2013 m. kovo 22 d. / Penktadienis / Nr. 66 (13 491)

ORAIDebesuota supragiedruliais, be kritulių. Temperatūra dieną 4-7 laipsniai šalčio.

19p.

TOMAS BAŠAROVAS

Lietuvai vasarą perėmus pirmi-ninkavimą Europos Sąjungos(ES) Tarybai laukiama atvykstantapie 20-30 tūkst. svečių. Lietuvos valdininkai jau dabarima nerimauti, kad užsienio delegacijoms atvykti į renginiusVilniuje nebus paprasta.

Stringantį susisiekimą oro linijomissu Vilniumi vakar teko išbandyti ir Lie-tuvos premjerui Algirdui Butkevičiui.Sugedus Vokietijos skrydžių bendro-vės “Lufthansa” lėktuvui ir neturėda-mas patogesnio pasirinkimo, A.Butke-vičius su žmona atostogauti į GranKanariją priverstas vykti ir lėktuvais,ir automobiliu aplinkiniais keliais - perHelsinkį, Briuselį ir Frankfurtą prie

Maino. Pavykus gauti bilietus vakarvakarui iš Vilniaus į Helsinkį, premje-ras iš jo skris į Briuselį, po to automo-biliu turės važiuoti į Frankfurtą, o šįrytą 5 val. skris į Gran Kanariją.

Tuo metu susisiekimas tarp Vil-niaus ir ES sostine vadinamo Briuse-lio jau kurį laiką rimtą galvos skaus-mą kelia Lietuvos valdininkams.Pirmininkavimo ES Tarybai metu

šia kryptimi numatomi patys di-džiausi atvykstančiųjų srautai. Susi-tikimus ir konferencijas rengiantysministerijų klerkai baiminasi, kaddaliai svečių atvykti bus itin keblu,kai kuriems jų teks tenkintis jungia-maisiais skrydžiais per kitų miestųoro uostus. Taip pat dėl to gali tektikeisti ir kai kurių renginių laiką.

3p.

UŽSIENIS

Išėję į pensiją įtakos nepraranda

Į pensiją išėję Kinijos vadovai lie-ka įtakingi komunistų partijoje irstengiasi patarinėti jaunesniemskolegoms, kaip įkopti į partijosolimpą. Kad lyderiai turi išeiti įpensiją, tik visai neseniainusprendė buvęs šalies vadovasJiang Zeminis. Pasitraukęs iš pre-zidento posto jis nuėjo dėstyti įuniversitetą, bet neatsisakė parti-nės veiklos. Tačiau ir įtakingiemskomunistams Kinijoje ne viskasleidžiama. Jiems nerekomenduo-jama rašyti memuarų bei viešaikalbėti apie šaliai skaudžius įvy-kius. Komunistinėje Kinijoje tebegalioja cenzūra, ir nuo jos neapsaugo net aukšti postai.

6p.

www.lzinios.lt

Lietuvos žiniosKaina 1,99 Lt

DIENOS TEMOS

Valstybėsturtas buvo perbrangus

Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Rytoj su dienra‰ãiu

LŽ gidas

+ TV programos

ISTORIJA

1939-ųjųskaudžiųpraradimųpavasaris

Prie lėktuvų į Lietuvą -spūstys

16p.

Šiandienskaitykitepriedą

Modernus kis 2013 7-14p. 4p.

Labiausiai tikėtina, kad

atvykstantiems svečiams pritrūks

vietų tiesiogiai skristi kryptimi

Vilnius-Briuselis.

2013 03 22Lietuvos žinios2 Komentarai ir debatai

Tiesioginių merų rinkimų vilionės

MAŽVYDAS JASTRAMSKIS

Valdančioji dauguma sieks įgyven-dinti tiesioginių merų rinkimų idėją,kuriai palaiminti 2010 metais pritrū-ko kelių balsų Seimui balsuojant dėlatitinkamų Konstitucijos pataisų. Tokssiekis yra deklaruotas Vyriausybėsprogramoje. Seimo Valstybės valdy-mo ir savivaldybių komiteto pirminin-kas “darbietis” Valentinas Bukauskasteigia, kad šį klausimą jau nagrinėjaatitinkama darbo grupė. Vis dėlto ikišiol neaišku, kam tokia reforma busnaudinga ir ar tikrai išspręs proble-mas, kurias turėtų spręsti.

Reikia pabrėžti, kad tiesioginių me-rų rinkimų įvedimas negali būti ver-tinamas vienareikšmiškai. Neįmano-ma nuspėti, kokių jis turės neigiamųar teigiamų pasekmių. Būtina koky-biška diskusija “už” ir “prieš”. Norė-čiau panagrinėti populiariausius tei-ginius, kurie pasitelkiami ginanttiesioginių merų rinkimų idėją.

Pirmasis argumentas - tiesioginiaimerų rinkimai Lietuvos politinei sis-temai suteiks daugiau demokratijos.

Gyventojai galės patys rinkti savival-dybės vadovą. Dabar šis sprendimaspriklauso nuo taryboje dirbančių par-tijų atstovų, kurie ne visada meru iš-renka piliečių pageidaujamą asmenį.Be to, teigiama, kad partijų sąrašuo-se į savivaldybių tarybas kandidatuo-jantys politikai žvaigždės dažnai nu-vilia rinkėjus, nes net neketina dirbtitaryboje. Pavyzdžiui, per 2011 metųrinkimus partijos “Tvarka ir teisingu-mas” sąraše į Klaipėdos rajono tary-bą kandidatavęs Petras Gražulis pa-dėjo savo politinei jėgai laimėti, tačiaubūti meru akivaizdžiai neketino. Įtei-sinus tiesioginius merų rinkimus, to-kių atvejų nebebūtų.

Atliekant sisteminę rinkimų rezul-tatų ir merų priklausomybės parti-joms analizę paaiškėja, kad ir pagaldabartinę tvarką, kai merai renkaminetiesiogiai, demokratijos principaiir piliečių valia yra įgyvendinami pa-lyginti nuosekliai. Per 2011 metų rin-kimus 47 merai iš 60 buvo išrinkti, kaiį savivaldybių tarybas pateko kandi-datuodami partijų sąrašuose. Galimataikyti dar griežtesnį kriterijų - kadmeru būtų žmogus, kuris po reitin-gavimo surinko daugiausia pirmumobalsų rinkimus laimėjusios partijossąraše. Tokių merų šiuo metu yra 34.

Be to, reikia suprasti, kad balsuojantuž asmenis demokratinio reprezenta-

tyvumo principas gali net nukentėti.Pirmuose tiesioginiuose merų rinki-muose laimę neabejotinai norės išban-dyti daug kandidatų, o tai lems didelįbalsų išsiskaidymą. To, kas nutinka ma-žu rinkėjų aktyvumu pasižyminčiuoserinkimuose (būtent tokie Lietuvoje ir

yra savivaldos rinkimai), kai balsuoja-ma už asmenis, pavyzdžių toli ieškotinereikia. Praėjusį savaitgalį trijose apy-gardose per antrąjį pakartotinių Seimorinkimų turą varžėsi šeši politikai. Iš jųketuri per pirmąjį turą negavo ir 10proc. visų į sąrašus įtrauktų rinkėjų bal-sų atitinkamoje apygardoje.

Kitas argumentas už tiesioginiusmerų rinkimus - valdžios stabilumas.Savivaldybių tarybose padaugėjo at-vejų, kai koalicijos keičiasi dėl partijųtarpusavio intrigų, o kartu su jomis -ir merai. Šiuo požiūriu tinkami pa-vyzdžiai yra Trakų ir Raseinių rajo-nai, kuriuose 2007-2011 metais valdėpo tris skirtingus merus.

Čia reikėtų prisiminti, kad viena pa-grindinių priežasčių, kodėl iki šiol ne-pavyko įteisinti tiesioginių merų rin-kimų, yra nesutarimas, ar meras turėtųbūti vykdomosios, ar atstovaujamosiosvaldžios institucija. Problema niekurnedingo, o bet kuris iš šių pasirinkimųneišvengiamai sukels įtampą tarp ta-rybos ir tiesiogiai rinkto mero.

Jeigu tiesiogiai išrinktas meras pakeis-tų dabartinį administracijos direktorių,jis taptų savivaldybės vykdomosios val-džios galva. Druskininkų meras Ričar-das Malinauskas taikliai pasakė, kad to-kiu atveju meras neturėtų įtakos tarybaiir sunkiai įgyvendintų savo politiką: re-zultatas gali būti visiškas chaosas.

Kita vertus, jei tiesiogiai išrinktas me-ras bus tarybos vadovas, probleminiosantykio su taryba potencialas išlieka.Visiškai galima situacija, kai tiesiogiaiišrinktas meras taryboje susidurs sujam priešiška dauguma. Net jeigu aiš-kios blokuojančios daugumos nebus,tai automatiškai nereiškia gerų merodarbo sąlygų. Bet kuriuo atveju jam rei-kės suburti kartu dirbti galinčią ir no-rinčią koaliciją. Tai fragmentuotojepartinėje sistemoje (tokios yra daugu-moje savivaldybių) nepartiniam arbamažiau populiarios politinės jėgos ats-tovui bus labai sunku.

Galiausiai, skirtingai nei esant da-bartinei sistemai, mero institucijos

stabilumas reikštų, kad kadencijosmetu taryba negalės atšaukti savival-dybės vadovo, jei iškils klausimų dėljo reputacijos ar sąžiningumo. Dalisdabartinių merų, kurie 2011 metųrinkimuose nebuvo pirmieji nume-riai savo partijų sąrašuose, šiuo metueina pareigas būtent dėl to, kad kaikurios politinės jėgos neužsimerkėprieš skandalus, į kuriuos įsivėlė jų ly-deriai (reitinguoti į pirmą vietą ir rin-kėjų). Pavyzdžiui, Pakruojo rajonelaimėjusių socialdemokratų sąrašopirmasis numeris Saulius Gegieckas2011 metų gruodį tarybos sprendimubuvo atšauktas iš mero pareigų dėlkompromituojančio elgesio.

Žinoma, visada galima situacija, kaineblaivus prie vairo policijos pareigū-nų sulaikytas meras toliau eis pareigas.Būtent taip atsitiko Ukmergėje, kur ta-rybos daugumai toks įvykis 2011-ųjųlapkritį nebuvo rimtas pretekstas iš sa-vivaldybės vadovo posto pašalinti Lie-tuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ats-tovą Algirdą Kopūstą. Vis dėlto reikiapripažinti, kad įvedus tiesioginius me-rų rinkimus neliktų galimybės pakeis-ti susikompromitavusio mero. Savival-dybės vadovą būtų galima pašalinti tikper kitus rinkimus jo neperrenkant.Tačiau ir dabar rinkėjai gali bausti lū-kesčių nepateisinusius merus, balsusatiduodami už kitas politines jėgas.•

Seimo tribūna

Kovo 24-ąją pasaulis minės Tarp-tautinę tuberkuliozės dieną.Tądien stengiamasi kuo plačiauinformuoti apie šios pavojingosir klastingos ligos grėsmę, kaipįveikti ją. Šia proga kalbinameSeimo Sveikatos reikalų komite-to narę socialdemokratę AlmąMonkauskaitę.

- Esate gydytoja, daug dėmesioskyrėte ir tebeskiriate visuomenėssveikatingumo problemoms, užkre-čiamųjų ligų kontrolei. Neseniai Sei-me jūsų iniciatyva buvo surengtakonferencija, kurioje įvairiapusiškaianalizuotos tuberkuliozės plitimopriežastys ir kovos su ja būdai. Kiekpaplitusi ši liga?

- Tuberkuliozė - labiausiai papli-tusi užkrečiama liga. Ja užsikrėtędaugiau nei 2 mlrd. žmonių visamepasaulyje, daugiausia - besivystan-čiose šalyse. Tuberkulioze sergaįvairių rasių, įvairaus išsilavinimo iramžiaus žmonės. Liga pavojinga netik pačiam ligoniui, bet ir aplinki-niams. Ja užsikrėsti galima nuožmogaus, sergančio atvira plaučiųtuberkulioze, todėl vis dažnesni at-vejai, kai suserga ne vienas, o kele-tas šeimos narių. Pastebėta, kaddažniau serga kaimo nei miesto gy-ventojai, vyrai - du kartus dažniau

nei moterys. Manoma, kad vienasžmogus, sergantis atvira plaučių tu-berkulioze, per metus gali užkrėstiiki 25 asmenų.

- Daugelis dar mokydamiesi vidu-rinėje mokykloje girdėjo, kad anks-čiau nemažai žinomų literatūrosklasikų, kompozitorių, visuomenėsveikėjų nuo tuberkuliozės mirė bū-dami labai jauni, nes ši liga laikytaneišgydoma. Kaip yra dabar?

- Kasmet nuo tuberkuliozės mirš-ta apie 2 mln. žmonių, užregistruo-jama maždaug po 9 mln. naujų šiosligos atvejų. Praeityje iš tiesų šiosligos aukomis tapo Honore de Bal-zakas, Franzas Kafka, Georgas Or-vellas, Nicolo Paganinis, Jonas Bi-liūnas, Vincas Kudirka. Tuber-kuliozė ypač greitai plinta tarpskurdžiai gyvenančių žmonių, to-dėl pasaulyje ji kasmet pasiglemžia

daugybę gyvybių. Daugelį metųmanyta, kad tuberkuliozė yra praei-ties liga. Deja, nepaisant vakcina-cijos ir egzistuojančios plačios an-tibiotikų terapijos, tuberkuliozė daryra dažna mirties priežastis. Itinskaudu kalbėti apie vaikų tuberku-liozę. Tarp jaunesnių nei 12 metųvaikų ši liga aktyviai progresuojanet 43 proc. jų.

- Kokia padėtis Lietuvoje, palygin-ti su kitomis pasaulio šalimis?

- Remiantis Pasaulio sveikatosorganizacijos normomis, jei ser-gamumas tuberkulioze viršija 40atvejų 100 tūkst. gyventojų, tokiavalstybė patenka į rizikingų šaliųsąrašą. Lietuvoje šis rodiklis sie-kia 47,5 atvejo 100 tūkst. gyven-tojų. Daugiausia tuberkuliozės at-vejų užregistruota Biržų, Pakruojo,Šilutės rajonuose, mažiausiai -Neringos savivaldybėje. 2011 me-tais pirmą kartą mūsų šalyje tu-berkulioze susirgo 1532, 2012-ai-siais - 430 žmonių. Gal kai kam šieskaičiai atrodys menki, tačiau pri-minsiu, kad būtent tiek žmoniųgyvena gražiuose Lietuvos mieste-liuose: Leipalingyje (1500), Tryš-kiuose (1555), Mosėdyje (1379),Rumšiškėse (1833), Merkinėje(1434), Žagarėje (1712). Taigi kas-met po mažą krašto miestelį suser-ga tuberkulioze.

- Kiek dėl šios ligos plitimo kaltipatys žmonės?

- Apie tuberkuliozę tikriausiai gir-dėjo visi, informacija apie šią klas-tingą ligą prieinama kiekvienam.Medikai taip pat daug daro, kad už-sikrėtusiųjų būtų kuo mažiau. Rei-kia pasidžiaugti, jog bendromismedikų, politikų, nevyriausybiniųorganizacijų, visų geros valios žmo-nių pastangomis daug nuveikta, kadliga kuo mažiau plistų. Tačiau medi-kai vieni nepajėgia su ja kovoti. Pa-staruoju metu ypač padaugėjo už-leistos ir antibiotikams atspariostuberkuliozės atvejų. Daugiausia jųyra tarp socialinės rizikos grupeipriskiriamų asmenų. Neretai tokiežmonės pradeda gydytis antibioti-kais, tačiau gydymo kurso nebaigia.Taip tuberkuliozės sukėlėjai tampaatsparūs antibiotikams. Todėl labaisvarbu, kad pradėję gydytis asmenyskursą baigtų iki galo. Žmonės netu-ri numoti ranka į savo ligą. Reikiaatminti, kad nuo kiekvieno iš mūsųsąmoningumo priklauso ne tik pa-čių, bet ir artimųjų sveikata. Be to,užleistą tuberkuliozę išgydyti kur kassunkiau, o ir valstybei tai kainuojadaug brangiau, nei laiku pradėjus irbaigus gydytis.•Seimo narę kalbino RAIMONDA RAMELIENĖ

A.Monkauskaitė: “Kasmet po mažą Lietuvos miestelį suserga tuberkulioze.”

Tuberkuliozė kerta negailėdama

Iki šiol neaišku, kamtokia reforma bus

naudinga ir ar tikrai išspręs problemas,

kurias turėtų spręsti.

Romo Jurgaičio nuotrauka

Liet

uvo

s ži

nio

s Reklamos skyriaus direktorėA.Jakeliūnienė (tel. 249 2165)Platinimo tarnybos direktorėE.Žvinytė (tel. 249 2154)bendras (tel. 249 2223)Informacija nemokamu telefonu

(8 800) 77888

AktualijosR.Ramelienė (tel. 249 2206)R.Tracevičiūtė (tel. 249 2241)T.Bašarovas (tel. 249 2204)

EkonomikaA.Jockus (tel. 249 2205)K.Šliužas (tel. 249 2240)L.Mrazauskaitė (tel. 249 2237)

UžsienisP.Krupenkaitė (tel. 249 2244)V.Sudikienė (tel. 249 2214)S.Šimkevičius (tel. 249 2244)

SportasJ.Žemaitytė (tel. 249 2217)S.Ramoška (tel. 249 2219)V.Remeika (tel. 249 2218)

Kultūra ir mokslasM.Klusas (tel. 249 2215)M.Kniežaitė (tel. 249 2212)J.Mičiulienė (tel. 249 2210)A.Musteikis (tel. 249 2213)

PramogosV.Sinicaitė (tel. 249 2249)

TyrimaiJ.Tvaskienė (tel. 249 2238)V.Kvedaras (tel. 249 2245)

Spec. korespondentasG.Mikšiūnas (tel. 249 2224)

SveikataA.Masionytė (tel. 249 2209)

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225)V.Užusienis (tel. 249 2235)

„LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208)G.Ambrazas (tel. 249 2207)

FotografijaR.Jurgaitis (tel. 249 2230)R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230)E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00)

Interneto svetainė

A.Makauskas (tel. 249 2231)K.Jašinskas (tel. 249 2232)A.Praleika (tel. 249 2231)S.Vaičienė (tel. 249 2232)

Korespondentai krašte

KaunasG.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310)

K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802)

KlaipėdaV.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83)

D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583)

PanevėžysD.Baronienė (tel. (8 620) 10476)

AlytusR.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)

MarijampolėK.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m.© Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

www.lzinios.lt

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“

Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilniusfaksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktoriusR.Terleckas (tel. 249 2152)

Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojasM.Girša (tel. 249 2153)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojosB.Papartienė (tel. 249 2203)V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202)R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Atsakingoji sekretorėE.Makselytė (tel. 249 2227)

Atsakingosios sekretorės pavaduotojaR.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Dienraščio projektą“Istorija” remia Spau-dos, radijo ir televizijosrėmimo fondas.Šiandien - 16, 17 p.

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai•Už reklamos turinį ir joje pasitaikančiasįvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

Atkelta iš • 1p.

Susisiekimo ministerijos (SM) va-dovaujama tarpžinybinė darbo gru-pė konstatavo, kad šiuo metu esantisvienintelis per dieną skrydis iš Briu-selio pirmyn ir atgal tenkintų tik mi-nimalius pirmininkavimo poreikius.Tačiau sklandžiu užsienio delegaci-jų atvykimu taip pat besirūpinantiUžsienio reikalų ministerija (URM)viliasi, kad nors ir netiesioginių, betjungiamųjų skrydžių per kitus Euro-pos oro uostus pasiekti Vilnių užsie-nio diplomatams, valdininkams irpolitikams turėtų pakakti.

Svarstoma perkelti renginiusKaip teigė LŽ kalbinti ministerijų

atstovai, labiausiai tikėtinas atvejis,kad atvykstantiems svečiams prit-rūks vietų tiesiogiai skristi kryptimiVilnius-Briuselis. Todėl susisiekimoimta ieškoti ir per kitus Europosmiestus. “Šiuo metu yra 12 optima-lių būdų iš Briuselio pasiekti Vilnių.Nesant tiesioginio skrydžio, tai būtųgalima padaryti jungiamaisiais skry-džiais”, - pažymėjo URM atstovai.Galvojama ir apie kitas galimas al-ternatyvas. “Jei vis dėlto atsirastų pa-pildomų problemų dėl atvykimo ga-limybių, būtų svarstomos įvairiospriemonės, tarp jų - net renginio da-tos keitimas”, - LŽ teigė Energetikosministerijos vyriausioji patarėja Dai-va Rimašauskaitė.

Atvykti svečiams į Vilnių sunkiau-sia turėtų būti tomis dienomis, kai tuopačiu metu vyks keli renginiai. “Mū-sų žiniomis, šiuo metu problema su-sidariusi liepos 2-3 dienomis, nes vie-nu metu vyks bent keli renginiai.Kitomis datomis indikacijų apie ryš-kesnes problemas neturime”, - tvirti-no kultūros ministro patarėja DaliaVencevičienė. Ji pažymėjo, jog URMišplatino renginių kalendorių institu-cijoms, kad dalį susitikimų būtų gali-ma perkelti į laisvesnes dienas. “Tai ir-gi prisidėtų prie patogesnio svečiųatvykimo”, - pabrėžė D.Vencevičienė.

Skris ir kariniais lėktuvais“Oro linijų bendrovėms esame pa-

teikę informaciją apie gerokai išaug-siančius keleivių srautus, nes avialini-jos savo skrydžių grafikus derinapagal komercinę naudą”, - pažymė-

jo URM valdininkai. Kaip sakė Vi-daus reikalų ministerijos (VRM) ats-tovai, Briuselio oro linijos, matyda-mos jau dabar esantį skraidančiųjųskaičiaus didėjimą, pradėjo naudotidaugiau vietų turintį lėktuvą, taip patnumatė patogesnį skrydžių laiką.

Krašto apsaugos ministerijos (KAM)teigimu, į jos organizuojamus rengi-nius atvykstančiųjų laukiama ne tikiš Briuselio, bet ir iš kitų ES sostinių.“Į rugsėjį suplanuotą gynybos mi-nistrų susitikimą dauguma ministrų

ir delegacijų atvyks kariniais lėktu-vais”, - teigė KAM Visuomenės in-formavimo skyriaus vedėja Viktori-ja Cieminytė.

Valdininkai viliasi, kad artėjančiampirmininkavimui Europos skrydžiųbendrovės ruošiasi. Jau žinoma, kadvasaros sezonu į Briuselį iš Vilniaustris kartus per savaitę skraidins pigiųavialinijų kompanija “Ryanair”. “Su-sisiekimo klausimas iškilo ir kitomspirmininkavusioms šalims, tačiaupraeitą pusmetį Kipro pavyzdys paro-dė, kad sklandžiai pirmininkauti įma-noma ir turint silpniau negu Lietuvosatveju išplėtotą susisiekimą su Briuse-liu”, - pabrėžė VRM atstovai.

Derybos kol kas nesėkmingosURM ir SM pastangomis dėl pa-

pildomų skrydžių į Briuselį jau derė-tasi su Belgijos kompanija “BrusselsAirlines”, latvių “Air Baltic”, susido-mėjimą esą rodė ir airių avialinijos“Aer Lingus”. “Papildomų skrydžiųnepavyko susiderėti, tačiau darbogrupė padarė išvadą, kad esamų skry-džių pakaks užtikrinti patenkinamąpirmininkavimą”, - LŽ tvirtino susi-

siekimo ministras Rimantas Sinkevi-čius. Per derybas būta ir nuogąstavi-mų, kad kai kurios aviakompanijos,kurios dabar skraidina į Briuselį, ke-tina visai atsisakyti šių reisų. Tačiaususisiekimo ministras LŽ patikino,kad iki metų pabaigos lėktuvai išBriuselio į Vilnių leisis. “Nei URM,nei SM negali daryti įtakos privačiųoro vežėjų sprendimams, juos lemiakomerciniai interesai ir rinkos logi-ka”, - tvirtino URM valdininkai.

Vienintelis dalykas, kuris esą galė-tų paskatinti oro vežėjus persigalvoti,- finansinis paskatinimas. Tačiau,URM teigimu, mokėti pinigus avia-kompanijoms nėra jokių galimybių.

Skiriant pinigų oro vežėjams būtųprasilenkiama su galiojančiais ES tei-sės aktais ir lygios konkurencijos,skaidrumo principais. “Apie reisų pir-kimą ir dotacijas, kurios šiam pusme-čiui turėtų būti nemažos, kol kas nes-varstoma”, - patikino ir SM vadovas.

Ambicijų tiesioginiais skrydžiaissujungti Vilnių su Briuseliu turi irsostinės mero Artūro Zuoko kuria-ma skrydžių kompanija “Air Litua-nica”. Tačiau šiai oro bendrovei dar

reikia baigti licencijavimo darbus irpradėti realius skrydžius.

Didžiausias antplūdis - iki 4 tūkst. svečių

URM preliminariais skaičiavimais,skrydžių Lietuvos pirmininkavimo ESTarybai laikotarpiu turėtų pakakti.“Šiuo metu organizuojami tiesiogi-niai skrydžiai į pagrindinius VakarųEuropos oro uostus, iš ten jungia-maisiais skrydžiai galima nesunkiaipasiekti Lietuvą”, - tvirtina URMatstovai. Jų teigimu, dalis užsieniodelegacijų atvyks ne komerciniais,bet vyriausybiniais lėktuvais.

URM pažymi, kad didžiuliai ke-leivių srautai laukiami pirmosiomisliepos dienomis, kai Lietuva perimspirmininkavimo ES Tarybai vairą.Pavyzdžiui, liepos 3-5 dienomis su-planuoti net penki susitikimai, ku-riuose laukiama apie 600 žmonių.Iš jų 270 atvyks iš Briuselio. Liepos3-6 dienomis laukiama 60 Briusely-je akredituotų įvairių šalių žurna-listų. “Atvykstantiems žurnalistamsbilietai jau nupirkti, todėl problemųdėl susisiekimo neturėtų kilti”, - tei-gė ministerijos atstovai. Didžiausiosvečių antplūdžio iš užsienio lau-kiama informacinių ir ryšių techno-logijų konferencijoje ICT 2013.Lapkričio 6-8 dienomis vyksiančio-je konferencijoje laukiama 2500-4000 svečių.•

Dienos temos 32013 03 22Lietuvos žinios

Prie lėktuvų į Lietuvą - spūstys

Susisiekimo ministro R.Sinkevi-čiaus teigimu, po derybų su orovežėjais papildomų skrydžių neat-sirado. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

URM išplatino renginių kalendorių institucijoms, kad dalį susitikimų būtų galima

perkelti į laisvesnes dienas.

100 DIENŲ VEIKLA

Premjeras Algirdas Butkevičius, Seimepristatydamas centro kairės ministrųkabineto šimto dienų veiklą, pareiškė,kad užtikrindama ekonomikos augimą,darbo rinkos plėtrą ir mokesčių už ko-munalines paslaugas mažinimą Vy-riausybė ketina pradėti grąžinti “sunk-mečio skolas”. Premjeras žadėjo ieškotilėšų, kad būtų galima pakelti atlygini-mus kultūros darbuotojams, policinin-kams ir kitiems, gaunantiems mažiau-sią darbo užmokestį. A.Butkevičiussavo kalboje atkreipė dėmesį, jog ši Vy-riausybė pasirengusi įgyvendinti ir tai,ko iki šiol Lietuvos politikoje nebuvo, -darbų tęstinumo kultūrą.

IR PO PATARĖJĄ ?

Grupė parlamentarų siūlo leisti Seimonariams įdarbinti ne tik padėjėjų-sek-retorių, bet ir patarėją. Šiuo metu Sei-mo statutas numato, kad vienam Sei-mo nariui tenka tryspadėjėjo-sekretoriaus etatai. Parlamen-tarai siūlo etatus išskirstyti, palikti du

padėjėjo-sekretoriaus ir vieną - patarė-jo etatą. Esą jis būtų aukštesnės katego-rijos tarnautojas. Siūlomi pakeitimaipapildomai pareikalautų 0,7-0,9 mln.litų per metus, nes patarėjui reikėtų pa-didinti darbo užmokestį. Pataisą pa-rengė skirtingoms frakcijoms priklau-santys parlamentarai.

PRAŠO VISAS SEIMAS

Vakar Seimas priėmė protokolinį nuta-rimą kreiptis į generalinį prokurorą suprašymu pateikti laikinajai komisijai,sprendžiančiai klausimą dėl parlamen-tarės Neringos Venckienės imunitetopanaikinimo, mažametės perdavimovaizdo įrašą. Praėjusią savaitę įrašą atsi-sakyta pateikti. Motyvas - jame matytinukentėjęs mažametis asmuo, o tokiamedžiaga neviešinama. Vakar Seimassavaitei, iki balandžio 2 dienos, pratęsė“Drąsos kelio” partijos frakcijos seniū-nės N.Venckienės neliečiamybės klausi-mą sprendžiančios laikinosios Seimokomisijos darbą.

BNS, LŽ

Trumpai

Dėl papildomų skrydžių nesėkmingai derėtasi su keliomis kompanijomis, tarp jų - ir su “Brussels Airlines”.Oresto Gurevičiaus nuotrauka

2013 03 22Lietuvos žinios4 Dienos temos

RAIMONDA RAMELIENĖ

Antras mėginimas už 9 mln. litųparduoti buvusią Lietuvos ambasadą Varšuvoje buvo nesėkmingas. Dar kartą niekasnepirko ir draustinyje prisiglau-dusios Seimo poilsinės. Turtoekspertai pataria mažinti kainą.

Parduoti Lietuvai priklausantį 682kv. m pastatą, esantį pačiame Varšu-vos centre, Vyriausybė leido priešpenkerius metus. Dvejais metaisanksčiau į erdvesnes atstovybės pa-talpas iš jo išsikraustė mūsų diploma-tai. Pirmas aukcionas buvo surengtaspernai spalį. Pradinė objekto kaina li-ko tokia pati, kaip ir praėjusią savaitęvykusiame aukcione, - 2,6 mln. eurų(apie 9 mln. litų).

“Dalyvauti aukcione neužsiregistra-vo nė vienas dalyvis”, - LŽ vakar sa-kė Turto banko Turto atnaujinimotarnybos direktorius Laimas Daniū-nas. Tačiau prieš aukcioną buvo susi-domėjusiųjų šiuo objektu - lietuvių,lenkų, ukrainiečių. Pasak L.Daniū-no, Lenkijos nekilnojamojo turtobrokeriai, kurių paslaugomis naudo-jasi Lietuvos ambasada, mano, kadprašoma kaina per didelė, nes pasta-tas “užspaustas” aplink esančių di-

desnių statinių. Tai pagrindinė prie-žastis, kodėl nesiseka parduoti buvu-sios ambasados. “Tikėtina, kad iki ki-to aukciono, kuris vyks gegužėsmėnesį, Užsienio reikalų ministerijapriims sprendimą kainą mažinti”, -kalbėjo L.Daniūnas. Visas tuščio na-mo Lenkijos sostinėje išlaikymo išlai-das padengia Lietuvos ambasada.

1885 metais suprojektuotas eklek-tikos stiliaus pastatas vadinamas Ol-ševičių vila, arba Milicerio rūmais. Jisstovi geroje strateginėje vietoje Varšu-

vos centre, šalia Lenkijos užsienioreikalų, Švietimo ministerijų ir kitųLenkijos valdžios įstaigų. Šiame dvie-jų aukštų pastate su mansarda nuo1992 iki 2006 metų veikė Lietuvosambasada ir generalinis konsulatas.

Po visu namu yra rūsys, įrengtaskaip gyvenamosios patalpos. Pirmasaukštas naudojamas reprezentacijai,čia įrengti biurai, o antrame - gyvena-mosios patalpos. Pagrindinis pastatas

yra įtrauktas į paminklų registrą.Prieš porą savaičių per aukcioną

mėginta parduoti ir Seimo kancelia-rijai priklausančią poilsiavietę prieDidžiojo Siaurio ežero, Švenčioniųrajone, bet nesėkmingai. Už ją buvoprašoma 1,6 mln. litų. Tai dvigubaidaugiau, nei Vyriausybės nustatytapradinė kaina. Už šią sumą siūlomitrys poilsio nameliai, ūkinis pastatas,dvi prieplaukos. Tačiau 3,5 ha žemėssklypo, esančio Labanoro regioni-

nio parko draustinio teritorijoje, pri-vatizuoti neleidžiama - tik nuomoti.

“Besidominčiųjų šiuo objektu bu-vo. Tačiau su pirkėjais apie tai, kiek jiepasirengę mokėti, paprastai nedisku-tuojame. Šįkart klientams labiau rū-pėjo pardavimo sąlygos, nuosavybėsįteisinimas”, - aiškino L.Daniūnas.Jo teigimu, nėra jokių garantijų, kadbesidomintieji poilsio objektu daly-vaus ir kitame aukcione.

Seimo kanceliarijai priklausančių

Palangos “Viešnagės” poilsio namųaukcionas kol kas pristabdytas. Pir-masis, per kurį už 6 mln. litų pirkė-jams buvo siūlomas 1000 kv. m pa-statas ir 1 ha žemės sklypas pačiamePalangos centre, neįvyko. “Dabarvyksta diskusija su Seimo kanceliari-ja, kokią nustatyti objekto vertę”, -sakė L.Daniūnas. Jis pridūrė, kad ne-kilnojamojo turto brokeriai mano,jog šiuos poilsio namus realu par-duoti maždaug už 4,3 mln. litų.•

Pasak Lenkijos nekilno-jamojo turto brokerių, už ambasados pastatą

prašoma 9 mln. litų kaina yra per didelė.

VALDAS KVEDARAS

Ambicingi naujosios valdžios pažadai išjudinti renovacijos pro-cesą žada pajamų statybininkamsir statybinių prekių pardavėjams.Paskui pinigus visuomet žygiuojair konfliktai bei įtarimai nesąžiningais žaidimais.

Ji - Aplinkos ministerijos Statybos irbūsto departamento, reglamentuojan-čio statybų ir renovacijos sektorių tei-sės aktus, direktorė. Jis - vienas iš di-džiausios termoizoliacines medžiagasLietuvoje gaminančios bendrovės“Paroc” vadovų.

Viešųjų ir privačių interesų konflik-to lyg ir nėra, bet statybinių medžiagųgamybos ir statybos versle dirbantysžmonės jau rašo sąmokslo teorijų sce-narijų. Aplinkos ministras ValentinasMazuronis viešųjų ir privačių interesųkonflikto neįžvelgia.

Bendraminčiai Edita Meškauskienė Aplinkos minis-

terijos Statybos ir būsto departamentuivadovauja nuo 2006 metų vidurio. De-partamento nuostatose teigiama, jog vie-nas jo uždavinių - dalyvauti formuojantstatybos ir būsto valdymo, priežiūros iratnaujinimo (modernizavimo), pastatųenerginio naudingumo politiką bei stra-

tegiją, koordinuoti politikos ir strategijosįgyvendinimą. Departamentas “rengiaarba dalyvauja rengiant statybos sekto-riaus ir būsto valdymo, priežiūros ir at-naujinimo (modernizavimo) strategi-nius dokumentus, Lietuvos Respublikosįstatymų ir Vyriausybės nutarimų, kitųteisės aktų projektus, reglamentuojan-čius statybų sektorių ir gyvenamųjų na-mų valdymą, priežiūrą ir atnaujinimą(modernizavimą), organizuoja ir koor-

dinuoja jų įgyvendinimą”. E.Meškaus-kienės ir jos vadovaujamo ministerijosdepartamento indėlis į šalies statybų sek-torių reglamentuojančius teisės aktusyra gana svarus.

Julius Meškauskas, kaip ir jo žmonaEdita, baigęs tuometį Vilniaus inžine-rinį statybos institutą (dabar - VilniausGedimino technikos universitetas), -vienas iš Vilniuje įsikūrusios termoizo-liacines medžiagas gaminančios bend-rovės “Paroc” vadovų, neseniai paskir-tas direktoriumi Lenkijai ir Vakarų

Europai. Šiek tiek anksčiau jis rūpino-si “Paroc” produkcijos pardavimu Lie-tuvoje ir kitose Baltijos valstybėse.

Baimės“Mūsų pokalbis įrašinėjamas. O

kabinete sėdi liudininkas, kuris vis-ką girdi”, - pokalbio pradžioje LŽžurnalistą paskubėjo įspėti E.Meš-kauskienė. Tai truputį nustebino, nespašnekesio tematika buvo neutrali,

susijusi su valdininkės vadovaujamodepartamento funkcijomis.

Kadangi aplinkos ministras V.Ma-zuronis daugiausia dėmesio žadaskirti būtent šiai sričiai, LŽ paklausėvaldininkės, kokios dar naujovės lau-kia renovaciją pasirinkusių būstų sa-vininkų. Tačiau E.Meškauskienė, ne-slėpdama, kad “politikos formavimasšioje srityje, visi teisės aktai ir gimstadepartamente”, į išsamias kalbas ne-sileido. “Ministras yra viską labai pla-čiai išaiškinęs”, - teigė departamentovadovė. Kalba pakrypo ir apie kai ku-rių renovuotų namų gyventojų skun-dus dėl to, kad statybininkai naudo-jo nekokybiškas medžiagas. “Žinaukelis tokius atvejus, dalyvavau komi-sijoje. Gyventojai patys nupirko to-kias medžiagas. Statybos įstatymasnumato, kad medžiagas gali tiekti iružsakovas. Tai sutartiniai santykiai.Gyventojai, norėdami sutaupyti, pir-ko reikalavimų neatitinkančias me-džiagas”, - sakė E.Meškauskienė.

Tačiau čia pat valdininkė prasitarė,kad “nuo liepos įsigalioja statybos pro-duktų reglamentas, kuriame bus kiekkitokia patekimo į rinką tvarka”. Pa-prašyta keliais sakiniais apibūdinti šioreglamento esmę, pašnekovė pareiš-

kė negalinti to padaryti, nes reikėtų“visą žurnalą surašyti”. Žurnalistoklausimas taip ir liko neatsakytas.

Paklausta apie savo darbo sąsajassu vyro veiklos sritimi, valdininkėskubiai išbėrė: “Mano vyras su Lie-tuvos rinka neturi nieko bendra,bendrovės statybos produktai - ter-moizoliaciniai gaminiai - tiekiamipagal Europos Sąjungos standartą.Reikalavimai yra nustatyti EuroposKomisijos ir visose šalyse vienodi.”

E.Meškauskienės viešųjų ir priva-čių interesų konflikto LŽ sakė neįž-velgiantis ir aplinkos ministras V.Ma-zuronis. Jo teigimu, viešuosius irprivačius interesus departamento va-dovė būtų pažeidusi tik tuo atveju, jeiministerija arba pati E.Meškauskie-nė kokiais nors būdais būtų protega-vusi “Paroc” produkciją, o kitomstermoizoliacinėms medžiagoms da-riusi barjerus patekti į rinką.

KovaKitaip LŽ aiškino mokslininkai

ir specialistai, dirbantys statybiniųmedžiagų gamybos, pardavimo,ekspertizės srityse. VGTU moksli-ninkas, statybų ekspertas defekto-logas dr. Česlovas Ignatavičius LŽ

siūlė atkreipti dėmesį, kad savo pro-dukciją reklamuojančiuose straips-niuose “Paroc” atstovų pagrindinisargumentas - gaisrų pavojus putp-lasčiu renovuotuose pastatuose.Reklamuojant “Paroc” produkcijąbauginama, kad įsiplieskus ugniaivienoje vietoje, liepsnos apims visąpastatą, ir pateikiami pavyzdžiai ištragedijų užsienio valstybėse. “Ta-čiau putplasčio pramonė dabar yrasmarkiai pažengusi į priekį. Jau ga-minama nedeganti termoizoliacinėprodukcija, todėl gąsdinti galimo-mis tragedijomis tikrai nesolidu”, -kalbėjo Č.Ignatavičius.

Kitas savo pavardės nenorėjęs vie-šai skelbti LŽ pašnekovas pasakojo,kad jam su E.Meškauskienės vado-vaujamu departamentu prieš keleriusmetus teko rimtai pakovoti. “Ministe-rijoje buvo patvirtintas statybos tech-ninis reglamentas, taikomas stogams.Jį rengiant nebuvo pakviesta polistire-no produkciją gaminančių ir ja pre-kiaujančių atstovų. Įsiteisėjusiamereglamente atsirado reikalavimas, kadįrengiant stogus virš šildomų patalpųant trapecinių plieno lakštų paviršiausdedama tik pluoštinė izoliacija. Ar taine šiltnamio sąlygos? Triukšmo nekė-lėme, bet visiems tapo aišku, kaip tei-sės akte atsirado tokia nuostata”, -dėstė vyras. Dabar, pasak jo, šios tei-sės akto nuostatos nebėra, tačiau taipasiekta tik polistireno gaminiais pre-kiaujančių verslininkų pastangomis.

Pašnekovas siūlė atkreipti dėmesį įdar vieną faktą. Buvęs aplinkos mi-nistras Gediminas Kazlauskas dar2010 metų pabaigoje pasirašė įsaky-mą, kuriuo remiantis buvo sudarytasspecialus komitetas statybų techni-niam reglamentui parengti. Įsakymedėl reglamento “Statybos produktai.Atitikties įvertinimas ir “CE” ženkli-nimas” teigiama, jog komiteto pirmi-ninkė - ministerijos Statybos ir būstodepartamento direktorė E.Meškaus-kienė. Tarp komiteto narių - net du“Paroc” atstovai ir... nė vieno žmo-gaus, atstovaujančio polistireno me-džiagų pramonei. •

Nepradėta renovacija jau kelia aistras

LŽ pašnekovas pasakojo, kad jam su E.Meškauskienės vadovaujamu departamentu

prieš kelerius metus teko rimtai pakovoti.

Valstybės turtas buvo per brangus

Č.Ignatavičius siūlė atkreipti dėmesį į “Paroc” reklamosteiginius. / Linos Petrauskienės (ELTA) nuotrauka

E.Meškauskienė neigė savo darbo sąsajas su vyroveiklos sritimi. / Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Buvusios Lietuvos ambasados Varšuvoje pastatas vadinamas Olševičių vila, arba Milicerio rūmais. / Turto banko nuotraukos

Lietuva ir Europa 52013 03 22Lietuvos žinios

PALMYRA KRUPENKAITĖ

Kipras parengė naują šalies gelbėjimo planą, o Rusija, kurios valstybinės įstaigos ir piliečiai šios salos bankuose laiko milijardus, pagrasino laikytis “griežtos pozicijos” Kipro atžvilgiu.

Kai antradienį Kipro parlamen-tas nepritarė tam, kad bankuose lai-komi indėliai būtų apmokestinti, va-kar prezidentas Nikas Anastasiadispristatė atsarginį, vadinamąjį B pla-ną. Pagal jį numatoma įkurti “struk-tūrinių investicijų fondą, kuris būtųsustiprintas lėšomis iš įvairių taupy-mo priemonių, nekilnojamojo tur-to” bei kitų šaltinių. Šis fondas būtųsusietas su obligacijomis ir gamtiniųdujų gavybos perspektyvomis.

Apie tokias priemones imta kalbė-ti, kai Kipro finansų ministrui Micha-lui Sariui nepavyko Maskvoje susitar-ti dėl Rusijos pagalbos, nes ši uždidesnę paramą Nikosijai siekė pe-rimti pelningą turtą. Finansų mi-nistras taip pat pranešė, kad praėjusįpenktadienį uždaryti bankai neveiksdar ir šį penktadienį, esą tai daroma“dėl viešojo intereso, siekiant užtik-rinti finansinį stabilumą”. Pirmadie-nis Kipre bus nedarbo diena, todėlbankai atvers duris ne anksčiau kaipantradienį, kad galimo indėlių apmo-kestinimo įbauginti klientai nepultųmasiškai jų atsiimti.

Bankų uždarymas - didžiulis smū-gis skolų slegiamam Kiprui. Jo eko-nomika pernai ne tik susitraukė 2,3proc., bet dar ir nukentėjo nuo pa-saulinės finansų krizės bei glaudžiųryšių su recesijos apimta Graikija.“Negalime pirkti, negalime parduoti.Mano klientai - viešbučiai ir restora-nai, o mes neįstengiame jų aprūpin-ti. Dabar turiu 25 darbuotojus, tačiaukitą savaitę mano parduotuvėse ne-beliks produktų. Kas nutiks?” - susi-rūpinęs klausė Nikosijoje veikiančiosšaldytų maisto produktų bendrovėsdirektorius Kostakis Sofoklidis.

Europos Sąjunga (ES), Europoscentrinis bankas ir Tarptautinis va-liutos fondas pasiūlė Kiprui apmo-kestinti indėlius, kad gautų 10 mlrd.eurų paskolą, negana to, šalis pati

dar turi įsipareigoti surinkti 5,8mlrd. eurų. Įtakingos Ortodoksųbažnyčios, kuri yra didžiausia Kip-re nekilnojamojo turto valdytoja,vadovas arkivyskupas ChrizostomasII jau pasiūlė vyriausybei perduotididelę dalį Bažnyčios turto. Jį par-davus būtų surinkta nemaža suma.

Ieško pagalbos RusijojeParlamentui ištarus “ne” indėlių

apmokestinimo planui, Kipras puolėieškoti pagalbos Rusijoje, nes 2011metais Maskva jau buvo suteikusi Ni-kosijai 2,5 mlrd. eurų paskolą. Norspo susitikimo Maskvoje su Rusijos fi-nansų ministru Antonu SiluanovuKipro finansų ministras atrodė gerainusiteikęs ir pokalbį pavadino “labaigera pradžia”, netrukus tapo aišku,kad Rusija už pagalbą siekia perimtipelningą Kipro turtą. Tačiau derybossu Maskva dar nebaigtos. M.Saris ti-kisi, kad Rusija bent jau sušvelnins 2,5mlrd. eurų paskolos, suteiktos Niko-sijai 2011 metais, sąlygas, nes pinigaituri būti grąžinti iki 2016-ųjų. Už taiKipras net siūlo Rusijai įsigyti jo ban-kų, tačiau ši susidomėjimo nerodo.

Rusijos premjeras Dmitrijus Med-vedevas teigia, jog dabartinis Kiprogelbėjimo planas turi klaidų, tačiaujis tikisi, kad Kipro priimtas sprendi-mas nepakenks Maskvos santykiamssu Europos Sąjunga.

Rusijos piliečiai ir bendrovės Kip-ro bankuose laiko apie 31 mlrd. do-lerių. Todėl D.Medvedevas perspė-jo, kad Maskva laikysis “griežtospozicijos” Kipro atžvilgiu, nes salo-je užblokuotos ir Rusijos vyriausybi-nių įstaigų sąskaitos. “Jų pinigai už-blokuoti dėl neaiškių priežasčių,nors tų lėšų šaltinis - aiškus. Šie pi-nigai visur deklaruoti, - pabrėžėD.Medvedevas. - Stebina tai, kad pa-siūlius apmokestinti indėlius buvo

užblokuoti visi Kipro bankai, įskai-tant ir tuos, kurių veikloje dalyvau-ja Rusija. Tie bankai visiškai sveiki,jiems nekyla jokių problemų nei dėlbalansų, nei dėl mokesčių.” Rusijospremjeras aiškino, jog tai gali “už-dėti kryžių visai Kipro bankų siste-mai ir išprovokuoti daug teisinių ieš-kinių”. “Jeigu operacijos nebusatnaujintos, gresia labai dideli nuos-toliai, ką jau kalbėti apie tai, kad buspalaidota visa Kipro bankų sistema- jos paprasčiausiai nebeliks, - sakėD.Medvedevas ir pridūrė: - Štai ko-dėl turime laikytis gana tvirtos pozi-cijos dėl įvykių, susijusių su Kipru, irKipro skolų reguliavimo.”

Vakar į Maskvą atvykus EuroposKomisijos (EK) pirmininkui JoseManueliui Barroso Rusijos prem-jeras buvo dar kategoriškesnis. Jisišpeikė Europos strategiją, o pasiū-lymus Kipro skolų krizei spręsti pa-vadino absurdiškais. D.Medvede-vas pareiškė, jog ES, EK ir Kiprovyriausybė elgiasi tarsi “bulius por-celiano parduotuvėje”, ir pagrasi-no, kad Rusija atšauks sutartį suKipru dėl dvigubo apmokestinimo.

Rusiška Kipro bendruomenėRusų Kipre jau priskaičiuojama

35-40 tūkstančių, ir jie vadinami nau-jaisiais kolonizatoriais, pasirengusiaisperimti iš buvusių kolonizatorių bri-tų viską, kas geriausia. Saloje visurplevėsuoja Rusijos vėliavos, skambarusų kalba. Kipro gyventojai, norin-tys išlaikyti verslą, irgi šneka rusiškai,nes atvažiavę rusai nelinkę integruo-tis į vietos bendruomenę. Atvykėliųvaikai lanko mokyklas, kuriose mo-koma anglų kalba, jie apsiperka pre-kybos centre “Slavianka”, jų televi-zoriuose dominuoja rusiški kanalai.Iš Vokietijos rusams vežami ikrai,dešros ir silkės, o iš Rusijos - degtinė“Putinka” ir alus “Baltika” - šie gėri-mai teka upėmis per vakarėlius, ren-giamus jų namuose. Ant Limasoliokalvos, taip pat Pafose ir Larnakojepridygę vilų, kuriose įsikūrę turtingirusai. Jų sodininkais ir apsauginin-kais dirba vietos gyventojai.

Kipre gyvenantys rusai įdėmiai se-ka Kipro ir Rusijos vyriausybių veiks-mus, nes nerimauja dėl galimo savoindėlių salos bankuose apmokestini-mo. Vis dėlto jie nepraranda vilties,jog Maskva vienaip ar kitaip įsikiš įtai, o Kipre neabejojama, kad jei ESpavyks priversti šalies vyriausybę im-tis nepopuliarių žingsnių, Rusijos oli-garchai ne tik paliks Kiprą, bet ir su-gebės išsivežti savo milijardus.

Rizika Baltijos valstybių bankams

Kipro bankuose laikomi Rusijos pi-nigai gali būti perkelti ir į Baltijos ša-lis. Didžiausia tikimybė, kad didelė jųdalis nusės Latvijoje. Estijos banko“Krediidipank”, kuris yra Maskvosbanko padalinys, generalinio direk-toriaus pavaduotojas Uku Tammarumano, jog tokia kapitalo migracija ga-li tapti rizikos šaltiniu, nes į Latvijąperkelti Rusijos pinigai sukels didelįpavojų jos bankininkystės sektoriui.Toks žingsnis automatiškai atkreiptųRusijos institucijų dėmesį, mat tos ša-lies pareigūnams draudžiama turėtisąskaitų užsienio bankuose.

Per pastaruosius 20 metų Rusi-jos klientų teisėti pinigai gana daž-nai keliaudavo į Baltijos valstybiųbankus, ir dėl labai paprastos prie-žasties - juose galima lengvai susi-kalbėti rusiškai.•

Kipras parengėšalies gelbėjimo planą B

Kipro bankai vis dar uždaryti. / AFP/Scanpix nuotrauka

Kipro arkivyskupas Chrizostomas II

pasiūlė vyriausybeiperduoti didelę dalį

Bažnyčios turto, kurįbus galima parduoti.

Vengrijos vyriausybė pareiškėesanti “didžiai pasipiktinusi”kritika jos teismų sistemai, kuriąišsakė Europos Sąjungos (ES) teisingumo komisarė Viviane Reding.

Kovo 9 dieną Vokietijos dienraš-tyje “Frankfurter Allgemeine Zei-tung” V.Reding paskelbė straipsnį,kuriame parašė, kad Airijos nenorasišduoti Vengrijai savo pilietį, kaltina-mą dėl tragedija pasibaigusio eismoįvykio, yra “suprantamas”. “Nebu-vau nustebinta - šiaip ar taip, tai nu-tiko būtent tuo metu, kai Vengrijojebuvo priimta daug sprendimų, sukė-lusių rimtų klausimų dėl Vengrijosteisingumo sistemos nepriklausomy-bės”, - straipsnyje teigė V.Reding.Europos teisingumo komisarė turėjogalvoje dar 2000 metais Vengrijojeįvykusią nelaimę. Tuomet joje dir-bantis Airijos verslininkas CiaranasFrancisas Tobinas važiuodamas au-tomobiliu mirtinai sužalojo du vai-kus viename kaime netoli Vengrijossostinės. Verslininkas buvo nuteistas

kalėti Vengrijoje, jam nedalyvaujant. 2004 metais įstojusi į ES, Vengrija iš-

davė Europos arešto orderį C.F.Tobi-nui. Ji siekė, kad airis būtų suimtas ir iš-siųstas į Vengriją atlikti laisvės atėmimobausmės. Tačiau Airijos Aukščiausia-sis Teismas du kartus atsisakė jį išduo-ti. Vengrai nusileisti neketino. Niekaipnesibaigiantis konfliktas tarp abiejų

valstybių paskatino ir V.Reding pa-reikšti savo nuomonę apie šį inciden-tą, o tai dar labiau papiktino vengrus.

“Vengrijos teisingumo ministerijareiškia didelį pasipiktinimą dėl V.Re-ding pastabos, susiejančios Vengrijosteismų kritiką su C.F.Tobino byla”, -tokį pareiškimą paskelbė ministerija.Atvirą laišką paskelbė ir Vengrijos tei-

singumo ministras Tiboras Navrac-sicsas. Jame jis paprašė V.Reding “ma-lonėti susilaikyti nuo viešų pripildytųbendros pagiežos pareiškimų, ku-riems stinga pakankamo pagrindo”.

Tačiau Briuselis jau seniai reiškiasusirūpinimą Vengrijos teismų siste-ma, taip pat jis yra nepatenkintaspremjero Viktoro Orbano vadovauja-

mos vyriausybės veiksmais, nes jie pa-žeidžia demokratijos principus. Pa-skutinis lašas, perpildęs teisingumokomisarės kantrybės taurę, buvo kovo11 dieną Vengrijos vyriausybės priim-ta Konstitucijos pataisa, kuri apribo-jo Konstitucinio Teismo galias.•AFP, BNS, LŽ

V.Reding ir T.Navracsicsas negaili kritikos vienas kitam. / Reuters/Scanpix nuotraukos

Vengrija vėl pykstasi su Europos Sąjunga

2013 03 22Lietuvos žinios6 Pasaulis

Į pensiją išėję Kinijos lyderiaivis dar įtakingi komunistų par-tijoje. Jie stengiasi išsaugotisavo gerą vardą ir padeda jauniesiems komunistamsįkopti į partijos olimpą.

Kinijos komunistų partija - vienauždariausių ir paslaptingiausių visa-me pasaulyje. Visuomenė mažai ži-no, kas vyksta jos užkulisiuose ir kaipiškyla nauji lyderiai. Komunistų ly-deris - ryškiausia ir labiausiai mato-ma partijos figūra. Jis formuoja Kini-jos politiką, atstovauja šaliai derybosesu kitomis valstybėmis ir reprezen-tuoja visą komunistų partiją. Tačiaukas įvyksta partijos lyderiui išėjus įpensiją? Ar jis lieka politiniame gy-venime, ar ramiai sau tūno nuošaliainuo politikos?

Taisyklė su išimtimiĮ pensiją išėję Vakarų valstybių va-

dovai dažniausiai vykdo labdaringąveiklą ir tampa diplomatais, tačiaubuvę Kinijos vadovai skiriasi nuo va-kariečių. Į pensiją išėję komunistųpartijos lyderiai dažniausiai pranyks-ta iš visuomeninio gyvenimo. Apiejuos spauda menkai teužsimena, norsjie vis dar trinasi tarp partijos kolegų.

Pensijos koncepcija palyginti ne-seniai įsigaliojo komunistų politikospasaulyje. Ilgus dešimtmečius komu-nistų kadrai privalėjo “dirbti revoliu-cijos labui iki paskutinio kraujo lašo”.Tačiau buvęs Kinijos vadovas JiangZeminis nusprendė, kad garbingoamžiaus sulaukę politikai turėtų pail-sėti. Jis įvedė pensinio amžiaus ribą.Pagal ją 68 metų sulaukę aukščiausišalies lyderiai ir 65 metus einantys ša-lies valstybinių institucijų vadovai beiaukštesniosios grandies komunistaiturėtų išeiti į užtarnautą poilsį.

Šios taisyklės laikėsi beveik visinaujieji komunistų partijos lyderiai.Tačiau ją įvedęs Jiang Zeminis to ne-paisė. Dėl garbingo amžiaus pasit-raukęs iš komunistų partijos lyderioposto ir savo pareigas perleidęs HuJintao, jis dvejus metus, iki 2004-ųjų,liko Kinijos kariuomenės vadovu.

Išimtis buvo pritaikyta ir Kinijoscentrinio banko valdytojui ZhouXiaochuanui. Sulaukęs 65 metų jistebevadovauja šiam bankui. Aukš-čiausi komunistų lyderiai mano, kadZhou Xiaochuanas dirba gerai ir sėk-mingai vykdo ekonomines reformas,todėl nenorėtų jo pakeisti. Jie baimi-nasi, kad naujasis banko vadovas ga-li “nukrypti nuo kurso” ir sujauktiKinijos ekonominę politiką.

Nenori senukųZhou Xiaochuano kadencijos pra-

tęsimas papiktino paprastus kinus.Jie mano, kad senukai turėtų paliktisavo postus ir užleisti juos jauniems,energingiems komunistų partijosvaldininkams. Pasipiktinimo žinu-tės užliejo socialinį tinklą “Weibo” -kinišką “Twitter” versiją. “Zhou nė-ra gelbėtojas, jis ne Dievas”, - rašėvienas nusivylęs lankytojas. “Kiek-vienoje kartoje atsiranda naujų talen-tų. Gamtoje egzistuoja taisyklė - jau-

noji karta pakeičia senąją. Tai kodėlZhou neužleidžia savo posto?” - rašo-ma kitoje žinutėje. “Kinijai reikianaujo banko valdytojo ir sėkminges-nių ekonominių reformų. Zhou tu-rėtų pasitraukti, nes sulaukė pensinioamžiaus”, - piktinosi dar vienas “Wei-bo” lankytojas.

Šios žinutės rodo, jog kinai neno-ri, kad senukai vadovautų valstybei irjos institucijoms. Gerai būtų, kadpensinio amžiaus sulaukę politikaipasitrauktų iš politikos ir gyventų ra-mų pensininko gyvenimą.

“Kinams nepriimtina, kai į pensi-ją išėję šalies lyderiai kišasi į politinįgyvenimą”, - sakė populiaraus tink-laraščio rašytojas ir Kinijos naciona-linės menų akademijos mokslininkasWu Zuolai. Jis mano, kad pensinioamžiaus sulaukę politikai negali vi-siškai išnykti iš visuomeninio gyve-nimo, nes yra pripratę būti dėmesiocentre. “Kinijos lyderiams pensinin-kams sunku likti nepastebimiems. Jiepripratę būti dėmesio centre, todėlrami vienatvė juos tiesiog slegia”, -mano Wu Zuolai.

Proteguoja partijos nariusPensinio amžiaus sulaukęs Jiang

Zeminis taip pat visiškai nepasitrau-kė iš visuomeninio gyvenimo. PasakKinijos valstybės valdomos žiniasklai-dos, būdamas kariuomenės vadovujis dirbo universiteto dėstytoju. Ener-gingas senukas aktyviai veikė ir ko-munistų partijoje, padarė nemenkąįtaką jos užkulisių politikai.

Praėjusių metų rudenį prieš pat ko-munistų partijos lyderio rinkimus 86metų Jiang Zeminis buvo labai akty-

vus. Jis stengėsi pasinaudoti įtaka ko-munistų partijoje, norėdamas pras-tumti savo proteguojamus kandida-tus į aukščiausius partijos postus. Norsgarbingo amžiaus buvusiam Kinijoslyderiui šis procesas atėmė daug jėgų,keli jo remiami kandidatai įsitvirtinokomunistų partijos viršūnėje.

Notingamo universiteto Kinijosstudijų mokyklos profesorius Steve’asTsangas mano, kad buvę Kinijos va-dovai negali visiškai pasitraukti iš po-litikos, nes į pensiją išėjusius šalies ly-derius partija persekios už praeitiespaklydimus. “Pensininkai priverstilikti politikoje. Jie nenori, kad apiejuos būtų nepagarbiai atsiliepta. Bu-vę Kinijos vadovai, net ir išėję į pen-siją, privalo kovoti dėl geros savo re-putacijos”, - sakė S.Tsangas.

Profesorius įsitikinęs, kad buvusiusKinijos vadovus politikoje ragina pa-silikti ir naujoji komunistų karta, ku-riai reikalingas įtakingų žmonių užta-rimas. “Naujosios komunistų kartosatstovai labai nori iškilti partijoje. Tojie negalėtų padaryti be įtakingų bu-vusių partijos vadovų užtarimo. Tai-

gi ragina į pensiją išėjusius buvusiuslyderius pasilikti politikoje ir juos glo-boti”, - pasakojo S.Tsangas.

Cenzūruoja istorijąNors buvę Kinijos lyderiai dar iš-

laiko savo įtaką partijoje, ir jiems ga-lioja visoje Kinijoje paplitusi cenzū-ra. “Į pensiją išėjusiems komunistųpartijos lyderiams nerekomenduo-jama rašyti memuarų. Jeigu vienaskitas buvęs vadovas parašo, memua-rai būna cenzūruojami”, - teigiaS.Tsangas. Pasak jo, memuaramspublikuoti būtinas oficialus leidimas,o cenzūruota memuarų knyga ne-atspindi pradinės autoriaus informa-cijos. “Memuaruose daug kas nuty-lima. Ne todėl, kad to norėtųautorius, bet dėl Kinijoje paplitusioscenzūros”, - paminėjo S.Tsangas.

Vienas geriausių to pavyzdžių -1987-1998 metais Kinijos premjerubuvusio Li Pengo memuarai, ku-riuose neužsimenama apie 1989 me-tų kruvinus įvykius Tiananmenoaikštėje. “Išleistuose Li Pengo me-muaruose nė žodžiu neužsimenamaapie tuos įvykius. Jis tuo metu buvopremjeru, todėl turėjo apie tai para-šyti”, - stebėjosi S.Tsangas

Apie kruviną susidorojimą su pro-testuotojais nutylėjo ir kitas buvęsKinijos premjeras Zhao Ziyangas.“Kinija stengiasi kontroliuoti ir cen-zūruoti šalies istoriją. Partija šiojevalstybėje turi tiesos monopolį. Isto-rijos kontrolė - tai manipuliavimastiesa”, - pabrėžė S.Tsangas.

Taigi buvusiems Kinijos lyderiamsgalioja tokios pačios taisyklės kaip irpaprastiems kinams. Jiems nereko-menduojama rašyti memuarų, o jei-gu jų ir parašo, susiduria su cenzū-ros kontrole. Išėję į pensiją lyderiaivisiškai nepasitraukia iš politikos gy-venimo. Jie proteguoja jaunuosiuskomunistų partijos narius, stengiasijuos iškelti į elitą ir išsaugoti savo ge-rą reputaciją iki pat mirties. •Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

Prancūzijos policija atliko kratąTarptautinio valiutos fondo(TVF) vadovės Christine Lagardenamuose Paryžiuje. Policijos pareigūnai mano, kad būdamaPrancūzijos finansų ministre ji viršijo savo įgaliojimus.

TVF vadovė įgaliojimus galėjo vir-šyti 2007 metais, kai leido arbitražoteismui išmokėti Prancūzijos verslomagnatui Bernard’ui Tapie didelę pi-niginę kompensaciją. Arbitražo teis-mas nusprendė, kad šią kompensa-ciją išmokės šiuo metu bankrutavęsbankas “Credit Lyonnaise”.

Ch.Lagarde advokatas Yvesas Re-piquet teigė, kad jo klientė bendra-darbiaus su teisėsauga ir padės tyrė-jams. “Ch.Lagarde neturi ko slėpti.Mano klientė jaučiasi neteisingai ap-kaltinta”, - sakė Y.Repiquet. 57 me-tų Ch.Lagarde gynė prieš šešeriusmetus priimtą prieštaringą sprendi-mą. “B.Tapie bylos siuntimas į arbit-ražo teismą buvo neišvengiamas. Taigeriausias sprendimas tuo metu”, -gynėsi Ch.Lagarde.

Tarptautinio valiutos fondo atsto-vas Gerry Rice’as mano, kad kaltini-mai įgaliojimų viršijimu neatsiliepsšios institucijos vadovės darbui.“Ch.Lagarde savo pareigas eis toliau.Nenorėčiau komentuoti šio tyrimo.

Tai Prancūzijos prokuratūros kom-petencija”, - sakė G.Rice’as.

2007 metais arbitražo teismo tei-sėjai nusprendė skirti B.Tapie 285mln. eurų (986 mln. litų) kompen-

saciją dėl jam priklausiusio sportoprekių gamintojo “Adidas” parda-vimo 1993 metais. B.Tapie pavykoįtikinti, kad valstybė turėtų jamskirti kompensaciją, kai žlugo vals-

tybei priklausęs “Credit Lyonnais”bankas. Jis teigė buvęs apgautasbankrutavusio banko, kuris sąmo-ningai nurodė mažesnę “Adidas”vertę pardavimo metu.

Didžiąją dalį kompensacijos pi-nigų B.Tapie skyrė skoloms ir mo-kesčiams sumokėti. Likusius 20-40mln. eurų (69-138 mln. litų) inves-tavo į savo verslą. Neseniai B.Tapieįsigijo spaudos leidinių grupę Pie-tų Prancūzijoje ir pareiškė, kad2014 metais kels savo kandidatūrąį Marselio mero postą.

B.Tapie dirbo ministru socialistųprezidento Francois Mitterand’ovyriausybėje, tačiau 2007 ir 2012metų prezidento rinkimuose palai-kė dešiniųjų kandidatą Nicolas Sar-kozy. Manoma, kad būtent ši para-ma leido B.Tapie 2007 metais gautididžiulę kompensaciją, nes tadaCh.Lagarde tapo Prancūzijos fi-nansų ministre.

B.Tapie buvo ir Marselio “Olym-pique” futbolo klubo savininku.Tuo metu jis įsipainiojo į ne vienąnešvarų skandalą - dalyvavo per-kant jam palankius rungtynių re-zultatus 1993 metais ir dėl to pate-ko į kalėjimą.

Ch.Lagarde TVF vadovauja nuo2011 metų. Ji perėmė šį postą iš sa-vo tėvynainio Dominique’o Straus-so-Kahno, kuris atsistatydino poskandalo dėl tariamo lytinio nusi-kaltimo Niujorko viešbučio kam-barinei.

“The Australian News”, LŽ

TVF vadovės namuose atlikta krata

Ch.Lagarde galėjo viršyti savo įgaliojimus. / Reuters/Scanpix nuotraukos

Buvę Kinijos vadovai net išėję į pensiją privalokovoti dėl geros savo reputacijos.

86 metų buvęs Kinijos vadovas Jiang Zeminis vis dar turi parako.

Išėjusieji į pensiją įtakos nepraranda

GINTARAS MIKŠIŪNAS

„Visuomet yra kuo pasidžiaugti,tačiau toliau stiprinant šalies žemės ūkio bei maisto pramo-nės konkurencingumą yra sričių,į kurias reikėtų sutelkti ir daugiaudėmesio, ir investicijų“, - LŽ sakė žemės ūkio ministras prof. Vigilijus Jukna.

Lietuviška žemės ūkio produkcijašiandien sėkmingai konkuruoja tarp-tautinėse rinkose. Tokias pozicijas ša-lies ūkiai ir maisto pramonės gamin-tojai išsikovojo per gana trumpą laiką.Žemės ūkis ne tik išgyveno sunkme-tį, bet ir ne kartą buvo pavadintas na-cionaliniu ekonomikos lokomotyvu.

- Kokios, jūsų nuomone, yra lietuviš-ko ūkininkavimo sėkmės paslaptys?

- Manau, sėkmės priežastis - ilga-laikės tradicijos ir produktų natūra-lumas, daugelis jų pagaminti ekolo-giškoje aplinkoje. Lietuvoje yra mažaipramonės, todėl manoma, kad ma-žiau užterštoje aplinkoje maisto pro-duktai yra natūralesni. Būtent dėl tomūsų pieno, duonos, mėsos gaminiaiyra patrauklūs ir Rytų, ir Vakarų vals-tybių pirkėjams.

Viena svarbiausių užduočių - iš-laikyti lietuviškų gaminių gerą vardąir nesugadinti jo. Jeigu į rinką pateik-sime nekokybiškų produktų, galimelabai greitai prarasti savo pozicijas irpirkėjų pasitikėjimą.

Svarbiausi mūsų ateities tikslai - iš-laikyti gerą produktų kokybę parduo-dant juos tiek vietos, tiek ir užsieniorinkose. Konkuruoti kainomis mumsbūtų sudėtinga, tačiau galime sėkmin-gai konkuruoti išlaikydami produktųkokybę ir natūralumą.

- Tapti modernesniems ir konku-rencingesniems mūsų ūkiams padė-tų didesnės Europos Sąjungos (ES) iš-mokos. Kas yra pasiekta šioje srityje?

- Naujausios žinios: to, kas buvo su-derėta ES vadovų susitikime, EuroposParlamentas (EP) nepatvirtino. Verti-nant susidariusią situaciją, nereikėtų va-dovautis pesimistinėmis nuotaikomis.Manau, derybų metu pasiektas pozici-jas turėtume išlaikyti. Gali būti ir taip,kad Lietuvos pozicijos gali dar labiausustiprėti. Viliamės, kad pereinamasisperiodas, artinant išmokų dydį prie ESšalių senbuvių vidurkio, turėtų dar la-biau sutrumpėti. Žinoma, išmokos la-bai glaudžiai siejasi su konkurencija. Josir skirtos tam, kad ūkininkams arba že-mės ūkio produkcijos gamintojams bū-tų sudarytos sąlygos didinti savo gami-namos produkcijos konkurencingumą,nes tai iš dalies padeda kompensuotigamybos sąnaudas.

- Kiek dėmesio ir lėšų bus skiriamaūkiams modernizuoti ir jų konkuren-cingumui stiprinti naujojoje ES finan-sinėje perspektyvoje?

- Modernizacijai ir konkurencin-gumui stiprinti tikrai bus skiriamadaugiau dėmesio. Tačiau noriu pa-brėžti, kad reikia daugiau susitelkti įpačią pirminę maisto produktų ga-mybos grandį. Turėtų puikiai veiktivisos grandys.

Šiuo metu Lietuvoje veikia moder-nios mėsos, grūdų bei kitos žemėsūkio produkcijos perdirbimo įmonės.Tačiau turime, pavyzdžiui, pieno per-dirbimo įmonių, kurios dirba ne visupajėgumu, o neretai dalis žaliavos at-sivežama iš užsienio. Todėl turėtume

daugiau dėmesio skirti pirminei gran-džiai, kad daugiau žaliavos būtų paga-minama mūsų šalies ūkiuose. Tuo patmetu išspręstume daugelį kitų klausi-mų - ilgesnių gamybos grandinių,darbo vietų sukūrimo. Tai padėtų su-tvarkyti ir įvairius socialinius dalykus.

Su socialiniais partneriais - žemdir-bių savivaldos organizacijomis - kal-bėdami apie naują finansinę perspek-tyvą, dėliojame naujus prioritetus,tačiau kol kas nėra didesnio aiškumoiš pačios Europos Sąjungos. Pagrindi-nės nuostatos dėl 2014-2020 finansinėsperspektyvos paaiškės tik šių metų pa-baigoje. Šiuo metu vyksta diskusijos.

- Ar bus kuriamos papildomos, ogal išlaikytos tos pačios ūkių kredi-tavimo galimybės?

- Esami finansavimo instrumentaibus plėtojami. Taip pat manome, kadreikia sugrįžti prie gyvulių draudimo.Iki šiol dėl įvairių teisinių spragų ši pa-slauga buvo nukentėjusi. Tačiau Že-mės ūkio paskolų ir garantijų fondoveikla bus tęsiama ir netgi plečiamasiūlant naujų paslaugų ūkininkams.

- Kaip ir kokiomis priemonėmisbus skatinamas ekologinis ūkininka-vimas?

- Vyriausybės požiūriu, ekologinisūkininkavimas turi būti plėtojamas,ypač mišriuose ūkiuose, kuriuose au-galininkystė dera su gyvulininkyste.Šiuo metu sudaryta darbo grupė, kurikartu su socialiniais partneriais, moks-lininkais turi peržiūrėti ekologinio ūki-ninkavimo normatyvų bazę, taisyklesbei pateikti siūlymus, kaip toliau plėto-ti ekologinį ūkininkavimą ir tinkamaijį pristatyti visuomenei.

Ekologiškų produktų gamybą reikiaskatinti. Tokie produktai pirmiausia tu-

rėtų būti patiekti vaikams per ugdymoįstaigas, vykdant įvairias valstybinessveikos mitybos programas. Jeigu vai-kai valgys sveikus produktus, tikėtina,kad mažiau sirgs, užaugs sveikesni, ogeresnė visuomenės sveikata nulems irgeresnę darbo kokybę, valstybei ma-žiau reikės investicijų sprendžiant svei-katos ar socialines problemas.

Kitas svarbus dalykas - skatinti mū-sų ūkininkus gaminti. Šiuo metu gal-būt dėl ydingų Viešųjų pirkimų įstaty-mo nuostatų maisto produktų tiekimokonkursus laimi ne Lietuvos gaminto-jai, o bendrovės, kurios pasiūlo ma-žiausią vaisių ar daržovių kainą. Jų kil-mės šalis neretai būna ne mūsųvalstybė. Būtina tas taisykles patobu-linti, kad konkursus galėtų laimėti mū-sų šalies ūkiai bei maisto produktų ga-mintojai.

- Ar iš tiesų kooperacija gali pa-daryti krašto žemės ūkį modernes-nį ir konkurencingesnį?

- Esu įsitikinęs, kad kooperacijąšalies žemės ūkyje būtina remti, ska-tinti. Susitikimuose su ūkininkais, jųsavivaldos organizacijų atstovais vi-suomet pabrėžiu, kad ūkininkamsjaustis stipresniems rinkose padėtųkooperacija. Jau šiandien Lietuvojeveikia daug puikių kooperacijos pa-vyzdžių. Suvienijami ne tik ūkiųžmogiškieji ištekliai, bet ir techninėsgalimybės. Pavyzdžiui, vienam nedi-deliam ūkiui įsigyti traktorių ar kom-bainą būtų neracionalu. Tačiau jeiguį kooperatyvą susiburtų penki ar 10ūkininkų, techniką įsigyti būtų leng-viau ir ji galėtų būti maksimaliai pa-naudojama.

Kooperacija padėtų labiau išplėto-ti ir pirminę žemės ūkio produktų ga-

mybą. Susivieniję į kooperatyvą ūki-ninkai galėtų atidaryti nedidelius per-dirbimo cechus, kuriuose būtų gami-nama produkcija, pavyzdžiui, sūriai,sviestas, mėsos gaminiai, skirti galu-tiniams vartotojams. Tuomet atsiras-tų galimybių ir patiems ūkiams turė-ti daugiau papildomų pajamų.

- Praėję metai šalies ūkiams buvoir pelningi, ir sėkmingi, ypač tiems,kurie augina grūdines kultūras. Arpastebite pasitraukimo iš gyvuli-ninkystės tendencijas?

- Taip, tokių tendencijų yra. Iš tik-rųjų yra ūkininkų, kurie pamąsto, jogauginti vien grūdines kultūras yra pa-prasčiau ir lengviau. Tačiau manedžiugina ir kitokios nuostatos ūkiuo-se, kurių taip pat daugėja, - kad būtųkur kas naudingiau šalia augalinin-kystės plėtoti ir gyvulininkystę. Tadapelningumas būtų dar didesnis. Ma-ne asmeniškai džiugina, jog ūkinin-kai tai supranta, skaičiuoja ir žino,kad, nesvarbu, ar gamtos sąlygos pa-lankios ar nepalankios, ūkiuose turibūti plėtojamos abi šios kryptys.

- Kaip, jūsų nuomone, sulaikytiemigraciją, o miestiečius suviliotiatgal į kaimą?

- Jūs neįvardijote dar vienos pro-blemos. Grąžinti specialistus į kaimąbūtų gerai, tačiau pirmiausia juos rei-kia išugdyti. Jeigu kalbame apie aukš-tos kvalifikacijos žemės ūkio specia-listus, ypač apie gyvulininkystėstechnologus, tai dėl 2009 metais pa-keistos studijų finansavimo tvarkos su-sidariusi padėtis iš tiesų yra kritiška.Šiandien situacija tokia, kad Lietuvossveikatos mokslų universiteto Veteri-narijos akademijos keliuose kursuosenėra nė vieno studento. Jų nėra ne to-dėl, kad niekas nenorėjo studijuoti,bet dėl ydingos studijų krepšelių fi-nansavimo sistemos. Ir tik nuo šių me-tų atsirado galimybė pajudėti į priekįir padaryti taip, kad daugiau krepšeliųbūtų skirta įvairioms studijų kryptims.Ateityje būtina skirti tikslinį finansavi-mą nepopuliarioms, tačiau labai reika-

lingoms studijų programoms - gyvu-lininkystės specialybėms, agronomi-jos ir kitų žemės ūkio sričių specialis-tams rengti. Svarbiausias tikslas būtųužtikrinti minimalų valstybei reikalin-gą specialistų skaičių. Reikia suprasti,jog šiuolaikinis žemės ūkis yra moder-nus, jame naudojamos sudėtingos te-chnologijos. Ūkininkai, šiuolaikiniaidarbdaviai, taip pat turi žinoti, kiek irkokių darbo vietų jie gali sukurti. To-dėl modernaus žemės ūkio specialis-tams būtinas universitetinis išsilavini-mas. Agrariniame sektoriuje dirbadidelis būrys konsultantų, kurie taippat turi kvalifikuotai atlikti savo dar-bą. Kai kuriose srityse dirbančių vy-resnio amžiaus žemės ūkio specialis-tų jau dabar nėra kuo pakeisti.

Mąstome, kaip privilioti jaunųspecialistų dirbti kaime. Galima bū-tų jiems skirti tikslines stipendijas.Galbūt tokio sprendimo užtektųŽemės ūkio ministerijos lygmeniu,kaip yra užsienio šalyse. Ši ministe-rija galėtų sudaryti sąlygas, kad kai-me būtų užtikrintas bent minima-lus žemės ūkio specialistų skaičius.

- Kokios yra numatomos priemo-nės, kurios skatintų kaimo verslų iramatininkų, smulkių perdirbimoįmonių veiklą?

- Dabartiniu Lietuvos kaimo plėt-ros programos periodu, taip pat irnaujuoju, kuris prasidės nuo 2014metų, numatyta remti verslus kai-me. Smulkiojo verslo įmonės, kuriossteigiamos ir veikia kaimiškose vie-tovėse, kuria papildomas darbo vie-tas. Turbūt nesunku pastebėti, kadper pastaruosius kelerius metus kai-mo vietovėse užsidarė nemažai ug-dymo, sveikatos priežiūros ar socia-linių paslaugų įstaigų. Visa tai vykstatodėl, kad kaime mažėja gyventojų.Žmonės išvyksta į didmiesčius, į už-sienį, nes nebėra darbo vietų. Todėlir naujojoje Kaimo plėtros progra-mos perspektyvoje bus numatytospriemonės, kurios turėtų dar labiauskatinti smulkųjį verslą kaime. •

72013 03 22Lietuvos žinios Modernus

ūkis 2013Svarbu stiprinti lietuviškų produktų vardą

Žemės ūkio ministras V.Jukna: „Manau, sėkmės priežastis - ilgalaikės tradicijos.

Mūsų produktai tiek Rytų, tiek Vakarų rinkose vertinami už natūralumą.“

Romo Jurgaičio nuotrauka

GINTARAS MIKŠIŪNAS

Šiandien Kauno sporto halėjeprasidėjo visuotinis žemdirbiųsuvažiavimas. Į šį renginį susirinko apie tris tūkstančiusžemdirbių ir kaimo žmonių iš visos Lietuvos.

Suvažiavime siekiama aptarti pa-grindines ūkininkų ir kaimo žmo-nių problemas, tarp jų ekonominesbei socialines, ir nutarti, kaip jas ge-riausia spręsti, teikti savo reikalavi-mus valstybės valdžiai.

Pasak Lietuvos žemės ūkio rūmų(ŽŪR) pirmininko Andrejaus Stanči-ko, suvažiavimas - puiki galimybė netik aptarti esamas problemas, bet ir pa-tiems žemdirbiams pasiūlyti priimti-niausius jų sprendimo būdus.“Suva-žiavime kalbėsime apie situaciją,susidariusią žemės ūkio sektoriuje, ap-tarsime padėtį grūdų, gyvulininkystės,pieno, daržovių ir vaisių sektoriuose.Vyks diskusijos apie mūsų laukiančiąnaują 2014-2020 metų Europos Sąjun-gos (ES) finansinę perspektyvą - kokiųbus pokyčių, kokios žadamos žemėsūkio finansavimo galimybės“, - apieprasidėjusį žemdirbių forumą kalbėjoŽŪR pirmininkas A.Stančikas. Anotjo, būtina priimti ir mokesčių sprendi-mus: peržiūrėti Žemės mokesčio įsta-tymą, aptarti pasigirstančius ketinimusžemės mokestį sujungti su nekilnoja-mojo turto mokesčiu. Taip pat reikiaspręsti žemės pardavimo užsieniečiamsproblemą, nes greitai baigsis pereina-masis laikotarpis, kai parduoti žemęužsienio subjektams buvo draudžiama.Suvažiavime taip pat kalbama apie kai-mo socialinę ir ekonominę raidą, inf-rastruktūros plėtros poreikį.

Lietuviško kaimo kontrastai- Kaip keitėsi, jūsų akimis, Lietu-

vos ūkis ir visas kaimas per pasta-ruosius 20 metų?

- Pastaruosius 20 metų Lietuvos že-mės ūkį galima įvardyti kaip ūkio for-mavimosi procesą - perėjimą iš kolū-kinės santvarkos į laisvą ir privačianuosavybe pagrįstą rinkos ekonomi-ką. Pirmieji metai po Nepriklausomy-bės atgavimo, deja, buvo daugiau grio-vimo nei kūrimo laikotarpis. Buvęskolūkių turtas buvo dalijamas, kartaisnet grobstomas. Tuo metu išardytinauji, neseniai pastatyti gyvulininkys-tės objektai, kita ūkio infrastruktūra.Prasidėjo ir žemės reforma - žemėsgrąžinimas savininkams. Deja, tuometžemės ūkis nugrimzdo į chaosą, smar-kiai smuko produktyvumas. Žemėsreforma buvo labai problemiška - ne-kilnojamasis turtas staiga tapo „kilno-

jamuoju“, taip žemės ūkyje atsiradodaug neteisybės ir nesąžiningumo. Ta-čiau palaipsniui žemės ūkio situacijanormalizavosi, viskas atsistojo į savovėžes.

Kitas išskirtinis etapas prasidėjoLietuvai įstojus į Europos Sąjungą(ES). Šį laikotarpį apibūdina žemėsūkio rėmimas ES lėšomis. Galime pa-sidžiaugti, kad per šiuos beveik 10 me-tų Lietuvos žemdirbiai sugebėjo pasi-naudoti visomis ES siūlomomisgalimybėmis ir pritraukti visas galimaslėšas. Daugelis ūkių, pasinaudojusiųšia parama, dabar yra modernūs, juo-se naudojamos naujausios technolo-gijos, jie neatsilieka nuo ES senbuvių.

Be abejo, per pastaruosius 20 me-tų keitėsi visas kaimas. Deja, negaliupasakyti, kad tie pokyčiai būtų į gera.Didžiulę įtaką kaimo gyvenimui tu-rėjo emigracija, išviliojusi iš kaimų

jaunimą. Ypač nuo to nukentėjo ato-kesni provincijos kaimai. Juose gyve-nimas, atrodo, sustojo prieš 20 metų.

Kai nebeliko kaime jaunimo, vie-na po kitos uždaromos mokyklos -kaimo kultūros židiniai, nyksta ki-ta infrastruktūra. Kaimas patenkatarsi į užburtą ratą - jaunimas tennesikuria, nes nėra mokyklų, dar-želių ir kitos kultūros, o jų nėra to-dėl, kad ten nesikuria jaunimas.

Tiesa, reikia pagirti kaimo bend-ruomenes, kurios iš visų jėgų sten-giasi išsaugoti Lietuvos kaimus, jųkultūrą. Tačiau kaimo senėjimo irnykimo procesai nesustoja.

Reikalingos investicijos- Koks šiandien yra techninis ir in-

telektinis ūkių potencialas, padedan-tis sėkmingai konkuruoti rinkose?

- Dalis Lietuvos ūkių gali pasigirtinaudojantys naują, modernią tech-niką. Kai kurie daug lėšų į moderni-zaciją investavę ūkininkai aplenkė netik Lietuvos kaimynus, bet ir ES sen-buves. Stambūs daržovių augintojaiįsirengė modernias saugyklas, fasa-vimo linijas, tiekia rinkai puikiai pa-ruoštą produkciją. Stambūs pienoūkiai jau naudoja robotus. Naujausiatechnika „apsiginklavo“ ir augalinin-kystės ūkiai - ten darbai nudirbamiypač modernia kompiuterizuota te-chnika. Tiesa, ja gali dirbti tam tikrąkvalifikaciją ir išsilavinimą turintysdarbuotojai. Tokių žmonių trūksta -mokslas dabar tolsta nuo žemės ūkio,ypač nuo jo praktikos.

Tačiau tikrai negalima sakyti, kadnaujausiomis technologijomis galinaudotis visi Lietuvos ūkininkai.Kaip jau sakiau, tam reikalingos di-džiulės investicijos, o tai sau leisti ga-li ne visi. Didelė dalis smulkių ir vidu-

tinių ūkių vis dar priversti naudotiseną sovietinę techniką, kuri nelei-džia panaudoti viso ūkio potencialo.

- Kaip pasikeistų kaimo vaizdas,jeigu ES išmokos būtų kaip, pavyz-džiui, Suomijoje?

- Didesnės tiesioginės išmokosleistų mūsų ūkininkams konkuruo-ti su kitų ES šalių ūkininkais. Išmo-kų padidėjimas pristabdytų emigra-ciją - ūkininkai, gaudami didesnesišmokas, galėtų mokėti didesnius at-lyginimus, todėl mūsų žmonėms ne-bereikėtų taip gausiai laimės ieškotiužsienyje. Padidėjus ūkininkų ir kai-mo žmonių pajamoms, spartėtų ga-mybos augimas. Lietuvos žemės ūkiopotencialas yra didžiulis ir šiuo me-tu neišnaudojamas.

- Kokių Lietuvos kaimo plėtrosprogramos naujovių po 2014 metųtikisi ūkiai, kokios sritys turėtų būtilabiau finansuojamos?

- Šiandien iš Vyriausybės girdime,kad prioritetas bus suteikiamas gyvu-lininkystei - šią sritį tikrai reikia rem-ti. Paramos reikia ir mėsiniams galvi-jams auginti, ir pienininkystei, kuriąnuolat krečia krizė dėl mažų supirki-mo kainų. Šie sektoriai smarkiai trau-kiasi - kasmet tūkstančiais mažėja gy-vulių, - todėl parama jiems būtina.Reikia atkreipti dėmesį ir į kiaulių au-gintojus - kažkada juk garsėjome sa-vo kiauliena, o dabar sektorius susi- traukė taip, kad nebegalime patenkin-ti net savo vidaus poreikių. Taip patreikia remti labai sunkius laikus išgy-venančius Lietuvos šiltnamius - ener-getikai brangstant baisu, kad jų neiš-tiktų linų augintojų likimas. Linųsektorius Lietuvoje juk visiškai išny-ko. Tai gresia ir šiltnamiams, kurių sa-vininkams labai sunku konkuruoti supigia atvežtine produkcija. •

2013 03 22Lietuvos žinios8 Modernus ūkis 2013

Lietuvos kaimas: nuo „belarusų“ iki robotų

A.Stančikas kartu su ūkininkų organizacijų atstovais Briuselyje per sureng-tą akciją ragino į ES sostinę susirinkusius valstybių vadovus taisyti diskri-minacinę išmokų politiką. / ŽŪR nuotrauka

2013 03 22Lietuvos žinios 9Modernus ūkis 2013

PREKYBA• Biriosiomis trà‰omis; • Skystosiomis trà‰omis; • Grdais; • Augal˜ apsaugos priemonòmis; • Îemòs kio augal˜ sòklomis; • Durpòmis ir j˜ produktais; • Îymòtuoju ir krosniniu kuru; • Kuro briketais; • Pa‰arais; • Statybinòmis medÏiagomis; • Ìkio ir kinòmis prekòmis.

GAMYBA• Skystosios trà‰os; • Trà‰˜ mi‰iniai; • Mikroelementinòs trà‰os.

PASLAUGOS• Logistika; • Kreditavimas prekòmis; • Konsultacijos; • Turto nuoma; • Elevatori˜ paslaugos; • Trà‰˜ fasavimas.

UAB “Agrochema„ Jonalaukio k. Ruklos sen., 55296 Jonavos r. Tel. (8 349) 56142Faks. (8 349) 56541 El.p. info@agrochema.lt

www.agrochema.lt

Trà‰oslyderiams ir

kiekvienam!

GINTARAS MIKŠIŪNAS

Seimo Kaimo reikalų komitetopirmininkas Saulius Bucevičiusįvardija kelias pagrindines pro-blemas, su kuriomis šiandiensusiduria šalies žemės ūkis.

Komiteto pirmininko S.Bucevi-čiaus teigimu, viena svarbiausių pro-blemų, su kuriomis susiduria ūkiai,- užsieniečių per tarpininkus perka-ma žemės ūkio paskirties žemė.

„Galima teigti, kad esamų saugikliųnepakanka. Kaimo reikalų komitetas šiųmetų pradžioje kreipėsi į Žemės ūkioministeriją, prašydamas pateikti komite-tui apibendrintą informaciją apie kitųES valstybių nustatytą žemės ūkio pa-skirties žemės įsigijimo teisinį reglamen-tavimą ir parengti tokius ES teisinei ba-zei neprieštaraujančius teisės aktųprojektus, kurie realiai užkirstų kelią už-sieniečiams supirkti žemės ūkio paskir-ties žemę Lietuvoje po 2014 metų gegu-žės 1 dienos“, - sakė S.Bucevičius.

Daug ką skaudžiai palietė šiais me-tais įsigaliojęs naujas žemės mokestis.Šį įstatymą, pasak komiteto pirminin-ko, tikslinga taisyti. „Esu parengęs irįregistravęs jo pataisų projektą. Daugproblemų, susijusių su kooperacija,pradėjo strigti ekologiškų produktųgamybos plėtra. Numatome išsiaiš-kinti to priežastis, bandysime tobu-linti ir teisės aktus“, - kalbėjo SeimoKaimo reikalų komiteto pirmininkas.

Jo teigimu, jau daug metų stringa Sau-gomų teritorijų ir Teritorijų planavimoįstatymų pataisų priėmimas Seime.

Dėmesys gyvulininkysteiViena aktualiausių problemų - gy-

vulininkystės produktų gamybos didi-nimas. Toks komiteto požiūris. S.Bu- cevičiaus teigimu, Lietuvoje yra daugapleistų gyvulininkystės pastatų, ku-riuos restauravus galima būtų didintigyvulių skaičių. Tačiau sudėtingos irilgai trunkančios bei brangiai kainuo-jančios tokių pastatų projektų rengi-mo ir leidimų gavimo procedūros, di-deli aplinkosaugos reikalavimai labaiapsunkina gyvulininkystės plėtrą.

„Būtina mažinti kliūtis nedidelių,iki 300 sutartinių gyvulių, fermų re-konstrukcijai ir statybai, atitinkamaikeičiant Aplinkos apsaugos, Planuo-jamos ūkinės veiklos poveikio aplin-kai vertinimo ir Visuomenės sveika-tos priežiūros įstatymus“, - dėstėkomiteto pirmininkas.

Taisytina, anot jo, padėtis ir meliora-cijos srityje. Vidutinis melioracijos sta-tinių nusidėvėjimas šiandien siekia net

62 procentus. Skiriamų lėšų iš EuroposSąjungos ir valstybės biudžeto aiškiainepakanka. Komitetas taip pat gaunanusiskundimų dėl verslinės žvejybosapribojimų Baltijos jūros priekrantėje.

Nauji įstatymaiVardydamas šios kadencijos Seimo

darbų planus, siekiant gerinti ūkinin-kavimo sąlygas, Kaimo reikalų komi-teto pirmininkas S.Bucevičius pami-nėjo svarbiausius iš jų. Jau šių metųbalandį numatoma svarstyti Žemėsūkio paskirties žemės įsigijimo laiki-nojo įstatymo pakeitimo įstatymo pro-jektą, kuriuo siūloma nustatyti drau-dimą asmenims įsigyti didesnį, neiįstatymo nustatytą didžiausią leistiną,žemės plotą per susijusius asmenis.

Seimas turėtų priimti naujos re-dakcijos Atsiskaitymo už žemės ūkioprodukciją įstatymo pakeitimo įsta-tymą. Pradėjus atsiskaitymų būklękontroliuoti Valstybinei mokesčiųinspekcijai, atsiskaitymas kur kas pa-gerėjo. Naujasis įstatymas dar labiaupadės mažinti pavėluotų mokėjimųskaičių, trumpinti atsiskaitymo užžemės ūkio produkciją terminus.

Pasak S.Bucevičiaus, Seimo pava-sario sesijoje bus siekiama įteisintipluoštinių kanapių auginimą mūsųšalyje. Lietuva yra vienintelė ES šalis,kurioje nacionaliniai teisės aktaidraudžia auginti pluoštines kanapes.

„Esame numatę panagrinėti irmokslo bei verslo glaudesnio bend-radarbiavimo aktualijas, ekologiniųūkių plėtros ir daug kitų aktualiųklausimų“, - vardijo Seimo narys.

Stiprintų didesnės išmokos„Sunku kalbėti apie lygiavertes

konkuravimo sąlygas kad ir Rusijosrinkoje, kai Vokietijos ūkininkai gau-na 346 eurų už hektarą išmokas, oLietuvos - tik 143. Todėl itin svarbuvisomis išgalėmis siekti kuo spartes-nio išmokų suvienodinimo“, - įsitiki-nęs Seimo narys.

Konkurencinis ES senbuvių šaliųpranašumas, anot jo, tebėra didelis.Stiprinant mūsų šalies agrariniosektoriaus pozicijas rinkose, komi-teto pirmininko nuomone, pir-miausia reikėtų kalbėti ne tik apietiesiogines išmokas, bet ir investici-nę paramą, t. y. kaimo plėtros prie-mones, kurios apima daugiau sričiųir yra orientuotos į įvairiapusę pa-galbą kaimo žmogui. Nacionaliniulygiu būtina nusistatyti aiškius prio-ritetus ir konkrečias jų siekimo prie-mones, kitaip net ir didžiausia para-ma nebus panaudota efektyviai.

„Net ir spartus ES išmokų didini-mas neišgelbėtų kaimo nuo tuštėji-mo. Kaimo gyventojų skaičiaus ma-žėjimas yra pasaulinė tendencija,tačiau privalome daryti įtaką šiemsprocesams ir rūpintis kaimo gyvybin-gumo išsaugojimu. Svarbiausia - dar-bo vietų kūrimas, verslų kaime skati-nimas, infrastruktūros ir teisinės,ypač mokesčių aplinkos gerinimas.Verslininkai prašo jiems netrukdyti,mažinti kontroliuojančių institucijųgausą“, - dėstė S.Bucevičius.

Pirmininko teigimu, Lietuva galipasigirti švaria ekologiška produkci-ja. Tai reikėtų agresyviau reklamuo-ti. „Be to, ir patys ūkininkai turi iš-mokti paruošti savo prekę pirkėjui(pakavimas, pristatymo subtilybės,prekės ženklas). Kooperacija leistųeksportuoti didesnį kiekį savo pro-dukcijos. Rytuose mus dar prisime-na, čia turėtų būti vienokia rinkoda-ra, o Vakaruose - lyg ir ne naujokai,bet turime užsitarnauti pasitikėji-mą“, - kalbėjo S.Bucevičius.

Pasak politiko, reikėtų aktyviaupasinaudoti tarptautinių mugių irparodų galimybėmis. •

Parama ir kooperacija

S.Bucevičius: „Reikėtųkalbėti ne tik apie

tiesiogines išmokas,bet ir investicinę

paramą, t. y. kaimoplėtros priemones.“

Lž archyvo nuotrauka

V-2

2013 03 22Lietuvos žinios10 Modernus ūkis 2013

KAZYS KAZAKEVIČIUS

Jau 20 metų dirbančios Lietuvosžemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) specialistai neslepia - šiandien itin sunku suspėti su pažanga ir žemdirbiamssiūlyti mokslo naujoves, nes šieir patys tuo domisi. Dabar jie pageidauja ne tik patarimų, bet ir „ūkininkauti“ sugebančiųkompiuterio programų.

Beveik nuo pat pirmųjų įsikūri-mo dienų LŽŪKT Marijampolėsbiure dirbanti Leonarda Isodienėpripažino, kad patenkinti žemdir-bių smalsumą šiandien nelengva, -ir patiems konsultantams tenka to-bulinti žinias įvairiuose mokslinin-kų rengiamuose seminaruose, do-mėtis mokslo naujovėmis.

Pasak L.Isodienės, šiandien netneverta ūkininkų lyginti su tais, kurieį šią tarnybą užsukdavo prieš porą de-šimtmečių. Kai privatūs ūkiai tik kū-rėsi, daugelis ūkininkų buvo labiaupraktikai. Iš gyvenimo patirties jie ži-nojo, ką reikėtų auginti ir kaip. Jiemsdaugiausia trūko teorinių žinių - rei-kėjo patarimų, kaip ir kuo naudin-giau tręšti laukus ar šerti gyvulius.

Dabar situacija iš esmės pakito.Marijampolės regione, kaip ir visojeLietuvoje, matyti ūkių stambėjimotendencijos. Jie artėja prie pramo-nės, veikla išgryninama - ūkininkaipasirenka kurią nors vieną sritį.

Sūduvoje žemės palankios auga-lininkystei, todėl daugelis renkasiauginti grūdines kultūras, cukriniusrunkelius. Yra ir pieno ūkių, tačiaudaugelis jų nėra stambūs, išskyrusžemės ūkio bendroves.

Pasak konsultantės, per porą de-šimtmečių Lietuvos ūkininkas išūkio darbininko pamažu virto ūkio

vadybininku, dažnai jau įgijusiuaukštąjį išsilavinimą, gerai nusima-nančiu apie įvairias žemės ūkio sri-tis, ekonomiką. Ūkininkas pats nau-dojasi internetu, susiranda reikiamosinformacijos, sugeba susipažinti supasaulinėmis naujovėmis, nes važi-nėja po užsienį ir mato, kaip ten ūki-ninkaujama.

Naujovės ir pagalba ūkiamsKaip LŽ pasakojo LŽŪKT Ma-

rijampolės biuro ūkio apskaitoskonsultantė Regina Brundzienė,pati populiariausia ir žemdirbiams

reikalingiausia paslauga tebėra ūkiųbuhalterinė apskaita.

Prireikus agronomų pagalbos,anot augalininkystės konsultantėsLauros Leimonaitės, tarnyba gali iš-tirti pasėlių ligotumą ir dirvožemį,patarti, kaip augalus tręšti, kokiaischemikalais purkšti. Be to, parengia-mi tręšimo organinėmis bei minera-linėmis medžiagomis planai, pildo-mi chemikalų, trąšų naudojimožurnalai, tvarkomi kiti dokumentai,kurių reikalauja aplinkosaugininkai,Nacionalinė mokėjimo agentūra.

Pastaruoju metu vis daugiau

žemdirbių domisi naujausiu Kon-sultavimo tarnybos kūriniu - ūkiovaldymo kompiuterine programa„e-GEBA“, joje duomenys saugomibei apdorojami. Programa ūkinin-kas gali naudotis tiek pats vienas,tiek padedamas konsultanto. Ši lie-tuvių specialistų sukurta programasudaryta iš keturių modulių - Gy-vulininkystės, Ekonomikos, Buhal-terijos ir Augalininkystės. Naudo-jant programą „e-GEBA“ tvarkomiūkio duomenys, planuojama ūkioveikla, valdomos turimos atsargos.Be to, programa gali suformuoti re-komendacijas, padėsiančias tobu-linti veiklą, parengti ataskaitas kont-roliuojančioms institucijoms.

Pieno ūkius turintiems žemdir-biams LŽŪKT specialistai siūlo kurkas efektyvesnę karvių sėklinimokontrolę, kurią atlieka mobiliu echos-kopu praėjus vos 29 paroms po ap-sėklinimo.

Konsultantai gali mobiliąja įran-ga ištirti ir gyvulininkystės ūkiuosenaudojamus žolinius pašarus.

Pasak L.Isodienės, vis dažniauūkininkai prašo patikrinti jų ūkius- ar šie atitinka visus ES keliamusaplinkosaugos bei kitokius reikala-vimus, kurie išdėstyti net 18 skir-tingų direktyvų. Pačiam ūkininkuičia susigaudyti nėra labai paprasta.Todėl LŽŪKT konsultantai lankoūkius, tikrina juos ir siūlo, ką ir kurreikėtų padaryti, kad čia apsilankęveterinarijos, aplinkosaugos bei ki-tokių tarnybų inspektoriai neturė-tų už ką ūkininko bausti. Tokiaikonsultacijai yra teikiama net ir ESparama.

Gręžiasi į smulkiausiusAnksčiau tarnybos konsultantų

žmonės klausdavo patarimų - nuoko pradėti ūkininkauti turint 15 ar20 hektarų žemės, o šiandien tokiųklausimų jie jau negirdi. Mat naujaibesikuriančių ūkininkų beveik nėra.„Užsuka žmonės, kurie jau turi sa-vo viziją, konkretų tikslą, tik galjiems kiek sunkoka vieniems tą tiks-lą pasiekti. Todėl ir klausia mūsųpatarimo“, - pažymėjo L.Isodienė.

Pasak jos, pastaruoju metu kon-sultantų žvilgsnis vis dažniaukrypsta į smulkius ūkininkus, tu-rinčius po keletą ar keliolika hek-tarų žemės ir ne itin gebančius iš tosukurti našų bei pelno duodantįšiuolaikišką ūkį. Tokie smulkūs ūki-ninkai iki šiol stengdavosi niekam„nekristi į akis“ - ūkininkaudavo,kaip išmano, nesidomėjo ūkinin-kams skirtais seminarais ar kito-kiais mokymais, nes manė, kad taiskirta ne jiems.

„Dabar bandome užmegzti ry-šius būtent su tokiais ūkininkais -važiuojame į kaimus, bendruome-nes ir kalbamės su tokių ūkių savi-ninkais, stengiamės jiems padėti,kad darbas ir jų ūkiuose taptų pel-ningas“, - teigė L.Isodienė.

Tokių smulkių ūkių savininkaine itin stengėsi naudotis ir ES pa-galba, nes nesidomėdami naujovė-mis net nežino, kad yra numatytaparama ir tokiems pusiau natūri-niams ūkiams.

Grandis tarp mokslo ir ūkioLietuvos žemės ūkio konsultavimo

tarnybos paslaugų plėtrai bei koky-bei didelę įtaką turi vis labiau moder-nėjanti ūkininkaujanti visuomenė,ieškanti efektyvių veiklos būdų, kadbūtų taupomas laikas bei ekonomi-niai resursai. Pasaulis, vertindamasekonomikos iššūkius, nenuspėjamusklimato kaitos pokyčius, žengia tiks-laus ūkininkavimo keliu.

„Geras ženklas, kad po truputįir Lietuvos ūkininkai, užsiimantysaugalininkyste, pradeda versti pre-cizinio ūkininkavimo puslapį, kaiinformacinės technologijos pa-lengvina nemažai procesų, vykdo-mų ūkyje, o kartu ir mažina aplin-kos taršą“, - LŽ kalbėjo LŽŪKTdirektorius Edvardas Makelis.

Pastaraisiais metais daug dėmesiobuvo skiriama agrarinei aplinkosau-gai, o ateityje ūkių laukia nemažaiiššūkių naudojant „žaliąsias“ prie-mones, kurios tausoja aplinką, o kadjos būtų įdiegtos žemės ūkio pro-dukcijos gamyboje, turi būti naudo-jama kiek galima daugiau inovatyvių

sprendimų. Šiam tikslui pasiekti Eu-ropoje kuriasi inovacijų partnerys-tės tinklai, skirti žemės ūkio plėtrai.Jie ieško būdų, kaip efektyviau moks-lo tyrimus diegti žemdirbių darbe.Pavyzdys čia galėtų būti Lietuvojeveikiantis mokslo, studijų ir verslocentras „Slėnis Nemunas“, atvirosprieigos moksliniai centrai, kurie sie-kia, kad žemdirbystė ir moksliniai ty-rimai turi būti nedalomas vienetas.Prie “Slėnio Nemunas“ veiklos jun-giasi ir Konsultavimo tarnyba, kurivisada buvo grandis, siejanti moksląir žemdirbį.

Kaip teigia E.Makelis, atsižvelg-dama į visas pasaulio inovacijų ten-dencijas, Konsultavimo tarnyba tu-ri eiti koja kojon su naujovėmis,orientuotomis į pažangias technolo-gijas, kurti elektronines paslaugas.„Mes privalome dėti visas pastan-gas, kad žemdirbiai būtų pasiruošęinovacijas diegti ūkiuose“, - teigėLŽŪKT vadovas. •

„Ūkininkauja“ ir kompiuterio programos

E.Makelis: „Privalome dėti visas pastangas, kad žemdirbiai būtų pasiruošęinovacijas diegti ūkiuose.“ / LŽŪKT archyvo nuotrauka

LŽŪKT Marijampolės biuro specialistės stengiasi padėti žemdirbiams, kad darbas jų ūkiuose būtų pelningas. Kazio Kazakevičiaus nuotrauka

STATYS GAMYKLĄ

Suomijos greitojo maitinimo tink-las „Hesburger“ Kaune planuojastatyti majonezo gamyklą ir į ją in-vestuoti ne mažiau kaip 15 mln. litų.Tinklą „Hesburger“ Lietuvoje val-danti įmonė „Hes-Pro Vilnius“ pa-teikė paraišką, prašydama 2,5 mln.litų Europos Sąjungos paramos ga-myklai statyti. Bendrovė nurodo,kad į projektą bus investuota ne ma-žiau kaip 15,1 mln. litų. Lietuva nau-jo majonezo gamyklai pasirinkta dėlpalankios geografinės padėties.

IŠNUOMOJA ŽEMĘ

Bankrutuojantis Vievio paukšty-nas metams išnuomoja 86,5 hekta-ro žemės, esančios Vievio apylinkė-se. Paukštynui priklausančių žemėssklypų nuomos konkursą Vieviopaukštynas paskelbė trečiadienį. Ža-dama išnuomoti 13 žemės sklypų.Kuris pasiūlymas naudingiausias,spręs bankroto administratorius,kuriam kreditoriai suteikė teisę nus-tatyti nuomos su- tarties sąlygas.

LŽ, BNS

Trumpai Modernios trąšos

Pasaulis, vertindamas ekonomikos iššūkius,nenuspėjamus klimato kaitos pokyčius,

žengia tikslaus ūkininkavimo keliu.

UAB „Agrochema“ nuosekliaiplečia skystųjų trąšų LYDERISasortimentą.

Bendradarbiaudama su Alek-sandro Stulginskio universitetomokslininkais bendrovė „Agroche-ma“ sukūrė naujas amidinio azoto,magnio ir sieros skystąsias trąšasLYDERIS Mg NS. Šios naujosiostrąšos skirtos papildomai per lapusvegetacijos metu tręšti visiems že-mės ūkio augalams, kad jie gautųlengvai įsisavinamų pagrindinių fo-

tosintezės procese dalyvaujančiųelementų. Tai pagelbės augalamssubrandinti gausesnį ir geresnėskokybės derlių.

Kaip pranešė uždaroji akcinėbendrovė „Agrochema“, skystųjųtrąšų LYDERIS Mg NS efektyvu-mas žieminių ir vasarinių javų beirapsų, kaupiamųjų augalų derliui,šių trąšų normos, tirpalo kon-centracija, tręšimo laikas ir kitipraktiniai klausimai šiais metaisbus tiriami tiksliuosiuose laukobandymuose A.Stulginskio uni-versitete bei Lietuvos agrarinių ir

miškų mokslų centro Žemdirbys-tės institute.

UAB „Agrochema“ finansuoja-moje programoje numatyta atliktiir išsamias laboratorines analizesaugalų fiziologiniams dėsningu-mams bei produkcijos kokybeiįvertinti. Remiantis tyrimuose gau-tais rezultatais bus parengtos prak-tinės skystųjų trąšų LYDERIS MgNS naudojimo rekomendacijos,atsižvelgiant į agroklimato sąlygasbei augalų poreikius. •LŽ

2013 03 22Lietuvos žinios 11Modernus ūkis 2013

JONAS AUGULIS

Pasaulinės tendencijos byloja,kad ūkininkams šie metai busgana derlingi. Tačiau Lietuvosžemdirbiams džiaugtis ankstoka.

Mat sniego danga, pasak „Litag-ros“ agronomės Dianos Žemaitie-nės, vietomis buvo per maža arbanutirpo per anksti, tad tikėtina, jog žieminės kultūros kai kuriuose re-gionuose bus pažeistos.

„Tokios klimatinės sąlygos labiau-siai paveikė žieminius rapsus, todėl jievietomis gali būti pašalę. Kol kas netu-rime duomenų, kiek derliaus praras-ta. Norint tai įvertinti reikia, kad kurįlaiką laikytųsi teigiama temperatūra,o rapsai pradėtų vegetuoti. Vis dėltojau dabar galima pasakyti, kurios Lie-tuvos vietovės nukentėjo labiausiai“,- ilgamete patirtimi dalijasi D.Žemai-tienė. Agronomė tikina akivaizdžiųnuostolių pastebinti Jurbarko-Šakių irŠaulių-Mažeikių ruožuose, prasta si-tuacija ir pajūryje esančiuose ūkiuose.

Kai ūkininko iniciatyva bus įver-tinta pasėliams padaryta žala, bus ga-lima pasakyti, ar augalus verta palik-ti, ar pažeistuose plotuose tikslingiausėti vasarines kultūras. „Nustačius,kad pažeidimai ne rimti ir pasėliuo-se dar esama gyvybės, laukus derėtųkuo anksčiau patręšti preparatais, tu-rinčiais amino rūgščių ir mikroele-mentų. Tuomet augalams suteikia-ma papildomos energijos žaizdomsužsigydyti ir pradėti normaliai aug-ti“, - aiškina D.Žemaitienė. Specialis-tė taip pat primena, kad kol kas ne-reikėtų tręšti laukų dideliu kiekiuazotinių trąšų, nes šiuo metu jos si-tuaciją gali tik pabloginti.

Agronomės nuomone, vėlyvas pa-vasaris būsimam derliui didelės įta-kos neturės, vienintelė problema - su-trumpėjęs laikas kokybiškai atliktidarbus. Daugiau nerimo kelia gali-ma pavasarinė sausra, bet jos šian-dien taip pat dar neįmanoma numa-

tyti. „Gali būti, jog pavasaris bus sau-sas. Tada labai aktualu išsaugoti drėg-mę, nes jos prireiks vasarinėms kul-tūroms auginti. Jau dabar pastebime,kad šįmet, palyginti su praėjusiaismetais, dirvoje yra kur kas mažiauvandens“, - sako D.Žemaitienė.

Kaip pabrėžiama, praėję metaibuvo tokie, kad su jais dar ilgai busgalima lyginti būsimus derlius.„Galima sakyti, 2012-ieji buvo tamtikras finansinio rezultato standar-tas - ir ekonominė situacija palan-ki, ir gamta padėjo. Gausus derliusbuvo superkamas gana brangiai,bet tikėtis, kad situacija pasikartosir šiais metais, nėra pagrindo. Vie-nintelis dalykas, ką galėčiau patar-ti tiems, kurie nori siekti maksima-lios naudos, - pasikviesti patikimusspecialistus ir įvertinti peržiemo-jusius pasėlius, o pažeistiems plo-tams pasirinkti tinkamas priežiū-ros priemones. Jos padės atkurtiaugalų gyvybingumą“, - dalijasi įž-valgomis „Litagros“ agronomėD.Žemaitienė. •

Ką daryti su pažeistais pasėliais?

D.Žemaitienė: „Jei pasėliuose dar

esama gyvybės, laukus derėtų kuo

anksčiau patręšti preparatais, turinčiais

amino rūgščių ir mikroelementų.“

„Litagros“ archyvo nuotraukos

AR-2403

MANTAS GRIGALIŪNAS,„Ruukki Lietuva“ rinkodaros vadovas

- Kokia klaida dažniausiai daroma renkantis stogą?

- Blogiausia, kai renkantis stogodangą žiūrima vien į dangos kvadra-tinio metro kainą. Dažnas atvejis,kai nesąžiningi prekeiviai tyčia su-mažina kvadratinio metro kainą, bet

padidina būtinų priedų kainas. To-kiu atveju pirkėjas apgaunamas irdėl kainos, ir dėl kokybės. Siekiant toišvengti, visuomet reikia reikalautidetalios sąmatos, kurioje atskiromiseilutėmis būtų surašyta kiekvienosprekės ar paslaugos kaina. Be to, ly-ginant kainas patartina skaičiuoti,kiek kainuos visas stogo įrengimas,ir įvertinti visas išlaidas: pradedant

reikalinga medine konstrukcija, sto-go danga su visais priedais ir tvirti-nimo detalėmis, lietaus nuvedimosistema, stogo saugos elementais irbaigiant darbų kaina.

- Kiek gali kainuoti plieninė sto-go danga 150 kv. m namo stogui?

- Jei stogas nėra labai sudėtingas,vien stogo dangos lakštų kaina, at-sižvelgiant į jos kokybę, būtų tik apie

3-5 tūkst. litų, tačiau pridėjus visuskitus būtinus priedus suma išaugaiki 8-12 tūkst. litų. Taigi pasirinkusbrangiausią dangą sumokama tik 2-3 tūkst. litų brangiau, bet viso stogogera išvaizda, ilgaamžiškumas ir ga-rantija padidėja kone dvigubai.

- Kokia garantija suteikiama„Ruukki“ stogo dangai?

- Nuo lakštų polimerinio paden-gimo medžiagos priklauso viso sto-go ilgaamžiškumas. Kuo kokybiš-kesne medžiaga padengta, tuo ilgiaustogas išlaikys ryškią spalvą ir san-darumą. „Ruukki“ siūlo rinktis ištrijų variantų:

• 10 metų estetinių savybių ga-rantija ir 30 metų techninių savy-bių garantija suteikiama, kai plie-ninės stogo dangos lakštai padengtipoliesteriu (populiariausias Lietu-voje padengimas);

• 15 metų estetinių savybių ga-rantija ir 40 metų techninių savy-bių garantija suteikiama, kai plie-ninės stogo dangos lakštai padengti„Purex“ polimerine danga;

•20 metų estetinių savybių garan-tija ir 50 metų techninių savybių ga-rantija suteikiama, kai plieninės sto-go dangos lakštai padengti „Ruukki“sukurta „Pural“ danga.

- Kas dar labai svarbu kalbantapie plienines stogo dangas?

- Pagal galiojančius standartus la-bai svarbu žiūrėti, kad plieno lakštaiiš abiejų pusių būtų padengti pakan-kamo storio cinko sluoksniu, t. y. ne

mažiau nei 275 g/m2. Stogo dangomsturi būti naudojamas specialiosmarkės tvirtas plienas. Rinkoje yrapardavėjų, siūlančių pigesnes plie-nines stogo dangas, pagamintas iškiniškos ar kitokios stogams nepri-taikytos žaliavos. Todėl visuomet pa-tartina reikalauti garantinės knyge-lės ir produkto kokybę įrodančiųdokumentų. „Ruukki“ turi savo me-talo liejyklų Suomijoje, tad kontro-liuoja visą stogo lakštų gamybos pro-cesą. Metalo lakštai pagaminami,supjaustomi „Ruukki“ gamyklosepagal kiekvieno stogo matmenis irtik tada pristatomi į Lietuvą.

- Kokių taisyklių reikia laikytisklojant plieninę stogo dangą?

- Montuojant dangą svarbu josnepažeisti mechaniškai. Jokiu bū-du negalima net šalia stogo dan-gos naudoti abrazyvinių metalopjovimo diskelių, nes taip galimanudeginti, pažeisti antikorozinįsluoksnį. Lakštams pjaustyti skir-ti specialūs įrankiai. Profesionalūsstogdengiai žino, kad būtina avėtibatus minkštais padais, atsargiainuvalyti metalo drožles ir t. t. Ge-riausia visada prieš imantis darbųpasiskaityti gamintojo pateikiamasmontavimo instrukcijas: juk josnemokamos, o jose pateikiami pa-tarimai labai vertingi.

Daugybę patarimų renkantis sto-gą, stogo įrengimo instrukcijas ga-lima rasti ir interneto svetainėjewww.ruukkistogas.lt. •

JONAS AUGULIS

Plieninėmis stogo dangomis namai dengiami jau daugiau neipenkis šimtmečius. Vertinimaiskirtingi, tačiau akivaizdu, kadtokių stogo dangų paklausa kasmet sparčiai didėja.

Šiuolaikinės plieninės stogodangos gaminamos iš ilgaamžių,nedegančių, atmosferos poveikiuiatsparių lydinių, gana ilgai išlaikonepakitusią spalvą.

Nepagrįsti mitaiDidžiausi plieninių stogo dangų

pranašumai - lengvumas, sandaru-mas ir spalvos ilgaamžiškumas. Ko-kybiškos, iš specialaus plieno paga-mintos dangos tarnauja 50 metų, otinkamai prižiūrimos - dar ilgiau.

Dažnai baiminamasi, kad įsigijusplieninę stogo dangą lietui lyjantbus girdimas didelis triukšmas.

Specialistų nuomone, jei stogasar palėpės perdengimas bus tinka-mai apšiltintas, lietaus barbenimonamo viduje nebus girdėti. Daž-niausiai šiltinti naudojama mine-ralinė, stiklo vata, kuri kartu pui-kiai izoliuoja garsą. Tyrimai parodė,kad šiuolaikiškai apšiltinti plieni-niai stogai nėra triukšmingesni užkitas stogo dangas.

Žmonės neretai mano, jog meta-linis stogas vasarą greitai įkaista, ta-čiau tai irgi tik mitas. Specialistų tei-gimu, jei tarp šilumos izoliacijos irstogo dangos yra ventiliacijai skirtioro tarpai, nėra ko nerimauti. Beje,ventiliuojamą oro tarpą būtinaįrengti visada, nesvarbu, kokia dan-ga dengiamas stogas. Kuo stogodanga labiau įkaista, tuo oras grei-čiau kyla į viršų ir pasišalina į lau-ką. Todėl įkaitęs oras neužsilaiko,šilumai nėra galimybės įveikti storąapšiltinimo sluoksnį ir patekti į pa-stato vidų.

Architektams - galimybė improvizuoti

Daugiau nei 20 metų plieninesstogo dangas dengiančios įmonėsvadovas Vidas Bernotas sakė, kadplieno dangų populiarumą lemiapatraukli kaina ir nesudėtingi dar-bai dengiant naują stogo dangą.„Pasak stogdengių, itin vertinamastogų žaliava gaminama VakarųEuropoje ir Skandinavijoje. Būtinapaminėti, kad dengiant stogus plie-nine danga svarbu netaupyti ir ko-kybiškai atlikti visus projekte nu-matytus darbus. Pavyzdžiui, jeiizoliacija bus įrengta nekokybiškai,pastato viduje bus nuolat girdėti,kaip į stogą barbena lietaus lašai,kruša arba krintančios medžių ša-kos“, - sakė pašnekovas.

Anot stogų specialisto, metalinėsdangos labai patogios ir tais atve-

jais, jei suprojektuoto pastato sto-gas yra nestandartinių formų, ne-didelio nuolydžio. „Architektai, ku-rie projektuoja įmantresnių formųstatinius, iš anksto renkasi metali-nę stogo dangą, nes žino, kad busgalima pagaminti ruošinius pagalspecialius, vienetinius užsakymus.Didelis metalinių dangų pranašu-mas tas, kad joms dengti nereikiadaug laiko, todėl atliekamų darbųkainos būstą statantiems ar remon-tuojantiems žmonėms atrodo pat-raukliai“, - aiškino pašnekovas.

Kam mokėti du kartus?Specialistai atkreipia dėmesį, kad

netinkamai sumontavus plieninę

stogo dangą jau pirmas lietus, snie-gas ar stipresnis vėjas gali padarytižalos. Jei per daug taupoma - nu-kenčia kokybė, neišvengiama kito-kių rūpesčių. Pasirinkus pigius pro-duktus, jau po keleto metų stogųdangą tenka keisti į kur kas bran-gesnę, patvaresnę. Todėl planuojantremontą ar statybas ir renkantis sto-go dangą būtų didelė klaida svarsty-ti vien pigiausius pasiūlymus.

„Minimalus stogo nuolydis, kaigalima naudoti plieninę stogo dan-gą, turi būti ne mažesnis kaip 7laipsniai. Mažo nuolydžio, t. y. nuo11 laipsnių, stogams paprastai nau-dojami trapeciniai profiliai. Jei sto-go nuolydis itin mažas, puikiausia

išeitis - klasikinė stogo danga, kuridėl ypač patikimo falcinio jungimonepraleidžia drėgmės, - aiškino pa-šnekovas. - Naudojant šiuo metupopuliariausią čerpes imituojantįprofilį stogo nuolydis turėtų būti 14laipsnių ar daugiau.“

Priedai ir kitos detalėsPasak V.Bernoto, nemažai žmo-

nių klausia apie užtvaras, kurios su-laiko sniegą ir ledą nuo griūties antšalia stogo stovinčių automobilių,kiemo augalų ar praeinančių žmo-nių. „Užsilaikęs sniegas tirpsta ir iš-teka per lietaus nuvedimo sistemą.Sniego užtvaros yra labai patvarios,naudojant jas gerokai pailginamasir paties stogo, lietaus latakų tarna-vimo laikas“, - tikino specialistas.

Jeigu planuojama retsykiais valy-ti kaminą ar stoglangį, rekomenduo-jama sumontuoti patikimas sieninesir stogo kopėčias bei horizontalumąužtikrinančius stogo tiltelius.

Atidėliojimas kainuos brangiau

Neretai jau sumontuotame me-taliniame stoge žmonės norėtųįrengti papildomą stoglangį ar ven-tiliacijos kaminą. „Visa tai įmano-ma, tačiau reikia daugiau darbo są-naudų negu įrengiant tada, kaimontuojamas stogas. Gamintojaiyra parengę instrukcijas, kuriosenurodyta, kaip tinkamai įstatytistoglangį, jei stogas jau sumontuo-tas, - sakė pašnekovas. - Kaminus,jei reikia, taip pat galima įtaisyti,tačiau svarbu, kad jie būtų apšiltin-ti ir turėtų dangtelius. Tada vidujenesikaups kondensatas, galintis pa-tekti į vidinę stogo konstrukciją.Kaminai montuojami naudojantatitinkamas komplektuojamas tar-pines, silikonines mastikas ir sraig-tus. Pažeista garo izoliacija kruopš-čiai užsandarinama kamino irstogo sandūroje.“ •

Didžiausi plieninių stogo dangųpranašumai - lengvumas, sandarumas.

Ką reikia žinoti renkantis plieninę stogo dangą?

Šiuolaikinės medžiagos - ilgaamžiams stogams

VG-2388

„Ruukki Lietuva“ nuotrauka

2013 03 22Lietuvos žinios12 Modernus ūkis 2013

2013 03 22Lietuvos žinios 13Modernus ūkis 2013

2013 03 22Lietuvos žinios14 Modernus ūkis 2013

VIDMANTAS UŽUSIENIS

Baigiantis 2007-2013 metų laikotarpio ūkininkams skirtosEuropos Sąjungos (ES) paramospinigams, vis mažiau žemdirbiųužsuka ir į naujų traktorių salonus.Laimi tie pardavėjai, kurie sugebapavilioti ūkininkus lanksčiomispardavimo sąlygomis.

„Nuo metų pradžios parduotųtraktorių kiekis - nulis“, - dienraš-čiui LŽ be užuolankų prisipažinosuomiškais traktoriais „Valtra“ Lie-tuvoje prekiaujančios įmonės „Ro-valtra“ generalinis direktorius Ro-mualdas Trainaitis. Jo teigimu, net99 proc. mūsų šalyje įsigyjamų trak-torių perkami už ES biudžeto Lie-tuvos kaimo plėtrai skirtų pinigų.

Tiesa, ūkininkams ir žemės ūkiobendrovėms parama neskiriamatiesiogiai. Iš pradžių ūkininkas aržemės ūkio bendrovė techniką įsi-gyja už savo arba skolintas lėšas, vė-liau jos kompensuojamos per ESparamą šalies žemdirbystei admi-nistruojančią Nacionalinę žemėsmokėjimų agentūrą.

Tačiau šiemet baigiasi 2007-2013metų laikotarpiui skirtos ES paramosdalybos, europinių pinigų upeliai jauišsekę, todėl, R.Trainaičio tvirtinimu,neturėdami pinigų ūkininkai nusi-suko nuo žemės ūkio technikos par-davėjų. „Manau, prekyba suakty-vės tik kitais metais, kai į Lietuvąpradės plaukti naujo finansinio lai-kotarpio 2014-2020 metų ES para-mos pinigai“, - kalbėjo „Rovaltros“vadovas.

Tačiau toli gražu ne visos trakto-riais prekiaujančios bendrovės ištuš-tėjus europinių pinigų aruodamsnuleido rankas. Tarkime, UgniusStančiauskas, garsios traktorių ga-mintojos „New Holland“ atstovėsmūsų šalyje AB „Lytagra“ komerci-jos direktorius, džiaugėsi pirmo ket-virčio rezultatais. „Sąstingio tikrainejautėme“, - tikino LŽ pašnekovas.

Mažėjo nuo 2008-ųjųŽemdirbių naudojamos techni-

kos registrą tvarkančios Žemės ūkioministerijos (ŽŪM) duomenimis,šalies žemdirbiai šiuo metu turi 127tūkst. traktorių. „Šį skaičių sudaroir naudota, ir nauja technika. Norskalbama, kad žemės ūkyje daug dir-bama dar ir savadarbiais, niekur ne-registruotais traktoriais, mūsų duo-menimis, tokių daug nėra. Tačiaukaip automobilių, taip ir traktoriųūkyje akis bado kita problema - nevisa registruota technika naudoja-ma. Nemažai jos galbūt jau seniau-siai yra surūdijusi ar parduota, ta-

čiau ūkininkas tingi užsukti pas musir nenaudojamą traktorių išre-gistruoti, todėl oficiali statistika ga-li būti šiek tiek iškreipta“, - tikinoŽŪM Išteklių ir kokybės departa-mento vyriausiasis specialistas Vin-cas Andriuškevičius.

Kartu jis atkreipė dėmesį į tai, kasskiria automobilių ir traktorių rin-kas. „Lietuviai mėgsta naudotasmašinas ir jų perka net iki dešimtieskartų daugiau nei naujų. Traktoriųrinkoje tokio skirtumo nėra. Mūsųduomenimis, naujų ir naudotųtraktorių įsigyjama maždaug po ly-giai“, - teigė LŽ pašnekovas.

Per pastaruosius dešimt metų Lie-tuvos žemdirbiai nupirko 13,9 tūkst.naujų traktorių. Beveik pusę jų su-daro Baltarusijoje pagaminti „Bela-rus MTZ“. Iš Vakaruose gaminamųkol kas populiariausi „John Deer“,„Case“, suomiški „Valtra“ ir „NewHolland“. V.Andriuškevičius tikino,jog ES paramą gaunantys ūkininkaidažniau renkasi vakarietiškus neibaltarusiškos kilmės traktorius. „Eu-ropinę paramą gauna ir Baltarusijo-je pagamintų traktorių pirkėjai, nespas mus parduodami baltarusiškitraktoriai atitinka ES reikalavimus.Bet paprastai paramą gaunantysūkininkai perka vakarietišką techni-ką, nes ji galingesnė“, - tikino LŽpašnekovas.

ŽŪM duomenimis, daugiausianaujų traktorių - 2185 - mūsų šalyjebuvo parduota 2008 metais, per pa-tį ekonomikos pakilimą. Nuo to lai-ko šios rūšies technikos pardavimasnuolat mažėjo. Pernai ūkininkai nu-pirko vos 935 naujus traktorius - taimenkiausias rezultatas per pastarą-jį dešimtmetį.

„Mažėjant paramai žemdirbiamsmažėjo ir traktorių pardavimas“, -darė išvadą V.Andriuškevičius. Anotjo, iš traktorių markių pastaruojulaiku labiausiai kilo bendrovės„Dotnuvos projektai“ parduodamų„Case“ ir jau minėtų „New Hol-land“ pardavimas.

Parduoda išsimokėtinai be pabrangimo

U.Stančiauskas kaip vieną priežas-čių, kodėl kai kuriuos traktorių parda-vėjus apėmęs sąstingis aplenkė „Ly-tagrą“, minėjo lankstesnes nei įprastaigamintojo „New Holland“ sąlygas.

„Lytagros“ komercijos direktoriustvirtino, kad labai svarbus traktoriųgamintojų požiūris į tai, kaip padėtisavo atstovams, kai ūkininkai nebe-gauna ES paramos. „Mus gelbėja tai,kad esame labai didelio koncerno„New Holland“, priklausančio Itali-jos įvairios technikos gamybos milži-nei „Fiat Group“, atstovė. Galingaskoncernas gali pasiūlyti išskirtinesūkininkų ir žemės ūkio bendrovių,nutarusių įsigyti naują „New Hol-land“ traktorių, finansavimo sąly-gas“, - pasakojo LŽ pašnekovas.

Jis sakė, kad visi nauji traktoriai„Lytagroje“ įsigyjami išperkamosios

nuomos būdu. Kol ūkininkų nepasie-kė 2014-2020 metų ES paramos pini-gai, „New Holland“ nusprendė pa-siūlyti ypač palankias sąlygas pirkti josgaminamus traktorius išsimokėtinai.„Pavyzdžiui, dabar „Lytagra“, kaipgamintojo atstovė, mažesniems ir vi-dutiniams ūkiams siūlo įsigyti nedi-delės galios traktorių „New HollandTD5.85“, kainuojantį 85 tūkst. litų bepridėtinės vertės mokesčio. Kaina to-kios klasės traktoriui nėra didelė. Su-

darius išperkamosios nuomos sutartįtrejiems metams, „New HollandTD5.85“ taikoma nulinė palūkanųnorma. Prie kainos pridedamos tik 3 mėn. EURIBOR palūkanos. Ūki-ninkui nutarus išsimokėtinai įsigytitraktorių per ketverius metus bus tai-komos vos 0,55 proc., per penkerius -0,95 proc. palūkanos. Abiem atvejaisprie jų bus pridėtas 3 mėn. EURIBOR.Tai tikrai puiki galimybė mažiems ūki-ninkams ar mažoms žemės ūkiobendrovėms konkurencinga kaina įsi-gyti nedidelės galios traktorių“, - teigėU.Stančiauskas.

Viliotinis stambesniems„Lytagra“ turi ką pasiūlyti ir

stambiems ūkiams. „Šiandien ūkiaivienijasi, stambėja, keičiasi jų po-reikiai. Ūkiams reikia, kad jų per-kami traktoriai būtų našesni, kadbūtų mažesnės jų eksploatavimo iš-laidos. Juk prie galingesnio trakto-riaus gali kabinti 6-8 metrų dirvosplotį vienu ypu užgriebiantį plačiųgabaritų padargą, žemės kultivato-rių ar sėjamąją. Bet tam reikalingasgalingesnis už vidutinį traktorius.Todėl šiandien galingi traktoriai yradaug populiaresni nei buvo priešpenkerius ar septynerius metus.Tuomet ūkininkams atrodė, kad la-bai galingas traktorius yra tas, kuristuri 200 arklio galių (AG). Šiandienstambiems ūkiams dažnai ir 340 AGtraktorius jau yra per silpnas“, - pa-žymėjo U.Stančiauskas.

Kad neatsiliktų nuo paklausos, „NewHolland“ gamintojai neseniai pradėjonuo konvejerių ridenti „New Holland

T9.560“, kurio pajėgumas - 560 AG.„Pirmiausia jis orientuotas į stambiuo-sius ūkius, kad šie turėtų ką rinktis išmūsų siūlomų traktorių“, - neslėpė „Ly-tagros“ komercijos direktorius.

Parduodant „New Holland“traktorius labai padeda ir didžiau-sias šalyje pardavimo vietų tinklas -šiuo metu „Lytagra“ vien Lietuvojeturi 25 prekybos taškus. „Griežtailaikomės tradicijos kuo rečiau keltitraktorių darbo įkainius. Yra stan-

dartinis įkainis už valandą ir už tai,kiek kilometrų buvo nuvažiuota ikiūkio. Kita vertus, pastaraisiais me-tais labai aktyviai plėtojome savotinklą. Dviejose šalyse - Latvijoje irLietuvoje - turime apie 50 kvalifi-kuotų inžinierių, dirba apie trisde-šimt mobiliųjų tarnybų, nes darbaidaugiausia vykdomi vietoje, tiesiogūkyje. Kainos priimtinos ir ūkinin-kams. Galbūt tai turėjo didžiausiosįtakos, kad naujų „New Holland“traktorių prekyba pastaraisiais me-tais augo labai sparčiai“, - sakėU.Stančiauskas. •

AB „Lytagra“ komercijos direkto-rius U.Stančiauskas tikina, kadstambieji ūkiai pirmenybę teikiaitin galingiems traktoriams.

ES paramą gaunantys ūkininkai dažniau renkasi vakarietiškus

nei baltarusiškos kilmės traktorius.

Traktorių rinkoje dominuoja lanksčiausieji

Neseniai į Lietuvą atkeliavęs „New Holland T9.560“

gali pasiekti didžiausią 560 AG galingumą.

Baltarusiškus „Belarus MTZ“ dažniausiai perka ES paramos negaunantysūkininkai. / LŽ archyvo nuotraukos

Žemės ūkyje dirbančių naujųtraktorių rinkos kitimas 2004-2012 m.

Metai Parduota naujų traktorių (vnt.)

2004 9812005 13732006 15322007 15802008 21852009 14902010 14772011 12222012 935

Šaltinis: ŽŪM

Populiariausių naujų traktoriųpenketukas Lietuvoje 2013 m.

Vieta Markė1 „Belarus MTZ“2 „John Deere“3 „Case“4 „New Holland“5 „Valtra“

Šaltinis: ŽŪM

Sportas 152013 03 22Lietuvos žinios

Finansinės krizės kamuojamasKauno “Žalgiris” vakar sulaukėdvigubos šventės.

Ketvirtadienį Kauno miesto taryba“Žalgirio” klubui skyrė 2 mln. litų. Šiossumos turėtų užtekti sumokėti krepši-ninkams mėnesio atlyginimus. Algųžaidėjai negauna jau keturis mėnesius.Atsidėkodami savivaldybei už supra-tingumą “Žalgirio” krepšininkai vakarsavo žiūrovų akivaizdoje 79:71 (25:27,19:15, 19:14, 16:15) nugalėjo vieną Egrupės lyderių Stambulo “AnadoluEfes” (Turkija) ekipą (9 pergalės/3 pra-laimėjimai) ir Eurolygos TOP 16 eta-pe iškovojo penktą pergalę.

Po dviejų kėlinių kauniečiai buvo

priekyje tik dviem taškais (44:42). Vis-ką nulėmė pirmos keturios trečio ket-virčio minutės, kurias šeimininkai lai-mėjo 17:3 ir įgijo 16 taškų persvarą(61:45). “Žalgirio” ekipoje nesulaiko-mai rungtyniavo taikliai iš toli šaudęs(tritaškiai 3/4) Darjušas Lavrinovi-čius, jis pelnė 24 taškus. 15 pridėjoMindaugas Kuzminskas.

Kitos savaitės Eurolygos rungtynesdėl neišmokamų atlyginimų boikotuo-ti grasinę žalgiriečiai turės savo ketini-mo atsisakyti. Trylikto turo rungtyneskovo 29 dieną Lietuvos čempionaiBerlyne žais su “Alba” (2/10), kuri tre-čiadienį svečiuose 75:72 nugalėjo aut-saiderius Bambergo “Brose Baskets”(0/12) krepšininkus. •

Įkando lyderiams

VILMANTAS REMEIKA

Pasirengimas baigtas, metas įkovą. Po penkias dienas tru-kusių treniruočių šį vakarą21.10 val. Slovakijos ir Lietuvosrinktinės viena kitai mes iššūkįpasaulio čempionato atrankosrungtynėse.

Tai bus Europos zonos G grupėspenktojo turo rungtynės. Komandųsituacija šiuo metu skirtinga. Slova-kai trokšta tik pergalės, kad labiau ne-atsiliktų nuo grupės lyderių bosnių irgraikų. Lietuviams pirmiausia reikiapasivyti slovakus ir tik tada galvotiapie aukštumas. Aišku viena - pasiti-kėjimų, spinduliuojantys slovakai mė-gins kuo greičiau sudraskyti Lietuvosgynybą. Mūsiškių užduotis - atremtišeimininkų įniršį ir suduoti smūgįkontratakose. Lietuvių treneris CsabaLaszlo apie tikslus rungtynėse kalbaatsargiai, tačiau pabrėžia, kad taškasdar leistų tęsti kovą dėl vietos po sau-le. Pralaimėjus, deja, veikiausiai tek-tų lenktyniauti su latviais dėl kukliosketvirtosios vietos grupėje.

Naktiniai žygiaiPirmosios tarpusavio rungtynės

praėjusį rugsėjį Vilniuje baigėsi 1:1.Lietuviai pirmavo po tikslaus Ma-riaus Žaliūko smūgio galva. Betpirmo kėlinio pabaigoje apmaudiklaida aikštės viduryje virto išlygi-namuoju Mareko Saparos įvarčiu.

Vilniuje Slovakijos futbolininkai

ne tik žaidė futbolą. Prabėgus ke-lioms savaitėms, Romos dienraštis“la Repubblica” išspausdino skan-dalingą informaciją. Neva po rung-tynių keturi slovakų žaidėjai - Ma-rekas Hamšikas, Vladimiras Weissas,Miroslavas Stochas ir Karimas Gue-de lėbavo Vilniaus naktiniuose klu-buose. Kadangi šie žaidėjai rinktineisvarbūs, Slovakijos futbolo federaci-ja skyrė itin švelnią bausmę - jie žai-dė toliau, tik neteko premijų už visaslikusias atrankos rungtynes.

Šį vakarą iš “naktinėtojų” aikštėjegali pasirodyti vienintelis M.Hamši-

kas. V.Weissas su M.Stochu trau-muoti, o iš Togo kilęs Slovakijos pi-lietybę turintis K.Guede į rinktinę šįkartą nepakviestas.

Kitokie marškinėliaiSlovakijos rinktinė namų rungty-

nes dažniausiai žaidžia sostinėje Bra-tislavoje, bet šį kartą persikėlė į gretaČekijos ir Lenkijos sienos esantį Ži-linos miestą, kuriame yra moderniau-sias šalyje stadionas “Pod Dubnom”.Jis statytas 1941-aisiais, o renovuotas2002-aisiais. Prieš ketverius metusarena išplėsta, dabar ten 11 181 vieta.

Nors slovakai Žilinoje nelaimėjo pen-kerių pastarųjų rungtynių, liūdną tra-diciją tikisi sulaužyti šiandien.

“Pod Dubnom” stadione rungty-niauja vietos “MŠK Žilina” klubas.2010-2011 metų sezoną “MŠK Ži-lina” pirmą kartą istorijoje pateko įČempionų lygos grupės varžybas.Ten stebuklų nerodė - Slovakijosčempionai kaudamiesi su Londono“Chelsea”, Marselio “Olympique”ir Maskvos “Spartak” pralaimėjo vi-sas šešerias rungtynes bendru santy-kiu 3:19. Tačiau slovakai Europos ži-niasklaidos dėmesį patraukė vienapikantiška detale. Tą sezoną “MŠKŽilina” pagrindiniu rėmėju tapoįmonė “Lambi”, gaminanti... tuale-tinį popierių. Per kiekvienas rungty-nes ant Žilinos futbolininkų marški-nėlių puikavosi užrašas “Lambi”.

Oficialus debiutasSlovakijos ir Lietuvos rinktinių

dvikovai vadovaus FIFA paskirtasjaunas anglas Michaelas Oliveris, ku-riam prieš mėnesį sukako 28-eri. Tei-sėjo karjerą M.Oliveris pradėjo 14metų. Jį paskatino tuo pačiu užsiė-męs tėvas Clive’as Oliveris. Michae-las tobulėjo žaibiškai, 2009 metaisAnglija užfiksavo unikalų įvykį - dve-joms žemesniųjų lygų rungtynėmsdrauge teisėjavo tėvas su sūnumi.

Jau 2010 metais, būdamas 25-erių,M.Oliveris tapo jauniausiu aikštėsteisėju Anglijos “Premier” lygos isto-rijoje. Tiesa, jo debiutas buvo aud-ringas visais atžvilgiais. M.Oliverisbuvo paskirtas vadovauti Londono“Fulham” ir “Portsmouth” dvikovaisausį, bet susitikimas buvo atšauktasdėl pūgos. Netrukus teisėjas patyrėkulkšnies traumą ir buvo operuotas.2010-ųjų rugpjūtį M.Oliveris paga-liau debiutavo “Premier” lygoje per“Birmingham” ir “Blackburn Ro-vers” rungtynes. Bet pripažinimasatėjo negreitai. Tais pačiais metais perrungtynes M.Oliverio parodytas netdvi raudonąsias korteles vėliau atšau-kė Futbolo asociacijos drausmės ko-mitetas.

Pernai anglas švilpė keleriose Eu-ropos jaunimo čempionato atran-kos rungtynėse, o praėjusį vasarį“apsišaudė” ir nacionalinių rinkti-nių lygmeniu per draugiškas Kroa-tijos ir Pietų Korėjos (4:0) rungty-nes. Žilinoje bus oficialus FIFAteisėjo M.Oliverio tarptautinis de-biutas. •

TURNYRO LENTELĖ(rungtynės, pergalės, lygiosios, pralaimėji-

mai, įvarčių santykis, taškai)

1. Bosnija ir Hercegovina 4 3 1 0 15:2 10

2. Graikija 4 3 1 0 5:1 10

3. Slovakija 4 2 1 1 5:3 7

4. Lietuva 4 1 1 2 3:6 4

5. Latvija 4 1 0 3 5:8 3

6. Lichtenšteinas 4 0 0 4 1:14 0

Artimiausios rungtynės:

Kovo 22 d. Lichtenšteinas - Latvija, Slovakija

- Lietuva, Bosnija ir Hercegovina - Graikija.

Birželio 7 d. Lietuva - Graikija, Latvija - Bosni-

ja ir Hercegovina, Lichtenšteinas - Slovakija.

M.Hamšikas (priekyje) - slovakų lyderis ne tik aikštėje, bet ir už jos ribų.AFP/Scanpix nuotrauka

Šio vakaro rungtynės parodys mūsų vietą

SAULIUS RAMOŠKA

“Tikiuosi, kad dirbsiu čia iki paskutinės gyvenimo dienos -geriau jau tai nebūtų rytojus”, -taip žiniasklaidai vakar prisi-statė naujasis Vilniaus “Lietuvosryto” vyriausiasis treneris Dirkas Bauermannas.

55 metų specialistas iš Vokietijostapo jau trečiuoju šalies vicečempio-nų treneriu šį sezoną. Jis pakeitė Da-rių Maskoliūną.

Vokietijos rinktinę D.Bauerman-nas treniravo aštuonerius metus, Lė-verkuzeno “Bayer” - devynerius,Bambergo “Brose” - aštuonerius. Pa-sak jo, ilgalaikis trenerių ir žaidėjųryšys labai svarbus, todėl Lietuvossostinėje jis viliasi praleisti ne vienąsezoną.

Net jei klubas ir nepatektų į Euro-lygą, “Lietuvos ryte” vokietis liktų irkitą sezoną. “Mūsų tikslas - patektiį Eurolygą, kuri lyg Kalėdos - visadajų lauki ir nenori, kad jos baigtųsi.Tačiau Europos taurės turnyras irgistiprus”, - teigė D.Bauermannas.

D.Nowitzkis bus pavyzdysTrečiadienį per pirmąją treniruo-

tę sostinės klube D.Bauermannassusipažino su žaidėjais, individua-liai pabendravo, o ketvirtadieniorytą surengė pirmą treniruotę, perkurią, kaip prisipažino, itin akcen-tavo gynybą.

“Nesvarbu, kurioje šalyje žaidi, ta-vo svarbiausias tikslas - apsiginti irsukurti daug progų laisvai mesti”, -savo filosofijos neslėpė gynybos spe-cialistu vadinamas D.Bauermannas.Jis tikino sieksiąs, kad “Lietuvos ry-tas” taptų viena geriausiai besiginan-čių ekipų Europoje. Tiesa, tai pada-ryti nebus lengva, nes strategas

pastebi naujosios kartos tendenciją- jauni žaidėjai mėgsta pulti, nori pel-nyti taškų dažnai užmiršdami, kadsvarbiausia - komanda. “Vis sunkiauišmokyti žaidėjus gerai gintis, tačiautreneris turi dirbti taip, kad krepši-ninkai tikėtų jo sistema”, - sakė nau-jasis vilniečių strategas.

Su Vokietijos ir NBA žvaigžde Dir-ku Nowitzkiu dirbęs D.Bauerman-nas savo auklėtiniams dažnai minėsjo pavardę. “Iš D.Nowitzkio galėtųpasimokyti kiekvienas jaunas žaidė-jas - Dirkas po treniruotės likdavodirbti individualiai, mažiausiai valan-dą šlifuodavo metimą, tai darydavoir per laisvas dienas”, - po “Lietuvosryto” treniruotės kalbėjo D.Bauer-mannas. Kol treneris bendravo sužurnalistais, Vilniaus ekipos žaidėjaispėjo persirengti ir automobiliais iš-rūkti namo... D.Nowitzkio sekėjų“Lietuvos ryte” kol kas nematyti.

Permainų nesitikėjoTrenerio asistentas Dainius Ado-

maitis LŽ pripažino, jog pirmoji Vo-kietijos specialisto treniruotė skyrė-si nuo D.Maskoliūno. “Bet jukkiekvienas treneris ateina su savo vi-zija”, - nesistebėjo pašnekovas. Ta-čiau netikėtos permainos klube jį la-bai nustebino.

“Žinia, kad atleistas D.Maskoliū-nas, buvo netikėta. Niekas apie tainet negalvojo, - teigė D.Adomaitis. -Bet tai mūsų, trenerių, darbo speci-fika. Būna, kad treneriai darbo ne-tenka ir esant geriems rezultatams.”

D.Maskoliūnui talkinęs asistentasnelinkęs manyti, kad trenerių štabasdirbo blogai. “Man atrodo, kad dir-bome gerai. Kaip reikia, - sakėD.Adomaitis. - Aišku, visada galimarasti dalykų, kuriuos galėjome pa-daryti geriau. Bet pagrindinis rodik-lis - rezultatai. Kaip supratau, klubovadovų jie netenkino.” •

D.Bauermannas tikisi likti ilgam

D.Bauermannas sieks, kad “Lietu-vos rytas” taptų viena geriausiaibesiginančių ekipų Europoje. Romo Jurgaičio nuotrauka

“Žalgirio” krepšininkai Turkijos ekipą prispaudė trečiame kėlinyje. Erlendo Bartulio nuotrauka

2013 03 22Lietuvos žinios16 Istorija

ARAS LUKŠAS

Saulėtą 1939 metų kovo 22-osios rytą Klaipėdoje tvy-rojo neregėta sumaištis.Miesto gatvės pilnos sku-bančių žmonių. Geležinke-

lio stotyje - nenusakoma spūstis. Priebankų - minios skubančiųjų atsiim-ti indėlius. Tos dienos “Lietuvos ži-nios” rašė: “Daugelis lietuvių keliasiį Didžiąją Lietuvą. Traukiniuose ne-galima sutilpti, o sunkvežimių ir ki-tų priemonių tėra nedaug, ir tos pa-čios sunkiai prieinamos. Taip patkainos už susisiekimo priemones la-bai pakilo. Daugelis važiuoja į Di-džiąją Lietuvą dviračiais, palikę tur-tą, arba net eina pėsti. Mieste labaididelis judėjimas, kokio Klaipėdojeniekuomet nebuvo.”

Taip Klaipėdos žydai ir lietuviai,darbininkai ir tarnautojai, moksleiviaiir lietuviškų organizacijų veikėjai, rea-gavo į radijo paskelbtą žinią, jog Lietu-vos Vyriausybė nutarė priimti Vokie-tijos ultimatumą ir perduoti ReichuiKlaipėdos kraštą. Jo gubernatoriausViktoro Gailiaus kreipimasis, kuriamegyventojai prašomi išlaikyti “visišką ra-mybę ir rimtį”, niekuo nepadėjo - klai-pėdiškiai puikiai suprato, kad siena ga-li būti bet kurią akimirką uždaryta, omiesto gatvėse defiliuojantys unifor-muoti nacistinių organizacijų smogikainežadėjo nieko gera.

Tuo metu Kauno aerodrome jaulaukė lėktuvas, parengtas skristi į Ber-lyną. Ten užsienio reikalų ministrasJuozas Urbšys prieš pat vidurnaktį iš-prievartautos Lietuvos vardu pasira-šys sutartį, kuria mūsų valstybė “sava-noriškai” atsisako vienintelio savouosto ir didelės dalies teritorijos. Ojau devintą vakaro, miniai grūdantisį paskutinį iš miesto išvykstantį civili-nį traukinį, Vokietiją ir Lietuvą ski-riantį Tilžės tiltą peržengs vėliavomisnešini vokiečių SS ir smogikų daliniai,o paskui juos tankai, artilerija, pėsti-ninkai. Nelaukdami formalaus Lie-tuvos sutikimo, hitlerininkai patrauksKlaipėdos link.

Nacionalsocializmo židinysDaugumai Lietuvos žmonių Vy-

riausybės sprendimas atiduoti Klai-pėdos kraštą Vokietijai buvo lyg per-kūnas iš giedro dangaus. Vis dėlto tokįscenarijų buvo galima numatyti jauprieš gerus šešetą metų, kai į valdžiąVokietijoje atėjo Adolfas Hitleris.

Būtent tuo metu Klaipėdos kraštegalvas ėmė kelti ir vietos naciai. Dar 1928metais Klaipėdoje buvo įsteigtas slaptasNacionalsocialistų partijos (NSDAP)skyrius, o 1933-iaisiais per Seimelio rin-kimus galutinai susiformavo, o vėliauir oficialiai įsikūrė dvi legalios naciųorganizacijos: Krikščionių socialistųdarbininkų sąjunga (Christliche So-zialistische Arbeitsgemeinschaft, CSA)ir Socialistinė darbo sąjunga (Sozialis-tische Volksgemeinschaft, SOVOG).Pirmajai vadovavo pastorius TheodorasSassas, o antrajai - veterinaras ErnstasNeumannas. Jausdami Berlyno para-mą, Klaipėdos nacionalsocialistai visiš-kai atvirai skelbė savo svarbiausią tiks-lą - kuo greičiau prijungti šį Lietuvoskraštą prie Vokietijos. 1933 metų rude-nį E.Neumannas įsakė visiems padali-nių vadams pradėti ruoštis sukilimui,turėjusiam įvykti 1934 metų sausio 18dieną. Vėliau šis planas atidėtas balan-džio 20-ajai - taip norėta padaryti gim-tadienio dovaną A.Hitleriui, kuris prieš

metus Karaliaučiuje pareiškė: “Savo pa-žadą aš ištesėsiu. Klaipėda bus grąžin-ta Vokietijai!” Vis dėlto nė vieną iš šiųdienų sukilimas taip ir neprasidėjo. Pir-ma, jam užkirto kelią ryžtingi Lietuvosvaldžios veiksmai, antra - toks Klaipė-dos prijungimo būdas netiko ir pačiamfiureriui.

O tuo tarpu pasinaudojęs išleistu“Tautai ir valstybei ginti įstatymu”,Lietuvos saugumas 1934 metais suė-mė nacistinių organizacijų vadovus irnemažai jų aktyvistų. Metų pabaigo-je 126 kaltinamieji stojo prieš teismą.

Keturi jų, kaltinti nužudymu, buvonuteisti mirties bausme, dar du - kalėti ikigyvos galvos. E.Neumannas gavo 12 me-tų kalėjimo su turto konfiskavimu. Iš vi-so įvairiomis bausmėmis nuteisti 87 as-menys. Deja, precedento tuometinėjeEuropoje neturėjusio teismo nuospren-džiai liko popieriuje. Anglijai pareikala-vus prezidentas Antanas Smetona baus-mę paskirtiesiems myriop pakeitėkalėjimu iki gyvos galvos. E.Neumannasir T.Sassas, spaudžiant Berlynui, buvoamnestuoti ir 1938 metais vėl įsitraukė įankstesnę veiklą.

Gandai ir pažadaiPrisiminkime, kad būtent tais me-

tais Vokietija aneksavo Austriją, oku-pavo Čekoslovakijos Sudetų kraštą irleido suprasti, kad daugiau teritoriniųpretenzijų niekam neturės, o ir jokiųženklų, galinčių kelti susirūpinimądėl Klaipėdos likimo, nebuvo.

Ir štai 1939-ųjų kovo 12 dieną, mi-nint Austrijos anšliuso metines, mies-te suplevėsavo Vokietijos vėliavos.Taip vietos autonomijos vadovai ir na-cių aktyvistai rengėsi sutikti atvyks-tančius Vokietijos “Žiemos pagalbos”atstovus. Po trijų dienų į miestą atvy-ko 13 sunkvežimių, papuoštų vėlia-

vomis su užrašais “Mes siunčiamejums dovanų”. Valstybės saugumodepartamento (VSD) kovo 15 dienosbiuletenyje pažymima, kad “sunkve-žimių kolona buvo iškilmingai sutin-kama pakelėse, miesteliuose ir pa-čioje Klaipėdoje. Tuo buvo norimaparodyti, kad Vokietija rūpinasi klai-pėdiškiais, ir palaikyti įvairius gandus- anšliuso laukimas tiesiog tvyrojo ore.Buvo tikimasi, kad E.Neumannosmogikai sukels neramumus, juos bū-tinai numalšins Lietuvos įgula, o į pa-galbą smogikams atskubės Rytprūsiųnacistinės partijos smogikai ir Vokie-tijos kariuomenė. Daugelis klaipėdiš-kių hitlerininkų stebėjosi, kodėl jų fiu-reris nepritaria šiam planui.” Vietosnaciai nė nenumanė, kad A.Hitlerisplanuoja kitokį ėjimą - priversti Lie-tuvą “savanoriškai” atiduoti Klaipė-dos kraštą Reichui.

Vis dėlto Vokietijos kariniams da-liniams dar sunkvežimių kolonos at-vykimo išvakarėse buvo duotas slap-tas įsakymas ruoštis Klaipėdos kraštoužgrobimui. Apie tai į Kauną prane-šė Lietuvos pasiuntinys Berlyne Ka-zys Škirpa. VSD kovo 16-osios biule-

tenyje nurodoma, kad tą pačią dienąvyriausiasis Vokietijos konsulas Klai-pėdoje Reinoldas Sauckenas gavęs išBerlyno pranešimą, kad aneksijai pa-siruošta, o jos planas suderintas suE.Neumannu. Tuo pat metu į Berly-ną skubiai ir visiškai slaptai iškviestasVokietijos pasiuntinys Kaune ErichasZechlinas.

Tuo metu, kai vadinamosios “Žie-mos pagalbos” veikėjai dalijo dova-nas klaipėdiškiams, A.Hitleris, priešpenketą mėnesių su Anglijos ir Pran-cūzijos sutikimu užėmęs Sudetus,okupavo visą Čekoslovakiją. Europapašiurpo - pažadai, kad užėmusi Su-detus Vokietija niekan nebeturės pre-tenzijų, pasirodė nieko verti. Visi sunerimu laukė - kieno eilė dabar?

Tą pačią kovo 15-ąją E.Neuman-nas, sušaukęs Seimelio Klaipėdos vo-kiečių sąrašo frakcijos posėdį, pers-kaitė pareiškimą, kuriame sakoma,kad Klaipėdos krašto likimas turįs bū-ti skubiai išspręstas, nes tam atėjęsmetas, už vietos vokiečių nugaros sto-vįs pats A.Hitleris. Frakcijos lyderispaprašė pareikšti jam visišką pasiti-kėjimą ir pritarti jo būsimiems veiks-mams aneksuojant kraštą. Frakcijasuteikė jam visus įgaliojimus savaran-kiškai tartis su Vokietija. Tai pranešėkovo 17-osios “Lietuvos aidas”.

Po šių pranešimų ėmė sklisti gan-dai - esą E.Neumannas nusiuntęsA.Hitleriui telegramą, kurioje prašo-ma padėti įvykdyti anšliusą, tad arti-miausiomis dienomis Vokietija už-imsianti Klaipėdos kraštą.

Norėdama patikrinti gandų pa-grįstumą, Lietuvos Vyriausybė įga-liojo pasiuntinį Berlyne K.Škirpą iš-siaiškinti padėtį. Kovo 17-osios“Lietuvos aidas” apie Lietuvos diplo-mato susitikimus su aukštais Vokie-

tijos užsienio reikalų ministerijos beiReicho kanceliarijos pareigūnais in-formavo taip: “Pasiteiravus oficia-liuose vokiečių sluoksniuose teko pa-tirti, kad šie gandai visiškai neatitinkatikrovės. Reicho kancleris Hitleris jo-kios telegramos iš Neumanno nega-vo. Be to, gandus paneigė ir vokiečiųoficiozinė telegramų agentūra. Agen-tūra tvirtina, kad nėra jokių duome-nų, pagal kuriuos galima būtų spręs-ti, kad “reichas turėtų bent kokiųintencijų artimoje ateityje Klaipėdoskraštą prisijungti prie Vokietijos.” Ta-čiau ar daug kas galėjo patikėti Vo-kietijos žodžiu, duotu jau kitą dieną,kai ji, sulaužiusi ankstesnius pažadus,be ceremonijų okupavo Čekiją?

Tad Lietuvos Vyriausybė ruošėsiblogiausiam scenarijui. Kovo 17 die-ną ji kreipėsi į Klaipėdos konvenci-jos signatares Angliją ir Prancūziją,klausdama, kokios pozicijos jos lai-kytųsi, jei Vokietija užgrobtų Klai-pėdos kraštą. Atsakymo nebuvo.

Gintis ar nusilenkti?Tuo metu dar kovo 12 dieną už-

sienio reikalų ministras J.Urbšys, da-lyvaudamas Romoje vykstančiosepopiežiaus Pijaus XII inauguracijosiškilmėse, per K.Škirpą gavo vokiečiųprašymą grįžtant į Kauną sustotiBerlyne ir apsilankyti pas Vokietijosužsienio reikalų ministrą Joachimąvon Ribbentropą.

Susitikimas Berlyne įvyko kovo 20dieną. Jau pati jo pradžia nežadėjonieko gera. Pažeidžiant įprastą man-dagumo vizitams etiketą, J.Urbšį ly-dėjęs K.Škirpa nebuvo pakviestas įJ.von Ribbentropo kabinetą, o pa-prašytas palaukti priimamajame.

Dviem ministrams pasilikus akis į akį,Vokietijos užsienio reikalų ministras

Skaudžių praradimų pavasarisLygiai prieš 74 metus, 1939-ųjų kovo 22 dieną, karinės grėsmės akivaizdoje Lietuva buvopriversta atiduoti Klaipėdos kraštą hitlerinei Vokietijai.

Kovo 17-ąją Lietuvos Vyriausybė kreipėsi į Angliją ir Prancūziją, klausdama, kokios

pozicijos jos laikytųsi, jei Vokietija užgrobtųKlaipėdos kraštą. Atsakymo nebuvo.

Klaipėdiečiai klausosi A.Hitlerio kalbos Teatro aikštėje. Ant plakato parašyta: “Dėkojame mūsų fiureriui.” / Vokietijos federalinio archyvo nuotrauka

Istorija 172013 03 22Lietuvos žinios

A.Hitlerio vardu perskaitė formu-luotę: Lietuva laisva valia atsisakan-ti savo teisių į Klaipėdos kraštą beiuostą. Apstulbusiam J.Urbšiui ulti-matumą J.von Ribbentropas paaiš-kino taip: Klaipėdos kraštas nuo Vo-kietijos buvo atplėštas remiantisVersalio sutartimi, pažeidžiant tautųapsisprendimo teisę, ir šis faktas bu-vo toleruojamas tol, kol Vokietija bu-vo bejėgė. Dabar padėtis pasikeitė irKlaipėdos kraštas turi grįžti Vokieti-jai. Jei Lietuva sutiktų gera valia grą-žinti šią teritoriją Vokietijai, dviejųšalių santykiai plėtotųsi taikiai. Prie-šingu atveju vokiečių kariuomenė už-ims Klaipėdos kraštą ir greičiausiainesustos ties jo ribomis, bet okupuosvisą Lietuvą.

Suprantama, kad pasirašyti tokiossutarties, neturėdamas specialių Vy-riausybės įgaliojimų, J.Urbšys neturė-jo teisės. Toks paaiškinimas J.von Rib-bentropo nesutrikdė - jis kaipmatpasiūlė Lietuvos diplomatijos vadovuispecialų lėktuvą, nuskraidinsiantį jį įKauną. Norėdamas laimėti nors kieklaiko, J.Urbšys pasiūlymo atsisakė. Vė-liau memuaruose jis prisiminė, kad,baigdamas maždaug 45 minutes tru-kusį pokalbį, J.von Ribbentropas “gra-sinamu tonu pridūrė, jog bergždžiosbūtų Lietuvos pastangos ieškoti kitųvalstybių paramos ir iliuzinės viltyskieno nors pagalba nukreipti nuo sa-vęs geležinį istorijos vyksmą. Tai esągalėtų tik pabloginti Lietuvos padėtį”.

Tą patį vakarą neišlydėtas jokio Vo-kietijos užsienio reikalų ministerijos(URM) atstovo J.Urbšys traukiniu iš-vyko į Kauną. Apie dviejų ministrų su-sitikimą Vokietijos spauda neparašėnė žodžio.

Kitą rytą skubiai sušauktame už-darame posėdyje užsienio reikalųministras apie Vokietijos reikalavi-mus pranešė Seimo nariams.

Popiet jo pranešimo išklausė mi-nistrai. Penkias valandas trukusiameposėdyje būta karštų ginčų. Kai kasreikalavo pasipriešinti Vokietijaiginklu. Nors krašto apsaugos mi-nistras Kazys Musteikis ir kariuome-nės vadas generolas Stasys Raštikistikino, kad Lietuvos kariuomenėprieš vokiečių puolimą neatsilaikytųnė trijų dienų, buvo tikinčiųjų, kadjau per pirmąsias dvi konflikto valan-das įsikišusios užsienio valstybės su-tramdys agresorių.

Deja, paramos niekas nežadėjo.Italija ir Japonija, suprantama, prita-rė Vokietijos reikalavimams. Didžio-ji Britanija ir Prancūzija pareiškė ap-gailestavimą dėl tokios įvykių eigos,tačiau kištis aiškiai neketino. Įdo-miausia buvo sovietų pozicija. Iš po-kalbių su sovietų diplomatais tapoaišku, kad Maskva nesuinteresuotapadėti išlaikyti Klaipėdos. Tikriau-siai jau tuomet Maskva laikė Lietu-vą ne savo, o Vokietijos įtakos zona- tai vėliau atsispindėjo ir rugpjūčio23-iąją pasirašytame Molotovo-Rib-bentropo pakte.

Kad Lietuva pasipriešintų Vokietijai,norėjo vienintelė Lenkija. Varšuvos po-litikai puikiai suprato, kad toks pat liki-mas laukia ir Dancigo koridoriaus. Jauvėliau, po Klaipėdos aneksijos, Lenki-ja, sunerimusi, kad į vokiečių rankas ga-li patekti visa Lietuva (o tai labai pablo-gintų Varšuvos strategines pozicijas), netik siūlė Lietuvai lengvatinėmis sąlygo-mis naudotis Gdynės uostu, bet ir pa-sirašyti nepuolimo sutartį.

Taigi kovo 21 dieną Vyriausybė,matydama, kad nėra jokios vilties gau-ti paramos nei iš Vakarų, nei iš Rytų,ir suprasdama, kad viena Lietuva ne-atlaikys Trečiojo reicho spaudimo, nu-tarė ultimatumą priimti. Tos pačiosdienos vakare Vyriausybės sprendi-mui pritarė ir Seimas.

Vienintelis pasipriešinimo veiksmasgalėjo būti žodžiai - tą patį vakarą Eltospaskelbtas Vyriausybės komunikatas,kuriame pabrėžiamas priverstinis Klai-pėdos krašto “perleidimo” pobūdis ir

tai, kad teisingumas lieka Lietuvos pu-sėje. Tačiau ir to nepavyko padaryti. Vo-kiečiai privertė komunikatą atsiimti irpriimti švelnesnio turinio dokumentą,suderintą su Vokietijos pasiuntiniuKaune. Būtent šis komunikatas ir buvopaskelbtas spaudoje. Juo pasaulis infor-muotas, kad Lietuva “priėmė taikiusVokietijos pasiūlymus”.

Kovo 22-ąją vokiečių atsiųstu lėk-tuvu J.Urbšys su Lietuvos delegacijaišskrido į Berlyną pasirašyti primes-tos sutarties. Berlyno oro uoste lietu-vius pasitiko garbės sargybos funkci-ją atliekantis būrys esesininkų irVokietijos URM antrasis sekretoriusVermanas. Iki viešbučio Unter denLinden gatvėje visi važiavo tylėdami.Viskas jau buvo pasakyta.

Vėliau J.Urbšys prisiminė viešbu-tyje pasijutęs lyg įkaitas. “Dviejųkambarių patalpa. Koridoriaus aikš-telėje, kone prie pat patalpos durų“svečią” saugo atsainiai sustoję uni-formuoti ginkluoti pareigūnai”, -skaitome buvusio ministro prisimi-nimų knygoje “Lietuva lemtingai-siais 1939-1940 metais”.

“Vakare nuvykome su Lietuvos pa-siuntiniu Vokietijoje K.Škirpa įAuswaertiges Amtą (užsienio reikalųministeriją). Ten didelėje salėje pra-sidėjo posėdis, svarstęs vokiečių pa-teiktą sutarties projekto tekstą. Gre-timame kambaryje buvo įrengtastiesioginis telefoninis ryšys su Lietu-vos užsienio reikalų ministerija. Kau-ne prie telefono budėjo įgaliotasis mi-nistras Stasys Lozoraitis. Tuo telefonumes galėjome lengvai kalbėtis suKaunu ir Kaunas su mumis”, - prisi-mena J.Urbšys.

S.Lozoraitis informavo Lietuvosužsienio reikalų ministrą, kad Klaipė-doje padėtis labai įtempta - vokiečiaipuldinėja lietuvius. J.Urbšiui pareika-lavus, kad Vokietijos valdžia sudraus-

tų smurtautojus, derybų partneriai lygir žadėjo padėti, tačiau iš tiesų visi šieįvykiai jų nedomino - Klaipėda ruošė-si pasitikti patį fiurerį.

Vykstant deryboms J.Urbšys neži-nojo ir negalėjo žinoti, kad A.Hitleriskreiseriu “Deutchland”, lydimu ketu-riasdešimties karo laivų ir torpediniųkaterių, jau išplaukė į Baltijos jūrą, kurlauks galutinės Lietuvos Vyriausybėskapituliacijos. Nežinojo jis ir to, kaddar nepasirašius sutarties pirmieji Vo-kietijos sausumos daliniai jau žengiaį Lietuvos teritoriją.

Sutartį J.Urbšys ir J.von Ribbentro-pas pasirašė likus penkioms minutėmsiki vidurnakčio. Pirmasis jos straips-nis skelbė, kad Klaipėdos kraštas vėl

sujungiamas su Vokietija. AntruojuLietuvos Vyriausybė įsipareigojo tuo-jau pat išvesti iš šio regiono savo ka-riuomenę bei pasienio policiją. Tre-čiuoju straipsniu Lietuvai 99 metamsišnuomojama Klaipėdos uosto laisvo-ji zona jūrų prekybai, o ketvirtuoju abišalys įsipareigojo nevartoti viena prieškitą jėgos ir neremti jėgos pavartojimoiš trečiosios pusės.

Po pusvalandžio apie sutarties pa-sirašymą J.von Ribbentropas prane-šė kreiseryje “Deutschland” laukian-čiam A.Hitleriui. Tą pačią akimirkąfiureris pasirašė Klaipėdos krašto pri-jungimo prie Vokietijos įstatymą.

“Išlaisvinimas”Į Klaipėdą Vokietijos kariuomenė

įžengė kovo 23-iąją aštuntą ryto. Lie-tuvos įgulos mieste tuo metu jau ne-buvo - kariuomenė ir pasienio poli-cijos daliniai pasitraukė dar prieš trisvalandas.

Devintą ryto visame mieste užkau-kusios fabrikų sirenos ir suskambębažnyčių varpai pranešė klaipėdiš-kiams apie “išsilaisvinimo valandą”.Iš gatvėmis važinėjančio automobiliogarsiakalbio skambėjo maršai, dainosir pranešimai, kad valdžia mieste pe-rėjo į nacių rankas. Namai pasipuošėReicho vėliavomis, A.Hitlerio irE.Neumanno portretais. Tuo pat me-tu pasitikti atvykstančio fiurerio uos-to krantinėje rikiavosi sargyba.

Vokiečių karo laivų flotilė uostoprieigose pasirodė dešimtą valandą.Jūra buvo nerami, tad didieji laivainegalėjo įplaukti į patį uostą. TuometA.Hitleris su palyda persėdo į torpe-dinį katerį “Leopard” ir netrukus iš-

lipo krantinėje. Priėmęs jūreivių ir ka-riuomenės dalinių paradą, fiureris at-viru automobiliu “Mercedes” išvykolink teatro aikštės, pakeliui entuzias-tingai sveikinamas uniformuotų smo-gikų, įvairiausių nacistinių organiza-cijų narių ir tiesiog džiūgaujančiųklaipėdiškių.

Vėliavomis ir gėlių girliandomis pa-sipuošusioje teatro aikštėje iškabintasmilžiniškas plakatas rėkė: “Mūsų fiu-reris ir išlaisvintojas iš ilgametės vergo-vės A.Hitleris.” Netrukus, lydimasaudringų ovacijų, fiureris pakilo į teat-ro balkoną kartu su E.Neumannu.Šiam padėkojus “didžiajam vadui” užkrašto išvadavimą, A.Hitleris pasakėtrumpą kalbą, kurioje pabrėžė, kadnuo šios akimirkos Vokietija nutrau-kianti Versalio sutarties uždėtus “gė-dos pančius”. Išbuvęs Klaipėdojemaždaug dvi valandas, A.Hitleris išvy-ko į Vokietiją.

Tuo pat metu policija, gestapininkaiir vietos nacių smogikai pradėjo už-iminėti centrinės Lietuvos Vyriausy-bės įstaigas: muitinę, paštą, radiofoną.Prie įėjimo į uostą buvo pastatyta vo-kiečių sargyba, nuo jo įstaigų aki-mirksniu dingo visi lietuviški užrašai.

Netrukus prasidėjo ir represijos.Gestapininkai, pamynę po kojomis ko-vo 23-iąją J.Urbšio ir Vokietijos valsty-bės sekretoriaus užsienio reikalamsErnsto von Weizsaeckerio pasirašytasnotas, skelbiančias, kad joks Klaipėdoskrašto gyventojas nebus persekiojamasdėl ankstesnio politinio nusistatymo,pradėjo suiminėti nepatikimus asme-nis. Blogiausia buvo nespėjusiems pa-sitraukti žydams - iš jų, taikant Vokie-tijos įstatymus, buvo atimamas beveikvisas turtas. Lietuvių aktyvistams daž-niausiai būdavo siūloma alternatyva -arba per penkias dienas dingsti iš Klai-pėdos krašto, arba keliauji į koncentra-cijos stovyklą.

Beje, išvykti į Didžiąją Lietuvą ir-gi nebuvo paprasta - tam reikėjo gau-ti direktorijos leidimą. Be specialaus

leidimo valdininkas su savimi galėjopasiimti turto, kurio vertė neviršijatūkstančio litų. Mėgindama norskiek kompensuoti nuostolius išvyks-tantiems Lietuvos piliečiams, Susi-siekimo ministerija leido jiems ikibirželio 17 dienos nemokamai va-žiuoti geležinkeliu. Visi Kretingoslink vykstantys traukiniai buvo sau-sakimši. Iki kovo pabaigos į Lietuvąišvyko 10,2 tūkst. gyventojų, iš jų 8,9tūkst. lietuvių ir 1,3 tūkst. žydų.

Po pusmečio prasidėjus Antrajampasauliniam karui, represijos dar la-biau sustiprėjo. Tam, kad patektum įgestapo nagus, pakako klausytis ra-dijo transliacijų iš Kauno, o juo la-biau - dalytis išgirstomis žiniomis sukitais. Toks likimas ištiko 13 lietuviųdarbininkų. Už kolektyvinį Kaunoradiofono klausymą jie buvo nuteis-ti kalėti nuo 6 iki 18 mėnesių. 1940-aisiais šiuos ir kitus devynis už tokįpat “nusikaltimą” nuteistus kaliniusnaciai pasiūlė iškeisti į Lietuvoje ka-linčius vokiečius. 1940 metų balan-džio 20-osios rašte URM Politikosdepartamento direktoriui K.Škirparagino pasinaudoti šiuo pasiūlymunes “pirma, atvaduosime 22 savo tau-tiečius, varginamus vokiečių kalėji-muose, ir antra, nusikratysime keliųvokiečių, nuteistų ilgametėmis baus-mėmis ir mūsų kraštui nereikalingų”.Pasiūlymas buvo priimtas ir kaliniaiskeistasi iki pat sovietų okupacijos.

Sunkios pagirios1939-ųjų vasarą Klaipėdos vokie-

čių, dar neseniai džiaugsmingai svei-kinusių A.Hitlerį, entuziazmas ėmėpastebimai blėsti. Daugelis ėmė ilgė-tis Lietuvos Respublikos laikų. Gyve-nimas krašte blogėjo kasdien. Ištuš-tėjo parduotuvių lentynos. Rugpjūčio28-ąją įvestos maisto kortelės. Per sa-vaitę vienas gyventojas galėjo nusi-pirkti 700 g mėsos, 28 g cukraus, 250g miltų, per mėnesį - 63 g kavos, 20 garbatos, per dieną - 100 g margari-no. Sviestą apskritai teko pamiršti.

Smarkiai sumažėjo valdininkų at-lyginimai, o jų darbo diena pailgėjoiki 10 valandų. Po darbo visi vyraiprivalėjo dalyvauti karinėse praty-bose ir klausytis paskaitų apie rasiųteoriją. Rudenį, prasidėjus karui,ūkininkai jau nebegalėjo laisvai par-davinėti savo produkcijos - ją tek-davo pristatyti į supirkimo punktus.Buvo nustatyta, kiek produkcijosprivalu atiduoti valstybei ir kiek ga-lima pasilikti savo reikmėms. Kiek-vieną ūkininkų žingsnį akylai stebė-jo į kaimus atsiųsti prievaizdai.

Ne mažesnis nusivylimas laukė irvietos nacių aktyvistų. Daugelis kraštoorganizacijų buvo paleistos, jų turtąperėmė NSDAP, o funkcijas - SS. Bu-vę smogikai pateko į kariuomenę ardarbo stovyklas, o jų vadai Trečiajamreichui tapo nebereikalingi. SOVOGlyderis E.Neumannas turėjo grįžti gy-dyti gyvulių, o jo pavaduotojas ViliusBertulaitis vėl sėdo prie buhalterijosknygų. Vėliau E.Neumannas išvyko įKaraliaučių. O V.Bertulaitis 1941 me-tais buvo pašauktas į kariuomenę ir žu-vo Rytų fronte.

Baigiant belieka prisiminti, kad1945 metų liepos 7 - rugpjūčio 2 die-nomis vykusioje Potsdamo konferen-cijoje, kurioje Vokietiją sutriuškinęsąjungininkai tarėsi dėl pokarinės Eu-ropos sienų, Klaipėdos klausimas netnebuvo svarstytas. Čia nutarta Vokie-tijos sienas nustatyti pagal 1937 metųpadėtį, o visas po tų metų gruodžio31-osios jos užgrobtas teritorijas pri-pažinti tikriesiems tų žemių šeiminin-kams. Niurnbergo tribunole Klaipė-dos užgrobimas įvertintas kaip smurtoaktas tuo pripažįstant, jog Lietuvossuverenitetas šiame krašte niekuometnebuvo nustojęs galios. Deja, tuo me-tu, kai buvo priimti minėti sprendi-mai, suverenumą ir nepriklausomybęilgiems dešimtmečiams buvo prara-dusi jau visa Lietuva. •

1939-ųjų vasarą Klaipėdos vokiečių, dar neseniai džiaugsmingai sveikinusių

A.Hitlerį, entuziazmas ėmė pastebimai blėsti.Gyvenimas krašte blogėjo kasdien.

Vokietijos karo laivai prie Klaipėdos uosto krantinės. 1939 m. kovo 23 d. / Forum.axishistory.com nuotraukos

Pabėgėliai traukiasi iš vokiečių okupuojamos Klaipėdos. 1923 m. kovo mėn.

SODYBOS, SKLYPAI

PARDUODA

9 a sklypą (namų valda) Vilniuje, Mačer-nio g., Visoriuose (kaina - 459 000 Lt).Tel. 8 686 45 198. Užs. LM-9009

PASLAUGOS

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus. Vilnius, tel. 8 689 16 300.

PRANEŠIMAI

Pranešame, kad BIĮ “MAGNES”, įm. ko-das 224643640, reg. adresu: Naujininkųg. 6-6, Vilnius, įstatų ir registravimo pa-žymėjimo Nr. 093653 originalai dingę.

Užs. LM-2419

Pranešame kad 2013 04 04 d. 11.00 val.bus vykdomi kadastriniai matavimaisklypų Vilniaus r., Pilkapių k., J.Lukaše-vičiaus g. 17, (kad. Nr. 4150/0100:0011ir 4150/0100:0012), priklausančių MARIJAI LISOVSKAJAI. Nustatant ir su-derinant sklypo ribą, į matavimuskviečiami gretimų sklypų savininkai.Kontaktai: Rinktinės g. 24, Vilniaus m.,tel. (8 5) 250 5575, matininkas S.Lipeckij. Užs. V-2104

Sonatos Jakučionienės ar jos įgaliotųžmonių dėmesiui! Š. m. balandžio 4 d.,9.00 val. adresu: Vilniaus r., Zujūnų sen.,Papiškių k., skl. Nr. 473-1, vyks sklypoKad. Nr. 4110/0300:0588 kadastriniaimatavimai. Kviečiame dalyvauti. Mata-vimus atlieka UAB “Baltijos MatavimųOrganizacija”, Vilnius, Linkmenų g. 13. Tel. 8 601 71 112. Užs. LM-2427

2013 03 22Lietuvos žinios18 TV programos

Bankrutavusi DUAB “INGO Baltic”, įmonės kodas 110426768, Odminių g. 3, Vilniuje, parduoda už pasiūlytą didžiausią kainą:Patalpas Odminių g. 3-10A, Vilniuje, bendras plotas 101,95 kv. m, mūriniame name, man-sarda, unikalus Nr. 1094-0257-5011:0023, statybos metai iki 1940 m., pradinė pardavimokaina - 539.000 Lt.Paraiškos turto pirkimui priimamos vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos, t. y. iki 2013 m.balandžio 21 d. imtinai BDUAB “INGO Baltic” patalpose, Odminių g. 3-10A, Vilniuje (4-as aukš-tas). Pradinis įnašas 10 proc. pradinės pardavimo kainos sumokamas į BDUAB “INGO Baltic”sąskaitą LT48 7044 0600 0041 6237 AB SEB banke. Parduodamo turto apžiūra vyksta išanksto susitarus su turto pardavimo vykdytoju administratoriaus UAB “Jupoga” įgaliotu as-meniu J.Dzekunsku, tel. 8 685 67 424. Užs. R-174

2013 03 01 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB “Švaros linijos”, įm. kodas125743361, iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2013 03 13. Bankroto administrato-rius UAB “Bankroto procesas”, tel. 8 645 52 006. Visos sutartys, sudarytos iki 2013 03 13,nutraukiamos. Kreditoriniai reikalavimai priimami iki 2013 04 22 adresu: Bebrų g. 4, Vil-nius. Terminas UAB “Švaros linijos” vadovui perduoti visus įmonės dokumentus ir turtąnustatytas iki 2013 03 28. Užs. R-175

2013 03 15 UAB “Sidabrinė pakulnėlė” (į.k. 1229 04172, S.Konarskio g. 21, Vilnius,Juridinių asmenų registras, tvarkytojas - VĮRegistrų centras) visuotiniame akcinin-kų susirinkime priimtas sprendimas pa-didinti bendrovės įstatinį kapitalą nuo16.405,00 Lt iki 34.340,00 Lt papildomaisakcininkų įnašais, išleidžiant naują 211 pa-prastųjų vardinių nematerialiųjų 85,00 (aš-tuoniasdešimt penkių) Lt nominalios ver-tės akcijų emisiją. Bendrovės akcininkai galipasinaudoti pirmumo teise įsigyti naujaiišleidžiamų akcijų per 14 dienų nuo viešopranešimo apie akcininko teisę pasinau-doti pirmumo teise. Užs. LM-2399

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymuNr. 3D-150 patvirtintomis projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš EuroposŽemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų progra-mos priemones, prekių, paslaugų ar darbo pirkimo taisyklėmis (įskaitant vėlesnius jų pa-keitimus) bei siekiant tinkamai pasiruošti projekto “Gamybos bazės steigimas kaimiško-je vietovėje” įgyvendinimui

UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ “Konsultacijų menas” skelbia pirkimo konkursą.Pirkimo objekto dalys:1. Buldozeris, universalus krautuvas; 2. Specializuota transporto priemonė; 3. Tralas.Vokų su konkurso dokumentacija atplėšimo data: 2013 04 08, 14.00 val.Atsiliepimus raštu prašome pateikti per 14 dienų nuo konkurso paskelbimo spaudojedienos adresu: UAB “KONSULTACIJŲ MENAS”, Striūnos g. 11, Panevėžiuko k., Kauno r.Tel. +370 656 57 287, el. p.: uab.konsultacijumenas@gmail.com. Užs. LM-2426

Informacija apie parengtas planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitas

1. Planuojamos ūkinės veiklos (toliau - PŪV) organizatoriai: UAB “Vėjo jėgainių projektai”,Raudondvario pl. 288 C, LT-47164 Kaunas; UAB “Vindas”, UAB “Vėjo parkas”, UAB “Energeta”,Beržų g. 11, Skirsnemunės k., Skirsnemunės sen., LT-74484 Jurbarko r. sav. tel. 8 601 31 233.2. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo (toliau - PVSV) ataskaitų rengėjas: UAB “Ekosis-tema”, Taikos pr. 119, Klaipėda, Klaipėdos m. sav., tel. (8 46) 43 04 63, faksas: (8 46) 43 04 69.3. PŪV: iki 500 kW galios vėjo jėgainių statyba žemės sklypuose, kurių kad. Nr.9470/0001:223; 9470/0001:285; 9470/0001:32 Skirsnemunės k. v., Antkalniškių k.; kad. Nr.9470/0001:119 Skirsnemunės k. v., Skirsnemuniškių I k.; kad. Nr. 9470/0001:23 Skirsnemu-nės k. v., Skirsnemuniškių III k., Skirsnemunės sen., Jurbarko r. savivaldybės teritorijoje.4. Trumpas PŪV aprašymas: planuojama kiekviename sklype pastatyti po vieną iki 500 kWgalios vėjo jėgainę, o sklype, kurio kad. Nr. 9470/0001:223, planuojama dviejų iki 500 kWgalios vėjo jėgainių statyba. Atliekami vertinimai dėl poveikio visuomenės sveikatai, for-muojamos sanitarinės apsaugos zonos.5. Viešai PVSV ataskaitos eksponuojamos: 1) Jurbarko r. sav. Skirsnemunės seniūnijospatalpose (Nemuno g. 33, Skirsnemunės k., LT-74486 Jurbarko r. sav.); 2) UAB “Ekosiste-ma” (Taikos pr.119, Klaipėda LT-94231). Susipažinti su jomis galima darbo dienomis nuo2013 03 26 iki 2013 04 09 imtinai; 8.00-12.00 ir 13.00-16.00 val.6. Viešo visuomenės supažindinimo su PVSV ataskaita susirinkimas įvyks 2013 04 10,11.00 val. Skirsnemunės seniūnijos patalpose (Nemuno g. 33, Skirsnemunės k., LT-74486 Jur-barko r. sav.).7. Visuomenė pasiūlymus PVSV ataskaitų klausimais gali teikti iki viešo visuomenės su-pažindinimo su PVSV ataskaitomis susirinkimo: asmeniškai - UAB “Ekosistema”, adresu:Taikos pr. 119, Klaipėda; registruotu laišku - siųsti adresu: A.D. 661, LT-94008 Klaipėda-15,arba el. paštu: neda@ekosistema.lt. Užs. LM-2424

UAB “Šalmesta” akcininkams!Š. m. balandžio 25 d. 14.00 val. UAB “Šalmesta”,

įmonės kodas 174962351, salėje (Pramonės g. 2, Šalčininkai) bendrovės valdybos iniciatyva šaukiamas eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas.Akcininkų registracijos pradžia 13.30 val. Turėti asmens dokumentus, akcininkų atsto-vams - įgaliojimus.Susirinkimo darbotvarkė:1. Bendrovės metinis pranešimas;2. 2012 m. metinės finansinės atskaitomybės tvirtinimas;3. 2012 m. pelno (nuostolio) paskirstymo tvirtinimas;4. Valdybos rinkimai. Užs. LM-2423

INFORMACIJAapie Geležinkelio linijos Jonava-Radviliškis-Šiauliai 3 statinio linijos Šilėnai-Šiauliai

rekonstrukcijos atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimoAB “Lietuvos geležinkeliai” (Mindaugo g. 2/14, Vilnius) planuoja geležinkelio linijosJonava-Radviliškis-Šiauliai 3 statinio linijos Šilėnai-Šiauliai rekonstrukciją. Planuojamarekonstruoti geležinkelio ruožą, kuris patenka į Šiaulių r. ir Šiaulių miesto savivaldybių, Kai-rių seniūnijos ribas.Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas priėmė atrankos išvadą (2013 03 19,Nr. (4) SR-S-658(7.1)), kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.Susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą, atrankos išvada, atrankos do-kumentais bei pateikti pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą galima per 20 darbodienų nuo šio skelbimo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamente (M.K.Čiurlioniog. 3, Šiauliai, tel. (8 41) 59 64 16) ir UAB “Infraplanas” (K.Donelaičio g. 55-2, Kaunas, tel. (8 37) 40 75 48). Užs. LM-2420

Panevėžio rajono Aukštadvario žemės ūkio bendrovėje

(įmonės kodas 168573274)

2013 m. kovo 29 d. 10.00 val.

šaukiamasbendrovės narių susirinkimas.

Susirinkimas vyks Kėdainiuose, Žibuoklių g. 1A, UAB “Linas Agro” Konsultacijos patalpose.Dalyviai registruojami nuo 9.30 val.Susirinkimo darbotvarkė:1. Bendrovės administracijos vadovorinkimai. Užs. R-177

UAB “TRAKŲ KOOPERACIJOS PREKYBA”, Vytauto g. 60, Trakai, įm. kodas 300101041,kviečia eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą,

kuris įvyks 2013 m. balandžio 15 d. 10.00 val., Vytauto g. 60, Trakuose(bendrovės posėdžių salėje, “Senukų” parduotuvės II aukšte).

Susirinkimo apskaitos diena - 2013 m. balandžio 5 d.Darbotvarkė:1. UAB “TRAKŲ KOOPERACIJOS PREKYBA” auditoriaus išvada ir audito ataskaita už 2012 m.;2. UAB “TRAKŲ KOOPERACIJOS PREKYBA” metinis pranešimas;3. UAB “TRAKŲ KOOPERACIJOS PREKYBA” metinių finansinių ataskaitų tvirtinimas;4. UAB “TRAKŲ KOOPERACIJOS PREKYBA” pelno (nuostolių) paskirstymo tvirtinimas;5. 2013 m. pagrindinių biudžeto rodiklių tvirtinimas;6. Audito bendrovės rinkimai 2013 m. ir paslaugų apmokėjimo sąlygų nustatymas;7. Kiti klausimai.Akcininkų registracija prasideda 2013 04 15 nuo 9.00 val.Akcininkams turėti asmens dokumentą. Akcininkų įgalioti asmenys turi turėti nustatytatvarka patvirtintą įgaliojimą.Su susirinkimui teikiamais dokumentais akcininkai gali susipažinti bendrovės admi-nistracijoje pas direktorės padėjėją nuo š. m. balandžio 5 d. darbo dienomis 13.00-17.00valandomis.Susirinkimas kviečiamas bendrovės valdybos 2013 m. kovo 21 d. sprendimu. Užs. LM-2416

Vilniaus Gedimino technikos universitetas skelbia viešą negyvenamųjų patalpų, skirtų knygynui ir kopijavimo

paslaugoms teikti, karštų sumuštinių aparatams, savitarnos skalbyklėms pastatyti, nuomos konkursą.

Pavadinimas Bendras Pradinė Nuomosišnuomojamų 1 kv. m kaina, trukmė, patalpų plotas Lt/mėn. (be PVM) metais

kv. mKnygyno paslaugoms teikti

Saulėtekio al. 11, Vilnius (pastatas 2C2p) 80,29 5,50 5Kopijavimo paslaugoms teikti

Saulėtekio al. 11, Vilnius (pastatas 2C2p) 8,17 5,50 5Karštų sumuštinių aparatams pastatyti

Saulėtekio al. 11, Vilnius (pastatas 1C7b) 1 6 5Plytinės g. 27, Vilnius (pastatas 1C4b) 1 6 5

Savitarnos skalbyklėms pastatytiSaulėtekio al. 16, Vilnius (pastatas 1N16b) 2 13 5Saulėtekio al. 18, Vilnius (pastatas 1N16b) 2 13 5Saulėtekio al. 19, Vilnius (pastatas 1N12p) 2 19,31 5Saulėtekio al. 25, Vilnius (pastatas 1N12p) 2 19,31 5

Norintys dalyvauti negyvenamųjų patalpų nuomos konkurse į Vilniaus Gedimino technikosuniversiteto sąskaitą (įmonės kodas 111950243) a. s. LT39 7044 0600 0031 7750 AB SEBsumoka pradinės kainos 3 mėn. įnašą (su PVM) už norimą išsinuomoti plotą.

Dokumentai priimami iki š. m. balandžio 4 d. 9.00 val. adresu: VGTU raštinė, SRC 523 kab.,Saulėtekio al. 11, Vilnius, tel. (8 5) 274 5030.

Papildoma informacija teikiama: Saulėtekio al. 11-102, Vilnius, VGTU Ūkio direkcija, Pastatų eksploatavimo tarnyba, Algirdas Kryževičius, tel. (8 5) 274 5052, el. paštas: algirdas.kryzevicius@vgtu.lt.

Vokai su pasiūlymais atplėšiami VGTU patalpų nuomos konkurso komisijos posėdyje 2013 m. balandžio 5 d. 10.00 val. adresu: SRC 405 kab., Saulėtekio al. 11, Vilnius. Užs. LM-2425

Klasifikuoti skelbimai

PENKTADIENIS 22 D.

LRT televizija6.00 “Labas rytas, Lietuva”9.00 “Kobra 11” (k.) N-710.00 “Namelis prerijose” (k.)11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida15.00 “Namelis prerijose”16.00 “Kobra 11” N-717.00 “Senis” N-718.15 “Šiandien” (su vertimu į

gestų kalbą)18.45 “Lietuvos tūkstantmečio

vaikai”20.25 Loterija “Perlas”20.30 Panorama21.00 Pasaulio futbolo

čempionato atrankosrungtynės. Slovakija -Lietuva. Tiesioginėtransliacija iš Žilinos

22.00 Loterija “Perlas”22.10 Pasaulio futbolo čempio-

nato atrankos rungty-nės. Slovakija - Lietuva.Tiesioginės transliacijostęsinys

23.15 Drama “Dabar aš” N-70.50 “Senis” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa6.20 “Smalsutė Dora”6.50 “Tomas ir Džeris”7.20 “Kempiniukas

Plačiakelnis” (k.)7.50 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” (k.) N-78.50 “24 valandos” (k.) N-79.45 “Žvaigždžių duetai.

Istorija prasideda išnaujo” (k.)

12.55 “iKarli”13.25 “Kempiniukas

Plačiakelnis”13.55 “Nerami tarnyba” N-715.00 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” N-716.00 “Būk mano meile!”17.00 “Labas vakaras, Lietuva”17.45 “24 valandos” N-718.45 Žinios19.30 “KK2 Penktadienis” N-721.00 “Farai” N-1422.00 Veiksmo f. “Baudėjas.

Karo zona” N-140.05 Veiksmo trileris

“Anakonda 2. Kruvinosios operacijos beieškant” N-7

2.05 “Mentalistas” (k.) N-7

TV36.45 Teleparduotuvė7.00 “Simpsonai”7.30 “Diena”8.00 “Choras”9.00 “Meilės sūkuryje”10.00 “Naisių vasara”11.00 “Chorų karai”14.00 “Čipas ir Deilas skuba į

pagalbą”14.30 “Kempiniukas Plačiakelnis”15.00 “Natalija”16.00 “Drąsi meilė”17.00 “Diena”. Tiesioginė

transliacija17.40 “Simpsonai”18.10 “Be komentarų”18.45 TV3 žinios19.20 Animac. f.

“Madagaskaras 2”21.00 Veiksmo komedija

“Laukiniai šernai”23.05 Nuotykių f. “Grafas

Montekristas”1.45 Mokslinės fantastikos f.

“Anomalija”

BTV 6.29 Programa6.30 “Televitrina”

7.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7

8.00 “Juoko kovos” (k.) N-79.00 “Gyvenimo spalvos” (k.)10.00 “Amerikos talentai”11.00 “Kalbame ir rodome” N-712.00 “Mistinės

istorijos” (k.) N-713.00 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-714.00 “Laukinis” (k.) N-715.00 “Raudonas dangus” N-716.00 “Ekstrasensai prieš

nusikaltėlius” N-717.00 “Muchtaro

sugrįžimas” N-718.00 Žinios18.25 “Laukinis” N-719.25 “Auksarankiai” N-720.00 Žinios20.25 “Pliusai minusai” N-720.30 “Savaitės kriminalai” N-721.00 Detektyvas

“Rezervistas 2. Savų nepaliekame” N-14

22.50 “Amerikietiškos imtynės” N-14

23.50 “Mitų griovėjai” (k.) N-70.50 “N-uoga” S1.20 “Laukinis” (k.) N-72.20-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Telepar-duotuvė” 7.50 “Geniuko Vudžio šou”8.15 “Garfildas” 8.40 “Marvel animė. Aš-menys” 9.05 “Draugai IV” (k.) N-7 9.30“Didžiojo sprogimo teorija” N-7 10.00“Vaiperis” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-712.00 “Istviko raganos” N-7 13.00 “Meilėir kančia” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30“Šunys darbininkai” 16.30 “Šeimynėlė”N-7 17.00 “Draugai IV” N-7 17.25 “Na-mai, kur širdis” N-7 18.00 “Detektyvė Ri-zoli” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Men-talistas” N-7 21.00 Detektyvas“Midsomerio žmogžudystės. Retaspaukštis” N-14 23.00 Veiksmo komedija“Baubai” N-14 1.00 “Ties riba” N-14

LRT kultūra8.00 “Aivenhas” 8.30 “Kaimo akademija”9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Iš-šūkis žvaigždėms”. Koncertas (k.) 12.30Muzikinis f. “Mažasis spektaklis” (k.)12.45 “Savęs link”. Fotomenininkas Pau-lius Normantas (k.) 13.15 “Šnipai” N-714.10 “Asistentas vienai dienai” (k.)15.00 “Durys atsidaro” 15.30 “Laba die-na, Lietuva” (k.) 17.40 Žinios (k.) 18.00“Kultūrų kryžkelė”. Vilniaus sąsiuvinis18.15 “Keliaukim!” 18.45 “Tūkstantme-čio pokalbiai” 19.30 R.Vagneris. Opera

“Skrajojantis olandas” 21.50 “Kai aš ma-žas buvau” 22.35 “Pergalės kaina” 23.00“Džiazo vakaras”. XXV tarptautinis džia-zo festivalis “Vilnius Jazz 2012”. “FuwaWoks” (Japonija) 0.00 Panorama (k.)0.40 “Mokslo ekspresas” 0.55 Pramogi-nės muzikos koncertas “Senos dainosnaujai”

TV6 6.00 “Paslapčių namai” 9.15 Teleparduo-tuvė 9.30 “Juokingiausi Amerikos namųvaizdeliai” 10.00 “Išlikimas” 11.00“Mastrichto policija” 12.00 “CSI Maja-mis” 13.00 “Kaip aš susipažinau su jūsųmama” 14.00 “Moterų lyga. Vyrai, pinigaiir meilė” 14.30 Teleparduotuvė 15.00“Išlikimas” 16.00 “Tarzano nuotykiai”17.00 “Mastrichto policija” 18.00 “Kast-las” 19.00 “CSI Majamis” 20.00 “Kaip ašsusipažinau su jūsų mama” 21.00 “Liudi-ninkai” 22.00 “Pabėgimo karaliai” 23.00“Kaltės kaina” 0.10 “Gelbstint Greisę”1.05 “Įstatymas ir tvarka. Operatyviniųtyrimų skyrius” 2.05 “Kastlas” 2.50 “CSIMajamis” 3.40 “Paslapčių namai”

Lietuvos ryto TV 6.45 Programa 6.49 TV parduotuvė 7.05“Reporteris” 7.55 “Lietuva tiesiogiai”8.30 “Nuoga tiesa” 9.30 “Padėkime aug-

ti” 10.05 “Kas tu toks?” 11.00 “Sodo de-tektyvės” N-7 12.00 “Reporteris” 12.55“Išdurtukai” N-7 13.25 TV parduotuvė13.55 “Komisaras Megrė” N-7 15.00 Ži-nios 15.15 “Pašėlę TV pokštai” N-7 15.45Dok. f. “Kaip gyvena krokodilai”. 2 d. N-716.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Kaip gyvenakrokodilai”. 2 d. tęsinys N-7 17.00 Žinios17.20 “Pašėlę TV pokštai” N-7 18.00 Ži-nios 18.35 “Pašėlę TV pokštai” N-7 19.35Dok. f. “Putinas. Karas” N-7 21.00 “Repor-teris” 21.45 “Mad Men. Reklamos vilkai”N-7 23.55 “Gyvenimo būdas”

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Ame-rikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingasdarbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Pri-valau išgyventi 11.50 Kaip tai pagamin-ta? 12.40 Panamos kanalo remontas13.35 Penktoji pavara 14.30 Automobi-lių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas mo-tociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Ne-dėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis19.05 Privalau išgyventi. Įdomiausios lai-dos 20.00 Kaip tai veikia? 20.30 Kaip taipagaminta? 21.00 Visureigių vairavimotaisyklės 22.00 Antžmogiai 23.00 Reži-sieriaus W.Hercogo interviu su mirtiesbausme nuteistu kaliniu 0.00 Specialusisbūrys 1.00 Kalintys svetur

Orai 192013 03 22Lietuvos žinios

Avinas. Galite užmegzti ryšių susvarbiais partneriais. Tai naujųidėjų, kūrybinių ir verslo suma-

nymų metas. Šiandien sudarytos sutartys buslabai sėkmingos.

Jautis. Būsite kupini įkvėpimo,jėgų, žavesio. Laukiantiems mei-lės Jaučiams tai ypač viltingas

metas. Vis dėlto nebūkite per daug ambicin-gi, nuoširdumas vertinamas daugiau.

Dvyniai. Puiki diena tobulinti sa-vo darbo aplinką ir santykius sukolegomis. Pasidomėkite naujo-

vėmis, užsirašykite į kursus - tai suteiks dau-giau pasitikėjimo savimi.

Vėžys. Tai vidinės transforma-cijos, naujo požiūrio formavi-mo metas. Šiandien svarbu ne-

pervargti, nekaltinti savęs ar kitų dėl seniaipriimtų sprendimų.

Liūtas. Būdami tarp žmonių iš-girsite naudingos informacijos.Tinkama diena pasirūpinti finan-

sais, ieškoti verslo partnerių. Vakare nuvei-kite ką nors malonaus sielai.

Mergelė. Būsite itin aktyvūs,tad energiją svarbu nukreiptitinkama linkme. Galima nepla-

nuota išvyka, darbų perskirstymas. Būkiteatidūs megzdami naujas pažintis.

Svarstyklės. Ambicingiems, sie-kiantiems karjeros žmonėms -puikių galimybių diena! Išdrįs-

kite savarankiškai priimti sprendimus, ne-tūpčiokite vietoje, nedvejokite.

Skorpionas. Jei pritingite aresate užsispyrę, galite prarastiturimas pozicijas. Vadovai šian-

dien bus ypač reiklūs, tačiau linkę paaukštin-ti pareigas profesionaliesiems.

Šaulys. Siekdami įgyvendintidienos užduotis susidursite sunenumatytomis kliūtimis, todėl

viskas sunkiai judės iš vietos. Neverta nerimau-ti! Bus laiko pagalvoti apie šeimą.

Ožiaragis. Pirmoje dienos pusė-je jausitės nei šiaip, nei taip. Mė-ginsite sutvarkyti daugybę finan-

sinių reikalų, būsite pavargę. Tik vakare atsirasgalimybė pabūti šaunioje kompanijoje.

Vandenis. Kažkas gali mėgintiįpiršti nepriimtiną gyvenseną arverslo planą. Galbūt sulauksite

grasinimų skirtis ar net šantažo. Gindamiesiremkitės nuoširdžiu draugų ar tėvų palaikymu.

Žuvys. Puiki savijauta padės nu-versti kalnus. Jei įstengsite atsi-riboti nuo šeimos bėdų, pa-

kreipsite likimą džiugesne linkme.

Vardas, pavardė: ...................................................

.................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

SAULĖteka 6:20leidžiasi 18:34dienos ilgumas 12:14

MĖNULISTrečiojipriešpilniodiena

Palanga

Klaipėda

Šiauliai

Utena

Ukmergė

Panevėžys Zarasai

Alytus

Druskininkai

Kaunas

Kėdainiai

VILNIUS+15

-4

-6 -13

-6 -10

-7

-7 -11

-7 -12

-12

-9

Lisabona

+16Malaga

+11Madridas

+18Alžyras

+19Tunisas

+16

Atėnai+18

Larnaka

+13Stambulas

+18Barselona

+15Bordo

+4Dublinas

+13Paryžius

+4Londonas

+16 Nica

+17Roma

+15Dubrovnikas

+11Sofija

+10Bukareštas

Varna

-7Maskva

-6 Helsinkis

0Kijevas

-1Berlynas

-2

Kopenhaga+1

Stokholmas

-2

Oslas

+4Amsterdamas

+4Miunchenas

0Praha

-7Vilnius

-7Talinas

-6Ryga

-6

Minskas

-8Sankt Peterburgas

Bratislava

-4Varšuva

+2Viena

+5Budapeštas

PriešpilnisIII 19

PilnatisIII 27

DelčiaIV 03

JaunatisIV 10

Šiandien: debesuota su pragiedruliais, be kritulių. Temperatūra dieną 4-7 laipsniai šalčio.

Rytoj: debesuota, vietomis gali pasnigti. Temperatūra naktį nukris iki 12-18 laipsnių šalčio, dieną bus 2-4 laipsniaišalčio.

81-oji metų diena. Kovo dvidešimt antroji, penktadienis, penktoji 12-osios metų savaitės diena,iki Naujųjų metų lieka 284 dienos.

Vardadienį šiandien švenčia: Benvenutas, Gedgaudas, Gedgaudė, Kotryna.Geros dienos! LŽ

Kryžiažodis Horoskopai

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį aržodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą!Šios savaitės nugalėtoją skelbsimebalandžio 8 dieną. Atsakymą siųskite el. paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu: “Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Avinas 03 21 - 04 20

Kovo 21 d. sudoku sprendimas.

2013 03 22Lietuvos žinios20 Margumynai

Tokius žodžius išgirdo popiežiusPranciškus, nutaręs paskambintisavo senam draugui jėzuitų ordino generolui. Mat atsiliepęsVatikano operatorius negalėjopatikėti, jog kalba su Šventuoju Tėvu.

Naujasis popiežius nori, kad Vati-kane įsigalėtų paprastas ir neoficialusbendravimas. Tačiau kiti prie to ne-pratę, tad kyla kuriozų. Pranciškuspats nutarė paskambinti savo senamdraugui jėzuitų ordino generoluiAdolfo Nicolasui nesikreipdamas įsekretorių, kad šis su juo sujungtų.

Paskambinęs Pranciškus prisistatė:“Čia popiežius.” Operatoriui Andrea-sui, niekada iki tol tiesiogiai nekalbė-jusiam su popiežiumi, net nekilo min-tis, jog tai iš tiesų gali būti Pranciškus.Andreasas tik nusišaipė: “Popiežius?Na, tuomet aš Napoleonas.”

Tačiau Pranciškus nesupyko. Jistik kantriai ėmė įtikinėti operatorių,kad tai ne pokštas. “Aš iš tiesų esuRomos popiežius. Andreasai, pra-šau, nesijaudinkite, tik sujunkite ma-ne su jėzuitų ordino generolu, nesnoriu jam padėkoti už laišką”, - ra-miu balsu aiškino pontifikas. Paga-liau operatorius suprato, kokią klai-

dą padarė, ir Pranciškus galėjo pasi-kalbėti su senu draugu.

Nors toks elgesys nebūdingas po-piežiams, tai įprastas Jorge Mario Ber-goglio stilius. Sužinojęs, kad dešimtystūkstančių argentiniečių visą naktį bu-dėjo prie jo kuklaus butuko, esančiošalia Buenos Airių katedros, laukdamiintronizacijos transliacijos, Pranciškusjiems asmeniškai paskambino. Telefo-nas buvo prijungtas prie garsiakalbio,kad visi aikštėje esantys žmonės galė-tų išgirsti jo sveikinimą. Daugybė su-sirinkusiųjų negalėjo sulaikyti ašarų.Išklausę Pranciškaus žodžius visi ėmėskanduoti: “Tegyvuoja popiežius!”•

“Popiežius? Tuomet aš Napoleonas”Kanados paleontologai nustatė,kad prieš 3,5 mln. metų vienakupriai kupranugariai gyveno Arktyje ir būtent iš josvėliau nukeliavo į dykumas.

Tai pavyko išsiaiškinti grupei Otavosgamtos muziejuje dirbančių moksli-ninkų, vadovaujamų Natalios Rybc-zynski. Jie teigia, jog bėgant amžiamsbūtent iš Kanadai priklausančiosArkties dalies kupranugariai nuke-liavo į dykumas. Į Euraziją jie pate-ko per dabartinio Beringo sąsiauriovietoje buvusią sąsmauką. Artimiau-si šių kupranugarių giminaičiai yralamos ir guanakai.

Kaip pasakoja N.Rybczinski, nusta-

tyti kuprių kilmę pavyko Elsmyro sa-los Stratkonos fjordo uolienose radusbeveik 30 kaulų nuolaužų. Kad jos tik-rai kupranugarių, įsitikinta sulyginusjų ekstraguotus baltymus su dabar gy-venančių kuprių kauliniu audiniu.“Tai patvirtinimas, kad kupranugariaigyveno Arktyje”, - teigia mokslininkė.

Ji aiškina, jog prieš 3,5 mln. metųmūsų planetoje temperatūra buvo 2-3 laipsniais aukštesnė nei dabar, oElsmyro saloje vidutinė temperatū-ra tuomet siekė 1,4 laipsnio šalčio.“Mūsų tyrimai patvirtino, kad kup-ranugariai Šiaurės Amerikoje gyve-no kelis milijonus metų. Vadinasi,šis regionas yra jų lopšys”, - sakoN.Rybczynski.•

Popiežius Pranciškus mėgsta paprastą neformalų bendravimą.

Kupranugariai atkeliavo iš Arkties

Prie Kanados ir JAV sienos sustabdžius patikrinti po ŠiaurėsAmeriką gastroliuojančios dainininkės Rihannos autobusus, pas vieną keleivį buvo rasta marihuanos.

Paslėptų narkotikų pareigūnai ap-tiko pirmame iš 10 autobusų, kurie

turėjo pervažiuoti Ambasadoriaustiltą, kad patektų į Detroitą (Miči-gano valstija). Vakar ten turėjo vyk-ti Rihannos koncertas. Nors narko-tikų rasta nedaug, muitininkai iškarto iškvietė pareigūnus su dresuo-tais šunimis, kad šie apieškotų visusautobusus. Tačiau daugiau jokiųdraudžiamų medžiagų nebuvo ap-

tikta. O vyras, turėjęs marihuanos,atsipirko civiline nuobauda. PačiosRihannos, kuri pirmadienį ir antra-dienį koncertavo Toronte, autobu-suose nebuvo. Po patikrinimo jų vai-ruotojams leista važiuoti toliau.•“Thee Daily Mail, WENN,“Nature Communications”, BNS, LŽ

Rihanna su Ziggy Marley. / Reuters/AFP/Scanpix nuotraukos

Paprastai ekonomistai apie šalies finansinę padėtį sprendžiavadovaudamiesi infliacijos irbiržos rodikliais, valstybės skolos dydžiu ir t. t.

Tačiau prekybininkai sako, kad daugpaprasčiau būtų atkreipti dėmesį į mo-teriškų batelių kulniuko aukštį.

Atlikusieji tokį tyrimą teigia, jog yratiesioginis ryšys tarp moterų bateliųkulnų aukščio ir ekonomikos stabilu-mo. “Mes tai vadiname koketavimoindeksu”, - tvirtina britų internetinėsparduotuvės Very.co.uk darbuotojaJulie Donnelly. Ji sako, kad batų ypačaukštais kulniukais paklausa būdin-ga stipriai ekonomikai, o kai tik ši imasilpnėti, kulnų aukštis tampa norma-

lesnis. Ryšį tarp kulniukų aukščio irekonomikos J.Donnelly aiškina taip:“Aukšti batų kulnai tarsi įprasminanerūpestingą požiūrį į gyvenimą. Okai ateina sunkūs laikai, žmonės imatrokšti stabilumo ir labiau perka ba-tus žemomis pakulnėmis.” Parduo-tuvės darbuotojos nuomone, geriau-sias šio teiginio pavyzdys yra tai, kadpastaruoju metu britės vis dažniauperka žemakulnius batus - jų parduo-dama net 25 proc. daugiau negu prieškelerius metus.

Tačiau J.Donnelly atkreipė dėme-sį, kad pirkėjai nori ryškių spalvų ava-lynės. Tai liudija, jog dauguma Jung-tinės Karalystės gyventojų nedarotragedijos iš dabartinės šalies padė-ties ir į ateitį žvelgia optimistiškai.•

Pakulnės ir ekonomika

Šios vasaros sezonui siūlomi batai žemesniais kulnais.

Iš Arkties kupriai nukeliavo į Aziją ir Afriką.

Gastrolės su marihuana