2010 M. BIRŽELIO 14 D., PIRMADIENIS2010)06-14_LT.pdf2010 M. BIRŽELIO 14 D., PIRMADIENIS PIRMININKAVO: Jerzy BUZEK Pirmininkas (Posėdis pradėtas 17.00 val.) 1. Sesijos atnaujinimas

2010 M. BIRŽELIO 14 D., PIRMADIENIS

PIRMININKAVO: Jerzy BUZEKPirmininkas

(Posėdis pradėtas 17.00 val.)

1. Sesijos atnaujinimas

Pirmininkas. – Skelbiu, kad Europos Parlamento posėdis, atidėtas 2010 m. gegužės 20 d.,ketvirtadienį, yra atnaujintas.

2. Pirmininko pareiškimai

Pirmininkas. – Norėčiau jus informuoti, kad per šią mėnesinę sesiją posėdžių salėje busdaugiau specialią įrangą turinčių operatorių. Kaip ir per Briuselio mėnesinę sesiją, operatoriaifilmuos mūsų diskusijas ir balsavimus ir apie Parlamento darbą kurs plačiaekranį filmą,skirtą naujam lankytojų centrui Briuselyje. Šis filmas bus rodomas Briuselyje. Mane tvirtaiužtikrino, kad operatoriai elgsis labai taktiškai ir jokiu būdu netrukdys posėdžio eigai.Dėkoju už jūsų supratingumą. Norėtume, kad kiek galima daugiau europiečių susipažintųsu Parlamento darbu.

Prieš septyniasdešimt metų, 1940 m. birželio 17 d. Raudonoji Armija užpuolė Lietuvą,Latviją ir Estiją ir jas neteisėtai prijungė prie Sovietų Sąjungos. Tai buvo A. Hitlerio irJ. Stalino 1939 m. rugsėjo mėn. sudaryto pakto, pagal kurį Sovietų Sąjungai atitekoSuomijos ir dalies Lenkijos ir Rumunijos teritorijų kontrolė, tiesioginis padarinys. EuroposParlamentas – mūsų Parlamentas – buvo pirmoji tarptautinė organizacija, pasmerkusiBaltijos valstybių okupacijos faktą. Tai buvo padaryta prieš 27 metus – 1983 m. sausio mėn.rezoliucijoje, kurioje taip pat priminta, kad okupacijos nepripažino didžioji daugumaEuropos valstybių ir Jungtinės Amerikos Valstijos.

Taip pat prisiminkime pirmąsias rinkimų Irane metines, ypač atsižvelgdami į ten plačiaitaikomas žiaurias represijas. Praėjusiais metais valdžia įvykdė 488 mirties bausmes ir įkalinotūkstančius žmonių. Daug politinių kalinių laukia mirties bausmės, nes teigiama, kad jiedalyvavo praėjusių metų demonstracijose. Europos Parlamentas yra labai susirūpinęs dėlesamos padėties, ypač dėl žodžio laisvės ir susirinkimo laisvės nepaisymo. Europos Sąjungair ypač Europos Parlamentas visuomet, nepaisant jokių aplinkybių prieštarauja mirtiesbausmei.

Šiandien Milane įvyko Turkijos episkopalinės konferencijos pirmininko vyskupo LuigioPadovese, nužudyto Turkijoje, laidotuvės. Deja, Artimųjų Rytų regione vėl nužudytas kitaskrikščionių dvasininkas.

Praėjusį savaitgalį Lisabonoje ir Madride atstovavau Europos Parlamentui šventėje, kuriojebuvo minimos 25-osios Portugalijos ir Ispanijos prisijungimo prie Europos Sąjungosmetinės. Abi šios valstybės Europos Sąjungoje pasiekė didelės sėkmės, privalome toneužmiršti, nepaisant to, kad šiandien abiejų valstybių laukia sudėtingos ekonomikosreformos. Kalbėjome apie tai per minėjimą.

Vakar taip pat buvau Liuksemburge, kur minėjome 25-ąsias Šengeno susitarimo pasirašymometines. Galima sakyti, jog tai vienas palankiausių piliečiams susitarimų. Mūsų piliečiai jį

1Europos Parlamento debataiLT14-06-2010

supranta labai gerai. Šengeno susitarimu buvo smarkiai paskatintas tolesnis piliečių EuroposSąjungos kūrimas.

Per praėjusias dvi savaites su oficialiais vizitais lankiausi Graikijoje ir Rumunijoje. Pareiškiauparamą tų šalių žmonėms ir užtikrinau juos, kad gali būti tikri dėl Europos solidarumo.Taip pat kalbėjome apie tai, kad solidarumą visuomet turėtų lydėti atsakomybė.

Galiausiai, paskutinė informacija. Neseniai trijose Europos Sąjungos valstybėse – Belgijoje,Nyderlanduose ir Slovakijoje – įvyko laisvi rinkimai į parlamentą. Savo kolegomsParlamento nariams iš šių valstybių linkime greitai suformuoti vyriausybes ir tikimėsvaisingo naujai grįžusių nacionalinių parlamentų narių bendradarbiavimo su mumis,Europos Parlamentu. Tai labai svarbu siekiant mūsų bendro idealo – vieningos Europos.

3. Ankstesnio posėdžio protokolo tvirtinimas (žr. protokolą)

4. Parlamento sudėtis (žr. protokolą)

5. Prašymas ginti Parlamento nario imunitetą (žr. protokolą)

6. Komitetų ir delegacijų sudėtis (žr. protokolą)

7. Bendro sprendimo procedūros metu priimtų teisės aktų pasirašymas(žr. protokolą)

8. Pateikti dokumentai (žr. protokolą)

9. Anuliuoti rašytiniai pareiškimai (žr. protokolą)

10. Tarybos perduoti susitarimų tekstai (žr. protokolą)

11. Peticijos (žr. protokolą)

12. Žodiniai klausimai ir rašytiniai pareiškimai (gauti dokumentai) (žr. protokolą)

13. Asignavimų perkėlimas (žr. protokolą)

14. Veiksmai įgyvendinant Parlamento rezoliucijas (žr. protokolą)

15. Veiksmai, įgyvendinant Parlamento pozicijas ir rezoliucijas (žr. protokolą)

16. Prašymas atšaukti Parlamento nario imunitetą (tęsinys) (žr. protokolą)

17. Darbų programa (žr. protokolą)

18. Įgaliojimai, susiję su trišaliu susitikimu dėl 2011 m. biudžeto projekto (diskusijos)

Pirmininkas. – Kitas klausimas – pranešimas dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu susitikimudėl 2011 m. biudžeto projekto, kurį Biudžeto komiteto vardu pateikė S.E. Jędrzejewska(2010/2002(BUD)) (A7-0183/2010).

14-06-2010Europos Parlamento debataiLT2

Sidonia Elżbieta Jędrzejewska, pranešėja. – (PL) Pone pirmininke, man didelė garbė,kad galiu jums šiandien pateikti įgaliojimus, skirtus mūsų trišaliam susitikimui su Komisijair Taryba, vyksiančiam birželio 30 d.

Prieš pereidama prie įgaliojimų, kuriuos patvirtino Biudžeto komitetas ir kuriuos, tikiuosi,patvirtinsime rytoj balsuodami plenarinėje sesijoje, norėčiau tarti keletą žodžių apie 2011biudžetinius metus, atsižvelgdama į jų specialų pobūdį. Tai bus naujoviški metai, nes2011 m. Europos Sąjungos biudžetas bus pirmą kartą tvirtinamas pagal naujas Lisabonossutarties nuostatas. Lisabonos sutartyje padidintos Europos Parlamento galios ir išplėstosmūsų galimybės taikyti bendro sprendimo procedūrą dėl Europos Sąjungos biudžeto,įskaitant sritis, kurių atžvilgiu anksčiau negalėjome visapusiškai dalyvauti bendro sprendimoprocedūroje, pvz., dėl žemės ūkį. Tai − didelis kokybinis pokytis. Lisabonos sutartimi taippat nustatyti plataus užmojo procedūriniai pokyčiai, ypač pabrėžtina, kad sutartimipanaikinamas reikalavimas dėl pirmojo ir antrojo svarstymo. Europos Parlamentas biudžetąsvarstys tik vieną vienintelį kartą – Taryba irgi turės tik vieną biudžeto svarstymą. Ką taireiškia praktiškai? Tai reiškia, kad taikinimo posėdis greičiausiai vyks lapkričio mėn., tačiausvarbiausia – reikės visų suinteresuotųjų šalių didesnės drausmės ir savitvardos šios naujosbiudžeto procedūros pagal Lisabonos sutartį atžvilgiu. Neturėsime antros galimybės irnegalėsime grįžti prie derybų. Mes, Europos Parlamentas, privalome atidžiai iš ankstoapsvarstyti, ką iš tiesų norime pasiekti, nes negalime elgtis kaip ankstesniais metais, kai išpradžių užkeldavome savo lūkesčius ir juos sumažindavome per antrąjį svarstymą. Dabarpirmojo svarstymo metu turime atidžiai apsvarstyti, ką iš tiesų norime pasiekti.

Norėčiau padėkoti kitų komitetų nuomonių referentams už indėlį. Biudžeto komitetasgavo keletą labai įdomių ir svarbių nuomonių iš įvairių komitetų, į kurias be jokios abejonėsbus atsižvelgta vėlesniais biudžetinės procedūros etapais. Šie įvertinimo žodžiai pirmiausiayra asmeninio pobūdžio. Turiu padėkoti autoriams ir pripažinti, kad labai daug sužinojauapie jų komitetų prioritetus ir šios žinios, tikiuosi, man, kaip jūsų pranešėjai, labai padėsrudenį per derybas su Komisija ir Taryba. Be to, daugelio tam tikrų komitetų detalių lūkesčiųnebuvo galima įtraukti į mano pranešimą, kurį pateikė Biudžeto komitetas, nes negalimaišplėsti įgaliojimų, susijusių su trišaliu susitikimu birželio mėn. Privalome sutelkti dėmesįį keletą svarbiausių klausimų, o detales galėsime patikslinti rugsėjo mėn. per atskirųpakeitimų teikimo procesą. Per pirmas derybas negalime būti tokie detalūs. Todėl prašaujūsų supratingumo dėl to, kad prieštaravau daugeliui labai detalių pakeitimų.

Dabar norėčiau tarti keletą žodžių apie svarbiausius mūsų derybų birželio mėn. pabaigojeprioritetus ir apie svarbiausius klausimus, kuriems kaip Europos Parlamento teikiamiemsklausimams, norėčiau, kad rytoj pritartumėte per balsavimą. Pirmiausia, per mūsųpirmuosius pokalbius su Komisija ir Taryba norėčiau atkreipti dėmesį į svarbiausią dalyką– tai, kad dabartinė Daugiametė finansinė programa artėja prie pabaigos. Dalykų, dėl kuriųbuvo sutarta 2006 m., pradeda po truputį nebepakakti naujiems prioritetams. Turime dulygiagrečiai vykstančius procesus, šiek tiek prieštaraujančius vienas kitam. Viena vertus,turime augančias Europos Sąjungos ambicijas, susijusias su Lisabonos sutartimi, ir mūsųlūkesčius dėl Europos Sąjungos, pvz., ES diplomatijos sukūrimą ir paramą plataus užmojomokslinių tyrimų projektams, kita vertus, turime tam tikrose valstybėse narėse didėjančiąekonomikos ir finansų krizę, verčiančią taupyti. Šiems dviem prieštaraujantiems procesamspoveikį taip pat daro Daugiametės finansinės programos apribojimai. Maržos mažinamosir Europos Parlamentas turi vis mažiau ir mažiau laisvės finansuoti savo prioritetus. Labaisvarbu, kad birželio mėn. tai aptartume su Komisija ir Taryba. Jei turime didelių ambicijų– ne tik Parlamentas, bet jei didelių ambicijų turi ir Taryba – privalome aptarti ir tai, kaipfinansuoti šiuos planus. Kitaip tai tiesiog liks popieriuje ir tebus tušti žodžiai.


Labai norėčiau, kad 2011 m. būtų pabrėžta jaunimo programų svarba, kad išbandytos irpatikrintos programos pasiektų jaunimą ir jos būtų efektyvios ir veiksmingos.

Kitas klausimas: jau buvo atkreiptas dėmesys į Europos išorės veiksmų tarnybą ir turimetai aptarti. Taip pat turime aptarti Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonės,dėl kurios jau susitarta ir kuri patvirtinta, padarinius biudžetui.

Tvirtai raginu jus pritarti Biudžeto komiteto pranešimui. Jis apibendrintas 91 straipsnyje.Norėčiau dar kartą visiems padėkoti už indėlį. Daugelis šių klausimų pakeitimų forma grįšrugsėjo mėn.

Connie Hedegaard, Komisijos narė. − Pone pirmininke, pirmiausia leiskite J. Lewandowskivardu atsiprašyti už tai, kad jis nedalyvauja. Deja, jis priverstas dalyvauti metiniameKomisijos susitikime su Audito Rūmais, kur jis aktyviai dirba pristatydamas neseniaipatvirtintą kas trejus metus atliekamą finansinio reglamento persvarstymą; taigi jis tiesiogprivalėjo ten dalyvauti.

Taigi aš jį pakeisiu ir, be abejo, jam perduosiu jūsų pastabas, pasakytas šioje pirmojediskusijoje dėl Komisijos pateikto biudžeto projekto ir būsimo trišalio susitikimo, vyksiančioprieš Tarybos svarstymą.

Šiais metais mūsų dialogas bus gerokai platesnis nei 2011 m. biudžetas, nes busdiskutuojama dėl svarbių politinių iniciatyvų, turinčių ilgalaikį poveikį biudžetui. Tačiaunepamirškime, kad vienas svarbiausių elementų šiems metams − Lisabonos sutartiesįgyvendinimas biudžeto srityje. Privalome laikytis savo įsipareigojimo užtikrinti gerą –tokį pat gerą, koks buvo anksčiau – institucijų bendradarbiavimą pagal šią naują institucinęsistemą. Tai gyvybiškai būtina, norit sėkmingai ir laiku užbaigti 2011 m. biudžetoprocedūrą.

Norėčiau pabrėžti, kad atidžiai atsižvelgsiu į jums nerimą keliančius aspektus ir galiuužtikrinti, kad Komisija mano, jog būtina tikslinė išlaidų kvota ir susidarius ribojančiomsaplinkybėms ji tampa dar svarbesnė. Komisija pateikė biudžeto projektą, kuriame laikomasifinansinės sistemos ir kuris grindžiamas tvirtais skaičiavimais. Labai svarbu atminti, kad2011 m. biudžeto projektas buvo parengtas vyraujant griežtų išlaidų apribojimų sąlygomisir valstybių narių finansams patiriant didelį spaudimą.

Esant tokioms sudėtingoms aplinkybėms, Komisija pasiūlė biudžeto projektą, atitinkantįpolitinius reikalavimus su pagrįstu ir motyvuotu padidinimu. Taip, dabartinėje sudėtingojeekonomikos padėtyje reikės atsigavimo pastangų ir pranešėja teisi tai pabrėždama socialinėsintegracijos strategijų požiūriu – kaip ką tik girdėjome ir kaip galime matyti iš dokumento.Naujovių galimybės − svarbiausias Europos Sąjungos vystymosi ir augimo išteklius.

Norėčiau kreiptis į šį Parlamentą ir paprašyti pritarti mūsų pasiūlymui ir ypač mokėjimųasignavimų padidinimui, nes taip apčiuopiamai prisidedama prie tikro įgyvendinimo irEuropos ekonomikos rėmimo. Išlaidų programoms pasiekus kreiserinį greitį, 6,8 proc.padidinti mokėjimai veikloms pagal Konkurencingumo augimui ir užimtumui išlaidųkategoriją ir 16,9 proc. – veikloms pagal išlaidų kategoriją Sanglauda augimui ir užimtumuirodo, kad šios politikos kryptys įgyvendinamos energingai, siekiant paspartinti atsigavimoprocesą. Be to, ir toliau labai svarbu gerai panaudoti biudžeto lėšas ir, ypač, struktūriniųir sanglaudos fondų lėšas.

Norėčiau pakartoti, kad Komisija ir toliau pasiryžusi efektyviai dirbti ir atsižvelgdama įankstesnius įsipareigojimus nebereikalaus jokių naujų etatų. Ji nori pabrėžti, kad toks


įsipareigojimas viršija planą dėl personalo ir taip pat yra taikomas išorės personalui, kurįKomisija netgi siūlo mažinti. Komisija kiekvienais metais pateikia visapusišką informacijąapie administracines išlaidas; ji pasirengusi su biudžeto valdymo institucija aptarti betkokius alternatyvius išlaidų pristatymo būdus, siekdama užtikrinti šių išlaidų skaidrumą.

Norėčiau baigdama padėkoti pranešėjai už tai, kad ji sugebėjo taip anksti, dar priešParlamento svarstymą, pateikti naujų bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmųnurodomąjį sąrašą. Tai padės mūsų dialogui ir, svarbiausia, leis gerai įgyvendinti projektus,kurie bus patvirtinti galutiniame etape. Esu tikra, kad per artėjantį trišalį susitikimą turėsimegalimybę, kaip ir praėjusiais metais, konstruktyviai žengti į priekį. Komisija ir toliau kiekgalėdama stengsis padėti siekti sėkmingų šios biudžeto procedūros rezultatų.

Edit Herczog, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonės referentė. − (HU)Ponios ir ponai, leiskite man, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetonuomonės referentei, pareikšti mūsų susirūpinimą dėl to, ar dabartinėje biudžeto sistemojepakanka galimybių tinkami finansuoti pavyzdines politikos iniciatyvas. Lisabonos sutartyjebuvo žymiai išplėstos Europos Sąjungos kompetencijos ir turėtume finansuoti pramonėsir mokslinių tyrimų ir vystymo politikos sritis, pvz., kosmoso ir inovacijų politiką, stiprintiveikiančias politikos kryptis, pvz., mokslinių tyrimų ir vystymo, energetikos ir pramonėsvystymo srityse. Mano kolegos Parlamento nariai be jokios abejonės pripažins, kad būtentšiose srityse Europos Sąjungoje gali būti sukurta daugiausia darbo vietų, todėl paramašioms politikos kryptims remti yra strategiškai svarbi.

Mūsų svarbiausias 2011 m. tikslas – užtikrinti, kad 7-oji bendroji programa nebūtų apkrautatokiomis politikos kryptimis, ir kad joms surastume kitus finansavimo šaltinius, nesseptintosios bendrosios programos išplėtimas pats savaime yra gana rizikingas. Be to, visiPramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nariai mano, kad būtinas biudžetolankstumas, kad, pvz., būtų galima daug veiksmingiau nei dabar įgyvendinti Europosstrateginį energetikos technologijų planą (angl. SET Plan). Neturėtų stebinti, kad noriubaigti pastebėjimu, jog vienas praėjusių penkerių metų rezultatų buvo pirmenybėssuteikimas mažosioms ir vidutinėms įmonėms, taigi turime išpildyti joms duotus pažadus.Šiuo metu tenka apgailestauti, kad Komisijos nario pateiktame pasiūlyme šie pažadai nėraišpildyti, tačiau tikimės, kad Taryba ir Komisija pateiks naujų minčių, kurioms galėsimepritarti.

Mairead McGuinness, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonės referentė. − Ponepirmininke, pagal sąrašą turėtų kalbėti kažkas kitas, tačiau dėkoju, kad dabar pakvietėtemane.

Kaip ir daugelis, vėlavau vykdama į Strasbūrą, tačiau keliaudama mačiau daugkraštovaizdžio. Kaip žinote, ūkininkams ir kaimo bendruomenei daromas didelis spaudimas.

Norėčiau padėkoti biudžeto pranešėjai už darbą ir už pasiryžimą informuoti savo kolegasapie visus proceso etapus.

Yra tam tikrų nerimą keliančių dalykų dėl žemės ūkio. Tikiuosi, kad Komisijos optimizmasdėl rinkos vystymo išsipildys ir bus tikslus, nes jei taip nebus, būčiau susirūpinusi dėl2011 m. biudžetui daromo spaudimo, kuris kiltų, jei rinkos nesivystytų Komisijos laukiamateigiama linkme. Problemų buvo praeityje ir bijome, kad jų gali kilti ir vėl.

Šioje diskusijoje dėl biudžeto svarbu paminėti sudėtingą padėtį, susijusią su mokėjimaisžemės ūkyje po 2011 m. Gerai, kad ateinančiais metais nereikės finansinės drausmės ir


tikrai tikiuosi, kad tokios pozicijos bus laikomasi ir ateityje, nors 2012 m. iš tiesų bus labaiįtempti.

Tačiau šis Parlamentas turi žinoti, kad 2013 m. susidursime su padėtimi, kai bus sumažintimokėjimai ūkininkams, bus taikomas moduliavimas ir kad prieš tai turėsime bendrosiosžemės ūkio politikos reformą.

Paprasta žinia Komisijai – žemės ūkis pažeidžiamas, labai svarbus aprūpinimui maistu,aplinkos apsaugai ir todėl žemės ūkis yra Europos Sąjungos širdis. Jam reikia tinkamobiudžeto ir tai turi būti matoma jam skiriamuose ištekliuose.

Rinkos paramos priemonės per krizę gyvybiškai svarbios, būtent todėl pabrėžiu savosusirūpinimą, kad turite būti atsargūs dėl to, kaip rinkos vystysis žemės ūkio požiūriu.

Šiandien žiūrėdama į puikiai atrodantį kraštovaizdį norėčiau pasakyti, kad už išliksiantį irklestėsiantį kraštovaizdį ir kaimo struktūrą reikia mokėti kainą ir tai turi atsispindėtibiudžeto ištekliuose, kuriuos skiriame žemės ūkiui.

Britta Thomsen, Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonės referentė. − Poniapirmininke, Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto vardu norėčiau pabrėžti finansiniųišteklių, skirtų kovoti su visų rūšių moterų diskriminacija, ypač darbo užmokesčio skirtumu,poreikį.

Taip pat pabrėžiu Lietuvoje atidaryto Europos lyčių lygybės instituto tinkamo finansavimosvarbą ir norėčiau pabrėžti, kad reikia skirti lėšų, reikalingų dabartinių institucijų pagrinduEuropos smurto prieš moteris observatorijai įkurti, kaip 2010 m. kovo 8 d. nutarė Taryba.

Galiausiai norėtume paprašyti Komisijos paskatinti valstybes nares, kad jos geriaupasinaudotų struktūriniais fondais Europos socialinio fondo struktūroje, kaip vyrų irmoterų lygybės skatinimo būdu.

Salvador Garriga Polledo, PPE frakcijos vardu. – (ES) Pone pirmininke, ponios ir ponai,šių metų biudžetą reikia formuoti labai atidžiai. Per 16 savo Parlamente išdirbtų metųneprisimenu, kad kada nors būtų buvęs toks didelis spaudimas iš valstybių narių iždų.

Akivaizdu, kad Taryba ketina siekti sumažinti mokėjimų asignavimus – netgi daugiau nei1 proc. – ypač atsižvelgiant į jau matomą nepakankamą struktūrinių fondų įgyvendinimą,kylantį dėl grynųjų pinigų srautų problemų valstybėse narėse.

Taryba taip pat norės sumažinti įsipareigojimų asignavimus administracinių išlaidųkategorijoje, kad ši 5 išlaidų kategorija atitiktų bendrą išlaidų mažinimo tendenciją, matomąvalstybių narių administracijose.

Be abejo, Taryba norės formuoti dideles maržas išlaidų kategorijose, kad būtų apsaugotitam tikri pranešėjos minėti prioritetai, pvz., Kozlodujaus tarptautinis termobranduoliniseksperimentinis reaktorius ir programa „Galileo“, kurie – nors jie ir yra labai svarbūs –dabartinėje finansinėje programoje nenumatyti.

Akivaizdu, kad aplinkybės neįprastos ir jų negalėjome numatyti, kai 2006 m. gruodžio mėn.tvirtinome daugiametę finansinę programą. Jei ES biudžeto sudarymas yra nors kiek lankstus– akivaizdu, kad dabar yra tinkamas laikas parodyti tokį lankstumą, be to, didelio lankstumoreikės derybose.

Valstybių narių iždų krizės − tikras faktas, tačiau tikras faktas yra ir Europos politiniaiprioritetai, pvz., pareikšti šiuose biudžeto sudarymo įgaliojimuose.


Be abejo, per šiuos finansinius metus visi veiksime atsakingai; be abejo, rasime biudžetosričių, kuriose galima sutaupyti, tačiau nepamirškime, kad Europos Sąjungos ekonomikosaugimo strategijai reikia tinkamo ES biudžeto. Parlamentas kovos už tai, kad būtų užtikrintastoks biudžetas.

Francesca Balzani, S&D frakcijos vardu. – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, įgaliojimaitrišaliam susitikimui − svarbus veiksmas, ypač šiais metais, nes įsigaliojus Lisabonos sutarčiaiir naudojant tik vieną svarstymą, nuo pat pradžių reikia kiek galima daugiau aiškumo irbendradarbiavimo tarp biudžeto sudarymo įgaliojimus turinčių institucijų.

Biudžetas vystomas, plėtojamas ir formuojamas sudėtingu laiku. Įsipareigojimųasignavimams skirtos maržos siekia 1 200 000 000 EUR – taigi yra labai mažos – tačiauvisą klausimą dar labiau apsunkina tai, kad 70 proc. asignavimų yra pagal 2 išlaidųkategoriją, t. y. kategoriją, apimančią žemės ūkio, gamtinių išteklių išsaugojimo ir valdymopolitikos kryptis, taigi ir kovą su klimato kaita.

Biudžetas sudėtingas ir dėl daugelio atvirų procedūrų, didžiąja dalimi nulemsiančių išteklius,kuriuos turėsime. Tokios procedūros yra biudžeto persvarstymas, finansinis reguliavimasir tarpinstitucinis susitarimas, Išorės veiksmų tarnybos įgyvendinimas, tačiau didžiausiąįtaką turės finansų rinkų žlugimas ir nestabilumas. Tas pats žlugimas, sukėlęs pavojų eurui,parodė, kad biudžetas ir ištekliai daro lemiamą įtaką bet kokiai Europos reakcijai, taigibuvo parodyta net tik jų, bet ir jų apribojimų, svarba.

Esant tokioms aplinkybėms, Europos Parlamentas privalo apsispręsti, kuriam iš prioritetųreikėtų suteikti didžiausią svarbą savo pagrindiniame apskaitos dokumente. Mūsų frakcijanusprendė nubrėžti ploną liniją tarp poreikio remti šių įgaliojimų tikslą ir poreikionepanaikinti šių įgaliojimų politinės reikšmės. Todėl mūsų pagrindinis prioritetas − nekartotipraeities klaidų ir tai reiškia, kad privalome užtikrinti tinkamus išteklius 2020 m. strategijostikslams pasiekti ir palikti pakankamai išteklių veiksmams pagal 2 išlaidų kategoriją, ypačveiksmams, kuriais padedama spręsti nedarbo klausimą.

Todėl teks susidurti su daugeliu iššūkių. Taip pat pripažįstame, kad pradedant vykdytiįgaliojimus vienas iššūkis yra pagrindinis, t. y. poreikis iš tiesų stengtis suderinti ir atkurtinuoseklumą tarp mūsų Europos biudžeto ir atskirų valstybių narių biudžetų, nes EuroposSąjungos ir jos valstybių narių ekonomikos politikos nuoseklumas ir suderinamumas −pagrindinės Europos Sąjungos ateities vertybės.

Thijs Berman, Vystymosi komiteto nuomonės referentas. − Pone pirmininke, žaviuosi jūsųkantrybe. Labai jums dėkoju ir nuolankiai atsiprašau.

Dabartinė ekonomikos krizė stipriai – stipriau nei išsivysčiusio pasaulio valstybėms –smogė besivystančioms valstybėms, nors jos ir neatsakingos už šios krizės priežastis. Tąpatį galima pasakyti ir apie klimato kaitą: besivystančios šalys mažai susijusios su klimatokaitos priežastimis, tačiau nuo jo poveikio labiausiai kenčia būtent jos.

Būtent todėl labai svarbu, kad ES užtikrintų, kad vystymosi tikslams pasiekti skirti pinigaiiš tiesų tarnautų šiam ir tik šiam tikslui. Pirmiausia tai reiškia, kad besivystančių šalių kovaisu klimato kaitos poveikiu remti skirtą biudžetą turėtų sudaryti papildomi pinigai. Spartausįgyvendinimo kovos su klimato kaita finansinė priemonė neturi būti taikoma esamųvystomojo bendradarbiavimo programų sąskaita.

Antra, pritariu finansinės pagalbos pagrindinėms bananus auginančioms AKR šalimsprincipui. Tačiau tokia pagalba neturėtų būti teikiama per maržas ir tvirtai prieštarauju


Komisijos pasiūlymo projektui, pagal kurį vystomojo bendradarbiavimo priemonėmsskirtos lėšos naudojamos tokiai pagalbai. Vystomojo bendradarbiavimo priemonėmsskirtos lėšos turėtų būti skirtos skurdui mažinti ir nors pritariu bendradarbiavimo supramoninėmis šalimis priemonės – ICI+ – kūrimui, tokia priemonė irgi neturėtų būtifinansuojama iš vystomojo bendradarbiavimo priemonės lėšų.

Anne E. Jensen, ALDE frakcijos vardu. – (DA) Pone pirmininke, ir aš norėčiau padėkotiS. E. Jędrzejewskai už tai, kad griežtai tvarkė šį tekstą, kuriuo buvo paskelbta aiški žinia,kurią galime panaudoti derybose. Ji teisi sakydama, kad daugiametė finansinė programa,skirta ES biudžetui, yra tokia įtempta, kad bus labai sunku išpildyti daugelį pažadų. Galimepasakyti, kad ankstesniais metais galėdavome aptikti nepanaudotų lėšų žemės ūkio biudžete,tačiau dabar tokių nepanaudotų lėšų daugiau nebėra. Privalome turėti galimybę laikytis2020 m. augimo strategijos ir investuoti į bendrus energetikos ir bendrus transportoprojektus, investuoti į jaunimą ir mokslinius tyrimus bei finansuoti stiprią ir bendrą Išorėsveiksmų tarnybą. Taip pat tvirtai pritariu Komisijos narei C. Hedegaard, kad turime užtikrintipakankamus mokėjimus į struktūrinius fondus, kad galėtume ištesėti savo pažadusnaujosioms valstybėms narėms.

Mums skubiai reikia žadėtojo vidutinės trukmės biudžeto persvarstymo, kad taptų aišku,kaip galime finansuoti naujus poreikius. Pakankamai keista, tačiau matome vis daugiau irdaugiau pavyzdžių, kai valstybės narės nori mokėti. Jos tiesiog nenori mokėti per ESbiudžetą. Tai galime matyti, pvz., iš to, kad buvo įsteigtos trys naujos finansinės priežiūrosagentūros, kuriomis siekiama mus apsaugoti nuo būsimų finansų krizių ES. Agentūromsbus mokama tiesiogiai iš valstybių narių ir iš ES biudžeto. Jei visos išlaidos būtų imamosiš ES biudžeto, daugiametė finansinė programa sprogtų! Tačiau akivaizdu, kad rinkti pinigustiesiogiai iš valstybių narių yra daug biurokratiškiau ir nepatogiau, be to, toks būdas prasčiaumatomas, jį sunkiau kontroliuoti ir sunkiau stebėti padėtį. Tai − labai neigiamas pokytis.

Taigi, ar neturėtume taupyti ES biudžete? Be abejo, per krizę turime būti taupūs, tačiaupaprasčiausiai noriu pasakyti, kad jei visos valstybės narės vykdytų savo biudžeto politikątaip, kaip ES biudžeto politiką, nebūtų kilę jokių įsiskolinimų problemų, nes ES biudžetenustatytos lubos ir griežtas planas. Nėra jokios galimybės problemoms atsirasti. Taigigalbūt valstybių narių valdžios institucijos turėtų pasimokyti iš ES ir apsvarstyti, ar tokiusdalykus galima taikyti ir šalies lygiu.

Isabelle Durant, Verts/ALE frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, ponios ir ponai, išpradžių norėčiau padėkoti pranešėjai už kokybišką darbą. Jos naudojamas plataus požiūriometodas padeda nepasimesti tarp pernelyg daug smulkmenų ir yra visiškai tinkamas.Derantis dėl įgaliojimų būtų negerai pasimesti tarp pernelyg daug smulkmenų. Todėl manofrakcija pritaria šiems įgaliojimams.

Kalbant apie turinį, noriu pažymėti, kad pranešime pakartotinai daroma nuoroda į tai, kadEuropai reikia imtis veiksmų, skirtų kovoti su ekonomikos ir finansų krize ir, be abejo,džiaugiuosi tuo. Tačiau tenka apgailestauti dėl to, kad visai neminima aplinkos krizė, kurigali padaryti daug svarbesnį ilgalaikį poveikį.

Reagavimas į aplinkos krizę ir klimato kaitą turėtų labiau paskatinti Europą imtis veiksmų.Akivaizdu, kad toks reagavimas turėtų atsispindėti ES biudžete ir nors džiaugiuosi dėlpadidinto LIFE+ priemonės biudžeto, akivaizdu, kad to neužteks.

Mums reikia naujo Europos ekologiško susitarimo, pagal kurį žemės ūkio politikai būtųtaikomas ekologiškas požiūris, mažiau dėmesio skiriant dirbamai žemei, o daugiau – mūsų


maisto kokybei ir ūkių tvarumui; mums reikia mokslinių tyrimų politikos, dėl kuriosmokesčių mokėtojų pinigai neišnyktų tamsioje bedugnėje, kaip ITER projekto atveju, odėmesys būtų sutelktas į atsinaujinančiąją energiją, tausų transportą ir žaliųjų technologijųinovacijas; mums reikia struktūrinių fondų, kurių lėšos būtų skiriamos atsižvelgiant į kovossu klimato kaita kriterijus – o susitelkimas ties kelių infrastruktūra iš tiesų nėra naujoviškapolitika šioje srityje; ir galiausiai, – žuvininkystės politikos, kuria nebūtų didinamapergaudymo problema. Vis tik neketinu pasimesti visuose dalykų, kurie man patiktų,pavyzdžiuose. Tačiau pritariu pranešimui, nes manau, kad tai − geri įgaliojimai trišaliamsusitikimui; o dėl kitų klausimų grįšime prie biudžeto projekto vėliau, tačiau manau, kadištekliai nepakankami.

Marisa Matias, GUE/NGL frakcijos vardu. – (PT) Šiandien šiame Parlamente diskutuojamedėl Parlamento įgaliojimų derybose su Komisija ir Taryba dėl 2011 m. biudžeto. Tai labaisudėtingi įgaliojimai, nes jie suteikiami plačiai paplitusio biudžetinės politikos sumažinimoir griežtinimo visoje Europoje laikmečiu.

Europos vieningieji kairieji atvirai prieštarauja baisiam ir gąsdinančiam naujos stabilumoprogramų, skirtų vyriausybių deficitams sumažinti, bangos gimimui, nes tai nublokš Europąį naują recesiją. Europos biudžeto projektas, kuris dabar yra mūsų aptariamų įgaliojimųpagrindas, yra ribojamas ne tik galiojančiomis sutartimis ar daugiamete finansine programa,kuri jau seniai turėjo būti persvarstyta: biudžetas ribojamas šiuo, mano ką tik trumpaisukritikuotu modeliu.

Kai visos 27 valstybės narės drastiškai mažina savo išlaidas, joks Europos biudžetas, kurįsudaro tik 1 proc. Europos BVP, nebus pakankamas. Nei vienas Parlamento pasiūlytųprioritetų negali būti patenkinamai pasiektas, kai planuojamas 130 mlrd. EUR biudžetas.

Įgaliojimuose pabrėžiamas jaunimo klausimas, tačiau akivaizdu, kad šis klausimas buvopaaukotas ant neįžvalgios apskaitos altoriaus.

Pabrėžiame aplinką, tačiau akivaizdu, kad vyriausybės apie šiuos įsipareigojimus norigirdėti tik gerokai vėliau.

Prašome skubių veiksmų ir solidarumo remiant Palestiną ir palestiniečius, tačiau akivaizdu,kad tai tikrai nėra vienas iš Komisijos prioritetų.

„Laisvės flotilei“ nutikę įvykiai, švelniai tariant, nedaro garbės.

Marta Andreasen, EFD frakcijos vardu. – Pone pirmininke, dėkoju pranešėjai už darbą,tačiau čia atėjau paraginti drastiškai sumažinti 2011 m. biudžetą.

Dėl mus pasiekusios krizės Europos Sąjunga privalo susiveržti diržą tiek pat ar net labiaunei valstybės narės. Nesąžininga biudžeto didinimą argumentuoti tuo, kad investuojameį Europą iš krizės ištrauksiančias programas – net gi labai nesąžininga, ypač kai pažiūrimeį programų, kurioms paskutiniais dešimtmečiais ES leido mokesčių mokėtojų pinigus,rezultatus. Ar būtume susidūrę su tokia krize, jei ES būtų leidusi pinigus efektyviai?

Neteisūs manantieji, kad turi teisę į atlyginimo padidinimą, kai jų kolegos valstybėse narėsekenčia nuo atlyginimo mažinimo arba netenka darbo. Neteisūs manantieji, kad gali ir toliauleisti vis daugiau ir daugiau Europos Sąjungos lygiu, niekam nepastebint. Prašausustabdykime šį mokesčių mokėtojų pinigų švaistymą dabar.

Martin Ehrenhauser (NI). – (DE) Pone pirmininke, akivaizdu, kad dėl sudėtingosekonominės padėties reikia apčiuopiamo taupymo ES biudžete, tačiau šiame pranešime


negaliu rasti jokio ženklo, rodančio tokius prioritetus, ypač drąsos, kurios reikia tokiamtaupymui. Tiesą pasakius, yra visai priešingai. Netgi skundžiamasi, kad biudžetas per mažaipadidintas. Taigi pranešimu siekiama išlaikyti status quo ir nedaroma jokia tikra pažangajokia kryptimi.

Būtų labai lengva – ypač administravimo srityje –smarkiai sutaupyti per palyginti smulkiusdalykus. Kalbu, pvz., apie ES agentūras. Uždarę ar sujungę ES agentūras galėtume sutaupytipusę milijardo EUR per metus iš esmės nesumažinę administravimo kokybės, arba galbūtgalėtume uždaryti Regionų komitetą arba Europos ekonomikos ir socialinių reikalųkomitetą. Taip padarę, neabejotinai per metus nesunkiai sutaupytume 200 mln. EUR, opardavę pastatus sutaupytume antra tiek. Galbūt reikėtų pažiūrėti į save. Galėtume pradėtitaupyti ir Europos Parlamente. Pvz., galėtume visi nustoti keliavę verslo klase Europoje.Taip padarytume labai apčiuopiamą indėlį.

Šiame pranešime man patinka štai kas – norėjau tai paminėti – pirmenybės suteikimasviso gyvenimo mokymuisi. Šiuo požiūriu turėtume ypatingai nustatyti prioritetus Leonardoda Vinci programai. Labai svarbūs praktikantų mainai. Galbūt turėtume sukurti finansinępriemonę, kuri leistų sumokėti bent dalį išlaidų visiems piliečiams, kurie nori pasinaudotišia piliečių iniciatyva.

Alain Lamassoure (PPE). – (FR) Pone pirmininke, ponios ir ponai, 2011 m. biudžetinėprocedūra buvo vykdoma rūke, o po to, kai Komisijos narių kolegija patvirtino biudžetoprojektą, rūkas vėl sutirštėjo.

Kaip galime patvirtinti 2011 m. biudžetą nežinodami kaip vertinsime naują atsakomybę,tenkančią Europos Sąjungai pagal Lisabonos sutartį? Nuo vasario mėn. Biudžeto komitetasprašo Komisijos pateikti mums reikalingo finansinio plano persvarstymo projektą. Norsatsakymo ir negavome, poryt diskutuosime dėl šia tema mūsų pateikto klausimo žodžiu.Tai − pirmas nežinomybės debesis.

Antrasis debesis – nauja finansų krizė, viešojo įsiskolinimo krizė. 2010 m. gegužės 9 d.Europos Vadovų Taryba priėmė sprendimą dėl finansinės padėties stabilizavimo plano,kurio vertė 750 mlrd. EUR. Šiame plane numatyti 60 mlrd. EUR, kuriuos ES gali skolintisir skolinti suteikdama ES biudžeto garantiją. Tai esminė nauja galimybė, apimanti pusę ESbiudžeto, tačiau su Parlamentu nebuvo konsultuotasi.

Kitą ketvirtadienį greičiausiai horizonte pasirodys naujas debesis: 2020 m. darbotvarkė,kurią turėtų patvirtinti Europos Vadovų Taryba. Darbotvarkėje yra pusė tuzino pavyzdiniųprioritetinių veiksmų. Be finansavimo šaltinio ši strategija visiškai nepatikima. Tačiau jipristatoma, kaip Europos Sąjungos kelrodė būsimiems dešimčiai metų.

Šioje nežinomybės jūroje Biudžeto komitetas per savo pranešėją ragina Tarybą priimti kaikuriuos politinius sprendimus. Ar turėtume didinti išlaidas, ar mažinti? Be to, jei norimepinigus leisti geriau, atėjo laikas padaryti tai, ko niekuomet neanksčiau nebuvo padaryta:padalyti atsakomybę tarp ES biudžeto ir valstybių narių biudžetų ir, siekiant šio tikslo,nacionalinius parlamentus padaryti Europos Sąjungos naujo valdymo modelio dalimi.

Visos mūsų valstybės narės yra pažeistos, tačiau jos finansuoja pačią Europos Sąjungą.Atėjo laikas parodyti vaizduotę ir drąsą.

Göran Färm (S&D). – (SV) Pone pirmininke, norėčiau ypatingai padėkoti pranešėjaiS. E. Jędrzejewskai. Ji puikiai bendradarbiavo ir su frakcijomis ir, ypač, su sektoriniaiskomitetais. Manau, kad tai labai svarbu šiomis aplinkybėmis.


Mums reikia plataus sutarimo dėl to, ką turime padaryti, kai valstybės narės yra patekusiosį tokią sudėtingą ekonominę padėtį. Be abejo, ypatingai svarbu pasiekti susitarimą taisatvejais, kai kovosime dėl biudžeto lubų persvarstymo, kad gautume daugiau pinigų.Nepaisant sudėtingų aplinkybių, mums to reikia keliose srityse. Ypač omenyje turiu dvisritis. Tai bus tiesiog būtina 1 išlaidų kategorijoje, kitaip tariant augimo ir darbo vietųpolitikoje, jei norime turėti galimybę pripažinti Parlamento vaidmenį ekonomikos atkūrimosrityje, ir 4 išlaidų kategorijoje, ES vaidmens pasaulyje politikoje, net jei iš tiesų dėmesįreikia sutelkti tik į labai svarbias sritis.

Tačiau atrodo, kad mūsų ir pranešėjos nuomonė skiriasi dėl kelių dalykų, todėl teiksimepakeitimus keliose svarbiose srityse. Labai trumpai paminėsiu tris iš jų.

Pirmoji susijusi su jaunimo politika. Pritariame pirmenybės suteikimui, tačiau manome,kad pranešėjos dėmesys judumui yra pernelyg vienpusiškas. Jaunimo padėtis, ypač jaunimonedarbas, apima daug daugiau aspektų. Tai ir švietimas, ir darbo rinkos politika ir socialinėspriemonės.

Mano antrasis punktas susijęs su Gazos klausimu. Netgi Europos liaudies partijai(krikščionims demokratams) turėtų būti akivaizdu, kad reikalavimo, jog Izraelis panaikintųsavo blokadą, rėmimas, kaip šiandien jau pasielgė Taryba, būtų tinkamas veiksmas. Kaikas sako, jog tai nėra biudžeto klausimas. Manau, kad jie klysta. Tai yra labai susiję subiudžetu, nes blokada kenkia ES rekonstrukcijos pastangoms ir, pvz., dėl blokadosnegauname reikalingų medžiagų.

Trečias klausimas, kurį norėčiau paminėti, susijęs su pagalba. Klimato, vadinamųjų „bananųbendrovių priemonių“ ir bendradarbiavimo su pramoninėmis šalimis klausimu turimeaiškiai pasakyti, kad tai negali pakenkti pagalbai vargingiausioms šalims ir Tūkstantmečiovystymosi tikslams. Todėl kreipiuosi į pranešėją ir frakcijas, prašydamas pritarti šiemsvisiškai pagrįstiems pakeitimams.

Ivars Godmanis (ALDE). – Pone pirmininke, norėčiau tarti keletą žodžių apie riziką irgalimybes. Pagal strategiją „Europa 2020“ moksliniai tyrimai ir vystymas − viena pavyzdiniųiniciatyvų ir jau šiame biudžete suplanuota, kad įsipareigojimai turėtų išaugti 15,8 proc.,t. y. papildomais 727 mln. EUR. Šiais metais suplanuota tik 1,6 proc. didesni įsipareigojimaiir atrodo, tarytum mokslinių tyrimų srityje darome 10 kartų didesnius įsipareigojimus,tačiau vienintelė problema yra tai, kad jei pažiūrėsime į išmokėjimus, pamatysime, kadmokėti negalime, nes šiais metais planuojame mokėti 13 proc. mažiau nei 2009 m.

Taigi vienintelis dalykas, kurį šiuo metu turiu pasakyti, yra tai, kad turime kiek galėdamistengtis – Komisija ir mes visi – užtikrinti, kad teikiami mokslinių tyrimų projektai būtųpakankamai aukštos kokybės, kad atitiktų įsipareigojimus ir būtų apmokėti. Deja, iki šiolnuo 2007–2011 m. taip nebuvo. Galėtume tikėti ir dirbti...

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

Vicky Ford (ECR). – Pone pirmininke, ir toliau gyvename precedento neturinčioje krizėjeir visos Europos paprasti žmonės jaučia skausmą. Dvidešimt trys milijonai gyventojų neturidarbo, o turintys darbą laimingieji žino, jog dirbs ilgiau, uždirbs mažiau ir mokės daugiaumokesčių, kad būtų apmokėti netvarūs viešieji įsiskolinimai.

Nebuvo pradėta taupyti Graikijoje ar Airijoje. Atlyginimai mažinami ar įšaldomi Ispanijoje,Italijoje, Portugalijoje, JK ir kitose valstybėse narėse. Vokietija paskelbė apie 60 mlrd. EUR


mokesčių padidinimą ir išlaidų mažinimą. Praėjusią savaitę Nyderlandų žmonės ėjo balsuotiir balsavo užtaupymą, o prancūzai diskutuoja dėl savo pensinio amžiaus prailginimo.

Europos institucijos, kaip ši, negali nereaguoti į piliečių skausmą. Gyvybiškai svarbu, kadpripažintume, ką mūsų valstybės narės daro, kad suvaldytų savo pačių biudžetus. Privalomeį tai, kas mūsų, žiūrėti taip pat realiai ir atsakingai.

Mūsų 34 pakeitime prašoma, kad ES rodytų pavyzdį. Šiais metais – užtikrinti, kad nebusdaroma nebūtinų išlaidų, susilaikyti nuo neprieinamų padidinimų ir grąžinti sutaupytuspinigus mūsų valstybėms narėms.

Už mus balsavo ir mus išrinko tam, kad klausytume žmonių. Dabar laikas išgirsti jųverksmus.

Alajos Mészáros (PPE). – (HU) Labai ačiū, pone pirmininke. Norėčiau pateikti trumpaipakomentuoti mano kolegės Editos Herczog iš Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikoskomiteto kalbą. Žinau, kad buvo pasakyta, jog pinigų nėra ir kad turėtume daryti išlaidasdaugeliui dalykų, tačiau turiu pasakyti, kad būčiau labai patenkintas, jei rastume finansavimoišteklių toms mokslinių tyrimų programoms, pagal kurias energijos tiekimas…

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

Pirmininkas. − Pone A. Mészárosai, tai susiję su procedūra „prašau žodžio“. Galėjotepateikti klausimą paskutiniam kalbėtojui, tačiau jūs tokio klausimo nepateikėte. Atsiprašau.

Monika Hohlmeier (PPE). – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, visos EuroposSąjungos valstybės narės kenčia nuo didelių įsiskolinimų naštos ir finansų bei ekonomikoskrizės. Tačiau jos kenčia ir todėl, kad daugelį metų daugelyje valstybių buvo tvirtinami irtoleruojami dideli biudžeto deficitai – kartais net per dideli. Kai pradedame nagrinėti naujo2011 m. biudžeto klausimą, nepakanka paprasčiausiai sumažinti valstybių narių biudžetus.Mums reikia atidžiai apsvarstyti išlaidas iš mūsų biudžeto ir labai atidžiai − naujas išlaidas.

Norėčiau paminėti Europos išorės veiksmų tarnybą, kurios struktūra ir finansavimas visdar nėra aiškūs. Nėra jokios skaidrios struktūros. Taip pat norėčiau paraginti mažinti išlaidasnaudojant sinergijas su nacionalinėmis išorės veiksmų tarnybomis. Turi būti nustatytosaiškios taisyklės dėl atsakomybės ir skaidraus ataskaitų teikimo Europos Parlamentui, beto, nereikėtų bandyti panaikinti Europos Parlamento vaidmens bendro sprendimoprocedūroje ir prižiūrint vis didesnį sprendimų skaičių. Europos Parlamentasbendradarbiauja ir padės esant sudėtingai padėčiai. Todėl privalome įtraukti EuroposParlamentą į šiuos klausimus kaip bendro sprendimo priėmėją.

Be to, manau, kad mums būtina pagaliau iš tiesų sumažinti biurokratiją, pvz., žemės ūkyjeir mažųjų ir vidutinių įmonių atžvilgiu, kurioms reikia skubiai augti ir įgyvendinti inovacijasbei su jomis tvarkytis. Jei norime sumažinti biudžetinius deficitus ir mokesčius bei padidintimokesčių pajamas, turime sumažinti biurokratijos naštą mažosioms ir vidutinėms įmonėmsir sudaryti sąlygas inovacijoms bei privalome galutinai sumažinti nemėgstamomsmažosioms ir vidutinėms įmonėms didelio masto pramonės keliamą negailestingąkonkurenciją, o ne ją skatinti.

Taip pat pritariu mūsų Biudžeto komiteto pirmininko nuomonei, kad pirmiausia mumsreikia tikslių duomenų apie šį biudžetą prieš galutinai jį tvirtinant.

László Surján (PPE). – (HU) Dėkoju už suteiktą žodį, pone pirmininke. Ponios ir ponai,klausant komentarų man atrodo, kad jie atspindi du skirtingus stilius, du skirtingus


suvokimus. Kai kurie iš mūsų mini vis naujus tikslus, pateikia vis naujas idėjas, raginaveiksmingiau ir sparčiau įgyvendinti mūsų turimas programas. Tai pagirtina, nes tai − gerosir svarbos programos. Kiti vardija sunkumus, su kuriais susidūrė valstybės narės, ir norisumažinti Europos Sąjungos biudžetą.

Ponios ir ponai, Europos Sąjungos biudžetas − ne problemos priežastis, bet sprendimas.Mūsų turimos priemonės, jei jas naudosime sėkmingai, gali padėti pagerinti padėtį visoseEuropos Sąjungos valstybėse narėse. Turiu omenyje paramą mažosioms ir vidutinėmsįmonėms, pagalbą atsilikusiems regionams, kad jie galėtų pasivyti ir paramą žemės ūkiuibendrai. Be to, turėtume nepamiršti, kad dabar ruošiamės trišaliam susitikimui ir norimesuteikti aiškius įgaliojimus pranešėjai ir Parlamento delegacijai, kad jie sėkmingai dalyvautųtose diskusijose. Jei dabar leisimės į smulkmenas, nesugebėsime suformuluoti pačiųsvarbiausių minčių.

Visiškai sutinku su socialistais, kad Gazos problema yra labai rimta, tačiau nemanau, kadšis birželio mėn. trišalis susitikimas − tinkama vieta ją nagrinėti. Jei ten nešame kasdienępolitiką, kodėl gi nekalbėti apie potvynius Centrinėje Europoje? Mano paties rinkimųapygarda smarkiai kenčia. Šeimų gyvenimus per praėjusias kelias savaites sugriovė lietūs.Be abejo turime apie tai kalbėti, tačiau Parlamentas turi kitų priemonių – yra kitų priemoniųir Gazos problemai spręsti. Todėl rekomenduoju pritarti pranešėjai.

Seán Kelly (PPE). – (GA) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau pagirti Komisijos naręir pranešėją už jų paaiškinimus, kaip biudžetas veiks ateityje. Iš esmės pritariu savo kolegųParlamento narių pateiktoms pastaboms, tačiau norėčiau pabrėžti kelis kitus punktus.

Pirma, norėčiau pritarti savo kolegei iš Airijos dėl žemės ūkio svarbos ir kaimo gyvenimobūdo išsaugojimo, labai svarbaus gyvenimo kokybei ir mūsų šalių ateičiai.

Antra, pagal Lisabonos sutartį gavome įgaliojimus sporto ir turizmo srityje: šios dvi sritysman labai svarbios. Norėčiau, kad formuojant biudžetą į tai būtų atsižvelgta, nes antraipnėra prasmės turėti įgaliojimus sporto ir turizmo srityje, jei neturėsime biudžeto, reikalingopradėti kai kuriuos tinkamus veiksmus.

(GA) Mano nuomone, tai patys svarbiausiu aspektai. Nenorėčiau pasakyti nieko daugiau– laikas jau beveik baigiasi – tačiau paprašysiu jūsų į tai atsižvelgti, kai bus diskutuojamadėl biudžeto.

Bogusław Liberadzki (S&D). – (PL) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau pasveikintiS. E. Jędrzejewską, ne tiek dėl paties pranešimo formos, bet dėl to, kaip ji dirbo su pranešimuir dėl jos padarytų išvadų. Norėčiau pabrėžti keletą pagrindinių teigiamų aspektų. Pirma,buvo atkreiptas dėmesys į biudžeto pajamas. Antra, 2011 m. biudžetas, taip pat atsižvelgiantį įgaliojimus, verčia mus daryti tokią išvadą – fiksuotų išlaidų dalis didėja. Šioje srityje, kaipjau sakė kiti čia kalbėjusieji, privalome žiūrėti į tų išlaidų veiksmingumą, turiu omenyje įtai, kokius rezultatus jos duoda. Mūsų vis dar laukia labai svarbi apmąstymų akimirka.Kokie ištekliai bus mums palikti, kad galėtume imtis naujų iniciatyvų? Mažėja naujomsiniciatyvoms skirtų išteklių laisvo naudojimo laipsnis. Privalome tai suvokti ir diskusijojetai aiškiai matoma.

Franz Obermayr (NI). – (DE) Pone pirmininke, norėčiau pateikti keletą pastabų dėl2011 m. biudžeto. Dėl imigracijos: užuot stabdžius migrantų srautus į Europą ir užtikrinusmūsų išorės sienų saugumą, ketinama mažinti 2011 m. sistemos FRONTEX biudžetą. Kitavertus, daugiau pinigų skiriama Europos pabėgėlių fondui, kurio tikslas – įkurdinti naujas


pabėgėlius ES. Tokia biudžeto politika prasilenkia su logika ir tai atvers vartus neteisėtaiimigracijai bei sužlugdys prieglobsčio sistemą.

Už ES ribų ketinama sumažinti finansinę paramą Palestinai. Vietoj to, skiriama daug daugiaulėšų plėtrai, pvz., valstybei kandidatei Turkijai. Reikalauju paaiškinti, kodėl Turkijai,žengusiai atgal, o ne į priekį, dabar skiriama daugiau pinigų. Aštuoni milijonai per metus– vis tik didelė suma.

Administravimo srityje Parlamentas galiausiai turėtų sustabdyti naujų nesuskaičiuojamųagentūrų kūrimąsi. Netoleruotina, kai per ekonomikos krizę ES leidžia sau prabangą kurtiagentūrą kiekvienai problemai spręsti. Be to, reikia konkrečiai ištirti ir stebėti visų veikiančiųagentūrų pridėtinę vertę.

Jan Kozłowski (PPE). – (PL) Pirmiausia, norėčiau pasveikinti S. E. Jędrzejewską. Manau,kad ir jos parengtas pranešimas ir jos darbas pakeitimų atžvilgiu rodo jos nuoseklumą irpasirinktos krypties laikymąsi bei atvirumą pasiūlytiems pakeitimams.

Dėl pranešimo, 1b išlaidų kategorijos atžvilgiu norėčiau pabrėžti, kad laukiamas mokėjimųaugimas iš tiesų yra didelis ir atitinka daugiametę finansinę programą. Tačiau atsižvelgiantį sunkumus, su kuriais anksčiau įgyvendinant projektus buvo susidurta dėl ekonomikoskrizės, ir į laukiamų mokėjimų iš Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondosumą, Komisijos suplanuotų išteklių 2011 m. gali nepakakti.

Karin Kadenbach (S&D). – (DE) Pone pirmininke, nuoširdžiai dėkoju pranešėjai. Norėčiaupritarti tam, ką G. Färm sakė apie jaunimo politiką ir jaunimo skatinimą.

Mūsų šūkiai tapo užimtumas ir augimas ir tai − pagrindinis kelerių ateinančių metų tikslas.Manau, kad labai svarbu mums šioje srityje labiau pasistengti ir užtikrinti, kad šis augimasbūtų tvarus, o Europos Sąjungos biudžeto ir atskirų valstybių narių biudžetų konsolidavimopožiūriu užtikrinti, kad toks konsolidavimas būtų daromas socialiai suderintu būdu ir,svarbiausia, kad konsoliduojant biudžetus nebūtų pamiršti pagrįsti jaunimo interesai irporeikiai, t. y. jų teisė į geriausią švietimą ir mokymą bei darbo vietas.

Esu tikra, kad jauniems europiečiams nieko nėra svarbiau, kaip galimybė panaudoti savoįgūdžius. Mums jų reikės, jei norime, kad Europa ir ateityje būtų konkurencinga.

Elie Hoarau (GUE/NGL). – (FR) Pone pirmininke, S. Le Foll ir P. Tirolien jau pateikėpakeitimą komitete ir dar kartą plenarinėje sesijoje dėl 2011 m. biudžeto projekto.

Mūsų frakcija visapusiškai pritaria pakeitimui, todėl ir mes jį pateikėme.

Raginu visus savo kolegas narius balsuoti už į pakeitimą dėl 40 straipsnio, kuriuo prašomane sumažinti, o padidinti asignavimus POSEI programai, ypač atsižvelgiant į EuroposSąjungos, Kolumbijos ir Peru pasirašytų Pasaulio prekybos organizacijos susitarimųpadarinius ir šių susitarimų padarinius Europos Sąjungos atokiausių regionų tradicinėmskultūroms.

Nikolaos Salavrakos (EFD). – (EL) Pone pirmininke, be jokios abejonės su dabartineekonomikos krize ir recesijos pavojumi Europoje reikia kovoti didinant investicijas.

Taigi pagrindinis rūpestis − išsaugoti išteklius projektams finansuoti. Kad būtų įgyvendintasbiudžetas, norėčiau pakartoti savo seną pasiūlymą: siūlau išnagrinėti galimybę išleistiEuropos obligacijas, kad būtų užtikrintas pagrindinių Europos vystymosi programų, pvz.,Europos greitkelių, naujų technologijų, skirtų kovai su klimato kaita Europos lygiu, vienodų


sąlygų sveikatos sektoriuje kūrimo, didelių investicijų energetikoje ir bendros navigacijossistemos, finansavimas.

Manau, kad į recesijos grėsmę turėtume reaguoti skubiais ir suderintais veiksmais. Laikassenka.

Alajos Mészáros (PPE). – (HU) Dėkoju, pone pirmininke, ir atsiprašau už ankstesnįnesusipratimą. Būdamas Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nariu,norėčiau dviem ar trim sakiniais pakomentuoti tas mokslinių tyrimų programas, kuriomissiekiama užtikrinti tvarų energijos tiekimo saugumą. Neseniai čia buvo paminėta ITERbranduolio sintezės reaktoriaus programa. Norėčiau informuoti savo kolegas Parlamentonarius, jei jie to nežino, kad pagal šią programą esame padarę įsipareigojimus, kurių iš tiesųnegalime atsisakyti. Tai − vienintelė tarptautinė mokslinių tyrimų programa, kuriojeEuropos Sąjungai tenka lyderės vaidmuo. Šiame sumanyme dalyvauja tokios valstybės,kaip Rusija, Kinija ir Jungtinės Valstijos. Todėl raginu savo kolegas Parlamento narius irbiudžetą rengiančius asmenis apsvarstyti šią programą. Žinau, kad ji labai brangi, tačiaunepaisant to, norėčiau kad pasiaukotume jos labui.

Connie Hedegaard, Komisijos narė. − Pone pirmininke, norėčiau jums visiems padėkotiuž kai kurias labai aiškias ir glaustas pastabas. Kaip minėjau pradžioje, užtikrinsiu, kadvisos jūsų pastabos ir svarstymai būtų nedelsiant perduoti J. Lewandowski.

Kaip visuomet, Komisija stengsis veikti kaip sąžininga tarpininkė. Šios dienos diskusijojegirdėjome, kiek daug yra skirtingų norų ir kiek daug politinių prioritetų norėtumėte turėti,todėl be jokios abejonės, tai − sudėtingas uždavinys. Berods Garriga Polledo pasakė, kadper 16 jo darbo metų, turbūt niekuomet nebuvome patekę į tokią sudėtingą padėtį. Tą patįgalima pasakyti ir apie valstybes nares.

Buvo paminėta, kad pinigus turime leisti protingai. Manau, kad A. Lamassoure pasakė, kadpinigus reikia leisti geriau. Galiu jus užtikrinti, kad Komisija norėtų artimai bendradarbiautisu Europos Parlamentu, jog būtų užtikrintas kiek įmanoma geresnis mūsų gautų pinigųleidimas.

Dėkoju už visą jūsų indėlį. Tik keletas faktinių pastebėjimų: Vystymosi komiteto varduT. Berman minėjo, kad reikėtų papildomų pinigų vystymuisi – ypač spartaus įgyvendinimokovos su klimato kaita finansinei priemonei. Labai džiaugiuosi galėdama pasakyti, kadKomisijos pinigai spartaus įgyvendinimo priemonei bus 100 proc. nauji ir papildomi. Tailabai svarbu. Be to, atsakydama į tai, ką kalbėjo G. Färm – poreikį užtikrinti, kad šie pinigaibūtų skirti pažeidžiamiausioms ir mažiausiai išsivysčiusioms šalims – galiu pasakyti, kadbūtent taip ir bus padaryta su Komisijos pinigais.

Manau, kad tai labai reikšmingi dalykai. Visą norų sąrašą ir visus prioritetus, kurie buvočia pareikšti, perduosiu J. Lewandowski.

PIRMININKAVO: Dagmar ROTH-BEHRENDTPirmininko pavaduotoja

Sidonia Elżbieta Jędrzejewska, pranešėja. – (PL) Ponios ir ponai, labai jums dėkoju užvisas pastabas, dėkoju, kad man davėte naują postūmį ir už visus jūsų gražius žodžius. Taippat dėkoju už jūsų kritiką, nes ši iki šiol mano nuveikto darbo kritika ir pastabos apie jįneabejotinai padės man rudenį suformuluoti kiek įmanoma geresnę Parlamento poziciją,kad derybose pasiektume kiek galima geresnių rezultatų.


Apibendrindama jūsų išsakytas nuomones, norėčiau paminėti keletą dalykų. Į su 2011 m.biudžetu susijusius veiksmus turėtume žiūrėti kaip į bendrą finansinio spaudimo, kylančioiš prioritetų, kuriuos mes, Parlamentas, nustatėme ir kuriuos patvirtino valstybės narės,poveikį. Turiu omenyje prioritetus, susijusius su tuo, kad pvz., Europos Sąjunga pagalLisabonos sutartį bus svarbi veikėja tarptautinėje arenoje, ar kad turime plataus užmojo irlabai didelių projektų, susijusių su „Galileo“ ir branduoline sinteze. Tai − dideli brangūsprojektai, kurie neatėjo iš niekur, ir dabartinė su Europos biudžetu susijusi padėtis yrabūtent šių naujų ambicijų, kurios buvo patvirtintos ir dabar turi būti finansuojamos,rezultatas.

Man, šio Parlamento pranešėjai, nepriimtina, kad iš Lisabonos sutarties kylančios ambicijos,kurias taip pat skatina Taryba, turėtų būti finansuojamos Parlamento prioritetų sąskaita.Taip neturi būti. Mes, Europos Parlamentas, privalome turėti vietos manevrams ir finansiniųgalimybių prioritetams, kylantiems iš mūsų darbo, įgyvendinti. Tuo grindžiamas mūsųderyboms birželio mėn. pabaigoje skirtas sąrašas.

Dar vienas svarbus klausimas: džiaugiuosi Parlamento pritarimu mano pirmenybėssuteikimui jaunimui, kurią inicijavau Biudžeto komitete. Taip pat noriu atkreipti dėmesįtų, kurie nori, kad pirmenybės suteikimas jaunimui būtų dar labiau plėtojamas.Subsidiarumas − esminis principas ir nenorėčiau, kad valstybių narių atsakomybęperkeltume į Europos Sąjungos lygį, kai tai nėra būtina. Būtent todėl mums reikiasavikontrolės.

Dar kartą norėčiau padėkoti už visas jūsų pastabas.

Pirmininkė. – Diskusija baigta. Balsavimas vyks 2010 m. birželio 15 d., antradienį.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

Cătălin Sorin Ivan (S&D), raštu. – (RO) Pirmiausia turiu padėkoti pranešėjai, kurisėkmingai bendradarbiavo su visomis frakcijomis ir atsižvelgė į įvairias nuomones, esantsudėtingoms biudžetą supančioms aplinkybėms ir procedūrai, kuri vis dar labai atsargi.Tačiau jaučiuosi įsipareigojusi pateikti pastabas dėl Komisijos ir Tarybos požiūrio į jųatsakomybę biudžeto sudarymo procedūroje. Dabar yra 2010 m. birželio mėn., o 2011 m.biudžeto projekte vis dar neatsižvelgta į Europos išorės veiksmų tarnybą ir didelę ES naujųgalių, atsiradusių įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, dalį. Projekte taip pat nepakankamaiatsižvelgiama į darbotvarkės „Europa 2020“ tikslus. Komisijos narys J. Lewandowski žadėjomums biudžetą, kuriuo dėmesys bus sutelktas į jaunimą ir švietimą. Tačiau jei pažiūrėsimeį siūlomo biudžeto projekto eilutę, skirtą mokymuisi visą gyvenimą, t. y. svarbiausiąprogramą šioje srityje, pamatysime, kad jai skirtas biudžetas didinimas vos 2 proc. – tiek,koks yra dabartinis metinės infliacijos lygis.

Angelika Werthmann (NI), raštu. – (DE) 2011 m. biudžeto planavimo procesas yrapirmasis po Lisabonos sutarties įsigaliojimo ir vykdomas finansų ir ekonomikos krizėssąlygomis. Todėl ES 2011 m. biudžeto maržos yra itin griežtos ir tai gali padaryti neigiamąįtaką strategijos „Europa 2020“ tikslams. Kaip teigiamą dalyką norėčiau pabrėžti tai, kadjaunimas − vienas svarbiausių prioritetų biudžeto projekte. Deja, siūloma faktinė finansinėparama neatitinka Europos Parlamento lūkesčių. Daug galima pasiekti finansuojant palygintimažu sričių, susijusių su jaunimo politika. Galiausiai norėčiau priminti Parlamentui, kad60 mlrd. EUR, kurie garantuojami ES biudžetui pagal 2010 m. gegužės 9 d. Tarybossprendimą, galėtų turėti teigiamą poveikį biudžetui. Ačiū.


19. Pažanga įgyvendinant Tūkstantmečio vystymosi tikslus: laikotarpio vidurioapžvalga besirengiant 2010 m. rugsėjo mėn. JT aukščiausiojo lygio susitikimui(diskusijos)

Pirmininkė. − Kitas klausimas – M. Cashman pranešimas dėl pažangos įgyvendinantTūkstantmečio vystymosi tikslus: laikotarpio vidurio apžvalga besirengiant 2010 m. rugsėjomėn. JT aukščiausiojo lygio susitikimui (A7-0165/2010) (2010/2037(INI)).

Michael Cashman, pranešėjas. − Ponia pirmininke, pradėdamas norėčiau pasakyti, kadiš tiesų tai turėtume vadinti ne „Tūkstantmečio vystymosi tikslais“, o „Tūkstantmečiovystymosi iššūkiais“. Taip dažnai iš mūsų lūpų išsprūsta žodžiai „TVT“, tačiau ar kada norsiš naujo persvarstėme, kas iš tiesų tai yra?

2000 m., kai gyvenome ekonomikos klestėjimo laikais, davėme pažadus ir įsipareigojome.Deja, kolegos, šie įsipareigojimai dar nepasiekti. Iki nustatytos datos, kai turėtume išspręstišiuos didelius iššūkius – 2015 m. – mums liko penkeri metai.

Leiskite man juos pakartoti: pagrindiniai iššūkiai − didelis skurdas ir badas, prieiga prievisuotino pradinio mokslo, lyčių lygybė, vaikų mirtingumas, mamų sveikata, AIDS, maliarijair TB, aplinkos tvarumas ir pasaulinė partnerystė vystymui: aštuoni tūkstantmečio vystymoiššūkiai, kurie vis dar yra iššūkiai. Ir dabar šią savaitę, tikėkimės, ES susitelks ir išsiverš įpriekį ir parengs bendrą poziciją prieš rugsėjo mėn. plenarinę Jungtinių Tautų sesijąNiujorke.

Tačiau turiu pasakyti, kad ženklai kelia nerimą. Nesilaikoma įsipareigojimo, pagal kurįteigėme, kad 0,7 proc. mūsų bendrųjų nacionalinių pajamų skirsime šiems iššūkiamsspręsti. Kai kuriose mažiausiai išsivysčiusiose valstybėse atsiliekame, labai atsiliekame nuotikslų, kuriuos turėtume būti pasiekę pusiaukelėje.

Taip, buvo pasiekta tam tikra pažanga ir mūsų padarytos investicijos – naudoju šį terminąprotingai – iki šiol mūsų padarytos investicijos atsipirko. Mamų sveikata pagerėjo. Vaikųmirtingumo lygis žemas, ir mirštančių vaikų skaičius laipsniškai mažėja.

Tačiau mūsų problema − tai, kad mums reikia daugiau pinigų ne tik šiems įsipareigojimamsįgyvendinti, dabar mums reikia papildomo finansavimo, kad išspręstume su klimato kaitasusijusias problemas, darančias žalą sritims, kurias taisome besivystančiose ir mažiausiaiišsivysčiusiose šalyse.

Būtent todėl savo pranešime nagrinėjau ne tik tai, ką nuveikėme iki šiol, bet ir tai, kiek daugdar turime padaryti. Tai reiškia žvilgsnį į didelę problemą, kurią turime Europos politikosinstitucijose, kurios, viena vertus, nori pasiekti teigiamų pokyčių ir vykdyti teigiamą politiką,tačiau, kita vertus, – pačios tam prieštarauja ir kenkia.

Pagalvokime apie prekybą, pagalvokime apie bendrą žemės ūkio politiką, pagalvokimeapie bendrą žuvininkystės politiką. Be politikos krypčių suderinamumo mūsų investicijosšiose šalyse niekuomet neatsipirks. Ir tai yra investicijos. Mūsų ilgalaikis ekonominisinteresas − atsikratyti šių TVT, juos pasiekti ir atsikratyti šių problemų, trukdančių atskiriemsgyvenimams visame pasaulyje.

Taigi noriu matyti ES lyderės vaidmenyje. Ne mažiausią derinį, dėl kurio jos gali susitarti,tačiau įsipareigojimą dėl tų 0,7 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų, įsipareigojimą dėlpapildomo finansavimo; ir nenorime, kad būtų iš naujo apibrėžta užjūrio vystymosipagalba. Nereikia žaisti su smulkmenomis.


Taigi šįvakar turime įdomią diskusiją. Noriu padėkoti NVO visoje Europoje, parėmusiomsmano pranešimą. Noriu, kad mes šiandien ir ypač rytoj per balsavimą nekreiptume dėmesioį politinius skirtumus. Tai nebus tobulas pranešimas; niekuomet tai, ką padaro šisParlamentas, nėra tobula, tačiau norėčiau pasakyti štai ką: nenaudokime savo politiniųįsitikinimų skirtumų tam, kad atimtume iš savęs galimybę pasiekti bendrą poziciją JungtinėseTautose ir iki 2015 m. pasiekti TVT.

Andris Piebalgs, Komisijos narys. − Ponia pirmininke, TVT galia ir svarba kyla iš to, kadtai − bendras įsipareigojimas bendriems vystymosi tikslams. Tai − bendri rėmai, pagalkuriuos derinamos ir tikrinamos tarptautinio vystymosi veiklos. Jie padeda žadinti vystymosipastangas ir suteikti galimybę milijonams žmonių visame pasaulyje.

Tačiau nepaisant įspūdingų laimėjimų, labai skiriasi bendra pasiekta pažanga skirtingųtikslų, skirtingų regionų ir besivystančių valstybių atžvilgiu. 2010 m. iš tiesų − kertiniaimetai. Būtina nuspręsti, ką padarėme teisingai ir kas buvo blogai ir kokias didžiausiassėkmes ir nesėkmes patyrėme po Tūkstantmečio deklaracijos pasirašymo.

Labai svarbu parodyti, kaip geriausiai reikėtų pradėti naują etapą ir paspartinti pažangąsrityse, kuriose atsiliekama. Taip pat labai svarbu, kad pažanga siekiant TVT būtų tvirta irtvari. Bus būtina sustiprinti valstybei priklausančias institucijas, politikos kryptis ir paslaugųteikimo sistemas bei išvengti ar sušvelninti sukrėtimus ir skatinti platų ekonomikos augimą.

M. Cashmano puikiame pranešime nagrinėjamos minėtos problemos ir pateikiamos tvirtosgairės Europos Sąjungai rengiantis Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikimuirugsėjo mėn. ir vėlesniam laikotarpiui.

Džiaugiuosi matydamas didelius panašumus tarp M. Cashmano pranešimo ir Komisijoskomunikato, 12 punktų ES veiksmų plano siekiant Tūkstantmečio tikslų, įgyvendinimo.Privalome bent jau laikytis savo pagalbos įsipareigojimų dėl 0,7 proc. BNP iki 2015 m.Privalome pagaliau pasiekti, kad pagalbos veiksmingumas iš gražios sąvokos virtųapčiuopiama tikrove. Privalome užtikrinti, kad politikos suderinamumas su vystymu taptųtvirta priemone, lemiančia ES sprendimų priėmimą. Privalome skirti specialų dėmesįblogiausioje padėtyje esančioms valstybėms, ypač trapioms ir kamuojamoms konfliktų.Privalome skirti specialų dėmesį tiems TVT, kurių siekime labiausiai atsiliekama ir kartuišlaikyti bendrą visapusišką požiūrį į TVT.

Labai pritariu, kad valdymui tenka pagrindinis vaidmuo siekiant sėkmingo TVT pasiekimoir tvarumo. Efektyvaus valdymo įsipareigojimas − pagrindinė sąlyga vykdant bet kokiasviešojo vystymo strategijas ir politiką. Vykdant kitus įsipareigojimus, mums reikia geresnionuspėjamumo ir efektyvumo, kad paremtume valstybių daromus pokyčius, kuriaisskatinamas integruotas ekonomikos augimas ir didinamos viešosios investicijos į švietimą,sveikatą ir infrastruktūrą, didinama švarios energetikos sėkmė ir skatinamas mažai angliesdioksido į aplinką išskiriančių technologijų vystymas. Mūsų pagalba turėtų veikti kaipnacionalinių išteklių sutelkimo TVT finansuoti katalizatorius.

Trumpai papasakosiu apie diskusijas, kurias šiandien turėjome Užsienio reikalų taryboje.Esu labai patenkintas mūsų pasiektomis išvadomis. Matyti aiškus pasiryžimas iki 2015 m.pasiekti 0,7 proc. OPV (Oficialiai vystymosi pagalbos) įsipareigojimą. Taryba patvirtinolyčių lygybės ir teisių suteikimo moterims įtraukimą į 2010–2015 m. ES veiksmų vystymosiplaną. Be to, tinkamai atsižvelgiama į Komisijos pasiūlytą 12 punktų ES veiksmų planą dėlTVT.


Taryba sutiko žengti tikrus žingsnius efektyvumo link, kviesdama Komisiją pateiktikonkrečius pasiūlymus. Manau, kad nors neturėtume nusiraminti ir pasitenkinti tuo kaspasiekta, tai bus paketas, kuris leis mums rodyti pavyzdį Niujorke. Paketas jokiu būdu nėratobulas, tačiau jis sudaro pagrindą pažangai. Dar kartą sveikinu dėl Parlamento pranešimodėl TVT.

Alf Svensson, PPE frakcijos vardu. – (SV) Ponia pirmininke, visų pirma norėčiau padėkotiM. Cashmanui už malonią draugiją aptariant šias ypatingai skubias bei svarbias problemas.Taip pat norėčiau pasakyti, jog man, kaip ilgamečiam Švedijos parlamentarui, buvo įdomubūnant čia, Europos Parlamente, stebėti bandymus susitarti. Nesitikėjome, jog mūsųfrakcijos sugebės visiškai susitarti.

Dabar M. Cashman teigia – ir aš visiškai su juo sutinku – kad mums reikia daugiau išteklių.Vis dėlto, nemanau, jog tai visuomet turėtų reikšti didesnius mokesčius. Siūlyčiauverslininkams suteikti laisvą valią ir daugiau galimybių neturtingose šalyse tam, kad būtųsukurta darbo vietų. Be to, netikiu, jog M. Cashmano pasiūlytas moratoriumas − protingasėjimas. Vis dėlto, labai norėčiau pabrėžti tai, kas išdėstyta 47 straipsnyje, kur mesprimygtinai raginami užgniaužti tam tikrų grupių diskriminaciją, pasireiškiančią daugelyjeneturtingų šalių. Aš, ir, be abejo, dar daug kitų žmonių, manome, jog būtent šiai problemaiturime skirti daug laiko mūsų diskusijose dėl Tūkstantmečio vystymosi tikslų.

Yra kalbų apie 0,7 proc. Labai norėčiau, kad kalbėtume apie 1 proc. BNP, nes manau, kadturtingoms šalims iš tiesų tenka atsakomybė užtikrinti, kad jos pasiektų bent tokią sumą.Yra ir kitas klausimas. Nemanau, jog labai išmintinga priimti sprendimą, kuriuo šalysįpareigojamos pasiekti 0,7 proc. – net jei ir norime, kad taip būtų – nes manau, jog daugeliuatžvilgiu tai būtų laiko švaistymas.

Vis dėlto šios problemos yra neatidėliotinos, o moralės požiūriu ir pačios svarbiausios,todėl jomis šis Parlamentas galėtų susirūpinti. Nei vienas Europos Parlamento narys neturėtųtoleruoti žmonių mirties nuo alkio bei troškulio atvejų. <BRK>

Corina Creţu, S&D frakcijos vardu. Kaip anksčiau buvo pabrėžta, ekonomikos ir finansųkrizė, kurią išgyvename, daro didelį poveikį tikslams, kuriuos valstybės narės įvardijo kaipTūkstantmečio vystymosi tikslų dalį. Todėl labai vertinu tikrovišką ir logišką pranešimoautoriaus M Cashmano patvirtintą metodą.

Praėjus 10 metų po Tūkstantmečio vystymosi tikslų nustatymo, džiaugiamės, galėdamipabrėžti, jog buvo padaryta tam tikra pažanga kovojant su dideliu skurdu, badu bei ŽIV,nors ši pažanga ir nėra visiškai pakankama. M. Cashmano pranešime nustatomi svarbiausiTVT įgyvendinimo eigos aspektai, be to, pateikiamos pagalbos vystymuisi skirtų lėšųšvaistymo sustabdymo galimybės, naudojant sudėtinį, bet suderintą teisėkūros ir finansiniųpriemonių bei rinkos priemonių derinį.

Pirmiausia norėčiau pabrėžti, kad buvau labai patenkinta skaitydama pranešime pateiktąrekomendaciją, pagal kurią Europos Sąjungai siūloma bent pusę skiriamos paramos paskirtimažiausiai išsivysčiusioms valstybėms ir jose nustatyti grupes, esančias prasčiausiojepadėtyje, ypatingą dėmesį skiriant moterų, vaikų bei neįgaliųjų padėčiai, taip pat efektyviauįtraukti šių pažeidžiamų grupių interesus į tų šalių plėtros strategijas. Šių grupių padėtisdaugelyje regionų kritiška.

Kaip jau buvo minėta, šių metų rugsėjo mėn. JT aukšto lygio susitikime mums, tikiuosi,bus pateikta detalesnė apžvalga, susijusi su pagalbos vystymuisi padėtimi. Tiesą sakant,


M. Cashmano pranešime pateikiama labai gerai struktūrizuota nuomonė, paremta tvariuojuvystymu įkvėpta filosofija.

Leonidas Donskis , ALDE frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, tikiuosi mano kolegaMichael Cashman ir mūsų kolegos į mano pastebėjimus pažiūrės kaip į papildymą irpripažinimo ženklą, o ne pataisymą. TVT suteikia mums unikalią galimybę XXI a. pradžiojepasiekti humaniškas sąlygas. Todėl labai svarbu parengti naują bei šviežią planą, o ne siūlytisenąjį XX amžiaus. Mūsų laikų tikrovė yra tokia, jog joks vystymas neįmanomas be saugosir vice versa. Todėl pabandėme pasiūlyti labiau suderintą TVT siekimo būdą, juo daugiaudėmesio atkreipdami į tokius regionus kaip, pvz., centrinė Azija, kur skurdas klesti kartusu saugos stoka, nesaugumu, priverstiniu vaikų darbu ir netgi vergija.

Be autokratinių režimų Uzbekistane bei Turkmėnistane, smurtas prieš etnines mažumaspastaruoju metu kilo Kirgizijoje. Labai sunki padėtis, skurdas, kartu su nestabilumu irsmurtu gali sukelti regiono humanitarinę katastrofą. Jei mums reikia įrodymo, jog besaugumo negali būti jokio ilgalaikio ir tvaraus augimo – čia turime tokį pavyzdį.

Be to, negalime pamiršti didelio skurdo formų tokiose Europos šalyse kaip Moldova beiAlbanija. Imkime pavyzdžiu keletą rimtų problemų, susijusių su sveikatos apsauga.Ukrainoje bei Moldovoje 300 iš 10 000 žmonių kenčia nuo tuberkuliozės. Minėtosiosšalys nepatenka į mažiausiai išsivysčiusių valstybių kategoriją, tačiau neabejotinai priklausobesivystančioms valstybėms.

Jei TVT neapims nestabiliausių bei nesaugiausių šalių, niekada ten nepasieksime gyvybingos,socialios ir moralios tvarkos. Todėl atėjo laikas plėsti savo akiratį. Net jei Afrika į pietusnuo Sacharos mums labai svarbi, negalime apriboti TVT vien tik iki šio vienintelio geraižinomo konteksto. Susiduriame su naujais iššūkiais ir turime į juos reaguoti. Paskutinis,bet ne mažiau svarbus faktas – TVT neatskiriami nuo būtinybės mažiausiai išsivysčiusioms,besivystančioms bei nesaugiausioms šalims suteikti galias tam, kad jos pačios galėtųformuoti savo ateitį.

Judith Sargentini, Verts/ALE frakcijos vardu. – (NL) Sveiki atvykę, pone A. Piebalgsai,Komisijos nary vystymuisi. Norėčiau greta jūsų matyti ir Komisijos narį prekybaiK. De Guchtą, nes dabar šiame Parlamente stengiamės pasiekti, kad per artimiausiuspenkerius metus būtų sumažintas atsilikimas. Tikrai nevykdome Tūkstantmečio vystymositikslų grafiko, tačiau visi po jais pasirašėme; davėme pažadus. Pažadėjome – vis darprisimenu tuometinį šūkį, nes tuo metu dirbau vystymosi organizacijose – „padaryti skurdąistorija“. Tačiau tokia istorija vis dar nesukurta.

Tačiau tai dar galima padaryti. Galime kalbėti apie 0,7 proc., ar net daugiau, mūsų bendrojonacionalinio produkto pagalbai. Galime kalbėti apie naujas finansinės pagalbos rūšis, norstai tampa vis sudėtingiau šiais ekonomikos krizės laikais. Tačiau iš tiesų turėtume kalbėtiapie kitokius bendro sambūvio būdus per sąžiningą prekybą. Dabar patys sau plekšnojameper petį girdamiesi, kad esame didžiausi pasaulyje pagalbos vystymuisi teikėjai, tačiau ištiesų patys save giriame už tai, kad esame didžiausia vartotojų rinka.

Jei sąžiningai prekiautume, didžiosios dalies pagalbos greičiausiai nereikėtų. Atrodo, kadkažkaip vis dar mums paprasčiau teikti pagalbą, nei įsipareigoti nepardavinėti mažesnėmiskainomis už Afrikos smulkiuosius ūkininkus. Jei apribosime galimybes tarptautinėmsbendrovėms išvengti mokesčių, daug iždų Afrikoje taps tvirtesni. Be to, kai matau mūsųpožiūrį į balsavimo sąrašus dėl šios rezoliucijos, su visais papildymais ir išbraukimais, man


kyla klausimas, kas nutiko mūsų didingam gestui; kas nutiko mūsų žiniai, kad per penkeriusmetus iš tiesų pasieksime Tūkstantmečio vystymosi tikslus?

Nirj Deva, ECR frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, mūsų pranešėjas atliko puikų darbąir kreipėsi į Parlamentą 100 proc. pritarti pranešimui ir mūsų pastangoms JT. Mano frakcijadžiaugiasi galėdama 99,9 proc. pritarti pranešimui ir mano kitaip dėl kelių aspektų.

Vis kalbame apie TVT. Kas yra tie TVT? Tiesą pasakius, yra aštuoni Tūkstantmečio vystymositikslai, bet manau, kad turėtume jų turėti daugiau. Jei būtume jų turėję daugiau, būtumepasiekę kai kuriuos tikslus, kuriuos stengiamės pasiekti greičiau. Vienas svarbiausių dalykųsiekiant panaikinti skurdą – suinteresuotųjų šalių, kurios galėtų kažką turėti, turėtinuosavybę ar smulkų verslą, turėjimas.

Parlamento nariai keliavo į užsienį ir besivystančiose šalyse važiuodami kondicionieriusturinčiais automobiliais pakelėse matė milijonus lūšnynų ir šimtus ir tūkstančius mažųverslų – garažų, parduotuvių, remonto dirbtuvių, įvairių žmonių, užsiimančių įvairia veikla.Problema − tai, kad nei tie lūšnynai nei tie verslai nėra registruoti. Jie neturi kapitalo vertės.Jei galėtume iš naujo kapitalizuoti tą turtą ir verslą, į besivystančių šalių vadovų rankasįduotume devynių trilijonų dolerių vertės kapitalą. Taip, devynių trilijonų. Tai daugiau neivisa skola, dėl kurios jaudinamės Europoje ir daugiau nei Niujorko, Londono ir Tokijoakcijų rinkų vertė.

Tačiau neradome būdo, kaip kapitalizuoti tą turtą ir tą verslą. Jie nepatenka į teisinę sistemą.Jei būtume galėję tai padaryti, būtume galėję greičiau panaikinti skurdą. Tai įvyko kitosepasaulio dalyse.

Gabriele Zimmer, GUE/NGL frakcijos vardu. – (DE) Ponia pirmininke, ypač dėkojuM. Cashmanui už šio pranešimo pateikimą, kuriam buvo tvirtai pritarta, kai jį tvirtinomeVystymosi komitete, ir labai tikiuosi, kad mums, Parlamentui, prieš pat Tarybos posėdįpavyks kartu aiškiai parodyti, kad Tūkstantmečio vystymosi tikslus laikome ypatingaisvarbiais.

Taip pat tikimės, kad valstybės narės žino apie savo įsipareigojimą įgyvendintiTūkstantmečio vystymosi tikslus, ypač pačių padarytus įsipareigojimus, t. y. mokėtiatitinkamą pagalbos vystymuisi dalį. M. Cashman visiškai teisus teigdamas, kad mes,Europos Sąjunga, turime 20 mlrd. EUR deficitą. Svarbiausia turime padaryti štai ką – turimelabai aiškiai pasakyti, kad kovojame, jog šie Tūkstantmečio vystymosi tikslai būtųįgyvendinti iki 2015 m. ir neleisime, kad jie paprasčiausiai būtų atidėti vėlesniam laikui,kaip visuomet pateikdami pasiteisinimą, jog galiausiai mes, valstybės narės, negalėsimepasiekti tikslų dėl krizių ir todėl galime visiškai pateisinamai atidėti įgyvendinimą. Tačiaukadangi daugiau nei milijardas žmonių gyvena skurde ir badauja – skurde gyvena netgi1,5 milijardo žmonių – ir atsižvelgiant į įrodymą, kad pastaraisiais metais skurdas tamtikruose pasaulio regionuose, pvz., Afrikoje į pietus nuo Sacharos, netgi išaugo, neturimejokio kito pasirinkimo, kaip tik labai aiškiai ir primygtinai siekti mūsų norimų tikslų.

Todėl norėčiau paprašyti savo kolegų Parlamento narių, ypač iš Europos liaudies partijos(krikščionys demokratai) frakcijos, nesilpninti šio pranešimo savo pakeitimais. Šispranešimas yra tinkamai parengtas tikrojo poreikio, reikalavimų ir būtino spaudimo, kurįturime vykdyti, derinys, ir neturėtume nieko išbraukti nei iš vienos pranešimo dalies.

Keliose vietose būčiau ėjusi dar toliau. Būčiau pateikusi labai konkrečius reikalavimusmums nepasirašyti ar neleisti įsigalioti jokiai kitai sutarčiai, kuri neprisideda prieTūkstantmečio tikslų įgyvendinimo. Mano nuomone, apėjome visą ratą. Mums reikia ne


tik nuosekliai vykdyti vystymosi politiką, bet svarbu, kad visa ES politika būtų apčiuopiamainaudojama kovojant su skurdu ir nepakankamu išsivystymu.

Gerard Batten, EFD frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, niekas negalėtų nesutikti su2000 m. suformuluotais Tūkstantmečio vystymosi tikslais ir nieko negalėtų pernelygnustebinti tai, kad akivaizdžiai trūksta ženklų, rodančių, jog šie tikslai galėtų būti pasiektiiki nustatytos tikslinės datos 2015 m.

Be visiškai netikroviškų laiko grafikų, nustatytų šiems gargantiuatiškiems tikslams pasiekti,pranešime kalbama apie pinigų sumą, kuri turėtų būti išleista.

Iš kur gausime pinigų? Dauguma Europos šalių, įskaitant Jungtinę Karalystę, yra antbankroto ribos ir padėtį gali pagerinti tik griežtas viešųjų išlaidų sumažinimas. Šiomisaplinkybėmis tinkamas būdas padėti neturtingesnėms valstybėms tapti labiau pasiturinčiomsir sumažinti daugybę socialinių blogybių − skatinti pasaulinę ekonomiką.

Neturėtume galvoti apie tai, kaip dar labiau apmokestinti šį vis dar pelno uždirbantį versląir išstumti jį į užsienį už ES kontrolės ribų. Reikėtų padaryti štai ką: sumažinti ES prekyboskliūtis ir protekcionistines priemones, kuriomis ribojama prekyba su vargingesnėmistautomis; panaikinti vis augančią reguliavimo ir biurokratijos naštą, varžančią verslą visojeEuropoje; panaikinti bendrą Europos valiutą ir tokioms šalims kaip Portugalija, Italija,Airija, Graikija ir Ispanija leisti grįžti į ekonomikos tikrovės pasaulį.

Ir, be abejo, Jungtinė Karalystė turėtų kiek galima greičiau pasitraukti iš Europos Sąjungos.

Santiago Fisas Ayxela (PPE). – (ES) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, kova su skurduir kiti Tūkstantmečio vystymosi tikslai turėtų mus visus suvienyti. Todėl apgailestauju dėlto, kad kai kurios frakcijos pateikė tam tikrus klausimus, dėl kurių gali būti sudėtingapasiekti tokią vienybę.

Tai yra moralės klausimai, pvz., aborto, kaip gimstamumo kontrolės būdo, siūlymas, arbaekonomikos klausimai, pvz., valiutos sandorių apmokestinimas. Manau, kad bus labaisunku įgyvendinti, kontroliuoti ir surinkti šį mokestį ir jei jis nebus patvirtintas bendrai –ypač pagrindiniuose finansiniuose sluoksniuose – sandoriai bus perkelti į šalis, kuriosetoks mokestis negalios.

Apgailestauju, kad dėl šių konkrečių klausimų visos frakcijos nepritars vienbalsiaipranešimui, kuriame yra daug teigiamų dalykų.

David-Maria Sassoli (S&D). – (IT) Ponia pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai,dėkoju pranešėjui M. Cashmanui už atliktą darbą ir už tai, kad mums priminė Niujorkoaukšto lygio susitikimo svarbą.

Europa turi puikią galimybę pateikti save kaip pasaulio partnerę vystymuisi. Mūsų turimainformacija verčia susirūpinti: 2009 m. milijardas žmonių kentėjo nuolatinį badą, o dėlekonomikos krizės šiandien šis skaičius dar labiau išaugo. Privalome prie to pridėti klimatokaitos padarytą poveikį, t. y. veiksnį, dėl kurio ir toliau auga problemos, kurias stengiamėskontroliuoti.

Privalome pripažinti, kad 2000 m. mūsų nustatyti tikslai iš tiesų buvo plataus užmojo irpagalbą teikiančios šalys galėjo jų tik laikytis. Atsižvelgiant į šiuos įsipareigojimusbesivystančioms šalims, liūdna matyti, kad kai kurios Europos šalys iki šiol nevykdo savosutartų įsipareigojimų. Labai nuvilia tai, kad, pvz., mano valstybė, Italija, prisideda tik labaimažu indėliu – 0,16 proc. BNP.


Privalome visoms šalims nustatyti privalomą įpareigojimą iki 2015 m. pasiekti 0,7 proc.BNP, kaip yra nustačiusi Europos Komisija. Visos valstybės privalo jausti, kad šioįsipareigojimo laikymasis − jų moralinė pareiga ir politinė prievolė. Puikus pranešėjoM. Cashmano darbas leidžia Europos Parlamentui imtis svarbaus vaidmens ginant žmoniųorumą.

Franziska Keller (Verts/ALE). – Ponia pirmininke, akivaizdu, kad Tūkstantmečiovystymosi tikslai nėra tobuli, tačiau šie tikslai yra puikūs ir išsiskiria todėl, kad jaisreikalaujama pamatuojamos pažangos, o kadangi jie yra pamatuojami, galime matyti, jogšiuo metu atsiliekame ir turime labiau pasistengti.

ES institucijos – tai apima ir mus – gali daug nuveikti, kad pasiektų tikslus. Pvz.,žuvininkystės reformą galime panaudoti žvejėms ir žvejams besivystančiose šalyse paremti,o ne pramoninėms žuvininkystės bendrovėms. Galime pasinaudoti BŽŪP reforma siekdamisutelkti dėmesį į tausų žemės ūkį ir panaikinti visas tiesiogines bei netiesiogines eksportosubsidijas ir galime nutraukti Kovos su klastojimu prekybos susitarimą (KKPS), kurioatžvilgiu Komisija vis dar nepateikė duomenų, įrodančių, kad šiuo susitarimu nebustrukdoma gauti vaistų ir perduoti technologijas. Ir galiausiai galime pripažinti, kad negalimapasiekti geros motinų sveikatos be moterų teisių.

Visi šie pavyzdžiai rodo, kad vystymosi politika didesnė už mažą lauką. Vystymosi politikosaspektų galima rasti visų mūsų komitetų veikloje ir turėtume tai žinoti. Be politikossuderinamumo – ir tai yra ne bet koks suderinamumas, tačiau politikos suderinamumasvystymui, kaip nustatyta Lisabonos sutarties 208 straipsnyje – niekur nenueisime. Į taiturėtume atsižvelgti ir kurdami Išorės veiksmų tarnybą.

Galiausiai norėčiau iš Komisijos sužinoti, kokie yra jos planai, susiję su įsipareigojimaislaikotarpiu po TVT, nes apie tokius įsipareigojimus kažkada irgi turėsime kalbėti.

Elie Hoarau (GUE/NGL). – (FR) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, privalome pasmerktitai, kad nuėję du trečdalius kelio esame taip toli nuo pirminių tikslų, kurie apibrėžiamikaip Tūkstantmečio vystymosi tikslai, pasiekimo. Net jei gyvename krizės laikotarpiu,mažiausiai ką galime padaryti, yra reikalauti, jog visos išsivysčiusios valstybės – įskaitantEuropos Sąjungą –laikytųsi savo pažadų, ypač duotų neturtingoms šalims, pagalbaivystymuisi skirti 0,7 proc. savo BNP.

Be to, pagal ES ir Afrikos, Karibų jūros regiono ir Ramiojo vandenyno regiono valstybiųsudarytus Ekonominės partnerystės susitarimus, kuriuos būdamas Jungtinio parlamentiniokomiteto narys atidžiai seku, prekybai skirta per didelė lėšų dalis programų, kuriomis būtųsudarytos geresnės sąlygos pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslus, sąskaita. Manonuomone, būtina ištaisyti šią su minėtais susitarimais susijusią padėtį Tūkstantmečiovystymosi tikslų naudai.

Cristian Dan Preda (PPE). – (RO) Norėčiau iš pradžių pabrėžti, kaip svarbu, manomanymu, ES skatinti plataus užmojo veiksmų planą per patikslinimo konferenciją Niujorke.ES taip pat turėtų kuo skubiau patvirtinti specialias naujas priemones, kurios mums leistųlaikytis visų pažadų dėl solidarumo su pačioje nepalankiausioje padėtyje pasaulyjeesančioms žmonių grupėmis.

Šiandien patvirtintos Tarybos išvados šiuo požiūriu rodo žingsnį tinkama kryptimi, nessakyčiau, jog Europai reikia likti kovos skurdu priešakyje ir būti patikima pasauliniovystymosi susitarimo, kuris buvo pasiektas patvirtinant Tūkstantmečio vystymosi tikslus,


partnere. Norint pasiekti šiuos tikslus, mums reikia, kaip žinote, ne tik rasti naujų pagalbosvystymuisi šaltinių, bet ir politinės valios, paversti šiuos tikslus tikrove.

Viena vertus manau, kad atėjo tinkamas laikas mums apsvarstyti galimybę į visas priemones,tvirtinamas tam, kad būtų pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslai, automatiškai įtrauktižmogaus teisėmis paremtą metodą. Labai svarbu laikytis žmogaus teisių ir skatintiatskaitomybės priemones, nes taip gerinama skurde gyvenančiųjų padėtis ir, svarbiausia,siekiama TVT.

Taip pat norėčiau pabrėžti kai kurias problemines M. Cashmano pranešimo sritis. Europosliaudies partijos (krikščionys demokratai) frakcija negali pritarti vienašališkam Tobinomokesčio įvedimui, kaip nurodyta 8 straipsnyje, nes tai sudėtinga suderinti su mintimi dėlpasaulinių viešųjų gėrybių finansavimo. Be to, sudėtinga pritarti besivystančių šaliųįsiskolinimų nurašymui, apie kurį kalbama 13 straipsnyje, nors vyksta diskusijos dėl to,kad šioms šalims reikia pačioms prisiimti atsakomybę už vystymosi procesus irTūkstantmečio vystymosi tikslų siekimą.

Galiausiai 42 straipsnyje kalbama apie klausimus, susijusius su mūsų asmenine pasirinkimolaisve. Nemanau, kad mums teisinga valstybėms narėms primesti poziciją, kurią jos turėtųpatvirtinti abortų atžvilgiu.

Norbert Neuser (S&D). – (DE) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, Tūkstantmečiovystymosi tikslų pasiekimas iki 2015 m. labai priklauso nuo to, kiek pinigų turtingospramoninės tautos skirs kovai su badu ir skurdu, vaikų ir mamų mirtingumui sumažintiir kovai su maliarija ir AIDS.

Mūsų išvada yra rimta. Mūsų pažadai nebus įgyvendinti. Iki finansų krizės, mes, turtingospramoninės Europos tautos, šiems 2010 m. metams pažadėjome vargingiausioms šalims50 mlrd. USD. Bus skirta gerokai mažiau – apie 36 mlrd. USD. Nebus įgyvendintas netgisutartas dvylikos punktų planas, pagal kurį turtingos valstybės nori 0,7 proc. savo bendrųjųnacionalinių pajamų skirti pagalbai vystymuisi. Kai kurios valstybės rodo gerą pavyzdį,tačiau mano valstybė, Vokietija, neatrodo gerai. Turėtume sekti kitų šalių, t. y. Švedijos,Liuksemburgo, Belgijos, Airijos, Jungtinės Karalystės ir netgi Ispanijos pavyzdžiu.

Enrique Guerrero Salom (S&D) – (ES) Ponia pirmininke, Komisijos nary, poneM. Cashmanai, 2000 m. apibrėžėme ir nustatėme tikslus, kuriuos turėtume pasiekti,norėdami kovoti su skurdu, atskirtimi ir nelygybe, tačiau kartu padarėme kai ką darsvarbesnio – davėme konkrečius įsipareigojimus ir suteikėme pasaulinį postūmį, kurįparėmė vyriausybės, nevyriausybinės organizacijos ir pačios besivystančios valstybės.

Nuo to laiko pasiekėme pažangos, tačiau ji nėra pakankama ir dėl krizės esame priverstižengti atgal. Prieš keletą minučių mums buvo pateiktas euroskeptiškas ir savanaudiškaspožiūris, kad mums reikia grįžti prie realizmo. Norėčiau pasakyti, kad realizmas šiandienreiškia kovą, skirta pakeisti pasaulinę tikrovę; tai reiškia pritarimą šiam pranešimui rytojausplenarinėje sesijoje ir pritarimą Tarybai, kurios šios dienos posėdžio antrojoje išvadojeteigiama, kad iki 2015 m. galima pasiekti tai, ką pasiekti nutarėme 2000 m.

Rareş-Lucian Niculescu (PPE). – (RO) Norėčiau atkreipti dėmesį į pasiūlymo 22 straipsnį,kuriame Europos Sąjunga raginama nutraukti žemės ūkio produktų subsidijas ir „kitusmūsų ūkininkavimo politikos žalingus aspektus“. Manau, kad tokio tipo metodas yrarizikingas, nes Europos žemės ūkis negali išgyventi be šių subsidijų, ypač per šią rimtąekonomikos krizę ir beprotiškai svyruojant kainoms.


Bet kuriuo atveju Europos ūkininkams tenka didelė našta dėl nustatytų produkto kokybėsir gyvūnų gerovės sąlygų, kurių ūkininkai turi laikytis ir dėl to patenka į mažiau palankiąpadėtį, palyginti su užsienio konkurentais. Manau, kad bet koks eksporto subsidijųpanaikinimas būtų klaida, turinti rimtus padarinius ir raginu savo kolegas Parlamentonarius balsuoti prieš šį straipsnį.

Mairead McGuinness (PPE). – Ponia pirmininke, dėkoju pranešėjui M. Cashmanui užjo pranešimą ir aistringą jo pristatymą.

Esu ypatingai dėkinga už jo 48, 49 ir 50 straipsnius dėl apsirūpinimo maistu užtikrinimo.Tiesą pasakius manau, kad pranešimo aiškinamoji dalis yra daug stipresnė nei patys jostraipsniai, nes Europos Sąjungoje turime tikrą problemą. Vis mažiau ir mažiau mūsųpagalbos vystymuisi biudžeto leidžiama tam, kam labiausiai reikia, t. y. natūriniamūkininkavimui ir valstiečiams ūkininkams. Skaičiai – jie buvo pateikti 2009 m. sausio mėn.rezoliucijoje dėl apsirūpinimo maistu užtikrinimo – yra tokie: žemės ūkiui ir kaimo plėtraiskiriamą pagalbos vystymuisi dalį sumažinome nuo 17 proc. 1980 m. iki vos 3 proc.2006 m.

Galbūt Komisija mums papasakos apie veiksmus, kurių ji imasi, kad ištaisytų tokią padėtį– matau galvos linktelėjimą, taigi to ir tikiuosi – ir kad Afrikos valstybių vyriausybėspripažintų, jog badas yra kaimo vietovėse, kur žmonės iš tiesų galėtų ūkininkauti, jei turėtųįrankius.

Visiškai nepritariu 22 straipsniui. Žinote priežastis. Neturėtume šio klausimo spręsti vieni,o eksporto subsidijos nėra problema.

Kriton Arsenis (S&D) – (EL) Ponia pirmininke, norėčiau padėkoti M. Cashmanui užišskirtinį darbą, kurį jis atliko. Tikrai turime šiltai pritarti šiam pranešimui ir pranešti šalimsnarėms, jog jos privalo laikytis savo įsipareigojimų įgyvendinti Tūkstantmečio tiksluskovojant su skurdu.

Per šią ekonomikos krizę, kuri – nepamirškime – gali pridaryti žalos ne tik mums, bet irbesivystančioms valstybėms, dažnai nesuvartojame besivystančių šalių produktų, šiosešalyse auga skurdas, taigi auga visi tie rodikliai, kuriuos norime išspręsti Tūkstantmečiotikslais.

Be to, dėl mūsų sukeltų klimato pokyčių sudėtingiau gauti maisto, vandens ir sveikatospaslaugas ir apsunkinama pati sveikatos būklė. Todėl reikia papildomų išteklių kovoti suklimato kaita ir padėti šioms šalims prisitaikyti prie klimato kaitos.

Tačiau taip pat privalome būti ištikimi Tūkstantmečio tikslams. Būtent todėl šie ištekliaituri būti nepriklausomi. Džiaugiuosi dėl Komisijos narės C. Hedegaard pateiktosdeklaracijos, jog Komisija pritaria šiam raginimui.

Sergio Paolo Francesco Silvestris (PPE). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai,sudėtinga reaguoti į pranešėjo M. Cashmano kreipimąsi. Jis visas frakcijas paragino paliktisavo partijų skirtumus nuošalyje ir pritarti šiam pranešimui nežiūrint į tai, jog pranešimeyra aiškiai ideologinių elementų.

Pvz., pranešimo 42 straipsnyje dėl įsipareigojimo dėl saugių abortų ir šeimos planavimokalbama apie principus, kurių negalima patvirtinti slapta. Mes, Europa, neprašome valstybiųfinansuoti gyvenimą ar atsakingą motinystę bei tėvystę, ar remti nėštumo nenutraukimą,tačiau prašome valstybes finansuoti nėštumo nutraukimą, kaip kontracepcijos argimstamumo ir gyventojų skaičiaus planavimo priemonę.


Šiuo klausimu niekuomet nesutarsime. Kategoriškai nesutinkame su valstybinės eugenikosforma, kuria pritariama mirčiai ir nepritariama gyvenimui, kuria remiamas nėštumonutraukimas, tačiau neremiami tie, kas pasirenka nutraukti nėštumą dėl nepalankiųsocialinių ekonominių sąlygų.

Georgios Papanikolaou (PPE). – (EL) Ponia pirmininke, dėkoju pranešėjui už puikiaiatliktą darbą. Tiesą sakant, dėl nesėkmingo tarpinių tikslų siekimo turėtume skubiaisusirūpinti kai kurių šalių narių rodomu nenoru ir krizės sukeltais objektyviais ekonominiaistrūkumais.

Leiskite pateikti pastabas dėl vieno konkretaus dalyko, t. y. 8 tarpinio tikslo, kuriameužsimenama apie išsivysčiusių šalių pagalbą besivystančioms – į šį teiginį jau atkreipėdėmesį keli kolegos Parlamento nariai. Nors tarpinis tikslas ir buvo padidinti pagalbąbesivystančioms šalims iki 0,56 proc. pasaulinio BVP, šiandien esame tepasiekę 0,3 proc.pasaulinio lygio, kitaip tariant, pusę planuoto tikslo, o Europos lygiu pasiekėme vos0,4 proc. Prie to prisideda moralinė dilema, ar mūsų ištekliai nukreipiami ten, kur jų reikia,tiems, kam iš tiesų jų reikia ir ar jie nėra iššvaistomi per korumpuotą veiklą ir vyriausybes.

Baigsiu pabrėždamas, kad mums reikia vystymosi filosofijos, ekonominio požiūrio į šiąpadėtį, o ne tik kartais nuraminti kaltę, kurią išsivysčiusios šalys jaučia besivystančių šaliųatžvilgiu.

Franz Obermayr (NI). – (DE) Ponia pirmininke, Tūkstantmečio vystymosi tikslai, beabejonės, yra labai svarbūs, jei norime, kad neturtingiausi iš neturtingiausiųjų galėtų savopačių valstybėje gyventi orų gyvenimą. Jokiam asmeniui, turinčiam tinkamas sąlygasgyventi savo gimtojoje valstybėje, nereikės atsiduoti į žmonių kontrabandininkų rankas.Taip pat norėčiau ypatingai pabrėžti kovą su rimtomis ligomis, ypač darančiomis poveikįmotinoms ir vaikams. Tačiau šiuo požiūriu farmacijos pramonei irgi turėtume primintiapie jos įsipareigojimus ir užtikrinti tai, kad galės būti teikiama daugiau generinių vaistų.

Kita vertus, jei teiksime pagalbą vystymuisi, turėtume tikėtis bendradarbiavimo. Šiuopožiūriu tikiuosi bendradarbiavimo iš paramos gavėjų dėl nelegalių migrantų repatriacijosį jų atitinkamas kilmės valstybes. Galiausiai turime ypač pasistengti užtikrinti, kad lėšosbūtų naudojamos tvariu ir suprantamu būdu. Sunkiai uždirbti mokesčių mokėtojų pinigainegali išnykti paslaptinguose kanaluose.

Vienas dalykas visiškai aiškus: mūsų valstybių narių gamybos pajėgumai smarkai suvaržytiir kuo greičiau atsigausime, t. y. kuo greičiau atsigaus ES, tuo greičiau galėsime teikti ilgalaikętvarią paramą.

Karin Kadenbach (S&D). – (DE) Ponia pirmininke, norėčiau ypatingai padėkotiM. Cashmanui. Pagalba vystymuisi ir kova su skurdu negali tapti labdaros politikos forma– pvz., taikant saldainio ir botago principą. Priešingai, mums reikia patikimų, nuspėjamųir tvarių pagrindinių sąlygų, kurioms esant žmonės galėtų padoriai gyventi ir dirbti irpragyventi. Neturėtume paprasčiausiai žiūrėti į beveidžius skaičius; turime apsvarstytipaveiktus žmones ir jų likimus. Neturėtume švaistyti savo energijos ieškodami pasiteisinimų,kodėl negalime ar nenorime išpildyti savo įsipareigojimų. Vietoje to, savo energiją turėtumenaudoti rimtoms diskusijoms dėl čia pateiktų pasiūlymų finansuoti pagalbą vystymuisi –pvz., dėl finansinių sandorių mokesčio.


PIRMININKAVO: Roberta ANGELILLIPirmininko pavaduotoja

Andris Piebalgs, Komisijos narys. − Ponia pirmininke, diskusijos buvo įdomios. Apžvelgsiupora punktų, kuriuos, mano manymu, reikėtų truputį paaiškinti.

Tūkstantmečio vystymosi tikslai turėtų ir gali būti pasiekti ir tai sakau labai atsakingai. Taine tik mano nuomonė – tai ir Jungtinių Tautų nuomonė. Tai − išsivysčiusio ir besivystančiopasaulio nuomonė ir mums reikia stengtis.

Taip pat labai svarbu, kad šis Parlamentas labai tvirtai paragintų įsipareigoti dėl 0,7 proc.BNP. Žinau, kad kiekvienos valstybės sprendimas dėl savo biudžeto yra jos suverenitetodalis, tačiau jei tokio raginimo nepateiks Parlamentas, kas kitas tai gali padaryti tokiu tvirtubalsu? Tikra tiesa, kad turime būti atskaitingi, tačiau Parlamentas turi daug galių šiuoklausimu. Turėtumėte pakankamai vertinti savo jėgas šiuo klausimo ir manau, kad labaisvarbu, kad tai būtų padaryta.

Taip pat manau, kad svarbu sustiprinti mūsų santykius su Afrika į pietus nuo Sacharos.Žinau, kad buvo daug nusivylimo, tačiau naujai pradėjęs eiti šias pareigas ir iš tiesųžiūrėdamas į visus sudėtingus klausimus, susijusius su kolonijine praeitimi, šaltojo karometais, ir vystymusi, manau, kad Afrika į pietus nuo Sacharos nusipelno ypatingo rūpesčioir ypatingo dėmesio.

Svarbu spręsti prekybos klausimą ir tai turėtų būti sąžininga prekyba, tačiau žinome, kadiki dabar šios vienašališkos prekybos lengvatos nepadėjo valstybėms vystytis. Jų nepakakoir regioninėje prekyboje, todėl dabar mūsų taikomas metodas skirtas sukurti sąžiningaiprekybai tinkamas sąlygas, investuoti į prekybą ir ypač atkreipti dėmesį į regioninę prekybą.Manau, kad tai tinkamas metodas ir turime jį stiprinti. Dirbsiu kartu su Komisijos nariuprekybai. Jis trumpai dirbo Komisijos nariu vystymuisi, todėl šie klausimai jam labai artimi.

Mokesčių vengimas ir neteisėti pinigų srautai −svarbus klausimas, tačiau, mano manymu,dalis atsakomybės tenka G20 valstybėms ir mums, kad sukurtume labai tvirtą pasaulinęsistemą, kad mokesčių vengimas ir neteisėti pinigų srautai taptų neįmanomi. Taip pat didelįdėmesį savo projektuose skiriame turto registrui remti, nes, be abejo, augimas neįmanomasbe tvirto turto registro ir jį remiančių teisinių sistemų.

Dėl kaimo ir apsirūpinimo maistu užtikrinimo klausimų – tiesa, kad į tai sutelktas dėmesysmūsų politikoje, tačiau dalis apsirūpinimui maistu užtikrinti skirtų pinigų ateina iš mūsųbiudžeto paramos, todėl statistika ne visuomet teisingai parodo tuos pinigus. Turimepagalvoti, kaip geriau parodyti tuos pinigus, tačiau mūsų maisto priemone ir į jai kurtidedamais pinigais rodomas aiškus mūsų pasiryžimas.

Norėčiau baigti pakartodamas raginimą, kurį pateikė Michael Cashman: šis pranešimas ištiesų nusipelno, kad jam pritartų visos partijos. Žinau, kad dėl kai kurių klausimų nuomonėskiriasi, tačiau dėl to neturėtų išsiskaidyti tvirta Parlamento parama šiam pranešimui. Mumsreikia šios paramos, nes jos reikia visuomenei ir jei Parlamentas visapusiškai pritarspranešimui, bendrijoms, kurios rūpinasi vystymosi bendradarbiavimo politika, bus iš tiesųlengviau stumti į priekį šią darbotvarkę ir dirbti sėkmingiau.

Michael Cashman, pranešėjas. − Ponia pirmininke, Komisijos nary, norėčiau jums padėkotiuž baigiamuosius žodžius. Visiškai su jumis sutinku.


Tai buvo įdomios diskusijos. Noriu padėkoti oponuojantiems pranešėjams, su kuriais buvolabai smagu dirbti – A. Svenssonui, L. Donskiui, J. Sargentini, G. Zimmer ir visiems kitiems.Deja, mano atmintis mane apleidžia – turbūt tai susiję su amžiumi. Leiskite štai ką pasakytiapie amžių: nebenoriu gyventi ir matyti daugiau kančių, augančio bado, didesnio skurdoir didėjančio gimdančių moterų ir vaikų iki penkerių metų mirtingumo lygio. Noriu, kadpamatytume šių TVT įgyvendinimą.

Norėčiau kreiptis į tuos, kas apie tam tikrus šio pranešimo elementus kalbėjo atsargiai:nesigręžkime į piliečius ir nesakykime, kad nesugebėjome susitarti ir nesugebėjome balsuotiuž šį pranešimą, nes jame buvo elementų, už kuriuos negalėjau balsuoti. Kokį ženklą taippasielgę parodytume skurde ir nepritekliuje – be vandens, be prieigos prie sveikatosapsaugos, be prieigos prie švietimo, be prieigos prie lygių galimybių gyvenimo –gyvenantiems žmonėms, kad diskusijoje Briuselyje pranešime buvo kažkokių elementų,užkirtusių mums kelią padaryti gerą dalyką daugumai šios planetos žmonių?

Raginu visus čia šiandien esančius kolegas rytoj balsuoti už šį pranešimą – ne dėl manęs,nes Michael Cashman grįš namo, kur iš čiaupo bėga vanduo, kur pasiekiama sveikatosapsauga, bus mylimas ir, tikiuosi, bus nukaršintas iki atminties netekimo. Tačiau pagalvokiteapie per gimdymą mirštančius kūdikius ir moteris, pagalvokite apie nuo maliarijos ardiarėjos, tuberkuliozės, AIDS ar ŽIV mirštančius vaikus, apie jauną prieigos prie švietimoneturinčią ir visam gyvenimui reikalingų įgūdžių negalinčią įgyti moterį. Galvokite ne apiemus, bet apie išorėje esančius.

Pirmininkė. − Diskusija baigta.

Balsavimas vyks 2010 m. birželio 15 d., antradienį.


Elisabeth Köstinger (PPE), raštu. – (DE) Atsižvelgiant į pasaulinius demografiniuspokyčius, spartų gyventojų augimą ir augantį išteklių stygių, mums reikia plataus poveikiopriemonių dėl vystymosi bendradarbiavimo. Skurdo ir bado naikinimas, prieigos priešvietimo teikimas ir sveikatos gerinimas, inter alia, kovojant su ligomis, turi taptisvarbiausiais prioritetais Tūkstantmečio vystymosi tiksluose. Europos Sąjunga privaloskubiai padaryti indėlį į vystymosi bendradarbiavimą kaip savo prekybos politikos irtarptautinio bendradarbiavimo dalį. Jos pagrindinis tikslas turi būti atitinkamų šaliųautonomijos, nepriklausomumo ir iniciatyvos skatinimas. Taip pat labai svarbu užtikrinti,kad šioje srityje finansinės priemonės padarytų norimą poveikį ir jomis būtų pasiekti aiškiaiapibrėžti tikslai. Mano nuomone, vienas svarbiausių sąžiningomis taisyklėmis pagrįstostvarios cikliškos ekonomikos modelis − ekologiška socialinė rinkos ekonomika, pagrįstasmulkiu daugiafunkciniu žemės ūkiu. Todėl Tūkstantmečio vystymosi tikslas turėtų būtinepriklausomo ir atsparaus krizėms smulkaus masto žemės ūkio modelio, kurį nuoširdžiaivysto ūkininkaujanti šeima ir kuris skatina iš vietinės kultūros kilusios patirties vystymą,kad ji atitiktų regioninius poreikius, skatinimas. Ši tvari žemės ūkio forma− regioninionepriklausomumo vystymo ir apsirūpinimo maisto užtikrinimo forma, kuria atsižvelgiamaį aplinkos ir socialinius veiksnius.

20. Konkurencingas krovinių vežimas Europos geležinkelių tinklu (diskusijos)

Pirmininkė. − Kitas klausimas – rekomendacija antrajam svarstymui dėl Tarybos pozicijosper pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėlkonkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkelių tinklu, kurią pateikė Transporto ir


turizmo komitetas (A7-0162/2010) (11069/5/2009 – C7-0043/2010 – 2008/0247(COD))(Pranešėjas Marian-Jean Marinescu).

Marian-Jean Marinescu, pranešėjas. – (RO) Europos Parlamento pareiga rengti teisėsaktus, kuriais būtų gerinama padėtis tam tikroje srityje ir kuriama didesnė pridėtinė vertė.Manau, kad kompromisas, dėl kurio šiandien diskutuojame, atitinka šias sąlygas. Šiskompromisas buvo pasiektas po nesuskaičiuojamų diskusijų, kurias kartais, deja, sukeldavošio reglamento suinteresuotųjų šalių keliamas spaudimas.

Taryba, pateikusi priedą dėl pirmųjų naujų krovinių vežimo koridorių, padarė teigiamąindėlį. Šia iniciatyva paspartinamas reglamento įgyvendinimas, nors manau, kad valstybiųnarių prašomi trejų ir penkerių metų laikotarpiai kai kuriais atvejais yra pernelyg ilgi.

Koridoriai kuriami remiantis tam tikrais kriterijais, kurių svarbiausias − ekonominisefektyvumas. Kiekvieną koridorių valdys vykdomoji ir administracinė valdybos. Jos derinsinvesticijų įgyvendinimą, tvarkaraščių kūrimą, terminalų vystymą ir reguliavimostandartizavimą.

Tvarkaraštis dar turi būti parengtas pagal Direktyvą 2001/14/EB. Bus sukurta „vienolangelio“ principu veikianti įstaiga, skirstanti pajėgumus pagal jau patvirtintą tvarkaraštį.Tai − didelis žingsnis į priekį siekiant skaidrumo ir transporto bendrovių verslo efektyvumo.

Kroviniams nesuteikiama jokia pirmenybė. Nebus trukdoma keleivių eismui. Priešingai,tai duos naudos, nes sprendimai bus derinami koridoriaus lygiu. Jei transporto reguliavimasbus panaikintas, bus taikomos koridoriaus lygmens taisyklės, siekiant kiek galimasutrumpinti laikotarpį, reikalingą grįžti prie įprastos veiklos.

Manau, kad Tarybos susitarimas atverti koridorius visiems atitinkamiems naudos gavėjams− dar vienas didelis šio reglamento privalumas. Taip pat valstybės narės turi galimybę dėlsvarbių priežasčių nedalyvauti kuriant koridorių.

Ponios ir ponai, dėl ugnikalnio pelenų kilusi krizė parodė, kad trūksta geležinkelių eismoderinimo Bendrijos lygiu. Bendrovės praleido puikią progą parodyti, kad geležinkeliųeismas gali būti oro transporto alternatyva. Tiesą pasakius, Pirmojo geležinkelių paketoįgyvendinimo užtikrinimo etapas mums labai aiškiai parodė, kad šis sektorius neturi tikrosvidaus rinkos.

Šis reglamentas − tvirtas žingsnis darant krovinių vežimą geležinkeliu veiksmingesnį.Valstybėms narėms ir toliau teks finansuoti savo geležinkelio infrastruktūros vystymą.Tvirtai manau, kad rinkos poreikiai parodys tokių investicijų naudą. Per dabartinę krizę,kai kartu yra poreikis sumažinti išmetamą anglies dioksido kiekį, akivaizdu, kad prekiųvežimas geležinkeliu − teigiamas veiksnys, kurį reikia vertinti rimtai.

Norėčiau pasinaudoti šia proga ir padėkoti šešėliniams pranešėjams B. Liberadzki, I. Bilbao,D.J. Eppinkui, M. Crameriui, Tarybai pirmininkaujančiai Ispanijai ir, ypač, Jesúsui Izarzugazaiir Transporto ir turizmo komiteto personalui. Taip pat turiu padėkoti Mathieui Groschuiuž paramą.

Viviane Reding, Komisijos pirmininko pavaduotoja. − Ponia pirmininke, pirmiausia norėčiaupadėkoti pranešėjui, nes M. J. Marinescu ir jo šešėliniai pranešėjai nuveikė labai teigiamąir svarbų darbą. Dabar baigiame antrąjį svarstymą ir Komisija norėtų dar kartą patvirtinti– ir tai padaryti labai aiškiai – temos, dėl kurios Parlamentas turi priimti sprendimą, politinęir pramoninę svarbą.


Nepaisant dabartinio nepalankaus ekonomikos ciklo etapo, reikia išmokti kai kurias aiškiaspamokas: kaip atgaivinti krovinių vežimo geležinkeliais sektorių, nes krovinių pervežimasgeležinkeliais dažniausiai yra tarptautinis, o neginčijamas sėkmės veiksnys – Europos lygiogeros kokybės geležinkelių infrastruktūros prieinamumas. Būtent to prašo vartotojai. Geroskokybės tarptautinė geležinkelių infrastruktūra − būtina sąlyga daugelio krovinių vežimorinkos segmentų konkurencijai ir nuo to reikia pradėti, jei geležinkeliai nori konkuruotisu kitomis transporto rūšimis.

Tuo taip pat paaiškinama, kodėl 2008 m. pabaigoje Komisija pasiūlė vystyti Europosgeležinkelių tinklą konkurencingam krovinių vežimui, remiantis krovinių vežimo koridoriųprincipu. Tokiais koridoriais jungiami pagrindiniai Europos pramoniniai regionai, kuriuoseatsiranda ir į kuriuos gabenami didžiausi prekių srautai pagal pagrindines tarptautines ašis.Šiandien jūsų dėmesiui pateiktame pasiūlyme dėl teisės akto − esminių elementų, naudingųvystant tokiu tarptautiniu lygmeniu aukštos kokybės geležinkelio infrastruktūrą. Tai −geležinkelių infrastruktūros valdytojų bendradarbiavimas, koridoriams skirtų infrastruktūrospajėgumų patikimumas, geras geležinkelių infrastruktūros valdymo ir prekių terminalovaldymo derinimas ir prieiga prie šių koridorių visiems operatoriams jų nediskriminuojant.

Tarybos pirmojo svarstymo pozicijoje išlaikomi pagrindiniai Komisijos pirminio pasiūlymoprincipai, tačiau kai kurie elementai silpninami. Per antrąjį svarstymą Transporto ir turizmokomitetas dar kartą įtraukė keletą svarbių pakeitimų, kuriais stiprinamas reglamentas irgrąžino pirminį Komisijos pasiūlymą. Komisija mano, kad per derybas pasiektaskompromisas yra suderintas ir visapusiškai atsižvelgta į bendrus Komisijos pasiūlymotikslus. Esame labai dėkingi Parlamentui, kad jam pavyko padidinti „vieno langelio“ principovaidmenį, kuris prieš tai Tarybos bendrojoje pozicijoje buvo sumažintas iki paprasčiausiospašto dėžutės.

Žinau, pranešėjau, kad kai kurie žmonės nori grįžti prie bendrosios pozicijos. Raginu jusir Parlamentą atsilaikyti prieš tokius bandymus, nes tai susilpnintų kompromisą, kurįsugebėjote pasiekti.

Geležinkelio įmonėms ir kitiems pareiškėjams, norintiems turėti prieigą prie koridoriųinfrastruktūros, „vieno langelio“ principas − svarus dabartinės labai didelę naštą apimančiosprocedūros supaprastinimas, nes pagal šį principą veikianti bendra institucija galės patipriimti sprendimus, užuot perdavusi klausimą spręsti atskiriems infrastruktūrosvaldytojams, valdantiems tik atskiras kiekvieno koridoriaus nacionalines atkarpas. Tačiau,be abejo, „vieno langelio“ principu veikianti įstaiga ribojama iki sąrašinių ar rezerviniųpajėgumų, t. y. pajėgumų, kuriuos patys infrastruktūros valdytojai jau nusprendė skirtikrovinių traukiniams. Koridorių valdytojai irgi turi keletą galimybių, kaip įsteigti „vienolangelio“ principu veikiančią įstaigą.

Norėčiau pabrėžti, kad „vieno langelio“ principu veikianti įstaiga yra bendra kiekvienokoridoriaus administracinės valdybos įsteigta ar paskirta institucija ir jos funkcija – derinimopriemonė. Tai gali būti techninė įstaiga koridoriaus valdymo struktūroje arba viena išsusijusių infrastruktūros valdytojų ar viena iš jau įsteigtų Europos geležinkelio tinklo įstaigų.Taigi, tai ne viršnacionalinė institucija, bet priemonė, kuri labai skaidriai irnediskriminuojančiai paspartina ir supaprastina maršruto skyrimo procesą.

Infrastruktūros valdytojams tenka atsakomybė iš anksto nustatyti pajėgumus. „Vienolangelio“ principu veikianti įstaiga tik parduoda maršrutus pareiškėjams pagal sprendimus,kuriuos dėl iš anksto nustatytų infrastruktūros pajėgumų jau priėmė infrastruktūrosvaldytojai. Kai kas nuėjo taip toli, kad ėmė teigti, jog taip Komisija nori suteikti pirmenybę


krovininiams traukiniams keleivinių atžvilgiu ir taip pakenkti veiksmingam keleivių vežimogeležinkeliu paslaugų teikimui ypač regiono ir vietos lygiu. Leiskite labai atvirai pasakyti:tai netiesa, tai neteisingas pasiūlymo skaitymas ir tai visiškai neatitinka teksto, kurį visi galiperskaityti 14 ir 15 straipsniuose. Prioritetinės taisyklės traukiniams nėra tas dalykas, kurįkada nors Komisija norėtų nustatyti iš Briuselio. Krovininiai traukiniai šiandien sistemingaidiskriminuojami, nes keleiviniams traukiniams visuomet teikiama pirmenybė netgisutrikimų atvejais.

Tekste teigiama štai kas: patys infrastruktūros valdytojai privalo prisiimti atsakomybę irapibrėžti skaidrias, nuoseklias ir nediskriminuojančias taisykles abiem eismo tipams, kadlaiku atvykstantys krovininiai traukiniai nebūtų sistemingai užlaikomi sutrikimų atvejais.Tai, mano nuomone – labai geras kompromisas ir jei jūs, Parlamento nariai, jį patvirtinsiteir po to jis bus tinkamai įgyvendintas, Komisija įsitikinusi, kad tai padės atgaivinti kroviniųvežimą geležinkeliu ir padės Europos ekonomikai pakilti iš dabartinės krizės duobės.

Mathieu Grosch, PPE frakcijos vardu. – (DE) Ponia pirmininke, Komisijos nare, gaila, kadčia pateiktas Komisijos pareiškimas ir paaiškinimas nepateko į spaudą, kaip kiti dalykai,kuriuos tam tikros partijos čia teigia apie šį reglamentą.

Šiandien pataikėte kaip pirštu į akį: integruoto geležinkelio tinklo krovinių vežimuisukūrimas bent mums yra visiškai būtinas ir labai svarbus. Bendrovėms teks galiausiaivykdyti veiklą, kurios, kaip parodė patirtis, jos nelabai mėgsta. Tai − paprasčiausiai dirbtikartu su kitomis šalimis.

Neseniai kalbėjome apie liberalizavimą. Pritariame liberalizavimui kartu su valstybėmisnarėmis, tačiau 21 valstybė narė sugeba nieko nedaryti dėl geležinkelio transporto.

Dabar kalbame apie krovinių vežimą. Įprastai mums neturėtų reikėti rengti tokio tiporeglamento. Norime padėti padaryti krovinių vežimą veiksmingesnį. Vienas tyrimas pokito rodo, kad turime daugiau eismo perkelti iš kelių į geležinkelius, tačiau vos pateikusbet kokią iniciatyvą, skirtą į geležinkelio transportą žvelgti Europos mastu, visuometatsiranda viena ar kita bendrovė, kuri sako: ne, mes tai darome geriau ir turėtumėte priimtimūsų taisykles.

Norėčiau padėkoti pranešėjui ir šešėliniams pranešėjams už jų kartu su Komisija ir Tarybanuveiktą darbą. Esame už tokį bendradarbiavimą. Turėtume pabrėžti, kad keleivių vežimuiir toliau teikiama pirmenybė, kaip nustatyta 2001 m. Nuo pat pradžių norime skaidriųtaisyklių, kad svarbiais atvejais būtų užkirstas kelias atsitiktiniams sprendimams. Visomisšiomis priemonėmis ketinama visiems, kas pelnosi iš keleivių vežimo, ir infrastruktūrosvaldytojams pačioje šalyje suteikti visapusišką jiems reikalingą pasitikėjimą, kad jie čiadalyvautų. Bet ne, jie to nenori! Kodėl? Paprasčiausiai todėl, kad šia direktyva bus pabrėžtasnaujas akcentas, kuriuo bus panaikintos tam tikros monopolijos, įskaitant tam tikrasnacionalines monopolijas.

Rytojaus geležinkelių sistema taip veikti negali. Todėl tikiuosi, kad rytoj didžioji daugumabalsuos už šį mūsų kartu pasiektą kompromisą ir kad 40 parašų, kurių dauguma buvogauta iš mano frakcijos, negaus daugumos pritarimo. Bet kuriuo atveju norėčiau jumspadėkoti už darbą.

Bogusław Liberadzki, S&D frakcijos vardu. – (PL) Ponia pirmininke, ties reglamentoprojektu, kuriuo tikrai būtų pakeistas geležinkelių transporto veidas, dirbome beveik visusmetus – Tarybai pirmininkavo dvi valstybės – laimei, mums gerai vadovavo M. J. Marinescu.


Norėčiau pabrėžti du svarbius punktus. Pirma, norime konkurencingo krovinių vežimogeležinkeliu. Antra, norime, kad reglamentas duotų visapusišką pridėtinę vertę. Manofrakcija mato tokią pridėtinės vertės galimybę − pradėsime kurti Europos geležinkeliųerdvės struktūrą panašią į Europos bendrąją geležinkelių rinką ir galėsime pereiti nuovalstybinių geležinkelių sistemų prie Europos sistemos.

Pritarti šiam reglamentui mus gali įtikinti šios pačios svarbiausios nuostatos ir sprendimai:pirma, „vieno langelio“ principas, kuris patogus vartotojui. Antra, tai, kad norime atidarytidevynis koridorius žemyną apimančioje sistemoje, taigi pirmą kartą taps įmanoma kirstivalstybės sienas dalyvaujant visoms suinteresuotosioms šalims. Trečia, kalbame apie faktą,jog tai − galimybė padidinti tarpusavio sąveiką. Kokia yra prastos geležinkelių sėkmėspriežastis? Labai prasta sąveika. Ketvirta, sukūrėme sąlygas, kurioms esant galime perpenkerius metus nustatyti strateginio investavimo poreikius. Galiausiai, nustatytas laikografikas, kad neatidėliotume projekto neapibrėžtam laikui ir kad būtų instituciškai bendrasmetodas, skirtas kiekvienam transporto koridoriui valdyti.

Būtent šie aspektai įtikino mūs pritarti pranešimui ir jei neišsipildys M. Groscho nupasakotaspesimistinis scenarijus, būtent šie aspektai teikia vilčių tam, kad geležinkelių sektorius būtųir verslas, ir pramonė.

Izaskun Bilbao Barandica, ALDE frakcijos vardu. – (ES) Ponia pirmininke nuoširdžiaitikiuosi, kad ši direktyva kartą ir visiems laikams krovinių vežimą geležinkeliais paverstikra alternatyva kelių transportui.

Mums reikia pasiekti šį tikslą dėl energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkosaugos priežasčiųir todėl, kad sujungus kai kuriuos tikrai transeuropinius geležinkelių tinklus išaugslankstumas, veiksmingumas, transporto rūšių įvairovė ir prekių judėjimo bei logistikosbendrai galimybės. Šie abu veiksniai − esminis Europos tikrosios ekonomikoskonkurencingumo pagrindas.

Už mūsų šiandien tvirtinamų sprendimų slypi valandos sunkaus darbo, kuriuo pagerinomepradinį projektą. Teisinga sukurti reguliavimą pagal reikalingas savybes, kad būtų galimageležinkelio atkarpai suteikti Europos koridoriaus kategoriją, nes tai padės šalies ir regionovaldžiai planuoti, derinti ir vienai kitą geriau suprasti.

Taip pat labai svarbu, kad į šį planavimą būtų įtrauktos visų lygių institucijos, nes tai busveiksmingiau optimizuojant investicijas ir todėl, kad tai iš tiesų yra matomas Europosintegravimo ir kūrimo, taikant metodą „iš apačios į viršų“, būdas, leidžiantis visiems jausti,kad jie svarbūs Europos projektuose.

Priešingai tam, ką girdėjome ir skaitėme per pastarąsias dienas, norėčiau pasakyti, kad„vieno langelio“ principu veikiančios įstaigos, kaip valdymo priemonės, įsteigimaskiekvienam projektui irgi yra patobulinimas. Tai veiksmingiausias ir geriausiai suderintasbūdas žiūrint vien tik iš politinio taško, šis būdas labiau dera su subsidiarumu irproporcingumu ir atitinka Europos projekto idėją. „Vieno langelio“ principu veikiantiįstaiga galės pati priimti sprendimus, tai supaprastins dabartinį procesą ir tai bus skaidrusir nediskriminuojantis būdas skirti maršrutus.

Valdytojai taip pat turi įvairių pasirinkimo galimybių dėl to, kaip įsteigti „vieno langelio“principu veikiančią įstaigą. Taip pat norėčiau pasakyti, kad kaip jau sakė Komisijos narėV. Reding, šiuo reglamentu neteikiama pirmenybė krovinių vežimui keleivių vežimoatžvilgiu. Taip pat buvo pasakytas ir faktas, kad tai neatitinka 14 ir 15 straipsnių aiškinimo.


Galiausiai norėčiau padėkoti visoms frakcijom už jų darbą, įskatinat dėl mano šaliai labaisvarbios geležinkelio atkarpos projekto „Y Vasca“. Tai labai svarbus klausimas baskųekonomikai, kuri, akivaizdu, yra eksporto ekonomika ir šiuo projektu aiškiai pagerinamosperspektyvos ir galimybės vystyti mūsų komercinius uostus, kuriems ateityje teks svarbusvaidmuo ir jie bus vadinamųjų „jūros greitkelių“ esminiai elementai.

Galiausiai tikiuosi, kad kartu sugebėsime padidinti skaidrumą ir Parlamento darbo integracijąį būsimą projektą, nes buvo pakankamai sudėtinga pasiekti mūsų poziciją šioje diskusijoje.

Michael Cramer, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Ponia pirmininke, ponios ir ponai,pirmiausia norėčiau padėkoti pranešėjui ir šešėliniams pranešėjams.

Mes, Žaliųjų frakcija / Europos laisvasis aljansas, nenorime suteikti pirmenybės kroviniųvežimui. Norime didžiausio įmanomo lankstumo laipsnio, kad veiksmingai būtų naudojamiturimi visų geležinkelio transporto rūšių pajėgumai. Tačiau norime, kad veiktų „vienolangelio“ principu veikiančios įstaigos, kaip vartotojų informavimo punktai.

Tačiau dabar ketinama padaryti, kad ši „vieno langelio“ principu veikianti įstaiga nuspręstųdėl traukinių maršrutų. Šalims, kurių geležinkelių tinklai labai apkrauti ir kuriosenaudojamos įvairios transporto rūšys, tai taps katastrofa. Vis dar manau, kad šis tekstasnesuvokiamas. Todėl konsultavausi su kvalifikuotais teisininkais ir ekonomistais. Tačiaunetgi jie negalėjo man padėti ir bet kuriuo atveju nepritarsime prieštaringai baisiailingvistikai.

Nors finansavimo suma sumažinta beveik tris kartus nuo 20 mlrd. EUR iki 8 mlrd. EUR,koridorių skaičius padidintas nuo šešių iki devynių. Tai paprasčiausias atsisakymas pažvelgtiį t i k r o v ę ! P v z . , y r a k e t u r i o s s u 3 k o r i d o r i u m iStokholmas–Malmė–Kopenhaga–Hamburgas–Insbrukas–Verona–Neapolis–Palermassusijusios problemos. Hamburge yra kliūtis, fiksuoto ryšio Fehmarn Belt perėjaišcementuota, ką tik baigti du Alpių tuneliai Šveicarijoje ignoruojami, o tiltą per Mesinakelią ketiname paversti Europos projektu. Efektyvesnė sąnaudų prasme, trumpesnė irgreitesnė alternatyva − jungtis iš Kopenhagos per Rostoką į Niurnbergą per naujai iškastątunelį Alpėse į Neapolį. Norime sustabdyti klimato kaitą vykdydami alternatyvaus transportopolitiką. Beprasmiai didelio masto projektai, kuriais nepripažįstama tikrovė, tik suvalgyspinigus. Būtent todėl privalome atmesti šį pranešimą.

Anna Rosbach, EFD frakcijos vardu. – (DA) Ponia pirmininke, tvirtai remiu kroviniųvežimą geležinkeliu. Dabartinį Europos geležinkelio tinklą reikia tobulinti ir derinti,atsižvelgiant į perkrautą kelių tinklą ir aplinkosaugos problemas. Daugelis ES valstybiųnarių nesugebėjo išlaikyti savo geležinkelio tinklo, kur buvo palankios sąlygos kroviniamsvežti geležinkeliu. Dabar turime už tai sumokėti. Atėjo laikas mums suteikti didesnę politinęsvarbą traukinių veiklai. Mums reikia veiksmų ir naujos geležinkelių transporto vizijosEuropoje bendrai.

Bet – nes yra „bet“ – geležinkelis nėra stebuklingas arba neturintis problemų sprendimas.Jis turi savo Achilo kulną. Krovinys turi būti paimtas iš gamybos vietos ir nuvežtas priegeležinkelio sunkvežimiu, po to traukiniu vežamas į stotį, esančią netoli galutinio naudotojo.Tuomet krovinys perkeliams į sunkvežimį paskutinei atkarpai. Dėl to produktasautomatiškai pabrangsta, pailgėja vežimo laikas ir išauga administracinė našta. Taigi jeivisos savo pramonės gamybos neperkelsime prie pat geležinkelio linijos, šie trūkumaiišliks.


Turime pažvelgti į nacionalinę padėtį atskirose valstybėse narėse ir nutarti, kaip ta padėtisgali būti pagerinta ir suderinta. Užuot iš viršaus valstybėms narėms nuleidę tam tikrąsuderinimo būdą, turime apsvarstyti, kaip galime dirbti kartu. Mūsų valstybės narės ir mūsųgeležinkelių sistemos labai įvairios ir turime tai gerbti ir tai turi būti mūsų darbo atskaitostaškas.

Michel Dantin (PPE). – (FR) Ponia pirmininke, norėčiau iš pradžių pasveikinti pranešėjąsu puikiai atliktu darbu. Tekstas tarp dviejų svarstymų buvo keičiamas ir atrodo, kad jisbuvo keičiamas teigiama linkme. Per metus nuo to laiko, kai pradėjome diskusiją šia temapastebėjau, kad visuomenė – bent jau mano regione – yra suglumusi matydama, kaip dabarmažai derinama tarp geležinkelio bendrovių.

Kaip galime teisėtai šiame Parlamente raginti siekti platesnio užmojo su aplinka susijusiųtikslų? Ar turėtume paprasčiausiai pareikšti savo nusivylimą, kad Kopenhagoje nepasiektavisiška sėkmė, kai patys iš tiesų negalime Europoje perkelti savo krovinių vežimo iš keliųį geležinkelius – arba vien tik į geležinkelius arba į įvairiarūšį transportą?

Buvo išvystyti kai kurie įvairiarūšio transporto sektoriai ir kelių vežėjams reikėjo laikoprisitaikyti, tačiau jie sugebėjo įvertinti šios sistemos papildomąjį pobūdį ir parodyti josveiksmingumą. Negalime šiandien diskutuoti, jei nieko nebus daroma vėliau; turimeįsipareigojimą veikti ir veikti greitai.

Tiesa, kad už šio teksto slypi tam tikrų su infrastruktūra susijusių problemų. Norėčiauypatingai atkreipti jūsų, Komisijos nare, dėmesį į klausimą dėl atkarpų, kurios kerta sienas.Dažnai už tas atkarpas nėra niekas atsakingas, tačiau būtent jos yra ryšys, kurio mumsreikia, norint sėkmingai užbaigti mūsų Europos projektą.

Taip pat girdėjau, kaip kai kurios šalys, tiksliau socialiniai partneriai, pareiškė savonuogąstavimus, kad gali būti prarasti tam tikri įgaliojimai. Tačiau esu tikras, kad šio projektosėkmė leis mums dirbti sunkiau ir dirbti sunkiau kartu. Manau, kad šis klausimas yra būtenttas, kurį spręsdama Europa gali parodyti praktinę pusę savo piliečiams. Mums be abejonėsto reikia.

Saïd El Khadraoui (S&D). – (NL) Ponia pirmininke, Komisijos nare, ir aš savo ruožtunorėčiau padėkoti pranešėjui ir šešėliniams pranešėjams už gerą darbą. Mano nuomone,rezultatas yra svarbus ir juo galime didžiuotis. Juk per pastaruosius 20 metų kroviniųvežimas geležinkeliu sistemingai beveik prarado savo rinkos dalį kelių naudai, be toekonomikos krizė irgi skaudžiai smogė šiai vežimo rūšiai. Todėl reikia imtis priemonių,kad geležinkelių transportas iš naujo suklestėtų.

Be abejo, šis reglamentas − tik viena priemonių, skirtų krovinių vežimo geležinkeliukonkurencingumui padidinti. Reikės plataus ir kitų priemonių spektro, pvz., susisijusiųsu techniniu sąveikumu ir infrastruktūros finansavimu. Taip pat yra būtinos priemonės,susijusios su rinkos veikimo optimizavimu ir įvairiarūšio transporto skatinimu. Tačiauakivaizdu, kad tarptautinių krovinių koridorių, kuriais gerinamas krovininių traukiniųjudėjimas visoje Europoje, vystymas − svarbus žingsnis tinkama linkme.

„Vieno langelio“ principo sistema, kuriai prieštarauja kai kurie mano kolegos Parlamentonariai, iš tiesų yra būdas koridorių naudojimą galimiems vartotojams padaryti lengvesnį,paprastesnį ir skaidresnį. Tai nėra nacionalinių infrastruktūros valdytojų dabar vykdomosveiklos dubliavimas. Priešingai, tai papildo jų darbą ir užtikrina geresnį derinimą.


Taip pat sutinku su tais kolegomis Parlamento nariais, kurie pabrėžė, kad šiuo reglamentunebus padaryta žala keleiviniams traukiniams. Tačiau būtina nustatyti aiškius prioritetiniuskriterijus, kad būtų kuo geriau panaudojami ir krovininiai, ir keleiviniai traukiniai.

Gesine Meissner (ALDE). – (DE) Ponia pirmininke, Komisijos nare, mes irgi visiškaipritariame, kad mums reikia krovinių vežimo geležinkeliu vidaus rinkos. Tai labai svarbu.Popieriuje tai turėjome ilgą laiką, tačiau, deja, tai dar neveikia praktiškai.

Jei mūsų nuomonė vis dar šiek tiek skiriasi, taip yra dėl to, kad įvairiose valstybėse skiriasimūsų patirtis dėl geležinkelio tinklo veikimo ar neveikimo.

Esu iš Vokietijos, kur būtų siaubinga, jei krovinių vežimui būtų suteikta pirmenybė keleiviųvežimo atžvilgiu. Tai padarytų labai neigiamą poveikį vietiniam visuomeniniam keleiviųtransportui. Tačiau labai gerai žinome, kad mums reikia ilgalaikės sistemos Europoje. Toir norime, to mums ir reikia. Tiesiog klausimas, kaip tai bus įgyvendinta, kiek koridoriųbus sistemoje ir, žinoma, kas dabar nustatys taisykles dėl „vieno langelio“ principo, kasskirs traukinių maršrutus. Nuomonė šiais klausimais labai skiriasi. Kai kurie žmonės mano,kad jei kiekviename koridoriuje turėsime „vieno langelio“ principu veikiančią įstaigą, o nenacionalines „vieno langelio“ principu veikiančias įstaigas, kurias turbūt irgi reikėtų įtraukti,sukursime lygiagrečią sistemą. Tai tik vienas klausimas, kuriam nepritariame. Kitaisatžvilgiais visi sutinkame, kad mums reikia šios krovinių vežimo sistemos Europoje.

Tomasz Piotr Poręba (ECR). – (PL) Ponia pirmininke, Europos Parlamento ir Tarybosreguliavimo, susijusio su geležinkelio tinklu, skirtu konkurencingam krovinių vežimui,analizė rodo, kokiu iššūkiu tapo sutarimo pasiekimas tokiu sudėtingu ir politiškai sąlygotuklausimu. Deja, šiame reglamente vis dar yra, mano nuomone, prieštaringų nuostatų,susijusių su geležinkelių transporto konkurencingumu ir geležinkelių infrastruktūrosvaldytojų verslo nepriklausomumu. Turiu omenyje tas nuostatas – ypač naują straipsnįprie 12 straipsnio, kuriomis „vieno langelio“ principu veikiančiai įstaigai suteikiama teisėkiekviename koridoriuje skirti infrastruktūros pajėgumus, nors taip darant pažeidžiamosišskirtinės valdytojo teisės ir ribojamas jo nepriklausomumas.

Mano manymu, 3 straipsnio pasiūlymas, kad kito darbo atveju, valdytojas informuoja„vieno langelio“ principu veikiančią įstaigą, kuriai jis priskirtas, ir „vieno langelio“ principuveikianti įstaiga duoda atsakymą pareiškėjui, yra prieštaringas. Perduodant galimą neigiamąatsakymą per „vieno langelio“ principu veikiančią įstaigą, be abejonės, išaugs biurokratijair pailgės traukinio maršruto paskyrimo procesas bei kartu sumažės galimybė lanksčiaireaguoti į besikeičiančius vežėjų poreikius. Akivaizdu, kad dėl to gali sumažėti geležinkeliųtransporto konkurencingumas.

Be to, labai abejotinos 4 straipsnio nuostatos, kuriomis pažeidžiamas komercinėsinformacijos konfidencialumo principas. Užuot užtikrinus „vieno langelio“ principuveikiančios įstaigos veiklos skaidrumą, tai gali tapti konkurencinės kovos, taikantnesąžiningą veiklą, priemone.

Inés Ayala Sender (S&D). – (ES) Ponia pirmininke, ką tik grįžome iš neseniai Saragosojesurengtų TEN–T tinklo dienų. Konferencijoje Komisija, Parlamentas, Tarybaipirmininkaujanti Ispanija ir ES transporto ministrai dar kartą patvirtino savo nuosprendį:geležinkeliu vežamų krovinių kiekis stipriai mažėja, netgi tokiose šalyse, kurios, kaipVokietija, ilgą laiką buvo šios srities lyderės.

Taip pat buvo sutarta dėl veiksmų, kurių reikia imtis taisant padėtį: reikia šoko terapijos,siekiant vėl atnaujinti eismą, pirmiausia, jei norime įgyvendinti savo Kioto įsipareigojimus


sumažinti teršalų išmetimą ir reikia skubiai įvairinti plačiai išsikerojusio kelių eismoalternatyvas, kol neįvyko visiška griūtis.

Taip pat reikia skubiai padidinti traukiniais vežamų krovinių kvotą, tačiau tai reikia darytiEuropos ir tarptautiniu lygiu, turint ateities viziją. Tai apima 900 ar daugiau metrų ilgiotraukinius visapusiškai saugiuose nuolatiniuose ar prioritetiniuose koridoriuose, kaipsiūloma Europos geležinkelių transporto valdymo sistemoje.

Būtent todėl šis klausimas toks svarbus. Todėl norėčiau pasveikinti M. J. Marinescu ir visusdalyvavusius derybose su padarytu įsipareigojimu, nors tai dar tik pradinis įsipareigojimassu galimybe įtraukti kitus koridorius. Esu ypatingai dėkinga, kad aiškiai pasakyta, jog jauplanuojama tvirta sinergija persvarstant transeuropinius tinklus. Būtent todėl norėčiauypač pabrėžti ir padėkoti už tai, kad bus įtrauktas 16 krovinių koridorius, jį užbaigus, iruž svarbos suteikimą sausumos ar vidaus vandenų uostams ir jūsų uostams.

Kaip buvo pasakyta, iki šiol matėme keleivių vežimo geležinkeliu santykio augimą darantnuostolį prekių vežimui, ir manau, kad geriausias tokio augimo pavyzdys – mano šalis.Taigi nesijaudinkite, nes nėra jokios rizikos, kad keleiviai praras kokias nors savo teises,kurias jie gavo dėl krovinių vežimo.

Dėl maršrutų suteikimo „vieno langelio“ principu veikiančioms įstaigoms mano kolegėParlamento narė iš Vokietijos neturėtų jaudintis: nacionaliniai operatoriai turės įgaliojimuspriimti sprendimus. „Deutsche Bahn“ bus apsaugotas.

Andreas Mölzer (NI). – (DE) Ponia pirmininke, šis reglamentas dėl konkurencingokrovinių vežimo Europos geležinkelių tinklu kūrimo, mano nuomone, turės neigiamąpoveikį geležinkelio veiklai visoje Europoje. Kūjo naudojimas atlaisvinti kelią Europostinklo valdymui neišspręs esančių problemų. Priešingai, dėl centralizacijos ir atsakomybėsfragmentacijos atsiras naujų problemų. Jei krovininiams traukiniams ateityje bus teikiamapirmenybė, keleivių vežimas, kurį norime skatinti dėl aplinkos priežasčių, atsidurs darnepalankesnėje konkurencinėje padėtyje.

ES negali skatinti aplinkai nekenkiančios veiklos, biodyzelino reglamentais brangindamaautomobilius ir tuomet privatizavimo reglamentais atskirdama antrines linijas nuogeležinkelių transporto ir aiškindama, kad didelėse jungtyse turėtų būti krovinių koridoriaikeleivių vežimo sąskaita. Ypač per transporto piką čia turime veikti atsargiai, kadnenubaustume važiuojančiųjų į darbą ir atgal.

Nacionalinių infrastruktūros operatorių kompetencijos perdavimas „vieno langelio“ principuveikiančioms įstaigoms lems atsakomybės išskaidymą, taigi ir biurokratinio aparatoišsipūtimą. Akivaizdu, kad silpninant nacionalines įstaigas siekiama vėliau sukurti pačiosEuropos infrastruktūros operatorius ir tai nei protinga, nei tinkama. Dėl reglamentuoseesančių taisyklių ne tik bus prarasta kompetencija, bet ir sumažės pajėgumai dėl ankstyvųparaiškų dėl traukinių maršrutų. Todėl, mano nuomone, dabar pateiktą kompromisąreikėtų atmesti.

Axel Voss (PPE). – (DE) Ponia pirmininke, norėčiau pabrėžti, kad iš esmės, aišku, gerai,kad turime vidaus rinką ir kad į tai įtraukiame geležinkelių transportą ir krovinių vežimąir skatiname bendradarbiavimą. Paprasčiausiai norėčiau pabrėžti, kad valstybėse narėseturime skirtingas sistemas ir geležinkelio tinklus. Taigi natūralu, kad visuomet tai bussudėtinga tankiai apgyvendintuose regionuose. Neturime atskirų sistemų; kitaip tariant,„vieno langelio“ principu veikiančios įstaigos de facto lems, kad tam tikra pirmenybė bussuteikta krovinių vežimui, net jei bus sukurti nauji traukinių maršrutai ir tokios rūšies


centralizuota įstaiga padarys atitinkamą įtaką keleivių vežimui. Čia irgi galėsime matytitam tikros rūšies pirmenybės suteikimą krovinių vežimui, net jei tai nėra aiškiai pasakyta.Tačiau turime užtikrinti, kad keleivių vežimas išliktų patrauklus pasirinkimas tankiaiapgyvendintuose regionuose.

Silvia-Adriana Ţicău (S&D). – (RO) Pastaraisiais metais Komisija dėmesį sutelkė į trispagrindines geležinkelių transporto vystymo kryptis: sąlygų konkurencijai sudarymą,nacionalinių geležinkelio tinklų sąveikos ir saugumo gerinimą ir geležinkelio transportoinfrastruktūros vystymą. Tačiau krovinių vežimas geležinkeliu Europos Sąjungoje sudarotik 18 proc. viso viduje gabenamo krovinių kiekio.

Siekiant pagerinti krovinių vežimo geležinkeliu veiksmingumą palyginti su kitomistransporto rūšimis, Europos Sąjunga turi sukurti ir užtikrinti kiek galima veiksmingesnįkrovinių vežimo geležinkeliu koridorių veikimą. Juos kuriant reikėtų užtikrinti kiekvienokoridoriaus nenutrūkstamumą, numatant būtinas esamų įvairių geležinkelio infrastruktūrųjungtis ir paskirstant visam krovinių vežimo koridoriaus maršrutui būtinus pajėgumus.

Kuriant tokį koridorių būtina užtikrinti geresnes jungtis su kaimyninių šalių geležinkelioinfrastruktūra. Manau, kad gyvybiškai būtina, jog krovinių vežimo koridoriuje veikiantysinfrastruktūros administratoriai naudotų sąveikias IT taikomąsias programas, skirtasprašymams dėl tarptautinių maršrutų tvarkyti ir koridoriaus tarptautiniam transportuivaldyti.

Seán Kelly (PPE). – Ponia pirmininke, pirmiausia, Europos Sąjunga nuveikia daugybęgerų darbų. Ką tik praėjusią savaitę matėme Europos Teisingumo Teismo sėkmę tarptinklinioryšio įkainių klausimu. Manau, kad Komisijos narė V. Reding prie to svariai prisidėjo ir jąsveikinu.

Jūrų greitkeliai − kitas kolegų minėtas pavyzdys, o dabar diskutuojame šia labai svarbiatema: dėl krovinių vežimo geležinkeliu. Manau, kad M. J. Marinescu pasakė labai svarbųdalyką. Nors pastaraisiais metais geležinkeliu vežamų krovinių kiekis sumažėjo, pasikeitėir klimatas. Dėl pasaulinio atšilimo ir ugnikalnio pelenų žmonės vis labiau renkasi keliautiir vežti krovinius geležinkeliu. Žinau, kad yra sunkumų, tačiau nauda, kuri susideda išmažesnių išlaidų, mažesnės taršos, mažesnių kamščių ir mažiau avarijų keliuose, yraakivaizdi. Norėčiau pasakyti kalambūrą: esate gerame kelyje – geležinkelyje! Tęskite savodarbą ir linkiu tokios sėkmės, kokią pasiekėte tarptinklinio ryšio įkainių atveju.

Werner Kuhn (PPE). – (DE) Ponia pirmininke, Komisijos nare, aš irgi norėčiau pabrėžti,kad tęsiamo geležinkelio rinkos liberalizavimo ir atvėrimo atžvilgiu, krovinių prioritetiniaiteisės aktai − žingsnis teigiama linkme konkurencijos geležinkelio tinkluose visoje Europojepožiūriu.

Jei norime, kad šie krovinių prioritetiniai teisės aktai būtų patvirtinti, be abejo, turimeapsvarstyti tai, jog Europoje yra tokių šalių, kaip Vokietija, kurioms teks didžiausia tranzitodalis. Keletas kalbėtojų jau minėjo, jog Vokietijoje nutiesėme koridorius tiesiai per didelesmiestų aglomeracijas. Čia Komisija pirmenybę teikia krovinių koridoriams, taigi reikiaypatingai gerai suderinti integruotą sistemą, kurios vietinio keleivių vežimo geležinkeliugrafikas labai įtemptas ir kuria taip pat reguliariai vykdomas keleivių ir krovinių vežimasVokietijoje dideliais atstumais. Taigi jei norime, kad „vieno langelio“ principu veikiantiįstaiga tinkamai dirbtų, ji tiesiog privalo sugebėti dirbti nepriekaištingai suderintai suatitinkamu nacionaliniu infrastruktūros operatoriumi.


Josefa Andrés Barea (S&D) – (ES) Ponia pirmininke, vienas iš transeuropinių transportokoridorių − geležinkelio koridorius, vadinamasis „Viduržemio jūros regiono koridorius“.Tai gyvybiškai svarbi jungtis, jungianti Šiaurės Afriką ir Europą.

Jis gyvybiškai svarbus Ispanijai, nes ši linija yra prioritetinė, nes ja Alchesirasas būtųsujungtas su Europa. Šia jungtimi nebūtų išbraukti ir kiti prioritetiniai koridoriai ir ji eitųper Almeriją, Mursiją, Valensijos regioną ir Kataloniją. Priežastį minėjo Komisijos narėV. Reding: didesnis ekonominis aktyvumas ir didesnė žemės transporto koncentracija. Tai− viena iš dviejų sąlygų. Ši jungtis atvertų galimybę sujungti įvairius Viduržemio jūros jūrųuostus. Turime suteikti ekonominį stimulą ir būti konkurencingi – tą Komisijos narė irgisakė – nes šioje zonoje pagaminama daugiau nei pusė Ispanijos eksporto.

Taigi jei skatinsime strateginį geležinkelio tinklą Viduržemio jūros regione, padidinsimeIspanijos ir Europos konkurencingumą.

Franz Obermayr (NI). – (DE) Ponia pirmininke, XXI amžiuje Europos krovinių vežimopolitikos pagrindiniu principu turėtų būti geležinkelis, o ne keliai ir užuot išplėtus ESdirektyvą, kad ja būtų leidžiami kelių traukiniai (vok. gigaliners), mūsų tikslu turėtų būtiperkelti krovinius iš kelių į geležinkelius. Geležinkeliai turėtų galiausiai tapti greitesni irtaupesni vežėjams, taigi ir pakankamai patrauklūs, kad vežėjai paliktų kelius.

Man nuostabą kelia tai, kad šiame projekte neminimas pagrindinis Brenerio tunelis. Juktai − pagrindinis 2 200 km. ilgio geležinkelio jungties Berlynas–Palermas elementas irsvarbus projektas transeuropinio tinklo požiūriu. Kaip visi žinome, yra labai daugneaiškumų dėl finansavimo, kurį turi skirti Italija, o ES atsisako duoti teisiškai įpareigojantįpažadą dėl finansavimo laikotarpiui po 2013 m.

Pagrindinis Brenerio tunelis neturi tapti juodąja skyle, kurioje dingsta milijardai eurų.Tikiuosi aiškios informacijos dėl šio statybų projekto. Privalome tokią informaciją pateiktimokesčių mokėtojams ir gyvenantiems į šiaurę ir pietus nuo pagrindinio Brenerio tunelioItalijoje ir Austrijoje.

Georges Bach (PPE). – (FR) Ponia pirmininke, sutinku su savo kolega Parlamento nariu,kuris anksčiau minėjo, kad dar reikia daug nuveikti; tačiau nepaisant to manau, kad šispasiūlymas − žingsnis teigiama linkme. Manau, kad šis tekstas turi galimybių baigtis platausužmojo Europos projektu. Pats laikas mums imtis veiksmų, skirtų krovinių vežimogeležinkeliu konkurencingumui didinti, ypač skatinant bendradarbiavimą ir derinimą visaislygiais.

Nepritariu kai kurių valstybių narių nuogąstavimui, kurios šį tekstą vertina kaip grėsmęnacionalinių operatorių vykdomai geležinkelio tinklų kontrolei ir bijo, kad keleivių vežimasgali atsidurti nepalankioje padėtyje. Nemanau, kad šiuo reglamentu bus padarytas koksnors neigiamas poveikis keleivių vežimui geležinkeliu. Priešingai, tai padės padidintikrovinių vežimo kokybę ir užkirsti kelią tolesniam ėjimui prie kelių transporto.

Viviane Reding, Komisijos pirmininko pavaduotoja. − Ponia pirmininke, leiskite padėkotiParlamentui už nuveiktą darbą ir leiskite pasakyti, kad pranešėjo pateiktomis išvadomisbus nusiųsta labai aiški žinia valstybėms narėms ir suinteresuotosioms šalims, nes visižinome, kad krovinių vežimo koridoriai būtini krovinių vežimui geležinkeliu atgaivinti irvystyti. Taip pat žinome, kad jų įgyvendinimas turi būti derinamas ir nuosekliai vykdomasEuropos lygiu. Matome aktyvų visų geležinkelio sektoriaus veikėjų dalyvavimą.


Dėl šių diskusijų norėčiau dar kartą pabrėžti du klausimus. Pirma: „vieno langelio“ principuveikianti įstaiga yra ne viršnacionalinė įstaiga, o veiklos įrankis, skirtas maršruto skyrimoprocesui veiksmingiau vykdyti. Antra, šį reglamentą galima įgyvendinti visapusiškaiatsižvelgiant į poreikį turėti pajėgumų kitoms, ypač keleivių, vežimo rūšims. Komisijamano, kad Europai bus labai gerai, jei rytoj bus tvirtai balsuojama už šį pasiūlymą.

Marian-Jean Marinescu, pranešėjas. – (RO) Kompromisui pritaria bent keturios frakcijos.Jam taip pat pritaria Komisija ir rytoj šiuo tikslu bus pateiktas pranešimas. Kompromisuipritaria Europos vežėjų asociacijos ir infrastruktūrų valdytojai.

Turime vieną pakeitimą, pateiktą darant spaudimą vieninteliam krovinių vežimogeležinkeliu rinkos operatoriui, kuris, mano nuomone, žaidžia nesąžiningą žaidimą. Vietosspaudoje diskutuojama dėl keleivių vežimo trikdžių, nors šiam Parlamentui pateiktamepakeitime iš tiesų prašoma atsisakyti „vieno langelio“ principo, kuriuo suteikiamasskaidrumas ir užtikrinama sąžininga konkurencija.

Šio pakeitimo patvirtinimas mus nuves į taikinimo procedūrą ir panaikins bet kokiąreglamento teksto pridėtinę vertę. Be šio „vieno langelio“ principo šis reglamentas tapsbevertis, nes juo bus padaryta per mažai dabartinės padėties pokyčių. Yra vienas dalykas,kurį norėčiau jums paminėti. Šiame Parlamente padaryti pareiškimai apie „vieno langelio“principu veikiančios įstaigos vykdomą pajėgumų skyrimą neteisingi, nes pajėgumai skiriamipagal Direktyvą 2001/14/EB, t. y., kaip ir dabar, infrastruktūros valdytojai priima sprendimądėl maršruto, kuriuo turi važiuoti krovininiai traukiniai ir dėl rezervavimo esant ad hocprašymams, o „vieno langelio“ principu veikianti įstaiga vykdo šį skyrimo procesą pagaltokius infrastruktūros valdytojų jau priimtus sprendimus. Taigi, atsiprašau, tačiau bet kokskitoks požiūris yra neteisingas.

Dabartinis kompromisas buvo pasiektas po sudėtingų derybų. Dabartiniame tekste yrabūtent tai, ko reikia krovinių sektoriui: transporto derinimas, investicijos, valdymas,standartinės taisyklės trikdžių atveju, lengva prieiga prie laisvos rinkos pareiškėjams.Taikinimo procese negausime nieko daugiau, nei turime dabar. Kita vertus, per taikinimągali būti susilpnintas reglamento turinys ir reglamentas taps bevertis. Man būtų labai keista,jei viena vienintelė bendrovė galės laimėti prieš Tarybą, Europos Parlamentą ir EuroposKomisiją. Nereikia nė sakyti, kad rekomenduoju ir prašau balsuoti už šį dabartinės formoskompromisą.


Balsavimas vyks 2010 m. birželio 15 d., antradienį.


Debora Serracchiani (S&D), raštu. – (IT) Norint vystyti veiksmingą ir tvarią Europostransporto sistemą reikia atgaivinti krovinių vežimą geležinkeliu, naudojant tarp valstybiųnarių suderintus veiksmus ir bendradarbiaujant geležinkelio infrastruktūros valdytojams,siekiant vystyti įvairiarūšį transportą, atverti rinkas ir plėtoti krovinių ir keleivių transportovaldymą.

Pasiūlymu reglamentui siekiama pagerinti krovinių vežimo geležinkeliu paslaugas,naudojant Europos koridorių, kuriais turi būti užtikrintos aukštos kokybės krovinių vežimopaslaugos, nustatymo procedūrą. 2006 m. ministrų lygiu jau buvo parengtas planas dėl 5krovinių vežimo koridoriaus pagal Baltijos – Adrijos koridorių, VI Europos koridorių irprioritetinį projektą 23. Todėl teisinga toliau vykdyti mūsų prisiimtus įsipareigojimus ir


siekti savo nustatytų tikslų; šis aspektas kelis kartus buvo nagrinėtas TEN–T konferencijojeSaragosoje.

21. Europos Parlamento Pirmininko pavaduotojo rinkimai

Pirmininkė. − Informuoju, kad neužimtoms Europos Parlamento Pirmininko pavaduotojopareigoms gavau Europos liaudies partijos (krikščionys demokratai) frakcijos vardu pateiktąLászló Tőkéso kandidatūrą.

Balsavimas vyks rytoj, 2010 m. birželio 15 d., antradienį, 12.00 val.

22. Teisės į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese (diskusijos)

Pirmininkė. – Kitas klausimas – S. Ludford pranešimas (A7-0198/2010) Piliečių laisvių,teisingumo ir vidaus reikalų komiteto vardu dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvosdėl teisių į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese projekto(00001/2010 – C7-0005/2010 – 2010/0801(COD)).

Sarah Ludford, pranešėja. − Ponia pirmininke, per dešimtmetį daugelis iš mūsų suprato,kad ES reikėjo imtis veiksmų, kad sustiprintų įtariamųjų ir kaltinamųjų teises EuroposSąjungoje ir suteiktų teisingiems teismo procesams užtikrinti reikalingas apsaugospriemones. Šių veiksmų reikėjo imtis atsižvelgiant į daug glaudesnį bendradarbiavimąviešosios tvarkos palaikymo ir patraukimo baudžiamojon atsakomybėn srityse, Europosarešto orderio įvedimą ir tai, kad ES piliečiai naudojasi laisvo judėjimo teisėmis ir gali turėtireikalų su teisės aktais nežinomoje aplinkoje.

Bandyta imtis visapusiškų priemonių dėl vadinamųjų procesinių garantijų, tai EuroposParlamento nariai aktyviai palaikė, tačiau šis bandymas visiškai nesulaukė pritarimo Taryboje2007 m.

Mane nudžiugino tai, kad praėjusiais metais Komisija (ir džiaugiuosi šiose diskusijosematydama Pirmininko pavaduotoją V. Reding), kurią palaikė Tarybai pirmininkaujantiŠvedija, atnaujino šį klausimą pateikdama šešių atskirų priemonių veiksmų planą. Tai yrapirmoji dienos šviesą išvydusi priemonė. Remiantis šia direktyva, jeigu tampi įtariamuojuarba esi areštuojamas, apklausiamas arba patraukiamas į teismą ir nesupranti tos šalieskalbos, turi teisę į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas tam tikromis aplinkybėmis, apklausiantpolicijai, per teismo posėdžius, susitikimus su savo advokatu ir panašiai. Apskritai kalbant,padėtis turi būti tokia pati kaip ir vietos gyventojo.

Valstybių narių bendradarbiavimo baudžiamojoje teisenoje pagrindas yra abipusispripažinimas, beveik automatinis kitų ES šalių teismų sprendimų pripažinimas remiantisabipusiu pasitikėjimu, tačiau neprotinga manyti, kad pasitikėjimas yra savaime. VisomsES valstybėms jį reikia užsitarnauti visiškai laikantis tam tikrų teisingumo ir teisingo teismoproceso standartų.

Visi mes, dalyvaujantys šioje diskusijoje, tikriausiai esame susidūrę su bylomis, kainetikėjome, kad vyko kieno nors teisingas teismo procesas. Neseniai susidūriau su GarrioManno, kuris neseniai pagal Europos arešto orderį buvo grąžintas į Portugaliją, byla. Perpirminį teismo procesą ir kaltinimas, ir bausmė buvo perskaityti žodžiu. G. Mann nežinojo,kuo jis kaltinamas iki tol, kol jis buvo nuteistas. Vertėjas žodžiu buvo vietos kirpėjas, teisėjožmonos draugas. Kai jis buvo išsiųstas atgal į Jungtinę Karalystę, jam įteiktas paprastas


laiškas anglų kalba, kuriuo iš esmės nurodoma dvejus metus negrįžti į Portugaliją, norsmetais vėliau išduotas Europos arešto orderis siekiant nurodyti grįžti atlikti bausmę.

Tinkamos ir profesionalios pagalbos kalbos atžvilgiu stoka taip pat buvo vienas iš trūkumųAndrew Symeou byloje, kurią nagrinėju Graikijoje.

Šia priemone siekiama ne tik užtikrinti, kad valstybės narės įgyvendintų Europoskonvencijos 6 straipsnį, bet kad taip pat toliau tobulintų jos būtinuosius standartus.Remiantis praėjusio lapkričio mėn. veiksmų planu, dar yra galimybių ES imtis tolesniųveiksmų siekiant užtikrinti visišką šios konvencijos standartų įgyvendinimą ir, kai reikia,užtikrinant nuoseklų tų standartų taikymą ir jų didinimą.

Tikiu, kad Parlamentas tinkamai pasinaudojo jam pagal Lisabonos sutartį suteiktomisnaujomis bendros atsakomybės už teisės aktus galiomis. Labai padedant Pirmininkopavaduotojai V. Reding, kuriai reiškiu pagarbą, ir jos tarnautojams sunkiai kovojome, kadpadidintume tam tikrų pagrindinių sričių standartus, įskaitant įtariamojo ir advokatobendravimo vertimą žodžiu visais proceso etapais, įtariamojo teisę užginčyti sprendimą,kad nereikia teikti vertimo žodžiu arba raštu paslaugų, ir taip pat teisę skųstis dėl vertimokokybės.

Mes užsitikrinome teisę riboti naudojimąsi daliniu vertimu, todėl visa svarbi medžiaga turibūti išversta raštu, o vertimo žodžiu išimtys privalo iš tikrųjų būti išimtys ir kad įtariamajamnebūtų leidžiama atsisakyti teisės į vertimą nepasitarus. Tai tik keli iš svarbiausių klausimų.

Apibendrindama tvirtai palaikau Europos arešto orderį, tačiau mums reikia veiksmų planoprogramos siekiant sustiprinti piliečių teises ir užtikrinti geresnį šio orderio veikimą.Apsaugos priemonių ir gynybos teisių stiprinimas visiškai nesusijęs su negriežtumunusikaltimų atžvilgiu. Jis susijęs su griežtumu nusikaltimų atžvilgiu. Patikimas veiksmingasteisingumas priimant kokybiškus sprendimus leistų sulaikyti daugiau nusikaltėlių, irskubotas išlaidų mažinimas nėra geriausias sprendimas, nes, jeigu priimamas blogas teismosprendimas arba taikoma bloga policijos praktika, žmonės teiks apeliacinius skundus.

Pigus teisingumas nėra teisingumas. Todėl gerai vertinu šią direktyvą. Dėkoju Tarybaipirmininkaujančiai Ispanijai, su kuria, kaip ir su Komisija, sėkmingai vedėme derybas, oapibendrindama išnagrinėsiu plenariniame posėdyje pateiktus pakeitimus.

PIRMININKAVO: Diana WALLISPirmininko pavaduotoja

Viviane Reding, Komisijos pirmininko pavaduotoja. − Ponia pirmininke, tai tiesa.Procedūrinės apsaugos priemonės yra svarbiausias teisingumo srities dalykas per ateinančiusmetus, nes mums reikia tų kaltinamųjų teisių baudžiamosiose bylose būtinųjų standartų.Jie būtini siekiant sustiprinti tikrą skirtingų valstybių narių teisminių institucijų tarpusaviopasitikėjimą. Be šio pasitikėjimo tarpusavio pripažinimas niekad nebus veiksmingas.

Teisėjai ir prokurorai privalo būti tikri, kad, nesvarbu, kur Europos Sąjungoje vykstaprocesas, bus laikomasi bendrųjų pagrindinių teisių. Piliečiai privalo būti tikri, kad būtiniejiprocesinių teisių standartai sustiprins jų pasitikėjimą mūsų teisingumo sistema ir taip patES, kaip laisvės, saugumo ir teisingumo erdve.

Todėl aš palankiai vertinu dviejų teisės aktų leidėjų pasiektą susitarimą. Norėčiau ypačpadėkoti pranešėjai baronienei Sarah Ludford ir visam Piliečių laisvių, teisingumo ir vidausreikalų komitetui už jų puikų darbą šių dokumentų atveju.


Man, kaip Komisijos narei, malonu, kad daugelį kompromisinių sprendimų įkvėpė mūsų2010 m. kovo mėn. pasiūlymas. Pasiūlymu siekta to, ką Parlamentas pasiekė dabar, būtentužtikrinti aukštus kaltinamųjų teisių standartus ir išvengti bet kokios rizikos laikytismažesnių standartų, nei nustatytieji Europos žmogaus teisių konvencijos acquis. Direktyva,kokia ji pateikta dabar, bus padidinti būtinieji standartai. Nuolatinis vertimo žodžiu paslaugųteikimas baudžiamosiose bylose ir svarbiausių dokumentų vertimas raštu tiesiog padėtųįgyti teisę į teisingą teismą, kuris veiktų paprasčiau ir sistemingiau. Aš visiškai sutinku supranešėja, kad pigus teisingumas nėra teisingumas ir galų gale jam reikia daugiau išlaidų,taip pat nėra teisėjų, ir piliečių pasitikėjimo.

Taip pat labai džiaugiuosi, kad buvo galima labai greitai priimti šią direktyvą. Tai pirmasisveiksmų plano žingsnis, kuris rodo, kad visos institucijos laikosi savo pažado šiamdokumentų rinkiniui teikti pirmenybę.

Yra tik vienas dalykas, su kuriuo turiu nesutikti, ir tai yra kai kurių valstybių narių prašymaspratęsti įgyvendinimo laikotarpį iki 36 mėnesių. Komisija mano, kad treji metai yra pernelygilgas laikotarpis, nes nė viena valstybė narė nepateikė jokių įrodymų, kad įgyvendinti šiąteisės akto dalį bus labai sunku. Be to, valstybės narės taip pat žinojo, kad šis teisės aktasbus priimtas, ir tai jos žinojo jau septynerius metus.

Tai išsakiusi, kompromiso siekio vedama, pritarsiu šiam sprendimui. Tai, ką sakau dabar,labai svarbu ateičiai. Suprasdama, kad šis sprendimas nesudarys būsimo veiksmų planopriemonių precedento, – ir norėčiau tai pabrėžti tris kartus – pasakysiu „taip“ šį kartą, betne dar kartą. Taip pat norėčiau pabrėžti, kad Komisija panaudos visus reikalingus turimusišteklius, siekdama užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi įsipareigojimų laiku ir tinkamaiįgyvendintų sprendimą. Taip nustatyta Lisabonos sutartyje ir Stokholmo programoje.

Kaip žinote, Komisija jau dirba tolesnių veiksmų plano priemonių srityje. Netrukus pateiksiupasiūlymą dėl teisės į informaciją – teisių pranešimą. Jis bus pristatytas kitą savaitę, taigibus tęsiamas šiandien pradėtas darbas.

Elena Oana Antonescu, PPE frakcijos vardu. – (RO) Norėčiau pradėti pasveikindamapranešėją baronienę S. Ludford už visas jos į šį darbą įdėtas pastangas ir padėkoti už tai,kaip ji dirbo su šešėliniais pranešėjais.

Bendri standartai – esminė tarpusavio pasitikėjimo valstybių narių teisinėmis sistemomissąlyga. Įtariamųjų arba kaltinamųjų teisė į teisingą bylos nagrinėjimą yra pagrindinė teisė,įtvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje ir Žmogaus teisiųir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje. Vis dėlto, nesilaikant atitinkamųgynybos proceso standartų, kyla grėsmė sugriauti pusiausvyrą tarp galimų prokuratūrospriemonių ir įtariamųjų arba kaltinamųjų teisių apsaugos masto.

Įdėta pastangų siekiant ilgam sustiprinti procesines teises Europos Sąjungoje. Pradiniųveiksmų imtasi 2000 m. lapkričio mėn., kai Taryba, remdamasi Tamperės išvadomis,priėmė priemonių, skirtų įgyvendinti nuosprendžių baudžiamosiose bylose abipusiopripažinimo principą, programą. Po to 2004 m. Komisija pateikė pasiūlymą dėl pagrindųsprendimo dėl tam tikrų procesinių teisių baudžiamuosiuose procesuose. Nepavyko pasiektisusitarimo ir 2007 m. birželio mėn. derybos buvo nutrauktos. Tada 2009 m. liepos mėn.Tarybai pirmininkaujanti Švedija pateikė veiksmų planą, kuriame buvo siūloma laipsniškaiįtvirtinti procesines teises. Komisija pateikė pasiūlymą 2009 m. liepos mėn. ir 2009 m.gruodžio mėn., po to, kai įsigaliojo Lisabonos sutartis ir buvo pakeista teisės sistema.Pagaliau sulaukėme iniciatyvos iš 13 valstybių narių.


Beveik po septynerių metų dabar mes rengiamės priimti pirmąją veiksmų plano priemonę,susijusią su procesinėmis teisėmis – Direktyvą dėl teisių į vertimo žodžiu ir raštu paslaugasbaudžiamajame procese. Norėčiau pasakyti, kaip džiaugiuosi rezultatu,pasiektu poinstitucijų derybų. Tekste, dėl kurio balsuosime trečiadienį, pateikiami svarbūs valstybiųnarių pasiūlymo patobulinimai.

Nuoširdžiai tikiuosi, kad trejų metų įgyvendinimo laikotarpis nesudarys tolesnių veiksmųplano priemonių precedento ir kad valstybės narės stengsis kuo greičiau tinkamai, nuosekliaiir teisingai taikyti visas šios direktyvos nuostatas.

Carmen Romero López, S&D frakcijos vardu. – (ES) Ponia pirmininke, aš taip patpatenkinta šio darbo rezultatais ir dėkoju baronienei S. Ludford, ypač už tai, kaip ji dirbosu visais šešėliniais pranešėjais.

Tai pirmasis tekstas, svarstomas pagal įprastą teisėkūros procedūrą, pagal kurią Parlamentasturi sprendžiamąjį balsą dėl trijų valstybių narių pateikto direktyvos projekto, ir svarbu,kad Europos Parlamento narys iš Jungtinės Karalystės būtų šio teksto pranešėjas.

Kaip jau minėta, valstybės narės pasinaudojo pagal Lisabonos sutartį suteikiama išimtineteise dėl teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose, kad pateiktų iniciatyvas, betpažangos procesinių teisių srityje stoka nuo 2004 m. buvo iš dalies panaikinta įtvirtinuspirmąją teisę veiksmų plane, pateiktame Tarybai pirmininkaujančios Švedijos.

Kelias buvo atviras, tačiau jį laikinai užtvėrė naujos Komisijos rinkimai. Šiuo atveju Komisijataip pat nusprendė pateikti savo rengiamą direktyvos projektą. Parlamentas padarėKomisijos parengto dokumento pakeitimus. Taigi tai buvo geras institucijųbendradarbiavimo pavyzdys siekiant, kad nebūtų švaistomas laikas ir šios pagrindinėsprocesinės teisės būtų greičiau įtvirtintos.

Tai reiškė, kad galima paspartinti darbą. Dabar mes tikimės, kaip Komisijos narė ką tikpasakė, kad likusios teisės, Pagrindinių teisių chartija, kuri yra antroji procesinių garantijųpaketo dalis, kuo greičiau atsidurs Parlamente. Taip pat tikimės, kad greitai bus pateiktalikusioji paketo dalis, nes būtų beprasmiška ją vilkinti tam, kad negalėtume baigti josnagrinėti per pagrįstą laikotarpį.

Kaip jau sakė kiti pranešėjai, laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė negali būti sukurta, jeigunepradėsime nuo šių procesinių garantijų principo. Kaip mes gyvensime saugioje, teisingojeir laisvoje erdvėje, jeigu europiečiai gali būti savavališkai sulaikyti ir tapti įtariamaisiais,jeigu jie neturi šių procesinių garantijų, šių būtinųjų standartų valstybėse narėse? Tokiuatveju kokią prasmę turi Europa, kurią norime sukurti?

Tiesa, ką kiti pranešėjai taip pat minėjo, kad dėl terorizmo ir organizuoto nusikalstamumogrėsmės reikia, kad sustiprintume savo apsaugos priemones, ir to pavyzdys yra Europosarešto orderis. Tačiau visi žinome, kad, jeigu neturėsime teisingos ir laisvos Europos,nesukursime ateities, kurios norime.

(Pranešėjas sutiko atsakyti į klausimą, pateiktą pagal „mėlynosios kortelės“ procedūrą (Darbo tvarkostaisyklių 149 straipsnio 8 dalis)

William (The Earl of) Dartmouth (EFD). – Ponia pirmininke, norėčiau paklaustiC. R. Romero, ar jai neatėjo į galvą mintis, kad tų šalių, kuriose taikomi daug aukštesniasmens teisių standartai, piliečiai, pvz., Jungtinės Karalystės, priversti laikytis daug žemesniųasmens teisių standartų, galiojančių kitose Europos šalyse pagal Europos arešto orderį irEuropos teisingumo direktyvas.


Ar apie tai pagalvojote?

Carmen Romero López (S&D). – (ES) Taip, klausimas tikriausiai susijęs su būtinaisiaisstandartais, kuriuos, tikimės, valstybės narės pasieks, bet, aišku, kiekviena valstybė narėgali padidinti standartus, ir tai, žinoma, jūsų tikslas.

Tai reiškia Europos kūrimą, kad galėtume gyventi erdvėje, kurioje būtų nustatyti visųvalstybių narių trokštami būtinieji standartai, tačiau atsižvelgiant į istorines savo šalies irdaugelio kitų šalių, kurios yra Europos dalis, tradicijas, esu įsitikinusi, kad neabejotinai šiestandartai taps dar aukštesni.

Alexandra Thein, ALDE frakcijos vardu. – (DE) Ponia pirmininke, ponios ir ponai,saugumo ir teisėsaugos institucijos bendradarbiauja kaip niekad glaudžiai, siekdamospagerinti tarpvalstybinius nusikaltimus padariusių asmenų patraukimą baudžiamojonatsakomybėn tam, kad apgintų Europos Sąjungos piliečių saugumą. Šiuo atžvilgiu galėčiaupaminėti, pvz., Europos arešto orderį. Tačiau, kita vertus, svarbiausios piliečių, kaltinamųpadarius nusikaltimus, teisės neįtraukiamos į teisės aktus. Iki šiol visi bandymai užtikrintigarantijas, kurias suteikia teisinė valstybė baudžiamajame procese, žlugo nepasiekusreikiamo vieningo susitarimo Taryboje arba negavus abipusio pripažinimo.

Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, dabar turime naujas galimybes apsaugoti pagrindines piliečiųprocesines teises baudžiamajame procese. Dabar pirmą kartą Europos Parlamentas turibendro sprendimo galią ir Taryboje dabar reikalinga tik kvalifikuota balsų dauguma.

Kaip žinote, mes, Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija, esame už piliečių teisiųapsaugą ir tolesnį teisių plėtimą. Taigi taip pat dirbome tam, kad užtikrintume, kad ateityjevisi ES piliečiai turėtų teisę į vertėją žodžiu ir vertimą raštu, jeigu juos suima policija arbajie stoja prieš teismą kaip kaltinamieji valstybėje narėje, kurios kalba jie nekalba arba kurioskalbos jie nesupranta.

Svarbu, kad ne tik baudžiamasis procesas būtų geriau koordinuojamas tarp valstybių, bettaip pat kad Europos gyventojai turėtų tinkamas galimybes pasinaudoti piliečių teisėmisbaudžiamosios veikos tyrimuose ir procesuose – pvz., teise į teisingą bylos nagrinėjimą.

Heidi Hautala, Verts/ALE frakcijos vardu. – (FI) Ponia pirmininke, klausimas, kuris ką tikbuvo užduotas C. Romero López, aišku, labai svarbus. Būtent todėl siekiame nustatytibūtinuosius procesinius standartus, kad galėtume pasitikėti kitomis valstybėmis narėmis,kai kalbama, pvz., apie įtariamojo arba kaltinamojo išdavimą.

Noriu padėkoti pranešėjai už jos nuostabų komandinį darbą su visais mūsų šešėliniaispranešėjais. Svarbiausia, kad dabar turime direktyvą, kuri turi garantuoti, jog kiekvienasturėtų teisę suprasti valdžios institucijas ir teismo procesą bei būti suprastas tokiomisaplinkybėmis; ši teisės yra viena svarbiausių išankstinių teisinės valstybės sąlygų.

Taip pat norėčiau padėkoti pranešėjai už tai, kad ji stengėsi rasti sprendimus, kaip padėtimums įveikti tam tikras problemas, su kuriomis susiduria skirtingos valstybės narės,atsižvelgiant į skirtingą teismų kultūrą. Žinoma, apgailėtina, kad prieš įsigaliojant šiaidirektyvai bus praėję 36 mėnesiai. Vis dėlto, manau, kad turėsime susitaikyti su šiuorezultatu, nes bet kokiu atveju ši direktyva dėl savo turinio suteikia mums galimybę žengtiį priekį.


Bairbre de Brún (GUE/NGL). – (GA) Ponia pirmininke, mano dėmesys į vieną svarbųklausimą buvo atkreiptas per vėlai, kad galėčiau pateikti pakeitimus komitete – komitete,kurio narys nesu. Tai susiję su kalbomis, kurioms taikytina ši direktyva.

Mes vertiname nuorodą į „vertimą žodžiu ir raštu … į įtariamojo arba kaltinamojo gimtąjąkalbą“ teksto, dėl kurio sutarta, 10e dalyje. Vis dėlto kyla pavojus, kad nuostata „arba į betkurią kitą kalbą, kurią jis supranta“ galėtų būti naudojama siekiant apriboti kalbųpasirinkimą ir priversti kaltinamąjį arba įtariamąjį vartoti kalbą, dėl kurios jo padėtis taptųnepalanki nagrinėjant galbūt sudėtingus teisinius klausimus.

Ar gali Komisijos narė pažadėti, kad šiuo atveju taip nėra ir kad ši direktyva taip pat yrasusijusi su tautinių mažumų kalbomis?

Mūsų pakeitimai susiję su įvairiomis tarptautinėmis ir Europos priemonėmis dėl tautiniųmažumų ir regioninių kalbų vartojimo. Visų pirma remiamės Europos Sąjungos pagrindiniųteisių chartijos 21 straipsniu, kuris, be kitų dalykų, apima nediskriminavimo kalbųpasirinkimo atžvilgiu principą.

Tikimės, kad pakeitimai padės išspręsti šį kalbų klausimą, pašalinti bet kokias abejones irkad jie bus palaikomi.

William (The Earl of) Dartmouth, EFD frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, ši direktyvayra viena iš daugelio, kurioje apskritai numatoma, kad kiekvienas Jungtinės Karalystėspilietis ir gyventojas gali būti prievarta nugabentas į kitos Europos šalies kalėjimą. Ar tašalis būtų Portugalija, kaip Garry Manno byloje, ar Vengrija, kaip dviejų pietvakarinės daliesrinkėjų byloje, tiesiog galioja ne tokia pati asmenų teisinė apsauga, kokia yra JungtinėjeKaralystėje – kad ir kokios iliuzijos buvo išsakytos šioje posėdžių salėje.

Taigi ši vertimo raštu direktyva yra tik priedanga. Šia direktyva bandoma pridengti žaizdą,likusią Didžiajai Britanijai dėl Europos arešto orderio beveik praradus sunkiai iškovotaslaisves. Norėčiau pažymėti, kad net ir pati ši direktyva turi trūkumų. Sprendimas, ką reikiaišversti raštu, daugiausia priklauso nuo prokuroro. Be to, nuolat ir besąlygiškai trūkstavertėjų raštu ir žodžiu, ypač dėl to, kad Europos Sąjungos institucijoms jų reikia tiek daug.

Mūsų pasižymėjusi kolegė baronienė S. Ludford ne kartą apibūdino save kaip žmogausteisių gynėją. Taigi paprašyčiau jos tik šį kartą nuvyti įkyrią mintį apie federalinę Europą įšalį ir prisijungti prie mūsų siekio panaikinti Europos arešto orderį. Štai kas yra svarbu.

Simon Busuttil (PPE). – (MT) Pasiūlymas, kurį nagrinėjame ši vakarą, yra geras, jis vertasmūsų palaikymo, nes juo suteikiama daugiau – geriau negu keletą – teisių Europos Sąjungospiliečiams. Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija balsuos už, bet mesnebalsuosime už pakeitimus, kurie bus pateikti, nenorėdami sugriauti trapaus kompromiso,kuris pasiektas. Vis dėlto šioje kalboje norėčiau atkreipti dėmesį į šiek tiek dviprasmiškąTarybos ir Komisijos padėtį dėl teisės akto pasiūlymo pateikimo. Iš tiesų pateiktas ne vienas,o du pasiūlymai. Praėjusių metų gruodžio mėn. Ministrų Taryba mums pateikė teisės aktopasiūlymą, o šių metų kovo mėn. Komisija pateikė kitą pasiūlymą visiškai tuo pačiuklausimu. Klausimas, kuris iškilo šiam Parlamentui, susijęs su dviprasmišku dalyku – dėlkurio teksto toliau tęsime darbą šiame Parlamente. Tiesą sakant, nemanau, kad tai pirmaskartas, kai kažkas panašaus nutinka, ir jis nebus paskutinis. Iš esmės turime nagrinėti kitąMinistrų Tarybos pasiūlymą dėl Europos apsaugos orderio, o Europos Komisija jau paskelbėapie ketinimą pateikti savo pasiūlymą. Taryba prašo mūsų priimti šį pasiūlymą – kalbuapie pasiūlymą dėl Europos apsaugos orderio – o Komisija mūsų prašo jo nepriimti.Asmenys, rengę Sutarties projektą, kurie įgaliojo Tarybą pateikti savo teisės akto pasiūlymus,


tikrai niekada nenorėjo sukurti dviprasmiškų tokio pobūdžio aplinkybių, kai dvi institucijosginčijasi dėl to, kurios pasiūlymas turi būti priimtas. Mano nuomone, tais atvejais, kaiKomisija ketina pateikti pasiūlymą, jai turi būti leidžiama tai padaryti, o Taryba turėtųsusilaikyti nuo pasiūlymo pateikimo. Priešingu atveju atsidursime padėtyje, kuriai būdingasdviprasmiškumas ir rietenos, o jų geriausia būtų išvengti.

Tatjana Ždanoka (Verts/ALE). – Ponia pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkotibaronienei S. Ludford už jos nuostabų darbą žmogaus teisių labui.

Kalbu Europos laisvojo aljanso Europos Parlamento narių, atstovaujančių regionams irmažumoms, vardu. Pabrėžiu, kad ši direktyva taip pat taikoma neoficialioms EuroposSąjungos kalboms. Taigi turi būti užtikrinamas dokumente minimas vertimas raštu iržodžiu regioninėmis ir tautinių mažumų kalbomis. Pavyzdžiui, tuose teismų apygardose,kuriose dėl gyventojų, vartojančių regionines arba mažumų kalbas, skaičiaus tai pateisinama,turi būti suteikiama galimybė vartoti tokias kalbas. Gaila, kad Europos regioninių, arbamažumų, kalbų chartija dar nėra acquis dalis, bet esu įsitikinusi, kad vieną dieną ja taps irkad tokios kalbos baudžiamajame procese bus vartojamos platesniu mastu, nors tik ES.

Kinga Gál (PPE). – (HU) Ponia pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, pirmiausialeiskite pasveikinti pranešėją už jos atkaklumą, nes pagaliau dėl Lisabonos sutarties busveikiausiai įgyvendinta priemonė, apie kurią buvo diskutuota metų metus. Tai pirmoji išpenkių Tarybos veiksmų plano priemonių, kuri įgyvendinama. Ši direktyva yra ypač svarbi,nes dabar, kai galime laisvai gyventi ir judėti Europos Sąjungos teritorijoje, kiekvienampiliečiui svarbu suprasti, kas su juo vyksta, ir padėti jam būti suprastam tokiomis sunkiomisaplinkybėmis kaip baudžiamojo proceso pradžia.

Ši iniciatyva, pateikta atsižvelgiant į Stokholmo programą, yra viena tų, kuri padeda pavertitikrove svarbiausius Europos Sąjungos tikslus. Būtent ja ES teisei ir Bendrijos pastangomssuteikiamas pojūtis, kad susiduriama su tikrais žmonių gyvenimais, o Stokholmo programapadaroma prieinama piliečiams. Tikrai palaikau svarbių Europos Sąjungos pagrindiniųteisių chartijos ir Europos Tarybos Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatų įtraukimą.Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai ir mums ruošiantis prisijungti prie Žmogaus teisiųkonvencijos to ir reikia tikėtis.

Kartu, manau, svarbu atkreipti dėmesį į svarbų klausimą, kuris nėra aptariamas pranešime.Nacionalinei mažumai, dažnai gana didelei nacionalinei mažumai, priklausantys piliečiaitam tikroje valstybėje narėje turi turėti tokią pačią teisę vartoti savo gimtąją kalbąbaudžiamajame procese kaip ir piliečiai, kurie atsitiktinai atsidūrė toje valstybėje narėje.Be to, būtent pagal šią ES teisės aktų priemonę tam asmeniui bus leidžiama vartoti savogimtąją kalbą.

Šis svarbus teisinis pakeitimas turi paskatinti valstybes nares užtikrinti, kad šio principotaip pat būtų laikomasi jų pačių piliečių, kurie kalba tautinės mažumos kalba, atveju.Siekiant nuoseklumo Europos Sąjungoje būtina, kad perkeliant ES teisės aktus į nacionalinęteisę nuostatos, tenkančios valstybių narių kompetencijai, kaip šiuo mažumų kalbųvartojimo atveju, turi būti atnaujinamos.

Carlos Coelho (PPE). – (PT) Faktas, kad valstybių narių vyriausybės negalėjo sutiktinutraukti pirmąjį bandymą įvesti ES teisinę priemonę, skirtą užtikrinti vienodesnesprocesines garantijas Europos Sąjungoje.

Šis naujas, laipsniškas būdas pirmiausia sietinas su teise į vertimo paslaugas raštu ir žodžiubaudžiamajame procese ir yra pirmoji iš šešių planuotų veiksmų plano priemonių. Šiuo


metu valstybėse narėse nėra nustatytos teisės į svarbių procesinių dokumentų vertimopaslaugas raštu. Netgi tada, kai ši teisė yra nustatyta, ji gali labai skirtis. Pavyzdžiui, nevisada užtikrinama įtariamųjų ir jų advokatų teisė į vertimo žodžiu paslaugas. Pagal šiądirektyvą šios teisės suteikiamos visiems asmenims, kurie yra įtariami arba kaltinamipadaręs nusikalstamą veiklą, kol baigiamas bylos nagrinėjimas.

Aš palaikau susitarimą, pasiektą trišaliu dialogu. Pasiektais kompromisais atsakoma įdaugelį Parlamento iškeltų ir iš Komisijos pasiūlymo kylančių klausimų. Sveikinu komisijosnarę V. Reding, pirmiausia pateikusią gerą pasiūlymą, ir baronienę S. Ludford, mūsųpranešėją, dėl kompromisų, kuriuos ji sugebėjo pasiekti daugeliu klausimų.

Ypač pabrėžiu procesui svarbių dokumentų vertimą raštu ir garantiją, kad apsaugos lygisniekada nebūtų žemesnis negu nustatytasis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisviųapsaugos konvencijoje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje.

Tikiuosi, kad valstybės narės greitai įgyvendins tai, kas sutarta, ir nepaliks šios svarbiosdirektyvos perkėlimo į nacionalinę teisę paskutinei minutei.

Man buvo labai malonu išgirsti V. Reding, kuri patikino mus, kad ji nedelsdama ketinapateikti daugiau veiksmų plano pasiūlymų, ir norėčiau ją padrąsinti tai padaryti. Turimeaiškiai pareikšti, kad sistemingai kuriame teisingumo, o ne tik saugumo ir laisvės Europą.Galų gale man malonu, kad šios taisyklės bus taikomos visoms valstybėms narėms, išskyrusDaniją, nes ir Jungtinė Karalystė, ir Airija pasinaudojo savo teise nuspręsti.

Axel Voss (PPE). – (DE) Ponia pirmininke, pone Komisijos nare, norėčiau nuoširdžiaijums padėkoti už tai, kad atvirai pasisakėte už procesines teises ir standartus, kurie kaipniekada mus priartins prie vidaus rinkos teisingumo srityje. Labai džiaugiuosi, kad pagaliausugebėjome, taip pat E. O. Antonescu dėka, pašalinti supaprastintas procedūras šioje srityje.Būtų buvę geriau nustatyti netgi dar daugiau reikalavimų vertėjams raštu, nes kokia naudaiš vertimo raštu, jei negalima užtikrinti vertėjo darbo kokybės? Trejų metų įgyvendinimolaikotarpis, mano nuomone, yra skausmingas, bet nemanau, kad jis kaip nors neigiamaipaveiktų su tuo susijusius asmenis, nes jie turi Europos žmogaus teisių konvenciją, o visąteisminę sistemą taip pat reikės pakeisti. Taip pat tai svarbu teisėtyrai. Taigi dėkoju jums,kad tai taip gerai pavyko. Labai jums dėkoju.

Evelyn Regner (S&D). – (DE) Ponia pirmininke, šis pranešimas rodo Europos pažangą.Tai geras žingsnis teisėtumo Europos kūrimo link. Vis dėlto daug kas priklausys nuo to,ar pamatinis sprendimas dabar bus taikomas vienodai, nes vienodas šio pamatiniosprendimo taikymas yra neabejotinai svarbus. Jeigu skirsis būtinieji teisiniai standartai,nebus įmanoma sukurti pasitikėjimo atitinkamomis teisinėmis sistemomis. Mums reikiasukurti pasitikėjimą.

Aš norėčiau pasakyti, kad man būtų patikę, jei administracinių bausmių procesas taip patbūtų buvęs įtrauktas, nes dabar tai reiškia, kad neapimama labai svarbi teisinė sritis. Visdėlto, žinoma, žinau, kad tai yra ypač svarbi ir plati sritis. Tikiuosi, kad Stokholmoprogramos įgyvendinimo laikotarpiu greitai bus atsižvelgta ir į šį aspektą.

Gerard Batten (EFD). – Ponia pirmininke, pagrindinė Europos arešto orderio problemayra ne netinkamos vertimo raštu paslaugos, bet tai, kad paaiškėjo, jog nacionaliniai teismaiyra visiškai bejėgiai pirmiausia apsaugoti savo pačių piliečius nuo neteisingo išdavimo.


Mano rinkėjas Andrew Symeou iki teismo 11 mėnesių buvo laikomas Graikijos Korydalloskalėjime. Dar šešiems Jungtinės Karalystėa piliečiams, tarp jų Danieliui Bellui ir George’uiHollandsui, gresia perdavimas ir kardomasis kalinimas Korydallos kalėjime.

Jungtinės Karalystės teismui netgi neleidžiama svarstyti vadinamųjų įrodymų prieš juos.Korydallos kalėjime keturi kaliniai laikomi vienam asmeniui skirtoje kameroje, tualetas yraskylė kampe, tualetinio popieriaus neduodama, narkotikai ir smurtas yra įprasti, o naktimisgalima girdėti prievartaujamų aukų riksmus.

Jungtinės Karalystės vyriausybei turėtų būti gėda, kad pagal dokumentą ji nusiteikusi siųstiJungtinės Karalystės piliečius į tokią vietą, kuri gali būti apibūdinta kaip tikra išvietė.

Andrew Henry William Brons (NI). – Ponia pirmininke, akivaizdu, kad baudžiamajameprocese dalyvaujantys asmenys turi gauti vertimo žodžiu ir raštu paslaugas, visų pirma dėlto, kad pagal Europos arešto orderį leidžiama išduoti žmones už veiką, kuri jų pačių šalyjenetgi nėra nusikalstama veika. Vis dėlto tai vienas iš nutylėtų didelio masto migracijospadarinių, kuris nebuvo pripažintas tuo metu, kai prasidėjo.

Georgios Papanikolaou (PPE). – (EL) Ponia pirmininke, savo ruožtu taip pat norėčiaupadėkoti pranešėjai už mūsų vaisingą bendradarbiavimą. Daugelis iš mūsų Piliečių laisvių,teisingumo ir vidaus reikalų komitete pateikė šio svarbaus pranešimo pakeitimų ir šiepakeitimai dabar yra įtraukti į galutinį tekstą.

Procesas iš tiesų buvo ypač sunkus. Vis dėlto jis baigėsi rezultatyviai. Iš esmės, kai kalbameapie balsavimą dėl šios direktyvos, turėtume pripažinti, kad atsižvelgiant į baudžiamąjįprocesą ir toliau stipriname kaltinamųjų, kurie kalba skirtinga kalba, teisių apsaugą.

Vis dėlto mums skirti treji metai pagal šį taikomą veiksmų planą yra pakankamas laikas.Mes daug tikimės iš Komisijos taikant šią direktyvą ir apčiuopiamų rezultatų ją perkėlus įnacionalinę teisę. Turime didelių lūkesčių. Tikimės, kad daug kas pasikeis. Vis dėlto, kaipteisingai sakė prieš tai kalbėję pranešėjai, iš tiesų svarbu, kad nepaliktume visko paskutineiminutei.

Viviane Reding, Komisijos pirmininko pavaduotoja. − Ponia pirmininke, leiskite padėkotivisiems šio Parlamento nariams, kurie labai tvirtai ir patikimai palaikė teisingumo sritį,kurią pradėjome kurti.

Europos Lisabonos sutartis mums suteikia galimybę dabar – suteikdama priemones –žingsnis po žingsnio judėti į priekį, įgyvendinant piliečių teises, nesvarbu, ar tai būtųnuteistųjų, ar nukentėjusiųjų teisės. Viskas rengiama ir greitai išvys dienos šviesą.

Pereinu prie klausimo, susijusio su daugiau pasiūlymų, sudarančių veiksmų plano dalį, –taip, po teisės į vertimo žodžiu paslaugas, kurią, esu tikras, Parlementas rytoj parems, busteisė gauti ir skleisti informaciją, teisių raštas, kurį pateiksiu Parlamentui svarstyti iki vasaros.Po šios teisės eis teisė gauti teisines konsultacijas ir teisė bendrauti su širdžiai mielaisžmonėmis.

Taigi matote, kad einame kryptimi, kurios tikslas yra pasiekti šiuos dalykus: tokį patį aukštąteisių lygį visiems ES piliečiams, kad ir kur jie būtų, kad ir su kokiomis problemomissusidurtų. Nesvarbu, ar jie keliauja studijų, verslo arba laisvalaikio tikslais, jie turi jaustiskaip namuose ir turėti tokias pačias teises, kokias turi namuose, kad ir kur jie būtų Europoje.

Vienas svarbus klausimas, kurį pabrėžė keletas narių, yra kalbos klausimas. 2 straipsnio 1dalyje ir 3 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodyta, kad kaltinamajam, kuris nesupranta


atitinkamo baudžiamojo proceso kalbos arba ja nekalba, turi būti suteiktos vertimo žodžiuir dokumentų vertimo raštu paslaugos. Dabar tai netiesiogiai reiškia, kad kalba, į kuriąverčiamas procesas, yra kalba, kurią tas asmuo supranta. Iš esmės tai susiję ne tik su EuroposSąjungos arba mažumų kalbomis. Tai susiję su prieš teismą stojančio asmens kalba. Tikiu,kad tik tai yra teisinga, nes mes privalome turėti teisingą procesą, kad didintume piliečiųpasitikėjimą mūsų teisingumo sistema ir taip pat, o tai yra svarbiausia, kad užtikrintumeabipusį teisėjų ir prokurorų pasitikėjimą kaimyninių šalių sistemomis, kurio negalėsimepasiekti, jei taip pat neturėsime panašaus teisių lygmens.

Vieną klausimą apie procesą uždavė S. Busuttil ir kiti nariai – ne apie procesines teises, betapie vidinius procesus – dėl valstybės narės iniciatyvos ir Komisijos pasiūlymo dermės.Na, turiu pasakyti, kad šiuo atveju tai tikrai niekaip netrukdė greitai priimti labai aukštoskokybės ir subalansuotą teisėkūros priemonę.

Kodėl taip atsitiko? Dabar yra ypatingas etapas. Mes nebepriskiriame šio klausimo trečiajamramsčiui ir suprantame, kad susiklostė įprastinė bendro sprendimo priėmimo padėtis.Manau, kad po kelių mėnesių būsime išmokę, kaip geriausiai panaudoti turimas priemonestam, kad greitai surastume geriausius sprendimus. Ir kai kalbu apie geriausių sprendimųradimą, turiu galvoje tai, kokiu būdu parengdavome geriausius sprendimus: atlikdamipoveikio vertinimą, taip pat ragindami žmones ateiti ir pasakyti, ką jie mano apie mūsųpasiūlymus. Tai yra įprastiniai procesai, prie kurių esame įpratę ir kuriais galų gale taikantbendro sprendimo procedūrą ir surengus viešąsias konsultacijas bei atlikus poveikio tyrimąbus užtikrinta, kad kurtume pagrįstą politiką. Pagrįstą politiką, kuri paskui gali būtiįgyvendinama nacionaliniu lygmeniu, išvengiant daugiau iškraipymų negu sukuriamateisių, kaip, deja, atsitiko praeityje.

Tačiau dabar turime naują Sutartį, turime Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija,ketiname tapti Europos žmogaus teisių konvencijos šalimi. Esu tvirtai įsitikinusi, kad, jeigususitiktume kartu po kelerių metų, pasakytume: taip, kartu sukūrėme tą teisingumo irpagrindinių teisių erdvę, kuria turi tapti mūsų žemynas.

Sarah Ludford, pranešėja. − Ponia pirmininke, norėčiau labai nuoširdžiai padėkoti savokompetentingiems šešėliniams pranešėjams už pagalbą. Man malonu, kad svarstome šiądirektyvą ir dėl jos balsuojame šią savaitę, vis dar Ispanijai pirmininkaujant Tarybai. Kadangitai pirmoji baudžiamosios teisenos priemonė, kuri svarstoma pagal bendro sprendimoprocedūrą, ir pirmasis ES teisės aktas dėl teisingo bylos nagrinėjimo, ji yra istorinė.

Visiškai sutinku su pirmininko pavaduotoja V. Reding dėl trejų metų įgyvendinimolaikotarpio. Iš valstybių narių pusės buvo labai akiplėšiška vienašališkai pasiūlyti tai įtrauktipo to, kai pasiekėme Tarybos ir Parlamento susitarimą. Jiems tai vėl geruoju nesibaigs. Ašsakau Jungtinės Karalystės Nepriklausomybės partijos (UKIP) atstovams, kad nereikia taptinacionalistais siekiant kokybiško teisingumo. Aš smarkiai kritikuoju žemesnius JungtinėsKaralystės standartus, kurie suformuoti per paskutinį dešimtmetį kaip kontroliniainurodymai, t. y. namų areštas ir 20 dienų sulaikymas nepateikus kaltinimų. Tikiuosi, kadnaujoji valdžia visiškai grįš prie teisinės valstybės.

Labai džiaugiuosi, kad mano šalis ir Airija pasinaudojo savo pasirinkimu bendradarbiauti,todėl ši direktyva apims 26 šalis. Ši direktyva parengta vadovaujantis Didžiąja laisviųchartija, habeas corpus ir Teisių biliu, o UKIP leistų bankų plėšikams ir teroristams išvengtiteisingumo.


Grįžtant prie pakeitimų, B. de Brún paaiškino pakeitimus dėl teisių vartoti Europosregionines arba mažumų kalbas. Suprasdama jų motyvaciją, aš turiu jiems nepritarti dėlto, kad jie iš tikrųjų netinka šiai direktyvai. Kaip minėjo pirmininko pavaduotoja V. Reding,vienas iš direktyvos patikrinimo būdų yra supratimas ir gebėjimas išreikšti save. Tai nėrasusiję su teise pasirinkti kaip tokia, todėl turi būti asmens gebėjimo kalbėti tam tikra kalbair ją suprasti patikrinimo procedūra, ir jeigu jie nepriima pasiūlytos kalbos, būtų galimaginčyti sprendimą. Pažeidžiami nacionaliniai valstybių narių teisės aktai, kuriuosenustatomos mažumų kalbų teises, nors praktiškai šios teisės neabejotinai padidėja dėl to,kad, jeigu mažumos kalbos vartotojai negali suprasti proceso, tuomet šios direktyvos teisėsjiems taikomos vienodai.

Prašau, kad ši direktyva būtų priimta nepakeista ir greitai, kad būtų įtraukta į teisyną. LaukiuKomisijos pasiūlymų dėl tolesnių veiksmų plano priemonių – pirmojo tikimasi sulauktiper maždaug dvi savaites – ir žinau, kad būdami mūsų kivirčų šalininkės, pirmininkopavaduotojos V. Reding, rankose, jie yra labai gerose rankose.

(Kalbėtoja sutiko atsakyti į klausimą, pateikiamą pagal „mėlynosios kortelės“ procedūrą pagal Darbotvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį)

Gerard Batten (EFD). – Ponia pirmininke, baronienė S. Ludford per praėjusias diskusijasminėjo, kad kažkodėl UKIP ir aš asmeniškai norime palengvinti gyvenimą banditams irbankų plėšikams Kosta del Solyje. Ji ir vėl pakartojo tą patį.

Baroniene S. Ludford, ar galiu jūsų paklausti: ar tikrai turite nusikaltėlių ir bankų plėšikų,kurie buvo grąžinti į Didžiąją Britaniją iš Kosta del Solio, skaičių nuo tada, kai įsigaliojoEuropos arešto orderis?

Sarah Ludford, pranešėja. − Ponia pirmininke, ne, bet esu tikra, kad galiu sužinoti tąskaičių ir pranešti jį G. Battenui.

Atsakydama, pone G. Battenai, ar galiu jums, kuris, kaip ir aš, atstovaujate Londonui,užduoti klausimą? Hussain Osman, vienas iš pasikėsinusių sprogdintojų Londone 2005 m.liepos mėn., pabėgo į Italiją, be abejonės, tikėdamasis ten pradingti. Praeityje jis,negrąžinamas į teismą, tikriausiai kamavosi daugelį metų. Jis buvo grąžintas per šešiassavaites. Jis buvo nuteistas ir dabar atlieka bausmę pagal nuosprendį už terorizmą. Jūs,manau, būtumėte laimingi, jei jis niekada nebūtų buvęs teisiamas.

Pirmininkė. − Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks 2010 m. birželio 16 d., trečiadienį.


Raffaele Baldassarre (PPE), raštu. – (IT) Pasiūlyme dėl pamatinio sprendimo projektonustatyti esminiai įsipareigojimai, remiantis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugoskonvencija ir Europos teismo praktika. Teisė į vertimo raštu ir žodžiu paslaugas svarbitiems, kurie privalo gintis baudžiamajame teismo procese ir negali kalbėti proceso kalba.Be to, pagal Sutarties 6 straipsnį Europos Sąjunga gerbia pagrindines teises, kurias užtikrinaEuropos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, kurioje patvirtinamateisė į teisingą bylos nagrinėjimą.

Tekstas, kurį šiandien svarstome, yra pakankamas ir visiškai priimtinas kompromisas.Tarybai pirmininkaujanti valstybė kompromisiniuose sprendimuose iš tikrųjų apsaugojosvarbiausius valstybių narių nurodytus dalykus, susijusius su šios direktyvos įgyvendinimo


ir perkėlimo į nacionalinę teisę laikotarpio išlaidomis. Atsižvelgdamas į visa tai, džiaugiuosiTarybos ir Europos Parlamento pasiektais rezultatais: turi būti teikiamos vertimo žodžiuįtariamojo gimtąja kalba arba kalba, kurią jis moka, paslaugos, o vertimo raštu paslaugosbus teikiamos tik svarbiems dokumentams ir bus svarstoma galimybė pateikti žodinespagrindinių dokumentų santraukas.

Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Vienas iš Europos Sąjungos tikslų yra sukurti bendrąteisingumo erdvę su bendromis taisyklėmis, aukštu bendradarbiavimo lygiu, taip patdalyvaujančiųjų šalių procesinėmis garantijomis. Klausimai tampa dar opesni, kai kalbamaapie baudžiamuosius teismo procesus, kuriuose dėl temos opumo ir daugeliu atvejųnusikaltimo ir bausmės sunkumo svarbu turėti aukšto lygio teisinį tikrumą ir užtikrinti,kad teisių būtų paisoma.

Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Europos Sąjunga privalo ne tik laikytis Europos žmogausteisių konvencijos, bet taip pat remtis ja kaip pagrindu teisės aktams kurti ES lygmeniu,pagal kuriuos teikiama apsauga įtariamiesiems ir kaltinamiesiems pagal Europos Sąjungospagrindinių teisių chartiją.

Kalbant apie teisę į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas, ypač svarbu užtikrinti visiemskaltinamiesiems galimybę išsamiai susipažinti su visais teisminio proceso dokumentais irsugebėti suprasti ir išreikšti save savo kalba su garantija, kad bus pasiūlytos vertimo žodžiuir raštu paslaugos. Galimybė kiekvienam piliečiui turėti tuos pačius gebėjimus ir turėti taspačias teises ir garantijas, kaip ir tos, kuriomis jie naudojasi savo kilmės šalyje, yra esminisbendros erdvės reikalavimas.

Zbigniew Ziobro (ECR), raštu. – (PL) Nepaisant teikiamos naudos, laisvas asmenųjudėjimas, kuris yra vienas didžiausių Europos Sąjungos laimėjimų, ir besitęsianti imigracijaturi ir tamsiąją pusę – daugėja nusikaltimų, padaromų užsienio piliečių. Kai įtariamasis yraužsienio pilietis, kalbos barjeras tampa didele problema, siekiant veiksmingai vykdytibaudžiamąjį procesą. Jei norima, kad kitos valstybės narės besąlygiškai pripažintų teismosprendimus, kiekvienoje šalyje turi galioti būtinosios teismo proceso garantijos. Kaltinamojoteisė būti informuotam apie kaltinimus savo gimtąja kalba neabejotinai yra svarbiausiateisės į gynybą sudedamoji dalis, be kurios joks teismo procesas negali būti teisingas. TaigiDirektyvos dėl vertimo žodžiu ir raštu paslaugų baudžiamajame procese projektas atitiksjo čia nustatytą tikslą, neatsižvelgiant į tai, ar atitinkami principai jau bet kuriuo atvejugalioja ES valstybėse narėse. Labai džiaugiuosi tuo, kad dėl Parlamento, Tarybos ir Komisijoskompromiso Parlamentas pagaliau atsisakė sumanymo nustatyti daugybę nepagrįstųreikalavimų, kurie galėjo paralyžiuoti baudžiamąjį procesą, ypač sudėtingesnių bylų. Esuįsitikinęs, kad toks direktyvos projektas, koks jis yra dabar, padės didinti pasitikėjimą tarpvalstybių narių teisingumo sistemų, kartu atsižvelgiant į jų skirtingas teisines tradicijas.

23. Euro įvedimas Estijoje 2011 m. sausio 1 d. (diskusijos)

Pirmininkė. − Kitas klausimas – Edwardo Sciclunos pranešimas Ekonomikos ir pinigųpolitikos komiteto vardu dėl euro įvedimo Estijoje 2011 m. sausio 1 d. (COM(2010)0239– 2010/0135(NLE)) (A7-0182/2010).

Edward Scicluna, pranešėjas. − Ponia pirmininke, man malonu pristatyti šį pranešimą,kuriame palaikomas Estijos prašymas prisijungti prie euro zonos.

Labai svarbu, kad maža, bet labai ryžtinga ES valstybė narė ateina belsdamasi į euro zonosduris tokiu sunkiu metu. Tai daug ką pasako apie šią šalį ir apie eurą, taip pat euro zoną.


Priežastis, kodėl Estija turi prisijungti prie euro zonos, yra labai paprasta. Estija įvykdėSutartyse nustatytus Mastrichto kriterijus. Dar svarbiau, turime turėti galvoje, kad visa taibuvo pasiekta per didžiausią pasaulio finansų, ekonomikos ir socialinę krizę, kokią tikesame savo gyvenime matę. Reikia pasakyti, kad tokie laimėjimai yra viena po kitos valdžiojebuvusių Estijos vyriausybių ir Estijos žmonių ryžtingų, patikimų ir ilgalaikių pastangųrezultatas. Be to, nepaisant pastarųjų euro zonos sunkumų, Estijos visuomenė tvirtaipasisako už prisijungimą prie euro zonos.

Kaip pranešėjas, nuolat palaikau ryšį su Komisija, Europos centriniu banku ir Estijosvyriausybe ir lankiausi Estijoje gegužės mėn. viduryje, kai Komisija ir Europos centrinisbankas paskelbė savo konvergencijos ataskaitas. Estijos finansų ministerijos, parlamentoir statistikos tarnybos bei centrinio banko atliktas pasirengimas daro Estijai garbę.

Vis dėlto turiu išreikšti savo susirūpinimą dėl ypač trumpo laiko, skirto Parlamentui pristatytisavo pranešimą po šių konvergencijos ataskaitų paskelbimo. Nemanau, kad tai yra tinkama.Kaip minėta anksčiau, tai parodo pagarbos Parlamentui stoką. Pripažįstu, kad būtapastebimų patobulinimų, kai Centrinis bankas ir Komisija susitiko su Biuru ir pateikė žodinįpažangos paaiškinimą. Vis dėlto nuoširdžiai tikiuosi, kad šio tvarkaraščio nebus laikomasikitą kartą, kai šalis norės prisijungti prie euro zonos.

Nors gali būti teigiančių, kad euro zona turi išspręsti savo problemas prieš priimdamanaujas nares, mano manymu, tai būtų trumparegiškas požiūris. Kaip euro zonos nariai,mes arba turime būti pakankamai pasitikintys ir motyvuoti, kad matytume išeitį iš sunkumų,su kuriais susiduria euras, arba priešingu atveju prarasime blaivų protą ir nepriimsimepajėgios ir tinkamos valstybės narės, kuri nori prisijungti prie euro zonos ir prireikus yrapasirengusi ištiesti pagalbos ranką.

Mūsų kovoje siekiant atkurti pasitikėjimą euro zona priemonėmis, skirtomis valstybėsfinansų pusiausvyrai gerinti taikant griežtesnį statistinį valdymą, mano nuomone, Estijabus tikras euro zonos turtas. Jos apdairus požiūris į viešuosius finansus lėmė, kad iki2009 m. pabaigos ji patogiai turėjo labai mažą – jei ne mažiausią – valstybės biudžetodeficitą euro zonoje. Tuo pat metu nepaisant didžiulio beveik 15 proc. ekonomikossusitraukimo 2009 m., tai, kad Estija atkūrė didžiulį perteklių per geruosius metus, reiškė,kad jos valstybės skola pagal BVP santykį yra 7,2 proc., neabejotinai mažiausia ES ir vienamažiausių pasaulyje. Paprastai sakant, per didžiausią ekonomikos ir socialinę krizę Estijagerai tvarkė savo ūkį.

Dėl to Estija beatodairiškai priskiriama prie euro zonos šalių, kurios drausmingesnėsfiskaliniu požiūriu ir yra pasirengusios priimti sudėtingus sprendimus, siekdamos išlaikytitvarius valstybės finansus. Taip perteikiama ir ryški politinė simbolika. Estijos prašymasprisijungti yra ryškus ženklas jos kaimynėms, kad prisijungimas prie euro zonos turėtųbūti patrauklus pasirinkimas toms šalims, kurios gerai tam rengiasi.

Pagaliau šiuo pranešimu nebandoma įteigti, kad Estijos laukia lengvas ekonomikos kelias.Pirma, nedarbo lygis yra ypač aukštas ir infliacijos rizika ateityje taip pat nėra labai maža.Taigi vyriausybei reikia išlaikyti budrumą dėl kainų, ypač euro įvedimo laikotarpiu.

Taigi Parlamentui pareiškiu, kad pritariu šiam pranešimui.

Olli Rehn, Komisijos narys. − Ponia pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti EdwarduiSciclunai už jo darnų esminį pranešimą dėl Estijos konvergencijos ir įstojimo į euro zoną.

Taip pat noriu pasveikinti mūsų draugus estus, pasiekusius šį svarbų etapą.


Vertinu didžiulę Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto paramą euro įvedimuiEstijoje, suteiktą birželio 2 d. Labai svarbu ir toliau įgyvendinti Komisijos pasiūlymą irpagaliau kitų metų sausio 1 d. Estijoje įvesti eurą.

Visi žinome, kad konvergencijos vertinimas ir sprendimo dėl euro įvedimo Estijojepriėmimas vyks vienu iš pačių sunkiausių euro zonai laiku (jeigu ne pačiu sunkiausiu) nuojos sukūrimo.

Šiuo atžvilgiu šis teigiamas Estijos vertinimas yra ypač svarbus ženklas, rodantis, kadEkonominės ir pinigų sąjungos sistema yra visiškai veikianti. Juo taip pat pabrėžiama, kadatliekant konvergencijos vertinimą valstybės narės yra tikrinamos remiantis jų pačių darborezultatais, jų pačių nuopelnais ir visiškai atsižvelgiant į vienodo požiūrio principą.

Susidariusiomis aplinkybėmis teigiamas Estijos vertinimas taip pat yra stiprus teigiamassignalas rinkoms, kaip ir valstybėms narėms, nepriklausančioms euro zonai.

Norėčiau pabrėžti, kad Estija taps euro zonos nare dėl labai tvirtos pozicijos ir patikimospolitikos, vienos iš stipriausių fiskalinių pozicijų ir iki šiol mažiausio skolos lygio ES, kaippaaiškino E. Scicluna. Europos Sąjungos vidutinis lygis dabar yra apie 75 proc. valstybėsskolos, tuo tarpu Estijos skolos lygis sudaro 7,2 proc., o tai, be abejo, sudaro didžiulįskirtumą, palyginti su vidurkiu. Nebūdama apsaugota nuo krizės, Estijos ekonomikoje taippat parodytas gebėjimas veikti ir prisitaikyti prie fiksuoto valiutos kurso režimo beveik dudešimtmečius nuo 1992 m. Taigi nesitikima, kad euro įvedimas bus didžiulis šokasfinansavimo sąlygoms, nes finansų sektoriaus plėtra jau gerokai pažengusi.

Žinoma, euro įvedimas nebus galutinis tikslas; veikiau priešingai. Jeigu Estija įsives eurąkitais metais, svarbiausia bus išlaikyti politinę drausmę ir iki galo pritaikytą finansų,struktūrinę ir riziką ribojančią politiką, siekiant sėkmingų rezultatų euro zonoje.

Džiaugiuosi Estijos valdžios institucijų noru dar kartą oficialiu raštu, kuriame išdėstyti jųtvirti stabilios politikos įsipareigojimai ir atitinkamai išdėstyti politikos prioritetai, patikintieuro zonos ir ES partnerius.

Kartu reikia neatidėliojant sustiprinti Europos ekonomikos valdyseną. Pastaraisiais Komisijospasiūlymais siekiama tiek tvirto ekonomikos valdysenos Europoje stiprinimo, tiek apdairauseuro zonos plėtimo pagal pačių šalių nuopelnus.

Tai yra būdas sukurti stipresnę ir veiksmingesnę Ekonominę ir pinigų sąjungą.

Baigdamas pasakysiu, kad po šią savaitę vykstančių konsultacijų su Europos Parlamentuvėliau šią savaitę vyks diskusija šiuo klausimu Europos Taryboje. Jei viskas vyks, kaipplanuota, tikimės, kad Ekonomikos ir finansų reikalų taryba priims visus reikalingus teisėsaktus liepos 13 d., taip skirdama Estijai pakankamai laiko pasirengti valiutos keitimui ireuro įvedimui kitų metų sausio 1 d.

Taigi dar kartą jums dėkoju už pasiūlymo palaikymą, ir mano šilčiausi sveikinimai Estijosžmonėms!

Gay Mitchell, PPE frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, leiskite padėkoti pranešėjui užpuikų pranešimą. Galiu palaikyti jį dėl jo pastabų esmės ir taip pat dėl jo iškeltų rūpestįkeliančių klausimų.

Visų pirma galiu teigti, kad mes galime priimti Estiją į euro zoną dėl Estijos žmonių ir Estijosvyriausybės bei parlamento vadovų pasiaukojimo. Šis vadovavimas apima ne vien tik savoreikalų sutvarkymą ir su tuo susijusį aukojimąsi. Kol vieni iš mūsų laižosi žaizdas, būdami


labai netikri dėl ateities ir stebėdamiesi euro zona, štai ši maža šalis rodo kelią. Tai švyturysne tik kitoms to regiono valstybėms, kurios siekia prisijungti prie Europos Sąjungos, betir švyturys visai Europai mūsų pasitikėjimui šiuo sunkiu laikotarpiu, kuris praeis, stiprinti.

Norėčiau priminti Parlamentui, kol esu atsistojęs, kad per pirmuosius 10 euro metų Europoserdvėje buvo sukurta 16 mln. darbo vietų – daug daugiau negu tuo pačiu laikotarpiuJungtinėse Amerikos Valstijose. Taigi šis faktas tikrai yra viso šio projekto patvirtinimas,kai jam reikia drąsaus parlamento, drąsios vyriausybės ir drąsių žmonių patvirtinimo.Sveikinu Estiją ir manau, kad jie elgiasi teisingai.

Mano šalies – kitos mažos šalies – patirtis buvo labai naudinga. Pagalvokite apie tai, kurpriešingu atveju būtų mažos šalys. Kur būtume mes, jei neturėtume Europos centriniobanko ir Komisijos, ir euro zonos ministrų draugijos šiais sunkiais laikais? Būtume visiškaisutrikę.

Du dalykai, apie kuriuos noriu pakalbėti, yra susiję su „staigių kilimų ir nuosmukių“ ciklais,į kuriuos reikia atkreipti dėmesį ir kuriuos būtina stebėti, ir turto infliacija. Šį klausimąkėliau Europos centrinio banko pirmininkui dvejus metus prieš tai, kai tapo populiaru apietai kalbėti. Komisija ir Europos centrinis bankas turi kažkaip susitarti, kaip žema infliacijair žemos palūkanų normos taip pat lemia turto infliaciją. Turi būti koks nors būdas, kaiptai spręsti.

Džiaugiuosi, galėdamas palaikyti pranešėjo parengto pranešimo esmę.

Ivari Padar, S&D frakcijos vardu. – (ET) Ponios ir ponai, poryt kartu balsuosime dėl EuroposParlamento pranešimo, kuriame palaikomas Estijos prisijungimas prie euro zonos. Tadabus likę mažiau nei mėnuo iki oficialaus Tarybos sprendimo. Jungimasia prie euro zonosEstijai yra kitas pereinamasis etapas Europos Sąjungos integracijos procese, o prisijungimasyra natūrali protingos biudžeto politikos dalis, kuri Estijoje taikoma jau daugelį metų.Ekonomikos krizės pradžioje mūsų visuomenė suprato, kad krizės keliami iššūkiai reikalaujavisiškai naujo požiūrio ir daugelio politikos krypčių, kurios buvo iki tol vykdomos,persvarstymo. Konkrečiai tai reiškė keletą biudžeto mažinimų 2008 ir 2009 m.

Prisijungimas reiškia, kad pastarųjų metų pastangos buvo teisingos, ir pastarųjų metųpokyčiai taip pat parodė, kaip svarbu turėti patikimus statistinius duomenis ir vengtidvejopų standartų. Esu tikras, kad ateityje Estija tęs savo labai tinkamą, skaidrią ir protingąfiskalinę politiką. Mes supratome, kad maža atviros ekonomikos šalis neturi kitopasirinkimo. Estijos prisijungimas yra teigiamas ženklas visai Europai. Mes tikime bendravaliuta kaip raminančia šviesa tunelio gale esant komplikuotai ekonominei padėčiai, sukuria šiandien susiduriame Europoje.

Tikiu, kad kai tik Estija prisijungs, euro zona turės narę, kuri supranta žaidimo taisykles irkuri bus naudinga stiprinant pinigų sąjungą ir bendrą valiutą. Savo ruožtu noriu padėkotikolegoms, t. y. pranešėjui Edwardui Sciclunai ir šešėliniams pranešėjams, už jų svarbųdarbą. Norėčiau jus patikinti, kad Estija yra pasirengusi prisijungti prie euro zonos. Ačiū.

Wolf Klinz, ALDE frakcijos vardu. – (DE) Ponia pirmininke, džiaugiuosi galėdamaspasveikinti Estiją kaip septynioliktąją euro zonos narę nuo 2011 m. sausio 1 d. MūsųBaltijos kaimynė, kaip jau minėjo prieš tai kalbėję pašnekovai, yra iš tiesų viena iš nedaugeliošalių, atitinkančių Mastrichto kriterijus, ir tikrai su entuziazmu!


Esant dabartinėms sąlygoms galime būti tikri, kad Komisija, Eurostatas ir Europos centrinisbankas viską labai atidžiai stebėjo ir vertindami duomenis nedarė jokių nuolaidų. Tarybataip pat priims savo sprendimą be jokios politinės naudos.

Praėjus dešimčiai metų nuo to, kai pradėtas naudoti, kaip visi gerai žinome, eurui dabarkyla didžiausi išbandymai ir iššūkiai. Tai, kad susiklosčius šioms aplinkybėms Estija ištikrųjų atitinka prisijungimo kriterijus, rodo didžiulio masto pasitikėjimą, neįtikėtiną norąir ypač daug pastangų. Tikiu, jog tai yra įrodymas, kad ji nori atitikti Sutartyje nustatytuskriterijus. Estija žino, kad, kaip Europos Sąjungos narė, ji taip pat vieną dieną privalo taptieuro zonos nare, ir faktas, kad ji nori tai taip greitai padaryti, mane asmeniškai labaidžiugina. Tai parodo, kad vis dar yra šalių, kurios tikrai tiki Europos projektu.

Laimei, Estijos vyriausybei nereikėjo užkrauti prisijungimo sprendimo žmonėmsreferendumu, nes gerai žinome, jog piliečiai tam tikru požiūriu yra labai susirūpinę. Jei jieseka žiniasklaidą, jie manys eurą esant silpna valiuta, o euro zoną – pereinamąja sąjunga,ir jie bijo, kad euro įvedimas paskatins didžiulius kainų šuolius. Slovėnija ir Vokietija yrato pavyzdžiai, o Vokietijoje neatsitiktinai brangus euras buvo imtas vadinti naudojantžodžių žaismą kaip „Teuro“ (der teure Euro – brangus euras). Tada tai, kad visa tai yra tiksuvokiama infliacija, kaip teigia Europos centrinis bankas, neabejotinai yra šioks tokssumenkinimas.

Kaip euro zonos narė, Estija taip pat turės spręsti problemas, kylančias dėl bendros valiutos,ir dėl to taip pat turės prisijungti prie euro zonos gelbėjimo plano. Kokį poveikį tai galiturėti biudžetui, nežinome. Norėčiau parašyti Komisijos šiek tiek išaiškinti šią padėtį.Tikiuosi, Estija ir toliau puikiai plėtosis, ir tikiuosi, kad jos laimėjimai, ypač susiję subiudžetine drausme ir kova su infliacija, ateityje taip pat įrodys ją esant tvarią.

Kay Swinburne, ECR frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, norėčiau padėkoti pranešėjuiE. Sciclunai už jo aiškų ir išsamų pranešimą. Mes visiškai palaikome jo išvadas. Per šįbeprecedentės suirutės laikotarpį pasaulyje po 2008 m. rugsėjo mėn. krizės, tai, kad jiepasirengė euro įvedimui, yra Estijos vyriausybės finansinių įgūdžių ir fiskalinės drausmėsįrodymas.

Reikia paploti jų sugebėjimui kontroliuoti valstybės deficitą, nepaisant įtampos dėl didelionedarbo. Mano nuomone, jeigu bet kuri valstybė narė atitinka griežtus euro įvedimokriterijus ir jeigu nori prisijungti prie euro zonos netgi šiuo neramiu laikotarpiu, tadagaliausiai tai yra jos rinkėjų sprendimas, ir aš linkiu jiems viso geriausio jų pasirinktojekelionėje.

Andrew Henry William Brons (NI). – Ponia pirmininke, daugelis mano, kad reikiasveikinti Estiją; aš Estijos žmonėms reiškiu savo užuojautą. Šalies valiutos vertė turiatspindėti santykinę jos eksportuojamų ir importuojamų prekių ir paslaugų paklausą, taippat kitus piniginių lėšų judėjimus ir turi kisti pagal poreikį. Šalis, pririšta prie valiutos vertės,kuri neatspindi jos ekonomikos poreikių, pamatys, kad visos ekonomikos problemospasunkėja.

Jungtinė Karalystė tai suprato, kai buvome prieš eurą buvusios sistemos – valiutų kursomechanizmo nariai. Mes pajutome, kad esame ne tik apriboti vieno valiutos kurso, bet taippat apsupti recesijos, iš kurios išsigelbėjome tik tada, kai nustojome naudotis valiutų kursomechanizmu.

E. Sciclunos pranešime Estija sveikinama pakeitusi einamosios sąskaitos ir kapitalo sąskaitosdeficitą einamosios sąskaitos ir kapitalo sąskaitos pertekliumi. Tai, atrodo, geros žinios,


tačiau priešakyje yra pavojų. Šis perteklius gali paskatinti Komisiją ir Europos centrinįbanką nustatyti pernelyg didelį kronos ir euro santykį. Jei tada Estija patirtų eksportonuosmukį importo atžvilgiu, prasidėtų recesija ir mokėjimų balanso deficitas, nuo kurionebūtų įmanoma išsigelbėti. Estija praras savo piniginę ir fiskalinę nepriklausomybę, o dėlšios priežasties ir politinę nepriklausomybę, o tai ironiška šaliai, prieš 19 metų išsigelbėjusiaiiš Sovietų Sąjungos gniaužtų.

Arturs Krišjānis Kariņš (PPE). – (LV) Ponia pirmininke, kai kalbama apie futbolą, mes,aistruoliai, tikimės, kad viskas vyks logiškai. Mes tikimės, kad drausmingiausia ir labiausiaiatsidavusi komanda laimės Pasaulio taurę. Tokia logika turi būti taikoma euro zonosišplėtimo atveju. Už biudžetinę drausmę ir reformų įgyvendinimą turi būti atlyginta priimantį euro zoną. Per pasaulio ekonomikos pakilimą 2005–2008 m. dauguma Europos valstybiųišleido daug daugiau pinigų, negu galėjo sau leisti; jos gyveno ne pagal išgales. Tiesą sakant,jos paruošė dirvą šiandienos euro krizei. Per tą laiką, kai kiti leido pinigus, mūsų draugaiEstijoje kažkodėl buvo apdairesni – jie kaupė biudžeto perteklių. Dėl šio pertekliaus ir dėlbiudžetinės drausmės staigus ekonomikos nuosmukis, kurį jie taip pat patyrė 2009 m.,neprivedė Estijos prie bankroto ribos. Vietoj to, laikydamasi griežtos drausmės, Estija atitikovisus Mastrichto kriterijus ir turėtų būti priimta į euro zoną. Euro įvedimas Estijoje būtųgera žinia trijose srityse. Pirma, tai būtų svarbus ir galingas signalas tarptautiniu mastu,kad, neatsižvelgiant į visus sunkumus, euro zona vis dar plečiasi. Antra, tai būtų teigiamassignalas visoms Baltijos valstybėms ir Baltijos regionui, kad Baltijos valstybės ir regionasyra stabilūs ir gali laikytis šios pragmatiškos politikos. Trečia, tai būtų labai svarbus signalasLatvijai ir kitoms euro zonos šalims kandidatėms, kad Mastrichto kriterijų laikymasis busapvainikuotas ir atlygintas priėmimu į euro zoną. Šiuo metu Europoje valstybės narės turisutvarkyti savo biudžetus, kad jų gyventojai ir finansų rinkos galėtų atgauti tikėjimą eurozona. Mano nuomone, Estijos priėmimas į euro zoną bus geras pavyzdys kitų šaliųvyriausybėms ir visuomenėms, kad biudžetinė drausmė yra įmanoma netgi labai sunkiumetu. Ačiū jums už dėmesį.

George Sabin Cutaş (S&D). – (RO) Europos Sąjungoje prasidėjus ekonomikos krizeiBaltijos šalys buvo tarp tų, kurioms buvo smogta labiausiai. Baltijos tigrai susidūrė suekonomikos sunkumais, iškilusiais po kelerius metus trukusio ekonomikos pakilimo. Visdėlto dabar Estija rengiasi prisijungti prie euro zonos per trumpiausią laiką. Vis dėlto šiosšalies prisijungimas sustiprins euro zoną kritišku momentu. Mes pritariame Estijos siekiuipriimti bendrą valiutą, nepaisant krizės, nuo kurios ji taip pat nukentėjo. Ji sugebėjo jąįveikti taikydama skubias taupymo ir fiskalinės drausmės priemones. Nors ir smarkiainukentėjo nuo krizės, Baltijos šalys turėjo pranašumą – žemą valstybės skolos lygį, kurissuteikė joms daugiau lankstumo, susijusio su išorinėmis paskolomis. Tai svarbus dalykas,kurį reikia prisiminti, turint galvoje, kad Estijos valstybės skola pagal BVP santykį yra7,2 proc., daug mažesnė negu 60 proc. pamatinės vertės.

Manau, kad dabar laikas mums atsižvelgti į per Europos krizę sukauptą patirtį ir Estijosryžtą ir sėkmingai rasti aukso vidurį tarp siekių ir apdairumo. Vis dėlto vykstant šiamprocesui privalome atsižvelgti į „migravimo į euro zoną“ socialinį aspektą. Valstybių, kuriosprisijungė prie jos anksčiau, patirtis parodo didžiausias grėsmes kainų kilimo atžvilgiu.Todėl tikiuosi, kad Estijos valdžios institucijos sugebės taikyti subalansuotą fiskalinę politiką,kad jos piliečiai neprivalėtų smarkiai aukotis. Šiuo atžvilgiu E. Scicluna yra ganėtinai teisus,atkreipdamas dėmesį į infliacijos riziką.


Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas, – Estijos perėjimas prie euro taip pat turisimbolinę prasmę. Tai gali būti pavyzdys Rytų Europos šalims, kurių entuziazmą nuslopinokrizė, kartu mažėjant realioms galimybėms laikytis euro įsivedimo terminų.

Olle Schmidt (ALDE). – (SV) Ponia pirmininke, norėčiau asmeniškai pagirti Estiją. Europair euras šiuo metu susiduria su didelėmis problemomis. Sunkūs laikai atskiria pelus nuogrūdų. Čia galime matyti skirtumą tarp tų, kurie tikrai tiki Europa ir nori prisidėti priestipresnės ES kūrimo, kaip Estija, ir tų, kurie nervingai stovi nuošalyje, laukdami, kaipviskas pasisuks, kaip mano gimtoji šalis Švedija, pirmininkės gimtoji šalis Jungtinė Karalystėir Danija.

Tarkime, kad ES protėviai taip pat stovėjo ir laukė, kai viskas prasidėjo: kur tada Europabūtų šiandien? Būtent krizės laikais ES formuoja ir rodo savo ryžtą tapti vieningesne irstipresne Europa. Euras yra labiausiai matomas vieningos Europos simbolis. Visa taipriskiriama Estijai.

Elena Băsescu (PPE). – (RO) Norėčiau pradėti pasveikindama Estiją už ypatingas pastangas,kurias ji dėjo laikydamasi konvergencijos kriterijų, taikydama apdairią politiką. Tai padėsjai tapti septynioliktąja eurą įsivedusia šalimi. Europos ekonomikai sunkiu laikotarpiu, kaivis daugėja spėlionių apie valstybes nares, paliekančias euro zoną, Estija parodo, kad ji yrapasirengusi pereiti prie bendros valiutos.

Tai taip pat siunčia stiprų signalą apie euro zonos galimą plėtimąsi į rytus. Kitos aštuonios2010 m. konvergencijos ataskaitoje minimos šalys, tarp jų Rumunija, padarė nevienodąpažangą siekdamos įsivesti bendrą valiutą, ir šiuo metu jos neatitinka visų jungimosi prieeuro zonos kriterijų. Pagaliau norėčiau pareikšti, kad bet kuri valstybė narė gali įsivestieurą tik tuo metu, kai ji yra visiškai pasirengusi tai padaryti.

Zigmantas Balčytis (S&D). - Iš tikrųjų taip pat prisidedu prie visų šiandieninių sveikinimųEstijos vadovybei. Lietuva prieš keletą metų taip pat buvo tame pačiame kelyje, tačiaupritrūko vienos dešimtosios infliacinio rodiklio. Iš tikrųjų kiekviena valstybė turi savoskirtingą istorinę praeitį. Turime skirtingą ekonominę struktūrą ir turime skirtingussprendimus, kurie buvo priimti dėl tam tikrų praeities dalykų. Estija skiriasi tuo, kad, kogero, buvo mažiau populistinių sprendimų dėl praeities, manau, kad savo laiku buvo labaigriežta Centrinio banko politika ir daugelis kitų dalykų. Tai iš tikrųjų yra pavyzdys mumsvisiems, ypač Baltijos valstybėms, ir mes, tikiuosi, taip pat po keleto metų turėsime tą pačiąmalonią akimirką. Dar kartą noriu pasveikinti ir dabartinį Europos Parlamento narį, buvusįfinansų ministrą, kuris taip pat prisidėjo prie šito proceso, ir noriu pasveikinti visą Estijosvyriausybę su tikrai labai geru ekonomikos ir pinigų sąjungos tam tikrų principųįgyvendinimu. Sėkmės.

Graham Watson (ALDE). – Ponia pirmininke, faktas, kad A. H. W. Brons, kuris kalbėjoanksčiau per šią diskusiją, išsakė savo žodžius ir nedelsdamas aiškiai išreiškė savosusidomėjimą, kurį jis ir jo partija tikrai rodo per šią diskusiją.

Įdomus dalykas apie Estijos prisijungimą prie euro zonos yra tas, kad Estijoje tai yrabalsavimas dėl pasitikėjimo ir pasitikėjimo euru. Euras stipriai kritikuotas, ypač ir, kaipmanyta, anglosaksų spaudoje. Tikrovė yra tokia, kad be euro ir be tokių šalių kaip Estijaparodytos biudžetinės drausmės mums nebūtų jokios vilties.

Milan Zver (PPE). – (SL) Manau, niekada negalėčiau sau atleisti, jeigu praleisčiau šiągalimybę pasveikinti savo kolegas iš Estijos.


Per paskutiniuosius du dešimtmečius daugelyje sričių stebimi Estijos rodikliai buvo vienigeriausių iš visų pereinamojo laikotarpio šalių.

Pavyzdžiui, prisiminkime puikias mokesčių reformas, kurias jie pradėjo. Labai ankstyvulaikotarpiu, dar 10-ajame dešimtmetyje, jie liberalizavo savo ekonomikos sistemą taip,kad kitos pereinamojo laikotarpio šalys pasirodė negalinčios jai prilygti.

Esu įsitikinęs, kad Estija bus stiprus euro zonos ramstis, kad ji veiks daug tinkamiau negudaugelis kitų euro zonos narių ir kad ji prisidės prie mūsų bendros valiutos stabilumoužtikrinimo.

Olli Rehn, Komisijos narys. − Ponia pirmininke, norėčiau padėkoti gerbiamiesiems nariamsuž jų palaikymą.

Leiskite pasinaudoti galimybe informuoti jus apie griežto grafiko konvergencijos ataskaitai,kurią minėjo E. Scicluna, priimti priežastis. Galutinė vertinimo data priklauso nuo prognoziųduomenų prieinamumo, kuris savaime priklauso nuo Eurostato atliekamo valstybės finansųduomenų patvirtinimo. Iš tiesų, kad būtų suteikta daugiau laiko Europos Parlamentui,Eurostatas sutiko paspartinti fiskalinių duomenų tvirtinimą. Vis dėlto Komisijos ataskaitosparengimo procesas yra labai griežtas, nes norime užtikrinti kokybišką produktą, o tolesnisjo varžymas nebūtų įmanomas nekeliant grėsmės bendram visų ES valstybių nariųvertinimui ir perviršinio deficito procedūrų atžvilgiu, ir vertinant, kaip laikomasi Stabilumoir augimo pakto, kuris yra tikras Ekonominės ir pinigų sąjungos pagrindas.

Iš tikrųjų naudosimės ta pačia neapdorota medžiaga rytoj Komisijoje, kai priimsimesprendimus dėl iš viso 16 perviršinio deficito procedūrų – 12 esamų ir keturių naujų ESvalstybių narių perviršinio deficito procedūrų. Taigi tai yra visą Europą plačiai apimantisprocesas, kurį vykdant nustatomi tam tikri Komisijos darbo apribojimai šiuo aspektu.

Bet kokiu atveju vertinu jūsų pragmatinį požiūrį ir galiu pasakyti, kad balandžio 13 d.susitikau su Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nariais neoficialiam išankstiniamdialogui dėl Estijos konvergencijos galimybių. Taip pat norėčiau pridurti, kad Komisija yrapasirengusi bet kuriuo metu informuoti Parlamentą dėl Estijos ekonominės ir fiskalinėspadėties. Aišku, kad Estija privalo išlikti budri, siekdama užtikrinti valstybės finansų irmakroekonominės plėtros stabilumą, o Komisija neabejotinai tai labai akylai stebės.

Galiausiai aš priskiriu Estiją prie sąjungininkių laikantis dėl fiskalinės drausmės vykdomosavitarpio spaudimo euro grupėje. Tuo tikslu mums reikia sąjungininkų, ir šiuo atžvilgiuįtraukiu Estiją. Mums reikia dirbti kartu, kad užtikrintume valstybės finansų tvarumą irtvarų augimą bei darbo vietų kūrimą Europoje.

Manau, kad tai buvo A. H. W. Brons, kuris kalbėjo apie Estiją, kaip manoma, prarandančiąsavo neseniai įgytą nepriklausomybę ir laisvę. Galbūt turėčiau atsakyti A. H. W. Bronsui,kad galbūt tiktų paminėti mano senelio samprotavimą, kai jis balsavo „taip“ referendumeSuomijoje dėl Suomijos narystės ES maždaug prieš penkiolika metų. Jis sakė man, kadpraleido penkerius metus fronto linijoje, gindamas savo šalį, besižvalgančią į rytus, betnuo tada jis visada žiūrėjo į vakarus.

Edward Scicluna, pranešėjas. − Ponia pirmininke, dėkoju už jūsų paaiškinimą, O. Rehn.Suprantu, kad grafikas yra būtent toks. Aš buvau susirūpinęs, kad Parlamento vaidmuonegalėjo būti matomas kaip menkinamasis, kurį, esu tikras, Komisija turėjo galvoje.

Baigdamas norėčiau padėkoti savo šešėliniams pranešėjams už jų naudingus patarimus irreikšmingus pakeitimus, kuriuos aš visiškai palaikiau ir įtraukiau į pranešimą. Visų pirma


paminėčiau savo kolegą, Europos Parlamento narį Ivarą Padarą, buvusį Estijos finansųministrą, taip pat dabartinį ministrą Jürgeną Ligi už jų labai nuoširdžius ir atviruspaaiškinimus kiekvieną kartą, kai man reikėjo jų pagalbos.

Linkiu Estijos žmonėms viso geriausio. Jiems iki šiol sekėsi įrodyti kritikams, kad šie klysta.Dabar aš juos raginu nedelsiant tai tęsti ir likti budrius dėl savo ekonomikos, ypač joskonkurencingumo, siekiant užtikrinti, kad juos, kaip euro zonos narius, sėkmė lydėtų irateityje.

Todėl Parlamentui pareiškiu, kad palaikau šį pranešimą. Estijos prašymas nusipelno mūsųparamos, ir tikiuosi, kad, kai Parlamentas balsuos trečiadienį, įtikinama dauguma išreikšpasitikėjimą estais, kurio jie nusipelnė, ir parodys, kad euro zona iš tikrųjų veikia.


Balsavimas vyks 2010 m. birželio 16 d.


Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. – Pirmininke, šiuo sunkiu ekonomikos laikotarpiulengva nepastebėti, kaip toli nuėjo Europa per pastaruosius metus. Tik prieš dvidešimtmetų Estija buvo Sovietų Sąjungos dalis; šiandien ji yra pasirengusi prisijungti prie eurozonos. Turime įvertinti sunkumus, su kuriais susiduria visa Europa – turėdama bendrąvaliutą ar jos neturėdama. Vis dėlto Estija susiduria su iššūkiais kaip nepriklausoma ESvalstybė ir atitinkamai bus pagrindinė veikėja ieškant sprendimų. Laukiu Škotijosnepriklausomybės, kai Škotijos žmonės taip pat turės atlikti visateisį vaidmenį kuriantEuropos ateitį.

Kristiina Ojuland (ALDE), raštu. – (ET) Dėkoju pranešėjui Edwardui Sciclunai užpranešimo, kuriame palaikomas Estijos prisijungimas prie euro zonos, parengimą.Džiaugiuosi, kad Estijos pastangos atitikti Mastrichto kriterijus buvo tinkamai pripažintos,ir tikiuosi, kad kolegos palaikys pranešimą per trečiadienio balsavimą. Euro įvedimasEstijoje kitų metų sausio 1 d. įvyks svarbiu visai euro zonai metu. Pasaulio ekonomikos irfinansų krizė paveikė tas valstybes nares, kurios nuolat vengė bendrai priimtų kriterijų irkurios dėl to stūmė į pavojų kitų valstybių narių ekonomiką. Ši krizė labai daug paaiškina,ir ypač svarbu, kad visos euro zonos valstybės narės, taip pat Europos centrinis bankaskruopščiai užtikrintų, kad Mastrichto kriterijų būtų visuomet laikomasi. Kriterijai iš esmėstampa beverčiai, jei valstybėms narėms leidžiama nuo jų nukrypti ir gauti nemokamąkelionės bilietą kitų sąskaita. Nors buvo sukurtas precedentas, mes negalime pasitikėtigelbėjimo paketais siekdami kompensuoti neatsakingus valstybių narių ekonomikos irfinansų politikos sprendimus. Estijos vyriausybė turėjo padaryti keletą sunkių, bet reikalingųsprendimų tam, kad būtų stabilizuotas nacionalinis biudžetas ir sustabdytas ekonomikosnuosmukis. Artėjantis Estijos prisijungimas prie euro zonos yra įrodymas, kad vyriausybėsveiksmai davė rezultatų. Tikiuosi, kad kitos valstybės narės yra taip pat pasirengusiospriimti priemones, kuriomis būtų užtikrintas Europos ekonomikos ir finansų tvarumas irkonkurencingumas, atsižvelgiant į pasaulio ekonomikos struktūrinius pokyčius. Estijosprisijungimas prie euro zonos siunčia svarbų raminamąjį signalą ir leidžia mums tikėti,kad pastaruoju metu nuolat smukusi bendra valiuta greitai stabilizuosis.

24. Vienos minutės kalbos svarbiais politiniais klausimais

Pirmininkė. − Kitas klausimas – vienos minutės kalbos svarbiais politiniais klausimais.


Elena Oana Antonescu (PPE). – (RO) Rumunijoje ir daugelyje kitų Europos Sąjungosvalstybių narių atsidaro vadinamosios „svajonių parduotuvės“, kuriose kaip pakaitalasnarkotikams parduodamos chemiškai apdorotos medžiagos. Rumunijos vyriausybė išleidoskubų potvarkį, kuriuo uždraustos dešimtys tokių medžiagų.

Tačiau šio potvarkio nepakako, kad būtų sustabdyta mirtiną poveikį turinčių narkotikųgrėsmė, atsižvelgiant į šių parduotuvių veiklą. Tiesą sakant, to nebus įmanoma išvengti,jei Europos institucijos ir visų valstybių narių vyriausybės nesiims bendrų veiksmų. Praneštaapie daugelį mirties atvejų, o tūkstančių žmonių sveikatai gresia pavojus.

Daugelis nevyriausybinių organizacijų Rumunijoje įspėja apie didžiulį skaičių chemiškaiapdorotų medžiagų, kurios gali sukelti panašų poveikį. Laipsniškas šių medžiagųuždraudimas nėra realus šios problemos sprendimas. Rumunijai pasisekė, nes ji laikupastebėjo šio reiškinio radimąsi. Vis dėlto tai gali sukelti daug problemų ir kitose Europosvalstybėse.

Todėl manau, kad Europos Sąjungos institucijos turi parengti iniciatyvas, kurios užtikrintų,kad kovotume ne tik su narkotikais, bet ir su mirtinais narkotikų pakaitalais.

Rovana Plumb (S&D). – (RO) Rumunijoje dešiniųjų vyriausybė toliau taikopiktnaudžiavimu paremtas priemones, kurios pažeidžia teisę laisvai reikšti savo nuomonę.Rumunijos vyriausybė svarsto įstatymo projektą dėl viešųjų radijo ir televizijos paslaugųorganizavimo ir teikimo. Vyriausybės siūlymas – tai tiesioginis kėsinimasis į raiškos laisvęRumunijoje, kuriuo šiurkščiai pažeidžiama Konstitucija, mažumų teisės ir šioje srityjetaikomi tarptautiniai teisės aktai.

Europos ir Rumunijos organizacijos, veikiančios šiame sektoriuje, jau išsakė savo kritiką.Visuose žiniasklaidos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose Europoje įtvirtinamateisė į raiškos laisvę ir informaciją, kuri garantuojama Europos žmogaus teisių ir pagrindiniųlaisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje.

Raginu Europos Komisiją ir Rumunijos valdžios institucijas surasti tinkamą, demokratiškąsprendimą, siekiant sukurti mechanizmą, kuriuo būtų užtikrinta, kad viešosios radijo irtelevizijos paslaugos būtų teikiamos remiantis nešališkais, etiškais ir europietiškaisprincipais.

Sonia Alfano (ALDE). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, skirkite man minutėlę.

(Kalbėtoja trumpam užsidengė burną, stengdamasi parodyti, kad negali kalbėti)

Štai kas nutiks Italijoje, jeigu įstatymas, kuris buvo pateiktas ir patvirtintas Italijos Senatepraėjusią savaitę, „įstatymo projektas dėl telefoninių pokalbių klausymosi“, bus patvirtintasir šiame Parlamente.

Šiame įstatymo galią turinčiame potvarkyje draudžiama visiems žurnalistams, tinklaraščiųkūrėjams skelbti telefoninių pokalbių turinį. Tai akivaizdžiai prieštarauja Konstitucijai irEuropos Sąjungos pagrindinių teisių chartijai, kurios 11 straipsnyje numatyta, kadkiekvienas turi teisę į raiškos laisvę ir teisę gauti ir perduoti informaciją.

Norėčiau pateikti vieną pavyzdį, siekdama atkreipti Europos institucijų dėmesį, nes tai –iš tiesų neįtikėtina cenzūros forma. Norėčiau pateikti vieną sukrečiantį, akivaizdų ir realųpavyzdį. Mano tėvas buvo žurnalistas, kurį nužudė mafija, ir per pastaruosius septyneriusmetus, klausantis telefoninių pokalbių, išaiškėjo tikrosios šios mafijos įvykdytosžmogžudystės aplinkybės. Iš telefoninių pokalbių sužinojome, kad jis mirė, nes toje vietoje,


kurioje gyvenome, slapstėsi bėglys. Todėl raginu Europos institucijas atkreipti dėmesį į šįklausimą.

James Nicholson (ECR). – Ponia pirmininke, norėčiau atkreipti Parlamento narių dėmesįį padėtį, kurioje atsidūrė Šiaurės Airijos regioninė vyriausybė, kuriai Komisija skyrė didesnęnei 60 mln. EUR baudą už vadinamąsias klaidas, padarytas skirstant subsidijas ūkininkams.

Norėčiau aiškiai pabrėžti, kad, nors ir visiškai suprantu, kad reikia griežtai laikytis tinkamostvarkos, bet per penkerių metų laikotarpį netinkamai paskirstytos lėšos sudarė apie 3 mln.EUR, todėl teigčiau, kad šis sprendimas – labai neteisingas, ir paskirta fiksuoto dydžio, one proporcinga bauda, užuot proporcingai ją apskaičiavus.

Visi gerai žinome, kad visoje Europoje vyriausybių departamentuose susiduriama subiudžetiniais apribojimais, todėl, net neturint lakios vaizduotės, galima numanyti, kad tai,be abejonės, pakenks Šiaurės Airijos viešųjų finansų politikai.

Nežinau, kas čia kalčiausias, tačiau suprantu, kad nebūtinai ūkininkai, kurie to nedarė tyčia,ar departamentas, ar kas nors kitas turėtų už tai mokėti, bet dabar, kai valstybė to negalisau leisti, už tai turi būti sumokėta iš Šiaurės Airijos biudžeto.

Søren Bo Søndergaard (GUE/NGL). – (DA) Ponia pirmininke, norėčiau padėkotipirmininkui J. Buzekui už tai, kad savo įžanginėje kalboje paminėjo padėtį Irane. Jis pavadinošią padėtį „keliančia nerimą“. Tai tikriausiai diplomatiškai santūrus teiginys. Padėtis Irane– pasibaisėtina! Žmonės, kovojantys už demokratiją, uždaromi ir kankinami, profesinėssąjungos draudžiamos, religinių mažumų, pvz., bahajų, atstovai įkalinami ištisiems metams,remiantis absurdiškais kaltinimais, ir kiekvieną dieną vykdomos naujos egzekucijos. Beto, daugelis egzekucijų vykdomos viešai, siekiant įbauginti opoziciją ir vyriausybės kritikus.Vis dėlto pirmininkas nepaminėjo to, kad po paskutinės mėnesinės sesijos Parlamentelankėsi Irano užsienio reikalų ministras. Todėl raginčiau biurą aptarti poziciją, kuriąturėtume priimti dėl oficialių kraugeriško Irano režimo atstovų vizitų.

Corneliu Vadim Tudor (NI). – (RO) Prieš kelias savaites po pasaulį buvo išplatintasslapta kamera nufilmuotas vaizdo įrašas. Jorko kunigaikštienė Sarah Ferguson, buvusiDidžiosios Britanijos karalienės marti, prašė 500 tūkst. Didžiosios Britanijos svarų sterlingųkyšio mainais į galimybę nedelsiant susitikti su Princu Andrew, kuris galėsiąs išspręstiiškilusią problemą. Jos vėlesni pasiteisinimai, kad ji neva buvusi girta, nieko neapkvailino,nes tai jos įprastas elgesys.

Kokia nepaprasta technika yra ši paslėpta kamera! Turėtume kiekvienoje šalyje jai pastatytipaminklą. Be jos tikriausiai taip ir nesužinotume apie slaptus detales, apie daugeliovisuomenės veikėjų slaptą elgesį.

Prieš du šimtus metų iš Frederiko Didžiojo darbo kambario Sansusi pilyje Napoleonaspasisavino sidabrinį žadintuvą, kurį testamentu Šv. Elenos saloje paliko savo artimamdraugui. Tai buvo karo trofėjus.

Šiais laikais karo trofėjai žinomi įgaliojimo, patarnavimo ar rėmimo vardais. Rytų Europaatsidūrė ant bankroto ribos ne tik dėl korupcijos mūsų šalyse, bet ir dėl korupcijos ir šantažo,kuriais naudojasi tam tikri visuomenės veikėjai Vakaruose, ypač bankai. Atėjo metassuvienyti jėgas ir sunaikinti mafiją ir jos atstovus, šiuos išradingus ir sumanius parazitus...

(Pirmininkė nutraukė kalbėtoją)


Luis Yáñez-Barnuevo García (S&D). – (ES) Ponia pirmininke, norėčiau pasinaudotiproga ir padėkoti rotacijos tvarka Tarybai pirmininkaujančiai Ispanijai už pastangas peršį šešių mėnesių laikotarpį, įdėtas priimant bendrą poziciją dėl Kubos ir kuriant naujopobūdžio Europos Sąjungos ir Kubos santykius, kuriuose prioritetas, be abejo, teikiamasžmogaus teisėms ginti.

Šios politikos nevainikavo sėkmė iš esmės dėl Kubos diktatūros nesutaikomumo. Šių metųsausio mėn. Ispanijos pirmininkavimas Tarybai prasidėjo tuo, kad Kubos vyriausybė išvarėEuropos Parlamento narį, kuris mėgino įtikinti – visiškai teisėtai, turėdamas visas reikalingasvizas, lankydamasis saloje, – kad didžiausią dėmesį reikia skirti žmogaus teisėms.

Ši nauja Ispanijos vyriausybės pradėta politika anksčiau ar vėliau duos rezultatų.

Sergej Kozlík (ALDE). – (SK) Vengrijos naujoji dešinioji Ministro Pirmininko V. Orbáno,kuris Vengrijos parlamente turi konstitucinę daugumą, vyriausybė vykdo šiurkštųnacionalizmą. Pats pirmasis naujojo Vengrijos parlamento priimtas teisės aktas buvodvigubos pilietybės aktas. Jis leidžia vengrų mažumų atstovams kaimyninėse šalyse gautiVengrijos pilietybę, remiantis vien etnine tapatybe.

Vengrijos vyriausybė atsisakė apsvarstyti šį aktą, kurio tarpvalstybiniai padariniai sukaimyninėmis valstybėmis yra dramatiški. Tai šiurkštus Europos draugiško tautų sambūvioprincipo pažeidimas. Aukščiausiuose Vengrijos politikos sluoksniuose visiškai atviraiabejojama Trianono sutarties išvadomis ir Europos pokario susitarimu. Bent jau Europojeturėtų nuskambėti pavojaus varpai. Visi kariniai konfliktai mūsų žemyne prasidėjo nuotokių pastebėjimų.

Rareş-Lucian Niculescu (PPE). – (RO) Pasak 2010 m. gegužės 31 d. Italijos laikraščio„La Repubblica“, kai kurios Italijos draudimo bendrovės taiko vadinamąjį pilietybės rizikosmokestį. Šio mokesčio išdava ta, kad piliečiai, gyvenantys šalyse, pasižyminčiose didelemigracija, pvz., Rumunijoje ar Bulgarijoje, priversti už automobilio draudimo polisą mokėtidaugiau.

Pasak Italijos teisės ekspertų, imigraciją reglamentuojančiuose Italijos teisės aktuosenumatyta galimybė be diskriminavimo naudotis paslaugomis, nepaisant pareiškėjopilietybės.

Šį vakarą norėčiau pasiteirauti Parlamento, ar tokia praktika atitinka Europos teisės aktusdėl diskriminacijos?

Iliana Malinova Iotova (S&D). – (BG) Šiandien turėjau kalbėti apie Šengeną, tačiauradosi kitas svarbesnis klausimas. Europos Parlamentas ir ministrai suteiks daugiau galių„Eurostat“ atlikti valstybių narių biudžeto auditą. Tuo tarpu Komisijos narys Olli Rehnnurodė, kad į Bulgariją atvyks komanda, kurią „Eurostat“ siųs atlikti pirmąją patikrą,remiantis naujais audito įgaliojimais, nes iškilo abejonių dėl Bulgarijos vyriausybės pateiktųduomenų apie biudžeto deficitą ir skolą. Vien tik per pastarąsias kelias dienas dėl šiopareiškimo Bulgarijos pozicijos pasaulinėse finansų rinkose smarkiai krito.

Dauguma mūsų narių pritaria tam, kad „Eurostat“ būtų suteiktos didesnės galios ir didesnėsgalimybės atlikti patikrą. Vis dėlto norėtume, kad suteikiant šias galias būtų sukurtas irmechanizmas, kuriuo nebūtų leidžiama preliminariai vertinti konkrečių valstybių nariųbiudžetus, nes tai gali pakenkti jų finansiniam statusui. Prieš atliekant tokius vertinimusKomisija privalo atlikti tyrimą, siekdama išsiaiškinti, ar duomenys iš tikrųjų buvo suklastotiir ar tai padaryta tyčia ar ne.


Akivaizdu, kad, atsižvelgiant į Bulgarijos vyriausybės situaciją, ryšys su Komisija nutrūkoir susidarė įspūdis, kad pateikti duomenys yra neskaidrūs ir neteisingi. Vis dėlto neteisingaišskirti vieną šalį ir remtis jos pavyzdžiu, siekiant pagrįsti sprendimą suteikti „Eurostat“naujų įgaliojimų, kad būtų atliktas auditas.

Antonyia Parvanova (ALDE). – Ponia pirmininke, masiniai protestai, kurie įvyko dėlginčytinų prezidento rinkimų 2009 m. birželio mėn., Irano režimui tapo pretekstu tęstižmogaus teisių gynėjų persekiojimą ir atsisakyti suteikti teises moterims bei garantuotireligijos laisvę. Pasak kelių organizacijų, įskaitant „Tarptautinę amnestiją“, vyriausiasisRevoliucinės gvardijos žvalgybos tarnybos vadovas sustiprino šalies kontrolę ir reputaciją,kuri nesikeičia metų metus.

Nepaisant to, kad neseniai paleistas 81 kalinys, pagal turimą informaciją kalėjime vis daryra 450 kitų kalinių, kurių dauguma buvo nuteisti gėdinguose porinkiminiuose teismuose.Kaip pranešama, vien tik birželio mėn. Irane įvykdytos 22 egzekucijos. Manau, kad EuroposParlamentas turi parodyti tvirtą solidarumą su iraniečiais. Negalime ignoruoti žmogausteisių pažeidimų ir, remiantis 2010 m. vasario 10 d. Europos Parlamento rezoliucija, siūlaupradėti remti žmogaus teisių gynėjus, suteikiant jiems laikiną prieglobstį. Be to, Europaturėtų dar kartą paraginti Iraną įvesti mirties bausmės moratoriumą, remiantis JungtiniųTautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijomis.

Diane Dodds (NI). – Ponia pirmininke, šiame Parlamente norėčiau išreikšti savosusirūpinimą Šiaurės Airijoje plintančiu terorizmu.

Kai kurie nariai galbūt žino, kad neseniai nužudytas Bobby Moffat. B. Moffatą vidurdienįBelfaste Shankhillo gatvėje nušovė, kaip spėjama, su vadinamosiomis lojalistų sukarintomisorganizacijomis susiję asmenys tuo metu, kai jauni ir seni žmonės apsipirkinėjo ar vaikščiojogatve, rūpindamiesi savo kasdieniais reikalais.

Šio bailaus poelgio kaltininkai, nors jų skaičius ir nedidelis, mano, kad teisingumą galimavykdyti žudant, mušant ir bauginant. Šiomis dienomis vyriausiasis Šiaurės Airijos policijosvadas pareiškė, kad respublikonų teroro išpuolių grėsmė yra didžiausia per daugelį pastarųjųmetų.

Esu įsitikinusi, jog nariai pritars man, kad šis Parlamentas turi palaikyti gerus BelfastoShankhillo gatvės gyventojus ir didžiąją daugumą Šiaurės Airijos gyventojų, pasmerkdamasšią žmogžudystę, ir kartu su jais stoti į kovą su visomis terorizmo formomis.

Nuno Teixeira (PPE). – (PT) Šiuo metu rengiamas Europos Sąjungos, Kolumbijos ir Perulaisvosios prekybos susitarimas, kuriuo bus dar labiau atverta mūsų rinka žemės ūkioproduktams ir kurie labai svarbūs mūsų atokiausiems regionams. Tai – bananai, romas ircukrus.

Susitarimu bus sudarytos galimybės Europos įmonėms lengvai patekti į pagamintų produktųrinką šiose dviejose šalyse ir sukurta nauda toms valstybėms narėms, kurios eksportuojaaukštąsias technologijas ir importuoja žemės ūkio produkciją. Tačiau susitarimu buspadaryta reali žala visiems atokiausiems regionams, kurie yra labai pažeidžiami. Perpirmuosius keturis šių metų mėnesius vien tik Kanarų salos prarado apie 20 proc. bananųrinkos.

Norėčiau aiškiai pabrėžti, kad nesame priešiškai nusiteikę prieš šį susitarimą. Tik norime,kad būtų atliktas šio susitarimo poveikio vertinimas labiausiai pažeidžiamiems regionams,


pvz., Madeiros ir Kanarų salų bananų augintojams, ir kad būtų taikomos kompensacinėspriemonės, kuriomis būtų sumažinta daroma žala.

Edit Bauer (PPE). – (HU) Vidurio Europos regionas kenčia nuo potvynio, kurio mastasturbūt neturi precedento. Kartu su Lenkija, Vengrija ir Čekija nuo potvynio smarkiainukentėjo ir Slovakija. Todėl šiuo metu Europos Sąjungos solidarumas ypač svarbus. Labaisvarbu, kad būtų greitai suteikta pagalba. Norėčiau paraginti Komisiją sutelkti visus turimusišteklius, kad būtų sumažinta žala, nes nė viena valstybė narė neturi reikiamų rezervų tokiaididžiulei žalai atitaisyti.

Kitas klausimas, į kurį norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, tai iš Slovakijos Pilietybės įstatymopakeitimo kylanti tų žmonių diskriminacija, kurie po liepos 17 d. galės priimti dvigubąpilietybę, neatsižvelgiant į tai, ar tai kitos valstybės narės, ar trečiosios šalies pilietybė. Pagalšį naująjį įstatymą piliečiai, priėmę dvigubą pilietybę, netenka galimybės eiti daugybėspareigų, pvz., jie negalės būti valstybės pareigūnai ar net dirbti gaisrininkais, nes kels grėsmęvalstybei. Tokia piliečių diskriminacija visiškai nepriimtina.

Silvia-Adriana Ţicău (S&D). – (RO) Per ateinančius devynis mėnesius Komisija, valstybėsnarės ir Europos Parlamentas sukurs būsimą centrinį TEN-T tinklą ir mazgus, sujungsiančiusES kaimyninių šalių transporto tinklus. TEN-T sistemos kūrimas, įskaitant ir infrastruktūrą,ir transporto paslaugas, privalo būti svarbi strategijos „Europa 2020“ dalis. Europos Sąjungosvidaus rinka ir ekonominė bei socialinė sanglauda priklauso nuo veiksmingos, saugios irsąveikaujančios transporto infrastruktūros. ES reikia greitųjų traukinių infrastruktūros,kuri padėtų aptarnauti visas ES sostines ir didžiuosius Europos miestus. Ja taip pat turi būtimodernizuota jūrų ir upių uostų infrastruktūra.

Raginu Komisiją, atsižvelgiant į būsimas finansines perspektyvas, padidinti biudžetą,skiriamą transeuropinei transporto sistemai vystyti, nuo 11 proc. sanglaudos politikosbiudžeto iki mažiausiai 20 proc., bei padėti mažinti atotrūkį tarp vidurio ir pietryčiųEuropos Sąjungos valstybių transporto infrastruktūros plėtros atžvilgiu. Taip pat prašauKomisijos padidinti tarpvalstybinėms atkarpoms bendro finansavimo normą iš TEN-Tbiudžeto, kad paskatintume valstybes nares investuoti į TEN-T infrastruktūrą.

Graham Watson (ALDE). – Ponia pirmininke, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į IndijosManipūro valstijos blokadą. 39-tas greitkelis, jungiantis valstiją su likusia Indija, užblokuotasnuo balandžio 12 d. Dėl šios blokados maistas, degalai ir medicininės atsargos nepasiekiamaždaug pustrečio milijono žmonių; ligoninės priverstos atidėti visas operacijas, išskyrusskubias; juodojoje rinkoje būtiniausių prekių kaina pakilo 300 proc.; labiausiai kenčia pusėmilijono jaunesnių nei aštuoneri metai vaikų.

Kelią užblokavo Naga genties žmonės, būtent Visų Naga studentų asociacija. Manau, kadParlamentas kartu su manimi paragins Indijos vyriausybę nedelsiant siekti bendro sprendimoir panaikinti Ginkluotųjų pajėgų (specialiųjų įgaliojimų) aktą, kad būtų baigta humanitarinėkrizė, kuri beveik tokia pat rimta kaip ir krizė Gazoje.

László Tőkés (PPE). – (HU) Ponia pirmininke, potvyniai niokoja Vengriją ir kaimyninęSlovakiją. Beveik tuo pačiu metu abiejose šalyse rengiami parlamento rinkimai. Šielygiagrečiai vykstantys įvykiai verčia susimąstyti apie dviprasmišką metaforą. Plačiaibendradarbiaudami, kad padėtume potvynio nusiaubtoms teritorijoms, negalime negalvotiapie buvusio Rytų bloko šalis, kurias nusiaubė komunizmas. Mano paties šalis, Rumunija,yra viena iš tų, kurioje stengiamasi įveikti pokomunistinę krizę.


Reikšdamas užuojautą tiems, kurie nukentėjo nuo potvynio, raginu Europos Sąjungą irParlamentą suteikti skubią ir veiksmingą materialinę pagalbą. Džiaugiuosi, kad Vengrijojeir Slovakijoje rinkimus laimėjo antikomunistinės partijos. Prašau Europos Parlamentoprisidėti prie mūsų šalių pastangų, įveikiant nesantaiką kurstančios komunistinės praeitiespalikimą.

George Sabin Cutaş (S&D). – (RO) Europos Komisija rengia Žaliąją pensijų knygą, kurianaudosis Europos vykdomosios institucijos, siekdamos skatinti diskusijas Europos pensijųstrategijos klausimu. Pagrindinių šios strategijos principų tikslas privalo būti demografiniųir biudžetinių problemų, su kuriomis susiduria valstybės narės, sprendimas. Turint galvojesenėjančią Europos Sąjungos populiaciją, spaudimas, daromas viešųjų finansų politikai,per ateinančius metus smarkiai padidės.

Nepaisant politinės padėties valstybėse narėse, pagrindinis tokios strategijos prioritetasturi būti tinkamo gyvenimo lygio užtikrinimas į pensiją išėjusiems asmenims. Privalomenepamiršti, kad pensininkai yra priklausoma socialinė grupė. Daugeliu atvejų dėl senyvoamžiaus jie neturi galimybės rinktis alternatyvaus pajamų šaltinio ir darbo. Todėl raginu,kad šis prioritetas būtų pagrindinis šio dokumento tikslas.

Alajos Mészáros (PPE). – (HU) Šį mėnesį minime 90-ąsias Trianono sutarties pasirašymometines. Remiantis Trianono sutartimi, istorinė Vengrija prarado du trečdalius savoteritorijos ir daugiau nei pusę savo populiacijos. Milijonai vengrų, nepalikdami savo tėvynės,atsidūrė svetimos valstybės valdžioje. Tačiau privalome susitaikyti su šia neteisybe, kuriainėra lygių dabartinės Europos istorijoje, ir dėl laimingos ir bendros Europos ateitiesprivalome nuolankiai kęsti šią padėtį. Nesiruošiame keisti sienų, kad išspręstume padalintųteritorijų klausimą, tačiau norime paprašyti vieno dalyko – pagarbos mūsų kalbai ir kultūrai,taip pat galimybės laisvai kalbėti savo kalba ir puoselėti mūsų kultūrą. Deja, šiuo metumes, Slovakijos vengrai, negalime būti visiškai patenkinti. Naujosios Vengrijos vyriausybėssprendimas suteikti teisę į dvigubą pilietybę už Vengrijos sienų likusiems vengrams – tiksimbolinis gestas, kuriuo siekiama atkreipti dėmesį į esminę vengrų tautos vienybę. Tainekelia jokios grėsmės kaimyninėms šalims, todėl prašome, kad būtų sudaryta galimybėatitinkamiems piliečiams priimti šį siūlymą be jokių sąlygų.

Frédéric Daerden (S&D). – (FR) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau pažymėti,kad šiais Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais pasiekta kovos su skurdusėkmė. Iš tiesų Užimtumo ir socialinių reikalų ministrų taryboje ministrai nustatė irpatvirtino kiekybinį kovos su skurdu tikslą – dvidešimčia milijonų sumažinti žmonių,kuriems gresia skurdas, skaičių.

Belgijos Ministro Pirmininko pavaduotoja L. Onkelinx, kuri atsakinga už socialinius reikalus,nurodė šį kiekybinį tikslą kaip vieną iš pagrindinių savo tikslų, ir diskusijose EuroposParlamento vardu pritariau šiam siekiui. Dirbdama kartu su kitais ministrais Taryboje,L. Onkelinx padarė viską, siekdama užtikrinti, kad būtų nustatytas šis tikslas.

Belgijos vyriausybė pasiryžusi siekti, kad būsimas pirmininkavimas Tarybai būtų sėkmingas,ir įvykdyti savo socialinės programos tikslus, nepaisant dabartinės institucijų padėties.Sprendžiant iš mūsų rinkimų rezultatų, esu įsitikinęs, kad būsimas Belgijos pirmininkavimasTarybai bus aktyvus, ir jo laikotarpiu bus siekiama šių socialinių tikslų.

Petru Constantin Luhan (PPE). – (RO) 2010 m. atnešė naujų potvynių Dunojaus upėsregione, dėl kurių vietos bendruomenės patyrė materialių nuostolių, o padariniams mažinti


sunaudota daug išteklių. Potvynių poveikis prie Dunojaus upės įsikūrusioms įmonėms –svarbus aspektas, kuris turi atsispindėti ES Dunojaus regiono strategijoje.

Naujausiose diskusijose, kurios vyko Rumunijoje, Konstancoje, atkreiptas dėmesys į naująvalstybių narių susirūpinimą dėl Dunojaus upės regiono ekonominės ir socialinės plėtros.Kartu šie siūlymai turi būti pagrįsti naujoviškomis priemonėmis, kurios padėtų sumažintipotvynio padarytus materialius nuostolius.

Priešingu atveju šie regionai susidurs su vis augančiais nuostoliais, tiek veikiančių įmoniųveiklos, tiek kuriamo vystymosi potencialo atžvilgiu. Šiems regionams reikia paramos,kad juose būtų galima įveikti šiuos sunkumus ir kaip įmanoma labiau sumažinti Dunojauspotvynio padarytus nuostolius.

Edward Scicluna, pranešėjas. − (MT) Norėčiau kreiptis į šį Parlamentą labai svarbiuklausimu, kuris sudaro demokratijos principų pagrindą. Tai žodžio laisvė.

Kaip Parlamento narys, esu įsipareigojęs pabrėžti savo demokratines teises, informuodamasrinkėjus apie savo darbą Parlamente žiniasklaidos priemonėmis, įskaitant televizijosprogramas. Įstatymuose numatyta, kad transliuotojas, kaip reguliuojanti įstaiga, turiužtikrinti politinę pusiausvyrą įvairiose programose, kurias transliuoja įvairios privačiostelevizijos stotys. Nereikalaujama, kad kiekviena atskira programa būtų parengta taip, kadasmuo, pasirodydamas savarankiškai, negalėtų išreikšti savo požiūrio viešosios politikosklausimais. Nepaisant to, tris kartus buvau apkaltintas pažeidęs įstatymą, – televizijosstočiai buvo skirta bauda už tai, kad transliavo pranešimus, kuriuos parengiau EuroposParlamentui, – absurdiškai teigiant, kad savo paties programoje sukūriau disbalansą. Užšių sprendimų slypi klaidinga nuomonė, kad balanso reikia siekti ne skatinant pliuralizmąir (ar) raginant tuos žmones, kurių politinės pažiūros skirtingos, atvykti ir išsakyti savonuomonę, o trukdant jiems tą daryti.

Daugelis maltiečių, kurie turėjo didelių troškimų Europos Sąjungos ir jos vertybių atžvilgiu,nusivylę tuo, kad tada, kai atsiranda nerimą keliančių aplinkybių, pasitelkiama cenzūra.

Ponia pirmininke, prašau Parlamento ginti mano, kaip Europos piliečio ir EuroposParlamento nario, demokratines teises.

Milan Zver (PPE). – (SL) Vienoje iš paskutinių savo kalbų pabrėžiau vieną problemą,kuri patvirtinta keliuose tyrimuose. Tai atgalinis demokratijos procesas, vykstantis irEuropos Sąjungoje, ir pasaulyje.

Šiandien norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad žiniasklaidos laisvę ištiko panašus likimas.Net kai kuriose išsivysčiusiose šalyse vyksta šis atgalinis procesas, o kai kuriose naujosevalstybėse narėse, kuriose vis dar kuriama tvari demokratija, tai ypač aktualu.

Vienintelis pavyzdys, kurį pateiksiu, yra mano tėvynė Slovėnija. Per pastaruosius metus jikrito žemiau septyniomis pozicijomis pagal „Reporterių be sienų“ pateiktą žiniasklaidoslaisvės vertinimą ir trimis pozicijomis pagal „Laisvės rūmų“ vertinimą.

Būtent šiose pereinamojo laikotarpio šalyse žurnalistai yra labiausiai pažeidžiami irgreičiausiai pasiduoda žiniasklaidos savininkų, politinių jėgų ir kapitalo įtakai. Jiepažeidžiami, nes jų socialinė padėtis nėra užtikrinta, ir jiems trūksta profesinėskompetencijos, patirties ir t. t.

Mano nuomone, šios bendros tendencijos neturi likti nepastebėtos. Todėl raginu EuroposKomisiją ir valstybes nares parengti veiksmingą kovos strategiją, kuri suteiktų žiniasklaidai


daugiau laisvės. Informacijos objektyvumas nėra tik vienas iš demokratijos ramsčių, tai irviena iš pagrindinių žmogaus teisių.

András Gyürk (PPE). – (HU) Ponia pirmininke, kovo mėn. Europos Parlamentas priėmėrezoliuciją, kurioje Kuba raginama išlaisvinti politinius kalinius. Tokia pozicija priimta poto, kai vienas areštuotasis tragiškai mirė per bado streiką. Kubos režimo atstovai reagavociniškai ir pareiškė, kad nepasiduos tarptautiniam spaudimui. Atsižvelgiant į šį precedentą,nesuprantama, kad Ispanijos pirmininkavimo Tarybai laikotarpiu vis labiau girdime, kadEuropos Sąjunga turi peržiūrėti savo strategiją dėl Kubos.

Iš esmės argumentas yra toks, kad pasaulis pasikeitė, ir mes privalome sušvelninti savopožiūrį. Iš tiesų per pastaruosius metus daug kas pasikeitė, tačiau Kubos despotiška diktatūraišliko. Todėl būtina draugiškų ES ir Kubos santykių atkūrimo sąlyga privalo ir toliau liktita, kad komunistinio režimo atstovai pirmieji žengtų žingsnį ir kuo greičiau paleistųpolitinius kalinius. Ponios ir ponai, bendros ES užsienio politikos gera reputacija negalibūti suteršta žmogaus teisių srities kompromisais. Mūsų bendra užsienio politika turi būtigrindžiama nuoseklumu ir patikimumu.

Tamás Deutsch (PPE). – (HU) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, milijonai Europospiliečių tikisi, kad priimsime skubių sprendimų. Vidurio Europoje siaučiančių potvyniųaukos ir milijonai europiečių, atsidūrusių sunkioje padėtyje, stebi mus, laukdami irtikėdamiesi pagalbos. Per pastarąsias savaites milijonų lenkų, čekų, slovakų ir vengrųgyvenimą sutrikdė Vidurio Europoje prasidėję potvyniai ir stichinės nelaimės. Vengrųpatarlė sako, kad tas, kas duoda greitai, duoda dvigubai. Panašu, kad Europos Parlamentaspateisino šį lūkestį. Parengtas pagalbos teikimo siūlymas ir jau šią savaitę bus siūloma jįpriimti. Tikimės, kad Europos Komisija taip pat imsis tokių pat skubių ir veiksmingųpriemonių, kad suteiktų tinkamą materialinę pagalbą Vidurio Europos piliečiams, padėdamajiems atsistatyti.

Cristina Gutiérrez-Cortines (PPE). – (ES) Ponia pirmininke, kalbu Europos mokyklųmokinių, kurių kvalifikacija nepripažįstama Ispanijos Švietimo ministerijos, vardu.

Beveik visi šie mokiniai – Ispanijos pareigūnų vaikai. Jie diskriminuojami ir su jais elgiamasineteisingai. Remiantis atitikties lentele, kurią neseniai patvirtino Ispanijos ministerija, išmokinių, kurie mokėsi Europos mokyklose, pažymių atimamas vienas arba pusė balo. Beto, šie berniukai ir mergaitės kalba užsienio kalbomis. Tai reiškia, kad jiems mėginant siektilaipsnių, kuriems taikomas aukštas ribinis pažymys, jie lieka už sistemos ribų.

Manome, kad tai iš esmės neteisinga. Visų pirma norėčiau atkreipti dėmesį, kad Ispanijapasirašė visus susitarimus ir konvencijas, tačiau jų nesilaiko. Antra, tai iš esmėsdiskriminacija. Valstybė negali teigti esanti europietiška, jeigu su mokiniais iš Europosmokyklų elgiasi neteisingai ir juos diskriminuoja.

Nuno Melo (PPE). – (PT) Ponia pirmininke, norėčiau pateikti skundą ir prašymą. Skundassusijęs su kenkimu aplinkai: 2001 m. ir 2002 m. laikotarpiu tankiai apgyvendintoje šiaurėsPortugalijos teritorijoje esančiame atvirame sąvartyne buvo išmesta 320 tūkst. tonų labaipavojingų atliekų, kurios užteršė dirvožemį ir vandenį. Šiose atliekose ypač dideli švino,cinko, kadmio, chromo ir arseniko kiekiai. Nors Portugalijos nacionalinės institucijos apietai buvo įspėtos, jos nesiėmė jokių veiksmų.

Tiesą sakant, per šią kadenciją socialistų vyriausybė Portugalijos Parlamento nariui pateikėatsakymą, kad jokių veiksmų nebuvo imtasi, nors per praėjusią kadenciją kitas socialistųaplinkos apsaugos ministras užtikrino, kad tai bus padaryta. Todėl, ponia pirmininke,


raginu Europos institucijas įsikišti, sprendžiant šį klausimą. Jau kreipiausi į EuroposKomisiją, prašydamas įsikišti. Šiandien pateikiu savo skundą Europos Parlamentui ir tikiuosi,kad Parlamentas aptars ir balsuos dėl ketinamos pateikti rezoliucijos, kad žmonių sveikatainegrėstų pavojus.

Salvatore Iacolino (PPE). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, be jokios abejonės,lyčių lygybės nepasieksime, nukeldami datą, kai moterų pensinis amžius bus pailgintas iki65 metų, į 2012 m. Iš pradžių buvo numatyta, kad tai bus laipsniškas procesas, ir vyrų beimoterų pensinis amžius Italijoje bus suvienodintas tik 2018 m.

Nors vyriausybė tą patvirtino iš karto, tai nereiškia, kad neturėtume abejoti šiuo skubotuir labai nepagrįstu sprendimu. Kiekviena socialinės gerovės sistema turi savo ypatybių irlankstumo, ir bet kokiomis garantuotomis sutaupytomis lėšomis privalo būti užtikrintosaktyvios kompensacinės priemonės, skirtos moterims paremti.

Dėl pastebėjimo, kurį pateikė S. Alfano, apie telefono pokalbių klausymąsi Italijoje norėčiaupabrėžti, kad įstatymas dar nepriimtas. Yra parengtas tik įstatymo projektas, kuriamesiekiama balanso tarp teisės į spaudos laisvę, kuri yra neliečiama, ir teisės į privatumą.Italijos Parlamentas atsižvelgs į visus šiuos esminius dalykus.

Anna Záborská (PPE). – (SK) Birželio 3 d. nužudytas arkivyskupas Luigi Padovese,Turkijos katalikų bažnyčios atstovas. Norėčiau išsakyti dvi pastabas.

Tragedija aiškinama, remiantis pažįstama formuluote, – nestabilios psichikos žudikas. Taspats argumentas buvo pateiktas ir aiškinant kitas „religines“ žmogžudystes, įvykdytasTurkijoje. Išvada buvo nurodyta beveik iš karto, kai buvo pradėtas tyrimas. Lengviausiaignoruoti visą reikalą ir klasifikuoti kaltininkus kaip religinius ekstremistus.

Antra, esu nustebusi, kad joks aukštesnio rango Europos politikas nereagavo politiniulygmeniu, išskyrus Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos pirmininką.Tai rodo, kad žiniasklaidos darbas duoda vaisių. Kai reikalas susijęs su katalikais, jie reaguojataip, kaip jiems labiausiai priimtina – arba tyli, arba pradeda neapykantos kampaniją.

Norėčiau paprašyti Europos institucijų ne tik atidžiai stebėti šios žmogžudystės tyrimą,bet ir derybų procese didžiausią dėmesį skirti krikščionių persekiojimo ir žmogaus teisiųpažeidimų Turkijoje klausimams.

Joe Higgins (GUE/NGL). – Ponia pirmininke, šįvakar vaikai, moterys ir vyrai iš trijųskirtingų Dublino darbininkų klasės bendruomenių – Coolock, Crumlin ir Sean McDermottgatvės Šiaurės Dublino vidiniame mieste – protestavo prie Dublino miesto tarybos,beviltiškai mėgindami pasipriešinti viešųjų baseinų, kuriems išlaikyti taryba tvirtina neturintilėšų, uždarymui.

Šiose bendruomenėse nedarbo lygis ypač aukštas, poilsio vietų ir taip labai mažai, todėlšių baseinų uždarymas prilygsta barbariškam socialinio vandalizmo aktui. Gresiantisbaseinų uždarymas atspindi žiaurų viešųjų išlaidų mažinimą, kurį vykdo Airijos vyriausybė,tam visiškai pritariant ES Komisijai.

Išlaidos šiems baseinams išlaikyti per metus galbūt sudarytų 1 mln. EUR. Tuo tarpu Airijosvyriausybė dosniai dalija 30 mlrd. EUR bankams ir supirkėjams rekapitalizuoti. Neįtikėtina,tačiau Dublinas pripažintas 2010 m. Europos sporto sostine! Prisijungiu prie šiųbendruomenių reikalavimo, kad baseinai ir toliau veiktų; tegul poilsio vietos būna atvirosdarbininkų klasės atstovams – verčiau uždrauskime obligacijų pirkėjų ir turėtojų veiklą.


Pirmininkė. − Diskusijos šiuo klausimu baigtos.

25. Išvestinių finansinių priemonių rinkos. Būsimi politikos veiksmai (trumpaspristatymas)

Pirmininkė. − Kitas klausimas – Werner Langen pranešimas (A7-0187/2010) Ekonomikosir pinigų politikos komiteto vardu dėl išvestinių finansinių priemonių rinkos: būsimipolitikos veiksmai (COM(2009)0563 – 2010/2008(INI)).

Werner Langen, pranešėjas. – (DE) Ponia pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkotikolegoms nariams, padėjusiems man parengti labai išsamų pranešimą, laikantis Komisijoskomunikato, už jų norą siekti kompromiso ir už tai, kad ne paprasčiausiai susitarėme dėlminimalaus sprendimo, o dėl įgyvendinamų kompromisų.

Taip pat norėčiau padėkoti Komisijos nariui M. Barnier’iui už tai, kad jis siekia praktiškųveiksmų šiuo atžvilgiu. Reikia paraginti C. McCreevy, jūsų pirmtaką, pone M. Barnier, imtisveiksmų. Dėl jūsų esame įsitikinę, kad sparčiai, patikimai ir teisingai pateiksite siūlymusdėl finansų rinkų reguliavimo ir galėsite kartu su mumis juos įgyvendinti. Galiu pasakytitik tiek, kad elgiatės teisingai, nelaukdamas visų delsiančių arba griaunančios Tarybosįtakos. Jūsų pusėje – Parlamentas su aiškia ir teisinga išvestinių priemonių rinkų reguliavimopozicija.

Didele balsų dauguma – 43 už, 1 prieš, 1 susilaikė – komitete priėmėme pranešimą, ir kaikurie profesionalūs stebėtojai iš kitų valstybių narių buvo nustebę, kad po tokių prieštaringųdiskusijų pateiktas toks reglamentas, kuris susilaukė tokios didžiulės paramos. Visi stengėsirasti tinkamų kompromisų, net ir tais dviem klausimais, kurie iki šiol buvo ginčytini:valdymas, tarpuskaitos centrams taikytinos sąlygos ir, antra, formuluotė dėl reguliavimo,dėl kurio intensyviai diskutavome ir ginčijomės, trečiosiose šalyse. Šiandien prasidėjoviešosios konsultacijos dėl dviejų antrinių sričių (po šios popietės galima gauti visusdokumentus). Pirma, tai skolintų vertybinių popierių pardavimas ir, antra, išvestinėspriemonės ir rinkos infrastruktūra. Manau, kad šiam reguliavimui reikia griežtesnių taisyklių,ir, kad iš dalies įveikus pirmąjį finansų rinkos krizės etapą ir dar tik rengiantis įveikti antrąjįetapą, turėtume neleisti, kad didžiulė rinka, apimanti dvylika kartų didesnį už bendrąjįpasaulinį produktą, liktų nereguliuojama. Tai apima ne biržos išvestines priemones ir kitusklausimus, nes visi žinome, kad tai ne visas finansų rinkos reguliavimas, o tik jo dalis.

Finansų rinkos krizė ir išvestinės finansinės priemonės, kuriomis nėra prekiaujama akcijųrinkoje, be abejonės, tik pagilino krizę. Jungtinių Amerikos Valstijų taikomos apskaitostaisyklės ir vidinių bankininkystės operacijų tinklas užtemdė skaidrumą, ir pirmiausiakredito įsipareigojimų apsikeitimo sandoriai pelnė blogą vardą.

Graikijos atveju taip pat nėra jokių įrodymų, kad krizė kilo dėl kredito įsipareigojimųnevykdymo apsikeitimo sandorių. Priešingai, ganėtinai aišku, kad pagrindinė priežastisbuvo ne spekuliantai, o valstybių narių įsiskolinimo problemos. Todėl galėsime išspręstiproblemą, jei išspręsime įsiskolinimo problemas.

Iš pastarųjų kelerių metų patirties paaiškėjo ir kita problema. Tai šešių didžiausių institutųįtakos rinkoje problema. Šie šeši didžiausi institutai – iš kurių trys yra Europoje, o kiti trys– JAV – valdo 80 proc. išvestinių priemonių rinkos. Prisiminkime 1992 m. patirtį, kai buvospekuliuojama Didžiosios Britanijos svaru ir kai Soros vardu buvo sutrukdytas DidžiosiosBritanijos svaro susiejimas su euru, taip pat patirtį tų pavienių kampanijos dalyvių, kurie


tuo metu pastebėjo, kad kai kuriems centriniams bankams teko išnaudoti visus savoišteklius.

Rinkai reikia taisyklių. Ji turi būti griežtai reguliuojama ir Ekonomikos ir pinigų politikoskomiteto nutarimai, iš viso apimantys 48 atskirus klausimus, iš kurių išvestinių finansiniųpriemonių standartizavimas, sandorių duomenų saugyklos, pagrindinės sandorio šaliestarpuskaita, prekybos vietų organizavimas, rinkos vientisumo stiprinimas ir rinkos priežiūra,išvestinės finansinės priemonės, skirtos įmonėms ir galutiniams vartotojams, privalo būtireguliuojami atskirai, taip pat reikia minėtų nuosavybės reguliavimo taisyklių.

Galiausiai, norėčiau jus, Komisijos nary, užtikrinti, kad turėsite besąlygišką Parlamentodaugumos paramą. Nestovėkite gale ir nesekite visiems kitiems iš paskos, o eikite priekyje,ir mes eisime šalia jūsų.

Kay Swinburne (ECR). – Ponia pirmininke, teigiamai vertinu pono W. Langenopranešimą kaip pirmuosius žingsnius sunkiame kelyje į išvestinių finansinių priemoniųreguliavimą. Labai aiškiai pamatėme, kad skaidrumo stoka šioje srityje gali sukeltinežinomos rizikos mūsų finansų sistemoje augimą. Vis dėlto W. Langeno pranešime taippat pripažįstama, kad išvestinių finansinių priemonių produktai gali pasitarnauti irpriešingam tikslui – gali išsklaidyti riziką įmonėms – ir mažoms, ir didelėms, – kurios busekonomikos atsigavimo Europoje pagrindas.

Džiaugiuosi, kad Parlamentas aiškiai išsakė savo nuomonę dėl to, kad galutiniai vartotojaibūtų atleisti ne tik nuo tarpuskaitos, bet ir nuo išvestinių priemonių užtikrinimo beinuosavoms lėšoms keliamų reikalavimų. Nors nesutinku su viskuo, kas teigiama galutiniameW. Langeno pranešime, visų pirma dėl tam tikrų produktų uždraudimo, nes manau, kadreikia atlikti gerokai daugiau tyrimų, šiuo klausimu siekiant išvengti, kad finansinių paslaugųsrities novatoriai galėtų paprasčiausiai pervadinti ar sukurti dar sudėtingesnius produktus,kad apeitų per daug griežtas taisykles, vis dėlto esu įsitikinusi, kad teisėkūros procesasEuropoje ir pasaulyje tęsiasi ir kad surasime įvykdomą ir veiksmingą sprendimą dėl išvestiniųfinansinių priemonių.

Elena Băsescu (PPE). – (RO) Pirmiausia norėčiau pasveikinti W. Langeną įdėjus daugpastangų, rengiant šį pranešimą. Išvestinės finansinės priemonės laikomos viena išpagrindinių priežasčių, sukėlusių finansų krizę. Siekdama užkirsti kelią naujoms krizėms,Komisija parengė išvestinių finansinių priemonių rinkos siūlymus, kuriais būtų sumažintašių priemonių keliama grėsmė Europos ekonomikai.

Siekiant atkurti pasitikėjimą finansų rinkomis, reikia teisinės sistemos, kuri padidintųskaidrumą ir padėtų rinkos dalyviams tiksliai įvertinti susijusią riziką. Trumpalaikiulaikotarpiu sandorio šalies rizikos mažinimas – labai svarbus tikslas. Tai galima pasiekti,dažniau naudojant pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitą. Sandoriai, siekiant padidintiskaidrumą, turi būti centralizuojami per pagrindinę sandorio šalį.

Michel Barnier, Komisijos narys. − (FR) Ponia pirmininke, gerbiami Europos Parlamentonariai, pirmiausia norėčiau padėkoti W. Langenui už jo pranešimą ir Ekonomikos ir pinigųreikalų komitetui. Tai laiku parengtas, aukštos kokybės pranešimas, kuris svarbusekonominiu ir politiniu požiūriu. W. Langen iškėlė visus reikiamus klausimus – tainestebina, jeigu pažįstate jį taip gerai, kaip aš, – o jo pasirinktas ir siūlomas požiūris yraplataus užmojo. Manau, kad toks požiūris, sprendžiant šį klausimą, yra teisingas,atsižvelgiant į klausimo finansinę ir ekonominę svarbą.


Gerbiami nariai, visi suprantate, kad, diskutuodami apie išvestinių finansinių priemoniųrinką, turime omenyje rinką, vertą 600 trln. JAV dolerių, ir produktus, kuriuos kasdiennaudoja ne tik bankai, bet ir įmonės, kad padengtų potencialius valiutų keitimo kurso irpalūkanų normų svyravimus ar nepastovias naftos kainas.

Kaip minėjo K. Swinburne, šie produktai naudingi mūsų ekonomikai, tačiau kartu jie galibūti rizikos šaltinis, ir šiuo metu jiems netaikomos jokios skaidrumo ar registravimo formos.Turime pakeisti šią padėtį, ir būtent tai savo pranešime siūlo W. Langen. Šią pozicijąKomisija paskelbė 2009 m. spalio mėn. išvestinių finansinių priemonių rinkų komunikate,kurį, kaip tikriausiai pamenate, asmeniškai patvirtinau Parlamente 2010 m. sausio 13 d.Tai rodo, pone W. Langenai, kad ketinu, kaip minėjau ir sausio 13 d., sėdėti ne keleivio, ovairuotojo vietoje.

Būtent tokį tikslą turėdamas galvoje, norėčiau patvirtinti savo ketinimą šią vasarą – tiksliausakant, rugsėjo mėn. pradžioje – pateikti ne biržos išvestinių priemonių teisėkūros siūlymą.Tikslai aiškūs: padidinti skaidrumą, įgyvendinti bendrą standartizacijos procesą ir sustiprintirinkas.

Tačiau tai privalome daryti skubiai, veiksmingai ir be jokių improvizacijų. Parlamentoatliktas įvertinimas jau parengtas; man pavaldžios tarnybos dirbo kelis mėnesius ir jomspavyko užmegzti nuolatinį dialogą su visomis susijusiomis šalimis. Tiesą sakant, šiandienpradėjome viešas konsultacijas, siekdami užbaigti mūsų siūlymus tam tikrais konkrečiaisaspektais. Norėčiau paminėti, pvz., kriterijus, kurie turi būti patvirtinti, kad išvestiniųfinansinių priemonių tarpuskaita taptų privaloma; ne visos išvestinės priemonės gali būtistandartizuotos.

Antra, riziką ribojančių reikalavimų, kurie turi būti taikomi tarpuskaitos centrų atžvilgiu,lygmuo ir rūšis; E. Băsescu šį klausimą iškėlė pagrįstai. Šie tarpuskaitos centrai turėtų suteiktimums galimybes mažinti sisteminę riziką, ir, sudarydami jiems visas reikiamas sąlygasatlikti šią funkciją, privalome elgtis labai apdairiai, kad jiems pavyktų tai padaryti.

Trečia, sąlygos, pagal kurias tarpuskaitos centrai trečiosiose šalyse galėtų siūlyti šiaspaslaugas Europoje. Kitas klausimas – potencialus funkcinis tarpuskaitos centrų ir sandoriųduomenų saugyklų suderinamumas; tai pagrindinės infrastruktūros, nes jose bus kaupiamavisa informacija apie sandorius. Kaip turėtume jas reguliuoti? Ar turėtume reikalauti, kadjos būtų sukurtos Europos Sąjungoje? Visus šiuos klausimus atidžiai išnagrinėsime irturėtume skirti daugiau dėmesio atsakymams, kuriuos ketiname pateikti. Vertindamipoveikį ir teikdami teisėkūros siūlymą, atsižvelgsime ir į šios konsultacijos rezultatus.

Norėčiau pabrėžti dar keletą konkrečių dalykų, kurie pateikti W. Langeno pranešime.Pirma, atkreipiau dėmesį į Europos Parlamento susirūpinimą dėl tarpuskaitos centrųnuosavybės ir per didelės šių tarpuskaitos centrų vartotojų kontrolės rizikos. Aš, kaip irjūs, pone W. Langenai, norėčiau numatyti bet kokius galimus interesų konfliktus, tačiauturime atsižvelgti į pagrindines Europos Sąjungos taisykles, taikytinas laisvės investuotisrityje, o šios taisyklės nelabai atitinka tarpuskaitos centrų nuosavybės reguliavimą. Tačiautoliau nagrinėsime šį klausimą.

Tai svarbus klausimas ir nenorėčiau jo vengti. Iškėliau šį klausimą per konsultacijas ir betkokiu atveju reikia griežto valdymo mechanizmų, kad būtų užkirstas kelias visiemsgalimiems interesų konfliktams.

Be to, pastebėjau, jog teikiate pirmenybę, kad tarpuskaitos centrai ir centrinės duomenųsaugyklos būtų įkurtos Europoje. Asmeniškai aš, pone W. Langenai, pritariu tokiam


požiūriui. Būtent todėl per konsultacijas pateikėme tris skirtingus sandorių duomenųsaugyklų variantus.

Vis dėlto, jeigu dalis šios infrastruktūros bus Europoje, o kita dalis – kur nors kitur, tadareikės užtikrinti, kad visiems šiems subjektams būtų taikomos tos pačios taisyklės, ir mūsųatsakingos institucijos galėtų tiesiogiai, nedelsdamos ir besąlygiškai gauti visą joms reikalingąinformaciją.

Pranešime taip pat teigiama, jog pirmenybę reikia teikti tam, kad Europos vertybiniųpopierių ir rinkų institucijoms (EVPRI) būtų išduodami leidimai prižiūrėti tarpuskaitoscentrus, taip pat suteikiama galimybė registruoti ir stebėti sandorių duomenų saugyklųveiklą, taip EVPRI suteikiant didelį vaidmenį. Tai irgi labai svarbus klausimas, kurį turimetoliau spręsti. Pone W. Langenai, atsakomybė priežiūros ir leidimų išdavimo srityse susijusisu mokestine prievole.

Priežiūros įgaliojimų suteikimas EVPRI teoriškai reikštų, kad EVPRI turėtų prisiimti irbiudžeto įgaliojimus, kuriuos šiuo metu sunku numatyti, tačiau kol kas dar nepriėmėmegalutinio sprendimo šiuo klausimu.

Be to, pritariu jūsų susirūpinimui dėl kainų nepastovumo išvestinių finansinių priemoniųproduktų rinkose; šiuo metu kaip tik sprendžiu šią kainų nepastovumo problemą ir, kaipjau minėjau, spekuliacijos ir labai didelės spekuliacijos rizikos valdymo klausimą, nesturime kontroliuoti tai, kas, mano manymu, yra skandalingi sandoriai žemės ūkio prekiųsrityje. Čia taip pat privalome siekti bendro skaidrumo šiose rinkose ir patvirtinti priemones,kuriomis galėtume kovoti su pernelyg nepastoviomis kainomis.

Ir, galiausiai, Komisija siekia rasti problemų, kurios neseniai pastebėtos išvestinių finansiniųpriemonių rinkose, sprendimą, visų pirma atsižvelgdama į valstybės skolą. Ponios ir ponai,šiandien pradėjau konsultacijas dėl skolintų vertybinių popierių pardavimo, kurios apimair nepriklausomus kredito apsikeitimo sandorius. Be to, rugsėjo mėn. pateiksime teisėkūrossiūlymą.

Taigi, nuoširdžiai manau, ir džiaugiuosi, galėdamas asmeniškai jums apie tai pranešti, kadW. Langeno pranešime kalbama apie tinkamą įsipareigojimą šiems itin sudėtingiemsklausimams spręsti, apibrėžiant ir įgyvendinant strategiją ne biržos išvestinių priemoniųrinkos atžvilgiu, kad ji taptų skaidresnė ir veiksmingesnė. Be to, daugeliu atžvilgių šispranešimas mūsų vyriausybėms ir Komisijai labai naudingas ir tampa labai svarbia paskata,ir už tai esu jums dėkingas.


Balsavimas vyks rytoj, 2010 m. birželio 15 d., antradienį.

26. Daiktų internetas (trumpas pristatymas)

Pirmininkė. − Kitas klausimas – Maria Badia i Cutchet pranešimas (A7-0154/2010)Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto vardu dėl daiktų interneto(COM(2009)0278 – 2009/2224(INI)).

Maria Badia i Cutchet, pranešėja. – (ES) Ponia pirmininke, Komisijos nare, atvirai kalbant,nemanau, kad išnaudosiu visas keturias man skirtas minutes, nes tokį vėlų metą, kaidalyvauja tiek narių, nėra reikalo labai ilgai aiškinti. Tačiau norėčiau pasakyti, kad šiamepranešime aptariamas klausimas, kuris per ateinančius dešimt ar penkiolika metų iš esmės


pakeis santykį tarp žmogaus ir daiktų, taip pat daiktų tarpusavio santykį. Tai naujas internetotaikymo būdas.

Palankiai vertinu Komisijos parengtą komunikatą ir jo pateikimą laiku, nes taip galimanumatyti kai kurias šio naujo taikymo pasekmes, kurios atneš daug naudos. Jos pagerinsmūsų gyvenimą daugeliu aspektų, atvers galimybių naujoms įmonėms ir padidins gamybą.

Tai, be abejo, kelia ir realią riziką. Kalbant apie pranešimą, kurį rengiau kartu su šešėliniaispranešėjais iš kitų frakcijų ir kuriems dėkoju už darbą, norėčiau pabrėžti, kad siekiame,jog naudotojams, besinaudojantiems šiomis naujomis technologijomis, būtų užtikrintastoks saugumas ir privatumas, kokio jie pageidauja. Nagrinėjome, ar teisinė sistema apimavisas galimybes, kurias teikia šių naujų priemonių taikymas, ir šiuo metu atrodo, kad taip,tačiau nusprendėme, kad turi būti atliktas tęstinis vertinimas. Kadangi šios naujos priemonėsturės reikšmės visiems mūsų gyvenimo aspektams, jos turi būti įvertintos, siekiant užtikrinti,kad iš tiesų būtų apsaugotas naudotojų privatumas ir saugumas sveikatos, privatumo irdaugelio kitų klausimų atžvilgiu.

Manau, kad tai geras požiūris. Tai tik pradžia. Be to, atsižvelgiant į tai, kas numatyta šiamepranešime, Komisijos nare, galbūt turėtume pamąstyti apie tai, kaip tinkamai informuotinaudotojus, kad jie iš tikrųjų žinotų, kur glūdi esmė. Tiesa ta, kad daiktų interneto atžvilgiune tik naudotojai, bet ir dauguma šio Parlamento narių, kurie nesprendžia šių klausimų,žiūri į mus taip, tarsi klausdami: „kas tai?“ Ar ne tiesa?

Manau, kad be visų tų galimybių ir įpareigojimų, kurie įtraukti į pranešimą ir jūsųkomunikatą, būtų įdomu pagalvoti, kaip paaiškinsime žmonėms, visuomenei, naudotojams,kas yra daiktų internetas, ką žmonės gali daryti su šiomis priemonėmis ir kaip busapsaugotas jų privatumas ir saugumas. Manau, kad pagrindinis su šiuo nauju taikymususijęs klausimas – visuomenė turi juo pasitikėti ir jaustis saugi.

Lena Kolarska-Bobińska (PPE). – (PL) Ponia pirmininke, daiktų internetas – skaitmeninėsdarbotvarkės dalis. Vienas iš pagrindinių šios darbotvarkės tikslų – užtikrinti visuotinęinterneto prieigą ir kovoti su skaitmenine atskirtimi. Deja, šiuo metu Europoje egzistuojalabai dideli interneto prieigos skirtumai: Lenkija atsilieka nuo daugelio Europos valstybių– tik 13 proc. namų ūkių turi plačiajuosčio interneto prieigą. Todėl ypač svarbūsskaitmeninės darbotvarkės planai iki 2013 m. įvesti visuotinę interneto prieigą.

Kalbėdami apie daiktų internetą, turime nepamiršti, kad, atsižvelgdami į interneto prieigospasiekiamumą, negalime didinti jau esamų skirtumų. Nerimaujama, kad tolesni skirtumaipadidins jau esančius ir Europoje kils nauja skaitmeninės atskirties banga. Žmonės, kurietik šiuo metu žengia į interneto pasaulį, gerokai atsiliks nuo tų, kurie jau naudojasi naujomistechnologijomis, t. y. tame pasaulyje jaučiasi kaip namuose ir žino, kaip iš to gauti naudos.Todėl, spręsdami daiktų interneto klausimą, turime nepamiršti, koks tai iššūkis EuroposKomisijai, siekiančiai, kad prieigos prie skaitmeninės darbotvarkės skirtumai netaptų dargilesni.

Silvia-Adriana Ţicău (S&D). – (RO) Siekiant, kad Europoje prasidėtų ekonomikosatsigavimas, reikia investuoti į naujas informacijos ir ryšių technologijas, kurios skatintųekonomikos augimą.

Daiktų internetas – tai priemonė, skirta senyvo amžiaus žmonių ir žmonių su negaliaporeikiams patenkinti ir patikimoms priežiūros paslaugoms užtikrinti. Vis dėlto reikiapabrėžti, kad, palengvinant atitinkamų sistemų įdiegimą ir naudojimąsi, būtina įgyvendinti


priemones, kuriomis siekiama garantuoti privatumo apsaugą ir suteikti vartotojamsinformaciją apie prieinamas paslaugas.

Raginame Komisiją atidžiai stebėti, kaip Europos lygmeniu įgyvendinami jau patvirtintišios srities teisės aktai. Taip pat pageidaujame, kad iki šių metų pabaigos ji pateiktųtvarkaraštį, susijusį su gairėmis, kurias ji ketina pasiūlyti ES lygmeniu, siekdama padidintidaiktų interneto ir atpažinimo radijo dažniu (toliau – RDA) įrenginių saugumą.

Komisija taip pat privalo dėti papildomų pastangų, siekdama užtikrinti, kad su daiktųinternetu susijusios technologijos atitiktų vartotojų reikalavimus, pvz., būtų galimybėišjungti atsekamumą ir išlaikyti pagarbą asmens teisėms ir laisvėms.

Georgios Papanikolaou (PPE). – (EL) Ponia pirmininke, norėčiau padėkoti pranešėjaiuž puikų darbą. Tiesą sakant, tai ateities diskusijos. Tam tikra prasme diskutuojame apiežmonių, daiktų ir įrenginių ryšių revoliuciją.

Vis dėlto, be uždavinių, kurie susiję su diskutuojamu klausimu, – tai, kad šios diskusijosvyksta šiandien ir kad atlikti visi šie veiksmai bei parengtas šis pranešimas daro Parlamentuigarbę, – privalome įžvelgti ir tykančius pavojus, atsižvelgdami į tai, kad naudojamos radijodažninio atpažinimo technologijos, kurios suteikia galimybę įsibrauti į asmeninį gyvenimą.Kylantis pavojus aiškus: viena vertus – prieiga, kita vertus – apsauga, vadinasi, plačiajuostisinternetas prieš privatumą.

Problemos aiškios. Kas valdys naują technologiją? Kaip bus sprendžiama asmeniniųduomenų problema? Ir, galiausiai, kiek privatūs bus mūsų asmeniniai duomenys? Ar buspakankamai saugu?

Reikia užtikrinti pusiausvyrą. Valdant šią naują technologiją, reikia tokios technologijos,kuri būtų patikima, kuria, apdorojant asmeninius duomenis, būtų visiškai laikomasipagrindinių teisių ir asmens duomenų apsaugos principų.

Zuzana Roithová (PPE). – (CS) Daugiau nei dešimt metų internetas laipsniškai keičiamūsų pasaulį ir mūsų įpročius, ir kol kas esame dar tik išskirtinės skaitmeninės revoliucijosgalimybių išvakarėse. Palankiai vertinu M. Badia i Cutchet pranešimą, nes jame pabrėžiama,kad būtina priimti naujų Europos teisės aktų, kuriuose būtų remiamas papildomos tinklostruktūros, skirtos daiktų internetui, kūrimas, užtikrinant skirtingų sistemų sąveiką irnumatant padidėjusią kibernetinės erdvės saugumo riziką. Tačiau būtina laiku atliktikokybišką didėjančio radijo bangų kiekio poveikio vertinimą žmonių ir gyvūnų, įskaitantpaukščius ir mažus gyvūnus miestuose, sveikatai. Ant kiekvienos pakuotės naudotojaiturėtų rasti informaciją apie tai, kur yra pasyvūs ir aktyvūs RDA žymenys, koks jų duomenųnuskaitymo nuotolis ir kokios rūšies duomenis jie gauna ir perduoda. Turėtume užtikrinti,kad mūsų piliečiai galėtų saugiai naudotis ir gyventi su mikroschemomis. Tai reiškia, kadturime apsaugoti jų lustus nuo virusų ir netinkamo duomenų naudojimo, taip pat žmonėmsturi būti suteikta galimybė neutralizuoti lustus, integruotus į mus supančius daiktus.Privalome neleisti daiktų internetui vystytis be reglamentų, numatančių atsargumopriemones. Tai aiškus politinis ženklas ir užduotis Europos Komisijai.

Jaroslav Paška (EFD). – (SK) Ir aš norėčiau pritarti šiam pranešimui, kuriuo iš tikrųjųatveriamos durys naujoms ateities technologijoms. Taikant šias technologijas pramoninėjegamyboje, mūsų piliečių gyvenimas iš tikrųjų pasikeis, nes pasikeis kiekvieno produkto irprekės apibūdinimas, įvertinimas, savybių pateikimas.


Tačiau, įvedant šias naujas technologijas, būtina labai rimtai atsižvelgti į piliečių privatumoapsaugą ir išleisti teisės aktų, nes šios technologijos leidžia stebėti ir atsekti ne tik gaminius,bet ir gaminių naudotojus. Todėl labai svarbu užtikrinti, kad technologijos, kurios buspradėtos taikyti, būtų pagrįstos teisės aktais taip, kad nebūtų pažeidžiamas asmenųprivatumas.

Neelie Kroes, Komisijos pirmininko pavaduotoja . − Ponia pirmininke, reikšdamasusižavėjimą M. Badia i Cutchet, norėčiau pabrėžti, kad esame tame pačiame kelyje ir kadParlamentas, skatindamas daiktų internetą, ėmėsi aktyvaus ir svarbaus vaidmens ir priėmėpasaulinį, ne tik vietinį, apsiribojantį šia pasaulio dalimi, požiūrį. Jūsų pranešimas labaigerai parengtas, puiku, kad atkreipiate dėmesį į pagrindinius tobulinimus, kurie turėtųdidelę įtaką kasdieniam Europos piliečių gyvenimui ateinančiais dešimtmečiais. Man padarėįspūdį tai, kad kiti Parlamento nariai išreiškė pagarbą M. Badia i Cutchet ir pabrėžė, kaiptai svarbu Europos piliečiams.

Teisingai pastebėta, kad tai ir ryšių klausimas, nes šiam labai svarbiam klausimui turimeskirti daugiau dėmesio. Taigi sveikinu išdėsčius pagrindinius uždavinius, susijusius sudaiktų internetu. Norėčiau pakartoti, kad pranešėja puikiai pasidarbavo, pabrėždamadaugelį svarbių viešosios politikos klausimų.

Pritariu jos nuomonei, kad Europos Sąjunga turėtų užtikrinti reguliavimo ir teisinę sistemą,ir visai neseniai kalbėjau apie vertybių sistemą, kuri gintų Europos piliečius ir kartu skatintųviešojo ir privataus sektoriaus investicijas į daiktų internetą.

Siekiant, kad daiktų internetas būtų plėtojamas veiksmingai ir kad būtų ištesėti duotipažadai, viena vertus, reikia viešųjų diskusijų, kita vertus – užtikrinti stabilias investicijųsąlygas.

Be abejo, negalime leisti, kad žmonės jaustųsi taip, tarsi daiktų internetas jiems būtųprimestas. Tai ne įsipareigojimo klausimas; tai galimybės, iššūkio, taip sakant, potencialauspoveikio klausimas. Tai puiku. Turime suprasti, kokius sprendimus priimame, ir kartusuteikti mokslininkams ir įmonėms vidutinės ir ilgalaikės trukmės investicijų perspektyvą,sukurdami vienodas veiklos sąlygas ir nustatydami bendras taisykles. Manau, kad tai vienasiš iššūkių, su kuriais susiduria Parlamentas bei Komisija.

Dabar, kai darbotvarkė parengta, metas pasiraitoti rankoves ir pradėti ją įgyvendinti. Jaupradėjome tą daryti, ir džiaugiuosi, galėdama pranešti, kad iš keturiolikos veiklos gairių,nustatytų daiktų interneto komunikate, kelios jau įgyvendinamos.

Jau atliekamas atpažinimo radijo dažniu aplinkos apsaugos aspektų tyrimas ir netrukusbus pradėtas institucinis dialogas. Ilgainiui pirmoji aštuonių ES finansuojamų moksliniųtyrimų projektų banga prasidės šiais metais ir, be abejo, ateityje sukurs precedentoneturinčias sąveikas.

Reikės imtis ir kitų veiksmų, pvz., daiktų interneto valdymo, teisės į „lustų tylėjimą“,privatumo, duomenų apsaugos, standartų ir saugumo, kurie reikalauja daug laiko ir bendrųpastangų.

Todėl nusprendžiau suburti ekspertų grupę, kuri išnagrinėtų šiuos klausimus, ir ne tikšiuos, bet ir kitus. Ją sudarys pilietinės visuomenės, pramonės, reguliavimo agentūrų,universitetų ir vyriausybių atstovai. Jie susitiks kas ketvirtį ateinančius dvejus metus ir,žinoma, galėsite perskaityti jų parengtus pranešimus apie daromą pažangą.


Baigdama kalbą, norėčiau pasakyti, kad dėmesį sutelkiame į ryšius ir įgyvendinimą to, kąesame pažadėję žmonėms. Trumpai atsakydama Parlamento nariams, norėčiau pasakyti,kad Komisija aiškiai pareiškė, kad kiekvienas europietis 2013 m. turėtų naudotisskaitmeninėmis technologijomis, ir šiame pranešime pabrėžiame „tai, kuo mes tikime“,arba „tai mes padarysime“ ir „tai mes galime padaryti“. Man buvo suteikta privilegija būtipakviestai į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą ir į Kultūros komitetą.Gana akivaizdu, kad privalome bendrauti. Tai sąrašas veiksmų, kuriuos reikia atlikti.

Vienas aspektas pakankamai akivaizdus – kiekvienas europietis turi gebėti naudotisskaitmeninėmis technologijomis, tačiau aiškiai išreiškėte ir nerimą, ar tai galime pasiekti.

Dėl asmenų duomenų apsaugos turiu pabrėžti, kad ši apsauga – labai svarbus skaitmeninėsdarbotvarkės klausimas. Tai reiškia pasitikėjimą ir saugumą. Jei nesukursite pasitikėjimo,negalite tikėtis, kad žmonės naudosis šia priemone. Tai ciklas, kuriame turime išnagrinėtivisus aspektus ir iš tikrųjų suteikti Europos piliečiams galimybę, kuri jiems būtų iššūkis.




George Sabin Cutaş (S&D), raštu. – (RO) Daiktų internetas – informacinių technologijųarchitektūra, apimanti tarpusavyje susijusių objektų tinklą, naudojant RDA technologijasir internetą. Tokia naujovė naudinga tuo, kad ji palengvina prekių ir paslaugų prekybą,taip pat perduoda informaciją apie mus supančius objektus realiu laiku. Pagrindiniai šiossrities reguliavimo sistemos aspektai apima investicijų skatinimą, kad Europos įmonėsgalėtų gauti naudos iš pridėtinės šios naujovės vertės, ir šių IT struktūrų valdymo sistemos,kuri padėtų suteikti vartotojams atitinkamą informaciją ir užtikrinti, kad asmeniniai Europospiliečių duomenys būtų gerbiami, nustatymą. Taigi, manau, kad Europos Komisijos užduotis– toliau, remiantis septintąja Konkurencingumo ir inovacijų bendrąja programa, finansuotiprojektus, susijusius su daiktų internetu, taip pat sukurti skaidrią ir patikimą daiktų internetovaldymo sistemą.

Marian-Jean Marinescu (PPE), raštu. – (RO) Su daiktų internetu siejamos technologijosskatins pažangą sveikatos, transporto, energijos vartojimo efektyvumo, aplinkos,mažmeninės prekybos ir apsaugos nuo klastojimo srityse. Naujų daiktų interneto priemoniųplėtra priklausys nuo Europos naudotojų pasitikėjimo šia sistema. Veiksminga apsauga –vienas iš svarbiausių pažangos, kuri gali kelti pavojų asmeniniams duomenims, savybių.Komisija turi dėti papildomų pastangų, kad užtikrintų, kad technologijos, susijusios sudaiktų internetu, atitiktų vartotojų reikalavimus (visų pirma, galimybę išjungti atsekamumą)ir kad būtų paisoma asmens teisių ir laisvių. Ateityje Europos Komisija privalo atliktiišsamesnį šių technologijų įvertinimą, visų pirma, radijo bangų bei kitų priemonių, kuriosleidžia naudoti identifikavimo technologijas, poveikį žmonių sveikatai. Komisija turėssukurti skaidrią sistemą, kuri nuo pat projektavimo etapo būtų paremta pagarbos įprivatumą principu, ir kuri leistų išsamiai nurodyti identifikavimo ir atsekamumo priemoniųbuvimą, garantuotų naudotojams ir įgaliotoms įstaigoms galimybę patikrinti duomenųbei sistemos veikimo metodo patikimumą, ir užtikrintų, kad duomenis galėtų gauti tiktam leidimą turintys naudotojai.


27. Tolesni interneto valdymo etapai (trumpas pristatymas)

Pirmininkė. − Kitas klausimas – Francisco Sosa Wagner pranešimas (A7-0185/2010)Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto vardu dėl tolesnių interneto valdymoetapų (COM(2009)0277 – 2009/2229(INI)).

Francisco Sosa Wagner, pranešėjas. – (ES) Ponia pirmininke, pranešime, kurį man tekogarbė parengti, glaudžiai bendradarbiaujant su šešėliniais pranešėjais, internetasapibrėžiamas kaip bendras viešasis turtas, kuris turi būti valdomas, remiantis bendruviešuoju interesu.

Remdamiesi viešuoju ir privačiu modeliu, privalome neleisti, kad jį kontroliuotų viena argrupė įmonių, ir turime užkirsti kelią bet kokiems valstybinių ar viršvalstybinių institucijųmėginimams kontroliuoti informacijos srautą tinkle.

Vienas iš svarbiausių šiame pranešime keliamų klausimų – skirtųjų vardų ir numeriųinterneto korporacijos (angl. ICANN) pozicija pasauliniame interneto valdyme. Kadangitai privati institucija, kuriai taikoma JAV teisė, pabrėžėme jos neįprastą pobūdį,atsižvelgdami į keblią užduotį, ir nors pritariame jos išlaikymui, nes daugeliu atžvilgių jiveikė efektyviai, siūlome reformą, kuri suteiktų Europos institucijoms galimybę atliktisvarbesnį vaidmenį valdymo organuose.

Visų pirma, internetas – esminė priemonė, kuria užtikrinamos pagrindinės laisvės irsuteikiamos galimybės visuomenei džiaugtis tikra demokratija. Todėl būtina garantuotiapsaugą nuo naujų priežiūros, kontrolės ir cenzūros formų, kurių gali imtis viešojo arprivataus sektoriaus dalyviai, kad laisva interneto prieiga ir privatumo apsauga būtų realūs,o ne neveiksmingi dalykai. Visų pirma, vyriausybės raginamos susilaikyti nuo internetoprieigos ribojimo, taikant cenzūrą, blokuojant ar filtruojant turinį ar naudojant kitaspriemones, ir nuo privačių įmonių samdymo šiems veiksmams atlikti.

Bet kokie ribojimai, kurie laikomi būtinais, pvz., apsaugant nepilnamečius, privalo būtitik tokie, kurie iš esmės būtini demokratinėje visuomenėje. Jie turi būti pagrįsti teisės aktais,taip pat turi būti laikomasi proporcingumo principo, kaip nustatė Europos SąjungosTeisingumo Teismas ir Žmogaus teisių teismas.

Visiems Europos piliečiams privalo būti veiksmingai užtikrinta interneto prieiga ir,svarbiausia, laikantis Parlamento priimtos skaitmeninės darbotvarkės, reikia be jokiosdiskriminacijos suteikti šią galimybę žmonėms, kurie gyvena kaimo vietovėse.

Manome, kad labai svarbu, jog Europos balsas interneto valdymo klausimu būtų vieningasir stiprus tiek Skirtųjų vardų ir numerių interneto korporacijoje, tiek kitose tarptautinėsearenose, ypač Interneto valdymo forume, nes tai veiksminga priemonė užmegzti dialogąsu vyriausybių, pilietinės visuomenės ir privačiais sektoriais. Kita šio forumo sesija prasidėsrugsėjo mėn. Vilniuje, ir jos svarba neliko nepastebėta, kai rengėme šį pranešimą. Todėl jįvertiname labai palankiai, nors ir pasiūlėme kelis pataisymus, susijusius su jo veikla.

Labai svarbu, kad šiose arenose, ypač bendradarbiaujant su tomis šalims, kurių vertybėsgali skirtis nuo Europos vertybių, būtų ginami Europos Sąjungos principai, išreikšti Sutarties2 straipsnyje.

Gerbiami kolegos, internetas yra nuostabi jūra – vandenynas, kuris turi suvienyti Europosžmones laisvei.


Norėčiau baigti, padėkodamas savo kolegoms nariams, kurie, rengiant šį pranešimą, dirbokartu su manimi, taip pat Komisijos personalui, teikusiam man neįkainojamą pagalbą.Labai dėkoju, kad išklausėte mane šį vėlų vakarą.

Axel Voss (PPE). – (DE) Ponia pirmininke, per pastaruosius dvidešimt metų internetosvarba gerokai išaugo ir tai savo ruožtu susiję su prieš tai svarstytu klausimu. Sukurti visiškainauji sektoriai, verslo modeliai priklauso nuo nepertraukiamo interneto naudojimo, odabar su tuo susiejame ir švietimą. Internetas keičia socialinius susitikimus. Vis dėlto mūsųasmeninio bendravimo forma labai skiriasi, ir dabar ji pasižymi tokia infrastruktūra, kuriprimena bendrų viešųjų paslaugų infrastruktūrą. Todėl mums reikia ir tam tikro balso,turint omenyje tolesnio interneto vystymo sprendimus.

Vis dėlto turime pabrėžti, kad, pirma, interneto laisve, savaime suprantama, buspiktnaudžiaujama ir, antra, jis pats savaime yra vertingas, ir tą vertę turime išlaikyti, taiginegalime internete leisti to, kas draudžiama realiame pasaulyje. Vis dėlto ši savireguliacijaneveikia taip, kaip norėtume. Laisvė ir duomenų apsauga bei privatumas nėra priešingitikslai ir kartu sudaro vieną sąvoką.

Todėl norėčiau paraginti Komisiją taip pat įsitraukti į šias konsultacijas ir į tolesnį internetovystymą.

Zuzana Roithová (PPE). – (CS) Iki šiol internetas buvo valdomas vyriausybeinedalyvaujant. Žvelgiant iš saugumo perspektyvos, savireguliacija jau nebepriimtina.Kibernetinis terorizmas arba valstybių vienpusė įtaka, pvz., Kinija ir jos slaptos paslaugos,yra labai svarbūs klausimai, kuriuos reikia skubiai spręsti. JAV vyriausybė šiuo metu daroįtaką svarbiausiems sprendimams, susijusiems su internetu, nes pagrindinė organizacijapaklūsta Kalifornijos įstatymams, o tai ateityje gali būti nepalanku Europos Sąjungai.Pritariu Komisijai, kuri siekia reformuoti vidines interneto valdymo įstaigų struktūras, kadjos būtų skaidresnės ir prisiimtų daugiau atsakomybės. Mano nuomone, internetoadministravimo funkcijos patikėjimas JT agentūrai nėra geras sprendimas, nes tai suteiksmažai lankstumo. Reikia veiksmingo mechanizmo, kuris suteiktų galimybę apskųsti betkokius svarbiausius iki šiol organizacijos priimtus sprendimus, pvz., arbitraže. Taip patbūtina padidinti demokratinį atstovavimą. Naudotojų organizacijos ir interneto versloprojektų asociacijos šiuo metu neturi pakankamai galimybių pareikšti savo nuomonę.Tikiuosi, kad Komisija į visa tai atsižvelgs.

Petru Constantin Luhan (PPE). – (RO) Pasiekėme tokį tašką, kai piliečiai ir organizacijosnegali išsiversti be interneto. Kadangi internetas palengvina plataus asortimento paslaugųir priemonių gavimą, jis gali būti laikomas visuotine viešąja gerybe, kuria kiekvienas privaloturėti galimybę naudotis.

Pritariu, kad visuose Europos regionuose, ypač kaimo vietovėse ir besivystančiose valstybėsenarėse, būtų vystoma ryšių infrastruktūra ir panaudotos specialių Europos finansavimoprogramos, taip palengvinant prieigą prie paslaugos ir, palyginti su likusiupasauliu,.suteikiant galimybę sumažinti skaitmeninius, socialinius ir kultūrinius skirtumusEuropoje.

Kartu Europos Sąjunga privalo užtikrinti, kad jos pačios interneto infrastruktūros buvimasir saugumas būtų gerai apsaugotas nuo bet kokių kibernetinių atakų. Manau, kad šiakryptimi dedamos pastangos privalo būti nustatytos ir paremtos kitomis apsaugospriemonėmis ir tarptautinės bendruomenės perimta gerąja patirtimi.

Piotr Borys (PPE). – (PL) Norėčiau pasveikinti pranešėją parengus šį pranešimą.


Skaitmeninė darbotvarkė yra, be abejo, svarbiausias klausimas, kuris lems tai, kad kiekvienaseuropietis per ateinančius keletą metų galės pradėti naudotis plačiajuosčiu internetu. Beto, čia sprendžiame ir klasikinį pripažinimo klausimą. Dalyvavimas Skirtųjų vardų irnumerių interneto korporacijoje privalo būti pagrįstas partneryste. Todėl manau, kad dėlšios reformos Europos Sąjunga taps visateise partnere, gebančia daryti įtaką Skirtųjų vardųir numerių interneto korporacijos funkcijai.

Be abejo, laisvė internete ir pagrindinės teisės – svarbiausi principai. Vis dėlto prisiminkimepačius svarbiausius dalykus, dažniausiai siejamus su nepilnamečių apsauga. Azartiniųlošimų internetu klausimas, apie kurį diskutuojama tuo pačiu metu, taip pat svarbusveiksnys. Be to, iškils daug klausimų dėl to, kokios rūšies duomenis galima filtruoti, žinoma,atsižvelgiant į pagrindines teises ir į tai, ką valstybių narių vyriausybės norės savarankiškaikontroliuoti. Tačiau svarbiausia, kad Europos Sąjungą iš tikrųjų pripažintų Skirtųjų vardųir numerių interneto korporacija ir ji galėtų kaip partnerė prisidėti prie principų, kuriaisvadovaujasi toji organizacija.

Jaroslav Paška (EFD). – (SK) Be jokios abejonės, internetas yra milžiniškas informacijosšaltinis – informacijos jūra, o gal net ir vandenynas. Vis dėlto turime atsižvelgti į šiosinformacijos vertę, nes dalis informacijos yra klaidinanti ir klaidinga, labiaudezinformuojanti nei informuojanti žmones.

Be to, internetu į mūsų namus ir vaikų kambarius atkeliauja interneto pornografija irazartiniai žaidimai. Manau, kad tai problema, kurią turėtume spręsti tuo pat metu, kaiatversime interneto rinką. Taip pat privalome atsižvelgti į rinkos atvėrimo padarinius ir įtai, ar tėvai ir šeimos gali apsiginti nuo visos šios internetu atkeliaujančios informacijos.

Mano nuomone, interneto rinkos atvėrimas privalo būti neatsiejamas nuo atsakomybės,įskaitant atsakomybę institucijų, kurios suteikia šias galimybes.

Silvia-Adriana Ţicău (S&D). – (RO) Europos Parlamentas patarė, kad Komisija suteiktųgalimybę Europos pilietinei visuomenei būti tinkamai atstovaujamai tarptautiniuoseinterneto valdymo forumuose, taip pat organizacijose ir konsorciumuose, skatinančiuosestandartizuoti internetą.

Svarbūs Europos Sąjungos prioritetai – apsaugoti interneto infrastruktūrą ir užtikrinti josatsparumą kibernetinėms atakoms, taip pat apsaugoti duomenis ir privatumą. Komisija irvalstybės narės privalo labiau stengtis, kad būtų užtikrintas kibernetinės erdvės saugumasEuropos Sąjungoje ir prisidėti prie tarptautinio bendradarbiavimo šioje srityje.

Manau, kad reikia papildomų priemonių, siekiant užtikrinti geresnį kompiuteriniųnusikaltimų jurisdikcijos ir nuotolinių išteklių paslaugų supratimą ir informuotumą įprastupagrindu, ir kad susijusioms šalims būtų nustatyti aiškūs įpareigojimai ir atsakomybė.

Privalau pabrėžti elektroninių paslaugų, ypač skaitmeninių parašų, svarbą ir būtinybęsukurti viešojo rakto infrastruktūrą visos Europos mastu, taip užtikrinant tarpvalstybinęskaitmeninių parašų sąveiką ir stiprinant interneto saugumą.

Norėčiau baigti kalbą, pabrėždama, kad, siekiant užtikrinti didesnį naudotojų pasitikėjimągalimybe gauti informaciją ir paslaugas internetu, būtini interneto svetainių saugumosertifikatai.

Neelie Kroes, Komisijos pirmininko pavaduotoja. − Ponia pirmininke, aktyvus EuroposParlamento domėjimasis svarbia interneto valdymo sritimi padėjo sustiprinti ir paremtiEuropos Sąjungos poziciją.


Per pastaruosius metus interneto valdymo viešosios politikos aspektas tapo labiauįžvelgiamas ir svarbesnis, nes interneto naudojimas išaugo, o jo valdymas įgavo platesnęreikšmę. Reikia pasveikinti pranešėją F. Sosa Wagnerį – reiškiu jam savo pagarbą – ir jokolegas už tai, kad šiame pranešime atkreiptas dėmesys į svarbius viešosios politikosklausimus.

Šiuo atžvilgiu Parlamento ir Komisijos idėjos ir tikslai yra panašūs. Tikriausiai pastebėjote,kai pristačiau jums skaitmeninę Europos darbotvarkę, kad daugelis šiame pranešime iškeltųklausimų atsispindi joje numatytuose veiksmuose. Principas, kurį norėčiau pabrėžti, – taibūtinybė užtikrinti, kad Europos vertybės, kaip pabrėžėte, būtų įtvirtintos per pasaulinesdiskusijas. Privalome užtikrinti, kad tarptautinėse diskusijose šio visuotinio išteklio valdymoklausimu būtų atsižvelgta į ES piliečių ir įmonių interesus ir teises.

Šį mėnesį Briuselyje per kitą susitikimą su Skirtųjų vardų ir numerių interneto korporacijabendrausime su kai kuriomis pasaulinio interneto valdymu suinteresuotomis šalimis. Kitassvarbus įvykis šiais metais, kuris jau buvo paminėtas, be abejo, yra Interneto valdymoforumas, vyksiantis Vilniuje rugsėjo mėn. Palankiai vertinu Europos Parlamento ketinimąvėl šiais metais pasitelkti stiprią delegaciją. Be abejo, suprantu, kad jūs, kaip pirmininkė,nuspręsite, kas bus įtrauktas į tą delegaciją, tačiau nuoširdžiai tikiuosi, kad mums bussuteikta privilegija toje delegacijoje matyti F. Sosa Wagnerį ir išgirsti jo idėjas. Dėl jūsųaktyvaus dalyvavimo šiame forume pastaruosius ketverius metus iš tiesų buvo atskleistosEuropos vertybės, ir galiu tik padėkoti Parlamento nariams už tai ir už puikų mūsų institucijųbendradarbiavimą. Tikiuosi, kad ir toliau galėsime dirbti ta pačia dvasia interneto valdymosrityje.

Norėčiau pabrėžti, remdamasi jūsų pranešėjo F. Sosa Wagnerio pastaba, – ir tai labaiemocionalus klausimas, – kad esame atsakingi už nepilnamečių apsaugą nuo išnaudojimointernete ir kad turime suvienyti savo pastangas, jei norime, kad mums pavyktų. Tainelengva, ne todėl, kad nesuprantame šios problemos sprendimo būtinybės, o todėl, kadžmonės, dalyvaujantys šiame procese, išnaudos visas turimas priemones. Tuo galite būtivisiškai tikri. Jei perskaitysite pagrindinių veiksmų planus, pastebėsite, kad juose kalbamaapie saugumą, apsaugą ir pasitikėjimą. Pvz., šeštas pagrindinis veiksmas jau suformuluotas,tačiau yra ir kitų pagrindinių veiksmų, kurie labai susiję su jūsų minėtomis problemomis.

Negalėčiau labiau sutikti su tais, kurie teigė, kad negalima nuvertinti ES vaidmens Skirtųjųvardų ir numerių interneto korporacijoje. Turėtume prisiimti savo atsakomybę ir atliktisvarbų vaidmenį. Be abejo, toks didžiulis interneto keliamas iššūkis turi ir neigiamą aspektą,ir mes turėtume padaryti viską, kad išspręstume su šiuo neigiamu aspektu susijusiasproblemas. Kiekvienu atveju drauge galime padaryti daugiau negu atskirai.



Dėkojame visiems mūsų vertėjams ir personalui.


Rareş-Lucian Niculescu (PPE), raštu. – (RO) Norėčiau paminėti būtinybės palengvintiinterneto prieigą ir remti interneto vystymą naujose valstybėse narėse, visų pirma kaimovietovėse pakeitimą, kurį pasiūliau Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui,.Europoskaimai, ypač esantys rytinėje ES dalyje, negali būti neįtraukti į tolesnių interneto valdymoetapų diskusijas. 2009 m. tik 38 proc. namų ūkių Rumunijoje turėjo interneto prieigą, ir


tai žemiausias procentinis dydis Europoje po Bulgarijos. Todėl palankiai vertinu Europosfinansinę paramą, kuri leis Rumunijoje kiekvienam namų ūkiui garantuoti interneto prieigą.Privalau pabrėžti, kad šios investicijos gerokai prisidės prie Rumunijos kaimųmodernizavimo ir prie ekonominio kaimo vietovių vystymo.

28. Kito posėdžio darbotvarkė (žr. protokolą)

29. Posėdžio pabaiga

(Posėdis baigtas 22.50 val.)


Documents

2010 M. BIRŽELIO 14 D., PIRMADIENIS2010)06-14_LT.pdf2010 M. BIRŽELIO 14 D., PIRMADIENIS PIRMININKAVO: Jerzy BUZEK Pirmininkas (Posėdis pradėtas 17.00 val.) 1. Sesijos atnaujinimas