M. KOVO 10 D., KETVIRTADIENIS...M. KOVO 10 D., KETVIRTADIENIS PIRMININKAVO: MIGUEL ANGEL MARTÍNEZ MARTÍNEZ Pirmininko pavaduotojas 1. Posėdžio pradžia (Posėdis pradėtas 9.00

M. KOVO 10 D., KETVIRTADIENIS

PIRMININKAVO: MIGUEL ANGEL MARTÍNEZ MARTÍNEZPirmininko pavaduotojas

1. Posėdžio pradžia

(Posėdis pradėtas 9.00 val.)

2. Vengrijos žiniasklaidos įstatymas (pateikti pasiūlymai dėl rezoliucijų)(žr. protokolą)

3. Nacionalinės atlyginimų ir pensijų nustatymo tvarkos nuostatų laikymasis(diskusijos)

Pirmininkas. – Pirmasis klausimas – Komisijos pareiškimas dėl nacionalinės atlyginimųir pensijų nustatymo tvarkos nuostatų laikymosi.

Johannes Hahn, Komisijos narys. – Pone pirmininke, norėčiau padėkoti gerbiamiesiemsParlamento nariams už šią galimybę išsklaidyti tam tikrą plačiai paplitusį neteisingąsupratimą apie Airijos programą.

S&D frakcijos pateiktame klausime, dėl kurio parengtas šis pareiškimas, išreikštasgerbiamųjų Parlamento narių susirūpinimas dėl to, kad esama tam tikrų Susitarimomemorandume dėl Airijos ekonomikos koregavimo programos nustatytų ekonominėspolitikos sąlygų ir Sutarties 153 straipsnio 5 dalies teisinės kolizijos. Pagal šią straipsniodalį negalima tvirtinti atlyginimo srities, t. y. socialinės politikos srities, nuostatų remiantis153 straipsniu. Tačiau Airijos ekonomikos koregavimo programa nėra socialinės politikosprograma ir ji netvirtinama pagal Sutarties 153 straipsnį. Tai – kartu su Airijos vyriausybeparengta finansinės paramos programa, kuria siekiama atkurti šalies vidaus ir išorėspasitikėjimą ir panaikinti žalingus mokesčių ir finansų krizės grįžtamojo ryšio ciklus. TodėlAirijos ekonomikos koregavimo programa pagrįsta Sutarties 122 straipsnio 2 dalimi, pagalkurią galima teikti Europos Sąjungos finansinę paramą valstybei narei, jeigu dėl išimtinių,jos nekontroliuojamų aplinkybių jai gresia dideli sunkumai.

Susitarimo memorandumo tikslas – apibrėžti ekonominės politikos sąlygas, kuriomisnaudojamasi kaip gairėmis Airijos politikos rezultatams, pasiektiems finansinės paramosprogramos įgyvendinimo laikotarpiu, įvertinti. Valstybė narė visapusiškai atsakinga užšias ekonominės politikos sąlygas ir jų įgyvendinimą. Šios sąlygos yra valstybės narėsįsipareigojimai, kuriuos prisiima pati valstybė. Tai – ne ES veiksmai atitinkamose srityse.Iš tikrųjų dauguma šių sąlygų, pvz., minimalaus darbo užmokesčio mažinimas, jau buvoįtraukta į Airijos vyriausybės nacionalinį ekonomikos atgaivinimo planą, kuris buvopaskelbtas 2010 m. lapkričio 24 d., prieš pradedant įgyvendinti šią programą.

Nustačius sąlygas, siejamas su darbo rinkos politika, siekiama kurti darbo vietas ir išvengtiilgalaikio Airijos pažeidžiamiausių grupių nedarbo. Minimalaus darbo užmokesčiomažinimas – šio platesnio priemonių paketo dalis, ir jį reikia vertinti atsižvelgiant įaktyvinimo politiką ir pastangas modernizuoti išmokų sistemą. Vertinant vieno iš didžiausiųminimalaus darbo užmokesčio Europos Sąjungoje mažinimą (pvz., šioje valstybėjemokamas minimalus darbo užmokestis yra antras pagal dydį visoje euro zonoje), norsekonomikos sektoriuje darbo užmokestis buvo smarkiai pakoreguotas, o minimalus darbo

1Europos Parlamento debataiLT10-03-2011

užmokestis, kaip ir bendras darbo užmokestis Airijoje, 2008 m. praktiškai sumažėjo3 proc., o vėliau, 2009 m., padidėjo 0,3 proc., reikėtų pažymėti, kad dauguma darbo rinkospokyčių buvo darbo vietų praradimas. Iš tikrųjų sumažinto minimalaus darbo užmokesčiolygis atkurtas tik nuo 2007 m. sausio 1 d., t. y. prieš prasidedant krizei.

Kita sąlyga, minėta pateikiant šį klausimą, yra nepriklausoma sektorių kolektyvinių derybųperžiūra. Atlikti šią peržiūrą skatina noras aptarti įdarbinimo sąlygų tinkamumą irveiksmingumą visų sektorių darbuotojams ir darbdaviams. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai,kad Airijoje nuo seno puoselėjamos gilios trišalių konsultacijų dėl ekonominės ir socialinėspolitikos tradicijos ir kad keletas vienas po kito nuo praėjusio amžiaus devintojodešimtmečio vyriausybės ir socialinių partnerių sudarytų paktų buvo plačiai pripažįstamikaip pagrindiniai sėkmingo Airijos ekonomikos veikimo veiksniai.

Ši peržiūra – tai galimybė socialiniams partneriams pareikšti savo nuomonę ir formuotipolitiką, o paskelbus apie ketinimus atlikti šią peržiūrą, tai buvo palankiai įvertinta. Esuvisiškai įsitikinęs, kad Airijos vyriausybė atliks šią peržiūrą pripažindama socialinio dialogosvarbą, įtraukdama visus socialinius partnerius ir laikydamasi Bendrijos teisės aktų nuostatų.

Galiausiai susitarimo memorandumo sąlygos dėl struktūrinių reformų įgyvendinimosiejamos ne tik su darbo rinka. Į šias sąlygas taip pat įtraukta svarbių priemonių, skirtųproduktų rinkoms, pvz., pernelyg reglamentuojamiems sektoriams ir profesijoms, atverti.Šios reformos gali turėti didelį poveikį vartotojų kainoms ir produktyvumui, o tai padedapalaikyti namų ūkių perkamąją galią.

Gay Mitchell, PPE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, aš taip pat norėčiau padėkotiKomisijos nariui. Vakar Airijoje į valdžią išrinkta nauja nacionalinė ekonomikos atkūrimovyriausybė. „Fine Gael“ ir leiboristų partijų nariai yra atitinkamai šio Parlamento PPE irS&D frakcijų nariai. Vienas iš aktualiausių naujosios programos klausimų, kuriuos turėsspręsti ši vyriausybė, bus ES ir TVF paramos Airijai programos aspektų persvarstymas.

Šiuo metu dauguma Airijos žmonių baiminasi, kad ES ir TVF paramos programos sąlygos,dėl kurių susitarė tuometinė vyriausybė, yra pernelyg griežtos ir kad tai taps didele naštapaprastiems piliečiams, kurie turėjo prisiimti didžiausius Airijos ir Europos bankų beivyriausybės klaidų sukeltus neigiamus padarinius. Reikia pažymėti, kad naujoji vyriausybėsutiko panaikinti sprendimą dėl minimalaus darbo užmokesčio sumažinimo. Vis dėltosuvokiame, kad nededant pastangų neįmanoma atkurti ekonomikos. Praėjusio amžiausdevintajame dešimtmetyje Airija buvo pasirinkusi panašų kelią. Dauguma sudėtingų ES irTVF programoje nustatytų sąlygų yra būtinos norint atkurti geros būklės viešuosius finansus.Turime apgenėti medį, kad sudarytume jam sąlygas augti.

Palankiai vertinu tai, kad Komisija palaiko palūkanų normų mažinimą, kaip pažymėjoKomisijos narys O. Rehn. Tai turėtų būti padaryta kuo greičiau, todėl raginu Komisijąartimiausiu metu išsamiai išnagrinėti šį klausimą. Komisijos narys pabrėžė, kad visospriemonės svarstomos ir vertinamos atsižvelgiant į jų poveikį augimui, konkurencingumuiir viešųjų finansų tvarumui ilguoju laikotarpiu. Pritariu šiai nuomonei; negalime iš kartopakelti visos naštos, kurią buvome paprašyti prisiimti. Airijos žmonės prisiėmė atsakomybęšiuo klausimu; iš tikrųjų jie prisiėmė ir kitų žmonių atsakomybę, nes mes neturėjome jokiopasirinkimo. Tai, ką jie padarė, yra ne tik Airijos, bet ir Europos ir visų pirma euro zonoslabui. Mums nereikia paskutinio lašo, kuris perpildytų mūsų kantrybės taurę. Tik duokiteAirijos žmonėms priemonių; patys atliksime savo darbą, tačiau nesitikėkite, kad Airijosžmonės prisiims nepakeliamą naštą. Taigi prašau Komisijos nario turėti omenyje šiaspastabas, ypač artimiausiomis dienomis ir savaitėmis.

10-03-2011Europos Parlamento debataiLT2

Stephen Hughes, S&D frakcijos vardu. – Pone pirmininke, šiame memorandumereikalaujama 1 EUR sumažinti Airijoje mokamą minimalų valandinį darbo užmokestį ir,kaip girdėjome, persvarstyti kolektyvinių darbo užmokesčio sutarčių, kuriomis apsaugomasmenkai mokamas darbas, sistemą.

Nemanau, kad šis kišimasis pateisintinas. Pagal Sutartį Komisija įpareigojama skatintisocialinį dialogą, o ne jam kenkti. Sutarties 152 straipsnyje reikalaujama gerbti socialiniųpartnerių savarankiškumą, o ne puoselėti tokius ketinimus įsikišti, be to, Sutarties153 straipsnyje aiškiai nurodyta, kad ES veiksmai šioje srityje neleistini. Šiuo požiūriuKomisija negali imti ir nustatyti šių straipsnių viršenybės.

Šiame memorandume ir toliau reikalaujama mažinti socialinę gerovę, iki mažiausio lygioapriboti pagrindinių socialinių paslaugų teikimą ir sumažinti įdarbinimo viešajamesektoriuje lygį bei viešojo sektoriaus pensijas. Kaip galima pateisinti šiuos reikalavimusturint omenyje Sutartį, pagal kurios nuostatas iš Europos Sąjungos reikalaujama siektipanaikinti nelygybę, skatinti aukštą užimtumo lygį, užtikrinti tinkamą socialinę apsaugąir kovoti su socialine atskirtimi? Galima tik atvirai pasakyti, kad šie dalykai nesuderinami,ir problema ta, kad dabar, atlikus metinę augimo apžvalgą, tai tapo įprasta praktika.

Žmonės nepritars tik taupymu grindžiamos Europos sumanymui. Jie netoleruos radikaliųsocialinės politikos pokyčių, kai mokamas mažesnis atlyginimas, mažėja užimtumoapsauga, nustatomi žemi socialiniai standartai, teikiama mažiau socialinių paslaugų irvėlinamas išėjimo į pensiją amžius. Jei norime didinti prieš Europą nusiteikusių asmenųgretas, tada, pone Komisijos nary, tęskite pradėtus darbus. Jei ne – dabar pat nutraukite šiąbeprasmę veiklą.

Marian Harkin, ALDE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, Komisijos narys mums sako,kad susitarimo memorandumas parengtas vadovaujantis 122 straipsnio 2 dalimi. Norėčiaupaklausti Komisijos nario, kas atsitinka, kai vieno Sutarties straipsnio nuostatos akivaizdžiaiprieštarauja kitų Sutarties straipsnių nuostatoms; kaip klausė Stephen Hughes, kaipnusprendžiame, kurio straipsnio nuostatos viršesnės? Minėto straipsnio nuostatosprieštarauja 153 straipsnio nuostatoms.

Šio straipsnio nuostatos taip pat prieštarauja Sutarties 9 straipsniui (socialinei sąlygai), kurįšiame Parlamente ne kartą citavau kalbėdama apie Airijos taupymo reglamentavimodokumentų rinkinį ir kuriame sakoma, kad Europos Sąjunga, nustatydama ir įgyvendinamavisas savo politikos kryptis, atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su aukšto lygo užimtumoskatinimu, kova su socialine atskirtimi ir t. t. O kaip dėl Pagrindinių teisių chartijos28 straipsnio, pagal kurį darbuotojai turi teisę derėtis ir sudaryti kolektyvines sutartis, ointeresų konflikto atveju imtis kolektyvinių veiksmų, įskaitant streikus, savo interesamsapginti? Dauguma Airijos darbuotojų galėtų manyti, kad dabar pateko būtent į tokią padėtį.Kaip spręsime įvairių Sutarties straipsnių kolizijos klausimą?

Kitas jums, pone Komisijos nary, skirtas klausimas toks: ar teigiate, kad Airijos vyriausybėprisiėmė visapusę atsakomybę už susitarimo memorandumą ir kad Komisija tik su juosutiko ar jam pritarė?

Galiausiai, tarkime, kad turite teisę imtis visų šių veiksmų – ir mums sakote, kad tokią teisęturite; tada kodėl niekas nesistengė sumažinti ar panaikinti bankų premijų? Kodėl niekasnesistengė užtikrinti, kad gaunantieji didžiausius atlyginimus sumokėtų tiek, kiek turisumokėti? Kodėl iš minimalaus darbo užmokesčio išskaitytas vienas euras? Visiškai pritariuStepheno Hugheso išsakytoms mintims: taip kurstomos Europai priešiškos nuotaikos.


Piliečiai mato, kas vyksta. Jie mato, kaip Komisija dirba per visą šį procesą, be to, jie mato,kad patvirtinus šiuos taupymo planus nukentėjo minimalų darbo užmokestį gaunantys irkolektyvines sutartis sudarę asmenys.

Galiausiai, pone Komisijos nary, mano svarbiausias klausimas toks: kas priima sprendimus?Ar sprendimus priima Teisingumo Teismas? Kas priima sprendimus Sutarties straipsniųkolizijos atvejais ar kai Komisija elgiasi taip, lyg skatintų šių straipsnių tarpusavioprieštaravimus?

Marije Cornelissen, Verts/ALE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, suprantu, kodėl Komisijaskubiai sprendžia ekonomikos krizės ir didelės skolos, dėl kurių kyla grėsmė eurostabilumui, klausimą. Suprantu, kad šalims, turinčioms naudotis Europos finansinės padėtiesstabilizavimo priemone, nustatytos tam tikros sąlygos. Tačiau, mano nuomone, Komisija,parinkdama priemones ir nustatydama sąlygas, kurias, jos manymu, leidžiama įgyvendintiper šią krizę, yra labai išranki.

Viena vertus, kiek tai sietina su valstybės finansų konsolidavimu mažinant išlaidas, atrodo,beveik bet kokia priemonė būtų teisėta. Kai tik Airija pasinaudojo šiuo finansinės pagalbospriemonių paketu, minimalus darbo užmokestis ir pensijų dydis turėjo būti pirmiejikoreguotini kintamieji, nepaisant to, kad šie aspektai absoliučiai nepriskiriami ESkompetencijos sričiai. Kita vertus, Komisija slepiasi už ES kompetencijos trūkumo, kadbūtų galima palikti nesumažintą išskirtinai mažą Airijoje taikomą pelno mokestį, nors jįpadidinus iš esmės būtų galima į šios valstybės biudžetą surinkti daug daugiau pajamų.Galiausiai išlaidų mažinimas nėra vienintelis biudžeto balansavimo būdas.

Suprantu, kad dėl šios krizės būtina imtis išskirtinių priemonių, tačiau kodėl Komisija taipskuba koreguoti minimalų darbo užmokestį, kai tokie pokyčiai turės įtakos mažiausiaiuždirbantiems darbuotojams, o mes turime laukti, kol bus patvirtintos priemonės,padėsiančios priversti bankininkystės ir finansų sektorių sumokėti? Man susidaro įspūdis,kad Komisija aiškina ES kompetenciją labai vienpusiškai ir, drįsčiau pasakyti, vadovaudamasidešiniųjų požiūriu. Dėl šio vienpusio požiūrio skatinamas euroskepticizmas. Atrodo, EStik krizės laikotarpiu imasi griežtų veiksmų užimtumo ir socialinės politikos srityje ir taidaro mažindama socialinėms išlaidoms ir darbo užmokesčiui skirtas lėšas.

ES gali atkurti pasitikėjimą tik jeigu Komisija parodys tokį pat ryžtą nustatyti tinkamusmažiausius socialinius standartus ir užtikrinti socialines garantijas, taikytinus drastiškaisumažinus išlaidas, kurių padarinius teks kęsti žmonėms. Taip, norime įdiegti ekonomikosvaldyseną, tačiau norime įtvirtinti suderintą valdyseną, kai kartu užtikrinamas viešųjųfinansų tvarumas ir socialinės garantijos. Kitaip pažeidžiamieji mokės už sumaištį, už kuriąjie nėra atsakingi.

Thomas Händel, GUE/NGL frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai,įgyvendinant finansinės pagalbos priemonių paketus buvo siekiama apsaugoti ES valstybesnares nuo bankroto. Vis dėlto pradėjus taikyti šias priemones piliečių atžvilgiuįgyvendinamos itin griežtos taupymo programos, o padarinių kaltininkai gali išvengtibausmės. Be to, dabar Komisija ėmė kištis ir į nacionalinės darbo užmokesčio politikossritį.

Pone J. Hahnai, absurdiška klausytis jūsų oficialių argumentų, kad ši priemonė iš tikrųjųneturėjo būti socialinė ir politinė, ir mane tai labai liūdina. Tokia pozicija visiškainepriimtina. Darbo užmokesčio politika – ne ES reikalas. Ši Komisijos vykdoma politikavisiškai nesuderinama su bendru Europos Sąjungos suvokimu. ES niekada neturėjo būti


darbo užmokesčio konkurencingumo ir socialinio dempingo projektas. Šios Komisijospolitikos gairėse kalbama apie darbo užmokesčio, kuris turi būti mažinamas, nelankstumą.Jos apmatuose teigiama, kad darbo užmokestis turėtų atspindėti rinkos sąlygas. Tai būtųgalima prilyginti aklajam, mėginančiam apibūdinti dramblį. Žmonės, rašantys tokiusdalykus, visiškai neišmano kolektyvinių sutarčių sistemos. Jie kišasi į laisvą kolektyviniųderybų procesą ir siekia iki beprasmybės sumažinti plačiai aptartą socialinių partneriųsavarankiškumą ir susilpninti socialinį dialogą.

Norėčiau aiškiai pasakyti, kad šis Parlamentas raginamas užtikrinti, kad būtų išsaugotanepriklausoma kolektyvinių sutarčių sudarymo politika, apsaugotas socialinis dialogas irneleidžiama toliau mažinti socialinės apsaugos lygio. Mums reikia ne baudžiamųjųpriemonių, o priemonių, padedančių užkirsti kelią priešingus rezultatus duodančiaitaupymo politikai.

Derek Roland Clark, EFD frakcijos vardu. – Pone pirmininke, svarstomas klausimasaktualus ne tik Airijai. Vos prieš mėnesį priminiau šiam Parlamentui, kad pensijų dydispriskiriamas išimtinės valstybių narių kompetencijos sričiai, o dabar vėl svarstome šįklausimą vartodami tuos pačius koordinavimo ir pensijų nustatymo tvarkos terminus.Dabar pensijos beveik visada siejamos su gautomis pajamomis, taigi ar šiuo atveju mėginamasuderinti darbo užmokestį? Tikiuosi, kad ne, nes sutartyse taip pat sakoma, kad atlyginimodydžio nustatymas priskiriamas išskirtinės valstybių narių kompetencijos sričiai.

Labai gerai teigti, kad darbo užmokestis visur turi būti vienodas, tačiau ar visi darbuotojai,atliekantys vienodą darbą, visoje ES turėtų gauti vienodą atlyginimą? Pvz., pagalvokite apieklimato sritį: norint išlaikyti šiltą netoli Šiaurės poliarinio rato esantį namą, reikia daugdaugiau pinigų nei namui, esančiam Viduržemio jūros regiono šalyse, apšildyti. Pridėkitežieminius drabužius, sniego valymą ir kitus su tuo susijusius dalykus, ir taps akivaizdu,kad visiems darbuotojams mokant vienodą atlyginimą vieni turės daugiau pinigų nei kiti.Žinoma, atlyginimai negali būti vienodi. Komisijos ketinimai parengti planus, kuriais būtųsiekiama skatinti valstybes nares pradėti įgyvendinti ES minimalaus darbo užmokesčiopolitiką ir nustatyti pensijų mokėjimo tvarką, prieštarauja sutartims. Manęs tai nestebina– taip dirba ES.

Suderinta darbo užmokesčio ir pensijų politika nėra tik svajonė; tai – neteisėta. Leiskitespręsti šį klausimą išrinktoms kompetentingoms vyriausybėms (pvz., mano vyriausybeiVestminsteryje ir Airijos vyriausybei), kaip to reikalaujama pagal sutartis.

Hans-Peter Martin (NI). – (DE) Pone pirmininke, Airijos pavyzdys – mums visiemsliūdna istorijos pamoka. Visų pirma ši šalis visada buvo įvardijama kaip pavyzdinė valstybėir etalonas naujosioms Europos Sąjungos valstybėms narėms, nors tuo metu buvo skatinamair įgyvendinama itin netinkama politika, dėl kurios teko spręsti labai didelių nekilnojamojoturto sektoriaus kainų burbulų klausimus, bankininkystės sektoriui negaliojo jokie įstatymaiir visiškai nesirūpinta užkirsti kelią konkurenciniam dempingui apmokestinimo srityje.

Pone Komisijos nary, mudu esame vienos šalies piliečiai. Žinome, kiek daug, pvz., rašytojųaustrų staiga išsiaiškino, kad jie yra airiai, nes šioje šalyje jie neprivalėjo mokėti jokiųmokesčių. Ką tuo metu darė tariamai itin europinės jėgos? Visiškai nieko! Jos sakė, kad „šišalis yra puikus pavyzdys.“

Dabar ši sistema visiškai sužlugo. Kaip dabar paaiškėjo, šis burbulas yra būtent tai, kądauguma žmonių apie jį visą laiką kalbėjo. Ir vėl patekome į padėtį, kai dar kartą leisdamiįgyvendinti klaidingą politiką, šiuo atveju – skirdami Airijai šį itin didelį priemonių rinkinį,


sudarome sąlygas kurstyti Europai priešiškas nuotaikas, ir aš nesu vienintelis taip manantis.Pone Komisijos nary, sakote, kad valstybė narė pati įsipareigoja siekti šio tikslo. Tačiau išsavo patirties, įgytos dirbant su Pasaulio banko ir Tarptautinio valiutos fondo programomis,žinome, kad galiausiai šios šalys neturi pasirinkimo, ir tai, ką šiuo metu matome Airijoje,nėra visiškai kitoks atvejis.

Jei žengtume žingsnį atgal ir pasakytume: „Gaila, kad Airija antrą kartą neatmetė Lisabonossutarties“, galėtume pradėti mąstyti visiškai kitaip. Tuomet pamatytume, kad, atsižvelgiantį šią Europos struktūrą, nagrinėjame objektą, kurį galima prilyginti transporto priemonei,kurios priekis pagamintas iš „Porche“ automobilio, o užpakalis – iš dviračio. Šie du dalykainesuderinami. Jie turi būti daug tvirtesni.

Jei norime užtikrinti, kad ši Europa nesužlugtų, mums iš tikrųjų reikia ko nors panašaus įEuropos Konstituciją. Be to, mums reikia aiškių, iš tikrųjų visiems taikytinų kriterijų. Mumsreikia ekonomikos valdysenos. Šis suskaidytas požiūris – pulti pirmyn, atgal, į šonus –nebus veiksmingas, ir galiausiai, pone Komisijos nary, labiau tikėtina, kad šių veiksmųrezultatas bus ne tai, dėl ko jūs, aš ir dauguma šio Parlamento narių dirbame, t. y. ne taiki,veiksminga ir vieninga Europa, o tikra nelaimė.

Philippe Boulland (PPE). – (FR) Pone pirmininke, reikėtų priminti, kad prasidėjus krizeiir sprogus būsto bei kreditų kainų burbulams Airijos valstybė turėjo įsikišti ir paremtibankus. 2010 m. Airijos biudžeto deficitas, bendras centrinės ir vietos bei visų pirmasocialinės apsaugos administracijos biudžeto balansas, siekė 32 proc. bendrojo vidausprodukto (BVP). Jei Airijos vyriausybė, kuriai sudėtinga refinansuoti savo skolas rinkose,nori naudotis Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonės ir Europos finansiniostabilumo fondo paskolomis, ji turės įgyvendinti reikalavimus imtis socialinių ir fiskaliniųpokyčių, nors šioms sritims taikomas subsidiarumo principas. Mūsų nuomone, šiuo atvejunėra jokių prieštaravimų. Kaip gydytojas galėčiau pasakyti, kad ligoniui karščiuojant nėrajokios prasmės skirti vaistų karščiavimui mažinti kartu nesiekiant gydyti karščiavimopriežasties. Kiek tai sietina su šių lėšų paskirstymu, ši valstybė turėtų gauti lėšų, kad galėtųpanaikinti perviršinį deficitą ir ištaisyti praeities klaidas.

Šis taupymo planas turėtų padėti per ateinančius ketverius metus padidinti BVP 10 proc.Kaip subjektui, kuriam bankas suteiks asmeninę paskolą atsižvelgdamas į mokumo sąlygųįgyvendinimą, tačiau nesikišdamas į jo asmeninį gyvenimą ir valdymą, Europos Sąjungagali suteikti Airijai paskolą remdamasi konsoliduotu mokumu. Nesikišdamas į asmeninįgyvenimą bankas ragins subjektą derėtis dėl, pvz., atlyginimo didinimo arba skolintis kitur.Taigi Europos Sąjunga, laikydamasi subsidiarumo principo ir remdamasi kartu suTarptautiniu valiutos fondu (TVF) parengtu susitarimo memorandumu, mano, kad šiuoatveju siekiant užtikrinti mokumą būtina mažinti teisės aktų nustatytą minimalų darboužmokestį ir koreguoti pensijų dydį kartu taikant ir fiskalines priemones. Airija turipasirinkti, ar ji įgyvendins šias priemones. Šiuo atveju Europos Sąjungai nesuteikiamadidelių galimybių kištis į sritis, kurios pagal subsidiarumo principą nepriskiriamos joskompetencijai, kad ji galėtų nustatyti, pvz., Europos minimalų darbo užmokestį (ir taidaryti būtų labai pavojinga), tačiau pasitelkus abipusių garantijų procedūrą užtikrinamaeuro zonos stabilumo apsauga. Žinoma, būtina padėti Airijai kaip ir kitoms sunkumųpatiriančioms valstybėms, nes tai padeda apsisaugoti mums patiems, tačiau nederėtų todaryti bet kokia kaina, ypač pamačius, kad valstybei nesugebant grąžinti paskolų jos irvisos Europos Sąjungos piliečiai tampa itin pažeidžiami.


Pirmininkas. – Norėčiau jums visiems pasakyti, kad jei sakydami kalbas kalbėsite labaigreitai, vertėjai žodžiu nespės jų versti. Kadangi esu atsakingas už klausimus, susijusius sudaugiakalbyste, norėčiau pabrėžti, kad šiuo metu Europos Parlamento biure nagrinėjamanauja sistema.

Šiuo metu vertėjai žodžiu skundžiasi pirmininkui, kad nespėja versti Parlamento nariųkalbų, tačiau pirmininkui sudėtinga įsiterpti į jūsų kalbas. Įdiegus dabar mūsų nagrinėjamąsistemą, kiekvieno iš jūsų vietoje bus įmontuota lemputė, kuriai užsidegus būsite įspėti,kad vertėjai žodžiu nebespėja versti jūsų kalbos, taigi pirmininkui nebereikės jūsųpertraukinėti ir būsite įspėti tiesiogiai.

Proinsias De Rossa (S&D). – Pone pirmininke, susitarimo memorandumas dėl darborinkos problemų labai aiškiai grindžiamas supaprastinta ekonomikos teorija, kad mokantmažesnį atlyginimą bus galima „sutvarkyti rinką“, kitaip tariant, sumažinti nedarbą. Tai –visiška ir absoliuti beprasmybė. Ši teorija nepagrįsta praktika. Be to, norėčiau atkreiptiKomisijos dėmesį į praėjusių metų pabaigoje agentūros „Forfás“ parengtą darbo sąnaudųkonkurencingumo Airijoje apžvalgą, kurioje teigiama, kad įmonės paprastai teikiapirmenybę ne darbo užmokesčio mažinimui, o atleidimui iš darbo, nes taip patiriamamažiau moralinės žalos. Jei norite išnagrinėti, kodėl Airijoje atleista daugiau žmonių neisumažinta atlyginimų, galite remtis šiuo teiginiu.

Norėčiau paprašyti Komisijos laikytis Europos teisės aktų ir liautis kištis į Airijos darborinkos problemas. Kaip sakėte, Airijoje esama gilių socialinės partnerystės susitarimųtradicijų. Iš tikrųjų galima daryti prielaidą, kad dėl šių susitarimų Airijos gatvėse nekilojokių neramumų: išvengėme smurto, nes socialiniai partneriai ir vyriausybė susėdo kartuir susitarė pakoreguoti darbo rinką bei sureguliuoti sąlygas, kad užtikrintų, jog neprarastumevilties išbristi iš dabartinės krizės.

Ši tradicija padėjo užtikrinti Airijos daromą pažangą, tačiau įgyvendinant šią programąapskritai nepavyksta pasiekti ja užsibrėžtų tikslų, t. y. padėti Airijos ekonomikai augti.Airijos ekonomika neauga. Iš tikrųjų ji smunka, todėl šią programą reikia apskritaipersvarstyti. Visų pirma norėčiau pasiūlyti iš jos išbraukti klausimus, susijusius su darborinka. Kaip jau minėta, Airijos vyriausybė, kurios nariai yra mano partijos nariai, jaupaskelbė, kad panaikins sprendimą sumažinti minimalų darbo užmokestį, kaip susitartapatvirtinant šią programą.

Galite būti nepatenkinti šiais pokyčiais, bet tai įvyks. Taip pat galite būti tikri, kad jūsųmėginimas įsikišti į daugiau kaip 50 metų galiojantį Registruotų darbo sutarčių įstatymą,kad ir kaip to norėtumėte, nebus sėkmingas, nes dabartinė vyriausybė yra apsisprendusi,kad užtikrinant mūsų socialinę taiką ir pažangą socialinės partnerystės vaidmuo, kaipįprasta, bus labai svarbus.

Ilda Figueiredo (GUE/NGL). – (PT) Pone pirmininke, prisidengus krizės sąlygomis ESstiprėja tendencija daryti spaudimą valstybėms narėms siekiant mažinti atlyginimus irlabiau išnaudoti darbuotojus, kad ekonominės ir finansinės grupės galėtų gauti dar didesnįpelną ir daugiau naudos, taip atskleidžiant visą antisocialinį kapitalizmo žiaurumą.

Jei nebūtų buvę patvirtinti nelogiški Stabilumo pakto kriterijai ir pasiūlymai dėlvadinamosios ekonomikos valdysenos ir vadinamojo konkurencingumo pakto, ypačmėginimas neleisti didinti darbo užmokesčio didėjant infliacijai ir vėlinti teisės aktaisnustatytą išėjimo į pensiją amžių, būtų kilę rimtesnių pasikėsinimų į darbo ir socialinesteises.


Šioje srityje kai kuriose šalyse, pvz., Portugalijoje, Graikijoje ar Airijoje jau mažinamasdarbo užmokestis ir įšaldomos pensijos (net mažiausios pensijos ir pensijos, neviršijančiosskurdo ribos), ir šie pokyčiai yra labai rimti. Portugalijos atveju jau šių metų pradžioje buvoplanuojama mažinti nacionalinį minimalų darbo užmokestį. Manyta, kad 500 EURmėnesinis atlyginimas yra pernelyg didelis, todėl buvo nuspręsta jį sumažinti 15 EUR,nepaisant to, kad šį mėnesinį atlygį gauna daugiau kaip 13 proc. Portugalijos darbuotojųmoterų, o darbuotojų vyrų – tik 6 proc. Tai – aiškus įsigalėjusios diskriminacijos pavyzdysir vadinamųjų taupymo priemonių, kurias įgyvendina Komisija kartu su Taryba ir mūsųvalstybių vyriausybėmis, padariniai, o dėl to didėja socialinė nelygybė, diskriminacija,mažėja darbo vertė ir didėja skurdas, o nuolaidžiavimas finansinėms spekuliacijoms irmokesčių rojui išlieka ir toliau. Todėl norėtume solidarizuotis su jaunais darbuotojais irmokytojais, kurie ketina protestuoti kelis ateinančius savaitgalius, įskaitant šį šeštadienį,kovo 12 d., ir prisijungti prie Portugalijos darbuotojų generalinės konfederacijos(angl. General Confederation of Portuguese Workers (CGTP) kovo 19 d. Lisabonoje rengiamosdidelės nacionalinės demonstracijos. Ši demonstracija bus tolesnis kovos su šia antisocialinepolitika etapas.

(Kalbėtoja sutiko atsakyti į klausimą, pateikiamą pakeliant mėlynąją kortelę pagal Darbo tvarkostaisyklių 149 straipsnio 8 dalį.)

Hans-Peter Martin (NI). – Pone pirmininke, atsižvelgdama į tai, ką mums pasakėte, galgalėtumėte mums čia, šiame Parlamente, apibūdinti, kaip Portugalijoje pasikeitė požiūrisį Europos Sąjungą? Ar sumažėjo žmonių, palankiai vertinančių narystę Europos Sąjungoje?Kaip pasikeitė bendras požiūris į ES? Portugalija yra labai panaši į Airiją – iš pradžių,praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, Portugalijoje kilo didelė euforija dėl stojimoį ES galimybių, vėliau – dėl atitinkamo finansavimo. Ar Portugalijoje taip pat esamanekilnojamojo turto burbulų, panašių į Airijos nekilnojamojo turto burbulus?

Ilda Figueiredo (GUE/NGL). – (PT) Pone pirmininke, klausimas šiuo požiūriu labaiįdomus: akivaizdu, kad Portugalijoje taip pat smarkiai priešinamasi šiai ES vykdomaipolitikai, todėl kitą savaitgalį jaunimas ir mokytojai išeis į gatves ir surengs demonstracijąprieš šią politiką. Kovo 19 d. Portugalijos darbuotojų generalinė konfederacija dėl šiosantisocialinės politikos ketina surengti didelę demonstraciją, kuri turėtų vykti Lisabonoje.Žinoma, Portugalijos žmonių elgesys atspindi susiklosčiusią padėtį, nes šalyje jau prasidėjonuosmukis, darbuotojų ir žmonių gyvenimo sąlygos prastėja, o nelygybė, taip pat skurdas,didėja. Europos Sąjunga, Komisija ir Taryba...

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją.)

Marita Ulvskog (S&D). – (SV) Pone pirmininke, Komisija, nustatydama reikalavimussumažinti darbo užmokestį, pažeidė socialinių partnerių derybų teisę ir padarė tiesioginęir netiesioginę įtaką darbo užmokesčio formavimo sričiai, kuri, akivaizdu, nepriskiriamaKomisijos kompetencijai. Tai – ne kas kita kaip išpuolis prieš socialinių partnerių daromąįtaką, be to, tokie veiksmai prieštarauja Pagrindinių teisių chartijos, į kurią įtraukta teisėsudaryti kolektyvines sutartis, nuostatoms.

Tai – ne pavienis įvykis, susijęs tik su Airija; tokie įvykiai kartojasi labai dažnai. Komisija,kalbėdama ne apie darbo užmokestį, o apie vieneto darbo sąnaudas, mėgina apeiti Sutartiminustatytus apribojimus. Europos Komisija tiesiog iš naujo sudarė planą. Ji parengė naująplaną ir naują taisyklių rinkinį, pagal kurį dabar valstybės narės ir socialiniai partneriainebegali vykdyti savo užduočių, ir, kitaip nei visų taisyklių atveju, turi klausytis jiemsdiktuojamų nurodymų. Tai – šio ginčo esmė, ir jis tik prasidėjo.


Taip elgdamasi ES dar labiau tolsta nuo demokratinio pagrindo ir teisėtumo, nors taikitomis aplinkybėmis, kai svarstome ES ateitį, paprastai yra esminiai aspektai. Girdėjome,kad yra keletas tvarkos drumstėjų, taip pat ir šiame Parlamente, kurie jau pradeda naudotisšia sumaištimi. Be abejonės, tai nėra šio klausimo esmė.

Cornelis de Jong (GUE/NGL). – (NL) Pone pirmininke, Nyderlanduose labai nedaugžmonių suvokia, kad mes čia, Briuselyje, svarstome jų atlyginimo ir pensijų klausimą. Šiuometu stebime, kas vyksta Airijoje, tačiau tuo pat metu girdžiu, kad Europos Vadovų Tarybaiteikiama įvairių pasiūlymų panaikinti atlyginimų indeksavimą, iki aukščiausio lygio padidintidarbo užmokestį remiantis darbo našumo didėjimu ir t. t.

Deja, atrodo, kad kai imama kalbėti apie susitarimus dėl europinių minimalaus darboužmokesčio standartų, visada stoja mirtina tyla, be to, negirdėjau jokių pasiūlymų, kuriaisbūtų siekiama užtikrinti, kad darbuotojai galėtų dirbti darbą, kurį jiems dirbti apsimokėtų,arba kad jie galėtų dirbti darbą visą darbo dieną, o ne darbą, už kurį mokamas vienetinisdarbo užmokestis ar sudarius sutartį dėl pakaitinio darbo. Man neramu dėl dabartiniųdiskusijų poveikio paprastiems žmonėms, tačiau man taip pat neramu ir dėl EuroposSąjungos įvaizdžio. Iš tikrųjų susidaro įspūdis, kad domimės tik finansų įstaigų interesais,spekuliantais ir stambiuoju verslu. Pone Komisijos nary, ar Komisija ketina imtis veiksmų,kad pakeistų šį Europos Sąjungos įvaizdį, ir ar ji ketina užtikrinti, kad būtų vertinama kaipinstitucija, atstovaujanti ir paprastų žmonių interesams?

Sylvana Rapti (S&D). – (EL) Pone pirmininke, Komisijos nary, davėte mums receptą,pagal kurį turėtume padaryti du dalykus: pirma, panaikinti kolektyvines sutartis ir, antra,ir toliau mažinti minimalų darbo užmokestį.

Šis receptas nuolat skiriamas kiekvienam pacientui. Graikija – vienas iš šių pacientų. Neseniailankėtės Graikijoje, viename socialistų partijos organizuotame renginyje. Matėte ir pajutotesusiklosčiusią padėtį, todėl mano klausimas jums būtų toks: ar manote, kad Graikijai skirtasreceptas veiksmingas? Buvau ten, be to, priklausau socialistų partijai, kuri šiuo metu valdošalį ir daro viską, ką gali, kad padėtų įveikti labai sudėtingą padėtį, į kurią šalis pateko perdešiniųjų vyriausybės valdymą, be to, mūsų vyriausybė, spręsdama kolektyvinių sutarčiųklausimą, turėjo eiti į kompromisus, ir galiu jums pasakyti, kad iki šiol nematome rezultatų.Sakote, kad imatės šių veiksmų Europos piliečių labui, vartotojų labui, tačiau jei vartotojaigaus mažesnius atlyginimus, jie neturės pinigų, kuriuos galėtų išleisti, taigi nepadės skatintiekonomikos augimo. Žinote geriau nei aš, kad tai yra užburtas ratas, nes reikalaujate duotimums receptą, kuris neduos jokių rezultatų, tik sunaikins darbuotojų orumą; receptą, kuriolaikantis ilgainiui ims trūkti padorių ir perspektyvių darbo vietų. Prašau jūsų nagrinėjantekonominius rodiklius atsižvelgti ir į socialinius rodiklius.

Jutta Steinruck (S&D). – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nary, kartais man susidaroįspūdis, kad turėtumėte išmėginti visus šiuos sprendimus pačioje Komisijoje, kadpamatytumėte, kokį poveikį iš tikrųjų darote Europai. Po jūsų kalbos mane apėmė jausmas,kad Komisija iš tikrųjų sėdi dramblio kaulo bokšte. Europos žmonės – darbuotojai, mažusatlyginimus gaunantys asmenys ir pensininkai – iš tikrųjų turi apmokėti šias sąskaitas, ojūs aiškinate teisės aktus ir kompetencijos sritis taip, kaip jums patinka.

Praėjusių metų spalio 19 d. gavau atsakymą į Komisijai pateiktą klausimą, kuriame aiškiaipatvirtinta, kad minimalaus darbo užmokesčio nustatymas ir darbo užmokestis apskritaipriskiriami valstybių narių atsakomybės sričiai. Gautame atsakyme šis teiginys ypačpabrėžtas. Perskaitykite jį. Nepriimtina, kad duodate man tokį atsakymą, kai tai palankudarbdaviams, o kai manote, kad kas nors galėtų būti naudinga kitai šaliai, tiesiog imate ir


pakeičiate nuomonę. Europos žmonės tuo tikrai bus labai nepatenkinti. Mano kolegaParlamento narys ką tik tai minėjo. Jūs griaunate bendro sprendimų priėmimo procedūrą.Jūs silpninate profesines sąjungas. Šis būdas nepadės išbristi iš šios krizės, ir jūs tai puikiaižinote. Tie, kurie sukėlė šią krizę, taip pat privalo už tai sumokėti.

(Plojimai.)

Vilija Blinkevičiūtė (S&D). – (LT) Iš tiesų, ekonominės krizės sąlygomis šalys turifinansinių problemų vykdant priimtus įsipareigojimus ir, be abejo, turi skirtingas galimybesįveikti tas pasekmes, ir reikia ieškoti būdų, kaip subalansuoti biudžetą, kaip sumažintibiudžeto deficitą. Bet, pone Komisare, ar tikrai reikia tai daryti sunkiausiai gyvenančiųžmonių sąskaita? Ar Europos Komisijai yra moralu spausti šalies vyriausybes mažintiminimalų darbo užmokestį, pensijas ar kitas socialines išmokas? Gerbiamas Komisare, jūspasakėte nuomonę dėl Airijos memorandumo. Tačiau aš noriu priminti, kad tokį patmemorandumą jūs pasirašėte ir su Latvija, kur spaudėte Latvijos vyriausybę mažinti ir taipmažas pensijas. Pensijos Latvijoje buvo sumažintos, tačiau tos šalies Konstitucinis Teismaspasakė, kad to daryti neleidžia pagrindinis šalies įstatymas ir tos pensijos buvo atstatytos.Taigi, priimant tokius sprendimus, pasirašant tokius memorandumus, reikia labai geraiįvertinti ir teisines, ir socialines pasekmes.

Evelyn Regner (S&D). – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nary J. Hahnai, šiuo metusvarstomi pasiūlymai yra tarsi didelė našta, kurią norime užkrauti ant pečių asmenims,patekusiems į ir taip gana sudėtingą padėtį, ir pasakyti jiems, kad su šia našta ant pečių jieturi bėgti dar greičiau. Kaip tai turėtų vykti? Pasiūlymai vesti decentralizuotas derybas dėldarbo užmokesčio yra nesąžiningi ir neįsivaizduojami, be to, jie atspindi apgaulingą taktiką,nes labai sudėtinga apmokestinti turtą ir finansines spekuliacijas, o valstybių ar vyriausybiųvadovams nepavyksta įgyvendinti tikro makroekonomikos koordinavimo. Šiuo atžvilgiuParlamente šią savaitę balsuodami dėl finansinių sandorių apmokestinimo jau matėme,kad taikomi labai skirtingi kriterijai.

Norėčiau jums visiems priminti socialinės rinkos ekonomikos principą, kuris nustatytasLisabonos sutartimi. Visiškai kitaip suvokiu socialinės rinkos ekonomiką: ji neturėtų apimtidecentralizuotų derybų dėl darbo užmokesčio; iš tikrųjų, mano nuomone, turėtų būtivisiškai priešingai. Decentralizuotų derybų dėl darbo užmokesčio sistemos prieštaraujasolidarumu grindžiamai darbo užmokesčio politikai, be to, šios sistemos, užuot padėjusiosmažinti atotrūkį tarp turtingųjų ir nepasiturinčiųjų, jį tik padidins. Kitaip tariant, turėtumeelgtis priešingai.

Todėl norėčiau aiškiai pakartoti savo kolegės J. Steinruck žodžius – jie niekada nebuskartojami pernelyg dažnai, – kad turime aktyviau imtis veiksmų ir kovoti su šios krizėspriežastimis; priversti šią krizę sukėlusius asmenis geriau atlyginti padarytą žalą ir kuodaugiau dėmesio skirti šioms problemoms spręsti, įskaitant problemų sprendimą pasitelkusteisėkūros priemones.

Elena Băsescu (PPE). – (RO) Pone pirmininke, dėl vieneto sąnaudų suderinimo su darbuir našumo lygiu, manau, turėtume daugiau dėmesio skirti ne rodikliams, o pagrindinėmssąlygoms. Neaišku, ar įmanoma suderinti šiuos dalykus. Našumas visų pirma priklausonuo tokių veiksnių kaip sukauptas akcinis kapitalas, kuris skirtingais atvejais labainevienodas. Akivaizdžiai matyti Rumunijos ir Vokietijos skirtumai. Taip yra dėl laikuibėgant atsiradusių ekonominės politikos kokybės skirtumų. Iš tikrųjų šie skirtumaineatsiranda per naktį. Mano šalis stengėsi reformuoti pensijų ir socialinės paramos sistemą.Todėl norėčiau pasiūlyti į konkurencingumo paktą įtraukti keletą tokių nuostatų. Pritariu


nuomonei, kad reikia nustatyti išėjimo į pensiją ir demografinių tendencijų tarpusaviopriklausomybę. Reikia atsižvelgti į nuoseklios ir tikroviškos pensijų politikos poveikįviešiesiems finansams.

George Sabin Cutaş (S&D). – (RO) Pone pirmininke, labai gerai suprantu, kaip veikiasubsidiarumo principas, tačiau manau, kad pensijos nebėra nacionalinės svarbos klausimas,nes šiandien jas svarstome ES lygmeniu. Dabar svarstome pensijų sistemas, kurios dėlbendrų problemų, pvz., dėl finansų krizės, taip pat dėl senėjančios visuomenės ir mažėjančiogimstamumo, tapo netvarios. Kyla pavojus, kad kartų solidarumo principas taps atgyvena,o piliečiai bus priversti kaupti pensijas privačiuose pensijų fonduose. Tačiau kas atsitikstiems, kurie nebespės sukaupti pensijų privačiuose pensijų fonduose? Europos piliečiaitaip pat yra priklausomi nuo valstybės mokamų pensijų. Rumunijoje bendrasis nacionalinisminimalus darbo užmokestis yra apie 160 EUR. Todėl manau, kad investavimas į privačiuspensijų fondus ar taupymas yra tik utopija. Manau, Europos Komisija turi aktyviau siūlytinustatyti minimalų ES darbo užmokestį ir pensijų lygį. Lyginamosios pensijų sistemosanalizės parengimas galėtų būti pirmasis žingsnis šia linkme.

Marisa Matias (GUE/NGL). – (PT) Pone pirmininke, Komisijos nary, susirinkome čiatam, kad aptartume atlyginimus ir pasiūlymus dėl išėjimo į pensiją amžiaus. Šie pasiūlymai,švelniai tariant, visiškai nesąžiningi. Šie pasiūlymai nesąžiningi, nes juose primygtinaireikalaujama eiti keliu, kuris, kaip ne kartą įrodyta, veda į nesėkmę. Įvykiai Airijoje,Graikijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Italijoje ir dar nežinia keliose šalyse, nes šis sąrašasbegalinis, skiriasi, tačiau šios valstybės, be abejonės, turi kai ką bendro. Vienas iš šių mumsbendrų dalykų yra beprecedentis darbo vertės perleidimas finansiniam kapitalui. Negalimetam pritarti. Kitas mums bendras dalykas yra tai, kad darbuotojai ir pensininkai, kuriemoka už šios krizės padarinius, taip pat laikinus darbus dirbantys darbuotojai, visuomenėje,kurioje gyvena, neturi jokių garantijų. Todėl, pone pirmininke, Komisijos nary, norėčiaubaigti kalbą pasakydama, kad negalime ir toliau pasmerkti šių žmonių gyventi skurde.Nuoširdžiai tikiuosi,...


Liisa Jaakonsaari (S&D). – (FI) Pone pirmininke, šiuo metu Europoje stiprėja dešiniųjųpopulizmo, kurio pagrindinis aspektas yra opozicija ES, tendencijos. Kas kursto šias ESpriešiškas nuotaikas? Jas skatina tai, kad rinkos Europa nustelbė socialinę Europą. Visišiandien Komisijos pateikti pasiūlymai yra išpuoliai arba prieš darbo užmokesčio, arbaprieš pensijų sistemą. Susidaro įspūdis, kad darbo užmokesčio lankstumas tam tikrupožiūriu galėtų būti naudingas. Taip nebus: priešingai, darbo užmokesčio lankstumassukels defliaciją.

Labai svarbu, kad į visus teisės aktus būtų įtraukta privaloma nuolatinė socialinė sąlyga,kad socialinės Europos samprata vėl taptų pačia svarbiausia. Svarbu suvokti, kad galimavėlinti išėjimo į pensiją amžių, jeigu tobulinamas profesinis gyvenimas, tačiau negalimavėlinti išėjimo į pensiją amžiaus tvirtinant teisės aktus „iš viršaus“.

Alfreds Rubiks (GUE/NGL) . – (LV) Pone pirmininke, deja, nei Airija, nei Graikija nėravienintelės [sunkumų patiriančios] valstybės. Latvija, galbūt, buvo pirmoji šiuos bankųveiklos sukeltus išmėginimus patyrusi valstybė. Latvijoje buvo sumažintas minimalusdarbo užmokestis, ir jis yra mažesnis nei nustatytas minimalusis gyvenimo lygis. Buvosumažintos pensijos, taip pat minimalus neapmokestinamas pajamų dydis. Žmonėsprotestuoja. Šiuo laikotarpiu Latvija neteko penktadalio savo gyventojų; penktadalisgyventojų emigravo ir dirba užsienyje. Tarptautinis valiutos fondas, kuris tariamai gelbėja


Latviją, nustatė labai griežtas sąlygas. Jis leido naudoti pinigus bankams gelbėti, šiek tiekpinigų reikėjo palikti kitoms galimoms bankų gelbėjimo operacijoms, tačiau jis neleido...


Frédéric Daerden (S&D). – (FR) Pone pirmininke, Komisijos nary, norėčiau pareikštisavo paramą P. De Rossai. Deja, Tarptautinio valiutos fondo Airijai pateiktos rekomendacijosatspindi tarp mūsų aukščiausiojo lygmens politikos kūrėjų paplitusią tendenciją priverstiEuropos darbuotojus sumokėti už ne jų sukeltos krizės padarinius.

Kitas pavyzdys – Komisijos parengta metinė augimo analizė, kurioje rekomenduojamavėlinti teisės aktais nustatytą išėjimo į pensiją amžių susiejant jį su gyvenimo trukme.Neseniai Parlamentas savo pranešime dėl Žaliosios knygos dėl pensijų pareiškė nepritarantisšiam klausimui. Dar vienas pavyzdys – siūlomas konkurencingumo paktas, kuriameraginama panaikinti atlyginimų indeksavimą infliacijos sąlygomis, įskaitant mano šalyje,Belgijoje.

Atsižvelgdamas į šią padėtį, palankiai vertinu profesinių sąjungų įsitraukimą, pvz., vakarVengrijoje ar rugsėjo 29 d. Briuselyje. Atėjo laikas mūsų Komisijos nariams atsižvelgti įEuropos darbuotojų siunčiamą žinią, jeigu jie nenori dar labiau padidinti atotrūkio tarpsavęs ir piliečių, kurie vis mažiau ir mažiau tiki Europos projektu.

Johannes Hahn, Komisijos narys. – Pone pirmininke, visų pirma norėčiau padėkoti visiemsuž jų indėlį į šias diskusijas. Patikėkite, labai rimtai atsižvelgiame į visas pastabas. Pirmiausialeiskite pasakyti keletą žodžių dėl socialinio dialogo aktualumo ir svarbos.

Visiškai pripažįstame socialinio dialogo ir dalykiškų darbo santykių svarbą. Nuolat dirbamesu socialiniais partneriais ir ES lygmeniu, ir pavienėse šalyse. Pvz., lapkričio mėn. pradžiojeKomisijos narys O. Rehn asmeniškai susitiko su Airijos profesinių sąjungų lyderiais, ovėliau, lapkričio mėn. pabaigoje, kai vyko derybos dėl šios programos, su jais susitikoKomisijos, ECB ir TVF pareigūnai. Jie ir toliau dirbs kartu per kitą susitikimą, kuris vyksbalandžio mėn., ir tam tikrais atvejais vėliau. Beje, priešingai kai kuriems nepagrįstiemstvirtinimams, Komisija nevertė Airijos mažinti minimalaus darbo užmokesčio ar socialiniųišlaidų. Šias priemones kartu su kitomis fiskalinėmis ir struktūrinėmis priemonėmis,kuriomis siekiama užtikrinti ekonomikos stabilumą ir augimą bei darbo vietų kūrimą,savo nacionaliniame ekonomikos atkūrimo plane jau buvo pateikusi ankstesnė Airijosvyriausybė.

Ekonominės politikos sąlygų nustatymo teisinis pagrindas yra Tarybos reglamento (ES)Nr. 407/2010, kuriuo nustatoma Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonė,3 straipsnio 5 dalis ir Tarybos įgyvendinimo sprendimo 2011/77/ES dėl Sąjungos finansinėsparamos Airijai suteikimo 2 straipsnio 2 dalis. Pakartosiu, kad abi šios straipsnio dalysgrindžiamos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 122 straipsnio 2 dalimi. Negalimaabejoti teisės akto teisiniu pagrindu tik todėl, kad susitarimo memorandumu nustatytoskonkrečios ekonominės politikos sąlygos siejamos su įvairiais socialinės politikosklausimais. Atrodo, šiuo atveju nėra jokių prieštaravimų 152 straipsniui ar 153 straipsnio5 daliai. 152 straipsnyje pateikiama bendra nuostata, pagal kurią nedraudžiama taikytikonkrečių priemonių, galinčių turėti socialinių padarinių. Be to, pagal šią nuostatąsocialiniams partneriams nesuteikiama subjektyvių teisių. 153 straipsnio 5 dalyje nustatytipriemonių, kurias galima patvirtinti pagal 153 straipsnio nuostatas, t. y. socialinės politikospriemonių, turinio apribojimai. Kadangi susitarimo memorandumas patvirtintas remiantisne 153 straipsnio nuostatomis, šis apribojimas jam netaikytinas.


Negalima neatsižvelgti į 10 antraštinės dalies, socialinės politikos, nuostatas. Į jas turi būtiatsižvelgta, tačiau tai nereiškia, kad dėl 153 straipsnio 5 dalies nuostatų negalima patvirtintijokių priemonių, galinčių turėti poveikį darbo užmokesčiui, remiantis 122 straipsniu.Airijai skirtomis priemonėmis, kurios patvirtintos pagal 122 straipsnio nuostatas,nereglamentuojami jokie klausimai. Šiomis priemonėmis nustatomos Europos Sąjungosparamos suteikimo sąlygos. Pagal 122 straipsnio 2 dalį aiškiai leidžiama tai daryti. Todėl,kiek tai sietina su suteikimo principu, nekyla jokių teisinių problemų.

Apskritai ekonominės politikos sąlygų nustatymo klausimas nėra siejamas su ESkompetencija socialinės politikos ar darbo užmokesčio srityse. Į šią programą įtrauktossąlygos apima daug įvairių politikos sričių, ir už daugumą iš jų atsakinga valstybė narė.Šios programos ekonominės politikos sąlygos yra valstybės narės, ES ir TVF sutartiįsipareigojimai, pagal kuriuos valstybė narė turi įgyvendinti tam tikras priemones, kadgautų ES ir TVF finansavimą.

Galiausiai Komisija visiškai pripažįsta, kad bet kokia finansinės paramos programa, beabejonės, turi socialinių padarinių. Tačiau pagrindinis konkrečių tokia programa nustatytųekonominės politikos sąlygų tikslas – padėti išvengti daug rimtesnių socialinių padariniųgrąžinant šalį į tvaraus augimo ir darbo vietų kūrimo kelią.

Proinsias De Rossa (S&D). – Pone pirmininke, norėčiau jūsų paprašyti padėti nustatyti,kas yra kas: Komisijos narys stovi čia, šiame Parlamente, ir sako, kad, viena vertus, Airijanebuvo verčiama mažinti minimalaus darbo užmokesčio ar socialinės apsaugos lygio, okita vertus, kad šis susitarimas yra pagalbos gavimo sąlyga; kad šios sąlygos nustatytosnorint gauti pagalbą – argi tai nėra didžiausias prieštaravimas ir klaidinantis...


Pirmininkas. – Atleiskite, pone P. De Rossa, žinote, kad labai jus gerbiu ir man labaipatinkate, tačiau negalime atnaujinti šių diskusijų. Reikėtų gerbti ir jūsų, ir Komisijos narionuomones šiuo klausimu, tačiau kiekvienas iš mūsų turi spręsti bet kokius galimusprieštaravimus.

Diskusijos baigtos.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

Silvia-Adriana Ţicău (S&D), raštu. – (RO) Eurostato duomenimis, 2011 m. sausio mėn.minimalus mėnesinis uždarbis svyravo nuo 123 EUR Bulgarijoje ir 157 EUR Rumunijojeiki 1 758 EUR Liuksemburge. 20 iš 27 valstybių narių minimalus uždarbis nustatytas teisėsaktų arba nacionalinių sektorių susitarimų nuostatomis. 11 valstybių narių minimalusmėnesinis uždarbis svyruoja tarp 100 ir 400 EUR, 5 valstybėse narėse – tarp 550 ir 950 EUR,o 6 valstybėse narėse jis yra didesnis nei 1 100 EUR.

Plėtojant ir stiprinant vidaus rinką įmonėms suteikiama galimybė pasiekti daugiau kaip500 mln. Europos vartotojų. Tačiau esami valstybių narių minimalaus užmokesčio lygioskirtumai yra kliūtis, neleidžianti Europos įmonėms pasiekti Europos vartotojų, o Europosvartotojams – įsigyti geros kokybės produktų ir gauti geros kokybės paslaugų. Manau,siekiant visiems Europos piliečiams užtikrinti socialinį teisingumą ir deramą gyvenimolygį, labai svarbu palaikyti socialinį dialogą.

Raginame Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad tarptautinėje darbo rinkoje už vienodądarbą būtų mokamas vienodas darbo užmokestis, panaikinti kliūtis, trukdančias laisvamdarbuotojų judėjimui, ir išnagrinėti galimybę mokėti tokį teisės aktų nuostatomis nustatytą


ar kolektyvinėmis derybomis pagrįstą minimalų darbo užmokestį, kad Europos piliečiamsbūtų užtikrinamas deramas gyvenimo lygis.

4. Stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių prevencija (diskusijos)

Pirmininkas. – Kitas klausimas – diskusijos dėl klausimo Komisijai, į kurį atsakomažodžiu, kurį pateikė João Ferreira Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetovardu, dėl stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių prevencijos (O-000044/2011 –B7-0201/2011).

João Ferreira, autorius. – (PT) Pone pirmininke, Komisijos nary, nuo tada, kai 2009 m.vasario mėn. Komisija paskelbė komunikatą dėl Bendrijos stichinių ir žmogaus sukeltųnelaimų prevencijos, praėjo dveji metai. Tada buvo pabrėžta, kad šis klausimas labai svarbus.Nuo to laiko Europoje įvyko įvairių nelaimių, kurios turėjo itin neigiamų padariniųvisuomenei, žemei, ekonomikai ir aplinkai.

Apskritai kalbant, Komisijos komunikate laikytasi tinkamo požiūrio, nors, kaip manėParlamentas, jis buvo nepakankamas. Be to, Komisija vėluoja įgyvendinti šiuo komunikatuprisiimtus įsipareigojimus.

Vienas iš tokių pavyzdžių yra įsipareigojimas parengti prevencinių priemonių, kuriasfinansuotų Europos Sąjunga, o įgyvendintų – valstybės narės, sąrašą. Praėjo dveji metai,kur yra šis sąrašas? Ar Komisija, prieš pateikdama šį sąrašą, lauks, kol bus patvirtinta kitadaugiametė finansinė programa? Dar dvejus metus?

Praėjusių metų rugsėjo mėn. Parlamentas patvirtino pranešimą būtent šiuo klausimu.Šiame pranešime pateikta keletas svarbių rekomendacijų. Svarbu pasakyti, kad priešpatvirtinant šį pranešimą vyko daug platesnio masto diskusijos: ne tik čia, Parlamente, betir su įvairiais nacionaliniais, regionų ir vietos subjektais, kurie veikia skirtingais nelaimiųvaldymo etapais.

Į šį pranešimą taip pat įtraukta daug žmonių, pastaraisiais metais nukentėjusių nuo nelaimių,įgytos patirties. Šiuo požiūriu norėčiau paminėti keletą iš daugelio konkrečių šio pranešimoaspektų. Siekiant išvengti pavojingų padėčių tokiose srityse kaip miškų valdymas, pakrantėsapsauga, upių baseinų atkūrimas ir apsauga, gyvenamųjų vietovių, kurioms tam tikrosnelaimės daro itin didelį neigiamą poveikį, apsauga ir atnaujinimas ir ūkininkavimo veiklosišsaugojimas gyventojų skaičiaus mažėjimo paveiktose vietovėse, kurioms kyla stichiniųnelaimių pavojus, įvairūs veiksmai buvo apibrėžti kaip tiksliniai, kuriems įgyvendintivalstybėms narėms turėtų būti skiriama konkreti parama.

Kaip Komisija įtraukė šias sritis į ketinamą parengti priemonių sąrašą ar kaip, jos manymu,ji ketina tai padaryti? Šiame pranešime taip pat siūloma sukurti viešąjį Europos žemės ūkiodraudimą ir įdiegti nuo nelaimių nukentėjusiems ūkininkams skirtos minimalioskompensacijos sistemą.

Norėčiau pažymėti, kad šie pasiūlymai labai skiriasi nuo dabartinių galimybių, kai valstybėsnarės subsidijuoja draudimą šalies viduje atlikdamos BŽŪP reformos patikrinimą. Siūlomavienodai drausti visus ūkininkus nuo nelaimių Bendrijos lėšomis nesvarbu, ar jie kilę išpasiturinčių valstybių narių, ar iš šalių, kurioms pagalba reikalinga labiausiai.

Kaip žinome, nelaimės įvyksta labai neteisingai ir dažniausiai didžiausią poveikį daro tiems,kurie mažiausiai pajėgūs apsiginti, ar tai būtų žmonės, ar valstybės. Jei yra sritis, kurioje


turi būti užtikrinta akivaizdi ES solidarumo išraiška ir įtvirtintas sanglaudos principas, taita sritis yra visuomenės, ekonomikos ir aplinkos apsauga susidūrus su nelaimėmis.

Todėl dabar norėčiau paklausti Komisijos, ką ji ketina daryti, kad sumažintų esamus regionųir valstybių narių skirtumus šioje srityje, kitaip tariant, kad padėtų patobulinti prevencijątuose regionuose ir valstybėse narėse, kuriems kyla didesnis pavojus ir kurie turi mažauekonominių pajėgumų. Kita į šį pranešimą įtraukta sritis – valstybių narių išankstinioįspėjimo sistemų tobulinimas ir įvairių išankstinio įspėjimo sistemų ryšių kūrimas. Kokiųveiksmų jau imtasi šioje srityje? Kokių veiksmų bus imamasi toliau? Galiausiai vertaprisiminti, kad, apsisprendus dėl prevencijos ir turint omenyje patirtį, įgytą įvykuspastarosioms nelaimėms, tampa būtina persvarstyti solidarumo fondo reglamentą, kadbūtų galima užtikrinti lankstesnį šios priemonės mobilizavimą tinkamu metu.

Ką Komisija jau padarė ir ką ketina daryti, kad šios solidarumo fondo taisyklės būtųpersvarstytos? Norėčiau priminti, kad prieš metus Madeiroje įvyko didelė nelaimė, dėlkurios žuvo žmonės, o strateginei infrastruktūrai ir pagrindinei įrangai buvo padaryta daugmaterialinės žalos. Praėjo vieni metai, o Madeira iš ES negavo nė cento pagalbos. Kokiųveiksmų imsis Komisija, kad pakeistų šią padėtį, kai šiuo metu solidarumo fondo reglamenteteigiama, jog „jis turėtų padėti greitai atkurti įprastas gyvenimo sąlygas ir leisti greitai irveiksmingai padėti kuo greičiau mobilizuoti pagalbos tarnybas“? Kur šis greitas reagavimas,kai, praėjus metams, Madeira iš ES vis dar negavo nė cento pagalbos?

Baigdamas kalbą, pone pirmininke, norėčiau dar kartą paraginti Komisiją laikyti platųsutarimą, kuris buvo pasiektas diskutuojant ir balsuojant dėl šio pranešimo, aiškiu ženklu,kad šios rekomendacijos, šiame pranešime pateiktos rekomendacijos, turi būti įgyvendintos.Dauguma iš šių rekomendacijų jau buvo įtraukta į ankstesnes Parlamento rezoliucijas,tačiau, deja, nesiimta jokių veiksmų, o Komisijai tenka itin didelė atsakomybė už šį vėlavimą.

Johannes Hahn, Komisijos narys. – Pone pirmininke, norėčiau padėkoti Parlamentui užsuteiktą galimybę pasikeisti nuomonėmis apie nelaimių prevenciją ir visų pirma J. Ferreiraiuž jo nuolatinį domėjimąsi šiuo klausimu.

Praėjusiais metais įvykusios nelaimės buvo pamokomas priminimas, kad ES ir jos valstybėsnarės turi sparčiau spręsti nelaimių prevencijos klausimus. Turime užsibrėžti dideliustikslus. Visi žinome, kad investavimas į nelaimių prevenciją atsiperka. Tuo pat metuekonomiškų ir didesnių investicijų į nelaimių prevenciją užtikrinimas yra nemenkas iššūkis.

Šiuo metu vertiname esamų ES finansavimo priemonių veiksmingumą. Taip pat rengiameprevencijos priemonių, kurias valstybės narės apsvarstys dėl ES finansavimo, katalogą.

Mūsų tikslas – padidinti ES finansavimo poveikį ir paspartinti regioninės plėtros fondoparamos įgyvendinimą. Taip pat nagrinėjame naujoviškas finansavimo priemones, pvz.,draudimo sujungimą siekiant padalyti riziką. Veiksmingas investavimas į nelaimių prevencijąpadės išsaugoti gyvybes, sumažinti nuostolius ir galiausiai taupyti pinigus.

Taip pat imamasi veiksmų siekiant gilinti savo žinias apie nelaimes. Kartu su Europosaplinkos agentūra parengėme ataskaitą, kurioje įvertinamas nelaimių Europoje dažnumasir jų poveikis žmonėms, ekonomikai ir ekosistemoms. Mums taip pat reikia aiškių ir skaidriųmums kylančios rizikos vertinimų.

Praėjusių metų gruodžio 21 d. paskelbėme patariamąjį dokumentą dėl nacionalinės rizikosvertinimo ir jos zonų žemėlapių sudarymo, kad paskatintume valstybes narės puoselėtivisapusę rizikos valdymo kultūrą. Norint plėtoti visavertę rizikos valdymo politiką reikės


užtikrinti visų veikėjų dalyvavimą. Dažnesnės ir smarkesnės nelaimės Europoje taip patturėtų būti tolesnė paskata valstybėms narėms investuoti į pasirengimą ir stiprinti savogebėjimus.

Be prevencijos aspektų, taip pat labai svarbu užtikrinti, kad valstybės narės ir visa Europagalėtų kuo geriau reaguoti į nelaimes. Praėjusių metų spalio mėn. pateikėme savo politikospasiūlymą dėl Europos pajėgumo reaguoti nelaimes. Mūsų tikslas – padidinti ES reagavimoį nelaimes veiksmingumą, nuoseklumą ir matomumą.

Richard Seeber, PPE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios irponai, solidarumas – tinkamas žodis, nuo kurio reikėtų pradėti. Kai įvyksta žmogaussukeltos ar stichinės nelaimės, Europoje turime būti vieningi. Tai – esminis dalykas siekiantužtikrinti Europos integraciją.

Antrasis svarbus žodis, kurį dabar turime paminėti, yra greitis. Labai svarbu greitai teiktipagalbą, nes skubi pagalba yra veiksmingiausias paramos būdas.

Trečia, vis dėlto turiu pabrėžti, kad visų pirma valstybės narės atsakingos už savo gyventojųapsaugą nuo tokių nelaimių, jeigu tai įmanoma. Turime išnagrinėti, kaip galėtumeveiksmingiau ir efektyviau naudoti Europos išteklius ir mums prieinamas lėšas. Tačiaunorėčiau pažymėti, kad nemažai valstybių narių prašo skirti joms Europos lėšas norėdamosnuslėpti, jog priemonės, kurių jos imasi, nepakankamos.

Ką galime padaryti ES lygmeniu? Turime dvi pagrindines su išlaidomis siejamas priemones:pirma, Europos regioninės plėtros fondą, už kurį atsakingas Komisijos narys J. Hahn, ir,antra, Žemės ūkio fondą, o šiuo atveju galėtume geriau naudotis jau prieinamomis lėšomis.Prevencija yra svarbiausias dalykas. Kitaip tariant, tinkamai atlikus teritorijų planavimąbūtų buvę galima išvengti labai daug nelaimių, ypač potvynių. Jau turime Potvynių direktyvą,ir, kiek tai sietina su ja, buvo akivaizdu, kad iš tikrųjų būtume galėję pasiekti labai daugpasinaudoję esamais ištekliais, jeigu būtume ėmęsi tinkamų priemonių, pvz., žemėlapiųsudarymo, rizikos vertinimo ir, kaip trečiosios priemonės, prevencinių veiksmų planųkūrimo.

Norėčiau, kad Komisija, be savo parengtų prevencinių priemonių, visų pirma išnagrinėtųsritis, kurioms būdingos sausros ir vandens trūkumas. Šiose srityse mums vis dar trūkstatokių priemonių kaip Potvynių direktyva, ir šiuo atžvilgiu galėtume daug nuveikti.

Dėl prevencinių priemonių katalogo turiu pasakyti, kad šiuo požiūriu integravimas, beabejonės, yra labai svarbus dalykas; kitaip tariant, turėtume pasistengti atsižvelgti į šiuosaspektus ir kitose politikos srityse. Komisijos prižiūrimos valstybės narės taip pat privalorengti visų sričių rizikos žemėlapius.

Edite Estrela, S&D frakcijos vardu. – (PT) Pone pirmininke, šios diskusijos nuolat vykstaParlamente. Deja, stichinės ar žmogaus sukeltos nelaimės tampa vis dažnesnės, o jųpadariniai – vis didesni.

Nors už nelaimių prevenciją visų pirma atsakingos valstybės narės, Europos Sąjunga galiįnešti svarbų indėlį. Yra tam tikrų Bendrijos priemonių šiai veiklai nelaimių prevencijossrityje palaikyti.

Tačiau labai svarbu įvertinti šias priemones, kad galėtume geriau nustatyti esamas spragas.Be to, taip pat reikia patobulinti finansavimo mechanizmus. Nors jau minėta, norėčiaupakartoti, kad Madeiros atveju iki šiol nėra jokių vilčių sulaukti pagalbos ir yra aišku, kadšios nelaimės aukos negali laukti neribotą laiką.


Komisijos taip pat ne kartą prašyta parengti Bendrijos rizikos zonų žemėlapių gaires. Taippat norėčiau pabrėžti, kad labai svarbu sudaryti išsamų informacijos šaltinių sąrašą, nestik turint tikslią informaciją galima imtis atitinkamų veiksmų.

Kai kurie iš J. Ferreiros pranešime pateiktų pasiūlymų buvo įtraukti į mano pranešimą, kurįParlamentas patvirtino 2006 m., o Komisija iki šiol į daugumą iš jų nepateikė atsakymo.Todėl norėčiau paklausti Komisijos nario, ar jis galėtų informuoti apie iki šiol atliktą darbądėl Europos sausrų stebėjimo tarnybos įsteigimo, taip pat apie miškų gaisrų direktyvosrengimą.

Catherine Bearder, ALDE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, vasaros tampa karštesnės,audros – smarkesnės. Smarkios liūtys tampa vis labiau permainingos, o dėl dažnesniųsausrų mūsų žemyne kyla grėsmingų gaisrų. Vargu ar nors vienai šaliai per pastaruosiuskeletą metų pavyko išvengti stichinių nelaimių, neskaitant žmogaus sukeltų nelaimių, kaipantai įvykusios Černobylyje, o pastaruoju metu – Vengrijoje pasklidusių toksiškų teršalų.

Piliečiai tikisi, kad jų išrinkti atstovai užtikrins jų apsaugos planavimo veiksmingumą,patikimumą ir tinkamumą. Komisija mums davė daug pažadų ir pateikė nemažai ataskaitų,tačiau iki šiol sulaukėme mažai konkrečių veiksmų. Mums buvo žadėta padaryti pažangąvalstybėse narėse steigiant kompetentingų nacionalinių tarnybų tinklą. 2009 m. žadėtaparengti lengvai prieinamų ir parengtų naudoti įvykus nelaimei priemonių žemėlapį. Dabarreikėtų paprašyti nacionalinės valdžios institucijų užtikrinti pagrindinių įrenginių, kuriaisbūtų galima naudotis norint suteikti greitą Europos pagalbą, kai to reikia, parengtį.

Mano regione Braknelyje turime visame pasaulyje žinomą vidutinio diapazono oroprognozių centrą. Šiame centre teikiama naujausia informacija, gaunama iš įvairių visopasaulio šaltinių, padeda jūrininkams, orlaivių projektuotojams ir ekstremaliųjų padėčiųplanuotojams vykdyti veiklą, tačiau mums reikia daugiau, ne tik tokių įrenginių. Turimežinoti, kur išdėstytos parengtos pagalbos tarnybų komandos. Turime žinoti, kur yraekstremaliųjų padėčių atvejams skirtos maisto atsargos, palapinės ir antklodės.

Turime žinoti, kur yra įrenginiai, padėsiantys išsaugoti mūsų Europos Sąjungos piliečiųgyvybes, kai jiems jų reikės. Komisija dabar turi pateikti šiuos planus. Rytoj nelaimė galibūti visai čia pat.

Marisa Matias, GUE/NGL frakcijos vardu. – (PT) Pone pirmininke, norėčiau pradėti kalbąpasakydama, kad visiškai pritariu savo kolegos Parlamento nario žodžiams. Stichinių iržmogaus sukeltų nelaimių prevencija yra labai svarbi ir tampa vis svarbesnė, o Komisijanuolat mums praneša apie savo ketinimus, susijusius su procedūromis ir laiko parinkimu.

Vis dėlto problema, kurią jau minėjau, yra labai sudėtinga. Solidarumo fondas yra priemonė,kuri paprastai padeda reaguoti į tokius atvejus, tačiau pagalbos suteikimo laikotarpis yralabai ilgas – nuo devynių mėnesių iki metų įvykus nelaimei. Kaip jau minėta, o aš ir toliautai kartosiu, nes kartosime tai tiek ilgai, kiek prireiks, Madeiros atveju didelė nelaimė įvykoprieš metus, tačiau iki šiol nesulaukta jokios pagalbos.

Todėl norėčiau dar kartą pabrėžti šį klausimą: ar dar ne laikas Komisijai persvarstyti savofondo veikimo ir finansavimo modelio procedūras? Kaip galėtume išlaikyti fondą, kurispadėtų kovoti su vis smarkesnėmis išskirtinėmis padėtimis? Nežinome, kada įvyks nelaimė,tačiau žinome, kad ji įvyks, o klimato kaita – to įrodymas. Todėl nuolat besikartojančioatvejo niekada negalima laikyti išimtimi.


Jaroslav Paška, EFD frakcijos vardu. – (SK) Pone pirmininke, yra daug galimybių patobulintiesamus stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių prevencijos mechanizmus.

Kadangi prevencinių priemonių, kurių imamasi įvykus stichinėms nelaimėms, atveju visųpirma privalome pasistengti patobulinti gamtos reiškinių (ar tai būtų oro pokyčiai, artektoniniai poslinkiai) stebėsenos sistemas, o tada – žmogaus sukeltų nelaimų sritiesmatematinius pokyčių ir jų padarinių įvertinimo bei prognozavimo modelius, taip patsusijusius įspėjimo mechanizmus ir paskesnę evakuaciją, galime dirbti daug veiksmingiau.

Kadangi suvokiame įvairios žmogaus veiklos, ypač komercinės veiklos, keliamą pavojųaplinkai, žinome, kaip pasitelkus geras reguliavimo priemones galima prevenciškaisumažinti galimų nelaimių, kylančių dėl bet kokios rizikingos veiklos, pavojų. Tačiauprevencinės reguliavimo sistemos, pvz., priežiūros, tikrinimo, sankcijų ir baudžiamųjųpriemonių sistemos, turi būti išsamios ir įgyvendinamos itin kruopščiai ir dėmesingai.

Todėl, siekdami apsaugoti savo piliečių sveikatą ir gyvybes, turime nuolat stengtis tobulintišiuos apsaugos nuo nelaimių mechanizmus.

Ville Itälä (PPE). – (FI) Pone pirmininke, galime pritarti čia išsakytoms mintims. Nelaimiųskaičius nuolat tik didėja. Šiuo požiūriu ES galėtų padaryti iš tikrųjų daug: keistis informacija,teikti paramą ir parodyti solidarumą. Taip, žinoma, galima gauti papildomos naudos,kurios, kiek tai sietina su šiais klausimais, tikimasi iš Europos Sąjungos.

Iš tikrųjų norėčiau pasinaudoti šia galimybe ir užduoti klausimą Komisijos nariui. Prieštrejus ar ketverius metus Rusijoje kilo didelis miškų gaisras, kurio dūmai mano šalyje,Suomijoje, padarė didelę žalą. Dėl šių dūmų nemažai žmonių iš tikrųjų patyrė rimtųsveikatos problemų. Tuo metu Europos Parlamentas nusprendė paraginti Komisiją derėtissu Rusija dėl susitarimo, kaip ES tokiais atvejais galėtų jai padėti ir suteikti būtiną pagalbą,kurios Rusijai tuo metu reikėjo, tačiau kurios ji nesutiko priimti. Norėčiau sužinoti, arKomisija padarė pažangą šiuo klausimu ir ar įgyvendino priemones.

Nelaimės įvyksta ne tik ES: jų kyla ir už mūsų sienų, tačiau jos neretai daro poveikį ESvalstybėms narėms. Norėčiau sužinoti, kokia pažanga padaryta derantis su Rusija šiuoklausimu.

Mario Pirillo (S&D). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, per pastaruosius 15 metųgerokai padidėjo stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių skaičius, be to, susiduriame sureiškiniais, kurie beveik visose Europos Sąjungos valstybėse yra vis dažnesni, smarkesni irturi rimtų padarinių ekonomikai, infrastruktūrai ir ekosistemoms.

Turime skubai parengti ES prevencijos politiką ir nustatyti bei pritaikyti atitinkamasfinansines priemones. Europos Sąjungos solidarumo fondas ir nacionaliniai fondai daugiaunegali padėti kovoti su dažnomis nelaimėmis.

Norėčiau paklausti šiose diskusijose dalyvaujančio Komisijos nario, kada bus galima pateiktiduomenis ir parengti rizikos zonų žemėlapį, kaip paskelbta jo 2009 m. vasario 23 d.komunikate? Galiausiai apgailestauju, kad Taryba jau kurį laiką blokuoja Dirvožemiodirektyvos, kuria siekiama patobulinti žemės valdymą, patvirtinimą.

Daciana Octavia Sârbu (S&D). – (RO) Pone pirmininke, po praėjusių metų spalio mėn.Vengrijoje įvykusios ekologinės nelaimės ne kartą atkreipiau Europos Komisijos dėmesį įnelaimių prevencijos kalnakasybos pramonėje klausimą. Nelaimingi atsitikimaikalnakasybos sektoriuje neretai gali turėti tarpvalstybinių padarinių. Ypač todėl EuroposSąjunga privalo užtikrinti, kad būtų imamasi visų įmanomų priemonių nelaimingų


atsitikimų rizikai sumažinti ir reagavimo į šiuos nelaimingus atsitikimus, jeigu jų įvyksta,greičiui ir veiksmingumui padidinti.

Komisija, atsakydama į mano pateiktą klausimą, patvirtino, kad per Vengrijoje įvykusįnelaimingą atsitikimą į aplinką, taip pat į Dunojų, patekusios atliekos iš tikrųjų buvotoksiškos, nors valdžios institucijos iš pradžių tai neigė. Tai – itin akivaizdus taisykliųnesilaikymo pavyzdys, ir šią padėtį reikia kuo greičiau pakeisti.

Europos Komisijos pareiga – po praėjusiais metais Parlamento patvirtintos rezoliucijos,kuria raginama uždrausti kalnakasybos sektoriuje naudoti cianido technologijas, nes joskelia didelį tarpvalstybinio masto pavojų ekosistemoms, imtis skubių veiksmų.

Rareş-Lucian Niculescu (PPE). – (RO) Pone pirmininke, į 2010 m. rugsėjo mėn.patvirtintą pranešimą dėl Bendrijos stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių prevencijosįtraukta keletas svarbių tiesiogiai žemės ūkiui skirtų nurodymų. Jame ypač pabrėžiama,kad žemės ūkio gamyba neapsaugota nuo klimato reiškinių, pvz., nuo sausrų, šalnų, krušos,miškų gaisrų, potvynių, nuošliaužų ir kt. Šiame pranešime taip pat pateikiama svarbiųpasiūlymų, kuriais siekiama sušvelninti šių problemų poveikį. Autorius jau minėjosumanymą tam tikru mastu apdrausti žemės ūkį.

Norėčiau pabrėžti, kad labai svarbu veiksmingai spręsti šiuos uždavinius, ypač atsižvelgiantį būsimą bendrą žemės ūkio politiką, kurios tikslas – užtikrinti, kad žemės ūkio vaidmuobūtų svarbus maisto gamybos srityje ir itin reikšmingas aplinkos apsaugos srityje.

Csaba Sándor Tabajdi (S&D). – (HU) Pone pirmininke, praėjusių metų spalio mėn.Vengrija sulaukė ekspertų pagalbos ir materialių išteklių, kad galėtų ištaisyti išsiliejusioraudonojo dumblo padarytą žalą, tačiau nebuvo suteikta esminė pagalba. Buvo labaisudėtinga paaiškinti žmonėms, kodėl galima teikti humanitarinę pagalbą ne ES šaliųpiliečiams, o ES valstybės narės jos nesulaukia. Akivaizdu, kad pramoninių nelaimių atvejaisprivalu taikyti principą „teršėjas moka“, tačiau daugeliu tokių atvejų šios įmonės neturipakankamai pinigų. Komisija pažadėjo užtikrinti, kad visos įmonės, vykdančios pavojingąveiklą, privalėtų apsidrausti aplinkos atsakomybės draudimu. Kartu norėčiau pasiūlytinustačius atitinkamas taisykles leisti naudotis Solidarumo fondo lėšomis siekiant iš daliessumažinti pramoninių nelaimių padarinius; pabrėžiu, iš dalies...


Franz Obermayr (NI). – (DE) Pone pirmininke, verta išsamiai išnagrinėti nelaimiųprevencijos sampratą, ypač kiek tai sietina su mūsų draugais vengrais, nes praėjusių metųspalio mėn. Vengrijoje sprendžiant toksiško dumblo nelaimės problemą ne viskas klostėsisėkmingai. Savo ataskaitoje Komisija nustatė, kad būta akivaizdžių vietos valdžios institucijųklaidų: joms nepavyko priskirti pavojingų nuotekų tam tikrai kategorijai, be to, jos padarėdidelių rezervuaro statybos darbų klaidų. Komisija taip pat nustatė, kad į Vengrijos teisėsaktus nebuvo perkeltas Europos atliekų katalogas – Kasybos atliekų direktyvų nuostatos.Todėl svarbu, kad valstybės narės privalėtų įtraukti Europos standartus į savo teisiniusstandartus.

Be nelaimių prevencijos, taip pat svarbu tinkamai taikyti šiuos Europos standartus, keistisgeriausia patirtimi ir padėti valstybėms narėms pačioms spręsti problemas. Ypač šiaissavanoriškos veiklos metais svarbu ir būtų teisinga, kad valstybės narės pradėtų lygiuotisį tas valstybes nares, kuriose jau įsteigtos visos šalies mastu veikiančios savanoriškosugniagesių komandos, gelbėjimo tarnybos ir kt.


Iosif Matula (PPE). – (RO) Pone pirmininke, smarkesnės ir didesnių padarinių sukeliančiosstichinės nelaimės – vienas iš didžiausių dabartinių Europos Sąjungos iššūkių. Iš statistikosduomenų matyti, kad per pastaruosius 20 metų Europoje įvyko 935 nelaimės, dėl kuriųžuvo beveik 90 000 žmonių ir padaryta 269 mlrd. USD ekonominių nuostolių.

Norint išvengti šių reiškinių keliamų padarinių reikia sudaryti rizikos zonų žemėlapį irparengti nuoseklų aplinkos veiksnių valdymo planą. Visi turime teikti pirmenybę tam, kadbūtų išsaugotos ir padidintos miškingos vietovės, taip pat žaliosios juostos miestuose.Labai svarbu skirti deramą dėmesį plačiosios visuomenės informavimui ir švietimui siekiantišvengti nelaimių padarinių. Tarptautinė stichinių nelaimių rizikos mažinimo diena – gerasto pavyzdys. Taip pat manau, kad turime užtikrinti didesnį visų priemonių veiksmingumą...


Luís Paulo Alves (S&D). – (PT) Pone pirmininke, čia išreikštas susirūpinimas dėl nelaimiųprevencijos ir reagavimo į jas – mūsų žmonėms, kurie negali ir neturėtų būti verčiamilaukti, labai opus ir itin aktualus klausimas.

Kalbame apie itin delikačius su žmonių ir jų turto saugumu susijusius atvejus, kurie dėlprarastų gyvybių, išardytų šeimų ir sunaikintų pragyvenimo šaltinių neretai jaudina musvisus. Tačiau visi mūsų vieši pareiškimai nėra svarbūs, palyginti su tragedijomis, kurios,paskelbtos žiniasklaidoje, sujaudina mus visus ir priverčia įsisąmoninti, kad negalime delstiimtis darbų, kuriuos turėtume atlikti, kad išvengtume tokių atvejų, sumažintume jų tikimybęar geriau padėtume suvaldyti šias nelaimes.

Pone Komisijos nary, mano kolegos Parlamento nariai itin pabrėžė šį klausimą. Šiuo atvejuES gali aiškiau parodyti visuomenei, kad ji veikia, padėti jai išvengti nelaimų ir, svarbiausia,jeigu nelaimė iš tikrųjų įvyksta, pasiūlyti žmonėms savo pagalbą, kai jiems jos reikialabiausiai ir kai jie būna labiausiai pažeidžiami.

Andreas Mölzer (NI). – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nary J. Hahnai, visi labai geraižinome, kokie veiksniai lėmė tai, kad pastaraisiais metais įvyko daugiau nelaimių: žinomeapie, be kita ko, klimato kaitą, sparčią besivystančių šalių industrializaciją ir didėjantįpasaulio gyventojų skaičių.

Tačiau taip pat pažymėtina, kad nemažai nelaimių įvyksta dėl žmogaus kaltės, ir šiuopožiūriu turime pasakyti, kad reikėtų taikyti principą „teršėjas moka“. Sprendimas visadanedelsiant kreiptis pagalbos į Europos Sąjungą – neteisingas kelias. Vis dėlto kai nelaimėsiš tikrųjų įvyksta dėl force majeure aplinkybių, kai įvyksta tikros stichinės nelaimės, Europossolidarumas iš tikrųjų reikalingas. Atsižvelgiant į tai, nekyla jokių abejonių, kad mūsųEuropos solidarumas turėtų prasidėti nuo prevencijos, pvz., nuo apsauginių struktūrų, kadbūtų galima išvengti griūčių, ir apsaugos nuo potvynių įrengimo, žemėlapių sudarymo irstebėsenos sistemų diegimo.

Be to, taip pat tikrai turėtume įsteigti tam tikrą Europos nelaimių tarnybą, kurios pajėgumaisbūtų galima naudotis tais atvejais, kai siekiant išvengti didžiausių padarinių pagalbą reikiasuteikti labai greitai.

Seán Kelly (PPE). – Pone pirmininke, šiandien čia labai daug kalbama apie raktiniusžodžius, tačiau svarbiausias raktinis žodis yra vienas iš nagrinėjamo klausimo antraštėsžodžių – prevencija. Kaip sakoma senoje patarlėje, prevencija geriau nei gydymas, todėltikrai turėtume pasistengti užkirsti kelią stichinėms nelaimėms remdamiesi dabartinėmistendencijomis, liautis stengęsi nustatyti tam tikras prognozes ir imtis prevencinių veiksmų.


Mums taip pat reikia tam tikro transeuropinio draudimo mechanizmo, nes kitaipnukentėjusių vietovių žmonės neišgalės apsidrausti. Pvz., mano vietovėje, Klonmeliomieste, dėl potvynių rizikos draudimas pabrango šešis kartus.

Galiausiai norėčiau paklausti, kiek valstybių iš tikrųjų gali pasakyti, kad laikosi Komisijosrekomendacijų, ypač susijusių su Potvynių direktyva? Žinau, kad mano šalyje šios direktyvosnuostatos taikomos netinkamai. Valstybės turi prisiimti tokią pačią atsakomybę kaip irKomisija. Dirbdami kartu galėsime bent sumažinti sunkumus.

Georgios Koumoutsakos (PPE). – (EL) Pone pirmininke, Komisijos nary, iš didelių irskaudžių padarinių turėjusių miškų gaisrų, kurių beveik kiekvieną vasarą kyla Pietų Europosvalstybėse narėse ir per kuriuos Graikija įgijo bauginančios ir itin neigiamos patirties, visidarome vieną konkrečią išvadą, kad norint Europoje greitai ir veiksmingai kovoti sustichinėmis ir žmogaus sukeltomis nelaimėmis svarbiausia yra solidarumas. Be to, įLisabonos sutartį įtraukta solidarumo sąlyga dėl pagalbos valstybėms narėms, patiriančiomsstichinių nelaimių padarinių, teikimo.

Turime pasirengti tinkamai ir veiksmingai taikyti šią sąlygą. Kitaip atrodys, kad nekreipiamedėmesio į 70 proc. Europos piliečių, kuriems Europos Sąjungos pagalba, kurią ji turi suteiktišalyje įvykus stichinei nelaimei, būtų naudinga. Svarbu užtikrinti, kad dėl biudžeto daromasspaudimas neturėtų neigiamo poveikio su nelaimių prevencija susijusiai politikai irpiliečiams skiriamam finansavimui.

Taip pat svarbu...


Johannes Hahn, Komisijos narys. – (DE) Pone pirmininke, visų pirma norėčiau padėkotivisiems už jų svarų indėlį į šias diskusijas. Tais atvejais, kai kalbėta apie tiesiogiai manokolegės K. Georgievos kompetencijos sričiai priskiriamus klausimus, atsakysime į juosraštu, pvz., dėl derybų su Rusija informavimo ir stebėsenos klausimais padėties.

Vis dėlto, kadangi Europos solidarumo fondas priskiriamas mano kompetencijos sričiai,norėčiau pasinaudoti šia galimybe ir pasakyti, kad šis fondas yra prieš septynerius araštuonerius metus sukurta priemonė ir kad jis nefinansuojamas biudžeto lėšomis. Kaiįvyksta nelaimė, reikia laikytis labai sudėtingos procedūros: pirma, atliekamas vertinimas,tada reikia priimti bendrą Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą, todėl procedūra galiužtrukti.

Kiek tai sietina su konkrečiu Madeiros atveju, galiu jums pasakyti, kad per artimiausias14 dienų bus pasirašyti dokumentai ir atliktas mokėjimas. Procedūra užtruko ir todėl, kadvalstybė narė labai vėlavo pateikti nemažai būtinos informacijos. Į tai taip pat reikėtųatsižvelgti. Galiausiai taip pat turime galėti įrodyti, kam lėšos iš tikrųjų buvo panaudotos,be to, taip pat turi būti įmanoma tai patikrinti. Nepaisant to, taip pat reikėtų ir toliau plėtotisolidarumo fondo struktūrą. Šiuo metu Komisijoje vyksta diskusijos šiuo klausimu.

Galiu atvirai pasakyti, kad gana sudėtinga įtraukti sausros vertinimo klausimą. Pvz.,technologinių nelaimių atveju yra kitaip. Šiuos klausimus reikia iš naujo įvertintiatsižvelgiant į mūsų pastaraisiais metais įgytą patirtį.

Kiek tai sietina su, pvz., numatytomis struktūrinių fondų lėšomis, dabartiniu finansavimolaikotarpiu rizikos prevencijai ir atitinkamoms aplinkos apsaugos priemonėms visosEuropos mastu iš viso skirta 7,5 mlrd. EUR. Iš jų apie 20 proc. lėšų jau paskirstytakonkretiems projektams.


Jūs, kaip rinkimų apygardose ar žemėse išrinkti Europos Parlamento nariai, kaip ir aš labaigerai žinote, kad regionuose ir valstybėse narėse neretai kyla administracinių problemų,nes neaišku, kas už ką atsakingas. Iš esmės dėl to dažnai vėluojama įgyvendinti projektus.Išspręsti šias problemas reikštų pasiekti svarbų laimėjimą, nes žmonėms ir regionams būtųnaudinga, kad, užuot žlugdę projektus dėl administracinių ar biurokratinių problemų arbaleidę, kad dėl šių problemų būtų vėluojama juos įgyvendinti, iš tikrųjų panaudotumeturimas lėšas.

Galiausiai norėčiau jums pasakyti, kad šių metų pabaigoje iš tikrųjų ketiname pateiktipasiūlymą dėl įstatymo galią turinčio akto, kaip galėtume nustatyti konkretesnį požiūrį įvisos Europos nelaimių stebėseną ir reagavimą į jas. Norėčiau dar kartą padėkoti už jūsųįsipareigojimą šiuo klausimu ir atkaklumą siekiant jį išspręsti ir taip pat baigdamas kalbąnorėčiau jūsų paprašyti ir toliau skirti tiek daug dėmesio finansinių išteklių, kurie iš esmėsprieinami valstybėms narėms, naudojimui ir įgyvendinimui.

Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.


Ádám Kósa (PPE), raštu. – (HU) Savo 2009 m. vasario 23 d. komunikate „Bendrijosstichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių prevencija“ Komisija, be kita ko, įsipareigojo atliktiužduotį – susieti esamus ir prieinamus informacijos apie prevencines priemones ir nelaimesšaltinius. Norėčiau pasinaudoti šia galimybe ir atkreipti dėmesį, kad tai, kaip NaujosiosZelandijos vyriausybė per neseniai įvykusią nelaimę informavo kurčiuosius irneprigirdinčiuosius, yra įkvepiantis pavyzdys, kurį reikia įgyvendinti praktiškai. 2010 m.pabaigoje Naujosios Zelandijos vyriausybė išleido keletą mokymo medžiagos rinkinių,taip pat DVD, kuris padėjo parengti neįgaliuosius, valdžios institucijas ir gestų kalbakalbančius gyventojus galimoms nelaimėms. Ši praktika padėjo išgelbėti gyvybes ir turtą.Pasak vietos pilietinės visuomenės organizacijų ir Pasaulio kurčiųjų federacijos(www.wfdeaf.org), nepaisant nelaimių, kurių, deja, vis dėlto įvyko, Kvinslando valdžiosinstitucijos ir Australijos ryšių ir žiniasklaidos tarnyba (angl. Australian Communicationsand Media Authority, (ACMA) turėtų didžiuotis sėkme, kurią joms pavyko pasiekti dėlpuikaus pasirengimo ir bendradarbiavimo, ir ypač tuo, kad užtikrino skubų ir tiesioginįinformacijos, kuri pasiekė kurčiuosiuos, teikimą. Atsižvelgdamas į tai tikiuosi, kad Komisijaperžiūrės šios ES nepriklausiančios valstybės geriausią patirtį ir ją populiarins bei skatinsįgyvendinti valstybėse narėse ir įtraukti į ES išteklių taikymo sritį.

PIRMININKAVO: LIBOR ROUČEKPirmininko pavaduotojas

5. Krizė dėl vulkaninių pelenų (diskusijos)

Pirmininkas. – Kitas klausimas – diskusijos dėl:

– klausimo Komisijai, į kurį atsakoma žodžiu, kurį pateikė Marian-Jean Marinescu ir MathieuGrosch Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos vardu, dėl krizės dėlvulkaninių pelenų (O-0198/2010 – B7-0015/2011);

– klausimo Komisijai, į kurį atsakoma žodžiu, kurį pateikė Saïd El Khadraoui EuroposParlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos vardu, dėl krizės dėlvulkaninių pelenų (O-000052/2011 – B7-0204/2011);


– klausimo Komisijai, į kurį atsakoma žodžiu, kurį pateikė Gesine Meissner Liberalų irdemokratų aljanso už Europą frakcijos vardu, dėl krizės dėl vulkaninių pelenų(O-000049/2011 – B7-0202/2011) ir dėl

– klausimo Komisijai, į kurį atsakoma žodžiu, kurį pateikė Roberts Zīle Europoskonservatorių ir reformuotojų frakcijos vardu, dėl krizės dėl vulkaninių pelenų(O-000051/2011 – B7-0203/2011).

Marian-Jean Marinescu, autorius. – (RO) Pone pirmininke, dėl praėjusių metųbalandžio mėn. išsiveržusio ugnikalnio buvo uždaryti dideli Europos oro erdvės plotai.Dėl vėliau kilusios krizės nukentėjo daugiau kaip 10 mln. keleivių ir kilo rimtų ekonominiųpadarinių. Buvo galima geriau suvaldyti vulkaninių pelenų krizę, nes šiuo atveju trūkoinstitucijų koordinavimo, specifikacijų ir lankstumo, o ką jau kalbėti apie nesugebėjimątinkamiausiai išnaudoti techninius išteklius.

Tuomet sakiau ir toliau kartosiu, kad labai svarbu imtis būtinų priemonių siekiant užtikrinti,kad kitą kartą išsiveržus ugnikalniui nepatirtume tokių pačių padarinių. Skrydžių operatoriaiir įgula turi prisiimti atsakomybę už skrydžių saugą, įskaitant pelenais užterštų vietųaplenkimą. Skrydžių operatoriai turi gauti tikslius duomenis, kad galėtų įgyvendintigeriausius sprendimus. Pilotai yra parengti dirbti išskirtinėmis oro sąlygomis ir turi patirties,kurios reikia norint įvertinti riziką ir priimti sprendimus dėl skrydžio nukreipimo.

Siekiant užtikrinti, kad ši procedūra būtų kuo veiksmingesnė, būtina atsižvelgti į šiuosaspektus: reikia patobulinti priežiūrą bei prognozavimą ir investuoti daugiau lėšų į antžemės ir ore esančią įrangą. Reikia įdiegti techninę struktūrą, kuria naudojantis būtų galimarealiu laiku gauti tikslius duomenis ir nuolatines prognozes, kurias galima parengtinaudojantis dabartinėmis technologijomis. Naudojantis keliais centrais šiai informacijairinkti ir teikti bus galima geriau įvertinti riziką ir atitinkamai planuoti skrydžius. Siekiantužtikrinti, kad skrydžių operatoriai gautų informaciją, kurios jiems reikia norint priimtisprendimus, būtina geriau apibrėžti krizių valdymo institucijų atliekamą vaidmenį.

Reguliavimo institucija turi būti atsakinga už priežiūrą, o Vulkaninių pelenų patariamiejicentrai – už oro navigacijos paslaugų teikėjų informavimą apie išsiveržimus ir didelėsrizikos zonas. Paslaugų teikėjai privalo informuoti oro linijų įgulas apie didelės užterštumopelenais rizikos teritorijas. Dalyvaujančiosios šalys turi būti parengtos veiksmingai suvaldytikrizes organizuojant imitacines pratybas.

Manau, Europos aviacijos saugos agentūra, be jokios abejonės, turi parengti specifikacijas,kurių reikia norint veiklos lygmeniu aiškiai apibrėžti atsakomybę ir kontrolę. Iniciatyvos„Bendras Europos dangus“ ir Bendro Europos dangaus oro eismo valdymo moksliniųtyrimų programos įgyvendinimas padėtų itin palengvinti sprendimų priėmimo procedūrąir gerokai sumažinti galimos krizės poveikį. Manau, tai – pagrindiniai klausimai, kuriuosreikia išspręsti, kad galėtume užtikrinti savo pasirengimą ateityje sėkmingai suvaldyti tokiaspadėtis.

Brian Simpson, autorius. – Pone pirmininke, džiaugiuosi, kad pateikus šį žodinį klausimąturime galimybę apsvarstyti problemas, kurių per praėjusiais metais Islandijoje išsiveržusiougnikalnio sukeltą krizę kilo keleiviams ir platesnei aviacijos pramonei.

Praėjusiais metais tapo aišku, kad valstybės narės ir visa ES nebuvo parengusios plano, kaipelgtis tokio įvykio atveju; duomenys, kuriais tuomet naudotasi, buvo neišsamūs,meteorologai negalėjo ar, tiesą sakant, nebūtų galėję padėti, o visi tik kaltino vieni kitus irvykdė ne rizikos valdymo, o rizikos vengimo politiką.


Kalbant atvirai, pone pirmininke, praėjusiais metais valstybės narės vengė spręsti šiąproblemą. Tačiau, pone pirmininke, tai buvo praėjusiais metais. O kaip dėl ateities? Arturime išsamų planą, kurį vykdytume išsiveržus kitam ugnikalniui? Jei tai atsitiktų, arvalstybės narės ateityje koordinuotų savo veiksmus ES lygmeniu? Svarbiausia, ar priešduodamos patarimus jos pasitartų su aviacijos pramonės ir, visų pirma, su oro linijųatstovais? Turime vengti praėjusiais metais padarytų klaidų, dėl kurių buvome patekę įbeviltišką padėtį, kai viena valstybė uždarė savo oro erdvę, o kaimyninė valstybė paliko jąatvirą, todėl kilo sumaištis bei painiava ir teko patirti rimtų ekonominių padarinių.

Galiausiai, pone pirmininke, Islandijoje išsiveržus ugnikalniui išryškėjo vienas esminisdalykas: šis įvykis buvo daug tvirtesnis argumentas, kad mums reikia Bendro Europosdangaus, nei bet kuris politikas kada nors galėtų pateikti. Dabar turime kuo skubiau išplėtotiir įgyvendinti šią iniciatyvą, nors valstybės narės, kaip įprasta, grįžta prie savo senų įpročiųvilkinti šio itin reikalingo projekto įgyvendinimą.

Gesine Meissner, autorė. – (DE) Pone pirmininke, ką tik, nagrinėdami ankstesnįdarbotvarkės klausimą, kalbėjome apie stichines nelaimes. Šiuo atveju gamtos jėga visiškaisustabdė oro eismą. Praėjusiais metais išsiveržė Ejafjadlajokudlis (dabar tikriausiai visi žinošio ugnikalnio pavadinimą), todėl didelė oro eismo dalis buvo visiškai sustabdyta. Beje, perankstesnę kalbą turėjau dar kartą sau pripažinti, kad turime labai puikų Transporto irturizmo komiteto pirmininką, nes jo kalba buvo labai panaši į tai, ką norėjau pasakyti.Dabar pasistengsiu šiek tiek pakeisti savo kalbą.

Kaip jau sakė B. Simpson, tuomet iš tikrųjų kilo didelė sumaištis. Kaip europiečiai, turintysnemažai pažangiųjų technologijų pajėgumų, iš kurių labai daug jau koordinuojama, susidūręsu šia nelaime ir ieškodami šios problemos sprendimo būdų, iš tikrųjų buvome bejėgiai.Supratome, kad sudaryta nepakankamai susitarimų. Tada įsteigėme darbo grupę. Musdomino su šiuo dalyku susiję klausimai, ar ši darbo grupė iš tikrųjų jau padarė pagrįstasišvadas, kurias būtų galima aptarti, ir ar ji paskelbė kokių nors tyrimų rezultatus? Bent ikišiol negirdėjau jokių išvadų ar rezultatų. Ar iš tikrųjų konsultuotasi su visais tarptautiniaistokių ugnikalnių išsiveržimo srities ekspertais? Galiausiai, kaip jau aptarėme čia praėjusiaismetais vykusiame plenariniame posėdyje, kitose pasaulio šalyse ugnikalniai išsiveržia daugdažniau nei Europoje ir ten kažkaip pavyksta surinkti naujausius duomenis bei koordinuotisusiklosčiusią padėtį.

Man taip pat neramu dėl dar vieno dalyko. Gegužės 4 d. vykusiame Transporto ministrųtarybos susitikime taip pat minėta, kad mums reikia susietos Europos transporto sistemos.Žinoma, tokiais atvejais tai galėtų padėti. Kiek daug pasiekėme gebėjimų geriau reaguoti įkitą ugnikalnio išsiveržimą srityje? Žinoma, tokių įvykių negalime numatyti. Jie tiesiogįvyks.

Turiu dar vieną klausimą: ar iš tikrųjų žinome, kokių technologijų mums reikia, kadgalėtume geriau suvaldyti šią padėtį? Vokietijoje visose meteorologijos stotyse dabarįmontuoti atitinkami duomenų rinkimo prietaisai, kurie gali labai greitai perduoti šiuosnaujausius duomenis atsakingiems oro linijų asmenims, taip pat pilotams, kad jie galėtųnuspręsti, ar saugu skristi.

Dar vienas iki šiol nepaminėtas, bet, mano nuomone, šiomis aplinkybėmis svarbusklausimas yra tai, kad ši pelenų krizė ir vėlesnės problemos, kurių dėl jos kilo oro transportosektoriui, turėjo neigiamą įtaką 10 mln. keleivių ir, žinoma, taip pat nemažai įmonių. Kaikurie keleiviai įstrigo ir nebegalėjo tęsti savo kelionės. Todėl kyla klausimas, kokia keleiviųteisių padėtis. Lėktuvų keleiviai turi savo teises, tačiau man susidaro įspūdis, kad šiuo atveju


jomis nebuvo visapusiškai pasinaudota. Galbūt taip pat turėtume dar kartą persvarstytišias keleivių teises.

Šiuo atveju kyla daug klausimų. Pone J. Hahnai, nežinau, ar galėsite dabar į juos atsakyti,nes transportas iš tikrųjų nėra jūsų kuruojama sritis. Jei ne, esu įsitikinusi, kad į klausimus,kuriuos pateikiau greta raštu pateikto klausimo, bus galima atsakyti vėliau. Pamatysite,kad šis klausimas mums labai svarbus. Galiausiai oro transporto sektorius yra labai svarbus,todėl mums reikia Bendro Europos dangaus.

Roberts Zīle, autorius. – (LV) Pone pirmininke, ne itin norėčiau kartoti tai, ką sakė kitiParlamento nariai, tačiau iš esmės kodėl užduodame šį klausimą? Nuo šių įvykių praėjobeveik metai, ir gali būti, kad jie bus paprasčiausiai pamiršti. Nepaisant to, norėjomeužtikrinti, kad šis klausimas Komisijai tebebūtų svarbus, ir laukiame Komisijos narioveiksmų, kurių jis pažadėjo imtis šiais klausimais, kad pasimokytų iš praėjusiais metaisįvykusio ugnikalnio išsiveržimo. Tiesą sakant, paaiškėjo, kad aviacijos, kaip jokios kitostransporto rūšies visoje Europoje, rinka tikriausiai yra itin Europos Sąjungos vidaus rinka.O tai reiškia, kad norint priimti sprendimus, taip pat juos parengti, tikriausiai reikia atliktikitokią procedūrą, nei reikalaujama norint priimti kitų rūšių transporto sričių sprendimus.Tai – šių duomenų trūkumo ir operatorių nedalyvavimo priimant sprendimus, taip patsprendimų priėmimo valstybių narių lygmeniu klausimas. Žinoma, tai iš esmės grindžiamateisės aktais. Vis dėlto, nors priklausau frakcijai, kuri visada pritaria, kad būtų laikomasisubsidiarumo principo, manau, šiuo atveju, atsižvelgdami į tikrąją praėjusių metų padėtįir remdamiesi šiuo pavyzdžiu, turėtume apsvarstyti, ar nereikėtų priimti daugiau sprendimųEuropos lygmeniu. Keleiviai taip pat nerimauja, kad skirtingos oro linijos su keleiviaiselgiasi skirtingai, o gauti kompensaciją iš šių oro linijų įmonių per teismą nėra taip paprasta.Akivaizdu, kad neturėtų susiklostyti tokia padėtis, kai skirtingos oro linijų įmonėsnevienodai nukenčia nuo krizės ir vienos patiria daugiau išlaidų, o kitos – mažiau. Galiausiaitrečiasis aspektas, kurį norėčiau pabrėžti, yra pamoka, kurią galime išmokti iš šios krizės,t. y. kad Europos Sąjungoje yra įvairių atskirtų salų, tarsi jų ir kitų Europos Sąjungosvalstybių narių nesietų įvairių rūšių transportas. Tai reiškia, kad šiais metais sudarydamiTEN-T žemėlapį ir planuodami kitos finansinės perspektyvos TEN-T biudžetą, taip patsanglaudos politikos biudžetą, turėtume sudaryti sąlygas investuoti į kitų rūšių transportą,kad galėtume susieti šias salas ir likusią Europos Sąjungą. Dėkoju.

Johannes Hahn, Komisijos narys. – Pone pirmininke, 2010 m. balandžio mėn. Islandijojeišsiveržęs Ejafjadlajokudlio ugnikalnis padarė labai didelį poveikį, dėl kurio ES turėjo imtisskubių veiksmų. Todėl Komisija pasiūlė imtis neatidėliotinų veiksmų, kad suderintų ESpoziciją, ir sustiprinti reguliavimo sistemą. Taip Europa pasaulio mastu tampa stipresnėpartnerė.

Komisija aktyviai ėmėsi praktinės veiklos patobulinti esamas vulkaninių pelenų vengimoaviacijos srityje metodikas. Pvz., Komisija paskelbė specialų kvietimą teikti paraiškas pagalSeptintąją bendrąją programą, pavadintą „Technologijų parama krizės koordinavimui orotransporto sistemoje įvykus didelio masto pavojingiems įvykiams“. Tuo pat metu Europosaviacijos saugos agentūra rengia tinkamumo skraidyti reikalavimų taisykles ir saugausskrydžio oro erdvėje, užterštoje vulkaninės kilmės teršalais, rizikos vertinimą.

Kiek tai sietina su praktiniu veikimu, patvirtintas glaudžiai bendradarbiaujant su Europosaviacijos saugos agentūra parengtas požiūris. Šis požiūris atspindi kitų pasaulio šalių įgytąpatirtį. Pagrindiniai šio požiūrio principai yra šie: pirma, oro linijų įmonės atsakingos užvykdomos veiklos saugumą. Prieš pradėdama naudotis vulkaninės kilmės teršalais oro


užteršta erdve oro linijų įmonė privalo pateikti saugos rizikos vertinimą, kurį turi patvirtintišios įmonės priežiūros institucija. Įvykus svarbiems pokyčiams šią procedūrą privalupakartoti.

Antra, oro linijų įmonė turi įrodyti, kad informacijos šaltiniai, kuriais ji naudojasi atlikdamasaugos rizikos vertinimą, yra teisingi. Ji taip pat turi įrodyti savo kompetenciją ir gebėjimusteisingai aiškinti šiuos duomenis. Prieš pradėdama veiklą oro linijų įmonė turi gauti išgamintojų tam tikrą informaciją apie orlaivio atsparumą ore esančių pelenų poveikiui irtokių pelenų įtaką orlaivio tinkamumui skraidyti. Saugos rizikos vertinimas turi atspindėtišiuos aspektus.

Kilus tokiems pavojingiems įvykiams kaip šis, labai svarbu, kad valstybės narės ir pramonėpriimtų bendrus sprendimus. Siekdama užtikrinti, kad būtų imamasi visapusių ir suderintųveiksmų, Komisija po 2010 m. gegužės 4 d. vykusio Transporto ministrų tarybos susitikimokartu su Europos saugios oro navigacijos organizacija įsteigė Europos aviacijos kriziųkoordinavimo grupę. Nuo to laiko, kai ši grupė buvo įsteigta, jos nariai buvo keletą kartųsusitikę, kad nustatytų jos struktūrą ir parengtų procedūras. Siekiant išbandyti ir patikrinti,ar ši grupė geba laiku imtis veiksmų, ji dalyvaus 2011 m. balandžio 13–14 d. vyksiančioseugnikalnio išsiveržimo pratybose, kurias remia JT aviacijos institucija (Tarptautinė civilinėsaviacijos organizacija).

Po vulkaninių pelenų krizės paaiškėjo, kad Bendras Europos dangus labai svarbus. TodėlKomisija ėmėsi sparčiau įgyvendinti šią iniciatyvą: pvz., ji patvirtino Bendro Europosdangaus rezultatų planą ir susijusius ES veiklos tikslus, taip pat tinklo valdymo funkcijųįgyvendinimo taisykles, paskyrė tinklo vadovą, patvirtino funkcinių oro erdvės blokųįgyvendinimo taisykles ir rekomendacines gaires, paskyrė buvusį Europos Parlamento narįGeorgą Jarzembowskį funkcinių oro erdvės blokų koordinatoriumi ir tikisi iki 2011 m.balandžio mėn. baigti plėsti Europos aviacijos saugos agentūros kompetencijos ribas, kadjai būtų priskiriami oro eismo valdymo srities saugos reglamentavimo klausimai.

Leiskite baigti kalbą pasakant, kad Komisija ir toliau dirba su šiais itin sudėtingais irtechniniais klausimais. Komisija, siekdama užtikrinti Europos oro erdvės saugą,bendradarbiauja su Europos aviacijos saugos agentūra, Tarptautine civilinės aviacijosorganizacija, valstybėmis narėmis ir pramonės atstovais.

Mathieu Grosch, PPE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, J. Hahnai, žinoma, jūsųatsakymą laikau Komisijos atsakymu ir taip pat nesitikiu, kad gilinsitės į konkrečiusTransporto ir turizmo komiteto šiandien pateiktus klausimus.

Vienas dalykas aiškus: buvo atšaukta daugiau kaip 100 000 skrydžių, nukentėjo 300 orouostų ir daugiau kaip 10 mln. keleivių. Turime pasimokyti iš tokių įvykių. Būtent todėlšiandien iškėlėme šį klausimą, nes buvo raginama labai greitai imtis koordinavimo veiksmų,tačiau akivaizdu, kad tai nebuvo padaryta. Neįmanoma per 24 val. iš anksto nepasirengusimtis koordinuotų veiksmų. Šiandien norime gauti atsakymus į šiuos klausimus, ir jų laukiane tik Parlamentas; juos nori išgirsti ir Europos piliečiai.

Pirmiausia norime sužinoti, ar geriau informuojama apie tokių reiškinių padarinius ir vietosnustatymą.

Antra, koks bus ES įstaigų vaidmuo ateityje sprendžiant šiuos klausimus ir kokių sprendimųpriėmimo įgaliojimų joms bus suteikta? Ar ir toliau turėsime 27 vienu metu galiojančiussprendimus, ar Komisija jau turi kitų pasiūlymų ir kokiu mastu sprendžiant šį klausimąbus įtrauktos oro linijų įmonės? Šis klausimas buvo keltas labai dažnai.


Turi įvykti Krizių komiteto posėdis: ar posėdyje taip pat bus atliekami bandymai? ŠiamParlamentui, taigi ir Europos piliečiams, būtų labai svarbu gauti informaciją apie šiųbandymų rezultatus.

Kiek tai sietina su koordinavimu, labai svarbu, kad koordinavimas vyktų ir už ES ribų.Mums taip pat reikia susitarti dėl tarptautinio lygmens struktūrų, nes šiuo požiūriu oroerdvė ir tam tikros nelaimės nepaiso sienų.

Kitas mums svarbus dalykas – keleiviai. Kalbame apie 10 mln. keleivių, tačiau šie 10 mln.keleivių buvo ne tik turistai, kurie turėjo pratęsti savo atostogas arba džiaugėsi galėdamitai padaryti; tarp jų buvo ir žmonių, turėjusių grįžti namo ar kur nors skubiai nuvykti. Šiuoatveju negalime paprasčiausiai remtis keleivių teisėmis; esame įsipareigoję dirbtikoordinuotai, siūlyti alternatyvas ir geriau naudotis kitų rūšių transportu. Pvz., reikiagreičiau paskirstyti geležinkelių maršrutus, kai to reikia. To taip pat neįmanoma padarytiper 24 val. iš anksto nepasirengus. Tai – klausimai, kuriuos norime pateikti piliečių, taippat keleivių, vardu. Tai – ne tik jų teisių išaiškinimo klausimas.

Paskutinis, bet ne mažau svarbus dalykas, kurį jau minėjote – oro erdvės blokai: siūlomaturėti ne 27, o 7 oro erdvės blokus. Tai galėtų būti veiksminga. Vis dėlto šiandien drįsiupasakyti, kad mums nepavyks to pasiekti iki 2012 m., nes valstybės narės nenori įgyvendintišio pasiūlymo. Šiuo požiūriu taip pat turime pasiųsti labai aiškią žinią kitoms šalims, kad,be jokios abejonės, būtina mažinti oro erdvės blokų skaičių. Tai taip pat galėtų būtiveiksminga. Pone J. Hahnai, kviečiu jus atvykti į Mastrichtą; jis nėra labai toli. Ten trys arketurios valstybės jau pradėjo bendradarbiauti viršutinio oro erdvės sluoksnio klausimais.Būtent ten galima išspręsti visas valstybių iškeltas problemas. Nuvykite ten, pasiūlykite šįmodelį Komisijai ir naudokite jį kaip pavyzdį Europai, kaip pavyzdį septyniems oro erdvėsblokams sukurti. Tada per dvylika mėnesių galėsime pradėti taikyti taisykles.

Edit Herczog, S&D frakcijos vardu. – Pone pirmininke, kadangi nesu Transporto komitetonarė, kai kuriems Parlamento nariams tikriausiai bus įdomu, kodėl taip noriu kalbėti būtentšiuo klausimu. Tačiau kaip ir kiti nukentėjau nuo pelenų debesies. Keliavau į Baku ir buvolabai sudėtinga grįžti atgal.

Šis klausimas aktualus visiems Europos piliečiams. Europa turėjo galimybę įrodyti savopapildomą naudą, tačiau mums nepavyko to padaryti. Manau, Europos piliečiai suprato,kad ES dar nebuvo pasirengusi imtis bendrų veiksmų, tačiau turime užtikrinti, kad kitupanašiu atveju būtume tam pasirengę. Todėl manau, kad būtina įgyvendinti projektą„Bendras Europos dangus“. Visi sutariame šiuo klausimu.

Nors nesu Transporto komiteto narė, norėčiau paminėti, kad reikia ne tik Bendro Europosdangaus, bet ir su tuo susijusios bendros Europos infrastruktūros. Todėl čia per šį plenarinįposėdį norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad siekiant šio tikslo reikia įdiegti „Galileo“ irGMES sistemas, nes įgyvendinus šiuos projektus bus galima sukurti iš tikrųjų puikiaiveikiančią Europos infrastruktūrą. Todėl siekiame užtikrinti, kad šie klausimai būtų įtrauktiį atitinkamas biudžeto eilutes, tačiau turime geriau išaiškinti Europos piliečiams, kam šieprojektai reikalingi.

Taigi norėjau kalbėti šiuo klausimu tam, kad pabrėžčiau, jog šioje srityje kartu su Europospolitika būtina įgyvendinti ir Europos infrastruktūrą.

Nathalie Griesbeck, ALDE frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, Komisijos nary, šiektiek mažiau nei prieš metus 23 iš 27 Europos Sąjungos valstybių buvo uždaryta 300 orouostų. Dėl to kilo didelių finansinių nuostolių, ir, visų pirma, kaip pabrėžė pirmiau kalbėję


Parlamento nariai, daugiau kaip 10 mln. žmonių, iš kurių ne visi buvo keliaujantys turistai,turėjo atidėti savo keliones ir ieškoti kitų transporto priemonių.

Tai – visiškai natūralaus įvykio, dėl kurio patekome į ypatingą gamtinę padėtį ir dėl kuriokilo beprecedentis Europos dangaus sąstingis, sukeltos sumaišties rezultatas.

Žinoma, sudėtinga numatyti, kad išsiverš ugnikalnis, dar sudėtingiau – kad susidarysvulkaninių pelenų debesis; be abejonės, tai padaryti sunkiau, nei numatyti snygį. Tačiauper šio debesies sukeltą krizę išryškėjo visi Europos Sąjungos oro eismo valdymo trūkumai,taip pat valdymo priemonių silpnosios pusės ir jų stoka.

Remdamasi šiais trimis veiksniais norėčiau pateikti tris pasiūlymus dėl padėties atkūrimo:pirma, dėl būtinybės užtikrinti galimybes naudotis įvairiarūšiu transportu; antra, dėlbūtinybės patvirtinti Bendrijos reagavimo į šias problemas metodą ir, trečia, žinoma, dėlkeleivių teisių, kurios mums rūpi labiausiai ir kurios yra svarbiausias mūsų dėmesio objektas.

Dėl pirmojo aspekto per krizę paaiškėjo, kad, be jokių abejonių, būtina užtikrinti didesnįEuropos transporto įvairiarūšiškumą, nes susidarius pelenų debesiui išryškėjo ne tik aviacijossistemų Europos lygmeniu, bet ir ypač kelionių traukiniu apribojimai, mat labai daugkeleivių negalėjo rasti alternatyvų. Kaip paaiškėjo iš pastaraisiais metais atliktų tyrimų,galima įsivaizduoti, kad jei būtų buvę galima naudotis labiau įvairiarūšiu transportu, krizėsmastas ir erdvės sąstingis nebūtų buvę tokie dideli.

Kiek tai sietina su antruoju aspektu, transporto srityje, kaip ir finansų krizės bei diskusijų,kurias vedame dėl Bendrijos metodo, palyginti su tarpvyriausybinėmis operacijomis, atveju,ne tarpvyriausybinės operacijos arba atskiri 27 valstybių narių sprendimai, o iš tikrųjųbendras Bendrijos metodas padės išspręsti mums kylančias ir galinčias pasikartotiproblemas. Norint pasiekti šį tikslą reikėtų didinti Europos saugios oro navigacijosorganizacijos kompetenciją Bendrijos sistemoje ir, žinoma, kaip kolegos jau pažymėjo,kuo skubiau baigti įgyvendinti iniciatyvą „Bendras Europos dangus“.

Trečia, reikėtų pakalbėti apie keleivius, kurie yra svarbiausias mūsų dėmesio objektas...

(Pirmininkas pertraukė į kalbėtoją.)

Kaip sakiau kalbos pradžioje, supratote, kad tai, ką norėjau pasakyti pabaigoje, buvosvarbiausias dalykas.

Eva Lichtenberger, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, visų pirma norėčiaupadėkoti Komisijai (o tai darau nedažnai) už tai, kad ji nuolat skyrė dėmesio saugosklausimams net nepaisydama kai kurių oro linijų bendrovių, kurios stengėsi sumenkintišią problemą, nes tokios problemos turi finansinį poveikį, protestų. Vis dėlto ateityje saugair toliau turi būti pagrindinis principas. Tačiau būtina atlikti keletą patobulinimų Europoslygmeniu.

Pvz., kaip dėl mūsų bendrų vertinimo sistemų patobulinimo? Ar dabar turime strategijų,kokiu būdu ir kaip padalijus užduotis būtų galima įvertinti tokius taršos atvejus, kadgalėtume greičiau pateikti pakankamai patikimus pareiškimus? Suprantu, kad tai padarytilabai sudėtinga, ypač dėl meteorologinių sąlygų, tačiau norėčiau žinoti, ar šiuo atvejukoordinavimo srityje padaryta pažanga, kad bent galėtume atlikti matavimus ir juos vertintiremdamiesi vienodais kriterijais.

Apskritai kilus šiai vulkaninių pelenų krizei išryškėjo dabartinis mūsų oro transportosistemos, kuri aprūpinta itin gera įranga, pažeidžiamumas – visi galime tai akivaizdžiai


pamatyti vos atvykę į savo oro uostus. Įprastomis sąlygomis du ar trys vėluojantys skrydžiaijau gali turėti nemažai padarinių, dėl kurių naudotis paslaugomis įprastomis sąlygomistampa vis sudėtingiau, o ką jau kalbėti apie padėtį, kai kyla papildomų problemų dėl orosąlygų ar įvyksta kas nors panašaus į vulkaninių pelenų krizę; tokiu atveju prasideda visiškaschaosas. Paklaidų atveju mūsų sistema neveikia, ir šią sritį taip pat reikia tobulinti, nessistema gera tiek, kiek geri jos pajėgumai atitinkamais atvejais tinkamai reaguoti esantpaklaidoms.

Taip pat tapo akivaizdu, kad esama vieno didelio trūkumo, t. y. kad apskritai trūkstageležinkelių, kelių ir oro transporto sektorių bendradarbiavimo. Būtent dėl šio nepakankamobendradarbiavimo buvo neįmanoma imtis atitinkamų esminių kompensacinių priemonių.

Dėl iniciatyvos „Bendras dangus“, kurią įgyvendinti, kaip paaiškėjo, būtina – nors suderintospriemonės bet kokiu atveju būtų buvęs geresnis sprendimas, – norėčiau pasakyti, kad kolkiekviena valstybė narė bus tvirtai įsitikinusi, jog ji vienintelė iš tikrųjų gali veiksmingaikontroliuoti savo oro erdvę, o visi kiti visiškai nesugeba to daryti (ir čia kalbu apie mūsųoro erdvę Vidurio Europoje), tol šioje srityje nepasieksime jokios pažangos. Ši savimanakenkia Europos bendradarbiavimui ir galiausiai taip pat Europos sumanymui. Turimeaiškiai išsakyti savo nuomonę šiuo klausimu.

Jacqueline Foster, ECR frakcijos vardu. – Pone pirmininke, per diskusijas jau sakyta, tačiaupakartosiu, kad visi žinome itin didelį vulkaninių pelenų debesies sukeltų sutrikdymųmastą. Kaip jau minėta, buvo atšaukta daugiau kaip 100 000 skrydžių, dešimtys milijonųverslo ir atostogaujančių keleivių negalėjo tęsti suplanuotų kelionių, prekės ir kroviniaibuvo užlaikyti ar visiškai nevežami, nukentėjo verslas, o mūsų Europos vežėjai ir oro uostaipatyrė milžiniškų finansinių nuostolių. Apskritai Europos oro linijų įmonės patyrė daugiaukaip 2 mlrd. EUR nuostolių. Visos Europos ir valstybių narių institucijos, kurios buvoatsakingos už tokių problemų sprendimą, buvo visiškai paralyžiuotos, ir, kalbant atvirai,būtų buvę beveik juokinga, jeigu padėtis nebūtų buvusi tokia rimta.

Kilus šiam chaosui paaiškėjo vienas dalykas. Oro transportas Europos ekonomikai labaisvarbus, ir mums, kaip asmenims, reikalinga klestinti ir veiksminga oro transporto pramonė,kur įgulos ir keleivių saugai teikiama didžiausia pirmenybė. Todėl džiaugiuosi galėdamapalaikyti šį žodinį klausimą, ypač todėl, kad per ankstesnes diskusijas šiuo klausimuplenariniame posėdyje raginau Europos Sąjungą išnagrinėti tarptautinę geriausią praktikąkovojant su ugnikalnių pelenais ir ypač pabrėžiau Amerikos, kuri šiuo požiūriu visadavadovavosi labiau apgalvotu požiūriu, pavyzdį. Iš tikrųjų palankiai įvertinau tai, kadKomisija savo krizės vertinime pripažino, jog Europa, pasitelkusi Tarptautinę civilinėsaviacijos organizaciją, turi persvarstyti procedūras.

Iš tarptautinės geriausios patirties pavyzdžių matyti, kad atsakomybė už galimų pavojų,susijusių su vulkaniniais pelenais, valdymą turi būti perleista skrydžių operatoriams ir taptijų saugos valdymo sistemos dalimi. Institucijos turi tikrinti oro linijų saugos valdymosistemas, kad užtikrintų jų atitikį reikiamiems saugos standartams. Ši procedūra taikomaJAV ir kitose šalyse, kurioms pavyko suvaldyti ugnikalnių išsiveržimus be didelių oro eismosutrikdymų.

Labai svarbu aiškus ir ryžtingas bendras vadovavimas, todėl reikia, kad Europos aviacijossaugos agentūra užtikrintų, jog ES valstybės narės suderintų savo esamas procedūras irtaip užtikrintų, jog skrydžių operatoriai prisiimtų atsakomybę ir būtų palaikomi priimanttokius sprendimus ateityje.


Galiausiai po praėjusių metų balandžio–gegužės mėn. kilusios krizės tapo visiškai akivaizdu,kad turime siekti visapusiškai įgyvendinti iniciatyvą „Bendras Europos dangus“ ir BendroEuropos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programą ir kad tam turėtumeteikti pirmenybę. Ir Europos pramonė, ir mokesčių mokėtojai jau investavo labai daug lėšųį šiuos projektus, ir mes, kaip Europos teisės aktų kūrėjai, turime toliau siekti įgyvendintigerai suderintas, ekonomiškas ir struktūrines reformas. Palankiai vertinu šiandien Komisijosnario išsakytas pastabas. Tikėkimės, dabar einame į priekį tinkama linkme.

Juozas Imbrasas, EFD frakcijos vardu. – (LT) Kadangi šiandien vėl kalbame apie krizę,kilusią dėl vulkaninių pelenų, tai rodo, kad ši tema yra vis dar aktuali ir dar yra neatsakytųklausimų. Suprantame, kad ugnikalniai nepaklūsta jokioms taisyklėms ir mes negalimeatmesti nenumatytų aplinkybių galimybės. Visa tai yra aviacijos pramonės gyvavimo dalis,tačiau aviaciją trikdo ne tik ugnikalniai, bet ir audros, sniegas ir panašaus pobūdžio reiškiniai.Suprantama, neįmanoma pašalinti, užkirsti kelio arba numatyti visko, kas gali nutiktiaviacijos srityje. Aišku, lėktuvų saugumas, žmonių gyvybės ir jų judumas turi būti mumsvienas iš svarbiausių uždavinių.

Džiaugiuosi, kad yra vykdoma plataus masto programa įgyvendinant Bendro dangausiniciatyvą, kad būtų modernizuotas oro eismo valdymas. Pritariu tik ką kalbėjusiai kolegei,kad kartu turi būti sukurta bendroji infrastruktūra. Tačiau kalbant apie šitą problemą,norėčiau pasakyti, kad šiandien mes turėtume galvoti ir kalbėti apie alternatyvaus transportovystymą. Šioje srityje reikia ir būtina siekti didesnės pažangos. Ši krizė ypač paveikė EuroposSąjungos Rytų valstybes, kurios liko atskirtos nuo Vakarų Europos dalies ir, skirtingai nuokitų Europos Sąjungos valstybių, neturėjo pakankamos alternatyvios transporto rūšiespasirinkimo galimybės. Dabar žinome, kad turime skubiai sukurti alternatyvią antrinęjudumo sistemą, transeuropinius tinklus, geležinkelio tinklus, alternatyvą oro transportui,kaip tai yra išmintingai padaryta elektros ir telekomunikacijų tinklų atžvilgiu. Todėlatsižvelgiant į finansines perspektyvas turi būti keliami didesni tikslai peržiūrinttranseuropinius tinklus. Sausumos transportas ir visų pirma geležinkelis turėtų galėtisklandžiau pakeisti oro transportą, kai šis yra nutraukiamas. Atėjo laikas apsvarstytikonkrečias alternatyvas ir jas kuo greičiau įgyvendinti.

Diane Dodds (NI). – Pone pirmininke, kaip ir kiti kalbėję Parlamento nariai nesuTransporto ir turizmo komiteto narė, tačiau esu kilusi iš Šiaurės Airijos – Europos pakraštyjeesančios salos. Todėl galite įsivaizduoti, kad geros oro ir jūros transporto jungtys labaisvarbios ne tik mūsų ekonomikai, bet ir asmeninėms kelionėms.

Per pastaruosius keletą mėnesių, iš tikrųjų net šią savaitę, nagrinėjau keletą rinkėjų,nukentėjusių nuo šios konkrečios krizės, neišaiškintų atvejų. Apskaičiuota, kad pervulkaninių pelenų krizę vien Jungtinės Karalystės skrydžių operatorių patirtos išlaidos perdieną viršijo 200 mln. GBP. Todėl, siekdami užtikrinti, kad tokia padėtis nepasikartotų,turime daug tvirčiau bendradarbiauti ir daug geriau naudotis geriausios patirties pavyzdžiais,kad parengtume planą, padėsiantį ateityje išvengti sutrikdymų ir tokio itin neigiamopoveikio ekonomikai.

Kaip minėjau, gavau daug rinkėjų skundų, iš kurių dauguma susiję su oro linijų bendrovėmis,jų elgesiu su šiais asmenimis ir nesugebėjimu pripažinti, kad jos privalo jais pasirūpinti.Norėčiau paprašyti Komisijos išnagrinėti ir šį klausimą.

Ville Itälä (PPE). – (FI) Pone pirmininke, be abejonės, žinome liūdnas istorijas, kuriosbuvo pasakojamos susiformavus pelenų debesiui. Nemažai žmonių negalėjo nuvykti į savoartimųjų laidotuves, vaikų vestuves ar panašius įvykius. Šie įvykiai buvo itin asmeniški ir


dėl to tenka apgailestauti, o ką jau kalbėti apie finansines išlaidas, kurių patyrė 10 mln.nukentėjusių žmonių. Kaip žinote, iš esmės jokios priemonės neveikė.

Negalėjome pasakyti, kad ES buvo numačiusi, kaip suvaldyti tokią padėtį, ir šiuo atvejuTransporto ir turizmo komiteto pirmininkas teisingai pasakė, kad šios rizikos nebuvogalima numatyti, kad jos nebuvo galima kontroliuoti ir kad padėtis buvo panaši į didelįchaosą.

Dabar Komisija turėtų kuo greičiau pateikti visuomenei atsakymus, kuriuos ji nori išgirsti:atsakymus į klausimus, ar esame parengę techninius sprendimus ir ar oro linijų bendrovėsjais naudosis. Jei yra kokių nors sprendimų, kokie jie galėtų būti? Kokių teisių keleiviaiturės ateityje, jeigu vėl susiklostys tokia pati padėtis, kai žmonės negali parskristi ar grįžtinamo? Kada bus užtikrinta veiksminga bendra Europos oro erdvė? Be abejonės, žmonėsnori kuo greičiau gauti atsakymus į šiuos klausimus, taigi tai negali tęstis toliau. Koks yraalternatyvus planas? Kokiomis transporto priemonėmis turi būti naudojamasi? Šį kartąžmonės buvo sutrikę. Kiti iš Ispanijos į Suomiją vyko taksi ir už kelionę sumokėjotūkstančius eurų. Tai negali pasikartoti ateityje: reikėtų parengti planą, kaip šios alternatyviospriemonės galėtų būti naudingesnės žmonėms.

Atsižvelgdamas į tai norėčiau iškelti kitą jau minėtą klausimą ir pakalbėti apie kitą gamtosstichiją – apie sniegą. Gruodžio mėn. pradėjus snigti dešimtys tūkstančių žmonių įstrigoEuropos oro uostuose. Mano šalyje, Suomijoje, nuolat smarkiai sninga ir būna stipriųšalčių, tačiau viskas veikia. Todėl turime užtikrinti, kad ir Europos oro uostai veiktųtinkamai. Tai nėra itin sudėtinga, ir negalime paprasčiausiai pasiduoti: reikėtų imtispriemonių, kad piliečiams būtų užtikrinama jų teisė į teisingumą.

Silvia-Adriana Ţicău (S&D). – (RO) Pone pirmininke, Islandijoje išsiveržęs ugnikalnis,taip pat daug sniego, kurio iškrito praėjusiais metais, rimtai sutrikdė Europos oro eismą irturėjo didelių ekonominių ir socialinių padarinių. Siekdama užtikrinti, kad ateityje būtųišvengta tokių situacijų, norėčiau paklausti Komisijos, kokias naujas pagrindines taisyklesji svarsto patvirtinti, kad būtų patobulinta lėktuvų keleivių teisių reglamentavimo teisinėsistema.

Nepaisant to, kad Londone ir Tulūzoje veikia Vulkaninių pelenų patariamieji centrai, kurieyra Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos įsteigto tarptautinio devynių tokių centrųtinklo dalis, o Londone – specialistų centras, kuriame rengiami vulkaninių pelenų debesųrizikos žemėlapiai, taip pat reikia tobulinti Europos infrastruktūrą įdiegiant vulkaniniųpelenų debesų koncentracijos matavimo realiuoju laiku sistemą.

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1070/2009 dėl Europos aviacijos sistemos veikimo gerinimonuostatas iš valstybių narių reikalaujama imtis būtinų priemonių ir užtikrinti, kad iki2012 m. gruodžio 4 d. būtų įgyvendinti funkciniai oro erdvės blokai.

Norėčiau paklausti Komisijos, ar iniciatyva „Bendras Europos dangus“ bus įgyvendinamapagal nustatytą grafiką. Europos Sąjungoje taip pat reikia užtikrinti galimybes naudotisįvairiarūšiu transportu ir įdiegti kelionių Europos maršrutais įvairių rūšių transportu bilietųrezervavimo ir pirkimo sistemą. Europos Sąjungai reikia greitųjų geležinkelių sistemos,kuri padėtų susieti visas Europos sostines ir miestus.

Liam Aylward (ALDE). – Pone pirmininke, dėl vulkaninių pelenų sukeltos krizėspraėjusiais metais atšaukta beveik 100 000 skrydžių, todėl keleiviai pateko į visišką chaosą.Šiandien norėčiau atkreipti Komisijos dėmesį į šį šios krizės poveikį keleiviams.


Nukentėjo daugiau kaip 10 mln. žmonių, o dėl atšauktų skrydžių tūkstančiai keleivių patyrėdidelių ekonominių išlaidų. Nors oro uostuose esama iškabų ir dalijami informaciniailapeliai, kuriuose keleiviai supažindinami su jų teisėmis, patekus į tokią padėtį, kaiatšaukiami skrydžiai ar esama tokių didelių kelionių sutrikdymų kaip šis, kurį sukėlė pelenųdebesis, tai neretai nėra labai naudinga. Pagal ES teisės aktus oro linijų bendrovės privalosuteikti keleiviams informaciją ir jiems padėti.

Vis dėlto iš tikrųjų dauguma keleivių, nutrūkus jų kelionėms, ieškodami informacijos,stengdamiesi gauti alternatyvių maršrutų bilietų ar kompensaciją iš oro linijų bendrovės,sugaišta daug laiko ir išleidžia nemažai pinigų. Komisija turi veiksmingiau spręsti šįklausimą. Susiklosčius tokiai padėčiai keleivius labiausiai gniuždo mėginimai gautiinformaciją ir susisiekti su oro linijų bendrovėmis. Nors jie žino apie savo teises, įstrigusoro uoste ar oro linijų bendrovei atidėjus jų skrydį jiems jos ne itin naudingos.

Nors palankiai vertinu tai, kad kilus šiai pelenų krizei oro linijų bendrovėms buvo daromasbeprecedentis spaudimas išspręsti tūkstančių keleivių klausimą (ir turiu pripažinti, kad kaikurioms iš jų puikiai pavyko tai padaryti), apskritai žmonėms labai sunku gauti reikiamąinformaciją ir pagalbą.

Kelionių chaosas, 2010 m. gruodžio mėn. kilęs dėl prastų oro sąlygų, – dar vienas toįrodymas. Keleiviai prašo suteikti naujausią informaciją, tačiau norėdami pasinaudoti savoteisėmis jie turi galėti susisiekti su oro linijų bendrovėmis. Keleiviai, kurių kelionėsnutraukiamos, turi turėti galimybę lengviau susisiekti su oro linijų bendrovėmis ir orouosto klientų aptarnavimo tarnybomis bei paprasčiau gauti informaciją. Nepakankasupažindinti Europos Sąjungos piliečius su jų keleivių teisėmis; privalu padėti jiems jomisnaudotis kelionių chaoso aplinkybėmis.

Michael Cramer (Verts/ALE). – (DE) Pone pirmininke, šis įvykis buvo stichinė nelaimė,daugeliui žmonių turėjusi didelių padarinių. Tačiau, palyginti su potvyniais ir tuo pat metuvykusiu uraganu Australijoje ar žemės drebėjimu Kraistčerče, Naujojoje Zelandijoje, mumsvisiems pavyko išvengti žalos. Saugumui visiškai pagrįstai buvo teikiama absoliutipirmenybė. Komisijos narys S. Kallas, susitaręs su ES valstybių narių transporto ministrais,priėmė teisingą sprendimą.

Nesuprantu, kodėl kritiškai vertinamos oro linijų bendrovės. Akivaizdu, kad jos patyrėnuostolių; kaip minėta, 2 mlrd. Vis dėlto neteisinga atsakomybę už sprendimų dėl skrydžiųvykdymo priėmimą bet kuriuo atveju priskirti oro linijų bendrovėms. Šį sprendimą reikiapriimti politiniu lygmeniu. Sauga turi būti didžiausias prioritetas. Įsivaizduokite, kas būtųbuvę, jeigu dėl vulkaninių pelenų lėktuvas būtų sudužęs. Mūsų diskusijos būtų buvusiosvisiškai kitokios, t. y. kalbėtume apie tai, kaip buvo neatsakinga leisti pakilti nors vienamlėktuvui.

Kaip visiškai teisingai minėta, mums reikia atsarginio plano, ir geležinkelių sistema yragalima alternatyva. Kadangi oro linijų bendrovėms netaikomas kuro mokestis, jos permetus iš Europos mokesčių mokėtojų gauna 30 mlrd. EUR. Šias lėšas reikia investuoti įgeležinkelių sistemą, bent į jos dalis, kad įvykus tokiai nelaimei turėtume kitą galimąpasirinkimą.

„Pirmiausia – saugumas“ – taip visiškai pagrįstai žmonės raginami elgtis. Taip turi būti irateityje.

Ryszard Czarnecki (ECR). – (PL) Pone pirmininke, po šio įvykio paaiškėjo, kad Europaiš esmės nebuvo pasirengusi šiai krizei. Nepaisant to, ką girdime šiame Parlamente, ekspertai


teigia, kad mūsų reagavimas buvo perdėtas ir kad tam tikriems lėktuvams iš tikrųjų buvogalima leisti skristi. Vis dėlto iš to matyti, kad sąstingis, į kurį buvome patekę, buvo itindidelio masto. Žinoma, pirmiau kalbėję Parlamento nariai, kurie minėjo tam tikrąalternatyvą plėtojant geležinkelių tinklą, yra teisūs. Tai – akivaizdu. Aviacijos srityje norintišspręsti šią problemą reikia iš tikrųjų užtikrinti geresnį koordinavimą ir stiprinti Europosaviacijos saugos agentūros vaidmenį. Be to, gerai, kad lapkričio mėn. Europos Parlamentaspatvirtino atitinkamą reglamentą šiuo klausimu. Tai buvo žingsnis tinkama linkme.

Béla Kovács (NI). – (HU) Pone pirmininke, išsiveržus ugnikalniui esame priverstipersvarstyti transporto prioritetus. Atėjo laikas keliaujant vidutinio nuotolio atstumais (iki1 500 km.) pradėti teikti pirmenybę geležinkelių transportui, ir siekiant šio tikslo būtųgalima tinkamai panaudoti subsidijas, mokesčius ir kitas reguliavimo priemones. Svarbiaplinkybė ta, kad vidaus rinkoje matyti didelė geležinkelių modernizavimo ir riedmenųgamybos paklausa, o abiejose šiose srityse būtų galima sukurti nemažai darbo vietų.Atsižvelgiant į laiką, kurio reikia patikrinimams oro uostuose atlikti ir persėsti iš vienolėktuvo į kitą, lėktuvai laiko požiūriu, palyginti su greitaisiais traukiniais, nesuteikia jokiopranašumo, tačiau kelia didelę triukšmo ir anglies dioksido taršą. Nors negalime išvengtiugnikalnių išsiveržimų, galime patobulinti tokių reiškinių prognozavimo ir vėliaususiklosčiusios padėties vertinimo technologijas. Vis dėlto tik pertvarkius transporto,energetikos ir pramonės politiką galima rasti tikrą sprendimą, nes ugnikalnių išsiveržimainesutrikdo geležinkelių transporto, o jei ir sutrikdo, tai tik vietos lygmeniu.

Christine De Veyrac (PPE). – (FR) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai,kaip dauguma iš mūsų ką tik sakė, praėjusių metų balandžio mėn. Islandijoje išsiveržęsugnikalnis buvo skaudus suskaidyto ir neveiksmingo Europos dangaus pavyzdys. Kiekvienasiš mūsų, šio Parlamento narių, patyrė tiesioginį šio įvyko poveikį. Penki milijonai mūsųpiliečių buvo įstrigę neturėdami jokios kitos transporto rūšies pasirinkimo galimybės.Praėjus metams nuo šio išskirtinio įvykio vis dar nepatvirtintos naujos europinės priemonės.

Pone Komisijos nary, sakėte, kad balandžio 13–14 d. planuojama surengti pirmąsiasvulkaninių pelenų krizių pratybas, kurias koordinuos Europos saugios oro navigacijosorganizacija, Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO) ir Tarptautinė orotransporto asociacija (IATA), tačiau labai svarbu, kad Europos aviacijos saugos agentūraiš tikrųjų imtųsi vadovauti saugos priemonių koordinavimui Europos lygmeniu.

Nekyla jokių abejonių, kad būtina naudotis modernesnėmis technologijomis ir tikslintiLondone ir Tulūzoje rengiamuose vizualiojo artėjimo tūpti žemėlapiuose teikiamąinformaciją. Vis dėlto, kaip buvo matyti praėjusių metų balandžio mėn., duomenys galibūti prieštaringi, todėl kiekviena valstybė narė gali priimti sprendimus uždaryti savo oroerdvę labiau vadovaudamasi ne informacija, o jausmais.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Europos aviacijos saugos agentūros vaidmuo siūlantsuderintai aiškinti duomenis, taip pat užtikrinant tinkamą ir centralizuotą informacijossklaidą, labai svarbus. Be vizualiojo artėjimo tūpti žemėlapiuose teikiamos informacijossklaidos, Europos aviacijos saugos agentūra turi įdiegti priemonę turimiems duomenimsrinkti glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, oro linijų bendrovėmis ir jųpilotais.

Užtikrinus informacijos sutelkimą ir visų dalyvaujančiųjų šalių koordinavimą bus galimaišvengti praėjusiais metais kilusios sumaišties ir veiksmų neatitikčių. Taigi tikiuosi, kadKomisija kartu su Europos aviacijos saugos agentūra artimiausiu metu pateiks konkrečių


pasiūlymų, kurie bus visapusiškai įtraukti į iniciatyvos „Bendras Europos dangus“įgyvendinimo planą.

James Nicholson (ECR). – Pone pirmininke, dėl vulkaninių pelenų debesies krizėspraėjusių metų balandžio–gegužės mėn. kilo didelių sutrikdymų. Kaip sakė J. Foster,dauguma iš mūsų suprato, kad mums labai reikalingas modernus oro transportas. Žinoma,kai esi kilęs iš tokios šalies kaip mano, iš kurios neįmanoma nuvykti į darbą nesinaudojantlėktuvu, turi tai įsisąmoninti. Tikriausiai visi, tuo metu kur nors keliavę, turi daug papasakoti,o kai kurie žmonės nukentėjo itin smarkiai. Be to, dėl nepakilusių lėktuvų ir įstrigusiųkeleivių oro linijų bendrovės ir kitos verslo įmonės patyrė didelių ekonominių nuostolių.

Žmonės sakė, kad šis įvykis gali pasikartoti. Manau, turime būti tam pasirengę, nes tada,atrodo, buvo labai ilgai dvejojama. Leiskite labai atvirai pasakyti: kaip kiekvieną savaitęskraidantis asmuo, pakilęs į dangų, į 39 000 pėdų aukštį, visų pirma noriu būti saugus,todėl niekada nesiginčiju dėl saugos. Turime užtikrinti, kad keleivių saugai būtų teikiamapirmenybė. Manau, tai yra svarbiausias aspektas, kurį turėtume palaikyti.

Artur Zasada (PPE). – (PL) Pone pirmininke, dar kartą pakartosiu: 100 000 atšauktųskrydžių, 10 mln. kelionės tikslo nepasiekusių keleivių, 2 mlrd. EUR oro linijų bendroviųpatirtų nuostolių. Neprisimenu panašaus masto oro eismo Europoje sąstingio. Jau praėjusiųmetų balandžio mėn. Europos Komisija, raginama visuomenės ir aviacijos pramonėsatstovų, paskelbė, kad skubiai imsis ryžtingų veiksmų. Deja, susidarė vulkaninių pelenųdebesis ir Komisijos siekiai žlugo. Iki šiol neparengtas Europos krizių valdymo planas,kuriuo būtų galima vadovautis panašių įvykių atveju. Be to, iki šiol nepavyko susitarti dėlbendros saugos ekspertų, orlaivių gamintojų ir rinkos reguliuotojų pozicijos. Todėl šiandienbūtina atsakyti šiuos klausimus: kas per pastaruosius metus padaryta šiuo klausimu? Jeišiandien įvyktų panašus ugnikalnio išsiveržimas, ar reaguotume kitaip nei prieš metus?Kada mums bus pateiktos konkrečios priemonės?

Nuolat vedame dialogą dėl Bendro Europos dangaus, kūno ir skysčių skaitytuvų ir dėlprocedūrų, atliekamų stichinių nelaimių, pvz., ugnikalnio išsiveržimo ar atšiaurios žiemos,atvejais. Tačiau oro eismas Europoje kasmet vis intensyvėja. Diskusijoms skirtas laikasbaigiasi. Norint užtikrinti veiksmingą Europos dangų reikia nedelsiant priimti tinkamussprendimus dėl ateities, todėl primygtinai raginu Komisiją baigti šį darbą. Labai ačiū.

Ismail Ertug (S&D). – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, praėjusiaismetais kilus vulkaninių pelenų debesiui labai aiškiai pamatėme savo silpnąsias vietas. Todėlkyla klausimas, kaip turėtume elgtis susiklosčius tokiai padėčiai ateityje. Žinoma,svarbiausias klausimas – lėktuvuose esančių žmonių saugos klausimas. Be abejonės, taippat turime numatyti, kaip atlyginsime finansinius nuostolius. Todėl norėčiau pateiktiKomisijai tokį klausimą: kokių konkrečių veiksmų planuojame imtis ir, pone J. Hahnai,galbūt taip pat galėtumėte perduoti šį klausimą S. Kallasui? Norėčiau pasakyti, kad labaisvarbu perimti bandomųjų skrydžių ir ribinių verčių sričių koordinavimą. Tai labai svarbunorint žinoti, kurie orlaiviai gali pakilti ir kada.

Pone Komisijos nary, norėčiau pasakyti dar vieną pastabą: kaip jau ne kartą minėta, labaisvarbu sukurti Bendrą Europos dangų. Kokių veiksmų Komisija ketina imtis siekdamaparaginti valstybes nares iš tikrųjų įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus šiuo klausimu?Galiausiai jos parašais patvirtino šią iniciatyvą.

Kitas svarbus ir šiandien jau ne kartą minėtas aspektas – dabartinė keleivių teisių orotransporto sektoriuje padėtis. 2004 m. patvirtintas Reglamentas (EB) Nr. 2061. Kokių


veiksmų Komisija ketina imtis šiuo klausimu? Žinome apie įvairioms oro linijų bendrovėmskilusią finansinių nuostolių problemą. Taip pat norėčiau dar kartą atkreipti jūsų dėmesį įtai, kad mums reikia alternatyvų oro transportui, ir šiuo atveju turiu omenyje geležinkeliųsistemą. Taip pat pritariu tiems, kurie mano, kad privalome susieti didelius miestus –Europos sostines. Ir šiuo atveju norint išspręsti šią problemą reikia užtikrinti ne mažesnį,o didesnį Europos įsitraukimą.

Labai džiaugčiausi, jeigu Komisija skirtų dėmesio šiems klausimams.

Carlo Fidanza (PPE). – (IT) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, visų pirmanorėčiau padėkoti M.-J. Marinescu už tai, kad aktyviai ragino surengti šias diskusijas.

Praėjus beveik metams nuo šio įvykio susirinkome čia tam, kad apsvarstytume šį opųklausimą, dėl kurio padaryta daug žalos keleiviams ir įmonėms, vykdančioms veiklą iraviacijos sektoriuje, ir, nepamirškime, kitose pramonės šakose.

Todėl manau, kad būtina patvirtinti dvejopą požiūrį. Viena vertus, reikia užtikrinti didesnįvaldžios institucijų ir suinteresuotųjų šalių koordinavimą ir galiausiai išspręsti Europossaugios oro navigacijos organizacijos, kuri, be abejonės, nėra tiesiogiai Europos institucijomsatskaitinga tarnyba, tačiau kurios vaidmuo siekiant suvaldyti šią krizę ir nepakankamaiveiksmingo krizės valdymo sąlygomis bet kuriuo atveju buvo svarbus, reformos klausimą.

Paaiškėjo, kad būta tik matematinių modelių neatitikčių, dėl kurių pavienių valstybiųvaldžios institucijos nusprendė beveik visiškai uždaryti savo oro erdvę, nors tai nebuvobūtina. Kadangi nebuvo šioje srityje išbandyto modelio ir pažangesnių technologijų, dėlpernelyg didelio atsargumo padaryta labai daug žalos, be to, kilo didelių nepatogumų.

Be to, turime iš esmės daug pažangiau įgyvendinti iniciatyvą „Bendras Europos dangus“ irsparčiau plėtoti visus funkcinius oro erdvės blokus, kad būtų galima sumažinti oro erdvėsvaldymo suskaidymą ir užtikrinti veiksmingesnį jų valdymą. Kita vertus, būtina užtikrintikeleivių teises. Šiuo požiūriu tikiuosi, kad Komisija kuo greičiau pateiks persvarstytądirektyvą dėl kelionių paketų ir išaiškins garantijų ir atsakomybės susiklosčius išskirtinėmsaplinkybėms sistemą, taip pat bet tokius piliečių teisių reglamento pakeitimus, kai tokiapadėtis užsitęsia.

Kaip sakė kiti Parlamento nariai, taip pat reikėtų parengti avarinį planą, kuriame būtųnumatytos alternatyvaus judumo galimybės ir alternatyvios transporto priemonės, kuriomisbūtų galima naudotis, jeigu vėl susiklostytų panaši padėtis.

Dominique Riquet (PPE). – (FR) Pone pirmininke, norėčiau padėkoti pirmiaukalbėjusiems Parlamento nariams, kurie pabrėžė visus Europos oro transporto integracijostrūkumus, susijusius su naudojimusi oro erdve, ant žemės esančiomis struktūromis irkomerciniais tinklais. Taip pat norėčiau konkrečiau pabrėžti su oro erdve nesusijusiusaspektus, kurie išryškėjo per šią ugnikalnio sukeltą krizę; t. y. oro transportui alternatyviųtinklų, ypač, kaip minėta šį rytą, geležinkelių tinklų, trūkumą ir, svarbiausia, integruotųinformacijos sistemų, kurios padėtų keleiviams greitai rasti su prieinamais alternatyviaistransporto būdais susijusią informaciją, stoką.

Šį įvykį turėtume laikyti paskata plėtoti alternatyvias, veiksmingas ir konkurencingastransporto rūšis. Šiuo požiūriu pirmojo geležinkelių dokumentų rinkinio persvarstymasir infrastruktūros politikos atnaujinimas tiesiant transeuropinius transporto tinklus būtųžingsniai šia kryptimi.


Be to, raginu Komisiją rimtai apsvarstyti galimybę įdiegti visoms tarpusavyje susietomstransporto rūšims bendrą informacijos ir rezervacijų sistemą.

Bogdan Kazimierz Marcinkiewicz (PPE). – (PL) Pone pirmininke, Europa nebuvopasirengusi tokiam chaosui, o už krizės valdymą atsakingos institucijos – šios užduotiessprendimui. Dėl oro eismo sulaikymo oro linijų bendrovės kasdien prarado po400 mln. USD. Prie nuostolių, patirtų dėl neparduotų bilietų, reikėtų pridėti oro uostuoseįstrigusių keleivių apgyvendinimo, maitinimo ir vežimo išlaidas.

Seisminis aktyvumas ir ugnikalnių išsiveržimai – pasauliui ne naujiena; gali būti, kad ateityjeišsiverš kiti ugnikalniai. Deja, nėra tokiai padėčiai tinkamų priemonių. Tokiais atvejaisEuropos Sąjunga daugiausia dėmesio turėtų skirti užtikrinti, kad jos piliečiai galėtųpasinaudoti skrydžiams alternatyviomis transporto priemonėmis. Vieni iš gerų sprendimų,kaip dalis Europos Sąjungoje tiesiamo TEN-T tinklo, būtų sukurti bendrą geležinkeliųjungčių tinklą ir susitelkti į greitųjų geležinkelių transporto tobulinimą. Tai būtų iš tikrųjųveiksmingos priemonės, padedančios išspręsti tokias problemas. Dėkoju.

Karin Kadenbach (S&D). – (DE) Pone pirmininke, J. Hahnai, taip pat nesu Transportoir turizmo komiteto narė, tačiau manau, kad mums visiems svarbu pasimokyti iš pelenųsukeltos krizės. Kaip jau šiandien minėta, principas „pirmiausia – saugumas“ ateityje ieškantsprendimo būdų turi būti svarbiausias. Turime plėtoti geležinkelius ir Europos geležinkeliųtinklą. Be to, žemės drebėjimo, pelenų debesų, potvynių ar panašių nelaimių atvejais mumstaip pat reikia bendro keleivių ir krovinių transporto (neatsižvelgiant į tai, ar jis vykdomasoru, geležinkeliais ar keliais) koordinavimo būdo.

Atrodo, nacionaliniai informacijos centrai – panašūs į centrus, kuriuos dabar steigiamesveikatos sektoriuje siekdami užtikrinti tarpvalstybinę pacientų priežiūrą, – į kuriuos galėtųkreiptis visų kartų žmonės, yra beveik akivaizdus šios problemos sprendimo būdas. Tiesata, kad šiuo metu oro transporto sektoriuje taip pat galiu įžvelgti tam tikrą kartų nelygybėspraktiką. Šiuo metu neturint prieigos prie interneto beveik neįmanoma gauti informacijos.Turėtume bendradarbiauti, kad išspręstume ir šią problemą.

Pat the Cope Gallagher (ALDE). – Pone pirmininke, kaip pabrėžė dauguma kolegų,2010 m. vulkaninių pelenų krizė sukėlė didelį oro eismo sutrikdymą ir padarė didelęekonominę žalą; žalą, kurios iki šiol negalima apibrėžti. Tiesiogiai nukentėjo daugiau kaip10 mln. keleivių, nes visoje Europoje buvo atšaukta 100 000 skrydžių. Esu kilęs iš Airijos,o Airijos lėktuvų keleiviai dėl šio pelenų debesies patyrė itin didelių sunkumų, nes Airijaneturi sausumos kelio į žemyninę Europos dalį. Kad atvyčiau čia, į Strasbūrą, man reikėjokeltis jūra, važiuoti traukiniais, taksi ir automobiliais, ir ši kelionė truko daugiau kaip 24 val.be miego. Žinoma, ši kaina nedidelė; turime užtikrinti, kad saugumas būtų svarbiausiasdalykas.

Vis dėlto susiklosčius šiai padėčiai paaiškėjo, kad itin reikia bendros politikos. Palankaivertinu pastarąsias Komisijos nario S. Kallaso iniciatyvas įgyvendinti projektą „BendrasEuropos dangus“ ir sukurti veiksmingą oro erdvę. Taip pat palankiai vertinu šiandien čiapateiktą Komisijos nario J. Hahno pareiškimą ir visapusiškai palaikau šias priemones, nesvulkaninių pelenų debesys nepripažįsta jokių politinių ar geografinių sienų.

Ádám Kósa (PPE). – (HU) Pone pirmininke, ponios ir ponai, mano kolega Parlamentonarys M.-J. Marinescu jau pažymėjo, kad kilus vulkaninių pelenų krizei paaiškėjo, jogEuropa nei strateginiu, nei techniniu požiūriu nebuvo pasirengusi suvaldyti tokios padėties.Norėčiau atkreipti Komisijos dėmesį, kad tai taip pat turėjo didelį poveikį informacijos


sklaidai ir galimybėms su ja susipažinti. Dėl ryšių srityje kilusios sumaišties nuo krizėsnukentėjo nepalankioje padėtyje esančios žmonių grupės, pvz., šeimos su mažais vaikaisir neįgalieji, kurie negalėjo tinkamai reaguoti į padėtį. Norėčiau paklausti Komisijos, ar po2010 m. balandžio mėn. įvykių ir susiklosčius panašioms krizės aplinkybėms kiekvienaskeliaujantis pilietis turės galimybę susipažinti su atitinkama informacija, kad galėtų tinkamaipasinaudoti savo teise gauti informaciją.

Johannes Hahn, Komisijos narys. – Pone pirmininke, norėčiau padėkoti gerbiamiesiemsParlamento nariams už jų supratimą, kad nesu susipažinęs su šiuo svarstomu klausimu.Gerbiamieji Parlamento nariai, esate teisūs manydami, kad mano kolega Komisijospirmininko pavaduotojas Siim Kallas puikiai dirba, o į jūsų konkrečius klausimus busatsakyta raštu, jeigu to reikės. Be to, norėčiau jums padėkoti už įdomias diskusijas, visųpirma dėl to, kad aš, kaip ir jūs, taip pat patyriau įvairių neigiamų šių įvykių padarinių.Todėl norėčiau apibendrinti diskusijas pateikdamas šias pastabas.

Per praėjusiais metais kilusią vulkaninių pelenų krizę tapo itin akivaizdu, kad norėdamirasti sprendimus, kaip būtų galima išvengti tokio oro erdvės uždarymo, kokį tada matėme,turime bendradarbiauti. Be to, dėl veiksmų, kurių imamasi šiuo požiūriu, negalima sumažintisaugos lygio, kuriuo aviacijos pramonė garsėja visame pasaulyje, ir praėjusių metųbalandžio mėn. pavyko tai užtikrinti.

Krizės Europos Sąjungai – ne naujiena, o ES atsakas į šią krizę buvo pateiktas laiku irveiksmingas. Tada paaiškėjo, kad esant didelei krizei centralizuoti Europos veiksmai yralabai svarbūs. Nagrinėjant konkrečiai Ejafjadlajokudlio išsiveržimą, dar kartą tapo akivaizdu,kokia svarbi iniciatyvos „Bendras Europos dangus“ samprata, siekiai ir tikslai. Kaip pripažinoMinistrų Taryba, norint iš šio projekto gauti visapusės naudos, reikia jį sparčiau įgyvendinti.

Komisijos požiūriu ir toliau daugiausia dėmesio bus skiriama tam, kad būtų įtvirtintassuderintas požiūris ir per būsimas krizes taikomos sutartos priemonės. Tai bus naudingavisiems Europos piliečiams. 2012 m. ketiname persvarstyti oro transporto keleivių teises.Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas: siekiant supaprastinti suderintą sprendimųpriėmimo procedūrą labai svarbu užtikrinti, kad šiame procese dalyvautų pramonės atstovai.

Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.


David Martin (S&D), raštu. – Dėl ugnikalnio išsiveržimo Islandijoje praėjusių metųbalandžio–gegužės mėn. uždarius didelius Europos oro erdvės plotus buvo rimtaisutrikdytas eismas ir padaryta daug ekonominės žalos, o dėl to tiesiogiai nukentėjo 10 mln.keleivių. Manau, operatoriams tenka pagrindinė atsakomybė už skrydžių saugą. Todėl jieturi gauti tikslius duomenis. Pilotai yra parengti dirbti ypatingomis skrydžio sąlygomis,reguliavimo institucijos peržiūri, prižiūri ir tvirtina komercinių oro linijų saugos instrukcijas,o oro susisiekimo bendrovės turi reikiamą skrydžių virš vulkanų sričių patirtį, kaip taimatyti iš jų saugumo rodiklių. Todėl oro linijos operatorius (pilotas) turėtų būti atsakingasuž rizikos įvertinimą ir skrydžių saugos užtikrinimą, pvz., maršruto pasirinkimą arbasprendimo, ar būtina pakeisti maršrutą, atsižvelgiant į visą turimą informaciją (teikiantdaugiau informacijos ir gerinant techninę įrangą orlaivyje), priėmimą. Tikiuosi, Komisijabendradarbiaus su atitinkamomis institucijomis ir užtikrins, kad ateityje joms būtų sudarytossąlygos tęsti savo darbą.

Wojciech Michał Olejniczak (S&D), raštu. – (PL) Šiandien Europos Parlamente vykodiskusijos dėl vulkaninių pelenų krizės. Dėl praėjusiais metais Islandijoje išsiveržusio


ugnikalnio visoje Europoje buvo rimtai sutrikdytas oro eismas. Dėl to padaryta daugekonominės žalos, be to, tiesiogiai nukentėjo 10 mln. keleivių. Be abejonės, EuroposSąjungai nenaudinga priešintis gamtos jėgoms, tačiau geriau numačius panašios krizėstikimybę ateityje iš tikrųjų būtų galima sumažinti ekonominius nuostolius, o Europospiliečiai patirtų mažiau nepatogumų.

Per šias diskusijas aptarti klausimai, susiję su investavimo į techninę įrangą ir duomenųperdavimo sistemas pažanga, kad būtų galima realiuoju laiku teikti orų prognozes, srityje.Europos Komisijai pateikta klausimų dėl bendrų sprendimų priėmimo procedūrų skaidrumoir geresnio atsakų koordinavimo. Taip pat apsvarstyti intensyvesnio oro eismo ateityjepadariniai ir kalbėta apie tai, kokių priemonių reikėtų imtis, kad Europos aviacijos saugosagentūra taptų atsakinga už veiklos pokyčių įgyvendinimą.

Nuno Teixeira (PPE), raštu. – (PT) Stichinės nelaimės dažnėja ir smarkėja. Pastaruojuatveju praėjusių metų balandžio–gegužės mėn. Islandijoje kilęs vulkaninių pelenų debesisturėjo didelių neigiamų padarinių visai Europos oro erdvei, tuomet neveikė 75 proc. visooro uostų tinklo, buvo padaryta didelių ekonominių nuostolių ir dėl to nukentėjo apie10 mln. keleivių.

Siekiant užkirsti kelią tolesniems oro eismo sutrikdymams reikia skubiai apsvarstyti krizėsvaldymo priemones. Tai reiškia, kad norint laiku teikti tikslią informaciją reikia investuotiį ant žemės ir ore esančią techninę įrangą. Be to, labai svarbu apibrėžti įvairių institucijųvaidmenį ir funkcijas atliekant krizės valdymo procedūras, kad siekiant išvengti didesniųnuostolių, kurių gali patirti įvairūs suinteresuotieji subjektai, būtų užtikrinamas suderintaskoordinavimas. Po šio įvykio paaiškėjo, kad labai svarbu plėtoti Europos oro erdvėsintegraciją įgyvendinant iniciatyvą „Bendras Europos dangus“. Iš nuolat didėjančių oroeismo srautų, Europos oro erdvės susiskaidymo ir tokių nenumatytų įvykių kaip šisvulkaninių pelenų debesis matyti, kad ES, siekdama suteikti Europos aviacijos sektoriuipapildomos naudos, turėtų suderinti ir koordinuoti savo aviacijos srities procedūras.

(Posėdis sustabdytas 11.35 val. ir atnaujintas 12.00 val.)

PIRMININKAVO: JERZY BUZEKPirmininkas

6. Pirmininko pareiškimas

Pirmininkas. – Mieli kolegos, ponios ir ponai, gerbiamieji svečiai, rytoj, kovo 11 d.,septintąjį kartą minėsime Europos nukentėjusiųjų nuo terorizmo dieną. Ši diena skirtadaugiau kaip 5 000 nukentėjusiųjų nuo terorizmo Europoje atminti. Teroristai paskelbėkarą civiliams gyventojams. Jie smogia tose vietose, kur paprasti žmonės savo šalyse turėtųjaustis saugūs. Tai – gėdingas, nesąžiningas ir bailus elgesys. Todėl terorizmo niekadanegalima pateisinti. Mes, europiečiai, esame stiprūs ir vieningi. Jokia teroristų ar nusikaltėliųorganizacija negali susilpninti mūsų tikėjimo vertybėmis, kuriomis pagrįsta mūsų vieningaEuropa.

Ponios ir ponai, prašau jūsų atsistoti ir tylos minute pagerbti nukentėjusiuosius nuoterorizmo.

(Parlamentas atsistojo ir tylos minute pagerbė nuketėjusiuosius nuo terorizmo.)


7. Europos savidraudos draugijų, asociacijų ir fondų įstatų priėmimas (rašytinispareiškimas) (žr. protokolą)

8. Sunkiasvorių transporto priemonių susidūrimai (rašytinis pareiškimas)

Pirmininkas. – Visų pirma perskaitysiu jums du rašytinius pareiškimus. Pirmąjį pateikėM. Tarabella, R. Bastos, P. Canfin, M.-Ch. Vergiat ir R. Weber dėl Europos savidraudosdraugijų, asociacijų ir fondų įstatų priėmimo. Jį pasirašė dauguma visų Parlamento narių.Todėl pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnį šis rašytinis pareiškimas bus perduotasadresatams ir kartu su pasirašiusiųjų pavardėmis paskelbtas šio posėdžio Priimtuose tekstuose.

Antrąjį rašytinį pareiškimą dėl Sunkiasvorių transporto priemonių susidūrimų pateikėF. Hall, I. Ayala Sender, I. Durant, D.-L. Koch ir S. Wils. Jį pasirašė dauguma visų Parlamentonarių. Todėl pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnį šis rašytinis pareiškimas busperduotas adresatams ir kartu su pasirašiusiųjų pavardėmis paskelbtas šio posėdžioPriimtuose tekstuose.

Mike Nattrass (NI). – Pone Pirmininke, atsižvelgdamas į tai, apie ką ką tik kalbėjome,norėčiau pasakyti, kad padidintas šio pastato saugumas, todėl norėčiau padėkoti mussaugantiems vyrams ir moterims. Norėčiau, kad patikintumėte mus, jog atliekamaskruopštus Briuselio saugumo pažeidimų, per kuriuos kelis kartus panaudoti šaunamiejiginklai, tyrimas. Dėl šių pažeidimų mūsų darbuotojams, svečiams ir mums patiems buvokilęs didelis pavojus. Be to, gal galėtumėte mus patikinti, kad vyresnioji vadovybė prisiimsatsakomybę, jeigu to reikės, ir kad kareiviai nebus aukojami tam, kad būtų apsaugotigenerolai?

(Plojimai.)

Pirmininkas. – Norėčiau jus patikinti, kad siekiant padidinti mūsų Rūmų saugumą šisklausimas nuolat persvarstomas.

Marc Tarabella (S&D). – (FR) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, kiek tai sietina su rašytiniopareiškimo Nr. 84/2010 pasirašymu, norėčiau padėkoti visiems kartu su manimi jįpasirašiusiems Parlamento nariams: R. Bastos iš Europos liaudies partijos (krikščioniųdemokratų) frakcijos; P. Canfinui iš Žaliųjų frakcijos / Europos laisvojo aljanso;M.-Ch. Vergiat iš Europos vieningųjų kairiųjų jungtinės frakcijos / Šiaurės šalių žaliųjųkairiųjų ir R. Weber iš Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos. Kartu galėjomesurinkti daugumos Parlamento narių parašus.

Dėkoju socialinės ekonomikos sektoriaus veikėjams, kurie ėmėsi veiksmų ir sudarė sąlygasšiam Parlamentui pasiųsti Komisijai aiškų ženklą, kad ji pagaliau turi pripažinti bendrusEuropos savidraudos draugijų, asociacijų ir fondų įstatus.

(Plojimai.)

9. Balsuoti skirtas laikas

Pirmininkas. – Kitas klausimas – balsuoti skirtas laikas.

(Balsavimo rezultatus ir kitą informaciją apie balsavimą žr. protokole)


9.1. Vengrijos žiniasklaidos įstatymas (B7-0191/2011) (balsavimas)

– Prieš balsavimą:

Joseph Daul, PPE frakcijos vardu. – (FR) Pone Pirmininke, prieš suplanuotą balsavimą dėlrezoliucijos dėl Vengrijos žiniasklaidos įstatymo norėčiau atkreipti kolegų Parlamentonarių dėmesį į naujausius su šia padėtimi susijusius įvykius ir pateikti konkretų pasiūlymą.

Prieš keturias dienas Vengrijos parlamentas priėmė pataisas – visas pataisas – kurių reikalavoEuropos Komisija, nors, beje, už jas nebalsavo Vengrijos socialistų ir žaliųjų partijos nariai.Komisijos narė N. Kroes dalyvavo vykstant balsavimui ir paskelbė, kad pakeista įstatymoversija atitinka Europos teisę ir ypač Pagrindinių teisių chartiją. Tačiau į tai visiškaineatsižvelgiama kairiųjų frakcijų rezoliucijoje, dėl kurios šį vidurdienį bus balsuojama.Rezoliucijos tekstas yra praktiškai toks pat, koks buvo prieš tris savaites – jameneužsimenama apie Vengrijos parlamento balsavimą. Tad norėčiau paklausti, ar šisParlamentas gyvena realiame, ar įsivaizduojamame pasaulyje? Ši rezoliucija nukreipta arprieš Vengrijos vyriausybę, ar prieš Europos Komisiją, kuri nemato daugiau įstatymųproblemų?

(Plojimai)

Ypač norėčiau paklausti Liberalų frakcijos pirmininko, ar jis pasitiki, ar nepasitiki Komisijosnare N. Kroes?

Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija mano, kad Parlamentas praraspasitikėjimą, jei balsuos už realybės neatitinkančius tekstus. Ar tai arena, kurioje suvedamosnacionalinės politinės sąskaitos?

(Plojimai)

Atsižvelgdama į šias aplinkybes PPE frakcija atsiima savo rezoliuciją ir ragina kitas frakcijaspasielgti taip pat. Čia sprendžiamas Parlamento patikimumo klausimas.

Pirmininkas. – Ponios ir ponai, pasiūlymas visiškai aiškus. Kaip suprantu, Europos liaudiespartijos (krikščionių demokratų) frakcija atsiėmė savo rezoliuciją. Todėl turime tik vienąrezoliuciją, kurią pateikė kelios politinės frakcijos. Norėčiau paprašyti, kad šių politiniųfrakcijų atstovai tai pakomentuotų.

Hannes Swoboda, S&D frakcijos vardu. – (DE) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, J. Daulkalbėjo apie realybę. Ką gi, realybė yra tokia, kad Vengrijos vyriausybė ar Vengrijosparlamentas pakeitė įstatymą, ir tai gerai, nes, prisimenant diskusiją šiame Parlamente, tamtikri žmonės sakė – įskaitant ir jus, pone J. Dauli – kad nieko nereikia keisti, kad viskas yragerai. Staiga, jau kažką prireikė keisti.

(Plojimai iš kairės)

Tačiau realybė yra ir tai – apie tai irgi galite pasiskaityti – kad ir Europos saugumo irbendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovas žiniasklaidos laisvės klausimu, ir EuroposTarybos atstovas sako, kad šių pakeitimų nepakanka. Štai kokia yra realybė, pone J. Dauli.Tokia yra realybė.


Vakarykščiame mūsų frakcijos posėdyje, kuriam pirmininkavau, aptarėme įstatymą ir jopakeitimus ir, kaip ESBO ir Europos Taryba, nusprendėme, kad šių pakeitimų nepakanka.


Kad ir koks šiandien būtų priimtas sprendimas – ar jūs laimėtumėte, pone J. Dauli, arlaimėtume mes – mes nesiliausime kovoti už žiniasklaidos laisvę, pone B. Lange. Jei jūsnuspręsite elgtis kitaip, tai jūsų reikalas.


Žiniasklaidos laisvė yra neliečiama demokratijos dalis. Mes siekiame demokratijos iržiniasklaidos laisvės. Todėl prašome šiandien atitinkamai balsuoti. Žinome, kad ir jūsųfrakcijoje yra mums pritariančių Parlamento narių. Turime kovoti už žiniasklaidos laisvęVengrijoje ir visur kitur.


Pirmininkas. – Ponios ir ponai, kolegos Parlamento nariai, kaip suprantu, šios keturiospolitinės frakcijos savo deklaracijos neatsiima. Dabar galėtume užbaigti diskusiją ir pereitiprie balsavimo, bet matau, kad Europos Parlamento Liberalų ir demokratų aljanso užEuropą frakcija irgi nori pasakyti savo nuomonę. Prašome kalbėti.

Alexander Graf Lambsdorff, ALDE frakcijos vardu. – (DE) Pone Pirmininke, į mus buvokonkrečiai kreiptasi. Žinoma, kad mes pasitikime Komisijos narės N. Kroes darbu. Jipavyzdingai ištyrė antrinį įstatymą. Norėtume, kad pagrindinį įstatymą tyrusi Komisijosnarė savo darbą būtų atlikusi taip pat gerai, nes būtent čia ir slypi problema.


Iš tikrųjų padėtis yra tokia, kaip ją apibūdino H. Swoboda, t. y. kad, Europos Tarybos irEuropos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) nuomone, šių pakeitimųnepakanka. Vengrijos ministro pirmininko pavaduotojas ir viešojo administravimo irteisingumo ministras T. Navracsics pats pripažino, kad tai buvo nereikšmingas žiniasklaidosįstatymo pakeitimas. Galėčiau paminėti žurnalistinių šaltinių apsaugą, kuri vis darnereglamentuota, arba žiniasklaidos institucijų sudėtį ir galias. Visus šiuos klausimus darreikia aptarti.

Todėl Europos Parlamento Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos vardu norėčiaupasakyti, kad mes neatsiimame savo pasiūlymo dėl rezoliucijos, bet prašome balsuoti.

Pirmininkas. – Ponios ir ponai, balsuosime už keturių politinių frakcijų rezoliuciją.

9.2. Pietinės ES kaimynės šalys, visų pirma Libija, įskaitant humanitarinius aspektus(B7-0169/2011) (balsavimas)


Ana Gomes (S&D). – (PT) Pone Pirmininke, atsirado naujas dalykas, kurio nėra šiojerezoliucijoje, todėl raginu Parlamentą prisidėti ir kartu pareikšti savo pasipiktinimą irsusirūpinimą. Kalbu apie tai, kas nutiko BBC žurnalistų komandai: jie buvo neteisėtaipagrobti ir kankinami, buvo inscenizuota jų egzekucija ir jie matė daugelį kitų visiškainežmoniškomis sąlygomis kalinamų Libijos gyventojų.

Šis įvykis taip pat parodo, kad Libijoje žurnalistams neleidžiama laisvai vykdyti savo darbo.Tai svarbus klausimas, todėl raginu Parlamentą prisijungti ir kartu pareikšti savopasipiktinimą ir susirūpinimą, kurį mes turime perduoti Tarybai.


Pirmininkas. – Ponia A. Gomes, ar turite omenyje konkretų pakeitimą? Mes galimesvarstyti tik konkretų pakeitimą, o ne bendrą pareiškimą.

Ana Gomes (S&D). – (PT) Pone Pirmininke, remiantis mano turima informacija, Liberalųfrakcija norėtų pasiūlyti žodinį pakeitimą, dėl kurio buvo sutarta, bet jei ne, būsiu daugiaunei laiminga galėdama jį pasiūlyti.

Pirmininkas. – Gerai, supratau. Tai bendra pastaba. Ačiū.

Michał Tomasz Kamiński (ECR). – (PL) Pone Pirmininke, su visa derama pagarba noriupasakyti, kad girdėjome, kaip pasakėte, kad rezoliucija patvirtinta, bet nemačiau rezultatonei savo ekrane, nei ekrane prieš mane esančioje vietoje. Manau, mes irgi turėtume gautirezultatus, t. y. konkrečiai šio balsavimo rezultatus.

Pirmininkas. – Rezultatas yra toks: 316 žmonių balsavo „už“, 264 balsavo „prieš“ ir 33žmonės susilaikė.

József Szájer (PPE). – Pone Pirmininke, norėčiau priminti Parlamentui apie mūsųtaikomus dvigubus standartus. Vengrijos žiniasklaidos įstatymo atveju į mūsų rezoliucijąbuvo neįtrauktas pirmadienio įvykis.

Dabar bandome įtraukti kažką, kas įvyko vos vakar. Tai aiškiai yra dvigubi Parlamentotaikomi standartai, ir tai apgailėtina ir nepriimtina.

– Prieš balsavimą dėl 11 pakeitimo:

Guy Verhofstadt (ALDE). – Pone Pirmininke, darau tai visų frakcijos lyderių ir daugumoskoordinatorių vardu, nes vakar po diskusijos kilo bendras supratimas, kad reikia griežtinti11 pastraipą. Mano pristatomas žodinis pakeitimas būtų toks: „Ragina Komisijos pirmininkopavaduotoją-Europos Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikaiužmegzti ryšius su Libijos laikinąja pereinamojo laikotarpio nacionaline taryba (LPLNT),siekiant pradėti jų įteisinimo procesą, skatinti parėjimą prie demokratijos, užtikrinti įvairiųLibijos visuomenės atstovų dalyvavimą ir suteikti galių moterims ir mažumoms pereinamojolaikotarpio procese, ir remti LPLNT išlaisvintame regione siekiant palengvinti vietosgyventojų padėtį ir patenkinti pagrindinius regiono humanitarinius poreikius, įskaitantmedicininę pagalbą.“

Toks yra žodinis pakeitimas septynių frakcijos lyderių ir visų koordinatorių, su kuriais dėljo buvo sutarta.

(Žodiniam pakeitimui buvo pritarta)

9.3. ES požiūris Irano klausimu (A7-0037/2011, Bastiaan Belder) (balsavimas)

– Prieš balsavimą dėl 6 pastraipos:

Bastiaan Belder, pranešėjas. – (NL) Pone Pirmininke, Europos Parlamento socialistų irdemokratų pažangiojo aljanso frakcijos vardu ir pritariant bei sutinkant kitoms frakcijomssiūlau po 6 pastraipos įterpti tokį žodinį pakeitimą:

pranešėjas. – „Griežtai smerkia neteisėtą Irano opozicijos lyderių Miro Hosseino Mousaviir Mehdi Karoubi bei jų žmonų suėmimą, kurį įvykdė Irano saugumo pajėgos, ir raginajuos nedelsiant ir be sąlygų paleisti; nurodo, kad sulaikymas įvyko pažeidžiant Iranoįstatymus; smerkia Irano valdžios institucijų požiūrį į opozicijos teisę protestuoti ir pareiškia


savo solidarumą su Irano tauta dėl jos demokratijos troškimo; smerkia Irano vyriausybėsveidmainystę, kuri, nors teigia, kad palaiko Egipto nepriklausomybę, 2011 m. vasario 14 d.prieš taikius demonstrantus, kurie dalyvavo solidarumo su Egipto žmonėmisdemonstracijoje, naudojo perdėtą jėgą, grasinimus ir pasirenkamus suėmimus.“


– Prieš balsavimą dėl konstatuojamosios dalies N:

Anna Ibrisagic (PPE). – (SV) Šis žodinis pakeitimas yra susijęs su vienu žodžiu, t. y. žodžiu„ir“. Perskaitysiu tekstą angliškai ir tada paaiškinsiu kodėl:

„kadangi matyti, jog Iranas ir Turkija plėtoja santykius, – kitas žodis „ir“ ištrinamas irkonstatuojamoji dalis tęsiama, – kadangi Iranas naudojasi savo valstybiniais irnevalstybiniais sąjungininkais Sirijoje, organizacijose Hezbollah ir Hamas, taip patMusulmonų brolijoje, siekdamas destabilizuoti regioną.“

(SV) Norime sakinio viduryje pašalinti žodį „ir“, nes nenorime susieti Turkijos ir Iranosantykių su Irano santykiais su organizacijomis Hezbollah ir Hamas.


9.4. 16-oji Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos sesija (Ženeva, 2011 m. vasario28 d.–kovo 25 d.) (B7-0158/2011) (balsavimas)


Heidi Hautala, Žmogaus teisių pakomitečio pirmininkė. – Pone Pirmininke, turiu labai gerųsu žmogaus teisėmis susijusių žinių. Sacharovo premijos kandidatas, 80 metų Sirijosžmogaus teisių srities teisininkas, Haitham al-Maleh sulaukė malonės ir prieš dvi dienasbuvo išlaisvintas. Tai nuostabus pavyzdys, kaip Europos Parlamentas gali stiprinti žmogausteises.

Vėl atgavęs laisvę Haitham al-Maleh yra ryžtingai nusiteikęs padėti išlaisvinti tūkstančiusSirijos politinių kalinių.

(Garsūs plojimai)

Pirmininkas. – Ačiū už šias naujienas. Esu įsitikinęs, kad tai bus puiki paskata mūsųdarbui.

– Prieš balsavimą dėl 8 pastraipos:

Jean-Pierre Audy (PPE). – (FR) Pone Pirmininke, tiesiog norėčiau pažymėti, kad kaipaskelbėte balsavimą dėl originalaus teksto 8 pastraipos, vertime į prancūzų kalbą buvonurodyta, kad tai 19 pastraipa. Tad kilo nesusipratimas dėl balsavimo instrukcijų.

Pirmininkas. – Mes tai išsiaiškinsime. Dėkoju už pastabą.

PIRMININKAVO: DIANA WALLISPirmininko pavaduotoja

Fiona Hall (ALDE). – Ponia pirmininke, tiesiog norėčiau pasinaudoti proga ir padėkoti400 kolegų iš viso Parlamento, kurie pasirašė 81 rašytinį pareiškimą; taip pat norėčiaupadėkoti savo darbuotojams už jų sunkų darbą ir rašytinių pareiškimų tarnyboms už jų


paramą, bet labiausiai norėčiau padėkoti šalininkams, be kurių atsidavimo tai nebūtųpavykę.

Didžiuojuosi, kad esu Parlamento, į kurį paprasti žmonės gali ateiti, išsakyti savo nuomonę,o Parlamento nariai juos išklauso ir į tai atsižvelgia, narė. Tai geriausias demokratijospavyzdys, jis parodo, kad Europos Parlamentas nėra nutolęs nuo savo žmonių.

10. Paaiškinimai dėl balsavimo

Pirmininkas. – Priartėjome prie paaiškinimų dėl balsavimo.

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0191/2011

Monika Flašíková Beňová (S&D). – (SK) Ponia pirmininke, balsavau už rezoliuciją,kurią kartu pateikė Europos socialistų frakcija, daugiausia dėl to, kad mažai kas pasikeitėšios rezoliucijos svarbos ir aktualumo atžvilgiu, nors nuo šios rezoliucijos projektoparengimo iki šiandieninio balsavimo Vengrijoje ir įvyko tam tikrų pasikeitimų.

Visų pirma norėčiau pabrėžti, jog esame nusivylę, kad Komisija iš pradžių nusprendė skirtidėmesį tik trims su prieštaringu Vengrijos žiniasklaidos įstatymu susijusioms sritims. Mesprimygtinai reikalaujame, kad po to, kai Vengrijos vyriausybė ir Parlamentas gana priimtinubūdu išsprendė šių sričių problemas, Komisija toliau atidžiai stebėtų, kaip Vengrijosžiniasklaidos įstatymas konkrečiai atitinka Europos teisę ir ypač Pagrindinių teisių chartiją.

Taip pat norėtume paraginti Vengrijos valdžios institucijas rengiant būsimas įstatymopataisas daugiau bendradarbiauti su susijusiomis šalimis, įskaitant pilietinę visuomenę,nes tai vienintelis būdas kurti įstatymus išties demokratinėje valstybėje. Taip pagalba irrekomendacijos tikrai skatins, nesvarbu, ar jos būtų Europos Parlamento, Komisijos, arEuropos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos, ar Europos Tarybos žmogaus teisiųkomisaro.

Hannu Takkula (ALDE). – (FI) Ponia pirmininke, neabejotinai visi Parlamento nariai,kurie pritaria Europos Sąjungos principams, mano, kad žiniasklaidos laisvė yra labai svarbi.Žinoma, ši laisvė yra susijusi su atsakomybe. Vis dėlto balsavau prieš šį pasiūlymą.

Įvertinęs šiuo klausimu gautą informaciją ir tai, ką mačiau čia, suprantu, kad Komisijapateikė reikalavimus Vengrijai, Vengrija į juos sureagavo ir atitinkamai pakeitė savožiniasklaidos įstatymus. Mano nuomone, to turėtų pakakti. Šiuo atžvilgiu laikausinuomonės, kad tai neturėtų tapti politiniu klausimu, kur kairieji, atrodo, prieštaraujadešiniesiems, kad ir kokia padėtis bebūtų: tie patys standartai turi būti taikomi visiems sušiuo klausimu susijusiesiems. Jei Komisija pritarė Vengrijos pataisoms, aš joms irgi pritariu.Mano požiūriu, tai tiesiog principo reikalas, todėl bijau, kad balsavau prieš šį savo frakcijospateiktą pranešimą ar jos idėją, nes manau, kad Vengrija padarė būtent tai, ko jos prašėKomisija.

Daniel Hannan (ECR). – Ponia pirmininke, prieš reikšdami savo nuomonę dėlžiniasklaidos laisvės Vengrijoje, galėtume gerai pagalvoti, ką mes patys darome kaipParlamentas.

Galbūt reikėtų pagalvoti apie šimtus tūkstančių eurų valstybės subsidijų, kurias duodameEuropos žurnalistų sąjungai; galbūt reikėtų pagalvoti apie dešimtis tūkstančių eurų, kuriuos


kiekvieną savaitę išleidžiame skraidindami vietos reporterius, ypač į Briuselį ir Strasbūrą,kad pamalonintume juos; galbūt reikėtų pagalvoti apie tuzinus akredituotų korespondentųBriuselyje, kurie gauna papildomas pajamas kaip patarėjai žiniasklaidos klausimais ar ESfinansuojamų nemokamų leidinių redaktoriai ir rašytojai.

Jei būčiau vengras, man kiltų rimtų klausimų ne tik dėl žiniasklaidos įstatymo, bet ir dėlaugančių autokratinių vyriausybės polinkių; bet nesu vengras, ir tai ne mano reikalas.

Tačiau esu šio Parlamento narys ir manau, kad tai, kaip mes grynai propagandiniais tikslaisnaudojame mokesčių mokėtojų pinigus, neatitinka mūsų pagrindinių padorumo,sąžiningumo ir demokratijos principų. Turėtume visų pirma įvertinti savo elgesį, o tadajau rūpintis Vengrija.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos RC-B7-0169/2011

Lara Comi (PPE). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, balsavau už šią svarbiąrezoliuciją. Svarbu, kad Europos Sąjunga dėtų visas pastangas, jog bendradarbiaudama suJungtinių Tautų Saugumo Taryba kuo greičiau užbaigtų šią kritišką padėtį.

Aiškus pasmerkimas, neskraidymo zonos pasiūlymas, ginklų embargo ir kitų sankcijųįvedimas, humanitarinės pagalbos teikimas, Europos piliečių evakuacija, pagalbospaveiktiems civiliams gyventojams užtikrinimams – vis dėlto tai visos ex post priemonės,kuriomis vargiai galima sustabdyti šią nelaimę.

Tačiau Europos Sąjunga turi imtis stipresnio politinio vaidmens tarptautinėje arenoje irsugebėti spręsti didelius sunkumus. Susidūrę su nepaprasta padėtimi, manau, turime sustotiir pamąstyti, kad suprastume, kaip ES turėtų veikti ateityje, kad užkirstų kelią tokiomspadėtimis, kai silpnos demokratinės santvarkos žlunga ir virsta humanitarinėmiskatastrofomis.

Tunne Kelam (PPE). – Ponia pirmininke, žinoma, balsavau už šią rezoliuciją. Bet manau,jog būtina, kad rytoj susitinkanti Europos Vadovų Taryba veiktų kuo greičiau ir ryžtingiau,kad, pirma, nustatytų neskraidymo zoną virš Libijos ir taip nebeleistų Libijos vyriausybeitoliau žudyti savo piliečių ir, antra, užmegztų santykius su Laikinąja pereinamojo laikotarpionacionaline taryba. Įtraukėme šį raginimą į savo rezoliuciją.

Bet apskritai manau, kad reikia pabrėžti tą rezoliucijos fragmentą, jog revoliucinėspermainos Šiaurės Afrikoje aiškiai parodė, kad teigiama ES įtaka ir ilgalaikis patikimumastame regione priklausys nuo ES gebėjimo vykdyti darnią, bendrą, vertybėmis pagrįstąužsienio politiką ir aiškiai palaikyti naująsias demokratines jėgas.

Pino Arlacchi (S&D). – Ponia pirmininke, balsavau už šią rezoliuciją. Norėčiau pabrėžti,kad neseniai Komisijos pradėta ES ir pietinių Viduržemio jūros regiono šalių partnerystėsiekiant demokratijos ir bendros gerovės yra įspūdingas pirmasis žingsnis teisinga kryptimi.

ES mažai dalyvavo prasidedant Šiaurės Afrikos krizei ir pereinant prie demokratijos, bet,atrodo, dabar jau imasi aktyvesnio ir veiksmingesnio vaidmens šioje srityje.

Mitro Repo (S&D). – (FI) Ponia pirmininke, Libijos žmonės, o ne kas kitas turi turėtiteisę spręsti dėl savo šalies ateities. Tikrasis demokratijos ir laisvės troškimas ateina iš tautos,jo negalima primesti iš išorės.

Rytojaus nepaprastajame aukščiausiojo lygio Europos Vadovų Tarybos susitikime turi būtipasiektas sutarimas dėl ES vaidmens šiame regione. ES turi daryti viską, ką gali, kad paremtų


demokratijos siekį arabų pasaulyje. Negalime gaišti nė akimirkos, turime pereiti nuo žodžiųprie darbų. ES turi nuosekliai laikytis savo politikos ir pripažinti savo atsakomybę šiojeteritorijoje dabar ir tolimoje ateityje. Jei civilių žmonių puolimas tęsis, o atrodo, kad taipir bus, ES turi derėtis dėl JT mandato ir veiksmų, kad būtų sukurta neskraidymo zona viršLibijos ir būtų išvengta humanitarinės katastrofos. Taip pat šiomis aplinkybėmis turimeneatsisakyti karinės intervencijos galimybės.

Adam Bielan (ECR). – (PL) Ponia pirmininke, esame vieno ilgiausiai pokario istorijojeišsilaikiusių režimų pabaigos liudininkai. Tačiau Muammar al-Gaddafi nesugebėjo garbingaiatsistatydinti ir siekdamas išsaugoti savo diktatorišką valdymą paskelbė karą savo žmonėms.Nukreipdamas ginklus į savo piliečius jis suabejojo modernios visuomenės pagrindais. Jisįvykdė nusikaltimą žmoniškumui. Todėl privalome remti Libijos žmones kovojant užlaisvę, demokratiją ir pagrindines žmogaus teises.

Bendradarbiaudami su JT turime imtis veiksmų, kad atkurtume stabilumą Libijoje irnubaustume kaltuosius už jų nusikaltimus, įskaitant pulkininką M. Gaddafi. Ypač svarbuužtikrinti humanitarinę pagalbą ir suteikti prieglobstį Libijos pabėgėliams. Prieš 25 metusprezidento R. Reigano administracija bandė nutraukti M. Gaddafi valdymą. Šiandien, kadpašalintume jį iš posto, turime imtis visų tarptautinės teisės leidžiamų priemonių, todėlpritariu Parlamento rezoliucijai.

Anneli Jäätteenmäki (ALDE). – (FI) Ponia pirmininke, balsavau už šią rezoliuciją, norsmanau, kad joje yra nerimą keliančių dalykų. Visų pirma noriu pasakyti, kad šią savaitęmano frakcija susitiko su Libijos opozicinių jėgų atstovais, ir jie pasakė, kad nenori ginkluotoVakarų įsikišimo. Tai jie pasakė labai aiškiai. Manau, kad esant tokiai padėčiai ES neturėtųbūti vėliavnešiai , bet turėtų veikti kartu su JT ir arabų valstybėmis.

Vis dėlto šioje rezoliucijoje kalbama apie humanitarinę intervenciją, kuri labai dažnai, deja,reiškia ginkluotą įsikišimą. Išties Parlamentas priima intervenciją palaikančią poziciją, tikvadina ją kitaip

Kitas susirūpinimą keliantis dalykas yra neskraidymo zona, kuri, bijau, baigsis Libijosbombardavimu. Manau, kad šiai misijai turėtų vadovauti JT kartu su visu vieningai veikiančiuarabų pasauliu, Afrika ir ES.

Daniel Hannan (ECR). – Ponia pirmininke, tie, kurie ragina imtis karinės intervencijos– o neskraidymo zona, žinoma, yra tam tikra karinės intervencijos forma, kuria reikalaujamapasiryžimo atakuoti oro pajėgų infrastruktūrą žemėje – turi prisiminti tris dalykus. Visųpirma Libijos opozicija nenori užsienio šalių intervencijos. Visame Bengazyje kabo plakatai,kuriuose tai parašyta. Antra, užsienio šalių intervencijos nori M. Gaddafi režimas: taip būtųpateisintas diktatoriaus teiginys, kad jis gina savo šalį nuo užsienio įsibrovėlių. Trečia, mesnegalime sau to leisti. Pirmasis laivas toje teritorijoje, kai prasidėjo humanitarinė krizė,buvo „HMS Cumberland“ iš mūsų valstybės, kuris buvo toje teritorijoje, nes buvo plukdomasišardyti! O mūsų laivynas vis dar didesnis nei daugelio kitų valstybių narių.

Galbūt buvo argumentų tiesioginiam M. Gadaffi režimo puolimui devintajamedešimtmetyje, kai jis vykdė gryną tarptautinį terorizmą. Keista, kad tie, kurie dabar reikalaujatam tikros formos intervencijos, nepalaikė tokių veiksmų, kai jie būtų pateisinami pagaltarptautinės teisės normas. Bjauru matyti, kaip visi Europos lyderiai pataikauja ir ašarojadėl šio pasibaisėtino režimo. Mes jau prisidarėme pakankamai problemų su iki šiolbuvusiomis intervencijomis. Manau, padarėme jau pakankamai daug.


Anna Záborská (PPE). – (SK) Ponia pirmininke, palankiai vertinu rezoliuciją, todėlpritariau jai. Tačiau to nepakanka, kad rezoliucija būtų patvirtinta.

Praeitą savaitę Egipte keturi tūkstančiai musulmonų užpuolė netoli Kairo esantį koptųkaimą. Jie sudegino dvi bažnyčias ir neleido ugniagesiams patekti į kaimą. Pirmiausia armijanenorėjo kištis. Galiausiai jie įsikišo, o musulmonų atstovai išsiuntė juos atgal sakydami,kad viskas gerai. 12 000 kaime gyvenančių krikščionių įvesta komendanto valanda.

Buvo laikas, kai Europa žinojo, kas yra geri, kas yra blogi ir kodėl. Dėl paramos geriemsžmonėms tokie lyderiai kaip V. Havel, L. Walesa ir J. Čarnogurský buvo pasiruošękomunizmo žlugimui. Tačiau šiandien ES politikai spaudžia rankas diktatoriams ir užmerkiaakis į krikščionių persekiojimus. Jie nebegalvoja apie tai, kas yra geri ir kas blogi, nespragmatizmui tokios kategorijos neegzistuoja. Kol tai nepasikeis, Šiaurės Afrikai mesgalime labiau pakenkti nei padėti.

Pranešimas: Bastiaan Belder (A7-0037/2011)

Pino Arlacchi (S&D). – Ponia pirmininke, balsavau už šį pranešimą, nes jame aiškiaiišskiriamos dvi pagrindinės Irano problemos: dabartinės vyriausybės vykdomi žmogausteisių pažeidimai ir Irano branduolinė programa.

Pranešime remiamas Tarybos dvipusis požiūris branduoliniu klausimu: kalbama apiesankcijas, bet kartu siūloma ir diskutuoti.

Būtina pasmerkti nepaprastai sunkius žmogaus teisių pažeidimus, kurie šiandien vykstaIrane. Nusikaltėliai, kurie daugiausia priklauso valstybės institucijoms, yra nebaudžiami.

Kartu turėtume vengti neatsakingų raginimų rengti tarptautinę ginkluotą intervenciją priešdabartinę tironiją. Ginkluotas Irano puolimas siekiant žmogaus teisių visiems iraniečiams,nepaisant jų politinių pažiūrų, gali pasirodyti kaip veiksmai prieš jų šalį ir papildomas jųpagrindinių teisių pažeidimas.

Vienintelis laimėtojas galiausiai būtų M. Ahmadinejad.

Tunne Kelam (PPE). – Ponia pirmininke, balsavau už šią rezoliuciją, manau, atėjo laikastaikyti Teherano režimui tą patį požiūrį, kurį taikėme Libijai ir pulkininkui M. Gaddafi.Kitaip tariant, puoselėti viltis dėl pasitikėjimo sukūrimo jau nerealu. Turime labiau remtiopoziciją Irane. Ypač jaudinuosi dėl Ašrafo opozicijos stovyklos, kuri nuo 2009 m.liepos mėn. yra apsupta ir patiria spaudimą. Humanitarinė padėtis ten labai sudėtinga.2009 m. balandžio mėn. Parlamentas patvirtino rezoliuciją ir praeitą lapkričio mėn. priėmėrašytinį pareiškimą dėl šios stovyklos, tad patarčiau baronienei C. Ashton rytoj perduotišią svarbią žinią Europos Vadovų Tarybai.

Adam Bielan (ECR). – (PL) Ponia pirmininke, vadovaujant Mahmoudui AhmadinejaduiIranas kelia rimtą susirūpinimą dėl vadovų branduolinių užmojų. Nuolatinis atsisakymasbendradarbiauti su Tarptautine atominės energijos agentūra ir su tuo susijęs stebėtojųnedalyvavimas Irano branduolinėje programoje verčia galvoti apie kategoriškus veiksmusIrano atžvilgiu.

Atsižvelgdami į tai, kad tai autoritarinis režimas, negalime atmesti galimybės, kad jis keliagrėsmę kitoms valstybėms, ypač savo kaimynėms. Ypač baugina Irano prezidento priešIzraelį nukreipta retorika, kurią jis jau kurį laiką kartoja. Manau, Irano valdžios institucijųpozicija šiuo klausimu yra nepriimtina ir kategoriškai ją smerkiu. Balsuodamas už rezoliucijąišreiškiu savo prieštaravimą agresyviai Irano užsienio politikai ir reikalauju paleisti politinius


kalinius, nutraukti žmogaus teisių gynėjų persekiojimą ir pradėti bendradarbiauti sutarptautinėmis organizacijomis, įskaitant JT institucijas. Taip pat remiu diplomatinesTurkijos ir Brazilijos pastangas siekiant spręsti branduolinį klausimą.

Daniel Hannan (ECR). – Ponia pirmininke, 1979 m. Irano revoliucija vieną dieną busvertinama kaip epochos įvykis, prilygstantis 1789 m. Prancūzijos revoliucijai ar 1917 m.Rusijos revoliucijai. Kaip ir jos, ši revoliucija iškart išplito už sienų ir galėjo pasikartotivisame pasaulyje; kaip minėtos revoliucijos, ji nepaisė jokių nustatytų tarptautinės teisės,nacionalinio suvereniteto, teritorinės jurisdikcijos normų.

Koks buvo išskirtinis šios revoliucijos veiksmas? Tai buvo JAV ambasados apsiaustis. Dabarstabtelėkite ir pagalvokite, koks nepaprastas tai buvo momentas, turint omeny ankstesniusšių šalių santykius. Net per Antrąjį pasaulinį karą, kai kovojo dvi priešingos ideologijossiekdamos viena kitą visiškai sunaikinti, diplomatai buvo taikiai evakuoti per neutraliasšalis. Jei rytoj Jungtinės Amerikos Valstijos įsiveržtų į Kubą, manoma, būtų taikiai apsikeistadiplomatiniais darbuotojais. Irano gyventojai tada parodė, kad jų taisyklės nesutampa sumūsų; jiems neberūpėjo valstybės suverenumas ir jie toliau tęsė tai, ką pradėjo, remdamisavo atsargos kariuomenę nuo Šilko kelio chanatų iki Balkanų, net iki Buenos Airių.

Galėtume tvirčiau pasmerkti tokį režimą, jei Europos Sąjungoje labiau kreiptume dėmesįį nacionalinio suverenumo ir nacionalinio apsisprendimo principus.

Gianni Vattimo (ALDE). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, norėjau paaiškinti,kodėl per galutinį balsavimą dėl Irano pranešimo susilaikiau, nors sutinku su visa kritikadėl pagarbos žmogaus teisėms Irane trūkumo, ypač mirties bausmės atžvilgiu, dėlseksualinių mažumų persekiojimo ir pagarbos mokymo laisvei mokyklose ir universitetuosetrūkumo, tačiau vis tiek esu įsitikinęs, kad didžioji dalis naujienų ir informacijos, kuriąmini pranešėjas, gaunama tiesiogiai iš JAV propagandos girnų, ir negaliu ja pasitikėti.

Galiausiai, kaip liberalas demokratas, nors, žinoma, esu įsitikinęs, kad Iranas turi visasteises vykdyti savo branduolinius tyrimus taikiais tikslais, neneigčiau jo teisės turėtibranduolinių ginklų regione, kur vienintelė jėga, kuri jų turi ir kuriai leidžiama jų turėti,yra rasistinis, kolonialistinis Izraelis.


Hannu Takkula (ALDE). – (FI) Ponia pirmininke, dėl JT žmogaus teisių rezoliucijosnorėčiau pasakyti, kad labai svarbu, jog Europos Sąjungoje iki galo giname žmogaus teises.Deja, ši žmogaus teisių rezoliucija nebuvo tinkamai subalansuota. Ją skaitant, ypač19 punktą, susidaro įspūdis, kad viena valstybė, t. y. Izraelis, yra smerkiama per smarkiaiir kad žmonės stengiasi suversti kaltę šiai šaliai.

Visi žinome apie dabartinę padėtį Vidurio Rytuose. Valstybėse vyksta sukilimai, kuriuosetūkstančiai nekaltų žmonių jau prarado gyvybes. Šiuo atžvilgiu tai turėjo būti rezoliucijadėl žmogaus teisių, o ne dėl Vidurio Rytų. Jei būtų siekiama užtikrinti pusiausvyrą, o nebandyti nuolat kaltinti Izraelį, ko gero, būtų galima paminėti Giladą Shalitą, Izraelio karį,iš kurio buvo atimtos žmogaus teisės 1720 dienų jį kalinant Palestinos arabų ar organizacijosHamas kalėjime.

Kai rašome tokias žmogaus teisių deklaracijas, turime siekti subalansuoto, sąžiningopožiūrio. Tai vienintelis būdas su jomis žengti toliau ir vienintelis būdas, kuriuo bussuteikiama galimybė išsaugoti pasitikėjimą kaip žmogaus teisių gynėjams Europoje ir toliaunuo namų.


Seán Kelly (PPE). – (GA) Ponia pirmininke, džiaugiuosi, kad buvo priimti pasiūlymaidėl žmogaus teisių rezoliucijos, tai teisingas Europos Sąjungos žingsnis. Bet turiu trumpaipasiaiškinti.

Ponia pirmininke, dėl 2 pakeitimo 8 pastraipos mūsų frakcijoje aš ir mano kolegos iš Airijosbalsavome „už“, nes manome, kad pagrindinės žmogaus teisės yra sanitarinės sąlygos irvisų pirma švarus vanduo, o iš savo savanoriško darbo Afrikoje patirties galiu pasakyti,kad mačiau, kokią įtaką žmonių gyvenimui turi galimybė gauti švaraus vandens. Todėlmanau, kad patvirtindami šią pagrindinę žmogaus teisę galime sukurti būtinybę užtikrinti,kad visi pasaulio gyventojai visų pirma galėtų gauti švaraus vandens.

(GA) Todėl džiaugiuosi, kad tai buvo patvirtinta, tai ir norėjau pasakyti.

Rašytiniai paaiškinimai dėl balsavimo

Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0191/2011

Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Šis pasiūlymas dėl rezoliucijos buvo patvirtintasatsižvelgiant į nerimą keliantį Vengrijos žiniasklaidos įstatymą, kuris kelia abejonių dėlreikalavimo, kad visi audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų tiekėjai subalansuotai nušviestųteiktų informaciją apie įvykius, laikytųsi proporcingumo ir pagrindinių teisių į saviraiškąir informaciją. Tai reiškia, kad Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO)ir Parlamentas yra pagrįstai susirūpinę dėl to, kad šis įstatymas prieštarauja žodžio laisvės,politinio ir finansinio laisvos žiniasklaidos paslaugų nepriklausomumo ar reguliavimoapimties tarptautiniams standartams. Šie dalykai kelia dar didesnį nerimą dėl EuroposTarybos žmogaus teisių komisaro įspėjimo. Remiantis šiomis išvadomis, būtina patvirtintišio pasiūlymo rekomendacijas, nes jomis siūloma peržiūrėti žiniasklaidos įstatymą remiantisKomisijos, ESBO ir Europos Tarybos pastabomis, jos turėtų paskatinti Komisiją iki metųpabaigos parengti direktyvos dėl žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo projektą, kad būtųpapildyta ES teisės aktų sistema ir taip išvengta panašių atvejų ateityje.

Zigmantas Balčytis (S&D), raštu . − Žiniasklaidos pliuralizmas ir laisvė yra vienas iškertinių ES principų, užtikrinančių teisę laisvai reikšti nuomonę bei gauti ir skleistiinformaciją be valdžios institucijų kontrolės, kišimosi ar jų spaudimo. Dėl Vengrijosžiniasklaidos įstatymo susirūpinimą išreiškė tarptautinės organizacijos, o Europos Komisijapo atlikto tyrimo priėjo išvados, kad jis nesuderinamas su Audiovizualinės žiniasklaidospaslaugų direktyva ir apskritai su Bendrijos acquis. Pritariu rezoliucijoje išsakytampasiūlymui, kad Vengrijos valdžios institucijos turi peržiūrėti žiniasklaidos įstatymą,atsižvelgiant į Komisijos, ESBO, Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro, EuroposTarybos Ministrų komiteto ir parlamentinės asamblėjos pastabas, užtikrinant šio įstatymoatitikimą ES teisei ir Europos vertybėms bei žiniasklaidos laisvės, pliuralizmo irnepriklausomumo standartams.

Ivo Belet (PPE), raštu. – (NL) Vengrijos vyriausybė gerai susitvarkė su visu sujudimu,kuris kilo dėl šio prieštaringo įstatymo, aiškiai parodydama, kad spaudos laisvė iržiniasklaidos pliuralizmas yra ir bus pagrindiniai Vengrijos ramsčiai. Europos Komisijairgi atliko puikų darbą. Be to, visiškai teisinga, kad Komisija ir toliau stebės šį klausimą netik Vengrijoje, bet ir visose Europos Sąjungos valstybėse narėse.

Komisijos narės N. Kroes paskelbta iniciatyva suburti suinteresuotąsias šalis ir suformuotiekspertų grupę, kurios užduotis būtų spręsti Europos žiniasklaidos pliuralizmo padėtį, yrasvarbus žingsnis į priekį. Ši grupė padės Komisijai nustatyti naujas gaires žiniasklaidos


srityje. Mūsų užduotis – užtikrinti žiniasklaidos pliuralizmą ir spaudos laisvę Europoje.Todėl manau, kad Europos Parlamentas aktyviai prie jos prisidės.

Jean-Luc Bennahmias (ALDE), raštu. – (FR) Demokratija jokiu būdu nėra tik faktas. Jivystosi, progresuoja ir, deja, su laiku ir regresuoja. Tačiau šiuo lygmeniu Vengrijosžiniasklaidai pritaikytos priemonės yra rimtas žingsnis atgal. Visų Europos aktyvių veikėjųsusitarimu buvo suteikta galimybė visų pirma iškelti šį klausimą į Europos politinėsdienotvarkės viršų, o tai jau yra gerai. Dabar svarbu išlikti skrupulingiems ir tvirtiemssprendžiant likusius probleminius dalykus. Žiniasklaidos valdysenos laisvė ir žodžio laisvė– dalykai, dėl kurių nesiderama.

Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu . − Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos, kadangiVengrijos žiniasklaidos įstatymo galiojimas turėtų būti sustabdytas ir peržiūrėtas atitinkamaiatsižvelgiant į Europos Komisijos, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos(ESBO) ir Europos Tarybos pastabas bei pasiūlymus, siekiant užtikrinti, kad jie visiškaiatitiktų Europos Sąjungos (ES) teisę ir Europos vertybes bei žiniasklaidos laisvės, pliuralizmoir nepriklausomos žiniasklaidos valdysenos standartus. Be to, Europos Parlamentas primena,kad visos Europos Sąjungos valstybės narės turi laikytis 1993 m. Kopenhagoje vykusiameEuropos ministrų tarybos posėdyje priimtų Kopenhagos kriterijų dėl ES narystės, susijusiųsu spaudos ir saviraiškos laisve, ir juos taikyti pagal atitinkamas ES teisės aktų nuostatas.Taigi, Europos Parlamentas ragina Vengrijos valdžios institucijas atkurti žiniasklaidosvaldysenos nepriklausomumą ir sustabdyti valstybės kišimąsi į saviraiškos laisvę irsubalansuotą informacijos teikimą. Be to, mano, kad per didelis žiniasklaidos reguliavimaskenkia veiksmingo pliuralizmo buvimui viešojoje sferoje. Be to, Parlamentas ragina Komisijąiki šių metų pabaigos pateikti ES teisės akto dėl žiniasklaidos laisvės, pliuralizmo irnepriklausomo valdymo pasiūlymą, siekiant nustatyti minimalius privalomus standartus,norint užtikrinti, apsaugoti ir skatinti atitinkamą žiniasklaidos pliuralizmo beinepriklausomos valdysenos lygį ES valstybėse narėse.

Jan Březina (PPE), raštu. – (CS) Žiniasklaidos pliuralizmas ir laisvė neabejotinai yrasvarbūs demokratinės santvarkos ramsčiai. Vengrijos žiniasklaidos įstatymas tikrai vertaskritikos, bet matėme, kad Vengrijos vyriausybė buvo kritikuojama neapgalvotai irnepagrįstai, o to neturėjo būti, ypač Vengrijai pradėjus pirmininkauti Europos Sąjungai.Vis dėlto džiaugiuosi, kad neseniai Vengrijos parlamentas patvirtino šio prieštaringožiniasklaidos įstatymo pataisas, į kurias įtraukė Europos Sąjungos pasiūlytus punktus, irtaip pakirto sparnus įtampą kurstantiems ideologams. Buvo patenkintas pagrindinisreikalavimas, kad „suderinto informacijos pateikimo“ sąlyga nebūtų taikoma internetosvetainėms, tinklaraščiams, diskusijoms ir užsienio laikraščiams. Europos Komisija turėtųtoliau stebėti, kaip taikomas šis įstatymas. Reikėtų deramai įvertinti ir konstruktyviąVengrijos ir ES diskusiją, dėl kurios buvo patvirtintos įstatymo pataisos.

Vengrijoje dirbančioms užsienio žiniasklaidos priemonėms ir žurnalistams jau nebegresiadidelės baudos už Vengrijos žiniasklaidos įstatymo pažeidimus, bet yra „kitų teisiniųpasekmių“. Tačiau Vengrijos žiniasklaidos priemonių savininkams vis dar gresia baudos,įskaitant ir tuos, kurie oficialiai perkėlė savo buveines į kitas ES šalis, kad išvengtų Vengrijosžiniasklaidos įstatymo. Nors galime ir nepritarti šiai pataisai, bet tai tik Vengrijos parlamentokompetencija ir ES atstovai turėtų tai gerbti.

Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Kiekvieno asmens žodžio laisvė, laisvasinformacijos judėjimas ir žiniasklaidos pliuralizmo laisvė yra esminiai Europos integracijosaspektai ir pagrindinės vertybės. Reglamentuojančių žiniasklaidą teisės aktų kūrimas ir


įgyvendinimas turėtų atitikti demokratinius komunikacijos sistemų organizavimo irvaldysenos standartus. Raginu Vengrijos valdžios institucijas atkurti nepriklausomąžiniasklaidos valdyseną ir nutraukti valstybės trukdymą žodžio laisvei. Per didelisžiniasklaidos reguliavimas duoda priešingų rezultatų, nes kenkia tikram viešosios erdvėspliuralizmui. Raginu Vengrijos valdžios institucijas įtraukti visas suinteresuotąsias šalis įžiniasklaidos įstatymo reformavimą, įskaitant opozicines partijas ir pilietinę visuomenę,kad jos galėtų prasmingai dalyvauti reformuojant šį teisės aktą, kuriuo reglamentuojamastoks svarbus demokratinės visuomenės veikimo aspektas.

Carlos Coelho (PPE), raštu. – (PT) Žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas yra esminės teisės,kurios užtikrina laisvę reikšti nuomonę ir valdžios institucijoms nesikišant ir nedarantspaudimo gauti bei perduoti informaciją. Europos Komisija, kaip sutarčių saugotoja, išreiškėsavo susirūpinimą ir pareikalavo, kad Vengrija pateiktų informaciją dėl galimo šios teisėspažeidimo, t. y. dėl fakto, kad Vengrijos žiniasklaidos įstatymas gali neatitiktiAudiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos.

Buvo malonu sužinoti, kad kovo 7 d. Vengrijos parlamentas priėmė pataisas, dėl kuriųsutarė Vengrijos vyriausybė ir Komisija, nors ir nesuprantu, kodėl prieš jas balsavo socialistaiir Vengrijos žaliųjų partija. Remiantis Komisijos narės N. Kroes pareiškimais, atrodo, jognebėra abejonių, kad Vengrija laikėsi Komisijos rekomendacijų ir kad minima pakeistaįstatymo versija atitinka Europos teisės aktus.

Marielle De Sarnez (ALDE), raštu. – (FR) Siekiant spaudos laisvės negali būti jokiųkompromisų; tokią žinią norėjo perduoti Parlamentas ne tik Budapeštui, bet ir EuroposKomisijai. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje Vengrijos vyriausybė raginamasustabdyti prieštaringo Vengrijos žiniasklaidos įstatymų paketo galiojimą ir jį „skubiaisvarstyti iš naujo“, nors neseniai, spaudžiant Europos partneriams, jis buvo pakeistas. Visdėlto dar yra nerimą keliančių dalykų, ypač dėl Žiniasklaidos tarybos – už žiniasklaidospriežiūrą atsakingos institucijos, kurią sudaro vien tik su V. Orbano partija susiję žmonės.Iš tiesų tokia priežiūros institucija yra puikus žiniasklaidos cenzūros įrankis. Todėl EuroposParlamento Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija, gyventojų žodžio laisvės ESir visame pasaulyje laiduotojai, paragino nutraukti valstybės kišimąsi, kad būtų atkurtažiniasklaidos laisvė.

Ioan Enciu (S&D), raštu. – (RO) Balsavau už šią rezoliuciją, nes manau, kad EuroposSąjunga turėtų skubiai užkirsti kelią bet kokiam galimam pagrindinių demokratijos vertybių– o žodžio laisvė yra viena šių vertybių – pažeidimui ir su juo kovoti. Manau, būtina, kadVengrija ir kitos valstybės narės, pvz., Rumunija, iš naujo apsvarstytų savo požiūrį į spaudąvadovaudamosi demokratiniais ES pagrindinių teisių chartijoje ir Europos žmogaus teisiųapsaugos konvencijoje išdėstytais principais.

Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už rezoliucijos dėl Vengrijos žiniasklaidosįstatymo priėmimą, nes spaudos laisvė yra viena iš pagrindinių ES vertybių. Manau, kadKomisija turėtų toliau išsamiai tirti, ar Vengrijos žiniasklaidos įstatymas atitinka Europosteisės aktus, ypač Pagrindinių teisių chartiją.

Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Manau, kad Parlamentui nėra reikalo išsakyti savonuomonę šiuo klausimu tada, kai buvo pateiktos visos garantijos dėl žodžio laisvės, o jaspateikė net Vengrijos ministras pirmininkas V. Orban. Be to, tai principais pagrįstasklausimas, todėl susilaikysiu ir nevertinsiu politinių, teisinių ir jurisdikcinių aktų, kuriepriklauso tiesioginei kitos nei mano valstybės narės teisėkūros, vykdomųjų ir teisminiųvaldžios institucijų kompetencijai.


João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Žodžio ir informacijos laisvė, įskaitant laisvęreikšti nuomonę ir laisvę gauti ir perduoti informaciją be trukdymų ar spaudimo, yrasocialinės vertybės, už kurias buvo kovojama daugybę metų, taip pat ir Portugalijoje.Komunistai buvo ir tebėra priekinėse šios kovos linijose. Deja, tam tikrose ES valstybėseši kova dar vyksta. Žiniasklaidos pliuralizmas ir laisvė toliau kelia įvairių valstybių nariųsusirūpinimą. Dažnai pamirštama, kad prie to prisideda tokie dalykai kaip žiniasklaidosorganizacijų nuosavybės teisės, kurios priklauso keletui didelių verslo grupių, profesionaliųžurnalistų teisių pažeidimas ir vis nepatikimesni darbo santykiai. Be to, dar yra ir politiniųjėgų kišimasis, kuris vis dar vyksta daugelyje šalių ir kuris taip pat kelia nerimą.

Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Civilizacija pasiekė žodžio ir informacijoslaisvę, pagrįstą žiniasklaidos pliuralizmu, įskaitant laisvę reikšti nuomonę ir gauti beiperduoti informaciją be valdžios institucijų trukdymo ar kišimosi.

Tačiau, deja, įvairiose ES šalyse dažnai matome šių pagrindinių teisių puolimą. Dėlžiniasklaidos pliuralizmo nerimas ir toliau kyla įvairiose valstybėse narėse, ypač Vengrijoje,Italijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje, Estijoje ir kt. Net Portugalijoje buvo pranešta apiežiniasklaidos pliuralizmo puolimą ir tai tikrai nedaro garbės demokratijai.

Tačiau nesutinkame, kad ES vykdo nuolatinio politinio kišimosi į kiekvienos valstybėsvaldyseną politiką, kaip nurodoma tam tikrose pastraipose. Turėdami tai omenyje,atsižvelgdami į teigiamus ir neigiamus aspektus, balsavome už rezoliuciją dėl Vengrijosžiniasklaidos įstatymo.

Mathieu Grosch (PPE), raštu. – (DE) Esu įsitikinęs, kad didžioji dauguma EuroposParlamento narių palaikys pagrindines žiniasklaidos teises. Šių teisių raginama laikytisrezoliucijoje, nors joje neatsižvelgiama į Vengrijos parlamento šią savaitę priimtas pataisas.Todėl norėjau, kad visos iki šio balsavimo Budapešte pateiktos rezoliucijos būtų atsiimtosir atnaujintos, prieš pateikiant jas diskusijai ir balsavimui. Todėl Europos Parlamentobalsavimas nebuvo susijęs su spaudos laisve, kuriai turėtų būti teikiama visiška pirmenybė,bet tapo tiesiog frakcijų jėgų išbandymu.

Sylvie Guillaume (S&D), raštu. – (FR) Visiškai pritariu Europos kairiųjų rezoliucijos,kurioje kritikuojamos nepakankamos Vengrijos žiniasklaidos įstatymo pataisos,patvirtinimui, nors dešinieji jas vertina palankiai. Atrodo, kad N. Kroes taip pat yrapatenkinta šiais pakeitimais, tačiau Europos Parlamentas mano, kad Komisija dėmesįsutelkė tik į kelis techninius aspektus, kuriais buvo pažeista Pagrindinių teisių chartija. Taippat noriu pasakyti, kad mūsų rezoliucija yra ne tik skirta Vengrijai, bet joje pažymima irtai, kad, deja, žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas gali būti paminami valstybėse, valdomosekonservatyvių vyriausybių. Šiuo atžvilgiu Europos Parlamento nariai pademonstravo, kadjie rūpinasi, jog būtų gerbiamos pagrindinės teisės ir laisvės, kurios yra pagrindiniai EuroposSąjungos ir demokratijos principai.

Juozas Imbrasas (EFD), raštu . − Balsavau už šį dokumentą, kadangi Vengrijos valdžiosinstitucijos turi atkurti žiniasklaidos valdysenos nepriklausomumą ir sustabdyti valstybėskišimąsi į saviraiškos laisvę ir subalansuotą informacijos teikimą. Per didelis žiniasklaidosreguliavimas kenkia veiksmingo pliuralizmo buvimui viešojoje sferoje.

Timothy Kirkhope (ECR), raštu. – ECR iš visos širdies remia laisvą ir nepriklausomąžiniasklaidą visoje Europos Sąjungoje ir pabrėžia informacijos laisvės svarbą visiemsEuropos piliečiams. Vis dėlto atsižvelgdami į nuolat kintančią padėtį dėl Vengrijosžiniasklaidos įstatymo ir į tai, kad nebuvo galimybės susitikti su Komisija dėl naujų praeitą


savaitę priimtų įstatymo pataisų, manome, kad dabar nėra tinkamas laikas patvirtinti darvieną rezoliuciją šiuo klausimu. Todėl ECR frakcija susilaikė.

David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šią rezoliuciją, nes manau, kad Vengrijosžiniasklaidos įstatymas turėtų būti skubiai sustabdytas ir peržiūrėtas remiantis Komisijos,ESBO ir Europos Tarybos pastabomis ir pasiūlymais, kad būtų užtikrinta visiška jo atitiktisES teisei ir Europos vertybėms bei standartams dėl žiniasklaidos laisvės, pliuralizmo irnepriklausomos žiniasklaidos valdysenos.

Iosif Matula (PPE), raštu. – (RO) Palaikau Vengrijos žiniasklaidos įstatymo nuostatųpataisas, kurias Europos Komisija laiko ne tokiomis demokratiškomis, ir palankiai vertinuBudapešto vyriausybės padarytas reguliavimo įstatymo pataisas. Vis dėlto nebalsavau užEuropos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos, Liberalų irdemokratų aljanso už Europą frakcijos, Žaliųjų frakcijos / Europos laisvojo aljanso irEuropos vieningųjų kairiųjų jungtinės frakcijos / Šiaurės šalių žaliųjų kairiųjų pasirašytąrezoliuciją, nes manau, kad siūlomos priemonės perteklinės atsižvelgiant į panašius kitųvalstybių narių įstatymus, kurie vis dėlto nebuvo patvirtinti viešai. Laisva žiniasklaidanepaneigiamai yra visuomenės demokratiškumo matas. Europos Sąjungoje puikiai žinoma,kad išraiškos laisvė yra faktiškai nevaržoma. Tačiau turime nepainioti šios pagrindinėsteisės ir laisvės nepatiriant padarinių arba neatsakingai ir neturint įtikinamų įrodymų skelbtibet kokią informaciją. Būtent todėl reikia aiškių įstatymų, kuriais būtų nustatytos ribos,kurių neperžengiant turi būti vykdoma bet kokia žurnalistinė veikla. Vengrijos žiniasklaidosįstatymas parengtas atsižvelgiant į šias aplinkybes, priėmus šios srities ES direktyvą. Taippat manau, kad turime aptarti Vengrijos žiniasklaidos įstatymo klausimą turėdami visąinformaciją, nes mus gali suklaidinti šališki interesai ir politiniai ginčai.

Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Šiam pasiūlymui dėl rezoliucijos dabar netinkamas neilaikas, nei forma, nes visi žino, kad po pradinės kritikos Vengrijos žiniasklaidos įstatymuiir po Komisijos rekomendacijų Vengrijos vyriausybė peržiūrėjo savo poziciją ir pakeitėšiame įstatyme viską, ką kritikavo Komisija. Todėl įstatymo versija, už kurią kovo 7 d.balsavo Vengrijos parlamentas, visiškai atitinka Europos teisės aktus. Todėl nesuprantukairiųjų reikalavimo balsuoti už šį pasiūlymą ir balsavau prieš jį.

Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. – (ES) Balsavau už Rezoliuciją B7-0191/2011, nesmanau, kad naujuoju Vengrijos žiniasklaidos įstatymu nepakankamai užtikrinama žodžiolaisvė ir pliuralizmas, todėl gaunami priešingi rezultatai siekiant realaus pliuralizmo viešojojeerdvėje.

Vengrijos vyriausybė turėtų užtikrinti veiksmingas žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmogarantijas, todėl turėtų atšaukti įstatymą arba iš esmės jį pakeisti, remdamasi Europossaugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO), Europos Tarybos žmogaus teisiųkomisaro, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Žmogaus Teisių Teismo pastabomis irpasiūlymais ir atvirai, skaidriai diskutuodama su visomis susijusiomis šalimis,nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO) ir piliečiais.

Louis Michel (ALDE), raštu. – (FR) Žodžio laisvė, vadinasi, ir spaudos laisvė yra vienosiš svarbiausių pagrindinių teisių. Turime nepailsdami stengtis jas išsaugoti, net kai tamtikros nuomonės kelia mums nemalonumų. Ši laisvė kartu yra mūsų laisvė ir laisvo mūsųįgaliojimų vykdymo garantija. Be laisvos žiniasklaidos skaidrumas yra neįmanomas. Yradidelė pagunda kontroliuoti informaciją ir žurnalistus, taip yra net ir mūsų vakarųdemokratijos šalyse. Laisva ir profesionali informacija visada labiau pageidautina už„gandus“, kurie dažnai pakeičia spaudą, kai pastaroji nutildoma.


Šiuolaikinės masinės komunikacijos priemonės atlieka lemiamą vaidmenį demokratiniamegyvenime ir yra būtinos teikiant universalią prieigą prie žinių, pramogų ir socialiniogyvenimo. Todėl tai, ką vadinu „teisinga valstybe“, turi prisiimti atsakomybę už laisvosžiniasklaidos raidos rėmimą šalies viduje ir tarptautiniu mastu, už informacijos pliuralizmoskatinimą ir kultūrinės kūrybos turtingumą, palengvinant visiems galimybę pasiekti šįturinį.

Alexander Mirsky (S&D), raštu. – Yra žinoma, kad remiantis Europos Komisijos, ESBO,Europos Tarybos pastabomis ir pasiūlymais reikėtų kuo greičiau peržiūrėti Vengrijosžiniasklaidos įstatymą, siekiant užtikrinti, kad jis atitiktų ES teisės aktus ir Europos vertybesir standartus, susijusius su žiniasklaidos informacijos laisve, pliuralizmu ir žiniasklaidospriemonių laisve.

Naujasis įstatymas yra kaltinamas, nes jame teigiama, jog bus paskirtas tik vienas žmogus,kuris bus atsakingas už nacionalinės žiniasklaidos ir telekomunikacijų valdymą. Naujajameteisės akte nepaisoma pliuralizmo ir žiniasklaidos laisvės ir juo atimama politinė ir finansinėnepriklausomybė. Visos priežastys, lėmusios tokį neigiamą rezultatą, turi būti ištirtos.

Galbūt kai kurias ES valstybes nares valdančių vyriausybių atlaidumas leido Vengrijaisusidaryti iliuziją, kad galima ciniškai pažeisti visuotinai priimtas taisykles. Pvz., Latvijosvyriausybė dar nepatvirtino 2004 m. kovo 11 d. Europos Parlamento rezoliucijos. Ir kasdėl to nutiko? Kol kas nieko. Galbūt Vengrijos vyriausybę įkvėpė Latvijos „nepriklausomybė“.Balsavau „už“ tikėdamasis, kad ledai pagaliau pralaužti.

Tiziano Motti (PPE), raštu. – (IT) Europos kairiųjų nepasitenkinimas Vengrijoje priimtuįstatymu dėl žiniasklaidos laisvės turėtų būti vertinamas kaip tam tikras spektaklis, kuriamemūsų institucijų turimos priemonės dažnai naudojamos netinkamai ir kaip palaikymopriemonė tarptautinėse ar vidaus politinėse ir žiniasklaidos dezinformacijos kampanijose.Šiuo atveju toks priešiškumas visai nepagrįstas, nes diskusija buvo pradėta ir baigta:Vengrijos vyriausybė jau priėmė Europos Komisijos pastabas ir 2011 m. sausio mėn.pradžioje ministras pirmininkas V. Orban pasakė, kad vadovaujantis šiomis pastabomisžiniasklaidos įstatymas bus pakeistas. Priešiškumas valstybei, kuri pirmininkauja EuroposSąjungai, tada, kai vykdydama savo pareigas ji turėtų būti palaikoma, silpnina EuroposSąjungą apskritai ir kenkia jos autoritetui. Nuolatinės kalbos apie per mažą spaudos laisvęyra pasenusios, kaip ir besitęsiantis ir anachronistinis Italijos padėties minėjimas, kurioje,koks paradoksas, pagrindiniai laikraščiai yra valdomi kairiosios pakraipos žiniasklaidosgrupių, bet informacija laisvai, kartais pernelyg laisvai, sklinda tinkle.

Georgios Papanikolaou (PPE), raštu. – (EL) Praeitą savaitę Vengrijos parlamentui priėmuspataisas, Vengrijos įstatymas visiškai atitinka ES teisės aktus ir pagrindinių teisių nuostatas,su tuo sutiko ir Europos Komisija. Todėl toks jungtinis pasiūlymas dėl rezoliucijos yranereikalingas, ir balsavau prieš jį.

Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Kaip jau turėjau galimybę pasakyti, kai dalyvavaudiskusijoje dėl Vengrijos pirmininkavimo Tarybai prioritetų, tai Vengrijos vidaus reikalųaspektai, kurie galėtų būti reguliuojami, kaip anksčiau, kaip dalis lygiaverčių, normaliųKomisijos ir Vengrijos vyriausybės bei parlamento santykių. Kaip laisvės, ypač žodžio irspaudos laisvės, rėmėjas, galiu tik pasidžiaugti rezultatais.

Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Iš esmės šis įstatymas buvo sukurtas siekiantapriboti žiniasklaidos veiklą Vengrijoje bei apriboti vyriausybės kritiką ir jis yra tik dalisplatesnių pliuralizmo apribojimų Vengrijoje. Tai tiesiogiai prieštarauja pagrindiniams ES


principams, kurie yra nustatyti sutartyse ir Pagrindinių teisių chartijoje. Šiuo pagrinduKomisija ir Taryba turi ir toliau reikalauti visiško įstatymo peržiūrėjimo arba atšaukimo.

Parlamentas aiškiai leido suprasti, kad Komisija turėtų ne tik perduoti ir palikti Vengrijosvyriausybei šį esminį klausimą. Vengrijos žiniasklaidos įstatymas taip pat turi būtivertinamas kaip naujausias bandymas apriboti žiniasklaidos laisvę Europoje. Juo parodoma,kad Komisijai reikia skubiai parengti išsamius teisės aktų pasiūlymus šiai pagrindinei ESvertybei išsaugoti.

Licia Ronzulli (PPE), raštu. – (IT) Balsavau prieš šią rezoliuciją, nes manau, kad Parlamentokairiosios politinės frakcijos savanaudiškai pasinaudojo šiuo nacionalinės politikosklausimu, kuris bet kokiu atveju jau yra išspręstas, kaip parodyta paskutiniu Vengrijosvyriausybės ir Europos Komisijos susitarimu.

Manau, tokie nacionaliniai klausimai neturėtų būti svarstomi Parlamente, nes jie yratiesioginė atskirų valstybių narių atsakomybė. Šiuo klausimu yra tinkama ir teisinga gintiinformacijos laisvę ir pliuralizmą kaip pagrindines Europos Sąjungos valstybių vertybes,bet žiniasklaidos laisvė neturi prieštarauti visuomenės moralei ir, svarbiausia, neturi darytiįtakos asmens privatumui.

Naujienų industrija turėtų daugiau galvoti apie padarinius, kuriuos nesuderintas jų galiųir įtakos naudojimas gali sukelti žmonių gyvenimui ir laisvei. Tai svarbu, nes per daugdažnai dėl spaudos laisvės gali būti paminamos asmeninės laisvės.

Catherine Stihler (S&D), raštu. – Labai džiaugiuosi, kad buvo patvirtinta ši rezoliucija,pabrėžianti Europos Parlamento atsidavimą žodžio laisvei ir žiniasklaidosnepriklausomumui visose valstybėse narėse.

Angelika Werthmann (NI), raštu. – (DE) Balsavau už šį bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos.Nors Vengrija ir Europos Komisija pasiekė sutarimą dėl Komisijos iškeltų klausimų, pritariukolegų Parlamento narių raginimui kruopščiai išanalizuoti įstatymo tekstą. Komisijospasiekti patobulinimai yra labai rinktiniai, į daugelį Parlamento ir įvairių tarptautiniųorganizacijų, pvz., ESBO ir Europos Tarybos, išsakytų susirūpinimą keliančių dalykųneatsižvelgta. Ypač suprantamas susirūpinimas dėl žiniasklaidos valdžios institucijosskyrimo, sudėties ir galių. Spaudos laisvė yra pernelyg svarbi mūsų demokratijos dalis, kadją būtų galima apriboti teisinėmis interpretacijomis.

Joachim Zeller (PPE), raštu. – (DE) Balsavau prieš Europos vieningųjų kairiųjų jungtinėsfrakcijos / Šiaurės šalių žaliųjų kairiųjų, Europos Parlamento socialistų ir demokratųpažangiojo aljanso frakcijos, Žaliųjų frakcijos / Europos laisvojo aljanso ir Liberalų irdemokratų aljanso už Europą frakcijos pateiktą rezoliucijos pasiūlymą. Pasiūlymo autoriamsnerūpi žiniasklaidos laisvė Europoje, nes jie menkina pilietinę valdžią, kurią išrinko didžiojidauguma šalies žmonių ir kuri turėjo sunkią užduotį atkurti didelę žalą dėl netinkamoankstesnės socialistų vyriausybės valdymo patyrusią valstybę. Net Europos Komisijanesugebėjo rasti rimtų žiniasklaidos laisvės pažeidimų Vengrijos įstatyme, kuris, beje, jaupakeistas. Europos kairieji labai greitai įžvelgia trūkumų nesocialistinių vyriausybiųdarbuose, bet nekreipia dėmesio į didžiulius pažeidimus socialistinių vyriausybių veikloje.

Sunku suprasti Vokietijos liberalų poziciją, kurie šia rezoliucija ragina reguliuotižiniasklaidos pasaulį Europos lygmeniu, kai Vokietijos ir Europos žiniasklaidos atstovaimano, kad šis pasiūlymas kaip tik apribotų žiniasklaidos laisvę ir pažeistų subsidiarumoprincipą.



Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Palaikau šį pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes manau,kad M. Gaddafi režimas turėtų būti sunaikintas nedelsiant, turint galvoje, kad jis slopinapolitinį Libijos gyventojų pasipriešinimą, ir siekiant užkirsti kelią daugiau mirčių. Atsimenu,kad tarptautinė bendruomenė JT Saugumo Taryboje buvo visiškai vieninga dėl sankcijųšiam režimui skyrimo. Labai palaikau JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 1970/2011 irpriemones, kurių turi imtis Saugumo Taryba, įskaitant embargą, įrangos, naudojamosšalies represijoms, draudimą ir žmonių, darančių žmogaus teisių pažeidimus, lėšų įšaldymą,ir atkreipiu dėmesį į poreikį įgyvendinti ES ir Afrikos rezoliuciją, kuria leidžiama įšaldytineteisėtai įgytas prekes. Toks Europos finansų institucijų ir valstybių narių gestas reikalingassiekiant uždrausti savanaudišką veiklą . ES ir JT turi imtis skubių ir efektyvių humanitariniųveiksmų. Norėčiau baigti teigdamas, kad įvykiai Libijoje, Egipte ir Tunise skatina Europosužsienio politikos, susijusios su pietinėmis Viduržemio jūros regiono šalimis, paradigmospokytį, ir norėčiau parodyti savo solidarumą su Libijos gyventojais.

Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – (LT) Balsavau už šią rezoliuciją. Pastarojo metomasiniai protestai daugelyje arabų šalių parodė, kad nedemokratiniai ir autoritariniairežimai negali užtikrinti patikimo stabilumo ir kad demokratinės vertybės yra svarbiausiosįgyvendinant ekonomines ir politines partnerystes. ES itin suinteresuota, kad Šiaurės Afrikabūtų demokratinė, stabili, klestinti ir taiki, tačiau pastarieji įvykiai Libijoje, Egipte ir Tuniseatkreipė dėmesį į tai, kad reikia skubiai persvarstyti Viduržemio jūros regiono ES išorėspolitiką. Būtina peržiūrėti savo demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo politiką, siekiantsukurti žmogaus teisių išlygos įgyvendinimo mechanizmą visuose susitarimuose sutrečiosiomis šalimis. Pritariu, kad Europos kaimynystės politikos principai turi būtipersvarstyti, užtikrinant pirmenybę kriterijams, susijusiems su teismų nepriklausomumu,pagarba pagrindinėms laisvėms, pliuralizmu, spaudos laisve ir kova su korupcija.

Dominique Baudis (PPE), raštu. – (FR) Balsavau už šią rezoliuciją, kuri dėl EuroposSąjungos reakcijos į revoliuciją, išsigimstančią į pilietinį karą Libijoje, yra žingsnis teisingakryptimi. Revoliucijos yra svajonės, virstančios tikrove, bet pilietinis karas yra košmaras.Kai priešininkai nusileidžia apšaudomi M. Gaddafi kariuomenės ir samdomųjų karių, opulkininkas, bandydamas išgelbėti savo režimą, siunčia pasiuntinius į Europos sostines,turime parodyti Libijos žmonėms, kad esame pasiruošę jiems padėti.

Nagrinėjome apeliaciją, kurią Laikinoji pereinamojo laikotarpio nacionalinė taryba pateikėkovo 5 d. Mūsų pareiga palaikyti šią alternatyvą ir ginti Libijos žmones nuo režimo pajėgų.Kai Libijos žemėje nebus tiesioginių karinių pajėgų, reikėtų apsvarstyti neskraidymo zonossukūrimo galimybę. Tačiau sprendimą turi priimti JT. Vis dėlto ši galimybė galėtų būtinumatoma tik aiškiai pritariant Arabų Lygai. Politiniu ir diplomatiniu lygmeniu turimeužtikrinti, kad pulkininkas M. Gaddafi būtų izoliuotas, ir padėti Libijos žmonėms pagaliauatgauti laisvę.

Sergio Berlato (PPE), raštu. – (IT) Sukrečiantys įvykiai Libijoje ir Šiaurės Afrikojetebesiveržia per Europos sienas: humanitarinė krizė Libijoje iš esmės gali virsti precedentoistorijoje neturinčia migracijos banga.

Pagal naujausius skaičiavimus dėl politinės suirutės Šiaurės Afrikoje apie 300 000 pabėgėliųgali atsidurti pietinėse Europos Sąjungos pakrantėse. Todėl pritariu šešių ES Viduržemiojūros regiono valstybių narių prašymui sukurti Solidarumo fondą imigracijos daromampoveikiui švelninti ir palaikau šį prašymą. Palaikau bendros Europos prieglobsčio sistemossukūrimą ir sąžiningą sąnaudų, susijusių su imigracija valstybėse narėse, paskirstymą. Be


to, kad būtų apribota masinė imigracija į Europą, raginu apsvarstyti humanitarinės pagalbosnukentėjusiems gyventojams siuntimo galimybę, siekiant paremti demokratizacijos procesąir ekonomikos augimą regione.

Todėl raginu Komisiją parengti ekstremaliųjų situacijų planą, kuriuo taip pat būtų svarstoma,kaip galime užkirsti kelią blogiausiam scenarijui, pagal kurį imigrantai masiškai nuspręstųvykti į šiaurę, Europos pakrančių link. Mano nuomone, toks ekstremaliųjų situacijų planasturi būti pagrįstas ES valstybių narių solidarumo principu.

Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Pastarieji protestai atskirose arabų šalyserodo, kad nedemokratiniais ir autoritariniais režimais negalima užtikrinti tikėtino stabilumo,o demokratinėms vertybėms tenka pagrindinis vaidmuo ekonominiuose ir politiniuosepartnerystės santykiuose. Norėčiau paraginti glaudžiai bendradarbiauti su specialiosiospaskirties grupe, sukurta koordinuoti ES reagavimą į krizę Libijoje ir likusioje Viduržemiojūros regiono dalyje. Viduržemio jūros šalių sąjunga turi prisitaikyti prie naujų terminų iraplinkybių, apsvarstyti pastarojo meto įvykius ir imtis veiksmų, siekdama pateiktipasiūlymų, kaip geriau skatinti demokratiją ir žmogaus teises savo valstybėse narėse irregione, įskaitant Libiją, ir pasiūlymų dėl galimų reformų, kad pačios sąjungos vaidmuosustiprėtų, taptų nuoseklesnis ir veiksmingesnis.

Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už rezoliuciją dėl pietinių kaimyninių šalių,visų pirma Libijos, įskaitant humanitarinius aspektus, nes manau, jog pulkininkas M. Gaddafiturėtų nedelsdamas atsisakyti valdžios tam, kad įvyktų taikus politinis perėjimas ir nebūtųpralieta daugiau kraujo. Karštai smerkiu žmogaus teisių pažeidimus Libijoje ir ypač žiauriasuž demokratiją kovojančių demonstrantų, žurnalistų ir žmogaus teisių gynėjų represijas,ir norėčiau išreikšti savo solidarumą su Libijos žmonėmis.

Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Dieną, kai balsuojama už šią rezoliuciją, vis dar neaišku,kaip plėtosis revoliucijos, kuriomis bandoma nuversti ilgą laiką visame Viduržemio jūrosregione valdžioje buvusius autoritarinius režimus. Libijos atveju, naujienos apie sukilėliųsėkmes ir nesėkmes ir pajėgas, kurios remia diktatorišką M. Gaddafi režimą, yraprieštaringos, ir, atrodo, Libijai gresia tikras pilietinis karas. Vis dėlto yra daug šaltinių,kuriuose smerkiamas beprecedentis brutalus Libijos režimo vykdomas smurtas ir represijosir, kaip manoma, dėl to didelis aukų skaičius. Pačios Jungtinės Tautos deramai pasmerkėįvykdytus žiaurumo aktus. Dabar aišku, kad sukilėliai nenori gyventi vadovaujami režimų,kurie nepaiso jų teisių ir neužtikrina būtinos pagarbos demokratijos taisyklėms ir teisineivalstybei. Europos Sąjunga negali atsiskirti nuo to, kas vyksta. Pirma, ji turėtų reikalautinutraukti smurtą, atkakliai smerkti atsakingus asmenis ir taikyti jiems sankcijas, palaikytituos, kurie kovoja už bendras mūsų vertybes, ir siekti rodyti solidarumą, taip pat atidžiaustebėti ir geriau suprasti judėjimų, kuriais siekiama pokyčių, troškimus, norus ir tendencijas.

João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Ši rezoliucija kelia nerimą ir yra nepriimtina.Mano teiginys ypač teisingas naujausių įvykių Libijoje aplinkybėmis, kuriomis kaip niekadaanksčiau patvirtinama taikaus politinio sprendimo būtinybė be išorinio įsikišimo. Susidūręsu pavojingai ir smarkiai besirutuliojančiais įvykiais, kurie užuot padėję mažinti įtampą,skirti parengti JAV ir NATO agresijos veiksmams prieš Libiją, dauguma Parlamento nariųpritaria kišimosi, agresijos ir okupacijos Libijoje veiksmams. Bet kokia agresija prieš šiąšalį, neatsižvelgiant į dingstis ir įgaliojimus, turėtų pavojingų padarinių tautai, kuri jaugyvena didelės įtampos ir nesaugumo aplinkybėmis. Tai padarytų labai didelę žalą visiems,kurie tęsia kovą už savo teises, demokratiją, suverenumą ir taiką Libijoje, ir dėl to regioneatsirastų rimtų nestabilumo ir konflikto apraiškų. Bet koks karinis antpuolis Libijoje, kuris


būtų neatskiriamas nuo tikslų valdyti Libijos gamtos išteklius, bus nukreiptas ne tik į Libijosgyventojus, bet į visus regiono gyventojus, kurie sukilo kovai ir tęsia kovą už savo socialinesir politines teises, už laisvę, demokratiją ir tikrąjį savo šalių suverenumą beinepriklausomybę.

Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Norėtume išreikšti didelį susirūpinimą dėlnaujausių įvykių Libijoje, tačiau mes remiame taikų politinį sprendimą, be išorinio įsikišimo.Deja, Parlamento priimta rezoliucija palaikomas karinis įsikišimas, nes neskraidymo zonabe karinio įsikišimo negalima.

Taigi, ši rezoliucija, užuot prisidėjusi prie taikaus politinio sprendimo, atrodo skirta JAV,NATO ir galbūt ES agresijos veiksmams prieš Libiją parengti. Todėl norėtume išreikštitvirtą pasipriešinimą bet kokiam išoriniam kariniam įsikišimui šioje šalyje.

Bet kokia agresija prieš Libiją, neatsižvelgiant į dingstis ir įgaliojimus, turėtų pavojingųpadarinių tautai, kuri jau gyvena didelės įtampos ir nesaugumo aplinkybėmis, padarytųlabai didelę žalą visiems, kurie tęsia kovą dėl savo teisių, demokratijos, suverenumo irtaikos Libijoje, ir dėl to regione atsirastų rimtų nestabilumo ir konflikto apraiškų.

Bet koks JAV ir jos sąjungininkių karinis antpuolis Libijoje, kuris būtų neatskiriamas nuojų tikslų valdyti Libijos gamtos išteklius, būtų nukreiptas ne tik į Libijos gyventojus, bet įvisus regiono gyventojus, kurie sukilo į kovą dėl savo socialinių ir politinių teisių, dėl laisvės,demokratijos ir tikrojo savo šalių suverenumo bei nepriklausomybės ir ją tęsia. Mespalaikome šias kovas. Todėl balsavome prieš šią rezoliuciją.

Sylvie Guillaume (S&D), raštu. – (FR) Ši rezoliucija, patvirtinta didžiosios Parlamentonarių daugumos balsai, prie kurios prisidėjau, rodo, kad Europos Parlamentas išreiškiasavo nuomonę dėl įvykių Libijoje. Priešingai, savo pozicija jis ragina Europos Sąjungą,valstybes nares ir baronienę C. Ashton pritarti jo pasiūlymams. Jis įsipareigoja teikti paramąLibijos žmonėms ir, be kitų dalykų, palaiko Laikinosios pereinamojo laikotarpionacionalinės Libijos tarybos pripažinimą ir galimybę sukurti neskraidymo zoną pagalJungtinių Tautų įgaliojimus ir koordinuojant su Arabų Lyga ir Afrikos Sąjunga. Parlamentastaip pat visais įmanomais būdais smerkia Libijoje režimo daromus žmogaus teisiųpažeidimus ir ragina pulkininką M. Gaddafi nedelsiant pasiduoti. Labiausiai apgailestaujudėl pabėgėlių ir migrantų problemos, kuria, mano manymu, nebuvo pakankamai susirūpintair kuri nebuvo pristatyta kaip bendras uždavinys šioms šalims ir Europos Sąjungai.

Juozas Imbrasas (EFD), raštu. − Balsavau už šį dokumentą, kadangi ES turi įsitraukti įprocesus kaimyninėse pietų šalyse ir juos remti, ypač teisinės valstybės principų plėtojimą,gerą valdymą ir konstitucines ir rinkimines nuostatas, kurios būtinos stabiliai, pliuralistineiir taikiai demokratijai regione užtikrinti. Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga turiprisitaikyti prie naujo laikmečio ir aplinkybių, apsvarstyti pastarojo meto įvykius ir imtisveiksmų, siekiant pateikti pasiūlymų, kaip geriausiai propaguoti demokratiją ir žmogausteises jos valstybėse narėse ir visame regione, įskaitant Libiją, taip pat pasiūlymų dėl galimųreformų, kad pačios Sąjungos vaidmuo sustiprėtų, taptų nuoseklesnis ir veiksmingesnis.

Filip Kaczmarek (PPE), raštu. – (PL) Pritariau rezoliucijai dėl pietinių kaimyninių šalių,kurioje ypatingas dėmesys skiriamas padėčiai Libijoje. Žmonės, kovojantys dėl laisvės,Libijoje žudomi. Turėtume jiems padėti. Mūsų rezoliucija jiems padedama, nes joje aiškiaismerkiamas diktatorius ir remiami tie, kurie Libijoje siekia esminių pokyčių.

Nežinome, kada ir kaip pasibaigs pilietinis karas. Norėtume, kad jis baigtųsi greitai ir kadnugalėtų pajėgos, kovojančios dėl demokratijos. Europos Sąjunga nedelsdama turėtų


užmegzti kontaktą su Laikinąja pereinamojo laikotarpio nacionaline taryba ir pradėtioficialaus jos pripažinimo procesą. Ji taip pat turėtų skatinti Libijos gyventojus keistis irsiekti demokratijos. Labai ačiū.

David Martin (S&D), raštu. – Pritariu demokratijos siekiui Libijoje ir kaimyninėse šalyse.Raginu visapusiškai gerbti žmogaus teises regione. Vis dėlto susilaikiau balsuojant dėl šiosrezoliuciją dėl raginimo sukurti neskraidymo zoną. Siekdami sukurti neskraidymo zonąturėtume bombarduoti priešlėktuvinių raketų bazes, sukeldami pavojų civiliamsgyventojams. Taip pat suteiktume galimybę režimui tvirtinti, jog Vakarai puola Libiją,užuot padėję ginti Libijos žmones.

Jiří Maštálka (GUE/NGL), raštu. – (CS) Derybos dėl [Libijoje] besiklostančios padėtiesturėtų vykti subtiliai ir tinkamai. Papildomų tinkamų priemonių būtų galima imtis tikišsamiai išanalizavus padėtį. Šiomis priemonėmis galėtų būti suteikta tiesioginio sprendimoir paramos socialiniame sektoriuje ir kitose srityse galimybė. Tikslas būtų surasti sprendimą,kuris turėtų aiškią ir pagrįstą ilgalaikę viziją, kuriuo būtų išlaikomas šios šalies suverenumasir kuriuo būtų deramai paisoma jos tradicijų. Galimas neskraidymo zonos, apie kurią daugdiskutuojama, sukūrimas yra viena iš priemonių, kurios, kaip minėta, pirmiausia turėtųbūti imamasi atsižvelgiant į civilius gyventojus. Šiomis aplinkybėmis, manau, svarbu yratai, kad įgaliojimus aiškiai patvirtintų kuo daugiau valstybių ir, svarbiausia, kad jis atitiktųJT Saugumo Tarybos įgaliojimus. Rengiant pasiūlymus dėl rezoliucijų gamtos išteklių gausaneturėtų būti vienintelis poveikį darantis veiksnys.

Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Balsavau už šį dokumentą ir pasiūlytassu oro erdve susijusias priemones, kuriomis siekiama padėti žmonėms, kovojantiems sujuos bombarduojančiu despotu. Balsavau laikydamasis griežtos nuostatos: dėl visų karoveiksmų, kaip antai neskraidymo zonos sukūrimas, turi nuspręsti tik JT. Šis veiksmas galibūti patvirtintas tik JT karinės vadovybės. Visus sprendimus reikia priimti konsultuojantissu Afrikos Sąjungos ir Arabų Lygos organizacijomis. Visiškai nepritariu JAV sumanymuidėl prevencinio bombardavimo ir NATO įsikišimo. Dėl bet kokių kitų įvykių būtinaiprireiktų kitokių dokumentų ir kitokių nuostatų.

Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Tai, kas vyksta Libijoje, yra visiškai nepriimtina, irtarptautinė bendruomenė turi imtis konkretesnių priemonių, būtent automatiškai sustabdytivisus antpuolius prieš civilius gyventojus. Pilietinio karo grėsmė Libijoje kelia nerimą, irtokio karo reikia išvengti bet kokia kaina. ES turi prisiimti lyderės vaidmenį šiame proceseir padėti rasti sprendimus, kaip išvengti šiuo metu šalyje kilusio konflikto didinimo.

Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. – (ES) Balsavau prieš bendrą Europos Parlamentorezoliuciją dėl Libijos, nes ja raginama virš šalies sukurti neskraidymo zoną, kuri yra pirmasisžingsnis karinio įsikišimo link. Jokiu būdu negalime pritarti kariniam Libijos krizės ar betkurios kitos krizės sprendimui. Labai kritikavome karinį įsikišimą Irake ir Afganistane, irdabar negalime leisti padaryti tos pačios klaidos. Tų dviejų šalių pavyzdžiai turėtų muspamokyti, kad smurtas tik sukelia daugiau smurto, ir tai galiausiai turi pražūtingų padariniųciviliams gyventojams.

Kalbant apie Libiją, smerkiu smurtą, kurio M. Gaddafi griebiasi prieš savo žmones, ir pritariužmonių protestams. Vis dėlto manau, kad sprendimas Libijoje turi būti priimtas nutraukussmurtą ir diplomatinėmis priemonėmis.

Louis Michel (ALDE), raštu. – (FR) Libijos revoliuciją dėl laisvės, kilnumo ir demokratijospradėjo jauni žmonės, skatinami valstybingumo jausmo. Galima tik palaikyti šį nuostabų,


įspūdingą troškimą ir griežtai smerkti tuos, kurie mėgina sustabdyti jį jėga, nedvejodamižudyti ir žaloti tūkstančius civilių gyventojų.

Labai tikiuosi, kad JT, bendradarbiaudama su Arabų Lyga ir Afrikos Sąjunga, suteiksįgaliojimus sukurti neskraidymo zoną virš Libijos siekiant apginti gyventojus nuo galimųantpuolių. Taip pat tikiuosi, kad Europos Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalamsir saugumo politikai baronienė C. Ashton kuo greičiau užmegs santykius su Laikinąjapereinamojo laikotarpio nacionaline taryba, kad ši iki demokratinių rinkimų būtų pripažintateisėta diskusijų partnere.

Per pastarąsias kelias savaites buvome įspūdingo ir daug žadančio šio ypač svarbaus regionogeopolitinės struktūros perversmo liudininkai. Esu įsitikinęs, kad atsiveria beprecedentėperspektyva ir taip sudaromos sąlygos taikiai išspręsti Izraelio ir Palestinos konfliktą.Turime pasinaudoti šia galimybe išgelbėti Artimuosius Rytus nuo konflikto, dėl kurio jausukelta per daug skausmo, tragedijų, apmaudo ir nesusipratimų.

Alexander Mirsky (S&D), raštu. – Netveriu džiaugsmu dėl daugelio skambių pareiškimųir pasmerkimo teiginių! Kur jūs buvote anksčiau? Ar M. Gaddafi gimė vakar? Libijoje nebuvoteroro? Dabar kai kurių ES lyderių cinizmas kelia pasibjaurėjimą! Dar neseniai visi didžiųjųES valstybių narių lyderiai glaudėsi prie Libijos lyderio ir stengėsi jam įsiteikti. O dabar jiepasirengę nukryžiuoti M. Gaddafi! Geriau nesikišti į kitos šalies vidaus reikalus, ar ne? TegulLibijos gyventojai sprendžia savo problemas patys, kitaip galime išvysti visuotinį maištąarabų šalyse! Aš susilaikiau.

Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Kovoje dėl valdžios M. Gaddafi naudoja vis sunkesnęartileriją (pvz., maištininkų bombardavimas) ir nebijo, kad žūsta daugybė žmonių. Išorinispasaulis griežčiausiais galimais būdais pasmerkė šias priemones, o Europos Parlamentasragina sukurti neskraidymo zoną, siekdamas sustabdyti M. Gaddafi sprogdintojų antpuoliusprieš civilius gyventojus, pripažinti Libijos laikinąją pereinamojo laikotarpio nacionalinętarybą ir demokratinius judėjimus teisėtais Libijos gyventojų atstovais ir nutraukti visusryšius su M. Gaddafi. Pamatysime, ar valstybių arba vyriausybių vadovai sutiks su šiuoraginimu. Atsižvelgdamas į galimą migrantų perkėlimą ir pasiskirstymą Europoje,susilaikiau.

Claudio Morganti (EFD), raštu. – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, balsavau už šiąbendrą rezoliuciją, susijusią su esama padėtimi Libijoje.

M. Gaddafi režimas padarė per daug rimtų pažeidimų gyventojams ir, manau, kad mūsųpareiga patvirtinti bendrą stiprią Europos poziciją. Priimtoje rezoliucijoje siūlomospriemonės yra žingsnis teisinga kryptimi, pradedant trokštamu oro erdvės virš Libijosuždarymu, būtent neskraidymo zonos sukūrimu, siekiant apsaugoti civilius gyventojusnuo režimo antpuolių iš dangaus.

Jaučiu, kad tarptautinė bendruomenė ir visų pirma Europos Sąjunga privalėtų užmegztisantykius su sukilėlių Laikinąja pereinamojo laikotarpio nacionaline taryba tam, kad šalyjebūtų pradėtas demokratizacijos procesas. Atėjo laikas Europai atkakliai ginti savo nuomonęsiekiant nutraukti šią dramatišką padėtį, kuri galėtų turėti skaudžių atgarsių visoje ES,pradedant didele migracijos, ypač į Italiją ir Europą apskritai, banga.

Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Dėl padėties, su kuria dabar susiduria Libijos žmonės,tapę žiaurių M. Gaddafi režimo, kuris yra aibės mirčių, sužeidimų ir pabėgėlių bangospriežastis, represijų aukomis, žiaurumo tarptautinė bendruomenė turi imtis apibrėžtųbendrų veiksmų, o ES turėtų imtis lyderės vaidmens ir patvirtinti tvirtą poziciją,


pasmerkdama asmenis, atsakingus už įvykdytus žiaurumo aktus, tvirtindama ir taikydamasankcijas bei deramas priemones ir palaikydama teisėtus šios tautos demokratijos siekius.

Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Manau, kad 10 ir 11 dalys (iš dalies pakeistos)šiame tekste ypač svarbios:

„10. pabrėžia, kad ES ir jos valstybės narės privalo vykdyti savo pareigą ginti žmones, kadapsaugotų Libijos civilius gyventojus nuo didelio masto ginkluotų išpuolių; pažymi, kadnegalima atmesti jokios JT chartijoje numatytos galimybės; ragina vyriausiąją įgaliotinę irvalstybes nares būti pasirengusias, kai JT Saugumo Taryba priims sprendimą dėl tolesniųpriemonių, įskaitant galimybę paskelbti neskraidymo zoną siekiant, kad režimas neatakuotųcivilių gyventojų; pabrėžia, kad bet kokios ES ir jos valstybių narių paskelbtos priemonėsturėtų atitikti JT įgaliojimus ir būti pagrįstos koordinavimu su Arabų šalių lyga ir AfrikosSąjunga, skatinant abi šias organizacijas vadovauti tarptautinėms pastangoms;

11. ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją–Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienioreikalams ir saugumo politikai užmegzti ryšius su Libijos laikinąja pereinamojo laikotarpionacionaline taryba (LPLNT) ir pradėti procesą juos paverčiant oficialiais, kad būtų skatinamasperėjimas prie demokratijos, užtikrinant įvairių Libijos visuomenės atstovų dalyvavimą,ir suteikti galių moterims ir mažumoms pereinamojo laikotarpio procese, ir remti LPLNTišlaisvintame regione siekiant palengvinti vietos gyventojų padėtį ir patenkinti pagrindiniusregiono humanitarinius poreikius, įskaitant medicininę pagalbą.“

Licia Ronzulli (PPE), raštu. – (IT) Šia rezoliucija Europos Parlamentas ragina ESvyriausybes pripažinti Laikinąją pereinamojo laikotarpio nacionalinę tarybą oficialia Libijosopozicijos institucija.

Patvirtintoje rezoliucijoje ES raginama pasirengti galimam neskraidymo zonos sukūrimuisiekiant sustabdyti pulkininko M. Gaddafi vykdomus gyventojų puolimus ir padėti grįžtiį tėvynę nuo smurto bėgantiems žmonėms. Taip pat manau, kad Europos Sąjungosvyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai baronienei C. Ashtonstrategiškai svarbu užmegzti ryšį su sukilėlių Laikinosios pereinamojo laikotarpionacionalinės tarybos atstovais siekiant pagreitinti šios institucijos pripažinimo procesą.Laikas pulkininkui M. Gaddafi atsisakyti valdžios ir baigti nuolatinį šalyje vykdomą žmogausteisių pažeidinėjimą.

Ernst Strasser (PPE), raštu. – (DE) Dėl 15 dalies: atsižvelgdamas į Sutarties dėl EuroposSąjungos veikimo 80 straipsnį šiuo atveju aš, kaip ir Austrijos vyriausybė, palaikausavanorišką solidarumą. Kiekviena valstybė narė pagal savo pajėgumą turėtų nuspręsti,kiek šio solidarumo gali būti laikomasi.

Marie-Christine Vergiat (GUE/NGL), raštu. – (FR) Balsavau už Europos Parlamentorezoliuciją dėl Libijos, kuri yra aiškus paramos politinei Libijos revoliucijai pareiškimas.Pirmiausia Europos Parlamentas išreiškė savo solidarumą su Libijos gyventojais ir pasmerkėžmogaus teisių pažeidimus bei žiaurias represijas, vykdomas M. Gaddafi režimo.

Neskraidymo zona numatoma rezoliucijos 10 dalyje ir įtraukiama į JT programą siekiant,bendradarbiaujant su Arabų Lyga ir Afrikos Sąjunga, neleisti režimui taikytis į civiliusgyventojus. Vis dėlto šią dalį galima aiškinti įvairiai. Vieniems ji tiesiog apie tai, kad reikiaužkirsti kelią Muammaro al-Gaddafi lėktuvams šaudyti į civilius gyventojus. Šiuo aiškinimugalima suteikti neskraidymo zonai prevencinį vaidmenį, kuriuo siekiama sustabdyti minėtuslėktuvus nuo Libijos gyventojų žudymo. Kitiems tai pirma priemonė siekiant galimo karinioįsikišimo.


Susilaikiau balsuojant dėl šios dviprasmiškos dalies.

Todėl palankiai vertinu šios rezoliucijos patvirtinimą, nors apgailestauju, kad jojenepripažįstamos buvusios Europos Sąjungos klaidos jos santykių su Libija požiūriu, įskaitantimigracijos klausimą.

Angelika Werthmann (NI), raštu. – (DE) Balsavau už bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos.Labai svarbu, kad būdami artimiausi kaimynai ir privalėdami laikytis tarptautinės teisėsprincipų, kurie taip pat apima tautų apsisprendimo teisę, teiktume pagalbą Šiaurės Afrikosgyventojams. Vis dėlto pagalbos teikimo būdą reikėtų parinkti atsargiai: reikia gerbti Libijoslaikinosios pereinamojo laikotarpio nacionalinės tarybos prašymą susilaikyti nuo tiesioginiokarinio įsikišimo taip pat tam, kad nepablogėtų humanitarinė civilių gyventojų padėtis.

Pranešimas: Bastiaan Belder (A7-0037/2011)

Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Pritariu šiam pranešimui, nes manau, kad Iranovyriausybė turėtų gerbti teisėtus savo žmonių reikalavimus dėl pagrindinių laisvių beiekonominių ir socialinių sąlygų gerinimo ir troškimo Iranui bendradarbiauti su tarptautinebendruomene. ES turėtų patvirtinti požiūrį, kuriuo, viena vertus, būtų atsižvelgiama įžmogaus teises kaip pagrindinį veiksnį ir, kita vertus, būtų pripažintas stabilizuojamasisIrano vaidmuo regione, jeigu santykiai su kaimyninėmis šalimis ir kitais tarptautiniaisveikėjais sunormalės, bus atsisakyta branduolinės programos ir pagerintos žmonių irdemokratijos sąlygos. Taip pat sutinku su Tarybos dvejopo požiūrio į branduolinį klausimąpozicija: viena vertus, nustatyti sankcijas, kita vertus, pasiūlyti dialogą. Pabaigoje norėčiaupabrėžti, kad ES neturėtų pernelyg paprastai svarstyti Irano klausimo, atsižvelgdama tik įjo branduolinę programą, bet pagalvoti apie žmogaus teisių problemas ir šalies potencialąstabilizuoti regioną.

Roberta Angelilli (PPE), raštu. – (IT) Pone pirmininke, opūs Irano klausimo aspektai yramasiniai žmogaus teisių pažeidimai, ypač mirties bausmės, kaip baudimo, taikymas.

Kadangi 2010 m. gegužės 12 d. ES dar kartą paragino Iraną paskelbti mirties bausmėsmoratoriumą atsižvelgiant į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijas 62/149ir 63/168, Iranas tebepirmauja pasaulyje pagal vaikų ir moterų egzekucijas ir egzekucijasseksualinės orientacijos pagrindu.

Prieštaringa branduolinė programa kelia didelį nerimą dėl skaidrumo stokos ir dėl to, kadnebendradarbiaujama su Tarptautine atominės energijos agentūra, taip pat dėl to, kadnesilaikoma Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo įsipareigojimų.

Kita problema susijusi su telekomunikacijomis ir internetu, kurie nuolat pertraukiami, irtai kenkia tarptautiniam įsipareigojimui ginti informacijos laisvę. Todėl palaikau šįpranešimą ir tikiuosi, kad padėtis artimiausiu laiku pagerės.

Zigmantas Balčytis (S&D), raštu . − Irano Islamo Respublika (toliau – Iranas) patiriaįvairias valdymo problemas, kaip grupuočių varžymasis dėl įtakos šalies valdžios elitoviduje, tarpusavio kovos, didžiulės socialinės ir ekonominės problemos, probleminė regionosaugumo padėtis ir augantis nepasitenkinimas šalies viduje. Irano režimo vykdoma politikanereaguoja į Irano piliečių pagrįstus reikalavimus. Gyventojų nepasitenkinimas Iranovyriausybe dėl sunkios socialinės ir ekonominės padėties, taip pat dėl laivės ir elementariospagarbos žmogaus orumui Irane nebuvimo, kelia didžiausią grėsmę režimui. Be to, šalyjeišlieka didžiuliai žmogaus teisių pažeidinėjimo atvejai. Remiantis metinėmis ataskaitomisdėl mirties bausmės Irane, 2009 m. egzekucijų jame skaičius buvo didžiausias per


pastaruosius 10 metų, ir dėlto Iranas tapo šalimi, kurioje įvykdoma didžiausias skaičiusmirties bausmių vienam gyventojui pasaulyje. Pritariu pranešime išsakytam raginimui,kad Iranas visiškai liautųsi taikyti mirties bausmę dėl nusikaltimų, kuriuos įvykdo jaunesninegu aštuoniolikos metų amžiaus asmenys, ir pakeistų savo teisės aktus, kurie neatitinkaIrano ratifikuotų tarptautinių žmogaus teisių konvencijų, įskaitant Vaiko teisių konvencijąir Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą; ragina Iraną paskelbti oficialią statistikądėl mirties bausmės taikymo.

Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad Irane turinelikti jokių diskriminacijos apraiškų, padėties, kuri ypač nepalanki moterims. Žmogausteisės ir pagrindinės teisės Irane tebėra nebaudžiamai pažeidinėjamos. Irano valdžiosinstitucijos turėtų visiems laikams, teisiškai ir praktiškai nutraukti bet kokius kankinimusar bet kokį kitą žiaurų ar nežmogišką elgesį.

Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Reikėtų atkreipti dėmesį į ilgą ir turtingą Irano istoriją irišskirtinį savitumą šiuo laiku, kai didėja susirūpinimas dėl naujausių politinių ir socialiniųįvykių toje šalyje. Neišsižadant europinių vertybių ir demokratijai ir žmogaus teisėmsteikiamos pirmenybės, manau, kad nereikėtų atimti dialogo su Teheranu galimybių ir todėlreikėtų stengtis pagrįsti pokyčius, kurių šiai šaliai taip reikia. Susirūpinęs pastebiu, kaippuolami opozicijos nariai, ir tikiuosi, kad Irano režimas supranta, jog toks požiūris duospriešingų rezultatų ir šalis veikiausiai bus izoliuota tarptautiniu mastu.

João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Dar kartą norėtume pareikšti, kad ne pritariameribojančiam ir elementariam požiūriui į žmogaus teises, bet veikiau smerkiame jį. ES jųatžvilgiu dažnai veikia veidmainiškai, siekdama paslėpti labai skirtingus tikslus. Jei taipnebūtų, daugelis čia išdėstytų samprotavimų ir kritinių pastabų tiktų ir kitoms regionošalims, pvz., Izraeliui ar Saudo Arabijai, ir joms būtų taikomi tie patys kriterijai, kurie dabartaikomi Iranui.

Svarbu pažymėti, kad taika ir saugumas regione nesuderinami su Izraelio nuolat vykdomaPalestinos teritorijų okupacija ir pagalbos, jai teikiamos JAV ir NATO, prisidedant ES,politika. Pranešime to nepaisoma.

Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Žmogaus teisių pažeidinėjimas yra smerktinasveiksmas Irane ar bet kurioje kitoje pasaulio šalyje. Šiame pranešime dauguma Parlamentonarių griebiasi įprasto veidmainiškumo, naudodamiesi tariama žmogaus teisių gynyba,norėdami paslėpti faktą, kad Parlamento tikslas – verčiau ginti strateginius didžiųjų valstybiųekonominius interesus, ypač Irano naftą, o ne Irano žmonių laisvę. Remti šią laisvę tėradingstis. Jei tikslas būtų iš esmės gerbti žmogaus teises ir regiono saugumas, reikėtų atskleistitokią padėtį kitose regiono šalyse, pvz., Izraelyje ir Saudo Arabijoje, ir šioms šalims taikytitokius pat kriterijus.

Be to, pranešime nutylima grėsmė taikai ir saugumui regione, kylanti dėl Izraelio vykdomosPalestinos teritorijų okupacijos ir JAV ir NATO teikiamos pagalbos politikos.

Prieštaraujame kišimuisi į bet kurios šalies vidaus reikalus, neatsižvelgiant į tai, ar jie būtųprieš nacionalinį suverenumą, ar prieš tarptautinę teisę. Todėl prieštaraujame naudojimuisitam tikromis pajėgomis ar Irano opozicijos partijomis ar manipuliavimui jomis irprieštaraujame kampanijoms, kuriomis verčiau siekiama ginti ES ir jos sąjungininkių, one Irano žmonių interesus.

Lorenzo Fontana (EFD), raštu. – (IT) B. Belderio pranešime pragmatiškai pabrėžiamivisi su Iranu susiję klausimai, kuriais ES turėtų susirūpinti. Nekontroliuojami branduoliniai


bandymai, pagrindinių laisvių nebuvimas, užsienio investuotojams priešiškas klimatas,vyriausybės piktnaudžiavimas ir lyderių bei pilietinės visuomenės išskyrimas. Manau, kadšių priežasčių pakanka balsuoti už tai, kad ES imtų taikyti praktišką požiūrį į didįjį ArtimųjųRytų regiono subjektą ir palaikyti B. Belderio pranešimą.

Juozas Imbrasas (EFD), raštu . − Balsavau už šį dokumentą, nes demokratinės permainosnegali būti primestos iš išorės arba netgi karinėmis priemonėmis, bet turi būti pasiektosvykdant taikų demokratinį procesą. Kaip žinia, platinimo rizika, susijusi su Iranobranduoline programa, vis dar kelia didelį susirūpinimą ES ir tarptautinei bendruomenei,kaip labai aiškiai išreikšta daugelyje JTST rezoliucijų. Yra būtina stabilizuojanti įtaka, kuriąIranas galėtų atgauti, jei normalizuotų savo tarptautinius santykius, ypač su kaimyninėmisšalimis, išsklaidytų nerimą dėl savo ketinimų vykdyti branduolinės veiklos programą iružtikrintų pagarbą žmogaus teisėms ir demokratijai, būtų naudinga visam regionui.

David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą, kuriame smerkiama Iranesusidariusi padėtis žmogaus teisių srityje ir raginama imtis priemonių, kad Iranas netaptųbranduoline valstybe. Kelia susirūpinimą tai, kad rezoliucijoje pripažįstama „Irano teisėsodrinti uraną“, ir tai, be abejonės, teisinga remiantis TATENA taisyklėmis, tačiau derybomstebesant aklavietėje, tai prieštarauja JT Saugumo Tarybos rezoliucijoms.

Clemente Mastella (PPE), raštu. – (IT) Esant Prezidento M. Ahmadinejado režimui irtoliau nebaudžiamai pažeidinėjamos Irano žmonių pagrindinės teisės, o vyriausybė irtoliau susiduria su įvairiomis abejonėmis. Viena vertus, gyventojai tikisi demokratiškųpokyčių, kita vertus, Irano Vyriausybė ir Parlamentas susiduria su elitinėmis grupuotėmis,kovojančiomis dėl valdžios. Taigi neabejotina, kad demokratiniai pokyčiai negali būtivykdomi iš išorės, tai turėtų būti demokratiško ir taikaus proceso rezultatas, kuriamegaliausiai atsižvelgiama į pastarojo meto masinių Irano judėjimų socialinės gerovės irlaisvės reikalavimus. Be to, vis dar kyla branduolinės veiklos klausimas. ES turėtų parengtidiplomatinį sprendimą, kuris apimtų spaudimą ir įprasto dialogo metodus. Patartina, kad,pvz., Europos Vadovų Taryba prisidėtų įšaldydama su Irano branduoline veikla ir ginklųprogramomis susijusių asmenų turtą. Tačiau ateityje ES ir Irano santykiuose didžiausiądėmesį reikėtų skirti dažnų žmogaus teisių pažeidimų tyrimui. Trumpai tariant, EuroposSąjunga turėtų pasitelkti visas turimas priemones ir parengti vieningą Europos Sąjungospoziciją, kad iraniečiai žinotų, jog mums rūpi jų ateitis. Jų žmogaus teisės yra ir mūsų teisės.

Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Nagrinėjant dabartinę politinę ir socialinę plėtrą reikiaatsižvelgti į Irano praeitį ir kultūros istoriją. Nuolat Irane vykstantys žmogaus teisiųpažeidimai kelia nerimą, tačiau tai negali užkirsti kelio dialogui siekiant nutraukti tokiusįvykius; turime aktyviai ieškoti sprendimų, kaip pašalinti tokius atvejus. Pastarieji išpuoliaiprieš opozicijos narius kelia susirūpinimą, ir būtina, kad Irano režimo atstovai suvoktų,jog toks elgesys tik sukels didesnę tarptautinę izoliaciją.

Alajos Mészáros (PPE), raštu. – (HU) Irano vyriausybė pastaruoju metu susiduria sudideliais iššūkiais, todėl didėja visuomenės nepasitenkinimas. Saugumo pajėgos reagavopanaudodamos jėgą ir suėmė taikius protestuotojus, o teismas surengė masinius studentų,mokslininkų, moterų teisių aktyvistų, teisininkų, žurnalistų ir dvasininkijos atstovųparodomuosius teismo procesus. Daugeliui iraniečių dėl politinių priežasčių įvykdytamirties bausmė, o gausybė žmonių tebėra kalėjimuose. Iranas – viena iš trijų pasaulio šalių,kurioje įvykdoma daugiausiai mirties bausmių. Turime daryti viską, kad Irane būtų kuogreičiau panaikinta negatyvioji diskriminacija ir liautųsi visuomeninės represijos ir kadšalis galėtų žengti pirmuosius žingsnius link demokratinių pokyčių. Tačiau tai negali būti


primesta iš išorės ar netgi karinėmis priemonėmis, tai turi būti taikus ir demokratinisprocesas, todėl balsuojant pritariau šiam pranešimui.

Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. – (ES) Neatsižvelgiant į tai, kad dėl pateiktų pakeitimųšis pranešimas dabar yra šiek tiek geresnis, balsavau prieš, nes pranešime pritariama sankcijųpolitikai, o taip, mano nuomone, nebus pagerinta Irano žmonių padėtis; iš tikrųjų, buspriešingai. Manau, Europos Parlamento pranešimo tikslas turėtų būti mažinti, o ne didintiįtampą, nes išnaudojus diplomatinių kanalų galimybes, sudėtinga Irano žmonių padėtisdar labiau pablogės. Manau, tarptautinės bendruomenės Iranui pareikšti grasinimai – netinkamiausias būdas siekiant surasti pagrįstą kompromisą ginče dėl branduolinėsprogramos. Todėl balsavau prieš šį pranešimą.

Louis Michel (ALDE), raštu. – (FR) Pritariau šiai rezoliucijai, nes, be branduolinės veiklosklausimo, pranešėjas nevengė aptarti šalies vidaus padėties, žmonių lūkesčių dėl didesnėsdemokratijos ir padėties žmogaus teisių srityje.

Privalome nenuvilti jaunosios kartos, gyventojų, kurie trokšta gyventi demokratiškai irgerbti vieni kitų idėjas. Turime paremti žmones, kurie stengiasi sukurti teisinę valstybę irateinančioms kartoms sudaryti sąlygas gyventi tolerantiškoje, laisvoje, teisingoje irklestinčioje aplinkoje. Turime pasmerkti prievartavimo, žmogžudysčių, neatidėliotinųmirties bausmių vykdymo, neteisėto sulaikymo ir puldinėjimų atvejus kaip nepriimtinus.

Bet koks žmogaus teisių pažeidimas nepriimtinas. Tačiau 2009 m. birželio mėn. vėlprezidentu išrinkus M. Ahmadinejadą, tokių pažeidimų daugėja. Iranas pasaulyje pirmaujapagal mirties bausmių skaičių vienam gyventojui. Mirties bausmės įvykdymo užmėtantakmenimis skaičiumi šalis atsilieka tik nuo Kinijos, o pirmauja pagal mirties bausmiųskaičių vienam gyventojui. Atėjo metas Iranui vykdyti Tarptautiniame pilietinių ir politiniųteisių pakte nustatytus įsipareigojimus, nes šalis šį paktą patvirtino savo laisva valia.

Miroslav Mikolášik (PPE), raštu. – (SK) Iranas, kaip Sutartį dėl branduolinio ginkloneplatinimo pasirašiusi šalis, ilgą laiką arogantiškai ignoravo šioje sutartyje nustatytusįsipareigojimus, visų pirma nutylėdama apie vykdomą branduolinę veiklą. Jei Iranas siekiapalaikyti gerus santykius su ES ir kitomis demokratinėmis valstybėmis, turi vienareikšmiškaipašalinti visas abejones dėl vykdomos branduolinės programos tikslų.

Be to, manau, kad Irano ir Turkijos suartėjimas, nors Turkija siekdama ES narystės įtikinėjaEuropos Sąjungą pripažįstanti bendras vertybes, tačiau kartu reiškia atvirą palankumąIrano režimui, turėtų ES kelti nerimą.

Norėčiau pažymėti, kad Iranas pasaulyje pirmauja pagal mirties bausmių įvykdymonepilnamečiams skaičių ir pagal mirties bausmių skaičių vienam gyventojui. Politiniųpriešininkų parodomieji teismo procesai, visų pirma žiauri bausmė užmėtant akmenimis,kuri šiandien Irane yra teisėta, taip pat kiti žiaurūs ir nežmoniški kankinimai, elgesys irbausmės byloja apie režimą, kuris turi būti griežtai morališkai smerkiamas.

Be jau minėtų dalykų, ES pirmiausiai turėtų atkakliai reikalauti deklaracijos dėl mirtiesbausmės moratoriumo tol, kol mirties bausmė bus uždrausta, taip pat reikalauti, kad būtųnutrauktas asmenų, atsakingų už žmogaus teisių pažeidimus, nebaudžiamumas, ir, beabejonės, siekti, kad regionas nebūtų destabilizuojamas.

Alexander Mirsky (S&D), raštu. – Juokinga ir kartu labai liūdna diskutuoti apie pagarbąteisėms ir laisvėms šalyje, kurią valdo asmuo, grasinantis sutriuškinti Jungtines AmerikosValstijas, Europą ir Izraelį. Su šiuo žmogumi nėra prasmės derėtis dėl žmogaus teisių,


vertybių ir laisvių. Tokie žmonės pripažįsta tik galią. Turime liautis elgęsi atsainiai, atėjometas paversti žodžius veiksmais. Visiška izoliacija, griežtos sankcijos, aiški ir nuoseklipozicija atneštų pageidaujamų rezultatų. Mahmoud Ahmadinejad – pavojingas pasauliovisuomenei asmuo.

Cristiana Muscardini (PPE), raštu. – (IT) Skaidrumo stoka Irano vyriausybės darbe irribotas bendradarbiavimas su Tarptautine atominės energetikos agentūra dėl vykdomosbranduolinės programos, be abejonės, kelia nerimą.

Pagrindinių žmogaus teisių pažeidinėjimai ir galimybė, kad dėl Hezbollah ir Hamas grupuočiųveiksmų regione prasidės destabilizacija – tai aspektai, kurie pasaulyje stiprina susirūpinimądėl Irano veiksmų. Sukčiavimai per rinkimus, žiaurus demonstracijų malšinimas ir mirtiesbausmių, kurių skaičius 2010 m. siekė 680 (dvigubai daugiau nei ankstesniais metais),vykdymas ir opozicijos lyderių areštas nepalieka jokių abejonių dėl režimo atstovųnaudojamos jėgos ir smurto. 2010 m. liepos 26 d. ES nustatytos sankcijos kartu su JTsankcijomis buvo tinkamos ir reikalingos. Europos Sąjunga turėtų daugiau dėmesio skirtiIrano branduolinei politikai, kad būtų galima stebėti konflikto eigą.

ES turėtų remti tarptautines diplomatines pastangas žmogaus teisių gynimo srityje. Taikantdvejopą požiūrį atveriamas kelias dialogui, tačiau dialogui reikia bent dviejų šalių, o nesantgeranoriškumo iš Irano pusės reikėtų sustiprinti sankcijas, kad jos būtų labiau nukreiptosį tikslą. Negalime pritarti, kad ir toliau taip smarkiai didėtų mirties bausmių skaičius ir kadIrano branduolinė politika būtų nekontroliuojama tarptautinės bendruomenės.

Mariya Nedelcheva (PPE), raštu. – (FR) Balsavau už B. Belderio pranešimą. Iš tikrųjųpernelyg ilgai laukėme Irano režimo pokyčių. Dabartinio režimo atstovai nuolat pažeidžiažmogaus teises, ar tai būtų gėdingos sąlygos, kuriomis laikomi Ašrafo opozicijos stovyklosgyventojai, ar nuolatiniai moterų teisių pažeidinėjimai, diskriminacija prieš homoseksualus,menininkų cenzūravimas ir pan.

Europos lygmeniu galime nustatyti veiksmingas sankcijas režimo lyderiams. Tačiaunepakanka vien tik taikyti sankcijas. Reikia padrąsinti žmones, šalyje kovojančius irginančius žmogaus teises. Ar Europos Sąjunga neturėtų paremti visų Irano žmogaus teisiųgynėjų? Dabartinis demokratijos proveržis Šiaurės Afrikoje turėtų išsiplėsti į Iraną.

Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už šį pranešimą, kuriame apibūdinama sunkipadėtis Irane, pasmerkiant represinę praktiką ir nuolat Irano valdžios institucijų vykdomusžmogaus teisių pažeidimus, taip pat pabrėžiant būtinybę nuoširdžiai ieškoti diplomatiniobranduolinio klausimo sprendimo. Ypač norėčiau pareikšti savo solidarumą su Iranožmonėmis, kurie po 2009 m. vykusių rinkimų šalyje teisėtai reikalauja demokratiniųpokyčių.

Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Tai pirmasis šiame Parlamente parengtaspranešimas apie Iraną po 2001 m. M. Gahler pranešimo. Kadangi visos derybos dėl ES irIrano susitarimų buvo sustabdytos ištisiems metams, vienintelis būdas Parlamentui pareikštiišsamesnę poziciją dėl šios šalies yra savo iniciatyva parengtas pranešimas, kurį pasiūlėŽaliųjų frakcijos nariai. EFD buvo paskirta užduotis. Keturios frakcijos (Žalieji, S&D, ALDEir GUE) parengė bendrus pakeitimus projektui, kuris iš esmės buvo patvirtintas, nors tiknedidele balsų dauguma.

Svarbūs klausimai yra šie: ES ryšiai su Iranu (32 dalis), nors vertinant prieštaringą klausimą,ar Europos Parlamento Irano delegacijai turėtų būti leista keliauti į Iraną, priešingai neipageidavo pranešėjas, dabar kalbama apie ryšius su įvairiais veikėjais, tiesiogiai neminint


delegacijos; sankcijos (42 dalis), kai raginama taikyti tikslines sankcijas žmogaus teisespažeidžiantiems asmenims – kol kas sankcijos taikomos tik su branduoline veiklasusijusiems asmenims; ES ambasados atidarymas Teherane, atsižvelgiant į tai, kad beveikvisos valstybės narės turi atstovus šioje šalyje.

Licia Ronzulli (PPE), raštu. – (IT) Pritariu šiam pranešimui, nes pabrėžiami pagrindiniaiaspektai, kuriais pabrėžiama, kodėl Iranas – viena iš pavojingiausių šalių tarptautinėjebendruomenėje ir humanitariniu, ir politiniu atžvilgiu.

Šalį nusiaubė savavališkai saugumo pajėgų naudojama prievarta, nes šios pajėgosnegailestingai susidorojo su taikiais demonstrantais suimdamos tūkstančius žmonių. Šisbeprasmis smurtas lėmė vis didesnius Irano žmonių žmogaus teisių pažeidimus – žmonių,kurie nuolat kentėjo nuo baudžiamosios sistemos, kuri prieštarauja bet kuriai konvencijaidėl civilinių ir politinių žmogaus teisių.

Tarsi to būtų negana, šalyje vis dar vykdoma mirties bausmė užmėtant akmenimis, mirtiesbausmių skaičius didėja, jau nekalbant apie tai, kad vis dar neturime įrodymų, kadbranduoliniai įrenginiai šalyje naudojami tik taikiems tikslams.

Oreste Rossi (EFD), raštu. – (IT) Pritariame šiam pranešimui, kuriame rimtai ir griežtaisvarstomos Irano problemos, pabrėžiant šalyje esančius prieštaringumus ir tai, kad tokiapadėtis neturėtų tęstis. Irano režimo atstovai nuolat imasi represinių priemonių priešasmenis, kurie drįsta maištauti prieš absoliutizmą, ir paprastai šiems žmonėms skiriamamirties bausmė.

Iš tikrųjų šalis pirmauja pasaulyje pagal mirties bausmių skaičių nepilnamečiams ir vienamgyventojui. Be to, pažymėta, kad dažnai mirties bausmė įvykdoma užmėtant akmenimisuž tokius nusikaltimus, kaip įtarimai svetimavimu ir apostazė. Pranešime taip pat aptariamosrepresinės priemonės, nukreiptos prieš krikščionių ir bahajų bendruomenes.

Iranas ir toliau dėl politinės retorikos ir agresyvios paramos islamo fundamentalistamspraranda tarptautinį pasitikėjimą. Be to, norėčiau pabrėžti nesibaigiantį psichologinį irfizinį smurtą, kurį iš Irano vyriausybės pusės nuolat patiria Ašrafo stovykloje laikomidisidentai.

Peter Skinner (S&D), raštu. – Džiaugiuosi, kad B. Belder pateikė šį pranešimą Parlamentuiir sėkmingai apžvelgė Irane susidariusią padėtį žmogaus teisių srityje, itin griežtaipasmerkdamas Irano opozicijos lyderių Mir Hossein Mousavi ir Mehdi Karoubi bei jųžmonų įkalinimą.

Tačiau nesutinku, kad Iranas turi „teisę sodrinti uraną“, kuri apibrėžta TATENA taisyklėse,nes dėl nuolatinės aklavietės derybose tai prieštarauja JT Saugumo Tarybos rezoliucijoms.

Catherine Stihler (S&D), raštu. – Pritariau šiam pranešimui, nes tvirtai manau, kad Iranovyriausybė turėtų teigiamai reaguoti į Irano žmonių reikalavimus dėl pagrindinių laisviųir geresnių socialinių ir ekonominių sąlygų. Šiuo pranešimu Europos Parlamentas pasmerkiamirties bausmės vykdymą ir įvairius kitus žmogaus teisių pažeidimus.

Angelika Werthmann (NI), raštu. – (DE) Balsavau už B. Belderio pranešimą dėl ESpožiūrio į Iraną. Pritariu daugumos europiečių susirūpinimui dėl Irano vykdomosbranduolinės programos ir Irano režimo įtikinėjimų, kad tai bus naudojama tik civiliniaistikslais. Vis dėlto laikausi nuomonės, kad bendradarbiaudama su trečiosiomis šalimisenergetikos srityje Europos Sąjunga turėtų naudotis tik tvariais, ekologiškais ir saugiais


energetikos ištekliais, taip laikydamasi nustatytų klimato apsaugos tikslų. Taip pat pritariukolegos Parlamento nario nuomonei, kad ES dėl Irano turėtų parengti platesnę strategiją,kurioje būtų kalbama ne tik apie branduolinę veiklą, bet ir apie padėtį žmogaus teisių srityjeir kitus svarbius klausimus.

Iva Zanicchi (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už B. Belderio pranešimą, nes, nepaisant įvairiųsu Irano vidaus ir užsienio politika susijusių problemų, pvz., galimo branduolinių ginklųnaudojimo, skaidrumo trūkumo priimant tam tikrus vyriausybės sprendimus ir kai kuriaisatvejais atsisakymo gerbti pagrindines žmogaus teises, manau, kad politika, kuriojedidžiausias dėmesys skiriamas sankcijoms, negali būti naudinga.

Todėl manau, kad Europos Sąjungai svarbu išsaugoti ir, jei tik įmanoma, palaikyti dialogąsu vyriausybe Teherane.


Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Besąlygiškai pritariu ir balsuoju už šią bendrąrezoliuciją, kurioje pabrėžiama aptariamų klausimų svarba, pvz., mažumoms priklausančiųžmonių teisės, ir skatinama ginti žmogaus teises ir pagrindines laisves, taip pat vaikų teises,kartu kovojant su terorizmu. Norėčiau atkreipti dėmesį į išvadas ir sutinku, kad ES turidažniau kalbėti vieningu balsu, nes taip būtų padidintos ES kaip pasaulinės veikėjosmatomumas ir įtaka, o Ženevoje ir Niujorke dirbančios delegacijos turi padidinti ES veiksmųdarbą, matomumą ir patikimumą Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje (JTŽTT). Pritariurezoliucijai, kurioje nustatyta, kad valstybės narės turėtų paskatinti JTŽTT skirti vienodądėmesį visų rūšių diskriminacijai, kad ir kokiu principu ji būtų pagrįsta – lytimi, rase,amžiumi, lytine orientacija, religija ar įsitikinimais. Be to, pritariu peržiūrai, kuriojepabrėžiama, kad JTŽTT turėtų aktyviau veikti kaip ankstyvo įspėjimo ir prevencijospriemonė, laikytis specialių procedūrų ir ginti vyriausiojo įgaliotinio žmogaus teisiųklausimais pareigų nepriklausomumą, skirti reikalingą finansavimą, kad būtų galimaišlaikyti regioninius biurus.

Zigmantas Balčytis (S&D), raštu . − Europos Sąjunga ir jos valstybės narės savo politikojeyra įsipareigojusios užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms. Todėl labai svarbu, kad ES galėtųužimti tvirtą ir įtakingą poziciją tarptautinėse organizacijose, ir ypač Jungtinių Tautųžmogaus teisių taryboje, užtikrinant efektyvų ir nuoseklų žmogaus teisių apsaugos politikosvykdymą pasauliniu mastu. Pritariu, kad JTŽTT veikla ir mandatas turi būti peržiūrėti, kasleistų įvertinti šio komiteto darbo metodus ir juos patobulinti, kad būtų galima kuoveiksmingiau ir sistemingai reaguoti į žmogaus teisių pažeidimus. Keletą kartų JTŽTTnesugebėjo skubiai ir laiku išspręsti su sudėtinga žmogaus teisių padėtimi susijusių klausimų,nes neturėjo tinkamų priemonių. Todėl JTŽTT turėtų turėti daugiau priemonių problemoms,susijusioms su nuolatinės ir nepaprastosios padėties atvejais, spręsti, išplečiant žmogausteisių priemonių rinkinį, naudojant darbo grupes ne tik sesijų metu, bet ir tarp jų. Savoruožtu ES turi padaryti JTŽTT savo prioritetu ir geriau koordinuoti valstybių narių veiksmus,kas leistų ES geriau panaudoti savo įtaką platesnėje JT sistemoje bei palengvintikoordinavimą ir sprendimų priėmimą žmogaus teisių srityje.

Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu . − Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos, kadangiEuropos Sąjunga ir jos valstybės narės savo politikoje turi užtikrinti pagarbą žmogausteisėms, o Europos Sąjungos pozicija Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje (JTŽTT)turėtų būti tvirtesnė ir efektyvesnė. JT Žmogaus teisių tarybos sesijos ir 2011 m. prioritetųžmogaus teisių srityje peržiūra yra reikalingos, nes tik taip galima įvertinti, kaip Žmogausteisių taryba įgyvendino savo mandatą bei nustatomi tikslai, kokius darbo metodus būtina


patobulinti, kad JTŽTT veikla būtų veiksmingesnė ir laiku reaguotų į žmogaus teisiųpažeidimus. Europos Parlamentas apgailestauja, kad keletą kartų JTŽTT nesugebėjo skubiaiir laiku išspręsti su sudėtinga žmogaus teisių padėtimi susijusių klausimų, nes neturėjotinkamų priemonių, todėl aktyviai siekia, kad būtų sukurti tikslingi JTŽTT mechanizmai,kuriuos taikant būtų greitai reaguojama į žmogaus teisių krizes, pavyzdžiui, ArtimuosiuoseRytuose ir Šiaurės Afrikoje, Irane ir Baltarusijoje. Be to, labai svarbu, kad Žmogaus teisiųtaryba turėtų daugiau priemonių problemoms, susijusioms su nuolatinės ir nepaprastosiospadėties atvejais, spręsti, galbūt išplečiant žmogaus teisių priemonių rinkinį, naudojantdarbo grupes ne tik sesijų metu, bet ir tarp jų. Taip pat Parlamentas ragina ES valstybesnares aktyviai dalyvauti 2011 m. atliekant JTŽTT veiklos peržiūrą, kad būtų tvirčiaulaikomasi jos įgaliojimų.

Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už šią rezoliuciją, nes manau, kad Žmogausteisių tarybos 16-osios eilinės sesijos darbotvarkėje įtraukti svarbūs ir itin aktualūs klausimai.Norėčiau pabrėžti darbotvarkės svarbą, nes joje numatyti pranešimai dėl „nacionalinėmsar etninėms, religinėms ar kalbinėms mažumoms priklausančių žmonių teisių“ ir dėl„žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių skatinimo ir apsaugos kovojant su terorizmu“, taippat išplėstiniai susitikimai vaikų teisių klausimu.

Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) 16-oji Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos eilinė sesijavyks itin neramiu istoriniu laikotarpiu, kai pakenkiama jos pačios sudėčiai, nes kai kurienariai nesilaiko Jungtinių Tautų Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, neskatina ir neginažmogaus teisių, pažeisdami savo misiją. Europos Sąjunga turi aktyviai dalyvauti šiojesesijoje ir daryti viską, kad būtų užtikrinta, jog visuotinis, asmens orumu pagrįstas požiūrisį žmogaus teises vis labiau paplistų ir būtų veiksmingai įgyvendinamas kiekvienoje pasauliošalyje. Paskyrus Europos vyriausiąjį įgaliotinį žmogaus teisių klausimais galima geriauišreikšti Europos Sąjungos poziciją ir prisidėti prie Tarybai priklausančių valstybių nariųreikalavimo, kad būtų laikomasi strategijos „viena žinia, išreikšta daugeliu balsų“, taip patatsiranda galimybė sulaukti didesnio Europos pozicijų pripažinimo.

João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Europos Parlamentas ilgai laikėsi dvigubųstandartų politikos žmogaus teisių srityje. Be to, gerai žinoma, kad pritariama 1948 m.Jungtinių Tautų generalinėje asamblėjoje patvirtintos deklaracijos – Visuotinės žmogausteisių deklaracijos – siaurai sampratai, kuri naudinga mums patiems. Dar kartą šiamepranešime paaiškėjo atrankinis požiūris į įvairias šalis. Tos šalys, su kuriomis ES palaikoekonominius ir diplomatinius ryšius ir kurioms teikiama strateginė svarba nėrakritikuojamos dėl turimų strateginių interesų, nors jose ir pažeidžiamos žmogaus teisės .Galima pateikti Izraelio, Kolumbijos ir Maroko atvejus, ir tai yra vos trijų šalių iš skirtingųžemynų pavyzdžiai. Tačiau mūsų požiūris į žmogaus teises nėra ribotas.

Rimtai vertiname visą deklaracijos turinį ir, svarbiausia, manome, kad ši deklaracija įkvėpėmūsų politinius veiksmus. Galiausiai, nepritariame idėjai, kad Europos Sąjunga turėtųnuolatinę vietą Jungtinių Tautų generalinėje asamblėjoje, nes paprasčiausiai tai neatitiktųorganizacijos dvasios ir principų, kurie nustatyti Jungtinių Tautų Chartijoje. JT yra ir turėtųišlikti organizacija, susidedančia iš nepriklausomų ir suverenių valstybių.

Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Pranešime aiškiai įžvelgiama kritikuojamųšalių atranka ir šių diskusijų savanaudiškas pobūdis. Šio pranešimo veidmainiškumasakivaizdus, nes valstybės, su kuriomis ES palaiko ekonominius ir diplomatinius ryšius irkurioms teikiama strateginė svarba nekritikuojamos dėl turimų strateginių interesų, nors


jose pažeidžiamos žmogaus teisės, pvz., Kolumbijoje ir Hondūre. Taip pat nėra raginama,kad Marokas nutrauktų Vakarų Sacharos okupaciją ar Izraelis – Palestinos okupaciją.

Be to, negalime pritarti idėjai, kad Europos Sąjunga turėtų nuolatinę vietą Jungtinių TautųGeneralinėje asamblėjoje, nes JT – iš nepriklausomų ir suverenių valstybių susidedantiorganizacija, o Europos Sąjunga pagal JT Chartiją nėra valstybė.

Žmogaus teisių gynimas, įskaitant jų nedalomumą ir vientisumą, kaip pagrindinė sąlyga,kuri yra būtina gerbiant žmonių teises, siekiant tikro socialinio teisingumo, taikos, laisvėsir demokratijos, yra mūsų politinių veiksmų pagrindas. Būkite įsitikinę, kad ginsimežmogaus teises, tačiau nesitikėkite, kad būsime veidmainiais.

Juozas Imbrasas (EFD), raštu . − Balsavau už šį dokumentą, kadangi JTŽTT yra unikalus,ypatingą dėmesį visuotinėms žmogaus teisėms skiriantis organas ir specialusis JT sistemosforumas, kuriame sprendžiami žmogaus teisių klausimai, taip pat pavestas svarbusuždavinys ir atsakomybė stiprinti žmogaus teisių skatinimą, apsaugą ir pagarbą jomsvisame pasaulyje. Ypatinga 16-osios JTŽTT sesijos ir ypač JTŽTT peržiūros proceso svarba,nes tai unikali galimybė įvertinti, kaip ŽTT įgyvendino savo mandatą, ir proga ŽTTpatobulinti savo darbo metodus, kad būtų veiksmingesnė ir sistemingai reaguotų į žmogausteisių pažeidimus. Džiaugiuosi, kad į 16-osios eilinės sesijos darbotvarkę, be kita ko, įrašytipranešimai dėl asmenų, priklausančių tautinėms ar etninėms, religinėms ir kalbinėmsmažumoms, teisių bei dėl žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių propagavimo ir apsaugoskovojant su terorizmu, taip pat daug susitikimų vaiko teisių klausimais.

Petru Constantin Luhan (PPE), raštu. – (RO) 16-oji JT Žmogaus teisių tarybos sesija –tai puiki galimybė įvertinti, kaip Taryba įgyvendino savo mandatą, kartu patobulinti Tarybosdarbo metodus siekiant užtikrinti, kad būtų veiksmingiau ir sistemiškiau reaguojama įžmogaus teisių pažeidimus. Manau, ES Taryboje būtina sukurti žmogaus teisių darbo grupę,kurioje dalyvautų žmogaus teisių ekspertai iš visų 27 ES valstybių narių, o ši grupė dirbtųBriuselyje.

Be to, būtų labai naudinga paskirti specialųjį aukšto lygio ES atstovą žmogaus teisėms.Tikiuosi, kad Europos išorės veiksmų tarnyba, ypač delegacijos Ženevoje ir Niujorke,ateityje pagerins ES veiksmų nuoseklumą, matomumą ir patikimumą JT Žmogaus teisiųtaryboje, toliau plėtodamos tarpregioninio masto įtaką ir bendradarbiavimą.

Thomas Mann (PPE), raštu. – (DE) Ką tik balsavau dėl Europos Parlamento rezoliucijosdėl 16-osios JT Žmogaus teisių tarybos sesijos prioritetų. Ši rezoliucija yra labai reikšminga,nes šiandien prisiminėme prieš 52 m. vykusį taikių protestų prieš prievartinę Tibetookupaciją malšinimą. Vakar Dalai Lama paskelbė apie pasitraukimą iš politinio gyvenimo– tai istorinė netektis. Yra mažai asmenybių, kurias taip vertina savi žmonės ir visas pasaulis;be to, šis žmogus buvo itin vertinamas kaip Jo šventenybė. Pasitraukdamas iš politiniogyvenimo Dalai Lama jokiu būdu neatsisako atsakomybės. Dalai Lama pranešė, kad irtoliau atliks dvasinį vaidmenį, susijusį su Tibeto žmonių lūkesčiais. Jo šventenybė perduosTibeto konstitucijoje įtvirtintas politines galias laisvai išrinktai tremtyje veikiančiaivyriausybei. Tokiu būdu vėl bus sustiprinta visuose žemynuose tremtyje esančių Tibetožmonių demokratija. Kovo 20 d. bus išrinktas naujas ministras pirmininkas ir naujasparlamentas. Šveicarijoje būsiu šių rinkimų stebėtoju. Europiečiai turi padėti toliau stiprintidemokratiją ir Tibeto žmonių teises.

David Martin (S&D), raštu. – Pritariu šiai rezoliucijai, kurioje pabrėžiamas civilinių,politinių, ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių nepriklausomumas ir kuriame nustatyta,


kad prieiga prie vandens – viena iš žmogaus teisių. Itin džiaugiuosi 19 pakeitimo, kuriameraginama parengti R. Goldstone’o pranešimo tęsinį, priėmimu.

Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Šiais sunkiais laikais, visų pirma Šiaurės Afrikos regionuose,16-oji JT Žmogaus teisių tarybos sesija itin svarbi. Todėl Europos Sąjunga šioje sesijoje turilabai aktyviai dalyvauti ir imtis visų veiksmų užtikrinant, kad kiekvienoje pasaulio šalyjevisuotinis požiūris į žmogaus teises būtų pagrįstas pagarba žmogaus orumui. ES taip patsvarbu paskirti Europos vyriausiąjį įgaliotinį žmogaus teisėms ir taip dar plačiau gintižmogaus teises.

Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. – (ES) Deja, negalėjau balsuoti už šią Europos Parlamentorezoliuciją dėl prioritetų 16-oje JT Žmogaus teisių Tarybos sesijoje, nes nesutinku su kaikuriais šioje rezoliucijoje pateiktais punktais.

Rezoliucijoje raginama kartu su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis derinti veiksmusžmogaus teisių srityje, džiaugiamasi, kad Marokas paskirtas viena iš Jungtinių TautųŽmogaus teisių tarybai vadovaujančių valstybių, o ES raginama palaikyti „bendrą poziciją“tam tikrų šalių atžvilgiu. Be to, reikalaujama, kad būtų veiksmingos ES finansinės priemonės,kuriomis ES paprasčiausiai manipuliuoja spręsdama tokius svarbius klausimus kaip žmogausteisės, finansuodama grupes, kurios užtikrina Europos interesus trečiosiose šalyse.

Manau, šių priežasčių pakanka, kad nebalsuotume už šią rezoliuciją, todėl susilaikiau.

Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Neramumai Magribo šalyse primena, kad gintižmogaus teises nėra lengva ir tokia veikla dažnai prieštarauja ekonominiams ir (arba) arkariniams interesams. Panašiai ir su kovos su terorizmu priemonėmis, kurios nesuderinamossu žmogaus teisėmis. Šiuo atžvilgiu ES turi apsvarstyti ir savo elgesį, pvz., dėl neteisėtųCŽV skrydžių. Nepaisant šių trūkumų, ES ir toliau labai svarbu skirti didelį dėmesį žmogausteisių apsaugai. Mažumų teisių apsauga, ypač krikščionių ir kitų religinių mažumų padėtiesIslamo šalyse gerinimas, turi itin rūpėti Europos Sąjungai, nes krikščionys smarkiaipersekiojami ir dažnai tampa religinio smurto aukomis. Todėl balsavau už.

Rolandas Paksas (EFD), raštu . − Balsavau už šią rezoliuciją, kadangi JT Žmogaus teisiųtaryba atlieka labai svarbų vaidmenį visame pasaulyje sprendžiant klausimus, susijusiussu žmogaus teisėmis. Peržiūros procesas yra puiki galimybė įvertinti kaip JTŽTT atlikosavo funkcijas. Pritariu pasiūlymui, kad ES turi laikytis bendros pozicijos nagrinėjamaisklausimais. Be to, valstybės narės turi aktyviau dalyvauti atliekant šios tarybos veiklosperžiūrą. Sveikintina, kad į 16-osios sesijos darbotvarkę įtraukti klausimai susiję su asmenų,priklausančių tautinėms ar etninėms, religinėms ir kalbinėms mažumoms, teisėmis, vaikoteisėmis bei kova su terorizmu. Tačiau, siekiant pagerinti žmonių gyvenimo sąlygas, sesijosmetu turėtų būti svarstomi klausimai, susiję su teise į vandenį ir sanitariją. Turi būtiužtikrintas efektyvus šios vienos iš pagrindinių žmogaus teisių įgyvendinimo ir apsaugosmechanizmas. Reikia dėti visas pastangas, kad viso pasaulio mastu būtų laikomasiįsipareigojimų šioje srityje ir kiekvienam asmeniui būtų suteiktos prieigos prie saugausgeriamojo vandens ir sanitarijos priemonių.

Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Pagarba žmogaus teisėms, jų skatinimas, saugojimasir universalumas sudaro Europos Sąjungos teisinio, etinio ir kultūrinio acquis dalį ir yravienas Europos vienybės ir vientisumo ramsčių. Todėl būtina dėti visas pastangas, kadpadidintume Europos Sąjungos ir valstybių narių veiksmų matomumą ir veiksmingumą,ir ypač svarbu užtikrinti, kad Europos Sąjunga įsipareigotų aktyviai dalyvauti šioje 16-oje


Žmogaus teisių tarybos (JTŽTT) sesijoje, taip pat JTŽTT peržiūros procese, kuris vyks2011 m.

Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Tai geras pranešimas, kuriame, be kita ko,Parlamentas pritaria, kad į 16-osios eilinės sesijos darbotvarkę būtų įtraukti pranešimaidėl „nacionalinėms ar etninėms, religinėms ar kalbinėms mažumoms priklausančių žmoniųteisių“ ir dėl „žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių skatinimo ir apsaugos kovojant suterorizmu“, taip pat išplėstiniai susitikimai dėl vaikų teisių; be to, pritariama šių metųspecialiųjų pranešėjų paskyrimui rengiant pranešimus šiomis pagrindinėmis temomis iratkreipiamas dėmesys į pranešimus, kurie bus skirti specialiesiems pranešėjams dėlkankinimų ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio ar bausmių, dėl religijosar įsitikinimų laisvės ir dėl žmogaus teisių gynėjų padėties; ragina ES valstybes nares aktyviaidalyvauti šiose diskusijose.

Catherine Stihler (S&D), raštu. – Balsavau už šią rezoliuciją, kurioje pabrėžiama, kokįsvarbų vaidmenį ES atlieka Žmogaus teisių taryboje. Vertinant pastaruosius įvykius Libijojebūtina ir toliau tęsti šią kampaniją ir ginti žmogaus teises tarptautiniu lygmeniu.

Marie-Christine Vergiat (GUE/NGL), raštu. – (FR) Per galutinį balsavimą dėl šiosrezoliucijos susilaikiau ir dėl asmeninių, ir dėl procedūrinių priežasčių.

Skaitant rezoliuciją, sustiprėja įtarimai, kad ES vykdo dvigubų standartų politiką žmogausteisių srityje, visų pirma atsižvelgiant į žmogaus teisių pažeidimus okupuotoje Palestinosteritorijoje. Keliuose pateiktuose pakeitimuose, kuriems pritariau, neslepiama to, kadEuropos Sąjunga atsisako įgyvendinti R. Goldstone’o pranešime nustatytus tikslus.

Europos vieningųjų kairiųjų jungtinė frakcija / Šiaurės šalių žalieji kairieji pateikė savorezoliuciją, kurioje remiamas žmogaus teisių visuotinumas visose socialinėse, ekonominėseir kultūrinėse srityse.

Kita vertus, šios rezoliucijos iššūkis buvo balsavimas dėl Europos Sąjungos delegacijosmandato Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos 16-oje sesijoje, nors sesija jau prasidėjovasario 28 d., o baronienė C. Ashton pasakė keletą kalbų.

Nėra prasmės balsuoti dėl šios rezoliucijos, kai Žmogaus teisių tarybos sesija jau prasidėjusi;Europos Parlamentas turėtų paaiškinti, kodėl nusprendė pasirinkti tokią priešingą poziciją.

Angelika Werthmann (NI), raštu. – (DE) Balsavau už rezoliuciją dėl prioritetų 16-ojeJT Žmogaus teisių Tarybos sesijoje. Pritariu nuomonei, kad Žmogaus teisių taryba turėtųbūti labai vertinga kaip „ankstyvo įspėjimo“ institucija ir kaip prevencijos priemonė, taippat tikiuosi, kad Išorės veiksmų tarnyba atitinkamai įsitrauks į šios Tarybos veiklą. AptariantŽmogaus teisių tarybos peržiūrą, akivaizdu, kad taip pat pritariu, kad reikia visa apimančioir, galiausiai, skaidraus proceso.

Pirmininkas. – Paaiškinimai dėl balsavimo baigti.

11. Balsavimo ketinimai ir pataisymai (žr. protokolą)

(Posėdis buvo sustabdytas 12.55 val. ir atnaujintas 15.00 val.)


PIRMININKAVO: RAINER WIELANDPirmininko pavaduotojas

12. Ankstesnio posėdžio protokolo tvirtinimas (žr. protokolą)

13. Komitetų sudėtis (žr. protokolą)

14. Diskusijos dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principųpažeidimų (diskusijos)

14.1. Pakistanas: mažumų reikalų ministro Shahbazo Bhatti nužudymas

Pirmininkas. – Kitas klausimas – diskusijos dėl šešių pasiūlymų dėl rezoliucijos dėlPakistano: mažumų reikalų ministro Shahbazo Bhatti nužudymo (1) .

Jean Lambert, autorė . – Pone pirmininke, manau, mus visus giliai sukrėtė ir išgąsdinopasikėsinimas į Shahbazą Bhatti, tuo labiau, kad mes, šio Parlamento nariai, jį pažįstame:jis čia lankėsi, susitiko su daugeliu iš mūsų; taip pat todėl, kad tai – dar viena didelę simbolinęreikšmę turinti žmogžudystė, pakirtusi žmogų, siekusį susitaikymo ir visų Pakistanomažumų bendradarbiavimo.

Be to, turėtume pareikšti užuojautą ne tik jo šeimai, bet ir visų, nužudytų per teroristųišpuolius Pakistane, šeimoms. Šią savaitę įvyko du tokie išpuoliai, per kuriuos buvo nužudytair sužeista daugiau žmonių, negu, pvz., per bombų sprogimus Londone.

Pakistane kenčia visi gyventojai, o bauginimas pakerta demokratiją. Matome, kaip kintakai kurių apygardų, pvz., Ketos, demografinė padėtis, nes bauginami žmonės priverstiišvykti.

Mūsų rezoliucija svarbi, nes joje reiškiamas noras tęsti darbą ir jis remiamas, ja siekiamatolerancijos ir tarpusavio supratimo. Norėčiau pažymėti, kad šių dalykų mums reikia irEuropos Sąjungoje, kurioje tam tikri neseni ministrų pareiškimai, mano nuomone, nepadėjoto siekti. Taigi, tikimės lyderystės Pakistane ir Europos Sąjungoje.

Marietje Schaake, autorė. – Pone pirmininke, nepaisant daugelio grasinimų sulaukusioPakistano religinių mažumų ministro Shahbazo Bhatti prašymo suteikti daugiau apsaugos,kovo 2 d. teroristui pavyko jį nužudyti. Reiškiame užuojautą ne tik jo artimiesiems, bet irvisiems tolerantiškesnės visuomenės siekiantiems pakistaniečiams. Tai – tikras smūgisPakistanui ir visai žmonijai.

Kodėl Pakistano institucijos atmetė ministro prašymą suteikti jam neperšaunamą tarnybinįautomobilį ir jo prašymą leisti pačiam pasirinkti asmens apsaugos darbuotojus, kuriais jispasitikėjo. Ragindamas reformuoti nežmoniškus šventvagystės įstatymus, jis buvo žmogausteisių gynėjas.

Norime ne mažiau pagerbti ir kovo 1 d. nužudyto Pakistano žmogaus teisių komisijoskoordinatoriaus Naeemo Sabiro Jamaldini darbą.

Reikia praktinių veiksmų, t. y. tyrimų, įskaitant tyrimą vyriausybės viduje. Jie turi būtiatliekami pagal tarptautinius standartus, nes nebaudžiamumui turi būti padarytas galas.

(1) Žr. protokolą.


Europos Sąjunga turėtų stebėti padėtį ir stengtis finansuoti pilietinę visuomenę pasitelkdamaDemokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę.

Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, autorė. – (PL) Pone pirmininke, per pastaruosius10 mėnesių Europos Parlamentas iš viso priėmė tris rezoliucijas dėl religijų laisvės PakistanoIslamo Respublikoje.

2010 m. gegužės mėn. čia, Strasbūre, apie tai kalbėjome dalyvaujant mažumų ministruiShahbazui Bhatti. Šiandien Parlamente aptariame jo mirties aplinkybes. Kovo 2 d. įvykdytasaukšto rango valstybės pareigūno nužudymas reiškia tik vieną dalyką: Pakistane niekasnėra saugus nuo radikalių islamistų. Pavojus kyla ne tik tiems, kurie kritikuoja archaiškąįstatymą, kuriame numatyta mirties bausmė už religinę šventvagystę, bet ir tokiems, kaipS. Bhatti, kurie viešai gina nepakantumo aukas.

Praėjus 10 mėnesių matyti, kad dabartinė Europos Sąjungos politika Pakistano atžvilgiuneduoda planuotų rezultatų. Todėl pritariu mūsų rezoliucijoje išdėstytai idėjai surengtiapskritojo stalo susitikimus mažumų padėčiai Pakistane aptarti. Manau, kad naujai sukurtaEuropos išorės veiksmų tarnyba turi aiškiai reaguoti į įvykius Islamabade, kol nenužudytadaugiau žmonių ir kol nevėlu.

Eija-Riitta Korhola, autorė. – (FI) Pone pirmininke, Shahbaz Bhatti ir visa jo šeima –nuostabą keliantis pavyzdys, ko gali pasiekti drąsūs, principingi ir pasišventę žmonės.Praėjus vos šešiems mėnesiams nuo to laiko, kai jis pradėjo eiti pareigas, Pakistanoparlamentas patvirtino svarbią reformą, kuria šalies mažumoms buvo užtikrinta 5 proc.kvota valstybinėse pareigose. Tai buvo tik viena iš daugelio demokratinių reformų, kuriasstengėsi apginti S. Bhatti ir kuriomis Pakistano vyriausybė turėtų labai didžiuotis.

Svarbiausias iš visų tikriausiai yra „Tikėjimų darnos dialogas“, kurį jis pradėjo vietoslygmeniu ir kuriuo buvo siekiama išsklaidyti įtampą ir spręsti problemas, dėl kurių kylaterorizmas. Šioje idėjoje mačiau veiksnius, tinkamus Nobelio taikos premijai, ir tikiuosi,kad žmogaus teisės ir demokratija Pakistane bus ginamos ir toliau, net jeigu ekstremistiniaielementai, atsikratę aiškiausią strategiją turėjusiu šalies žmogaus teisių aktyvistu, pasiekėlaikiną pergalę. Jeigu dialogas pavyks šalyje, kuri yra vienas iš radikaliojo islamo centrų,teigiamas poveikis išplis į visą pasaulį.

Su S. Bhatti susitikau vos prieš mėnesį. Kalbėjome apie galimą jo mirtį. Jis nebuvo naivus.Jis labai gerai suprato, kokie gali būti drąsos padariniai. Aš ilgai negyvensiu, sakė jis, betkol kas kaip įmanydamas stengsiuosi pakeisti neteisingus teisės aktus. Aš mirsiu, betįstatymas liks ir turės poveikį milijonų žmonių gyvybei.

(Plojimai)

Peter van Dalen, autorius. – (NL) Pone pirmininke, bijau, kad padėtis Pakistane blogėja.Atrodo, kad vyksta išpuolis po išpuolio, o vyriausybė atrodo praradusi norą kištis. Praėjusįsausio mėn. buvo pasikėsinta į gubernatorių Taseerą, o praėjusią savaitę pasikėsinta įvienintelį krikščionį federalinį ministrą S. Bhatti. Europos Sąjunga ir valstybės narės ryšiussu Pakistanu palaiko daugeliu būdų. Rengiamasi bendradarbiauti dėl Afganistano, į šalįpumpuojama daug šimtų milijonų pagalbos švietimui ir atstatymui, stengiamasi skatintitikėjimų dialogą.

Nepaisant to, mums atėjo laikas ryžtingai pasipriešinti. Turi būti reformuota Pakistanošvietimo sistema ir turi būti nustota mažiems vaikams skiepyti neapykantą krikščionims.Pagalba atstatymui po potvynių turėtų būti skirstoma sąžiningai, tai reiškia, ir ne


musulmonams. Tai naudinga ne tik Vakarams. Jeigu Pakistano vyriausybė ir saugumotarnybos nesuvaldys padėties, šalis nugrims į ekstremizmo liūną. Apsiginti nuo šios bangosliko labai mažai laiko.

Rui Tavares, autorius. – (PT) Pone pirmininke, dažnai čia, Europos Parlamente, savorezoliucijomis skubiais klausimais galime pasiekti tik tiek, tačiau tokiais atvejais, kaip šis,kai kalbama bent apie dvi žodžio laisvės ir religijos laisvės problemas Pakistane ir kitosepanašiose šalyse, norėdami, kad mūsų balsas būtų išgirstas, turime pasiekti bent du dalykus.

Pirmiausia Pakistano tolerancijos gynėjams ir religijos laisvės gynėjams norėčiau pasakyti,kad jie ne vieni. Tai – labai kuklus tikslas, tačiau manau, kad tai – pirmas žingsnis siekianttam tikro orumo ir pagarbos diskusijoms, o ši žinia pasieks religijos laisvės rėmėjusPakistane, tad pirmasis dalykas, kurį norėčiau padaryti, tai jiems pasakyti, kad jie ne vieni.

Antrasis dalykas, kurį norėčiau padaryti, tai norėčiau Pakistano vyriausybei labai aiškiaipasakyti, kad ji negali priversti Pakistano ekstremistų nustoti manyti, kad jie kalba visųvardu, nes tai – užburtas ratas, į kurį dažnai įkliūva šalys šventvagystės įstatymų srityje,kaip dabar Pakistane arba kaip, pvz., buvo Indonezijoje. Turime reikalų su labai iškalbingųekstremistų mažuma, kurie kalba labai garsiai ir galiausiai pradeda manyti, kad kalba visųvardu, nes sugeba įbauginti likusiąją visuomenės dalį. Todėl jeigu šiuo atveju vyriausybėspirmosios nesiims ginti laisvės savo pačių šalyse, nekovos su nebaudžiamumu ir jeiguvyriausybės nepastatys orumo tvirtovės, visą šalį gali pradėti kamuoti nepakantumas.

Todėl Pakistano vyriausybė turi visapusiškai ištirti Shahbazo Bhatti nužudymą ir turi atliktityrimus, kol bus padarytos išvados, kaip ji padarė Pandžabo gubernatoriaus atveju. Ko jinegali daryti, tai negali leisti, kad tyrimai būtų iškraipomi tokia praktika, kurią tyrimuosenaudojo policija ir Pakistano slaptosios tarnybos ir dėl kurios žlugo tyrimai, netgi tyrimai,susiję su buvusio ministro pirmininko Benaziro Bhutto nužudymu. Todėl Pakistanovyriausybei gyvybiškai svarbu užtikrinti, kad ekstremistai nepasinaudotų viešosiomisdiskusijomis, o mums – išlaikyti solidarumą su tolerancijos gynėjais šalyje.

Mario Mauro, PPE frakcijos vardu. – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, Shahbaz Bhattibuvo nužudytas vadinamųjų šventvagystės įstatymų vardan ir tai padarė grupėfundamentalistų, kurie, kaip vis dažniau būna, pasinaudojo Dievo vardu savo galiosįtvirtinimo sistemoms ginti.

Šia rezoliucija norime pritarti ir padėkoti Shahbazui Bhatti už daug metų mums rodytąpavyzdį. Tikiuosi, kad tokia skaudi auka yra įspėjimas Europos Sąjungos vyriausybėms irvyriausiajai įgaliotinei užsienio politikai, kad iki šiol ištartus negausius bejėgius žodžiusbūtų galima pakeisti konkrečiais veiksmais.

Beje, pastaraisiais mėnesiais Europos Sąjunga, tiksliau – Taryba ir Komisija, o ne Parlamentas,švaistė laiką diskutuodama, ar į savo silpnas smerkiamąsias formuluotes įtraukti žodį„krikščioniškas“, o tuo metu krikščionys ir toliau brutaliai žudomi, dažnai todėl, kad siekėryšių su Vakarais, nors juose pačiuose nieko vakarietiško nėra. Todėl manau, kad Komisijair Taryba šia proga turėtų konsultuotis su Parlamentu.

Catherine Stihler, S&D frakcijos vardu. – Pone pirmininke, aš irgi norėjau pagerbtiShahbazo Bhatti drąsą ir darbą. Žinau, kad daugelis kolegų šio Parlamento narių su juosusitiko asmeniškai, o jo ryžtas stengtis dėl mažumų bendruomenių Pakistane ir ginti jųteises yra pavyzdys mums visiems. Faktas tai, kad jis ant plauko pakabino savo gyvybę; jisžinojo, kad pavojai didėja, ir jo drąsa turėtų būti pripažinta. Jis prarado gyvybę, o mes, šioParlamento nariai, praradome draugą.


Taigi, ką galime padaryti? Manau, šioje rezoliucijoje yra ne vienas svarbus aspektas.Gyvybiškai svarbi 13 dalis, kurioje kompetentingos ES institucijos raginamos įtrauktireligijos laisvę visuomenėje. Be to, norėčiau paraginti Komisiją pokalbiuose ir sprendžiantprekybos klausimą iškelti ir žmogaus teisių problemą. 19 dalis, kurioje kalbama apiePakistano institucijas ir vyriausybę, taip pat svarbi, ne mažiau svarbus ir raginimas pripažintidemokratiją ir žmogaus teises.

Manau, jog galiausiai mes visi norėtume užtikrinti, kad mūsų užuojauta būtų išgirsta, irtikiuosi, kad Parlamento pirmininkas Shahbazo Bhatti motinai nusiųs asmeninį laišką. Jolaidotuvės buvo praėjusią savaitę ir manau, kad tai irgi svarbu.

Anneli Jäätteenmäki, ALDE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, S. Bhatti nužudymas –tai antrasis aukšto rango Pakistano pareigūno nužudymas per du mėnesius. Ir S. Bhatti, irgubernatoriaus Salmano Taseero nužudymai turi būti išsamiai ištirti, o nusikaltėliams turibūti įvykdytas teisingumas.

Be S. Bhatti nužudymo, norėčiau iškelti dar vieną skubiai spręstiną žmogaus teisių Pakistaneklausimą – dėl padėties Beludžistano provincijoje. Beludžių mažuma toliau persekiojamair, organizacijos Amnesty International teigimu, bent 90 beludžių aktyvistų – mokytojų,žurnalistų ir teisininkų – dingo arba buvo nužudyti. Kiti žmonės, pvz., pagalbą teikiantysdarbuotojai, mokytojai, žurnalistai ir valdžios pareigūnai, taip pat persekiojami ir jiemsgrasinama.

Europos Parlamentas ir ES turi Pakistanui nusiųsti aiškią žinią ir paraginti Pakistanovyriausybę padaryti viską, ką gali, kad tokios padėties būtų išvengta.

Nicole Kiil-Nielsen, Verts/ALE frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, šie išpuoliai,žinoma, netoleruotini, tačiau dar labiau netoleruotina nebaudžiamumo aplinka,egzistuojanti nepaisant padaugėjusių išpuolių. Deja, Pakistano piliečiai ir aukų šeimosnegali daug tikėtis iš teismų sistemos, kurią žlugdo korupcija, bauginimas, blogai apmokytityrėjai ir prokurorai. Tyrimai trunka metų metus ir grindžiami diskriminaciniais įstatymais.Pirmiausia reikia reformuoti baudžiamąją teismų sistemos dalį, ji turi atgauti ir nacionalinį,ir tarptautinį patikimumą.

Remiantis Heinricho Böllo fondo atliktu tyrimu universitetuose, jauni pakistaniečiai mano,kad teismų sistemos patikimumas daug svarbesnis šalies išlikimui negu karinės pajėgos arparlamentinė sistema.

Todėl Europos Sąjunga turi pasinaudoti visomis turimomis ir reikiamomis priemonėmisteisminiam bendradarbiavimui su Pakistanu sustiprinti.

Charles Tannock, ECR frakcijos vardu. – Pone pirmininke, Pakistane po vieną nutildomaskiekvienas reformų ir pažangos balsas. Shahbaz Bhatti žinojo, kad jam gresia pavojus – irkaip krikščionis šalyje, kurioje gausu religinio nepakantumo, ir kaip mažumų ministras,kuris be baimės pasmerkė drakoniškus savo šalies šventvagystės įstatymus. Tačiau jisnesileido bauginamas islamistų fanatikų, kurie grasino jam mirtimi.

Vos dviem mėnesiais anksčiau Pandžabo gubernatorių Salmaną Taseerą nužudė jo patiesasmens apsaugos darbuotojai, o S. Bhatti netgi nebuvo suteikta asmens apsauga ir todėljis buvo lengviausias taikinys gerai ginkluotiems teroristams, kurie jį pakirto einantį įvyriausybės posėdį.

Kodėl S. Bhatti neužstojo ginkluoti asmens apsaugos pareigūnai? Tai – vienas iš daugelioklausimų, kuriuos turime pateikti prezidentui A. Zardari. Tikiuosi, jis galės į juos atsakyti.


Tikiuosi, kad Komisijos pirmininko pavaduotoja-vyriausioji įgaliotinė darys jam spaudimąrodyti geresnį pavyzdį, kaip priešintis nerimą keliančiam Pakistano visuomenėsradikalėjimui.

Visų pirma tai – žmogiška tragedija. Gyvybę prarado labai drąsus ir principingas žmogusir mes, būdami demokratai, šiandien, šiose diskusijose, reiškiame pagarbą jo vardui ir jogyvenimo laimėjimams. Reiškiame užuojautą jo artimiesiems jų sielvarto valandą.

Jaroslav Paška, EFD frakcijos vardu. – (SK) Pone pirmininke, islamo šariato teisėje pažodžiuiskelbiama, kad bet kas, kas įžeidžia islamą, pasmerkiamas mirti.

Nežinau, kokie veiksmai islamo pasaulyje gali būti laikomi islamo įžeidimu, bet žmogausteisių ir religijos laisvių gynėjų nužudymo atvejai Pakistane ir kitose islamo šalyse rodo,kad kai kurie dvasiniai islamo lyderiai mūsų civilizuotas vertybes, teikiančias žmonėmsplačią laisvę nuspręsti, laiko grėsme savo tikėjimui ir nedelsdami pagal savo teisę skelbiafatvą prieš kiekvieną, kas jų teritorijoje atvirai gina žmogaus teisių ir piliečių laisviųlaikymąsi.

Pakistano vyriausybės ministras Shahbaz Bhatti, Pandžabo provincijos gubernatoriusSalman Taseer ir Pakistano žmogaus teisių komisijos koordinatorius Sabir Jamaldini mumstapo nekaltomis fanatiško islamo teisės taikymo aukomis. Šių aukų pavyzdžiu siekiamane tik terorizuoti didesnės laisvės siekiančius Pakistano gyventojus, bet ir atgrasyti šalįvaldančius politikus nuo politinės sistemos reformos, kad jie toliau laikytųsi viduramžiškųtaisyklių.

Vis dėlto jeigu islamo šalyse nenorime sukelti politikų reformuotojų konflikto su jųreliginėmis institucijomis, mano nuomone, turėtume stengtis rasti būdą su dvasiniaisislamo lyderiais vykdyti konstruktyvų dialogą dėl taikaus civilizacijų sambūvio ...

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

Ryszard Czarnecki (ECR). – (PL) Pone pirmininke, kalbame apie vyriausybės ministroir žmogaus, kuris viešai skelbė apie savo krikščioniškas šaknis ir buvo katalikas, nužudymą.Kalbame apie dar vieną žmogžudystę Pakistane, kuri rodo, kad institucijos faktiškainekontroliuoja padėties, o tai yra problema. Šiuo metu nesakome, kad Pakistano prezidentasar vyriausybė parodė piktą valią. Mūsų kaltinimas susijęs su tuo, kad jie netgi nesugebaužtikrinti vyriausybės sistemai priklausančių žmonių, išpažįstančių kitą tikėjimą negulikusioje šalies dalyje, saugumo. Tai – šios šalies, kuri laipsniškai tampa vis agresyvesnė irkupina neapykantos kitoms religijoms negu islamas, tragedija. Tai – tikra problema. Esutikras, kad apie tai turėtume garsiai kalbėti.

Pirmininkas. – Dabar pereiname prie procedūros „prašau žodžio“.

Man labai daug narių nurodė – kadangi čia yra kai kurie frakcijų pirmininkai ir pirmininkųpavaduotojai, tai paminėsiu dabar – kad per tokias skubias diskusijas, kai tiek daug nariųakivaizdžiai domisi tam tikra tema, mums reikia daugiau lankstumo. Dabar šiek tiekatsižvelgsiu į tai, kaip nariai užregistruoti kalbėti vėlesnėse diskusijose.

Michael Gahler (PPE). – (DE) Pone pirmininke, likus savaitei iki Shahbazo Bhattinužudymo su juo kalbėjausi jo biure Islamabade ir jis žinojo, koks pavojus jam gresia.Tačiau didesnį nerimą jam kėlė susidaręs įspūdis, kad daug žmonių išsigando ir nustojopriešintis ekstremistams, ypač pastaraisiais mėnesiais, kai buvo nužudytas Pandžabogubernatorius Salman Taseer. Ministrai, parlamentarai, žurnalistai, teisininkai, netgi


žmogaus teisių aktyvistai, visada dalyvaudavę anksčiau, nebedrįsta pasipriešinti šiemsekstremistams.

Manau, kad turime visus Pakistane raginti pasipriešinti šiam nepakantumui, priešinguatveju su jais susidoros arba su visais iš karto, arba pavieniui. Sherry Rehman, drąsiaipolitikei, kuri pateikė šventvagystės įstatymo pakeitimus, kyla ypatingas pavojus. Todėlraginu Pakistano parlamentą apsaugoti ją jau dabar, galutinai priimant jos pasiūlytusšventvagystės įstatymo pakeitimus. Tai akivaizdžiai reikštų bendrą poziciją priešekstremizmą.

George Sabin Cutaş (S&D). – (RO) Pone pirmininke, Pakistano mažumų ministrasS. Bhatti nužudytas vykstant ginčams dėl įstatymo, kuriuo šioje šalyje už šventvagystęnumatyta mirties bausmė, pakeitimų, kuriems jis pritarė. Manau, kad nepakantumas, davęspradžią įstatymams, pagal kuriuos baudžiama už šventvagystę, lėmė baisias pagrindiniųkovotojų už žodžio ir įsitikinimų laisvę Pakistane žmogžudystes. Tuo pat metu incidentąsu S. Bhatti pasmerkė didelė Pakistano politinio elito, žiniasklaidos, įvairios etninės kilmėsir religinių įsitikinimų žmonių dalis, o tai – teigiamas ženklas. Todėl šalies vyriausybėspareiga – užtikrinti, kad nepasikartotų smurtiniai incidentai, kurių priežastis –nepakantumas, ir toliau stengtis laikytis Pakistano konstitucijoje įtvirtintų demokratiniųvertybių, visuotinių žmogaus teisių ir nuomonės laisvės principų.

Constance Le Grip (PPE). – (FR) Pone pirmininke, mane irgi giliai sukrėtė bailus 2011 m.kovo 2 d. pasikėsinimas į Shahbazą Bhatti, krikščionį Pakistano vyriausybės ministrą,atsakingą už mažumas.

Šis teroro aktas įvykdytas po daugelio kitų teroro aktų prieš drąsius, tolerantiškuspakistaniečius, kurie aistringai pasisako už žmogaus teises ir kurie gina ir vyrų, ir moterųžmogaus teises.

Dar kartą raginame Pakistano vyriausybę padaryti viską, kas įmanoma, kad šis bailus teroroaktas būtų išsiaiškintas, ir užtikrinti, kad žmonių, kuriems grasina fanatiški religiniaiekstremistai, apsauga būtų tikrai veiksminga. Pirmiausia, žinoma, galvoju apie SherryRehman, tačiau ne tik apie ją.

Dar kartą kategoriškai raginu visas kompetentingas Europos Sąjungos institucijas į derybasdėl būsimų bendradarbiavimo susitarimų, įskaitant ES ir Pakistano bendradarbiavimosusitarimą, įtraukti sąlygą, kuria užtikrinama pagarba religijos laisvei ir žmogaus teisėms.

(Plojimai)

Joanna Katarzyna Skrzydlewska (PPE). – (PL) Pone pirmininke, dar kartą kalbame apiežmogaus teisių pažeidimus Pakistane, šį kartą dėl neseniai nužudyto vyriausybės ministroShahbazo Bhatti, pasipriešinusio šalies šventvagystės įstatymui ir gynusio religinių mažumųteises. Jis priešinosi nepakantumui ir religinei diskriminacijai.

Europos Parlamento rezoliucija dėl šio brutalaus nužudymo – mūsų nepritarimo visdažnesniam brutaliam religiniam valymui Pakistane išraiška, tačiau ja taip patvienareikšmiškai liudijama, kad religinių mažumų, kurių teisės labai dažnai pažeidžiamos,nepaliekame likimo valiai. Mūsų pareiga – smerkti teisės nesilaikymo aktus, kuriais keliamaspavojus kitų žmonių laisvei ir gyvybei. Todėl norėčiau pabrėžti, kaip svarbu remtinevyriausybinių organizacijų, kovojančių už žmogaus teises, pastangas siekti didesnėsdemokratijos Pakistane ir padaryti galą smurtui.


Johannes Hahn, Komisijos narys. – Pone pirmininke, sausio mėn. apgailestavome dėlPandžabo gubernatoriaus Salmano Taseero nužudymo.

Po kelių savaičių šie smurto aktai tęsėsi – 2011 m. kovo 2 d. nužudytas Pakistanovyriausybei priklausantis mažumų ministras.

Pirmininko pavaduotoja C. Ashton griežtai pasmerkė šį nužudymą ir išreiškė gilųsusirūpinimą nepakantumu ir smurtu Pakistane, susijusiais su diskusijomis dėl ginčuskeliančių šventvagystės įstatymų.

S. Bhatti Pakistano vyriausybėje buvo vienintelis krikščionis ir gerai žinomas žmogausteisių ir religijos laisvės gynėjas. Jis buvo vienas iš nedaugelio balsų, išdrįsusių kalbėti garsiai,ir žinojo, kad po Salmano Taseero nužudymo pavojus gresia ir jam. Vis dėlto tai jamnesutrukdė ginti savo teisių, kurios galiausiai juk įtvirtintos Pakistano konstitucijoje.

Pirmininko pavaduotoja C. Ashton paragino Pakistano vyriausybę imtis atsakomybės irsuteikti deramą apsaugą einantiems oficialias pareigas arba pilietinės visuomenės nariams,kuriems gresia pavojus.

ES teigiamai vertina ministro pirmininko Z. K. Jamali pareiškimą, kad vyriausybė padarysviską, ką gali, kad kaltininkams būtų įvykdytas teisingumas. Reiškiame pagarbą Z. K. Jamaliuž tai, kad dalyvavo S. Bhatti laidotuvėse.

Dabar vyriausybė turi įvykdyti įsipareigojimus ir įvykdyti teisingumą nusikaltėliams irtokių nusikaltimų kurstytojams. S. Bhatti ir S. Taseer buvo atviri šventvagystės įstatymųkritikai ir vieni iš tų, kurie labiausiai stengėsi juos pakeisti. Vis dėlto po S. Taseero nužudymovyraujančioje aplinkoje pakeitimai parlamente buvo atšaukti.

Šventvagystės įstatymai, kuriuose numatyta mirties bausmė, nesuderinami su bendromisvertybėmis, kurias siekiame skatinti palaikydami santykius su Pakistanu. Jie buvo irpiktnaudžiavimo teisingumu bei religinių mažumų diskriminacijos priežastis.

Nors tvirtai remiame demokratinę Pakistano vyriausybę ir padarysime viską, ką galime,kad jai padėtume kovoti su beprecedente terorizmo aktų banga, jos nariai turėtų gintiprincipus, kuriems atstovauja. Religijos ar įsitikinimų laisvė yra visuotinė žmogaus teisė;su ja neatskiriamai susijusi nuomonės ir žodžio laisvė.

Taryba ką tik patvirtino išvadas dėl ES įsipareigojimo apsaugoti šias pagrindines teises irdar labiau stengtis jas skatinti ir ginti visur ir visiems.

Pirmininkas. – Gavau šešis pasiūlymus dėl rezoliucijų (2) , pateiktus remiantis Darbotvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalimi.

Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks diskusijų pabaigoje.


Krzysztof Lisek (PPE), raštu. – (PL) Norėčiau pareikšti užuojautą nužudyto Pakistanomažumų ministro Shahbazo Bhatti šeimai. Tikiuosi, kad šio nusikaltimo dalyviai bus greitaisulaikyti ir deramai nubausti. Šis brutalus incidentas, kurio auka tapo aukšto rango valstybėspareigūnas, kovojantis už lygias teises Pakistano mažumoms – dar vienas įrodymas, kokia



sudėtinga padėtis toje šalyje. Deja, dabartinė mūsų politika nedavė lauktų rezultatų. Į taiatsižvelgdama Europos Sąjunga turi imtis konkrečių priemonių, kurios padėtų didintipagarbą įstatymo raidei ir demokratijai Pakistano Islamo Respublikoje.

Mano nuomone, gerokai intensyviau dirbant, rengiant ir vedant metinius ES ir Pakistanosusitikimus mažumų padėties Pakistane klausimais, kuriuose dalyvautų EuroposParlamentas, galima pasiekti apčiuopiamų rezultatų. Kaip ir teigiama šiandien mūsųpatvirtintos rezoliucijos tekste, aš visiškai pritariu, kad teiktume finansinę paramąorganizacijoms, ginančioms žmogaus teises ir kovojančioms su šventvagystės įstatymais.Tikiuosi, kad galėsime padidinti tos paramos mastą. Taip pat tikiuosi, kad pasinaudodamitinkamomis diplomatinėmis priemonėmis galėsime įtikinti Pakistano vyriausybę laikytisEuropos Sąjungos ir Pakistano Islamo Respublikos bendradarbiavimo susitarime įtvirtintųdemokratijos ir žmogaus teisių nuostatų.

Monica Luisa Macovei (PPE), raštu. – Pakistano mažumų ministras Shahbaz Bhatti siekėreformuoti šalies šventvagystės įstatymus ir buvo nužudytas. Kaip pranešama, PakistanoTalibanas prisiėmė atsakomybę už šį nužudymą ir paskelbė, kad toks pat likimas laukia irkitų šventvagystės įstatymų kritikų. Laikas imtis griežtų veiksmų reformuotojams iržmogaus teisių gynėjams, rizikuojantiems gyvybe už laisvę, apsaugoti. Raginu Tarybą irEuropos išorės veiksmų tarnybą užtikrinti kitų žmogaus teisių gynėjų, kuriems kyla pavojusPakistane, apsaugą, taip pat užtikrinti, kad ministro Shahbazo Bhatti nužudymas būtųištirtas veiksmingai ir laiku. Nusikaltėliams turi būti įvykdytas teisingumas, o vyriausybėsreakcija turi būti tvirta, kad turėtų atgrasomąjį poveikį.

Kristiina Ojuland (ALDE), raštu. – Prarasti vieną religijos laisvės gynėją – nelaimė,prarasti du – tiesiog aplaidumas. Kai diskutavome apie gubernatoriaus Salmano Taseeronužudymą, įspėjau, kad Pakistane daugėja religinio ekstremizmo. Nepraėjus nė dviemmėnesiams įvyko dar viena tragedija. Atsakomybę už ministro Shahbazo Bhatti nužudymąprisiėmė Talibano judėjimas Pandžabe. Pakistano institucijos atmetė jo prašymą suteiktineperšaunamą automobilį. Toks institucijų aplaidumas reiškia, kad jos yra nužudymobendrininkės. Norėčiau tikėti, kad Europos Sąjunga su Pakistano institucijomis aptars šiųaukšto rango Pakistano pareigūnų nužudymo klausimą ir paragins jas panaikintišventvagystės įstatymus, sukėlusius religinio smurto bangą.

Tadeusz Zwiefka (PPE), raštu. – (PL) Prieš du mėnesius plenarinėje sesijoje per diskusijasdėl žmogaus teisių pasmerkėme pasikėsinimą į Pandžabo provincijos gubernatorių SalmanąTaseerą. Diskusijų tema buvo tokia pati, kaip šiandien – bandymai reformuoti ginčuskeliančius šventvagystės įstatymus. Šie du tragiški įvykiai tarpusavyje artimai susiję, nesnukentėjusieji kartu dirbo nacionalinių Pakistano mažumų, įskaitant religines mažumas,labui, gindami tuos, kurie tapo Talibano skleidžiamos nepakantumo ideologijos aukomis.

Deja, Vakarų pasaulis gali tik žiūrėti, kaip vis labiau radikalėja šalis, kurioje mažiau neiprieš dešimtmetį Benazir Bhutto vykdė demokratines reformas. Pakistanas skęsta chaose– Talibanas terorizuoja šalį ir vis dažniau vykdo tokius išpuolius, koks kovo 8 d., įvykoPandžabe, kai žuvo 25 žmonės.

Dabar pasirodė pranešimai apie kitą žmogų, kurį ekstremistai nuteisė mirti – Pakistanoparlamento narę, buvusią žurnalistę ir žmogaus teisių, religinių mažumų ir žodžio laisvėsgynėją Sherry Rehman. Būtent ji Pakistano parlamentui pateikė įstatymo, kuriamereglamentuojamos bausmės už šventvagystę, pakeitimų projektą. Ar per kitą mėnesinęsesiją smerksime pasikėsinimą į ją?


14.2. Baltarusija, ypač Aleso Michalevičiaus ir Natalijos Radinos atvejai

Pirmininkas. – Kitas klausimas – diskusijos dėl šešių pasiūlymų dėl rezoliucijos dėlBaltarusijos, ypač Aleso Michalevičiaus ir Natalijos Radinos atvejų (3) .

Raül Romeva i Rueda, autorius. – (ES) Pone pirmininke, manau, jog svarbu prisiminti,kad tai – ne pirmas kartas, kai šiame Parlamente kalbame apie Baltarusiją, ir tuo požiūriuši rezoliucija svarbi, nes joje aiškiai smerkiamas opozicijos narių suėmimas, įkalinimas iršių žmonių pagrindinių teisių pažeidimas.

Žodžio laisvė, susirinkimų laisvė ir judėjimo laisvė Baltarusijoje ir kitose panašiose šalyseturėtų būti prioritetas, todėl reikia paraginti nedelsiant besąlygiškai paleisti šiuos žmones,kurių negalima vadinti niekaip kitaip kaip tik politiniais kaliniais.

Antra, manau, kad taip pat svarbu kuo griežčiau, tvirčiau, aiškiau ir ryžtingiau pasmerkti– o rezoliucijoje tai ir daroma – kankinimus šioje ir kitose šalyse, net ir tais atvejais, kai jievykdomi Europos Sąjungoje, o taip, deja, kartais būna. Vis dėlto šalyje, su kuria toliauplėtojame kaimynystės santykius, su kuria stipriname ryšius, kankinimų kaip elgesio formosnaudojimas kalėjimuose, ypač kai jie vykdomi politiniais motyvais – dalykas, kurį turimebesąlygiškai atmesti ir visapusiškai pasmerkti.

Galiausiai taip pat norėčiau atvirai pasmerkti nuosprendį jaunam opozicijos aktyvistuivien už dalyvavimą 2010 m. rugsėjo 19 d. demonstracijose. Manau, jog Parlamentas teisuspareikšdamas aiškią poziciją prieš šiuos dalykus, ir primygtinai reikalauju, kad jo balsasbūtų išgirstas.

Marietje Schaake, autorė. – Pone pirmininke, daug opozicijos veikėjų, įskaitant buvusiuskandidatus į prezidento pareigas, tačiau taip pat žurnalistus ir žmogaus teisių gynėjus, po2010 m. gruodžio 19 d. įvykių Minske buvo suimti ir iki šiol laikomi KGB sulaikymocentruose. Yra buvę pranešimų, kad KGB naudoja kankinimus ir jėga verčia prisipažinti.Šios tendencijos priklauso didesnei represijų ir politiškai motyvuotų teismo procesų priešopozicijos aktyvistus, pilietinę visuomenę, žiniasklaidą ir žmogaus teisių gynėjus sistemai,kuri veikia iki šių dienų.

Skubiai raginame Baltarusijos institucijas leisti veikti politinei opozicijai, pilietineivisuomenei, leisti laisvą žodį ir žiniasklaidos pliuralizmą. Reikia laikytis teisinės valstybėsprincipų. Jeigu iš karto pagal tarptautinius standartus, dalyvaujant tarptautiniamsekspertams, būtų pradėti tyrimai, Baltarusijos institucijų patikimumas tik padidėtų.Turėtume svarstyti ribojamąsias priemones, įskaitant ekonomines sankcijas Baltarusijosvyriausybės nuosavybei priklausančioms bendrovėms, bet tikimės, kad to nereikės.Džiaugtumės, jeigu prie šių veiksmų prisijungtų daugiau tarptautinės bendruomenės šalių,nes status quo yra nepriimtinas.

Kristian Vigenin, autorius. – Pone pirmininke, Baltarusija taip dažnai pakliūna į mūsųdarbotvarkę todėl, kad mes ja rūpinamės, norime matyti demokratinę Baltarusiją, kuriojelaikomasi žmogaus teisių. Vis dėlto man susidaro įspūdis, kad žinių, kurias taip dažnaisiunčiame Baltarusijos institucijoms, neišklausoma – neišklausoma nei Europos Parlamento,nei Europos Vadovų Tarybos siunčiamų žinių. Tarybos sprendimai padėčiai Baltarusijojeiki šiol neturėjo jokio poveikio.



Po metų labai kuklios pažangos, 2010 m. gruodžio 19 d. Baltarusijai tapo lūžio taškas.Nuo tada šalis nugrimzdo į saviizoliaciją: kurį laiką tai gali išgelbėti režimą, bet tai daromaBaltarusijos tautos ateities sąskaita. Tai reikia suvokti ir mes nenustosime to primintiA. Lukašenkai ir jo draugams. Tikiuosi, kad prezidentas A. Lukašenko gerai įsidėmės, kasvyksta pietinėje kaimynystėje, ir supras, kad vienintelis atsakingas elgesys – šalyje kurtidemokratiją ir vykdyti socialines bei ekonomines reformas.

Mes, Europos Parlamento nariai, nepasiduosime; raginame nedelsiant besąlygiškai paleistivisus sulaikytus protestuotojus ir panaikinti visus politiškai motyvuotus kaltinimus. Kartuvis dar tikime, kad Baltarusija turi laiko pasikeisti; bendradarbiaujame su kitais penkiaisrytų kaimynais siekdami rasti sprendimą dėl demokratijos kūrimo ir siekdami, kadBaltarusijoje būtų sudarytos sąlygos šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje surengtilaisvus ir sąžiningus rinkimus.

Jacek Protasiewicz, autorius. – (PL) Pone pirmininke, beveik prieš dvi savaites AlesoMichalevičiaus paskelbtas nuoširdus ir jaudinantis pareiškimas, kuriame jis atskleidėkankinimo metodus, Baltarusijos KGB naudojamus prieš politinius Aleksandro Lukašenkosoponentus, sukėlė šoką. Baisu, kad XXI a. Europos šalis, pagal Rytų partnerystę pradėjusibendradarbiauti su Europos Sąjunga, naudoja metodus, būdingus nacizmui ir stalinizmui.

Mūsų rezoliucija yra mūsų šoko ir pasipiktinimo, taip pat mūsų solidarumo supersekiojamaisiais išraiška. Šiandien norėčiau iš čia pasiųsti tris žinias. Pirmoji – AlesuiMichalevičiui, tačiau taip pat ir Anatolijui Labiedzkai bei Michailui Statkievičiui, kurie yrakalėjime: mes žavimės jūsų drąsa; esame su jumis ir jūsų nepaliksime.

Antroji žinia – Aleksandrui Lukašenkai: pradėkite gerbti tarptautines konvencijas, kuriaspasirašė jūsų šalis, įskaitant Prahos Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimo bendrądeklaraciją, ir nustokite persekioti savo piliečius.

Trečioji žinia – C. Ashton: laikas imtis ekonominių sankcijų, nes tik taip galime pakeistiopozicijos persekiojimo Baltarusijoje praktiką.

Dėkoju.

Ryszard Czarnecki, autorius. – (PL) Pone pirmininke, Baltarusija yra šalis, kuri su EuroposSąjunga turi bendrą sieną, bet atrodo nuo jos nutolusi 1 000 šviesmečių. Atrodo, lygBaltarusijoje gyventų žmonės, kurie vadovaujasi kitokiais standartais. Tačiau tai – netiesa.Ten gyvena ir europiečiai – žmonės, norintys jaustis, kad gyvena bendroje Europoje.Problema yra šalies prezidentas, kuris naudojasi keleto dešimtmečių senumo TarybųSąjungos metodais – prezidentas A. Lukašenko siūlo mums savotišką kelionę į praeitį.Kitaip nei ką tik kalbėjęs K. Vigenin, manau, kad turėtume pasitikėti savo Europos balsu irkad Parlamentas bei Europos Sąjunga gali daryti spaudimą Baltarusijos institucijoms laikytisžmogaus teisių. Tai – ne tiek politikos, kiek pamatinės moralės ir etikos klausimas. Šiandiensavo broliams baltarusiams turėtume pasakyti, kad jie ne vieni.

Rui Tavares, autorius. – (PT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, pranešimų apie žmogausteisių pažeidimus už Europos Sąjungos ribų buvo visada, tad aš leisiu sau šiose skubiosediskusijose pradėti nuo mūsų šiandienos balsavimo dėl spaudos laisvės Vengrijoje, tiksliau– Europos Sąjungoje, nes pagarba pagrindinėms teisėms šiame Parlamente ir pagarbažmogaus teisėms už Europos Sąjungos ribų neatskiriamai susijusios.

Kadangi sugebėjome balsuodami aptarti problemas, su kuriomis susiduria Europos Sąjunga,ir šis balsavimas suskaidė šį Parlamentą į dvi dalis, be to, dėl jo pastaruosius du mėnesius


daug dirbome, dabar galime aukštai iškeltomis galvomis žiūrėti Baltarusijos prezidentuiA. Lukašenkai į akis. Galime prezidentui A. Lukašenkai pasakyti, kad jis turi nutraukti savorepresijas prieš demonstracijų dalyvius, prieš oponentus ir prieš savo šalies spaudą, nes jisatstovauja vyriausybei, kuri mano, jog turi monopolinę teisę nuspręsti, kas teisinga, o kas– ne, kas subalansuota, kas neutralu ir kas objektyvu ne tik jos pačios, bet ir opozicijos beiužsienio spaudos teiginiuose. Netgi matėme, kaip po represijų už gruodžio mėn.demonstracijas prezidentas A. Lukašenko itin arogantiškai konfrontavo su tarptautinespauda.

Todėl manau, jog galime tikėtis, kad Europos Parlamento, Komisijos ir Tarybos balsasBaltarusijoje bus išgirstas ir kad pasieksime moralinį autoritetą, ne tik tą, kurį savo pavyzdžiuturime išsaugoti šiame Parlamente.

Eduard Kukan, PPE frakcijos vardu. – (SK) Pone pirmininke, per praėjusią savaitęBratislavoje vykusį Vyšegrado grupės susitikimą Slovakijos, kuri šiuo metu pirmininkaujagrupei, užsienio reikalų ministras nusiuntė Baltarusijos prezidentui A. Lukašenkai aiškiąžinią. Kol Baltarusijos kalėjimuose yra bent vienas politinis kalinys, šalis Europoje galitikėtis tik visiškos izoliacijos.

Deja, net ir šiandien, po prezidento rinkimų praėjus trims mėnesiams, padėtis šalyje visdar kritiška. Demokratiškai mąstantiems žmonėms keliamos bylos, jie suimami, kalinamiir laikomi nehumaniškomis sąlygomis, kaip šiandien jau kalbėjome, be jokios galimybėsgauti teisinę pagalbą, o šeimos nariams neleidžiama jų lankyti.

Todėl taip pat svarbu, kad ES prieš paskutinį diktatorių Europoje pareikštų griežtesnępoziciją. Be to, gali prireikti išplėsti mūsų taikomų ekonominių sankcijų sritį, nes,sprendžiant iš įrodymų, žodžiais, kad ir kokie jie būtų griežti, Baltarusijos žmonių padėtisnebus pagerinta.

Justas Vincas Paleckis, S&D frakcijos vardu. – (LT) Ši rezoliucija – tai aiškus signalasBaltarusijos valdžiai, kad Europos Sąjunga nesitaikstė ir nesitaikstys su demonstracijųlaisvės suvaržymais, su politiniais kaliniais šalyje ir tuo labiau su kankinimu sulaikymoįstaigose. Briuselis didina paramą Baltarusijos pilietinei visuomenei, nevyriausybinėmsorganizacijoms, nepriklausomai žiniasklaidai, studentams. Be abejo, reikia kuo greičiaupanaikinti tas didžiules vizas, kurios trukdo Baltarusijos piliečiams įvažiuoti į EuroposSąjungą, sumažinti mokestį ir derėtis dėl vizų režimo palengvinimo. Aš manau, kad šiojesituacijoje būtų labai naudinga, kad Europos Parlamento delegacija vis dėlto nuvažiuotų įBaltarusiją, nepaisant to, kad yra kliūtis tam, na, o jeigu nepavyks nuvažiuoti visai delegacijai,Europos Parlamento nariai turi individualiai važiuoti ten, kad geriau susipažintų su padėtimiir darytų įtaką.

Kristiina Ojuland, ALDE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, sausio mėn. priėmėmerezoliuciją dėl Baltarusijos. Tai, kad nuolat turime reikšti susirūpinimą dėl padėties ten, oBaltarusijos institucijos teigiamai nereaguoja, nėra geras ženklas.

Nors Europos Sąjunga grąžino sankcijas ir A. Lukašenkos režimo atžvilgiu laikėsi griežtospozicijos, pagrindinės teisės, pvz., susirinkimų ir žodžio laisvė, ten vis dar pažeidžiamosir paminamos. Be to, pranešimai apie nuolatinį psichinį ir fizinį politinių kalinių kankinimąir bandymus verbuoti informatorius į KGB Europos Sąjungai yra aiškus ženklas, kadA. Lukašenkos režimas nesuprato ankstesnės mūsų žinios.


Turbūt turėtume garsiai ir dar aiškiau pareikšti, kad padėtis Baltarusijoje nepriimtina.Norėčiau paprašyti Komisijos pranešti apie papildomas priemones, kurių galima imtisprieš A. Lukašenkos režimą.

Taip pat norėčiau paraginti Europos įmones ir investuotojus pasitraukti iš Baltarusijos,jeigu jie nenori tvarkyti kruvinų pinigų ir tiesiogiai ar netiesiogiai remti nusikalstamoA. Lukašenkos režimo.

Marek Henryk Migalski, ECR frakcijos vardu. – (PL) Pone pirmininke, K. Ojuland teisisakydama, jog jai kyla įspūdis, kad visada kalbame apie tą patį ir vis nematome lauktųrezultatų. Tačiau, deja, ji klysta sakydama, kad mes šiuo klausimu vieningi. Norėčiaupaprašyti mus visus čia esančius kalbėti vienu balsu ir kalbėti taip griežtai kaipJ. Protasiewicz, kuris nusiuntė aiškų ženklą visiems, kovojantiems už laisvę ir demokratijąBaltarusijoje, kad mes esame su jais, ir kuris pateikė aiškų įspėjimą Baltarusijos režimui,kad tai, ką jie daro, nepriimtina. O greta to balso, kuriam turėtų pritarti visi, reiškiamos irkitos nuomonės, deja, jas reiškia ir vienas iš rezoliucijos autorių, kad kankinimo atvejųBaltarusijoje pasitaiko kaip ir kai kuriose Europos šalyse ir Europos Sąjungos valstybėsenarėse. Tai nepriimtina. K. Ojuland teisi, kad mūsų klausomasi ir kad ne tik mes klausomėsvienas kito, bet ir kai kas klausosi mūsų. Jeigu požiūriai taip skirsis, tada, mano nuomone,ir toliau nieko nepasieksime. Labai ačiū.

Sari Essayah (PPE). – (FI) Pone pirmininke, paskutinis Europos diktatorius A. Lukašenkogeležiniu kumščiu valdo Baltarusiją jau daugiau kaip 16 metų. Jis visapusiškai kontroliuojašalies žiniasklaidą ir teismus ir jais nedelsdamas naudojasi politinei opozicijai užgniaužti,kaip matėme per pastaruosius suklastotus prezidento rinkimus gruodžio mėn. Tadaspecialiosios pajėgos ir, žinoma, policija smurtu išsklaidė demonstracijas ir suėmė šimtusžmonių, įskaitant beveik visus opozicijos kandidatus į prezidento pareigas.

A. Lukašenkos administracija visiškai nepaiso ES reikalavimų paleisti politinius kalinius irnutraukti smurtą prieš piliečius. ES dabar privalo nustatyti griežtesnes ekonomines sankcijas,nes A. Lukašenko tiesiog išnaudoja Rytų partnerystės programą ir gauna visą kaimynystėspolitikos teikiamą naudą. Su tokiais brutaliais žmogaus teisių pažeidimais negalime taikstytisniekur pasaulyje, o tuo labiau Europos provincijoje.

Mitro Repo (S&D). – (FI) Pone pirmininke, pagrindines teises pažeidžiančių šaliųnebūtinai turime ieškoti už Europos ribų. Baltarusijoje galite būti apkaltinti ir patekti įkalėjimą vien už dalyvavimą proteste, iškeltą kandidatūrą rinkimuose ar pareikštą nuomonę.Politinis žmonių sąmoningumas ir pilietinis aktyvumas nėra našta visuomenei – šie dalykaiturėtų visuomenę praturtinti.

Vis dėlto sunku tikėti, kad demokratiją Baltarusijoje būtų galima sustiprinti vien ESprievartos priemonėmis. Taip pat reikalingas visuomeninio lygmens dialogas ir pilietinėsvisuomenės dalyvavimas. ES turėtų remti demokratinę Baltarusijos raidą ir toliau su jarengti bendrus kultūros ir švietimo projektus. Europos išorės veiksmų tarnyba turėtųaktyviai stebėti tendencijas Baltarusijoje ir remti baltarusius, kad Europos vertybės jiemstaptų savos.

(Plojimai)

Cristian Dan Preda (PPE). – (RO) Pone pirmininke, prieš porą dienų, kovo 8 d.,Tarptautinę moters dieną, Natalija Radina negalėjo jos pažymėti, nes jai buvo skirtas namųareštas. Tą pačią dieną 53 metai kalėjime suėjo Alesui Michalevičiui. Priežastis paprasta –jis yra laisvas žmogus, žmogus, išdrįsęs dalyvauti prezidento rinkimuose tokioje diktatūroje


kaip Baltarusija, o bausmė už šias laisvės apraiškas – apribota judėjimo laisvė ir kalėjimas.Norėčiau mūsų rezoliucijoje pabrėžti du aspektus, kuriuos laikau itin svarbiais. Manau,kad turime pritarti Europos Sąjungos taikomų ribojamųjų priemonių išplėtimui parengiantsąrašą, į kurį būtų įtraukti prokurorai, teisėjai ir slaptosios policijos nariai, dalyvavę pastarojometo žmogaus teisių pažeidimuose Baltarusijoje. Antra, taip pat manau, kad turime padarytiviską, ką galime, kad šioje šalyje remtume pilietinę visuomenę, kuri gali teikti šiek tiekvilties.

(Plojimai)

Elena Băsescu (PPE). – (RO) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau paraginti Baltarusijosinstitucijas nutraukti cenzūrą prieš demokratines jėgas ir nepriklausomą spaudą. Taip patsiūlau Baltarusijoje vėl atidaryti ESBO biurą.

Per 2010 m. gruodžio mėn. prezidento rinkimus žmogaus teisėms buvo suduotas didelissmūgis. Opozicijos surengtas demonstracijas prieš rinkimų klastojimą be gailesčioužgniaužė saugumo pajėgos. Tarp suimtųjų yra vienas iš kandidatų į prezidento pareigasAlesas Michalevičius. Jis viešai paskelbė, kaip buvo kankinamas kalėjime, o institucijos šįfaktą paneigė. Kartu buvo smogta ir opozicijai artimiems žurnalistams. Nors buvodraudžiama daryti pareiškimus, jie patvirtino A. Michalevičiaus teiginius, tikėdamiesi įkritinę padėtį Baltarusijoje atkreipti ES dėmesį. Aplinkybės, kuriomis buvo suimti tiežmonės, neaiškios, o elgesys su jais, apie kurį jie praneša, prilygsta sunkiems žmogausteisių pažeidimams.

Krzysztof Lisek (PPE). – (PL) Pone pirmininke, Komisijos nary, norėčiau nuoširdžiaipadėkoti, kad leidote kalbėti, nes prieš keletą dienų, kai kalbėjau su Alesu Michalevičium,kurį turiu galimybę ir garbę pažinti ir būti jo draugu jau daugiau kaip dešimtmetį, jampažadėjau, kad padarysiu viską, kas įmanoma, kad šiandien galėčiau kalbėti. Žinau, kadčia ne vieta siųsti asmenines žinias, tačiau norėčiau pasakyti, kaip sakė ir J. Protasiewicz:„Alesai, mes su jumis“.

Manau, kad šiandien labai svarbu pasakyti opozicijai, kad mes juos remsime – ir tai turėtumesakyti ne tik opozicijai. Svarbu tai pasakyti tiems, kurie dalyvauja vykdant persekiojimą –prokurorams, kurie atlieka tyrimus taip, kaip jiems sakoma, teisėjams, kurie skelbianeteisingus nuosprendžius, darbo vietų direktoriams, atleidžiantiems žmones už politinęveiklą, universitetų rektoriams, išmetantiems studentus už dalyvavimą demonstracijose –visiems jiems turėtume pasakyti: „Mes prisiminsime. Mes prisiminsime, ką darote ir kaipelgiatės šiandien, ir ateis laikas, kai visi sulauksite pelnytos bausmės“.

Corina Creţu (S&D). – (RO) Pone pirmininke, aš irgi norėčiau prisijungti prie tų, kurieragina Tarybą, Komisiją ir tarptautinę bendruomenę aktyviau remti pilietinę visuomenęir demokratinę opoziciją Baltarusijoje, reaguojant į tai, kas įvyko nuo 2010 m. gruodžiomėn.

Daugiau kaip 600 pilietinės visuomenės aktyvistų, žurnalistų, mokytojų ir studentų,daugumos kandidatų į prezidento pareigas ir demokratinės opozicijos lyderių sulaikymaskartu neproporcingai naudojant jėgą po demonstracijų, surengtų protestuojant priešA. Lukašenkos išrinkimą – būdingi diktatūros bruožai, rodantys gilią panieką žmogausteisėms. Vieno iš prezidento A. Lukašenkos oponentų Aleso Michalevičiaus, kurisikiteisminio sulaikymo metu buvo kankinamas, ir žurnalistės Natalijos Radinos atvejis –ryškūs dabartinės padėties pavyzdžiai, ir į šią padėtį privalome reaguoti Baltarusijoje


remdami pilietinės visuomenės pastangas, nepriklausomą spaudą ir opoziciją, kad būtųskatinama demokratija.

Charles Tannock (ECR). – Pone pirmininke, tai, kad Baltarusijoje slaptoji prezidentoA. Lukašenkos policija vis dar vadinama KGB, visiems mums rodo, kad turime žinoti jomentalitetą ir metodus. Nuo Tarybų Sąjungos žlugimo praėjus dvidešimčiai metų jis tebėratipiškas homo sovieticus, stiprus žmogus, kurio įjunkimas į valdžią toks stiprus kaip ir joinstinktai gniuždyti prieštaraujančius.

A. Lukašenko naudojo arba naudoja KGB kaip politinę priemonę gyventojų protestamsnutildyti, įskaitant Aleso Michalevičiaus ir Natalijos Radinos atvejus po dar vienų apmaudžiaisuklastotų prezidento rinkimų, vykusių praėjusių metų gruodžio mėn. Buvo suimta daugiaukaip 700 žmonių. Gausu istorijų apie pagrobiamus, be teismo kalinamus ir tada KGBpsichiškai ir psichologiškai kankinamus opozicijos aktyvistus.

Baltarusija mums tokia svarbi todėl, kad tai – Europos šalis, tapusi Kuba prie mūsų slenksčio.Jeigu ES nori turėti pasaulyje kokią nors moralinę įtaką, kad galėtų ginti demokratiją,žmogaus teises ir teisinės valstybės principus, ji tikrai turi pradėti pačioje Europoje, savožemyne. Neginčiju, kad su A. Lukašenkos režimu reikia bendrauti. Tuščios kėdės politikaEuropos Sąjungai turėtų neigiamą poveikį, tačiau turime gausiau remti Baltarusijos opozicijąir sugriežtinti pažangias ES sankcijas A. Lukašenkai ir jo KGB bičiuliams.

Eija-Riitta Korhola, autorė. – (FI) Pone pirmininke, pastarųjų mėnesių įvykiai Baltarusijojeaiškiai rodo, kaip sistemingai vyriausybė toliau pažeidinėja pilietines ir politines teises.Opozicijos rėmėjų suėmimai gruodžio mėn. rodo, kaip prievarta bandoma nutildytiA. Lukašenkos oponentus.

Aleso Michalevičiaus ir šešių kitų opozicijos kandidatų į prezidento pareigas įkalinimasnepateisinama dingstimi, kad jie provokavo smurtines demonstracijas, prieštarauja politiniųteisių koncepcijai. Panašiai ir daugiau kaip mėnesį trukęs žurnalistės Natalijos Radinosįkalinimas rodo, jog tikimybė, kad Baltarusijoje bus galima laisvai reikšti nuomonę, darilgiau netaps tikrove.

A. Michalevičiaus, N. Radinos ir kitų pareikštus kaltinimus nehumanišku elgesiu irkankinimais KGB kalėjimuose turėtume vertinti rimtai ir juos turėtų ištirti nepriklausomasorganas. Noriu priminti Baltarusijai tarptautinius įsipareigojimus, kuriuos ji prisiėmėratifikuodama JT pilietinių ir politinių teisių paktą ir JT konvenciją prieš kankinimą, ir todėlji atsakinga tarptautinei bendruomenei, ypač savo pačios piliečiams.

Johannes Hahn, Komisijos narys. – Pone pirmininke, esame susirūpinę blogėjančia padėtimiBaltarusijoje, kuri, deja, nekelia nuostabos. Visuotinai būdingas pilietinės visuomenėsaktyvistų, įskaitant kandidatus į prezidento pareigas, sulaikymas ir baudžiamasispersekiojimas porinkiminiu laikotarpiu leido tikėtis, kad bus priimti žiaurūs nuosprendžiai.Šiandien jau žinome keturis atvejus, kai asmenys nuteisti keliems metams laisvės atėmimo.Bijome, kad ateinančiais mėnesiais bus priimta daugiau tokių nuosprendžių, taip pat irketuriasdešimčiai dabar kaltinamų žmonių. Be to, pasipiktinimą sukėlė pranešimai apiežmonių, sulaikytų politiniais motyvais, įskaitant buvusį kandidatą į prezidento pareigasA. Michalevičių, kankinimą ir netinkamą elgesį su jais.

Visi šie nepakenčiami įvykiai ragina imtis naujų ES atsako priemonių. Padėtis šiandientokia: Kaip žinote, ES į suklastotus gruodžio 19 d. rinkimus ir į represijas, kurių buvo imtasipo jų, reagavo į sankcijų sąrašą įtraukdama beveik 160 žmonių. Tai – labai aiški ir tvirtažinia, kad institucijos smerkiamos. Kartu Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba greitai


parengė naujas tikslinės pagalbos priemones, kad būtų skubiai suteikta 1,7 mln. EURsiekianti parama represijų aukoms, jų šeimoms ir pilietinei visuomenei. Ši parama teikiamasiekiant suteikti teisinę pagalbą ir advokato paslaugas represijų aukoms ir siekiant remtipilietinės visuomenės organizacijas bei pilietines kampanijas.

Be to, baigiame rengti perorientuotą mūsų vidutinio laikotarpio pagalbos Baltarusijaivariantą, kad daugiau paramos būtų skiriama pilietinei visuomenei. Komisija keturgubai,iki 15,6 mln. EUR, didina 2011–2013 m. laikotarpio pagalbą Baltarusijos pilietineivisuomenei, ypatingą dėmesį skirdama nepriklausomai žiniasklaidai stiprinti ir paramaistudentams, įskaitant išlaikomą finansavimą Europos humanitarinių mokslų universitetui.

Dabar laikas apsvarstyti, ar taikyti papildomas atsako priemones. Po pirmojo nuosprendžiovasario 18 d. vyriausioji įgaliotinė nedelsiant paskelbė smerkiamąjį pareiškimą ir priminė,kad politiniams motyvams teisiniame procese ne vieta. ES taip pat griežtai pasmerkėžiaurius nuosprendžius ir teiginius apie kankinimus ESBO ir šį klausimą svarsto JT Žmogausteisių taryboje.

Galiausiai Europos Sąjunga aptars, ar pastarojo meto įvykiai verčia toliau plėsti dabartinįmūsų sankcijų sąrašą į jį įtraukiant naujas pavardes, pvz., asmenų, atsakingų už pastaruosiusnuosprendžius ir vadovaujančių pastarajam susidorojimui. ES prireikus pasirengusi svarstytiir kitas tikslines priemones visose bendradarbiavimo srityse.

Parlamento rezoliucija tikrai bus naudingas ir laiku padarytas įnašas į mūsų svarstymus irdiskusijas. Dėkoju EP nariams už dėmesį.

Pirmininkas. – Gavau šešis pasiūlymus dėl rezoliucijų (4) , pateiktus remiantis Darbotvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalimi.

Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks diskusijų pabaigoje.

14.3. Padėtis ir kultūros paveldas Kashgare (Xinjiang Uyghuro autonominis regionas,Kinija)

Pirmininkas. – Kitas klausimas – diskusijos dėl šešių rezoliucijų dėl padėties ir kultūrospaveldo Kašgare (Sindziango Uigūrų autonominis regionas, Kinija) (5) pasiūlymų.

Tunne Kelam, autorius. – Pone pirmininke, uigūrai iš esmės tapo mažuma savo istorinėjetėvynėje. Jiems reikia tarptautinės pagalbos savo kultūrai ir tapatumui išsaugoti. Tiesąsakant, senovinio Kašgaro miesto likimas kybo ant plauko. Modernizavimo programojenumatyta sugriauti iki 85 proc. tradicinio Kašgaro miesto. Svarbu apsaugoti, kad vietojistorinės tvirtovės neatsirastų šiuolaikiniai daugiaaukščiai. Jeigu Kinijos valdžios institucijostikrai nori mus įtikinti, kad viskas bus gerai, visų pirma jie turi įtikinti Rytų Turkestanogyventojus, kad jų paveldas bus gerbiamas ir uigūrų kalbos mokyklose bus mokoma taippat kaip ir kinų.

Raginu Kinijos valdžios institucijas priimti galimą ICOMOS, turinčios didelę istoriniųmiesto kraštovaizdžio valdymo patirtį, pagalbą ir prašau Kinijos vyriausybės suteikti

(4) Žr. protokolą.(5) Žr. protokolą.


Kašgaro miestui, kuriame yra keletas kultūrinių vietų palei senovės Šilko kelią, UNESCOPasaulio paveldo objekto statusą.

Marietje Schaake, autorė. – Pone pirmininke, prisidengiant žodžiais „reforma“ ir„vystymasis“ griaunamas senovės Šilko kelio Kašgaro miestas. Tai ne tik smūgis pasauliokultūros paveldui, svarbiausia, kad šis miestas labai svarbus uigūrų ir hujų tautybėms beivisai Kinijos kultūros įvairovei, kuri dabar naikinama.

Kinija stengiasi stiprinti santykius pasaulyje pasitelkdama kultūrinę demokratiją, tačiauniekam neįdomi parduota ir homogenizuota valstybės, kurioje yra tokia kultūrų įvairovė,kultūra.

Siekiant ekonomikos galimybių ir tvarių santykių su likusiu pasauliu, pagarba žmogausteisėms ir mažumoms platesniu mastu būtina. Raginame Kinijos vyriausybę apsvarstytigalimybę kartu su Kazachstanu, Kirgizija, Tadžikistanu ir Uzbekistanu įtraukti Kašgarą įbendrą paraišką paskelbti Šilko kelią UNESCO Pasaulio paveldo objektu.

Vyriausioji įgaliotinė turėtų pagerinti dialogą su Kinija žmogaus teisių klausimais ir padarytijį labiau orientuotą į veiksmus ir duodantį rezultatų.

Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, autorė. – (PL) Pone pirmininke, šiandieninėdiskusija dėl etninių mažumų teisių Kinijoje vyksta praėjus dienai, kai Dalai Lama oficialiaipaskelbė atsisakantis savo politinio vaidmens Tibete. Ateinančiais mėnesiais turėtumelabai atidžiai stebėti politinės padėties pokyčius. Vis dėlto šiandien kalbame apie kitąmažumą, kuri kenčia nuo diskriminacijos Kinijoje, – apie musulmonus uigūrus. Kinijasavo politiką prieš juos grindžia poreikiu kovoti su terorizmu, Kinijos valdžios institucijomsuigūrų persekiojimas taip pat reiškia ir uigūrų kultūros paveldo naikinimą. Ypač kelianerimą pranešimai apie Kašgaro perstatymą. Tai iš esmės reikš, kad bus naikinamas istoriniscentras, vienas įdomiausių ir geriausiai išlikusių musulmonų architektūros CentrinėjeAzijoje pavyzdžių, kiekvienais metais pritraukiantis daugiau nei milijoną turistų, jį būtųgalima įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, jei Kinija pateiktų tokį prašymą.

Esu įsitikinusi, kad Europos Sąjungos diplomatinės tarnybos parodys savo veiksmingumąkalbėdamos su Kinijos valdžios institucijomis ir primins joms poreikį gerbti etninių mažumųteises ir kultūros paveldą. Ačiū.

Frieda Brepoels, autorė. – (NL) Pone pirmininke, akivaizdu, kad Kašgaro miestas yrageriausias uigūrų kultūros tapatumo simbolis Kinijos Sindziango autonominiame rajone.Sausio 27 d. Briuselyje organizavau konferenciją, kurioje sužinojau apie griaunamųjųKinijos miesto plėtros planų poveikį uigūrams. Tai tikrai toks atvejis, kai Kinija,prisidengdama visuomenės saugumu ir modernizacija, neliestą nori palikti ne daugiaukaip 15 proc. autentiško miesto ir paversti Kašgarą didžiuliu muziejumi po atviru dangumi.Manau, kad pats laikas mums duoti tam galingą atsaką, kol dar ne per vėlu.

Po to, kai 2009 m. liepos mėn. Urumči mieste buvo nuslopinti vykę mitingai, šis Parlamentasparagino Kinijos valdžios institucijas dėti visas pastangas, kad būtų pradėtas atviras,nuolatinis ir pagarbus dialogas su uigūrais ir siekiama šiame rajone labiau integruotosplataus masto ekonomikos politikos, skatinančios vietos gyventojų dalyvavimą šioje srityje,o svarbiausia – saugomas uigūrų kultūros tapatumas. Deja, dabartinė Kinijos politikaKašgare priešinga tam, ko imtis tada buvo raginama. Ne tik miesto naikinimas, atmetantbet kokią vietos gyventojų nuomonę šiuo klausimu, bet ir Kinijos atsisakymas leisti Kašgaruisiekti UNESCO Pasaulio paveldo objekto statuso rodo, kaip Kinijos komunistų partijaelgiasi su kultūros įvairove.


Charles Tannock, autorius. – Pone pirmininke, ES šūkis – „Susivieniję įvairovėje“. Deja,tokio požiūrio nėra Kinijos Liaudies Respublikoje, kur valdantys komunistai apsėstivienybės, bet nesidžiaugia įvairove.

Be abejonės, bandymas primesti kinų hanų daugumos kultūrą mažumoms gausiausiojegyventojų pasaulio valstybėje kelia daug įtampos ir pasipiktinimo. Jau žinome apie senovėsTibeto budistų kultūros naikinimą pastaruosius 60 metų; dabar matome tokią pačią grėsmęartėjant prie neramios Sindziango autonominio regiono Kašgaro miesto.

Įsikūręs prie Šilko kelio Kašgaras 2 000 metų buvo klestintis miestas, garsus turtinga,unikalia ir įspūdinga Centrinės Azijos kultūra, tačiau dabar jis susiduria su masiniunaikinimu ir perstatymu. Sunku atsikratyti minties, kad tai – Pekino mėginimas palaužtiseparatistų uigūrų dvasią.

Nejaučiu jokio priešiškumo ar simpatijų separatistams, tarp kurių rėmėjų, deja, yra susijusiųsu „al-Qaeda“, tačiau raginu Kinijos vyriausybę apie tai vėl pagalvoti. Senovinio Kašgaromiesto naikinimas tik sustiprintų norinčiųjų kurstyti nesantaiką šalyje ryžtą.

Rui Tavares, autorius. – (PT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, tiesą sakant, iš trijų šiąpopietę vykstančių diskusijų būtent šioje jaučiamės bejėgiškiausiai. Kalbėjome apie Pakistanąir Baltarusiją ir turime pagrindo manyti, kad Europos Sąjunga turi ne tik moralinį autoritetą,bet ir įtaką ar galią užsienio valdžios institucijoms, siekiant užtikrinti, kad jos bent jau eitųteisingu keliu.

Tiesą sakant, kalbėdami apie Kiniją žinome, kad ta įtaka sumažėja, nes daug kam, ką sakomešiame Parlamente, prieštarauja Europos vyriausybių veikla mūsų sostinėse: t. y. tai, ką darogerb. N. Sarkozy, gerb. A. Merkel, mano šalies – Portugalijos politikai, pvz., gerb. J. Sócrates,kuris visai neseniai demonstraciją prieš Kinijos valdžios institucijas perkėlė į kitą vietą, kadpremjerui, kuris tuos metu lankėsi Lisabonoje, nereikėtų akis į akį susidurti suprotestuojančiais prieš jo režimą žmonėmis. Kitaip tariant, pati Europa nuolat dalyvaujašiame svajonių ar fantazijos pasaulyje, kurį sau kuria Kinijos vadovai ir kuriame nėra jokioskitos nuomonės, kuriame vienas vystymo modelis tinka visiems ir yra toks pat Pekine,Šanchajuje, Gvangdžou, Sindziango Uigūrų autonominiame rajone ar Tibete.

Taigi Europos Parlamentui labai sunku pasakyti tai, ką sakome šiandien ir kas parašytamūsų rezoliucijoje: raginame Pekino valdžios institucijas nustoti vykdyti šį demografinįuigūrų genocidą; raginame išsaugoti kultūrinę ir etninę Kinijos regionų įvairovę ir raginamejas apsaugoti vertingas architektūros ar paveldo vietas. Vis dėlto mūsų šalių vadovai puolaKinijos vadovams į glėbį ir už viską, ką šie padarė savo šalyje, jiems atleidžia, leidžia jiemslaisvai valdyti, prisidengiant vystymosi modeliu, kuriam galiausiai pritariame tik iš esmės.Taigi dar kartą parodyta, kad moralinis autoritetas formuojasi namuose ir bet kuriuo atveju,kai Europos Sąjungoje kalbame apie kitus, pirmiausia kalbame apie save ir turimepersvarstyti savo požiūrį į Kiniją.

Bernd Posselt, PPE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, kaip jau buvo sakyta, uigūrainėra mažuma, o su Šilko kelio istorija susijusi tauta, kuri ilgainiui pasidavė pradžioje visainegriežtai buvusiai Kinijos valdžiai. Uigūrus remia Miunchene įsikūręs Pasaulio uigūrųkongresas, o Mėlynojo skydo judėjimas, kurio pirmininkas Karl von Habsburg šią savaitęlankėsi Strasbūre, kad pateiktų mums informacijos, remia Kašgaro kultūros paveldą.

Jei ketiname remti uigūrus, darykime tai draugiškai kreipdamiesi į Kiniją, nes uigūramsgresia etninis sunaikinimas. Be to, Kinija, kaip seniausios kultūros valstybė, turėtų aiškiaipripažinti, kad vienas svarbiausių kultūringos tautos bruožų – kitų kultūrų saugojimas ir


pagarba joms, ypač kalbant apie mažas kultūras didžiulėje imperijoje. Kinijai tereikia laikytissavo konstitucijos, kurioje teigiama, kad kultūros paveldą reikia saugoti.

Todėl norėčiau labai aiškiai pasakyti, kad partneriai Kinijoje šiuo klausimu turi kai ką duotiir kai ką gauti, – mes norime, kad būtų apsaugotas uigūrų kultūros paveldas.

Corina Creţu, S&D frakcijos vardu. – (RO) Pone pirmininke, mano nuomone, šiuo klausimuturime vengti vienašalių sprendimų. Esama pavojaus, kad šališkumas gali duoti priešingųrezultatų tiek esamai situacijai, tiek Europos Sąjungos ir Kinijos partnerystei. Pastarųjųmetų kruvinas smurtas Sindziange – akivaizdus įrodymas, kad prievarta – visiškainepatenkinamas pasirinkimas. Todėl manau, kad mūsų pareiga – skatinti etninį dialogą.

Mano nuomone, Europos Parlamento rezoliucija neturi daryti įtakos Kinijos valdžiosinstitucijų teisei ginti savo šalies vientisumą ir visų piliečių saugumą, ypač nuo teroristųgrėsmės tame regione, kuriame „al-Qaeda“ siekia įsitvirtinti. Turime aiškiai skatintinacionalinį vystymąsi ekonomikos ir demografijos požiūriu.

(Plojimai)

Kristiina Ojuland, ALDE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, gerai žinoma, kad uigūrųgyvenamam rajonui gresia neišvengiamas pavojus tapti antruoju Tibetu. Kinijos LiaudiesRespublika paskelbė „Kašgaro pavojingų namų reformą“, kurios tikslas – sunaikinti 85 proc.Kašgaro senamiesčio.

Toks priešiškumas kitai kultūrai turi baigtis, o Europos Sąjunga turi reikalauti iš KinijosLiaudies Respublikos nenaikinti tokios svarbios senovės Šilko kelio kultūros vietos. Net irPekinas turi laikytis JT deklaracijos dėl asmenų, priklausančių tautinėms ar etninėms,religinėms ir kalbinėms mažumoms, teisių ir Kinijos Liaudies Respublikos Konstitucijos.

Kinijos Liaudies Respublika vis labiau prieš etnines mažumas, pvz., uigūrus ir tibetiečius,taiko kininimo politiką. Tai XXI amžiuje vykdomas kultūros genocidas, o to mespaprasčiausiai negalime leisti.

Jaroslav Paška, EFD frakcijos vardu. – (SK) Pone pirmininke, oficialius Kinijos sluoksniusjau seniai erzina sąsajos su kitomis senosiomis ir svarbiomis kultūromis bei civilizacijomis,kurių istorijos paminklai dabar yra Kinijos teritorijoje.

Kašgaras yra musulmonų uigūrų, vienos didžiausių Kinijos etninių mažumų, centras.Tūkstantmečius Kinija siekė pavergti uigūrų žemes ir daugybę kartų jiems nepavyko laimėtikovos dėl šių žemių. Todėl net ir šiandien matomas tam tikras Kinijos administracijosabejingumas bei pastangos užgniaužti bet kokias kultūros tradicijų ir tapatumo apraiškas,susijusias su turtingos uigūrų kultūros ir Kašgaro miesto istorijos paminklais.

Nesu tikras, ar oficialios Kinijos institucijos šiandien geba priimti požiūrį, kad dabartinėKinijos valstybė susiformavo remiantis ne tik Kinijos imperijos tradicijomis ir istorija, betir kitų tautų tradicijomis bei istorija. Kinijos elgesys su Tibetu ir uigūrų istorijos paminklaisKašgare labiau rodo, kad šiandieninė Kinija nesugeba įvertinti gerovės, kurią jų bendraivalstybei suteikė kitos tautos ir jų kultūra.

Taigi galima teigti, kad mes, skirtingai nei Kinijos valdžios institucijos, vertiname irbranginame visus svarbius Kinijos Liaudies Respublikos teritorijoje, taip pat Tibete beiKašgare esančius kultūros paminklus.


Seán Kelly (PPE). – Pone pirmininke, Kašgaras – miestas, kuriame gyvena 3,5 mln.žmonių, o tai šiek tiek mažiau nei visoje Airijos saloje. Jis arčiau Bagdado nei Pekino. Jis –prie puikaus Šilko kelio prekybos maršruto ir jame yra geriausiai išsilaikiusių islamoarchitektūros pavyzdžių, o keletas jų palaidota dykumoje. Taip pat jame yra didžiausiaKinijoje mečetė, o tai, be abejonės, didelis turtas. Vis dėlto, kaip jau sakyta, miestui gresiadidelis pavojus, sakoma, kad Kinija nori perstatyti miestą dėl jo pažeidžiamumo per žemėsdrebėjimus. Tai mums nepriimtina, nes, mūsų nuomone, būtų prarastas didelis turtas.

Ką galime dėl to padaryti? Tikriausiai labai nedaug, tačiau svarbu, kad šiandien čia apie taikalbame. Kaip jau sakėme, galime paprašyti, kad ši vieta būtų įtraukta tarp Šilko kelioPasaulio paveldo vietų. Tikriausiai galėtume pranešti žmonėms apie ten esančius turtus,kad ateityje galėtų juos išsaugoti. Tai būtų netektis pasauliui, tačiau didesnė netektis Kinijai.

Mitro Repo (S&D). – (FI) Pone pirmininke, ši rezoliucija iš tiesų susijusi su svarbauskultūros paveldo ir mažumų tautų teisės į kultūros tapatumą išsaugojimu. SenovinisKašgaro miestas yra vienas geriausiai išsaugotų islamo miestų Centrinėje Azijoje. TurtingaKašgaro istorija siekia Kinijos Hanų dinastijos laikus, miestas buvo labai svarbus statantAziją ir Europą jungiančią Šilko kelio stotelę. Visas Sindziango regionas turi didžiulękultūrinę svarbą visam pasauliui.

Kinija turi imtis veiksmų, kad Kašgaras taptų UNESCO Pasaulio paveldo objektu, irpasistengti išsaugoti teritoriją ateities kartoms. Europos išorės veiksmų tarnyba taip patturėtų užtikrinti, kad vietos politikos priemonės būtų taikomos teisei į kultūros tapatumą.Europos Sąjungos delegacija Kinijoje taip pat galėtų skirti lėšų Kašgaro mažumų tradicijomsir jų kultūros tapatumui remti.

Monica Luisa Macovei (PPE). – Pone pirmininke, ateities kartos priklausomos nuo mūsųšiandienos veiksmų, kurių imsimės tokioms nesenstančioms vietoms, kaip Kašgarasapsaugoti. Kašgaras yra esminis islamo istorijos Kinijoje ramstis.

2009 m. Kinijos vyriausybė paskelbė miesto perstatymo programą, pagal kurią planuojamasugriauti 85 proc. Kašgaro senamiesčio ir vietoj jo pastatyti šiuolaikinius daugiabučius.Griovimą reikia sustabdyti. Miesto planuotojai turėtų sukurti tokį plėtros planą, kuriamebūtų išsaugotas Kašgaro senamiestis. Visas Kinijos teritorijoje esantis Šilko kelias turėtųbūti pateiktas saugoti pagal UNESCO Pasaulio paveldo programą, prie kurios Kinijaprisijungė 1985 m. Raginu Komisiją ir Tarybą kelti šiuos klausimus Kinijos valdžiosinstitucijoms.

Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE). – Pone pirmininke, kultūros paveldas būtinastapatumui išlaikyti. Tai suprantama Europoje, Kinijoje, bet kur kitur, ir Kinijos valdžiosinstitucijos tai žino. Vis dėlto matėme, kaip jie tikslingai naikina šį paveldą, šį tapatumątokiose vietose kaip Tibetas, o dabar jie tą patį daro uigūrų gyvenamose vietose, t. y. Kašgare.

Todėl labai svarbu, kad dar kartą išaiškintume savo poziciją ir paragintume Kinijosvyriausybę nedelsiant baigti Kašgaro architektūros išlikimui gresiantį kultūros naikinimą,reikia atlikti išsamų ekspertų tyrimą, kaip atnaujinti miestą išsaugojant kultūrą. Tai neveltui: vyriausybės patikimumas taip pat vertinamas pagal tai, kaip ji elgiasi su mažumomis.Jei Kinija nori būti patikima tarptautinėje srityje, svarbu, kad su mažumomis, pvz., uigūrais,būtų elgiamasi tinkamai, pakankamai pagarbiai ir žmoniškai.

Paul Rübig (PPE). – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nary J. Hahnai, kultūra ir tapatumasturi būti dėmesio centre pasauliniu mastu. Dar šią savaitę Karl Habsburg mums aiškino,kaip svarbu, kad kultūros paveldo tapatumo siekis būti įmanomas ne tik uigūrams, bet ir


būtų pasaulinis turtas. Šiuo požiūriu Kinija turėtų nusileisti. Pvz., neseniai susitarėme suVendžou miestu dėl galimybės ateityje daryti tiesiogines investicijas doleriais. Mataugalimybę taip pat skirti dėmesio šiam regionui, kad skirtingų Kinijos miestų bei regionųžmonės turėtų lygias teises. Šiuo atveju gali labai padėti tarptautiniai ryšiai.

Sari Essayah (PPE). – (FI) Pone pirmininke, Kinijoje negerbiamos pagrindinės etniniųmažumų, nesvarbu, ar tai būtų tibetiečiai, ar uigūrai, teisės. Nestebina, kad Kinijos komunistųpartija atsisako remti Kašgaro miesto bandymą įgyti UNESCO Pasaulio paveldo objektostatusą. Pastaraisiais metais Kinija teikė paramą tarptautiniam projektui, kad Šilko keliovietos būtų įtrauktos į Pasaulio paveldo objektų sąrašą, tačiau Kašgaras į jį nebuvo įtrauktas,nes jis – vienos didžiausių Kinijos mažumų, uigūrų, tėvynė.

Kaip tik priešingai, Kinija, teigdama, kad baiminasi dėl gyventojų saugumo, ketina sunaikintididelius miesto plotus, tačiau kultūros, civilinių ir žmogaus teisių organizacijos šį planąlaiko žiauriu bandymu sutriuškinti uigūrų kultūrą. Kinijos komunistų partija turi pripažinti,kad Kinijos piliečiai yra skirtingų kultūrų atstovai ir taip pat turi turėti teisę į kultūrosautonomiją.

Elena Băsescu (PPE). – (RO) Pone pirmininke, Kašgaro miesto senamiesčiui ir kartuKinijos Uyghurų mažumos istoriniam simboliui gresia pavojus. Dėl vykdomos vadinamosiosmiesto plėtros perstatymo politikos laipsniškai nyksta šios grupės, kuri vystė savo kultūrątvirtovėje prie Šilko kelio, tapatumas. Manau, kad uigūrų iškraustymas iš jų tradicinių namųir Kašgaro griovimas – mažumo teises pažeidžiančios priemonės. Be to, šis miestas laikomasgeriausiai išlikusiu islamo architektūros pavyzdžiu Centrinėje Azijoje. Kašgaro gatvės irpastatai gali būti perstatyti gyventojų gyvenimo sąlygoms pagerinti. Kyla klausimas, kodėlvaldžios institucijos neinvestuoja į tokią veiklą. patariu įtraukti senamiestį, kaip Šilko keliodalį, į UNESCO Pasaulio paveldo objektų sąrašą. Taip pat prašau į Kinijos vyriausybės baigtigriauti miestą ir imtis alternatyvių sprendimų.

Eija-Riitta Korhola (PPE). – (FI) Pone pirmininke, dėl savo nuošalumo prie vakarinėsKinijos sienos įsikūrusiam Kašgarui ir ten gyvenantiems uigūrams šimtmečius pavykoišsaugoti savo senąsias tradicijas. Dėl to kiekvienais metais miestas pritraukia šimtustūkstančių turistų. Dėl strategiškai svarbios miesto vietos Kinijos administracija dabarsiekia veiksmingiau valdyti regioną ir užtikrinti geresnę galimybę naudotis Centrinės Azijosenergijos išteklių rinkomis.

Žinoma, Kinija turi teisę plėtoti ekonomiką, tačiau pažeidžiamų mažumų teisės turi būtisaugomos. Kašgarą galima plėsti taip, kad būtų užtikrintas uigūrų gyvenimas. Pastatųseisminė sauga ir infrastruktūra gali būti plėtojamos neįgyvendinant plano nugriauti85 proc. senojo miesto ir neverčiant uigūrų išsikraustyti į naujas gyvenamąsias vietas taipneskaldant jų bendruomenės.

Todėl beatodairiškas senovės miesto naikinimas turėtų būti sustabdytas, o uigūrai turėtųsusitarti dėl vietos, kurioje jie tradiciškai gyvena, plėtojimo. Kitaip egzotiška ir kerinti jųkultūra bus visiškai sunaikinta.

Ryszard Czarnecki (ECR). – (PL) Pone pirmininke, norėčiau pasakyti, jog sveikintina,kad Europos Parlamentas dar kartą kalba apie uigūrai, musulmonų mažumą, Kinijojepatiriančią diskriminaciją. Norėčiau visiems priminti, kad jau buvo Europos Parlamentorezoliucija šiuo klausimu, mes taip pat turėtume reikšti savo nuomonę dėl kitų KinijosLiaudies Respublikoje persekiojamų religinių mažumų, pvz., krikščionių mažumos. Tenkatalikai susiduria su didele diskriminacija. Komunistų valdžios institucijos Pekine nustatė


konkrečius bažnytinius pastatus, kurių nepripažįsta oficiali Katalikų bažnyčia. Manau, kadlabai reikalinga ir svarbi diskusija šiandien gali būti balsas, ginantis visas Kinijos religinesbendruomenes. Manau, toks balsas labai reikalingas.

Johannes Hahn, Komisijos narys. – Pone pirmininke, akivaizdu, kad kultūros paveldoišsaugojimas labai svarbus siekiant užtikrinti mažumos tradicijas ir gyvenimo būdą. Be to,svarbaus kultūros turto naikinimas gali suduoti stiprų smūgį ne tik tos mažumos pavelduiir archeologijos palikimui, bet ir kultūros paveldui apskritai. Šiomis aplinkybėmis EuroposSąjunga neramiai stebi Kinijos Sindziango autonominiame rajone esančio Kašgaro senoviniomiesto perstatymą. Kašgaro, kaip Kinijos uigūrų mažumos kultūros centro, svarbosneįmanoma pervertinti. Kašgaras laikomas tokiu svarbiu miestu, kokia Jeruzalė yra žydams,musulmonams ir krikščionims.

2009 m. baltojoje knygoje dėl Sindziango Kinijos vyriausybė teigė, kad Kašgaro perstatymoreikia miestui apsaugoti nuo žemės drebėjimų ar gaisro. Tai pagirtinas tikslas. Ir Kinijos,ir tarptautinė pilietinė visuomenė pareiškė nemažai nerimo dėl taikomų metodų. Rimtaibaiminamasi, kad 85 proc. senamiesčio gali būti nugriauta. Iš tiesų, atrodo, kad daug žymiųpastatų, įskaitant unikalią Xanliq medresę, jau sunaikinta. Taip pat jaudina, kad apie 200 000žmonių gali būti perkelti iš savo įprastinių namų ir, atrodo, mažai paisoma ar visainepaisoma susijusių gyventojų interesų.

Bijoma, kad pastatų, kurie daugelį šimtmečių buvo uigūrų kultūros pagrindas, griovimasgali turėti didelį poveikį jų kultūros išsaugojimui ateityje. Taip pat gaila, kad Kinija,nepaisydama miesto unikalumo, pasirinko nesiūlyti Kašgaro kaip pasaulio paveldo vietos,priešingu atveju taip UNESCO galėtų dalyvauti perstatymo procese. Suprantame, kad betkuriuo atveju UNESCO Kinijos valdžios institucijoms teikė siūlymus, susijusius su Kašgarotradicijų paveldo ir kultūros plėtra. Europos Sąjunga visiškai pritaria šioms pastangoms irragins Kinijos institucijas dirbti su UNESCO, kad būtų užtikrinta, jog bet koks Kašgaroperstatymas atitiktų geriausią tarptautinę praktiką šioje srityje.

Europos Sąjunga taip pat ragins Kinijos valdžios institucijas užtikrinti, kad būtų tariamasisu Kašgaro gyventojais dėl miesto ateities ir kad į jų nuomonę būtų atsižvelgta.

Pirmininkas. – Gavau šešis rezoliucijų dėl padėties ir kultūros paveldo Kašgare (SindziangoUigūrų autonominis regionas, Kinija) pasiūlymus (6) , pateiktus pagal Darbo tvarkos taisyklių110 straipsnio 2 dalį.

Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks baigus diskusijas.

15. Balsuoti skirtas laikas

Pirmininkas. – Kitas klausimas – balsavimas.

(Balsavimo rezultatai ir kitos detalės (žr. protokolą))

15.1. Pakistanas: mažumų reikalų ministro Shahbazo Bhatti nužudymas(RC-B7-0166/2011)

15.2. Baltarusija, ypač Aleso Michalevičiaus ir Natalijos Radin atvejai



15.3. Padėtis ir kultūros paveldas Kashgare (Xinjiang Uyghuro autonominis regionas,Kinija)

Pirmininkas. – Balsavimas baigtas.

16. Balsavimo ketinimai ir pataisymai (žr. protokolą)

17. Tarybos pozicija pirmojo svarstymo metu (žr. protokolą)

18. Pateikti dokumentai (žr.protokolą)

19. Sprendimai dėl kai kurių dokumentų (žr. protokolą)

20. Į registrą įrašyti rašytiniai pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnis)(žr. protokolą)

21. Posėdžio metu priimtų tekstų perdavimas (žr. protokolą)

22. Kitų posėdžių kalendorinis planas (žr. protokolą)

23. Sesijos atidėjimas

Pirmininkas. – Skelbiu Europos Parlamento sesiją atidėtą.

(Posėdis baigtas 16.30 val.)


PRIEDAS (Atsakymai raštu)

KLAUSIMAI TARYBAI (Tik Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujantivalstybė narė yra atsakinga už šiuos atsakymus)

Klausimas Nr. 1 , pateikė Georgios Papanikolaou ( H-000060/11 )

Tema: Pirmininkaujančios valstybės pasiūlymas paskelbti Europos metus, skirtusšeimoms

ES pirmininkaujančios Vengrijos socialinės politikos programoje užsimenama apiepirmininkaujančios valstybės ketinimą vienerius Europos metus skirti šeimoms. Be to,Taryba yra pasirengusi daugiau dėmesio skirti darbo ir šeimos gyvenimo suderinimui.

Kurie metai yra siūlomi šiai konkrečiai tematikai ir į kokias politikos kryptis su tuo susijęveiksmai turėtų būti integruoti? Ar yra kokių nors tyrimų arba duomenų apie ekonominėskrizės poveikį darniam šeimos gyvenimui?

Atsižvelgiant į šios iniciatyvos ir Europos demografinės problemos ryšį, kokius projektus,kuriais būtų siekiama padėti daugiavaikėms šeimoms, pirmininkaujanti valstybė numatoįgyvendinti? Kadangi Europos socialinis fondas finansuoja valstybių narių iniciatyvas,kurios iš esmės yra nukreiptos į šeimos apsaugos politiką, ar Taryba ketina pasiūlytiKomisijai konkrečią iniciatyvą, skirtą specialiai daugiavaikėms šeimoms (pagal Graikijosteisę daugiavaike šeima laikoma šeima, turinti keturis ar daugiau vaikų)?

Atsakymas

Šis atsakymas, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas neiTarybai, nei jos nariams, nepateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2011 m. kovomėn. Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje Strasbūre.

(EN) Gerbiamieji nariai, noriu padėkoti už tai, kad iškėlėte šį klausimą, kuris itin dominaTarybai pirmininkaujančią Vengriją.

Kaip teisingai pastebėjote, Tarybai pirmininkaujanti Vengrija ėmėsi įvairių veiksmų šeimospolitikos srityje, jie buvo pavadinti „Demografiniai pokyčiai ir šeimos politika“. Į juos įeinainiciatyva 2014 m. paskelbti Europos šeimos metais, remiantis Europos kovos su skurduir socialine atskirtimi metų (2010 m.) rezultatais. Pirmininkaujanti valstybė tvirtai tiki, kadšeimoms reikia skirti ypatingą dėmesį. Šeimų socialinės padėties gerinimas galėtų turėtiteigiamą poveikį dabartinėms demografinėms tendencijoms ir tikrai prisidėtų prie socialinėssanglaudos stiprinimo.

Kalbant apie krizės poveikį socialinei šeimų padėčiai, pirmininkaujanti valstybė susidomėjusiišnagrinėjo turimą informaciją apie šeimos politikos kryptis, ypač pateiktą įvairiuosepranešimuose, kuriuos parengė Socialinės apsaugos komitetas ir Europos Komisija.Siekdama pagilinti šių klausimų srities žinias, Tarybai pirmininkaujanti Vengrija kovo28–29 d. surengs ekspertų konferenciją tema „Darbo ir šeimos suderinimo poveikisdemografinei dinamikai“, o balandžio 1 d. Tarybai pirmininkaujanti valstybė surengsneformalų ministrų, atsakingų už šeimos ir demografijos reikalus, susitikimą. Bus aptariamiklausimai, susiję su šeimomis ir su strategija „Europa 2020“, taip pat galimybės stiprintibendradarbiavimą šeimos politikos srityje. Tai įeina į demografinių iššūkių sprendimoprogramą, pagal kurią Tarybai pirmininkaujanti Vengrija rengia iniciatyvą dėl 2014 m.paskelbimo Europos šeimos metais.


Nors šeimos klausimai pirmiausia ir daugiausia priklauso valstybių narių kompetencijai,šeimos politika yra glaudžiai susijusi su mūsų bendromis vertybėmis ir tradicijomis ir yradaug erdvės bendradarbiauti ES lygmeniu. Veiksmai, kaip tie, kuriuos pasiūlė Tarybaipirmininkaujanti Vengrija, taip pat gali suteikti pridėtinės vertės mūsų politikos variantamsir sprendimams nacionaliniu lygmeniu. Tarybai pirmininkaujanti valstybė tikisi, kad šiiniciatyva paskelbti 2014 m. Europos šeimos metais sulauks didelio palaikymo. Žinoma,reikės išsamiau aptarti konkrečius Europos šeimos metų tikslus ir priemones ir dėl jųnuspręsti vėlesniu etapu.

** *

Klausimas Nr. 2 , pateikė Marian Harkin ( H-000062/11 )

Tema: Įmonių pelno mokesčių tarifų suderinimas

Ar Tarybai pirmininkaujanti Vengrija gali pateikti savo nuomonę dėl kai kurių šalių raginimosuderinti įmonių pelno mokesčių tarifus?

Atsakymas


(EN) Tiesioginis apmokestinimas ir toliau priklauso daugiausia valstybių nariųkompetencijai. Tačiau keletu atvejų apmokestinimas pelno mokesčiu buvo atliekamaspagal ES teisės aktus ir koordinuotai, kai to reikėjo tam, kad galėtų veikti vidaus rinka.

Kalbant apie ES teisės aktus, Taryba priėmė direktyvas dėl tarpvalstybinių pajamų srautų(Direktyvą 90/435/EEB (7) dėl patronuojančiųjų bendrovių ir Direktyvą 2003/49/EB (8)

dėl palūkanų ir honorarų mokėjimo) ir dėl tarpvalstybinio tarptautinių bendrovių grupiųsusijungimo (1990 m. liepos 23 d. Direktyva 90/434/EEB (9) dėl susijungimo). Taip pat jipriėmė Direktyvą 77/799/EEB (10) dėl abipusės pagalbos.

Kalbant apie koordinavimą, Tarybos Elgesio kodekso grupė reguliariai susitinka nuo1998 m., kad įvertintų galimai žalingas verslo apmokestinimo srities priemones. Taip buvonustatyta ir sumažinta iki pradinio lygio gana daug žalingų mokestinių priemonių. Galiausiai2010 m. birželio mėn. Taryba priėmė rezoliuciją dėl kontroliuojamosios užsienio bendrovės(angl. CFC) koordinavimo ir Europos Sąjungos kapitalo nepakankamumo taisyklių, kuriataip pat siekiama koordinuoti valstybių narių politiką tiesioginio apmokestinimo srityje.

Kalbant apie būsimą darbą įmonių pelno mokesčių srityje, Komisija savo 2011 m. darboprogramoje planuoja pateikti pasiūlymą dėl bendro konsoliduoto įmonių pelno mokesčiopagrindo, dėl kurio bus konsultuojamasi su Europos Parlamentu.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, visi sumanymai dėl įmonių verslo mokesčio tarifų yra tiksiūlomi keleto valstybių narių. Remiantis Sutartimi, ES įstatymų leidybos priemonėms

(7) OL L 225, 1990 8 20.(8) OL L 157, 2003 6 26, p. 49.(9) OL L 225, 1990 8 20, p. 1.(10) OL L 336, 1977 12 27, p. 15.


mokesčių srityje būtinas Komisijos pasiūlymas ir vienbalsis Tarybos, kuri gali priimtidirektyvas po konsultacijų su Europos Parlamentu, pritarimas.

** *

Klausimas Nr. 3 , pateikė Jim Higgins ( H-000064/11 )

Tema: Vengrijos pirmininkavimo ES prioritetai

Vengrijos pirmininkavimas ES prasideda vykstant netolygiam ekonomikos atsigavimui,kurį dar reikės stiprinti visoje Europos Sąjungoje. Reaguodamos į euro zonos problemas,valstybės narės susitarė iš dalies pakeisti Lisabonos sutartį, kad finansinės padėtiesstabilizavimo priemonė, sukurta Graikijai ir Airijai padėti, būtų įtvirtinta kaip nuolatinėpriemonė. Vienas iš naujosios pirmininkaujančios valstybės narės tikslų – tęsti su tuosusijusias derybas. Ar Taryba galėtų nurodyti, kokių priemonių ji ketina imtis?

Pirmininkaujanti Vengrija taip pat ketina imtis tolesnių veiksmų valstybių narių ekonomikospolitikai koordinuoti, būtent pradėti Europos semestrą – šešių mėnesių laikotarpį, kuriometu ES peržiūrės kiekvienos šalies biudžeto projektą, siekdama nustatyti galimą disbalansą.Ar Taryba galėtų nurodyti kriterijus, kurie bus taikomi valstybės narės biudžeto disbalansuinustatyti?

Atsakymas


(EN) 2010 m. gruodžio 16–17 d. Europos Vadovų Taryba nusprendė, kad Sutartį dėlEuropos Sąjungos veikimo reikia pakeisti, siekiant pripažinti euro zonos valstybių nariųgalią sukurti nuolatinį krizės sprendimo mechanizmą, kuriuo būtų galima apsaugotifinansinį euro zonos stabilumą. Ji dar kartą įgaliojo euro zonos valstybių narių finansųministrus ir Komisiją užbaigti darbą dėl tarpvyriausybinio susitarimo, kuriuo nustatomasbūsimas Europos stabilumo mechanizmas, iki 2011 m. kovo mėn. Kadangi šis darbas yratarpvyriausybinis, jis nepriklauso Tarybai pirmininkaujančios Vengrijos kompetencijai.

Kalbant apie vadinamąjį Europos semestrą, Taryba jam pritarė savo 2010 m. rugsėjo 7 d.išvadose, jis apima vienalaikį valstybių narių biudžeto politikos ir struktūrinių reformųstebėjimą pagal galiojančias taisykles šešerių mėnesių laikotarpį kiekvienais metais. ŠiemetEuropos semestras įgyvendinamas pirmąkart.

Valstybės narės savo nacionalinių reformų programų projektus jau pateikė 2010 m., oKomisija Tarybai pateikė pagrindines savo pirmojo metinio augimo tyrimo išvadas 2011 m.sausio 13 d. (11) . Šiame tyrime nustatyti pagrindiniai veiksmai, kurių turi imtis valstybėsnarės, ir nustatomi trijų pagrindinių sričių prioritetai, būtent makroekonomikos stabilumodidinimo, struktūrinių reformų užimtumui didinti ir augimą skatinančių priemonių pagalstrategiją „Europa 2020“.

2011 m. sausio 18 d. Taryba atliko Nacionalinių reformų programų projekto peržiūrą irapsikeitė nuomonėmis dėl Komisijos pateiktos metinės augimo apžvalgos.

Vasario 15 d. Taryba patvirtino išvadas dėl makroekonomikos ir fiskalinių gairių.

(11) Dok. 18066/10.


Vasario 28 d. Taryba pateikė savo reakciją į metinę augimo apžvalgą, kurią pateikė Komisija,pagal Tarybai pirmininkaujančios Vengrijos nustatytą veiksmų planą, o kovo 7 d. planuojaaptarti bendrą užimtumo ataskaitą, kovo 10–11 d. – mokslinių tyrimų ir technologinėsplėtros tikslą, kovo 14 d. – klimato pokyčius. Kovo 21 d. Tarybai pirmininkaujanti valstybėpakvies Tarybą patvirtinti apibendrinamąją ataskaitą, kurioje išdėstyti pagrindiniaipranešimai, remiantis atitinkamos sudėties tarybų atliktu darbu, siekiant perduoti ją EuroposVadovų Tarybai.

Dėl valstybių narių biudžetų Taryba vasario 15 d. pritarė, kad reikia griežtai laikytis Tarybosrekomendacijų, atsižvelgiant į perviršinio deficito procedūrą. Valstybės narės, kuriųstruktūrinio biudžeto deficitas ir valstybės skola yra labai dideli arba kurios patyrė didelįfinansinį nuosmukį, turi paspartinti savo fiskalinę konsolidaciją. Be to, kol pasieks savovidutinio laikotarpio biudžeto tikslą, visos valstybės narės turi palaikyti išlaidų augimą irnaudoti diskrecines pajamų priemones, kad išlaidų augimas aiškiai būtų mažesnis neividutinio laikotarpio potencialaus BVP dydis. Tuo pačiu metu jos turėtų teikti pirmenybętvarų augimą skatinančioms išlaidoms ir skatinti viešųjų išlaidų veiksmingumą.

** *

Klausimas Nr. 4 , pateikė Bernd Posselt ( H-000067/11 )

Tema: Stojimo derybos su Buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija

Ką Taryba mano apie Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos galimybes daršiais metais pradėti stojimo derybas su ES arba nustatyti stojimo derybų pradžios datą?

Atsakymas


(EN) Savo 2010 m. gruodžio 14 d. išvadose Taryba dar kartą patvirtino savo tvirtąįsipareigojimą dėl Vakarų Balkanų europinės perspektyvos, perspektyvos, kuri jaupakartotinai patvirtinta 2010 m. birželio 2 d. Sarajeve vykusiame aukšto lygio susitikimedėl Vakarų Balkanų ir kuri išlieka labai svarbi regiono stabilumui, sutaikinimui ir ateičiai.Tuo pačiu metu Taryba dar kartą patvirtino teisingo ir griežto sąlygotumo poreikį laikantisstabilizacijos ir asociacijos proceso sistemos ir atnaujinto susitarimo dėl plėtros, kurįEuropos Vadovų Taryba patvirtino 2006 m. gruodžio 14 ir 15 d.

Taryba priminė, kad, darydamos tvirtą pažangą ekonomikos ir politikos reformų srityjeir išpildydamos būtinas sąlygas ir reikalavimus, likusios galimos Vakarų Balkanų šalyskandidatės turėtų pasiekti kandidačių statusą pagal jų pačių nuopelnus, o narystė EuroposSąjungoje būtų galutinis tikslas. Šalies patenkinama pažanga įgyvendinant įsipareigojimuspagal stabilizacijos ir asociacijos susitarimus, įskaitant su prekyba susijusias nuostatas, yraesminis dalykas, pagal kurį ES svarsto bet kokį pareiškimą dėl narystės.

Taryba palankiai įvertino Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos padarytąpažangą pagrindinėse reformų srityse, pavyzdžiui, policijos reformos, nepaisant to, kadjos vyko netolygiu tempu. Šalis ir toliau vykdo savo įsipareigojimus pagal Stabilizacijos irasociacijos susitarimą. Taryba tikisi, kad reformų darbotvarkės impulsas bus išlaikytas.Tačiau vis dar reikia padaryti pažangą tokiais klausimais kaip politikos veikėjų dialogas,teismų ir viešojo administravimo reforma, kova su korupcija, žodžio laisvė ir verslo aplinkos


gerinimas. Ohrido pagrindinio susitarimo įgyvendinimas išlieka esminis demokratijos irteisinės valstybės principų taikymo šalyje dalykas.

Taryba iš esmės pritaria Komisijos vertinimui, ar šalis pakankamai atitinka politiniuskriterijus, ir atkreipė dėmesį į tai, kad Komisija pakartojo savo rekomendacijas, kad reikėtųpradėti stojimo derybas su Buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija. Taryba savoišvadose pareiškė pasirengimą grįžti prie šio klausimo, kai Tarybai pirmininkaus Vengrija.Taryba pakartojo, kad gerų santykių su kaimynais palaikymas, įskaitant suderėtą ir abiemšalims priimtą sprendimą dėl pavadinimo problemos, remiant Jungtinėms Tautoms, yrabūtinas. Taryba taip pat palankiai įvertino vykstantį aukšto lygio dialogą ir tikisi greitaisulaukti jo rezultatų (12) .

** *

Klausimas Nr. 5 , pateikė Ryszard Czarnecki ( H-000069/11 )

Tema: Radikalus islamizmas Egipte ir Tunise

Ką ketina daryti Taryba, kad Egipte ir Tunise neleistų į valdžią ateiti radikaliems islamistams?

Atsakymas


(EN) Atsižvelgdama į įvykius Egipte ir Tunise, kuriuos gerbiamasis Europos Parlamentonarys mini savo klausime, Europos Vadovų Taryba, Užsienio reikalų taryba, taip pat EuroposTarybos, Europos Komisijos pirmininkai ir vyriausioji įgaliotinė jungtiniame pareiškimepasveikino Tuniso ir Egipto žmonių taikų ir orų savo teisėtų demokratinių, ekonominiųir socialinių siekių, kurie atitinka vertybes, kurias Europos Sąjunga skatina savo valstybėseir visame pasaulyje, išreiškimą. Buvo pabrėžta, kad demokratinius piliečių siekius reikiaspręsti dialogo ir politikos reformos, ekonominio klestėjimo galimybių gerinimo ir socialinėsįtraukties bei laisvų ir sąžiningų rinkimų būdu.

Taryba yra pasiryžusi suteikti visą paramą pereinamiesiems procesams, siekiantdemokratinio valdymo, pliuralizmo, geresnių ekonominio klestėjimo galimybių ir socialinėsįtraukties bei didesnio regiono stabilumo.

2011 m. vasario 4 d. Europos Vadovų Taryba pareiškė, kad yra įsipareigojusi naujaipartnerystei, kuri ateityje apims veiksmingesnę paramą toms šalims, kurios siekia politikosir ekonomikos reformų. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Europos Vadovų Taryba paraginovyriausiąją įgaliotinę sukurti priemonių, nukreiptų į Europos Sąjungos paramos teikimopereinamiesiems ir pertvarkos procesams (demokratinėms institucijoms stiprinti,demokratiniam valdymui ir socialiniam teisingumui skatinti, taip pat padėti rengti ir vykdytilaisvus ir sąžiningus rinkimus), paketą; taip pat labiau susieti Europos kaimynystės politikąir Viduržemio jūros šalių sąjungą su šiais tikslais.

** *

(12) Bendrųjų reikalų tarybos išvados, 2010 m. gruodžio 14 d., p. 18, § 1.


Klausimas Nr. 6 , pateikė Vilija Blinkevičiūtė ( H-000074/11 )

Tema: Adekvačios, tvarios ir saugios Europos pensijų sistemos

Komisija 2010 m. liepos 7 d. paskelbė Žaliąją knygą dėl adekvačios, tvarios ir saugiosEuropos pensijų sistemos. Europos Parlamentas taip pat priėmė savo poziciją šiuo klausimu.

Šį pusmetį Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančios Vengrijos programoje neminimaspensijų klausimas, kuris šiuo metu yra vienas iš svarbiausių prioritetų ir iššūkių tieknacionaliniu, tiek Europos Sąjungos lygiu. Be to, Vengrijos vyriausybė priėmė naująsprendimą – iš antrojo pensijų sistemos ramsčio perkelti santaupas į pirmąjį ramstį. ArTarybai pirmininkaujanti Vengrija ketina pateikti panašias iniciatyvas ir kitoms valstybėmsnarėms? Ar ji mano, kad tokiomis iniciatyvomis bus galima užtikrinti pensijų tvarumą?

Atsakymas


(EN) 2010 m. birželio mėn. Taryba priėmė išvadas dėl preliminarios bendros ataskaitosdėl pensijų, kurią parengė Ekonominės politikos komitetas (EPK) ir Socialinės apsaugoskomitetas (SAK). Šiose išvadose Taryba dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą dėl bendrųtvarių ir adekvačių pensijų tikslų ir dėl trijų krypčių strategijos, siekiant susitvarkyti suekonominiais ir biudžetiniais gyventojų senėjimo padariniais. Konkrečiai ji orientuota įspartesnį skolos mažinimą, užimtumo lygio ir produktyvumo didinimą, pensijų, sveikatospriežiūros ir ilgalaikės priežiūros sistemų reformas.

Po to, kai Komisija išleido Žaliąją knygą, o EPK ir SAK pateikė galutinę bendrą ataskaitą,Taryba 2010 m. lapkričio 17 d. aptarė šį klausimą ir pabrėžė ilgalaikį iššūkį dėl gyventojųsenėjimo, siekiant tvarių ir adekvačių pensijų, kurį dar labiau apsunkina dabartinėekonomikos padėtis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Tarybos išvados buvo patvirtintosgruodžio mėn. Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų (EPSCO)tarybos susitikime.

Pensijų sistemų plėtra yra ilgalaikis klausimas. Todėl jis turi visą laiką būti darbotvarkėjetiek dabar, tiek ateityje. Todėl savo kovo 7 d. susitikime EPSCO taryba aptarė preliminariasŽaliosios knygos konsultacijų dėl adekvačių, tvarių ir saugių Europos pensijų sistemųišvadas. Taryba rezultatyviai apsikeitė nuomonėmis dėl daugiausia įtampos keliančiųEuropos pensijų sistemų dilemų. Pagrindiniai klausimai, greta pensinio amžiaus, buvotarpusavyje susijusios adekvatumo, tvarumo ir saugumo problemos, taip pat ypatingossąlygos, kurias lemia biudžetinių apribojimų poveikis. Pagrindinė diskusijų išvada buvotai, kad nors dauguma valstybių narių manė, kad būtina ir toliau stiprinti pensijų sistemųsrities derinimą ES lygmeniu, tuo pačiu metu jos tvirtai nustatė, kad pensijos ir pensinisamžius yra išimtinei valstybių narių kompetencijai priklausantys reikalai.

Taryba pabrėžė, kad reikia skubiai toliau vykdyti struktūrines reformas, laikantis strategijos„Europa 2020“, siekiant remti fiskalinę konsolidaciją, gerinti augimo perspektyvas, stiprintipaskatas dirbti, užtikrinti darbo rinkų lankstumą ir pailginti darbingo gyvenimo trukmę.

Taigi, nors reikia visapusiškai apsvarstyti pensijų politiką pagal esamas ES lygmens politikoskoordinavimo sistemas, pensijų sistemų kūrimas, taip pat pensijų teikiamas lieka valstybiųnarių kompetencija.


** *

Klausimas Nr. 7 , pateikė Claude Moraes ( H-000078/11 )

Tema: Nusikaltimų aukų apsaugos priemonių paketai

Svarbi Stokholmo programos dalis yra pagalbos nusikaltimų aukoms gerinimas. ESpiliečiams ypač rūpi su Europoje teikiama tarpvalstybinių nusikaltimų aukų pagalba susijęklausimai. Maža praktinių procedūrų, kurias taikant teikiama parama arba konsultacijosaukoms arba jų šeimoms, kurie užsienyje tapo nusikaltimų aukomis arba buvo sunkiaisužeisti. Aš padedu vienam iš savo rinkėjų, kurio sūnus tapo smurto auka atostogų metuKretoje. ES privalo imtis veiksmų šioje srityje, kad išpildytų pažadus Europos piliečiams.

Komisijos narė V. Reding pranešė apie priemonių paketą dėl nusikaltimų aukų apsaugos.Be to, Tarybai pirmininkaujančios Vengrijos programoje minima nusikaltimų aukų apsauga.

Ar Taryba galėtų tai paaiškinti ir suteikti daugiau informacijos apie priemones, kurių ketinaimtis siekiant suteikti apsaugą nusikaltimų aukoms?

Atsakymas


(EN) Tarybai pirmininkaujanti Vengrija mano, kad apsaugoti nusikaltimų aukas yra labaisvarbu, tai taip pat išdėstyta Stokholmo programoje („Atvira ir saugi Europa piliečių labuiir saugumui“) kaip svarbus Europos Sąjungos tikslas. Iš tiesų šioje programoje EuroposVadovų Taryba pabrėžė, kaip svarbu teikti specialią paramą ir teisinę apsaugą tiems, kurielabiausiai pažeidžiami, arba tiems, kurie atsiduria itin nesaugioje padėtyje, pavyzdžiui,asmenims, kurie kenčia pasikartojantį smurtą artimoje aplinkoje, smurto lyties pagrinduaukoms ar asmenims, kurie tampa kitų rūšių nusikaltimų aukomis valstybėje narėje, kuriosjie nėra nei piliečiai, nei gyventojai. Tarybai pirmininkaujanti valstybė pabrėžia, kad reikiaintegruoto ir suderinto požiūrio į aukas, kuris atitiktų Stokholmo programą ir 2009 m.spalio mėn. patvirtintas Tarybos išvadas dėl strategijos, siekiant užtikrinti asmenų, kurietapo nusikaltimų aukomis, teises ir pagerinti jiems teikiamą paramą.

Rengdama tokį integruotą požiūrį, Tarybai pirmininkaujanti valstybė surengs išsamųseminarą, kuris planuojamas 2011 m. kovo 23–24 d. Budapešte ir vadinsis „Aukų apsaugaES. Kelias pirmyn“, jame bus aptariami įvairūs klausimai, susiję su būsimomis teisėkūrosir kitokiomis šios srities iniciatyvomis.

Taryba taip pat laukia, kada bus pristatytas Komisijos priemonių paketas dėl aukų apsaugos,ypač atsižvelgiant į baudžiamąjį procesą Teisingumo taryboje 2011 m. balandžio 12 d.Kai šis pasiūlymų rinkinys bus oficialiai pateiktas, Taryba jį išnagrinės prioriteto tvarka irsudarys išsamų veiksmų, kurių imasi valstybės, siekdamos išpildyti savo įsipareigojimuspagal Stokholmo programą sustiprinti aukų apsaugą ES, sąrašą. Šiame sąraše busorientuojamasi į būsimus Komisijos pasiūlymus, ypač susijusius su 2001 m. kovo 15 d.Tarybos pamatinio sprendimo 2001/220/TVR dėl baudžiamųjų bylų aukų padėties peržiūra,tačiau bus remiamasi ne tik jais. Tarybai pirmininkaujanti valstybė planuoja įtraukti šiuosveiksmus į Tarybos veiksmų planą, siekdama užtikrinti būsimų šios srities iniciatyvų – tiekįgyvendinamų teisėkūros priemonėmis, tiek kitokiomis, nuoseklumą. Tarybai


pirmininkaujanti valstybė šį veiksmų planą planuoja priimti 2011 m. birželio 10 d.Teisingumo taryboje.

** *

Klausimas Nr. 8 , pateikė Jörg Leichtfried ( H-000083/11 )

Tema: Energiją taupančios lempos

Ar Taryba susipažinusi su Vokietijos federacinės aplinkos tarnybos tyrimais, kuriųduomenimis energiją taupančios lemputės pavojingos, nes joms sudužus namuose irišsiliejus jose esančiam gyvsidabriui galima apsinuodyti? Kokias išvadas, atsižvelgdama įšiuos tyrimus, daro Taryba?

Ar Taryba pasirengusi iš naujo apsvarstyti savo pasiūlymą pašalinti iš apyvartos įprastaskaitinamąsias lempas?

Ką Taryba mano apie mintį netaikyti draudimo naudoti įprastas kaitinamąsias lempas bentprivatiems namų ūkiams?

Atsakymas


(EN) Taryba yra įsipareigojusi apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką nuo gyvsidabrio ir jojunginių išleidimo ir jai yra žinomas rūpestis, kurį gerbiamasis Parlamento narys kelia savoklausime. Šiuo metu Taryba nagrinėja Bendrijos strategijos dėl gyvsidabrio vertinimą,remdamasi 2010 m. gruodžio 7 d. Komisijos komunikatu Europos Parlamentui irTarybai (13) .

Vertinime, remiantis 8 veiksmu, išsamiai aprašomi veiksmai ir priemonės, susiję sugyvsidabriu, naudojamu energiją taupančiose elektros lemputėse, kurios buvo įvestos ESlygmeniu pagal laipsnišką kaitrinių lempučių uždraudimą ES rinkoje 2005 m. Ekologinioprojektavimo direktyva, iš dalies pakeista 2009 m. Vertinime taip pat nurodoma Pavojųsveikatai ir aplinkai mokslinio komiteto (SAPMK) nuomonė dėl gyvsidabrio tam tikroseenergiją taupančiose elektros lemputėse, kurioje daroma išvada, kad pavojus suaugusiųžmonių sveikatai dėl tokių lempučių dužimo nėra tikėtinas. Šiuo metu Tarybai nėra žinomajokių kitų tyrimų, kuriuose būtų teigiama priešingai.

Tačiau Taryba mano, kad yra svarbu, kad valstybės narės ir Komisija ir toliau atliktų tyrimusir geriau informuotų visus suinteresuotuosius subjektus, įskaitant plačiąją visuomenę, apiegyvsidabrio poveikį sveikatai ir aplinkai ir skleistų informaciją apie ES veiklą šioje srityje.

** *

(13) COM(2010) 723 galutinis


Klausimas Nr. 9 , pateikė Liam Aylward ( H-000087/11 )

Tema: Parama mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms (MVĮ) euro zonoje

ES smulkiojo verslo akte nurodoma, kad „veiklios MVĮ stiprins Europą ir padės jai atsilaikytiprieš šių dienų globalizuoto pasaulio neapibrėžtumą“. MVĮ labai svarbios dėl to, kad josesukuriama 70 proc. visos euro zonos darbo vietų. Ar Taryba galėtų nurodyti, kokiųpriemonių imamasi ES lygmeniu siekiant MVĮ remti Europos Sąjungoje? Pagrindinė kliūtis,su kuria šiuo metu susiduria MVĮ, – tai galimybė gauti finansavimą. Kokių veiksmų galimaimtis ES lygmeniu norint padėti MVĮ išlikti perspektyviomis ir konkurencingomis?

Atsakymas


(EN) 2011 m. vasario 23 d. Komisijos komunikate dėl Smulkiojo verslo akto laikotarpiovidurio peržiūros pateikiamos administracinės naštos mažinimo, kliūčių veiksmingaitarpvalstybinei veiklai bendrojoje rinkoje šalinimo, MVĮ verslo pasaulinėje rinkojelengvinimo ir MVĮ finansavimo prieigos gerinimo priemonės. Tarybai pirmininkaujantivalstybė ketina skirti dėmesio šiam komunikatui ir 2011 m. gegužės mėn. pateikti Tarybaitvirtinti išvadų projektą dėl tokių klausimų:

principo „tik vieną kartą“ taikymo, vengiant, kad valdžios institucijos daug kartų užduotųtuos pačius klausimus MVĮ,

perteklinio reglamentavimo valstybėse narėse pagal išmanaus reglamentavimo principusmažinimo,

sistemingo teisės aktų poveikio vertinimo naudojant „MVĮ testą“,

kiekvienais metais nustatytu laiku pateikti ateities planus dėl su verslu susijusių teisės aktų,

principo „visų pirma galvokime apie mažuosius“ taikymo ir administracinėms procedūroms,kurios turi įtakos MVĮ.

Esami veiksmai taip pat bus toliau plėtojami pagal strategiją „Europa 2020“ tokiose srityse:

pasiekimas, kad išmanusis reglamentavimas taptų Europos MVĮ tikrove,

plataus požiūrio taikymas gerinant MVĮ prieigą prie rinkų,

pagalba, kad MVĮ prisidėtų prie tausaus išteklių naudojimo ekonomikos ir

verslininkystės, darbo vietų kūrimo ir integracinio augimo skatinimas.

Kalbant apie prieigą prie finansų, jau pasitvirtino valstybių narių įvestų priemonių, skirtųlengvesnei ir teisingesnei prieigai prie bankų paskolų užtikrinti, veiksmingumas.

ES lygmeniu Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos (angl. CIP) finansųpriemonės, kurių bendras biudžetas 2007–2013 m. laikotarpiu sudaro 1,1 mlrd. EUR,leidžia finansų institucijoms suteikti apie 30 mlrd. EUR. Be to, Europos investicijų bankas(EIB) beveik padvigubino savo skolinimo Europos mažoms įmonėms apimtį, 2008–2011 m.nustatydamas 30 mlrd. EUR tikslą.


Galiausiai ES paramos MVĮ pastangoms mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje (tokioms kaipnuosekli MVĮ veikla pagal Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų programą irKonkurencingumo ir inovacijų bendrąją programą (angl. CIP)) priemonės yra svarbios irveiksmingos gerinant jų konkurencingumą, kaip buvo pažymėta 2011 m. vasario 4 d.Europos Vadovų Tarybos susitikime.

** *

Klausimas Nr. 10 , pateikė Robert Sturdy ( H-000089/11 )

Tema: Stiklo pluošto antidempingo muitai (AD549)

Taryba greitai Nuolatinių atstovų komitete (COREPER) patvirtins Komisijos pasiūlymą dėlstiklo pluošto antidempingo muitų (AD549). Stiklo pluoštas yra pagrindinis vėjo varomųturbinų komponentas, ypač svarbus ES kovoje su klimato kaita ir vienas iš pagrindiniųkomponentų siekiant 2020 m. ES tikslų.

Ar Taryba sutinka, kad šis klausimas nebuvo pakankamai aptartas, kadangi, viena vertus,valstybėms narėms vėjo varomų turbinų statybai teikiamos subsidijos, antra vertus, šiosvalstybės finansiškai baudžiamos?

Ar Taryba teigiamai vertina tai, kad priemonė gali būti priimta darbo grupėje kai už jąbalsuos tik keturi nariai iš 27? Be to, atsižvelgiant į tai, kad aiškiai trūksta paramos irtinkamos informacijos apie šios priemonės poveikį, ar Tarybai pirmininkaujanti Vengrija,kuri buvo viena iš devynių valstybių narių, balsavusių prieš darbo grupės sudarymą,rekomenduoja šią priemonę tinkamai aptarti Nuolatinių atstovų komitete arba grąžintisvarstyti į komitetą?

Atsakymas


(EN) 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuoimporto dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (Pagrindinioantidempingo reglamento) 9 straipsnio 4 dalyje teigiama, kad „Taryba priima [Komisijos]pasiūlymą, jei ji paprastąja balsų dauguma nenusprendžia atmesti pasiūlymo per vienąmėnesį nuo tada, kai Komisija jį pateikė.“ Tai reiškia, kad tam, kad siūlomos priemonėsbūtų atmestos, joms turi prieštarauti ne mažiau nei 14 valstybių narių. Neformaliųkonsultacijų procedūros dėl gerbiamojo Parlamento nario nurodyto pasiūlymo, kuri baigėsivasario 24 d., rezultatas buvo toks, kad dauguma valstybių narių pasiūlymo neatmetė.Todėl Tarybai pirmininkaujanti valstybė nemato reikalo toliau diskutuoti ar grąžinti šįklausimą į komitetų svarstymo etapą. Todėl ji rekomenduos, kad, siekiant laikytis EuroposSąjungos įstatymų, Taryba Komisijos pasiūlymą patvirtintų.

Vėjo varomų turbinų ar vėjo varomų turbinų menčių gamintojų (tolesnių naudotojųpramonės) tyrimo metu pateikta informacija buvo ribota ir labai bendro pobūdžio. Raštunurodoma, kad dauguma stiklo pluošto produktų, kuriuos šis specifinių vartotojų sektoriusimportuoja iš Kinijos, nepatenka į šio tyrimo produktų apimtį. Be to, tiesioginių vartotojųpramonės sąnaudų ir pelningumo analizė, kurios santrauka pateikiama siūlomo reglamento119–126 konstatuojamosiose dalyse, yra raminanti, o poveikis tolesniems naudotojamsbus minimalus.


Antidempingo priemonių tikslas – atkurti vienodas veiklos sąlygas Europos Sąjungosrinkoje. Platesnės temos, tokios kaip kova su klimato kaita, jau reglamentuojamoskonkrečiais teisės aktais, kuriuose atsižvelgiama į visuomenės interesus. Paprastai atliekantEuropos Sąjungos interesų analizę prekybos apsaugojimo tyrimuose susitelkiama įekonominį priemonių poveikį susijusiems ekonomikos veikėjams. Iš ES vidaus pramonėsnegalima atimti teisės siekti apsisaugoti nuo nesąžiningos prekybos praktikos. Be to, išplėtussvarstymo apimtį, ji būtų nesuderinama su tiksliu techniniu tokių tyrimų pobūdžiu. Dėlkitų aspektų nerimą keliančius klausimus reikia spręsti kitomis tinkamomis priemonėmis.

** *

Klausimas Nr. 11 , pateikė Pat the Cope Gallagher ( H-000093/11 )

Tema: ES sporto politika

Ar Taryba galėtų nurodyti, kokių iniciatyvų ketina imtis sporto politikos srityje per 2011m.? Po Lisabonos sutarties įsigaliojimo bendradarbiavimas sporto sektoriuje priklauso ESkompetencijos sričiai, o 2011 m. paskelbti Europos savanorių metais. Ar 2011 m. ESketina imtis konkrečių su sporto struktūromis susijusių veiksmų, visų pirma tose srityse,kurių pagrindas – savanoriška veikla?

Atsakymas


(EN) Nors Taryba neatlieka jokio vaidmens Europos savanoriškos veiklos metų veiksmųįgyvendinimo ar pasirengimo jiems veikloje, nes tuo užsiima Komisija ir valstybės narės,keletu atvejų Taryba, ypač savo 2010 m. gegužės mėn. (14) ir lapkričio mėn. (15) sesijose,keitėsi nuomonėmis dėl galimų ateities prioritetinių sporto sričių.

Gegužės mėn. Tarybos susitikime ministrai ypač pabrėžė, kad svarbu investuoti įneprofesionalųjį sportą, daugiausia dėmesio skiriant poilsiniam ir sveikatą stiprinančiamsportui. Jie pasiūlė tokias galimų ES veiksmų sritis:

– socialinės ir edukacinės sporto funkcijos, pavyzdžiui, socialinė įtrauktis per sportą, irsveikatą stiprinanti fizinė veikla, antroji sportininkų karjera;

– sporto struktūros, ypač pagrįstos savanoriška veikla;

– sąžiningumas ir atvirumas sporte, įskaitant kovą su rasizmu, diskriminacija ir smurtu;

– fizinis ir moralinis sportininkų ir sportininkių principingumas, ypač kova su dopingu irnepilnamečių apsauga;

– dialogas ir glaudus bendradarbiavimas su sporto judėjimu.

2010 m. lapkričio mėn. Taryba priėmė rezoliuciją, kuria nustatomas aukšto lygiostruktūrinis dialogas su suinteresuotaisiais sporto srities subjektais (16) . Toks dialogas leis

(14) 9456/10.(15) 16500/10.(16) 15214/10.


nuolat keistis nuomonėmis dėl ES bendradarbiavimo sporto srityje prioritetų, įgyvendinimoir pažangos vertinimo.

Tame pačiame susitikime Taryba taip pat patvirtino išvadas dėl sporto kaip aktyviossocialinės įtraukties šaltinio ir varomosios jėgos vaidmens (17) . Šiose išvadose išskiriamitrys bendri socialinės įtraukties skatinimo per sportą prioritetai: sporto veiklosprieinamumas piliečiams (sporto visiems principas), geresnis sporto kaip bendruomenėsstiprinimo, socialinės sanglaudos didinimo ir augimo gerinimo priemonės potencialopanaudojimas ir tarptautiniai strategijų ir metodų mainai.

Tarybai pirmininkaujanti valstybė ketina paraginti Tarybą atsakyti į Komisijos komunikatą,pavadintą „ES lygmens veiksmų sporto sektoriuje svarbos didinimas“, 2011 m. gegužėsmėn. priimant rezoliuciją. Tokioje rezoliucijoje galima būtų nustatyti ribotą prioritetiniųsričių skaičių ir nustatyti ES darbo planą sporto srityje ateinantiems trejiems metams. Beto, Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir po jos pirmininkausianti valstybė, ketina pasinaudotimetų tema kaip įvairių konferencijų ir renginių dėmesio centru.

** *

Klausimas Nr. 12 , pateikė Brian Crowley ( H-000095/11 )

Tema: Mokyklą palikusių asmenų skaičiaus mažinimas

Ar Taryba galėtų išvardyti priemones, kurių ji imsis, kad sumažintų mokyklą paliekančiųir neįgijusių pagrindinio išsilavinimo jaunų asmenų skaičių?

Atsakymas


(EN) Pagal Sutarties sąlygas, ypač Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 165 ir 166straipsnius, švietimas ir mokymas yra nacionalinės kompetencijos sritis, kurioje EuroposSąjungos vaidmuo yra tik palaikomasis. Todėl galimybės priimti priemones ir veiksmusES lygmeniu yra labai ribotos.

Be to, pripažįstant tai, kad šioje srityje valstybės narės susiduria su bendromis problemomis,reikia bendro atsako, ir tai, kad visos galėtų gauti naudos iš keitimosi patirtimi, per pastarąjįdešimtmetį Europos Sąjunga nuosekliai stiprino Europos bendradarbiavimą švietimo irmokslo srityje. Šis bendradarbiavimo stiprinimo procesas pasiekė kulminaciją 2009 m.gegužės mėn. Tarybos priimtoje strateginėje programoje „ET2020“ (18) , pagal kurią valstybėsnarės įsipareigojo imtis veiksmų nacionaliniu lygmeniu, kad pasiektų įvairių bendrai sutartųstrateginių tikslų. Siekdamos greičiau pajudėti šių tikslų link, valstybės narės taip pat susitarėdėl įvairių vidutinių Europos rezultatų rodiklių orientacinių lygių (dažnai vadinamųlyginamaisiais standartais), vienas iš jų yra susijęs konkrečiai su mokyklą palikusių asmenųskaičiaus mažinimu, t. y., kad iki 2020 m. mokyklą palikusių asmenų dalis turėtų būtimažesnė nei 10 proc.

(17) 15213/10.(18) Žr. 2009 m. gegužės 12 d. Tarybos išvadas dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės

programos („ET 2020“) , OL C 119, 2009 5 28.


Pastaruoju metu šios problemos sprendimo svarba pripažinta aukščiausiu Europos Sąjungoslygmeniu. 2010 m. birželio mėn. Europos valstybių ar vyriausybių vadovai priėmė strategiją„Europa 2020“, kuria siekiama pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo. Pripažindami,kad švietimui ir mokymui šioje strategijoje turėtų tekti esminis vaidmuo, jie susitarė, kadšvietimo lygio gerinimas yra Europos Sąjungos prioritetas ir, atsižvelgdami į pagal programą„ET2020“ priimtą lyginamąjį standartą, nustatė pagrindinį ES tikslą iki 2020 m. sumažintibendrą mokyklą palikusių asmenų skaičių, kad jis sudarytų mažiau nei 10 proc.

Kalbant apie konkrečias priemones, kurios svarstomos siekiant šio plataus užmojo tikslo(dabartinis ES vidurkis yra 14,4 proc.), Taryba jau pradėjo nagrinėti Komisijos pasiūlymądėl Tarybos rekomendacijos dėl politikos, siekiant sumažinti mokyklą palikusių asmenųskaičių.

Jame išdėstytos pagrindinės nuoseklių, visapusių ir įrodymais pagrįstų strategijų, kuriasreikia priimti ir įgyvendinti atsižvelgiant į valstybių narių nacionalinių reformų programasir kurios finansuojamos pagal Mokymosi visą gyvenimą programą, Bendrąją moksliniųtyrimų ir inovacijų programą ir iš Europos socialinio fondo, gairės. Pasiūlymas Tarybojebus nagrinėjamas kovo ir balandžio mėn., siekiant, kad Tarybai pirmininkaujanti valstybėpateiktų jį Tarybai tvirtinti gegužės mėn.

Platesniu lygmeniu pažanga siekiant ES pagrindinio tikslo sumažinti mokyklą palikusiųasmenų skaičių iki mažiau nei 10 proc., kartu su pažanga siekiant visų strategijos „Europa2020“ tikslų, bus reguliariai stebima per pirmąjį kiekvienų metų pusmetį pagal Europossemestrą.

** *

Klausimas Nr. 13 , pateikė Zigmantas Balčytis ( H-000102/11 )

Tema: Paslaugų direktyvoje numatytų kontaktinių centrų steigimas valstybėsenarėse

Paslaugų direktyvoje, priimtoje 2006 m., numatytas kontaktinių centrų steigimas valstybėsenarėse. Tai yra svarbiausias veiksmingo direktyvos įgyvendinimo elementas ir pagrindinisinformacijos šaltinis paslaugų teikėjams, norintiems teikti tarpvalstybines paslaugas arįsisteigti kitoje valstybėje narėje. Tai ypač aktualu smulkiems paslaugų teikėjams, kuriedažnai neturi finansinių galimybių konsultacijoms apie kitoje ES valstybėje narėje taikomądarbo ir mokesčių teisę, įsisteigimo procedūras ir kt.

Kai kuriose valstybėse narėse kontaktiniai centrai iš viso neįkurti arba veikia nepakankamai,t. y. juose pateikiama neišsami paslaugų teikėjams būtina informacija. Ar Taryba nemano,kad tokie vėlavimai kurti nacionalinius centrus iš esmės neleidžia paslaugų teikėjamsnaudotis bendrosios rinkos teikiamomis galimybėmis ir užkerta kelią smulkiam irvidutiniam verslui teikti paslaugas kitose ES valstybėse narėse?

Atsakymas



(EN) Kontaktiniai centrai Paslaugų direktyvoje buvo įsteigti būtent tam, kad verslininkamsbūtų lengviau pateikti visą reikiamą informaciją vieno langelio principu, ir yra svarbuužtikrinti, kad jie būtų ir veiktų kaip įmanoma geriau, kad pateisintų savo tikslą.

Atlikta jau daug darbo. Kontaktiniai centrai jau veikia 22 valstybėse narėse. Penkios valstybėsnarės, kuriose nėra veikiančių kontaktinių centrų, daro reikšmingą pažangą ir daugumajų planuoja, kad kontaktiniai centrai pradės veikti per 2011 m.

17 kontaktinių centrų jau galima kai kurias pagrindines procedūras atlikti internetu. Dirbantšią kryptimi būtų sukurtas tiesioginis ryšys tarp principo „visų pirma galvoti apiemažuosius“, Bendrosios rinkos akto ir Europos skaitmeninės darbotvarkės. Šie trys aspektai,kartu su Paslaugų direktyvos įgyvendinimo stebėsena, buvo tos temos, kurioms Tarybapastaraisiais metais skyrė nuolatinį ir reguliarų dėmesį.

Apskritai kontaktinių centrų plėtra neapsiriboja Paslaugų direktyvos įgyvendinimu. Galimadaugiau nuveikti, siekiant patobulinti dabartinius kontaktinius centrus, kad jais būtųlengviau naudotis ir kad jie būtų naudingi verslininkams – tiek informacijos prieinamumoir pateikimo požiūriu, tiek palengvinant procedūrų atlikimą internetu valstybėje narėje, oypač tarp valstybių.

Todėl Tarybai pirmininkaujanti valstybė ketina pateikti Tarybos išvadas dėl geresniobendrosios paslaugų rinkos veikimo 2011 m. kovo 10 d. Tarybai. Tikimasi, kad šioseišvadose Taryba pabrėš, kaip svarbu dėti pastangas ir visiškai įgyvendinti Paslaugų direktyvą,taip pat palankiai įvertins jau pasiektus laimėjimus, įskaitant tarpusavio vertinimo rezultatus.

** *

Klausimas Nr. 14 , pateikė Georgios Toussas ( H-000104/11 )

Tema: Kolumbijos opozicijos atstovų ir profesinių sąjungų veikėjų suėmimas irnužudymas

Kolumbijos darbuotojų konfederacija ir Pasaulinė profesinių sąjungų federacija pranešė,kad režimo valdžios institucijų atstovai ir prie jų prisišliejusios grupuotės įvykdė naujųKolumbijos opozicijos atstovų ir profesinių sąjungų veikėjų suėmimų ir nužudymų. 2011m. vasario 5 d. nužudytas dėstytojas ir Kolumbijos dėstytojų sąjungos narys Carlos AlbertoAyala. Vien tik 2010 m. nužudyti 25 dėstytojai.

Ar galėtų Taryba atsakyti į šiuos klausimus: Ar ji smerkia Kolumbijos profesinių sąjungųatstovų nužudymus? Ar ji reikalauja, kad kaltieji būtų nubausti?

Atsakymas


(EN) Taryba visuomet kuo griežčiausiai išreiškia savo pasmerkimą ir atmetimą dėl žudymųir kitų žmogaus teisių pažeidimų Kolumbijoje.

Atsižvelgdama į politinio dialogo su Kolumbijos valdžios institucijomis aplinkybes, ypačį savo specialųjį aukšto lygio dialogą dėl žmogaus teisių, ES nuosekliai ragina Bogotą dėtipastangas ir apsaugoti pažeidžiamiausias gyventojų grupes, įskaitant profesinių sąjungųlyderius ir narius.


Labai svarbu, kad profesinių sąjungų narių nužudymai, kaip ir visi įvairių Kolumbijosveikėjų per penkis dešimtmečius trunkantį vidaus konfliktą įvykdyti žmogaus teisiųpažeidimai, būtų iki galo ištirti, o nusikaltėliai nubausti.

ES ilgą laiką rėmė pastangas kovoti su nebaudžiamumu, naudodama savo bendradarbiavimoprogramą, kurioje viena iš sričių, kurioms skiriama daugiausia dėmesio, yrateisingumo ir teisinės valstybės sektorius.

ES palankiai vertina naujos Kolumbijos vyriausybės, kuriai vadovauja prezidentasJ. M. Santos, įsipareigojimą dėl žmogaus teisių, ypač dėl geresnių santykių su profesinėmissąjungomis, kuris buvo išreikštas paskiriant Angelino Garzóną, buvusį didžiausiosKolumbijos profesinės sąjungos vadovą, viceprezidentu.

Taryba tikisi, kad ateinančiais metais nesantaika Kolumbijos visuomenėje, dėl kurios vykstašalies vidaus konfliktai, ims mažėti, taip pat sumažės ir dėl jos įvykdomų žmogaus teisiųpažeidimų.

** *

KLAUSIMAI KOMISIJAI

Klausimas Nr. 20 , pateikė Sarah Ludford ( H-000097/11 )

Tema: Mokesčių rojai

Kokia ES politika vadinamųjų mokesčių rojų ir mokesčių teisingumo klausimais?

Atsakymas

(EN) ES turi nustatytą politiką dėl gero valdymo mokesčių srityje skatinimo, kuri remiasitrimis principais: mokesčių sistemų skaidrumu, informacijos apie mokesčius mainais irsąžininga mokesčių konkurencija. Nors faktiškai politika apima mokesčių rojus, ji nėra įjuos nukreipta, o ja siekiama pagerinti mokesčių valdymą apskritai.

Komisija aktyviai vykdo veiksmų, nustatytų jos 2009 ir 2010 m. komunikatuose „Geromokesčių srities valdymo skatinimas“ ir „Mokesčiai ir vystymasis“, kurie sudaro jos politikosšioje srityje pagrindą, įgyvendinimą. Praktiškai tai reiškia:

skaidrumo ir informacijos mainų srityje – užtikrinimą, kad mokesčius administruojančiosįstaigos turėtų prieigą prie svarbios (mokesčių) informacijos apie mokesčių mokėtojus,galėtų ją apdoroti ir veiksmingai ja keistis;

žalingos mokesčių konkurencijos srityje – mokesčių režimų, sukurtų nesąžiningai pritrauktimokesčių mokėtojus iš kitų šalių, pašalinimą, tačiau išlaikant galimybę naudotisapmokestinimu kaip sąžiningos konkurencijos bendrojoje rinkoje priemone.

Ši strategija turi aiškų tarptautinį aspektą. Komisija siekia įtraukti įsipareigojimus dėl geromokesčių srities valdymo į derybas dėl ES sutarčių su trečiosiomis šalimis. Be to, ji prisidedaprie bendrų pastangų, kurių imamasi kituose tarptautiniuose forumuose, tokiuose kaipG20, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija ir Jungtinės Tautos.

Kalbant apie pajamų iš santaupų apmokestinimą, ir už esamų susitarimų su trečiosiomisšalimis ribų Komisija aktyviai populiarina savo standartus, įskaitant automatinius


informacijos mainus, tiek savo diskusijose su Europos šalimis, kurios nėra ES narės, tieksu kitais svarbiais finansų centrais, pavyzdžiui, Singapūru, Honkongu ar Makao.

Mokesčių teisingumo klausimas nepriklauso Komisijos kompetencijai. Komisija pripažįsta,kad visų pirma šalys yra atsakingos už savo pajamų sistemų ir politikos gerinimą pagal jųpačių ekonomines ir politines aplinkybes ir pasirinkimus.

** *

Klausimas Nr. 21 , pateikė Brian Crowley ( H-000100/11 )

Tema: Bendra konsoliduota įmonių pelno mokesčių bazė

Neseniai bendrovės „Ernst & Young“ atliktas tyrimas dėl bendros konsoliduotos įmoniųpelno mokesčių bazės poveikio Europos verslui parodė, kad dėl bendros konsoliduotosįmonių pelno mokesčių bazės padidėtų vykdymo išlaidos, faktinės mokesčių normos,atsirastų netikrumas dėl mokesčių normų ir būtų pakenkta Europos Sąjungos kaip investicijųvietos patrauklumui. Ar Komisija galėtų pateikti pareiškimą, kuriuo reaguotų į šiuosrezultatus?

Atsakymas

(EN) Tyrimas, kurį mini gerbiamasis Parlamento narys, Komisijai yra žinomas. Tai vertingapapildoma analizė, kuri įtraukiama į diskusijas. Nepaisant to, tyrimo išvadas reikia vertintiatsižvelgiant į aplinkybes, nes jis remiasi penkių įmonių grupių tyrimu.

Komisija yra įsipareigojusi pašalinti bendrosios rinkos sukūrimo kliūtis, o bendrakonsoliduota įmonių pelno mokesčio bazė (BKPMB) yra svarbi priemonė, padedanti mumssiekti šio tikslo. Tikimasi, kad vėliau, kovo mėn., Komisijos narių kolegija apsvarstys BKPMBpasiūlymo priėmimą. Kartu bus atliekamas išsamus poveikio vertinimas, taip pat paskelbtakeletas tyrimų, kuriais remdamasi Komisija vertino, kuri programa yra naudingiausia,siekdama užtikrinti, kad BKPMB prisidėtų prie geresnės verslo aplinkos, kurioje vyktų ESaugimas ir būtų kuriama daugiau darbo vietų.

** *

Klausimas Nr. 23 , pateikė Jim Higgins ( H-000065/11 )

Tema: Airijos finansų krizė

Ar Komisija mano, kad ES institucijos buvo šiek tiek aplaidžios nepastebėdamos Airijosreguliavimo institucijų veiklos trūkumų?

Ar ji gali bendrai bruožais nurodyti, kokiomis aplinkybėmis būtų galimas Airijos sanavimopersvarstymas?

Bendras atsakymas

(EN) Tiek Komisija, tiek Taryba dar nuo 2000 m. ne kartą signalizavo apie su sparčiunekilnojamojo turto rinkos pakilimu susijusią fiskalinio ir makroekonomikos nuosmukioriziką Airijoje, atlikdamos reguliarias biudžeto priežiūros procedūras, taip pat vėliau, 2007ir 2008 m., pagal Lisabonos strategiją. Nepaisant to, Komisija pripažįsta, kad ateityje reikėsplačiau apžvelgti visų valstybių narių makroekonomiką ir padidinti Komisijos įgaliojimusdėl tokio stebėjimo, kad ji galėtų stebėti ir privačiajame sektoriuje susidarančią riziką.


Kalbant apie palūkanų normas, Komisija iš esmės palaiko palūkanų normų maržos užEuropos dalį už paskolas, kurias suteikė Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonėir Europos finansinio stabilumo fondas, sumažinimą. Tačiau galutinį sprendimą dėl šioklausimo priims Taryba ir euro zonos valstybės narės ir turės būti atsižvelgiama į visapusiškąpaketą, kuris turės apimti euro zonos ekonomikos valdysenos pažangą, naują Europosstabilizavimo mechanizmą ir valstybių narių taikomas reguliavimo priemones. Airijosatveju joms palūkanų kainos sumažinimas negalėtų pakeisti sutarto konsolidacijos būdo,pagal kurį Airija galėtų pasiekti 3 proc. BVP deficitą iki 2015 m.

Kalbant apie ES ir TVF finansinės pagalbos programos keitimo apimtį, dėl pagrindiniųprogramos dalykų ar rėmų neturėtų būti deramasi iš naujo. Programoje išdėstytos politikoskryptys yra tinkamos jos tikslams siekti. Kas ketvirtį atliekamos programos peržiūrossuteikia galimybę iš naujo įvertinti, ar tikai dėl pasikeitusių aplinkybių pasikeičia konkretūsprogramos elementai. Tačiau visose priemonėse reikia atsižvelgti į jų poveikį augimui,konkurencingumui ir ilgalaikiam viešųjų finansų tvarumui. Pradėjus platesnę ekonomikosvaldyseną, joks Europos lygmens susitarimas vienas pats nelems su Arija sutartos politikoskrypties pakeitimo.

Klausimas Nr. 24 , pateikė Gay Mitchell ( H-000082/11 )

Tema: Iš ES ir TVF gautos Airijos paskolos palūkanos

Atsižvelgiant į tai, kad dabartinės metinės palūkanos už paskolą, kurią Airiją gavo iš ES irTVF, yra 5,8 %, per ateinančius septynerius su puse metų Airija turės sumokėti beveik 30mlrd. eurų palūkanų. Dėl šios didelės grąžintinos sumos bus itin sunku augti ekonomikai.Nors žinoma, kad palūkanų norma buvo nustatyta remiantis formule, kurią galima pakeistisusitarus ES ir euro zonos narėms, ar Komisija galėtų pakomentuoti galimybę sumažintipalūkanų normą?

Klausimas Nr. 25 , pateikė Pat the Cope Gallagher ( H-000094/11 )

Tema: Galimi Airijos, ES ir TVF susitarimo memorandumo pakeitimai

Ar Komisija gali pasakyti, ar vykstančios derybos siekiant sukurti nuolatinį Europosstabilumo mechanizmą, kurios turi būti baigtos kovo mėn. vyksiančiame Europos VadovųTarybos aukščiausiojo lygio susitikime, turės kokį nors poveikį Airijos vyriausybės, ES irTVF susitarimo memorandumui ar lems šio susitarimo pakeitimus?

Bendras atsakymas

(EN) Tiek Komisija, tiek Taryba dar nuo 2000 m. ne kartą signalizavo apie su sparčiunekilnojamojo turto rinkos pakilimu susijusią fiskalinio ir makroekonomikos nuosmukioriziką Airijoje, atlikdamos reguliarias biudžeto priežiūros procedūras, taip pat vėliau, 2007ir 2008 m., pagal Lisabonos strategiją. Nepaisant to, Komisija pripažįsta, kad ateityje reikėsplačiau apžvelgti visų valstybių narių makroekonomiką ir padidinti Komisijos įgaliojimusdėl tokio stebėjimo, kad ji galėtų stebėti ir privačiajame sektoriuje susidarančią riziką.

Kalbant apie palūkanų normas, Komisija iš esmės palaiko palūkanų normų maržos užEuropos dalį už paskolas, kurias suteikė Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonėir Europos finansinio stabilumo fondas, sumažinimą. Tačiau galutinį sprendimą dėl šioklausimo priims Taryba ir euro zonos valstybės narės ir turės būti atsižvelgiama į visapusiškąpaketą, kuris turės apimti euro zonos ekonomikos valdysenos pažangą, naują Europosstabilizavimo mechanizmą ir valstybių narių taikomas reguliavimo priemones. Airijos


atveju joms palūkanų kainos sumažinimas negalėtų pakeisti sutarto konsolidacijos būdo,pagal kurį Airija galėtų pasiekti 3 proc. BVP deficitą iki 2015 m.

Kalbant apie ES ir TVF finansinės pagalbos programos keitimo apimtį, dėl pagrindiniųprogramos dalykų ar rėmų neturėtų būti deramasi iš naujo. Programoje išdėstytos politikoskryptys yra tinkamos jos tikslams siekti. Kas ketvirtį atliekamos programos peržiūrossuteikia galimybę iš naujo įvertinti, ar tikai dėl pasikeitusių aplinkybių pasikeičia konkretūsprogramos elementai. Tačiau visose priemonėse reikia atsižvelgti į jų poveikį augimui,konkurencingumui ir ilgalaikiam viešųjų finansų tvarumui. Pradėjus platesnę ekonomikosvaldyseną, joks Europos lygmens susitarimas vienas pats nelems su Arija sutartos politikoskrypties pakeitimo.

** *

Klausimas Nr. 26 , pateikė Georgios Papastamkos ( H-000066/11 )

Tema: Europos konkurencingumo paktas

Ekonominė krizė ir eurozonos krizė parodė ne tik netobulą eurozonos valstybių nariųekonomikos politiką, bet taip pat ir pačios EPS (Ekonominė ir pinigų sąjungos) struktūrosdeficitą. Iš tikrųjų krizės pradžioje Komisija savo pasiūlymais siekė stabilizuoti ir sustiprintiEPS struktūrą, ypač jos netobulą pirmąjį ramstį (ekonomikos sąjungą). Žinoma, per šiuosdešimt EPS gyvavimo metų ekonomikos konkurencijos srityje yra ir laimėjimų, irpralaimėjimų.

Ar galėtų Komisija nurodyti, ar savo pasiūlymuose dėl didesnio Europos ekonomikosvaldymo planuoja įtraukti struktūrizuotą Europos konkurencingumo paktą?

Atsakymas

(EN) Komisija ilgą laiką atidžiai stebi euro zonos konkurencingumo tendencijas. Remiantisšia analize buvo teikiami teisės aktų pasiūlymai dėl ekonomikos valdysenos, kuriuosKomisija pateikė 2010 m. rugsėjo mėn., ypač naujoji perviršinio disbalanso procedūra,kuria siekiama ankstyvuoju etapu nustatyti žalingą konkurencingumo vystymąsi ir kasmetsusijusioms valstybėms narėms teikti rekomendacijas dėl politikos.

Taip pat, žvelgiant į visą ES, konkurencingumo didinimas jau ilgą laiką yra pagrindinisdaugelio ES iniciatyvų, pavyzdžiui, Lisabonos strategijos ir naujosios strategijos „Europa2020“, tikslas. 2011 m. sausio 12 d. Komisija paskelbė savo pirmąją metinę augimoapžvalgą, kurioje išdėstyta Komisijos nuomonė dėl neatidėliotinų ES ekonomikos reformosprioritetų. Joje ES ir euro zonai pateikiamos horizontalios politikos gairės, susitelkiant įdešimt prioritetinių politikos veiksmų, kurie gali apčiuopiamai paveikti konkurencingumą,augimą ir makrofinansinį stabilumą. Prioritetiniai veiksmai apima būtinasmakroekonomines augimo prielaidas, darbo rinkos reformas siekiant didesnio užimtumoir išankstinio augimą didinančių struktūrinių reformų pristatymo. Šių politikos krypčiųįgyvendinimas bus stebimas pagal ES semestrą.

** *


Klausimas Nr. 28 , pateikė Rodi Kratsa-Tsagaropoulou ( H-000101/11 )

Tema: Nukrypimas nuo biudžeto tikslų Graikijoje ir privatizavimas

Komisijos prašoma atsakyti į klausimą apie Graikijos fiskalinio konsolidavimo programosįgyvendinimo pokyčius ir apie privatizavimo vaidmenį bei tikslą. Iš privatizavimoprogramos iš pradžių buvo numatyta gauti 3 mlrd. eurų per 2011–2012 m. Vėliau ši sumabuvo padidinta iki 7 mlrd. eurų. O dabar ji buvo padidinta iki 15 mlrd. eurų per dvejusminėtus metus ir iki 35 mlrd. eurų 2013–2015 m.

Iš kur ši būtinybė vis padidinti iš privatizacijos numatomas įplaukas? Kas nebuvo tiksliainumatyta nuo pat pradžių? Kas vyko ne taip, kaip buvo numatyta? Ar Graikijos vyriausybėsbiudžeto koregavimo programa nukrypo nuo savo tikslų? Ar Komisija mano, kad būtųgalima padidinti Graikijos valstybės pajamas visų pirma vykdant privatizavimą? Kuriosesrityse (viešosios paslaugos, viešosios gėrybės)? Kokiomis procedūromis (naudojimas,pardavimas)?

Atsakymas

(EN) Komisijos (EK), Europos Centrinio Banko (ECB) ir Tarptautinio valiutos fondodarbuotojų grupės nuo 2011 m. sausio 27 d. iki vasario 11 d. lankėsi Atėnuose dėl trečiosiosvyriausybės ekonomikos programos, kuriai suteikta 80 mlrd. EUR euro zonos šalių paramapaskolos pavidalu ir 30 mlrd. EUR parama pagal rezervinį susitarimą su Fondu, peržiūros.Komisija atkreipia gerbiamosios Parlamento narės dėmesį į tai, kad 2011 m. žiemąatnaujintą susitarimo memorandumą, taip pat Komisijos atitikties ataskaitą galima rastiinterneto svetainėje „Europa“ (19) .

Bendras įvertinimas buvo tai, kad programoje padaryta daugiau pažangos siekiant jostikslų. Nors kai kuriose srityse atsiliekama, pagrindinės fiskalinės ir platesnės apimtiesreformos, kurių reikia norint pasiekti programos vidutinio laikotarpio tikslus, yra vykdomos.Būtent:

2010 m. Graikija pasiekė įspūdingą fiskalinį koregavimą. 2010 m. numatomas biudžetodeficitas yra 9,5 proc. BVP, tai sumažėjimas 6 punktais nuo 2009 m. Tačiau deficitasgerokai viršijo programos tikslą – 8 proc. BVP. Nors smukimas daugiausia buvo susijęs su2010 m. rudenį atlikta statistikos peržiūra, įgyvendinant biudžetą buvo susidurta su keliomisproblemomis. Kova su mokesčių vengimu (kol kas) nedavė tokių rezultatų, kaip tikėtasi,taip pat lieka svarbių išlaidų kontrolės problemų.

2011 m. keliamas tikslas – 7,5 proc. BVP biudžeto deficitas, kuris ir toliau atitinkaprogramos tikslą. Tai reiškia, kad nepaisant to, kad fiskaliniai rezultatai 2010 m. buvomenkesni nei planuota, vyriausybė įsipareigojo pasivyti 2011 m. ir palaikyti fiskalinioreguliavimo pastangas, kaip ir planuota iš pradžių. Fiskaliniai programos tikslai peržiūrėtinebuvo.

Šiuo metu vyriausybė rengia savo vidutinio laikotarpio fiskalinę strategiją, siekdama iki2014 m. sumažinti biudžeto deficitą iki mažiau nei 3 proc. BVP. Pagal šią vidutiniolaikotarpio strategiją vyriausybė nusprendė gerokai išplėsti savo pradinę privatizacijos irnekilnojamojo turto plėtros programą, siekdama pagerinti skolos tvarumą. Tikslas yrapasitelkiant privatizaciją nuo dabar iki 2015 m. realizuoti 50 mlrd. EUR. Iš privatizacijosgautos lėšos bus skirtos skolai padengti ir fiskalinės konsolidacijos veiksmų nepakeičia.

(19) http://ec.europa.eu/economy_finance/publications/occasional_paper/2011/pdf/ocp77_en.pdf


Potencialiai galima sumažinti skolos santykį daugiau nei dvidešimčia BVP punktų perateinančius penkerius metus. Jeigu bus įgyvendinama sėkmingai, ši naujoji iniciatyva galilabai pagerinti rinkos nuotaikas dėl Graikijos. Komisija ir euro zonos partnerės turėtųskatinti Graikiją ryžtingai vykdyti savo privatizacijos programą.

Privatizacijos ir nekilnojamojo turto programos detales ir sąlygas projektuos, dėl jų spręsir jas paskelbs vyriausybė.

** *

Klausimas Nr. 29 , pateikė Anni Podimata ( H-000103/11 )

Tema: Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) galių sustiprinimas ir išplėtimas

Ekonominio valdymo stiprinimas ir nuolatinio stabilumo mechanizmo kūrimas yra dvipagrindinės reformos, kuriomis siekiama užtikrinti stabilumą, konkurencingumą ir realiąkonvergenciją euro zonos šalyse. Tačiau pavasario Europos Vadovų Taryba turėtų visųpirma pateikti bendrą ir išsamų atsaką skolos krizei.

Atsižvelgiant į tai, ar Komisija galėtų atsakyti į šiuos klausimus:

Ar ji pritaria idėjai, kad būtina plėsti veiklos ribas, didinti galias ir EFSF turimą kapitalą,kad būtų paspartintas išėjimo iš krizės procesas ir sudarytos sąlygos realiai ir neatidėliotinaiekonominei konvergencijai euro zonoje?

Tiksliau, ar ji remia galimybės pirkti obligacijas antrinėje rinkoje institucionalizavimą arbateikti finansavimą valstybėms narėms, kad jos išpirktų dalį skolos?

Ar ji pritaria minčiai, kad būtina mažinti skolinimosi palūkanų normas Graikijoje ir Airijoje?

Be to, atsižvelgiant į rezoliuciją, 2010 m. gruodžio 16 d. priimtą Europos Parlamento,kokių konkrečių veiksmų Komisija ketina imtis atsakydama į prašymą nuosekliai įvertintibūsimą euroobligacijų emisijos sistemą?

Atsakymas

(EN) Laukiant Europos stabilumo mechanizmo įvedimo 2013 m. birželio mėn., Europosfinansinio stabilumo fondui (EFSF) tenka esminis vaidmuo užtikrinant finansinį stabilumąeuro zonoje. Komisija yra tvirtai įsitikinusi, kad tam, kad jis galėtų tinkamai atlikti šįvaidmenį, EFSF reikia stiprinti ir taip didinti jo veiksmingumą, patikimumą ir lankstumą.Ypač reikia atkurti bendrą faktinį EFSF skolinimo pajėgumą iki 440 mlrd. EUR, didinantbendrą garantijų lygį.

Komisija palaiko lankstų ir platesnį EFSF (taip pat ir būsimo ESM) priemonių rinkinį.Komisija mano, kad daugiau lankstumo šioje srityje turėtų prisidėti prie mechanizmoveiksmingumo gerinimo ir teikti valstybėms narėms pagal konkrečias padėtis pritaikytasreakcijas.

Taip pat Komisija palaiko pastangas, nukreiptas į EFSF skolinimo sąlygų gerinimą.

** *


Klausimas Nr. 30 , pateikė Georgios Koumoutsakos ( H-000105/11 )

Tema: Europos obligacijų kūrimas (angl. projects eurobonds)

Jau metai kaip stengiamasi kovoti su krize euro zonoje. Tarp įvairių pasiūlymų, kuriuosbuvo galima išgirsti ir kurie buvo aptarti, yra ir Europos obligacijų sukūrimas. Iki šiol šiosdiskusijos nedavė jokių rezultatų, nors pasiūlymas susilaukė daugelio valstybių narių,Komisijos Pirmininko José Manuelio Barroso ir euro grupės pirmininko Jean-Claude Junckerpalaikymo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, ar Komisija galėtų atsakyti į šiuosklausimus:

Ar yra formulė, kuria galima apibrėžti Europos obligacijas, kaip pavyzdžiui, Europosobligacijas, skirtas tam tikriems vystymo darbams ir programoms finansuoti (angl. projectseurobonds), kad būtų galima pasiekti konsensusą, kuris pagaliau būtų priimtinas? Jei taformulė yra, kokia ji?

Atsakymas

(EN) Po to, kai Komisijos pirmininkas 2010 m. rugsėjo mėn. Parlamentui pasakė kalbąapie Europos Sąjungos būklę, Komisija ir Europos investicijų bankas (EIB) intensyviai dirba,siekdami sukurti galutinę ES obligacinių paskolų projektams finansuoti schemą.Konsultavimosi su suinteresuotaisiais subjektais dokumentas, kuriame pateiktas siūlomasprojektas, oficialiai paskelbtas 2011 m. vasario 28 d. vykusioje už ekonomikos ir pinigųreikalus atsakingo Komisijos nario ir EIB pirmininko Ph. Maystadto spaudos konferencijoje.

Konsultacijos vyks iki 2011 m. gegužės 2 d., o 2011 m. balandžio 11 d. bus surengtabaigiamoji konferencija. Jų tikslas – sudaryti sąlygas Komisijai 2011 m. birželio mėn.galiausiai pateikti pasiūlymą dėl kitos daugiametės finansinės programos.

Pagrindinė mintis – sudaryti projektų bendrovėms galimybes gauti finansavimąinfrastruktūros projektams kapitalo rinkose išleidžiant obligacijas, taikant tai papildomaiprie tradicinių paskolų ėmimo metodų.

Tinkami projektai turėtų atitikti strategijos „Europa 2020“ tikslus, pavyzdžiui, būti ilgalaikiaiinfrastruktūros projektai, kurie svarbūs visuomenei ir turi pajamų teikimo potencialą.

Yra sunku pritraukti pakankamai finansavimo dėl su ilgalaikiu tokių projektų pobūdžiususijusios rizikos.

Siekdami užpildyti šią finansavimo spragą, ES ir EIB prisiimtų dalį šios rizikos, kadpalengvėtų privatusis finansavimas paskolomis, o ilgalaikiams investuotojams į kapitalorinką būtų patrauklu investuoti į tokias ilgalaikes obligacijas. Tokie ilgalaikiai investuotojaiyra, pavyzdžiui, draudimo bendrovės ir pensijų fondai.

Reikia paminėti, kad tiek EIB, tiek ES pasidalytų susijusią riziką ir atlygį, tačiau obligacijųneleistų. Kitaip tariant, šios iniciatyvos nereikėtų painioti su vadinamosiomiseuroobligacijomis, kaip dažnai vadinama bendrai valstybių narių suteikiama paskola.

** *


Klausimas Nr. 32 , pateikė Silvia-Adriana Ţicău ( H-000081/11 )

Tema: Europos Sąjungos ir MERCOSUR asociacijos susitarimas

2010 m. MERCOSUR buvo ketvirta pagal dydį pasaulyje ekonominė sąjunga, kurios BVPsiekė 1 300 mlrd. dolerių, o gyventojų skaičius – 240 mln. Brazilija yra pirmaujantiMERCOSUR zonos ekonomika, sudaranti 79 proc. jos BVP. Po to seka Argentina (18 proc.),Urugvajus (2 proc.) ir Paragvajus (1 proc.). Europos Sąjunga yra pagrindinė MERCOSURinvestuotoja ir prekybos partnerė, investicijos daugiausiai skiriamos bankų sektoriui,telekomunikacijoms, finansiniam sektoriui ir pramonei. Atsižvelgiant į tai, derybos dėlEuropos Sąjungos ir MERCOSUR asociacijos susitarimo yra itin svarbios abiejų partneriųekonomikos vystymuisi.

Ar Komisija gali nurodyti, kokia yra derybų padėtis, su kokiais pagrindiniais sunkumaissusiduriama šio derybų proceso metu ir kokiais etapais ir pagal kokį tvarkaraštį numatytasudaryti Europos Sąjungos ir MERCOSUR asociacijos susitarimą?

Bendras atsakymas

(EN) ES derasi su MERCOSUR dėl asociacijos susitarimo, kurį sudaro trys skyriai: politika,ekonomika ir prekyba. Prie derybų vėl grįžta praeitų metų gegužės mėn. ES ir MERCOSURaukščiausiojo lygio susitikime. Nuo tada įvyko trys derybų raundai. Tačiau iki šiol diskusijosedaugiausia dėmesio skiriama taisyklėms, tokioms kaip sanitariniai reikalavimai, techninėskliūtys, prekybos apsaugos mechanizmai ar bendros paslaugų ir vyriausybinių viešųjųpirkimų taisyklės. Kol kas dėl rinkos prieigos nesiderėta.

Po kiekvieno raundo Tarptautinės prekybos komitetui (INTA) ir Tarybos Prekybos politikoskomitetui siunčiamos rašytinės ataskaitos, taip pat atnaujinti dokumentų tekstai.

Nors vis dar per anksti nustatyti pagrindinius šiose derybose kylančius sunkumus, aišku,kad diskusijos dėl rinkos prieigos, ypač žemės ūkio srityje, bus sudėtingos.

Komisija gali patikinti Parlamentą, kad jai gerai žinomi Europos žemės ūkio ir maistosektorių ypatumai. Todėl ji visada aiškiai išsakė MERCOSUR (nuo pat derybų pradžios),kad kai kurių žemės ūkio produktų atveju negalėsime visiškai liberalizuoti prekybos suMERCOSUR. Jautiena yra vienas iš tokių produktų.

Tačiau svarbu prisiminti, kad ES taip pat turi puolamųjų interesų žemės ūkyje, todėl taippat turėtų siekti pašalinti esamus MERCOSUR importo mokesčius žemės ūkio produktams.

Net jei žemės ūkio srityje derybos bus sudėtingos, Komisija tikisi, kad taip pat bus ir diskusijųdėl MERCOSUR rinkos prieigos ES pramonės produktams ir paslaugoms.

Abi šalys, ES ir MERCOSUR, dabar viduje rengia pasiūlymus dėl rinkos prieigos. Kai šiepasiūlymai bus parengti, bus priimtas sprendimas dėl tinkamiausio laiko vienu metu jaisapsikeisti.

Galiausiai Komisijai gerai žinomos gerbiamosios Parlamento narės iškeltos problemos,taip pat tie susirūpinimą keliantys dalykai, kuriuos išreiškė ES ūkininkai, susiję tuo, kadimportuojami produktai turi atitikti tokius pačius kokybės standartus kaip ir ES pagamintosprekės.

Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Komisija nori pabrėžti, kad visi į ES rinką tiekiami žemėsūkio produktai turi atitikti su maisto saugumu, gyvūnų ir augalų sveikata, taip pat su kai


kuriais gyvūnų gerovės aspektais susijusius importo reikalavimus. Todėl tokie importuotiproduktai laikomi saugiais.

Komisija gali užtikrinti, kad ES ir MERCOSUR susitarimas, kaip ir kiti dvišaliai prekybossusitarimai, nesumažins ES importo reikalavimų.

Gyvūnų, augalų ir maisto saugumo standartai, susiję su prekyba su trečiosiomis šalimis,nusipelnė ypatingo dėmesio ir derybose bus aptarti. Komisija yra įsipareigojusi derėtis dėlES standartų įtraukimo ir į būsimus ES ir MERCOSUR asociacijos susitarimus įtrauktitechninio bendradarbiavimo programas.

Jau numatytos kitų trijų derybų raundų datos – 2011 m. kovo, gegužės ir liepos mėn., jievyks pakaitomis Briuselyje ir Paragvajuje. Šiuo metu Komisijos tikslas ir toliau yra užbaigtiderybas iki 2011 m. pabaigos.

Klausimas Nr. 33 , pateikė Liam Aylward ( H-000088/11 /rev. 1)

Tema: ES ir MERCOSUR derybos dėl prekybos

Atsižvelgiant į tai, kad kovo mėn. numatytas ES ir MERCOSUR šalių susitikimas, ar Komisijagali nurodyti, kokie buvo paskutinių trijų susitikimų rezultatai?

Komisija pareiškė, kad šis susitarimas bus išsamus ir ambicingas, pranokstantis Pasaulioprekybos organizacijos numatytus įsipareigojimus, ir kad bus atsižvelgta į konkretiemsproduktams ir sektoriams jautrius klausimus.

Ar Komisija gali suteikti daugiau informacijos apie tai, kaip ji užtikrins, kad būtų tinkamaiatsižvelgta į Europos ūkininkų, įskaitant jaučių ir kitų galvijų augintojus, interesus? KaipKomisija ketina užtikrinti, kad Europos ūkininkai nebus išstumti iš rinkos dėl joje atsiradusiųpigesnių importo produktų, kurie gaminami laikantis ne tokių griežtų aplinkos, augalų irgyvūnų gerovės ir sveikatos apsaugos standartų?

Bendras atsakymas

(EN) ES derasi su MERCOSUR dėl asociacijos susitarimo, kurį sudaro trys skyriai: politika,ekonomika ir prekyba. Prie derybų vėl grįžta praeitų metų gegužės mėn. ES ir MERCOSURaukščiausiojo lygio susitikime. Nuo tada įvyko trys derybų raundai. Tačiau iki šiol diskusijosedaugiausia dėmesio skiriama taisyklėms, tokioms kaip sanitariniai reikalavimai, techninėskliūtys, prekybos apsaugos mechanizmai ar bendros paslaugų ir vyriausybinių viešųjųpirkimų taisyklės. Kol kas dėl rinkos prieigos nesiderėta.

Po kiekvieno raundo Tarptautinės prekybos komitetui (INTA) ir Tarybos Prekybos politikoskomitetui siunčiamos rašytinės ataskaitos, taip pat atnaujinti dokumentų tekstai.

Nors vis dar per anksti nustatyti pagrindinius šiose derybose kylančius sunkumus, aišku,kad diskusijos dėl rinkos prieigos, ypač žemės ūkio srityje, bus sudėtingos.

Komisija gali patikinti Parlamentą, kad jai gerai žinomi Europos žemės ūkio ir maistosektorių ypatumai. Todėl ji visada aiškiai išsakė MERCOSUR (nuo pat derybų pradžios),kad kai kurių žemės ūkio produktų atveju negalėsime visiškai liberalizuoti prekybos suMERCOSUR. Jautiena yra vienas iš tokių produktų.

Tačiau svarbu prisiminti, kad ES taip pat turi puolamųjų interesų žemės ūkyje, todėl taippat turėtų siekti pašalinti esamus MERCOSUR importo mokesčius žemės ūkio produktams.


Net jei žemės ūkio srityje derybos bus sudėtingos, Komisija tikisi, kad taip pat bus ir diskusijųdėl MERCOSUR rinkos prieigos ES pramonės produktams ir paslaugoms.

Abi šalys, ES ir MERCOSUR, dabar viduje rengia pasiūlymus dėl rinkos prieigos. Kai šiepasiūlymai bus parengti, bus priimtas sprendimas dėl tinkamiausio laiko vienu metu jaisapsikeisti.

Galiausiai Komisijai gerai žinomos gerbiamosios Parlamento narės iškeltos problemos,taip pat tie susirūpinimą keliantys dalykai, kuriuos išreiškė ES ūkininkai, susiję tuo, kadimportuojami produktai turi atitikti tokius pačius kokybės standartus kaip ir ES pagamintosprekės.

Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Komisija nori pabrėžti, kad visi į ES rinką tiekiami žemėsūkio produktai turi atitikti su maisto saugumu, gyvūnų ir augalų sveikata, taip pat su kaikuriais gyvūnų gerovės aspektais susijusius importo reikalavimus. Todėl tokie importuotiproduktai laikomi saugiais.

Komisija gali užtikrinti, kad ES ir MERCOSUR susitarimas, kaip ir kiti dvišaliai prekybossusitarimai, nesumažins ES importo reikalavimų.

Gyvūnų, augalų ir maisto saugumo standartai, susiję su prekyba su trečiosiomis šalimis,nusipelnė ypatingo dėmesio ir derybose bus aptarti. Komisija yra įsipareigojusi derėtis dėlES standartų įtraukimo ir į būsimus ES ir MERCOSUR asociacijos susitarimus įtrauktitechninio bendradarbiavimo programas.

Jau numatytos kitų trijų derybų raundų datos – 2011 m. kovo, gegužės ir liepos mėn., jievyks pakaitomis Briuselyje ir Paragvajuje. Šiuo metu Komisijos tikslas ir toliau yra užbaigtiderybas iki 2011 m. pabaigos.

** *

Klausimas Nr. 34 , pateikė Robert Sturdy ( H-000090/11 )

Tema: Derybos dėl ES ir Indijos laisvosios prekybos susitarimo ir su šiomisderybomis susijusios intelektinės nuosavybės teisės naujovių srityje

ES prekybos politikai tenka svarbus vaidmuo siekiant strategijos „ES 2020“ uždavinių, bekita ko, šių tikslų siekiama sudarant laisvosios prekybos susitarimus (LPS). Indija, būdamavalstybe, kurios ekonomika yra viena iš sparčiausiai augančių pasaulyje, artimiausiojeateityje taps svarbia ES strategine partnere. LPS padidins Europos įmonių investicijųgalimybes Indijoje ir išplės rinkos prieigą Europos ir Indijos bendrovėms. Šios prekybosteikiama nauda gali padėti milijonams Indijos gyventojų išbristi iš skurdo.

Kadangi Indijos ekonomika pamažu tampa žiniomis grindžiama ekonomika ir naujovėstampa vis svarbesnės, inovacinių Europos įmonių investicijos taip pat padės didinti naujoviųraidą. Tačiau inovacijoms būtinas tinkamas intelektinės nuosavybės teisių pagrindas. Jeinaujovių produktai negalės būti apsaugoti, inovacinės įmonės neturės paskatų investuoti.

Kaip Komisija ketina atsižvelgti į su naujovėmis susijusių intelektinės nuosavybės teisiųsvarbą šiuo metu derantis dėl LPS su Indija?

Atsakymas

(EN) Komisija pritaria, kad ES prekybos politikai tenka labai svarbus vaidmuo, siekiantstrategijos „Europa 2020“ tikslų, nes ja skatinamas augimas ir darbo vietų kūrimas. Derybos


su Indija dėl laisvosios prekybos susitarimo yra reikšminga proga prisidėti prie šių tikslųsiekimo.

Laisvosios prekybos susitarimas (LPS) su Indija yra labai svarbus ekonomiškai ir strategiškai.Kaip viena ir sparčiausiai augančių pasaulio ekonomikų, Indija yra svarbi ES prekybospartnerė ir auganti pasaulio ekonominė jėga. Joje dera auganti daugiau nei 1 mlrd. žmoniųrinka ir 8–10 proc. augimas.

Tinkama mūsų intelektinės nuosavybės teisės apsauga yra būtinas mūsų išorėskonkurencingumo strategijos dalykas.

Jeigu ES nori išlaikyti konkurencingą ekonomiką, ji turės pasikliauti naujovėmis,kūrybiškumu ir prekių ženklų išskirtinumu. Tai vienas iš pagrindinių ES santykiniųpranašumų pasaulio rinkoje. Todėl ES reikia priemonių, kurios užtikrintų tinkamą šiosantykinio pranašumo apsaugą pagrindinėse mūsų eksporto rinkose, įskaitant Indiją.

ES tikslas derybose dėl intelektinės nuosavybės teisių – užtikrinti, kad Europos novatoriaigalėtų veikti ir konkuruoti teisiškai saugioje ir nediskriminacinėje aplinkoje ir užtikrintisąžiningą naujovių, išradimų ir kūrinių apsaugos lygį.

Be to, taip būtų pagerinta tiek Europos, tiek Indijos įmonių prieiga prie rinkų, o Indijagalėtų padidinti savo pačios inovacinį pajėgumą ir daugiau prisidėti prie pasaulioekonomikos.

Svarbus dalykas, į kurį reikia atsižvelgti esant tokioms aplinkybėms, yra vaidmuo, tenkantisIndijai kaip pagrindinei generinių vaistų besivystančiam pasauliui tiekėjai. Todėl ES užtikrins,kad LPS nuostatos dėl intelektinės nuosavybės teisių būtų subalansuotos ir kad jos niekaipnepakenktų prieigai prie įperkamų vaistų Indijoje ir kitose besivystančiosiose šalyse.Veiksminga intelektinės nuosavybės teisių apsauga ir prieiga prie vaistų gali ir turi būtipalaikoma abiejų šalių.

Taigi, tiek ES, tiek Indija yra suinteresuotos tvirta ir darnia intelektinės nuosavybės aplinka,kuria bus puoselėjamas augimas, bus lengviau veikti verslui ir abiejų šalių ekonomikosebus kuriamos darbo vietos.

** *

Klausimas Nr. 36 , pateikė Gilles Pargneaux ( H-000072/11 )

Tema: Naujas tyrimas dėl dirbtinio saldiklio aspartamo poveikio

Vartojant aspartamą galėtų padidėti priešlaikinio gimdymo ir kepenų bei plaučių vėžiorizika. Tokia buvo dviejų Europos mokslininkų grupių išvada.

Ar gali Komisija nurodyti, ar per ateinančias savaites Europos maisto saugos tarnyba (EFSA)pateiks nuomonę ar ataskaitą dėl aspartamo? Jei taip, ar kartu su nuomone negalėtų būtipateiktas naujas atnaujintas ir papildytas tyrimas dėl šio dirbtinio saldiklio, nes paskutinęnuomonę ši tarnyba buvo pateikusi 2002 m.?


Atsakymas

(EN) Komisija atkreipė dėmesį į naujus T. Halldorsson (20) ir M. Soffritti (21) tyrimus dėlgalimo saldiklių, ypač aspartamo, poveikio žmogaus sveikatai.

Tik apie tai sužinojusi, Komisija nedelsdama paprašė Europos maisto saugos tarnybos(EFSA) neatidėliojant pradėti šių tyrimų vertinimą.

2011 m. vasario 28 d. ši tarnyba paskelbė vertinimo rezultatus pareiškime (22) , kuriamedaroma išvada, kad, remiantis tuose straipsniuose pateikta informacija, nėra pagrindo išnaujo svarstyti ankstesnių aspartamo ar kitų saldiklių saugumo vertinimų.

EFSA reguliariai tikrina saldiklių, ypač aspartamo, saugumą. Nuo tada, kai 2002 m. EFSApaskelbė pirmąją nuomonę dėl aspartamo, Tarnyba įvertino keletą literatūroje paskelbtųaspartamo tyrimų ir aspartamo saugumas visuomet būdavo iš naujo patvirtinamas.

EFSA ir toliau stebės mokslinę literatūrą, siekdama nustatyti naujus mokslinius įrodymusapie saldiklius, kurie gali rodyti, kad jie gali kelti pavojų žmogaus sveikatai, arba kurie galiturėti kitokios įtakos saldiklių saugumo vertinimui.

Remdamasi šiomis išvadomis, Komisija nemano, kad būtų tinkama prašyti, kad EFSApakartotinai atliktų naują išsamų aspartamo vertinimą. Visų šiuo metu leidžiamų naudotimaisto priedų, nustatytų Komisijos reglamentu (ES) Nr. 257/2010 (23) , pakartotiniovertinimo programoje numatyta iš naujo įvertinti visus saldiklius iki 2020 m. gruodžio31 d.

** *

Klausimas Nr. 37 , pateikė Justas Vincas Paleckis ( H-000073/11 )

Tema: Parama inovatyvioms ES naujokių bendrovėms

Vienas iš būdų ES išlikti konkurencingai yra inovacijų plėtojimas, t. y. aukštos pridėtinėsvertės kūrimas. Naujosiose ES narėse dirba nemažai nedidelių inovatyvių įmonių, kuriančiųpažangius produktus. Tačiau joms trūksta ilgamečių tradicijų, tinkamos rinkodaros, todėljoms sunku konkuruoti ES viduje ar už jos ribų.

Ar ketina EK siūlyti priemones arba imtis konkrečių paramos veiksmų tokiomsinovatyvioms įmonėms, kurios siekia pradėti ir įtvirtinti savo smulkų ir vidutinį verslą ESir už jos ribų? Kokie apčiuopiami rezultatai yra pasiekti šioje srityje?

Atsakymas

(FR) Padėti mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) geriau pasinaudoti bendrosios rinkosteikiamomis galimybėmis yra vienas iš pagrindinių Europos smulkiojo verslo akto principų.

(20) Intake of artificially sweetened soft drinks and risk of preterm delivery: a prospective cohort study in 59334 Danishpregnant women, Am J clin Nutr 2010, 92:626-33, Thorhallur I Halldorsson.

(21) Aspartame administered in feed, beginning prenatally through life span, induces cancers of the liver and lung inmale Swiss mice, Morando Sofritti, Wiley-Liss, Inc 2010.

(22) EFSA pareiškimas dėl „mokslinio dviejų su dirbtinių saldiklių saugumu susijusių tyrimų įvertinimo“; EFSA Journal2011;9(2):2089; http://www.efsa.europa.eu/en/press/news/ans110228.htm.

(23) 2010 m. kovo 25 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 257/2010, kuriuo nustatoma patvirtintų maisto priedųpakartotinio vertinimo programa pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1333/2008 dėl maistopriedų, OL L 80, 2010 3 26.


2011 m. vasario 23 d. priimtame peržiūrėtame Smulkiojo verslo akte tai ir toliau liks vienaiš prioritetinių veiksmų sričių. Be to, „Inovacijų Europa“ yra viena iš pavyzdinių strategijos„Europa 2020“ iniciatyvų. Savo 2010 m. spalio 6 d. komunikate (24) Komisija pateikėpriemonių, skirtų geresniam novatoriškų idėjų rinkoje išnaudojimui užtikrinti, paketą,kurį sudaro tokios priemonės kaip bendros inovacijų rinkos kūrimas ar parama didelįkūrybinį potencialą turinčioms sritims.

Be to, vienas iš veiksmingiausių būdų remti novatoriškų įmonių veiklą – pagerinti jų prieigąprie finansavimo. Per 2007–2010 m. laikotarpį pagal Konkurencingumo ir inovacijųbendrosios programos atšaką dėl įmonių, turinčių didelį inovacinį potencialą, prieigos prierizikos kapitalo palengvinimo buvo investuota į 129 sparčiai augančias įmones, o svertopoveikis buvo septynis kartus didesnis nei ES biudžeto indėlis. Be to, dėl JEREMIE iniciatyvosstruktūriniai fondai taip pat prisidėjo prie inovacinį potencialą turinčių MVĮ finansavimo.

Pirmiausia, dalyvaudamos Septintojoje bendrojoje programoje, MVĮ pačios gali kurti savotinklą, siekdamos geresnės prieigos prie tarptautinės rinkos, ir veiksmingiau bendradarbiautisu kitais novatoriškais veikėjais. Antra, 20 000 MVĮ gali pasinaudoti tiesiogine parama,kurios dydis – 5 mlrd. EUR.

2014–2020 m. laikotarpiui Komisija išsikėlė tikslą įvesti finansines priemones, kuriospritrauktų daug daugiau privačiųjų finansų ir užpildytų investavimo į mokslinius tyrimusir naujoves rinkos spragas. Įnašai iš ES biudžeto turėtų sukurti didelį sverto efektą ir išplėstiSeptintosios bendrosios programos ir Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programossėkmę. Komisija dirbs kartu su Europos investicijų banko grupe, nacionaliniais finansųtarpininkais ir privačiais investuotojais, siekdama pirmiausia investuoti į žinių perdavimąir įmonių steigimą, antra, teikti rizikos kapitalą sparčiai augančioms įmonėms, kuriosplečiasi ES ir pasaulio rinkose, ir, trečia, teikti paskolas novatoriškoms MVĮ.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat reikėtų priminti, kad 2011 m. vasario 9 d. Komisijapaskelbė Žaliąją knygą dėl bendros strateginės programos „Iššūkius paversti galimybėmis.Bendros strateginės ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programos kūrimas“ (25) .

Komisija ragina suinteresuotąsias šalis, kurios nori pateikti savo pastabas, iki 2011 m.gegužės 20 d. dalyvauti viešosiose konsultacijose dėl šio klausimo, jas rasitehttp://ec.europa.eu/research/csfri/index_en.cfm#" .

Kitomis veiksmų kryptimis siekiama sukurti tvirtesnius ryšius tarp novatoriškų įmonių irtinkamų tarptautinio lygio investuotojų ir iki 2012 m. sudaryti sąlygas bet kurioje valstybėjenarėje įsteigto rizikos kapitalo lėšas laisvai valdyti ir investuoti visoje ES. Be to, atsižvelgdamaį MVĮ finansų forumą, Komisija, greta kitų dalykų, spręs konkrečias finansavimo problemas,su kuriomis susiduria mažosios novatoriškos įmonės.

Naujajame Bendrosios rinkos akte taip pat pripažįstama, kad reikia kurti aplinką, kuriojegalėtų klestėti MVĮ. Pasiūlyti konkretūs veiksmai, kaip pagerinti MVĮ prieigą prie kapitalorinkų ir supaprastinti administracinę aplinką.

Be to, Komisija ketina geriau informuoti MVĮ apie informacijos ir paramos paslaugas,skirtas prieigai prie tarpvalstybinės prekybos veiklos pagerinti. Šiam tikslui pasiekti bus

(24) Dok.COM (2010) 546 galutinis.(25) Dok.COM (2011) 48 galutinis.


pasitelkti esami tinklai ir priemonės, pavyzdžiui, Europos įmonių tinklas, SOLVIT, portalas„Jūsų Europa. Verslas“ ir Smulkiojo verslo portalas.

Per pirmąjį 2011 m. ketvirtį planuojama paskelbti komunikatą, kuriuo būtų stiprinamaparama MVĮ ES nepriklausančiose rinkose.

** *

Klausimas Nr. 38 , pateikė Nikolaos Chountis ( H-000076/11 )

Tema: Komisijos išvados, pagrįstos sveikatos apsaugos inspektorių ataskaita dėlSiemens firmos skandalo, į kurį įsivėlė valstybinės ligoninės

2010 m. liepos 29 d. aš pateikiau klausimą Komisijai dėl skandalo, susijusio su Siemensfirma, kuri sudarė sutartis su valstybinėmis ligoninėmis, tyrimo, kuriame aš klausiauKomisijos, ar ji ketino susipažinti su sveikatos apsaugos inspektorių ataskaita, siekdamaįvertinti pateiktas išvadas ir ar ji ketino apie tai pranešti OLAF. 2010 m. rugsėjo 28d.Komisija pateikė atsakymą, kad Komisija ketino kreiptis į Graikijos valdžios institucijas,prašydama susipažinti su sveikatos apsaugos inspektorių ataskaita dėl sutarčių, sudarytųsu Siemens AG, ir įvertinti šią informaciją bei imtis būtinų priemonių.

Ar Komisija galėtų atsakyti į šiuos klausimus: Ar Komisija mano, kad ši labai paplitusiviešųjų pirkimų procedūra yra pagrįsta ? Ar Komisija vykdo tyrimą dėl įtarimų dėl išpūstųmedžiagų ir paslaugų kainų bei neskaidrumo ? Kokių priemonių buvo imtasi po šių išvadųįvertinimo ?

Atsakymas

(EN) Komisija nori informuoti gerbiamąjį Parlamento narį, kad ji tiria klausime iškeltąklausimą. Tačiau, atsižvelgiant į atvejo sudėtingumą, užklausos vis dar vyksta. Komisijainformuos gerbiamąjį narį apie jų rezultatus kuo greičiau.

** *

Klausimas Nr. 39 , pateikė Marina Yannakoudakis ( H-000077/11 )

Tema: Kinijos vieno vaiko politika

Be abejo, Komisija žino apie prieštaringai vertinamą Kinijos vieno vaiko politiką. Vienasrinkėjas atkreipė mano dėmesį į keletą nerimą keliančių įvykių Pietų Kinijos Guangdongoprovincijoje esančiame Puningo mieste. Valstybės šeimos planavimo tarnybos pareigūnamstariamai liepta sulaikyti moterų, pagimdžiusių daugiau negu vieną vaiką, šeimos narius(įskaitant kūdikius ir senyvus žmones). Sulaikyti šeimos nariai buvo nežmoniškomissąlygomis kalinami tol, kol minėtosios moterys, patyrusios didžiulę emocinę įtampą,sutikdavo apsilankyti medicinos centre, kad joms atliktų „gydomąją operaciją“ (taipriverstinės sterilizacijos eufemizmas). Ar Komisija galėtų pakomentuoti tai, kaip Kinijaįgyvendina vieno vaiko politiką? Ar Komisija sutinka, kad Kinijos valdžios institucijosakivaizdžiai nepaiso daugelio tarptautinės humanitarinės teisės nuostatų?

Atsakymas

(EN) ES keletu progų Kinijos valdžios institucijoms kėlė klausimą dėl Kinijos gimstamumoribojimo politikos ir priverstinės sterilizacijos įgyvendinimo ir visai neseniai, 2010 m.gegužės mėn., vykusiame ES ir Kinijos dialoge dėl žmogaus teisių Kinija pažymėjo, kad


priverstinė sterilizacija nebuvo vyriausybės politika ir kad visiems pareigūnams, kurievietos lygmeniu liepė atlikti priverstinę sterilizaciją, buvo nedelsiant pritaikytos drausminėspriemonės.

Nepaisant to, ES kelia nerimą gausūs pranešimai, kurių ir toliau atsiranda, susiję su vietospareigūnų priverstinai atliekama asmenų sterilizacija, įskaitant atvejį Puningo mieste,Guangdongo provincijoje. Priverstine sterilizacija, greta kitų dalykų, pažeidžiamas JTKonvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, kurią pasirašiusi irKinija, 16 straipsnio 1 dalis e punktą. ES nepalaiko Kinijos priverstinės gimstamumokontrolės politikos. Ji ketina kelti klausimą dėl priverstinės sterilizacijos kitame ES ir Kinijosdialoge dėl žmogaus teisių.

** *

Klausimas Nr. 40 , pateikė Ismail Ertug ( H-000080/11 )

Tema: Upių informacijos paslaugų sistemos įgyvendinimas

Europos institucijos pakartotinai įsipareigojo visapusiškai saugoti svarbius Europos vandenstelkinius. Tai sustiprino visuomenės supratimą, kad kiekviena statybos projektas yranepataisomas UNESCO kultūros paveldo dalimi pripažintos upės biologinės įvairovėsnaikinimas. Tai dar vienas pagrindas šią temą politiškai svarstyti laikantis apdairumo.

Ar atsižvelgdama į tai Komisija ketina prieš atvykstant ekskavatoriams pateikti finansavimoplaną ir tvarkaraštį, pagal kuriuos užtikrinamas visapusiškas navigacijos informacijosvaldymas ir išteklius saugantis transporto gerinimas atsižvelgiant į ekologinius ir socialiniusatitinkamų regionų poreikius? Kaip Komisija paaiškintų, kad veiksmų plane buvo nustatyta,jog VI kategorijos laivai turi galėti ištisai plaukioti Dunojumi, nors tai prieštaraujapastangoms pvz., Filshofene–Štraubinge, rasti mažiau naikinantį plėtros būdą?

Atsakymas

(EN) Kalbant apie tinkamumą laivybai ir eismo optimizavimą, Komisija palaiko upiųinformacijos paslaugų, kuriomis teikiama išsami informacija kapitonams ir kranto valdžiosinstitucijoms, plėtrą ir naudojimą, kai tai susiję su vandens kelių tinkamumu laivybai ireismo reguliavimo reikmėms.

Komunikate „Europos Sąjungos strategija dėl Dunojaus regiono“ (26) teigiama: „iki 2015 m.pašalinti upėje esančias laivybos kliūtis, kad ja ištisus metus galėtų plaukioti VIb klasėslaivai“. VIb klasės laivai atitinka tarptautinę Europos vidaus vandens kelių klasifikacijąpagal JT/EEK (27) ir reiškia „stumiamas vilkstines su vienu vilkiku ir keturiomis baržomis“.Tai vyraujantys laivai Dunojuje. Didžiojoje Dunojaus dalyje VIb klasės laivai upe gali plaukti.

Tame pačiame dokumente teigiama, kad „Komisija tvirtai įsitikinusi, kad siekiant sutelktipastangas ir joms suteikti prioritetą, būtina nustatyti tikslus.“ Dabar šie tikslai toliaunustatomi su valstybėmis narėmis ir suinteresuotosiomis šalimis ir bus užbaigti iki 2011 m.birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos. Todėl tikslai, kurie buvo įtraukti į dokumentą, yratarsi pavyzdžiai. Konkrečiu atveju dėl tinkamumo laivybai tikslo, kurį nurodo gerbiamasisParlamento narys, Komisija jau pradėjo išsamias diskusijas su susijusiomis valstybėmispartnerėmis, siekdama lankstesnio požiūrio į konkrečias situacijas, kaip susidariusioji

(26) COM(2010)715 galutinis.(27) Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisija.


Filshofeno–Štraubingo dalyje, jo taip pat reikalaujama Jungtiniame pareiškime dėlpagrindinių vidaus laivybos plėtros ir aplinkos apsaugos Dunojaus upės baseine principų.

Kita vertus, šių kliūčių šalinimo priemonės turi būti įvertintos poveikio aplinkai vertinime,atsižvelgiant į gamtines ruožo charakteristikas, jo morfologiją ir hidrologiją. Geresnėslaivybos sprendimus reikės derinti su kitais tikslais, tokiais kaip geros vandens būklėspasiekimas ir vandens pertrūkių sumažinimas, kad žuvys galėtų migruoti. Tai atsispindikomunikate ir Europos Sąjungos strategijos dėl Dunojaus regiono veiksmų plane.

Šiame konkrečiame Filshofeno–Štraubingo ruože šiuo metu atliekamas tyrimas, kurį remiaKomisija, kuriuo bus remiamasi priimant visus tolesnius sprendimus.

** *

Klausimas Nr. 41 , pateikė Olle Schmidt ( H-000092/11 )

Tema: Leidimo šiais metais Budapešte rengti gėjų eitynes atšaukimas

Vengrijos policijos institucijos atšaukė leidimą šiais metais Budapešte rengti gėjų eitynes.Eitynių rengėjai paprašė leidimo pakeisti maršrutą ir leisti žygiuoti šalia parlamento pastato,tačiau tam leidimas nebuvo suteiktas. Praėjus keletui dienų policija apskritai atšaukė leidimąrengti šias eitynes.

Ar Komisija paprašys paaiškinti priežastį, kodėl buvo atšauktas leidimas Budapešte rengtigėjų eitynes?

Ar, atsižvelgdama į pastarąją ES ataskaitą, kurioje nustatyta, kad ES vis dar pasitaikosmurtinių nusikaltimų ir diskriminavimo dėl neapykantos, Komisija galėtų nurodyti, kokiųpriemonių ji imsis siekdama užtikrinti, jog visos valstybės narės gerbtų lesbiečių, gėjų,biseksualių ir transseksualių (LGBT) asmenų teises?

Gėjų eitynių rengėjai ketino atvirai kritikuoti naująjį Vengrijos žiniasklaidos įstatymą. Artai turi įtakos Komisijos požiūriui į įvykius, susijusius su Vengrijos žiniasklaidos įstatymu?

Atsakymas

(EN) Laisvė rinktis į taikius susirinkimus, kaip nustatyta Europos Sąjungos pagrindiniųteisių chartijos 12 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių konvencijoje, yra principų, kuriaisremiantis įkurta Europos Sąjunga, dalis. Pagal Chartijos 51 straipsnį jos nuostatos taikomosvalstybėms narėms tik tada, kai šios įgyvendina Europos Sąjungos teisę.

Klausimai, susiję su viešų susirinkimų organizavimu valstybėse narėse ir su asmenų saugumutokių renginių metu, priklauso valstybių narių kompetencijai. Komisija neturi galios kištisį tai, kaip valstybės narės rengia tokius viešus susirinkimus. Tik pati valstybė narė turiužtikrinti, kad būtų laikomasi jos įsipareigojimų dėl pagrindinių teisių (pagal tarptautiniussusitarimus ir pagal jos vidaus teisės aktus).

Komisija supranta, kad Budapešto teismas 2011 m. vasario 18 d. panaikino vasario 11 d.policijos sprendimą, kuriuo buvo atšauktas leidimas rengti Budapešto gėjų eitynes, planuotas2011 m. birželio 18 d. Komisija visiškai pasitiki Vengrijos valdžios institucijų ir visųvalstybių narių noru užtikrinti, kad būtų gerbiamos pagrindinės teisės, kaip to reikalaujamajų konstitucijose ir tarptautiniuose įsipareigojimuose.

Komisija dar kartą kartoja, kad yra įsipareigojusi kovoti su homofobija ir diskriminacijalytinės orientacijos pagrindu tiek, kiek jai leidžia Sutartimis suteikti įgaliojimai. Dėl


priemonių, kurių buvo imtasi šiuo klausimu, Komisija gerbiamajam nariui norėtų nurodytisavo atsakymą į raštu pateiktą klausimą P-338/11, kurį pateikė M. Cashman (28) .

Padėtis dėl gėjų eitynių rengimo neturi įtakos tam, kaip vertinamos susijusios Vengrijosžiniasklaidos įstatymo nuostatos.

** *

Klausimas Nr. 42 , pateikė Ivo Belet ( H-000096/11 )

Tema: Surogatinės motinos

Daugybė medicinos mokslinių tyrimų įstaigų ES padeda poroms įgyvendinti svajonęsusilaukti vaiko, pasitelkiant surogatines motinas. Šis reprodukcijos būdas yra leidžiamasarba numatytas teisės aktais keliose valstybėse narėse, o kitose valstybėse narėse jis yradraudžiamas įstatymais ir todėl už jį baudžiama. Šis nevienodas teisinis režimas ES skatinanelegalią prekybą, įskaitant, visų pirma su trečiosiomis šalimis. Šiuo jautriu klausimu yrabūtina koordinuota pozicija ES viduje.

Ar Komisija galėtų pateikti teisinės padėties apžvalgą dėl surogatinių motinų 27 valstybėsenarėse?

Ar Komisija pasiruošusi, tinkamai lankantis subsidiarumo principo, pradėti veiksmusištirti, kaip per trumpą laiką galima pasiekti geresnio koordinavimo ES viduje?

Kokia Komisijos nuomonė apie poziciją, kad surogatinės motinos yra priimtinos tikmedicininio būtinumo atveju?

Ar Komisija mano, kad vaikai, gimę surogatinių motinų metodu, turėtų gauti panašiąteisinę apsaugą kaip ir įsivaikinti vaikai?

Atsakymas

(EN) Europos Sąjungos sutartyje ir Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo Europos Sąjungainesuteikiama teisių priimti teisės aktų dėl nacionalinių įstatymų dėl reprodukcijos metodų,pasitelkiant surogatines motinas, derinimo. Todėl šio dalyko reglamentavimu užsiimaatskiros valstybės narės, atsižvelgdamos į savo socialines ir kultūrines tradicijas.

Kadangi šis klausimas nepriklauso Komisijos kompetencijai, Komisija nerenka informacijosapie teisinę 27 valstybių narių padėtį, susijusią su surogatine motinyste, todėl negali pateiktisusijusių nacionalinių teisės sistemų apžvalgos.

Komisija neplanuoja nagrinėti surogatinės motinystės klausimo koordinavimo ES mastu.

Kadangi šis dalykas nepriklauso Komisijos kompetencijai, ji negali pakomentuoti trečio irketvirto gerbiamojo Parlamento nario užduotų klausimų.

Komisija norėtų informuoti gerbiamąjį Parlamento narį, kad, kadangi Europos Sąjungayra tikroji Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos narė, Komisija stebi naujienasdėl surogatinės motinystės tarptautiniu lygmeniu. Šis klausimas buvo iškeltas 2010 m.birželio mėn. Specialiosios komisijos dėl praktinio 1993 m. gegužės 29 d. Hagoskonvencijos dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje veikimo

(28) http://www.europarl.europa.eu/QP-WEB


darbo metu ir buvo rekomenduota, kad Hagos konferencija turėtų atlikti tolesnius tyrimusdėl su surogatine motinyste susijusių teisinių problemų.

** *

Klausimas Nr. 43 , pateikė Charalampos Angourakis ( H-000099/11 )

Tema: Socialinė apsauga Graikijoje

Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos, 97 šalies socialinės priežiūros įstaigoms itin trūkstalėšų ir iš 6 203 teisės aktuose numatytų etatų 3 244 (t. y. 52,12 proc.) yra laisvi. Šiais metaissocialinei apsaugai numatyta viešojo finansavimo suma sumažėjo 168 milijonais eurų.Neseniai priimtame įstatyme dėl sveikatos priežiūros ir socialinės apsaugos nustatytossocialinės priežiūros įstaigų stacionaraus gydymo ir neįgaliųjų kasdienį gyvenimąpalengvinančių įstaigų išlaidos ir dėl to daugeliui neįgaliųjų gresia tiesioginis pavojusatsidurti gatvėje.

Ar Komisija smerkia biudžeto lėšų mažinimo politiką, įgyvendinamą Graikijos sveikatospriežiūros ir socialinės apsaugos sektoriuose, taip pat privatizaciją ir valstybės nedalyvavimąšioje srityje?

Atsakymas

(EN) Komisija supranta gerbiamojo Parlamento nario keliamas problemas. Ji primena, kadsveikatos ir socialinės gerovės politikos kūrimas, įskaitant šioms sritims skiriamą biudžetą,išlieka išskirtinė valstybių narių atsakomybė. Nepaisant to, Komisija primena, kad EuroposSąjungos pagrindinių teisių chartijoje nustatyta, kad „žmonių sveikatos aukšto lygio apsaugaužtikrinama nustatant ir įgyvendinant visas Sąjungos politikos ir veiklos kryptis“.

Komisijai žinomas griežtų taupymo priemonių, kurių turi imtis Graikija, poveikis josvisuomenės gerovės infrastruktūrai. Todėl Komisija primygtinai ragina Graikiją visiškaipasinaudoti struktūriniais fondais ir remti sveikatos ir socialinės gerovės politikos plėtrą.Graikijoje ES bendrai finansuoja veiklą pagal 2007–2013 m. nacionalinio strateginiųkrypčių plano veiklos programas, susijusias su sveikatos ir gerovės infrastruktūros kūrimu,psichikos sveikatos sistemos modernizavimu, pažeidžiamų grupių socialinės įtrauktiesskatinimu, gyvenimo kokybės gerinimu ir socialinės sanglaudos stiprinimu.

Galiausiai, atsižvelgdama į socialinės apsaugos ir socialinės integracijos srityje taikomąatviro koordinavimo metodą, Komisija remia valstybių narių pastangas siekti pažangosbendrų sveikatos ir ilgalaikės priežiūros tikslų srityje.

** *


Documents

M. KOVO 10 D., KETVIRTADIENIS...M. KOVO 10 D., KETVIRTADIENIS PIRMININKAVO: MIGUEL ANGEL MARTÍNEZ MARTÍNEZ Pirmininko pavaduotojas 1. Posėdžio pradžia (Posėdis pradėtas 9.00