2013 m. kovo 6 d. / Trečiadienis / Nr. 53 (13 478)

ORAI

Debesuota su pragiedruliais, kritulių nenumato-ma. Temperatūradieną 3-5 laipsniaišilumos.

19p.

Šiemet baigiasi Lietuvos banko(LB) valdybos pirmininko pavaduotojo ir dviejų jos nariųkadencija. Neoficialiai teigiama,kad valdyboje netrukus gali pradėti dirbti buvusi finansųministrė Ingrida Šimonytė.

Rytoj LB valdybą paliks nuo 2004metų joje dirbantis Audrius Mise-vičius. Pasak LŽ šaltinių, centriniobanko vadovas Vitas Vasiliauskasprezidentei Daliai Grybauskaiteigali siūlyti į LB valdybą skirti Vil-niaus universitete makroekonomi-ką dėstančią I.Šimonytę.

Pati I.Šimonytė nekomentavo LŽtokios galimybės. “Tiesiog neturiuką komentuoti šiuo klausimu. Už-siimu tuo, kuo užsiimu, ir tuo keti-nu užsiimti”, - aiškino buvusi fi-nansų ministrė.

3p.

Lietuvos banko vadovas ieško naujo prievaizdo

UŽSIENIS

Turčiai tapodar turtingesni

Pavasarį, kaip ir kasmet, žurnalas“Forbes” paskelbė turtingiausių pa-saulio žmonių sąrašą. Jame atsiradogana netikėtų pasikeitimų - vienasgarsiausių pasaulio investuotojųWarrenas Buffettas netikėtai atsidū-rė jam nebūdingoje ketvirtojoje vie-toje. Užtat pirmosios pozicijos jauketvirtus metus iš eilės niekam ne-užleidžia Meksikos telekomunika-cijų magnatas Carlosas Slimas. Nuojo nedaug atsilieka pastaruoju metuvis antrąją vietą užimantis ir labda-rai pinigus aukojantis “Microsoft”įkūrėjas Billas Gatesas. O štai trečiassąraše šiemet netikėtai atsidūrė mados namų “Zara” vadovas ispanas Amancio Ortega. 7p.

www.lzinios.lt

Lietuvos žiniosKaina 1,99 Lt

KULTŪRA

Iš nežinioskylanti K.Žoromskiošventovė

SPORTAS

Sostinės valdžia spjovė į sporto istoriją 15p.

Susivieniję Alytaus miesto gyvento-jai ir politikai parodė pilietinį są-moningumą - sukilo prieš bendro-vės “AF-Consult” parengtą miestošilumos ūkio specialųjį planą ir pareikalavo jį koreguoti 5p.

Už milijoną litų, gautų iš europi-nių fondų, sutvarkytas Obelių isto-rijos muziejus tapo nebeprieina-mas žmonėms. Renovavus pastatąneberandama kur dėti unikaliųeksponatų, atskleidžiančių tautos kovų už laisvę istoriją. 5p.

4p.

DIENOS TEMOS

Kurhauzo perėmimo garvežys pajudėjo

LINA MRAZAUSKAITĖ

Šie metai paskutiniai, kai verslaspagal galiojančią įstatymonuostatą dar gali pasinaudotiinvesticijoms taikomomis mokesčio lengvatomis, - perpus sumažinti apmokestinamąjį pelną.

Skaičiuojama, kad dėl lengvatosvalstybės biudžetas kasmet negaunaiki 120 mln. litų šio mokesčio. Ta-čiau pramonininkai tikina, jog taipskatinamos investicijos sparčiai atsi-pirks ir papildys biudžetą kitų mo-kesčių įplaukomis. Aišku, jei inves-tuoti bus skatinama ir toliau.

2008-ųjų balandį Seimas įteisinopelno mokesčio lengvatą investici-joms į mokslinius tyrimus ir ekspe-rimentinę plėtrą, o tų pačių metųpabaigoje - į esminį technologinį at-sinaujinimą. Šios lengvatos leidžiaįmonėms iki 50 proc. sumažinti ap-mokestinamąjį pelną per 2009-2013metų mokestinį laikotarpį patirtomisišlaidomis įgyvendinant investiciniusprojektus - investuojant į ilgalaikį tur-tą, skirtą naujiems, papildomiemsproduktams gaminti ar paslaugomsteikti, arba gamybos pajėgumui di-dinti, arba naujam gamybos ar pa-slaugų teikimo procesui pradėti, taippat tarptautiniais išradimų patentaisapsaugotoms technologijoms įdiegti.

Valstybinė mokesčių inspekcijaskaičiuoja, kad investicijoms taiko-momis mokesčio lengvatomis 2009-2011 metais jau pasinaudojo apie1500 verslo subjektų. Jų investicijosiš viso siekė apie 1,9 mlrd. litų. Dalisįmonių dar spės pasinaudoti šia leng-vata 2013 metais, bet ne vėliau.

9p.

Moka už pažangą

M.Dubnikovas: “Lengvatos taikomos investicijoms

į technologijas skatinti, taigi jos gali padidinti įmonės konkurencingumą

ir pinigų srautą ateityje.”Rom

o Ju

rgai

čio

nuot

rauk

a

13p.

2013 03 06Lietuvos žinios2 Komentarai ir debatai

Tik tikslios investicijos užtikrins ūkio augimą

ZIGMANTAS BALČYTIS

Ekonomikos augimas priklausysnuo labai tikslių, konkrečių verslo irvaldžios sprendimų bei tikslingų in-vesticijų, nes jis negali būti siejamas suchaotišku investavimu visur ir į viską.

Ateityje visos investicijos turi būtisusietos ne tik su esamų darbo vietųišlaikymu, bet būtinai ir su naujų kū-rimu. Priešingu atveju kartu su silpnė-jančiomis ar prarastomis įmonėmisatiduodame savo konkurentams ir rin-ką - mūsų šalies žmonės lieka be dar-bo, o aplinkinių valstybių įmonės sėk-mingai darbuojasi ir mums parduodatą pačią, bet brangesnę produkciją.

Tenka dažnai lankytis Lietuvos įmo-nėse - naudojuosi kiekvienu kvietimutiesiogiai išgirsti darbuotojų ir vadovųproblemas, pamatyti ir įvertinti laimėji-mus. Ne kartą tokie susitikimai patvir-tino tiesą, kad mokytis reikia ir iš klaidų,ir iš sėkmingų sprendimų. Iš pastarųjųvizitų norėčiau pateikti du pavyzdžius.

Daugiau kaip 150 kilometrų nuoVilniaus esančioje gamykloje dirba 600darbuotojų, jų amžiaus vidurkis - 35metai. Gamybinis plotas - 6-7 futbolo

stadionai. Lietuvos masteliu tai didelėįmonė. Mieste - rajono centre - gyve-na apie 20 tūkst. žmonių, bet dalis ga-myklos darbuotojų kasdien į darbą ve-žami net po keliasdešimt kilometrų.Gamykla sukuria papildomų verslų ša-lia savęs, pavyzdžiui, vežėjai veža dar-buotojus, veikia valgykla.

Ši viena moderniausių savo sritiesgamyklų Rytų Europoje, pastatyta permetus, veikti pradėjo 2006-aisiais.Bendros investicijos į gamyklą siekėdaugiau kaip 70 mln. litų, iš jų daugiaukaip trečdalis - Europos Sąjungos (ES)struktūrinių fondų lėšos.

Jei valstybė investuotų lėšų, o įmo-nė pridėtų savo dalį ir įsigytų naujosįrangos, tuose pačiuose gamybiniuo-se plotuose galima būtų sukurti dar150 darbo vietų.

Būtent į tokius, tikslius ir tikslingus,realybės testais patikrintus projektusbūtina nukreipti investicijas, ES paramąir valdžios sprendimus. Tokia būtų rea-li regioninė politika ir darbo vietų kūri-mas. Jei dar pakoreguotume valstybėsinstitucijų sprendimus, kurie šiuo me-tu turi neigiamą poveikį pramonei, eko-nomikos augimas galėtų įgauti šaliesžmonėms apčiuopiamą gyvenimo ko-kybės pavidalą, o ne tik daugumai nie-ko nesakančius statistinius skaičius.Sprendimų, kurie žlugdo vietos gamin-tojus ar perdirbėjus, Lietuvoje yra.

Pernai visu greičiu pradėjo suktis

apvaliosios medienos elektroninė par-davimo sistema. Oficialiai buvo teigia-ma, kad valstybinių miškų valdytojaitaip siekia skaidrinti medienos parda-vimo sistemą ir visiems pirkėjams su-daryti sąžiningos konkurencijos sąly-gas. Iš esmės pažangus elektroninisbūdas parduoti valstybinių miškų me-dieną turi ir trūkumų.

Medienos perdirbimo įmonės va-dovas, su kuriuo teko susitikti vienamešalies miestelyje, vertino situaciją josnegražindamas - žlugdomas pramo-

nės sektorius, kuriame dirba tūkstan-čiai gyventojų ir kuris sumoka milijo-nus mokesčių į valstybės biudžetą.

Jau prieš metus Lietuvos medienosperdirbėjai perspėjo, kad naująja ap-valiosios medienos elektronine parda-vimo sistema labiausiai apsidžiaugskonkurentai iš Latvijos ir Lenkijos -aukcionuose sukels kainas ir Lietuvosperdirbėjus nugramzdins į nebūtį.

Blogasis scenarijus pasitvirtino: vie-tos perdirbėjai skaičiuoja, kad daugiaukaip 80 proc. medienos 2013 metų pir-mąjį pusmetį atiteks kaimynėms, ki-toms užsienio šalims - bus išvežta iš

Lietuvos. Be to, aukcionuose tarpinin-kai taip sukėlė kainas, kad jos tapo su-nkiai įkandamos Lietuvos perdirbė-jams. Dėl padidėjusių medienospardavimo kainų didėja miškų urėdi-jų, prekybos tarpininkų pajamos, betyra ir kitas rezultatas: didžioji dalis Lie-tuvos valstybinių miškų medienos busišgabenta į Latviją, Lenkiją, Ukrainą,Kiniją, o Lietuvos perdirbėjai turėsmažinti gamybos apimtį, atleisti iš dar-bo žmones, bankrutuoti.

Iš esmės klausimas yra elementarus:

ar Lietuva pardavinėja tik žaliavas, irjos išvežamos iš šalies, ar žaliavas per-dirba, sukuria pridėtinę vertę ir jau tuo-met parduoda produkciją? Atsakymasaiškus - žaliavą būtina perdirbti Lietu-voje. Natūralu, kad produkcija, paga-minta iš žaliavos, kainuoja brangiau neipati žaliava, nes į produkcijos kainą įs-kaičiuotas darbo užmokestis, mokes-čiai valstybei, “Sodrai” ir t. t.

Nusipirkti medienos Latvijoje irLenkijoje mūsų šalies perdirbėjai turitik teorinių galimybių ir neįsivaizduo-ja Vokietijos, Lenkijos, Latvijos rinkos,kurioje perkant medieną, priešingai

nei Lietuvoje, pirmenybė būtų atiduo-dama kitos šalies įmonei ar kitos šaliesprekybos tarpininkui.

Latvijoje 85-90 proc. valstybinės me-dienos parduodama pirkėjams pagal sta-bilaus pirkėjo programą (tik vietiniamsLatvijos medienos perdirbėjams, turin-tiems 3 metų pirkimo istoriją). Jie dėl par-davimo kainų derasi su Latvijos valsty-binių miškų direkcija. Likę 10-15 proc.medienos parduodama aukcionuosetrumpalaikėms sutartims sudaryti. Juosegali dalyvauti visi pirkėjai, ne tik Latvijosįmonės. Analogiška situacija ir Estijoje.

“Prašome, kad pagal ilgalaikes su-tartis būtų parduota bent 70 proc. me-dienos tik vietiniams perdirbėjams -tiems, kurie realiai medieną perdirbaLietuvoje. Girdime, kad taip bus pa-žeista Europos Bendrijos steigimo su-tartis, konkurencija. Latvija, Estija kaž-kaip šios sutarties ir konkurencijosnepažeidžia. O man už nugaros - šim-tai darbo vietų”, - piktinasi medienosperdirbimo įmonės vadovas.

Išvados akivaizdžios: būtinos tiks-lios ir tikslingos investicijos bei valdžiossprendimai, o vienu iš prioritetų turitapti ekonomikos ir rinkos apsauga.Nes ko nepradėsime šiandien, to nie-kada nepabaigsime rytoj. O pradėti ry-toj, ypač turint galvoje situaciją regio-nuose, jau gali būti vėlu: prarasime netik rinką, bet ir darbo vietas, galimybęstiprinti pramonę ir visą šalies ūkį. •

Ko nepradėsime šiandien, to niekada nepabaigsime rytoj. O pradėti rytoj, ypač turint

galvoje situaciją regionuose, jau gali būti vėlu.

Apie naujojo Rinkimų kodeksorengimą, regionines proble-mas, savivaldybių atsakomybėsir jų skaičiaus didinimą kalba-mės su Seimo Valstybėsvaldymo ir savivaldybių komi-teto pirmininku “darbiečiu”Valentinu Bukausku.

- Valstybės valdymo ir savivaldybiųkomitete dirbate jau trečią kadenciją.Kokius prioritetinius darbus išsikėlėte,ir kada galima tikėtis pirmų realiųžingsnių?

- Peržiūrime ankstesnės kadencijosSeimo parengtus teisės aktus ir svars-tome, kuriuos jų registruoti pavasariosesijoje. Seimo valdybos sprendimuyra sudaryta darbo grupė, kuri iki2015 metų turėtų parengti Rinkimųkodeksą. Kartu darbo grupė svarstoEuropos Parlamento, prezidento, Sei-mo ir savivaldybių tarybų rinkimusreglamentuojančius projektus, taippat Vyriausiosios rinkimų komisijossudarymo tvarką. Visa tai turėtų būtiperkelta į naująjį kodeksą - vienalytįdokumentą. Jau per pavasario sesiją,iki gegužės mėnesio, turėtume pa-rengti jo koncepciją, kurią galėtumepateikti Seimui kaip atskirą nutarimą.

Lietuvai perėmus pirmininkavimąEuropos Sąjungos Tarybai komitetastaip pat rengs konferenciją ir aptarsviso regiono problematiką. Bus ima-masi ir Valstybės tarnybos įstatymopakeitimų, numatoma nemažai išva-žiuojamųjų posėdžių regionuose.

- Politikai kone po kiekvienų rinki-mų aiškina siekiantys mažinti atotrūkįtarp Lietuvos centro ir periferijos, lė-tinti grėsmingą skurdo ir socialinės at-skirties dinamiką. Tačiau šalies regio-nai, vaizdžiai tariant, išgyvena sodybųtuštėjimo metą. Kokį šių problemųsprendimo receptą pateiksite?

- Per pavasario sesiją esame numa-tę susitikti su Vidaus reikalų ministeri-jos (VRM) atstovais, kad išgirstume jųpoziciją dėl regionų. Apskričių virši-ninkų administracijos buvo panaikin-tos, tačiau liko regionų tarybos. Ir dabarjos susirenka, kelia problemas, bet siekiaineįgyvendinami, nes nėra finansinių iš-teklių. Apskrities viršininko administra-cijos turėjo biudžetus, kurie padėdavo tasbėdas spręsti. Po pertvarkos VRM likoRegioninės plėtros departamentas. Ta-čiau jis tik formuoja politiką. Prie VRMtaip pat veikia atskiras padalinys - Regio-ninės plėtros tarybos. Bet finansinių ištek-lių nėra. Per pavasario sesiją svarstysime,kaip elgtis, kad regionų tarybų siekiai tap-

tų žinomi visuomenei. Vyriausybė turė-tų spręsti dėl atskiro biudžeto.

- Vyriausybės programoje dekla-ruojamas savivaldos savarankiškumodidinimas. Kokios naudos iš to tikitės?

- Savivaldybės yra arčiausiai žmo-nių ir jų problemų. Jos pajėgios pro-blemas spręsti greičiausiai, papras-čiausiai ir efektyviausiai. Apskričiųviršininkai turėjo daugiau kaip 30jiems perduotų funkcijų. Po pertvar-kos savivaldybės jų perėmė vos 10, o li-kusios, ir pačios svarbiausios, kaip že-mės grąžinimo klausimai, atitekoVyriausybei. Kyla klausimas, kodėlgyventojų išrinkta valdžia negali gau-ti funkcijų, kurios padėtų spręsti rei-kalus kur kas efektyviau. Tebeveikiabiurokratinis mechanizmas, kuris tųfunkcijų nenori atiduoti. Privalomedidinti pasitikėjimą ir valstybės insti-tucijomis, ir savivaldybėmis.

- Prieš keletą metų buvote užsimo-jęs keisti savivaldybių skaičių. Ar iršiuo metu dabartinę padėtį matotekaip problemą?

- Tai iš tiesų problema. Tam tikrosevietovėse, kurios nuo savivaldybės ins-titucijų nutolusios per 40-80 kilomet-rų, žmonėms nepatogu spręsti jiemsiškilusius klausimus. Esu už naujų sa-vivaldybių kūrimą. Yra reikalavimai,

kad tam turi būti atlikta gyventojų ap-klausa ir įvertintas tokio žingsnio eko-nominis efektyvumas. Tada Vyriausy-bė turėtų priimti sprendimą dėl naujossavivaldybės steigimo. Viena tokių ga-limų savivaldybių, kuri dar 2006 metaisįvykdė visus šiuos reikalavimus, yra Pa-

bradė. Galima išskirti Šiaulių regionoKuršėnų miestelį, turintį ekonominįpotencialą, infrastruktūros plėtrą. Atei-tyje turėtų atsirasti dar 5-7 naujos sa-vivaldybės.•Seimo narį kalbino TADAS VALANČIUS

Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Seimo tribūna

V.Bukauskas: “Vietovėse, kurios nuo savivaldybėsinstitucijų nutolusios per 40-80 kilometrų, žmo-

nėms nepatogu spręsti jiems iškilusius klausimus.”

Savivaldybių turi daugėti

Liet

uvo

s ži

nio

s

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai•

Reklamos skyriaus direktorėA.Jakeliūnienė (tel. 249 2165)Platinimo tarnybos direktorėE.Žvinytė (tel. 249 2154)bendras (tel. 249 2223)Informacija nemokamu telefonu

(8 800) 77888Buhalterija (tel. 249 2148)

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančiasįvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

AktualijosR.Ramelienė (tel. 249 2206)R.Tracevičiūtė (tel. 249 2241)T.Valančius (tel. 249 2247)T.Bašarovas (tel. 249 2204)

EkonomikaA.Jockus (tel. 249 2205)K.Šliužas (tel. 249 2240)L.Mrazauskaitė (tel. 249 2237)

UžsienisP.Krupenkaitė (tel. 249 2244)V.Sudikienė (tel. 249 2214)S.Šimkevičius (tel. 249 2244)

SportasJ.Žemaitytė (tel. 249 2217)

S.Ramoška (tel. 249 2219)

V.Remeika (tel. 249 2218)

Kultūra ir mokslasM.Klusas (tel. 249 2215)M.Kniežaitė (tel. 249 2212)J.Mičiulienė (tel. 249 2210)A.Musteikis (tel. 249 2213)

PramogosV.Sinicaitė (tel. 249 2249)

TyrimaiJ.Tvaskienė (tel. 249 2238)V.Kvedaras (tel. 249 2245)

Spec. korespondentasG.Mikšiūnas (tel. 249 2224)

SveikataA.Masionytė (tel. 249 2209)

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225)V.Užusienis (tel. 249 2235)

„LŽ gidas“

J.Čiulada (tel. 249 2234)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208)

G.Ambrazas (tel. 249 2207)

Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230)R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230)E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00)

Interneto svetainė

A.Makauskas (tel. 249 2231)K.Jašinskas (tel. 249 2232)A.Praleika (tel. 249 2231)S.Vaičienė (tel. 249 2232)

Korespondentai krašteKaunasG.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310)K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802)KlaipėdaV.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83)D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583)PanevėžysD.Baronienė (tel. (8 620) 10476)AlytusR.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)MarijampolėK.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m.© Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

www.lzinios.lt

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“

Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilniusfaksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktoriusR.Terleckas (tel. 249 2152)

Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojasM.Girša (tel. 249 2153)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojosB.Papartienė (tel. 249 2203)V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202)R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Atsakingoji sekretorėE.Makselytė (tel. 249 2227)

Atsakingosios sekretorės pavaduotojaR.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

RAIMONDA RAMELIENĖ

Likus keturiems mėnesiams iki Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) TarybaiSeime šlifuojamos paskutinėsparlamentinio matmens renginių detalės.

Liepos 1-ąją prie ES vairo stosian-ti Lietuva šios dienos minėti neketi-na. Pirmosios pirmininkavimo iškil-mės numatytos liepos 4 dieną -istorinėje Seimo Kovo 11-osios salė-je bus surengtas iškilmingas posėdis.Tokį renginių grafiką padiktavo vals-tybės vadovų darbotvarkė. Liepos 1-ąją prezidentė Dalia Grybauskaitėlankysis Kroatijoje, kuri tądien turė-tų tapti 28-ąja Bendrijos nare. Vil-niuje nebus ir Vyriausybės. Ji Stras-būre europarlamentarams pristatyspirmininkavimo prioritetus. Netru-kus į Prancūziją atvyks ir D.Gry-bauskaitė. Pagrindinis nacionaliniopirmininkavimo atidarymo renginysplanuojamas liepos 5 dieną Vilniausuniversiteto Didžiajame kieme.

Briuselyje - vienas posėdisPasak Seimo kanceliarijos Komu-

nikacijos departamento direktorėsir pasirengimo pirmininkauti ES Ta-rybai koordinatorės Loretos Rauli-naitytės, į iškilmingą Seimo posėdįpakviesti Kroatijos, Estijos, Latvijosir Lenkijos parlamentų pirmininkaibei Europos Parlamento (EP) vice-pirmininkas Miguelis Angelas Mar-tinezas Martinezas. Pirmas darbinispirmininkavimo renginys Seimevyks liepos 7-8 dienomis. Laukiamamaždaug 140 Europos politikų.

L.Raulinaitytė priminė, kad Seimorūmuose iš viso numatyta organi-zuoti iškilmingą atidarymo posėdįir 10 darbo renginių. Vienas posė-džių, pasiūlytas Seimo Ekonomikoskomiteto, lapkritį ar gruodį planuo-jamas Briuselyje, EP rūmuose. Perjį daugiausia dėmesio bus skiriamaenergetinio saugumo temai. “Jung-tiniams posėdžiams paprastai pir-mininkauja du pirmininkai. Šiuo at-veju tokia pareiga teks EP vadovuiMartinui Schulzui ir Seimo pirmi-ninkui Vydui Gedvilui”, - aiškinoL.Raulinaitytė.

Paskutinis Seime suplanuotasrenginys - lapkričio 27-28 dienomisvyksiantis užsienio reikalų komitetųpirmininkų ir Demokratijos bend-rijos parlamentinio forumo bendrasposėdis, skirtas demokratijos plėt-ros klausimams. Tuo pat metu Vil-niuje prasidės ES ir Rytų partnerys-tės šalių vadovų susitikimas. Aburenginiai į Seimą sutrauks apie 350politikų.

Primins K.DonelaitįVienintelę pirmininkavimo paro-

dą ketinama surengti drauge su minė-tu energetinio saugumo posėdžiuBriuselyje, EP rūmuose. Anot L.Rau-linaitytės, ji bus skirta Kristijono Do-nelaičio 300-osioms gimimo meti-nėms paminėti. “Svarstoma apie“Metų” ištraukų vertimą į visas ofi-cialias ES kalbas”, - teigė koordinato-rė. Dar nebaigta derinti kultūrinė pro-grama, kurią ketinama pasiūlyti įVilnių atvyksiantiems Europos parla-mentarams. Vis dar laukiama galuti-nių Seimo komitetų pageidavimų.“Nenorime primesti savo nuomo-nės”, - tikino L.Raulinaitytė. Pasak jos,

vienas siūlymų, kurį pateikė Užsienioreikalų komitetas, vadovaujamas bu-vusio Vilniaus universiteto (VU) rek-toriaus Benedikto Juodkos, naciona-linių parlamentų Užsienio reikalų irNacionalinio saugumo komitetų pir-mininkų konferencijos vakarienę su-rengti VU Botanikos sode. “Galėtųbūti puiki lietuviška vakaronė, su kai-mo kapelomis”, - mano koordinato-rė. Kaimo reikalų komitetas savo sve-čius norėtų priimti Užutrakio dvarorūmuose. “Paprastai tokiems rengi-niams turime vieną vakarą. Per jį sve-

čius reikia supažindinti su krašto is-torija, pademonstruoti kultūrinį pa-veldą, maistą, gėrimus, šokius ir kita”, -pridūrė L.Raulinaitytė.

Įsigijo vertimo įrangąSeimo kanceliarija baigia derinti

naujos vertimo įrangos įsigijimo su-tartį su tarptautinį konkursą laimė-jusia kompanija. Moderni technikabus sumontuota Kovo 11-osios salė-je, kur vyks visi didieji pirmininkavi-mo renginiai. Nauja įranga buvo bū-tina, nes senoji - per mažo pajėgumo.

Per ES renginius būtina užtikrintivertimą į visas 23 oficialias ES kalbas(o nuo liepos, kai į ES turėtų įstotiKroatija, ir į 24). Pasak Seimo kanc-lerio Jono Mileriaus, naujosios “Bos-ch” firmos skaitmeninės įrangos ver-tė - 1,030 mln. litų. “Iki birželiopabaigos technika bus atvežta ir su-montuota. Visi terminai numatytikonkurso sąlygose”, - patikino jis.Kanclerio teigimu, pirkti tokią uni-kalią įrangą kur kas racionaliau, neinuomoti, nes per du ar tris renginiusji atsiperka. J.Milerius priminė, kad,be pirmininkavimo ES renginių,2014 metais šioje salėje vyks NATOparlamentinės asamblėjos pavasariosesija, 2015-aisiais - pasaulinio mas-to konferencija, skirta informaciniųtechnologijų taikymui švietimo irmokslo srityse. “Jei nebūtume išanksto deklaravę, kad turėsime tokiąvertimo įrangą, vargu ar renginiui,kuriame dalyvauja didžiausių pasau-lio valstybių atstovai, būtų buvęs pa-sirinktas Vilnius”, - sakė kancleris.

Artimiausiu metu Seimą pasieksir stacionarių kompiuterių siunta.Pasibaigus pirmininkavimui jie ke-liaus į Seimo narių kabinetus. Šiuometu parlamentarai naudojasi pen-kerių metų senumo kompiuteriais,jų padėjėjai - dešimties.

Priminsime, kad Kovo 11-osiossalė beveik už 4 mln. litų kapitališ-kai rekonstruota 2009 metais, priešEuropos saugumo ir bendradarbia-vimo organizacijos ParlamentinėsAsamblėjos sesiją. 2000-aisiais,prieš NATO parlamentinę asamb-lėją, šioje salėje buvo sumontuotamaždaug milijoną litų kainavusivertimo įranga, leidžianti versti į aš-tuonias kalbas. •

Dienos temos 32013 03 06Lietuvos žinios

ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Šiemet baigiasi Lietuvos banko(LB) valdybos pirmininko pavaduotojo ir dviejų jos narių kadencija. Neoficialiaiteigiama, kad valdyboje netrukus gali pradėti dirbti buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

Rytoj Lietuvos banko valdybą pa-liks nuo 2004 metų joje dirbantisAudrius Misevičius. Gegužės 3 die-ną baigsis taip pat devintus metusLB valdyboje dirbančio VaidievučioGeralavičiaus kadencija. Metų pa-baigoje - gruodžio 3 dieną - kaden-ciją baigs LB valdybos pirmininkopavaduotojas Darius Petrauskas.

LŽ šaltinių teigimu, LB valdybospirmininkas Vitas Vasiliauskas pre-zidentei Daliai Grybauskaitei galisiūlyti į LB valdybą paskirti Vilniausuniversitete makroekonomiką dės-tančią I.Šimonytę.

Atrankos kriterijaiKaip teigė LB Ryšių su visuome-

ne skyriaus viršininkas Giedrius Si-monavičius, A.Misevičiaus kaden-cija baigiasi kovo 7-ąją, tai buspaskutinė jo darbo diena centrinia-me banke. “Kol nebus paskirtasnaujas valdybos narys, LB valdybąsudarys keturi asmenys”, - sakė jis.

Pats LB vadovas V.Vasiliauskastikino, kad valdybos sudėties klau-simas nesvarstytas, nes visi nariai

eina savo pareigas. “Tačiau bet ku-riuo atveju pagrindiniai valdybosnarių atrankos kriterijai bus atsa-komybė, nepriekaištinga kandida-tų reputacija ir kompetencija”, -pažymėjo jis.

Aukštas standartasSeimo Biudžeto ir finansų ko-

miteto (BFK) pirmininko pava-duotojo Kęstučio Glavecko nuo-mone, dabartinės sudėties LBvaldyba nuveikė nemažą darbą.Esą Lietuvoje pavyko išvengti blo-gų dalykų, nutikusių kai kurioseEuropos Sąjungos valstybėse, norsjose bankų priežiūra turi gerokaisenesnes tradicijas, tuo rūpinasidaugiau žmonių. “Didelės krizėsfinansų srityje, didelių bankųgriūčių mūsų šalyje nebuvo. Šiosvaldybos atliktas blogų paskolųvalymas įvyko ir turėjo įvykti. Pa-gal dešimtbalę sistemą, manau, josdarbą tikrai galima įvertinti 6+”, -sakė K.Glaveckas.

Į LB valdybą, anot parlamentaro,turėtų būti skiriami sąžiningi, atsida-vę, kompetentingi, plataus akiračiospecialistai. “Standartas turėtų būtilabai aukštas: ir moralės, ir kompe-tencijos”, - pažymėjo K.Glaveckas.

Jis itin palankiai vertintų, jei į LBvaldybą būtų paskirta I.Šimonytė.K.Glaveckas pabrėžė, kad ministre jidirbo, kai mūsų šalies finansai buvosusidūrę su didžiausiomis vidinėmisir išorinėmis grėsmėmis. “Ji buvogera ministrė. Užsirekomendavo netik kaip šmaikštaus žodžio meistrė,

bet ir puiki specialistė”, - tvirtinoparlamentaras.

Geri atsiliepimaiKitas Seimo BFK pirmininko pa-

vaduotojas Petras Narkevičius primi-nė, kad per LB valdybos kadenciją ne-mažai patirta: nacionalizuotas“Snoras”, pertvarkomas Ūkio bankas.Daug vilčių, anot jo, teikia valdybospirmininku prieš porą metų pradėjęsdirbti V.Vasiliauskas. “Situacija turė-tų keistis į gera”, - sakė Seimo narys.

P.Narkevičiaus nuomone, kaden-ciją baigusius LB valdybos narius tu-rėtų pakeisti profesionalūs šios sritiesspecialistai, siekiantys dirbti valstybėsnaudai. “Darbietis” teigiamai atsilie-pė apie I.Šimonytę. “Iš to, ką mačiau- rezultatų, elgesio, ją, kaip vadovę,specialistę, profesionalę, vertinu tei-giamai”, - pažymėjo P.Narkevičius.

Kalbų nekomentuojaI.Šimonytė LŽ nesiėmė komentuo-

ti kalbų, esą ji gali tapti LB valdybosnare. “Apie save gyvenime esu girdė-jusi tiek visokiausių gandų: ir į finan-sų ministrus daug daug kartų esukandidatavusi, ir dar į įvairiausias ki-tas vietas. Tiesiog neturiu ką komen-tuoti šiuo klausimu. Užsiimu tuo, kuoužsiimu, ir tuo ketinu užsiimti”, - aiš-kino buvusi finansų ministrė.

I.Šimonytė teigė, kad pasibaigusA.Misevičiaus kadencijai neketinaužimti jo vietos LB valdyboje, ir pa-brėžė, jog naujo valdybos nario sky-rimas - LB valdybos pirmininko irprezidentės prerogatyva.•

V.Vasiliauskas ieško naujo prievaizdo

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

I.Šimonytė: “Tiesiog neturiu ką komentuotišiuo klausimu. Užsiimu tuo, kuo užsiimu, ir

tuo ketinu užsiimti.”

L.Raulinaitytė: “Svarstoma apie K.Donelaičio “Metų” ištraukų vertimą į visas oficialias ES kalbas.”

Romo Jurgaičio nuotrauka

Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai

Europos politikams - vakaronė Botanikos sode

2013 03 06Lietuvos žinios4 Dienos temos

DENISAS NIKITENKA

Jackų šeima, užuot per dešimt-metį nuo taikos sutarties suPalangos merija pasirašymoatstačiusi jai priskirtą medinęlegendinio kurhauzo dalį, galilikti prie suskilusios geldos.

Užvakar Kultūros paveldo depar-tamentas (KPD) Palangos miesto apy-linkės teismui išsiuntė ieškinį, kuriameprašoma Jackų kurhauzo dalį nacio-nalizuoti.

Teismui siūloma Jackams atlygin-ti turto praradimo nuostolius - su-mokėti tiek, kiek teismo ekspertų busįvertinti degėsiuose likę pamatai (ak-menys ir plytos).

Jei teismas nuspręstų valstybėsnuosavybėn perimti medinę kurhau-zo dalį, tai būtų nebe pirmas per pa-staruosius keletą metų iš verslininkųpaimtas kultūros paveldo objektasLietuvoje. Jau yra nacionalizuotasViktoro Uspaskicho įmonės valdytasKalnaberžės dvaras Kėdainių rajone.

Vertybės neprižiūrėjoNors Palangos verslininkas Gedimi-

nas Jacka mušasi į krūtinę ir viešai aiš-kina, kad nori restauruoti jo šeimaipriklausančią sudegusią medinę kur-hauzo dalį, istorija rodo ką kita.

Per daugiau nei 10 metų po kur-hauzą sunaikinusio gaisro ir 2003-iaisiais įvykusių pastato dalybų tarp

Palangos merijos ir Jackų būtent pa-starųjų pastato dalis liko nepaliesta.Palangos merija mūrinę dalį baigiarestauruoti, šiemet liko atlikti tik vi-daus apdailos ir aplinkos tvarkymodarbus, o Jackų šeimai priklausantyspamatų likučiai toliau bado akis.

Neapsikentusi nuolat skamban-čių pažadų ir nepagrįstų bylų kėli-

mo, KPD vadovybė ir nusprendėkreiptis į teismą dėl Jackų šeimoskurhauzo dalies paėmimo valstybėsnuosavybėn. Ieškinys šią savaitę tu-rėtų pasiekti Palangos miesto apy-linkės teismą.

Anot vieno iš ieškinio autorių,KPD Panevėžio teritorinio padali-nio vedėjo Arūno Umbraso, teisinis

pagrindas nacionalizuoti pastatodalį - kultūros paveldo objekto ne-priežiūra.

“Per dešimtmetį Jackai tikrai tu-rėjo galimybių atkurti savo medinędalį, tačiau nesiėmė jokių realiųveiksmų, tik nuolat kėlė bylas ir aiš-kinosi santykius su merija bei pa-veldosaugininkais teismuose. Per tąlaiką ne tik nepašalinti gaisro pada-riniai, bet ir nesustabdytas tolesnispaveldosaugos objekto fragmentųnykimas. Už tai buvo galima skirtibaudas objekto savininkams, tačiaubeveik visą tą laikotarpį turtas buvoareštuotas, iškeltos bylos”, - LŽ sa-kė A.Umbrasas.

Paveldosaugininkas atmetė G.Jac-kos viešai reiškiamas pretenzijas, esąjam pagalius į ratus nuolat kaišiojopatys paveldosaugininkai.

“Dar 2010 metais Lietuvos apelia-cinis teismas nusprendė, kad medi-nėje pastato dalyje leidžiama atliktivisus restauravimo darbus, tačiauJackai, užuot ką nors darę, kėlė visnaujas bylas. Tai, kad kurhauzo dalisbuvo areštuota, nepateisina jos savi-ninkų neveiklumo”, - pažymėjo jis.

Mokės už akmenis?Medinė kurhauzo dalis per dešimt-

metį buvo padalyta net penkiems Jac-kų šeimos nariams: G.Jackai, jo žmo-nai ir trim dukterims. Paklaustas, kamto reikėjo, verslininkas viešai teigė, esąjis norintis savo artimuosius aprūpin-ti palikimu.

Tačiau tokie palangiškio argumen-tai skamba daugiau nei keistai, nesvargu ar galima palikimu vadinti Pa-langos centre stūksančius sudegusiuspamatus ir plytas.

Palangos merijos Juridinio ir perso-nalo skyriaus vedėjo pavaduotojo Vy-tauto Korsako teigimu, žemė, ant kuriosyra sudegusios medinės kurhauzo da-lies pamatai, Jackams nepriklauso. “Ji -valstybinė. Kitas dalykas - Jackai nėra irtos žemės nuomininkai, nes dėl sklypopadalijimo vyksta teisminiai procesai.Tad jiems priklauso tik tai, kas yra likępo gaisro: į pamatus sudėti ir betonu už-pilti akmenys, apdegusios raudonos ply-tos ir likę kiti degėsiai. Negaliu pasakyti,kokia jų vertė”, - LŽ sakė V.Korsakas.

A.Umbrasas taip pat tikino, kadteismo prašoma po atliktos eksperti-zės Jackams sumokėti tik už pamatųlikučius.

“Du kartus už tą patį nemokama.Teismas jau yra ir Jackams, ir Palan-gos merijai priteisęs iš pastato pade-gėjų 1,5 mln. litų žalos atlyginimą.Jackams priteista per 700 tūkst. litų,todėl nacionalizuojant sudegusią pa-stato dalį gali būti materialiai įvertin-ta tik likusių daiktų vertė. O tie daik-tai - tai pamatai ir kas liko po gaisro.Ar nuteisti padegėjai pradėjo kom-pensuoti žalą, nežinau, nes vienas jųjau miręs, o kiti du, kiek man žinoma,yra apskundę žalos atlyginimo klau-simą”, - teigė paveldosaugininkas.

LŽ kalbinti profesionalūs pajūrionekilnojamojo turto vertintojai sakė,kad vargu ar apskritai įmanoma įver-tinti, kiek kainuotų Jackams likę pa-matai, nes žemė - valstybinė, joje sta-tyba nors ir galima, bet labainepatraukli (įmanomas tik labaibrangiai atsieinantis restauravimas,ribota pastato paskirtis, jo panaudo-jimas ir kt.).

Toliau trukdoKol KPD kreipėsi į teismą dėl Jac-

kų kurhauzo dalies arešto (prašymaspatenkintas) ir nacionalizavimo, nes-naudė ir palangiškiai Jackai.

Jie nedavė sutikimo atlikti res-tauruotos mūrinės dalies vidausdarbus. Motyvas - negalima pritar-ti esą neteisėtam restauratoriųveiksmui. Aiškinama, kad vakari-nėje pastato pusėje turėtų būti me-dinė veranda, o vietoj jos dabar at-

sirado apie 90 kvadratinių metrųploto vieno aukšto priestatas. Ta-čiau tokio priestato statybai prita-rė visos derinančios institucijos, beto, restauruojant kurhauzą atsiž-velgta į pastato pritaikymą šiuolai-kinėms reikmėms.

Pasak V.Korsako, kol nėra teismosprendimo, statybininkai negali pa-stato viduje nieko daryti, nes Jackaiyra viso kurhauzo bendrasavininkiai,todėl atsiklausti jų dėl patalpų vidausremonto darbų buvo būtina.

“Jau kreipėmės į Palangos miestoapylinkės teismą ir paprašėme suteik-ti teisę merijai priklausančioje pastatodalyje vidaus restauravimo darbus at-likti be Jackų sutikimo, nes jų preten-zijos, mūsų manymu, visiškai nepag-rįstos”, - pažymėjo jis.

Jackai taip pat pareikalavo priskir-ti jiems patalpas antrame už valsty-bės pinigus atstatyto kurhauzo aukš-te. Palangiškiai aiškina, kad po 2003metais teismo patvirtintos taikos su-tarties dėl pastato pasidalijimo jų me-dinės dalies nebėra, todėl iš naujo rei-kia dalyti tai, kas iš kurhauzo yra likę.

Palangos merija optimistiškai tiki-si mūrinę kurhauzo dalį visuomenėsporeikiams atverti jau šių metų pa-baigoje, medinę - restauruoti. •

Kurhauzo perėmimo garvežys pajudėjo

A.Umbrasas: “Du kartus už tą patįnemokama. Teismas

jau yra Jackams priteisęs per

700 tūkst. litų.”

Šią prieš dešimtmetį sudegusią buvusią medinę kurhauzo dalį teismo prašoma paimti valstybės nuosavybėn.Deniso Nikitenkos nuotrauka

Dėl politinio kalinio JUOZO RADŽVILO mirties nuoširdžiai užjaučiame

šeimą ir artimuosius.

Lietuvos politinių kalinių sąjunga

DAIVA BARONIENĖ

Už milijoną litų, gautų iš EuroposSąjungos fondų, sutvarkytasObelių istorijos muziejus taponebeprieinamas žmonėms. Renovavus pastatą, neberandamakur dėti unikalių šio muziejauseksponatų, atskleidžiančių tautos kovų už laisvę istoriją.

Renovavus muziejų jo paties nebe-liko. Taip tvirtina Obelių muziejaus įkū-rėjas Andrius Dručkus. 85-erių vyruiskaudu, kad visą gyvenimą jo kaupti,daugiau kaip 400 tūkst. litų įvertinti irRokiškio rajonui dovanoti eksponataijau pusmetį dūla dėžėse, sukrautose re-novuoto pastato pakampėse. Kada jieišvys dienos šviesą, o išpuoselėtas mu-ziejus galės pakviesti lankytojus, Rokiš-kio rajone kol kas nežino niekas.

Nepagarba žuvusiesiemsPrieš 15 metų A.Dručkaus Obeliuo-

se įkurtas muziejus atspindėjo dauge-lį Lietuvos istorijos etapų. Daugiausiadėmesio jame buvo skiriama Rokiškiokrašte po Antrojo pasaulinio karo vyku-sioms partizanų kovoms. Pats A.Druč-kus buvo Vytauto apygardos Lokiorinktinės partizanų žvalgas ir ryšinin-kas, jam buvo patikėta saugoti kovo-tojų dokumentus. Slėpdamas įvairiau-siose vietose įrengtose slėptuvėse,A.Dručkus išsaugojo nemažai partiza-nų nuotraukų, dienoraščių, kovų eigąliudijančių dokumentų, karinių uni-formų ir net vėliavą, prie kurios parti-

zanai prisiekdavo. Be to, surinkta ne-mažai spaudinių apie partizaninę ko-vą ir kitų vertingų eksponatų.

“Žinau žmogų, kurį sovietai pa-siuntė į lagerį 25 metams už tai, kadnamie laikė porą partizanų nuotrau-kų”, - pasakojo A.Dručkus. Muzieji-ninko įsitikinimu, jei vykstant partiza-ninei kovai būtų surasti jo saugomidokumentai, tikrai nebebūtų nei jopaties, nei šio muziejaus.

LŽ A.Dručkus taip pat prisipažinopradėjęs abejoti, ar tikrai protingai pa-sielgė savo sukauptus eksponatus pa-dovanodamas Rokiškiui. “Žinodamieksponatų vertę ir unikalumą, manęs jųprašė ne vienas šalies muziejus, tačiaunorėjau palikti juos savo krašto žmo-nėms”, - sakė jis. A.Dručkui visuometbūdavo malonu, kai į Obelių muziejųužsukę šio krašto žmonės eksponuo-jamose nuotraukose atpažindavo kassavo senelį, kas šiaip artimą ar bent ma-tytą žmogų. Tačiau dabar, kai muzie-jaus eksponatai guli renovuotų saliųpakampėse, muziejininkui apmaudu.

“Europa muziejaus remontu pasirū-pino, o rajonas nesugeba rasti 17-20

tūkst. litų, už kuriuos būtų galima įsigy-ti eksponatams sudėti reikalingų lenty-nų”, - krimtosi A.Dručkus. Jo manymu,toks rajono valdžios požiūris - didžiulėnepagarba už mūsų visų laisvę kritu-siems partizanams.

Laukia geradariųSutvarkytas, bet durų lankytojams

neatveriantis Obelių muziejaus pasta-tas pradėtas statyti tarpukariu, jamenorėta įrengti valsčiaus - tuometės vie-tos valdžios - būstinę. Tačiau vos spė-tą pastatyti išties puikų pastatą užėmėLietuvą okupavę sovietai ir jame įkū-rė vadinamąjį rajkomą, o vėliau prig-laudė ir KGB darbuotojus. Metams

bėgant valdžia pastatą paliko, ir jis virtomokinių internato bendrabučiu, o ga-liausiai ištuštėjo. Tokį jį 1998 metais Ro-kiškio rajono valdžia pasiūlė A.Druč-kui, panorusiam įsteigti muziejų. Praėjus11 metų, kai buvo įkurtas muziejus,savo surinktus eksponatus A.Dručkuspadovanojo Rokiškio rajonui. Vėliaurajono savivaldybės rūpesčiu gavus lė-šų iš europinių fondų, muziejus buvorenovuotas, jame net įrengtas neįgalie-siems skirtas liftas.

“Negerai, kad neturėdamas reikia-mų baldų ir nepajėgdamas pristatytieksponatų muziejus negali priimti lan-kytojų. Tačiau tikimės, kad kam norsparūps mūsų krašto istorija ir kada norstos įrangos atsiras. Jei to nepavyks pada-ryti mūsų rajono valdžiai, gal naujasiskultūros ministras atkreips dėmesį įmūsų bėdą?” - svarstė Rokiškio kraštomuziejaus, kurio padalinys yra Obeliųmuziejus, direktorė Nijolė Šniokienė.

Abejoja perspektyvomisBuvęs Rokiškio meras, o dabar opozi-

cijai vadovaujantis rajono tarybos narysAlmantas Blažys teigė, jog muziejaus įran-gai viso labo reikėtų 17-20 tūkst. litų. Pi-nigų jis nuolat prašo parūpinti Rokiškiorajono mero Vytauto Vilio ir net nurodošaltinius, iš kur lėšų būtų galima gauti.

Mero V.Vilio patarėjas Albinas Ur-bonas LŽ tikino, kad rajono vadovuimuziejininkai neįvardija Obelių mu-ziejaus perspektyvų, galinčių padary-ti jį traukos objektu. “Pinigais lenty-noms bus pasirūpinta tada, kai bustikrai žinoma, kad žmonės šį muzie-jų lankys”, - aiškino A.Urbonas. •

Dienos temos 52013 03 06Lietuvos žinios

Renovuoto muziejaus durys - užtrenktos

Obelių muziejus gražus tik išoriškai, neturėdami įrangos muziejininkainegali pristatyti jo eksponatų. / Rokiškio krašto muziejaus nuotraukos

RITA KRUŠINSKAITĖ

Susivieniję Alytaus miesto gy-ventojai ir politikai sukilo priešbendrovės “AF-Consult” pareng-tą miesto šilumos ūkio specialųjįplaną ir pareikalavo jį koreguoti.

Dzūkai, norėdami apginti teisę į pi-gesnę šilumą, nenumojo ranka į naująšilumos ūkio specialiojo plano projek-tą, pagal kurį alytiškiams penkerius me-tus būtų teikiamos šildymo paslaugos.Dzūkijos sostinė yra pirmoji Lietuvossavivaldybė, kur svarstant tokį doku-mentą aktyviai dalyvauja visuomenė.

Anot daugiabučių namų savininkųbendrijos (DNSB) “Šerkšnas” admi-nistratoriaus Vytauto Kazlausko, susi-pažinę su plano projektu miestiečiai ne-galėjo likti nuošalyje. DNSB “Šerkšnas” -vienintelis daugiabutis Alytuje, turintisgeoterminį šildymą, todėl jo gyventojaigali palyginti autonominį šildymą su bu-vusiu centralizuotu ir patarti kitiems.

Alytaus miesto vadovams, savival-dybės tarybai ir plano rengėjamsįteiktoje DNSB pirmininkų peticijo-je teigiama, jog naujuoju planu sie-kiama išsaugoti šilumos tiekimo mo-nopolį ir centralizuotą šildymo sistemą,užkertant kelią daugiabučių gyvento-jams pasirinkti alternatyvias šildymogalimybes. Esą naujasis planas taptųvienu pagrindinių renovacijos pro-ceso stabdžių, o žmones paverstųcentralizuotos šilumos tiekėjo įkai-tais. Naująjį planą užsakė Alytausmiesto savivaldybė, nes senojo galio-jimo laikas artėja prie pabaigos.

“Viena pagrindinių naujo planoklaidų - per didelis šilumos poreikioskaičiavimas, neatsižvelgta į realybę”, -tvirtino DNSB “Daržas” pirmininkasGytis Salys. Anot jo, plane pateikti eko-nominio efekto rodikliai, šilumos kai-

nos, centralizuoto ir autonominio šil-dymo palyginimai netikslūs, tenden-cingi ir skaičiuoti ne šilumos vartotojų,o centralizuoto tiekėjo naudai. “Tai gy-ventojų dezinformacija”, - kategoriš-kai pareiškė G.Salys. Jo nuomone, ne-pagrįsti teiginiai, kad atsijungus nuocentralizuoto šildymo kitiems gyven-tojams didės šilumos kaina.

“AF-Consult” parengtame planedzūkams užkliuvo ir šilumos tiekimoschemos išdėstymas. V.Kazlausko nuo-mone, reikėtų paslaugą artinti prie var-totojo ir kurti konkurenciją šilumosūkyje. “Šilumos kaina mažėtų, jei kati-linės būtų statomos arčiau vartotojų, one už kelių ar keliolikos kilometrų, - taididina šilumos tiekimo nuotolius”, - aiš-kino V.Kazlauskas. Dabartiniame nau-jo plano variante numatyta, kad šilu-mos nuostoliai trasose sudarys tik 16proc., bet Ignalinos pavyzdys parodė,kad įrengus katilinę mieste šilumosnuostoliai siekė iki 40 procentų.

Įvertinę “AF-Consult” specialistų pa-

rengtą planą, alytiškiai jį pavadino pa-saka vaikams, o ne rimtu dokumentu.

Gyventojų pasakytoms pastabomspritarė ir Alytaus miesto savivaldybėstarybos narys Tadas Čakas. Jis įsitiki-nęs, kad naujame plane naudos mies-tui nematyti, tik juntamas esą tenden-cingas centralizuotos šilumos tiekėjoUAB “Litesko” filialo “Alytaus energi-ja” palaikymas. “Skaičiavimai paremtine matematiniais veiksmais, o prielai-domis”, - neabejojo Alytaus politikas.

“Alytaus energijos” direktorius Vy-tautas Čeponis kategoriškai neigė betkokį ryšį su alytiškiams neįtikusio pla-no rengėja - bendrove “AF-Consult”.“Planą užsakė savivaldybė, mūsų nie-kas nekvietė į jo svarstymą. Nieko ne-žinau, kas jame numatyta”, - pareiš-kė jis. V.Čeponis tikino nemanantis,kad “Litesko” gali būti vieninteliu ši-lumos tiekėju mieste, ir pagal įstaty-mus šilumą gali tiekti visi turintys li-cenciją nepriklausomi tiekėjai, bettokių iki šiol neatsiranda.•

Alytiškiai parodė sąmoningumą

A.Dručkus: “Europa muziejaus

remontu pasirūpino,o rajonas nesugeba

rasti 17-20 tūkst. litų.”

Aliaus Mikelionio nuotrauka

V.Kazlauskas: “Susipažinę su plano projektumiestiečiai negalėjo likti nuošalyje.”

TrumpaiPREKIAVO ŽMONĖMIS?Ikiteisminį tyrimą dėl gimdymo na-muose atliekančios policijos vado-vai tokį gimdymą skatinančiame ju-dėjime įžvelgia sektos požymių irneatmeta galimybės, kad bus pradė-ta tirti galima prekyba žmonėmis.“Tikrai yra sektos požymių. Už to“stovi” žinomi Lietuvoje žmonės,tarp jų ir buvę Seimo nariai. Neri-mą kelia, kad kai kurių vaikų buvi-mo vieta nežinoma, policijos veiks-mai gali peraugti į prekybosžmonėmis tyrimą”, - sakė policijosgeneralinio komisaro pavaduotojasRenatas Požėla. Pareigūnai išsiuntėteisinės pagalbos prašymus į Rusiją,Vokietiją ir kitas valstybes. Teisė-saugos pareigūnai tiria šešis kūdikiųmirčių atvejus per neteisėtą gimdy-mą namuose. Aštuonios gimdyvėsbuvo sužalotos.

PRIEŠTARAVOKONSTITUCIJAI

Konstitucinis Teismas (KT) vakarpaskelbė, kad jau paskirtų moti-nystės (tėvystės) išmokų perskai-čiavimas 2010 metų liepą įsigalio-jus mažinimams prieštaravoKonstitucijai. Nutarime konsta-tuota, kad Socialinių išmokų pers-kaičiavimo ir mokėjimo laikinojoįstatymo nuostatos, kiek jomis bu-

vo apriboti paskirtų pašalpų mak-simalūs dydžiai, prieštarauja Kons-titucijai. KT taip pat paskelbė, jogmotinystės išmokų perskaičiavi-mas jas iki sumažinimo įsigalioji-mo gavusiems asmenims priešta-rauja Konstitucijai. 2010 metųliepą įsigaliojo anksčiau Seimopriimtos pataisos, kuriomis buvosumažintos motinystės išmokos tė-vams, auginantiems vaikus iki dve-jų metų. Išmokos buvo sumažintosiki 90 proc. buvusio motinos (tėvo)uždarbio pirmais vaiko auginimometais ir 75 proc. - antraisiais,anksčiau šie dydžiai atitinkamaisiekė 100 ir 85 proc. atlygio.

PARENGĖ SIŪLYMUS

Rekomendacijas Vyriausybei dėltautinių mažumų parengusi darbogrupė siūlo įteisinti originalią pavar-džių rašybą dokumentuose nelietu-viškais rašmenimis ir dvikalbius vie-tovių bei gatvių pavadinimus, betneįvardija konkretaus rodiklio, kiekturi būti mažumos gyventojų vieto-vėje, kad būtų leidžiami tokie užra-šai. Vyriausybės strateginiam komi-tetui pateiktose išvadose siūlomaįstatymu įtvirtinti, kad asmenvar-džiai dokumentuose naudojant netik lietuvišką raidyną galėtų būti ra-šomi lotyniško pagrindo rašmeni-mis, jei to prašo pats asmuo. Vertin-dama Lietuvos konstitucinędoktriną dėl lietuvių kalbos kaipvalstybinės kalbos darbo grupė tei-gia, kad “asmenvardžiai nereiškiasąvokų ir neturi leksinės reikšmės,vienos kalbos asmenvardžiai nelai-kytini juos vartojančios kitos kalbossavastimi, todėl neturėtų būti keičia-mi iškreipiant jų tikrąją denotacinęreikšmę”.

BNS, LŽ

2013 03 06Lietuvos žinios6 Lietuva ir Europa

Italijos rinkėjai pasiuntė aiškiąžinią Europai - jie nebetiki Briuselio receptais.

Prieš savaitę eidami balsuoti irklausinėjami, daugelis italų buvodrovūs. Kiti atvirai sakė, kad balsa-vo už Beppe Grillo.

Daugiausia tai buvo paprasti, su-sirūpinę žmonės. Nepanašūs į to-kius, kuriuos užvaldė emocijos nuokarštų kalbų aikštėje. Neatrodė jieir besiblaškantys. Tai buvo žmonės,aiškiai apsisprendę - Italijos politi-nę sistemą reikia keisti ir išvalyti.Jie atidavė savo balsus už komikoB.Grillo judėjimą, nes prarado ti-kėjimą senąja politine kasta.

Iš Briuselio sklido arba tyla, arbaautomatiškos tirados prieš populis-tus ir klounus. Ko nebuvo girdėti,tai - supratimo, jog yra esminių per-mainų troškimas ir didėjanti nevil-tis, kad “Europa neveikia”.

B.Grillo judėjimas netobulas, rizi-kingas ir prieštaringas, bet suprato ne-pasitenkinimą bei pyktį, apėmusį netik Italiją, bet ir visą pietinę Europą.

Netikę receptaiTuose rinkimuose Briuselis ir

Berlynas turėjo savo kandidatą -Mario Monti. Praėjusių metų pa-baigoje, kai jau buvo aišku, jog Ita-lijoje vyks rinkimai, Europos parei-gūnai tiesiog rikiavosi į eilę, kadpareikštų pagyras M.Monti. Nėvienas neabejojo, kad jis ir yra taspateptasis. Tačiau italai jį atmetė.Nepakako to, kad jis grąžino šiokįtokį stabilumą ir pradėjo reformas.

M.Monti apkarpė pensijų siste-mą, pradėjo gaudyti mokesčių ne-mokėtojus, pakėlė mokesčius ir su-mažino deficitą. Italams tai mažaiką reiškė, nes jie prarado tikėjimąišgyvendami didžiausią recesiją, ko-

kią tik siekia jų atmintis. Vartojimasir gamyba dar niekada nebuvo taipsmukę. Didesni mokesčiai reiškia,kad nebėra jokios paklausos. Dau-gelis mąsto labai paprastai - Euro-pos receptai nepadeda.

Pietūs prieš ŠiauręPer rinkimų kampaniją Vokieti-

ja buvo badoma pirštais. Kandida-

tai iš kairės ir dešinės vartojo tuospačius žodžius: “Eikite ir parody-kite Angelai Merkel, kad čia - neVokietijos Europa.”

Ironiška, bet M.Monti keliomisprogomis perspėjo A.Merkel apiepavojų, kad apniukusi Pietų Euro-pa nusiteiks prieš Šiaurę.

Euro zonos krizė pakerta žino-mus ir pripažintus politikus. Labai

dažnai politikai sutinka su Briuse-liu ir taip patys sukelia rinkėjamsabejonių, kurių galų už juos balsuo-ti. Pavyzdžiui, paklaustas apie savoplanus dėl ekonomikos augimo, Pie-ras Luigi Bersani atsako, kad jiepriklausys nuo Europos lygiu priim-tų sprendimų.

Per kampaniją Prancūzijoje FrancoisHollande’as, panašiai kaip P.L.Bersa-ni, kalbėjo, kad “taupymas nėra vie-nintelė priemonė”. Jis pažadėjo, jogpirmoji jo kelionė bus skirta patvirtin-ti A.Merkel, kad “prancūzai balsavouž kitokią Europą”. Tačiau pateku-siam į prezidento kabinetą F.Hollan-

de’ui sunkiai sekasi tesėti pažadus.Prancūzijos ekonomikos politiką le-mia fiskalinis paktas, kurio tikslai nus-tatyti Briuselyje. Viskas, ko gali tikėtisprancūzai, kad Europos Komisijajiems leis bent šiek tiek lankstumo.

Laikrodis tiksiTiems, kurie neturi darbo arba

jaučiasi finansiškai nesaugūs, žino-mi politikai pradeda atrodyti bejė-giai, tad nenuostabu, jog rinkėjainusisuka kitur.

Tie, kurie skelbia, kad euro zonoskrizė baigėsi, nemato, kas vykstavirtinėje šalių. Nedarbas didėja irpasiekė tokį lygį, kokio Europa ne-regėjo nuo ketvirtojo dešimtmečio.Emigruoja šimtai tūkstančių diplo-muotų specialistų - vien iš Ispani-jos išvyko 300 tūkstančių. Daugelisjų niekada negrįš. Užtat į Europągrįžo sriubos virtuvės vargšams. Di-dėja skurdas. Daugėja savižudybių.

Ir čia iškyla pavojingiausias klau-simas Europos lyderiams. Ar galitaupymas ir deficito mažinimas su-naikinti Europos vienybę?

Martinas Woolfas laikraštyje “TheFinancial Times” rašė: “Kažin ar eu-ro zona išgyvens savo gydymą.”

Kas, jei vokiečiai ir Briuselio są-jungininkai skaičiuoja neteisingai?Kas, jei deficito mažinimas ir struk-tūrinės reformos neatgaivins Euro-pos ekonomikos? Kas, jei taupymožala gamybai bus didesnė, nei tikė-tasi? Kas, jei žmonės pradės keltiklausimą, ar skirtumų mažinimaseuro zonoje neprivedė prie Euro-pos Didžiosios depresijos?

Tai esminiai klausimai. Kaip pri-vačioje aplinkoje sakė vienas aukš-tas Briuselio pareigūnas, “mums li-ko dveji metai”.

Italijos rinkimų pamoka yra ta,kad laikrodis tiksi.•

Italijos rinkimų pamoka visai Europai

Labai dažnai politikai sutinka su Briuseliu irtaip patys sukelia rinkėjams abejonių,

kurių galų už juos balsuoti.

M.Monti buvo Briuselio kandidatas, bet jį atmetė. / AFP/Scanpix nuotrauka

Netrukus Europos rinkoje pasirodys naujas preparatas,skirtas priklausomybei nuo alkoholio gydyti. Jis bus pradėtas pardavinėti jau šių metų viduryje.

Europos Komisija leido Danijosbendrovei “Lundbeck” pardavinėtinaują preparatą “Selincro” visoseEuropos Sąjungos šalyse. Taigi jis ga-lės atkeliauti į ir Lietuvą, kur nuo al-koholio priklausomų žmonių visdaugėja, kaip, beje, ir visoje Euro-poje. Šiuo metu čia užfiksuota 14mln. alkoholikų. Jiems skirtą vaistąsukūrė Suomijos farmacijos bend-rovė “Biote Therapies Corp”. Kaiprašoma jos tinklalapyje, “Selincro”priskiriamas selektyvių antagonisti-nių opiatinių receptorių klasei, o jopaskirtis - mažinti žmogaus priklau-somybę nuo alkoholio. “Tai labai ge-ra naujiena turintiesiems šią prik-lausomybę ir labai svarbus mūsųfarmacinės bendrovės laimėjimas”, -džiaugėsi pristatydamas vaistą kom-panijos “Biote Therapies” preziden-tas Timo Veromaa.

Naujasis vaistas skiriamas tiksuaugusiesiems, bet ne vaikams irpaaugliams. Atlikti “Selincro” klini-kiniai bandymai patvirtino, kad po-tencialūs šio preparato vartotojai yraalkoholikai vyrai ir alkoholikės mo-terys. O tokiais jau laikomi kiekvie-nas vyras, kuris per dieną išgeriadaugiau kaip 60 gramų alkoholio, irkiekviena moteris, per dieną išge-

rianti 40 gramų alkoholio. Tad suo-miai tikisi, kad jų sukurtas vaistasduos ir pelno, nors jis tiks tik tiemsalkoholikams, kurių nekamuoja abs-tinencijos sindromas ir kuriems ne-reikia tuoj pat atlikti detoksikacijos.

“Selincro” gaminamas tablečiųpavidalu. Jį galima vartoti ir regulia-riai, ir tik tuomet, kai kyla noras iš-gerti. Preparatas veikia smegenis, jissmarkiai sumažina euforijos jausmą,kurį patiria alkoholio išgėręs žmo-gus, todėl šiam dingsta noras gerti.

Klinikiniai šio vaisto bandymaiparodė, kad jį vartojantys žmonės jaupirmą mėnesį per dieną išgeria 40proc. alkoholinių gėrimų mažiau, otie, kurie vartoja “Selincro” pusę me-

tų ar ilgiau, išgeria 60 proc. mažiau.Šis preparatas efektyviai veikia ir nar-komanus, turinčius priklausomybęnuo opijaus bei kitų narkotikų. Perištisus metus trukusius vaisto ban-dymus jokio šalutinio poveikio ne-buvo pastebėta, o organizmas jį tole-ruoja gerai. Taip pat pasitvirtino, kadjis veikia daug efektyviau už place-bą. “Selincro” pranašumas tas, kad jįgalima gerti nuolat, o galima ir tiktuomet, “kai prireikia”.

Naująjį vaistą bus galima nusi-pirkti tik Europoje - Jungtinių Vals-tijų rinka jam kol kas neatverta.•BBC, “The Medical Daily”, AFP, “Sofia’s News Agency”, BNS, LŽ

Vaistai nuo alkoholizmo

Europoje jau yra 14 mln. alkoholikų. / Alcoholic.org nuotrauka

Vakar rytą Bulgarijos sostinėjepagrobta kalėjime sėdinčio vietos “kokaino karaliaus” 10-metė duktė.

Evelinas “Brendo” Banevas - Bul-garijos kokaino kontrabandos bo-sas. Šis Bulgarijos kokaino karaliumivadinamas vyras neseniai nuteistasir pasodintas už grotų. Kas ir kodėlsumanė pagrobti jo 10-metę dukte-rį Larą, šiuo metu aiškinasi policija.Kai mergaitė buvo vežama į mokyk-lą, automobilį užpuolė trys kaukėtivyrai ir ėmė šaudyti. Vairuotojas bu-vo sužeistas - dvi kulkos jam patai-kė į nugarą, o Lara pagrobta. Vai-ruotojas nuvežtas į ligoninę.

Užpuolimas įvykdytas Sofijos pa-kraštyje esančiame prestižiniameBajanos rajone, kuriame gyvena pa-siturintys žmonės. Tai pirmas kar-tas, kai pagrobtas toks mažas vaikas,nors šis “verslas” Bulgarijoje nėranaujas. 2008 ir 2009 metais devyniųnarių gauja, praminta “Drąsuoliais”,dėl išpirkos buvo pagrobusi daugiaukaip tuziną žmonių. Šiandien gru-puotės nariai jau sėdi kalėjime.

Už grotų yra ir pagrobtos mer-gaitės tėvas 48 metų E.Banevas. ŠisBulgarijoje garsus imtynininkasUkrainoje studijavo ekonomiką, opaskui ėmėsi verslo. Už tai, kadplovė pinigus, gautus iš prekybosnarkotikais (beveik 2 mln. eurų),vasarį jis buvo nuteistas kalėti sep-tynerius su puse metų. Policijosoperacija, surengta prieš E.Banevąir jo bendrininkus, vadinosi “Ko-kaino karaliai”.

Italija taip pat reikalauja išduotiE.Banevą. Šį mėnesį toje šalyje turiprasidėti jo teismas dėl kokainokontrabandos 2004-2007 metais išLotynų Amerikos į Europą. Bulga-ras su savo sėbrais Kalabrijos mafi-jai pristatė 40 tonų kokaino.

Kas ir kodėl pagrobė E.Banevodukterį, tiria policija. Jau nustatyta,kad užpuolikai atvažiavo pavogtuBMW X5, bet automobilis grei-čiausiai bus paliktas kur nors Sofi-jos pakraštyje ir padegtas. Policijaiškart užblokavo visus iš miesto ve-dančius kelius.•

Pagrobta “kokaino karaliaus” duktė

Bulgarijos kokaino karaliumi vadinamas E.Banevas.Novinite.com nuotrauka

Pasaulis 72013 03 06Lietuvos žinios

Hugo Chavezo valdoma Venesuela devalvavo šalies valiutą bolivarą. Jo kursas nukrito nuo 4,3 iki 6,3 bolivarouž dolerį. Nors šalies opozicijaskelbia, kad šaliai gresia krachas, ekonomikos ekspertaineigia šias prognozes.

Venesuelos prezidentui H.Chave-zui kenčiant nuo “naujos ir sunkios”infekcijos, dar labiau apsunkinusiosjam kvėpavimą intensyvios chemo-terapijos kurso metu, šalis susidūrėsu fiskalinėmis problemomis. Deval-vavus nacionalinę Venesuelos valiu-tą bolivarą, sunerimo šalies opozici-ja. Ji keikia valdančiuosius, kad šiebando nustekenti ekonomiką. Opo-zicionieriai tvirtina, kad valstybė pri-trūko pinigų, todėl devalvavo šaliesvaliutą bolivarą. Valdantieji nesutin-ka su opozicijos argumentais. Jie tei-gia, kad devalvacija buvo per maža irįvyko per vėlai, nes šalį jau keletą me-tų krečia nevaldoma infliacija.

Išpūstas burbulasVenesuelos opozicija tikisi, kad dėl

nacionalinės valiutos devalvavimo su-žlugs šalies vyriausybė. Ji prognozuoja,kad, devalvavus bolivarą, padidės im-porto išlaidos ir dar sustiprės infliacija.Po šių įvykių bus dar viena bolivaro de-

valvacija ir žmonės praras pasitikėjimąnacionaline valiuta. Tam, kad išsaugo-tų savo santaupas, jie keis bolivarus įdolerius ir taip sukels ekonomikos kri-zę šioje Lotynų Amerikos valstybėje.

Tačiau ekonomistai mano, kad opo-zicijos nuogąstavimai - išpūstas burbu-las. Jie teigia, kad Venesuela devalvavobolivarą, nes norėjo susižerti daugiaupajamų iš naftos. Šią naftą OPEC kar-teliui priklausanti valstybė parduodauž dolerius. Devalvavusi nacionalinęvaliutą, Venesuela už kiekvieną iš naf-tos uždirbtą dolerį gaus papildomus du

bolivarus, nes bolivaro kursas dolerioatžvilgiu pakito nuo 4,3 iki 6,3.

Apskaičiuotas žingsnisDevalvacijos priešininkai mano,

kad ji tik padidino infliaciją ir impor-tuojamų prekių kainą, tačiau valstybi-niame sektoriuje dirbantys ekonomi-kos ekspertai neigia šias tendencijas.Jie remiasi Jungtinių Amerikos Vals-tijų federalinio rezervo banko veikla.Jis nuo 2008 metų į apyvartą išleidodaugiau kaip du trilijonus dolerių, bettai nesukėlė didelės infliacijos.

Bolivaro devalvavimas - gerai apskai-čiuotas Venesuelos valdžios žingsnisskatins vidaus produkcijos, kuri kon-kuruoja su importu, augimą. Devalva-cija brangina dolerį ir didina iš šaliesišvežamų prekių kainą, todėl vyriausy-bė išsaugo daugiau dolerių savo šalyje.

Kai kurie ekonomistai mano, kadH.Chavezo prezidentavimo laikotar-piu Venesuelos ekonomika smarkiaisusitraukė. Jie argumentuoja, kad bo-livaras valdant kontroversiškam pre-zidentui gerokai nuvertėjo. Tačiauekonomistai ne visuomet būna tei-

sūs, nes jie linkę vaizduoti padėtį blo-gesnę, nei yra iš tikrųjų.

Ryžtingi veiksmaiVenesuelos vyriausybės ekonomikos

analitikai nesiryžta spėti, kokia infliaci-ja sukaustys šalį po neseniai įvykusiosbolivaro devalvacijos. Jie pripažįsta, kad2010 metais devalvavus nacionalinę ša-lies valiutą ekonomika net išaugo 5,2procento. Tai lėmė ryžtingi vyriausy-bės veiksmai - griežta kainų ir kapita-lo kontrolė bei dolerių tiekimas im-portuotojams. Venesuelos ekonomiką

gelbsti ir maža valstybės skola. Ji 2012metais siekė 51,3 proc. bendrojo vidausprodukto (Europos valstybių skola su-darė maždaug 90 proc. BVP).

Taigi bolivaro devalvavimas tikrainesužlugdys Venesuelos ekonomikos.Ji turėtų padidinti vidaus vartojimą iriš importo gaunamas pajamas. Val-dantysis režimas turėtų jaustis saugiai,nes ekonomikos ekspertų prognozėsVenesuelai nežada nieko blogo.•

Devalvuota valiuta netrikdo ekonomikos

Kaip ir kasmet, pavasarį žurnalas “Forbes” paskelbė turtingiausių pasaulio žmoniųsąrašą. Jame atsirado gana netikėtų pasikeitimų - vienasgarsiausių pasaulio investuotojųWarrenas Buffettas netikėtai atsidūrė jam nebūdingoje ketvirtojoje vietoje.

Užtat pirmosios vietos jau ketvir-tus metus iš eilės niekam neužleidžiaMeksikos telekomunikacijų magnatasCarlosas Slimas, nedaug nuo jo atsi-lieka pastaruoju metu vis antrąją vietąužimantis “Microsoft” įkūrėjas BillasGatesas. O štai trečiojoje vietoje šiemetnetikėtai atsidūrė mados namų “Za-ra” vadovas ispanas Amancio Ortega.

Lotynų Amerikos telekomunika-cijų milžinę “America Movil” ir maž-meninės prekybos bei pramonėsįmonių grupę “Grupo Carso” val-dančio C.Slimo turtas šiais metaisįvertintas 73 mlrd. dolerių. Per metusjis padidėjo net keturiais milijardais.

Praėjusiais metais B.Gateso turtaspadidėjo daugiau - net šešiais mili-jardais ir šiuo metu siekia 67 mlrd.dolerių. Tačiau “Microsoft” įkūrėjuiir kompanijos valdybos pirmininkuinepavyksta susigrąžinti turtingiausiopasaulio žmogaus titulo vien todėl,kad milžiniškas sumas jis išdalija perpasaulinę labdaros organizaciją. Kva-pą gniaužiančiais labdaros projektaisgarsėja ir Billo bei Melindos Gatesųlabdaros fondas.

A.Ortega, kurio mados įmonių gru-pei “Inditex” priklauso populiarusdrabužių prekybos tinklas “Zara”, permetus sugebėjo pakilti iš penktosiosvietos į trečiąją. Taip šis ispanas pate-ko į turtingiausių pasaulio žmonių tre-jetuką ir įrodė, kad labai pelninga siū-ti nebrangius drabužius. Šiuo metuA.Ortega jau valdo 57 mlrd. doleriųvertės turtą, nors prieš metus dispo-navo “tik” 37,5 mlrd. dolerių.

JAV investicinių įmonių grupės“Berkshire Hathaway” vadovui W.Buf-

fettui šiemet tenka tenkintis tik ketvirtą-ja vieta, nes jo turtas siekia 53,5 mlrd.dolerių. Penktąją vietą užima JungtiniųAmerikos Valstijų informacinių tech-nologijų bendrovės “Oracle” generali-nis direktorius Larry Ellisonas, turintis43 mlrd. dolerių, o šeštąją ir septintąjądalijasi broliai Charlesas ir Davidas Ko-chai, kurių kiekvienas turi po 34 mlrd.dolerių. Šie verslūs amerikiečiai valdonaftos, popieriaus ir chemijos pramo-nės imperiją “Koch Industries”.

Tarp turtingiausių pasaulio žmoniųvis daugiau atsiranda ir Azijos atstovų.Turtingiausias šio žemyno žmogus -kinas Li Ka-shingas, kuris vadovaujaHonkongo nekilnojamojo turto įmo-nių grupėms “Cheung Kong” ir “Hut-chison Whampoa”, užėmė aštuntąjąvietą. Jo turtas vertinamas 31 mlrd.dolerių. Didžiausių turtuolių dešimtu-ko gale atsidūrė du Prancūzijos pra-bangos imperijų “karaliai” - tai kos-metikos milžinės “L’Oreal” savininkėLiliane Bettencourt ir jos šeima, dis-ponuojanti 30 mlrd. dolerių turtu, taippat prabangos prekių tinklo LVMHvadovas Bernard’as Arnault, valdan-tis 29 mlrd. dolerių vertą imperiją.

Prekybos centrų tinklą “Walmart”valdantys keturi Waltonų dinastijosnariai, anksčiau puikavęsi “Forbes”sąrašo viršūnėje, šiemet nepateko netį pirmąjį dešimtuką, nes kiekvienošios šeimos atstovo turtas vertinamastik 26-28 mlrd. dolerių. Tačiau jie vi-

si vis dar gali vadintis turtingiausia pa-saulio šeima, nes sudėjus jų asmeni-nius turtus gaunama įspūdinga 107,3mlrd. dolerių suma.

Šiais metais iš “Forbes” sąrašo iš-mestas grėsmingojo Meksikos narko-tikų kartelio “Sinaloa” vadeiva Joaqui-nas Guzmanas pravarde El Chapo.

Prieš ketverius metus jis valdė apie 1 mlrd. dolerių turtą, tačiau dabar žur-nalas “Forbes” jau suabejojo, ar J.Guz-mano turtas yra pakankamas, kad jisgalėtų patekti į milijardierių sąrašą. Be

to, sklando gandai, kad J.Guzmanaspraėjusį mėnesį žuvo kilus susišaudy-mui prie sienos su Gvatemala.

Tuo tarpu Saudo Arabijos princasAl Waleedas bin Talalas, dažnai vadi-namas turtingiausiu arabų pasauliožmogumi, pats paskelbė daugiau ne-norintis bendradarbiauti su “Forbes”,

nes žurnalas esą per menkai įvertinojo turtą. Šiam princui, kuris yra Sau-do Arabijos karaliaus sūnėnas, prik-lauso dideli bendrovių “Apple”, “Ci-tigroup”, “News Corp.”, “Facebook”bei viešbučių tinklo “Kingdom Hol-ding Co.” akcijų paketai. “Forbes”juos įvertino 20 mlrd. dolerių ir ara-bui skyrė 26-ąją vietą. Pats princasmano, kad jo turimos akcijos vertosdaugiau, taip pat, beje, mano ir mili-jardierių sąrašus sudarinėjanti ži-niasklaidos imperija “Bloomberg”,kuri Al Waleedo bin Talalo turtą įver-tino 28 mlrd. dolerių. Tuo pasinau-dodamas arabų princas apkaltinožurnalą “Forbes” “sąmoningu šališ-kumu”, kuris neleidžia tinkamai įver-tinti jo turto. Jis taip pat pareiškė, kad“Forbes” menkina Artimųjų Rytų in-vestuotojus bei institucijas.

Naujausias “Forbes” turtuolių są-rašas dar kartą patvirtino tendenciją,kad turtingiausi žmonės kasmet daro-si vis turtingesni. Šiemet į žurnalo są-rašą pateko jau 1426 žmonės, tarp ku-rių yra 210 naujų pavardžių. Bendrasšių milijardierių valdomas turtas jausiekia fantastinę 5,4 trln. dolerių sumą,kuri pernai sudarė tik 4,6 trln. dolerių.

“Forbes” sąraše daugiausia ameri-kiečių - žurnale net 442 šios šaliesverslo magnatų pavardės. Nuo ame-rikiečių gerokai atsilieka kinai - tik122 milijardieriai ir rusai - 110 mili-jardierių. Daug mažiau jų Vokietijo-je, tik 58 šios šalies piliečiai. Įdomu,kad sparčiai daugėja moterų milijar-dierių - pernai tokį turtą valdė tik 34moterys, o šiemet jų jau 138.•“The Guardian”, AFP, BNS, LŽ

Turčiai tapo dar turtingesni

Bolivaro devalvavimas neturėtų sužlugdyti Venesuelos vyriausybės. / Flickr.com nuotrauka

Devalvavusi savo valiutą,Venesuela už kiekvieną

iš naftos uždirbtą dolerį gaus papildomus

du bolivarus.

Ispanas A.Ortega pateko į turtingiausių pasaulio žmonių trejetuką ir įrodė, kad labai

pelninga siūti nebrangius drabužius. Šiuo metuA.Ortega jau valdo 57 mlrd. dolerių vertės turtą.

C.Slimas (dešinėje) ir B.Gatesas (kairėje) - turtingiausi pasaulio žmonės. / AFP/Scanpix nuotrauka

2013 03 06Lietuvos žinios8 Pasaulis

Kokiu keliu pasuks Gruzija? Aiš-kaus atsakymo į šį klausimą nėra.Inga Popovaitė, išspausdinusi šį straipsnį portale geopolitika.lt,mano, kad Gruzija gali pasuktiArmėnijos keliu. Jį pateikiamesutrumpintą.

Po pernai spalį vykusių Gruzijosparlamento rinkimų minia džiūgavo -žengtas dar vienas žingsnis demokra-tijos keliu, nes rinkimus laimėjo opo-zicinė milijardieriaus Bidzinos Iva-nišvilio koalicija “Gruzijos svajonė”.Negailėjo pagyrų ir užsienio spauda,nes pirmą kartą valdžia demokratiš-kai buvo perduota iš vienų rankų į ki-tas. Dabar jau ji rašo, kad B.Ivanišvi-lis šalį veda ne į Vakarus, o atgal įRusijos glėbį. Kaip yra iš tikrųjų?

Vidaus politikos reikšmė Tapęs premjeru B.Ivanišvilis kar-

tojo, kad Gruzija neišsižadės prova-karietiškos politikos, tačiau jo vyriau-sybė veda kitokią politiką neiMichailas Saakašvilis, o užsienio rei-kalų ministrė Maja Pandžikidzė jauperspėjo, kad šių metų pabaigojegruzinai neturėtų tikėtis bevizio re-žimo su ES šalimis. Aštri retorika bu-vusios vyriausybės atžvilgiu, vadi-nant M.Saakašvilį (kuris vis dar yraprezidentas) diktatoriumi, abejotinasamnestijos įstatymas (į laisvę paleis-ta ne tik per 200 už politinius nusikal-timus nuteistų kalinių, bet ir krimina-linio pasaulio lyderių, kuriems buvoįsakyta palikti šalį per 24 valandas) irpolitinis valymas šalies viduje galitapti kliūtimis siekiant priartinti Gru-ziją prie Vakarų.

Karas su opozicija apogėjų pasie-kė vasario pradžioje, kai M.Saakaš-viliui nebuvo leista parlamenteskaityti metinio pranešimo. Kiluskonfliktui abi šalys kaltino viena ki-tą provokacijomis ir įstatymų pa-žeidimu. Tačiau, atrodo, sveikasprotas paėmė viršų ir prie vieno sta-lo susėdo abiejų partijų derybinin-kai. Kol kas jiems pavyko susitartitik dėl to, kad provakarietišką Gru-zijos politiką reikėtų įtvirtinti Kons-titucijos pataisomis.

Atnaujintas dialogas su RusijaM.Saakašvilio užsienio politikos

gairės buvo aiškios - atkurti Gruzi-jos teritorinį vientisumą, prisijung-ti prie NATO ir Europos Sąjungos,aštri antirusiška retorika. Tačiau po

rinkimų kryptis pasikeitė. Rusijojesusikrovęs turtus B.Ivanišvilis ne-slepia savo pragmatinių pažiūrų di-džiosios kaimynės atžvilgiu.

Nors vienašalių bandymų gerintišalių santykius būta dar M.Saakašvi-lį remiančios vyriausybės laikais, pir-masis neoficialus Rusijos ir Gruzijosvyriausybių atstovų susitikimas įvy-ko gruodžio mėnesį Ženevoje. Jamenubrėžtos ateities derybų gairės pre-kybos, humanitarinių ir kultūriniųsantykių srityse, kalbėta apie regulia-rių skrydžių atnaujinimą. Antras su-sitikimas numatytas šį mėnesį. SausįMaskvoje svečiavęsis Gruzijos orto-doksų bažnyčios patriarchas Ilja IIsusitiko su prezidentu Vladimiru Pu-tinu, o Davoso forume B.Ivanišviliskeliolika minučių kalbėjosi su Dmit-rijumi Medvedevu.

Pirmųjų “perkrautos” politikosrezultatų galima laukti jau šį pava-sarį - Rusija ketina artimiausiu me-tu nutraukti draudimą importuotivyną ir mineralinį vandenį iš Gru-zijos, o B.Ivanišvilis pažadėjo, kadGruzija kitais metais dalyvaus Sočioolimpinėse žaidynėse.

Okupacijos įstatymo pataisosNors ekonomikoje ledai tarsi paju-

dėjo, Abchazijos ir Pietų Osetijos sta-

tusas tebėra neaiškus. Gruzijos už-sienio reikalų ministerija abi respub-likas vis dar vadina Rusijos okupuo-tais regionais, bet dabartinė šaliesvyriausybė jau teikia Okupacijos įsta-tymo pataisas, švelninančias bausmęuž neteisėtą Gruzijos sienos kirtimąAbchazijos ir Rusijos bei Pietų Ose-tijos ir Rusijos pasienio postuose. Betkokius Okupacijos įstatymo pakeiti-mus dabartinė opozicija vadina oku-pacijos suvokimo menkinimu.

Dabartinė Gruzijos vyriausybėsvarsto ir dar drąsesnį žingsnį - pri-pažinti Abchazijos ir Pietų Osetijospasų galiojimą Gruzijos teritorijoje.Tiesa, galutinis sprendimas dar ne-priimtas, nes baiminamasi kaltinimųpritarimu Abchazijos ir Pietų Oseti-jos nepriklausomybės siekiams.

Norėdami apsisaugoti nuo radi-kalių užsienio politikos pokyčių,opozicijoje atsidūrę M.Saakašviliošalininkai siūlo provakarietiškąGruzijos užsienio politiką įteisintiKonstitucijos pataisomis. Po dviša-lio susitikimo tam pritarė ir valdan-čioji dauguma.

Geležinkelių dilemaŠvelnėjančius santykius su Rusija

ir Nepriklausomų Valstybių Sandrau-gos valstybėmis atspindi ir planai at-kurti susisiekimą geležinkeliu iš Tbi-lisio į Maskvą per Abchaziją. Ši linijanutraukė darbą 1992 metais prasidė-jus Gruzijos ir Abchazijos kariniamkonfliktui. Geležinkelis jungė Maskvąsu Pietų Kaukazu ir Iranu. Nors Ru-siją su Azerbaidžanu vis dar jungiageležinkelis, einantis per Jalamos pa-sienio postą, dėl nestabilumo RusijosŠiaurės Kaukaze jis netinka nuolati-niam susisiekimui su artimiausia re-giono partnere Armėnija. LinijosTbilisis-Maskva atnaujinimas pasi-tarnautų tiek Rusijai, tiek jai lojaliaiArmėnijai, o B.Ivanišvilio vyriausybėmano, kad ji sustiprintų Gruzijos įta-ką Abchazijoje jei ne politinėmis, taibent ekonominėmis priemonėmis.

Tuo pat metu tebetiesiamas gele-žinkelis Karsas-Tbilisis-Baku. Dar2007 metais pradėta, bet iki šiol ne-baigta linija turi sujungti Gruzijosgeležinkelį su Turkijos geležinkeliu,kad iš Europos juo būtų galima pa-

siekti ne tik Tbilisį, bet ir tolimes-nes Azijos šalis.

Gruodžio viduryje B.Ivanišvilissuabejojo dėl šios linijos ekonomi-nio naudingumo Gruzijai, tačiau pokelių dienų nuvykęs į Baku pareiš-kė, kad jis nemato kliūčių tęsti ge-ležinkelio tiesimo darbus, kuriuosplanuojama baigti jau šiais metais.

Armėnija - pavyzdys Gruzijai?Pirmieji naujosios Gruzijos vyriau-

sybės veiklos mėnesiai aiškios užsie-nio politikos krypties nenubrėžė. Te-bekalbama apie kelią į NATO irEuropos Sąjungą, tebelaikoma, kadAbchazija ir Pietų Osetija tebėra oku-puotos, nestabdomas Rusijai nepa-lankios geležinkelio linijos iš Karso įTbilisį tiesimo projektas. Tačiau ryšiaisu Rusija gerokai šiltesni. Vyksta as-meniniai aukšto rango pareigūnų su-sitikimai, Gruzija žada dalyvauti So-čio olimpinėse žaidynėse, o Rusija -atnaujinti gruziniško vyno ir mine-ralinio vandens importą, kalbamaapie Okupacijos įstatymo pataisas.Visa tai tirpdo ledus tarp Gruzijos irjos didžiosios kaimynės.

Kaip B.Ivanišvilis sugebės sude-rinti provakarietišką ir prorusiškąretoriką? Viešėdamas Jerevane jispareiškė, kad pavyzdžiu galėtų tap-ti Armėnija, mokanti palaikyti ge-rus santykius ir su NATO, ir su Ru-sija. Nors šią “armėnišką” politikoskryptį iš karto sukritikavo M.Saa-kašvilis, tai būtų nebe pirmas kartasGruzijos istorijoje, kai vienu metubandoma suderinti visiškai skirtin-gus užsienio politikos prioritetus.

Be to, Gruzijos ir Armėnijos intere-sai gerokai skiriasi. Armėnijos ir Ru-sijos santykiai buvo tvirti visą poso-vietinį laikotarpį, o su JAV Armėnijąsieja tik gausi armėnų diaspora toješalyje. Tuo tarpu Gruzijos ir Rusijossantykiai tik pradeda atsigauti po2008-ųjų karo, kurio padariniai jau-čiami ne tik ekonomikoje ir politiko-je, bet ir kolektyvinėje tautos sąmo-nėje. O su JAV Gruziją sieja lojalumasBaltųjų rūmų politikai, kuria siekiamaišlaikyti JAV įtaką Pietų Kaukaze. Jauvien dėl skirtingos pozicijos Rusijosir JAV atžvilgiu Gruzijai sekti Armė-nijos pavyzdžiu būtų nelabai paran-ku. Be to, B.Ivanišvilis veda Gruzijąprorusišku keliu, nors politinio kom-paso rodyklė ir nerodo vienos aiškioskrypties. Ar pasirinktas kelias bus sėk-mingas, atskleis sugebėjimas išspręs-ti vidaus politikos problemas.•

Rusijos žmonės mini Sovietų Sąjungos diktatoriaus Josifo Stalino mirties 60-ąsias metines:tirono gerbėjai padėjo gėlių antjo kapo Maskvoje, o kritikai jįkaltina dėl milijonų žmonių žūties per politinius valymus.

Apie tūkstantis ištikimų Stalinogerbėjų padėjo gėlių ant jo kapoMaskvoje prie Kremliaus sienos.Komunistų partijos lyderis Genadi-jus Ziuganovas vadovavo prie Stali-no kapo susirinkusiems žmonėms.Jis vadino diktatorių “didžių perga-lių” simboliu ir sakė, kad Rusija,spręsdama savo problemas, turėtųvadovautis šia “unikalia patirtimi”.

Stalinas geležiniu kumščiu vado-vavo Sovietų Sąjungai nuo 1924-ųjųiki savo mirties 1953 metais. Komu-nistai jį šlovina kaip didvyrį, atve-

dusį šalį į pergalę Antrajame pasau-liniame kare, tačiau kiti smerkia dėlžiaurių represijų, nusinešusių mili-jonus žmonių gyvybių. Sužinojęapie Stalino mirtį 1953 metų kovo 5dieną, daug paprastų Sovietų Sąjun-gos piliečių nuoširdžiai raudojo, opareigūnų gedulo procesijos žygia-vo pro jo atidengtą karstą, pašarvo-tą Sąjungų rūmų Kolonų salėje.

XX amžiaus devintojo dešimt-mečio pabaigoje Sovietų Sąjungoslyderiui Michailui Gorbačiovuipradėjus naująją šalies pertvarkospolitiką, Stalino epochos nusikalti-mai buvo pasmerkti. Tačiau vėliaujo įvaizdis vėl pagerėjo, kai libera-lios reformos išprovokavo sovieti-nių laikų nostalgiją.

“Kai kurie veikėjai pradėjo atviraiteisinti Staliną, o jo tylioji reabilita-cija pasiekė apogėjų 2004-2005 me-tais, minint pergalės kare 60-ąsias

metines”, - aiškino nepriklausomopolitinių analizių Levados centrodirektorius Levas Gudkovas.

2012 metais Levados centro at-likta apklausa parodė, kad 37 proc.Rusijos gyventojų nieko arba beveiknieko nežino apie stalinizmo epo-chos represijas. Tais pačiais metaisdaugelis rusų Staliną laikė svarbiau-sia Rusijos istorijos asmenybe.

Maskvos Plechanovo universite-to rektoriaus pavaduotojas Serge-jus Markovas sakė, kad visuomenėiki šiol žavisi Stalinu, laikydama jįstiprios valstybės simboliu. “Dau-guma gyventojų yra tos nuomonės,kad žmonės, prisidengdami desta-linizacija, norėjo sugriauti Rusijosvalstybę. Kritikuojantieji Staliną ištikrųjų nori sugriauti Rusiją”, - tei-gė S.Markovas.•AP, AFP, BNS, LŽStalino kapas Maskvoje skendėjo gėlėse. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Rusai pagerbė Staliną

B.Ivanišvilio Gruzija suka Armėnijos keliu

Tbilisio gatvės prekiautojai. / AFP/Scanpix nuotrauka

Gruzijos pirmųjų “perkrautos” politikos rezultatų galima laukti jau šį pavasarį.

Verslas 92013 03 06Lietuvos žinios

Šešiuose buvusiuose Ūkio ban-ko skyriuose, kurie pervadinti įŠiaulių banko skyrius, antradie-nį pradėti aptarnauti buvę Ūkiobanko klientai stumdėsi eilėse.

Prie banko skyriaus Kaune, Lais-vės alėjoje, nusidriekė didesnė nei100 žmonių eilė, tuo metu Vilniujelūkuriavo apie 60 klientų. Kauneatidarius banko skyrių tarp žmoniųkilo sumaištis, apsauga vienu metuįleido po 10 žmonių. Vilniuje, kurvienu metu buvo įleidžiama po 5klientus, didesnės sumaišties neki-lo. Prie bankų susirinko daugiausiavyresnio amžiaus žmonės. Jie teigė,kad nori atsiimti pensijas, o kai ku-rie - išsiaiškinti dėl indėlių likimo.Sužinoję, kad atsiėmę indėlius ne-gaus palūkanų, žmonės pinigus pa-liko banke.

Kai kurie eilėje prie banko sky-riaus Vilniuje laukiantys pagyvenęžmonės sakė, kad pinigus tikisi at-gauti antradienį, nes Šiaulių bankoanksčiau išmokėti 300 litų pensijųavansai jau išleisti.

Daugiausia vyresnio amžiausvilniečiai ir kauniečiai prie bankodurų lūkuriavo gerokai prieš nu-matytą banko atidarymą vidurdie-

nį. Pinigus iš banko atsiimti norin-čių gyventojų eilė užtvėrė nemažądalį Kauno Laisvės alėjos, kuriojeyra banko skyrius. Kai kurie žmo-nės Kaune tvirtino laukiantys nuo7 valandos, o Vilniuje - nuo 8 va-landos ryto.

Eilėje prie banko Kaune laukė irgrupelė Nigerijos studentų, kuriemokosi Aleksandro Stulginskio uni-versitete. Jie sakė Ūkio banke laikęvisus savo pinigus, todėl dabar ne-galintys mokėti už mokslą, o uni-versitetas mokėjimą atsisako nukel-ti. Jaunuoliai baiminosi, kad pinigųvisai neatgaus, nes nėra Europos Są-jungos piliečiai.

“Gerąją” Ūkio banko dalį perė-męs Šiaulių bankas šią savaitę pla-nuoja atidaryti 25 iš 60 žlugusiobanko skyrių. Pradėję veikti Ūkiobanko skyriai iš pradžių aptarnau-ja tik privačius klientus, o versloklientai savo lėšomis kol kas gali dis-ponuoti per Ūkio banko interneti-nės bankininkystės sistemą. Šiauliųbanko klientais iki šiol tapo maž-daug 10 tūkst. buvusių Ūkio bankoklientų, kuriems Šiaulių bankas iš-davė mokėjimo korteles.•LŽ, BNS

Atkelta iš•1 p.

Šių metų pradžioje pasigirdo siū-lymų mokesčio lengvatos terminąpratęsti, esą tai valstybės biudžetoneigiamai nepaveiks.

Rinkos neiškreipia“Lengvatos taikomos investici-

joms į technologijas skatinti, taigijos gali padidinti įmonės konkuren-cingumą ir pinigų srautą ateityje”, -sakė Lietuvos verslo konfederacijosMokesčių komisijos pirmininkasMarius Dubnikovas. Jis tvirtino pa-stebėjęs ganėtinai aktyvų verslo su-sidomėjimą galimybe sutaupyti.

Tiesa, M.Dubnikovas pabrėžė,jog dėl investicijų pobūdžio šiomislengvatomis gali pasinaudoti tiksiauros srities įmonės, bet kartu tei-gė suprantantis valstybės norą, kadšalyje būtų skatinama kurti kiekįmanoma daugiau didelės pridėti-nės vertės produktų.

Lietuvos pramonininkų konfe-deracijos Ekonomikos ir finansųdepartamento direktorius SigitasBesagirskas nemano, jog investici-joms taikomos lengvatos iškraiporinką, nes jomis gali pasinaudotibet koks verslo subjektas, nesvar-bu, kokiai veiklos šakai priklausytų.“Lengvatos iškraipytų rinką tuo at-veju, jeigu būtų skiriamos konkre-čiam sektoriui arba jei dalis ūkiosubjektų jokiu būdu neturėtų gali-mybės jomis pasinaudoti. Taigi jo-kios diskriminacijos ir rinkos iš-kraipymo nėra”, - aiškino jis.

Pašnekovas pabrėžė tik tai, kadreikėtų praplėsti verslui galimybęišsaugoti lengvatas įsigyjant ne tikvisiškai naują įrangą, bet ir šiek tieknaudotą, tarkime, bent iki penke-rių metų. Taip pat, jo nuomone, in-vesticijų į technologijas samprataturėtų aprėpti ir investicijas į įran-gą, ir į aplinką, pavyzdžiui, į patal-pų sutvarkymą.

Siūlo pratęsti lengvatąFinansų ministerija patvirtino,

kad Seimo narys Jurgis Razma yra

pateikęs Pelno mokesčio įstatymopataisų projektą, kuriuo siūlomalengvatos galiojimą pratęsti neribo-tam laikui. “Parengti įstatymo pa-keitimo projektą paskatino siekiskuo anksčiau suteikti verslo subjek-tams žinojimą, ar Seime yra politi-nė valia pratęsti pelno mokesčiolengvatą investicijoms”, - savo mo-tyvus yra išdėstęs Seimo narys.

S.Besagirskas sakė vienareikšmiš-kai sutinkantis su šiuo siūlymu, nesiki šiol laikas pasinaudoti lengvata ne-buvo pats geriausias: įmonės sunkiaiatsigavo po krizės, o paskui prasidė-jo labai spartus eksporto augimas, taddidžioji dalis pinigų tekdavo ne inves-ticijoms į įrangą, o apyvartinėms lė-šoms. “Įmonės daugiausia pinigų sky-rė būtent apyvartinėms lėšoms, dėl todidelio investicijų augimo šiandiennematome. Tačiau daugelis įmoniųjau balansuoja ties riba, kai išnaudossavo įrenginių galimybes. Taigi arti-miausiu metu prasidės - jau dabarprasideda - investicijų bumas. Norė-damos toliau užtikrinti eksporto plėt-rą įmonės pradeda mąstyti apie in-vesticijas”, - kalbėjo S.Besagirskas.

Tiria poveikį versluiApriboti investicijoms taikomos

mokesčio lengvatos laiką, kaip pažy-mėjo Finansų ministerijos Viešųjųryšių skyriaus vyriausioji specialis-tė Teresė Staniulytė, buvo pasiūlytasiekiant periodiškai nustatyti josefektyvumą. Anot pašnekovės, įsta-tymo pakeitimo projekte numatyta,kad per antrą lengvatos taikymo lai-kotarpio dalį bus tikslinga įvertinti,kokios naudos ji davė didinant įmo-nių produktyvumą ir konkurencin-gumą. Remiantis gautomis išvado-mis ir bus apsispręsta, ar taikyti jątoliau. “Dabar kaip tik atliekamasšios lengvatos poveikio vertinimas.Apskaičiuota, kad dėl jos taikymovalstybės biudžetas kasmet neteko100-120 mln. litų”, - sakė Finansųministerijos atstovė.

Neigiamą lengvatos taikymo po-veikį biudžetui S.Besagirskas panei-gė. Jis tvirtino, kad investicijos atsi-

pirks labai greitai, nes šalyje vyrau-ja vidutinio laikotarpio, o ne ilgalai-kės investicijos. “Manau, lengvatospradeda atsipirkti netgi tais pačiaisbiudžetiniais metais, vėliausiai - ki-tais. Taigi biudžeto nuostolių nema-tome - tik biudžeto pajamas vienosįmonės, viso sektoriaus ir visos šalieslygmeniu”, - patikino pašnekovas.

Verslas lengvata patenkintasUAB “Eksma” direktorius Petras

Balkevičius sakė, kad grupės įmonėspelno mokesčio lengvata, taikomainvesticijoms į mokslinius tyrimusir eksperimentinę veiklą, pasinau-dojo jau keletą kartų. Pašnekovaspatvirtino, kad ji efektyvi ir naudin-ga, nes leidžia sąnaudas, patirtasvykdant minėtą veiklą, atskaičiuotiiš pajamų ne kartą, o tris sykius, irtaip susimažinti pelno mokestį.

“Mūsų įmonė veikia jau 30 metų,ir visą laiką investuojame į tyrimus,plėtrą. Pasakyti, kuri investicija pokurio laiko duoda naudos, nėralengva. Juk paprastai investicijos įaukštųjų technologijų produktusatsiperka nelabai greitai - jos ilgalai-kės. Kai pradedi kurti naują pro-duktą, jis į rinką patenka ne po po-ros, o po šešerių ar net dešimtiesmetų”, - apie investicijų grąžą pasa-kojo P.Balkevičius.

Vis dėlto siūlymus pratęsti lengva-tą neribotam laikotarpiui “Eksmos”vadovas vertino atsargiai. Esą pasi-keitus sąlygoms, kai dauguma šalies

įmonių investuos į tyrimus ir plėtrą,šis klausimas turėtų būti peržiūrimas.“Inovatyvioms įmonėms, tokiomskaip mūsų, lengvata naudinga. Betnesu tikras, ar ji turėtų būti taikomavisą laiką. Dabar valstybei tai naudin-ga, nes mažai įmonių investuoja į tech-nologines inovacijas ir tuo pat metunelabai daug jų šia lengvata naudoja-si. Valstybė ragina įmones investuo-ti į mokslinius tyrimus, eksperimen-tinę veiklą, ir ši lengvata yra vienaryškesnių skatinimo priemonių”, -svarstė P.Balkevičius.

Rinka pati susitvarkytų UAB “Stevila” finansų ir perso-

nalo direktorius Tomas Vaznys mi-nėjo, kad jų bendrovė lengvata nau-dojasi kasmet nuo 2009-ųjų, nespastaruoju metu daug investavo įšiuolaikinius metalo apdirbimoįrenginius. Pašnekovas šią pelno

mokesčio lengvatą vertino itin pa-lankiai ir tikino, kad ji - bene efek-tyviausia valstybės mokesčio pagal-ba. “Tai turbūt didžiausias valstybėsindėlis į veiklą. Tačiau matau ir ki-tų pagalbos nišų, pavyzdžiui, paren-giant studentus. Be to, esama ir ki-tų sričių, kuriose būtų galima taikytilengvatas”, -svarstė jis.

T.Vaznys neabejojo, kad lengva-tą reikėtų pratęsti. Esą ji rinkosneiškreiptų, nes verslo investicijų įtechnologijas poreikis nėra nuola-tinis. “Juk kiekvienais metais įren-ginių nepirksi - po kurio laiko jųturi užtektinai, tačiau pradeda stig-ti darbo jėgos. Egzistuoja tam tikrasekonominis lūžis, taigi rinka pativiską sureguliuotų. Kasmet pirktiįrenginių įmonė gali tik tuomet, jeiyra numačiusi plėtrą. Bet juk niekoneplečiama iki begalybės”, - aiški-no pašnekovas.•

Moka už pažangąPelno mokesčio lengvata investicijoms

Metai Gavėjų Investicijomsskaičius panaudota

pelno suma, mln. litų*

2009 397 587,4

2010 562 688,1

2011 576 706,9

*šia suma sumažintas apmokestinamasis pelnas

Šaltinis: Valstybinė mokesčių inspekcija

Prie banko - indėlininkai ir pensininkai

“Gerąją” Ūkio banko dalį perėmęs Šiaulių bankas šią savaitę planuoja atidaryti 25 iš 60 žlugusio banko skyrių.Erlendo Bartulio nuotrauka

S.Besagirskas: “Daugelis įmonių jau balansuojaties riba, kai išnaudos savo įrenginių galimybes,

todėl prasideda investicijų bumas.”

JONAS AUGULIS

Šiltesnis vasaris, palyginti su sausiu, leis gyventojams pasidžiaugti ir mažesnėmis sąs-kaitomis už šildymą. Lietuvosšilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA)duomenimis, paskutinį žiemosmėnesį 1 kv. m ploto šildyti suvartota vidutiniškai apie 20 kilovatvalandžių (kWh) šilumosenergijos, o sausį buvo suvartotaapie 30 kilovatvalandžių.

LŠTA skaičiavimu, 60 kv. m plotobutui šildyti sovietinės statybos neapšil-tintų daugiabučių gyventojai vasariomėnesį suvartojo vidutiniškai apie 1200kWh šilumos energijos, o sausio mėne-sį - vidutiniškai 1800 kilovatvalandžių.

Šiltesnis ir pigesnis“Mėnuo buvo gerokai šiltesnis, to-

dėl ir šilumos prireikė mažiau. Oro

temperatūra vasarį buvo apie -1,8laipsnio, o sausį - -7 laipsniai”, - sakėLŠTA prezidentas Vytautas Stasiūnas.

Šilumos suvartojimo požiūriu šiųmetų vasaris taip pat yra trečdaliupigesnis negu prieš metus. Pavyz-džiui, 2012-ųjų vasarį vidutinis ši-lumos suvartojimas 1 kv. m plotošildyti siekė net 32 kWh, vidutinėlauko oro temperatūra buvo apie -10,5 laipsnio.

Geresnės oro sąlygos nėra vie-nintelė priežastis sąskaitoms už su-vartotą šilumos energiją mažėti.Anot V.Stasiūno, vasario mėnesiošilumos sąskaitos yra mažiausiosnaujų ar renovuotų namų gyvento-jams tuose miestuose, kurie atsisa-kė brangių gamtinių dujų ir plačiaivartoja biokurą.

Šildytis dujomis jau neapsimoka

LŠTA skaičiavimu, vasarį biokurąvartojančiuose miestuose mokesčiai

už šilumą naujų ar modernizuotųdaugiabučių 60 kv. m ploto butuo-se vidutiniškai sudaro apie 100 li-tų, sovietinės statybos neapšiltin-tuose namuose - apie 250 litų, labaiprastos būklės namuose - apie 375 li-tų ir daugiau.

Mokesčiai už šildymą miestuose,kuriuose vartojamos gamtinės dujos,naujų ar renovuotų daugiabučių 60kv. m ploto butuose vidutiniškai su-daro apie 150 litų, so- vietinės staty-bos neapšiltintuose namuose - apie370 litų, labai prastos būklės namuo-se - apie 555 litų ir daugiau.

Valstybinės kainų ir energetikoskontrolės komisijos (VKEKK) duo-menimis, gamtines dujas vartojan-čiuose miestuose šilumos kaina 2013-ųjų vasarį sudarė vidutiniškai apie 31ct/kWh (nuo 27 iki 35 ct/kWh).

Tarp tokių miestų yra Anykščiai,Prienai, Trakai, Pakruojis, Joniš-kis, Šalčininkai, Kaunas, Druski-ninkai, Palanga, Alytus, Vilnius,

Marijampolė, Jonava, Klaipėda,Visaginas.

Miestuose, kuriuose šiluma ga-minama kūrenant tris kartus piges-nį biokurą (Molėtai, Ignalina, Šir-vintos, Utena, Birštonas, Tauragė,Raseiniai, Radviliškis, Mažeikiai,Varėna, Švenčionys, Šilutė, Lazdi-jai, Šilalė, Plungė, Kaišiadorys, Kel-mė ir Kretinga), šilumos kaina va-sarį vidutiniškai sudarė 21 ct/kWh(nuo 18,5 iki 25,5 ct/kWh).

Vidutinė gamtinių dujų kainagruodžio mėnesį šilumos tiekimoįmonėms sudarė 1900 Lt/tne (tonanaftos ekvivalento), biokuro kaina -apie 670 Lt/tne.

“Mokėjimų amplitudė yra di-džiulė - sudaro nuo 100 iki 850 litųuž 60 kv. m ploto buto šildymą. Va-sario sąskaitos dar kartą patvirtino,kad esminės priežastys, lemiančiosmokėjimų skirtumą, yra šilumos kai-na ir daugiabučių namų būklė”, - tei-gė V.Stasiūnas. •

2013 03 06Lietuvos žinios10 Verslas

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS1 euras 3,4528

1 JAV doleris 2,6467 -0,2645%

1 Australijos doleris 2,7103 +0,7453%

10 000 Baltarusijos rublių 3,0616 -0,7839%

1 Kanados doleris 2,5794 +0,0892%

1 Šveicarijos frankas 2,8139 -0,0071%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,2541 -0,1928%

10 Čekijos kronų 1,3445 -0,0372%

10 Danijos kronų 4,6310 +0,0043%

1 DB svaras sterlingų 4,0023 +0,3223%

100 Vengrijos forintų 1,1593 -0,8195%

100 Islandijos kronų 2,1259 -0,2869%

100 Japonijos jenų 2,8405 +0,0352%

100 Kazachstano tengių 1,7555 -0,2336%

1 Latvijos latas 4,9287 +0,0162%

10 Moldovos lėjų 2,1535 -0,0325%

10 Norvegijos kronų 4,6391 +0,2371%

10 Lenkijos zlotų 8,3521 +0,1185%

100 Rusijos rublių 8,6325 +0,1610%

10 Švedijos kronų 4,1408 +0,4637%

1 Turkijos naujoji lira 1,4729 +0,0679%

10 Ukrainos grivinų 3,2475 -0,2556%

2013 03 06, LB

ARVYDAS JOCKUS

Šiemet įsigalioję apribojimaiturėjo stiprų poveikį alaus pardavimui - šį sausį, palygintisu praėjusių metų tuo pačiu mėnesiu, visa rinka smuko14,6 procento.

Šiuo metu labiausiai sumažėjoalaus PET pakuotėmis (37,7 proc.) irbuteliais (10,5 proc.) pardavimas. Au-go tik skardinėmis parduodamo alausdalis - ji padidėjo 14,2 procento. Tairodo rinkos tyrimų bendrovės “Niel-sen” duomenys. Iš dalies rinkos poky-čius lėmė nuo 2013 metų sausio 1 die-nos Lietuvoje įsigalioję apribojimaimažmeninės prekybos įmonėse par-davinėti alų, sidrą ir alkoholinius kok-teilius, stipresnius nei 7,5 proc. ir iš-pilstytus į didesnę negu 1 litro tarą.

Lietuvos pirkėjai teikia pirmeny-bę į PET pakuotes ir skardines iš-pilstytam alui. Kokybiškesnio, ta-čiau brangesnio alaus, išpilstyto įbutelius, lietuviai suvartoja vos ket-virtadalį.

Tuo metu vokiečiai net 87,7 proc.alaus parduoda buteliais. Į pakuotesir skardines išpilstytas alus šioje“alaus kultūros” šalyje užima margi-nalinę rinkos dalį.

Stipraus alaus suvartojo mažiau

UAB “Švyturys-Utenos alus” ge-neralinis direktorius Rolandas Vir-šilas mano, jog apribojimai turėjoreikšmingą įtaką rinkai.

“Galima daryti prielaidą, kad dėlsumažėjusių pakuočių rinka papil-domai krito 4-6 proc.”, - sako jis. Beto, anot R.Viršilo, gerokai sumažėjostipraus ir šiek tiek augo silpno alausvartojimas. Pavyzdžiui, lyginant2012 ir 2013 metų sausį, 5-5,9 proc.stiprumo alaus buteliais rinkos dalisišaugo 6,2 proc., o 7 proc. ir stipres-nio alaus - 8,4 proc. sumažėjo.

Lietuvoje stipresnio nei 5,6 proc.alaus išgeriama labai daug. Jis su-daro net 85,2 proc. viso parduoda-mo alaus kiekio, nors pasaulyje to-kio alaus pardavimo vidurkis siekiavos 5 procentus.

Lietuvoje daugiau kaip pusė alausišpilstoma į PET pakuotes, o Vakarųšalyse, kur išplėtota alaus kultūra, šitara alui beveik nenaudojama. “PETpakuotė yra mažiausiai tinkama alui,

nes joje kokybė išsilaiko silpniausiai,tinkamiausias alui laikyti yra stiklobutelis. Deja, į butelius supilstytas aluspernai, norime tikėtis, pasiekė rekor-dines žemumas - sudarė 24,5 proc.rinkos. Tai šalies alaus kultūrai tikraineteikia pasididžiavimo”, - manoUAB “Švyturys-Utenos alus” rinko-daros direktorė Aušra Vasiljevienė.

Gėrimų pramonė dar neatsigavo

“Nielsen” duomenimis, alaus rin-ka pernai smuko 6,4 proc., o, paly-ginti su 2011 metais, alaus parduotabeveik 19 mln. litrų mažiau. R.Virši-las teigia, kad daugiau kaip 54 proc.šio nuosmukio lėmė nepalankūs orai -stiprūs šalčiai žiemą, vėsi ir drėgna

vasara, per kurią parduota mažiau-siai nuo 2009 metų recesijos, bei vė-lyvas ir palyginti šaltas ruduo. Kitosdvi priežastys, lėmusios rinkos susit-raukimą, - neauganti gyventojų per-kamoji galia bei prastėjanti demog-rafinė padėtis. Gyventojų per 2012metus sumažėjo dar 28,5 tūkstančio.

Iš recesijos duobės vis dar kopia vi-sa gėrimų pramonė, tuo metu maistopramonė jau atsitiesė. Statistikos de-partamento duomenimis, maisto pra-monės pelnas prieš apmokestinimąnuo žemiausios 253 mln. litų ribos2009 metais pakilo iki 348,4 mln. litų2012 metais, o gėrimų pramonės pel-nas atitinkamai smuko nuo 132,1 mln.iki 85,5 mln. litų.

Tiesa, žemiausią ribą gėrimų pra-monė buvo pasiekusi 2010 metais, kaipelnas prieš apmokestinimą siekė vos3,6 mln. litų. R.Viršilas mano, kad gė-rimų pramonei atsigauti iš daliestrukdo didelis kontrabandos mastas.

Labiausiai nuo 2009 iki 2012 me-tų išaugo pieno produktų ir nealko-holinių gėrimų apyvarta - atitinka-mai 19,5 ir 7,2 proc., alaus ir alauskokteilių apyvarta per šį laikotarpįaugo 4,3 proc., o kitų nealkoholiniųgėrimų - smuko 5,2 procento.

R.Viršilas pastebi ir kitą rinkostendenciją - augančią įvairių rūšiųspirituoto vyno rinkos dalį. Antaiviename iš prekybos tinklų pernai 6proc. stiprumo alaus pardavimas iš-augo 4 proc., o spirituoto vyno - net64 procentais.•

Alus buteliuose lietuviams per brangus

Lietuvoje daugiaukaip pusė alaus išpilstoma į PET

pakuotes, o Vakarų šalyse, kur išplėtota

alaus kultūra, ši tara alui beveik nenaudojama.

Sąskaitas už šildymą lemia ne tik orai

Alaus rinkos pasidalijimaspagal pakuotės tipą, proc. Pakuotė /tipas Laikotarpis

2012 m. sausis 2013 m. sausis

Stiklas 25,4 26,7

Skarda 20,4 33,8

PET 54,1 39,5

Šaltinis: “Nielsen”

R.Viršilas mano, kad gėrimų pramonei atsigauti iš dalies trukdo dideliskontrabandos mastas. / Arvydo Jockaus nuotrauka

VIDMANTAS UŽUSIENIS

Dabar autobuso keleivisarba jo artimieji galireikalauti 220 tūkst.eurų (apie 759 tūkst. li-tų) kompensacijos, jei

važiuodamas ketvirtį tūkstančio irdaugiau kilometrų jis žuvo arba bu-vo sužalotas. Jei kelionės metu nedėl keleivio kaltės buvo prarastas arsugadintas jo bagažas, autobuso ke-leiviui gali būti išmokėta iki 1,2tūkst. eurų (apie 4,1 tūkst. litų)kompensacija.

250 kilometrų ir didesniu atstumukeliaujantys žmonės turės ir kitų tei-sių. Pavyzdžiui, jeigu kelionė atšau-kiama, vėluojama išvykti ilgiau nei90 min., kai kelionės trukmė viršija 3valandas, keleiviams juos vežantibendrovė privalės pasiūlyti užkan-džių, maisto ir gaiviųjų gėrimų, taippat, jei reikia, - ne daugiau kaip dvinakvynes viešbutyje, padengdamaiki 80 eurų (276 litų) už nakvynę.Tiesa, ši paslauga nebus teikiama, jeiįmonė kelionę tolimojo susisiekimoautobusais atšaukė ar jos transpor-tas vėlavo dėl sudėtingų oro sąlygų,taip pat stichinių nelaimių.

Vežėjai 50 proc. bilieto kainos sie-kiančią kompensaciją savo keleiviamsprivalės sumokėti ir tuo atveju, jei įreisą buvo parduota daugiau bilietų,nei yra vietų autobuse, arba vėluoja-ma išvykti daugiau kaip 120 min. nuonumatyto išvykimo laiko. Kompen-sacijos keleivis negaus tuo atveju, jeipasirinks kelionę kitu maršrutu.

Panašias teises jau anksčiau turė-jo lėktuvų ir traukinių keleiviai. Jųir važinėjančių autobusais europie-čių teises sulygino nuo kovo 1 dienosEuropos Sąjungos (ES) šalyse įsiga-liojęs Reglamentas dėl keleivių tei-sių kelių transporte. Anot Lietuvojeveikiančių tolimojo susisiekimobendrovių, dėl Bendrijos erdvėje įsi-galiojusio ES teisės akto bilietų kai-nos neturėtų keistis.

Revoliucijų nežadaLinas Skardžiukas, Kaune re-

gistruotos tolimojo susisiekimo auto-busais bendrovės “Kautra” generali-nis direktorius, dienraščiui LŽ sakė,kad ketvirtį tūkstančio ir daugiau ki-lometrų siekiančiais maršrutais kom-panija veža tik apie 10 proc. keleivių.“Kiti maršrutai nėra ilgesni nei 250kilometrų”, - teigė pašnekovas.

Todėl, L.Skardžiuko manymu,naujai įsigaliojęs ES reglamentas tik-rai nepadarys jokios revoliucijos ke-leivių vežimo tolimojo susisiekimoautobusais versle. “Juk daugelį da-lykų darydavome ir iki tol, nespiria-mi jokio atskiro norminio akto. Pa-vyzdžiui, ką tik pradėjęs galiotireglamentas netiesiogiai reikalaujaužtikrinti, kad neįgalieji, ypač nega-lintieji vaikščioti, nesijaustų skriau-džiami įlipdami į autobusą arba iš-lipdami iš jo. Nematau didelėsbėdos. Vairuotojams tikrai nebus la-bai sunku įnešti neįgalųjį į transpor-to vidų ir išnešti į lauką, - juk taipelgdavomės ir iki reglamento įsiga-liojimo”, - sakė “Kautros” vadovas.

L.Skardžiukas tvirtino, kad be jo-kių norminių ES aktų buvo drau-džiama gyventojų sveikata ir gyvy-bė, taip pat jų bagažas. Tiesa, anotpašnekovo, sumos galbūt buvo ma-žesnės. Pavyzdžiui, už dingusį arsugadintą bagažą autobuso keleivisgalėjo tikėtis gauti tik iki maždaug3 tūkst. litų, dabar - tūkstančiu dau-giau. Tačiau tokia menka suma var-gu ar galėtų padaryti kokią nors įta-ką važiavimo tarifams. “Mūsųįmonėje per metus dingsta arba su-gadinami vidutiniškai ne daugiaukaip dviejų keleivių bagažai. Nema-nau, kad keli papildomi tūkstančiailitų galėtų priversti dešimtis milijo-nų apyvartą turinčią įmonę kelti bi-

lietų kainas”, - teigė “Kautros” gene-ralinis direktorius.

Jo nuomone, nėra blogai, kad nuošiol autobusų keleiviai tiksliai žinos,kokias teises jie turi. “Ir galės jų rei-kalauti vadovaudamiesi įstatymu -anksčiau to nebuvo. Keleiviams pa-lanku ir tai, jog buvo padidintoskompensacijų sumos”, - reziumavoL.Skardžiukas.

Nesitiki “nesąmonių”Kitos didžiausios mūsų šalyje to-

limojo susisiekimo autobusais Vil-niaus bendrovės “Toks” direkto-riaus pavaduotojas Jonas Masiukastikino dar iki galo neįsigilinęs į ma-žiau nei prieš savaitę įsigaliojusioES reglamento reikalavimus, tačiaupažadėjo tai padaryti jau artimiau-siu laiku. “Gliaudysime kiekvienąpunktą, žiūrėsime. Tačiau nema-nau, kad ten būtų prirašyta nesą-monių, kurių neįmanoma įgyven-dinti. Todėl naujasis teisinis aktasmums nekelia nė mažiausio neri-mo. Kiek teko girdėti iš kolegų, tenįstatymo raide įtvirtinta viskas, kąir iki šiol sėkmingai darėme. Pavyz-džiui, mūsų keleiviai gaiviaisiais gė-rimais tolimose kelionėse galėdavoatsigaivinti visuomet”, - tikino LŽpašnekovas.

J.Masiukas nebuvo toks užtikrin-tas kaip jo kolega kaunietis tik dėlvieno: ar dėl įsigaliojusio ES regla-mento nebrangs bilietai. “Bet jeigu irbūsime priversti branginti, bilietųkainos tikrai nešoktels į viršų tuojpat”, - patikino pašnekovas. •

Trasa 112013 03 06Lietuvos žinios

Autobuso keleivių teisės - kaip lėktuvo

L.Skardžiuko skaičiavimu, ES regla-mentas padidino kompensacijųsumas. / Ve.lt nuotrauka

L.Skardžiukas: “Įsigaliojęs naujasis ES reglamentas tikrai nepadarys jokios

revoliucijos mūsų šalies keleivių vežimo tolimojo susisiekimo autobusais versle.”

Naujasis ES reglamentas reikalauja, kad keleiviams kompensacijos būtų išmokamos ir tada, kai autobusas vėluoja.Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Nuo kovo 1-osios važiuojančių 250 kilometrų ir didesniu atstumu autobusų keleivių teisėsužtikrinamos lygiai taip pat kaip ir tų piliečių, kurie skraido lėktuvais ar važinėja traukiniais.

2013 03 06Lietuvos žinios12 Pramogos

VIKTORIJA SINICAITĖ

Savito stiliaus vaikinų grupė“Saulės broliai” neseniai pristatė išsamią koncertinęprogramą, pasirodė Kauno irVilniaus publikai, išleido albu-mą. Kaip tvirtina grupės narysSaulius Petreikis, dėl muzikinėsveiklos intensyvumo muzikantaiskųstis tikrai negali.

Penki profesionalūs grupės muzi-kantai groja instrumentinę, įvairių tau-tų folkloro persmelktą muziką - S.Pet-reikis kalbina trimitą, fleitą, švilpuką,duduką, Donatas Petreikis - gitarą,saksofoną, Vytautas Bikus - klavišinius,prie jų prisideda smuikininkas TadasDešukas, akordeonininkas AudriusPazniokas bei perkusiją ir būgnus val-dantis Vytis Vainilaitis. Gyvuoja nuo-monė, esą “Saulės brolių” muzika - taidainuojamoji poezija, bet Saulius tiki-na, kad vaikinai nelinkę kūrybos skirs-tyti į tam tikrus žanrus.

“Mums svarbu paprastumas, broly-bė. Muzikos intymumo atspalvis kas-kart keičiasi - prieš porą metų kitaipskambėjo nei dabar. Įliejome roko,hauso muzikos, bet ji skamba pagal“Saulės brolių” aranžuotę, interpreta-ciją ir suvokimą”, - LŽ teigė S.Petreikis.

Žemaičių ryšiaiGrupė neseniai susigundė mintimi į

savo būrį priimti merginą, todėl kartaisšiuos “brolius” galima išgirsti muzikuo-jančius scenoje su Girmante Vaitkute,“Bekešo vilkų” lakštingala. Iš pradžiųvaikinai, ne kartą sutikę Girmantę kon-certų užkulisiuose, ir draugiškai kartupažemaičiuodavo, mat broliai Petrei-kiai ir muzikė kilę iš Žemaitijos.

“Vis pajuokaudavome, kad reikėtųkartu dainuoti, ir galų gale nuspren-dėme, jog vertėtų į programą įtrauktiGirmantę. Kai išgirdau ją dainuojan-čią su Donatu, nemeluosiu, atėmė ža-dą. Taigi draugiški santykiai ir žemai-tiškas kraujas suvedė mus į vienąsceną”, - prisipažino Saulius.

Išlaikantys originalumą“Saulės broliai” šiemet dalyvavo

nacionalinėje “Eurovizijos” atran-

koje - atliko dainą “Loreen” (tai per-nykštės “Eurovizijos” nugalėtojos -Loreen - vardas). Saulius prisipaži-no, kad draugų muzikantų komen-tarai apie jų sprendimą dalyvauti at-rankos konkurse buvo itin neigiami.Bičiuliai manė, kad muzikos grupei

šis veiksmas yra “žemas lygis ir ėji-mas atgal”. Saulius tokiai nuomoneinepritarė. Pašnekovas tikino, kadgrupei trūko laiko tinkamai pasi-rengti ir iki galo preciziškai perteik-ti kūrinį. Tačiau muzikantai parengėkitokią dainą ir norėjo įsitikinti, kad“Eurovizijos” konkursas nėra skir-tas tik pigiam ir banaliam “popsui”.

“Jei norėtume būti televizijosžvaigždės, keleto mūsų pasirodymų“Eurovizijos” atrankos konkurse

tikrai neužtektų. Reikėtų pusmetįbene kiekvieną dieną vienaip ar ki-taip pasirodyti ekranuose, bet tai nemums”, - teigė pašnekovas.

“Saulės broliai” nelinkę išsižadėtisavo išskirtinumo, stiliaus bei savi-tumo. Vaikinai yra originalūs. Kaiptaikliai pabrėžiama, jie yra tarsi lietu-viškoji britų folkmuzikos ir “indie”roko grupė “Mumford & Sons”.

Publika išrankesnėGrupės vaizdo klipas “Lietaus

ašaros” dar kartą įtikina, kad never-ta abejoti “Saulės brolių” profesio-nalumu bei atsidavimu tam, ką jiedaro, šimtu procentu ir, kaip sakėS.Petreikis, visa širdimi. Grupė kolkas turi du profesionalius vaizdo kli-pus, - antrasis skirtas dainai “Rau-da”, kurią armėnišku duduku atlie-ka Saulius.

Klipo “Lietaus ašaros” vaizdinėapgaulė žiūrovą perkelia iš vieno pa-saulio į kitą. “Šios dainos melodijair vaizdas taikliai atitinka vienas ki-tą. Nenoriu sakyti, kokių asociacijųturėtų kelti nufilmuoti vaizdai, nes

reikia pamatyti pačiam, bet ši idėjaman labai patiko. Šiuo metu pla-nuojame susukti ir trečią - dainos“Pavasarinė liga” - klipą. Lauksime,kol pradės sprogti pumpurai, rody-tis žalia spalva”, - intrigavo pašne-kovas dar pridurdamas, kad šiamevaizdo klipe išvysime ir grupės na-rius, nes ankstesniuose jie likdavouž kadro.

Saulius teigė, kad per grupės gyva-vimo metus muzikantai ir jų kuria-ma muzika keitėsi, darėsi profesio-nalesnė, įvairesnė. Žinoma, ir dabarklausydamasis pirmojo albumo “Ke-lionė” muzikantas girdi, kur dar bū-tų galima tobulėti ir ką keisti. “Jukkeičiantis grupei keičiasi ir jos klau-sytojų būrys: jis plečiasi, taip pat da-rosi išrankesnis”, - sakė pašnekovas.

Pradėjo broliai Saulius prisipažino, kad ankstes-

nėje “Saulės brolių” veikloje būtadaug skubos, lėkimo. “Dabar su-prantame, kad toli nenubėgsime, ski-riame daugiau dėmesio pasirodymųturiniui. Džiaugiuosi, kad mūsų kon-

certuose daugėja žiūrovų, jie šiltaipriima mūsų muziką”, - pasakojomuzikantas.

Visi “Saulės broliai” yra profesio-nalūs, diplomuoti muzikantai, visąsavo laiką ir gyvenimą skiriantys mu-zikai. Jie kuria ir muzikuoja 24 valan-das per parą, septynias dienas per sa-vaitę. “Žaviuosi žmonėmis, kuriemsmuzika tėra pomėgis, bet ją atliekanet geriau už profesionalus. Kai mu-zikuoja aistringai, pasineria į savoveiklą šimtu procentu ir garantuojakokybę”, - tvirtino pašnekovas.

Grupės veikla prasidėjo nuo dvie-jų muzikuojančių brolių - Sauliausir Donato, jie tai darė nuo mažų die-nų. “Nieko nėra žavesnio, kaip kar-tu muziką kuriantys šeimos nariai.Mūsų kūrybinė veikla prasidėjo nuobrolybės, o vėliau būrys plėtėsi - priemudviejų prisidėjo kiti. Mūsų kuria-ma saulėta muzika turėtų praskaid-rinti šiek tiek paniurusią visuomenę,ją sušildyti. Nenoriu pasirodyti ba-nalus, bet grupės paprastumas irnuoširdumas - svarbiausia”, - tikinoS.Petreikis. •

Saulėta “Saulės brolių” muzika

Grupė nelinkusi išsižadėti savo

išskirtinumo, stiliaus bei savitumo.

Antrą kartą gyvenime Erica Jennings ir Jurgis Didžiulis, žinomi kaip “The Ball & Chain”,balandžio 13-20 dienomis surengs kamerinį “Dviejųdviem” koncertų turą po Lietuvą.

“Šie pasirodymai skirti solides-nei publikai - tokiai, kuri nelinku-si eiti į koncertus klubuose arba ten,kur reikia stovėti”, - sakė Jurgis.

Prieš dvejus metus duetu “TheBall & Chain” tapę atlikėjai prista-tys naujas dainas, sukurtas peratostogas Kolumbijoje, taip pat pa-tobulintą elegantišką retro muzi-kos programą. “Nukelsime klausy-tojus į praėjusio amžiaus 5-7dešimtmetį. Tuo metu buvo itinpopuliaru leisti laisvalaikį šokant irkartu vakarieniaujant. Apie tai manyra pasakoję tėvai ir seneliai”, - pri-siminė Erica.

“The Ball & Chain” koncertai“Dviejų dviem” vyks Vilniuje, Kau-ne, Klaipėdoje ir Panevėžyje. Visosvietos bus sėdimos ir prie staliukų. •LŽ

Ericos ir Jurgio pavasarisŽYDRĖ JANKUTE

Kovo 9-ąją sostinės “NewYork” klube koncertuos Svetlana Surganova ir grupė“Orkestras”. Kolektyvas Vilniujepaminės iškart tris progas.

Tądien - Svetlanos ir “Orkestro”dešimtmetis, atlikėjos gimimo dienair visiškai naujos programos “Retaskoncertas” pristatymas. Grupė pla-nuoja atlikti visas savo ir gerbėjų pa-mėgtas dainas, todėl vakaras truks dvisu puse valandos. Tokio ilgo koncer-to nebuvo per visą Svetlanos ir “Or-kestro” gyvavimo istoriją.

Kadaise S.Surganova sukūrė geriau-sias dainas žinomoje grupėje “Nočny-je snaipery”. Tačiau po dešimties metųgrupės veiklos Svetlanai pasidarė nuo-bodu, tad nuo 2002-ųjų pradžios iki2003 metų balandžio ji pristatinėjoakustinę programą drauge su puikiu gi-taristu Valerijumi Achajumi. 2003-iųjųbalandį atsirado gyvos muzikos gerbė-jus sudrebinusi ir staiga tapusi kultinėgrupė “Surganova ir Orkestras”.

Puikūs tekstai (S.Surganovos eilė-raščiai ir dainų tekstai buvo įtraukti į

dešimtąjį antologijos “Rusiško rokopoetai” tomą), virtuoziškas atlikimasir melodingumas, galinga itin pozi-tyvi energija - vis tai kiekvieną pasi-rodymą paversdavo kultūros reiški-niu. Svetlana yra ne tik visų dainųtekstų ir muzikos autorė, bet ir puikiinstrumentininkė - ji virtuoziškaiskambina gitara, griežia smuiku.

Visiems, kas mėgo ir mėgsta kul-tines rusų grupes, tarkim, “Kino”,BI-2, “Splin”, “Mašina vremeni”,šis koncertas taps tikra švente. •

Kadaise S.Surganova buvo subūrusigrupę “Nočnyje snaipery”.Organizatorių nuotrauka

Erica ir Jurgis rengiasi pradžiuginti vyresnę publiką. / Tomo Kaunecko nuotrauka

“Saulės broliai” dalyvavo nacionalinėje atrankoje į šių metų “Euroviziją”, ir šis jų žingsnis nepalankiai vertintas bičiulių. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Gimtadienį švęs Vilniuje

Kultūra 132013 03 06Lietuvos žinios

MILDA KNIEŽAITĖ

Kūrėjo atminimo įamžini-mu pasirūpino dešimtmetų gyvuojantis Daili-ninko prof. K.Žoromskiofondas, vadovaujamas dr.

Kristinos Miklaševičiūtės-Žoroms-kienės. Atminimo lentos autoriai -skulptorius Marius Grušas ir archi-tektas Andrius Marma.

Sugrįžęs į Lietuvą Į jubiliejinį renginį prof. K.Žoroms-

kio gimimo dieną prie namo K.Kali-nausko gatvėje susirinko dailininkotalentui ir likimui neabejingi vilnie-čiai, meno ir kultūros žmonės, sosti-nėje reziduojantys užsienio valstybiųdiplomatai. Kaip sakė iškilmingo va-karo vedėjas rotušės ceremonmeiste-ris Saulius Pilinkus, K.Žoromskio na-mus žino, ko gero, visi vilniečiai irdaugelis Lietuvos žmonių. Dabar iratminimo lenta primins, kad sugrįžęsį tėvynę šiuose namuose gyveno ir kū-rė dailininkas K.Žoromskis.

Kultūros viceministras Romas Ja-rockis pabrėžė, kad K.Žoromskis - iš-kili asmenybė Lietuvos ir pasauliošiuolaikinio meno istorijoje. Antrojopasaulinio karo metais iš Lietuvos pa-sitraukęs dailininkas gyveno Austrijo-je, Šveicarijoje, Italijoje, Ispanijoje, Ko-lumbijoje, JAV. Skirtingų kultūrų šalyseK.Žoromskis išsaugojo individualu-mą ir dvasinę nepriklausomybę, o sa-vo kūryboje puoselėjo istorines nacio-nalines Lietuvos kultūros vertybes. Jounikalūs kūriniai išsiskiria stiliaus ori-ginalumu, dideliu profesionalumu irplačiai pripažinti tarptautiniu mastu.K.Žoromskis dalyvavo tarptautinėseparodose Madride, Bogotoje, Niujor-ke, Vašingtone, Paryžiuje kartu suMarcu Chagalu, Karelu Appelu, Salva-doru Dali, Maxu Ernstu, Willemu deKooningu, Victoru Vassarely ir kitaisžymiais XX amžiaus menininkais.

“Gyvendamas emigracijoje dailinin-kas ilgėjosi Lietuvos, - kalbėjo kultūrosviceministras. - Pirmoji tėvynei dova-notų jo darbų siunta Lietuvą pasiekėdar 1977 metais. 1986 metais grįžęs išemigracijos ir mėgindamas integruo-tis tėvynėje bei siekdamas dailininkuipriimtinų gyvenimo ir darbo sąlygų,K.Žoromskis susidūrė su sovietinio irposovietinio gyvenimo realijomis irbiurokratiniais trukdžiais, tačiau tai ne-palaužė jo nepaprasto optimizmo ir ti-kėjimo gyvenimo spalvomis, atsisklei-džiančiomis ir dailininko kūriniuose.”

Portretas su pypkeProf. K.Žoromskio atminimo len-

tos autorius skulptorius M.Grušas pri-sipažino, kad šį darbą kurti buvo ypačlengva ir malonu. Tiesiog aplinksklandė geroji Kazimiero dvasia, gau-bė jo aura. Nors darbas padarytasgreičiau nei koks kitas, leidimas paka-binti atminimo lentą gautas tik pasku-tinę dieną. Pasirodo, kaip juokavo me-nininkas, kad savivaldybėje pereitivisus kabinetus užtrunka daug ilgiau.

“Stengėmės, kad darbas būtų geras,ir labai ilgai diskutavome, kurią nuot-rauką portretui pasirinkti, - prisiminėskulptorius. - Buvo daug variantų. Ga-liausiai nusprendėme, kad portretas supypke labiausiai perteikia dailininkomenišką natūrą, truputį bohemišką,truputį laisvamanišką asmenybę.”

Kas suartinaJau prof. K.Žoromskio namuose,

tarp dailininko paveikslų, į susirin-

kusią publiką kreipėsi Ispanijos am-basadorius Lietuvoje Miguelis AriasEstevezas. 1947 metais Madrido mo-derniojo meno muziejuje buvo su-rengta pirmoji K.Žoromskio perso-nalinė paroda.

Nors dailininkas gyveno Ispanijo-je tik trejus metus, ir labai sunkiais,sudėtingais laikais, jis, pasak ambasa-doriaus M.A.Estevezo, puikiai perpra-to tą epochą ir savo palankumą Ispa-nijai perteikė sukurtais kūriniais.

“Beveik visą savo gyvenimą sky-riau sričiai, susijusiai su kultūra irmenu, ir manau, kad būtent kultūri-niai ryšiai labiausiai suartina skirtin-gų kultūrų žmones”, - sakė Ispanijosambasadorius.

Jis prisiminė, kad dar jaunas dip-lomatas dažnai lankydavosi savo pir-mojo viršininko namuose ir jo gau-sioje dailės kolekcijoje ypač patikovienas didžiulis paveikslas. Kaip tikdabar paaiškėjo, kad paveikslą nuta-pė lietuvių dailininkas K.Žoromskis.

Sielos subtilumo žymėReto talento ir didelio kūrybos

masto dailininkas, optinio meno še-devrų autorius K.Žoromskis, kaipsakė akademikas Algirdas Gaižutis,jau įėjo ne tik į Lietuvos, bet ir į Eu-ropos bei pasaulio dailės istoriją.

“Kai kurių dalykų nė nesugebamederamai įvertinti ir kartais šiek tiekskaudoka, kai mes patys, lietuviai,kalbėdami apie dailę, didžiausius lai-mėjimus XX amžiaus antroje pusė-je, nepastebime tų, kurie iš tikrųjųpadarė mūsų meninę kultūrą ypatin-gą ir modernią, labai šiuolaikišką, -apgailestavo menotyrininkas ir kul-tūrologas. - Blaise’as Pascalis yra sa-kęs, kad geometrija yra sielos subti-lumo žymė, rodiklis. Tokia slinktisK.Žoromskio kūryboje kaip optinismenas, kai jis tuo pat metu su V.Vas-sarely ir daugeliu kitų dailininkų Eu-ropoje kūrė ta technika, iš tikrųjų yrageometrizmo, abstrakčios formospajautos, sielos subtilumo dalykas.Pažiūrėję į optinius paveikslus junta-me, kokios giluminės sąsajos yra tarpdailės vizualumo ir muzikos ritmo,kitų vadinamųjų fundamentaliųjųabstrakcijų.”

Akademikas A.Gaižutis prisiminėir paties dailininko K.Žoromskio ka-

daise per asmeninius pokalbius pa-sakytas mintis, kad spalvos pajauti-mas yra pasąmoninis, prigimtinis. Is-panų dailininkai sugeba taip aštriai“supjudyti” spalvas, pavyzdžiui, juo-dą ir raudoną, žaidžia kaip ant pei-lio ašmenų ir stebisi, kaip lietuviųdailininkas suderina tokius pilkšvustonus, kaip jautrus muzikantas - mu-zikos garsus, ir perteikia kartais la-bai lyrines, slėpiningas gelmes.

Dainuojančios drobėsLietuvos dailininkų sąjungos pir-

mininkė Edita Utarienė pasidžiau-gė, kad dailininkas K.Žoromskisparvežė į Lietuvą tokią didžiulę irvertingą savo darbų kolekciją. Pasakgrafiko Kęstučio Ramono, dailinin-ko K.Žoromskio namai yra tarsišventovė, kur smagu ateiti, patirtiemocinių įkrovų ir išeiti šviesesniam.“Pasižiūrėkime, koks jis yra įvairus sa-vo kūryba, - kalbėjo K.Ramonas. - Irpopartas nėra koks nors mechaninisdalykas. Nieko panašaus! Iš tų drobiųdainuoja tarytum lietuvių audėjėlės.Dailininko kūryboje matome tą žais-mą - ir abstrakcijas, ir tokius nuotru-pinius derinius, kurių nuotaika ne-paprastai šviesi ir giedra. Kiekvienamepaveiksle menininkas atsiskleidžia sa-vitai, nepakartojamai ir dėl to jis yratoks neišsenkantis. Kiekvieną kartąateidamas klausaisi tos melodijos,sklindančios iš paveikslų, ir tuos vaiz-dinius, atrodo, vėl iš naujo atrandi.”

K.Žoromskio namai, per didelįvargą įkurta meno šventovė, kalbėto-jo manymu, yra tarsi etalonas, pa-vyzdys, kaip pagerbti menininkus,kurie dirbo ir gyveno pasiaukodami.K.Žoromskis, iškentęs priverstinęemigraciją, grįžo į Lietuvą dar soviet-mečiu. Reikėjo didelio ryžto grįžti įtokią nežinią, tačiau dailininkas nu-galėjo visas daromas kliūtis. Iki pas-kutinės minutės išlaikyti tikėjimą gy-venimu ir pratęsti tą gyvenimąlabiausiai padėjo gyvenimo draugėK.Miklaševičiūtė-Žoromskienė. •

Iš nežinios kylanti K.Žoromskio šventovė

Prisimenant dailininką K.Žoromskį tarp jo paveikslų. / Ritos Stankevičiūtės nuotraukos

K.Žoromskis, iškentęspriverstinę emigraciją,

grįžo į Lietuvą dar sovietmečiu.

K.Miklaševičiūtė-Žoromskienė su vakaro svečiais akademiku A.Gaižučiuir apaštaliniu nuncijumi arkivyskupu Luigi Bonazzi (dešinėje).

Kovo 4-ąją minint žymaus dailininko Kazimiero Žoromskio (1913-2004) šimtąsias gimimometines, prie namo K.Kalinausko gatvėje Vilniuje atidengta atminimo lenta.

Dabar ir atminimo lenta primins, kad sugrįžęs į tėvynę šiuose namuosegyveno ir kūrė dailininkas K.Žoromskis.

2013 03 06Lietuvos žinios14 Sportas

VILMANTAS REMEIKA

Po vakarykščių UEFA Čempionųlygos kovų šio vakaro aštuntfi-naliuose laukia mažesnėintriga, nes du klubai - jau priepat ketvirtfinalio slenksčio.

Italijos čempionas Turino “Juven-tus” jau gali žiūrėti į priekį. Pirmo-siose aštuntfinalio rungtynėse prieštris savaites “Juventus” Škotijoje 3:0įveikė Glazgo “Celtic”, tad kelyje įketvirtfinalį jam dega žalia šviesa. Si-tuaciją kontroliuoja ir prancūzų klu-bas Paryžiaus PSG, išvykoje 2:1 įvei-kęs ispanų “Valencią”.

Abipusės netektys“Valencios” situacija prieš atsako-

mąją dvikovą Paryžiuje galėjo būti irkeblesnė. Ispanai namie nuo PSG at-siliko 0:2, ir tik Adilio Rami įvartispaskutinę minutę sugrąžino intrigą.Tose rungtynėse ispanai sulaukėdaugiau gerų naujienų - prieš pat fi-nalinį teisėjo švilpuką iš aikštės paša-lintas ir šį vakarą žaisti negalės PSGlyderis Zlatanas Ibrahimovičius, tad“Valencios” šansai ne beviltiški. Tikminimalios pergalės jai nepakaks -būtina pelnyti bent du įvarčius.

Prancūzijos pirmenybių lyderiaiPSG savaitgalį svečiuose 0:1 pralaimė-jo 16 vietą užimančiam “Reims”, bettebeturi 2 taškų persvarą prieš Liono“Olympique”. PSG treneris Carlo An-celotti kaltų toli neieškojo ir dėl pralai-mėjimo apkaltino prastą Reimso sta-diono veją. Paryžiaus klubo sportodirektorius Leonardo buvo diploma-tiškesnis ir aiškino, jog komanda dau-giau dėmesio skyrė pasirengimui Čem-pionų lygos rungtynėms.

Dėl diskvalifikacijos dvikovą su“Valencia” praleis ne tik Z.Ibrahi-movičius, bet ir Paryžiaus ekipossaugas Marco Verratti. PSG gerbėjaitikisi, kad aikštėje pasirodys 37-eriųanglų žvaigždė Davidas Beckhamas.Vasarį jis prisidėjo prie komandos irdvejose Prancūzijos pirmenybiųrungtynėse pasirodė po keitimo.

Netekčių yra ir “Valencios” gre-tose. Traumuoti abu pagrindiniai vi-durio gynėjai - įvarčio pirmoserungtynėse autorius A.Rami bei Ri-cardo Costa. Komandos gynybos

problemos atsispindėjo praėjusį sa-vaitgalį Ispanijos pirmenybių rung-tynėse. 5 vietą užimanti “Valencia”miesto derbyje neįveikė 11 pozicijo-je esančios “Levante” ekipos - 2:2.“Valenciai” atstovaujantis prancū-zas Jeremy Mathieu kalba apie būti-nybę Paryžiuje spausti šeimininkusprie jų vartų, tačiau su pagarbia bai-me atsiliepia apie žaibiškas PSGkontratakas.

PSG yra per žingsnį nuo Europoselito. Pastarąjį kartą Čempionų lygosketvirtfinalyje šis Paryžiaus klubasžaidė dar 1995-ųjų kovą - prieš 18metų. PSG drąsos suteikia ir faktas,kad namie nepralaimėjo jau 22UEFA taurių rungtynių nuo 2006metų lapkričio, kai savo arenoje 2:4leido šeimininkauti Tel Avivo “Ha-poel”. Savo ruožtu “Valencia” nepra-laimėjo per pastaruosius 8 vizitusPrancūzijoje. Tad šį vakarą abi įspū-dingas serijas pratęstų tik lygiosios.

Skandalo epicentreKai “Celtic” prieš tris savaites na-

mie 0:3 pralaimėjo “Juventus”, net irGlazgo komandos treneris NeilasLennonas pareiškė, kad jo auklėti-nius išgelbės tik stebuklas. Škotai ikišiol jaučia nuoskaudą dėl tokio re-zultato, nes Glazge šeimininkai beperstojo atakavo, bet varžovai juosskaudžiai baudė už gynėjų klaidas.Pirmadienį prieš kelionę į Turiną

N.Lennonas kalbėjo: “RezultatasGlazge pernelyg geras “Juventus”komandai ir neatspindi to, kas vykoaikštėje. Bet mes dar ketiname pa-sipriešinti.”

Vis dėlto labiau tikėtina, kad “Cel-tic” šį sezoną tai bus paskutinės tarp-tautinės rungtynės ir Škotijos čem-

pionams teks grįžti prie rutinos savošalies pirmenybėse, kur savęs vertųvaržovų sutinka itin retai. Iki čem-pionato pabaigos likus 9 turams ly-deris “Celtic” lenkia “Motherwell”ekipą net 16 taškų. “Juventus” taippat pirmauja Italijoje, bet persvaraprieš “Napoli” - tik 6 taškai.

Pirmosiose rungtynėse įgytas soli-dus pranašumas leidžia “Juventus”treneriui Antonio Contei imtis takti-

nių gudrybių. Manoma, kad A.Con-te suteiks poilsio Arturo Vidaliui,Stephanui Lichtsteineriui ir ClaudioMarchisio. Visi užsidirbę geltonaskorteles, tad dar vieno įspėjimo at-veju praleistų pirmąsias ketvirtfina-lio rungtynes. Jų išvengus, įspėjimaiketvirtfinalio etape būtų panaikinti.

A.Conte retai išnyksta iš Italijossporto dienraščių pirmųjų puslapiųne tik dėl iškovojimų, bet ir dėl “už-kulisinės” veiklos. Prieš dvejus metusjo treniruota komanda “Siena” įsivė-lė į lažybų skandalą ir sužaidė dvejasrungtynes iš anksto sutartais rezulta-tais su “Novaras” bei “Albinoleffe”komandomis. Italijos futbolo federa-cija išsiaiškino, kad A.Conte žinojoapie išankstinį susitarimą, bet nuty-lėjo. Tarptautinė futbolo federacijapraėjusį rudenį diskvalifikavo trenerįketuriems mėnesiams. Oficialiose rung-tynėse A.Conte negalėdavo priartėtiprie “Juventus” atsarginių žaidėjųsuolo. Bausmė baigėsi gruodį, nuo ta-da A.Conte vėl su komanda.

Stebuklo tikimybė“Juventus” žaidimo variklis And-

rea Pirlo žurnalistus bandė įtikinti,kad trijų įvarčių persvara dar nega-rantuoja galutinės pergalės. A.Pir-lo prisiminė skaudų atvejį, kai ats-tovavo komandai “Milan”. 2005metų Čempionų lygos finale “Mi-lan” žaidė su britų klubu “Liver-pool”. Po pirmo kėlinio “Milan”pirmavo 3:0, bet po pertraukos var-žovai išlygino rezultatą, o vėliau Ita-lijos klubas pralaimėjo finalą 11 mbaudinių serijoje.

“Futbolą žaidžiu gana ilgai, tadjau supratau, kad stebuklų kartaisbūna. Iki šiol prisimenu finalą su“Liverpool” klubu. Jis panaikinotrijų įvarčių skirtumą vos per kėli-nį, o “Celtic” tam turi visas rungty-nes. Mums pavojinga manyti, kadšioje poroje viskas jau nulemta”, -aiškino A.Pirlo.

Tačiau tiek “Celtic”, tiek “Valen-cia” susiduria su liūdna statistinetendencija. Per Čempionų lygos at-krintamųjų varžybų 21 metų istorijątik dviem klubams pavyko įveikti sa-vo varžovus, pralaimėjus pirmąsiasrungtynes namie. 1996 metų pusfi-nalyje Amsterdamo “Ajax” 0:1 su-klupo prieš Atėnų “Panathinaikos”,bet išvykoje varžovus nokautavo 3:0.2011 metais aštuntfinalyje Milano“Inter” taip pat 0:1 pralaimėjoMiuncheno “Bayern”, tačiau išvyko-je triumfavo 3:2.

Antra vertus, ne veltui sakoma,jog istorija kuriama tam, kad būtųperrašoma. •

Ispanai ir škotai bandys neigti tendencijas

A.Pirlo: “Futbolą žaidžiu gana ilgai, tad jau supratau, kad stebuklų kartais būna.”

ŽAIS ALBANIJOJE

Lietuvos futbolo rinktinė po pasau-lio čempionato atrankos dvikovossu Slovakija kovo 22-ąją keliaus įAlbaniją. Ten, Tiranoje, kovo 26-ąjąžais draugiškas rungtynes su šiosšalies rinktine. FIFA reitinge Alba-nija užima 71 vietą, Lietuva - 117-ąją. Per visą istoriją abi rinktinėstarpusavyje žaidė tris kartus, Lietu-va laimėjo du sykius. 1992 metųbirželį pasaulio čempionato atran-kos rungtynėse Tiranoje albanaišventė pergalę 1:0, bet po metų lie-tuviai Vilniuje pasiekė revanšą 3:1.2006 metų kovą rinktinės vėl susiti-ko Tiranoje per draugišką mačą.Lietuviai pirmieji praleido įvartį, ta-čiau po Manto Savėno ir Tomo Da-nilevičiaus smūgių laimėjo 2:1.

PASKELBĖ SNAIPERIUS

Lietuvos krepšinio lyga (LKL) pa-skelbė kovo 17 dieną Šiauliuosevyksiančio “Žvaigždžių dienos”renginio tritaškių metimų konkur-so dalyvius. Ten varžysis 13 dalyvių

- po vieną 12 klubų atstovą ir taik-liausią šiuo metu lygos tritaškinin-ką. Kauno “Žalgirio” garbę ginsMindaugas Kuzminskas, Vilniaus“Lietuvos rytas” turės du atstovus -klubas delegavo puolėją EimantąBendžių, papildomą kvietimą įkonkursą gavo gynėjas Janis Blū-mas, šį sezoną tritaškius metantis50 proc. taiklumu (19/38). “Prie-

nams” atstovaus Gediminas Oreli-kas, Klaipėdos “Neptūnui” - Ma-rius Runkauskas, Pasvalio “Pienožvaigždėms” - Gytis Sirutavičius,Utenos “Juventus” - Arvydas Če-pulis, “Šiauliams” - Klymas Arta-monovas, Panevėžio “Lietkabeliui”- Lukas Aukštikalnis, Kėdainių“Nevėžiui” - Tomas Černeckis,Kauno “LSU-Baltams” - Šarūnas

Vingelis, Vilniaus “Sakalams” - Žy-gimantas Šeštokas, “Palangai Trio-bet” - Evaldas Lengvinas.

KOPIJUOS NBA

Kovo 16 dieną Alytaus sporto rū-muose vyks krepšinio šventė, kuriateityje gali tapti Žvaigždžių savait-galiu, primenančiu Šiaurės Ameri-kos nacionalinės krepšinio asocia-cijos (NBA) rengiamas šventes.LKL Žvaigždžių diena šiemet ren-giama Šiauliuose, LMKL savošventę surengė Prienuose, o Regio-ninės krepšinio lygos (RKL) geriau-si krepšininkai rinkosi Anykščiuose.Ateityje galbūt visų lygų atstovairinksis į vieną renginį, kuris pri-mintų NBA Žvaigždžių savaitgalį.“Nusprendėme organizuoti rengi-nį, kuriame galėtų pasirodyti ge-riausi visų lygų krepšininkai. Alytu-je krepšinio gerbėjai išvys LMKL,NKL, RKL, NMKL, LMKAL irMKL atstovus. Vyks įprasti tritaš-kių, dėjimo į krepšį, estafečių kon-kursai, o pagrindiniu akcentu tapsmačas tarp Dzūkijos ir likusios Lie-

tuvos rinktinių”, - sakė krepšiniofederacijos vykdomasis direktoriusPaulius Motiejūnas.

NUSKRIAUDĖ TAUTIETĮ

Rumunijos futbolo pirmenybių 21ture susitiko du lietuviai - TirguŽiu “Panduri” su puolėju DeivyduMatulevičiumi namie priėmė “Vas-lui” su vartininku Vytautu Čer-niausku. “Panduri” nugalėjo 2:1, olietuvių dvikovą laimėjo D.Matule-vičius. Jis komandai pelnė abuįvarčius. 56 minutę D.Matulevičiuspasižymėjo tiksliu smūgiu galva.Netrukus “Vaslui” išlygino rezulta-tą, bet 79 minutę D.Matulevičiuspelnė pergalingą įvartį kurioziškojesituacijoje. V.Černiauskas mėginoišmušti kamuolį, tačiau pataikė į“Panduri” puolėją iš Lietuvos. Nuojo atšokęs kamuolys įskriejo į var-tus - 2:1. Po 21 turo “Panduri” turi41 tašką ir su Ploješčio “Astra” da-lijasi 2-3 vietomis. “Vaslui” surinko36 taškus ir žengia 5-as.

LŽ

Trumpai

J.Blūmas (kairėje) - taikliausias LKL tritaškininkas. / Romo Jurgaičio nuotrauka

Trijų įvarčių persvarą turinčio klubo “Juventus” lyderis A.Pirlo (kairėje) neskuba nurašyti “Celtic”. PA Wire/Scanpix nuotrauka

Sportas 152013 03 06Lietuvos žinios

SAULIUS RAMOŠKA

Jei ne sostinės valdininkai, 2005-ųjų pabaigoje iš sportininkų irsporto veteranų atėmę vienintelęsusibūrimų vietą, šių metų sausio29 dieną Vilniaus sporto muziejus

jau būtų šventęs dvidešimtmetį.

Vilniečiams pavyduKaune įsikūręs Lietuvos sporto

muziejus savo veiklą pradėjo 1991metų rugpjūčio 2-ąją. Nuo tada eks-ponatų kolekcija vis didėja. Tarpįvairiausių prizų puikuojasi ir di-džiulė Williamo Joneso taurė, kuriąlegendinis “Žalgiris” iškovojo 1986metais. Be daugybės prizų, muzieju-je sukaupta ir garsiausių sportinin-kų medalių, asmeninių daiktų.

2007-ųjų pabaigoje Klaipėdos kūnokultūros ir sporto skyriaus patalposeįsikūrė Sportininkų namai. Tuo pasirū-pino Klaipėdos miesto savivaldybė.Šiai tai kainavo apie 220 tūkst. litų.Sportininkų namai dažnai vadinamiSporto muziejumi, nes čia sukauptieksponatai liudija solidžią Klaipėdossporto istoriją. Šiais metais uostamies-čio Sportininkų namai atšventė penk-metį. Per tiek laiko sukaupta keli tūks-tančiai įvairiausių eksponatų, keliolikaitūkstančių žmonių surengta daugybėnemokamų ekskursijų ir renginių. Vi-sa tai daroma iš pagarbos sportui, jožmonėms, mūsų istorijai.

Dar vienas džiugus įvykis - 2009 me-tų gegužę Joniškyje duris atvėrė vienin-telis Lietuvoje krepšinio muziejus.

Sportui neabejingiems vilniečiamsminėti pavyzdžiai kelia pavydą. Jie pa-sijuto labai įskaudinti, kai 2005-ųjųpabaigoje sostinės savivaldybė likvi-davo Vilniaus sportininkų namus, okartu - ir Sporto muziejų su gausybeeksponatų. Sportininkų namai buvoįsikūrę sostinės senamiestyje 8 nume-riu pažymėtame name Ašmenos gat-vėje. Ramioje ir patogioje vietoje. Ta-čiau sostinės meras atėmė šią erdvę išgarbingos miesto visuomenės - iš ten

išprašyti Vilniaus sporto veteranai irolimpiečiai liko be namų.

Savivaldybei tuomet vadovavęs (irdabar vadovaujantis) Artūras Zuokaspažadėjo išsaugoti visus eksponatus.Tačiau muziejaus vedėjas VytautasGudelis buvo apgautas - didžioji ver-tingiausių eksponatų dalis dingo.

Dingo vertybėsVilniaus sportininkų namuose vei-

kęs Sporto muziejus savo veiklą ofi-cialiai pradėjo 1993 metų sausio 29dieną. Per 12 metų parengtos trysnuolatinės ekspozicijos, kurių pagrin-diniai akcentai - sostinės sportininkųpergalės olimpinėse žaidynėse. Taippat surengta daugiau nei 40 parodų,skirtų svarbiems sporto įvykiams beijuos įamžinusių fotografų darbams.

Vilniaus sporto muziejus užda-rytas 2005 metais. Jo įkūrėjui V.Gu-deliui skaudžiausia buvo dėl negai-lestingai sunaikintų ilgus metuskauptų vertybių.

Muziejaus patalpas perdavus savi-valdybės įmonei “Vilniaus festiva-liai”, didžiuliai stendai buvo sulau-

žyti, sukrauti į sunkvežimį ir išvežtiį sąvartyną. Eksponatus - taures,medalius, prizus, diplomus, knygas,olimpinių žaidynių plakatus ir kito-kį paveldą - apsiėmė saugoti Vilniaussavivaldybė, žadėdama greitai atkur-ti Sporto muziejų.

Taip muziejaus ekspozicija ir gau-sūs sportinių eksponatų rinkiniai at-sidūrė sandėlyje. V.Gudelis tikėjo,kad visa tai patikimai saugoma. Ta-čiau kai apsilankė saugykloje, jam pa-rodė tik supakuotas sportininkų ap-rangas. Tąkart olimpinis čempionasplaukikas Robertas Žulpa panoro su-

sigrąžinti muziejui paskolintus savomedalius, kurie... mėtėsi Sporto sky-riaus vedėjo stalčiuose. “Patikimai”saugomų trofėjų olimpinis čempio-nas iškart neatgavo, teko rašyti pa-reiškimą. O kai po dviejų savaičiųR.Žulpa atėjo atsiimti medalių, atga-vo tik dalį - kiti buvo dingę be pėdsa-kų. Dabar nebeįmanoma surasti ga-lų, nes savivaldybės darbuotojai, buvęatsakingi už eksponatų perėmimą irsaugojimą, senokai nebedirba. Ver-tybes daug metų kaupusiam V.Gude-liui dėl to labai skaudu. Tačiau jis ne-nuleidžia rankų - ir toliau renkaeksponatus tikėdamasis, kad vienądieną Vilniaus valdžia atsitokės ir pa-galiau suvoks, kad sostinei būtinas jossporto istorijos lobynas, o šiam būti-na pastogė.

Gėdų gėda“Muziejus turi Kaunas, Klaipė-

da, Joniškis, kiti Lietuvos miestai.Vilnius - ne. Gėdų gėda, - žodžiųnerinko meno žinovas, sporto isto-rikas ir kolekcininkas V.Gudelis. -Pribrendo laikas ir sostinei.”

Lietuvos sporto enciklopedijos re-dakcijos darbo grupės vadovas Zig-mas Motiekaitis išanalizavo sportoistorijos situaciją šalyje.

“Leidžiame sporto enciklopediją irakivaizdžiai matome, kaip mūsų mies-tuose ar rajonuose įamžinama sportoistorija, - sakė Z.Motiekaitis. - Manau,Vilniuje tiesiog privalo būti vieta, ku-rioje nuolatos veiktų sostinės sportopasiekimų ekspozicija ir į kurią būtųne gėda Vilniaus miesto vadovams at-vesti garbingų svečių. Ar daug Lietuvo-je yra vietų, kur galime parodyti turįtiek pasaulyje garsių sporto žmonių?

Kai tiek daug kalbame apie mūsų įvaiz-dį ir prestižą, solidžią ir įspūdingą sos-tinės sporto istoriją esame nustūmę įšoną. Turėdami tokį paveldą galėtumeparengti puikių ekspozicijų.”

Prašo patalpųTik kur eksponuoti? Klausimas, į

kurį iki šiol nėra atsakymo. V.Gude-lis dėkingas “Olifėjos” generaliniamdirektoriui Antanui Muraškai, ku-ris leidžia Lietuvos tautinio olimpi-nio komiteto (LTOK) kavinės patal-poje rengti ekspozicijas, skirtasolimpinėms žaidynėms. “Norisi,kad būtų galimybė demonstruoti darir medalius, knygas bei kitokią spor-to atributiką. Dabar tai neįmano-ma”, - kalbėjo V.Gudelis. Šiemet busminimas LTOK atkūrimo 25-metis.Ta proga V.Gudelis rengia parodą.Patalpas jai pažadėjo surasti LTOKOlimpinio švietimo direkcijos direk-torius Algimantas Gudiškis. Tik kurpaskui, pasibaigus parodai, reikėsdėti eksponatus?

“Reikia patalpų, kuriose būtųnuolatinė ekspozicija, kuriose tu-rėtume galimybę rengti parodas”, -sostinės savivaldybei žinią siuntėZ.Motiekaitis.

Buvo pažadėta menė24 metus LTOK vadovavęs Artūras

Poviliūnas tos pačios nuomonės - spor-to istorijos muziejus Vilniui būtinas.

“Anksčiau apie tai kalbėjome su švie-saus atminimo Algirdu Brazausku. Be-veik buvome sutarę, kad viena Valdovųrūmų menė bus skirta muziejui, ekspo-natuose žmonės matytų didžiausiussostinės sportininkų laimėjimus olimpi-nėse žaidynėse, pasaulio ir Europosčempionatuose, - sakė praėjusių metųspalį iš LTOK prezidento posto pasit-raukęs A.Poviliūnas. - Bet viskas nutilo.Todėl itin skaudu dėl V.Gudelio, kurisyra didelis sporto entuziastas, Lietuvossporto žurnalistų federacijos narys ir tu-ri sukaupęs unikalią kolekciją. Jam daugbuvo žadėta, bet kas iš to.”

Apie netesėtus pažadus kalbėjo irZ.Motiekaitis. Jis patvirtino, jog Šeški-nėje statomame (statytame?) stadionepo tribūnomis tarp kavinių ir įvairiųparduotuvių buvo numatyta vieta irVilniaus sporto muziejui. Netgi žadėtaV.Gudeliui skirti atskirą darbo kamba-rį. Tačiau nacionalinis stadionas palai-dotas tūkstantmečio statybose. Šiukštu,kad toks likimas neištiktų ir šiame ra-šinyje aptariamo objekto. •

Sostinės valdžia spjovė į sporto istorijąKai kiti Lietuvos miestai savo sporto garsenybėms surado pastogę, kai rūpinosi ir tebesirūpina čempionų paveldu, sostinės savivaldybė pasielgė priešingai. Ji likvidavo Vilniaus sportininkų namus ir juose veikusį Sporto muziejų.

Olimpinio čempiono R.Žulpos medaliai mėtėsi sostinės savivalybės Sporto skyriaus

vedėjo stalčiuose - iš “patikimai” saugotų trofėjų plaukikas atgavo tik dalį, kiti buvo dingę.

Legendinis Arvydas Sabonis apžiūri V.Gudelio parengtą parodą “Lietuvos krepšiniui 90”, kuri apkeliavo didžiuosius mūsų krašto miestus. / Romo Jurgaičio nuotrauka

Vilniaus sporto muziejuje (kai jis dar veikė) prie stendų - dukart olimpinis čempionas Virgilijus Alekna ir muziejaus vedėjas V.Gudelis. / Eugenijaus Onaičio nuotrauka

VILNIAUS SPORTO MUZIEJUS• Įsikūręs Vilniaus sportininkų na-muose Vilniaus sporto muziejus(1991-2002) savo veiklą pradėjo1991 metų vasario 10 dieną paro-da “Nuo Paryžiaus iki Barselonos”.

• Muziejus oficialiai atidarytas1993 metų sausio 29 dieną, papil-džius jį parodomis apie 1992-ųjųAlbervilio ir Barselonos olimpinesžaidynes ir ekspozicijomis, skirto-mis Lietuvos krepšinio ir futbolo ju-biliejams.

• 1998 metų vasario 3 dieną ati-daryta paroda, skirta Lietuvos ledoritulio 75-mečiui, virto atskiru mu-ziejumi, veikusiu iki 2004-ųjų.

• Muziejus, be nuolatinės ekspozi-cijos, surengė 40 parodų, skirtųLTOK veiklai, olimpinėms žaidynėmsir pasaulio lietuvių žaidynėms, Lietu-vos krepšinio ir futbolo jubiliejams.Visos buvo eksponuotos ir Kaune,Klaipėdoje bei Šiauliuose.

• 2005 metų gruodžio 15 dienąatidaryta paskutinė paroda “Gelbė-ti nuo užmaršties”.

• Muziejus veikė iki 2005-ųjų pa-baigos, kol Vilniaus miesto savival-dybė likvidavo Vilniaus sportininkųnamus (Ašmenos g. 8).

• Muziejaus vadovai: vienas jo ini-ciatorių ir steigėjų Vytautas Gude-lis (1991-1993, 1998-2005), Ma-rius Paplauskas (1993-1998).

NAMAI, PATALPOS

NUOMOJA

PARDUODA

Gyvenamąjį 77 kv. m namą Anykščių rajo-ne, Troškūnuose (yra 3354 kv. m sklypas,kaina - 15 000 Lt). Tel.: 8 655 72 520, (8 381) 77 026.

SODYBOS, SKLYPAI

PARDUODA

12 a namų valdos sklypą S.Vorotinskio g.,Vilniuje (10 km nuo centro, yra elektra,geras susisiekimas, naujas vienbučių na-mų kvartalas, 1 a kaina - 7000 Lt). Vilnius, tel. 8 682 46 203.

12 a namų valdos sklypą Vilniuje, Antakal-nio sen., Rokantiškių g. (7 km iki centro,kaina - 125 000 Lt). Tel. 8 656 17 413.

PASLAUGOS

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.Vilnius, tel. 8 689 16 300.

Prijungia, taiso automatines skalbykles.Konsultuoja įsigyjant naują, naudotą arbasu transportavimo defektais. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

AUTOMOBILIŲ REMONTASKokybiškai iš odos ir veliūro siuvu auto-mobilių sėdynių užvalkalus. Taisau, keičiusuplyšusius salonų, sėdynių apmušalus.Tel.: 8 676 34 662, (8 5) 231 8014.

BUITINĖ TECHNIKAPARDUODA

Naudotą DVD ir televizorių (2 vienamePDV-T990 už pusę kainos (300 Lt)). Vilnius, tel. 8 604 23 434.

MEDICINOS PASLAUGOSTeismo medicinos profesorius konsultuo-ja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę,sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550,8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

STATYBA IR REMONTAS

Ekologiški buitiniai vandens minkštinimoįrenginiai „AntiCa“. Parduoda, montuoja, suteikia garantiją. Vilnius, tel. 8 687 73 616.

Dažau, glaistau, tinkuoju, tapetuoju, klojugrindis, šiltinu pastatus, atlieku kitus re-monto darbus. Turiu 20 metų darbopatirtį. Tel. 8 663 75 794.

IEŠKO DARBO

42 metų vyras - apsaugos darbuotojo dar-bo. Vilnius, tel. 8 604 23 434.

ĮVAIRŪS

Parduodu suomišką akmenų rinktuvą (5 metrų, kaina - 7500 Lt), ZIL-130 supuspriekabe, naują vienfazį 525 l pienošaldytuvą (kaina - 7000 Lt), JAZ-204 variklįpo kapitalinio remonto (kaina - 1800 Lt),dyzelinį „Mercedes Benz 240“ variklį (kaina - 600 Lt). Tel.: 8 655 72 520, (8 381) 77 026.

PRANEŠIMAILikviduojama UAB „Emilife“, į. k.300145785, buveinė: Taikos g. 146-2,Vilnius, duomenys saugomi VĮ Registrųcentras. Užs. LM-2339

Š. m. kovo 16 d. (šeštadienį) 10.00 val. Vil-niaus miesto savivaldybės Tarybos salėje(Konstitucijos pr. 3, Vilnius) šaukiamaTvarkos ir teisingumo jaunimo lygos eili-nė ataskaitinė konferencija. Užs. R-143

2013 m. kovo 20 d. nuo 10.00 val. bustikslinamos žemės sklypo, esančio Vilniaus r. sav., Dusinėnų k. (kadastrinisNr. 4177/0100:301) ribos ir atliekami kadastriniai matavimai, žemės sklypo savininkas Irena Čižikienė. Kviečiame be-siribojančių žemės sklypų, kad. Nr.:4177/0100:83, ir kad. Nr. 4177/0100:303savininkus, atvykti dalyvauti ženklinime.Darbus vykdys IĮ „APLANAS“, Laisvės pr.60-1005, Vilnius, tel. 8 675 34 554, el. p.: info@aplanas.lt. Užs. R-142

2013 03 06Lietuvos žinios16 Klasifikuoti skelbimai

IŠNUOMOJAMOS ADMINISTRACINĖS

PATALPOSVilniuje, Žvėryne, Vykinto g.:

IV aukšte - 168 kv. m bendro ploto.Kabinetų plotai nuo 12 iki 51 kv. metrų.Galima naudoti atskirus kabinetus.

Kaina: 20,00 Lt + PVM už 1 kv. metrą.Privalumai: • nemokamas automobilių parkavimas,• maži komunaliniai mokesčiai.

Teirautis:mob. tel. +370 686 85 253, Kęstutis.

Informacija apie priimtą atrankos išvadą dėl planuojamos UAB „Zenergija“ biodujų jėgainės poveikio aplinkai vertinimo

Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: UAB „Zenergija“, Radviliškio r., Pakirkšnio k., Draugystėsg. 1, adresas korespondencijai: Ozo g. 10A, LT-08200 Vilnius, tel. 8 611 55 432, faks. (8 5) 242 6311.

Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas ir adresas: šilumos ir elektros energijos gamyba išbiodujų, susidarančių kukurūzų siloso bei kiaulių mėšlo fermentacijos metu Rupinskų k., Kazitiš-kio sen., Ignalinos r. sav.

Atsakingos institucijos - Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) priimta atran-kos išvada (2013 03 01 raštas Nr. (5.1)-s-465) - poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

Išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima UAB „Zenergija“ Vilniaus biure, Ozo g. 10A, LT-08200 Vilnius, tel. 8 611 55 432.

Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą teikti Utenos RAAD, Metalo g. 11, LT-28217 Utena, tel. (8 389) 68 784, el. p.: utena@urd.am.lt, per 20 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo dienos.

Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima Utenos RAAD, Metalo g. 11,LT-28217 Utena, tel. (8 389) 68 784, el. p.: utena@urd.am.lt, arba UAB „COWI Lietuva“ aplinkosau-gos skyriuje, Ukmergės g. 369A, 8 a., LT-12142 Vilnius, tel. (8 5) 210 7558, faks. (8 5) 212 4777,el. p.: daba@cowi.lt per 10 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo dienos. Užs. R-139

Parduodami BUAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“priklausantys nekilnojamojo turto kompleksai:1. Obenių sk. 2A, Elektrėnai, už ne mažesnę kaip 227 588 Lt dydžio sumą;2. Obenių sk. 6, Elektrėnai, už ne mažesnę kaip 552 713 Lt dydžio sumą.Pasiūlymai renkami iki 2013 03 28.Daugiau informacijos: UAB „Admivita“, Jogailos g. 7, Vilnius, tel. Nr. 8 686 88 884. Užs. LM-2333

DĖL KREDITO UNIJOS „LAIKINOSIOS SOSTINĖS KREDITAS“ EILINIO VISUOTINIO NARIŲ SUSIRINKIMO

Pranešame, kad kovo 22 d. 15.00 val. vyks eilinis visuotinis narių susirinkimas adresu: Savanorių pr. 135, Kaunas.

Jei kvorumo nebus, pakartotinis eilinis visuotinis narių susirinkimas bus šaukiamas 2013 m. kovo 29 d. 15.00 val.

Unijos eilinio visuotinio narių susirinkimo darbotvarkė:

Kredito unijos „Laikinosios sostinės kreditas“ nariai savo nuomonę susirinkimo darbotvar-kėje numatytais klausimais gali išreikšti raštu iš anksto. Su susirinkimo dokumentais susipa-žinti ir išankstinio balsavimo raštu biuletenius galima gauti kredito unijoje „Laikinosios sos-tinės kreditas“ adresu: Savanorių pr. 135, Kaunas. Užs. LM-2334

1. Valdybos narių rinkimas;2. Valdybos pirmininko rinkimas;3. Paskolų komiteto narių rinkimas;4. Paskolų komiteto npirmininko rinkimas;5. Stebėtojų tarybos narių rinkimas;6. Stebėtojų tarybos pirmininko rinkimas;7. Audito įmonės rinkimas;8. Atlyginimo audito įmonei nustatymas;9. Metinės pajamų ir išlaidų sąmatos tvirtinimas;

10. Metinių finansinių ataskatų rinkinio tvirtinimas;11. Nutarimas dėl nuostolių atlyginimo tvarkos;12. Stebėtojų tarybos metinės ataskaitos tvirtinimas;13. Valdybos metinės ataskaitos tvirtinimas;14. Paskolų komiteto metinės ataskaitos tvirti-nimas;15. Vidaus audito tarnybos metinės ataskaitostvirtinimas;16. Svarstymas dėl įstojimo į Centinę kredito uniją.

2013 m. kovo 18 d., pirmadienį, 16 val. 00 min. šaukiamas bankrutavusios UAB „Apdailos grupė“ kreditorių susirinkimas.

Susirinkimas vyks adresu: Lvovo g. 25, Vilnius.

Įvyksiančio kreditorių susirinkimo darbotvarkė:

Ši darbotvarkė galioja ir pakartotiniame susirinkime, kuris, neįvykus 2013 m. kovo 18 d. kre-ditorių susirinkimui, įvyks 2013 m. kovo 19 d., antradienį, 16 val. 00 min., adresu: Lvovo g. 25,Vilnius. Užs. LM-2335

1. Bankroto administratoriaus ataskaitos tvirtinimas;2. Bankrutavusios UAB „Apdailos grupė“ 2009 m.,2010 m., 2011 m. ir 2012 m. metinių finansiniųataskaitų rinkinių tvirtinimas;

3. Reikalavimo teisių į debitorinius įsiskolinimusrealizavimo tvarkos nustatymas;4. Dėl bankrutavusios UAB „Apdailos grupė“ pa-baigos.

SV-11028

Renginiai 172013 03 06Lietuvos žinios

www.lzinios.lt

DRUSKININKAI V.Kudirkos g. 45 (8 313) 51 075, 8 685 47 526ELEKTRĖNAI Sodų g. 13-3 (8 528) 39 200GARGŽDAI Kvietinių g. 3 (8 46) 45 21 14, 8 686 21 345JONIŠKIS Statybininkų g. 2A-41 (8 426) 60 569KAIŠIADORYS Gedimino g. 59 (8 346) 51 378, 8 605 19 330KELMĖ Statybininkų g. 19 (8 427) 51657, 8 612 33 150KRETINGA Birutės g. 11 (8 445) 53 949, 8 687 12 779KURŠĖNAI J.Basanavičiaus g. 1 (8 41) 58 57 61LAZDIJAI Seinų g. 3 (8 318) 52 374, 52 375N.AKMENĖ Respublikos g. 7 (8 425) 56 588

PAKRUOJIS Kęstučio g. 8-3 (8 421) 61 704PLUNGĖ T.Vaižganto g. 27 (8 448) 72 418, 8 686 51 464RADVILIŠKIS S.Dariaus ir S.Girėno g. 30 (8 422) 53 451RADVILIŠKIS S.Dariaus ir S.Girėno g. 46 (8 422) 50 163, (8 682) 38 020ROKIŠKIS Nepriklausomybės a. 13 (8 458) 52 167, 8 656 76 207ŠAKIAI J.Basanavičiaus g. 67 8 612 97 522ŠIAULIAI Trakų g. 20 (8 41) 50 07 10, 50 07 11ŠIAULIAI P.Višinskio g. 26 (8 41) 59 15 50, 59 15 53ŠILALĖ Žemaitės g. 4-18 (8 449) 51 421, 8 652 84 47 1(2)ŠVENČIONYS Adutiškio g. 39 (8 387) 51 951, 8 655 13 833

LAIKRAŠČIO “LIETUVOS ŽINIOS” PRENUMERATA PRIIMAMA PRIVAČIOSE PLATINIMO TARNYBOSE:

Prenumeratos kainos

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams 27 Lt 80 Lt 160 Lt 319 LtØmonòms 45 Lt 135 Lt 250 Lt 499 Lt

Prenumeratos kainos be pirmadienio

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams: 21 Lt 62 Lt 124 Lt 247 LtJuridiniams asmenims: 36 Lt 108 Lt 216 Lt 399 Lt

Vienos dienos prenumerata (bet kuri savaitòs diena)

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams ir juridiniams asmenims: 8 Lt 21 Lt 42 Lt 84 Lt

PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURE: VILNIUS Vykinto g. 14 (8 5) 249 2163

Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888. http://uzsakymai.lzinios.lt/prenumerata.phpPrenumeruojant AB Lietuvos pašto ir UAB “Lietuvos ryto” skyriuose taikomasaptarnavimo mokestis. Telefonas pasiteirauti (8 5) 2743777.

VILNIUSVDA GALERIJA “AKADEMIJA”Prano Griušio tapybos paroda “Mano naujoji mūza”. Veiks iki kovo 16 d.VILNIAUS ROTUŠĖSūduvos regiono menininkų paroda “Vilnius -vartai į Sūduvą 2013”. Veiks iki kovo 22 d.ŠV. JONO GATVĖS GALERIJA

Sūduvos regiono menininkų paroda “Vilnius - vartai į Sūduvą 2013”. Veiks iki kovo 22 d.LIETUVOS TEATRO, MUZIKOS IR KINO MUZIEJUSSūduvos regiono menininkų paroda “Vilnius - vartai į Sūduvą 2013”. Veiks iki kovo 22 d.VILNIAUS VAIKŲ IR JAUNIMO MENO GALERIJAParoda “Žvilgsnis į Sūduvą”. Veiks iki kovo 30 d.PROSPEKTO FOTOGRAFIJOS GALERIJAViliaus Jasinevičiaus jubiliejinė retrospektyvinė fotografijų paroda. Veiks iki kovo 9 d.GALERIJA “MENO NIŠA”Linos Zavadskės ir Mariaus Zavadskio paroda “Vaisiai ir daržovės”. Veiks iki kovo 15 d.GALERIJA “ARKA”Tapybos paroda “Stopkadras 2013”. Veiks iki kovo 9 d.Onos Pučkoriūtės-Baliulevičienės ir Bronislavo Ba-liulevičiaus (1932-2009) jubiliejinė keramikos dar-bų paroda “Tik akimirka”. Veiks iki kovo 9 d.LIETUVOS NAIONALINĖS UNESCO KOMISIJOS GALERIJAFotografijų paroda “Misija Sibiras ‘12”. VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAIKlubo “Fotokablys” paroda “29”. Veiks iki kovo 15 d.ŠIUOLAIKINIO MENO CENTRASParoda “Didesnio dalis. Lietuvos šiuolaikinis menas”Annos Jermolaewos ir Audronės Vaupšienės paroda “Lyg ir grįžimas namo”. Veiks iki kovo 17 d.VDA TEKSTILĖS GALERIJA “ARTIFEX”VDA Tekstilės katedros trečio kurso studenčiųbendra paroda “Atvirai”. Veiks iki kovo 9 d.VILNIAUS CENTRINIS PAŠTASAtvirukų ir nuotraukų paroda “Tiltai Lietuvos geležinkeliuose”. Veiks iki kovo 9 d.LIETUVOS NACIONALINIS MUZIEJUS. NAUJASIS ARSENALASParoda “Lietuvių švietimo draugija “Rytas”. Veiks iki kovo 17 d.Lietuvos istorijos ir etnografijos ekspozicijaTAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUSParoda “Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europos paveldo klodai”Paroda “Secesijos mada” iš Aleksandro Vasiljevokolekcijos. Veiks iki spalio 31 d.

KAUNASKAUNO FOTOGRAFIJOS GALERIJAAlvydo Lukio retrospektyvinė paroda “Žingsniai”.Veiks iki kovo 17 d.A.ŽMUIDZINAVIČIAUS KŪRINIŲ IR RINKINIŲMUZIEJUSAušros Barzdukaitės-Vaitkūnienės paroda “4Istorijos”. Veiks iki kovo 24 d.GALERIJA “AUKSO PJŪVIS”Rimvydo Jankausko-Kampo ir Rolando Karaliaus tapybos paroda, tęsianti jau trečius metus vykdomąprojektą - parodų ciklą “Duetai”. Veiks iki kovo 22 d.Živilės Navikaitės stiklo papuošalų paroda “Angelųmedžioklė”. Veiks iki kovo 15 d.GALERIJA “KAUNO LANGAS”Sauliaus Treinio juvelyrikos paroda “Organiška”.Veiks iki kovo 12 d.M.ŽILINSKO DAILĖS GALERIJAKazimiero Žoromskio (1913-2004) paroda “Spalvos virpėjimas”. Veiks iki kovo 31 d.Pakeista ir atnaujinta XVI-XVIII a. Italijos dailės ekspozicijaKAUNO APSKRITIES VIEŠOJI BIBLIOTEKA, KAUNO VALSTYBINĖ FILHARMONIJA,“GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRASKauno dailininkų klubų “Sfinksas” ir “Meno sparnai”dailės darbų paroda “Atgimimas”. Veiks iki kovo 16 d.NACIONALINIS KAUNO DRAMOS TEATRASVytauto Pletkaus fotografijų paroda “Tiltai”. Veiksiki kovo 18 d.

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS GALERIJAPersonalinė Evaldo Bernoto piešinio bei metalo plas-tikos paroda “Kalbantys daiktai”. Veiks iki kovo 31 d.KLAIPĖDOS KULTŪRŲ KOMUNIKACIJŲ CENTRASAtrankinė paroda į Jaunųjų Europos kūrėjų2013/2015 metų bienalę. Veiks iki kovo 24 d.Paroda “JCE laureatai 2012”. Veiks iki kovo 24 d.Adolfo Meko (1925-2011) gyvenimo ir kūrybosretrospektyva. Veiks iki kovo 24 d.

ŠIAULIAIŠIAULIŲ DAILĖS GALERIJAStanislovo Žvirgždo fotografijų paroda “Lietuviškipeizažai”. Veiks iki kovo 11 d.Xaviero Gregoire (Paryžius) grafikos kūrinių paroda. Veiks iki kovo 11 d.Vytenio Rimkaus satyrinių sienlaikraščių paroda“Sienlaikraščių epocha”. Veiks iki kovo 11 d.ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRO RĖKYVOS SKYRIUSSimono Daukanto gimnazijos moksleivių kūrybosdarbų paroda “Buvau, esu ir būsiu čia”. Veiks iki kovo 12 d.LAIPTŲ GALERIJAMindaugo Šnipo skulptūrų paroda. Veiks iki kovo 14 d.

PANEVĖŽYSPANEVĖŽIO DAILĖS GALERIJA“Start Art” grupės (Islandija) paroda “Cronnotopologija”. Veiks iki kovo 10 d.GALERIJA XXDianos Rudokienės tapybos paroda “Tapatybė”.Veiks iki kovo 6 d.FOTOGRAFIJOS GALERIJAAleksandros Soldotovos fotografijų paroda “Erdvės struktūra”. Veiks iki kovo 17 d.

VILNIUSLIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA6 d. 19 val. Koncertuoja Lietuvos kamerinis orkestras ir solistas, ir dirigentas Maksimas Rysanovas (altas, Ukraina, Didžioji Britanija)9 d. 19 val. Koncertuoja Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir Natalia Trull (fortepijonas,Rusija). Dirigentas Robertas ŠervenikasVILNIAUS KONGRESŲ RŪMAI9 d. 12 val. Koncertas “Vėjo laiškai”. Dalyvauja Vilniaus teatro “Lėlė” aktoriai ir Lietuvos valstybinissimfoninis orkestras. Dirigetas Ričardas ŠumilaVILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAI8 d. 18 val. Koncertas iš ciklo “Agata gyvai”. Dalyvauja džiazo kvintetas “Kaf kaf”ŠV. KOTRYNOS BAŽNYČIA8 d. 19 val. Koncertuoja Vilniaus choras “Jauna muzika”,Indrė Jurgelevičiūtė (džiazo vokalas), Nora Petročenko (mecosopranas), Rima Chačaturian(fortepijonas). Dirigentas Erikas Westbergas (Švedija)KONCERTŲ SALĖ PIANO.LT7 d. 19 val. Koncertas “Barokas be perukų”. Dalyvauja Karolina Glinskaitė (sopranas), Silvija Pankūnatė (vokalas) ir Vytis Smolskas (fortepijonas)MUZIKINIS TEATRAS IR KLUBAS “NEW YORK CLUB”7 d. 19 val. Gyvo garso muzikinė išpažintis “Kartokite: myliu”9 d. 19 val. Koncertuoja Rusijos roko grupė “Orkestras” su Svetlana SurganovaVILNIAUS PRAMOGŲ ARENA7 d. 19 val. Koncertuoja grupė “Gregorian”8 d. 20 val. Koncertuoja grupė “Mašina Vremeni”KLUBAS “BRODVĖJUS”8 d. 20 val. Česlovo Gabalio ir grupės “Pelenai”koncertasKAUNASKAUNO VALSTYBINĖ FILHARMONIJA6 d. 18 val. Mažojoje salėje. Kamerinės muzikos va-karas. Dalyvauja Ieva Pranskutė (smuikas, Austrija)ir Inga Vyšniauskaitė (fortepijonas, Austrija)8 d. 18 val. Koncertas “Barokas be perukų”. Daly-

vauja Karolina Glinskaitė (sopranas), Silvija Pankū-naitė (vokalas) ir Vytis Smolskas (fortepijonas)KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS6 d. 18 val. Vytauto Šapranausko “Juodojo humoroturas” per Lietuvą8 d. 18 val. Ovidijaus Vyšniausko ir grupės koncertasKAUNO “ŽALGIRIO” ARENA8 d. 20 val. Laimos Vaikulės ir Kauno miesto simfo-ninio orkestro koncertasM.K.ČIURLIONIO NAMAI7 d. 17 val. Česlovo Stonio kompozicija “Amžinai,amžinai neramus” (Paulius Širvys - eilėse, dainose,prisiminimuose). Dalyvauja Česlovas Stonys (akto-rius), Saulius Sipaitis (aktorius) ir Pranas Zaremba(operos solistas).

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ7 d. 18 val. Koncertuoja styginių kvartetas “ArtVio”,Indrė Baikštytė (fortepijonas) ir Aistė Bružaitė(kanklės)KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI8 d. 18 val. Ansamblio “Jonis” šventinis koncertas“Tavo širdies šypsena”KLAIPĖDOS “ŠVYTURIO” ARENA7 d. 19 val. Miuziklas “Muzikos garsai”8 d. 20 val. Koncertuoja grupė “Gregorian”KLAIPĖDOS ETNOKULTŪROS CENTRAS8 d. 17 val. Tradicinių giedojimų vakaras “Krikštu nuplauti”

ŠIAULIAIKONCERTŲ SALĖ “SAULĖ”7 d. 18 val. “Moteris Saulė 2012” rinkimai ir gyvo garso koncertas “Hit paradas”ŠIAULIŲ ARENA8 d. 19 val. Stasio Povilaičio jubiliejinis koncertas“50 metų scenoje”ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS7 d. 18 val. Pauliaus Stalionio koncertas “20 metųkūrybiniam kely”8 d. 17 val. “Santarvės” vidurinės mokyklos šokiųbūrelio “Peremenka” 10 metų jubiliejaus koncertasŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRO AKLŲJŲ IR SILPNAREGIŲ SKYRIUS8 d. 18.30 val. Šventinis koncertas “Pasveikinta būk,Lietuva”. Dalyvauja Šiaulių kultūros centro liaudiškų šokių ansamblis “Kalatinis”ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRO RĖKYVOS SKYRIUS8 d. 18 val. Koncertas “Lyg upės tekėjimas lėtas”.Dalyvauja Kelmės rajono Mockaičių liaudiškos muzikos kapela ir Šiaulių kultūros centro Rėkyvosskyriaus kapela “Rėkyva”

PANEVĖŽYSPANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI8 d. 18 val. Muzikinis teatralizuotas projektas “Čigonų baronas”8 d. 18 val. Renginių salėje. Vakaronė “Pasveikinkimmoteris”. Dalyvauja Irena Ulvydaitė ir grupė “Vaivoras”PANEVĖŽIO “CIDO” ARENA8 d. 19 val. Gyčio Paškevičiaus koncertas, skirtasTarptautinei moters dienaiPALANGAMUZIKOS KLUBAS “VANDENIS”8 d. 21 val. Koncertuoja vyrų vokalinė grupė “Quorum”DRUSKININKAI“DRUSKININKŲ KOLONADA”8 d. 21 val. Koncertas “Pasikalbėkime apie meilę...”UTENAUTENOS DAUGIAFUNKCINIS SPORTO KOMPLEKSAS7 d. 18 val. Vytauto Šapranausko “Juodojo humoroturas” per Lietuvą

Parodos Koncertai

M.Rysanovas kovo 6 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje.

2013 03 06Lietuvos žinios18 TV programos

VILNIUSFORUM CINEMAS AKROPOLIS“Mama” - 11.15, 13.30, 15.45, 18.15, 20.45 val.“Šalutinis poveikis” - 14.30, 16.45, 19, 21.15 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 15.30, 18.30, 21 val.“Sniego karalienė” (3D) - 13.45, 18 val.“Sniego karalienė” - 10.45, 16 val.“Sniego karalienė” (3D, rusų kalba) - 11.45 val.“Aukšta klasė” - 17.45 val.“Saugus prieglobstis” - 11.30, 14, 16.30, 19.15,21.40 val.“Valentinas vienas” - 13.15, 16.15, 18.45, 21.30 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 11, 15.15,19.45 val.“Gimę mylėti” - 20.30 val.“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 13, 17.30, 21.50 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 10.30, 12.45 val.“Ana Karenina” - 15, 20.15 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -12.15 val.“Ralfas Griovėjas” - 11.45 val.FORUM CINEMAS VINGIS“Ką išdarinėja vyrai” - 14.15, 19.30, 22 val.“Šalutinis poveikis” - 12.30, 15.20, 18.20, 20.45 val.

“Mama” - 12, 14.30, 16.45, 19.10, 21.40 val.“Hičkokas” - 19.20 val.“Sniego karalienė” (3D) - 13.40, 18 val.“Sniego karalienė” - 11.20, 16 val.“Aukšta klasė” - 21.15 val.“Saugus prieglobstis” - 11.40, 16.45, 18.40, 21.20 val.“Linkolnas” - 15.10, 18.10, 21.40 val.“Gimę mylėti” - 20.15 val.“Valentinas vienas” - 11.20, 13.40, 16, 18.40, 21.20 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 13.50, 16.40,22 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 11, 13.20, 15.40 val.“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 14.10, 19 val.“Ana Karenina” - 16.20, 21 val.

“Ištrūkęs Džango” - 20.45 val.“Pi gyvenimas” - 15.15 val.“Vargdieniai” - 18 val.“Argo” - 15.30, 18.15 val.SKALVIJA“Saulutės” - 21.10 val.“Faktas” - 17 val.

“7 dienos Havanoje” - 18.40 val.PASAKA“Medžioklė” - 19.30 val.“7 dienos Havanoje” - 20 val.“Kasdieną vis pirmyn į šviesą” - 18 val.“Gulbė” - 21 val.“Gimusios kentėti” - 17.30 val.OZO KINO SALĖ“Narcizas” - 18 val.“Bandymas išsiaiškinti” - 16 val.“Meninykai” - 17 val.MULTIKINO“Saugus prieglobstis” - 16.15, 18.45, 21.15 val.

“Šalutinis poveikis” - 14.45, 17, 19.15, 21.30 val.“Mama” - 15.15, 17.30, 19.45, 22 val.“Ką išdarinėja vyrai” - 16, 18, 20, 22 val.“Sniego karalienė” (3D) - 11, 13, 15, 16.30 val.“Sniego karalienė” - 10, 12, 14 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 17.45, 19.45,22 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 10.15, 12.30 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -10.30, 13 val.“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 15.45 val.“Valentinas vienas” - 17.15, 19.30, 21.45 val.“Ana Karenina” - 18.30 val.“Ištrūkęs Džango” - 15 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.15, 12.45 val.“Ralfas Griovėjas” - 10.15, 12.45 val.

KAUNASCINAMON“Mama” - 13.05, 15.15, 17.30, 19.45, 22 val.“Šalutinis poveikis” - 21.15 val.“Ką išdarinėja vyrai” - 20.45, 22.15 val.“Sniego karalienė” (3D) - 10.45, 12.45, 15 val.

“Sniego karalienė” - 12.15, 14.30, 16.25, 18 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -12, 18.45 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 16.30, 20 val.“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 11.30 val.“Ana Karenina” - 15.30 val.“Valentinas vienas” - 14.15, 17, 18.30, 19.15, 21.30 val.“Tyli naktis” - 13.30 val.“Ralfas Griovėjas” - 10.55 val.FORUM CINEMAS“Ką išdarinėja vyrai” - 17, 19, 21.45 val.“Mama” - 11.30, 13.45, 16, 18.30, 20.45 val.“Šalutinis poveikis” - 14.45, 19.15, 21.30 val.“Hičkokas” - 18.15 val.“Pašėlę pirmieji metai” - 17.50 val.“Sniego karalienė” (3D) - 14.15, 16.45 val.“Sniego karalienė” - 10.45 val.“Aukšta klasė” - 15.45 val.“Saugus prieglobstis” - 11, 13.30, 16.15, 18.40, 21 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 15.30, 20.15 val.“Linkolnas” - 12.45, 21.15 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 10.15, 12.30 val.

“Ana Karenina” - 11.45 val.“Valentinas vienas” - 13, 15.15, 18, 20.30 val.

KLAIPĖDAFORUM CINEMAS“Ką išdarinėja vyrai” - 12, 14.15, 16.30, 19, 21 val.“Mama” - 14.30, 16.45, 19.15, 21.30 val.“Sniego karalienė” (3D) - 14.45 val.“Sniego karalienė” - 12.30, 17 val.“Sniego karalienė” (3D, rusų kalba) - 10.30 val.“Aukšta klasė” - 10.45, 21.15 val.“Saugus prieglobstis” - 21.45 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 10.15, 13 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 16.10, 18.15,20.30 val.“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 18.45 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -16 val.“Valentinas vienas” - 11.30, 13.45, 15.30, 18, 20.45 val.

“Ana Karenina” - 13.15, 18.30 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS“Ką išdarinėja vyrai?” - 11.45, 14.15, 16.30, 18.50,21.30 val.“Šalutinis poveikis” - 13.40, 16, 18.30, 21 val.“Sniego karalienė” (3D) - 12.30, 14.45 val.“Sniego karalienė” - 10.30 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -15.15 val.“Valentinas vienas” - 12.45, 16.45, 19.15, 21.45 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 15.45, 18.15,20.30 val.“Ana Karenina” - 18 val.“Ralfas Griovėjas” - 13.15 val.“Skrydis” - 20.45 val.ATLANTIS CINEMASDOLBY DIGITAL 3D“Žuviukas Nemo” (3D) - 10 val.“Valentinas vienas” - 15.10, 17 val.“Sniego karalienė” (3D) - 13.35 val.“Sniego karalienė” - 12 val.“Saugus prieglobstis” - 19 val.“Šalutinis poveikis” - 21.10 val.I SALĖ

“Legendos susivienija” - 11 val.“Pi gyvenimas” - 15.30 val.“Skrydis” - 13, 18 val.“Taikinys Nr. 1” - 20.30 val.

PANEVĖŽYSFORUM CINEMAS BABILONAS“Ką išdarinėja vyrai” - 16.10, 18.40, 21.10 val.“Sniego karalienė” (3D) - 12.20, 14.30 val.“Valentinas vienas” - 14, 16.40, 19.10, 21.40 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 13.20, 18.20,20.40 val.“Ana Karenina” - 15.30 val.

VILNIUSNACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS7 d. 18.30 val. “Karmen”8 d. 18.30 val. “Romeo ir Džuljeta”NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS6 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Bunkeris”7 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Meistras ir Margarita”JAUNIMO TEATRAS7 d. 18 val. “Patriotai”8 d. 18 val. “Kapinių klubas”Salė 99

6 d. 18 val. “Jis ir Ji”RUSŲ DRAMOS TEATRAS6 d. 19 val. “Idioteatras”. “Boing-Boing”8 d. 18 val. “Ana Karenina”VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS6 d. 18.30 val. “Belaukiant Godo”7 d. 18.30 val. “Madagaskaras”8 d. 18.30 val. “Damos vizitas”VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ”Didžioji salė7 d. 18.30 val. “Teiresijo krūtys”8 d. 18.30 val. “Geležis ir sidabras”Mažoji salė9 d. 14 val. “Raudonkepurė”KEISTUOLIŲ TEATRAS6 d. 19 val. “Paskutiniai Brėmeno muzikantai”7 d. 19 val. “Mašininkai”

8 d. 19 val. “Pinokio kronikos”MENŲ SPAUSTUVĖ6 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Atviras ratas”.“Pabėgimas į Akropolį”7 d. 19 val. Juodojoje salėje. “Sibilė”8 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Nutolę toliai”8 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Aktorių ansamblis“Degam”. “Tetos”RAGANIUKĖS TEATRAS“DOMINO” TEATRAS6 d. 19 val. “Mano žmonos vyras”7 d. 19 val. “2 vyrai. 1 tiesa”8 d. 19 val. “Žirklės”VILNIAUS KAMERINIS TEATRAS8 d. 18.30 val. “Pasaulio virtuvė”OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS6 ir 7 d. 19 val. OKT studijoje. “Nuosprendis - metamorfozė”

KAUNASKAUNO DRAMOS TEATRAS6 d. 18 val. Ilgojoje salėje. “Palata”

6 d. 19 val. Rūtos salėje. “Gelbėkime meilę”7 d. 18 val. ir 8 d. 12 val. Rūtos salėje. “Jah”8 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Priežastys ir pasekmės”KAUNO MUZIKINIS TEATRAS6 d. 18 val. “Liučija di Lamermur”7 d. 18 val. “Grafaitė Marica”8 d. 18 val. “Notrdamo legenda”KAUNO KAMERINIS TEATRAS7 d. 18 val. “Be galo švelni žmogžudystė”8 d. 18 val. “Gargantiua ir Pantagriuelis”KAUNO TEATRO KLUBAS6 d. 19 val. “Pjesė prarastam balsui”8 d. 19 val. “Brendžio trims!”KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS7 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą”

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS8 d. 18.30 val. Koncertas “Moterų dainos”. Dalyvauja solistė Dalia KužmarskytėKLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI6 d. 19 val. Rusijos teatro ir kino žvaigždės. “Valentinų diena”7 d. 19 val. Klaipėdos pilies teatras. “Aš laukiu tavęs, mielasis”

ŠIAULIAIŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS

8 d. 18 val. “Skerdynių dievas”

PANEVĖŽYSJUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS8 d. 18 val. Mažojoje salėje. “Visi žmonės katinai”TEATRAS “MENAS”8 d. 18 val. “Persona”PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS8 d. 18 val. Grupės “El Fuego” ir Panevėžio muzikinio teatro simfoninio orkestro koncertas“Žodžiai gyvenimui...”

VILKAVIŠKISVILKAVIŠKIO KULTŪROS CENTRAS

6 d. 18 val. “Domino” teatras. “Striptizo ereliai”

ROKIŠKISROKIŠKIO KULTŪROS CENTRAS6 d. 15 val. Juozo Miltinio dramos teatras. “Anė iš Žaliastogių”

NAUJOJI AKMENĖNAUJOSIOS AKMENĖS KULTŪROS CENTRAS6 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Viskas apie vyrus”

TREČIADIENIS 6 D.

LRT televizija6.00 “Labas rytas, Lietuva”9.00 “Kobra 11” (k.) N-710.00 “Namelis prerijose” (k.)11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida12.20 Žinios12.30 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida13.00 LRT radijo žinios13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida14.00 LRT radijo žinios14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida14.40 Žinios15.00 “Namelis prerijose”16.00 “Kobra 11” N-717.00 “Senis” N-718.15 “Šiandien” (su vertimu į

gestų kalbą)18.45 “Komisaras Reksas” N-719.40 “Stilius”. Namai20.25 Loterija “Perlas”20.30 Panorama21.15 “Teisė žinoti”22.00 Loterija “Perlas”22.05 “Teisė žinoti”.

Laidos tęsinys22.15 “Ugnies tramdytojai”22.45 “Pergalės kaina”23.20 Vakaro žinios23.35 “Šnipai” N-70.35 “Senis” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa6.20 “Smalsutė Dora”6.50 “Tomas ir Džeris”7.20 “Kempiniukas

Plačiakelnis” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7

8.50 “24 valandos” (k.) N-79.45 “Būk mano meile!” (k.)10.40 “Kriminalistai” (k.) N-711.40 “Nuo... Iki...” (k.)12.55 “iKarli”13.25 “Kempiniukas Plačiakelnis”13.55 “Nerami tarnyba” N-715.00 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” N-716.00 “Būk mano meile!”17.00 “Labas vakaras, Lietuva”17.45 “24 valandos” N-718.45 Žinios19.30 “KK2” N-720.15 “Diagnozė: valdžia”21.30 “Dviračio šou”22.00 Žinios22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-722.35 Trileris “Užšalę” N-140.30 “Įstatymas ir tvarka” N-71.25 “4400” N-7

TV36.45 Teleparduotuvė7.00 “Simpsonai”7.30 “Diena”8.00 “Choras”9.00 “Meilės sūkuryje”10.00 “Naisių vasara”11.00 “Gyvenimo kryžkelės”12.00 “Prieš srovę”12.30 “Gormitai”13.00 “Ponas Jangas”13.30 “Mažylių nuotykiai”14.00 “Čipas ir Deilas skuba į

pagalbą”14.30 “Kempiniukas

Plačiakelnis”15.00 “Natalija”16.00 “Drąsi meilė”17.00 “Diena”. Tiesioginė

transliacija

17.40 “Simpsonai”18.10 “Be komentarų”18.45 TV3 žinios19.20 “Pamiršk mane”19.50 “Paslapčių namai”20.30 “Motina ir sūnus”21.00 “Moterys meluoja geriau”21.35 TV3 vakaro žinios22.00 “Vikingų loto”22.05 “Daktaras Hausas”23.05 “CSI Majamis”0.05 “Daktaras Hausas”1.05 “Firma”2.00 “Liudininkai”2.45 “Vilfredas”

BTV 6.29 Programa6.30 “Televitrina”7.00 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-78.00 “Užkalnio 5” (k.) N-79.00 “Juoko kovos” (k.) N-710.00 “Svotai” (k.) N-711.00 “Kalbame ir rodome” N-712.00 “Jūrų velniai” (k.) N-713.00 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-714.00 “Laukinis” (k.) N-715.00 “Raudonas dangus” N-716.00 “Ekstrasensai prieš

nusikaltėlius” N-717.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-718.00 Žinios18.25 “Laukinis” N-719.25 “Komikų klubas” N-720.00 Žinios20.25 “Pliusai minusai” N-720.30 “Taip. Ne”21.30 “Sąmokslo teorija” N-722.30 “Mentai” N-723.30 “Jūrų velniai” (k.) N-70.30 “Laukinis” (k.) N-71.30-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė”7.50 “Pirmykštė žemė” 8.15 “Garfildas” 8.40 “Ko-votojas Reksas” 9.05 “Draugai III” (k.) N-7 9.30 “Se-nosios Kristinos nutikimai” N-7 10.00 “Vaiperis” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 12.00 “Purpurinisdeimantas” N-7 13.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Te-leparduotuvė” 15.30 “Šunys patruliai” 16.30“Draugai III” N-7 17.00 “Auklė” 18.00 “DetektyvėRizoli” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas”N-7 21.00 Veiksmo f. “Gili žydra jūra” N-14 23.05Veiksmo f. “Ašmenys” N-14

LRT kultūra8.00 “Tara Dankan” 8.30 “Gimtoji žemė” 9.00 “La-bas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 Dok. f. “Tikra istorija.Tėvynės beieškant” (k.) 12.00 Dok. f. “Tikra istorija.Raudonasis baronas” (k.) 12.30 “Dar širdyje - nesutema” (k.) 13.05 Vienas eilėraštis 13.15 “Šnipai”N-7 14.10 “Lyderiai” 15.00 “Muzikos pasauliožvaigždės”. M.Teodorakio baleto “Graikas Zorba”fragmentai (k.) 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.)18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Rusų gatvė 18.15 “Giriųhorizontai” 18.45 “Emigrantai” 19.30 RašytojoHenriko Čigriejaus 80-mečiui. “Brydė. RašytojasH.A.Čigriejus” 20.00 “Vilniaus knygų mugė 2012”.H.A.Čigriejus 20.45 “Pagauk kampą” 21.10 “Atža-los” 22.00 “Savęs link”. Mineralų ir akmenų ener-getika 22.30 Komiškas vesternas “Japoniškas ves-ternas” N-14 0.00 Panorama (k.) 0.45 “Lietuvosšokių dešimtukas” (k.) 1.45 “Muzikos pasauliožvaigždės”. Pamėgtos dainos. Virgilijus Noreika irRobertino Loreti

TV6 6.00 “Paslapčių namai” 9.15 Teleparduotuvė 9.30“Adrenalinas” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “Mastrichtopolicija” 12.00 “Topmodeliai” 13.00 “Kaip aš susi-pažinau su jūsų mama” 14.00 “Moterų lyga” 14.30Teleparduotuvė 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Tarzanonuotykiai” 17.00 “Mastrichto policija” 18.00 “Kast-las” 19.00 “CSI Majamis” 20.00 “Kaip aš susipaži-nau su jūsų mama” 21.00 “Moterų lyga” 21.35

UEFA Čempionų lygos rungtynės. “Juventus” - “Cel-tis FC”. Tiesioginė transliacija 23.40 Europos poke-rio turas 1.10 “Kastlas” 1.40 “6 kadrai” 2.00 “CSIMajamis” 2.50 “Paslapčių namai”

Lietuvos ryto TV 6.40 Programa 6.44 TV parduotuvė 7.00 “Repor-teris” 7.55 “Lietuva tiesiogiai” 8.30 “Super L.T.” N-7 9.30 “Namų daktaras” 10.05 “Kas tu toks?”11.00 “Merdoko paslaptys” N-7 12.00 “Reporte-ris” 12.55 “Išdurtukai” N-7 13.25 TV parduotuvė13.55 “Komisaras Megrė” N-7 15.00 Žinios15.15 “Pašėlę TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Mo-terys, karas ir taika. Bosnija” 16.00 Žinios 16.10Dok. f. “Moterys, karas ir taika. Bosnija” tęsinys17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” 18.00 Ži-nios 18.45 “Nuoga tiesa” 19.45 Dok. f. “Kaip užauginti planetą. Gėlių galia”. 2 d. N-7 21.00“Reporteris” 21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30“Nuoga tiesa” 23.30 “Reporteris” 0.25 “Pašėlę TV pokštai” N-7

Balticum Auksinis7.00 Drama “Meilė ir šokiai” 9.00 Drama “Emos lai-mė” N-7 11.00 Trileris “Melori Kein. Prarasta kont-rolė” N-7 13.00 Drama “Saulėlydis” N-7 15.00 Ko-medija “Kur tas Fredas?” 17.00 Drama “Tarp dviejųmylimųjų” N-7 19.00 Drama “Apokalipto” N-721.15 Komedija “Skaistuolė amerikietė” N-1423.00 Komedija “Gamtos keistenybės” N-14 1.00Drama “Daktaro Parnaso Fantazariumas”

RTR Rossija4.00 Rusijos rytas 8.05 “Pelagėja ir baltasd buldo-gas” 9.00 Žinios 9.30 1000 smulkmenų 10.15 Apietai, kas svarbiausia 11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios12.30 Žinios. Maskva. 12.50 Žinios. Budėtojų dalis13.00 X byla 13.55 “Kilmingų mergelių institutopaslaptys” 14.50 Žinios. Sportas 15.00 Žinios15.30 Žinios. Maskva 15.50 “Princesė ir elgeta”17.40 Žinios. Maskva 18.00 Žinios 18.15 Tiesiogi-nis eteris 19.20 “Vargšai giminaičiai” 21.05 “Karš-tais pėdsakais” 22.05 “Negyvėlių kalno paslaptis”

23.50 “Pelagėja ir baltas buldogas” 0.45 Žinios+1.00 Vaid. f. “Teta Marusia”. 2 s. 2.15 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 10.45 Motosportas. Nascar 500 mylių lenktyniųapžvalga 11.45 Krepšinis. Eurolyga. “Unicaja” -“Žalgiris” 13.35 Tenisas. Duty Free čempionato fi-nalas. Dubajus 16.25 Tenisas. Akapulko turnyro ap-žvalga 17.25 “Futbol Mundial” žurnalas 17.55 Fut-bolas. UEFA Čempionų lyga. “Borussia” - “Shakhtar”19.45 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “ManchesterUnited” - “Real Madrid” 21.35 Futbolas. UEFA Čem-pionų lyga. PSG - “Valencia”. Tiesioginė transliacija23.40 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Juventus” -“Celtic” 1.30 Futbolas. UEFA Čempionų lygos die-nos apžvalga

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškasmotociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinaslaimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pa-gaminta? 12.40 Statybos Baku mieste 13.35 Greitiir triukšmingi 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia?20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Aukso karštligė22.00 Narai, ieškantys aukso 23.00 Džiunglių auk-sas 0.00 Mirtinas laimikis 1.00 Kardžuvių žūklė

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 “Maserati” automobiliųgamykla 11.00 Apleistas pensionatas 11.30 Senaspopieriaus fabrikas 12.00 Automobilių dalys 13.00Grobuonių kovos laukas 14.00 Arkties baltieji lo-kiai 15.00 Apleistas pensionatas 15.30 Senas po-pieriaus fabrikas 16.00 Senų automobilių dalys17.00 Pasaulio pabaigos belaukiant 18.00 “Ferrari”automobiliai 19.00 Pasaulio pabaigos belaukiant.Gėris nugalės 20.00 Draudimai. Pakeista lytis21.00 Tunų žvejyba 22.00 Pasaulio pabaigos be-laukiant 23.00 Draudimai. Pakeista lytis 0.00 Tunųžvejyba 1.00 Nakties programa

TeatrasKinas

Orai 192013 03 06Lietuvos žinios

Žuvys 02 21 - 03 20

Vardas, pavardė: ...................................................

.................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

SAULĖteka 7:00leidžiasi 18:02dienos ilgumas 11:02

MĖNULISTrečioji delčios diena

Palanga

Klaipėda

Šiauliai

Utena

Ukmergė

Panevėžys Zarasai

Alytus

Druskininkai

Kaunas

Kėdainiai

VILNIUS+17

+5

+3 -3

+4 -4

+4

+4 -4

+4 -4

-3

0

Lisabona

+18Malaga

+14Madridas

+18Alžyras

+24Tunisas

+12

Atėnai+13

Larnaka

+11Stambulas

+16Barselona

+18Bordo

+7Dublinas

+15Paryžius

+11Londonas

+11 Nica

+13Roma

+17Dubrovnikas

+14Sofija

+13Bukareštas

Varna

-1Maskva

+1 Helsinkis

+7Kijevas

+11Berlynas

+3

Kopenhaga+7

Stokholmas

+7

Oslas

+14Amsterdamas

+15Miunchenas

+10Praha

+4Vilnius

+2Talinas

+6Ryga

+4

Minskas

+5Sankt Peterburgas

Bratislava

+11Varšuva

+14Viena

+14Budapeštas

Šiandien: debesuota su pragiedruliais, kritulių nenumatoma. Temperatūra dieną 3-5 laipsniai šilumos.

Rytoj: debesuota su pragiedruliais. Temperatūranaktį 4-7 laipsniai šalčio,dieną 1-2 laipsniai šilumos.

65-oji metų diena. Kovo šeštoji, trečiadienis,trečioji 10-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 300 dienų.

Vardadienį šiandien švenčia: Gerasimas, Norvilas, Raminta, Rožė.Geros dienos! LÎ

Kryžiažodis Horoskopai

Kovo 5 d. sudoku sprendimas.

Delčia III 04

Avinas. Teks įvertinti savo dar-bus. Šiandien kaip niekad turitejėgų naujiems projektams reng-

ti ir įgyvendinti. Nesipriešinkite, jei kas norspateiks pasiūlymą.

Jautis. Užgriuvusi rutina jumsatima ūpą ieškoti ko nors naujo.Tačiau be reikalo. Imkitės naujų

projektų, laisvalaikio praleidimo būdų, tadadiena taps nenuspėjama.

Dvyniai. Ši diena tinkama vestiderybas, atlikti įvairius darbus,susijusius su higiena, grožio puo-

selėjimu. Neskubėkite, laikykitės įprastų nor-mų, taisyklių.

Vėžys. Sunkiai dirbote, tačiaujau šiandien pradėsite matytisavo darbo vaisius. Jei pervargo-

te, išvykite pailsėti, pradėkite daugiau vaikš-čioti gryname ore, sportuoti.

Liūtas. Jūsų veikloje puikiai de-rės lankstumas ir branda, todėlpasieksite puikių rezultatų. Pa-

vyks neįsivelti į nereikšmingus konfliktus, pa-darysite gerą įspūdį.

Mergelė. Šiandien prisiminsite,ką reiškia dirbti komandoje.Nors darbas su kitu žmogumi -

iššūkis jums, tačiau to jums ir reikia. Svar-biausia - neskubėti ir išklausyti.

Svarstyklės. Aktyvi, kupinaenergijos diena, tačiau sunkiaiseksis atlikti darbus iki galo. Pa-

laukite vakaro, nes šis metas bus kur kas pa-lankesnis imtis naujų darbų.

Skorpionas. Imkitės tik to, kasnuo jūsų priklauso. Nesiplėšy-kite, nepersistenkite žadėti,

prašyti, duoti. Geriau neturėti jokių susitari-mų su įtakingais asmenimis.

Šaulys. Diena bus aktyvi - už-siimsite tais dalykais, kuriuosmėgstate. Pasiseks išvengti įvai-

rių nemalonumų. Jei turite galimybių - pasis-tenkite grąžinti skolas.

Ožiaragis. Nesivelkite į intrigasir konfliktus - galite įgyti klastin-gų priešų. Jei būsite diplomatiš-

kas, daugiau pasieksite. Galimos apmaudžiosklaidos darbe.

Vandenis. Derėtų vengti gran-diozinių planų - ne viskas klosty-sis šiandien taip, kaip norite. Jei

kils nesusipratimų darbe, nesugalvokite aiš-kintis santykių.

Žuvys. Sėkmės paslaptis - pu-siausvyra ir saikas. Tačiau jūsieškosite teisingumo bet kokia

kaina. Pažeidę visuomenėje įprastas bendra-vimo normas, gausite stiprų atkirtį.

Pilnatis III 27

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį

ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą!

Šios savaitės nugalėtoją skelbsime

kovo 18 dieną. Atsakymą siųskite el.paštu

red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu

kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu:

“Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Jaunatis III 12

Priešpilnis III 19

Kanados Saskatūno miesto komunalinės tarnybos turėjošalinti nuo gyvenamojo namotrijų aukštų dydžio varveklį.

Varveklis gyventojams jau kėlė siau-bą. Darbininkai turėjo nupjauti storąledą pjūklu ir net kelis kartus keisti joašmenis. Varveklio pašalinimas namosavininkui atsiėjo kelis tūkstančius do-lerių. Šeimininkui reikėjo anksčiau pa-sirūpinti, kad varveklis neužaugtų toksdidelis. Darinys jau prieš kurį laikąpatraukė net žiniasklaidos dėmesį. Ra-šyta, kad varveklis gali ne tik apgriau-ti namą, bet ir sužaloti žmones. Šismilžinas tapo populiarus ir internete,buvo atidaryta jo paskyra. Galiausiai

varveklis “parašė” savo paskutinę ži-nutę, kai Saskatūno valdžia davė namo

šeimininkui parą, kad šis iškviestų tar-nybas ir ledą nupjautų.•

2013 03 06Lietuvos žinios20 Margumynai

Stevenas Spielbergas pabaigstai, ką pradėjo jo dievukas. Ir jau ne pirmą kartą.

Garsus amerikiečių režisieriusS.Spielbergas, ką tik išleidęs į ekra-nus “Oskarą” pelniusį istorinį fil-mą “Linkolnas”, jau ėmėsi kurti te-levizijos miniserialą apie prancūzųimperatorių Napoleoną pagal Stan-ley Kubricko scenarijų, parašytą1961 metais. S.Spielbergas pranešė,kad dabar drauge su 1999 metaismirusio brito šeimos nariais dirbaprie projekto.

Regis, S.Spielbergas mėgsta S.Kub-ricko scenarijus, nes jų imasi ne pir-mą kartą. 2001 metais jis susuko fil-mą “Dirbtinis protas”, S.Kubrickosumanytą dar aštuntąjį dešimtmetį.S.Spielbergas išplėtojo scenarijų, opaskui sėdo į režisieriaus kėdę. KaiS.Kubrickas pats norėjo kurti filmąapie Napoleoną, buvo numatyta jį fil-muoti Prancūzijoje, Didžiojoje Bri-tanijoje ir Rumunijoje. Projektas ta-po per brangus ir buvo uždarytas.Tuomet S.Kubrickas sukūrė filmą“Baris Lindonas” (1975 m.), kurioveiksmas vyksta likus 15 metų iki Na-poleono karų.

S.Kubrickas daugybę metų kruopš-čiai tyrinėjo prancūzų imperato-riaus gyvenimą. “Napoleonas” yragarsiausias jo taip ir nepastatytasfilmas. S.Spielbergas visuomet begalo žavėjosi S.Kubricku ir laikė jįdidžiausiu meistru. Amerikiečių re-žisieriaus manymu, pasitarnautiS.Kubrickui ir pratęsti jo darbą yradidelė garbė.•

Serialas apie Napoleoną

Didžiulis varveklis susidarė prie vieno namo Kanadoje. / cbc.ca nuotrauka

Maskvoje gyvena daugiau milijardierių nei bet kuriame kitame pasaulio mieste.

Rusijos sostinėje gyvena 76 milijar-dieriai, Niujorke jų tik 70, Honkon-ge - 54, Pekine - 41, Londone - 40.

Taip teigiama remiantis Kinijosleidybos grupės “Hurun Report”paskelbtu turtuolių sąrašu.

Ir vis dėlto pats turtingiausias pla-netos žmogus - telekomunikacijųmagnatas Carlosas Slimas, kurio tur-tas vertinamas 66 mlrd. dolerių, - gy-vena ne Maskvoje, o Meksike.

Nė vienas milijardierius maskvie-tis nepakliūva į turtingiausių pasau-lio žmonių dešimtuką. TurtingiausiuMaskvos gyventoju laikomas plienomagnatas Ališeris Usmanovas, jo kapi-talas - 19 mlrd. dolerių. Antrąją vietąRusijoje užima energetikos ir metalur-gijos srityje turtus susikrovęs ViktorasVekselbergas - jis turi 18 mlrd. dolerių.

Vidutinis milijardierių amžius - 63metai. Jauniausias visame sąraše - 28metų “Facebook” įkūrėjas MarkasZuckerbergas, jo turtas siekia 17 mlrd.dolerių.•

Maskva - milijardierių miestas

Didžiausiuose turtuose iš Rusijos milijardierių maudosi A.Usmanovas.

Trijų aukštų varveklis

S.Spielbergas užbaigs S.Kubricko darbą. / AFP/Scanpix nuotrauka

Amerikos prieglaudoje gyvenakatinas, kone tris kartus didesnis už įprastą.

Biskvitas sveria 16 kilogramų - tiek,kiek keturmetis vaikas. Bet jis yra nežmogus ir net ne pyragas, o katinas,gyvenantis vienoje JAV gyvūnų prieg-laudoje, kuri ieško storuliui šeiminin-ko. Tai turėtų būti žmogus, kuris netik mylėtų katiną, bet ir būtų tokiostvirtos valios, kad priverstų jį laikytisdietos. Atsispirti katinui ir neatsidur-ti jam po padu pajėgia toli gražu nekiekvienas. Dažniausiai katinai yratikrieji žmogaus šeimininkai, o nepriešingai. Tai žino visi kačių mylėto-jai. Šiaip ar taip, Biskvitas, pustrečiokarto didesnis už normalų katiną, tu-ri numesti svorio.

Ankstesnė Biskvito šeimininkėbuvo neįgali ir lepino katiną įvai-

riausiais skanėstais. Dabar vargše-lis per dieną gauna tik vieną puode-lį dietinio maisto.

Biskvitas atsidūrė prieglaudojeprieš metus, kai šeimininkė nebe-galėjo juo pasirūpinti.

Per tą laiką katinas gerokai atsi-gavo. Iš pradžių jis tegalėjo žengtivos kelis žingsnelius, toks didelis irstoras buvo. Dabar Biskvitas kurkas energingesnis.

“Aną dieną užėjau į savo kabine-tą, o jis tupėjo ant kėdės. Taigi užšo-ko gana aukštai”, - džiaugėsi storu-lio laimėjimais prieglaudos vadovėTeresa Gilley. Ji nekaltina ankstes-nės šeimininkės dėl šitokio katinonutukimo. Tiesiog žmonės turi ži-noti, kad be saiko lepindami savoketurkojus gali jiems pakenkti.•UPI, AP, “The Daily Mail”, AFP, BNS, LŽ

Biskvitas meta svorį

Biskvitas sveria tiek, kiek keturmetis vaikas. / AP nuotrauka

Betmeno kostiumą dėvintis vyras vidury nakties įžengė įnuovadą Didžiojoje Britanijojeir pareiškė pareigūnams: “Šitąsučiupau jums!” Ir perdavė nusikaltėlį.

Anglijos šiaurinės Vakarų Jorkšy-ro grafystės policija suglumo, kai mįs-lingas kovotojas su nusikalstamumuparyčiais pristatė įtariamąjį į nuova-dą Bradfordo mieste. Kruopščiai pa-siūtą komiksų herojaus kostiumą,įskaitant kepurę su šikšnosparnio au-sytėmis, dėvintis vyras tuojau pat din-go naktyje - kovoti su nusikalstamu-mu Bradforde, kaip nurodė VakarųJorkšyro policija.

Pareigūnai paviešino vaizdo kame-rų įrašą, kuriame matomas kresno su-dėjimo kaukėtas vyras, įžengiantis įpolicijos skyrių, vedinas įtariamuoju.Šis buvo ieškomas dėl kelių nusikalti-mų, jam pateikti kaltinimai dėl vogtų

daiktų laikymo ir sukčiavimo. 27 me-tų vyras stos prieš teismą.

Policija nurodė, kad asmuo, atve-dęs ieškomą vyrą, vilkėjo visą Betme-no kostiumą, tačiau jo tapatybė liekanežinoma. Įvykį policija aprašė savo“Facebook” svetainėje. Socialiniuosetinkluose bematant užvirė diskusijos.Kai kurie kėlė prielaidą, kad mįslin-gas kovotojas su nusikalstamumu tik-riausiai pažinojo įtariamąjį, nes atves-tasis menkai tesipriešino.

Naujasis Bradfordo didvyris - ne pir-masis žmogus, mėginęs įsikūnyti į Bet-meno vaidmenį. Pernai spalį Betmenokostiumą vilkintis asmuo atsisakė pasit-raukti nuo policininkų, kurie ieškojo išeismo įvykio vietos pabėgusio vairuo-tojo. Markui Wayne’ui Williamsui jauanksčiau buvo skirtas šešių mėnesiųbandomasis laikotarpis, kai policija ga-vo pranešimą, jog Betmenu persirengęsvyras užsiropštė ant vienos bendrovėspastato stogo Mičigane.•

Nusikaltėlį perdavė Betmenas

Anglijoje nusikaltėlius gaudo Betmenas. / Reuters/Scanpix nuotraukos