2014 m. vasario mėn. specialusis leidimas/2 LT 2014 m ... · Pokyčių reikia ir jie turi būti ne kosmetiniai. Turime mokytis rūpintis labiau, o ne mažiau, turime ne tik imti,

www.eesc.europa.eu3 1

EESRK info — 2014 m. vasario mėn. specialusis leidimas/2

REDAKCIJOS SKILTISREDAKCIJOS SKILTIS

Mieli skaitytojai,„Aplinkui jau sklando optimistinės nuotaikos“, „Permainų ilgai laukti nebereikės“, „Jau pasirodė pirmosios atsigavimo kregždės“ – panašios frazės vis nuskamba įvairiuose ekspertų susibūrimuose pradedant Davosu, baigiant Dublinu, tačiau ar jos tikrai atspindi mūsų realybę?

Toli nuo snieguotų Šveicarijos Alpių krizės šaltis toliau stingdo ekonomiką, o skaudžiausiai jis gelia tiems, kurie yra labiausiai pažeidžiami. Turime jaunimo nedarbą, chroniškas skolas, vaikų skurdą ir gilėjantį ato-trūkį tarp turtingų ir skurstančių.

Bet jeigu jau tikrai pagaliau pradė-jome kapanotis iš didžiausios ekono-mikos krizės ES istorijoje, negalime likti pasyviais stebėtojais – turime imtis darbo. Pirmiausia reikia užtikrinti, kad beskubant atsigriebti už prarastą ekonomikos augimą, niekas nebūtų išmestas ar paliktas už borto. Tuo pat metu pri-valome rasti būdų pasimokyti iš savo klaidų, kad jos daugiau niekada nepasikartotų.

Per pastaruosius septynerius ekonominės ir fi nansinės sumaišties metus save, kaip visuomenę, pažinome geriau nei per paskutinius 70 metų. Iš arti pamatėme, ką reiškia nevaldomas skolos didėjimas, virtualūs kreditai, savanaudiškumas ir godumas. Dėl „kazino kultūros“ milijonai žmonių, jaunų ir vyresnių, neteko darbo, namų, pinigų, o dažnai dar ir vilties.

Pokyčių reikia ir jie turi būti ne kosmetiniai. Turime mokytis rūpintis labiau, o ne mažiau, turime ne tik imti, bet ir duoti, įveikti kultūrinius ir pažiūrų skirtumus ir išmokti sugyventi kaip europiečiai. Labiausiai privalome ginti ir puoselėti ver-tybes, ant kurių pastatyta ES – lygybę, socialinį teisingumą ir teisingumą visiems.

Mūsų, kaip Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto, pareiga yra užtikrinti, kad socialinis ir ekonominis darbas vyktų išvien ES piliečių labui. Tokie yra mūsų įgaliojimai ir mes nepabijosime prisiimti atsakomybės, kai reikės patarti ES įstatymų leidėjams, kokią, mūsų nuomone, kryptį geriausia pasirinkti.

Vos po keturių mėnesių Europa patrauks prie balsadėžių ir ES gyventojai turės istorinę galimybę užtikrinti, kad pokyčiai būtų tik į gerą. Ir šiuo atveju mes Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete nevengsime atsakomybės.

Už komunikaciją atsakinga EESRK pirmininko pavaduotojaJane Morrice

2014 m. kovo 14 d.Salonikai, Graikija: Europos vartotojų diena

2014 m. kovo 18 d.EESRK, Briuselis: Pilietinės visuomenės diena 2014 m.

2014 m. kovo 25–26 d.EESRK, Briuselis: EESRK plenarinė sesija

2014 m. kovo 26–28 d.EESRK, Briuselis: „Tavo Europa, tavo balsas!“

ŠIAME LEIDINIO NUMERYJE

2 Svarus EESRK indėlis kuriant socialinių įmonių ateitį

3 ES skubiai reikalinga pramonės politika

4 Europos tarptautinio bendradarbiavimo gebėjimų didinimas

5 Naujas kovos su narkotikais frontas – reikia ieškoti naujos strategijos

6 Marianne Muona: „EESRK užduotis – jungti žmones“

ĮSIDĖMĖTINOS DATOS

TRUMPAI

Redaktoriai:Béatrice Ouin, EESRK narių atstovė redakciniame komitete (Darbuotojų grupė, FR)Maciej Bury (mb)

Numerį rengė:Agota Bazsik (ab) Alejandro Izquierdo Lopez (ail) Dorota Zapatka (dz) Fabiola Giraldo Restrepo (fgr) Henry Borzi (hb) Laure Limousin (ll) Silvia M. Aumair (sma)

Leidinio koordinatorėAgata Berdys

AdresasEuropos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetasJacques Delors pastatas, 99 Rue Belliard, B-1040 Briuselis, BelgijaTel. +32 2 546 9476Faks. +32 2 546 9764El. paštas: [email protected] svetainė: http://www.eesc.europa.eu/

EESRK info leidžiamas devynis kartus per metus Komiteto plenarinių sesijų metu.

Išspausdintą EESRK info versiją anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis galima gauti nemokamai Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto Spaudos skyriuje.

Be to, EESRK info leidinį 23 kalbomis PDF formatu rasite EESRK interneto svetainėje

http://www.eesc.europa.eu/?i=portal.en.eesc-info

EESRK info nėra ofi ciali EESRK veiklos ataskaita. Tokio pobūdžio dokumentai skelbiami Europos Sąjungos ofi cialiajame leidinyje arba kituose Komiteto leidiniuose.

Atgaminti leidžiama, jei daroma nuoroda į šaltinį – EESRK info – ir kopija nusiunčiama redaktoriui.

Tiražas 12 310 egz.

Kitas numeris bus išleistas 2014 m. kovo mėn.

2013 m. gruodžio mėn. EESRK atstovai nuvyko į Kijevą susitikti su Maidano aikštėje susibūrusiais demonstrantais ir išgirsti jų nuomonę. Palapinėse arba tiesiog gatvėje Henri Malosse vadovau-

jamos delegacijos nariai bendravo su daugeliu protesto akcijos dalyvių. Pro-testuotojai smerkė teisėsaugos parei-gūnų smurto veiksmus per pirmąsias demonstracijas, surengtas atsisakius pasirašyti sutartį su ES, ir pabrėžė, kad ukrainiečiai yra skaudžiai nusi-vylę dėl iš jų atimtos teisės pasirinkti savo likimą.

Ukrainos parlamentas griežtina savo demonstracijų įstatymus, todėl EESRK nusprendė suteikti Ukrainos pilietinei visuomenei galimybę išsakyti savo nuomonę Briuselyje. Į 2014 m. sausio 21 d. plenarinę sesiją pakviesta

KALBINAME KOLEGAS

EESRK Darbuotojų grupės narė iš Pran-cūzijos, nariams atstovaujanti EESRK info redakciniame komitete, Béatrice Ouin toliau kalbina savo kolegas ir klausinėja apie tai, kas jiems aktualu. Neseniai ji susitiko su Darbuotojų grupės nare iš Suo-mijos, greitai savo kadenciją baigsiančia Suomijos profesinių sąjungų atstovybės ES direktore Marianne Muona.

EESRK info: Jūs Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete pradėjote dirbti visai neseniai. Kokie Jūsų pirmieji įspūdžiai apie šią instituciją?

Marianne Muona: Mano pati pirmoji mintis buvo ta, kad čia tiek daug žmonių, kuriuos matau pirmą kartą, bet, laimė, sutikau ir tokių, kuriuos jau pažinojau. Tad prašom drąsiai bendrauti su manimi – man labai patinka užmegzti naujas pažin-tis. EESRK yra tikras proeuropiečių tinklas, ir man tai atrodo be galo įdomu.

Įspūdį daro ir sprendžiamų klausimų įvairovė. Nutariau iš pradžių didžiausią dėmesį skirti kelioms man rūpimoms temoms. Pavyzdžiui, man labai įdomus EESRK darbas prekybos politikos srityje.

Gal galėtumėte glaustai pristatyti Komitete atstovaujamą savo organizaciją (narių skaičius, sektorius, jos vaidmuo Suomijoje ir kt.)?

Aš atstovauju Suomijos profesinių sąjungų konfederacijai STTK. Ją sudaro 17 profe-sinių sąjungų, vienijančių 608 000 narių. Konfederacijos nariai dirba sveikatos apsaugos srityje, pavyzdžiui, slaugyto-jai ar jų padėjėjai (slaugytojų profesinės sąjungos naudoja šiuos pavadinimus anglų kalba), pramonėje ar bankų sekto-riuje. Mūsų profesinėms sąjungoms taip pat priklauso nemažai valstybės ar savi-valdybių tarnautojų ir trečiojo sektoriaus organizacijose dirbančių žmonių. Suomi-

jos profesinių sąjungų veikloje dalyvauja apie 70 proc. visų dirbančiųjų.

STTK atlieka svarbų vaidmenį ieškant kompromisų dėl plačių trišalių susitarimų su darbdavių konfederacijomis ir Suomijos vyriausybe. Per praėjusius dvejus su puse metų susiderėta dėl dviejų bendrųjų susi-tarimų, kuriuose išaiškinti darbo užmo-kesčio didinimo, mokesčių, socialinės apsaugos gerinimo ir kiti klausimai.

Jūs labai jauna. Kas Jus paskatino pradėti darbą profesinėje sąjungoje? Kur dirbote prieš tai?

Pirmoji mano darbovietė profesinių sąjungų srityje buvo Šiaurės profesinių sąjungų taryba (NFS). Joje pradėjau dirbti 2010 m. Stokholme. Koordinavau Baltijos jūros regiono profesinių sąjungų tinklo (BASTUN) veiklą. Netrukus po to STTK pakvietė mane dirbti tarptautine patarėja ES, Europos profesinių sąjungų konfedera-cijos (ETUC) ir TDO klausimais. 2012 m. balandžio mėn. STTK paskyrė mane Suo-mijos profesinių sąjungų (FinUnions) atstovybės Briuselyje direktore. Mano kadencija baigsis 2014 m. sausio mėn. ir grįšiu į STTK toliau dirbti tarptautine patarėja. ●

žinoma Euromaidano judėjimo dalyvė Ruslana Lyzhychko ir šio judėjimo atstovas Oleksiy Honcharuk.

„Europa negali nematyti, kas vyksta prie jos sienų, Ukrainoje. Ji privalo išdrįsti pareikšti tvirtą poziciją, – teigė Henri Malosse. – Europos pilietinė visuomenė gali padėti ES šioje srityje žengti žingsnį.“ Būtent po tokių žodžių 353 EESRK nariai priėmė rezoliuciją, kurioje EESRK išreiškė ofi cialią savo paramą Ukrainos pilietinei visuome-nei. (ll) ●

Marianne Muona: „EESRK užduotis – jungti žmones“

“Pokyčių reikia ir jie turi būti

ne kosmetiniai. Turime moky-tis rūpintis labiau, o ne mažiau, turime ne tik imti, bet ir duoti, įveikti kultūrinius ir pažiūrų skirtumus ir išmokti sugyventi kaip europiečiai.

” „Europa privalo veikti“, – teigia RuslanaProtestų Maidano aikštėje Kijeve veidas, dainininkė ir 2004 m. Euro-vizijos dainų konkurso nugalėtoja Ruslana Lyzhychko kartu su judė-jimo atstovu Oleksiy Honcharuk buvo pakviesti dalyvauti sausio 21 d. EESRK plenarinėje sesijoje. Nors pastarosiomis dienomis Ukrainos parlamentas apribojo teisę rengti demonstracijas, EESRK vis tvirčiau remia Ukrainos pilietinę visuomenę.

EESRK info: Kaip pirmąsyk nusprendėte pradėti skatinti aktyvų demokratinį piliečių dalyvavimą?

Ruslana Lyzhychko: Labai ilgai buvau aistringa Ukrainos integracijos į Europos ir Euroatlantinę bendruo-menę šalininkė ir siekiau, kad mūsų visuomenė labiau laikytųsi demokra-tijos ir visapusiško pilietinio dalyva-vimo principų. Pradėti aktyviai remti Euromaidano protestus ir juose daly-vauti man buvo visiškai natūralus žingsnis.

Ko šiuo klausimu tikitės iš Europos? Ką Europa jau nuveikė gero?

Tikiuosi, kad Europa imsis aktyvesnių praktinių veiksmų, kad padėtų Ukrai-nos žmonėms, ir neapsiribos vien žodine ar diplomatine parama. Manau, vienas svarbiausių pokyčių yra tas, kad Europa pradėjo kur kas aiškiau suprasti daugelio dabartinių Ukrainos vyriausy-bės pareigūnų iš tikrųjų korumpuotus ir nusikalstamus veiksmus, taip pat Rusijos priešiškumą ir Ukrainos pati-riamą akivaizdų spaudimą.

Ką Europa turėtų daryti, kad padėtų sustiprinti Ukrainos pilietinę visuomenę, paragintų piliečius dalyvauti ir pasijusti atsakingais ir paskatintų visų piliečių dalyvavimą?

Europa turėtų duoti aiškius ženklus Ukrainos žmonėms, kad ji remia jų siekį gyventi teisingoje, korupcijos

Europos pilietinė visuomenė solidarizuojasi su Tibeto žmonėmis

Neseniai EESRK svečiavosi Centri-nės Tibeto administracijos užsienio reikalų ministrė Dicki Chhoyang. Tibeto vyriausybės atstovė susitiko su

Komiteto pirmininku Henri Malosse ir su keletu narių: Anne-Marie Sigmund, Béatrice Ouin, Thomas Janson ir kt.

Jau praėjo penkiasdešimt metų, kai dvasinis šios šalies vadovas Dalai Lama, vyriausybės ir parlamento nariai turėjo ieškoti prieglobsčio Daramsaloje (Indija). Pastaruosius penkerius metus Tibeto žmonių gyvenimas nepaliaujamai blogėjo. Kinijos valdžia dar labiau sustiprino savo represinę politiką tibetiečių atžvilgiu: jiems neleidžiama naudo-tis savo pagrindinėmis teisėmis ir

laisvėmis, iškilo grėsmė šios tautos kultūriniam ir religiniam identitetui. Dėl tokios padėties po 2009-ųjų metų išaugo susideginimą, kaip protesto prieš Pekino valdžią išraišką, pasi-rinkusių tibetiečių skaičius. Nors tokį sprendimą pasirinko jau dau-giau kaip šimtas žmonių, jų veiksmai nesulaukė jokio dėmesio iš Kinijos centrinės valdžios.

Tibeto ministrės viešnagės metu EESRK dar kartą pabrėžė tvirtą Euro-pos pilietinės visuomenės poziciją ir

ES skubiai reikalinga pramonės politika

Joost van Iersel yra aktyvus EESRK Pramonės permainų konsultacinės komisijos narys, Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos (ECO) skyriaus pirminin-kas ir nuomonės „Stipresnė Europos pramonė ekonomikos augimui ir atsi-gavimui skatinti“ pranešėjas.

EESRK info: Kokia yra dabartinė ES apdirbamosios pramonės padėtis?

Joost van Iersel: Reindustrializacija yra šiandienos šūkis. Europos Vadovų Taryba nustatė konkretų tikslą – iki 2020 m. apdirbamoji pramonė turėtų sudaryti 20 proc. ES BVP, tačiau rea-lybė kol kas nėra džiuginanti. Išskyrus Vokietiją, pramonės gamyba visoje Europoje silpsta.

Kas trukdo pasiekti šį tikslą?

Be abejonės, Europos padėtis pasau-lyje tebėra įspūdinga, tačiau dėl pigios energijos – skalūnų dujų – ir mokslinių tyrimų programų pramonės gamyba

Mieli skaitytojai,Reindustrializacija Europoje nebėra draudžiama tema, tai patvirtina ir neseniai paskelbtas Komisi-jos komunikatas „Europos pramonės atgimimas“. Todėl norėčiau pasveikinti Europos Komisijos narį Antonio Tajani, su kuriuo prieš keletą dienų teko apie tai diskutuoti, prisiėmus įsipareigojimą spręsti

šį svarbų klausimą. Pritraukti naujas investicijas ir sukurti palankesnes sąlygas verslui – plataus užmojo uždavinys.

Komisijos žingsniu galime tik pasidžiaugti, tačiau tenka apgailestauti dėl Tarybos sprendimo diskusijas dėl Europos pramonės nukelti į ir taip jau intensyvią šių metų kovo mėnesio aukščiausiojo lygio susitikimo darbotvarkę. Nebeturime įrodinėti, kad pramonė, ener-getika ir klimatas yra tarpusavyje susiję, tačiau spren-dimas svarstyti visus šiuos klausimus vienu metu gali sumenkinti pramonės uždavinių reikšmę. Juo labiau kad Tarybos ataskaitoje plačiai kalbama apie valstybių narių pabrėžiamą šio prioriteto svarbą.

Pernelyg dažnai užmirštame, kad pramonė yra ypač svarbi Europos ekonominės ir socialinės integracijos sritis, kurioje yra 25 proc. darbo vietų ir sukuriama daugiau nei 15 proc. BVP. Užmirštame ir tai, kad Europos Sąjungos istorija prasidėjo būtent pramonės projektu: EAPB buvo ne kas kita, kaip šalių steigėjų pramonės pajėgumų sujungimas.

Todėl atėjo tinkamas laikas Sąjungai vėl į vieną traukinį sujungti pramonės vagonus. Jei norime išvengti dar gilesnės socialinės krizės, Europai būtina bendra, solidarumu grindžiama ir darni konkurencingos pramonės strategija. ES neturi teisės nepasinaudoti šia ekonomikos augimo varomąja jėga!

EESRK pirmininkasHenri Malosse

JAV sparčiai auga. Kinija daro didelę pažangą novatoriškų procesų ir tech-nologijų srityje. Nuo jos neatsilieka Indija, Brazilija ir kitos šalys. Ben-drovės yra lanksčios ir energija grin-džiama Europos gamyba perkeliama į JAV. Gamyklos paprastai steigiamos ten, kur yra rinka. Europos bendrovės taip pat vis labiau verčiamos dalį savo mokslinių tyrimų perkelti į tas šalis, kuriose yra didesnės potencialios rin-kos.

Ar Komisija, Taryba ir valstybės narės sprendžia šias problemas?

Juntamas susirūpinimas. Visų pirma, dėl bendrosios rinkos ir bendros krypties, kurios reikia laikytis užuot pasidavus vis labiau įsigalinčiai rena-cionalizacijai. Be to, valstybių narių pramonės politika turi derėti su ES politika. Tik Europos rinka turi pakankamą kritinę masę, kad paska-tintų naujas ir novatoriškas pramonės iniciatyvas, kurių pavyzdžiu sektų visas pasaulis. Europos verslas savo tvirtas

pozicijas gali išlaikyti tik tuomet, jeigu jam tinkamai atstovaujama aukščiau-siuose vertės grandinės segmentuose, kur jis prarado savo įtaką.

Kokių veiksmų reikia imtis?

Labai didelę reikšmę turi tarpvalsty-binės struktūros ir mokslinių tyrimų bei technologinės plėtros tinklai. Rei-kia skatinti keitimąsi praktine patir-timi. Kartu reikėtų pabrėžti įgūdžių visais lygmenimis svarbą. Visų pirma, Europa rimtai kenčia dėl to, kad nėra bendros energetikos politikos, o tai daro neigiamą poveikį vidaus rin-kai. Energijos rūšių derinys pernelyg diversifikuotas, o kainų skirtumai stulbinantys. Šis ir paslaugų klausimas turėtų būti naujos sudėties Komisijos rūpestis. Pramonės vertės grandinėms, kuriose vis labiau derinamos technolo-gijos, gamyba ir pažangios paslaugos, Europos politikos formavimo procese dažnai skiriama per mažai dėmesio. Labai reikėtų sukurti ES paslaugų darbo grupę.

Kokią matote ilgalaikę perspektyvą?

Daug kas pastatyta ant kortos. Vien tik tikslai tikrovės nepakeičia. Bendra pramonės politika turėtų būti kitos Komisijos kadencijos prioritetas; ati-tinkamai turėtų būti organizuojamas Konkurencingumo tarybos darbas. ●

Darbo vietos grįžta į Europą

Gamybos sugrąžinimas – naujausia tenden-cija pasaulinėje apdirbamojoje pramonėje. Gamybos sugrąžinimas – tai procesas, kai bendrovės, kurių pelnas sparčiai augančios ekonomikos šalyse, pavyzdžiui, Kinijoje, mažėja, kelia savo gamyklas atgal į Europą (arba JAV).

2014 m. vasario 13 d. EESRK Pramo-nės permainų konsultacinė komisija šiaurės Italijoje surengė viešąjį klausymą, kuriame

aptarė gamybos sugrąžinimo proceso indėlį į Europos reindustrializaciją. Komitetas šiuo metu rengia nuomonę dėl ES pra-moninės gamybos sugrąžinimo vykstant reindustrializacijos procesui.

„Įmonių perkėlimo banga slūgsta ir prasidėjo kai kurių pramonės šakų sugrį-žimas, – tvirtina nuomonės pranešėjas Edgardo Iozia. – Jungtinėje Karalystėje išsiaiškinome, kad 107 įmonėse vyksta

gamybos sugrąžinimo procesas. Iš pradžių jos savo gamyklas iš Europos iškėlė norėda-mos sutaupyti pinigų, tačiau vėliau suprato, kad pernelyg optimistiškai įvertino realias galimybes sutaupyti. Perkėlimas reiškia, jog bus papildomų išlaidų transportui ir dar-buotojams pakeisti. Iškėlus veiklą į užsienį reikia išspręsti keletą problemų.

Be to, kiekvienais metais auga darbo sąnaudos. Kinija, vadovaudamasi politi-niais ir ekonominiais motyvais, nusprendė padidinti darbuotojų atlyginimus, taip tikėdamasi paskatinti vidaus paklausą.“ Pasak vieno iš JAV ekspertų institutų, nuo 2005 m. iki 2010 m. vidutinis gamyklos dar-buotojo atlyginimas Kinijoje augo 19 proc. per metus.

Tarptautinės konsultacinės bendrovės „Stanton Chase“, kuri dalyvavo EESRK klausyme, apžvalga rodo, kad kokybė yra dažniausia priežastis, verčianti įmones sugrąžinti savo gamybą. „Dalies įmo-nių netenkino produktų kokybė“, – aiš-kina E. Iozia ir priduria, kad bendrovės sulaukdavo daug skundų iš klientų, todėl nusprendė sugrįžti.

„Stanton Chase“ nustatė, kad 34 proc. verslo lyderių įžvelgia gamybos sugrąži-nimo tendenciją. Tačiau „Th e Economist“ mano, kad nereikia perdėti šios tendencijos masto. Daugelis didelių bendrovių vis dar daugiau darbo siunčia į užsienį, nei par-siveža namo. Bendrovėms, kurios dairosi naujų rinkų besivystančios ekonomikos

2011 m. išleistoje knygoje Trečioji pramonės revoliucija Jeremy Rifk in nagri-nėja skaitmeninių komunikacijų poveikį naujoms energijos sistemoms. Vis dėlto daugelis stebėtojų dar didesnes viltis sieja su trimačiu spausdinimu – subtiliu skai-tmeninių technologijų ir tiksliosios gamy-bos deriniu, – kuris atvers naują aukštųjų technologijų erą ir leis kiekvienam, turin-čiam idėjų ir galinčiam naudotis kompiu-teriu, tapti jos dalyviu.

Trimatis spausdinimas arba vadina-moji „adityvinė gamyba“, kai pramo-niniai spausdintuvai pagal skaitmeninį

modelį sluoksnis po sluoksnio lieja rea-lius daiktus, yra greitas ir nebrangus būdas kurti prototipus būsimiems klientams ar gamintojams.

Ši technologija naudojama architek-tūroje, statybų sektoriuje, pramoninio dizaino srityje, inžinerijoje ir kituose sektoriuose, įskaitant aerokosminę erdvę, mediciną, pakuotes ir vartojimo prekes, taip pat meną – trimačio spausdinimo pritaikymo galimybės praktiškai neribo-tos. Be to, jį galima naudoti bet kuriuo produkto gyvavimo ciklo etapu – netgi tradicinius gamybos būdus (montavimą, tekinimą, gręžimą, šlifavimą) pritaikyti individualiems poreikiams. Tai didina konkurencingumą.

Prie naujosios aukštųjų technologijų eros slenksčio

“Jei norime išvengti dar

gilesnės socialinės krizės, Europai būtina bendra, solidarumu grindžiama ir darni konkurencingos pramonės strategija.

”

Žvilgsnis į Rytus

Čengdu mieste, Kinijoje, EESRK aptarė investicijų susitarimą ir žmogaus teisių klausimus

Europos ekonomikos ir soci-alinių reikalų komitetas, kaip svarbiausias Europos pilietinės visuomenės atstovas, praėjusių metų lapkritį Čengdu mieste surengė 13-ąjį ES ir Kinijos apskritąjį stalą. Svarbiausi dar-botvarkės klausimai – derybos dėl investicijų susitarimo ir žmogaus teisės.

Abipusės investicijos naudingos tiek Kinijos, tiek Europos gyventojams

Nors Kinija jau yra antra pagal dydį ES prekybos partnerė, o ES – didžiausia Kinijos prekybos partnerė, investicijų lygis iš abiejų pusių vis dar labai žemas. Tikimasi, kad šią padėtį netrukus pakeis neseniai prasidėjusios derybos dėl visapusiško ES ir Kinijos investicijų susitarimo.

Čengdu mieste EESRK aptarė šio žemo investicijų lygio priežastis (patekimo į rinką kliūtis, reguliavimo ir kultūrines kliūtis, intelektinės nuosavybės teisių apsaugą) ir svarstė, kaip šiuos trūkumus pašalinti. Jonathan Peel pabrėžė, kad „derybose dėl investicijų svarbu atsižvelgti į pilietinės visuomenės prioritetus. Tokiam susitarimui turi būti taikomi aukščiausi aplinkosaugos ir darbo saugos standartai“. EESRK ragina viso proceso metu reguliariai informuoti pilietinės visuomenės organizacijas ir su jomis konsultuotis.

Žmogaus teisių klausimai – vis dar atviras skyrius

Šio vizito metu EESRK delegacija pasinaudojo galimybe išsamiai aptarti žmo-gaus teisių klausimus. „Žmogaus teisės yra visuotinės, viena nuo kitos priklau-sančios ir tarpusavyje susijusios, – pabrėžė EESRK žmogaus teisių ataskaitos pranešėjas Th omas Janson (Švedija, Darbuotojų grupė). – Kultūra, tradicijos ar išsivystymo lygis negali pateisinti žmogaus teisių pažeidimų.“

EESRK vertina Kinijos pastangas kovoti su skurdu ir daugiau kaip 1,3 mlrd. savo gyventojų suteikti galimybę gydytis ir mokytis. Tačiau reikia daug daugiau, ypač kaimo vietovėse.

Lankydamiesi Čengdu EESRK nariai didžiausią susirūpinimą išreiškė dėl žmogaus teisių. Kinijoje vis dar neužtikrinamos susirinkimų, asociacijos ir žodžio laisvės, nors kai kurios iš jų yra įtvirtintos Kinijos Konstitucijoje. Norin-tys pasinaudoti šiomis teisėmis dažnai yra persekiojami, suimami ir įkalinami arba paprasčiausiai dingsta. Diskusijose daugiausia dėmesio buvo skirta žmo-gaus teisių apsaugos stebėsenos mechanizmui: tiek padedant nepriklausomai pilietinei visuomenei, tiek vykdant neofi cialią stebėseną socialiniuose tinkluose. Taip siekiama atskleisti trūkumus ir paremti kovojančius už laisvę.

Vizito į Kiniją metu EESRK delegacija Pekine taip pat susitiko su Kinijos pilietinės visuomenės organizacijomis ir žmogaus teisių gynėjais. Buvo aptartos šios pagrindinės temos: migrantų ir neįgalių žmonių teisės, žodžio ir asociacijos laisvė, taip pat religijos laisvė ir kultūrinės teisės Tibeto ir Šindžiango regio-nuose. (sma) ●

EESRK narė Marianne Muona

EESRK pirmininkas Henri Malosse kalba Maidano aikštėje Kijeve

Ruslana Lyzhychko EESRK plenarinėje sesijoje

NETRUKUS EESRK

„Tavo Europa, tavo balsas 2014“

Remdamasis „Tavo Europa, tavo balsas“ renginių sėkme Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) jau-niesiems europiečiams šią iniciatyvą įgy-vendins jau penktą kartą. Šešiolikmečiams ir septyniolikmečiams skirtas renginys vyks 2014 m. kovo 26–28 d. EESRK rūmuose.

Apie 700 mokyklų iš visos ES pareiškė norą dalyvauti šiame renginyje, kuriame

daugiausia dėmesio bus skiriama 2014 m. įvyksiantiems Europos Parlamento rin-kimams. Rinkimine kampanija, kurios šūkis – „Veik. Spręsk. Paveik“, europiečiai raginami pasirinkti, kas jiems atstovaus kitą penkerių metų kadenciją. Europai tai labai svarbu!

Viena mokykla iš kiekvienos iš 28 vals-tybių narių turėjo galimybę būti išrinkta dalyvauti „Tavo Europa, tavo balsas“ rengi-nyje. O dabar trys šių mokyklų moksleiviai, lydimi mokytojo, bus pakviesti į Briuselį.

Komisija, kurią sudarė trys EESRK nariai – Indrė Vareikytė, Béatrice Ouin ir Cveto Stantič, – atsitiktinės atrankos būdu atrinko 28 laimingąsias mokyklas ir dar 56 atsargines mokyklas.

2014 m. sausio ir vasario mėnesiais EESRK nariai apsilankys šiose mokyklose savo šalyse ir papasakos, kaip dirba Komi-tetas. Su moksleiviais jie kalbėsis ir apie planuojamą kelionę į Briuselį ir apie kartą gyvenime jaunimui suteikiamą galimybę diskutuoti ir balsuoti svarbiais klausimais, susijusiais su Europos ateitimi. (fgr) ●

giniuose dalyviai apsvarstys, koks yra dabartinių sąlygų poveikis vartotojams ir ką būtų galima pakeisti.

KEPKA, Graikijos vartotojų apsau-gos centras, prisidedantis prie šios konferencijos organizavimo, rengia specialią apklausą, kad sužinotų, ką

patys vartotojai mano apie savo teisių užtikrinimą. Šios apklausos rezultatai bus pristatyti renginio metu.

Daugiau apie tai sužinosite mūsų svetainėje http://www.eesc.europa.eu/?i=portal.en.events-and-activities-consumer-day-2014 (ail/dz) ●

Europos vartotojų diena „Vartotojų apsauga ir socialinė įtrauktis krizės metu“

16-ą kartą rengiama Europos varto-tojų diena įvyks 2014 m. kovo 14 d. Salonikuose (Graikija). Šių metų kon-ferencijos tema „Vartotojų apsauga ir socialinė įtrauktis krizės metu“. Trys diskusijų grupės apsvarstys (1) varto-tojų apsaugos problemas, (2) vartotojų teises ir jų užtikrinimą krizės metu bei

per didelio įsiskolinimo ir (3) fi nansi-nės atskirties klausimus.

Dabartinė ekonomikos krizė, tebe-kylančios pagrindinių vartojimo pre-kių kainos ir darbo rinkų nestabilumas turėjo didelės įtakos vartotojams. Šių metų Europos vartotojų dienos ren-

2014 m. vasario mėn. specialusis leidimas/2

nevaržomoje visuomenėje ir būti Europos demokratinių tautų bendruo-menės dalimi. Galėtų būti numatytos atskiros sankcijos dabartiniams Ukrai-nos vyriausybės pareigūnams, bevizis režimas tarp ES ir Ukrainos ir Ukrai-nos narystės ES perspektyva. (ab) ●

šalyse, veiklos perkėlimas leidžia sutaupyti pristatymo išlaidų, be to, prasmingiau būti šalia potencialių vartotojų. Vis dėlto gamy-bos sugrąžinimą „skatina galingos jėgos, kurios ateityje tik stiprės“.

Pasak E. Iozia, Europai iškilęs pavojus, kad bendrovės patrauks į valstybes Afrikoje arba Pietryčių Azijoje, kur mokami dar mažesni atlyginimai. „Pavyzdys: skambu-čių centrai iš tokių šalių kaip Kinija keliasi į pigesnes vietas, pavyzdžiui, Vietnamą. Kai kurios Europos pramonės šakos jau pradėjo tokį perkėlimo procesą ir veiklą perkelia iš vienos valstybės į kitą“, – teigia EESRK narys.

Naujajame Europos Komisijos komu-nikate dėl Europos pramonės atgimimo gamybos sugrąžinimas apskritai nemini-mas. „Jiems tai visiškai naujas klausimas.

Jie net nelaiko to strateginiu klausimu, – pastebi E. Iozia. – Tai reiškia, kad EESRK nuomonė šioje srityje tikrai bus novato-riška.

Mums reikia, kad Europos valstybių vyriausybės ir regionai pritrauktų tokias pramonės šakas. Gamyba Europoje turėtų būti dėkingesnė investuotojams. Viena iš galimybių yra valstybės pagalba. Nepa-lankioje padėtyje esantiems Europos regi-onams padėtų priemonės, atitinkančios Europos konkurencijos teisę – turime laikytis taisyklių. Nuomonėje bus pateikti praktiniai pasiūlymai, nes be jų, kalbos apie gamybos sugrąžinimą ir liktų tuščiomis kalbomis. Mes manome, kad Europos pra-monės politika turėtų papildyti nacionalinę pramonės politiką. Tai labai svarbu.“ ●

EESRK pirmininkas Henri Malosse ir Centrinės Tibeto administracijos užsienio reikalų ministrė Dicki Chhoyang

QE

-AA

-14

-00

2-L

T-N

© A

nd

rii

Ko

nd

iuk

© amnachphoto

© Bilan 3D

© TTstudio

>>> p . 2

>>> p . 4

2014 m. vasario mėn. specialusis leidimas/22014 m. vasario mėn. specialusis leidimas/2 LTLT

ISSN 1830-5113ISSN 1830-5113

EESRK infoEESRK infoEuropos ekonomikosir socialinių reikalų komitetas

Europos ekonomikosir socialinių reikalų komitetas

tiltas tarp Europos ir organizuotos pilietinės visuomenėstiltas tarp Europos ir organizuotos pilietinės visuomenės

EESRK info 23 kalbomis: http://www.eesc.europa.eu/?i=portal.en.eesc-info

EESRK infowwwww.e..

KKKKKKKIIIIIIIIIIIIIILLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTTIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIISSSSSSSREDAKCIJOS SKILTIS

Mieli skaitytojai

ES pramonės

politika

ed_LT_402284_b.indd 1ed_LT_402284_b.indd 1 26/02/14 10:1626/02/14 10:16

Europos pilietinė visuomenė remia Ukrainos piliečius

http://www.eesc.europa.eu

EESRK info — 2014 m. vasario mėn. specialusis leidimas/2 EESRK info — 2014 m. vasario mėn. specialusis leidimas/2 EESRK info — 2014 m. vasario mėn. specialusis leidimas/22 5 4

GLAUSTAI APIE PLENARINĘ SESIJĄBendradarbiavimu grindžiamas vartojimas – krizės laikų alternatyva

Sausio 21 d. EESRK patvirtino naują nuomonę dėl Bendradarbiavimu ir dalyvavimu grindžiamo vartojimo ir para-gino ES lygmeniu imtis tolesnių veiksmų.

Bendradarbiavimu grindžiamas vartojimas yra ūkinės veiklos rūšis, kurios dalyviai naudojasi tais pačiais produktais ar paslaugo-mis, pavyzdžiui, važinėja tuo pačiu automobiliu, viešosiose vietose palieka perskaitytas knygas kitiems, nuomoja kambarius ar kuria skaitmenines kalbų mokymosi bendruomenes. Atsižvelgdamas į šio naujo bendradarbiavimu grindžiamo vartojimo reiškinio sudė-tingumą ir mastą, EESRK norėtų, kad ši veikla būtų reguliuojama ir kad būtų nustatytos visos jai galinčios kilti kliūtys.

„Akivaizdu, kad žmones reikia informuoti ir ugdyti jų sąmo-ningumą bendradarbiavimu grindžiamo vartojimo klausimais. Toks vartojimas gali patenkinti socialinius poreikius tais atvejais, kai nėra komercinio suinteresuotumo, be to, kaip veikla, kuria siekiama pelno, jis padeda kurti darbo vietas“, – teigia nuomonės pranešėjas, EESRK narys Bernardo Hernández Bataller (Ispanija, Įvairių interesų grupė).

Vartotojai perka įrankius ir prietaisus, tačiau niekada jų nepanaudoja pakankamai dažnai, kad pasiteisintų jų sumokėta kaina. Bendradarbiavimu grindžiamas vartojimas – tai alternatyva praeito šimtmečio hipervartojimui ir jo sukurtam nesaikingumui bei didžiulei nelygybei. (ail) ●

Šešėlinės ekonomikos masto įvertinimas: EESRK rekomenduoja Italijoje sukurtą metodiką tyrimams Europoje atlikti

EESRK taip pat svarstė opų Kovos su šešėline ekonomika ir nedeklaruojamu darbu strategijos klausimą ir dėl jo priėmė nuomonę savo iniciatyva 129 nariams balsavus už ir 4 susi-laikius. Kaip nurodė nuomonės pranešėjas Stefano Palmieri (Italija, Darbuotojų grupė), tai jautrus klausimas, nes, daugelio žmonių nuomone, šešėlinė ekonomika yra įprastas visuome-nės gyvenimo reiškinys ir jie daug nedvejodami naudojasi „juodąja rinka“ siekdami nebrangiai pasisamdyti darbuotojų ar pigiau pasiūlyti savo paslaugas, taip pat pirkti arba parduoti prekes nemokėdami mokesčių. Be to, daugelis šalių vis dar neturi aiškios pozicijos dėl šešėlinės ekonomikos ir nedekla-ruojamo darbo.

Preliminariai apskaičiuota, kad šešėlinės ekonomikos ir nedeklaruojamo darbo apimtis šiandieną Europoje sudaro virš 2,1 trilijono eurų – šiuos pinigus vyriausybės galėtų panaudoti labai reikalingoms investicijoms ir darbo vietų kūrimui.

Visų pirma, Komitetas rekomenduoja Europos mastu atlikti įvertinimą taikant metodus, kuriuos vis dar reikia sutvirtinti. Tik tada bus galima geriau įvertinti padėtį šešėlinėje ekonomikoje ir parengti tikslinę politiką.

EESRK rekomenduoja taikyti metodiką, kurią sukūrė Italijos nacionalinis statistikos institutas ir kuri buvo išbandyta šioje dideliais regionų skirtumais pasižyminčioje šalyje, kur tokie reiškiniai itin dažni. (sma) ●

Europos tarptautinio bendradarbiavimo gebėjimų didinimas

Europa yra mokslinių tyrimų lyderė pasaulyje, tačiau ji privalo nuolat diegti naujoves, kad neprarastų savo kon-kurencingumo ir kurtų naujas darbo vietas. EESRK narys Gerd H. Wolf aiškina, kodėl tarptautinis bendra-darbiavimas yra toks svarbus siekiant šio tikslo.

EESRK info: Koks yra tarptautinio bendradarbiavimo vaidmuo mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje?

Gerd H. Wolf: Mokslas yra itin spe-cializuota sritis. Bendradarbiavi-

mas dažnai vyksta savaime, nes tai būtina – reikia naujų idėjų, bendro darbo su geriausiais savo srities mokslininkais, kad ir kokioje šalyje jie būtų.

Pažvelgus į mokslinius leidinius, galima pastebėti pavardes moksli-ninkų iš įvairiausių laboratorijų ir institutų iš visos Europos ir už jos ribų. Pavyzdžiui, aš pats metus pra-leidau Jungtinėje Karalystėje kaip kviestinis mokslininkas. ES politikoje turi būti supaprastinti tarptautinio bendradarbiavimo formalumai.

Kas Jus labiausiai neramina dėl mokslinių tyrimų išteklių paskirstymo Europos Sąjungoje?

ES lygmeniu fi nansiniai ištekliai yra skiriami bendradarbiavimui skatinti ir tai yra puiku. Iš esmės šie ištekliai skiriami pagal paraiškas, atsižvelgiant į konkrečius kriterijus, įskaitant kom-petenciją. Tai – neišvengiama būti-nybė. Tačiau kai kurios valstybės narės – ypač vėliausiai įstojusios – neturėjo galimybės kurti kompe-tencijos centrų. Todėl reikia skirti fi nansavimą, kad būtų galima kurti ištekliams gauti reikalingus gebėji-mus šiose šalyse.

Čia iškyla viena problema – vadi-namasis protų nutekėjimas. Jeigu ren-giame jaunus mokslininkus ir norime, kad jie pasiektų tam tikrą kompetenci-jos lygį, o šalyje nėra mokslinių tyrimų institutų, kuriuose jie galėtų tobulinti savo žinias arba jas pritaikyti, tokiems mokslininkams teks išvykti svetur. Negalima atmesti ir teigiamos šio reiš-kinio pusės. Mokslininkai, dirbdami kitose šalyse, gali pamatyti, kaip ten vyksta darbas. Tačiau turi būti būdų, kaip juos susigrąžinti ir kurti naują mokslinių tyrimų ir technologijų inf-rastruktūrą. Tai piniginis, fi nansinis, struktūrinis ir galiausiai žmogiškųjų išteklių klausimas, kurį būtina spręsti.

Ką manote apie bendradarbiavimą su ES nepriklausančiomis šalimis?

Tarptautinis bendradarbiavimas su ES nepriklausančių šalių partneriais – dar vienas svarbus mokslinių tyrimų aspektas. Manau, kad Komisija ko gero pervertino bendradarbiavimo su men-kiau išsivysčiusiomis šalimis svarbą. Neturime pamiršti, kad bendradar-biavimas su labiausiai išsivysčiusių pasaulio šalių – JAV, Japonijos, Rusijos ir Pietų Korėjos – geriausiais institutais ne mažiau naudingas ir pačiai ES. Iš jų vis dar galime pasimokyti. ●

EESRK nuomonių dėl inovacijų sąjungos ir dėl tarptautinio bendradarbiavimo mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje pranešėjas Gerd H. Wolf

Kokia ateitis laukia Europos pinigų sąjungos?

2013 m. gruodžio 5 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komi-teto Ekonominės ir pinigų sąjungos ir ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius surengė viešąjį klausymą, kuriame buvo aptarti pasiūlymai Europos institucijoms dėl ekonominės ir pinigų sąjungos kūrimo užbaigimo.

Europos Parlamento nariai, pilie-tinės visuomenės atstovai ir kiti pra-nešėjai iš ES institucijų bei įtakingų institutų reiškė savo nuomones apie tai, kokių priemonių turėtų imtis Europos Parlamentas ir Europos Komisija, kad per ateinančią kadenciją ekonominės ir pinigų sąjungos struktūra sustiprėtų keturiose srityse: bankų sąjungos, eko-nomikos valdymo, mokesčių politikos ir politinės integracijos.

apibrėžtų taisyklių. Europos Parlamento pasiūlymais

siekiama nustatyti gai-res konvergencijai, kuri galiausiai paska-tins tvarų konkurencin-gumo padidėjimą, kuris yra tiesiogiai susijęs su socialine sanglauda.“ Europos Tarybos pir-mininko Herman Van Rompuy kabineto narys José Leandro pareiškė,

kad „griežtinant mokes-čių įstatymus ir ekono-

minį koordinavimą bus stiprinamas ir suverenu-

mas, nes vyriausybės pajėgs įgyvendinti savo šalių visuomenės lūkesčius“.

Kitas svarbus elementas – ekono-minėje ir pinigų sąjungoje užtikrinti demokratišką ir skaidrų sprendimų priėmimo procesą. Europos Parla-mento narys Philippe Lamberts pažy-mėjo, kad „visos institucijos privalo turėti demokratinį legitimumą. Prie-šingu atveju gali dar labiau sulėtėti bendras Europos integracijos tempas“. Tenka pripažinti, kad visuomenės parama yra svarbus veiksnys daly-vaujamosios demokratijos sistemoje, o organizuota pilietinė visuomenė yra svarbi jungtis, padedanti pasiekti didelę viešosios opinijos dalį. Todėl

“Griežtinant mokesčių

įstatymus ir ekonominį koordinavimą bus stipri-namas ir suverenumas, nes vyriausybės pajėgs įgyvendinti savo ša l ių v i suomenės lūkesčius.

”

Svarus EESRK indėlis kuriant socialinių įmonių ateitį

Socialinė ekonomika yra svarbus Europos ekonomikos ramstis – ji sudaro apie 10 proc. BVP. Socialinės ekonomikos srityje dirba daugiau kaip 11 mln. darbuotojų (4,5 proc. dirbančių ES gyventojų). Kas ketvirta kasmet įsteigiama nauja įmonė (o Prancūzijoje, Suomijoje ir Belgijoje – kas trečia) yra socialinė įmonė.

Socialiai atsakingų verslininkų tikslas – daryti poveikį visuomenei, o ne tik krauti pelną savininkams ir akcininkams. Pavyzdžiui, jie kuria darbo vietas nepalankioje padėtyje esančių asmenų grupėms, remia jų socialinę įtrauktį ir stiprina solida-rią ekonomiką. Tačiau jie susiduria su didžiuliais sunkumais ir veikia nevienodomis sąlygomis.

Todėl 2014 m. sausio 16–17 d. Europos Komisija, Europos ekono-mikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) ir Strasbūro miestas surengė

svarbų ir sąveikų Europos lygmens renginį socialinio verslumo ir socia-linės ekonomikos tema.

Š i a m e r e n g i n y j e d a l y v a v o 33 EESRK narių delegacija. Jo metu specialiai įrengtame EESRK infor-macijos stende konferencijos daly-viai galėjo susipažinti ir su Komiteto veikla.

Be to, EESRK teko išskirtinis dėmesys renginio darbotvarkėje. Pra-dėdamas renginį EESRK pirmininkas Henri Malosse pasakė įžanginę kalbą, EESRK narė Ariane Rodert (Švedija, Įvairių interesų grupė) vedė seminarą „Pilietinės visuomenės organizacijų ir socialinių įmonių vaidmuo vykstant sisteminiams pokyčiams“, o EESRK narys Giuseppe Guerini (Italija, Įvai-rių interesų grupė) dalyvavo viešoje diskusijoje „ES lygmens politika ir konkretūs socialinio verslumo pavyzdžiai“. Kiti EESRK nariai taip

pat dalyvavo įvairiuose praktiniuose seminaruose.

Strasbūro deklaracija

Renginio rezultatai atsispindėjo Strasbūro deklaracijoje, kurią pasi-rašė EESRK ir Europos Komisija. Deklaracijoje, be kitų, nurodyti šie reikalavimai:

■ Valstybės narės bei vietos ir regi-onų valdžios institucijos privalo visapusiškai remti socialinių įmonių augimą ir padėti joms ugdyti gebėjimus. Tai galėtų būti daroma tokiomis priemo-nėmis kaip, pavyzdžiui, teisinė sistema, galimybės gauti fi nan-savimą, parama steigiant naujas įmones ir jų vystymui, švietimas bei profesinis rengimas ir viešieji pirkimai.

■ ES institucijos ir valstybės narės turėtų sustiprinti socialinių įmo-nių vaidmenį įgyvendinant struk-tūrines reformas, skirtas krizei įveikti, visų pirma tose srityse, kuriose socialinė ekonomika yra mažiau išvystyta.

■ Komisija, valstybės narės ir regi-onai privalo sustiprinti socialinių įmonių tarpvalstybinį ir regioninį bendradarbiavimą, kad jos galėtų dalytis žiniomis ir praktika.

■ Viešojo ir privačiojo sektorių subjektai privalo sukurti visą tinkamų fi nansinių priemonių ir tarpininkų spektrą socialinėms įmonėms remti. (ail) ●

Palikime valstybėms narėms laisvę organizuoti savo geležinkelių sistemasPokalbis su EESRK nuomonės dėl Ketvirtojo geležinkelių

dokumentų rinkinio pranešėju André Mordant

EESRK info: Kokios svarbiausios EESRK rekomendacijos pateiktos dėl Ketvirtojo geležinkelių dokumentų rinkinio?

André Mordant: EESRK prašo palikti valstybėms narėms galimybę organi-zuoti savo nacionalinę geležinkelių struktūrą ir atverti vidaus rinką kon-kurencijai atsižvelgiant į jų geografi nę, demografi nę padėtį, istoriją ir ekono-mines, socialines ir aplinkos sąlygas.

EESRK mano, kad kompetentin-goms institucijoms turi būti palikta teisė tiesiogiai pavesti operatoriui teikti viešąsias paslaugas arba skelbti konkursą ir savo nuožiūra organizuoti struktūrą.

Kokios pagrindinės Europos Komisijos pasiūlymui pateiktos kritinės pastabos

dėl infrastruktūros valdymo atskyrimo?

Infrastruktūros valdymo atskyrimas transporto sistemoje, kurioje yra tik vienintelis laisvės judėjimo laisvės laipsnis, paprastai sukelia daugiau nesklandumų nei suteikia privalumų, kadangi labai apsunkina veikimą, yra susijęs su didesnėmis sąnaudomis ir paslaugų kokybės pablogėjimu. Be to, dėl infrastruktūros valdytojų ir vežėjų funkcijų atskyrimo didėja tinklo arba infrastruktūros valdytojų atitolimas nuo galutinio vartotojo.

Kas kelia didžiausią susirūpinimą kalbant apie šios transporto rūšies saugą?

EESRK rekomenduoja Komisijai įgy-vendinti iniciatyvą, susijusią su gele-žinkelių saugos, kuri yra labai svarbi plėtojant geležinkelius, kontrole ir šiuo tikslu įsteigti nacionalines observato-rijas arba jungtinius saugos komitetus. Komitetas prašo užtikrinti skaidrias geležinkelių eksploatavimo sąlygas ir ragina valdžios institucijas laikytis demokratiškesnio požiūrio į saugą.

Kaip EESRK siūlo užtikrinti geležinkelių transporto paslaugų kokybę?

Reikalavimo parengti Komisijos prašomą viešojo transporto planą klausimu EESRK mano, kad kom-petentingos institucijos neturi būti varžomos apibrėžiant su viešosiomis paslaugomis susijusias užduotis, ir prašo nustatyti aiškius prieinamumo neįgaliems asmenims gerinimo ir keleivių dalyvavimo tikslus surengiant konsultacijas ir vykdant paslaugos kokybės stebėseną. (ab) ●

EESRK garsiai kalba apie būtinybę gilinti socialinį dialogą ES ir naciona-liniu lygmenimis.

Apskritai ekonominės ir pinigų sąjungos struktūra toli gražu nebaigta kurti – Tarybai dar reikės priimti svarbių sprendimų. Dar daug reikia padaryti užtikrinant, kad ateities kri-zėms būtų pasiruošta ir būtų sukurtos patikimesnės struktūros bei geresnė aplinka tvariam augimui ir darbo vietų kūrimui. Galvodami apie tai ir atžvelgdami į konferencijoje nuskam-bėjusias mintis EESRK pranešėjai Joost van Iersel ir Carmelo Cedrone ketina

Netrukus ekonominės ir pinigų sąjungos integracijos procese bus žengtas didžiulis žingsnis į priekį. Šis žingsnis bus labai svarbus, nes jau dabar matomi pirmieji teigiami rezultatai. Tačiau prasidėjęs atsigavi-mas vyksta pamažu ir tebėra trapus. Pasak Europos Komisijos pirmininko pavaduotojo Olli Rehn patarėjo Taneli Lahti, nepaisant didelės pažangos, išlieka didelių sunkumų.

Kalbėdamas apie realiosios ekono-mikos palaikymo ir augimo ir darbo vietų kūrimo skatinimo priemones Europos Parlamento narys Elmar Brok pareiškė: „Rinka yra vieta, kurioje kuriami ištekliai, tačiau jai reikia gerai

Te nenustoja veikti varikliai Europoje

Europos automobilių gamintojų asociaci-jos (ACEA) 2013 m. kišeniniame vadove paskelbtais naujausiais duomenimis, beveik 13 mln. žmonių dirba Europos motorinių transporto priemonių sektoriuje, kuriame pagaminama apie 16,2 mln. automobilių, furgonų, sunkvežimių ir autobusų. Iš šių darbo vietų apie 3 mln. yra aukštos kvali-fi kacijos, o tai sudaro 10 proc. ES gamybos sektoriuje sukurtų darbo vietų.

Motorinių transporto priemonių pramo-nės variklis girdėti visoje Europos ekonomi-koje – ši pramonės šaka remia ilgą tiekimo grandinę ir verslo paslaugas, įskaitant dau-gybę mažųjų ir vidutinių įmonių.

Be to, motorinių transporto priemo-nių sektorius yra daugiausia ES lėšų moksliniams tyrimams ir technologi-nei plėtrai (daugiau nei 32 mlrd. EUR) išleidžiantis sektorius, t. y. 25 proc. visų MTTP skiriamų lėšų. Šios investi-cijos atsiperka, nes iš Europos patentų tarnybai pateiktų su automobilių sek-toriumi susijusių patentų paraiškų daugiau nei 55 proc. (apie 9 500 per metus) pateikė ES motorinių trans-porto priemonių pramonė.

Netaršios, saugios ir tylios transporto priemonės, pagamintos Europoje

Europos motorinių transporto prie-monių pramonė svarbi ir pasaulio

mastu – ji viso pasaulio rinkoms patiekia 6,6 mln. transporto priemo-nių, o jos prekybos perteklius siekia 92 mlrd. EUR. Šio aktyvaus sektoriaus sukuriama 840 mlrd. EUR apyvarta sudaro 6,9 proc. ES BVP.

Be to, Europoje pagamintos transporto priemonės garsėja kaip netaršiausios, saugiausios ir tyliausios pasaulyje. „Vidu-tinio automobilio variklis išmeta 28 kar-tus mažiau anglies monoksido nei prieš 20 metų. 2012 m. 71 proc. naujų automo-bilių išmetė mažiau nei 140 g CO

2 vienam

kilometrui ir daugiau nei pusė jų – mažiau nei 120 g“, – taip savo kišeniniame vadove pažymi ACEA.

Nepaisant pastaraisiais metais apskritai suintensyvėjusio eismo, mirčių skaičius Europos keliuose gerokai sumažėjo, iš dalies dėl įdiegtų pažangių transporto priemonių saugos technologijų, kurių daugelis pirmą-syk pritaikytos Europoje.

Tikimasi, kad tokios priemonės kaip elektroninės stabilumo kontrolės sistemos, pažangios avarinio stabdymo sistemos, įspė-jimai apie nukrypimą nuo kelio juostos ir padangų saugos bei keliamo triukšmo kon-trolė nuo 2014 m. bus privalomos visiems Europoje parduodamiems naujiems auto-mobiliams pagal ES reglamentą dėl motori-nių transporto priemonių bendros saugos, kuris apima vairuotojų, keleivių ir pėsčiųjų saugumą. ●

Automobilių pramonėje sukurta beveik 13 mln. darbo vietų, šis sektorius yra tikras augimo ir darbo vietų kūrimo variklis. ES turi palaikyti savo pasaulinio lygio automobilių pramonę, gaminančią veiksmingas, pažangias ir saugias trans-porto priemones ir milijonams žmonių suteikiančią aukštos kvalifi kacijos darbo vietas.

Tai pagrindinė Europos Komisijos „CARS 2020: konkurencingos ir tva-rios Europos automobilių pramonės veiksmų plano“ mintis. Nors Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komi-tetas iš esmės pritaria komunikatui (COM(2012) 636 fi nal), jis prašo labiau įsigilinti į siūlomus restruktūrizavimo planus.

EESRK nuomonės dėl veiksmų plano „CARS 2020“ bendrapranešėjė Monika Hrusecká

EESRK nuomonės dėl veiksmų plano „CARS 2020“ pranešėjas Virgilio Ranocchiari

Europos motorinių transporto priemonių pramonė: faktai, skaičiai ir tendencijos

Didžiuliam ir visame pasaulyje žino-mam Europos automobilių sektoriui reikia priimti keletą sunkių sprendimų. Sprendimais, kuriuos priimame šiandien, turi būti siekiama „nustatyti klimato kaitos švelninimo ir būtino didesnio konkuren-cingumo pusiausvyrą“. Tai pagrindinė EESRK nuomonės pranešėjų Virgilio Ranocchiari ir Monika Hrusecká nuostata.

Dėl Europą apėmusios ekonominės sumaišties, nuolatinės perteklinių gamy-bos pajėgumų problemos ir sumažėjusios vidaus paklausos sektorius patiria didelę užsienio importuotojų konkurenciją. Automobilių sektoriui poveikį taip pat daro nuolat besikeičiančios su teisės aktais ir technologijomis susijusios aplinkybės, kurias galima vertinti kaip iššūkius ir galimybes, kadangi auga poreikis gaminti pažangias ir veiksmingesnes transporto priemones.

Europos gamintojų asociacijos (angl. ACEA) duomenimis, automobilių sek-torius yra vienas labiausiai reguliuojamų Europoje: šiuo metu jam taikoma apie 80 ES direktyvų ir daugiau kaip 70 tarp-tautinių Jungtinių Tautų Europos ekono-minės komisijos reguliavimo susitarimų (daugiausia dėl techninių dalykų ir stan-dartų).

EESRK visiškai pritaria veiksmų plane „CARS 2020“ teikiamai reikšmei moksli-nių tyrimų, technologinės plėtros ir ino-vacijų fi nansavimui, visų pirma mažoms automobilių pramonės vertės grandinės įmonėms ir technologijų atžvilgiu neu-tralioms programoms. Bet Komitetas perspėja, kad tai neturėtų kliudyti siekti pažangos ekologiškų technologijų srityje, pavyzdžiui, kuriant elektrines ar vandeni-liu varomas transporto priemones.

„Būtina aktyvi inovacijas ir vystymąsi remianti politika, dabartines problemas paverčianti ateities galimybėmis“, – teigia

pranešėjai. Kitaip tariant, reikia investuoti į žmogiškąjį kapitalą ir naująsias techno-logijas. Tai reiškia, kad reikia baigti kurti vidaus rinką, įgyvendinti pažangų regla-mentavimą ir stiprinti Europos gebėjimą konkuruoti pasaulio rinkose (prekybos politika). Tai taip pat reiškia, kad reikia numatyti permainas ir sušvelninti socialinį restruktūrizacijos poveikį (prarandamos darbo vietos).

EESRK norėtų, kad Komisija imtųsi vadovaujančio vaidmens ir skirtų dėme-sio įmonėms, tuo tarpu valstybės narės ir regionai turi spręsti nepakankamai įver-tintas socialines problemas ir svarstyti esminį struktūrinių perteklinių pajėgumų automobilių sektoriuje klausimą. Komite-tas prašo, kad atlikus mokslinius tyrimus būtų pateikti tikslesni duomenys, susiję su užimtumu, pertekliniais pajėgumais ir nepakankamo turimų gamybos pajėgumų panaudojimo kaina, kuri labai skiriasi vals-tybėse narėse ir automobilių gamyklose. CO

2 išmetimo reglamentavimo klausimu

jis ragina atlikti gyvavimo ciklo analizę, kuri padėtų „sušvelninti visą transporto priemonės poveikį aplinkai“. ●

EESRK reikalauja Europos mokėjimų kortele sistemoje nustatyti viršutines mokesčio ribas

Šiandienos prekyboje dominuoja debetinės, kreditinės kortelės ir įvai-riausios mokėjimo mobiliuoju ryšiu ir elektroninėmis priemonėmis siste-mos. Tačiau ES mokėjimų reglamen-

tams sunku išlaikyti sparčios pažangos tempą. Siūlomos naujos taisyklės, įskaitant kortelėms ir e. mokėjimams taikomų mokesčių viršutines ribas, yra žingsnis teisinga linkme.

Naujas kovos su narkotikais frontas – reikia ieškoti naujos strategijosEuropos Sąjungai kol kas nepavyksta sustabdyti naujų psichoaktyviųjų medžiagų plitimo. 2014 m. sausio 21 d. nuomonėje dėl naujų psichoaktyviųjų medžiagų EESRK pasiūlė parengti naują kovos su šiuo reiškiniu strategiją.

Legalios, bet ne saugios

Visiems gerai žinomos „senosios“ psi-choaktyviosios medžiagos – kanapės, kokainas, heroinas, ekstazis ir morfi -nas. Tačiau yra ir kitų, čia nepaminėtų medžiagų, kurios parduodamos be gydytojų priežiūros ir be jokio rizikos įvertinimo. Šios medžiagos vadina-mos naujomis psichoaktyviosiomis medžiagomis. Daugiau nei 300 tokių medžiagų jau yra žinoma ir Europos valstybėse vis aptinkama naujų – maž-daug po vieną per savaitę. Vien todėl, kad šios medžiagos nėra pripažintos ir įvertinos, formaliai jos nėra nelega-lios. Tačiau tai nereiškia, kad jos yra saugios.

Savo naujojoje nuomonėje, pri-imtoje 2013 m. gruodžio 10 d. Euro-pos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) pabrėžia, kad ES reglamentavimo sistema turi atitikti savo paskirtį – padėti ES piliečiams nebrangiai ir paprastai atlikti būtiniau-sius elektroninius mokėjimus internetu tiek savo šalyje, tiek užsienyje.

Mokėjimo kortelių sektoriuje, kur vyrauja tokios kortelės kaip Visa ir MasterCard, vartojamas terminas „tarpbankinis mokestis“. Tai mokes-tis, kurį ima bankai, kai vartotojai už pirkinius moka kortele. Mokesčių sis-temą sunku perprasti net ekspertams: mokestis priklauso nuo kortelės prekės ženklo ir tipo (kredito ar debeto), san-dorio tipo (pirkimas internetu, par-duotuvėje, teleparduotuvėje ir pan.) ir nuo prekiautojo, kuris sutinka priimti mokėjimą kortele.

Siekiant atsižvelgti į šiandienos rin-kos realijas, naujasis mokėjimo doku-mentų rinkinys, kuriame nustatomos

tarpbankinių mokesčių viršutinės ribos ir kuriuo atnaujinama Mokėjimo paslaugų direktyva, padės padidinti skaidrumą ir saugumą, bus panaikinti nacionaliniai skirtumai bei suderinti teisiniai mokėjimo sistemų reikalavi-mai.

Tačiau Komitetas rekomenduoja, kad kredito ir debeto elektroninių mokėjimų viršutinės mokesčio ribos būtų žemesnės nei siūloma. Nuomonėje pažymima, kad visiškas debeto korte-lėms taikomo tarpbankinio mokesčio atsisakymas padėtų dar labiau atverti e. prekybą Europoje ir tai būtų nau-dinga vartotojams ir ekonomikai.

Laikas imtis veiksmų

Eurostato duomenimis, vis daugiau ir daugiau interneto naudotojų ES perka internetu: 2011 m. – 43 proc., o 2012 m. – 59 proc. Ši tendencija turėtų džiuginti, nes skatina ekonomikos augimą tokiu metu, kai jis labai reika-lingas. Tačiau ne viskas taip paprasta.

Nepaisant interneto teikiamų gali-mybių, tik 9,3 proc. prekiautojų savo prekes faktiškai parduoda skirtingose ES šalyse, o 44 proc. europiečių teigia, kad jie užsienyje nieko neperka, nes nėra tikri dėl savo teisių. Mokėjimų išlaidos, pristatymo, teisinės ir saugumo problemos neleidžia e. verslui judėti į priekį. Smulkesnieji Europos prekiau-tojai tiesiog nenori plėtoti verslo ben-drojoje (skaitmeninėje) rinkoje.

EESRK nario ir nuomonės pranešėjo Vincent Farrugia (Malta, Darbdavių grupė) nuomone, „naujasis mokėjimo dokumentų rinkinys reiškia, jog pirkė-jams bus užtikrintos kokybiškesnės ir pigesnės mokėjimo internetu paslau-gos ir bus sumažinta internetinio suk-čiavimo ar ginčų rizika“. Šiais teisės aktais skatinamas naujų rinkos dalyvių atsiradimas ir novatoriškų mokėjimo mobiliuoju ryšiu ir internetu sistemų plėtojimas. Be to, pasiūlymu sustiprina-mos vartotojų teisės tarptautinių pinigų pervedimų srityje. (ail) ●

Kas yra psichoaktyviosios medžiagos?

Šis terminas vartojamas apibrėžti medžiagoms, kurios veikia žmo-gaus centrinę nervų sistemą, ją stimuliuoja ar slopina, keičia nuotaiką, mąstymą ar elgesį, o kartais sukelia haliucinacijas. Kai kurios iš šių medžiagų vartojamos legaliai ir konstruktyviai, gavus jas pagal receptą ir stebint medi-kams. Tačiau kitos medžiagos gali tapti kenksmingos ar pavojingos, jeigu jos vartojamos norint pajusti poveikį, pasiekti euforiją, ypač jeigu prie jų priprantama ar jos yra nele-galios. Tokių medžiagų pardavėjai gali išnaudoti jų vartotojus ir iš to pelnytis.

Šie nekontroliuojami kvaišalai kaip alternatyva „stipriesiems narkotikams“ parduodami jaunimui internetu – jie

ypač populiarūs Airijoje, Latvijoje, Lenkijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Deja, piktnaudžiavimas tokiomis medžiagomis gali sukelti rimtus susir-gimus, o kartais net baigtis mirtimi.

Naujos strategijos

Narkotikų kontrolė visada buvo labai kontraversiškas klausimas ir nuomonė apie tai, kokios politikos geriausia laikytis, nuolat keičiasi. Kai kurios vyriausybės linksta į liberalesnį požiūrį. „Jos svarsto kitas strategijas, nes supranta, kad vien draudimais nieko nepasieksi“, – teigia David Sears (Jungtinė Karalystė, Darbdavių grupė), EESRK nuomonės dėl naujų psichoak-tyviųjų medžiagų pranešėjas.

„Narkomaniją turime traktuoti kaip socialinę ir sveikatos problemą, o ne nusikalstamą veiką. Mažiausia, ko mums reikia, tai į kalėjimus suso-dinti dar daugiau žmonių, kur jie įgytų

dar žalingesnių įpročių“, – tvirtina D. Sears. Baudžiamosios priemonės turėtų būti taikomos tik prekeiviams, kurie pelnosi iš nelegalių ar pavojingų medžiagų pardavimo.

Taip pat reikia pripažinti tam tikrą riziką. Alkoholis, tabakas ir kofeinas atitinka psichoaktyviųjų medžiagų kri-

terijus, o pirmieji du, vartojami per-nelyg didelėmis dozėmis, be abejonės, kelia didesnes socialines ir sveikatos problemas nei daugelis naujų psi-choaktyviųjų medžiagų. „Bet kokios priemonės turėtų būti proporcingos ir remtis duomenimis, o ne vien noru laimėti visuomenės palaikymą“, – tvir-tina EESRK narys (ail) ●

© Dmitry Kalinovsky

parengti naują nuomonę savo inicia-tyva, kurioje būsimiems Europos tei-sės aktų leidėjams bus pateikti EESRK pasiūlymai dėl ekonominės ir pinigų sąjungos. (hb) ●

patvirtino jos paramą Tibeto žmonių kovai už pagrindines teises. Komi-tetas taip pat pabrėžė, kad būtina atnaujinti Centrinės Tibeto adminis-tracijos ir Kinijos vyriausybės dialogą ir bandyti rasti išeitį iš besitęsiančios krizės. Be to, pirmininkas priminė, kad visos Europos institucijos pri-valo šiuo klausimu laikytis aiškios

pozicijos ir reikšti Tibetui nuolatinį palaikymą, ir pažymėjo, kad „euro-piečiams svarbiausia – pagrindinės vertybės ir jokie ekonominiai, politi-niai ar kiti interesai negali pateisinti net paties menkiausio šio principo pažeidimo“. (ll) ●

Tačiau „pramonės revoliucijos“ turi ir griaunamosios jėgos. Technologinė plėtra (automatizavimas) sudarė sąlygas esminėms pramonės ir socialinėms per-mainoms. Pirmiausia skaudžiai nukentėjo nekvalifi kuoti darbuotojai, tačiau vėliau, kai pagerėjo švietimas ir socialinis aprū-pinimas ir dėl automatizavimo išaugo gamybos našumas, buvo geriau naudo-jama darbo jėga ir padidėjo pajamos.

„Technologinis nedarbas, – kaip rašė ekonomistas John Maynard Keynes, – reiškia laikiną netinkamo prisitaikymo tarpsnį“ ir šis teiginys XX amžiuje iš esmės pasitvirtino. Laikas parodė, kad inovaci-jos, naujos darbo vietos ir aukštesni gyve-nimo standartai yra tarpusavyje susiję.

Vis dėlto yra būgštaujančių, kad nau-joji automatizavimo era, grindžiama mažesniais ir galingesniais kompiute-

riais, gali sugriauti pusiausvyrą. Kiti į tai žvelgia optimistiškiau – jie pritaria tam, kad radikalūs pokyčiai suteikia galimybių. Vis dėlto sunku sutikti su plataus masto technologiniu nedarbu, nepaisant to, kad technologijos galiausiai atlygins patirtus nuostolius, kai bus aišku, kaip jas kuo efektyviau panaudoti visų labui.

„Kiekvienu svarbiu inovacijų lai-kotarpiu atsirasdavo piešiančių liūdną darbo rinkos ateitį, tačiau technologinė pažanga visada suteikdavo ir naujų užim-tumo galimybių“, – rašoma žurnale „Th e Economist“. Užtrunka nemažai laiko, kol pajuntamas visapusiškas technolo-ginių pokyčių poveikis, kuris įvairiuose sektoriuose yra skirtingas. Šiame žurnale reziumuojama, kad prisitaikymas prie radikalių pokyčių, pavyzdžiui, skaitme-ninės gamybos, „visada priklauso nuo politinių ir strateginių sprendimų“. ●

EESRK narys ir strategijos „Europa 2020“ iniciatyvinio komiteto pirmininkas Stefano Palmieri

EESRK narys Bernardo Hernández Bataller

EESRK pirmininko Henri Malosse įžanginė kalba

EESRK narys André Mordant

© sixninepixels

1 p . t ę s i n y s Europos pilietinė visuomenė solidarizuojasi su Tibeto žmonėmis

3 p . t ę s i n y sPrie naujosios aukštųjų technologijų eros slenksčio

Daugiau informacijos rasite: http://www.eesc.europa.eu/?i=portal.en.opinionsp




REDAKCIJOS SKILTISREDAKCIJOS SKILTISEuropos pilietinė visuomenė remia Ukrainos piliečiusMieli skaitytojai,

„Aplinkui jau sklando optimistinės nuotaikos“, „Permainų ilgai laukti nebereikės“, „Jau pasirodė pirmosios atsigavimo kregždės“ – panašios frazės vis nuskamba įvairiuose ekspertų susibūrimuose pradedant Davosu, baigiant Dublinu, tačiau ar jos tikrai atspindi mūsų realybę?



















TRUMPAI
















KALBINAME KOLEGAS
































































”

Žvilgsnis į Rytus














NETRUKUS EESRK
























QE

-AA

-14

-00

2-L

T-N

© A

nd

rii

Ko

nd

iuk

© amnachphoto

© Bilan 3D

© TTstudio

>>> p . 2

>>> p . 4


ISSN 1830-5113ISSN 1830-5113





EESRK infowwwww.e..


Mieli skaitytojai

ES pramonės

politika





































”







































2 vienam





































Naujos strategijos



















© sixninepixels







































”







































2 vienam





































Naujos strategijos



















© sixninepixels





http://www.eesc.europa.eu/?i=portal.en.opinions



REDAKCIJOS SKILTISREDAKCIJOS SKILTISEuropos pilietinė visuomenė remia Ukrainos piliečiusMieli skaitytojai,

„Aplinkui jau sklando optimistinės nuotaikos“, „Permainų ilgai laukti nebereikės“, „Jau pasirodė pirmosios atsigavimo kregždės“ – panašios frazės vis nuskamba įvairiuose ekspertų susibūrimuose pradedant Davosu, baigiant Dublinu, tačiau ar jos tikrai atspindi mūsų realybę?



















TRUMPAI
















KALBINAME KOLEGAS

































































”

Žvilgsnis į Rytus














NETRUKUS EESRK
























QE

-AA

-14

-00

2-L

T-N

© A

nd

rii

Ko

nd

iuk

© amnachphoto

© Bilan 3D

© TTstudio

>>> p . 2

>>> p . 4


ISSN 1830-5113ISSN 1830-5113





EESRK infowwwww.e..


Mieli skaitytojai

ES pramonės

politika


mailto:[email protected]

http://www.eesc.europa.eu/


http://www.eesc.europa


Documents

2014 m. vasario mėn. specialusis leidimas/2 LT 2014 m ... · Pokyčių reikia ir jie turi būti ne kosmetiniai. Turime mokytis rūpintis labiau, o ne mažiau, turime ne tik imti,