus visiškai simbo-liškai ir nė kiek nesijaudins, kad ja-ponai vėl turės armiją. Gali būti, kadSeulas paslapčiomis net liks paten-kintas - kilus konfliktui su ŠiaurėsKorėja būtų galima pagalbos kreip-tis į dar vieną sąjungininkę.

O dėl Šiaurės Korėjos... Pchenja-nas ir yra bene svarbiausia priežas-tis, kodėl Japonijai reikia visaverčiųginkluotųjų pajėgų. Na, koks gi svei-ko proto žmogus norėtų sėdėti be-ginklis šalia akivaizdžiai alternaty-vioje tikrovėje gyvenančio kaimyno,nuolat grasinančio “nušluoti nuožemės paviršiaus čiuč-khe idėjųpriešus”. O ypač, kai šis neadekvatuskaimynas turi branduolinį ginklą.

Jokio militarizmoNėra ko kaltinti šiandieninės Japo-

nijos mėginimu atgaivinti militaristi-nę praeitį. Ji niekam nekelia grėsmės,užtat pagelbėti palaikant tarptautinessaugumo operacijas tikrai gali. Netjei Sh.Abe išeitų iš proto (atleiskite,premjere) ir nuspręstų kam nors pa-skelbti karą - valdžioje jo nebeliktųtą pačią akimirką. Šiandien pusė ja-ponų pritaria, kad armija būtų įtei-sinta, bet už karus veikiausiai nepa-sisakytų nė vienas.

Japonai nenori kariauti, bet tainereiškia, kad šalis neturi elementa-rios teisės pati spręsti, reikalinga jaisava armija ar savo saugumą ir to-liau reikia palikti vien amerikiečiųpriežiūrai. Nereikia painioti milita-rizmo su nacionaline savigarba.•

Japonija - supervalstybė be armijos

Pokario metais JAV visais įmanomais

būdais siekė išmuštijaponams iš galvų bet kokį norą vėl prieš kąnors kada nors iškelti

samurajaus kardą.

Japonų kariu apsirengęs aktorius vaidina, kad šaudo Kinijos teminiame parke. / Reuters/Scanpix nuotrauka

IŠSIŲS PREZIDENTĄĮ ORBITĄ

Egipto prezidento Mohamedo Mur-si oponentai balsuoja, kad jis būtų iš-siųstas ten, kur dar nėra buvęs nė vie-nas islamistų lyderis - į kosmosą.M.Mursi populiarumu pirmavo Egip-to gyventojams balsuojant internetinia-me konkurse, kurį finansuoja dezodo-rantų gamintoja “Axe”. Organizatoriaižada kelis laiminguosius nuskraidintiuž Žemės atmosferos kosminio turiz-mo bendrovės “Space ExpeditionCorp.” erdvėlaiviu. Egipto opozicinisBalandžio 6-osios judėjimas tarp kan-didatų užregistravo M.Mursi. “Su Die-vo pagalba ir Jam globojant Mursi grei-tai bus paleistas į Mėnulį”, - rašomajudėjimo “Facebook” paskyroje, tenpat įkeltas paveikslėlis, vaizduojantisprezidentą su astronauto skafandru.Prezidentūra kol kas nieko nekomen-tavo, bet M.Mursi oponentai reagavosu entuziazmu. “Aš ką tik balsavau, kadMursi keliautų į kosmosą. Didingiau-sia akimirka balsavimo istorijoje”, - pa-rašė vienas jų. Laimėtojai treniruosisspecialioje stovykloje Floridoje (JAV)ir leisis erdvėlaiviu į orbitą už 103 kmnuo Žemės.•BNS, LŽ

Trumpai

Skrenda...

Verslas 92013 02 25Lietuvos žinios

LINA MRAZAUSKAITĖ

Dar ne kiekvienas internetovartotojas nutuokia, kad naršanttinklalapius paskui jį seka reklama. Reklamos tinklai netik žino, kokia informacija var-totojas ką tik domėjosi, bet irkokius pirkinius jis norėtų įsigyti.

Vartotojui naršant internete rekla-mos tinklai kaupia duomenis apie jonaršymo įpročius ir pagal tai “pritai-ko” jam aktualią reklamą. Nors ne-renkama vartotojo asmeninė infor-macija ir jis neidentifikuojamas pagalvardą bei pavardę, reklamos tinklai“žino”, kad šis vartotojas, pavyzdžiui,dairosi naujo kompiuterio ar svarstoapie galimybę imti greitąjį kreditą.

LŽ apie internetinės reklamos ypa-tumus pasakojo Lietuvos marketingoasociacijos valdybos narys ir interne-to reklamos tinklo UAB “Adnet me-dia” direktorius Linas Šiautkulis.

Sekioja paskui vartotoją- Interneto specialistai užsimena,

kad reklama internete dažnai pri-taikoma prie individualių vartotojoįpročių. Kaip jūs įvertintumėte in-ternetinę reklamą Lietuvoje?

- Pasaulyje yra aibė būdų, kaip su-žinoti vartotojo naršymo įpročius ar-ba tai, koks informacijos turinys, kokieproduktai jį domina. Tačiau Lietuvo-je susiduriame su maža rinka, todėlkartais nėra tikslo labai išnarstyti var-totojo įpročius. Juk galiausiai liksime sutūkstančio vartotojų imtimi, o sekda-mi juos sugaišime daug laiko ir inves-tuosime daug pinigų. Todėl Lietuvojepigiau norimą žinutę tiesiog perduotivisiems interneto vartotojams.

- Vis dėlto ir Lietuvoje reklamaseka paskui vartotoją?

- Lietuvoje vienas labiausiai paplitu-sių būdų prie vartotojo įpročių pritaiky-ti reklamą angliškai vadinamas žodžiu“retargeting”. Šią reklamos paslaugąlengviausia teikti reklamos tinklams,kurie savo sistemoje jungia šimtus inter-neto tinklalapių ir gali matyti vartotojokelią per juos, “pagauti” vartotoją, norsir kur šis būtų. Tai reiškia, kad kokiamenors tinklalapyje apsilankiusį vartotojąreklamos tinklas įsimena ir atpažįsta betkuriame kitame tinklalapyje. Todėl tink-las gali pakartotinai rodyti ankstesnėjesvetainėje rodytą reklamą.

Galite pastebėti, kad apsilankius betkurios greitojo kredito įmonės pusla-pyje šios paslaugos reklama internetejums bus rodoma dažniau. Lygiai taippat apsilankius kokiame nors užsieniokelionių tinklalapyje jus pradės “per-sekioti” tos kategorijos ar netgi tokonkretaus paslaugų teikėjo reklama.

“Valdo” panašūs pomėgiai- Ar toks reklamos būdas yra veiks-

mingesnis už įprastą internetinę rek-lamą, matomą visiems vienodai?

- Reklamos tinklas gali žinoti netik tai, kad vartotojas buvo kokiojenors e. parduotuvėje, ir paskui kituo-se tinklalapiuose jam rodyti tos par-duotuvės reklamą. Tinklas taip patgali matyti pastarąsias penkias varto-tojo peržiūrėtas prekes ir iškart pagaljas suformuoti reklaminį skydelį.Mūsų praktika rodo, kad tokiu būdureklamos kampanijų rezultatai page-rėja nuo 3 iki 5 kartų. Lietuvoje, kaipir užsienyje, šis metodas taikomas.

- Ar tai reiškia, kad šiais laikaisdauguma reklamos yra individuali,t. y. skirtingi žmonės tinklalapiuosemato skirtingą reklamą?

- Paprastai tariant, jokiame inter-neto tinklalapyje fiziškai nėra jokioreklaminio skydelio - tik reklamossistemos kodas. Jis reaguoja į naujątinklalapio vartotoją ir iškart pagalįvairiausius nurodymus suformuojareklaminį skydelį. Žinoma, kartaisjis visiems vartotojams yra vienodas.

Visi interneto tinklalapiai galibūti priskiriami prie įvairių kate-gorijų: laisvalaikio, naujienų, kuli-narijos ir pan. Reklamos tinklai,priklausomai nuo to, į kokios kate-gorijos tinklalapį vartotojas užsu-ko, gali nupiešti jo portretą. TačiauLietuvos internete nišinių tinklala-pių yra labai mažai, o ir visų varto-tojų pomėgiai panašūs, nes pasmus internetą “valdo” naujienos,skelbimai, moteriški tinklalapiai.Taigi toks segmentavimas Lietuvo-je nepasiteisina, juolab kad bent

kartą pasiekti 100 proc. auditorijosužtenka vos kelių tūkstančių litų.Visai kas kita, pavyzdžiui, Lenki-joje, kur yra per 10 tūkst. tinklala-pių ir pasiekti visų tinklalapių au-ditoriją turbūt būtų finansiškai persudėtinga.

Identifikuojami įvairiausiose srityse

- Jei Lietuvoje nėra daug nišiniųtinklalapių, galbūt tuomet reaguo-jama į informacijos turinį, kurį skai-to vartotojas?

- Taip. Tekste esančioje reklamosvietoje gali pasirodyti prie tekstoturinio pritaikyta reklama. Tokiuatveju reklamos užsakovas prie sa-vo reklamos turi pateikti daug rak-tažodžių, iš kurių būtų galima nus-tatyti, kokiame tekste reklamąreikėtų rodyti. Šis būdas Lietuvoje

paplitęs, kita vertus, šalyje nėra daugskirtingo turinio informacijos. Tai-gi tokiu būdu “pagautų” ir pas rek-lamos užsakovą “atvestų” vartotojųskaičius ribotas.

Apskritai reklamos būdų yra ap-stu. Galima nukreipti reklamą pa-gal registracijos duomenis: amžių,gyvenamąjį miestą, lytį. Tokius duo-menis palieka pažinčių, skelbimųsvetainių vartotojai. Štai ir sociali-niame tinkle “Facebook” pats pa-prasčiausias būdas nukreipti rekla-mą - pagal anketų duomenis. Tuoreklamos užsakovai naudojasi.

- Kalbant apie tokius reklamosmetodus prabylama apie privatu-mo pažeidimą. Ką apie tai manote?

- Galiu nuraminti: vartotojai iden-tifikuojami įvairiausiose srityse. Pa-vyzdžiui, “Google” net neprisijun-gusį vartotoją gali identifikuotipagal bene 40 skirtingų parametrųir net nustatyti jo vardą bei pavardę.Tai daroma siekiant vartotojui pa-teikti geresnius paieškos rezultatus.Ne paslaptis, kad paieškų sistemo-je atlikęs tą pačią užklausą vienasvartotojas gaus kitokius rezultatusnegu kitas.

Ir pagal banko operacijas, atsiskai-tymo korteles galima sekti, ką varto-tojas perka, ką valgo, kur valgo ir net-gi su kuo valgo, jei kas nors kitas tuopat metu atsiskaito kortele. Lygiaitaip pat mobilieji operatoriai gali pa-sakyti, kur vartotojas miega, kadamiega, atsekti visą tinklą žmonių, sukuriais jis bendrauja. Taigi internetasyra tik viena iš terpių, kur vartotojaiidentifikuojami, ir, manau, ne patiagresyviausia.

- Ar yra būdų “pabėgti” nuo var-totoją atpažįstančios reklamos?

- ES priėmė direktyvą dėl draudi-mo rinkti informaciją apie vartoto-jo naršymo įpročius, bet realiai darnėra priėmusi konkretaus nutarimo,kaip reikėtų elgtis. Juk vartotojoduomenys leidžia nustatyti, kasvyksta internete, kur vartotojai lan-kosi, ką veikia, kiek jų apskritai yrair pan. Negalėdami rinkti duomenųnetektume pagrindinių internetopranašumų.

Juo labiau kad ir vartotojai dėl totik laimi. Jei uždraustume rinkti duo-menis, paprasčiausiai negalėtume ri-boti reklamos dažnio. Taip pat nega-lėtume pateikti informacijos apie jamaktualias prekes ar paslaugas.•

Internetinė reklama viską žino

STATYBŲ APIMTIS MAŽĖJOLietuvoje statybų apimtis ketvirtą-jį praėjusių metų ketvirtį mažėjo,o Latvijoje - didėjo. Taip skelbiastatistikai. Lietuvoje statybųapimtis mažėjo visus keturis 2012metų ketvirčius. Paskutinį 2012metų ketvirtį, palyginti su trečiuo-ju, Lietuvoje statybų sumažėjo 2,3proc. - tai buvo kiek didesnisnuosmukis nei ES (1,5 proc.) vi-durkis, tačiau nemaža dalis Bend-rijos šalių fiksavo dar didesnįnuosmukį. Tai rodo antradienįpaskelbti ES statistikos tarnybosduomenys. Latvijoje statybų pa-daugėjo 3,7 proc., Estija duomenųEurostatui dar nepateikė. Pagalmetinį pokytį - ketvirtąjį 2012 me-tų ketvirtį, palyginti su ketvirtuoju2011 metais, Lietuvoje statybųapimtis krito 16,1 procento. Latvi-joje fiksuotas 9,3 proc. augimas.Didžiausias kritimas fiksuotasSlovėnijoje (20,5 proc.).

STEIGS PATENTŲ TEISMĄ

Lietuva pasirašė susitarimą dėl Eu-ropos Sąjungoje kuriamo Bendropatentų teismo, kuris ateityje nagri-nės ginčus dėl Europos patentų.Ūkio ministerijos teigimu, taip sie-kiama Europoje nustatyti bendraspatentų ginčų nagrinėjimo taisykles.“Sudėtingo pobūdžio bylos dėl iš-duotų Europos patentų bus spren-džiamos greičiau, bus galima iš-vengti lygiagretaus bylinėjimosikelių valstybių teismuose ir skirtin-gų sprendimų dėl to paties ginčo, beto, turėtų sumažėti patentų ginčųbylinėjimosi išlaidos”, - pranešimespaudai teigė ūkio ministrė BirutėVėsaitė. Šis susitarimas apima tikginčų dėl Europos patentų nagrinė-jimą, o ginčai dėl Lietuvoje galiojan-čių Valstybinio patentų biuro išduo-tų Lietuvos Respublikos patentų irtoliau bus nagrinėjami Lietuvos teis-muose. Kartu su Lietuva susitarimątaip pat pasirašė kitos 24 ES valsty-bės narės - tam, kad susitarimas įsi-

galiotų, jį turės ratifikuoti mažiau-siai trylika valstybių narių.

GINKLŲ GAMYBASUSTIPRĖJOGiraitės ginkluotės gamykla, gami-nanti mažo kalibro amuniciją, per-nai gavo 2,15 mln. litų neaudituotogrynojo pelno, o 2011 metais patyrė98 tūkst. litų nuostolių. Gamyklospardavimo pajamos pernai, paly-ginti su 2011 metais, padidėjo 55,3proc., iki 20,454 mln. litų. Taip tei-giama Giraitės ginkluotės gamyklos2012 metų veiklos ataskaitoje.Bendrovės pardavimo savikaina pa-didėjo 43,5 proc., iki 15,783 mln. li-tų, veiklos sąnaudos - 12,5 proc., iki2,014 mln. litų. Iš finansinės ir in-vesticinės veiklos gamykla patyrė416 tūkst. litų nuostolių - 0,1 proc.mažiau nei 2011 metais. Veiklosataskaitoje bendrovė nurodo, kadŪkio ministerija turi pateikti savopoziciją dėl keliolika metų svarsto-

mos įmonės gamybos plėtros. Pasakbendrovės, finansiniai rodikliai ro-do, kad gamykla galėtų plėstis. 2012metų pabaigoje bendrovėje dirbo65 darbuotojai, 2011 metų pabaigo-je - 70 darbuotojų. Giraitės gink-luotės gamykla įkurta 2000-aisiais,jos sandėliai, gamybos patalpos, la-boratorijos ir šaudyklos įsikūrusiosKauno rajone, Vijūkuose, netoli Gi-

raitės ir Kauno miesto ribos. Nuo2006 metų daugiau nei 90 proc.produkcijos įmonė parduotaNATO ir kitų šalių karinėms pajė-goms, specialiosioms struktūromsir kitoms institucijoms. Ūkio minis-terija valdo 100 proc. Giraitės gink-luotės gamyklos akcijų.

LŽ, BNS

Trumpai

“Galite pastebėti, kad apsilankius bet kurios greitojo kredito įmonės puslapyje

šios paslaugos reklama internete jums bus rodoma dažniau.”

L.Šiautkulis: “Tinklas gali matyti pastarąsias penkias vartotojo peržiūrėtas prekes ir iškart pagal jas suformuotireklaminį skydelį.” / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

2013 02 25Lietuvos žinios10 Trasa

VIDA BORTELIENĖ

Naujų partnerių ieškančios mūsų šalies įmonės nenustojažvilgčioti į artimiausią galimy-bių nišą kitapus Nemuno.Konkurentų ten apstu, betverslininkai nenuleidžia rankų.

Pastarojo dešimtmečio Rusijosvaldžios planai dėl Kaliningrado sri-ties pažangos buvo pernelyg išpūsti -nepavyko įkurti azartinių lošimų zo-nos ir turizmo centrų Kuršių nerijo-je, stringa ketinimai pastatyti gilia-vandenį uostą prie Baltijsko.

Bet net tekėdamas lėtai, ekonomi-nis gyvenimas Kaliningrade keičiasi:vyksta valstybės finansuojamų kelių,pramonės objektų, kultūros ir spor-to įstaigų statyba. Tikimasi, kad 2018metais Rusijos miestuose vyksiantispasaulio futbolo čempionatas į Kali-ningradą, organizuojantį dalį varžy-bų, taip pat įlies milžinišką dozę biu-džetinių investicijų kraujo.

Didžiulis Kaliningrado pranašu-mas prieš kitus Rusijos regionusjaučiamas ir dabar, nes mažesnėsgamybos sąnaudos, plati prekiųpardavimo rinka bei geresnis vers-lo saugumas čia traukia užsienioinvestuotojus. Europos Sąjungosapglėbto krašto ūkį labiausiai keliane gigantiški valstybiniai projektai,o privatus automobilių sektorius.

Buvęs sovietinių laikų vyriausybėsnarys Vladimiras Ščerbakovas “Av-totor” gamyklą įsteigė 1996 metais,nupirkęs ir perkėlęs iš Graikijos įKaliningradą automobilių “Nissan”surinkimo liniją. Įmonė išgyvenodvi ekonomines krizes. Pirmą kartąatsitiesti padėjo BMW gamintojaivokiečiai. Pernai partnerystės sutar-tį pasiūlė Kanados kompanija“Magna Internation”. Kaliningradoautomobilių pramonės perspektyvadomisi amerikiečių kompanija “Ge-neral Motors”.

Kaliningrade numatoma steigtiautomobilių gamybos klasterį, ku-rį sudarytų 21 įmonė, ir statyti nau-jų gamyklų.

Pavieniui sunkiauĮstaigos “Versli Lietuva” klaste-

rių koordinatorius Darius Lasionisteigia, kad mūsų šalies automobiliųdetales gaminančios bendrovės su-brendo poreikiui jungtis į viena ki-tą ekonomiškai palaikančių įmoniųgrupę - klasterį.

Pasak jo, Lietuvoje antrus metusgyvuojanti naujovė kelią skinasi sun-kiai, nors klasterių jau yra įsteigtamedicinos prietaisų, lazerių, infor-

macinių technologijų, medienos,inžinerijos pramonėje. “Procesasnėra lengvas. Vienai įmonei organi-zuoti verslą sudėtinga, o kai susijun-gia 10 ar daugiau, kartais veikti kar-tu nepavyksta. Sunku pasakyti, kiekįmonių įstos į automobilių detaliųgamintojų klasterį. Susirinkime su-laukta 19 dalyvių, kovą bus bando-ma naują darinį įforminti juridiš-kai. Manau, kad jį sudaryti turėtų12-14 įmonių”, - sakė D.Lasionis.

“Versli Lietuva”, padedama Lie-tuvos generalinio konsulo Kalining-rade Vaclavo Stankevičiaus, kovopabaigoje rengia verslo misiją į Ka-

liningrado automobilių koncerną“Avtotor”. Jis šiuo metu - didžiau-sias užsienio markių automobiliųsurinkėjas Rusijoje. Kasmet nuokonvejerių Kaliningrade nurieda iki250 tūkst. BMW, “Kia”, “Hum-mer”, “Opel”, “Chevrolet” ir kito-kių, iš viso 30 modelių, mašinų.

“Lietuvos rinka maža, o mūsųįmonės konkuruoti užsienyje pavie-niui nepajėgios. Susijungusios į klas-terį sustiprėtų. Detalių gamintojai iš-sikėlė tikslą “Avtotor” gamyklojesusirasti užsakovų. Kaliningrade ke-tiname pristatyti savo paslaugas iružmegzti ryšių. Antras vizito tikslas- susitikimas su Kaliningrado sritiespramonės ministru ir kitais valdžiosatstovais. Verslininkai neatmeta ga-limybės ten investuoti, svarstomastatyti gamyklą”, - aiškino misijospaskirtį įstaigos “Versli Lietuva”atstovas.

Erdvė statybininkamsPagal Rusijos valdžios parengtą

2018 metų futbolo čempionato pro-gramą, kaip skelbia žiniatinklis rug-

rad.eu, Kaliningradui numatomaskirti 73 mlrd. rublių (maždaug 630mln. litų). Didžioji jų dalis būtų nau-dojama, pradedant 2014 metais, ke-liams tiesti, tiltui per Priegliaus upęstadiono link ir modernaus 800 vie-tų bendrabučio statybai. Šiame pa-state studentų miestelyje būtų apgy-vendinti žurnalistai ir sirgaliai,vėliau jis, matyt, atitektų universite-tui. Prieš čempionatą numatoma re-konstruoti ligoninę, įrengti naują są-vartyną. Keli šimtai milijonų rubliųskirta gatvių stebėjimo kameroms.

Lietuvos generalinis konsulasV.Stankevičius LŽ sakė, kad dėl in-vesticinės programos kol kas vyks-ta vidinės srities valdžios diskusijos.“Esu tikras, kad lietuviai tęs tradici-ją ir dalyvaus rangovų konkursuose.Mūsų statybininkai čia gerai užsi-rekomendavę, spaudoje skaitau at-siliepimų, kad darbų kokybė gera.Bet verslininkai dirba rinkos sąly-gomis, susiranda užsakymų be mū-sų, jei viskas gerai, konsulatas apiejų veiklą čia gali ir nieko nežinoti”, -aiškino V.Stankevičius.

Pastaraisiais metais Kaliningra-do srityje nuolat dirba keletas Lie-tuvos kelių įmonių, o iš statybos or-ganizacijų geriausiai įsitvirtinusiyra Panevėžio statybos tresto įmo-nė “Baltlitstroy”. “Kai pradėjaudirbti, prieš kelerius metus mūsųįmonės kreipėsi pagalbos dėl užstri-gusių atsiskaitymų. Teko įsikišti.Šiuo metu apie tokias problemasnegirdėti, galima manyti, kad seka-si neblogai. Nors tai nereiškia, kadjos nepatiria sunkumų”, - kalbėjodiplomatas.

Statybos užmojai dėl futboločempionato Kaliningrado srityjegali nukrypti ir į jūros pusę. Rusijosspauda pažymi, kad Transporto mi-nisterijoje kilo minčių žvejybinįuostą Pionerske paversti pramogi-niu keleiviniu uostu. Vyriausybėjediskutuojama, ar būtų galima pers-kirstyti lėšas, numatytas Baltijskouostui gilinti, ar ieškoti privačių in-vestuotojų. Sukurtas tarptautiniskeleivinis terminalas esą galėtųpriimti kruizinius lainerius ir pa-skatintų turistinės zonos plėtrą.•

Lietuvoje krovinių vežimas geležinkeliu ir krova šaliai priklausančiuose uostuose labai susiję. Statistikos departamento (SD) paskelbtiduomenys rodo, kad 2013-ųjųsausį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu pernai, didėjo tiekkrovinių gabenimas geležinke-lio transportu, tiek krovaKlaipėdos valstybiniame jūrųuoste bei Būtingės terminale.

Anot SD, bendrovė “Lietuvos ge-ležinkeliai”, kuri mūsų valstybės teri-torijoje vienintelė teikia krovinių ve-žimo paslaugas, sausį gabeno 4,2 mln.

tonų krovinių, arba 12,1 proc. dau-giau nei 2012-ųjų pirmą mėnesį. Pui-kų rezultatą pirmiausia lėmė smar-kiai, net 20,5 proc., padidėjęs vidausvežimas. Tuo metu tarptautinėje rin-koje krovinių gabenimas geležinkeliotransportu ūgtelėjo 8,8 procento.

Klaipėdos valstybiniame jūrųuoste ir Būtingės terminale krovi-nių krova 2013 metų sausį sudarė3,9 mln. tonų - buvo 6,1 proc. di-desnė nei 2012-ųjų tą patį mėnesį.Klaipėdos valstybiniame jūrų uosteperkrauta 2,9 mln. tonų krovinių,arba 0,8 proc. daugiau, Būtingės ter-minale - 1 mln. tonų, arba 24,9proc. daugiau negu 2012 metų sau-sio mėnesį. Gerus terminalo rezul-

tatus lėmė net 51 proc. (iki 2 mln. t)sausį išaugęs skystųjų krovinių, ku-rių didžiąją dalį sudaro žalia nafta irbendrovėje “Orlen Lietuva” per-dirbti naftos produktai, gabenimas.

Kur kas blogiau sekėsi oro linijųbendrovėms. SD skelbia, kad šių me-tų sausį į oro uostus atvyko ir iš jų iš-vyko 208,9 tūkst. keleivių - tai 0,4proc. daugiau nei 2012-ųjų pirmąmėnesį. Daugiausia žmonių skridoiš Jungtinės Karalystės ir į ją (52,8tūkst., arba 25,3 proc.), iš Vokietijos(24,4 tūkst., arba 11,7 proc.), Nor-vegijos (16,4 tūkst., arba 7,8 proc.),Danijos (15 tūkst., arba 7,2 proc.),Italijos (14,2 tūkst., arba 6,8 proc.) irAirijos (13,8 tūkst., arba 6,6 proc.). Šį

sausį, palyginti su 2012 metų sausiu,76 proc. daugiau keleivių atvyko išNorvegijos ir ten išvyko, 7,3 proc. -iš Danijos, 0,9 proc. - iš Vokietijos.Bet 4,2 proc. mažiau žmonių skridoį Italiją ir iš jos, 7,8 proc. - į JungtinęKaralystę, 14,4 proc. - į Airiją.

Dauguma keleivių - 94,8 proc.(198 tūkstančiai) - rinkosi regulia-riuosius skrydžius. Sausį jų srautas,palyginti su 2012 metų pirmu mė-nesiu, sumažėjo 1,2 procento.

Šių metų sausio mėnesį oro uos-tuose pakrauta ir iškrauta 1,2 tūkst.tonų krovinių ir pašto, arba 48,8proc. daugiau negu pernykštį sau-sį. Lietuvos ir užsienio oro kom-panijų lėktuvai per pirmą 2013-ųjų

mėnesį šalies oro uostuose leidosiir kilo 3 tūkst. kartų - tai 5,6 proc.mažiau nei 2012 metų sausį.

Lietuvos oro bendrovių lėktuvaisšių metų sausio mėnesį skraidinta18,4 tūkst. keleivių, arba 11,7 proc.mažiau negu 2012-ųjų sausį. Apy-varta sudarė 36,6 mln. keleivio ki-lometrų - buvo 77,3 proc. didesnėnei 2012 metų sausį. Krovinių ir paš-to šių metų pirmą mėnesį Lietuvosoro bendrovių lėktuvais gabenta 46tonų, arba 47,6 proc. mažiau negu2012-ųjų sausį. Krovinių apyvartasmuko 47,9 proc., t. y. sudarė 28tūkst. tonkilometrių.•LŽ

Didėjo vežimas - didėjo ir krova

Kasmet nuo konvejeriųKaliningrade nurieda

iki 250 tūkst. BMW,“Kia”, “Hummer”,

“Opel”, “Chevrolet” ir kitokių, iš viso

30 modelių, mašinų.

Kaliningradas masina automobiliais

Pasaulio futbolo čempionato 2018 metais vienas iš organizatorių Kaliningrado miestas netrukus sulauks didžiulių valstybės investicijų.Freelance.ru nuotrauka

Trasa 112013 02 25Lietuvos žinios

VIDMANTAS UŽUSIENIS

Transporto priemonių kaskodraudimas kartais būna labaipainus ir vairuotojui sunkiaiįkandamas dalykas. Keisčiausia,kad daugeliu ginčytinų atvejųsavaip teisūs ir vartotojai, irdraudimo kompanijos, betnuostoliai vis tiek krinta ant vairuotojų pečių.

Dienraštis LŽ gavo duomenų,kad viena draudimo kompanija sa-vo klientui pagrasino neatlyginti ža-los už automobilinę magnetolą, ku-rią vagys pavogė išdaužę šoninįmašinos langą. Istorija iš tų, kur ne-aišku, nei kas kaltas, nei kas teisus.Apvogtas automobilis anksčiaunaudotas, tačiau įsigijęs šią trans-porto priemonę savininkas dėl visako ją apdraudė ne tik privalomuo-ju civilinės vairuotojų atsakomybės,bet ir kasko draudimu. Todėl buvoįsitikinęs, jog avarijos arba vagystėsatveju jam bus padengti nuostoliai.

Vis dėlto kai vairuotojas kreipėsiį draudimo kompaniją, buvo pasa-kyta, jog “dėl išdaužto stiklo jokiųabejonių nekyla, ir draudimo išmo-ka už jį bus sumokėta nedelsiant”.O šit dėl automobilinės magneto-los draudikams kilo klaustukų. Esąjei paaiškės, kad daiktas buvo ne ga-myklinis, klientas išmokos negaus.

Tarp pagalbininkų - elektroninis paštas

Dienraštį LŽ konsultavęs UADBBDraudimo brokerių aljanso Vil-niaus skyriaus vadovas RemigijusSėliukas sakė, kad “atvejis iš tikrų-jų sunkus”. “Vien iš draudėjo skun-do sunku spręsti, kokia yra konflik-to tarp jo ir draudimo kompanijosesmė. Žmogus lyg ir teisus - įvykoįsilaužimas, apie kurį vairuotojaspranešė policijai. Automobilis ap-draustas kasko draudimu. Todėlkeista būtų, jei kompanija atsisaky-tų išmokėti draudimo išmoką. Ne-bent jos specialistai iš tiesų mano,kad pavogta automobilinė magne-tola yra ne gamyklinė”, - dėstė pa-šnekovas.

Anot jo, tikriausiai jokios proble-mos nebūtų, jei mašina būtų pirktatiesiai iš gamintojo ar jo atstovo.“Kiekviena draudimo kompanija tu-ri savo kasko draudimo taisykles. Jei

savo mašiną draudžiantis žmoguspasirenka tiktai standartinį taisykliųvariantą, jis tikrai turėtų žinoti, kaddraudikas atlygins tik už tuos, pavyz-džiui, per vagystę dingusius ar suga-dintus daiktus, kurie buvo į automo-bilį sumontuoti gamintojų arba jųįgaliotųjų atstovų”, - pasakojo Drau-dimo brokerių aljanso atstovas.

Kaip tvirtino R.Sėliukas, visai ki-tas dalykas, jei automobilis įsigytasiš antrų rankų, arba salone jį įsigi-jęs žmogus nutaria mašiną patobu-linti. “Tobulindami automobilį vai-ruotojai neretai išgražina savomašinas įspūdingais oro aptakais,įmantresniais difuzoriais, į auto-mobilio saloną įmontuoja galingągarso aparatūrą, pakeičia paprastusratus į tuos, kurie iš lieto metalo, irt. t., o tai jau laikoma papildoma negamykline įranga. Jai dingus arbają apgadinus tuo atveju, jei mašinadrausta tiktai standartiniu kaskodraudimu be papildomų sutarties

sąlygų, draudikai atlyginti padary-tą žalą tikrai atsisakys”, - aiškinoUADBB Draudimo brokerių aljan-so Vilniaus skyriaus vadovas.

Jo teigimu, gali likti nuviltas ir va-gių ar eismo įvykio suniokoto nau-doto automobilio savininkas, jeidraudimo kompanija mano, kad tasar kitas mašinoje įmontuotas daik-

tas ne gamyklinis. “Tuomet pats vai-ruotojas jau privalo įrodyti, kad, tar-kime, iš jo automobilio pavogtamagnetola buvo įstatyta gamykloje.Pigiausiai, o tikriausiai net nieko vai-ruotojui nekainuotų, jei jis gamin-tojui parašytų elektroninį laišką šiointernete nurodytu adresu ir papra-šytų patvirtinti, kad mašinoje buvu-si viena ar kita detalė buvo įmontuo-ta gamintojų. Žinoma, gali būtikeblumų nurodant, ar iš tiesų bū-tent ta, o ne kita automobilinė mag-netola pavogta. Juk ji yra vagių ran-kose, o dokumentų, įrodančių josoriginalumą, vairuotojas irgi grei-

čiausiai neturi. Tačiau jei klientaspareiškime policijai nurodė, kokiosmarkės automobilinę magnetolą išjo vagys nukniaukė, o gamintojaspatvirtino, jog būtent tokios markėsautomobilines magnetolas tais me-tais ir montavo, draudimo kompani-jai to kaip įrodymo turėtų pakakti”, -tvirtino R.Sėliukas.

Išeitis - draustis papildomaiVis dėlto ir čia, UADBB Draudi-

mo brokerių aljanso vieno vadovųnuomone, netikėtumai gali nesi-baigti. “Neatmetu to, kad draudi-mo kompanija nepatikės elektroni-niu laišku. Tuomet tektų įrodymusrinkti kitais būdais, o tai vairuoto-jui vargu ar apsimokėtų”, - svarstėLŽ pašnekovas.

Jei patobulintų ar tų automobi-lių, kuriuose gali būti papildomosne gamyklinės įrangos, savininkainenori sulaukti staigmenų, R.Sėliu-kas siūlė išeitį. “Dauguma draudi-mo kompanijų sutinka mašinasdrausti pagal atskirą susitarimą. Kaikurie draudikai papildomą punktą,kuriame numatyta papildomą negamyklinę įrangą apdrausti iki tamtikros sumos, įtraukia į standartinesdraudimo sutartis. Kitos draudimokompanijos ne gamyklinius daiktus

reikalauja drausti atskiru susitari-mu, jame nurodant vertę ir amžių.Įrangos sumontavimo metai reika-lingi tam, kad įvykus draudžiama-jam eismo įvykiui būtų įmanomanuo draudimo sumos atskaičiuotidaikto nusidėvėjimą”, - aiškino pa-šnekovas.

Tiesa, anot R.Sėliuko, norėdamasgauti draudimo išmoką už dingusiąarba sugadintą papildomą ne ga-myklinę įrangą vairuotojas privalėspateikti jos įsigijimo dokumentus.“Tai gali būti sąskaita faktūra, garan-tinis talonas ar kitas dokumentas,galintis patvirtinti įsigijimo faktą,kaip to reikalauja Civilinis kodek-sas”, - pasakojo ekspertas.

R.Sėliukas atkreipė dėmesį į tai,kad apdrausti papildomą ne gamyk-linę įrangą kainuoja brangiau nei tą,kuri sumontuota gamykloje ir buvoparduota kartu su automobiliu.“Draudimo suma dažniausiai lygi 10proc. nuo papildomos ne gamyklinėsįrangos vertės”, - sakė vienas Drau-dimo brokerių aljanso vadovų.

Padeda ir būsto draudimas LŽ apklausus kelias šalyje veikian-

čias draudimo bendroves aiškėjo, kadvagių ar aplinkybių nuskriaustiemsklientams jos turi pasiūlyti ir daugiauišeičių. Tarkim, vairuotojams, ap-draudusiems savo automobilius kas-ko draudimu bendrovėje “Lietuvosdraudimas”, ši atlygina ir papildomaine gamyklinei įrangai padarytą žaląar jai dingus be atskiro susitarimo,bet tik iki tam tikros sumos. “Jei, pa-vyzdžiui, iš apdrausto kasko draudi-mu automobilio išplėšiama ten su-montuota magnetola, tokiu atveju“Lietuvos draudimas” atlygintų ža-lą, neviršijančią 500 litų, jei ta papil-doma įranga sugadinama - iki 1000litų”, - dienraščiui LŽ tvirtino And-rius Gimbickas, “Lietuvos draudi-mo” Gyventojų turto draudimo sky-riaus vadovas.

Visą žalą klientui draudimo bend-rovė atlygina tik tuo atveju, jei jis dėlpapildomos ne gamyklinės įrangosdraudimo susitarė atskirai. Tiesa, vi-sais atvejais iš draudimo išmokos iš-skaičiuojama vadinamoji franšizė.

Anot A.Gimbicko, “Lietuvos drau-dimo” klientai papildomu draudimudažniausiai draudžia lietus ratlan-kius, vardinius automobilio nume-rius, ksenono žibintus, taip pat “tiu-ningo” paketą.•

R.Sėliukas: “Norėdamas gauti draudimo išmokąuž dingusią arba sugadintą papildomą

ne gamyklinę įrangą vairuotojas privalės pateikti jos įsigijimo dokumentus.”

Vairuotojų galvos skausmas - ne gamyklinė įranga

VIDMANTAS UŽUSIENIS

885 tūkstančiai - tiek naujų auto-mobilių buvo parduota EuroposSąjungos (ES) šalyse per pirmąjįšių metų mėnesį. Palyginti su2012 metų sausiu, pardavimaskrito net 8,7 procento.

Europos automobilių gamintojųasociacijos (ACEA) paskelbti duo-menys didžiausią nerimą turėtųkelti automobilių pramonėje dir-bantiems europiečiams. Dėl ka-tastrofiškai sumenkusio pardavimovien Prancūzijos koncernas “PSAPeugeot Citroen” rengiasi atleistidaugiau nei 8 tūkst. darbuotojų.Nuo nedarbo jie būtų išgelbėti ne-bent tokiu atveju, jei “Peugeot” ir“Citroen” paklausa staiga stebuk-lingai pakiltų. Tačiau stebuklų grei-čiausiai nebus. ACEA duomenimis,

sausį koncerno “PSA Peugeot Cit-roen” pardavimas Europoje, paly-ginti su praėjusių metų mėnesiu,krito 16,1 procento. Didesnį kriti-mą iš koncernų fiksavo tiktai“Ford” (-25,8 proc.), tokį patį -“Toyota Group” (-16,1 proc.).

Tiesa, kai kurių mažesnių gamin-tojų rezultatai atrodo dar tragiš-kiau. Pavyzdžiui, sugretinus praėju-sių ir šių metų sausio duomenisaiškėja, kad 2013 metų pirmąjį mė-nesį japoniškų “Mitsubishi” Euro-poje buvo parduota net 34,9 proc.,“Volvo” - 16,4 proc. mažiau.

Geriau sekėsi tik prabangių auto-mobilių pardavėjams. Tarkim, sau-sį ES šalyse buvo nupirkta 11 888angliškų “Jaguar” visureigių. Toksrezultatas - net 26,2 proc. geresnisnei tą patį mėnesį pernai. Pasak ana-litikų, prabangių automobilių popu-liarėjimas gali rodyti didėjančią tur-tinę nelygybę Senajame žemyne.

Statistika rodo, kad naujų lengvų-jų mašinų pardavimas mažėja šešio-liktą mėnesį iš eilės. 2012-ųjų gruo-dį buvo nusirista iki 1993 metų, osausį - jau iki 1990-ųjų pardavimolygio.

Per metus nuo 2012-ųjų sausioiki to paties mėnesio šiemet, paly-

ginti su tuo pačiu 2011-2012 metųlaikotarpiu, naujų automobilių par-davimas Europoje (ES ir Europoslaisvosios prekybos asociacijos vals-tybėse - Norvegijoje, Islandijoje irŠveicarijoje) smuko 8,5 procento.Iš didžiųjų ES valstybių augimasbuvo fiksuotas tiktai Didžiojoje Bri-

tanijoje (+11,5 proc.). Tuo metu Ita-lijoje rinka buvo kritusi 17,6 proc.,Prancūzijoje - 15,1 proc., Ispanijo-je - 9,6 proc., Vokietijoje - 8,6 pro-cento. Ekspertai neabejoja, kad taidaugiausia ir lėmė metinį bendrosES ir EFTA automobilių rinkosnuosmukį.•

Prabangieji “Jaguar” yra tarp tų automobilių markių, kurių bendras rinkos nuosmukis kol kas nepaveikė. / Gamintojo nuotrauka

Automobilių markės, išlaikiusios augimą2012 metų sausio mėn. (proc.)*

1. “Jaguar” 26,2

2. “Land Rover” 19,4

3. “Mazda” 13,7

4. “Honda” 11,8

5. BMW 9,4

6. “Dacia” 8,5

7. “Kia” 7,7

8. “Seat” 4,9

9. “Mercedes-Benz” 4,7

10. “Opel” 4,3

*Palyginti su tuo pačiu 2012 metųmėnesiu. Šaltinis: ACEA

Už pavogtą kasko draudimu draustą automobilinę magnetolą draudikaibesąlygiškai atlygina tik tuomet, jei ji yra gamyklinė.Romo Jurgaičio ir Ritos Stankevičiūtės nuotraukos

Naujų mašinų rinka: atgal į 1990-uosius

R.Sėliuko teigimu, papildomas ne gamyklinės įrangos draudimaskainuoja apie 10 proc. jos vertės.

2013 02 25Lietuvos žinios12 Kultūra

Vilniaus knygų mugė 2013

AISTĖ MASIONYTĖ

Į sostinės “Litexpo” rūmų sa-les, kuriose vyko susitikimaisu knygų mugės autoriais, bu-vo sunku ne tik įeiti, bet ir išjų išeiti, nes nekantraudamiplūdo būsimo renginio lanky-tojai. Tarsi netyčia sutapo,kad trys skirtingų leidyklų įrenginius pakviesti užsieniorašytojai, išties patraukliosasmenybės, kalbėjo apie tąpatį - siekį įgyvendinti tai, kądiktuoja širdis.

Mugės rengėjai gerokai prašovė,skirdami nedidelę patalpą susitiktisu Kauno “Žalgirio” vyriausiuojutreneriu katalonu Joanu Plaza, ku-rio romaną “Andželinos paklodės”išleido leidykla “Obuolys”. Gausiaisusirinkusiesiems buvo smalsu iš-girsti, ką papasakos garsus krepši-nio treneris, savo knygoje prabilęsmoters vardu.

Romane pasakojama apie ketu-riasdešimtmetę Juliją ir jos sapnus,kuriuose pildosi slapčiausios moterssvajonės. Knygą leidykla pavadinojausmingu ir įkvepiančiu romanumoterims, bet pats autorius ją skyrėvisiems.

“Knygos rašymas man buvo nuo-tykis. Pradėjau ją kaip pasakojimą vai-kams, jį perteikiau mergaitės akimis.Apsakymas patiko mano draugams,tad istoriją plėtojau toliau. Prieš 12-13 metų, kai visa tai pradėjau rašyti,tikrai nemaniau, kad kada nors kalbė-siu tokiai publikai”, - sakė J.Plaza.

Jis prisipažino, kad vyrui kiek pa-vojinga prabilti moters balsu. “Bet jukkiekviename vyre yra dalis moters, omoteryje - vyro”, - pabrėžė autorius.Be to, rašyti taip, tarsi būtų moteris,katalonui padėjo gyvenimo patirtis.J.Plaza net 10 metų dirbo moterų ka-lėjime, treniravo moterų krepšiniokomandą.

Vis dėlto jis neslėpė pirmiausiaesąs krepšinio treneris, o tik paskui- rašytojas. “Bet man patinka rašyti,ir tuo mėgaujuosi. Grožinė literatū-ra padeda pabėgti į kitą pasaulį”, -sakė treneris, rašantis naktimis, ke-liaudamas ar pietaudamas.

Tapti krepšinio treneriu buvoJ.Plazos svajonė. Jis visada žinojo,kad tai pasieks, nors ir bus neleng-va. Šiandien garsaus trenerio biog-rafijoje - iš viso net 14 darbo metųįvairiuose kalėjimuose, padangųparduotuvėje ir kitur, šitaip ban-dant išgyventi.

Savo knyga J.Plaza stengėsi pasa-kyti, kad žmonės kovotų dėl savosvajonių, puoselėtų jas nuo vaikys-tės. Ir kad ją skaitydami susimąsty-tų, ar tikrai gyvena taip, kaip nori.“Ši knyga daugeliui tapo impulsukeisti gyvenimą”, - sakė J.Plaza.

“Andželinos paklodžių” autoriustikrai nestokojo skaitytojų dėmesio.Tarp jų buvo ir Kauno “Žalgirio” žai-dėjas Paulius Jankūnas, į knygų mu-gę atėjęs su ketverių metų sūneliu,ankstesnių laikų “Žalgirio” žvaigž-dė, dabartinis klubo sporto direkto-rius Vitoldas Masalskis ir kiti.

J.Plazos autografo laukiančiųjų ei-lėje stovėjo bene šimtas jo talentogerbėjų. Edukologijos universitetostudentė Justina papasakojo, kadJ.Plazos knygą pirko ne sau, o pa-prašyta dėstytojo. Vilnietę pedago-gę Vitą Adomaitienę katalonas žaviir kaip krepšinio treneris, ir kaipįdomi asmenybė. Įsigijusi J.Plazosknygą moteris sakė, kad bus įdomupatyrinėti kitą jo pusę: ar ir rašyda-

mas jis toks pat išmanus ir stiprus,kaip ir krepšinyje.

Pažįstamas ir mėgstamasPrie leidyklos “Tyto alba” sten-

do gerbėjai laukė kito mugės sve-čio - anglų, afganų kilmės rašytojo,keliautojo ir dokumentinių filmųkūrėjo Tahiro Shaho. Užaugęs dip-lomatų ir intelektualų šeimoje,2003 metais T.Shahas paliko Jung-tinę Karalystę ir persikėlė į Maro-ką, Kasablanką, kur iki šiol gyvenasu šeima. Per susitikimą su Lietu-vos skaitytojais T.Shahas teigė, kadrašymas jam niekuomet nebuvokas nors ypatinga, greičiau natūra-lu. Mat kūrėjas užaugo rašytojų gi-minėje: jais buvo jo senelis, dėdė,daug kitų giminaičių. T.Shaho šei-moje, kilusioje iš Azijos, istorijųpasakojimas yra iš kartos į kartąperduodamas dalykas.

T.Shahui sulaukus šešerių, tėvaspaklausė, kada jis parašys pirmąjąknygą. “Mano didžiulei gėdai, tą pir-mąją parašiau tik 22 metų”, - sakėsvečias. Jis teigė supratęs, kad rašy-mui svarbiausi du dalykai: gera, pa-togi kėdė ir drausmė. “Jei sėdi tojepatogioje kėdėje ir kasdien rašai, ta-da iš tiesų kas nors gimsta”, - kalbė-jo T.Shahas.

Rašytojo knygos jau išverstos į 40pasaulio kalbų. Jau anksčiau lietu-viškai pasirodė “Kalifo rūmai”,

“Tūkstančio ir vienos nakties šaly-je”, o mugės išvakarėse “Tyto alba”išleido romaną “Timbuktu” - tikra

istorija paremtą pasakojimą apieAfrikos miestą, pastatytą iš grynoaukso, bergždžius keliautojų ban-dymus pasiekti šį svajonių miestą iržmogų, kuriam iš tiesų tai pavyko.

LŽ kalbinta vilnietė programuo-toja Dalia pasakojo, kad knygą apieTimbuktu nupirko Norvegijoje gy-venančiai dukrai Eglei, jau perskai-čiusiai abu lietuviškai pasirodžiu-sius rašytojo kūrinius. Susitikimąsu T.Shahu vedusi jo knygų vertėjaRasa Drazdauskienė tikrai neapsi-riko: didžiulę “Litexpo” konferen-cijų salę užplūdę žmonės buvo neatsitiktiniai lankytojai, o ištikimimarokiečiu tapusio rašytojo gerbė-jai, skaitę jo knygas.

Šuolis į nežinią “T.Shaho gyvenimas labai įdo-

mus. Įspūdis toks, kad jis gyvenagyvenimą, kokį aš norėčiau gyven-ti”, - sakė R.Drazdauskienė. Ji tei-ravosi, kaip rašytojas ryžosi nusi-pirkti kalifo rūmus Kasablankoje, -istorija apie kūrimąsi juose tapopirmosios lietuviškai pasirodžiusiosknygos pagrindu.

T.Shahas pasakojo, kad Londo-ne gyveno mažame bute su dviemvaikais ir galų gale nusprendė, jogbūtina ką nors keisti. “Gyvenimekartais reikia daugiau klausytis šir-dies, o galvai leisti šiek tiek pailsė-ti. Būtent vedamas širdies nuspren-džiau keltis gyventi į Maroką. Kaidabar žvelgiu atgalios, tai buvo kiekbeprotiška mintis, bet gyvenime yratam tikrų tobulėjimo etapų, kai tu-rime ko nors išmokti. Įsikūrimą ap-leistuose kalifo rūmuose prilygin-čiau šuoliui į giliausią baseino vietą.Bet galiausiai Marokas priėmė mū-sų šeimą, ir lig šiol čia jaučiamėspuikiai”, - sakė T.Shahas.

O ką rašytojas patartų žmogui,norinčiam rasti išskirtinę savo gy-venimo istoriją? T.Shaho teigimu,jam labai pasisekė, mat per savo gy-venimą daug keliavo, rašė, kūrė fil-mus. Tačiau kartais nereikia tolinukeliauti, užtenka pažvelgti į mussupančius dalykus nauju žvilgsniu.Ir būtinai klausyti savo širdimi.“Didžiojoje Britanijoje, kur aš už-augau, žmonės daug kalba, bet ne-retai praranda tą patirtį, kurią galigauti tiesiog darydami tai, kas jiemsatrodo tinkama, kas yra jų širdiesšauksmas”, - sakė knygų mugėssvečias.

Kelionė rytietišku kilimu “Kiekvienas žmogus turi slėnį sa-

vyje ir jame gali kurti stebuklus”, -tai jau kito autoriaus, šiuolaikinėsazerbaidžaniečių literatūros klasi-ko Kamalo Abdullos citata.

K.Abdulla - ir garsus poetas, dra-maturgas, eseistas, mokslininkas fi-lologas, profesorius, Baku slavų uni-versiteto rektorius, akademikas, 2012metų Nobelio premijos nominantas,kartais net vadinamas Azerbaidža-no Borchesu. Rašytojo kūryba jau iš-versta į 15 pasaulio kalbų, greitai jossulauks japonai ir prancūzai.

K.Abdullos romaną-fantaziją “Ste-bukladarių slėnis” - vidurinę roma-nų trilogijos dalį - išleido leidykla“Edukologija”. Tai pirmas auto-riaus kūrinys lietuvių kalba, jį ver-tė panevėžietė mokytoja Lionė Ci-bulskaitė-Lapinskienė.

K.Abdulla pasakojo buvęs nus-tebintas, kad jo romanas su savoviduramžiais, sufijais, Rytų inkvi-zicijos teismais galėtų dominti lie-tuvių skaitytojus. Net autorius, pa-klaustas, apie ką jo kūrinys, negaliaiškiai pasakyti.

“Šiuo atveju reikia suvokti: jeikas paaiškėja, tampa vieša, nume-tama kaip skraistė, lieka nuogas,vadinasi, tai iš pradžių ir nebuvosukurta kaip paslaptis. Iš tikrųjųromane daug paslapčių, ir jeigu pa-slaptį išsiaiškiname, maloniai ry-tietiškai nustembame”, - teigė ver-tėja L.Cibulskaitė-Lapinskienė irpakvietė į kelionę K.Abdullos nuaus-tu įvairiaspalviu azerbaidžanietiš-ku kilimu.

Ar pats “Stebukladarių slėnio”autorius tiki stebuklais? “Kai sėduprie rašomojo stalo - jie pasipila.Žmonės kyla nematomu kalnu, iratrodo, kad jie kyla debesiu. Kaž-kur tokie stebuklai buvo ir bus”, -sakė K.Abdulla. •

Užsienio svečiai: gyvenimą pakeičia svajonės

Kauno “Žalgirio” vyriausiasis treneris J.Plaza mugėje pristatė savo romaną “Andželinos paklodės” ir kantriaidalijo autografus. / Oresto Gurevičiaus nuotraukos

T.Shahas: “Gyvenimekartais reikia daugiau

klausytis širdies, o galvai leisti šiek tiek

pailsėti.”

Svečias iš Azerbaidžano K.Abdulla įsitikinęs, kad kiekvienas žmogus turislėnį savyje ir jame gali kurti stebuklus.

Maroke gyvenantis T.Shahas teigė, kad rašymui svarbiausi du dalykai: patogi kėdė ir drausmė.

Kultūra 132013 02 25Lietuvos žinios

Vilniaus knygų mugė 2013

AUDRIUS MUSTEIKIS

Maždaug 45 minučiųsusitikimas prabėgoakimirksniu. Rašy-tojas ir sugraudino,ir prajuokino publi-

ką, o renginiui baigiantis atsiprašė,kad ne visiems valios pasirašyti.

Paklausyti, ką ir kaip kalba dabar-tinės literatūros klasikas, vadovėli-nis autorius, suėjo daug moksleivių.Ne tik jų. “Susitikimas su R.Gra-nausku - retas malonumas, todėl ne-sistebiu, kad jūsų toks didelis būrys”,- pradėjo knygos sutiktuves Lietu-vos rašytojų sąjungos leidyklos vy-riausiasis redaktorius ValentinasSventickas.

“Šventųjų gyvenimai” - noveliųapysaka. Anotacijoje rašoma: “Reikš-mingi siužetai, raiškūs personažai,gyva kalbos tėkmė su žemaitybių in-tarpais, autobiografinės patirtys - tai-gi yra visa, kas traukia skaitytojus.Šventaisiais rašytojas vadina drama-tiško laikotarpio žmones, tapusiusnovelių personažais. Prozos menaskeičia suvokimą, - kad ir kaip buvo

sunku, tauta gyveno ir išgyveno. Pe-reidama tragiškas, groteskiškas, kas-dienės buities situacijas, susimąsty-dama ir nusišypsodama.”

Dievo pirštas“Kas nuvedė į pokario laiką?” - pa-

klausė V.Sventickas R.Granausko.“Visas gyvenimas, - atsakė rašytojas.- Juk aš pokario vaikas. Kai Stalinasmirė, buvau keturiolikos. Gal ne vis-ką tada supratau - dabar suprantu.Kažkuris iš didžiųjų sakė, kad nė vie-nas rašytojas negali parašyti daugiau,nei savo vaikystėje yra įsidėjęs. Gyve-nimui baigiantis noriu dar pasižiūrė-ti atgal. O dėl pokario mūsų literatū-roje blogai - todėl, kad tai mums jaune dabartis, bet dar ne istorija, ne-gali rašyti ramiai sau šaltinius studi-

juodamas. Čia šaltinis - atmintis irširdis. Bepigu Rūtai Šepetys, kuri pa-siklausinėjo apie tremtį ir parašė -vaikiškai naiviai. Bet reikia ir tokiųknygų. Kai pats viską matei, negalipažvelgti lyg iš paukščio skrydžio, to-dėl knyga suverta iš detalių, iš mini-maliausių detalyčių, kad skaitytojassusidėliotų vaizdą.”

O pavadinimas? “Kad jie šventi,tie žmonės. Pavyzdžiui, pokariomoterys, partizanės, ryšininkės.Kuri dabar iš jūsų taip rizikuotų? -rašytojas kreipėsi į moteriškąją au-ditorijos dalį. - Jos viską darė dėlkilnaus tikslo - nepabūgo, neišsiža-dėjo savo įsitikinimų. Kaip ir tie,kurių statulos stovi bažnyčiose.”

Nuo 2000-ųjų, kai pasirodė R.Gra-nausko apysakų knyga “Raudonasant balto”, literatūrologus ir skai-tytojus stebina rašytojo kūrybosproveržis. Pasirodė romanas “Du-burys” (2003), apysakos “Šunysdanguje” (2005), romanas “Kenota-fas” (2005), romanas “Rūkas viršslėnių” (2006), publicistikos knyga“Lietuvos įdomybės” (2009), nove-lių romanas “Trys vienatvės” (2011),

apysaka “Kai reikės nebebūti”(2012). Kas dėl to proveržio kaltas?“Ponas Dievas, - nedvejodomas at-sakė R.Granauskas. - Jis pamojopirštu - eisim! Supratau, kad nebe-duota laiko tingėti. Atėmė kojas - at-krito žvejyba, taip pat teatrai ir kitossmulkesnės pagundos. Sėdėk, bez-dėk ir rašyk.”

Geriausios valandos rašyti - ryti-nės, tarp trijų ir penkių. Per jas įvyk-domos dienos normos. Kai rašyto-jas įsijungia televizorių, dažniausiaiatsidūsta: “Blogai, kai ilgai gyveni -viskas atrodo matyta.” Arba įsiunta -dėl reklamos idiotizmų ir kalbosklaidų. Ypatingas paties rašytojokalbos jausmas - sakiniai tarsi mu-zika, apgalvotas, regis, net skieme-nų skaičius - visos subtilybės ir

niuansai, taip pat rupumas, stačio-kiškumas atėjęs iš tarmės. “Iš tarmėsnė vienai dienai niekur nebuvau iš-ėjęs”, - didžiuojasi R.Granauskas.Kalbininkas Aleksas Girdenis jamskambindavęs pasitikslinti vienos arkitos žemaitybės priegaidę. Rašyto-jas toliau kūrybingai apmąsto Lie-tuvos įdomybes. “Žinot, kas yrapingvinai? - netikėtai paklausė jis. -Tos pačios konservatorių kregždu-tės, kelias kadencijas pratupėjusiosSeime.”

Pokario neišsemiamumasLiteratūrologė Jūratė Sprindytė

savo kalbą trumpino kaip galėdama,kad dar liktų laiko kalbėti rašytojui.Ji prisipažino, kad knyga jai padarėdidelį įspūdį: “Nors literatūrologeigal ir netiktų taip sakyti. Ši knyga -meistro darbas. Taip pat ji išskirtinėpastarųjų R.Granausko knygų kon-tekste. Rašytojas grįžo prie to, ką ge-riausiai moka - rašyti noveles. Šian-dien tai nebevertinamas žanras.R.Granausko kūriniai labai ryškūsdabartinių plepių tekstų sraute -tekstų be ribų, be konteksto.”

Būti šventam, R.Granausko su-pratimu, - būti vientisam, moraliaitvirtam ir švariam. Tai daro įspūdįdezintegruojančioje aplinkoje. Da-ro įspūdį aprašytųjų žmonių stovė-jimas tiesos pusėje. Aplinkybės bai-sios: persekioja, degina, šaudo,tremia, o R.Granausko veikėjai su-geba atsilaikyti - išlaikyti savigarbą.J.Sprindytė pavartojo sąvoką “po-kario neišsemiamumas”. Nesvar-bu, kad apie tą laiką rašyta jau ne-mažai, R.Granauskas viską padarokitaip, kitomis konsteliacijomis, su-randa naujų rakursų. Absoliuti au-tentika ne tik kalbos požiūriu, bet irtraktavimu. Stebėtinas kūrybingu-mas. Stulbinama atida paprastamžmogui. Ir kaip skausmingai veikia!

“Šventųjų gyvenimai” - pati ge-riausia iš pastarųjų R.Granauskoknygų, - įsitikinusi J.Sprindytė. - Ke-lios buvo memuarinės, jos jaukios,žavios, bet šita - tarsi nauja pakopa.Vyresniosios kartos rašytojų kūri-niuose dažni pasikartojimai, o čia -tikras plykstelėjimas. Knygoje yranovelė “Šv. Mikalina” - apie moky-toją, kuri norėjo viską, kas vyksta, at-

siminti, įamžinti. R.Granauskas kaipta Mikalina atlieka metraštininkofunkciją. O kuo arčiau šiandiena, tuolabiau mąžta šventumo. Pažeistastautos genofondas. R.Granauskoironija (kad ir novelėje “Šv. Stanis-lovas”, kurią per pristatymą perskai-tė aktorius Vytautas Rumšas - aut.) -baisi ir skausminga, tačiau apvalan-ti. “Šventųjų gyvenimai” - apie mo-ralinius principus mumyse. Lemtin-gą valandą gali prireikti juos įrodyti.”

J.Sprindytė šiai knygai pranaša-vo “chrestomatinę” ateitį.

Ačiū Dievui, “Šventųjų gyveni-mai” - ne paskutinis R.Granauskokūrinys. “Aš greičiau rašau nei jisskaito”, - parodė rašytojas į V.Sven-ticką. “Na, nerausk, nerausk, aš juo-kauju”, - suskubo nuraminti savo lei-dėją. Lietuvos rašytojų sąjungosleidykloje esantis rankraštis pavadin-tas “Išvarytieji”. “Apie tai, ką išvarė-me iš savo gyvenimo, savo užuojau-tos, savo supratimo, - komentavoautorius. - Apie senus ir silpnus. Čiabus apie mūsų dienas. Graudi knyga,ne ką linksmesnė už šitą. Gal sulauk-siu jos pasirodymo.” •

R.Granauskas: kas yra šventieji“Širdį spaudžia nuojauta, - ištarė Romualdas Granauskas šeštadienį Knygų mugėje pristaty-damas naują knygą “Šventųjų gyvenimai”. - Ar tik ne paskutinį kartą matomės? Regiu jus,mielieji, tarsi pro rūką - graudų melancholijos rūką. Dėkingas, kad taip gausiai susirinkot.”

R.Granauskas: “Kažkuris iš didžiųjų sakė, kadnė vienas rašytojas negali parašyti daugiau, nei

savo vaikystėje yra įsidėjęs.”

Susitikimas su R.Granausku - retas malonumas, todėl jį patirti panoro didelis knygų mugėslankytojų būrys. / Oresto Gurevičiaus nuotraukos R.Granauskas ir sugraudino, ir prajuokino publiką - tai jis moka.

Keturias dienas trukusi Vilniaus knygų mugė atsisveikino iki kitų metų.

Londono olimpinių žaidyniųbronzos medalininkas EvaldasPetrauskas pralaimėjo kovą dėlLietuvos čempiono vardo.

Sekmadienį Vilniuje baigėsi Lie-tuvos vyrų ir moterų bokso čem-pionatas, kuriame jėgas išmėgino81 vyras ir 15 moterų.

Didžiausia staigmena užfiksuotasvorio kategorijoje iki 69 kilogramų- finalinėje dvikovoje 2010 metų Eu-ropos jaunių bokso čempionato pri-zininkas aštuoniolikmetis kaunietisEimantas Stanionis po atkaklios irpermainingos kovos 15:13 įveikė poLondono olimpiados ryškiausia Lie-

tuvos bokso žvaigžde tapusį dvide-šimtmetį E.Petrauską.

Tiesa, abu boksininkai varžėsi sun-kesnėje nei įprasta svorio kategorijo-je. E.Stanionis pernai pasaulio jau-nimo čempionate dar kovojo svoriokategorijoje iki 64 kg, o E.PetrauskasLondono bronzą pelnė svorio kate-gorijoje iki 60 kilogramų.

Per žingsnį nuo rekordinio - 15-ojo - titulo buvo Vitalijus Subačius(iki 91 kg). Jo oponentui EugenijuiTutkui susižeidus antakį antrameraunde pergalė taškais 4:1 įskaitytapastarajam.

Po tris čempionų titulus vyrų var-žybose iškovojo Kauno ir Vilniaus

boksininkai, du aukso medaliai iš-keliavo į Klaipėdą, po vieną - į Pane-vėžį ir Marijampolę.

Čempionų titulus sostinėje pavy-ko apginti Tautvydui Stepšiui (52kg), Gyčiui Vaitkui (60 kg), MantuiBalčiauskui (75 kg) ir Tadui Tama-šauskui (per 91 kg).

Šiose varžybose vyrai kovojo be šal-mų. Ši naujovė įvesta dėl pasikeitusiųTarptautinės bokso asociacijos taisyk-lių. Europos čempionatas, rengiamasgegužės mėnesį, jau vyks be šalmų,tad iki balandžio federacijos spren-džia, kaip elgtis šiuo klausimu.•LŽ

2013 02 25Lietuvos žinios14 Sportas

R.MEILUTYTĖS REKORDAS

Olimpinė čempionė Rūta Meilutytėsvečio teisėmis dalyvavo Anglijosuniversitetų ir koledžų čempionateŠefilde. 50 m baseine lietuvė plaukėne visai įprastus nuotolius. 200 mkompleksiniame plaukime Rūta be-veik 8 sek. pagerino Lietuvos rekor-dą, priklausiusį Vaivai Gimbutytei.Nuo šiol naujasis rekordas - 2 minu-tes 13,69 sekundės. Šis rezultatasLondono olimpinių žaidynių finalebūtų buvęs 7-as. Tik dviejų dešimtų-jų sekundės Rūtai pritrūko iki Lietu-vos moterų rekordo plaukiant 100 mnugara - 1:02,95.

LIKO BE MEDALIO

Lenkijos sostinėje pasibaigusiame pa-saulio jaunimo (iki 19 metų) greitojočiuožimo trumpuoju taku čempionateaštuoniolikmetei Agnei Sereikaitei ne-pavyko pelnyti medalio. 500 m sprintorungtyje lietuvė užėmė ketvirtąją vietą,1500 m nuotolį įveikė dešimta, o sek-madienį 1000 m nuotolį baigė šešta.

TREČIAS D.ŠERNO ĮVARTIS

Trečią įvartį Turkijos futbolo čem-pionate įmušė Darvydas Šernas, o“Gaziantepspor” klubas, kuriamežaidžia du lietuviai, per XXIII turąnamie 2:1 (1:1) įveikė ketvirtojojepozicijoje esančią “Bursaspor” (34tšk.) ekipą ir, iškovojęs septintą per-galę, pakilo į dvyliktąją vietą (28 taš-kai). Šeimininkų vartus visą mačągynė Žydrūnas Karčemarskas. Iki87 minutės rungtyniavęs D.Šernas27 minutę įmušė pirmą susitikimoįvartį, o 79 minutę buvo įspėtas.

J.KINDERIUI NEPASISEKĖ

Pasaulio šiuolaikinės penkiakovės pa-saulio taurės varžybų pirmajame eta-pe JAV vienintelis Lietuvos atstovasJustinas Kinderis surinko 5540 taškųir užėmė 24 vietą. Nugalėjo pasauliočempionas rusas Aleksandras Lesu-nas (5832 tšk.). J.Kinderis fechtavimorungtyje užėmė 19 vietą (808 tšk.),22-as buvo plaukimo rungtyje (1244tšk.), tik 33-ias liko jojimo (940 tšk.)varžybose ir buvo trečias šaudymobei bėgimo dvikovėje (2524 taškai).

EUROLYGOS MŪŠIAI

Septintą pergalę per aštuntas Euroly-gos TOP 16 etapo rungtynes iškovojoE grupės lyderis Madrido “Real”,namie 77:72 jis įveikė Berlyno “Alba”komandą. Septintą pergalę iškovojoir antrąją vietą E grupėje užimantiStambulo “Anadolu Efes” komanda,savo aikštėje 63:60 palaužusiMaskvos CSKA krepšininkus. F gru-pėje penktą pergalę iškovojo Pirėjo“Olympiakos”, jis namie 82:74 įveikėVitorijos “Caja Laboral” komandą.Maskvos srities “Chimki”, kurį treni-ruoja Rimas Kurtinaitis, 87:56 nuga-lėjo nė sykio nelaimėjusią Stambulo“Bešiktaš” ekipą.

PRADĖJO PERGALE

Pergale ATP serijos “Delray BeachInternational tennis Champions-hips” teniso turnyro kvalifikacijąpradėjo 22 metų Ričardas Berankis.87 vietą ATP reitinge užimantis ir at-rankos turnyro favoritu laikomas lie-tuvis pirmajame rate per 67 minutes6:4, 6:2 nugalėjo 568-ąją planetos ra-ketę 21-erių Bangourą Sekou iš JAV.

LŽ

Trumpai

Olimpiados prizininkas netapo stipriausias

NUGALĖTOJAIVyraiIki 49 kg - Marius Vyšniauskas (Panevėžys)Iki 52 kg - Tautvydas Stepšys (Marijampolė)Iki 56 kg - Ruslanas Jefremovas (Kaunas)Iki 60 kg - Gytis Vaitkus (Klaipėda)Iki 64 kg - Aurimas Naudžius (Kaunas)Iki 69 kg - Eimantas Stanionis (Kaunas)Iki 75 kg - Mantas Balčiauskas (Klaipėda)Iki 81 kg - Vladimiras Milevskis (Vilnius)Iki 91 kg - Eugenijus Tutkus (Vilnius)Per 91 kg - Tadas Tamašauskas (Vilnius)MoterysIki 52 kg - Evelina Adomulytė (Kaunas)Iki 60 kg - Ana Starovoitova (Vilnius)Iki 64 kg - Vaida Valskytė (Vilnius)Iki 75 kg - Deimilė Gugaitė (Kaunas)Iki 81 kg - Kristina Rimkutė (Klaipėda)

2010 metų Europos jaunių bokso čempionato prizininkas E.Stanionis (mėlyna apranga) po atkaklios ir permainingos kovos įveikė Londone sužibėjusį E.Petrauską (nuotraukoje dešinėje). / Boksopasaulis.lt ir Reuters/Scanpix nuotraukos

SAULIUS RAMOŠKA

Pirmą kartą į Europos Iššūkiotaurės aštuntfinalį patekę šaliesčempionai Klaipėdos “Dragūno”rankininkai nesugebėjo atverstinaujo puslapio klubo istorijoje.

Kovoje dėl vietos Iššūkio taurėsketvirtfinalyje uostamiesčio ranki-ninkai neįveikė Kragujevaco koman-dos “Radnički” (Serbija) barjero.

Varžovai sutiko abejas rungtynesžaisti Lietuvoje, tačiau Artūro Juškėnotreniruojamai ekipai namų sienos pa-dėjo tik per pirmas rungtynes šešta-dienį. Tądien “Dragūno” rankininkai30:28 (16:15) įveikė svečius iš Serbijosir sekmadienį net pralaimėję vienuįvarčiu lietuviai būtų patekę tarp aš-tuonių pajėgiausių turnyro ekipų.

Deja, per atsakomąsias rungtynessekmadienį Klaipėdos rankininkai vi-są laiką vijosi varžovus. Šie geriau su-žaidė susitikimo pabaigą ir šventė per-galę 27:23 (14:11). Po finalinės sirenosSerbijos ekipos žaidėjai neslėpė emo-cijų trypdami džiaugsmo šokį.

Per pirmą dvikovą 8 įvarčius nu-galėtojams pelnė Jonas Truchanovi-čius, 5 - Tadas Stankevičius, po 4 -Gražvydas Juška ir Edvinas Vorob-jovas, po 3 - Darius Jasinskas ir Ge-diminas Vaitkus. Varžovų gretoserezultatyviausiai rungtyniavo Alek-sandras Bosičius, Dejanas Pralica irIvanas Rajicevičius (po 5 įvarčius).

Sekmadienį Lietuvos ekipoje geriau-siai sekėsi Evaldui Griežei (5), J.Tru-chanovičiui ir E.Vorobjovui (po 4). Išserbų nesulaikomi buvo po 8 įvarčiusįmetę D.Pralica ir I.Rajicevičius.

Per svarbiausias sezono kovas“Dragūnui” teko verstis be kelių pa-grindinių žaidėjų. Jau anksčiau iš ri-

kiuotės dėl plyšusios Achilo sausgys-lės iškrito pagrindinis vartininkasAistis Pažemeckas ir kojos padikau-lį susilaužęs Karolis Stropus. O praė-jusią savaitę per treniruotę čiurnosraiščių plyšimą patyrė rezultatyviau-sias ekipos žaidėjas Benas Petreikis.

Todėl nenuostabu, kad po šeš-tadienio pergalės treneris A.Juškė-nas tvirtino, jog dviejų įvarčių tra-

pi persvara nieko nereiškia ir jotreniruojamos ekipos galimybėsyra nedidelės.

“Blogai, kad mus svarbiu metu už-klupo traumos. Jei būtų galėję žaistimūsų lyderiai, žaidimas būtų buvęsvisai kitoks, - teigė A.Juškėnas. -

Džiaugiuosi, kad žaidėme kaip vie-ninga komanda ir parodėme sportinįcharakterį. Žaidėjai net ir kęsdamiskausmus, susileidę skausmą malši-nančių vaistų bėgo į aikštę.”

Pakeliui į aštuntfinalį “Dragūnas”antrojo etapo B grupės turnyre Mol-dovoje net 23 įvarčių skirtumu -47:24 - sutriuškino “Ruislip Eagles”(Anglija) klubą, 29:21 įveikė “SPEStrovolos” (Kipras) atstovus ir 28:24(16:12) privertė pasiduoti šeimininkę- “Olimpus-85-USEFS” (Moldova)ekipą. Trečiajame etape dėl svečiuo-se daugiau pelnytų įvarčių - 27:22 ir24:29 - klaipėdiečiai įveikė ZaporožėsZTR (Ukraina) komandą.•

Klaipėdiečiams pritrūko įvarčių

A.Juškėnas: “Džiaugiuosi, kad žaidėme kaip vieninga komanda ir parodėme

sportinį charakterį.”

Klaipėdos rankininkai Iššūkio taurės aštuntfinalyje pasirodė garbingai. / “Dragūno” nuotrauka

SAULIUS RAMOŠKA

2011 metų rugsėjį atgimusi legendinė Vilniaus “Kibirkšties-VIČI-IKI” komanda jau turipirmą titulą - vilnietės iškovojoLietuvos krepšinio federacijos(LKF) taurę.

Antrus metus iš eilės LKF taurės fi-nale žaidžiančios “Kibirkšties-VIČI-IKI” krepšininkės šeštadienį Vilniuje66:58 įveikė Kauno rajono “Hopt-rans-Sirenų” ekipą. Sostinės klubą įpergalę vedė naudingiausia finalo ket-verto turnyro žaidėja pripažinta Man-tė Kvederavičiūtė. 22 metų 180 cmūgio gynėja finale pelnė 21, o pusfina-lyje, kuriame 83:43 įveikta Vilniaus“Jaunųjų talentų” komanda, - 23 taš-kus. Varžybų organizatoriai ją apdo-vanojo 1000 litų piniginiu prizu.

“Labai džiaugiuosi ir pergale, ir as-meniniais laimėjimais, - triumfavoM.Kvederavičiūtė. - Čempione buvautapusi ir anksčiau, tačiau šįmet manoindėlis daug didesnis, todėl pergalėmalonesnė. Tikėjomės sunkaus fina-lo, jis toks ir buvo, bet mums pavykoatsilaikyti.”

Praėjusio sezono LKF taurės fi-nale Vilniaus krepšininkės po atkak-lios kovos 64:73 turėjo pripažintiKauno “VIČI-Aisčių” pranašumą.

Šeštadienį sostinės komandoje žaidėnet 4 žaidėjos, kurios prieš metus pasi-

puošė taurės aukso medaliais - M.Kve-deravičiūtė, Rima Valentienė, Lina Pik-čiūtė ir Vita Kuktienė. Ir visos svariai pri-sidėjo prie pergalės prieš Kauno rajonokomandą - L.Pikčiūtė surinko 17 taškųir atkovojo 9 kamuolius, V.Kuktienėssąskaitoje - 10 taškų ir 8 atkovoti kamuo-liai, R.Valentienė pridėjo 9 taškus.

Lūžis per šias rungtynes įvyko tre-čiojo kėlinio pabaigoje, kai 3 pražan-gas iš eilės (viena - techninė) susirin-ko ir aikštelę dėl išnaudoto pražangųlimito turėjo palikti viena “Hoptrans-Sirenų” lyderių Rasa Žemantauskai-

tė. Tuomet M.Kvederavičiūtė įmetė 6baudos metimus iš eilės ir sukūrė sau-gią persvarą savo ekipai.

“Finalai niekada nebūna lengvi, -po rungtynių teigė nugalėtojų trene-ris Tadas Stankevičius. - Iš vėžių musišmušė nesėkminga rungtynių pra-džia, tačiau džiaugiuosi, kad mergi-

nos atsitiesė. Tikėjomės, jog Kaunorajono krepšininkės nuo rungtyniųpradžios mus spaus. Taip ir įvyko,juk mes turime tik vieną tikrą įžai-dėją R.Valentienę. Kovėmės iki pa-skutinės sekundės ir pirma laiko ne-galvojome apie pergalę.”

Vilniaus komandai finale negalė-

jo padėti pusfinalyje petį išsinarinu-si Greta Šniokaitė ir kojos traumą be-sigydanti Vitalija Vaščiūnaitė.

Antrąją vietą užėmusioje “Hopt-rans-Sirenų” ekipoje sėkmingiausiairungtyniavo po 17 taškų pelniusiosIveta Šalkauskė ir Eglė Sarapaitė. Beje,I.Šalkauskė buvo išrinkta naudingiau-sia Kauno rajono komandos žaidėja.

Po dviejų nesėkmingų mažųjų fina-lų šventės pagaliau sulaukė Klaipėdos“Fortūna”, šeštadienį 81:68 nugalėju-si “Jaunųjų talentų” ekipą ir užėmusitrečiąją vietą.•

Sportas 152013 02 25Lietuvos žinios

Pirmasis atgimusios “Kibirkšties” laimikis

M.Kvederavičiūtė: “Čempione buvau tapusi ir anksčiau, tačiau šiemet mano indėlis

daug didesnis, todėl pergalė malonesnė.”

Šeštadienį Alytuje pasibaigusiosLietuvos plaukimo žiemospirmenybės optimistiškai nuteikė plaukimo specialistus.

Šios varžybos Lietuvos plaukikamsbuvo labai svarbus pasirengimo pa-saulio čempionatui etapas, galimybėjau dabar pelnyti kelialapį į stipriau-sių planetos plaukikų varžybas.

Per tris dienas Alytuje buvo page-rinti trys Lietuvos suaugusiųjų rekor-dai ir du vaikinų iki 17 metų rekordai.

“Tai buvo pirmosios varžybos 50metrų baseine Lietuvoje besitreniruo-jantiems plaukikams, kai jie galėjosiekti kelialapio į pasaulio čempiona-tą. Ypač optimistiškai nuteikia jauni-

mas, progresuojantis labai greitai.Džiugina ir mūsų vyrų lyderio Gied-riaus Titenio forma - jis dar niekadaneplaukė taip greitai tokiame pasiren-gimo etape”, - sakė Lietuvos plauki-mo rinktinės vyriausiasis treneris Žil-vinas Ovsiukas.

G.Titenis, kaip ir olimpinė čempio-nė Rūta Meilutytė bei Vytautas Janu-šaitis, jau yra įvykdęs pasaulio čempio-nato A lygio normatyvus, atveriančiuskelią į Barseloną, kurioje liepą susi-rinks pajėgiausi planetos plaukikai.

B lygio normatyvus, kurie suteikiateisę, bet negarantuoja dalyvavimopasaulio čempionate, yra įvykdę Da-nas Rapšys, Mindaugas Sadauskas,Marius Mikalauskas, Tadas Duški-nas, Raminta Dvariškytė.

G.Titenis Alytuje įvykdė ir B lygio

normatyvus, jis laimėjo plaukdamasvisus tris nuotolius krūtine: 50 m - per28,36 sek., 100 m - per 1 min. 01,52sek. ir 200 m - per 2 min. 16,19 sek.

Pirmasis Lietuvos rekordą Alytu-je pagerino panevėžietis D.Rapšys.Ketvirtadienį plaukdamas 200 mlaisvuoju stiliumi (1 min. 49,50 sek.)jis išstūmė iš rekordininkų sąrašoV.Janušaitį.

Penktadienį Kauno centro sportomokyklos auklėtinė Jūratė Ščerbins-kaitė plaukdama 400 m laisvuoju sti-liumi pagerino pačiai priklausiusįLietuvos rekordą - 4 min. 19,32 sek.

Paskutinę varžybų Alytuje dienąD.Rapšys plaukdamas 200 m nugarapagerino taip pat sau priklausiusįLietuvos rekordą (1 min. 58,98 sek.).

Prieš varžybas Alytuje vienu pers-

pektyviausių Lietuvos plaukikų vadi-namas D.Rapšys treniravosi Siera Ne-vados aukštikalnėse Ispanijoje draugesu G.Titeniu ir vilniečiu Povilu Straz-du, kuris ketvirtadienį pagerino Lietu-vos vaikinų iki 17 metų rekordą plauk-damas 400 m kompleksiniu būdu (4min. 31,74 sek.), o penktadienį - 200m kompleksinio plaukimo nuotolyje(2 min. 5,90 sek.).

Atviromis Lietuvos žiemos plauki-mo pirmenybėmis prasidėjo trejų svar-bių varžybų ciklas. Kovo 1-3 dienomisgeriausi Lietuvos plaukikai dalyvaustarptautinėse varžybose Berlyne (Vo-kietija), o kovo 8, 9 dienomis kovosBaltijos valstybių čempionate bei jau-nimo mače Estijos mieste Tartu.•LŽ

LKF TAURĖS FINALOKETVERTASFinalas“Kibirkštis-VIČI-IKI” - “Hoptrans-Sirenos”66:58 (17:19, 19:17, 18:8, 12:14). M.Kve-deravičiūtė 21 tšk., L.Pikčiūtė 17 (9 atk.kam.), V.Kuktienė 10 (8 atk. kam.); I.Šal-kauskė ir E.Sarapaitė po 17, K.Balčiūnaitė 8.Dėl 3 vietos“Fortūna” - “Jaunieji talentai” 81:68(30:7, 25:13, 12:21, 14:27). L.Aglinskaitė23, M.Grigalauskytė 20, G.Gutkauskaitė10; L.Juškaitė 22, A.Putramentaitė 13,J.Kraujūnaitė 12.Pusfinaliai“Hoptrans-Sirenos” - “Fortūna” 75:64(18:23, 26:16, 13:14, 18:8). I.Šalkauskė21 (9 atk. kam.), R.Žemantauskaitė 17,E.Sarapaitė 16; C.Garkeiva 15 (6 kld.),M.Grigalauskytė ir E.Šikšniūtė po 12.“Kibirkštis-VIČI-IKI” - “Jaunieji talen-tai” 83:43 (29:9, 22:15, 18:10, 14:9).M.Kvederavičiūtė 23 (2-10/14, 9 atk.kam.), L.Pikčiūtė 20 (10 atk. kam.),K.Vengrytė 10; D.Belickaitė 13, J.Kraujū-naitė 10, A.Širšinaitytė 7 (2-2/12).

Plaukimo rinktinės trenerį Ž.Ovsiukąnudžiugino mūsų vyrų lyderioG.Titenio (nuotraukoje) sportinėforma. / Sauliaus Ramoškos nuotrauka

Praėjusiais metais liko antros, o šiemet “Kibirkšties-VIČI-IKI” krepšininkės LKF taurės turnyre buvo stipriausios.

Plaukimo pirmenybėse - nauji rekordai ir viltys

M.Kvederavičiūtė (su kamuoliu) pripažinta naudingiausia finalo ketverto žaidėja.

Geriausiai Kauno rajono ekipos krepšininkei I.Šalkauskei (kairėje) priząįteikė Lietuvos moterų krepšinio lygos direktorė Audra Ginelevičienė. Oresto Gurevičiaus nuotraukos

DRUSKININKAI V.Kudirkos g. 45 (8 313) 51 075, 8 685 47 526ELEKTRĖNAI Sodų g. 13-3 (8 528) 39 200GARGŽDAI Kvietinių g. 3 (8 46) 45 21 14, 8 686 21 345JONIŠKIS Statybininkų g. 2A-41 (8 426) 60 569KAIŠIADORYS Gedimino g. 59 (8 346) 51 378, 8 605 19 330KELMĖ Statybininkų g. 19 (8 427) 51657, 8 612 33 150KRETINGA Birutės g. 11 (8 445) 53 949, 8 687 12 779KURŠĖNAI J.Basanavičiaus g. 1 (8 41) 58 57 61LAZDIJAI Seinų g. 3 (8 318) 52 374, 52 375N.AKMENĖ Respublikos g. 7 (8 425) 56 588

PAKRUOJIS Kęstučio g. 8-3 (8 421) 61 704PLUNGĖ T.Vaižganto g. 27 (8 448) 72 418, 8 686 51 464RADVILIŠKIS S.Dariaus ir S.Girėno g. 30 (8 422) 53 451RADVILIŠKIS S.Dariaus ir S.Girėno g. 46 (8 422) 50 163, (8 682) 38 020ROKIŠKIS Nepriklausomybės a. 13 (8 458) 52 167, 8 656 76 207ŠAKIAI J.Basanavičiaus g. 67 8 612 97 522ŠIAULIAI Trakų g. 20 (8 41) 50 07 10, 50 07 11ŠIAULIAI P.Višinskio g. 26 (8 41) 59 15 50, 59 15 53ŠILALĖ Žemaitės g. 4-18 (8 449) 51 421, 8 652 84 47 1(2)ŠVENČIONYS Adutiškio g. 39 (8 387) 51 951, 8 655 13 833

LAIKRAŠČIO “LIETUVOS ŽINIOS” PRENUMERATA PRIIMAMA PRIVAČIOSE PLATINIMO TARNYBOSE:

Prenumeratos kainos

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams 27 Lt 80 Lt 160 Lt 319 LtØmonòms 45 Lt 135 Lt 250 Lt 499 Lt

Prenumeratos kainos be pirmadienio

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams: 21 Lt 62 Lt 124 Lt 247 LtJuridiniams asmenims: 36 Lt 108 Lt 216 Lt 399 Lt

Vienos dienos prenumerata (bet kuri savaitòs diena) 1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams ir juridiniams asmenims: 8 Lt 21 Lt 42 Lt 84 Lt

PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURE: VILNIUS Vykinto g. 14 (8 5) 249 2163

Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888. http://uzsakymai.lzinios.lt/prenumerata.phpPrenumeruojant AB Lietuvos pašto ir UAB “Lietuvos ryto” skyriuose taikomasaptarnavimo mokestis. Telefonas pasiteirauti (8 5) 2743777.

www.lzinios.lt

NAMAI, PATALPOS

PARDUODA

Mūrinį garažą Vilniuje, Karoliniškėse (30

kv. m, baigtas statyti 1986 m.). Tel. 8 699

92 570.

Ūkinius pastatus ir apie 160 ha žemės ūkio

paskirties žemės Trakų ir Prienų rajonuo-

se, prie Verknės upės. Tel. 8 672 31 568.

Požeminį 20 kv. m garažą Vilniuje, Žvėry-

ne, Paribio g. 23A (unik. Nr.

10/992-0075-01-8:0029, kaina - 19 000

Lt). Tel. 8 699 05 122.

SODYBOS, SKLYPAI

PARDUODA

6-7 a žemės sklypus namų statybai Kaune,

Kadugių g., prie Kauno marių. Tel. (8 5)

278 9238.

12 a namų valdos sklypą S.Vorotinskio g.,

Vilniuje (10 km nuo centro, yra elektra,

geras susisiekimas, naujas vienbučių na-

mų kvartalas, 1 a kaina - 7000 Lt). Vilnius,

tel. 8 682 46 203.

12 a namų valdos sklypą Vilniuje, Antakal-

nio sen., Rokantiškių g. (7 km iki centro,

kaina - 125 000 Lt). Tel. 8 656 17 413.

PERKA

Brangiai tik brandų mišką ir derlingą dirba-

mą žemę visoje Lietuvoje. Tel. 8 677 79 131.

Neatkurtos žemės arba miško dokumen-

tus persikelti. Padeda sutvarkyti

dokumentus. Tel. 8 605 99 166.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS

Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvu auto-

mobilių sėdynių užvalkalus. Taisau, keičiu

suplyšusius salonų, sėdynių apmušalus.

Tel.: 8 676 34 662, (8 5) 231 8014.

BUITINĖ TECHNIKA

PARDUODA

Mažai naudotą perlinę vonią (kilimėlį) su

visais priedais (kaina - sutartinė). Vilnius,

tel. 8 620 23 413.

PASLAUGOS

Pigiai atlieka santechniko darbus. Konsul-

tuoja, suteikia garantiją, dirba be išeiginių.

Vilnius, tel. 8 606 71 128.

Prijungia, taiso automatines skalbykles.

Konsultuoja įsigyjant naują, naudotą arba

su transportavimo defektais. Tel.: (8 5)

230 0203, 8 610 21 588.

Taisau televizorius namuose. Konsultuo-

ju, derinu ir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241

2501, 8 605 72 219.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.

Vilnius, tel. 8 689 16 300.

MEDICINOS PASLAUGOS

Teismo medicinos profesorius konsultuo-

ja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę,

sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550,

8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

ĮVAIRŪS

Parduodu naujus “Pest-Repler” prietaisus

pelėms, tarakonams naikinti (kaina - 40

Lt), naujus dažų purkštuvus “Point-Zoom”

(kaina - 150 Lt). Tel. 8 670 99 923.

Parduodu naujus žvejybos tinklus (kaina -

60-80 Lt), tinklus nuo paukščių bei šiltna-

miams dengti (4 m pločio, 1 m kaina - 7

Lt). Tel. 8 670 99 923.

Parduodu naujus klausos aparatus (kaina

- 70 Lt), naujus “Kosmodisck Clasik” rinki-

nius (kaina - 120 Lt). Tel. 8 670 99 923.

PRANEŠIMAI

2013 m. sausio 22 dienos vienintelio akci-

ninko sprendimu UAB “Tauragės

knygynas” veiklos statusas įregistruotas -

likviduojama. Kreditoriniai reikalavimai

priimami iki 2013 m. kovo 26 d. Užs. LM-2268

Atsiprašau, Dale Svirinavičiene. Valdas

Svirinavičius. Užs. RK-9008

Informuojame, kad BUAB “Natransa” (į. k.

300105292) įstatai, registruoti 2007 04

13, yra laikomi negaliojančiais. Užs. LM-2277

Klasifikuoti skelbimai 172013 02 25Lietuvos žinios

EUROJACKPOTAS

Lo‰imo Nr. 4

Data: 2013-02-22 EUROJACKPOTAS - 51 790 004 Lt

3 13 41 46 49

Papildomi skaiãiai 3 8

5 + 2 skaiãiai 51 790 004 Lt (0 priz.)

5 + 1 skaiãius 1 314 907 Lt (0 priz.)

5 skaiãiai 170 937 Lt (0 priz.)

4 + 2 skaiãiai 16 609 Lt (1 priz.)

4 + 1 skaiãius 995 Lt (1 priz.)

4 skaiãiai 449 Lt (6 priz.)

3 + 2 skaiãiai 196 Lt (15 priz.)

3 + 1 skaiãius 78 Lt (124 priz.)

2 + 2 skaiãiai 54 Lt (184 priz.)

3 skaiãiai 54 Lt (142 priz.)

1 + 2 skaiãiai 31 Lt (852 priz.)

2 + 1 skaiãius 27 Lt (1986 priz.)

Prognozò:

Eurojackpote - 58 mln. Lt

PRANEŠIMAS APIE REORGANIZAVIMO SĄLYGAS

Elektrėnų savivaldybės Pastrėvio pagrindinė mokykla (Elektrėnų savivaldybės biudžetinė įs-taiga; buveinė - Mokyklos g. 15, LT-21332 Pastrėvio k., Pastrėvio sen., Elektrėnų sav.; duome-nys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas - 190670873) ir Elektrėnų savival-dybės Semeliškių vidurinė mokykla (Elektrėnų savivaldybės biudžetinė įstaiga; buveinė - Trakųg. 73, LT-21302 Semeliškių mstl., Elektrėnų sav.; duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių as-menų registre, kodas - 190664977) praneša, kad yra parengtos Elektrėnų savivaldybės Pastrė-vio pagrindinės mokyklos ir Elektrėnų savivaldybės Semeliškių vidurinės mokyklos reorgani-zavimo sąlygos. Elektrėnų savivaldybės Pastrėvio pagrindinė mokykla reorganizuojamaprijungimo būdu prie Elektrėnų savivaldybės Semeliškių vidurinės mokyklos, įsteigiant jojePastrėvio skyrių, ir baigia veiklą kaip juridinis asmuo nuo jo išregistravimo iš Juridinių asme-nų registro dienos, bet ne vėliau kaip 2013 m. rugpjūčio 31 d. Po reorganizavimo Elektrėnųsavivaldybės Semeliškių vidurinė mokykla tęsia veiklą ir jai perduodamos visos reorganizuo-tos Elektrėnų savivaldybės Pastrėvio pagrindinės mokyklos teisės ir pareigos. Su parengtomisreorganizavimo sąlygomis, po reorganizavimo tęsiančios veiklą Elektrėnų savivaldybės Se-meliškių vidurinės mokyklos nuostatais ir kitais su reorganizavimu susijusiais dokumentais ga-lima susipažinti Elektrėnų savivaldybės Semeliškių vidurinės mokyklos ir Elektrėnų savivaldy-bės Pastrėvio pagrindinės mokyklos buveinėse darbo dienomis nuo 9 iki 16 val. bei Elektrėnųsavivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus buveinėje (Rungos g. 5,Elektrėnai) darbo dienomis nuo 8.00 iki 17.00 val. Užs. LM-2276

UAB “Panevėžio autoservisas” akcininkams.2013 m. kovo 28 d. 13.00 val. UAB “ Panevėžio autoservisas”, Beržų g. 54, II aukštas, Panevėžyje, šaukiamas visuo-tinis akcininkų susirinkimas.Darbotvarkė:1. Bendrovės 2012 metų ūkinės veiklos ataskaita;2. 2012 metų metinio balanso tvirtinimas ir pelno paskirstymas;3. Dėl bendrovei priklausančio pastato su nuomojamos žemės sklypu, esantį Staniūnų g. 69, Panevėžyje, už UAB“PNP” imamą kreditą;4. Kiti klausimai. Užs. R-115

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba

(A.Jakšto g. 6, LT-01105 Vilnius, tel. 8 706 63 335, faksas 8 706 63 307) skelbia aukcionus:

* automobilio “VW Passat”, valst. Nr. UVM 242 (eksploatacijos pradžia 2003 06, pradinė pardavimo aukcio-ne kaina 6600,00 Lt, kuro likučio bake kaina 91,45 Lt) aukcionas vyks 2013 m. kovo 12 d. 10.00 val. Vilniu-je, A.Jakšto g. 6. Neįvykus aukcionui, naujas aukcionas vyks tuo pačiu adresu 2013 m. kovo 18 d. 10.00 val.;

* automobilio “VW Passat”, valst. Nr. UVM 244 (eksploatacijos pradžia 2003 06, pradinė pardavimo auk-cione kaina 6300,00 Lt, kuro likučio bake kaina 98,98 Lt) aukcionas vyks 2013 m. kovo 12 d. 10.00 val.Panevėžyje, Vasario 16-osios g. 22. Neįvykus aukcionui, naujas aukcionas vyks tuo pačiu adresu 2013 m.kovo 18 d. 10.00 val.

Išsamesnė informacija - “Valstybės žinių” priede “Informaciniai pranešimai” 2013 m. vasario 22 d.Nr. 16. Užs. LM-2274

reklama@lzinios . l t

Tel.: 249 2166, 249 2165. Faksas:278 4104.R

EK

LA

MA

Papildomi prizai:Suzuki Alto (TV) Îilvinas MitkeviãiusFord Fiesta 0014646Nissan Micra 0333480Renault Thalia 032986110 000 Lt (tel. 1634, vasario 18 d.) - Irena Maãianskienò i‰ Kelmòs 10 000 Lt (tel. 1634, vasario 18 d.) -Marija Gajauskaitò i‰ Kelmòs raj. 10 000 Lt (tel. 1634, vasario 18 d.) - Nida Svirplienò i‰ Pakruojo raj.

Pakvietimai ∞ TV:062*598, 059*800, 068*394.

Prognozò: Aukso puode bus - 1 000 000 Lt

Visa lentelò - 80 972 (4 x 20 243) Lt

ØstriÏainòs - 12 Lt

Eilutò - 3 Lt

Keturi kampai - 2 Lt

www.olifeja.lt

TELELOTO lošimo Nr. 881(2013 02 24)

35 25 05 23 21 65 17 18 69 5331 14 64 06 10 73 45 08 56 1227 11 52 62 33 59 38 58 03 4054 01 50 49 46

30 13 47 32 16

42 37 68 36 28

26 60 02 67 20 70

2013 02 25Lietuvos žinios18 TV programos

VILNIUSFORUM CINEMAS AKROPOLIS

“Sniego karalienė” (3D) - 14.30, 16.45, 17.45 val.“Sniego karalienė” - 10.45 val.“Sniego karalienė” (3D, rusų kalba) - 12.15 val.“Aukšta klasė” - 11.15, 13.45, 16.15, 18.45, 21.15 val.“Svajonių komanda. 1935” - 19 val.“Valentinas vienas” - 13.15, 16, 18.30, 21.30 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 14, 16.30,19.15, 21.40 val.“Gimę mylėti” - 20 val.“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 11.30, 13.30, 15.45,18.15, 20.45 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 10.30, 12.45, 15.15 val.“Ana Karenina” - 12, 14.45, 18, 21 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -15, 17.30, 20.15 val.“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 21.50 val.“Ralfas Griovėjas” - 12.30 val.“Legendos susivienija” - 11.45 val.FORUM CINEMAS VINGIS“Sniego karalienė” (3D) - 13.20, 18.15 val.“Sniego karalienė” - 11, 15.45 val.“Sniego karalienė” (3D, rusų kalba) - 11.20 val.“Aukšta klasė” - 12, 14.30, 17, 19.30, 22 val.“Svajonių komanda. 1935” - 20.30 val.“Linkolnas” - 11.40, 14.50, 18, 21.20 val.“Gimę mylėti” - 18.40, 21.40 val.“Valentinas vienas” - 13.30, 16.20, 19, 21.40 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 14.20, 16.50,19.20, 22 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 11, 13.40, 16.10 val.“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 14.15, 16.30, 19, 21 val.“Ana Karenina” - 15.20, 18, 21.20 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -18.20 val.“Skrydis” - 21 val.

“Ištrūkęs Džango” - 15, 21 val.“Ralfas Griovėjas” - 15.15 val.“Pi gyvenimas” - 17.30 val.“Legendos susivienija” - 12.15 val.“Vargdieniai” - 17.45 val.“Argo” - 15, 20.30 val.SKALVIJA“Dar vieneri metai” - 15 val.“7 dienos Havanoje” - 18.40 val.“Medžioklė” - 21.10 val.“Lietuva. Anapus ir šiapus laiko” - 17.30 val.

PASAKA“7 dienos Havanoje” - 20.30 val.“Gimę mylėti” - 18 val.“Vargdieniai” - 20.15 val.“Dviračiais per Altajų” - 20.45 val.“Paslėptas veidas” - 18.30 val.“Populiari mergina” - 18.15 val.MULTIKINO“Sniego karalienė” (3D) - 10.30, 12.30, 14.30,16.30, 18.30 val.“Sniego karalienė” - 11.30, 13.30, 15.30, 17.30 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 15.30, 17.45,20, 22 val.“7 dienos Havanoje” - 18.30 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 11, 13.15 val.“Žuviukas Nemo” - 10.15 val.“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 19.30, 21.30 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -13.45, 16.30, 19.15, 21.45 val.“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 17, 19, 21 val.“Valentinas vienas” - 12.30, 14.45, 17, 19.15, 21.30 val.“Ana Karenina” - 21.15 val.“Ištrūkęs Džango” - 20.30 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10, 12.30, 14.45 val.“Ralfas Griovėjas” - 11, 13.30, 16 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 10.15 val.

KAUNASCINAMON“Sniego karalienė” (3D) - 11.30, 13.25 val.“Sniego karalienė” - 12, 14, 16 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -11.15, 13.45, 18.15, 20.45 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 12.30, 14.45,17, 19.15, 21.30 val.“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 16.15, 20, 22 val.“Ana Karenina” - 18.45, 21.15 val.“Valentinas vienas” - 11.45, 15.20, 16.35, 17.25,19.35, 21.45 val.

“Tyli naktis” - 18 val.“Ralfas Griovėjas” - 14.15 val.FORUM CINEMAS“Sniego karalienė” (3D) - 12.30, 15.15, 17.30 val.“Sniego karalienė” - 10.30 val.“Aukšta klasė” - 13.30, 16, 18.30, 21 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 14, 16.15,18.45, 21.30 val.“Svajonių komanda. 1935” - 16.45, 19.15 val.“Linkolnas” - 11.30, 14.45, 18, 21.15 val.“Gimę mylėti” - 21.45 val.“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 19.30, 22 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 10.15, 12.45, 14.30 val.“Ana Karenina” - 15, 20.30 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -12, 17.45 val.

“Valentinas vienas” - 10.45, 13.15, 15.45, 18.15,20.45 val.“Legendos susivienija” - 11.45 val.

KLAIPĖDAFORUM CINEMAS“Sniego karalienė” (3D) - 15, 17.15 val.“Sniego karalienė” - 10.45 val.“Sniego karalienė” (3D, rusų kalba) - 12.45 val.“Aukšta klasė” - 11.15, 13.45, 16.15, 18.45, 21.15 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 10.30, 13.15 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 11.30, 14, 16,18.30, 20.45 val.“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 15.30, 17.30, 19.30, 21.30 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -11, 16.30, 21.45 val.“Valentinas vienas” - 15.45, 18.15, 19.15, 20.45, 22 val.

“Ana Karenina” - 13.30, 19 val.“Ralfas Griovėjas” - 13 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS“Sniego karalienė” (3D) - 13.30 val.“Žuviukas Nemo (3D) - 10.30 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -14.40, 17.45, 20.45 val.“Valentinas vienas” - 16, 18.45, 21.15 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 10.45, 13,15.15, 17.30, 19.45, 22 val.“Ana Karenina” - 14.30, 18, 21 val.“Ralfas Griovėjas” - 12.30, 15 val.“Skrydis” - 17.15, 20.30 val.ATLANTIS CINEMASDOLBY DIGITAL 3D“Žuviukas Nemo” - 10 val.“Valentinas vienas” - 15.10, 17, 19 val.“Sniego karalienė” - 12, 13.35 val.“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 21 val.I SALĖ“Legendos susivienija” - 11 val.“Gangsterių medžiotojai” - 15.20 val.

“Vargdieniai” - 20 val.“Pi gyvenimas” - 13, 17.40 val.

PANEVĖŽYSFORUM CINEMAS BABILONAS“Sniego karalienė” (3D) - 15 val.“Valentinas vienas” - 17, 19.30, 22 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 12.30 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -17.45 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 14, 16.15,18.45, 21.15 val.

PIRMADIENIS 25 D.

LRT televizija6.00 “Labas rytas, Lietuva”9.00 “Kobra 11” (k.) N-710.00 “Namelis prerijose” (k.)11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida12.20 Žinios12.30 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida13.00 LRT radijo žinios13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida14.00 LRT radijo žinios14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida14.40 Žinios15.00 “Namelis prerijose”16.00 “Kobra 11” N-717.00 “Senis” N-718.15 “Šiandien” (su vertimu į

gestų kalbą)18.45 “Komisaras Reksas” N-719.40 “Nacionalinė paieškų tar-

nyba”20.25 Loterija “Perlas”20.30 Panorama21.15 “Įžvalgos”. Tiesioginė laida22.00 Loterija “Perlas”22.05 “Įžvalgos”. Tiesioginės

laidos tęsinys22.15 Dok. f. “Pralaimėta

Vatikano kova”23.15 Vakaro žinios23.30 “Šnipai” N-70.30 “Senis” (k.) N-7

LNK6.15 Dienos programa6.20 “Smalsutė Dora”6.50 “Kung Fu Panda” (k.)7.20 “Kempiniukas Plačiakelnis” (k.)7.50 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” (k.) N-78.50 “24 valandos” (k.) N-79.45 “Būk mano meile!” (k.)10.40 “Vangos pranašystės” (k.) N-711.45 “Didysis Čingischano

draudimas” (k.) N-712.40 “Kitas!” N-713.10 “iKarli”13.40 “Kempiniukas Plačiakelnis”14.15 “Kung Fu Panda”14.50 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” N-715.55 “Būk mano meile!”17.00 “Labas vakaras, Lietuva”17.45 “24 valandos” N-718.45 Žinios19.30 “KK2” N-720.00 “Nuo... Iki...”21.00 “Šlovė ir turtai” N-1421.30 “Dviračio šou”22.00 Žinios22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-722.35 “Specialioji Los Andželo

policija” N-723.35 “Nikita” N-70.30 “Įstatymas ir tvarka” N-71.25 “4400” N-7

TV36.45 Teleparduotuvė7.00 “Simpsonai”7.30 “Diena”8.00 “Biuras”9.00 “Meilės sūkuryje”10.00 “Naisių vasara”11.00 Animac. komedija

“Šrekas. Ilgai ir laimingai”

12.30 “Gormitai”13.00 “Ponas Jangas”13.30 “Bailus voveriukas”14.00 “Čipas ir Deilas skuba į

pagalbą”14.30 “Simpsonai”15.00 “Natalija”

16.00 “Drąsi meilė”17.00 “Diena”. Tiesioginė

transliacija17.40 “Gyvenimo kryžkelės”18.45 TV3 žinios19.20 “Pamiršk mane”19.50 “Prieš srovę”20.30 “Gyvenimas yra gražus”21.00 “Moterys meluoja geriau”21.35 TV3 vakaro žinios22.00 “Kerštas”23.00 “CSI Majamis”0.00 “Kaulai”1.00 “Firma”1.50 “Liudininkai”

BTV6.29 Programa6.30 “Televitrina”7.00“Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-78.00 “Savaitės kriminalai” (k.) N-78.30 “Auksarankiai” (k.) N-79.00 “Ekstrasensų mūšis” (k.) N-710.00 “Mitų griovėjai” (k.) N-711.00 “Kalbame ir rodome” N-712.00 “Svotai” (k.) N-713.00 “Muchtaro sugrįžimas”

(k.) N-714.00 “Laukinis” (k.) N-715.00 “Raudonas dangus” N-716.00 “Ekstrasensai prieš

nusikaltėlius” N-717.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-718.00 Žinios18.25 “Laukinis” N-719.25 “Cukrus” N-720.00 Žinios20.25 “Pliusai minusai” N-720.30 “Žvaigždutės” N-721.30 “Užkalnio 5” N-722.30 “Gyvi numirėliai” N-1423.30 “Ekstrasensų mūšis” N-70.30 “Laukinis” (k.) N-71.30-5.59 “Bamba” S

Kinas TeatrasVILNIUSNACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS02 26 d. 18.30 val. “Madam Baterflai”02 27 d. 19 val. Kamerinėje salėje. Julijos Stupnia-nek kūrybinės veiklos 10-mečio koncertas “Meilėsfontanas”02 28 d. 18.30 val. “Kopelija”NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS

02 28 ir 03 01 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Lilijomas”JAUNIMO TEATRAS02 26 d. 18 val. “Kapinių klubas”02 27 d. 18 val. “Slaptoji dviratininkų draugija”02 28 d. 18 val. “Ledi Makbet”RUSŲ DRAMOS TEATRAS02 28 d. 18 val. “Prakeikta meilė”VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS02 26 d. 18.30 val. J.Erlickas - vėl Mažajame teatre.“Neregėta programa”02 28 d. 18.30 val. “Trys seserys”KEISTUOLIŲ TEATRAS02 27 d. 19 val. Koncertuoja Karima Nayt (Alžy-ras/Prancūzija)02 28 d. 19 val. “Meilė iš paskutinio žvilgsnio”MENŲ SPAUSTUVĖ02 27 d. 19 val. Juodojoje salėje. “Ežiukas rūke”02 28 d. 19 val. Juodojoje salėje. Gyčio Ivanauskoteatras. “Paukščiai”“DOMINO” TEATRAS02 25 d. 19 val. “Apie ką kalba vyrai?”02 26 ir 03 04 d. 19 val. “Langas į parlamentą”02 28 d. 19 val. “Gaidukas”VILNIAUS KAMERINIS TEATRAS02 28 ir 03 01 d. 18.30 val. “Pogrindžio komedija”OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS03 01 ir 02 d. 19 val. OKT studijoje. “Julijus Cezaris”

KAUNASKAUNO DRAMOS TEATRAS02 26 ir 27 d. 18 val. Ilgojoje salėje. “Palata”02 26 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. Klaipėdosdramos teatras. “Moteris be kūno”02 27 d. 19 val. Rūtos salėje. “Gelbėkime meilę”02 28 d. 14 val. Didžiojoje scenoje. “Balta drobulė”02 28 d. 19 val. Rūtos salėje. “Akmenų pelenai”KAUNO MUZIKINIS TEATRAS02 27 d. 17 val. “Muzikos garsai”02 28 ir 03 01 d. 18 val. “Zygfrydo Vernerio kabaretas”KAUNO KAMERINIS TEATRAS02 26 d. 10 ir 12 val. “Kaip atpažinti raganą?”02 28 d. 18 val. “Be galo švelni žmogžudystė”KAUNO MAŽASIS TEATRAS02 26 d. 19 val. “Nuo raudonos žiurkės iki žaliosžvaigždės”KAUNO TEATRO KLUBAS02 26 d. 19 val. “Šeimos patarėjas”02 27 d. 19 val. “Meilė Paryžiuje”KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS02 25 d. 18 val. “Domino” teatras. “Nuodėmiųmiestas”02 26 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”LAISVALAIKIO NAMAI “NAUTILUS”02 27 d. 19 val. VšĮ “Laimingi žmonės”. “Vietų nėra”

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS02 28, 03 01, 02 d. 18.30 val. “Adata”KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI02 26 d. 18 val. Klounų teatro studija “Dulidu”.“Dykuma”

KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ02 27 d. 19 val. “Domino” teatras. “Žirklės”

ŠIAULIAIŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS02 28 d. 18 val. VšĮ “Laimingi žmonės”. “Kitais me-tais, tuo pačiu laiku”ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS02 27 d. 18 val. “Domino” teatras. “Apie ką kalbąvyrai?”

PANEVĖŽYSJUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS02 26 d. 18 val. “Laisvi drugeliai”02 28 d. 18 val. Gyčio Ivanausko teatras. “Bol-lywood”PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS02 28 d. 18 val. “Traviata”PANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI02 27 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

UKMERGĖUKMERGĖS KULTŪROS CENTRAS02 26 d. 18 val. Keistuolių teatras. “Gerbiami pilie-čiai”

BIRŠTONASBIRŠTONO KULTŪROS CENTRAS02 27 d. 18 val. Keistuolių teatras. “Gerbiami pilie-čiai”

JONAVAJONAVOS KULTŪROS CENTRAS02 28 d. 18 val. Keistuolių teatras. “Gerbiami pilie-čiai”

ŠILUTĖŠILUTĖS KULTŪROS CENTRAS02 25 d. 18 val. “Domino” teatras. “Daktaras”

KUPIŠKISKUPIŠKIO KULTŪROS CENTRAS02 26 d. 18 val. “Domino” teatras. “Žirklės”

MOLĖTAIMOLĖTŲ KULTŪROS CENTRAS02 26 d. 18 val. “Domino” teatras. “Meilė pagal grafiką”

MAŽEIKIAIMAŽEIKIŲ KULTŪROS CENTRAS02 27 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą”

JURBARKASJURBARKO KULTŪROS CENTRAS

02 28 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą”

KRETINGAKRETINGOS KULTŪROS CENTRAS02 28 d. 18.30 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

TELŠIAITELŠIŲ ŽEMAITĖS DRAMOS TEATRAS02 28 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Demo-nai”

BIRŽAIBIRŽŲ KULTŪROS CENTRAS02 27 d. 13 val. Juozo Miltinio dramos teatras. “Anėiš Žaliastogių”

RADVILIŠKISRADVILIŠKIO KULTŪROS CENTRAS02 28 d. 17 val. Juozo Miltinio dramos teatras. “Anėiš Žaliastogių”

TV17.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė”7.50 “Pirmykštė žemė” 8.15 “Nenugalimieji. Ko-vos tęsiasi” 8.40 “Kovotojas Reksas” 9.05 “DraugaiIII” (k.) N-7 9.30 “Senosios Kristinos nutikimai”10.00 “Vaiperis” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-712.00 “Purpurinis deimantas” N-7 13.00 “Meilė irkančia” N-7 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Dra-konų kova Z” N-7 16.30 “Draugai III” N-7 17.00“Auklė” 18.00 “Detektyvė Džonson” N-7 18.57“Žodis - ne žvirblis” 19.00 “Langai” N-7 20.00“Mentalistas” N-7 21.00 “Priešprieša” N-7 23.10“Deksteris” N-14 0.10 “Bręstantis blogis” N-141.10 Sveikatos ABC” (k.)

LRT kultūra8.00 “Gustavo enciklopedija” 8.30 “Keliaukim!”9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Muzika gy-vai”. Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestrokoncertas. Solistė Renata Marcinkutė-Lesieur(vargonai). Dirigentas Olivier Grangean (Prancūzi-ja) (k.) 12.55 “Tarmių metai”. Speciali laida Tarp-tautinei gimtosios kalbos dienai. “Tarmė - savagiesmė” (k.) 14.15 “Pergalės kaina” 14.45 “Kai ašmažas buvau” (k.) 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.)18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Trembita 18.15 “Septy-nios Kauno dienos” 18.45 “Mūsų miesteliai”. Del-tuva. 2 d. 19.35 “Šerloko Holmso nuotykiai” N-721.30 “Veidai”. Lietuvių dokumentika. “Prisilieti-mai” 22.20 Aktorės Irenos Garasimavičiūtės 85-mečiui. TV spektaklis. Inger Hargerup “Stiklinė ar-batos su citrina” 23.30 “Asistentas vienai dienai”.Juozas Erlickas 0.10 Panorama (k.) 0.55 “Pinigųkarta” 1.40 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. L. vanBethoveno “Appassionata”. Skambina PovilasStravinskas

TV69.15 Teleparduotuvė 9.30 “Universitetai.lt”10.00 “Išlikimas” 11.00 “112. Ekstremali pagal-ba” 12.00 “Po pasaulį su Anthony Bourdainu”13.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 14.00“Simpsonai” 14.30 Teleparduotuvė 15.00 “Išliki-

mas” 16.00 “Tarzano nuotykiai” 17.00 “112.Ekstremali pagalba” 18.00 “Kastlas” 19.00 “CSIMajamis” 20.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų ma-ma” 21.00 “Moterų lyga” 21.30 “6 kadrai” 22.00“Naša Raša” 23.00 Siaubo f. “Pjūklas 5” 1.00“Kastlas” 1.50 “CSI Majamis”

Lietuvos ryto TV6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Rytoreporteris” 7.50 “Bunda sirgaliai” 7.55 “Ryto re-porteris” tęsinys 9.15 “Super L.T.” N-7 10.15“Pradėk nuo savęs” 10.55 “24/7” 12.00 “Lietuvosdiena” 13.00 “Mokausi gaminti” 13.20 “Padūkė-lis Eliotas” 13.35 TV parduotuvė 14.10 “Kas tutoks?” 15.00 Žinios 15.15 “Supernamai” 15.45Dok. f. “Milžiniški cunamiai” N-7 16.00 Žinios16.10 Dok. f. “Milžiniški cunamiai” tęsinys N-717.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” N-7 18.00Žinios 18.45 “Gyvenimo būdas” 19.45 Dok. f.“Treblinka, mirties stovykla. Išlikusiųjų istorijos”N-7 21.00 “Reporteris” 21.55 “Lietuva tiesiogiai”22.30 “Gyvenimo būdas” 23.30 “Reporteris”0.25 “Pašėlę TV pokštai” N-7 0.55 “Griūk negy-vas!” N-7

Balticum Auksinis7.00 Veiksmo f. “Audros karys” 9.00 Veiksmo f.“Gatvių lenktynininkai” N-7 11.00 Drama “PonasNiekas” N-7 13.30 Komedija “Eglutės” 15.00 Trile-ris “Išrinktųjų medžioklė” N-7 17.00 Miuziklas “Už-burtoji fleita” 19.15 Trileris “Akis” N-7 21.00 Dra-ma “Lūšnynų milijonierius” N-7 23.00 Trileris“Įkalinta pragare” N-14 1.00 Melodrama “Šokiship-hopo ritmu 3”

Balticum TV8.45 “Ieškokime geriausio!” 9.00 “Klaipėdos savai-tė” (k.) 9.30 “Neišvengiamos katastrofos” 10.30“GSG 9: elitinis būrys” N-7 11.30 “Dingusios civili-zacijos” 12.00 “Jūrų vilkas” N-7 13.45 “Įspūdin-giausių interjerų dešimtukas” 14.15 “Jūros patru-liai” 15.15 Drama “Osama” N-7 16.45 “Klaipėdossavaitė” (k.) 17.15 “Aukščiausia klasė” 18.15

“Maisto detektyvai” 18.45 “Kritinė riba” N-7 19.45“Ieškokime geriausio!” 20.00 “Balticum TV” žinios20.15 “Vaiduokliškos istorijos” 20.45 Kinomanoužrašai 21.00 “Skafandras ir drugelis” N-7 23.05“Balticum TV” žinios 23.20 “Senas geras faras” N-70.20 “Komanda Č” N-7

RTR Rossija4.00 Rusijos rytas 8.05 Ieškotojai 9.00 Žinios 9.301000 smulkmenų 10.15 Apie tai, kas svarbiausia11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios 12.30 Žinios.Maskva 12.50 Žinios. Budėtojų dalis 13.00 X byla13.55 “Kilmingų mergelių institutas” 14.50 Žinios.Sportas 15.00 Žinios 15.30 Žinios. Maskva 15.50“Nėriniai” 17.40 Žinios. Maskva 18.00 Žinios 18.30Tiesioginis eteris 19.20 “Vargšai giminaičiai” 21.05“Karštais pėdsakais” 22.05 Ateiviai 23.00 “Pelagėjair baltas buldogas” 23.50 Merginos 0.25 Vaid. f.“Konfrontacija”. 5 s. 2.15 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic11.00 Tenisas. World Tennis turnyro apžvalga12.00 Tenisas. Duty Free čempionatas. Dubajus.Tiesioginė transliacija 16.00 Tenisas. Memfio tur-nyro apžvalga 17.00 Tenisas. Duty Free čempiona-tas. Dubajus. Tiesioginė transliacija 21.00 Pokeris.The Big Game turnyras 21.55 Futbolas. AnglijosPremier lyga. “West Ham” - “Tottenham”. Tiesiogi-nė transliacija 0.00 Futbolas. Anglijos Premier ly-gos apžvalga 1.00 “Trans World Sport” žurnalas

Discovery7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškasmotociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirti-nas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip taipagaminta? 12.40 Kuveito dangoraižiai 13.35 Per-daryti automobiliai 14.30 Automobilių pardavėjai15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų grio-vėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas lai-mikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai paga-minta? 21.00 Britų iliuzionistas Dynamo 22.00Tikrieji aferistai 23.00 Privalau išgyventi. Belizas0.00 Upių pabaisos 1.00 Gaujos

Orai 192013 02 25Lietuvos žinios

Žuvys 02 21 - 03 20

Vardas, pavardė: ...................................................

.................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

SAULĖteka 7:21leidžiasi 17:44dienos ilgumas 10:23

MĖNULISAntroji pilnaties diena

Palanga

Klaipėda

Šiauliai

Utena

Ukmergė

Panevėžys Zarasai

Alytus

Druskininkai

Kaunas

Kėdainiai

VILNIUS+13

+1

-2 -10

-1 -9

0

0 -8

0 -10

-11

-7

Lisabona

+14Malaga

+6Madridas

+11Alžyras

+13Tunisas

+16

Atėnai+17

Larnaka

+16Stambulas

+9Barselona

+5Bordo

+4Dublinas

+4Paryžius

+4Londonas

+7 Nica

+10Roma

+11Dubrovnikas

+13Sofija

+9Bukareštas

Varna

+6Maskva

0 Helsinkis

+3Kijevas

+2Berlynas

-1

Kopenhaga+3

Stokholmas

+5

Oslas

+3Amsterdamas

+2Miunchenas

+3Praha

0Vilnius

0Talinas

+1Ryga

-2

Minskas

0Sankt Peterburgas

Bratislava

+2Varšuva

+4Viena

+8Budapeštas

Šiandien: debesuota su pragiedruliais, kritulių nenumatoma. Temperatūra dieną nuo 2 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos.

Rytoj: debesuota su pragiedruliais. Temperatūranaktį 4-12 laipsnių šalčio,dieną nuo 0 laipsnių iki 1 laipsnio šilumos.

56-oji metų diena. Vasario dvidešimt penktoji,pirmadienis, pirmoji 9-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 309 dienos.

Vardadienį šiandien švenčia: Margiris, Rasa, Regimantas, Viktoras.Geros dienos! LÎ

Kryžiažodis Horoskopai

Vasario 23 d. sudoku sprendimas.

Pilnatis II 24

Septintos savaitės kryžiažodžių atsakymai:02 11 - KOMBINATORIUS

02 12 - RAŠTAS02 13 - ŠALMAS02 14 - MORKOS

02 15 - KONSTITUCIJARedakcijos prizą laimėjo

JOLANTA PAVIRŽYTĖ iš Vilniaus.Tel. pasiteirauti 8 5 249 2152

Avinas. Būsite kupinas ener-gijos, norėsite daug ką organi-zuoti. Todėl dieną pradėkite

įvertindami, ką reikia padaryti ir kaip jūstai atliksite. Būkite spontaniškas.

Jautis. Galite sulaukti gerųnaujienų, tačiau stenkitės iš-likti ramus ir nedarykite neap-

galvotų veiksmų. Jūsų laukia pokyčiai, to-dėl viską geriau apsvarstykite.

Dvyniai. Galite gauti netikėtą fi-nansinį pasiūlymą, tačiau tai ga-li būti apgaulingas sandoris. Fi-

nansinius reikalus spręskite itin atidžiai,nepamirškite: kur pinigai, ten draugų nėra.

Vėžys. Spontaniškumas bus jū-sų priešas šiandien. Veikite pa-gal seniai apgalvotą planą, o jei

jo neturėjote, nesiimkite naujų iššūkių.Emocijos gali privesti netgi prie skyrybų.

Liūtas. Būsite pozityviai ir op-timistiškai nusiteikę. Todėl nėnepajusite, kaip aplink jus su-

siburs nemažai žmonių, norinčių su jumisveikti kartu. Imkitės naujų projektų.

Mergelė. Dažnai imate, ta-čiau ne duodate. Šiandien tu-rėsite galimybių padėti arti-

miesiems ir kolegoms, todėl pasiraitokiterankoves ir pasirūpinkite kitais.

Svarstyklės. Būkite atsargūs.Gali kilti nemalonumų, tačiaunedarykite išvadų. Viskas iš-

sispręs savaime. Emocijos - ne pats tinka-miausias būdas spręsti problemas.

Skorpionas. Įtempta diena.Aplinkiniai gali būti agresy-vūs, todėl galite iš tiesų susi-

pykti su artimaisiais. Tai metas, kada yrasvarbu ne švaistyti, o sukaupti energiją.

Šaulys. Kažkas žaidžia su ju-mis žaidimus, kurie visai ne-juokingi. Tačiau jums nereikia

su tuo taikstytis, todėl sukaupkite jėgas irpadėkite tašką.

Ožiaragis. Jūsų elgesys yradvejopas, tai glumina aplinki-nius. Stenkitės elgtis sąžinin-

gai ir neveidmainiaukite. Būkite kantrus irišklausykite aplinkinių nuomonę.

Vandenis. Permainų metas.Galbūt teks atsisveikinti su my-limais žmonėmis, tačiau nepa-

mirškite, kad judate į priekį, o ten tikraikažkas naujo laukia.

Žuvys. Stenkitės nekontro-liuoti aplinkinių gyvenimo irelgesio. Kiekvienas savo liki-

mo kalvis, todėl jūsų kišimasis kelia nerei-kalingą įtampą.

PriešpilnisIII 19

Delčia III 04

Spręskite

kryžiažodį

ir laimėkite

redakcijos

savaitės prizą!

Nugalėtojas bus

išrinktas loteri-

jos būdu iš visų

teisingai

atsakiusiųjų.

Atsakymus

galima siųsti iki

penktadienio

15 valandos.

Šios savaitės nugalėtoją skelbsime

kovo 12 dieną. Atsakymą siųskite el.paštu

red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu

kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu:

“Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14,08117 Vilnius.

Jaunatis III 12

2013 02 25Lietuvos žinios20 Margumynai

Moka daryti pinigus“McDonald’s” keičia savo veidą, bent jau vienoje Australijos kavinėje.

Pirmą kartą “McDonald’s” istorijo-je nuspręsta pateikti klientams užsaky-mus įprastuose, o ne vienkartiniuoseinduose ir paduoti įprastus stalo įran-kius. Ši naujovė pradėta taikyti kompa-nijos restorane Sidnėjaus priemiestyje.Dviem australams priklausanti maiti-nimo įstaiga gavo atitinkamą būstinėsČikagoje leidimą. Tačiau iki to laikojiems reikėjo įdėti nemažai pastangų.

Restorano savininkai teigia, jog išpradžių patiekdavo maistą stikliniuo-se ir fajansiniuose induose savo gimi-naičiams. Kai tai pamatė kiti svečiai,jie irgi ėmė prašyti pilti kavą į puode-

lius, o ledus dėti į tam skirtus indus. Dabar šiame restorane maistas

patiekiamas fajansinėse lėkštėse,klientus aptarnauja padavėjai. Tailabai kertasi su pačia “McDonald’s”idėja. Greitojo maisto restoranuosevalgiai patiekiami vienkartiniuoseinduose, gėrimai pilstomi į popieri-nes stiklinaites, mėsainiai ir bulvytėsdedami į popierinius maišelius ar-ba kartonines dėžutes, salotos - įplastikines dėžutes, valgoma plasti-kiniais įrankiais.

Ar ilgai Sidnėjaus priemiestyje iš-silaikys nauja tvarka, parodys laikas.

Australijoje dar vienas “McDo-nald’s” restoranas nepabūgo naujo-vės - pasivadino “Macca’s”. Taip juosvadina 55 proc. australų. •

Klientai gaus lėkštes ir įrankius

Niekas nežino, kaip tai prasidėjo, bet dabar kai ku-riuose Amerikos zoologijossoduose šunys padeda išgyven-ti ir prisitaikyti gepardams -juos nuramina, jiems vadovauja, su jais žaidžia.

Kad ir kaip keistai skamba, kai ku-rie šunys myli didžiąsias kates...

Gepardai yra greičiausi pasaulyježinduoliai, bet kartu ir didžiausibaikštuoliai. Šie plėšrūnai labai sunkiaiveisiasi, todėl jiems, kaip rūšiai, iškilopavojus išnykti. Į pagalbą gepardamsateina kai kurie zoologijos sodai. Jieparenka baikščiosioms katėms kom-panioną - šunį, dažniausiai paimtąiš gyvūnų prieglaudos.

Gepardai gyvena kaip nepriklau-somi individai ir labai retai kada

draugauja tarpusavyje. Taip pat jieelgiasi ir zoologijos soduose bei lau-kinės gamtos draustiniuose, todėl šiųgyvūnų veisimas ypač sudėtingas.Šunys kompanionai yra kaip žaidi-mų partneriai ir vadovai. Gepardusjie veikia raminamai, suteikia pasiti-kėjimo. “Tai meilės istorija, kai vienarūšis padeda išlikti kitai rūšiai”, - sa-ko Sent Luiso zoologijos sodo gepar-dų išsaugojimo Šiaurės Amerikojeprogramos koordinatorius JackasGrishamas.

Šuo ir gepardo jauniklis dažniau-siai supažindinami, kai mažylis būnamaždaug trijų mėnesių. Šuo visuometsaugo savo katę, ja rūpinasi ir ją gina.

San Diego zoologijos sodo safarioparkas rengia 100 metrų gepardųlenktynes, per kurias lankytojai galipasigėrėti “tobulu gamtos sprinteriu”.Specialistai žino: greitis yra gepardųišlikimo sąlyga. Negalėdami bėgti jienegyventų. Kadangi gepardo nagaineįsitraukia, gyvūnas turi tokią atspir-tį, kad per 3,4 sekundės pasiekia 100km/val. greitį. To negali padaryti joksrinkoje esantis automobilis, o gepar-dui pakanka trijų žingsnių. Plėšrūnouodega dirba kaip rotorius pusiaus-vyrai išlaikyti.

Prieš 100 metų laukinėje gamtojebuvo 100 tūkst. gepardų, dabar nėranė 12 tūkstančių. Rūšis gali išnykti ma-žiausiai 13-oje šalių. JAV zoologijos so-duose laikoma maždaug 280 gepardų.Šių gyvūnų išsaugojimu besirūpinan-tys specialistai apgailestauja, kad be-veik nėra jokių galimybių išsiųsti ge-pardus namo, paleisti į laukinę gamtą,nes jiems įprastų sąlygų plotai nyksta,o brakonieriai šaudo plėšriąsias katestiesiog savo malonumui.

Nelaisvėje gepardai gyvena 12-15metų. •“The Daily Telegraph”, AFP, BNS, AP,WENN, LŽ

Šunys - gepardų “terapeutai”

Surūdijęs kledaras sukėlė didelį kolekcininkų susido- mėjimą ir buvo nupirktas užnemenką sumelę.

Galbūt esama gražiau atrodančiųsenų mašinų, tačiau tik nedaugelis ga-li pasigirti tokia gera kilme kaip ap-rūdijęs šarvuotas autobusas, kuriuokadaise naudojosi Didžiosios Brita-nijos premjerė Margaret Thatcher. Jisparduotas aukcione už beveik 17tūkst. svarų.

28 tonas sveriantis kovinis auto-busas veikiausiai buvo specialiai pa-gamintas premjerės, visame pasau-lyje vadintos Geležine ledi, kelioneipo Šiaurės Airiją praėjusio amžiausdevintąjį dešimtmetį, kai JungtinėsKaralystės provincija buvo religiniųbendruomenių smurto židinys. Vie-nas automobilių kolekcininkas už šįkledarą paklojo 16 940 svarų (67,6

tūkst. litų), nors už jį tikėtasi gautitik kokius 10 tūkst. svarų.

“Kilo didžiulis susidomėjimas šiuoautobusu, - sakė Anglijos centrinėjeNortamptonšyro grafystėje įsikūru-sių aukcionų namų “JP HumbertAuctioneers” atstovas JonathanasHumbertas. - Jis buvo parduotas ai-dint spontaniškiems aplodismentamssalėje.”

Autobusas pagamintas pagal Di-džiosios Britanijos vyriausybės rei-kalavimus: jame įrengtas atskiraselektros generatorius ir autonominėventiliacijos sistema - turėta šiek tiekper daug optimistiškos vilties, kadtransporto priemonė bus atspari che-miniam, biologiniam ir branduoli-niam ginklui.

35 vietų autobusu naudojosi patiM.Thatcher ir ministrai, o vėliau jisbuvo perduotas armijai - kariams ve-žioti. Šarvuotas autobusas yra įvei-kęs 28 tūkst. kilometrų. •

Geležinės ledi kovinis autobusas

Madonna ir Bruce’as Springs-teenas - daugiausia pasaulyjeuždirbantys muzikantai.

Popmuzikos žvaigždė Madonnanedidele persvara įveikė roko vetera-ną B.Springsteeną ir tapo daugiau-sia 2012 metais uždirbusia muzikospasaulio garsenybe.

“Materialioji mergina” per pasta-ruosius 12 mėnesių uždirbo 34,58

mln. JAV dolerių (90,4 mln. litų) -daugiausia dėl labai sėkmingų pa-saulinių gastrolių MDNA, kurios jaiatnešė apie 32 mln. dolerių. TačiauMadonna savo uždarbiu tik nedaugpralenkė B.Springsteeną: rokeris pertą patį laikotarpį susišlavė 33,44 mln.(87,4 mln. litų), daugiausia per pa-saulines gastroles “Wrecking Ball”.

Agentūros “Billboard” paskelbta-me “Money Maker” sąraše taip pat

minima roko grupės “Pink Floyd”žvaigždė Rogeris Watersas, pernaisusižėręs 21,16 mln. dolerių (55,3mln. litų), grupė “Van Halen” - 20,18mln. dolerių (52,7 mln. litų) ir kant-ri muzikos dainininkas Kenny Ches-ney - 19,15 mln. dolerių (50 mln. li-tų). Į dešimtuką taip pat patekogrupės “Dave Matthews Band”,“Coldplay” ir dainininkas JustinasBieberis. •

Bomboms atsparus M.Thatcher autobusas.

Madonna ir B.Springsteenas - gastroliuojantys dainininkai. / AFP/Reuters/Scanpix nuotraukos

“McDonald’s” restoranuose greitai gaminama, greitai parduodama, valgoma...

Didžiosios katės ir šuns draugystė.