ŠIANDIEN LAIKRAŠTYJE – „VERSLO ORBITA” 2012 lapkričio 5 d. / Pirmadienis / Nr. 253 (13 381)

Šiandien LŽ

2p. Politologas L.Kasčiūnas -apie tai, kodėl Lietuvos

gyventojai turėtų domėtis JAVprezidento rinkimais ir ką jų rezultatai reikš mūsų šaliai

3p. Viena talentingiausiųLietuvos kino ir teatro

aktorių E.Pleškytė persikėlė įamžinybės scenas

5p. Prancūzijoje kilo triukšmas,kai vyriausybės vadovas

kliudė didžiausią tabu šalyje - 35 valandų darbo savaitę

14p. Ledo skulptūromispasaulyje pagarsėję

broliai K. ir V. Musteikiai svajojaapie galeriją Vilniuje su lediniulegendiniu vilku ant ledo kalno

18p. Dėl turistų iš Kaliningradosrities mūsų kraštui

tenka varžytis su Lenkija, kuri dabar be vizų įsileidžia šios srities gyventojus

19p. Dėl teisės dalyvauti2014-ųjų Europos

čempionate kovojantys Lietuvosrankininkai vakar Kaune pralaimėjo Norvegijos rinktinei

OraiŠIANDIENApsiniaukę, visame krašte lis, vietomis smarkiai. Temperatūra dieną 5-8 laipsniai šilumos.

Išsamiau•23 p.

Lietuvos žinios Kaina

1,99Lt

Antri metai auganti darbo imigracija rodo ekonomikos atsigavimą, bet kartu didėja ir regionų atskirtis.

Pastarųjų 10 metų darbo imigraci-jos duomenys atspindi ir realią valsty-

bės ekonomikos būklę kiekvienu laiko-tarpiu. Paprastai dirbti Lietuvoje kvie-čiami kandidatai iš trečiųjų šalių noriaisutinka čia atvykti. Leidimas dirbti irgyventi Lietuvoje pirmąkart suteikia-mas dvejiems metams. Vėliau jį galimapratęsti. Atrenkamų darbuotojų prašo-

mas darbo užmokestis dažniausiai bū-na panašus kaip ir vietos specialistų. Iki2008 metų dirbti Lietuvoje daugiausiabuvo kviečiama tolimųjų reisų vairuo-tojų, statybininkų, o nuo 2011-ųjų di-delė dalis darbo vietų jau tenka techni-nių specialybių atstovams informacinių

technologijų įmonėse. Tekstilės įmo-nių vadovai taip pat mato, kad po pen-kerių metų jau neturės šios pramonėsinžinierių, tad profesionalų teks dairy-tis trečiosiose šalyse.

Išsamiau•17 p.

DARBO VIETOS Ekonomiką pagerinti teks imigrantams

ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Naujai išrinktų Seimo narių įkurtuvės sostinėje mokesčiųmokėtojams atsieis per 100 tūkst. litų. Skaičiuojama,kad tiek kainuos apmokėti dalies jų nakvynes viešbutyje,taip pat kosmetiškai paremontuoti kai kuriuos Seimo viešbučio butus.

Valdžių pasikeitimas patuštinsmokesčių mokėtojų kišenes. Seimokanceliarija ne tik turės išmokėtiapie 3 mln. litų išeitinių kompen-sacijų kadenciją baigiantiems par-lamentarams ir jų padėjėjams, bet irpasirūpinti, kur apsistoti daliai Sei-mo naujokų.

Gyvenamosios vietos Vilniuje ne-turintiems naujiesiems parlamen-tarams bus suteikti butai Seimoviešbutyje. Tačiau kraustytis į juosjie galės ne iš karto pradėję eiti pa-reigas. Mat kadenciją baigę Seimonariai valdiškus butus turi atlais-vinti per 30 dienų.

Išsamiau•3 p.

Seimo naujokams - nakvynė viešbutyje

Meškeriotojus ganys dvi ministerijos

Išsamiau•6 p.

Dažnai besikeičiančių žūklės įstatymų ir taisyklių painiojami žvejai patyrė dar vieną smūgį. Seimui priėmus naują Mėgėjų žvejybos įstatymą paaiškėjo, kad jau netrukus meškeriotojams vidaus vandenyse teks žvejoti pagal vienas, o jūroje - pagal kitas taisykles. / LŽ archyvo nuotrauka Išsamiau•11 p.

www.lzinios.lt

Maždaug 30 Seimo naujokų ketinama apgyvendinti trijų žvaigždučių viešbutyje “Europa city”.Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

UŽSIENIS

Ateina nauji vadaiKinijos komunistų partija renkasi į XVIII suvažiavimą. Kol kas jį dengia nepermatomaslaptumo skraistė.

Pastarąjį kartą Kinijos komunistųpartijos suvažiavimas vyko 2002 me-tais, kai į valdžią atėjo dabartinis ša-lies vadovas Hu Jintao. Praėjus de-šimčiai metų partija vėl paskelbs savostrategiją artimiausiam penkmečiuiir išrinks naujus vadus. Tiesa, žodis“išrinks” nelabai tinka, nes greičiau-siai viskas jau nuspręsta, o delegataitik turės vienbalsiai patvirtinti var-dus, kuriuos iš savo sekėjų parinkoaukščiausi partijos vadovai. Suvažia-vimui artėjant imtasi įspūdingų sau-gumo priemonių: atšauktos konfe-rencijos, parodos, varžybos irkoncertai, iš taksi išmontuotos langųatidarymo rankenėles, parduotuvėsenebėra virtuvinių peilių, radijo ban-gomis valdomų žaislų ir oro balionų,internete blokuota paieška su žo-džiais “partijos suvažiavimas”. Netprostitutės dingo iš Pekino gatvių.

AUDRIUS MAKAUSKAS

Pasak politologo Lauryno Kas-čiūno, kovos dėl JAV prezidentoposto rezultatą nulems ekono-mikos klausimai. Politologasnesitiki didelių užsienio politikospokyčių Vidurio Europos atžvil-giu, kad ir kas - respublikonas ardemokratas - laimėtų rinkimus.

Jau rytoj amerikiečiai balsuos pre-zidento rinkimuose. Iššūkį preziden-tui demokratui Barackui Obamai mesRespublikonų partijos atstovas Mit-tas Romney. Kodėl Lietuvos gyvento-jai turėtų domėtis šiais rinkimais ir kąjų rezultatai reikš mūsų šaliai - LŽ po-kalbis su Vilniaus universiteto Tarp-tautinių santykių ir politikos mokslųinstituto dėstytoju, Seimo pirminin-kės patarėju užsienio politikos klausi-mais dr. Laurynu Kasčiūnu.

JAV - mūsų saugumo garantas- Vilniaus rotušę iki šiol puošia

lentelė su George’o W.Busho Lietu-voje 2002 metais ištartais žodžiais:“Kiekvienas, pasirinkęs Lietuvą sa-vo priešu, taps Jungtinių AmerikosValstijų priešu.” Ar šį pažadą galimatraktuoti rimtai? Ar JAV tikrai yraLietuvos saugumo garantas?

- Vienareikšmiškai. Lietuva ir kitosBaltijos šalys atsirasdavo geopolitinia-me žemėlapyje tik tada, kai trečioji ša-lis sugebėdavo įgyti galios pusiausvyrąregione, dominuojamame Vokietijos irRusijos. Tarpukariu tai nelabai sėkmin-gai mėgino padaryti britai su prancū-zais, dabar tai daro JAV. Tik RonalduiReaganui pakreipus šaltojo karo eigą,atsirado palanki geopolitinė aplinkaBaltijos šalių valstybingumui atkurti.

Kitas dalykas - Lietuva iš pilkosiossaugumo zonos pasitraukė tik 2004metais, tapusi NATO nare. Tačiau na-rystė NATO gali virsti ir grynu forma-lumu. Viena kaimynė valstybė vis mė-gino mus paversti nevisaverčiaisNATO nariais - nuolat siūlė kartu suNATO valstybėmis saugoti oro erdvęaplink Baltijos šalis arba pasiskirstytižemyno priešraketinę gynybą taip, kadBaltijos šalys vėl atsirastų ne NATOerdvėje. Tokiomis nuolatinėmis inicia-tyvomis buvo mėginama sumenkintinarystės NATO reikšmę. Vienintelisveiksnys, kuris neleidžia to padaryti,yra Amerika. Nesant JAV Europossaugumo sistema pasikeistų iš esmės.

- Tuomet tikriausiai turėtų keltinerimą pavasarį B.Obamos Vladi-mirui Putinui neoficialiai duotaspažadas, kad po rinkimų jo pozici-jos bus tvirtesnės, ir jis galės būti“lankstesnis” Rusijos atžvilgiu?

- Tai jau didžiųjų valstybių diplo-matiniai žaidimai. Amerika į tarptau-

tinę politiką žvelgia globaliu mastu.Sutikime, kad svarbiausias klausimastarptautinėje darbotvarkėje dabaryra Artimųjų Rytų regionas. Mėginantspręsti šio regiono problemas, ameri-kiečiams dažnai reikia sąlyčio taškų suRusija, tam tikro jos palaikymo. To-dėl visiškai natūralu, kad ieškoma suja kontaktų. Tačiau Baltijos šalys ir vi-sa Vidurio bei Rytų Europa į tokiusJAV žingsnius reaguoja labai jautriai.

Todėl ir pastaraisiais metais, JAV pra-dėjus kalbėti apie santykių su Rusija perk-rovimą, Vidurio Europa iškart prabilo:tik nepaverskite mūsų mainų objektu.

Surado gudrią formulę- Kokios buvo JAV perkrovimo

politikos pasekmės Baltijos šalims?- Iš pradžių buvo šiek tiek neaišku-

mo, tai normalu. Bet Lietuva ir visa Vi-durio Europa surado gudrią formulę,kaip gyventi perkrovimo metu. Vos tikkilo perkrovimo iniciatyva, Vidurio irRytų Europa pradėjo kalbėti: žiūrėkite,mes dar nesame pakankamai saugūs,mums reikia visavertės integracijos įNATO. Kuo labiau būsime integruoti,kuo labiau jausimės visaverčiai nariai,tuo būsime mažiau jautrūs įvairiomsperkrovimo iniciatyvoms. Tuomet JAVėmėsi nuraminimo strategijos.

Ką ji reiškė Lietuvai? Per perkro-vimo laikotarpį buvo parengti Balti-jos šalių gynybos planai, oro polici-jos darbas pratęstas neterminuotamlaikui, mūsų narystė NATO dar la-biau įtvirtinta. Tai buvo Lietuvos dip-lomatijos laimėjimas.

- Ką Lietuvai reikštų dar vienaB.Obamos kadencija ir ką reikštųM.Romney pergalė?

- Sunkus klausimas. Ypač turintomenyje, kad per šiuos rinkimus svar-biausia yra ne užsienio politika. Lai-mėjus M.Romney, dėmesys mūsų re-

gionui tikriausiai būtų kiek didesnis.Baigtųsi perkrovimo politikos retorika.Tačiau ar keičiantis žodynui labai pa-sikeistų turinys, sudėtinga atsakyti. Vie-nas dalykas, kuris išties galėtų pasikeis-ti: JAV tikriausiai atsisakytų liberaliąjaideologija paremtos žmogaus teisiųdoktrinos sklaidos pasaulyje - kalbantapie seksualinių mažumų ar apie vadi-namąsias reprodukcines teises.

B.Obamos pergalės atveju taip patnesitikėčiau naujo perkrovimo poli-tikos impulso. Manau, kad per ketve-rius metus buvo suprasta, jog ne taippaprasta perkrauti politiką, kai kitašalis turi labai aiškių geopolitinių in-teresų, ir kiekvienas perkrovimas ga-

li turėti savo kainą. Rytdienos rinki-mai užsienio politikoje lūžio neatneš.

Dirbti galima su abiem- O ar galima būtų sakyti, kad ku-

rio nors vieno kandidato pergalėbūtų naudingesnė Lietuvai?

- Dauguma Amerikos lietuvių re-mia M.Romney. Remti respublikonusten tapo tradicija dėl kadaise rodytodidelio šios partijos palankumo Lietu-vai. Tačiau reikia suprasti, kad jei šiuosrinkimus M.Romney ir laimėtų, di-

džiulio kokybinio pokyčio nebūtų. Vi-durio Europos politiniai laimėjimaiB.Obamos perkrovimo politikos kon-tekste buvo akivaizdus įrodymas, kadsėkmingai dirbti galima ir su respub-likonais, ir su demokratais.

- Rinkimai neseniai vyko ir Lietuvo-je. Kaip nauja valdžia turėtų formuotisavo užsienio politikos prioritetus,kokią vietą joje turėtų užimti JAV?

- Tikiuosi, kad visavertė narystėNATO ir toliau liks Lietuvos užsieniopolitikos prioritetas. Būtina nuolatstebėti, kaip kinta globalus tarptauti-nės politikos modelis, ir jei amerikie-čių politika kiek keisis, reikės į tai rea-guoti. Šiuo požiūriu labai gerai, kad

turime stiprią ambasadą Vašingtone,kuri puikiai suvokia mūsų užsieniopolitikos iššūkius ir juos atliepia.

Kai JAV prieš keletą metų nuspren-dė perkrauti santykius su Rusija, dalisLietuvos kairiųjų politikų sakė valdan-tiesiems: jūs irgi juos perkraukite, kamtoliau kariaujate šaltąjį karą? Tačiau rei-kia suprasti, kad tokio perkrovimo kai-na JAV ir Lietuvai yra visiškai skirtinga.

Derėtis dėl dujų kainų, dėl kai kuriųkitų dalykų tikrai reikia. Bet visada reikiažinoti, kokios yra derybinės pozicijos irkokie derybiniai svertai. Kas pigiausiaimoka už dujas Rusijai? Armėnija ir Bal-tarusija. Bet jos pasirinko savą santykiųsu Rusija modelį, ir jis, deja, nėra labai sa-varankiškas. Jų kaina yra didesnė neiamerikiečių - šie perkrovimą vykdo nesavo suverenumo sąskaita.

Žinoma, reikia stiprinti mūsų regio-ninę partnerystę su Lenkija, Šiaurės beiBaltijos regiono šalimis ir taip didintisavo matomumą JAV užsienio politikoslauke. Galime daug kalbėti apie euroin-tegraciją, bet ES kol kas yra tiek idėjiš-kai, tiek savo turimu potencialu nepa-jėgi užimti JAV vietos Europos saugumosistemoje. Todėl JAV dalyvavimas už-tikrinant Europos saugumą Lietuvosinteresams yra gyvybiškai svarbus.

Daugiau šansų turi B.Obama- Europoje, Azijoje, Australijoje at-

liekamos apklausos rodo, kad betkurioje iš šių šalių B.Obama rinkimuslaimėtų triuškinama persvara. Tuo

metu dauguma amerikiečių jo darbunepatenkinti. Kokios to priežastys?

- Manau, jis nerado atsakymų įekonomikos iššūkius. Per šiuos rin-kimus vidaus politikos, ekonomikosklausimai aiškiai dominuoja. 2008metais į B.Obamą dėti didžiuliai lū-kesčiai, o ypatingų stebuklų per ket-verius metus jis lyg ir nepadarė. Poli-tologiškai vertinant galima sakyti, kadB.Obama nesusitvarkė su svarbiau-siais iššūkiais arba susitvarkė ne taip,kaip tikėjosi dauguma gyventojų.

O užsienyje M.Romney yra nepo-puliarus visų pirma dėl asociacijų suG.W.Busho laikų neokonservatoriųužsienio politika. B.Obama į tarptau-tinę politiką atnešė daugiau daugiaša-liškumo, kompromisų paieškos. Ta-čiau Amerikoje rinkimų rezultatusnulems ekonomika.

- Per šiuos rinkimus gali nutikti, kadvienas kandidatas surinks daugiau gy-ventojų balsų, bet dėl sudėtingos JAVrinkimų sistemos prezidentu taps ki-tas, gavęs daugumą rinkikų kolegijo-je. Jei taip įvyktų, kaip reaguotų JAVvisuomenė? Ar nebūtų keliamas pre-zidento teisėtumo klausimas?

- Taip jau buvo įvykę 2000 metais,kai demokratas Alas Gore’as gavodaugiau balsų, bet rinkimų sistemalėmė G.W.Busho pergalę. Buvo daugkalbų, kad rinkimų sistema yra pase-nusi, ją reikia tobulinti, bet teisėtumasnebuvo kvestionuojamas. Taip bus iršįsyk - JAV yra valstybė, kuri gerbiasave ir susiklosčiusias tradicijas.

- Kam prognozuotumėte pergalę?- Dar prieš keletą savaičių atrodė

aišku, kad M.Romney neturi dides-nių šansų. Bet per televizijos deba-tus apie ekonomiką viskas pasikeitė.Ar įgauto pagreičio jam užteks - sun-ku pasakyti. Įtakos turės ir per ryti-nę pakrantę praūžęs uraganas, jo pa-sekmių likvidavimas. Intrigų peršiuos rinkimus bus, bet daugiau šan-sų, manyčiau, vis dar turi B.Obama.

- Ar lietuviai turėtų domėtis JAVprezidento rinkimais?

- Be jokios abejonės. Ir ne tik dėlJAV svarbos Lietuvos saugumui. Šierinkimai lietuviams turėtų būti įdo-mūs ir dėl idėjų konkurencijos. Pasmus per rinkimų kovą idėjų dažnailabai trūksta. Kovoja grupės, asmeny-bės, bet ne idėjos. Todėl iš JAV galimadaug ko pasimokyti, pažiūrėti, kokieįdomūs socialinių konservatorių de-batai su liberalais, fiskalinių konserva-torių debatai su kairiaisiais.

Kitas dalykas - turime savo Ameri-kos lietuvius. Reikėtų stiprinti jų gebė-jimus daryti įtaką JAV priimamiemssprendimams. Tokią įtaką daro dau-gelis ten gyvenančių bendruomenių.Tai stengiasi daryti ir lietuviai - reikiakartu su jais ieškoti būdų, kaip tai bū-tų galima daryti dar efektyviau.•

2012 11 05Lietuvos žinios2 Dienos temos

JAV prezidento rinkimai lūžio nelems

Būtina nuolat stebėti, kaip kinta globalus tarptautinės politikos modelis, ir jei amerikiečių

politika kiek keisis, reikės į tai reaguoti.

SKUBA PASIDIDINTIIŠMOKASŠiuo metu vos kiek daugiau nei 2tūkst. litų parlamentinei veiklai permėnesį gaunantys Seimo nariai kitąkadenciją planuoja tam turėti mažiau-siai po 4,7 tūkst. litų. Taip nutiks, jeiguSeimas kitą savaitę, kaip planuoja, pri-ims Seimo narių teisių, pareigų irveiklos garantijų įstatymo projektą.Jam parlamentarai jau pritarė posvarstymo, liko tik jį priimti. Pagalšiuo metu galiojantį Seimo statutąkiekvienas Seimo narys per mėnesįgauna vieno vidutinio darbo užmo-kesčio dydžio (2100 litų) sumą su par-lamentine veikla susijusioms išlai-

doms padengti. Už šias lėšas parla-mentarai perka degalus, nuomoja au-tomobilį, išlaiko biurus, perka viešo-sios informacijos rengėjų paslaugas,kanceliarines prekes ir pan.

PATVIRTINTI REZULTATAI

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK)vakar oficialiai patvirtino Seimo rinki-mų rezultatus vienmandatėse ir dau-giamandatėje apygardose. Daugiausiaaistrų posėdyje vakar diskutuojant dėlvienmandačių apygardų kilo dėl re-zultatų Pajūrio apygardoje. Galiausiaipatvirtinta konservatoriaus Prano Žei-mio pergalė prieš “darbietę” Genovei-

tą Krasauskienę 39 balsais. VRK tvir-tindama rinkimų rezultatus daugia-mandatėje apygardoje pripažino, kad“2012 m. Seimo rinkimų metu daugia-mandatėje rinkimų apygardoje buvopadaryta Seimo rinkimų įstatymų pa-žeidimų, kurie neturėjo esminės įtakosrinkimų rezultatų nustatymui šiojerinkimų apygardoje”. VRK nepritarėVRK nario Liutauro Ulevičiaus ragi-nimui dėl daugybinių šiurkščių įstaty-mų pažeidimų rinkimų rezultatų net-virtinti. VRK netenkino ir Tautininkųsąjungos skundo, kuriame irgi prašytadėl šiurkščių pažeidimų panaikintiSeimo rinkimų rezultatus.

BNS, LŽ

Trumpai

Anot L.Kasčiūno, Lietuvos diplomatija išpešė naudos iš B.Obamos santykių su Rusija perkrovimo politikos. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Vakar įvyko VRK posėdis. / Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

Dienos temos 32012 11 05Lietuvos žinios

Atkelta iš •1 p.

Neturintiems kur apsistoti naujiemsparlamentarams bus siūloma laikinaiapsigyventi viešbutyje. Seimo kance-liarijos Bendrųjų reikalų departamen-to direktorius Antanas Dimaitis skai-čiuoja, kad gali prireikti rezervuotikambarius maždaug trisdešimčiai įnaujos kadencijos parlamentą išrink-tų politikų.

Juos ketinama apgyvendinti netoliSeimo rūmų esančiame trijų žvaigž-dučių viešbutyje “Europa city”. Die-nai apsistoti standartiniame vienvie-čiame kambaryje čia kainuoja apie180 litų, o verslo klasės vienviečiamekambaryje - apie 214 litų. Kiek lėšųSeimo kanceliarijai prireiks viešbučiosąskaitoms apmokėti, A.Dimaičio tei-gimu, kol kas neaišku. Tačiau, jo nuo-

mone, tam gali tekti išleisti apie 100tūkst. litų.

Iš Seimo viešbučio išsikrausčiusbuvusiems parlamentarams, dalį bu-tų ketinama paremontuoti. PasakA.Dimaičio, didelių darbų atlikti ne-planuojama, bus tik perdažytos sie-nos. “Šiek tiek atnaujinsime sienas,kad jos estetiškiau atrodytų”, - aiš-kino jis.

Ruošiamasi pasikeitimams ir Seimorūmuose. Suformavus parlamento ko-mitetus ir komisijas, naujai išrinktiemsSeimo nariams ketinama paskirstytikabinetus. Dėl pirmųjų parlamentorūmų remonto laikinai kitose patalpo-se besiglaudžiantys politikai ir frakci-jos galės sugrįžti į ankstesnes savo dar-bo vietas. A.Dimaičio teigimu, jau šiąsavaitę ketinama baigti istorinių rūmųatnaujinimo darbus. •

Seimo naujokams - nakvynė viešbutyje

AUDRIUS MUSTEIKIS

Graži, viena gražiausių, talen-tinga, viena talentingiausių -Lietuvos kine, teatre, gyveni-me. Aktorė Eugenija Pleškytėpersikėlė į amžinybės scenas irfilmavimo aikšteles.

“Aš mirtį suvokiu kaip išėjimą įlaisvę, - sakė ji duodama interviu“Lietuvos žinioms” 2010-aisiais. -Nereikėtų gedėti tris paras, juk dvasiaišeina į erdvę, į begalinę energiją.”

Vėlų Vėlinių vakarą E.Pleškytė, ei-dama 75-uosius, išėjo į amžinybėserdves. Tiksliai apibūdino jos kino irteatro partneris Antanas Šurna: “Šiuoatveju visiškai netiktų linkėti “Ilsėkisramybėje!”, derėtų sakyti: “Keliauk,Eugenija, visatos keliais - vykdyti ki-tų užduočių, kurias skirs Dievas.”

Ir keliaudama žemės takais aktorėstebino didele energija, kuri įpareigo-jo švytėti ekrane, iki smulkmenų šli-fuoti kiekvieną teatro vaidmenį, daugmylėti ir už savęs, pasak režisieriausEimunto Nekrošiaus, palikti paslap-tį, gyventi įdomų gyvenimą. “Viskobuvo: ir stebuklų, ir kančių, ir draugų,ir skyrybų, - prisipažino tada aktorėLŽ. - Ir gerai, kad buvo...”

“Jei ji būtų gyvenusi Paryžiuje arAmerikoje, ją būtų pažinęs ir gerbęsvisas pasaulis, ji būtų pasiekusi Holi-vudą, - įsitikinęs E.Pleškytės kolegaRimgaudas Karvelis. - Nepaprastaigražaus fotogeniško veido ir talentin-ga, stipri, ambicinga. Viską galėjo vai-dinti: ir tragediją, ir komediją. Itin ryš-kūs jos vaidmenys Jaunimo teatrospektakliuose “Trešnių skonis”, “At-sigręžk rūstybėje” (abiejuose įsimin-

tini duetai su A.Šurna), “Žuvėdra”,“Šokių mokytojas”. “Pepėje Ilgakoji-nėje” ji dar kartą visus nustebino - su-vaidino flegmatišką berniuką ir buvoneatpažįstama.”

“Dabar tokių nėra, - lakoniškaiįvertino teatrologė Rūta Vanagaitė. -Tarp jaunesnių kartų mūsų kino ak-torių tokio kalibro, holivudinio ka-libro, nebeliko.”

Nijolei Oželytei įspūdį darė tai, kadE.Pleškytė, būdama žymi, pripažin-ta, su aplinkiniais bendravo nuošir-džiai ir visada leisdavo sau būti tokia,kokia yra. Tai papirkdavo, žavėdavo,priversdavo pamilti: “Talento gelmėir tas nieko nevaidinimas gyvenimeyra jos genialumo formulė: taip ji įs-tengdavo visiškai save sutapatinti suįvairiausiais kuriamais personažais.”

Kauno dramos teatras, neseniai ga-vęs nacionalinio statusą, gali didžiuotisir tuo, kad čia pirmuosius žingsnius sce-noje žengė E.Pleškytė. 1961 metais ji su-kūrė pagrindinį vaidmenį Jono Macko-nio pjesėje “Ulijona”. Tais pačiais metaisdebiutavo kine, Raimondo Vabalo irArūno Žebriūno filme “Kanonada”.Tais pačiais metais iš sovietijos išsiveržėEugenijos brolis laivyno kapitonas Jo-nas Pleškys, ir šis įvykis aktorės gyveni-mą pažymėjo dramatizmo ženklu. Vė-liau ji keletą metų dirbo tuometiniameAkademiniame dramos teatre, paskuiiki atsisveikinimo su scena - Jaunimoteatre. Daug filmavosi ir tapo žinoma vi-sos Sovietų Sąjungos kino žiūrovams.Jos herojės - stiprios, emocingos, dra-matiško likimo moterys. Viena iš teatri-nės kūrybos viršukalnių - Fru Alvingvaidmuo Jaunimo teatro spektaklyje“Šmėklos”, rodytame bene dvylika me-tų, apkeliavusiame visą Lietuvą. Dolore-sai Kazragytei ir kitiems kolegoms įstri-

go aktorės darbas per repeticijas ir sce-noje - visada šimtu procentų.

“Vaidmens kūrimas prilygsta, saky-čiau, mokslininko triūsui, - yra pasa-kojusi E.Pleškytė LŽ. - Kai kuo pana-šu ir į psichiatro darbą, jei tai iš tiesųsudėtingas vaidmuo. Kol stengiesi su-rasti, iškapstyti būdus, kad suskambė-tų įtaigiai, tas vaidmuo visą laiką su ta-vimi: ir dieną, ir naktį, netgi sapne; irskutant bulves, ir einant gatve, ir vai-kui vystyklus keičiant - jis persmelkiavisas tavo emocijas, protą, žinias, pa-saulėžiūrą, pasaulėjautą. Pamažu atsi-veria, paaiškėja, išryškėja... Taip, perrepeticijas negailėdavau jėgų, manęsklausdavo: “Kodėl atiduodi šitiek sa-vęs bandymams?” Užtat vaidinti bū-davo šventė - žinojau, kad įdirbis ne-leis nuslysti paviršiumi.”

Už teatro ir kino kūrybą E.Pleškytėapdovanota keliomis sovietinės Lietu-vos valstybinėmis premijomis, liaudiesartistės titulu. Pasak A.Šurnos, jos Kris-tina Marijono Giedrio filme “HerkusMantas” verta “Oskaro”. 2009 metaisuž nuopelnus lietuvių kinui E.Pleškyteiįteikta labai ją pradžiuginusi “Auksinėgervė”.

Lietuvai atgavus Nepriklausomybę,aktorė išvyko į JAV aplankyti brolio irprabuvo ten šešis mėnesius. “Visiškainaujas pasaulis: toks įspūdis, tarsi bū-čiau baigusi universitetą, - dalijosi įspū-džiais ji su LŽ. - O pažinimo troškulįjaučiau didelį. Visą gyvenimą mane įpriekį vijo smalsumas. Domino įvai-rios sferos, labiausiai - pats gyvenimas.Ko vertas aktorius, jei visomis ląstelė-mis nesiurbia, kas vyksta aplinkui?!”

1995 metais aktorė išvyko gyventi įJAV, ten dar kartą ištekėjo. Po dvylikosmetų, vyrui mirus, grįžo į Lietuvą. “Iš-važiuodama iš Lietuvos praradau vis-

ką. Grįždama - vėl viską. Dar kartąpradėjau nuo nulio ir nieko nesigai-lėjau, nepasigedau. Užtenka minimu-mo, kad būtum laimingas.” Viešumosji privengė, nors buvo kviečiama irpageidaujama įvairiuose renginiuo-se, “elito” vakarėliuose. Vadino taituštybių muge ir beprasmiu savęs de-monstravimu. Apie aktorės ligą ir su-nkumus palyginti mažai žinojo net

patys artimiausieji - ji buvo tvirta irstojiška.

Atsisveikinimas su aktore - šian-dien nuo 17 valandos Vilniaus arki-vyskupijos laidojimo paslaugų cent-ro (prie Šv. Apaštalų Petro ir Povilobažnyčios) pirmoje salėje. Urna iš-nešama antradienį 14 valandą. Lai-dotuvės Antakalnio kapinėse Meni-ninkų kalnelyje. •

Keliauk, Eugenija...

TADAS VALANČIUS

Vakar posėdžiavę pergalę Seimo rinkimuose nuskynusiosSocialdemokratų partijos (LSDP)prezidiumas ir taryba vieningainutarė koaliciją formuoti kartusu Darbo partija (DP) ir partija “Tvarka ir teisingumas”(TT).

Sostinės viešbutyje “Best Western Vil-nius” posėdžiaudama LSDP vadovybėne tik patvirtino sėkmingus parlamen-to rinkimų rezultatus, bet ir subūrė par-tijos derybų grupę koalicijai formuoti irdelegavo partijos narius rengti būsimo-sios Vyriausybės programą.

Tačiau neliko nepaliestas audrą poli-tinėje arenoje sukėlęs prezidentės DaliosGrybauskaitės pareiškimas, kad koalici-jos partnerė - DP - neturėtų dalyvautiformuojant būsimąją Vyriausybę. Norsir apsispręsta, kad ši partija formuojantkoaliciją lieka, naujuoju premjeru išanksto vadinamas partijos pirmininkasAlgirdas Butkevičius užtikrino, kad bau-džiamosiose bylose įvardijami asmenysneužims atsakingų postų nei Vyriausy-bėje, nei Seime.

LSDP pirmininkas neslėpė, kad vie-nas aktualiausių partijos taryboje kelia-mų klausimų buvo dėl DP dalyvavimoformuojant koaliciją. “Šiandien gavo-me įgaliojimus, kad koaliciją formuo-jame kartu su Darbo partija ir partija“Tvarka ir teisingumas”. Tuo atveju, jeinepavyktų suformuoti tokios koalicijos,būtų galima kalbėtis ir su kitomis poli-tinėmis partijomis”, - po LSDP tarybosposėdžio pareiškė A.Butkevičius.

Jis suskubo atmesti spėliones, ar rin-kimus laimėjusi partija netaps įkaite de-rybose dėl būsimosios koalicijos, ape-liuojant į jos narių nusiteikimą, kai Seimebus svarstomas DP narių imuniteto pa-naikinimas. “Laikysimės savo principų,kaip elgėmės ir anksčiau, kai balsuoda-vome už imuniteto panaikinimą, nes taine politikų klausimas, o teisėsaugos ins-titucijų”, - patikino A.Butkevičius.

Taip pat vakar paaiškėjo, kad dėlkoalicijos visi taškai gali būti sudėti jaupirmadienio vakarą, kai LSDP būsti-nėje turėtų įvykti susitikimas su koa-licijos partneriais. Šiandien turėtųrinktis ir Lietuvos lenkų rinkimų ak-cijos vadovybė. Tačiau dėl jos galimodalyvavimo koalicijoje esą bus ap-sispręsta tik pasirašius koalicijos part-nerių sutartį. “Kol kas neturime ofi-cialiai sulaukę jokių šios partijospasiūlymų ar reikalavimų. Tik tuomet,kai susitarsime koalicijos viduje, kvie-

sime juos prisidėti. Dėl ministerijų da-lybų taip pat kalbėti dar anksti. Tačiaugaliu užtikrinti, kad mūsų deleguotiministrai bus kompetentingi ir profe-sionalūs”, - teigė A.Butkevičius.

LSDP pirmininkas taip pat paneigėviešumoje pasirodžiusią informaciją,esą D.Grybauskaitė būsimojoje Vy-riausybėje nenori matyti keturių įtakin-gų socialdemokratų - Vytenio PoviloAndriukaičio, Birutės Vėsaitės, AlgirdoSyso ir Gedimino Kirkilo. “Praėjusiąsavaitę buvau susitikęs su prezidente,bet ji tokių minčių neišreiškė. Pasta-ruoju metu kuriami straipsniai, visiš-kai neatitinkantys tikrovės. Pavyzdžiui,teigta, kad Vilija Blinkevičiūtė kelia ais-tras, nes negauna ministrės portfelio.Jeigu ji sutiktų dirbti Vyriausybėje, ma-nau, kad ji tą portfelį tikrai gautų”, - ti-kino LSDP lyderis ir priminė, kad ki-tas jo susitikimas su šalies vadove turėtųįvykti šią savaitę.•

Rinkimų laimėtojai nesitraukia

Pasak LSDP vadovų, dėl koalicijos galutinai turėtų būti sutarta jau šį vakarą. / Romo Jurgaičio nuotraukos

Į Seimo viešbutį parlamentarai kraustysis ne iš karto.

In memoriam

2012 11 05Lietuvos žinios4 Komentarai ir debatai

KĘSTUTIS GIRNIUS

Pakito Lietuvos politikos žemėlapis.Konservatoriai ir jų vadovaujama Vy-riausybė pasitraukia nuo scenos, vy-raujančius vaidmenis perima socde-mai ir Darbo partija. Šiuo metusocdemai turi stipriausias kortas, “dar-biečiai” ir jų vadovas Viktoras Uspas-kichas - silpniausias. Kaip įprasta, pre-zidentė Dalia Grybauskaitė neleispolitikams užmiršti, kad ji yra pirma-sis Lietuvos žmogus, į kurio valią ir ga-lią būtina atsižvelgti.

Prezidentės kategoriškas teigimas, jogpalaikys tik tą politinę jėgą, kuriai pa-vyks suburti valdančiąją daugumą beDarbo partijos, apsunkins Vyriausybėssudarymą. Bet nežinoma kiek, nes ga-lutiniai valstybės vadovės ketinimai ir-gi nežinomi. Jeigu prezidentė nuspręskovoti iki paskutiniųjų, kad užkirstųDarbo partijai kelią į valdžią, ji gerokaipailgins Vyriausybės sudarymo proce-są. Sekdama savo pirmtakų pavyzdžiu,D.Grybauskaitė gali atmesti daugelį kan-didatų į ministrus, nurodydama tikrusar menamus jų trūkumus, pavyzdžiui,tinkamos patirties neturėjimą, neskaid-rų turto ir pajamų deklaravimą, prastąanglų kalbos mokėjimą ir t. t.

Yra ir kitų galimybių. Jei surezgę tvir-tą koaliciją socdemai leistų prezidenteisuprasti, kad dirbtinis valdančiosioskoalicijos sudarymo vilkinimas turėspasekmių, ji galbūt taptų sukalbamesnė.Kai kurie D.Grybauskaitės rėmėjai jauperša kitą jos veiksmų aiškinimą. Ko-vingas prezidentės pareiškimas esą bu-vo gudrus taktinis ėjimas. Ji kėlė mak-simalius reikalavimus, kad, grakščiainusileidusi, galėtų iškovoti kuo daugiaunuolaidų iš būsimos koalicijos.

Prezidentės rankos nėra surištos.Atidžiau perskaičius valstybės vado-vės tekstą matyti, kad ji nesakė, jog ne-prileis prie valdžios jokios koalicijos,kuriai priklauso Darbo partija. D.Gry-bauskaitė kalbėjo atsargiau - “aš pa-laikysiu tik tą politinę jėgą”, kuri for-muos Vyriausybę be “darbiečių”.Taigi prezidentė galėtų patvirtinti mi-nistrų kabinetą, kuriame dalyvauja“darbiečiai”, tačiau tuo pat metu ji tu-rėtų pabrėžti, kad “nepalaiko” šiosVyriausybės, bet laikinai nusileidžia,nes nori išvengti politinės krizės.

Nevalia pamiršti, jog valstybės va-dovės kadencija baigsis po pusantrųmetų. Artėja nauji prezidento rinki-mai. Per pastaruosius metus D.Gry-bauskaitės populiarumas smuko, ge-rokai sumažėjo jos ankstesnis žavesys.

Nemažai gyventojų nepatenkinti su-nkiai suprantamu prezidentės vaid-meniu vadinamajame Finansinių nu-sikaltimų tyrimo tarnybos skandale.Gal net daugiau nusivylę jos laikysenadėl Garliavos epopėjos. Vieni pasipik-tinę, kad D.Grybauskaitė neva užmer-kė akis į Neringos Venckienės atsisa-kymą vykdyti teismo nurodymą, kiti -kad neapgynė mergaitės, kuri esą prie-varta buvo grąžinta motinai. Balų jai

nepridėjo ir neseniai paviešinta Sei-mo pirmininkės Irenos Degutienės ti-rada prieš prezidentę.

Priešindamasi Darbo partijai pre-zidentė galbūt siekia prisistatyti kaipmoralios politikos ir skaidrios demok-ratijos gynėja, kaip žmogus, kuris tei-kia pirmenybę vertybėms, nors dėl togali nukentėti politiškai. Gebėjimassukurti tokį įvaizdį ir apsigaubti verty-bių sergėtojos skraiste būtų nemažas

laimėjimas - tai nuramintų nusivylu-sius rėmėjus.

Pirminis pasipiktinimas D.Grybaus-kaitės pastabomis gali greitai išblėsti, ypačjeigu ji teiksis nuosekliai paaiškinti savopoziciją ir dirbtinai nepratęs Vyriausy-bės formavimo. Šiuo metu nežinoma, arprezidentė mėgins įtikinti rinkėjus, kadprincipai, o ne užsispyrimas lemia josveiksmus.

Per pastarąsias savaites gerokai smu-ko Darbo partijos ir jos vadovo presti-žas bei perspektyvos. Prieš rinkimus“darbiečiai” galėjo manyti, kad jie, su-rinkę daugiausia mandatų, vaidins le-miamą vaidmenį formuojant Vyriau-sybę. To nebus. D.Grybauskaitė niekadaneslėpė savo antipatijos ir priešiškumoDarbo partijai. Bet ši sugebėjo išlaikytikorektiškus ryšius su konservatoriais irsukurti regimybę, kad atitinkamomisaplinkybėmis abi partijos galėtų susi-tarti dėl bendradarbiavimo, net galimoskoalicijos. Tai didino “darbiečių” vei-kimo erdvę ir galimybę iškovoti nuolai-dų iš socdemų, kuriems partnerių pa-rama buvo būtina.

Dabar Darbo partija izoliuota. Jaitenka šlietis prie socdemų, nes neturikur kitur eiti. Nors Algirdas Butkevi-čius nuolat pabrėžia, kad Darbo par-tija priklausys koalicijai, socdemai pi-

giai neparduos savo malonės. Jų ape-titas didėja, viešai reiškiamas noras už-imti svarbiausias ministerijas. Be to,A.Butkevičius pareiškė, jog Vyriausy-bėje nebus vietos V.Uspaskichui, Vy-tautui Gapšiui ir kitiems asmenims,kaltinamiems Darbo partijos byloje.

“Darbiečiai” lengvai nenusileis. De-rybos bus kietos ir aštrios, tačiau visi ko-ziriai - socdemų rankose. Jie nepraleispuikios progos susilpninti savo pagrin-dinio varžovo dėl kairiųjų rinkėjų balsų.Jei Darbo partija žlugtų arba skiltų, dau-gelis jos rinkėjų pereitų į socdemų sto-vyklą. Tokia migracija socialdemokra-tams labai svarbi, be jos būtų sunkuvaržytis su konservatoriais didmiesčiuo-se. Vien kaimo remiamos partijos liki-mas nėra šviesus. Taigi socdemai mėginssusilpninti Darbo partiją ir prisivilioti josdeputatus.

“Darbiečiai” patys atsakingi už savo li-kimą. Partija, vilkindama juodosios bu-halterijos bylą teismuose, padarė milži-nišką klaidą. Ji kabo virš partijos lygDamoklo kardas. Kai kris, pasekmės busdidžiulės, gerokai didesnės negu būtųbuvusios nuosprendį paskelbus prieš ke-lerius metus. “Darbiečiai” užmiršo, kadjų ir partijos vadovo interesai skiriasi. Pir-menybė buvo skiriama V.Uspaskichui,o sąskaitą turės apmokėti partija. •

Pasistumdymai po rinkimų

Kitų balsai

CHRIZANTEMŲ KOLEKCIJA

Portalas Diena.lv kviečia į parodą Latvi-jos gamtos muziejuje Rygoje:“Lapkričio 7-11 dienomis bus galimaapžiūrėti Nacionalinio botanikos so-do chrizantemų kolekciją. Jididžiausia Baltijos šalyse. Ketinamaeksponuoti apie 100 įvairių rūšių,skirtingų spalvų ir dydžių chrizante-mų. Parodą papildys piešiniųkonkurso “Rudens žiedai” dalyviųdarbai. Chrizantemos - labai senaskultūrinis augalas. Prie žmonių bu-veinių jos auginamos mažiausiai trystūkstančiai metų. Latvijoje sodinin-kystės firmų katalogai šias gėles pirmąsykį siūlė 1804 metais. Chrizantemųrinkinys Nacionaliniame botanikossode pradėtas formuoti 1960 metais.Apie 400 rūšių gauta iš SSRS respub-

likų ir įvairių užsienio šalių. Tačiaudaugiau nei pusė jų pasirodė netinka-mos auginti Latvijoje, todėlvadovaujant Veltai Zvirgzdiniai pra-dėta chrizantemų selekcija. Tikslas -išvesti mūsų klimato sąlygoms pritai-kytas veisles. Dabar nacionalinėjechrizantemų kolekcijoje - 265 veislėsir formos, tarp jų 37 išvestos mūsųbotanikos sode Salaspilyje.”

SMEGENIMS NESENTI PADEDA MANKŠTAMedicinos žurnale “Neuralgy” rašoma,kad per 70 metų turintys žmonės galipristabdyti smegenų džiūvimą ir senat-vės silpnaprotystės ženklų atsiradimą,jei bus fiziškai aktyvūs: “Tomografijos,

atliktos 638 pensinio amžiaus žmo-nėms, rezultatai parodė, kadsmegenų apimtis lėčiau mažėja tiems,kurie daugiau juda ir mankštinasi.Pratimai neturi būti varginantys, galiužtekti kelių pasivaikščiojimų per sa-vaitę. Aktyvumas privalo būti būtentfizinis, nes protinis, tarkime, kryžia-žodžių sprendimas - ne toksefektyvus. Ekspertai nustatė, kad suamžiumi smegenų apimtis mažėja.Dėl to prastėja mąstymo procesas, ga-li prasidėti sklerozė. Buvo atlikta daugtyrimų, kurie parodė, kad fiziniaipratimai padeda mažinti demencijosriziką. Svarbu tai, kad mankštinantis įsmegenis priteka daugiau kraujo, įsmegenų ląsteles pristatančio deguo-nies ir maitinamųjų medžiagų.Ekspertai pažymėjo, kad siekti gerųrezultatų padeda net lengvi fiziniaipratimai. Didžiosios Britanijos Alz-heimerio ligos tyrimo centro vadovasSimonas Ridley sakė: “Šis tyrimas at-skleidė, kad tarp fizinio aktyvumo irlėtesnio smegenų senėjimo yra tiesio-ginis ryšys, tai žinodami galime

geriau pasirūpinti savo sveikata.Sportuoti ir mankštintis svarbu jaujaunystėje, tada mažės silpnaprotystėsrizika senatvėje.” Britų labdaros orga-nizacijos “Age UK”, finansavusiostyrimą, skyriaus vadovas prof. Jame-sas Goodwinas teigė, kad galimadaryti išvadą - sportuoti niekadanevėlu, o vyresniame amžiuje netsvarbiau.”

PRATIMAI PRIEŠ PUSRYČIUSItalų laikraštis “Corriere della Sera” ra-šo, kad fiziniai pratimai, atliekamituščiu skrandžiu iš ryto, padeda sude-ginti daugiau riebalų ir yra geraprofilaktinė priemonė išvengiant šir-dies ir kraujagyslių ligų: “Jei stengiatėsnumesti svorio, pamėginkite mankš-tintis iki pusryčių, - galėsite ne tikgreičiau suliesėti, ypač per liemenį,bet ir gerai išvalyti savo arterijas. Fizi-nių pratimų tuščiu skrandžiuprivalumus patvirtino Glazgo univer-sitete atlikti tyrimai. Projekto vadovasdr. Jasonas Gillas palygino dešimtiesžmonių energijos sąnaudas ir svorioperteklių nepatyrus jokio fizinio krū-vio, valandą prieš pusryčiuspasivaikščiojus pėsčiomis ir tokį patpasivaikščiojimą atlikus jau po pusry-čių. Paaiškėjo, kad pasivaikščiojusprieš pusryčius sudeginnma net 33proc. daugiau riebalų. Be to, gerokaisumažėjo cukraus kiekis kraujyje, otai savo ruožtu teigiamai veikia arteri-

jų būklę. Vis dėlto nereikėtų tikėtisgreitų rezultatų, nes kasdien priešpusryčius pasivaikščiojus 60 minučiųper dešimt dienų galima numesti tik500 gramų. Nacionalinio maisto ins-tituto darbuotoja Andrea Gisellepataria pusryčiams valgyti lengvaivirškinamus produktus, pavyzdžiui,porą džiūvėsėlių ar mažą batonėlį, ta-čiau svarbiausia - grįžus namo porytinės mankštos būtinai papusry-čiauti. Nors daugelis nenori paisytišio patarimo, įsitikinimas, kad taipgreičiau suliesės, yra klaidingas.”

LŽ

Jei Darbo partija žlugtų arba skiltų,

daugelis jos rinkėjųpereitų į socdemų

stovyklą.

Liet

uvo

s ži

nio

s

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai•

Reklamos skyriaus direktorėA.Jakeliūnienė (tel. 249 2165)Platinimo tarnybos direktorėE.Žvinytė (tel. 249 2154)bendras (tel. 249 2223)Informacija nemokamu telefonu

(8 800) 77888Buhalterija (tel. 249 2148)

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančiasįvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

AktualijosR.Ramelienė (tel. 249 2206)R.Tracevičiūtė (tel. 249 2241)T.Valančius (tel. 249 2247)T.Bašarovas (tel. 249 2204)EkonomikaA.Jockus (tel. 249 2205)E.Kijauskienė (tel. 249 2237)K.Šliužas (tel. 249 2240)UžsienisP.Krupenkaitė (tel. 249 2244)V.Sudikienė (tel. 249 2214)TeisėsaugaL.Vyšniauskienė (tel. 249 2242)SportasJ.Žemaitytė (tel. 249 2217)S.Ramoška (tel. 249 2219)V.Remeika (tel. 249 2218)

Kultūra ir mokslasM.Klusas (tel. 249 2215)M.Kniežaitė (tel. 249 2212)J.Mičiulienė (tel. 249 2210)A.Musteikis (tel. 249 2213)

Šou ir pramogosV.Sinicaitė (tel. 249 2249)

TyrimaiJ.Tvaskienė (tel. 249 2238)V.Kvedaras (tel. 249 2245)

Spec. korespondentaiG.Mikšiūnas (tel. 249 2224)F.Žemulis (tel. 249 2248)

„Sveikata ir vaistai“A.Masionytė (tel. 249 2209)

„Namų pasaulis“ N.Storyk (tel. (8 615) 53 105)

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225)V.Užusienis (tel. 249 2235)„LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234)„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208)G.Ambrazas (tel. 249 2207)FotografijaR.Jurgaitis (tel. 249 2230)R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230)E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00)Interneto svetainė

K.Jašinskas (tel. 249 2232)A.Makauskas (tel. 249 2231)A.Praleika (tel. 249 2231)S.Vaičienė (tel. 249 2232)

Korespondentai krašteKaunasG.Čižinauskaitė (tel. (8 37) 20 82 00)K.Kučinskaitė tel. (8 37) 22 97 88KlaipėdaV.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83)D.Nikitenka (tel. (8 46) 31 02 51)PanevėžysD.Baronienė (tel. (8 45) 57 23 41)AlytusR.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)MarijampolėK.Kazakevičius (tel. (8 343) 50 890)

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m.© Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

www.lzinios.lt

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“

Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilniusfaksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktoriusR.Terleckas (tel. 249 2151)

Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojasM.Girša (tel. 249 2153)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojosB.Papartienė (tel. 249 2203)V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202)R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Atsakingoji sekretorėE.Makselytė (tel. 249 2227)

Atsakingosios sekretorės pavaduotojaR.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Lietuva ir Europa 52012 11 05Lietuvos žinios

Po socialistų vyriausybės vadovo pastabų apie 35 valandų trukmės darbo savaitę Prancūzijoje užvirė politinis ginčas.

Prancūzijos ministras pirminin-kas Jeanas Marcas Ayrault pareiškė,jog jo paties Socialistų partijos2000-aisiais įvesta 35 valandų dar-bo savaitė nėra tabu, kad nebūtųgalima svarstyti ir keisti.

Per susitikimą su laikraščių re-daktoriais premjerui buvo užduotasklausimas, ar jo vyriausybė nesvars-to grįžimo prie 39 valandų darbosavaitės. Į tai vyriausybės vadovasatsakė: “Kodėl ne? Tabu nėra.”

Ši jo pastaba sukėlė politinę aud-rą šalyje, kuri išgyvena ne pačius ge-riausius ekonominius laikus, bet at-sisakyti privilegijų niekas nenori. Beto, naujasis prezidentas FrancoisHollande’as yra pareiškęs prancū-zams, esą kiek galima taupyti, laikaspradėti skatinti ekonomiką. Tiesa,kaip tai būtų padaryta, kol kas nėraitin aišku.

Socialistai gegužę laimėjo rinki-mus pažadėdami rinkėjams išsaugo-ti 35 valandų darbo savaitę, kuriąEuropoje turi vienintelė Prancūzi-ja. Šis įstatymas reiškia, kad Prancū-zijoje darbuotojai gali reikalauti už-mokesčio už viršvalandžius, jei dirba

daugiau nei 35 valandas per savaitę.Tvirtinant įstatymą buvo tikimasipaskatinti priimti daugiau darbuo-tojų, bet kritikai jau tada sakė, kadnaujoji tvarka tik pakėlė įdarbinimokainą ir nusmukdė konkurencingu-mą. Kol dar buvo valdžioje, prezi-

dentas Nicolas Sarkozy, kuris pra-laimėjo rinkimus F.Hollande’ui, sie-kė šį įstatymą pakeisti.

Trumpesnė darbo savaitė buvosvarbiausia socialistų reforma, pa-daryta dešimtąjį dešimtmetį, kai jievaldė, o ekonomika klestėjo. Dabar

viskas yra kitaip, ir socialistams ten-ka gaivinti ekonomiką bei imtispriemonių, kurios pirmiausia pa-skatintų konkurencingumą.

Premjerui J.M.Ayrault teko tei-sintis dėl savo žodžių. “Le Parisien”skaitytojams jis sakė nesąs dogma-

tikas, ir jį labai jaudina tai, kadPrancūzija stringa ir būtina iš nau-jo užvesti variklį visu pajėgumu. Vė-liau darbo ministras Michelis Sapi-nas patikino, kad “35 valandų darbosavaitė nebus panaikinta”. Premje-ras toliau žėrė pasiaiškinimus. “Ašpasakiau, kad niekas ne tabu, bet tainėra priemonė, kurią svarsto vy-riausybė. Mes nekalbėsime apie 35valandų darbo savaitę, nes tai nėramūsų sunkumų priežastis”, - pareiš-kė J.M.Ayrault Prancūzijos radijui.

Opozicijoje esantys Prancūzijoskonservatoriai iškart pasigavo šią po-lemiką ir savo spaudoje kaltino vyriau-sybę dėl kakofonijos, o N.SarkozyUMP partijos generalinis sekretoriusJeanas Francois Cope’as plojo socia-listų premjero pastaboms. “Dabar ma-tau, kad J.M.Ayrault atgaivina progra-mą, kurią mes iš UMP siūlome dėl 35valandų darbo savaitės”, - pareiškė jis.Premjeras sulaukė ir daugiau UMPpriekaištų, kad jam vadovauja darboministras, o jis pats neturi pakankamaiautoriteto. J.M.Ayrault poziciją kritiš-kai įvertino ir komunistai bei kairiųjųdienraštis “Le Monde”, kuris parašė,kad premjeras prabilo “ne tuo tonu”.

Politinės rietenos žaibiškai persi-kėlė į “Twitter” tinklus, kur buvo ati-daryta #35h paskyra ir šią temą gyvaiaptarė prancūzų vartotojai. “Ayraultuždraudė Ayrault judinti 35 valandųsavaitę”, - šaipėsi vienas jų.•

Ministras užčiaupė premjerą

Šveicarija siekia apginti puikiąsavo gyvenimo kokybę, kurinuolat krinta dėl gyventojų gausos. Taip pat dėl imigrantų.

Grupė Šveicarijos aplinkosaugi-ninkų surinko pakankamai parašų,kad būtų surengtas nacionalinis re-ferendumas dėl imigracijos.

Šveicarija, kuri nėra Europos Sąjun-gos (ES) narė, garsėja kaip referendu-mų šalis. Ten piliečiai referendumaissprendžia net menkiausius vietos klau-simus. Dabar iniciatyvos ėmėsi grupė“Ecopop”, kurios nariai įsitikinę, jogdėl gyventojų gausos vis didesnis pa-vojus kyla gamtiniams ištekliams.“Ecopop” siekia, kad kasmetinis gy-ventojų augimas dėl imigracijos nebū-tų didesnis kaip 0,2 proc., o dešimtada-lis užsieniui skiriamos pagalbos atitektųgimstamumo kontrolei. Šiuo metuŠveicarija turi 8 mln. gyventojų, beveikketvirtadalis jų - užsieniečiai.

“Ecopop” surinko po savo peticija120 700 patvirtintų parašų ir lengvaiviršijo reikalaujamą 100 tūkst. mini-mumą, kad dėl naujo įstatymo būtųsurengtas referendumas.

“Spaudimas žemei, gamtai ir kaimuijuntamas, gyvenimo kokybė visą laikąprastėja dėl gyvenamosios erdvės sto-

kos”, - pareiškė “Ecopop” narys Philip-pe’as Rochas, buvęs Šveicarijos aplin-kos departamento vadovas.

“Ecopop” ginasi, kad jai svetimos betkokios ksenofobijos ir rasizmo formos,bet Šveicarija privalo riboti imigraciją,kad išvengtų urbanizacijos ir išsaugotųžemės ūkio plotus. Apžvalgininkai tei-gia, kad ši iniciatyva rodo vis didėjantįŠveicarijos susirūpinimą augančia po-puliacija. Nuo 1990 metų gyventojų šio-je šalyje padaugėjo 15 procentų.

Balandį Šveicarijos vyriausybė su-tiko vėl iš naujo taikyti imigrantųkvotas darbininkams iš Vidurio irRytų Europos šalių, ES narių. ES pa-reigūnai kritikavo šį Šveicarijossprendimą. Iki 2011 metų minėtojivalstybė taikė 2 tūkst. per metus lei-dimų gyventi šalyje kvotą piliečiamsiš vadinamųjų A8 valstybių - aštuo-neto, kuris prisijungė prie ES 2004metais. Tarp šių šalių yra ir Lietuva.

Dešinioji Šveicarijos liaudies par-tija, dėl didėjančių nuomos kainųir perpildyto transporto kaltinantiimigraciją, taip pat surinko reikia-mą kiekį parašų, kad būtų sureng-tas referendumas dėl dar griežtes-nių imigracijos kvotų.•BBC, LŽ

J.M.Ayrault remarka pasikėsino į didžiausią Prancūzijos socialistų laimėjimą. / AFP/Scanpix nuotraukos

Šveicarija ginasi nuo imigracijos

Parašus surinkęs “Ecopop” komitetas vykdė kampaniją “Stabdykit gyventojų perteklių”.

“Ramybòs nerimas„ -‰e‰toji aktoròs Doloresos Kazragytòs

autobiografini˜ esò knyga. Apie laukianãius Anapus ir esanãius ‰alia,

apie gyvenimà teatre ir teatrà gyvenime,apie Dievà, meil´, mirt∞ - be patoso,

nemoralizuojant, su ‰viesia i‰mintimi,leidÏianãia promaÏà kaimotrobos langel∞pamatyti visàpasaul∞.

“Raudoni sandaliukai„ -septintoji DoloresosKazragytòs autobiografinòseseistikos knyga. Tai atvirumu kerintis

aktoròs Ïvilgsnis ∞ save, dviej˜ esybi˜ - senstanãio kno irsenatv´ neigianãios sielos, gyvenimo patirties ∞sitvòrusioproto ir vilties ie‰kanãios ‰irdies dialogas. Apie kà autoròkalba su savimi ir skaitytoju? Apie maÏus kasdienybòs stebuklus, susitikimus su Lietuvos miest˜ ir miesteli˜Ïmonòmis, gr∞Ïimà ∞ teatrà - repeticijas naujame spektakly-

je, vienatvòs lides∞ ir palaimà, abejones ir tikòjimà,padedant∞ nepalÏti pasirinkimo kryÏkelòje. Apie tai, kad

susitaikyti nerei‰kia pasiduoti.

AIDANAS PRALEIKA

Kinijos komunistų partija ren-kasi į XVIII suvažiavimą, o po jošalis ir visas pasaulis sužinos,kurie vadinamosios penktosioskartos partijos šulai stos prie šalies vairo. Kol suvažiavimasnesibaigs, renginį dengia neper-matoma slaptumo skraistė.

Dešimtmečio rotacijaPastarąjį kartą Kinijos komunistų

partijos suvažiavimas vyko 2002 me-tais, kai į valdžią atėjo dabartinis ša-lies vadovas Hu Jintao. Praėjus de-šimčiai metų partija vėl paskelbs savostrategiją artimiausiam penkmečiui irnubrėš orientacines dešimtmečio gai-res. Tačiau svarbiausia, kad bus iš-rinkta partijos vadų “penktoji karta”.Tiesa, žodis “išrinkta” čia nelabai tin-ka, nes greičiausiai viskas jau nuspręs-ta, o beveik 400 delegatų kaip visadavienbalsiai turės patvirtinti naujuo-sius vadus, kuriuos iš savo sekėjų tra-diciškai pasirenka aukščiausi kom-partijos vadovai.

Tai savotiška masinė kadrų rota-cija, per kurią bus sudarytas naujasispolitbiuras (daugiau nei 20 narių) -partijos branduolys ir 7 arba 9 nariųpolitbiuro vykdomasis komitetas -branduolio branduolys.

Taip pat bus paskelbta Centro ko-miteto sudėtis (200 žmonių) ir 180 “at-sarginių” jo narių. Permainų žadamatikrai nemažai: vietas naujai partijoskartai turės užleisti 14 politbiuro na-rių ir 7 iš 9 vykdomojo komiteto narių.

Nedrąsiai spėjama, kad naujuojupartijos sekretoriumi, pakeisiančiu HuJintao, taps Xi Jinpingas, o premjeroWeno Jiabao postą perims Li Keqian-gas - žmonės, apie kuriuos beveik nie-ko nežinoma, nes visa informacijaapie būsimus vadus ir tai, kodėl pasi-rinkti būtent jie, griežtai saugoma.

Slaptumo skraistėViena pagrindinių priežasčių, ko-

dėl imamasi tokių radikalių slaptu-mo priemonių, glūdi pačioje parti-joje. Bet kokia kompromituojanti

informacija apie aukščiausių parti-jos vadų įpėdinius būtų ginklas jųpriešininkams iš įvairių partijoje do-minuojančių interesų grupių.

Neseniai tokiu būdu iš žaidimobuvo pašalintas vienas realiausiųpretendentų į vykdomąjį komitetąBo Xilai. Jo žmona buvo apkaltintažmogžudyste. Paskui buvo virtinėBo Xilai veiklos tyrimų ir nustatyta,

kad jis piktnaudžiavo tarnybine pa-dėtimi visą partinės karjeros laiko-tarpį. Tiesa, tik vakar paskelbta, kadBo Xilai išmestas iš Komunistų par-tijos, tad dabar gali būti teisiamas.

Partija nenori, kad informacija apiejos vadus ir prabangų asmeninį gyve-nimą gadintų nervus visuomenei. Pa-vyzdžiui, kovą Kiniją apskriejo žinia

apie vieno iš Hu Jintao proteguoja-mų funkcionierių sūnaus žūtį per au-tokatastrofą. Rezonansą sukėlė nepats tragiškas faktas, o jo aplinkybės- jaunasis partietis žuvo vairuodamas“Ferrari 458 Spider”, kuriame kartusu juo buvo dar dvi menkai apsiren-gusios merginos. Senu kinų papročiuvisa ši informacija buvo pašalinta išviešosios erdvės.

Griežčiausių cenzūros priemoniųimtasi ir tada, kai “The New York Ti-mes” paskelbė informaciją apie prem-jero Weno Jiabao šeimos verslo impe-riją, o “Bloomberg” pažėrė duomenųapie būsimo partijos vado Xi Jinpin-go šeimos turtus.

Partija nemėgsta reklamuoti savoturtų. Ji taip pat nenori, kad paprasti

kinai suktų sau galvas, kodėl daugiaunei pusės kandidatų į aukščiausiuspostus didžiausias nuopelnas tas, kadjie - dabartinių partijos bosų sūnūs,vaikaičiai, sūnėnai ir kiti artimi gimi-nės. Nemėgstama viešai minėti ir tofakto, kad naujųjų vadų parinkimoproceso Kinijoje nereglamentuojajoks įstatymas. Tai - aukščiausių vadųasmeninė privilegija.

Sustingo laukimeĮspūdingai atrodo ir saugumo prie-

monės, kurių imtasi Pekine ir kai ku-riuose kituose didžiuosiuose miestuo-se, kur normali gyvenimo tėkmė visaisustojo rengiantis artėjančiam suvažia-vimui. Atšauktos mokslinės konferen-cijos, meno parodos, kultūros rengi-niai, sporto varžybos, džiazo koncertai.Didžiausioms įmonėms net uždraustasudaryti didelius sandorius. Pekinotaksistams įsakyta išmontuoti langų ati-darymo rankenėles. Matyt, tam, kadkokie nesusipratę keleiviai neriktelėtųko nors įžeidžiamo važiuodami pro de-legatus. Iš parduotuvių lentynų dingo

net virtuviniai peiliai - reikia manyti,kad visiems suprantama šio draudimopriežastis.

Taip pat draudžiama prekiauti žais-liniais radijo bangomis valdomais lėk-tuvėliais, oro balionais. Gal baimina-masi, kad jais gali būti skraidinamosnedidelės bombos?

Net ir balandžių savininkams už-drausta išleisti paukščius iš narvų. Bom-bų balandžiai tikrai nepaneštų, bet jukgali apdergti suvažiavimo dalyvių kos-tiumus, o tai irgi būtų labai negražu.

Internete blokuota paieška su žo-džiais “partijos suvažiavimas”. Be to,draudžiama kurti ir atidaryti naujusinterneto tinklalapius. O kad visi bū-tų pakilios nuotaikos, televizijai ir ra-dijui uždrausta transliuoti dainas, ku-rių tekstuose yra žodžiai “mirtis”,“liūdesys” ir pan.

Pasirūpinta ir suvažiavimo dele-gatų morale: iš Pekino gatvių jau din-go daugiau nei pusė prostitučių.

Stabilumo saugotojaiNaujųjų vadų vardai paaiškės, kai

juos paskelbs pati partija. Tada analiti-kai galės spėlioti, kuri iš partinių gru-puočių įgijo didesnę įtaką, o kuri - at-virkščiai - nusilpo. Gal tai bus rytiniųšalies regionų atstovai, proteguojantyseksportuotojų interesus, o gal vakari-nių provincijų bosai, nepatenkinti nuo-lat didėjančiu turtiniu atotrūkiu tarppajūrio ir žemyninių provincijų?

Bet labiausiai tikėtina, kad stipriau-sią įtaką išlaikys “bosų bosai”, esantysaukščiau už minėtas grupuotes ir nelei-džiantys nė vienai jų imti viršaus. Tokiubūdu Kinijoje saugoma didžiausia ver-tybė - ramybė, harmonija ir stabilumas.

Naujieji vadai paveldės iš pirmtakųtas pačias problemas, kurias pastariejiperėmė 2002 metais, - didėjantį turtinįvisuomenės susiskaldymą, netolygią ša-lies plėtrą, neveiksmingą finansų siste-mą, skurstantį socialinės rūpybos me-chanizmą, aplinkos taršą, žmogausteisių pažeidimus ir kitus sudėtingusgalvosūkius. Bet jei per pastaruosius 10metų visa tai buvo galima “iškentėti”,nėra pagrindo manyti, kad “penktojikarta” taip pat negalėtų ramiai nugy-venti dar vieno dešimtmečio.•

2012 11 05Lietuvos žinios6 Pasaulis

Kinija: ateina penktosios kartos vadai

Partija nemėgsta reklamuoti savo turtų. Ji taippat nenori, kad paprasti kinai susimąstytų,

kodėl aukščiausius postus turi partijos bosųsūnūs, vaikaičiai, sūnėnai ir kiti artimi giminės.

Vyskupas Tawadrosas tapo nau-juoju Egipto koptų - didžiausioskrikščionių mažumos Artimuo-siuose Rytuose - popiežiumi.

Per ceremoniją Kairo Šv. Morkauskatedroje pagal seną tradiciją berniukasužrištomis akimis ištraukė iš stiklinio in-do popierėlį su 60 metų vyskupo Tawad-roso vardu - taip jis tapo aukščiausiudvasiniu Egipto koptų krikščionių va-dovu, pakeitusiu popiežių Shenoudą III,kuris kovą mirė sulaukęs 88 metų.

Tawadrosui tenka perimti vadova-vimą tokiu metu, kai išpuoliai prieškoptus Egipte labai suintensyvėjo, kaikurie jų teigia bijantys naujųjų Egip-to lyderių. Nors naujasis islamiškųjėgų prezidentas Mohamedas Morsine kartą žadėjo būti “visų egiptiečių”prezidentu, koptai baiminasi, kad busišmesti iš valstybinių darbų, o gal netpratrūks kova tikėjimo pagrindu.

Koptų popiežiaus rinkimo ceremo-niją transliavo televizija, buvo paiso-ma labai griežtų taisyklių, kad nekiltųjokios apgaulės ir būtų aišku, jog pro-cesas patikėtas tik Dievo valiai. Tai su-teikia išrinktajam ypatingą palaimini-mą. Stiklinėje dėžėje buvo dar dulapeliai su kitų dviejų kandidatų var-

dais. Popiežiaus rinkimuose dalyvavobeveik 2 500 rinkikų, tarp jų buvo kop-tų pareigūnų, parlamento narių, žur-nalistų ir vietos tarybų narių.

Tawadroso įšventinimo ceremonijavyks lapkričio 18 dieną ir jis taps 118-uoju nuo krikščionybės ištakų ir nau-jąjį tikėjimą į Egiptą atnešusio evange-listo Morkaus laikų koptų popiežiumi.

Daugelis tikisi, kad naujasis po-piežius privers išgirsti Egipto krikš-čionių, kurie jau seniai skundžiasidiskriminavimu, balsą.

Mansūrijoje gimęs vyskupas Tawad-rosas studijavo Didžiojoje Britanijoje,buvo farmacijos fabriko vadovas. Jis tu-ri didelę patirtį ir vadovavimo įgūdžių- talentų, kurių, kaip sako apžvalginin-kai, jam tikrai prireiks vadovaujantkoptams, kai jų ateitis tokia neaiški podidžiųjų politinių permainų Egipte.

Egipte, kur dominuoja musulmo-nai, krikščionys sudaro 6-10 proc. iš83 mln. gyventojų. Niekas nesitiki, kadnaujasis popiežius imtųsi radikaliųpermainų labai konservatyvioje Kop-tų bažnyčioje. Tačiau labai greitai jisgali išdėstyti savo požiūrį į tai, kiekpersmelkta islamo, arba šariato, teisėsgali būti naujoji Egipto Konstitucija,dėl kurios dabar diskutuojama.•

Universiteto studentas duoda priesaiką stodamas į Kinijos komunistų partiją.

Koptai išsirinko popiežių

Berniukas užrištomis akimis ištraukė vyskupo Tawadroso (dešinėje) vardą. / AFP/Reuters/Scanpix nuotraukos

2012 11 05Lietuvos žinios8 Kultūra ir menas

AUDRIUS MUSTEIKIS

“J aučiu, kad žmonėms patinka- skaito, džiaugiasi, kartaissustabdo gatvėje, sako, pade-

du gyventi. Kritikų dėmesio nesulau-kiu ir nenoriu. Teisingai: nei ten sti-liaus įmantrybių, nei ypatingųsiužeto vingių, nei kitų literatūriniųdorybių. O ir kaip galėtų svetimasžmogus analizuoti mano vidinį pa-saulį?!” - stebėjosi aktorė, LŽ pakal-binta praėjusią savaitę po susitikimosu šiauliečiais mokytojais, kuriemspristatė “Raudonus sandaliukus” irskaitė Richardo Bacho “DžonatanąLivingstoną Žuvėdrą”.

Muilo operaDėl literatūrinių dorybių aktorė ne

visai teisi. Pavyzdžiui, viena jų - dia-logų patrauklumas ir meistriškumas.Akivaizdu, kad rašyta teatro specifikąišmanančio žmogaus. D.Kazragytėstekstuose slypi įdomios dramaturgi-nės galimybės. Gal tikrai kas nors ru-tuliosis? Bet ji sako ne - negali pamirš-ti, kaip apdegė dėl savo “Pirelli”,pjesės, kurią Kauno dramos teatre bu-vo pradėjusi statyti režisierė NerisKarpuškaitė, o pabaigė Viktoras Šin-kariukas. Autorė ją vadina muilo ope-ra, pirmąja Lietuvoje. Spektaklį gau-siai lankė ir vertino žiūrovai, tačiaukritikai iš dramaturgijos, pasakD.Kazragytės, pasityčiojo, sutrypė, su-niekino. Signalas - nelįsk, kur nerei-kia. “Gal dabar, išgirdusi kokį pagyri-mą, imčiau svarstyti: o gal tikrai,galbūt ir galėčiau, bet esu tvirtai

nusprendusi - ne. Ne kiekvienam irprofesionalui rašytojui paklūsta šisžanras. Va, jei būtų siužetas - patrauk-lus, nebanalus, dialogus rašyti galė-čiau - jaučiu, kaip reikėtų kalbėti...”

Teatro pragarai “Buvau jauna, ambicinga, į kritiką

be galo jautriai reaguodavau, - pasako-ja aktorė. - Prisimenu spektaklio“Šauksmas” Klerę - atrodė, pasiekiauaktorystės viršūnę, o kritikė RamunėMarcinkevičiūtė vaidmenį pavadinodidžiausia sezono nesėkme. Man že-mė išslydo iš po kojų! “Ant visos Lie-tuvos” šitaip sudirbti! Ir tada impulsy-viai parašiau atsakymą, kontrataką -turbūt vėlgi pirmoji Lietuvoje ėmiau-

si tokio amplua. Išspausdino “Litera-tūra ir menas”. Beje, nuo to ir pradė-jo dėliotis mano pirmoji knyga “Tiltasbe turėklų”, taigi tam tikru požiūriuR.Marcinkevičiūtei esu dėkinga.”

Kaip tada reagavo kolegos, D.Kaz-ragytė nelabai prisimena. Kai minti-mis nusikelia į tą laiką, pirmiausia iš-kyla įtampa. Kaip tada ji sakydavo -“aistra teatrui”, šiai keistokai institu-cijai. “Visi mes gražiai ar negražiai(dažniau gražiai) pavydime vienas ki-tam, aš irgi tą patyriau, todėl dideliųkomentarų ar ypatingos reakcijos irnesitikėjau. Vėliau iš kitų sužinojau,kad R.Marcinkevičiūtė guodėsi bu-

vusi nesuprasta, turėjusi omenyje re-žisieriaus Jono Vaitkaus sprendimą.Na, o režisierius pareiškė, kad tai mes,aktoriai, nesuvaidinome... Oi, teatrasyra teatras. Tikrai pragaras...”

Užtat didelį atgarsį turėjo jos in-terviu, pirmasis labai atviras pokal-bis su Dalia Teišerskyte, paskelbtas“Literatūroje ir mene”, paskui pa-kliuvęs į “Tiltą be turėklų”. Dauge-liui buvo netikėtas toks aktorės atsi-vėrimas. Dabar matyti, kad pokalbyjeišryškėjo temos ir motyvai, kuriuosD.Kazragytė plėtoja iki šiol. “Daliabuvo meno žmogus, poetė, Kaunomenininkų namų vadovė, nė į galvąniekam nebūtų atėję, kad galėtų nuei-ti į politiką, - prisimena D.Kazragy-

tė. - Per tą pokalbį pasakiau: myliuvienatvę, kai žinau, kad kažkas tuojpareis...”

Išėjimo žavesys ir skurdasAr šiandien taip pasakytų? “Tur-

būt.” Ir aktorė pradeda pasakoti apiesūnų Tomą. “Sudėtingo likimo, rašopjeses, prozą, viską skaudžiai, juodai,ne taip, kaip aš. Retai matomės, nesvienas kitą labai nukamuojame - šne-kamės, kas nutiko Lietuvai, mūsų pa-sauliui, mūsų dvasiai... Išgeriam vy-no. Taigi mano vienatvė nėra tikra,nes žinau, kad, tarkim, per Kalėdaskas nors ateis...”

Ne vieno siūlymo stoti į Rašytojųsąjungą sulaukusi D.Kazragytė darsykį pakartoja: “Aš ne rašytoja”. Są-jungų ji nemėgsta, o jei kartais įstotų,įtaria, kad greit pavargtų nuo sąžinėsgraužimo - kodėl nerašo nuolat. Da-bar kokius porą metų tikrai nerašys.Po “Ramybės nerimo” tylėjo pusant-rų metų, o “Raudoni sandaliukai”susidėliojo per keletą mėnesių. Lei-dykla “Tyto alba” irgi nedelsė, todėltarpas tarp dviejų pastarųjų knygųpalyginti mažas.

“O po kokių penkerių metų, kainiekas niekur nebekvies, kai liks tikdangus, cigaretės, kava (jos neatsisa-kysiu iki pabaigos), kai būsiu visaiviena (nors turiu tikrai daug - tikėji-mą, maldą, gamtą), pradėsiu pasku-tinę knygą, galbūt pavadintą “Išėji-mo žavesys ir skurdas”, nes manįdomu, kaip bus. Labai norėčiau ikipat mirties akimirkos ką nors kever-zoti. Gal todėl pati taip smalsiai skai-čiau Jurgos Ivanauskaitės priešmirti-nius “Viršvalandžius”.

O apie kitus? Kolegas? “Ramybėsnerime” buvo apie Praną Piauloką,

Robertą Vaidotą, “Raudonuose san-daliukuose” apie Rūtą Staliliūnaitę.Savitai, netrafaretiškai. “Tarp akto-rių labai didelio artumo nebūna, -aiškina D.Kazragytė. - Todėl neno-riu, kad būtų prigalvota, prikurta.Aprašiau blyksnius, kurie tikrai pa-siliko širdyje. O vaidmenis, teatrinękūrybą atsiras kas išnagrinės, apra-šys. Man pakanka, kad sutinku se-nučių, senukų, elgetų - išklausau jų,paklausinėju...”

Iš vaikystės rojausPo mėnesio aktorės laukia premjera

Kaune. Astridos Lindgren vaidmuoInesos Paliulytės statomame spektakly-je “Astrida”. Senutė rašytoja, aplink ku-rią sukasi jos sukurti personažai. Ak-torė perskaitė A.Lindgren biografiją:patiko garsios rašytojos tvirtumas ir pa-stovumas - ir labai praturtėjusi ji likogyventi tame pačiame bute, kur au-go jos vaikai, nepuolė į prabangą,daug kam padėjo. “Ir bruožas, kurioaš neturiu - iki 70 metų ji neatvėrė sa-vo asmeninio gyvenimo. Aš per daugišsiplepu, paskui gailiuosi, o galų galenumoju ranka. Turbūt nėra nieko, konegalėčiau viešai išsakyti, nors kitų aki-mis tai gal ir gėdinga. Mažai ką tesunuslėpusi...”

“Kas mus abi sieja? Vaikystė, vaikys-tė, vaikystė... A.Lindgren kūryba - išvaikystės. Aš visa - iš vaikystės, norsskurdžios, bet laimingos. Tyresnio, šva-resnio, laimingesnio laiko nebuvo. Ro-jaus laimė (o Rojaus mes visą gyvenimąilgimės ir trokštame) - kai tau padova-noja raudonus sandaliukus.” •

Širdies blyksniai

Kai liks tik dangus ir kavaDoloresos Kazragytės knyga “Raudoni sandaliukai”, kaip ir šešios ankstesnės, parašytosšios aktorės, gerai perkama. Po susitikimų su skaitytojais paprastai dar gana ilgai dalijami autografai - į titulinį puslapį rašomi linkėjimai.

“Aš per daug išsiplepu, paskui gailiuosi, o galų gale numoju ranka.”

Doloresos Kazragytės knygosTiltas be turėklų. 1987Gyvenimas prieš gyvenimą. 1994Kasdienybės rožinis. 1999Gyvenimas prieš gyvenimą (parengta pagal tris ankstesnesknygas). 2003Lengvi vienatvės atodūsiai. 2007Ramybės nerimas. 2010Raudoni sandaliukai. 2012

Gerbėjųdžiaugsmui neiteatras, nei ra-šymas aktorėsD.Kazragytėsnenori paleisti.Gedimino Savickio

(ELTA) nuotrauka

PLĖŠIKAI - “SKAITIKLIŲTIKRINTOJAI”

Skaitiklių tikrintojais prisistatę ir įnamus patekę sukčiai šeštadieniovidurdienį Elektrėnuose sumušėšeimininką ir iš jo pagrobė 42 500litų. Vyrai prisistatė skaitiklių tik-rintojais, todėl garbaus amžiaus (82metų) buto šeimininkas juos įsilei-do. Kaip teigiama Policijos departa-mento pranešime, į B.T. namus So-dų gatvėje buvo įleisti du vyriškiai.Vienas jų įstūmė šeimininką į voniąir pargriovęs ant grindų jį sumušė.Pagrobę didelę pinigų sumą įsibro-vėliai pasišalino.

PAGROBTAS SENOVINIS VARPASŠakių rajone iš koplyčios pavogtasžalvarinis XIX amžiaus varpas.Kaip pranešė Policijos departa-mentas, vagystė Gražiškių kaimepastebėta Vėlinių dieną. Varpas iškoplyčios pavogtas išstūmus medi-nes antro aukšto dureles. Pastatenebuvo įrengta apsaugos sistema.Nuostolis dar skaičiuojamas.

AIRIS PUOLĖPOLICININKUSNaktį į sekmadienį MarijampolėjeAirijos pilietis nepakluso policijospareigūnų reikalavimams ir su jaissusigrūmė. Patruliai tuoj po pusiau-nakčio Marijampolėje, Gedimino g.prie 96 namo, sulaikė Airijos pilietįW.D.R. (gim. 1980 m.). Tačiau vyrasnepakluso reikalavimui eiti sėstis įtarnybinį automobilį ir puolė mušti

pareigūnų. Per grumtynes Airijospilietis nuplėšė Marijampolės ap-skrities vyriausiojo policijos komisa-riato (VPK) Viešosios tvarkos sky-riaus Patrulių kuopos patruliui A.K.nuo rankos laikrodį, paskui spyrėMarijampolės apskrities VPK Vie-šosios tvarkos skyriaus Patruliųkuopos patruliui V.B. į petį. Dėl šioįvykio jis buvo uždarytas į Marijam-polės apskrities VPK areštinę. Pra-dėtas ikiteisminis tyrimas.

BYLOS IMSIS ŠIAULIŲPROKURORAINuo Neringos Venckienės bylųteismui nušalinus Panevėžio proku-rorus Generalinė prokuratūranusprendė, kad būsimosios Seimonarės galbūt padarytus nusikalti-

mus turės narplioti Šiaulių apygar-dos prokuratūra. Ši institucija praė-jusių metų sausį jau buvo atsisakiu-si pradėti ikiteisminį tyrimą dėlnepagarbos teismui N.Venckienėsatžvilgiu ir nutraukė bylą jos moti-nai Laimutei Kedienei.

MAŠINA PAKIBO ANT KAPOTaip pat šeštadienį apie 12.30 val. Vil-niuje, Rokantiškių kapinėse, kur darbuvo daug artimųjų kapus tvarkančiųžmonių, įvyko neįprastas eismo įvykis -automobilis “Mazda 323” įvažiavo įkapines, nuvertė antkapį ir pakibo antkapo. Kaip rašo Delfi.lt, mazdos vai-ruotojas pasakojo, kad į Rokantiškiųkapines atvažiavo tvarkyti artimųjų ka-po, automobilį paliko. Grįžęs atgal vy-ras pamatė, kad mašina nuriedėjo nuokelio ir trenkėsi į arčiausiai gatvės esan-tį kapą. Automobilis nuvertė antkapį irpakibo ant kapo taip, kad teko kviestitechninę pagalbą. Mazdą iš kapinių te-ko ištempti techninės pagalbos auto-mobiliu. Vairuotojas sakė, kad pastatęsmašiną pamiršo automatinę pavarųdėžę perjungti į stovėjimo režimą, ran-kinio stabdžio taip pat neįjungė. Vai-ruotojas guodėsi tuo, kad automobilisnenuriedėjo nuo šlaito toliau į kapines,kur buvo nemažai žmonių.

SKAUDŽIOS AVARIJOS

Panevėžio rajone dviejose avarijose su-sižalojo jų kaltininkai. Šeštadienį apie10.40 val. Panevėžio rajono kelyjePane-vėžys-Skaistgiriai-Pušalotas automobi-lio “Ford Fiesta” vairuotojas M. J. (gim.1977 m.) kelio vingyje nepasirinko sau-gaus greičio. Vyras įvažiavo į priešingoskrypties eismo juostą ir susidūrė su au-tomobiliu “Mersedes Benz”, vairuoja-

mu V.S. (gim. 1959 m.).Per eismo įvykįnukentėjo automobilio “Ford Fiesta”vairuotojas M.J. Jam Panevėžio ligoni-nėje nustatytas dešiniojo šlaunikauliolūžimas, galvos sumušimas, kakloslankstelio lūžimas. Nukentėjo ir ke-leivis A.G. (gim. 1988 m.), jam nusta-tytas blužnies plyšimas. Kita avarija tąpačią dieną 18.50 val. įvyko Panevėžior. A-9 kelio Panevėžys-Šiauliai 16-aja-me kilometre, per ją nukentėjo žmo-gus. K.J. (gim. 1974 m.), vairuodamasautomobilį “Audi A6”, susidūrė suM.M. (gim. 1978 m.) vairuojamu mo-pedu. Pirminiais duomenimis, mope-do vairuotojas įvažiavo į sankryžą iššalutinio kelio. Per eismo įvykį nuken-tėjo mopedo vairuotojas. Respubliki-nėje Panevėžio ligoninėje M.M. nus-tatyta galvos trauma, dešinės ausiesplėštinė žaizda, dešinės kojos kulkšne-lio lūžimas, galvos sumušimas, kauko-lės kaulų lūžiai. Per abi šias avarijasnukentėję žmonės gydomi intensyvio-sios terapijos skyriuje.

IEŠKO VAIRUOTOJO

Vilniuje, Minsko plente, šeštadieniorytą rastas negyvas vyras. Kaip įtaria-ma, jis žuvo po automobilio ratais.Policijos pareigūnai pranešimą apiekelkraštyje gulintį negyvą žmogų gavo

šeštadienį 10.15 val. Pirminės apžiū-ros duomenimis, M.G. (gim. 1980 m.)galėjo būti partrenktas pravažiuojan-čio automobilio, kuris iš eismo įvykiovietos paspruko. Įvykis tiriamas.

LINKSMYBES NUTRAUKĖ STULPASVakar Vilniuje, Lazdynėlių gatvėje,nesuvaldytas automobilis “Chrysler”įvažiavo į kelkraštį, rėžėsi į gelžbeto-ninį elektros stulpą ir jį nulaužė. Nu-laužtas stulpas nuvirto ant mašinos.Buvo nutraukti elektros laidai. Į įvy-kio vietą prireikė kviesti elektrikus.Pasak įvykio vietoje buvusių policijospareigūnų, nuostolius ir dėl nulaužtostulpo turės atlyginti draudikai. Nors2006 metais pagamintas automobilis“Chrysler 300C” smarkiai apgadin-tas (sudaužytas jo priekis, sulamdytasstogas), žmonės per incidentą nenu-kentėjo. Netoliese tąkart buvę aki-vaizdžiai neblaivūs trys jaunuoliaijuokavo, kad nė vienas jų automobi-lio nevairavo, tik esą girtavo miške.Atvykus policijos pareigūnams paaiš-kėjo, kad automobilis yra nuomoja-mas, tad į įvykio vietą buvo iškviestiir jį nuomojančios įmonės vadovai.

BNS, LŽ

2012 11 05Lietuvos žinios10 Kriminalinės paraštės

Trumpai

GRETA ČIŽINAUSKAITĖ

Kauno apygardos teismas neatsižvelgė į buvusio morgo sanitaro Mindaugo Lelešiaus,kaltinto pensininko nužudymubei jo palaikų išniekinimu, norąbūti įkalintam ilgiau, nei siūlėprokuroras. Tačiau patenkinopastarojo prašymą pripažinti tei-siamąjį pavojingu recidyvistu.

Paskelbtas nuosprendis šiurpaus su-sidorojimo su Marijampolėje gyvenu-siu 76 metų kiemsargiu V.P. byloje. Jį,sutiktą pirmą kartą, peilio smūgiu įkaklą nužudęs perpus jaunesnis M.Le-lešius įkalintas 17 metų, nors prokuro-ras siūlė metais ilgesnę bausmę. Tačiauatsižvelgta į pastarojo prašymą, kadpirmus penkerius metus M.Lelešiusturi būti laikomas kalėjime.

Elgėsi kaip psichikos ligonisKaip LŽ jau rašė, iš vos devynias

klases baigusio, tačiau jau 11 kartųteisto M.Lelešiaus elgesio teisme bu-vo sunku patikėti, kad jis pripažintaspsichiškai sveiku. Sunkiausiai jam se-kėsi paaiškinti, kodėl “nupjovė galvąne tam”. Iš tikrųjų aukos turėjo būtidvi - tokį likimą jis rengęs neištikimaisugyventinei ir jos draugui. Tačiau iš-ėjo, kaip išėjo. “Padariau klaidą, nie-ko nepakeisi, gaila nekalto žmogaus”,- filosofavo nuosprendžio už grotųlaukdamas M.Lelešius. O išgirdęs,kokią bausmę jam siūlo prokuroras,dar labiau nustebino: “Galite duoti ir

20 metų. Padariau nesąmonę ir turiuatsėdėti.”

Gana netipiškai M.Lelešius elgėsiir bandant aiškintis, kas gi nutikopernai rugpjūtį viename Marijam-polės Kauno gatvės daugiabutyje.“Žinau, kad jūs nesuprasite”, - priešduodamas parodymus iš anksto ap-sidrausdamas pareiškė M.Lelešius.Tačiau ir po jo pasakojimo nepaaiš-kėjo, kodėl buvo nužudytas nekonf-liktiško būdo senolis ir kodėl taip iš-sityčiota iš jo palaikų.

Moters šešėlis“Mane supras tik tas, kas tai jau

yra išgyvenęs”, - teigė M.Lelešius ne-

slėpdamas, kad nuo 22 metų vartojanarkotikus. Su šia priklausomybe su-siję ir visi jo ankstesni teistumai. Dau-guma jų - dėl vagysčių. Teigiama, kaddėl šios priežasties jis buvo atleistas iriš morgo.

“Tačiau tą lemtingąją pernykštęrugpjūčio 7-ąją aš narkotikų nevar-tojau”, - tikino teismą M.Lelešius.Jis teigė tą rytą su draugu išgėręs tikbambalį alaus, paskui susileidęs ra-minamųjų vaistų relaniumo, juosbuvo išrašęs narkologas. Tądien jisketinęs nutraukti jau dvi savaitestrunkančias išgertuves. Tačiau pa-keliui į Marijampolės autobusų sto-tį, iš kur planavo važiuoti į namus

Liudvinave, susitiko Kristiną Ž. Ši irnusivedė jį pas V.P. Tiesa, prieš tai jiedar užsuko pas Kristinos Ž. pažįs-tamus ir ten gėrė pilstuką. Jau tenM.Lelešius šiurpino sugėrovus savoprisiminimais iš darbo morge.

Kalčiausias - rūkas?Kodėl nužudė jam į tėvus tinkantį

V.P., M.Lelešius tikino nežinantis.Prieš ateinant pas jį viskas buvo “kaipper rūką”. O išgėrus atsinešto vyno,atmintis iš viso “nutrūko”. Pamenatik dūrį peiliu į kaklą V.P. Paskui priešakis išniro tik nulūžęs peilis ir daugkraujo. Galiausiai viską užvaldė jokvapas, greičiausiai ir pažadinęs ja-me žvėrį.

“Kai taurė perpildyta, ir vienas ne-didelis lašas gali priversti ją išsilieti”, -metaforomis kalbėjo kaltinamasis nu-žudymu. Neva dėl visko kalta “ta val-kata”. Taip jis apibūdino savo sugy-ventinę Giną, po kurios išdavystėsgėręs porą savaičių.

Šiurpūs radiniaiV.P. lavoną aptiko jo aplankyti

atėjęs žentas. Ištraukę iš velionionugaros virtuvinį dvišakį mėsaismeigti, jo iškviesti pareigūnai kons-tatavo durtines žaizdas ir visamenelaimėlio kūne. Nustatyta, kadjam, jau negyvam, buvo smogta pei-liu mažiausiai 15 kartų. Po to, kainuo vienintelio dūrio į kaklą V.P.mirė nuo išorinio nukraujavimo.Nužudytojo galva buvo rasta tik pokelių dienų maždaug už kilometro.Kad ją įmetė į Šešupę, papasakojo

pats M.Lelešius, sulaikytas kartu sujau minėta Kristina Ž. dar tą pačiąnaktį. Iš pradžių įtarimai buvo pa-reikšti ir jai. Tačiau Kristina Ž. su-gebėjo įtikinti, kad “viskas įvyko”,kai ji buvo išėjusi parnešti pilstuko.Neva jai esant jokių konfliktų tarpteisiamojo ir nužudytojo nebuvo.Tačiau grįžusi su pirkiniu ji radusiV.P. negyvą. Šalia lavono stovėda-mas M.Lelešius tada tepasakė:“Taip reikėjo.”

Bergždžios advokatės pastangos

Paskui, anot Kristinos Ž., M.Lele-šius ją, netekusią amo, paėmė užrankos ir išsivedė laukan. Kad iškrepšio, kurį jis nešasi, varva kraujas,pamatė tik ten. Paklaustas, kas tai,M.Lelešius atsakė: “Galva.” Ir nusi-vedęs ją prie Šešupės krepšį nusvie-dė į upę. Vėliau jie taksi grįžę į M.Le-lešiaus namus, kur šis sudeginęs kaikuriuos savo ir jos drabužius.

Nukentėjusiąja pripažinta V.P.dukra nepareiškė M.Lelešiui jokioieškinio. “Tėtės tai nesugrąžins”, - tei-gė ji. Nužudytasis buvo tapęs našliuvos prieš kelerius metus. Tada jo bu-te ir ėmė lankytis išgerti mėgstantysdraugai.

M.Lelešių ginanti valstybės paskir-ta advokatė prašė atsižvelgti ir į sunkųkaltinamojo gyvenimą, ir į jo prisipa-žinimą. Tačiau teisiamojo atsakomy-bę lengvinančia aplinkybe pripažin-tas tik prisipažinimas. Jo pasirinktasgyvenimo būdas pripažintas atsako-mybę sunkinančia aplinkybe. •

Morgo sanitaras pripažintas recidyvistu

Agresyvus Airijos pilietis pateko įareštinę.

Nors M.Lelešius teigė ketinęs nupjauti galvas dviem žmonėms, bet perklaidą nužudė vieną, teismas jam skyrė švelnesnę bausmę, negu prašėprokuroras. / Erlendo Bartulio nuotrauka

Pareigūnams dar teks išsiaiškinti, kas vairavo nuomojamą automobilį. Alfa.lt nuotrauka

Tyrimas 112012 11 05Lietuvos žinios

FELIKSAS ŽEMULIS

“Žemės ūkio ministerija,suderinusi su Aplin-kos ministerija, nusta-to mėgėjų žvejybos jū-rų vandenyse tvarką.

Žemės ūkio ministerija ir Aplinkosministerija kontroliuoja, kaip šios tvar-kos laikomasi”, - nurodoma šių metųrugsėjį Seimo priimtame Mėgėjiškosžūklės įstatymo pakeitimo įstatymeNr. XI-2211, kuriame išdėstytas nau-jasis Mėgėjų žvejybos įstatymas.

Praktiškai tai reiškia, kad mėgėjųžūklę Lietuvoje tvarkys ir kontro-liuos jau nebe viena Aplinkos minis-terija (AM), kaip buvo iki šiol, bet irŽemės ūkio ministerija (ŽŪM).

Kam šios naujovės reikėjo? Armeškeriojimas jūroje taip labai ski-riasi nuo žvejybos mariose ir ežere,kad nepakanka AM pajėgų tam pri-žiūrėti ir būtina kita institucija? O galmeškeriotojų Lietuvos jūriniuosevandenyse jau yra tiek daug, kad pa-reigūnai nespėja jų sukontroliuoti?

Šios pataisos autorius, kadencijąbaigiantis Seimo Jūrinių ir žuvininkys-tės reikalų komisijos pirmininkas libe-ralas Audrius Endzinas, kurio biogra-fijoje žvejyba nurodoma kaip hobis,LŽ aiškino tenorėjęs suteikti žvejamsir jų kontrolieriams daugiau aiškumo.

“Šiuo metu verslinę žvejybą jū-roje prižiūri ŽŪM. Tam ji turi lai-vų, etatų ir kitų išteklių. AM viso tostokoja, tačiau daug metų buvo pri-versta tikrinti žvejus mėgėjus ne tikvidaus vandenyse, bet ir jūroje. Tadkam dubliuoti šias funkcijas? Per-davėme jūros žūklę ŽŪM, o aplin-kosaugininkams juk neužginta jaitalkinti”, - dėstė A.Endzinas.

Jis neslėpė, kad ŽŪM teks sukur-ti naujas mėgėjų žvejybos jūroje tai-sykles. “Tačiau sunkumų tai nesu-kels. Taisykles bus galima patvirtintiministro įsakymu, tad darbas ilgaineužtruks”, - ramino parlamentaras.

Politikas pripažino, kad daug kasšią naujovę įvertino skeptiškai. “Ap-linkosaugininkai iš pradžių buvo įsi-žeidę, sakė: “Tai mes nebereikalin-gi”, bet dabar apsiramino ir jausutinka, kad tokia tvarka bus geres-nė”, - dėstė A.Endzinas.

Paklaustas, kada žvejojo Baltijo-je, juo labiau jog ši nuo jo tėviškės -pamario - visai čia pat, politikas pri-sipažino meškeriojęs jau seniai. Sa-kė laimikiais irgi negalįs pasigirti, ta-čiau žinąs, kad mėgėjų žūklė jūrojepastaraisiais metais populiarėja.

Laiko liko mažai“Ta pataisa buvo nebūtina”, - at-

siduso AM Gamtos apsaugos depar-tamento Gamtos išteklių skyriausvedėjas ichtiologas Vilmantas Grai-čiūnas. Jis jau daug metų šioje insti-tucijoje kuruoja žvejybos reikalus.

Pasak ichtiologo, rengiant ir svars-tant Mėgėjų žvejybos ir Žuvininkystėsįstatymų pakeitimus buvo siūloma per-duoti AM verslinės žvejybos vidausvandenyse kvotų skirstymą, kuriuo ikišiol užsiėmė ŽŪM. “Tačiau Seimo na-riai tam pasipriešino, o A.Endzino pa-siūlymui išplėsti ŽŪM funkcijas prita-rė. Tad ir išėjo toks pusinis susitarimas,nuo kurio niekam nebus geriau”, - ap-gailestavo V.Graičiūnas.

Jis patvirtino, kad ŽŪM kurs dar

vienas mėgėjų žvejybos jūroje tai-sykles. “Kol kas neaišku, kokios josbus. Galbūt ŽŪM nurašys viską nuodabar galiojančių Mėgėjiškos žūk-lės taisyklių, o gal kurs savas, nau-jas”, - svarstė V.Graičiūnas.

2012 metų kovo 28 dieną aplinkosministro Gedimino Kazlausko patvir-tintose Mėgėjiškos žūklės taisyklėsenurodoma, kad Baltijos jūroje vienumetu galima naudoti ne daugiau kaip5 mėgėjiškos žūklės įrankius. Bendrasvienu metu naudojamų kabliukų skai-čius negali viršyti 15 vienetų.

Kitame šių taisyklių punkte infor-muojama, kad per vieną žvejybą Bal-tijos jūroje leidžiama sugauti 1 lašišąar šlakį, ne daugiau kaip 5 vienetusmeknių, otų, ne daugiau kaip 15 men-kių. Vienu metu Baltijos jūroje sugau-tų žuvų, tarp jų ir nenurodytų šiamepunkte, bendras svoris negali viršyti15 kilogramų.

Paklaustas, ar bus ir atskiri žvejybosjūroje leidimai, V.Graičiūnas atsakė tuo

abejojantis: “Manau, ne. Jau pasitarė-me su ŽŪM atstovais, kad neverta kur-ti atskiro leidimo. Matyt, bus kaip ligišiol: žvejys nusipirks meškeriotojo bilie-tą, kuris suteikia teisę žvejoti ne tik vi-daus vandenyse, bet ir jūroje, tačiau tenžvejoti jam teks pagal ŽŪM taisykles.”

Naujasis Mėgėjų žvejybos įstaty-mas įsigalios nuo 2012 metų gruodžio20 dienos. Vadinasi, iki tos datos teksparengti ir naujas taisykles, ir kitus įs-tatymo lydimuosius teisės aktus.V.Graičiūnas nesiryžo spėti, ar ŽŪMspės tai padaryti laiku. Bet nuo gruo-džio 20-osios meškeriotojus jūrojetikrins jau kiti - ŽŪM Žuvininkystėstarnybos - pareigūnai.

“Tačiau teisę patikrinti žvejus mė-gėjus ir surašyti jiems administracinio

teisės pažeidimo aktą turės ir aplin-kosaugininkai. Tik baus jau ne jie, oŽŪM pareigūnai, - aiškino V.Grai-čiūnas. - Iki šiol buvo priešingai:ŽŪM galėjo surašyti pažeidimo pro-tokolą jūroje nusižengusiam meške-riotojui, bet bausti jo neturėjo teisės.Protokolas buvo perduodamas aplin-kosaugininkams.”

Ministerija raminaŽuvininkystės tarnybos prie ŽŪM

direktoriaus pavaduotojas Vaclovas Pet-kus prašė LŽ nuraminti meškeriotojus.“Jokių nepatogumų jiems nekils. Mumssvarbiausia - kad nenukentėtų žvejų in-teresai, todėl stengsimės dabar galiojan-čią žvejybos jūroje tvarką reformuotikuo mažiau”, - tikino V.Petkus.

Pasak jo, ŽŪM pareigūnai planuo-ja artimiausiu metu susitikti su kolego-mis iš AM ir pasitarti, ar būtina keistižūklės jūroje taisykles, o jei reikia -kaip tai daryti. “Mūsų susitikimuosedalyvaus ir Mėgėjų žvejų tarybos, žve-jų asociacijų, draugijų atstovai, tad vi-si drauge rasime geriausią kompromi-są”, - kalbėjo ŽŪM valdininkas.

Jis pripažino, kad padidėjus darbokrūviui Žuvininkystės tarnybos Žve-jybos Baltijos jūroje kontrolės ir regu-liavimo skyriui gali prireikti daugiauetatų. “O laivų ir kitokios technikos tu-rime pakankamai, nes tikriname žve-jus verslininkus, todėl ne problema busstebėti ir meškeriotojus. Turime, pa-vyzdžiui, ir tokį katerį, kuris gali iššok-ti net ant kranto”, - pasakojo V.Petkus.

Unikalus atvejis“Nesąmonė. Lietuva nedidelė, tu-

rime tiek nedaug vandenų, o žvejybąreguliuos dvi institucijos. Niekur pa-saulyje taip nėra”, - piktinosi ichtiolo-gas, Mėgėjų žvejybos tarybos pirmi-ninkas, Klaipėdos universiteto Gamtosir matematikos mokslų fakulteto pro-dekanas Antanas Kontautas.

Jis sutiko su argumentu, kad ŽŪMpareigūnai turi daugiau laivų neguaplinkosaugininkai. “Bet negi taisvarbiausia? Ką, dar vienas taisykleskurs? Tai įmanoma tik Lietuvoje”, -šaipėsi mokslininkas.

Pasak jo, gera žvejybos tvarka gar-sėjančioje Latvijoje ar kitose šalysežūklę ir žvejus visuose vandenyseprižiūri viena institucija.

A.Kontautas pats yra meškerioto-jas, kartais išplaukia pažvejoti ir į jū-rą. Laikai, kai meškerioti jūroje buvolabai populiaru, ichtiologo manymu,jau praėjo. “Anksčiau sugaudavome8-9 kilogramų ir dar didesnių men-kių, dabar tokie laimikiai - retenybė.Be to, labai pakilus degalų kainomsmeškeriotojams tapo brangu nuomo-tis laivus. Anksčiau už vieną išplauki-mą mokėdavome po 50 litų, o dabarbe 100 litų nė negalvok apie žvejybąjūroje”, - pasakojo A.Kontautas.

Bus sukalbamesni?A.Endzino kolega Seimo narys

Andrius Burba LŽ teigė ne kartą prie-šinęsis Žuvininkystės ir jūrinių reika-lų komisijos siūlymams perduoti ap-linkosaugines AM funkcijas ŽŪM,tačiau jam nepavyko įtikinti kolegų.“ŽŪM nenorėjo to papildomo darbo- prižiūrėti jūroje meškeriotojus, betjis buvo brukte įbruktas. Absurdas:priekrantėje žmonėms teks meškerio-ti pagal vienas taisykles, o išplaukus įjūrą - pagal kitas”, - stebėjosi A.Burba.

Paklaustas, kur slypi šios naujo-vės priežastys, parlamentaras įvar-dijo du variantus. “Arba tie žmonėsnesuprato, ką daro, arba šį įtakossferų padalijimą nulėmė interesai.Galbūt kai kam buvo sunku susitar-ti dėl žūklių ir laimikių su AM parei-gūnais, tad nusprendė juos pakeistiŽŪM darbuotojais, manydami, jogtie bus sukalbamesni, ne tokie reik-lūs, rečiau kontroliuos, nebaus.

Bet kuriuo atveju biurokratamsdėl šios permainos taps tik geriau,nes jų padaugės, išsiplės valdžia irįtaka, o paprastiems žvejams kilsdar daugiau painiavos. Jie visai pa-simes įstatymų ir taisyklių džiung-lėse”, - pranašavo A.Burba.•

Meškeriotojus ganys dvi ministerijosValdininkų džiaugsmai

Dažnai besikeičiančių žūklės įstatymų ir taisyklių painiojami žvejai patyrė dar vieną smūgį.Seimui priėmus naują Mėgėjų žvejybos įstatymą paaiškėjo, kad jau netrukus meškeriotojamsvidaus vandenyse teks žvejoti pagal vienas, o jūroje - pagal kitas taisykles.

“Biurokratams dėl šios permainos taps tik geriau, nes jų padaugės, išsiplės valdžia ir įtaka, o

paprastiems žvejams kils dar daugiau painiavos.”

Žvejybą jūroje netrukus prižiūrės kiti kontrolieriai. / LŽ archyvo ir Eltos nuotraukos

A.Endzinas įsitikinęs, kad žvejai užnaują tvarką padėkos.

A.Kontautas sako, kad žvejoti jūroje - ne kiekvieno kišenei.

ŽŪM atstovas V.Petkus ramina,kad didelių reformų meškeriotojams nebus.

2012 11 05Lietuvos žinios14 Didysis reportažas

Ledo fantazijos

JŪRATĖ MIČIULIENĖ

Skulptorių Kęstutį ir archeo-logą, etnografą Vytautą le-das paviliojo dar 2000-ai-siais, kai sostinės Katedrosaikštėje vyko ledo skulptūrų

konkursas, o jų kūrinys buvo pripa-žintas gražiausiu. Nugalėtojai buvonusiųsti į Japoniją, į kasmet Saporevykstantį sniego festivalį. Susižavėjęledo fantazijų galimybėmis Musteikiainuo to laiko yra nuolatiniai tokių fes-tivalių dalyviai. “Dažnai mūsų klau-sia, ar negaila, kai skulptūros ištirpsta.Aš atsakau: ir muzikantai pagroja, opaskui nieko nelieka”, - sakė Kęstutis.

Švedams ir norvegams“Kad tik tas hobis netaptų nuola-

tiniu darbu”, - šypsojosi Vytautasvardydamas, kur jiems teko dirbti.Kai brolių darbus Sapore pamatėšvedai, pakvietė juos darbuotis užpoliarinio rato Jukasjervio kaimely-je, kur jau turėjo vieną lankomiau-sių šalyje turistinių objektų - kasmetpavasarį ištirpstantį ledo viešbutį.Nuo 2001 metų Musteikiai čia ir aižoledą, žiemos pradžioje įrengia nau-ją. Šiame viešbutyje net Švedijos ka-ralienė yra nakvojusi.

Vėliau ko nors panašaus užsimanėnorvegai. Lofoteno salose Musteikiaijau devintus metus pildo savo sukur-tą ledo muziejaus skulptūrų galeriją,atnaujina aptirpusius kūrinius. Šismuziejus, skirtingai nei ledo viešbu-tis Švedijoje, neištirpsta, nes įrengtassename buvusiame žuvų šaldytuve.

Ledo mandala“Iš pradžių į šį užsiėmimą žiūrė-

jome kaip į vadinamąjį virvės vijimąiš bezdalų, tačiau jei kitus tai pradžiu-gina, tai ir mums smagu, - aiškinoKęstutis. - Paskui pajutome, jog taiyra kaip savotiška mandala: padarai,ištirpsta, po kiek laiko kas nors kaž-kur vėl atkartoja tą pačią mintį.”

Kaip prisipažino Vytautas, dirb-dami su trapia trumpalaike medžia-ga jie suvokė, kad vis dėlto ši kūrybayra neišnykstanti, kad ledo kristalaisugeria net pasakytas mintis, paskuijos persiduoda kitiems. Kol moksli-ninkai vis dar ieško įtikinamų įrody-mų apie egzistuojančią vandens arkitų jo formų atmintį, ledo skulptū-rų kūrėjai tuo beveik patikėjo. “Dirb-dami ledo viešbutyje Švedijoje pasva-jojome apie vieną sumanymą, kurįplanavome įgyvendinti ateinančiaismetais. Tačiau atvažiuoti negalėjome,atvykome dar po metų, žiūrime, tai,apie ką mūsų buvo kalbėta, 80 proc.įkūnijo kitas žmogus, - pasakojo Vy-tautas. - Tada supratome, kad svajo-ti pavojinga. Kristalai viską sugeria.Kaip kompiuterių atmintis, sudarytaiš kristalų, viską išsaugo, taip ir ledokristalai turi atmintį.”

Karibus pradžiugino leduKai pernai norvegai sumanė ledo

muziejų pastatyti Karibų jūrojeesančioje Šv. Tomo saloje, priklau-sančioje Mergelių Salų grupei, jievėl pasikvietė Musteikius. Broliaisurinko dešimties lietuvių koman-dą, nes ledo pasaka turėjo atsirastiper pusantro mėnesio - Kalėdoms.

Amžinos vasaros salyne vyrai plu-šėjo šaldomoje patalpoje, kurioje bu-vo įmontuotas 6 metrų pločio, 60metrų ilgio, 3,5 metro aukščio šaldy-tuvas. Tačiau ir šalia tokio milžiniš-

ko šaldytuvo viskas pamažu tirpsta -nuo nuolatos aplink zujančių žmo-nių. “Du kartus per metus jas reikiavis atnaujinti. Be to, lankytojai skulp-tūras nučiupinėja, ypač ledines mo-terų krūtis. Jos gal net greičiausiaiaptirpsta, - sakė Vytautas. - Pirmąsavaitę, pamenu, kai muziejus buvoatidarytas, su mokytoja atėję ledo ne-matę vaikai sėsdavosi Kalėdų Seniuiant kelių, sulipdavo ant elnių, net ra-gus nulaužė, krabams kojas išsukio-jo, tiek jiems džiaugsmo buvo.”

Ledinis Bobas MarleyMuziejaus tematiką, kūrybines

idėjas autoriai turėjo suderinti su sa-los valdžia. “Biurokratijos buvo. Netvietinį gubernatorių iš ledo teko pa-daryti. Paskui per atidarymą ilgai jisį save žiūrėjo”, - juokėsi kūrėjai.

Lietuviai, sunaudoję 200 tonų ledo,Karibuose sukūrė nuostabią ledinę pa-saką. “Svarbu, kad lankytojai pasijustųtarsi spektaklyje, kad muziejuje nebūtųišdėliotos tik atskiros detalės. O kaiskulptūras papildai šviesų efektais, mu-zika, įspūdis lieka ilgam, - pasakojo Vy-tautas. - Karibų salų lankytojams iš ledosukūrėme jiems suprantamą, artimą pa-sakojimą: įžengęs pro duris tarsi paten-ki į povandeninį pasaulį, regi nuostabiąvandens gyvūniją, paskui išlipi į krantą,kur stovi krištolinė koplyčia. Tada lanky-tojas atsiduria apleistame tuščiame pira-tų mieste. Galima užsukti į laivo denyjeįrengtą barą. Už laivo - visa salos istori-ja su žymiais žmonėmis, karalienėmis.Net prancūzų impresionistą Camille’įPissarro iš ledo padarėme, nes jis yra gi-męs šioje saloje. O toliau ledo galerijojeprasideda šiaurietiška tematika: po jū-ros platybes besiblaškantys vikingai, bal-tosios meškos.”

Kai neseniai lietuviai muziejų darpapildė iš kaimyninės Jamaikos saloskilusio regio dievuko muzikanto BoboMarley ledine skulptūra, žmonės dar

labiau susidomėjo, vietiniai laikraščiaipirmuosiuose puslapiuose rašė.

Išgarsino LietuvąKadangi lankytojai čia užsuka nuo

įkaitusio paplūdimio smėlio, iš 30 laips-nių karščio, pasivaikščioti esant 10laipsnių šaltukui jiems išdalijami ap-siaustai, apavas. Įrengta net miniatiūri-nė čiuožyklėlė. “Iš pradžių mus gąsdi-no, sakė, nedarykite, stori amerikiečiaipaslys, kojas nusilauš, bus bėdos, bau-dų gausime. Kai dabar neseniai ten lan-kiausi, muziejaus darbuotojai pasako-jo, kad kartą buvo išsirikiavusi net 80norinčių ant užpakalio nučiuožtimoksleivių eilė”, - pasakojo Kęstutis.

Lietuviai džiaugiasi, kad šiuo savokūriniu Karibuose išgarsino Lietuvą.Visi žino, kad čia lietuvių darbas. Opats jų kūrinys po atidarymo praėjusketuriems mėnesiams iš 280 lankyti-nų vietų Mergelių Salyne tapo lanko-miausias. “Neseniai vėl buvau Kari-buose. Dabar ten pats vasaros įkarštis,tad šiuo metu tik Šv. Jono paplūdi-mys (pasaulio paplūdimių reitinguose

Kada ledo vilkas staugs Vilniuje? Ledo kūriniais pasaulyje pagarsėję broliai Kęstutis ir Vytautas Musteikiai svajoja ir apiegaleriją Vilniuje, kur pirmiausia ant ledo kalno turėtų būti užkeltas ledinis legendinis vilkas.Pernai prieš Kalėdas Karibuose lietuvių sukurtas ledo skulptūrų muziejus greitai tapo lankomiausias iš 280 turistinių objektų.

Įspūdingi brolių Musteikių ledo kūriniai Norvegijoje, Lofoteno salose.Asmeninio albumo nuotraukos

Ledo viešbučio miegamajame Musteikiai padarė akį,per kurios vyzdį galima stebėti, kas darosi kitoje pa-talpoje. Čia norėjo nakvoti Švedijos karalienė, tačiauvieta neatitiko saugumo reikalavimų, tad karalienėnakvojo kitame kambaryje. Norvegas su lašiša.

Šį rudenį sostinės Lukiškių aikštėje liepsnojo šiaudiniai Musteikių Grįžulo ratai.

Vilniui netrūksta istorinių personažų,kuriuos būtų galima

įkūnyti iš ledo.

Didysis reportažas 152012 11 05Lietuvos žinios

esantis pirmoje vietoje pagal lankomu-mą) nurungė ledo muziejų. Ledas likoantroje vietoje”, - sakė Kęstutis.

Brangu, bet atsiperkaNors ledas, rodos, nieko nekainuo-

janti gamtoje randama statybinė me-džiaga, kūryba iš dirbtiniu būdu gami-namo ledo yra labai brangi (yraspecialios ledo luitų auginimo mašinos).Švedai žiemos pradžioje savo viešbučiuiledo plytų prisipjausto iš netoli esančiosužšalusios upės. Pavasarį ištirpęs vieš-butis vėl suteka į tą pačią upę. Tai beneekologiškiausias pasaulyje statinys.

“Tačiau dar reikia skaičiuoti ir ap-tarnaujantį personalą. Norvegai Lo-foteno salų ledo muziejuje apsisuka su5 žmonėmis. Ledo viešbutį Švedijojesezono metu prižiūri 250, o ne sezo-no - 50 žmonių. Tai visa turistinė pra-monė. Vien už vienkartines ledo stik-lines ledo viešbučio bare vienaismetais švedai gavo 2 mln. eurų paja-mų. Kai norvegai gvildeno ledo mu-ziejaus Karibuose projektą, skaičiavo,kad investicijos gana greit atsipirks, jeiiš ten besilankančių 1 mln. turistų permetus bent 5 proc. pavyks privilioti.Kiek žinau, muziejui buvo išleista apie3 mln. JAV dolerių”, - pasakojo Kęs-tutis. Išpopuliarėjęs ledo kūrinys įro-dė, kad tokie objektai, nors ir brangiaikainuoja, gana greitai atsiperka.

Bazė eksperimentamsMusteikiai svajoja apie ledo muzie-

jų Vilniuje. “Mūsų miestui netrūkstaistorinių personažų, legendų, kuriasbūtų galima įkūnyti iš ledo. Apskritaiįspūdingam reginiui su šviesomis, mu-zika ribų nėra. Dar viską galima pa-įvairinti ir ledo inkliuzais. Tortą gali-ma užšaldyti lede, drabužius, ką tiknori. Norvegijoje, pavyzdžiui, tikrassilkes užšaldėme, tik jas dabar jau rei-kės pakeisti. Pasirodo, daiktas lede yratarsi gyvas, jis kvėpuoja ir nesilaiko tenamžinai. Jei net ant ledo paviršiaus pa-dėčiau monetą, po metų ji būtų iki pu-sės susmegusi į tą gabalą, o gal ir kiau-rai perėjusi”, - teigė Kęstutis.

Pasak pašnekovo, ledas gali kitaip,įdomiau pateikti daugelį galbūt jaupabodusių muziejinių temų. Pavyz-džiui, kai uteniškiai gvildeno trem-ties muziejaus idėją, Musteikiai jiemssiūlė apie tremtį Sibire emocingai pa-pasakoti ledo kambariuose. Kol kastokio muziejaus nėra.

Norvegai jau svarsto galimybę ko-kius nors ledo rūmus statyti ir Vilniu-je, nes suinteresuoti, kad jiems dirban-tys patyrę ledo skulptoriai iš Lietuvosturėtų kur tobulėti, suburtų gerą ko-mandą. “Bazė eksperimentams tikraireikalinga, o Lietuvoje yra nemažaimeistrų, mokančių apdirbti ledą, no-rinčių tobulėti”, - sakė Kęstutis.

Pasak pašnekovų, tokioje bazėje dar-bo turėtų ir mokslininkai. “Jie galėtųtyrinėti ledą, sniegą ir jų pritaikymo ga-limybes. Švedijos universitetuose netyra atskiras tuo užsiimantis skyrius.Mums irgi kyla daugybė naujų ledopritaikymo idėjų. Be to, patiems gamin-tis ledo blokelius būtų pigiau, nei pirk-ti kitų užaugintus, - teigė Kęstutis. - Da-bar, kai ledo reikia įvairioms žiemosšventėms, perkame iš latvių.”

Kartu dirbdami broliai jau taip susi-gyveno su ledu, kad kartais pritrūkstažodžių naujoms jo formoms, būse-noms apibūdinti. “Pavyzdžiui, čiuk-čiai, eskimai turi gal kokį šimtą sniegopavadinimų. Mes irgi jau imame kiek-

vieną skirtingą būseną vadinti kitaip -sniegledžiu, šlapsniegiu. Galėtume su-kurti specialų žodyną. Be to, ledas -puiki dirva vaikų kūrybiškumui skatin-ti. Pats jaučiu, kaip ši medžiaga užval-do. Galima ir užsižaisti. Aš tai žaisčiau,tik brolis neduoda, primena, kad termi-nai spaudžia”, - juokėsi Vytautas.

Pasak skulptoriaus Kęstučio, ledas yralabai paslanki medžiaga. “Iš marmurodarbą tenka daryti mėnesį, iš ledo - perporą dienų. Be to, dirbant ir dulkių ne-būna, ir poliruoti lengva, - sakė jis. - Šve-dijoje per simpoziumą pademonstra-vau, kad formas lieti iš ledo yrapaprasčiau nei, pavyzdžiui, iš kietųmedžiagų. Tai būtų galima pritaikyti irpramonėje.”

Dirbdami skulptoriai atranda, pato-bulina, vieni nuo kitų nusižiūri ir pasiga-mina vis geresnių įrankių ledui apdirb-ti. “Pamenu, kai pirmąkart Katedrosaikštėje skulptūras darėme, tai ledą kir-viu kapojome, pjūklais pjaustėme, darlygintuvus naudojome. Dabar juokasima prisiminus, - pasakojo Kęstutis. - Kaivėliau nuvažiavome pas švedus, žavėjo-mės jų įrankiais. Dabar Lietuvos kalviaišvedams dar geresnių pagamina.”

Galimybės LatvijojeLatvijoje vyksta daug renginių, ku-

riuose yra galimybė pasireikšti ledoskulptoriams. Kasmet Jelgavoje ren-giamas ledo meistrų simpoziumas.

Didžioji dauguma ten suvažiavusiųjųbūna lietuviai. “Nors oro sąlygos, daž-ni atlydžiai yra labai nepalankūs šiammenui, būna, kad po paros kūriniai irištirpsta, tačiau Jelgavos simpoziumasvis tiek gyvuoja. Pamenu, vienais me-

tais spaudė 12 laipsnių šaltukas, ožmonės, norėdami pamatyti ledoskulptūras, eilėje stovėjo po pusantrosvalandos”, - stebėjosi Kęstutis.

Lietuvoje vasario mėnesį ledo skulp-tūrų pristatoma Plateliuose. Musteikiailedo barą įrengė ir Druskininkų sniegoarenoje. “Dar kol kas ten tik pradžia,norint galima saldainiuką padaryti”, -sakė Vytautas.

Darbo netrūkstaKai prieš dvejus metus mados pa-

saulio įžymybė Karlas Lagerfeldas Pa-ryžiuje rengė savo kolekcijos prista-tymą, užsimanė tikro ledkalnio.Kreipėsi į švedus, o šie - į patyrusiusauksarankius lietuvius. Iš viso kelio-mis pamainomis dirbo trisdešimt kū-rėjų, nes ledkalnį ant podiumo reikė-jo pagaminti labai greitai.

Ledą ir sniegą vežė iš Švedijos. Iš-kilo 9 metrų aukščio, 47 ilgio ir 10metrų pločio ledkalnis. Aplink vis-kas buvo užlieta vandeniu, tarsi led-kalnis plauktų vandenynu. Modeliaikailiniais batais braidė po vandenį.Dėl šešiolikos minučių buvo išleistamilijonai eurų, tačiau įspūdis visiemsilgam įsiminė.

Kol apie ledo bazę ar muziejų Vil-niuje Musteikiai tik svajoja, darbo jiemsnetrūksta ir visame pasaulyje. Be to, jausukurtus kūrinius Švedijoje, Norvegi-joje, Karibuose reikia nuolat prižiūrėti,

atnaujinti. “Tie užsieniečiai tokie išlepę,kad net dulkių nusivalyti ar apsišluotiaplink tas skulptūras nesugeba, kviečia-si mus. Na, jei jiems pigiau mus kvies-tis, tai mes atvykstame. Juk kur tu rasigeresnę galimybę pamatyti tiek pasau-lio”, - dėstė Kęstutis.

Ugnis ir ledasBe ledo skulptūrų, Musteikiai pa-

garsėję ir deginamomis šiaudinėmisskulptūromis. Čia irgi yra sava kūri-mo specifika, šiaudus reikia rišti taip,kad užsiliepsnojus figūros nesusmuk-tų, o kuo ilgiau išliktų jų forma.Juodkrantėje jau dešimtį metų meni-ninkai suriša skulptūras iš nendrių.Mariose jos išbūna visą vasarą, paskuiper rudens lygiadienį sudeginamos.Kūrėjai džiaugiasi, kad iš liaudiesšvenčių atėjęs figūrų, simbolių degini-mas prigyja įvairiose šiandienos šven-tėse. “Uždarant moksleivių dainųšventę šiemet degė šiaudinės skulptū-ros. Rygoje “Balticum” festivalio bai-giamąjį vakarą Dauguvos krantinė bu-vo nusėta liepsnojančiais šiaudiniais

tautiniais ženklais”, - pasakojo Vytautas.Perpraėjusias Užgavėnes Musteikiai

Rumšiškėse visus susirinkusiuosiusnustebino milžiniška More - vien josšluota siekė 6 metrus, o pati buvo 16metrų ir dar visaip sukiojosi degdama.Kai Talinas buvo Europos kultūros sos-tinė, iš keliolikos ten dalyvaujančiųmeistrų kūrinių Musteikių ugnies figū-ros buvo pripažintos įspūdingiausiomis.

“Dar viena mūsų svajonė - sujung-ti ledą ir ugnį. Tai priešybės, kuriosgali puikiai derėti”, - pažymėjo Vy-tautas. Todėl visas viltis broliai siejasu ledo skulptūrų bazės atsiradimuVilniuje. “Jei būsime šeimininkai, jeipatys sau užsakysime muziką, tai pa-tys galėsime ir pašokti, - svajojo Kęstu-tis. - Nors apskritai mes nieko naujoneišgalvojame, tik pakartojame kažka-da žmonių išbandytus dalykus. Egzis-tuoja genetinė žmonijos atmintis, ge-netinis paveldas. Kaip ir kaleidoskope,rodos, tie patys stikliukai, bet pasuki, irkitokie raštai išsidėlioja. Taip ir mūsųdarbe, tas pats reiškinys gali įgyti visaikitą kokybę.” •

Ledo muziejus Karibuose kainavo 3 mln. JAV dolerių.

“Ledo skulptūrų muziejai, galerijos -nauja, populiarėjanti pramoga”, -sakė K.Musteikis.

Šalia ledo muziejaus Karibuose per Kalėdas Musteikiai pastatė ledinį Kalėdų Senelį, kuris 30 laipsnių karštyje išstovėjo apie 5 valandas.

Karibuose sustingo ledo elniai.

Musteikių kūriniai kasmet žavi ir Jelgavos simpoziumo lankytojus.

Tikrą ledkalnį Paryžiuje mados pasaulio įžymybės K.Lagerfeldo kolekcijos pristatymui kūrė ir Musteikiai.

Prieš Vėlines sostinės Antakalnio kapinėse Vytautas apdailino ką tik pastatytą skulptoriaus brolio darbą - antkapinį paminklą poetui JustinuiMarcinkevičiui. / Romo Jurgaičio nuotrauka

JŪRATĖ MIČIULIENĖ

Baltarusijos ambasada Lietuvoje kartu su savo šaliesSporto ir turizmo ministerijosNacionaline turizmo agentūraneseniai Vilniuje pirmą kartą surengė Baltarusijos turistiniųgalimybių pristatymą. Tai būtųnaudinga ir gretimų valstybiųekonominiam bei kultūriniamsuartėjimui.

Turizmo plėtra skatina ne vienverslą. Išnaudojant šią sritį galimapagerinti ir ekonominę situaciją.Kaip teigė per renginį Baltarusijosambasadorius Lietuvoje Vladimi-ras Dražinas, girdėti daug skeptiš-kų nuomonių apie galimą ekono-minį Lietuvos, kuri yra EuroposSąjungos valstybė, ir Baltarusijos,kuri šiai sąjungai nepriklauso, suar-tėjimą, bet pasiekti rezultatai jaudžiugina.

“Per pastaruosius penkerius me-tus Lietuvos ir Baltarusijos preky-bos apyvarta išaugo triskart - nuo480 mln. iki 1,5 mlrd. JAV dolerių, -kalbėjo V.Dražinas. - Lietuvos in-vesticijos į Baltarusiją sudaro 150mln. JAV dolerių, o Baltarusijos įLietuvos ūkį - 100 mln. dolerių.Pernai vieni kitiems suteikėme pa-slaugų už 150 mln. dolerių, šiemet -jau už 650 mln. JAV dolerių. Lanky-damasis kitose šalyse visada pabrė-žiu, kad niekas kitas neturi tokiųunikalių galimybių plėtoti turizmopaslaugas kaip Lietuva ir Baltaru-sija. Šioje srityje matau puikių pers-pektyvų. Mes turime bendrą istori-nę praeitį, ir jau vien tai didinatrauką, skatina norą pažinti, pama-tyti kaimynystėje esantį kraštą.Žmonės siekia papildyti savo žinių

bagažą keliaudami po buvusios Lie-tuvos Didžiosios Kunigaikštystėsteritoriją. Praėjusiais metais Lietu-vą aplankė 2,26 mln. Baltarusijospiliečių, o mūsų šalyje viešėjo 1,88mln. Lietuvos piliečių.”

Yra kuo pasigirtiAmbasadorius tikino, jog Balta-

rusija suinteresuota didinti atvyks-tamąjį turizmą iš Lietuvos, juo la-biau kad gali pasigirti atgimstančioistorinio paveldo objektais, sanato-rinio turizmo, aktyvaus poilsio pa-slaugomis. Vis dėlto vardydamas tu-ristų traukos objektus V.Dražinaspripažino: kol kas Baltarusijoje nė-ra daug viešbučių, kuriuose galėtų

apsistoti vis didėjantys srautai turis-tų. “Tačiau mes dirbame. Plečiameviešbučių tinklą ne tik Minske, betir sričių, rajonų centruose, - sakė jis. -Plėtojame maitinimo įstaigų tinkląšalia automagistralių, istorinių pa-minklų. Esame sužavėti turistamsteikiamų paslaugų kokybe Vilniuje,kitose istorinėse vietose. Lietuvoje60 proc. bendrojo vidaus produkto(BVP) sudaro paslaugos. Mes šiojesrityje gerokai atsiliekame, bet imsi-me pavyzdį iš jūsų.”

Renginyje dalyvaudama Lietuvosvalstybinio turizmo departamentoprie Ūkio ministerijos direktorėRaimonda Balnienė pridūrė, kadturizmo paslaugos Lietuvoje suda-

ro 30 proc. visų paslaugų. “Į Lietu-vą atvykstančius Baltarusijos pilie-čius domina miesto, sveikatinimo,kultūrinio turizmo paslaugos. Mū-sų turistams šios srities paslaugasjūs taip pat galite puikiai parduoti,nes ir jų interesai panašūs”, - sakėR.Balnienė.

Vilioja M.ChagalluBaltarusijoje vieni lankomiausių

objektų yra Miro, Nesvyžiaus pilys,Minskas, Gardinas. Tačiau įvairiųBaltarusijos turizmo agentūrų ats-tovai tvirtino, kad gana perspekty-vus ir pasienio turizmas. Baltarusi-jos ir Lietuvos pasienyje yra puikiųmaršrutų važiuoti dviračiais, terei-kia nutiesti dviratininkams tiltą prieŠvendubrės netoli Druskininkų, irkelias vingiuotų vaizdingomis vie-tomis. Druskininkai - baltarusiųmėgstamas kurortas. Pasienio gy-ventojai laukia supaprastinto vizųrežimo, kuris tik išplėstų turizmogalimybes tarp gretimų šalių.

Pasak ambasadoriaus, vandensturizmo mėgėjams patrauklus Au-gustavo kanalas - Baltarusijos, Len-kijos ir Lietuvos turtas. Jis buvoįrengtas siekiant sujungti Vyslą suNemunu ir taip nutiesti prekyboskelią į Baltijos jūros uostus. Turis-tams šis kanalas daro įspūdį savodirbtiniais šliuzais, pramintais XIXamžiaus inžinerinių minčių šedev-ru, pakrančių peizažu, netoliesestovinčiais dvarais, cerkvėmis ir

bažnyčiomis. Daugybę sveikatini-mo paslaugų atvykstantiems turis-tams siūlo Baltarusijos sanatorijosprie Naručio ežero.

Ambasadorius V.Dražinas prisi-pažino taip pat mėgstantis keliones,todėl nuostabu, anot jo, kai turisti-nes išvykas dar galima papildytikultūriniais renginiais, pavyzdžiui,vargonų koncertu Gardino kated-roje. Baltarusijos turizmo agentū-rų atstovai priminė, kad lapkritįMinske vyksta daug muzikinių ren-ginių, tarptautinių festivalių, kurieirgi gali dominti turistus. Įspūdį da-ro ir Nesvyžiaus pilyje kunigaikš-čių Radvilų pavyzdžiu organizuo-jamos teatralizuotos puotos.

Dailės mėgėjai, savo išvyką į Bal-tarusiją suplanavę nuo lapkričio 1iki sausio 18 dienos, turės galimybęMinske, Nacionaliniame dailėsmuziejuje, pamatyti pirmą kartą išIzraelio atvežtą Baltarusijoje gimu-sio žydų kilmės dailininko MarcoChagallo darbų parodą.

Daug įdomių objektų esama irBelovežo girioje. Šis seniausias miš-kas Europoje (jam jau 600 metų) įt-rauktas į UNESCO saugomų teri-torijų sąrašą. Čia įsikūrusi ir visusmetus veikia Kalėdų Senelio rezi-dencija. O gruodžio mėnesį turistaiviliojami daugelyje miestų rengia-momis kalėdinėmis vaikštynėmis,kurios Baltarusijoje vadinamos “ka-liady” (bendra žodžio šaknis prime-na bendrą istorinę praeitį).•

2012 11 05Lietuvos žinios16 Verslo orbita

Baltarusija laukia turistų iš Lietuvos

“Mes turime bendrą istorinę praeitį, ir jau vientai didina trauką, skatina norą pažinti,

pamatyti gretimą šalį. Matau puikią turizmoplėtros perspektyvą”, - sakė V.Dražinas.

“Pernai Lietuvą aplankė 2,26 mln. Baltarusijos piliečių, o mūsų šalyje viešėjo 1,88 mln. Lietuvos piliečių”, - vardijo ambasadorius V.Dražinas.Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

EGLĖ KIJAUSKIENĖ

Lietuviai mėsos nuperka 20 kartų daugiau nei žuvų produktų ir dažnai skundžiasi,kad šių neva negali nusipirkti.Bet žuvų pakankamai pasiūliusprekyboje paaiškėja, kad iš tiesųpirkėjai nedrįsta rinktis jiemsmažai žinomų vandens gėrybių.

Antai ispanų prekybininkai ma-no, kad lietuviams žuvis reikia pat-raukliai pateikti parduotuvėse irduoti dažniau jų gaminių paragau-ti - esą taip galima pirkėjus pripra-tinti prie neįprasto jiems skonio.

Tiesa, Lietuvoje viešėdamas Ispa-nijos parduotuvių tinklo “Supersol”vadovas Carlosas Garijo Garcia LŽpripažino, kad Ispanijoje žuvys taippat nėra būtiniausias produktas -jas ir ten populiarumu lenkia mėsa,tačiau žuvys pagal populiarumą tarpispanų pirkėjų yra trečioje vietoje,o tarp lietuvių - tik šeštoje.

“Žuvų Lietuvoje suvartojama vis darpalyginti nedaug: mūsų tinklo parduo-tuvėse mėsos nuperkama 20 kartųdaugiau nei žuvų produktų. Norėda-mi paskatinti jų vartojimą nusprendė-me pirkėjus pakviesti į Žuvų turgų -čia gausesnis šviežių ir atvėsintų žuvųbei jūrų gėrybių asortimentas. Tikimės,kad greitai ir ant lietuvių stalo vis daž-niau atsiras įvairesnių žuvų ir jūrų gėry-bių”, - LŽ sakė “Maxima LT” Maistoprekių pirkimo departamento direk-torius Tomas Marcinkevičius.

Ispanai mokė lietuviusSu Ispanijos parduotuvių tinklu

“Supersol” bendradarbiaujanti UAB“Maxima LT” nusprendė pasinaudo-ti ispaniškomis žuvų prekybos tradici-jomis, savo tinklo parduotuvėse įkūrėskyrius Žuvų turgus ir pasikvietusi įpagalbą ispanų žuvų pardavimo spe-cialistus įvairiomis akcijomis bei de-gustacijomis spalį lietuvius pratino priejūrų gėrybių ir egzotiškų žuvų skonio.

Visą mėnesį “Maxima LT” kvieti-mu Lietuvoje viešėjo trys žuvų spe-cialistai iš Ispanijos, kur darbas sužuvimis laikomas ispanų kultūrosdalimi. Jie važinėjo po visą Lietuvąir mokė “Maximos” parduotuviųdarbuotojus, kaip paruošti žuvis,kaip jas patraukliai patiekti ledo vit-rinose, konsultavo, kaip žuvų išdoro-jimo paslaugas bei jų patiekalų re-ceptus siūlyti Lietuvos pirkėjams.

18 metų žuvų pardavimo skyriujedirbęs Ispanijos specialistas C.Gari-jo Garcia susidarė įspūdį, kad lietu-vių pirkėjai nėra įpratę prie servisožuvų skyriuje. “Ispanų prekybinin-kai, kurie žuvų paruošimo ir parda-vimo tradicijas perduoda šimtmečiaisiš kartos į kartą, visada pasisveikinasu pirkėju, stengiasi jį prakalbinti, pa-dovanoti šypseną. Žuvų skyriuje bū-tinai turi dirbti nuolatinis, žuvų tvar-kymą išmanantis specialistas, kuriuopirkėjas galėtų pasitikėti kaip drau-gu. Antras dalykas - žuvų vitrinų iš-vaizda. Jos turi patraukti pirkėjų akį.Trečias svarbus dalykas - didelis švie-žių žuvų ir jų išdorojimo paslaugųpasirinkimas, kad pirkėjas, grįžęs na-

mo, galėtų žuvis dėti tiesiai į keptu-vę”, - patirtimi dalijosi ispanas.

Paklaustas, kokias jūrų gėrybes la-biausiai pirko lietuviai Žuvų turguje,ispanas apgailestavo, kad ne molius-kus ir ne krevetes. “Pajūryje lietuviailabiausiai pirko karpius, o Panevėžy-je ir Vilniuje - lašišas. Mažai lietuviųrenkasi egzotiškesnio skonio žuvis.Reikia juos informuoti, o svarbiausia,duoti žmonėms jų gaminių paragau-ti. Kuo daugiau bus rengiama degus-tacijų, tuo greičiau lietuviai prie jųpripras taip, kaip ispanai”, - sakė jis.

C.Garijo Garcia pastebėjo, kad pa-

ruošti žuvį filė gabaliukais ispanaiprašo kur kas dažniau, o lietuviai ren-kasi gyvus karpius ir patys vargsta na-mie juos valydami, dorodami.

“Lietuvių klientai nežino, ką ga-li pasiūlyti žuvų cechas, nieko ne-klausinėja. O ispanai įpratę, jog žu-vų skyriaus darbuotojai padarysviską, kad žuvys galėtų keliauti tie-siai į pirkėjo keptuvę”, - skirtumusatskleidė jis.

Apetitą “gerina” kainaLŽ skaitytoja Joana pasakojo, kad

pasisvečiavusi Italijoje buvo suža-

vėta keptų ant žarijų karališkųjųkrevečių skonio. Grįžusi į Lietuvą jisumanė palepinti šeimą tokiu patie-kalu, bet gerus norus sustabdė šiųkrevečių kaina Lietuvoje.

“Nedidelis jų maišelis parduotu-vėje kainuoja dvidešimt kelis litus.Supratau, kad tokios krevetės ne-taps įprasta mano šeimos racionodalimi, ir nepirkau jų”, - pasakojoJoana.

Tuo tarpu visi “Maxima LT” pre-kybos tinklo klientai spalio mėnesįgalėjo mažesnėmis kainomis įsigy-ti nematytų žuvų, krevečių, molius-kų, kalmarų, austrių, krabų ir kitųjūrų gėrybių. Į Žuvų turgaus sky-rius, veikiančius “Maximos” par-duotuvėse, buvo atgabenta ryklių,auksinių doradų, tunų, kardžuvių,papūgžuvių, ledjūrio menkių, afri-kinių šamų, kefalių ir kitų retesniųžuvų. Juose rengtose degustacijosepirkėjams buvo siūloma nemoka-mai paragauti šių egzotiškesnių žu-vų patiekalų.

Olga Malaškevičienė, “MaximaLT” atstovė ryšiams su visuomene,LŽ sakė, kad bendrovė visada keliskartus per savaitę žuvis vežėsi iš vi-same pasaulyje garsėjančių Pran-cūzijos ir Norvegijos žuvų turgų.

“Pastaruoju metu tik gerokai iš-plėtėme jų asortimentą. Jį papildė-me beveik 30 naujų rūšių žuvų irjūrų gėrybių, daugiausia iš Atlantovandenyno ir Viduržemio jūros. Odėl kainų - tai specialių pasiūlymųir akcijų klientams taikysime ir atei-tyje”, - pasakojo ji.•

Pratino prie moliuskų, bet pirko karpius

C.Garijo Garcia: “Mažai lietuvių renkasi egzotiškesnio skonio žuvis.”Romo Jurgaičio nuotrauka

Verslo orbita 172012 11 05Lietuvos žinios

KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

Lietuvos darbo biržos duo-menimis, darbuotojų išvadinamųjų trečiųjų šalių,esančių už Europos Są-jungos (ES) ribų, skaičius

mūsų krašte augo iki 2008 metų.Per ekonomikos recesiją iki 2010metų jis staiga krito, paskui vėl pa-šoko. Tokios buvo ir valstybės eko-nomikos tendencijos pagal bend-rojo vidaus produkto augimą.

Atvyksta noriaiPersonalo paieškos bendrovės

“Master Class Lietuva” direktorėsLauros Duksaitės-Iškauskienės teigi-mu, paprastai dirbti Lietuvoje kviečia-mi kandidatai iš trečiųjų šalių noriaisutinka atvykti - juos vilioja galimybėgauti ilgalaikę vizą ES valstybėje. Lei-dimas dirbti ir gyventi Lietuvoje pir-mąkart suteikiamas dvejiems metams.Vėliau jį galima pratęsti, jei tokios pa-čios kvalifikacijos darbuotojų Lietu-voje vis dar trūksta.

Personalo paieškos specialistė at-kreipia dėmesį ir į tai, kad kartaisretesnių specialybių atstovų atsi-randa ir Lietuvoje, tačiau jų paslau-gų neretai linkstama atsisakyti. Matjie prašo gerokai aukštesnio atlygi-nimo, negu gauna kitų sričių kvali-fikuoti specialistai toje įmonėje, ospecialistą iš trečiosios šalies tenki-na ir neką didesnė alga, negu mo-kama kitiems.

“Aukštos ar specifinės kvalifika-cijos darbuotojai Ukrainoje, Balta-rusijoje, Rusijoje ir kitose ne ES ša-lyse Lietuvos įmonėms surandamitiesioginės atrankos būdu - per re-komendacijas. Vieša atranka tokiaisatvejais nėra skelbiama. Atrenka-mų darbuotojų prašomas darbo už-mokestis dažniausiai būna panašuskaip ir vietos specialistų”, - pasako-jo L.Duksaitė-Iškauskienė.

Darbo rinkos analitikai atkreipiadėmesį, kad iki 2008 metų dirbti Lie-tuvoje daugiausia buvo kviečiama to-limųjų reisų vairuotojų, statybinin-kų, kitų darbininkiškų profesijųatstovų, o nuo 2011-ųjų kviečiamųdarbuotojų specializacija ėmė labiaukeistis. Kaip ir anksčiau, nemažai at-vyksta dirbti krovininio transportovairuotojų, kitą didelę dalį sudarolaivų statybos ir remonto specialis-tai bei kvalifikuoti suvirintojai. Ta-čiau kita didelė dalis jau tenka tech-ninių specialybių atstovams, kuriųtrūksta Lietuvoje.

Lietuvos investuotojų forumo vyk-domoji direktorė Rūta Skyrienė pa-žymi, kad tarpininkaujant jos vado-vaujamai organizacijai daug bankiniųsistemų programų kūrėjų pastaraisiaismetais pasikviečiama iš Indijos.

Kai trūksta savų“Įmonės plečiasi ir auga, laimi vis

didesnius ar specifinius užsakymus,todėl joms reikia patyrusių dažnaisiauros kvalifikacijos specialistų. Irjos negali darbuotojų užsiauginti,suteikti jiems laiko mokytis - čia irdabar reikalingi specialistai, kurieiškart galėtų užtikrinti, kad užsaky-mas bus įvykdytas kokybiškai”, -aiškino L.Duksaitė-Iškauskienė.

Pasak jos, Lietuvos įmonės yrakonkurencingos tarptautinėje rinko-je, todėl paprastai darbuotojų trūks-

ta eksporto projektams ir paslau-goms, ne namų rinkai - atvykstančiųdarbuotojų sukuriamos paslaugosteikiamos ir parduodamos užsako-vams užsienyje. Lietuvos ekonomi-kai tai irgi naudinga, nes mokesčiaiir eksporto pajamos lieka čia.

Įdarbinimo specialistų skaičiavi-mais, Lietuvos informacinių techno-logijų įmonės galėtų įdarbinti apie 10proc. daugiau darbuotojų, jei rastų jųreikiamos kvalifikacijos. Atitinkamaisparčiau vyktų įmonių plėtra, būtų su-kuriama bei parduodama daugiau pa-slaugų, augtų paslaugų eksportas. Taididintų įmonių apyvartą, būtų moka-ma daugiau socialinio draudimo ir ki-tų mokesčių, skatinamas vidaus varto-jimas. Tai ypač aktualu, kai liekaaukštas emigracijos lygis.

Lietuvos pramonininkų konfedera-cijos (LPK) Verslo socialinės politikosir teisės departamento direktorė Dovi-lė Baškytė LŽ prognozavo, kad darboimigrantų srautas į Lietuvą ne tik ne-mažės, bet, matyt, didės ir kviečiamųdarbuotojų specialybių spektras. To-kia tendencija bent keletą metų išliksne tiek dėl ekonomikos augimo, kiek

dėl demografinių procesų Lietuvoje.“Tekstilės įmonių vadovai mato,

kad po penkerių metų jau neturėsšios pramonės inžinierių, nes per tąlaikotarpį dalis sulauks pensinio am-žiaus, o naujų specialistų nerengia-ma. Todėl, matyt, ir kitai pramonei,ypač lengvajai, jau teks vis daugiauprofesionalų dairytis trečiosiose ša-lyse”, - sakė ji.

Orientavimas debesyseD.Baškytės nuomone, iš esmės

pakeisti besiklostančią padėtį galė-tų nebent kryptingas orientavimasabiturientus aktyviau rinktis ne hu-manitarinių ir socialinių, o techniniųspecialybių studijas.

Ji pripažįsta, kad apie tai valdžioje iraukštesniuose sluoksniuose kalbamajau ne pirmi metai, tačiau ant žemės,iki bendrojo lavinimo mokyklų, kurir turi vykti konkreti profesinio orien-tavimo veikla, šios idėjos dar retai nu-sileidžia.

“Gal dar yra pramonininkų, įvai-rių valdžios institucijų, švietimo sis-temos tarpusavio komunikacijosspragų, nors negalima teigti, kad nie-ko nevyksta. Pavyzdžiui, LPK bend-radarbiauja su universitetais, kiek

įmanoma prisideda prie pagalbosrengiant technines specialybes pasi-rinkusius studentus”, - pasakojoD.Baškytė.

Kita vertus, pripažįsta ji, pramonėsįmonių vadovai labai konkrečiai gali iš-vardyti profesijas, kurių atstovų trūks-ta šiandien, bet negali būti garantuoti,ar jų tikrai taip reikės po penkerių ardešimties metų, nes nežinia, kur linkpasuks ekonomika. Be to, užsitęsusspecialistų deficitui, kai kurių bendro-vių veiklą gali tekti perorientuoti, o kaikurioms gal teks ir visiškai sustoti.

Imigracija ribojamaLietuva, kaip ir kitos ES narės,

imigracijos iš trečiųjų šalių proce-sus stengiasi kontroliuoti, todėl pa-sikviesti reikalingą specialistą iš tre-čiosios šalies darbdaviui kartaisužtrunka ir pusmetį.

R.Skyrienė pripažįsta, kad dar-bo imigraciją iš trečiųjų šalių kont-roliuoja ir kitos ES valstybės, bet,jos nuomone, Lietuvoje kai kuriųreikalavimų logika, jei nedaromaišimčių, kartais būna sunkiai pa-aiškinama.

Dabartinė tvarka, anot R.Skyrienės,nėra visiškai gera, nes darbo birža rei-kalauja jos puslapiuose mėnesį skelb-ti netgi vadovų paiešką. “Pavyzdžiui,vienos garsios tarptautinės kompani-jos skyriui Lietuvoje prireikė įdarbin-ti padalinio vadovą. Jai nebūtų pro-blemų iškart pasikviesti tokį vadovą iškito kompanijos skyriaus trečiojoje ša-lyje, juolab kad užsienio kompanijosenuolat vyksta vadovų rotacija. Tokiuatveju iš tiesų juokinga yra skelbtipaiešką darbo biržoje. Tačiau gautibiržos leidimą įdarbinti užsienietį yrabūtina, todėl privalu vykdyti ir šį rei-kalavimą. Bet juk tai ne ekonominismigrantas, o tos pačios kompanijosdarbuotojas”, - pasakojo R.Skyrienė.

Nekaip investuotojų akyse, anotjos, atrodo ir reikalavimas pateiktipatalpų, kuriose gyvens būsimasspecialistas ar vadovas, savininko su-tikimą. Mat nemaža dalis tokių dar-buotojų yra apgyvendinami viešbu-čiuose, kurių savininkai nebūtinaigyvena Lietuvoje.

Regionuose užsieniečių nerasiPlika imigracijos statistika, ne-

pažvelgus atidžiau, gali klaidinti.“Susieti imigracijos mastus su eko-nomikos tendencijomis iš tiesų yranatūralu, nes augant ekonomikaidaugėja darbo vietų, o kartu prireikiadaugiau ir retesnių specialistų”, - pri-pažįsta R.Skyrienė.

Tarptautinės migracijos organi-zacijos Vilniaus biuro duomenimis,užsieniečių iš trečiųjų šalių, gyve-nančių Lietuvoje, kaita atskleidžia,jog šiemet, palyginti su 2011 metais,jų smarkiai pagausėjo tik Vilniaus irKlaipėdos apskrityse, o visose kito-se akivaizdžiai sumažėjo.

R.Skyrienės nuomone, taip yrapirmiausia dėl to, kad Vilniuje su-telkta didžioji dalis pramonės įmo-nių, informacinių paslaugų bend-rovių. Be to, nemažą imigrantų dalįsudaro jau ganėtinai platus kiniškųpatiekalų restoranų tinklas. Klai-pėdoje užsieniečių skaičius didėjadaugiausia laivų statyklų sąskaita.

Kitose apskrityse ir gyventojųemigracijos mastai didesni, ir pra-monė sunkiai atsitiesia.•

Darbo vietos

Ekonomiką pagerinti teks imigrantamsAntri metai auganti darbo imigracija rodo ekonomikos atsigavimą, bet kartu didėja ir regionų atskirtis. Darbo imigracijos duomenys atspindi ir realią valstybės ekonomikos būklę.

Daug bankinių sistemų programų kūrėjų pastaraisiais metais pasikviečiama iš Indijos.LŽ archyvo nuotrauka

41 KALENDORINĖ DIENALietuvos darbo biržos vyriausiosios spe-cialistės Mildos Jankauskienės teigimu,darbdaviai privalo pirmiausia registruotilaisvas darbo vietas ir viešai skelbti kvalifi-kacinius reikalavimus pretendentams,siekiantiems jas užimti.Mėnesį Lietuvos darbo biržoje vykdo-ma tinkamų kandidatų į laisvą darbovietą atranka, atsižvelgiant į darbdaviosuformuotus reikalavimus turėti atitin-kamą kvalifikaciją, gebėjimus, darbopatirtį ir pan.Per mėnesį nepavykus rasti tinkamodarbuotojo Lietuvoje arba kitoje ES ša-lyje, darbdavys gali teikti prašymą dėl

užsieniečio iš trečiųjų šalių įdarbinimo.Jam taikomi lygiai tokie patys reikalavi-mai turėti atitinkamą kvalifikaciją, gebė-jimus, darbo patirtį ir pan.“Užsieniečio prašymas dėl leidimo dirb-ti gavimo turi būti išnagrinėtas ne vė-liau kaip per 41 kalendorinę dieną, odėl aukštos profesinės kvalifikacijos dar-buotojo ir trūkstamos profesijos dar-buotojo - ne vėliau kaip per 24 kalendo-rines dienas nuo dokumentų gavimo. Ištikrųjų leidimai dirbti yra išduodamigreičiau, t. y. per 3-4 savaites. Leidimodirbti pagrindu užsieniečiai gauna leidi-mą laikinai gyventi arba daugkartinę D vizą”, - tvirtino M.Jankauskienė.

Lietuvos informaciniųtechnologijų įmonės galėtų įdarbinti apie

10 proc. daugiaudarbuotojų, jei rastų

reikiamos kvalifikacijosspecialistų.

Darbo imigrantų į Lietuvą donorės per tris 2012 m. ketvirčius, proc.

Šaltinis: Lietuvos darbo birža

Baltarusija43

Ukraina40

Kinija4

Rusija3

Kitos (31 valstybė)10

2012 11 05Lietuvos žinios18 Verslo orbita

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS1 euras 3,4528

1 JAV doleris 2,6759 +0,5493%

10 000 Baltarusijos rublių 3,1518 +1,0153%

1 Šveicarijos frankas 2,8617 +0,1398%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,2871 +0,4852%

10 Čekijos kronų 1,3675 -1,0823%

10 Danijos kronų 4,6286 -0,0216%

1 DB svaras sterlingų 4,3071 +0,5735%

100 Vengrijos forintų 1,2257 +0,5385%

100 Islandijos kronų 2,1158 +1,1627%

100 Japonijos jenų 3,3307 -0,2312%

100 Kazachstano tengių 1,7742 +0,5298%

1 Latvijos latas 4,9599 +0,0101%

10 Norvegijos kronų 4,6957 +1,1521%

10 Lenkijos zlotų 8,3780 +0,2411%

100 Rusijos rublių 8,5210 +0,3263%

10 Švedijos kronų 4,0055 -0,1922%

1 Turkijos naujoji lira 1,4957 +0,8491%

10 Ukrainos grivinų 3,2647 +0,2910%

2012 11 05, LB

NUOSTOLIAI SUMENKO

Nacionalizuoto bankrutuojančiokomercinio banko “Snoras” gru-pei priklausantis bankas “Finas-ta” per devynis šių metų mėne-sius patyrė 256 tūkst. litųneaudituotų nuostolių - 15,8 kar-to mažiau nei 2011-ųjų sausio-rugsėjo mėnesiais, kai bankonuostoliai siekė 4,046 mln. litų.Banko turtas per devynis šių me-tų mėnesius padidėjo 22,6 proc. irrugsėjo pabaigoje siekė 353,658mln. litų, paskolų ir gautinų sumųportfelis išaugo 37,9 proc., iki68,939 mln. litų. Taip teigiama“Finastos” banko trijų 2012 metųketvirčių veiklos ataskaitoje. “Fi-

nastos” teigimu, per devynis šiųmetų mėnesius bankas uždirbo385 tūkst. litų neaudituoto pelnoiki paskolų vertės sumažėjimo, ogrynuosius veiklos nuostolius lė-mė per tris ketvirčius suformuo-tas 641 tūkst. litų paskolų vertėssumažėjimas. Bankas rugsėjo pa-baigoje iš viso buvo suformavęs5,014 mln. litų specialiųjų atidėji-nių, iš jų 3,906 mln. litų yra susijęsu paskolomis “Snoro” grupėsįmonėms. Specialiųjų atidėjiniųsantykis su paskolų portfeliu rug-sėjo pabaigoje sudarė 8 proc. (beatidėjinių “Snoro” grupei - 1,77proc.). Banko grynosios palūkanųpajamos šiemet, palyginti su2011-ųjų sausiu-rugsėju, padidėjo

55,7 proc., iki 8,086 mln. litų,grynosios paslaugų ir komisiniųpajamos sumenko 43,5 proc., iki1,705 mln. litų.

NEDARBAS NEMAŽĖJA

Lietuvoje nedarbo lygis rugsėjį,trečią mėnesį iš eilės, išliko sep-tintas pagal dydį tarp 27 EuroposSąjungos (ES) valstybių ir siekė12,9 procento. Tai pranešė ES sta-tistikos agentūra Eurostatas. Pa-našus nedarbas buvo ir Bulgarijo-je, ji pagal šį rodiklį užėmėaštuntąją vietą (12,4 proc.). Di-desnis nedarbas toliau registruo-tas finansų krizės krečiamose ES

šalyse - Ispanijoje (25,8 proc.) irGraikijoje (liepą - 25,1 proc.), taippat Latvijoje (antrąjį ketvirtį -15,9 proc.), Portugalijoje (15,7proc.), Airijoje (15,1 proc.) irSlovakijoje (13,9 proc.). Jaunimoiki 25 metų nedarbas Lietuvojerugsėjį siekė 26 procentus. Ispa-nijoje - net 54,2 proc., Danijoje -vos 8 procentus. Eurostatas, rem-damasis turimais išankstiniaisduomenimis, skelbia, kad visojeES nedarbo lygis rugsėjį siekė10,6 proc., darbo neturėjo 25,8mln. žmonių. Mažiausias nedar-bas rugpjūtį fiksuotas Austrijoje(4,4 proc.).

LŽ, BNS

VIDA BORTELIENĖ

Lietuva su džiaugsmu priima Kaliningrado srities turistų išleidžiamus pinigus prekyboscentruose, paslaugų įmonėse irsanatorijose. Bet mūsų kraštuidėl rusų kelionių maršrutų nuorudens tenka varžytis su lenkais.

Prieš kelis mėnesius Lenkijos pra-dėtas eksperimentas - be vizų įsileistiKaliningrado srities gyventojus - mūsųšalies verslininkams kelia pavydą. Lie-tuva sveikino tokią kaimynų iniciaty-vą, tačiau pati taikyti analogiškų sąlygųbe sutarties su Rusija negali.

Ekonominis turizmasLenkijos pasienio su Kaliningrado

sritimi gyventojams tenka atnaujinti ru-sų kalbos įgūdžius. 350 kilometrų pa-sienio su Rusija ruože atsidūrusių mies-telių prekybą atgaivino prasiveržusižmonių judėjimo laisvė. Kaliningradie-čiai nuo liepos pabaigos turi galimybęvykti į Lenkiją iki 50 kilometrų atstumunuo sienos be vizų. Vienintelis reikala-vimas kertant sieną - turėti 20 eurų kai-nuojantį vietinio pasienio eismo leidi-mą, įrodantį, kad regione žmogusgyvena ne trumpiau nei 3 metus.

Daugumos maisto produktų kainosLenkijoje yra perpus mažesnės, kaip irvaistų, chemijos priemonių, statybiniųmedžiagų. Ežerų krašte geresnės poil-sio sąlygos, gausu lankytinų istoriniųvietų, todėl Varmijos Mozūrų vaivadi-jos viešbučiai pradėjo vilioti rusus iš-skirtinėmis nuolaidomis, aktyviai rek-lamuojasi Kaliningrado informacijospriemonėse. 18 tūkst. gyventojų turin-čiame Branevo mieste, esančiame už10 kilometrų nuo sienos, pusiaukelėjetarp Gdansko ir Kaliningrado, specia-liai rusams statomas didžiulis preky-bos centras. Iš Kaliningrado į Gdynęper Branevą kursuoja traukinys, o taijau iškart garantuoja lankytojų minią.Tikimasi, kad verslo pagyvėjimas pa-sienio ruože sumažins gyventojų ne-darbą, kuris Varmijos Mozūrų regioneyra didžiausias Lenkijoje.

Tuo metu lenkus į Kaliningrado sri-tį traukia degalų kainų skirtumas, todėlMamonovo 2 ir Bagrationovsko sienoskirtimo punktuose nuolat susidaro au-tomobilių eilės. Pasak vietos spaudos,eksperimentą atlikę deputatai piktina-si, kad lenkų pareigūnai saviškius pra-leidžia greitai, o rusams neva tenkalaukti valandą ar ilgiau. Nors supapras-tinta sienos kirtimo tvarka trunka tiktris mėnesius, valdininkai pradeda ne-rimauti, kad lenkų pinigai nekompen-suos Kaliningrado srities ekonomikosnuostolių dėl vietinės prekybos nuos-mukio ir masinio pinigų išvežimo. Sri-

ties valdžios sluoksniuose kyla diskusi-jų dėl pigesnių lenkiškų dešrelių popu-liarumo ir rinkos reguliavimo. Perpar-davinėtojų gausu visuose Kaliningradosrities lauko prekybos taškuose. Vieti-nių mėsos gaminių paklausa kritopenktadaliu. Aiškinama, kad kainųskirtumą nulemia ne tiek gaminių ko-kybė, kiek kainodara.

Europos Sąjungoje (ES) ir Rusijo-je yra skirtingos finansinės sistemos,pramonės plėtrą rusams varžo bran-gios bankų paskolos. Bet rūpesčiai dėlpigesnių lenkiškų produktų esą ka-muoja ir Lietuvą, nors čia produktųkokybė yra gera, - teisina padėtį Kali-ningrado srities žemės ūkio ministrasVladimiras Zarudnis.

Išduoda tarpininkaiLenkijos generalinis konsulatas Ka-

liningrade išplatino pranešimą, kad ne-trukus vizas ir sienos kirtimo leidimuspradės išdavinėti konkursą laimėjusibendrovė “VFS Global”: nuo lapkričio16 dienos - Kaliningrade, nuo lapkri-čio 30 dienos - Sovetske, nuo gruodžio12 dienos - Černiachovske atidaromivizų centrai.

Konsulatui darbą lengvinantys tarpi-ninkai ims pusės valstybinės rinkliavos

dydžio mokestį - už vizos išdavimą -17,5 euro, už leidimą lankytis 50 kilo-metrų ruože teks pakloti 10 eurų.

Be pertraukos Lenkijoje rusams gali-ma išbūti iki 30 dienų, per pusę metų -ne ilgiau kaip 90 dienų.

Iki šiol jiems buvo galima registruo-tis ir leidimą gauti nemokamai konsu-late. Pranešama, kad laisvų vietų re-gistracijai šiais metais nebeliko, bettiems, kurie suspėjo užsirašyti, mokėti10 eurų už leidimų išrašymą nereikės.

Lenkijos piliečiams į pasą įklijuo-jamas specialus lipdukas, rusams iš-duodama plastikinė kortelė, išspaus-dinta Lenkijoje. Manoma, kad permetus, įskaitant ir turinčiuosius Šen-

geno vizas, Lenkijos ir Rusijos sienąkirs 4 mln. žmonių.

Pirmieji leidimai, galiosiantys 2 me-tus, išduoti rugpjūčio pabaigoje. Vėliaujuos numatoma išduoti 5 metų laiko-tarpiui. Į leidimus pretenduojančių as-menų, Europos migracijos tinklo duo-menimis, Kaliningrado srityje yra per940 tūkstančių.

Lenkijoje įsigyti leidimą vykti į Ka-liningrado sritį be vizos gali daugiaukaip pusė milijono Pamario, VarmijosMozūrų vaivadijos, Gdansko, Gdynės,Olštyno miestų gyventojų. Lenkai tiki-si dvigubos naudos: smulkiojo verslopajamų iš prekybos ir sutaupytų išlai-dų degalams ar cigaretėms.

Tačiau eksperimentas Lenkijai keliagrėsmę, kad didelė migracija sukels nu-sikalstamumo bangą, atsiras nelegaliųsamdinių. Lenkijos pasienio tarnybospranešė sustiprinusios lankymo reži-mo pažeidimo kontrolę. Be vizos iš Ka-liningrado srities atkeliavęs asmuo, su-laikytas toliau nuo sienos nei už 50kilometrų, gali būti baudžiamas drau-dimu lankytis Šengeno sutarties šalyse5 metus.

Lietuva pasirengusi“Skruzdėlių” arba “nešikų” (rus. k. -

chelnoki) migracija vadinamas reiški-nys, kai kasdien per sieną žmonės trau-kia būriais pėsčiomis įsigyti kasdieniųbuities prekių, o mašinų karavanaivyksta benzino, nepalietė turtingesnių-jų kaliningradiečių įpročių naudotis vi-somis Šengeno vizos galimybėmis. Jiekol kas neatsisako išvykų į Lietuvą.

Pasak Lietuvos generalinio konsuloKaliningrade Vaclavo Stankevičiaus,rusams patinka lietuviški maisto pro-duktai ir kitos prekės. Bet pagrindiniskelionių tikslas dažnai būna kokybiš-kos medicinos paslaugos, ypač kardio-chirurgijos, bei sveikatos ir grožio pro-cedūros, kurių srityje labai trūksta.Mėgstama lankytis Druskininkuose,Birštone, Palangoje. Todėl išduodamųvizų į Lietuvą kasmet padaugėja dešim-timis tūkstančių.

Užsienio reikalų ministerijos Infor-macijos ir viešųjų ryšių departamentodirektoriaus pavaduotoja Daiva Rima-šauskaitė LŽ patikino, kad Lietuvasuinteresuota palengvinti Kaliningra-do srities pasienio gyventojams sienoskirtimo procedūras, tačiau privalo lai-kytis prisiimtų Šengeno teisės nustaty-tų įsipareigojimų bei atsižvelgti į ES tei-sės reikalavimus.

“Lietuva laikosi pozicijos, kad vieti-nio eismo sutartis yra skirta visų pirmapasienyje gyvenančių žmonių kelio-nėms supaprastinti, ir yra pasirengusiartimiausiu metu tokią sutartį pasirašy-ti”, - aiškino ministerijos atstovė.

D.Rimašauskaitė priminė, kad Lie-tuva pirminį susitarimo dėl vietinio eis-mo per sieną su Kaliningrado sritimitekstą su Rusija buvo suderinusi dar2009 metais, tačiau Rusijos netenkinoLietuvos pozicija, kad susitarimasapimtų 30-50 km pasienio zoną, ir jipasitraukė iš derybų.

2011 metų gruodžio mėnesį buvopriimtas Europos Parlamento ir Tary-bos reglamento 1931/2006 pakeitimas,kuriuo visai Kaliningrado sričiai sutei-kiamas pasienio teritorijos statusas irsudaroma galimybė joje taikyti vietinioeismo tvarką. Lietuvos teritorijoje jis ga-lėtų būti taikomas 30-50 km pločio pa-sienio ruože, kaip ir numato 1931/2006reglamentas. Lietuva yra pasirengusiatnaujinti derybas.•

Manoma, kad per metus,įskaitant ir turinčiuo-

sius Šengeno vizas,Lenkijos ir Rusijos sieną

kirs 4 mln. žmonių.

Lenkiška dešra tinka visiems kaimynams

Daugumos maisto produktų kainos Lenkijoje yra perpus mažesnės, kaipir vaistų, chemijos priemonių, statybinių medžiagų. / LŽ archyvo nuotraukos

Be pertraukos Lenkijoje rusams galima išbūti iki 30 dienų, per pusę metų - ne ilgiau kaip 90 dienų.

Trumpai

Prieš paskutinį, XXXVI, Lietuvosfutbolo A lygos turą titulą gi-nantis Panevėžio “Ekranas” tik tašku lenkia čempiono var-do siekiantį Vilniaus “Žalgirį”, o Marijampolės “Sūduva” vakarjau užsitikrino bronzos medalius.

A lygos dešimties komandų tur-nyro lyderis “Ekranas” (85 tšk.)penktadienio vakarą per XXXV tu-ro rungtynes namie 6:2 (1:1) nuga-lėjo 8 pozicijoje esantį Klaipėdos“Atlantą” (24 tšk.) ir nuo jį perse-kiojusio vicečempiono “Žalgirio”nutolo 4 taškais. Tačiau vakar vil-niečiams be kovos įskaityta pergalėprieš iš A lygos pasitraukusį sosti-nės klubą REO ir “Žalgirį” (84 tšk.)

nuo čempionų vėl skiria tik taškas.A lygos nugalėtojas paaiškės atei-nantį sekmadienį. Tą dieną “Ekra-nas” svečiuose susikaus su Pakruo-jo “Kruoja”, o “Žalgiris” Alytujestos prieš vietos “Dainavą”. Abejosrungtynės prasidės 13 valandą.

Vakar Marijampolėje vykęs “Sū-duvos” ir “Kruojos” susitikimasbaigėsi taikiai - 1:1 (1:1). Iki šiosdvikovos marijampoliečiai turėjo66 tšk., “Kruoja” - 64. “Sūduvai”sekmadienio rungtynėse užteko ly-giųjų, kad užsitikrintų trečiąją vie-tą. Mat paskutiniame ture marijam-poliečiams automatiškai bus įrašytapergalė prieš “REO”. Taigi šiemetpakartojusi pernykštį iškovojimą“Sūduva” penktą kartą klubo isto-rijoje tapo A lygos prizininke.

Šeštadienį Šiauliuose vykusiosXXXV turo rungtynės tarp penkto-joje vietoje esančių “Šiaulių” (55tšk.) ir septintojoje - Alytaus “Dai-navos” (29 tšk.) baigėsi 3:3 (2:2). Vi-sus tris įvarčius į svečių vartus įmu-šė rezultatyviausias lygos žaidėjasArtūras Rimkevičius. Dabar jo sąs-kaitoje 35 įvarčiai.

Dvyliktąją pergalę priešpaskuti-nio turo rungtynėse iškovojo šeštą-ją vietą A lygoje užimanti Gargždų“Banga” (44 tšk.), ji šeštadienį sve-čiuose 3:1 (0:1) nugalėjo 9 pozici-joje esantį Tauragės “Taurą” (23tšk.). Šeimininkai susitikimą bai-gė be dviejų žaidėjų, šeimininkai -be vieno.•LŽ

Sportas 192012 11 05Lietuvos žinios

ROJUS ŽAIBAS

Žaisdama ULEB Eurolygos ketvirtąsias rungtynes Lietuvoskrepšinio lygos (LKL) vicečem-pionų ekipa Vilniaus “Lietuvosrytas” šešių komandų D grupė-je savaitgalį patyrė jau trečiąnesėkmę.

Dariaus Maskoliūno treniruojamiVilniaus krepšininkai Vokietijoje pra-laimėjo vietos klubui Bambergo“Brose Basket” - 78:84 (21:20, 14:25,29:17, 14:22).

Dabar Bambergo klubas D gru-pėje su “Lietuvos rytu” dalijasi 4-5vietas. Paskutinis žengia Belgradoklubas “Partizan” (Serbija), pralai-mėjęs visas keturias dvikovas.

Po rungtynių Vilniaus komandosstrategas D.Maskoliūnas internetinė-je klubo svetainėje kalbėdamas apiebanguotą savo auklėtinių žaidimą at-rodė sutrikęs: “Negalime suvaldytirungtynių tempo. Kai reikia sustoti,mes bėgame. Kai reikia bėgti, sustoja-me. Nepagauname ritmo. Tokių sū-puoklių žaisti tikrai negalima. Lei-džiame varžovams pabėgti, paskui -pasivejame, po to - vėl per kelias mi-nutes paleidžiame. Ne tas lygis, kadgalėtume taip žaisti. Bandėme ritmąstabilizuoti ir minutės pertraukėlėmis,ir deriniais. Nepavyko. Reikės anali-zuoti, kodėl.”

Bamberge vilniečių gretose rezulta-tyviausias buvo 24 taškus pelnęs Re-naldas Seibutis, 15 pridėjo NemanjaNedovičius, 12 - Janis Blūmas. Nu-galėtojų komandoje išsiskyrė Boštja-nas Nachbaras ir Antonas Gavelas -po 22 taškus.

32 minutes rungtyniavusiam re-zultatyviausiam “Lietuvos ryto”krepšininkui R.Seibučiui per rung-tynes pažeista dešinioji plaštaka ir

baimintasi, kad jis gali iškristi iš ri-kiuotės mažiausiai mėnesiui. Tačiauliūdnos prognozės nepasitvirtino, posportininkui atliktos kompiuterinėstomografijos komandos gydytojaskonstatavo, jog lūžio nėra - pažeistaspiršto sąnarys.

Tikimasi, kad R.Seibutis galės padėtisavo komandai ir per penktąsias Euro-

lygos rungtynes su trečiojoje pozicijojeD grupėje žengiančia Stambulo ekipa“Besiktas” (Turkija). Šis susitikimas nu-matytas lapkričio 8 dieną Vilniuje.

“Besiktas” savaitgalį patyrė jau ant-rą nesėkmę - namie 58:85 (18:22,14:22, 9:24, 17:17) pralaimėjo ketvirtąpergalę iš eilės šventusiai MaskvosCSKA ekipai (Rusija).•

Vilniečių nesėkmių šleifas sunkėja

Bamberge R.Seibučio (centre) patirta dešiniosios plaštakos trauma pasi-rodė lengvesnė, nei iš pradžių manyta. / AFP/Scanpix nuotrauka

Bronza jau “Sūduvos” kišenėje STATISTIKA“Sūduva” - “Kruoja” 1:1 (1:1). R.Ledesma(21 min.); Sergijus Žygalovas (38 min.).“Žalgiris” - REO 3:0. Be kovos.“Ekranas” - “Atlantas” 6:2 (1:1). A.Ver-telis (14 ir 60 min.), V.Kavaliauskas (56 ir76 min.), M.Samusiovas (80 min.), V.Luk-ša (89 min.); E.Razulis (41 min.), G.Žu-kauskas (71 min.).“Šiauliai” - “Dainava” 3:3 (2:2). A.Rim-kevičius (1 min., 12 min. - iš 11 m ir 89min.); L.Baranauskas (16 min.), P.Sakalis(45 min. - iš 11 m), M.Strauka ( 67 min.).“Tauras” - “Banga” 1:3 (1:0). R.Kuzinas (5 min.); G.Alaverdašvili (70 min. ir 84min.), R.Borusas (77 min.). Geltonosioskortelės: 22 min. T.Sirevičius, 80 min.L.Marongiu; 27 min. A.Jokšas, 38 min.A.Ivanauskas.Raudonosios kortelės: 43 min. N.Cuto-lo, 86 min. L.Martišauskis (“Tauras”); 89min. A.Jokšas (už 2-ą įspėjimą).

LENKAS PRIEŠ ISPANĄ

Prancūzijos sostinėje surengto ATPserijos teniso turnyro “BNP ParibasMasters” (prizų fondas - 2,428 mln.eurų) finale vakar vėlai vakare susiko-vė 30 metų ispanas Davidas Ferreras(ATP klasifikacijoje 5 vieta) ir lapkričio13-ąją 22 gimtadienį švęsiantis 203 cmūgio lenkas Jerzy Janowiczius (ATP-69). Ispanas pusfinalyje 7:5, 6:3 nuga-lėjo prancūzą Michaelį Llodrą (ATP-121), o J.Janowiczius 6:4, 7:5 šventėpergalę prieš kitą Prancūzijos tenisi-ninką Gilles’į Simoną. Kartu su pa-grindiniu prizu turnyro Paryžiuje nu-

galėtojui skirta 479 tūkst. eurų čekis iratitenka 1000 ATP taškų. O jau šian-dien Londone prasideda aštuoniųstipriausių planetos tenisininkų sezo-no baigiamasis turnyras “BarclaysATP World Tour Finals” (prizų fondas- 5,5 mln. svarų).

APGYNĖ TITULĄ

Čekijos sostinėje surengto 2012 metųFederacijų taurės (Fed Cup) turnyro -pasaulio moterų teniso komandiniųpirmenybių finale titulą apgynė Čeki-jos rinktinė. Ji 3:1 nugalėjo pirmą kar-

tą finale žaidžiančią Serbijos ekipa.Pirmąjį tašką čekėms pelnė Lucie Ša-faržova (WTA klasifikacijoje - 17 vie-ta), įveikdama Aną Ivanovič (WTA-12) - 6:4, 6:3, o antrajame susitikimešeimininkė Petra Kvitova (WTA-8)nugalėjo Jeleną Jankovič (WTA-22) -6:4, 6:1. Trečiajame mačo susitikimesekmadienį P.Kvitova 3:6, 5:7 pralai-mėjo viešniai A.Ivanovič, o tašką pa-dėjo L.Šafaržova, 6:1, 6:1 įveikdamaJ.Jankovič. Čekijos rinktinė “FedCup” laimėjo jau septintą kartą, anks-čiau ji tai padarė 1975, 1983, 1984,1985 ir 1988 metais, dar būdama Če-koslovakijos komanda.

“FORMULĖ-1”

Sekmadienį Jungtiniuose Arabų Emy-ratuose vykusio “Formulės-1” pasau-lio čempionato aštuonioliktame etape- Abu Dabio “Grand Prix” lenktynėse- pergalę šventė iš penktosios pozicijosstartavęs “Lotus-Renault” ekipos pilo-tas suomis Kimis Raikkonenas. Podvejų metų pertraukos į “Formulės-1”lenktynes sugrįžęs ir trečiąją vietąbendrojoje įskaitoje užimantis 33 me-tų K.Raikkonenas (198 tšk.) 55 ratus(305,355 km) įveikė per 1.45:58,667 irdevynioliktą savo pergalę per karjerąiškovojo po daugiau nei trejų metų

pertraukos. Antras finišavęs “Ferrari”komandos lenktynininkas ispanasFernando Alonso, nugalėtojo atsiliko0,852 sek., o trečias finišavo dėl kvalifi-kacijos reglamento pažeidimų pasku-tinis startavęs šio sezono lyderis beidviejų pastarųjų sezonų pasaulio čem-pionas vokietis Sebastianas Vettelis(“Red Bull-Renault”). Likus dviemetapams iki čempionato pabaigos ant-rąją vietą bendrojoje įskaitoje užiman-tis F.Alonso (245 tšk.) iki 10 taškų su-mažino atsilikimą nuo pirmaujančioS. Vettelio (255).

BNS, LŽ

2014 metų Europos vyrų rankiniočempionato atrankos turnyreLietuvos rinktinės planuota per-galė prieš Norvegijos komandąvakar Kaune sudužo į šipulius.

Antrojo turo trečiosios grupės rung-tynes sekmadienį lietuviai Kaunosporto halėje 21:28 (8:15) pralaimėjojau antrą pergalę šventusiai Norvegijosnacionalinei komandai. Lietuvių gre-tose 6 įvarčius pelnė Vaidotas Grosas,po 3 - Nerijus Atajevas, Augustas Straz-das ir Remigijus Čepulis, po 2 - Min-daugas Andriuška, Aidenas Malašins-kas ir Jonas Truchanovičius. Svečiųekipoje išsiskyrė Joakimas Hykkeru-das (6 įv.) ir Borge Lundas (5).

Tai buvo jau antra iš eilės GintaroSavukyno treniruojamos Lietuvosrinktinės nesėkmė atrankos varžybo-se. Prieš kelias dienas mūsų komandaišvykoje skaudžiai pralaimėjo pasau-lio ir olimpiniams čempionams Pran-cūzijos rankininkams - 18:27 (11:14).

Trečiąsias atrankos turnyro rung-tynes lietuviai žais išvykoje su Turki-jos komanda kitų metų balandį. Va-kar vėlai vakare turkai namie susitikosu pralaimėjimo kartėlio dar nepa-tyrusia tituluota Prancūzijos rinkti-ne (1 pergalė iš tiek pat galimų). Į2014-ųjų Europos čempionatą pa-teks po dvi geriausias kiekvienos gru-pės komandas.•LŽ

Svajonė žlunga

Norvegų vartus atakuoja M.Andriuška (Nr. 19). / Erlendo Bartulio nuotrauka

D GRUPĖBambergo “Brose Baskets” - Vilniaus“Lietuvos rytas” 84:78 (20:21, 25:14,17:29, 22:14). B.Nachbaras, A.Gavelas po22 tšk.; R.Seibutis 24, Nemanja Nedovičius15, 12 - J.Blūmas 12, S.Babrauskas 9.

LENTELĖ(pergalės, pralaimėjimai, taškųsantykis)1. “FC Barcelona Regal” 4 0 296:251

2. Maskvos CSKA 4 0 312:269

2. Besiktas 2 2 285:293

4. Lietuvos rytas 1 3 269:287

5. Brose Baskets 1 3 282:312

6. Partizan 0 4 279:311

C GRUPĖPirėjo “Olympiakos” (Graikija) - Zagrebo“Cedevita” (Kroatija) 79:77 (22:16, 20:19,14:18, 23:24). V.Spanoulis 21, K.Papaniko-laou 14; M.Bilanas 16, L.Andričius 15.1. Žalgiris 4 0 338:281

2. Anadolu Efes 3 1 334:282

3. Emporio Armani 2 2 335:333

4. Olympiakos 2 2 297:335

5. Caja Laboral 1 3 311:323

6. Cedevita 0 4 276:337

A LYGOS LENTELĖ(rungtynės, pergalės, lygiosios,

pralaimėjimai, įvarčių skirtumas,

taškai):

1. EKRANAS 35 26 7 2 81-25 85

2. ŽALGIRIS 35 26 6 3 78-21 84

3. SŪDUVA 34 20 6 8 74-37 67

4. KRUOJA 34 20 4 10 56-29 62

5. ŠIAULIAI 35 17 4 14 78-55 55

6. BANGA 35 12 8 15 41-40 41

7. DAINAVA 35 9 5 21 41-69 31

8. ATLANTAS 35 6 6 23 29-91 24

9. TAURAS 35 7 2 25 34-93 23

10. REO 24 5 4 15 26-45 19

Rezultatyviausias čempionato žaidėjas - 32

įvarčiai - Artūras Rimkevičius (“Šiauliai”).

Trumpai

BUTAI

IŠSINUOMOTŲ

Butą arba kambarį Vilniaus centre archi-tektūrą studijuojanti mergina (tvarkinga,neturinti žalingų įpročių). Tel. 8 630 69 377.

SODYBOS, SKLYPAI

PARDUODA

Sodybą Viesų k., prie Širvintos upės (5 kmnuo Širvintų, Ukmergės link, yra 4,08 hažemės, gyvenamasis namas, ūkiniai pasta-tai, šulinys, šalia asfaltuotas kelias, netoliparduotuvė, kaina - sutartinė). Tel. (8 5) 273 2008.

PERKA

Mišrų mišką visoje Lietuvoje. Už brangų -moka brangiai. Tel. 8 640 39 920.

Įvairų mišką (be tarpininkų). Gerai moka,atsiskaito iš karto. Tel. 8 627 66 063.

PASLAUGOS

Profesionali siuvėja, turinti ilgametę darbo patirtį, pagal individualius užsakymus siuva ir taiso kailinius, odos ir tekstilės gaminius. Vilnius, tel. +370 684 49 195.

Prijungia, taiso automatines skalbykles.Suteikia garantiją. Konsultuoja įsigyjantnaują, su transportavimo defektais arbanaudotą buitinę techniką. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

Taisau televizorius namuose. Konsultuoju, derinu ir t.t. Vilnius, tel.: 241 2501, 8 605 72 219.

GYVŪNAI, GALVIJAI

PARDUODA

Kumelę, šešerių metų. Kaina sutartinė.Tel. 8 690 88 377.

STATYBINĖS MEDŽIAGOS

PARDUODA

Įvairaus dydžio akmenis. Kaina sutartinė.Tel. 8 644 17 366.

MEDICINOS PASLAUGOS

Teismo medicinos profesorius konsultuo-ja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę,sveikatai padarytą žalą. Tel.: (8 5) 278 8403, 8 615 16 310.

Galiu nemokamai išgydyti nuo depresijosir patarti, kaip nuo jos apsisaugoti, kaippačiam atspėti ateitį. Apie tai ir manoknygoje “Psichoterapeuto patarimai. Iš kur atsiranda ligos. Kaip išgyventi be vaistų”. Kreiptis: Rasa Norkutė, iki pareikalavimo, Centrinis paštas, LT-92129 Klaipėda.

IEŠKO DARBO

Ekonomiką studijuojanti trečiakursė ieškoadministracinio darbo, susijusio su ūkine ko-mercine veikla, logistika. Tel. 8 651 62 085.

LEIDINIAI

PARDUODA

Visų firmų lengvųjų automobilių bei sunk-vežimių eksploatacijos bei remontožinynus, specializuoto remonto literatūrąautoservisams. Išrašo sąskaitas. Atveža.Tel.: (8 41) 39 21 99, 8 645 91 194.

ĮVAIRŪS

Parduodu 120 bosų akordeoną “Weltmeister Diana” ir pianiną “Riga”. Tel.: 8 670 98 506, (8 444) 52 102.

PRANEŠIMAI

2012 11 05Lietuvos žinios20 Klasifikuoti skelbimai

AB “Klaipėdos jūrų krovinių kompanija” (KLASCO)

PARDUODANAUDOTĄ RATINĘ

KROVOS TECHNIKĄ:

šakinius krautuvus: TOYOTA 1,5t; 5t; 10;

KALMAR 25 t; BOSS 32t;

uosto vilkikus SISU, traktorius:

KIROVEC, DZ-162, BOBCAT.

Pasiūlymus pirkimui prašome siųsti el. paštu rimvydas.girdvainis@klasco.ltiki 2012 11 20.

Papildoma informacija teikiama tel: 8 46 399418. Užs.V-2020

INFORMACIJA apie UAB “Bionovus” biomase kūrenamos jėgainės statybos Jočionių g. 13, Vilniuje galutinę atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo

1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas. UAB “Bionovus”, Konstitucijos pr. 7, LT- 09308 Vilnius, tel. (8-5) 239 4930, faks. (8-5) 239 4931, el. paštas: info@bionovus.lt.2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas. UAB “Bionovus” biomase kūrenamos jėgainės statyba.3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta. Vilniaus apskritis, Vilniaus m., Jočionių g. 13.4. Persvarstoma atsakingos institucijos - Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento priimta atrankos išvada. 2012-08-06, Nr.VR - 1.7 -843 - UAB “Bionuvus” biomasės kūrenamos jėgainės statybos Jočionių g. 13, Vilniuje poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.5. Motyvai peržiūrėti atrankos išvadą - Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012-08-09 rašte Nr. (12-37)-2-3320 pateikti motyvai:5.1 Atrankos išvadoje nepateikta informacija apie planuojamos ūkinės veiklos sanitarinę apsaugos zoną (toliau - SAZ). Pagal Specialiąsiasžemės ir miško naudojimo sąlygas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr.22-652) katilinėms, šiluminėms elektrinėms turi būti nustatoma SAZ pagal teršiančių medžiagų ir triukšmo sklaidos skaičiavimus. Sanita-rinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio19 d. įsakymu Nr. V-586 (Žin., 2004, Nr. 134-4878) numato šiuos SAZ ribų nustatymo būdus: atliekant poveikio visuomenės sveikatai ver-tinimą, kuris gali būti atskiras arba poveikio aplinkai vertinimo proceso dalis; pagal teisės aktų nustatytus SAZ ribų dydžius;5.2 Atrankos išvadoje nepateikta informacija apie UAB “Bionovus” planuojamos ūkinės veiklos ir gretimų objektų esamos ūkinės veik-los oro ir triukšmo taršos poveikį planuojamos objekto teritorijai ir gretimų teritorijų gyventojams;5.3 Galimas neigiamas psichosocialinis poveikis ir aplinkinių rajonų gyventojų nepasitenkinimas planuojama ūkine veikla.6. Pagrindiniai motyvai, kuriais buvo remtasi priimant galutinę atrankos išvadą:6.1. Persvarstant atrankos išvadą Vilniaus VSC atstovai paprašė pateikti papildomą informaciją. Susipažinęs su papildoma informacija PAVsubjektas 2012-10-11 raštu Nr. (12-37)-2-4270 informavo, jog poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.6.2. Planuojamą ūkinę veiklą numatoma vykdyti pramoninėje, aplinkosauginiu požiūriu mažai jautrioje, inžinerinės infrastruktūros po-žiūriu gerai išvystytoje teritorijoje.6.3. Paviršinės nuotekos bus surenkamos ir išleidžiamos į miesto lietaus nuotekų tinklus. Paviršinės nuotekos nuo galimai teršiamų te-ritorijų prieš išleidžiant į tinklus bus papildomai valomos. Jėgainėje susidarančios gamybinės ir buitinės nuotekos bus išleidžiamos į cent-ralizuotą miesto nuotekų tvarkymo sistemą.6.4. Jėgainėje bus įdiegta automatinė kontrolės sistema degimo parametrų kontrolei vykdyti.6.5. Sunkiųjų metalų bei kietųjų dalelių sugaudimui planuojamoje jėgainėje numatoma įrengti elektrostatinį filtrą.6.6. Jėgainėje azoto oksidų emisijų mažinimui planuojama naudoti antrines azoto oksidų mažinimo priemones.7. Priimta galutinė atrankos išvada. Biomase kūrenamos jėgainės statybos poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Užs.V-600

TELELOTO lošimo Nr. 865(2012 11 04)

Lentelė - 55 122 (3 x 18 374) Lt

Įstrižainės - 10 Lt

Eilutė - 3 Lt

Keturi kampai - 3 Lt

30 47 64 55 18 21 39 50 05 43 10 19 16 37 11 68 49 35 08 54 29 26 44 42 17 72 48 22 59 66 74 28 04 69 6751 20 33 23 01

61 40 60 46 75

70 03 38 45 62 24 57 06 63

Papildomi prizai:Ford Fiesta (TV) Virginija Alimienė Renault Thalia 0158957 Hyundai i20 0059869 Hyundai i20 0175099 Pakvietimai į TV 031*904, 047*248, 007*281. 10 000 Lt (tel. 1634, spalio 29 d.) - Kristina Ibragimova iš Radviliškio 10 000 Lt (te l. 1634, spalio 29 d.) - Nijolė Ona Martavičienė iš Vilniaus 10 000 Lt (tel. 1634, spalio 29 d.) - Rima Šilinskienė iš Skuodo rajonoPrognozė: Aukso puode bus - 700 000 Lt www.olifeja.lt

2012 11 05Lietuvos žinios22 TV programos

VILNIUSFORUM CINEMAS VINGIS

ASTERIKSAS IR OBELIKSAS JOS DIDENYBĖSTARNYBOJE (3D, komedija)5-7 d. 11.50, 14.45, 17.45, 20.40 val.GRĖSMINGAS (siaubo trileris)5-8 d. 18.15, 21 val.PAGROBIMAS 2. NEIŠVENGIAMAS KERŠTAS (trileris)5-8 d. 11.20, 13.30, 16, 18.20, 20.50 val.007 OPERACIJA SKYFALL (trileris)5, 8 d. 11, 12.30, 14.20, 16, 18, 19.30, 21.10 val.KAZINO APIPLĖŠIMAS (trileris)5-8 d. 11.30, 14.15, 16.45, 19.15, 21.45 val.MONSTRŲ VIEŠBUTIS (3D, animacinis filmas)5-7 d. 11, 13.15, 15.45 val.; 8 d. 11 val.MONSTRŲ VIEŠBUTIS (animacinis filmas)5-8 d. 12, 14, 16.45, 19 val.PRAGARAS ROJUJE (drama)5-8 d. 12.40, 15.30, 18.40, 21.50 val.KELYJE (komedija)5-8 d. 21.30 val.MEILĖ YRA VISKAS, KO REIKIA (komedija)5, 6, 8 d. 18.30 val.PABANDOM IŠ NAUJO (komedija)5, 7, 8 d. 13.45, 16.15, 19, 21.30 val.LAIKO KILPA (fantastinis veiksmo filmas)5, 6, 8 d. 15.55, 21 val.; 7 d. 15.55 val.PARANORMANAS (animacinis filmas)5-8 d. 11.30, 13.30 val.LAUKINIAI (komedija)5-8 d. 15.30, 20.30 val.Į ROMĄ SU MEILE (romantinė komedija)5-8 d. 18.10 val.KARALIŠKA DRĄSA (animacinis filmas)5-8 d. 11.15 val.LEDYNMETIS 4: ŽEMYNŲ ATSIRADIMAS (animacinis filmas)5-8 d. 11.15, 13.45 val.SKALVIJAĮ ROMĄ SU MEILE (komedija)5 d. 15 val.; 6 d. 20.20 val.ANIMACINĖ PROGRAMA “JUOKAS JUOKAIS”5 d. 17 val.POKALBIAI RIMTOMIS TEMOMIS (dokumentinis filmas)5 d. 18.20 val.; 6 d. 19 val.; 7 d. 15.40 val.

FILMAS APIE MEILĘ IR GRYBUS (drama)5 d. 19.40 val.; 7 d. 20.50 val.; 8 d. 16.10 val.PASAKAJOS (dokumentinis filmas)5, 6 d. 17.30 val.; 8 d. 18.30 val.TAI TIK VĖJAS (drama)5 d. 18 val.KONKURSINĖ TINDIRINDI PROGRAMA. “DIDŽIOJI KELIONĖ”5 d. 18.30 val.

POKALBIAI RIMTOMIS TEMOMIS (dokumentinis filmas)5 d. 19.30 val.; 6 d. 20 val.; 7 d. 17.30, 21.30 val.KONKURSINĖ TINDIRINDI PROGRAMA. “JUOZO SAKALAUSKO FILMŲ RETROSPEKTYVA”5 d. 20.30 val.Į ROMĄ SU MEILE (komedija)5 d. 21 val.; 8 d. 15, 19.30 val.ATOSTOGOS PRIE JŪROS (komedija)5 d. 21.15 val.; 6 d. 21 val.MULTIKINOASTERIKSAS IR OBELIKSAS JOS DIDENYBĖSTARNYBOJE (komedija)5-8 d. 10.30, 12.45, 15, 17.15, 19.30 val.PAGROBIMAS 2. NEIŠVENGIAMAS KERŠTAS (trileris)5-8 d. 14.30, 16.45, 19, 22 val.GRĖSMINGAS (sieubo trileris)5-8 d. 14.30, 17, 19.30, 21.50 val.007 OPERACIJA SKYFALL (trileris)5-8 d. 11, 14, 17, 19, 20.15 val.MONSTRŲ VIEŠBUTIS (3D, animacinis filmas)5, 6, 8 d. 10.30, 12.30, 14.40, 16.45, 19 val.MONSTRŲ VIEŠBUTIS (animacinis filmas)5, 6, 8 d. 10, 12, 14.15, 16.30 val.LAUKINIAI (komedija)5-8 d. 21 val.

KAZINO APIPLĖŠIMAS (drama)5-8 d. 16.30, 21.15 val.LAIKO KILPA (veiksmo filmas)5-8 d. 18.45, 21.45 val.PARANORMANAS (animacinis filmas)5-8 d. 10.15, 21.15 val.DŽOKAS (3D, animacinis filmas)5-8 d. 10.30, 12.30 val.DŽOKAS (animacinis filmas)5-8 d. 10.15, 12.15, 14.15 val.

KAUNASFORUM CINEMASASTERIKSAS IR OBELIKSAS JOS DIDENYBĖSTARNYBOJE (3D, komedija)5-8 d. 10.45, 13.30, 16.15 val.GRĖSMINGAS (siaubo trileris)5, 6, 8 d. 19, 21.45 val.; 7 d. 21.45 val.PAGROBIMAS 2. NEIŠVENGIAMAS KERŠTAS (trileris)5, 7, 8 d. 14, 16.45, 19.15, 21.15 val.007 OPERACIJA SKYFALL (trileris)5-7 d. 12.15, 15.15, 17.30, 18.15, 20.30, 21.30 val.KAZINO APIPLĖŠIMAS (trileris)5-8 d. 13.45, 16, 18.30, 20.45 val.PRAGARAS ROJUJE (drama)5-8 d. 12.30, 15, 18, 20.15 val.MONSTRŲ VIEŠBUTIS (3D, animacinis filmas)5-8 d. 10.15, 12, 14.15, 16.30, 18.45 val.MONSTRŲ VIEŠBUTIS (animacinis filmas)5-8 d. 11, 13.15, 15.30 val.KARALIŠKA DRĄSA (animacinis filmas)5-8 d. 11.15 val.LEDYNMETIS 4: ŽEMYNŲ ATSIRADIMAS (animacinis filmas)5-8 d. 11.30 val.

KLAIPĖDAFORUM CINEMASASTERIKSAS IR OBELIKSAS JOS DIDENYBĖSTARNYBOJE (3D, komedija)5-8 d. 10.45, 15.30, 20.30 val.PABANDOM IŠ NAUJO (komedija)5-8 d. 21.30 val.GRĖSMINGAS (siaubo trileris)5-8 d. 14, 16.30, 19, 21.45 val.007 OPERACIJA SKYFALL (trileris)5, 8 d. 10.15, 11.45, 13.30, 14.45, 17, 18, 21.15 val.KAZINO APIPLĖŠIMAS (trileris)5-8 d. 13, 18.45 val.MONSTRŲ VIEŠBUTIS (3D, animacinis filmas)5, 6, 8 d. 13.15, 18.15 val.; 7 d. 13.15 val.MONSTRŲ VIEŠBUTIS (animacinis filmas)5-8 d. 12, 14.30, 16.45, 19.15 val.LAUKINIAI (komedija)5-8 d. 15.45, 21 val.KARALIŠKA DRĄSA (animacinis filmas)5-8 d. 11.30 val.LEDYNMETIS 4: ŽEMYNŲ ATSIRADIMAS (animacinis filmas)5-8 d. 10.30 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMASASTERIKSAS IR OBELIKSAS JOS DIDENYBĖSTARNYBOJE (3D, komedija)5, 6, 8 d. 12.30, 17.45 val.; 7 d. 12.30 val.MEILĖ YRA VISKAS, KO REIKIA (komedija)5-8 d. 12, 18 val.VYRAS SU GARANTIJA (komedija)5-8 d. 20.45 val.GRĖSMINGAS (siaubo trileris)5-8 d. 11, 13.30, 16.15, 18.45, 21.15 val.007 OPERACIJA SKYFALL (trileris)5-7 d. 11.30, 15, 18.15, 20.30, 21.30 val.LAUKINIAI (komedija)5-8 d. 14.45, 21 val.MONSTRŲ VIEŠBUTIS (3D, animacinis filmas)5-8 d. 10.15, 15.15 val.MONSTRŲ VIEŠBUTIS (animacinis filmas)5-8 d. 11.15, 13.45, 16, 18.30 val.

PANEVĖŽYSFORUM CINEMAS BABILONASASTERIKSAS IR OBELIKSAS JOS DIDENYBĖSTARNYBOJE (3D, komedija)5, 6, 8 d. 12.45, 18.30 val.; 7 d. 12.45 val.300 LAIPSNIŲ: MEILĖS IR NUODĖMIŲ RATU (drama)5-8 d. 13.15, 20.50 val.PARANORMANAS (animacinis filmas)5-8 d. 16 val.

MEILĖ YRA VISKAS, KO REIKIA (komedija)5-8 d. 18.15 val.GRĖSMINGAS (siaubo trileris)5-8 d. 21.30 val.007 OPERACIJA SKYFALL (trileris)5, 7, 8 d. 11.30, 14.45, 18, 21.10 val.MONSTRŲ VIEŠBUTIS (3D, animacinis filmas)5-8 d. 10.30, 15.45 val.KARALIŠKA DRĄSA (animacinis filmas)5-8 d. 10.45 val.

VILNIUSNACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS7 d. 18.30 val. “Tristanas ir Izolda”8 d. 18.30 val. “Traviata”9 d. 18.30 val. “Barbora Radvilaitė”NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS6 d. 18 val. Labdaringas Lietuvos-Japonijos chorųkoncertas7 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Bunkeris”

8 d. 18.30 val. “Meistras ir Margarita”9 d. 18.30 val. “Dėdė Vania”9 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Unė”JAUNIMO TEATRAS10 ir 11 d. 17 val. “Kovos klubas”RUSŲ DRAMOS TEATRAS6 d. 19 val. Vilniaus Užupio dramos teatras. “Špilkos”VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS6 d. 18.30 val. “Mistras”7 d. 18.30 val. “Visu greičiu atgal!”8 d. 18.30 val. “Helgelando karžygiai”9 d. 18.30 val. “Freken Julija”VILNIAUS “LĖLĖ”Didžioji salė8 ir 9 d. 18.30 val. “Meteo”KEISTUOLIŲ TEATRAS6 d. 19 val. Tuvos rokeriai “Yat-Kha” (Tuvos Respublika)9 d. 19 val. “Mašininkai”MENŲ SPAUSTUVĖ

6 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Trupė liūdi”.“Ežiukas rūke”6 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Atviras ratas”.“Lietaus žemė”7 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Atviras ratas”.“1/3 gyvenimo”8 d. 19 val. ir 9 d. 18 val. Kišeninėje salėje. Teatras“Atviras ratas”. “Brangioji mokytoja”9 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Utopia”. “Tiksinti bomba”“DOMINO” TEATRAS5 d. 19 val. “Šeimyninis įvykis”7 d. 19 val. “Apie ką kalba vyrai?”8 d. 19 val. “Laukinė moteris”

KAUNASKAUNO DRAMOS TEATRAS6 d. 19 val. Didžiojoje scenoje. “Balta drobulė”7 d. 19 val. Didžiojoje scenoje. Tuvos rokerių “Yat-Kha” koncertas7 ir 8 d. 18 val. Mažojoje scenoje. “Žemės ar moters”8 d. 19 val. Didžiojoje scenoje. “Priežastys ir pasekmės”9 d. 19 val. Rūtos salėje. “Gelbėkime meilę”KAUNO MUZIKINIS TEATRAS8 d. 18 val. “Sevilijos kirpėjas”9 d. 18 val. “Bučiuok mane, Keit”

KAUNO KAMERINIS TEATRAS

8 d. 18 val. “Gargantiua ir Pantagriuelis”9 d. 18 val. “Pirmasis kartas”KAUNO MAŽASIS TEATRAS9 d. 19 val. Baltijos šalių rekordininkas ir Metųmentalistas Nicholas Kin pristato psichologiniųiliuzijų šou “Second Sight”KAUNO LĖLIŲ TEATRAS6 d. 18 val. “Atėjau, pamačiau, negalėjau, arba - visiškas Rudnosiukas”7 d. 19 val. Jūratės Miliauskaitės gyvo garso akusti-nis koncertas “Tylios dainos draugams”9 d. 19 val. VDU “Jazz jungtys 2012”. DalyvaujaMart Soo Solo (gitara, Estija), Charles Gayle ir Arkadijus Gotesmanas Duo (JAV, Lietuva)KAUNO TEATRO KLUBAS

7 d. 19 val. “Pjesė prarastam balsui” (Katinėlis ir paukštelis)8 d. 19 val. “Ką galvoja vyrai?”9 d. 21 val. XVII-asis tarptautinis šiuolaikinės muzikos festivalis “Iš arti”. Koncertuoja “Bass Arco”

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS ŽVEJŲ RŪMAI7 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Mums viskas gerai”KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS9 d. 18.30 val. “Štrausiana”KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ

5 d. 19 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą”

ŠIAULIAIŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS9 d. 18 val. “Sriubinė”ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS6 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą”

PANEVĖŽYSJUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS6 d. 18 val. “Laisvi drugeliai”9 d. 18 val. “Jazminas”PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS8 d. 18 val. “Tėtis”PANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI9 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą”

PIRMADIENIS 5 D.

LRT televizija6.00 “Labas rytas, Lietuva”9.00 “Kobra 11” (k.) N-710.00 “Pinigų karta” (k.)11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida12.00 “Kultūrų kryžkelė”.

Trembita12.15 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida12.20 Žinios12.30 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida13.00 LRT radijo žinios13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida14.00 LRT radijo žinios14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida14.40 Žinios15.00 “Hartlando užuovėja”16.00 “Kobra 11” N-717.00 “Viena byla dviem” N-718.15 “Šiandien” (su vertimu į

gestų kalbą)18.55 “Nacionalinė paieškų

tarnyba”20.25 Loterija “Perlas”20.30 Panorama21.15 “Stilius”. Namai21.45 “Įžvalgos”22.00 Loterija “Perlas”22.05 “Įžvalgos”. Laidos tęsinys22.45 “Garsiausios pasaulio

kapinės”. Per Lašezo kapinės Paryžiuje

23.25 Vakaro žinios23.40 Dok. f. “Laukiniai

Karibai”. 1 d. (k.)

LNK 6.15 Dienos programa6.20 “Agentas šunytis”6.50 “Mažieji Tomas ir Džeris”7.20 “Madagaskaro pingvinai” (k.)7.50 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” (k.) N-7

8.50 “24 valandos” (k.) N-79.45 “Būk mano meile!” (k.)10.45 Romantinė komedija

“Mano geriausio drau-go vestuvės” (k.) N-7

12.40 “Kitas!” N-713.10 “Didžioji sėkmė”13.40 “Madagaskaro pingvinai”14.15 “Tomas ir Džeris”14.50 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” N-715.55 “Būk mano meile!”17.00 “Labas vakaras, Lietuva”17.45 “24 valandos”18.45 Žinios19.19 “KK2” N-719.55 “Nuo... Iki...”20.55 “Karamelinės naujienos” N-721.30 “Dviračio šou”22.00 Žinios22.25 “Kriminalinė Lietuva”22.35 “Specialioji Los Andželo

policija” N-723.35 “Nikita” N-70.30 “V. Vizitas” N-71.25 “Įstatymas ir tvarka. Specia-

liųjų tyrimų skyrius” N-7

TV36.15 “Teleparduotuvė”6.30 “Nauja diena”.

Tiesioginė transliacija8.00 “Nusivylusios namų

šeimininkės”9.00 “Meilės sūkuryje”10.05 “Naisių vasara”11.00 Filmas “Skaučių vadovas”12.50 “Juokingiausi Amerikos

namų vaizdeliai”13.40 “Juodoji skylė”14.10 “Drakonų medžiotojai”14.40 “Smurfai”15.10 “Ančiukas Donaldas ir

draugai”15.40 “Simpsonai”16.10 “Meilės prieglobstis”

17.10 “Drąsi meilė”18.10 “Naisių vasara”18.45 TV3 žinios19.20 “Kodėl?”20.00 “Gyvenimas yra gražus”20.30 “Be komentarų”21.00 “Moterys meluoja geriau”21.35 TV3 vakaro žinios22.00 “Nusivylusios namų

šeimininkės”23.00 “CSI Majamis”0.00 “Žmogžudystė”1.00 “Gelbstint Greisę”1.50 “Įstatymas ir tvarka. Opera-

tyvinių tyrimų skyrius”

BTV 6.29 Programa6.30 “Televitrina”7.00 “Kalbame ir rodome” (k.) N-78.00 “Savaitės kriminalai” (k.) N-78.30 “Auksarankiai” (k.) N-79.00 “Ekstrasensai prieš

nusikaltėlius” (k.) N-710.00 “Be namų negerai:

naujas gyvenimas”11.00 “Raudonas dangus” (k.) N-712.00 “Svotai” (k.) N-713.00 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-714.00 “Liejyklos gatvė” (k.) N-715.00 “Raudonas dangus” N-716.00 “Kalbame ir rodome” N-717.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-718.00 Žinios18.25 “Liejyklos gatvė” N-719.25 “Milijonieriai”20.00 Žinios20.25 “Lietuvos žinių” tyrimas N-721.25 “Užkalnio 5” N-722.25 “Tikras kraujas” N-1423.25 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-70.25 “Kalbame ir

rodome” (k.) N-71.25-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė”7.50 “Superdidvyrių komanda” 8.15 “Betmenonuotykiai” 8.40 “Džekio Čano nuotykiai” 9.05 “Su-permeno nuotykiai” 9.30 “Keisti Blynelio Džekonutikimai” 10.00 “San Francisko raganos I” 11.00“F.T. Budrioji akis” 12.00 “Teresa” 13.00 “Keršto bu-činiai” N-7 14.00 “Meilės miestas” 15.00 “Telepar-duotuvė” 15.30 “Drakonų kova Z” N-7 16.30 “Juo-kas juokais” 17.00 “Didžiojo sprogimo teorija” N-717.30 “Pasaulio virtuvė” 18.00 “Purpurinis dei-mantas” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Įstatymasir tvarka. Nusikaltimo motyvai” N-7 21.00 Komedi-ja “Aukso veršis” N-7 0.30 “Sveikatos ABC” (k.)1.00 “Kelias per ramunes”

LRT kultūra8.00 “Gustavo enciklopedija” 8.30 “Keliaukim!”9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Muzika gy-vai”. Kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus 80-me-čiui. Kamerinės muzikos koncertas (k.) 13.00 “Kul-tūra”. Fotomenininkas Rimantas Dichavičius 13.20“Puaro” N-7 15.00 “Arti toli” 15.30 “Kultūrų kryž-kelė”. Vilniaus sąsiuvinis 15.45 “Laba diena, Lietu-va” (k.) 18.00 “Septynios Kauno dienos” 18.30“Mūsų miesteliai”. Rusnė. 1 d. 19.20 “Kine kaip ki-ne” 19.45 Vaid. f. “Atsisveikinimas” N-7 21.20 “Vei-dai”. Lietuvių dokumentika. “Baleto aristokratas”.Dok. f. apie Joną Katakiną 22.20 “Šerlokas”. 1 s.“Rožinės spalvos etiudas” N-7 0.00 Panorama (k.)0.45 “Pinigų karta” 1.30 “Muzikos pasaulio žvaigž-dės”. Klasikinės gitaros muzika. Groja AlgimantasPauliukevičius, Julius Kurauskas ir Denis Asimovič(Baltarusija)

TV6 9.15 “Teleparduotuvė” 9.30 “Universitetai” 10.00“Topmodeliai” 11.00 “Kobra 11” 12.00 “Aferistas”13.00 “Vedęs ir turi vaikų” 14.00 “Juokingiausi Ame-rikos namų vaizdeliai” 14.30 “Teleparduotuvė” 15.00“Topmodeliai” 16.00 “Vampyrų žudikė” 17.00 “Kob-ra 11” 18.00 “Aferistas” 19.00 “CSI Niujorkas” 20.00“Vedęs ir turi vaikų” 21.00 “Rezidentai” 21.30 “6 kad-rai” 23.00 Siaubo f. “Penktadienis, 13-oji” 1.10 “CSINiujorkas” 2.00 “Čikagos kodeksas”

Lietuvos ryto TV 6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto re-porteris” 7.50 “Aš ir vanduo” 7.55 “Ryto reporte-rio” tęsinys 9.15 “Super L.T.” N-7 10.15 “Pradėknuo savęs” 10.55 “24/7” 12.00 “Lietuvos diena”13.00 “Mokausi gaminti” 13.20 TV parduotuvė14.00 “Gimnazistai” 15.00 Žinios 15.10 “Jaunik-liai” 15.45 “Rossas Kempas. Gaujos” N-7 16.00 Ži-nios 16.10 “Rossas Kempas. Gaujos” tęsinys N-717.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” 18.00 Ži-nios 18.45 “Gyvenimo būdas” 19.45 Dok. f. “Adol-fas Hitleris” N-7 21.00 “Reporteris” 21.55 “Lietuvatiesiogiai” 22.30 “Gyvenimo būdas” 23.30 “Repor-teris” 0.25 “Pašėlę TV pokštai” N-7 0.55 “Griūk ne-gyvas!” N-7

Balticum Auksinis7.00 Trileris “Melori Kein. Prarasta kontrolė” N-79.00 Veiksmo f. “Gatvių lenktynininkai” N-7 11.00Drama “7 dienos ir naktys su Marilyn Monroe” N-713.00 Drama “Karštas kraujas” N-7 15.30 Komedi-ja “Eglutės” 17.00 Drama “Kova su šešėliu 2. Re-vanšas” N-7 19.15 Veiksmo f. “Audros karys” 21.00Drama “Biutiful” N-14 23.25 Trileris “Akis” N-71.00 Komedija “Romo dienoraštis” N-7

Balticum TV8.45 “Ieškokime geriausio!” 9.00 “Klaipėdos savai-tė” (k.) 9.30 “Joe Zee mados pamokos” 10.30 “Mi-sija: išteisinti!” N-7 11.30 Drama “Ričardo Niksononužudymas” N-7 13.10 “Įspūdingiausių interjerųdešimtukas” 13.40 “Pražūtingas auksas” N-7 14.40Trileris “Rydiko kronikos” N-7 16.45 “Klaipėdos sa-vaitė” (k.) 17.15 “Pavojingi Ostino Styvenso nuoty-kiai” 18.15 “Ką mes valgome?” 18.45 “Kritinė riba”N-7 19.45 “Ieškokime geriausio!” 20.00 “BalticumTV” žinios 20.15 “Vaiduokliškos istorijos” 20.45“Kinomano užrašai” 21.00 “Pradingęs deimantas”N-7 22.55 “Balticum TV” žinios 23.10 “Senas gerasfaras” N-7 0.10 “Kenedžiai”

RTR Rossija3.55 Rusijos rytas 4.10 Paprastas koncertas 4.35Komedija “Pamestinukas” 5.40 Vaid. f. “Už vargšą

husarą užtarkite žodį” 8.35 Komedija “Septyni se-niai ir viena mergina” 10.05 Vaid. f. “Nebaigtaapysaka” 12.00 Žinios 12.15 Vaid. f. “Gėlės iš Li-zos” 16.05 Kreivas veidrodis 18.00 Žinios 18.35Vaid. f. “Širdies plakimas” 22.15 Vaid. f. “Auksinisdangus” 0.00 Merginos 0.40 Vaid. f. “Man dvide-šimt metų”

Viasat Sport Baltic 11.15 Motosportas. Nascar 500 mylių lenktynių

apžvalga 12.15 Futbolas. Vokietijos taurės varžybųapžvalga 12.45 Tenisas. Paryžiaus Masters 1000turnyro finalas 15.45 Tenisas. Barclays ATP pasau-lio turo finalai. Tiesioginė transliacija 17.45 Futbo-las. Anglijos Premier lyga. QPR - “Reading” 19.40Tenisas. Barclays ATP pasaulio turo finalai 21.45Tenisas. Barclays ATP pasaulio turo finalinis turny-ras. Tiesioginė transliacija 23.45 Pokeris. The BigGame turnyras 0.45 Futbolas. Anglijos Premier ly-gos apžvalga

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškasmotociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirti-nas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaiptai pagaminta? 12.40 Didžiosios statybos 13.35Kelių pabaisos 14.30 Automobilių pardavėjai15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų grio-vėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas lai-mikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai vei-kia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Vyras irmoteris laukinėje gamtoje 22.00 Privalau išgyven-ti 23.00 Specialusis būrys 0.00 Upių pabaisos1.00 Medkirčiai pelkėje

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 Inžinierių idėjos 11.00Įkalintieji 12.00 Būti amišu 13.00 Daugiavaikėsšeimos 14.00 Dingęs Afrikos rojus 15.00 Laukinėgamta 16.00 Būti amišu 17.00 Daugiavaikės šei-mos 18.00 Ginklų rūšys 19.00 Įkalintieji 20.00 Tu-nų žvejyba 21.00 Aliaskos policija 22.00 Ginklų rū-šys 23.00 Tunų žvejyba 0.00 Aliaskos policija 1.00Nakties programa

Kinas Teatras

Orai ir horoskopai 232012 11 05Lietuvos žinios

Palanga

Klaipėda

Šiauliai

Utena

Ukmergė

Panevėžys Zarasai

Alytus

Druskininkai

Kaunas

Kėdainiai

VILNIUS

+18

+6

+5 +1

+7 +3

+6

+8 +3

+7 +2

+1

+4

Lisabona

+17Malaga

+10Madridas

+30

Alžyras

+31Tunisas

+22

Atėnai+25

Larnaka

+21Stambulas

+18Barselona

+12Bordo

+8Dublinas

+12Paryžius

+9Londonas

+16 Nica

+22Roma

+24Dubrovnikas

+20Sofija

+17Bukareštas

Varna

+8Maskva

+6 Helsinkis

+15Kijevas

+11Berlynas

+4

Kopenhaga+7

Stokholmas

+5

Oslas

+9Amsterdamas

+11Miunchenas

+9Praha

+8Vilnius

+6Talinas

+6Ryga

+10

Minskas

+5Sankt Peterburgas

Bratislava

+9Varšuva

+11Viena

+12Budapeštas

SAULĖteka 7:30leidžiasi 16:34dienos ilgumas 9:04

MĖNULISAštuntąjąpilnatiesdieną Mėnulis teka 21:51,leidžiasi 12:43

Pilnatis Delčia Jaunatis PriešpilnisX 29 XI 07 XI 14 XI 20

ŠIANDIEN: apsiniaukę, visame krašte lis, vietomis smarkiai. Temperatūra dieną 5-8 laipsniai šilumos.

RYTOJ: darganota, numatomi lietūs. Temperatūra naktį 3-4,dieną 5-7 laipsniai šilumos.

Senoliai sakydavo: Ant kapinių daugel kryžių, bet jokių bėdų.

310-oji metų diena. Lapkričio penktoji, pirmadienis, pirmoji 46-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 56 dienos.

Vardadienį šiandien švenčia: Elžbieta, Elzė, Florijonas, Gedvydė; rytoj: Ašmantas, Leonardas,

Melanijus, Vygaudė.

Geros dienos! LŽ

Kažin kurią iš manekenių dabar išsirinks Leonardo DiCaprio? Regis, jis jaučia silpnybę podiumo gražuolėms,tad išsiskyręs su viena tikriau-siai netrukus susiras kitą.

Holivudo aktorius L.DiCaprio irmanekenė Erin Heatherton, susitiki-nėję trumpiau negu metus, išsiskyrė.Filmo “Titanikas” žvaigždė užmezgėromaną su E.Heatherton pernai gruo-dį, o neseniai nutraukė santykius dėlnesuderinamų įsipareigojimų savodarbui. Šaltinis savaitraščiui “UsWeekly” sakė: “Pora išsiskyrė prieš ke-lias savaites. Blogų jausmų nebuvo -jie toliau vienas kitu labai rūpinasi.Tiesiog abu yra labai užimti; jų die-notvarkė beprotiška.”

Pastaruoju metu L.DiCaprio filma-vosi Niujorke naujame režisieriausMartino Scorsese’s projekte “Volstri-to vilkas”. Šiais metais aktorius dauglaiko praleido Australijoje - ten buvokuriama juosta “Didysis Getsbis”, o“Ištrūkęs Džango” filmuotas Nauja-jame Orleane.

Kad ir kaip būtų, be manekeniųL.DiCaprio, regis, negali. Anksčiaujis susitikinėjo su Brazilijos gražuole

Gisele Bundchen ir izraeliete Bar Re-faeli. Pernai buvo užmezgęs trumpąromaną su aktore Blake Lively, betgaliausiai ši televizijos serialo “Lie-

žuvautoja” žvaigždė susituokė su ak-toriumi Ryanu Reynoldsu.•AP, Paraiba.com.br, WENN, BNS, LŽ

Princas Philippe’as Belgijojenarstomas po kaulelį, nes visuomenė seniai kelia klausi-mą, ar jis tinkamas sėsti į šios šalies karaliaus sostą.

Belgijos karališkąją šeimą papikti-no nauja knyga, kurioje 52 metų sos-to įpėdinis princas Philippe’as pavaiz-duotas kaip vyras, visiškai netinkantisbūti karaliumi.

Karališkieji rūmai žengė precedentoneturintį žingsnį, kai pateikė oficialųskundą žiniasklaidos etikos institucijaidėl vieno žurnalisto išleistos knygos“Karališkieji klausimai” (“Royal Ques-tions”), kurioje neigiamai atsiliepia-ma apie sosto įpėdinio charakterį irsantuoką.

Karališkoji šeima beveik niekadaneatsako į kaltinimus, bet šįkart patsprincas Philippe’as paskelbė ne ma-žiau retą viešą knygoje išdėstytų tei-ginių paneigimą.

“Diena, kai Mathilde ištarė “taip”man pasipiršus, buvo laimingiausiamano gyvenime”, - pareiškė jis.

“Tokios reakcijos sulaukiama ne-paprastai retai, - komentavo istorikasMarcas Reynebeau. - Tarsi jie norėtųparodyti: galite teigti bet ką, tačiau ne-perlenkite lazdos.”

Karališkosios šeimos įvaizdis ir pati-kimumas labai svarbus Belgijoje, kuriąkrečia 6,5 mln. olandiškai kalbančiųgyventojų ir 4,5 mln. prancūzakalbiųnesutarimai. Faktiškai Belgiją vienijatrys dalykai: žavėjimasis karaliumi,skrudintų bulvyčių ir alaus pomėgis beimeilė nacionalinei futbolo rinktinei.

Žurnalistai taip pat kėlė klausimus,kiek reikšmingas skandalingosiosknygos autoriaus Frederico Debor-su gilinimasis į princo Philippe’o, ku-ris turėtų perimti sostą iš karaliausAlberto II, gyvenimą. Žurnalistų or-ganizacija AJP abejoja, ar pareiški-mai apie sosto įpėdinio “priverstinęsantuoką”, jo “vaikų gimimą kliniko-je, kuri specializuojasi dirbtinio ap-vaisinimo srityje”, iš tiesų atitinka “vi-suomenės interesą”.

Princui Philippe’ui visą gyvenimą

tenka kęsti spėliones, ar jis tinkamaspakeisti savo tėvą, kuriam dabar 78metai. Sosto įpėdinis buvo laikomasužsidariusiu ir nerangiu žmogumi,kurio charizma ne didesnė nei vals-tybės tarnautojo. Iki jo sužadėtuviųprieš daugiau nei dešimtmetį atro-dė, kad princas pasiryžęs visą gyve-nimą likti viengungis.

“Visuotinė nuomonė - jis netinkabūti karaliumi, - pažymėjo M.Reyne-beau. - Aišku, niekas nieko nežino,nes visa tai tėra prielaidos.”

Karaliaus Alberto, paveldėjusiosostą iš savo brolio 1993 metais, įvaiz-dį prieš daugiau nei dešimtmetį ap-temdė prisipažinimas susilaukus ne-santuokinės dukros.•

2012 11 05Lietuvos žinios24 Margumynai

Sosto įpėdinis gynėsi

Pagyvenusi amerikietė sunkiaisudūrė galą su galu, kai tuometu jos laukė milijonai.

Kalifornijoje gyvenančiai JulieCerverai sunkiai sekėsi rasti pinigųapmokėti 600 dolerių sąskaitą uželektrą, išmaitinti šeimą ir rūpintis,kad dėl skolų nebūtų išjungta ka-belinė televizija. Moteris nė nenu-tuokė jau penkis mėnesius esantimilijonierė. Visą tą laiką jos loteri-jos bilietas, išlošęs 23 mln. dolerių,gulėjo užmirštas automobilio daik-tadėžėje.

Vieną dieną J.Cerverai telefono ži-nute buvo atsiųsta fotografija, kuriojejos dukra Charliena Marquez užfik-suota perkanti laimingąjį bilietą gėri-mų parduotuvėje Palmdeilio mieste.Nuotrauką paskelbė loterijos organi-zatoriai, ieškantys didelį “Aukso puo-dą” gegužę laimėjusios nežinomosios.

“Užsidėjau savo akinius, kainavu-sius 99 centus, beje, net dvejus, kad jąįžiūrėčiau”, - kalbėjo 69-erių J.Cerve-ra. Moteris atpažino savo dukrą ne-ryškioje nuotraukoje, bet vis tiek ne-įstengė perskaityti teksto. “Maniau, jiapiplėšė banką, nes nemačiau žodžiųviršuje, - juokdamasi pasakojo J.Cer-vera. - Taigi užsidėjau trečius akinius.Ir ten buvo parašyta, kad ji laimėjo.Negalėjau patikėti!”

Gegužę motina ir dukra važiavoautomobiliu namo, kai Ch.Marquezpasijuto blogai ir paprašė stabtelėti,kad nusipirktų butelį vandens.

“Mašinoje jai visada pasidaro blo-

ga”, - aiškino J.Cervera. Moteris papra-šė dukters nupirkti loterijos bilietą irėmė ieškoti rankinėje dolerio. Ch.Mar-quez iš pradžių nenorėjo to daryti, betgaliausiai nupirko mamai loterijos “Su-per Lotto Plus” bilietą už savo pinigus.

“Pasidėjau jį savo naujoje mašinoje.Automobilis senas, bet man jis - nau-jas. Bilietas daiktadėžėje išbuvo penkismėnesius”, - sakė J.Cervera per spau-dos konferenciją, į kurią atėjo su trimissuaugusiais vaikais ir šešiais anūkais.Laimėtoja teigė turinti namie apie 200bilietų, bet niekada jų netikrinanti.

Našlė J.Cervera, pastaruosius 20metų gyvenusi iš neįgalumo pašalpos,vertėsi sunkiai. Pernai per motocikloavariją žuvo jos 47 metų sūnus ir pa-liko keturis paauglius vaikus. “Dabarbus pasirūpinta visais mano anūkais irdukromis, - laiminga kalbėjo moteris.- Nusipirksiu “Reebok” sportbačius.”

J.Cervera dar augina du penkeriųir devynerių metų įvaikius, turinčiusvystymosi sutrikimų. “Didelė dalispinigų atiteks jiems. Todėl kai manęsnebebus, tie vaikai gyvens gerai, - sa-kė ji. - Ketinu nuvežti juos į Disnei-lendą - tikrai ketinu! Ir mes už viskąsumokėsime.”

Moteris pasirinko vienkartinę iš-moką - 17,8 mln. dolerių. “Po 30 me-tų manęs jau nebebus”, - aiškino ji.

Jei J.Cervera per 180 dienų būtų ne-atsiėmusi laimėjimo, pinigai būtų bu-vę išdalyti Kalifornijos mokykloms.Per pastaruosius fiskalinius metus li-ko neatsiimta daugiau kaip 20,5 mln.dolerių vertės piniginių prizų.•

Beprotiškas darbas trukdo meilei

Brazilijoje organizuotų nusikaltėlių grupė, prekiau-janti narkotikais, pagrasino sudoroti jiems smarkiai kliudantį policijos šunį.

Kaip pasakojo Rio de Žaneiro poli-cijos viršininkas Victoras Vale, šuo var-du Bosas prieš keletą dienų aptiko di-džiulį kiekį marihuanos. Dėl to policijair sulaukė grasinimų, kad keturkojis“už savo veiksmus sulauks nusikaltėliųnemalonės”. Tačiau pareigūnas tikina,jog jokie gąsdinimai nesutrukdys Bo-sui dirbti savo kasdienio darbo.

V.Vale pagyrė šunį už sėkmingus

rezultatus. Policininkas teigė, jog Bo-sas geriau atlieka savo darbą nei joketurkojai draugai: “Žinoma, yra irkitų šunų, kurie puikiai dirba. Tačiautik Bosas atsidūrė narkotikais pre-kiaujančių nusikaltėlių taikinyje, nesatliko sėkmingą žaibišką operaciją.”

Policijos atstovas sakė, kad iki šiolteisėsaugos sistemoje dar nebuvo pa-sitaikę grasinimų keturkojui. Taip patjoks šuo ar kitas gyvūnas nėra žuvęsper specialiąją operaciją.

Kinologijos skyrius Rio de Žaneiropolicijoje buvo įkurtas 1955-aisiais.Per pastaruosius kelerius metus tar-nybiniai šunys sugebėjo aptikti beveikpusę tonos narkotikų.•

Nusikaltėlių grasinimas šuniui

“Victoria’s Secret” supermanekenė E.Heatherton - jau buvusi L.DiCaprio mergina.

Šuo Bosas sulaukė grasinimų.

Princui Philippe’ui teko teisintis, kad jo santuoka su princese Mathilde - tikra. / AFP/Reuters/Scanpix nuotraukos

Apie praturtėjimą nė nenutuokė

J.Cervera su dukra Charliena atsiėmė laimėjimą jau senkant paskutiniamterminui.