Upload
others
View
4
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
!R
!R
!R
!R
!R
!R
!R
!R
!R
!R
!R!R
!R
!R !R
!R
!R
!R
!R
!R
!R
!R
!R
!R
!R
!R
!R!R
!R!R
!R
!R
!R
!R
!R
!R
!R
!R
!Uq
!Uq
�/
!R
!Uq
!Uq
!Uq
�/
!Uq
!U
N E M
U N
A S
NS-19
NS-21
NS-20
NS-25
NS-24
NS-18
NS-23
NS-26
NS-16
NS-17
NS-22
VSPS-7
NS-34
NS-28
NS-29NS-27
NS-30
NS-31
NS-32
NS-33
NS-36
NS-35
Gulbyn÷s ornitologinis draustinis
Didžiųjų Likiškių kapinynas
AZR
ŽZR
VS-1
VS-2
VSPS-1
VSPS-3
VSPS-2
VSPS-6
VSPS-4
VSPS-5
Vidzgirio vandenviet÷
Strielčių vandenviet÷
NS-6
NS-5
NS-1
NS-2
NS-8
NS-9
NS-3
NS-7
NS-4
NS-15
NS-10
NS-14NS-12
NS-13
NS-11
Nuotek ų valykla
Sudvajų miškas
Alytaus miškas
Muižel÷nų miškas
Alytaus šilas
Vidzgirio botaninis draustinis
Panemun ÷s kvartalas
Domantoni ų kvartalas
I-as Alytus
I-as Alytus
Senamiestis
Domantoni ų kvartalas
Senamiestis
Kurorto kvartalas
Likiški ų II-as kvartalas
Senamiestis
Geležinkelio-Likiški ų kvartalas
Putin ų rajonas
Senamiestis
Geležinkelio-Likiški ų kvartalas
Bakši ų gyvenviet ÷
Ulonų g.
Putinų
g.
Nau
joji
g.
Pu
lko g.
Stoties
g.
Pievų g.
Santaikos g.
Žirgų g
.
Bakšių g.
Vard
os g
.
Parko g.
Radžiūnų
g.
Poi
lsio
g.
Likišk÷l ių g.
Kur
pių g
.
Vilties g.
Krivul÷s g.
Sakų
g.
Jurginų g.
Kauno g.
Sporto g.
Pergal÷s g.
San
ator
ijos
g.
Kaln÷nų g.
Pašilio g.
Ūdrijos g.
Artojų g.
Vorutos g.
Kepyklos g.
Miškininkų
g.
Alytaus g.
Kalnišk÷s
g.
Pun
sko
g.
Žalio
ji g.
Vingio g.
Jurg
iškių
g.
Žuvinto g.
Užuba
lių g.
Pram
on÷s g.
A. Jonyno g.
Sau l÷nų g.
Žemait÷s g.
Gražin
os g.
Jaunimo g.
Liepų g.
Pliažo g.
Druskininkų g.
Nemuno g
.
Birut÷s g.
Vytauto g.
Pil÷nų g.
Vytenio g.
Vover aič ių g.
Ligonin÷s g.
Vidzgirio g.
Sudvajų g.
Lelijų g.
Dzūkų g.
Lankos g.
Druskininkų g.
Lauk
o g.
Piliakalnio g.
Jūrat÷s g.
Vakaro g.
Puš÷n
ų g.
Lakštingalų g.
Statybininkų g.
Var÷
nos g
.
Merkin÷s g.
J.M
atul
aiči
o g.
Gedimino g.
Tiesos g.
Seinų g.
Klevų g.
Zai
dų g
.
O
bel ų g.
Ramyb÷s g.
Žie
do g
.
Gintaro g.
Ši l tnamių g.
Margir io g.
Uosių g.
Gardino g.
J. Basanavičiaus g.
Gir
ait÷
s g.
B
i tininkų g.
Šilelio g.
V. Kr÷v÷s
g.
Rūtų g.
Šlaito g.
Tvi
rtov÷s
g.
Punios g.
V.K
r÷v÷
s g.
Aukštakalnio g.
Gamyklos g.
Saul÷s g.
Mai
roni
o g.
Šarū
no g.
Medkirčių g.
Alyvų g.
Savanorių g.
Rugių g.
Kadagių g.
Šermukšnių g.
Naujakur ių g.
Dailidžių g.
Ber
žų g
.
Ežer÷lio g.
Goštauto g.
Dainavos g
.
Ragain
÷s g.
Giriakaln
io g.
Min
daug
o g.
A. B
aranausko g.
Ūt os g
.
Tak
as I
A. Juozapavičiaus g.
Kranto g.
Varn÷nų
g.
Atžalyno g.
Pievagal ių g.
Paž angos g.
Sodų
g.
Vilniaus g.
Vyšnių g.
Medžiotojų g.
Žygim
anto A
ug usto g .
Aro
nijų
g.
Barboros Radvilait÷s g.
Kovo 11-os g.
Žibuok
lių g.
Vynuogių g.
Med
eino
s g.
Klevų g.
Pun
sko
g.
Naujoji g.
Klevų g.
Nau
joj i g.
Put
inų g
.
Jūrat÷s g.
Kauno g.
L iepų g.
A. Jonyno g.
Rūtų g.
Birut÷s g.
Ulonų g.
Nau
joj i
g.
Naujoji g.
Santaikos g.
Pun
sko
g.
Likišk÷l ių g.
A. Jonyno g.
Vytauto g.
Pun
sko
g.
Merkin÷s g.
Naujoj i g.
Kauno g.
Poilsio g.
Jaunimo g.
Naujoji g.
Stoties g.
Ramyb÷s g.
A. Juozapavičiaus g.
Naujoji g.
Druskininkų g.
Min
daug
o g.
Rag
ain÷
s g.P
unsk
o g.
Naujoji g.
Naujoji g.
Ulonų g.
J. Basanavičiaus g.
Merkin÷s g.
Putinų
g.
Medžiotojų g.
Ežer÷l io g.
Pram
on÷s g.
A. Juozapavičiaus g.
Pu
tinų
g.
Rūtų g.
Kauno g.
Puti n
ų g.
Jūrat÷s g.
Pram
on÷s g.
Naujoji g.
Mai
roni
o g.
Jūrat÷s g.
Ulonų g.
Merkin÷s g.
Jūrat÷s g.
Žirgų g.
Dainavo
s g.
Kaln÷nų g.
Vytauto g.
Rū
tų g.
Maironio g.
Ragain÷s g.
Naujoji g.
Ulonų g.
Putinų
g.
Merkin÷s g.
Putinų g
.
Sanator ijos g.
Ulonų g.
Artojų g.
Likišk÷lių g.
Jūrat÷s g.
Pram
on÷s g.
Žem
ait÷
s g.
Poi
lsio
g.
Druskininkų g.
Jurgiškių g.
Naujoji g.
Kepyklos g.
J. Basanavičiaus g.
L ikišk÷lių g.
Naujoji g.
Jūrat÷s g.
Pun
sko
g.
Pun
sko
g.
Ežer÷l io g.
Beržų g.
Pliažo g.
Naujoji g.
Naujoji g.
Putinų g
.
Kranto g.
Liepų g.
Putinų g
.
Ūdr ijos g.
Saul÷s g.
Pun
sko
g.
Pil÷nų g.
Alyvų g.
Į Rad
žiū
nų
van
den
vietę
Į Rad
žiū
nų
van
den
vietę
Sutartiniai ženklai:
- esami vandentiekio tinklai
- esami buitinių nuotekų tinklai
Alytaus miesto Alytaus miesto vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo
infrastrukt ūros pl ÷tros planasinfrastrukt ūros pl ÷tros planas
M 1:10 000M 1:10 000
Esama vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo sistema:
A L Y T U S
- planuojami vandentiekio tinklai
- planuojama vandens spaudimo padidinimo siurblin÷
Vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo sistemos pl ÷tra:
- vandens tiekimo infrastrukt ūros pl ÷tros objektai:
- rekonstruojami vandentiekio tinklai
- planuojami buitinių nuotekų tinklai
- planuojami sl÷giniai buitinių nuotekų tinklai
- nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ÷tros objektai:
- rekonstruojamos vandentiekio stotys!R
!U
- teritorijos, kuriose numatyta vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo pl÷tra
0 400 800 1.200 1.600200
m
Mastelis 1:10 000
- vandens tiekimo sistemos objektai:
�/
VS-1 - vandentiekio stotis Nr.1. Administracinis pastatas. Pulko g.75
VS-2 - vandentiekio stotis Nr.2. Putinų g. 82
VSPS-1 - vandens spaudimo padidinimo siurblin÷ Nr.1. Sūkurio g.
VSPS-2 - vandens spaudimo padidinimo siurblin÷ Nr.2. Jurgiškių g. 29b
VSPS-3 - vandens spaudimo padidinimo siurblin÷ Nr.3. Jurgiškių g. 63
VSPS-4 - vandens spaudimo padidinimo siurblin÷ Nr.4. Statybininkų g. 67
VSPS-5 - vandens spaudimo padidinimo siurblin÷ Nr.5. Likišk÷lių g. 82b
VSPS-6 - vandens spaudimo padidinimo siurblin÷ Nr.6. Daugų g. 1a
AZR - aukštos zonos švaraus vandens rezervuarai. Aukštakalnio g. 7a
ŽZR - žemos zonos švaraus vandens rezervuarai. Santaikos g. 34�/
!R
!R
!Uq
- nuotekų surinkimo sistemos objektai:!R
NS-1 - nuotekų siurblin÷ Nr.1. Upelio g. 23
NS-2 - nuotekų siurblin÷ Nr.2. Vilties g. 7
NS-3 - nuotekų siurblin÷ Nr.3. Stoties g. 12a
NS-4 - nuotekų siurblin÷ Nr.4. Putinų g. 40b
NS-5 - nuotekų siurblin÷ Nr.5. Rūtų g. 28
NS-6 - nuotekų siurblin÷ Nr.6. Kalnų g.
NS-7 - nuotekų siurblin÷ Nr.7. Ūdrijos g.
NS-8 - nuotekų siurblin÷ Nr.8. Gudalaukio g.
NS-9 - nuotekų siurblin÷ Nr.9. Ramuvos g.
NS-10- nuotekų siurblin÷ Nr.10. Kranto g.
NS-11 - nuotekų siurblin÷ Nr.11. Gabijos g.
NS-12 - nuotekų siurblin÷ Nr.12. Simno g.
NS-13 - nuotekų siurblin÷ Nr.13. Zaidų g.
NS-14 - nuotekų siurblin÷ Nr.14. Užuov÷jos g.
NS-15 - nuotekų siurblin÷ Nr.15. Saul÷s g.
- planuojamos nuotekų siurblin÷s!R
VSPS-7
- rekonstruojami buitinių nuotekų tinklai
- rekonstruojami sl÷giniai buitinių nuotekų tinklai
- rekonstruojamos nuotekų siurblin÷s!R
- esami sl÷giniai buitinių nuotekų tinklai
Gatv÷s
Vandenys
Saugomos teritorijos
Sklypų ribos
Kiti sutartiniai ženklai:
Alytaus miesto ribos
Geležinkelis
!Uq
!Uq
!Uq
!Uq
!Uq
Pr. vadovas
Specialist÷
E.Povilaitis
J.Tamkien ÷
09-09-01
09-09-01
AtestatoNr.
5067
7675
12000
Planavimo organizatorius:
08054/4 - 00 - SP
M 1:10 000
Lapas Lapų
1 1
Laida0
ALYTAUS MIESTO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS SISTEMA
ALYTAUS MIESTO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEK ŲTVARKYMO INFRASTRUKT ŪROS PLöTROS PLANAS
Alytaus miesto savivaldyb ÷s administracija
Etapas
SP
Miškai
VANDENTVARKOS PADALINYS
Atest. Nr.5067
VANDENTVARKOS PADALINYS
ALYTAUS MIESTO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS PLöTROS PLANAS 1
TURINYS
1. ĮVADAS .............................................................................................................................................................. 3
SPECIALIOJO PLĖTROS PLANO RENGIMO TEISINIS PAGRINDAS ........................................................................................................ 3 PLANAVIMO TIKSLAI ............................................................................................................................................................ 3 OBJEKTAI IR POREIKIAI ......................................................................................................................................................... 4 GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO RAIDOS VIZIJA .......................................................................................... 5
2. ESAMA VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS BŪKLĖ ............................................. 5
BENDRI DUOMENYS APIE SAVIVALDYBĘ .................................................................................................................................... 5 GEOLOGINĖS SĄLYGOS ......................................................................................................................................................... 6 2.1. ESAMA VANDENTIEKIO SISTEMA ..................................................................................................................... 6 2.1.1. ALYTAUS MIESTO VANDENTIEKIO SISTEMA SUSIDEDA: .................................................................................................. 6 2.1.2. VANDENS ĖMIMO ŠALTINIAI IR JŲ VANDENS KOKYBĖ .................................................................................................... 6 2.1.3. IŠGAUNAMO IR PARDUODAMO VANDENS KIEKIAI ......................................................................................................... 8 2.1.4. VANDENS SUVARTOJIMAS....................................................................................................................................... 9 2.1.5. VANDENS RUOŠYKLOS ......................................................................................................................................... 10 2.1.6. VANDENS PASKIRSTYMO SISTEMA .......................................................................................................................... 11 2.2. ESAMA NUOTEKŲ TVARKYMO SISTEMA ........................................................................................................ 13 2.2.1. NUOTEKŲ SURINKIMO SISTEMOS ........................................................................................................................... 13 2.2.2. NUOTEKŲ VAMZDYNAI ........................................................................................................................................ 14 2.2.3. NUOTEKŲ SIURBLINĖS .......................................................................................................................................... 15 2.2.4. NUOTEKŲ VALYKLA ............................................................................................................................................. 17 2.2.5. IŠLEIDŽIAMŲ NUOTEKŲ KOKYBĖ ............................................................................................................................. 19 2.2.6. PAGRINDINAI SPRĘSTINI NUOTEKŲ TVARKYMO UŽDAVINIAI .......................................................................................... 20
3. VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS PLĖTRA ...................................................... 21
3.1. GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO SISTEMA .................................................................................................... 21 3.1.1. GAMYBINIS VANDENTIEKIS.................................................................................................................................... 24 3.2. BUITINIŲ IR GAMYBINIŲ NUOTEKŲ TVARKYMO SISTEMA ............................................................................ 25
4. PLANUOJAMOS VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO SISTEMŲ APIMTYS IR KAINA............................ 31
4.1. ALYTAUS MIESTO PLANUOJAMŲ VANDENTIEKIO IR NUOTAKYNO TINKLŲ STATYBOS IR REKONSTRUKCIJOS
APIMTYS ....................................................................................................................................................................... 31 4.2. ALYTAUS MIESTO PLANUOJAMŲ VANDENTIEKIO IR NUOTAKYNO TŪRINIŲ STATINIŲ STATYBOS IR
REKONSTRUKCIJOS APIMTYS ....................................................................................................................................... 34 4.3. ALYTAUS MIESTO PLANUOJAMŲ VANDENTIEKIO IR NUOTAKYNO TINKLŲ IR TŪRINIŲ STATINIŲ STATYBOS IR
REKONSTRUKCIJOS KAINOS ......................................................................................................................................... 35
5. SPRENDINIŲ POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ATASKAITA ............................................................................... 36
5.1. BENDRI DUOMENYS APIE SAVIVALDYBĘ ........................................................................................................ 36 5.2. POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO PRINCIPINĖS NUOSTATOS .......................................................................... 36 5.3. PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMAS .............................................................. 36 5.3.1. BENDRIEJI DUOMENYS ......................................................................................................................................... 36 5.3.2. NUMATOMOS ŪKINĖS VEIKLOS VIETOS APRAŠYMAS ................................................................................................... 36
5.3.2.1. Geografin÷ pad÷tis ............................................................................................................................................... 36 5.3.2.2. Saugomos teritorijos ............................................................................................................................................ 36 5.3.2.3. Planuojamų objektų vieta vandenviečių atžvilgiu............................................................................................. 37 5.3.2.4. Planuojamų objektų vieta saugomų archeologinių ir kultūrinių objektų atžvilgiu ......................................... 37
5.4. NUMATOMOS ŪKINĖS VEIKLOS VIETOS GAMTINIŲ SĄLYGŲ APRAŠYMAS .................................................... 38 5.4.1. METEOROLOGINĖS SĄLYGOS ................................................................................................................................. 38 5.4.2. HIDROGRAFINĖS SĄLYGOS .................................................................................................................................... 39 5.5. PLANUOJAMA PLĖTRA ................................................................................................................................... 39 5.5.1. NUOTEKŲ VALYKLOS IR DUMBLO ŪKIO ATNAUJINIMAS/MODERNIZAVIMAS ALYTUJE .............................................................. 40 5.5.2. BŪSIMOS NUOTEKŲ VALYKLOS PROJEKTINIS PAJĖGUMAS ............................................................................................. 41 5.6. SPRENDINIŲ POVEIKIS TERITORIJOS VYSTYMO DARNAI PAGAL PLANUOJAMĄ VEIKLĄ ................................. 41
Atest. Nr.5067
VANDENTVARKOS PADALINYS
ALYTAUS MIESTO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS PLöTROS PLANAS 2
5.7. SPRENDINIŲ POVEIKIS SOCIALINEI APLINKAI ................................................................................................. 43 5.8 SPRENDINIŲ POVEIKIS SOCIALINEI APLINKAI...................................................................................................... 43 5.9. SPRENDINIŲ POVEIKIS APLINKOSAUGINIU IR KITAIS ASPEKTAIS ................................................................... 43 5.9.1. STATYBA ........................................................................................................................................................... 43 5.9.2. SAUGOMOS GAMTINĖS TERITORIJOS ....................................................................................................................... 44 5.9.3. PAUKŠČIŲ BUVEINĖS ........................................................................................................................................... 44 5.9.4. POŽEMINIO VANDENS VANDENVIETĖS ..................................................................................................................... 44 5.9.5. DIRVOŽEMIS ...................................................................................................................................................... 44 5.9.6. KULTŪROS PAVELDAS .......................................................................................................................................... 44 5.9.7. KRAŠTOVAIZDIS .................................................................................................................................................. 44 5.9.8. ATLIEKOS .......................................................................................................................................................... 45 5.9.9. TRIUKŠMAS ....................................................................................................................................................... 45 5.9.10. PAVIRŠINIAI TELKINIAI ..................................................................................................................................... 45 5.9.11. POVEIKIS VISUOMENES SVEIKATAI...................................................................................................................... 45 5.9.12. GRUNTAS, GRUNTINIS IR POŽEMINIS VANDUO ...................................................................................................... 46 5.9.13. GALIMAS PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIS ŽEMĖS GELMĖMS (AERACIJOS ZONAI IR VANDENINGIEMS SLUOKSNIAMS)46 5.9.14. SANITARINĖS APSAUGOS ZONOS ....................................................................................................................... 46 5.9.15. GALIMI AVARINIAI NUOTEKŲ IŠSILIEJIMAI. PRIEMONĖS UŽTIKRINANČIOS, KAD DĖL AVARIJOS NUOTEKOS NEPATEKS Į
PAVIRSINIUS IR POŽEMINIUS VANDENS TELKINIUS ..................................................................................................................... 47 5.9.16. KITI PLANUOJAMI VEIKLOS ASPEKTAI. PROGNOZUOJAMA VISUOMENĖS NUOSTATA DĖL PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS ...... 47 5.9.17 VIDZGIRIO TERITORIJOJE RANDAMOS SAUGOMOS GYVŪNŲ AR AUGALŲ RŪŠYS IR NATŪRALIOS BUVEINĖS, KITOS SAUGOTINOS
GAMTINĖS IR KULTŪROS PAVELDO VERTYBĖS ........................................................................................................................... 47 5.10. IŠVADOS ........................................................................................................................................................ 48 5.11. TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTŲ SPRENDINIŲ POVEIKIO VERTINIMO SANTRAUKA ........................... 49
1 PRIEDAS ................................................................................................................................................................. 52
PAGRINDINĖS SPECIALIOJO PLANO SĄVOKOS ........................................................................................................................... 52
2 PRIEDAS ................................................................................................................................................................. 54
TEISINIAI NORMINIAI AKTAI, TERITORIJŲ PLANAVIMO IR KITI STRATEGINIAI DOKUMENTAI ................................................................. 54
3 PRIEDAS ................................................................................................................................................................. 56
TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTAI .................................................................................................................................. 56
Atest. Nr.5067
VANDENTVARKOS PADALINYS
ALYTAUS MIESTO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS PLöTROS PLANAS 3
1. ĮVADAS
Alytaus miesto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros pl÷tros planą rengia UAB
„SWECO LIETUVA“, vadovaujantis Alytaus miesto savivaldyb÷s administracijos Architektūros ir urbanistikos
skyriaus ved÷jo 2008 m. birželio 30 d. patvirtintu „Planavimo sąlygų sąvadu specialiojo planavimo
dokumentams rengti Nr. 001112000821“.
Planavimo pagrindas yra Alytaus miesto savivaldyb÷s tarybos 2008-04-17 d. sprendimas Nr. T-68
„D÷l Alytaus miesto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros pl÷tros plano“ pagal Alytaus miesto
savivaldyb÷s administracijos direktoriaus 2008-06-19 d. įsakymu Nr. DV-470 patvirtintą „Alytaus miesto
vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plano rengimo darbų programą“.
Planavimo objektas yra Alytaus miesto teritorijos inžinerin÷ infrastruktūra geriamajam vandeniui
tiekti ir nuotekoms tvarkyti.
Lietaus vandens surinkimo, šalinimo ir valymo sistema šiame darbe nenagrin÷jama, kadangi tai
nenumatyta darbų programoje ir planavimo sąlygose. Tai tur÷tų būti atskiras darbas.
Specialiojo pl ÷tros plano rengimo teisinis pagrindas
Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 12 d. įsakymu Nr.D1-23 patvirtintą
vandentvarkos ūkio (vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo) pl÷tros strategiją pagrindinis tikslas yra nustatyti
ilgalaikius vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prioritetus, pagal kuriuos būtų užtikrinta
infrastruktūros atnaujinimas, užtikrintas nepertraukiamas, ilgalaikis bei technine ir ekonomine prasme
visiems vartotojams prieinamas socialiai būtinas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas,
kurių kokyb÷ atitiktų nustatytus reikalavimus.
2006 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo
įgyvendinimo įstatymo Nr. X-765 1 straipsnio 2 punktas numato, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų
tvarkymo įstatymo 13 straipsnio 1 punkte nustatytas viešojo vandens tiekimo paplitimas turi būti pasiektas iki
2014 m. gruodžio 31 d.
2006 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo
Nr. X-764 13 straipsnis nustato, kad viešojo vandens tiekimo teritorijos nustatomos šio įstatymo 14 straipsnio
nustatyta tvarka rengiamuose vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros pl÷tros planuose. Šias
teritorijas sudaro gyvenamosios vietov÷s, jų dalys ir pavieniai gyvenamieji namai bei kiti pastatai, siekiant,
kad nemažiau, kaip 95 procentai kiekvienos savivaldyb÷s gyventojų būtų aprūpinami viešojo tiek÷jo tiekiamu
vandeniu ir teikiamomis nuotekų tvarkymo paslaugomis. Alytuje šiuo metu 84 procentai gyventojų naudojasi
viešojo vandens tiek÷jo tiekiamu vandeniu ir 82 procentai gyventojų teikiamomis nuotekų tvarkymo
paslaugomis.
Planavimo tikslai
1. Nustatyti veiklos kryptis vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio valstybinio reguliavimo srityje;
Atest. Nr.5067
VANDENTVARKOS PADALINYS
ALYTAUS MIESTO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS PLöTROS PLANAS 4
2. Nustatyti viešojo vandens tiekimo teritorijas, kad būtų sudarytos prielaidos pasiruošimui pl÷toti
reikalavimus ir poreikius atitinkančiai vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio raidai;
3. Spręsti gyventojų ir kitų vandens vartotojų aprūpinimą saugiu visuomen÷s sveikatai vandeniu bei
nustatyti pl÷tros prioritetus;
4. Nustatyti miesto teritorijas, kuriose dar reikia spręsti nuotekų surinkimą bei įvardyti pl÷tros prioritetus;
5. Nustatyti priemiesčio teritorijas, iš kurių tikslinga surinkti ūkines nuotekas ir paduoti į miesto nuotekų
valyklą;
6. Nustatyti miestus, miestelius ir kaimus, iš kurių tikslinga vežti sutankintą arba nusausintą nuotekų
dumblą į Alytaus nuotekų valyklos dumblo sausyklą;
7. Nustatyti vietoves, kuriose bus taikomas individualus vandens išgavimas ir individualus nuotekų
šalinimas;
8. Didinti centralizuoto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų naudotojų visuotinumą bei
užtikrinti efektyvų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimą;
9. Nustatyti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kokyb÷s reikalavimus, kad būtų sudarytos
palankios sąlygos, kuo didesniam gyventojų ir kitų potencialių abonentų skaičiui optimaliomis
sąlygomis ir kainomis gauti viešai tiekiamą geriamąjį vandenį ir teikiamas nuotekų tvarkymo
paslaugas.
Objektai ir poreikiai
1. Viešasis vandens tiekimas:
1.1 Radžiūnų ir Strielčių vandenviet÷s;
1.2 Vandentiekio magistral÷s iš vandenviečių į miestą;
1.3 Pulko vandens ruošykla su antrojo k÷limo siurbline;
1.4 Putinų vandens ruošykla su antrojo k÷limo siurbline;
1.5 Vandentiekio aukštutin÷s zonos kairiakrančiai tinklai;
1.6 Vandentiekio žemutin÷s zonos kairiakrančiai tinklai;
1.7 Vandentiekio žemutin÷s zonos dešiniakrančiai tinklai;
1.8 Trečiojo k÷limo siurblin÷s;
1.9 Individualus vandens išgavimas ir tiekimas.
2. Ūkinių nuotekų surinkimas:
2.1 Dešiniakrančiai nuotekų tinklai ir siurblin÷s;
2.2 Kairiakrančiai nuotekų tinklai, kolektoriai ir siurblin÷s;
2.3 Diukeriai po Nemunu;
2.4 Užmiesčio gyvenviet÷s, kurių nuotekos suteka į miesto tinklus;
2.5 Nuotekų valykla;
2.6 Nuotekų dumblo apdorojimas;
2.7 Individualus nuotekų tvarkymas.
Atest. Nr.5067
VANDENTVARKOS PADALINYS
ALYTAUS MIESTO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS PLöTROS PLANAS 5
Alytaus miesto ir priemiesčio geriamojo vandens ir nuotekų kiekiai:
Eil. Nr.
Vartotojo pavadinimas
Gyventojų skaičius (asm)
Suvartojama vandens Surenkama nuotekų Gyventojai su individ.
VN m³/d m³/h m³/d m³/h
1 Alytaus miestas 71320 14834 1854 14470 2110 V-1680
N-3430
2 Priemiestis
4350x0,95=4133 4133 496 124 496 124 VN-217
3 Su priemiesčiu be
laistymo vandens 75452 15330 1978 14966 2234
4 Su priemiesčiu su
laistymo vandeniu 75452 19330 1978 14966 2234
Pastaba. Čia pateikti kiekiai gyventojams, kurie bus aprūpinami viešuoju vandens tiekimu ir nuotekų šalinimu.
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo raidos vizija
Siekti, kad vandentvarkos ūkis (vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas) taptų pažangia,
savarankiška, visuomen÷s poreikius ir interesus tenkinančia, visaverte ūkio dalimi, užtikrinančia
nepertraukiamą, ilgalaikį technine ir ekonomine prasme vartotojams prieinamą gyvybiškai būtinų vandens
tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą. Modernizavus ir išpl÷tus vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo
infrastruktūrą bei pertvarkius vandens tiekimo paslaugų valdymą ir reguliavimą, bus sudarytos sąlygos
patikimai ir saugiai teikti bendrojo intereso paslaugas optimaliomis kainomis, užtikrinant nustatytus paslaugų
kokyb÷s, aplinkosaugos ir sveikatos apsaugos reikalavimus. Vandens sektoriaus esminį pertvarkymą
planuojama įgyvendinti keičiant vandens paslaugų valdymą, kuris sudarytų prielaidas vandens tiek÷jų
stamb÷jimui. Taip pat didinant vandens tiek÷jų savarankiškumą, bei atsakomybę, tur÷s būti išpl÷stas jų
veiklos teisinis reglamentavimas bei kontrol÷. Vandens paslaugų patikimumui ir saugumui vartotojams
užtikrinti valstybinis reguliavimas bus detalizuotas, tikslinant valstyb÷s institucijų funkcijas.
2. ESAMA VANDENS TIEKIMO IR NUOTEK Ų TVARKYMO INFRASTRUKT ŪROS BŪKLö
Bendri duomenys apie savivaldyb ę
Alytus įsikūręs Lietuvos pietin÷je dalyje. Alytus − Dzūkijos ekonominis ir kultūrinis centras, šeštas
pagal gyventojų skaičių Lietuvos miestas. Alytaus mieste dabar gyvena apie 69000 gyventojų, bet tikimasi,
kad 2015 m. gyvens 73000; 2020 m. − 74000 žmonių. Bendras plotas – 3.3 tūkst. ha. Alytus − vienas iš
Lietuvos pramon÷s centrų. Didžiausios įmon÷s: akcin÷s bendrov÷s „Snaig÷“, „Alytaus chemija“, „Alita“,
mašinų g-la „Astra“, UAB „Coca-Cola HBC Lietuva“. Iš viso veikia 23 pramon÷s įmon÷s, įregistruota apie 2
tūkst. privačių bendrovių, kurių dauguma prekiauja.
Vandens tiekimo ir nuotekų (buitinių ir lietaus) surinkimo paslaugas mieste teikia savivaldyb÷s įmon÷
uždaroji akcin÷ bendrov÷ UAB „Dzūkijos vandenys”. Šios bendrov÷s akcijos priklauso 32 akcininkams.
Atest. Nr.5067
VANDENTVARKOS PADALINYS
ALYTAUS MIESTO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS PLöTROS PLANAS 6
99,88% visų akcijų priklauso Alytaus miesto savivaldybei, likusioji dalis, kas sudaro 0,12%, priklauso
atskiriems fiziniams asmenims.
Alytaus miestas yra priskirtas Alytaus apskričiai. Apskričiai dar priklauso Lazdijų, Var÷nos ir Alytaus
rajonų bei Druskininkų savivaldyb÷s teritorijos.
Geologin ÷s sąlygos
Siekiant įvairiapusiškai įvertinti teritorijos gamtines sąlygas įvairių ūkin÷s veiklos bei infrastruktūros
objektų projektavimo procese, atsižvelgiama į geologin÷s aplinkos ekologinę būklę.
Alytaus regionas tektonin÷s struktūros atžvilgiu yra Baltijos sinkliz÷s rytiniame pakraštyje, kur
nuos÷dinių uolienų dangos storis siekia 700 m. Pagrindinę šios storym÷s dalį sudaro ant kristalinio pamato
susisluoksniavusios prekvartero uolienos – kambro, ordoviko, silūro, permo, triaso, jūros, kreidos periodu.
Ekologiniu požiūriu svarbiausios kvartero nuogulos–moreniniai priemoliai ir priesm÷liai su žvirgždu, gargždu
bei rieduliais, kurių dauguma atnešta iš Skandinavijos. Alytaus apylinkių kvartero dangos storis svyruoja nuo
25 iki 150 m. Kvartero storymei būdingas ledynin÷s kilm÷s priemolių vyravimas, tik Nemuno sl÷nio ribose yra
didesni sm÷lio ir žvyro sluoksniai.
Tektonin÷ struktūra Alytaus apylink÷se vertinama kaip palyginti sud÷tinga. Pagal gręžinių duomenis
yra konstatuoti dažni žem÷s plutos sluoksnių išlankstymai bei lūžiai. Prekvartero amžiaus sluoksniai trūkių
zonose perstumti įvairiomis amplitud÷mis. Pakilimų ar nugrimzdimų santykin÷s amplitud÷s pasiekia 15-20 m.
Dauguma prekvartero sluoksnių deformacijų yra aktyvios ir pastarajame geologiniame laikotarpyje.
2.1. ESAMA VANDENTIEKIO SISTEMA
2.1.1. Alytaus miesto vandentiekio sistema susideda:
a) požeminio vandens Vidzgirio, Radžiūnų ir Strielčių vandenviečių su ÷mimo gręžiniais, panardintais
gręžiniuose siurbliais, keliančiais požeminį vandenį;
b) vandentiekio magistralių iš Vidzgirio, Radžiūnų vandenviečių iki Pulko g. vandens ruošyklos ir
vandentiekio magistral÷s iš Strielčių vandenviet÷s iki Putinų g. vandens ruošyklos;
c) Pulko g. vandens ruošyklos su rezervuarais ir antrojo k÷limo siurbline ir Putinų g. vandens ruošyklos
su rezervuarais ir antrojo k÷limo siurbline;
d) vandentiekio magistralinių ir skirstomųjų tinklų, kurie maitina dvi vandentiekio zonas;
e) kontrarezervuarų, esančių Santaikos ir Aukštakalnio gatv÷se;
f) vandens trečiojo k÷limo siurblinių;
g) įvadinių vartotojams tinklų.
2.1.2. Vandens ÷mimo šaltiniai ir j ų vandens kokyb ÷
Geriamas vanduo Alytaus m. vartotojams tiekiamas iš požeminių šaltinių. Požeminio vandens
išteklius Alytuje sudaro trys vandenviet÷s: Radžiūnų, Strielčių ir Vidzgirio. Patvirtintos min÷tų vandenviečių
požeminio vandens atsargos:
Atest. Nr.5067
VANDENTVARKOS PADALINYS
ALYTAUS MIESTO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS PLöTROS PLANAS 7
• Radžiūnų vandenviet÷s − 25600,0 m3/d;
• Strielčių vandenviet÷s – 27000,0 m3/d;
• Vidzgirio vandenviet÷s - 13700,0 m3/d.
Šiuo metu vanduo tiekiamas iš dviejų vandenviečių – Radžiūnų ir Strielčių. Vidzgirio vandenviet÷
neeksploatuojama.
Radžiūnų vandenviet÷ yra pietin÷je miesto dalyje, 5 km atstumu nuo miesto. Vandenviet÷je
eksploatuojami kvartero Žemaitijos – Dainavos ir viršutin÷s kreidos vandeningi horizontai. Vandenviet÷je
išgręžta 16 gręžinių. D÷l sumaž÷jusio vandens suvartojimo 2000−2003 m. vienu metu veik÷ nuo 4 iki 12
artezinių gręžinių, 2004 − 2007 m. veik÷ 4 – 8 gręžiniai. Gręžiniai išgręžti 1974−1989 m. Gręžinių gylis
28−134m. Rusijoje pagaminti siurbliai 1995 m. pakeisti į Vokietijoje pagamintus KSB firmos siurblius. Siurblių
našumas apie 35 m³/h prie 60 m k÷limo aukščio. Variklių galingumas ~10 kW. Patvirtintos požeminio
vandens atsargos – 25600 m³/d (iš jų, įsisavintos 10800 m³/d). Vanduo iš Radžiūnų vandenviet÷s tiekiamas į
Pulko g. vandens ruošyklą Nr.1. 2003 m. iš šios vandenviet÷s buvo patiekta 1407261 m³ vandens. 2007 m.
iš šios vandenviet÷s buvo pateikta 939789 m³ vandens. Monitoringo duomenys rodo, kad kai kurie
požeminio geriamojo vandens kokyb÷s indikatoriniai rodikliai viršija higienos normose HN 24:2003 nurodytus
dydžius. Požeminiame vandenyje padidintos amonio jonų (iki 0,55 mg/l), bendros geležies (nuo 1,87 iki 4,84
mg/l); mangano (nuo 118 µg/l iki 213 µg/l). Gręžiniuose sumontuota dalis susid÷v÷jusių ir daug elektros
energijos vartojančių siurblių, atgyvenusi valdymo aparatūra, n÷ra centralizuotos gręžinių distancinio
valdymo sistemos, gręžinių paviljonuose ir jungiamosiose magistral÷se sumontuota armatūra nesandari,
sunkiai valdoma, nekokybiški gręžinių filtrai. Reikalinga gręžinių paviljonų rekonstrukcija. Gręžiniuose ir
jungiamosiose magistral÷se sumontuoti plieniniai, antikorozine danga nepadengti, vamzdžiai. Tokių
vamzdžių sienel÷s eksploatacijos metu pasidengia geležies hidroksido nuos÷domis.
Strielčių vandenviet÷ yra šiaur÷s rytin÷je miesto dalyje, 4,8 km atstumu nuo miesto. Vandenviet÷je
eksploatuojamas kvartero Žemaitijos – Dainavos vandeningas horizontas. Vandenviet÷je išgręžti 24
arteziniai gręžiniai. D÷l sumaž÷jusio vandens suvartojimo 2000-2003 m. laikotarpiu vienu metu veik÷ nuo 4
iki 12 artezinių gręžinių, 2004 - 2007 m. veik÷ 3-8 arteziniai gręžiniai. Gręžiniai išgręžti 1984-1990 m.
Gręžinių gylis 45-68 m. Rusijoje pagaminti siurbliai 1995 m. pakeisti į Vokietijoje pagamintus KSB firmos
siurblius. Siurblių našumas – 30-70 m³/h prie 80 m k÷limo aukščio. Variklių galingumas 10÷32 kW
atitinkamai. Patvirtintos šios vandenviet÷s požeminio vandens atsargos – 27000 m³/d. Vanduo iš Strielčių
vandenviet÷s tiekiamas į Putinų g. vandens ruošyklą Nr.2. 2003 m. iš šios vandenviet÷s buvo patiekta
2418125 m³ vandens. Monitoringo duomenys rodo, kad kai kurie požeminio geriamojo vandens kokyb÷s
indikatoriniai rodikliai viršija higienos normose HN 24:2003 nurodytus dydžius. Požeminiame vandenyje
padidintos amonio jonų (iki 0,55 mg/l), bendros geležies (nuo 0,72 iki 3,68 mg/l); mangano (nuo 42 µg/l iki
213 µg/l). Gręžiniuose sumontuota dalis susid÷v÷jusių ir daug elektros energijos vartojančių siurblių,
atgyvenusi valdymo aparatūra, n÷ra centralizuotos gręžinių distancinio valdymo sistemos, gręžinių
paviljonuose ir jungiamosiose magistral÷se sumontuota armatūra nesandari, sunkiai valdoma, nekokybiški
gręžinių filtrai. Reikalinga gręžinių paviljonų rekonstrukcija. Gręžiniuose ir jungiamosiose magistral÷se
sumontuoti plieniniai, antikorozine danga nepadengti, vamzdžiai.
Atest. Nr.5067
VANDENTVARKOS PADALINYS
ALYTAUS MIESTO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS PLöTROS PLANAS 8
Apibendrinta geriamojo vandens kokyb ÷
RODIKLIO PAVADINIMAS
ES 98/83/ EC MAC
mg/l
HN 24: 2003, mg/l
GRĘŽINIO VANDENYJE
mg/l
PO RUOŠIMO
mg/l
VARTOTOJO ČIAUPE
mg/l
PH 6,5 – 9,5 6,5 ÷ 9,5
2500
1,0
0,5
250
250
0,2
0,05
0
7,4 7,6 7,6-7,8
Laidumas, kai 20ºC <2 500
Drumstumas 0,35 0,3 0,2-0,6
Amonis 0,5 0,12 0,091 <0,011
Chloridai 250 80 78 20-113
Sulfatai 250 18 22 4,4–19,8
Geležis 0,2 3,68 0,048 0,07-0.15
Manganas 0,05 0,02 − −
Koli bakterijos 100ml 0 0 0 0
2.1.3. Išgaunamo ir parduodamo vandens kiekiai
UAB „Dzūkijos vandenys“ pateikti aštuonių paskutinių metų duomenys apie geriamo vandens
pa÷mimą ir pardavimą rodo, kad pradedant 2000 m. vandens gavimas ir pardavimas beveik stabilizavosi ir
jau n÷ra tokio ryškaus maž÷jimo, lyginant koks buvo nuo 1990 iki 1999 m.
Vandens išgavimas ir pardavimas pateikti lentel÷je ir grafike:
Pavadinimas Metai
1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008
Išgauta vandens
tūkst.m³/metus 5598 4085 3703 4020 3825 3417 3405 3492 3322 3395
Patiekta į tinklus,
tūkst.m³/metus 5399 3999 3628 3854 3717 3336 3333 3420 3250 3320
Pardavimas,
tūkst.m³/metus 3641 3122 2832 2818 2742 2372 2463 2559 2573 2521
Atest. Nr.5067
VANDENTVARKOS PADALINYS
ALYTAUS MIESTO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS PLöTROS PLANAS 9
Pateikti duomenys rodo, kad nuostoliai tinkluose sudar÷ nuo 1758000 m³ − 1999 m. iki 975000 m³ −
2003 m ir 861000 − 2006 m. t.y.~31% − 1999 m., ~25% − 2003 m. ir ~25% − 2006 m.
2.1.4. Vandens suvartojimas
Alytaus m. vandenį vartoja gyventojai, pramon÷s įmon÷s ir įstaigos. Per paskutinius penkis metus
gyventojai suvartojo apie 56%, pramon÷s įmon÷s apie 25%, įstaigos apie 19% geriamojo vandens. Bendra
specifin÷ vandens suvartojimo norma maž÷jo nuo 172 l/d/žm. − 1999m iki 126 l/d/žm. – 2003 m. Gyventojai
namų ūkyje suvartojo nuo 90 iki 70 l/d/žm., pramon÷je nuo 57 iki 30 l/d/žm. 1999-2003 m. laikotarpiu
vandens suvartojimo norma žmogui įstaigose beveik nekito ir sudar÷ apie 20 l/d/žm.
Vandens suvartojimo tūkst. m³/m. kitimas Alytaus m. atskirai kiekvienai vartotojų grupei atvaizduotas
lentel÷je ir grafike:
Vartotojas Metai
1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008
Gyventojai 1924,6 1743,1 1599,7 1564,9 1530,0 1533,1 1496,8 1536,6 1596,0 1637,0
Biudžetin÷s
įstaigos 498,4 416,3 358,7 400,2 419,2 382,4 341,1 298,5 256,0 233,0
Pramon÷s
įmon÷s 1124,6 871,4 783,2 744,9 680,7 344,2 509,8 598,6 721,0 651,0
Kiti 93,5 91,4 90,9 108,4 112,2 112,6 115,0 125,5 125,0 125,0
Bendras 2372,0 2463,0 2559,0 2698,0 2646,0
0
1000
2000
3000
4000
5000
6000
1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008
Požeminio vandens išgavimas, tūkst.m3/metus
Patenka į tinklus, tūkst.m3/metus
Pardavimas, tūkstm3/metus
Atest. Nr.5067
VANDENTVARKOS PADALINYS
ALYTAUS MIESTO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS PLöTROS PLANAS 10
0
500
1000
1500
2000
2500
3000
3500
4000
1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008
Gyventojai, tūkst. M3
Biudžetin÷s įstaigos, tūkst. m3
Pramon÷s įmon÷s, tūkst.m3
Kiti, tūkst m3
Viso
2.1.5. Vandens ruošyklos
Vartotojams tiekiamo vandens kokyb÷s gerinimui, Alytaus m. pastatytos dvi vandens ruošyklos −
Pulko g. 1974 m. ir Putinų g. − 1984 m. Projektinis abiejų ruošyklų našumas – 32000 m³/d. Šiuo metu
ruošyklos apkrautos apie 17%. Į vandens ruošyklą Pulko g., vanduo tiekiamas iš Radžiūnų vandenviet÷s, į
ruošyklą Putinų g. − iš Strielčių vandenviet÷s. Abiejų ruošyklų sklypuose pastatyta: filtrų pastatai vandens
gerinimui, antro k÷limo siurblin÷s, švaraus vandens rezervuarai ir plovimo vandens s÷sdintuvai. Filtrų sal÷se
sumontuoti atvirieji greitieji gravitaciniai filtrai. Filtrų užpildas – kvarcinis sm÷lis. Filtrai plaunami vandeniu. Po
filtrų švarus vanduo patenka į švaraus vandens rezervuarus (pastatyta 2 x 2000 m³ švaraus vandens
rezervuarai vandens ruošykloje Pulko g. bei 2 x 3000 m³ ir 1 x 6000 m³ - ruošykloje Putinų g). Iš rezervuarų
švarus vanduo antro k÷limo siurbliais paduodamas į kontrarezervuarus ar tiesiogiai į tinklus. Antro k÷limo
stotyse sumontuoti siurbliai: 3× 800 m³/h ir 1× 280 m³/h atitinkamai 250 kW ir 55 kW galingumo − Pulko g.
ruošykloje; ir 5x 720 m³/h ir 1x400 m³/h atitinkamai 250 kW ir 110 kW galingumo − Putinų g. ruošykloje.
Vandens kokyb÷ po paruošimo: bendros geležies: 82 – 98 µg/l. Kaip rodo UAB „Dzūkijos vandenys“ pateikti
tyrimų rezultatai – kai kuriose miesto vietose yra padid÷ję bendros geležies rodiklių vert÷s ir siekia iki 250
µg/l. Galima daryti prielaidą – vandens kokybei neigiamos įtakos turi esami, antikorozine danga nepadengti
vamzdynai, kurie ilgos eksploatacijos metu yra stipriai paveikti korozijos. Antro k÷limo stotyse sumontuoti per
didelio našumo siurbliai; tiek antro k÷limo stotyse, tiek filtrų sal÷se sumontuoti plieniniai, antikorozine danga
nepadengti, vamzdžiai, per dideli esami statiniai (did÷ja eksploatacin÷s išlaidos), sunkiai valdomos esamos
sklend÷s tiek antro pak÷limo stotyse, tiek filtrų sal÷se, eksploatuotojo teigimu švaraus vandens rezervuarų
armatūra pakenkta korozijos.
Atest. Nr.5067
VANDENTVARKOS PADALINYS
ALYTAUS MIESTO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS PLöTROS PLANAS 11
Problemos :
• Filtrai išnaudojami neefektyviai;
• Per dideli statiniai didina eksploatacines išlaidas;
• Hidrauliškai valdomos sklend÷s visos pasenę;
• Plieniniai, antikorozine danga nepadengti vamzdžiai, blogina tiekiamo vartotojams geriamo vandens
kokybę;
• Rezervuarų gelžbetoninių sienų ir denginio armatūra pakenkta korozijos;
• Rezervuarų sienų danga neatitinka ES reikalavimų.
2.1.6. Vandens paskirstymo sistema
2003 m. prie centralizuotų vandentiekio tinklų Alytuje buvo prisijungę apie 84% gyventojų. Gyventojai,
neprisijungę prie centralizuotos vandentiekio sistemos, apsirūpina vandeniu iš šachtinių šulinių arba privačių
nedidelio gylio gręžinių, o jų vartojamo vandens kokyb÷ n÷ra reguliariai kontroliuojama, o tai, d÷l
nekokybiško vandens vartojimo, kelia gr÷smę sveikatos sutrikimams. Vandentiekio tinklas susideda iš 149,2
km didesnio ir mažesnio skersmens vamzdynų Tai DN 50÷600mm skersmens magistraliniai ir paskirstomieji
vandentiekio tinklai bei atšakos, pakloti skirtinguose miesto gyvenamuosiuose ir pramoniniuose kvartaluose.
Didžiąją vamzdynų dalį (~96%) sudaro ketiniai ir plieniniai, antikorozine danga nepadengti, vamzdžiai. Min÷ti
vamzdynai pakloti prieš 20-35 metų. V÷liau pakloti PE vamzdžiai sudaro apie 3% visų vamzdynų. Alytaus m.
vandens paskirstymo sistema sudalinta į dvi zonas: mažo sl÷gio zona ir didelio sl÷gio zona. Mažo sl÷gio
zonoje palaikomas 4,8 atm. sl÷gis, didelio sl÷gio – 6,0 atm. sl÷gis. Zonavimas tinkluose palaikomas sl÷gio
reduktoriais. Daugiaaukščiams pastatams, kuriems miesto tinkluose esamo sl÷gio nepakanka, pastatytos
trečio k÷limo siurblin÷s. Šiuo metu Alytaus mieste pastatytos 6 trečio k÷limo siurblin÷s, kuriose sumontuoti
7,92−29,88 m³/h našumo ir 0,75−3,0 kW galingumo Grundfos firmos siurbliai. 1999−2002 metais trečio
k÷limo siurblin÷s buvo dalinai rekonstruotos, pakeičiant jose susid÷v÷jusius siurblius. Šiuo metu šių stočių
stovis neblogas ir l÷šų jų atnaujinimui nereik÷tų. Paskirstymo sistemoje sumontuoti du kontrarezervuarai.
Švarus vanduo į juos paduodamas II–o k÷limo siurbliais. Vandentiekio tinkluose sumontuota apie 7070
sklendžių, iš jų tik ~1,5% yra patenkinamo stovio, likusiai daliai ~98,5% reikalingas pilnas pakeitimas.
Vandentiekio tinkluose yra apie 275 hidrantus, iš jų ~11% yra patenkinamo stovio, likusieji ~89% tur÷tų būti
pakeisti naujais. Dauguma paklotų vamzdynų be antikorozin÷s dangos, per dideli vamzdynų skersmenys,
vanduo per ilgai užsistovi tinkluose, ko pasekoje pablog÷ja geriamo vandens, tiekiamo vartotojams, kokyb÷.
D÷l aukšto gruntinio vandens lygio ir nekokybiškų hidroizoliacinių medžiagų apie 80% vandentiekio šulinių
yra pilni vandens, o tai ne tik sunkina eksploataciją, bet ir didina eksploatacines išlaidas. D÷l nekokybiškų
sandarinimo žiedų/medžiagų vamzdžių jungtyse − dideli ištek÷jimai paruošto vandens į gruntą. Didžioji dalis
sklendžių nesandarios, sunkiai valdomos. Dauguma hidrantų pasenę – sovietinių laikų, surūdijusios ir
neveikia pasijungimo galvut÷s, neišgaunamas reikiamas debitas gaisrams gesinti. Užsakovo teigimu
pažeista kontrarezervuarų gelžbetoninių sienų ir denginio armatūra. Vandentiekio vamzdynų pasiskirstymas
pagal medžiagą parodytas žemiau pateiktoje lentel÷je ir grafike:
Atest. Nr.5067
VANDENTVARKOS PADALINYS
ALYTAUS MIESTO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS PLöTROS PLANAS 12
Vandentiekio vamzdynai
Medžiaga Skersmuo
(mm)
Ilgis
(m)
Kalusis ketus su
vidiniu antikoroziniu
padengimu
(taip/ne)
Pastatymo
metai Pastabos
1 2 3 4 5 6
Plienas 50 92,5 Ne 1975
Plienas 70 60 Ne -
Plienas 100 20 Ne 1993
Plienas 200 200 Ne 1993
Plienas 250 740 Ne 1993
Plienas 300 45 Ne 1988
Plienas 400 3838 Ne 1976-1994
Plienas 500 5844 Ne 1970
Plienas 600 3404 Ne 1978
Ketus 65 11803,4 Ne 1958-1996
Ketus 100 37523,04 Ne 1962-1995
Ketus 150 26808,68 Ne 1964-1993
Ketus 200 11938,34 Ne 1964-1994
Ketus 300 14996,84 Ne 1964-1991
Ketus 400 13371,5 Ne 1964-1994
Ketus 500 6417 Ne 1971-1990
Ketus 65 1228 Ne 1986-1991
Ketus 100 3998 Ne 1986-1992
Ketus 150 720 Ne 1986-1993
Ketus 200 146 Ne 1986-1994
IŠ VISO: 143194
Atest. Nr.5067
VANDENTVARKOS PADALINYS
ALYTAUS MIESTO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS PLöTROS PLANAS 13
Plienas - 10%,
PE - 3%,
Ketus – 86%,
Kalus ketus - 1%.
2003 m. prie centralizuotų Alytaus m. vandentiekio tinklų buvo prisijungę apie 60 % gyventojų.
Bendras vandentiekio tinklų ilgis – apie 1,6 km. Vyraujantys tinklų skersmenys DN100-150 mm.
2.2. ESAMA NUOTEKŲ TVARKYMO SISTEMA
Esamą nuotekų sistemą Alytuje sudaro nuotekų surinkimo tinklai, nuotekų siurblin÷s, kolektoriai ir
nuotekų valykla.
2.2.1. Nuotek ų surinkimo sistemos
Alytuje yra atskirtoji buitinių nuotekų surinkimo sistema, t.y. lietaus vandens surinkimo tinklai
nesujungti su buitinių nuotekų tinklais. 2003 m. prie centralizuotos nuotekų sistemos Alytuje buvo prisijungę
apie 82 % gyventojų. Kiti gyventojai išleidžia nuotekas į vietines išs÷mimo duobes, kurių nepakankamas
sandarumas dažniausiai yra gruntinių vandenų teršimo priežastis. Nuotekos iš išs÷mimo duobių turi būti
vežamos į nuotekų valyklą centralizuotai ir reguliariai, tačiau savivaldyb÷s vandentvarkos įmon÷ negali
priversti tokių duobių savininkų rūpintis nuotekų išvežimu reguliariai. Bendras nuotekų tinklų ilgis apie 120,65
km. 92 % visų tinklų sudaro savitakiniai tinklai. Savitakiniai tinklai pakloti iš keraminių, gelžbetoninių,
betoninių, asbocementinių vamzdžių. Apie 64 % vamzdynų sudaro keraminiai vamzdžiai. Savitakinių tinklų ir
kolektorių skersmenys DN150-1200 mm. Sl÷giniai vamzdynai pakloti iš ketinių vamzdžių. Sl÷ginių vamzdžių
skersmenys – DN 100-600 mm.
Sumaž÷jus nuotekų kiekiui, per dideli esami vamzdynų skersmenys ir per maži nuotekų srauto
greičiai neužtikrina nuotakyno savivalos proceso, d÷l ko vamzdynuose nus÷dę nešmenys užkemša
kolektorius. Dauguma vamzdynų nepadengti antikorozine danga ir yra neatsparūs nuotakyne susidarančių
agresyvių medžiagų poveikiui. Nekokybiškos šulinių hidroizoliacin÷s medžiagos padidina gruntinio vandens
pritek÷jimą į nuotekų tinklus per šulinius. Nekokybiškos vamzdynų sandūros ne tik padidina nuotekų
ištek÷jimą į gruntą, bet ir gali tapti taršos šaltiniu tiek gruntiniam, tiek paviršiniam vandeniui.
Atest. Nr.5067
VANDENTVARKOS PADALINYS
ALYTAUS MIESTO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS PLöTROS PLANAS 14
Nuotekų vamzdynų paskirstymas pagal medžiagas pavaizduotas žemiau pateiktame grafike:
2003 m. prie centralizuotos Alytaus miesto nuotekų surinkimo sistemos prisijung÷ priemiesčio
Miklus÷nų gyvenviet÷. Joje buvo prisijungę apie 49% sodybų gyventojų. Bendras nuotekų tinklų ilgis – 1,6
km. Vyraujantys tinklų skersmenys DN160 mm.
2.2.2. Nuotek ų vamzdynai
Medžiaga Skersmuo ,
(mm)
Ilgis ,
(km)
Sl÷ginis(P) ,
savitakinis(S)
Pastatymo
metai
Pastabos
1 2 3 4 5 6
Asbocementiniai 200 0,15 S 1992
Keraminiai 100-400 76,65 S 1960-1998
Plieniniai 100 0,52 S -
PVC 75-200 3,97 S 2001-2002
Gelžbetonis 250-1200 29,49 S 1966-1992
PP 160 0,06 S 2002
Ketus 100-600 3,76 P 1969-1970
Kalus ketus 600 3,68 P 2001
Stikloplasčio 1000 0,12 S 2001
PE 75-225 2,25 P 2002
IŠ VISO: 120,65 km
92% visų tinklų sudaro savitakiniai tinklai. Didesn÷ dalis savitakinių mažo skersmens vamzdynų yra
keraminiai, o didesnio skersmens − gelžbetoniniai.
Atest. Nr.5067
VANDENTVARKOS PADALINYS
ALYTAUS MIESTO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS PLöTROS PLANAS 15
Pagal vandens tiekimo įmon÷s duomenis, sistemoje dažni užsikimšimai. Tai atsitinka d÷l mažų
greičių nuotekų vamzdynuose, blogo nuolydžio, sumaž÷jusių nuotekų kiekių, nesandarių movų, nesandarių
šulinių ir t.t.
D÷l blogų sandūrų vamzdynuose padid÷ja gruntinio vandens įtek÷jimai ir ištek÷jimai. Įtek÷jimai
padidina nuotekų, patenkančių į valymo įrenginius, kiekį, o tai iššaukia didesnį elektros energijos
suvartojimą, tuo pačiu padidina valymo įrenginių eksploatacines išlaidas. Kaip jau buvo min÷ta aukščiau,
įtek÷jimai sudaro apie 21-28 %. Ištek÷jimai į gruntą – tai gr÷sm÷ aplinkai, gr÷sm÷ užteršti gruntinius
vandenis. Didžiosios dalies keraminių ir gelžbetonių vamzdžių eksploatacijos laikas baigiasi. Be to, min÷tų
vamzdynų eksploatacijos laikas dar sutrump÷ja, kadangi vamzdynai iš vidaus nepadengti specialiomis,
nuotekoms skirtomis antikorozin÷mis dangomis. Bendrov÷s duomenimis per metus įvyksta per 720 avarijų,
d÷l ko iškyla gr÷sm÷ užteršti aplinką. Atlikti 1999 m pagrindinio DN1200 mm nuotekų kolektoriaus TV
diagnostikos tyrimai parod÷, kad vamzdžiai stipriai pažeisti korozijos, nesandarios jungtys, kolektorius
priaugęs šaknų. Galima analogiška situacija ir kituose tinkluose, kurių TV diagnostika neatlikta.
Nemažai problemų ir su esamais gelžbetoniais šuliniais. Ardomi sulfatų, susidarančių irstant
organin÷ms medžiagoms, šuliniai yra pažeisti, reikalauja remonto ar pakeitimo.
Problemos:
• Dideli pritek÷jimai – didina eksploatacines išlaidas;
• Dideli ištek÷jimai -pavojus aplinkai;
• Nekokybiškos vamzdžių sandūros;
• Vamzdynai nepadengti antikorozine danga;
• Šuliniai pažeisti mechaniškai;
• Baig÷si vamzdynų eksploatacijos laikas.
2.2.3. Nuotek ų siurblin ÷s
Alytaus mieste šiuo metu nuotekos suteka į 15 nuotekų siurblinių, kurios nuotekas pakelia į
savitakinius nuotekų tinklus arba į kitas siurblines, kuriose jos v÷l keliamos į savitakinius tinklus ir pagrindiniu
kolektoriumi patenka į nuotekų valyklą. Nuotekos iš I-ojo Alytaus, kertant Nemuną diukeriu, patenka į
nuotekų siurblinę Nr.1. Taip pat į šią siurblinę patenka nuotekos ir iš centrin÷s miesto dalies. Siurblin÷ Nr.2
surenka nuotekas iš Dainavos, Vidzgirio, Likiškių ir Putinų mikrorajonų. Siurblin÷ Nr.4 surenka nuotekas iš
Panemun÷s mikrorajono. Iš šių siurblinių nuotekos perpumpuojamos į savitakinį kolektorių, paduodantį
nuotekas į nuotekų valyklą. Siurblin÷ Nr.3 surenka nuotekas iš Geležinkelio – Stoties kvartalo ir perpumpuoja
nuotekas į savitakinius tinklus, kuriais nuotekos paduodamos į nuotekų siurblinę Nr.2. Siurblin÷ Nr.5 surenka
nuotekas iš Rūtų – Geležinkelio g. ir nuveda nuotekas į siurblinę Nr.2. Siurblin÷ Nr.6 surenka nuotekas iš
Nemuno, Juozapavičiaus, Merkin÷s gatvių kvartalų, esančių I-ojo Alytaus mikrorajone ir paduoda į
savitakinius tinklus, o po to diukeriu per Nemuno upę į siurblinę Nr.1. Siurblin÷ Nr.7 surenka nuotekas iš
UAB „Alba‘‘ teritorijos Ūdrijos g, pumpuoja jas į savitakinius tinklus ir savitakiniais tinklais paduoda į nuotekų
siurblinę Nr.2. Siurblin÷s Nr.8 ir Nr.9 surenka nuotekas iš Likiškių mikrajono ir perpumpuoja į savitakinius
tinklus Stoties g., kuriais nuotekos paduodamos į siurblinę Nr.2.
Atest. Nr.5067
VANDENTVARKOS PADALINYS
ALYTAUS MIESTO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS PLöTROS PLANAS 16
2000-2007 metais buvo įrengtos 6 naujos požemin÷s nuotekų siurblin÷s, kurios atitinka šiuolaikinius
reikalavimus. Praeitame šimtmetyje 1970-1984 m. sumontuotos nuotekų siurblin÷s Nr.1÷Nr.4. Siurblinių
statinių stilius būdingas tuometinio laikotarpio stiliui: siurblinių statiniai susideda iš požemin÷s ir antžemin÷s
dalių. Požemin÷se dalyse įrengti nuotekų pri÷mimo rezervuarai ir siurblių sal÷s, antžemin÷se dalyse −
buitin÷s ir pagalbin÷s patalpos, elektros skydin÷s. Siurblin÷se sumontuoti du/penki sausai statomi, Rusijoje
pagaminti FG tipo siurbliai. Siurblių našumai 80÷800 m³/h. Siurblinių eksploatacijos laikas 20−34 metai.
Siurblinių mechanin÷ ir elektros įranga pasenusi. D÷l žymiai sumaž÷jusio pritek÷jimo, siurbliai dirba
neefektyviai – įsijungia 2-3 kartus paroje, nuotekos užsistovi pri÷mimo rezervuaruose, neveikia nuotekų
sudrumstimo sistema pri÷mimo rezervuaruose. Siurblinių pastatai dideli, jų eksploatacija bereikalingai didina
išlaidas. Reikalingas siurblinių pastatų remontas: stogo, langų, durų, laiptų, aikštelių pakeitimas,
hidroizoliacijos įrengimas ir sienų apšiltinimas. Taigi, būtina pilna siurblinių rekonstrukcija ar naujų požeminių
siurblinių statyba. Dalis I-ojo etapo l÷šų numatyta esamų siurblinių Nr.1 ir Nr.2 rekonstrukcijai. Siurblin÷s,
kurios įrengtos paskutiniu laikotarpiu, tai naujo tipo požemin÷s, gelžbetonin÷s arba plastikin÷s siurblin÷s su
dviem Vokietijoje pagamintais panardinamais siurbliais. Tai nedidelio 8-20 m³/h. našumo siurblin÷s,
aptarnaujančios kelis namus ar kvartalą.
Nuotek ų siurblini ų duomenys
SIURBLINöS NR. PASTATYMO METAI
SIURBLIŲ SKAIČIUS
SIURBLIŲ NAŠUMAS
(m3/h) PASTABOS
1 1981 5 500
2 1974 4 800
3 1984 2 80
4 1970 2 120
5 1998 2 21
6 1993 2 21
7 1989 2 8
8 2001 2 10
9 2001 2 10
10 2002 2 94
11 2005 1 5
12 2005 1 5
13 2004 2 18
14 2006 2 19
15 2007 2 15
IŠ VISO 33
Atest. Nr.5067
VANDENTVARKOS PADALINYS
ALYTAUS MIESTO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS PLöTROS PLANAS 17
Iš pateiktų duomenų matyti, kad pagrindiniai siurbliai sumontuoti prieš 20-34 metus. Jų ekonominio
gyvavimo laikas baig÷si. Siurbliai yra per didelio našumo (našumas viršijamas iki 300 %) ir suvartoja daug
elektros energijos. Siurblinių pastatai dideli, su didel÷mis ir nereikalingomis buitin÷mis ir remonto patalpomis,
o tai reikalauja papildomų eksploatacinių išlaidų.
Problemos:
• Neekonomiški siurbliai – didel÷s elektros energijos sąnaudos;
• Per dideli statiniai – didina eksploatacines išlaidas.
2.2.4. Nuotek ų valykla
Alytaus miesto šiaurin÷je dalyje, Nemuno antroje terasoje 1969 m. pastatyta nauja nuotekų valykla,
kuri b÷gant metams buvo plečiama ir rekonstruojama. Iš pradžių buvo pastatytas mechaninis nuotekų
valymas, po to biologinis bei 1984 m. sumontuotas dumblo apdorojimo cechas. 1998 m. valykla buvo dar
kartą rekonstruota 33000 m³/d našumui. Rekonstruojant pagrindinis d÷mesys buvo skirtas nuotekų
technologiniam procesui. Visiškai nebuvo rekonstruotas dumblo ūkis, kuris veikia nuo 1988 metų, nei
technologiniai tinklai, nuotekų privedimo, apvedimo ir nuvedimo kolektoriai, pastatyti 1969 metais, nors
min÷tų vamzdynų gyvavimo laikas baigiasi. Nebuvo pertvarkytas proceso automatizavimas.
Rekonstruotos nuotekų valyklos sud÷tis:
• įtek÷jimo kamera,
• grotin÷, sm÷liagaud÷s,
• pirminiai radialiniai nusodintuvai,
• aerotankai,
• antriniai horizontaliniai nusodintuvai,
• kontaktiniai rezervuarai,
• gravitaciniai dumblo tankintuvai,
• dumblo siurblin÷s.
Be min÷tų statinių valyklos aikštel÷je pastatyta administracinis–laboratorinis pastatas, orapūčių
pastatas, garažas, keturios transformatorin÷s bei seni ir nenaudojami bendrov÷s gamyboje pastatai:
laboratorinis pastatas, terminio dumblo apdorojimo pastatas. Sumaž÷jus nuotekų pritek÷jimui, dalis nuotekų
valyklos technologinių statinių (1–pirminis sodintuvas, 1a−aerotanko linija, 2−antriniai sodintuvai, gravitacinis
dumblo tankintuvas) nenaudojama. Nors nuotekos išvalomos iki standartų reikalavimų, tačiau vis sunkiau ir
sunkiau darosi pasiekti reikalavimus išvalytoms nuotekoms pagal azotą ir fosforą. To priežastis − per dideli
esamų talpų tūriai. Kaip jau buvo min÷ta aukščiau, valyklos rekonstrukcijos metu dumblo ūkis nebuvo
rekonstruotas. Dumblo apdorojimo įrenginiai buvo pastatyti 1988 m, kuriuos sudar÷ tankintuvai, mechaninio
ir terminio apdorojimo dumblo cechai, dumblo siurblin÷ ir avarin÷s dumblo saugojimo aikštel÷s. Terminis
dumblo apdorojimo cechas nebuvo paleistas d÷l blogo technologinio proceso. Mechaniniame dumblo
apdorojimo ceche buvo sumontuoti filtpresai, dumblo siurbliai, gravitaciniai tankintuvai. V÷liau UAB „Dzūkijos
Atest. Nr.5067
VANDENTVARKOS PADALINYS
ALYTAUS MIESTO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS PLöTROS PLANAS 18
vandenys‘‘ savo l÷šomis susimontavo reagentų dozavimo įrangą ir būgninius tankintuvus, kurie pad÷jo
pašalinti/išspręsti grįžtančio fosforo į nuotekų valyklos pradžią, problemas. Bendru požiūriu dumblo
apdorojimo įranga pasenusi, vartojanti daug elektros energijos. Būtinas dumblo cecho atnaujinimas. I-ame
etape numatytos l÷šos dumblo cecho atnaujinimui. Be dumblo cecho problemų negalima nepamin÷ti bendrų
dumblo problemų Alytaus nuotekų valykloje. Dumblas sand÷liuojamas tam nepritaikytuose
išeksploatuotuose žvyro karjeruose, esančiuose Nemuno up÷s apsaugin÷je juostoje ir neatitinkančiuose
jokių standartų reikalavimų, keliamų dumblo aikštel÷ms. Kyla reali gr÷sm÷ d÷l Nemuno up÷s užteršimo. Šiuo
metu min÷tuose karjeruose sukaupta apie 300000 m³ dumblo. Šios dumblo sand÷liavimo problemos yra
nagrin÷jamos sprendžiant bendrą dumblo sand÷liavimo strategiją Lietuvoje.
Be dumblo cecho rekonstrukcijos atkreipiamas d÷mesys į labai prastą nuotekų atitek÷jimo,
apvedamojo kolektorių bei valytų nuotekų išleistuvo būklę. Be min÷tų tinklų labai prastos būkl÷s yra
vandentiekio, žalio dumblo, dumblo sunkos bei sutankinto dumblo tinklai. Žvelgiant į ateitį bei susipažinus su
kitų panašaus paj÷gumo valyklų automatizacijos lygiu, galima teigti, kad Alytaus nuotekų valyklos esamas
automatizacijos lygis yra žemas. 2003 m į nuotekų valyklą atitek÷jo vidutiniškai apie 11585 m³/d nuotekų.
Vidutin÷ apkrova į nuotekų valyklą pagal taršą 2003 m. buvo – 3,25 t/d pagal BDS7 ir 2,12 t/d pagal
skendinčias medžiagas.
Į valyklą atitekančių nuotekų kiekiai parodytas žemiau pateiktoje lentel÷je ir grafike:
Metai
Į valyklą atitekančių nuotekų kiekis Nuotekų valyklos apkrovimas
m3/metus m3/d m3/d %
1998 6344438 17382 32000
1999 5617837 14787 32000 46
2000 4774074 11580 32000 49
2001 4268501 11344 32000 35
2002 4590573 11400 32000 35
2003 4227880 11500 32000 36
2004 4227000 11500 32000 36
2005 4620000 12658 32000 40
2006 4061000 11126 32000 35
2007 3764000 10312 32000 32
2008 3286000 9003 32000 28
Atest. Nr.5067
VANDENTVARKOS PADALINYS
ALYTAUS MIESTO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS PLöTROS PLANAS 19
Kaip matyti iš pateiktos lentel÷s ir grafiko, atitekančių į valyklą nuotekų kiekis maž÷jo pradedant nuo
1998 m ir paskutiniais metais beveik stabilizavosi.
Alytaus miesto nuotekų valyklos projektinis našumas 32000 m3/d. Kaip matyti iš aukščiau pateiktos
lentel÷s, nuotekų, patenkančių į valymo įrenginius, kiekis yra apie 11500 m3/d. Tai sudaro tik apie 35 %
projektinio našumo.
2.2.5. Išleidžiam ų nuotek ų kokyb ÷
Po rekonstrukcijos nuotekų valymo įrenginiai išvalo nuotekas iki normatyvinių reikalavimų. 2000–
2006 metų išvalytų nuotekų rezultatai pateikti lentel÷je žemiau:
Išvalyt ų nuotek ų rodikliai
Rodiklio (mg/l)
pavadinimas 2000 m 2001 m 2002 m 2003 m 2004 m 2005 m 2006 m 2007 m 2008 m
BDS7, 13,5 12,1 12,5 13,0 10,0 7,8 7,7 7,8 7,9
Suspenduotos
medžiagos 18,0 12,0 11,0 12,0 11,0 11,0 11,0 11,0 12,0
Bendras azotas 8,1 7,2 7,3 6,5 8,0 7,9 7,9 11,0 11,2
Bendras fosforas 1,4 0,56 0,77 0,97 1,34 0,82 0,81 1,48 1,48
ChDs 35 35 44 31 29 28 29 28 29
Atest. Nr.5067
VANDENTVARKOS PADALINYS
ALYTAUS MIESTO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS PLöTROS PLANAS 20
2.2.6. Pagrindinai spr ęstini nuotek ų tvarkymo uždaviniai
• Morališkai pasenę ir neatitinkantys šiuolaikinių reikalavimų dumblo apdorojimo įrenginiai;
• Kritiniame stovyje dumblo sand÷liavimas su esama dumblo sąvarta Nemuno apsaugin÷je zonoje;
• Pagrindiniai nuotekų valymo įrenginių kolektoriai ir technologiniai tinklai pažeisti korozijos;
• Pasenusi ir blogai veikianti uždaromoji armatūra;
• Nenumatytas NVĮ automatinis valdymas.
Atest. Nr.5067
VANDENTVARKOS PADALINYS
ALYTAUS MIESTO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS PLöTROS PLANAS 21
3. VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKT ŪROS PLöTRA
3.1. GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO SISTEMA
Alytaus m. numatoma pl÷toti žiedinį vandentiekio tinklą. Iš miesto vandentiekio sistemos
numatoma aprūpinti vandeniu visus gyvenamuosius rajonus, komunalinius–visuomeninius objektus,
esamas ir perspektyvoje atsirasiančias miesto pramon÷s įmones, priemiesčio miestelius ir kaimus bei prie
miesto esančius sodų masyvus. Vandentiekio žiedinis tinklas mieste užtikrins vandens padavimą
reikiamu spaudimu į bet kurį vartojimo tašką. Kaip ir dabar, išlaikomos mažo ir didelio sl÷gio zonos, kurios
tarpusavyje yra sujungtos sl÷gio reguliavimo ir atjungimo armatūrą.
Vanduo į dešinįjį Nemuno krantą paduodamas iš miesto vandentiekio sistemos dviem diukeriais.
Vienas diukeris kerta Nemuną ties Maironio gatve ir toliau tęsiasi Šilo gatve, o kitas diukeris kerta
Nemuną netoli rytinio apvažiavimo kelio ir toliau tęsiasi pagal rytinį apvažiavimo kelią ir įsijungia į
Miškininkų gatvę. Kadangi perspektyvoje numatoma miestą pl÷sti šia kryptimi (prie miesto tinklų prijungti
ir dalį sodų), tai reik÷s, užtikrinant tinkluose reikiamą sl÷gį, aprūpinti geriamu vandeniu naujai numatomas
teritorijas.
Šiuo metu mieste yra nutiesta apie 173 km vandentiekio tinklų, Paklojus vandentiekio tinklus į
naujus gyvenamuosius rajonus, Alytaus miestas tur÷s apie 210 km vandentiekio tinklų.
Alytaus mieste 2002 metų pradžioje gyveno 72400 gyventojų, o 2007 m. Alytuje gyveno 68835
gyventojai. Sumaž÷jus gyventojų skaičiui, šiuo metu prie centralizuotų vandens tiekimo tinklų prijungta
94,35% gyventojų, prie nuotekų tinklų − 93,12 % gyventojų. Numatomas augimas − po 400 gyventojų per
metus, tod÷l 2015 metais Alytuje gyvens 73000 gyventojų, o geriamąjį miesto vandenį vartos 71320, t.y.
97,7% gyventojų. Bus įgyvendinta pagal 2006-07-13 įstatymo Nr. X-764 13 str. ir 2006-12-29 Taisyklių
D1-636 14.2.1 pastr., kad iki 2014-12-31 ne mažiau kaip 95% miesto gyventojų bus aprūpinami viršuoju
vandens tiekimu.
Žolynų, aikščių ir gatvių laistymui vidutiniškai per keturis sezoninius m÷nesius bus sunaudota −
Qd. = 4000 m3/d ir Qm. =492000 m3 vandens per metus.
Alytaus mieste vienu metu gali kilti du gaisrai ir trukti 3 valandas, tuomet jų gesinimui reik÷s Qg=
756,0 m3 vandens, kuris bus kaupiamas sąskaita kitų sąnaudų. Gaisrų gesinimui vanduo bus imamas iš
žiedinio vandentiekio tinklo su įrengtais “T” tipo gaisriniai hidrantais arba iš atvirų vandens telkinių.
Vandens kiekis gaisrų gesinimui į bendrą vidutinę paros vandens reikmę netraukiamas, šis kiekis bus
saugomas rezervuaruose.
Kadangi neaišku kaip prognozuoti pramon÷s įmonių augimo tempus ir jų gamybos profilį, tod÷l jų
poreikiams priimama 30% nuo gyventojų bendro suvartojamo vandens kiekio.
Geriamojo vandens kiekiai yra skaičiuojami tik teoriškai. Tačiau, kaip matyti iš tikrosios būkl÷s
analiz÷s, geriamo vandens suvartojimas ir pardavimas maž÷ja. Gyventojai, viešosios įstaigos bei
esančios pramon÷s įmon÷s yra įsirengusios vandens apskaitas – vanduo taupomas.
Atest. Nr.5067
VANDENTVARKOS PADALINYS
ALYTAUS MIESTO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS PLöTROS PLANAS 22
Alytaus miesto geriamojo vandens ir nuotekų kiekiai:
Eil. Nr.
Vartotojo pavadinimas
Gyventoj ų skai čius
(asm)
Suvartojama vandens
(m³/d-/- m³/h)
Surenkama nuotek ų
(m³/d-/- m³/h)
Pastabos
1 Gyventojai (97,7 %),
turintis viešą vand.
73000x0,977=71320
71320
11411-/-1426
Norma
160 l/d.asm.
2 Gyventojai (95,3 %),
turintis viešą nuot.
73000x0,953=69570
69570
11131-/-1623
Norma
160 l/d.asm.
3 Pramon÷ ir kitos
įmon÷s 30 % gyv.
3423-/-428
3339-/-487
4 Laistymui žolynų ir
skverų
4000-/-500
Iš viso miestas pavasario,
rudens ir žiemos dienomis
14834-/-1854
14470-/-2110
Iš viso miestas vasaros
dienomis
18834-/-1854
14470-/-2110
Priemiesčio gyvenviečių, planuojamų jungti prie miesto tinklų, geriamojo vandens ir nuotekų kiekiai:
Eil. Nr.
Gyvenviet ÷s pavadinimas
Gyventoj ų skai čius
(asm)
Suvartojama vandens
(m³/d-/- m³/h)
Surenkama nuotek ų (m³/d)
Pastabos
1 Miklus÷nai su
Navickais
1029
1.Miklus ÷nų kryptis 1029x0,95 978 117-/-29 117-/-29 Norma
120 l/d.asm.
2 Praniūnai 214
3 Žaunieriškiai 119
2.Praniūnų kryptis 333 x0,95 316 38-/-10 38-/-10 Norma
120 l/d.asm.
4 Venciūnai 599
5 Kaniukai 89
6 Užupiai 345
7 Alov÷ 524
3.Venciūnų kryptis 1557x0,95 1479 178-/-44 178-/-44 Norma
120 l/d.asm.
Atest. Nr.5067
VANDENTVARKOS PADALINYS
ALYTAUS MIESTO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS PLöTROS PLANAS 23
8 Radžiūnai 279
9 Jurgiškiai 92
10 Geištarai 440
4.Geištar ų kryptis 811 x0,95 770 92-/-23 92-/-23 Norma
120 l/d.asm.
11 Luksn÷nai 620
5.Likiški ų kryptis 620 x0,95 589 71-/-18 71-/-18 Norma
120 l/d.asm.
Iš viso 5 kryptys 4350x0,95 4132 496-/-124 496-/-124
Alytaus miesto ir priemiesčio geriamojo vandens ir nuotekų kiekiai:
Eil. Nr.
Vartotojo pavadinimas
Gyventoj ų skai čius
(asm)
Suvartojama vandens
(m³/d-/- m³/h)
Surenkama nuotek ų
(m³/d-/- m³/h)
Pastabos
1 Alytaus miestas su viešu vandentiekiu ir nuotekrinkiu
71320 14834-/-1854 14470-/-2110
.
2
Priemiestis su viešu vandentiekiu ir nuotekrinkiu 4350x0,95=4132
4132 496-/-124 496-/-124
3 Su priemiesčiu be laistymo vandens
75452 15330-/-1978 14966-/-2234
4 Su priemiesčiu su laistymo vandeniu
75452 19330-/-1978 14966-/-2234
5
Miesto gyventojai su individualiu vandens išgavimu ir nuotekų tvarkymu
1680/3430 270/68 550/115 2,3% vandens
4,7%- nuotekų
6
Priemiesčio gyventojai su individualiu vandens išgavimu ir nuotekų tvarkymu
217/217 26/7 26/7 5,0% vandens
5,0%- nuotekų
Pagal pateiktus UAB „Dzūkijos vandenys” duomenis, bendras projektinis Radžiūnų ir Strielčių
vandenviečių paj÷gumas yra 52,6 tūkst. m3/d. arba 19,2 mln. m3/metus. Trečioji Vidzgirio vandenviet÷
pietin÷je miesto dalyje prie Nemuno, kuri jau buvo eksploatuota, paliekama perspektyviniuose planuose,
kad, atsiradus didesniems vandens poreikiams, nei gal÷tų patiekti dabar veikiančios vandenviet÷s, būtų
galima ją naudoti. Ketvirtoji Kaniūkų vandenviet÷ pietrytin÷je dalyje, netoli Kaniūkų tilto per Nemuną,
Atest. Nr.5067
VANDENTVARKOS PADALINYS
ALYTAUS MIESTO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS PLöTROS PLANAS 24
neprad÷ta eksploatuoti. Ji gali būti reikalinga tik tolimoje ateityje, jei miesto vandens poreikiai išaugtų apie
keturis kartus, tod÷l šiame darbe neanalizuojama.
Pagal atliktą UAB „Baltijos konsultacin÷s grup÷s“ studiją „Alytaus miesto vandentiekio tinklo
pl÷tojimo ir renovacijos pagrindimas”, reikalinga renovuoti 57,4 km vandentiekio tinklų, kurie yra susid÷v÷ję ir
per daug didelių skersmenų; modernizuoti tris vandenvietes ir dvejus vandens ruošimo įrenginius, remontuoti
bei mažinti akumuliacines talpas.
Vandens poreikio didinimui yra skatinantys ir ribojantys veiksniai:
Skatinantys veiksniai Ribojantys veiksniai
• Did÷jantis kai kurių įmonių augimas
• Did÷jantys gyventojų poreikiai
• Pakankamas išžvalgytų požeminių
vandenų kiekis
• Pastoviai auganti vandens kaina
• Renovacijos reikalaujantys
magistraliniai vamzdynai
• Modernizacijos reikalaujančios dvi
vandenviet÷s, dveji gerinimo įrenginiai
ir akumuliacin÷s talpos
Vandentiekos sistemos pl÷tros svarbiausias tikslas – pastoviai siekti, kad did÷tų vandens vartotojų,
centralizuotai gaunančių požeminį, paruoštą, visapusiškai gerą vandenį.
Individualus vandens tiekimas numatomas ne atskiroms teritorijoms, o tik nutolusiose nuo miesto tinklų
sodybose, kurios yra miesto miškuose, soduose ir naujuoju miesto bendruoju planu apimančiose Zaidų,
Muižel÷nų bei Takniškių teritorijų sodybose. Individualus vandens gavimas turi būti su vandens, paimto iš
vietinių gręžinių ar šulinių, gerinimu.
Tikslui pasiekti būtina:
• modernizuoti vandenvietes ir vandens ruošyklas;
• renovuoti didelio skerspjūvio vamzdynus, padengiant sieneles antikorozin÷mis medžiagomis, įveriant
plastikinius mažesnio skersmens vamzdžius arba keičiant vamzdynus naujais;
• tinklus tiesti tik iš vamzdžių bei fasoninių dalių, turinčių atitikties sertifikatus ir higieninius pažym÷jimus;
• esant ekonomin÷ms galimyb÷ms, keisti siurblių įrenginius ir automatiką į ekonomiškesnius įrenginius;
• įdiegti pramon÷s ir kitos ūkin÷s veiklos įmon÷se technologijas ir sistemas, įgalinančias taupiai naudoti
vandenį;
• pl÷sti paskirstomąjį tinklą;
• skatinti privačią iniciatyvą bei investicijas.
3.1.1. Gamybinis vandentiekis
Alytaus miesto šiaurinis pramon÷s rajonas tur÷jo atskirą gamybinio vandentiekio sistemą, kuri
šiuo metu neeksploatuojama. Jos projektinis našumas – 20000 m3/d, o realiai buvo naudojama – 15000
m3/d. Artimiausiu metu naujų tinklų eksploatavimas ir pl÷tra nenumatoma. Atsiradus didesniems
poreikiams nei projektinis, gamybai bus naudojamas vanduo iš miesto geriamojo vandentiekio tinklo.
Atest. Nr.5067
VANDENTVARKOS PADALINYS
ALYTAUS MIESTO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS PLöTROS PLANAS 25
Esami tinklai pakloti iš plieninių vamzdžių, trasos yra paveiktos elektrochemin÷s korozijos, tod÷l
atnaujinant vandens tiekimą būtų reikalinga pertvarkyti siurblinę, vandens ruošyklą, renovuoti arba
perkloti esamą vamzdyną.
3.2. BUITINIŲ IR GAMYBINIŲ NUOTEKŲ TVARKYMO SISTEMA
Alytaus mieste ir toliau numatoma pl÷sti centralizuotą nuotekų sistemą, paduodant visus buitinius ir
gamybinius vandenis į vieną bendrą miesto nuotekų valyklą.
Planuojama surinkti nuotekas nuo projektuojamų gyvenamųjų rajonų, komunalinių–visuomeninių
objektų, esamų ir atsiradusių pramon÷s įmonių, priemiesčio miestelių ir kaimų bei prie miesto prijungtų sodų
masyvų. Ten, kur nuotekas nebus galima nutekinti savitakiniais kolektoriais, bus pastatytos siurblin÷s, kad
pak÷lus iki reikiamo aukščio, toliau nuotekos nutek÷tų savitaka.
Jei šiuo metu mieste yra paklota apie 147 km tinklų, tai paklojus buitinių nuotekų tinklus į naujus
gyvenamuosius rajonus, Alytaus miestas tur÷s apie 183 km nuotekų tinklų.
Pilnam nuotekų surinkimui nuo planuojamų teritorijų mieste tur÷s būti pastatytos dar maždaug 6
nuotekų siurblin÷s.
Per 2002 m. yra pastatyta nauja nuotekų siurblin÷ Nr.10 Kranto g-v÷je, jos projektinis našumas 96
m3/d. Į šią siurblinę buitin÷s nuotekos dabartiniu metu patenka iš dalies Kurorto rajono, o ateityje siurblin÷
tarnaus visiems, prie miesto tinklų prisijungusiems Kurorto rajono abonentams. Iš siurblin÷s buitin÷s
nuotekos sl÷gine DN110 mm linija nub÷ga į esamą savitakinį kolektorių, kertantį Pliažo gatvę, ir toliau
nutiestą Tilto g.
Nuo numatomo vakarinio pramon÷s rajono bei Likiškių rajono nuotekos priklausomai nuo reljefo
nutek÷s į esamas buitinių nuotekų siurblines Nr.3, Nr.7, Nr 9, ir į naujai numatytas nuotekų siurblines. Vieną
– žemiausioje vakarinio pramon÷s rajono teritorijos vietoje, kitą – Gabijos-Stoties gatvių sankirtoje. Ta dalis,
kuri nepateks į anksčiau min÷tas siurblines, bus nukreipta į numatytą II Likišk÷lių rajone naują nuotekų
siurblinę, iš kurios sl÷gine linija buitin÷s nuotekos bus paduotos į Statybininkų gatv÷je esamą 200 mm
buitinių nuotekų kolektorių.
Kitos trys siurblin÷s bus pastatytos rytin÷je miesto dalyje (I Alytus ir jo prieigos). Viena iš jų netoli
Juozapavičiaus g. Ši siurblin÷ tarnaus nuotekų nuvedimui nuo naujai projektuojamo sodybinio užstatymo.
Nuotekos sl÷gin÷s linijos pagalba bus nuvestos į naujai projektuojamus buitinių nuotekų tinklus
Juozapavičiaus g-v÷je. Kita nuotekų siurblin÷ bus pastatyta Merkin÷s gatv÷s žemiausioje vietoje, iš jos
sl÷gine linija nuotekos bus pakeltos iki reikiamo aukščio ir toliau savitaka nuvestos į bendramiestinius tinklus.
Trečia nuotekų siurblin÷ bus pastatyta dabartiniame rytiniame pramon÷s rajone. Iš jos nuotekos bus pakeltos
į jau esamus DN400 mm nuotekų tinklus Klevų gatv÷je.
Dar viena nauja siurblin÷ bus pastatyta Panemun÷s rajone, kuri sukanalizuotas nuotekas nuves į
esamą DN600 mm sl÷ginę liniją.
Visoms siurblin÷ms, priklausomai nuo našumo, turi būti išlaikytos sanitarin÷s apsaugos zonos 10–30
m. (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001m sausio 5d. įsakymas Nr.10 ir HN 43-1993).
Numatoma, kad Alytaus mieste 2015 metais gyvens apie 73000 gyventojų, iš jų 69570 arba 95,3%
gyventojų nuotekos bus surenkamos į miesto tinklus. Bus įgyvendinta pagal 2006-07-13 įstatymo Nr. X-764
Atest. Nr.5067
VANDENTVARKOS PADALINYS
ALYTAUS MIESTO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS PLöTROS PLANAS 26
13 str. ir 2006-12-29 Taisyklių Nr. D1-636 14.2.1 pastr., kad iki 2014-12-31 ne mažiau kaip 95% miesto
gyventojų bus aprūpinami tiekiamomis nuotekų tvarkymo paslaugomis.
Sąlygin÷s nuotekų surinkimo normos nuo gyvenamųjų teritorijų, kaip ir suvartojimo, priimtos iš RSN
26-90 „Vandens vartojimo normos”, pagal užstatymo zonas ir pastatų aprūpinimą sanitariniais prietaisais.
Pramon÷s vandens sąnaudos priimtos 30% nuo gyventojų vandens poreikio. Buitinių nuotekų kiekis yra
paskaičiuotas tik teoriškai.
Alytaus buitinių nuotekų biologinio valymo įrenginių išpl÷timas ir rekonstrukcijos statybos darbai
buvo baigti 1999 m. Per 2000 metus atlikus paleidimo derinimo darbus – priimti naudoti. Jų projektinis
našumas – 33000 m3/d, 220 000 GE, tod÷l valymo įrenginiai pilnai paj÷gūs išvalyti nuotekas iki leistinų
normų, o dumblo apdorojimo ir sand÷liavimo problemos išlieka.
Dumblo sausinimo įrenginiai pasenę, o dirbant naujais įrenginiais dumblas bus 5-6 procentais
sausesnis, jo transportavimas bus pigesnis. Dumblo sand÷liavimui numatoma išpl÷sti valymo įrenginių
teritoriją, kad būtų galima įrengti naujas modernias reikiamo paj÷gumo, atitinkančias keliamus reikalavimus
dumblo sausinimo aikšteles. Esami dumblo karjerai, patenkantys į Nemuno up÷s pakrant÷s zoną turi būti
sutvarkyti ir juose griežtai draudžiama toliau pilti dumblą.
Alytaus regione numatomos dvi galutinio dumblo apdorojimo vietos – Alytuje ir Druskininkuose.
Alytuje planuojamas nuotekų dumblo džiovinimas, o Druskininkuose – atviras kompostavimas, tačiau
Druskininkai šiame pl÷tros plane nenagrin÷jami.
Gravitacinis dumblo tankinimas numatomas mažose regiono nuotekų valyklose. Daugų nuotekų
valykloje sutankintas dumblas bus vežamas pūdyti į Alytaus miesto nuotekų valyklą, o Veisiejų nuotekų
valykloje sutankintas dumblas bus vežamas į Lazdijų nuotekų valyklą sausinti. Kitų gyvenviečių sutankintas
nuotekų dumblas bus vežamas į artimiausią nuotekų valyklą, kurioje bus įrengtas dumblo sausinimas.
Dumblo sausinimas numatomas 4 nuotekų valyklose: Alytaus, Simno, Lazdijų ir Var÷nos.
Dumblo pūdymas šiame regione planuojamas tik Alytaus m. nuotekų valykloje. Dumblo pūdytuvai su
sausinimo įranga šiai valyklai numatyti Nemuno aukštupio baseino Galimybių studijos I-o etapo techniniuose
pasiūlymuose. Dumblo džiovinimas planuojamas taip pat Alytaus nuotekų valykloje. Dumblo džiovykloje bus
džiovinamas Alytaus nuotekų valykloje sausintas dumblas bei iš Simno, Var÷nos ir Lazdijų nuotekų valyklų
atvežtas sausintas dumblas. Džiovinamo dumblo kiekis Alytaus dumblo džiovykloje apie 2321 t/metus (2016
m.).
Alytaus regiono centriniuose dumblo tvarkymo įrenginiuose, kuriuos numatoma statyti esamoje
Alytaus nuotekų valyklos teritorijoje, siūloma įrengti dumblo pūdymo (pūdytuvai), biodujų surinkimo ir
energijos iš jų išgavimo bei panaudojimo (elektros energijos generatorius) ir dumblo džiovinimo grandis su
visa reikalinga periferine/pagalbine įranga.
Nuotekų dumblo tvarkymas ir panaudojimas pavaizduotas schemoje:
Atest. Nr.5067
VANDENTVARKOS PADALINYS
ALYTAUS MIESTO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS PLöTROS PLANAS 27
Lietuvoje nuotekų dumblo utilizavimą reglamentuoja normatyvas LAND 20-2005. Nusausinto
nuotekų dumblo naudojimą žem÷s ūkyje reguliuoja LAND 20–2005 „Nuotekų dumblo naudojimo tręšimui bei
rekultivavimui reikalavimai“. Šio reikalavimo tikslas − reguliuoti nuotekų dumblo naudojimą žem÷s ūkyje,
energetinių kultūrų (greitai augančių želdinių, kurių paskirtis – tiesioginis panaudojimas biokuro gamybai)
auginimui bei pažeistų teritorijų (karjerų, išeksploatuotų durpynų, uždaromų sąvartynų, kelių sankasų ir pan.)
rekultivavimui taip, kad nebūtų daromas neigiamas poveikis dirvožemiui, augmenijai, gyvūnams ir žmon÷ms.
Šie reikalavimai taikomi buitinių/komunalinių ir analogiškų pramoninių (pvz.: maisto pramon÷s)
nuotekų valymo dumblui. Pagal šį dokumentą dumble, kuris naudojamas žem÷s ūkyje, turi būti tiriamas
sunkiųjų metalų kiekis. Pagal sunkiųjų metalų koncentraciją dumble nustatoma dumblo kategorija.
Dumblo skirstymas į kategorijas pagal sunkiųjų metalų koncentraciją [LAND 20–2005]:
Dumblo
kategorija
Sunkiųjų metalų koncentracija, mg/kg
Pb Cd Cr Cu Ni Zn Hg
I <140 <1,5 <140 <75 <50 <300 <1,0
II 140–750 1,5–20 140–400 75–1000 50–300 300–2500 1,0–8,0
III >750 >20 >400 >1000 >300 >2500 >8,0
Plotams, skirtiems daržov÷ms auginti bei pievoms ar stambiųjų pašarų kultūroms tręšti, gali būti
naudojamas tik I kategorijos dumblas.
II kategorijos dumblas gali būti naudojamas žem÷s ūkyje ne dažniau kaip kas 3 metai.
Nuotekų tvarkymo sistemą eksploatuojantis asmuo turi teisę gamybines nuotekas išleidžiantiems
abonentams nustatyti griežtesnius reikalavimus nuotekų išleidimui į komunalinių nuotekų nuotakyną, kai į
valymo įrenginius patenkančių nuotekų rodikliai neatitinka leistinų projektinių arba, kai d÷l tam tikrų medžiagų
išleidimo nuotekų valymo metu susidarantis dumblas būtų užterštas tiek, kad tai trukdytų jį panaudoti arba
utilizuoti konkrečioje vietoje taikomais metodais.
Atest. Nr.5067
VANDENTVARKOS PADALINYS
ALYTAUS MIESTO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS PLöTROS PLANAS 28
D÷l skaičiuot÷s ribin÷ms priimamų iš vartotojų į miesto tinklus užteršimo koncentracijoms,
tenkinančioms galutinį dumblo utilizacijos būdą ir sąlygas, siūloma vadovautis pateiktomis metalo bei metalo
junginių didžiausiomis išleidžiamų į nuotekų surinkimo sistemą koncentracijomis, mg/l (LAND 20-2005).
Atsižvelgiant į ES šalių patirtį, normatyvinių dokumentų (LAND 20-2005 bei HN 60-2004) ir Tarybos
direktyvos d÷l aplinkos, ypač dirvožemio, apsaugos, naudojant žem÷s ūkyje nuotekų dumblą 86/278/EEC
reikalavimus, Lietuvos miestų ir gyvenviečių I-os ir II-os kategorijų nuotekų dumblą galima būtų panaudoti:
• žem÷s ūkyje dirvožemių tręšimui, auginant javus, technines kultūras;
• biokurui;
• energetinio miško auginimui;
• sunaikintų (apleistų) žemių atstatymui;
• išeksploatuotų žvyro, sm÷lio, molio karjerų ir durpynų rekultivacijai;
• eksploatuojamų sąvartynų tarpinių sluoksnių formavimui ir uždarytų sąvartynų rekultivavimui;
• miesto želdinių tręšimui;
• pakelių sutvirtinimui ir apželdinimui.
Dumblą galima naudoti nesumaišytą su struktūrine medžiaga ir sumaišytą. Maišant nuotekų dumblą
su menkos maistin÷s vert÷s gruntu galima gauti biodirvožemį, kurį galima panaudoti:
• sąvartynų eksploatacijoje tarpiniam ir galutiniam uždengimui;
• pakelių augalinio sluoksnio formavimui;
• parkų, golfo laukų, sporto aikštynų ir kitų žalių plotų formavimui.
I ir II kategorijos dumblą maišant su organine struktūrine medžiaga ir kompostuojant, gaunamą
produktą galima naudoti kaip trąšą ir dirvos struktūrai gerinti. III-os kategorijos dumblą taip pat galima
kompostuoti, tačiau pridedant didesnį kiekį struktūrinių medžiagų, arba sudeginti.
Nagrin÷jant apdoroto nuotekų dumblo panaudojimo galimybes, pirmiausia vertinama panaudojimo
žem÷s ūkyje ir teritorijų rekultivavimo sritis. Tam apskaičiuotas dumblo akumuliacinis potencialas, t.y. dumblo
įterpimo į gruntą (dirvožemį) kiekis (t/metus) svarbiausiose galimo dumblo panaudojimo srityse: žem÷s ūkio
arba grūdinių ir techninių (rapsų, linų) kultūrų auginimui, apleistų žemių bei esamų ir planuojamų uždaryti
sąvartynų, išeksploatuotų sm÷lio–žvyro ir molio karjerų, išeksploatuotų durpynų rekultivavimui.
Panaudojamo dumblo/komposto įterpimo į gruntą (dirvožemį) kiekiai nustatyti pagal dumblo įterpimo
normas, nurodytas LAND 20-2005 „Nuotekų dumblo naudojimo tręšimui reikalavimai” ir Lietuvos higienos
normoje HN 60:2004 „Pavojingų cheminių medžiagų didžiausios leidžiamos koncentracijos dirvožemyje“ bei
atsižvelgiant į esamus grūdinių ir techninių kultūrų, apleistų žemių bei uždaromų sąvartynų ir išeksploatuotų
karjerų bei durpynų plotus.
Skaičiavimuose taikytos šios II kategorijos dumblo įterpimo normos: pas÷liams – 4 t sausų
medžiagų/ha per metus kas 3 metai (skaičiavimuose priimta, kad žem÷s naudmenos 2009 ir 2016 m. atitiks
2004 m. lygį), sąvartynams bei karjerams ir durpynams rekultivuoti − 100 t sausų medžiagų/ha.
Jau apdorotas dumblas gali būti naudojamas pakelių apželdinimui, karjerų bei sąvartynų paviršiaus
rekultivavimui. Vienas siūlomo dumblo tolimesnio naudojimo sprendinių yra jo naudojimas pakelių sankasų
ar griovių šlaitų apsaugai. Naudojant išpūdytą dumblą pakelių apželdinimui, bus išsaugotas švarus
dirvožemis, tuo pačiu, išspręsta ir perteklinio dumblo problema.
Atest. Nr.5067
VANDENTVARKOS PADALINYS
ALYTAUS MIESTO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS PLöTROS PLANAS 29
Atlikus šiuos darbus sumaž÷tų Nemuno up÷s tarša azoto, fosforo, organiniais junginiais,
policiklidais, fenoliais ir sunkiaisiais metalais, kurie užterštu gruntiniu vandeniu, pratekančiu po dumblo
laukais, patenka į Nemuno upę, v÷liau į Baltijos jūrą.
Alytaus regione dumblo tvarkymo sistemos sukūrimas pagrįstas tokiais pat bendraisiais principais,
kokie yra taikomi planuojant dumblo tvarkymo sistemas ir kituose Lietuvos regionuose:
• Galutiniam dumblo sutvarkymui regiono centre planuojamos sud÷tingesn÷s technologijos, kurių
diegimas ekonomiškai tikslingas tiktai esant pakankamai dideliam apdorojamo dumblo kiekiui,
reikalaujančiam aukštos eksploatuojančio personalo kvalifikacijos; minimos technologijos apima
dumblo pūdymo, biodujų gavybos bei panaudojimo ir dumblo džiovinimo įrengimus; šios
technologijos leidžia radikaliai sumažinti dumblo kiekį;
• Mažesn÷se aglomeracijose susidarantį dumblą, priklausomai nuo atstumo iki regiono centro ir
generuojamo dumblo kiekio, galutiniam apdorojimui siūloma arba transportuoti į regiono centrą (po
tarpinio tūrio sumažinimo, dumblą tankinant ir sausinant), arba apdoroti vietoje, panaudojant
paprastesnes technologijas (kompostavimą), reikalaujančias žemesn÷s kvalifikacijos darbo j÷gos,
tačiau neužtikrinančias radikalaus dumblo kiekio sumaž÷jimo;
• Abiem atvejais galutinius dumblo apdorojimo įrenginius siūloma statyti esamų nuotekų valyklų
teritorijoje arba šalia jų, kad būtų išvengta papildomų sausinto dumblo transportavimo kaštų.
Dumblo kokyb÷s skirtumai arba jo suskirstymas LAND 20-2005 į tris klases pagal mikrobiologinius–
parazitologinius parametrus ir į tris kategorijas pagal sunkiųjų metalų koncentracijas pagrįstas siekiamybe
išnaudoti naudingąsias dumblo savybes. Min÷tame normatyviniame dokumente kaip prioritetin÷s dumblo
panaudojimo sritys netiesiogiai įvardinta žem÷s ūkis (laukų tręšimas) bei pažeistos teritorijos (jų
rekultivavimas). Negalima naudoti C klas÷s ir III kategorijos dumblo. Tokios kokyb÷s dumblą tektų džiovinti ir
deginti.
Vieni iš svarbiausių parametrų, nuo kurių priklauso ir priklausys aglomeracijų nuotekų valyklose
susidarančio dumblo kokyb÷, yra pramon÷s taršos augimas ir pažangios nuotekų valymo technologijos,
įgalinančios nuotekas išvalyti taip, kad į dumblą patekusių mikroorganizmų, patogeninių bakterijų ir sunkiųjų
metalų kiekiai neviršytų DLK B klas÷s ir II kategorijos dumblui taikomų normatyvų. Be to, nuotekų dumblo
kokybę gali įtakoti ir šalutiniai veiksniai (nuotekų valyklas eksploatuojančio personalo kvalifikacija, griežta
technologinio proceso kontrol÷ ir kt.), nuo kurių, kaip min÷ta, iš dalies priklauso ir valyklose susidarančio
dumblo kiekis. Atsižvelgiant į diegiamas bei planuojamas įdiegti pažangias nuotekų valymo technologijas,
nežymų pramon÷s augimą bei į nuolat did÷jančią taršos kontrolę (vis svarbesni tampa ir ekonominiai taršos
mažinimo svertai), galime teigti, kad ateityje nuotekų valyklose susidarančio dumblo kokyb÷ ger÷s. Tuo
labiau, kad netolimos praeities ir esamos pad÷ties analiz÷ rodo, kad Lietuvos miestų ir gyvenviečių nuotekų
dumblas pastarajame dešimtmetyje (2000-2005 m.) turi mažesnes sunkiųjų metalų koncentracijas nei
priešpaskutiniame–paskutiniame praeito amžiaus dešimtmečiuose.
Paviršini ų ir požemini ų vanden ų kokyb ÷ tiesiogiai priklauso nuo nuotekų surinkimo, išvalymo ir
surinkto dumblo tvarkymo. Alytaus mieste yra pakankamo paj÷gumo nuotekų valykla, planuojama tobula
dumblo apdorojimo sistema, tod÷l dabartiniu metu labai svarbu pl÷toti nuotekų surinkimo sistemą.
Planuojama, kad 2014 metų gale 95,3 % miesto gyventojų ir 95,0 % priemiesčio gyventojų bus teikiamos
Atest. Nr.5067
VANDENTVARKOS PADALINYS
ALYTAUS MIESTO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS PLöTROS PLANAS 30
centralizuoto nuotekų surinkimo paslaugos. Tam tikslui pasiekti reikalingos didel÷s investicijos. Žinant, kad
privačių l÷šų gyventojai turi nedaug, pagrindiniai investicijų tiek÷jai bus Europos sąjunga ir Lietuvos valstyb÷.
Individualus nuotekų tvarkymas planuojamas ne atskiroms teritorijoms, o tik nutolusiose nuo miesto
tinklų sodybose, kurios yra miesto miškuose, soduose ir naujuoju miesto bendruoju planu apimančiose
Zaidų, Muižel÷nų bei Takniškių teritorijų sodybose. Visos teritorijos, turinčios 50 ir daugiau asmenų, tur÷s
centralizuotą nuotekų surinkimą. Individualus nuotekų tvarkymas apims apie 3450 miesto ir apie 217
priemiesčio gyventojų. Individualus nuotekų tvarkymas bus dvejopas: su nuotekų kokybišku valymu ir su
nuotekų surinkimu į talpas. Nuotekų valymas su valytų nuotekų išleidimu į gruntą bus teritorijose su sm÷lio ir
priesm÷lio gruntais. Ten, kur bus lietaus vandens surinkimo tinklai, individualiai kokybiškai išvalytos buitin÷s
nuotekos išleidžiamos į lietaus vandens tinklus. Vietose, kur n÷ra lietaus vandens tinklų ir kur yra priemolio
bei molio gruntai, o taip pat ten, kur d÷l vietos sanitarinių sąlygų negalima statyti nuotekų valymo įrenginio,
planuojamas nuotekų, surinktų į sandarias duobes, v÷dinamas kamin÷liais, iškeltais virš pastatų, išvežimas į
miesto nuotekų valyklą.
Buitini ų nuotek ų valym ą bei nuotek ų tinkl ų statyb ą skatinantys ir ribojantys veiksniai:
Skatinantys veiksniai Ribojantys veiksniai Apsaugomi paviršiniai ir požeminiai
vandenys nuo užteršimo
Sumažina Nemuno up÷s taršą
Renovacijos reikalaujantys susid÷v÷ję
magistraliniai vamzdynai
Brangiai kainuojanti tinklų renovacija
Modernizacijos reikalaujančios keturios
siurblin÷s, dumblo sausinimo įrenginiai, bei
dumblo sand÷liavimo aikštel÷s
Tikslams pasiekti b ūtina:
• tiesti daugiau naujų buitinių nuotekų tinklų, kad kuo didesnis vartotojų skaičius gal÷tų prie jų
prisijungti ir centralizuotai šalinti buitines nuotekas;
• rekonstruoti keturias susid÷v÷jusias nuotekų siurblines. Priklausomai nuo ekonominių galimybių
keisti nuotekų siurblinių įrangą vakarietiška, ilgaamže ir mažiau suvartojančia elektros energijos;
• renovuoti arba keisti magistralinius susid÷v÷jusius vamzdynus, nustačius būtinybę, renovuoti
sl÷gines plienines nuotekų linijas, padengiant sieneles iš vidaus antikorozin÷mis medžiagomis;
• rekonstruoti dumblo sausinimo įrenginius;
• pastatyti naujas dumblo sand÷liavimo aikšteles;
• pastatyti nuotekų dumblo pūdymo ir džiovinimo įrengimus, apdorojimui dumblo taip, kad jį būtų
galimą naudoti ūkiniams tikslams;
• įdiegti pramon÷s ir kitos ūkin÷s veiklos įmon÷se technologijas ir sistemas, mažinančias išleidžiamų
nuotekų užterštumą;
• pl÷sti paskirstomąjį tinklą;
• skatinti gyventojus, kad įsirengtų individualias nuotekų valyklas arba nuotekų surinkimo talpas;
• tinklus tiesti tik iš vamzdžių bei fasoninių dalių, turinčių atitikties sertifikatus ir higieninius
pažym÷jimus;
Atest. Nr.5067
VANDENTVARKOS PADALINYS
ALYTAUS MIESTO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS PLöTROS PLANAS 31
• skatinti privačią iniciatyvą bei investicijas.
4. PLANUOJAMOS VANDENS TIEKIMO IR NUOTEK Ų TVARKYMO SISTEMŲ APIMTYS IR KAINA
Planuojama Alytaus miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų pl÷tra ir renovacija. Planuojama dviejų
vandenviečių ir vandens ruošyklų pertvarkymas, geriamojo vandens rezervuarų remontas. Numatoma
minimalus nuotekų valyklos ir pilnas Alytaus miesto ir suvežto iš regiono nuotekų dumblo ūkio tvarkymo
atnaujinimas, modernizavimas ir nauja statyba. Įgyvendinant 2006 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos
geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą, planuojama Alytaus mieste atlikti šiuos, pagal
eiliškumą, darbus:
4.1. ALYTAUS MIESTO PLANUOJAM Ų VANDENTIEKIO IR NUOTAKYNO TINKL Ų STATYBOS IR REKONSTRUKCIJOS APIMTYS
Eil. Nr.
Tinklo pavadinimas ir adresas
Mat. vnt.
Vanden. tinklų
Nuotekų tinklų
Bendras tinklų ilgis
Bendra kaina
tūkst. Lt 1 2 3 4 5 6 7
PIRMAEILö STATYBA IR RENOVACIJA
1 Senamiesčio I vandentiekis ir buitinis
nuotakynas m 2139 1675 3814 2016
2 Senamiesčio II vandentiekis ir buitinis
nuotakynas m 1402 838 2240 1163
3 Senamiesčio III vandentiekis ir buitinis
nuotakynas bei siurblin÷s m 3299 2280 5579 4611
4 Kurorto vandentiekis ir buitinis nuotakynas
bei siurblin÷s m 1976 1606 3582 1736
5 Bakšių vandentiekis ir buitinis nuotakynas
bei siurblin÷s m 876 1312 2188 693
7 I-jo Alytaus vandentiekis ir buitinis
nuotakynas bei siurblin÷s m 7422 3848 11270 7926
8
Vandentiekio magistral÷s DN500 mm nuo
Radžiūnų vandenviet÷s iki Pulko g.
vandens ruošyklos su dviem diukeriais
rekonstravimas
m 4800 − 4800 2160
9 Geležinkelio − Likiškių vandentiekis ir
buitinis nuotakynas bei siurblin÷s m 2506 2086 4592 2066
10 Savitakin÷s nuotekų linijos iš II-os į I-ą
nuotekų siurblinę renovacija m
1694 1694 2880
Atest. Nr.5067
VANDENTVARKOS PADALINYS
ALYTAUS MIESTO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS PLöTROS PLANAS 32
11 Pagrindinio nuotekų kolektoriaus nuo AB
„Snaig÷“ iki Nemuno up÷s renovacija m
3077 3077 4928
12
Nuotekų DN300÷700 mm kolektoriaus į
antrąją NS nuo Sudvajų ir Topolių
g.sankirtos rekonstravimas
m − 1617 1617 728
13
Nuotekų DN500÷700 mm kolektoriaus į
antrąją NS nuo Udrijos ir Kalniškių g.
sankirtos iki antrosios NS ir Var÷nos
gatv÷je rekonstravimas
m − 3588 3588 1615
14
Nuo aukštos zonos vandens talpyklos iki
Putinų g. vandens ruošyklos vandentiekio
DN300÷500 mm magistral÷s
rekonstravimas
m 6098 − 6098 2744
15
Nuotekų DN400÷1000 mm kolektoriaus
nuo AB „Alita“ (Miškininkų g. 17) iki
pirmos NS rekonstravimas
m − 1853 1853 834
16 Likišk÷lių II kvartalo vandentiekis ir buitinis
nuotakynas bei siurblin÷s m 1988 2628 4616 2077
17 Domantonių kvartalo vandentiekis ir
buitinis nuotakynas bei siurblin÷s m 3790 3720 7510 4506
18
Geležinkelio – Likiškių kvartale
vandentiekis ir buitinis nuotakynas bei
siurblin÷s
m 2070 2850 4920 2952
19
Vandentiekio magistral÷s DN200 mm nuo
Pulko ir Ulonų g sankirtos iki AB
„Dainava“ (Ulonų g. 16) rekonstravimas
m 1696 − 1696 763
20
Nuotekų DN800÷300 mm nuo Var÷nos ir
Ulonų g. sankirtos ir nuo AB „Dainava“
(Ulonų g. 16) iki pirmos NS
rekonstravimas
m − 4101 4101 1845
21
Vandentiekio DN500 mm magistral÷s nuo
Pulko g. vandens ruošyklos iki aukštos
zonos vandens talpyklos rekonstravimas
m 3718 − 3718 1673
22
Vandentiekio DN500 mm magistral÷s nuo
Putinų g. iki AB „Alita“ (Miškininkų g.) su
diukeriu per Nemuną rekonstravimas
m 3400 − 3400 1393
Atest. Nr.5067
VANDENTVARKOS PADALINYS
ALYTAUS MIESTO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS PLöTROS PLANAS 33
23
Vandentiekio DN400 mm magistral÷s nuo
AB „Alita“ iki Pušyno ir Maironio g.
sankirtos su diukeriu per Nemuną
rekonstravimas
m 2700 - 2700 1250
24
Vandentiekio DN400 mm magistral÷s nuo
Birut÷s ir Maironio g. sankirtos iki Pulko g.
vandens ruošyklos rekonstravimas
m 2329
2329 1150
25 Šiaurinis kvartalo vandentiekis ir buitinis
nuotakynas prie Artojų g. m 2470 2500 4970 3300
26 Panemun÷s II kvartalo vandentiekis ir
buitinis nuotakynas bei siurblin÷s m 960 960 1920 1740
27 Lankos g. kvartalo vandentiekis ir buitinis
nuotakynas m 2300 2200 4500 2920
28 Antrosios nuotekų siurblin÷s (Vilties g. 7)
ir sl÷gin÷s linijos atnaujinimas m - 700 700 9536
29
Pirmosios nuotekų siurblin÷s (Upelio g.
23) ir sl÷gin÷s linijos bei diukerio per
Nemuną atnaujinimas
m - 2100 2100 10419
30 Alytaus miesto vandentiekio skirstomojo
tinklo ir nuotakyno rekonstravimas m 10000 10000 20000 9000
ANTRAEILö STATYBA
31
Takniškių kvartalo vandentiekis ir buitinis
nuotakynas bei siurblin÷s prie Terpin÷s
upelio
m 3350 3300 6650 4390
32 Ulyškių kvartalo vandentiekis ir buitinis
nuotakynas bei siurblin÷s prie Alytupio m 4800 4800 9600 6590
33
Muižel÷nų kvartalo vandentiekis ir buitinis
nuotakynas bei siurblin÷s prie Motertio
upelio
m 3300 3300 6600 4900
34
Kaniūkų kvartalo vandentiekis ir buitinis
nuotakynas bei siurblin÷s prie Skern÷s
upelio m 5220 5100 10320 6800
35
Likiškių už geležinkelio kvartalo
vandentiekis ir buitinis nuotakynas bei
siurblin÷s
m 4800 4800 9600 6410
Atest. Nr.5067
VANDENTVARKOS PADALINYS
ALYTAUS MIESTO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS PLöTROS PLANAS 34
36 Zaidų kvartalo vandentiekis ir buitinis
nuotakynas bei siurblin÷s m 7500 7500 15000 10550
Bendras, tarp j ų: 182942 130264
1. Pirmaeil÷ statyba ir renovacija; 125172 90624 2. Antraeil÷ statyba 57770 39640
4.2. ALYTAUS MIESTO PLANUOJAM Ų VANDENTIEKIO IR NUOTAKYNO T ŪRINIŲ STATINIŲ STATYBOS IR REKONSTRUKCIJOS APIMTYS
Eil. Nr.
Statinio pavadinimas
Mat. vnt.
Paj÷gumas Kaina, tūkst.Lt
Pastabos
1 2 3 4 5 6
1 Miesto nuotekų valyklos ir regiono dumblo
apdorojimo įrenginių rekonstrukcija
m³/d t/metus
15000 2321
45657
2
Pirmos vandens ruošyklos su rezervuarais ir
antrojo k÷limo siurbline Pulko g.
rekonstravimas
m³/d 10000 8000
3 Radžiūnų vandenviet÷s gręžinių, siurblinių ir
tinklų renovacija m³/d 10000 7000
4 Aukštos zonos vandens talpyklos
rekonstravimas m³ 2x2000 1223
5 Žemos zonos vandens talpyklos
rekonstravimas m³ 2x2000 1220
6
Antros vandens ruošyklos su rezervuarais ir
antrojo k÷lino siurbline Putinų g.
rekonstravimas
m³/d 10000 8000
7 Strielčių vandenviet÷s gręžinių, siurblinių ir
tinklų renovacija. m³/d 10000 7000
Bendras 78100
Atest. Nr.5067
VANDENTVARKOS PADALINYS
ALYTAUS MIESTO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS PLöTROS PLANAS 35
4.3. ALYTAUS MIESTO PLANUOJAM Ų VANDENTIEKIO IR NUOTAKYNO TINKL Ų IR TŪRINIŲ STATINIŲ STATYBOS IR REKONSTRUKCIJOS KAINOS
Eil. Nr.
Statinio pavadinimas
Mat. vnt.
Paj÷gumas Kaina tūkst..Lt
Pastabos
1 2 3 4 5 6
1 Tūriniai statiniai žm. 71320 78100
2 Tinklai m 182942 130264
Bendrai
208364
Atest. Nr.5067
VANDENTVARKOS PADALINYS
ALYTAUS MIESTO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS PLöTROS PLANAS 36
5. SPRENDINIŲ POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ATASKAITA
5.1. BENDRI DUOMENYS APIE SAVIVALDYB Ę
Alytus įsikūręs Lietuvos pietin÷je dalyje. Alytus − Dzūkijos ekonominis ir kultūrinis centras, šeštas
pagal gyventojų skaičių Lietuvos miestas. Bendras plotas − 3.3 tūkst. ha. Alytus − vienas iš Lietuvos
pramon÷s centrų. Didžiausios įmon÷s − akcin÷s bendrov÷s „Snaig÷", „Alytaus chemija", „Alita". Iš viso veikia
23 pramon÷s įmon÷s, įregistruota apie 2 tūkst. privačių bendrovių, kurių dauguma prekiauja.
5.2. POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO PRINCIPIN öS NUOSTATOS
Pagal Lietuvoje ir Europos Sąjungoje galiojančius normatyvinius reikalavimus visa planuojama
veikla, kuri gali daryti poveikį aplinkai, turi būti vertinama galimo poveikio aplinkai aspektu.
Ruošiant medžiagą planuojamos veiklos (projektuojamų/rekonstruojamų nuotekų valyklų ar vandens
ruošyklų bei vandentiekio ir nuotekų tinklų pl÷tros/renovacijos) poveikio aplinkai vertinimo atrankos
procedūrai buvo vertintos tik tos poveikio aplinkai rūšys bei jų įtakojami aplinkos komponentai, kuriems gali
būti daromas realus neigiamas ar teigiamas poveikis.
Vadovaujantis Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašu,
patvirtintu LR Vyriausyb÷s 2004 m. liepos 16 d. nutarimu Nr.920, atliekamas specialiojo plano sprendinių
poveikio vertinimas teritorijos vystymo raidai, planuojamai veiklai, ekonominei aplinkai, socialinei aplinkai,
gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui.
5.3. PLANUOJAMOS ŪKINöS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMAS
5.3.1. Bendrieji duomenys
Planuojama vandentiekio ir nuotekų tinklų pl÷tra bei renovacija, nuotekų valyklos ir dumblo
sausinimo ūkio atnaujinimas/modernizavimas, vandenviečių, rezervuarų ir vandens ruošyklų rekonstravimas.
5.3.2. Numatomos ūkin ÷s veiklos vietos aprašymas
5.3.2.1. Geografin ÷ pad÷tis
Alytaus m. savivaldyb÷je projektuojami objektai numatomi Alytaus mieste. Numatomų tinklų ir
atnaujinamos valyklos preliminarios vietos nurodytos pridedamose schemose (žiūr. schemas „Alytaus
miesto vandens tiekimo infrastruktūros pl÷tra“, „Alytaus miesto nuotekų tvarkymo infrastruktūros pl÷tra“).
Alytus įsikūręs Lietuvos pietin÷je dalyje abipus Nemuno.
5.3.2.2. Saugomos teritorijos
Alytaus m. savivaldyb÷je esamos saugomos teritorijos ir planuojamos ūkin÷s veiklos vietos
pateikiamos pridedamoje schemose „Saugomos teritorijos.Vidzgirio botaninis draustinis“. Šioje schemoje
Atest. Nr.5067
VANDENTVARKOS PADALINYS
ALYTAUS MIESTO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS PLöTROS PLANAS 37
paryškintos tik tų saugomų teritorijų ribos, kurios priart÷ja prie šioje galimybių studijoje numatomų
naujų/rekonstruojamų objektų statybos darbų vietų. Min÷tų saugomų teritorijų trumpa charakteristika
aprašyta žemiau pateiktoje lentel÷je.
Saugomos gamtin ÷s teritorijos Alytaus m. savivaldyb ÷je:
Savivaldyb÷
Saugoma gamtin÷
teritorija
Saugomos gamtin÷s teritorijos
trumpa charakteristika
Pastabos
Alytaus
miesto
Vidzgirio botaninis
draustinis
Įsteigtas 1960 m. Tikslas – saugoti Pietų
Lietuvos miškų kompleksą su retų rūšių
augalų augimviet÷mis.
Draustinyje yra
miesto Vidzgirio
vandenviet÷
5.3.2.3. Planuojam ų objekt ų vieta vandenvie čių atžvilgiu
Požeminio vandens išteklius Alytuje sudaro trys vandenviet÷s: Radžiūnų, Strielčių ir Vidzgirio. Šiuo
metu vanduo vartotojams tiekiamas iš dviejų vandenviečių − Strielčių ir Radžiūnų, o Vidzgirio vandenviet÷
šiuo metu neeksploatuojama.
Strielčių vandenviet÷ yra šiaur÷s rytin÷je miesto dalyje, 4,8 km atstumu nuo miesto. Vandenviet÷je
eksploatuojamas Žemaitijos − Dainavos vandeningas horizontas. Vandenviet÷je išgręžti 24 arteziniai
gręžiniai. 2000-2003 m. vienu metu veik÷ nuo 4 iki 15 artezinių gręžinių. Gręžiniai išgręžti 1984−1985 m.
Gręžinių gylis 45-66 m. Mechanin÷ įranga sumontuota 1985-1995 m. Siurblių našumas − 30-70 m³/h prie 80
m k÷limo aukščio. Variklių galingumas 10-32 kW atitinkamai. Patvirtintos požeminio vandens atsargos 27000
m³/d.
Radžiūnų vandenviet÷ yra pietin÷je miesto dalyje, 5 km atstumu nuo miesto. Vandenviet÷je
eksploatuojami kvartero Žemaitijos - Dainavos ir viršutin÷s kreidos vandeningi horizontai. Vandenviet÷je
išgręžta 16 gręžinių. 2000-2003 m. vienu metu veik÷ nuo 4 iki 12 artezinių gręžinių. Gręžiniai išgręžti 1984-
1985 m. Gręžinių gylis 45-66 m. Mechanin÷ įranga sumontuota 1995 m. Siurblių našumas apie 35 m3/h prie
60 m k÷limo aukščio. Variklių galingumas ~10 kW. Patvirtintos požeminio vandens atsargos − 25600 m3/d.
Vandentiekio ir nuotekų tinklų pl÷tra numatoma mieste, t.y. 4-5 km atstumu nuo vandenviečių.
Požeminio vandens kokyb÷ neatitinka Higienos normų HN 24: 2003 reikalavimų abiejose aukščiau
min÷tose vandenviet÷se, tod÷l požeminis vanduo, prieš tiekiant vartotojams, apdorojamas geležies šalinimo
įrenginiuose. Būtina pabr÷žti, kad vandens gerinimo įrenginiai pasenę ir ne visada pasiekiami higienos
normose keliami reikalavimai vandens kokybei.
5.3.2.4. Planuojam ų objekt ų vieta saugom ų archeologini ų ir kult ūrini ų objekt ų atžvilgiu
Numatomi vandentiekio ir nuotekų tinklai bei nuotekų siurblin÷s nepatenka į archeologinių ir
kultūrinių objektų ribas.
Atest. Nr.5067
VANDENTVARKOS PADALINYS
ALYTAUS MIESTO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS PLöTROS PLANAS 38
5.4. NUMATOMOS ŪKINöS VEIKLOS VIETOS GAMTINIŲ SĄLYGŲ APRAŠYMAS
5.4.1. Meteorologin ÷s sąlygos
Alytaus rajono meteorologiniai duomenys pateikiami pagal Var÷nos meteorologijos steb÷jimo punkto
duomenis iš RSN 156-94 „Statybin÷ klimatologija".
Alytaus rajone vyrauja pietų, pietvakarių v÷jai. Vasarą labiau vyrauja − vakarų, šiaur÷s vakarų ir
pietvakarių, o žiemą − pietų, pietvakarių v÷jai. Vidutinis v÷jo greitis yra 2,7 m/s. Vidutin÷ oro temperatūra −
6,1°C, o vidutin ÷ šilčiausio m÷n. temperatūra −- 16,9°C, vidutin ÷ šalčiausio m÷n. temperatūra − 5,8°C.
Meteorologiniai duomenys
STEBöJIMAI VERTöS
Žemiausia oro temperatūra –36,3 0C (1956).
Vidutin÷ oro temperatūra 6,6 0C
Didžiausia oro temperatūra 34,9 0C (1959 l)
Vidutinis metinis v÷jo greitis 4.0 m/s
Didžiausias v÷jo greitis 30m/s
Vyraujanti v÷jo kryptis – sausio m÷n. Pietų
Vyraujanti v÷jo kryptis – liepos m÷n. Vakarų
Vidutiniai metiniai krituliai 630 mm
M÷nesio vidutin ÷ oro temperat ūra ir krituliai per 1961-1990
01 02 03 04 05 06 07 08 09 10 11 12 METŲ
Temperatūra, ° -5,2 -4,3 -0,4 5,8 12,4 15,8 16,9 16,4 11,9 7 ,1 1,8 -2,3 6,3
Krituliai, mm 39 31 35 42 55 69 80 78 56 45 53 47 630
Atest. Nr.5067
VANDENTVARKOS PADALINYS
ALYTAUS MIESTO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS PLöTROS PLANAS 39
Alytaus m. v ÷jo rož ÷
- V÷jo krypčių pasikartqjimas,% —"— Vidutinis v÷jo greitis, m/s
5.4.2. Hidrografin ÷s sąlygos
Hidrografinis Alytaus m. savivaldyb÷s tinklas priklauso Nemuno up÷s aukštupio baseinui. Per Alytų
vingiuoja Nemunas. Pietrytin÷je miesto dalyje telkšo Dailid÷s ežeras, rytiniame pakraštyje − Alytupis ir kiti
upeliai įteka į Nemuną.
Paviršinio vandens telkiniai:
Paviršinio vandens telkinys Paviršinio vandens telkinio pavadinimas pUp÷s, upeliai Nemunas, Alytupis, Mikasa, Medukšt÷l÷, Terpin÷,
Motertis, Skern÷
Ežerai, tvenkiniai Dailid÷s
5.5. PLANUOJAMA PL öTRA
Planuojama vandentiekio ir nuotekų tinklų pl÷tra/ renovacija Alytaus mieste. Be vandentiekio ir
nuotekų tinklų pl÷tros Alytaus m. savivaldyb÷je numatomas minimalus nuotekų valyklos ir pilnas dumblo ūkio
atnaujinimas/ modernizavimas Alytuje. Vandentiekio ir nuotekų tinklai numatomi tiesti gatvių raudonųjų linijų
ribose, gatvių važiuojamoje dalyje, kelkraščiuose. Konkrečios tinklų klojimo vietos bus nustatytos kitose
projekto stadijose.
Siekiant išvengti per didelių savitakin÷s nuotekyn÷s gylių ar nesant galimyb÷s savitaka jungtis į
esamus nuotekų tinklus, numatomos nuotekų siurblin÷s. Siūlomos požemin÷s stikloplasčio, plastikin÷s ar
gelžbetonin÷s nuotekų siurblin÷s, surenkančios nuotekas iš atskirų namų ar kvartalų ir sl÷gin÷mis linijomis
paduodančios nuotekas į esamus tinklus.
Atest. Nr.5067
VANDENTVARKOS PADALINYS
ALYTAUS MIESTO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS PLöTROS PLANAS 40
Alternatyvų d÷l vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų beveik n÷ra, jei nevertinti vienišas
sodybas miesto miškuose ir parkuose. Tos sodybos tur÷s įsirengti savus vandens ÷mimo gręžinius ar
šulinius su įmamo vandens gerinimu ir savas gerai valančias nuotekas valyklas, sandarias nuotekų
surinkimo talpas, iš kurių nuotekos bus išvežamos į miesto nuotekų valyklą.
Vandentiekio ir nuotekų tinklų pl÷tra yra numatyta parengtame bei patvirtintame Alytaus miesto
bendrajame plane. Vandentiekio ir nuotakyno trasos yra inžinerin÷s infrastruktūros koridoriuose, kurie apima
gatves, šaligatvius ir visus inžinerinius tinklus
Vandentiekio ir nuotakyno tinklams yra būtina išlaikyti apsaugos juostas po 5 m į abi puses nuo
vamzdyno ašies. Nuotekų siurblin÷ms reikalinga nuo 10 iki 20 m aplink sanitarin÷ zona, kurioje negali
gyventi žmon÷s ir negali būti maisto ruošimo įmonių. Vandens trečiojo ar ketvirtojo k÷limo siurblin÷ms,
neturinčioms atvirų vandens paviršių, sanitarin÷s apsaugos zonos nereikalingos. Vandens ruošyklų,
geriamojo vandens rezervuarų ir nuotekų valyklos zonos yra pakankamos ir nekeičiamos.
5.5.1. Nuotek ų valyklos ir dumblo ūkio atnaujinimas/modernizavimas Alytuje
Alytuje be tinklų pl÷tros numatomas ir minimalus esamos nuotekų valyklos bei pilnas dumblo ūkio
atnaujinimas/modernizavimas. Dumblo ūkio bei nuotekų valyklos atnaujinimas numatomas esamame
valyklos sklype. Pagrindinis nuotekų valyklos atnaujinimo tikslas − rekonstruoti vieną aerotanko sekciją,
sumontuojant joje papildomas pertvaras fosforo ir azoto šalinimo talpų įrengimui, prisitaikant prie
sumaž÷jusio debito lyginant su projektiniu; ir atnaujinti/modernizuoti dumblo ūkį, numatant mechaninį dumblo
sausinimą ir dumblo pūdymą metantankuose, elektros energijos gamybą bei panaudojimą saviems
poreikiams. Metantankuose išsiskyrusios biodujos sutek÷s į dujų surinktuvą. Pūdytas dumblas bus
apdorojamas mechaninio valymo įrenginiuose, nusausinant dumblą iki 20% pagal sausas medžiagas.
Nusausintas dumblas bus džiovinamas. Tiksli dumblo apdorojimo įranga (centrifūgos, košimo presai,
džiovykla ar kt) kaip ir visa kita numatoma įranga bus pasiūlyta kitoje stadijoje.
Reikia pabr÷žti, kad viena iš pagrindinių problemų Alytaus m. nuotekų valykloje − dumblo
sand÷liavimas. Šiuo metu Nemuno up÷s apsaugin÷je zonoje esančiuose karjeruose yra sutalpinta apie
300000 m3 dumblo. Karjerą reikia rekultivuoti ir panaikinti susidariusį taršos šaltinį.
Esama pasenusi technologin÷/mechanin÷ bei elektros/automatin÷ įranga dumblo sausinimo ceche
bus pakeista į naują. Dumblo apdorojimui bus pastatyti nauji/renovuoti esami pastatai, nenaudojamos talpos
bus nugriautos, o statybinis laužas išvežtas į statybinių atlieki sąvartyną.
Statant naujas ir rekonstruojant esamas talpas bus naudojamas aukštos kokyb÷s betonas,
šiuolaikiškos hidroizoliacin÷s medžiagos. Visos naujos talpos bus padengtos kokybiškomis antikorozin÷mis
medžiagomis.
Numatoma mechanin÷/technologin÷, elektros/automatin÷ įranga atitiks ES standartų reikalavimus.
Naujai numatomos laikinos dumblo sand÷liavimo aikštel÷s bus įrengtos, panaudojant šiuolaikiškas
hidroizoliacines medžiagas.
Alternatyva d÷l nuotekų valyklos vietos nenagrin÷ta, kadangi esama nuotekų valyklos aikštel÷
pakankamai didel÷ ir jos pilnai užteks dumblo ūkio modernizavimo statiniams ir pastatams.
Atest. Nr.5067
VANDENTVARKOS PADALINYS
ALYTAUS MIESTO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS PLöTROS PLANAS 41
5.5.2. Būsimos nuotek ų valyklos projektinis paj ÷gumas
Pagal Statistikos departamento duomenis Alytaus m. aglomeracijoje, kurią sudaro Alytaus miestas
bei prijungtos ar ateity numatomos jungti 11 gyvenviečių (Miklus÷nai, Venciūnai, Luksn÷nai, Alov÷, Geištarai,
Radžiūnai, Užupiai, Praniūrai, Žaunieriškiai, Kaniūkai, Jurgiškiai), 2015 metais gyvens 73000+4350=77350
gyventojų.
Būsimų rekonstruojamų/plečiamų nuotekų valyklų hidraulinio paj÷gumo skaičiavimams buvo
naudojamos tokios prielaidos:
• per prognozuojamą laikotarpį (iki 2016 metų) gyventojų skaičius projekto teritorijoje nesikeis, nors
planuojamas Alytaus augimas;
• prognozuojamo laikotarpio pabaigoje, t.y. po visų bendrajame plane numatytų priemonių
įgyvendinimo 2015 metais, centralizuotomis vandentvarkos sistemomis aptarnaujamų vartotojų
skaičius miestuose ar jų aglomeracjose sieks apie 95,3% nuo bendro šių aglomeracijų gyventojų
skaičiaus, o priemiesčio gyvenviet÷se – 95%;
• sąlyginis vandens suvartojimas, teksiantis vienam vartotojui Alytuje, bus 160 l/d./žm., įskaitant ir
vandens nuostolius, o aplinkin÷se gyvenviet÷se, kurias numatoma ateityje prijungti prie
aglomeracijos vandentvarkos sistemų − 120 l/d./žm.;
• atnaujintas nuotekų valyklos būsimas paj÷gumas turi būti pakankamas perspektyviniams
išsipl÷tusios aglomeracijos/pavien÷s gyvenviet÷s poreikiams prognozuojamo laikotarpio pabaigoje,
t.y. 2015 metais;
• rekonstruotų/plečiamų nuotekų valyklų būsimam hidrauliniam paj÷gumui skaičiuoti priimamas
infiltracijos į nuotakyną koeficientas − 1,5;
• pramon÷s įmon÷s ir ateityje išlaikys esamas nuotekų išleidimo į miesto tinklus apimtis ir sudarys apie
30%, palyginant su gyventojų nuotekomis.
Naudojantis išvardintomis prielaidomis yra priimtas būsimos nuotekų valyklų hidraulinis paj÷gumas −
15,0 tūkst.m³/d.
Būsimos nuotekų valyklos teršalų apkrovos skaičiavimams, be anksčiau min÷tų, naudojamos tokios
prielaidos:
• rekonstruotų/plečiamų nuotekų valyklų būsimai teršalų apkrovai skaičiuoti priimama, kad 1
gyventojo sąlygin÷ teršalų apkrova yra 45 g BDS5 per parą;
• miesto pramon÷s imon÷s ir ateityje išlaikys esamas nuotekų ir teršalų išleidimo į miesto tinklus
apimtis.
Naudojantis išvardintomis prielaidomis atlikti būsimų nuotekų valyklų teršalų apkrovos skaičiavimai.
Įvertinus 15% galimam nenumatytų paj÷gumų augimui technologinis valyklos paj÷gumas būtų: Alytaus
nuotekų valyklos technologinis paj÷gumas būtų 4230 kg BDS5 per parą arba 94000 GE.
5.6. SPRENDINIŲ POVEIKIS TERITORIJOS VYSTYMO DARNAI PAGAL PLANUOJAM Ą VEIKLĄ
Veiklos objektas – Alytaus miesto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros pl÷tros
specialusis planas.
Atest. Nr.5067
VANDENTVARKOS PADALINYS
ALYTAUS MIESTO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS PLöTROS PLANAS 42
Sprendinių pagrindinis tikslas yra nustatyti ilgalaikius vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų
prioritetus, pagal kuriuos būtų užtikrintas infrastruktūros atnaujinimas, nepertraukiamas, ilgalaikis bei
technine ir ekonomine prasme visiems vartotojams prieinamas socialiai būtinas vandens tiekimo ir nuotekų
tvarkymo paslaugų teikimas, kurių kokyb÷ atitiktų nustatytus reikalavimus, ir kad ne mažiau kaip 95 proc.
savivaldyb÷s teritorijos gyventojų būtų aprūpinami viešojo vandens tiek÷jo tiekiamu vandeniu ir teikiamomis
nuotekų tvarkymo paslaugomis.
D÷l gyvenamojo ploto vienam gyventojui did÷jimo, nors miesto gyventojų skaičius beveik nedid÷ja
ir vandens suvartojimas augs nežymiai, miesto teritorija apstatoma mažaaukščiais pastatais pl÷sis rytų ir
vakarų kryptimis. Plečiantis miestui ir darniai tvarkant inžinerinį aprūpinimą, reik÷s visur p÷toti vandens
tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklus, statyti vandens ir nuotekų k÷limo siurblines. Šiame pl÷tros plane
nustatomos apimtys vandentiekio ir nuotakyno infrastruktūros, kad būtų tiekiamas gerai paruoštas ir
kokybiškas geriamasis vanduo, o nuotekos šalinamos į esamą nuotekų valyklą. Tai tur÷s didelę teigiamą
įtaką gamtai ir žmonių sveikatai. Miesto vandentvarkos ūkio sistemų pl÷tra numatoma gatvių raudonųjų linijų
ribose bei valstybin÷je žem÷je. Nustatoma, kad tinklai per privačius sklypus gali būti tiesiami tik ypatingais
atvejais. Pagal specialiąsias žem÷s ir miško naudojimo sąlygas (p.XIV), vandentiekio ir nuotekų tinklams
nustatoma apsaugos zona, tai žem÷s juosta, kurios plotis po 5 m nuo vamzdynų ašies. Planuojamos vietin÷s
nuotekų valyklos ar vietiniai vandens gręžiniai tik atskiroms mažiau kai 50 žmonių turinčioms sodyboms ar jų
grup÷ms miesto miškuose, parkuose bei sodų atskiriems namams.
Geriamas vanduo Alytaus m. vartotojams tiekiamas iš požeminių šaltinių. Yra trys vandenviet÷s:
Radžiūnų, Strielčių ir Vidzgirio. Patvirtintos min÷tų vandenviečių požeminio vandens atsargos 66300,0 m3/d.
Šiuo metu vanduo tiekiamas iš dviejų vandenviečių – Radžiūnų ir Strielčių. Vidzgirio vandenviet÷
neeksploatuojama. Radžiūnų vandenviet÷ yra pietin÷je miesto dalyje, 5 km atstumu nuo miesto.
Vandenviet÷je eksploatuojami kvartero Žemaitijos – Dainavos ir viršutin÷s kreidos vandeningi horizontai.
Vandenviet÷je yra 16 gręžinių. Patvirtintos požeminio vandens atsargos – 25600 m³/d. Vanduo iš Radžiūnų
vandenviet÷s tiekiamas į Pulko g. vandens ruošyklą Nr.1. Planuojama naudoti 10000 m³/d vandens. Strielčių
vandenviet÷ yra šiaur÷s rytin÷je miesto dalyje, 4,8 km atstumu nuo miesto. Vandenviet÷je eksploatuojamas
kvartero Žemaitijos – Dainavos vandeningas horizontas. Vandenviet÷je išgręžti 24 arteziniai gręžiniai. Vienu
metu veikia nuo 4 iki 12 artezinių gręžinių. Patvirtintos šios vandenviet÷s požeminio vandens atsargos –
27000 m³/d. Vanduo iš Strielčių vandenviet÷s tiekiamas į Putinų g. vandens ruošyklą Nr.2. Planuojama
naudoti iki 10000 m³/d vandens. Vandenviečių atsargos yra labai didel÷s ir suteikia galimybes vystyti miestą
ir jo pramonę.
Alytaus miesto nuotekų valykla tarnaus miesto ir šalia esančių Miklus÷nų, Žiauneriškių, Praniūnų,
Venciūnų, Kaniukų, Užupių, Alov÷s, Geištarų, Radžiūnų, Jurgiškių ir Luksn÷nų gyvenviečių nuotekų valymui.
Alytaus regiono dumblo tvarkymo sistemos sukūrimas pagrįstas tokiais pat bendraisiais principais, kokie yra
taikomi planuojant dumblo tvarkymo sistemas ir kituose Lietuvos regionuose:
Galutiniam dumblo sutvarkymui regiono centre planuojamos sud÷tingesn÷s technologijos, kurių
diegimas ekonomiškai tikslingas tiktai esant pakankamai dideliam apdorojamo dumblo kiekiui,
reikalaujančiam aukštos eksploatuojančio personalo kvalifikacijos. Minimos technologijos apima dumblo
pūdymo, biodujų gavybos bei panaudojimo ir dumblo džiovinimo įrengimus; šios technologijos leidžia
radikaliai sumažinti dumblo kiekį. Mažesn÷se aglomeracijose, kaip Lazdijai, Var÷na, susidarantį dumblą
Atest. Nr.5067
VANDENTVARKOS PADALINYS
ALYTAUS MIESTO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS PLöTROS PLANAS 43
galutiniam apdorojimui numatoma transportuoti į regiono centrą (po tarpinio tūrio sumažinimo, dumblą
tankinant ir sausinant). Galutinius dumblo apdorojimo įrenginius numatoma statyti esamų nuotekų valyklų
teritorijoje arba šalia jų, kad būtų išvengta papildomų sausinto dumblo transportavimo kaštų.
5.7. SPRENDINIŲ POVEIKIS SOCIALINEI APLINKAI
Sprendinių poveikis ekonominei aplinkai yra visapusiškai teigiamas. Visoje miesto bendrojo plano
apimamoje teritorijoje numatoma pl÷toti centralizuoto vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo ir padavimo į
esamą nuotekų valyklą tinklai. Be to, gretimose Miklus÷nų, Žiauneriškių, Praniūnų, Venciūnų, Kaniukų,
Užupių, Alov÷s, Geištarų, Radžiūnų, Jurgiškių ir Luksn÷nų gyvenviet÷se surinktos nuotekos gal÷s būti
priimtos į Alytaus miesto tinklus ir nuotekų valyklą. Tai suteikia galimybę pl÷toti tvarkingas gyvenvietes ir
Alytaus miestą. Pramon÷ be jokių apribojimų gal÷s būti pl÷tojama esamose pramon÷s teritorijose ir
priemiestyje. Vandentiekio ir nuotakyno pl÷tra bei pakankami vandenviečių ir nuotekų valyklos paj÷gumai
suteika galimybę ateiti į miestą įvairiapusei pramonei, didinti darbo vietų skaičių, gerinti žmonių gyvenimo
sąlygas.
5.8 SPRENDINIŲ POVEIKIS SOCIALINEI APLINKAI
Sprendinių poveikis socialinei aplinkai be jokios abejon÷s yra geras. Gyventojams suteikiama
galimyb÷ naudoti centralizuotai parengtą geros kokyb÷s vandenį. Visuomeniniams, gamybiniams pastatams,
esamoms ir naujoms bendrov÷ms suteikiama galimyb÷ gauti neribotą geros kokyb÷s vandens kiekį ir šalinti
buItines ir gamybines nuotekas į esamą nuotekų valyklą. Did÷jant gamybai, did÷s gyventojų užimtumas,
did÷s darbuotojų pajamos, did÷s įplaukos į savivaldyb÷s biudžetą, o tai suteiks galimybę kelti sveikatos
apsaugos ir kultūros lygį. Geros kokyb÷s vandens tiekimas ir ūkinių nuotekų surinkimas į centralizuotą
sistemą pagerina aplinkos būvį, tai savo ruožtu gerina žmonių sveikatą.
5.9. SPRENDINIŲ POVEIKIS APLINKOSAUGINIU IR KITAIS ASPEKTAIS
Bendru požiūriu tiek vandentiekio tiek nuotekų tinklų pl÷tra netur÷tų neigiamo poveikio aplinkai.
Dumblo ūkio modernizavimas leis sumažinti dumblo sand÷liavimui reikalingų dumblo aikštelių plotus. Toliau
detaliau aprašomas poveikis įvairių aspektų atžvilgiu.
5.9.1. Statyba
Klojant vandentiekio ir nuotekų tinklus gatv÷se gali kilti laikinų nepatogumų gyventojams d÷l
pravažiavimų, tačiau min÷ti klausimai tur÷tų būti išspręsti kitoje projekto stadijoje, numatant apvažiavimus ar
laikinus privažiavimus, o esant būtinybei numatant darbus atlikti betranš÷jiniu būdu.
Rengiant vandentiekio ir nuotekų tinklų statybos techninius ir darbo projektus, reikalinga įvertinti
esamus medžius ir kitus želdynus ir numatyti priemones jų išsaugojimui.
Nuotekų valykla yra nutolusi nuo gyvenamųjų kvartalų, poveikio gyventojams netur÷tų būti, nes
statybos darbai numatomi pačios nuotekų valyklos aikštel÷je.
Atest. Nr.5067
VANDENTVARKOS PADALINYS
ALYTAUS MIESTO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS PLöTROS PLANAS 44
5.9.2. Saugomos gamtin ÷s teritorijos
Saugomos teritorijos, artimos numatomai statybos darbų vietai, išvardintos skyriuje 5.3.2.2. ir
nurodytos schemose „Saugomos teritorijos. Vidzgirio botaninis draustinis“ ir „Saugomos teritorijos. Gulbyn÷s
ornitologinis draustinis“. Tiek vandentiekio, tiek nuotekų tinklų pl÷tra bei dumblo ūkio modernizavimo
įrenginiai nepatenka į saugomų teritorijų ribas.
5.9.3. Paukščių buvein ÷s
Planuojama ūkin÷ veikla nepatenka į paukščių apsaugai svarbių teritorijų ribas.
5.9.4. Požeminio vandens vandenviet ÷s
Numatomi kloti vandentiekio, nuotekų tinklai bei rekonstruojama nuotekų valykla ir dumblo
sausinimo įrenginiai nutolę nuo vandenviečių 4-5 km atstumu. Numatomų eksploatuoti Radžiūnų ir Vidzgirio
vandenviečių pirmoji (griežto r÷žimo), antroji (apsaugos nuo bakteriologin÷s taršos) ir net trečioji (apsaugos
nuo chemin÷s taršos) juostos yra nustatytos ir yra saugios.
5.9.5. Dirvožemis
Statybos darbai tur÷s poveikį dirvožemiui. Nuimtas viršutinis derlingas dirvožemio sluoksnis turi būti
sand÷liuojamas atskirai šalia iškasų ar specialiai tam skirtose vietose, o po to panaudojamas.
5.9.6. Kult ūros paveldas
Alytaus mieste esantys kultūros paveldo objektai, statant vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo
įrenginius, neturi būti pažeidžiami. Už Likiškių geležinkelio yra nekilnojamosios kultūros vertyb÷ - buvęs
Didžiųjų Likiškių kapinynas (A1661). Pirmame Alytuje Ramyb÷s g. priešais Bažnyčią yra buvęs apstatymas,
kaip ir antrojo Alytaus senamiestyje. Tačiau kai kurios miesto ir priemiesčio teritorijos yra nepakankamai
ištirtos ir jose gali būti nežinomos kapaviet÷s, statinių pamatai ar kiti archeologiniai radiniai. Rengiant
techninius ir darbo vandentiekio ir nuotakyno tinklų ir įrenginių projektus reikia gauti kultūros paveldo
departamento sąlygas. Be to, jei statant vandentvarkos objektus aptinkama archeologinių radinių ar kitokio
nekilnojamojo daikto vertingųjų savybių, o taip pat sutikus nežinomas laidojimo ar buvusių statinių pamatų
vietas, valdytojas ar darbus atliekantys asmenys apie tai privalo pranešti savivaldyb÷s paveldosaugos
padaliniui. Kultūros paveldo departamentas gali stabdyti darbus.
5.9.7. Kraštovaizdis
Tiek vandentiekio ir nuotekų tinklų pl÷tra, tiek nuotekų valyklos bei dumblo ūkio atnaujinimas tur÷s
neigiamos įtakos kraštovaizdžiui laikinai - statybos metu. Rengiant vandentiekio ir nuotekų tinklų statybos
techninius ir darbo tinklų projektus, turi būti įvertinti esami medžiai ir kiti miesto želdynai. Medžiai turi būti
saugomi, o kritiniu atveju, kai n÷ra galimyb÷s kitaip tiesti tinklus, medžiai turi būti persodinti ar atsodinti
aplinkosaugos skyriaus nurodytose vietose, kad nepakenkti ir nesumažinti miesto apželdinimo ir nesudarkyti
Atest. Nr.5067
VANDENTVARKOS PADALINYS
ALYTAUS MIESTO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS PLöTROS PLANAS 45
kraštovaizdžio. Po tinklų statybos, trasos bus apželdintos, išasfaltuotos ar padengtos kita danga, aplinka
sutvarkyta.
Dumblo ūkio susid÷v÷jusi įranga bus pakeista nauja, esami pastatai ir statiniai bus atnaujinti,
teritorija bus sutvarkyta ir d÷l to atrodys daug patraukliau nei buvo prieš tai.
5.9.8. Atliekos
Alytaus nuotekų valykloje šiuo metu susidaro ir ateity susidarys šios atliekos: grotose sulaikyti
nešmenys, sm÷liagaud÷s÷ sulaikytas sm÷lis bei antriniuose sodintuvuose nusodintas ir po to dumblo ceche
nusausintas ir išdžiovintas dumblas. Atliekų kiekiai:
− grotose sulaikyti nešmenys − 470 t/metus;
− sm÷liagaud÷se sulaikytas sm÷lis − 942 t/metus;
− džiovintas dumblas − 2321 t/metus.
Grotose ir sm÷liagaud÷se sulaikyti nešmenys bus išvežami į planuojamas laikino sand÷liavimo
aikšteles. Džiovintas dumblas konteineriais bus gabenamas miško auginimui, karjerų rekultivavimui ir
tręšimui.
5.9.9. Triukšmas
Triukšmas nuotekų valyklose neturi viršyti higienos normų reikalavimų. Siekiant sumažinti orapūčių
skleidžiamą triukšmą nuotekų valyklose, orapūt÷s bus numatomos su triukšmą slopinančiais gaubtais.
5.9.10. Paviršiniai telkiniai
Nepilnai išvalytos ar visai nevalytos į paviršinius vandens telkinius išleidžiamos nuotekos turi
neigiamą poveikį vandens augmenijai ir gyvūnijai, kadangi deguonis sunaudojamas organinių junginių
skaidymui.
Numatomi vandentiekio ir nuotekų tinklai bus klojami gatvių raudonųjų linijų ribose, pačiose gatv÷se,
nekertant pagrindinių vandens šaltinių. Pajungus gyventojus prie centralizuotų nuotekų tinklų, sumaž÷s tarša
į paviršinius telkinius. Išmetamos taršos sumaž÷jimas iš gyventojų pateiktas kitame skyriuje.
5.9.11. Poveikis visuomenes sveikatai
Daugumoje Lietuvos vietų gyventojai neprisijungę prie centralizuotų vandentiekio tinklų naudoja
šachtinių šulinių vandenį. Atlikti tyrimai parod÷, kad daugumos šachtinių šulinių vanduo Lietuvoje užterštas
nitratais. Toks vanduo labai pavojingas žmonių, ypatingai naujagimių, sveikatai. Tod÷l pasijungimas prie
centralizuotų miesto vandentiekio tinklų tik pagerintų gyventojams tiekiamo vandens kokybę.
Prisijungus prie miesto nuotekų tinklų bus teigiamas poveikis gyventojų sveikatai – netinkamas
vanduo nebebus naudojamas, nuotekos nebebus leidžiamos į gruntą, o surenkamos ir utilizuojamos.
Atest. Nr.5067
VANDENTVARKOS PADALINYS
ALYTAUS MIESTO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS PLöTROS PLANAS 46
5.9.12. Gruntas, gruntinis ir požeminis vanduo
Kaip žinia, didžioji dauguma gyventojų, neprisijungusių prie centralizuotos nuotekų sistemos,
išleidžia nuotekas į vietines išs÷mimo duobes, į lietaus vandens tinklus ar tiesiog į paviršinius vandens
telkinius, kurių nepakankamas sandarumas dažniausiai yra grunto ir gruntinių vandenų teršimo priežastis.
Nuotekos iš išs÷mimo duobių turi būti vežamos į nuotekų valyklą centralizuotai ir reguliariai, tačiau
savivaldyb÷s vandentvarkos įmon÷ negali priversti tokių duobių savininkų rūpintis nuotekų išvežimu
reguliariai. Nevalytų nuotekų išleidimas į aplinką turi neabejotinai neigiamą poveikį vandens augmenijai ir
gyvūnijai, kadangi deguonis sunaudojamas organinių junginių, patenkančių su nuotekomis, skaidymui. Į
paviršinius telkinius išleidžiamos nuotekos padidina organinių junginių kiekį vandenyje, kas sukelia
eutrofikaciją ir kitas pasekmes. Pastačius nuotekų tinklus ir siurblines, sumaž÷s išmetama tarša į paviršinius
vandens telkinius, nes nuotekos iš siurblinių sl÷gine linija bus permetamos į projektuojamus ar esamus
tinklus, v÷liau į nuotekų valyklą, kurioje į aplinką išleidžiamos nuotekos bus išvalomos iki aplinkosaugos
reikalavimų. Tai sumažins gr÷smę užteršti gruntinį vandenį nuotekų nuvedimo rajone ir apylink÷se bei
padarys teigiamą poveikį aplinkosauginiu ir visuomen÷s sveikatos požiūriu. Namų ūkyje susidarančios
buitin÷s nuotekos bus surenkamos ir nebepateks į gruntą bei gruntinį vandenį. Sprendinių įgyvendinimo
poveikis teigiamas; požeminiai vandenys nebus teršiami, pager÷s jų kokyb÷.
5.9.13. Galimas planuojamos ūkin ÷s veiklos poveikis žem ÷s gelm ÷ms (aeracijos zonai ir vandeningiems sluoksniams)
Tiesiant vandentiekio ir nuotekų tinklus į požemį bus įsigilinama nuo 2 iki 4 metrų. Neturint
pakankamai geologin÷s − hidrogeologin÷s informacijos, dabartiniu metu gana sud÷tinga vertinti, kuriose
atkarpose vandentiekio ir nuotekų vamzdynas bus klojamas aeracijos zonoje, o kuriose sieks gruntinį
vandeningą horizontą. Panaši situacija yra ir su dumblo ūkio atnaujinimu/modernizavimu Alytuje, kur
numatomi nauji statiniai bus įgilinti iki 1-2 m. Poveikį aeracijos zonai bei vandeningiems sluoksniams bus
galima įvertinti tik atlikus detalius inžinerinius geologinius tyrin÷jimus techninio projekto stadijoje.
Normalios vandentiekio ir nuotekų vamzdynų bei nuotekų valyklos eksploatacijos metu jokio
poveikio žem÷s gelm÷ms nebus.
Žymesnis poveikis žem÷s gelm÷ms (ypatingai gruntiniam vandeningam horizontui, o per jį ir
gilesniems vandeningiems sluoksniams) galimas tik avarinių situacijų atvejais. Įvertinant tai, kad tik dalis
gyventojų projektuojamomis nuotekų linijomis bus prijungta prie nuotekų valyklos, o namų ūkyje
susidarančios buitin÷s nuotekos bus surenkamos ir nebepateks į gruntą bei gruntinį vandenį, numatomas
teigiamas poveikis požeminei hidrosferai bus akivaizdus.
5.9.14. Sanitarin ÷s apsaugos zonos
Specialius žem÷s naudojimo apribojimus objektų SAZ teritorijose reglamentuoja LR Vyriausyb÷s
1992 m geguž÷s m÷n. 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintos „Specialios žem÷s ir miškų naudojimo sąlygos" su
v÷lesniais daliniais pakeitimais.
Vandentiekio ir nuotakyno tinklams yra būtina išlaikyti apsaugos juostas po 5 m į abi puses nuo
vamzdyno ašies. Magistraliniams vamzdynams, kurių skersmuo yra 400 mm ir didesnis, apsaugos juosta
Atest. Nr.5067
VANDENTVARKOS PADALINYS
ALYTAUS MIESTO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS PLöTROS PLANAS 47
sausame grunte 10 m, o dr÷gname grunte 25 m nuo vamzdyno ašies. Nuotekų siurblin÷ms reikalinga nuo 10
iki 20 m aplink sanitarin÷ zona, kurioje negali gyventi žmon÷s ir negali būti maisto ruošimo įmonių. Vandens
trečiojo ar ketvirtojo k÷limo siurblin÷ms, neturinčioms atvirų vandens paviršių, sanitarin÷s apsaugos žonos
nereikalingos. Vandens ruošyklų, geriamojo vandens rezervuarų ir nuotekų valyklos zonos yra pakankamos
ir nekeičiamos. Nuotekų valykloms nuo 0,5 tūkst. m3/d iki 50 tūkst. m³/d. su mechaninio ir biologinio valymo
įrenginiais bei dumblo aikštel÷mis − sanitarin÷ apsaugos zona būtų 400 m.
Vandenviečių apsaugos zonos su visomis trimis juostomis yra pakankamos (pateikiamos atskirame
br÷žinyje).
5.9.15. Galimi avariniai nuotek ų išsiliejimai. Priemon ÷s užtikrinan čios, kad d ÷l avarijos nuotekos nepateks į pavirsinius ir požeminius vandens telkinius
Galimi nuotekų išsiliejimai tik avarijos atveju, bet ir tai labai retai, kadangi numatomos naudoti
šiuolaikiškos kokybiškos medžiagos vamzdynams, nuotekų siurblin÷ms bei kokybiška armatūra ir siurbliai.
Nepriekaištingas nuotekų tinklų trąsos įrengimas prailgins tinklų eksploatacijos laiką be sutrikimų. Sutrikus
siurblinių darbui, pritek÷jimas į nuotekų siurblines sustabdomas, uždarant sklendes ant privedančio
kolektoriaus.
Pažangi vakarietiška dumblo ūkio technologija įgalins avarinių situacijų tikimybę sumažinti iki
minimumo. Įvertinant modernios įrangos privalumus bei patikimą technologinį procesą, tikimasi užtikrinti
nepriekaištingą dumblo ūkio darbą.
Atlikus valyklos ir dumblo ūkio įrenginių atnaujinimą, įmon÷s personalas bus apmokytas ir pilnai
įsisavins kompiuterizuotą įmon÷s valdymo sistemą bei technologinį procesą, kad gal÷tų laiku reaguoti į
galimus gedimus ir imtis prevencinių priemonių.
5.9.16. Kiti planuojami veiklos aspektai. Prognozuojama visuomen ÷s nuostata d ÷l planuojamos ūkin ÷s veiklos
Prognozuojama visuomen÷s nuostata gali būti dvejopa:
• Teigiama − išpl÷tus vandentiekio tinklus gyventojai gaus geresn÷s kokyb÷s vandenį, išpl÷tus
nuotekų tinklus pager÷s nors ir nežymiai ekologin÷ situacija (mažiau bus teršiamas gruntinis vanduo,
gruntas, taip pat upeliai, bei kiti paviršiniai vandens telkiniai), pager÷s gyventojams teikiamų
paslaugų kokyb÷.
• Neigiama − nutiesus vandentiekio ir nuotekų tinklus gyventojams reik÷s mok÷ti mokesčius už
geriamą vandenį ir nuotekų šalinimą, ko iki pastarojo meto daryti nereik÷jo.
5.9.17 Vidzgirio teritorijoje randamos saugomos gyv ūnų ar augal ų rūšys ir nat ūralios buvein ÷s, kitos saugotinos gamtin ÷s ir kult ūros paveldo vertyb ÷s
Numatoma rekonstruoti vandentiekio tinklus (Pulko g.), ankščiau nutiestus per Vidzgirio
botaninį draustinį. Dalis numatomų rekonstruoti vandentiekio tinklų Vidzgirio g. ribojasi su draustiniu.
Senamiestyje, dalyje Vidzgirio gatv÷s, numatoma nuotekų tinklų pl÷tra. Ši gatv÷ taip pat ribojasi su min÷tu
Atest. Nr.5067
VANDENTVARKOS PADALINYS
ALYTAUS MIESTO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS PLöTROS PLANAS 48
draustiniu. Greta draustinio, Radžiūnų g., numatoma tiesti vandentiekio tinklus bei įrengti nuotekų siurblinę.
Šie darbai bus atliekami nepažeidžiant augalų.
Vidzgirio draustinyje yra Vidzgirio miškas – Natūra 2000 teritorija (buveinių apsaugai svarbi
teritorija). Vidzgirio miškas buvo paskelbtas botaniniu draustiniu, kuriame veši apie 130 metų senumo
ąžuolynas, didžiausias Lietuvos skroblynas. Draustinyje auga apie 350 augalų rūšių. Natūraliai susiformavęs
Vidzgirio lapuočių miškas, kuriame entomologiniu požiūriu gana didel÷ biotopų įvairov÷ ir savotiškas raižytas
reljefas, daug išdžiūvusių, trūnijančių medžių sąlygoja didelę vabzdžių rūšinę įvairovę. Apie 85% visų rūšių
vabzdžių, aptinkamų Alytaus miesto teritorijoje, gyvena tik Vidzgirio botaniniame draustinyje. Yra nemažai
retų, nykstančių vabzdžių, iš kurių dvi rūšys drugių įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą (Machaonas (Papilio
machaon L.), stepinis melsvys (Lysandra coridon Poda)). Vidzgirio miške aptinkami raudonpilv÷ kūmut÷ ir
skiauter÷tasis tritonas, kurie yra Europos Bendrijos svarbos gyvūnai, kurių apsaugai būtina steigti teritorijas.
5.10. IŠVADOS
• Atlikus vandens ruošyklų Pulko ir Putinų g. renovaciją, pager÷s tiekiamo vandens kokyb÷.
• Nuotekų valykloje pastačius dumblo sausinimo ir džiovinimo įrenginius, sumaž÷s atliekų. Dumblo
ūkio susid÷v÷jusi įranga bus pakeista nauja, esami pastatai ir statiniai bus atnaujinti, teritorija bus
sutvarkyta.
• Prisijungus prie miesto vandentiekio bus teigiamas poveikis gyventojų sveikatai – pašalintas
netinkamo vandens panaudojimas. Žmon÷s naudos kokybišką vandenį, sumaž÷s susirgimų skaičius
d÷l ne visada tinkamo higienos normų laikymosi, eksploatuojant vietines išs÷mimo duobes bei
šachtinius šulinius.
• Nutiesti nuotekų tinklai sumažins išmetamą taršą į gruntą, gruntinius ir paviršinius vandens telkinius.
Bus likviduota rizika užteršti giluminius požeminio vandens šaltinius.
• Tiesiant vandentiekio ir nuotekų tinklus ne gatv÷se viršutinis dirvožemio sluoksnis tur÷s būti
išsaugotas, laikinai sand÷liuojant šalia iškasų, o nesant galimyb÷s − tam skirtose vietose.
• Statybos metu klojant vandentiekio ir nuotekų tinklus, gyventojai gali pajusti laikinus nepatogumus
d÷l transporto pagaus÷jimo ir numatytų apvažiavimų ar laikinų pravažiavimų. Be to yra galimyb÷ oro
taršos padid÷jimui d÷l pagaus÷jusio sunkaus transporto, tačiau tarša neviršys leistinų normų ir
didesn÷s įtakos aplinkai netur÷s.
• Vandentvarkos ūkio pl÷tra ir pertvarkymas suteiks papildomas galimybes pritraukti investicijas naujų
įmonių statybai, žmonių užimtumui didinti ir gyvenimo lygiui kilti.
Atest. Nr.5067
VANDENTVARKOS PADALINYS
ALYTAUS MIESTO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS PLöTROS PLANAS 49
5.11. TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENT Ų SPRENDINIŲ POVEIKIO VERTINIMO SANTRAUKA
1. Teritorijų planavimo dokumento organizatorius: Alytaus miesto savivaldyb÷s administracijos direktorius
2. Teritorijų planavimo dokumento reng÷jas: UAB „Sweco Lietuva“, Gerulaičio g.1, Vilnius, tel.:(8-5)2621622;
3. Teritorijų planavimo dokumento pavadinimas: Alytaus miesto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros pl÷tros specialusis planas.
4. Ryšys su planuojamai teritorijai galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais: Alytaus miesto bendrasis planas, 2008 m.; Alytaus apsktities generalinis planas; Alytaus rajono bendrasis planas; Investicin÷ programa dumblo tvarkymui Lietuvoje – 2006 m.; Nemuno aukštupio baseino vandentvarkos ūkio investicijų planas I etapui Alytaus mieste – 2005 m.; Alytaus miesto vandenviečių sanitarin÷s apsaugos zonų modelinis tikslinimas – 2000 m.; Alytaus rajono savivaldyb÷s vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros pl÷tros specialusis planas – 2009 m.
5. Ryšys su patvirtintais ilgalaikiais ar vidutin÷s trukm÷s strateginio planavimo dokumentais: Alytaus miesto bendrasis planas, 2008 m.; Alytaus apsktities generalinis planas; Investicin÷ programa dumblo tvarkymui Lietuvoje – 2006 m.; Nemuno aukštupio baseino vandentvarkos ūkio investicijų planas I etapui Alytaus mieste – 2005 m.; Šio tikslo uždaviniai: Vykdyti kompleksinę vandentvarką:
Priemon ÷ Rezultatai
Pas
ieki
mo
laik
as
Alytaus miesto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros pl÷tros specialusis planas.
Nustatytos veiklos kryptys vandens tiekimo ir nuotekų
tvarkymo ūkio valstybinio reguliavimo srityje;
Nustatytos viešojo vandens tiekimo teritorijas, kad būtų
sudarytos prielaidos pasiruošimui pl÷toti reikalavimus
ir poreikius atitinkančiai vandens tiekimo ir nuotekų
tvarkymo ūkio raidai;
Spręndžiant gyventojų ir kitų vandens vartotojų
aprūpinimą saugiu visuomen÷s sveikatai vandeniu
nustatyti pl÷tros prioritetai;
Nustatytos miesto teritorijos, kuriose dar reikia spręsti
nuotekų surinkimą bei įvardyti pl÷tros prioritetus;
Nustatytos priemiesčio teritorijos, iš kurių tikslinga
surinkti ūkines nuotekas ir paduoti į miesto nuotekų
valyklą;
Nustatyti miestai, miesteliai ir kaimai, iš kurių tikslinga
vežti sutankintą arba nusausintą nuotekų dumblą į
2010÷ 2014-12-31
Atest. Nr.5067
VANDENTVARKOS PADALINYS
ALYTAUS MIESTO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS PLöTROS PLANAS 50
Alytaus nuotekų valyklos dumblo sausyklą;
Nustatyta, kad centralizuoto vandens tiekimas ir
nuotekų tvarkymo paslaugų visuotinumas užtikrins
efektyvų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo
infrastruktūros naudojimą;
Nustatytos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo
paslaugų kokyb÷s reikalavimai, kad būtų sudarytos
palankios sąlygos, kuo didesniam gyventojų ir kitų
potencialių abonentų skaičiui optimaliomis sąlygomis ir
kainomis gauti viešai tiekiamą geriamąjį vandenį ir
teikiamas nuotekų tvarkymo paslaugas.
Nustatyta vandentvarkos ūkio pl÷tra ir pertvarkymas
suteikia papildomas galimybes pritraukti investicijas
naujų įmonių statybai, žmonių užimtumui didinti ir
gyvenimo lygiui kilti.
Išvada: ruošiamas specialusis planas neprieštarauja 2008-2015 metų pl÷tros strateginiam planui.
6. Status quo situacija Jei nebūtų rengiamas specialusis planas, dalis miesto teritorijos ir toliau liktų be bendros miesto inžinerin÷s infrastruktūros pl÷tros ir šių sprendinių realizavimo.
7. Tikslas, kurio siekiama įgyvendinant teritorijų planavimo sprendinius: Užtikrinti visuomen÷s poreikius atitinkančią vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros pl÷trą Alytaus mieste ir gretimose teritorijose; Nustatyti viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros teritorijas; Rezervuoti teritorijas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros pl÷trai, nustatant planuojamos teritorijos naudojimo, tvarkymo, apsaugos priemones ir kitus reikalavimus.
8. Galimo sprendinių poveikio vertinimas (pateikiamas apibendrintas poveikio aprašymas ir įvertinimas): Įgyvendinus visas numatytas specialiojo plano priemones, akivaizdžiai pager÷s žmonių gyvenimo sąlygos urbanizuotoje aplinkoje – gyventojai gaus geros kokyb÷s vandenį, o nuotekas išleis į centralizuotus miesto tinklus. Planuojama teritorijos vert÷ aplinkosauginiu požiūriu pager÷s. Nepasteb÷ta retų ar saugomų gyvūnų ar augalų rūšių bei natūralių buveinių. Numatomas tik trumpalaikis neigiamas poveikis kraštovaizdžiui statybų metu – bus iškasin÷tos gatv÷s, įvažiavimai. Po tinklų paklojimo teritorija bus sutvarkyta. Neigiamų pasekmių d÷l sprendinių poveikio nenumatoma ir neprognozuojama. Bendra visos teritorijos būkl÷, nutiesus tinklus ir pertvarkius nuotekų dumblo apdorojimą, pager÷s.
Vertinimo aspektai Teigiamas (trumpalaikis, ilgalaikis) poveikis
Neigiamas (trumpalaikis, ilgalaikis) poveikis
9. Sprendinio poveikis:
teritorijos vystymo darnai ir (ar) planuojamai veiklos sričiai
- Galimas trumpalaikis neigiamas poveikis statybos metu.
ekonominei aplinkai Planuojama veikla sudarys ilgalaikį teigiamą poveikį ekonomikai
-
socialinei aplinkai Planuojama veikla sudarys ilgalaikį teigiamą poveikį socialinei būklei
-
gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui
Planuojama veikla sudarys ilgalaikį teigiamą poveikį aplinkai, nes bus
Galimas trumpalaikis neigiamas poveikis
Atest. Nr.5067
VANDENTVARKOS PADALINYS
ALYTAUS MIESTO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS PLöTROS PLANAS 51
panaikintas netinkamai naudojamų išs÷mimo duobių ir nekontroliuojamo nuotekų išleidimo į aplinką keliamą pavojų.
statybos metu.
saugiam eismui - Trupampalaikis poveikis statybos metu: transportas gali būti nukreipiamas aplinkin÷mis gatv÷mis,
valstybin÷s reikšm÷s automobilių kelių tinklo pl÷trai
- Trupampalaikis poveikis
10. Siūlomos alternatyvos poveikis: Parengtiems specialiojo plano sprendiniams alternatyvų n÷ra, nes pateikti sprendiniai yra optimalūs ir kiti sprendiniai nesvarstytini
teritorijos vystymo darnai ir (ar) planuojamai veiklos sričiai
- -
ekonominei aplinkai - -
socialinei aplinkai - -
gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui
- -
saugiam eismui - -
valstybin÷s reikšm÷s automobilių kelių tinklo pl÷trai
- -
Atest. Nr.5067
VANDENTVARKOS PADALINYS
ALYTAUS MIESTO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS PLöTROS PLANAS 52
1 PRIEDAS
Pagrindin ÷s specialiojo plano s ąvokos
Pagal Teritorijų planavimo įstatymą (Žin., 2004, Nr. 21-617):
Specialusis planas (projektas) – teritorijų planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į teritorijų
planavimo lygmenis ir tikslus, nustatytos atskiroms veiklos sritims reikalingų teritorijų vystymo, infrastruktūros
tvarkymo ir (ar) apsaugos kryptys, priemon÷s ir reikalavimai.
Specialusis teritorij ų planavimas – atskiroms veiklos sritims reikalingų teritorijų erdvinio organizavimo,
tvarkymo, naudojimo, apsaugos priemonių planavimas.
Teritorij ų planavimo dokumento sprendini ų poveikio vertinimas – teritorijų planavimo proceso etapas,
kurio metu surenkama ir analizuojama informacija, jos pagrindu (nustatytais aspektais ir tvarka) įvertinamas
rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo galimas teigiamas ir (ar) neigiamas
ilgalaikis ir (ar) trumpalaikis poveikis.
Teritorij ų planavimo dokument ų derinimas – procedūra, kurios metu tarpusavyje suderinami parengtų ir
galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, patikrinama, ar buvo laikytasi planavimo sąlygų ir kitų
teritorijų planavimą reglamentuojančių teis÷s aktų reikalavimų.
Pagal LR Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą
Individualus nuotek ų šalinimas – savo nuotekų tvarkymas ir šalinimas į gamtinę aplinką naudojant
nuosavyb÷s teise ar kitais teis÷tais pagrindais valdomą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą.
Individualus vandens išgavimas – vandens pa÷mimas iš gamtinių šaltinių nuosavyb÷s teise ar kitais
teis÷tais pagrindais valdomais įrenginiais ir naudojimas ne pardavimui, bet savo poreikiams tenkinti.
Nuotekos – buityje, ūkio ar gamybin÷je veikloje naudotas organizuotai šalinamas perteklinis (išskyrus
kritulių, paviršinį, drenažinį ar pan.) vanduo, kurį jo tur÷tojas, naudodamasis nuotekų tvarkymo infrastruktūra,
išleidžia į gamtinę aplinką arba į kitiems asmenims priklausančią nuotekų tvarkymo infrastruktūrą.
Nuotek ų tvarkymas – nuotekų surinkimas, transportavimas, valymas, apskaita, tyrimas, išleidimas į aplinką
ir valymo metu susidariusio dumblo ir kitų atliekų tvarkymas.
Vandens tiekimo infrastrukt ūra – vandeniui išgauti, geriamajam vandeniui ruošti, laikyti, transportuoti, tiekti
ir apskaitai skirtų statinių, įrenginių, vandens gerinimo įrenginių, siurblinių ir komunikacijų kompleksas
(vamzdynai, šuliniai, apskaitos prietaisai ir kiti objektai).
Viešasis vandens tiek ÷jas – valstyb÷s ar savivaldyb÷s (savivaldybių) kontroliuojama įmon÷, turinti šio
įstatymo ir kitų teis÷s aktų nustatyta tvarka įgytą teisę ir pareigą vykdyti viešąjį vandens tiekimą savivaldyb÷s
(kelių savivaldybių) viešojo vandens tiekimo teritorijose (viešojo vandens tiekimo regionuose).
Viešasis vandens tiekimas – geriamojo vandens tiekimas ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas
pagal viešąją vandens tiekimo sutartį arba, jei rašytin÷ sutartis nesudaryta, geriamojo vandens tiekimas ir
(arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas, kai abonento (vartotojo) geriamojo vandens naudojimo
įrenginiai, geriamojo vandens tiekimui vykdyti reikalingos komunikacijos ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginiai
Atest. Nr.5067
VANDENTVARKOS PADALINYS
ALYTAUS MIESTO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS PLöTROS PLANAS 53
yra prijungti prie geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kurią eksploatuoja
vandens tiek÷jas. Ši sąvoka pagal šioje dalyje nurodytą apibr÷žimą yra suprantama tik taikant šio įstatymo ir
šio įstatymo lydinamųjų teis÷s aktų normas.
Viešojo vandens tiekimo teritorijos – šio įstatymo nustatyta tvarka išskirtos teritorijos, kuriose
savivaldyb÷s privalo organizuoti (užtikrinti) viešąjį vandens tiekimą.
Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą (Žin. 1996, Nr. 32-788;2001, Nr. 101-3597):
Inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie
n÷ra pastatai.
Inžineriniai tinklai – statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar
vietiniai vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, dujų, naftos ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros
perdavimo, energijos bei nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) linijos su jų maitinimo šaltiniais ir įrenginiais.
Vietiniai inžineriniai tinklai – inžineriniai tinklai (su jų maitinimo šaltiniais), skirti vieno vartotojo ar grup÷s
vartotojų poreikiams tenkinti.
Pagal Planuojamos ūkin÷s veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimo įstatymą (Žin.,1996, Nr. 82-
1965; 2000 Nr. 34-1128):
Planuojama ūkin ÷ veikla – naujų statinių statyba, esamų statinių rekonstravimas, naujų technologijų
įdiegimas, gamybos proceso ir technologin÷s įrangos modernizavimas ar keitimas, gamybos būdo,
produkcijos kiekio (masto) ar rūšies pakeitimas, žem÷s gelmių ir kitų gamtos išteklių naudojimas, taip pat
žem÷tvarkos, miškotvarkos, vandentvarkos bei kituose projektuose numatoma ūkin÷ veikla.
Poveikis aplinkai – numatomas aplinkos pokytis, kurio priežastis yra planuojama ūkin÷ veikla.
Reikšmingas poveikis aplinkai – numatomas aplinkos pokytis, kurio poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti,
kompensuoti ar jo padariniams likviduoti būtina numatyti atitinkamas priemones.
Atest. Nr.5067
VANDENTVARKOS PADALINYS
ALYTAUS MIESTO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS PLöTROS PLANAS 54
2 PRIEDAS
Teisiniai norminiai aktai, teritorij ų planavimo ir kiti strateginiai dokumentai
Specialusis planas parengtas vadovaujantis šiais teisiniais norminiais aktais, teritorijų planavimo ir kitais
strateginiais dokumentais:
• LR Teritorijų planavimo įstatymas (Žin., 2004, Nr. 21-617 su v÷lesniais pakeitimais);
• AM 2006-12-29 įsakymas Nr.D1-636 „D÷l vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros pl÷tros
planų rengimo taisyklių patvirtinimo“;
• LR Vyriausyb÷s 2004-07-16 nutarimas Nr.920 „D÷l teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio
vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin.,2004, Nr.113-4228);
• LR Vyriausyb÷s 2004-08-18 nutarimas Nr.967 „D÷l planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai
vertinimo tvarkos aprašo“ (Žin., 2004, Nr.130-4650);
• LR geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas Nr. X-764 (Žin.,2006, Nr.82-3260);
• LR geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas Nr. X-
765 (Žin., 2006, Nr. 82-3261);
• LR geriamojo vandens įstatymas Nr. IX-433 (Žin.,2001, Nr.64-2327);
• LR Vyriausyb÷s 2008-08-27 nutarimas Nr. 832 „D÷l geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo 2008-
2015 metų pl÷tros strategijos patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 104-3975);
• LR Vyriausyb÷s nutarimas 1992-05-12 Nr.343 „Specialiosios žem÷s ir miško naudojimo sąlygos“
(Žin.,1992,Nr.22-652) ir v÷lesn÷s jo redakcijos: 1995-12-29 Nr.1640 (Žin.,1996,Nr.2-43) ir 2003-01-28
Nr.110 (Žin.,2003,Nr.11-407);
• Lietuvos higienos norma HN:44:2006 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir priežiūra“
(Žin.,2006 Nr.81-3217);
• STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerin÷s sistemos. Lauko inžineriniai
tinklai.“ (Žin.,2003,Nr.83-3804);
• AM 2001-11-07 įsakymas Nr.540. „D÷l paviršiaus vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos
juostų nustatymo taisyklių“(Žin.,2001,Nr.95-3372);
• Sanitarinių apsaugos zonų ribų ir režimo taisykl÷s (Žin., 2004, Nr. 134-4878);
• Visuomen÷s dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatai (Žin.,1996, Nr. 90–2099;2004, Nr.112–
4189);
• Visuomen÷s sveikatos priežiūros įstatymas (Žin., 2002, Nr. 56–2225);
• LR aplinkos apsaugos įstatymas (Žin.,1992, Nr.5–7;1996, Nr.57–1335; 2002, Nr.61–2763; 2004, Nr. 60–
2121; 2005, Nr.47–1558);
• LR saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin.,2001, Nr.108-3902);
• LR planuojamos ūkin÷s veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (Žin., 1996, Nr.82-1965; 2005,
Nr.84-3105);
• LR žem÷s įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. I-446,1994, Nr.04-26 (Žin., 2004, Nr.28-868);
Atest. Nr.5067
VANDENTVARKOS PADALINYS
ALYTAUS MIESTO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS PLöTROS PLANAS 55
• LR žem÷s gelmių įstatymas (Žin.,1995, Nr.63-1582; 2001, Nr.35-1164);
• LR vandens įstatymas Nr.IX-1388,2003-03-25 (Žin.,2003, Nr.36-1544);
• LR aplinkos monitoringo įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin., 2006, Nr.57-2025);
• LR AM 2007–04–02 įsakymu Nr. D1–193 patvirtintas „Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas“ (Žin.,
2007, Nr. 42–1594);
• HN 24:2003 “Geriamojo vandens saugos ir kokyb÷s reikalavimai” (Žin., 2003, Nr. 79–3606);
• HN 35:2007 “Didžiausia leidžiama cheminių medžiagų (teršalų) koncentracija gyvenamosios aplinkos ore”
(Žin., 2007, Nr. 55-2162);
• LR Vyriausyb÷s 1997 m. nutarimas Nr. 244 “D÷l Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos”;
• LR aplinkos ministro 2002 m. įsakymas Nr. 423 “D÷l Nemuno kilpų regioninio parko apsaugos reglamento
patvirtinimo”;
• LR Vyriausyb÷s nutarimas Nr. 1310 “D÷l Metelių regioninio parko, jo zonų ir parko apsaugos zonų ribų
patvirtinimo”;
• Metelių regioninio parko apsaugos reglamentas, patvirtintas LR aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d.
įsakymu Nr. 420;
• Lietuvos geologijos tarnybos prie AM direktoriaus įsakymas 2005 rugpjūčio 19 d. Nr. 1-101 “D÷l ištirtų
požeminio vandens (išskyrus pramoninį) išteklių aprobavimo tvarkos patvirtinimo ir 2002 m. kovo 25 d.
įsakymo Nr. 6 „D÷l Žem÷s gelmių išteklių aprobavimo komisijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2005,
Nr. 106-3934);
Atest. Nr.5067
VANDENTVARKOS PADALINYS
ALYTAUS MIESTO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS PLöTROS PLANAS 56
3 PRIEDAS
Teritorij ų planavimo dokumentai
Rengiant Alytaus miesto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros pl÷tros planą buvo
išanalizuoti ir įvertinti šie planuojamojoje teritorijoje galiojantys teritorijų planavimo strateginiai dokumentai
bei institucin÷s sąlygos: LR teritorijos bendrasis planas, Alytaus apskrities generalinis planas, Alytaus rajono
teritorijos bendrasis planas, Nemuno aukštupio baseino I paketo projektas, Nacionalin÷ darnaus vystymosi
strategija, Nemuno kilpų regioninio parko schema, Dzūkijos nacionalinio parko planavimo schema, Dzūkijos
nacionalinio parko apsaugos reglamentas, Alytaus miškų ur÷dijos vidin÷s miškotvarkos projektas, Investicin÷
programa dumblo tvarkymui Lietuvoje.
• Alytaus apskrities generalinio plano sprendiniuose numatoma esmin÷ vandens tiekimo sistemos
rekonstrukcija, kurios tikslai yra prapl÷sti esamų vandentiekių skirstomuosius vamzdynus tiek miestuose, tiek
kaimiškose vietov÷se, kad centralizuoto vandens tiekimo paslaugos prieinamumas būtų 91% gyventojų; kuo
didesnį apskrities gyventojų kiekį aprūpinti kokybišku geriamuoju vandeniu, atitinkančiu higienos normą HN
24:2003 „Geriamo vandens saugos ir kokyb÷s reikalavimai“. Tikslų įgyvendinimui numatomos tokios
priemon÷s: renovuoti dalį eksploatuojamo skirstomojo vandentiekio vamzdyno, rekonstruoti esamus vandens
ruošimo įrenginius, įregistruoti esamų vandenviečių sanitarines apsaugos zonas, vykdyti tolesnį
eksploatuojamų požeminių vandenų monitoringą, naudojamų šulinių išgaunamo vandens kokyb÷s
steb÷seną. Nuotekų tvarkymo srityje numatoma tvarkyti nuotekų surinkimo ir išvalymo ūkį: išpl÷sti esamą
nuotekų surinkimo sistemą, renovuoti esamus ir nutiesti dalį naujų nuotekų tinklų, pertvarkyti esamų nuotekų
valymo įrenginių dumblo ūkį, vykdyti išleidžiamų į paviršinius vandenis nuotekų kontrolę.
• Alytaus miesto bendrajame plane numatyta pl÷toti centralizuotą vandens tiekimo ir nuotekų
surinkimo sistemas. Vienam miesto gyventojui tenkantis gyvenamasis plotas did÷s, nors gyventojų skaičius ir
neaugs. Gyvenamasis plotas did÷s apstatant šalia miesto esančias teritorijas mažaaukščiais gyvenamaisiais
namais: Taikniškes, Uliškes, Muižul÷nus, Kaniūkus, Zaidus ir teritoriją už Likiškio geležinkelio. Į šias
teritorijas bus tiekiamas paruoštas geriamasis vanduo ir nuotekos tur÷s būti šalinamos, paduodant į esamą
miesto nuotekų valyklą.
• Pagal Alytaus rajono teritorijos bendrąjį planą vandentvarkos sektoriuje iki 2015 metų numatoma:
o Vadovaujantis Nemuno up÷s aukštupio baseino vandentvarkos ūkio investiciniu planu
etapais modernizuoti Alytaus rajono vandentvarkos ūkį;
o Siekiant apsaugoti vandentiekio ir nuotekų tinklus nuo pažeidimo, būsimų inžinerinių tinklų
komunikaciniams koridoriams rezervuoti apsaugines žem÷s juostas - po 5 m į abi puses nuo
vamzdynų ašies bei įrenginių sienų;
o Vykdyti eksploatuojamų požeminio vandens horizontų monitoringą ir teikti siūlymus d÷l
vandens kokyb÷s pagerinimo. Siekiant išsaugoti geros kokyb÷s požeminį vandenį, peržiūr÷ti
ir esant reikalui performuoti esamų vandenviečių sanitarines apsaugos zonas (SAZ) pagal
HN 44:2006 reikalavimus.
Atest. Nr.5067
VANDENTVARKOS PADALINYS
ALYTAUS MIESTO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS PLöTROS PLANAS 57
o Pakeisti iki 100 proc. esamų nuotekų ir vandentiekio siurblinių technologinę ir
elektrotechninę įrangą į modernesnę, kuri mažiau suvartoja elektros energijos ir lengviau
aptarnaujama. Iki 2015 metų numatomas esamų sistemų modernizavimas bei kaimyninių
viešųjų sistemų sujungimas.
o Siūlomas Alytaus miesto ir kai kurių kaimyninių miestelių viešųjų sistemų sujungimas.
• Nemuno aukštupio baseino I paketo projekto pagrindinis tikslas yra įgyvendinti ES nuotekų ir
geriamo vandens direktyvų reikalavimus, Alytaus mieste ir rajone išpl÷sti nuotekų surinkimo ir vandentiekio
tinklus, sumažinti taršą, patenkančią į Nemuno aukštupio hidrologinį upių tinklą su buitin÷mis ir
pramonin÷mis nuotekomis iš šio baseino gyvenviečių. Įrengti vandens k÷limo stotis, nuotekų siurblines,
išpl÷sti ir renovuoti vandentiekio ir nuotekų tinklus.
Nemuno aukštupio baseino projektas vykdomas trimis etapais: I–as 2005 m.–2009 m., II–as
2010 m.–2013m., III–as 2014 m.–2020 m. Šiuo metu yra įgyvendinamas I–as programos etapas.
• Nacionalin÷je darnaus vystymosi strategijoje numatoma modernizuoti vandens gerinimo ir nuotekų
valymo įrenginius bei tinklus. Numatomas vandens išteklių valdymas baseininiu principu užtikrins gerą
gyventojams tiekiamo vandens kokybę ir minimalų neigiamą poveikį atviriems vandens telkiniams, kurių
vandens kokyb÷ pager÷s. Šioje darnaus vystymosi strategijoje numatyti trumpalaikiai (įgyvendintini iki 2005
m.), vidutin÷s trukm÷s (iki 2010 m) ir ilgalaikiai tikslai (iki šios Strategijos įgyvendinimo pabaigos, t.y. 2020
m).
• Investicin÷ programa dumblo tvarkymui Lietuvoje numato priemones nuotekų dumblo tvarkymui,
apimant dumblo apdorojimą bei galutinį panaudojimą. Dumblo panaudojimą žem÷s ūkyje reglamentuoja:
Europos Tarybos direktyva (86/278/EEC), nuotekų dumblo naudojimo normos LAND – 20 – 2005, Lietuvos
higienos norma HN 60:2004 „Pavojingų cheminių medžiagų didžiausios leidžiamos koncentracijos
dirvožemyje“. Alytaus regione numatoma yra galutinio dumblo apdorojimo vieta – Alytuje. Alytuje
planuojamas nuotekų dumblo džiovinimas. Sutankinto dumblo, atvežto iš Simno ir Daugų nuotekų valyklų,
džiovinimas planuojamas Alytaus nuotekų valykloje.