2013 m. balandžio 10 d. / Trečiadienis / Nr. 81 (13 506)

ORAI

Debesuota, be žymesnių kritulių,vyraus nestiprusvakarų vėjas. Temperatūra dieną 3-6 laipsniai šilumos.

19p.

Klaipėdos rajone ir KudirkosNaumiestyje įvykdytos šiurpiosžmogžudystės, kai policija nesuskubo reaguoti į pagalbos šauksmą, sukėlė naują saugios kaimynystės grupių kūrimosi bangą.

Visuomenę sukrėtę žiaurūs nusi-kaltimai, pasiglemžę trijų moterųgyvybes ir be motinos palikę ketu-ris mažamečius vaikus, privertė su-nerimti tiek gyventojus, tiek polici-jos pareigūnus.

Atsižvelgdami į nusikalstamų vei-kų augimo tendencijas ir drastiškaisumažintą policijos biudžetą, kai

pareigūnai negali operatyviai rea-guoti į visus gaunamus pranešimus,policininkai vėl ėmė aktyviai ska-tinti žmones burtis į saugios kaimy-nystės grupes.

“Vien per pastarąsias kelias die-nas įsteigtos trys tokios grupės Visa-gine, Šilutės ir Prienų rajonuose”, -LŽ teigė Policijos departamentoKomunikacijos skyriaus viršininkasRamūnas Matonis.

Anot jo, saugios kaimynystėsgrupių kūrimas negali vykti sponta-niškai, bendruomenės tam turi pa-sirengti. Vis dėlto kiekvienos tokiosgrupės atsiradimas didina visuome-nės saugumą.

5p.

Kaimynai ginasi nuo nusikaltėlių

UŽSIENIS

Europos galvosskausmas

Prancūzija ir jos prezidentas - di-džiausias galvos skausmas Berly-nui bei Briuseliui. Nerimo esmė -Prancūzijos ekonomika. Anksčiauar vėliau prisieis imtis radikaliųsprendimų. Prezidentas FrancoisHollande’as dar gali išgelbėti savoautoritetą ir valdymą, bet ar jamužteks ryžto pasakyti prancūzams tiesą? 6p.

www.lzinios.lt

Lietuvos žiniosKaina 1,99 Lt

DIENOS TEMOS

Seimas nepagailėjoN.Venckienėsteisėsaugai

Romo Jurgaičio nuotrauka

VERSLAS

Uosto gylis padeda konkuruoti

KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

Jau šio mėnesio pabaigoje Lietuvosaplinkos apsaugos investicijų fondąturėtų apgulti individualių namų savininkai - tikimasi, kad žmonės rikiuosis prie valstybės kompensacijųuž individualių gyvenamųjų namų renovavimą. Tokią paramą anksčiaugalėjo gauti tik daugiabučių namų gyventojai. 9p.

ISTORIJA

Valdovų rūmai - ne tik karaliams 13p.

Kiekvienam porenovaciją

3p.10p.

Seimo Lietuvos lenkų rinkimųakcijos (LLRA) frakcijos seniūnės pavaduotoja VandaKravčionok įsitikinusi, kad tautinių mažumų problemaspadėtų išspręsti jų teises reglamentuojantis įstatymas.

- Vyriausybė savo programoje įsi-pareigojo parengti Tautinių mažumųįstatymą. Kokia jo reikšmė?

- Niekam netrukdęs Tautinių ma-žumų įstatymas mūsų valstybėje ga-liojo 20 metų. Priminsiu, kad jis buvopriimtas po kruvinų 1991 metų sausioįvykių. Tautinės mažumos vienareikš-miškai parėmė Lietuvos nepriklauso-mybės siekius ir mums visiems kartupavyko ją iškovoti. Įstatymą pasirašėne kas kitas, o Vytautas Landsbergis,tuometis faktinis valstybės vadovas.Deja, 2010 metais konservatorių ir li-beralų dauguma jį panaikino. Tai bu-vo išskirtinės reikšmės teisės aktas. Kaijis galiojo, netvyrojo tokia didelė įtam-pa tarp tautinių mažumų atstovų irVyriausybės. Panaikinus įstatymą tau-tinėms mažumoms tapo sunkiau gin-ti savo teises.

- Kokias pagrindines tautinių mažu-mų teisės turėtų įtvirtinti naujasis įs-tatymas?

- Visų pirma, teises kultūros ir švie-timo srityse, teisę viešajame gyvenimevartoti tautinių mažumų kalbas, gau-

ti jomis informaciją. Kaip žinome, da-lis tų teisių buvo susiaurintos. Darprieš keliolika metų Lietuvos lenkai irrusai galėjo žiūrėti televizijos žinias jųgimtosiomis kalbomis. Po kurio laikoliko tik laida rusų kalba. Dabar televi-zijos kanalai apskritai netransliuojajokių žinių tautinių mažumų kalba.

Pateiksiu ir kitą pavyzdį: prieš ke-liolika metų “Valstybės žinios” buvoleidžiamos valstybine ir rusų kalbo-mis. Tautinių mažumų atstovams,

pirmiausia - senyvo amžiaus asme-nims, tapo sunkiau gauti informacijąne valstybine kalba.

- Kritikai tvirtina, kad specialaus įstatymo nereikia, nes pagrindinės jonuostatos perkeltos į kitus teisės ak-tus. Be to, dar 2000 metais ratifikuotaEuropos Tarybos Tautinių mažumųapsaugos pagrindų konvencija yraLietuvos teisinės sistemos dalis.

- Pasikartosiu - specialus įstatymasitin reikalingas, nes jis suteiktų pagrin-

dą ginti tautinių mažumų teises. Įstaty-mo nelikus ši galimybė iš tautinių ma-žumų buvo atimta. Minėta konvenci-ja 2000 metais ratifikuota be išlygų,tačiau jos nuostatos nevykdomos. Ga-liu pateikti konkretų pavyzdį. Konven-cijos 22 straipsnyje įtvirtinta, kad nau-ji teisės aktai negali bloginti tautiniųmažumų padėties. Faktai yra tokie -Tautinių mažumų įstatymas buvo pa-naikintas, o naujos redakcijos Švietimoįstatymas pablogino tautinių mažumųpadėtį.

- Kultūros ministerijos parengtas įstatymo projektas tautinėms bend-ruomenėms jau pristatytas. Kai ku-rioms iš jų, ypač mažesnėms, doku-mentas pasirodė netinkamas. Kaipprojektą vertinate jūs?

- Galima priimti jį kaip pagrindątęsti diskusijas, tačiau su tam tikromisišlygomis. Pavyzdžiui, dėl tautiniųmažumų kalbų vartojimo tankiai jųgyvenamose vietovėse. Norint įteisin-ti tautinės mažumos kalbą tam tikroadministracinio vieneto teritorijoje,pagal pateiktą projektą būtina, kadmažuma sudarytų 25 proc. visų gy-ventojų. Mūsų nuomone, siūlomanuostata yra per griežta. LLRA pro-gramoje nurodytas “slenkstis” iki 10procentų. Toks jis taikomas, tarkime,Čekijoje. Kai kuriose kitose šalysetvarka dar liberalesnė. Danijoje irSuomijoje tautinės mažumos, jeigu ji

sudaro 6-8 proc. gyventojų, kalba yravartojama viešajame gyvenime.

Jei šnekame apie mažesnių etniniųgrupių poziciją šiuo klausimu, neatme-tu galimybės, kad dalis jų turi kitokiąnuomonę. Tačiau dauguma mažesniųetninių grupių ir pagrindinės etninėsgrupės - baltarusiai, lenkai, rusai - pri-tarė projektui ir pateikė savo siūlymus.

Šiuo atveju tikslinga kalbėti ne apieetnines grupes, o apie tautines mažu-mas. Tautinės mažumos - tai nuo am-žių tam tikroje šalyje gyvenančios au-tochtoninės mažumos. Lietuvoje taiyra lenkai, baltarusiai, rusai, žydai, to-toriai, karaimai ir kiti. Pagal tarptauti-nės teisės normas, neseniai imigravu-sios, naujos grupės negali pretenduotiį tokias pat teises, kurias turi tautinėsmažumos. Į Lietuvą tokios grupėsimigravo iš Vidurio Azijos, net iš toli-mesnių pasaulio vietų.

- Ar priėmus įstatymą tautinių ma-žumų problemos išnyktų?

- Tai būtų labai svarbus žingsnissprendžiant tautines mažumas ka-muojančias problemas, nes atsirastųteisinė bazė ginti joms priklausančiasteises. Žinoma, viskas priklausys nuoįstatymo nuostatų vykdymo. Esu opti-mistė, tačiau tenka pabrėžti, kad mū-sų valstybėje teisės aktai kartais nėraįgyvendinami. •Seimo narę kalbino TOMAS BAŠAROVAS

2013 04 10Lietuvos žinios2 Komentarai ir debatai

Turkija ir ES: derybos be pabaigosSAULIUS SPURGA

Praėjusią savaitę, kai Lietuvoje viešė-jo Turkijos prezidentas Abdullah Gulas,aukščiausi valstybės pareigūnai vienubalsu tikino, kad Lietuva, pirmininkau-dama Europos Sąjungos (ES) Tarybai,ypač daug dėmesio skirs atnaujintomsTurkijos deryboms dėl narystės ES. Pa-žadai, duoti per Turkijos delegacijos vi-zitą, išlaiko gerą diplomatinį toną. Visdėlto nereikėtų pasiduoti iliuzijoms irskiriant ypač daug dėmesio derybomsturėti omenyje, kad Turkija veikiausiainiekada netaps ES nare.

Žvelgiant formaliai derybos vyksta,tačiau nei ES, nei pati Turkija nebetu-ri stiprių motyvų, kodėl jai reikėtų pri-sidėti prie Bendrijos, juolab kad kliū-tys kelyje į šį tikslą - didžiulės. Turkijadar 1963 metais pasirašė asocijuotosnarystės Europos Bendrijoje sutartį,1987-aisiais pateikė oficialų prašymądėl tikros narystės, o 2005 metais pra-dėjo derybas. Šalis, penkis dešimtme-čius žengdama eurointegracijos keliu,pasiekė didelių laimėjimų, pertvarkėsavo politinę, teisinę ir ekonominę sis-temas. Nuo 1952 metų Turkija - svar-bi NATO narė. Jos pažanga darė dide-lį įspūdį ir leido kurti dar didingesniusES plėtros bei integracijos planus. Bu-

vo svarstoma, kad Turkijos narystė ESturėtų nemažai pranašumų. Visų pir-ma dešimtimis milijonų gyventojų iš-plėstų ES rinką ir gerokai padidintųBendrijos konkurencingumą. ES,priimdama musulmonišką šalį, pra-turtintų savo kultūrą ir praplėstų eu-ropietiškumo sampratą. Turėdamasienas su tokiomis valstybėmis kaipIranas, Irakas, Sirija, Bendrija galėtųužmegzti vertingus ryšius su musul-monišku pasauliu. Narystė ES būtųrimtas akstinas ir pačiai Turkijai lai-kytis demokratijos standartų. Sekulia-ri, Vakarų vertybėms ištikima, demok-ratiška ir galinga musulmoniškoskultūros valstybė taptų puikiu pavyz-džiu dideliam regionui, kurio stabilu-mas yra viso pasaulio problema.

Tačiau ES ištikus finansų krizei, ku-ri jau virsta politine krize, gerai matyti,kad tik Turkijos narystės ES ir trūkstaiki “visiškos laimės”. Turkijos ekono-minė integracija taptų Bendrijai ištiesdidele, gal net nepakeliama našta. Šiosšalies bendrasis vidaus produktas vie-nam gyventojui vis dar sudaro vos apie50 proc. ES vidurkio (Lietuvos - 66proc.). Be to, labai svarbu, kad Turkija- didelė valstybė, turinti jau per 80 mln.gyventojų, tad pretenduotų į nemenkądalį ES paramos. Vykdant finansavi-mą pagal esamus kriterijus tektų gero-

kai didinti ES biudžetą, o tai šiuo me-tu nerealu. Žinoma, lieka aktualūs irVakarų šalių būgštavimai, kad atsidū-rę bendroje ekonominėje erdvėje tur-kai užtvindytų jų darbo rinką. Sunkuįsivaizduoti, kaip būtų sprendžiamadaugelis techninių problemų, susijusiųsu Turkijos naryste ES.

Dabar net eurooptimistai linkę pri-pažinti, kad dalis euro zonos problemų

susijusios su kultūriniais valstybių skir-tumais, Šiaurės ir Pietų Europos men-taliteto kontrastais. Tačiau nereikėtųvengti pažvelgti tiesai į akis ir pasakyti,jog tie kontrastai yra menkniekis, paly-ginti su istorinės patirties, gyvenimo bū-do, kultūros, mąstysenos kontrastais,kurie skiria Turkiją nuo Europos.

Taip, šalis padarė didelę pažangąžengdama demokratijos keliu. Tačiau

jos narystės ES advokatai, matyt, apa-kinti Turkijos strateginės reikšmės, ne-žinia kodėl net neužsimena apie faktą,kad Turkija toli gražu nėra demokra-tinė valstybė. Joje iki šiol sistemingaipažeidžiamos pilietinės laisvės, o de-mokratijos padėtis prastesnė negu Uk-rainoje, kuriai garsiai ir iš aukščiausiųtribūnų nuolat išsakomi atitinkamipriekaištai. Turkijos kalėjimuose laiko-ma šimtai politinių kalinių. Žurnalistųapsaugos komiteto (Committee to Pro-tect Journalists) duomenimis, jokiojepasaulio šalyje nėra tiek kalinčių žur-nalistų, kiek Turkijoje, - net 49. EsminisEuropos ekonominės erdvės kompo-nentas - laisvas asmenų judėjimas, ta-čiau pačios Turkijos viduje, kurdų gyve-namose pietų ir pietryčių provincijose,iki pastarojo meto bet kokia kelionė bu-vo varžoma karinių kontrolės postų.

Nereikia pamiršti, kad Turkijos na-rystei ES turės pritarti visos Bendrijosvalstybės. Žinome apie principinį Kip-ro priešiškumą, o ir be jo Europoje yragana daug Turkijos narystės priešinin-kų. Vakarų Europos valstybėse netapie 70 proc. gyventojų nepritaria tam,kad Turkija įsilietų į ES. Tiesa, Vidu-rio ir Rytų Europos žmonių požiūristuo klausimu šiek tiek palankesnis.Itin griežtai prieš Turkijos narystę pa-sisako įtakingiausių ES valstybių,

Prancūzijos ir Vokietijos, vyriausybės.Ne mažiau svarbu, kad nuo ES nu-

sisuka ir pačios Turkijos gyventojai.Kaip rodo visuomenės nuomonės ty-rimai, narystės šalininkų gretos tentolydžio tirpsta. Tai lemia ne tik prieš-taringi ES reikalai, bet ir besikeičian-tys pačios Turkijos prioritetai. Turki-ja - kontrastų šalis. Kadaise KemalioAtaturko į sekuliarų, Vakarų vertybė-mis grįstą raidos kelią pastūmėta vals-tybė pastaruoju metu vis labiau jaučiasavo išskirtinumą ir įkvėpimo semia-si iš tradicinių vertybių. Tie, kas do-mėjosi Turkijos prezidento vizitu Lie-tuvoje, turėjo pastebėti, kad poniaHayrunnisa Gul per oficialius priė-mimus buvo užsirišusi musulmoniš-ką skarelę. Prieš keletą metų Turkijoskariuomenės vadai, kurie laiko saveištikimais K.Ataturko priesakams, dėltos skarelės boikotavo Turkijos prezi-dento surengtą priėmimą. Tačiau jųpastangos nuėjo veltui: neseniai buvopanaikintas Turkijos universitetuosegaliojęs draudimas ryšėti skareles. Jasnešioja apie 60 proc. Turkijos moterų.

Sunku įsivaizduoti, kad Turkijaryžtųsi įveikti didžiules problemas,kurios kyla derybų dėl narystės ES ke-lyje, o šalies gyventojai atėjus referen-dumo laikui surastų motyvų ištarti“taip” narystei ES. •

Žvelgiant formaliaiderybos vyksta, tačiaunei ES, nei pati Turkija

nebeturi stiprių motyvų, kodėl jai

reikėtų prisidėti prieBendrijos.

Seimo tribūna

V.Kravčionok: “Naujojo įstatymo projektą galima priimti kaip pagrindą tęsti diskusijas,

tačiau su tam tikromis išlygomis.”

Be specialaus įstatymo sunku ginti savo teises

Liet

uvo

s ži

nio

s Reklamos skyriaus direktorėA.Jakeliūnienė (tel. 249 2165)Platinimo tarnybos direktorėE.Žvinytė (tel. 249 2154)bendras (tel. 249 2223)Informacija nemokamu telefonu

(8 800) 77888

AktualijosR.Ramelienė (tel. 249 2206)R.Tracevičiūtė (tel. 249 2241)T.Bašarovas (tel. 249 2204)

EkonomikaA.Jockus (tel. 249 2205)K.Šliužas (tel. 249 2240)L.Mrazauskaitė (tel. 249 2237)

UžsienisP.Krupenkaitė (tel. 249 2244)V.Sudikienė (tel. 249 2214)S.Šimkevičius (tel. 249 2244)

SportasJ.Žemaitytė (tel. 249 2217)S.Ramoška (tel. 249 2219)V.Remeika (tel. 249 2218)

Kultūra ir mokslasM.Klusas (tel. 249 2215)M.Kniežaitė (tel. 249 2212)J.Mičiulienė (tel. 249 2210)A.Musteikis (tel. 249 2213)

PramogosV.Sinicaitė (tel. 249 2249)

TyrimaiJ.Tvaskienė (tel. 249 2238)V.Kvedaras (tel. 249 2245)

Spec. korespondentasG.Mikšiūnas (tel. 249 2224)

SveikataA.Masionytė (tel. 249 2209)

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225)V.Užusienis (tel. 249 2235)

„LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208)G.Ambrazas (tel. 249 2207)

FotografijaR.Jurgaitis (tel. 249 2230)R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230)E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00)

Interneto svetainė

A.Makauskas (tel. 249 2231)K.Jašinskas (tel. 249 2232)A.Praleika (tel. 249 2231)S.Vaičienė (tel. 249 2232)

Korespondentai krašte

KaunasG.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310)

K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802)

KlaipėdaV.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83)D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583)

PanevėžysD.Baronienė (tel. (8 620) 10476)

AlytusR.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)

MarijampolėK.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m.© Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

www.lzinios.lt

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“

Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilniusfaksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktoriusR.Terleckas (tel. 249 2152)

Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojasM.Girša (tel. 249 2153)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojosB.Papartienė (tel. 249 2203)V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202)R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Atsakingoji sekretorėE.Makselytė (tel. 249 2227)

Atsakingosios sekretorės pavaduotojaR.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Dienraščio projektą“Istorija” remia Spau-dos, radijo ir televizijosrėmimo fondas.Šiandien - 13 p.

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai•Už reklamos turinį ir joje pasitaikančiasįvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

Romo Jurgaičio nuotrauka

Dienos temos 32013 04 10Lietuvos žinios

RAIMONDA RAMELIENĖ

Teisinio imuniteto neteko jau ketvirtas beveik pusę metųdirbančio Seimo narys. Parla-mentarai vakar patenkinogeneralinio prokuroro DariausValio prašymą leisti patrauktipartijos “Drąsos kelias” frakcijosseniūnę Neringą Venckienę bau-džiamojon atsakomybėn, suimtiar kitaip suvaržyti jos laisvę.

Už N.Venckienės teisinės neliečia-mybės panaikinimą vakar balsavo 80parlamentarų, prieš buvo 23, susilaikė15. Buvusios teisėjos šalininkai Seimosprendimą palydėjo garsiais šūksniais:“Gėda!”, “Budeliai!”, “Lauk tokį Sei-mą!” Prieš tai plenarinių posėdžių bal-kone susirinkę žmonės atidžiai klausė-si politikų kalbų, į patikusias reagavoaudringais plojimais. Tarp parlamen-to svečių būta itin jautrios psichikosasmenų. Išgirdę balsavimo rezultatusjie nesugebėjo suvaldyti emocijų - ver-kė ir isteriškai šaukė. Įsiaudrino ir kaikurie parlamentarai, jie “nuleidinėjogarą” trankydami į posėdžiui pirmi-ninkavusio Algirdo Syso stalą.

Sutikti panaikinti parlamentarėsN.Venckienės teisinę neliečiamybęSeimui rekomendavo laikinoji komi-sija, kuriai buvo pavesta atidžiai iš-nagrinėti prokurorų prašymą. Kadparlamentaro imunitetas būtų pa-naikintas, už tai turi balsuoti ne ma-žiau kaip 71 Seimo narys.

Liejosi emocijosGalimam emocijų pliūpsniui Sei-

me ir už jo ribų buvo ruoštasi iš anks-to. Tvarką salės balkone prižiūrėjogausesnis nei įprasta apsaugininkųbūrys. Pora šimtų N.Venckienės ša-lininkų, nuo ryto mitingavusių prieparlamento, buvo policijos rūpestis.“Neišsaugojome mergaitės, išsaugo-sime Neringą”, “Be teisybės mes visi

nesaugūs”, “Gana melo”, “Neringa,mes tave mylime”, - skelbė mitinguo-tojų plakatai, skęstantys tarp violeti-nės spalvos vėliavų.

Pati N.Venckienė vakarykščiameSeimo posėdyje nedalyvavo, frakcijoskolegos aiškino, kad ji susirgo, bet ne-patikslino, kokia liga kamuoja parla-mentarę.

N.Venckienės kalbą iš Seimo tribū-nos perskaitė “Drąsos kelio” partijospirmininkas Jonas Varkala. Toli gražune visiems parlamentarams užtekokantrybės išklausyti valandos trukmėskalbą. “Tai, kas čia vyksta, jau yra teis-mas. Manote, kad susirinkote balsuo-ti dėl mano neliečiamybės? Iš tiesų atė-jote teisti žmogaus”, - N.Venckienėsžodžius skaitė J.Varkala.

Anot N.Venckienės, ji penkerius

metus kovoja už tiesą ir mažamečiovaiko teisę į saugią ateitį, o jai kelia-ma “kvazibyla, kurios tikslas - pai-nioti, klaidinti žmones, nukreipti irteisėsaugą, ir visuomenę nuo bruta-liausio nusikaltimo tyrimo, užčiaup-ti visus, siekiančius tiesos”.

Atmesdama prokurorų įtarimusN.Venckienė apgailestavo, kad Sei-mo nariams taip ir nebuvo parody-tas beveik prieš metus Garliavoje, jostėvų namuose, įvykdytos dukterėčiospaėmimo operacijos vaizdo įrašas.Esą kitu atveju parlamentarai netu-rėtų abejonių, ką reikia traukti bau-džiamojon atsakomybėn.

Priminė romėnų teisęIšklausęs J.Varkalos perskaitytą

N.Venckienės kalbą Liberalų sąjūdžio

pirmininkas Eligijus Masiulis prisi-pažino pasijutęs lyg gyventų kreivųveidrodžių karalystėje. “Atrodo, kadegoistai virto angelais, o gelbėtojai -užpuolikais”, - stebėjosi jis ir raginopagaliau palikti vaiką ramybėje.

Emocingai kalbėjusi “Drąsos ke-lio” frakcijos atstovė Aurelija Stanci-kienė ragino pagalvoti, “iš kur valsty-bė krapštys milijonus”, kuriuosN.Venckienei priteis sumokėti Euro-pos teismai. Liberalė Dalia Kuodytėpiktinosi, kad ketverius metus visi ra-miai stebėjo, kaip šmeižiami, žudomi

nekalti žmonės ir laužomas vaiko gy-venimas. “Tikiuosi, mūsų sprendimasbus tas raktas, ką dar galima išsiaiš-kinti ir pataisyti”, - sakė ji.

Aiškią paramą N.Venckienei išreiškėDarbo partijos lyderis Viktoras Uspas-kichas. Jo ir dar dviejų “darbiečių” - Vi-talijos Vonžutaitės bei Vytauto Gapšio -teisinę neliečiamybę Seimas panaikinopernai gruodį. “Nesu įsigilinęs į šią by-lą, bet esu pakankamai susipažinęs suteismų sistema. Kol ji nebus patobulin-ta, atiduoti žmogaus į jos rankas neturiuteisės”, - aiškino V.Uspaskichas.

Socialdemokratas Vytenis And-riukaitis priminė “fundamentaliusromėnų teisės principus”: “Jei tavekviečia į teismą - eik, o ne bėk.”

“Jei turėtume nešališką teismą irbūtume tobula teisinė valstybė, ati-duoti žmogų teismui būtų lengva”, -teigė “Drąsos kelio” frakcijos narysVytautas Matulevičius.

Trečias kartasN.Venckienei suformuluoti įtari-

mai pagal šešis Baudžiamojo kodeksostraipsnius, visi jie susiję su vadinamą-ja Garliavos istorija. Įtariama, kad priešdvejus metus Panevėžio miesto apylin-kės teismo patalpose ji viešai užgauliaipažemino teismą, nevykdė 2011 metųgruodį priimto Kėdainių teismo spren-dimo skubiai perduoti mergaitę moti-nai Laimutei Stankūnaitei. Pernai ge-gužę N.Venckienė galėjo trukdytiantstolei vykdyti teismo sprendimą,piktnaudžiavo vaiko atstovo teisėmispsichiškai gniuždydama vaiką ir pa-naudodama fizinį smurtą pasipriešinopolicijos pareigūnui, o perduodant vai-ką jo motinai sukėlė nedidelį sveikatossutrikdymą.

N.Venckienės teisinis imunitetas nai-kinamas trečiąkart per dešimt mėnesių.Jos, kaip teisėjos, neliečiamybę praeitoskadencijos Seimas buvo panaikinęs per-nai birželį. Vyriausiosios rinkimų ko-misijos valia tuometė kandidatė į parla-mentą imuniteto neteko rugsėjį.•

V.Andriukaitis: “Jei tave kviečia į

teismą - eik, o ne bėk.”

TOMAS BAŠAROVAS

Dėl trijų vietų parlamente per pa-kartotinius Seimo rinkimus kovopradžioje varžęsi kandidatai agi-tacijai daugiausia išleido savųsantaupų. Iškovoto mandato kaina svyruoja nuo 25 tūkst. iki daugiau kaip 42 tūkst. litų.

Vyriausiosios rinkimų komisijos(VRK) duomenimis, savarankiški irpartijų deleguoti kandidatai, dalyvavępakartotiniuose Seimo rinkimuose, jaudeklaravo išleidę daugiau kaip pusęmilijono litų. Nors finansines ataskai-tas rinkimų prievaizdams pateikė darne visi besivaržiusieji, iškovotų man-datų kaina apytiksliai jau žinoma.

Atsiėjo brangiausiaiBiržų-Kupiškio vienmandatėje

apygardoje mandatą iškovojęs so-cialdemokratas Aleksandras ZeltinisVRK deklaravo, kad jo politinė rin-kimų kampanija kainavo daugiaukaip 42,6 tūkst. litų. Pirminiais skai-čiavimais, tai brangiausiai atsiėjęsmandatas. Daugiau nei pusės šios su-mos - 22,6 tūkst. litų - A.Zeltinis ne-pagailėjo iš savo kišenės, likusius 20tūkst. litų skyrė partija.

Pernai rudenį vykę Seimo rinkimaiA.Zeltiniui kainavo daugiau kaip 46,2tūkst. litų, tąsyk socialdemokratas rin-kimų kampaniją taip pat daugiausia

finansavo asmeninėmis lėšomis.Antrąkart šioje apygardoje nesėk-

mingai laimę bandęs eksparlamenta-ras Valdemaras Valkiūnas skaičiuoja40,6 tūkst. litų nuostolius. Tiek jamper pakartotinius rinkimus atsiėjo po-litinė kampanija, kurią milijonieriusdeklaruoja finansavęs savo lėšomis. Iš

asmeninės kišenės daugiau kaip 32,5tūkst. litų rinkimų kampanijai išleido“darbietis” Ritas Vaiginas. Aukotojaijo rinkimų sąskaitą papildė vos 160 li-tų. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjun-gos (LVŽS) kandidatei Nijolei Šatie-nei rinkimų kampanija kainavo 21,6tūkst. litų, iš jų 12 tūkstančių ji paklo-jo iš savo santaupų.

Viliotinis už 376 litusVRK duomenimis, Ukmergės

vienmandatėje apygardoje kol kasbrangiausiai - 31,5 tūkst. litų - rinki-

mų kampanija kainavo mandatą čiaiškovojusiam socialdemokratui Ka-ziui Grybauskui. Jam rinkimai atsiė-jo 11,5 tūkst. litų asmeninių lėšų, 20tūkst. litų auką skyrė partija.

Ukmergėje eksparlamentarą Gin-tarą Songailą iškėlusi Tautininkų są-junga deklaruoja 16,7 tūkst. litų iš-laidų ir apie 5 tūkst. litų skolą.Savarankiškai kandidatavęs Min-daugas Kluonis rinkimams savo pi-niginę paplonino 12,6 tūkst. litų,“darbietis” Rolandas Janickas rinkė-jų viliotiniui išleido 8,9 tūkst. asme-ninių lėšų, aukotojai jo sąskaitą pa-pildė 608 litais.

Mažiausiai kovai dėl mandato pa-klojo Kovotojų už Lietuvą sąjunga, Uk-mergėje iškėlusi savo vedlį Vytautą Šus-tauską. VRK duomenimis, jo rinkimųkampanija atsiėjo vos 376 litus.

Savų lėšų pritrūkoZarasų-Visagino apygardoje man-

datą iškovojęs “tvarkietis” Algiman-tas Dumbrava tikina, kad jo rinkimųkampanijai prireikė apie 25 tūkst. li-tų. Konkrečios sumos jis negalėjonurodyti, nes finansus esą tvarkėpartijos iždininkai. A.Dumbravos

teigimu, per pakartotinius rinkimusišleista panašiai kaip ir per pernykš-čius. “Pirmąkart, rudenį, išleidaudaugiau asmeninių lėšų, pakartoti-niams rinkimams savų pinigų neuž-teko, todėl partija labiau padėjo”, -LŽ sakė parlamentaras.

24,5 tūkst. litų rinkimai šioje apy-gardoje kainavo Darbo ir vienybėspartijos vedlei, verslininkei KristinaiBrazauskienei. Iš savo asmeninės ki-šenės ji atseikėjo daugiau nei pusę šiossumos - 17 tūkst. litų. Socialdemokra-tas Nikolajus Gusevas rinkimams kolkas deklaruoja išleidęs tik 150 litų as-meninių lėšų. Tačiau 21 tūkst. litų jo

rinkimų sąskaitą papildė partija.Savo kandidatūrą Zarasų-Visagi-

no apygardoje kėlusio Rimvydo Po-dolskio ataskaitoje kol kas nurodyta3,5 tūkst. litų iš asmeninės kišenės.LVŽS atstovo Gintario Petrėno rin-kimų išlaidos - 1,5 tūkst. litų. Socia-listinio liaudies fronto deleguotasGenrichas Sarbajus deklaruoja išlei-dęs 652 litus asmeninių lėšų.

Pinigus tvarkė partijosNemažai pakartotiniuose Seimo rin-

kimuose kandidatavusių asmenų tvar-kyti finansinius reikalus pavedė savopartijų iždininkams. Išleidusi daugiau-sia lėšų šiuo metu deklaruoja partija“Tvarka ir teisingumas”. Tris kandida-tus iškėlę “tvarkiečiai” skaičiuoja 150tūkst. litų išlaidas. Tėvynės sąjunga-Lie-tuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) rinkimų prievaizdams pateikto-se ataskaitose kol kas nurodo išleidę 74,4tūkst. litų. TS-LKD savo kandidatus taippat kėlė visose trijose apygardose. Dėlmandatų kovęsi trys “Sąjungos TAIP”nariai deklaruoja 18 tūkst. litų išlaidų ir10 tūkst. litų skolą. Liberalcentristai kolkas nurodo išleidę 8 tūkst. litų, Libera-lų sąjūdžio deklaracijoje - 6,5 tūkst. litųišlaidų, skola - 2,9 tūkst. litų.

VRK atstovų teigimu, visus finan-sinius duomenis pateikusi “Drąsoskelio” partija deklaravo rinkimamsišleidusi 4,6 tūkst. litų ir turinti 266litų skolą. LVŽS išleido daugiau kaip3,5 tūkst. litų. •

Kova dėl mandatų palengvino asmenines pinigines

Kandidatai, dalyvavę pakartotiniuose Seimorinkimuose, jau deklaravo išleidę daugiau kaip

pusę milijono litų.

Socialdemokratui A.Zeltiniui politinė rinkimų kampanija kainavo per 42,6 tūkst. litų.Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

Seimas nepagailėjo N.Venckienės teisėsaugai

Kelių šimtų N.Venckienės šalininkų protestai nepadėjo Seimo narei išsaugoti teisinės neliečiamybės./ Romo Jurgaičio nuotrauka

ĮTARIMAMS NĖRA PAGRINDOGeneralinis prokuroras Darius Valysteigia, kad kol kas nėra pagrindo pa-reikšti įtarimus didžiausiam žlugusioŪkio banko akcininkui VladimiruiRomanovui. Jis taip pat sako, kad kolkas per anksti kalbėti apie ikiteisminiotyrimo dėl Ūkio banko veiklos pers-pektyvas. Prokuroras Simonas Min-kevičius vasarį patvirtino, jog įtaria-ma, kad Ūkio banko turtą švaistė jovadovai - nuomodavo turtą nepagrįs-tai didelėmis kainomis ir už dideliusatlyginimus įdarbindavo susijusius as-menis. Prokuroras tuomet sakė, kadįtarimai kol kas nepareikšti nė vienamasmeniui.

IŠVENGS ATSAKOMYBĖS?

Seimas vakar po pateikimo pritarėBaudžiamojo kodekso (BK) pataisųprojektui, kuriuo siūloma atleisti par-tijas ir religines bendruomenes nuobaudžiamosios atsakomybės. Už pa-taisas balsavo valdantieji, prieš buvoopoziciniai konservatoriai. Pataisastoliau svarstys parlamentiniai komi-tetai. BK pataisas įregistravo dėl juo-dosios buhalterijos teisiamos Darbopartijos frakcijos atstovai Zita Žvikie-nė ir Valdas Skarbalius, taip pat so-cialdemokratai Albinas Mitrulevi-čius, Mindaugas Bastys, “tvarkietis”Petras Gražulis, Lenkų rinkimų akci-jos atstovas Jaroslavas Narkevičius.

SVARSTYS PATAISAS

Seimas vakar ėmėsi nagrinėti Vaikoteisių apsaugos pagrindų įstatymo pa-taisų projektą, kuriuo būtų draudžia-mas bet koks smurtas prieš vaikus. Sei-mo Švietimo, mokslo ir kultūros

komiteto narė “tvarkietė” Ona Valiu-kevičiūtė į įstatymą siūlo įrašyti nuos-tatą, kad drausminti vaikų tėvai nega-lėtų ir naudodami fizinių bausmių.Pataisas pateikusi O.Valiukevičiūtė pa-žymėjo, jog Lietuva dar 1995 metaisratifikavo Jungtinių Tautų Vaiko teisiųkonvenciją, kuri pabrėžia valstybės pa-reigą imtis visų priemonių, kad kiek-vienas vaikas būtų apgintas nuo įvai-riausio pobūdžio smurto, įžeidimų arpiktnaudžiavimo, taip pat priežiūrosnebuvimo. Prieš pataisas pasisakę par-lamentarai tvirtino, kad uždraudus fi-zines bausmes bus kišamasi į šeimosgyvenimą, tokios pataisos būsiančios“šeimos griovimo įrankis”.

PRETENDUOJA Į AMBASADORIUSVietoj teisingumo ministru tapusioJuozo Bernatonio Lietuvos ambasa-doriumi Armėnijoje siūloma skirtikarjeros diplomatą Eriką Petriką. Jokandidatūrai dar turi pritarti Vyriau-sybė ir prezidentė. Pagal Užsienio rei-kalų ministerijos (URM) parengtąVyriausybės nutarimo projektą E.Pet-rikas ambasadoriumi Jerevane turėtųtapti nuo gegužės 15 dienos. Šiuo me-tu diplomatas vadovauja URM Per-sonalo departamentui. Anksčiau jisyra dirbęs Lietuvos nuolatinėje atsto-vybėje Europos Sąjungoje įgaliotuojuministru. Pernai liepą prezidentėsDalios Grybauskaitės dekretu amba-sadoriumi Armėnijoje buvo paskirtasJ.Bernatonis, tačiau rugpjūčio pabai-goje prezidentė dekretą atšaukė, nesJ.Bernatonis nutarė dalyvauti Seimorinkimuose. Su Lietuvos socialde-mokratų partija jis buvo išrinktas įparlamentą, o gruodį paskirtas teisin-gumo ministru.

BNS, LŽ

2013 04 10Lietuvos žinios4 Dienos temos

Trumpai

Valstybiniuose viešbučiuose nemokamos algosDENISAS NIKITENKA

Palangoje įsikūrusios valstybėsįmonės poilsio namų “Baltija”darbuotojai jau kelis mėnesiusnegauna algų, todėl kai kurie jų išeina iš darbo.

Šiuo metu nuostolingai dirbantiįmonė, kurios valdomas turtas 2011metais buvo įvertintas daugiau kaip32 mln. litų, beveik šimtui darbuoto-jų skolinga už vasarį ir kovą. Už sau-sį su dalimi jų buvo atsiskaityta tikpraėjusios savaitės pabaigoje.

Į LŽ kreipęsi nepatenkinti “Balti-jos” darbuotojai piktinosi, kad vals-tybės įmonė sugeba įrengti praban-gų grožio ir estetikos centrą, o pinigųatlyginimams neranda.

Kantrybė baigia išsektiSu LŽ žurnalistu susisiekę valsty-

binių poilsio namų darbuotojai skun-dėsi, kad jų kantrybė baigia išsekti.Esą žmonėms algos po kelis mėnesiusnemokamos ir “Baltijai” priklausan-čiame trijų žvaigždučių viešbutyje“Žilvinas”, ir dviejų žvaigždučių “Vy-turyje”. Be to, šios įstaigos skolingoselektros, šilumos, vandens tiekėjams.

“Nebežinome, kur kreiptis. Algųnegauname po kelis mėnesius ir ne-aišku, kada su mumis bus atsiskaity-ta. Iš “Žilvino” jau išėjo virėjas, iš“Vyturio” taip pat pasiprašė atlei-džiamas vienas darbuotojas. Jei to-liau nebus mokami atlyginimai, jųpėdomis gali pasekti daugiau dar-buotojų. Įdomu, kaip tada versisviešbučiai? Administracija jau yra

priėmusi užsakymus šiam vasarossezonui, ir siūlomų akcijų reklamosvisur pilna, bet juk be darbuotojųkompleksas neveiks”, - LŽ pasakojo“Baltijoje” dirbantis palangiškis, pra-šęs neminėti jo pavardės.

Valstybė nebedotuojaJam ir jo kolegoms nesuprantama,

kad pernai “Žilvine” buvo atidary-tas estetikos ir grožio centras “Este-tic Italia Baltija”, į jį investavus ne-mažus pinigus.

“Paskolą to centro įrangai pirkti pa-ėmė, o pinigų algoms išmokėti nėra.

Kažkoks nesusipratimas. Be to, tas este-tikos centras ekonomiškai nepasiteisins,nes greta yra daug geresnis ir didesnisSPA centras. Juolab kad kainos “Žilvi-ne” - ne pačios mažiausios: už dienąvienviečiame liukse su maitinimu ir pro-cedūromis vasaros sezono metu prašo-ma beveik 400 litų. Bet naujas tik grožiocentras, o pats viešbutis - tarybinių lai-kų”, - kalbėjo pasipiktinęs darbuotojas.

Jo teigimu, situacija “Baltijoje” pa-sikeitė, kai 2008 metais buvo nuspręs-ta šios įmonės nebedotuoti iš valsty-bės biudžeto (tais metais Vyriausybėskanceliarija sutaupė daugiau kaip

880 tūkst. litų), o 2009-aisiais per-duoti ją valdyti Ūkio ministerijai.

Be to, “Baltija” nebegauna pelno išlegendinių poilsio namų “Auska”, ku-rie pernai buvo perduoti Valstybėsturto fondui.

Problemos laikinos?Valstybės įmonės “Baltija” direk-

torius Raimondas Karčiauskas LŽneneigė, jog algos iš tiesų vėluoja, ta-čiau tikino, kad taip neva būna kiek-vieną pavasarį.

“Darbuotojai skundėsi ir pernai, iružpernai. Tokia yra situacija ir ji kar-

tojasi kasmet. Esame skolingi už šilu-mą, elektrą, vandenį, bet parodykitebent vieną įmonę Palangoje, kuri da-bar, prieš vasaros sezoną, nėra sko-linga. Tiesiog žiemą apie 80 proc. mū-sų klientų sudaro ligoniai, už kuriuosturi sumokėti Valstybinė ligonių kasa.Štai ji ir vėluoja su mumis atsiskaity-ti, o mes - su darbuotojais. Tačiaupraėjusią savaitę už sausį daliai dar-

buotojų algas sumokėjome, jų nega-vo tik administracijos žmonės. Sko-las paprastai padengiame per vasarossezoną”, - tikino R.Karčiauskas.

Jis informavo, kad prieš trejus me-tus “Baltija” turėjo 1,5 mln. litų nuos-tolių, 2011-aisiais - 100 tūkst. litų, per-nai - 400 tūkst. litų nuostolių.

“O grožio centrui paskolą ėmėmetik įrangai įsigyti, keliasdešimt tūks-tančių litų. Suprantate, viešbučiai -seni, tarybiniai, todėl reikia kuo norspritraukti poilsiautojus, tai - investi-cija į ateitį. Su netoli esančiu SPAcentru nekonkuruojame, nes teikia-me specifines, kitokias paslaugas”, -teigė R.Karčiauskas.

Jo manymu, bankrotas poilsio na-mams negresia, o darbuotojų judėji-mas “yra natūralus reiškinys”. •

R.Karčiauskas: “Parodykite bent

vieną įmonę Palangoje,kuri dabar, prieš

vasaros sezoną, nėraskolinga.”

Valstybei priklausančios įmonės, kuri valdo ir šį trijų žvaigždučių viešbutį “Žilvinas” pačiame Palangos centre,darbuotojams algos vėluoja po kelis mėnesius. / LŽ archyvo nuotrauka

Dienos temos 52013 04 10Lietuvos žinios

DAIVA BARONIENĖ

Biržų rajono merijos valdinin-kai susidūrė su dilema -neapsisprendžia, ar paskutinįbalandžio savaitgalį kuopti Biržus per visuotinę akciją “Darom”, ar važiuoti į talkąLatvijoje.

Kas geriau ir naudingiau: rinktišiukšles savame kieme ar pasidar-buoti kaimynėje Latvijoje? Tokį gal-vosūkį sprendžia Biržų rajono sa-vivaldybės vadovai, gavę LatvijosJekabpilio miesto merijos kvietimądalyvauti tarptautinėje švarinimosiakcijoje. Patiems biržiečiams ši “di-lema” kelia šypseną.

Biržų mero pavaduotoja Stasė Ei-tavičienė tikino, jog pagražinti Lat-viją nori daugelis savivaldybės admi-nistracijos valdininkų, tačiau draugepripažino, kad talkininkų rankų rei-kia ir gimtajam miestui.

Netikėtai susidubliavoIš pradžių Biržų rajono merijos de-

legacija kolegų iš Jekabpilio buvo kvie-čiama atvykti patalkininkauti balandžio21 dieną. Žadėta, kad dirbti biržiečiamsreikės viso labo keturias valandas, o vė-liau jų lauks liaudies muzikos koncertasir užkandžiai. Ši žinia Biržuose buvosutikta itin džiugiai, nemažai žmoniųiškart pasišovė pagražinti kaimynų ša-lies miestą, susipažinti su latviais irlinksmai pabūti drauge.

“Kiek vėliau iš latvių gavome ant-rą laišką. Jame apgailestaujama, kaddėl šalčio ir sniego gausos talka nu-keliama savaitei - į balandžio 27 die-ną”, - LŽ pasakojo viena talkos Lat-vijoje organizatorių S.Eitavičienė. Jiteigė, kad latvių pranešimas apie pa-keistą talkos datą sukėlė sąmyšį. Mattądien visoje Lietuvoje organizuoja-ma švarinimosi akcija “Darom”, ku-rioje nusiteikę dalyvauti ir Biržų me-rijos žmonės.

“Gaila, kad talkos dubliuojasi. Ne-abejojame nei vienos, nei kitos nauda,

tačiau kurią pasirinksime - dar neap-sispręsta”, - teigė Biržų vicemerė.

Nusistatys prioritetąS.Eitavičienė pabrėžė, kad biržie-

čiai pirmą kartą kviečiami į tarptau-tinę talką, tai daroma pagal vienąekologinį Žiemgalos ir Šiaurės Lie-tuvos projektą.

Anot vicemerės, draugystės ryšiai,pažintys visuomet yra geras ir nau-dingas dalykas, jų reikėtų kuo dau-giau. Politikė pripažino, jog Biržuo-se radosi ir tokių žmonių, kurie,sužinoję apie valdininkų norą talki-ninkauti kaimynams, ėmė postrin-gauti, kad pirmiausia reikėtų susit-varkyti savame kieme. “Neabejotinaitai ir būtume padarę vieną savaitgalįdirbdami Latvijoje, kitą - Biržuose.Dabar reikės nusistatyti prioritetą”, -kalbėjo viena iš rajono vadovų.

Ties sveikatingumo takąLŽ kalbinta Jekabpilio miesto meri-

jos Užsienio ryšių ir investicijų skyriaus

vedėja Sandra Gogulė pažymėjo, kadbiržiečiai ne šiaip kviečiami į talką rink-ti šiukšlių. Šios talkos tikslas - miestoparke nutiesti sveikatingumo taką.

“Šiam takui turime pririnkę įvai-riausių gamtinių medžiagų, tiesti jį no-

rėtume drauge su broliais lietuviais. Taibūtų tarptautinis sveikatingumo ta-kas”, - teigė S.Gogulė. Anot jos, Jekab-pilis apdovanotas gražia gamta, mies-te esti ir didžiulis parkas, ir ežeras.Architektai neseniai suprojektavo perparką prie ežero vedantį taką, jį ir no-rima nutiesti drauge su biržiečiais.

“Būtų gaila, jei Biržų merijos ats-tovai neatvyktų į talką, tada sužlug-tų mūsų planai, o takas liktų vieti-nės, nebe tarptautinės reikšmės”, -

juokavo S.Gogulė. Ji pažymėjo, kadbendras darbas ir draugystės ryšiaiyra stiprus veiksnys kuriant bend-rą ateitį bei geresnį gyvenimą.

“Neabejoju, kad sulaukę biržiečių,drauge pasidarbavę, o po įdėto triū-so pasiklausę koncerto ir pasistipri-nę, ateityje ir mes, Jekabpilio žmo-nės, su džiaugsmu vyksime į Biržusdalytis idėjomis, drauge nepagailėsi-me ir savo darbo lietuvių rengiamo-se talkose”, - teigė Jekabpilio meri-jos atstovė. •

S.Eitavičienė: “Neabejojame nei

vienos, nei kitos talkos nauda.”

RITA KRUŠINSKAITĖ

Klaipėdos rajone ir KudirkosNaumiestyje įvykdytos šiur-pios žmogžudystės, kai policijanesuskubo reaguoti į pagalbosšauksmą, sukėlė naują saugioskaimynystės grupių kūrimosibangą.

Visuomenę sukrėtę žiaurūs nusi-kaltimai, pasiglemžę trijų moterų gy-vybes ir be motinos palikę keturismažamečius vaikus, privertė sune-rimti tiek gyventojus, tiek policijospareigūnus.

Atsižvelgdami į nusikalstamų veikųaugimo tendencijas ir drastiškai suma-žintą policijos biudžetą, kai pareigūnainegali operatyviai reaguoti į visus gau-namus pranešimus, policininkai vėlėmė aktyviai skatinti žmones burtis įsaugios kaimynystės grupes.

“Vien per pastarąsias kelias dienasįsteigtos trys tokios grupės Visagine,Šilutės ir Prienų rajonuose”, - LŽ tei-gė Policijos departamento Komuni-kacijos skyriaus viršininkas Ramū-nas Matonis. Anot jo, saugioskaimynystės grupių kūrimas negalivykti spontaniškai, bendruomenėstam turi pasirengti. Vis dėlto kiek-

vienos tokios grupės atsiradimas di-dina visuomenės saugumą.

Nusikalstamumas išnyko“Jau prieš keletą metų, kai kartu

su kaimynais sulaikėme naktį įsib-rovusius vagis, įsitikinome, kadbendra pagalba veiksmingesnė užpavienę kovą su nusikaltėliais”, - LŽtikino neseniai įsteigtos Prienų ra-jono Išlaužo seniūnijos Kaimynųgatvės gyventojų saugios kaimynys-tės grupės pirmininkas Donatas Da-bušinskas.

Anot Prienų rajono policijos ko-misariato Organizacinės grupės spe-cialistės Jolitos Sinkevičienės, saugikaimynystė grindžiama bendradar-biavimo principu. Grupės nariai pri-žiūri ir stebi kaimyno namus bei tur-tą, įtartinus asmenis, jų veiklą, daugkartų pro šalį pravažiuojančius arkeistose vietose pastatytus automobi-lius. Gyventojams susibūrus į sau-gios kaimynystės grupes ir pritvirti-nus apie tai informuojantį stendą,nusikaltėliai dažnai tokią teritorijąišbraukia iš savo interesų zonos.

“Iš pradžių gana skeptiškai žiūrė-jau į saugios kaimynystės grupių kū-rimą, bet greitai nuomonę teko pa-keisti, nes įsitikinau, kad jeigu grupėnėra formali, jos pagalba žmonėms

efektyvi”, - tvirtino Alytaus apskri-ties vyriausiojo policijos komisaria-to Prevencijos poskyrio viršininkasAidas Kaknevičius.

Pareigūno teigimu, nuo 2009 me-tų, kai Alytaus mieste ir rajone bu-vo įsteigtos pirmosios saugios kai-mynystės grupės (dabar veikia 78),iki šiol tose vietose nebuvo užre-gistruotas nė vienas nusikaltimas.Anot A.Kaknevičiaus, tai nereiškia,

kad pakanka įsteigti grupę ir įsivy-raus ramybė. Žmonės turi sąmo-ningai nelikti abejingi tam, kasvyksta aplinkui. Dažniausiai alytiš-kiai kreipiasi dėl kaimynų elgesio,aplink namus besibūriuojančių gir-tuoklių. Manoma, kad laiku informa-vus pareigūnus pavyksta užkirsti keliągalimiems nusikaltimams. A.Kakne-vičiaus nuomone, net smurto arti-moje aplinkoje kai kuriais atvejaispakaktų aktyvios grupės atstovo pa-sirodymo, ir būtų išvengta skaudžiųpasekmių.

Ginsis kitaipKudirkos Naumiestyje, kur kovo

mėnesį per išgertuves buvo nužudy-tos dvi moterys, kol kas nėra nė vienossaugios kaimynystės grupės. “Bandy-sime kovoti kitomis priemonėmis. Jaupatvirtinome sustiprintą pareigūnų irpolicijos rėmėjų patruliavimo grafi-ką, ypač tomis dienomis, kai moka-mos pašalpos ir pensijos”, - LŽ pasa-kojo Kudirkos Naumiesčio seniūnasVincas Alfredas Puida.

Anot jo, būtų gerai viešose vieto-se įrengti stebėjimo kameras, tačiauar pavyks įgyvendinti saugumą tei-kiančius planus, priklausys nuo to,ar Šakių rajono politikai ras lėšų vie-tos biudžete.

Klaipėdos rajono Lūžgalių kaime,neseniai paženklintame vienos šei-mos tragedijos, taip pat nėra saugioskaimynystės grupės. “Vienoje gatve-lėje lyg ir yra susikūręs branduolys,bet jis dar neįregistruotas”, - sakėPriekulės seniūnas Valerijus Velkas.

Nevienodai aktyvūsPolicijos departamento duome-

nimis, 2012 metų pabaigoje Lietu-voje veikė 1444 saugios kaimynys-tės grupės. Aktyviausiai į jas būrėsiKauno apskrities gyventojai, tokiųgrupių šiame regione - beveik 300.Nedaug atsilieka Vilniaus apskritiesgyventojai. Čia iki šių metų pradžiosįsteigtos 232 grupės. Pati neakty-viausia, turinti mažiausiai - 68 - sau-gios kaimynystės grupių, yra Taura-gės apskritis. •

Kaimynai buriasi gintis nuo nusikaltėlių

www.drasinkimeateiti.lt nuotrauka

Prieniškiai jau išbandė kaimyniškos pagalbos, nukreiptos prieš nusikaltėlius, veiksmingumą / Prienų rajono policijos komisariato nuotrauka

R.Matonis: “Vien per pastarąsias kelias dienasįsteigtos trys tokios grupės Visagine,

Šilutės ir Prienų rajonuose.”

Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

Biržų valdininkai susiruošė tvarkyti Latviją

2013 04 10Lietuvos žinios6 Lietuva ir Europa

ALGIMANTAS DEGUTISSpecialiai LŽ iš Lenkijos

Tarptautinės holokausto dienos,kuri minima balandžio 11-ąją,išvakarėse ir pažymint Varšuvosgeto sukilimo, prasidėjusio1943 metų balandžio 19-ąją, 70-ąsias metines, Lenkiją sukrė-tė antisemitinis skandalas.

Žinomas mokslinis žurnalas “Fo-cus Istoria Extra” išspausdino Lenki-jos mokslų akademijos profesoriausKrzysztofo Jasiewicziaus straipsnį,kuriame teigiama, “kad holokaustąper amžius gimdė ištisos žydų kartos,o ne Katalikų bažnyčia. Ir, atrodo, žy-dai nepadarė iš to išvadų”, nes “iz-raeliečiai ir dabar žudo savo kaimy-nus Artimuosiuose Rytuose”. Šislenkų istorikas davė interviu ir dien-raščiui “Gazeta Wyborcza”. Jis aiški-no, kad “žydų baimė - normali, žmo-giška ir pagrįsta - tapo pagrindinežydų žudynių priežastimi Jadvabnėsmiestelyje”, o “šimtmečiais trunkan-ti žydų neapykanta lenkams išplaukiaiš talmudinio mąstymo būdo”.

Žydų pogromas netoli Lomžos,

nedideliame Jadvabnės miestelyje,kuriame tuo metu gyveno apie 2500žmonių, o 40 proc. jų sudarė žydai,lenkams yra vienas nemaloniausiųAntrojo pasaulinio karo epizodų.1941 metų birželio 22 dieną miestelįiš sovietų atėmė vokiečiai, o liepos10-ąją, stebint vos keliems vokiečiųkareiviams, maždaug 40 vietos lenkųir jiems vežimais į pagalbą atvykusiųkaimynų iš aplinkinių kaimų suren-gė žydų žudynes. Vyrai, moterys, vai-kai buvo suvaryti į turgaus aikštę irpriversti nugriauti joje neseniai so-vietų pastatytą Lenino paminklą. Da-lis žydų buvo nužudyta vietoje, o di-delis būrys kitų uždaryti į miesteliopakraštyje esantį kluoną ir ten padeg-ti. Visi jame buvusieji sudegė gyvi.

Po karo paskelbta, kad kaimynaiJadvabnėje nužudė 1600 žydų. Šisskaičius iškaltas ir ant paminklo, pa-statyto sudegusio kluono vietoje. Jisbuvo atidengtas minint tragedijos60-metį. Ceremonijoje teko dalyvau-ti ir šių eilučių autoriui. Tuomet vi-sos lenkų tautos vardu žydų atsipra-šė buvęs Lenkijos prezidentasAleksanderas Kwasniewskis.

Apie 1600 aukų kalba ir atsitikti-nai per žudynes išlikęs gyvas žydų

berniukas Tomaszas Grossas, kurisvėliau emigravo į Jungtines Valsti-jas ir tapo profesoriumi. 2001 me-tais išleistoje knygoje “Kaimynai”jis pasakoja savo akimis matęs pog-romą. Tačiau yra lenkų, kurie norisumenkinti šią tragediją. Pavyz-džiui, Lenkijos tautos atminties ins-titutas teigia, jog tuomet sudegė tik340 žydų.

Lenkų ir žydų tarpusavio nesan-taika turi gilias šaknis. TarpukariuLenkijoje gyveno 3,5-4 mln. žydų,jų rankose buvo sukauptos nema-žos materialinės vertybės. Tuo me-tu lenkai, protestuodami prieš žy-dus, eidavo į gatves ir skanduodavošūkį: “Jūsų pastatai - mūsų gatvės!”

Per Antrąjį pasaulinį karą išlikęgyvi žydai išsibarstė po visą pasau-lį ir prieš gerą dešimtmetį ėmė rei-kalauti kompensacijų už prarastąturtą, kuris, jų skaičiavimais, vertas82 mlrd. zlotų - tiek, kiek Lenkijosmetų biudžetas.

Prof. K.Jasiewicziaus teiginiaimoksliniame žurnale sukėlė pasi-piktinimo bangą. Laiške dienraščiui“Gazeta Wyborcza” žymūs moksli-ninkai, politikai, visuomenės veikė-jai parašė: “Tai nėra pirmas šio

mokslininko straipsnis tiek holo-kausto, tiek lenkų ir žydų santykiųtema, tačiau pirmas toks radikalus.Mūsų įsitikinimu, sprendimas vie-šai skelbti tokį požiūrį prieštaraujair moksliniams principams, ir ele-mentariam padorumui. Manome,kad K.Jasiewicziaus išvados, susiju-sios su pačiomis gėdingiausiomisantisemitizmo tradicijomis Lenki-joje, sulauks griežtos moksliniųsluoksnių reakcijos.”

Tačiau pastaruoju metu antisemi-

tinės nuotaikos stiprėja ne tik Len-kijoje. Tel Avivo universitete veikian-tis Šiuolaikinės Europos kultūros iržydų palikimo studijų centras paskel-bė raportą, kad 2012 metais antise-mitinių išpuolių pasaulyje padaugė-jo 30 procentų. Europoje stipriausiosantisemitinės nuotaikos jaučiamosVengrijoje, Graikijoje ir Ukrainoje.Ypač gausu išpuolių prieš žydusVengrijoje. • BBC, “The Economist”, AFP, LŽ

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande’as dar gali išgelbėti savo autoritetą ir val-dymą, bet ar jam užteks ryžtopasakyti prancūzams tiesą?

Prancūzija ir jos prezidentas - di-džiausias galvos skausmas Berlynuibei Briuseliui. Ne vienas Vokietijospareigūnas yra sakęs, kad Prancū-zija - didžiausią rūpestį jiems ke-lianti euro zonos šalis.

Viskas ne dėl naujausio skandalo,susijusio su buvusiu ministru Jero-me’u Cahuzacu, melavusiu apie savobanko sąskaitą Šveicarijoje ir praėju-sią savaitę apkaltintu mokesčių sukčia-vimu. Tai, žinoma, labai nemalonuprezidentui F.Hollande’ui, paskatinospėliones, kas ką žinojo, ir gali ap-griauti vyriausybę.

Nerimo esmė - Prancūzijos eko-nomika. Anksčiau ar vėliau prisieisimtis radikalių sprendimų. F.Hollan-de’as propagavo ne taupymą, o augi-mo skatinimą, bet augimo perspekty-va traukiasi. Jis žadėjo pateiktialternatyvą Vokietijos Europai per-šamai deficitų mažinimo per ekono-mikos restruktūrizavimą strategijai.F.Hollande’as netiki, kad šie vaistaiveikia. Neseniai jis pareiškė, kad“taupymas pasmerks Europą ne tikrecesijai, bet ir sprogimui”. Tačiau kolkas dominuoja Vokietijos požiūris.

PraradimaiPer 11 mėnesių, kai valdo F.Hol-

lande’as, nedarbas Prancūzijoje pa-šoko iki 3,2 mln. bedarbių (apie 11proc.) ir yra didžiausias nuo 1997metų. Skola viršijo 90 proc. bend-rojo vidaus produkto. Pažadas šie-met sumažinti biudžeto deficitą iki3 proc. pamirštas.

Prancūzija yra gana reikšmingašalis, galinti pasipriešinti EuroposKomisijai, tad galimybė lanksčiaususitarti dėl deficito mažinimo tiks-lų išlieka. Bet lieka ir pagrindinė di-lema. Prancūzijai iki 2017 metų pa-baigos reikia sumažinti išlaidas 60mlrd. eurų. Turtingieji, kurių dau-gelis išdundėjo į Londoną ar Bel-

giją, jau išsunkti. Nėra kitos alter-natyvos, kaip tik mažinti išlaidas.F.Hollande’as tai supranta. Nese-niai jis pareiškė: “Viešosios išlaidospasiekė 57 proc. šalies gerovės.Prieš penkerius metus jos siekė 52procentus. Ar mes dėl to gyvenamegeriau? Ne.”

Sumažinti Prancūzijos valstybinįsektorių niekada nebus lengva, ypačprancūzų socialistui. Tačiau tai pa-daryti reikės. Vartojimas traukiasi.Niekas nebeperka automobilių.

Netesėjo pažadųPer rinkimų kampaniją F.Hollan-

de’as papirko rinkėjus, kad jis - neNicolas Sarkozy ir išsaugos prancū-zišką gyvenimo stilių. Tokia kampa-nija teikė prancūzams gerų pojūčių,bet tikrovė greitai smogė. Prancūzi-jos prezidentui teks apsispręsti, ar jispasakys tautai, kad šalies socialinėsgerovės modelis nėra tvarus ir reika-lingos esminės reformos.

Kai kurios naujos taisyklės jaupriimtos atpalaiduojant Prancūzi-jos griežtą darbo rinką. Bet šie pa-keitimai yra tik pati pradžia, jais ap-siriboti nepavyks.

Briuselio ir Berlyno pareigūnamsnerimą labiausiai kelia tai, kadPrancūzija gali nusiristi į Pietų Eu-ropos bėdon pakliuvusių valstybiųkategoriją. Tai dar nenutiko, bet di-dėja baimė, kad rinkos praras pa-sitikėjimą Paryžiumi.

F.Hollande’o populiarumo reitin-gas pastaruoju metu sutirpo greičiau

nei bet kurio kito Penktosios Respub-likos prezidento nuo 1958 metų. Taiatsakas į jo negebėjimą tesėti rinkimųpažadų, kurių svarbiausi buvo atsisa-kyti taupymo ir sumažinti nedarbą.

Skandalas su buvusiu biudžeto mi-nistru J.Cahuzacu pakenkė F.Hollan-de’ui dar labiau. Juk jis žadėjo, kad,kitaip nei pirmtako dešiniųjų prezi-dento N.Sarkozy, jo vyriausybė bus su-daryta iš pavyzdingai švarių ministrų.

Ministrai deklaruos turtąMėgindama atsiplauti suterštą

mundurą Prancūzijos socialistų vy-riausybė pirmadienį pranešė, kad mi-nistrams nurodyta artimiausiomisdienomis viešai deklaruoti savo turtą.Premjeras Jeanas Marcas Ayrault pa-reiškė, kad pagal naują finansinioskaidrumo priemonių paketą mi-nistrai iki balandžio 15-osios turės pa-skelbti detales apie savo turtą. Vyriau-sybė taip pat iki balandžio 24-osiospasiūlys ministrų ir kitų aukštų parei-

gūnų finansinio skaidrumo įstatymą,kurį planuojama priimti iki vasaros.

J.Cahuzacas, kuris anksčiau buvoatsakingas už kovą su vengimu mo-kėti mokesčius ir tyrėjams prisipaži-no turėjęs maždaug 600 tūkst. eurųsąskaitą užsienyje, atsistatydino ko-vo 19 dieną prokurorams pradėjustyrimą. Jis ne kartą neigė preziden-tui, parlamentui ir žiniasklaidai apietokios sąskaitos egzistavimą.

Tiek Prancūzija, tiek Europa suin-teresuota, kad F.Hollande’as atgautųbent dalį savo politinės uoslės. NesPrancūzijos problemos tampa ir Eu-ropos problemomis. Smarkiai pašokęsnedarbas Prancūzijoje yra viena svar-biausių priežasčių, dėl kurių nedarbaseuro zonoje pasiekė didžiausią lygį nuoeuro įvedimo 1999 metais. Antros di-džiausios euro zonos ekonomikos fis-kalinis nepakankamumas ir augimostoka tempia į dugną visą žemyną. •Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

Prancūzija - Europos galvos skausmas

Briuseliui ir Berlynuinerimą kelia tai,

kad Prancūzija gali nusiristi į Pietų Europos bėdon

pakliuvusių valstybiųkategoriją.

F.Hollande’ui dar ne vėlu atkurti savo pozicijas, tik jis turi įtikinti prancūzus, kad rimtos permainos būtinos. / AFP/Scanpix nuotrauka

“Gyvybės maršas” prie Aušvico koncentracijos stovyklos buvo surengtasbalandžio 8 dieną. / SPA/ Scanpix nuotrauka

Antisemitinis skandalas Lenkijoje

Pasaulis 72013 04 10Lietuvos žinios

Kazachstanas Ust Kamenogorske ketina įkurtibranduolinio kuro banką, kuris tiektų branduolinį kurą taikioms valstybiųatominėms programoms.

Šiaurės Korėjai iš naujo atidariusJongbjono branduolinio kompleksoreaktorių ir Iranui niekaip nenutrau-kiant “taikios” branduolinės progra-mos, pasaulis atsigręžė į Kazachsta-ną. Jo pasiūlymas šioje CentrinėsAzijos valstybėje įkurti branduoliniokuro banką sulaukia vis didesnio pa-laikymo. Nors šiai idėjai įgyvendintiprireiks nemažai pastangų, branduo-linio kuro bankas galėtų prisidėti prietaikesnio pasaulio kūrimo.

Užterštas miestasRytų Kazachstane esantis Ust Ka-

menogorsko miestas - vienas labiau-siai užterštų šioje valstybėje. Jamestūkso daug nuodingų dujų į aplinkąišmetantis nuo Sovietų Sąjungos lai-kų išlikęs pramoninis kompleksas.“Gyvename lyg dujų kameroje”, - sa-ko Denisas Danielevskis, rodydamasį juodus iš didžiulių kaminų rūkstan-čius dūmus.

D.Danielevskis - vietos laikraščiovyriausiasis redaktorius. Jo leidinyjepasirodė didžiulis straipsnis apie Ka-zachstano vyriausybės planus įkurtiJungtinių Tautų prižiūrimą bran-duolinio kuro banką Ulbos metalur-gijos komplekse. Prieš kelis dešimt-mečius jame buvo slapta sovietųlaboratorija, tačiau šiandien Ulboskomplekse veikia didžiausia uranogamykla Kazachstane.

“Oro kokybė Ust Kamenogorske la-bai bloga. Branduoliniu projektu ne-

patenkinti miesto gyventojai. Jie norikvėpuoti švariu oru”, - teigė D.Danie-levskis. Tačiau Kazachstano vyriausy-bė laikosi kitokios nuomonės. 2009metais šalies prezidentas NursultanasNazarbajevas pasiūlė įkurti branduo-linio kuro banką, kurį prižiūrėtų Tarp-tautinė atominės energetikos agentū-ra (TATENA). Projektas turėtų skatinti“nepaklusnias valstybes” Iraną ir Šiau-rės Korėją nebetęsti urano sodrinimo.Jos galėtų pasinaudoti saugykla, kadgautų branduolino kuro atominiams

reaktoriams. Šis kuras būtų naudoja-mas taikiems tikslams.

Nekenksmingas objektasOficialios derybos tarp TATENA

ir Kazachstano prasidėjo pernai.TATENA delegacija lankėsi Ulbosmetalurgijos komplekse Ust Kame-nogorske ir pateikė keletą rekomen-dacijų Kazachstano vyriausybei. At-sižvelgdamas į jas Kazachstanaspažadėjo pataisyti trūkumus ir steng-tis, kad branduolinio kuro saugykla

kuo greičiau išvystų dienos šviesą.“Branduolinio kuro bankas veiks

pagal tarptautinius standartus. Jo po-veikis aplinkai ir visuomenės sveikataibus minimalus”, - sakė Kazachstanoatominės energetikos komiteto pirmi-ninkas Temiras Žantikinas. Jis pridū-rė, kad Ulbos metalurgijos kompleksasjau dabar atitinka aukštus aplinkosau-gos ir užterštumo standartus, todėlbranduolinio kuro banku vietos gy-ventojai neturėtų skųstis.

Tačiau ne visi Ust Kamenogorskogyventojai pritaria T.Žantikino nuo-monei. “Bet koks naujas branduoli-nis objektas kenktų gyventojų sveika-tai. Mūsų mieste nemažai žmoniųserga kvėpavimo takų ligomis. Nuo-gąstauju, kad sergančių gyventojų

dar daugės”, - sakė gydytojas Alekse-jus Smirnovas.

Tuo metu Tatjana Žamunbajevamano, kad branduolinio kuro bankasnebus kenksmingas ir prisidės prieKazachstano užsienio politikos tiks-lų. “Ust Kamenogorskas ir taip užterš-tas. Labiau jo užteršti turbūt neįmano-ma. Tikiu, kad branduolinio kurobankas labai reikalingas Kazachstanuiir visam pasauliui. Tai, be abejonės,būtų svarus indėlis į taikos stiprinimąir strateginių valstybės tikslų įgyven-dinimą”, - pasakojo T.Žamunbajeva.

Taiki valstybėKazachstano vyriausybė didžiuojasi

savo branduolinio ginklo neplatinimoistorija. 1991 metais ši Centrinės Azijosvalstybė uždarė pagrindinį Sovietų Są-jungos branduolinio ginklo bandymųpoligoną Semipalatinske, kuriame įvykodaugiau nei 450 branduolinių bandy-mų. Kazachstanas taip pat savanoriškaiatsisakė didžiulio iš Sovietų Sąjungos pa-veldėto branduolinių ginklų arsenalo.

Didžiausias pasaulyje urano gamin-tojas Kazachstanas nemažai prisidėjoir derantis dėl Irano branduolinėsprogramos. Nors jis buvo vienas dery-bų iniciatorių, jam ir Jungtinėms Tau-toms nepavyko įtikinti Irano nutrauk-ti savo branduolinę programą.

Vis dėlto branduolinio kuro ban-kas kažin ar prisidėtų prie saugesniopasaulio. “Iranui ir Šiaurės Korėjaibranduolinio kuro nereikia taikiemstikslams. Jos nori sukurti branduolinįginklą. Šios valstybės tikrai nepasinau-dos galimybe gauti urano iš Kazachs-tane kuriamo banko”, - sakė Birmin-gamo universiteto profesorius ScottasLuckas. •Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

Kazachstano indėlis į taikesnį pasaulį

Geležinės ledi mirtis nuliūdino ne visus britus. Šaliai rengiantis Margaret Thatcher laidotuvėmsšimtai žmonių susirinko Lon- dono pietinio rajono Brikstonopagrindinėje aikštėje ir džiū-gavo, kad buvusi DidžiosiosBritanijos premjerė iškeliavoanapilin.

Apie 200 žmonių, nešančių pla-katus su užrašais: “Džiaukitės -Thatcher mirusi”, “Didžiojoje Bri-tanijoje nacionalinė šventė”, susi-rinko Brikstono rajone, kuris tapoalternatyviosios kultūros centru.Akcijos dalyviai sakė tostus už šiosiškilios politikės mirtį, gėrė ir šokopagal hiphopo ir regio muzikos rit-

mus, leidžiamus per galingas garsosistemas. Brikstone vyko įnirtingosriaušės 1981 metais - praėjus dve-jiems metams, kai M.Thatcher ta-po premjere.

“Esu labai labai patenkintas. Ji pada-rė didžiulę žalą Didžiajai Britanijai”, -sakė vienas vyras, mojuodamas 1990metų laikraščio numeriu, skelbiančiuapie M.Thatcher atsistatydinimą. Kitikreidelėmis užrašė ant šaligatvio: “Ge-rai, kad atsikratėme.”

“Mūsų namuose šiandien šventė, -sakė apie 50 metų Clare Truscott, už-sidėjusi spalvingą beretę ir laikanti pa-sidarytą plakatą su užrašu “Din din,ragana nebegyva!” - Esu kilusi iš šiau-rės, kur nėra darbo, kur pramonėsparčiai nyko, o jos politika užtikrino,kad tai vyktų sparčiau.”

Šiaurės Londone gyvenanti ir aukledirbanti apie 50 metų Carole Roper pa-reiškė: “Susirinkome švęsti jos mirties, -ir gurkšnodama alų iš skardinės tęsė: -Nemanau, kad tai amoralu ar kerštinga.Švenčiame Thatcher mirtį, nes jos poli-tika Didžiajai Britanijai ir jos žmonėmsbuvo labai žalinga. Palyginkite žiniassu tomis, kurios buvo skelbiamos mi-rus Venesuelos prezidentui HugoChavezui - ji yra liaupsinama. Nacio-nalinis transliuotojas BBC tik apie taiir kalba, tačiau ji nieko nepadarė, kadpadėtų neturtingiems žmonėms šio-je šalyje.”

Tuo metu Škotijos mieste Glazgeimprovizuotame vakarėlyje dalyvavoper 300 žmonių. Prieš kapitalizmąnusistatę aktyvistai skandavo: “Mag-gie!” (Margaret mažybinis vardas), o

minia atitardavo: “Negyva!” Vėliauminia, žmonėms keliant šampanotaures, pradėjo skanduoti: “Viso ge-ro! Ragana negyva!”

Prieštaringai vertinama M.That-cher tapo ištisos Didžiosios Britani-jos politikos kartos veidu ir pelnėtarptautinį pripažinimą už savo in-dėlį baigiant šaltąjį karą.

Nors nemažai britų negaili kriti-kos mirusiai premjerei, šiuo metu ša-lyje pagerbiant jos atminimą vėlia-vos nuleistos iki pusės. Vakar rytąM.Thatcher palaikai buvo išvežti išLondono viešbučio “Ritz”, kuriameji praleido paskutines savo gyveni-mo dienas.

Didžiojoje Britanijoje jau rengia-masi iškilmingoms laidotuvėms, josvyks balandžio 17 dieną. Ceremo-nija bus surengta Londono Šv. Pau-liaus katedroje. Paskui M.Thatcherpalaikai bus kremuoti.

Konservatorė M.Thatcher neno-rėjo tokių valstybinių laidotuvių, ko-kios buvo surengtos karaliams ir Ant-rojo pasaulinio karo metų ministruipirmininkui Winstonui Churchilliui.Ji prašė, kad virš Londono neskris-tų karo lėktuvai, nes tai būtų “pini-gų švaistymas”, tačiau kariškai ati-duos buvusiai premjerei pagarbą.Kaip pranešė lordas Timas Bellas,M.Thatcher nepageidavo ir būti iš-kilmingai pašarvota, nes manė, jogtaip netinka. Jis dar pridūrė, kad Ge-ležinė ledi tai pasakiusi jam asmeniš-kai. T.Bellas apie šį M.Thatcher pa-geidavimą pranešė tada, kai kelikonservatorių parlamentarai paragi-no surengti buvusiai ministrei pirmi-ninkei valstybines laidotuves.•

Britai rengiasi laidotuvėmsSUSILAUŽĖ RAKTIKAULĮ

Gruzijos prezidentas Michailas Saa-kašvilis per valstybinį vizitą Turkijojevažinėdamas dviračiu pateko į avari-ją ir trijose vietose susilaužė rak-tikaulį. Prezidentas buvo sužeistasper kasdienę mankštą dviračiu. Jambuvo nustatyti kaulų skilimai trijosepeties vietose. Dėl sužeidimų M.Saa-kašvilis buvo operuotas Stambulo li-goninėje. Neoficialiais duomenimis,prezidentas, dviračiu išvažiavęs į ke-lią, susidūrė su sunkvežimio prieka-ba. Dėl šio incidento numatytasM.Saakašvilio susitikimas - vakarie-nė su Turkijos prezidentu AbdullahGulu buvo perkeltas į kitą dieną.Spalio mėnesį M.Saakašvilis turėtųpasitraukti iš užimamų pareigų, nestuo metu baigiasi antroji ir paskutinėjo prezidentavimo kadencija.

AFP, BNS, LŽ

Trumpai

Branduolinio kuro bankas veiks pagal tarptautinius standartus. Jo poveikis aplinkai ir

visuomenės sveikatai bus minimalus.

Ulbos metalurgijos komplekse turėtų iškilti branduolinio kuro bankas. / Rfel.com nuotrauka

M.Saakašvilis Turkijoje pateko į ligoninę.

M.Thatcher mirtį kai kurie britai laistė šampanu. / Reuters/AFP/Scanpix nuotraukos

2013 04 10Lietuvos žinios8 Pasaulis

Žlugus Sovietų Sąjungai ir Kinijai žengus didžiulį žingsnįkapitalizmo link, atrodė, kadKarlas Marxas bus užmirštasamžiams, nes jo propaguotaklasių kova užleido vietą klestėjimui, laisvos prekybos ir laisvo verslo epochai, kai praturtėti gali kiekvienas - nuoSilicio slėnio programuotojo ikiKinijos valstietės.

“Tačiau dabar pasaulio ekonomikąapėmusi didelė krizė. Milijonai žmo-nių įvairiose šalyse kenčia nuo nedar-bo, daugybė valstybių prasiskolinu-sios, o jų ūkis apimtas stagnacijos.Todėl ne taip lengva numoti ranka įpiktą kapitalizmo kritiką, kurią pro-pagavo K.Marxas, jo tvirtinimą, kadkapitalizmas kaip santvarka yra netei-singa, todėl pats save sužlugdys”, - ra-šo JAV savaitraštis “Time”. K.Marxasteigė, jog kapitalizmas neišvengiamainuskurdins mases, o turtas bus sukon-centruotas nedaugelio rankose. Tai su-kels ekonomikos krizes, aštrų turtuo-lių ir darbininkų konfliktą.

Pastaraisiais metais galima pateik-ti vis daugiau patvirtinimų, kadK.Marxas buvo teisus. Kaip skelbiastatistika, turtuoliai darosi vis tur-tingesni, o vidurinės klasės ir skur-džiai gyvenančių žmonių pajamosjau seniai nustojo didėti. Vašingtonoekonominės politikos institutas pa-skelbė, kad 2011 metais amerikietis,dirbęs visą darbo dieną, per metusuždirbo vidutiniškai 48 202 dolerius -mažiau nei gaudavo 1973-iaisiais.Nuo 1983 iki 2010 metų savo turtusgausino tik 5 proc. JAV gyventojų,net 60 proc. amerikiečių pajamosmažėjo.

Todėl nereikia stebėtis, kad vėlpradedama atsigręžti į K.Marxą, oKinijoje, kuri, atrodė, vis labiaunuo jo nusigręžia, į dienos šviesątraukiamas miuziklas, sukurtas pa-gal K.Marxo “Kapitalą”. Jo režisie-rius Yu Rongjunas aiškina: “Šian-dien tikrovėje galite rasti tai, kasparašyta toje knygoje.”

Atsinaujina klasių kova Žinoma, tai nereiškia, kad K.Marxas

buvo absoliučiai teisus. Jo propaguota“proletariato diktatūra” plėtojosi ne pa-gal planą. Tačiau didėjančios nelygy-bės pasekmės vėl atnaujina K.Marxoprognozuotą klasių kovą. Dirbantysžmonės piktinasi ir reikalauja teisin-gumo vis didesnėje pasaulio dalyje. IrJungtinių Valstijų Kongrese, ir Atėnųgatvėse, ir Pietų Kinijos fabrikų ce-chuose politinius bei ekonominius įvy-kius lemia stiprėjanti trintis tarp kapi-talo ir proletariato. Tai jau ima primintiXX amžiaus pradžios komunistiniųrevoliucijų užuomazgas. Šios kovos pa-sekmės paveiks ir globalios ekonomi-nės politikos tendencijas, “socialinėsgerovės” valstybes, Kinijos politinį sta-bilumą, taip pat lems, kas ateityje pe-rims valdžią į savo rankas nuo Vašing-tono iki Romos.

Kaip rodo “Pew Research Center”atlikta apklausa, jau du trečdaliaiamerikiečių mano, jog konfliktastarp turtingų ir nepasiturinčių JAVgyventojų yra “aštrus” arba “labaiaštrus”, kad “tiems, kurie yra viršu-

je, tarsi galioja kitokios taisyklės”, irtai tampa pagrindine visuomenės su-siskaldymo priežastimi. Tarp parti-jų vykstančią kovą dėl to, kokiomispriemonėmis reikia stabilizuoti JAVbiudžetą, didele dalimi jau galimavadinti klasių kova. Konservatoriaikaltina prezidentą Baracką Obamąpradėjus “klasių karą” su turtingai-siais, o patys bando perkelti išlaidasant vidurinės klasės ir vargingai gy-venančios visuomenės pečių.

Tuo pat metu pradedama abejotiir pačiu “ekonomikos su pajamomis,tekančiomis iš viršaus į apačią”, mo-deliu, t. y., kad vos 1 proc. sudaran-čių turtingiausių žmonių sėkmė tei-giamai veikia likusius 99 proc. šaliesgyventojų.

Kai Prancūzijos prezidentu tapoFrancois Hollande’as, jis ėmėsi prak-tiškai įgyvendinti savo gyvenimo kre-do, kurį galima nusakyti dviem žo-džiais - “nekenčiu turčių”. Daugybėprancūzų ėmė trinti iš džiaugsmorankas, nes nori, kad mokesčių re-forma būtų tik pirmas vyriausybėsžingsnis pripažįstant, jog dabartinės

formos kapitalizmas yra neteisingas irkad jis gali sprogti iš vidaus, jei ne-bus daroma rimtų reformų. Tačiaukapitalistai smogė prezidentui ir jošalininkams atsakomąjį smūgį. Dau-gybė prancūzų turtuolių nusprendėišvykti iš šalies, o kartu “išsivežti” irdarbo vietas bei investicijas.

Deda viltis į komunizmą Vis dėlto niekur kitur nėra tokios di-

delės bedugnės tarp turtuolių ir varg-šų kaip Kinijoje, ir tai jau darosi pavo-jinga. Tačiau ir B.Obama, ir naujasisKinijos prezidentas Xi Jinpingas susi-duria su ta pačia problema. “Metalinioindelio su ryžiais” principas, t. y. iki gy-venimo pabaigos garantuota darbovieta, prasmego praeityje kartu sumaoizmu, mat kai valstybė griebiasireformų, dirbantys žmonės gali pa-miršti apie savo teises. Kaip rodo so-ciologinės apklausos, beveik pusė kinųvis didėjančią prarają tarp turtuolių irvargšų laiko labai rimta problema. 8 iš10 jų mano, kad “turtingi darosi darturtingesni, o vargšai - vargingesni”.

Žmonių nepasitenkinimas Kini-jos miestų fabrikuose jau artėja priekritinės ribos, nes ši sparčiai besivys-tanti valstybė pasižymi labai ilga dar-

bo diena, brangstančiu pragyveni-mu, abejingais vadybininkais irdažnai vėluojančiais atlyginimais.“Turtuoliai kraunasi turtus eksploa-tuodami darbininkus, todėl mes de-dame viltis į komunizmą”, - sakė vie-nas kinų darbininkas.

Ekonomikos ekspertai irgi įspėja,kad kinų darbininkų nepasitenkini-mas sulig kiekviena diena stiprėja.Žmonės vis aktyviau reikalauja pakel-ti algas ir pagerinti darbo sąlygas. Val-džia nebegali į tai nereaguoti, todėlKinijoje jau padidintas minimalus at-lyginimas, sugriežtintas Darbo įstaty-

mas, kartais net leidžiama streikuoti,nors šalies valdžia dar labai neigiamaivertina aktyviausius darbininkus irnevengia prieš juos panaudoti jėgos.

Kyla protestų bangaK.Marxas prognozavo, kad anks-

čiau ar vėliau proletariatas suvoks sa-vo klasinius interesus, nuvers netei-singą kapitalizmą ir sukurs socialistinįrojų. Šiandien į Madrido ir Atėnų gat-ves išeina šimtai tūkstančių de-monstrantų, protestuojančių priešnedarbą ir biudžeto išlaidų karpymą.

“Tiesa, marksistinė revoliucija darneprasideda. Darbuotojai kol kas ne-sivienija, kad drauge spręstų bendrasproblemas. Pavyzdžiui, JungtinėseValstijose daugybė profsąjungų net re-tėja, o judėjimas “Okupuok Volstritą”beveik užgesęs. Mūsų dienų protes-tuotojų tikslas - ne pakeisti kapitalizmąkita santvarka, o paprasčiausiai jį re-formuoti”, - aiškina prancūzų filoso-fas, komunizmo tyrinėtojas Jacques’asRanciere’as. Tačiau jis mano, kad da-bartinis ekonomikos kursas kursto kla-sinę kovą. Kinijos vadovai susilaikonuo reformų, Europos valstybės maži-na socialines išlaidas, nes to pageidau-ja valstybės obligacijų turėtojai.

Dirbančių žmonių galimybės yraapribotos. Globalinės darbo rinkossusidarymas susilpnino profsąjun-gas išsivysčiusiose šalyse, kairiųjųpolitikai iki šiol neturi parengę gy-vybingos alternatyvos.

Tačiau bauginanti perspektyva jaušmėžuoja - o kas, jeigu K.Marxas netik diagnozavo kapitalizmo trūku-mus, bet ir numatė jo pasekmes? Jeipolitikai nesuras naujo būdo, kaipgarantuoti teisingas ekonomines ga-limybes, visų šalių proletarai ims vie-nytis ir K.Marxas galės džiaugtis, kaduž jį bus atkeršyta.•

Užmiršto Karlo Marxo kerštas

K.Marxas vėl gali triumfuoti. / Whatisoll.com nuotrauka

Irakas mini sostinės Bagdado užėmimo per JAV vadovaujamųpajėgų invaziją dešimtmetį irdiktatoriaus Saddamo Husseinožiauraus režimo griūtį. TačiauIraką iki šiol krečia mirtinos atakos ir politinė krizė.

Bagdado užėmimas, kurio simbo-liu visame pasaulyje tapo vaizdas, kaiirakiečiai, padedami vieno JAV da-linio karių, griovė S.Husseino statu-lą sostinės centrinėje Firdouso (Ro-jaus) aikštėje, Irake žadina gerokaidaugiau emocijų negu pačios inva-zijos pradžios metinės, paminėtosprieš kelias savaites. S.Husseino sta-tula buvo nuversta 2003 metų balan-džio 9-ąją. Tuo metu diktatoriaus iš-liaupsintos Irako karinės pajėgos jaubuvo beveik ištirpusios ir laikomosnugalėtomis bei demoralizuotomis.

Tačiau pakilus jausmas, kuris tądieną buvo apėmęs daugelį irakie-čių, matančių, kaip griūva ilgiau neidu dešimtmečius šalį valdžiusiodiktatoriaus atvaizdas, susipynė sukartėliu, jaučiamu tų, kuriems at-rodė, kad jų šalį okupuoja užsieniogalybė. Toks skirtingas irakiečių po-žiūris į Bagdado užėmimą paskati-no vyriausybę susilaikyti nuo bet

kokių oficialių minėjimo renginių.Pats Irako karas buvo gana trum-

pas: praėjus šešioms savaitėms nuoužsienio pajėgų įsiveržimo tuometisJAV prezidentas George’as W.Bu-shas paskelbė savo liūdnai pagarsė-jusį pareiškimą, kad ši misija buvoįvykdyta. Tačiau šio karo padariniai -

kruvini išpuoliai ir šalies susiprieši-nimas - lieka iki šiol.

Atsidūrusios šiitų sukarintų gru-puočių ir sunitų sukilėlių kryžminė-je ugnyje JAV ir koalicinės pajėgossumokėjo didelę kainą: Irake žuvoper 4800 užsieniečių karių, iš kuriųdaugiau nei 90 proc. sudarė ameri-

kiečiai. Irako žmonės nukentėjo darlabiau. Didžiojoje Britanijoje įsikū-rusi nepriklausoma organizacija“Iraq Body Count” neseniai paskel-bė, kad per dešimtmetį nuo invazi-jos pradžios žuvo mažiausiai 112tūkst. civilių irakiečių, taip pat tūks-tančiai vietos karių ir policininkų.

Bagdado užėmimo metinės mini-mos Irake artėjant svarbiam politi-niam įvykiui - provincijų valdžiosrinkimams, kurie bus pirmasis vi-suotinis balsavimas šalyje po JAV pa-jėgų išvedimo 2011-ųjų pabaigoje.Šie rinkimai jau dabar kelia daugabejonių, nes jiems ruošiantis toliaubuvo liejamas kraujas ir nužudyti 12kandidatų. Be to, ministrų kabinetasnutarė atidėti balsavimą kai kuriuo-se regionuose, todėl rinkimai vykstik 12 iš 18 Irako provincijų.

Nors ir pastebimai susilpnėjusios,palyginti su jų klestėjimu 2006-2007metais, kovotojų grupuotės, ypačtarptautinio teroristų tinklo “al-Qae-da” padalinys “Irako islamo valsty-bė” (ISI), tebėra pajėgios surengti įs-pūdingų, daug žmonių gyvybiųnusinešančių atakų. Jos, siekdamosdestabilizuoti padėtį, dažnai taikosiį daugumą šalyje sudarančius šiitus irsaugumo pajėgas.

Šis smurtas dažnai siejamas su po-litiniais nesutarimais tarp šiito prem-jero Nuri al Malikio ir daugelio jobuvusių partnerių Irako vienybės vy-riausybėje. Kovotojai sugeba išnau-doti valdžios priešpriešą, suteikian-čią jiems didesnę veiksmų laisvę.•“Time”, AFP, BNS, LŽ

Bagdado užėmimo dešimtmetis

Prieš dešimtmetį irakiečiai ir JAV kariai nuvertė S.Husseino statulą Bagdade. / Abcnews.com nuotrauka

Didėjančios nelygybės pasekmės vėl atnaujina K.Marxo prognozuotą klasių kovą.

Dirbantys žmonės piktinasi ir reikalauja teisingumo vis didesnėje pasaulio dalyje.

Verslas 92013 04 10Lietuvos žinios

Atkelta iš•1 p.

“Tai tęstinis projektas. Matyt, jisvyks kelerius metus. Šiemet indivi-dualių namų renovavimo programaiskirta 3,38 mln. litų paramos, arbabeveik 3 kartus daugiau nei pernai.Be to, numatyta skirti apie 2 mln. li-tų paramą alternatyvių energijos iš-teklių diegimui - biokuro katilinėms,siurbliams ir pan.”, - LŽ pasakojoAplinkos apsaugos investicijų fondo(AAIF) vadovas Arvydas Dragūnas.

Sulygino galimybesAtsižvelgdama į tai, kad iki šiol

daugiabučių namų renovacija vykopasyviai, Aplinkos ministerijos siūly-mu Vyriausybė 2012 metų rugpjūtįnusprendė sudaryti galimybes gautiparamą renovuojant ir individualiusnamus. Tada nuspręsta individualiųnamų ir daugiabučių renovavimokompensacijoms skirti po 900 tūkst.litų lėšų, gautų pardavus Lietuvos tar-šos leidimus. Vėliau skirta papildo-mų lėšų.

Skaičiuojama, kad apie 66 proc.krašto gyventojų gyvena daugiabučiuo-se, kurių dauguma pastatyti prieš kelisdešimtmečius, todėl juos reikia atnau-jinti. Kiek daugiau kaip trečdalis žmo-nių Lietuvoje gyvena individualiuosenamuose. Registrų centre yra įre-gistruota 440 tūkst. individualių gyve-namųjų namų.

Pasak A.Dragūno, šiemet tokių na-mų renovacijai skirtų paramos lėšų už-

tektų kompensuoti trečdalį investicijųmaždaug 300 individualių gyvenamų-jų namų savininkams.

Pernai iki metų pabaigos paraiškasgauti investicijų į renovaciją kompen-sacijas pateikė 76 individualių namųsavininkai, dar 48 paprašė iš dalieskompensuoti lėšas, investuotas į atsi-naujinančių išteklių naudojimo prie-monių diegimą.

Reikalavimai paprastesniKaip ir praėjusiais metais, individua-

lių gyvenamųjų namų savininkams šie-met numatyta kompensuoti iki 30 proc.

investicijų į namo šiltinimą arba ener-giją taupančios įrangos ir atsinaujinan-čius energijos išteklius naudojančiuskatilus. Svarbiausias reikalavimas - kadpastatą modernizavus šildymo išlaidosbūtų 20 proc. mažesnės negu anksčiauir jo energetinis efektyvumas atitiktųbent C klasės reikalavimus.

A.Dragūnas mano, kad dar daugiaususidomėjusiųjų parama turėtų atsiras-ti įvedus keletą naujovių. Šiemet jau ne-taikomas reikalavimas, kad namas bū-tų pastatytas ne vėliau kaip 1993 metais.Tačiau svarbiausia - nereikės teikti pa-raiškų, užteks tik iš anksto įregistruotiprašymą gauti kompensaciją. “Pir-miausia bus tenkinami anksčiausiai už-siregistravusiųjų prašymai, o vėliau už-siregistravusiems teks palaukti, kolprogramos lėšos bus papildytos, arbalaukti savo eilės kitais metais”, - sakoAAIF vadovas.

Be kita ko, pagal naująją tvarkąkompensacijos bus mokamos ir užmedžiagas, įsigytas anksčiau, pavyz-džiui, sausį.

Prabangos nematoTiesa, A.Dragūnas pažymi, kad

kompensacijų dydis bus ribotas, nesjomis esą nesiekiama apmokėti pra-bangos. Dabar ministerijoje tebeskai-čiuojama, kokios sumos galėtų būtikompensuojamos orientuojantis į tra-dicinius sprendimus normaliomis rin-kos kainomis. “Kas norės prabangos,turės daugiau prisidėti savo lėšomis”, -sako fondo vadovas.

AAIF vyriausiasis specialistas Man-tas Juška pripažįsta, kad kol nepatvir-tinta supaprastinta paramos skyrimotvarka, kebloka svarstyti, kaip bus nus-tatyta, kad parama skirta ne prabangairemti. Mat gyventi erdviame name sa-vaime esą prabanga. O į didelio namomodernizavimą reikia daugiau inves-tuoti, vadinasi, ir kompensacija turėtųbūti gerokai didesnė, nei šiltinant per-pus mažesnį namą. Iki šiol daryti at-ranką buvo paprasta pagal pateiktas pa-raiškas ir jose nurodytas sąmatas.

Bet fondas gyvenamųjų namų esąneskirsto į prabangius ir neprabangius.

“Parama skiriama tiems namams, ku-riems šiltinimo priemonės yra tikraibūtinos. Jei matome, kad namas papil-domai apšiltintas, paraišką galime at-mesti arba tiesiog nesuteikiame vilčių”, -LŽ aiškino specialistas.

Pretendentai aiškūsPraėjusiais metais aktyviausiai indi-

vidualių namų renovavimo programo-je jau dalyvavo Vilniaus, Kauno, Šiau-lių, Druskininkų, Ukmergės, Tauragės,Mažeikių savivaldybių gyventojai, nuo-lat gyvenantys 1970-1990 metais pasta-tytuose plytiniuose namuose, kurių vi-

dutinis plotas yra nuo 150 iki 250 kvad-ratinių metrų, bet pasitaikė savininkų irtokių pastatų, kurių plotas viršija 300kvadratinių metrų.

AAIF skaičiavimu, šiais metais skir-tų 3,38 mln. litų lėšų užteks trečdaliuiinvesticijų į maždaug 300 namų reno-vavimą kompensuoti. Taigi vienam sa-vininkui turėtų būti kompensuojamavidutiniškai 11 tūkst. litų, o vidutinisindividualaus namo apšiltinimo pro-jektas siektų per 30 tūkst. litų.

Parama, nors šiemet ir numatyta ke-leriopai didesnė nei pernai, didelė at-rodo ne visiems. Nacionalinės pasy-

vaus namo asociacijos vadovo AidoVaičiulio nuomone, Gyvenamųjų na-mų renovavimo programos rengėjainepagrįstai nuolaidžiauja pagrindineirinkėjų masei, gyvenančiai daugiabu-čiuose. “Beveik 40 proc. gyventojų gy-vena vienbučiuose arba dvibučiuosenamuose. Jeigu šimtai milijonų litų ski-riami daugiabučiams renovuoti, o voskeli milijonai - individualiems na-mams, tai ne dosnumas, o pasityčioji-mas. Parama turėtų būti skiriama pro-porcingai visiems. Kodėl daugiabutisgali būti renovuojamas su parama, ovienbutis jau kažkoks pažymėtas? Pa-ramos suma turi būti panaši, o ne kaž-kokie trupinėliai nuo vaišių stalo”, -kalbėjo asociacijos vadovas.

Pasak “Berta Group” pastatų ener-getinio sertifikavimo eksperto Eiman-to Bertausko, akivaizdu, kad labiausiairenovuoti reikia sovietinės statybos na-mus. Jis nesiimtų šių namų skirstytipagal tipus, pagrindinę statybos me-džiagą. Kita vertus, anot jo, gal ir bereikalo atsisakoma renovacijai dar ne-įsibėgėjus neriboti namo statybos me-tų. Mat jei per žema namo, pastatytopalyginti neseniai, šilumos varža, esątai verstų daryti prielaidą, kad jis pasta-tytas ne pagal reikalavimus ir tokiu at-veju esą kažin ar galėtų pretenduoti į fi-nansavimą.

Netrukus individualių namų reno-vavimo paramos projekto finansavimokryptys bus patvirtintos Aplinkos mi-nisterijoje, vėliau dar teks pakeisti tvar-kos aprašą. Tai galėtų užtrukti apie mė-nesį, bet tikimasi, kad paskelbti apieišankstinių prašymų registravimo pra-džią bus galima anksčiau. “Jau dabaršia paramos priemone aktyviai domisivisos Lietuvos gyventojai”, - teigiaM.Juška. Ir priduria, kad susidomėjęparama žmonės skambina pasiteirau-ti iš visos Lietuvos - Žemaitijos, Suval-kijos ir kitų regionų.•

Privačius namus rems 3 milijonais

Šiais metais skirtų 3,38 mln. litų lėšų užteks kompensuoti trečdaliui inves-ticijų į maždaug 300 individualių namų renovavimą. / LŽ archyvo nuotrauka

ARVYDAS JOCKUS

Šią savaitę Valstybinė mokesčiųinspekcija (VMI) jau pradės pervesti pirmąsias gyventojųpajamų mokesčio (GPM) permokas tiems, kurie teisingai užpildė elektronines deklaracijas.

Likus kiek daugiau nei trims sa-vaitėms iki termino pabaigos paja-mas deklaravo 374,9 tūkst., turtą - 15tūkst. gyventojų. Tai gerokai mažiaunei pernai tuo pačiu metu, kai dek-laravusiųjų skaičius siekė atitinkamai454,1 tūkstančio ir 20,8 tūkstančio.

Planuojama, kad grąžintina mo-kesčių suma bus maždaug tokia pat,kaip ir 2012-aisiais. Pernai gyvento-jams buvo sugrąžinta 206 mln. litųGPM permokų už praėjusius irankstesnius mokestinius metus.

Šiemet gerokai mažiau žmoniųskiria 2 proc. nuo 2012-aisiais sumo-kėto GPM paramos visuomeninėms

organizacijoms ir iki 1 proc. - politi-nėms partijoms. Iki balandžio 8 die-nos tai padarė tik 87,6 tūkst. gyven-tojų. Pernai tuo pačiu metu paramąbuvo skyrę 220,9 tūkst. žmonių.

Praėjusių metų pajamas ir turtągyventojams reikia deklaruoti iki ge-gužės 2 dienos. VMI šiemet paren-gė apie 1,5 mln. iš dalies užpildytųpajamų deklaracijų. Jas jau beveiktris savaites galima pildyti ir pateik-ti tikrinti VMI interneto svetainėje.

Laukia “paskutinė naktis”“Deja, nemaža dalis mokesčių mo-

kėtojų turi nepareigingo studentosindromą ir deklaracijas teikia konepaskutinę naktį”, - LŽ teigė VMI ats-tovas spaudai Darius Būta. Pasak jo,pernai laiku pajamų deklaracijų ne-pateikė 83 tūkst. mokesčių mokėtojų,nors privalėjo tai padaryti iki gegu-žės 2 dienos. Daugumą jų sudarė gy-ventojai, pasinaudoję didesniu neipriklauso neapmokestinamuoju pa-jamų dydžiu, ir tie, kurie vykdė indi-vidualią veiklą pagal pažymą ar buvo

įsigiję verslo liudijimą, taip pat asme-nys, kurie pardavė nekilnojamąjį tur-tą neišlaikę jo kaip savo nuosavybėstrejus ar penkerius metus, jei turtasbuvo įsigytas nuo 2011-ųjų.

Šiemet, kaip ir pernai, laiku GPMdeklaracijų nepateikę gyventojai su-lauks VMI priminimų. “Mokesčiųmokėtojams, kurie privalo tai pada-ryti, bet nedeklaruoja savo pajamų ikigegužės 2 dienos, už mokestinių prie-volių nevykdymą laiku skaičiuojamidelspinigiai. Jiems gresia administra-cinė atsakomybė”, - priminė D.Būta.

Pernai pajamas deklaravo beveik807 tūkst. mokesčių mokėtojų, iš jų93 proc. tai darė naudodamiesi VMIelektroninio deklaravimo sistema.

Prievolės įmonių vadovamsNuo šių metų turto ir metines paja-

mų mokesčio deklaracijas privalo pa-teikti ir tie valstybės ar savivaldybiųįstaigų vadovai, jų pavaduotojai, pada-linių vadovai ir jų pavaduotojai bei iš-vardytas pareigas einančių asmenų šei-mų nariai, kuriems anksčiau to daryti

nereikėjo. Pavyzdžiui, deklaruoti turtąir pajamas turės mokyklų, ikimokykli-nio ugdymo įstaigų, bibliotekų, muzie-jų, teatrų, ligoninių, poliklinikų, kultū-ros, sporto centrų, jaunimo arsuaugusiųjų užimtumo centrų, seneliųglobos namų ir kitų iš valstybės ar sa-vivaldybių biudžetų finansuojamų įs-taigų vadovai, pavaduotojai, padaliniųvadovai bei jų pavaduotojai.

Turto ir pajamų deklaracijas taip patturi pateikti strateginę reikšmę nacio-naliniam saugumui turinčių valstybėsįmonių ir akcinių bendrovių bei na-cionaliniam saugumui užtikrinti svar-bių įmonių vadovų pavaduotojai ir jųšeimos nariai. Valstybės įmonės ir ak-cinės bendrovės, turinčios strateginęar svarbią reikšmę užtikrinant nacio-

nalinį saugumą, yra nurodytos Lietu-vos Respublikos strateginę reikšmęnacionaliniam saugumui turinčiųįmonių ir įrenginių bei kitų naciona-liniam saugumui užtikrinti svarbiųįmonių įstatyme, pavyzdžiui, AB Lie-tuvos paštas, VĮ “Panevėžio regionokeliai”, VĮ Vidaus vandens kelių di-rekcija, VĮ Kauno aerouostas ir kitos.

Negalės slėpti sandorių grynaisiais

Viena svarbiausių šių metų naujo-vių yra tai, kad gyventojai turi pateik-ti VMI informaciją apie sudarytussandorius, jeigu pagal juos gauna lėšų(įskaitant pasiskolintas) iš fizinių aružsienio juridinių asmenų ir per vie-nus kalendorinius metus grynaisiaispinigais sumokėta suma pagal vienąarba keletą su tuo pačiu asmeniu su-darytų sandorių viršija 50 tūkst. litų, irtie sandoriai nėra notarinės formos, ogyventojas pagal sandorius negaunapajamų, kurios mokesčių administra-toriui yra deklaruotos kitų mokesčiųįstatymų nustatyta tvarka.•

Gyventojai neskuba teikti deklaracijų

Svarbiausias reikalavimas - kad pastatą modernizavus šildymo išlaidos būtų

20 proc. mažesnės negu anksčiau.

FAKTAI• Statybos produkcijos sertifikavimocentro duomenimis, Lietuvoje 2012 m.buvo sertifikuoti 4224 gyvenamosiospaskirties vieno ir dviejų butų pastatai,tarp kurių A ir A+ klasės namų - tik 8.Daugiausia yra sertifikuotų C klasės na-mų (47 proc.). Dažniausiai statomi arprojektuojami C klasės namai.• Pagal ES direktyvą, nuo 2020 m. Lie-tuvoje visi statomi nauji gyvenamiejinamai turės būti energetiškai efekty-vūs. Investicijos į tokio namo statybąšiandien būtų 10 proc. didesnės, ta-čiau ilgalaikė nauda jas atpirktų labaigreitai.

Pernai pajamas deklaravo beveik

807 tūkst. mokesčiųmokėtojų.

2013 04 10Lietuvos žinios10 Verslas

ARVYDAS JOCKUS

Su sunkumais ir biurokratinėmiskliūtimis Ukrainoje susidurian-tys lietuviai verslininkai norėtų,kad didžiulį potencialą turintivalstybė taikytųsi prie europietiškų standartų.

Vilniuje balandžio 9 dieną Ukrainospramonininkų ir verslininkų sąjungosprezidentas Anatolijus Kinachas ir Lie-tuvos pramonininkų konfederacijosprezidentas Robertas Dargis pasirašėbendradarbiavimo sutartį, kurioje pa-tvirtintas siekis steigti Ukrainos ir Lie-tuvos verslo forumą.

Investicijos neatspindi potencialo

Kaip pabrėžė buvęs Ukrainospremjeras ir ekonomikos ministrasA.Kinachas, Ukrainos valdžia irverslas bendromis pastangomis pa-siekė, kad šalis jau ketverius metusyra Pasaulio prekybos organizacijosnarė. “Dabar darome viską, kad perES Rytų partnerystės viršūnių susiti-kimą, kuris vyks lapkričio mėnesįVilniuje, būtų pasirašyta Ukrainosasocijuotos narystės ir laisvos preky-bos su ES sutartys”, - kalbėjo svečias.

Pasak A.Kinacho, Lietuvos ir Uk-rainos abipusės investicijos dar ne-atspindi dviejų šalių ekonomikos po-tencialo, nors kai kurie rodikliaidžiugina. “Šiandien Lietuva pagalprekių apyvartą su Ukraina pirmau-ja tarp Baltijos valstybių. Apyvartajau pasiekė prieškrizinį lygį ir per-žengė 1 mlrd. JAV dolerių. Matomegerą perspektyvą transporto inf-rastruktūros, energetikos, žemėsūkio, mašinų gamybos, bankų ir fi-nansų srityse”, - vardijo A.Kinachas.

Jo nuomone, Lietuva ir Ukrainagalėtų ne tik dirbti viena kitos rinko-je, bet ir kartu veikti ES bei kituose

pasaulio regionuose. “Lietuvos pro-dukcijos ir technologijų kokybė la-bai gera, Ukraina - turtinga išteklių”, -pažymėjo A.Kinachas.

Lietuviams - biurokratinės kliūtys

Susitikime dalyvavę lietuvių versli-ninkai pasakojo apie sunkumus, sukuriais susiduria dirbdami Ukrainoje.

Granito ir dolomito skaldos gamy-ba bei didmenine prekyba užsiiman-čios bendrovės “Milsa” gamybos di-rektorius Vidmantas Strumskys teigė,jog į vieną iš Ukrainoje įsigytų karje-rų įmonė jau investavo apie 10 mln.eurų, o vien šiais metais investicijos

pasiekė 1 mln. eurų. Pagrindinė įmo-nės produkcija teikiama Ukrainosrinkai, dalis keliauja į Lietuvą ir Len-kiją. Tačiau, pasak V.Strumskio, pa-staruoju metu bendrovė susiduria sudidžiule problema. “Skaldos trans-portavimo sąlygos geležinkeliais kiek-vienais metais blogėja. Šiemet galė-tume atvežti į Lietuvą apie pusęmilijono tonų skaldos, bet trūksta va-gonų”, - skundėsi verslininkas.

Telekomunikacijų technologijų,elektronikos ir programų sistemųbendrovės “Ruptela” generalinis di-rektorius Andrius Rupšys priminė,kad Ukrainos muitinės procedūrostrunka daugiau kaip savaitę. “Mūsųtikslas - tiekti pačias naujausias tech-nologijas, kad Ukraina taptų šiuolai-kine šalimi. Mūsų tiekiamos GPS te-

chnologijos leidžia sumažinti trans-porto kompanijų išlaidas”, - pabrė-žė A.Rupšys.

Penkiose užsienio šalyse, taip patUkrainoje atstovybes turinti “Rup-tela” eksportuoja produkciją į 55valstybes. “Ukrainos rinka labai įdo-mi, naujas technologijas diegia irvalstybės sektorius. Tačiau su itin di-delėmis kliūtimis susiduriame muiti-nėje, neparanki ir valiutų kontrolėbei didelė biurokratija. Net Balta-rusijoje, Rusijoje muitinės procedū-ros užtrunka vieną dieną, o Ukrai-noje - savaitę ar daugiau”, - tvirtinoverslininkas. Jo nuomone, Ukrainadar turi daug investuoti į technolo-gijas, kad biurokratinis aparatasdirbtų sparčiau.

Lietuvos verslininkai taip pat kėlėUkrainoje galiojančių aplinkosaugosreikalavimų ir pramonės standartų,techninių reglamentų klausimus. Pa-sak lietuvių, kai kurių iki šiol taiko-mų griežtų reikalavimų būtų sunkusurasti ne tik ES, bet ir visame pa-saulyje. “Europietiškoms firmomskartais jie nepasiekiami”, - pažymė-jo Rimantas Budrys, Lietuvos inži-nerinės asociacijos prezidentas.

Krovos kompanijos KLASCO ge-neralinis direktorius Audrius Paužakėlė žemės ūkio produkcijos sandė-liavimo reikalus, nes viename san-dėlyje produkciją galima saugoti ar-ba pagal ES, arba pagal Ukrainosstandartus. Šio klausimo Ukraina,pasak jo, kol kas nėra išsprendusi.

A.Kinachas pripažino, jog tai di-džiulis iššūkis Ukrainai, nes produk-cija, net ir pasirašius laisvos prekybossutartį su ES, nepasieks rinkos, jeiguUkrainoje bus taikomi ne europie-tiški standartai, reglamentai ir serti-fikatai, o jų dabar - tūkstančiai. •

Lietuvos verslas - už europietišką Ukrainą

“Net Baltarusijoje, Rusijoje muitinės

procedūros užtrunkavieną dieną, o

Ukrainoje - savaitę ardaugiau.”

VIDA BORTELIENĖ

Baigiami uosto kanalo gilinimodarbai iškėlė naujas technines užduotis ir reikalauja papildomųinvesticijų, kad patobulintais laivy-bos parametrais galėtų naudotispietinės akvatorijos terminalai.

Klaipėdos uosto investicijų poreikisper artimiausius trejus metus dukartdidesnis nei galimybės, kurių ribos nė-ra apibrėžtos dėl ankstesnės Vyriau-sybės sprendimo atiduoti į biudžetądalį pelno. Nuo prievolės dydžio prik-lausys skolinimosi limitas, greitesnė jauišleistų valstybės milijonų grąža ir vers-lo įmonių darbo efektyvumas.

Pirmąjį šių metų ketvirtį Klaipėdosuostas pasiekė naują krovos rekordą irbuvo ketvirtas Rytų Baltijos pakrantė-je - po Rusijos Primorsko, Ust Lugosir Sankt Peterburgo uostų. Jo apyvar-ta siekė 9,84 mln. tonų, buvo penkta-daliu didesnė nei tuo pačiu metu per-nai. Tačiau dėl ateities kyla nerimo, nespadalijus investicijas dviem kryptimis- tradicinei veiklai ir suskystintų gam-tinių dujų (SGD) terminalo statyboms,labai trūksta lėšų infrastruktūrai.

Investicijos į gylįKlaipėdos valstybinio jūrų uosto di-

rekcijos (KVJUD) generalinis direkto-rius Arvydas Vaitkus teigia pastebėjęs,kad verslo ir valstybės išlaidų adekvatu-mas grįstas nusistovėjusia gyvenimo

praktika ir uosto veiklos misija. Prievo-lė uosto naudotojams pasirašyti forma-lų susitarimą, kuriame nurodyti griežtiterminai ir jų nevykdymo sankcijos, kaipreikalavo ankstesnė uosto vadovybė, nė-ra teisinga, nes valstybės institucija ne-gali įsipareigoti savo turtu. O būtent josdarbų dalis dažniausiai vėluoja. Uostokompanijos stengiasi prisiderinti prieKVJUD planų ir kartu investuoti, statoterminalus už bankų paskolas. Palūka-nos ar nuosavų lėšų įšaldymas yra aks-tinas siekti kuo greitesnės investicijų grą-žos per krovinių apyvartą.

Uosto vadovas sakė radęs daug ne-baigtų smulkių infrastruktūros tobuli-nimo darbų dėl KVJUD nelankstu-mo, todėl bus stengiamasi kuo greičiaujuos baigti. Kitas dalykas, dėl kurio ne-trukus žadama apsispręsti, - nuosavosuosto gilinimo technikos (žemkasės aržemsiurbės) pirkimas.

Šiomis dienomis baigiamas įgyven-

dinti didžiausias pagal iškasto gruntokiekį - 4,4 mln. kubinių metrų - ir pa-gal Europos Sąjungos investicijų pa-naudojimą - 129 mln. litų - uosto gili-nimo projektas. Kanalas iki pietinėsuosto dalies, Malkų įlankos, pagilintasiki 14,5 metro, prie bendrovės “Klaipė-dos Smeltė” išplatintas laivų apsisuki-mo ratas. Šiuo metu galinga technikasutelkta prie Kiaulės Nugaros salos,ten kasama duobė SGD terminalo lai-vo stovėjimo vietai įrengti. Šie darbaipareikalaus 87 mln. litų.

“Dujų terminalo statyba - strategi-nis uždavinys. Gaila, kad jam iš anks-to nebuvo sukaupta lėšų, todėl tenkanaudoti dabartinius išteklius. Lapkri-tį turėję startuoti gilinimo darbai pra-sidėjo tik vasario 8 dieną, bet “VanOord” galinga įranga jau iškasta 30-40proc. grunto. Toks tempas nekelia abe-jonių, kad darbai bus baigti laiku - ikibirželio vidurio”, - aiškino A.Vaitkus.

Kad visiems užtektų Neseniai KVJUD su Šiaurės inves-

ticijų banku pasirašė 44,3 mln. eurų(per 152 mln. litų) paskolos sutartį. Šiepinigai bus naudojami SGD termina-lo infrastruktūrai kurti ir gilinimo dar-bams, tačiau kiek iš viso projektui pri-reiks lėšų, pasak finansų direktoriausMartyno Armonaičio, dar sunku pa-sakyti. Anksčiau planuota, kad per 2metus teks skirti 270 mln. litų. Tačiautai nėra riba, nes nežinoma, kiek kai-nuos Kiaulės Nugaros kranto tvirti-nimo darbai. Šių metų investicijomsbuvo numatyta panaudoti daugiaukaip 300 mln. litų, bet sąmata bus tiks-linama antrojo pusmečio pradžioje.Investicijų dydį lems tai, ar reikės į biu-džetą sumokėti 50 proc. pelno.

“Papildomas investicijų poreikisper 2013-2015 metus sudaro 400 mln.litų. Jei galėtume skirti visą pelną irdidesnį skolintų lėšų limitą, papildo-

mas investicijas padidintume 260mln. litų”, - kalbėjo M.Armonaitis.

Pirmąjį ketvirtį KVJUD pajamos išrinkliavų siekia 37 mln. litų. Gauta 4mln. litų daugiau nei tuo pačiu laiku per-nai ir milijonu litų daugiau nei 2011-ai-siais, kai visi rodikliai buvo rekordiniai.Įspūdingus Klaipėdos uosto rezultatus,pasak A.Vaitkaus, lėmė ankstesniais me-tais uosto tinkamai atrinktos investicijos,jos leido padidinti krovą nuo 14 iki 36mln. tonų per metus. Prognozuojama,kad antrojo pusmečio apyvartos prieau-gis lėtės, nes pernai rudenį prasidėjęsspartus lietuviškų grūdų derliaus eks-portas nesibaigia iki šiol. Šiemet tikima-si krauti bent milijonu tonų daugiau ne-gu pernai ir užpernai - maždaug 37-38mln. tonų. •

Uosto gylis padeda konkuruoti

INVESTICIJOS LIETUVOJE IR UKRAINOJE

Ukrainos tiesioginės užsienio investicijos

(TUI) Lietuvoje 2012 metų gruodžio 31-ąją

sudarė 32,15 mln. litų, arba užėmė 36 vietą

pagal TUI dydį Lietuvoje. Lietuvos TUI Uk-

rainoje tuo metu siekė 220,89 mln. litų ir

užėmė 9 vietą pagal TUI dydį užsienyje.

Šaltinis: Statistikos departamentas

A.Kinachas (kairėje) ir R.Dargis pasirašė Ukrainos ir Lietuvos pramonininkus vienijančių organizacijų bendradarbiavimo sutartį. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

SGD terminalo laivų stovėjimo vietą galinga olandų technika išgilins sutartyje numatytu laiku. / Vidos Bortelienės nuotrauka

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS1 euras 3,4528

1 JAV doleris 2,6500 -0,3245%

10 000 Baltarusijos rublių 3,0530 -0,4979%

1 Šveicarijos frankas 2,8356 -0,2363%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,2723 -0,2902%

1 DB svaras sterlingų 4,0464 -0,7439%

100 Japonijos jenų 2,6766 -0,7584%

100 Kazachstano tengių 1,7554 -0,3247%

1 Latvijos latas 4,9270 +0,0203%

10 Norvegijos kronų 4,6231 -0,2488%

10 Lenkijos zlotų 8,3584 +0,6652%

100 Rusijos rublių 8,4867 +0,8201%

10 Švedijos kronų 4,1332 +0,3290%

1 Turkijos naujoji lira 1,4839 +0,0943%

10 Ukrainos grivinų 3,2527 -0,4396%

2013 04 10, LB

Trasa 112013 04 10Lietuvos žinios

ILONA STAŠKUTĖ

Vairuotojams nustojus stebėtisdidelėmis nuolaidomis, degali-nių tinklai ėmė ieškoti naujųbūdų, kaip pritraukti klientų.Tam pasitelkiami ir pagerintidegalai, ir žinomi dizaineriai.

Vakar degalinių tinklas “Statoil”pristatė naujos sudėties degalus “mi-les”, pakeisiančius iki šiol įmonės de-galinėse pardavinėtus visų rūšių de-galus. Jų sudėtyje yra daugiafunkciųpriedų, kurie esą leis vairuotojams tuopačiu kiekiu degalų nuvažiuoti ilges-nį atstumą.

Taupūs priedai“Statoil Fuel & Retail Lietuva” vi-

ceprezidentas Giedrius Bandzevičiuspasakojo, kad naujųjų degalų efekty-vumas buvo tiriamas nepriklausoma-me “Bosmal” automatikos tyrimų irtobulinimo institute. Sertifikuotoselaboratorijose nustatyta, kad naudo-jant “miles” benziną ir sudeginant tąpatį kiekį degalų galima nuvažiuotiiki 3 proc., o “miles” dyzeliną - iki 2proc. toliau, palyginti su degalais bejokių priedų. Be to, pašnekovas ža-dėjo, kad į trijų rūšių benziną įmai-šyti priedai padės išlaikyti švarią va-riklio sistemą, apsaugos nuo rūdžiųsusidarymo ir sulėtins variklio dėvė-jimąsi, o dviejų rūšių dyzelino priedaiir kilstelėtas cetaninis skaičius padės

tolygiau sudeginti degalus ir suma-žinti išmetamųjų dujų kiekį.

“Degalų gamintojai pagamina stan-dartinį produktą, bet jis nesudega to-

bulai. Priedai gali pagerinti jų sudegi-nimą ir sumažinti išmetamų kenks-mingų medžiagų kiekį”, - aiškino ty-rimų rezultatus Vilniaus Gedimino

technikos universiteto Transporto in-žinerijos fakulteto Automobilių kated-ros doc. dr. Vigilijus Sadauskas. Jis pa-brėžė, kad savarankiškai verčiau ne-bandyti gerinti degalų parduotuvėsesiūlomais priedais.

Vilioja skėčiaisNaujiems degalams pristatyti bend-

rovė pasitelkė žinomą dizainerį SeržąGandžumianą. Jis specialiai šiai pro-

gai sukūrė breiko šokėjų kostiumus.Bet “Statoil” ne vienintelė ėmėsi bend-radarbiauti su mados kūrėjais. Kiekanksčiau Juozas Statkevičius pristatėpirmą savo kurtų skėčių kolekciją, japrekiaujama tik “Lukoil” degalinėse.Ištikimiems klientams siūloma dizai-nerio kūrinių įsigyti su nuolaida.

Lietuvos naftos produktų preky-bos įmonių asociacijos prezidentasLukas Vosylius patvirtino, kad įmo-nės stengiasi pritraukti ir išlaikytiklientus vis originalesniais būdais.“Degalų kaina neabejotinai svarbi.Mūsų vartotojai stebi, kokios kainos,nuolaidos skirtingose degalinėse, betpasirinkimą lemia ne tik kaina”, - pa-žymėjo jis. Pasak pašnekovo, klien-tams svarbus prekių ir paslaugų pa-sirinkimas, malonus aptarnavimas, odaugelis yra labiau prisirišę prie ku-rios nors vienos įmonės.

L.Vosylius pabrėžė, jog asociacijanesikiša į degalinių tinklų rinkodarossprendimus, bet užtikrino, kad šv. Ve-lykų laikotarpiu sumažėjusios degalųkainos nebuvo reklaminis triukas. Peršventes visų rūšių degalų kainos buvosumažėjusios apie 20 centų už litrą, betdabar jos grįžusios į buvusį lygį. Šiuometu litras 95 markės benzino kainuo-ja apie 4,88 lito, litras dyzelino - apie4,65 lito. Tačiau dyzelinas netrukus ga-li šiek tiek atpigti, mat pagal teisės ak-tus degalinės įpareigotos atsisakyti pre-kybos žieminiu dyzelinu ir pradėtiprekiauti kiek mažesnės savikainos va-sariniais degalais su biopriedais. •

Degalinės ieško naujų kelių

ILONA STAŠKUTĖ

Po penkerių metų pertraukos išleistas naujas “Mazda 6”. Didelis, patogus automobilisprikimštas įdomių technologijų,bet kūrėjai daug dėmesio skyrėir dizainui. LŽ išbandė šį modelįapsnigtose Vilniaus gatvėse.

Trečios laidos “Mazda 6” Lietuvo-je galima pasirinkti su vienu iš trijųbenzininių arba vienu iš dviejų dyze-linių variklių. Pavarų dėžės siūlomosdvi - šešių laipsnių mechaninė arbašešių laipsnių automatinė. LŽ bandy-tas modelis buvo iš galimų pasirinki-mų vidurio - su 2 litrų darbo tūrio 165AG benzininiu varikliu ir automatinepavarų dėže. Kaip įprasta japoniš-kiems modeliams, dinamiškiausiamašina buvo esant gana didelėms ap-sukoms. Maksimalią galią šis motoraspasiekia esant 6 tūkst. aps./min., di-džiausias sukimo momentas - 208Nm prie 4 tūkst. aps./min., todėl ap-lenkti kitą automobilį greitkelyje

važiuojant “Mazda 6” - vienas malo-numas. Jo važiuoklė gana tvirta irsportiška, tačiau automobilis nors va-žiuoja gerai, neišsiskiria iš kitų pana-šiai ar mažiau kainuojančių dideliųsedanų, tokių kaip “Ford Mondeo”ar “Kia Optima”.

Be to, “Mazda 6” nėra itin ekono-miškas. Gamintojo deklaruojamos vi-dutinės degalų sąnaudos - 6 l/100 km,bet net ramiai važinėjantis užmiesty-je tokio rezultato pasiekti nepavyko.Po kelionės įvairiomis sąlygomis ma-šinos kompiuteris rodė daugiau nei 8l/100 km benzino sąnaudas.

Kita vertus, dideli sedanai nėrapraktiškiausi automobiliai, jie papras-tai perkami galvojant apie grožį ir šei-mininko įvaizdį. Būtent dizainas ir yra“Mazda 6” stiprioji vieta. Elegantiškassedanas ir ne mažiau daili versija uni-versalo kėbulu patinka daugeliui au-tomobilių mėgėjų, jis yra pelnęs pres-tižinį “Red dot” apdovanojimą užišskirtinį dizainą. Trečios laidos mo-delis gerokai didesnis už savo pirmta-ką. 4,85 metro ilgio, 1,84 m pločio ir1,45 m aukščio sedanas už ankstesnį

“Mazda 6” yra 10 cm ilgesnis ir 5 cmplatesnis. Dar daugiau masyvumo su-teikia stambios priekinės grotelės, ašt-rių formų buferis ir itin ilgas varikliodangtis, o nuožulni stogo linija sušvel-nina bendrą įvaizdį. Naujojo “Mazda6” salone taip pat daugiau erdvės neiankstesniame modelyje, bet bagažinė,priešingai, sumažėjo iki vos 438 litrų.

Pagal mazdos naująją energijos irsvorio taupymo sistemą “Sky Activ” su-kurtas automobilis nėra lengvesnis užankstesnę “Mazda 6” versiją, tačiau taipateisinama didesniais matmenimis.Gamintojas šiame automobilyje taippat siūlo daugybę saugumo ir patogu-mo technologijų - eismo juostos keiti-mo signalą, “aklosios zonos” detekto-rių, greičio palaikymo sistemą suautomatiniu pristabdymu, stabdymometu generuojamos energijos kaupi-mo ir panaudojimo elektriniams auto-mobilio prietaisams sistemą bei dau-gelį kitų. Tačiau jų išbandyti nepavyko,mat į 87 tūkst. litų kainuojantį “pre-mium” komplektacijos automobilįdauguma įdomių sistemų neįeina, užjas reikėtų mokėti papildomai. •

LŽ testas: daugiau elegancijos

Skandinavijos skrydžių bend-rovė SAS pradėjo tiesioginįmaršrutą iš Kopenhagos į SanFranciską. Tolimąjį JAV Vakarųpakrantės miestą lietuviai išVilniaus ar Palangos galės pa-siekti tik kartą persėsdami.

SAS keleivius į JAV skraidina dau-giau nei 60 metų, tačiau tiesioginis rei-sas į San Franciską siūlomas pirmą-kart. Skrydžiai tarp Kopenhagos ir SanFrancisko bus vykdomi didžiausiuSAS lėktuvų parko orlaiviu “Airbus340-300Ď, kuriame yra 245 vietos ke-leiviams. Jis skris 6 kartus per savaitę -kasdien, išskyrus antradienius. Skry-dis iš Vilniaus arba Palangos su persė-dimu turėtų trukti apie 18 valandų.

“Mūsų lėktuvai į San Franciską išKopenhagos oro uosto kils 12.25 val.,todėl keleiviams iš Lietuvos galėsimepasiūlyti puikias jungtis tiek iš Vil-niaus, tiek iš Palangos. SAS keleivius įKopenhagą iš Vilniaus skraidina 19kartų per savaitę, iš Palangos - 13 kar-tų per savaitę. Iš abiejų miestų turimeankstyvus rytinius reisus”, - aiškinoSAS vadovė Baltijos šalims Rūta Jucie-nė. Ji pažymėjo, kad iš San Francisko

SAS keleiviai galės patogiai pasiekti irkitus JAV Vakarų pakrantės miestussusivienijimui “Star Alliance” priklau-sančių skrydžių bendrovių lėktuvais.

Anksčiau su vienu persėdimu į SanFranciską iš Vilniaus buvo galima vyk-ti tik su “Lufthansa” per Frankfurtooro uostą. Tokia kelionė trumpesnė, jitrunka 15 val. 40 min. į priekį ir 14 val.15 min. atgal. Tačiau patikrinus balan-džio mėnesio skrydžių kainas matyti,kad daugeliu atvejų skrydis su “Luft-hansa” gerokai brangesnis - bilietas įabi puses kainuoja apie 3,4 tūkst. litų,o su SAS - apie 2,7 tūkst. litų. Bet R.Ju-cienė nesureikšmino kainų skirtumo.Pasak jos, naujas skrydis tiesiog sutei-kia galimybę keleiviams pasirinkti ma-lonesnį ar patogesnį maršrutą.

SAS planuoja, kad per metus marš-rutu Kopenhaga-San Franciskas busskraidinama 125 tūkst. keleivių: 55proc. jų keliaus iš Šiaurės Europos ša-lių, 35 proc. - iš JAV, 10 proc. - iš kitųEuropos valstybių. Bendrovės kelei-viai iš Kopenhagos tiesioginiais rei-sais taip pat gali pasiekti Niujorką, Či-kagą ir Vašingtoną. •LŽ

Vartai į San Franciską

Nuo šiol keleiviai iš Vilniaus galės pasiekti San Franciską kartą persėsdamiKopenhagoje. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Naujasis “Mazda 6” važiuoja gana gerai, tačiau stipriausia jo savybė - grožis. / Gamintojo nuotrauka

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

L.Vosylius: “Vartotojai stebi, kokios kainos, nuolaidos skirtingose degalinėse, bet pasirinkimui įtakos turi ne tik kaina.”

2013 04 10Lietuvos žinios12 Lietuviai svetur

MILDA KNIEŽAITĖ

Dvidešimt vienų metų Oksfordouniversiteto antrakursis IgnasRubikas savo ateitį sieja su Lietuva ir neabejoja, kad tokiųlietuvių, nusprendusių po studijų Jungtinės Karalystės universitetuose grįžti į tėvynę,yra nemažai.

Vilniaus licėjaus auklėtinis Oks-fordo universitete studijuoja filoso-fiją ir psichologiją, taip pat aktyviaidalyvauja visuomeninėje veikloje.Neseniai dalyvavo konferencijoje“Restart Vilnius”, skirtoje Lietuvossostinės kaip Europos ir pasauliotraukos centro vizijai kurti.

Pirma stotelė- Kodėl pasirinkote studijuoti filo-

sofiją ir psichologiją Oksfordo uni-versitete?

- Nuo mažumės žinojau, kad studi-juosiu filosofiją. Manau, kad anks-tyvosios patirtys labai svarbu. Vilniauslicėjuje lankydamas tarptautinį baka-laureatą vienuoliktoje ir dvyliktoje kla-sėje mokiausi psichologijos. Ji tuo metumane sužavėjo. Respublikinėse filoso-fijos olimpiadose du kartus laimėjauaukso medalius, vienoje pasaulinėjeolimpiadoje gavau pagyrimo raštą. Oks-fordo universitetas daugeliui aukštaisbalais baigusių abiturientų dažniausiaibūna pirma stotelė išmėginti savo gali-mybes. Kembridžo universitete dėsto-ma gryna filosofija. Oksfordo stiprybė,mano manymu, kad jie filosofiją susie-ja su kitais dalykais - matematika, in-formatika, psichologija ar fizika.

- Kitais metais baigsite bakalaurostudijas. Kas toliau?

- Dar galutinai neapsisprendžiau, kąpasirinksiu studijuoti per magistrantū-rą. Bet kuriuo atveju savo ateitį sieju la-biau su visuomenine ar galbūt politineveikla ir norėčiau gyventi Lietuvoje.Geriausi universitetai lavina žmonesdažniausiai taip, kad jie galėtų įgūdžiuspritaikyti įvairiose srityse. Žinoma, di-delę studijų dalį sudaro specifinės tamtikros srities žinios, tačiau kartu mąsto-ma strategiškai. Juk ateityje greičiausiaibus daug darbo vietų, apie kurias dabarnet nenutuokiame, todėl reikia tokiųbendrų įgūdžių kaip kritinis mąstymas,gebėjimas formuluoti argumentus irieškoti informacijos.

Nešališkai apie Seimą- Jau dabar turite nemenkų vi-

suomeninių įsipareigojimų.

- Esu Jungtinės Karalystės lietuviųjaunimo sąjungos sekretorius, taip patOksfordo universiteto lietuvių bendri-jos prezidentas ir vienas Pasaulio lie-tuvių jaunimo kongreso organizatorių.Šiemet liepos mėnesį 120 lietuvių jauni-mo lyderių iš 30 pasaulio šalių su-važiuos į Londoną. Lietuvoje bus su-rengta keturių dienų stovykla. Pernaiprieš Seimo rinkimus pradėjau projek-tą manoseimas.lt. Tai pilietinės Seimostebėsenos portalas, kuriame pateikė-me testą, sudarytą iš dešimties klausi-mų, skirtų kuriai nors aktualiai temai,tarkim, apie Visagino atominės elektri-nės statybą ar aukštojo mokslo refor-mą. Kiekvienai temai iš įvairių infor-macijos šaltinių atrinkome svarbiausiusargumentus už ir prieš. Bendradar-biauju su “Transparancy Internatio-nal” Lietuvos skyriumi, todėl tam tikrikokybės ir nešališkumo standartai ga-rantuoti. Greta argumentų taip pat yrapateikiama faktinė informacija, kaipSeimo nariai balsavo. Apskaičiuojameprocentais, kiek kuri frakcija palaiko arnepalaiko konkrečią temą. Viskas pa-teikiama vizualiai, paprastai ir aiškiai,kad informacija apie Seimą būtų leng-vai prieinama paprastiems žmonėms.Mūsų sukurta sistema automatiškai at-naujina duomenų bazę. Jei nori sukur-ti naują klausimą, tereikia jį suformu-luoti ir įdėti į puslapį - toks būtų rankinisdarbas. Kitas projekto etapas skirtas lai-kotarpiui tarp rinkimų - irgi taikant por-

talo koncepciją. Tik pradėjome ją kur-ti ir dar nežinau, ar pasiteisins.

- Ar pirmas etapas pasiteisino?- Iki rinkimų neišleidome nė cento

rinkodarai, tačiau pasiekėme daugiaukaip 23 tūkst. peržiūrų. Projektas bu-vo pristatytas tarptautinėse konferen-cijose, sulaukė labai gerų atsiliepimų irlaimėjo kelis apdovanojimus.

Grįžtų ketvirtadalis- Ką nuveikėte Oksforde kartu su

kitais lietuviais?- Per kiekvieną dviejų mėnesių tri-

mestrą stengiamės organizuoti bent ke-turis renginius, tačiau ne daugiau kaipseptynis, nes žinome, kad nesusirinksžmonių - vis dėlto reikia nemažai mo-kytis. Šiuo metu Oksforde studijuojaapie trisdešimt lietuvių, iš jų - nemažaidoktorantų. Kasmet organizuojameVasario 16-osios šventę. Šiemet su-kvietėme lietuvius iš visos Jungtinės Ka-ralystės universitetų, suvažiavo apiepenkiasdešimt studentų. Planuojamesurengti mokslo mugę Jungtinės Kara-

lystės mastu sukviečiant lietuvių moks-lininkus į konferenciją ir galbūt pradė-ti burti juos, išsibarsčiusius po įvairiusuniversitetus, į vieną tinklą. Taip patsvarstome įkurti Oksfordo ir Kembri-džo lietuvių alumnų organizaciją, kadpadėtų stiprinti ryšius tarp jau baigusiųstudijas ir dar studijuojančių tautiečių.

- Ar yra dar tokių kaip jūs - siejan-čių savo ateitį su Lietuva?

- Manau, kad bent pusė JungtinėjeKaralystėje studijuojančių lietuvių puo-selėja labai šiltus jausmus Lietuvai ir gal-būt ketvirtadalis jų labai realiai planuojagrįžti. Tarp Oksfordo ir Kembridžo lie-tuvių (jų iš viso yra maždaug šimtas) to-kių jausmų ir planų, kiek žinau iš bend-ravimo su žmonėmis, yra dar daugiau.Oksfordo ir Kembridžo universitetuoselabai gera studijų sistema, leidžianti pa-laikyti artimus ryšius su Lietuva, nes še-šis mėnesius mokomės ir šešis - atosto-gaujame. Aš asmeniškai net nesijaučiuatitrūkęs nuo Lietuvos, nes išvažiuojudviem mėnesiams, panyru į mokslus irvėl grįžtu tarsi į kasdienį gyvenimą Lie-tuvoje. Žinoma, reikia papildomai dirb-ti, jei nori gauti gerą pažymį, tačiau galidirbti ir Lietuvoje. Daugelis taip ir daro.

Pagarba ir orumas- Kaip atrodo Lietuva, žvelgiant

šiek tiek iš šono?- Pirmiausia, manau, Lietuvoje per

mažai dėmesio kreipiama į nedarbo,ypač jaunimo, problemą. Racionaliai

nesutvarkyta pašalpų sistema, kad ska-tintų žmones ieškoti darbo, o ne gy-venti iš pašalpų. Tačiau atvažiavus įAngliją labiausiai mane sužavėjo pa-garba žmogui. Lietuvoje kartais jautie-si kaltas vien dėl to, kad esi (juokiasi).Jei Anglijoje padarai kokią nors klaidą,niekas nepyksta ir neįžeidinėja asme-niškai. Tiesiog pasako, ką padarei netaip ir kas už tai bus. Žmonių santy-kiams suteikiamas skaidrumas ir ne-bėra vietos asmeninėms intrigoms. Ži-nai klaidas, kurias padarei, bet kartuišlieki orus. Tai, mano manymu, labaisvarbu ir to trūksta Lietuvoje. Kaip irdidesnio saugumo jausmo, sakysim,vaikštinėjant Vilniaus gatvėmis, bei ap-skritai - bendravimo kultūros.

- Kas džiugina grįžus į Lietuvą?- Daug kas! Šeima, draugai, emocinis

ryšys su tomis vietomis, kuriose gyve-nau, maistas... Tiesiog visa tai egzistuo-ja ir yra labai stiprių motyvų, kuriančiųir mano tapatybę, ir gyvenimo prasmę.

- Ką jums reiškia lietuviška tapa-tybė?

- Lietuvybė man visų pirma yra liau-dies ir apskritai lietuviška muzika. Pa-vyzdžiui, Domantas Razauskas, grupė“Skylė” ir Aistė Smilgevičiūtė, man at-rodo, labai gerai perteikia lietuviškumodvasią. Kitas dalykas - tam tikras bend-rumas, ateinantis iš mūsų kultūrinio pa-grindo. Jis padeda jaustis Lietuvoje kaipnamie. Tai, manau, yra svarbiausia.

Geras miestas gyventi- Konferencijoje “Restart Vilnius”

pateikėte savo siūlymus iš studijų irmokslo srities.

- Buvau darbo grupėje, kuri aptarėšvietimo idėjas, susijusias konkrečiai suVilniaus universitetu (VU). Tokią temąinicijavo VU studentų atstovybė, kartusu Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungosatstovybe Lietuvoje organizavusi kon-ferenciją “Restart Vilnius”. Vienas ma-no siūlymų buvo įsteigti VU stipendijasgabiems lietuvių studentams, įstojusiemsį geriausius užsienio universitetus, kadbaigę studijas jie grįžtų ir bent keleriusmetus padirbėtų VU ar jam priklausan-čiuose mokslo institutuose. Yra didelėproblema, kai žmonės, tarkim, Oksfor-do ar Kembridžo universitete įstoja į ma-gistrantūrą ar doktorantūrą, tačiau ne-gali studijuoti, nes neturi finansavimo.VU stipendija būtų tarsi savotiška pa-skola, grąžinama įgytomis žiniomis irpatirtimi. Kokių yra galimybių, esamekalbėję su dabartiniu VU laikinuoju rek-toriumi Jūru Baniu, kai jis lankėsi Oks-forde. Kitas siūlymas - nuolat megztitarptautinius ryšius su užsienio univer-sitetais, ypač per ten studijuojančius lie-tuvius, ir kviestis iš svetur dėstytojų į Lie-tuvos universitetus. Tai jau vyksta, tačiausvarbu, kad tokie mainai pakiltų į aukš-tesnį lygį - formuojant strategiją sten-giantis sistemingai pritraukti geriausiųužsienio mokslininkų ir dėstytojų. Ga-limybių yra, tačiau Lietuvos universite-tai galbūt per mažai imasi iniciatyvos.Pavyzdžiui, šiemet vasarį vykęs Londo-no ekonomikos mokyklos Baltijos foru-mas (London School of Economics Bal-tic Forum 2013), kuriame dalyvavotuometis Lietuvos premjeras AndriusKubilius, Latvijos švietimo ir mokslo mi-nistras Robertas Kilis, buvęs Estijos fi-nansų ministras Aivaras Soerdas, taippat “The Economist” užsienio naujienųredaktorius Edwardas Lucasas, be ap-tartų ekonomikos ir energetikos proble-mų, atkreipė Londono universiteto dė-mesį į trijų Baltijos valstybių studentųbendruomenių veiklą. Galimas dalykas,kad tvirtos lietuvių pozicijos Londonoekonomikos mokykloje padės kviečiantiš ten dėstytojų į Vilnių. Strateginio pra-našumo pritraukiant aukštos kokybėsmokslininkus galėtų turėti ir Vilnius -tiesiog kaip geras miestas gyventi Euro-pos kontekste.•

Iš Oksfordo - neatitolus nuo Lietuvos

Oksfordo universiteto lietuvių studentų bendrija per Vasario 16-osios šventę. / Asmeninio albumo nuotrauka

Oksfordo universiteto studentas I.Rubikas nesijaučia atitrūkęs nuo Lietuvos, nes išvažiuoja dviem mėnesiams,panyra į mokslus ir vėl grįžta tarsi į kasdienį gyvenimą. / Romo Jurgaičio nuotrauka

I.Rubikas: “Bent ketvirtadalis

Jungtinėje Karalystėjestudijuojančių

lietuvių planuoja grįžti.”

Istorija 132013 04 10Lietuvos žinios

JŪRATĖ MIČIULIENĖ

Šiuo metu atkuriami LietuvosDidžiosios Kunigaikštystės(LDK) Valdovų rūmai darnegali pasigirti tokiu kultū-ros tradicijų puoselėjimu, jų

atkūrimu, kokiu gali didžiuotis ispanai,turintys ištisą karališkųjų rūmų tinklą.Tačiau Europos valstybių valdovų rū-mų pristatymo programa, pagal kuriąF.Villasenoras Sebastianas viešėjo mūsųkrašte, leidžia suprasti, kad su daugeliujų Lietuvą sieja nemažai kultūrinių tra-dicijų ir istorinių ryšių.

Keliaujantys valdovaiIspanijos monarchų dvaras buvo

keliaujantis. Kaip pasakojo Kantabri-jos universiteto docentas F.Villaseno-ras Sebastianas, tokios tradicijos imtalaikytis nuo 1516 metų, kai karaliumitapęs Karlosas I sujungė Kastilijos,Aragono ir Navaros karalystes. Jo sū-nus Felipė II Madridą 1561 metais pa-vertė pirmąja ispanų monarchijossostine ir iš čia ėmė valdyti savo neap-rėpiamą imperiją.

“Įkūrus nuolatinę dvaro būstinępradėta steigti vasaros rezidencijas. Jospirmiausia buvo skirtos karališkajaididybei parodyti, - pasakojo meno is-torikas. - Per Madrido apylinkes nu-sidriekė viduramžiais statytų, paskuiperstatytų, ištobulintų rūmų, parkų,medžioklės pilaičių tinklas.”

Aplink Madridą įkurtam karališkų-jų rezidencijų tinklui priklauso ne tiknemažai pilių, rūmų, poilsio pilaičiųkaime, karinei funkcijai skirtų pilių irtvirtovių ant uolų, bet ir karalių pasta-tytų vienuolynų, kuriuose valdovai tu-rėjo savo kambarius. Nuo XIII am-žiaus net atsirado nauja valdytojo(alkaidės) pareigybė. Monarchas siųs-davo valdytojus prižiūrėti savo tvirto-vių ir pilių, kai pats jose nebūdavo.

Kur gyvena karaliaiKaip teigė F.Villasenoras Sebastianas,

dauguma valdų gana gerai išsilaikiu-sios, kai kurios perstatytos. Madridokarališkieji rūmai atstatyti iš naujo, nesbuvo visiškai suniokoti gaisro. Toledopilis, sugriauta pilietinio karo metais,taip pat atstatyta.

“Visi tie pastatai priklauso valstybi-nei nacionalinio paveldo organizacijai.Karališkoji šeima ir dabar gali naudo-tis rūmais, tačiau jai šis turtas jau ne-priklauso”, - paaiškino F.VillasenorasSebastianas. Madrido rūmuose vykstaoficialūs priėmimai. Karalius ChuanasKarlosas ir karalienė Sofija juose negy-vena. Dabartinių monarchų šeima įsi-

kūrusi mažesniuose rūmuose, kuriestovi tarp šių ir El Pardo rūmų. Pasta-ruosiuose apgyvendinami į šalį at-vykstantys svečiai. Eskorialio rūmai suŠv. Lauryno vienuolynu - Ispanijos ka-ralių panteonas. Čia palaidotas Chua-no Karloso tėvas.

Karališkųjų rūmų tinklas pritrau-kia į Ispaniją daugybę turistų. Lanko-miausi - Madrido rūmai, antrojojevietoje - Eskorialis. Visuose puikiai de-rinamos reprezentacinės, valstybinėsir muziejinės funkcijos. Būtent tokiąniekaip nebaigiamų atstatyti rūmų pa-skirtį regi ir LDK Valdovų rūmų mu-ziejaus darbuotojai.

Arabiška atmosferaIspanijos rūmų architektūroje gali-

ma įžvelgti anksčiau Pirėnų pusiasalyjegyvenusių musulmonų statinių stiliausbruožų. Iki ankstyvųjų viduramžių be-veik 800 metų Ispanijos teritorijoje vieš-patavę musulmonai turėjo įtakos ir ka-rališkųjų rūmų struktūrai, papročiams.“Viduramžių kronikos, pasakojančiosapie Kastilijos karalius, dažnai užsime-na apie musulmonišką atmosferą, ku-

ri buvo persmelkusi ispanų visuomenėsgyvenimą, - teigė F.V.Sebastianas. - Ža-vėdamiesi tuo vietos gyventojai perė-mė ir kai kurias rytietiškas pramogas,pavyzdžiui, bulių koridą. Šventėse ne-trūkdavo vadinamojo maurų stiliausmuzikos ir šokių.”

Daug istorinių šaltinių liudijimųpatvirtina, kad į visuomenės gyve-nimą buvo įtraukta nemažai islami-zuotų papročių. Musulmoniškai ar-chitektūrai būdingos iš drožinėtomedžio blokų sumontuotos lubos,stiklu inkrustuotos keraminių ply-telių sienos tapo populiarios ir ispa-nų rūmuose.

Prie tokio meno propagavimo Kas-tilijos dvare labai prisidėjo monarchija.Užimdami Al Andalusijos miestus,musulmonų valdytojų pilis ir rūmuskaraliai paversdavo savo rezidencijo-mis. Pagal jų stilių statė ir naujus pasta-tus. Islamiško palikimo pėdsakas - so-du paverstas vidinis kiemas.

Sąsajos su LietuvaKaip priminė Nacionalinio LDK

Valdovų rūmų muziejaus direktoriusVydas Dolinskas, dinastinių mūsųkrašto ir Ispanijos ryšių būta jau XVIamžiuje. Lietuvos didžiojo kunigaikš-čio ir Lenkijos karaliaus Jogailos pro-anūkis Liudvikas Jogailaitis vedė Kas-tilijos ir Leono valdovų Pilypo Gražiojoir Chuanos dukterį Mariją Habsbur-gaitę. O jos brolis, būsimasis ŠventosiosRomos imperijos imperatorius Ferdi-nandas I, susituokė su Liudviko Jogai-laičio seserimi Ona Jogailaite.

Kitas dinastinis Lietuvos ir Ispani-jos ryšys susijęs su Lietuvos didžiojokunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žy-gimanto Senojo žmona Bona Sforca. Jibuvo Milano hercogo Giano GaleazoSforcos ir Bario bei Rosano kunigaikš-tienės Izabelės Aragonietės duktė.

Mūsų valdovai perėmė kai kurias Is-panijos dvaro tradicijas. “Tarkime,Eskorialio rezidencijos jungtis su šven-tove akivaizdi Vilniaus katedros Šv. Ka-

zimiero koplyčios jungtyje su Valdo-vų rūmais”, - sakė V.Dolinskas. Į taijau anksčiau yra atkreipęs dėmesį prof.Kęstutis Paulius Žygas iš JAV, kiti tyri-nėtojai. Beje, Vilniaus vyskupas kardi-nolas kunigaikštis Jurgis Radvila jau-nystėje (1579 metais) lankėsi Madride,susitiko su Ispanijos karaliumi Pily-pu II, vėliau su juo susirašinėjo. Pasakistoriko, tuometis Lietuvos ir Lenki-jos valdovas Žygimantas Vaza ir Pily-pas II buvo panašūs - kieti katalikai,absoliučios valdžios šalininkai, menomecenatai. Ispanija rėmė ŽygimantąVazą per karą su protestantiškąja Šve-dija. Vėliau šio valdovo sūnus JonasKazimieraitis buvo įtariamas šnipinė-jimu Ispanijos naudai ir net patekęs įprancūzų nelaisvę.

Ispanijos pasiuntiniai ne kartą lankė-si Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rū-muose. Kaip teigė V.Dolinskas, 1636metais Ispanijos karaliaus Pilypo IV pa-siuntinys buvo sutiktas labai iškilmin-gai - jo garbei pastatyta opera “Elenospagrobimas”. Šis ispano grafo vizitaspagreitino operos pastatymą, tad jospremjera Vilniuje įvyko anksčiau neguParyžiuje ar Londone.

Pasak V.Dolinsko, ankstesnis Ispani-jos Karalystės ambasadorius LietuvojeJose Luisas Solano lankėsi atkuriamųmūsų Valdovų rūmų simboliniame ati-daryme 2009 metais, o paskui kelis kar-tus buvo atvykęs tiesiog pasivaikščiotiatviromis arkinėmis galerijomis, kuriosbūdingos Ispanijos ir kitų Viduržemiojūros pakrančių rūmams.•

Vilniuje viešėjusio meno istoriko Fernando Villasenoro Sebastiano paskaita apie Ispanijos karališkųjų rūmų tinklą atskleidė bendrų kultūros sąsajų su lotyniškosios Europos civilizacija.

Valdovų rūmai - ne tik karaliams

Pasak F.Villasenoro Sebastiano, Madrido rūmai turistų yra lankomiausiIspanijoje, antrojoje vietoje - Eskorialis. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Eskorialis - ambicingiausias Felipės II projektas, monarchas jį įgyvendino nuo 1560 metų iki savo mirties. Milžiniško (207,20 m ilgio ir 156,80 m pločio)komplekso funkcija trejopa: karaliaus rezidencija, vienuolynas ir karališkasis panteonas. / LDK Valdovų rūmų muziejaus archyvo nuotraukos

Aljaferijos pilis Saragosoje - viena svarbiausių Aragono karalių rezidencijų.

Šv.Izabelės Kastilietės kiemas Aljaferijos pilyje Saragosoje.Žavėdamiesi Rytais vietos gyventojai perėmė ir kai kurias rytietiškas pramogas,

pavyzdžiui, bulių koridą.

2013 04 10Lietuvos žinios14 Sportas

VILMANTAS REMEIKA

Lietuvos ledo ritulio rinktinėįpusėjo pasirengimą sekmadie-nį Ukrainoje prasidėsiančiampasaulio I diviziono B grupės(trečias lygmuo) čempionatui.

Kaip ir kasmet, lietuviams sunkiaisekasi suburti pajėgiausius žaidėjus.Rinktinei tikrai nepadės JAV rungty-niaujantis Pijus Rulevičius, Kazachs-tane “užstrigo” broliai Donatas ir Ta-das Kumeliauskai bei ArnoldasBosas. Andriaus Židkovo pasirengi-mą stabdo trauma, Andrius Kamins-kas prie komandos prisidės jau Uk-rainoje. Galutinė Lietuvos rinktinėssudėtis paaiškės rytoj arba poryt.

Šeštadienį mūsiškiai išskris į Do-necką, ten sekmadienį kovos su Len-kijos rinktine. Vėliau I diviziono Bgrupėje dar lauks dvikovos su Olan-dijos, Ukrainos, Rumunijos ir Estijosekipomis.

Varžėsi su jaunimuVokiečio Berndo Haake treniruojami

lietuviai praėjusį savaitgalį sužaidė dve-jas kontrolines rungtynes su Žemy-ninės jaunimo (iki 21 metų) ledo ritu-lio lygos komanda Minsko “Junost”.Pirmąsias rungtynes lietuviai laimėjo3:1 (įvarčiai - Darius Pliskauskas, Da-nielius Bogdziulis, Šarūnas Kuliešius),antrąsias pralaimėjo 3:6 (Artūras Katu-lis, Dovydas Kulevičius - 2). Po šių dvi-kovų B.Haake akcentavo, kad rinktinėdaro daug klaidų, o įvarčius praleidžiaiš artimos distancijos.

“Didžiausia problema - baudos mi-nutės. Visuomet jų prisirenkame daug”,- pripažino ledo ritulio federacijos(LLRF) prezidentas Petras Nausėda,pasaulio čempionate vėl užsivilksiantis

rinktinės aprangą. Praėjusį rudenį jis ne-žaidė olimpiados atrankos turnyre, betdabar nutarė vėl atstovauti rinktinei.

- Ar “Junost” jaunimas tinkamivaržovai? Gal vertėjo pasikviesti ki-tą nacionalinę rinktinę? - LŽ paklau-sė Petro Nausėdos.

- Kiek kalbėjau su kitais ledo ri-tulininkais ir treneriu, visi liko pa-tenkinti šiomis dvikovomis. Varžo-vai jauni ir greiti, žaidžia sparčiai.Todėl neteko daug laiko praleisti

prie jų vartų, taip pat neteko ir nuo-lat gintis. Pasikviesti kitą rinktinęnėra lengva. Čempionatui pasi-

rengti visi turi 10 dienų, kitos ko-mandos jau susiplanavusios šį eta-pą, tad mums prisiderinti sunku.

- Čempionato pradžioje dažnaiakcentuojame susižaidimo stoką. Aršį kartą pakaks dvejų draugiškųrungtynių?

- Galėjome organizuoti dar du susi-tikimus, bet treneris nutarė, jog pakaks

ir tiek. Negali vykti į čempionatą nesit-reniravęs, tačiau negali ten važiuoti irpersidirbęs.

- 2012 metų čempionatas buvo ne-sėkmingas. Po vienintelės pergalėsprieš australus pavyko išlikti B grupė-je. Kokie tikslai keliami šiemet?

- Čempionatas nebuvo nesėkmin-gas, nes nuolat užimame 4-5 vietas.Tą turnyrą pavadinčiau skaudžiu.Pavyzdžiui, prieš rumunus pirma-vome, bet pralaimėjome po siaubin-gų paskutinių 5 minučių. Anksčiauesame įveikę rumunus. Bet dabarreikia žiūrėti į priekį, o ne dairytisatgal.

Pagrindinės mūsų varžovės Donec-ke bus Rumunijos ir Estijos rinktinės.Olandija dabar labai sustiprėjusi, tai

parodė olimpiados atrankos turnyras(lietuviai jame olandams pralaimėjo2:9, - red.). Ukraina ir Lenkija yra fa-voritės. Mes negalime konkuruoti sujomis dėl pirmosios vietos.

Virė savose sultyse- Praėjęs ledo ritulio sezonas Lie-

tuvai buvo kitoks. Bazinė rinktinėskomanda Elektrėnų “Energija” pa-sitraukė iš atvirųjų Latvijos pirme-nybių ir žaidė Lietuvos čempionate.Ką praradome ir ką gavome?

- Pastaraisiais metais su latviais dir-bome sukandę dantis, sunkiai rasda-vome kompromisą. Jie keldavo su-nkiai suvokiamus reikalavimus mūsųaikštei ir net inventoriui, o galiausiaipanoro, kad kompensuotume jų klu-bų keliones į Lietuvą. Finansiškaimums tai būtų stiprus smūgis, todėlteko priimti tokį sprendimą. “Ener-gijai” ir žaidėjams tai buvo nuosto-lis - mažiau aukštesnio lygio rung-tynių. Tačiau Lietuvos ledo ritulysdėl to laimėjo - šalies čempionatastapo aukštesnio lygio, atsirado iržiūrovų dėmesys. Štai finalinio ket-verto kovas stebėjo 1,5 tūkst. žiūro-vų. Džiaugiuosi, kad pagaliau turi-me normalų čempionatą. Anksčiaujis buvo tik teorinis.

- Bet pirmenybėse kovojo tik ke-turi klubai. Trys lietuvių (“Energija”,Kėdainių LRK, Viniaus VNA) ir vie-nas rusų (Kaliningrado “DelovajaRus”). Ar įmanoma pritraukti dau-giau dalyvių?

- Esant dabartinei situacijai abejo-ju, ar kas nors iš žemesniosios lygosryšis keltis į aukščiausiąjį divizioną.Būtų puiku pritraukti komandą iš Lat-vijos ar Baltarusijos žemesniosios ly-gos. Tačiau tai pavyktų padaryti tik su-rinkus didesnį federacijos biudžetą irįsteigus solidų prizų fondą. •

Apie medalius rinktinė nesvajoja

VILMANTAS REMEIKA

Ar Turino “Juventus” panaikinsdviejų įvarčių deficitą rungty-nėse su Miuncheno “Bayern”?Ar Paryžiaus PSG sugebės nu-kauti “Barcelonos” ekipą jospačios tvirtovėje? Tokie klausi-mai keliami prieš šio vakaroatsakomuosius UEFA Čempio-nų lygos ketvirtfinalius.

Praėjusią savaitę “Bayern” namie2:0 nugalėjo “Juventus” komandą.PSG savo arenoje du kartus vijosi“Barcelonos” ekipą, bet išplėšė ly-giąsias 2:2. Šį vakarą Turine ir Barse-lonoje komandos susikaus dar kartą.

Ekonominis tiltasĮ Italiją “Bayern” klubas išvyko pa-

kilios nuotaikos. Savaitgalį Miunche-no klubas, likus net 6 turams iki Vokie-tijos čempionato pabaigos, užsitikrino23-iąjį nugalėtojų titulą. Vokietijojeįprasta po triumfo Bundesligoje švęs-ti alumi, bet čempionai neturėjo lai-ko maudytis alaus upėse - laukė vizi-tas į Turiną.

“Pasiekėme pirmąjį sezono tiks-lą. Tačiau mūsų planuose dar yraVokietijos ir Čempionų lygos tau-rės”, - pareiškė reiklusis “Bayern”prezidentas Uli Hoenessas.

Jo komanda Turine kovos pajė-giausios sudėties. Bet nedaug trūko,kad vokiečiai šį vakarą žaistų be le-gionieriaus iš Prancūzijos FranckoRibery. Pirmose rungtynėse F.Riberysusikibo su “Juventus” saugu Arturo

Vidaliu ir įspyrė jam į koją. Prancūzuipasisekė, nes teisėjas Markas Clatten-burgas to nepastebėjo, nors A.Vidalisir demonstravo arbitrui ant blauzdoslikusį F.Ribery batelio antspaudą. Užtokius nusižengimus paprastai bau-džiama raudonąja kortele.

Arogancija ir perdėtas pasitikėji-mas savimi yra didžiausios F.Riberyydos. Dėl to 2010 metais jis netgi bu-vo išspirtas iš Prancūzijos rinktinės.Neseniai duodamas interviu vokiečiųleidiniui “Kicker” futbolininkas pa-reiškė: “Nors dar nebuvau išrinktasgeriausiu pasaulio futbolininku, esuvienas tokių. Nedaug žaidėjų plane-toje turi tokius įgūdžius kaip aš.”

“Juventus” šį sezoną gerbėjus žavinetradicine žaidimo schema. TrenerisAntonio Conte renkasi drąsią taktikąžaisti trimis gynėjais ir penkiais sau-gais. Tiesa, “Juventus” atakų organi-zatorius Andrea Pirlo žaidžia atsitrau-kęs atgal, bet tai netrukdo jam kurtigražių atakų. Toks modelis Čempionųlygoje kurį laiką veikė nepriekaištingaiir Italijos čempionai buvo nepraleidęįvarčio 5 rungtynėse iš eilės. Bet Miun-chene “Juventus” gynyba subyrėjo. Ita-lai galėjo džiaugtis, kad pralaimėjo 0:2,o ne didesniu rezultatu.

“Po šių rungtynių visą naktį nega-lėjau užmigti”, - prisipažino gynėjasGiorgio Chiellini.

A.Conte prieš pirmąją ketvirtfinaliodvikovą kalbėjo, kad “Juventus” darnėra pasirengęs konkuruoti su Euro-pos galingaisiais - “Barcelona”, Mad-rido “Real” ar tuo pačiu “Bayern”.

“Prieš 15 metų nebuvo tiek galingųklubų. Dėl finansinių galimybių “Bar-

celona” ar “Bayern” dabar stipriaipralenkę kitus klubus. Mus nuo jų ski-ria ekonominis tiltas. Bet tai nereiškia,kad negalima konkuruoti su “Bayern”komanda”, - tikino A.Conte.

PSG užmojaiPrieš savaitę PSG saugas Blaise Ma-

tuidi 4-ąją teisėjo pridėto laiko minutępasiuntė kamuolį į “Barcelonos” var-tus, išlygino rezultatą 2:2 ir suteikė savokomandai vilties prieš atsakomąją dvi-kovą Katalonijoje. Deja, B.Matuidi Bar-selonoje nežais, nes yra suspenduotas.

“Mums tai didelė netektis, nesB.Matuidi svarbus žaidėjas aikštės

viduryje. Belieka tikėtis, kad po trau-mos spės atsigauti Thiago Motta. Beto, turime Davidą Beckhamą”, - sa-kė PSG treneris italas Carlo Ancelot-ti. D.Beckhamas pirmosiose rungty-nėse žaidė ramiai ir solidžiai, tačiaupo pertraukos 37-erių anglo jėgosėmė sekti ir jis buvo pakeistas.

“Visi supranta, kad “Barca” yra fa-voritė. Bet Paryžiuje mes jiems pasiun-tėme žinutę - galime būti konkuren-cingi”, - ryžtingai kalbėjo PSG sportodirektorius Leonardo. Pasak jo, tre-čiadienį reikia, kad būtų PSG diena.Leonardo ateityje pasiryžęs mesti darrimtesnį iššūkį Barselonos superklu-

bui: “Jie 20 metų kūrė tą produktą, ku-rį turi dabar. Mes savo istoriją pradė-jome keisti vos prieš 20 mėnesių.”

Per rungtynes Paryžiuje pakinkli-nę sausgyslę pasitempė “Barcelonos”lyderis Lionelis Messi. Neaišku, argeriausias planetos futbolininkas ga-lės padėti savo komandai atsakomo-siose rungtynėse. “Barca” trenerisTito Vilanova turi problemų ir gyny-bos grandyje. Traumuoti yra Javie-ras Mascherano ir Carlesas Puyolis.Kartu su Gerardu Pique kandidataissudaryti vidurio gynėjų porą mini-mi Marcas Bartra, Adriano Correiair Alexas Songas. •

“Juventus” ir PSG misija (ne)įmanoma

P.Nausėda: “Negali vykti į čempionatą nesitreniravęs, tačiau negali ten

važiuoti ir persidirbęs.”

Pasaulio čempionatui Lietuvos rinktinė (žalia apranga) rengėsi kovodama su Minsko “Junost” klubu. www.hockey.lt nuotrauka

“Bayern” triumfas Bundesligoje - vienas iš trijų šį sezoną užsibrėžtų tikslų. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Sportas 152013 04 10Lietuvos žinios

10-IES ŠOKIŲ ČEMPIONAI

Alytuje pasibaigusio Lietuvos 10-iessportinių šokių čempionato nugalė-tojais tapo Edgaras Baltaragis ir Ind-rė Kučinskaitė (Kaunas/Elektrėnai).Vicečempionų titulas atiteko Gabrie-liui Sasnauskui ir Jurgai Gustaitei(Vilnius/Kaunas), bronzos medaliaiįteikti kauniečiams Valerijui ir OlgaiOsadčenkoms. Iš viso įvairiose am-žiaus grupėse šoko 198 poros. Pirme-nybių nugalėtojai ir prizininkai iško-vojo teisę atstovauti Lietuvai Europosir pasaulio čempionatuose.

SUSTABDĖ PRANCŪZĖ

27-erių Lina Stančiūtė (WTA-465)nepateko į Didžiojoje Britanijojevykstančio ITF teniso turnyro “Ae-gon GB Pro-Series Edgbaston” pa-grindines vienetų varžybas. Pajė-giausia Lietuvos tenisininkėlemiamoje dvikovoje 5:7, 6:2, 4:6 ne-atsilaikė prieš 20-metę prancūzęAmandine Hesse (WTA-437). Pir-majame kvalifikacijos rate L.Stan-čiūtė 6:0, 7:6 (7:4) įveikė dvidešimt-metę britę Nicolę Peterson. Turnyroprizų fondas - 25 tūkst. JAV dolerių.

VILNIAUS KLUBASSTENGIASIDevintąją pergalę vienuoliktoseBEKO-Lietuvos krepšinio lygos(LKL) reguliariojo sezono rungty-nėse iškovojo ketvirtąją vietą už-imantis Vilniaus “Lietuvos rytas”.Sostinės klubas užvakar svečiuose92:81 (13:23, 22:10, 31:21, 26:27)įveikė į šeštąją poziciją smuktelėju-sius Šiaulių “Šiaulius” (11 pergalių ir87 pralaimėjimai). 21 tašku prie per-galės prisidėjo Renaldas Seibutis, 16- Nemanja Nedovičius, 11 - SimasButerlevičius, 10 - PatrickasO’Bryantas. Šeimininkams daugiau-sia taškų - 25 - pelnė Rolandas Alije-vas. Dvylikos komandų turnyre pir-mauja nugalėtojo titulą ginantisKauno “Žalgiris” (9/1).

ATSISTATYDINOTRENERISSeptintąją vietą devynių komandųLietuvos futbolo A lygoje užimančiosGargždų “Bangos” vyriausiasis trene-ris Vaidas Žutautas klubo vadovybeiįteikė prašymą atleisti iš vyriausiojotrenerio pareigų. Pasak Lietuvos fut-bolo federacijos, nors klubo vadovy-bė siūlė treneriui tęsti darbą, V.Žu-tautas nuomonės nepakeitė. Joprašymas buvo patenkintas. Laikinaikomandai vadovaus “Bangos” duble-rių treneris Stasys Vyšniauskas. Popenkių mačų “Banga” turi 4 taškus: 1pergalė, 1 lygiosios ir 3 pralaimėjimai(įvarčiai 3:10). V.Žutautas “Bangos”vyriausiuoju treneriu dirbo nuo 2012metų sezono pradžios. Prieš tai dve-jus metus (2010-2011) buvo klubopagrindinę komandą treniravusioArmino Narbekovo asistentas.

LŽ

Trumpai

LKL turnyro lentelė(pergalės, pralaimėjimai, laimėtų rungtynių procentas)

1.“Žalgiris” 9 1 90

2. “Prienai” 15 3 83

3. “Neptūnas” 15 3 83

4. “Lietuvos rytas” 9 2 81

5. “Juventus” 11 8 58

6. “Šiauliai” 11 8 58

7. “Pieno žvaigždės” 10 8 56

8. “Nevėžis” 8 11 42

9. “Lietkabelis” 7 13 35

10. “Sakalai” 5 14 26

11. “LSU-Baltai” 5 14 26

12. “Palanga Triobet” 0 20 0

Saulius RAMOŠKA

Savaitgalį Vilniuje vyks kas ketverius metus rengiamas pasaulio kiokušin karatė čempionatas. Jo šeimininkė Lietuvos rinktinė planuoja iškovoti bent kelis medalius.

Penktąkart rengiamos planetospirmenybės pagal svorio kategorijasvyks balandžio 13-14 dienomis “Sie-mens” arenoje. Mūsų šalies garbęgins net 17 sportininkų - 9 moterysir 8 vyrai. Prieš ketverius metus pa-saulio čempionate Sankt Peterburge(Rusija) Lietuvai atstovavo 12 spor-tininkų - 9 vyrai bei 3 moterys, oprieš aštuonerius Osakoje (Japonija)- 4 vyrai ir viena moteris.

Čempionai gins titulusŠįsyk svorio kategorijoje iki 55 kg

iš mūsiškių varžysis Rūta Brazdžio-nytė, Diana Mačiūtė, Rita Pivoriū-naitė ir Samanta Trinkūnaitė, iki 65kg - Inga Mikštaitė ir Gabija Gude-liauskaitė, per 65 kg - MargaritaČiuplytė, Nora Vaznelytė ir DianaBalsytė. Vyrų svorio kategorijoje iki70 kg iš lietuvių kovos Vytautas Kal-vaitis ir Andrius Miseckas, iki 80 kg- Orestas Procas, Vytautas Cėpla irNorbertas Lisauskas, per 80 kg -Lukas Kubilius, Edgaras Sečinskisir Valdemaras Gudauskas.

Pasaulio karatė organizacija(WKO) jungia 85 šalis iš visų žemy-nų. Į Vilnių atvyks 42 valstybių ats-

tovai. Ant tatamio jėgas išbandys144 stipriausi planetos kiokušin ko-votojai. Visiems prizininkams busįteiktos skulptoriaus Kęstučio Mus-teikio sukurtos originalios taurės.

Vilniuje susirinkę žiūrovai išvys vi-sus šešis praėjusių planetos pirmeny-bių pagal svorio kategorijas nugalėto-jus, tarp jų - ir M.Čiuplytę. Sykiu dėlmedalių kovos ir trys absoliučios ka-tegorijos pasaulio čempionai.

Svarbiausia - charakteris“Lietuvoje varžysis daug Europos

čempionų, todėl konkurencija busdidelė”, - vakar surengtoje spaudoskonferencijoje kalbėjo varžybų or-ganizacinio komiteto direktoriusRomas Vitkauskas.

Pasak jo, konkrečių tikslų mūsųsportininkams niekas nekėlė. “Jeisportininkas kovos kaip sugeba arnet geriau, mums tai bus svarbiaunei medalis, - teigė R.Vitkauskas. -Juk karatė yra charakterio ugdy-mas, tai - aukščiau medalio.”

Tačiau R.Vitkauskas, kuris yra ir Eu-ropos karatė organizacijos (EKO) vi-ceprezidentas, neslėpė, jog daugiausiatikimasi iš lietuvių, kurie nuolat Euro-poje tampa prizininkais ir čempionais:“Turime pajėgius penkis vyrus ir ketu-

rias moteris, viliamės, kad jie iškovostris medalius. Tai būtų labai gerai.”

Lietuvės karaliaujaSavo kandidatūrą rengti planetos

pirmenybes Lietuva pateikė priešseptynerius metus, o prieš ketveriusjai suteikta ši teisė.

“Tuo metu mes turėjome labaipajėgią rinktinę: keturi vyrai dešimtmetų Europoje tapdavo prizinin-kais - Darius Gudauskas, DonatasImbras, Andžejus Milevskis, Min-daugas Pavilionis. Dešimt metų jiebuvo mūsų medalių garantas. 2011-aisiais jie baigė sportuoti, - pasako-jo R.Vitkauskas. - Tikiu, kad netikė-tumų gali pateikti jų pamaina. Jukir namų sienos padeda.”

Mūsų moterys dominuoja Senaja-me žemyne. EKO geriausiųjų reitin-guose pirmąsias vietas skirtingosesvorio kategorijose užima M.Čiuply-tė, I.Mikštaitė ir D.Mačiūtė, triskartsidabro laimėtoja R.Brazdžionytė -antra, daugkartinė Europos čempio-nė R.Pivoriūnaitė - trečia.

“Neabejoju, kad bent viena iš mū-sų lengvasvorių lips ant prizininkųpakylos”, - prieš čempionatą tikinoR.Pivoriūnaitė.

2009 metais pasaulio čempiona-

to auksą iškovojusi M.Čiuplytė tei-gė, kad į kiekvienas varžybas einanesidairydama atgal. “Norėčiau,kad visi mumis tikėtų”, - teigė ge-riausia 2012 metų šalies neolimpi-nių sporto šakų sportininkė.

Nevykusi improvizacija“Rinktinėje - ir patyrę, ir didelių

ambicijų turintys sportininkai. Beambicijų šiame čempionate niekonepasiektume”, - sakė vienas rinkti-nės trenerių, 2001 metų pasauliočempionas Paulius Klapatauskas. Jisapgailestavo, kad pastarojoje rinkti-nės stovykloje traumą patyrė dukartplanetos pirmenybėse sidabrą pelnęssunkiasvoris D.Imbras. 2007 metaisDonatas tapo vicečempionu pasauliočempionate be svorio kategorijų, 2005-aisiais sidabrą pelnė sunkiausiojesvorio kategorijoje.

“Treniruočių stovykloje kovoda-mas su lygiaverčiu partneriu paban-džiau improvizuoti. Nepasisekė”, -apie nelemtą atvejį, palaidojusį viltiskovoti dėl pasaulio medalio, pasako-jo šiemet į rinktinę sugrįžęs 33 metųD.Imbras. Jam trūko kairės kojosAchilo sausgyslė. Po atliktos opera-cijos gydytojai paskelbė verdiktą: dumėnesiai gipsas ir pusmetį truksian-ti reabilitacija.

“Pirmą kartą karjeroje tokį čem-pionatą stebėsiu kaip žiūrovas, - beoptimizmo konstatavo D.Imbras. -Pergalę galima iškovoti penkiais arseptyniais būdais. Vilniuje pamaty-siu, kokiais darbo vaisiais mėgau-jasi dabartiniai čempionai.” •

Karatistai šturmui pasirengę

TIK FAKTAI•Kiokušin karatė pilno kontakto varžy-bų taisyklės yra vienos sunkiausių tarpdvikovės sporto šakų. Viena kova galitrukti iki 9 minučių. Norint tapti pasau-lio čempionu, vyrams teks per vieną die-ną laimėti 5 kovas, moterims - keturias.•Atrankos varžybos į pasaulio čempio-natą dešimtyje regionų vyko keleriusmetus. Europos čempionatuose buvovaržomasi dėl 3 vietų į kiekvieną svoriokategoriją moterims ir 6 vietų į kiekvienąsvorio kategoriją vyrams. Lietuvai, kaip

organizatorei, skirta po vieną papildomąvietą kiekvienoje svorio kategorijoje.•Pasaulio karatė organizacijos rengi-niai Vilniuje vyks 8 dienas. Atvyksta144 sportininkai, 250 teisėjų ir trene-rių. Iš viso sostinėje apsilankys per700 oficialių svečių.•Pasaulio čempionatas vyks 2 dienas.Balandžio 13-ąją bus varžomasi dėl 3aukso medalių: vyrai kovos svorio kate-gorijoje iki 70 kg, moterys - iki 55 ir iki65 kg svorio kategorijose. Balandžio 14d. vyrai stos į kovą vidutinio (iki 80 kg) ir

sunkaus (per 80 kg) svorio kategorijose,moterys - sunkaus (per 64 kg).•Pasaulio karatė organizacijos(WKO) reitinge Lietuva tarp 85 šaliųužima 3-5 vietą.•1997 metų pasaulio čempionateTokijuje (Japonija) Roma Mikšytė iško-vojo auksą, Ona Jomantaitė sidabrą.•2001 metų pasaulio čempionateBudapešte (Vengrija) P.Klapatauskasbuvo pirmas, sidabrą pelnė Gedimi-nas Tankevičius, Jurgita Tumaitė irSandra Stanevičiutė.

•2005 metų planetos pirmenybėseOsakoje (Japonija) D.Imbras tapo vi-cečempionu.•2009 pasaulio čempionate SanktPeterburge (Rusija) M.Čiuplytė iško-vojo auksą, I.Mikštaitė - bronzą.• Kas ketverius metus Tokijuje vyks-tančiuose pasaulio absoliučios svo-rio kategorijos čempionatuose, jievadinami karatė olimpiada, D.Imb-ras (2007 m.) ir M.Čiuplytė (2011 m.) yra iškovoję sidabro medalius.

Vilniuje žiūrovai išvys visus šešis praėjusių planetos pirmenybių nugalėtojus. Dėl medalių

kovos ir trys absoliučios kategorijos pasaulio čempionai.

Per treniruotę traumą patyręs D.Imbras pirmą kartąplanetos pirmenybėse bus tik stebėtojas.kyokushin.lt nuotrauka

2009 metais pasaulio čempionato auksą iškovojusi M.Čiuplytė tiki, jog šį savaitgalį lietuviaipelnys ne vieną tokią taurę. / Dainiaus Labučio nuotrauka

BUTAIPARDUODA

4 kambarių butą Panevėžyje (mūrinis aštuoniųbutų namas, statytas 1992 m., 78 kv. m, kamba-riai nepereinami, yra du įstiklinti balkonai, kaina- 125 000 Lt). Tel. 8 699 75 245.

SODYBOS, SKLYPAIPARDUODA

0,25 ha namų valdą Kauno r., Zapiškyje (yra pasta-tai, sodas, kaina - 120 000 Lt). Tel. 8 655 78 742.

BALDAI, INTERJERASPARDUODA

Gerą dvigulę lovą-tachtą (kaina - 100 Lt). Tel. 8 620 23 143

LEIDINIAIPARDUODA

Prof. Juozas Uzdila parašė gimtinei skirtą trečiąmonografiją „Šeštokai: Mokykla ir Bažnyčia“.Norintys šią knygą turėti praneša autoriui tel. 8 683 20 071.

ĮVAIRŪSRuošiama apie „Armonikos“ ansamblio vokalis-tą a. a. Ramutį Kaspariūną prisiminimų knyga.Turintys ir norintys pasidalinti savo mintimisapie šį dainininką, prašome paskambinti PetruiTabarui tel. 8 602 23 834.

PASLAUGOSVeterinarijos gydytojas atvyksta į namus. Vilnius, tel. 8 689 16 300.

PRANEŠIMAIValentinos Mickuvienės siuvimo įmonės, Vy-tauto g. 58-35, Šiauliai, įmonės kodas144199188, įmonės pažymėjimą laikyti ne-galiojančiu. Užs. LM-2540

BUAB „Servisas 911“ parduoda stiklo pertva-rą, debitorius įsiskolinimus. Informacija tel.(8 5) 276 6972, Vilnius. Užs. LM-2539

M.Jankausko ir E.Ivanov tikrosios ūkinėsbendrijos „Garvalas“, J.Basanavičiaus g. 146A-6, Šiauliai, įmonės kodas 145380871, įmonėspažymėjimą laikyti negaliojančiu. Užs. LM-2541

Pamestą ūkininko ūkio įregistravimo pažy-mėjimą Nr. 0070633 (Registracijos Nr. 2133),išduotą Pranui Tamulioniui, laikyti negalio-jančiu. Užs. RK-9012

2013 04 10Lietuvos žinios16 Klasifikuoti skelbimai

Informacija apie akumulatorių surinkimo ir laikymo veiklos atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo

Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas - UAB „Autoparadas“, I.Kanto al. 7-1, Vilnius, tel. 8 686 80 160.Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas - akumuliatorių surinkimas ir laikymas.Planuojamos ūkinės veiklos vieta - J.Dobkevičiaus g. 10, Naujininkų sen., Vilnius.Atsakingos institucijos, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, 2013 04 08 raštu Nr. (38-4)-VR-1.7-1756 priimta atrankos išvada, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.Su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima susipažinti VšĮ „Aplinkos vertinimo pro-jektai“, A.Juozapavičiaus g. 9-305, Vilnius, tel. 8 670 78 509.Teikti pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui,A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, tel. (8 5) 272 8536, per 20 darbo dienų nuo šio skelbimo.Susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima VšĮ „Aplinkos vertinimo projektai“,A.Juozapavičiaus g. 9-305, Vilnius, tel. 8 670 78 509, ar Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departa-mente, A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, per 10 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo. Užs. R-217

SV-11028

UAB BT mediena AKCININKŲ DĖMESIUI!Pagal 2013 04 05 akcininko D.Vizbaro paraišką bei vadovės sprendimu

2013 m. balandžio 30 d. 14.00 val., adresas: V.Kudirkos g. 18A-1, Vilnius, šaukiamas eilinisvisuotinis UAB BT mediena, juridinio asmens kodas 302463167, akcininkų susirinkimas.

Papildomą informaciją teikia Ingrida Vizbaraitė, tel. 8 612 99 197, el. p.: ingrida@brolis.eu. Užs. LM-2543

Susirinkimo darbotvarkė:1. Susirinkimo pirmininko ir sekretoriaus rinkimai;2. Bendrovės finansinių ataskaitų už 2012 finan-sinius metus rinkinio tvirtinimas. Bendrovės pel-no (nuostolio) skirstymas;

3. Įstatinio kapitalo didinimas papildomais akci-ninkų įnašais;4. Naujos įstatų redakcijos tvirtinimas;5. Įgaliojimų suteikimas.

UAB “SPRANA” Įmonės kodas: 302724293Adresas: Mokslininkų g. 6A, VilniusTel. +370 685 30 552, el. paštas: r.steponavicius@sprana.lt

vykdydama projektą „Spektroskopinių UV-Vis-NIR analizatorių daugiaparametriniam dis-persinių srautų charakterizavimui kūrimas ir vystymas“

SKELBIA KONKURSĄ

Perkamos prekės Laboratorinis reaktoriusCirkuliacinis termostatasPeristaltinis siurblysAnalitinės svarstyklėsUltragarsinė vonelėPratekančio srauto matavimo kiuvetesLaminarinės traukos įrenginysSpecialūs optikos surinkimo stalai

Pirkimo procedūra Konkursas vykdomas vadovaujantis Juridinių asmenų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, pirkimų vykdymo ir priežiūros tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1K-212 (Valstybės žinios, 2008 06 17, Nr. 69-2641)

Pirkimo dokumentus Nuo šio skelbimo paskelbimo dienos iki 2013 04 25 adresu: galima gauti Mokslininkų g. 6A, Vilnius, UAB „Sprana“, atsakingas asmuo

Raimundas Steponavičius, tel. +370 685 30 552, arba elektroniniu paštu: r.steponavicius@sprana.lt

Pasiūlymų pateikimo Pasiūlymas, parengtas pagal konkurso sąlygas, turi būti pateiktas raštuterminas ir adresas pirkėjui šiuo adresu: Mokslininkų g. 6A, Vilnius, UAB „Sprana“,

iki 2013 m. balandžio mėn. 25 d. 17.00 val. Užs. LM-2538

UAB “SPRANA” Įmonės kodas: 302724293Adresas: Mokslininkų g. 6A, VilniusTel. +370 685 30 552, el. paštas: r.steponavicius@sprana.lt

vykdydama projektą „Spektroskopinių UV-Vis-NIR analizatorių daugiaparametriniam dispersinių srautų charakterizavimui kūrimas ir vystymas“

SKELBIA KONKURSĄ

Perkamos prekės UV/Vis/NIR spektrofotometrasPirkimo procedūra Konkursas vykdomas vadovaujantis Juridinių asmenų, kurie nėra perkančiosios

organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, pirkimų vykdymo ir priežiūros tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikosfinansų ministro 2008 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1K-212 (Valstybės žinios, 2008 06 17, Nr. 69-2641)

Pirkimo dokumentus Nuo šio skelbimo paskelbimo dienos iki 2013 04 25 adresu: galima gauti Mokslininkų g. 6A, Vilnius, UAB „Sprana“ atsakingas asmuo

Raimundas Steponavičius, tel. +370 685 30 552, arba elektroniniu paštu: r.steponavicius@sprana.lt

Pasiūlymų pateikimo Pasiūlymas, parengtas pagal konkurso sąlygas, turi būti pateiktas raštuterminas ir adresas pirkėjui šiuo adresu: Mokslininkų g. 6A, Vilnius, UAB „Sprana“,

iki 2013 m. balandžio mėn. 25 d. 17.00 val. Užs. LM-2537

2013 04 10Lietuvos žinios18 TV programos

VILNIUSFORUM CINEMAS AKROPOLIS“Olimpo apgultis” - 12.15, 15, 17.45, 20.30 val.“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 13.45, 16.30, 19.30,21.50 val.

“Sielonešė” - 10.30, 13, 15.45, 18.30, 21.40 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.45, 13.15,16, 19, 20.45 val.“Pašėlę pirmieji metai” - 11.15, 16.15, 21.15 val.“Pagalbos šauksmas” - 15.15 val.“Tapatybės vagilė” - 12.30 val.“Tamsus dangus” - 21 val.“Parkeris” - 13.30, 18.45 val.“Krudžiai” (3D) - 10.15, 12.45, 15.30, 18.15 val.“Krudžiai” - 14, 16.45, 19.15 val.“Ką išdarinėja vyrai” - 20.15 val.“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 11 val.

“Gimtadienis” - 21.30 val.“Valentinas vienas” - 18 val.FORUM CINEMAS VINGIS“Olimpo apgultis” - 11.30, 14.45, 18.15, 21.15 val.“Teresės nuodėmė” - 15.20, 18.20, 21 val.“Pilnos rankos pistoletų” - 20.30 val.“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 12.30, 15.15, 17.45,19.15, 22 val.“Sielonešė” - 15, 18, 20.40 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 11, 13.45,16.30, 19, 21.40 val.“Krudžiai” (3D) - 11, 13.30, 16.10 val.“Krudžiai” - 12, 14.30, 17, 19.30 val.“Krudžiai” (originalo kalba) - 16.30 val.“Pašėlę pirmieji metai” - 14.10, 18.40, 21.20 val.“Mama” - 15, 19.30 val.“Ką išdarinėja vyrai” - 21.45 val.“Diatlovo perėja: dingusi ekspedicija” - 21.45 val.

“Šalutinis poveikis” - 16 val.“Tamsus dangus” - 13.30, 21 val.“Pagalbos šauksmas” - 11.15, 18.30 val.“Ozas: didingas ir galingas” - 17.45 val.“Valentinas vienas” - 17.15 val.“Hičkokas” - 15.15, 20.30 val.

SKALVIJA“Atostogos prie jūros” - 16.40 val.“Šalutinis poveikis” - 21.10 val.“Pi gyvenimas” - 18.50 val.PASAKA“Saugus prieglobstis” - 20.30 val.“7 dienos Havanoje” - 18 val.“Dingęs: Europos Sąjungos politinis gyvūnas” - 19 val.Kino vakaras su Izolda - 19 val.OZO KINO SALĖ“Aurora” - 18 val.“Igruški” - 16 val.“Tėvas” - 17 val.MULTIKINO“Olimpo apgultis” - 16.30, 19, 21.30 val.“Emigrantai” - 12, 15, 17, 18.45 val.“Sielonešė” - 10.45, 13.30, 19, 21.45 val.“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 14.30, 17, 19.30, 22 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.45, 13.30,16, 18.30, 21 val.“Pagalbos šauksmas” - 19.45, 22 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 14, 19, 21.15 val.“Parkeris” - 21 val.“Krudžiai” (3D) - 10.30, 12.45, 15.15, 17.30 val.“Krudžiai” - 11.30, 12, 14.30, 16.45 val.“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 11.45, 16.15 val.“Sniego karalienė” - 10 val.

KAUNASCINAMON“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.40, 19.45 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” - 11.25, 13.45, 16.10,18.35, 21 val.“Emigrantai” - 20.45 val.“Sielonešė” - 10.45, 13.15, 15.45, 18.15, 21.15 val.“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 22.05 val.“Pagalbos šauksmas” - 21.30 val.

“Krudžiai” (3D) - 13, 15.15, 17.30 val.“Krudžiai” - 12, 14.15, 16.30, 18.45 val.“Tapatybės vagilė” - 12.30 val.“Valentinas vienas” - 14.45, 17, 19.15 val.FORUM CINEMAS“Olimpo apgultis” - 12.15, 15, 18, 20.30 val.“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 21 val.“Eilinis Džo. Kerštas” - 12, 14.45, 17.45 val.“Sielonešė” - 13.30, 16.15, 19.15, 21.45 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.30, 13,15.45, 18.45, 21.15 val.“Pašėlę pirmieji metai” - 19, 21.30 val.“Parkeris” - 13.15, 18.15 val.“Krudžiai” (3D) - 10.15, 12.45, 15.30, 18.30 val.“Krudžiai” - 13.45, 16.30 val.“Mama” - 20.15 val.“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.45 val.“Valentinas vienas” - 11, 16, 20.45 val.

KLAIPĖDAFORUM CINEMAS“Linkolnas” - 17.15, 20.15 val.“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 13, 19, 21.45 val.“Sielonešė” - 10.45, 13.30, 16.15, 18.50 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.30, 15.45,18.30, 21.15 val.“Krudžiai” (3D) - 11.15, 14, 16.30 val.“Krudžiai” - 12.30, 15, 17.45, 20.30 val.“Ką išdarinėja vyrai” - 21.30 val.“Ozas: didingas ir galingas” - 11.45, 14.30 val.“Valentinas vienas” - 11, 16, 21 val.“Argo” - 13.15, 18.15 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS“Džekas milžinų nugalėtojas” - 10.45, 13.15, 16,18.45, 21.30 val.“Pagalbos šauksmas” - 21.15 val.“Eilinis Džo. Kerštas” - 13, 15.30, 18, 20.30 val.“Krudžiai” - 14.10, 16.45 val.“Krudžiai” (3D) - 10.15, 12.45, 18.15 val.“Sielonešė” - 15.15, 20.45 val.“Valentinas vienas” - 21 val.“Tapatybės vagilė” - 13.30, 18.30 val.“Mama” - 16.15 val.“Pašėlę pirmieji metai” - 19 val.ATLANTIS CINEMASDOLBY DIGITAL 3D“Krudžiai” (3D) - 10, 11.45 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 13.30, 17.20 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 15.25, 21.20 val.“Olimpo apgultis” - 19.15 val.I SALĖ“Parkeris” - 21.15 val.“Pagalbos šauksmas” - 13.10, 19.30 val.“Emigrantai” - 10.10, 11.40, 15, 16.30, 18 val.

PANEVĖŽYSFORUM CINEMAS BABILONAS“Tamsus dangus” - 13.15, 18 val.“Diatlovo perėja: dingusi ekspedicija” - 21.15 val.“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 21.45 val.“Sielonešė” - 18.35 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 15.45 val.“Krudžiai” (3D) - 13 val.“Krudžiai” - 14, 16.30, 19 val.

“Valentinas vienas” - 15.30, 20.45 val.

VILNIUSNACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS10 d. 18.30 val. “Barbora Radvilaitė”11 d. 18.30 val. “Šikšnosparnis”12 d. 18.30 val. “Dezdemona”13 d. 18.30 val. “Traviata”NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS10 d. 14 val. Mažojoje salėje. “Bunkeris”10 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje, “Katedra”11 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Hamletas mirė. Gravitacijos nėra”11 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Paskendusi vasara”

12 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Lilijomas”13 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Chaosas”13 d. 16 val. Fojė. Koncertas. Džiazo sesijos teatre:“The Ditties”RUSŲ DRAMOS TEATRAS10 d. 18 val. “Stabmeldžiai”12 d. 18 val. “Meška”13 ir 14 d. 18 val. “Granholmo metodas”VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS10 d. 18.30 val. VšĮ “Laimingi žmonės”. “Visu greičiu atgal!”11 d. 18.30 val. “Madagaskaras”12 d. 18.30 val. “Damos vizitas”13 d. 18.30 val. “Motina (Vasa Železnova)”VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ”Didžioji salė10 d. 18.30 val. “Geležis ir sidabras”13 d. 12 val. “Trys paršiukai”Mažoji salė13 d. 14 val. “Snieguolė ir septyni nykštukai”JAUNIMO TEATRAS10 d. 11 val. Spektaklis-ekskursija “Ekspedicija įteatro vidų”10 d. 18 val. “Gupelė”

12 d. 18 val. “Skrydis virš gegutės lizdo”13 d. 18 val. “Ledi Makbet”Salė 9913 d. 12 val. “Arklio Dominyko meilė”KEISTUOLIŲ TEATRAS11 d. 19 val. “Penktas veiksmas”12 d. 19 val. “Škac, mirtie, visados škac...”13 d. 12 val. “Mano senelis buvo vyšnia”13 d. 19 val. “Vasarotojai”MENŲ SPAUSTUVĖ12 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Utopia”. “Tiksinti bomba”13 d. 12 val. Kišeninėje salėje. “Gaidelis pinigautojas”13 d. 12 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Superagentas 000”13 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Arabiška naktis”

RAGANIUKĖS TEATRAS13 d. 12 val. “Stebuklingoji spanguolė”“DOMINO” TEATRAS10 d. 19 val. “Daktaras”11 d. 19 val. “2 vyrai. 1 tiesa”ŪKIO BANKO TEATRO ARENA10 d. 19 val. Oskaro Koršunovo teatras. “Vasarvidžio nakties sapnas”11 d. 19 val. Oskaro Koršunovo teatras. “Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija”MUZIKINIS TEATRAS IR KLUBAS “NEW YORK”12 d. 19 val. “Tik kūdikiai gimsta dori”

KAUNASKAUNO DRAMOS TEATRAS10 d. 18 val. Mažojoje scenoje. “Bjaurusis”12 ir 13 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Mėnuo kaime”KAUNO MUZIKINIS TEATRAS12 d. 18 val. “Naktis Venecijoje”KAUNO KAMERINIS TEATRAS12 d. 18 val. “Kavinė “Pas Blezą”KAUNO LĖLIŲ TEATRAS12 d. 18 val. “Medinės žvaigždės”KAUNO TEATRO KLUBAS10 d. 19 val. “I love you, Maria”KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS12 d. 17 val. Teatras “Meno fortas”. “Dieviškoji komedija”

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI10 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras.“Vakarienė su idiotu”KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS

11, 12 ir 13 d. 18.30 val. “Velnio nuotaka”KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS12 d. 18 val. “Rimti žaidimėliai”

ŠIAULIAIŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS11 d. 16 val. “Trys draugai”12 d. 18 val. “Šykštuolis”

PANEVĖŽYSJUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS10 d. 18 val. Vilniaus mažasis teatras. “Madagaskaras”12 d. 18 val. ir 13 d. 17 val. Mažojoje salėje. “Aš buvau namuose ir laukiau, kol ateis lietus”PANEVĖŽIO TEATRAS “MENAS”10 d. 18 val. Šiaulių dramos teatras. “Už durų”11 d. 18 val. Teatras “Atviras ratas”. “Brangioji mokytoja”12 d. 18 val. “Trupė liūdi”. “Mano vardas Čarlis”PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS11 d. 18 val. Grupės “Liūdni slibinai” turas “Pavasaris be jokių Ė”PANEVĖŽIO LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS10 d. 10 val. “Zuikelių mokykla”

KELMĄKELMĖS KULTŪROS CENTRAS10 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

ANYKŠČIAIANYKŠČIŲ KULTŪROS CENTRAS12 d. 18 val. “Domino” teatras. “Žirklės”

TREČIADIENIS 10 D.

LRT televizija6.00 “Labas rytas, Lietuva”9.00 “Kobra 11” (k.) N-710.00 “Emigrantai” (k.)11.00 “LRT Aktualijų studija”.

Tiesioginė laida12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida15.00 “Namelis prerijose”16.00 “Kobra 11” N-717.00 “Senis” N-718.15 “Šiandien” (su vertimu į

gestų kalbą)18.45 “Komisaras Reksas” N-719.40 “Stilius. Namai”20.25 Loterija “Perlas”20.30 Panorama21.15 “Teisė žinoti”22.00 Loterija “Perlas”22.05 Laidos “Teisė žinoti”

tęsinys22.15 “Lyderiai”. Susitinka Stok-

holmo ekonomikosmokyklos Rygoje, Lietu-vos sveikatos mokslųuniversiteto ir Vilniausuniversiteto komandos

23.20 Vakaro žinios23.35 “Komisaras

Reksas” (k.) N-70.35 “Senis” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa6.20 “Smalsutė Dora”6.50 “Tomas ir Džeris”7.20 “Kempiniukas

Plačiakelnis” (k.)7.50 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” (k.) N-78.50 “24 valandos” (k.) N-79.45 “Kriminalistai” (k.) N-710.50 “Ne vienas kelyje” (k.)

11.40 “Nuo... Iki...” (k.)12.55 “Didžioji sėkmė”13.25 “Kempiniukas Plačiakelnis”13.55 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” N-715.00 “Tūkstantis ir viena

naktis” N-717.00 “Labas vakaras, Lietuva”17.45 “24 valandos” N-718.45 Žinios19.30 “KK2” N-720.15 “Diagnozė: valdžia”21.30 “Dviračio šou”22.00 Žinios22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-722.35 Kriminalinė komedija

“Minės pirmasis kartas” N-14

0.25 “Įstatymas ir tvarka” N-71.20 “Vampyro

dienoraščiai” N-14

TV36.45 “Teleparduotuvė”7.00 “Simpsonai”7.30 “Mažylių nuotykiai”8.00 “Dievobaimingos kalės”9.00 “Meilės sūkuryje”10.00 “Naisių vasara”11.00 “Gyvenimo kryžkelės”12.00 “Prieš srovę”12.30 “Gormitai”13.00 “Ponas Jangas”13.30 “Mažylių nuotykiai”14.00 “Čipas ir Deilas skuba į

pagalbą”14.30 “Simpsonai”15.00 “Natalija”16.00 “Drąsi meilė”17.00 “Diena”. Tiesioginė

transliacija17.40 “Gyvenimo kryžkelės”18.45 TV3 žinios

19.20 “Pamiršk mane”19.50 “Paslapčių namai”20.30 “Motina ir sūnus”21.00 “Moterys meluoja geriau”21.35 TV3 vakaro žinios22.00 “Vikingų loto”22.05 “Daktaras Hausas”23.05 “CSI kriminalistai”0.05 “Daktaras Hausas”1.05 “Pabudimas”1.55 “Įstatymas ir tvarka. Opera-

tyvinių tyrimų skyrius”

BTV 6.29 Programa6.30 “Televitrina”7.00 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-78.00 “Užkalnio 5” (k.) N-79.00 “Juoko kovos” (k.) N-710.00 “Dviese prieš

gamtą” (k.) N-711.00 “Kalbame ir rodome” N-712.00 “Pasiklydusi širdis” N-713.00 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-714.00 “Laukinis” (k.) N-715.00 “Pasitarkime” (k.) N-716.00 “Ekstrasensai prieš

nusikaltėlius” N-717.00 “Muchtaro

sugrįžimas” N-718.00 Žinios18.25 “Brolis už brolį” N-719.25 “Pagal įstatymą”20.00 Žinios20.25 “Pliusai minusai” N-720.30 “Taip. Ne”21.30 “Sąmokslo teorija” N-722.30 “Mentai” N-723.30 “Jūrų velniai” (k.) N-70.30 “Brolis už brolį” (k.) N-71.30-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė”7.50 “Geniuko Vudžio šou” 8.15 “Detektyvas Dru-pis” 8.40 “Žmogus-voras” 9.05 “Draugai IV” N-79.30 “Didžiojo sprogimo teorija” N-7 10.00 “Vai-peris” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 11.50 “Namai,kur širdis” N-7 13.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Tele-parduotuvė” 15.30 “Šunys darbininkai” N-7 16.30“Šeimynėlė” N-7 17.00 “Pasaulio Gineso rekordai”18.00 “Detektyvė Rizoli” N-7 19.00 “Langai” N-720.00 “Mentalistas” N-7 21.00 Nuotykių f. “HunasAtila”. 1, 2 s. N-7

LRT kultūra8.00 “Tara Dankan” 8.30 “Gimtoji žemė” 9.00 “La-bas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 Pasaulio dokumenti-ka. “Kai gandras nuvilia”. 2 s. (k.) 12.00 Pasauliodokumentika. “Įkyrių minčių nelaisvėje”. 1 d. (k.)12.30 “Dar širdyje - ne sutema” (k.) 13.05 Vienaseilėraštis 13.15 “Šnipai” N-7 14.10 “Keliaujantiemslėtai” su Martynu Starkumi (k.) 14.40 “Tapatybė.lt”(k.) 15.00 “MES 2013” 15.30 “Laba diena, Lietuva”(k.) 17.40 Žinios (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Ru-sų gatvė 18.15 “Girių horizontai” 18.45 “Emigran-tai” 19.30 “Pinigų karta” 20.15 “Durys atsidaro”20.45 “Pagauk kampą” 21.10 “Atžalos” 22.00 Ko-miška drama “Belaukiant Eriko” N-14 0.00 Panora-ma (k.) 0.45 “Lietuvos šokių dešimtukas” (k.) 1.45“Muzikos pasaulio žvaigždės”. Penkios choreografi-nės novelės

TV6 6.00 “Paslapčių namai” 9.10 “Teleparduotuvė”9.25 “Adrenalinas” 9.55 “Išlikimas” 11.00 “Mastri-chto policija” 12.00 “Topmodeliai” 13.00 “Kaip ašsusipažinau su jūsų mama” 14.00 “Gamtos jėgos”14.30 “Teleparduotuvė” 15.00 “Išlikimas” 16.00“Konano nuotykiai” 17.00 “Mastrichto policija”18.00 “Geri vyrukai” 19.00 “CSI Majamis” 20.00“Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 21.00 “Tikri bi-čai” 21.35 UEFA Čempionų lygos rungtynės. “FCBarcelona” - “Paris Saint-Germain FC”. Tiesioginėtransliacija 23.40 “Europos pokerio turas” 0.40 “6

kadrai” 1.15 “CSI Majamis” 2.00 “Gamtos jėgos”2.25 “Paslapčių namai”

Lietuvos ryto TV 6.50 Programa 6.54 TV parduotuvė 7.10 “Repor-teris” 7.55 “Lietuva tiesiogiai” 8.30 “Kitaip. SuNomeda” 9.30 “Namų daktaras” 10.05 “MADMEN. Reklamos vilkai” N-7 11.00 Dok. f. “Smo-lensko tragedija” N-7 12.10 “Reporteris” 12.55“TV pokštai” N-7 13.25 TV parduotuvė 13.55 “So-do detektyvės” N-7 15.00 Žinios 15.15 “TV pokš-tai” N-7 15.45 Dok. f. “Įspūdingiausi gamtos reiš-kiniai”. 3 d. N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f.“Įspūdingiausi gamtos reiškiniai”. 3 d. tęsinys N-717.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” (k.) 18.00Žinios 18.35 “Mainai gamtoje” N-7 19.45 Žinios20.20 “Lietuva tiesiogiai” 21.00 “Reporteris”21.45 “Nuoga tiesa” 23.30 “Praeities šešėliai” N-14 0.35 “Reporteris”

Balticum Auksinis7.00 Komedija “Tarnybinis romanas. Dabartiniailaikai” 9.00 Drama “Susipynę išgyvenimai” N-711.00 Drama “Prisimink mane” N-7 13.00 Kome-dija “Ekstraktas” N-7 15.00 Komedija “Didysis Ba-kas Hovardas” 17.00 Trileris “Išeities kodas” N-719.00 Trileris “Bepročiai” N-7 21.00 Komedija “Eg-lutės” 23.00 Trileris “Apokalipsės pranašai” N-141.00 Komedija “Vudstokas” N-7

RTR Rossija5.00 Rusijos rytas 9.05 “Miškuose ir kalnuose”10.00 Žinios 10.30 1000 smulkmenų 11.15 Apietai, kas svarbiausia 12.00 “Jefrosinija” 13.00 Žinios13.30 Žinios. Maskva. 13.50 Žinios. Budėtojų dalis14.00 X byla 15.00 “Kilmingų mergelių institutopaslaptys” 16.00 Žinios 16.30 Žinios. Maskva16.50 Žinios. Sportas 16.55 “Svetimos paslaptys”17.40 “Pagaminta SSRS” 18.40 Žinios. Maskva19.00 Žinios 19.30 Tiesioginis eteris 20.20 “Sklifo-sovskis” 22.05 “Kamenskaja” 23.05 “Nupaišę mirtį.Nuo Osvencimo iki Noiengamo” 0.00 “Miškuose ir

kalnuose” 0.55 Žinios+ 1.10 “Miestelis” 1.40 Vaid.f. “Inžinieriaus Garino žlugimas”. 3 s. 3.15 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 10.25 Motosportas. Kataro MotoGP Moto3 lenkty-nės 11.35 Motosportas. Kataro MotoGP Moto2lenktynės 12.45 Motosportas. Kataro MotoGP lenk-tynės 14.10 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Galata-saray” - “Real” 16.00 Futbolas. UEFA Čempionų lyga.PSG - “Barcelona” 17.50 Futbolas. UEFA Čempionųlyga. “Bayern” - “Juventus” 19.40 Krepšinis. Eurolyga.Ketvirtfinalio rungtynės. Tiesioginė transliacija21.40 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Juventus” -“Bayern”. Tiesioginė transliacija 23.45 Futbolas.UEFA Čempionų lyga. “Barcelona” - PSG 1.35 Futbo-las. UEFA Čempionų lygos dienos apžvalga

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškasmotociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirti-nas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip taipagaminta? 12.40 Didelės statybos 13.35 Greiti irtriukšmingi 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia?20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Aukso karštligė22.00 Narai, ieškantys aukso 23.00 Anglies kaina0.00 Mirtinas laimikis 1.00 Kardžuvių žūklė

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 Žuvys grobuonės11.00 Žiauriausi JAV kalėjimai 12.00 Lėktuvo dalyssenoje fermoje 12.30 Konektikuto miestas-vai-duoklis 13.00 Kelias per pragarą 14.00 Ryklių rojus15.00 Nepaprastos žuvys 16.00 Lėktuvo dalys se-noje fermoje 16.30 Konektikuto miestas-vaiduok-lis 17.00 Kelias per pragarą. Kanada 18.00 Kaip Ja-ponija užpuolė Singapūrą 19.00 Kaip iš kalėjimopabėgo K.Adamasas? 20.00 Pasaulio pabaigos be-laukiant 21.00 Draudimai. Kuoktelėję kolekcionie-riai 22.00 Tunų žvejyba 23.00 Pasaulio pabaigosbelaukiant 0.00 Draudimai 1.00 Nakties programa

TeatrasKinas

Orai 192013 04 10Lietuvos žinios

Avinas 03 21 - 04 20Avinas. Nesiknaisiokite popraeitį. Kartais geriau užmirštiskaudžius dalykus, juolab kad

artimiausi įvykiai žada gerų emocijų. Nepa-sakokite tėvams savo problemų.

Jautis. Galite dairytis nekilno-jamojo turto, derėtis dėl ilga-laikės paskolos. Bet būkite

ypač atsargūs, jei teks priimti galutiniussprendimus ar mokėti pinigus.

Dvyniai. Nepasikliaukite vienintuicija ar įspūdžiu. Viskaspriklausys nuo jūsų įžvalgumo,

racionalaus apskaičiavimo. Derinkite dar-bą, naudą ir poilsį.

Vėžys. Stenkitės būti paslau-gūs ir nuoširdūs. Negailėkitegerų žodžių ir darbų - greitai

sulauksite atgarsių. Venkite atsitiktinių pa-žinčių, ypač verslo srityje.

Liūtas. Jei jus paliko ar išdavėpartneris, draugai, nevertakerštauti - nieko nepasieksite.

Išlikite orūs ir sėkmė pati jus susiras. Rū-pinkitės sveikata.

Mergelė. Gera diena ir verslo,ir poilsio kelionėms. Vertapriimti papildomo uždarbio

pasiūlymus. Palanku pradėti mokytis naujųdalykų, reikalingų jūsų veiklai.

Svarstyklės. Venkite atviroskonfrontacijos, didelių darboreformų. Prarasite pozicijas,

sunkiai susigrąžinsite ramybę. Geriau ke-liaukite, pažinkite, semkitės įspūdžių.

Skorpionas. Išmintingiausiabūtų patylėti, stebėti ir nerizi-kuoti. Nesistenkite būti pirmi

arba galva pramušti sieną. Saugokitės viso-kio plauko geradarių, pranašų.

Šaulys. Net jei viskas eisis kaipiš pypkės, pernelyg puikių re-zultatų nesitikėkite. Šiuo me-

tu protingiau ramiai palaukti ir susitaikytisu esama padėtimi namie ir darbe.

Ožiaragis. Nebijokite sunku-mų, darykite tai, ką sumanėte.Jei dirbate informacijos srity-

je, viskas eisis sklandžiai. Kritiškiau vertinki-te naujas pažintis.

Vandenis. Nebūkite katego-riški, venkite atvirai reikšti sa-vo nuomonę. Ramiai ir protin-

gai įvertinkite savo galimybes, pasirinkitetai, ką geriausiai išmanote.

Žuvys. Jausitės pavargę nuonenumaldomo lėkimo, skubė-jimo. Jei ką pradėjote, tęskite

iki galo, nesustokite, nes vėliau bus sunkuprisiversti grįžti prie nebaigtų darbų.

Vardas, pavardė: .......................................................

...................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

SAULĖteka 6:32leidžiasi 20:10dienos ilgumas 13:38

MĖNULISPirmojijaunaties diena

Palanga

Klaipėda

Šiauliai

Utena

Ukmergė

Panevėžys Zarasai

Alytus

Druskininkai

Kaunas

Kėdainiai

VILNIUS+17

+6

+4 -7

+3 -5

+4

+3 -6

+4 -6

-7

-5

Lisabona

+22Malaga

+18Madridas

+20Alžyras

+23Tunisas

+17

Atėnai+21

Larnaka

+16Stambulas

+18Barselona

+17Bordo

+6Dublinas

+13Paryžius

+9Londonas

+17 Nica

+18Roma

+18Dubrovnikas

+14Sofija

+13Bukareštas

Varna

+6Maskva

+1 Helsinkis

+12Kijevas

+9Berlynas

+4

Kopenhaga+5

Stokholmas

+6

Oslas

+9Amsterdamas

+14Miunchenas

+10Praha

+3Vilnius

+5Talinas

+5Ryga

+5

Minskas

+4Sankt Peterburgas

Bratislava

+9Varšuva

+13Viena

+13Budapeštas

Šiandien: debesuota, be žymesnių kritulių, vyraus nestiprus vakarų vėjas. Temperatūra dieną 3-6 laipsniai šilumos.

Rytoj: debesuota su pragiedruliais, be kritulių.Temperatūra naktį 0-2laipsniai šalčio, dieną vieto-mis sušils iki 8 laipsnių.

100-oji metų diena. Balandžio dešimtoji, trečia-dienis, trečioji 15-osios metų savaitės diena, ikiNaujųjų metų lieka 265 dienos.

Vardadienį šiandien švenčia: Agna, Apolonija, Margarita, Mintautas.Geros dienos! LÎ

Kryžiažodis Horoskopai

Delčia IV 30

Jaunatis IV 10

PriešpilnisIV 17

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą!Šios savaitės nugalėtoją skelbsime balandžio 29dieną. Atsakymą siųskite el.paštu red@lzinios.ltarba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu: “Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Balandžio 9 d. sudoku sprendimas.

Pilnatis IV 24

2013 04 10Lietuvos žinios20 Margumynai

Būdama tokių tėvų dukraChelsea Clinton turi visas galimybes rimtai užsiimti politika. Ji prasitarė, kad galėtų apie tai pasvarstyti.

Intensyvėjant spėliojimams dėlHillary Clinton prezidentinių am-bicijų, jos dukra Chelsea užsiminė,kad taip pat galėtų eiti į politiką. Taituri būti jos kraujyje, nes tėvas yrabuvęs JAV prezidentas Billas Clinto-nas, o motina - buvusi JAV valstybėssekretorė ir galima pirmoji JAV pre-zidentė moteris. Iki šiol 33 metųChelsea šeimos “versle” nedalyva-vo. Tačiau bandymas užsiimti tele-vizine žurnalistika ir dažni pasiro-dymai konferencijose sparčiaididina jos žinomumą. TelevizijosNBC žurnalisto paklausta, ar galvo-tų apie politikės ateitį, Chelsea at-sakė: “Šiuo metu esu dėkinga, kadgyvenu mieste, valstijoje ir valstybė-je, kuriose tvirtai remiu savo merą,savo gubernatorių, savo preziden-tą, savo senatorius ir savo atstovą.”Toliau Chelsea dėstė, kad jei taip ne-būtų ir manytų galinti ką nors pa-keisti, užduotų sau tokį klausimą irturėtų į jį atsakyti.

Jos užuomina prideda naujos int-rigos Clintonų sagai. Šią savaitę ži-niasklaidos dėmesys nukrypo į Hil-lary, kuri įpusėjo virtinę viešų kalbųir pasirodymų. Apklausos rodo, kadji turėtų didelę paramą bandydamaantrąkart siekti prezidento posto

2016 metais. 2008-aisiais ji pralai-mėjo Demokratų partijos kandida-to rinkimus Barackui Obamai. Duk-

ra Chelsea sakė norinti, kad mamatinkamai pasirinktų. “Remsiu ją,kad ir ką nuspręstų daryti.” •

Tėvų pėdomis

Anglijoje pirmą kartą ekspo-nuojamas senovinis auksožiedas, manoma, įkvėpęs Johną Ronaldą Reuelį Tolkienąparašyti “Hobitą”.

Žiedas su lotynišku užrašu ir dei-vės Veneros atvaizdu buvo rastas vie-no ūkininko lauke Silčesteryje 1785-aisiais. Daug metų jis gulėjo visųpamirštas vienoje bibliotekoje. Ma-noma, kad archeologas seras Mor-timeris Wheeleris 1929 metais pa-

rodė žiedą Oksfordo profesoriuiJ.R.R.Tolkienui, kai sužinojo, kadjis susijęs su romėnišku prakeiksmu,užrašytu ant vienos lentelės.J.R.R.Tolkienas tuo domėjosi ir nuo-lat lankėsi romėnų šventyklos Glos-teršyre vietoje, kurioje ir buvo rastatoji lentelė.

J.R.R.Tolkieno knyga “Hobitas”buvo išleista 1937 metais. “Žiedų val-dove” tokią svarbią vietą užimantisžiedas taip pat yra auksinis ir turi už-rašą rašytojo sukurta kalba, kurią jisvadina Juodąja Mordoro kalba. •

Visi žino, kad juokas užkrečia-mas. Amerikoje vykusio juokočempionato dalyviai savo juo-ku turėjo užkrėsti publiką.

Mėgėjai pasijuokti surengė Ameri-koje pirmą juoko čempionatą. Jis vy-ko San Diege, Kalifornijoje, ir tapo kas-metinės terapinio juoko konferencijos

dalimi. Konkurso organizatorius - Ka-nados režisierius, aktorius, žurnalistasir “juokologas” Albertas Nerenbergas.Jis seniai domisi juoko fenomenu irnet sukūrė apie tai dokumentinį filmą.A.Nerenbergas yra surengęs juokočempionatus Kanadoje, Japonijoje.

Pirmojo juoko čempionato JAVdalyviai turėjo prajuokinti žiūrovussavo pačių juoku. Galima buvo de-

monstruoti įvairiausio tipo juoką -nuo kikenimo iki maniakiško kvato-jimo. Iš visų juoko technikų A.Ne-renbergas sudėtingiausiu laiko “vel-nio kvatojimą”. Jis mano, kad tokiekonkursai suvienija linksmus žmo-nes, kurie žvelgia į gyvenimą lengvai.Per visą savo praktiką A.Nerenber-gas dar nepatyrė, kad konkursą lai-mėtų ciniški, depresyvūs žmonės. •

Cha cha cha!

Galbūt kam nors tai nepasirodys baisu - juk katinasliko gyvas ir iš esmės sveikas,bet tik ne britams, kurie be galo myli gyvūnus, yra jautrūsne tik jų fizinėms, bet ir dvasinėms kančioms.

Viena Bedfordo gyventoja gavo pra-nešimą tiesiog ant savo katino, grįžu-sio po pasivaikščiojimo namo. Murk-liui buvo nuskusta dalis kailio ir antplikos odos raudonu tušinuku para-šyta: “Prašom iškastruoti šį katiną.”

42-ejų Sharon Munns tvirtina,kad jos 11 metų katinas Beksas bu-vo sterilizuotas prieš kokius aštuo-nerius metus. Telieka manyti, kadžinutės autoriai supainiojo Beksąsu kitu katinu arba yra nauji gyven-

tojai ir nieko apie jį nežino.Trijų vaikų motina Sh.Munns pa-

sakojo patyrusi siaubą, kai pamatėnuskustą ir aprašinėtą savo numylė-tinį. Ji kreipėsi į policiją ir Karališką-ją gyvūnų gelbėjimo tarnybą. Specia-listai pavadino incidentą “bejausmiuužpuolimu”, o policija pradėjo tyri-mą. Paskelbtas telefonas, kuriuožmonės gali anonimiškai pranešti, jeiką nors žino apie nutikimą. Policijasuderino su keturkojo šeimininke vi-zitą, per kurį planuoja nustatyti, arpadaryta kriminalinė žala.

Kas nutiko Beksui, pirmoji pama-tė moters 21 metų dukra Amy. “Ašnorėjau belstis į kiekvienas duris irsužinoti, kas tai padarė. Negalėjautuo patikėti, negaliu įsivaizduoti, kasgalėjo taip pasielgti”, - kalbėjo šokoištikta Sh.Munns.•

Nuskustas ir aprašinėtas

Aktorė Scarlett Johansson patvirtino, kad palaiko roman-tiškus santykius su prancūzuRomainu Dauriacu.

Amerikiečių žurnalui “Marie Clai-re” Holivudo žvaigždė, pasakodamaapie vakarėlį po spektaklio “Katė antįkaitusio skardinio stogo” Brodvėjuje,R.Dauriacą vadino mylimuoju. “Kitądieną mes su mylimuoju kartojome:“Vakar buvome geriausi šokėjai pasau-lyje! Visiškas kosmosas. Esu įsitikinu-si, kad kartu atrodėme labai juokin-gai”, - kalbėjo Scarlett apie tą vakarą.

Pirmą kartą 28-erių S.Johanssonir 30 metų R.Dauriacas buvo užakių suporuoti pernai lapkritį. Sa-koma, kad aktorę su reklamosagentūros vadovu supažindino ta-tuiruočių meistras Fuzi Uvtpkas.

Šviesiaplaukė gražuolė taip patprisiminė 2010 metais subyrėjusią sa-vo santuoką su aktoriumi RyanuReynoldsu. “Na, tai buvo ne taip se-niai, bet turėjau užtektinai laiko ap-mastyti šią patirtį ir pajudėti į priekį...Su metais aš vis geriau save pažįstu,ir tai man padeda”, - sakė ji. •

Auksinis žiedas, susijęs su prakeiksmu.

Žiedas užbūrė rašytojo fantaziją

Sh.Munns patyrė šoką dėl to, kaip žmonės pasielgė su jos katinu Beksu.

Paparacai jau nutvėrė S.Johanssonir R.Dauriacą besibučiuojančius.

Romantiški ryšiai

A.Nerenbergas seniai domisi juoko fenomenu.

“Huffington Post”, “The Daily Mail”, WENN, BNS, BBC, LŽ

Ch.Clinton tampa vis labiau žinoma Amerikos visuomenei.AFP/Scanpix, “The Daily Mail” ir Justjared.com nuotraukos