LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

NUTARIMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2012 METŲ VEIKLOS

ATASKAITOS PATEIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI

2013 m. kovo 20 d. Nr. 259

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 43-772;

1998, Nr. 41(1)-1131; 2003, Nr. 10-342) 5 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos

Vyriausybė n u t a r i a :

Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 metų veiklos ataskaitai (pridedama) ir

pateikti ją Lietuvos Respublikos Seimui.

Finansų ministras,

pavaduojantis Ministrą Pirmininką Rimantas Šadžius

Vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2013 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. 259

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2012 METŲ VEIKLOS

ATASKAITA

ĮŽANGA

Šešioliktoji Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) savo veiklą

pradėjo 2012 metų pabaigoje, todėl, nors ir ryžtingai įgyvendindami Vyriausybės programos

nuostatas, neturėjome galimybės lemti 2012 metų veiklos rezultatų. Ši veiklos ataskaita

parengta remiantis Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų veiklos programos struktūra.

Tai leis parodyti 2012 metų laimėjimus ir trūkumus atskirose valdymo srityse, numatyti

pagrindinius Vyriausybės ir ministerijų veiklos prioritetus, turinčius įtakos sėkmingam

Vyriausybės programos įgyvendinimui.

Veiklos ataskaitą sudaro trys pagrindinės dalys – Vyriausybės prioritetinių sričių

apžvalga, ministerijų 2012 metų veiklos apžvalga ir Vyriausybės 2013 metų veiklos

prioritetai. Prioritetinių sričių apžvalgoje pateikiame informaciją apie šalies ekonominę ir

socialinę raidą, atkreipiame dėmesį į ypač opias ir iki šiol neišspręstas problemas. Antrojoje

dalyje pateikiame informaciją apie pagrindinius ministerijų 2012 metų darbus ir problemines

sritis, kuriose reikia pokyčių ar didesnių pastangų sprendžiant visuomenei svarbius klausimus,

o trečiojoje dalyje – Vyriausybės artimiausio laikotarpio prioritetus.

Prie ataskaitos taip pat pridedama Lietuvos ūkio konkurencingumo tendencijų

2012 metų ataskaita ir nacionalinio saugumo būklės ir plėtros 2012 metų ataskaita.

I. VYRIAUSYBĖS PRIORITETINIŲ SRIČIŲ APŽVALGA: KURIOSE SRITYSE IR

KODĖL TURIME VEIKTI RYŽTINGAI

Bendra šalies būklė gerėja, tačiau žmonės vis dar nesijaučia saugūs

Nepaisant pozityvesnių pasaulio ekonomikos tendencijų ir tikėtino euro zonos

suaktyvėjimo, ekonomikos augimo tempų neapibrėžtumas vis dar didelis. Ne tik visuotinė

aplinka, bet ir mūsų ekonomikos plėtros vizija verčia, laikantis griežtos fiskalinės drausmės,

ieškoti ekonomikos skatinimo ir darbo rinkos subalansavimo būdų. Sunkmečio sąlygomis

finansų sistema buvo stabilizuota ir tai prisidėjo prie pastarųjų metų ekonomikos augimo.

Tačiau to buvo pasiekta skolinantis su didelėmis palūkanomis, didinant mokesčius ir dėl

santykinai didelės infliacijos. Tai mažino gyventojų perkamąją galią ir fiskalinio manevro

laisvę ateityje. Šiandien reikia spręsti tikrąsias struktūrines problemas ir ieškoti sprendimų,

kaip padidinti šalies konkurencingumą.

Pagrindiniai 2012 metų šalies ekonomikos rodikliai gerėjo: pasiektas 3,6 procento

bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) augimas, registruoto nedarbo lygis sumažėjo iki

11,7 procento, augo vidutinis darbo užmokestis. Tačiau tai tik pavieniai rodikliai, kurie

3

neatspindi realios kiekvieno šalies piliečio padėties. Mes žvelgiame į bendrą šalies būklę – čia

akivaizdžiai matomi dideli iššūkiai. Be pozityvios statistikos, metinė infliacija siekė

2,8 procento, dėl to žmonės negalėjo pajusti realaus gyvenimo kokybės pagerėjimo. Tai rodo

vartotojų nuomonių tyrimai, kurių duomenimis, 2012 metų pabaigoje pastarųjų metų padėties

pablogėjimą nurodė net 34 procentai apklaustųjų (56 procentai teigė finansinės padėties

pasikeitimo nepajutę).

Realiai nedidėjant namų ūkių pajamoms ir suprastėjus lūkesčiams, 2012 metais

vartojimo augimo tempai buvo mažesni, nei tikėtasi. Kaip žinome, privatus vartojimas

Lietuvoje yra vienas esminių BVP augimo veiksnių. Suprasdami sudėtingą daugelio Lietuvos

žmonių padėtį, matome poreikį kuo greičiau padidinti realią perkamąją galią – bendras

pragyvenimo lygis ir būtiniausių produktų brangimas daugeliui tampa nebepakeliama našta.

Minimaliosios mėnesinės algos padidinimas gali duoti greitų rezultatų. Vidutinis mėnesinis

bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2012 metų paskutinį ketvirtį ūgtelėjo ir

sudarė 2 232 litus, sparčiausiai jis kilo būtent po minimaliosios mėnesinės algos padidinimo

2012 m. rugpjūčio mėn. – IV ketvirtį darbo užmokestis, palyginti su III ketvirčiu, padidėjo

2,8 procento. Padidinus minimaliąją mėnesinę algą, padidėjo ir vartotojų pasitikėjimas –

2012 metų I pusmetį vartotojų pasitikėjimo rodiklis buvo blogesnis už bendrą Europos

Sąjungos (toliau – ES) vidurkį, o II pusmetį reikšmingai pagerėjo, pralenkė ES vidurkį ir

išliko panašus iki metų pabaigos. Todėl nedvejodami priėmėme sprendimus nuo 2013 metų

pradžios padidinti minimaliąją mėnesinę algą iki 1 000 litų.

Nepaisant gerų ekonomikos atsigavimo ženklų, socialinė atskirtis, skurdas ir ryškios

takoskyros tarp skirtingų socialinių grupių išlieka rimta problema. Susiduriame su didele

socialine neteisybe, pagal pajamų pasiskirstymo koeficientą, rodantį namų ūkių pajamų

netolygumus, paskutiniais duomenimis, patenkame į ES valstybių narių dešimtuką. Tikslių

2012 metų duomenų apie skurstančius ir materialinį nepriteklių patiriančius asmenis dar

neturime. Tačiau žinojimas, kad 2011 metais Lietuvoje net 33,4 procento žmonių patyrė

skurdo riziką ir socialinę atskirtį, neleidžia sudėti rankų. Tokią situaciją skaudžiai parodo

besitęsianti emigracija, kuri, panašu, jau palietė kiekvieną šeimą Lietuvoje. Suprasdami

ilgalaikius emigracijos padarinius, realiai vertiname ir emigracijos procesų įtaką

ekonominiams rodikliams. Dažnai keliame klausimą, ar šiandien matomas nedarbo lygio

mažėjimas nėra nulemtas išvykstančių piliečių skaičiaus.

Palyginti su kitomis Europos šalimis, prognozuojamas Lietuvos BVP augimas yra

gana ženklus. Pagal Finansų ministerijos ekonominių rodiklių projekcijas 2013 metais

numatomas 3 procentų BVP augimas. Taip pat džiugina didėjantis darbo našumas, realaus

darbo užmokesčio augimo, nedarbo lygio mažėjimo prognozės, dėl kurių sutaria tiek privatūs

bankai, tiek ir viešosios institucijos. Tai liudija, kad einame teisinga linkme. Tačiau turime

susitelkti ir pasinaudoti šiuo pranašumu – reikšmingai pagerinti verslo sąlygas, sukurti stabilią

mokestinę aplinką, skatinti investicijas į gamybą ir technologijų atnaujinimą.

4

Mokestinė aplinka turi būti optimali ir stabili

Nevertinsime viešai išsakytų argumentų dėl skubotos mokesčių reformos 2009 metais,

tačiau norime pabrėžti šių sprendimų padarinius. Padidintų mokesčių tarifų pasekmes pajuto

ne tik verslas, bet ir visi piliečiai, kai sumažėjo šalies biudžeto pajamos. Apklausų

duomenimis, daugiau nei trečdalis Lietuvos verslininkų svarstė galimybę verslus perkelti į

šalis, kur mokesčių sistemos paprastesnės. Be to, išlieka klausimas, kiek dėl staigaus

mokestinės aplinkos pakeitimo ir išryškėjusio mokesčių sistemos neefektyvumo praradome

tiesioginių užsienio investicijų ir potencialių galimybių steigti vietos verslus.

Esame įsitikinę, kad mokesčių politika turi būti keičiama ne priimant pavienius

sprendimus, o kompleksiškai sprendžiant mokestinės aplinkos klausimus. Šiandien siekiame

vykdyti subalansuotą mokesčių politiką – nuosekliai analizuojame mokesčių mokėtojų

galimybes, vertiname alternatyvius scenarijus ir pateiksime tik pagrįstus pasiūlymus, kaip

keisti mokesčių sistemą. Suprasdami mokesčių įtaką visai šalies gerovei, mokestinius

klausimus būsime pasirengę plačiai svarstyti su visuomene – verslo atstovais, skirtingomis

piliečių grupėmis.

Spręsdami viešųjų finansų klausimus, keliame sau ambicingus ir ilgalaikius siekius.

Rūpindamiesi šalies, kartu ir kiekvieno asmens gerove, stengsimės padidinti biudžeto

pajamas, o ne vien subalansuoti biudžetą mažinant viešąsias išlaidas. Norime, kad mūsų

ekonomika būtų gyvybinga ir kurtų realią vertę. Todėl ir mokesčių sistemos peržiūros

uždavinys – padidinti biudžeto pajamas.

Kompleksinės mokesčių peržiūros bendra kryptis – mažinti darbo pajamų

apmokestinimą. Tai ne tik tiesiogiai paliečia daugumą šalies gyventojų, bet ir suteikia

ilgalaikį efektą. Darbo apmokestinimas Lietuvoje, palyginti su kitomis mokestinėmis sritimis,

yra didelis. Eurostato duomenimis, 2011 metais darbo sąnaudų mokestinė našta siekė

38,9 procento. Pagal šį rodiklį buvome 16 vietoje tarp kitų ES šalių. Negalime švaistyti

kvalifikuotų specialistų potencialo ir pasikliauti trumpalaike pigios darbo jėgos nauda. Darbo

pajamų apmokestinimas tiesiogiai susijęs su gerai apmokamų darbo vietų kūrimu, taip pat ir

šalies konkurencingumo didinimu.

Mums rūpi viešųjų finansų ilgalaikis tvarumas, o ne trumpalaikis

subalansavimas

2012 metais bendra valdžios sektoriaus skola buvo daugiau kaip 46,04 mlrd. litų, o

skolos santykis su BVP sudarė 40,7 procento. Skolos augimo tempai sulėtėjo. Nors valdžios

sektoriaus balanso rodiklis sumažėjo iki –3 procentų BVP, išlieka klausimas, ar tai patvarus

procesas. Norėdami užtikrinti viešųjų finansų tvarumą ilguoju laikotarpiu ir būdami įpareigoti

nuosekliai mažinti struktūrinį valdžios sektoriaus deficitą, sieksime įstatymuose įtvirtinti

valdžios sektoriaus finansų planavimą pagal ūkio ciklą ir artėjimą prie perteklinio valdžios

sektoriaus. Esminis veiksnys, dėl kurio gali stipriai susvyruoti viešųjų finansų sistema, –

Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – „Sodra“) deficitas. Tai labai rimtas iššūkis.

5

„Sodros“ biudžeto išlaidos jau daug metų viršija pajamas. 2012 metų pabaigoje,

preliminariais duomenimis, pasiskolintų ir negrąžintų lėšų suma siekė apie 9,7 mlrd. litų.

Skolai aptarnauti šiais metais numatyta skirti 634 mln. litų. Pavyzdžiui, 2012 metais vaikų

išmokoms (pagalbai tėvams ir paramai be tėvų globos likusiems vaikams) skirta apie 250 mln.

litų. „Sodros“ deficitas yra tik vienas iš problemos atspindžių – šalies pensijų sistemą iškraipo

pernelyg didelis lėšų perskirstymas ir bendram darbo užmokesčiui neproporcingas valstybinis

socialinis draudimas. 2012 metais buvo mokama 815,6 lito vidutinė pensija, o neto darbo

užmokestis buvo 1 730,4 lito. Nuo viso darbo užmokesčio sumokama socialinio draudimo ir

sveikatos draudimo įmokos dalis Lietuvoje siekia 40 procentų.

Dėl Lietuvos demografinių pokyčių ir vis didesnį pagreitį įgaunančių visuomenės

senėjimo procesų „Sodros“ problemų negalime atidėti ateičiai. Prognozės neleidžia delsti –

Eurostato duomenimis, 2025 metais darbingo amžiaus piliečių skaičius drastiškai mažės, o

pensinio amžiaus atvirkščiai – tik didės. Tokia situacija reikš, kad tendencingai didėjančios

išlaidos pensijoms teks vis mažėjančiai darbingo amžiaus asmenų daliai. Priimtas sprendimas

nuo 2012 metų ilginti pensinį amžių – svarbus žingsnis, bet reikia kompleksinių problemos

sprendimo priemonių. Nuspręsta keisti pensijų kaupimo sistemos finansavimo schemą, tačiau

valstybinio socialinio draudimo pensijų sistema kol kas liko nepakeista. Be to, lieka daug

neatsakytų klausimų, ypač dėl ilgalaikių finansavimo šaltinių. Tad kaip vieną iš prioritetinių

darbų išskyrėme „Sodros“ deficito, kartu ir pensijų sistemos problemos sprendimą.

Kitas deramo dėmesio nesulaukęs klausimas – Lietuvos narystė euro zonoje. Euras ne

tik svarbus darniai šalies plėtrai, bet ir gali būti stabilus makroekonominės aplinkos pamatas.

Tad įvertinę 2012 metų pasiekimus ir esamą šalies būklę, įsipareigojame siekti 2015 metais

tapti visaverčiais euro zonos nariais. Suprasdami parengiamųjų darbų ir viešosios nuomonės

svarbą, pradedame kryptingai judėti euro įvedimo link. Pastaraisiais metais nebuvo bendros

komunikacijos ir euro naudos išaiškinimo, o tai nepalengvins darbo. Tačiau esame pasirengę

diskutuoti su visuomene, laikytis kryptingos fiskalinės politikos ir suvaldyti infliacijos

grėsmę.

Nedarbas mažėja, tačiau jaunimas lūkuriuoja bedarbių gretose

2012 metais registruotas nedarbas šalyje sumažėjo – Lietuvos darbo biržos

duomenimis, vidutinis metinis registruotų bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus

gyventojų buvo 11,7 procento, arba 1,4 procentinio punkto mažesnis nei 2011 metais.

Nedarbo lygio mažėjimo negalime vertinti atskirai. Jis tiesiogiai susijęs su darbo jėgos

pokyčiais, kuriems didelę įtaką daro darbingo amžiaus žmonių emigracija. Yra ir daugiau

problemų. Susirūpinti verčia bedarbių struktūra, rodanti, kuri gyventojų grupė šiandien

susiduria su didžiausiomis užimtumo problemomis.

Mažėjantis nedarbas yra džiuginanti tendencija, tačiau liko neišspręstas ilgalaikių

bedarbių klausimas. 2012 metais ilgalaikiai bedarbiai sudarė 30,4 procento viso

užsiregistravusių bedarbių skaičiaus. Situacija, kai kas trečias užsiregistravęs darbo biržoje

asmuo neranda darbo ilgiau nei metus, rodo sistemines nedarbo problemas. Nedalyvaudamas

6

darbo rinkoje, žmogus praranda kvalifikaciją ir motyvaciją dirbti, jam bus sunku integruotis į

darbo rinką ir ateityje, o tai neleis sumažinti bendro nedarbo lygio ir patenkinti darbdavių

poreikių. Tai nėra vien ekonomikos klausimas, jis susiję ir su asmens savivertės, pasitikėjimo

valstybe smukimu.

Negalime nepaminėti ir jaunimo nedarbo problemos. Tiek mūsų šalies politinis elitas,

tiek ES institucijos praėjusiais metais pabrėžė jaunimo nedarbą ir ragino imtis neatidėliotinų

veiksmų. Nors jaunimo nedarbas 2012 metais mažėjo, tačiau nepakankamai. Lietuvos

statistikos departamento duomenimis, 2012 metais jaunimo nedarbo lygis sudarė

26,4 procento (bendras šalies gyventojų nedarbo lygis – 13,2 procento). Buvusi Vyriausybė

įgyvendino įdarbinimo subsidijuojant priemones, rėmė trūkstamų darbo įgūdžių įgijimą ir tai

išties davė greitų rezultatų. Tačiau taip ir nebuvo parengtas seniai žadėtas specialistų

kvalifikacijų ir kompetencijų poreikio prognozės žemėlapis. Manome, kad jaunimo nedarbo

problemą reikia spręsti kompleksiškai, o ne kovoti su pasekmėmis. Ši problema paliečia

daugelį sričių, pirmiausia – darbo rinkos poreikius atitinkančių specialistų rengimą tiek

auštosiose, tiek profesinėse mokyklose, kūrybingumo ugdymą ir verslumo skatinimą nuo pat

mažens. Ypač reikėtų padėti jaunimui susirasti pirmąjį darbą. Suprasdami, kad visos šalies

konkurencingumas ir potencialas daugiausia priklauso nuo jaunosios kartos, didžiausią

dėmesį skirsime jaunimo nedarbo prevencijai ir ieškosime sisteminių sprendinių.

Emigracija jau seniai peržengė „natūralumo“ ribas – palaikyti ryšius su

išvykėliais nebepakanka

Nepaisant gerėjančių ekonomikos rodiklių, emigracijos srautai vis dar grėsmingi.

2012 metais iš Lietuvos išvyko 42 954 piliečiai, emigracijos mastas pralenkė ekonomikos

sunkmečio pradžioje išvykusių asmenų skaičių. Emigracijos rodiklis kiek pagerėjo –

2012 metais 1 000 gyventojui teko 13,7 emigranto, o 2011 metais – 17,8. Tačiau šis rodiklis

vis dar labai didelis. Tai sisteminė visos visuomenės problema, rodanti, kad emigracijos

procesų priežastys yra daug gilesnės ir apsiriboti vien reagavimu į ekonomikos procesus

negalima.

Žvelgiant į statistiką, būtina įvertinti paprastą tiesą, kad emigracijos ištekliai taip pat

riboti, – iš šalies išvažiuojama kasmet ir milžiniškais tempais. Problemą dar labiau padidina

faktas, kad emigruoja jauni ir kvalifikuoti asmenys. Kol kas neturime tikslių 2012 metų

duomenų, tačiau čia aktualūs ir 2011 metų duomenys. 2011 metais net 42,8 procento

emigrantų sudarė asmenys nuo 20 iki 30 metų, o 17,6 procento išvykusiųjų – asmenys iki

20 metų.

2012 metais buvo aiškintasi, kokios yra užsienio lietuvių galimybės dalyvauti šalies

gyvenime, pasirašyti bendradarbiavimo memorandumai su užsienio lietuviams

atstovaujančiomis organizacijomis, rūpintasi užsienio lietuvių vaikų lituanistiniu švietimu. Tai

svarbios, tačiau pavienės priemonės, kurios nesuteikia dingsties išvykusiesiems grįžti į

Lietuvą. Emigraciją išskyrėme kaip pirmenybinę problemą ir esame pasirengę ją spręsti

kompleksiškai. Pradėsime nuo emigracijos, kaip problemos, aiškaus įvardijimo – reikia

7

nustatyti tikrąsias emigracijos priežastis, būtinas platus sutarimas ir bendros daugelio

institucijų pastangos. Spręsdami emigracijos klausimus žvelgsime plačiau – nustatysime

migracijos politikos tikslus, apimančius ne tik emigraciją, bet ir reemigraciją, imigraciją ir

netgi vidinę migraciją. Nors visuomenėje dar plačiai nediskutuojama, tačiau šiandien vyksta

didelė migracija iš kaimo vietovių į didžiuosius miestus. Tai didina regionų netolygumus,

neskatina investicijų pritraukimo ir gyvenimo kokybės gerėjimo kaimo vietovėse. Patenkame

į vadinamąją migracijos spiralę, kurios grandis turime pertraukti ir kartu rasti būdų, kaip

gerokai sumažinti emigracijos srautus.

Energinis efektyvumas leis taupyti žmonių pinigus ir taps rimtu ekonomikos

augimo stimulu

Viena iš pagrindinių artimiausio laikotarpio ekonomikos augimo paspirčių bus

daugiabučių namų modernizavimas. Investicijos į infrastruktūros atnaujinimą ne tik tiesiogiai

pagyvins pinigų cirkuliaciją vidaus rinkoje, bet ir leis kurti naujas darbo vietas. Renovuoti

pastatai sumažins dėl energinio neefektyvumo patiriamus nuostolius ir subalansuos tiek namų

ūkių, tiek valstybės išlaidas. Nors Vyriausybės lygiu daugiabučių renovacijos klausimams buvo

skiriama nemažai dėmesio, pastarųjų metų rezultatai nedžiugina. 2012 metais suorganizuota

daugiabučių modernizavimo programos viešų renginių ir seminarų, imtasi įgyvendinti keletą

teisėkūros iniciatyvų.

Suprasdami sudėtingą daugelio gyventojų finansinę padėtį, radome būdą, kaip neversti

žmonių skolintis iš bankų – renovacijos išlaidos bus dengiamos per mokesčius už šildymą.

Net ir padengus renovacijos išlaidas, gyventojai už šildymą mokės 10 procentų mažiau. Į

renovacijos procesą plačiai įtraukėme geriausiai situaciją ir namų būklę žinančias

savivaldybes, kartu su jomis pirmajam etapui jau atrinkome 500 neefektyviausiai šilumą

naudojančių daugiabučių. Atlikus renovavimo darbus, namų šildymui bus sunaudojama 60–

70 procentų mažiau energijos. Todėl pasirinkome pirmiausia investuoti į neefektyviausius

daugiabučius.

Esame įsitikinę, kad didesnės išlaidos kapitalui formuoti taps milžinišku ekonomikos

postūmiu. Mūsų ir daugelio šalies ekonomistų nuomone, visuotinė renovacija padės išjudinti

statybų sektorių. Šis sektorius vienintelis, kuriame 2012 metais sukuriama pridėtinė vertė

mažėjo ir kuris skaudžiausiai išgyveno ekonomikos sunkmetį. Statybos pramonės atstovai

teigia, kad vien pirmame renovacijos etape papildomai bus sukurta 5–10 tūkst. darbo vietų.

Tai išties įspūdingi skaičiai, padėsiantys spręsti šiandienos nedarbo ir kvalifikuotų statybos

sektoriaus specialistų emigracijos problemas.

Šilumos ūkis – tai kitas ypač svarbus energetikos klausimas, taip ir nesulaukęs deramo

dėmesio politinėje darbotvarkėje. 2012 metais suteikta parama 3 biodujų jėgainių statybai ir

10 šiaudų granulių gamybos projektų, pagal kuriuos energijai gaminti bus naudojama

atliekinė biomasė. Tačiau tai pavienės injekcijos ir dar neaišku, ar jos yra taiklios. Šilumos

gamyba šiandien valdoma chaotiškai pagal kiekvienos savivaldybės norus ir atliekant brangiai

kainuojančius eksperimentus. Tačiau įvertindami šilumos ūkio efektyvaus valdymo įtaką

8

kiekvienam namų ūkiui ir visai šalies ekonomikai, neabejojame, kad bendras reguliavimas

reikalingas. Siekdami priimti tik gerai apgalvotus sprendimus, šiandien nuodugniai

analizuojame kiekvienos savivaldybės šilumos gamybos ūkio padėtį. Kartu keliame sau

ambicingą tikslą – pertvarkyti šilumos gamybos ūkį per artimiausius 2–3 metus.

Negalima ignoruoti savivaldybėse esančios socialinės ir ekonominės nelygybės

Gana objektyviai ekonominę būklę skirtinguose regionuose atskleidžia nedarbo mastai

ir darbuotojų vidutinis darbo užmokestis. Čia vertinti reikėtų ne registruotų bedarbių skaičių,

o kiek jų yra tarp darbingo amžiaus asmenų. 2012 metais bedarbių dalies tarp darbingo

amžiaus asmenų amplitudė buvo išties didelė – nuo 10,8 procento Kauno ir 10,3 procento

Vilniaus apskrityse iki 14,9 procento Alytaus ir 15,1 procento Utenos apskrityse. Vidutinis

darbo užmokestis taip pat augo netolygiai. 2012 metų paskutinį ketvirtį vidutinis mėnesinis

bruto darbo užmokestis, palyginti su III ketvirčiu, sparčiausiai didėjo Vilniaus ir Kauno

apskrityse, lėčiausiai – Tauragės ir Telšių apskrityse. Vilniaus apskrityje vidutinis mėnesinis

bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) šalies vidurkį viršijo 12 procentų, o Tauragės

apskrities darbuotojų atlyginimas buvo 21,2 procento mažesnis už šalies vidurkį.

Regionų ekonominį gyvybingumą taip pat gerai iliustruoja smulkaus ir vidutinio

verslo padėtis bei materialinės investicijos. 2012 metais bendras šalyje veikiančių mažų ir

vidutinių įmonių skaičius sumažėjo 5,9 procento. Utenos apskrityje šis skaičius sumažėjo

13 procentų, Panevėžio apskrityje – 10,5 procento, Tauragės apskrityje – 9,9 procento.

Panagrinėjus šiuos duomenis matyti, kad daugiausia sumažėjo įmonių, kurių metinės pajamos

nesiekia 50 tūkst. litų. Pavieniais atvejais įmonės išaugo ir taip sumažino statistines

mažiausiųjų skaičiaus reikšmes, tačiau bendros tendencijos yra priešingos. Vadinasi,

prarandame vietos verslininkus, sukuriančius sau ir savo artimiesiems darbo vietas. O tai ne

tik verslumo ir bendruomeniškumo mažėjimas regionuose, bet ir būsimos socialinės

problemos ar migracijos reiškiniai.

Materialinės investicijos, tenkančios vienam šalies gyventojui apskrityse, 2011 metais

skyrėsi 2,5 karto – nuo 2 712 litų Tauragės apskrities iki 6 902 litų Klaipėdos apskrities

gyventojams. Tiesioginės užsienio investicijos taip pat pasiskirstė labai netolygiai –

2011 metais Tauragės apskrities gyventojui teko tik 424 litai, Utenos apskrities – 1 626 litai, o

vidutiniškai šalies gyventojui – 12 661 litas tiesioginių užsienio investicijų. Didelės

investicijos – tai ir ilgalaikės investicijos į regiono plėtrą, nes kapitalo srautai aplink save

dažniausiai sukuria gyvybingą aplinką ir skatina plėtotis vietos verslą. Tad šie rodikliai ne tik

parodo nūdienos problemas, bet ir praneša apie ateities grėsmes.

Tai tik keletas ekonominių rodiklių, kurie bendrai parodo gyvenimo kokybės skirtumus

regionuose. Tačiau tikruosius regionų išsivystymo lygio netolygumus ir potencialias

problemas iliustruoja kur kas daugiau socialinę ir ekonominę raidą atspindinčių rodiklių. Tai

ir demografinės senatvės, vidinės migracijos, vienam gyventojui tenkančio gydytojų

skaičiaus, ikimokyklinio ugdymo prieinamumo, dalyvavimo kultūrinėje veikloje rodikliai.

Visi jie rodo, kad iki šiol nebuvo skiriama pakankamai dėmesio kompleksiškam kaimiškųjų

9

savivaldybių problemų sprendimui. Pavienės investicijos, skirtos daugiausia viešajai

infrastruktūrai, nesprendžia tikrųjų socialinių ir ekonominių problemų, negarantuoja ilgalaikės

plėtros.

Šiais metais ypač daug dėmesio skirsime regionų plėtrai ir investicijų didinimui juose.

Pirmiausia, kurdami 2014–2020 metų ES struktūrinės paramos administravimo sistemą,

sieksime stiprinti regionų plėtros tarybų vaidmenį skirstant ES paramą. Atskirose srityse taip

pat spręsime šalies regionams opius klausimus – kaip pagerinti ugdymo paslaugų

prieinamumą kaimo vietovėse ir optimizuoti mokyklų tinklą, kaip tolygiai paskirstyti

sveikatos apsaugai skiriamus viešuosius finansus. Ne tik patys imamės konkrečių veiksmų,

bet ir skatiname į tiesioginių užsienio investicijų „medžioklę“ aktyviai įsitraukti regionų

lyderius, kurie pristatytų konkurencinius pranašumus ir atskleistų vietovės potencialą.

Investicijos iš dangaus nenukris – turime susitelkti ir greitai pašalinti didžiausias

verslo kliūtis

2012 metais Pasaulio banko tyrimo ,,Doing Business“, kuriuo vertinamos verslo

sąlygos, duomenimis, Lietuva smuktelėjo į 27 vietą (tarp 185 valstybių). Bendrame kontekste

ir ši vieta nėra bloga, tačiau, konkuruojant dėl kiekvieno lito, reikia didesnių pastangų.

Tiesioginių užsienio investicijų srautais negalime pasigirti ne tik tarp ES šalių – stipriai

atsiliekame ir nuo Baltijos kaimynų. Praėjusiais metais gerinant verslo sąlygas daug dėmesio

buvo skiriama ūkio subjektų priežiūros institucijų veiklai – suvienodinti patikrų klausimynai,

pirmaisiais verslo metais suteikiamos konsultavimo paslaugos, o ne baudžiama. Teisės aktų

taikymo srityje įgyvendinta dviejų datų taisyklė. Toliau tęsime pradėtus darbus ir ypač daug

dėmesio skirsime procedūrų supaprastinimui bei perteklinių reikalavimų išduodant leidimus ir

licencijas atsisakymui.

Nors ir būta teigiamų poslinkių, pasigedome proveržio problemiškiausiose srityse.

Statybų leidimų išdavimas ir kitos su teritorijų planavimų susijusios procedūros trunka

pernelyg ilgai. Dėl to ne tik esame nepatrauklūs pagal reitingus, bet ir prarandame pirmuosius

žingsnius žengiančius investuotojus. Tad kaip vieną iš prioritetinių darbų išskyrėme teritorijų

planavimo proceso supaprastinimą – bus sumažintas būtinų rengti dokumentų skaičius,

atsisakyta besidubliuojančių procedūrų. Buvusios Vyriausybės parengtas Lietuvos

Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas sulaukė ypač daug

kritikos, todėl plačiai konsultuodamiesi su partneriais šiandien rengiame naują.

Ekonomikai augti padės ne tik geresnės verslo sąlygos, bet ir didesnės viešojo ir

privataus sektorių bendradarbiavimo galimybės. Kur kas didesnio efekto sulauktume ne tik

vienpusiškai investuodami viešuosius finansus, bet ir pritraukdami privatų kapitalą į viešąją

infrastruktūrą ar paslaugas. Viešojo ir privataus sektorių partnerystė iki šiol nebuvo plačiai

taikoma priemonė. 2011 metais buvo sudarytos tik 32 viešojo ir privataus sektorių

partnerystės sutartys, o investicijų kapitalo dydis iš viso siekė 285,7 mln. litų. Įvertinus

tendencijas, atrodo, kad skaičiai labai nesikeis ir 2012 metais. Matydami neišnaudotą viešojo

ir privataus sektorių potencialą, ieškosime sprendimų, kaip tvarkant viešuosius reikalus

10

plačiau bendradarbiauti su verslu, sieksime įgyvendinti viešosios ir privačios partnerystės

projektus, kurių bendra vertė siektų beveik 1 mlrd. litų.

Tikime, kad išvardyti šešioliktosios Vyriausybės pradėti darbai ir planuojamos

iniciatyvos sukurs tvarius pamatus stabiliai plėtrai Lietuvoje, jos regionuose, o teigiamus

rezultatus atspindės ne tik bendrieji šalies rodikliai – juos pajus kiekviena šeima, kiekvienas

šalies pilietis. Todėl šešioliktoji Vyriausybė yra pasirengusi įgyvendinti apgalvotus ir

ryžtingus sprendimus tose srityse, kurios gali atnešti didžiausią naudą verslui ir kiekvienam

šalies piliečiui. Atsižvelgdami į tai, išskyrėme artimiausio laikotarpio prioritetus, kuriems

įgyvendinti 2013 metais sutelksime ministerijų ir kitų institucijų pastangas.

II. MINISTERIJŲ 2012 METŲ VEIKLOS APŽVALGA

V. EKONOMIKOS SKATINIMAS

5.1. Viešieji finansai – šalies gerovei ir ūkio plėtrai

Finansinė konsolidacija. 2010 m. vasario 16 d. ES Tarybos rekomendacijoje Lietuva

buvo įpareigota iki 2012 metų panaikinti perviršinį valdžios sektoriaus deficitą ir užtikrinti,

kad jis nesiektų 3 procentų BVP. Laikydamasi Stabilumo ir augimo pakto nuostatų, Lietuva

turi mažinti struktūrinį valdžios sektoriaus deficitą mažiausiai po 0,5 procentinio punkto

kasmet.

Valstybės viešųjų finansų konsolidavimas, efektyvus lėšų naudojimas bei valstybės

skolos ir deficito valdymas sudarė galimybes sustabdyti valdžios sektoriaus deficito didėjimą.

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, valdžios sektoriaus balanso rodiklis

2012 metais sieks 3 procentus BVP ir atitiks Lietuvos konvergencijos 2012 metų programoje,

kuriai pritarta Vyriausybės 2012 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 446, nustatytą užduotį, kad

valdžios sektoriaus deficitas neviršytų 3 procentų BVP.

Valdžios sektoriaus skola, įvertinus pritaikytas išvestines finansines priemones,

2012 metais išaugo net 5 mlrd. 74,9 mln. litų ir metų pabaigoje sudarė 46 mlrd. 36,4 mln. litų,

arba 40,7 procento BVP. Skolos padidėjimą lėmė nors ir mažėjantis dėl Vyriausybės

vykdomos griežtos fiskalinės politikos, tačiau vis dar deficitinis valdžios sektoriaus finansinis

rezultatas.

2012 metais Lietuva skolinosi šiek tiek pigiau, palyginti su 2011 metais. Vyriausybė

vertybinių popierių aukcionuose vidaus rinkoje 2012 metais mokėjo vidutiniškai

2,48 procento metinių palūkanų (2011 metais palūkanos sudarė 2,96 procento, 2010 metais –

3,53 procento).

11

1 pav. Valdžios sektoriaus skola, BVP procentais

Šaltinis – Finansų ministerijos apskaitos duomenys

Į nacionalinį biudžetą 2012 metais įplaukė 21 mlrd. 210,1 mln. litų pajamų (be ES)

paramos lėšų), t. y. 1 mlrd. 551,9 mln. litų, arba 7,9 procento, daugiau nei 2011 metais.

Didžiausią įtaką pajamų augimui turėjo pelno mokesčio pajamos, kurios, palyginti su

2011 metais, padidėjo 71,2 procento, taip pat 5,9 procento padidėjo gyventojų pajamų

mokesčio pajamų įplaukos. Išankstiniais duomenimis, 2012 metais į biudžetą įplaukė 11 mlrd.

560,1 mln. litų valstybinio socialinio draudimo įmokų, t. y. 5,1 procento, arba 557,7 mln. litų,

daugiau nei 2011 metais. 2012 metais „Sodros“ biudžeto deficitas buvo 492,1 mln. litų

mažesnis, nei planuota, ir 78,3 mln. litų mažesnis nei 2011 metais.

2 pav. Nacionalinio biudžeto pajamos pagal didžiausias mokesčių grupes, mln. litų

Šaltinis – Finansų ministerijos (Mokesčių ir kitų įmokų į biudžetus apyskaitos 1-VP) duomenys

––––––––––––––––––––––– *Neįvertinant galimo lėšų kaupimo valdant perfinansavimo riziką, išperkant euroobligacijų emisijas,

valdžios sektoriaus skola 2014 metų pabaigoje sudarytų 39 procentus BVP, 2015 metų pabaigoje – 38 procentus

BVP.

29,5

38 38,5 40,7 39,7

41,7 40

35,3

0

10

20

30

40

50

2009 m.faktas

2010 m.faktas

2011 m.faktas

2012 m.faktas

2013 m.prognozė

2014 m.prognozė*

2015 m.prognozė*

2016 m.prognozė

8.503 8.718

873 1.495

3.773 4.004

3.178 3.341

-

2.000

4.000

6.000

8.000

10.000

12.000

14.000

16.000

18.000

20.000

2011 m. 2012 m.

mln

. lit

ų

Akcizai

Gyventojų pajamų mokestis (į nacionalinįbiudžetą)

Pelno mokestis

Pridėtinės vertės mokestis

12

Lietuva nuo 2015 metų planuoja įsivesti eurą, todėl iki to laiko turi įvykdyti tam tikras

ES (Mastrichto) sutartyje nurodytas sąlygas. Lietuvai labai aktualus infliacijos kriterijus, nes

infliacija negali daugiau kaip 1,5 procentinio punkto viršyti trijų ES valstybių narių, kuriose

infliacijos lygis yra žemiausias, infliacijos vidurkio. Lietuvoje 2013 metų sausį vidutinė

metinė infliacija sudarė 3,1 procento (mažiausias infliacijos rodiklis buvo Graikijoje –

0,9 procento, Švedijoje – 0,9 procento ir Airijoje – 1,9 procento). 2013 metais Vyriausybė

priims teisės aktus, reikalingus pasirengti euro įvedimui Lietuvoje, taip pat pradės juos

įgyvendinti.

2013 metais bus siekiama, kad struktūrinis valdžios sektoriaus balanso rodiklis

sumažėtų mažiausiai 0,5 procento BVP. Numatoma pateikti Lietuvos Respublikos Seimui

(toliau – Seimas) svarstyti paketą įstatymų projektų, kurių tikslas – tolygiau mažinti

struktūrinį deficitą, užsitikrinti gausesnes pajamas ir kaupti finansinių išteklių atsargas

sunkmečiui Valstybės iždo sąskaitoje.

Valstybės nekilnojamojo turto valdymas. Pažymėtina, kad 2012 metais nepavyko

pasiekti esminių pokyčių diegiant valstybės nekilnojamojo turto centralizuoto valdymo

principus. Dar 2011 metais Seimui pateiktas dešimties įstatymų projektų paketas. Įstatymų

projektų tikslas – tobulinti bendrųjų valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo

principų teisinį reglamentavimą, įdiegti centralizuoto valdymo principus sprendžiant

sistemines valstybės turto valdymo problemas ir sudaryti teisines sąlygas centralizuotam

valstybės nekilnojamojo turto valdymui įgyvendinti bei šiam valdymui reikalingai

administracinei sistemai sukurti. 2012 metais įstatymų projektų paketas nebuvo priimtas.

Tikimasi, kad 2013 metais Seimui jį priėmus bus sudarytos galimybės įsteigti valstybės įmonę –

centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją ir parengti teisės aktų, reikalingų šios įmonės

veiklai vykdyti ir valstybės nekilnojamojo turto centralizuotam valdymui įgyvendinti,

projektus. Rengiant teisinę bazę, 2013 metais kartu bus vykdoma ES fondų lėšomis

finansuojamo projekto „Valstybės turto informacinės paieškos sistemos kūrimas, diegimas ir

naudojimas valstybės turtui valdyti“ veikla. 2012 metais įgyvendintas pirmasis valstybės turto

informacinės paieškos sistemos kūrimo ir diegimo etapas.

Pokyčiai finansų rinkos, draudimo ir lošimų srityse. Siekiant skatinti Lietuvos ir

užsienio kapitalo valdytojų investicijas Lietuvoje ir Lietuvos kapitalo rinkos vystymąsi,

sudarant palankesnes teisines sąlygas veikti informuotiesiems (ypatingos išorinės apsaugos

nereikalaujantiems) investuotojams skirtiems kolektyvinio investavimo subjektams, numatant

atskirą, lankstesnį jų veiklos teisinį reguliavimą, bet kartu užtikrinant atitinkamą tokių

investuotojų apsaugą, 2012 metais Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos informuotiesiems

investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo projektas ir su juo susiję

teisės aktų projektai.

Siekiant didesnės draudėjų interesų apsaugos, 2012 metais priimtas Lietuvos

Respublikos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymas. Nustatytoje naujoje mokumo vertinimo

sistemoje daug dėmesio skiriama įmonių rizikos valdymui, griežtesnei vidaus kontrolei,

informacijos atskleidimui ir draudimo įmonių grupių priežiūrai. Patikimo ekonominio

13

vertinimo principais pagrįsta sistema atskleis tikrąją finansinę draudikų padėtį, bus skaidresnė

ir sustiprins pasitikėjimą visu draudimo sektoriumi.

2012 m. kovo 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo

pakeitimo įstatymui, Valstybinė lošimų priežiūros komisija pertvarkyta į Lošimų priežiūros

tarnybą prie Finansų ministerijos.

5.2. Mokesčių politika

Siekiant sudaryti prielaidas sumažinti pajamų slėpimo, įsigyto turto pagrindimo

fiktyviais pajamų gavimo šaltiniais ir mokesčių nemokėjimo riziką, numatant mokesčių

administratoriaus teisę rizikingiems mokesčių mokėtojams duoti nurodymą vykdyti

atsiskaitymus tik negrynaisiais pinigais ir prievolę gyventojams informuoti apie reikšmingus

atsiskaitymus grynaisiais pinigais, 2012 metais buvo priimtos Lietuvos Respublikos mokesčių

administravimo įstatymo pataisos. Be to, šiuo įstatymu optimizuojamos mokestinės

nepriemokos atidėjimo (išdėstymo) procedūros, numatomos priemonės, kuriomis užtikrinama

mokesčių nedeklaravimo prevencija ir skatinama laiku vykdyti mokestines prievoles.

Siekiant 2012 metais priimtais Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo pakeitimais

įgyvendinti ES teisės aktų nuostatas, nuo 2013 m. sausio 1 d. akcizų tarifas gazoliams

padidintas iki reikalaujamo minimalaus apmokestinimo dydžio. Taip pat nuo 2013 m. kovo

1 d. didinami akcizų tarifai cigaretėms, cigarams ir cigarilėms. Planuojama, kad dėl šių

sprendimų valstybės biudžetas 2013 metais papildomai gaus apie 110 mln. litų pajamų.

Tačiau būtina stiprinti kovą su nelegalia prekyba tabako gaminiais. 2013 metais

numatoma parengti prisijungimo prie Pasaulinės sveikatos organizacijos Tabako pagrindų

konvencijos protokolo dėl nelegalios prekybos tabako gaminiais projektą ir sutarties tarp ES

valstybių narių, Europos Komisijos ir tabako gamintojų užtikrinant kompensacijas iš tabako

bendrovės už jos neteisėtai disponuojamą produkciją Lietuvoje pakeitimo projektą.

Pratęstas lengvatinių pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) tarifų taikymas

šilumos energijai, taip pat vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms (nepratęsus šios PVM

lengvatos, atitinkamai būtų prireikę didinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo

biudžeto išlaidas vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidoms kompensuoti).

Nuo 2012 m. gegužės 1 d. įsigaliojo reikalavimas kasos aparatus naudoti visiems

prekybininkams. Tai sudarė teisines prielaidas skaidresniam mažmeninės prekybos operacijų

apskaitymui ir veiksmingesnei atsiskaitymų grynaisiais pinigais kontrolei.

Nuo 2012 metų Lietuva tapo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos

(toliau – EBPO) Globalinio skaidrumo ir keitimosi mokestine informacija forumo, kurio

pagrindinis tikslas yra efektyvus tarptautinis bendradarbiavimas mokesčių srityje, nare.

Pagrindinis forumo tikslas – efektyvus tarptautinis bendradarbiavimas mokesčių srityje, tuo

tikslu analizuojami visų forumo veikloje dalyvaujančių šalių keitimosi mokestine informacija

mechanizmai. Siekiant užtikrinti Lietuvos teisinės bazės mokesčių administravimo srityje

atitiktį EBPO standartams apmokestinimui reikšmingos informacijos prieinamumo, jos

14

panaudojimo ir mainų srityje, numatoma parengti Konvencijai dėl savitarpio administracinės

pagalbos mokesčių srityje ratifikuoti reikalingus teisės aktų projektus.

5.3. Ūkio augimas – žmonių gyvenimui gerinti

Lietuvos ekonomika buvo viena greičiausiai augusių ES ekonomikų 2012 metais –

išankstiniu Lietuvos statistikos departamento vertinimu, Lietuvos BVP per 2012 metus didėjo

3,6 procento.

Remiantis pirminiais duomenimis, didžiausią įtaką ūkio augimui turėjo pramonės

sukurtos pridėtinės vertės didėjimas 4,2 procento, žemės ūkio – 8,6 procento, paslaugų

sektoriaus – 4,1 procento. Sparčiau BVP didėti neleido tik statybų ekonominė veikla, kurios

pridėtinė vertė mažėjo 5 procentais. 2012 metais visa parduota pramonės produkcija siekė

71,1 mlrd. litų ir palyginamosiomis kainomis 3,7 procento viršijo 2011 metais ir 1,1 procento

2008 metais buvusį produkcijos pardavimo mastą.

Nors 2008 metų lygio dar nepasiekė, 2012 metais mažmeninės prekybos, išskyrus

variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninę ir mažmeninę prekybą bei remontą,

įmonių apyvarta to meto kainomis siekė 26,51 mlrd. litų ir, palyginti su 2011 metais, padidėjo

3,9 procento.

Lietuvos prekių eksporto srityje pasiektas geriausias metinis rezultatas nepriklausomos

Lietuvos istorijoje – 2012 metais, palyginti su 2011 metais, Lietuvos prekių eksportas išaugo

14,5 procento (10,1 mlrd. litų), iki 79,7 mlrd. litų. Palyginti su kriziniais 2009 metais,

2012 metais prekių eksportas Lietuvoje išaugo beveik dvigubai (95,6 procento), daugiausia iš

visų Baltijos valstybių.

3 pav. Baltijos valstybių prekių eksporto pokytis, procentais

Šaltinis – viešosios įmonės „Versli Lietuva“ skaičiavimai

Lietuva tebeužima konkurencingos šalies pozicijas – Pasaulio ekonomikos forumo

(ang. World Economic Forum) 2012–2013 metų ataskaitoje 2012 metais Lietuva paskelbta

45 konkurencingiausia šalimi tarp 144 pasaulio valstybių. Ataskaitoje gerai vertinamas

32,7 30,3 34,8

28,8 27,8

37,4

14,5 15

4,5

95,6 91,5 93,5

0

20

40

60

80

100

120

Lietuva Latvija Estija

2010/2009

2011/2010

2012/2011

2012/2009

15

Lietuvos gyventojų aukštojo išsilavinimo lygis (26 vieta), informacinių technologijų

raštingumas (33 vieta); kaip didžiausi trukdžiai nurodyta maža rinka (74 vieta), finansų rinka

(87 vieta) ir makroekonominė aplinka (75 vieta).

4 pav. Pasaulio konkurencingumo indeksas (Lietuvos vieta)

Šaltinis – Pasaulio ekonomikos forumas

Pasiektiems rezultatams įtaką darė 2009–2012 metais Vyriausybės nuosekliai ir

kryptingai įgyvendintos ekonomikos skatinimo priemonės. Ekonomikai skatinti skirtą ES

paramą perskirstėme efektyvesnėms veikloms ir priemonėms, pradėjome vykdyti valstybės

valdomų įmonių reformą, daug dėmesio skyrėme viešosios ir privačios iniciatyvų

bendradarbiavimui, nedarbui (ypač jaunimo) mažinti.

Interneto svetainės www.ppplietuva.lt duomenimis, per 2011 metus privataus

sektoriaus į partnerystės projektų įgyvendinimą investuotos lėšos siekė 81 mln. litų, tai sudarė

2,1 procento Valstybės investicijų programoje 2011 metais numatytiems investicijų

projektams vykdyti skirtų lėšų (3,8 mlrd. litų).

Akivaizdūs ir valstybės valdomų įmonių pertvarkos rezultatai. Įmonių grynasis pelnas

kartu su turto ir žaliavos mokesčiais valstybei 2011 metais sudarė 246,6 mln. litų, t. y.

3,5 karto daugiau, palyginti su 2010 metais. 2012 metais (skirstant 2011 metų pelną) valstybei

paskirta 524,1 mln. litų dividendų ir valstybės įmonių pelno įmokų, t. y. 6 kartus daugiau, nei

paskirta dividendų 2011 metais skirstant 2010 metų pelną. Tačiau kad šių įmonių veikla taptų

dar skaidresnė ir efektyvesnė, o rezultatai geresni, turėtų būti tobulinamos šios sritys: teisės

aktais įtvirtintų funkcijų, atliekamų nekomerciniais pagrindais, atlikimas turėtų būti

apskaitomas finansinėse ataskaitose; įmonių valdybos turi būti sudaromos pašalinus visus

galimus interesų konfliktus ir užtikrinant reikiamas valdybos narių ūkio šakos, finansų ir

strateginio planavimo kompetencijas; turėtų būti pakeistas Lietuvos Respublikos valstybės ir

–––––––––––––––––––––––––– *Planuojama vieta.

117 125

131 134 133 139 139 144 144 144 144

43 40 38 44

53 47 44 45 43 41 39

0

20

40

60

80

100

120

140

160

20

05 m

.

20

06 m

.

20

07

–20

08

m.

20

08

–20

09

m.

20

09

–20

10

m.

20

10

–20

11

m.

20

11

–20

12

m.

20

12

–20

13

m.

20

13

–20

14

* m

.

20

14

–20

15

* m

.

20

15

–20

16

* m

.

Iš visošalių

Lietuva

16

savivaldybės įmonių įstatymas – suteikta daugiau atsakomybės valstybės įmonių valdyboms ir

sudaryta galimybė pritraukti profesionalius nepriklausomus valdybos narius; siekiant į

valstybės valdomas įmones pritraukti profesionalius ir kompetentingus vadovus, reikia

pakeisti vadovų darbo užmokesčio nustatymo tvarką, kuri neatitinka dabartinių rinkos sąlygų.

VI. VERSLAS IR INOVACIJOS

6.1. Verslo sąlygų gerinimas

Verslo aplinka. Pasaulio banko tyrimo „Doing Business 2013“ duomenimis, Lietuva

bendrame pasaulio šalių reitinge užima 27 vietą iš 185. Planuotos 17 vietos nepasiekėme, nes

pasikeitė vertinimo metodika (buvo perskaičiuotas ir ankstesnių metų rodiklis) ir dalis

reformų (verslo pradžios, prijungimo prie elektros tinklų, kreditų gavimo, nemokumo srityje)

nebuvo įskaitytos (šie rezultatai bus įvertinti 2014 metų tyrime). Reikia pripažinti, kad

2012 metais nepakankamai ambicingai vykdytos reformos, gerinančios verslo sąlygas, todėl

kai kurios kitos valstybės, įgyvendinusios ambicingesnes reformas, aplenkė Lietuvą.

5 pav. Verslo aplinkos indeksas (Lietuvos vieta)

Šaltinis – Pasaulio banko tyrimo „Doing Business 2013“ duomenys

2012 metais Vyriausybė pritarė 24-iems administracinės naštos ūkio subjektams

mažinimo veiksmams, kurie leido sumažinti administracinę naštą 1,7 mln. litų. Taip pat

parengti teisės aktų projektai, kuriuos priėmus administracinė našta būtų papildomai

sumažinta 32 mln. litų. 2013 metais suplanuoti 3 administracinės naštos mažinimo veiksmai,

kuriuos įgyvendinus administracinė našta ūkio subjektams sumažėtų papildomai 1,6 mln. litų.

Siekiant nustatyti nepagrįstus, neproporcingus ir perteklinius leidimus (licencijas) ir

supaprastinti jų išdavimo sąlygas bei reikalavimus, 2012 metais pakeisti Aplinkos

ministerijos, Kultūros ministerijos, Energetikos ministerijos, Finansų ministerijos valdymo

sričių teisės aktai, reglamentuojantys leidimus (licencijas).

Teisės aktų taikymo srityje pradėta taikyti dviejų datų taisyklė – verslui skiriami ne

mažiau kaip 3 mėnesiai susipažinti su teisės aktais iki įsigaliojant jų reikalavimams.

26

25

26

27

24

25

26

27

28

2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m.

17

Pradėti diegti pažangūs veiklos metodai ūkio subjektų priežiūros institucijose: parengti

67 baigtiniai tikrinamų aspektų klausimynai verslo atstovams, taikomi 31 ekonominės veiklos

srityje. 43 verslo priežiūros institucijos, pasirašiusios „Deklaraciją dėl pirmųjų verslo metų“,

netaiko poveikio priemonių (baudos, veiklos ribojimas ir kitos) nustačiusios pažeidimų, bet

teikia konsultavimo paslaugas ir metodinę pagalbą pirmuosius metus veiklą vykdantiems ūkio

subjektams.

Įteisinta smulkiam ir šeimos verslui vykdyti itin patraukli nauja įmonės teisinė forma –

mažoji bendrija, kurios veikla grindžiama asmeninėmis savybėmis grįsto bendradarbiavimo

principu. Ji tapo antra daugiausia (po uždarųjų akcinių bendrovių) registruojama įmonės

teisine forma – 2012 metų rugsėjo–gruodžio mėnesiais mažųjų bendrijų įregistruota daugiau

nei tūkstantis.

2012 metais įsigaliojęs Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymas įtvirtino iš

esmės naują komanditinių ūkinių bendrijų reikalų tvarkymo teisinį reguliavimą ir suteikė

daugiau teisių komanditoriams. Sumažėjo komanditinės ūkinės bendrijos steigimo išlaidos,

nes pakanka sudaryti tik vieną sutartį. Bendrijos veiklos sutarties šalims (tikrosios ūkinės

bendrijos, komanditinės ūkinės bendrijos dalyviams) leidžiama susitarti dėl jiems priimtinų

esminių sutarties sąlygų ir dalyvių teisių apimties.

Nemokumo teisinio reguliavimo tobulinimas. Priimti teisės aktų pakeitimai, skirti

bankroto procedūroms paspartinti, kreditorių interesams geriau apsaugoti, bankroto proceso

administravimui pagerinti. Siekiant kovoti su tyčiniais bankrotais, Seimui pateikti teisės aktų

projektai, leisiantys geriau nustatyti su įmonių bankrotu susijusius nesąžiningus verslo

subjektų veiksmus, ūkinės komercinės veiklos vykdymą bankroto metu, vienodą, socialiai

teisingą fizinių ir juridinių asmenų atsiskaitymo eiliškumą grynaisiais ir negrynaisiais

pinigais. Supaprastintas išmokų iš Garantinio fondo skaičiavimas, kuris užtikrins, kad

išmokos darbuotojams, jų darbdaviui tapus nemokiam, būtų skiriamos nenutrūkstamai ir

laiku.

Itin reikšmingas rezultatas – priimtas Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto

įstatymas, kuriuo suformuluotos pagrindinės fizinių asmenų (taip pat ūkininkų ir kitų fizinių

asmenų, vykdančių ūkinę komercinę veiklą) bankroto teisinio reguliavimo nuostatos, siekiant

sukurti optimalią skolininko (fizinio asmens) ir jo kreditorių interesų apsaugos teisinę sistemą.

Verslumo ir verslo plėtros skatinimas. Įvairiose Lietuvos savivaldybėse organizuoti

mokymai ir informaciniai renginiai paskatino susikurti 63 naujas įmones, kuriose yra

144 naujos darbo vietos. Išdalyta 2 115 pirmųjų verslo metų krepšelių naujoms įmonėms

(asmenys, gavę šiuos krepšelius ir per 6 mėnesius įsteigę įmonę, gali pasinaudoti įvairiomis

paslaugomis, skirtomis verslo pradžiai). Rezultatas – įsteigtos 734 įmonės (iš jų 180 įmonių,

kurių steigėjai yra jaunimas iki 29 metų). 2012 metais organizuoti tarptautiniai ir vietiniai

jaunimo verslumą skatinantys renginiai. Taip pat teiktos konsultavimo, informavimo, verslo

mokytojų („mentorių“), instruktorių (ugdančiųjų vadovų) paslaugos jaunimui verslo pradžios,

finansavimo ir plėtros klausimais. Subsidijuotos konsultacinės paslaugos ir darbo vietų nuoma

18

sparčiai augantiems verslams (naudojant „Startup Nitro krepšelius“ įsteigti 42 inovatyvūs

verslai).

Siekiant pagerinti smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų priėjimą prie finansavimo

šaltinių ir taip skatinti verslo plėtrą Lietuvoje, tęstas finansų inžinerijos ir su ja susijusių

priemonių įgyvendinimas. Smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams 2009–2012 metais

suteikti 279 mikrokreditai, kurių suma – 19,3 mln. litų, ir 1 907 paskolos – 717,6 mln. litų

(kartu su bankų lėšų dalimi). Siekiant sumažinti kredito įstaigų riziką ir taip paskatinti

kredituoti verslo subjektų projektus, 2009–2012 metais suteikta garantijų už 677,8 mln. litų, o

2 963 smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams kompensuota palūkanų už 38,5 mln. litų.

2010–2012 metais buvo skatinamos rizikos kapitalo investicijos į įmones: kartu su privačių

investuotojų dalimi 49,65 mln. litų investuota į 34 įmonių kapitalą.

Kadangi paramos teikimas smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams per finansų

inžinerijos priemones yra gana naujas smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimo būdas

Lietuvoje, kurio rezultatai labai priklauso ir nuo bendros šalies ekonomikos būklės,

2013 metais bus atliekami du tyrimai, kurių metu bus vertinamas 2007–2013 metų periodu

įgyvendinamų finansų inžinerijos priemonių poveikis smulkiojo ir vidutinio verslo

subjektams ir Lietuvos ekonomikai, taip pat bus nustatytas smulkiojo ir vidutinio verslo

subjektų poreikis atitinkamam finansavimui ateityje.

2012 metais įsteigti pradinės stadijos rizikos kapitalo fondas (Practica Seed Capital),

teikiantis smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams išimtinai pradinės stadijos rizikos kapitalą

(iki 690 560 litų per 3 metus) ir rizikos kapitalo fondas (Practica Venture Capital), teikiantis

smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams pradinės stadijos, pradinį ir plėtros kapitalą (iki

5 179 200 litų per 12 mėnesių). Minėti fondai investuoja į perspektyvių verslo idėjų

įgyvendinimą ir jau veikiančių bendrovių Lietuvoje plėtrą.

2012 metais taip pat pradėta įgyvendinti priemonė „Portfelinės garantijos lizingui“,

pagal kurią suteikiama finansinė garantija (80 procentų lizingo sumos) naujiems smulkiojo ir

vidutinio verslo subjektų lizingo sandoriams (iki 6,47 mln. litų vienam subjektui).

Skatinant eksportuojančių įmonių konkurencingumą ir pasirengimą eksportuoti, iki

2012 metų pabaigos sudaryta 611 sutarčių už 89,9 mln. litų ir išmokėta 59 mln. litų.

Įgyvendinant finansuotus projektus, iki 2012 metų pabaigos buvo atlikti 633 užsienio rinkų

tyrimai, parengtos 195 produktų eksporto plėtros strategijos, 45 įmonės pradėjo eksportuoti

savo produkciją į naujas rinkas, 55 įmonės padidino eksportą į esamas eksporto rinkas.

Tiesioginės užsienio investicijos. 2012 metų III ketvirčio pabaigoje sukauptos

tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje sudarė 40,23 mlrd. litų ir, palyginti su 2011 metų

duomenimis, padidėjo 5,65 procento (atkreiptinas dėmesys, kad investicijos į akcinį ir kitą

kapitalą per visus 3 praeitų metų ketvirčius buvo teigiamos). Siekiant pagerinti tiesioginių

užsienio investicijų rodiklius, Lietuvai svarbu ne tik toliau gerinti investicinę aplinką,

tobulinti teisinę bazę, bet ir mažinti administracinę naštą investuotojams.

19

6 pav. Tiesioginių užsienio investicijų pokytis per metus 2000–2012* metais (procentais)

Šaltinis – Lietuvos statistikos departamentas

Pasaulinės tiesioginių užsienio investicijų projektų stebėsenos duomenų bazės

fdimarkets.com duomenimis, per 2012 metų pirmuosius 10 mėnesių į Lietuvą pritraukti

29 tiesioginių užsienio investicijų projektai. Visų tiesioginių užsienio investicijų projektų

Lietuvoje bendra vertė – 927 mln. eurų, o šiais projektais šalyje bus sukurta apie 3 000 naujų

darbo vietų.

Skatinant investicijų pritraukimą į Lietuvą, per ES struktūrinių fondų priemones

„Invest LT+“ ir „Invest LT-2“ paskirstyta 99,79 mln. litų. Per ES struktūrinių fondų priemonę

„Asistentas-3“ verslo subjektams suteiktos 4 064 konsultacijos, įkurta 121 nauja įmonė.

Gerinant investicinę aplinką, 2012 metais įsteigtos 2 naujos laisvosios ekonominės

zonos Panevėžyje ir Kėdainiuose. Laisvosios ekonominės zonos patrauklios investuotojams

dėl mokestinių lengvatų, todėl tikimasi, kad tai padės pritraukti į Lietuvą naujų investuotojų.

Siekiant efektyvesnio ir greitesnio investicinių projektų įgyvendinimo, numatyta, kad

investicinis projektas gali būti pradėtas įgyvendinti nuo ketinimų protokolo pasirašymo.

––––––––––––––––––––

*2012 metų III ketvirčio duomenys.

6.2. Inovacijos

Remiantis Europos Komisijos parengtu Inovacijų sąjungos švieslentės vertinimu,

Lietuvos suminis inovatyvumo indeksas 2011 metais išaugo iki 0,255 (2012 metų duomenys

bus paskelbti 2013 metų kovo mėnesį).

13,2 14,2

23,7

3,9

18,2

47,6

21,0

22,7

-10,6

0,2

9,0 9,9

4,0

-20,0

-10,0

0,0

10,0

20,0

30,0

40,0

50,0

60,0

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 m. 2011 m. 2012* m.

20

7 pav. Lietuvos suminis inovatyvumo indeksas (balais nuo 0 iki 1)

Šaltinis – Inovacijų sąjungos švieslentė

Lietuvoje inovacijų 5 metų vidutinis augimas buvo šiek tiek didesnis nei ES vidurkis

(ES šalių vidutinis suminis inovatyvumo indeksas 2011 metais siekė 0,539). Lietuvos stiprioji

pusė – žmogiškųjų išteklių, finansų ir paramos sritys. Lietuvos atsilikimą inovacijų srityje

daugiausia lemia šios silpnosios grandys: mokslinių tyrimų sistemos nepakankamas atvirumas

ir patrauklumas; verslo ryšiai ir verslumas; silpni intelektiniai ištekliai (patentinės paraiškos

pagal Patentinės kooperacijos sutartį, Bendrijos prekių ženklai, dizainas); bendradarbiavimas

ir verslininkystė; intelektinės nuosavybės apsauga; inovacijų kūrėjai, ekonominis inovacijų

poveikis. Todėl Lietuva vis dar priskiriama nuosaikiųjų inovatorių (angl. Modest innovators)

šalių grupei.

2012 metais įgyvendinant programą, skirtą inovacijų, klasterių ir mažų ir vidutinių

įmonių tinklų plėtrai, susikūrė 11 naujų klasterių (iš jų 3 – tarptautiniai).

2012 metais už inovacinius čekius teikiama de minimis pagalba (nustatyto dydžio

tikslinė finansinė parama paslaugoms iš mokslo ir studijų institucijų įsigyti) pasinaudojo

237 įmonės, kurioms skirta 3,1 mln. litų valstybės lėšų.

Kuriant inovacijoms palankią aplinką, iki 2012 metų pabaigos pagal Ūkio ministerijos

administruojamas ES struktūrinės paramos priemones, skirtas mokslinių tyrimų ir

technologijų plėtrai (toliau – MTTP), buvo paskirstyta 550,25 mln. litų (66,79 procento visam

2007–2013 metų laikotarpiui skirto finansavimo), o išmokos sudarė 274,09 mln. litų

(33,27 procento viso skirto finansavimo). Lėtesnį išmokų tempą lėmė projektuose numatytos

veiklos (statybos darbai, įrangos pristatymas, techninių projektų rengimas) vėlavimas ir

projektų vykdytojų delsimas vykdyti projektą, pernelyg ilgai užtrukę pirkimai. Įgyvendinant

šiuos MTTP srities projektus, iki 2012 metų pabaigos buvo sukurta 117 ilgalaikių tyrėjų ir

pagalbinio personalo darbo vietų, sukurti 157 gaminių (paslaugų, procesų) prototipai, 393

naujos technologinės įmonės.

Atlikta Kompleksinės elektromobilių transporto plėtros galimybių studija parodė, kad

Lietuvos pramonė jau dabar turi susiformavusias kompetencijas tam tikrose nišinėse srityse –

elektromobilių komponentų gamyba, informacinės technologijos ir elektros inžinerija.

0,227

0,255 0,251

0,264

0,277 0,280

2010 metai 2011 metai 2012 metų prognozė 2013 metų planas 2014 metų planas 2015 metų planas

21

Išanalizuota galimybė tiesiogiai remti elektromobilių perdirbimą ir komponentų gamybą,

Lietuvos verslo ir mokslo subjektams siūloma vystyti elektromobilių klasterio idėją. Pateiktos

rekomendacijos, apimančios elektromobilių infrastruktūros aspektą, poveikį elektros energijos

tinklui, skatinimo priemones.

VII. SOCIALINĖ POLITIKA

7.1. Socialinė politika

Darbo rinkos ir užimtumo srityje 2012 metų pagrindiniai uždaviniai – sumažinti

nedarbo lygį, veiksmingiau taikyti aktyvios darbo rinkos politikos priemones, modernizuoti

darbo santykių reglamentavimą, užtikrinti saugią darbo aplinką. Informacija apie jaunimo

užimtumą pateikiama Jaunimo politikos dalyje.

Taikytos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės leido stabilizuoti ir pagerinti

padėtį darbo rinkoje. Lietuvos darbo biržos duomenimis, registruotas nedarbas šalyje,

palyginti su ankstesniais metais, nuosekliai mažėjo. Vidutinis metinis bedarbių procentas nuo

darbingo amžiaus gyventojų 2012 metais buvo 11,7 procento (1,4 procentinio punkto

mažesnis negu 2011 metais).

8 pav. Registruotų bedarbių dalis, procentais, palyginti su darbingo amžiaus asmenimis

Šaltinis – Lietuvos darbo biržos duomenys

2012 metais padėta įsidarbinti 202,5 tūkst. darbo ieškančių asmenų. Apie 80 procentų

įdarbintųjų gavo nuolatinį darbą (2011 metais – 73 procentai). Palyginti su 2011 metais,

neterminuoto darbo pasiūla augo 38,2 procento, o terminuoto darbo – 16,4 procento.

Skatinant darbo vietų kūrimą, įsteigta 515 darbo vietų ir kompensuotos 10 927 asmenų

verslo liudijimo įsigijimo išlaidos. Subsidijuojant darbo vietų steigimą, įsteigta 1 617 darbo

vietų neįgaliesiems, kuriems nustatytas iki 55 procentų darbingumas. Palyginti su

2011 metais, buvo įsteigta dvigubai daugiau darbo vietų neįgaliesiems.

11 11,6 11,8 11,8

11,1 10,2 10,4 10,3 10,2 10 9,7

11 11,4

0

2

4

6

8

10

12

14

2012 0101

02 01 03 01 04 01 05 01 06 01 07 01 08 01 09 01 10 01 11 01 12 01 2013 0101Moterų Vyrų Jaunimo Bendras

22

Populiariausios ir veiksmingiausios buvo remiamojo įdarbinimo priemonės – viešieji

darbai ir įdarbinimas subsidijuojant. Viešieji darbai, kaip laikina užimtumo rėmimo priemonė,

sudarė didžiausią (43 procentai) dalį tarp aktyviųjų darbo rinkos politikos priemonių ir juose

dalyvavo 32,5 tūkst. asmenų.

Vykdant aktyvią darbo rinkos politiką ir teikiant veiksmingas darbo rinkos paslaugas,

ilgalaikių bedarbių – socialinių pašalpų gavėjų 2012 metais sumažėjo 68,7 procento.

Atsigaunant ekonomikai nei viešas, nei privatus sektoriai nesukuria pakankamai darbo

vietų, reikalingų nedarbui kardinaliai sumažinti.

Socialinės įmonės statusas suteiktas 5 įmonėms. Pasinaudojus valstybės pagalbos

lėšomis, sukurtos 29 naujos darbo vietos, subsidijuotas 122 asistentų, kurie 329 neįgaliesiems

padėjo atlikti darbo funkcijas, darbo užmokestis. Per 2012 metus 136 socialinėms įmonėms

suteikta 36,6 mln. litų parama.

Darbo rinkoje ciklinis nedarbas, kurį lėmė prasidėjusi ekonomikos krizė, peraugo į

struktūrinį nedarbą, kai darbo jėgos pasiūla savo struktūra neatitinka darbo paklausos ir

iškreipia padėtį darbo rinkoje – vienų profesijų ir kvalifikacijų turinčių žmonių yra gerokai

per daug, o kitų trūksta.

Profesiniame mokyme dalyvavo 8 697 asmenys, iš jų įgyti naują ar patobulinti turimą

profesinę kvalifikaciją į profesinio mokymo programas ataskaitiniu laikotarpiu nusiųsta

5 570 asmenų, iš jų 2 500 bedarbių ir 3 070 įspėtų apie atleidimą iš darbo darbuotojų. Siekiant

padidinti profesinio mokymo efektyvumą, nuo 2012 metų kovo pradėta bedarbių profesinį

mokymą organizuoti trišalės sutarties tarp bedarbio, teritorinės darbo biržos ir darbdavio

pagrindu.

Teritorinės darbo biržos dirbo nepakankamai veiksmingai. Didinant teritorinių darbo

biržų veiklos efektyvumą, nuo 2012 m. liepos 1 d. 3 teritorinėse darbo biržose (Alytaus,

Kauno ir Marijampolės) pradėti taikyti nauji darbuotojų motyvavimo metodai – darbuotojų

veikla susieta su asmenų įdarbinimo rezultatais. Nuo 2013 m. sausio 1 d. šie metodai taikomi

visose teritorinėse darbo biržose.

Siekiant mažinti administravimo sąnaudas ir visų draudiminių išmokų mokėjimą

sutelkti vienoje sistemoje, nedarbo socialinio draudimo išmokų skyrimo, apskaičiavimo ir

mokėjimo funkcijos nuo 2013 m. sausio 1 d. iš Lietuvos darbo biržos perduotos „Sodrai“.

Tobulinant darbo santykius, 2012 metais priimti Lietuvos Respublikos darbo kodekso

ir su juo susijusių teisės aktų pakeitimai, kuriais:

siekiant užtikrinti kokybišką ir efektyvesnį darbo ginčų sprendimą, pakeista privaloma

individualių darbo ginčų nagrinėjimo ne teisme procedūra ir nuo 2013 m. sausio 1 d. prie

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinių skyrių

įsteigtos darbo ginčų komisijos;

nustatyta, kad verslo ar jo dalies perdavimo atveju darbo santykiai tęsiasi tokiomis

pačiomis sąlygomis, o piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas

išmokamos ne daugiau kaip už 3 metus;

23

siekiant sumažinti administracinę naštą verslui, atsisakyta prievolės rengti ir pildyti

Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pasą.

Atsižvelgiant į gerėjančią ekonominę šalies situaciją ir siekiant padidinti mažiausią

darbo užmokestį gaunančių darbuotojų pajamas, nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. nustatyta 850 litų

minimalioji mėnesinė alga, o nuo 2013 m. sausio 1 d. ji padidinta iki 1 000 litų.

Piniginė socialinė parama yra viena iš priemonių, turinčių įtakos mažinant skurdą ir

socialinę atskirtį bei remiant šeimas, auginančias vaikus. Išlaidos socialinėms išmokoms ir

piniginei socialinei paramai, teikiamai vaikus auginančioms šeimoms ir nepasiturintiems

gyventojams, 2012 metais sudarė 1 096,1 mln. litų ir, palyginti su 2011 metais, sumažėjo

0,9 procento. Išmoką vaikui vidutiniškai per mėnesį gavo 107,1 tūkst. vaikų (18 procentų

Lietuvos vaikų). Nemokamus pietus mokyklose vidutiniškai per mėnesį gavo 128,5 tūkst.

(33,2 procento) mokinių. Parama mokinio reikmenims įsigyti suteikta 118,3 tūkst.

(30,6 procento) mokinių. Vidutiniškai per vieną 2012 metų mėnesį socialinę pašalpą gavo

221,9 tūkst. asmenų (7,4 procento visų Lietuvos gyventojų). Palyginti su 2011 metais,

vidutiniškai per mėnesį socialinę pašalpą gavusių asmenų skaičius šiek tiek išaugo

(0,36 procento), o išlaidos socialinei pašalpai mokėti sumažėjo 2,1 procento. Vidutiniškai per

vieną 2012 metų mėnesį būsto šildymo išlaidų kompensacijas gavo 198,8 tūkst. asmenų

(6,6 procento visų Lietuvos gyventojų). Per 2012 metus, palyginti su 2011 metais,

vidutiniškai per mėnesį gavusių būsto šildymo išlaidų kompensacijas asmenų skaičius

sumažėjo 10 procentų.

Siekiant teikiamos piniginės socialinės paramos taiklumo ir veiksmingumo, valstybės

biudžeto lėšų racionalesnio panaudojimo, nuo 2012 m. sausio 1 d. pradėta piniginės socialinės

paramos sistemos pertvarka. Piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams

teikiama įgyvendinant du modelius: kaip valstybinė (valstybės perduota savivaldybėms)

funkcija ir kaip savarankiška savivaldybių funkcija 5 bandomosiose savivaldybėse (Akmenės

rajono, Panevėžio rajono, Radviliškio rajono, Raseinių rajono ir Šilalės rajono). Naujos

tvarkos rezultatai atspindi teigiamas tendencijas – piniginė socialinė parama taiklesnė,

skaidresnė, racionaliau paskirstomos lėšos. 2012 metais, palyginti su 2011 metais, socialinės

pašalpos gavėjų skaičius bandomosiose savivaldybėse sumažėjo 13,6 procento, o išlaidos

socialinei pašalpai mokėti – 20,1 procento. Būsto šildymo išlaidų ir išlaidų vandeniui

kompensacijų gavėjų skaičius sumažėjo 15,7 procento, o išlaidos būsto šildymo išlaidų ir

išlaidų vandeniui kompensacijoms mokėti sumažėjo 15,4 procento.

Socialinių paslaugų prieinamumo didinimas. 2012 metais buvo pradėta įgyvendinti

Integralios plėtros pagalbos programa, finansuojama Europos socialinio fondo lėšomis, kuria

siekiama kokybiškos integralios pagalbos asmenims su negalia, senyvo amžiaus asmenims ir

konsultacinės pagalbos šeimos nariams, prižiūrintiems tokius asmenis. Tuo tikslu telkiamos

mobilios specialistų komandos, į socialinės pagalbos procesą įtraukiami sveikatos priežiūros

specialistai. 2013–2015 metais 21 savivaldybėje bus įgyvendinami bandomieji projektai.

Neįgaliųjų socialinės integracijos stiprinimas. Siekiant decentralizuoti socialinės

reabilitacijos paslaugų teikimą neįgaliesiems bendruomenėje, nuo 2012 metų projektai

24

įgyvendinami savivaldybėse. Finansuoti 408 projektai, kuriuos įgyvendino neįgaliųjų

socialinės integracijos srityje veikiančios organizacijos.

Vykdant Gyventojų aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis programą, techninės

pagalbos priemonėmis aprūpinta 34,5 tūkst. neįgalių asmenų. Bendras aprūpinimo techninės

pagalbos priemonėmis lygis per 2012 metus sudarė 91 procentą.

Bendruomenių stiprinimas ir nevyriausybinio sektoriaus plėtra. Siekiant stiprinti

bendruomenių vaidmenį sprendžiant socialines problemas vietos lygmeniu ir įgyvendinant

Bendruomenių socialinės plėtros 2011–2013 metų programą, pagrindinis dėmesys buvo

skiriamas socialinei veiklai – darbui su pagyvenusiais žmonėmis, rizikos šeimų vaikų

užimtumui, savanorystės plėtrai. Į įvairių rūšių veiklą buvo įtraukta apie 25 tūkst. žmonių.

Savanoriškoje veikloje dalyvavo daugiau kaip tūkstantis savanorių. Įgyvendinant vietos

bendruomenių savivaldos programą, dalyvavo visos šalies savivaldybės ir 551 seniūnija.

Kuriant prielaidas ilgalaikei nevyriausybinio sektoriaus plėtrai ir įgyvendinant

Nevyriausybinių organizacijų sektoriaus plėtros 2011–2013 metų programą, buvo aktyvinama

savanoriška veikla regionuose. Nevyriausybinės organizacijos, veikiančios 6 regionuose,

suorganizavo 15 viešų renginių, skirtų informacijos apie savanorišką veiklą sklaidai, kuriuose

dalyvavo 5 192 asmenys.

Sprendžiant moterų ir vyrų lygybės problemas, įgyvendinama Valstybinė moterų ir

vyrų lygių galimybių 2010–2014 metų programa, kurios prioritetai ir toliau buvo moterų ir

vyrų lygybės problemų sprendimas užimtumo, sprendimų priėmimų srityse, institucinių

mechanizmų efektyvumo tobulinimas, siekiant faktinės lyčių lygybės, ES ir tarptautinių

įsipareigojimų vykdymas.

2012 metais Lietuvos atstovė prof. Dalia Leinartė, Vilniaus universiteto Lyčių studijų

centro direktorė, išrinkta į Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetą.

Lietuvai šiame komitete bus atstovaujama pirmą kartą per visą komiteto istoriją. Lietuvos

atstovas išrinktas į Europos lyčių lygybės komisiją, kurią sudaro 16 iš 48 valstybių narių

atstovų.

7.2. Socialinio draudimo sistemos tvarumas

2011 m. gegužės 24 d. Seimo nutarimu patvirtinus Valstybinio socialinio draudimo ir

pensijų pertvarkos gaires ir 2011 m. birželio 8 d. Vyriausybės nutarimu patvirtinus

Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairių įgyvendinimo

priemonių planą, buvo nustatyti prioritetiniai ir ilgojo laikotarpio darbai. Įgyvendinant pirmąjį

pertvarkos etapą, nuo 2012 metų senatvės pensijos amžius buvo pradėtas ilginti iki 65 metų.

Įgyvendinant minėto plano prioritetinius darbus, parengti pensijų kaupimo sistemą

tobulinančių įstatymų projektai, sudaryta darbo grupė socialinio draudimo pensijų

skaičiavimo būdui išanalizuoti ir pasiūlyti, atlikti galimo socialinio draudimo pensijų

skaičiavimo modelio moksliniai tyrimai.

25

2012 metais priimti sprendimai reikalingi galiojančiai pensijų kaupimo sistemai

tobulinti – sistema atpiginta pensijų kaupimo dalyviui (sumažinti administravimo mokesčiai

nuo turto ir nuo pervedamos įmokos, pastarojo mokesčio palaipsniui (iki 2017 metų)

atsisakant), nustatytos palankesnės pensijų kaupimo bendrovės keitimo sąlygos – panaikintas

3 metų buvimo vienoje bendrovėje reikalavimas, įteisintas atlyginimas „Sodrai“ už

kaupiamųjų įmokų administravimą, pakeista II pakopos pensijų sistemos finansavimo schema –

numatyta pačiam asmeniui prisidėti prie kaupimo ir už tai gauti skatinamąją įmoką iš

valstybės biudžeto. Sudaryta galimybė per nustatytą laikotarpį (nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki

2013 m. rugsėjo 1 d.) iki pakeitimo įsigaliojimo sudariusiems pensijų kaupimo sutartis

asmenims apsispręsti dėl tolesnio dalyvavimo sistemoje sąlygų.

Nuo 2012 m. sausio 1 d. valstybinių socialinio draudimo pensijų dydžiai atkurti į

buvusius iki Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo

įstatymo taikymo pradžios ir patvirtintos 1 488 litų dydžio einamųjų metų draudžiamosios

pajamos. Taip pat nuo 2012 m. sausio 1 d. į 2009 metų lygį grąžintos šalpos kompensacijos

darbingiems darbingo amžiaus asmenims (apie 1 800 asmenų). Nuo 2012 m. rugsėjo 1 d.

atkurtos kompensacinės išmokos teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams ir dalis valstybinių

pensijų, rentų buvusiems sportininkams, kuri buvo sumažinta dėl draudžiamųjų pajamų

turėjimo (apie 10 tūkst. asmenų).

Nuo 2012 metų neatkurtos sumažintos šalpos tikslinės kompensacijos slaugai ir

pagalbai (priežiūrai), nukentėjusiųjų asmenų, mokslininkų, pareigūnų ir karių, pirmojo ir

antrojo laipsnių, teisėjų valstybinės pensijos, valstybinės signataro, sportininkų rentos, kaip

buvo numatyta Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo įstatyme.

„Sodros“ biudžeto pajamos 2012 metais buvo 11 mlrd. 560,1 mln. litų, tai

3,8 procento daugiau, nei planuota, ir 5,1 procento daugiau nei 2011 metais. Iš jų – sveikatos

draudimo įmokos, pervedamos į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, sudarė 2,59 mlrd.

litų, tai 4,7 procento daugiau, nei planuota, ir 5,1 procento daugiau nei 2011 metais.

2012 metais gyventojams iš viso skirta 13 mlrd. 472,7 mln. litų pensijoms, pašalpoms

ir kitoms socialinio draudimo išmokoms. Tai 0,5 procento mažiau, nei planuota, tačiau

3,7 procento daugiau nei 2011 metais.

2012 metais visos „Sodros“ išlaidos pajamas viršijo 1 mlrd. 912,6 mln. litų. Toks

2012 metų „Sodros“ biudžeto deficitas buvo 492,1 mln. litų mažesnis, nei planuota, ir

78,3 mln. litų mažesnis nei 2011 metais.

„Sodros“ biudžeto išlaidos jau 5 metus viršija pajamas (2012 metų pabaigoje,

preliminariais duomenimis, sukauptas deficitas gali siekti apie 9,7 mlrd. litų). Tai reiškia, kad

dalis pensijų ir kitų išmokų kasmet buvo mokama iš skolintų lėšų. „Sodros“ finansinę naštą

sudaro ne tik trumpalaikės ar ilgalaikės paskolos, bet ir jų administravimo sąnaudos.

Palūkanoms ir paskolų administravimo mokesčiui vien 2013 metams numatyta 634 mln. litų.

26

7.3. Šeimos politika

Siekiant stiprinti šeimą, kurti palankią jai aplinką, buvo įgyvendinamos Nacionalinės

demografinės (gyventojų) politikos strategijos priemonės šeimos gerovės srityje, finansuoti

22 nevyriausybinių organizacijų projektai. Apie 2 800 šeimų buvo suteiktos psichologinės,

pozityvios tėvystės, socialinių įgūdžių ugdymo paslaugos, vykdyti krizių ir konfliktų

prevencijos mokymai.

2012 metų gegužės mėnesį sudaryta tarpžinybinė Šeimos politikos komisija, kurios

tikslas – užtikrinti institucijų bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą šeimos politikos

srityje. Komisijos sudėtį sudarė atskirų ministerijų (Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ir

mokslo, Sveikatos apsaugos, Kultūros, Ūkio), nevyriausybinių organizacijų, savivaldybių ir

seniūnų asociacijų atstovai. Siekiant įtraukti vietos valdžios institucijas į šeimos politikos

formavimą ir įgyvendinimą, 15-oje šalies savivaldybių buvo organizuoti susitikimai–

diskusijos dėl šeimų tarybų savivaldybėse steigimo. Širvintų rajono ir Vilkaviškio rajono

savivaldybėse šeimų tarybos jau įsteigtos.

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo

nuostatas ir siekiant kuo operatyviau suteikti pagalbą smurtą patyrusiems asmenims, atrinktos

9 nevyriausybinės organizacijos, kurios kartu su partneriais teikė specializuotą kompleksinę

pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims 16-oje specializuotos pagalbos

centrų. 2012 metais iš policijos gauta informacija apie 1 034 smurto atvejus ir

nukentėjusiesiems pasiūlyta pagalba. 92 procentus nukentėjusių asmenų sudarė moterys, 5

procentus – vyrai ir 4 procentus – vaikai. Nukentėjusiems asmenims suteiktos konsultavimo,

tarpininkavimo paslaugos, psichologinė ir teisinė pagalba.

2012 metai Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu buvo paskelbti Europos

vyresnio amžiaus žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metais. Lietuvoje įgyvendinta šiems

metams skirta Nacionalinė programa, skirta atkreipti visuomenės dėmesį į gyventojų senėjimo

ir kartų solidarumo problematiką, telkti visų suinteresuotųjų pastangas vyresnio amžiaus

žmonių padėčiai gerinti ir kartų solidarumui stiprinti. Per metus vyko daugiau nei

1 000 renginių (susitikimų, parodų, konferencijų ir kita), skirtų įvairiems vyresnio amžiaus

žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo aspektams, parengta aplinkos (teisinės, socialinės,

kultūrinės, švietimo), lemiančios vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimą darbo rinkoje, ir

įvairaus pobūdžio jiems teikiamų paslaugų analizė.

Vaiko teisių apsauga. 2012 metais pagal globėjų (rūpintojų) ir įtėvių rengimo

programą mokymuose dalyvavo 318 šeimų, siekiančių tapti vaiko globėjais (rūpintojais) ar

norinčiais įsivaikinti vaikus. Šeimoms, atsidūrusioms krizinėje situacijoje, teikta socialinė,

medicininė, psichologinė pagalba, suteiktas saugus laikinas būstas, ugdyti buitiniai įgūdžiai.

Tokia pagalba buvo suteikta 1 563 asmenims, iš jų – 895 vaikams, 526 motinoms ir

142 tėvams. Įgyvendinant Nacionalinę smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams

2011–2015 metų programą, suteikta kvalifikacija 758 specialistams, dirbsiantiems su

nukentėjusiais nuo smurto vaikais ir jų šeimos nariais.

27

7.4. Jaunimo politika

Plėtojant jaunimo politiką, prioritetas teikiamas jaunimo užimtumui skatinti, jaunimo

organizacijų potencialui stiprinti.

Atsižvelgiant į Europos Komisijos rekomendacijas dėl jaunimo užimtumo didinimo ir

siūlymus parengti naujas programas jaunimo nedarbui mažinti, 2012 m. vasario 10 d. sudaryta

tarpžinybinė darbo grupė parengti siūlymus dėl jaunimo nedarbo mažinimo ir Europos

Sąjungos struktūrinės paramos lėšų panaudojimo jaunimo nedarbo problemoms spręsti.

Parengtame priemonių jaunimo užimtumui didinti plane 2012–2013 metams numatytos

22 priemonės, ypatingą dėmesį skiriant šioms sritims: švietimo sistemos pasiūlos ir darbo

rinkos poreikio subalansavimui, jaunimo darbo įgūdžių formavimui švietimo sistemoje,

paramai jaunimui, pradedančiam verslą, aktyvioms darbo rinkos priemonėms, valstybės

institucijų ir nevyriausybinio sektoriaus bendradarbiavimui didinant jaunimo užimtumą.

2013 m. sausio 1 d. darbo biržoje buvo registruota 25,4 tūkst. jaunų iki 25 metų

bedarbių. Absolventų 2013 m. sausio 1 d. registruota 6,9 tūkstančio. Jaunimas 2013 m. sausio

1 d. sudarė 12,1 procento visų bedarbių.

Siekiant jaunus (iki 25 metų) bedarbius įtraukti į darbo rinką, 11,9 tūkst. asmenų

dalyvavo įgyvendinant aktyvios darbo rinkos politikos priemones. Per 2012 metus įdarbinta

36,9 tūkst. jaunų bedarbių iki 25 metų (49,7 procento įregistruotų jaunų bedarbių).

2012 metais daug dėmesio buvo skirta darbui su jaunimu atviruose jaunimo centruose

ir erdvėse (Nacionalinė jaunimo politikos 2011–2019 metų plėtros programa). Per 2012 metus

įrengta 10 universalių sporto aikštelių, skirtų aktyviam laisvalaikio praleidimui ir užimtumui,

remti kultūriniai, tautinių mažumų projektai, parengtos rekomendacijos specialistams,

dirbantiems su socializacijos problemų turinčiais vaikais ir tėvais.

Siekiant stiprinti jaunimo organizacijas, skatinti jaunus žmones dalyvauti

visuomeniniame gyvenime, 2012 metais vykdomose programose ir projektuose dalyvavo

35 tūkst. jaunų asmenų. Įvairių jaunimo organizacijų veikloje dalyvaujančio jaunimo dalis iš

visų jaunų žmonių skaičiaus Lietuvoje sudaro 9,2 procento.

Įgyvendinant Nacionalinę jaunimo verslumo skatinimo ir ugdymo programą,

daugiausia dėmesio skirta jaunų žmonių užimtumui vasaros metu ir jų verslumo ugdymui,

organizuojant amatų veiklas. 2012 metais iš dalies finansuoti 8 projektai, kuriuos

įgyvendindamos organizacijos rengė mokymus ir seminarus, skatindamos jaunimo

kūrybiškumą, iniciatyvą, ugdydamos mažiau galimybių turinčių jaunų žmonių įgūdžius,

suteikdamos reikalingų verslumo žinių.

Įgyvendinant programą „Veiklus jaunimas“, 2012 metais buvo paremti 167 projektai,

kuriais siekiama skatinti aktyvų jaunų žmonių pilietiškumą, ugdyti jaunų žmonių solidarumo

jausmą, skatinti toleranciją, įtraukti mažiau galimybių turintį jaunimą, siekiant išvengti

socialinės atskirties. Tiesiogiai programoje „Veiklus jaunimas“ 2012 metais dalyvavo

4,7 tūkst. jaunų žmonių.

28

2012 metais buvo plėtojamas Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos koordinuojamo

tinklo informacinis portalas www.eurodesk.lt, kuriame jaunimui teikiama informacija apie

jaunimo padėtį Europoje, jaunimo veiklą, problemas ir jų sprendimo būdus. Šį portalą

2012 metais aplankė 564 tūkst. lankytojų, konsultuota 1 213 jaunų asmenų.

Svarbus pasiekimas 2012 metais – sukurtas naujas „Eurodesk“ tinklas Lietuvos

regionuose, leidžiantis pasiekti vietose gyvenančius jaunus žmones ir jaunimo darbuotojus.

„Eurodesk“ atstovai, išėję specialų įvadinį kursą, veikia šiuose miestuose: Molėtuose, Kaune,

Panevėžyje, Utenoje, Vilniuje, Rietave, Mažeikiuose, Lazdijuose.

VIII. ŠVIETIMAS IR MOKSLAS

2012 metai švietimui buvo reikšmingi kaip baigiamieji Valstybinės švietimo

strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo metai. Jie buvo nelengvi dėl mažėjančio

finansavimo ir didėjančių kokybės, prieinamumo, inovatyvumo reikalavimų. Nacionalinės

išlaidos švietimui sumažėjo 341 mln. litų (nuo 5,9 procento iki 5,3 procento BVP). Tai

daugiausia susiję su tuo, kad nuspręsta dėl mažėjančio bendrojo ugdymo mokinių skaičiaus

atlikusių mokinio krepšelio lėšų nepalikti švietimui ir taip padėti subalansuoti bendrąjį šalies

biudžetą. Kitas aspektas – švietimo lėšų perskirstymas aukštojo mokslo reformos naudai

(žr. 9 pav.). Iš dalies padėtį lengvino kiek padidėjusios ES paramos lėšos, tačiau jų nebuvo

įmanoma operatyviai perskirstyti nutraukiant pradėtus projektus. Mokslo srityje finansinė

padėtis kiek gerėjo, tačiau buvo toli iki ES įsipareigoto lygio (1,5 procento BVP, kai

investuota mažiau kaip 1 procentas).

9 pav. Švietimo ir mokslo ministerijos paprastųjų išlaidų pokytis (be mokinio krepšelio, ES

paramos, įstaigų išlaikymo, turto išlaidų)

Šaltinis – Švietimo ir mokslo ministerijos strateginiai veiklos planai

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

2008 2009 2010 2011 2012 2013

Studijų krepšelis

Mokslas ir studijos

Kitas švietimas

29

Dėl šių priežasčių nebuvo įvykdyti svarbūs darbai (sukurti specialistų poreikio

prognozės žemėlapį, mokyklų pažangos skatinimo mechanizmus, pereiti prie naujų

neformaliojo ugdymo finansavimo būdų, gerokai padidinti ikimokyklinio ugdymo

prieinamumą ir suaugusiųjų mokymosi aprėptį, profesinio mokymosi populiarumą ir kita),

pasiekti Valstybinėje švietimo strategijoje iškeltų siekių.

Mokytojų vidutinis atlyginimas 2012 metų IV ketvirtį buvo 16,5 procento didesnis už

šalies ūkio (be individualių įmonių) vidutinį atlyginimą, taip pat 8,9 procento didesnis už

valstybės sektoriaus vidutinį atlyginimą. Tačiau mokytojų vidutinio atlyginimo kitimo

tendencijos nėra džiuginančios – atlyginimas nuo 2010 metų IV ketvirčio mažėja, ypač

staigus atlyginimų kritimas matomas praėjusiais metais. Šis klausimas tebėra aktualus matant,

kad šalies vidutinis atlyginimas jau pradėjo kilti, o mokytojų vidutinis amžius didėja (vis

daugiau senesnių mokytojų), gabaus jaunimo į pedagogų kolektyvą ateina mažiau, tad

netolimoje ateityje galime pristigti mokytojų.

10 pav. Mokytojų atlyginimai šalies vidurkio ir valdymo sektoriaus atžvilgiu

Šaltinis – Lietuvos statistikos departamento duomenys

Nepaisant to, iš esmės pavyko stabilizuoti visuomenės pasitikėjimo švietimu ilgametį

(nuo 2004 metų) kritimą ir net truputį padidinti – nuo 46,3 procento 2011 metais iki

46,6 procento 2012 metais. Taip pat šalyje pastaruoju metu itin išaugo mokymosi

prieinamumas ir visuomenės išsilavinimo lygis. 92,9 procento darbingų (25–64 metų)

Lietuvos gyventojų turi bent vidurinį išsilavinimą ir pagal šį rodiklį jau 2 metus iš eilės esame

pirmoje vietoje ES (vidurkis – 73,4 procento). Toje pačioje amžiaus grupėje pagal aukštojo

išsilavinimo lygį esame devinti (34 procentai, ES vidurkis – 26,8 procento), tačiau mūsų 25–

34 metų jaunimas yra antroje vietoje (48,1 procento, ES vidurkis – 34,2 procento).

Mokytojų vidutinis atlyginimas

Šalies ūkis, be individualių įmonių

Valstybės valdymas ir bendruomenės politika

80,0

90,0

100,0

110,0

120,0

130,0

140,0

20

09K

1

20

09K

2

20

09K

3

20

09K

4

20

10K

1

20

10K

2

20

10K

3

20

10K

4

20

11K

1

20

11K

2

20

11K

3

20

11K

4

20

12K

1

20

12K

2

20

12K

3

20

12K

4

30

Lietuvoje mažiausia visoje ES darbingų gyventojų dalis nemoka nė vienos užsienio

kalbos (tik 2,5 procento, o visoje ES – net 37,5 procento). 2 kalbas šalyje moka didžiausia

gyventojų dalis (45,8 procento, o visoje ES – tik 19,9 procento). Pagal 2 ir daugiau kalbų

mokėjimą esame ketvirti ES. Mūsų jaunimas (16–24 metų) yra antras ES pagal kompiuterinį

raštingumą – 70 procentų jaunimo moka naudotis kompiuteriu mažiausiai 5–6 būdingoms

veikloms vykdyti (ES – 45 procentai).

Iš dalies neblogai sekasi ir gamtos mokslai – pagal OECD PISA tyrimus esame kiek

aukščiau ES vidurkio pagal prastai gamtos mokslus išmanančių penkiolikmečių lygį

(17 procentų, ES – 17,7 procento), o ES tikslas yra 15 procentų. Deja, naujausi IEA TIMSS ir

PIRLS tyrimų duomenys rodo, kad mokinių skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų

pasiekimai krenta, todėl švietimo kokybės uždaviniai šiuo metu tampa svarbiausi.

Siekiant kokybės 2012 metais atlikta Lietuvos kvalifikacijų sandaros bendrosios

atitikties Europos kvalifikacijų ir Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sandarai

lyginamoji analizė ir parengtos bendrojo ugdymo, profesinio mokymo programų ir aukštojo

mokslo studijų programų ir teikiamų kvalifikacijų priskyrimo Lietuvos kvalifikacijų ir

Europos kvalifikacijų sandaros lygiui metodinės rekomendacijos. Taip pat nuolat taikytos ir

tebeplėtojamos kokybės vadybos technologijos: atliktas ekspertinis ir formalus visų mokslo ir

studijų institucijų 2009–2011 metų mokslinės ir meno veiklos vertinimas, vykdytas bendrojo

ugdymo mokyklų ir profesinių mokyklų veiklos kokybės išorinis vertinimas, plėtojama

vidinio įsivertinimo tradicija ir technologija, investuojama į profesinį mokytojų ir dėstytojų

tobulėjimą.

8.1. Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo sistemos pertvarka

Siekiant ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtros, 2012 metais pasiekta, kad

ikimokyklinio ugdymo programose dalyvautų 6,8 procento daugiau vaikų (iš viso 87 872) nei

2011 metais. Padidėjo ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų skaičius – veikė 664 įstaigos (iš jų

51 nevalstybinė, 3 valstybinės), o tai 21 nevalstybine įstaiga daugiau nei 2011 metais. Tebėra

itin aktualu ir toliau dirbti šia kryptimi, nes Lietuvoje, 2011 metų duomenimis, tik

77,8 procento 4–6 metų vaikų lanko ikimokyklines įstaigas, tuo tarpu ES vidurkis yra

92,4 procento ir siekiama 95 procentų. Tyrimais įrodyta, kad ikimokyklinis ugdymas daro

teigiamą įtaką tolesnio mokymosi sėkmei.

Stiprinant mokyklų valdymo kokybę, 2012 metais 113 mokyklų atliktas išorinis

veiklos vertinimas. Tai nepakankamas skaičius, tačiau plėtoti šią veiklą stokojama lėšų tiek

nacionaliniu lygmeniu, tiek ir savivaldybėse. Gauti duomenys naudoti visuomenei informuoti,

švietimo būsenai Lietuvoje stebėti ir analizuoti. Geriausiai įvertinta bendroji mokyklų kultūra

(74,8 procento mokyklų įvertintos 3–4 balais iš 4), tačiau jau keletą metų įžvelgiamos

ugdymo ir mokymosi procesų problemos (87,4 procento mokyklų įvertintos tik 1–2 balais),

atitinkamai žemesni ir mokinių pasiekimai (70,6 procento 1–2 balai). Labiausiai tobulintini

mokyklų veiklos aspektai – mokymosi veiklos diferencijavimas, atskirų mokinių pažanga,

31

išmokimo stebėjimas, vertinimas kaip ugdymas ir panašiai. Lietuva turi labai mažai

individualizuoto mokymo patirties, trūksta to mokyti galinčių specialistų, todėl atitinkamai

gana daug pačių mokytojų laikosi rezistencinės pozicijos individualizuoto mokymo atžvilgiu.

Siekiant sukurti modernią mokinio pažangos patikrinimo sistemą, 2012 metais

mokykloms sudaryta galimybė naudotis standartizuotais įsivertinimo įrankiais baigus 4 ir

8 klases (lietuvių kalbos, matematikos ir istorijos). Jie padeda kiekvienam mokiniui gauti

patikimą informaciją, kokie yra jo pasiekimai visoje šalyje pasinaudojusių šiuo įrankiu

mokyklų kontekste. Įrankių taikymo eksperimente dalyvavę mokytojai galėjo įvertinti savo

gebėjimus objektyviai vertinti mokinius, išmoko vertinimo naujovių ir iš esmės teigiamai

priima standartizuotus testus kaip individualaus vertinimo (ne kaip mokyklų reitingo) įrankį.

Siekiant pagerinti mokytojų darbo sąlygas, paskatinti mokytojus tobulėti, įdiegtos

4 naujos pedagogų kvalifikacijos tobulinimo formos (supervizija (profesinės veiklos

stebėjimas), „PeerCoaching“ (paramos kolegai) modelis, trumpalaikės stažuotės, mini

mokymai). Kvalifikaciją šiomis formomis tobulino 1 161 mokytojas. Be to, organizuoti

valstybinės lietuvių kalbos (48 akademinių valandų) kursai Vilniaus, Trakų, Šalčininkų rajonų

ir Vilniaus, Klaipėdos miestų mokyklose, ugdymo programas vykdančiose tautinės mažumos

kalba. Apmokyti 384 mokytojai, norintys patobulinti lietuvių kalbos mokėjimo įgūdžius ir

įgyti trečiąją valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją (B2 lygis, „Aukštuma“).

Siekiant profesinio mokymo kokybės, parengtos ir akredituotos 83 profesijos

mokytojų ir dėstytojų technologinių kompetencijų tobulinimo programos. Investuota į 4, o

oficialiai jau ir atidaryti 2 sektoriniai praktinio mokymo centrai profesinio mokymo įstaigose.

Visose profesinio mokymo įstaigose diegti vidinės kokybės užtikrinimo mechanizmai.

Parengta Modulinio profesinio mokymo koncepcija ir Modulinio profesinio mokymo

programų rengimo metodika. Atliktas energetikos sektoriaus kvalifikacijų poreikio tyrimas ir

parengtas Energetikos sektoriaus profesinis standartas.

Siekiant geresnio neformaliojo švietimo prieinamumo, 4 savivaldybėse pradėta diegti

neformaliojo ugdymo krepšelį, įvertinta naujų neformaliojo švietimo teikėjų atitiktis, jie

įregistruoti Švietimo ir mokslo institucijų registre, akredituotos jų parengtos programos. Nuo

2012 metų IV ketvirčio neformaliojo ugdymo finansavimas krepšelio principu vyksta

4 savivaldybėse.

Pagrindinės spręstinos problemos – žemėjantys mokinių pasiekimai, neefektyvus

mokyklų valdymas ir nepakankamas atskaitingumas, mokytojų meistriškumo efektyvaus

skatinimo schemų stoka, jaunimo įgytų kvalifikacijų neatitiktis darbo rinkos poreikiams,

jaunimo nedarbas.

8.2. Aukštojo mokslo politikos pertvarka

Lietuva perėjo prie bendros Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS).

Įdiegus šią sistemą, Lietuvos aukštojo mokslo institucijoms plėtojamos didesnės galimybės

dalyvauti Europos akademinėse iniciatyvose, palengvėja lietuviškų diplomų ir kvalifikacijų

32

pripažinimas bei jungtinių studijų programų kūrimas. 2012 metais sukurtos studijų programos

kūrimo ir tobulinimo (atnaujinimo) rekomendacijos, leisiančios studijų programą orientuoti į

studentą ir jo studijų rezultatus, taip pat pereiti prie naujos studijų kreditų sistemos.

Pradėtas vykdyti Studijų kokybės vertinimo centro projektas. Planuojama parengti

studijų krypčių ir krypčių grupių aprašus, kurie orientuos aukštąsias mokyklas į aukštesnius

rezultatus, padės geriau užtikrinti studijų kokybę.

Siekiant pagerinti įvairių partnerių esamų ir potencialių darbuotojų kvalifikaciją

atsižvelgiant į partnerių užsakymą, orientuojantis į kintančius darbo rinkos poreikius,

2012 metais pradėta vykdyti 16 projektų, diegiančių mokymosi visą gyvenimą modelius

aukštosiose mokyklose bendradarbiaujant su partneriais. Bus parengtos ir įgyvendintos

specialistų perkvalifikavimo ir dėstytojų, konsultantų-praktikų kvalifikacijos tobulinimo

programos (moduliai).

2012 metais pradėti specialistų kvalifikacijų žemėlapio pagal ūkio sektorius rengimo

darbai. Pradėta kurti bazinė stebėsenos ir analizės struktūra susiejant Švietimo valdymo ir

„Sodros“ informacines sistemas. Ateityje tai labai padėtų planuoti valstybės finansuojamų

vietų paskirstymą ūkio sektoriams.

Pagrindinės spręstinos problemos – studijų kokybės užtikrinimas, valstybės poreikių

tenkinimas, atsižvelgiant į ūkio sektorių plėtrą, aukštųjų mokyklų konkurencingumo

tarptautinėje erdvėje stiprinimas (jungtinės studijų programos, jungtiniai fakultetai ir kita).

Nerimą kelia kasmet augantis socialinių stipendijų poreikis.

8.3. Mokslas ir technologijos

Investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą (toliau –

MTEP) išaugo iki 0,92 procento BVP daugiausia dėl lėšų pritraukimo iš užsienio

(2011 metais buvo 0,26 procento BVP). 2012 metais baigtas 2009–2011 metų ekspertinis ir

formalus visų mokslo ir studijų institucijų mokslinės ir meno veiklos vertinimas. Pagal

veiklos vertinimo rezultatus valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms paskirstytos lėšos

MTEP ir meno veiklai plėtoti 2013 metais. Atsižvelgiant į ekspertų siūlomas valdymo

modelio ir kitas rekomendacijas, pakeista integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių)

kūrimo ir plėtros koncepcija.

Siekiant vykdyti įsipareigojimus ES didinti investicijas į MTEP (iki 1,5 procento

BVP) ir stiprinti šalies mokslinį potencialą, 2012 metais toliau buvo įgyvendinama

12 nacionalinių kompleksinių programų (toliau – NKP), skirtų moksliniams tyrimams ir

taikomajai veiklai imlių ūkio sektorių lyginamajai daliai didinti. Pagal NKP vykdomi

42 projektai, kuriama ir atnaujinama MTEP infrastruktūra, vykdomos studijos ir tarptautinio

lygio moksliniai tyrimai. Įgyvendinant šiuos projektus, mokslo ir studijų institucijose priimta

102 II pakopos, 60 III pakopos studentų, sukurta arba atnaujinta 118 studijų programų,

vykdoma 19 mokslinių tyrimų projektų.

33

11 mokslinių tyrimų institutų vykdė 50 švietimo ir mokslo ministro patvirtintų

ilgalaikių MTEP programų.

8.4. Informacinės ir žinių visuomenės plėtra

Gyventojų naudojimasis informacinėmis technologijomis. Lietuvoje vis plačiau

naudojamos informacinės ir ryšių technologijos. Lietuvos statistikos departamento

duomenimis, 2012 metais kompiuteriais naudojosi 67,6 procento 16–74 metų asmenų

(2011 metais – 64,1 procento). Daugėja interneto vartotojų – 2012 metais juo naudojosi

67,2 procento gyventojų (2011 metais – 63,6 procento gyventojų). Eurostato duomenimis,

2012 metais 65 procentai gyventojų internetu naudojosi nuolat, tai yra ne rečiau kaip kartą per

savaitę (2011 metais – 61 procentas gyventojų).

Per paskutinius 12 mėnesių bent kartą viešųjų institucijų interneto svetainėse lankėsi

39 procentai Lietuvos gyventojų (2011 metais – 32 procentai). Dažniausiai gyventojai

naudojosi pajamų mokesčio deklaravimo paslauga – 20 procentų gyventojų (2011 metais –

16 procentų), su sveikatos apsauga susijusiomis paslaugomis (informacijos apie paslaugų

teikimą skirtingose institucijose paieška, registracija pas sveikatos priežiūros specialistus) –

20 procentų (2011 metais – 11 procentų), laisvų darbo vietų paieškos paslaugomis –

16 procentų (2011 metais – 5 procentai), socialinėmis ir socialinio draudimo paslaugomis –

14 procentų (2011 metais – 6 procentai). 2012 metais 7 procentai Lietuvos gyventojų lankėsi

elektroninių valdžios vartų portale. 85 procentai asmenų, apsilankiusių šiame portale,

naudojosi per elektroninių valdžios vartų portalą teikiamomis elektroninėmis viešosiomis ir

administracinėmis paslaugomis. 68 procentai Lietuvos gyventojų, kurie lankėsi viešųjų įstaigų

interneto svetainėse, šiose interneto svetainėse pateikiamos informacijos kokybę vertino

teigiamai.

11 pav. Internetą ir kompiuterį naudojančių Lietuvos gyventojų pokytis, procentais

Šaltinis – Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos duomenys

63,2

60,2

65,8 68

65,1

70,9 69,4 69,7

72,6 73,4

60,6

57,5

63,5 64,5

63,3

69 67

68,2

70,6 71,5

48

53

58

63

68

73

78

2010 m.II ketv.

2010 m.IV ketv.

2011 m.I ketv.

2011 m.II ketv.

2011 m.III ketv.

2011 m.IV ketv.

2012 m.I ketv.

2012 m.II ketv.

2012 m.III ketv.

2012 m.IV ketv.

Naudojosi kompiuteriu Naudojosi internetu

34

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2012 metais asmeninius kompiuterius

namuose turėjo 57 procentai namų ūkių (2011 metais – 55,8 procento): mieste –

64,1 procento, kaime – 43,8 procento. Interneto prieigą turėjo 55,2 procento namų ūkių

(2011 metais – 55,8 procento): mieste – 62,8 procento, kaime – 40,4 procento.

Kompiuterio ir interneto naudojimas tiesiogiai priklauso nuo namų ūkių pajamų. Iš

didžiausias pajamas (daugiau kaip 2 500 litų per mėnesį) gaunančių namų ūkių asmeninį

kompiuterį turėjo 97,6 procento, interneto prieigą – 96,1 procento; iš mažiausias pajamas (iki

800 litų per mėnesį) gaunančių namų ūkių – atitinkamai tik 15,5 procento ir 14,1 procento.

Viešųjų elektroninių paslaugų plėtra. 2012 metais augo pagrindinių viešųjų

paslaugų perkėlimo į elektroninę terpę lygis, jis pasiekė 87 procentus (2011 metais –

81,5 procento). Verslui skirtos paslaugos perkeliamos sparčiau nei skirtos gyventojams –

verslui skirtų paslaugų perkėlimo lygis 2012 metais siekė 98 procentus, gyventojams –

79 procentus. Taip pat didėja gyventojų, kurie per pastaruosius 12 mėnesių bent kartą lankėsi

viešųjų institucijų interneto svetainėse, dalis – 2012 metais jų buvo 39 procentai (2011 metais –

35 procentai).

12 pav. Internetu pasiekiamų pagrindinių viešųjų elektroninių paslaugų lygis, procentais

Šaltinis – Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos duomenys

Interneto tinklų plėtra. Preliminariais duomenimis, bendras interneto prieigos

paslaugų abonentų skaičius 2011 metų IV ketvirčio pabaigoje buvo 989,2 tūkst., o 2012 metų

IV ketvirčio pabaigoje – 1 053,6 tūkst., t. y. padidėjo 6,1 procento.

Pagrindinė interneto prieigos paslaugų teikimo technologija tebėra šviesolaidinis

ryšys, kuriuo, 2012 metų preliminariais duomenimis, naudojosi 402,1 tūkst. abonentų, tai

sudarė 38,2 procento visų abonentų, pasiskirsčiusių pagal naudojamas technologijas interneto

prieigos paslaugoms gauti. Vis daugiau abonentų naudojosi belaidžio ryšio linijomis ir

judriuoju ryšiu teikiamomis interneto prieigos paslaugomis, 2012 metais, palyginti su

praėjusiais metais, jų dalis padidėjo atitinkamai 1,4 ir 0,6 procentinio punkto. Toliau mažėjo

68,7 63,1

73,9 75 78,1 81,5 87

76,1 75 83,7 81 81,3

87,5

98

56,6 51,2

67,3 71

76 77,6 79

0

20

40

60

80

100

120

2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m.

Viešosios e. paslaugos Viešosios e. paslaugos verslui Viešosios e. paslaugos gyventojams

35

naudojimasis xDSL, kabelinės televizijos, vietinių tinklų (LAN) ir skirtųjų linijų

technologijomis.

Susisiekimo ministerijos veikla. Atsižvelgiant į naujausias ES tendencijas

informacinės visuomenės plėtros srityje, ypač į Europos skaitmeninės darbotvarkės peržiūros

rezultatus, inicijuota Lietuvos informacinės visuomenės plėtros 2011–2019 metų programos

peržiūra. Šia peržiūra siekiama atnaujinti programos tikslus, uždavinius ir vertinimo kriterijus.

Būdama atsakinga už valstybės politikos informacinės visuomenės ir valstybės

informacinių išteklių plėtros srityse formavimą, jos įgyvendinimo koordinavimą ir

kontroliavimą, Susisiekimo ministerija susidūrė su dideliu žinybiškumu. Esant

išsiskaidžiusiam darbų organizavimui, planavimui, gali būti sudėtinga paskirstyti 2014–

2020 metų ES struktūrinių fondų lėšas pagal tam tikras investavimo kryptis.

IX. KULTŪROS POLITIKA

Kultūros politikos ir jos įgyvendinimo reformavimas. Siekiant reformuoti ir

demokratizuoti kultūros valdymą ir plėtoti kultūros savireguliaciją, 2012 metais priėmus

įstatymą, Lietuvos kultūros tarybai (toliau – Taryba) pavesta pagal kompetenciją įgyvendinti

kultūros politiką, analizuoti kultūros ir meno procesus, darančius įtaką kultūros politikai.

Siekdama jai pavestų tikslų, Taryba finansuos kultūros ir meno programas bei projektus,

administruos Kultūros rėmimo fondą, organizuos kultūros ir meno tyrimus, atliks vykdomų

kultūros ir meno projektų stebėseną. 2012 metais įsteigtas Lietuvos kino centras prie Kultūros

ministerijos, kurio pagrindiniai tikslai: dalyvauti formuojant veiksmingą valstybės kino ir

audiovizualinio sektoriaus politiką; skatinti ilgalaikį Lietuvos kino srities vystymąsi ir

konkurencingumą. Kino centras administruos kino projektams remti skirtas valstybės

biudžeto lėšas ir koordinuos ES audiovizualinio sektoriaus rėmimo programą MEDIA

Lietuvoje; rūpinsis Lietuvos kino rinkodaros plėtra ir kino sklaida; vystys tarptautinius ryšius

kino srityje ir atstovaus Lietuvai užsienio ir tarptautinėse institucijose; skatins investicijas į

Lietuvos kiną bendradarbiaujant su potencialiais investuotojais ir kita.

Kultūros ir meno sklaida. Rengiantis pirmininkauti ES Tarybai 2013 metais, įsteigti

audiovizualinių reikalų atašė ir kultūros atašė pavaduotojo etatai, parengtos Lietuvos

pristatymo užsienyje programos ir jau 2012 metais Lietuvos ambasada Prancūzijoje pradėjo

Lietuvos kultūrą pristatančių renginių užsienyje ciklą. Siekiant užtikrinti Lietuvos kultūros ir

meno sklaidą užsienyje, skatinti kultūrinius mainus tarp užsienio šalių ir Lietuvos,

2012 metais pradėjo dirbti kultūros atašė JAV ir Rusijos Federacijoje, paskirti kultūros atašė

Švedijos Karalystėje ir Austrijos Respublikoje. Palyginti su 2011 metais, Lietuvos kultūrinės

erdvės plėtros aktyvumas padidėjo 54 procentais, tai lėmė sėkmingai įgyvendintos kultūros ir

meno rezidencijų programos, aktyvi kultūros atašė ir Tarptautinių kultūros programų centro

veikla įgyvendinant projektus.

36

Bibliotekos ir muziejai. 2012 metais valstybės biudžeto finansavimas vieno

gyventojo informaciniam aprūpinimui viešosiose bibliotekose išaugo iki 1,7 lito (2011 metais

buvo 1 litas), nes viešosioms bibliotekoms naujiems dokumentams įsigyti skirta 5 633 tūkst.

litų, beveik dvigubai daugiau negu 2011 metais. Kultūros ministerija kartu su Lietuvos

nacionaline M. Mažvydo biblioteka 2012 metais baigė įgyvendinti tęstinį projektą

„Bibliotekos pažangai“, kuris per 4 metus daugiau nei 1 200 bibliotekų pavertė naujoviškų

viešųjų paslaugų tinklu, suteikiančiu Lietuvos gyventojams nemokamą interneto prieigą. Šiuo

metu nemokamos interneto prieigos paslaugas teikia 97 procentai Lietuvos bibliotekų, jose

yra ir bevielio ryšio galimybė. Vykdant šį projektą įveikti infrastruktūros netolygumai tarp

miesto ir kaimo, daugiau nei 65 tūkst. Lietuvos gyventojų įgijo skaitmeninio raštingumo

įgūdžių specialiai organizuotuose mokymuose. Numatoma ir toliau skatinti bibliotekas teikti

naujas ir gyventojams reikalingas paslaugas, ypač daug dėmesio skirti elektroninių paslaugų

plėtrai.

Paskelbus 2012 metus Muziejų metais, įgyvendinta Muziejų metų programa ir

finansuoti 55 projektai: muziejinės veiklos, muziejinių vertybių restauravimo ir prevencinio

konservavimo, muziejinių vertybių įsigijimo, muziejų ekspozicijų atnaujinimo. Statistiniais

duomenimis, 2012 metais muziejų lankytojų skaičius, palyginti su 2011 metais, padidėjo

3 procentais. Siekiant pritraukti daugiau lankytojų ir padidinti muziejų veiklos efektyvumą,

numatoma daugiau finansuoti muziejų ekspozicijų atnaujinimo, jų pritaikymo vaikams ir

jaunimui, muziejinių vertybių įsigijimo ir restauravimo bei prevencinio konservavimo,

muziejinės veiklos projektus.

Kultūros paveldo skaitmeninimas. 2012 metais šalies atminties institucijose buvo

suskaitmeninta daugiau kaip 70 tūkst. kultūros paveldo objektų, iš kurių 85 procentai yra

prieinami gyventojams internete. 2012 metais baigti nacionalinės sistemos derinimo su

Europos skaitmeninio archyvo, bibliotekos ir muziejaus EUROPEANA darbai ir sudarytos

galimybės šalies kultūros paveldą reprezentuoti ir populiarinti per šią visos Europos

platformą. Jau šiuo metu EUROPEANA svetainėje galima rasti daugiau kaip 200 tūkst.

skaitmenintų šalies kultūros paveldo vertybių.

Kultūros paveldo apsauga. Siekiant išsaugoti, apskaityti ir pristatyti visuomenei

Lietuvos nekilnojamąjį kultūros paveldą, patvirtintas Vilniaus istorinio centro, įrašyto į

UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, išskirtinės visuotinės vertės išsaugojimo ir tausojamo

naudojimo 2013–2015 metų veiksmų planas; dešimtyje kultūros paveldo objektų baigti

tvarkybos darbai (Užutrakio dvaro sodybos Grafo kabineto patalpos interjero restauravimo

darbai, Alantos dvaro sodybos ledainės Naujasodžio kaime tvarkomieji paveldosaugos darbai

ir kita); Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos parengė Valstybinės

reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąraše esančių 10 objektų (Kryžių kalnas,

Kauno valstybinis muzikinis teatras ir kita) apskaitos dokumentaciją. Tačiau kultūros paveldo

išsaugojimui nebuvo skiriama pakankamai dėmesio, nebuvo nustatyti investavimo prioritetai

ir skirtas reikiamas finansavimas. 2012 metais paveldotvarkos programoms skirta vos

6 671 tūkst. litų. 2013 metais planuojama nustatyti investavimo prioritetus ir, atsižvelgiant į

37

dabartines valstybės biudžeto galimybes, kultūros paveldo išsaugojimo ir aktualizavimo

klausimus spręsti naudojant 2014–2020 metų ES struktūrinę paramą.

Autorių teisių ir gretutinių teisių apsauga. Siekiant autorių ir gretutinių teisių

apsaugos, priimtas Vyriausybės nutarimas, nustatantis kompensacinio atlyginimo už

audiovizualinių kūrinių ar fonogramose įrašytų kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais

surinkimą, paskirstymą, mokėjimą autoriams ir atlikėjams ar jų teisių paveldėtojams,

audiovizualinių kūrinių ir fonogramų gamintojams, transliuojančiosioms organizacijoms arba

jų teisių perėmėjams.

Užtikrinant prieinamumą visoms visuomenės grupėms, patvirtintas sąrašas neįgalių

žmonių interesams atstovaujančių asmenų (74 juridiniai asmenys), kuriems leidžiama naudoti

kūrinius ir gretutinių teisių objektus neįgaliems žmonėms skirtais būdais. Regėjimo ir

skaitymo negalią turintiems asmenims pritaikyta forma buvo išleista: 10 knygų Brailio raštu,

177 garsinės knygos, 53 garsiniai žurnalai, 80 kūrinių MP3 formatu, 10 kūrinių DAISY

formatu.

Kultūros prieinamumo didinimas. Stiprinant kultūrinės ir ekonominės veiklos

sąsajas, skatinant Lietuvos miestų ir miestelių gyventojų kultūrinį aktyvumą, plėtojant kultūrą

ir meną regionuose, buvo tęsiamas projektas „Lietuvos kultūros sostinė“. 2012 metais šis

titulas atiteko Anykščiams.

Siekiant sumažinti kultūrinę ir socialinę atskirtį, organizuotas kultūros projektų

konkursas. Finansuoti 44 projektai, kurių veiklose dalyvavo 44 200 žiūrovų, 7 345 dalyviai, iš

jų – 68 profesionalūs menininkai. Taip pat dalyvavo ir profesionalaus meno įstaigos, jos

regionuose parodė 65 spektaklius ir koncertus.

Tačiau aktuali problema tebėra menkas kultūros prieinamumas, ypač regionuose.

Todėl šešioliktosios Vyriausybės viena iš veiklos prioritetinių krypčių 2013 metams yra

kultūros prieinamumo visoms visuomenės grupėms didinimas. Siekiant įgyvendinti šį tikslą,

bus skatinamas įvairių visuomenės grupių dalyvavimas kultūroje, plėtojama kultūros renginių

ir programų sklaida regionuose, gerinamas bibliotekų paslaugų prieinamumas ir panašiai.

X. TAUTINĖS BENDRIJOS

Kultūros ministerija tęsė tautinių mažumų politikos priemonių, užtikrinančių

nuoseklią integraciją į Lietuvos socialinį gyvenimą (neformalusis švietimas), įgyvendinimą,

numatė priemones, mažinančias tautinę atskirtį, didinančias visuomenės sąmoningumą,

rasinės, tautinės netolerancijos ir diskriminacijos žalos suvokimą. 2012 metų programai skirta

1 029 tūkst. litų. Organizuotas kultūros projektų, skatinančių tautinių mažumų kultūrų plėtotę,

konkursas. Dalinė parama skirta 100 tautinių mažumų nevyriausybinių organizacijų projektų.

Taip skatinama nevyriausybinių organizacijų veikla, puoselėjanti tautinių mažumų kultūrą,

ugdomas visuomenės tolerantiškumas, vykdomos švietimo priemonės, plėtojama romų

tautybės asmenų integracija.

38

Siekiant skatinti romų dalyvavimą visuomenės gyvenime, mažinti socialinę atskirtį,

didinti romų bendruomenės sąmoningumą ir visuomenės toleranciją, parengtas Romų

integracijos į Lietuvos visuomenę 2012–2014 metų veiklos planas, kurį įgyvendinant

2012 metais buvo organizuoti romų vaikų neformalaus ugdymo užsiėmimai, valstybinės

kalbos kursai romams, kompiuterinio raštingumo pamokos, parengti ir įgyvendinti sveikos

gyvensenos ugdymo projektai. Siekiant sudaryti sąlygas tarpkultūriniam dialogui, surinkta

informacija apie romų holokausto aukas 1941–1945 metais ir išleistas lankstinukas,

organizuoti seminarai, diskusijos tikslinėms grupėms lygių galimybių ir nediskriminavimo

klausimais.

Siekdama ugdyti toleranciją ir atvirumą kitoms kultūroms, Kultūros ministerija

intensyviai bendradarbiavo su švietimo įstaigomis. Kartu su Lietuvos savivaldybėmis

visuomenė supažindinta su tautinių mažumų kultūra. Įgyvendinti 3 tautinės mažumos kalba

mokymą vykdančių mokyklų ir lietuviškų mokyklų moksleivių edukacinių, kultūrinių,

laisvalaikio užimtumo mainų projektai. Organizuota tarptautinė konferencija „Lietuvos

santykis su jos nelietuviška išeivija“, kurioje dalyvavo iš Lietuvos kilusių lenkų, vokiečių,

žydų ir totorių palikuonys, taip pat istorikai, atitinkamų tautinių mažumų organizacijų lyderiai

ir valstybės institucijų atstovai.

Esama būklė byloja, kad tautinių mažumų srities valstybės politika 2010–2012 metais

vykdyta fragmentiškai. Tautinių mažumų politikos plėtros iki 2015 metų strategija nebuvo

nuosekliai įgyvendinta.

Siekiant keisti esamą padėtį, ketinama išsamiai analizuoti tautinių mažumų ir

visuomenės poreikius, pagal šios analizės rezultatus bus parengtos tautinių mažumų politikos

formavimo gairės. Rengiama Tautinių mažumų politikos plėtros 2015–2021 metų strategija.

Rengiami teisės aktai, nustatantys asmenų, priklausančių tautinėms mažumoms, teises ir

laisves, jų apsaugos garantijas.

XI. SVEIKATOS TAUSOJIMO IR STIPRINIMO, ASMENS IR VISUOMENĖS

SVEIKATOS APSAUGOS POLITIKA

11.1. Asmens ir visuomenės sveikata

Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimas. Įgyvendinant Sveikatos priežiūros

įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programą (toliau – Restruktūrizavimo

programa), 2012 metais toliau buvo optimizuojamas stacionarinių sveikatos priežiūros įstaigų

tinklas ir restruktūrizuojamos sveikatos priežiūros paslaugos. Siekiant suformuoti efektyvesnį

asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklą, 2010–2012 metais sumažinta 20 sveikatos

priežiūros įstaigų juridinių asmenų – šios įstaigos sujungtos į stambesnius juridinius vienetus.

Tačiau įgyvendinant Restruktūrizavimo programą vieno iš pagrindinių vertinimo kriterijų –

hospitalizacijos rodiklio 100 gyventojų mažėjimo iki 18 – nepavyko pasiekti.

Vis dar neefektyvus sveikatos priežiūros įstaigų tinklas, jos iki šiol pavaldžios

skirtingiems lygiams – valstybei ar savivaldybėms. Nevienodos valstybinių ir privačių įstaigų

39

veiklos sąlygos. Trūksta šeimos gydytojų, gydytojų specialistų, slaugytojų, ypač kaimo

vietovėse, gyventojams pernelyg ilgai tenka laukti, kad patektų pas gydytoją. Taigi bus

siekiama spręsti šias problemas artimiausiu metu.

Sveikatos priežiūros paslaugų kokybė. 2012 metais atlikta lyginamoji 2010 ir

2011 metų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio, kokybės, prieinamumo ir pacientų saugos

analizė. Analizės rezultatai rodo, kad gyventojų nuomonės dėl paslaugų kokybės gerėjimo

arba stacionarinių paslaugų kokybės teigiamo pokyčio nustatyti nepavyko. Tačiau, paslaugų

teikėjų nuomone, stacionarinių paslaugų kokybės teigiamas pokytis akivaizdus: 2010 metais

taip teigė 11 procentų, o 2011 metais – 33 procentai paslaugų teikėjų. Apie laukiamą

sveikatos priežiūros sistemos reformą 2010 metais 37 procentai Lietuvos gyventojų turėjo

neigiamą nuomonę, tačiau 2011 metais gyventojų, turinčių neigiamą nuomonę, sumažėjo iki

25 procentų.

Siekiant geriau informuoti pacientus apie asmens sveikatos priežiūros įstaigų,

teikiančių stacionarines paslaugas, veiklą, tobulinti šių įstaigų veiklos vertinimą, gerinti jų

teikiamų paslaugų kokybę, parengti ir patvirtinti įstaigų, teikiančių stacionarines asmens

sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos kokybiniai ir kiekybiniai vertinimo rodiklių sąrašai,

kurie bus naudojami ligoninėms reitinguoti. Paskelbus viešai rodiklių suvestinę, pacientai

turės papildomos informacijos, padėsiančios apsispręsti, kurią ligoninę rinktis. Įstaigoms bus

sudaryta galimybė palyginti savo ir kitų ligoninių veiklos rodiklių rezultatus ir tapti

patrauklesnėmis pacientams. Tai skatins ligonines gerinti veiklos kokybę.

Paslaugų kokybė ir prieinamumas labai priklauso nuo Lietuvos sveikatos priežiūros

įstaigų techninio aprūpinimo. 2012 metais toliau įgyvendinant projektus, finansuojamus ES

lėšomis, modernizuotos 48 sveikatos priežiūros įstaigos ir baigtas įgyvendinti 61 projektas,

kurių bendra vertė 115,8 mln. litų. Įgyvendinus projektus, sveikatos priežiūros paslaugų

kokybė ir prieinamumas pagerėjo 331 565 pacientams. Sumažėjus investicijų projektų

finansavimui, jų įgyvendinimo trukmė pailgėjo iki 10 ir daugiau metų, sumažėja galimybių

įstaigoms gauti finansavimą kritiniais atvejais, kai susidėvi liftai, sterilizacijos įranga ar

įstaigos pastatai tampa avarinės būklės.

Pirminės sveikatos priežiūros grandies stiprinimas. Stiprinant šeimos gydytojo

instituciją ir kitą pirminę sveikatos priežiūrą, nuo 2012 metų pradėta skatinti už prisirašymą

prie šeimos gydytojo (ne prie gydytojo komandos). Pradėta mokėti už šeimos gydytojo gerus

darbo rezultatus pagal naujus rodiklius: sergančiųjų arterine hipertenzija, cukriniu diabetu ir

bronchine astma hospitalizacijos rodiklius. Įvestos naujos skatinamosios paslaugos, susijusios

su kraujo tyrimais.

Kaip pažymėjo Valstybės kontrolė, ne visiems gyventojams šeimos gydytojo

paslaugos prieinamos vienodai, gydytojai netolygiai pasiskirstę savivaldybėse. Šeimos

gydytojai vykdo ne visas jiems nustatytas pareigas, tirdami ir gydydami ligonius nepanaudoja

visos savo kompetencijos. Be to, pažymėta, kad trūksta tikslių duomenų apie šeimos gydytojų

poreikį, nevykdomas ilgalaikis jo planavimas, o nesant nustatytų (privalomų) poreikio

planavimo kriterijų savivaldybių nurodytas skaičius ne visada tikslus. Taigi bus

40

įgyvendinamos tam tikros priemonės, kurių tikslas – geriau tenkinti gyventojų sveikatos

apsaugos poreikius ir didinti šių paslaugų prieinamumą.

Per mažai dėmesio skiriama vaiko – pažeidžiamiausio visuomenės nario – sveikatos

politikos formavimui ir įgyvendinimui. Taigi bus siekiama rūpintis motinos ir vaiko sveikatos

gerinimu.

Labai svarbi onkologinių ligų prevencija. 2012 metais toliau buvo įgyvendinamos

sergamumo šiomis ligomis ir mirtingumo nuo jų prevencijos programos.

Visuomenės sveikata. Nors 2012 metais nemaža dėmesio skirta veiksnių, darančių

neigiamą įtaką visuomenės sveikatai, poveikio mažinimui, žmonių informuotumo apie ligas,

jų priežastis ir sveiką gyvenseną didinimui, tačiau nuveikta nepakankamai.

Lietuvos gyventojų mirčių priežastys nekinta jau daugelį metų. 2011 metų

duomenimis, nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 56,3 procento, piktybinių navikų –

19,8 procento, dėl išorinių priežasčių – 9,1 procento visų mirusiųjų. Nesveika gyvensena

(rūkymas, nesaikingas alkoholinių gėrimų vartojimas, netinkama mityba, per mažas fizinis

aktyvumas) kenkia žmonių sveikatai, didina lėtinių ligų riziką. Vis dar vyrauja dėmesys ligų

gydymui, o ne prevencijai. Neugdomas teigiamas visuomenės požiūris į sveiką gyvenseną,

sveikatos išsaugojimą ir stiprinimą. Labai nevienodi skirtingų savivaldybių rezultatai.

13 pav. Standartizuotas mirtingumas 100 tūkst. gyventojų

Šaltinis – Sveikatos apsaugos ministerijos duomenys

Nepakankama informacijos sklaida, trūksta socialinės reklamos sveikatos klausimais.

Neoptimaliai paskirstyti materialiniai, finansiniai ir žmogiškieji ištekliai ir prioritetai, susiję

tiek su visuomenės sveikata ir sveikų žmonių ligų profilaktika, tiek su asmens sveikatos

500

600

700

800

900

1000

1100

1200

1300

1400

1500

Šalč

inin

kų r

.P

agėg

ių s

av.

Ign

alin

os

r.Za

rasų

r.

Šven

čio

nių

r.

Var

ėno

s r.

Trak

ų r

.K

alva

rijo

s sa

v.Ši

rvin

tų r

.V

ilnia

us

r.La

zdijų

r.

Kai

šiad

ori

ų r

.M

olė

tų r

.P

asva

lio r

.V

isag

inas

Pak

ruo

jo r

.El

ektr

ėnų

sav

.R

advi

liški

o r

.A

nyk

ščių

r.

Jurb

arko

r.

Ro

kišk

io r

.K

up

iški

o r

.K

ėdai

nių

r.

Ukm

ergė

s r.

Šilu

tės

r.P

anev

ėžio

r.

Jon

avo

s r.

Bir

žų r

.K

elm

ės r

.Jo

niš

kio

r.

Akm

enės

r.

Ras

ein

ių r

.Ša

kių

r.

Pri

enų

r.

Vilk

aviš

kio

r.

Rie

tavo

sav

.Ši

aulių

r.

Kre

tin

gos

r.A

lyta

us

r.Ta

ura

gės

r.K

azlų

Rū

do

s sa

v.Sk

uo

do

r.

Ner

inga

Šila

lės

r.M

aže

ikių

r.

Kla

ipėd

os

r.Te

lšių

r.

Plu

ngė

s r.

Ute

no

s r.

Kla

ipėd

aD

rusk

inin

kai

Mar

ijam

po

lėŠi

aulia

iV

ilniu

sK

aun

asP

alan

gaK

aun

o r

.A

lytu

sP

anev

ėžys

Bir

što

nas

2008–2010 m. savivaldybės vidurkis 2010 m. Lietuvos vidurkis 2010 m. ES27 vidurkis 2010 m. ES12 vidurkis

41

priežiūra ir dėmesiu susirgusių žmonių gydymui. Taigi bus vykdoma šviečiamoji, prevencinė

veikla, skirta aplinkai sveikatinti, vaikų sveikatai stiprinti, neužkrečiamųjų ir užkrečiamųjų

ligų, traumų ir nelaimingų atsitikimų prevencijai vykdyti, sveikai mitybai, gyvensenai ir

fiziniam aktyvumui skatinti.

Kitos ministerijos ir institucijos per mažai įtrauktos į sveikatos politikos formavimo ir

įgyvendinimo procesą. Tik glaudesnis jų bendradarbiavimas mažinant tabako, alkoholio,

narkotikų vartojimo plitimą, kitų žalingų veiksnių poveikį sveikatai gali duoti laukiamų

rezultatų. Nemažėja mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų, daug savižudybių. Bet yra ir

gerų tokio bendradarbiavimo pavyzdžių. Vienas iš jų – mirtingumo nuo išorinių priežasčių

mažėjimas. Per pastaruosius 5 metus mirtingumas nuo išorinių priežasčių 100 000 gyventojų

sumažėjo beveik 27 procentais, sužeistųjų sumažėjo 4 269 asmenimis (2006 metais sužeista

8 244, 2011 metais – 3 975 asmenys), žuvusiųjų – 462 asmenimis (2006 metais žuvo 759,

2011 metais – 297 asmenys). Sveikatos apsaugos ministerijai atnaujinus Valstybinės

sveikatos reikalų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklą, tikimasi, kad

žinybinis bendradarbiavimas suaktyvės, bus imtasi įgyvendinti principą ,,sveikata visų sričių

politikoje“.

Korupcijos apraiškų mažinimas. Mažinant sveikatos priežiūros įstaigose korupcijos

apraiškų, kai vykdomi viešieji pirkimai, 2012 metais savarankiškus viešuosius vaistinių

preparatų ir medicinos pagalbos priemonių pirkimus per Centrinės projektų valdymo

agentūros Centrinę perkančiąją organizaciją vykdė 58 asmens sveikatos priežiūros įstaigos,

nupirkta vaistų už 112 189,6 tūkst. litų. Vaistinių preparatų, pirktų per Centrinę perkančiąją

organizaciją, bendra pirkimo vertė padidėjo nuo 34,5 procento iki 36 procentų.

Valstybinėje ligonių kasoje prie Sveikatos apsaugos ministerijos įdiegta pacientų

informavimo sistema, kuri leidžia kiekvienam pacientui pateikti informaciją apie suteiktų

stacionarinių sveikatos priežiūros paslaugų kainas, tai yra suvedus formos duomenis į

informacinę sistemą pacientai per e-valdžios vartus ar e-bankininkystės sistemą gali

autorizuotis ir pasitikrinti pacientui suteiktų stacionarinių sveikatos priežiūros paslaugų

kainas.

Nelegalūs mokėjimai gydytojams – vis dar didžiulė problema. Organizacijos

„Transparency International“ duomenimis, sveikatos sistema – ir toliau vienas iš

korumpuočiausių ūkio sektorių. Taigi ir toliau bus imamasi priemonių, mažinančių pacientų

ketinimų nelegaliai mokėti gydytojui.

Sveikatos priežiūros sistemos finansavimo tobulinimas. Nuo 2012 m. sausio 1 d. už

aktyviojo gydymo stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas modeliuojamas

mokėjimas pagal giminingų diagnozių grupių metodą šalies mastu, kartu taikomos priemonės,

užtikrinančios sklandų perėjimą prie naujos apmokėjimo sistemos. Visose 68 šalies

stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose užtikrintas vienodas aktyviojo gydymo

stacionarinių paslaugų sąnaudų priskyrimas sąnaudų grupėms, susietoms giminingų diagnozių

grupių metodu. Atliktas giminingų diagnozių grupių metodo poveikio asmens sveikatos

priežiūros įstaigų paslaugų išlaidų apmokėjimui tarpinis vertinimas ir parengti siūlymai dėl

42

apmokėjimo tobulinimo 2013 metais. Taikant šį metodą, pradėti kaupti kur kas išsamesni ir

tikslesni nei anksčiau statistiniai duomenys apie pacientams teikiamas paslaugas ir asmens

sveikatos priežiūros įstaigų veiklą ir tai leidžia objektyviai palyginti įvairių sveikatos

priežiūros įstaigų veiklą, įvertinti šios veiklos turinį ir efektyvumą. Be to, šio metodo

taikymas sudaro galimybes palyginti Lietuvos ir kitų Europos valstybių sveikatos priežiūros

sistemas.

Atlikta detalios asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąnaudų apskaitos diegimo

galimybių studija, kurios rezultatai bus panaudoti stacionarinių asmens sveikatos priežiūros

įstaigų sąnaudų apskaitos modeliui kurti.

E. sveikatos sistemos plėtra. 2012 metais pradėti įgyvendinti projektai ,,E. sveikatos

paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros plėtra“, ,,E. paslaugos ,,E. receptas“ plėtra“ ir

,,Nacionalinės medicininių vaizdų archyvavimo ir mainų informacinės sistemos ir jos

pagrindu teikiamų elektroninių paslaugų sukūrimas“. Tačiau kol kas nepavyko pasiekti greitų

rezultatų, kurių naudą pajustų Lietuvos gyventojai.

11.2. Farmacija

Vaistų prieinamumo gerinimas. Siekiant gerinti vaistų prieinamumą pacientams,

patvirtinta tvarka, kaip į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą (A sąrašą)

perkelti vaistus, kurie anksčiau buvo perkami centralizuotai. 2012 metais 9 bendrinio

pavadinimo vaistiniai preparatai, kurie anksčiau buvo įsigyjami centralizuotai, įtraukti į

A sąrašą. Perkelti vaistiniai preparatai, skirti ŽIV, onkologinėms ligoms gydyti. Taip

užtikrinta, kad juos vaistinėse galėtų įsigyti visi ligoniai, kuriems jų reikia.

Įtraukus naujus vaistus į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašus,

pagerėjo kompensuojamųjų vaistų prieinamumas gyventojams. Palyginti su 2011 metais,

kompensuojamųjų vaistų receptų 2012 metais padaugėjo 300 tūkst., tačiau nepavyko išlaikyti

2010–2011 metais buvusios recepto kainos mažėjimo tendencijos.

14 pav. Kompensuojamųjų vaistų receptų skaičiaus ir jų kainos kitimo tendencijos

2002–2012 metais

Šaltinis – Sveikatos apsaugos ministerijos duomenys

38,5 41,3 42,0 47,3 51,2

56,6 60,1 61,2 56,1 53,3 55,2

8,8 8,9 9,7

10,2 10,5 11,0 11,4 11,4 11,6 11,7 12,0

0,0

10,0

20,0

30,0

40,0

50,0

60,0

70,0

0,0

2,0

4,0

6,0

8,0

10,0

12,0

14,0

2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidų suma, tenkanti vienam receptui, litais Receptai, mln.

43

2012 metais diegtos racionalaus vaistų vartojimo skatinimo priemonės: pacientams

siūlyta pasirinkti generinius vaistus (pigesnius, tačiau ne blogesnius) ir užtikrinamas tinkamas

vaistų skyrimas. Vaistinės privalo turėti į pigiausių vaistų sąrašą įrašytus preparatus ir juos

pasiūlyti gyventojams.

Siekiant gerinti nekompensuojamųjų vaistų prieinamumą gyventojams ir užtikrinti,

kad šių vaistų kainos nebūtų nepagrįstai didelės, 2012 metais su farmacijos bendrovių

atstovais derėtasi dėl nekompensuojamųjų vaistų kainų mažinimo. Sumažintos 140 vaistinių

preparatų kainos. Tačiau, palyginti su 2011 metų gruodžiu, 2012 metų gruodį farmacijos

gaminiai pabrango 3 procentais.

11.3. Sporto politika

Siekiant sudaryti galimybes sportuoti visiems šalies gyventojams, 2012 metais

pastatyti (ar rekonstruoti) ir atiduoti naudoti 6 modernūs tarptautinius standartus atitinkantys

sporto infrastruktūros objektai savivaldybėse: „Girstučio“ kultūros ir sporto centro pastatas

Kaune (baseinai – 50 ir 25 metrų), Ledo rūmai Elektrėnuose, Lengvosios atletikos maniežas

Šiauliuose, Trakų sporto (irklavimo) bazė, Birštono miesto stadionas ir Anykščių rajono

savivaldybės baseino pastatas. Įrengta 10 universalių dirbtinės dangos sporto aikštelių. Šiuo

metu iš viso įrengta 81 tokia sporto aikštelė 47 savivaldybėse. Numatyta, kad iki 2015 metų

visos savivaldybės turės bent po vieną universalios dirbtinės dangos sporto aikštę.

Skatinant gyventojus būti fiziškai aktyvius ir sveikai gyventi, 2012 metais finansuoti

97 kūno kultūros ir sporto organizacijų projektai. Iš viso suorganizuoti 583 renginiai, kuriuose

dalyvavo daugiau nei 400 tūkst. šalies gyventojų. Gyventojų fiziniam aktyvumui skatinti

2012 metais skirta beveik 6 mln. litų valstybės biudžeto lėšų.

2012 m. liepos 27–rugpjūčio 12 d. Londone vyko XXX vasaros olimpinės žaidynės,

kuriose dalyvavo 62 Lietuvos sportininkai. Tai pačios sėkmingiausios olimpinės žaidynės

nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Tarp medalius laimėjusių valstybių Lietuva užėmė 34-ąją

vietą: iškovoti 2 aukso (Rūta Meilutytė (plaukimas), Laura Asadauskaitė (šiuolaikinė

penkiakovė), vienas sidabro (Jevgenij Šuklin (baidarių, kanojų irklavimas) ir 2 bronzos

(Aleksandras Kazakevičius (graikų / romėnų imtynės), Evaldas Petrauskas (boksas) medaliai.

Iš viso prizines (1–8) vietas šiose olimpinėse vasaros žaidynėse iškovojo 28 šalies olimpiečiai

(iš jų 12 krepšininkų).

Parolimpinėse žaidynės Londone Lietuvos vyrų golbolo (aklųjų riedulio) rinktinė ir

lengvaatletė Ramunė Adomaitienė šuolio į tolį varžybose laimėjo 4-ąsias vietas, Mindaugas

Bilius rutulio stūmimo ir disko metimo rungtyse – 6-ąsias vietas.

XII. ENERGETIKA IR ENERGETINIS SAUGUMAS

Vyriausybė 2012 metais daugiausia dėmesio skyrė strateginių energetikos

infrastruktūros projektų – suskystintų gamtinių dujų terminalo, elektros jungčių su Lenkija ir

44

Švedija, naujos regioninės atominės elektrinės Visagine – spartesniam įgyvendinimui,

energijos rinkos santykių kūrimui – ES trečiojo energetikos paketo nuostatų įgyvendinimui,

energijos efektyvumo didinimui ir atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai.

Esminiai sprendimai dėl elektros energijos, atsinaujinančių energijos išteklių, dujų,

šilumos, energetinio efektyvumo didinimo nustatyti Nacionalinėje energetinės nepriklauso-

mybės strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimu

Nr. XI-2133. Svarbiausias šioje strategijoje numatomų energetikos politikos krypčių ir

veiksmų tikslas – Lietuvos energetinės nepriklausomybės iki 2020 metų užtikrinimas,

sustiprinsiantis Lietuvos energetinį saugumą ir konkurencingumą.

12.1. Regioniniai energetikos infrastruktūros projektai

Siekiant sujungti Lietuvos ir ES energetikos sistemas, 2012 metais pasiekta svarbių

strateginių energetikos infrastruktūros projektų įgyvendinimo rezultatų.

Įgyvendinant elektros jungties su Lenkija („LitPol Link“) projektą, atrinkti „LitPol

Link“ jungties linijos Alytus–Lenkijos valstybės siena ir Alytaus pastotės skirstyklos

rangovai. Gauti „LitPol Link“ jungties nuolatinės srovės intarpo (B2B) projektavimo ir

statybos galutiniai rangovų pasiūlymai ir pradėtos derybos. Toliau sėkmingai įgyvendinamas

vienas reikšmingiausių strateginis elektros jungties su Švedija („NordBalt“) projektas –

parengti „NordBalt“ kabelio ir keitiklio techniniai projektai pateikti derinti savivaldybėms ir

statybos leidimams gauti. Kabelio sausumos trasoje atlikti archeologiniai žvalgymai ir

atsižvelgiant į archeologų pateiktas išvadas tikslinti kabelio projektiniai sprendiniai.

Priimti Visagino atominės elektrinės statybos projektui įgyvendinti reikalingi

įstatymai. Taigi sudaryta galimybė investuotojų bendrovėms – nacionaliniam investuotojui,

regioniniams partneriams ir strateginiam investuotojui bendrovei „Hitachi“ – baigti derybas

dėl projektų sutarčių, projekto įgyvendinimo bendrovės įsteigimo ir pasirašyti Koncesijos

sutartį Seimo patvirtintomis sąlygomis. Be to, pasirašytas Estijos, Latvijos ir Lietuvos

ministrų pirmininkų memorandumas dėl tolesnių veiksmų, susijusių su Visagino atominės

elektrinės projekto įgyvendinimu. Tačiau 2012 m. spalio 14 d. įvykusio konsultacinio

(patariamojo) referendumo dėl naujos atominės elektrinės statybos Lietuvoje neigiami

rezultatai iš esmės pakeitė Visagino atominės elektrinės statybos projekto tolesnius žingsnius

(projekto įgyvendinimo bendrovė neįsteigta ir koncesijos sutartis nepasirašyta). Seimas

patvirtino rezoliuciją, kurioje siūloma Vyriausybei iki 2013 m. gegužės 15 d. įvertinti

referendumo rezultatus. Tuo tikslu Ministro Pirmininko 2013 m. sausio 17 d. potvarkiu Nr. 25

sudaryta darbo grupė, kuri iš naujo įvertins elektros generavimo alternatyvas ir pateiks

pasiūlymus dėl ekonomiškai optimaliausio ir vartotojams palankiausio apsirūpinimo elektros

energija ir kitais energijos ištekliais.

Įgyvendinant valstybei svarbų ekonominį suskystintų gamtinių dujų terminalo

projektą, pasiekta reikšmingų rezultatų. Pasirašyta sutartis su laivo-saugyklos tiekėju –

Norvegijos bendrove „Hoegh LNG“ (laivas statomas laivų statykloje „Hyunday Heavy

45

Industries“, Pietų Korėjoje). Priimtas Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų

terminalo įstatymas, nustatantis suskystintų gamtinių dujų terminalo įrengimo Lietuvos

Respublikos teritorijoje, jo veiklos ir eksploatavimo bendruosius principus ir reikalavimus,

taip pat sudarantis teisines, finansines ir organizacines sąlygas įgyvendinti suskystintų

gamtinių dujų terminalo projektą.

Vyriausybė patvirtino Gamtinių dujų tiekimo diversifikavimo tvarkos aprašą,

nustatantį į Lietuvos Respubliką tiekiamų ir Lietuvos Respublikos gamtinių dujų vidaus

rinkoje suvartojamų gamtinių dujų tiekimo diversifikavimo reikalavimų įgyvendinimo tvarką.

Parengta suskystintų gamtinių dujų terminalo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita. Pagal

alternatyvų vertinimo ir palyginimo rezultatus nustatyta, kad terminalui tinkamiausia vieta –

ties Kiaulės nugaros sala.

2012 metais pradėtos viešųjų pirkimų procedūros suskystintų gamtinių dujų tiekėjui

atrinkti ir planuota pasirašyti suskystintų gamtinių dujų tiekimo sutartį. Tačiau viešiesiems

pirkimams užsitęsus, suskystintų gamtinių dujų tiekimo sutartis 2012 metais nepasirašyta. Ją

ketinama pasirašyti 2013 metais.

12.2. Elektros energetikos sektorius

Bendra Šiaurės šalių elektros rinka – vienas svarbiausių Baltijos šalių elektros rinkų

sujungimo plano (BEMIP) ir Lietuvos energetikos strategijos tikslų.

Priėmus Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymą, sukurtos teisinės sąlygos

integruoti Lietuvos elektros rinką į Šiaurės šalių ir bendrą Europos elektros biržą. 2012 metų

rugpjūtį Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“, AB įsigijo 2 procentus

elektros biržos „Nord Pool Spot“ akcijų. Tai leidžia Lietuvos bendrovei dalyvauti elektros

prekybos sistemos „Nord Pool Spot“ ir biržos valdyboje. Taigi Baltijos energetikos rinka

laikoma lygiaverte partnere planuojant bendros Europos elektros rinkos plėtrą.

Įgyvendinant perdavimo veiklos atskyrimo nuo skirstymo, tiekimo ir gamybos veiklos

principą, vertikaliai integruotos įmonės uždarosios akcinės bendrovės Visagino atominės

elektrinės, kuri valdo gamybos veiklą vykdančią akcinę bendrovę „Lietuvos energija“, AB ir

skirstymo veiklą vykdančią akcinę bendrovę „Lesto“, akcijos patikėjimo teise perduotos Ūkio

ministerijai, o uždarosios akcinės bendrovės Visagino atominės elektrinės valdytos elektros

perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“, AB akcijos perduotos Energetikos ministerijai

pavaldžiai uždarajai akcinei bendrovei „EPSO-G“. Taigi Ūkio ministerija atsako už ūkinę

komercinę elektros energetikos sritį, o Energetikos ministerija – strateginių elektros

energetikos uždavinių vykdymą. Tačiau Ūkio ministerija, formuodama įmonių veiklos

valdymo, įmonių teisės, konkurencijos, verslo aplinkos gerinimo, investicijų, eksporto

skatinimo ir kitą su ūkio subjektų veikla ir jos reglamentavimu susijusią politiką ir valdydama

uždarosios akcinės bendrovės Visagino atominės elektrinės akcijas, galėjo patekti į natūralų

interesų konfliktą, todėl 2013 metų vasarį uždarosios akcinės bendrovės Visagino atominės

46

elektrinės, kaip Lietuvos elektros energetikos sektoriaus įmonių grupės, akcijos perduotos

valdyti Finansų ministerijai.

Nepažeidžiant elektros energetikos sistemos saugumo, 2012 m. gruodžio 19 d.

priimtas Vyriausybės nutarimas, mažinantis remiamos elektros energijos gamybos Lietuvos

elektrinėje 2013 metais kiekį nuo 1,53 iki 0,9 TWh, dėl to planuota elektros energijos kaina,

turėjusi įsigalioti nuo 2013 m. sausio 1 d., sumažėjo 1–1,5 cento už kWh.

12.3. Dujų sektorius

Vyriausybė pritarė Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo reikalavimų

neatitinkančių gamtinių dujų įmonių veiklų ir kontrolės atskyrimo plano pakeitimui.

Nuspręsta teisiniu, funkciniu ir organizaciniu požiūriais iki 2013 m. liepos 31 d.

atskirti akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ gamtinių dujų perdavimo, o iki 2014 m. spalio

31 d. – skirstymo veiklą.

12.4. Atsinaujinantys energijos ištekliai

Dėl netobulo Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo,

lėmusio nedarnią, paties įstatymo tikslų neatitinkančią saulės šviesos energijos elektrinių

plėtrą, buvo susidariusi kritinė situacija, kai 2012 metais pateikta apie 15 tūkst. prašymų

instaliuoti beveik 500 MW suminės galios saulės šviesos energijos elektrinių (iki 30 kWh

galingumo). Nustatytoms supirkimo kainoms užtikrinti būtų prireikę papildomai apie

500 mln. litų subsidijų kasmet, o tai elektros energiją vartotojams būtų pabranginę iki 5 centų

už kWh. Taigi 2013 metų sausį parengtas šio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, leidęs

išvengti galimo elektros energijos kainos vartotojams didėjimo, be to, apribota mažųjų (iki

30 kW galios) saulės šviesos energijos elektrinių plėtra, pasiekta, kad nebūtų sudaromos

išskirtinės verslo sąlygos plėtoti tokius projektus.

12.5. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas

Rengiamas direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę planas. Jie skirti visiems statybos

proceso dalyviams.

Šilumos energijos sąnaudos atnaujintuose (modernizuotuose) daugiabučiuose namuose

sumažintos 104,8 GWh (2012 metų tikslas – 93,3 GWh).

12.6. Šilumos ūkis

2012 metais parengtas ir Vyriausybei pateiktas Lietuvos Respublikos šilumos ūkio

įstatymo projektas. Naujos redakcijos įstatymo tikslas – užtikrinti, kad centralizuotai

pagaminta šiluma gyventojams būtų tiekiama už ekonomiškai pagrįstą mažiausią kainą.

47

2013 metais bus toliau tobulinama šilumos tiekimo veiklos reguliavimo ir kontrolės

sistema, siekiant mažinti šilumos kainas vartotojams. Esminė šilumos ūkio pertvarka

numatoma 2014 metais.

XIII. TRANSPORTAS

2012 metais siekta išlaikyti didelį Lietuvos transporto paslaugų konkurencingumą ir

užtikrinti darnią Lietuvos transporto infrastruktūros plėtrą. Tačiau metų pradžia transporto

sektoriui buvo nelengva – gerokai sumažėjo geležinkeliais vežtų krovinių ir krova Klaipėdos

valstybiniame jūrų uoste. Tik nuo 2012 metų II pusmečio transporto sektoriaus būklė ėmė

pamažu gerėti ir baigiantis metams jam pavyko atsigauti ir net kompensuoti praradimus.

Išankstiniais duomenimis, 2012 metais transporto, sandėliavimo ir ryšių sektoriuje sukurta

14,5 mlrd. litų bendrosios pridėtinės vertės, arba apie 13 procentų daugiau nei 2011 metais

(2011 metais – 12,8 mlrd. litų).

15 pav. Transporto, sandėliavimo ir ryšių sektoriuje 2008–2012 metais sukurta bendroji

pridėtinė vertė (mlrd. litų)

Šaltinis – Lietuvos statistikos departamento duomenys

Susisiekimo ministro valdymo sričiai priskirtos valstybės valdomos įmonės

(18 valstybės įmonių ir 8 akcinės bendrovės) 2012 metais uždirbo 211 mln. litų pelno,

18 procentų daugiau nei 2011 metais, kai pelnas siekė 178,2 mln. litų. Išankstiniais

duomenimis, daugiausia pelno 2012 metais uždirbo akcinė bendrovė „Lietuvos

geležinkeliai“ – 136 mln. litų, nors, palyginti su 2011 metais, jos pelnas sumažėjo beveik

8 procentais (2011 metais uždirbta 147,3 mln. litų).

Atsižvelgiant į viso transporto sektoriaus veiklos 2012 metų rezultatus, 2013 metais

bus ieškoma būdų, kaip didinti krovinių ir stabilizuoti netvarų vežimo verslą, kad nuolat

didėjančios degalų ir vežimo kainos, kiti mokesčiai kuo mažiau veiktų galutinius sektoriaus

veiklos rezultatus.

Susisiekimo ministerijos koordinuojamiems transporto infrastruktūros modernizavimo

ir plėtros projektams įgyvendinti iki 2012 metų pabaigos panaudota 3,3 mlrd. litų ES

0,0

2,0

4,0

6,0

8,0

10,0

12,0

14,0

16,0

2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. *

2,5 2,3 2,1 1,9 2,1

9,2 8,6 9,7 10,9 12,5

Transportas ir sandėliavimas Paštas ir ryšiai

10,9 11,8

12,8 11,7

14,5

48

struktūrinės paramos, arba 60 procentų visos šiam laikotarpiui skirtos paramos. 2012 metais

–––––––––––––– * Išankstiniai 2012 metų duomenys.

į Lietuvos transporto infrastruktūros modernizavimą investuota 1,56 mlrd. litų valstybės lėšų,

iš jų 867 mln. litų ES struktūrinės paramos. Iš ES struktūrinės paramos gerinta valstybinės ir

regioninės reikšmės kelių infrastruktūra, diegtos saugaus eismo priemonės, toliau

modernizuota geležinkelių ir tarptautinių oro uostų infrastruktūra.

Viešųjų logistikos centrų kūrimas. Siekiant užtikrinti geresnę skirtingų rūšių

transporto sąveiką, didinti krovinių mobilumą ir transporto priemonių naudojimo efektyvumą,

gerinti logistikos ir susijusių paslaugų kokybę, didinti Lietuvos, kaip tranzito valstybės,

patrauklumą ir sudaryti sąlygas plėtoti intermodalinį vežimą, 2012 metais toliau dirbti viešųjų

logistikos centrų kūrimo darbai – baigti rengti Vilniaus ir Kauno viešųjų logistikos centrų

steigimo detalieji planai ir techniniai projektai, paskelbti rangos darbų pirkimo konkursai.

2013 metais planuojama pradėti šių intermodalinių terminalų statybos darbus.

Geležinkelių transporto sektorius. Įgyvendinant europinės vežės geležinkelio „Rail

Baltica“ projektą, kurio tikslas – sujungti Lenkiją, Lietuvą, Latviją, Estiją ir Suomiją,

2012 metais pereita nuo techninio projektavimo prie statybos darbų ir taip sudarytos sąlygos

iki 2015 metų pabaigos baigti numatytus darbus. Daug dėmesio skirta projekto įgyvendinimo

problemų sprendimui tarptautiniu lygmeniu. 2012 metų rugsėjį Baltijos šalių ministrai

pirmininkai pasirašė bendrą pareiškimą, kuriame dar kartą patvirtino standartinės „Rail

Baltica“ geležinkelio vėžės (1 435 milimetrai) tiesimo galimybę ir būtinybę finansuoti

projektą ES 2014–2020 metų finansinės paramos lėšomis. Įsteigta darbo grupė „Task Force“,

kurios veikloje dalyvauja Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Suomijos transporto srities

ministerijų atstovai.

Automobilių kelių plėtra. Transeuropinių kelių tinklo infrastruktūros

modernizavimas – ilgalaikis ir nekintantis procesas kelių transporto sektoriuje.

Transeuropinio tinklo kelyje E85 (Vilnius–Kaunas–Klaipėda) rekonstruota Jakų sankryža –

įrengtos dviejų eismo juostų estakados (0,85 kilometro) Kauno–Palangos ir Palangos–Kauno

kryptimis. Tinklo kelio E272 ruože rekonstruotas kelias Šiauliai–Radviliškis (1,92 kilometro)

ir nutiestas Kairių aplinkkelis (7,2 kilometro). Toliau buvo tiesiamas Vilniaus pietinis

aplinkkelis. Išasfaltuota 100 kilometrų žvyrkelių, pertvarkytos avaringos sankryžos, atliktas

6 tiltų kapitalinis ir 17 tiltų paprastasis remontas, didinant kelių saugumą rekonstruotas ar

reorganizuotas eismas 67 sankryžose, nutiesta 24 kilometrai pėsčiųjų ir dviračių takų,

apšvietimas įrengtas 16 kilometrų, tinklo tvoros ir atitvarai – 65 kilometrų kelio ruožuose.

Lietuvos kelių tinklui plėtoti ir saugaus eismo priemonėms diegti skirta 1 057 mln. litų.

Saugaus eismo užtikrinimas. 2012 metais pakeistos Kelių eismo taisyklių nuostatos,

reglamentuojančios vaikų vežimą automobiliuose ir mokykliniuose autobusuose.

Suvienodintas motociklų ir lengvųjų automobilių greitis automagistralėse ir greitkeliuose,

nustatytas maksimalus leistinas triračių, keturračių, galingųjų keturračių greitis, sudaryta

49

galimybė leisti maršrutiniam transportui skirtomis juostomis važiuoti lengviesiems

automobiliams, kuriuose važiuoja ne mažiau kaip 4 eismo dalyviai, ir panašiai.

Įgyvendinant Valstybinės saugaus eismo plėtros 2011–2017 metų programą,

svarbiausias prioritetas – mažinti žuvusiųjų keliuose, pasiekti, kad pagal žuvusių eismo

dalyvių skaičių 1 mln. šalies gyventojų Lietuva atsidurtų tarp 10 geriausiais rezultatais

pasižyminčių ES valstybių (ne daugiau kaip 60 žuvusiųjų 1 mln. gyventojų). Išankstiniais

duomenimis, 2012 metais Lietuvos keliuose užfiksuota beveik 2,9 procento mažiau eismo

įvykių ir 5,3 procento sumažėjo sužeistųjų, bet 1,3 procento daugiau žuvusiųjų. 2012 metais

keliuose žuvo 301 žmogus (2011 metais – 297 žmonės), užfiksuoti 3 173 eismo įvykiai

(2011 metais – 3 312 eismo įvykių), per juos sužeista 3 712 žmonių (2011 metais –

3 975 žmonės).

2012 metais surengta daug saugaus eismo viešinimo kampanijų, kurių tikslas – keisti

eismo dalyvių elgesį, ugdyti suvokimą, kaip svarbu laikytis Kelių eismo taisyklių, elgtis

kultūringai kelyje. Daug dėmesio skirta dviračių takų tinklo plėtrai. Jonavoje ir Elektrėnuose

nutiesti dviračių takai, kurie taps pavyzdžiu kitiems miestams, kaip kurti žmonėms patrauklų

kasdieninio naudojimo dviračių takų tinklą.

Lietuvos jūrų transporto plėtra. Nors pagal krovinių apyvartą Klaipėdos valstybinis

jūrų uostas 2012 metais tarp Baltijos šalių uostų pirmavo, tačiau jame ir Būtingės terminale

krauta 43,76 mln. tonų jūrinių krovinių, arba 3,9 procento mažiau nei 2011 metais. Didinant

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto konkurencingumą, 2012 metais rekonstruota 1 727 metrai

krantinių, suremontuota 112 metrų krantinių ir 250 metrų uosto geležinkelio kelių.

2012 metais planuota Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste įsteigti Baltijos jūrų konteinerių

skirstymo centrą, tačiau jis neįsteigtas. Atliekant šį darbą, pasirašyta rangos sutartis ir pradėti

vykdyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinių statybos darbai.

Pasirašyta 10 metų trukmės bendradarbiavimo su antra pagal dydį pasaulyje

konteinerius gabenančia laivybos bendrove „Mediterranean Shipping Company“ (MSC)

sutartis, kuri garantuos Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui naujus krovinių srautus ir išimtinį

„hub“ statusą rytinėje Baltijos jūros pakrantėje.

Oro transporto plėtra. Lietuvos tarptautiniams oro uostams 2012 metai – patys

sėkmingiausi per visą veiklos istoriją – jų rezultatai dar geresni nei rekordiniais 2011 metais.

2012 metais Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose iš viso aptarnauta beveik 3,2 mln.

keleivių – 17,4 procento daugiau negu 2011 metais. Tarptautiniame Vilniaus oro uoste,

taikiusiame skatinimo priemones, keleivių srautai augo greičiausiai iš visų Lietuvos

tarptautinių oro uostų – tiesioginių reguliariųjų skrydžių padaugėjo 8,3 procento, o keleivių

aptarnauta 29 procentais daugiau negu 2011 metais.

Nors 2012 metais iš Tarptautinio Vilniaus oro uosto ir į jį tiesioginiais reguliariaisiais

reisais skrista 30 krypčių, iš Kauno oro uosto ir į jį – 17 krypčių ir Tarptautinio Palangos oro

uosto – 3 kryptimis (Ryga, Kopenhaga ir Oslas), tačiau vis dar opi naujų oro vežėjų

pritraukimo į Lietuvos oro uostus problema.

50

Pašto sektoriaus konkurencingumo didinimas. Pašto ir pasiuntinių rinkos pajamos

2012 metais, palyginti su 2011 metais, padidėjo 13,7 procento ir siekė 309,5 mln. litų. Akcinė

bendrovė „Lietuvos paštas“ ir toliau pirmauja pagal užimamą pašto paslaugų rinkos dalį, kuri,

2012 metų 9 mėnesių duomenimis, siekė 93 procentus pagal pajamas ir 86,7 procento pagal

paslaugų apimtį. Šios bendrovės suteiktų pašto paslaugų apimtis per minėtą laikotarpį augo

sparčiau negu kitų rinkos dalyvių. 2012 metais pirmą kartą Lietuvos pašto istorijoje valstybei

išmokėta 589 082 litai dividendų.

2012 metais akcinė bendrovė „Lietuvos paštas“ įsigijo likviduojamo banko „Snoras“

mažmeninį tinklą. Buvusiuose banko kioskuose sukurta 100 naujų darbo vietų, naujuose pašto

skyriuose „PayPost“ teikiamos finansinės paslaugos: mokamos įmokos ir mokesčiai,

siunčiamos ir gaunamos perlaidos, išduodami vartojimo kreditai ir kita. Ateityje ketinama

pasiūlyti ir naujų finansinių paslaugų.

XIV. APLINKOSAUGA IR URBANISTIKA

Oro taršos mažinimas ir klimato kaitos poveikio švelninimas. Parengta ir

patvirtinta Nacionalinė klimato kaitos valdymo politikos strategija, kurioje nustatytas

Lietuvos klimato kaitos švelninimo politikos strateginis tikslas – pasiekti, kad šalies

ekonomika augtų daug sparčiau, negu daugėja išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, ir

įsipareigota sumažinti šių dujų bent 20 procentų, palyginti su 1990 metais. Šiam tikslui

pasiekti rengiamos priemonės, kurios bus pradėtos įgyvendinti 2013 metais.

Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis finansuoti energijos efektyvumo

didinimo ir atsinaujinančių energijos šaltinių projektai, kuriuos įgyvendinus sumažintas

išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų transporto, energetikos ir pramonės sektoriuose.

Pagal atsinaujinančių energijos šaltinių įrenginių diegimo kryptį finansuota 10 ekologiško

viešojo transporto infrastruktūros plėtros projektų, daugiausia paramos skirta mažai taršiems

miesto autobusams pirkti didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Dalis lėšų skirta 32 projektams,

kurių paskirtis – įrengti biokuro katilus (nuo 500 kW iki 5 MW galingumo) šilumai

centralizuotai tiekti mažesnėse savivaldybėse, ir 56 projektams, kurių paskirtis – įrengti

biokuro katilus (iki 500 kW galingumo) visuomeninės paskirties pastatuose. Finansuota

16 švietimo įstaigų pastatų atnaujinimo projektų, 24 atsinaujinančių energijos išteklių

naudojimo individualiuose gyvenamosios paskirties pastatuose projektais ir 37 vieno ar dviejų

butų gyvenamųjų namų atnaujinimo projektais.

Siekiant modernizuoti oro kokybės stebėjimų sistemą ir užtikrinti išsamių ir patikimų

duomenų apie oro kokybę surinkimą, modernizuota 17 oro monitoringo stočių (14 miestuose

ir 3 kaimo vietovėse), pakeista susidėvėjusi, atnaujinta sena matavimo įranga. Įsigyta mobili

oro monitoringo stotis, pagrindinių teršalų matavimo ir mėginių ėmimo vėlesnei analizei

laboratorijoje atlikti įranga.

Vandens kokybės užtikrinimas ir nuotekų mažinimas. Parengtas ir Seimui

pateiktas Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo

pakeitimo įstatymo projektas, kuriame numatytos nuostatos, susijusios su geriamojo vandens

51

tiekimo įmonių stambinimu, siūloma nauja kainodara, nustatytas visiems vandens tiekėjams

privalomas licencijavimas, vandens tiekėjų atsakomybė už paslaugų organizavimo

pažeidimus. Priėmus įstatymą, bus rengiami jo įgyvendinamieji teisės aktai (nustatytos

geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklos licencijavimo procedūros,

kainodaros, atsiskaitymo už paslaugas principai ir kita).

Naudojant ES paramos lėšas, 2012 metais buvo įgyvendinami 124 vandens tiekimo ir

nuotekų tvarkymo sistemų renovavimo ir plėtros projektai (2012 metais užbaigta 13 tokių

projektų). Jiems skirta 1,9 mlrd. litų (iš jų ES lėšos – 1,7 mlrd. litų ir bendrojo finansavimo

lėšos – 0,2 mlrd. litų).

Prie nuotekų tinklų 2012 metais prijungta daugiau kaip 46 tūkst. gyventojų (iki

2015 metų numatoma prijungti 156,4 tūkst. gyventojų), modernizuota 135 gyvenviečių

vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra (iki 2015 metų numatoma tai padaryti

378 gyvenvietėse).

Atliekų tvarkymas. Naudojant ES paramos lėšas, 2012 metais buvo įgyvendinami

26 atliekų tvarkymo projektai (senų sąvartynų uždarymas, didelių gabaritų atliekų surinkimo

aikštelių, žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelių įrengimas, pavojingų atliekų sąvartyno

statyba). Jiems įgyvendinti skirta 648,8 mln. litų (iš jų ES lėšos – 633 mln. litų ir bendrojo

finansavimo lėšos – 16 mln. litų). Vykdyti 106 senųjų sąvartynų uždarymo darbai. Įrengtos

žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės – sukurti pajėgumai apdoroti apie 40 tūkst. tonų

žaliųjų atliekų. Nupirkta ir išdalyta 70,6 tūkst. įvairaus tūrio (600–900 litrų) kompostavimo

konteinerių, skirtų individualioms ūkių valdoms, – sudarytos galimybės apdoroti apie 10

tūkst. tonų biologiškai skaidžių atliekų ir apie 2 procentus sumažinti šių atliekų šalinimo

sąvartyne apimtį.

Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programos lėšomis 2012 metais plėtota

komunalinių atliekų rūšiavimo infrastruktūra – įrengtos 106 antrinių žaliavų surinkimo

aikštelės savivaldybėse, nupirkta 69 tūkst. rūšiavimo konteinerių individualių gyvenamųjų

namų kvartalams, 1,5 tūkst. antrinėms žaliavoms rūšiuoti viešosios paskirties pastatuose

skirtų dėžių (160 institucijų), sutvarkyta daugiau kaip 4 tūkst. tonų padangų atliekų.

Siekiant spręsti užterštų teritorijų problemą, parengtas ir patvirtintas Užterštų teritorijų

tvarkymo 2013–2020 metų planas, kuriame numatyta sudaryti cheminėmis medžiagomis

užterštų savivaldybių teritorijų pagal pavojingumą aplinkai tvarkymo prioritetų sąrašus, atlikti

užterštų teritorijų ekogeologinius tyrimus (požeminio, paviršinio vandens, dirvožemio ir

grunto taršos), sutvarkyti pavojingiausiai cheminėmis medžiagomis užterštas teritorijas,

informuoti visuomenę apie užterštų teritorijų poveikį aplinkai ir žmogaus sveikatai, taip pat

atlikti kitus darbus.

Bioįvairovės ir kraštovaizdžio apsauga. 2012 metais parengti ir patvirtinti teisės

aktai, reikalingi saugomų teritorijų kontrolės veiklos modeliui pakeisti ir prevencinei veiklai

saugomose teritorijose vykdyti. Saugomų teritorijų kontrolė, pagrįsta prevencija, šiuo metu

vykdoma 8 saugomų teritorijų direkcijose. Pakeisti Valstybinės saugomų teritorijų apsaugos

52

kontrolės nuostatai – tiksliau perskirstytos funkcijos ir atsakomybė tarp regionų aplinkos

apsaugos departamentų ir saugomų teritorijų direkcijų.

Skatinant moksliškai pagrįstą ir ekologiškai darnią saugomų teritorijų rekreacinio

naudojimo sistemos plėtrą, valstybiniuose parkuose įrengti 6 lankytojų centrai, 12 lankytojų

centrų įrengtos vidaus ekspozicijos, 8 saugomose teritorijose – lauko informacinės sistemos.

Naudojant ES paramos lėšas, 2012 metais buvo įgyvendinama 13 biologinės įvairovės

ir kraštovaizdžio apsaugos projektų, kuriems skirta 264,7 mln. litų (iš jų ES lėšos – 225 mln.

litų ir bendrojo finansavimo lėšos – 40 mln. litų). Įgyvendinti du projektai – „Saugomų

teritorijų steigimo ir planavimo dokumentų rengimas (I etapas)“ ir „Retų rūšių apsaugos bei

invazinių rūšių gausumo reguliavimo veiksmų planų parengimas“ (šį projektą įgyvendinant

parengti 25 rūšių apsaugos veiksmų planai ir 7 invazinių rūšių gausumo reguliavimo planai).

Žemės išteklių valdymas. Siekdama iš esmės baigti žemės grąžinimą ir

privatizavimą, geodezijos ir kartografavimo darbus, sutvarkyti teisinius žemės santykius,

mažinti bendrasavininkiškumo, konsoliduoti sklypus, plėsti žemės rinką, Aplinkos ministerija

2012 metais organizavo valstybinės reikšmės miškų plotų kadastrinių matavimų ir

registravimo Nekilnojamojo turto registre darbus. Dėl ilgai trunkančio galbūt neteisėto

nuosavybės teisių atkūrimo į valstybinės reikšmės miškus, žemės reformos darbų klaidų

nagrinėjimo ir teisinio įvertinimo, be to, Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniams

žemėtvarkos skyriams per nustatytą terminą nespėjant patikrinti ir suderinti daugybės pateiktų

kadastrinių bylų, valstybinės reikšmės miškų registravimas Nekilnojamojo turto registre

užsitęsė. Šiuo metu iš 1 113 tūkst. hektarų valstybinės reikšmės miškų Nekilnojamojo turto

registre jau įregistruota 826 tūkst. hektarų (miškų urėdijos 2011 metais iš viso įregistravo

167 tūkst. hektarų, o 2012 metais – 60 tūkst. hektarų miškų).

Teritorijų planavimas, darnus vystymasis. Siekiant padaryti aiškesnį teisinį

teritorijų planavimo reguliavimą, pakeistos Detaliųjų planų rengimo taisyklės – nustatytas

žemės naudojimo būdo keitimo nerengiant detaliųjų planų mechanizmas; pakeistas Planavimo

sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašas. Daug

dėmesio skirta paprastesniam teritorijų planavimo ir žemėtvarkos planavimo miestuose ir

miesteliuose reglamentavimui – padidinta atvejų, kuriais galima formuoti sklypus, nerengiant

detaliųjų planų. Supaprastintas pagrindinės žemės naudojimo paskirties būdų ir pobūdžių

sąrašas – nustatytas aiškus skirtumas tarp pramonės / sandėliavimo pobūdžio ir atliekų

tvarkymo, patikslintas visuomeninės paskirties teritorijų turinys.

Parengtas Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo projektas – nustatyti architekto

veiklos principai, architektūros kokybės kriterijai, architekto profesinės veiklos sritys,

architekto teisės, pareigos ir atsakomybė vykdant architekto veiklą, suderinti valstybės ir

savivaldybių architektūros veiklos tikslai ir uždaviniai.

Lietuva dalyvavo Pietų Korėjoje vykusioje pasaulinėje parodoje „EXPO 2012“, kurios

pagrindinė tema – „Gyvieji vandenynai ir pakrantės“. Parodoje pristatytos naujausios jūros

išteklių naudojimo technologijos, aplinkosaugos ir darnaus vystymosi problemos, vandenynų

ir jūrų pakrantėse gyvenančių tautų kultūra. Lietuva parodoje pristatyta kaip gintaro kraštas.

53

Už kūrybiškumą atskleidžiant pagrindinę parodos temą Tarptautinio parodų biuro sudaryta

nepriklausomų ekspertų komisija mūsų šalies paviljonui skyrė sidabro apdovanojimą.

Viešųjų ir administracinių paslaugų prieinamumas. Siekiant užtikrinti didesnį

viešųjų ir administracinių paslaugų prieinamumą, sukurtos ir interneto adresu http://alis.am.lt

pradėtos teikti elektroninės paslaugos 17 aplinkosaugos leidimų gauti (mėgėjiškos žūklės

leidimas, leidimas kirsti mišką, leidimas įvežti į Lietuvos Respubliką arba išvežti iš jos

gyvūnus, jų dalis ir gaminius iš jų ir kiti). Naudojantis aplinkosaugos leidimų išdavimo

sistema 2012 metais išduota apie 23 tūkst. leidimų.

Sukurtas aplinkos informacijos portalas www.aplinka.lt, skirtas aplinkosaugos

duomenims ir informacijai viešinti, surengti Aplinkos informacijos valdymo integruotos

kompiuterinės sistemos (AIVIKS) teikiamų elektroninių paslaugų, skirtų juridiniams ir

fiziniams asmenims, viešinimo seminarai.

XV. KONKURENCINGAS ŽEMĖS ŪKIS IR ĮVAIRIAPUSĖ KAIMO PLĖTRA

2012 metai žemės ūkio gamybai buvo itin palankūs. Išankstiniais skaičiavimais,

2012 metais pagaminta žemės ūkio produkcijos už 9,4 mlrd. litų (palyginti su 2011 metais,

žemės ūkio produkcijos padaugėjo 13,8 procento). Dera pažymėti, kad žemės ūkio

produkcijos daugėjimą lėmė augalininkystės produkcijos augimas – dėl palankių oro sąlygų

2012 metais gautas rekordinis grūdinių augalų derlius (4,7 mln. tonų, arba 43 procentais

daugiau negu 2011 metais).

Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (toliau – Programa)

įgyvendinimas. Nuo Programos įgyvendinimo pradžios pateikta 770,7 tūkst. paraiškų,

kuriose prašoma 8,57 mlrd. litų paramos, pasirašyta paramos sutarčių už 6,55 mlrd. litų,

išmokėta 5,08 mlrd. litų, arba 64 procentai visų Programai skirtų lėšų. Per 2012 metus

pasirašyta 73,42 tūkst. paramos sutarčių, kuriose numatyta 1,08 mlrd. litų, išmokėta

929,8 mln. litų paramos, arba 12 procentų visam Programos laikotarpiui skirtos sumos.

Bioenergetikos plėtra. 2012 metais (ne galutiniais duomenimis) šalyje pagaminta

120 tūkst. tonų biodegalų, arba 20 procentų daugiau negu 2011 metais. Spartesnei biodegalų

gamybos plėtrai kliudė padidėjusios žaliavų kainos ir nepalanki biodegalų rinkos būklė.

Programos parama suteikta 3 biodujų jėgainių statybos ir 43 šiaudų granulių gamybos

projektams įgyvendinti. 2012 metų pabaigoje kaimo vietovėse pastatytų šiaudų granulių

gamybos įrenginių instaliuota galia viršijo 80 tūkst. tonų (2011 metais – 20 tūkst. tonų), o

medžio granulių gamybos pajėgumai padidėjo iki 100 tūkst. tonų (2011 metais buvo 35 tūkst.

tonų).

Tiesioginės išmokos. Už deklaruojamus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, taip

pat gyvulius ir pieną Lietuvos žemdirbiams už 2012 metus iš ES ir valstybės biudžeto iš viso

bus išmokėta beveik 1,3 mlrd. litų tiesioginių išmokų. Nuo 2004 metų kasmet mažėja

paraiškų gauti tiesiogines išmokas, kadangi vykstant struktūriniams žemės ūkio pokyčiams

stambėja ūkiai, dalis paramos gavėjų pasitraukia iš žemės ūkio gamybos. 2011 metais

54

167,7 tūkst. paramos tiesioginėmis išmokomis prašiusių pareiškėjų deklaravo 2,73 mln.

hektarų, o 2012 metais 157 tūkst. pareiškėjų – 2,75 mln. hektarų.

Žemdirbiai ir kaimo visuomenė nebuvo tinkamai informuoti apie 2012 metų liepą

priimtą Europos Komisijos sprendimą dėl papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų

mažinimo sąlygų. Paskelbta tik žodinė informacija per susirinkimus su žemdirbių atstovais.

Be to, nepasinaudota 2 mėnesių terminu apskųsti minėtą Komisijos sprendimą Europos

Sąjungos Teisingumo Teismui.

Žemės ūkio ir maisto produktų eksporto skatinimas. Lietuvos statistikos

departamento išankstiniais duomenimis, 2012 metais eksportuota žemės ūkio ir maisto

produktų už 14,6 mlrd. litų (26,9 procento daugiau nei 2011 metais), importuota – už 11,2

mlrd. litų (17,4 procento daugiau nei 2011 metais). Teigiamas prekybos balansas 2012 metais

sudarė 3,39 mlrd. litų ir, palyginti su 2011 metais, padidėjo 1,4 mlrd. litų, arba 74 procentais.

Pastaruosius kelerius metus didėja eksportas, plečiasi eksporto rinkos (gyvūnai,

gyvūniniai produktai ir pašarai eksportuoti į 95 pasaulio šalis). Suderintas ir patvirtintas

veterinarijos sertifikatas, suteikiantis teisę eksportuoti žuvininkystės produktus į Kiniją.

16 pav. Lietuvos užsienio prekyba žemės ūkio ir maisto produktais, mln. litų

Šaltinis – Lietuvos statistikos departamento duomenys

Žemės reforma, žemės tvarkymas ir administravimas. Iki 2013 m. sausio 1 d.

kaimo vietovėse piliečių nuosavybės teisės atkurtos į 3,97 mln. hektarų žemės, arba

98,84 procento ploto, nurodyto piliečių prašymuose, miestų teritorijose – į 31,7 tūkst. hektarų

žemės, arba 79,67 procento ploto, nurodyto piliečių prašymuose. Per 2012 metus kaimo

vietovėje nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procentas padidėjo 0,38, o miestų teritorijoje –

6,98 procentiniais punktais.

Žemėtvarkos planavimo dokumentuose suformuota iš viso 20,1 tūkst. hektarų žemės

sklypų nuosavybės teisėms į žemę, mišką ir vandens telkinius atkurti ir asmeninio ūkio žemei

įteisinti (2011 metais suformuota 16,16 tūkst. hektarų tokių sklypų).

8.894 7.979,5

9.710,3

11.529,9

14.631,8

8.140

6.650,1

7.977,6

9.580,1

11.244,2

754 1.329,4 1.732,7 1.949,8

3.387,6

0

2.000

4.000

6.000

8.000

10.000

12.000

14.000

16.000

2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. (išankstiniaiduomenys)

Eksportas Importas Balansas

55

Sudaryta daugiau valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo sandorių.

2012 metais parduota 65,7 tūkst. hektarų žemės ūkio paskirties žemės, arba 41 procentu

daugiau nei 2011 metais (46,6 tūkst. hektarų). Be to, patvirtintuose žemėtvarkos planavimo

dokumentuose suformuoti 128,35 tūkst. hektarų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės

sklypai, kuriuos numatoma parduoti.

2012 metais miškų ūkio paskirties žemės sklypus pradėta parduoti aukcionuose, už

juos gautomis lėšomis numatyta kompensuoti už valstybės išperkamą žemę – per metus įvyko

33 miškų ūkio paskirties žemės sklypų aukcionai, kuriuose už 2,5 mln. litų parduoti 29 žemės

sklypai. Per 2012 metus išmokėta 1,4 mln. litų piniginė kompensacija už valstybės išperkamą

žemę, mišką ir vandens telkinius.

Gyvulių skaičiaus didinimas. 2013 m. sausio 1 d. duomenis, Lietuvoje laikoma

683,9 tūkst. galvijų, iš jų 316,4 tūkst. karvių. Karvių per metus sumažėjo beveik 12 tūkst.,

arba 3,6 procento. Karvių kasmet mažėja labai sparčiai, ir tai rodo, kad būtina imtis

neatidėliotinų priemonių gyvulininkystei plėtoti.

Lietuvoje yra 287 tūkst. hektarų apleistos (nenaudojamos) žemės, kurią būtų galima

naudoti gyvulininkystei plėtoti. Būtina 2013 metais nustatyti apleistų žemės ūkio naudmenų

plotus, numatyti priemones, kurios didintų ūkinių gyvūnų skaičių, skatintų veislinių gyvulių

bandų augimą, ypač daug dėmesio skirti mėsinės galvijininkystės ir avininkystės plėtojimui

mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, taip pat parengti projektus teisės aktų, kurie

supaprastintų aplinkosauginius, teritorijų planavimo, kitus reikalavimus ir palengvintų

smulkių ir vidutinių fermų (iki 300 sutartinių galvijų) plėtrą.

Pusiausvyros tarp verslo laisvės ir saugaus maisto gamybos skatinimas,

reikalavimų smulkiajam ir vidutiniam verslui mažinimas, vartotojų teisių gynimas.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pasirašė 23 bendradarbiavimo sutartis su verslo

asociacijomis, su kuriomis aptarti veiklos reguliavimo klausimai.

Ūkio subjektų veiklos priežiūra (kontrolė) buvo pagrįsta jų vykdomos veiklos rizikos

vertinimu, todėl didžiausios rizikos ūkio subjektai tikrinti vidutiniškai 3 kartus dažniau nei tie,

kurie tinkamai įgyvendina teisės aktų nuostatas. 90,1 procento tikrintų maisto tvarkymo

subjektų tinkamai vykdė teisės aktų reikalavimus (planinių patikrinimų dalis sudarė

65 procentus).

Proporcingos ir efektyvios valstybinės maisto ir veterinarinės kontrolės rezultatas –

aukštas maisto saugos lygis, kuris yra būtina sąlyga plėtoti konkurencingą ūkinę veiklą.

2012 metais daugiau nei 99 procentai visų laboratorijoje tirtų maisto mėginių atitiko saugos

reikalavimus.

2012 metų birželį Europos Komisija priėmė sprendimą, kuris pripažino Lietuvą

enzootinės galvijų leukozės neapimta šalimi. Šis sprendimas labai prisidės prie prekybos

galvijais su kitomis ES ir trečiosiomis valstybėmis.

2012 metais priimti teisės aktai, mažinantys administracinę naštą verslui: sudaryta

galimybė ūkio subjektams, pageidaujantiems gauti leidimus įvežti (išvežti) gyvūnus (jų dalis

ir gaminius), pateikti dokumentus elektroninėje leidimų išdavimo informacinėje sistemoje.

56

Įteisinta galimybė skersti mažą kiekį paukščių ir kiškinių gyvūnų ir tiekti šviežią mėsą

vietinei rinkai.

XVI. VALSTYBĖS VALDYMAS

16.1. Valstybės tarnybos pertvarka

Įgyvendinant valstybės tarnybos reformą, nustatytas naujas bendras reikalavimas

valstybės tarnautojams – turėti visumą privalomų jų veikloje bendrųjų gebėjimų, o

vadovaujantiems valstybės tarnautojams – ir visumą vadovavimo gebėjimų. Įsteigtas naujas

patariamasis institutas – Personalo valdymo komisija, nustatytas lankstesnis valstybės

tarnautojų atleidimo iš pareigų pagrindas – šalių susitarimu.

Įgyvendintos tam tikros valstybės tarnybos modernizavimo iniciatyvos, sudarančios

sąlygas kurti ir diegti kompetencijomis grįstą žmogiškųjų išteklių valdymo valstybės

tarnyboje modelį ir vykdyti nešališką, skaidrią ir veiksmingą atranką į valstybės tarnautojų

pareigas, pavyzdžiui, suteikti teisę konkursuose dalyvauti visuomenės atstovams.

Drauge būtina konstatuoti, kad dėl užsitęsusių viešųjų pirkimų procedūrų nesudarytos

būtinos sąlygos nuo 2013 m. sausio 1 d. įdiegti iš dalies centralizuotos atrankos į valstybės

tarnautojų pareigas sistemą. Šie kompleksiniai veiksmai bus atlikti iki 2013 m. birželio

1 dienos.

16.2. Valstybės valdymo tobulinimas

Viešojo valdymo sistemos problema – vis dar neracionalus funkcijų pasiskirstymas

tarp valdymo lygių ir institucijų, neužtikrintas reikiamas viešojo valdymo institucijų

atvirumas ir jų teikiamų paslaugų kokybė, nepakankamai efektyvus šių institucijų veiklos ir

išteklių valdymas. Siekiant išspręsti šias problemas, patvirtinta Viešojo valdymo tobulinimo

2012–2020 metų programa. Bus patvirtintas šios programos įgyvendinimo 2013–2015 metų

veiksmų planas.

Artimiausiu metu daug dėmesio numatoma skirti viešojo valdymo institucijų

atliekamų funkcijų peržiūrai (perteklinių funkcijų atsisakymas, funkcijų dubliavimo

panaikinimas ir racionalesnis jų paskirstymas) ir bendrųjų funkcijų (personalo, finansų, turto,

informacinių technologijų valdymo) optimizavimui. Siekiant užtikrinti geresnę viešojo

valdymo institucijų teikiamų paslaugų kokybę, numatoma nustatyti tokių institucijų veiklos

efektyvumo vertinimo kriterijus ir pagal juos pradėti kasmet viešinti šių institucijų vertinimą

ir vertinimo rezultatus.

2012 metais nepakito asmenų aptarnavimo viešojo valdymo institucijose kokybės

rodiklis – administracinių paslaugų teikimo ir besikreipiančių asmenų aptarnavimo

efektyvumo koeficientas. Jo reikšmė 2012 metais – 0,85, 2011 metais – 0,85 (maksimali

koeficiento reikšmė – 1).

57

17 pav. Pasitikėjimo valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis ir aptarnavimo

kokybės vertinimas

Šaltinis – Vidaus reikalų ministerijos užsakymu uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos tyrimai“ 2012 metų

birželį atliktos gyventojų apklausos tyrimo ataskaita

16.3. Savivaldos plėtojimas ir savivaldybių atsakomybės didinimas

Vietos valdžios sprendimai dažnai priimami nepasikonsultavus su bendruomene,

neįvertinus pačių vietos gyventojų nuomonės.

Skatinant gyventojus aktyviau dalyvauti sprendžiant viešuosius vietos savivaldos

reikalus, parengtos ir priimtos Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pataisos,

kurios įpareigoja sprendimus dėl bendruomenei svarbių klausimų priimti pasikonsultavus su

pačia bendruomene, supaprastina vietos gyventojų apklausų organizavimą ir suteikia

apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę seniūnams. 2012 metais tik 17 procentų gyventojų

pareiškė nuomonę apie vietos viešųjų reikalų sprendimą.

Siekiant stiprinti bendruomeniškumą, bus tobulinamas tiek gyventojų dalyvavimo

sprendžiant vietos viešuosius reikalus, tiek seniūnijų ir seniūnų veiklos teisinis

reglamentavimas, seniūnijų veiklos planavimas.

Siekiant užtikrinti skaidresnį ir efektyvesnį viešųjų finansų valdymą, geresnius

savivaldybių veiklos rezultatus, parengti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo

pakeitimo ir su juo susijusių teisės aktų projektai, sudarysiantys sąlygas įdiegti bendrą

savivaldos institucijų strateginio planavimo dokumentų stebėsenos sistemą.

16.4. Regionų politika

2014 metais prasidės naujasis ES paramos programavimo laikotarpis. 2007–2013 metų

laikotarpio patirtis rodo, kad reikia didinti regionų plėtros tarybų vaidmenį, stiprinti jų įtaką

skirstant regionams tenkančią ES struktūrinės paramos fondų dalį.

2012 metais įgyvendinti 6 atskirų miesto teritorijų kompleksinės plėtros projektai,

pradėta tvarkyti 12 naujų teritorijų, atnaujinti 24 daugiabučiai gyvenamieji namai

probleminėse teritorijose (304 šiuo metu vis dar atnaujinami), 39 kaimo vietovėse ir

miestuose iki 3 000 gyventojų sutvarkyta viešoji aplinka. Probleminėse teritorijose sukurtos

132 naujos darbo vietos ir skirta subsidija 1 500 asmenų, vykdančių individualią veiklą pagal

verslo liudijimą.

0,81 0,83

0,85 0,85

0,7

0,8

0,9

2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m.

58

2012 metais padidėjusią sanglaudą atspindi BVP, tenkančio vienam gyventojui,

pokyčiai – pagal šį rodiklį regionų ekonominiai skirtumai sumažėjo 2,3 procentinio punkto.

Didžiausia problema ta, kad visos regionuose vykdomos priemonės nustatytos centralizuotai,

ne visuomet atsižvelgta į regionų lūkesčius, interesus, plėtros kryptis, vyravo siauras

sektorinis požiūris. Nacionalinėje pažangos programoje nustatyti aiškūs regioninių priemonių

takoskyros kriterijai, bendradarbiaujant su regionų plėtros tarybomis rengiamas iš konkrečių

priemonių sudarytas tarpinstitucinis veiklos planas. Tai leis regionų plėtros taryboms

dalyvauti priimant sprendimus dėl paramos naudojimo visose svarbiausiose regionų plėtrai

srityse.

Šiek tiek tobulinamas ir tiesioginių valstybės intervencijų (paramos tikslinėms

teritorijoms) mechanizmas. Galimas didesnis jo lankstumas ir platesnis taikymas, nes

numatomas tikslinių teritorijų išskyrimo pagrindas – tam tikro dydžio teritorijų grupės

problemos. Į tikslinių teritorijų išskyrimą bus įtrauktos ir regionų plėtros tarybos.

Vis dėlto tokių sprendimų įgyvendinimas priklausys nuo Vyriausybės ir ministerijų

(nepavykus suderinti su ministerijomis, bus ir toliau planuojama „iš viršaus“).

XVII. KOVA SU KORUPCIJA

Kovos su korupcija 2012 metų tikslas – mažinti korupcijos sąlygų ir jas šalinti

labiausiai jos pažeistose srityse, tinkamai įgyvendinti Lietuvos Respublikos nacionalinę kovos

su korupcija 2011–2014 metų programą. Svarbiausios kovos su korupcija priemonės skirtos

reglamentavimui paprastinti ir biurokratijos mažinimo politikai įgyvendinti, korupcijos

galimybių mažinti, teisėkūros ir kitų viešų sprendimų viešumui ir tikslingumui užtikrinti,

atsakomybei už korupciją taikyti, viešosioms paslaugoms perkelti į elektroninę erdvę, kitiems

svarbiems ir reikalingiems veiksmams atlikti.

Organizacijos „Transparency International“ duomenimis, pagal korupcijos suvokimo

indeksą Lietuvai 2010 metais skirti 5 balai (10 balų labai skaidri, 0 balų – labai korumpuota

valstybė), 2011 metais korupcijos suvokimo indeksas buvo 4,8 balo, o 2012 metais Lietuvai

skirti 54 balai (100 – labai skaidri valstybė, 0 – labai korumpuota valstybė), Lietuva užėmė 48

vietą tarp 176 šalių.

Teisėkūros proceso skaidrumas. Korupcijos apraiškoms teisėkūroje mažinti yra

aktualus Seimo priimtas Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymas (turėtų įsigalioti

2014 m. sausio 1 d.), sumažinęs galimybių neviešu ir neskaidriu būdu daryti įtaką teisėkūros

procesui, priimti sprendimus, palankius tam tikroms interesų grupėms ar sudarančius sąlygas

reikštis korupcijai.

Verslo reguliavimo skaidrumas. Siekiant mažinti veiklos priežiūros ir

reglamentavimo naštą ūkio subjektams, buvo skatinamas platesnis priežiūros institucijų ir

ūkio subjektų bendradarbiavimas, tobulinama ūkio subjektų veiklos priežiūra,

optimizuojamos institucijų atliekamos priežiūros funkcijos. Pagrindinis pertvarkos tikslas –

priežiūros institucijos turi tapti verslo konsultantėmis, o ne baudėjomis. Minėtų subjektų

59

bendradarbiavimas, pakitęs priežiūros institucijų požiūris į verslą, metodinės pagalbos

galimybė skatina ūkio subjektus pasitikėti priežiūros institucijomis, su jomis konsultuotis,

kaip laikytis teisės aktų reikalavimų, taigi mažina nelegalių mokėjimų paskatų. Vertinant

verslo reguliavimo politikos formavimo skaidrumą, pažymėtina, kad Pasaulio ekonomikos

forumo 2012–2013 metais atliktos vykdomųjų vadovų apklausos duomenimis, Lietuva yra

48 tarp 144 valstybių, atitinkamai įvertinta 4,6 balo (7 balų skalėje). 2011–2012 metų

apklausoje Lietuva buvo 46 tarp 142 valstybių.

Viešųjų pirkimų skaidrumas. Vykdoma nuosekli viešųjų pirkimų skaidrumo

didinimo politika davė teigiamų rezultatų – skelbiami pirkimai sudarė apie 80,7 procento visų

2012 metais įvykusių viešųjų pirkimų (2011 metais – 74,7 procento), elektroninių viešųjų

pirkimų vertė sudarė 75,2 procento visos per šį laikotarpį vykdytų viešųjų pirkimų vertės

(2011 metais – 75,7 procento), centralizuotai vykdytų viešųjų pirkimų vertė, palyginti su

2011 metais, išaugo ir sudarė apie 12,9 procento visos 2012 metais vykdytų viešųjų pirkimų

vertės (2011 metais – 12,5 procento).

Nors korupcijos apraiškų mažinimo vykdant viešuosius pirkimus rodikliai gerėja,

šiuos pirkimus skaidrinti vis dar trukdo ilgos ir sudėtingos jų procedūros ir tai, kad renkamasi

mažiausia kaina, o ne ekonominio efektyvumo kriterijus. Neretai nepagrįsta administracinė

našta atsiranda dėl daugybės dokumentų, kuriuos turi pateikti tiekėjai. Papildomai derėtų

svarstyti ir priemonę, kuri numato privalomą techninių specifikacijų projektų skelbimą

leidžiant dalyviams pateikti pastabas per 10 dienų. Paprastai dalyviai nesinaudoja šia

galimybe, bet tai ilgina viešųjų pirkimų procedūras.

Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skaidrumas. Kryptingai

plėtojama Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros

informacinė sistema „Infostatyba“ leidžia siekti užsibrėžtų kovos su korupcija tikslų.

Naudojantis šia informacine sistema 2012 metais pateikta 34,65 procento visų prašymų teikti

su statyba susijusias paslaugas, tai kelis kartus viršijo užsibrėžtą 2012 metais pasiekti

5 procentų rodiklį. Aktyvi institucijų konsultavimo veikla ir konstruktyvus suinteresuotų

asmenų bendradarbiavimas teritorijų planavimo ir statybos procese galėtų būti vienas iš

savavališkos statybos atvejų mažėjimo priežasčių. 2011 metais nustatyta 841 savavališka

statyba, o 2012 metais – 717 tokių statybų (sumažėjo 15 procentų).

Teismų veiklos skaidrumas. Kovojant su korupcija teismuose, sukurta ir Teisėjų

tarybos sprendimu patvirtinta Korupcijos pasireiškimo tikimybės Lietuvos Respublikos

teismuose nustatymo metodika, kuri leis orientuotai įvertinti korupcijos apraiškų galimybes

teismuose ir padės jų išvengti. Patvirtinta Lietuvos Respublikos teismų antikorupcinė

programa, kuri apima visą teismų sistemą ir kurioje, atsižvelgiant į korupcijos apraiškų riziką,

nustatytos korupcijos sąlygų mažinimo priemonės.

Atsparumo korupcijai didėjimas. Lietuvos policijos duomenimis, 2012 metais

užregistruota 301 papirkimo atveju daugiau nei 2011 metais. Užregistruota ir

50 kyšininkavimo atvejų daugiau nei ankstesniais metais. Tai galėtų būti sietina su sėkminga

Policijos departamente 2011 metais įsteigtos Imuniteto valdybos veikla. Atliktų sociologinių

60

tyrimų duomenimis, 2010 metais policija pasitikėjo 60 procentų, 2011 metais – 58 procentai,

o 2012 metais – 62 procentai respondentų.

Specialiųjų tyrimų tarnyba, aktyviai ir kryptingai veikdama, 2012 metais nustatė

4 procentais daugiau nei 2011 metais nusikalstamų veikų, iš jų nusikalstamų veikų valstybės

tarnybai ir viešiesiems interesams – 23 procentais daugiau. 2012 metais nustatyta daugiau

kyšininkavimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnis), prekybos

poveikiu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnis) atvejų, mažiau

nustatyta piktnaudžiavimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnis)

atvejų.

Bandyta sumažinti korupcijos apraiškų sąlygų bausmių vykdymo sistemoje. Su

bausmių vykdymu susijusiuose teisės aktuose nustatyti ir sėkmingai taikomi konkretūs

kriterijai, kuriais remiantis galima objektyviai nuspręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo

asmeniui galimybės. 2012 m. liepos 1 d. įsigalioję Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo

kodekso pakeitimai suteikė visuomenės atstovams galimybę dalyvauti nuteistųjų lygtinio

paleidimo iš pataisos įstaigų procese. Taip užtikrinamas visuomenės atstovų dalyvavimas

sprendžiant asmenų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimus, priimant su tuo

susijusius sprendimus.

Siekdama užtikrinti atitiktį tarptautiniams kovos su korupcija standartams, gerinti

tarptautinį keitimąsi informacija tarp teisėsaugos institucijų, kovojančių su korupcija, ir

tobulinti jų administracinius gebėjimus, Lietuva yra ratifikavusi Jungtinių Tautų konvenciją

prieš korupciją ir aktyviai dalyvauja jos įgyvendinimo priežiūros mechanizmo veikloje.

Lietuva ratifikavo Susitarimą dėl tarptautinės organizacijos – Antikorupcinės

akademijos – įsteigimo ir tapo jos nare. Lietuvos teisėsaugos institucijos gali dalyvauti visose

Tarptautinės antikorupcijos akademijos organizuojamuose mokymo renginiuose ir naudotis

naujausia mokslinių tyrimų informacija.

Antikorupcinis švietimas ir nepakantumo korupcijai ugdymas. Siekdamos ugdyti

visuomenės sąmoningumą ir nepakantumą korupcijai, valstybės ir savivaldybių institucijos ir

įstaigos kartu su nevalstybinio sektoriaus partneriais 2012 metais atrinko veiksmingas

antikorupcines iniciatyvas. Šios iniciatyvos apdovanotos minint Tarptautinę antikorupcijos

dieną (gruodžio 9-ąją). Apdovanojimai įteikti aktyviai antikorupcijos srityje dirbantiems

mokytojams ir mokykloms, skaidrų ir sąžiningą verslą propaguojančių iniciatyvų autoriams,

daugiausiai pareigūnus papirkti bandžiusių kelių eismo taisyklių pažeidėjų sulaikę pareigūnai,

Specialiųjų tyrimų tarnybos organizuojamų konkursų „Žiniasklaida prieš korupciją 2012“ ir

moksleivių eilėraščių konkurso „Lietuva be korupcijos“ laureatai.

Sprendžiant su korupcija susijusias problemas, numatoma toliau didinti viešųjų

pirkimų skaidrumą ir kontrolę, šalinti korupcijos sąlygas sveikatos priežiūros sistemoje,

gerinti administracinių ir viešųjų paslaugų kokybę, užtikrinti viešumą ir skaidrumą priimant

viešuosius sprendimus, antikorupcinio švietimo priemonėmis didinti visuomenės

nepakantumą korupcijai ir skatinti ją įsitraukti į kovos su korupcija veiklą.

61

XVIII. TEISĖ IR TEISĖTVARKA

Nusikalstamų veikų žinybinio registro duomenimis, 2012 metais Lietuvoje

nusikalstamų veikų užregistruota 3,7 procento daugiau nei 2011 metais, visų pirma todėl, kad

padaugėjo užregistruotų fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sutrikdymo

atvejų (5 kartus daugiau) ir grasinimų nužudyti, sunkiai sutrikdyti sveikatą arba asmens

terorizavimo atvejų (beveik 2 kartus daugiau). Tai susiję su 2011 metų gruodį įsigaliojusio

Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įgyvendinimu.

Gyventojų apklausų duomenys rodo, kad nuo 2009 metų saugiau besijaučiančių

gyventojų daugėja – 2012 metais 70 procentų apklaustųjų nurodė, kad jie jaučiasi saugūs savo

gyvenamojoje vietovėje (mieste ar rajone).

18 pav. Gyventojų vertinimai, ar jie jaučiasi saugiai savo gyvenamojoje vietovėje, procentais

Šaltinis – Gyventojų apklausų duomenys

Įsigaliojus Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui,

policijos pareigūnų darbo krūvis padidėjo, tačiau šio įstatymo nuostatoms įgyvendinti

policijai neskirta papildomų lėšų. Dėl to policija neįstengia tokiu pat mastu vykdyti

prevencijos ir viešosios tvarkos palaikymo priemonių, o tai gali turėti neigiamos įtakos

viešajam saugumui.

Būtina tobulinti policijos ir kitų vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybos teisinių

santykių reguliavimą – didinti pareigūnų motyvaciją, nes daug pareigūnų palieka tarnybą dėl

sumažėjusio atlyginimo ir siaurėjančių socialinių garantijų, taip pat spręsti senas problemas,

susijusias su pareigūnų rengimu ir studijų finansavimu.

Bendruomenių iniciatyvų skatinimas. Siekiant skatinti visuomenę drauge kurti

saugią aplinką, toliau plėtota 2011 metų pabaigoje pradėta įgyvendinti bendruomenės

pareigūnų steigimo iniciatyva – pernai specializuoti bendruomenės pareigūnų padaliniai

įsteigti Utenos ir Panevėžio apskrityse.

49 53 58 66 70

47 43 39

32 28

4 4 3 2 2

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m.

Jaučiasi saugūs Jaučiasi nesaugūs Sunku pasakyti

62

2012 metais saugios kaimynystės grupių, palyginti su 2011 metais, padaugėjo nuo

1090 iki 1444. Toliau plėtoti saugios kaimynystės idėjas trukdo lėšų stygius.

Kompleksinių priemonių kovai su organizuotu nusikalstamumu įgyvendinimas.

2012 metais, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai bendradarbiaujant su Valstybine

mokesčių inspekcija, nustatyta 13,1 mln. litų nedeklaruotų ir neapmokestintų pajamų ir

apskaičiuota 788 tūkst. litų mokėtinų mokesčių. Iš viso Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba

2012 metais atskleidė 42,4 mln. litų nuslėptų mokesčių (2 procentais mažiau negu

2011 metais). Ikiteisminio tyrimo metu savanoriškai atlyginta žala sudarė daugiau kaip 4 mln.

litų (35,7 procento daugiau nei 2011 metais), o turto, į kurį per ikiteisminį tyrimą laikinai

apribota nuosavybės teisė, vertė – daugiau kaip 64 mln. litų.

Siekiant stiprinti kovą su prekybą žmonėmis, 9 Baltijos jūros regiono valstybėse

inicijuotas ir pradėtas įgyvendinti tarptautinis projektas, skirtas kovai su prekyba žmonėmis

priverstiniam darbui. 2012 metais sėkmingai pirmininkauta įgyvendinant Baltijos jūros

regiono kovos su organizuotu nusikalstamumu projektą „Task force on organized crime“.

Svarbu išplėsti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos

įgaliojimus kovoti su organizuotu nusikalstamumu, kontrabanda ir nelegalia migracija. Tuo

tikslu Seimui bus teikiamas Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo

įstatymo pakeitimo įstatymo projektas.

Viešojo saugumo paslaugų infrastruktūros tobulinimas. Viena iš svarbių gyventojų

saugumo užtikrinimo krypčių 2012 metais buvo plėtoti Bendrojo pagalbos centro veiklą

visoje valstybės teritorijoje. Pernai šio centro regioniniai skyriai pagalbos skambučius

administravo jau 57 savivaldybių teritorijoje. Būtina toliau plėtoti centro veiklą ir integruoti

greitosios medicinos pagalbos tarnybų valdymą į bendrojo pagalbos telefono numerio 112

tinklą.

2012 metais sukurta Gyventojų perspėjimo ir informavimo informacinė sistema

(GPIIS), pavojaus atveju leidžianti perspėti ir informuoti gyventojus siunčiamais trumpaisiais

pranešimais į jų mobiliuosius telefonus. Atsižvelgiant į pavojaus mastą, pranešimus vienu

metu galima siųsti visiems gyventojams, esantiems bet kurioje šalies geografinėje zonoje.

Dėl lėšų stygiaus sudėtinga užtikrinti nepertraukiamą ir efektyvią visų savivaldybėse

veikiančių ugniagesių komandų veiklą.

18.2. Migracijos politika

Užsienio šalių aukštos kvalifikacijos specialistams ir jų šeimos nariams atvykimo

į Lietuvą sąlygų supaprastinimas. Pakeitus Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių

teisinės padėties“, sudarytos palankesnės atvykimo sąlygos užsieniečiams, kurie ketina dirbti

aukštos profesinės kvalifikacijos reikalingą darbą: nuo 6 iki 2 mėnesių sutrumpintas prašymų

išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo terminas, taikomos palankesnės sąlygos atvykti

tokių asmenų šeimos nariams, apibrėžta sąvoka „aukšta profesinė kvalifikacija“, nustatytos

63

leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo užsieniečiui, kuris ketina dirbti

aukštos profesinės kvalifikacijos reikalingą darbą, sąlygos.

Asmens dokumentų ir kelionės dokumentų su biometriniais duomenimis

išdavimo ir kontrolės sistemos plėtra. 2012 m. birželio 30 d. priimti Lietuvos Respublikos

įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimai įtvirtina biometrinių duomenų įrašymą

į užsieniečiams išduodamus kelionės dokumentus: užsieniečio pasą, asmens be pilietybės

kelionės dokumentą, pabėgėlio kelionės dokumentą, taip pat užsieniečiams išduodamus

leidimus gyventi. Biometriniai leidimai gyventi su elektroninėje laikmenoje įrašytu veido

atvaizdu užsieniečiams pradėti išduoti 2012 m. sausio 9 d., su įrašytais pirštų atspaudais –

2012 m. gegužės 20 dieną.

Parengtas Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės įstatymo 5 straipsnio

pakeitimo įstatymo projektas. Siūloma atsisakyti reikalavimo vaikui iki vienų metų dalyvauti

pateikiant migracijos tarnybai dokumentus asmens tapatybės kortelei jam išduoti ar pakeisti.

Praktinis bendradarbiavimas migracijos klausimais su gretimomis Rytų

valstybėmis. 2012 m. balandžio 19 d. Maskvoje pasirašytas Lietuvos Respublikos

Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės protokolas dėl 2006 m. gegužės 25 d.

susitarimo tarp Europos Bendrijos ir Rusijos Federacijos dėl readmisijos įgyvendinimo

(patvirtintas Vyriausybės 2012 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 792).

2012 m. lapkričio 6 d. priimtas įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir

Kazachstano Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl asmenų readmisijos ratifikavimo“.

XIX. TEISĖSAUGA

Teisėkūros proceso tobulinimas. Vyriausybės per metus parengiamų teisės aktų

skaičius iš esmės nekinta. 2012 metais Vyriausybė priėmė 1 582 nutarimus, beveik tiek pat

kaip ankstesniais metais.

19 pav. Teisės aktų skaičiaus kaita

Šaltinis – Ministro Pirmininko tarnybos duomenys

2012 metų Seimo VIII (pavasario) sesijai Vyriausybė pasiūlė Seimui svarstyti

282 prioritetinių teisės aktų projektus (iš jų 117 pagrindinių), iš kurių priimta 100 teisės aktų

(iš jų 55 pagrindiniai).

1428 1373 1448

1328

1815 1863

1562 1582

0

500

1000

1500

2000

2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m.

64

Seimo IX (rudens) sesijoje iš Vyriausybės siūlytų Seimui svarstyti 225 prioritetinių

teisės aktų projektų (iš jų 81 pagrindinis) priimta 60 teisės aktų (iš jų 28 pagrindiniai). Deja,

nepavyko pasiekti užsibrėžtų tikslų sukurti palankesnę aplinką verslui – iš 41 teikiamo teisės

akto projekto priimtas tik vienas įstatymas.

Iš 2012 metų Seimo VII–IX sesijose priimtų 399 įstatymų 1741 įstatymų projektai (iš

jų 160 prioritetinių) pateikti Vyriausybės, tai sudaro 43,6 procento visų priimtų įstatymų.

Viena iš esminių teisėkūros problemų – nestabilus teisinis reguliavimas. Dažnas ir

skubotas teisės aktų keitimas neaptarus jų su visomis suinteresuotomis pusėmis, neįvertinus

ilgalaikio poveikio atskiroms sritims, nuolat verčia tobulinti teisinį reguliavimą.

Kita problema – prastas planavimas. 2012 metais iš 161 planuoto parengti ir pateikti

Seimui įstatymų projekto neparengti ir nepateikti 73 teisės aktų projektai, tačiau pateikta

daugiau kaip 150 teisės aktų projektų, kurie nebuvo planuoti ir siūlyti įtraukti į Seimo sesijų

darbų programas.

Siekiant spręsti šias problemas, bus sustiprintos Ministro Pirmininko tarnybos teisės

aktų projektų vertinimo, teisinio reguliavimo poveikio vertinimo kokybės priežiūros

kompetencijos, padidinta ministerijų atsakomybė už pagrįstą teisėkūros proceso planavimą.

Teismų darbo organizavimo tobulinimas. Siekiant užtikrinti teismų veiklos

efektyvumą, didinti teisėjų socialines garantijas, 2012 metais tobulintas teisinis reguliavimas.

Priimtas Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 26 d. nutarimas Nr. 1183 „Dėl Išlaidų, susijusių su

laikinu teisėjo perkėlimu, kompensavimo taisyklių patvirtinimo“, didinantis kompensacijas

gaunančių teisėjų, plečiantis laikinai perkeltam teisėjui kompensuojamų išlaidų sąrašą ir

detaliau reglamentuojantis su laikinu teisėjo perkėlimu susijusių išlaidų kompensavimą.

Siekiant tobulinti pretendentų į teisėjus atrankos procesą ir geriau įvertinti

psichologinį pretendentų į teisėjus pasirengimą dirbti šį darbą, parengti ir patvirtinti

reikalavimai pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatai ir Pretendentų į teisėjus ir teisėjų

sveikatos tikrinimo tvarkos aprašas.

Teismų darbo skaidrumui užtikrinti 2012 metais parengti ir patvirtinti Lietuvos

Respublikos civilinio proceso kodekso, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso,

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai,

reguliuojantys susipažinimą su teismuose išnagrinėtų civilinių ir baudžiamųjų bylų medžiaga,

dokumentų pateikimą teismui elektroninių ryšių priemonėmis ir dokumentų įteikimą

elektroninių ryšių priemonėmis, reikalavimus teismo posėdžio garso įrašams, daromiems

teismo posėdžio eigai fiksuoti, vaizdo konferencijų ir telekonferencijų technologijų naudojimą

nagrinėjant civilines ir administracines bylas.

Registrų paslaugų kokybės gerinimas. Siekiant išvengti neteisingų duomenų įrašymo į

politinių partijų narių sąrašus ir užtikrinti politinių partijų finansinės veiklos skaidrumą,

kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui nuo 2012 m. liepos 1 d. per e-valdžios portalą sudaryta

galimybė Politinių partijų narių sąrašų informacinėje sistemoje patikrinti savo narystę politinėje

1 Naudojami duomenys iš Seimo tinklalapyje www.lrs.lt skelbiamos Seimo darbo statistikos.

65

partijoje. Nuo 2012 metų IV ketvirčio atnaujinti politinių partijų narių sąrašai gali būti teikiami

ištisus metus.

Siekiant didinti elektroninių paslaugų skaičių, siūlant numatyti galimybę nustatytais

atvejais parengti ir pateikti elektroniniu būdu sudarytus įgaliojimus juos registruojant

įgaliojimų registre ir taip aktyvinti civilinių santykių apyvartą, užtikrinti notarinio ar jam

prilyginto patvirtinimo nereikalingų, taip pat ir supaprastintai tvirtinamų įgaliojimų tvarkymo

saugumą, parengtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projektas,

papildytas Notarine tvarka patvirtintų įgaliojimų registro duomenų teikėjų sąrašas – nustatyta,

kad duomenis šiam registrui tiesiogiai galės teikti ir laisvės atėmimo vietų vadovai, patvirtinę

ar panaikinę asmenų, esančių laisvės atėmimo vietose, įgaliojimus. Papildytas Neveiksnių ir

ribotai veiksnių asmenų registro duomenų gavėjų sąrašas – nustatyta, kad registro duomenis

teisės aktų nustatytoms funkcijoms atlikti turi teisę gauti ir sveikatos priežiūros įstaigos bei

antstoliai.

Priimti Vyriausybės nutarimai dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m.

lapkričio 12 d. nutarimo Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių

asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo, įgyvendinantys Lietuvos Respublikos

paramos ir labdaros fondų įstatymo, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo,

Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo nuostatas, Lietuvos

Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo nuostatas dėl naujos teisinės formos – mažosios

bendrijos, Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymo nuostatas dėl papildomų

komanditinės ūkinės bendrijos ir kitų teisinių formų juridinių asmenų duomenų registravimo

Juridinių asmenų registre. Juridinių asmenų registro nuostatai papildyti nuostatomis dėl

juridinių asmenų virtualiojo adreso atskleidimo, atsisakyta juridinių asmenų, jų filialų ir

atstovybių, užsienio juridinių asmenų ir kitų organizacijų filialų ir atstovybių registravimo

pažymėjimų ir jų dublikatų, sudarytos teisinės sąlygos išvengti lietuvių bendrinės kalbos

normų neatitinkančių juridinių asmenų pavadinimų vartojimo.

Nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. norintieji užsiimti verslu gali steigti mažąją bendriją.

Sudarytos sąlygos vadovą turinčias mažąsias bendrijas steigti ir registruoti elektroniniu būdu.

Nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. Juridinių asmenų registre iš viso užregistruotos 1 209 mažosios

bendrijos, iš jų – 659 (54,5 procento) elektroniniu būdu. Mažųjų bendrijų, kurių valdymo

organas yra visuotinis bendrijos narių susirinkimas, steigimo ir registravimo elektroniniu

būdu priemonės šiuo metu kuriamos.

Patobulintas Hipotekos registras – nuo 2012 m. liepos 1 d. atsisakyta teisėjo funkcijos

registruojant hipoteką. Naudodamasis elektronine sistema, notaras parengia, patvirtina

hipotekos sandorį ir duomenis apie jį elektroniniu būdu pateikia registruoti Hipotekos

registrui.

Priimtas Vyriausybės 2012 m. gegužės 29 d. nutarimas Nr. 622 „Dėl Religinių

bendruomenių ir bendrijų prašymų įregistruoti nuosavybės teisę į religinės paskirties

nekilnojamąjį turtą nagrinėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatantis prašymų įregistruoti

religinių bendruomenių nuosavybės teisę į religinės paskirties nekilnojamąjį turtą, nurodytą

66

Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų nuosavybės teisės į religinės

paskirties nekilnojamąjį turtą registravimo tvarkos įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjimo

tvarką.

Bausmių vykdymas ir bausmių politika. Priemonių, susijusių su kaltinamojo /

nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, elektroninės nuteistųjų stebėjimo sistemos,

nuteistųjų elgesio korekcijos programų ir individualių darbo principų diegimu, savanorių ir

asociacijų įtraukimu į bausmių vykdymą, įgyvendinimas 2012 metais lėmė, kad sumažėjo

asmenų, anksčiau teistų laisvės atėmimo bausme, kuriems per vienus metus po to, kai išeina į

laisvę, vėl paskirta laisvės atėmimo bausmė, procentas. 2012 metais tik 16,4 procento tokių

asmenų per vienus metus vėl paskirta laisvės atėmimo bausmė, nors planuota, kad tokių

asmenų bus 20 procentų (2012 metais laisvės atėmimo bausme nuteisti 536 asmenys,

2011 metais – 558, 2010 metais – 757 asmenys).

20 pav. Laisvės atėmimo bausme nuteistų asmenų, kurie anksčiau jau buvo teisti laisvės

atėmimo bausme ir kuriems per vienus metus, kai išeina į laisvę, vėl paskirta laisvės atėmimo

bausmė, procentais

Šaltinis – Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2012 metų veiklos ataskaita

Parengti ir priimti Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir kitų su juo susijusių

įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai, užtikrinantys sklandžią ir veiksmingą probacijos

sistemos veiklą.

Probacijos sistemos pokyčiai lėmė, kad sumažėjo asmenų, kuriems paskirta probacija

ir kuriems probacijos vykdymo laikotarpiu pradėti ikiteisminiai tyrimai: 2011 metais tokių

asmenų buvo 7,2 procento, o 2012 metais – 6,36 procento.

Nauja lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų tvarka įsigaliojo tik 2012 m. liepos 1 d.,

tačiau jau matyti teigiamų jos taikymo rezultatų: 2012 metų II pusmetį lygtinai paleisti 689

nuteistieji, arba 35 procentais daugiau nei 2012 metų I pusmetį ir 27 procentais daugiau nei

2011 metų II pusmetį. Iš viso 2012 metais lygtinai paleisti 1 198 nuteistieji, arba 7 procentais

daugiau nei 2011 metais. Įdiegus nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo sistemą ir

pradėjus taikyti naują lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų tvarką, pataisos įstaigose daugėja

pageidaujančių mokytis ar imtis kitokios naudingos veiklos nuteistųjų.

22,4 20,7 16,1 16,4

0

10

20

30

40

50

2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m.

67

21 pav. Lygtinai paleistų asmenų skaičius

Šaltinis – Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2012 metų veiklos ataskaita

Įgyvendinant Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategiją ir jos įgyvendinimo

priemonių 2009–2017 metų planą, patvirtintą Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu

Nr. 1248, nuveikti toliau nurodyti darbai.

Ūkio ministerijos užsakymu atliktos Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio

tardymo izoliatorių-pataisos namų statybos ir paslaugų teikimo investicijų projektų,

įgyvendinamų viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu, galimybių studijos.

Pradėtos projekto „Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo iškėlimo iš Vilniaus m.

centrinės dalies 1-asis etapas“ viešųjų pirkimų procedūros: 2012 m. birželio 6 d. paskelbtas

konkursas, kviečiantis privačius investuotojus iškeldinti sostinės centre įsikūrusį Lukiškių

kalėjimą į Pravieniškes ir administruoti šias patalpas ateityje. 2012 m. rugpjūčio 7 d. Kalėjimų

departamente atrinkti 5 kandidatai, su kuriais šiuo metu vyksta konkurencinis dialogas.

Rekonstruotas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-osios valdybos

sveikatos priežiūros ir drausmės grupės pastatas.

Parengtas ir pateiktas Seimui projektas įstatymo, kurio tikslas – sumažinti nuostatų,

per daug formalizuojančių baudžiamąjį procesą, užtikrinti proceso dalyvių teises ir laisves

baudžiamajame procese, efektyviau įgyvendinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso

kodekso 2 straipsnyje nustatytą principą – per trumpiausią laiką atlikti tyrimus ir atskleisti

nusikalstamas veikas, optimizuoti ir supaprastinti baudžiamąjį procesą sprendžiant Europos

arešto orderio išdavimo klausimus. Parengtas ir pateiktas Seimui projektas įstatymo, kurio

tikslas – tobulinti kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo mechanizmą, atsižvelgiant į

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimus, Europos Žmogaus

Teisių Teismo ir Lietuvos nacionalinių teismų suėmimo skyrimo ir taikymo praktines

problemas.

XX. KRAŠTO GYNYBA IR NACIONALINIS SAUGUMAS

Krašto gynybos politika 2012 metais formuota ir įgyvendinta siekiant įtvirtinti narystę

NATO ir ES, vykdyti tarptautinius įsipareigojimus, stiprinti nacionalinius gynybos

pajėgumus.

576

539 509

689

400

450

500

550

600

650

700

2011 m. I pusmetis 2011 m. II pusmetis 2012 m. I pusmetis 2012 m. II pusmetis

68

Atsižvelgiant į tarptautinės saugumo aplinkos pokyčius, atnaujinti ir priimti

nacionalinį saugumą ir gynybos politiką apibrėžiantys dokumentai – Nacionalinio saugumo

strategija ir Lietuvos Respublikos karinė strategija. Ypač daug dėmesio juose skirta ne tik

konvenciniams, bet ir naujiems saugumo iššūkiams – energetiniam, kibernetiniam,

informaciniam saugumui.

Narystę NATO laikant esminiu Lietuvos saugumo garantu, aktyviai dalyvauta

formuojant Aljanso politiką. 2012 metais Čikagoje vykusio NATO valstybių vadovų

susitikimo sprendimuose ir dokumentuose įrašytos Lietuvai svarbios nuostatos: NATO oro

policijos misijos Baltijos valstybėse pratęsimas; energetinio saugumo svarba NATO veikloje

ir Lietuvoje įkurto NATO energetinio saugumo kompetencijos centro palaikymas; sprendimas

plėtoti visas NATO šalis ginančią priešraketinės gynybos sistemą. Įgyvendintos praktinės

NATO ir kiekvieno sąjungininko matomumo didinimo regione iniciatyvos. Glaudžiai

bendradarbiauta su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis Baltijos regiono gynybos planavimo

klausimais. Baltijos regione vyko įvairaus masto ir pobūdžio NATO ir Jungtinių Amerikos

Valstijų pratybos, stiprinančios Lietuvos kariuomenės ir civilinių institucijų pasirengimą

efektyviai veikti kartu su sąjungininkais. Vienas svarbiausių NATO buvimo regione

elementų – NATO oro policijos misija, kuriai su kitomis Baltijos valstybėmis užtikrinta

priimančiosios šalies parama.

Prisidėdama prie tarptautinio saugumo ir stabilumo stiprinimo, Lietuva dalyvavo

NATO vadovaujamoje Tarptautinių saugumo paramos pajėgų operacijoje Afganistane.

2012 metais daugiausia pastangų skirta sklandžiam atsakomybės už saugumą perdavimo

procesui. Kadangi nuo 2012 m. gruodžio 31 d. visa Goro provincija dalyvauja atsakomybės

perdavimo procese, Lietuva planuoja iki 2013 metų vidurio visiškai perduoti atsakomybę

Goro saugumo pajėgoms ir baigti Provincijos atkūrimo grupės veiklą. 2012 metais

Afganistano pietuose išlaikytas Lietuvos kariuomenės specialiųjų operacijų eskadronas.

Lietuva toliau aktyviai dalyvavo NATO greitojo reagavimo pajėgų veikloje.

2012 metais šiose pajėgose budėjo Lietuvos kariuomenės specialiųjų operacijų padalinys, iš

logistikos vienetų suformuoti judėjimo kontrolės ir vidutinių sunkvežimių bei vandenvalos

padaliniai.

2012 metų gruodį į NATO operaciją Kosove išvyko Lietuvos karys, dalyvausiantis

NATO pajėgų judėjimo kontrolės veikloje.

Toliau dalyvauta įgyvendinant ES bendrąją saugumo ir gynybos politiką. Rengiantis

2013 metais pirmininkauti ES Tarybai, nustatyti saugumo ir gynybos srities pirmininkavimo

prioritetai (pagrindinės kryptys – energetinis saugumas ir Rytų kaimynystė). Lietuva prisidėjo

prie ES kovos su piratavimu operacijos ATALANTA, išlaikydama vieną štabo karininką

ATALANTA operacijų štabe Jungtinėje Karalystėje. Pradėta rengtis dalyvauti operacijoje

ATALANTA nuo 2013 metų II pusmečio su autonomine laivo apsaugos grupe. Susitarta dėl

dalyvavimo Jungtinės Karalystės kovinės grupės ir Šiaurės šalių kovinės grupės veikloje.

Lietuvos gynybinės sistemos pagrindas – Lietuvos kariuomenė, sudaryta iš profesinės

ir savanorių karo tarnybos bei rezervo. 2012 metais keista kariuomenės struktūra –

69

reorganizuota pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“, pertvarkytos krašto apsaugos savanorių

pajėgos (du brigados batalionai ir krašto apsaugos savanorių pajėgų dragūnų batalionas

tiesiogiai pavaldūs sausumos pajėgų vadui). Vis dar svarbus iššūkis – kariuomenės vienetų

(ypač operacinių) komplektavimas ir kovinės parengties išlaikymas. Dėl nepakankamo

finansavimo visapusiškai apribota krašto apsaugos sistemos plėtra, taigi daugiausia dėmesio

skiriama prioritetiniams kariuomenės pajėgumams. Pradėti įgyvendinti aštuonių prioritetinių

pajėgumų ilgalaikiai plėtros planai ir rengiami keturių naujų pajėgumų plėtros planai.

Krašto apsaugos ministerijai skirtas finansavimas neleido nuosekliai modernizuoti

kariuomenės ir aprūpinti jos visa reikiama karine įranga ir ginkluote. Taigi krašto apsaugos

sistema įsigijo tik tai, kas tenkino gyvybiškai svarbius kariuomenės poreikius ir ko reikėjo

prioritetiniams pajėgumams plėtoti. Toliau vykdytas oro erdvės stebėjimo sistemos sukūrimo

projektas, tęstas minų medžiojimo laivų, didelio pravažumo visureigių, sunkiųjų

kulkosvaidžių, apžvalgos radarų, automatinių granatsvaidžių įsigijimas. Pradėti nauji

įsigijimo projektai: transporto priemonių, ryšių konteinerių ir aerodromo aptarnavimo

technikos iš Nyderlandų, taip pat paieškos ir gelbėjimo sistemos sukūrimo projektai, bendrai

su kitomis Baltijos šalimis ketinama įsigyti balso ryšio su orlaiviais sistemą. Plėtotas karinių

oro pajėgų aviacijos bazės infrastruktūros projektas, siekiant parengti infrastruktūrą ir

apsirūpinti reikiama technika ir įranga pagal tarptautinių partnerių, NATO ir nacionalinius

reikalavimus ir poreikį. Siekiant efektyviau keistis informacija su suinteresuotomis Lietuvos

Respublikos institucijomis ir optimaliai naudoti valstybės institucijų turimas jūros stebėjimo

technines priemones ir informacines sistemas, vykdytas integruotos jūros stebėjimo sistemos

kūrimo projektas.

Įgyvendinant nuostatą, kad valstybės gynyba – ne tik kariuomenės, bet visos valstybės

uždavinys, toliau sėkmingai rengtas rezervas. Organizuoti 3 mėnesių trukmės baziniai kariniai

mokymai (juos baigė 613 asmenų) ir jaunesniųjų karininkų vadų mokymai (pakviesti

233 aukštųjų mokyklų studentai ir absolventai), 6 daliniuose surengtos kartotinės atsargos

karių pratybos (dalyvavo 374 atsargos kariai). Krašto apsaugos ministerija ir Vidaus reikalų

ministerija patvirtino Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės

sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos parengimo valstybės ginkluotai

gynybai veiksmų planą. Toliau plėtota valstybės mobilizacijos ir priimančiosios šalies

paramos sistema. Parengti ir priimti Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios

šalies paramos įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, rengtos valstybinės mobilizacinės

užduotys valstybės ir savivaldybių institucijoms, organizuotos priimančiosios šalies paramos

pratybos.

Riboti ištekliai neleido visapusiškai prisidėti prie pilietiškumo ugdymo ir stiprinti

kariuomenės ryšių su visuomene. Toliau diegtas bandomasis krašto gynybos modulis

mokyklose, stiprintas Lietuvos šaulių sąjungos vaidmuo neformalaus ugdymo procese, tik iš

dalies teikta parama Lietuvos šaulių sąjungai, organizuojančiai mobiliąsias vasaros stovyklas,

remti nevyriausybinių organizacijų pilietiškumo ir patriotizmo ugdymo projektai.

70

Pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susidurta 2012 metais užtikrinant tinkamą krašto

apsaugos sistemos uždavinių vykdymą, padiktuoti riboto finansavimo. Pasiekta kritinė per

pastarąjį dešimtmetį gynybos išlaidų riba – 0,77 procento BVP. Lietuva pagal šį rodiklį –

viena mažiausiai gynybai skiriančių NATO valstybių.

XXI. ES IR UŽSIENIO POLITIKA

Siekiant pritraukti į Lietuvą užsienio investicijų, 36 Europos ir pasaulio valstybėse

organizuoti 35 susitikimai su potencialiais investuotojais, verslo misijos, kiti verslo renginiai.

Pasirašytas investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos susitarimas su Mauritanija. Oficialiai

atnaujintas Lietuvos prašymas tapti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos

nare.

Priimtas Lietuvos interesus atitinkantis reglamentas dėl ES bendrųjų tarifų lengvatų

taikymo besivystančioms šalims. Apginti Lietuvos pramonės interesai inicijavus naujus

antidempingo ir antisubsidijų tyrimus dėl fotovoltinių kristalinio silicio modulių (angl. solar

panels), dviračių importo iš Kinijos; antidempingo tyrimą dėl biodegalų importo iš

Indonezijos ir Argentinos; taip pat inicijuota PET importui nustatytų antidempingo priemonių

galiojimo termino peržiūra (neinicijavus peržiūros, priemonės būtų nustojusios galioti).

Europos Vadovų Taryboje priimtas Susitarimas dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų

kūrimo, kuriame numatyti tikslai ir priemonės bendrajai rinkai stiprinti ir atsižvelgta į

Lietuvos pasiūlymą, kad po 2015 metų nė viena valstybė narė nebebūtų atskirta nuo Europos

dujų ir elektros energijos tinklų.

Brazilijoje, San Paulo mieste, atidarytas Lietuvos Respublikos generalinis konsulatas.

Nuo 2012 metų gruodžio interneto svetainėje http://keliauk.urm.lt Lietuvos piliečiai gali

registruoti keliones į užsienį, kad Lietuvos pareigūnai galėtų susisiekti su asmeniu jo buvimo

valstybėje atsitikus stichinei nelaimei, kilus kariniam konfliktui ar susidarius kitokiai

ekstremaliai situacijai.

Diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose toliau daugėjo išduodamų vizų:

2012 metais išduotos 415 889 vizos, tai yra apie 23 procentus daugiau nei 2011 metais. Už

konsulines paslaugas surinkta 62,214 mln. litų, tai yra 20 procentų daugiau nei 2011 metais.

Per 28 išvažiuojamąsias konsulines misijas aptarnauti 1 399 asmenys. Užsienio reikalų

ministerijoje 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę veikiančiu pagalbos telefonu

užregistruota 13 780 skambučių ir vieno langelio principu aptarnauta 3 340 interesantų.

Stiprinant ryšius su užsienio lietuviais, sėkmingai organizuotas Pasaulio lietuvių

ekonomikos forumas Čikagoje, inicijuoti ir pasirašyti bendradarbiavimo memorandumai su

Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga ir organizacija „Globalios Lietuvos lyderiai“. Siekiant

išsaugoti užsienyje gyvenančių lietuvių tapatybę, organizuotas švietimo ir kultūros specialistų

darbas neformaliojo lituanistinio švietimo ir kultūros įstaigose, surengtas kvalifikacijos

tobulinimo seminaras užsienio lituanistinių mokyklų mokytojams, daugiau nei 165 užsienyje

veikiančios lituanistinio švietimo įstaigos aprūpintos literatūra, periodiniais leidiniais ir

71

metodinėmis mokymo priemonėmis, Užsienio reikalų ministerija finansine ir organizacine

parama prisidėjo prie 97 užsienio lietuvių organizacijų projektų.

Teigiamam Lietuvos įvaizdžiui tarptautinėje bendruomenėje formuoti surengti

95 kultūrinės diplomatijos renginiai ir 8 šalių žurnalistų vizitai Lietuvoje.

21.1. Lietuva – aktyvi ES valstybė narė

Siekiant ieškoti paramos strateginiams Lietuvos energetikos ir transporto projektams,

plėtojant išorinės ES energetikos matmenį, organizuota tarptautinių renginių ar aktyviai juose

dalyvauta (daugiau nei 200). Lietuvos pasiūlymai dėl branduolinės saugos ir saugumo,

atominių elektrinių testavimo nepalankiausiomis sąlygomis (stress testų atlikimo) trečiosiose

šalyse įtraukti į Europos Vadovų Tarybos išvadas.

Siekiant užtikrinti sklandų pasirengimą pirmininkauti ES Tarybai, patvirtintas

Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai 2013 metais tarpinstitucinis 2013–2014 metų veiklos

planas, nustatytas pirmininkavimo turinys (Vyriausybės pirmininkavimo klausimų sąvadas,

derybiniai aprašai), ES institucijoms pateiktas Lietuvos indėlis į 18 mėnesių ES Tarybos

(Trejeto – Airijos, Lietuvos ir Graikijos) programą, priimtas Seimo sprendimas dėl išankstinio

mandato suteikimo ES Tarybos darbo grupių pirmininkams, Vyriausybės nutarimas,

pavedantis įgyvendinti Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai programą Nuolatinei atstovybei

ES, sudaryta pirmininkavimo komanda. Siekiant užtikrinti tinkamą pirmininkavimo funkcijas

atliekančių asmenų kvalifikaciją, surengti mokymo renginiai 1 535 asmenims. Paskelbtas

Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai renginių kalendorius ir patvirtinti Lietuvos pristatymo

per pirmininkavimą diplomatinėse atstovybėse planai.

Pasiekta, kad pasirengimo pirmininkauti ir Lietuvos pirmininkavimo laikotarpiu

vyksiančioje 2013 metų Europos Vadovų Taryboje, be ES karinių pajėgumų ir Europos

gynybos pramonės klausimų, būtų diskutuojama ir kitais Lietuvai svarbiais – partnerysčių,

energetinio ir kibernetinio saugumo, NATO ir ES bendradarbiavimo – klausimais.

21.2. Lietuva ir tarptautinės organizacijos

Čikagoje vykusiame NATO valstybių vadovų susitikime buvo iškeltos ir dokumentuose

įtvirtintos Lietuvai svarbios nuostatos: pratęsta NATO oro policijos misija Baltijos valstybėse;

patvirtinta energetinio saugumo svarba NATO veikloje; įtvirtintas priešraketinės gynybos

visiems sąjungininkams kūrimas; patvirtintas NATO narystės perspektyvų šalims

kandidatėms išlaikymas; įvertinta Gruzijos pažanga, siekiant narystės NATO; pareikštas

NATO susirūpinimas dėl stiprėjančios militarizacijos Aljansui gretimuose Rusijos

regionuose; patvirtintas branduolinės politikos status quo išlaikymas; pažymėta pratybų,

stiprinančių greitą sąjungininkų reagavimą į iššūkius Aljanso teritorijoje, svarba.

2012 metais toliau daugėjo nekarinių NATO ISAF krovinių, vežamų į Afganistaną ir

iš Afganistano per Lietuvą. Lietuva tapo pirmąja Baltijos šalimi, per kurios teritoriją pradėtas

72

atgalinis ISAF krovinių tranzitas. 2012 metais per Klaipėdos uostą į Afganistaną ir iš jo iš

viso vežta 6 094 TEU konteineriai ISAF krovinių.

Lietuva 2011–2012 metais atliko NATO kontaktinės ambasados Gruzijoje funkcijas ir

užsitikrino kitą NATO kontaktinės atstovybės funkcijų atlikimo ciklą Švedijoje. Energetinio

saugumo centras akredituotas kaip NATO energetinio saugumo kompetencijos centras ir jam

suteiktas tarptautinės karinės organizacijos statusas. Lietuvoje atidarytas Branduolinio

saugumo kompetencijos centras. Lietuva pirmą kartą dalyvavo Pietų Korėjoje vykusiame

branduolinio saugumo viršūnių susitikime.

Vykdant ISAF operaciją, Afganistano Goro provincijoje vyko keli atsakomybės už

saugumą perdavimo vietos saugumo pajėgoms etapai.

21.3. Lietuva ir regioninis bendradarbiavimas

Lietuva 2012 metais koordinavo Šiaurės ir Baltijos valstybių (NB8)

bendradarbiavimą. Lietuvai pirmininkaujant Baltijos Ministrų Tarybai, bendru šios tarybos

pareiškimu patvirtintas sutarimas dėl aktualiausių dvišalių ir daugiašalių bendradarbiavimo

klausimų: sutarta dėl tarpusavio bendradarbiavimo stiprinimo Baltijos valstybėms

pirmininkaujant ES Tarybai, numatyti bendri veiksmai, skatinantys inovacijų ekonomiką,

patvirtinti trijų Baltijos valstybių įsipareigojimai, susiję su strateginiais regioniniais

energetikos ir transporto infrastruktūros projektais.

Siekiant stiprinti ryšius su Lenkija, atnaujinta tarpvyriausybinės Ekonominio

bendradarbiavimo komisijos veikla, organizuotas Lietuvos ir Lenkijos jaunimo mainų fondo

suvažiavimas. Lietuvai koordinuojant Šiaurės, Baltijos šalių ir JAV bendradarbiavimo

iniciatyvą e-PINE, sutelkta parama Moldovos reformoms ir regiono eurointegracijos tikslams.

Užsienio politikos srityje nepasinaudota visomis bendradarbiavimo su Šiaurės šalimis

galimybėmis, vangiai plėtojami santykiai su Vokietija, komplikuoti santykiai su Lenkija.

Taigi nuo pat šešioliktosios Vyriausybės darbo pradžios ryžtingai siekiama gerinti santykius

su kaimynais: pirmųjų vizitų Ministras Pirmininkas ir užsienio reikalų ministras vyko į

Šiaurės Europos ir Baltijos šalis. Iš naujo atvertos durys politiniams kontaktams Lenkijoje,

šiuo metu vyksta reguliarus ir konstruktyvus dialogas.

21.4. Santykiai su Rusija ir naujosiomis ES kaimynėmis

Užtikrinta pažanga plėtojant ES dialogą su Rytų partnerystės šalimis: ES Užsienio

reikalų taryboje priimtos išvados, patvirtinančios konkrečius kriterijus, kuriuos įgyvendinus

būtų galima pasirašyti Asociacijos susitarimą su Ukraina per Vilniuje vyksiantį Rytų

partnerystės šalių viršūnių susitikimą.

Stiprinant ryšius su Rusijos Federacijos regionais, ratifikuota tilto statybos per

Nemuną dvišalė sutartis su Rusija, toliau atliekami sienos demarkavimo darbai, įvyko 8-asis

73

Lietuvos ir Rusijos Kaliningrado srities regioninės ir vietos valdžios ilgalaikio

bendradarbiavimo tarybos posėdis.

Lietuva atliko visas vidaus procedūras, kurių reikia, kad įsigaliotų dvišalis

tarpvyriausybinis susitarimas dėl Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos pasienio

gyventojų kelionių tvarkos.

Santykiai su Rusija palaikomi tik žemesniu lygiu. Tačiau siekiant gerinti santykius su

kaimynais, pabrėžiant pozityvios darbotvarkės svarbą, bet neignoruojant spręstinų

probleminių klausimų, konstruktyviai kalbamasi su Rusija ir kiek įmanoma – su Baltarusija.

––––––––––––––––––––

74

III. LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2013 METŲ VEIKLOS

PRIORITETAI

Šešioliktoji Vyriausybė sieks didinti Lietuvos konkurencingumą įgyvendindama

darnią ir gyventojų lūkesčius atitinkančią politiką. Socialiniai, ekonominiai, kultūros ir kitokie

netolygumai neleidžia nuosekliai kurti šalies gerovės. Ypač svarbu didinti visuomenės

pasitikėjimą valstybe, jos institucijomis ir suteikti galimybę šalies piliečiams naudotis geros

kokybės prieinamomis paslaugomis.

Lietuvos ekonomikos augimas ir konkurencingumas priklauso ne tik nuo valstybės

finansų subalansavimo mažinant išlaidas, bet ir nuo nuoseklios biudžetų pajamų didinimo

strategijos. Daug dėmesio bus skiriama ne tik griežtai finansų sistemos kontrolei, bet ir

valstybės turto valdymo efektyvumo didinimui. Iš šešėlio paimti pinigai gali svariai prisidėti

prie šalies ir kiekvieno piliečio gerovės kūrimo. Taigi vienas iš prioritetų – šešėlinės

ekonomikos ir korupcijos apraiškų mažinimas. Suprasdami Europos bendros valiutos euro

tiesioginę įtaką finansiniam stabilumui ir teikiamus pranašumus eksporto ir bankininkystės

srityse, stengsimės kuo greičiau pasirengti tapti visaverte euro zonos nare.

Energetinis efektyvumas – visai valstybei ir kiekvienam piliečiui opus klausimas.

Pirmiausia įsipareigojame dėti didžiules pastangas, kad būtų plėtojama visuotinė daugiabučių

namų renovacija, kuri šalies mastu padės spręsti energetinio efektyvumo klausimus ir skatins

šalies ūkio plėtrą. Kitų energetikai svarbių strateginių projektų įgyvendinimas elektros

energijos ir dujų (ypač suskystintų gamtinių dujų) sektoriuose bus svarbus Vyriausybės

įsipareigojimas piliečiams.

Labai reikia permainų švietimo, sveikatos ir kultūros paslaugų srityse. Tai liečia

kiekvieną ir gali reikšmingai pagerinti kiekvieno iš mūsų gyvenimo kokybę, tačiau šiandien

šios paslaugos ne visiems prieinamos, teikiamos neieškant ir nešalinant tikrųjų problemos

priežasčių.

2013 metais Lietuva turi visas galimybes tapti ES šalimi lydere. Todėl visų pirma

iškeliame ES klausimus ir numatome konkrečius pasirengimo pirmininkauti ES Tarybai ir

atsakingo pirmininkavimo darbus. Pirmininkaudami sieksime, kad pirmiausia būtų

įgyvendinami Lietuvai svarbūs prioritetai, derindami visų ES valstybių narių interesus. Kartu

stiprinsime užsienio ir gynybos politiką, ypač daug dėmesio skirsime bendradarbiavimui su

kaimyninėmis šalimis, tarptautinių įsipareigojimų vykdymo ir migracijos klausimams.

Taigi išskiriame 5 Vyriausybės 2013 metų veiklos prioritetus ir ypač daug dėmesio

reikalingas sritis. Nustatę šiuos prioritetus, pradedame nuosekliai planuoti visų valstybės

institucijų veiklą ir šiuos planus įgyvendinti. Keldami ambicingus tikslus, kartu nustatysime

konkrečius rezultatus ir darbus, už kuriuos atsiskaitys institucijų vadovai.

75

ŠEŠIOLIKTOSIOS VYRIAUSYBĖS PRIORITETAI IR JŲ ĮGYVENDINIMO

KRYPTYS

I. Ekonomikos augimas, užimtumo didinimas, skurdo ir socialinės atskirties

mažinimas

1.1. Lietuvos ūkio konkurencingumo didinimas.

1.2. Nedarbo (ypač jaunimo) mažinimas.

1.3. Kompleksinė mokesčių sistemos peržiūra siekiant subalansuotos mokesčių naštos

ir sistemos efektyvumo didinimo.

1.4. Tinkamas pasirengimas ES 2014–2020 metų finansinei perspektyvai.

II. Šalies ūkio finansinio tvarumo užtikrinimas ir laipsniškas biudžetų pajamų

didinimas

2.1. Nuoseklus nacionalinio ir „Sodros“ biudžetų deficito mažinimas.

2.2. Kontrabandos ir šešėlinio verslo ekonomikoje pažabojimas.

2.3. Kovos su korupcija stiprinimas.

2.4. Valstybės nekilnojamojo turto centralizuoto valdymo diegimas.

2.5. Valstybės įmonių ir viešųjų įstaigų veiklos skaidrumo ir efektyvumo didinimas.

2.6. Valstybės finansų valdymo efektyvumo didinimas.

2.7. Šalies pasirengimas įsivesti bendrą Europos valiutą eurą.

III. Energetinio efektyvumo ir saugumo didinimas

3.1. Visuotinė daugiabučių gyvenamųjų namų renovacija.

3.2. Nacionalinės energetikos strategijos peržiūra siekiant ekonomiškai optimalaus ir

vartotojams palankaus apsirūpinimo energijos ištekliais.

3.3. Strateginių energetikos projektų įgyvendinimo tąsa (suskystintų gamtinių dujų

terminalo projekto įgyvendinimas; tarpvalstybinių elektros jungčių su Švedija ir Lenkija

statyba; integracija į ES energetikos rinką ir kita).

3.4. Darni atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtra.

IV. Švietimo, mokslo, kultūros ir sveikatinimo politikos įgyvendinimas gerinant

kokybę ir prieinamumą

4.1. Švietimo ir aukštojo mokslo sistemos kokybės ir konkurencingumo didinimas.

4.2. Studijų prieinamumo sąlygų gerinimas.

4.3. Mokslo ir verslo integracija skatinant naujų inovatyvių ir aplinkai draugiškų

produktų kūrimą.

4.4. Informacinės visuomenės plėtra.

4.5. Kultūros prieinamumo visoms visuomenės grupėms didinimas.

4.6. Lietuvos gyventojų sveikos gyvensenos skatinimas.

4.7. Mirtingumo nuo išorinių mirties priežasčių mažinimas.

V. ES, užsienio ir gynybos politikos stiprinimas

5.1. Pasirengimas Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai ir atsakingas

pirmininkavimas.

76

5.2. Glaudesnis bendradarbiavimas su kaimynais, stipresnė sąveika su ES ir NATO

valstybėmis narėmis.

5.3. Nacionalinių pajėgumų stiprinimas ir tarptautinių įsipareigojimų gynybos ir

saugumo srityje įgyvendinimas.

5.4. Migracijos politikos gairių nustatymas.

–––––––––––––––

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2012 metų veiklos ataskaitos

1 priedas

LIETUVOS ŪKIO KONKURENCINGUMO TENDENCIJŲ 2012 METŲ ATASKAITA

Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Seimas) 2006 m. lapkričio 23 d. nutarimu

Nr. X-921 „Dėl Seimo ir Vyriausybės veiklos principų įgyvendinant Lietuvos 2007–

2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų

programas“ įpareigojo Lietuvos Respublikos Vyriausybę (toliau – Vyriausybė) kiekvienais

metais pateikti Seimui išsamią šalies ūkio konkurencingumo tendencijų ataskaitą (toliau –

konkurencingumo ataskaita), Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūrinės paramos

panaudojimo strategiją ir šiai strategijai įgyvendinti būtinų nacionalinės svarbos projektų,

susijusių su ilgalaikio Lietuvos ūkio konkurencingumo didinimu, įgyvendinimo ataskaitą, taip

pat kartu su konkurencingumo ataskaita pateikti šalies sėkmės rodiklių duomenis.

Vyriausybė, vykdydama šį Seimo įpareigojimą, teikia Seimui konkurencingumo

ataskaitą, kurią sudaro trys dalys: „I. Lietuvos ūkio konkurencingumo tendencijos ir jų

vertinimas“, „II. Lietuvos ūkio konkurencingumo nacionalinė aplinka“ ir „III. Lietuvos 2007–

2013 metų ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijos ir veiksmų programų

įgyvendinimas“.

I. LIETUVOS ŪKIO KONKURENCINGUMO TENDENCIJOS IR JŲ VERTINIMAS

Nors daugelis ES valstybių narių susidūrė su ekonomikos augimo problemomis,

Lietuvos ekonomika – viena iš sparčiausiai augančių, palyginti su kitomis ES valstybėmis

narėmis. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2012 metais realusis BVP Lietuvoje

padidėjo 3,6 procento. BVP augimui didžiausią įtaką turėjo pramonės (4,2 procento), žemės

ūkio (8,6 procento) ir paslaugų (4,1 procento) sektorių augimas. Neigiami išliko tik statybos

veiklos pokyčiai (–5 procentai).

Svarbiausias ekonomikos augimo veiksnys, kaip ir 2011 metais, buvo eksportas.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2012 metais, palyginti su 2011 metais, prekių

eksportas išaugo 14,5 procento.

Registruotas nedarbas per 2012 metus sumažėjo 1,4 procentinio punkto ir siekė

11,7 procento. Teigiamos įtakos užimtumo didėjimui turėjo pramonės ir paslaugų sektorių

augimas, šalyje vykdomos darbo rinkos reformos. Tikėtina, kad užimtumas šalyje toliau didės

dėl augančio darbo užmokesčio ir vykdomų struktūrinių reformų.

2

(1 priedas)

Verslo aplinkos vertinimas (Pasaulio banko tyrimas ,,Doing Business 2013“)

2012 metų Pasaulio banko tyrime1 ,,Doing Business 2013“ Lietuva užima 27 vietą tarp

185 verslui palankių pasaulio valstybių (nukrito viena pozicija, palyginti su ankstesniais

metais). Kritimą lėmė pasikeitusi tyrimo vertinimo skaičiavimo metodika ir kitų šalių

padaryta pažanga įgyvendinant reformas.

Lietuvoje geriau vertinamos sritys, susijusios su prijungimu prie elektros tinklų,

užsienio prekyba ir sutarčių vykdymu. Užsienio prekybos srityje reikalingų eksporto

dokumentų sumažinta nuo 6 iki 5, importo procedūrų terminai sutrumpinti nuo 9 iki 8 dienų,

o eksporto išlaidos sumažintos nuo 870 iki 825 JAV dolerių.

Verslo pabaigos (nemokumo) srities reitingas nepakito (40 vieta). Šioje srityje

supaprastintas nemokumo klausimų sprendimas nustatant, kuriais atvejais turėtų būti

kreipiamasi į bankroto bylas nagrinėjantį teismą dėl įmonės turto, sugriežtinti sprendimų

apskundimo terminai, panaikinta teismo pareiga individualiai pranešti kreditoriams ir kitiems

suinteresuotiems asmenims apie restruktūrizavimo proceso eigą, taip pat nustatyti nauji

kreditorių reikalavimų pateikimo terminai.

Prasčiausiai vis dar vertinamos sritys, susijusios su verslo pradžia, investuotojų

apsauga, mokesčių mokėjimu ir kreditų gavimu. Verslo pradžios srityje įgyvendintas įmonės

steigimas internetu be steigimo dokumentų patvirtinimo pas notarą procedūros, tačiau šios

pažangos nepakako, nes indekso pablogėjimą lėmė kitų šalių pasiekta pažanga.

Artimiausios Lietuvos kaimynės „Doing Business 2013“ tyrime užėmė šias vietas:

Estija – 21 vieta (palyginti su 2011 metais, nukrito iš 19 vietos), Latvija – 25 vieta (–4),

Baltarusija – 58 vieta (–2), Rusija – 112 vieta (+6), Lenkija – 55 vieta (+19).

Pasaulio reitingo viršūnėje – Singapūras (nepasikeitė ir aukščiausią įvertinimą gavusių

šalių penketukas: Honkongas, Naujoji Zelandija, JAV, Danija), ambicingiausias ekonomines

reformas įgyvendinusi šalis – Lenkija (pakilo iš 74 į 55 poziciją).

1 „Doing Business“ tyrimo metu Pasaulio bankas pagal savo parengtą metodologiją įvertina

185 pasaulio valstybių verslo aplinką. Tai pagrindinis verslo aplinką įvertinantis rodiklis, suteikiantis galimybę

palyginti Lietuvos verslo aplinkos esamą situaciją su kitomis šalimis. „Doing Business“ tyrimą sudaro šių

indeksų įvertinimas: 1) verslo pradžia, 2) statybos leidimų išdavimas, 3) prijungimas prie elektros tinklų,

4) nuosavybės registravimas, 5) kreditų gavimas, 6) investuotojų apsauga, 7) mokesčių mokėjimas, 8) užsienio

prekyba, 9) sutarčių sudarymas, 10) verslo pabaiga (nemokumas). Atskirai pateikiami darbuotojų įdarbinimo

rezultatai. Pasaulio bankas kasmet pateikia klausimynus savo partneriams (konsultacinėms įmonėms, advokatų

kontoroms) kiekvienoje šalyje ir pagal gautus atsakymus apibendrintus rezultatus paskelbia savo interneto

svetainėje.

3

(1 priedas)

1 lentelė. Lietuvos vertinimas pagal palankumo verslui 2013 ir 2012 metų tyrimą

Vertinimas

2013 metai 2012 metai pokytis („+“ pagerėjimas,

„–“ pablogėjimas)

Palankumo verslui vertinimas 27 26 –1

Verslo pradžia 107 103 –4

Statybos leidimų išdavimas 48 47 –1

Prijungimas prie elektros tinklų 75 76 +1

Nuosavybės registravimas 5 5 0

Kreditų gavimas 53 52 –1

Investuotojų apsauga 70 66 –4

Mokesčių mokėjimas 60 57 –3

Užsienio prekyba 24 26 +2

Sutarčių sudarymas 14 15 +1

Verslo pabaiga 40 40 0

Šaltinis – Pasaulio bankas

Pastaba. Einamieji metai rodomi kitų kalendorinių metų ataskaitoje (pavyzdžiui, 2012 metų rezultatai

pateikiami „Doing Business“ tyrimo 2013 metų ataskaitoje).

Pasaulio ekonomikos forumo 2012–2013 metų konkurencingumo tyrimo rezultatai

Siekdamas įvertinti šalių išsivystymo lygį ir konkurencingumą, Pasaulio ekonomikos

forumas kasmet atlieka pasaulio šalių konkurencingumo tyrimą, kuriame 2012 metais

dalyvavo 144 valstybės.

2012 metų konkurencingumo tyrimo duomenimis, pagal bendrąjį konkurencingumo

indeksą Lietuva iš 44 vietos nusileido į 45 vietą, Estija taip pat nusileido viena pakopa žemyn

(34 vieta), Latvija padarė didžiausią pažangą – pakilo 9 pozicijomis ir 2012 metais užėmė

55 vietą.

Kaip ir ankstesniais metais, lyderių dešimtuke – Europos valstybės: Šveicarija,

Suomija, Švedija, Olandija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė. Konkurencingiausių šalių sąraše

taip pat yra JAV ir 3 Azijos šalys: Singapūras, Honkongas ir Japonija.

Pagal pagrindinių reikalavimų subindeksą, įvertinantį šalies institucinę aplinką,

infrastruktūrą, makroekonominę aplinką, sveikatą ir pradinį išsilavinimą, Lietuva pakilo iš

49 vietos į 45 vietą. Geriausiai įvertinta Lietuvos infrastruktūra – 40 vieta (2011 metais –

43 vieta), sveikata ir pradinis išsilavinimas – 39 vieta (2011 metais – 46 vieta). Prasčiausiai

vertinama makroekonominė aplinka – 75 vieta (2011 metais – 73 vieta) ir institucinė aplinka –

60 vieta (2011 metais – 62 vieta).

Pagal našumą skatinančius veiksnius, aprėpiančius aukštojo išsilavinimo ir profesinio

mokymo, prekių ir darbo rinkos efektyvumo, finansų rinkos plėtros, technologinės parengties,

rinkos dydžio vertinimus, Lietuva pakilo iš 48 vietos į 46 vietą. Kaip ir praėjusiais metais,

gerai įvertinta Lietuvos aukštojo išsilavinimo ir profesinio mokymo sritis – 26 vieta

4

(1 priedas)

(2011 metais – taip pat 26 vieta) ir technologinė parengtis – 33 vieta (2010 metais – 34 vieta).

Prasčiausiai vertinamas darbo rinkos efektyvumas – 65 vieta (2011 metais – 54 vieta) ir

finansų rinkos plėtra – 87 vieta (2011 metais – 89 vieta).

1 pav. Lietuvos ir kai kurių pasaulio valstybių reitingo pagal bendrąjį konkurencingumo

indeksą kitimas 2005–2012 metais

Šaltinis – Pasaulio ekonomikos forumo 2012–2013 metų konkurencingumo tyrimo duomenys

4 4

2 2 1 1 1 1

7

9

4 4 4

2 3

4

2

6 6 6 6 7

4 3

1 1 1 1 2

4 5

7

3 3 3 3

5

9 8

12

9

2

9

12 13

12

10

8

26 26 27

32

35

33 33 34

43

45

51

53

46

39

41 41

34

39 38

44

53

47

44 45

39

44 45

54

68

70

64

55

0

10

20

30

40

50

60

70

2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m.

Šveicarija

Švedija

Suomija

JAV

Danija

JungtinėKaralystė

Estija

Lenkija

Lietuva

Latvija

5

(1 priedas)

Korupcijos suvokimo indeksas2 („Transparency International“ 2012 metų tyrimas)

„Transparency International“ atliekamo korupcijos suvokimo indekso tyrime

2012 metais dalyvavo 176 šalys. Lietuva užėmė 48 vietą (2011 metais – 50 vieta). Tarp ES

valstybių narių Lietuva užima 20 vietą (2011 metais – 19 vieta). Nors bendra Lietuvos

antikorupcinė aplinka buvo įvertinta geriau, tačiau ES ir pasaulio kontekste padaryta minimali

pažanga. Būtina skirti daugiau dėmesio ir pastangų antikorupciniams įstatymams

veiksmingiau įgyvendinti.

2 lentelė. ES ir kitų Vakarų Europos valstybių korupcijos suvokimo 2012 metų indeksas

Valstybės

vieta Valstybė

Korupcijos

suvokimo

indeksas (balai)

Valstybės

vieta Valstybė

Korupcijos

suvokimo

indeksas (balai)

1 Danija 90 30 Ispanija 65

1 Suomija 90 32 Estija 64

4 Švedija 88 33 Portugalija 63

6 Šveicarija 86 37 Slovėnija 61

7 Norvegija 85 41 Lenkija 58

9 Olandija 84 43 Malta 57

11 Islandija 82 46 Vengrija 55

12 Liuksemburgas 80 48 Lietuva 54

13 Vokietija 79 54 Čekija 49

16 Belgija 75 54 Latvija 49

17 Jungtinė Karalystė 74 62 Slovakija 46

22 Prancūzija 71 66 Rumunija 44

25 Austrija 69 72 Italija 42

25 Airija 69 75 Bulgarija 41

29 Kipras 66 94 Graikija 36

Šaltinis – „Transparency International“

Lietuva sąraše lenkia Čekiją, Latviją, taip pat Malaiziją ir Turkiją (šios dalijasi

54 vieta), tačiau atsilieka nuo Estijos (32 vieta) ir Lenkijos (41 vieta). Pirmaujančių šalių

trejetas nepasikeitė – Danija, Suomija ir Naujoji Zelandija užima pirmąsias tris vietas.

2 „Transparency International“ korupcijos suvokimo indekso tyrimas – vienas iš garsiausių pasaulyje

korupcijos suvokimo tyrimų, parodantis, kaip įvairioms pasaulio valstybėms sekasi kontroliuoti korupciją.

Esama padėtis įvertinama konkrečiu skaičiumi šimto balų skalėje nuo 0 iki 100, kurioje 0 reiškia absoliučiai

korumpuotą, o 100 – labai skaidrią valstybę.

6

(1 priedas)

II. LIETUVOS ŪKIO KONKURENCINGUMO NACIONALINĖ APLINKA

Valstybė vykdė struktūrines reformas, stiprinančias konkurenciją produktų, darbo ir

finansų rinkose. Sparčių technologinių pokyčių epochoje valstybės politiką reikėtų sutelkti į

užimtumo ir darbo rinkos lankstumo didinimą ir mokesčių politiką, užtikrinančią spartesnę

inovacinės veiklos ir technologinės pažangos plėtrą. Vykdant finansų rinkų struktūrines

reformas, daug dėmesio skirta rizikos kapitalui, užtikrinančiam finansinius išteklius spartesnei

aukštųjų technologijų verslo ir inovacijų plėtrai.

Mokslo ir studijų institucijų infrastruktūros, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės

plėtros bazės atnaujinimas ir plėtra

Siekiant gerinti bendrąją mokslo ir studijų infrastruktūrą, buvo įgyvendinama

10 mokslo ir studijų institucijų vykdomų projektų, skirtų viešajai, technologinei ir

informacinei MTEP infrastruktūrai kurti ir atnaujinti (taip pat ir studijų infrastruktūrai kurti ir

atnaujinti mokslui imliuose ūkio subsektoriuose) (bendra projektų vertė – 119 762 tūkst. litų).

Iš jų 6 projektams skirtas 26 596 tūkst. litų papildomas finansavimas. Patvirtinti 5 nauji

projektai, skatinantys Lietuvos ir užsienio universitetų bendrų padalinių atsiradimą.

Slėnių plėtros programos plėtojamos įgyvendinant 14 MTEP infrastruktūros kūrimo

projektų. Iš jų baigti 3 projektai – „Informacinių technologijų atviros prieigos centro

sukūrimas“, „VGTU Civilinės inžinerijos centro plėtra“ ir „Maisto mokslo ir technologijų

MTEP infrastruktūros plėtra ir mokslinio potencialo konsolidacija“. Sukurtas naujas Gyvūnų

sveikatingumo ir gyvūninių žaliavų kokybės centras. Didžioji dalis įrangos, įgytos

įgyvendinant slėnių projektus, jau gali būti naudojama atviros prieigos principu.

Valstybės projektų sąrašas papildytas šiais svarbiais finansuotinais projektais: Vytauto

Didžiojo universiteto projektu ,,VDU Muzikos akademijos tarptautinio konkurencingumo

plėtojimui reikalingos infrastruktūros kūrimas“; Vilniaus dailės akademijos projektu ,,Pastato

Nidoje (Taikos g. 43) pritaikymas tarptautinių aukščiausios kvalifikacijos tyrėjų rengimo

programų vykdymui“; ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto projektu ,,ISM Tarptautinio

verslo centras“; Vilniaus Gedimino technikos universiteto projektu ,,VGTU ir Edinburgo

Neipiero universitetų Produktų dizaino, inovacijų ir kūrybinių industrijų centro ,,LINK

MENŲ fabrikas“ sukūrimas“; Mykolo Romerio universiteto projektu ,,Mykolo Romerio

universiteto tarptautinio studijų, mokslo ir akademinio mobilumo centro kūrimas“; Vytauto

Didžiojo universiteto projektu ,,Tarptautinės kūrybinių industrijų mokyklos / International

school of creative industries kūrimas“.

Pasirašyta Mykolo Romerio universiteto ir Londono Midlsekso (Middlesex)

universiteto bendradarbiavimo sutartis dėl bendro akademinio padalinio veiklų.

7

(1 priedas)

Mokymosi visą gyvenimą programos parengimas ir jos projektų įgyvendinimas

2014–2020 metų nacionalinės pažangos programoje numatyta pakelti Lietuvos

mokymosi visą gyvenimą lygio rodiklį nuo 5,9 procento (2011 metų Eurostat duomenys) iki

10 procentų (2020 metų tikslas). Tačiau 2012 metais šis rodiklis sumažėjo iki 5,2 procento.

ES valstybėse narėse vidutinis mokymosi visą gyvenimą lygis siekia 9,1 procento.

2012 metais patvirtinta 18 valstybės projektų, finansuojamų ES struktūrinių fondų

lėšomis, skirtų specialistų perkvalifikavimo programoms (moduliams) parengti. Šiuo metu

finansavimo ir administravimo sutartys pasirašytos su 16 vykdytojų – Lietuvos aukštosiomis

mokyklomis, kurios projektus vykdo bendradarbiaudamos su darbdaviais, darbdavius

atstovaujančiomis organizacijomis. Projektams finansuoti skirta 11,5 mln. litų, o bendras

finansavimas (skirtas finansavimas ir projektų partnerių nuosavas įnašas) sudaro 16,9 mln.

litų.

Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010–2012 metais

įgyvendino Europos socialinio fondo finansuojamą projektą „Parama užimtumui ir

mobilumui“. Per projektą mokėsi 1 214 bedarbių, turinčių aukštąjį išsilavinimą. ES

struktūrinių fondų lėšomis finansuoti 5 projektai, skirti neformaliuoju būdu įgytų

kompetencijų formalizavimo sistemai parengti ir įdiegti aukštojo mokslo sistemoje.

Pagal programą „Įgyvendinti Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategiją“

sudarytos 33 finansavimo ir administravimo sutartys, baigti įgyvendinti 3 projektai, įsteigti

2 universalūs daugiafunkciai centrai ir pasirašyta 20 jų plėtros ir steigimo sutarčių. Priemonei

įgyvendinti skirta iš viso 9 150 tūkst. litų (ES lėšos, iš kurių 150 tūkst. litų – bendrojo

finansavimo lėšos).

Mokslo, studijų ir verslo integravimo tinklo sukūrimas

2012 metais valstybės biudžeto išlaidų MTEP dalis, palyginti su visu BVP, vis dar

buvo itin maža – tik 0,39 procento (buvo numatyta skirti 0,7 procento BVP). Iš užsienio

šaltinių gaunamos lėšos MTEP sudarė 0,26 procento BVP.

Kurdami mokslo, studijų ir verslo integravimo tinklą, 2012 metais mokslinių tyrimų

institutai pradėjo įgyvendinti 50 ilgalaikių institucinių MTEP programų.

Siekiant skatinti mokslo žiniomis pagrįstų inovatyvių produktų, technologijų ir

paslaugų komercinimo procesą, jų patekimą į rinką, 2012 metais 24 projektams (14 tęstinių ir

10 naujų) skirtas bendras finansavimas – 4 470 tūkst. litų. 2012 metais buvo tęsiami

4 pramoninės biotechnologijos plėtros projektai (755 tūkst. litų), pradėti 2 nauji projektai

(500 tūkst. litų).

Patvirtinta atnaujinta Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir

plėtros koncepcija. Įgyvendinant šią koncepciją, patvirtintas Prioritetinių MTEP ir inovacijų

raidos krypčių ir jų konkrečių prioritetų nustatymo aprašas. Remdamasis šiuo aprašu, Mokslo

8

(1 priedas)

ir studijų stebėsenos ir analizės centras sieks nustatyti prioritetines MTEP ir inovacijų raidos

kryptis ir jų konkrečius prioritetus.

Pasirašytos 7 integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) infrastruktūros plėtros

projektų finansavimo sutartys už 85,13 mln. litų. Iš jų 2012 metais panaudota 24,64 mln. litų.

Įgyvendinant šias sutartis, slėniuose kuriama mokslo ir technologijų parkų infrastruktūra leis

vykdyti verslui skirtus taikomuosius tyrimus ir technologijų plėtrą – bus sudaromos sąlygos

įsikurti naujoms arba jaunoms inovatyvioms įmonėms, įrengiamos patalpos eksperimentinei

gamybai. Įmonės turės sąlygas kurti bandomuosius inovatyvių produktų pavyzdžius, išbandyti

naujas technologijas, kurti ir patentuoti tyrimų rezultatus, gaminti produktų prototipus.

Investicijoms parengiant slėnių teritorijos plotus, bus sudarytos palankios sąlygos į imlų

žinioms verslą ir mokslą pritraukti privačias ir užsienio investicijas.

Siekiant skatinti studentus, tyrėjus ir mokslininkus kurti aukštųjų technologijų įmones

ir siekti, kad universitetuose sukauptos žinios virstų technologijomis ir produktais, finansuota

13 MTEP rezultatų komercinimo projektų (431,6 tūkst. litų), įkurta 13 įmonių. 2012 metais

pradėta vykdyti 19 projektų, skirtų aukšto tarptautinio lygio moksliniams tyrimams vykdyti

pagal nacionalinių kompleksinių programų temas (35 312 tūkst. litų).

2012 metais toliau įgyvendinama 12 nacionalinių kompleksinių programų, skirtų

moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai imlių ūkio sektorių lyginamajai daliai didinti ir

horizontaliajam MTEP poreikiui ūkio subsektoriuose tenkinti.

Protų susigrąžinimo ir pritraukimo iš kitų šalių programos parengimas (kiekybinių

rodiklių numatymas) ir įgyvendinimas

2012 metais Švietimo ir mokslo ministerija pirmą kartą paskelbė dėstytojų iš užsienio

vizitų finansavimo konkursą. Paramą užsieniečių dėstytojų vizitams gavo 13 universitetų ir

7 kolegijos. Vizitai finansuojami bendrai – aukštųjų mokyklų skiriamos lėšos sudarė ne

mažiau kaip 30 procentų bendros vizito sumos. Vizituojantys dėstytojai atvyko iš 27 šalių.

Daugiausia – 17 – tarptautinio lygio dėstytojų aukštosios mokyklos pasikvietė iš JAV, 6 – iš

Portugalijos, po 5 iš Suomijos, Ispanijos ir Vokietijos; tarp atvykusiųjų – ir 6 užsienio

lietuviai.

Įgyvendinant Lietuvoje decentralizuotą užsienio kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo

modelį ir vykdant Europos socialinio fondo finansuojamą projektą (KAPRIS), parengtas

leidinys „Užsienio kvalifikacijų pripažinimas“, dalyvauta tarptautinėje konferencijoje Dubline

(Airija), organizuotas įvadinis užsienio kvalifikacijų vertintojų mokymas aukštosioms

mokykloms Klaipėdoje, Kaune, Vilniuje. Patvirtinta nacionalinė Bolonijos ekspertų grupė.

Skirtos ES struktūrinių fondų lėšos 3 projektams, plėtojantiems užsienio šalių

lituanistikos (baltistikos) centrų veiką. Paskirstytos 6 Lietuvos valstybinės Kazimiero Būgos

stipendijos lietuvių kalbą užsienio šalių aukštosiose mokyklose studijuojantiems užsienio

9

(1 priedas)

šalių piliečiams. Skirta parama 148 lietuvių kilmės ir išeivijos studentams, studijuojantiems

Lietuvos aukštosiose mokyklose (2012–2013 mokslo metų rudens semestrui).

Rizikos kapitalo priemonės

JEREMIE kontroliuojančiojo fondo priemonei „Rizikos kapitalo fondai“ įgyvendinti

skirta 108,8 mln. litų ES struktūrinės paramos lėšų. Pagal šią priemonę įsteigti 2 rizikos

kapitalo fondai (komanditinės ūkio bendrijos „Lithuania SME Fund“ ir „LitCapital I“).

Fondus sudaro 70 procentų ES struktūrinės paramos ir 30 procentų privačių investuotojų lėšų.

Rizikos kapitalo fondų investicijos orientuotos į dideliu augimo potencialu pasižyminčias

įmones. Rizikos kapitalo valdymo įmonės įpareigotos pradines investicijas į įmonių kapitalą

padaryti per 4–5 metus. Nuo veiklos pradžios iki 2012 metų pabaigos fondai į 11 įmonių

investavo 34 mln. litų (kartu su privačių investuotojų lėšomis).

Kitai JEREMIE kontroliuojančiojo fondo rizikos kapitalo priemonei „Bendrai

investuojantis fondas (verslo angelai)“ skirta 27,6 mln. litų ES struktūrinės paramos lėšų.

Pagal šią priemonę įsteigtas „Verslo angelų fondas I“ nuo 2010 m. sausio 21 d. iki 2012 m.

gruodžio 31 d. kartu su „verslo angelais“ į 17 įmonių investavo 14,7 mln. litų. Į įmonės

kapitalą investuojama ne daugiau kaip 45 procentai ES struktūrinių fondų ir ne mažiau kaip

55 procentai privačių investuotojų lėšų, iš jų bent 5 procentus turi investuoti pats valdytojas, o

kitą dalį privatus investuotojas – „verslo angelas“.

Naujai JEREMIE kontroliuojančiojo fondo rizikos kapitalo priemonei „Pradinės

stadijos rizikos kapitalo ir rizikos kapitalo fondai“ skirta 58,7 mln. litų ES struktūrinės

paramos lėšų. Įsteigti Pradinės stadijos rizikos kapitalo (6 mln. eurų) ir Rizikos kapitalo

(15,7 mln. eurų) fondai, kurie investuoja akcinį kapitalą į labai mažas, mažas ir vidutines

Lietuvos įmones. 2012 metų II pusmetį fondas į 6 įmones investavo 956 tūkst. litų (kartu su

privačių investuotojų lėšomis).

Paskelbtas uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ valdomo

fondo naujos rizikos kapitalo priemonės „Inovacijų plėtra“ (vertė – 40 mln. litų) valdytojo

atrankos konkursas. Šia priemone siekiama skatinti mokslo ir studijų institucijose

generuojamų idėjų perdavimą verslui (komercinimą). Šiam tikslui bus steigiami du rizikos

kapitalo fondai – „Seed“ ir „Start-up“, kurie investuos į ankstyvosios vystymosi stadijos

mažas ir vidutines įmones, veikiančias aukštųjų technologijų sektoriuose. „Seed“ fondas

investuos į pradinės idėjos ar koncepcijos plėtojimą, o „Start-up“ fondas – į įmones, kurios

dar neprekiauja savo produktais ar paslaugomis ir negeneruoja pajamų produktui vystyti ir

rinkodarai.

Europos investicijų fondas ir trijų Baltijos šalių atstovai pasirašė Baltijos inovacijų

fondo, skirto rizikos kapitalo rinkų plėtrai skatinti, įkūrimo sutartį. Per ateinančius 4 metus šis

fondas investuos 100 mln. eurų, taip paskatins investuoti į Baltijos regione veikiančias didelį

augimo potencialą turinčias labai mažas, mažas ir vidutines įmones ir jų augimą. Europos

10

(1 priedas)

investicijų fondas į Baltijos inovacijų fondą investuos 40 mln. eurų, o kiekvienos šalies

nacionalinė agentūra – po 20 mln. eurų.

Investicijų skatinimo programos parengimas ir įgyvendinimas. Pramoninių parkų

(Šiauliuose, Kėdainiuose, Visagine, Marijampolėje, Panevėžyje, Alytuje, Naujojoje

Akmenėje ir kitur) įrengimas ir laisvų ekonominių zonų (Kaune ir Klaipėdoje) kūrimas

Lietuvoje iki 2012 metų veikė 2 – Kauno ir Klaipėdos – laisvosios ekonominės zonos

ir 8 pramoniniai parkai. Nuo veiklos pradžios Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos įmonės

šioje zonoje investavo apie 1 419 mln. litų, o Kauno laisvosios ekonominės zonos įmonės –

194,18 mln. litų.

2 pav. 2005–2011 metų investicijos Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje ir Kauno

laisvojoje ekonominėje zonoje, mln. litų

Šaltiniai: uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė ir

uždarosios akcinės bendrovės Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė

Nuo 2005 metų vystytų Akmenės, Kėdainių, Marijampolės, Panevėžio ir Šiaulių

pramoninių parkų veiklos rezultatai neatitiko lūkesčių, todėl šių teritorijų pagrindu 2011 metų

pabaigoje – 2012 metų pradžioje įsteigtos naujos Akmenės, Kėdainių, Marijampolės,

Panevėžio ir Šiaulių laisvosios ekonominės zonos.

2012 metais paskelbti tarptautiniai konkursai parengti Akmenės, Kėdainių,

Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių laisvųjų ekonominių zonų geriausius verslo planus bei zonų

statutus ir parinkti steigėjų grupes. Gauti pasiūlymai dėl Kėdainių, Panevėžio ir Šiaulių

laisvųjų ekonominių zonų verslo planų ir statutų parengimo.

96,62 121,52

462,76

659,73

792,05 810,08

1419

0 41,41 104,56 116,04 124,16 165,12 194,18

0

200

400

600

800

1000

1200

1400

1600

2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m.

Klaipėdos laisvoji ekonominė zona Kauno laisvoji ekonominė zona

11

(1 priedas)

Plačiajuosčio elektroninio ryšio tinklo plėtra Lietuvos kaimo vietovėse

Susisiekimo ministerija kartu su partnere viešąja įstaiga „Plačiajuostis internetas“

įgyvendina projektą „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuosčio tinklo

RAIN plėtra“. Įgyvendinus projektą, 98,7 procento šalies kaimo vietovių gyventojų ir

organizacijų galės naudotis plačiajuosčio ryšio paslaugomis, bus sudaryta plačiajuosčio ryšio

paslaugų teikimo konkurencinė aplinka, o pagrindiniai žinių centrai šiose vietovėse –

mokyklos, bibliotekos ir viešojo interneto centrai – prijungti prie plačiajuosčio ryšio tinklų.

Įgyvendinant projektą, iš visų iki 2013 m. lapkričio 30 d. numatytų nutiesti

5 400 kilometrų šviesolaidinių kabelių linijų nutiesta 4 916 kilometrų, o prie RAIN

plačiajuosčio ryšio tinklo iš viso prijungti 775 miesteliai ir kaimai; iki projekto įgyvendinimo

pabaigos prie šio tinklo planuojama prijungti 950 miestelių ir kaimų.

2012 metais plačiajuosčiu tinklu suteikta 2 281 didmeninė ryšio paslauga –

391 paslauga, arba 20,7 procento, daugiau nei 2011 metais.

3 pav. Viešosios įstaigos „Plačiajuostis internetas“ paslaugų masto kaita

Šaltinis – viešosios įstaigos „Plačiajuostis internetas“ duomenys

3 lentelė. Šalies ūkio konkurencingumo sėkmės rodiklių pokyčiai

2007

metais

2008

metais

2009

metais

2010

metais

2011

metais

2012

metais

Lietuvos statistikos departamento

duomenys

Darbo našumas (1) – pridėtinė vertė,

sukurta per vieną faktiškai dirbtą

žmogaus valandą, litais veikusiomis

kainomis

31 34,7 31,5 33,9 37,6* 41,7*

Šalies ūkio darbuotojų vidutinis

mėnesinis bruto darbo užmokestis, litais

1 802,4 2 151,7 2 056 1 988,1 2 045,9 2 137*

–––––––––––––– * Išankstiniai duomenys.

** Patikslinti duomenys.

1214

6

632

38

275

6

98

18

0 200 400 600 800 1000 1200 1400

Duomenų srauto perdavimas 100 Mb/s sparta

Duomenų srauto perdavimas 1 Gb/s sparta

Ryšio paslauga viena šviesolaidinio kabelioskaidula

Ryšio paslauga dviem šviesolaidinio kabelioskaidulomis

2012 m. gruodžio 31 d.

2011 m. gruodžio 31 d.

12

(1 priedas)

2007

metais

2008

metais

2009

metais

2010

metais

2011

metais

2012

metais

Tiesioginės užsienio investicijos,

palyginti su BVP, procentais

35,8 28,4 34,5 36,3 35,8

Užimtumo lygis (15–64 metų asmenų),

procentais; užimtųjų ir tiriamojo

amžiaus gyventojų santykis, procentais

64,9 64,3 60,1 57,8 60,3** 62,2

Išlaidų MTEP dalis, kurią sudaro verslo

įmonių lėšos, procentais

32,8 29,3 30,8 32,4 28,1

Išlaidų MTEP dalis, kurią sudaro

valdžios lėšos, procentais

46,9 54,6 52,7 46 42,3

Tyrėjų skaičius, tenkantis tūkstančiui

darbo jėgos

8,4 8,4 8,5** 8,6** 11,7

Verslumo lygis (1) – įmonių skaičius

tūkstančiui gyventojų (metų pradžioje)

19** 20** 21** 20** 22 21

Verslumo lygis (2) – fizinių asmenų,

užsiimančių individualia veikla,

įskaitant asmenis, dirbančius pagal

verslo liudijimus, skaičius tūkstančiui

gyventojų (metų pradžioje)

26** 35** 38** 40** 26 33

Galutinės energijos intensyvumas,

tne / mln. litų BVP (grandininė apimtis)

60,3 57,7** 61,3** 62,5** 58,2*

Užimtųjų žemės ūkyje iš visų užimtųjų,

procentais (EVRK 2 red.)

10,4 7,9 9,2 9 8,7**

Tikėtina vidutinė gyvenimo trukmė

(vidutinė būsimo gyvenimo trukmė)

70,9 71,9 73,1 73,5 73,9

Kūdikių mirtingumas Lietuvoje

(tūkstančiui gyvų gimusių)

5,9 5 5 4,3 4,2

Transporto ir saugojimo sukuriama

bendrosios pridėtinės vertės dalis

(EVRK 2 red.), procentais

9,9 9,4 10,7 12,1** 11,7*

Transporto paslaugų eksportas,

palyginti su BVP, procentais

5,9 6,1** 5,6 6,6 7,2*

Šiltnamio dujų kiekis, išmestas į

atmosferą, tūkst. tonų CO2

ekvivalentu / mln. litų BVP

0,253 0,217 0,217 0,218

Surinktas gamybinių atliekų kiekis,

tonų / mln. litų BVP

44,5 39,6** 41,8 42,5** 39,5*

Prekių ir paslaugų eksportas, palyginti

su BVP, procentais

53,7 59,6** 54,1** 67,9** 77,5**

Kasybos ir karjerų eksploatavimo;

apdirbamosios gamybos, išskyrus

rafinuotus naftos produktus, parduota

produkcija ne Lietuvos rinkai,

procentais (EVRK 2 red.)

52,9 54,2 55,7 59,6 60,2 60,5

Eksporto dalis, kurią sudaro aukštųjų

technologijų prekės, procentais

7,3** 6,5** 5,8** 6** 5,6 5,8*

Eurostato duomenys

BVP dalis, tenkanti vienam gyventojui,

perkamosios galios standartais

15 500 16 200 13 600 14 900 16 600

13

(1 priedas)

2007

metais

2008

metais

2009

metais

2010

metais

2011

metais

2012

metais

Santykiniai kainų lygiai, ES-27 = 100.

Santykiniai kainų lygiai yra

perkamosios galios paritetų (PGP)

santykiai su rinkos oficialiais

nacionalinių valiutų santykiais.

Santykis rodo valstybės kainų lygį,

palyginti su ES-27 vidurkiu

(ES-27 = 100)

60 66** 66,9** 65** 65,8**

Suderinto vartojimo kainų indekso

prekių ir paslaugų kainų pokyčiai,

procentais

5,8 11,1 4,2 1,2 4,1 3,2

Mokymosi visą gyvenimą lygis,

procentais (25–64 metų asmenų, kurie

mokėsi per pastarąsias 4 savaites, dalis,

procentais)

5,3 4,9 4,5 4 5,9

Išlaidos mokslo tiriamajai veiklai,

palyginti su BVP, procentais (rodiklis

parodo, kokia BVP dalis skiriama

mokslo tiriamajai veiklai)

0,81 0,8** 0,84** 0,8** 0,92*

Pateikta paraiškų Europos patentų

(EPO) biurui milijonui gyventojų

2,9 4,8 5,6 6,5

Pateikta paraiškų JAV patentų ir prekių

ženklų (USPTO) tarnybai milijonui

gyventojų

Plačiajuosčio ryšio interneto skvarba

šimtui gyventojų

12,7 16,1 18,2 19,6 21,1

III. LIETUVOS 2007–2013 METŲ ES STRUKTŪRINĖS PARAMOS PANAUDOJIMO

STRATEGIJOS IR VEIKSMŲ PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS

Europos Komisijos 2012 m. gruodžio 31 d. pateiktais duomenimis, pagal 2007–

2013 metų ES fondų lėšų panaudojimą tarp naujų Europos Sąjungos valstybių narių, įstojusių

į ES po 2004 metų, Lietuva yra pirmoje vietoje, o tarp visų ES valstybių narių – antroje

vietoje po Airijos, tačiau reikėtų pažymėti, kad Lietuva 2007–2013 metų programavimo

laikotarpiu administruoja 9 kartus daugiau ES lėšų nei Airija.

2007–2013 metų ES struktūrinės paramos panaudojimas

Nuo 2007–2013 metų veiksmų programų įgyvendinimo pradžios iki 2012 m. gruodžio

31 d. buvo įgyvendinama ar įgyvendinta beveik 6 700 projektų, jiems įgyvendinti skirtos

lėšos kartu su projektų vykdytojų lėšomis sudarė 27,4 mlrd. litų, iš jų 21,1 mlrd. litų – ES

fondų lėšos (tai sudaro 90 procentų ES fondų lėšų, numatytų Lietuvai 2007–2013 metų

programavimo laikotarpiu).

14

(1 priedas)

Įgyvendinant projektus, iš skiriamų ES ir valstybės biudžeto, taip pat projektų

vykdytojų ir partnerių lėšų pagal visas 2007–2013 metų veiksmų programas iki 2012 m.

gruodžio 31 d. išmokėta 17,6 mlrd. litų, iš jų 13,8 mlrd. litų – ES fondų lėšos (tai sudaro

59 procentus ES fondų lėšų, numatytų Lietuvai 2007–2013 metų programavimo laikotarpiu).

Tik per 2012 metus projektams įgyvendinti išmokėta 3,5 mlrd. litų ES lėšų (15 procentų) ir

ES fondų lėšos panaudojamos tokiu pat tempu, koks pasiektas ankstesniais metais.

Daugiausia ES fondų lėšų 2012 metais išmokėta vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo

sistemų renovavimo ir plėtros (413,9 mln. litų), transeuropinės reikšmės geležinkelio linijų

modernizavimo ir plėtros (219,5 mln. litų), saugų eismą gerinančios inžinerinės

infrastruktūros diegimo, miestų aplinkkelių tiesimo (194 mln. litų), mokslo ir studijų

infrastruktūros stiprinimo (158,7 mln. litų) sričių projektų vykdytojams.

4 pav. Lietuvos 2007–2013 metų ES lėšų panaudojimo strategijos įgyvendinimas

iki 2012 m. gruodžio 31 d., mlrd. litų

Šaltinis – 2007–2013 metų struktūrinės paramos ES struktūrinių fondų kompiuterinės, informacinės valdymo ir

priežiūros sistemos (SFMIS) duomenys

Nors ES struktūrinės paramos lėšos Lietuvoje, palyginti su kitomis ES valstybėmis

narėmis, panaudojamos sparčiai, 2012 metų pradžioje institucijų, administruojančių ES

struktūrinę paramą, patvirtinti lėšų panaudojimo planai nebuvo visiškai įgyvendinti. Dalį

priemonių vėluota įgyvendinti planavimo (dokumentacijos, reikalingos atitinkamiems

projektams ir (ar) priemonėms įgyvendinti parengimo, projektų planavimo, paraiškų

vertinimo ir atrankos) etape, todėl buvo vėluojama pasirašyti sutartis. Taip pat buvo

vėluojama įgyvendinti projektų veiklas ir atitinkamai laiku patirti išlaidų (ypač dėl laiku

neįvykusių viešųjų pirkimų). Siekiant spręsti šias problemas, 2013 metais ypač daug dėmesio

23,4 (100 %) 21,1 (90 %)

13,8 (59 %)

13,2 (56 %)

6,3 (27 %)

14,7 (63 %)

0

5

10

15

20

25

Numatyta Lietuvai 2007–2013 metais ES

fondų lėšų

Pagal pasirašytassutartis paskirstyta

Projektų vykdytojamsišmokėta

Pripažinta tinkamomisdeklaruoti Europos

Komisijai

Baigta įgyvendinti Iš Europos Komisijosgauta, įskaitant

avansinius mokėjimus

15

(1 priedas)

bus skiriama pareiškėjų, projektų vykdytojų ir institucijų, administruojančių ES struktūrinę

paramą, žmogiškųjų išteklių ir administracinių gebėjimų stiprinimui, projektų vykdytojų

konsultavimui.

Pasirengimas panaudoti 2014–2020 metų ES struktūrinę paramą

2012 metais nacionaliniu lygiu aktyviai rengtasi panaudoti 2014–2020 metų ES

struktūrinę paramą. Komisijos 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos

klausimams spręsti 2012 m. lapkričio 20 d. posėdyje pritarta, o Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1482 patvirtinta 2014–2020 metų

nacionalinės pažangos programa. Ši programa parengta siekiant įgyvendinti Valstybės

pažangos strategiją „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“. Kad būtų tinkamai

pasirengta ES 2014–2020 metų finansinei perspektyvai, 2013 metais 2014–2020 metų

nacionalinės pažangos programos pagrindu bus pradėti rengti 2014–2020 metų ES

struktūrinės paramos programavimo dokumentai (Partnerystės sutartis ir veiksmų programa).

Per 2013 metus planuojama sukurti 2014–2020 metų ES struktūrinės paramos

administravimo Lietuvoje valdymo ir kontrolės sistemą: paskirti vadovaujančiąją,

tvirtinančiąją, mokėjimo ir tarpines institucijas, teisės aktuose nustatyti jų atsakomybės sritis

ir atliekamas funkcijas pagal ES reglamentų reikalavimus, taip pat parengti teisės aktus,

reikalingus 2014–2020 metų ES struktūrinei paramai Lietuvoje administruoti.

________________

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2012 metų veiklos ataskaitos

2 priedas

NACIONALINIO SAUGUMO BŪKLĖS IR PLĖTROS 2012 METŲ

ATASKAITA

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu (Žin.,

1997, Nr. 2-16), Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) teikia Lietuvos

Respublikos Seimui (toliau – Seimas) nacionalinio saugumo būklės ir plėtros metinės

ataskaitos dalį.

I. RIZIKOS VEIKSNIAI, PAVOJAI IR GRĖSMĖS NACIONALINIAM SAUGUMUI

1. Išorės rizikos veiksniai, pavojai ir grėsmės

Lietuvos tarptautinė padėtis 2012 metais išliko stabili. Pokyčių, kurie stipriai paveiktų

nacionalinį saugumą, išorės aplinkoje neįvyko. Priklausymas NATO, Europos Sąjungai

(toliau – ES) ir kitoms tarptautinėms organizacijoms, konstruktyvūs ir geri tarpvalstybiniai

santykiai, ypač su kaimynėmis Latvija ir Estija bei Šiaurės Europos valstybėmis, – svarbiausi

esminės įtakos veiksniai, lėmę išlaikytą stabilią Lietuvos saugumo aplinką.

Lietuvos saugumo aplinkai įtakos turėjo visuotiniai ir regioniniai procesai – pasaulio

rinkų nestabilumas, įtampa Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje, NATO operacija

Afganistane, Irano ir Šiaurės Korėjos branduolinės ambicijos, tarptautinių sankcijų

įgyvendinimo ir kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu problematika, nedemokratiniai

integraciniai projektai rytinėje kaimyninėje erdvėje. Lietuva, kaip euroatlantinės bendrijos dalis,

įgyvendino ES ir NATO politiką, susijusią su šiais globaliais rizikos veiksniais, pavojais ir

grėsmėmis.

1.1. Ekonominė ir energetinė priklausomybė

Pagrindinę grėsmę Lietuvos energetiniam saugumui kelia priklausomybė nuo

vienintelio gamtinių dujų tiekėjo ir jo diktuojamų dujų kainų bei tiekimo sąlygų. Gamtinių

dujų sektorius – pažeidžiamiausia Lietuvos energetikos sritis. Lietuva, kaip ir Latvija, Estija ir

Suomija, neturėdamos jungčių su bendra ES dujų perdavimo sistema, yra izoliuotos nuo

bendros ES dujų rinkos, todėl dujų kainos ir atsargų (ne)kaupimo problemos tebėra itin

aktualios. Rusija toliau naudojo energetinius svertus politiniams tikslams, ypač santykių su

kaimyninėmis šalimis srityje. Tiesioginę įtaką padėčiai Lietuvos dujų sektoriuje turėjo įtampa

tarp šalies valdžios institucijų ir ,,Gazprom“ koncerno, kilusi dėl koncerno nepasitenkinimo

Lietuvos gamtinių dujų sektoriaus pertvarka. Vyko sudėtingos derybos su „Gazprom“

koncernu dėl ES Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimo dujų rinkoje.

Rimtą grėsmę Lietuvai kelia trukdymas įgyvendinti Ignalinos atominės elektrinės

eksploatacijos nutraukimo projektus. Projektų vėlavimą ir brangimą lėmė tiek nepakankama

(2 priedas)

2

juos vykdančių įmonių kompetencija, patirties trūkumas ir aplaidus požiūris, tiek objektyvios

priežastys: užsitęsusios derinimo procedūros, biurokratinės kliūtys, projektų neatitiktis

techninių užduočių specifikacijoms, netiksli techninė dokumentacija ir panašiai. Svarbiausių

Ignalinos atominės elektrinės eksploatacijos nutraukimo projektų įgyvendinimas strigo ir dėl

nuolatinių vis didėjančių konfliktų tarp generalinio rangovo, subrangovų, Ignalinos atominės

elektrinės personalo, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko.

Lietuvos elektros energetikos sistemoje nėra konkurencingų elektros energijos

generacijos pajėgumų, taigi dėl elektros energijos importo iš Rusijos ir Estijos trikdžių

susidaro ypatinga padėtis sistemose ir rinkoje.

1.2. Branduolinės energetikos plėtojimas regione, nesilaikant tarptautinių branduolinės

energetikos saugos standartų

Susirūpinimą kelia nedideliu atstumu nuo Lietuvos sienos ir sostinės Vilniaus Rusijos

sparčiai vykdomi potencialiai nesaugių atominių elektrinių statybos projektai Astrave

(Baltarusija) ir Kaliningrade (Rusija). Šie projektai įgyvendinami nepakankamai skaidriai,

abejojama, ar jie atitinka tarptautinius aplinkosaugos ir branduolinės saugos reikalavimus. Be

to, Rusija siekia pasinaudoti ES teikiamais formatais ir įtraukti Kaliningrado atominės

elektrinės ir su jos statyba susijusios infrastruktūros klausimus į ES formatus, tokiu būdu

konkuruodama su Lietuvos projektais, kuriems siekiama gauti europinį finansavimą.

Lietuva visomis politinėmis, teisinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis siekia, kad abi

valstybės – Baltarusija ir Rusija, vykdydamos savo atominių elektrinių projektus, atsižvelgtų į

Lietuvos interesus aplinkosaugos, branduolinės ir radiacinės saugos požiūriu, atsakingai

vertintų branduolinių elektrinių aikštelių vietos parinkimo kriterijus ir ypač atsižvelgtų į

galimą neigiamą poveikį kaimyninėms šalims, taip pat laikytųsi visų tarptautinių

aplinkosaugos, branduolinės ir radiacinės saugos reikalavimų, kad būtų užtikrintas mūsų

valstybės ir žmonių saugumas. Šiuos klausimus Lietuva reguliariai kėlė ir kelia ES lygiu, taip

pat visuose dvišaliuose formatuose ir tarptautinėse organizacijose (TATENA, JTO, Espoo,

ESBO, NATO ir kitur).

Remiantis naujų branduolinių elektrinių projektus Rusijos Federacijos Kaliningrado

srityje ir Baltarusijoje įgyvendinančių organizacijų pranešimais, šių branduolinių elektrinių

statybos aikštelėse jau vykdomi statybos darbai, nors poveikio aplinkai vertinimas dar

nebaigtas ir nepradėta ar nebaigta konsultuotis su kaimyninėmis šalimis.

1.3. Kitų valstybių veikla prieš Lietuvos Respubliką

Užsienio valstybių žvalgybos ir saugumo tarnybos, su jomis susiję asmenys ar

organizacijos 2012 metais daugiausia stengėsi surinkti informaciją apie Lietuvos Respublikos

gynybinę galią ir ekonominę sistemą. Vienas iš užsienio šalių žvalgybos tarnybų prioritetų –

informacijos apie NATO infrastruktūrą rinkimas. Ypač domėtasi ir šalies energetiniais

projektais.

(2 priedas)

3

Pastaraisiais metais pastebėta, kad greta tradicinių žvalgybinės informacijos rinkimo

metodų (pavyzdžiui, agentūrinės žvalgybos) vis dažniau išnaudojamos kibernetinės erdvės

galimybės. Pažymėtina, kad kibernetinės priemonės itin padidino nacionalinių informacinių

sistemų pažeidžiamumą.

1.4. Kibernetinės atakos

Kibernetinės atakos tampa vis dažnesnės, o išpuolių technologijos – vis

sudėtingesnės. Pagrindinis kibernetinių atakų tikslas – sutrikdyti kompiuterinių tinklų

funkcionavimą, siekti juos užvaldyti, kuriant vadinamuosius „BotNet“ tinklus, rinkti

informaciją. Kadangi sparčiai besivystančios informacinės technologijos ir komunikacijos

suteikia naujų galimybių, o dauguma vartotojų, tarp jų ir valstybinės įstaigos, nėra tinkamai

pasiruošę saugiai eksploatuoti technines naujoves, rinkoje siūlomi nauji sprendimai vis labiau

panaudojami neteisėtam įsibrovimui į informacines sistemas. Tokio įsibrovimo grėsmę didina

ir šių sistemų vartotojų neatsakingas požiūris į nustatytus saugumo reikalavimus,

nekompetentingumas ir panašiai.

Lietuvos valstybės institucijos jau susidūrė su kibernetinio šnipinėjimo atvejais. Kai

kurių valstybės institucijų kompiuteriuose aptikta kenkėjiškų programų, kurios galėjo perimti

užkrėstų kompiuterių duomenis ir persiųsti juos nurodytais adresais. Kyla pavojus ir

informacijos perdavimo diplomatinėms atstovybėms užsienyje saugumo užtikrinimui.

Informacinių technologijų plėtros sąlygomis priešiškų valstybių kibernetinių

pajėgumų stiprinimas ir kibernetinių nusikaltėlių aktyvumas tampa vis didesne grėsme

Lietuvos informacinėms sistemoms, taip pat įslaptintos ir kitos svarbios informacijos

saugumui. Prognozuojama, kad pagrindiniai atakų objektai gali būti su NATO ir ES susijusi

informacija, Lietuvos valstybinio ir privataus sektorių duomenys, Lietuvos informacinės

sistemos, viešosios paslaugos ir kiti interneto ištekliai.

1.5. Informacinės atakos

Lietuvai tenka veikti informacinėje aplinkoje, kurioje nacionalinių interesų

įgyvendinimą nuolat lydi įvairių užsienio subjektų rengiamos informacinės atakos. Skirtingų

požiūrių priešpriešos paaštrėjimas, pasireiškiantis suintensyvėjusiomis informacinėmis

atakomis, ypač matomas tada, kai Lietuva imasi aktyvių savo užsienio politikos, gynybos

prioritetų ir energetikos projektų įgyvendinimo veiksmų.

Kritiška viešoji nuomonė klausimais, susijusiais su nacionalinio saugumo interesais,

visuotinėje regioninėje ir nacionalinėje informacinėse erdvėse formuojama įvairiais metodais.

Dažniausiai ne agresyviai, o žingsnis po žingsnio atitinkama informacinė žinia paskleidžiama

per televiziją, spaudą, internetinius portalus, socialinius tinklalapius, konferencijas, fondus,

nevyriausybines organizacijas, tarptautinius susitikimus, oficialių pareigūnų pareiškimus,

protesto akcijas ir panašiai. Praktika rodo, kad informacinės atakos objektu tampa tiek visos

visuomenės, tiek atskirų jos grupių ar asmenų nuomonė vienu ar kitu šaliai svarbiu klausimu.

(2 priedas)

4

Priešiško subjekto turimų ir plėtojamų priemonių vyravimas nepalankiai veikia visuomenės

nuostatas dėl Lietuvos Respublikos institucijų vykdomos politikos.

Dažnai informacinių atakų turinį konkrečiu momentu lemia tos dienos aktualijos. Kita

vertus, informacinių išpuolių objektais pakaitomis tampa tos pačios sritys, sudarančios

saugios valstybės vizijos esmę, pirmiausia – užsienio politika ir krašto apsauga.

Lietuvos vykdomos užsienio politikos atžvilgiu dažnai stengiamasi sumenkinti šalies

pastangas skatinti demokratizacijos procesus Rytų Europoje. Atvirai abejojama Lietuvos

sugebėjimu konstruktyviai įsitraukti į regioninių tarptautinių organizacijų (NATO, ES)

vykdomą veiklą. Kita vertus, siekiama suformuoti kuo palankesnį požiūrį į eurazinius

integracijos projektus. Be to, dažniau išryškinami ir plačiai skelbiami įtampą santykių su

kaimynais srityje keliantys klausimai.

Gynybos srities atžvilgiu regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis abejojama dėl

Lietuvos Respublikos gynybinių pajėgumų gebėjimo kaip lygiems su lygiais veikti su ES ir

NATO šalių narių kariniais vienetais. Kartu visuomenėje kurstomas netikrumas dėl NATO

pasiryžimo užtikrinti Lietuvos saugumą. Siekiama susilpninti Lietuvos visuomenę vienijančių

idėjų ir vertybių pagrindus – iškraipomi Lietuvos istorijos faktai, nekorektiškai pateikiami

istoriniai įvykiai, bandoma visuomenę ir tarptautinę bendruomenę įtikinti modernios Lietuvos

siekiu „perrašyti istoriją“, „reabilituoti neonacizmą“ ar „nepaisyti europietiškų vertybių“.

Prieš Lietuvą nukreiptų informacinių atakų strategija kuriama trečiųjų šalių užsienio ir

informacinę politiką formuojančių subjektų ir įvairių su jais susijusių organizacijų. Šiame

procese dalyvauja ir užsienio šalių žvalgybos bei saugumo tarnybos. Jos iš dalies prisideda

prie informacinių kampanijų, vykdomų Lietuvos žiniasklaidos priemonių, nevyriausybinių

organizacijų ir judėjimų, finansavimo ir koordinavimo.

1.6. Euroatlantinės bendrijos iššūkiai

Nepaisant išliekančių iššūkių, euroatlantiniais ryšiais pagrįstas NATO ir ES valstybių

narių bendradarbiavimas tebėra gyvybingas. Dėl užsitęsusios euro zonos skolų krizės

2012 metais ES valstybės narės daugiausia dėmesio skyrė finansinių problemų sprendimui.

Nors Europos valstybės negalėjo užtikrinti pakankamo nacionalinio gynybos finansavimo ir

atotrūkis tarp JAV ir Europos valstybių skiriamų išlaidų gynybai didėjo, toliau bendromis

pastangomis buvo siekiama plėtoti daugiašaliu bendradarbiavimu pagrįstas pajėgumų kūrimo

ir stiprinimo iniciatyvas. NATO gebėjimą reaguoti į kylančius saugumo iššūkius atskleidė

2012 metų spalį įvykęs Turkijos–Sirijos pasienio konfliktas – jam sureguliuoti sąjungininkių

solidariu sprendimu Turkijoje dislokuotos NATO priešraketinės sistemos.

1.7. Tradicinės galios politikos apraiškos

2012 metais Rusija toliau stiprino karinius pajėgumus Vakarų kryptimi, taip pat ir

Karaliaučiaus srityje. Čia pastatytas moderniausias priešraketinės gynybos radaras, dislokuoti

moderniausi priešlėktuvinės gynybos kompleksai. Karaliaučiaus srityje dislokuotas Rusijos

(2 priedas)

5

Federacijos Baltijos laivynas aprūpinamas naujais kovos laivais. Paskelbti planai srityje

dislokuoti ir moderniausią puolamąją ginkluotę – raketų kompleksus „Iskander-M“. Auganti

karinė galia demonstruota vykdant reguliarius strateginės aviacijos skrydžius virš tarptautinių

vandenų (taip pat ir virš Baltijos jūros); tokio pobūdžio skrydžiai atnaujinti po ilgos

pertraukos ir tampa reguliarūs. Pažymėtina, kad 2010 metais patvirtintoje Rusijos karinėje

doktrinoje NATO atvirai įvardijama kaip karo pavojaus šaltinis. Jau įprasta, kad Rusijos

karinis jūrų laivynas patruliuoja strategiškai svarbiose Pasaulinio vandenyno vietose.

Rusija yra nurodžiusi, kad vienas iš strateginių jos tikslų – sukurti modernias aukštos

kovinės parengties pajėgas. Pajėgoms perginkluoti modernia ginkluote iki 2020 metų

numatyta skirti beveik 20 trilijonų Rusijos rublių (daugiau nei 1,7 trilijono litų), kartu

nuosekliai didinti Rusijos Federacijos karinį biudžetą.

1.8. Neskaidrūs, nedemokratiniai, kitų valstybių piliečių laisva valia neparemti

integraciniai projektai kaimyninėje erdvėje

Rusijos Federacijos užsienio politikos prioritetai ir veikimo posovietinėje erdvėje

principai nesikeitė. Konsoliduodama įtaką ir inicijuodama integracijos procesus posovietinėje

erdvėje, Rusija taip pat siekia atsverti didėjančią Kinijos įtaką (ypač Centrinėje Azijoje),

stabdyti ES įtakos plėtrą posovietinėje erdvėje ir marginalizuoti JAV vaidmenį regione.

Pastaruoju metu daugiausia dėmesio Rusija skiria Muitų sąjungai ir ekonominei

Eurazijos integracijai.

Nuo 2012 m. sausio 1 d. tarp Muitų sąjungos valstybių narių jau veikia vieninga

ekonominė erdvė, taip pat įsteigtos institucijos, reikalingos Eurazijos sąjungai sukurti

(planuojama 2015 metais). Šiuo metu Rusija siekia didinti esamų Muitų sąjungos valstybių

narių integraciją ir į integracijos procesus stengiasi įtraukti Ukrainą.

Vienas iš nerimą keliančių veiksnių – stiprėjantis autoritarinis valdymas Baltarusijoje.

Jis pristabdė šios šalies santykių su ES ir JAV normalizavimą ir didino tarptautinę izoliaciją.

Ekonomikos ir finansų krizė paspartino Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos remiamus

integracijos procesus NVS erdvėje, taip pat sudarė prielaidas toliau didėti Baltarusijos

politinei, ekonominei ir karinei priklausomybei nuo Rusijos.

Rusija taip pat daug dėmesio skyrė Ukrainai, kuri toliau balansavo tarp Rusijos ir ES.

1.9. Pasaulio ekonomikos ir finansų krizės ilgalaikis poveikis šalies

ekonominėms galioms

Lietuvos ekonomika – nedidelio masto ir labai atvira, todėl pasaulio finansų krizės

trumpalaikis poveikis jos ūkiui buvo stiprus ir didelis: mažėjo bendrasis vidaus produktas

(toliau – BVP), augo nedarbas, dėl to stipriai sumažėjo įplaukų į valstybės biudžetą, o tai kėlė

įtampą viešųjų finansų srityje.

Trumpojo laikotarpio problemos Lietuvos ekonomikai ilguoju laikotarpiu didelės

žalos nepadarė, atvirkščiai, net ją sustiprino. Didžiosios recesijos sąlygomis šalies ūkio

struktūra negalėjo išlikti nepakitusi, todėl daug nekonkurencingų ir neprekybine veikla

(2 priedas)

6

užsiimančių įmonių bankrutavo. Kiti verslo atstovai buvo priversti optimizuoti savo veiklą ir

ieškoti naujų rinkų. Lietuvos eksporto rodikliai, nepaisant nepalankios išorės aplinkos, dėl

išaugusio konkurencingumo greitai viršijo buvusiuosius iki krizės, išorės sektoriaus deficitas

tapo praktiškai subalansuotas, o nedarbas pradėjo mažėti. Taigi ilguoju laikotarpiu privačioji

ekonomikos dalis netgi užsitikrino didesnį augimo potencialą. Tačiau mažmeninės prekybos ir

pragyvenimo lygio (atlyginimų) rodikliai nuo trumpojo laikotarpio šoko 2012 metais dar

nebuvo atsigavę.

Kita vertus, 2008 metų pasaulio finansų krizė turėjo neigiamos įtakos viešiesiems

finansams ir ilgesniu nei trumpuoju laikotarpiu. Visų pirma, dėl staiga išaugusio biudžeto

deficito reikėjo didinti mokesčius, plėsti mokestines bazes ir riboti valstybės išlaidas. Kadangi

valstybės biudžeto deficitas buvo finansuojamas skolinantis, stipriai išaugo Lietuvos viešoji

skola – iki maždaug 40 procentų BVP 2012 metais. Dėl šių priežasčių sumažėjo šalies

fiskalinė erdvė.

1.10. Nestabilumas regione ir pasaulyje

2012 metais dar labiau paaštrėjo santykiai tarp Baltarusijos ir ES valstybių narių.

Reaguodama į represinius Baltarusijos prezidento A. Lukašenkos režimo veiksmus prieš

opoziciją, ES patvirtino naują sankcijų paketą. Atsakydama į tai, Baltarusija išsiuntė iš šalies

ES specialųjį pasiuntinį Minske ir Lenkijos ambasadorių konsultacijoms, o tai paskatino ES

atšaukti iš Minsko visus 27 valstybių narių ambasadorius.

Kai kuriuose geografiškai nuo Lietuvos nutolusiuose pasaulio regionuose susidarė

sąlygos formuotis įtampos ir nestabilumo židiniams – kilo etniniai, religiniai ar

tarpvalstybiniai konfliktai.

Afganistane 2012 metais politinė, saugumo, ekonominė padėtis tebebuvo nestabili.

Pagrindiniai tai lemiantys veiksniai – nemažėjantis Talibano kovinis aktyvumas, centrinės

valdžios institucijų neefektyvumas ir išplitusi korupcija, lėtas susitaikymo procesas,

nepakankamai greitai gerėjanti socialinė ir ekonominė situacija. Operacijoje Afganistane

dalyvaujančios šalys palaipsniui mažina pajėgų skaičių, ruošdamosi iki 2014 metų pabaigos

perduoti atsakomybę už saugumą Afganistano nacionalinėms pajėgoms. Nestabili saugumo

būklė Afganistane kels įvairių pavojų Afganistane dislokuotų Lietuvos karių ir civilinio

personalo saugumui, ypač pajėgų išvedimo laikotarpiu.

Lietuvai rengiantis nuo 2013 metų II pusmečio dalyvauti ES kovos su piratavimu jūrų

operacijoje ATALANTA su autonomine laivo apsaugos grupe ir nusprendus prisidėti prie ES

karių mokymo misijos Malyje, aktualus tampa Afrikos Kyšulio ir Sahelio regiono saugumas.

2010–2011 metų sandūroje prasidėję masiniai neramumai Viduriniuosiuose Rytuose ir

Šiaurės Afrikoje (Egiptas, Libija, Tunisas), vadinamasis Arabų pavasaris, lėmė reikšmingus

pokyčius visame regione. Praėjus 2 metams nuo proceso pradžios, padėtis regione vis dar

nestabili ir permaininga. Trapios pereinamosios regiono valstybių vyriausybės ir susilpnėję

autokratiniai režimai, sunkiai sprendžiamos socialinės ir ekonominės problemos sudaro

sąlygas atsinaujinti etninės ir religinės įtampos židiniams.

(2 priedas)

7

Didžiausią grėsmę Viduriniųjų Rytų regione kelia tebesitęsianti nestabili situacija

Sirijoje. 2012 metais ginkluotas konfliktas tarp Sirijos prezidento Basharo al-Assado pajėgų ir

sukilėlių pasiekė kritinį mastą: žuvo daugybė civilių, o konfliktas ėmė plisti į kitas religinių

nesutarimų kamuojamas kaimynines valstybes (Libaną).

1.11. Tarptautinis terorizmas

Bendra tarptautinio terorizmo grėsmė Lietuvos Respublikai per 2012 metus nepakito –

tebėra maža, tiesioginių terorizmo apraiškų šalyje nenustatyta, tačiau neatmestina rizika, kad

asmenys, susiję su teroristine veikla, gali pasinaudoti Lietuvos Respublika, kaip tranzito

valstybe, paramai tarptautiniam terorizmui. Terorizmo išpuolių rizika gali padidėti, Lietuvos

kariams įsitraukiant į naujas tarptautines misijas.

Bendrai visam Europos regionui tarptautinio terorizmo grėsmę kelia islamistinės

ideologijos motyvuoti ekstremistai ir teroristai. Jie šiuo metu kelia didesnę grėsmę dėl

besikeičiančios padėties Artimuosiuose Rytuose – daugelis Arabų pavasario paveiktų

valstybių nebeskiria pakankamai dėmesio kovai su terorizmu.

2012 metais daugelyje ES valstybių narių buvo matomi aktyvūs islamistų teroristinių

išpuolių planavimo ir rengimo veiksmai. Naudodamiesi nevaržomo judėjimo Šengeno erdvėje

galimybėmis, islamistus ir tarptautines teroristines organizacijas remiantys asmenys gali kurti

islamistų kuopeles Lietuvoje ir vykdyti ekstremistinę veiklą. Neatmestina galimybė, kad

Lietuvos gyventojai taip pat gali dalyvauti tarptautinių teroristinių organizacijų veikloje

užsienyje.

Kai kuriose ES valstybėse narėse veikiančios etninės-nacionalistinės, separatistinės ir

anarchistinės grupuotės terorizmo grėsmės Lietuvai nekelia, tačiau neatmestina, kad su šiomis

grupuotėmis susiję asmenys taip pat gali veikti Lietuvoje.

Terorizmo grėsmę Lietuvai ir kitoms ES valstybėms narėms gali kelti pavieniai

asmenys, kurie, įkvėpti ekstremistinių ideologijų, gali savarankiškai planuoti teroristinius

išpuolius. Dažniausiai tokie pavieniai ekstremistai nežinomi teisėsaugai, nepalaiko ryšių su

tarptautinėmis teroristinėmis organizacijomis ar ekstremistų grupuotėmis ir išpuolius planuoja

savarankiškai.

1.12. Masinio naikinimo ginklų (taip pat jų sudedamųjų dalių ir gamybos technologijų)

platinimas

Masinio naikinimo ginklų, medžiagų ir technologijų platinimas kelia grėsmę saugumui

ir stabilumui pasaulyje, išlieka pavojus, kad jie gali būti panaudoti prieš NATO valstybes ir jų

interesus. Tarptautinė bendruomenė siekia užkirsti kelią, kad valstybinės ar nevalstybinės

grupuotės neįgytų šių ginklų, medžiagų ir technologijų. Lietuva remia veiksmingų tarptautinių

mechanizmų stiprinimą, siekiant užtikrinti visų rūšių masinio naikinimo ginklų, jų gamyboje

naudojamų medžiagų ir technologijų kontrolę ir neplatinimą.

(2 priedas)

8

1.13. Tarptautinis organizuotas nusikalstamumas ir kiti tarpvalstybiniai nusikaltimai

Pagal ES nustatytus kriterijus 2012 metais Lietuvoje veikusios 9 organizuotos

nusikalstamos grupuotės, vienijančios daugiau kaip 400 narių, pripažintos tarptautinio lygio

organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis.

Dauguma organizuotų nusikalstamų grupuočių greitai ir lanksčiai prisitaiko prie

nacionalinių ir tarptautinių ekonominių, teisinių, socialinių ir kitų pokyčių, efektyviai

naudojasi įstatymų spragomis ir pažangiomis technologijų naujovėmis. Pastaruoju metu vis

daugiau organizuotų nusikalstamų grupuočių nebenaudoja smurto, tampa atviresnės viena

kitai, mažiau susipriešinusios tarpusavyje ir dažniau bendradarbiauja organizuodamos

nusikalstamą veiką – pasidalija veikos sritis ir funkcijas. Organizuotos nusikalstamos

grupuotės specializuojasi nebe konkrečių nusikalstamų veikų srityse, o vis dažniau užsiima

visų sričių pelningiausia nusikalstama veika ir siekia plėtoti tokios veikos galimybes užsienio

valstybėse, kuriose didelė rinka lemia didesnį pelną ir mažina riziką būti sulaikytiems.

Dėl ekonominių ir įvairiausių kitų priežasčių daugėjant migruojančių į užsienį Lietuvos

gyventojų ilgesniam laikui uždarbiauti, užsienio valstybėse vis daugiau asmenų susiduria su

teisėto įsidarbinimo ir teisėtų pajamų problemomis. Taip atsiranda palanki prielaida

organizuotoms nusikalstamoms grupuotėms tokius asmenis verbuoti nusikalstamoms veikoms

daryti, tikintis išvengti jų baudžiamojo persekiojimo Lietuvoje.

Pagrindiniai Lietuvos organizuotų nusikalstamų grupuočių bruožai: lyderystė Baltijos

jūros šalių regione, tarpininkavimas tarp Rusijos, ES valstybių narių ir organizuotų

nusikalstamų grupuočių, tarptautinis mobilumas, naudojimasis pažangiausiomis informacijos

ir komunikacijos technologijomis, disponavimas dideliais finansiniais ištekliais, didelė

korupcinė įtaka.

Daugėja kvalifikuoto sukčiavimo atvejų, kada naudojami fiktyvių ūkio subjektų

duomenys ar suklastoti asmens tapatybės dokumentai. Šios veikos, ilgai išliekančios latentinės,

apima kelių šalių teritorijas, fiksuojama daug nukentėjusiųjų. Prie kvalifikuoto sukčiavimo

priskiriamas pastaraisiais metais paplitęs krovinių užvaldymas apgaulės būdu, kada

pasisavinami į ES valstybes nares, Rusijos Federaciją ir Baltarusijos Respubliką vilkikais

gabenami kroviniai. Lietuvos piliečių užsienyje padaromi nusikaltimai dažnai būna inicijuoti ir

suplanuoti Lietuvoje.

Dėl sparčios informacinių technologijų plėtros ir naujų elektroninių paslaugų

gausėjimo daug ekonominės, profesinės ir kitokių rūšių veiklos perkeliama į elektroninę

erdvę. Į šią erdvę ir organizuotos nusikalstamos grupuotės perkelia dalį savo nusikalstamos

veikos. Pažangios informacinių technologijų naujovės sparčiai pritaikomos nusikaltimams

elektroninėje erdvėje daryti, iš jų pelningiausios nukreipiamos į finansų sektorių (e. komerciją

ir e. bankininkystę). Dažnai nusikaltimai elektroninėje erdvėje padaromi pasinaudojant

tarpinėmis stotimis (angl. proxy server), esančiomis skirtingose pasaulio valstybėse. Tai

dažnai apsunkina tokių nusikaltimų tyrimą, ypač tada, kai reikalinga skubi kompetentingų

užsienio valstybių institucijų teisinė ar techninė pagalba.

(2 priedas)

9

2. Vidaus rizikos veiksniai, pavojai ir grėsmės

2.1. Netolygi socialinė ir ekonominė raida

Pasaulio finansų krizės, prasidėjusios 2008 metais, nulemtas socialines pasekmes

sustiprino vykdyta fiskalinio konsolidavimo politika. Didėjo nedarbo lygis, mažėjo gyventojų

pajamos ir jų perkamoji galia. Didžiausią finansų krizės naštą patyrė mažas pajamas turintys

gyventojai, kurių skaičių didino augantis nedarbas.

Socialinės pašalpos gavėjų nuo 2007 metų nuosekliai daugėjo: 2012 metais socialines

pašalpas gavo 7,4 procento šalies gyventojų. Pagrindinė socialinės pašalpos gavėjų gausėjimo

priežastis – nedarbo augimas. 2012 metais registruotų bedarbių, palyginti su 2007 metais,

padaugėjo 3,4 karto.

Teisę gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką 2012 metų pabaigoje turėjo

36,7 tūkst. registruotų bedarbių (17,5 procento visų registruotų bedarbių). Ilgalaikiai

bedarbiai, priskirtini prie pažeidžiamiausių gyventojų grupių, sudarė 30,4 procento visų

registruotų bedarbių.

2011 metais Lietuvos gyventojų skurdo rizikos lygis, palyginti su 2010 metais,

sumažėjo nuo 20,2 procento iki 20 procentų. Skurdo rizikos lygį lemia pajamų dydis ir namų

ūkių sudėtis. Pagal namų ūkio sudėtį atsidurti skurde dažniausiai rizikuoja asmenys,

gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudaro vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai. Kas

antras bedarbis ir kas dešimtas dirbantysis patyrė skurdo riziką. Maksimalus socialinės

pašalpos dydis – 350 litų, tai sudaro 51 procentą skurdo rizikos ribos dydžio. Patiriančių

skurdo riziką gyventojų pajamos buvo vidutiniškai 28,7 procento mažesnės už skurdo rizikos

ribą.

Didelis ilgalaikis nedarbas, mažos pajamos ir nepakankamas minimalių garantijų

darbo jėgai užtikrinimas skatina ekonominę darbingo amžiaus asmenų emigraciją, spartina

visuomenės senėjimą ir gausina išlaikytinių, tenkančių vienam dirbančiajam.

Didėjantis socialinės pašalpos gavėjų skaičius parodė, kad 7,4 procento Lietuvos

gyventojų iš gautų pajamų negalėjo patenkinti minimalių savo poreikių. Vertinant valstybės

biudžeto ir Valstybinio socialinio draudimo fondo deficito mastą, ribojantį galimybes mažinti

skurdo lygį ir išvengti asmenų, gaunančių socialines išmokas, gyvenimo lygio kritimo žemiau

skurdo ribos, galima daryti išvadą, kad ekonomikos krizės socialinės pasekmės yra ilgalaikės

ir sudaro potencialią grėsmę socialiniam saugumui.

2.2. Didelė gyventojų emigracija

Didelį Lietuvos gyventojų emigracijos srautą lemia ekonominės priežastys. Lietuvą

paliekantys gyventojai tikisi susirasti gerai mokamą darbą ir pagerinti savo gyvenimo sąlygas.

Nuo 2008 metų augant nedarbui, didėjo emigracijos lygis. Nuo 2010 metų nedarbui pradėjus

mažėti, emigracija taip pat sulėtėjo. 2012 metais, palyginti su 2011 metais, emigravusių iš

Lietuvos gyventojų sumažėjo penktadaliu (20,3 procento), atvykstančių į Lietuvą asmenų

padaugėjo 36 procentais.

(2 priedas)

10

Esant dideliam nedarbui, emigracija padeda spręsti šią problemą, nes pagrindinę

emigruojančių gyventojų dalį sudaro darbingo amžiaus asmenys. Tikėtina, kad pradėjus augti

ekonomikai Lietuvoje darbo jėgos gali pristigti. Kita vertus, emigracija mažina darbingo

amžiaus gyventojų, spartina visuomenės senėjimo procesą ir didina socialinių išlaidų poreikį.

2.3. Visuomenės sveikatos būklės blogėjimas

Narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėtas vartojimas Lietuvoje per 4 metus

sumažėjo, o alkoholio ir tabako vartojimo paplitimas beveik nepakito.

2011 metais Lietuvos gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 73,89 metų.

Sumažėjo skirtumas tarp vyrų ir moterų vidutinės gyvenimo trukmės – dabar jis sudaro

10,6 metų. Miesto gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė 2,5 metų ilgesnė nei kaimo

gyventojų. Lietuvoje gimusių vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė mažiausia ES, moterų

vidutinė gyvenimo trukmė priartėjo prie naujųjų ES valstybių narių vidurkio.

Lietuvoje per pastaruosius 4 metus daug mažiau paskiepijama tiek kūdikių ir vaikų,

tiek suaugusiųjų, o tai gali sukelti užkrečiamųjų ligų, valdomų skiepais, protrūkius,

epidemijas ir lemti mirties atvejus. Atsisakoma skiepyti savo vaikus dėl negatyvios

visuomenės nuomonės apie skiepų naudą. Toliau daugėjant asmenų, nepaskiepytų nuo įvairių

užkrečiamųjų ligų, kyla grėsme ne tik pačiam nepasiskiepijusiam asmeniui, bet ir visuomenei.

2012 metais padidėjo sergamumas virusiniu hepatitu A. Negalutiniais duomenimis,

2012 metais Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinėje sistemoje užregistruota

117 hepatito A atvejų (2011 metais – 17, 2010 metais – 16 atvejų).

Negalutiniais duomenimis, 2012 metais Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės

informacinėje sistemoje užregistruota 20 leptospirozės atvejų (2011 metais – 3 atvejai, 2010 ir

2009 metais – po 5 atvejus).

2012 metais Lietuvoje užregistruota 160 naujų užsikrėtimo žmogaus imunodeficito

virusu (ŽIV) atvejų (2011 metais – 166, 2010 metais – 153 atvejai). Iš viso per visą ŽIV

registravimo Lietuvoje laikotarpį (1988–2012 metais) nustatyta 2 060 ŽIV užsikrėtusių

asmenų. Pastaraisiais metais susirūpinimą kelia ŽIV plitimas tarp švirkščiamųjų narkotikų

vartotojų.

Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigose per 2012 metus dėl psichikos ir elgesio

sutrikimų vartojant narkotines ir psichotropines medžiagas iš viso užregistruota 5 890 asmenų.

2.4. Nusikalstamumas ir šešėlinė ekonomika

Nusikalstamumas. 2012 metais Lietuvoje gausėjo nusikalstamų veikų – padaugėjo

užregistruotų fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejų ir grasinimų

nužudyti, sunkiai sutrikdyti sveikatą arba asmens terorizavimo atvejų. Tai susiję su

2011 metais įsigaliojusio Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje

įstatymo įgyvendinimu. Įsigaliojus šiam įstatymui, išaugo policijos pareigūnų darbo krūvis.

Dėl šios priežasties policija nebeturi galimybės tokia pačia apimtimi vykdyti prevencinių ir

viešosios tvarkos palaikymo priemonių ir tai gali turėti neigiamos įtakos viešajam saugumui.

(2 priedas)

11

2012 metais, palyginti su 2011 metais, mažiau užregistruota tyčinių nužudymų, sunkių

sveikatos sutrikdymų, plėšimų, vagysčių. Šiek tiek mažiau užregistruota ir sukčiavimo atvejų.

Padaugėjo viešosios tvarkos pažeidimų.

Nusikaltimus, susijusius su narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu, lemia

ilgainiui susiformavusi stabili paklausa Lietuvos vidaus rinkoje ir didelės išorinės rinkos

(pavyzdžiui, Rusija, Šiaurės Europos valstybės). Teisėsaugos institucijoms vis sudėtingiau

kovoti su neteisėta narkotikų apyvarta dėl šios apyvartos globalizacijos, didelio nelegalaus

pelno ir didelės korupcijos šioje srityje, sparčiai augančios naujų psichoaktyviųjų medžiagų

pasiūlos. Veiksmingai kovoti su šiais reiškiniais trukdo ir skirtingas įvairiose pasaulio

valstybėse naujų psichoaktyviųjų medžiagų apyvartos teisinis reguliavimas. Grėsmę kelia

naujų sintetinių narkotinių medžiagų gamyba ir platinimas.

Valstybės sienos pažeidimai ir nelegali migracija. 2012 metais tendencingai didėjo

valstybės sienos su Baltarusijos Respublika pažeidimų ir mažėjo valstybės sienos su Rusijos

Federacija pažeidimų. 2012 metais valstybės sienos pažeidimo atvejų užfiksuota 8,8 procento

daugiau nei 2011 metais.

2012 metais, palyginti su 2011 metais, sulaikyta 60 procentų daugiau valstybės sienos

pažeidėjų, daugiausia dėl suintensyvėjusios Gruzijos ir Vietnamo piliečių nelegalios

migracijos. Pažymėtina, kad didžiausi nelegalios migracijos srautai per ES išorės sieną

driekiasi iš Baltarusijos Respublikos, todėl labai svarbu, kad Lietuvos ir Baltarusijos tarnybos,

atsakingos už sienos apsaugą, veiksmingai bendradarbiautų šiuo klausimu. Tačiau pastaraisiais

metais dėl Baltarusijos kaltės labai pablogėjęs bendradarbiavimas turi neigiamos įtakos

valstybės sienos apsaugos efektyvumui. Po įvykusių kelių Lietuvos ir Baltarusijos sienos

apsaugos tarnybų atstovų susitikimų ir rašytinių vadovų kreipimųsi padėtis nepasikeitė.

Trečiųjų šalių piliečių mėginimas atvykti į Lietuvą, pasinaudojant melagingais

pagrindais gautomis Šengeno vizomis, – vis dar aktualus neteisėto patekimo į Šengeno erdvę

būdas.

Šešėlinė ekonomika. Didžiausią įtaką valstybės biudžeto surinkimui daro pažeidimai,

susiję su neteisėta tabako, alkoholio gaminių ir naftos produktų apyvarta.

2012 metais neoficialios tabako gaminių apyvartos mastas pakito labai nedaug, tačiau

išryškėjo tendencija perkelti tabako gaminių kontrabandos gabenimą nuo sienos su Rusijos

Federacija prie sienos su Baltarusijos Respublika.

Pasienio ruože 84 procentus užfiksuotų kontrabandos atvejų sudaro tabako gaminių

kontrabanda. 2012 metais sulaikytų tabako gaminių, palyginti su 2011 metais, padidėjo

10,7 procento. Didesnę nelegalios rinkos dalį užima Baltarusijos Respublikoje pagamintų

cigarečių kontrabanda, o kontrabandinių tabako gaminių su Rusijos Federacijos banderolėmis

mažėja.

Pastaraisiais metais iš kaimyninių šalių įvežama daugiau įvairiausių prekių, kuriose

daug denatūruoto etilo alkoholio, tinkamo nelegalių alkoholinių gėrimų gamybai.

(2 priedas)

12

Lietuvoje ir toliau vyrauja smulki naftos produktų kontrabanda, dažniausiai degalai į

Lietuvą patenka su krovinius vežančiais vilkikais, paslėpti papildomose įvažiuojančių iš Rusijos

Federacijos Kaliningrado srities ir Baltarusijos Respublikos vilkikų talpyklose.

Nemažėja nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėta ūkine-komercine veikla, tam

įtakos turėjo legaliai veikusių bendrovių bankroto atvejų pagausėjimas. Atsiradusios laisvos

komercinės veiklos nišos užpildomos fizinių asmenų (dažniausiai bankrutavusių įmonių

specialistų) nelegaliai vykdoma komercine prekybos ar paslaugų veikla.

2.5. Korupcija

Sociologinių tyrimų duomenys rodo žmonių nepasitikėjimą tiek įstatymų leidžiamąja,

tiek vykdomąja valdžia ir politinėmis partijomis. Nepasitikėjimas valdžia ir jos institucijomis

susijęs su galbūt neteisėtu poveikiu priimant sprendimus, netinkamu lobizmo

reglamentavimu, menka atsakomybe už priimtus sprendimus, pasenusiais ir (ar) netinkamai

politikų ir valstybės tarnautojų elgesį reglamentuojančiais teisės aktais ir kitomis esamomis

problemomis.

Viena iš sričių, kurioje didžiausia korupcijos rizika ir paplitimas, tebėra viešieji

pirkimai ir jų sritys: transporto infrastruktūros plėtra, sveikatos apsauga, komunalinis ūkis,

informacinių technologijų pirkimai ir kita.

Korupciją ūkio subjektų priežiūros srityje lemia vis dar dideli priežiūros institucijų ir

verslui taikomų teisės aktų reikalavimai, taip pat gana ilgas kai kurių leidimų ir licencijų

išdavimo terminas.

Nors vykdomomis reformomis ūkio subjektų priežiūros funkcijas atliekančių

institucijų sumažinta, tačiau korupcijos lygis šioje srityje ir toliau gana aukštas – sociologiniais

tyrimais įrodyta, kad tarp labiausiai korumpuotų įstaigų patenka ir ūkio subjektų priežiūros

institucijos.

Viena iš sričių, kurioje didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, – teismų veikla.

Korupcija teisingumą vykdančiose institucijose jau daug metų nemažėja dėl šių problemų:

teisėjų atsakomybės trūkumo, uždarumo, bylų paskirstymo sistemos netobulumo, galimų

teisėjų korupcinių ryšių su advokatais, notarais, antstoliais ir bankroto administratoriais.

Lietuvoje vis dar aukštas smulkiosios korupcijos lygis. Kadangi smulkioji korupcija

paplitusi institucijose, kuriose gyventojai lankosi kasdien, todėl, nors ir vienkartinė, neigiama

jų patirtis sukuria įspūdį apie plačiai paplitusį ir visa apimantį kyšininkavimą, didina

nepasitikėjimą valstybės ir savivaldybių įstaigomis. Sociologinių tyrimų rezultatai rodo, kad

per pastaruosius 5 metus visų lygių ligoninės ir poliklinikos, kelių policija ir savivaldybės,

ypač jų žemėtvarkos skyriai, patenka tarp 5 labiausiai korumpuotų institucijų Lietuvoje.

2.6. Politinis radikalizmas ir ekstremizmas

Lietuvoje kraštutines ideologijas propaguojančios organizacijos ir grupės, nepaisant

sudėtingos valstybės ekonominės padėties ir išorės poveikio veiksnių, yra negausios ir

neįtakingos. Jų nariai visuomenės dėmesio dažniausiai siekia viešosiomis akcijomis ir

(2 priedas)

13

kontroversiška retorika. Kraštutinių pažiūrų aktyvistai naudojasi ir žiniasklaidos priemonėmis,

o šios neretai jų veiklai skiria neproporcingai daug dėmesio.

2012 metais Lietuvoje, nors ir vyko Seimo rinkimai, neužfiksuota didesnio kraštutinių

dešiniųjų organizacijų ir grupių veiklos suaktyvėjimo. Daugumos jų veikla priklausė nuo

vieno ar kelių vadovaujančių asmenų aktyvumo. Nors su dešiniaisiais ekstremistais siejamų

smurto ir vandalizmo aktų nedaugėjo, tačiau ir pavienius išpuolius suinteresuotos išorės įtakos

grupės stengėsi panaudoti kaip valstybės kompromitavimo įrankį.

Kraštutinei kairiajai marksizmo-leninizmo srovei būdingų bruožų galima aptikti

Socialistinio liaudies fronto veikloje. Partijos vadovybė deklaruoja siekį atsisakyti rinkos

ekonomikos modelio ir prieštarauja daugumai ES ir NATO vykdomos politikos krypčių.

Socialistinis liaudies frontas veikia kaip Baltijos valstybių reakcingus visuomenės sluoksnius

vienijančios sistemos sudėtinė dalis. Organizacijos veiklą koordinuoja išorės įtakos grupės,

suinteresuotos Vidurio ir Rytų Europos valstybių silpninimu.

2.7. Įslaptintos informacijos netekimas ir (ar) atskleidimas

Įgaliotos institucijos nuolat kontroliuoja, kaip laikomasi nacionalinės įslaptintos

informacijos, taip pat NATO ir ES Lietuvai perduotos įslaptintos informacijos apsaugos

reikalavimų, atlieka paslapčių subjektų patikrinimus. Šių patikrinimų rezultatai vertintini kaip

pakankamai geri. Tačiau įslaptintos informacijos apsaugos užtikrinimo rizikos veiksnys visą

laiką tebėra personalo patikimumas ir sąmoningumas, ypač apdorojant įslaptintą informaciją

elektroninėmis priemonėmis.

2.8. Valstybės lygio gamtinio, techninio, ekologinio ar socialinio pobūdžio

ekstremaliosios situacijos

2012 metais valstybės lygio branduolinių ar radiologinių avarijų neįvyko. Daug įvykių

sukėlė gamtinio pobūdžio, ypač hidrometeorologiniai, reiškiniai. Pasaulio ir Lietuvos

hidrometeorologijos tarnybos prognozuoja, kad ateityje dėl intensyvėjančių klimato reiškinių

gausės gamtinio pobūdžio ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų.

Pastarąjį dešimtmetį avarijų elektros tinkluose dėl stichinių meteorologinių reiškinių

įvyksta beveik kasmet. 2012 metais užfiksuotos avarijos akcinių bendrovių LESTO, „ORLEN

Lietuva“ ir LITGRID įrenginiuose ir elektros tinkluose. Keliuose regionuose buvo nutrūkęs

elektros energijos tiekimas beveik 270 000 vartotojų.

Per kelerius metus labai sumažėjo su pavojingomis cheminėmis medžiagomis

susijusių incidentų. Sugriežtinus kontrolę ir apskaitą, jų vis mažiau išmetama miškuose ar

pakelėse.

(2 priedas)

14

II. NACIONALINIO SAUGUMO POLITIKOS ĮGYVENDINIMO PRIORITETAI

IR UŽDAVINIAI

3. Užsienio ir gynybos politika

3.1. Aktyvi ir atsakinga narystė NATO

2012 metais toliau buvo įtvirtinami NATO kolektyvinės gynybos tikslai, įgyvendinami

NATO uždaviniai krizių valdymo ir tarptautinio saugumo palaikymo srityse. Pasiekta

ilgalaikių Lietuvos nacionaliniam saugumui svarbių sprendimų, susijusių su kolektyvine

gynyba, oro policija, energetinio saugumo iniciatyva.

Peržiūrėjus NATO gynybos ir atgrasymo laikyseną, patvirtinta, kad bus išlaikytas

branduolinės politikos status quo, – tai reiškia, kad JAV ir toliau turėtų išlaikyti savo

branduolinius ginklus Europoje. Patvirtinta, kad NATO priešraketinės gynybos sistema apims

visą Aljanso teritoriją, pradėta aktyvuoti pirmoji fazė.

2012 metais buvo tęsiama politinė ir praktinė parama narystės NATO siekiančioms

šalims. Siekdama stiprinti regioninį saugumą, Lietuva 2011–2012 metais atliko NATO

kontaktinės ambasados Gruzijoje funkcijas.

2012 metais Lietuvai pavyko pasiekti, kad įvairaus masto ir pobūdžio NATO ir JAV

pratybos vyktų Baltijos regione. Šiomis pratybomis buvo stiprinamas Lietuvos kariuomenės ir

civilinių institucijų pasirengimas efektyviai veikti kartu su sąjungininkais ir dalyvauti šalies

gynyboje. NATO krizių valdymo pratybų „CMX 2012“, vykusių kartu su kibernetinio

saugumo pratybomis „Cyber Coalition 2012“, metu buvo tikrinamos NATO ir valstybės

institucijų procedūros ir sąveika kilus kibernetinėms, cheminėms, biologinėms ir

radiologinėms grėsmėms.

NATO oro policijos misija Baltijos šalyse – svarbiausia nuolatinio NATO buvimo

Lietuvoje išraiška, demonstruojanti Aljanso solidarumą ir įsipareigojimus. 2012 metais šioje

misijoje budėjo Vokietijos, Lenkijos ir Čekijos kontingentai. NATO oro policijos misija

Baltijos šalyse bus tęsiama ir po 2014 metų.

3.2. Aktyvi ir atsakinga narystė ES

2012 metais tęstas praktinis dalyvavimas ES Bendrojoje saugumo ir gynybos

politikoje. Siekiant užtikrinti sklandų ES Tarybos darbą ir veiklos tęstinumą Lietuvos

pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu, priimti reikiami sprendimai, ypač Lietuvos

pasirinktose prioritetinėse srityse (energetinis saugumas, veiksminga ES išorės sienų apsauga,

efektyvus ES Baltijos jūros regiono strategijos įgyvendinimas ir sustiprintas regioninis

bendradarbiavimas, Rytų partnerystės valstybių suartėjimas su ES).

Aktyvus ir atsakingas Lietuvos dalyvavimas ES misijose ir operacijose padėjo

Lietuvai būti matoma ir patikima ES valstybe nare. Ji toliau sėkmingai dalyvavo Afganistane,

Gruzijoje ir Moldovoje; pasirašė supratimo memorandumą su Jungtine Karalyste, Švedija,

Nyderlandų Karalyste ir Latvija dėl bendros kovinės grupės kūrimo (planuojama, kad ši

(2 priedas)

15

Jungtinės Karalystės kovinė grupė budės 2013 metų II pusmetį). Taip pat susitarta dėl

dalyvavimo Šiaurės kovinėje grupėje su Šiaurės šalimis.

Nuosekliai siekiama, kad atominių elektrinių testavimas nepalankiausiomis sąlygomis

(stress testai) pagal ES metodologiją būtų vykdomas ne tik ES, bet būtų testuojamos ir

kaimyninėse valstybėse esančios ir planuojamos statyti atominės elektrinės.

3.3. Dvišalių ir daugiašalių santykių stiprinimas

Bendradarbiavimas su JAV. Strateginė partnerystė su JAV išliko svarbus Lietuvos

saugumą stiprinantis veiksnys. JAV nuosekliai rėmė Baltijos šalių siekį NATO oro policijos

misiją pakeisti į ilgalaikę ir palaikė Lietuvos iniciatyvą kurti NATO Energetinio saugumo

kompetencijos centrą. JAV finansavo karių ir civilių tarnautojų kursus, mokymą ir studijas

JAV, taip pat skyrė lėšų Lietuvos kariuomenės modernizavimo projektams ir įrangai,

reikalingai operacijoms Afganistane, įsigyti. Kartu su Pensilvanijos nacionaline gvardija ir

toliau dalyvauta Afganistane rengiant Afganistano policijos pajėgas.

Lietuvos bendradarbiavimas su JAV energetikos srityje svarbus Lietuvos energetiniam

saugumui: JAV kompanijos aktyviai domisi Lietuvos energetiniais projektais (suskystintų

gamtinių dujų terminalo statyba ir tiekimas, atominės elektrinės, skalūnų dujų žvalgyba ir kiti

klausimai).

Veiksmingai bendradarbiaujant su JAV ir kitais partneriais, išplėtota 2012 m. balandžio

1 d. įsteigto Branduolinio saugumo kompetencijos centro veikla (Medininkų pasieniečių

mokykloje). Šis centras prisideda įgyvendinant globalius kovos su branduolinių medžiagų

neplatinimu tikslus.

Lietuva siekė stiprinti Šiaurės ir Baltijos šalių dialogą su JAV, siekdama šiuo dialogu

išlaikyti JAV dėmesį regionui.

Bendradarbiavimas su Šiaurės šalimis. Saugumo stiprinimas Baltijos ir Šiaurės šalių

regione – vienas iš Lietuvos užsienio ir saugumo politikos prioritetų. Sėkmingai plėtota

bendra praktinio bendradarbiavimo formato NORDEFCO veikla (naujas Šiaurės šalių

gynybinio bendradarbiavimo formatas, sujungęs visus iki tol buvusius projektus). Lietuva

pakviesta nuo 2015 metų tapti ES Šiaurės kovinės grupės (Nordic Battle Group) nare. Lietuvos

ambasada Stokholme tapo NATO kontaktine atstovybe Švedijoje 2013–2014 metams.

Svarbiausia Šiaurės šalis partnerė tebėra Danija. Toliau vykdytas ilgalaikio

motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ sąveikumo su NATO pajėgomis per

Danijos diviziją projektas, vyko bendros štabų pratybos ir kursai.

Bendradarbiaudama su Norvegija, Lietuva įsigijo naudingų sunkiųjų kulkosvaidžių

Browning M2 QCB ir šovinių.

Bendradarbiavimas su Baltijos šalimis. Baltijos šalys buvo pagrindinės partnerės

saugumo ir gynybos politikos srityje. Buvo siekiama, kad trys Baltijos šalys vieningai reikštų

savo nuomonę NATO formatuose.

Naujasis Baltijos šalių bendradarbiavimo gynybos srityje susitarimas 2012 metais

buvo derinamas ir pasirašytas 2013 m. sausio 29 d. Šis susitarimas pakeitė Baltijos šalių

(2 priedas)

16

bendradarbiavimo formatą ir priartino jį prie Šiaurės šalių naudojamo bendradarbiavimo

modelio NORDEFCO. Naujasis susitarimas sukuria platesnes bendradarbiavimo su Šiaurės

šalimis galimybes. Siekiant užtikrinti sklandų Baltijos šalių bendradarbiavimą, ir toliau

reguliariai 2 kartus per metus vyksta gynybos ministrų ir kariuomenės vadų susitikimai. Juose

aptariama padėtis regione, priimami sprendimai dėl Baltijos šalių gynybinio

bendradarbiavimo stiprinimo.

2012 metais priimti sprendimai dėl tolesnio Baltijos šalių bendradarbiavimo mokymo

ir pratybų srityje, bendrų įsigijimų vykdymo, nenuolatinio bataliono dydžio vieneto kūrimo.

Intensyvėjantį Baltijos šalių bendradarbiavimą rodo 2012 metais priimtas sprendimas dėl

bendro dalyvavimo 2016 metais NATO greitojo reagavimo pajėgose.

Bendradarbiavimas su Lenkija. Lenkija – pagrindiniai Lietuvos ir Baltijos šalių

vartai, per kuriuos Baltijos šalių energetikos ir transporto sistemos integruojamos į ES tinklus.

2012 metais su Lenkija buvo palaikomas dialogas dėl strateginių energetikos ir transporto

projektų įgyvendinimo, taip pat derinamos pozicijos dėl branduolinės saugos užtikrinimo ES

kaimynystėje. Lietuvos saugumo ir gynybos srities interesai glaudžiai susieti su Lenkija.

Karinis bendradarbiavimas su Lenkija – viena iš svarbiausių Lietuvos gynybos stiprinimo

sričių. Lietuva ir Lenkija kartu dirba planuodamos NATO gynybą ir pratybas regione. NATO

nusprendus pratęsti oro policijos misiją po 2014 metų, Lenkija laikoma viena tinkamiausių

partnerių dėl savo pajėgumų ir geografinio artumo. Šalys steigėjos toliau derina

tarpvyriausybinės sutarties dėl Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigados (LITPOLUKRBRIG)

projektą. Tęstos konsultacijos su Lenkija įvairiais strateginės reikšmės klausimais,

koordinuoti veiksmai siekiant didesnio NATO matomumo regione.

Bendradarbiavimas su Gruzija, Ukraina ir Moldova. 2012 metais Lietuva ir toliau

aktyviai prisidėjo stiprinant NATO ir ES ryšius su Rytų partnerystės valstybėmis. Pasiekta

didelė pažanga Pietų Kaukazo valstybių derybose su ES dėl asociacijos sutarčių. Pradėtas ES

vizų dialogas su Gruzija dėl bevizių kelionių į ES sąlygų. Gruzijos parlamento rinkimai

2012 metais buvo reikšmingas žingsnis, konsoliduojant demokratiją šalyje. Konflikto

Gruzijoje sureguliavimas tebėra ES ir Rusijos spręstinų klausimų darbotvarkėje.

Lietuva ir toliau nuosekliai rėmė Ukrainos eurointegracinius siekius. 2012 metais

parafuotas ES ir Ukrainos asociacijos susitarimas.

Sėkmingai vykstant deryboms dėl asociacijos sutarties ir jos dalies dėl glaudaus

bendradarbiavimo plataus masto laisvos prekybos erdvės (DCFTA), Moldova pasiekė

pažangą spręsdama asociacijos su ES klausimą. Iš Rytų partnerystės valstybių Moldova

toliausiai pažengė įgyvendindama vizų liberalizavimo veiksmų planą. 2012 metais Moldova su

ES pasirašė pamatinį bendradarbiavimo susitarimą dėl dalyvavimo ES krizių valdymo

misijose ir operacijose.

Ukrainos ir Gruzijos kariai drauge su Lietuvos kariais sėkmingai tarnavo Afganistane.

Gruzija, Ukraina ir Moldova tebėra svarbiausios Rytų kaimynystės partnerės. Tai rodo

(2 priedas)

17

ilgalaikį strateginį Lietuvos siekį skatinti šių valstybių integraciją į ES ir NATO (Gruzijos

atveju).

2012 metais įgyvendinant ES Rytų partnerystės politiką, organizuotos dvišalės

konsultacijos su Moldova, siekiant perduoti sėkmingą Lietuvos patirtį, susijusią su ES Trečiojo

energetikos paketo įgyvendinimu.

Bendradarbiavimas su Rusija ir Baltarusija. 2012 metais su Rusija ir Baltarusija

bendradarbiauta gana fragmentiškai, daugiausia tai lėmė šių valstybių pozicija dėl Lietuvos ir

europinės bei euroatlantinės bendrijų. Lietuvos pastangos suintensyvinti dvišalį

bendradarbiavimą gynybos srityje su Rusija teigiamų rezultatų dar nedavė. Dvišaliams

santykiams su Baltarusija neigiamos įtakos turėjo 2012 m. liepos 4 d. Lietuvos–Baltarusijos

sienos pažeidimo ore atvejis, tačiau, nepaisant to, pavyko išlaikyti ryšius su Baltarusijos

žemesnio ir vidutinio rango pareigūnais.

Bendradarbiavimas su Kinijos Liaudies Respublika. 2012 metais pradėta aktyviau

bendradarbiauti su Kinija: įvyko aukšto rango vadovų susitikimai, pasirašytas dvišalis

susitarimas dėl bendradarbiavimo gynybos srityje, numatantis dvišalių konsultacijų rengimą,

dalyvavimą bendruose mokymuose, dalijimąsi dalyvavimo tarptautinėse operacijose patirtimi.

3.4. Veikla tarptautinėse organizacijose

Jungtinės Tautos. 2012 metais Lietuvos atstovai aktyviai veikė Jungtinėse Tautose,

pristatė Lietuvą kaip veiklią, solidarią ir atsakingą tarptautinės bendrijos narę, pasisakė už

paramą demokratijai ir visuotinėms žmogaus teisėms, aukščiausiu lygiu deklaravo būtinybę

stiprinti esamą branduolinės saugos ir saugumo teisinį reguliavimą.

Lietuva vykdė aktyvią kampaniją siekdama Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos

nenuolatinės narės vietos 2014–2015 metais.

Jungtinių Tautų konvencijos dėl poveikio aplinkai įgyvendinimo komitetas

2012 metais toliau svarstė Lietuvos pateiktą skundą dėl Baltarusijos Espoo konvencijos

pažeidimų, įgyvendinant atominės elektrinės statybos Baltarusijoje projektą. Galutinės

išvados dėl šio skundo turėtų būti patvirtintos 2013 metais.

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA). 2012 m. rugsėjo 17–21 d.

Vienoje vykusioje TATENA Generalinėje konferencijoje Lietuva pristatė iniciatyvas,

vykdomas įgyvendinant TATENA branduolinės saugos stiprinimo planą, iškėlė klausimus dėl

kaimyninių atominių elektrinių saugos, atsparumo testų ES kaimyninėse šalyse taikymo jau

veikiančioms ir numatomoms statyti atominėms elektrinėms. Konsultuotasi su TATENA dėl

mokymo programų parengimo Branduolinio saugumo kompetencijos centrui Lietuvoje.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO). 2012 metais

Lietuva, kaip buvusi ESBO pirmininkė 2011 metais, kartu su Airija ir Ukraina aktyviai

dalyvavo ESBO Trejeto veikloje. Žmogiškosios dimensijos įsipareigojimų įgyvendinimas

daugelyje ESBO valstybių (nepriklausančių ES ir NATO) tebėra nepatenkinamas. Ginklų

kontrolės, saugumą ir pasitikėjimą stiprinančių priemonių srityje ir toliau trūko pažangos,

(2 priedas)

18

nesutarimų tarp šalių nemažėjo. Tikėtina, kad tokia situacija gali paveikti ESBO Saugumo

bendradarbiavimo forumo, kuriam Lietuva pirmininkaus 2013 metų viduryje, darbą.

3.5. Aktyvus dalyvavimas stiprinant tarptautinį saugumą ir stabilumą

Lietuva, dalyvaudama ISAF ir EUPOL misijose Afganistane, buvo aktyvi saugumo

teikėja, prisidedanti prie NATO ir ES politikų tikslų. Afganistano pietuose veikė Specialiųjų

operacijų pajėgų eskadronas ir Oro pajėgų mokymo grupė. Lietuvos vadovaujamoje Goro

provincijos atkūrimo grupėje daugiausia dėmesio skirta saugumo pajėgų mokymui ir

atsakomybės už saugumą Goro provincijoje perdavimui vietos valdžiai – vyko trečiasis

atsakomybės už saugumą perdavimo vietos saugumo pajėgoms etapas, į kurį pateko 3 Goro

provincijos rajonai. Metų pabaigoje į ketvirtąjį atsakomybės perdavimo etapą įtraukti visi kiti

6 Goro provincijos rajonai. Vystomojo bendradarbiavimo projektams Afganistane įgyvendinti

2012 metais skirta 1,33 mln. litų, iš jų 780 tūkst. litų – Specialiosios misijos Afganistane

programai. Iš viso Afganistane įgyvendinti 35 projektai.

Prisidėdama prie Jungtinų Tautų Organizacijos vykdomų tarptautinių taikos

palaikymo operacijų, Lietuva nuo 2012 m. birželio 16 d. iki rugpjūčio 23 d. dislokavo karinį

stebėtoją Jungtinių Tautų stebėjimo misijoje Sirijoje (UNSMIS). Dėl pablogėjusio saugumo

misijos mandatas neįgyvendintas ir misija nutraukta.

3.6. Kompetencijos ir galimybių atstovauti Lietuvos Respublikos interesams

didinimas

Siekiant užtikrinti Lietuvos ir Trejeto pirmininkavimo programos įgyvendinimą,

patvirtintas Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai 2013 metų renginių kalendorius, intensyviai

rengtasi 8 Lietuvoje vyksiantiems pirmininkavimo susitikimams, gerintas bendradarbiavimas

su ES institucijomis, aktyviai bendradarbiauta su pirmininkavimo Trejeto valstybėmis,

kitomis ES valstybėmis narėmis – organizuotos konsultacijos.

Siekiant stiprinti atstovavimą Lietuvai ir veiksmingai atlikti ES Tarybai

pirmininkaujančiai valstybei tenkančias užduotis, 2012 metais suformuotos visų valstybės

institucijų pirmininkavimo ES Tarybai komandos, sustiprintos kai kurios Lietuvos

diplomatinės atstovybės, sudarytos sąlygos daugiau valstybės institucijų atstovų dalyvauti ES

institucijų darbo struktūrų posėdžiuose ir tarptautinių organizacijų susitikimuose. Tobulinta

visų pirmininkavimo funkcijas atliksiančių asmenų kvalifikacija, organizuotos stažuotės ES

institucijose ir ES valstybių narių viešojo sektoriaus institucijose, taip pat mokymai Lietuvos

diplomatinių atstovybių vadovams.

Gynybinių pajėgumų stiprinimas, mobilizacinės sistemos plėtra, pilietinės

visuomenės stiprinimas aptarti Vyriausybės ataskaitos bendrojoje dalyje.

(2 priedas)

19

4. Vidaus saugumo užtikrinimo politika

4.1. Ilgalaikių nacionalinį saugumą stiprinančių programų vykdymas

2012 metais patikslintas Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų

įstatyme nustatytas ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo

reglamentavimas. Vyriausybė pavedė institucijoms pateikti Krašto apsaugos ministerijai

pasiūlymus dėl patvirtintų ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų tolesnio

įgyvendinimo, atnaujinimo ar panaikinimo, o Krašto apsaugos ministerijai pavesta atnaujinti

šių programų rengimo planą.

Vykdant Nacionalinės kovos su korupcija programą, Nacionalinei teismų administracijai

teikta metodinė pagalba rengiant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo, Lietuvos

Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų

tarnybos įstatymo ir su jais susijusių įstatymų pakeitimo įstatymų projektus (atsparumo

korupcijai testus), kurie sudarytų galimybes atitinkamomis priemonėmis tam tikra tvarka

valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovui inicijuoti tos srities valstybės tarnautojų

atsparumo korupcijai patikrinimą. Taip pat pateikti teisės aktų, reglamentuojančių atsparumo

korupcijai patikrinimo procesą, projektai ir pasiūlymai dėl teisės aktų, reglamentuojančių

visuomenės informavimo priemonių atstovų atsakomybę.

Nacionalinė nusikaltimų prevencijos ir kontrolės programa buvo įgyvendinama

vykdant šios programos įgyvendinimo priemonių planą.

Siekdamos atitraukti vaikus nuo socialiai nepageidautinos veiklos, policijos įstaigos,

Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos ir savivaldybės

savarankiškai arba kartu su socialiniais partneriais vykdė įvairias prevencines veiklas:

šviečiamąsias akcijas, informacinius susitikimus ir paskaitas, skirtus teisės pažeidimų,

alkoholio ir narkotikų vartojimo ir patyčių prevencijai, konkursus, atvirų durų dienas, taip pat

buvo organizuojamas kokybiškas vaikų laisvalaikio užimtumas stovyklose, dienos ir

užimtumo centruose. Ypač daug dėmesio buvo skiriama vaikams, priklausantiems socialinės

rizikos grupėms. Intensyviai buvo dirbama ir su jaunaisiais policijos rėmėjais: organizuojami

jų sąskrydžiai, rengiami žygiai, sportinės varžybos. Informacija apie prevencines veiklas buvo

skleidžiama įvairiais būdais ir priemonėmis interneto svetainėse, socialiniuose tinklalapiuose,

susirinkimuose, per žiniasklaidą, naudojant prevencinį policijos autobusą.

Vykdant turtinių nusikalstamų veikų prevenciją, daugelyje šalies miestų toliau

vykdytos saugios kaimynystės programos. Plėtojant šią veiklą, itin daug dėmesio buvo

skiriama vienkiemių ir atokesnių gyvenviečių saugumo užtikrinimui ir bendradarbiavimui su

bendruomenėmis. Prie policijos vykdomų prevencinių priemonių aktyviai prisidėjo

savivaldybės, dalyvaudamos kartu arba paremdamos finansiškai.

Reaguojant į dažnus telefoninio ir kitokio sukčiavimo atvejus, teritorinių policijos

įstaigų užsakymu sukurta vaizdinė informacija (vaizdo klipas ir filmas), skirta padėti

žmonėms išvengti šios rūšies nusikaltimų. Ši informacija buvo rodoma per vietos televiziją,

viešajame transporte, kino teatruose prieš kino seansus.

(2 priedas)

20

Siekiant tobulinti pareigūnų žinias turtinių nusikalstamų veikų tyrimo srityje, vyko

mokymai pagal turtinių nusikalstamų veikų ir turto išieškojimo ikiteisminio tyrimo pareigūnų,

prokurorų ir teisėjų kvalifikacijos kėlimo programą.

Nacionalinė narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2010–2016 metų

programa buvo įgyvendinama vykdant šios programos įgyvendinimo plano priemones.

Dalyvauta įgyvendinant psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos programas, skirtas

mokinių tėvams ar teisėtiems atstovams, parengti informaciniai leidiniai apie psichoaktyviųjų

medžiagų vartojimo prevenciją, skirti mokinių tėvams ar teisėtiems atstovams.

2011 metais sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinti Asmenų, kurie kreipiasi į

asmens sveikatos priežiūros įstaigas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant narkotines ir

psichotropines medžiagas, stebėsenos informacinės sistemos nuostatai ir duomenų saugos

nuostatai. Ši informacinė sistema 2012 m. liepos 1 d. pradėjo veikti Valstybiniame psichikos

sveikatos centre. Ji organizacinėmis priemonėmis užtikrina tvarkomų duomenų patikimumą ir

saugumą. Valstybinis psichikos sveikatos centras analizuoja šioje informacinėje sistemoje

sukauptą informaciją, apibendrina ją ir pateikia išvadas nuolatiniam duomenų gavėjui –

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui ir kitiems duomenų gavėjams pagal

poreikį. Rinkta ir analizuota informacija apie asmenų, kurie kreipiasi į asmens sveikatos

priežiūros įstaigas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant narkotines ir psichotropines

medžiagas, skaičių, sergamumą, ligotumą (duomenys skelbiami interneto tinklalapyje

www.vpsc.lt).

4.2. Žvalgybos ir kontržvalgybos pajėgumų stiprinimas, grėsmių analizės

ir stebėsenos pajėgumų stiprinimas

2012 metais žvalgybos ir kontržvalgybos pajėgumų stiprinimui teigiamą impulsą davė

2012 metais priimtas Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo pakeitimo įstatymas. Šis

įstatymas naujai apibrėžė žvalgybos sistemą ir kontržvalgybą, šią atribodamas nuo

teisėsaugos, nustatė griežtus kontrolės mechanizmus ir žvalgybos pareigūnų statusą. Taigi

buvo suformuluoti aiškūs žvalgybos ir kontržvalgybos veiklos principai.

2012 metais Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos

ministerijos žvalgybos pajėgumus stiprino tose srityse, kurios pirmiausia skirtos Valstybės

gynimo tarybos prioritetiniams žvalgybos informacijos poreikiams patenkinti.

2012 metais buvo vykdomi kontržvalgybos tyrimai ir operacijos, susijusios su

tiesioginių grėsmių valstybės saugumui ir gynybinei galiai nustatymu ir neutralizavimu. Šių

tyrimų ir operacijų tikslas – surinkti informaciją apie šnipinėjimo grėsmes, dalyvavimą

organizuotoje nusikalstamoje veikoje, neteisėtą disponavimą šaudmenimis, sprogmenimis ir

ginklais, vykdomas korupcinio pobūdžio veikas. Surinkti informaciją patvirtinantys

duomenys buvo teikiami teisėsaugos ir kitoms nacionalinį saugumą užtikrinančioms

institucijoms.

(2 priedas)

21

4.3. Viešojo saugumo palaikymas ir stiprinimas

2012 metais patobulintas Policijos registruojamų įvykių registras – įdiegta papildomų

funkcijų, užtikrinančių tikslesnį operatyvų policijos pajėgų valdymą ir greitesnį reagavimą į

įvykius.

Įdiegta gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema, užtikrinanti gyventojų

perspėjimą ir informavimą apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją trumpaisiais

pranešimais tiesiogiai į gyventojų mobiliuosius telefonus.

Lietuva sėkmingai baigė pirmininkauti (iš viso 2 metus) Baltijos jūros regiono kovos

su organizuotu nusikalstamumu projektui „Baltic sea task force on organized crime“.

Projektu siekta stiprinti policijos, sienos apsaugos tarnybų ir muitinės bendradarbiavimą

Baltijos jūros regione planuojant ir koordinuojant bendrus veiksmus ir įgyvendinti ES Baltijos

jūros strategijoje nustatytus tikslus ir uždavinius.

4.4. Ekonominio ir finansinio saugumo užtikrinimas

Ekonominis saugumas užtikrinamas mažinant ekonominės veiklos apribojimus,

sudarant laisvos ir sąžiningos konkurencijos sąlygas, siekiant kurti palankią aplinką verslo ir

inovacijų plėtrai, užsienio investicijoms, eksporto įvairinimui.

Siekiant gerinti Lietuvos investicinę aplinką ir kurti veiksmingą tiesioginių vidaus ir

užsienio investicijų skatinimo sistemą, visų pirma orientuotą į ilgalaikę šalies ūkio plėtrą,

ekonomikos augimą ir visuomenės gerovę, 2012 metais buvo įgyvendinami Investicijų

skatinimo 2008–2013 metų programos tikslai ir uždaviniai. Buvo vykdomos priemonės,

gerinančios Lietuvos įvaizdį, kuriama ir tobulinama investicijų skatinimo priemonių sistema,

kuriama verslui palanki mokesčių sistema, kuriamas ir plėtojamas pramoninių parkų ir jų

pagrindu įsteigtų laisvųjų ekonominių zonų tinklas, spartinamas teritorijų planavimo ir

statybų dokumentų tvarkymo procesas.

Išankstiniais duomenimis, valdžios sektoriaus deficitas 2012 metais atitiko Lietuvos

konvergencijos 2012 metų programoje nustatytą užduotį – neviršyti 3 procentų BVP.

4.5. Energetinio saugumo užtikrinimas

2012 metais diplomatinėmis priemonėmis buvo siekiama stiprinti Lietuvos energetinį

saugumą. Baltijos šalių energetinės priklausomybės, bendradarbiavimo strateginių energetinių

projektų klausimai (regioninės atominės elektrinės Visagine, elektros tiltų su Skandinavija ir

Lenkija, Lietuvos ir Lenkijos dujotiekių sujungimo, suskystintų gamtinių dujų terminalo

Lietuvoje ir kiti) buvo keliami aukšto lygio susitikimuose ES, taip pat su JAV, Vokietijos,

Lenkijos, Latvijos, Ispanijos ir kitų šalių pareigūnais.

Buvo įgyvendinamos šios energetinio saugumo užtikrinimo priemonės:

1. Lietuvos elektros energetikos sistemos integracija į ES energetikos sistemas ir

bendrą Europos vidaus rinką. Strateginiai elektros sektoriaus projektai: „NordBalt“ jungtis,

„LitPol Link“ jungtis.

(2 priedas)

22

2. Sinchroninis prisijungimas prie kontinentinės Europos tinklų (KET). Europos

Komisija derasi su Rusija ir Baltarusija dėl politinio susitarimo, kuris turėtų pereinamuoju

laikotarpiu (t. y. iki Baltijos šalių elektros energetikos sistemų atsijungimo (desinchroniza-

cijos) nuo UPS / IPS sistemos) įgyvendinti Trečiojo energetikos paketo reikalavimus ir kartu

pakeisti šiuo metu veikiantį Baltijos valstybių, Rusijos ir Baltarusijos elektros sistemų darbą

reguliuojantį BRELL susitarimą. Vis dėlto derybos dėl politinio susitarimo nuostatų, kurios

sudarytų Baltijos šalių sinchroninio prisijungimo prie kontinentinės Europos tinklų sąlygas,

dar nepasibaigusios.

2012 metais Lietuva prisijungė prie Šiaurės šalių elektros biržos „Nord Pool Spot“.

Lietuvos prekybos zona jau pradėjo dirbti joje, o 2013 metais numatoma steigti ir Latvijos

prekybos zoną.

3. Suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimas. Kartu su šio terminalo

statyba Lietuvoje tiesiamas dujotiekis Jurbarkas–Klaipėda, kuris sudarys galimybę šalyje

sukurti dujų perdavimo magistralinių tinklų žiedą. Nutiesus dujotiekį, bus išplėtoti Lietuvos

gamtinių dujų perdavimo sistemos pajėgumai, pagerės perdavimo sistemos patikimumas, bus

galima tiekti dujas iš numatomo pastatyti suskystintų gamtinių dujų terminalo Klaipėdoje. Šis

dujotiekis leis prijungti naujus gamtinių dujų vartotojus Tauragėje ir Šilutėje, be to, užtikrins

dujų tiekimo patikimumą esamiems vartotojams. Taigi dujotiekis Jurbarkas–Klaipėda padės

siekti ilgalaikių strateginių tikslų – didinti šalies energetinį saugumą ir mažinti priklausomybę

nuo vienintelio dujų tiekėjo.

4. Lietuvos ir Lenkijos dujotiekių jungties projektas. Priimtas sprendimas rengti

Lietuvos ir Lenkijos dujų jungties galimybių studiją.

5. Požeminė gamtinių dujų saugykla Syderiuose. Europos Komisija priėmė sprendimą

skirti 1 mln. eurų finansinę paramą Syderių geologinės struktūros tyrimų antrojo etapo

darbams.

6. Vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas, teisės aktų parengimas.

Rengiami atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo biodujų gamybai teisės aktų projektai.

Priėmus Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatymą ir jo

įgyvendinamuosius teisės aktus, sukurta energetinių išteklių birža, t. y. sudarytos teisinės

sąlygos veikti centralizuotai prekybos biokuro produktais ir naftos produktų atsargomis

sistemai, įtvirtintas valstybės lygiu organizuojamos centralizuotos prekybos gamtinėmis

dujomis aikštelės (gamtinių dujų biržos) teisinis statusas. Šiais veiksmais sudarytos teisinės

prielaidos palaipsniui mažinti šalies priklausomybę nuo vienintelio importuojamo iškastinio

kuro tiekėjo.

7. Branduolinės energetikos plėtojimas. Šiuo metu klausimas dėl tolesnės branduolinės

energetikos plėtros svarstomas ir vertinamas ekonominiu, socialiniu, sisteminiu ir elektros

tiekimo saugumo patikimumo požiūriais; numatomi galimi elektros energetikos sektoriaus

raidos scenarijai ilgalaikėje perspektyvoje; kuriamas valstybės apsirūpinimo elektros energija

strategijos modelis. Bus tikslinama Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija ir

(2 priedas)

23

numatomos energetikos sektorių plėtros kryptys. Priimant sprendimus dėl Visagino atominės

elektrinės projekto tęstinumo, turi būti aiški regioninių partnerių pozicija ir pasiryžimas jį

vykdyti kartu, nes projektas gali būti tęsiamas tik kaip regioninis projektas.

8. Energetikos įmonių pasirengimas veikti ekstremaliomis sąlygomis, energijos išteklių

privalomųjų atsargų kaupimas. Tobulinama teisinė bazė, kad energetikos įmonės būtų

tinkamai pasirengusios veikti ekstremaliosios energetikos padėties sąlygomis.

4.6. Elektroninės informacijos saugos (kibernetinio saugumo) stiprinimas

Lietuva toliau dalyvavo svarstant kibernetinio saugumo klausimus NATO kontekste.

Konsultuotasi su Baltijos ir Šiaurės šalimis dėl tolesnio bendradarbiavimo šioje srityje.

Dalyvauta Estijoje įkurto NATO Bendros kibernetinės gynybos kompetencijos centro

veikloje. Stiprintas tarpinstitucinis bendradarbiavimas kibernetinės gynybos srityje,

konsultuotasi ir aptarta kibernetinio saugumo padėtis su įvairiomis Lietuvos Respublikos

institucijomis, taip pat su privačiu sektoriumi.

Išplėsta Elektroninės informacijos saugos (kibernetinio saugumo) koordinavimo

komisijos sudėtis ir kompetencija, patvirtinti šios komisijos naujos redakcijos nuostatai.

Parengtas Valstybės informacinių išteklių atitikties elektroninės informacijos saugos

(kibernetinio saugumo) reikalavimams stebėsenos sistemos investicijų projektas.

Parengtas Lietuvos institucijų ir įstaigų kontaktinių asmenų, atsakingų už reagavimą į

elektroninės informacijos saugos (kibernetinio saugumo) incidentus ir kibernetines atakas,

sąrašas.

4.7. Įslaptintos informacijos apsaugos užtikrinimas

Plėtojant įslaptintos informacijos apsaugos sistemą, užtikrinant gynybinių interesų

apsaugą ir siekiant sumažinti užsienio žvalgybos ir saugumo tarnybų veiklą, nukreiptą prieš

Lietuvos Respubliką, ES ir NATO, buvo įgyvendinamos Lietuvos Respublikos įslaptintos

informacijos, ES ir NATO Lietuvai perduotos įslaptintos informacijos apsaugos tobulinimo

2010–2014 metų programos priemonės. Taip pat buvo derinamos sutartys su užsienio

valstybėmis dėl keitimosi įslaptinta informacija ir įslaptintos informacijos apsaugos. Siekiant

kuo geriau užtikrinti įslaptintos informacijos apsaugą, daug dėmesio skirta prevencijai:

institucijose organizuoti kontroliniai įslaptintos informacijos apsaugos būklės patikrinimai,

parengti informacinio saugumo instruktažai įslaptintos informacijos apsaugos klausimais,

parengta ir išplatinta Lietuvos Respublikos atstovybėse prie NATO bei ES informacinė

medžiaga apie galimas kibernetines grėsmes ir saugumo instrukcijos.

4.8. Socialinio saugumo užtikrinimas

Piniginė socialinė parama – viena iš piliečių socialinio saugumo užtikrinimo, skurdo ir

socialinės atskirties mažinimo priemonių, todėl, stabilizuojantis ekonominei situacijai šalyje,

ieškoma veiksmingų priemonių, užtikrinančių socialinį saugumą. Siekiama tobulinti piniginės

(2 priedas)

24

socialinės paramos teikimo sistemą, mažinti nepasiturinčių gyventojų socialinę atskirtį ir

skurdo riziką.

Atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes, finansinės paramos teikimas šeimoms

šiuo metu apribotas, tačiau nepasiturinčioms šeimoms mokamos išmokos, skiriamos

socialinės pašalpos, kompensacijos už būsto šildymą ir vandenį, mokyklose vaikai gauna

nemokamą maitinimą, prieš prasidedant mokslo metams mokiniams skiriama parama mokinio

reikmenims įsigyti.

Siekdamos užtikrinti socialinį stabilumą ir saugumą, prie valstybės teikiamos paramos

prisideda ir savivaldybės. Jos savo nustatyta tvarka nepasiturintiems gyventojams iš

savivaldybės biudžeto lėšų gali skirti vienkartines pašalpas skurdo, benamystės, ligos,

neįgalumo, stichinės nelaimės ir kitais atvejais.

Svarbiausias artimiausios ateities uždavinys – šalies gyventojų, ypač socialiai

pažeidžiamų gyventojų grupių, apsauga nuo ekonominių pokyčių neigiamų veiksnių, siekiant

išvengti nepritekliaus, jį pašalinti ar palengvinti.

III. LIETUVOS NACIONALINIO SAUGUMO 2012 METŲ BŪKLĖS

APIBENDRINIMAS

2012 metais bendra Lietuvos nacionalinio saugumo būklė ir tarptautinė aplinka išliko

santykinai stabili. Lietuva aktyviai veikė tarptautinėje arenoje, pirmiausia ES ir NATO,

įgyvendindama savo saugumo interesus. Gerėjo Lietuvos ekonomikos būklė, metų pradžioje

augimo būta lėtesnio, o esamos ekonomikos plėtros pakako ūkio būklei palaikyti, tačiau

įmonės vis dar nelinkusios investuoti ar samdyti daug naujų darbuotojų.

Kaip ir ankstesniais metais, pagrindinis išorės rizikos nacionaliniam saugumui

veiksnys – Lietuvos priklausomybė nuo Rusijos strateginių žaliavų ir energijos tiekimo, o

vidaus rizikos veiksnys – netolygi socialinė ir ekonominė raida. Energetikos sektoriaus

izoliacija nuo ES energetinių tinklų ir sistemų ir visiška priklausomybė nuo vienintelio

išorinio energijos išteklių tiekėjo kelia grėsmę patikimam ir saugiam energijos išteklių ir

energijos tiekimui.

Lietuvos suverenitetui ir nacionaliniams interesams grėsmę kėlė kitų šalių pastangos

daryti įtaką politinei sistemai, kariniams pajėgumams, socialiniam ir ekonominiam

gyvenimui, kultūriniam tapatumui, taip pat kitų valstybių žvalgybos tarnybų veiksmai.

Informacinės ir kibernetinės atakos – naujos Lietuvos nacionaliniam saugumui

kylančios grėsmės. Valstybės, nusikalstamos grupuotės, politinės jėgos, pavieniai asmenys vis

plačiau naudojasi tarptautine ir nacionaline informacine erdve neobjektyviai ir klaidinančiai

informacijai skleisti, viešajai nuomonei formuoti.

Stiprėjantis vidaus rizikos veiksnys – netolygi socialinė ir ekonominė raida. Esami ar

vis dar didėjantys įvairių visuomenės grupių gyvenimo lygio skirtumai gali skatinti

nepasitikėjimą valstybės institucijomis ir demokratine politine sistema, politinį ekstremizmą,

(2 priedas)

25

nusikalstamumą, socialinius neramumus. Tarp vidaus rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių

nurodoma korupcija, nedarbas ir gyventojų emigracija.

2012 metais, atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes, vykdytos nacionalinį

saugumą stiprinančios priemonės, siekiant užtikrinti vidaus ir užsienio politikos stabilumą.

__________________