52

sarCevidspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/31139/1/Bioregulaciuri... · 2014-02-04 · 2 bioregulaciuri medicina, #1 - 2013 samecniero kvlevebi Sesavali ZuZus kibo, SemTxvevaTa sixSiris

  • Upload
    others

  • View
    9

  • Download
    0

Embed Size (px)

Citation preview

sarCevi

redaqciis misamarTi:

al. yazbegis gamz. 24a

tel.: 2-311-911faqsi: 2-399-377

redkolegia:

Tengiz terunaSviliSorena krawaSviliSalva Wolokava

saredaqcio sabWo:

alibegaSvili Tamaribarkauskasi daliusi (litva)golovaCovi olegide belisi masimo (italia)zimlicki baaduriiaSvili TamarikaranaZe ninokasraZe pavlekorZaia dimitrikustermani klausi (germania)milani leonelo (italia)smiti alta (germania)qacarava vaxtangiSengelia ramazi

damfuZnebeli:

biologiuri medicinisa da homotoqsikologiis sazogadoeba

finansuri uzrunvelyofa:

S.p.s. `naturopaTi~

redaqcia SeiZleba ar eTanxmebodes avtorTa Sexedulebebs da pasuxs ar agebs masalebSi motanili monacemebis sizusteze

E-mail: [email protected] 1987-6939

2

5

10

23

14

27

33

samecniero kvlevebi

akademiis cxovreba

praqtikuli rekomendaciebi

sxvadasxva

#1(12)

2013samecniero-popularuli Jurnali

mkurnalobis Tanamedrove formula

preparati Traumeel S iseve efeqturia rogorc diklofenaki

Ubichinon compositum da Coenzyme ompositum, rogorc organizmis adaptaciuri reaqciebis modulatorebi

antihomotoqsikuri preparatebis gamoyeneba eqsudaciuri otitebis kompleqsur mkurnalobaSi

funqcionaluri kveba

profesiuli daavadebebi

preparati Traumeel S-is gamoyeneba ZuZus kibosTan dakavSirebuli tkivilis kupirebisTvis

biopunqtura da inieqciebis teqnika sayrden-mamoZravebeli aparatis daavadebebis marTvaSi

2 bioregulaciuri medicina, #1 - 2013

samecniero kvlevebi

Sesavali

ZuZus kibo, SemTxvevaTa sixSiris ga­mo, msoflio mniSvnelobis problemas warmo adgens. am daavadebis Terapiis Ta­n mxlebi tkivili, dakavSirebuli qirur­giul CarevasTan, sxivur da qimioTe­rapiasTan, gavrcelebuli problemaa. tkivilis sindromi SeiZleba ganviTar­des operaciis Semdgomi nawiburebis gamo da warmoadgendes dasxivebis da qimio­Terapiis arasasurvel efeqts. tkivils SeuZlia mniSvnelovnad daaqveiTos pa­cientis cxovrebis xarisxi. Sesabamisad tkivilis sindromis efeqturi mkurna­loba Zalian mniSvnelovania. jandacvis msoflio organizaciis mier Sedgenil nusxaSi Sesulia preparatebi ZuZus kibos dros aRniSnuli tkivilis tradiciuli kupirebisTvis: acetilsalicilis mJava, paracetamoli, naproqseni, me tami zoli da diklofenaki (I stadia­aass); agreTve tramadoli, kodeini da dihidrokodei­ni (II stadia­opioiduri analgetikebi). Tumca es preparatebi efeqturi ar aris yvela pacientisTvis, romlebsac aRe­niSnebaT ZuZus kibosTan dakavSirebuli tkivilis sindromi. Sesabamisad, msgavs SemTxvevebSi SeiZleba gamoiyenon dama­tebiTi an alternatiuli mkurnalobis meTodebi (gansakuTrebiT tkivilis xan­mokle kupirebisTvis): akuapunqtura, hipnozi, relaqsaciis sxvadasxva saxee­bi, musika, masaJi da mcenareuli sakvebi danamatebi. agreTve rekomendebulia na­turopaTiuli medicina – antihomoto­qsikuri preparatebi, rogoricaa: Trau-meel S (Heel, baden­badeni, germania), romelic SeiZleba gamoiyenon ZuZus ki­

bosTan dakavSirebuli mdgradi tkivilis samkurnalod. Catarebul kvlevaSi (Ore-llanaAlvarellosetal, 1) pre parati Traumeel S iniSneba ZuZus ki bosTan dakavSirebuli tkivilis sindro mis kupi rebisTvis iseT pacientebSi, romelTac tki vilis sin­dromi unarCundeba standar tuli prepa­ratebiT mkurnalobis Semdegac. kvlevam aCvena Traumeel S­is inieqciebis upirate­soba ZuZus kibos TerapiasTan dakavSire­buli tkivilis kupi rebisTvis.

meTodebikvlevaSi CarTuli iyo 9 pacienti Zu­

Zus kiboTi. kvlevebi Sesrulebuli iyo tkivilis kupirebis xarisxis da sico­cxlis xarisxis SefasebisTvis pacien­tebSi Traumeel S­is inieqciebis Semdeg. kvle vaSi monawile qalebis asaki Sead­genda 52­80 wels (saSualod 69,7 weli). kibos mkurnaloba am pacientebSi moica­vda qi rurgiul Carevas (konservatuli – 6 qalSi, radikaluri – 3­Si), dasxivebas (9 qali) da qimioTerapias (mxolod 3 qali). zogierT pacientSi tkivilis sindro­mi gamovlinda uSualod mkurnalobis Semdeg – im dros, rodesac danarCeneb­Si tkivili daiwyo operaciis da dasxi­vebidan 2­12 Tvis Semdeg. tradiciuli analgetikebi, romlebsac qalebi iRebd­nen mkurnalobis Semdeg, moicavda para­cetamols, pregabalins, ibuprofens da ketoprofens (erTi pacienti ar iRebda arc erT preparats). preparat Traumeel S­is inieqciebis da prokainis gamoyeneba daniSnuli iyo 9 qalSi, romlebsac Sem­deg akvirdebodnen 2007 wlis agvistodan 2008 wlis aprilamde. Traumeel S­is inieq­ciebi moicavda Semdeg aqtiur ingredien­

preparati Traumeel S-is gamoyeneba ZuZus kibosTan dakavSirebuli tkivilis kupirebisTvisg. oreini alverelosi, santiago, Cile

3bioregulaciuri medicina, #1 - 2013

samecniero kvlevebi

tebs: Arnica montana, Calendula officinalis, Chamomilla recu tita,Symphytum officinale, Achilea millefolium, Atropa belladonna, Aco-nitum napellis, Bellis perennis,Hypericum per-foratum, Echinacea angustifolia, Echinacea pur purea, Hamamelis virginiana, Mercurius solu bilis Hahnemanni, Hepar sulfuris. inie­qciebi tardeboda kviraSi erTxel (1 ampula=2,2 ml). Traumeel S Se yavdaT kan­qveS 2%­iani prokainis xsnariT (5,0 ml). inieqciisTvis arCeuli iyo maqsimum 20 wertili (akupunqturis gaTvaliswine­biT), maT So ris mkerdze, agreTve ifsila­teralurad (amputaciis mxares) mxris da beWebis zedapirze. 9 qalSi Catarda 3­10 inieqcia tkivilis sindromis srul ku­pirebamde. inieqcia tardeboda kviraSi erTxel. inieqciis dasrulebis Semdeg pacientebs akvirdebodnen 3­6 Tvis gan­mavlobaSi. 9 pacientidan Svidma gaiara gamokvleva 6 Tvis Semdeg, orma mxolod 3 Tvis Semdeg. tkivilis sindromis gamoxa­tuleba Sefasda 10­baliani SkaliT da vi­zualur­analogiuri SkaliT. pacienteb­Si agreTve Sefasda cxovrebis xa risxi, maT Soris: fi zikuri Sromisunarianoba, uZilobis faqtori da fsiqologiuri gadatvirTva. das kvnaSi mocemuli iyo monacemebi standar tuli analgetikebis gamoyenebis Sesaxeb antihomotoqsiuri pre parat Traumeel S-is inieqciamde da mis Sem deg.

SedegebiTraumeel S­is bolo inieqciidan 3 Tvis

Semdeg tkivilis intensivobis Sefaseba ±SD Seadgenda 3.3±2.2(Skala 1–7 bali). es miuTiTebs tkivilis sindromis saerTo gauaresebaze Traumeel S­is inieqciidan sawyis etapze. Tumca bolo inieqciidan 3 Tvis Semdeg Traumeel S­is sainieqcio xsnaris efeqti varirebda. mag. erTi pa­cienti aRniSnavda tkivilis Semdgom da­qveiTebas 4­idan 2 balamde. 3 pacienti miuTiTebda imave donis tkivilze (1­3 bali); 5 pacienti aRiSnavda tkivilis in­tensivobis gaZlierebas (2­7 bali). saer­

To jamSi 9 qalSi aRiniSna ufro dabali intensivobis tkivili, vidre preparat Traumeel S­is pirvel inieqciamde.

bolo inieqciidan 6 Tvis Semdeg tki­vilis intensivobis saSualo Sefaseba ±SD Seadgenda 4.1±2.5 (Skala 1­7 bali). 5 qalisTvis tkivilis Sefaseba igive dar­Ca; mxolod ori qali aRniSnavda tkivilis sindromis gauaresebas (magram gaZlie­reba iyo iseTi, rom ar saWiroebda mkur­nalobis ganaxlebas). mTlianobaSi tki­vilis intensivobis Sefaseba iyo ufro dabali, vidre mkurnalobis dawyebamde, sxva Terapiisgan Tavisufali xangrZlivi periodis SemTxvevaSic ki. dabolos, Trau-meel S­is bolo inieqciidan 12 Tvis Sem­degac ki, zogierTi qali aRniSnavda, rom tkivili ar gaZlierebula. rac Seexeba fizikuri Sromisunarianobis daqeiTe­bas, uZilobis da fsiqologiuri daZa­bulobis simptomebs, preparat Traumeel S­iT Terapiis Semdeg kvlevaSi monawile yvela qali (9) aRniSnavda mdgomareobis gaumjobesebas. dakvirvebis samTviani pe­riodis ganmav lo baSi gaumjobeseba iyo myari da metic, – pacientebis umravleso­baSi progresirebda. Tumca 2 qali aRniS­navda cxovrebis xarisxis maCveneblebis gauaresebas (Traumeel S­is inieqciamde aRniSnul maCvenebelTan SedarebiT). 6 Tvis Semdeg 7 qali aRniSnavda cxovrebis karg xarisxs, rac ganpirobebuli iyo ar­sebuli simptomebis keTilsaimedo dina­mikiT.

pacientebs ekiTxebodnen Traumeel S­is inieqciebis efeqturobis Sesaxeb. 9­dan 8 qalma is Seafasa rogorc `Ses­aniSnavi~, 1­ma rogorc `kargi~. arc erT­ma pacientma ar aRniSna Terapiis daba­li efeqturoba. saerTo jamSi preparat Traumeel S­iT parenterulma Terapiam 9 qalSi, romlebsac aReniSnebodaT ZuZus kibo, gamoiwvia tkivilis sindromis in­tensivobis myari kupireba. mkurnaloba agreTve daexmara am qalebs yoveldRiu­ri SromiTi aqtivobis gaumjobesebaSi da

4 bioregulaciuri medicina, #1 - 2013

samecniero kvlevebi

daaqveiTa fsiqologiuri daZabulobis done. agreTve qalebSi daqveiTda Zilis problemebi.

ganxilvapreparati Traumeel S, anTebisa da

trav mebis samkurnalod, germaniaSi 1937 wli dan gamoiyeneba. kvlevebma aCvena, rom Traumeel S­s axasiaTebs gamoxatuli analgezuri da anTebissawinaaRmdego Tvisebe bi, `ainhibirebs anTebissawinaaR­mdego ci tokinebis gamoTavisuflebas~ (in terle ikini 1b da simsivnis manekro­zebeli faqtori α) da qemokinebs (inter­leikini – 8) invitro (2). aseve, Traumeel S­is gamoyenebis Cvenebas warmoadgens qi­mioTerapiiT gamowveuli stomatitebi, tkivili da anTeba. avtorebis (1) mier Ca­tarebulma sacdelma kvlevam aCvena pre­parat Traumeel S­is inieqciebis efeqtu­roba ZuZus kiboTi daavadebul 9 qalSi. es kvleva Catarda brma kontrolis ga­reSe. 9 qalidan TiToeuli mkurnaloba­mde iRebda sxvadasxva analgezur saSua­lebebs inieqciis saxiT, am prepartebis dozireba gansxvavdeboda. am kvlevaSi pirvelad gamoCnda ZuZus kibosTan daka­vSirebuli tkivilis kupireba preparat Traumeel S­iT parenteruli TerapiiT. ma­galiTad, 9 pacientidan er Tma, Traumeel S­iT 6 Tviani Terapiis Sem deg, Tavisi tkivilis intensivobis Sefaseba 10 bali­dan 5­mde daaqveiTa. preparat Traumeel S­is efeqturoba ganpirobebulia prepa­ratSi tkivilis kupirebis da nevralgiis

Semamcirebeli komponentebis Semcvelo­biT, romlebic gamoiyeneba homeopaTiasa da homotoqsikologiaSi.

daskvnis saxiT aRvniSnavT, rom Traumeel S­is inieqciebiT mkurnalo­ba unda ganvixiloT rogorc tkivilis mkurnalobis alternatiuli meTodi ZuZus kiboTi daava debul pacientebSi. radgan ZuZus kibo rCeba mTel msoflio­SiO farTod gavrcelebul problemad da pacientebs aReniSnebaT mudmivi tkivi­lebi, am tkivilis kupirebisTvis efe­qturi preparatebis ar se boba Zalzed mniSvnelovania. preparati Traumeel S efeqturad aqveiTebs tkivils inieqciis Semdeg. tkivilis es kupireba warmoad­gens xangrZliv efeqts (raime damatebiTi analgetikis miRebis gareSe). Sesabami­sad, radgan mocemul kvlevaSi miRebu­lia kargi Sedegebi, saWiroa, daigegmos da Catardes kompleqsuri antihomoto­qsikuri preparatis efeqturobis da ga­datanis klinikuri kvlevebi.

literatura1. Orellana Alvarellos G, Ruiz de Viaspre Alvear P, Kaszkin-

Bettag M. A series of case reports: clinical evaluation of a complex homeopathic injection therapy in the management of pain in patients after breast cancer treatment. Altern Ther Health Med 2010; 16 (1): 54–59

2. Porozov S, Cahalon L, Weiser M, Branski D, Lider O, Ober-baum M. Inhibition of IL–1beta and TNF-alpha secretion from resting and activated human immunocytes by the ho-meopathic medication Traumeel S. Clin Dev Immunol 2004; 11 (2): 143–149.

5bioregulaciuri medicina, #1 - 2013

samecniero kvlevebi

2012 wlis ivnisSi evropuli anti­revmatuli ligis kongresze (EULAR) pirvelad gamocxadda TAASS kvlevis Sedegebi, romlis farglebSic Sedarda kompleqsuri homeopaTiuri preparati Traumeel S­is efeqturoba diklofena­kis moqmedebsTan. TAASS kvleva (Trau-meel in Acute Ankle Sprain Study – Traumeel S­iT koW­wvivis saxsris iogebis mwvaev daWimulobis mkurnaloba) es aris ase­Ti masStabis da xarisxis pirveli ran­domizebuli kontrolirebuli kvleva, romelSic Seadares preparati Traume-el S da diklofenaki. kvlevis CarCoebSi dadasturebuli iyo, rom naturaluri preparati Traumeel S (malamo da geli) tki vilis samkurnalod da koW­wvivis saxsris iogebis mwvave daWimulobisas funqciis aRdgenisTvis aranakleb efe­qturia, vidre diklofenakis 1% geli. TAASS kvleva warmoadgens imis sarw­muno mtkicebulebas, rom adgilobrivi gamoyenebisTvis gankuTvnili prepara­ti Traumeel S warmoadgens efeqtur al­ternativas 1%­iani heli di k lofenakisa, romelic gankuTvnilia koW­wvivis saxs­ris mwvave daWimulobis samkurnalod. berlini/ EULAR (evropuli antirevma­tuli liga), 9 ivnisi 2012 weli – TAASS kvlevis Sedegebi, romelic warmoadgens amgvari masStabis da xarisxis pirvel randomizebul kontorlirebul kvle­vas, romelSic Sedarda naturaluri pre­paratis efeqturoba am mizniT Cveulad gamoyenebul saSualebebTan aCvenebs, rom naturalur preparat Traumeel S­s efeqturoba (malamo da geli) iseve ma­Ralia, rogorc diklofenakis (volta­renis) 1%­iani gelisa koW­wvivis saxs­ris iogebis mwvave daWimulobis dros aRniSnuli tkivilebis daqveiTebisTvis (1). TAASS kvlevam warmoadgina sarwmuno

mtkicebulebebi, rom adgilobrivi gamo­yenebisTvis gankuTvnili preparati Trau-meel S warmoadgens diklofenakis gelis efeqtur alternativas. amitom Traumeel S SeiZleba aRiaron optimalur natura­lur preparatad koW­wvivis saxsris io­gebis mwvave daWimulobis samkurnalod

`TAASS kvleva umsxvi lesi kvlevaa, romelSic naturaluri samkurnalo sa­Sualebebi Seadares Cveulebriv prepa­ratebs da romelSic warmodgenili iyo mniSvnelovani da statistikurad sarw­muno cnobebi monacemTa arsebuli ba­zidan. me viyeneb Traumeel S­s sakuTar klinikaSi 20 welze didi xnis ganmavlo­baSi da yovelTvis aRvniSnav karg Sede­gebs. kvlevam daadastura, rom Traumeel S (malamo da geli) iseve efeqturia ro­gorc diklofenakis geli da Sesabamisad is warmoadgens pacientisTvis mkurna­lobis efeqtur alternatul meTods~ amgvari mosazreba gamoTqva kvelvis Sedegebis prezentaciaze profesor­ma karlos gonsales de vegam, romelic warmoadgens madridis avtonimiuri uni­versitetis sa medicino skolas, aris sportuli medicinis da aRdgeniTi mkur­nalobis klinikis `mediri~ (MEDYR) mTa­vari eqimi da generaluri direqtori (madridi, espaneTi). TAASS kvleva tar­deboda preparat Traumeel S­s (malamo da geli) diklofenakis 1%­iani gelis efe­qturobis da usafrTxoebis Sesadare­blad koW­wvivis saxsris iogebis mwvave daWimvis mkurnalobis dros – tkivilis sindromis kupirebisTvis da dazianebu­li saxsris funqciis optimizaciisTvis. kvlevis sakvanZo wertilebad SerCeuli iyo pacientebis Sefaseba Semdegi krite­riumebis mixedviT:

tkivili koW­wvivis saxsarSi vizualu ri analogiuri Skalis gamoyenebiT 0­100 mm:

preparati Traumeel S iseve efeqturia rogorc diklofenakiTAASS kvlevis mokle Sedegebi

6 bioregulaciuri medicina, #1 - 2013

diklofenaki (daqveiTeba 68,9%). mana­uitnis indeqsis (MW) daqveiTeba da ndobis intervalis qveda zRvari (niqz; mocemuli done 0,4). aRiniSna preparat Traumeel S­s orive saxeobis aranaklebi aqtiuroba diklofenakis gelTan Seda­rebiT tkivilis mkurnalobisas, rome­lic dakavSirebulia koW­wvivis saxsris iogebis daWimulobasTan:

Traumeel S malamo da geli diklofe­nakTan SedarebiT (MW=0,4910; niqz = 0,4321);

Traumeel S malamo diklofenakTan Se­darebiT: (MW=0,4682; niqz=0,4004);

Traumeel S geli diklofenakTan Seda­rebiT (MW=0,5142; niqz=0,4464).

me­7 dRes saSualo gaumjobeseba yo veldRiuri saqmianobis SkaliT da kwstfSS (koW­wvivis saxsrisa da terfis funqciis Sefasebis Skala) Seadgenda 26,2, 26,2 da 25,0 bals (saSualo sawyisi done: 51,2, 56,0 da 51,2 bali) Traumeel S­is malamos jgufSi, traumelis gelis da diklofenakis jgufSi. MW efeqtis sidide da niqz aCvenebda aranakleb efeqturobas preparat Traumeel S­s orive formisa diklofenakTan SedarebiT pacientebis mdgomareobis funqciuri gaumjobesebisTvis:

Traumeel S malamo da geli diklo­fenakTan SedarebiT (MW=0,5260; niqz = 0,4656);

yoveldRiuri saqmianobis Skala, ter­febis funqciis gazomvis Skala.

gazomvis Skala (ИФСГС)TAASS kvlevis Sedegebma aCvena ori

preparatis aranaklebi efeqturoba pre­parat Traumeel S­iT Catarebuli ori tipis Terapiisa diklofenakis efeqtu­robasTan SedarebiT pacientebSi, romle­bsac aReniSnebodaT koW­wvivis saxsris iogebis mwvave daWimuloba.

wina kvlevebi agreTve aCvenebda, rom Traumeel S­s axasiaTebs atanis da usafr­Txoebis maRali maCveneblebi (2,3) rac damatebiT xazs usvams preparat Traumeel S­is gamoyenebis mizanSewonilobas arCe­vis Terapiis saxiT aRniSnuli paTolo­giis dros. `koW­wvivis saxsris iogebis daWimuloba warmoadgens gavrcelebul travmas da mravali kvleva adasturebs, rom met­naklebad warmatebuli aRmdge­ni mkurnaloba dakavSirebulia norma­luri aqtivobis dabrunebasTan. Semdegi mkurnalibis gareSe koW­wvivis saxsris travmam SeiZleba gamoiwvios saxsris qronikuli arastabiluroba, amitom mniS­vnelovania profilaqtika da drouli mkurnaloba. TAASS kvlevaSi miRebuli iyo imis mtkicebulebebi, rom prepara­ti Traumeel S warmoadgens efeqtur sa­Sualebas tkivilis kupirebisTvis koW­wvivis saxsris daWimulobis dros, rac saSualebas gvaZlevs uyoymanod gamovi­yenoT es naturaluri tkivilgamayuCebe­li da anTebissawinaaRmdego preparati mocemuli paTologiis samkurnalod~ aRniSna profesorma keti spidma, rome­lic aris revmatologiis da sportuli medicinis konsultanti janmrTelobis da warmoebis kembrijis centrSi, kembri­ji, didi britaneTi.

TAASS kvlevis Sedegebime­7 dRes aRniSnuli iyo tkivilis ba­

lebis maCveneblis sumaruli (procentu­li) saSualo daqveiTeba vizualuri ana­logiuri SkaliT sa mive jgufSi: malamo Traumeel S (daqveiTe ba 60,6%­iT), geli Traumeel S (daqveiTeba 71,1%) da geli

samecniero kvlevebi

traumel® STraumeel® S

www.heel.com.ge

www.heel.com.ge

ar Seicavs mavne da sportSi akrZalul nivTierebebs!

+ 995 32 39-49-87

janmrTeloba

baden-badenid

an

8 bioregulaciuri medicina, #1 - 2013

ki niSnavs, rom amJamad praqtikosi eqime­bi floben dadebiTi Sedegebis monaceme­bs, rac maT saSualebas aZlevs pacientebs Tavdajerebulad dauniSnon es prepara­ti. preparat Traumeel S­s kidev erT upi­ratesobas warmoadgens misi efeturoba da inovaciuri kompleqsuri moqmedebis meqanizmi: Traumeel S uzrunvelyofs mra­valkompleqsur efeqts, axdens gavlenas anTebiTi procesis sxvadasxva aspeqtze da anTebiTi procesis komponentebze. is ar moqmedebs uSualod ciklooqsigena­zaze an prostaglandinebze, amiT iwvevs minimalur uaryofiT moqmedebas kuW­nawlavis traqtze da gul­sisxlZarRvTa sistemaze. amas garda, amgvari mravlo­biTi midgoma iZleva Sexorcebis da qso­vilebis aRdgenis daCqarebis SesaZleb­lobas~ – Catarebuli samuSaos Sedegebi Seajama miunxenis teqnikuri universite­tis sportuli medicinis profilaqti­kis da aRdgeniTi ganyofilebis mTavarma eqimma, docentma, medicinis mecniereba­Ta doqtorma bernd volfartma.

klinikuri kvlevis dizaini

TAASS kvelva warmoadgens ran do­mize bul, brma, kontrolirebul kvle­vas, ro melSic monawileobda 449 fi­zikurad aqtiuri qali da mamakaci (18­40 wlis asakSi), romlebsac aReniSnebaT koW­wvivis sa xsris iogebis daWimuloba msubuqidan zomier xarisxamde (1 da 2 xa­risxi). pacientebis randomizeba xdeboda sam jgufad Traumeel S malamos jgufSi, traumelis gelis jgufSi da Sedarebis preparatis – adgilobrivi gamoyenebis arasteroiduli antirevmatuli gelis jgufSi (diklofenakis 1% geli). yvela pacienti iRebda sakvlev preparatebs adgilobrivad samjer dReSi toveldRe 14 kviriani kvlevis ganmavlobaSi. uka­naskneli sakontrolo viziti Catarda Terapiis kursis dawyebidan me­6 kviras. kvleva Catarda espaneTSi 15 samedici­no centrSi 2010 wlis Tebervlidan 2011 wlis seqtembramde.

Traumeel S­s malamo diklofenakTan SedarebiT (MW=0,5169; niqz=0,4485);

Traumeel S­s geli diklofenakTan Se­darebiT (MW=0,5352; niqz=0,4666).

me­14-e dRes tkivilis indeqsis da­qveiTeba vizualuri analogiuri SkaliT Seadgenda 94,3%­s.

93,4% da 94,8%­s Traumeel S malamos, traumelis gelis da diklofenakis gelis jgufSi. imave dRes saSualo gaumjobe­seba yoveldRiuri saqmianobis SkaliT da kwstfSS Seadgenada 41,7, 40,5 da 41,7 bals Traumeel S malamos, traume­lis gelis da diklofenakis jgufSi. me­6 kviraze yvela pacientSi aRiniSneboda tkivilis sruli gaqroba da adre trav­mirebuli saxsris normaluri funqcio­nireba. normaluri funqciis aRdgenis saSualo dro Seadgenda 19,09,19,35 da 19, 39-e dRes Traumeel S malamos traume­lis gelis da diklofenakis jgufSi. ara­sasurvel movlenebs aRniSnavda (n=43) 31/447 pacienti (6,9%). isini umravles SemTxvevaSi iyo msubuqi an zomieri si­mZimis: ar iyo arc erTi seriozuli an prepartis gamoyenebasTan dakavSirebu­li garTuleba, mkurnalobis yvela tipi aitaneboda kargad.

`TAASS kvlevis Sedegebi adasturebs preparat Traumeel S­is efeqturobas, es

samecniero kvlevebi

9bioregulaciuri medicina, #1 - 2013

samkurnalod. es kvelva warmoadgens damatebiT dadasturebas, rom prepara­ti Traumeel S warmoadgens efeqtur da usafrTxo, kargad asatan alternatiul saSualebas sayrden­mamoZ ravebeli apa­ratis mwvave travmebis da anTebiTi pro­cesebis samkurnalod.

literatura

1. De Vega CG, et al. A randomized, controlled, multicentre study on the effectiveness of Traumeel (ointment and gel) in terms of pain reduction and functional improvement compared with diclofenac gel in acute ankle sprain. Abstract EULAR12-4940 presented at the European League Against Rheumatism (EULAR) Congress, Berlin, Germany, June 6-9, 2012

2. Birnesser H et al. The Homeopathic Prepara-tion Traumeel S Compared with NSAIDs for Symptomatic Treatment of Epicondylitis. J Musculoskeletal Research 2004; 2/3 (8): 119-128

3. Schneider C, Schneider B, Hanisch J, van Haselen R. The Role of a homeopathic prepa-ration compared to conventional therapy in the treatment of injuries: an observational cohort study. Complement Ther. Med 2008; 16 (1): 22-27

4. Lussignoli S, Bertani S, Metelmann H, Bel-lavite P, Conforti A. Effect of Traumeel S, a homoeopathic formulation, on blood induced inflammation in rats. Complement Ther Med 1999; 7(4): 225-230

samecniero kvlevebi

preparat Traumeel S-is usafrTxoeba

arasasurveli movlenebi umravles Se mTxvevaSi iyo msubuqi an zomieri si­mZimis; ar axasiaTebda gamoxatuli gver­diTi efeqtebi, amitom preparat Traumeel S­iT mkurnaloba usafrTxo da efeqturi alternatuli saSualebaa adgilobrivi gamoyenebisTvis gankuTvnili iseTi ara­ste roiduli antirevmatuli saSualebe­bis Tvis, rogoricaa diklofenakis 1% geli.

moqmedebis meqanizmi

kompleqsuri homeopaTiuri prepara­ti Traumeel S uzrunvelyofs mravalm­xriv, kombinirebul moqmedebas anTebiTi kaskaduri procesis sxvadasxva aspeqtze da amgvarad aCqarebs Sexorcebis pro­cess. anTebis sawinaaRmdego moqmedebis garda, preparat traumelis komponen tebi ebrZvis anTebis moqmedebas orga nizmis qsovilebze tkivilis kupirebisTvis da qsovilebis aRdgenis daCqarebisTvis (4).

pacientebis azri

2012 wlis TepervalSi organizacia One Poll­ma kompania `biologiSe hailmittel heel gmbx~ Caatara 250 germaneli moqa­laqis gamokiTxva, romlebic iyenebdnen arasteroidul antirevmatul prepara­tebs. gamokiTxulTa 18%­ma icoda aass­s (arasteroiduli anTebis sawinaaRmde­go saSualeba) regularuli gamoyenebis gverdiTi movlenebis Sesaxeb, 25%­s isi­ni aReniSneboda da 92%­ma upasuxa, rom uars ityodnen arasteroiduli antire­vmatuli preparatebis gamoyenebaze, Tu iarsebebda efeqturi al ternativa.

daskvnebi

TAASS kvlevam warmoadgina sarw­muno mtkicebulebebi, rom prepart Traumeel S­is adgilobrivi gamoyeneba warmoadgens dklofenakis efeqtur al­ternativas adgilobrivi gamoyenebis­Tvis koW­wvivis saxsris mwvave daWimvis

10 bioregulaciuri medicina, #1 - 2013

samecniero kvlevebi

axali aTaswleulis zRurblze kacob­riobis winaSe mwvaved dadga ekologiuri xasiaTis globaluri problemebi. Cveni garemomcveli sivrce da adamianis Sina­gani garemo mWidrod aris erTmaneTTan dakavSirebuli. garemo sacxovrebeli pirobebi iseTivea, rogoric varT Cven. ekologiuri daavadebebis Tavisebure­bas warmoadgens is, rom isini azianebs ara yvela individs, aramed rezistento­bis dabali donis mqone populaciis gan­sazRvrul nawils.

did qalaqSi mcxovreb Tanamedrove adamianze moqmedebs garemos maRaltoq­sikuri faqtorebi, romlebic ganviTarda samecniero­teqnikuri revoluciis Se­de gad. amJamad am garemoSi daregistri­rebulia 4 milioni toqsikuri nivTie­reba da yovelwliurad maTi raodenoba izrdeba 600­iT. mxolod ukanaskneli aT­wleulis ganmavlobaSi atmosferoSi ga­moTavisuflda erT milion tonaze meti nikeli, daaxloebiT milioni tona ko­balti, 600 aTas tonaze meti TuTia, 1,5 milioni tona dariSxani da amave rao­denobis siliciumi, mavne nivTierebebis gansakuTrebiT didi raodenoba garemo­Si xvdeba samrewvelo qveynebSi, did qa­laqebSi. arsebuli monacemebis Tanaxmad, ucxo naerTebis simravlidan adamianis Sinagan garemoSi sa k vebTan, haerTan da wyalTan erTad xvde ba daaxloebiT 100

Sinaarsi

garemos arasasurveli moqmedeba gavlenas axdens organizmis adaptaciur meqanizmebze, statiaSi warmodgenilia preparatebis Ubichinon compositum da Coenzyme compositum gamoyenebis Sedegebi organizmis arasasurveli adaptaciuri reaqciebis daqveiTebis aspeqtSi.

aTasi toqsikuri an arasaWiro nivTie­reba. Sinagani garemos dabinZurebis wyaros warmoadgens sayofacxovrebo qimiis farTo ganviTareba, soflis meur­neobis intensiuri qimizacia da bolos, samkurnalwamlo preparatebi, romelTa raodenobac giganturi nabijebiT izr­deba. biosferos da organizmis Si nagani garemos dabinZurebis Sedegebi aisaxe­ba mosaxloebis ava dobis da sikvdili­anobis struqturaSi. ukanasknel wlebSi mniSvnelovnad gaizarda mwvave da qro­nikuli intoqsikaciebis wili, romlebic qu Cis travmatizmTan erTad Sevida sik­vdilianobis erT­erT pirvel adgilze myof mizezebSi. dRes dedamiwis yovel meoTxe macxovrebels aReniSneba alergia da autoimunuri daavadebebi. msoflio klasifikaciaSi am droisTvis gamoiyofa daavadebis 6000­ze meti nozologiuri forma, maTgan 80%­ze meti warmoadgens ekologiuri dabinZurebis Sedegs. uar­yofiTi anTropogenuli faqtorebi moq­medebs ara mxolod ekosistemaze, aramed iwvev s janmrTelobis rezervebis Semci­rebas in di vidualur da populaciuri doneeb z e, fsiqofiziologiuri da gene­tikuri dat virTvis xarisxis matebas, spe­cifikuri pa Tologiebis matebas da eko­logiuri da avadebebis axali formebis gamovlenas, agreTve zogierT regionSi depopulaciis movlenebis matebas (4).

Ubichinon compositum da Coenzyme compositum, rogorc organizmis adaptaciuri reaqciebis modulatorebi

ekologiuri fakulteti, xalxTa megobrobis rusuli universiteti, moskovi

11bioregulaciuri medicina, #1 - 2013

samecniero kvlevebi

organizmis adaptaciuri SesaZleb­lo bebi yovelTvis sakmarisi ar aris ara sasur vel klimaturi pirobebSi da eko lo giur garemoSi normaluri fun­qci oni re bisTvis, ramac xSirad SeiZleba ga moiwvios adaptaciis meqanizmis moSla da romelime paTologiis ganviTareba. ga remos mkveTrad cvalebadi pirobebi­sadmi adaptaciis aucilebloba da ho­meostazis SenarCuneba saWiroebs adap­taciis meqanizmebis garkveul daZabvas.

arasasurveli faqtorebis qronikul moqmedebas, rogorc wesi, axlavs re gu­laciis meqanizmis daZabva (1,23). amis Se­degs warmoadgens organizmis fun qciur sistemebs Soris urTierTqmedebis da­rRveva. zemoaRniSnulTan dakavSirebiT did mniSvnelobas iZens meTodebis gamo­yeneba, romlebic mimarTulia garemos eqstremaluri faqtorebisadmi organiz­mis gamZleobis momatebisken.

tradiciul farmakologiur saSu a­le bebs ar SeuZlia am problebis gadaWra. es dasturdeba avadobis da invalidobis maCveneblis zrdiT, sicocxlis saSualo xangrZlivobis da Sobadobis SemcirebiT ekologiurad araxelsayrel regioneb­Si. saavadmyofoebSi adgilebis 30% daka­vebulia pacientebiT, romlebsac aRe­niSnebaT raime reaqcia farmakoqimiur samkurnal wamlo saSualebebze.

amitom, Cveni azriT, SeiZleba met­nak lebad perspeqtiuli iyos ada­p taciis meqanizmis da­rRvevis profilaq ti k is meTodi bioregulaciu­ri saSualebebis gamo­yenebiT, romlebsac axa­siaTebs adapto genuri efe q ti (5­8). jan mr Te­lobis mdgo ma re obi s obi eqturi Se fa se bis T­vi s aucile belia or ga­niz mze moqmedi mravali faqtoris gaTvaliswi­neba. amas miekuTvneba sacxov rebeli ga remos

specifika. profesi uli mavneblobis ar­seboba, sqe so brivi da asakobrivi Tavi­se burebebi da mravali sxva. ami tom cxo­vrebis arasasurveli piroebebisadmi organizmis ada p taciuri meqanizmebis Ses wavlis aqtualoba savsebiT cxa dia. amasTan dakavSirebiT, gamokvleulTa jgufSi CarTu li iyo mxolod mamrobi­Ti sqesis pacientebi, raTa gamo ricxuli yofiliyo hormonuli fonis cikluri cvlilebebi, romlebic aRiniSneba qale­bSi. samuSaos mizans warmoadgenda ma­makacebSi saerTo araspecifikuri adap­taciuri meqanizmebis xasiaTis Seswavla antihomotoqsikuri preparatebis – Ubi-chinon compositum da Coenzyme composi-tum gamoyenebis fonze – kvleva Catareda abu­dabiSi (arabeTis gaerTianebuli sae­miroebi). gamokvleulia 55 mamakaci (Ziri­

nax. 1. atmosferoSi yvelaze xSirad gavrcelebuli damabinZurebeli nivTierebebis koncentracia emiratebis qalaqebSi.

0

50

100

150

200

250

300

350

abu­dabi al­aini xabSani

ozoni azotis dioqsidi

gogirdisdioqsidi

mkg/

m3

12 bioregulaciuri medicina, #1 - 2013

10,9±4,2

16,4±5,0

12,7±4,5

25,2±5,9

34,5±6,4

54,6±6,7

45,4±6,7

10,9±4,2

18,2±5,2

41,8±6,6

27,2±6,0

7,3±3,5

87,3±4,5

12,7±4,5

>0,05 >0,05

>0,05

>0,05

>0,05

>0,05

>0,05

>0,05

>0,05

>0,01

>0,05

>0,01

>0,001

>0,001

adaptaciuri reaqciebi ZiriTadi jgufi sakontrolo jgufiP Pkursamde sawyisi monacemebi 5 kviris Semdegkursis Semdeg

qronikuli stresi

varjiSis reqcia

mSvidi aqtivobis reaqcia

maRali aqtivobis reaqcia

Warbi aqtivobis reaqcia

sasurveli reaqciebi

arasasurveli reaqciebi

11,4±4,6

14,3±4,2

15,7±4,3

21,4±4,9

34,2±5,7

51,4±5,9

48,6±5,9

10,0±3,5

15,7±4,3

14,3±4,2

27,1±5,3

32,9±5,6

57,1±5,9

42,9±5,9

samecniero kvlevebi

Tadi jgufi) 18­22 wlis asakSi, romlebic cxovroben abu­dabiSi. 5 kviris ganmav­lobaSi, kviraSi erTxel kunTSi SeyavdaT kompleqsuri homeopaTiuri preparate­bi – Ubichinon compositum (orSabaTs) da Coenzyme compositum (xuTSabaTs). sakon­trolo jgufs Seadgenda 50 mamakaci, romlebSic prepratebi ar gamoiyenebo­da. jgufebSi ganmeorebiTi gamkvleva Ca­tarda 5 kviris Semdeg.

preparatebis Ubichinon compositum da Coenzyme compositum arCeva ganpirobebu­li iyo imiT, rom am droisTvis didi qa­laqebis macxovreblebis umravleso­bas aReniSneba qronikuli daavadebebi, romlebic gamowveulia nivTierebaTa cvlis darRveviT, fermentopaTiebiT, hi­povitaminoziT, asTeniuri da hipoqsiu­ri mdgomareobiT fizikuri da gonebri­vi datvirTvis momatebis gamo. rogorc wesi, kvlevis dros vlindeba Jangva­aRd­geniTi procesebis darRveva organizmSi, saxsrebis da xerxemlis qronikuli daava­debebi, sunTqvis organoebis, Sard­sas­qeso sistemis da kuW­nawlavis traqtis daavadebebi. radgan yvela gamokvleuli mamakaci iyo axalgazrda asakis, mizan­Sewonilad CaiTvala inieqciis warmoeba araumetes kviraSi erTxel. organizmis adaptaciuri meqanizmebis xasiaTis Se­safaseblad gamoiyenes l.x garkavis me­Todi (2). am mizniT avadmyofebSi xdebo­

da periferiuli sisxlis 300 ujredis analizi. reaqciis tipi isazRvreboda sisxlis formulaSi limfocitebis pro­centuli SemcvelobiT da maTi Sefarde­biT segmentbirTvian neitrofilebTan. TeTri sisxlis danarCeni formiani ele­mentebi da leikocitebis saerTo ricxvi warmoadgenda reaqciis damatebiT niS­nebs, romlebic miuTiTebs maT srul­fasovnebaze. eozinofilebis raodeno­bis mixedviT msjelobdnen Tirkmelzeda jirkvlis glukokortikoiduli fun­qciis adeqvaturobaze. bazofilia miuTi­Tebda farisebri jirkvlis funqciis uk­marisobaze. monacemebis statistikuri damuSaveba xdeboda programebiT – Micro-soft Excel lXP da statistika 6.0. ukanask­neli aTwleulis ganmavlobaSi arabeTis gaerTianebuli saemiroebi intensiurad viTardeboda msoflios sxva qveynebTan SedarebiT. arabeTis gaerTianebuli sae­miroebis warmoebis ZiriTadi sferoebia – wiaRiseulis mopoveba (navTobi, gazi da alumini), agreTve soflis meurneoba, rac negatiur gavlenas axdes ekologiur situaciaze. 2009 wels navTobis warmoeba Seadgenda 2,3 milion barels dReSi, didi nawili (90%) iwarmoeba abu­dabiSi. eko­nomikaSi mniSvnelovan rols TamaSobs eleqtroenergetika, romelic iwarmoeba TboeleqtrosdgurebiT. sasmeli wylis or mesamedze meti qveyanaSi miiReba zR­

cxr. 1. mamakacebSi adaptaciuri reaqciebis xasiaTi Ubichinon compositum­iT da Coenzyme compositum­iT mkurnalobamde da Semdeg.

13bioregulaciuri medicina, #1 - 2013

samecniero kvlevebi

vis wylis gafiltvriT. Cven gavaanali­zeT ekologiis departamentis monace­mebi, romlebmac aCvena, rom abu­dabis saemiroSi 2009 wels saSualod yovel mcxovrebze modioda 61 kg atmosferoSi gamoTavisuflebuli damabinZurebeli nivTiereba, xolo rig qalaqebSi aRiniS­neba am donis mniSvnelovani momateba. amgvarad, met­naklebad didi dabinZure­ba aRiniSna abu­dabiSi – 96 kg yovel mo­saxleze.

1­el suraTze warmodgenili monace­mebi miuTiTebs, rom sxva qalaqebTan Se­darebiT, damabinZurebeli nivTierebebis koncentraciis maqsimaluri mniSvnelo­ba azotis dioqsidisTvis, ozonis da go­girdisTvis gamovlenilia abu­dabiSi. Sewonili nawilakebis koncentracia abu­dabiSi dasaSveb dones 12­jer aWarbebda. am nivTierebebis didi nawili haerSi xv­deba dabinZurebis wyaroebidan, romle­bic ganlagebulia eleqtroenergetikis saSualebebidan, romlebic moipovebs da gadaamuSavebs mrewvelobas (navTobi, gazi da alumini) agreTve wylis gamfil­travi sadgurebidan.

1 cxrilSi warmodgenilia adaptaciu­ri reaqciebis xasiaTis kvlevis Sedegebi ZiriTadi jgufis mamakacebSi, kompleq­suri bioregulaciuri preparatebis mi­Rebamde da miRebis Semdeg sakontrolo jgufTan SedarebiT. amgvarad, rogorc Cans warmodgenili monacemebidan (cxri­li 1), aqtivaciuri Terapiis mokle kursi kompleqsuri bioregulaciuri prepara­tebis gamoyenebiT – Ubichinon composi-tum da Coenzyme compositum sarwmunod aqveiTebs organizmis arasasurvel adap­taciur meqanizmebs. amas garda aRiniS­na reaqtiulobis donis normalizeba 87,3±4,5% mamakacSi, im dros, rodesac reaqtiulobis dabali donis mqone pa­cientebis raodenoba iyo mcire da Sead­genda 12,7±4,5%.

sakontrolo jgufSi kacebSi gamo­vlenili ar iyo adaptaciuri reaqciebis xasiaTis sarwmuno cvlilebebi 5 kviris ganmavlobaSi, agreTve ar aRiniSna rea­

qtiulobis donis mniSvnelovani cvli­lebebi. ZiriTad jgufSi gamokvleulTa ricxvi, romlebSic dasawyisSi aRiniS­na qronikuli stresi, daqveiTda 2­jer. 4.7jer Semcirda mamakacebis procentu­li raodenoba, romlebSic dasawyisSi daregistrirebuli iyo pereaqtivaciis reaqcia.

literatura

1. Гаркави -.7. Активационная терапия. – Ростов н/Д: Изд-во Рост. ун-та. – 2006. – 256 с.

2. Гаркави Л.Х., Квакина Е.Б., Кузьменко Т.С. Антистрессорные реакции и активационная терапия. – М.: «ИМЕДИС ». – 1998. – 656 с.

3. Гаркави Л.Х., Шепелев А.П., Татков О.В., Марьяновский А.А. Эффективность элеутерококка и препарата, Кралонин при санаторно-курортном лечении больных НЦД и ИБС. // Военно-медицинский журнал. –2000. – №9.– С.42–47.

4. Гичев Ю.П. Загрязнение окружающей среды и здоровье человека. – Новосибирск, СО РАМН, 2002. – 230 с.

5. Марьяновский А.А. Основные направления и результаты оценки клинической эффективности комплексных анти-гомотоксических препаратов с позиций доказательной медицины// .атериалы научного симпозиума «Антигомо-токсическая терапия в концепции медицины доказа-тельств». – М., 2006. – С. 7–9.

6. Реккевег Х.-Х. Микроэлементы и ферментные системы: гомеопатический принцип или заместительная терапия?//Биологическая медицина. – 2008.– №2. – С. 52-56.

7. Хайне Х. Биология стресса// Биологическая медицина. – 2002. – №1. – С. 7–12.

8. Schmid J. Die Reckewegsche Phasenlehre. Antihomotoxis-che Medizin. Band 1: Grundlagen, Klinik, Praxis. Baden-Baden: Aurelia 1996

14 bioregulaciuri medicina, #1 - 2013

akademiis cxovreba

seminari Caatara belgielma eqimma, orTopediuli qirurgiis, travmatologi­isa da sportuli medicinis doqtorma, briuselis universitetis profesorma stefane deniueTma.

seminarze qarTveli eqimebi gaecvnen profesoris mier warmodgenil Teo­riul da praqtikul masalebs, ramac maTi didi interesi ga moiwvia.

Cven gavesaubreT damswre kolegebs, rom SeefasebinaT seminari, gamoeTqvaT sakuTari azri bioregulaciur medicinaze, aseve, mis adgilze TavianT kerZo praqtikaSi.

biopunqtura da inieqciebis teqnika sayrden-mamoZravebeli aparatis daavadebebis marTvaSi

homotoqsikologiis sa­erTaSoriso sazogadoe­bis, homotoqsikologiis sa erTaSoriso akademiis,

saqarTve lo s biologiuri medicinis asociaciis, Tbili­

sis saxelmwifo samedicino universitetisa da janmrTe­

lobis centri `naturopaTis~ organizebiT Tssu­s sakon­

ferencio darbazSi 2013 wlis 21 seqtembers Catarda saer­

TaSoriso seminari Temaze `biopunqtura da inieqciebis

teqnika sayrden­mamoZrave­beli aparatis daavadebebis

marTvaSi~

ar Seicavs mavne da sportSi akrZalul nivTierebebs!

limfomiozoti®

Lymphomyosot®

www.heel.com.ge

www.heel.com.ge

janmrTeloba

baden-badenid

an

+ 995 32 39-49-87

16 bioregulaciuri medicina, #1 - 2013

akademiis cxovreba

vladimer afxaZe, Sinagan saqmeTa saministros samedicino samsaxuris mTavari specialisti, orToped-trav matologi.

1997 wlidan var biologiuri medici­nisa da homotoq sikologiis asociaciis wevri. CemTvis didi bednierebaa, rom veziare medicinis udides mimarTulebas, biologiur medicinas – homotoqsikolo­gias da dRemde var Zalian didi pasuxis­mgeblobiT aRWurvili adamiani, rom da­vexmaro gansakuTrebiT im adamianebs, visTvisac farmakoqimiuri preparatebi raime mize ziT misaRebi ar aris, Sevucva­lo ufro efeqturi da naklebad mavne pre­paratebiT. konferencia, romelic axla Ca­tarda, rom giTxraT, CemTvis didi siaxle iyo, ase ar aris, radgan karga xania, bio­logiuri medicinis mimdevari var, magram yovelTvis sainteresoa im adamianebTan Sexvedra, visac Zalian didi praqtikuli gamocdileba gaaCnia. misi gamocdilebi­dan gamomdinare, kidev erTxel davrwmun­di, rom Cven swor gzaze varT, dRes rom mTel msoflioSi miRebuli meTodia, bio­punqtura da am biologiuri preparatebiT blokadebis gakeTeba na mdvilad did Se­RavaTs gvaZlevs. gansakuT rebiT, asakovan adamianebs, romelTac araerTi qronikuli daavadeba awuxebT da eqimis mxridan Za­lian faqizi da individualuri mopyroba sWirdebaT. aseve minda vTqva, rom sportu­li medicina CemTvis Zalian axlosaa, Cvens uwyebaSi aris xalxi, romlebic varjiSobs. es aris, rogorc sportuli gundebi, aseve

specsamsaxurebi. Zalian bevrs aqvs trav­mebi. am travmebis mkurnalobaSi farTod viyeneb bioregulaciur preparatebs, gan­sakuTrebiT, Traumeel S, Zeel T, Lymphomyo-sot. is kombinaciebi, romlebic leqciaze movismineT, Cvenc viyenebT, magram kidev erTxel davrwmundiT, rom swor gzas vad­gavarT da Cveni mkurnalobiT pacients zians ar mivayenebT.

CemTvis siaxle iyo, Lymphomyosot-is sainieqcio formis gamoyeneba. me ufro xSirad tab letebs viyenebdi. batoni de­niueTi yovelTvis iyenebs Lymphomyosot-s blokadebSi. me Cemi kerZo kabinetic gamaC­nia. xandaxan myavs pacientebi, sadac kombi­nirebul me Tods viyeneb: fizioTerapiuli meTodi, ho mo toqsikologia da lazero­forezi. lazeroforezis dros biologiu­ri preparatebi rekomendebulia paciente­bisTvis, magram cota mogvianebul Sedegs iZleva. ase rom, me gamaCnia Cemi patara nouhauebi, romelsac, SeiZleba vTqva, rom aqtiurad viyeneb, magram pirvel etapze mwvave procesis mosaxsnelad, vniSnav far­makoqimiur preparatebs, Semdgom ukve ga­davdivarT bioregulaciur Terapiaze da vRebulobT xangrZliv remisiul Sedegs, rac aucilebelia yvela qronikuli daava­debis dros. maqvs 30 wlis gamocdileba da, aqedan gamomdinare, SeiZleba vTqva, rom maqvs didi areali. vmkurnalob rogorc mcirewlovan bavSvebs, aseve xandazmul, asakovan adamianebs. myolia 90 wels gada­cilebuli pacientebi. isev da isev vambob, rom didi madlobeli var biologiuri me­dicinis, romelmac aseTi didi bedniereba moutana eqimebs, rom mavneblobis gareSe vumkurnaloT asakovan, mravali daavade­bis mqone pacientebs. me naklebad mavne meTodebiT da ufro swrafad vmkurnalob im pacientebs, romlebic CemTan dadian da Tvlian, rom maTi ojaxis wevri var. SeiZle­ba iTqvas, rom me ojaxis wevrebs vmkurna­lob. maTi ojaxis eqimi var.

manana aleqsiSvili, Terapevti, fitoTerapevti, manualuri Terapevti, sujok Terapevti.

– me aRvniSne, rom adrec iyvnen sxva­dasxva qveynebidan Camosuli profeso­

17bioregulaciuri medicina, #1 - 2013

akademiis cxovreba

rebi. erTi da igive homeosiniatrias vxe­davT, dawyebuli Spricis dakavebidan, damTavrebuli bioregulaciuri saSuale­bis koqteilebis aqtiur wertilebSi ini­cirebiT. amas me mravali weli vakeTeb. sa­nam viswavlidi bioregulaciur medicinas, vakeTebdi sxva saSualebebiT. axla kargad davamate es saSualebebi da efeqtebic ufro wamovida prolongirebuli. ase rom, erTxel kidev davrwmundi, rom vmuSaob im meTodiT, romelic miRebulia evropis sxvadasxva qveynebSi, var ufro Tavda­jerebuli. am profesorebis CamosvliT viswavle rogori kombinaciebiT sjobs gakeTdes homeopaTiuri preparatebiT is inieqciebi, romelsac adre vakeTebdi ara biologiuri saSualebebiT. ra Tqma unda, momemata codnac da Tavdajerebulobac. mravali weli vakeTeb am yvelafers, 20 weli mainc. trigerul wertilebSi Semyav­da medikamentebi, rac Zalian swraf Sedegs maZlevda.

ukve didi xania, rac bioregulaciuri preparatebi davamate. mas Semdeg, rac Se­sabamisi Semswavleli kursi gaviare. mana­mde mxolod Traumeel S-s viyenebdi. axla ufro intensiurad, bevr preparats viye­neb da Zalian kmayofili var. imdenad kma­yofili var, rom “naturopaTidan” prepa­ratebi Cvens afTiaqSic Semovatanine.

ase rom am seminarebis msgavsi Ro­nisZiebebi aucilebelia. Tu iqneba biore­gulaciuri medicinisSemswavleli kurse­bi, minda, Cemma Svilmac gaiaros.

dRevandeli konferenciiTac Zalian

kmayofili var. Tanac minda aRvniSno, rom yvela prezentacia Tu konferencia, se­minari, Zalian maRal doneze tardeba, Za­lian kargad aris organizebuli, amitom yovelTvis sulmouTqmelad velodebi xolme. batoni Tengizis organizebiT keT­deba albaT es yvelaferi. Zalian didi ma­dloba mas.

pavle kasraZe, medicinis doqtori, profesori, sauniversiteto klinikis samedicino reabilitaciis da sportu-li medicinis departamentis xelmZR-vaneli. saqarTvelos erovnuli anti-dopinguri sa agentos Tavmjdomare da aRmosavleT ev ropis regionaluri or-ganizaciis Tav mjdomare.

ukve didi xania, aTeul weliwadze metia, rac praqtikaSi viyeneb bioregu­laciur preparatebs. mainteresebda ko­legasTan Sexvedra, misi gamocdilebis ga­ziareba. CemTvis Zalian mniSvnelovani da Zalian saintereso iyo es Sexvedra. Tun­dac imitom, rom bevri raRac, rac Cven­Tan danergilia, isic imaves akeTebs. ese igi mec im gzaze var, rasac evropaSi ake­Teben. me Cemi meTodebi maqvs, magaliTad, koqteilebis SerCevis mxriv, sxvadasxva wertilebis mxriv. rac me vici, rom Sede­gebis saxiT, ukve gvaqvs. ra Tqma unda, am saxiT kolegasTan polemikaSi arc Sevido­di. man Tavisi warmoadgina. Zalian kmayo­fili davrCi imitom, rom raRac niuanse­bi, raRac wvrilmanebi, romelic am dros xdeba xolme, CemTvis mniSvnelovani iyo. vinc am mimarTulebiT ar muSaobs, misT­vis SeiZleba cota damRleli iyo amxela konferencia. Tan praqtikulad ganaxor­ciela efeqturi inieqciebi, Zalian mniS­vnelovani da saintereso iyo diagnos­tikuri testebi, romelic man warmoadgina Teoriul nawilSi. samwuxarod, cota dro darCa praqtikulisTvis, imitom, rom Sem­deg kiTxva­pasuxma waiRo didi dro. Tum­ca, minda giTxraT, rom sakmaod xangrZli­vi iyo, dilidan saRamomde vmuSaobdiT. me mgonia, rom praqtikam aCvena, rom dro ar eyo, anda gadaiRala xalxi erTi dRis ganmavlobaSi. SemdgomSi visurvebdi, rom ufro praqtikuli mecadineobebi Catar­

18 bioregulaciuri medicina, #1 - 2013

akademiis cxovreba

des maTTvis, visac sWirdeba da ufro daixvewos es mo­mentebi. vinc am mimarTule­biT muSaobs, imaTTvis ufro praqtikuli iqneba saintere­so. damwyebi vinc aris, maTT­vis ufro Teoriuli nawilia saintereso. me Tavi da Tavi minda giTxraT, rom saerTod dawyebuli pirveli konfe­renciidan, naturopaTebi Zalian sainteresod muSao­ben, swori mimarTulebebiT da swori gezi aqvT aRebu­li. dasawyisidanve veswre­bodi konferenciebs, jer kidev pionerTa sasaxleSi rom imarTeboda. yovelTvis sainteresod mimdinareobda, Sem deg ukve Camomsvlelebis ricxvi gaizarda. maxsovs, Zalian kargi praqtika iyo, rodesac eqime­bi mihyavdaT badenbadenSi, naxulobdnen iq qarxanas, eswrebodnen konferenciebs. erTxel gaxldiT da minda giTxraT, rom Zalian mniSvnelovania, roca amdeni qvey­nis warmomadgenels xedav da rom xvdebi, swor gzaze dgaxar, anda kidev bevri raRac SegiZlia Seiswavlo. ra Tqma unda, es for­ma, Camoyvanis forma Zalian kargia, magram iq erTad naxulob yvelas, konferenciaze da yvelas gaSveba, cota rTulia xolme. am mxrivac baton Tengizs hqonda Zalian swori mimarTulebebi, axalgazrda eqimebs TavianTi naSromebi gahqondaT da sxvasac acnobdnen da minda giTxraT, rom aravize naklebi ar iyo Cveni Tematika.

Zalian didi gamocdileba maqvs Heel­is preparatebTan dakavSirebiT. me ar visau­brebdi Cems kmayofilebaze am preparate­bTan dakavSirebiT. ufro metad msiamo­vnebs, rom pacientebi arian kmayofilebi da aqedan gamomdinare mec kma yofili var. minda giTxraT, rom yovelTvis gaocebuli var xolme, amdeni welia vmuSaob da sul axal­axal SesaZ leb lobebs vnaxulob sx­vadasxva mi mar Tu lebiT Heel­is prepara­tebiT da uk ve Camomiyalibda Cemi xedva. me mainc ufro sportul medicinaSi, ver­tebrologiaSi, arTrologiaSi YvmuSaob, sportuli travmebis mxriv. Heel­is pre­

paratebi CarTuli maqvs kompleqsuri mkurnalobis ciklSi. tradiciuli medi­cinis formebsac viyeneb, romelic miRebulia reabi­litaciur mkurnalobaSi da amasTanave movixmar Heel­is antihomotoqsikur prepa­ratebs. minda giTxraT, rom Zalian kargi simbiozi gamo­dis da fizikuri meTodebis procedurebs viyeneb. ise­Ti simbiozi gamodis, rom saboloo jamSi sakmaod karg Sedegebs viReb. ufro seriozuli kvleva unda wavides. ra Tqma unda, erTi aseTi kvleva Catarebuli

maqvs, romelzec disertaciac davicavi. es iyo osteoqondropaTiebis dros Traumeel S-is gamoyenebaze da minda giTxraT, rom bevr qveyanaSi, maT Soris badenbadenis konferenciaze movaxsene. Zalian didi ga­moxmaureba hqonda amas, ramdenime saxel­mZRvaneloSi Sevida. ufro meti Sromaa saWiro, ufro meti unda daiweros amaze. minda, es axalgazrdebmac gaakeTon, isinic CavrTo am saqmeSi. vnaxoT, ra gamogviva. yovel SemTxvevaSi, me Heel­is preparatebis mimarT sakmaod didi ndoba maqvs da minda giTxraT, rom sportul medicinaSi, Sei­Zleba davikvexo axla, rom saqarTveloSi, yovel SemTxvevaSi, es Zalian seriozulad davnerge. Cemi mowafeebi dRes bevrni arian nakreb gundebTan da vici, rom isinic war­matebiT xmaroben am preparatebs.

radganac usafrTxoa ara marto mkur­nalobis TvalsazrisiT da CvenebebiT. sportsmenebSi funqcionaluri momzade­bis, imunuri sistemis daxvewis sakiTxebSi, es kidev Seuswavleli sferoa, rac Zalian mniSvnelovania, magram esec win gvaqvs. amis Seswavla aucileblad gamoi Rebs Sedegs. amas imitom geubnebiT, rom do­pingTan dakavSirebiT ar gvaqvs prob lema da Cven efeqturad vaxdenT mkurnalobas am preparatebiT, viRebT mkurnalobis Za­lian maRal efeqts, swrafad vabrunebT sportsmenebs sportSi da Tan ara gavqvs SiSi, rom Cven akrZalul nivTi erebebs ga­

19bioregulaciuri medicina, #1 - 2013

akademiis cxovreba

moviyenebT.kargad vici, rom kidev bevri siRrme

win aris, romelsac albaT erTi cxovreba ar eyofa. axalgazrdebma unda gaagrZe­lon dawyebuli saqme. me vcdilob, rom es codna gadavce. bevri ramea iq Cadebuli. marto preparati ar aris. iq aris bevri ra­Rac iseTi Cadebuli, romelic eqimma unda marTos. vfiqrob, rom Zalian didi pers­peqtiva aqvs. mTavaria kidev SeTavsebebi. amasTanave meti kvlevaa saWiro, iseTi, ro­melic Cvens rwmenas gazrdis da sxvasac daanaxebs, rom es asea. Cven ki vnaxulobT sxvis statiebs, magram me garwmunebT, rom Tavisuflad SegviZlia es Cvenc gavake­ToT, miT umetes, es ar moiTxovs Zalian did danaxarjebs da raime iseT kvlevas. Cve ulebrivad saWiroa Sedegis dafiqsi­reba im kvlevis meTodebiT, rac saqarTve­loSi gvaqvs, Tavisuflad SeiZleba or­magi randomizebuli kvlevebis Catareba, jgufebad dayofa. amitom vfiqrob, rom es samomavlo saqmea.

Tamar svaniSvili, Tbilisis saxel­mwifo samedicino universitetis same­dicino reabilitaciisa da sportuli me dicinis departamentis asistent­pro­fesori.

antihomotoqsikuri preparatebi, Sei­Zleba iTqvas, Zalian didi xania fexmoki­debulia saqarTvelos bazarze da sakmaod kargad gamoiyeneba. me radgan spor tul me­dicinaSi vmuSaob, pirvel rigSi, rasac yuradRebas vaqcevT, is aris, rom ar Sedis akrZaluli medika­mentebis siaSi, amitom maTi gamoyeneba Zalian Ta vi suflad SeiZleba spor tsmenebis mkurnalo­bis pro cesSi. mravalmxri­vi sa Suale bebia, SeiZleba mono Terapia, SeiZ leba kom pleqsuri Terapia. ase rom, am mxriv winaaRmdego­ba ar aris. aseve kargad ga­moiyeneba arasportsmen pa cientebSi da Se degsac SedarebiT advilad vRe­

bulobT. praqtikulad am wamlebis moq­medebiT kma yofili var da rac mTavaria, gverdiTi efeq tebi Zalian cotaa, faqtiu­rad, me ar gamigia, ar Semxvedria praqtika­Si. SeiZleba bolomde ver miaRwio sasur­vel Sedegs, magram rac mTavaria ar vnebs.

SedegiT ZiriTadad kmayofili var, ma­galiTad, travmul pacientebSi, aseve imu­nitetis asamaRleblad da a.S. mravalmxri­vi gamoyenebaa.

faqtiurad ar vacden bioregulaciu­ri medicinis konferenciebs. Zalian kma­yofili var, rom sistematiuri saxe aqvs da yvela konferencia Zalian saintere­soa. yovelTvis raRac axals vgebulobT aqedan eqimebi. studentebic iyvnen kon­ferenciaze. gamocdili eqimebic iyvnen, axaldawyebulebic. mokled, mravalmxrivi auditoria iyo da yvela Zalian kmayofili wamovediT imitom, rom sakmaod didxans gagrZelda, metad informatuli iyo da praqtikuli saxec hqonda. mivesalmebiT aseTi tipis konferenciebs. rac mTavaria, regularulad tardeba, wynarad da didi pompezurobis gareSe da visac es sakiTxi ainteresebs, is modis da ismens.

praqtikulad rodesac pacientebTan Sexeba gaqvs da sxvadasxva tipis mkurna­loba gWirdeba, meTodikac sxvadasxva.

meeqvse kurselebs vaswavliT Cven da faqtiurad Zalian bevrs warmodgenac ara aqvs aseTi preparatebis, alternatiuli mkurnalobis Sesaxeb, Cven vcdilobT, rom

yovel praq tikul mecadi­neobaze garkveuli war­modgena SevuqmnaT, in for­macia mivawodoT. zogs hgo nia, rom es ufro pla­cebo meTodia, magram fa­qti saxezea, Sedegebi aris. principSi, yvelafers pra­qtikidan gamomdinare vla­parakobT da studenti 6 weli swavlobs wamlebis daniSvnas da Sen rom eubne­bi, is wamali mavnea da sxva alternativa arsebobs, sxva SeiZleba gamoiyeno, ro melic naklebad mavnea da kargi efeqti SeiZleba

20 bioregulaciuri medicina, #1 - 2013

akademiis cxovreba

miviRoT, misaRebad cota Znelia, amitom studentebTanac vcdilobT, rom am saki­Txze visaubroT.

nona odiSeliZe, mean-ginekologi, Cinuri medicinis specialisti

amJamad vmoRvaweob daviT gaguas kli­nikaSi orive mimarTulebiT, ro gorc gine­kologi da rogorc Cinuri medicinis spe­cialisti. aseve gaxlavarT naturopaTi da bioregulaciuri preparatebiT ukve 15 welia vsargeblob.

didi siamovnebiT veswrebi xolme kon­ferenciebs bioregulaciur medicinaSi. mainteresebs yovelTvis.

dResac, ra Tqma unda, kargi STabeWdi­leba maqvs da Zalian bevri codna SeviZine am konferenciidan. bevri siaxle Sevityve. iseve, rogorc Cemi yvela kolega, mec aseve siamovnebiT veswrebi Tqvens simpoziumebs. bevri siaxle miviRe Tqvengan da siamovne­biT gamoviyeneb Cems pacientebTan.

me ukve 15 welia viyeneb am prepara tebs. Heel­is preparatebi aris ualternativo. Cemi azriT, ar arsebobs Cems moR vaweobaSi daavadebaTa nozologia, sadac ar SeiZle­bodes am preparatebiT mkurnaloba. Tuki, ra Tqma unda, sworad da racionalurad flobs eqimi medicinis am mimarTulebas, CvenTan pacienti rom modis, pirvel rigSi, rac ki azrad momdis, aris Heel­is preparatebis da­niSvna, Semdeg ukve yvela danarCeni.

mouTmenlad velodebi yovel axal in­formacias bioregulaciur medicinaSi.

givi abazaZe, klinika `naturopa­tiis~ direqtori, eqimi nevrologi.

30 wlis gamocdileba maqvs. bolo 20 weliwadia homotoqsilogiis, bioregula­ciuri medicinis mimdevari var.

daveswari seminars, konferencias. minda vTqva, rom maRali donis moxseneba hqonda profesor deniueTs. Zalian sain­tereso iyo. magram, me, rogorc profe­sionals, ufro mainteresebda zogierTi kerZo, konkretuli sakiTxi, romelic im formatSi ver ganixileboda.

CemTvis siaxle iyo, rom evropaSi bio­regulaciuri preparatebis gamoyenebis sixSire orjer ufro metia CvenTan Seda­rebiT. niSnaven kviraSi erTxel da ucdian organizmis pasuxs, amis mixedviT ganmeo­rebiT akeTeben. ar iyo dakonkretebuli TviTon nozologiis formebi, simZime da konkretuli magaliTebi ar iyo moyvanili. aman cota dagvabnia praqtikosi eqimebi.

CvenTan rTuli avadmyofebi modian da ase iSviaTi gamoyeneba ar gvaZlevs efeqts.ra Tqma unda, pacientsac eCqareba. zogi Tbiliseli ar aris da gviwevs sxva sixSi­riT muSaoba. momewona is, rom teqnikurad aRWurvilia sxva doneze. is nemsebi ar ga­aCnia saqarTvelos jerjerobiT. rasak­virvelia, rac teqnika aCvena saxsarSi da ineqciebis teqnika, Zalian momxiblavia da vecdebi, rom mec aRviWurvo am teqnikiT da pacientebs SevTavazo es servisi moma­valSi. nemsi gamovarTviT nimuSis saxiT, koqsarTrozisTvis romelic gamoiyeneba da naturopaTis warmomadgenloba dagv­pirda, rom SeiZenen da axlo momavalSi

21bioregulaciuri medicina, #1 - 2013

akademiis cxovreba

Tbiliss eqneba es siamovneba. `Heel~­is preparatebi erT­erTi wam­

yvania bioregulaciur medicinaSi evro­paSi. preparatebi sakmaod kargi xarisxis aris da karg samkurnalo efeqts iZleva sxvadasxva nozologiebSi. mTavaria, rom eqimma swored gansazRvros avadmyofis diagnozi da SemdgomSi gamoyos is ZiriTa­di wamlebi, rac am daavadebas adekvatu­rad SeebrZoleba. wignSi warmodgenilia aTasamde sxvadasxva preparati da nozo­logiebic aris miTiTebuli. zogadad aris miTiTebuli mkurnalobis sqemebi, magram radgan xSiria Sereuli paTologiebi, eqim­ma unda amoarCios, pirvels romels SeeWi­dos, rom mkurnalobis maqsimaluri efe­qti miiRos.

gia nemsaZe, eqimi Terapevtiseminari brwyinvale iyo. deniueTi

brwyinvale profesoria, didi mecnieria, briuselis skolis warmomadgenelia, mag­ram klasikur medicinas acdenili iyo. aq iyo mxolod bioregulaciuri preparate­bi da SekiTxvebi rom davusvi klasikuri medicinidan, cota ar iyos, pasuxebma ar damakmayofila.

Cems praqtikaSi me viyeneb `Heel~­is preparatebs, romelic kolagenebis re­vitalizaciasTan, anu xrti lovani qsovi­lebis aRdgenasTan aris dakavSirebuli. Cemi marjvena xelia. marcxena xeli Tu klasikur medicinaSi maqvs, marjvena xeli aris antihomotoqsikuri preparatebi da amas Zalian didi masStabiT viyeneb disko­paTiebSi, xerxemalSi vakeTeb, saxsrebSi

vakeTeb, muxlebSi, menj­barZayis saxsre­bSi, xelis TiTebis saxsrebSi da aRdgena midis Zalian brwyinvaled. Zalian kargad viyeneb Traumeel S-s. batoni Tengizis didi madlobeli var, rom aseTi skola daaarsa. me igi ramdenime welia gavicani da Zalian kmayofili var. aseve avadmyofebi arian Za­lian kmayofilebi.

kote kilaZe, eqimi reabilitologi

– Cemi moRvaweobis sferoa sportuli medicina da samkurnalo fizkultura, ki­nezoTerapia. sportul medicinaSi vmu­Saob 1982 wlidan. mimuSavia fexburTele­bTan, regbistebTan, wyalbur TelebTan. bolo 10­12 weli ZiriTadad vmu Saob reg­bistebis nakrebTan.

rac Seexeba Catarebul konferencias, batoni stefane deniueTi Zalian saintere­so pirovnebaa da etyoba, Zalian seriozu­lad ekideba am saqmes da ZiriTadad iyenebs bioregulaciur preparatebs. man Tavisi siaxleebi SemogvTavaza, Tumca CvenTvis cnobili iyo am preparatebis kombinacie­bis gamoyeneba kompleqsebSi, ramdenime preparati erTdroulad da plus tkivil­gamayuCebeli. is prokains gvTavazobs. Za­lian kargi pirovnebaa, Zalian gaxsnili. erTi Cveni kolega batoni mixeil gorSkovi briuselSi Casvlasac apirebs. survili aqvs, Cavides da staJireba gaiaros baton deniueTTan. etyoba, didi praqtikuli ga­mocdileba aqvs.

Zalian kmayofili davrCi.

homotoqsikologiis saerTaSoriso sazogadoebahomotoqsikologiis saerTaSoriso akademia

saqarTvelos biologiuri medicinis asociaciaTbilisis saxelmwifo samedicino universiteti

janmrTelobis centri ``naturopaTi``

``qronukuli respiraciuli daavadebebi``

programa

2013 wlis 30 noemberi 10.00 saaTi

Tssu-s sakonferencio darbazi

(administraciuli korpusi, vaJa-fSavelas gamz. 33)

saerTaSoriso seminari

seminars Caatarebs

zogadi medicinis, gadaudebeli samedicino

daxmarebis, naturopaTiis, akupunqturis

specialisti,

milanis universitetis eqsperti biologiur

medicinaSi profesori qristian engelberti

gaicema sertifikati

seminarze daswreba ufasoa

dainteresebuli pirebi dagvikavSirdiT: telefonze 2-311-311; 568-911-504 an mobrZandiT misamarTze: al. yazbegis gamz. 24a (yofili pavlovis quCa), janmrTelobis centri ``naturopaTi``

10.00-11.00 - monawileTa registracia

11.00-13.30 - qronikuli respiraciuli daavadebebis bioregulaciuri Terapia

13.30-14.15 - lanCi

14.15-15.30 - praqtikuli vorkSopi

15.30-16.00 - diskusia da seminaris Sejameba

23bioregulaciuri medicina, #1 - 2013

saSualebebis gamoyeneba damatebiT asus­tebs makroorganizmis imunitets, arake­Tilsaimedod moqmedebs RviZlis bioqi­miuri procesebze, blokavs fermentebs da katalizatorebs. morecidive anTebi­Ti procesebi iwvevs zemo sasunTqi gzebis lorwovani garsis wamwamovani epiTeliu­mis atrofias, sekretis raodenobis da Tvisebebis cvlilebebs (1). sekretis pro­duqcia reologiuri Tvisebebis cvlile­biT – maRali viskozurobiT da adheziiT, wamwamovani ujredebis aqtivobis daTr­gunviT, iwvevs sekretis dagrovebas da meqanikur obturacias (6). es procesebi negatiur gavlenas axdens anTebiTi pro­cesis mimdinareobaze da aqveiTebs Tera­piis aqtivobas. paTogenezur TerapiaSi didi mniSvneloba unda mieniWos mukoci­liarul transports da misi koreqciis me­Todebs. cxadi xdeba, rom zemoaRniSnuli darRvevebis farmakologiuri koreqcia unda iyos kompleqsuri da sistemuri (5).

am moTxovnebs akmayofilebs antihomo­

pacientebSi Sua yuris araCirqovani daavadebebiT, met­naklebad did yuradRe­bas ipyrobs eqsudaciuri Sua otiti (eSo). eSo Sua otitis forma, romelic vlindeba talRisebri mimdinareobiT, dafis Rru­Si eqsudatis dagrovebiT, rac zRudavs sasmeni Zvlebis da dafis apkis moZraobas da iwvevs smenis daqveiTebas. eSo didi xa­nia cnobilia. mravali avtoris naSromSi xazgasmulia sasmeni milis obstruqciis, vakuumis ganviTarebis da dafis RruSi eq­sudatis warmoqmnis roli (2,4).

Sua yurSi aRniSnuli paTologiuri cvlilebebis gamomwvev mizezebs warmo­adgens respiratoruli virusuli infeq­ciebi, cxviris wiaRebis daavadebebi, cxvi­risa da pirxaxis limfuri qsovilis pa­Tologia, alergiuli rinosinusitebi, cxvi ris da cxvirxaxis anatomiuri ano ma­li ebi, axalwarmonaqmnebi da sxv. mkurna­lobis tradiciul sqemebSi antibiotike­bis, adgilobrivi da zogadi moqmedebis dekongestantebis, anTebissawinaaRmdego

s.v CerniSenko, s.v petruCeki, t.a duriagina, e.n ramazanovi, s.n mazlimianci

antihomotoqsikuri preparatebis gamoyeneba eqsudaciuri otitebis kompleqsur mkurnalobaSi`klinikuri saavadmyofo~, klinika Genesis, otolaringologiuri ganyofileba, simferopoli, ukraina

Sinaarsi

eqsudaciuri Sua otiti – Sua otitis forma, romelic vlindeba talRisebri mimdin-areobiT, dafis RruSi eqsudatis dagrovebiT, rac zRudavs sasmeni Zvlebis da dafis apkis moZraobas da iwvevs smenis daqveiTebas. antihomotoqsikuri preparatebi axdens mTel rig samkurnalo efeqtebs, romlebsac miekuTvneba sisxlZarRvTa gamafarToe-beli, antimikrobuli, tkivilgamayuCebeli, antihistaminuri da antiagregaciuli moqmedeba. saSualebebs, romlebic moqmedebs lorwovani garsebis da Sua yuris aRd-genaze, warmoadgens preparatebi Traumeel S, Lymphomyosot, Euphorbium compositum. antihomotoqsikuri preparatebis gamoyeneba amcirebs pacientis stacionarSi yof-nis dros, aumjobesebs klinikur mdgomareobas da ubrunebs maT aqtiur socialur cxovrebas.

praqtikuli rekomendaciebi

24 bioregulaciuri medicina, #1 - 2013

praqtikuli rekomendaciebi

rad moqmedebs SemaerTebel qsovilSi ab­sorbirebuli homotoqsinebis gamoyofaze (7).

preparati Lymphomyosot axdens limfis madrenirebel, SeSupebis sawinaaRmdego, detoqsikaciur, imunomodulaciur moq­medebas, zrdis biomisawvdomlobas sxva farmapreparatebisTvis.

Sromis mizani iyo zemoaRniSnuli pre­paratebis moqmedebis gamokvleva eSo da­avadebuli pacientebis kompleqsur mkur­nalobaSi.

kvlevis masala da meTodebiotolaringologiis ganyofilebis ba­

zaze `klinikuri saavadmyofo~ 2008­2010 wlebSi antihomotoqsikuri preparatebis efeqturobis kvlevaSi monawileoba miiRo 37­ma pacientma 16­55 wlis asakSi (17 mamaka­ci, 20 qali). mkurnalobamde da mkurnalo­bis kursis dasrulebidan 3 kviris Semdeg yvela pacients Cautarda klinikuri, oto­rinologiuri (cxviris Rrus da cxvir­xaxas endoskopia, audiometria, cxviris danamati wiaRebis rentgenografia), imu­nologiuri gamokvlevebi (SratSi IgG, IgА, IgМ koncentraciis gansazRvra, mocirku­lire imunokompleqsebis (mik) gansazRvra, fagocituri indeqsi). pacientebi gayves 2 jgufad. ZiriTadi I jgufi, Sedgeboda 19 adamianisgan (9 mamakaci, 10 qali) iRebda tradiciul mkurnalobas: antibiotikebs, dekongestantebs, antihistaminur prepa­ratebs, fizioTerapias. damatebiT moce­

toqsikuri preparatebi, romlebic aRad­gens qsovilis, organoebis da sistemebis funqciur xasiaTs, axdens maregulirebel moqmedebas metabolizmsa da imunur sta­tusze. maT TiTqmis ar gaaCniaT gverdiTi efeqtebi da asakobrivi SezRudva. anti­homotoqsikuri preparatebi axdens mTel rig samkurnalo efeqts, romlebsac mie­kuTvneba sisxlZarRvTa gamafarToebeli, antimikrobuli, tkivilgamayuCebeli, an­tihistaminuri da antiagregaciuli efe­qtebi (3,8).

eSo­s mkurnalobis tradiciuli me­Todebi xSirad kargavs efeqturobas da daavadeba iRebs morecidive formas. axa­li, ufro efeqturi midgomis Zebna im pa­cientebis reabilitaciisTvis, romlebsac aReniSnebaT es daavadeba, sakmaod aqtua­luria. antihomotoqsikur saSualebebs, ro mlebic moqmedebs zemo sasunTqi gze­bis da Sua yuris lorwovanis aRdgenaze warmoadgens preparatebi Traumeel S, Lym-phomyosot, Euphorbium compositum. Traume-el S warmoadgens kompleqsur antihomo­toqsikur saSualebas, romelic Sedgeba 12 mcenareuli da 2 mineraluri komponen­tisgan. es komponentebi axdens mastimuli­rebel, anTebissawinaaRmdego, antieqsuda­ciur da regeneraciul moqmedebas.

Euphorbium compositum anormalizebs nivTierebaTa cvlis procesebs, axasiaTe­bs virussawinaaRmdego moqmedeba, xels uSlis lorwovani garsis gamoSrobas, aaq­tivebs lizosomur fermentebs, efeqtu­

25bioregulaciuri medicina, #1 - 2013

maCvenebeli normamkurnalo-

bamdemkurnalo-

bamdemkurnalobis

Semdegmkurnalobis

Semdeg

I jgufi I jgufi

lgG

lgA

lgM

mik

fagocituri indeqsi

12,1±1 14,4±0,9 11,82±0,84 13,8±0,9 11,92±0,76

3,8±0,11 2,51±0,13 2,22±0,17 2,36±0,13 2,08±0,17

1,1±0,1 1,96±0,16 1,04±0,16 1,78±0,16 1,34±0,16

0,065±0,005 0,089±0,004 0,058±0,005 0,086±0,004 0,084±0,006

69,8±3,9 45,4±2,08 62,3±4,6 43,4±2,08 48,3±2,6

muli jgufis pacientebi iRebdnen Traume-el S­s 2,2 ml­s kunTSi yoveldRe, maqsimum 10 inieqcias, Semdeg 1 tablets samjer dReSi sublingvalurad; Lymphomyosot­s 10 wveTs dReSi samjer enis qveS. Euphor-bium compositum-is spreis cxvirSi 2 dozas samjer dReSi 1 Tvemde.

sakontrolo, II jgufi Sedgeboda 18 pa­cientisgan (9 mamakaci da 9 qali), romlebic iRebdnen mxolod tradiciul Terapias.

Sedegebi da maTiganxilvamkurnalobis dawyebamde yvela paci­

entSi aRiniSneboda smenis daqveiTeba, yu rebSi `siTxis SegrZneba~. periodulad cxviridan lorwovani gamonadeni, xmis ga­mtari aparatis dazianeba (audiogramaze Zval­haerovani garRveva), cxviris lorwo­vani garsis SeSupeba, sasmeni milis cxvir­xaxis nawilis lorwovanis infiltracia, IgМ и IgG, donis momateba, mocirkulire

cxr. 1. sxvadasxva jgufis pacientebis imunuri statusis cvlileba mkurnalobis Semdeg.

parametrebi gazomviserTeuli

I jgufi II jgufi

cxr. 2. subieqturi da obieqturi simptomebis indeqsebis Sefaseba.

2,46±0,201,60±0,16

2,18±0,211,27±0,191,28±0,090,83±0,08

2,66±0,121,03±0,013,88±0,151,65±0,136,35±0,246,41±0,203,76±0,552,88±0,65

28,13±1,1130,52±1,2858,45±1,5254,53±1,489,45±1,178,00±1,64

2,01±0,190,86±0,13

1,83±0,151,05±0,141,04±0,070,63±0,06

2,34±0,121,65±0,133,05±0,162,38±0,156,55±0,216,47±0,204,68±0,394,78±0,55

27,85±1,3028,02±1,2657,98±1,1156,87±1,1310,12±1,329,14±1,80

smenis daqveiTeba

cxviridan gamonadenis xasiaTi

cxviriT sunTqva

Ro­grafia, ssa

eds

endoskopia

leikocitebi

eozinofilebi

limfocitebi

segmentbirTvuli

bali

bali

bali

bali

bali

109/l

%

%

%

mm/sT

praqtikuli rekomendaciebi

warmomadgeneli saqarTveloSi – Sps deizi q. rusTavi, me-19 mikroraioni, universamis mimdebare

teritoria; tel.: 034-1-25-66-77, E-mail: daisy-pharm.ge

axali sityva osteoporozis mkurnalobaSi

osteobiosi

osteoporozi

arTriti, osteoarTriti, revmatiuli arTriti

kalciumis cvlis moSla

farisebri da farisebraxlo jirkvlebis daavadebebi

Zvlis motexilobis dros osteosinTezis damxmare saSualeba

ar gaaCnia ukuCvenebebi da gverdiTi movlenebi

SesaZlebelia sxva medikamentebTan erTad miReba

Tavisuflad eniSneba bavSvebs, moxucebs da orsulebs

27bioregulaciuri medicina, #1 - 2013

sxvadasxva

imunuri kompleqsebis donis momateba, fagocituri funqciis daqveiTeba. mkur­nalobis Sedegad I jgufis pacientebs aReniSnebodaT smenis gaumjobeseba, cxvi­ridan gamonadenis Semcireba, cxviris da sasmeni milis cxvirxaxis nawilis SeSupe­bis da infiltraciis Semcireba, cxviris danamati wiaRebis rentgenologiuri su­raTis gaumjobeseba, audiogramaze sme­nis aRdgena da Zval­haerovani garRvevis gaqroba. amas garda, aRiniSna IgМ Semcve­lobis daqveiTeba, IgG donis normaliza­cia, mocirkulire imunuri kompleqsebis donis normalizacia, fagocituri indeq­sis gazrda, rac miuTiTebs autoimunuri procesis inhibirebaze, organizmis aras­pecifiuri dacvis momateba da specifiku­ri pasuxis formireba antihomotoqsiku­ri preparatebiT mkurnalobaze (Sedegebi warmodgenilia 1 cxrilSi).

klinikuri otorinologiuri simpto­mebis efeqturobis Sefaseba xdeboda `su­bieqturi simptomebis~ maCveneblebis mi­xedviT (smenis daqveiTeba, cxviridan ga­monandenis raodenoba da konsistencia, cxviriT sunTqva, cxviris danamati wiaRe­bis rentgenografia, sisxlis saerTo ana­lizi). simptomebis gamoxatulobis xarisxi gamoiyofoda Semdegi Skalis mixedviT: 0 – ar arseboba, 1 – umniSvnelo, 2 – zomieri, 3 – mniSvnelovani (Sedegebi warmodgenilia 2 cxrilSi).

daskvnebi1. antihomotoqsikuri preparatebis –

Traumeel S, Lymphomyosot, Euphorbium compositum gamoyeneba eqsudaciuli oti tiT daavadebul pacientebSi:

zrdis mkurnalobis standartuli sqe­mebis efeqturobas;

amuxruWebs dafis Rrus, cxviris lor­wovanis, cxviris danamati wiaRebis dis­biozuri darRvevebis zrdas

xels uSlis antibiotikebiT ganpirobe­buli endogenuri intoqsikaciis pro­cess.

2. anithomotoqsikuri preparatebis kom­pleqsuri gamoyeneba:

gavlenas axdens sistemur imunitetze,

aregulirebs imunoglobulinebis do­nes, zrdis araspecifikur dacvas;

anormalizebs lorwovani garsebis struqturas da funqcias;

aqveiTebs endotoqsikozis dones da amgvarad aumjobesebs daavadebis mim­dinareobis prognozs.

3. antihomotoqsikuri preparatebis ga­moyeneba:

amcirebs pacientis stacionarSi yof­nis dros;

aRadgens bgeris gamtari sistemis adeqvaturi muSaobas, iwvevs smenis gaumjobesebas;

aumjobesebs pacientebis klinikur mdgomareobas da maT aqtiur socialur cxovrebaSi abrunebs.

literatura

1. Пискунов Г.З. Медикаментозная терапия в оторинола-рингологии. Рос. Ринология, 1998, 3: 24–35 с.

2. Тарасов Д.И., Федорова О.,К, Быкова В.П. Заболевания среднего уха. М.: Медицина, 1988. 131 с.

3. Шерноморец Б.В., Жолос А.В. Основные механизмы развития острого воспаления: взгляд современной физиологии. Тез. межд. научно-практ. симп. «Антигомотоксическая терапия острых воспалительных заболеваний». К.,2006.

4. Шеврыгин Б.В., Керчев Б.И. Болезни уха, горла, носа. М.«ГЭОТАР-МЕД», 2002. 39 с.

5. Чурсина Т.Я., Михалев К.А. Аллопатическая и антигомотоксическая терапия острого воспаления: альтернатив ные или взаимодополняющие пути? Биол. терапия, 2006, 1: 17–21 с.

6. Роуз Г. Гомеопатия для всей семьи. М.: Крон-пресс, 2000. 143 с.

7. Рекевег Г.Г. Гомеопатическая антигомотоксикология. Смоленск: Гомеопатическая медицина, 1988. 248 с.

8. Modugno R. Obesita: tratamento biologico-omotossico-logico edallopatico a confronto. A.I.O.T., Milano, 2004.

28 bioregulaciuri medicina, #1 - 2013

sxvadasxva

FunctionalFood anu funqcionaluri sakvebi produqtebi – iseTi produqte­bia, romlebic Seicavs erT an met iseT nivTierebas, romelsac gaaCnia damate­biTi sasargeblo moqmedeba organizmis funqciebze, fizikur mdgomareobasa da janmrTelobaze (kvebiTi Rirebulebebis da sagemovnebo Tvisebebis garda). aseTi rigis produqtebis sia warmodgenilia 1 cxrilSi.

mdgomareobis gauareseba da daavadebebis profilaqtikafunqcionaluri sakvebi produqte­

bis cnebis gamoCenasTan erTad SeiZleba saubari paradigmis cvlilebaze, rad­gan sakvebi produqtebis sferoSi bolo dros Catarebuli kvlevebis mimarTu­leba erTgvarad Seicvala – sakvebi ni­vTierebebis deficitis aRmofxvris Seswavlis mizniT kvlevis Catarebis tendencia Caanacvla axalma veqtorma, romelic mimarTulia fizikuri mdgo­mareobis gauaresebis da daavadebis profilaqtikisken. tradici uli sakvebi danamatebisgan gansxvavebiT funqcio­naluri sakvebi produqtebi warmoad­gens Cveulebriv produqtebs (ar iwar­

Sinaarsiorganizmis janmrTelobis SenarCunebaSi balasturi nivTierebebis rolis Se-saxeb axali samecniero monacemebis gamoCenam didi interesi gamoiwvia sxvadasxva balasturi nivTierebis mimarT, romlebsac maRali potenciali axasiaTebs. sauba-ria kerZod iseT nivTierebebze, rogorica peqtinebi, guarani (guaranis fqvili) da psiliumi. guarani, karubini, psiliumi (mravalZarRvas foTlis ujredisi) da selis Tesli iyideba afTiaqebSi samkurnalwamlo saSualebebis saxiT. es nivTie-rebebi zrdis glukozisadmi tolerantobas, aqveiTebs sisxlSi lipidebis dones, gamoiyeneba simsuqnis profilaqtikis da TerapiisTvis. balasturi nivTierebebis samedicino gamoyenebis SesaZleblobis CamonaTvalSi isic Sedis, rom is xels uS-lis II tipis Saqriani diabetis ganviTarebas. nivTierebebis mocemuli jgufi ga-moiyeneba Sekrulobis samkurnalod da onkologiuri daavadebebis profilaqti-kisTvis. mTelma rigma gamokvlevebma daadastura balasturi nivTierebebis roli janmrTelobis SenarCunebaSi.

funqcionaluri kvebak. xuti

cxr. 1. sakvebi produqtebi da nivTiere­bebi profilaqtikisa da TerapiisTvis

funqciuri sakvebi produqtebi

sakvebi produqtebi skumbria, qaSayi, oraguli, zeiTunis

zeTi, brokoli, stafilo, pomidori, niori, soios produqtebi, burRuleu­li an burRuleulisgan damzadebuli produqtebi

fitopreparatebi psiliumi selis Tesli guarani, karubini, cxeniswablis fqvili

sakvebi danamatebi alginatebi fitosterini margarinSi iogurti pre da probiotikebiT

antioqsidantebi, mag. vitamini С xilis wvenebSi, Е margarinSi, omega­3­ujeri cximovani mJavebi mag. purSi

vitaminebi, mineralebi, mikroelemen-tebi

provitamini А vitaminebi D, E magniumi, kalciumi, kaliumi seleni, ftori

29bioregulaciuri medicina, #1 - 2013

sxvadasxva

moeba tabletebis an wveTebis formiT). funqcionaluri sakvebi produqtebi gankuTvnilia janmrTeli adamianebis­Tvis, mTeli mosaxleobisTvis, agreTve winaswargansazRvruli risk jgufebisT­vis, kerZod xandazmulebisTvis, romle­bsac surT aTerosklerozis Tavidan acileba, orsuli qalebisTvis – sasar­geblo nivTierebebis deficitis profi­laqtikisTvis, sportsmenebisTvis – var­jiSebis intensiuri grafikiT, agreTve maTTvis, vinc Warb wonas ebrZvis. Ciyvis, kibos zogierTi saxeobis profilaqtika, agreTve imuninetis gaZliereba – war­moadgens mocemuli jgufis produqte­bis gamoyenebis damatebiT `Cvenebebs~. gamojanmrTeleba funqciuri sakvebi produqtebis miRebis saSualebiT unda eyrdnobodes Zlier samecniero bazas, romelic moicavs klinikur kvlevebs moxaliseebis monawileobiT, agreTve toqsikologiur kvlevebs, dadebiTi daskvnebiT. germaniaSi warmodgenilia iseTi funqciuri produqtebi, rogori­caa iodirebuli marili, puri da kver­cxi (kvercxis guli) omega­3 ujeri cxi­movani mJavebis damatebiT, mcenareuli eTeris danamatebi margarinSi, proi­biotikebi rZis produqtebSi an inulini purburRuleulis warmoebaSi. produ­qti agreTve SeiZleba funqcionaluri gaxdes misi Semadgenlobidan zogierTi komponentis gamoricxvisas. iaponiaSi iwarmoeba hipoalergiuli brinji, ger­maniaSi warmodgenilia ukofeino yava, SemuSavebuli jer kidev 1927 wels.

funqciuri produqtebis moqmedebis efeqtiiodirebuli marili sasargebloa Ci­

yvis profilaqtikisTvis, omega­3 uje­ri cximovani mJavebi aqveiTebs SratSi trigliceridebis dones da axasiaTebs antiariTmuli da anTebissawinaaRmde­go efeqti. kofeinis mcire raodenobis Semcveli yava ukeT aitaneba kuWis da­avadebis mqone adamianebis mier. cnobil

АСЕ-sasmelebTn erTad, romlebic Sei­cavs vitaminebs: А­s (Seesabameba karo­tins), С da Е-s, da selens – antioqsidan­tis saxiT, arsebobs agreTve kalciumiT, magniumiT da TuTiiT gamdidrebuli sas­melebi. germaniaSi iyideba mce nareuli sterolebis Semcveli margarini (stig­masteroli, sitosteroli, kampestero­li), romliTac mdidaria soios zeTi. isini anelebs qolesterinis SeTvise­bas saWmlis gadamamuSavebel traqtSi transportis gzebze konkurenciis gamo. Tu linolis mJavas Semcveli produqte­bi aqveiTeben dabali simkvrivis qoles­terinis dones 3,2%­iT, msgavsi margari­ni aqveiTebs 12,1%­iT (5).

probiotikebi: imunuri sistemisstimulaciagermaniaSi probioturi iogurtebi

gaxda funqciuri kvebis ideis da misi pra­qtikuli realizaciis mTavari flagmani. 1996 wels bazarze maTi wili Seadgenda

yuradReba miaqcieT, rom pacien-tebma unda gamoiyenon funqcio-naluri produqtebis yvela upi-ratesoba, kerZod, iogurtebis, ro mlebic Seicavs probiotikebs; sasargebloa agreTve balasturi ni v Tierebebi, rogoricaa saxameb-lebi, romelsac Seicavs puri da kartofili.

wyalSi xsnadi balasturi nivTie-rebebi sasargebloa simsuqnis prevenciisTvis da metaboluri sindromis TerapiisTvis. SeiZle-ba da iniSnos fitoTerapiis far-glebSi (psiliumi, guarani).

Sekruloba eqvemdebareba balas-turi nivTierebebiT Terapias, rom lebsac Seicavs mag. xorblis qato. mniSvnelovania sakmarisi raodenobiT siTxis miReba.

praqtikuli rCevebi

30 bioregulaciuri medicina, #1 - 2013

sxvadasxva

yvela iogurtis 2%­s, 2001 wels­17%­s. laqto da bifidobaqteriebi naRvlis mJavebis moqmedebiT aTavisuflebs la­qtozas, rac iZleva rZis Saqris autan­lobis simptomebis kupirebis saSuale­bas. aRiarebulma kvelvebma daadastura, rom probiotikebis moxmareba axdens mastimulirebel gavlenas imunitet­ze, aqveiTebs infeqciuri daavadebebis risks. rig SemTxvevebSi probiotikebis moxmareba aramarto xels uwyobda ko­litis prevencias antibaqteriuli Te­rapiis Semdeg, aramed rig SemTxvevebSi Secvala antibiotikebic ki. amas garda

Lactobacillus rhamnosus G­m winaaR­mdegoba gauwia `mogzaurTa diareas~.

tipiur msgavs probiotiks warmoadgens germaniaSi met­naklebad popularuli probiotiki simbiolaqtkompi. probio­tikebis mo x mareba zrdis limfuri qsovi­lis wina aR mdegobas, romelic dakavSire­bulia na w lavis lorwovanTan, sasunTqi da aseve zrdis Sard­sasqeso traqtis winaaRmdegobas. amis Sesaxeb SeiZleba vimsjeloT sekretorul gamonayofSi specifikurad IgA momatebiT da aras­pecifikurad – interferonis sinTezis gaumjobesebis da makrofagebis fun­qciis gaumjobesebis mi xed viT, agreTve daavadebis klinikur mimdinareobaze dakvirvebiT. probiotikebis moxmareba unda xdebodes regularulad. maT ukeT

uxsnadi balasturi nivTierebebi

Tvisebebi

metabolizmze zemoqmedeba

xsnadi balasturi nivTierebebi

celuloza, lignini, hemiceluloza

aris xorblis qatoSi

wyalTan dakavSirebis dabali SesaZleb­loba

ar iwvevs kuWis daclis Senelebas

zemoqmedebis dabali done qolesterin­ze da LDL qolesterinze

zemoqmedebis ar arseboba glukozis cvlaze

ganavlis moculobis momateba

nawlavis motorikis momateba

nawlavis pasaJis daCqareba

naRvlis mJavebis SekavSirebis dabali Se­saZlebloba

bostneulSi, xilSi, burRuleulSi

wyalTan dakavSirebis maRali SesaZleb­loba

iwvevs kuWis daclis Senelebas

saerTo qolesterinis donis daqveiTeba, НDLqolesterinis donis SesaZlo moma­teba

glukozis rezorbciis Seneleba, sisxlSi Saqris da insulinis donis postprandia­luri momatebis reduqcia

ganavlis moculobis umniSvnelo momateba

zemoqmedeba kuW­nawlavis traqtze

Sekrulobis da diareis simptomebis ku­pireba

naRvlis mJavebis SekavSirebis SesaZleb­loba, gamoyofis procesis gaZliereba

peqtinebi, kamedi, mucilaginebi, helice­luloza

cxr. 2. uxsnadi da xsnadi balasturi nivTierebebis klasifikacia

31bioregulaciuri medicina, #1 - 2013

SeTvisebas uzrunvelyofs garkveul nivTierebebTan erTad miReba, mag. inu­lini an ologofruqtoza. es substan­ciebi atarebs probiotikebis saxels da miekuTvneba balasturi nivTierebebis jgufs. inulini, iseve rogorc guaran ikareubini (orive nivTiereba­galaqto­mananebi) – miekuTvneba xsnad balastur nivTierebebs (ix. cxrili 2). baqteriebis zrdis stimulaciis Sedegad izrdeba ganavlis moculoba, xolo рН mniSvne­loba ixreba mJavianobisken. es xels uw­yobs ganavlovani masebis gadaadgilebas da xels uSlis meoradi naRvlis mJave­bis warmoq mnas, romlebsac axasiaTebs kancerogenuli Tvisebebi. balasturi nivTierebebis fermentuli damuSaveba, rac xdeba nawlavis mikrofloris mo­nawileobiT, iwvevs moklejaWviani cxi­movani mJavebis: butiratis, propionatis da piacetatis warmoqmnas. gansakuTre­biT mniSvnelovania butirati, radgan es nivTiereba monawileobs enterocitebis luminalur kvebaSi. Sedegad aRiniSneba anTebis simptomebis kupireba wylulo­vani kolitis da kronis daavadebis dros; Tanamedrove monacemebis mixedviT (1a) agreTve saubaria karcinogenezis da­qveiTebaze. analogiuri efeqti SeiZle­ba aRiniSnos rezistentuli saxameblis (7) miRebis Semdeg, romelic aRmoCeni­lia daumwifebel bananSi, marcvalSi da pirvel rigSi kartofilis nafqcvenebSi, romlebic eqvemdebareboboda gaTbobas da gaciebas. am SemTxvevaSi moqmed ni­vTierebas warmoadgens propionis mJava, romelic savaraudod Trgunavs qoles­terinis sinTezs RviZlSi. es efeqti Cn­deba balastur nivTierebebTan naRvlis mJavebis dakavSirebis Sedegad.

balasturi nivTierebebi: qolesterinis donis daqveiTeba, aTerosklerozisda kibos profilaqtikaadamianis janmrTelobis xelSewyo­

baSi balasturi nivTierebebis rolis

aRmoCenasTan erTad, rac 40 welze didi xnis win moxda, cnobili gaxda, rom sa­sargeblo SeiZleba iyos ara marto sasi­cocxlo mniSvnelobis substanciebi, aramed rigi sxva nivTierebebic. kerZod, balasturi nivTierebebis deficiti zr­dis civilizaciis mravali daavadebis ganviTarebis risks. gasuli saukunis 80­ian wlebSi Sesabamisi epidemiologiuri kvlevebis Catarebisas gamoirkva, rom bostneulis da xilis moxmarebas, rome­lic Cveulebriv, mdidaria balasturi nivTierebebiT, gaaCnia ukukorelaciu­ri kavSiri sxvadasxva daavadebasTan. amasTan dakavSirebiT, germaniis kvebis kavSirma SeimuSava rekomendacia, rac moicavs minimum 80 saxeobis xilisa da bostneulis moxmarebas aTerosklero­zis an kibos profilatikisTvis. amasTan balasturi nivTierebebiT mdidar sakveb produqtebs gaaCnia samkurnalo da pro­filaqtikuri Tvisebebi da miekuTvneba `funqciuri sakvebi produqtebis~ jgu­fs. sxeulis masis Semcireba 5kg­iT, xs­nadi cximebis miRebis daqveiTeba 7%­iT, organizmSi qolesterinis SeRwevis da­qveiTeba dReSi 200mg­mde, sakveb racion­Si 5­10 g xsnadi balasturi nivTierebis Seyvana, 25 g soios cilis Setana da 1­2 g mcenareuli sterinis Seyvana uzrunvel­yofs dabali simkvrivis qolesterinis donis daqeiTebas 25­30%­iT (8), amgva­rad amcirebs gulis iSemiuri daavadebis risks 50­70%­iT (10).

xsnadi balasturi nivTierebebis moqmedebaxsnadi balasturi nivTierebebi,

rom lebsac Seicavs guarani an marcvlo­vani kulturebi, SeiZleba gamoiyenon sacxob mrewvelobaSi. peqtinebs Seicavs vaSli da forToxali. karubini miiReba parkosne bidan.

(Ceratoniasiliqua), es kvebis produqti warmodgenilia germaniaSi. mocemul ni­vTierebas axasiaTebs simaZRris efeqti da gamoiyeneba pediatriaSi axalSibil­

sxvadasxva

32 bioregulaciuri medicina, #1 - 2013

sxvadasxva

Ta Rebinebis dros. guarani (galaqtoma­nani) da cxenis wablis fqvili (mas iReben aziuri mcenarisgan Amorphophallus kon-jac), romelsac Seicavs brinjis produ­qtebi, warmoadgens TerapiaSi gamoyene­bul fitokomponentebs. rogorc wyalSi xsnadi sxva balasturi nivTierebebi, isini aqveiTebs moTxovnilebas insulin­ze metaboluri sindromisas, moqmedebs dabali simkvrivis qolesterinis moma­tebul doneze naRvlis mJavebis SekavSi­rebis gamo. hiperinsulonemiaze dadebi­Ti gavlena SeiZleba gamoyenebuli iyos pirveladi zomis saxiT II tipis Saqria­ni diabetis profilaqtikaSi, sisxlZa­rRvTa degeneraciuli daavadebebis, agreTve simsuqnis profilaqtikasa da TerapiaSi.

psiliumi: qolesterinis donisdaqveiTebis efeqtiklasikuri fitoTerapiis saSualeba

psiliumi (induri mravalZarRvas Tes­li) da selis Tesli agreTve Seicavs xs­nad balastur nivTierebebs, romlebic dadebiTad moqmedebs naxSirwylovan da cximovan cvlaze, agreTve xels uwyobs saWmlis gadamuSavebas, xels uSlis Se­krulobas.

karcinogenezis aspeqtSi balasturi nivTierebebis zemoqmedeba ganixileba naw lavis pasaJis daCqarebasTan kavSir­Si, radgan mcirdeba lorwovanze kance­rogenuri nivTierebebis zemoqmedebis dro. amasTan Zlierdeba ganavlovani masebiT cximebis, qolesterinis da cxi­movani mJavebis gamoyofa, rac sasarge­bloa janmrTelobis saerTo mdgomare­obisTvis. dReSi 9,1 g psiliumis miReba iwvevs qolesterinis daqveiTebas 7%­iT. psiliumi 86%­iT Sedgeba balasturi ni­vTierebebisgan, maTgan 71% ki, Seadgens xsnad balastur nivTierebebs. psiliumis da guaranis qolesterinis donis dama­qveiTebeli efeqti izrdeba sakveb pro­duqtebTan erTad miRebisas (12). aSS­Si psiliums amateben tkbileulsa da xilis

wvenebs maTi kaloriulobis dasaqvei­Teblad. burRuleulisa da Svriis fan­telSi Semavali balasturi nivTierebebi – peqtinebi – aseve xasiaTdeba aRwerili efeqtiT, kerZod Svriis fanteli aqvei­Tebs qolesterinis dones 13%­iT.

guarani: glukozisadmi tolerantobis momateba, hiperinsulinemiis daqveiTebamTeli rigi kvlevebiT miRebuli iqna

Sedegebi, romlebic miuTiTebda sava­raudod inertuli celulozis, fxvni­lis fo rmiT, dadebiTY zemoqmedebaze Sekrulo basa da sisxlis SratSi qoles­terinis doneze. mogvianebiT in vitro eqs­perimentebSi aRmoCnda, rom naRvlis mJavebi qolesteraminebis msgavsad, ika­vSirebs celulozas. guaranis balas­turi nivTierebebis Semdgomi kvlevis dros guaranma gamoavlina sisxlSi Sa­

nax. 1. qoleqsterinis saerTo done akarbo­zis 100 da 150 mg­dan 300 mg­mde da 10­15 g guaranis 4­kviriani miRebis Semdeg II tipis diabetis pacientebSi

qolesterenis saerTo done

akarboza 100

akarboza 150

akarboza 300-45

-40

-35

-30

-25

-20

-15

-10

-5

0

guarani 2x5

guarani 3x5

nax. 2. Saqari uzmoze imave pirobebSi, rac nax. 1­zea

qolesterenis saerTo done

akarboza 100

akarboza 150

akarboza 300

-16

-14

-12

-10

-8

-6

-4

-2

0

2

guarani 2x5

guarani 3x5

33bioregulaciuri medicina, #1 - 2013

sxvadasxva

qris donis damaqveiTebeli moqmedeba, agreTve 100 g­is galaqtoziT datvirT­visas – sisxlSi galaqtozas donis dama­qveiTebeli efeqti (sur 1). amgvarad aR­moCenili iqna balasturi nivTierebebis moqmedebis meqanizmi, romelic mimar­Tulia glukozisadmi tolerantobis gaumjobesebisken, agreTve aRiniSna hi­perinsulinemiis daqveiTeba metabolu­ri sindromisas (sur 2). guaranis (gluko­tardi) 2­3­jer dReSi 5 g dozirebis akar bozasTan (glukobai) erTad miRebis Sedarebisas akarbozas doziT 3­jer dRe­Si 50 mg­sa da 3­jer dReSi 100 mg­s Soris, aRmoCenili ar iyo uzmod sisxlSi Saqris donis da glukozirebuli hemoglobinis donis Hba1c – s mniSvnelovani gansxvave­ba, agreTve gansxvaveba SratSi qoleste­rinis, dabali simkvrivis qolesterinis da trigliceridebis donis daqveiTebas Soris. maRali simkvrivis qolesterinis donis momatebisTvis guarani ufro efe­qturic iyo vidre akarboza (1).

daskvnebiaucilebelia Semdgomi kvlevebi, ker­

Zod Terapiuli gamoyenebis, saboloo moq medebis SeswavlisTvis da sxv. rac mo­gvcemda funqciuri sakvebi produqte­bis moqmedebis da mniSvnelobis axsnis SesaZleblobas. soios fitoestrogene­bis Sesaxeb arsebuli epidemiologiuri monacemebi arc Tu safuZvlianad gamoi­yureba. klimaqteruli sindromebi da osteoporozi qalebSi aziaSi ufro iS­viaTia vidre evropaSi da mimdinareobs ufro msubuqad. unda miaweron Tu ara es faqti soios miRebas, Ria kiTxvad rCeba, iseve, rogorc sakiTxi imis Sesaxeb, xels uSlis Tu ara fitoestrogenebi sarZeve jirkvlis kibos ganviTarebas.

literatura

1. Buchwald U. Die beiden oralen Diabetica Guar und Ac-arbose und ihre Auswirkungen auf den Fettstoffwech-sel bei Diabetikern. Inaug.-Diss. Giessen.1998 1a. Bingham SA et al. Dietary food and protection against colorectal cancer in the European Prospective Investi-gation into Cancer und Nutrition (EPIC). An observa-tional study. Lancet 2003; 361: 1496–501

2. Burkitt DP. Epidemiology of cancer of the colon and rectum. Cancer 1971; 28: 3–13

3. Deutsche Gesellschaft für Ernährung: Ernöhrungsber-icht 1996; Frankfurt/M, 1996

4. Erbersdobler H.F., Meyer A.H. (Hsg.) Functional Food. Hamburg, Behr Verlag 2002

5. Hendriks HJF et al. Europ Journal Clin Nutr 1999; 53: 319

6. Huth K, Laube H. Das metabolische Syndrom – eine Indikation für Guar. Med Welt 1993; 44: 283

7. Jacobash G, Schmiedl D. Die Bedeutung resistenter Stärken für eine gesundheitsorientierte Ernährung: Ern Umschau 2002; 49: 4

8. Jenkins DJ et al. Viscous fibres, helath claims, and strat-egies to reduce cardiovascular disease risk. American Journal Clin Nutr 2000; 71: 401

9. Kasper H. Ernährungsmedizin und Diätetik. München, Jena. Urban Fischer 2000

10. Kuschi LH et al. Diet and 20-year mortality from coronary heart disease. The Ireland-Boston-Diet-Heart study. New Engl Journal Med 1985; 312: 811–18

11. Tunali G et al. Vergleichende Untersuchungen der Glu-koseund Galactoseassimilation bei Verabfolgung von Füll- und Quellstoffen. Akt Ern 1976; 2: 76–78

12. Wolever TMS et al. Method of administration influenc-es the serum cholesterol-lowering effect of psyllium. American Journal Clin Nutr 1994; 59: 1055–59

34 bioregulaciuri medicina, #1 - 2013

herbert da haike martine­bi 1991 wlidan stumroben sa­qarTvelos da adamianebTan urTierTobaSi, maT mxardaWe­raSi pouloben simSvides da harmonias.

sagulisxmoa erTi faqti: 1991 wels Tbilisidan rom mifrinavdnen, daemgzavraT qa rTveli qali, romelsac ma­incSi gamokvlevaze mihyavda Tavisi avadmyofi gogona. ba­vSvi 6 wlis iyo da ukve sami operacia hqonda gadatanili. dedam qarTulis garda ena ar icoda. klinikaSi bavSvis mi­Reba gadawyvetili iyo, mag­ram mainci frankfurtidan 250 km­is daSorebiT mdebare­obs. Tanac maT orSabaTs elo­dnen da ara paraskevs (maSin kviraSi mxolod erTi reisi sruldeboda). deda ki bed­nieri iyo, rom saWiro 3000 dolari Seagrova da bavSvi gamokvlevaze mihyavda, rac gogonas gamojanmrTelebis imeds usaxavda, sirTuleebi ki ar aSinebda.

es yvelaferi martinebma mgzavrebis meSveobiT Sei­tyves. wina rigSi mjdom gogo­nas gaeTamaSnen... da dRemde agrZeleben masTan urTier­Tobas. frankfurtSi Cais­ves manqanaSi deda­Svili da waiyvanes maincSi. klinikaSi

Ramis moriges bavSvi 2 dRiT adre miaRebines. Semdeg Sua kviraSi estumrnen ambis gasa­gebad. dedas arc eqimebis ena esmoda da arc maTi, magram ndoba hqonda da maSvelad miaCnda, munjurad emorCi­leboda martinebs. aRmoCnda, rom bavSvs saWiro operacia kargad hqonda gakeTebuli, saWiro iyo xangrZlivi reabi­litacia da mudmivi, regula­ruli, specifikuri mkurna­loba.

gogona saavadmyofodan ga­moweres, TviTmfrinavi ki ori dRis Semdeg mofrinavda Tbi­lisSi. martinebma istumres deda­Svili, gamoamgzavres da mas Semdeg gogonaze zrunva ar SeuwyvetiaT. 20 wlis ganmav­lobaSi regularulad ixdid­nen gogonas wamlis safasurs, germaniidan gamougzavnes in­validis etli da sasiarulo sabjeni. paralelurad mxar­Si edgnen bevr sxva qarTvels ekonomikuri gaWirvebisa da samoqalaqo omis wlebSi.

gogonas dedam madliereba

weriliT gamoxata da miawoda saqarTvelos saelCos germa­niaSi.

batoni herberti ixsenebs: erT dResac karze irekeba, vaReb da vxedav uzarmazar Taiguls.

Taiguli da madlobis we­rili germaniis samxareo mi­nistrisgan iyo, romelic mad lobas uxdida Tavis mo­

qalaqes qarTvelebisadmi ga­weuli adamianuri TanagrZ­nobisa da mxardaWerisaTvis.

qalbatoni haike da batoni herberti welsac brZande­bodnen TbilisSi, estumrnen naturopaTiul afTiaqs, da­aTvalieres klinika, aRf r­To vandnen miRweuli warma­tebebiT. ̀ rom davbrundebiT, monayoliT vasiamovnebT ba ton petersons, romelic ax la CvensaviT pensiazea, ma­gram Tavis droze TbilisSi am afTiaqis gaxsniT da warma­tebiT iyo dainteresebuli”.

martinebi ukve didi xania sargebloben Heel­is nawar­miT, iyeneben sxvadasxva sakveb danamats da inarCune­ben janmrTelobas, simxneves da sakmaod axalgazrdula­dac gamoiyurebian.

megobruli

viziti

sxvadasxva

35bioregulaciuri medicina, #1 - 2013

sxvadasxva

Sesavaliprofesiuli daavadebebi – es aris ro­

gorc fizikuri, ise fsiqikuri xasiaTis darRvevebis mTeli wre, romelic gaerTi­anebulia saerTo geneziT – kavSiriT pro­fesiul saqmianobasTan. profesiuli da­avadebebis klass mikuTvnebuli fizikuri darRvevebi moicavs sayrden­mamoZravebe­li sistemis sxvadasxva daavadebas, der­matits, siyrues, agreTve janmrTelobis sxvadasxva saxis darRvevebs, romlebic aSkarad an savaraudod dakavSirebulia profesiul saqmianobasTan an pacientis samuSao adgilTan. sayrden­mamoZravebeli aparatis daavadebebi, rogoricaa tkivili xerxemlis gava­welis midamoSi da misi de­formacia, gamowveuli mudmivi datvirT­viT, met­naklebad ufro gavrcelebulia evropis qveynebSi.

fsiqologiur darRvevebs Soris, rom­lebic miekuTvneba profesiuli daavadebis sferos, gamoiyofa iseTi cvlilebebi, ro­goricaa `vorkoholiks sindromi~, agreTve SfoTvis momatebuli done. aRiniSneba profesiul stresTan da samuSao pirobe­bTan dakavSirebuli fsiqikuri xasiaTis darRvevebis gavrcelebis zrda. samuSaos­Tan dakavSirebuli stresi iwvevs orga­nizmis reaqcias, romelic warmodgenilia rogorc somatur, ise fsiqikur doneze da warmoiqmneba adamianis SesaZleblobe­bis, misi resursebis da mis winaSe arse­buli davalebebis Seusabamobis dros. agreTve mniSvnelovan rols TamaSobs disonansi sistemaSi ̀ samuSao­moTxovne­bis dakmayofileba~, romelic izrdeba qronikuli stresis da fsiqikuri gamo­fitvis Sedegad, agreTve travmatizmis dros. xangrZlivi drois ganmavlobaSi cvlebSi muSaoba, agreTve mudmivi ga­datvirTva iwvevs mwvave reaqciebis gan­viTarebas daTrgunulobis da sisustis formiT, viTardeba organizmisTvis ma­vne Cvevebi, rogoricaa Tambaqos mox­

mareba. amgvari mwvave reaqciebis qroni­zaciisas formirdeba gul­sisxlZarRvTa sistemis da sayrden­mamoZravebeli apara­tis daavadebebi. aRsaniSnavia, rom, sava­raudod, fizikuri da fsiqikuri stresu­li faqtorebis erToblioba warmoadgens bevrad ufro seriozul paTogens, vidre mxolod erTi stres­jgufis moqmedeba. cvlilebebi msoflio ekonomikaSi, teq­nikuri progresi da misi Zlieri ganviTa­reba iwvevs kanonzomier cvlilebebs pro­fesiuli saqmianobis dominantur sferoSi: fizikur da gonebriv Sromas Soris balan­sis cvlileba am ukanasknelis sasargeblod aRiniSneba. am cvlilebis logikur Sedegs warmoadgens samuSao adgilze fizikuri travmis riskis Semcireba. amasTan izrdeba fsiqikuri janmrTelobis safrTxe, radgan paTogenuri faqtorebis mTeli rigi amo­qmeddeba. emociur sferosa da fsiqikaze moqmed faqtorebs Soris met­naklebad seriozuls warmoadgens samuSaos dakar­gvis SiSi, Sesrulebuli samuSaos xarisxis da raodenobis gaumjobesebis moTxovna, drois ukmarisoba, gauTvaliswinebeli sir Tuleebi SemoqmedebiT saqmianobaSi, rac iwvevs fsiqikuri darRveebis zrdas da samuSao drois dakargvas TanamSroblebis `droebiTi Sromisuunarobis~ gamo. profe­siuli daavadebebisadmi miZRvnil mocemul publikaciaSi axsnilia mocemuli Temis

v.zauri, radolfceli, germania

profesiuli daavadebebi

36 bioregulaciuri medicina, #1 - 201336 bioregulaciuri medicina, #1 - 2011

sxvadasxva

iseTi aspeqtebi, rogoricaa daavadebis da paTologiis gavrcelebis Sefardeba, mkur­nalobis in di vidualuri da saerTo xarje­bi, am daava debebis klasifikacia, asocire­buli risk­faqtorebi, agreTve Terapiis strate gia da samkurnalo saSualebebi.

globaluri xasiaTis problema

monacemebi prof. daavadebebis mqone pacientebis Sesaxeb

SromiTi resursebis laboratoriis 2007 wlis monacemebi aCvenebs, rom evroka­vSiris (gaerTianebuli 27 qveyana) mSro­melTa 8,6%­s aReniSneboda erTi an meti problema, romelic miekuTvneba `prof. da­avadebebis~ klass. amasTan, am mSromelebi­dan, romlebSic aRiniSneboda janmrTelo­bis darRveva an misi Semdgomi gauareseba SromiTi saqmianobis gamo: 50%­Si samuSao aqtivobis done qveiTdeboda `garkveuli xarisxiT~, 22%­Si – `mniSvnelovnad~. ana­zRaurebad Svebulebas daavadebis gamo iRebda dasaqmebulTa 62%, `avadobis bara­Ti~ ufro xangZrlivi droiT (1 Tveze di­dxans) esaWiroeboda evrokavSiris qveyneb­Si dasaqmebul adamianTa 27%­s. 2005 wels, SromiTi saqmianobis kontrolis komisiis monacemebiT, dasaqmebulTa 34% aRniSnav­da janmrTelobaze samuSaos uaryofiT ga­vlenas.

evropis profesiuli kavSiris Sefa­sebiT yovelwliurad prof. daavadebebis gamo ikargeba 600 milionze meti samuSao dRe. evrokavSirSi met­naklebad gavrce­lebul janmrTelobis ZiriTad problemas, romelic iwvevs droebiT Sromisuunaro­bas, warmoadgens samuSaosTan dakavSire­buli stresi da sayrden mamoZravebeli aparatis profesiuli daavadebebi. didi britaneTi erT­erT pirvel adgils ikavebs sayrden­mamoZravebeli aparatis daavade­bebis gavrcelebis mxriv: statistika (Sro­miTi resursebis Seswavlis laboratoria) adasturebs am tendenciis arsebobas. ker­Zod, 2009­2010 wlebSi, gamokiTxvis an wina samuSao wlis periodSi, sayrden­mamoZra­vebeli aparatis daavadebebis arseboba da janmrTelobis mdgomareobis gauaresebis SemTxvevebSi Sefasda rogorc 1900 yo­

vel 100 000 mSromelze (1,9%); gavrceleba Seadgenda 630­s yovel 100 000 mSromelze (0,63%). sixSiris da gavrcelebis mxriv meo­re adgilze myofi prof. daavadebis tips warmoadgens `stresuli~, rasac adasture­bs statistika (didi britaneTis SromiTi resursebis Semswavleli laboratoria~). 2009­2010 ww. periodSi an wina samuSao wlis periodSi stresul mdgomareobaSi myofi an janmrTelobis gauaresebis mqone pirTa raodenoba (amJamindeli an wina samuSao) Se­fasda rogorc 1500 yovel 100 000 mSromel­ze (1,5%); gavrcelebam Seadgina 780 yovel 100 000 mSromelze (0,78%). rogorc aCvena aSS­s statistikuri biuros analogiurma dakvirvebam 2009 wels, prof. daavadebebis klasifikaciaSi travmebis da daavadebebis raodenoba Seadgenda 277 700­s, droebiTi Sromisuunarobis gamo dakarguli samuSao dReebis raodenoba – 965 000­s. daWimvis raodenoba, maT Soris myesebis daWimvis da kunTebis gaglejis SemTxvevaTa raodenoba Seadgenda 379 340­s. xerxemlis sxvadasxva nawilis dazianeba Seadgenda 965 000 SemTx­vevas. SedarebiTi kvlevis dros, romelic Catarda aSS­is prof. centris gegmiuri s tatistikuri dakvirvebis farglebSi, dadginda, rom am qveynis mSromelTa jan­mrTelobis mdgomareoba uaresdeba. ker­Zod, mcirdeba im pirTa raodenoba, ro­melic Tavis janmrTelobas axasiaTebda rogorc `idealurs~: 2002 wels dafiqsi­rebuli 34%­idan 2008 wels aRniSnul 28%­mde. agreTve Semcirda im pirTa raodeno­ba, romelTa mdgomareobac ar gauaresda maCvenebliT `muSaobis unari wlis bolo Tvis ganmavlobaSi~ 36%­dan 29%­mde. am cvlilebebis axsna SesaZlebelia stresis eskalaciiT: dasaqmebulTa 41% aRniSnavs erTdroulad sami da meti stresuli fa­qtoris moqmedebas, amasTan aRiniSneba maTi zrdis tendencia. kanadaSi Catarebuli profesiuli daavadebebis mimoxilva aCve­nebs, rom mSromelTa 30,8% aRniSnavs samu­Sao adgilze sxvadasxva simZimis stress, mniSvnelovnad gamoxatulidan intensiu­ramde. amasTan aRiniSneba stresis pirobe­bSi moxvedris saSiSroeba fsiqikur janmr­Telobaze misi gavlenis zrdis gamo.

37bioregulaciuri medicina, #1 - 2013

buleba: umuSevrobis done – sikvdilobis saerTo done, avadobis done, agreTve sikv­dilobis sixSire gss daavadebebis gamo da suicidebis sixSire. umuSevrebs Soris da­saqmebulebTan SedarebiT daavadebis gamo mimarTvianoba ufro xSiria, janmrTelo­bis mdgomareoba ki uaresi. amasTan axalga­zrda umuSevar adamianebSic ki, stagnaciis periodSi xSirdeba somaturi da fsiqikuri darRvevebi, intensiuri ekonomiuri zrdis periodSi ki mosaxleobis am segmentSi dax­marebisTvis mimarTvianoba qveiTdeba.

samuSao da profesiuli daavadebebisayrden­mamoZravebeli aparatis da­

avadebebi yvela profesiul daavadebas Soris udides nawils Seadgens da, simpto­mebis simZimis mixedviT, varirebs umniS­vnelo tkivilidan – seriozul samedicino problemamde, rodesac aucilebeli xdeba mkurnaloba. mag., gvirabis sindromi, xa­siaTdeba mkveTrad gamoxatuli simpto­mebiT, magram araspecifikuri tkivili da diskomfortis SegrZneba Znelad eqvemde­bareba zust aRweras, romelic aucilebe­lia diagnostikisTvis (cxrili 2). amgva­ri simptomatika aRiniSneba kefis, kisris, mxris sartylis, zemo kidurebis midamoSi, Tumca SeiZleba Seexos qvemo kidurebsac. evrokavSiris monacemebis mixedviT, evro­pis qveynebSi daaxloebiT 60 milion dasa­qmebuls (mSromelTa 25%) aReniSneba Civi­lebi zurgis tkivilze, 23%­s ki kunTebis tkivili. saSualod evropis mrewvelobaSi dasaqmebuli mosaxleobis 17%­s aReniSneba tkivili zemo an qvemo kidurebze. sayrden­mamoZravebeli aparatis profesiuli da­avadebebi umravles SemTxvevaSi warmoad­gens kumulirebul daavadebebs, romelic formirdeba xangrZlivi drois ganmavlo­baSi mudmivi ganmeorebiTi gadatvirTvis gamo, Tumca SeiZleba aRiniSnos mwvave tra­vmis SemTxvevaSic (mag. motexiloba) samu­Saoze ubeduri SemTxvevis Sedegad. simZi­meebis aweva, mouxerxebeli poza, mudmivad gameorebadi operaciebis Sesrulebis gamo gadatvirTva warmoadgens yvelaze xSir bio­meqanikur risk faqtors sayrden­mamo­Zravebeli aparatis profesiuli daavade­bebis ganviTarebisTvis. eqspertebis Sefa­

profesiuli daavadebebis ekonomiuri aspeqti

profesiuli daavadebebis problemis ekonomiuri aspeqti Zalian mniSvnelovania da moicavs mTel rig momentebs, Semosavlis dakargvis, sadazRvevo premiis dakargvis, avadobis baraTis anazRaurebis, gamocdili personalis pensiaze adre gasvlis, TanamS­romelTa swavlebaze gaweuli xarjebis da Sesrulebuli samuSaos xarisxze (Sedegia­ni produqcia) janmrTelobis darRvevis gavlenis CaTvliT. evrokavSiris qveynebSi amgvari danakargi fasdeba, rogorc erTia­ni erovnuli produqtis 2,6­3,8%. amasTan, aqedan 50%­mde Seadgens sayrden­mamoZra­vebeli aparatis profesiuli daavadebebi (eqspertebis SefasebiT, rac Seadgens Se­sabamisad erTiani erovnuli produqtis 0,5­2%­s). didi britaneTis SromiTi resur­sebis Semswavleli laboratoria acxadebs, rom 2009­2010 wlis periodSi sayrden­ma­moZravebeli aparatis profesiuli daava­debebis gamo samuSaos dReebis danakargma Seadgina 9300000. amas unda daematos sa­medicino konsultaciis, mkurnalobis da hospitalizaciis xarjebi.

ras niSnavs profesiuli daavadebebi dasaqmebulebisa da maTi ojaxis

wevrebisTvisprofesiuli daavadebebi uaryofiTad

moqmedebs dasaqmebuli adamianis cxovre­bis xarisxze, agreTve mis ojaxur cxov­rebaze. mag. did britaneTSi, subieqturi SefasebiT, profesiuli daavadebebiT ga­mowveuli sicocxlis xarisxis daqveiTe­bis (tkivili, Civilebi) da agreTve ojaxSi funqciis SezRudvis fonze warmoqmnili problemebiT miyenebuli zarali Seadgens 2,2 miliard funt sterlings. profesiuli daavadebebis gamo pensiaze naadrevad gas­vla yoveli dasaqmebulisTvis saSualod 510 000 funti sterlingia.

umuSevrobas da janmrTelobas Soris kavSiri kargad cnobilia. aSkaraa pir­dapiri damokidebuleba umuSevrobasa da sikvdilobas, agreTve fsiqikur da fizi­kur avadobas Soris. saerTod, sxvadasxva kvlevebis monacemebis mixedviT, dadastu­rebulia Semdegi proporciuli damokide­

sxvadasxva

38 bioregulaciuri medicina, #1 - 2013

sxvadasxva

sebiT, evropaSi dasaqmebulTa daaxloebiT 62% asrulebs ganmeorebiT moZraobebs, romlebSic monawileobs majis da mxris saxsrebi, 46% daaxloebiT samuSao drois meoTxeds atarebs mouxerxebel, damRlel an mtkivneul pozaSi. `TeTrsayeloiani~ TanamSromlebis (klerkebi, umcrosi da sa­Sualo rgolis menejerebi) 18% aRiSnavs, rom gadatvirTulni arian mTeli samuSao dRis ganmavlobaSi. da bolos, dasaqmebu­li qalebis 50% da mamakacebis 45% Tavis yvela samuSao dRes kompiuteris monitor­Tan atarebs. organizmze profesiuli dat­virTvis gavlenis Sesafaseblad (somaturi aspeqti) Catarebulma kvlevebma aCvena, rom arsebobs dadebiTi urTierTkavSiri ris­kis fizikur faqtorebs da sayrden­mamoZ­ravebeli aparatis profesiul daavadebas Soris. SromiTi pirobebis fizikuri maxa­siaTeblebi, romlebsac SeuZliaT daava­debis gamowveva, moicavs iseT stresul fa­qtorebs, rogoricaa SezRuduli samuSao sivrce, lokaluri an sistemuri gadaciveba an gadaxureba, sinaTlis ukmarisoba (cudi ganaTeba), xmauris maRali done (cxrili

1). maTi zemoqmedeba iwvevs gadatvirTvas, aiZu lebs, miiRon mouxerxebeli, damRle­li poza, aqveiTebs yuradRebis koncentra­cias, rac zrdis travmebis da ubeduri Se­mTxvevis risks. mag. adamianebSi, romlebic mTel dRes kompiuteris monitorTan ata­reben, gavrcelda da epidemiis xasiaTs ata­rebs iseTi profesiuli daavadebebi, rogo­ricaa xerxemlis kisris nawilis tkivilis sindromi, mxris sartylis da majis saxs­rebis tkivili. agreTve mocemuli saqmia­noba dakavSirebulia stresuli faqtore­bis moqmedebasTan zemoaRniSnuli si idan: samuSaos SezRuduli sivrce, sinaTlis uk­marisoba, aradamakmayofilebeli ergono­mika. profesiuli daavadebebis risk­faq­torebis CamonaTvalSi samuSao adgilze arsebuli Zlieri xmauris Seyvana SeiZleba did britaneTSi 21 000 dasaqmebulis regis­traciaze dayrdnobiTac, romlebic smenis gauaresebas uCivian (2009­2010 wlis mona­cemebi). risk­faqtorebis CamonaTvalSi Semdegia `daavadebuli Senobis sindromi~. am sindromisTvis damaxasiaTebelia Semde­gi simptomebi: anTebebi, sasunTqi gzebis

meqanikuri(fizikuri faqtorebi)

organizaciulifsiqosocialuri faqtorebi

individualurifaqtorebi

Sromis fizikuri aspeqtebi simZimeebis aweva mZime fizikuri samuSao meqanikuri ganmeorebiTi

moZraobebi pirdapiri meqanikuri zewo­

la organizmis qsovilebze vibracia mouxerxebeli da statikuri

pozasamuSao pirobebi (samuSao

adgili) eqstremaluri temperatura cudi ganaTeba xmauris maRali done sivrcis SezRudva qimiuri reagentebis, mtvris,

gazis, gamonabolqvis, Tamba­qos bolis zemoqmedeba

muSaoba `gansakuTrebuli tempebiT~ damoukideblobis defici­

ti davalebis Sesrulebi­sas kontrolis ar arsebo­bis pirobebSi samuSaoTi ukmayofileba,

monotonuri, `meqanikuri~ samuSao cvlebSi muSaoba (Ramis

cvlebi) gamofitva kolegebis mxridan, super­

vaizerebis da menejeris mxardaWeris ar arseboba Sromis anazRaurebis sis­

tema

avadmyofobis istoria fizikuri da fsiqolo­

giuri SesaZleblobebi asaki simsuqne Tambaqos moweva cxovrebis da muSaobis

stili arsebuli gamocdileba molodini Tavdajerebuloba

cxr. 1. profesiul daavadebaTa ganmapirobebeli risk­faqtorebi

39bioregulaciuri medicina, #1 - 2013

sxvadasxva

infeqciebi, asTmuri darRvevebi. mizezis saxiT ganixileba saofise dawesebulebe­bSi ventilaciis dabali done da amasTan dakavSirebuli obis warmoqmna. profesiu­li saqmianoba, romlis drosac adamianebi mudmiv SexebaSi arian qimiur reagentebTan, mtverTan, bolTan, TambaqosTan an gazTan, agreTve SeiZleba iwvevdes profesiul da­avadebebs (cxrili 3). daavadeba viTardeba ara dauyovnebliv, aramed samuSao adgilze stresuli faqtorebis mravalwliani zemo­qmedebis Sedegad; amitom mraval kvlevaSi aRniSnuli sikvdilobis zrdis mizezi ada­mianebSi, romlebic cota xnis win gavidnen pensiaze, unda eZebon Sromis mavne piro­bebis xangrZliv zemoqmedebaSi. axlaxan dadasturda, rom naxSirbadis nanonawi­lakebis SesunTqva adamianebSi, romlebic muSaoben lazerul printerebTan (toneri) iwvevs maT mezoTeliur dagrovebas orga­nizmSi da negatiur efeqts janmrTelobaze. onkopaTologiebis kvlevam aCvena, rom le­taluri gamosavlis 5,3% dakavSirebulia profesiul saqmianobasTan. am daskvnamde misvlis saSualebas iZleva is faqti, rom 2005 wels daregistrirebuli kibos SemTx­vevebis 4% dakavSirebuli iyo pacientis muSaobasTan. kacebSi kibos SemTxvevebis 56%­Si (mezoTelioma, filtvis kibo, kuWis kibo, saTesle jirkvlis kibo da kanis kibos aramelanomuri formebi) aRniSnuli iyo kavSiri samSeneblo sferoSi muSaobasTan, qalebSi kibos 54%­Si gamovlinda kavSiri sxvadasxva cvlaSi muSaobasTan (maT Soris, sarZeve jirkvlis kiboc).

fsiqosocialuri da organizaciuli faqtorebi

fsiqosocialuri faqtorebi moicavs Sromis organizebis, samuSaosadmi waye­nebuli moTxovnebis, misgan siamovnebis miRebis, mosalodneli gaTavisuflebis/samuSaos moulodneli cvlilebis, kon­fliqtebis da safrTxeebis, urTierTobisa da kolegebisa da menejerisgan mxardaWe­ris individualur subieqtur Sefasebas. fsiqosocialuri riskebi warmoadgens se­riozul potencials fsiqoemociuri darR­vevebis ganviTarebis mxriv, radgan adamiani maTi arsebobisas mudmivi stresis zewolis

qveS eqceva. aRniSnulia pirdapiri kavSiri stressa da SromiT pirobebs Soris, kole­gebTan urTierTobis CaTvliT, amasTan, konfliqti kolegebTan an mmarTvel perso­nalTan miT ufro Rrmavdeba, rac ufro ma­Ralia wayenebuli moTxovnilebebis done. gamovlinda profesionaluri stresis gan sakuTrebiT maRali done ganaTlebul, in teleqtualuri samuSaos Semsrulebel adamianebSi, agreTve menejerebsa da ad­ministratorebs Soris. analitikur anga­riSebSi moyvanilia monacemebi, romlebic adasturebs kavSirs fsiqosocialur risk­faqtorebsa da sayrden­mamoZravebeli apa­ratis profesiul daavadebebs Soris. or­ganizaciuli faqtorebi moicavs samuSao sqemebis aRweras, kerZod Sromis da das­venebis cvlebis ciklebs (muSaoba cvleb­Si), warmoebis kulturas, marTvis stils, avtonomiurobis dones, Sromis anazRaure­bis sistemas. cvlebSi momuSave dasaqmebu­lebi gansxvavdebian Tavisi SesaZleblobe­biT, atipuri ganrigisa da dasvenebisadmi adaptaciis unariT Sereuli cirkaduli ritmebis gamo. desinqronizacia, romelic exeba rogorc Zilis cikls, ise cirkadul ritmebs, qmnis daavadebisTvis xelsayrel fons cvlebSi momuSavesTvis; kerZod izr­deba gul­sisxlZarRvTa daavadebebis gan­viTarebis, lipidebis da glukozis metabo­lizmis darRvevis, kuW­nawlavis muSaobis darRvevis, sarZeve jirkvlis kibos riski, qveiTdeba orsulobis albaToba.

individualuri faqtorebiprofesiuli daavadebis ganviTarebis

individualuri faqtorebi damokidebulia specifikur demografiul maxasiaTebleb­ze, avadmyofobis istoriasa da fizikur mdgomareobaze, agreTve mSromelebSi mo­tivaciis, xasiaTis, qcevis da pirovnuli Tvisebebis arsebobaze. gadatanili stre­sis saerTo moculoba agreTve damokidebu­lia mraval sxvadasxva faqtorze, rogori­caa romelime fsiqotipisadmi mikuTvneba, warmodgenil moTxovnilebebTan Sesabami­soba, agreTve moulodnel situaciebTan gamklavebis SesaZlebloba, adre arsebuli gamocdileba, sakuTar ZalebSi darwmuneba, cxovrebis stili. sayrden­mamoZravebeli

40 bioregulaciuri medicina, #1 - 2013

sxvadasxva

aparatis profesiuli daavadebebis gan­viTarebasTan dakavSirebuli faqtorebia TanamSromlebis materialuri waxaliseba, agreTve maTi karieruli ambiciebi, evro­paSi zemo kidurebis daavadebebi ufro xSi­

ria qalebSi vidre mamakacebSi, radgan qa­lebSi ZiriTadi datvirTva modis majis da mxris saxsarze. kerZod qalebis 35% asru­lebs ganmeorebiT operaciebs; mamakacebSi es maCvenebeli Seadgens 31%­s. sayrden­ma­

zemo kidurebi qvemo kidurebi zurgi da kiseri

gadatvirTvis sindromidaavadebebi kumulaciuri tkivilis SedegaddaZabvis morecidive travmebi

ar arsebobs zurgitkivili qveda areSikiseriarairadirebuli tki­vili xerxemlis kisris nawilSi (kisris daWi­mulobis sindromi)

cxr. 1. sayrden­mamoZravebeli aparatis prof. daavadebaTa CamonaTvali

araspecifikuri profesiuli daavadebebi

mxris sartyelitkivili mxris saxsrebSibursititkivili myesebis travmis gamo tendinitiorTava kunTis tendinitiintraspinaluri tendi­nitimkerdis kunTis tendini­ti Sejaxebis sindromi

idayvilateraluri epikondi­litimedialuri epikondilitibursiti

xeli da mtevanigvirabis sindromibursitimyesebis tramvasTan daka­vSirebuli tkivilitenosinovitivibraciuli sindromi

fexi da TeZoosteoarTritimenj­barZayis saxsris troqante­ritimuxlis myesebis daWimvatkivilebi radikulitisas

muxli da kviristavi`muxliT dartyma/hiperkeratozibursitimeniskis dazianebaosteoarTritipatelofemoraluri tkivilis sindromiprepatelaruli tendinitimuxlis moZraobis SezRudvaintrapateraluri tendinitimotexilobebi

koW-wvivis saxsari, qusliaqilevsis myesis tendinitimazoliiribi brtyelterfianobafexis me­2, me­3, me­4 TiTebis de­formaciaplantaruli fastici (quslis dezi)motexilobavarikozivenuri daavadebebi

specifikuri profesiuli daavadebebi

problemebi xerxemlis diskebze (kisris daWi­mulobis sindromi da spondilolisTezi)kisris kunTebis daZab­vairadirebuli tkivili kisris nawilSi

41bioregulaciuri medicina, #1 - 2013

moZravebeli aparatis profesiuli daava­debebis bunebaSi aRmoCenili endogenuri gansxvavebebi, paTogenuri faqtorebis Sem­degi rigis ganxilvisas, exeba anTropomor­ful Taviseburebebs: mag. sxeulis zomis da fizikuri Zalis gansxvaveba qalebsa da mamakacebSi. `mamakacuri~ samuSaos Sesru­lebisas qalebSi izrdeba sayrden­mamoZ­ravebeli aparatis profesiuli daavade­bebis ganviTarebis riski. cnobilia, rom warsulSi travmis arseboba zrdis axali travmis risks, gansakuTrebiT Tu adamiani fizikurad mcired an saerTod araaqtiu­ria arasamuSao dros. eWvs ar iwvevs is fa­qti, rom sayrden­mamoZravebeli aparatis profesiuli daavadebebis riski xandazmu­lebSi mniSvnelovnad maRalia axalgazrda adamianebTan SedarebiT – rogorc muSao­bis didi staJis, agreTve eqspoziciis da risk­faqtorebis gamo, ise organizmis da­berebis Sedegad. es dasturdeba Semdegi monacemebiT: zurgis tkivilebze Civilebi aRiniSneba saSualod axalgazrda adamiane­bis 25%­Si 15­25 wlis asakSi, 55 wlis adamia­nebSi ki es maCvenebeli Seadgens 35%­s. qve­mo kidurebis areSi sayrden­mamoZravebeli aparatis profesiuli daavadebebis ganvi­Tarebis risk­faqtorebs (menj­barZayis da muxlis saxsris osteoarTriti) qalebisT­

vis xandazmuli asaki da simsuqne (sxeulis masis indeqsis momateba) warmoadgens. amas garda, qronikuli daavadebis Semdgom gan­viTarebasa da avadmyofobis gamo samsaxu­ris xangrZlivi droiT gacdenaSi Tavisi wvlili Seaqvs dacviT qcevas, romelic mi­marTulia realobasTan nebismieri saxis konfrontaciis asacileblad.

zurgis mwvave tkivilis mqone pacien­tebSi aseTi tipis fsiqologiuri Tavdacva dasaxelda avadmyofobis gamo OoTxkviriani Svebulebis aRebis erT­erT ZiriTad mize­zad, romlis drosac ZiriTadi simptomi iyo mudmivi gadaRliloba – xalngrZlivi periodis ganmavlobaSi tkivilgamayuCeb­lebis miRebis fonze.

kavSiri sayrden-mamoZravebeli sis-temis profesiul daavadebasa da

stress Sorisramdenime epidemiologiuri kvle­

vis daxmarebiT aRweril iqna fizikuri da fsiqikuri xasiaTis sxvadasxva jgufis risk­faqtorebis urTierTqmedebis roli sayrden­mamoZaravebeli sistemis profe­siuli daavadebebis ganviTarebaze, maTi xangrZlivi eqspoziciis pirobebSi. paTo­genezis am modelis `Sualedur rgolad~ dasaxelda xangrZlivad moqmedi fizikuri da fsiqo­socialuri risk­faqtorebis moq­

sxvadasxva

organo profesiuli eqspozicia daavadeba

filtvebi

kani

gazis, orTqlis, qimiuri rea­gentebis, mtvris CasunTqva

filtvebis qronikuli obstruq­ciuli daavadeba

mineraluri mtvris Casun­Tqva da filtvebSi dagro­veba

azbestozi (azbestozuri cxeleba)pnevmokoniozi (naxSiris mtveri)silikozi (siliciumis kristalebi)

bambis mtvris CasunTqva bisinozi

organuli substanciebis CasunTqva

alergiuli reaqciebi(mag. fermeris filtvi)

tyviis abosrbcia tyviiT intoqsikacia

kontaqturi dermatitikontaqti sarecx da sawmend saSualebebTan, Senobis da­salagebel saSualebebTan (`sveli samuSao~)

cxr. 3. qimiur reaqtivebTan, mtverTan, airebTan, gamonabolqvTan dakavSirebuli prof. da­avadebebi

ar Seicavs mavne da sportSi akrZalul nivTierebebs!

janmrTeloba

baden-badenid

an

+ 995 32 39-49-87

43bioregulaciuri medicina, #1 - 2011

sxvadasxva

medebis fonze ganviTarebuli profesiuli stresi, romelic iwvevs sayrden­mamoZra­vebeli sistemis mTel rig daavadebebs. sa­yrden­mamoZravebeli sistemis daavadebis mqone pacientebze riskis fsiqosocialuri faqtorebis zemoqmedeba (magaliTad, de­presia an tkivilze dezadaptiuri pasuxi) xels uwyobs mwvave mdgomareobis qro­nikul formad gadaqcevas, anu daavadebis iseT saxeobad gardaqmnas, romelic inva­lidobas iwvevs. samecniero literaturis SedarebiTi ganxilva saSualebas iZleva sruliad naTlad moxdes im daskvnis kons­tatireba, rasac sul ufro da ufro meti jvaredini kvlevebi adasturebs: stressa da sayrden­mamoZravebeli sistemis profe­siul daavadebebs Soris kavSiri arsebobs. amasTan, sirTuled rCeba mizez­Sedegob­rivi kavSiri da misi zusti aRwera. Tumca, ramdenime epidemiologiuri kvlevis mona­cemebiT, SeiZleba saubari prognozirebad urTierTkavSirze fsiqologiuri daZabu­lobis simptomebsa da sayrden­mamoZrave­beli sistemis daavadebebs Soris.

magaliTad, prospeqtulma kvlevebma aCvena dadebiTi korelacia stresis sim­ptomebs/fsiqologiur daZabulobasa da xerxemlis qveda nawilis daavadebebs Soris da stresis simptomebs/fsiqologiur da­Zabulobasa da kefisa da mxris sartyelSi tkivils Soris. SedarebiT analizSi aseve miTiTebulia, rom prospeqtulma kvle­vebma ar aCvena urTierTkavSiri stressa/fsiqologiur daZabulobasa da xerxemlis qveda nawilis daavadebebisa da profesiu­li stresisa da tkivils Soris majisa da winamxris areSi, rasac pacientebis damou­kideblad afasebdnen.

profesiuli daavadebebis paTologia

meqanizmi, romelic safuZvlad dae­do profesiul stressa da daavadebas Soris kavSiris asociaciebs, kerZod ki, gul­sisxlZarRvTa sistemis daavadebebs, savaraudod, dafuZnebulia stresze nei­roendokrinuli pasuxis uSualo aqtiva­ciaze da misi aqtivaciis gasaSualoebaze arajansaRi cxovrebis wesis Sedegad (maT Soris, moweva, alkoholi, dabali fizikuri

aqtivoba). sxvadasxva socialuri jgufis warmomadgenlisTvis gul­sisxlZarRvTa sistemis daavadebebis risk­faqtorebi gan­sxvavebulia. mmarTveli personalisTvis – es aris Warbi wona, hipertonia da sisxlSi glukozis da dabali simkvrivis lipopro­teinebis momatebuli done.

adamianebisTvis, romlebic, ZiriTadad, fizikuri SromiT arian dakavebuli, – es gulis SegubebiTi memkvidruli daavadebe­bi da fibrinogenis maRali donea. aRsaniS­navia, rom dResdReobiT adamianebSi Sei­niSneba rogorc fsiqikuri, aseve fizikuri stresis zrda. da es aris samuSaos mimarT gazrdili moTxovnebis Sedegi. hipoTala­mus­hipofizi­Tirkmelzeda jirkvlis qer­qis RerZis stimulacia ganapirobebs sisxl­Si glukokortikos teoridebis, ZiriTadad kortizolis gadmosrolas. `samizne~ obi­eqts am dros warmoadgens metabolizmi da cximovani qsovili. globalizaciis da Sro­mis modernizaciis procesebi karnaxobs pirobebs, romelTa drosac profesiuli nevrogenuli stresi gardauvalia, rac niS­navs rom gardauvalia glukokortikoste­roidebis momatebuli gamotyorcna. dRes aRiarebulia isic, rom inteleqtualuri samuSao, Zilis xangrZlivobis da xarisxis Semcirebis fonze, zrdis sisxlSi kortizo­lis dones, agreTve axdens sisxlSi gluko­zis donis destabilizacias, ris Sedega­dac dabali energetikuli xarjvis gamo izrdeba sakvebze moTxovnileba. es iwvevs qsovilebSi cximis dagrovebas. sxva dasxva kvlevebis dros profesiul saq mianobas, fsiqosocialur faqtorebs da saZile ar­teriis aTerosklerozs Soris kav Siris Seswavlam mogvca sxvadasxva Sedegi. zo­gierTi kvlevis Tanaxmad, samuSaoze stress da aTerokslerozis riskis zrdas Soris kavSiri ar arsebobs, sxva kvlevebis dros gamovlenilia aTerosklerozuli saZile arteriis ganviTarebis mniSvnelovani pro­gresi mamakacebSi, romelTa samuSaozec arsebobs Sromis maRali moTxovnebi da ro­melic arasakmarisad aris anazRaurebuli sxva mamakacebis samuSaosTan SedarebiT. saZile arteriebis Sua intimas kompleq­sis sisqe gaxda maCvenebeli, romlis gaTva­liswinebiTac aRmoCenili iyo samuSaoze

44 bioregulaciuri medicina, #1 - 2013

sxvadasxva

mier aixsneba somatizaciis TvalsazrisiT dabali donis profesionaluri stresiT: stresi gamokvleul pacientebSi ar miiCne­va seriozulad, magram somatirdeba, rac vlindeba Sua intimas sisqis momatebiT.

profesiuli saqmianobis dros ganvi­Tarebuli stresuli situaciebi warmoad­gens emociuri xasiaTis darRvevis induq­

moTxovnis doneebTan korelacia. amasTan aRniSnulia, rom mocemuli damokidebule­ba dadasturebulia mamakacebisTvis, mag­ram ara qalebisTvis. profesiul stress da preklinikur aTerokslerozs Soris mniSvnelovani korelaciis koeficinete­bis ararseboba (mag. saZile arteriebis Sua intimas kompleqsis sisqe) avtorebis

tipi moqmedebis efeqti zemoqmedeba

kortikosteroidebi

miorelaqsantebi

analgetikebi narko­tikuli efeqtiT

tricikluri antide­presantebi

anqsiolitikebi

arasteroiduli an­TebissawinaaRmdego preparatebi

tkivilis sindromis Semamsubuqeblebi da anTebis reduqcia

Cveulebriv gamoiyeneba saSualo simZimis xa­risxis tkivilis sindro­mis SemsubuqebisTvis

tkivilis sindromis kontroli

tkivilis sindromis kontroli

gamoiyeneba depresiis TerapiisTvis tkivilis damxmare mkurnalobis saxiT da Zilis darRvevis dros damSvidebisTvis

gamoiyeneba SfoTvis Se sam cireblad da Zilis da rRvevisas dasamSvide­blad

prostaglandinebis sinTezis inhibi­reba cog­2­is fermentuli aqtivobis daqveiTebisas

savaraudod ZiriTadad moqmedebs zurgis tvinis doneze, Tavis tvinis Reroze an Tavis tvinze, xels uwyobs neorogadacemis progress

zemoqmedebs centralur nervul sistemaze da urTierTqmedebs spe­cifikur receptorebTan impulsebis gadacemis pirobebis Sesaqmnelad.pacientebis movlis xarisxis uzrun­velyofisTvis aucilebelia maTi komfortis uzrunvelyofa, fizio­Terapiis CarTva da qronikuli tkivi­lis sindromis kupireba.

zrdis neiretransmiterebis moqme­debis xangrZlivobas norepinefri­nis da serotoninis ukumitacebisas inhibirebis daxmarebiT

aqtivobis gamovlenis farTo speqtri, mimarTuli ZiriTadad imunur sistemazeanTebissawinaaRmdego citokinebis eqs­presiis stimulacia da anTebiTi citoki­nebis eqspresiis Seferxebafosfolipidebis da araqidonis mJavas konversiis inhibitorebiiwvevs Rrma da mravalferovan metabo­lur efeqtebs (sxvebs Soris diabetis gamwvavebasac)

upirveles yovlisa, moqmedebs gama aminozeTovan mJavis neirogadacema­ze tvinis limbur sistemaSi

cxr. 4. sayrden­mamoZravebeli aparatis daavadebebis dros gamoyenebuli farmakologiuri Terapia

45bioregulaciuri medicina, #1 - 2013

sxvadasxva

torebs, romlebmac SeiZleba imoqmedos neiroendokrinuli imunuri sistemis mu­Saobaze. adamianebSi, romlebic mZafrad aRiqvamen profesiul stress an eSiniaT samuSaos dakargvis, agreTve umuSevrebSi, aRiniSna dabali reaqciuli SesaZlebloba. mecnierebis azriT, samuSaosTan dakavSi­rebuli stresi (mag. cirkaduli ritmis da­rRvevis Sedegad Ramis cvlaSi muSaobisas) asocirebulia autoimunuri darRvevebis momatebul riskTan.

arsebobs monacemebi imis Sesaxeb, rom Zilis darRveva da uZiloba uSualod da kav Sirebulia kileri ujredebis re­duqciasTan (NK) da organizmis anTebis sawinaaRmdego reaqciis SemcirebasTan. aR­moCnda, rom profesiuli stresi negatiur gavlenas axdens imunur pasuxze. profe­siuli daavadebis sxva kvlevebSi gamovlin­da, rom gadatvirTuli samuSao iwvevs ki­leruli ujredebis Semcirebas (NK), magram ar moqmedebs imunuri sistemis funqcioni­rebis sxva parametrebze, rogoricaa kile­ri ujredebis citotoqsikuri aqtivobis da am ujredebis raodenobis Sefardeba, Т­ da В­limfocitebis raodenoba. kileri ujredebis (NK) raodenobis daqveiTeba mi­uTiTebs bunebrivi imunitetis aqtivobis mniSvnelovan daqveiTebaze. zedmeti muSao­bisas kileri ujredebis raodenobis Sem­cireba SeiZleba iyos Sedegi kileri ujre­debis ganawilebisa limfur organoebsa da periferias Soris, kiler ujredebze citotoqsikuri aqtivobis dakargvis an β- adrenoreceptorebis disregulatoruli darRvevis gareSe.

mocemuli kvlevis mimdinareobisas ag­reTve naCvenebi iyo urTierTkavSiri gada­tvirTul samuSaos da sxeulis masis indeq­sis momatebas Soris, Zilis xangrZlivobis Semcireba, samuSaoTi kmayofilebis Semci­reba; amgvarad kileri ujredebis daqvei­Teba ganixileba, rogorc mTeli rigi faq­torebis SeTanxmebuli urTierTqmedebis Sedegi.

profilaqtikis strategiebiSedarebiT zogadi warmodgenis Tanax­

mad, daavadeba da invalidoba, romelic axlavs sayrden­mamoZrevebeli aparatis

araspecifikur profesiul daavadebebs, SeiZleba gakontroldes mxolod biofsi­qosocialuri modelebis farglebSi, rac moicavs gazomvaTa mTel rigs. pirvel rig­Si, ganixileba biologiuri gazomvis saki­Txi, janmrTelobis fizikuri an mentaluri faqtorebi, amoqmedebuli fiziologiur disfunqciaSi. Semdeg, fsiqologiuri cvlilebebi, romlebic moicavs adamianis pirovnebis maxasiaTeblebs, Tavdajerebu­lobas, gadalaxvis strategias, situaciis emociuri gadatanis tips. Semdeg socia­luri aspeqti, savaraudo socialuri wnexi, funqcionirebis SezRudva, kerZod, kul­turuli da socialuri interaqciis far­glebSi. agreTve ganixileba gacnobiere­buli funqcionirebis an disfunqciis mode li, rogorc individis janmrTelobis specifikur maxasiaTebels da konteqstua­lur faqtorebs Soris dinamiuri interaq­cia, moicavs sxvadasxva gazomvis urTierT­qmedebas, erTi mxriv pirad, fsiqologiurs da meore mxriv ki – socialur, profesio­nalurs. mocemuli modeli adeqvaturia swored sayrden­mamoZrevebeli aparatis profesiuli daavadebebis profilaqti­kisTvis, radgan masSi gaTvaliswinebulia ara mxolod janmrTelobis fizikuri aspe­qtis biologiuri sakiTxebi, aramed fsiqo­socialuri faqtoric, romelic Zalian mniSvnelovania profesiul saqmianobaSi. Sesabamisad, profilaqtikis strategia, romelic mimarTulia sayrden­mamoZrave­beli aparatis profesiuli daavadebebis profilaqtiki sken, unda iTvaliswinebdnes profesiul sa qmianobaze uaryofiTi faq­torebis moqmedebis xangrZlivobas, rome­lic ara mxolod fizikuri, aramed fsiqo­logiuri xasiaTisa, da, agreTve, Tavad adamianis individualur reaqcias. saerTo profesiuli riskis daqveiTebis miuxeda­vad, profilaqtikuri zomebi, romlebic mimarTulia fizikur da/an fsiqosocia­luri aspeqtebisken, SeiZleba arasakmarisi iyos sayrden­mamoZrevebeli aparatis pro­fesiul daavadebebis profilaqtikisTvis. pacientis individualuri fsiqologiuri reaqcia (maT Soris Tavis daavadebazec) rogorc sayrden­mamoZrevebeli aparatis profesiuli daavadebebis formirebis wo­

46 bioregulaciuri medicina, #1 - 2013

sxvadasxva

nasworuli faqtori, Zalian mniSvnelovan rols TamaSobs: zustad es faqtori sxva danarCenebis gavlenis reduqciis fonzec SeiZleba iwvevdes sayrden­mamoZravebeli aparatis daavadebebs. cota xnis win Cochra-ne mimoxilvaSi gamotanili iqna daskvnebi, rom samuSao adgilze Catarebuli profi­laqtikuri RonisZiebebi Sedegebs iZleo­da mxolod im samuSao dReebis raodenobis Semcirebis mxriv, romlebic daikarga sayr­den­mamoZrevebeli aparatis profesiuli daavadebebiT gamowveuli Sromisuunaro­bis gamo, magram uSedego iyo mSromelTa saerTo janmrTelobis gaumjobesebis as­peqtSi. arsebobs profilaqtikuri Care­vis mravali potenciuri SesaZlebloba, ro melic mimarTulia ama Tu im profesiis Tanmxlebi sxvadasxva problemis Tavidan asacileblad. sayrden­mamoZravebeli apa­ratis profesiuli daavadebebis profila­qtikis Taobaze 2005­2006 wlebSi miRebuli mecnieruli monacemebis erT­erT angariS­Si SemoTavazebuli iyo prevenciuli Ro­nisZiebebis Semdgomi klasifikacia, rome­lic moicavda 4 ZiriTad kategorias:

organizaciuli da administraciuli (mag. Sesvenebebi dasasveneblad)

teqnikuri, axali inJinruli gadawyve­tilebebis danergva, ergonomikis gaum­jobeseba (instrumentebi, teqnika, meqa­nikuri aRWurviloba)

specialuri dacva (individualuri spec. dacvis nivTebi)

bihevioristika (treiningebi, aerobika mo­uxerxebeli pozis efeqtis mosaxsnelad).

sayrden­mamoZrevebeli aparatis pro­fesiuli daavadebebis profilaqtikis efe q turobis kvlevebi sxvadasxva nawilSi, ro melic atarebs SemTxvevebis seriuli Ses wavlis xasiaTs, aCvenebs, rom sayrden­mamoZravebeli aparatis profesiuli daava­debebis prevenciis RonisZiebebs Se uZlia:

daaqveiTos SromiTi saqmianobiT gamow­veuli Sromisuunarobis gamo aRebuli Svebulebebis sixSire

gaaumjobesos SromiTi pirobebi da Sro­mis dacvis saerTo done

dadebiTi gavlena moaxdinos Sromis una­

ris zrdaze, agreTve Sesrulebul samu­Saoze da warmoebul produqtze.

Terapiis SesaZleblobebisayrden­mamoZrevebeli aparatis pro­

fesiuli daavadebebis problematikiT da menejmentiT dakavebuli arian sxvadasxva dargis specialistebi: medicinis, Sromis organizaciis, ergonomikis, sociologiis, fsiqologiis da sxv. sayrden­mamoZravebe­li aparatis specifikuri da araspecifiku­ri profesiuli daavadebebis samkurnalod gamoiyeneba Terapiis sxvadasxva SesaZleb­lobebi – farmakologiuri saSualebebidan fsiqologiur daxmarebamde. Terapiis ara­medikamenturi meTodebi moicavs samkur­nalo fizkulturas, bihevioristikul teqnikas, kurortologias da balneo­Terapias, Sesvenebebis CarTvas samuSao dRis ganmavlobaSi (Sromis dacva). ergo­nomiuri garemos Seqmnas samuSao adgilas. farmakologiuri saSualebebi (cxrili 4) gamoiyeneba sayrden­mamoZrevebeli apara­tis profesiuli daavadebebis fizikuri simptomebis kupirebisTvis (analgetikebi, steroiduli da arasteroiduli anTebis­sawinaaRmdego preparatebi, miorelaqsan­tebi), rogorc fsiqikuri diskomfortis moxsnisTvis (mag. antidepresantebi). kom­plementaruli bioregulaciuri Terapiis meTodebi agreTve warmatebiT gamoiyeneba sayrden­mamoZravebeli sistemis profe­siuli daavadebebis mkurnalobis da pro­filaqtikisTvis: akupunqtura, kompleq­suri antihomotoqsikuri Terapia da sxva meTodebi. bioregulaciuri medicinis meTodebis daxmarebiT mocemuli jgufis mkurnalobisas realizdeba pacientis pro­blemebisadmi saerTo, holisturi midgo­ma. agreTve farTod gav rcelebulia Se­Tanxmebuli mkurnaloba, romelic moicavs konvencionaluri (qirurgiul zomebamde, romlebic aucilebelia rig SemTxvevebSi konservatul Terapiaze uaris Tqmisas) da alternatiuli tipis midgomebs. mimoxil­vaSi, romelic eZRvneba morecidive tkivi­lis sindromis mkurnalobas daWimulobis travmis Sedegad, Terapiis sxvadasxva me­Todis analizis safuZvelze keTdeba das­kvna, rom mkurnalobis midgomebi ar iTva­

47bioregulaciuri medicina, #1 - 2013

sxvadasxva

liswinebs erTian sqemas yvela SemTxvevaSi, magram saWiroebs individualur midgomas. mkacri rekomendaciebis ararseboba ar gu­lisxmobs maT srul ararsebobas, amitom:

araspecifikuri daavadebebis mkurna­loba rekomendebulia samkurnalo fiz­ku lturis saSualebiT, romelic ax dens sim ptomebis kupirebas, mimarTu lia uf­ro aqtiuri cxovrebis wesis formire­bisken. agreTve mniSvnelovania manualu­ri Terapiis gamoyeneba mag. osteopaTiis an qiropraqtikis meTodebisa.

majis gvirabis sindromi: kortikoste­roidebis lokaluri inieqciebi, agreTve peroraluri kortikostaroidebi (Te­rapiis mokle kursebi), majis saxsris imobilizacia da qirurgiuli zomebi.

lateraluri epikondiliti (Cogbur­Telis idayvi): lokaluri inieqciebi, agreTve peroraluri Terapia anTebis­sawinaaRmdego arasteroiduli saSu­alebebiT (Terapiis mokle kursebi), kortikosteroidebis inieqciebi, ul­trasonografia da perkutanuli teno­tomia, qirurgiuli zomebi.

tkivili kefis areSi: samkurnalo fiz­kulturis gamoyeneba, imobilizacia, am meTodebis kombinaciuri gamoyeneba.

tkivilis sindromi mxris sartylis mi­damoSi: kortikosteroidebis subak ro­miuli an saxsarSida inieqciebi, fizi­oTerapia (mag. manualuri Terapiis ga moyeneba da samkurnalo fizkultura) da qirurgiuli arTroskopiuli dekom­presia. bioregulatoruli medicinis me Todebis daxmarebiT xorcieldeba sayrden­mamoZrevebeli aparatis profe­siuli daavadebebis efeqturi Terapia, kerZod morecidive tkivilis mkurnalo­ba datvirTvis travmis Semdeg komple­qsuri antihomotoqsikuri preparatis Traumeel S­is inieqciis Semdeg.

kompiuteris mausis mudmivi gamoye­nebis Sedegad majis dazianebis sindromi, agreTve profesiuli stresis Semdgomi mo­vlenebi Sedis bioregulaciuri medicinis gamoyenebis Cvenebis wreSi.

daskvnebisayrden­mamoZrevebeli aparatis pro­

fesiuli daavadebebis problematika da me­nejmenti – Ria velia gamokvlevebisTvis, romlis sagansac warmoadgens profesiuli fizikuri da fsiqosocialuri bunebis risk­faqtorebi, agreTve, rac gansakuTrebiT mniSvnelovania, – adamianis individualuri fsiqologiuri reaqcia. dagrovili monace­mebi miuTiTebs im gavlenaze, rasac axdens mentaluri da emociuri stresi sayrden­mamoZravebeli aparatis profesiuli daava­debebis ganviTarebaze. am klasis warmoqmnis safuZvelSi myofi rTuli urTierT kavSiri moiTxovs yovelmxriv Ses wavlas, multi­disciplinarul midgomas. Terapiis da profilaqtikis efeqturobis momateba Se­saZlebelia holisturi principiT, kerZod, myardeba dinamiuri urTierT kavSiri sayr­den­mamoZrevebeli aparatis profesiul daavadebebsa da stress Soris, mimarTuli avadobis da stresis Semcirebisken.

literatura

1. EASHW (European Agency for Safety and Health at Work). Introduction to work-related musculoskeletal disorders. FACTS 71. Published 2007. Accessed No-vember 3, 2011

2. Johnson JV, Lipscomb J. Long working hours, occupa-tional health and the changing nature of work organiza-tion. Am J Ind Med 2006; 49 (11): 921–929

3. Devereux J, Rydstedt L, Kelly V, et al. The role of work stress and psychological factors in the development of musculoskeletal disorders: the stress and MSD study. Research Report 273 Health and Safety Executive, 2004

4. von Onciul J. ABC of work related disorders: stress at work. BMJ. 1996;313(7059):745–748

5. Mitchie S, Williams S. Reducing work related psycho-logical ill health and sickness absence: a systematic lit-erature review. Occup Environ Med 2003; 60 (1): 3–9

6. HSE (Health and Safety Executive). Health and safety statistics 2009/10. http://www. hse.gov.uk/statistics/in-dex.htm. Published 2010. Accessed March 30, 2011

7. EASHW (European Agency for Safety and Health at Work). Work-related musculoskeletal disorders in Eu-rope. FACTS 3. 2000a. http://osha.europa.eu/en/publi-cations/factsheets/3. Accessed November 3, 2011

8. European Commission. Eurostat. http://epp.eurostat.ec. europa.eu/portal/page/portal/statistics/search_data-base. Published 2011. Accessed November 3, 2011

9. US Department of Labour Bureau of Labor Statistics. Injuries, illnesses, and fatalities. http://www.bls.gov/iif/. Accessed November 3, 2011

48 bioregulaciuri medicina, #1 - 2013

konkursi

homotoqsikologiis saerTaSoriso sazogadoe­ba da kompania `Biologische Hailmitel Heel GmbH~ anti­homotoqsikur medicinaSi fundamenturi, klinikuri da gamoyenebiTi kvlevebis mxardasaWerad yovel­wliurad acxadebs konkurss hans­hainrix rekevegis saxelobis saerTaSoriso premiis mosapoveblad.

mTavari premia 10 000 evro eniWeba saukeTeso dasrulebul samecniero naSroms, romelic avi­Tarebs antihomotoqsikur medicinas da eZRvneba kompleqsuri homeopaTiuri preparatebis Seswav­las.

miiReba: fundamenturi samecniero kvlevebi; kvlevebi antihomotoqsikuri preparatebis praqti­kul gamoyenebaze, rogorc Tanamedrove medicinaSi, aseve veterinariaSi; cxovelebze Catarebuli eqs­perimentuli naSromebi ar miiReba.

damatebiTi premia – 5000 evro eniWeba winaswar da pilotur kvlevebs, romelmac SeiZleba gamoavli­nos antihomotoqsikur TerapiaSi momavali kvleve­bis mimarTulebani.

2014 wlis premiis mosapoveblad masalebis ga­gzavna unda moxdes momavali wlis 31 maisamde.

detaluri informaciisaTvis mimarTeT homo­toqsikologiis saerTaSoriso sazogadoebis warmo­madgenlobas saqarTveloSi.

misamarTi: Tbilisi, al. yazbegis #24a, t: 822 311­311; 822 311­911; 822 183­803.

hans-hainrix rekevegis saxelobis saerTaSoriso premia

konkursi