Ūkio ministerijos 2014 metų veiklos ataskaita

Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos

2014 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

2015 m. vasario 27 d. Vilnius

2

TURINYS

I. STRATEGINIŲ POKYČIŲ ĮGYVENDINIMAS ............................................................................ 3

II. STRATEGINIO VEIKLOS PLANO ĮGYVENDINIMO REZULTATAI ...................................... 11

STRATEGINĮ TIKSLĄ ĮGYVENDINANČIOS PROGRAMOS ............................................................... 13

PROGRAMA „ŪKIO PLĖTROS IR KONKURENCINGUMO DIDINIMAS“ (KODAS 01-05) .. 13

PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI ...................................................................................... 38

PROGRAMOS ASIGNAVIMŲ PANAUDOJIMAS ..................................................................................... 44

PROGRAMA „ŪKIO MINISTERIJOS REORGANIZAVIMO LAIKOTARPIO ENERGETIKOS SRITIES PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMAS“ (KODAS 01-02) ................................................................ 46

PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI ...................................................................................... 47

PROGRAMOS ASIGNAVIMŲ PANAUDOJIMAS ..................................................................................... 48

III. KOORDINUOJAMŲ TARPINSTITUCINIŲ VEIKLOS PLANŲ, PLĖTROS PROGRAMŲ IR STRATEGIJŲ ĮGYVENDINIMAS ..................................................................................................... 49

LIETUVOS INOVACIJŲ PLĖTROS 2014–2020 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI ....................................................................................................................................................... 49

LIETUVOS EKSPORTO PLĖTROS 2014–2020 METŲ GAIRIŲ ĮGYVENDINIMO REZULTATAI ....................................................................................................................................................... 52

INVESTICIJŲ SKATINIMO IR PRAMONĖS PLĖTROS 2014–2020 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI .................................................................................................................... 53

LIETUVOS TURIZMO PLĖTROS 2014–2020 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI ....................................................................................................................................................... 56

NACIONALINĖS MOKSLINIŲ TYRIMŲ, TECHNOLOGIJŲ IR INOVACIJŲ PLĖTROS KOSMOSO SRITYJE 2010–2015 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI .... 61

PRIORITETINIŲ MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR EKSPERIMENTINĖS (SOCIALINĖS, KULTŪRINĖS) PLĖTROS IR INOVACIJŲ RAIDOS (SUMANIOS SPECIALIZACIJOS) KRYPČIŲ IR JŲ PRIORITETŲ ĮGYVENDINIMO PROGRAMOS REZULTATAI ......................... 64

IV. LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS .................... 66

V. PLANUOJAMI ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO VEIKLOS PRIORITETAI ............................ 76

3

I. STRATEGINIŲ POKYČIŲ ĮGYVENDINIMAS

Įgyvendindami 2014 metų Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ūkio ministerijos veiklos prioritetus, atlikome šiuos svarbiausius darbus ir pasiekėme tokius rezultatus:

I prioritetas. INVESTICINĖS APLINKOS GERINIMAS. (Prisideda prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioriteto „Ekonomikos augimas, užimtumo didinimas, skurdo ir socialinės atskirties mažinimas“ įgyvendinimo.)

Kauno laisvajai ekonominei zonai plėtoti reikalingoje teritorijoje pradėtos procedūros, susijusios su žemės paėmimu visuomenės poreikiams:

Kreipėmės į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT) dėl sprendimo pradėti 85 žemės sklypų, esančių Kauno laisvosios ekonominės zonos (Kauno LEZ) teritorijoje, paėmimą visuomenės poreikiams. NŽT žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūrai pradėti priėmė reikalingus įsakymus dėl 30 sklypų. 2014 metų lapkričio mėn. atlikti šių 30 sklypų geodeziniai (kadastriniai) matavimai, gruodžio mėn. jie įregistruoti Registrų centro duomenų bazėje ir parengti viešųjų pirkimų procedūriniai dokumentai, kad 2015 metų I ketvirtį būtų galima atlikti šių sklypų individualius vertinimus. Dėl kitų 55 žemės sklypų, patenkančių į Kauno LEZ teritoriją, iki 2014 m. gruodžio 31 d. NŽT Kauno rajono skyrius nepateikė sprendimo projekto.

Rengėme medžiagą ir dalyvavome teismo posėdžiuose, kuriuose nagrinėjamos bylos dėl žemės sklypų, esančių Kauno LEZ teritorijoje, paėmimo visuomenės poreikiams (pradėtos 3 teisminės bylos dėl 9 žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už juos ir vyksta teisminiai ginčai). Teismams priėmus šiose bylose galutinius ir neskundžiamus sprendimus, žemės sklypų savininkams bus galutinai kompensuoti nuostoliai už žemės sklypus, paimtus iš jų visuomenės poreikiams.

Tarpininkavome iš valstybei svarbiam ekonominiam projektui įgyvendinti – Klaipėdos laisvajai ekonominei zonai (Klaipėdos LEZ) plėtoti – reikalingų teritorijų iškeldinant nuolatinius jų gyventojus. Ūkio ministerija NŽT įsakymų pagrindu perdavė 1 742,9 tūkst. Lt Klaipėdos miesto savivaldybei, ji šiomis lėšomis atsiskaitė su 9 žemės sklypų, esančių Klaipėdos LEZ, savininkais už žemę, paimamą iš jų visuomenės poreikiams.

Kartu su VšĮ „Investuok Lietuvoje“ į Lietuvą pritraukėme 29 investicijų projektus, kuriuos įgyvendinus bus sukurta 1 860 darbo vietų. Pritraukiant investicijas prioritetas buvo skiriamas projektams, kurie bus įgyvendinami regionuose.

Parengėme Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasitarimo protokolo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinės priemonės „Tobulinti gyventojų privačių santaupų investavimo į ekonomiką mechanizmą, kartu didinti įmonių finansavimo šaltinių ir priemonių spektrą“ įgyvendinimo“ projektą, kuriam pritarta 2014 m. lapkričio 24 d. Vyriausybės pasitarime. Vyriausybės pasitarimo protokole numatyta, kad Lietuvos bankas kartu su Ūkio ministerija, Finansų ministerija ir kitomis institucijomis turi parengti ir iki 2015 m. birželio 30 d. Vyriausybei pateiti konkrečius siūlymus, prisidėsiančius prie įmonių finansavimo šaltinių ir priemonių spektro didinimo.

Svarbiausi rezultatai: Pasaulio ekonomikos forumo (angl. World Economic Forum) 2014–2015 metų

ataskaitoje Lietuva užėmė 41 vietą iš 144 pasaulio valstybių pagal konkurencingumą (2013 metais buvo 48 iš 148 pasaulio valstybių).

4

Išankstiniais duomenimis, 2014 metų III ketvirtį TUI srautas Lietuvoje buvo teigiamas (1 803,09 mln. Lt), t. y. investicijos Lietuvoje didėjo (metiniai duomenys bus paskelbti 2015 metų balandžio mėnesį).

Net 88,9 proc. per metus pritrauktų tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektų Lietuvoje buvo aukštos pridėtinės vertės (plg. 2013 metais tokie projektai sudarė tik 68 proc.). __________________________________________________________________________________________________________

II prioritetas. Verslo aplinkos gerinimas. (Prisideda prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioritetų „Ekonomikos augimas, užimtumo didinimas, skurdo ir socialinės atskirties mažinimas“ ir „Šalies ūkio finansinio tvarumo užtikrinimas ir nuoseklus biudžeto pajamų didinimas“ įgyvendinimo.)

Atlikome ūkinės komercinės veiklos leidimų (licencijų) peržiūrą, kurios metu įvertinome 12 ministerijų ir Lietuvos banko pateiktą informaciją apie 423 rūšių licencijas ir pasiūlėme Vyriausybei 45 rūšių licencijas pakeisti verslą mažiau ribojančia priemone – pranešimais (deklaracijomis), 9 rūšių licencijų atsisakyti, 160 licencijų rūšių išdavimo tvarką supaprastinti (Vyriausybė pasiūlymams pritarė 2014 metų vasario 5 d.). Teikėme išvadas ministerijų parengtiems teisės aktų projektams (Ūkio ministerijos turimais duomenimis, Seime iki 2015 kovo mėnesio priimti 4 įstatymai, parengti ir Vyriausybei pateikti 13 įstatymų pakeitimo projektų). Įgyvendinus pasiūlymus, nerizikingą veiklą bus galima pradėti jau kitą dieną po dokumentų pateikimo (nereikės laukti daugiau kaip 30 dienų norint pradėti verslą).

Siekdami, kad būtų atsisakyta perteklinių duomenų reikalavimo iš verslo, kad priežiūros funkcijos valstybėje būtų atliekamos efektyviau, koordinuotai, veiksmingai bendradarbiaujant, mažiausiomis sąnaudomis ir efektyviai naudojant valstybės išteklius, pradėjome kurti priežiūrą atliekančių institucijų bendrą informacinę sistemą (PAIIS). 2014 metais atlikome PAIIS galimų veiklos modelių analizę, kuri parodė, kad optimalus sistemos sukūrimo scenarijus apimtų bendros duomenų bazės visoms priežiūros institucijoms sukūrimą, priežiūros institucijų bendravimo su ūkio subjektais vieno langelio principu internetinio portalo sukūrimą ir naujų kompiuterizuotų darbo įrankių priežiūros institucijoms suteikimą. Remiantis analizės išvadomis, parengtas projektas, pagal kurį jau 2016 metais bus sukurta PAIIS pilotinė versija (galutinė projekto pabaiga 2019 metai).

Parenge me Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo atitinkamų straipsnių ir priedų pakeitimo projektus (jiems Lietuvos Respublikos Seimas pritare 2014 m. birz elio 26 d. plenariniame pose dyje) ir taip sudarėme teisines prielaidas Lietuvoje veikti Europos Sąjungos (toliau – ES) centrinių, komercinių ir bendrovių registrų sąveikos sistemai. S i sistema pagerins tarpvalstybinę prieigą prie ES centriniuose, komerciniuose ir bendrovių registruose registruotų bendrovių ir jų uz sienio filialų dokumentų, duomenų ir kitos informacijos apie bendroves ir jų uz sienio filialus, taip pat priside s prie Europos verslo subjektų konkurencingumo skatinimo, administracine s nas tos maz inimo ir teisinio tikrumo didinimo. Numatoma, kad s i informacija bus vies ai prieinama per Europos e. teisingumo portalą ir Juridinių asmenų registro tvarkytojo interneto svetainę nuo 2017 metų liepos me nesio.

Parengėme Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo pakeitimo, reguliuojančio bankroto administravimo išlaidas, tarp jų ir administratoriaus atlyginimą, įstatymo projektą, kurį 2014 metų lapkričio mėn. pateikėme valstybės institucijoms ir verslo asociacijoms išvadoms gauti. Galutinis įstatymo projektas Vyriausybei

5

turi būti pateiktas iki 2015 m. birželio 1 d. Siekdami užtikrinti skaidrią bankroto administratorių paskyrimo procedūrą,

parengėme bankroto administratorių kompiuterinės atrankos taisykles ir įdiegėme bankroto administratorių atrankos kompiuterinę programą. Bankroto administratorių atrankos kompiuterinė programa veiks kaip integruota Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto informacinės sistemos dalis, kuri internetu sujungta su Lietuvos teismų informacine sistema.

Ūkio ministerijos užsakymu atliktas vidaus rinkos politiką įgyvendinančių institucijų (taip pat ir prekių rinkos priežiūros institucijų) sistemos tyrimas. Tyrimo rengėjai pasiūlė teisės aktuose aiškiau įtvirtinti rinkos priežiūros institucijų kompetenciją taikyti poveikio priemones ir atlikti kitus rinkos priežiūros veiksmus, numatant baigtinius tokių institucijų sąrašus ir konkrečias jų funkcijas. Be to, tyrime pateikė siūlymus dėl konkrečių horizontaliais Europos Sąjungos vidaus rinkos teisės aktais valstybėms narėms nustatytų rinkos priežiūros funkcijų efektyvesnio įgyvendinimo (pvz., įstatyminiu lygiu įtvirtinti pareigą bendradarbiauti bei pareigą kaupti mokslines ir technines žinias; aiškiau įtvirtinti pareigą rinkos priežiūros institucijoms vykdyti nelaimingų atsitikimų ir žalos sveikatai stebėseną bei gaminių tikrinimą; siekiant detalaus reguliavimo patvirtinti atitinkamas tvarkas bei taisykles). Tyrimo ataskaitoje aptarti keli rinkos priežiūros sistemos koordinavimo modeliai: pagal reguliavimo sritį aptariamas tiek atskiras ne maisto produktų rinkos priežiūros sistemos koordinavimo modelis, tiek bendras maisto ir ne maisto produktų rinkos priežiūros mechanizmas. Remdamiesi tyrimu, Vyriausybei pateikėme pasiūlymus dėl galimų prekių ir paslaugų rinkos priežiūrą atliekančių institucijų sistemos tobulinimo veiksmų. Ūkio ministerija ir toliau lieka atsakinga už produktų saugos ir rinkos priežiūros srities politikos formavimą ir koordinavimą.

Kuriant specialistų kvalifikacijų žemėlapį patvirtinome kriterijus, leidžiančius susieti studijų ir mokymo programas su Lietuvos profesijų klasifikatoriuje pateiktomis profesijų grupėmis. Susiejimo paskirtis – sudaryti galimybę, vykdant žmogiškųjų išteklių stebėseną, nustatyti, ar specialistai dirba pagal įgytą kvalifikaciją.

Sukūrėme žmogiškųjų išteklių kvalifikacijos palaikymo finansavimo sistemos modelį, pagal kurį mažosios ir vidutinės įmonės itin palankiomis sąlygomis galės gauti finansinę paramą darbuotojų kompetencijai didinti ir kvalifikacijai tobulinti.

Dalyvavome Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) struktūrų veikloje. 2014 m. balandžio 8 d. pasirašytas Vyriausybės ir EBPO susitarimas dėl finansavimo sukūrė teisinį pagrindą organizacijos ekspertams atlikti išsamias Lietuvos viešojo valdymo, reguliavimo reformos, valstybės valdomų įmonių valdymo, inovacijų politikos, rinkos atvirumo, statistikos peržiūras, ekonominį vertinimą, liberalizavimo kodeksų analizę, pateikti pranešimą jaunimo užimtumo politikos klausimais. 2014 m. liepos 1 d. gautas EBPO patvirtinimas dėl Lietuvos prisijungimo prie EBPO Rekomendacijos dėl lyčių lygybės švietimo, užimtumo ir verslumo srityse, o 2014 m. liepos 11 d. – dėl Lietuvos prisijungimo prie EBPO Jaunimo veiksmų plano. Pradėtas Lietuvos prašymo priimti į Turizmo komitetą nagrinėjimo procesas.

Įgyvendindami Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymą ir Valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymą, parengėme ir pateikėme Vyriausybei nutarimų projektus, kuriais patvirtinti Privatizavimo procedūrų vykdymo tvarkos aprašas (Vyriausybės 2014 m. spalio 15 d. nutarimas Nr. 1131), Privatizavimo komisijos sudėtis (Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimas Nr. 906) ir Privatizavimo komisijos nuostatai (Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. 1025).

2014 m. spalio 16 d. Seimo priimtame Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pakeitimo įstatyme nustatyta, kad nuo 2015 m. kovo 1 d. valstybės įmonių ir savivaldybės įmonių valdybų nariais galės būti skiriami ne tik valstybės tarnautojai, bet ir kiti

6

fiziniai asmenys (valdybų nariai turės atitikti bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, naujos sudėties valdybos turės būti suformuotos iki 2015 m. rugsėjo 1 d.). Taip pat parengėme Vyriausybės nutarimo, nustatančio juridinių asmenų, galinčių siūlyti valstybės tarnautojų ir kitų fizinių asmenų kandidatūras į valstybės ar savivaldybės įmonės valdybos narius, parinkimo tvarką, projektą. Naujieji valdybų formavimo principai sudarys prielaidas suformuoti profesionalesnes valdybas.

Ūkio ministerija įgyvendina savininko teises ir pareigas valstybės įmonėje „Visagino energija“. 2014 m. spalio 16 d. priimtame Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pakeitimo įstatyme nustatyta, kad įmonės valdyba sudaroma, jeigu tai nustatyta įmonės įstatuose. Valstybės įmonės „Visagino energija“ įstatuose nėra numatyta, kad sudaroma valdyba, be to, įmonės teisinę formą planuojama keisti į uždarąją akcinę bendrovę, todėl 2014 metais valdyba „Visagino energijoje“ nesudaryta.

Patvirtinome valstybės įmonės „Visagino energija“ 2015–2018 metų veiklos

strategiją (ūkio ministro 2015 m. sausio 30 d. įsakymas Nr. 4-52).

Nustatėme, kad Ūkio ministerija, atstovaudama valstybei, verslo informacijos centruose ir verslo inkubatorių įstaigose negali daryti lemiamos įtakos visuotiniame dalininkų susirinkime priimamiems sprendimams, todėl tikslinga pasitraukti iš tokių įstaigų dalininkų. 2014 metais VšĮ Anykščių verslo informacinio centro ir VšĮ Vilnijos verslo inkubatoriaus valstybės kaip dalininkės, turtinės ir neturtinės teisės ir pareigos perduotos savivaldybėms. Pasitraukimas iš kitų įstaigų planuojamas 2015 metais.

Seimui pateikėme svarstyti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo pasiūlėme nustatyti, kad viešoji įstaiga „Stebėsenos ir prognozių agentūra“, kurios savininkė yra valstybė, o Ūkio ministerija įgyvendina valstybės kaip savininko teises ir pareigas, Vyriausybės nustatyta tvarka vykdytų viešojo administravimo veiklą, teikdama įstatyme nustatytas administracines paslaugas (vykdytų Valdymo koordinavimo centro funkcijas).

Nustatėme esamą padėtį viešosiose įstaigose, kurių savininkė arba dalininkė yra valstybė (valdymo organų analizė ir kita), ir parengėme pasiūlymus dėl šių įstaigų valdymo tobulinimo. Pasiūlymai Vyriausybei pateikti 2015 metų vasario mėnesį. Svarbiausi rezultatai:

Pasaulio banko tyrimo „Doing Business 2015“ duomenimis, Lietuva pagal sudarytas verslo sąlygas bendrame pasaulio šalių reitinge užima 24 vietą iš 189 pasaulio valstybių.

69 proc. ūkio subjektų teigiamai vertina priežiūros institucijų veiklą. __________________________________________________________________________________________________________

III prioritetas. Verslo ir verslumo skatinimas. (Prisideda prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioriteto „Ekonomikos augimas, užimtumo didinimas, skurdo ir socialinės atskirties mažinimas“ ir „Energetinio efektyvumo ir saugumo didinimas“ įgyvendinimo.)

Dalyvavome rengiant dokumentus, būtinus pradėti naudoti ES 2014–2020 metų finansinės perspektyvos lėšas: Lietuvos Respublikos partneryste s sutartį (patvirtinta Europos Komisijos (toliau – EK) 2014 m. birz elio 20 d. įgyvendinimo sprendimu); 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktu rinių fondų investicijų veiksmų programą; Atsakomybe s ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktu rinių fondų investicijų veiksmų programą, taisykles; 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktu rinių fondų veiksmų programos administravimo taisykles; 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktu rinių fondų investicijų veiksmų programos priedą; 2014–2020 metų

7

projektų administravimo ir finansavimo taisykles. U kio ministro 2014 m. gruodz io 19 d. įsakymu Nr. 4-933 patvirtintas 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktu rinių fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo planas.

Pirmieji parengėme formuojamų priemonių, atrankos kriterijų, naudos ir kokybės vertinimo kriterijų projektus ir paskelbėme viešai aptarti (2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos stebe senos komitete 2014 m. gruodz io 11 d. patvirtinti atitikties ir prioritetiniai kriterijai 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos priemonėms „Auditas pramonei LT“, „Regio Invest LT +“, „Expo sertifikatas LT“, „Naujos galimybės LT“, „Žmogiškieji ištekliai Invest LT+“).

2014 m. kovo 21 d. kartu su Britų Taryba ir kitais partneriais surengėme pirmąją Lietuvoje socialinio verslumo konferenciją, kurios dalyviai susipažino su užsienio šalių patirtimi, aptarė Lietuvoje galimus socialinio verslumo modelius ir koncepcijos projektą. Parengtą Socialinio verslo koncepcijos projektą gruodžio mėnesį pateikėme oficialiai derinti. Koncepciją planuojama patvirtinti 2015 metų I ketvirtį.

Teikėme mokymo, konsultavimo ir informavimo paslaugas pradedantiesiems verslininkams: įgyvendinant ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamos priemonės „Asistentas – 4“ projektus, įvairiose Lietuvos savivaldybėse suteikta 49 626 val. konsultacinių paslaugų ir suorganizuoti 268 verslo informaciniai renginiai. Suteiktos viešosios paslaugos verslui padėjo įsteigti 60 naujų smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų.

VšĮ „Versli Lietuva“ 2014 metais suorganizavo 16 jaunimo verslumo skatinimo renginių „Verslas veža“, suteikė 1 890 valandų nemokamų konsultacijų pradedantiesiems verslininkams, padėjo įsisteigti 157 naujiems verslams, o, įgyvendindama ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus projektus, 2014 metais suteikė 2 496 vnt. konsultacijų norintiems pradėti ir vykdantiems verslą asmenims, įgyvendinant projektą „Pirmųjų verslo metų paslaugų krepšeliai“ įsteigtos 373 naujos įmonės.

Stiprindami ekonominį atstovavimą užsienyje, išplėtėme Lietuvos komercijos atašė Kinijos Liaudies Respublikoje veiklos teritoriją į Korėją, Mongoliją ir Vietnamą, Lietuvos komercijos atašė Jungtinėje Karalystėje veiklos teritoriją – į Omano Sultonatą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. 401 komercijos atašė padėjėjo pareigybė panaikinta Švedijos Karalystėje, o įsteigta Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje. 2014 m. gruodžio mėn. darbą pradėjo Lietuvos Respublikos komercijos atašė Vokietijos Federacinėje Respublikoje.

Svarbiausias rezultatas:

Išankstiniais duomenimis (galutiniai 2014 metų duomenys bus paskelbti 2015 metų birželio mėnesį), tūkstančiui gyventojų teko 79,4 veikiančių mažųjų ir vidutinių įmonių ir fizinių asmenų, vykdančių individualią veiklą (plg. 2013 metais tūkstančiui gyventojų teko 70,63 veikiančių mažųjų ir vidutinių įmonių ir fizinių asmenų, vykdančių individualią veiklą). _____________________________________________________________________________________________________________________

IV prioritetas. Viešųjų pirkimų sistemos tobulinimas. (Prisideda prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioritetų „Šalies ūkio finansinio tvarumo užtikrinimas ir nuoseklus biudžetų pajamų didinimas“ įgyvendinimo.)

Ūkio ministerijos siūlymu, 2014 metais Vyriausybė priėmė sprendimą, kuriuo

rekomendavo, kad Vyriausybei pavaldžios valstybės įstaigos ir įmonės ekonomiškai

naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų 2014 metais turi taikyti ne mažiau kaip 20 proc.,

2015 metais – 30 proc. nuo visų atliekamų supaprastintų viešųjų pirkimų vertės. Taip pat

8

kreipėmės į kitas Vyriausybei nepavaldžias organizacijas, ragindami jas viešuosiuose pirkimuose plačiau taikyti šį kriterijų.

2015 m. sausio 1 d. įsigaliojus Ūkio ministerijos parengtoms ir Seimo priimtoms Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms, perkančiosios organizacijos, atliekančios tarptautinius ir supaprastintus pirkimus, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje įpareigotos skelbti sudarytas pirkimo sutartis, pirkimo sutarčių pakeitimus ir laimėjusio dalyvio pasiūlymą.

Seimui pateikėme Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projektą, kuriame siūloma prievolė perkančiosioms organizacijoms pirkimo dokumentuose įtvirtinti reikalavimą tiekėjams neturėti neįvykdytų įsipareigojimų, susijusių su socialinio draudimo įmokų ir mokesčių mokėjimu (ši nuostata užtikrintų, kad viešuosiuose pirkimuose dalyvautų tik sąžiningai mokesčius mokantys tiekėjai).

Išplėtėme CPO LT elektroninio katalogo asortimentą – papildėme katalogą naujais pirkimų moduliais: valymo, apsaugos paslaugų, bendrųjų ir specialiųjų rangos darbų su projektavimu ir be jo, spausdintuvų nuomos ir aptarnavimo, kilimėlių nuomos ir keitimo, projektavimo paslaugų, medicinos prietaisų ir sąnarių endoprotezų pirkimų moduliais. Šiuo metu per CPO LT elektroninį katalogą greitesniu, skaidresniu ir valstybės biudžeto lėšas taupančiu būdu galima įsigyti iš esmės visas prekes, paslaugas ir darbus, reikalingus daugumos perkančiųjų organizacijų kasdienėje veikloje. Taip pat CPO LT elektroninį katalogą išplėtėme projektavimo paslaugų pirkimo ir bendrųjų ir specialiųjų rangos darbų su projektavimu ir be jo pirkimų moduliais, kurie užtikrins taupesnį, efektyvesnį ir greitesnį atnaujinimo (modernizavimo) darbų ir projektavimo paslaugų pirkimą. CPO LT elektroninio katalogo asortimentas užtikrina visišką Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo poreikį.

Svarbiausias rezultatas:

Duomenys apie centralizuotai vykdytų viešųjų pirkimų vertės dalį iš bendros viešųjų pirkimų vertės bus žinomi 2015 metų kovo mėnesį Viešųjų pirkimų tarnybai apibendrinus perkančiųjų organizacijų ataskaitų duomenis. 2013 metų rodiklio reikšmė – 9,7 proc., 2014 metų III ketv. – 14,6 proc.

Duomenys apie elektroninių pirkimų dalį (iš visų skelbiamų viešųjų pirkimų) bus žinomi 2015 metų kovo mėnesį Viešųjų pirkimų tarnybai apibendrinus perkančiųjų organizacijų ataskaitų duomenis. 2013 metų rodiklio reikšmė – 87,2 proc., 2014 metų IV ketv. – 93,9 proc. ______________________________________________________________________________________________________________________

V prioritetas. Inovatyvios ekonomikos plėtra. (Prisideda prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioriteto „Ekonomikos augimas, užimtumo didinimas, skurdo ir socialinės atskirties mažinimas“ įgyvendinimo.)

Rengdami Inovacijų skatinimo įstatymo projektą parengėme Inovacijų skatinimo įstatymo koncepciją, kurios alternatyvos buvo pristatytos ir apsvarstytos Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (toliau – MTEPI) strateginės tarybos posėdyje ir Ministro Pirmininko potvarkiu sudarytoje darbo grupėje, kuriai pavesta iki 2015 m. gegužės 1 d. pateikti pasiūlymų dėl Lietuvos inovacijų skatinimo sistemos pertvarkos.

Skatinome klasterizaciją Lietuvoje: – 2014 m. vasario mėnesį Ūkio ministro įsakymu patvirtintoje Lietuvos klasterių

plėtros koncepcijoje nustatėme uždavinius, skatinančius klasterizaciją, išskyrėme klasterių plėtros tikslus ir klasterizacijos procesų plėtros kryptis, nustatėme optimalų klasterių narių skaičių, išskyrėme klasterių išsivystymo lygius. ES 2014–2020 m.

9

struktūrinės paramos priemonės formuojamos pagal kiekvieno klasterio išsivystymo lygį (bus skelbiami atskiri kvietimai), apribojant konkurenciją vieno klasterio išsivystymo lygyje;

– skatindami Lietuvos įmones atlikti Baltijos jūros ekosistemos tyrimus, nuo 100 tūkst. litų iki 150 tūkst. litų padidinome finansavimą projektams, vykdomiems pagal Jungtinę Baltijos jūros mokslinių tyrimų programą BONUS. Finansuotas 1 tarptautinis projektas jūrinių ekoinovacijų srityje;

– tarptautinių klasterių skatinimo iniciatyvos „Innovation Express“ finansavimą padidinome nuo 120 tūkst. litų iki 245 tūkst. litų. Ši priemonė yra aktuali Lietuvos įmonių tinklams, siekiantiems plėsti užsienio rinkas, didinti savo konkurencingumą ir kartu su užsienio partneriais kurti ir diegti naujus produktus.

Pagal priemonę „Inočekiai LT“ patvirtintos 456 paraiškos, kurioms numatytas finansavimas siekia 7 mln. Lt (iš viso gautos 948 paraiškos iš įmonių, kurios norėjo įsigyti įvairių paslaugų iš mokslo institucijų). Rekordinę sumą – 2 mln. litų skyrėme 92 intelektinės nuosavybės projektams vykdyti.

2014 m. spalio 7 d., Paryžiuje, ūkio ministras Evaldas Gustas pasirašė Europos bendradarbiaujančios valstybės susitarimą su Europos kosmoso agentūra. Šiuo susitarimu siekiama sudaryti galimybių Lietuvos verslininkams ir mokslininkams dalyvauti pripažintame aukščiausio lygio tarptautiniame mokslo, technologijų ir inovacijų tinkle.

Parengėme Inovatyviųjų viešųjų pirkimų gaires (patvirtinta ūkio ministro 2014 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 4-938). Šiomis gairėmis siekiame paskatinti perkančiąsias organizacijas, naudojantis esamais viešuosius pirkimus reglamentuojančiais teisės aktais, įsigyti geresnės kokybės, perkančiųjų organizacijų specifinius poreikius geriau atitinkančias prekes, paslaugas ar darbus, kurie pagerintų viešųjų paslaugų kokybę ir (ar) perkančiųjų organizacijų funkcijų vykdymo efektyvumą, taip pat padidintų inovacijų paklausą rinkoje.

Svarbiausi rezultatai: Remiantis Europos Komisijos parengtu Inovacijų sąjungos rezultatų suvestinės

vertinimu, Lietuvos suminis inovatyvumo indeksas 2013 metais išaugo iki 0,289 (2014 metų duomenys bus paskelbti 2015 metų kovo mėnesį).

Verslo išlaidų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (toliau – MTEP), palyginti su BVP, rodiklis bus paskelbtas 2015 metų spalio mėn. 2013 metų kriterijaus reikšmė – 0,24 proc.

__________________________________________________________________________________________________________

ŪKIO MINISTERIJOS VEIKLOS EFEKTYVUMO DIDINIMAS

2014 metais tęsėme: Procesų valdymo diegimą: integruojant Ūkio ministerijos ir jai pavaldžių

biudžetinių įstaigų projektus į projektų portfelio inicijavimo, stebėsenos ir pabaigos procesus, nustatytas bendrasis išorinių projektų integracijos procesas, parengta bendroji proceso schema pagal atsakomybes, nubraižyta matrica ir parengtas proceso aprašas pagal projekto gyvavimo ciklą.

Ūkio ministerijai pavaldžių įstaigų funkcijų optimizavimą. 2013 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 1, 2, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 15, 18, 19, 22, 23 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XII-697. Priėmus šio įstatymo pakeitimus, 2014 m. liepos 1 d. Valstybinė metrologijos tarnyba reorganizuota išskaidymo būdu, jos vykdomas funkcijas paskirstant Ūkio ministerijai (politikos formavimo), Lietuvos metrologijos inspekcijai (priežiūros) ir Valstybinių

10

etalonų laboratorijai (Nacionalinio metrologijos instituto). 2014 m. rugpjūčio 21 d. Valstybinė metrologijos tarnyba išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

2014 metais pradėjome darbus, susijusius su tolesniu metrologijos sistemos tobulinimu: parengėme valstybės valdomų įmonių akcinių bendrovių „Vilniaus metrologijos centras“, „Kauno metrologijos centras“, „Klaipėdos metrologijos centras“, „Šiaulių metrologijos centras“, „Panevėžio metrologijos centras“ veiklos optimizavimo koncepciją. Ūkio ministerijos kolegijos 2014 m. lapkričio 18 d. posėdžio metu buvo nuspręsta optimizuoti metrologijos centrų veiklą reorganizuojant juos prijungimo prie AB „Vilniaus metrologijos centras“ būdu su filialais Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje. Metrologijos centrų reorganizaciją planuojama vykdyti 2015 metais.

11

II. STRATEGINIO VEIKLOS PLANO ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

Ūkio ministerijos MISIJA – KURTI PALANKIĄ TEISINĘ IR EKONOMINĘ APLINKĄ ŪKIO

PLĖTRAI IR TAIP UŽTIKRINTI VISUOMENĖS GEROVĘ BEI UŽIMTUMĄ. 2014 metais siekėme vieno strateginio tikslo – SKATINTI LIETUVOS ŪKIO PLĖTRĄ IR

DIDINTI KONKURENCINGUMĄ (kodas 01), o pasiektam efektui matuoti buvome nustatę 4 kriterijus.

Pasaulio konkurencingumo indeksas; Pasaulio ekonomikos forumas (angl. World

Economic Forum) (2014 metais planuota 41 vieta). Pasaulio ekonomikos forumo 2014 metų konkurencingumo ataskaitoje pagal

konkurencingumą Lietuva užėmė 41 vietą iš 144 pasaulio valstybių (2013 metais 48 iš 148). Lietuva pakildama iš 48 į 41 vietą pasiekė numatytą tikslą ir savo pozicijas reitinge pagerino pagal daugelį kriterijų. Aukščiau pakilti reitinge trukdo vis dar labai žema pozicija darbo rinkos efektyvumo (53 iš 144 valstybių) ir finansų rinkos plėtros srityse (65 iš 144).

1 pav. Pasaulio konkurencingumo indeksas (Lietuvos vieta)

Verslo aplinkos indeksas; Pasaulio banko tyrimas „Doing Business“ (2014 metais planuota 17 vieta).

Pasaulio banko tyrimo „Doing Business 2015“ duomenimis, pagal verslo sąlygas bendrame 189 pasaulio šalių reitinge Lietuva 2014 metais (kaip ir 2013 metais, perskaičiavus rezultatus pagal naują metodiką) užėmė 24 vietą ir 10 vietą tarp 28 ES

valstybių narių. Lietuvos 24 vietą reitinge lėmė pakeista tyrimo „Doing Business“ metodika (įvesti papildomi vertinimo kriterijai kredito gavimo, smulkiųjų investuotojų apsaugos ir nemokumo indeksuose). Didžiausią pažangą vertinamuoju laikotarpiu (2013 m. birželio 1 d. – 2014 m. birželio 1 d.) Lietuva padarė statybos leidimų gavimo (15 vieta) ir sutarčių vykdymo (14 vieta) srityse. Taip pat Lietuva užima aukštas vietas pagal verslo pradžios (11 vieta), turto registravimo (9 vieta), kredito gavimo (23 vieta) ir užsienio prekybos (21 vieta) rodiklius.

2 pav. Verslo aplinkos indeksas (Lietuvos vieta)

45 48

41 41 40 39

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. planas 2016 m. planas 2017 m. planas

27 24 24

17 17 17

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. planas 2016 m. planas 2017 m. planas

12

Lietuvos suminis inovatyvumo indeksas; EK (2014 metais planuota 0,292). 2014 metų duomenys bus paskelbti 2015 metų kovo mėnesį. Remiantis EK parengtu Inovacijų sąjungos rezultatų suvestinės vertinimu, Lietuvos

suminis inovatyvumo indeksas 2013 metais išaugo iki 0,289. Lietuva kartu su Kroatija, Čekija, Graikija, Vengrija, Italija, Malta, Lenkija, Ispanija, Portugalija, Slovakija priklauso nuosaikių inovatorių grupei (angl. moderate innovators). Lietuvoje vidutinis inovatyvumo augimas yra spartesnis nei ES šalių vidurkis. Per aštuonerius metus (nuo 2006 metų iki 2013 metų) vidutinis inovatyvumo augimas siekė 2,6 proc., o ES – 1,7 proc.

Lietuvos stiprioji pusė – žmogiškųjų išteklių, finansų ir paramos sritys. Lietuvos atotrūkį nuo ES vidurkio inovacijų srityje daugiausia lemia nepakankamai atvira ir patraukli mokslinių tyrimų sistema, mažas patento paraiškų skaičius, mažas trečiųjų šalių doktorantų skaičius, nepakankamas įmonių investicijų į MTEP mastas.

Šaltinis – Inovacijų sąjungos rezultatų suvestinė (angl. Innovation Union Scoreboard) 2014, Pro Inno Europe.

3 pav. Suminis inovatyvumo indeksas (balais nuo 0 iki 1)

Sukauptų tiesioginių užsienio investicijų pokytis; Lietuvos statistikos departamentas

(2014 metais planuota 4,5 proc.). 2014 metų duomenys bus paskelbti 2015 metų balandžio mėnesį. 2014 metų III ketvirčio pabaigoje sukauptos tiesioginės užsienio investicijos (toliau –

TUI) Lietuvoje sudarė 40,9 mlrd. litų, 2013 metų IV ketv. pabaigoje sukauptos TUI Lietuvoje sudarė 43,92 mlrd. litų. Per tris pirmuosius 2014 metų ketvirčius TUI Lietuvoje sumažėjo 0,5 proc.

*2014–2017 metais pateikiami prognozuojami duomenys

4 pav. Tiesioginių užsienio investicijų pokytis, proc.

0,28

0,544

0,289

0,544

0

0,1

0,2

0,3

0,4

0,5

0,6

Lietuva ES28

2012

2013

8,1

5,1 4,5 4,7 4,9 5,1

2012 m. 2013 m. 2014 m.* 2015 m.* 2016 m.* 2017 m.*

13

STRATEGINĮ TIKSLĄ ĮGYVENDINANČIOS PROGRAMOS

2014 metais strateginio tikslo siekėme įgyvendindami 2 programas. Programų priemones vykdė Ūkio ministerija, Valstybinis turizmo departamentas prie

Ūkio ministerijos (toliau – VTD), Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos, Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos, Lietuvos standartizacijos departamentas, Valstybinė metrologijos tarnyba, Lietuvos metrologijos inspekcija, Nacionalinis akreditacijos biuras prie Ūkio ministerijos, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra. Iš dalies prisidėjo UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (toliau – INVEGA), VŠĮ Lietuvos verslo paramos agentūra, VšĮ „Versli Lietuva“, VšĮ „Investuok Lietuvoje“, VšĮ CPO LT, AB „Vilniaus metrologijos centras“, Lietuvos energetikos institutas, Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centras.

PROGRAMA „ŪKIO PLĖTROS IR KONKURENCINGUMO DIDINIMAS“ (kodas 01-05)

5 pav. Ūkio plėtros ir konkurencingumo didinimo programos tikslai ir uždaviniai

Uz davinys. Sustiprinti u kio konkurencingumą lemianc ius veiksnius ir pagerinti aplinką

verslui

Uz davinys. Suformuoti inovacijoms palankią aplinką

Uz davinys. Pritraukti tiesioginių uz sienio ir vietinių investicijų

Uz davinys. Vykdyti veiksmingą ir kryptingą prekių ir paslaugų eksporto ple tros ir

skatinimo politiką

Uz davinys. Sustiprinti SVV finansine s paramos sistemą, tobulinti ekonominę ir informacinę

aplinką

Uz davinys. Sukurti palankią aplinką konkurencingų turizmo produktų ple trai

Tikslas. Didinti s alies u kio konkurencingumą, verslo produktyvumą ir auks tos pride tine s

verte s verslo lyginamąją dalį verslui

Tikslas. Užtikrinti Lietuvos ūkio plėtros politikos formavimą, funkcionavimą ir

valdymą

Uz davinys. Informuoti visuomenę Ūkio ministerijos administruojamų sričių

klausimais

Uz davinys. Įgyvendinant nustatytas atskirų veiklų prioritetines kryptis, sudaryti prielaidas ūkio plėtrai

Uz davinys. Uz tikrinti sklandų Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos

Tarybai U kio ministerijos kompetencijos srityje

14

VERSLO APLINKA

Daug dėmesio skyrėme administracinės naštos mažinimo sričiai. 2014 metais įtvirtintas naujas administracinės naštos ūkio subjektams mažinimo tikslas, taikomas kiekvienai institucijai individualiai: administracinės naštos, kurią ūkio subjektams sukelia institucijos kompetencijos srityje inicijuotas teisinis reguliavimas, lygis per kalendorinius metus turi išlikti nepakitęs arba mažėti. Įvertinus administracinės naštos pokytį, kurį lėmė valstybės institucijų 2014 m. liepos 26 d. – gruodžio 31 d. vertinti ir priimti teisės aktai, nustatyta, kad 7 institucijos administracinę naštą sumažino, 6 institucijų administracinė našta liko nepakitusi, 4 institucijos sukūrė naują administracinę naštą, 18 institucijų ataskaitiniu laikotarpiu administracinės naštos nevertino ir neteikė vertinimų. Vertinant bendrai administracinė našta verslui sumažėjo 6,4 mln. Lt.

Įgyvendinant 2013 m. liepos 1 d. įsigaliojusį Administracinės naštos mažinimo įstatymą, 2014 metais sukurta Geresnio reguliavimo priežiūros komisija, kuri svarsto ir teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl administracinės naštos mažinimo priemonių. Vyriausybės nutarimu patvirtintas 2014–2015 metų administracinės naštos mažinimo priemonių planas, kuriame numatytos 92 administracinės naštos mažinimo priemonės.

2014 m. balandžio 14–15 d. EBPO Reguliavimo politikos komiteto posėdyje buvo paskelbta oficiali Reguliavimo politikos peržiūros pradžia. 2014 m. liepos 4 d. gautas Reguliavimo politikos peržiūros klausimynas, į kurį Ūkio ministerija atsakymus pateikė 2014 m. spalio 13 dieną. EBPO delegacija 2014 m. lapkričio 24–28 d. Lietuvoje surengė Reguliavimo politikos peržiūros faktų tikrinimo vizitą, kurio metu pagrindinis dėmesys skirtas reguliavimo politikos įgyvendinimui praktikoje, geresnio reglamentavimo priemonių vykdymui ir efektyvumui, taip pat verslo priežiūros reformos įgyvendinimui.

2014 metais, koordinuojant Ūkio ministerijai, įgyvendintos šios verslo aplinkos gerinimo priemonės:

2014 m. birželio 26 d. priimti Ūkio ministerijos parengti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymo ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai – sudarytos teisinės prielaidos Lietuvoje veikti ES centrinių, komercinių ir bendrovių registrų sąveikos sistemai. Ši sistema pagerins tarpvalstybinę prieigą prie ES centriniuose, komerciniuose ir bendrovių registruose registruotų bendrovių ir jų užsienio filialų dokumentų, duomenų ir kitos informacijos apie bendroves ir jų užsienio filialus, taip pat prisidės prie Europos verslo subjektų konkurencingumo skatinimo, administracinės naštos mažinimo ir teisinio tikrumo didinimo. Numatoma, kad nuo 2017 metų liepos mėnesio ši informacija bus viešai prieinama per Europos e. teisingumo portalą ir Juridinių asmenų registro tvarkytojo interneto svetainę.

2014 metų birželio mėn. Seimas patvirtino Darbo kodekso pakeitimus, mažinančius administracinę naštą verslui: įtvirtinta galimybė atsiskaitymo lapelius pateikti elektroniniu būdu, atsisakyta darbuotojų pažymėjimų ir darbo sutarčių registravimo žurnalų, suteikta teisė darbdaviams patiems nustatyti darbo laiko apskaitos žiniaraščių formą.

2014 m. gegužės 7 d. priimtas Ūkio ministerijos parengtas Vyriausybės nutarimas Nr. 410 (Vyriausybės išvada), kuriuo siūloma pritarti Akcinių bendrovių įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1147 ir Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 4 ir 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP-1148 teisinio reguliavimo tikslui – sudaryti teisines prielaidas darbuotojams dalyvauti įmonių valdyme, tačiau nepritarti minėtiems įstatymų projektams. Vyriausybė pavedė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai parengti Darbo kodekso pakeitimo įstatymo projektą, kuris sudarytų teisines prielaidas darbuotojams dalyvauti įmonių valdyme.

15

2014 m. lapkričio 6 d. Seimas priėmė Ūkio ministerijos parengtą Lietuvos Respublikos kainų įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymą, kuris įsigalios 2015 m. gegužės 1 d. Kainų įstatymo nuspręsta atsisakyti, nes jame numatyti kainų sistemos ir reguliavimo principai iš esmės yra praradę savo pirminę prasmę ir tikslą.

Glaudžiai bendradarbiaudama su Lietuvos banku, Ūkio ministerija parengė Akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių obligacijų savininkų interesų gynimo įstatymo projektą ir jo lydimuosius įstatymų projektus, kuriais tobulinamas akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių obligacijų savininkų interesų gynimo mechanizmas, siekiama, kad bendrovės tinkamai įvykdytų savo įsipareigojimus obligacijų savininkams.

Vyriausybė pateikė svarstyti Seimui Mažųjų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kurį rengdami siekėme įgyvendinti Mažųjų bendrijų įstatymo teisinio reguliavimo stebėsenos rezultatus ir užkirsti kelią piktnaudžiavimui, siekiant sumažinti mokėtiną pelno mokestį bei išvengti prievolės grąžinti mažosios bendrijos nario iš mažosios bendrijos gautą išmokų sumą, kuri viršija jam tenkančią pelno dalį, taip pat užtikrinti, kad Juridinių asmenų dalyvių informacinei sistemai būtų teikiami atnaujinti duomenys.

Peržiūrėjome 12 ministerijų ir Lietuvos banko pateiktą informaciją apie 423 rūšių licencijas ir pasiūlėme Vyriausybei 45 licencijų rūšis pakeisti verslą mažiau ribojančia priemone – pranešimu (deklaracija), 9 licencijų rūšių atsisakyti kaip perteklinių ar nepagrįstų, 160 licencijų rūšių išdavimo tvarką supaprastinti. Vyriausybė mūsų pasiūlymams pritarė 2014 m. vasario 5 d. Teikėme išvadas ministerijų parengtiems teisės aktų projektams.

2014 metų spalio mėnesį kartu su EK suorganizavome renginį (1 iš 9 skirtinguose ES regionuose vykusių renginių), skirtą problemoms, kylančioms teikiant paslaugas ES vidaus rinkoje, aptarti. Renginyje dalyvavo EK, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Norvegijos verslo, verslo asociacijų ir valstybinių institucijų atstovai. Įmonės, savo veiklą vykdančios ne vienoje ES valstybėje, tiesiogiai išsakė problemas, su kuriomis susiduria vykdydamos veiklą verslo paslaugų, statybos ir mažmeninės prekybos sektoriuose. Apibendrintas renginio metu išsakytas problemas pateikėme EK, kuri planuoja parengti ataskaitą ir apžvelgti bendrojoje paslaugų rinkoje išlikusias kliūtis ir naujas iniciatyvas siekiant šias kliūtis mažinti ir šalinti.

Ūkio ministerijos valdymo srityje kryptingai vykdėme priemones, lengvinančias

verslo sąlygas. Kartu su verslo atstovais parengėme Geros verslo praktikos, įvedant eurą,

memorandumą, 2014 m. rugpjūčio 18 d. jį pasirašė Vyriausybės, verslo ir savivaldybių asociacijų atstovai. Memorandumo tikslas – kuriant abipusiu pasitikėjimu grindžiamą aplinką, apsaugoti Lietuvos vartotojų interesus įvedant eurą ir užtikrinti sąžiningą paslaugų ir prekių kainų perskaičiavimą. Prisijungti prie Memorandumo buvo galima iki 2015 m. sausio 1 d. Iš viso prie Memorandumo prisijungė 5 023 ūkio subjektai (įmonės, asociacijos, savivaldybės), visi jie įgijo teisę naudotis specialiu logotipu „Perskaičiuota sąžiningai“, padėsiančiu vartotojui atpažinti ūkio subjektą, įsipareigojusį būti sąžiningą. Logotipo naudojimas yra patvirtintas 13 639 prekybos ir paslaugų teikimo vietose.

Siekiant tinkamai pasirengti įsivesti eurą, 2014 m. spalio 14 d. priimtas Ūkio ministerijos parengtas Akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių įstatinio kapitalo ir vertybinių popierių nominalios vertės išraiškos eurais ir šių bendrovių įstatų keitimo įstatymas, kuriame sureguliuotos jau įsteigtų bendrovių įstatinio kapitalo, vertybinių popierių nominaliosios vertės išraiškos litais pakeitimo į išraišką

16

eurais ir įstatų keitimo procedūros dėl euro įvedimo Lietuvoje, taip pat naujai steigiamų bendrovių įstatinio kapitalo dydžio ir akcijų nominaliosios vertės išraiškos eurais. 2014 m. rugpjūčio 27 d. priimtas Ūkio ministerijos parengtas Vyriausybės nutarimas Nr. 819 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo Nr. 1041 „Dėl Uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų – nematerialių akcijų savininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo ir materialių akcijų savininkų registravimo uždarosiose akcinėse bendrovėse taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“. 2014 m. spalio 23 d. priimtas ūkio ministro įsakymas Nr. 4-760 „Dėl uždarųjų akcinių bendrovių pavyzdinių steigimo akto, steigimo sutarties formų, pavyzdinių įstatų ir jų pildymo rekomendacijų patvirtinimo“. 2014 m. spalio 27 d. priimtas ūkio ministro įsakymas Nr. 4-766 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. 4-878 „Dėl mažosios bendrijos pavyzdinių steigimo aktų ir steigimo sutarčių formų, mažosios bendrijos pavyzdinių nuostatų ir jų pildymo rekomendacijų patvirtinimo“ pakeitimo“. 2014 m. spalio 3 d. priimtas ūkio ministro įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 4-1099 „Dėl viešosios įstaigos pavyzdinių steigimo akto, steigimo sutarties formų, pavyzdinių įstatų ir jų pildymo rekomendacijų patvirtinimo“ pakeitimo“.

Parengėme Prekių ir paslaugų kainų nurodymo dvejopo kainų skelbimo laikotarpiu rekomendacijas (patvirtintos ūkio ministro 2014 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 4-201).

Parengėme Prekių ir paslaugų kainų nurodymo litais ir eurais, taip pat šiam nurodymui ir perskaičiavimui keliamų reikalavimų laikymosi priežiūros tvarkos aprašo projektą (patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 719).

Verslo sąlygoms gerinti ir investuotojų apsaugai stiprinti akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms sukurta dar viena galimybė pasirinkti bendrovės valdymo organų struktūrą, t. y. galimybė valdybai atlikti stebėtojų tarybos funkcijas (kai pastaroji bendrovėje nesudaroma ir taip nustatyta įstatuose), nustatyti saugikliai, apribojantys bendrovių valdybos narių teisę balsuoti valdyboje esant interesų konfliktui. (Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai, priimti Seimo 2014 m. birželio 5 d., turės įtakos „Doing Business“ investuotojų apsaugos reitingui).

Atlikta ūkio subjektų priežiūrą atliekančių institucijų informacinės sistemos galimų veiklos modelių analizė parodė, kad optimalus sistemos sukūrimo scenarijus apimtų bendros duomenų bazės visoms priežiūros institucijoms sukūrimą, priežiūros institucijų bendravimo su ūkio subjektais vieno langelio principu internetinio portalo sukūrimą ir naujų kompiuterizuotų darbo priemonių priežiūros institucijoms suteikimą. Remdamiesi analizės išvadomis, pradėjome kurti priežiūrą atliekančių institucijų bendrą informacinę sistemą (PAIIS). 2016 metais bus bandomoji PAIIS, sudaranti sąlygas atsisakyti reikalavimo, kad verslas teiktų duomenis ar informaciją, jeigu juos jau turi nors viena priežiūros institucija. Sistema prisidės prie naštos verslui mažinimo, padidins priežiūros institucijų darbo efektyvumą.

Atliktas Lietuvos rinkos priežiūros politiką įgyvendinančių institucijų sistemos tyrimas – išanalizuota prekių ir paslaugų rinkos priežiūrą atliekančių institucijų sistema. Vyriausybei pateikėme pasiūlymų dėl galimų sistemos tobulinimo veiksmų, atsižvelgdami į šiuo metų vykdomą ūkio subjektų priežiūrą vykdančių institucijų konsolidavimo reformą ir procesus ES. Nuspręsta, kad Ūkio ministerija ir toliau lieka atsakinga už produktų saugos ir rinkos priežiūros srities politikos formavimą ir koordinavimą.

Diegėme pažangius veiklos metodus priežiūros institucijose – siekėme, kad priežiūros institucijos taikytų bendrą konsultavimą telefonu įrašant pokalbį, patikrinimo

17

metu naudotų kontrolinius klausimynus, įgyvendintų deklaracijos dėl pirmųjų verslo metų nuostatas, naudotų rizikos valdymo sistemas, diegtų veiklos efektyvumo, rezultatyvumo rodiklius, vienodai ir tinkamai vertintų mažareikšmius ženklinimo pažeidimus, taikytų teisės aktų įsigaliojimo „dviejų datų“ taisyklę. 2014 metų duomenimis, iš 59 priežiūros institucijų 21 įdiegė veiklos efektyvumo rodiklius, 47 prisijungė prie Deklaracijos dėl pirmųjų verslo metų, 14 bendrai konsultuoja, 39 vertina ūkio subjektų rizikingumą, 29 taiko kontrolinius klausimynus, kuriais naudojantis šalyje atliekama daugiau kaip 2/3 visų patikrinimų (parengti 148 kontroliniai klausimynai, kurie taikomi daugiau nei 40 ekonominės veiklos sričių). Vykdoma verslo priežiūros pertvarka pasiteisino – 2014 metais net 69 proc. apklaustų įmonių teigiamai įvertino kintantį inspektorių požiūrį į verslą.

2014 m. vasario 13 d. Vyriausybės strateginis komitetas pritarė Ūkio ministerijos siūlomam priežiūros institucijų konsolidavimo modeliui, 12 konsolidavimo krypčių, konsolidavimo procesų tikslams ir tolesnių procesų organizavimui. Verslo priežiūros institucijų konsolidavimu siekiama mažinti priežiūros naštą verslui, didinti darbuotojų kompetenciją, efektyvinti priežiūrą vykdančių institucijų veiklos procesus ir veiksmingiau panaudoti biudžeto lėšas. Iki 2014 m. gruodžio 31 d. buvo patvirtinti 8 konsolidavimo sprendimų įgyvendinimo priemonių planai, kuriuose nurodyti konkrečių teisės aktų projektų parengimo terminai ir numatytos kitos sprendimus įgyvendinančios priemonės. Paprastesnius priežiūros institucijų konsolidavimo procesus, esant sklandžiai eigai, numatoma užbaigti iki 2015 m. liepos 1 d., o sudėtingesnius konsolidavimo procesus numatoma įgyvendinti iki 2016 m. liepos 1 d.

Parengėme ir 2014 metais Seimas priėmė Tabako kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo, Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo įstatymo projektus, kuriais, siekiant panaikinti prielaidas nelegaliai tabako gaminių ir alkoholinių gėrimų prekybai turgavietėse, nustatyta atsakomybė turgaviečių administratoriams. Tai leis sumažinti nelegalios tabako gaminių ir alkoholinių gėrimų prekybos mastą turgavietėse, sudaryti palankesnes verslo sąlygas sąžiningai akcizais apmokestinamų prekių verslu užsiimančių ūkio subjektų ir valstybės biudžeto pajamoms didėti. Atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintą Poveikio priemonių taikymo ūkio subjektams pagrindinių nuostatų koncepciją, Tabako kontrolės įstatyme taip pat išsamiau reglamentuotas teisės pažeidimo bylų nagrinėjimo procesas ir su juo susijusios garantijos, tai leis pagerinti ūkio subjektų vykdomos veiklos teisinę aplinką.

Parengėme ir pateikėme Vyriausybei Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siekiama įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktas rekomendacijas dėl licencijavimo reglamentavimo tobulinimo ir Alkoholio kontrolės įstatyme nustatyti reikalavimus, kuriuos turi atitikti licencijų gaminti alkoholio produktus, verstis didmenine ar mažmenine prekyba jais ir leidimų įsigyti etilo alkoholio prašytojai, licencijuojamos veiklos sąlygas, kurių privalo laikytis licencijų ir leidimų turėtojai, taip pat sudaryti prielaidas turėti realią situaciją atitinkančią informaciją apie mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais vykdančių įmonių skaičių.

Parengėme ir pateikėme Lietuvos Respublikos Vyriausybei nutarimo „Dėl didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių ir mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą, kuriame perkeltos Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatos, suteikiančios teisę Europos juridiniams asmenims gauti visas mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijas (priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 1028).

Siekdami pagerinti verslo aplinką, parengėme ir Vyriausybei pateikėme Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pakeitimo

18

įstatymo projektą ir Reklamos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektu siekiame sudaryti teisines prielaidas efektyviau taikyti priemones, užkertančias kelią nesąžiningiems veiksmams, išsamiau reglamentuoti poveikio priemonių taikymo ūkio subjektams procesą, nustatyti šių asmenų teisines garantijas. Reklamos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte numatoma aiškiau sureguliuoti leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo procesą, pašalinti verslo sąlygų skirtumus.

Parengėme Didmeninės ir mažmeninės prekybos tabako gaminiais licencijavimo taisyklių pakeitimo projektą (patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu Nr. 769) – sudarytos prielaidos Europos ekonominės erdvės susitarimo šalyse įsteigtiems juridiniams asmenims gauti licencijas verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais, nustatytos licencijų išdavimo šiems asmenims sąlygos.

Pakeitėme Lietuvos Respublikoje parduodamų daiktų (prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo taisykles (ūkio ministro 2014 m. birželio 11 d. įsakymas Nr. 4-376), parengėme Mažmeninės prekybos taisyklių pakeitimo projektą (priimtas Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 738). Įgyvendindami Civilinio kodekso pakeitimo įstatymą, taisyklėse patikslinome nuostatas, susijusias su pardavėjų pareiga suteikti vartotojams būtiną informaciją apie parduodamas prekes, jų saugą, kokybę ir pan., taip pat reguliuojančias prekių pardavimą pagal nuotolines ir ne prekybos patalpose sudaromas sutartis, vartotojų įsigytų prekių keitimą ir grąžinimą. Priimti pakeitimai leis užtikrinti geresnę vartotojų apsaugą.

Parengėme Nuosavybės teise priklausančių viešosios įstaigos dalininko teisių pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos aprašo projektą (patvirtintas Vyriausybės 2014 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 89).

Nuo 2015 m. sausio 1 dienos bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių administratoriai atrenkami naudojantis specialiai sukurta Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa. Nauja administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarka turėtų paspartinti bankroto procesų pradžią ir užtikrinti greitesnį, skaidresnį administratoriaus paskyrimą ir kokybiškų bankroto administravimo paslaugų teikimą. Programa veikia kaip integruota Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto informacinės sistemos dalis, kuri susieta su Lietuvos teismų informacine sistema.

Didinant bankroto administratorių teikiamų paslaugų konkurenciją, 2014 metais sudaryta galimybė kitų ES valstybių narių nemokumo administravimo praktikams teikti bankroto ir restruktūrizavimo administravimo paslaugas Lietuvoje laikinai ar vienkartinai (Įmonių bankroto ir Restruktūrizavimo įstatymų pakeitimai Seimo priimti 2014 metais). Naujas reguliavimas įmonių bankroto ir restruktūrizavimo administravimo sričiai suteikė daugiau skaidrumo, skatina bankroto ir restruktūrizavimo administratorių konkurenciją.

Siekiant mažinti bankroto administravimo išlaidas ir gerinti kreditorinių reikalavimų tenkinimą, parengtas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Siūlomi pakeitimai buvo pristatyti ir aptarti Ūkio ministerijos organizuotuose nemokumo procesų tobulinimo pasitarimuose. Siekiant išvengti per dažno įstatymo nuostatų keitimo, Vyriausybės sprendimu pavesta įstatymo projektą pateikti Vyriausybei iki 2015 m. birželio 1 d.

Siekdami užtikrinti turto pardavimo bankroto procese skaidrumą, 2014 metais sudarėme teisines prielaidas bankroto metu vykdomam turto pardavimui iš varžytynių elektroniniu būdu.

2014 m. liepos 17 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimus, kuriais siekiama supaprastinti veiklos nevykdančių juridinių asmenų likvidavimo procedūras,

19

atsisakant teisminių procedūrų. Šie pakeitimai leis užtikrinti Juridinių asmenų registre kaupiamų duomenų teisingumą ir didesnį patikimumą. Naujas reguliavimas sumažins teisėjų darbo krūvį ir leis sutaupyti biudžeto lėšų, nes nereikės administruoti neveikiančių juridinių asmenų mokesčių ir kitų įmokų. Juridinių asmenų registro tvarkytojui suteikta teisė atlikti likvidavimo procedūras. Naujieji pakeitimai įsigaliojo 2015 m. sausio 1 dieną.

Atlikdami Vidaus rinkos informacinės sistemos IMI (angl. Internal market information

system) nacionalinio koordinatoriaus funkcijas, nuolat prižiūrėjome gautų (išsiųstų) užklausų statusą, komunikavome su kitų valstybių narių institucijomis, delsiančiomis atsakyti į Lietuvos institucijų siųstas užklausas. 2014 metais Lietuvos Respublikos institucijos gavo 128, išsiuntė 22 užklausas. Informacijos mainų srautas Vidaus rinkos informacinėje sistemoje didėja, ypač tai akivaizdu profesinių kvalifikacijų srityje – daugumą Lietuvos gaunamų užklausų sudaro prašymai suteikti informacijos dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (104 atvejai iš 128). Lietuvos kompetentingų institucijų laiku suteikta informacija prisideda prie profesinio mobilumo skatinimo, o tai savo ruožtu rodo, kad Vidaus rinkos informacinė sistema, kaip administracinio bendradarbiavimo mechanizmas, gali būti efektyvi ir naudinga priemonė gerinant vidaus rinkos veikimą.

ES politikos kontekste tęsėme veiklą ES Vienminčių šalių grupėje1 (angl. Like-

minded), dalyvaudami aukšto ir ekspertinio lygio susitikimuose, bendrose iniciatyvose, derindami pozicijas aktualiais ES politikos klausimais. Kaip vienoje iš ES Vienminčių šalių grupės veiklų Ūkio ministerija dalyvauja vadinamosiose lyderių (angl. Frontrunners) iniciatyvose, kuriomis siekiama prisidėti prie geresnio ES bendrosios rinkos veikimo praktikoje. Siekiant identifikuoti konkrečias problemas, su kuriomis verslas ir vartotojai susiduria ES bendrojoje rinkoje, 2014 m. buvo koncentruojamasi į keturias sritis: nacionalinius bendrosios rinkos centrus, paslaugų kontaktinius centrus, profesinių kvalifikacijų pripažinimą ir kliūtis, ribojančias tarpvalstybinę e. prekybą. 2014 metų lapkričio mėnesį buvo parengti bendri ES Vienminčių šalių grupės laiškai ir perduoti naujai suformuotos Europos Komisijos nariams. Laiškais siekiama pateikti valstybių narių grupės nuomonę dėl svarbiausių priemonių, kurių naujai suformuota EK turėtų imtis konkurencingumo didinimo srityje išnaudodama ES bendrosios rinkos potencialą. Laiškuose išskiriamos trys prioritetinės sritys: skaitmeninės bendrosios rinkos plėtojimas, paslaugų bendrosios rinkos ir pramonės politikos integravimas ir geresnis ES Bendrosios rinkos taisyklių įgyvendinimas.

Ūkio ministerijoje veikiantis Lietuvos SOLVIT centras padėjo spręsti tarpvalstybines

problemas. 2014 metais šis centras nagrinėjo 92 užklausas, iš kurių sprendė 23 SOLVIT kompetencijos bylas. Pagrindinės problemų sritys – teisė laisvai judėti ir apsigyventi ES šalyse, socialinė apsauga. 75 proc. gautų problemų buvo išspręsta sėkmingai.

Siekiant padidinti SOLVIT žinomumą tarp verslininkų, 2014 metais Lietuvos SOLVIT centro veiklos viešinimas buvo nukreiptas į verslo auditoriją. Dėl tos priežasties išaugo Lietuvos SOLVIT centro verslo užklausų skaičius (plg. su 2013 metais, 2014 metais verslo užklausų skaičius išaugo daugiau nei du kartus). Lietuvos įmonės dažniausiai skundė kitų ES

1 Vienminčių šalių grupę sudaro Europos Sąjungos valstybės narės, kurios tęsia 2011 m. valstybių narių vadovų ir

vyriausybių vadovų pradėtą iniciatyvą, siekdamos formuoti verslo sąlygų gerinimui ir bendrosios rinkos integracijai

palankią ES darbotvarkę. Šią neinstitucionalizuotą, visoms ES narėms atvirą šalių grupę sudaro Lietuva, Čekija, Malta,

Latvija, Slovakija, Nyderlandai, Didžioji Britanija, Švedija, Danija, Vokietija, Estija, Suomija, Lenkija.

20

šalių institucijų sprendimus dėl prekių, paslaugų teikimo ir darbuotojų komandiravimo tose šalyse.

Valstybinė metrologijos tarnyba: Siekdama užtikrinti teisinį metrologinį reglamentavimą Lietuvoje ir apsaugoti

fizinius ir juridinius asmenis nuo neteisingo matavimo pasekmių, peržiūrėjo ir pakeitė 233 teisinės metrologijos teisės aktus. Atsižvelgdama į galiojančius teisės aktus ir Lietuvoje naudojamas matavimo priemones, peržiūrėjo Lietuvoje naudojamų patikros metodikų fondą: panaikinta 190 neaktualių patikros metodikų, parengtos ir patvirtintos 3 patikros metodikos ir 16 bendrųjų patikros metodikų (iš jų keitimų – 7).

Įvairių matavimo priemonių patikrai paskyrė 3 naujas įstaigas, 19 paskirtųjų įstaigų paskyrimo sritys buvo pakeistos arba papildytos. Užregistravo 227 paskirtųjų įstaigų parengtas ir jų vadovų patvirtintas degalų įpylimo kolonėlių plombavimo schemas. Patvirtino 10 matavimo priemonių tipų, atnaujino 1 matavimo priemonės tipo patvirtinimą, leido šias matavimo priemones tiekti rinkai ir naudoti Lietuvos Respublikos metrologijos įstatyme išvardytose srityse.

Patikrino 6 paskirtąsias įstaigas (planinių veiklos patikrinimų metu neatitikčių nenustatyta). Valstybinė metrologijos tarnyba išregistruota iš Juridinių asmenų registro 2014 m. rugpjūčio 21 d.

Lietuvos metrologijos inspekcija:

Konsultavo ūkio subjektus 28 renginiuose (dalyvavo 892 ūkio subjektai, iš jų 78 veiklą pradedantys ūkio subjektai) telefonu įrašydama pokalbius (75 ūkio subjektai).

Parengė ir paskelbė 3 naujus kontrolinius klausimynus (naudojant 12 ūkio subjektų kontrolinių klausimynų 2014 metais atlikta 60 proc. visų patikrinimų).

Atliko 3 960 patikrinimų, kurių metu nustatė 714 pažeidimų (atlikus 3 152 matavimo priemonių naudotojų patikrinimus, nustatyta 318 pažeidimų; atlikus 808 fasuotų prekių gamintojų, importuotojų ir pardavėjų patikrinimus, nustatyti 396 pažeidimai). 208 atsakingiems asmenims už teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimus skirta 27,8 tūkst. Lt baudų. Daug pažeidimų nustatyta fasuotų, ypač maisto prekių, pardavimo srityje. Šiuos pažeidimus lėmė didelis smulkių pardavėjų skaičius ir platus parduodamų prekių asortimentas bei jų vardinio kiekio įvairovė ir tai, kad patys gamintojai nepakankamai kontroliavo savo gaminamas ir rinkai tiekiamas prekes ir jų kiekį fasuotėse. Bendras pažeidimų skaičius 2014 metais, palyginti su 2013 metais, sumažėjo 3,6 proc.

Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos:

Atliko 3 709 ūkio subjektų patikrinimus, iš jų 1 045 dvejopų kainų (litais ir eurais) atitikties nustatytiems teisėms aktų reikalavimams patikrinimus ir 164 patikrinimai buvo verslo subjektų stebėsena – vertinamieji vizitai, išplečiantys verslo subjektų rizikos vertinimo galimybes. Per patikrinimus buvo nustatyta 27 proc. teisės aktų pažeidimų.

Vadovaudamasi Memorandumo dėl mažareikšmių ženklinimo neatitikimų nuostatomis, atliko 605 patikrinimus, per kuriuos nustatė ženklinimo pažeidimų, 56 ženklinimo pažeidimai buvo mažareikšmiai ir už juos nebuvo taikyta poveikio priemonių.

Įgyvendindama Deklaracijos dėl pirmų verslo metų nuostatas, atliko 49 pirmus metus veiklą vykdančių ūkio subjektų patikrinimus. 39 atvejais buvo nustatyta pažeidimų, tačiau poveikio priemonės netaikytos, nes didelės žalos visuomenei, kitų asmenų interesams ar aplinkai pavojaus nenustatyta. 7 atvejais taikytos poveikio priemonės

21

(piniginė bauda ir įspėjimas), kai nustatyti pažeidimai galėjo sukelti pavojų žmogaus sveikatai.

Išnagrinėjo 2 821 vartotojų skundą. Per ES skubaus keitimosi informacija apie pavojingus gaminius sistemą

RAPEX paskelbė 69 pranešimus dėl 89 pavojingų gaminių. Surengė 162 seminarus (123 – verslininkams, 39 – vartotojams) aktualiausiais

gaminių ir paslaugų saugos, ženklinimo ir kokybės reikalavimų, vartotojų teisių apsaugos klausimais.

Parengė ir paskelbė 4 naujus kontrolinius klausimynus. Naudojant 19 ūkio subjektų kontrolinių klausimynų 2014 metais atlikta 35,8 proc. visų patikrinimų.

Suteikė 20 343 konsultacijas, iš kurių 4 443 konsultacijos suteiktos verslininkams; 13 913 (11 850 – vartotojams ir 2 063 – verslininkams) konsultacijų suteiktos per bendrą skambučių centrą įrašant pokalbius (suteikiamų konsultacijų skaičius 2014 metais išaugo daugiau nei 14 proc.).

Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos, įgyvendindamas

valstybės politiką nemokumo srityje: Atliko fizinių asmenų, kuriems bankroto bylos iškeltos iki 2013 m. gruodžio

31 d., bankroto priežasčių analizę (analizuoti aspektai: fizinių asmenų, kuriems iškelta bankroto byla, skaičius, veikla, amžius, regionai, bankroto priežastys).

Atliko fizinių asmenų bankroto procesų analizę (analizuoti aspektai: fizinių asmenų bankroto trukmė; kreditorinių reikalavimų tenkinimo dydis, fizinių asmenų bankroto kaštai bankroto procese, fizinių asmenų, kuriems iškelta bankroto byla, skaičius pagal jų veiklą, pagal šalies regionus, fizinių asmenų, kuriems iškelta bankroto byla, skaičius 10 tūkst. gyventojų, bankroto administratorių, administruojančių fizinių asmenų bankroto bylas, specializacija).

Išnagrinėjo 217 fizinių ir juridinių asmenų prašymų, pareiškimų, skundų ir kitų pranešimų dėl bankroto ir restruktūrizavimo administratorių veiklos ir atliko 212 bankroto administratorių veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų.

Sukūrė Bankroto administratorių atrankos programą, leidžiančią inicijuojamam įmonės bankroto procesui automatiškai parinkti tinkamiausią ir sutinkantį administruoti bankroto procesą bankroto administratorių.

Modernizavo Garantinio fondo duomenų administravimo posistemę: ją pritaikė darbui su euru, sukūrė galimybę elektroniniu būdu teikti ir apdoroti fizinių asmenų paraiškas dėl lėšų iš Garantinio fondo skyrimo, taip pat atliko kitus Garantinio fondo duomenų administravimo posistemės pakeitimus, siekdamas modernizuoti sistemą.

Lietuvos standartizacijos departamentas:

Parengė ir išleido 1 594 Lietuvos standartus ir kitus leidinius, skirtus Lietuvos ūkio subjektams ir kitiems asmenims.

Notifikavo 4 Lietuvos institucijų pateiktus techninių reglamentų projektus Pasaulio prekybos organizacijai ir 15 – EK.

Lietuvos ūkio subjektams ir kitiems asmenims išplatino 7 336 Lietuvos, tarptautinius ir užsienio valstybių standartus ir kitus leidinius.

Vykdydamas tarptautinių organizacijų CEN, CENELEC, ETSI ir ISO narystės įsipareigojimus, organizavo ir atliko 2 612 balsavimų dėl Europos ir tarptautinių (rengiamų ISO technikos komitetų, kuriuose Lietuva dalyvauja tikrosios narės teisėmis) standartų bei kitų leidinių projektų (balsavimo rezultatai ir suformuota Lietuvos nuomonė

22

atitinkamoms Europos ir tarptautinėms organizacijoms pateikta elektroninėmis balsavimo priemonėmis).

Prižiūrėjo ir koordinavo 83 technikos komitetų (LST TK) ir 4 laikinųjų darbo grupių (LDG) veiklą, išplėtė LST TK „Medicina“ veiklos sritį įtraukdamas medicinos paslaugas.

Nuo 2014 metų spalio mėn. pradėjo vykdyti apklausas dėl klientų pasitenkinimo nusipirkus standartą.

Nacionalinis akreditacijos biuras visas pageidaujančias akredituotis atitikties

įvertinimo įstaigas akreditavo pagal ES ir kitų dokumentų reikalavimus, kadangi tik tokių atitikties įvertinimo įstaigų veikla yra pripažįstama kitose šalyse (taip užtikrinta, kad biuro akredituotos įstaigos yra lygiavertės kitų šalių nacionalinių akreditacijos įstaigų akredituotoms atitikties įvertinimo įstaigoms ir yra konkurencingos vidaus ir užsienio rinkose). 2014 metais akredituotų įstaigų skaičius pasiekė 190 (plg. 2010 metais buvo akredituotos 153 atitikties įvertinimo įstaigos).

Taip pat Nacionalinis akreditacijos biuras užtikrino, kad būtų laiku įgyvendinti nauji tarptautinių dokumentų, reglamentuojančių akreditavimą, reikalavimai: atitikties įvertinimo įstaigoms nuolat teikė būtiną informaciją apie naujus reikalavimus, o per akreditavimo procesą šiuos reikalavimus įgyvendino. Produktų ir personalo sertifikavimo bei kontrolės įstaigų, pateikusių paraiškas akredituoti, pirminiai vertinimai ir suplanuoti akredituotų įstaigų priežiūros vertinimai 2014 metais buvo atliekami pagal naujų standartų reikalavimus. 2013 metais Europos akreditacijos organizacija atliko Nacionalinio akreditacijos biuro tarptautinį vertinimą ir 2014 metais priėmė sprendimą dėl Daugiašalio pripažinimo statuso pratęsimo 4 metams – tai aukščiausias galimas nacionalinės akreditacijos įstaigos įvertinimas.

Paslaugų ir gaminių kontaktinis centras, įkurtas VšĮ „Versli Lietuva“, konsultavo verslininkus dėl teisinių reikalavimų, norint teikti paslaugas Lietuvoje arba tiekti gaminius į Lietuvos rinką, atsakė į 562 paklausimus. Centro veikla nuolat plečiama: 2014 metais parengta galimybių studija dėl antros kartos kontaktinio centro veiklos modelio įgyvendinimo, atnaujintas www.verslovartai.lt dizainas ir informacijos išdėstymas, siekiant užtikrinti struktūrizuotą informacijos vartotojams pateikimą, nesudėtingą jos radimą ir paprastą naudojimąsi portalu. Portale Lietuvos ir kitų valstybių narių paslaugų teikėjai gali rasti aktualios teisinės ir praktinio pobūdžio informacijos apie reikalavimus, kuriuos būtina įvykdyti, norint įgyti atitinkamus leidimus, licencijas, suteikiančias teisę teikti paslaugas Lietuvoje, taip pat gauti kompetentingų institucijų kontaktinius duomenis. 2014 metais sukurtos 2 naujos elektroninės verslo priemonės – verslo pradžios vedlys ir klausimynas statybos srities produktų gamintojams ir platintojams.

Verslo aplinka (skaičiai) Pasiūlėme ir Vyriausybė nutarė 45 licencijų rūšis pakeisti verslą mažiau ribojančia

priemone – pranešimu (deklaracija) ir atsisakyti 9 licencijų rūšių. Nuo 2014 metų liepos 26 d. iki 2014 metų pabaigos administracinės naštos

sumažėjimas siekia 6,4 mln. Lt. Net 69 proc. apklaustų įmonių teigiamai įvertino kintantį inspektorių požiūrį į verslą.

INOVACIJOS Rengėme Inovacijų skatinimo įstatymo projektą, kuriame sieksime įtvirtinti

horizontalios valstybės viešojo valdymo srities – mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir

http://www.verslovartai.lt/

23

inovacijų – teisinį reguliavimą. Naujas įstatymas įtvirtins aiškią ir skaidrią viso inovacijų ciklo veiklos rūšių reguliavimo valstybėje teisinę aplinką ir institucinę sandarą.

Siekiant aiškiau apibrėžti inovatyviuosius viešuosius pirkimus, ūkio ministro įsakymu patvirtintos Inovatyviųjų viešųjų pirkimų gairės, kuriomis norima paskatinti perkančiąsias organizacijas, naudojantis esamais viešuosius pirkimus reglamentuojančiais teisės aktais, įsigyti geresnės kokybės, perkančiųjų organizacijų specifinius poreikius geriau atitinkančias prekes, paslaugas ar darbus, kurie pagerintų viešųjų paslaugų kokybę ir (ar) perkančiųjų organizacijų funkcijų vykdymo efektyvumą, taip pat padidintų inovacijų paklausą rinkoje.

Parengėme ikiprekybinių pirkimų teisinio administracinio modelio projektą ir jį įgyvendinančių teisės aktų projektus (Ikiprekybinių pirkimų tvarkos aprašo projektą ir Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų, išskyrus tas mokslinių tyrimų ir plėtros paslaugas, iš kurių gauta nauda yra naudojama tik perkančiosios organizacijos veiklos poreikiams tenkinti ir už kurias viską sumoka perkančioji organizacija, pirkimų tvarkos aprašo pakeitimo projektą).

Parengėme Lietuvos inovacijų plėtros 2014–2020 metų programos (patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1281) įgyvendinimo 2014–2017 metų veiksmų planą (patvirtintas ūkio ministro 2014 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 4-491).

Parengėme Prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių ir jų prioritetų įgyvendinimo programą (patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 411). Siekdami tinkamai įgyvendinti programą, kurios tikslas – MTEP ir inovacijų sprendimais didinti didelės pridėtinės vertės, žinioms ir aukštos kvalifikacijos darbo jėgai imlių ekonominių veiklų įtaką šalies BVP ir struktūriniams ūkio pokyčiams, kartu su Švietimo ir mokslo ministerija parengėme MTEP ir inovacijų prioritetų veiksmų planų projektus, kurie 2014 metų gruodžio mėn. buvo pateikti EK.

2014–2020 metų ES struktūrinių fondų investicijų veiksmų programos priemones planuojame taip, kad inovacijų skatinimo priemonės apimtų visą inovacijų ciklą – nuo naujo produkto idėjos gimimo iki šio produkto įvedimo į rinką, o naujų inovatyvių įmonių steigimui skatinti sukūrėme finansų inžinerijos priemonių.

Skatinome klasterizaciją. 2014 metų vasario mėnesį ūkio ministro įsakymu patvirtintoje Lietuvos klasterių plėtros koncepcijoje nustatėme uždavinius, skatinančius klasterizaciją, išskyrėme klasterių plėtros tikslus ir klasterizacijos procesų plėtros kryptis, nustatėme optimalų klasterių narių skaičių, išskyrėme klasterių išsivystymo lygius. 2014 metais susikūrė 9 klasteriai: „SmartFood“ klasteris, asociacija „Nebulos“ klasteris, Kėdainių krašto klasteris, Biržų turizmo klasteris, Lietuvos autodalių gamintojų ir eksportuotojų asociacija, Žemaitijos turizmo klasteris, Šiaulių regiono lengvosios pramonės klasteris, Energetiškai efektyvių ir pasyvių namų klasteris, Tarptautinis sveikatingumo klasteris. Pasaulinio konkurencingumo 2014–2015 metų ataskaitoje pagal klasterių išsivystymo būklę Lietuva pakilo 24 vietomis, palyginti su Pasaulinio konkurencingumo 2011–2012 metų ataskaitos rezultatais (dabar esame 89 vietoje).

2014–2020 metų ES struktūrinių fondų investicijų veiksmų programos priemonės formuojamos pagal kiekvieno klasterio išsivystymo lygį (bus skelbiami atskiri kvietimai), apribojant konkurenciją vieno klasterio išsivystymo lygyje. 2014–2020 metais bus remiami ne tik klasteriai, vykdantys MTEP veiklą, bet ir klasteriai, orientuoti į verte s ku rimo grandinę, nukreipiant veiklas į bendrų produktų ku rimą, eksporto didinimą. Klasterių forumo renginyje, kuris vyko 2014 metų rugse jo 2 d., s ias priemones pristate me visuomenei.

24

Formuodami inovacijoms palankią aplinką, iki 2014 metų pabaigos pagal Ūkio ministerijos administruojamas ES struktūrinės paramos priemones, skirtas MTEP, sudarytos 633 sutartys, pagal kurias paskirstyta 697,13 mln. Lt (96,8 proc. visam 2007–2013 metų laikotarpiui skirto finansavimo), o išmokėta – 467,9 mln. Lt (64,9 proc. viso skirto finansavimo). Įgyvendinant šiuos MTEP srities projektus, iki 2014 metų pabaigos buvo sukurtos 578 ilgalaikių tyrėjų ir pagalbinio personalo darbo vietos, sukurti 474 gaminių (paslaugų, procesų) prototipai, įkurtos 165 naujos technologijų įmonės, 3 547 tyrėjai ir pagalbinis personalas atliko MTEP darbus, numatytus projektų planuose.

Skatindami technologinių verslo inkubatorių ir jų atviros prieigos centrų ir laboratorijų kūrimąsi, pagal priemonę „Inogeb LT-2“ 2014 metais papildomai skyrėme 12,07 mln. Lt jau įgyvendinamiems projektams. Įgyvendinant šiuos projektus, slėniuose kuriama mokslo ir technologijų parkų infrastruktūra, sudaromos sąlygos įsikurti naujoms arba jaunoms inovatyvioms įmonėms.

Tęsėme projekto „Naujų technologinių įmonių inkubavimas („Technostartas“)“ įgyvendinimą, kurio tikslas – skatinti kurti naujas inovatyvias technologijų įmones, teikiant joms veiklos pradžios inkubavimo paketus (patalpų nuomos, verslo plano rengimo, finansų apskaitos, konsultacijų ir kt.). 2014 metais buvo paskelbti trys kvietimai teikti inovatyvias technologijų verslo idėjas. Surinktos 177 idėjos, iš kurių, atlikus ekspertinį vertinimą, teigiamai įvertintos 65. 2014 metais įkurtos 45 technologijų įmonės: 27 Vilniuje, 15 Kaune ir 3 Klaipėdoje.

Įgyvendinant valstybės projektą ,,Inovatyvaus verslo kūrimo skatinimas“ (INOVEKS), kurio tikslas – didinti aukštos pridėtinės vertės lyginamąją dalį, skatinant technologijų ir inovatyvių įmonių steigimąsi ir vystymąsi, 2014 metais įsteigta 71 nauja technologijų įmonė: 34 Vilniuje, 35 Kaune ir 2 Klaipėdoje. Tai viena didžiausių jaunimo verslumo skatinimo iniciatyvų Lietuvoje ir didžiausia iniciatyva, orientuota į technologinį verslumą.

Itin daug dėmesio skyrėme mokslo komercinimui skatinti. 2014 metais pagal inovacinių čekių schemą paraiškas gauti finansavimą pateikė 948 įmonės (prašomas finansavimas siekė 14,6 mln. Lt), iš jų 456 gavo finansavimą paslaugoms iš mokslo ir studijų institucijų įsigyti (skirta parama siekė 7 mln. Lt). Įmonės rinkosi šias paslaugas: taikomuosius mokslinius tyrimus (43,2 proc.), eksperimentinės plėtros darbus (43 proc.) ir technines galimybių studijas (13,8 proc.). Įmonės joms tinkamą tyrimą rinkosi iš 1 812 paslaugų, kurias teikė 43 valstybinės ir nevalstybinės mokslo ir studijų institucijos visoje Lietuvoje (plg. – 2013 metais finansavimas patvirtintas 174 paraiškų, kurioms skirta parama 2,5 mln. Lt, įmonių privačios investicijos sudarė 0,89 mln. Lt; įmonės galėjo pasirinkti joms tinkamą tyrimą iš 1 251 paslaugos, kurias teikė 25 mokslo ir studijų institucijos visoje Lietuvoje). 2014 metais pirmą kartą į paslaugų sąrašą buvo įtrauktos kolegijos.

2014 metais intelektinės nuosavybės projektams vykdyti skirta rekordinė suma – 2 mln. Lt 92 projektams (parama skirta 68 išradimams patentuoti ir 24 dizainams registruoti). Palyginti: 2011 metais skirta 200 tūkst. Lt 14 projektų, 2012 metais – 1,2 mln. Lt 86 projektams, 2013 metais – 1,363 mln. Lt 62 projektams.

Įgyvendinant 2009–2014 metų Norvegijos finansinio mechanizmo Žaliosios pramonės inovacijų programą, 2014 metų birželio mėnesį pagal Mažųjų projektų ir Partnerystės projektų schemas pasirašytos 3 projektų įgyvendinimo sutartys už 4,5 mln. litų. Įgyvendindama projektus, UAB „Akvavita“ planuoja sukurti ir rinkai pasiūlyti ekologiškus, lengvesnius PET buteliukus, UAB „Birštono mineraliniai vandenys ir Ko“ paramą investuos į ekologiškų stiklo butelių kūrimą. UAB „Akvavita“ gautą paramą panaudos 8 naujoms žaliosioms technologijoms diegti, tarp jų – įrenginių vidaus valymo, pakavimo juostelėms, technologinio vandens pakartotinio panaudojimo, saulės energijos ir šilumos siurblio

25

kompleksinėms technologijoms ir kt. 2014 metų gruodžio mėnesį ūkio ministras skyrė 11,9 mln. Lt paramą dar 4 projektams (sutartis planuojama pasirašyti 2015 metų I ketv.). Įgyvendinus projektus, planuojama pritraukti 2,8 mln. eurų privačių investicijų. Programos lėšomis finansuojamas projektų, susijusių su inovatyviomis aplinkosaugos technologijomis ir žaliaisiais produktais, įgyvendinimas.

2014 m. spalio 7 d. ūkio ministras Paryžiuje pasirašė Europos bendradarbiaujančios valstybės susitarimą su Europos kosmoso agentūra (EKA). Šiuo susitarimu siekiama sudaryti galimybių Lietuvos verslininkams ir mokslininkams dalyvauti pripažintame aukščiausio lygio tarptautiniame mokslo, technologijų ir inovacijų tinkle. Per 12 mėnesių nuo susitarimo turi būti parengtas Europos bendradarbiaujančios valstybės planas, kurį įgyvendinusi Lietuva taps tikrąją EKA nare. Dalyvavimas EKA programose leis ne tik pakelti Lietuvos mokslinio potencialo lygį, bet ir padės kurti aukštųjų technologijų produktus ir juos komercinti, t. y. trumpiausiu keliu „įdarbins“ Lietuvos mokslininkų pasiekimus. Išsiplės realus mokslo rezultatų panaudojimas bei mokslo ir verslo bendradarbiavimas.

2014 metų gruodz io 9 d. kartu su EK Jungtinių tyrimų centru ir kitais partneriais suorganizavome tarptautinę Inovacijų konferenciją tema „Ekonomikos transformacija: žingsnis į ateitį“. Konferencijos metu buvo įteiktas kasmetinio U kio ministerijos konkurso „Verslo ir mokslo partneryste 2014“ prizas, Lietuvos verslo konfederacijos prizas „Metų paslauga 2014“, Lietuvos pramonininkų konfederacijos ir Lietuvos inovacijų centro prizas „Uz ilgalaikę ir se kmingą inovacijų ple trą“.

Skatinome verslą dalyvauti programoje „Horizontas 2020“ – viešinome šią programą, bendradarbiaujant su MITA sukurtas tarptautinės programos „Horizontas 2020“ interneto puslapis, sukurti ir interneto svetainėse skelbiami 7 video reportažai inovacijų temomis.

Paprašėme EBPO ekspertų Inovacijos sistemos vertinimo ir rekomendacijų. 2015 metų I ketvirtį EBPO pradės Lietuvos inovacijų politikos peržiūrą. Bus išsamiai vertinama šalies ekonominė veikla, inovacijų politika, jos veiklos rezultatai, viešosios inovacijų skatinimo ir valdymo sistemos efektyvumas, pagrindinių su inovacijų veikla susijusių dalyvių (verslo, mokslo ir valdžios) veikla ir pateiktos konkrečios rekomendacijos, kaip tobulinti inovacijų politiką, įskaitant ir MTEP politiką (peržiūros laikotarpis – 12 mėnesių).

Inovacijos (skaičiai) Suteikėme mokslui ir verslui 456 inovacinius čekius už 7 mln. Lt. Skyrėme 2 mln. Lt paramos intelektinės nuosavybės teisių apsaugai. Padėjome susikurti 9 naujiems klasteriams. Sudarėme 633 sutartis, pagal kurias įmonėms paskirstyta 697,1 mln. Lt ES paramos. Sukurta 578 ilgalaikių tyrėjų ir pagalbinio personalo darbo vietos. Sukurti 474 gaminių (paslaugų, procesų) prototipai. Įkurtos 165 naujos technologijų įmonės. 3 547 tyrėjai atliko mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros darbus, numatytus

projektuose. Pasirašėme Europos bendradarbiaujančios valstybės susitarimą su Europos kosmoso

agentūra. INVESTICIJOS Siekiant pagerinti investicinę aplinką, 2014 m. gruodžio 11 d. priimtas Investicijų

įstatymo pakeitimo įstatymas, nustatantis pramonės parkų veiklos reguliavimą. Įstatyme nustatytos pramonės parko ir susijusias sąvokos (pramonės parko operatoriaus,

26

pramonės parko įmonės), pramonės parko valdymas (pramonės parko operatoriaus veiklos principai, teisės ir pareigos, atsakomybė, sprendimų priėmimas ir kt.), investicijos į pramonės parką (tai nustatantis programinis dokumentas, jo turinys ir tvirtinimo pagrindas), viešojo administravimo institucijų susijusios funkcijos ir kartu išplėstas investavimo į pramonės parkus skatinimas (infrastruktūros įrengimas ir sutvarkymas iki pramonės parko ir jame).

2014 m. rugsėjo 17 d. nutarimu Nr. 986 Vyriausybė patvirtino Ūkio ministerijos parengtą Investicijų skatinimo ir pramonės plėtros 2014–2020 metų programą.

2014–2020 metais, siekdami paskatinti investicijas laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ) ir pramonės parkuose, užsibrėžėme užbaigti atrinkti LEZ valdymo bendroves (arba, jei įsteigtoms LEZ nebūtų atrinktos valdymo bendrovės, įvertinti priežastis, dėl kurių valdymo bendrovės nebuvo atrinktos ir atitinkamų LEZ tikslingumą), užbaigti žemės paėmimo procedūras Kauno LEZ ir sukurti veiksmingą LEZ ir pramonės parkų infrastruktūrą. Vien tik 2014 metais inicijavome 85 žemės sklypų, esančių Kauno LEZ teritorijoje, paėmimą visuomenės poreikiams. Ūkio ministerijai tarpininkaujant, Klaipėdos miesto savivaldybė visiškai atsiskaitė su Klaipėdos LEZ esančio nekilnojamojo turto ir žemės sklypų 10 savininkų už žemę, paimamą iš jų visuomenės poreikiams.

2014 m. birželio 25 d. Vyriausybė patvirtino Ūkio ministerijos parengtą Lietuvos 2014–2020 metų regioninės pagalbos žemėlapį, kuris leidžia institucijoms teikti regioninę pagalbą įmonėms visoje Lietuvos teritorijoje. Žemėlapis galios nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Jame nustatytas projektus šalyje vykdančioms didelėms įmonėms teikiamos pagalbos didžiausias intensyvumas – 25 proc. visų investicinių sąnaudų. Jis gali būti padidintas 20 proc., jei investicijas vykdo mažosios įmonės, ir 10 proc., jei jas vykdo vidutinės įmonės. Regioninės pagalbos žemėlapis yra regioninės valstybės pagalbos schemų rengimo pagrindas.

2014 metais pasirašėme 16 sutarčių ir paskirstėme 70,57 mln. Lt ES struktūrinės paramos lėšų pagal priemonę „Invest Lt-2“ (planuojama pritraukti 421,66 mln. Lt privačių investicijų ir sukurti 2 452 naujas darbo vietas) ir 5 finansavimo ir administravimo sutartis pagal priemonę „Invest LT+“ (investicijų projektų vertė 25,6 mln. Lt, juos įgyvendinus planuojama sukurti 292 darbo vietas).

2014 metais į Lietuvą pritraukti 29 investicijų projektai, kuriuos įgyvendinus bus sukurta 1 860 darbo vietų. Norvegijos įmonė „Lindorff“ planuoja atidaryti paslaugų centrą, kuriame bus aptarnaujami įmonės klientai Skandinavijos ir Vakarų Europos valstybėse (377 darbo vietos). Suomijos įmonė „PKC Group“ gamins elektromechaninę įrangą sunkiajam transportui ir sukurs 320 naujų darbo vietų. Švedijos įmonė „Pelly Intressenter“ Garliavoje planuoja įrengti naują gamybos liniją, kurioje bus taikoma nauja talpinimo sistemų gamybos technologija (31 darbo vieta). Italijos informacinių technologijų įmonė „Valuetech“ planuoja sukurti 10 naujų darbo vietų, Italijos aukštųjų technologijų įmonė „Gruppo Fos“, kuri specializuojasi tyrimų, vystymo ir technologijų perkėlimo srityse, 15 darbo vietų, o Italijos įmonė, planuojanti įsikurti Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje ir vykdyti gamybinę veiklą medicinos įrangos gamybos srityje, 50 darbo vietų. Daugiausia darbo vietų (400) bus sukurta Vilniuje įgyvendinant JAV įmonės verslo paslaugų projektą. Pagal teritorinį projektų pasiskirstymą projektai bus įgyvendinami Vilniuje (15), Klaipėdoje (4), Kaune (5), Panevėžyje (1), Biržuose (1), Šilutėje (1), Tauragėje (1) ir Garliavoje (1).

Kartu su VšĮ „Investuok Lietuvoje” pateikta 14 pasiūlymų centrinės ir vietos valdžios atstovams dėl investicinės aplinkos gerinimo.

VšĮ „Investuok Lietuvoje“ vieno langelio principu teikė konsultacijas Lietuvoje jau veikiantiems užsienio investuotojams ir planuojantiesiems čia įgyvendinti investicijų projektus įvairiais investicinės aplinkos klausimais (pvz., darbuotojų įvežimas iš trečiųjų

27

šalių, darbo santykių reguliavimas, prisijungimas prie elektros tinklų, mokesčių apskaičiavimas ir pan.), atliko 10 apskričių analizę ir 2014 metais parengė 10 brošiūrų apie apskričių investicinį potencialą, analizavo atskirų savivaldybių investicinį klimatą, interneto svetainėje www.investlithuania.com skelbė informaciją apie regionus.

Investicijos (skaičiai)

Priimtas Investicijų įstatymo pakeitimo įstatymas, nustatantis pramonės parkų veiklos reguliavimą.

Pasaulinės TUI projektų stebėsenos duomenų bazės „fDi Markets“ duomenimis, per 2014 metus į Lietuvą pritraukti 44 tiesioginių užsienio investicijų projektai, kuriuos įgyvendinus šalyje bus sukurta 3 194 naujos darbo vietos.

Inicijuotas 85 žemės sklypų, esančių Kauno LEZ teritorijoje, paėmimas visuomenės poreikiams.

Visiškai atsiskaityta su Klaipėdos LEZ esančių žemės sklypų savininkais už žemę, paimtą iš jų visuomenės poreikiams.

EKSPORTAS Lietuvos eksporto plėtros 2014–2020 metų gairėse, patvirtintose ūkio ministro

2014 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 4-58, nustatėme prioritetines Lietuvos eksporto rinkų grupes: 1 – išlaikyti ir stiprinti pozicijas (Švedija, Vokietija, Norvegija, Suomija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Lenkija, Belgija, Danija, Nyderlandai, Latvija, Estija); 2 – įvairinti produkciją ir mažinti riziką (Rusija, Ukraina, Baltarusija, Kazachstanas, Azerbaidžanas, JAV, Turkija, Italija); 3 – tirti galimybes, ieškoti nišų ir skverbtis į naujas rinkas (Kinija, Pietų Korėja, Izraelis, Japonija, Indija, Brazilija, Argentina, Kanada, Meksika, Čilė, Turkmėnistanas, Moldova, Armėnija, Gruzija, Malaizija, Indonezija, JAE, PAR, Vietnamas, Omanas, Mongolija).

Siekdami įvairinti Lietuvos eksportą, skatindami eksportuojančių įmonių konkurencingumą ir pasirengimą eksportuoti bei reaguodami į Rusijos Federacijos embargą, paskelbėme penktąjį kvietimą teikti paraiškas gauti finansavimą. Iš viso pagal ES struktūrinės paramos lėšomis finansuojamą priemonę „Naujos galimybės“ iki 2014 metų pabaigos sudarytos 1 063 sutartys už 136,48 mln. Lt ir išmokėta 88,58 mln. Lt. Įgyvendinant pagal šią priemonę finansuotus projektus, iki 2014 metų pabaigos buvo atlikti 687 užsienio rinkų tyrimai, parengtos 205 produktų eksporto plėtros strategijos, 271 įmonė pradėjo eksportuoti savo produkciją į naujas rinkas, 253 įmonės padidino eksportą į esamas eksporto rinkas. Taip pat parengtos 688 įmonių įvaizdžio gerinimo priemonės.

Tobulindami ekonominį atstovavimą užsienyje, išplėtėme Lietuvos komercijos atašė Kinijos Liaudies Respublikoje veiklos teritoriją į Korėją, Mongoliją ir Vietnamą, Lietuvos komercijos atašė Jungtinėje Karalystėje veiklos teritoriją – į Omano Sultonatą. 2014 metų gruodžio mėn. darbą pradėjo Lietuvos Respublikos komercijos atašė Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Vyriausybės 2014 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. 401 komercijos atašė padėjėjo pareigybę panaikino Švedijos Karalystėje, o įsteigė Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje. Komercijos atstovų užsienyje tinklas, įskaitant VšĮ „Versli Lietuva“ atstovus, apima 17 pasaulio valstybių (po du atstovus yra Rusijos Federacijoje, JAV, Švedijoje ir Vokietijoje).

Komercijos atašė Lietuvos įmonėms (organizacijoms) suteikė 1461 konsultacinę ir informacinę paslaugą, o paskyrimo valstybių įmonėms (organizacijoms) – 1 149, surengė arba padėjo surengti 111 verslo renginių ir dvišalių susitikimų paskyrimo valstybėse, inicijavo 77 verslo misijas į Lietuvą ir iš Lietuvos į paskyrimo valstybes, pagal VšĮ ,,Versli Lietuva“ su

28

įmonėmis pasirašytas sutartis surado 28 užsienio įmones (potencialias verslo partneres) ir surengė 21 individualų vizitą į jas, susitiko su 203 įmonėmis (organizacijomis), asociacijomis ir verslo konsultantais siekdami rasti potencialių investicinių projektų, užmezgė naujų ryšių su 194 užsienio kompanijomis (potencialių investuotojų vadovais), surado ir perdavė VšĮ ,,Investuok Lietuvoje“ 39 potencialius investicinius projektus, į Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos rengiamus pažintinius turus po Lietuvą atvyko 166 žurnalistai, nuolat dirbantys didžiausiuose komercijos atašė paskyrimo valstybės dienraščiuose, radijo ir televizijos laidose bei portaluose, rašantys turizmo tema, o į rengiamus „B2B“ renginius atvyko 335 komercijos atašė paskyrimo valstybių verslo atstovai.

VšĮ „Versli Lietuva“ įgyvendino įvairias eksportui skatinti skirtas priemones: Suorganizavo 14 nacionalinių stendų tarptautinėse parodose (bendras dalyvių

skaičius – 103), 5 kontaktų muges (bendras dalyvių skaičius – 178), 17 verslo misijų (bendras dalyvių skaičius – 325), atsakė į 250 paklausimų iš užsienio, suteikė 400 konsultacijų Lietuvos įmonėms, surengė 380 vizitų į Lietuvos įmones, parengė 41 analitinę apžvalgą, suorganizavo 10 seminarų apie potencialias eksporto rinkas ,,Eksporto klubas“ (bendras dalyvių skaičius – 552).

Vykdydama priemonę „Eksporto akademija“, suorganizavo 14 renginių, kuriuose dalyvavo 691, o internetu stebėjo 2 452 suinteresuoti verslo atstovai. Surengė specializuotą įmonių vadovų kompetencijų didinimo programą „Užaugink savo verslą“ ir suteikė konsultacijas 36 vadovams.

32 eksporto lyderių programos „Sparnai“ dalyviams suteikė pagalbą eksporto rinkodaros klausimais. Programos tikslas – per 2 metų praktinę patirtį, atitinkančią šių dienų rinkos poreikius, ugdyti aukšto lygio eksporto specialistus, atskleidžiant karjeros galimybes SVV įmonėse.

Vykdydama priemonę „Konkurencingumo centras“, parengė 6 pramonės pošakių lyginamąsias analizes; 51 įmonei parengė veiklos efektyvumo didinimo planus.

Vykdydama įmonių grupinių eksporto iniciatyvų priemonę, įgyvendino 24 projektus (renginių skaičius – 16 parodų, 8 verslo misijos, dalyvių skaičius – 311). Grupinių eksporto iniciatyvų priemonė leidžia įmonėms savarankiškai organizuoti renginius. Priemonė taikoma įmonių grupėms, sudarytoms iš ne mažiau kaip 5 dalyvių.

Eksportas (skaičiai) Pagal eksportui skirtą ES paramos priemonę su įmonėmis sudarytos 1 063 sutartys

už 136,48 mln. Lt. Surengta dešimtys verslui skirtų kontaktų mugių, parodų, seminarų apie užsienio

rinkas, kuriuose dalyvavo keli tūkstančiai suinteresuotų verslo atstovų.

VERSLUMO SKATINIMAS

Parengėme Lietuvos verslumo veiksmų 2014–2020 metų planą (patvirtintas ūkio ministro 2014 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 4-850).

Didindami informavimo ir konsultavimo paslaugų prieinamumą verslui, parengėme ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą priemonę „ASISTENTAS – 4“. 2014–2015 metais įgyvendinant šią priemonę Lietuvos savivaldybėse vykdoma 16 projektų (skirta 13,9 mln. Lt), kurie leidžia smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams ir asmenims, ketinantiems pradėti verslą, įvairiuose Lietuvos regionuose gauti nemokamų informavimo ir konsultavimo paslaugų. Pagal šią priemonę suteikta 49 626 val. konsultacinių paslaugų 6 862 naudos gavėjams ir suorganizuoti 268 verslo informaciniai renginiai. Suteiktos viešosios paslaugos verslui padėjo įsteigti 60 naujų smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų.

29

VšĮ „Versli Lietuva“, įgyvendindama ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus projektus, 2014 metais suteikė 2 496 vnt. konsultacijų norintiems pradėti ir vykdantiems verslą.

VšĮ „Versli Lietuva“ sėkmingai vykdė Pirmųjų verslo metų paslaugų krepšelių projektą. Naują įmonę per pusmetį nuo krepšelio gavimo įsteigusieji turi galimybę visus pirmuosius verslo metus gauti profesionalių konsultacijų buhalterinės apskaitos, rinkodaros, strateginio valdymo, derybų ir kitais klausimais ir dalyvauti įvairiuose mokymuose. Įgyvendinant projektą 2014 metais įkurtos 373 įmonės.

Suorganizuoti 79 renginiai „Pradėkime verslą kartu“, skirti jaunimui iki 30 metų, norinčiam pradėti verslą. Renginių metu pasakojama apie tai, kaip pradėti verslą, pristatomi ir dalijami Pirmųjų verslo metų paslaugų krepšeliai. Renginiai vyko Ignalinoje, Rokiškyje, Biržuose, Pasvalyje, Marijampolėje, Elektrėnuose, Plungėje, Kazlų Rūdoje, Radviliškyje, Vilkaviškyje, Panevėžyje, N. Akmenėje, Visagine, Šalčininkuose, Kaišiadoryse, Prienuose, Alytuje, Utenoje, Joniškyje, Rietave, Telšiuose, Kėdainiuose, Raseiniuose, Kelmėje, Jurbarke, Kybartuose, Anykščiuose. Renginiuose dalyvavo 1 572 potencialūs jauni verslininkai.

VšĮ „Versli Lietuva“ atstovai konkrečiose Lietuvos savivaldybėse pradedantiesiems verslininkams suteikė 1 890 val. nemokamų konsultacijų, globojo 10 pirmus metus veikiančių įmonių, parengė ir paskelbė portale www.verslilietuva.lt informaciją apie socialinį verslą, pradedantiesiems verslininkams suteikė 40 val. konsultacijų socialinio verslo klausimais, suorganizavo 5 specialius mokymus pradedantiesiems verslininkams.

2014 m. kovo 21 d. kartu su Britų taryba ir partneriais suorganizavome Socialinio verslumo konferenciją. Renginys sulaukė ne tik verslo ir valdžios atstovų dėmesio, bet ir svečių iš Jungtinės Karalystės, kurie atvyko pasidalyti gerąja savo šalies patirtimi ir padėti įgyvendinti socialinio verslo idėją Lietuvoje.

Organizavome kasmetinį verslumą skatinančių renginių ciklą „Verslas veža“, kurio pagrindiniai tikslai – užtikrinti kryptingą verslumo skatinimą ir ugdymą Lietuvoje, skleisti teigiamą požiūrį į verslą ir skatinti šalies gyventojus įgyvendinti savo idėjas ir kurti savo verslą. Nuo 2013 metų dėmesys skiriamas regionams ir pasirinktai tikslinei grupei – jaunimui. 2014 metais suorganizuota 16 jaunimo verslumo skatinimo renginių „Verslas veža“ (renginiuose dalyvavo 8 514 dalyvių, dar 3 144 stebėjo tiesioginę transliaciją internetu), surengti kiti renginiai: verslo plano turnyras – 1 renginys, 72 dalyviai; kūrybinės dirbtuvės verslumui skatinti – 16 renginių, 2 552 dalyviai; informaciniai renginiai jaunimui – 27 renginiai, 799 dalyviai.

Siekdama skatinti naujų verslų kūrimą ir jų konkurencingumo didinimą, VšĮ „Versli Lietuva“ 2014 metais tęsė daug iniciatyvų, skirtų pradedančiųjų įmonių (angl. start-up) (inovatyvus pradedantysis verslo subjektas, turintis potencialą sparčiai augti) veiklai skatinti: renginių ciklas „Startup Lithuania“, Lietuvos įmonių vizitai ir susitikimai potencialių investuotojų šalyse įgyvendinant projektą „Startup Lithuania Roadshow“, konferencija „Silicon Valley Comes to the Baltics“, „Startup Fair“ renginys, vykstantis progreso konferencijos LOGIN metu, įmonių komandų formavimo renginiai. Iš viso 2014 metais VšĮ „Versli Lietuva“ suorganizavo 28 renginius inovatyvioms pradedančiosioms įmonėms arba norintiesiems jas kurti. Vykdant projektą „Startup Nitro krepšeliai“, įsteigtos 26 inovatyvios įmonės.

2014 metais kartu su VšĮ „Versli Lietuva“ organizavome 12 seminarų moterų verslumui skatinti Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Vilniuje, kuriuose dalyvavo 448 dalyvės. Seminarai vyko temomis „Savas verslas. Kas, kur ir kaip“, „Finansai tavo verslui“, „Kaip padaryti savo verslą matomu?“. Norėdama paskatinti moterų verslumą ir siekdama padrąsinti moteris įgyvendinti savo idėjas, VšĮ „Versli Lietuva“ kartu su Ūkio ministerija pradėjo specialiai moterims ir jaunimui skirtų nemokamų seminarų ciklą „Verslo LAB'as“. Renginiai

http://www.verslilietuva.lt/lt/verslo-pradzia/renginiu-ciklas-versli-lietuva/verslo-pradzios-krepseliai/

30

vyko 8 savivaldybėse – Šakių, Kazlų Rūdos, Kalvarijos, Marijampolės, Vilkaviškio, Vilniaus, Varėnos, Tauragės. Kartu su Verslo moterų tinklu prie Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmų suorganizuota konferencija „Verslių moterų kompetencijų kėlimas“.

Įgyvendindami Kūrybinių industrijų skatinimo ir plėtros strategiją, investavome ES struktūrinių fondų lėšas į menų inkubatorių tinklą visoje Lietuvoje. 2014 veikė 5 menų inkubatoriai: Vilniaus menų inkubatorius, Telšių menų inkubatorius, Užupio menų inkubatorius, Anykščių menų inkubatorius ir Audiovizualinių menų industrijos inkubatorius. Planuojama, kad dar 7 menų inkubatoriai veiklą pradės 2015 metais. Bendra 12 projektų vertė – daugiau nei 23,7 mln. eurų.

2014–2020 metų laikotarpiu siūlome valstybės paramą skirti naujų arba besiplečiančių verslo inkubatorių infrastruktūrai kurti, siekiant sudaryti sąlygas teikti kokybiškas inkubavimo paslaugas naujai įsisteigusiems ir ne ilgiau kaip trejus metus veikiantiems smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams.

Kuriamas Nacionalinis konsultantų registras (tinklas): rengėme konsultantų atrankos tvarką; konsultavimo paslaugų paketų aprašus; administravimo tvarką ir kt. Sukurti Nacionalinį konsultantų registrą (tinklą) planuojama 2015 metų I pusmetį.

2014 m. lapkričio 20 d. Vilniaus „Pirklių klube“ organizavome verslo atstovų šventę „Verslo diena“ ir dešimtus metus iš eilės geriausiems šalies verslininkams įteikėme apdovanojimus už jų sėkmingai įgyvendintas verslo iniciatyvas, pasiektus rezultatus ir indėlį kuriant šalies ekonomiką.

2014 metais tęsėme finansų inžinerijos, su ja susijusių ir kitų priemonių, skirtų SVV subjektų priėjimui prie finansavimo šaltinių pagerinti ir taip skatinti verslo plėtrą Lietuvoje, įgyvendinimą. Ūkio ministerijos iniciatyva sukurtų finansinių priemonių kompleksą įgyvendinanti INVEGA per 2009–2014 metų laikotarpį už SVV atstovų paskolas kredito įstaigoms suteikė 4 249 garantijas, kurių suma siekė 1 132,9 mln. Lt, tai leido SVV įmonėms verslo plėtrai Lietuvoje pasiskolinti 1 601,2 mln. Lt.

2014 metais priimtas sprendimas padidinti verslo subjektų kredito įstaigoms už paskolas ar lizingo sandorius sumokėtų palūkanų kompensuojamąją dalį, t. y. kompensacijos procentą padidinti nuo 50 proc. iki 95 proc. regionuose veikiantiems ir iki 70 proc. Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybėse veikiantiems smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams.

Verslumo skatinimas (skaičiai) SVV priemonių finansavimas (nuo priemonių įgyvendinimo pradžios iki 2014 m. gruodžio 31 d. (kaupiamuoju būdu):

Pagal priemonę „Mikrokreditai“ suteikėme 279 mikrokreditus už 19,3 mln. Lt. Pagal priemonę „Mažų kreditų teikimas“ (I etapas) suteikėme 252 paskolas už 26,9

mln. Lt. Pagal priemonę „Mažų kreditų teikimas“ (II etapas) suteikėme 907 paskolas už

178,7 mln. Lt. Pagal priemonę „Atviras kreditų fondas“ suteikėme 505 paskolas už 239,9 mln. Lt

(kartu su bankų lėšų dalimi). Pagal priemonę „Dalinis palūkanų kompensavimas“ 4 418 SVV subjektams

kompensavome palūkanų už 51,9 mln. Lt. Pagal priemonę „Garantijų fondas“ suteikėme 2 803 garantijas už 810,9 mln. Lt

(garantijų suma). Pagal priemonę „Teikti paskolų garantijas, kompensuoti garantijų išmokas ir dalį

garantijų atlyginimo“ suteikėme 835 garantijas už 115,4 mln. Lt (garantijų suma). Pagal priemonę „Bendrai investuojantis fonas (verslo angelai)“ investuota į 27

31

įmonių kapitalą už 38,6 mln. Lt (kartu su privačių investuotojų dalimi). Pagal priemonę „Rizikos kapitalo fondai“ investuota į 16 įmonių kapitalą už 77,3

mln. Lt (kartu su privačių investuotojų dalimi). Pagal priemonę „Pradinės stadijos ir rizikos kapitalo fondai“ investuota į 33

įmonių kapitalą už 34,2 mln. Lt (kartu su privačių investuotojų dalimi). Pagal priemonę „Pasidalintos rizikos paskolos (FRSP)“ suteiktos 833 paskolos už

623,1 mln. Lt (kartu su bankų lėšų dalimi). Pagal priemonę „Portfelinės garantijos“ suteiktos 445 garantijos už 171,5 mln. Lt

(garantijų suma). Pagal priemonę „Portfelinės garantijos lizingui“ suteiktos 166 garantijos už 34,6

mln. Lt (garantijų suma). Pagal priemonę „Asistentas – 4“ suteikta 49 626 val. konsultacinių paslaugų ir

suorganizuoti 268 verslo informaciniai renginiai. Suteiktos viešosios paslaugos verslui padėjo įsteigti 60 naujų smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų.

Pirmųjų verslo metų krepšelių gavėjai įsteigė 373 įmones. „Startup Nitro“ krepšelių gavėjai įsteigė 26 inovatyvias įmones. Suorganizuota 16 jaunimo verslumo skatinimo renginių „Verslas veža“ (renginiuose

dalyvavo 8 514 dalyvių, dar 3 144 stebėjo tiesioginę transliaciją internetu). TURIZMAS Siekdami gerinti Lietuvos kaip turizmui patrauklios šalies įvaizdį ir stiprinti tarptautinį

bendradarbiavimą, 2014 m. lapkričio 18–19 d., bendradarbiaudami su Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacija (PTO), organizavome aukščiausio lygio turizmo specialistų mokymus „Baltijos jūros regiono turizmo ateitis dinamiškoje skaitmeninėje aplinkoje“. Mokymuose dalyvavo 200 turizmo specialistų iš Baltijos jūros regiono šalių.

Parengėme Lietuvos turizmo plėtros 2014–2020 metų programą (patvirtinta Vyriausybės 2014 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 238). Programoje nustatyti valstybės turizmo plėtros iki 2020 metų tikslai, uždaviniai ir plėtros prioritetai, atsižvelgiant į darniojo turizmo principus, įvardytos Lietuvos atvykstamojo turizmo prioritetinės rinkos. Svarbiausi programos tikslai – gerinti turizmo infrastruktūros plėtrą ir paslaugų kokybę, Lietuvos, kaip turistinės šalies, žinomumą ir jos įvaizdį, mažinti turizmo paslaugų sezoniškumą. 2014 m. spalio 10 d. ūkio ministro įsakymu Nr. 4-724 patvirtinome Lietuvos turizmo plėtros 2014–2020 metų programos 2015–2017 metų įgyvendinimo veiksmų planą, kuriame nurodyti konkretūs programos įgyvendinimo veiksmai, planuojamos lėšos, finansavimo šaltiniai ir atsakingi vykdytojai.

Parengėme Turizmo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siekiama labiau sustiprinti turistų apsaugą ir sudaryti sąlygas Valstybiniam turizmo departamentui prie Ūkio ministerijos griežčiau ir operatyviau atlikti turizmo paslaugų teikėjų stebėseną ir priežiūrą. Projekte taip pat siūloma nustatyti didesnes draudimo sumas tais atvejais, kai kelionių organizatorius verčiasi išvykstamuoju turizmu, išplėsti reikalavimus kelionių organizatoriaus pažymėjimui gauti siekiant išspręsti kelionių organizatorių atsakomybės prieš turistus ir vartotojus klausimus.

Plėtojant viešąją turizmo infrastruktūrą, turizmo sektoriuje 2014 metais sukurtos 85 naujos darbo vietos, pritraukta 743 tūkst. turistų. 2014 metais efektyviai panaudota 103,72 mln. Lt ES paramos ir bendrojo finansavimo lėšų ir papildomai paskirstyta 22,86 mln. Lt ES paramos jau įgyvendinamiems projektams.

2014 m. lapkričio 20 d. susisiekimo ir ūkio ministrų sudaryta darbo grupė patvirtino Lietuvos oro uostų 2015–2017 metų maršrutų plėtros skatinimo veiksmų planą, kuriuo

32

siekiama didinti tiesioginių skydžių krypčių skaičių, atsižvelgiant į atvykstamojo turizmo prioritetines turizmo rinkas. Vadovaujantis minėtu planu, Lietuvos oro uostai ir Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos pirmą kartą kartu dalyvaus viename svarbiausių aviacijos renginių Europoje „Routes Europe 2015“, kuris vyks balandžio 12–14 d. Aberdyne (Škotijoje).

2014 metais vienas pasaulyje žinomiausių kelionių gidų „Lonely Planet“ Lietuvą įtraukė į privalomų aplankyti šalių dešimtuką 2015-aisiais. „Lonely Planet“ dešimtuke, į kurį iš viso pateko tik trys Europos šalys (Airija, Lietuva ir Serbija), Lietuvai skirta aukšta trečioji vieta.

2014 m. rugsėjo 10 d. pateiktas Lietuvos prašymas EBPO priimti į Turizmo komitetą. 2014 m. spalio 2 d. gautas atsakymas, kad pradėtas Lietuvos prašymo priimti į Turizmo komitetą nagrinėjimo procesas.

Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos (VTD):

Atliko tikslinių užsienio auditorijų gyventojų apklausą (Stokholme, Osle, Berlyne, Miunchene ir Varšuvoje) ir 5 kokybinius tyrimus (giluminius interviu) su Lietuvoje besilankančiais turistais.

Atstovavo Lietuvos turizmo sektoriui 8 tikslinėse užsienio rinkose, pristatė Lietuvą 6 pasaulinėse turizmo parodose (tarp jų ir „Adventur 2014“), organizavo pažintinius turus žiniasklaidos atstovams ir turo operatoriams, pakvietė 331 žiniasklaidos atstovą iš viso pasaulio aplankyti turizmo objektus Lietuvoje, vykdė įvaizdžio reklamos kampanijas, organizavo verslo misijas Lietuvos verslo atstovams, viešino savivaldybių organizuojamus nesezoninius renginius.

8 socialiniuose tinkluose trimis kalbomis vykdė kampaniją „Like‘able Lithuania“. Per 12 mėnesių kampanijos gerbėjai įvykdė 1 005 807 interakcijas. Lietuvos interneto apdovanojimuose „Login 2014“ kampanija „Like‘able Lithuania“ pripažinta geriausia pirmą kartą įsteigtoje nominacijoje „Interneto panaudojimas viešojo sektoriaus reklamai“.

Turizmas (skaičiai) Suorganizuoti pirmieji aukščiausio lygio mokymai Baltijos jūros šalių turizmo

specialistams, mokyta 200 turizmo specialistų. Plėtojant viešąją turizmo infrastruktūrą, turizmo sektoriuje sukurtos 85 naujos darbo

vietos, pritraukta 743 tūkst. turistų. Turizmo paslaugos sudaro 24 proc. viso Lietuvos paslaugų eksporto ir tai yra antra

vieta pagal eksportuojamas paslaugas. Prognozuojama, kad 2014 metais Lietuvoje apsilankė apie 2,1 mln. Turistų, arba 4,4

proc. daugiau, palyginti su 2013 metais. Preliminariai vertinant, pajamos iš turizmo išaugo apie 4,7 proc. „Lonely Planet“ Lietuvą įtraukė į privalomų aplankyti šalių dešimtuką 2015-aisiais.

PRAMONĖ

Patvirtinta Investicijų skatinimo ir pramonės plėtros 2014–2020 metų programa, kuria nustatyti 2014–2020 metų investicijų į paslaugų ir gamybos sektorius skatinimo, pramonės plėtros bendrosios politikos tikslai ir uždaviniai siekiant didinti Lietuvos konkurencingumą.

Siekdami supažindinti Lietuvos pramonės atstovus su Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. spalio 21 d. direktyva 2009/125/EB, nustatančia ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemą (toliau – Ekologinio

33

projektavimo direktyva), ir ją įgyvendinančiais teisės aktais, kartu su EK organizavome seminarą, kurio metu buvo aptarti gaminių ekologinio projektavimo reikalavimai, taikomi šiems inžinerinės pramonės įmonėse gaminamiems produktams: dulkių siurbliams, ventiliatoriams ir jų sistemoms, profesionalų šaldymo įrenginiams, komerciniams šaldytuvams, oro šildytuvams ir kondicionieriams, kietojo kuro katilams, šildytuvams, dujų / skystojo kuro, elektriniams patalpų šildytuvams. Ekologinis projektavimas yra vienas iš esminių ES integruotos produktų politikos strategijos veiksnių. Energijos vartojimo efektyvinimas yra svarus indėlis įgyvendinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo ES siekį.

2014 metais įsigaliojo Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymas „Dėl Europos Komisijos rengiamo trąšų reglamento projekto vertinimo, pasiūlymų ir pozicijos rengimo ir teikimo Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai darbo grupės sudarymo“. Naujo reglamento projekto reguliavimo sritis apims visas trąšas, trąšų produktus ir dirvožemį gerinančias medžiagas. Sudaryta darbo grupė, atstovaujanti Lietuvos pramonei, užtikrina, kad laiku būtų sureaguota į būsimus politinius pokyčius trąšų pramonėje ir įvertintos galimybės.

Siekdami padidinti gamintojų atsakomybę už vidaus rinkai tiekiamų pakuočių tvarkymą ir skatinti juos kuo daugiau pakuočių pakartotinai naudoti arba perdirbti, bendradarbiaudami su Aplinkos ministerija parengėme Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų pakuočių atitikties Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme nurodytiems pakuočių reikalavimams įgyvendinimo tvarkos aprašą (patvirtintas ūkio ir aplinkos ministro 2014 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 4-870/D1-958), kuriuo siekiame, kad gaminama ar į Lietuva importuojama pakuotė būtų gaminama iš kuo mažesnio kiekio žaliavų, būtų nekenksminga vartotojams ir aplinkai, taip pat kad kuo daugiau pakuočių atliekų būtų panaudojama pakartotinai.

2014 m. rugpjūčio 28 d. ūkio ministro įsakymu Nr. 4-582 sudaryta darbo grupė pasiūlymams dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų projektų, nustatančių importuojamų suskystintų gamtinių dujų apskaitos pagal dujovežio matavimo sistemą taisykles, teikti. Darbo grupė pateikė pasiūlymus dėl teisės aktų, kuriais vadovaujantis suinteresuotos institucijos pripažįsta importuojamų ir perkraunamų suskystintų gamtinių dujų apskaitos rezultatus pagal dujovežio matavimo sistemą. Vykdydami pasiūlymus, parengėme Matavimo priemonių teisinio metrologinio reglamentavimo taisyklių 33 p. pakeitimo projektą, kuriuo nustatomas ne ES šalyse atliktų patikrų pripažinimas (ūkio ministro 2014 m. spalio 24 d. įsakymas Nr. 4-761). Energetikos ministerija parengė Gamtinių dujų apskaitos tvarkos aprašo pakeitimo projektą, nustatantį bendruosius suskystintųjų gamtinių dujų apskaitos principus, pateikė nuorodą į Naudojimosi suskystintųjų gamtinių dujų terminalu taisykles.

Penkioms Lietuvos įmonėms išdavėme patikimumo deklaracijas dalyvauti NATO konkursuose, 13 įmonių įtraukėme į NATO konkursų dalyvių sąrašą. Įtrauktos įmonės galės naudotis gerokai paprastesne NATO patikimumo deklaracijų išdavimo tvarka.

Išdavėme 130 importo dokumentų, 220 strateginių prekių (dvejopo naudojimo prekių ir karinės įrangos) eksporto, importo, tranzito, siuntimo ir tarpininkavimo licencijų.

Parengėme naujus Nacionalinio kokybės vadybos prizo konkurso nuostatus, jie patvirtinti 2014 m. rugsėjo 30 d. ūkio ministro įsakymu Nr. 4-703. Nuostatais nustatyta nacionalinio kokybės vadybos prizo konkurso organizavimo tvarka, konkurso dalyvių veiklos vertinimo, apdovanojimų įteikimo ir prizo naudojimo tvarka. Nacionalinis kokybės prizas verslo įmonėms teikiamas nuo 1998 metų. Juo įvertinama įmonės valdymo kokybė pagal vadovo, kaip lyderio, veiklą, įmonės politiką ir strategiją, procesų ir išteklių valdymą, klientų, vartotojų ir darbuotojų poreikių tenkinimą ir kitas sritis. Įmonės veikla vertinama atsižvelgiant į Europos kokybės vadybos fondo tobulumo modelio nuostatas. 2014 metų

34

Nacionalinio kokybės vadybos prizo konkurso nugalėtojais išrinkti: mažų juridinių asmenų kategorijoje – uždaroji akcinė bendrovė „Audifina“; vidutinių juridinių asmenų kategorijoje – „Ansell Protective Solutions Lithuania“, UAB; didelių juridinių asmenų kategorijoje – akcinė bendrovė Vakarų laivų gamykla.

Dvylika Lietuvos įmonių dalyvavo Šiaurės ir Baltijos šalių verslo ir pramonės mobilumo ir bendradarbiavimo programoje. Paremti šių Lietuvos įmonių ir verslo organizacijų projektai: UAB „Servico“, UAB „Kelprojektas“, UAB „Softneta“, UAB „Skada medis“, UAB „Vibaltproga“, UAB „Dreamhouse“, UAB „Vilpros pramonė“, VšĮ „Intechcentras“, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos, Šiaurės technologijų parko, Pastatų sertifikavimo biuro, Lietuvos komunalinių paslaugų ir atliekų valdymo asociacijos.

Tęstas projekto „Pavojingų atliekų tvarkymas Lietuvoje“ įgyvendinimas. Pavojingų atliekų deginimo įrenginys pastatytas ir 2014 metų birželio 26 d. perduotas UAB „Toksika“ nuosavybėn, tačiau dėl užsitęsusių poveikio aplinkai vertinimo procedūrų ne visos projekto įgyvendinimo veiklos buvo baigtos. Pavojingų atliekų sąvartyno įrengimo darbus planuojama baigti iki 2015 metų birželio 1 d.

VALSTYBĖS VALDOMŲ ĮMONIŲ EFEKTYVUMAS

2014 metais Seimui priėmus Ūkio ministerijos parengtus Valstybės ir savivaldybės

įmonių įstatymo pakeitimus, į valstybės įmonių ir savivaldybių įmonių valdybas galės būti skiriami nepriklausomi nariai. Nuo 2015 m. kovo 1 d. šių įmonių valdybos nariais bus skiriami ne tik valstybės tarnautojai, bet ir kiti fiziniai asmenys, kurių skaičius valstybės įmonėse, kurių balanse nurodyto turto vertė ne mažesnė negu 14 mln. eurų ir pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius finansinius metus yra lygios arba viršija 5,8 mln. eurų, turi sudaryti ne mažiau kaip 1/3 įmonės įstatuose nurodyto valdybos narių skaičiaus. Kitų valstybės įmonių ir savivaldybės įmonių valdybose pagal poreikį taip pat galės būti tokių fizinių asmenų. Naujos sudėties valdybos turės būti suformuotos iki 2015 m. rugsėjo 1 d. Įstatymui įgyvendinti rengiama kandidatų į valstybės įmonių valdybos narius parinkimo tvarka. Siūlomais pakeitimais siekiama padidinti šių įmonių valdybų kompetenciją, nepriklausomumą ir motyvaciją.

Įsigaliojus Valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymui, Vyriausybė 2014 m. spalio 15 d. patvirtino Privatizavimo procedūrų vykdymo tvarkos aprašą, kuriuo nustatyta valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių akcijų privatizavimo būdų ir procedūrų įgyvendinimo tvarka, kuri apima privatizavimo objektų sąrašo sudarymą ir keitimą, privatizavimo objektų vertės nustatymą, privatizavimo programų sudarymą, potencialių pirkėjų registravimą, privatizavimo objektų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą, atsiskaitymą už privatizavimo objektą ir kt., taip pat pripažinti netekusiais galios 12 nutarimų, reguliuojančių valstybės ir savivaldybių turto privatizavimą, ir taip panaikintas nebeaktualus valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo teisinis reguliavimas.

Patobulinus valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarką, numatyta visuotinio akcininkų susirinkimo renkamos bendrovės valdybos ir stebėtojų tarybos narių atitiktis nepriklausomumo ir kompetencijos reikalavimams.

2014 m. balandžio 2–3 d. EBPO Valstybės nuosavybės ir privatizavimo praktikų darbo grupėje pristatytas ir aptartas Lietuvos kreipimasis įvertinti Lietuvoje taikomų įmonių valdysenos principų atitiktį EBPO parengtoms rekomendacijoms, skirtoms valstybės valdomoms įmonėms, ir atlikti valstybės valdomų įmonių sektoriaus peržiūrą. 2014 metų lapkričio mėn. pradėtas valstybės valdomų įmonių sektoriaus peržiūros procesas – iš

35

EBPO gautas Valstybės valdomų įmonių sektoriaus peržiūros klausimynas. EBPO peržiūrą planuoja oficialiai pradėti 2015 metų I ketvirtį.

Valdymo koordinavimo centras išnagrinėjo 120 valstybės valdomų įmonių strateginius veiklos planus ir pateikė rekomendacijas, kaip juos tobulinti, taip pat parengė valstybės valdomų įmonių veiklos ir rezultatų ataskaitas. Ataskaitos pateiktos Vyriausybei ir skelbiamos viešai – tai didina įmonių veiklos skaidrumą, padeda stebėti, įvertinti ir laiku reaguoti į valstybės valdomų įmonių portfelio pokyčius. Informacija apie valstybės valdomas įmones internete pateikta adresu http://vkc.vtf.lt. Ataskaitos rodo valstybės valdomų įmonių ekonominių rodiklių gerėjimo tendencijas.

2014 metais parengtoje metinėje 2013 metų ataskaitoje apie valstybės valdomų įmonių veiklą ir jos rezultatus pirmą kartą apžvelgti valstybės valdomų įmonių specialieji įpareigojimai, įvardyta jų atskyrimo nuo komercinės veiklos nauda valstybei, rinkos dalyviams, pačioms valstybės valdomoms įmonėms. Laikytis specialiųjų įpareigojimų atskleidimo tvarkos rekomenduojama ir savivaldybių kontroliuojamoms įmonėms.

Ėmėmės veiksmų, kad išlaikytume valstybės valdomų įmonių politikos įgyvendinimo institucinės struktūros perimamumą ir veiklos tęstinumą – įstatymo, nustatančio Valdymo koordinavimo centro funkcijas, priėmimas numatomas 2015 metų Seimo pavasario sesijoje.

VIEŠIEJI PIRKIMAI

Ūkio ministerijos siūlymu 2014 metais Vyriausybė priėmė sprendimą, kuriuo rekomendavo, kad Vyriausybei pavaldžios valstybės įstaigos ir įmonės ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų 2014 metais turi taikyti ne mažiau kaip 20 proc., 2015 metais – 30 proc. nuo visų atliekamų supaprastintų viešųjų pirkimų vertės. Nuo 2014 metų įsigaliojus Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo, papildėme pavyzdinį ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijaus subkriterijų sąrašą atliekant supaprastintus pirkimus (numatyta galimybė pasiūlymus vertinti atsižvelgiant ir į tiekėjo darbuotojų, vykdysiančių sutartį, patirtį ir kvalifikaciją).

Preliminariais duomenimis, 2014 metais skelbti tarptautiniai ir supaprastinti elektroniniai pirkimai siekė 90 proc. bendro skelbtų tarptautinių ir supaprastintų viešųjų pirkimų skaičiaus (2013 metais – 87 proc.) ir beveik 96 proc. bendros skelbtų tarptautinių ir supaprastintų pirkimų vertės (2013 metais – 90 proc.). 2013 metais EK komunikate apie elektroninius viešuosius pirkimus Lietuva nurodoma kaip pirmaujanti ES valstybė elektroninių viešųjų pirkimų srityje.

Skatindami perėjimą prie visiškai elektroninių viešųjų pirkimų, kartu su Finansų ministerija ir Registrų centru dalyvavome projekte, kurį įgyvendinant sukurta informacinė sistema „E. sąskaita“, kuria naudodamiesi tiekėjai nuo 2015 metų už prekes, paslaugas ir darbus perkančiosioms organizacijoms gali teikti nustatyto formato elektroninines sąskaitas faktūras.

Vyriausybė 2014 metų gruodžio mėn. priėmė Ūkio ministerijos parengtą nutarimo „Dėl Viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių, sudaromų ilgiau kaip 3 metams, terminų nustatymo kriterijų ir atvejų, kuriais gali būti sudaromos tokios sutartys, aprašo patvirtinimo“ pakeitimą, kuriame išplėsti atvejai, kada perkančioji organizacija gali sudaryti sutartis ilgesniam kaip 3 metų terminui (dėl perkamų finansinių priemonių, finansų inžinerijos priemonių ar fondų fondo, valdymo ir (ar) įgyvendinimo paslaugų; dėl įgyvendinamų investicijų projektų, kurie neįtraukti į einamųjų metų Investicijų programą, tačiau yra finansuojami ES arba NATO; dėl statinio projektavimo ir statinio projekto vykdymo priežiūros bei statinio statybos techninės priežiūros paslaugų viso statinio statybos, rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto

http://vkc.vtf.lt/

36

darbų metu; dėl dokumentų saugojimo paslaugų). Priimtas nutarimo pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d.

Nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo prievolė perkančiosioms organizacijoms įsigyti prekes, paslaugas ir darbus iš centrinės perkančiosios organizacijos arba per ją, jei centrinės perkančiosios organizacijos kataloge siūlomos prekės, paslaugos ar darbai atitinka perkančiosios organizacijos poreikius ir perkančioji organizacija negali jų atlikti efektyvesniu būdu racionaliai naudodama tam skirtas lėšas, todėl sparčiai didėja centralizuotai vykdomų viešųjų pirkimų per VšĮ CPO LT elektroninį katalogą mastas: 2014 metais sudarytos 15 263 sutartys, kurių vertė viršijo 390 mln. eurų ir, palyginti su 2013 metais, tiek sutarčių vertė, tiek skaičius padidėjo beveik tris kartus.

Išplėstas VšĮ CPO LT elektroninis katalogas – 2014 metų pabaigoje buvo administruojami 23 pirkimų moduliai. Jau galima įsigyti kompiuterinės ir biuro įrangos, biuro reikmenų, judriojo ryšio paslaugas, mobiliųjų telefonų, elektros energijos, degalų degalinėse, degalų talpyklose, vaistų, pastatų modernizavimo darbus ir su jais susijusias paslaugas (taip pat ir su daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimu susijusius darbus ir paslaugas), spausdintuvų nuomos ir priežiūros, kilimėlių nuomos ir keitimo, valymo, projektavimo, apsaugos paslaugas, medicinos prietaisų, sąnarių endoprotezų.

Įgyvendinant Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, per CPO LT elektroninį katalogą sudaryta galimybė pirkti visus pastatų renovavimo darbus ir su jais susijusias paslaugas, t. y. techninės priežiūros, statinio atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano parengimo, statinio energetinio naudingumo sertifikato parengimo, techninio projekto ekspertizės, statinio statybos techninės priežiūros, projektavimo paslaugas, atlikti bendrųjų ir specialiųjų rangos darbų su projektavimu ir be projektavimo užsakymus. Galimybę varžytis turi net 311 tiekėjų su subrangovais ir jungtinės veiklos dalyviais.

Absoliuti dauguma daugiabučių renovacijai skirtų pirkimų įvykdomi per VšĮ CPO LT. Nuo 2013 metų balandžio mėnesio per CPO LT elektroninį katalogą įvyko 746 su pastatų renovavimu susiję pirkimai, kurių bendra vertė – daugiau kaip 165 mln. eurų, sutaupyta beveik 5 proc. planuotų lėšų (2014 metais įvykdyti 437 pirkimai ir sudarytos sutartys dėl 554 objektų atnaujinimo darbų).

Seimui 2014 m. spalio 23 d. pateiktame Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projekte pasiūlėme įtvirtinti blogai vykdžiusių ankstesnes viešųjų pirkimų sutartis tiekėjų sąrašo (vadinamojo juodojo tiekėjų sąrašo) sudarymo pagrindus ir nustatyti galimybę perkančiajai organizacijai atmesti juodajame sąraše įrašyto tiekėjo pasiūlymus; neleisti dalyvauti pirkime tiekėjui, jei jis (fizinis asmuo arba juridinio asmens dalyvis, turintis balsų daugumą juridinio asmens dalyvių susirinkime) turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už nusikalstamą bankrotą; neleisti dalyvauti pirkime tiekėjui, kuris nemoka mokesčių valstybei ir „Sodrai“ (dabar nustatyta galimybė, bet ne pareiga); įtvirtinti, kad tiekėjas laikomas įvykdžiusiu įsipareigojimus, susijusius su mokesčių mokėjimu, jeigu jo neįvykdytų įsipareigojimų suma yra mažesnė kaip 50 eurų (atsižvelgiant į kitų šalių praktiką, siekiama išvengti situacijų, kai tiekėjo pasiūlymas atmetamas dėl per klaidą susidariusios mažareikšmės skolos); išplėsti asmenų ratą, kuriems už Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus gali būti taikoma administracinė atsakomybė (bus baudžiami ne tik pirkimų komisijų nariai).

37

NACIONALINĖ REFORMŲ DARBOTVARKĖ Įgyvendindami strategiją ,,2020 m. Europa“, 2014 metais atnaujinome Nacionalinę

reformų darbotvarkę (toliau – darbotvarkė). Darbotvarkė apibendrina svarbiausias vykdomas ir planuojamas struktūrines reformas siekiant kiekybinių strategijos tikslų, įgyvendinant Europos Tarybos rekomendacijas „Dėl 2013 m. Lietuvos nacionalinės reformų darbotvarkės ir dėl Europos Tarybos nuomonės dėl atnaujintos 2012–2015 metų Lietuvos konvergencijos programos“, įgyvendinant Lietuvos prisiimtus įsipareigojimus pagal ,,Euro plius“ paktą ir 2014 metų Metinės augimo apžvalgos prioritetus.

Atsižvelgiant į Lietuvai skirtas rekomendacijas ir strategijos ,,Europa 2020“ tikslus, svarbiausios numatytos struktūrinės reformos yra susijusios su užimtumo (ypač jaunimo) didinimu, nedarbo, skurdo ir socialinės atskirties mažinimu, investicinės ir verslo aplinkos gerinimu, finansinio tvarumo užtikrinimu, pasirengimu įsivesti bendrąją Europos valiutą eurą, kompleksine mokesčių sistemos peržiūra, pastatų energetinio efektyvumo ir energijos tinklų konkurencingumo didinimu.

ŽMOGIŠKIEJI IŠTEKLIAI Lietuvoje neatliekamas vidutinės trukmės žmogiškųjų išteklių poreikio prognozavimas –

nėra priemonės šioms prognozėms vykdyti. Pradėjome kurti prognozavimui reikalingą priemonę: parengėme metodiką, kuriame automatizuotą prognozavimo įrankį. Pirmuosius prognozavimo rezultatus turėsime 2015 metų viduryje.

Kurdami specialistų kvalifikacijų žemėlapį surašėme darbuotojų profesijas (pateikta informacija apie 99,21 proc. apdraustųjų pagal profesijų grupes pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių), nustatėme kriterijus, leidžiančius susieti studijų ir mokymo programas su Lietuvos profesijų klasifikatoriuje pateiktais profesijų pogrupiais, ir šių kriterijų taikymo taisykles (patvirtintos ūkio ministro 2015 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. 4-2). Susiejimo paskirtis – sudaryti galimybę, vykdant z mogis kųjų is teklių stebe seną, nustatyti, ar specialistai dirba pagal įgytą kvalifikaciją.

Sukūrėme žmogiškųjų išteklių kvalifikacijos palaikymo finansavimo sistemos modelį, pagal kurį rengiami teisės aktai ir nustatomos detalios procedūros, įgyvendinančios 2014–2020 metų ES struktūrinių fondų investicijų veiksmų programos priemonę „Kompetencijų vaučeris“. Šiai priemonei bus taikomas visuotinės dotacijos būdas, leidžiantis įmonėms atsisakyti projektų rengimo ir perkelti administracinę naštą administruojančiai įstaigai. Žmogiškųjų išteklių kvalifikacijos palaikymo finansavimo sistemos modelis leis sudaryti ypač palankias galimybes mažosioms ir vidutinėms įmonėms gauti finansinę paramą darbuotojų kompetentingumui didinti ir kvalifikacijai tobulinti.

Vykdomas bandomasis projektas, skirtas neformaliai pameistrystei diegti smulkiojo ir vidutinio verslo pramonės įmonėse – išbandomos priemonės, kaip padėti įmonėms pačioms apmokyti darbo vietose jų pačių pasirinktus žmones ir taip užimti kvalifikuotas, bet nepopuliarias darbo vietas (atrinktos 22 apdirbamosios gamybos, transporto ir statybos srities įmonės, bus apmokyti 165 pameistriai).

38

PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

Vertinimo kriterijaus kodas Programos, tikslų, uždavinių, vertinimo

kriterijų pavadinimai ir mato vienetai

Vertinimo kriterijų reikšmės

metinis planas

įvykdyta įvykdymo procentas

1 tikslas – didinti šalies ūkio konkurencingumą, verslo produktyvumą ir aukštos pridėtinės vertės verslo lyginamąją dalį

R-01-05-01-01 Paremtų įmonių darbo našumo didėjimas per 3 metus po projekto įgyvendinimo nuo 2008 m. (kaup. proc.)

25 19,6 78,4

R-01-05-01-02 Paremtų įmonių eksporto didėjimas nuo 2008 m. (kaup. proc.)

50 41,6 83,2

R-01-05-01-03 Bendros išlaidos MTEP, palyginti su BVP (proc.)

0,97 N. d. N. d.

R-01-05-01-04 Verslo išlaidos MTEP, palyginti su BVP (proc.)

0,4 N. d. N. d.

R-01-05-01-05 Paremtų įmonių MTTP veiklos išlaidų didėjimas per 3 metus po projekto įgyvendinimo (kaup. proc.)

70 59 84,3

R-01-05-01-06 Per metus pritrauktų aukštos pridėtinės vertės TUI projektų skaičiaus ir visų Lietuvoje pritrauktų TUI projektų skaičiaus santykis (proc.)

75 88,9 118,5

R-01-05-01-07 Smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių eksporto padidėjimas (proc.)

9 N. d. N. d.

R-01-05-01-08 Paslaugų dalis eksporto struktūroje (proc.)

18,3 N. d. N. d.

R-01-05-01-09 Eksporto augimas išskirtose prioritetinėse rinkose (proc.)

7,5 N. d. N. d.

R-01-05-01-10 Veikiančių mažų ir vidutinių įmonių dalis, palyginti su bendru įmonių skaičiumi (proc.)

46 43,4 94,4

R-01-05-01-11 Pajamų iš turizmo pokytis (proc.) 4 N. d. N. d.

1 tikslo 1 uždavinys – sustiprinti ūkio konkurencingumą lemiančius veiksnius ir pagerinti aplinką verslui

P-01-05-01-01-01 Įdiegtų naujų ar modernizuotų technologinių linijų skaičius nuo 2008 m. (kaup. vnt.)

162 163 100,6

P-01-05-01-01-02 Paremtų eksporto projektus vykdančių įmonių skaičius nuo 2008 m. (kaup. vnt.)

550 581 105,6

39




metinis planas


1 tikslo 2 uždavinys – suformuoti inovacijoms palankią aplinką

P-01-05-01-02-01 Susikūrusių klasterių skaičius per metus (kaup. vnt.)

3 9 300

P-01-05-01-02-02 Susikūrusių tarptautinių klasterių skaičius per metus (vnt.)

4 1 25

P-01-05-01-02-03 Į klasterius pritraukta privačių investicijų per metus (kaup. mln. Lt)

15 16,75 111,7

P-01-05-01-02-05 Įmonių, diegusių inovacijas, dalis, palyginti su visomis įmonėmis (proc.)

38 N. d. N. d.

P-01-05-01-02-06 Suteiktų inovacinių čekių skaičius per metus (vnt.)

500 456 91,2

P-01-05-01-02-07 Paremtų MTTP veiklą vykdančių įmonių skaičius nuo 2008 m. (kaup. vnt.)

450 443 98,4

P-01-05-01-02-08 Paremtų pramoninės nuosavybės objektų skaičius per metus (vnt.)

65 92 141,5

P-01-05-01-02-09 Pasirašytos Žaliosios pramonės inovacijų programos projektų įgyvendinimo sutartys per metus (kaup. vnt.)

10 3 30

1 tikslo 3 uždavinys – pritraukti tiesioginių užsienio ir vietinių investicijų

P-01-05-01-03-04 Įgyvendinamų viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės investicijų ir socialinės infrastruktūros modernizavimo projektų skaičius per metus (kaup. vnt.)

6 6 100

P-01-05-01-03-05 Pritrauktų užsienio investuotojų įsipareigotų sukurti darbo vietų vidutinės ir aukštos pridėtinės vertės sektoriuose skaičius per metus (kaup. vnt.)

1 200 1 459 121,6

1 tikslo 4 uždavinys – vykdyti veiksmingą ir kryptingą prekių ir paslaugų eksporto plėtros ir skatinimo politiką

P-01-05-01-04-01 Verslo misijų skaičius per metus (kaup. vnt.)

17 17 100

P-01-05-01-04-02 Parodų ir mugių skaičius per metus (kaup. vnt.)

15 17 113,3

P-01-05-01-04-03 Aptarnautų potencialių užsienio 800 2 245 280,6

40




metinis planas


prekybos partnerių skaičius per metus (kaup. vnt.)

P-01-05-01-04-04 Informacijos apie verslo bendradarbiavimo galimybes Lietuvoje pranešimų skaičius (vnt.)

90 90 100

P-01-05-01-04-05 Sukurtas ir plėtojamas užsienio lietuvių kontaktų tinklas: tinklo narių skaičius (asm.)

325 325 100

1 tikslo 5 uždavinys – sustiprinti smulkiojo ir vidutinio verslo finansinės paramos sistemą, tobulinti ekonominę ir informacinę aplinką

P-01-05-01-05-02 Finansine parama pasinaudojusių smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų skaičius (nuo 2009 m. skaičiuojami visi finansavimo suteikimo kartai; kaup. vnt.)

10 068 11 512 114,3

P-01-05-01-05-03 Veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičius, fizinių asmenų, vykdančių individualią veiklą, ir savarankiškai dirbančių asmenų skaičius 1 tūkst. gyventojų (vnt.)

68 79,4 116,8

1 tikslo 8 uždavinys – sukurti palankią aplinką konkurencingų turizmo produktų plėtrai

P-01-05-01-08-01 Atvykusių užsienio turistų kelionių skaičius (tūkst. vnt.)

2 200 N. d. N. d.

P-01-05-01-08-02 Pritrauktų turistų per 3 metus po projekto įgyvendinimo skaičius nuo 2008 m. (kaup. tūkst. vnt.)

2 500 3 340 133,6

P-01-05-01-08-03 Sukurtų naujų tiesioginių darbo vietų turizmo srityje skaičius nuo 2008 m. (kaup. vnt.)

750 685 91,3

P-01-05-01-08-04 Išleistos ir nemokamai per užsienio lietuvių organizacijas išplatintos informacinės medžiagos apie Lietuvą tiražas (tūkst. vnt.)

10 15 150

P-01-05-01-08-05 Lietuvos pristatymo užsienyje renginių (projektų ir iniciatyvų), kuriuos įgyvendinant dalyvauja Lietuvos diaspora ir Lietuvos draugai, dalyvių skaičius (vnt.)

150 170 113,3

41




metinis planas


P-01-05-01-08-06 Sudarytų memorandumų dėl Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos ir užsienio lietuvių organizacijų bendradarbiavimo skaičius (vnt.)

2 2 100

3 tikslas – užtikrinti Lietuvos ūkio plėtros politikos formavimą, funkcionavimą ir valdymą

R-01-05-03-01 Ūkio ministerijos svarbiausių darbų įgyvendinimas (proc.)

100 69,7 69,7

R-01-05-03-02 Centralizuotai vykdytų viešųjų pirkimų vertės dalis iš bendros viešųjų pirkimų vertės (proc.)

15 N. d. N. d.

R-01-05-03-03 Elektroniniai pirkimai (iš visų skelbiamų viešųjų pirkimų, proc.)

87 N. d. N. d.

R-01-05-03-04 Ūkio subjektai, teigiamai vertinantys priežiūros institucijų veiklą (proc.)

50 69 138

R-01-05-03-05 Gaminių ir paslaugų Lietuvos rinkoje, atitinkančių nustatytus saugos ir kokybės reikalavimus, dalis iš visų patikrintų per metus (kaup. proc.)

73 75,1 102,9

R-01-05-03-06 Patikrintų matavimo priemonių naudotojų ir už gaminamų bei rinkai tiekiamų fasuotų prekių atsakingų asmenų, nepažeidžiančių teisinės metrologijos reikalavimų, dalis per metus (kaup. proc.)

81 87,8 108,4

R-01-05-03-07 Kapitalo grąža (proc.) 5 N. d. N. d.

R-01-05-03-08 Lietuvos standartų fondo pokytis (proc.)

1,1 2,18 198,2

3 tikslo 1 uždavinys – įgyvendinant nustatytas atskirų veiklų prioritetines kryptis, sudaryti prielaidas ūkio plėtrai

P-01-05-03-01-03 Atlikta Lietuvos rinkoje realizuojamų tabako gaminių sudėties atitikties jų ženklinimui kontrolinių tyrimų (skaičius, vnt.)

30 30 100

P-01-05-03-01-05 VšĮ CPO LT elektroniniame kataloge administruojamų pirkimų modulių skaičius (kaup. vnt.)

23 23 100

P-01-05-03-01-06 Akredituotų atitikties įvertinimo įstaigų 182 190 104,4

42




metinis planas


skaičius (kaup. vnt.)

P-01-05-03-01-07 Pakeistų teisinės metrologijos srities teisės aktų dalis, palyginti su visais teisinės metrologijos srities teisės aktais, kuriuos reikia keisti (kaup. vnt.)

89 89,2 100,2

P-01-05-03-01-08 Valstybės įmonių, kuriose sudarytos valdybos ir yra nepriklausomų narių, po 6 mėnesių nuo Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pakeitimų įsigaliojimo, visų tokių įmonių dalis (proc.)

100 0 0

P-01-05-03-01-09 Valstybės įmonių, kurių veikla suplanuota ne trumpesniuose nei 4 metų strateginiuose planuose, visų šių įmonių dalis (proc.)

80 100 125,0

3 tikslo 2 uždavinys – informuoti visuomenę Ūkio ministerijos administruojamų sričių klausimais

P-01-05-03-02-01 Ūkio ministerijos interneto svetainės naujų lankytojų skaičius per metus (kaup. tūkst. vnt.)

250 453 181,2

P-01-05-03-02-02 Visuomenės informuotumas apie Ūkio ministerijos administruojamas ES paramos sritis (proc.)

55 55 100

3 tikslo 3 uždavinys – užtikrinti sklandų Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos tarybai Ūkio ministerijos kompetencijos srityje

P-01-05-03-03-01 Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje išlaikomų Ūkio ministerijos pareigybių skaičius (vnt.)

2 2 100

N. d. – oficialūs metiniai duomenys dar nežinomi. Nepasiektų arba viršytų vertinimo kriterijų reikšmių priežastys

R-01-05-01-01 vertinimo kriterijaus „Paremtų įmonių darbo našumo didėjimas per

3 metus po projekto įgyvendinimo nuo 2008 m. (kaup. proc.)“ reikšmė nepasiekta, nes 2014 metais Lietuvoje pastebimai sulėtėjo darbo našumo augimo sparta.

R-01-05-01-02 vertinimo kriterijaus „Paremtų įmonių eksporto didėjimas nuo 2008 m. (kaup. proc.)“ reikšmė nepasiekta, nes, Rusijos ir Ukrainos geopolitinei krizei neigiamai paveikus įmonių eksporto augimo tendencijas, dalis paramą gavusių įmonių nespėjo persiorientuoti į naujas rinkas.

R-01-05-01-05 vertinimo kriterijaus „Paremtų įmonių MTTP veiklos išlaidų didėjimas per 3 metus po projekto įgyvendinimo (kaup. proc.)“ reikšmė nepasiekta, nes

43

ne visi MTTP srities projektai buvo įgyvendinti laiku dėl aukštųjų technologijų įrangos specifikos, nustatytų pažeidimų, viešųjų pirkimų procedūrų, todėl MTTP veiklos išlaidos skirtinguose projektuose priklausomai nuo projekto vykdytojo vykdomos veiklos specifikos pasireikš vėliau (paremtų įmonių MTTP veiklos išlaidos apima išlaidas patalpoms, pastatams, darbo vietoms įrengti ar įsigyti, įrangai ir įrenginiams įsigyti).

R-01-05-01-06 vertinimo kriterijaus „Per metus pritrauktų aukštos pridėtinės vertės TUI projektų skaičiaus ir visų Lietuvoje pritrauktų TUI projektų skaičiaus santykis (proc.)“ reikšmė viršyta, nes buvo planuojama remiantis 2013 metų patirtimi (pavyzdžiui, vien tik į žaidimų industriją 2014 metais buvo pritraukti 6 projektai, o 2013 metais į žaidimų industrijos sektorių nebuvo pritrauktas nė vienas projektas).

P-01-05-01-02-01 vertinimo kriterijaus „Susikūrusių klasterių skaičius per metus (kaup. vnt.)“ reikšmė viršyta, nes MITA, įgyvendindama projekto „Verslo ir mokslo partnerystės tarptautiškumo skatinimas“ veiklas (teikdama konsultacijas), daugiau dėmesio skyrė toms sritims, kurios turėjo didesnį potencialą klasterizacijai.

P-01-05-01-02-02 vertinimo kriterijaus „Susikūrusių tarptautinių klasterių skaičius per metus (vnt.)“ reikšmė nepasiekta, nes iš anksto nebuvo suderinta tarptautinio klasterio pripažinimo metodika (todėl tarptautiniu buvo patvirtintas tik vienas klasteris).

P-01-05-01-02-08 vertinimo kriterijaus „Paremtų pramoninės nuosavybės objektų skaičius per metus (vnt.)“ reikšmė viršyta, nes, esant dideliam pareiškėjų susidomėjimui, priemonei buvo skirta papildomai lėšų.

P-01-05-01-02-09 vertinimo kriterijaus „Pasirašytos Žaliosios pramonės inovacijų programos projektų įgyvendinimo sutartys per metus (kaup. vnt.)“ reikšmė nepasiekta, nes iš gautų 39 paraiškų pagal tris kvietimus tik 7 atitiko nustatytus reikalavimus (pasirašytos 3 sutartys), taip pat užsitęsė paraiškų vertinimo procesas (4 sutartis planuojama pasirašyti 2015 metų I ketvirtį).

P-01-05-01-03-05 vertinimo kriterijaus „Pritrauktų užsienio investuotojų įsipareigotų sukurti darbo vietų vidutinės ir aukštos pridėtinės vertės sektoriuose skaičius per metus (kaup. vnt.)“ reikšmė viršyta, nes į vidutinės ir aukštos pridėtinės vertės sektorius per 2014 metus pritraukti 26 projektai (įsipareigota sukurti 1 459 darbo vietas), trijuose projektuose numatyta sukurti daugiau nei po 300 darbo vietų, o tai yra gerokai daugiau nei tikėtasi planuojant.

P-01-05-01-04-03 vertinimo kriterijaus „Aptarnautų potencialių užsienio prekybos partnerių skaičius per metus (kaup. vnt.)“ reikšmė viršyta, nes didėjantis VšĮ „Versli Lietuva“ žinomumas, aktyvus dalyvavimas užsienyje vykstančiuose renginiuose padidino užsienio įmonių susidomėjimą Lietuvos verslu ir suteikė galimybę aptarnauti didesnį kiekį potencialių užsienio prekybos partnerių.

P-01-05-01-05-03 vertinimo kriterijaus „Veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičius, fizinių asmenų, vykdančių individualią veiklą, ir savarankiškai dirbančių asmenų skaičius 1 tūkst. gyventojų (vnt.)“ reikšmė viršyta. Tai susiję su veiksmingų verslo plėtrą ir verslumą skatinančių iniciatyvų įgyvendinimu, gerėjančiomis verslo sąlygomis (preliminarūs duomenys, rodiklis gali būti koreguojamas).

P-01-05-01-08-02 vertinimo kriterijaus „Pritrauktų turistų per 3 metus po projekto įgyvendinimo skaičius nuo 2008 m. (kaup. tūkst. vnt.)“ reikšmė viršyta. Gerėjant ekonominei situacijai, žymiai išaugo vidaus ir užsienio turistų srautai. Pasirašydami sutartis ir planuodami pasiekti tam tikras reikšmes, dėl 2009–2010 metais buvusios prastesnės ekonominės situacijos projektų vykdytojai per daug pesimistiškai įvertino galimybes.

P-01-05-01-08-04 vertinimo kriterijaus „Išleistos ir nemokamai per užsienio lietuvių organizacijas išplatintos informacinės medžiagos apie Lietuvą tiražas (tūkst. vnt.)“

44

reikšmė viršyta, nes lietuvių kalba išleistas ir nemokamai per užsienio lietuvių organizacijas išplatintas informacinis į užsienio lietuvių vaikus orientuotas leidinys buvo labai paklausus – atsižvelgiant į išaugusį leidinio poreikį, leidinys buvo išleistas didesniu tiražu.

R-01-05-03-01 vertinimo kriterijaus „Ūkio ministerijos svarbiausių darbų įgyvendinimas (proc.)“ reikšmė nepasiekta. 23 darbai iš 33 Ūkio ministerijos svarbiausių darbų įvykdyti. Likusieji 10 darbų vykdomi, tačiau dėl objektyvių priežasčių (vykdant dalyvauja ir kitos institucijos, kurių veiksmams Ūkio ministerija neturi galimybės padaryti įtakos, keleto darbų vykdymo terminas yra atidėtas ir pan.) bus įvykdyti vėliau, nei planuota.

R-01-05-03-04 vertinimo kriterijaus „Ūkio subjektai, teigiamai vertinantys priežiūros institucijų veiklą (proc.)“ reikšmė viršyta. Bendras ūkio subjektų informuotumas apie vykdomas pertvarkos priemones paskatino palankesnį priežiūros subjektų (inspektorių darbo) vertinimą.

R-01-05-03-08 vertinimo kriterijaus „Lietuvos standartų fondo pokytis (proc.)“ reikšmė viršyta. Standartų fonde esančių standartų skaičiaus pokytį apie 90 proc. lemia Europos standartizacijos organizacijų CEN/CENELEC standartų išleidimas.

P-01-05-03-01-08 vertinimo kriterijaus „Valstybės įmonių, kuriose sudarytos valdybos ir yra nepriklausomų narių, po 6 mėnesių nuo Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pakeitimų įsigaliojimo, visų tokių įmonių dalis (proc.)“ reikšmė nepasiekta, nes Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pakeitimo įstatymas priimtas tik 2014 m. spalio 16 d.

P-01-05-03-01-09 vertinimo kriterijaus „Valstybės įmonių, kurių veikla suplanuota ne trumpesniuose nei 4 metų strateginiuose planuose, visų šių įmonių dalis (proc.)“ reikšmė viršyta. Planuodama 80 proc. rodiklį, Ūkio ministerija įgyvendino savininko teises ir pareigas 2-ose valstybės įmonėse (VĮ „Visagino statybininkai“ ir VĮ „Visagino energija“) VĮ „Visagino statybininkai“ 2014 metų balandžio mėnesį iškelta bankroto byla, todėl buvo parengta ir patvirtinta tik VĮ „Visagino energija“ strategija.

P-01-05-03-02-01 vertinimo kriterijaus „Ūkio ministerijos interneto svetainės naujų lankytojų skaičius per metus (kaup. tūkst. vnt.)“ reikšmė viršyta. Tam įtakos turėjo Ūkio ministerijos interneto svetainėje skelbiamos informacijos aktualumas, nuolatinis jos atnaujinimas.

PROGRAMOS ASIGNAVIMŲ PANAUDOJIMAS

Asignavimai Patvirtinti (patikslinti) asignavimai, tūkst. litų

Panaudoti asignavimai, tūkst. litų

Asignavimų panaudojimo

procentas

Iš viso asignavimų programai (1+2) 761 373,0 531 972,7 69,9

Iš jų pagal finansavimo šaltinius:

1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas 741 771,0 528 410,4 71,2

iš jo: 1.1. bendrojo finansavimo lėšos

32 020,4

30 887,8

96,5

1.2. Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos

611 264,6 416 243,6 68,1

1.3. tikslinės paskirties lėšos ir pajamų įmokos 12 704,0 10 242,7 80,6

2. Kiti šaltiniai (Europos Sąjungos finansinė parama projektams įgyvendinti ir kitos teisėtai gautos lėšos)

19 602,0 3 562,3 18,2

45

Mažesnį, nei planuota, asignavimų panaudojimą labiausiai lėmė užsitęsęs ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamų projektų mokėjimų prašymų pateikimas ir pratęsti projektų įgyvendinimo terminai. Nemažai projektų administravimo ir finansavimo sutarčių pasirašyta vėliau, nei planuota, todėl kai kurie mokėjimo prašymai nebuvo pateikti per ataskaitinį laikotarpį. Keli projektai, skirti didelės pridėtinės vertės gamybos ir paslaugų verslo pradžiai ir plėtrai regionuose, buvo nutraukti, kituose kilo problemų su nuosavo indėlio užtikrinimu, todėl vėlavo projektų pradžia ir mažėjo bei nusikėlė išmokėjimų poreikis. Ne visi MTTP srities projektai buvo įgyvendinti laiku dėl aukštųjų technologijų įrangos specifikos, nustatytų pažeidimų, viešųjų pirkimų procedūrų.

Nacionaliniai teisės aktai dėl 2014–2020 metų ES struktūrinių fondų investicijų veiksmų programos buvo patvirtinti tik 2014 metų pabaigoje, užtruko priemonių projektų finansavimo sąlygų aprašų rengimas ir derinimas, todėl 2014 metais kvietimų teikti paraiškas nebuvo paskelbta ir išmokėjimų iš 2014–2020 metų laikotarpio lėšų 2014 metais taip pat nebuvo.

Valstybės biudžeto lėšos, skirtos bendrai finansuojamų iš ES fondų lėšų projektų

netinkamam finansuoti iš ES fondų lėšų pirkimo ir (arba) importo pridėtinės vertės mokesčiui (PVM) laikinai sumokėti, nebuvo iki galo panaudotos, nes, pratęsus projektų įgyvendinimo laikotarpį, kai kuriems projektų vykdytojams mokėjimo prašymus finansuoti netinkamą PVM pateikus vėliau, nei planuota, lėšų poreikis buvo nukeltas į vėlesnį laikotarpį.

Techninės paramos lėšos panaudotos nevisiškai, nes: dalis darbo užmokesčio fondo

ir susijusių mokesčių nepanaudota nepradėjus įgyvendinti 2014–2020 metų ES struktūrinių fondų investicijų veiksmų programos priemonių; dalis darbo užmokesčio fondo ir susijusių mokesčių nepanaudota dėl didelės darbuotojų kaitos ir valstybės tarnautojų motinystės arba tėvystės atostogų, nedarbingumo. Taip pat buvo įsigyta mažiau ir pigesnių prekių ir paslaugų. Mažesnes ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto nuomos sąnaudas lėmė mažesnis, nei planuota, vidutinis metinis ES vartotojų kainų indeksas, kuris daro įtaką nustatant nuomos įkainius.

Valstybės biudžeto asignavimų (be ES, bendrojo finansavimo ir pajamų įmokų į

biudžetą) panaudota mažiau, nes: viešaisiais pirkimais įsigyta prekių ir paslaugų pigiau, nei planuota; dalis lėšų, skirtų darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms (taip pat

ministerijos specialiesiems ir komercijos atašė išlaikyti) sutaupyta dėl darbuotojų kaitos ir nedarbingumo;

pagal priimtus teismų sprendimus daliai žemės savininkų už visuomenės poreikiams iš jų paimamą nekilnojamąjį turtą reikėjo išmokėti mažiau lėšų, nei planuota. Užsitęsus bylų nagrinėjimui ir teisminiams ginčams dėl žemės sklypų, esančių Kauno LEZ teritorijoje, nebuvo priimta teismų sprendimų dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams;

UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ panaudojo mažiau lėšų paskolų garantijų išmokoms, nes bankai nesikreipė dėl išmokų išmokėjimo;

finansavimo ir administravimo sutartys su investuotojais pagal schemą „Invest LT+“ turėjo būti pasirašytos iki 2014 m. birželio 30 d. Naujas Investicijų, finansavimo ir administravimo sutarčių sudarymo, įgyvendinimo, administravimo ir valstybės pagalbos teikimo pagal schemą „TUI Invest Lt+“ tvarkos aprašas buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 4-797, todėl liko nepanaudota dalis tiesioginių užsienio investicijų pritraukimui skatinti numatytų lėšų.

46

Asignavimai, planuoti kaip valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių dalis, ir kitos lėšos, kurių panaudojimo mastas ir tikslinė paskirtis nurodyta įstatyme ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime, nepanaudoti, kaip planuota, nes:

finansų inžinerijos priemonės „Garantijų fondas“ laikinai laisvos investuojamos lėšos siekia daugiau kaip 100 mln. Lt, todėl pajamingumo kritimas (euro zonoje palūkanos pasiekė istorines žemumas) apie 0,7–0,95 proc. punkto lėmė mažesnes pajamų įmokas (982 tūkst. Lt), nei planuota;

JEREMIE kontroliuojančiojo fondo lėšų panaudota mažiau, nei planuota, dėl labai mažų ar nulinių palūkanų normų finansų rinkoje.

Žaliosios pramonės inovacijų programai vykdyti planuotos lėšos, skirtos

projektams finansuoti, nebuvo iki galo panaudotos, nes projektų vykdytojai pagal pasirašytas sutartis neteikė mokėjimo paraiškų dėl avansų gavimo, taip pat buvo pratęstas papildomo kvietimo teikti paraiškas terminas, todėl dalies paraiškų vertinimas ir sutarčių pasirašymas atidėtas. Programos valdymui ir dvišaliam bendradarbiavimo fondui numatyti asignavimai nebuvo iki galo panaudoti, nes buvo užsakyta mažiau, nei planuota, vertimo paslaugų; verslo kontaktų mugėje dalyvavo mažiau, nei planuota, Norvegijos atstovų, todėl nebuvo panaudotos visos lėšos, skirtos kelionės ir apgyvendinimo išlaidoms padengti; panaudotos ne visos darbo užmokesčiui skirtos lėšos.

Kitų šaltinių (Europos Sąjungos finansinė parama projektams įgyvendinti ir kitos teisėtai gautos lėšos) lėšos nebuvo iki galo panaudotos, nes:

Finansų ministerija nepritarė Valstybės skolos įstatymo keitimui, įtvirtinant galimybę INVEGAI teikti ir portfelines garantijas, todėl nepanaudotos viršplaninės lėšos (~14 463 tūkst. Lt);

pratęstas kai kurių projektų įgyvendinimo laikotarpis, todėl lėšų poreikis buvo nukeltas į vėlesnį laikotarpį, taip pat viešaisiais pirkimais įsigyta prekių ir paslaugų pigiau, nei planuota.

PROGRAMA „ŪKIO MINISTERIJOS REORGANIZAVIMO LAIKOTARPIO ENERGETIKOS

SRITIES PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMAS“ (kodas 01-02)

6 pav. Ūkio ministerijos reorganizavimo laikotarpio energetikos srities projektų įgyvendinimo programos tikslas ir uždavinys

2014 metais buvo tęsiamas Ekonomikos augimo ir Sanglaudos skatinimo veiksmų

programų priemonių pagal VP2-4 prioriteto „Esminė ekonominė infrastruktūra“ 1 priemonių grupę „Energijos tiekimo tinklai“ ir VP3-3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ 4 priemonių grupę „Energijos gamybos ir vartojimo efektyvumo bei atsinaujinančių energijos išteklių vartojimo didinimas“ įgyvendinimas.

Iš dalies finansavome energijos tiekimo tinklų modernizavimo ir plėtros projektus – 2014 metais baigta įgyvendinti 18 projektų. Nutiesta 213 km elektros

1 tikslas. Užtikrinti energetikos projektų, finansuojamų ES ir bendrojo finansavimo lėšomis, vykdymo tęstinumą

Uždavinys. Finansuoti projektus, kuriuos įgyvendinus taupomi energijos ištekliai ir energija

47

linijų, elektra patikimiau tiekiama 5 326 vartotojams; modernizuota 112 km šilumos tiekimo sistemos vamzdžių, šiluma tiekiama patikimiau beveik 273 tūkst. vartotojų. 2014 metais pasirašyta 1 sutartis už 0,89 mln. Lt (iš viso iki 2014 metų pabaigos pasirašytos 183 sutartys, pagal kurias paskirstyta 495,41 mln. Lt), per 2014 metus išmokėta 89,94 mln. Lt (iš viso iki 2014 metų pabaigos išmokėta 399,52 mln. Lt).

Iš dalies finansavome viešosios paskirties pastatų renovavimo projektus – 2014 metais baigti įgyvendinti 74 projektai, atnaujinti 45 viešieji pastatai. 2014 metais pasirašytos 5 sutartys už 3,83 mln. Lt (iš viso iki 2014 metų pabaigos pasirašytos 648 sutartys, pagal kurias paskirstyta 1 121,1 mln. Lt), per 2014 metus išmokėta 46,82 mln. Lt (iš viso iki 2014 metų pabaigos išmokėta 1 010,8 mln. Lt).

Iš dalies finansavome energijos gamybos efektyvumo didinimo projektus – 2014 metais naujų sutarčių nepasirašyta, bet buvo baigti įgyvendinti visi šios priemonės projektai, iš viso iki 2014 metų pabaigos 7 baigtiems įgyvendinti projektams buvo išmokėta 26,1 mln. Lt, o išmokėtų lėšų suma 2014 metais sudarė 0,85 mln. Lt. Priemonės rezultatai – 7 naujai įrengti arba modernizuoti energijos gamybos pajėgumai ir 138,39 MW padidėjusi įrenginių galia.

Iš dalies finansavome projektus, skatinančius atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą energijai gaminti – įrengti 6 nauji energijos gamybos pajėgumai, naudojantys biomasę, ir bendrai pajėgumai padidėjo 71,5 MW. 2014 metais pasirašytos 2 sutartys už 4,7 mln. Lt (iš viso iki 2014 metų pabaigos pasirašytos 55 sutartys, pagal kurias paskirstyta 307,9 mln. Lt), per 2014 metus išmokėta 73 mln. Lt (iš viso iki 2014 metų pabaigos išmokėta 218,42 mln. Lt).

Įgyvendinant projektus pagal nurodytas priemones, energijos gamybos pajėgumų naudojant biomasę galia 2014 metų pabaigoje padidėjo iki 308,94 MW, šilumos vartotojų, kuriems šiluma tiekiama patikimiau ir kokybiškiau, skaičius 2014 metų pabaigoje išaugo iki 1,12 milijono.

PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI




metinis planas


1 tikslas – užtikrinti energetikos projektų, finansuojamų ES ir bendrojo finansavimo lėšomis, vykdymo tęstinumą

R-01-02-01-01 Kaupiamojo sutaupytos energijos kiekio ir 2008 m. sunaudotos šilumos energijos paslaugų sektoriuje santykis (kaup. proc.)

7,8 10 128,2

1 tikslo 1 uždavinys – finansuoti projektus, kuriuos įgyvendinus taupomi energijos ištekliai ir energija

P-01-02-01-01-01 Energijos taupymo požiūriu atnaujintų viešosios paskirties pastatų skaičius nuo 2008 m. (kaup. vnt.)

850 844 99,3

48

Nepasiektų arba viršytų vertinimo kriterijų reikšmių priežastys R-01-02-01-01 vertinimo kriterijaus „Kaupiamojo sutaupytos energijos kiekio ir

2008 m. sunaudotos šilumos energijos paslaugų sektoriuje santykis (kaup. proc.)“ reikšmė viršyta, nes projektams įgyvendinti skirtas papildomas finansavimas, taip pat įgyvendinant daugelį projektų sutaupyta daugiau energijos, nei buvo planuota pagal sutartis.

PROGRAMOS ASIGNAVIMŲ PANAUDOJIMAS

Asignavimai

Patvirtinti (patikslinti) asignavimai, tūkst. litų

Panaudoti asignavimai, tūkst. litų

Asignavimų panaudojimo

procentas

Iš viso asignavimų programai (1+2) 241 824,0 210 604,8 87,1

Iš jų pagal finansavimo šaltinius:

1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas 241 824,0 210 604,8 87,1

iš jo: 1.1. bendrojo finansavimo lėšos

4 706,0

4 243,7

90,2

1.2. Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos

236 194,0 205 493,3 87,0

1.3. tikslinės paskirties lėšos ir pajamų įmokos - - -

2. Kiti šaltiniai (Europos Sąjungos finansinė parama projektams įgyvendinti ir kitos teisėtai gautos lėšos)

- - -

Asignavimų panaudota mažiau, nei planuota, nes projektų vykdytojai pateikė mokėjimo prašymus gauti mažesnes, nei planuota pradiniuose mokėjimo prašymų pateikimo grafikuose, sumas arba iš viso jų nepateikė prašymų. Tai lėmė skirtingos priežastys – vykdant kai kuriuos projektus lėšų sutaupyta (projektai, finansuojami iš priemonių „Energetikos objektų rekonstravimas ir perkėlimas“, „Elektros skirstymo sistemos modernizavimas ir plėtra“, „Elektros perdavimo sistemos modernizavimas ir plėtra“, „Gamtinių dujų sistemos modernizavimas ir plėtra“), kitų projektų mokėjimų prašymai vėlavo dėl užsitęsusių viešųjų pirkimų ar vėluojančių darbų, o tai lėmė mažesnes pagal sutartis skiriamo finansavimo, palyginti su planuotu finansavimu, sumas, kartu ir mažesnius išmokėjimus ir mažesnį asignavimų panaudojimą.

Projektų įgyvendinimas finansuojamas ES struktūrinės paramos lėšomis, ataskaitiniais metais neatlikti išmokėjimai bus vykdomi 2015 metais (2007–2013 metų ES struktūrinės paramos išlaidų patyrimo laikotarpis yra nuo 2007 metų iki 2015 m. gruodžio 31 d.).

49

III. KOORDINUOJAMŲ TARPINSTITUCINIŲ VEIKLOS PLANŲ, PLĖTROS PROGRAMŲ IR STRATEGIJŲ ĮGYVENDINIMAS

LIETUVOS INOVACIJŲ PLĖTROS 2014–2020 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

Programos strateginis tikslas – didinti Lietuvos ūkio konkurencingumą, kuriant efektyvią inovacijų sistemą, skatinančią ūkio inovatyvumą.

Programos įgyvendinimo rezultatai

Tikslų ir uždavinių, vertinimo kriterijų pavadinimai, matavimo vienetai

Būklė (metai)

Siekis 2017 m.

2014 m. faktas (komentaras)

Strateginio tikslo kriterijus: Suminis inovacijų indeksas 0,28

(2012) 0,4 N. d.

(2014 m. reikšmė bus paskelbta 2015 m. kovo mėn., 2013 m. reikšmė 0,289)

1 tikslo – plėtojant naujas žinias ir jų taikymą, ugdyti inovatyvią visuomenę – kriterijai:

1. 30–34 metų gyventojų, įgijusių aukštąjį ar jam prilygintą išsilavinimą, dalis (procentais)

48,7 (2012)

ne mažiau kaip 40

N. d.

2. Užimtumas žinioms imliuose sektoriuose (procentais)

9 (2010)

11 N. d. (2014 m. reikšmė bus paskelbta 2016 m. kovo mėn.)

3. Darbuotojų dalis pažangiųjų ir vidutiniškai pažangių technologijų gamybos sektoriuje (procentais)

2,9 (2011)

3 N. d. (Lietuvos statistikos departamentas dar neteikia 2014 metų duomenų)

1 tikslo 1 uždavinio – plėtoti aukšto lygio žinias, mokslinius tyrimus, eksperimentinės plėtros veiklą – kriterijai:

1. Aukštojo mokslo ir valdžios sektoriaus išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (toliau – MTEP), palyginti su BVP (procentais)

0,66 (2012)

0,7 N. d. (Lietuvos statistikos departamentas dar neteikia 2014 metų duomenų, 2013 m. reikšmė 0,71)

2. MTEP lygis (vieta) 39 (2013)

32 33

1 tikslo 2 uždavinio – švietimo ir aukštojo mokslo sistemoje ugdyti kūrybiškumą, verslumą, inovatyvumą ir rinkos poreikius atitinkančius praktinius įgūdžius ir kvalifikaciją –

50

kriterijai: 1. Studentų, studijuojančių fizinius ir inžinerinius mokslus, dalis, palyginti su visais studijuojančiais asmenimis (procentais)

22,1 (2010)

24 21,43

2. Ugdymo įstaigų, kuriose įdiegtos kūrybiškumo ir inovatyvaus mąstymo skatinimo programos, dalis (procentais)

30 70 48,7

3. Privačių išlaidų švietimui dalis, palyginti su BVP (procentais)

0,69 0,8 N. d.

1 tikslo 3 uždavinio – skatinti inovatyvaus verslo kūrimą, sudarant palankias sąlygas ir suteikiant žinių apie inovatyvaus verslo pradžią – kriterijus:

1. Veikiančių mažų ir vidutinių įmonių (toliau – MVĮ) skaičius, fizinių asmenų, vykdančių individualią veiklą, ir savarankiškai dirbančių asmenų skaičius 1 tūkst. gyventojų

65 (2010)

75 79,4 (Preliminarūs duomenys, rodiklis bus tikslinamas)

2 tikslo – didinti verslo inovacinį potencialą – kriterijai:

1. Pažangiųjų ir vidutiniškai pažangių technologijų gamybos sektoriaus sukurtos pridėtinės vertės dalis, palyginti su visa apdirbamosios gamybos sukurta pridėtine verte (procentais)

23,1 (2011)

25 N. d. (Lietuvos statistikos departamentas dar neteikia 2014 metų duomenų)

2. Inovacijas diegiančių MVĮ dalis iš visų MVĮ (procentais)

15,67 (2010)

20,5 N. d. (2014 m. reikšmė bus paskelbta 2016 m. kovo mėn.)

2 tikslo 1 uždavinio – skatinti investicijas į didelę pridėtinę vertę kuriančias veiklas – kriterijai:

1. Verslo sektoriaus išlaidos MTEP, palyginti su BVP (procentais)

0,24 (2012)

0,5 N. d. (Lietuvos statistikos departamentas dar neteikia 2014 metų duomenų)

2. Bendros įmonių apyvartos dalis, kurią sudaro įmonių inovacijų, nesusijusių su MTEP, išlaidos (procentais)

1,27 (2010)


2 tikslo 2 uždavinio – skatinti naujų produktų pateikimą rinkai – kriterijai:

1. MVĮ, diegiančių naujus produktus ar procesus, dalis iš visų MVĮ (procentais)

21,39 (2010)


2. Naujų rinkoje ir įmonėje produktų 6,64 10 N. d.

51

pardavimų dalis bendroje įmonių apyvartoje (procentais)

(2010) (2014 m. reikšmė bus paskelbta 2016 m. kovo mėn.)

3. Patentinių paraiškų pagal Patentinės kooperacijos sutartį (PCT) skaičius vienam mlrd. BVP, išreikšto perkamosios galios standartais

0,31 (2010)


2 tikslo 3 uždavinio – skatinti skirtingų sektorių bendradarbiavimą kuriant inovacijas ir plėtoti didelį poveikį turinčias inovacijas – kriterijai:

1. BVP dalis, kurią sudaro pažangiųjų technologijų gamybos sektoriaus pridėtinė vertė (procentais)

0,2 (2011)

0,5 N. d. (Lietuvos statistikos departamentas dar neteikia 2014 metų duomenų)

2. Bendros pridėtinės vertės dalis, kurią sudaro informacinių ir ryšių technologijų sektoriaus pridėtinė vertė (procentais)

2,5 (2012)

2,2 N. d. (Statistikos departamentas išankstinius duomenis paskelbs 2015 m. IV ketv.)

3. Lietuvos ekologinių inovacijų indikatorius (vieta ES)

27 (2012)

24 N. d.

4. Įmonių, diegiančių netechnologines inovacijas, dalis, palyginti su visomis įmonėmis (procentais)

26,3 (2012)


3 tikslo – skatinti vertės tinklų kūrimą, plėtrą ir jų tarptautiškumą – kriterijai:

1. Universitetų ir verslo bendradarbiavimas (vieta)

28 (2013)

25 27

2. Inovatyvių MVĮ, vykdančių bendradarbiavimo veiklą su kitomis įmonėmis ar institucijomis, dalis, palyginti su visomis MVĮ (procentais)

8,76 (2010)


3 tikslo 1 uždavinio – skatinti verslo ir mokslo bendradarbiavimą, žinių ir technologijų perdavimą – kriterijai:

1. Technologines inovacijas diegusių įmonių bendradarbiavimas su valstybinėmis mokslinių tyrimų įstaigomis (procentais)

9,3 (2010)

12 N. d. (Lietuvos statistikos departamentas dar neteikia 2014 metų duomenų, 2012 m. reikšmė 11,1)

2. Technologines inovacijas diegusių įmonių bendradarbiavimas su aukštosiomis mokyklomis (procentais)

14,9 (2010)

17 N. d. (Lietuvos statistikos departamentas dar neteikia 2014 metų duomenų, 2012 m. reikšmė 21,2)

3 tikslo 2 uždavinio – skatinti

52

klasterių plėtrą ir integraciją į tarptautinius vertės kūrimo tinklus – kriterijus: 1. Klasterių išsivystymo lygis (vieta) 102

(2013) 100 105

Pagal Pasaulio inovacijų indeksą 2014 m. („Global Innovation index 2014“) Lietuva, palyginti su 2013 m., nukrito 3 pozicijomis žemiau

4 tikslo – didinti inovacijų politikos formavimo ir įgyvendinimo efektyvumą ir skatinti inovacijas viešajame sektoriuje – kriterijus:

1. Inovacijų efektyvumo vertinimas (vieta)

105 (2013)

90 89

4 tikslo 1 uždavinio – kurti inovacijas skatinančią reguliacinę aplinką ir tobulinti inovacijų politikos formavimo ir įgyvendinimo institucinę sandarą – kriterijus:

1. Verslo subjektų, teigiamai vertinančių MTEP ir inovacijų skatinimo institucijų teikiamas paslaugas, dalis (procentais)

– 70 N. d.

4 tikslo 2 uždavinio – kurti inovacijų paklausos skatinimo priemones, padedančias spręsti socialinius, ekonominius ir aplinkosaugos iššūkius – kriterijus:

1. Inovatyvių viešųjų pirkimų dalis, palyginti su visais pirkimais (procentais)

1,17 (2012)

2 N. d. (2013 m. reikšmė 0,02)

N. d. – oficialūs metiniai duomenys dar nežinomi.

LIETUVOS EKSPORTO PLĖTROS 2014–2020 METŲ GAIRIŲ ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

Lietuvos eksporto plėtros strateginis tikslas – diversifikavus eksporto rinkas,

padidinti prekių ir paslaugų eksportą, ypač didelį dėmesį skirti lietuviškos kilmės prekių ir paslaugų eksportui.

Įgyvendinimo rezultatai Vertinimo kriterijų

pavadinimai Siekis

2014 m. 2014 m. faktas (komentaras)

Bendro prekių ir paslaugų eksporto padidėjimas, (vidutiniškai po 7 proc. kasmet, skaičiuojant nuo prieš tai buvusių metų lygio)

7 N. d. (Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, 2014 metais, palyginti su 2013 metais, prekių eksportas sumažėjo 0,6 procento. Lietuvos bankas duomenis apie 2014 metų paslaugų eksportą numato skelbti kovo 20 d.)

Kasmetinis prekių ir 10 N. d.

53

paslaugų eksporto į trečiąsias valstybes padidėjimas (po 10 proc., skaičiuojant nuo prieš tai buvusių metų lygio)

(Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, 2014 metais, palyginti su 2013 metais, prekių eksportas į trečiąsias valstybes padidėjo 0,8 proc. Lietuvos bankas duomenis apie 2014 metų paslaugų eksportą numato skelbti kovo 20 d.)

Kasmetinis galutinio vartojimo produkcijos ir investicinių prekių eksporto padidėjimas (po 10 proc., skaičiuojant nuo prieš tai buvusių metų lygio)

10 N. d. (Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, 2014 metais, palyginti su 2013 metais, galutinio vartojimo produkcijos ir investicinių prekių eksportas padidėjo 6,1 proc.)

INVESTICIJŲ SKATINIMO IR PRAMONĖS PLĖTROS 2014–2020 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

Programos tikslai: – didinti tiesiogines investicijas į gamybos ir paslaugų sektorius; – modernizuoti, integruoti ir plėtoti pramonę; – aprūpinti Lietuvos verslą konkurencingais žmogiškaisiais ištekliais.


Tikslų ir uždavinių, vertinimo kriterijų

pavadinimai, matavimo vienetai

būklė (metai)

Siekis 2017 m.


1 tikslo – didinti tiesiogines investicijas į gamybos ir paslaugų sektorius – kriterijus:

1. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) dalies, kurią sudaro formuojamas bendrasis pagrindinis kapitalas (išskyrus gyvenamąją statybą ir kultivuojamuosius išteklius), rodiklio ir atitinkamo ES rodiklio santykis

1,29 (2013)

1,1

N. d. (2014 m. reikšmė bus paskelbta 2015 m. kovo mėn.)

1 tikslo 1 uždavinio – gerinti investicinę aplinką – kriterijus:

1. Verslo aplinkos 17 17 24

54

indeksas; Pasaulio banko tyrimas „Doing Business“ (vieta)

(2013) 24 vietą „Doing Business“ reitinge iš esmės lėmė pakeista „Doing Business“ metodika (įvesti papildomi vertinimo kriterijai kredito gavimo, smulkiųjų investuotojų apsaugos ir nemokumo indeksuose). Kaip skelbia Pasaulio bankas, Lietuva pagal perskaičiuotą metodiką 2013 metais, kaip ir 2014 metais, iš 189 valstybių užėmė 24 vietą

1 tikslo 2 uždavinio – plėtoti laisvąsias ekonomines zonas ir pramonės parkus – kriterijus:

1. Laisvųjų ekonominių zonų ir pramonės parkuose veikiančių įmonių investicijos (mln. eurų)

0 43,4 N. d. (2014 m. reikšmė bus paskelbta 2015 m. liepos mėn.)

2 tikslo – modernizuoti, integruoti ir plėtoti pramonę – kriterijai:

1. Apdirbamosios gamybos dalis BVP (procentais)

20,8 (2012)

ne mažiau kaip 20

N. d. (2014 m. reikšmė bus paskelbta 2015 m. balandžio mėn.)

2. Lietuvos darbo produktyvumas per vieną dirbtą valandą (ES vidurkio procentais)

66,4 73,28 N. d. (2014 m. reikšmė bus paskelbta 2015 m. balandžio mėn.)

2 tikslo 1 uždavinio – skatinti pramonės ir paslaugų įmonių jungimąsi į tinklus ir pramoninį bendradarbiavimą – kriterijus:

1. Įmonių, dalyvaujančių klasteriuose, ir pramoninio bendradarbiavimo atvejų skaičiaus pokytis (procentais)

–

10 (palyginti su 2015 metų

duomenimis)

N. d. (Duomenis planuojama rinkti nuo 2016 metų, kadangi rodiklis bus lyginamas su 2015 metais)

2 tikslo 2 uždavinio – skatinti įmones efektyviau naudoti žaliavas ir energiją –

55

kriterijai: 1. Energijos suvartojimo Lietuvos apdirbamosios gamybos pramonėje intensyvumas (1 tūkst. eurų pridėtinei vertei pramonėje sukurti (kilogramais naftos ekvivalento)

222,9 (2012)

197,9

N. d. (2014 m. reikšmė bus paskelbta 2015 m. balandžio mėn.)

2. Perdirbtų ir kitaip panaudotų gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekų (išskyrus fosfogipso atliekas) kiekis (procentais)

90 ne mažiau kaip 91

N. d. (2014 m. reikšmė bus paskelbta 2015 m. birželio mėn.)

2 tikslo 3 uždavinio – didinti pažangiųjų (aukštųjų) ir vidutiniškai pažangių technologijų produktų gamybą – kriterijus:

1. Visos apdirbamosios pramonės produkcijos struktūros dalis, kurią sudaro pažangiųjų (aukštųjų) ir vidutiniškai pažangių technologijų produkcija (procentais)

17,2 (2013)

18,5 N. d. (2014 m. reikšmė bus paskelbta 2015 m. balandžio mėn.)

3 tikslo – aprūpinti Lietuvos verslą konkurencingais žmogiškaisiais ištekliais – kriterijus:

1. Darbdavių pasitenkinimo kvalifikuotų specialistų pasiūla lygis (procentais)

– 30 N. d. (Padėčiai ir pokyčiui nustatyti 2017 metais ir 2020 metais bus atliekamos darbdavių apklausos)

3 tikslo 1 uždavinio – didinti studijų ir profesinio mokymo atitiktį darbo rinkos poreikiams – kriterijus:

1. Aukštojo mokslo ir – 30 N. d.

56

profesinio mokymo įstaigų absolventų, įsidarbinusių pagal kvalifikaciją (visų absolventų procentais)

(Rodikliui nustatyti numatoma naudoti „Sodros“ registrų duomenis apie asmenų profesijas ir Diplomų ir atestatų registro duomenis apie suteiktas kvalifikacijas. Jiems susieti bus taikomos Lietuvos profesijų klasifikatoriaus profesijų pogrupių ir studijų bei mokymo programų sąsajos, parengtos vadovaujantis ūkio ministro patvirtintais susiejimo kriterijais. Sąsajas numatoma parengti 2015 metais)

3 tikslo 2 uždavinio – sukurti nuolat veikiančias žmogiškųjų išteklių kompetentingumo tobulinimo priemones – kriterijus:

1. Darbuotojai, dalyvavę remiamose programose (kaupiamaisiais vienetais)

– 13 000 N. d. (Šis rodiklis bus skaičiuojamas remiantis projekto „Kompetencijų vaučeris“ duomenimis. Projektas dar nepradėtas įgyvendinti)


LIETUVOS TURIZMO PLĖTROS 2014–2020 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

Programos strateginis tikslas – didinti Lietuvos turizmo sektoriaus konkurencingumą. Programos įgyvendinimo rezultatai



pradinė rodiklio reikšmė

– 2012 metų

Siekis 2016 m.


Strateginio tikslo kriterijus:

1. Kelionių ir turizmo konkurencingumas (indeksas)

49 45 N. d. (rodiklis skaičiuojamas kas dvejus metus, 2014 metais nenumatyta)

1 tikslo – plėtoti turizmo infrastruktūrą ir gerinti paslaugų kokybę – kriterijai:

1. Turistų (užsienio) 1,9 2,25 2,1 mln.

57

kelionių skaičius (milijonais)

(VTD prognozė, oficialūs duomenys bus žinomi 2015 m. birželio mėn. pabaigoje)

2. Pajamos iš (atvykstamojo) turizmo (mlrd. litų)

3,9 4,4 5,73 mlrd. Lt (VTD prognozė, oficialūs duomenys bus žinomi 2015 m. balandžio mėn. pradžioje)

1 tikslo 1 uždavinio – plėtoti kultūrinio turizmo, verslo turizmo, sveikatos turizmo ir žaliojo (ekologinio) turizmo viešąją ir privačią infrastruktūrą prioritetiniuose turizmo plėtros regionuose – kriterijai:

1. Įgyvendinti kultūrinio turizmo infrastruktūros plėtros projektai (kaupiamaisiais vienetais)

0 3 0

2. Įgyvendinti verslo turizmo viešosios ir privačios infrastruktūros plėtros projektai (kaupiamaisiais vienetais)

0 1 0

3. Įgyvendinti sveikatos turizmo viešosios ir privačios infrastruktūros plėtros projektai (kaupiamaisiais vienetais)

0 1 0

4. Įgyvendinti žaliojo (ekologinio) turizmo viešosios infrastruktūros plėtros projektai (kaupiamaisiais vienetais)

0 7 0

1 tikslo 3 uždavinio – gerinti Lietuvos pasiekiamumą – kriterijai:

1. Tiesioginių krypčių 43 51 61

58

skaičius iš Lietuvos tarptautinių oro uostų ir į juos (vienetais) 2. Nutiestų naujų (taip pat ir antrųjų geležinkelio kelių) ir rekonstruotų geležinkelio kelių ilgis, kilometrais

18 85 68

3. Pagerinto vidaus vandenų kelio ilgis, kilometrais

18 38 20

1 tikslo 4 uždavinio – tobulinti turizmo sektoriuje dirbančių specialistų kompetencijas ir gerinti turizmo srities verslumo įgūdžius – kriterijus:

1. Apmokyta turizmo sektoriuje dirbančių specialistų (žmonių per metus)

200 250 341 Apmokyta 118 turizmo informacijos centrų darbuotojų, 204 gidai ir 19 apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo ekspertų

1 tikslo 5 uždavinio – skatinti turizmo paslaugas teikiančių įmonių, įstaigų, turistinių vietovių akreditaciją ir (arba) sertifikavimą – kriterijus:

1. Sertifikuotos ir (arba) akredituotos įmonės, įstaigos, turistinės vietovės (vienetais)

0 5 0

2 tikslo – didinti Lietuvos, kaip turistinės valstybės, žinomumą ir gerinti jos įvaizdį – kriterijus:

1. Lietuvos, kaip šalies poilsiui, reputacija (TRI*M indeksas*)

28 40 N. d. (Indeksas, remiantis TNS LT tyrimo duomenimis, skaičiuojamas vieną kartą per 4 metus)

2 tikslo 1 uždavinio – skatinti kurti ir įgyvendinti elektroninės

59

rinkodaros projektus – kriterijus: 1. Įgyvendinti elektroninės rinkodaros projektai (vienetais)

1 3 1 Įgyvendintas ES SF lėšomis finansuojamas projektas VP3-1.3-ŪM-04-V-03-002 „Lietuvos turizmo produktų pristatymas, įvaizdžio formavimas bei reklama socialiniuose tinklalapiuose“. Pagrindinis projekto rezultatas – Lietuvos galimybių ir produktų viešinimo kampanijos vykdytos 5 socialiniuose tinkluose

2 tikslo 2 uždavinio – vykdyti kompleksinę rinkodarą prioritetinėse atvykstamojo turizmo rinkose – kriterijus:

1. Rinkos, kuriose vykdomas kompleksas rinkodaros priemonių (vienetais)

4 6 8 Įgyvendintas ES SF lėšomis finansuojamas projektas VP-3-1.3-ŪM-04-V-08-002 „Turizmo informacinių paslaugų ir infrastruktūros plėtra ir turizmo rinkodaros skatinimas“. Kompleksines rinkodaros priemonės buvo vykdomos 8 rinkose: Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Italijoje

2 tikslo 4 uždavinio – bendradarbiauti su kaimynėmis valstybėmis, įgyvendinant bendrus tarptautinius turizmo rinkodaros projektus – kriterijus:

1. Įgyvendinti bendri tarptautiniai turizmo rinkodaros projektai (vienetais)

2 3 0

2 tikslo 5 uždavinio – inicijuoti bendrų viešojo ir privataus sektorių turizmo rinkodaros projektų kūrimą ir įgyvendinimą – kriterijus:

1. Įgyvendinti turizmo rinkodaros projektai,

3 5 0

60

jungiantys kelias savivaldybes (vienetais) 3 tikslo – mažinti turizmo paslaugų sezoniškumą – kriterijus:

1. Apgyvendinimo įstaigų užimtumas ne sezono metu (procentais)

37,7 40 40,3 (VTD prognozė, oficialūs duomenys bus žinomi 2015 m. kovo mėn. pradžioje)

3 tikslo 1 uždavinio – didinti kultūrinių renginių ir pramogų pasiūlą neturistinio sezono metu – kriterijus:

1. Kultūriniai renginiai neturistinio sezono metu (vienetais)

0 10 8 Festivalis „Mados infekcija“; Vilniaus tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“; festivalis „Klaipėdos muzikos pavasaris“; tarptautinis džiazo festivalis „Kaunas Jazz 2014“; vienos dienos festivalis-skaitymo maratonas „Metų metai. Gyvenimo knyga“; seminarų ciklas „Pažinkime savo krašto istoriją“; kalėdinė tradicinių amatų mugė Šilalėje; mėgėjų meno kolektyvų festivalis „Ant Žeimenos krantų“

3 tikslo 2 uždavinio – didinti ir plėsti kaimo turizmo paslaugų pasiūlą ne tik turistinio sezono metu – kriterijus:

1. Turistai, apsilankę kaimo turizmo sodybose (tūkstančiais)

260 285 285,4 (VTD prognozė, oficialūs duomenys bus žinomi 2015 m. kovo mėn. pradžioje)

3 tikslo 3 uždavinio – didinti aktyvaus žiemos poilsio turizmo pasiūlą – kriterijus:

1. Žiemos pramogas teikiantys objektai (vienetais)

0 1 0

* TRI*M klientų pasitenkinimo tyrimas – tai pasaulyje pirmaujanti tyrimų metodologija. Ji padeda tiksliai apibrėžti, kokie pokyčiai turės didžiausią įtaką klientų išlaikymui ir klientų rato augimui, ir pateikti tikslų ilgalaikės verslo sėkmės rodiklį – TRI*M indeksą. N. d. – oficialūs metiniai duomenys dar nežinomi.

61

NACIONALINĖS MOKSLINIŲ TYRIMŲ, TECHNOLOGIJŲ IR INOVACIJŲ PLĖTROS KOSMOSO SRITYJE 2010–2015 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

Programos tikslas – plėtoti konkurencingą Lietuvos kosmoso sektorių, kuriantį didelės

pridėtinės vertės produktus (technologijas, gaminius ir paslaugas), ir sudaryti palankias sąlygas moksliniams tyrimams, pažangiosioms technologijoms kurti ir inovacijoms kosmoso ir susijusiose srityse.




Rodiklio reikšmė

2013 metais

Siekis 2015 m.


Tikslo – plėtoti konkurencingą Lietuvos kosmoso sektorių, kuriantį didelės pridėtinės vertės produktus (technologijas, gaminius ir paslaugas), ir sudaryti palankias sąlygas moksliniams tyrimams, pažangiosioms technologijoms kurti ir inovacijoms kosmoso ir su kosmosu susijusiose srityse – kriterijai:

1. Pažangiųjų ir vidutiniškai pažangių technologijų gamybos sektoriaus sukurtos pridėtinės vertės dalis, palyginti su apdirbamosios gamybos sukurta pridėtine verte (proc.)

24 25 N. d. (Oficialūs statistiniai duomenys bus paskelbti 2015 metų pabaigoje. 2013 m. išankstiniais duomenimis – 18,2)

2. Pažangiųjų ir vidutiniškai pažangių technologijų produktų eksporto dalis (proc.)

33 35 N. d.

1 uždavinio – plėtoti kosmoso ir su kosmosu susijusių sričių mokslinius

62

tyrimus ir skatinti eksperimentinę plėtrą šiose srityse – kriterijus: 1. Išlaidų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai dalis, tenkanti kosminės erdvės tyrinėjimams (be verslo sektoriaus) (proc.)

0,3 0,5 N. d. (Oficialūs statistiniai duomenys bus paskelbti 2015 metų pabaigoje. 2013 m. – 0,15)

2 uždavinio – skatinti Lietuvos verslą, remiantis kosmoso ir su kosmosu susijusių sričių technologijomis, kurti didelės pridėtinės vertės gaminius ir integruotas paslaugas – kriterijus:

1. Įgyvendintų naujų technologijų, gaminių ir paslaugų kūrimo projektų kosmoso ir su kosmosu susijusiose srityse skaičius

5 10 8 Vieno iš pirmųjų lietuviškųjų palydovų projektas „LitSat1“. Vieno iš pirmųjų lietuviškųjų palydovų projektas „LituanikaSat1“. Vandenynų monitoringo ir prognozavimo tarnybos Pasaulinei Žemės stebėjimo ir saugumo programai GMES prototipo sukūrimas (7BP projektas). Prieigos prie geologinės informacijos įgalinimas palaikant Pasaulinę Žemės stebėjimo ir saugumo programą GMES (angl. Enabling access to geological information in support of GMES)(7BP projektas). Nuošliaužų modeliavimas ir pažeidžiamumo įvertinimo įrankiai parengties bei atstatymo valdymui (7BP projektas). Krašto apsaugos ministerijos užsakymu sukurti ir pritaikyti veikti trys oro taikinių modeliai (du – bepiločių orlaivių ir vienas – raketinių įrenginių pagrindu)

3 uždavinio – plėtoti tarptautinį Lietuvos bendradarbiavimą kosmoso srityje ir skatinti Lietuvos

63

kosmoso sektorių įsitraukti į tarptautinius tinklus – dalyvauti Europos kosmoso agentūros ir kitų tarptautinių organizacijų veikloje – kriterijus: 1. Kosmoso srities tarptautinių susitarimų, prie kurių prisijungė Lietuva, skaičius

1 4 3 2014 m. sausio 1 d. Lietuva tapo visateise Europos meteorologinių palydovų eksploatacijos organizacijos (EUMETSAT) nare. 2014 m. spalio 7 d. pasirašytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Europos kosmoso agentūros Europos bendradarbiaujančios valstybės susitarimas. 2014 m. spalio 6 d. MITA ir NASA pasirašė dvišalį susitarimą dėl Lietuvos studentų stažuočių

4 uždavinio – skatinti visuomenės (tyrėjų, valstybės institucijų atstovų ir kt.) švietimą apie kosmoso veiklos ekonominę ir socialinę naudą – kriterijus:

1. Įgyvendintų visuomenės informavimo priemonių skaičius

4 6 5 2014 m. spalio mėn. įvyko 5-oji tarptautinė kosmoso konferencija SEMWO. 2014 m. rugsėjo mėn. įvyko antrasis Lietuvos palydovų „CanSat“, raketų ir bepiločių orlaivių konkursas. Lietuvos kosmoso asociacija kartu su Ūkio ministerija suorganizavo 2 seminarus ir temines konsultacijas kosmoso srities paslaugų verslo tematika. 2014 m. įvyko Europos kosmoso agentūros iniciatyva rengiamo palydovinės navigacijos konkurso nacionalinė atranka ir išrinktas nacionalinis nugalėtojas


64

PRIORITETINIŲ MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR EKSPERIMENTINĖS (SOCIALINĖS,

KULTŪRINĖS) PLĖTROS IR INOVACIJŲ RAIDOS (SUMANIOS SPECIALIZACIJOS)

KRYPČIŲ IR JŲ PRIORITETŲ ĮGYVENDINIMO PROGRAMOS REZULTATAI

Programos strateginis tikslas – MTEP ir inovacijų sprendimais didinti didelės pridėtinės vertės, žinioms ir aukštos kvalifikacijos darbo jėgai imlių ekonominių veiklų įtaką šalies BVP ir struktūriniams ūkio pokyčiams.


Tikslų, vertinimo kriterijų pavadinimai,

matavimo vienetai

Būklė (metai)

Siekis 2017 m.


Strateginio tikslo kriterijai:

1. Visos išlaidos MTEP (BVP procentais)

0,9 (2012)

1,2 N. d. (2014 m. reikšmė bus paskelbta 2015 m. spalio mėn.)

2. Verslo sektoriaus išlaidos MTEP (BVP procentais)

0,24 (2012)

0,5 N. d. (2014 m. reikšmė bus paskelbta 2015 m. spalio mėn.)

1 tikslo – kurti inovatyvias technologijas, produktus, procesus ir (arba) metodus ir naudojant šios veiklos rezultatus atliepti globalias tendencijas ir ilgalaikius nacionalinius iššūkius – kriterijai:

1. Visos įmonių apyvartos dalis, kurią sudaro apyvarta iš naujų produktų pardavimo rinkoje ir įmonėje (visos apyvartos procentais)

6,64 (2010)

10 N. d.

2. Mažos ir vidutinės įmonės, diegiančios naujus produktus ar procesus (visų mažų ir vidutinių įmonių procentais)

21,39 (2010)

30 N. d.

3. Užimtumas žinioms imliuose sektoriuose (procentais)

9 (2010)

11 N. d.

65

2 tikslo – didinti Lietuvos ūkio subjektų konkurencingumą ir galimybes įsitvirtinti globaliose rinkose – komerciškai taikyti įgyvendinant MTEP ir inovacijų prioritetus sukurtas žinias, taip pat žinias, sukurtas kitaip plėtojant prioritetines MTEP ir inovacijų raidos kryptis ir naudojantis unikalia sąveika (sinergija), atsirandančia bendradarbiaujant mokslo ir studijų institucijoms, ūkio subjektams ir kitiems viešojo ir privataus sektorių subjektams – kriterijai:

1. Pažangių ir vidutiniškai pažangių technologijų produktų poveikis prekybos balansui (eksporto ir importo palyginimas procentais)

- 0,85 (2012)

0 N. d.

2. Žinioms imlių paslaugų eksportas (viso eksporto procentais)

12,5 (2012)

24 N. d.

3. Mokslo ir studijų institucijų pajamos iš intelektinės veiklos rezultatų (visų pajamų procentais)

nėra duomenų

0,1 N. d.


66

IV. LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

Ūkio ministerijos veikla daugiausia nukreipta į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–

2016 metų programos skyrių „5.3. Ūkio augimas – žmonių gyvenimui gerinti“, „6.1. Verslo sąlygų gerinimas“, „6.2. Inovacijos“ nuostatų įgyvendinimą.

Taip pat prisidedame prie skyrių „5.1. Viešieji finansai – šalies gerovei ir ūkio plėtrai“, „VII. Socialinė politika“, „VIII. Švietimas ir mokslas“, „XIII. Transportas“, „XIV. Aplinkosauga ir urbanistika“, „XVII. Kova su korupcija“ „XXI. Europos Sąjungos ir užsienio politika“ nuostatų įgyvendinimo.

5. EKONOMIKOS SKATINIMAS

Svarbiausi rezultatai (išankstiniais duomenimis): Lietuvos bendrasis vidaus produktas per 2014 metus padidėjo 2,9 proc. Remiantis

pirminiais duomenimis, didžiausią įtaką ūkio augimui turėjo statyba, pramonė bei didmeninė ir mažmeninė prekyba. Statybos pridėtinės vertės augimo tempas buvo didžiausias iš visų ūkio sektorių.

2014 metais, palyginti su 2013 metais, visos parduotos pramonės produkcijos lygis palyginamosiomis kainomis nepasikeitė (to meto kainomis sudarė 67,43 mlrd. Lt, arba 19,53 mlrd. Eur).

2014 metais mažmeninės prekybos (išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninę ir mažmeninę prekybą bei remontą) apyvarta to meto kainomis siekė 30,24 mlrd. Lt (8,76 mlrd. Eur) ir pirmą kartą po ekonominio sunkmečio viršijo 2008 metais buvusį rekordinį jos lygį – 29,75 mlrd. Lt (8,61 mlrd. Eur).

Šalies prekių eksportas 2014 metais, palyginti su 2013 metais, sumažėjo 0,6 proc. ir siekė 84,25 mlrd. Lt (24,4 mlrd. Eur). Pokytį daugiausia nulėmė žymus mineralinių produktų eksporto sumažėjimas (24,2 proc.). Visas Lietuvos eksportas eliminavus mineralinių produktų, itin priklausančių nuo naftos ir jos produktų rinkos pokyčių, įtaką 2014 metais didėjo 6,5 proc.

Toliau mažėjo nedarbas. 2014 metais nedarbo lygis šalyje siekė 10,7 proc., arba, palyginti su 2013 metais, buvo 1,1 procentinio punkto mažesnis. Mažėjimo tendencija stebima ir jaunimo bei ilgalaikių bedarbių skaičiaus srityje.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, palyginti su 2013 metais, padidėjo 4,6 proc., arba 104 Lt (30 Eur), ir sudarė 2 335 Lt (676,4 Eur). Realusis darbo užmokestis (neto darbo užmokestis atsižvelgus į vartotojų kainų pokyčius) 2014 metais padidėjo 5,0 proc.

Lietuva pagerino konkurencingos šalies pozicijas – Pasaulio ekonomikos forumo paskelbtoje 2014–2015 metų ataskaitoje 2014 metais Lietuva pagal konkurencingumą iš 144 pasaulio valstybių užėmė 41 vietą. Per metus pozicijas Lietuva labiausiai pagerino darbo rinkos efektyvumo, finansų rinkos išsivystymo, technologinio pasirengimo srityse (remiantis įtaka bendram šalies reitingui). Reikšminga pažanga taip pat pasiekta gerinant institucijų ir prekių rinkos efektyvumą. Šalis gerai buvo įvertinta pagal tiesiogines užsienio investicijas ir technologijų diegimo rodiklį (7 vieta), pagal ryšio tarp darbo užmokesčio ir produktyvumo rodiklį (12 vieta), Vyriausybės politikos įgyvendinimo skaidrumą (28 vieta).

67

5.1. VIEŠIEJI FINANSAI – ŠALIES GEROVEI IR ŪKIO PLĖTRAI Pasirengimas įvesti eurą Parengėme Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumą, kurį 2014 m. rugpjūčio

18 d. pasirašė Vyriausybės, verslo ir savivaldybių asociacijų atstovai. Memorandumo tikslas – kuriant abipusiu pasitikėjimu grindžiamą aplinką, apsaugoti Lietuvos vartotojų interesus įvedant eurą ir užtikrinti sąžiningą paslaugų ir prekių kainų perskaičiavimą. Prisijungti prie memorandumo buvo galima iki 2015 m. sausio 1 d. Iš viso prie memorandumo prisijungė 5 023 ūkio subjektai (įmonės, asociacijos, savivaldybės), visi jie įgijo teisę naudotis specialiu logotipu „Perskaičiuota sąžiningai“, padėsiančiu vartotojui atpažinti ūkio subjektą, įsipareigojusį būti sąžiningą. Logotipo naudojimas yra patvirtintas 13 639 prekybos ir paslaugų teikimo vietose.

ES 2007–2013 metų paramos lėšų panaudojimas 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos laikotarpiu administravome 5,64 mlrd. Lt ir

iki 2014 metų pabaigos pagal sutartis paskirstėme beveik visas lėšas (5,62 mlrd. Lt). Įgyvendinus visus 2007–2013 metų periodu finansuotus projektus, planuojama pritraukti privačių investicijų už 3 242 mln. Lt ir sukurti ar išsaugoti 11 457 darbo vietas.

Iki 2014 metų pabaigos projektų vykdytojams išmokėta 4,78 mlrd. Lt, arba 85 proc. skirtos paramos, sukurta 6 619 darbo vietų ir pritraukta 2 762 mln. Lt privačių investicijų. Per 2014 metus iš viso pasirašytos 309 projektų finansavimo ir administravimo sutartys, kurių nebuvo spėta pasirašyti iki 2013 metų pabaigos, o joms skirta finansavimo suma sudarė 143,7 mln. Lt. Taip pat šiuo laikotarpiu iš sutaupytų ir nepaskirstytų lėšų buvo skiriamas papildomas finansavimas įgyvendinamiems projektams.

Pasirengimas ES 2014–2020 metų paramos lėšų naudojimui Pirmieji parengėme formuojamų priemonių, atrankos kriterijų, naudos ir kokybės

vertinimo kriterijų projektus ir paskelbėme viešai aptarti, dalyvavome rengiant ir tikslinant 2014–2020 metų ES struktūrinių fondų investicijų veiksmų programai įgyvendinti būtinus dokumentus.

U kio ministro 2014 m. gruodz io 19 d. įsakymu Nr. 4-933 patvirtinome 2014–2020 m Europos Sąjungos struktu rinių fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo planą ir Nacionalinių rodiklių skaic iavimo apras ą.

2014–2020 metų laikotarpiu bus kreipiama daug de mesio į investicijų kokybe s ir efektyvumo didinimą (investicijos į MTEPI ir tiesiogine s uz sienio investicijos bus pritraukiamos tik sumanios specializacijos srityse); didz iajai daliai projektų bus taikomas konkursinis atrankos bu das pagal vies us, objektyvius ir pagrįstus atrankos kriterijus; daugiau priemonių bus įgyvendinamos kaip finansine s priemone s, kurios yra grįz tanc ios ir gali pakartotinai bu ti panaudotos kitų įmonių investicijoms finansuoti; investuojant valstybe s le s as finansine mis priemone mis privalomai ture s bu ti pritraukiamos privac ios le s os, t. y. finansiniai tarpininkai investuodami rizikuos ne tik valstybe s, bet ir privac ių investuotojų le s omis, o tai lems apgalvotas, komercis kai pagrįstas ir skaidrias investicijas.

Įvertinę ekonominio skatinimo priemonių paklausą regionuose, parenge me priemones „Regio Invest LT+“ (jos tikslas – paskatinti maz ųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) investicijas į inovatyvios gamybos ir (ar) inovatyvių paslaugų verslo pradz ią ir ple trą regionuose), „DPT pramonei LT+“ ir „Eco-inovacijos LT+“ (jos paskatins moderniųjų technologijų, didelio poveikio technologijų ir ekoinovatyvių, is teklius taupanc ių technologijų diegimą, o tai savo ruoz tu padidins MVĮ produktyvumą ir konkurencingumą regionuose bei paskatins u kio augimą). S ioms priemone ms numatoma skirti 226 mln. eurų paramos. Regionuose veiklą

68

vykdanc ioms įmone ms bus galimybe finansuoti ne tik technologijų diegimą, bet ir darbuotojų, dirbsianc ių su tomis technologijomis, darbo uz mokestį, kvalifikacijos ke limą.

2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos stebe senos komitete 2014 m. gruodz io 11 d. patvirtinti atitikties ir prioritetiniai kriterijai 2014–2020 metų ES struktu rinių fondų investicijų veiksmų programos priemone ms „Auditas pramonei LT‘, „Regio Invest LT +“, „Expo sertifikatas LT“, „Naujos galimybe s LT“, „Z mogis kieji is tekliai Invest LT+“.

Kuriamas privačių santaupų investavimo į ekonomiką mechanizmas Parenge me Vyriausybe s pasitarimo protokolo „De l Lietuvos Respublikos Vyriausybe s

2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetine s priemone s „Tobulinti gyventojų privac ių santaupų investavimo į ekonomiką mechanizmą, kartu didinti įmonių finansavimo s altinių ir priemonių spektrą“ įgyvendinimo“ projektą, kuriam pritarta 2014 m. lapkric io 24 d. Vyriausybe s pasitarime. Pagal Vyriausybe s pasitarimo protokolą numatoma, kad Lietuvos bankas kartu su U kio ministerija, Finansų ministerija ir kitomis institucijomis organizuotų darbą, siekdami parengti konkrec ius siu lymus, priside sianc ius prie įmonių finansavimo s altinių ir priemonių spektro didinimo. Pasiu lymai Vyriausybei bus pateikti iki 2015 m. birz elio 30 d.

Tęsiama viešųjų pirkimų sistemos pertvarka Siekdama didinti vies ųjų is laidų efektyvumą, Vyriausybe 2014 m. kovo 24 d. pasitarimo

sprendimu pasiu le jai pavaldz ioms įstaigoms ir įmone ms vies uosiuose pirkimuose plac iau taikyti ekonomis kai naudingiausio pasiu lymo vertinimo kriterijų ir siekti, kad s is kriterijus 2014 metais bu tų taikomas ne maz iau kaip 20 procentų, 2015 metais – 30 procentų visų atliekamų supaprastintų vies ųjų pirkimų verte s (2013 metais buvo tik 6,7 proc. supaprastintų vies ųjų pirkimų verte s). Vies ųjų pirkimų įstatymo pakeitimais, įsigaliojusiais 2014 metais, papilde me pavyzdinį ekonomis kai naudingiausio pasiu lymo vertinimo kriterijaus subkriterijų sąras ą vykdant supaprastintus pirkimus (numatyta galimybe pasiu lymus vertinti atsiz velgiant ir į tieke jo darbuotojų, vykdysianc ių sutartį, patirtį ir kvalifikaciją).

5.3. ŪKIO AUGIMAS – ŽMONIŲ GYVENIMUI GERINTI Dėmesys SVV sektoriui Pagal finansų inžinerijos ir su jomis susijusias priemones, gerindami finansinių išteklių

prieinamumą verslo pradžios ir plėtros srityje, per 2014 metus parėmėme 1 750 SVV subjektų: 347 SVV subjektams buvo suteiktos paskolos, 607 SVV subjektai pasinaudojo garantijų priemonėmis, 775 SVV subjektams iš dalies kompensuotos palūkanos, į 21 SVV įmonę investuotas rizikos kapitalas.

Siekdami atverti naujas verslo galimybes ir skatinti konkurenciją teikiant socialines paslaugas, rengėme socialinio verslo koncepciją: 2014 m. kovo 21 d. kartu su Britų Taryba ir kitais partneriais surenge me pirmąją Lietuvoje socialinio verslumo konferenciją, kurioje buvo susipaz inta su uz sienio s alių patirtimi, aptarti Lietuvai tinkami socialinio verslumo modeliai ir koncepcijos projektas. Parengtą Socialinio verslo koncepcijos projektą gruodžio mėnesį pateikėme oficialiai derinti. Koncepciją planuojama patvirtinti 2015 metų I ketv. Socialinis verslas – tai nauja sritis, kuri nėra bendrai reglamentuojama Europos Sąjungoje, todėl Lietuvai sudėtinga pasirinkti tinkamą modelį. Be to, šitos srities specialistų Lietuvoje yra labai mažai.

Dalyvavome Trišalės tarybos posėdžiuose svarstant klausimus dėl minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) didinimo. Nuo 2014 m. spalio 1 d. MMA padidėjo 35 Lt. Nepritarėme profesinės sąjungos „Solidarumas“ siūlymams susieti MMA su 60 proc. vidutinio darbo užmokesčio, nes jis neigiamai paveiktų smulkųjį verslą, kuris negalėdamas išmokėti

69

padidėjusių atlyginimų gali trauktis į šešėlį, mažinti kitų darbuotojų darbo užmokestį, atleisti dalį darbuotojų, mažinti investicijas ar jų atsisakyti, daugiau mokėti „vokeliuose“, įdarbinti nelegaliai ar galiausiai baigti verslą.

6. VERSLAS IR INOVACIJOS 6.1. VERSLO SĄLYGŲ GERINIMAS

Svarbiausi rezultatai Pasaulio banko tyrimo „Doing Business 2015“ duomenimis, pagal pakeistą metodiką

Lietuva bendrame 189 pasaulio šalių reitinge pagal verslo sąlygas 2014 metais, kaip ir 2013 metais, liko 24. Palyginti su 28 ES valstybėmis narėmis, Lietuva užima 10 vietą. Didžiausią pažangą Lietuva padarė statybos leidimų gavimo (15 vieta) ir sutarčių vykdymo (14 vieta) srityse. Taip pat Lietuva užima aukštas vietas pagal verslo pradžios (11), turto registravimo (9 vieta), kredito gavimo (23 vieta) ir užsienio prekybos (21 vieta) rodiklius.

Išaugo ūkio subjektų, teigiančių, kad priežiūros institucijos pastaruoju metu suteikia daugiau pagalbos verslui, siekdamos įgyvendinti teisės aktų reikalavimus, dalis – nuo 48 proc. 2013 metais iki 69 proc. 2014 metais.

2014 metų III ketv. pabaigoje sukauptosios TUI Lietuvoje sudarė 40,9 mlrd. Lt (2013 metų IV ketv. pabaigoje sukauptosios TUI sudarė 43,92 mlrd. Lt). Galutiniai 2014 metų duomenys bus paskelbti 2015 metų balandžio mėnesį.

Ūkio subjektų priežiūros pertvarka Siekdami, kad priežiūros funkcijos valstybėje būtų atliekamos mažiausiomis sąnaudomis

ir efektyviai naudojant valstybės išteklius, 2014 metais atlikome ūkio subjektų priežiūrą atliekančių institucijų informacinės sistemos galimų veiklos modelių analizę, kuria remiantis 2016 metais bus sukurta bandomoji informacinės sistemos versija. Informacinė sistema sudarys sąlygas atsisakyti reikalavimo, kad verslas teiktų duomenis ar informaciją, jeigu juos jau turi nors viena priežiūros institucija, prisidės prie naštos verslui mažinimo, padidins priežiūros institucijų darbo efektyvumą.

Parengėme priežiūros institucijų konsolidavimo modelį (2014 m. vasario 13 d. Vyriausybės strateginis komitetas pritarė siūlomam modeliui, 12 konsolidavimo krypčių, konsolidavimo procesų tikslams ir tolesnių procesų organizavimui). Įgyvendinant konsolidavimo planą, Vyriausybės nutarimu buvo sudaryta Ūkio subjektų veiklos priežiūros konsolidavimo komisija, kurios pagrindinis uždavinys – koordinuoti konsolidavimo procesus, ir Ministro Pirmininko potvarkiu sudaryta 11 tarpinstitucinių konsolidavimo procesų darbo grupių, kurios yra įpareigotos parengti konkrečios priežiūros srities konsolidavimo procesų įgyvendinimo projektus. Verslo priežiūros institucijų konsolidavimu siekiama mažinti priežiūros naštą verslui, didinti darbuotojų kompetenciją, efektyvinti priežiūrą vykdančių institucijų veiklos procesus ir veiksmingiau panaudoti biudžeto lėšas. Iki 2014 m. gruodžio 31 d. buvo patvirtinti 8 konsolidavimo sprendimų įgyvendinimo priemonių planai, kuriuose nurodyti konkrečių teisės aktų projektų parengimo terminai ir numatytos kitos sprendimus įgyvendinančios priemonės. Paprastesnius priežiūros institucijų konsolidavimo procesus, esant sklandžiai eigai, numatoma užbaigti iki 2015 m. liepos 1 d., o sudėtingesnius konsolidavimo procesus numatoma įgyvendinti iki 2016 m. liepos 1 d.

Geresnis reglamentavimas Atlikome ūkinės komercinės veiklos leidimų (licencijų) peržiūrą, kurios metu įvertinome

12 ministerijų ir Lietuvos banko pateiktą informaciją apie 423 rūšių licencijas ir pateikėme

70

išvadas ir pasiūlymus Vyriausybei. Licencijų peržiūros tikslas – atsisakyti nepagrįsto ir nebūtino licencijavimo, pereiti prie pažangiojo licencijų išdavimo, taikyti tik būtinus ir proporcingus reikalavimus verslininkams ir taip verslui sumažinti administracinę naštą. Vyriausybė pritarė peržiūros rezultatams – nuspręsta 45 rūšių licencijas pakeisti verslą mažiau ribojančia priemone – pranešimais (deklaracijomis), panaikinti 9 rūšių licencijas kaip perteklines ar nepagrįstas ir supaprastinti 160 licencijų rūšių išdavimo tvarką.

Siekdami sukurti teisines prielaidas Europos verslo registrų sąveikai užtikrinti, bendradarbiaudami su Teisingumo ministerija parengėme Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymo ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo pakeitimus, kurie sudaro teisines prielaidas Lietuvoje veikti ES centrinių, komercinių ir bendrovių registrų sąveikos sistemai. Ši sistema pagerins prieigą prie duomenų ir kitos informacijos apie bendroves ir jų užsienio filialus, taip pat prisidės prie Europos verslo subjektų konkurencingumo skatinimo, administracinės naštos mažinimo ir teisinio tikrumo didinimo. Numatoma, kad nuo 2017 metų liepos mėnesio informacija bus viešai prieinama per Europos e. teisingumo portalą ir Juridinių asmenų registro tvarkytojo interneto svetainę.

Įmonių bankroto teisinis reguliavimas Parengėme, o Vyriausybė patvirtino taisykles, kurios nustato bankroto

administratoriaus atrankos tvarką, pagal kurią nuo 2015 m. sausio 1 dienos bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių administratoriai atrenkami naudojantis specialiai sukurta Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa. Nauja administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarka turėtų paspartinti bankroto procesų pradžią ir užtikrinti greitesnį, skaidresnį administratoriaus paskyrimą ir kokybiškų bankroto administravimo paslaugų teikimą. Programa veiks kaip integruota Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto informacinės sistemos dalis, kuri susieta su Lietuvos teismų informacine sistema.

Siekdami maz inti bankroto administravimo is laidas ir didinti kreditorinių reikalavimų tenkinimą, parenge me Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Siu lomi pakeitimai buvo pristatyti ir aptarti U kio ministerijos organizuotuose nemokumo procesų tobulinimo pasitarimuose. Tam, kad bu tų is vengta per daz no įstatymo nuostatų keitimo, Vyriausybe s 2014 m. lapkric io 24 d. pasitarimo protokoliniu sprendimu pavesta įstatymo projektą pateikti Vyriausybei iki 2015 m. birz elio 1 d.

Lietuvos metrologijos sistemos optimizavimas 2013 m. gruodžio 19 d. priėmus Metrologijos įstatymo pakeitimus, 2014 m. liepos 1 d.

Valstybinė metrologijos tarnyba buvo reorganizuota išskaidymo būdu, jos vykdomas funkcijas paskirstant Ūkio ministerijai (politikos formavimo), Lietuvos metrologijos inspekcijai (priežiūros) ir Valstybinių etalonų laboratorijai (Nacionalinio metrologijos instituto). 2014 m. rugpjūčio 21 d. Valstybinė metrologijos tarnyba išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

Investicinės aplinkos gerinimas Siekdami pagerinti investicinę aplinką, parengėme, o Seimas 2014 m. gruodžio 11 d.

priėmė Investicijų įstatymo pakeitimo įstatymą (Nr. XII-1416), kuriame nustatytas pramonės parkų veiklos reguliavimas, pramonės parko ir susijusios sąvokos, pramonės parko steigimo procedūra, jame veikiančių ūkio subjektų veikla ir investavimas į pramonės parkus.

Viešųjų verslo paslaugų prieinamumo pradedantiesiems verslininkams gerinimas 2014 metais įgyvendinant ES struktu rinių fondų le s omis finansuojamos priemone s

„Asistentas–4“, kurios tikslas – skatinti vies ųjų paslaugų verslui teike jus įvairiuose Lietuvos

71

regionuose teikti verslo poreikius atitinkanc ias geresne s kokybe s informavimo (konsultavimo) paslaugas, projektus, įvairiose Lietuvos savivaldybe se suteikta 49 626 val. konsultacinių paslaugų 6 862 naudos gave jams ir suorganizuota 268 verslo informaciniai renginiai. Suteiktos vies osios paslaugos verslui pade jo įsteigti 60 naujų smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų.

Turizmo plėtra 2014 m. kovo 12 d. patvirtinta Lietuvos turizmo plėtros 2014–2020 metų programa.

Programoje nustatyti valstybės turizmo plėtros iki 2020 metų tikslai, uždaviniai ir plėtros prioritetai, atsižvelgiant į darniojo turizmo principus, įvardytos Lietuvos atvykstamojo turizmo prioritetinės rinkos. Svarbiausi programos tikslai – gerinti turizmo infrastruktūros plėtrą ir paslaugų kokybę, Lietuvos, kaip turistinės šalies, žinomumą ir jos įvaizdį, mažinti turizmo paslaugų sezoniškumą.

Atsižvelgę į susidariusią padėtį turizmo sektoriuje, parengėme Turizmo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siekiama labiau sustiprinti turistų apsaugą ir sudaryti sąlygas Valstybiniam turizmo departamentui prie Ūkio ministerijos griežčiau ir operatyviau atlikti turizmo paslaugų teikėjų stebėseną ir priežiūrą. Projekte taip pat siūloma nustatyti didesnes draudimo sumas tais atvejais, kai kelionių organizatorius verčiasi išvykstamuoju turizmu, išplėsti reikalavimus kelionių organizatoriaus pažymėjimui gauti. Vyriausybė 2014 m. lapkričio 26 d. pritarė Turizmo įstatymo pakeitimo projektui.

6.2. INOVACIJOS

Svarbiausi rezultatai: Lietuvos suminis inovacijų indeksas 2013 metais išaugo iki 0,289, Lietuva yra

nuosaikių inovatorių grupėje. 2014 metų duomenys bus paskelbti 2015 metų kovo mėnesį.

Inovacijų politikos formavimas

Parenge me Inovacijų skatinimo įstatymo projektą, kurio neformalus aptarimas parode , kad bu tinas rengiamo įstatymo koncepcijos patikslinimas. Parengtos koncepcijos alternatyvos buvo pristatytos ir apsvarstytos MTEPI strategine s tarybos pose dyje. Pose dz io metu buvo nuspręsta sudaryti darbo grupę, kuri detaliau is nagrine tų U kio ministerijos pristatytą Inovacijų skatinimo įstatymo koncepciją ir pateiktų siu lymus de l Lietuvos inovacijų sistemos pertvarkos kelių ir bu dų. 2014 m. gruodz io 22 d. Ministro Pirmininko potvarkiu sudaryta darbo grupe , kuri iki 2015 m. geguz e s 1 d. turi pateikti Ministrui Pirmininkui siu lymus de l inovacijų skatinimo.

Valstybės institucijų, verslo ir mokslo bendradarbiavimo stiprinimas Įgyvendinama 10 integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) infrastruktūros

plėtros projektų, kuriems skirta 117,10 mln. Lt ES struktūrinės paramos lėšų. Parengėme ir pateikėme Vyriausybei svarstyti mokslo ir technologijų parkų (toliau –

MTP) koncepcijos projektą. Viešąsias įstaigas – VšĮ KTU regioninį mokslo parką, VšĮ Kauno aukštųjų ir informacinių

technologijų parką ir VšĮ Kauno regioninį inovacijų centrą – reorganizavome sujungimo būdu: patvirtintos reorganizavimo sąlygos ir priimti po reorganizavimo veiksiančios viešosios įstaigos Kauno mokslo ir technologijų parko įstatai.

72

Klasterizacijos skatinimas 2014 metų vasario mėnesį ūkio ministro įsakymu patvirtinome Lietuvos klasterių

plėtros koncepciją, kurioje nustatyti klasterių plėtros tikslai ir uždaviniai, išskirtos klasterizacijos procesų plėtros kryptys, nustatytas optimalus klasterių narių skaičius, išskirtas klasterių išsivystymo lygis. 2014 metais susikūrė 9 klasteriai: „SmartFood“ klasteris, asociacija „Nebulos“ klasteris, Kėdainių krašto klasteris, Biržų turizmo klasteris, Lietuvos autodalių gamintojų ir eksportuotojų asociacija, Žemaitijos turizmo klasteris, Šiaulių regiono lengvosios pramonės klasteris, Energetiškai efektyvių ir pasyvių namų klasteris, Tarptautinis sveikatingumo klasteris.

Sukūrėme mechanizmus (finansines priemones), skatinančias klasterių kūrimąsi, plėtrą, inovacinę veiklą ir integraciją į tarptautinius tinklus. ES 2014–2020 metų ES struktūrinių fondų investicijų veiksmų programos priemonės formuojamos pagal kiekvieno klasterio išsivystymo lygį: besivystantiems ir brandiems klasteriams – „Inoklaster LT“ (parama klasterio veiklai vystyti), brandiems – „Inoklaster LT+“ (parama klasterio infrastruktūrai kurti arba atnaujinti). Pagal šias priemones bus skelbiami atskiri kvietimai atsižvelgiant į klasterių išsivystymo lygį. Įgyvendinant tarptautinių klasterių skatinimo iniciatyvą „Innovation Express“ , 2014 m. gegužės 1 d. paskelbtas tarptautinis kvietimas teikti paraiškas visose Baltijos jūros šalyse, kurios dalyvauja įgyvendinant šią iniciatyvą. „Innovation Express“ finansavimą padidinome nuo 120 iki 245 tūkst. Lt. Ši priemonė yra aktuali Lietuvos įmonių tinklams, siekiantiems plėsti užsienio rinkas, didinti savo konkurencingumą ir kartu su užsienio partneriais kurti ir diegti naujus produktus.

Pasaulio konkurencingumo 2014–2015 metų ataskaitoje pagal klasterių išsivystymo būklę Lietuva yra 89 vietoje iš 144 šalių. Nors klasterizacijos lygis vis dar žemas, tačiau Lietuva pakilo per 20 pozicijų, palyginti su ankstesniais metais, ir pasiekė geriausią rezultatą per paskutinius penkerius metus.

Jaunų inovatyvių įmonių kūrimosi ir plėtros skatinimas

2014 metais buvo tęsiamas projekto „Naujų technologinių įmonių inkubavimas („Technostartas“)“ įgyvendinimas, kurio tikslas – skatinti kurti naujas inovatyvias technologijų įmones, teikiant joms veiklos pradžios inkubavimo paketus (patalpų nuomos, verslo plano rengimo, finansų apskaitos, konsultacijų ir kt.). 2014 metais paskelbti trys kvietimai teikti inovatyvias technologinio verslo idėjas. Surinktos 177 idėjos, iš kurių, atlikus ekspertinį vertinimą, teigiamai įvertintos 65. 2014 metais buvo įkurtos 45 technologijų įmonės: 27 Vilniuje, 15 Kaune ir 3 Klaipėdoje.

2014 metais, įgyvendinant valstybės projektą ,,Inovatyvaus verslo kūrimo skatinimas“ (INOVEKS), kurio tikslas – didinti aukštos pridėtinės vertės lyginamąją dalį, skatinant technologijų ir inovatyvių įmonių steigimąsi ir vystymąsi, buvo įsteigta 71 nauja technologijų įmonė: 34 Vilniuje, 35 Kaune ir 2 Klaipėdoje. Tai viena didžiausių jaunimo verslumo skatinimo iniciatyvų Lietuvoje ir didžiausia iniciatyva, orientuota į technologinį verslumą.

Inovatyvių produktų kūrimo, tobulinimo ir leidimo į rinką skatinimas 2014 metų I pusmetį, atlikus paraiškų vertinimą pagal 2009–2014 metų Norvegijos

finansinio mechanizmo Žaliosios pramonės inovacijų programos Partnerystės projektų ir Mažųjų projektų schemų kvietimus, pasirašytos 3 projektų įgyvendinimo sutartys, pagal kurias skirta 4,5 mln. litų parama. 2014 metų kovo mėn. buvo paskelbtas papildomas kvietimas, kurio biudžetas – 24,2 mln. Lt. Atlikus paraiškų vertinimą, 4 projektai buvo pripažinti tinkamais finansuoti ir jiems buvo paskirta 11,9 mln. Lt parama. Pagal Žaliosios pramonės inovacijų programą parama skiriama aplinkosauginėms technologijoms ir žaliesiems produktams kurti ir diegti.

73

Per 2014 metais paskelbtą priemonės „Inočekiai LT“ kvietimą paraiškas pateikė 948 įmonės (prašomas finansavimas – 14,6 mln. Lt), iš jų 456 gavo 7 mln. Lt finansavimą. Priemonė „Inočekiai LT“ skirta smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams ir suteikia galimybę gauti nustatyto dydžio tikslinę finansinę paramą paslaugoms iš mokslo ir studijų institucijų įsigyti. Įmonės rinkosi šias paslaugas: taikomuosius mokslinius tyrimus (43,2 proc.), eksperimentinės plėtros darbus (43 proc.) ir technines galimybių studijas (13,8 proc.). Įmonės galėjo pasirinkti joms tinkamą tyrimą iš 1 812 paslaugų, kurias teikė 43 valstybinės ir nevalstybinės mokslo ir studijų institucijos visoje Lietuvoje.

Intelektinės nuosavybės apsauga 2014 m. gegužės 19 d. buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Valstybiniu

patentų biuru dėl patentų paraiškų paieškos Europos patentų tarnyboje sistemos įgyvendinimo.

2014 m. birželio 5 d. atnaujintas Pramoninės nuosavybės teisių apsaugos projektų konkursinio finansavimo tvarkos aprašas ir 2014 m. birželio 6 d. paskelbtas kvietimas teikti paraiškas. 2014 metais šiai priemonei buvo skirta 2 mln. Lt, iš viso finansuoti 92 intelektinės nuosavybės projektai (68 – išradimų patentavimo, 24 – dizaino registravimo). Iki šiol daugiausia paremtų projektų buvo 2012 metais – 86, o didžiausia iki šiol skirta paramos suma buvo 2013 metais – 1,363 mln. Lt.

MTEP plėtra kosmoso srityje 2014 m. spalio 7 d. ūkio ministras Paryžiuje pasirašė Europos bendradarbiaujančios

valstybės susitarimą su Europos kosmoso agentūra (EKA). Šiuo susitarimu siekiama sudaryti galimybių Lietuvos verslininkams ir mokslininkams dalyvauti pripažintame aukščiausio lygio tarptautiniame mokslo, technologijų ir inovacijų tinkle. Per 12 mėnesių nuo susitarimo turi būti parengtas Europos bendradarbiaujančios valstybės planas, kurį įgyvendinusi Lietuva taps tikrąją EKA nare. Dalyvavimas EKA programose leis ne tik pakelti Lietuvos mokslinio potencialo lygį, bet ir padės kurti aukštųjų technologijų produktus ir juos komercinti, t. y. trumpiausiu keliu „įdarbins“ Lietuvos mokslininkų pasiekimus. Išsiplės realus mokslo rezultatų panaudojimas bei mokslo ir verslo bendradarbiavimas.

Inovacijų populiarinimas

2014 m. gruodz io 9 d. kartu su EK Jungtinių tyrimų centru ir kitais partneriais suorganizavome tarptautinę Inovacijų konferenciją tema „Ekonomikos transformacija: z ingsnis į ateitį“. Konferencijos metu buvo įteiktas kasmetinio U kio ministerijos konkurso „Verslo ir mokslo partneryste 2014“ prizas, Lietuvos verslo konfederacijos prizas „Metų paslauga 2014“ ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos ir Lietuvos inovacijų centro prizas „Uz ilgalaikę ir se kmingą inovacijų ple trą“.

Klasterių forumo renginyje, kuris vyko 2014 m. rugse jo 2 d., pristate me 2014–2020 metų ES struktu rinių fondų investicijų veiksmų programos priemones klasterių ple trai.

Bendradarbiaujant su MITA sukurtas tarptautine s programos „Horizontas 2020“ interneto puslapis, sukurti ir interneto svetaine se skelbiami 7 vaizdo reportaz ai inovacijų temomis.

Inovatyvieji ir ikiprekybiniai pirkimai Siekdami aiškiau apibrėžti inovatyviuosius viešuosius pirkimus patvirtinome

Inovatyviųjų viešųjų pirkimų gaires. Minėtomis gairėmis siekiama paskatinti perkančiąsias organizacijas, naudojantis esamais viešuosius pirkimus reglamentuojančiais teisinės aktais, įsigyti geresnės kokybės, perkančiųjų organizacijų specifinius poreikius geriau atitinkančias

74

prekes, paslaugas ar darbus, kurie pagerintų viešųjų paslaugų kokybę ir (ar) perkančiųjų organizacijų funkcijų vykdymo efektyvumą, taip pat padidintų inovacijų paklausą rinkoje.

Parengėme Ikiprekybinių pirkimų teisinio administracinio modelio projektą ir 2 ikiprekybinių pirkimų teisinį administracinį modelį įgyvendinančius teisės aktų projektus (Ikiprekybinių pirkimų tvarkos aprašo projektas ir Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų, išskyrus tas mokslinių tyrimų ir plėtros paslaugas, iš kurių gauta nauda yra naudojama tik perkančiosios organizacijos veiklos poreikiams tenkinti ir už kurias viską sumoka perkančioji organizacija, pirkimų tvarkos aprašo pakeitimo projektas).

VII. SOCIALINĖ POLITIKA 2014 m. gegužės 7 d. priimtas Ūkio ministerijos parengtas Vyriausybės nutarimas

Nr. 410 (Vyriausybės išvada), kuriame siūloma pritarti Akcinių bendrovių įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1147 ir Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 4 ir 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP-1148 teisinio reguliavimo tikslui – sudaryti teisines prielaidas darbuotojams dalyvauti įmonių valdyme, tačiau nepritarti minėtiems įstatymų projektams. Vyriausybė pavedė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai parengti Darbo kodekso pakeitimo įstatymo projektą, kuris sudarytų teisines prielaidas darbuotojams dalyvauti įmonių valdyme.

2014 m. kovo 21 d. U kio ministerija pasiras e bendradarbiavimo sutartį su Verslo moterų tinklu, veikianc iu prie Prekybos, pramone s ir amatų ru mų asociacijos. Pagal s ią sutartį numatoma bendradarbiauti skatinant moterų verslumą, kartu organizuojant ir įgyvendinant moterų verslumo ugdymo ir skatinimo iniciatyvas. Atsiz velgiant į pasiras ytą sutartį, 2014 m. gruodz io 4 d. suorganizuota Verslių moterų konferencija, skirta esamų ir bu simų verslininkių kompetencijai kelti.

2014 metų kovo–liepos me n. dalyvavome Socialine s apsaugos ir darbo ministerijos sudarytos tarpinstitucine s darbo grupe s veikloje. S i darbo grupe atliko EBPO Rekomendacijos de l lyc ių lygybe s s vietimo, uz imtumo ir verslumo srityse atitikties nacionaliniams Lietuvos teise s aktams analizę. 2014 m. liepos 1 d. gautas patvirtinimas de l Lietuvos prisijungimo prie EBPO Rekomendacijos de l lyc ių lygybe s s vietimo, uz imtumo ir verslumo srityse.

VIII. ŠVIETIMAS IR MOKSLAS 8.2. AUKŠTOJO MOKSLO POLITIKOS PERTVARKA Lietuvoje nėra pakankamai duomenų apie tai, kiek darbo vietų užima kvalifikuoti

specialistai, ir žmogiškųjų išteklių pasiūlos ir paklausos santykį. Švietimo ir mokslo, Ūkio, Socialinės apsaugos ir darbo ir Vidaus reikalų ministerijos kuriamas specialistų kvalifikacijų žemėlapyje bus sujungti ir panaudoti esamų registrų duomenys, papildyti tais duomenimis, kurie iki šiol nebuvo kaupiami.

Kuriant specialistų kvalifikacijų z eme lapį: – nustate me kriterijus, leidz ianc ius susieti studijų ir mokymo programas su Lietuvos

profesijų klasifikatoriuje pateiktais profesijų pogrupiais. Susiejimo paskirtis – sudaryti galimybę, vykdant z mogis kųjų is teklių stebe seną, nustatyti, ar specialistai dirba pagal įgytą kvalifikaciją;

– prade jome studijų ir mokymo programų susiejimo su Lietuvos profesijų klasifikatoriuje pateiktomis profesijų grupe mis vies ojo pirkimo procedu ras.

75

8.3. MOKSLAS IR TECHNOLOGIJOS 2013 metais buvo patvirtintos 6 prioritetinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės

(socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) kryptys. Sumani specializacija nustato mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų vystymo prioritetus, kartu tai ir ex-ante sąlyga Sanglaudos fondo lėšoms 2014–2020 metų laikotarpiu gauti. 2014 m. balandžio 30 d. Vyriausybė patvirtino Sumanios specializacijos krypčių ir jų prioritetų įgyvendinimo programą, kuria siekiama didinti Lietuvos ūkio subjektų konkurencingumą ir galimybes įsitvirtinti globaliose rinkose. Programai įgyvendinti parengta ir EK derinti pateikta 20 sumanios specializacijos krypčių prioritetų veiksmų planų projektų, kuriuos numatoma tvirtinti ūkio ir švietimo ir mokslo ministro įsakymu.

Ūkio ministerijos užsakymu parengta galimybių studija dėl Lietuvos aukštųjų technologijų plėtros. Studijos duomenys bus naudojami rengiant Inovacijų skatinimo įstatymą ir pertvarkant inovacijų sistemą Lietuvoje.

XIII. TRANSPORTAS

2014 m. kovo 12 d. Vyriausybe s nutarimu Nr. 238 buvo patvirtinta Lietuvos turizmo ple tros 2014–2020 metų programa (toliau – Programa), kurioje vienas is numatytų uz davinių – gerinti s alies pasiekiamumą.

2014 m. lapkričio 20 d. patvirtintas Lietuvos oro uostų 2015–2017 metų maršrutų plėtros skatinimo veiksmų planas. Vadovaujantis minėtu planu, Lietuvos oro uostai ir Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos pirmą kartą kartu dalyvaus viename svarbiausių aviacijos renginių Europoje „Routes Europe 2015“, kuris vyks 2015 m. balandžio 12–14 d. Aberdyne (Škotijoje). Vienas esminių dalyvavimo renginyje tikslų – susitikti su oro bendrovėmis, kurios galėtų vykdyti Lietuvai reikalingus tiesioginius skrydžius. Vyksta suinteresuotų institucijų ir organizacijų susitikimai, kurių metu siekiama nustatyti, kokius maršrutus ir iš kurių oro uostų tikslinga pradėti siekiant plėtoti šalies ekonomiką, atvykstamąjį turizmą ir regionų pasiekiamumą, taip pat rengiama ir derinama informacija, kuri bus pristatoma oro bendrovėms.

XIV. APLINKOSAUGA IR URBANISTIKA Siekiant padidinti gamintojų atsakomybę už vidaus rinkai tiekiamų pakuočių tvarkymą

ir skatinti juos kuo daugiau pakuočių pakartotinai naudoti arba perdirbti, 2014 m. lapkričio 28 d. patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. 4-870/D1-958 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. rugpjūčio 7 d. įsakymo Nr. 4-804/D1-647 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų pakuočių atitikties Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme nustatytiems reikalavimams“ pakeitimo“. Šiuo įsakymu nustatomi reikalavimai ekonominės veiklos vykdytojams, tiekiantiems į rinką tiek tuščias, tiek gaminiais užpildytas pakuotes, t. y. numatoma, kad pakuotės turi būti perdirbamos, antrą kartą panaudojamos ar mažiau kenksmingos aplinkai.

XVII. KOVA SU KORUPCIJA 2014 metų lapkričio mėn. Seimui pateiktas Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo

projektas, kuriuo nustatoma prievolė perkančiosioms organizacijoms pirkimo dokumentuose

76

įtvirtinti reikalavimą tiekėjams neturėti neįvykdytų įsipareigojimų, susijusių su socialinio draudimo įmokų ir mokesčių mokėjimu.

Nuo 2015 m. sausio 1 d. nustatytas įpareigojimas valstybės ir savivaldybės institucijoms Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje viešinti laimėjusio dalyvio pasiūlymą, sudarytą sutartį ir vėlesnius sutarties pakeitimus. Šis reikalavimas bus taikomas ne tik tarptautinių pirkimų, bet ir supaprastintų pirkimų atveju, išskyrus, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu.

XXI. EUROPOS SĄJUNGOS IR UŽSIENIO POLITIKA Atstovaujant Lietuvos ekonominiams ir verslo interesams: • Lietuvos įmonėms rasta 14 užsienio įmonių – partnerių, surengta 18 individualių vizitų

į užsienio įmones ir užsienio įmonių vizitų į Lietuvą, Lietuvos įmonėms suteikta 1 461 konsultacinė ir informacinė paslauga, paskyrimo valstybių įmonėms suteiktos 1 149 konsultacinės ir informacinės paslaugos.

• Inicijuotos 77 verslo misijos į Lietuvą ir iš Lietuvos į valstybes, kuriose dirba Lietuvos Respublikos komercijos atašė.

• Komercijos atašė paskyrimo valstybėse surengti arba padėti surengti 108 verslo renginiai ir dvišaliai verslo atstovų susitikimai.

• Susitikta su 203 organizacijų (verslo asociacijų) atstovais ir verslo konsultantais dėl potencialių investicinių projektų.

• Užmegzti nauji ryšiai su 194 užsienio kompanijų (potencialių investuotojų) vadovais. • VšĮ „Investuok Lietuvoje“ perduoti 39 potencialūs investiciniai projektai. Organizuoti 8 aukšto rango pareigūnų vizitai. 2014 m. spalio 17 dieną vyko dešimtasis Lietuvos ir Kazachstano tarpvyriausybinės

prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo komisijos posėdis. Jame buvo aptartos dvišalio bendradarbiavimo perspektyvos transporto, energetikos, mokslo, sveikatos apsaugos, turizmo, žemės ūkio ir kitose srityse.

Atliktas Lietuvos rinkos priežiūros politiką įgyvendinančių institucijų sistemos tyrimas –

išanalizuota prekių ir paslaugų rinkos priežiūrą atliekančių institucijų sistema. Tyrimo ataskaitoje aptarti keli rinkos priežiūros sistemos koordinavimo modeliai: pagal reguliavimo sritį aptartas tiek atskiras ne maisto produktų rinkos priežiūros sistemos koordinavimo modelis, tiek bendras maisto ir ne maisto produktų rinkos priežiūros mechanizmas. Vyriausybei pateikti pasiūlymai dėl galimų sistemos tobulinimo veiksmų, atsižvelgiant į šiuo metų vykdomą ūkio subjektų priežiūrą vykdančių institucijų konsolidavimo reformą ir procesus ES. Nuspręsta, kad Ūkio ministerija ir toliau lieka atsakinga už produktų saugos ir rinkos priežiūros srities politikos formavimą ir koordinavimą.

V. PLANUOJAMI ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO VEIKLOS PRIORITETAI

2015 metais, įgyvendindami Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ūkio ministerijos veiklos prioritetus, planuojame atlikti šiuos svarbiausius darbus ir pasiekti šiuos rezultatus:

I prioritetas. VERSLO APLINKOS GERINIMAS. (Prisideda prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioriteto „Ekonomikos augimas, užimtumo ir socialinės įtraukties didinimas“ įgyvendinimo.)

77

1.1. Inicijuoti pasiūlymus dėl atskirų „Doing Business“ rodiklių gerinimo ir, bendradarbiaujant su kitomis institucijomis, parengti sprendimus, kurie palengvintų verslo sąlygas, ypač daug dėmesio skiriant sritims, kurioms pagal „Doing Business“ tenka daugiausia administracinės naštos (II–IV ketv.).

1.2. Išplėsti verslui skirtą interneto portalą (www.verslovartai.lt): teikti paslaugas verslui, įskaitant informaciją apie leidimų (licencijų) išdavimą, licencijuojamos veiklos reguliavimą ir priežiūrą, pranešimų ir atmintinių pateikimą, verslo konsultavimą viename šaltinyje (I–IV ketv.).

1.3. Pradėti kurti ūkio subjektų priežiūrą atliekančių institucijų informacinę sistemą, kuri sudarys sąlygas atsisakyti reikalavimo, kad verslas teiktų duomenis ar informaciją, jeigu juos jau turi nors viena priežiūros institucija (II–IV ketv.).

1.4. Įgyvendinti ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijų konsolidavimo veiklos pertvarkymo ir (ar) tobulinimo planus (IV ketv.).

1.5. Siekiant palengvinti ir užtikrinti tinkamą kvalifikuotų specialistų, dirbančių ar vienkartinai ir laikinai teikiančių paslaugas, judumą Europos Sąjungoje (toliau – ES), parengti Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (IV ketv.).

1.6. Kartu su viešąja įstaiga „Investuok Lietuvoje“ pritraukti investicijų projektų, kurie sukurtų ne mažiau kaip 1 400 naujų darbo vietų (ypač daug dėmesio skirti projektams, kuriuose nurodyta veikla apima sumanios specializacijos kryptis ir kurie bus įgyvendinti regionuose) (I–IV ketv.).

1.7. Siekiant įmonių darbo našumo augimo ir spartesnio Lietuvos regionų vystymosi, paskatinti mažųjų ir vidutinių įmonių investicijas į inovatyvios gamybos ir (ar) inovatyvių paslaugų verslo pradžią ir plėtrą, iš dalies finansuojant naujų gamybos ir paslaugų teikimo pajėgumų kūrimą ir įrengimą (I–IV ketv.).

1.8. Siekiant ūkio transformacijos ir kokybiškų užsienio investicijų Lietuvoje, teikti paramą užsienio investuotojams, vykdantiems mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (toliau – MTEPI) veiklas, kuriantiems ar plečiantiems įmonės MTEPI infrastruktūrą, diegiantiems procesų ir organizacines inovacijas (I–IV ketv.).

1.9. Skatinti tradicinės pramonės transformaciją, diegiant pramonės inovatyvumui ir visos ekonomikos augimui svarbias didelio poveikio technologijas gamybos procesuose, taip sudarant sąlygas masinei inovatyvių produktų gamybai plėtoti (IV ketv.).

1.10. Siekiant pramonės įmonių konkurencingumo rinkoje augimo ir produkcijos savikainos mažėjimo, teikti paramą įmonėms energiniams auditams atlikti, atsinaujinančius energijos išteklius naudojantiems energijos gamybos pajėgumams įrengti, naujoms efektyvesnio panaudojimo technologijoms kurti ir diegti (I–IV ketv.).

1.11. Skatinti įmones ieškoti naujų užsienio rinkų: - per viešąją įstaigą „Versli Lietuva“, asocijuotas struktūras ir klasterių koordinatorius

organizuoti įmonių grupines eksporto iniciatyvas (vežti į parodas, muges, verslo misijas); - organizuoti įmonių dalyvavimą parodose, verslo misijose ir kituose eksporto

plėtros renginiuose, derinti tai su aukštų pareigūnų vizitais (I–IV ketv.) (kartu su Užsienio reikalų ministerija ir Žemės ūkio ministerija).

1.12. Pasitelkti komerciniais pagrindais samdomus konsultantus, mokančius tam tikros šalies kalbą, išmanančius šalies specifiką ir padedančius Lietuvos verslininkams patekti į tos šalies rinką (I–IV ketv.).

1.13. Siekiant padidinti vietinės kilmės prekių eksportą, skatinti nutarusių veikti kartu mažųjų ir vidutinių įmonių grupes įsitraukti į tarptautinių tinklų grandinių veiklą (I–IV ketv.).

78

1.14. Parengti Matavimo priemonių etalonų vystymo programą (planą), kuria remiantis būtų kuriami (palaikomi) valstybės etalonai (III ketv.).

1.15. Numatyti ir pradėti įgyvendinti priemones, kurios sudarys galimybę periodiškai rinkti ir vertinti duomenis apie specialistų kvalifikacijų sąsajas su darbo vietomis:

- atlikti Lietuvos profesijų klasifikatoriaus profesijų grupių susiejimo su studijų ir mokymo programomis ekspertinį testavimą ir vertinimą (I–II ketv.).

Svarbiausi siekiami rezultatai

Planuojama 2015 m. 1. Verslo aplinkos indeksas; Pasaulio banko tyrimas „Doing Business“ (vieta)

17

2. Ūkio subjektai, teigiamai vertinantys priežiūros institucijų veiklą (proc.)

55

3. Pritrauktų užsienio investuotojų įsipareigotų sukurti darbo vietų vidutinės ir aukštos pridėtinės vertės sektoriuose skaičius per metus (kaup. vnt.)

1 400

4. Sukauptų tiesioginių užsienio investicijų pokytis (proc.) 4,7 5. Kasmetinis prekių ir paslaugų eksporto į trečiąsias valstybes padidėjimas, procentais, skaičiuojant nuo prieš tai buvusių metų faktinio lygio

10

II prioritetas. INOVATYVIOS EKONOMIKOS PLĖTRA. (Prisideda prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioriteto „Ekonomikos augimas, užimtumo ir socialinės įtraukties didinimas“ įgyvendinimo.)

2.1. Teikti ekspertinę ir finansinę pagalbą verslo dalyvavimui tarptautinėse MTEPI ir inovacijų iniciatyvose: „Horizontas 2020“; bendruose projektuose su Izraeliu, Skandinavijos šalimis (II–IV ketv.).

2.2. Pasirašyti Europos bendradarbiaujančios valstybės planą (EBVP) su Europos kosmoso agentūra (IV ketv.).

2.3. Skatinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą ir įmonių investicijas į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (toliau – MTEP), teikiant MTEPI veiklai vykdyti reikalingą ekspertinę konsultacinę ir finansinę pagalbą smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) subjektams (I–IV ketv.).

2.4. Ugdyti perkančiųjų organizacijų gebėjimus – organizuoti inovacijų paklausos skatinimo seminarus 15 perkančiųjų organizacijų, siekiant paskatinti jas išnaudoti inovacijų paklausos skatinimo priemones (IV ketv.).


Planuojama 2015 m.

Verslo išlaidos MTEP, palyginti su bendruoju vidaus produktu (toliau – BVP) (proc.)

0,42

III prioritetas. VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ SISTEMOS TOBULINIMAS. (Prisideda prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioriteto „Šalies ūkio finansinio tvarumo užtikrinimas ir nuoseklus biudžeto pajamų didinimas“ įgyvendinimo.)

3.1. Parengti teisės aktų pakeitimus, įpareigojančius nurodytoms perkančiosioms

organizacijoms nustatytuose viešuosiuose pirkimuose teikti tik elektronines sąskaitas faktūras (II ketv.).

79

3.2. Parengti teisės aktų projektus, kurie skatintų inovatyvius, žaliuosius, socialinius pirkimus, sudarytų palankesnes sąlygas viešuosiuose pirkimuose dalyvauti smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams, užtikrintų pirkimų vykdymą elektroninėmis priemonėmis ir kt. (IV ketv.).


Planuojama 2015 m.

Elektroniniai pirkimai (iš visų skelbiamų viešųjų pirkimų, proc.) 89

IV prioritetas. TURIZMO SKATINIMAS. 4.1. Siekiant vykdyti nuoseklią komunikaciją Lietuvos turizmo galimybių skatinant

atvykstamąjį ir vietinį turizmą klausimu, parengti ir ūkio ministro įsakymu patvirtinti Lietuvos turizmo rinkodaros 2015–2020 m. strategiją (II ketv.).

4.2. Atlikti Lietuvos turizmo rinkodaros priemonių efektyvumo kiekybinius ir kokybinius tyrimus tikslinėse atvykstamojo turizmo rinkose (IV ketv.).


Planuojama 2015 m.

Pajamų iš turizmo pokytis ( proc.) 4

Ūkio ministras Evaldas Gustas

Documents

Ūkio ministerijos 2014 metų veiklos ataskaita