Birma: klausimai ir atsakymai 1 iš 10

„Birmos kampanija

2011“

Birma: klausimai ir atsakymai Kada kariuomenė užėmė valdžią Birmoje? 1948 m. Birma, buvusi britų kolonija, tapo nepriklausoma valstybe. Tuo metu tai buvo viena sparčiausiai besivystančių ir turtingiausių Pietryčių Azijos šalių. Atgavus nepriklausomybę, Birmoje įsigalėjo parlamentinė demokratija. Nepaisant to, šalis iš karto susidūrė su politinėmis problemomis, daugelio etninių mažumų reikalavimu daugiau autonomijos ir centrinės valdžios nenoru tokią autonomiją suteikti. Birmoje prasidėjo pilietinis karas, kurio metu išaugo kariuomenės įtaka ir galia. 1962-ųjų kovą generolas Nei Win įvykdė karinį perversmą, kuris tapo ilgos karinės diktatūros pradžia. Neapgalvota karinės valdžios ekonominė politika atvedė šalį prie ekonominio žlugimo ribos, o Jungtinių Tautų Organizacija (JTO) 1987-aisiais priskyrė Birmą prie mažiausiai išsivysčiusių valstybių. 1988-aisiais gyventojų nusivylimas ekonominėmis problemomis ir laisvės trūkumu pasiekė viršūnę. Šimtai tūkstančių žmonių sukilo prieš karinę chuntą ir pareikalavo demokratijos. Nors dėl masinių protestų generolas Nei Win buvo priverstas pasitraukti, kita karinė chunta užėmė valdžią, o šalis iki šiol yra valdoma represyvaus režimo. Malšinant protestus, daugiau kaip 3000 demonstrantų buvo nužudyti, daugelis opozicijos aktyvistų buvo įkalinti, priversti pasitraukti į pasienio zonas, valdomas ginkluotų sukilėlių grupuočių, ar buvo ištremti. Kas įvyko Birmoje po 1988-ųjų? 1990-aisiais karinė chunta leido surengti demokratiškus rinkimus, kuriuose daugiau nei 80 proc. balsų surinko opozicinė Nacionalinė demokratijos lyga, vadovaujama žinomos disidentės Ang San Suči (Aung San Suu Kyi). Chunta atsisakė pripažinti rinkimų rezultatus ir įkalino daugelį parlamento rinkimus laimėjusių kandidatų. Pasipriešinimas karinei valdžiai neišnyko, ir didesni ar mažesni protestai šalyje vyksta kasmet. 2007-ųjų rugsėjį Birmoje vyko taikios budistų vienuolių demonstracijos, kurios vėliau tapo žinomos Krokų (Saffron) revoliucijos vardu. Valdančioji chunta atšaukė kuro subsidijas, todėl smarkiai išaugo kuro kainos – kai kur net 5 kartus – ir smarkiai pablogino birmiečių gyvenimą. Prie budistų prisijungė visuomenė. Chunta ir vėl žiauriai numalšino protestus.

Birma: klausimai ir atsakymai 2 iš 10

2008-ųjų gegužę Birmą sukrėtė vienas labiausiai nuniokojančių ciklonų. Humanitarinė pagalba negalėjo būti suteikta laiku, kadangi chunta atsisakė išduoti vizas humanitariniams darbuotojams ir daugiau kaip mėnesį neįsileido jų į nukentėjusias vietoves. Ciklono Nargis, sukėlusio didžiulį potvynį, ir smarkaus vėjo padariniai – 450 tūkst. sugriautų namų, sugadinta infrastruktūra, sūriu vandenyno vandeniu užtvindyta dirbama žemė ir geriamojo vandens šaltiniai, daugiau nei 140 tūkst. žuvusiųjų. Iš viso nukentėjo daugiau nei 2,4 mln. žmonių. Kas atsitiko Krokų revoliucijos metu areštuotiems birmiečiams? 2007-ųjų rudenį buvo areštuoti tūkstančiai žmonių. 2008-ųjų lapkritį ir gruodį karinė chunta surengė skubius sulaikytų aktyvistų teismus ir nuteisė juos ilgiems metams kalėjime. Vienas Krokų revoliucijos lyderių, budistų vienuolis U Gambija, buvo nuteistas kalėti 68 metus. 23 buvę studentų lyderiai, dalyvavę 1988-ųjų demonstracijose („88-ųjų kartos studentų grupė“), jau praleidę ilgus metus kalėjime, buvo nuteisti kalėti dar po 65 metus. Vienas iš jų – žymus Birmos disidentas Min Ko Naing, Čekijos organizacijos People in Need „Homo Homini1“ prizu apdovanotas už indėlį kovojant už žmogaus teises. Tarp nuteistųjų buvo ir opozicijos aktyvistai, 2008-ųjų balandį ir gegužę organizavę „Balsuok NE“ kampaniją, skatinančią birmiečius balsuoti prieš chuntos siūlomą konstitucijos projektą. Taip pat įkalinti buvo kai kurie savanoriai, organizavę pagalbą nukentėjusiems nuo ciklono Nargis. Populiarus komikas Zarganaras, padėjęs ciklono aukoms ir teikęs informaciją užsienio žiniasklaidai apie padėtį šalyje, buvo nuteistas kalėti 59 metus, vėliau bausmė sumažinta iki 24 metų. 2011 metų pradžioje Birmoje buvo 2100 politinių kalinių. Žiaurios represijos paskatino vis daugiau birmiečių kritikuoti karinį režimą. Smulkaus masto protestai vyksta įvairiomis progomis, pvz., referendumo dėl konstitucijos metu 2007-aisiais, ar kai Ang San Suči buvo įkalinta Inseino kalėjime 2009-aisiais. Kas atsitiko reporteriams, sukūrusiems filmą „Birmos VŽ“? Kaip atskleidžiama filmo pabaigoje, keli „Demokratinio Birmos balso“ (DBB, angl. Democratic Voice of Burma) žurnalistai buvo suimti ir įkalinti. DBB neskelbia jų vardų ir bausmių detalių, nes neaišku, ar slaptoji policija žino, jog sulaikytieji dirbo DBB. Šių faktų atskleidimas jiems padarytų dar daugiau žalos. DBB padeda jų šeimoms, skirdamas nedideles pinigų sumas. 1 Lot. Žmonių žmogus.

Birma: klausimai ir atsakymai 3 iš 10

Jošua (Joshua) ir kai kurie kiti filmo veikėjai, išvengę sulaikymo, priklausomai nuo saugumo situacijos, gyvena Birmoje arba Tailande ir vis dar dirba DBB. Remdamiesi savo patirtimi Krokų revoliucijos metu, jie moko jaunesnius kolegas. Krokų revoliucijos metu Birmoje dirbo apie 40 slaptų DDB žurnalistų. Nepaisant žiauraus susidorojimo ir persekiojimo, šiuo metu DBB dirba 80 jaunų drąsių žurnalistų, skleidžiančių informaciją apie tikrą situaciją Birmoje. Filmuota medžiaga, interviu ir kita informacija yra išgabenama iš šalies, ir vėliau atgal į ją transliuojama per DBB radiją ir televizijos stotį. Kokia politinė situacija Birmoje dabar? Ar yra galimybė pokyčiams? Birmos karinė chunta daro viską, kad liktų valdžioje. 2008-ųjų gegužę, suklastojusi referendumo rezultatus, chunta patvirtino naują šalies konstituciją, kuria turėtų būti sušauktas parlamentas. Tačiau 25 proc. parlamento vietų automatiškai turi atitekti kariuomenei, o prezidentas privalo būti kariškis. Taip pat atimta teisė parlamento rinkimuose balsuoti religinių organizacijų atstovams (apie 400 tūkst. budistų vienuolių) ir teistiems asmenims (visi politiniai kaliniai). Pagal naująją konstituciją Ang San Suči buvo užkirstas kelias būti išrinktai, nes jos vyras ir vaikai turi kitos šalies pilietybę. Valdančioji chunta taip pat paskelbė, kad pirmieji parlamento rinkimai vyks 2010-aisiais – be jokių garantijų, kad jie bus sąžiningi ar demokratiški. Didžioji dauguma opozicijos atstovų nusprendė boikotuoti rinkimus, nes jie remiasi nedemokratiška konstitucija. Gyventojų pasipiktinimas yra didžiulis, ir nepaisant didelės rizikos būti sulaikytiems, jie nuolatos rengia protestus ir antivyriausybines kampanijas. Tad 2010 m. lapkričio 7 dieną parlamento rinkimai įvyko. Įvairių tarptautinių organizacijų, veikiančių Birmoje (Human Rights Watch, Amnesty International ir kt.), teigimu, rinkimai negali būti vadinami demokratiškais dėl kelių svarbiausių priežasčių:

- Kalėjimuose sėdi daugiau nei 2100 politinių kalinių, daugiau nei 400 iš jų yra svarbiausios opozicinės partijos - Nacionalinės demokratinės lygos nariai.

- Tęsiasi išpuoliai prieš Birmos etnines grupes. Tokio pobūdžio išpuolius JT žmogaus teisių ekspertai primygtinai siūlo priskirti prie karo nusikaltimų ir nusikaltimų prieš žmoniją.

- Rinkimai nevyko kai kuriuose etniniuose regionuose, kuriuose iškilo reali grėsmė, jog karinės chuntos režimas nesurinks reikiamo balsų skaičiaus.

- Griežti rinkimų įstatymai neleido kitoms partijoms rengti rinkiminių kampanijų; cenzūruota spauda dirbo tik režimui palankia kryptimi.

Birmos ir tarptautinių organizacijų pranešimuose jau užregistruotas ne vienas rinkimų manipuliacijos atvejis. Kai kuriose kaimo vietovėse, ypač Karen ir Chin, gyventojai buvo informuoti vietinės valdžios, kad gali nesirūpinti rinkimais, nes valdžia balsuos už juos. Kitų regionų gyventojai gavo valdžios įsakymą užpildyti rinkimų biuletenius iš anksto. Visgi 2011 metais vasario 4 dieną buvo paskirtas naujas Birmos prezidentas, juo tapo Theinas Seinas. Po naujo prezidento atėjimo šalyje matomi esminiai pokyčiai.

Birma: klausimai ir atsakymai 4 iš 10

Kokia yra naujojo Birmos vadovo Theino Seino politika? 2011 metų gegužės 16 dieną Birmos vyriausybė vieneriais metais sumažino visas įkalinimo bausmes ir pakeitė mirties bausmes į įkalinimą iki gyvos galvos. To pasekoje 72 politiniai kaliniai išėjo į laisvę. Rugpjūčio 19 dieną naujas Birmos vadovas susitiko su opozicinių jėgų lydere Ang San Suči. Tai buvo sensacingas susitikimas, kuriuo metu Nacionalinės demokratijos lygos partijai buvo pažadėta leisti grįžti į šalies politinę areną. Kaip pats Theinas Seinas minėjo savo interviu „The Washington Post“ (beje, tai pirmasis jo interviu Vakarų žiniasklaidai), jiems su Ang San Suči pavyko suprasti vienas kitą. Praėjusių metų gruodžio 23 dieną Nacionalinė demokratijos lyga buvo užregistruota kaip politinė partija. Spalio mėnesį Birmos vyriausybė paleido dar 241 politinius kalinius. Tai buvo dalis bendros visuotinės amnestijos. Kita vertus tarptautinė žmogaus teisių gynimo organizacija Amnesty International spalio 17 dieną paskelbė peticiją, raginančią Birmos valdžią paleisti visus politinius kalinius. Peticiją pasirašė daugiau nei 30750 žmonių 77 pasaulio šalyse. 2012 metai Birmoje pasižymėjo dar aktyvesnėmis reformomis. 2012 metų sausio 2 dieną kalinių bausmės buvo dar kartą sumažintos, ir 34 politiniai kaliniai buvo paleisti į laisvę. Sausio 12 dieną Birmos vyriausybė pasirašė paliaubų sutartį su Karen etnine grupe. O sausio 13 dieną Birmoje buvo paleista dar 130 politinių kalinių, įskaitant Htay Kywe, U Khun Htun Oo, Min Ko Naing ir U Gambija. Anot Amnesty International, tai yra svarbus politinis žingsnis, tačiau dalis politinių kalinių vis dar lieka už grotų. Organizacija ragina išlaisvintus kalinius tęsti savo politinę veiklą, kovoti už teises ir laisves Birmoje. Sausio 17 dieną naujas Birmos vadovas davė savo pirmąjį interviu Vakarų žiniasklaidai – „The Washington Post“. Jis pabrėžė, kad Birma yra teisingame kelyje link demokratijos, ir nėra jokios priežasties grįžti atgal. Anot jo, Vakarai turėtų panaikinti savo sankcijas, kadangi Birmos valdžia išpildė daugelį jų reikalavimų, tame tarpe ir politinių kalinių paleidimą. Sausio 18 dieną Ang San Suči pateikė registracijos formą dalyvauti balandžio mėnesio rinkimuose Kawhmu vietovėje. Daugybė ją palaikančių žmonių susirinko prie rinkimų komisijos pastato. Birmos valdžia taip pat pradėjo paliaubų derybas su Kachin regiono partizanais Šiaurinėje pasienio su Kinija dalyje. Kachin Nepriklausomybės armija yra stipriausia ir geriausiai apsiginklavusi sukilėlių grupė Birmoje. Kol kas derybos nedavė jokių rezultatų, tačiau

Birma: klausimai ir atsakymai 5 iš 10

šalys susitarė pratęsti derybas vėliau. Iki šiol Birmos vyriausybei jau pasisekė pasirašyti paliaubų sutartį su Karen sukilėliais pietinėje šalies dalyje. Taip pat derybos buvo pradėtos su Shan regiono kariuomene. Paliaubos su etninių grupių nereguliariomis karinėmis pajėgomis yra viena iš Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) sąlygų sankcijų panaikinimui. Ar pastarieji įvykiai iš tiesų reikš demokratinius pokyčius Birmoje? Ang San Suči ir dauguma Birmos opozicijos atstovų sutinka, kad pastarasis politikos „laisvėjimas“ gali būti realus dalykas. Birmos valdžia viešai neteikia jokios informacijos, todėl sunku pasakyti, kodėl jie leido Theinui Seinui ateiti į valdžią, arba kodėl nutarė plėtoti dialogą su ilgai malšinta opozicija. Greičiausiai tai yra tarptautinės izoliacijos padarinys. Birmos valdžia iš vienos pusės yra spaudžiama JAV ir ES, o iš kitos - Kinijos. Birmos gyventojų protestai prieš Kinijos komercinį požiūrį į Birmos gamtos išteklių naudojimą išplito, tad vyriausybė paragino sustabdyti Kinijos finansuojamos aplinkai žalingos Myitsone užtvankos statybas Ajejarvadžio upėje. Seino sprendimas sustabdyti užtvankos statybas yra ženklas, kad nauja Birmos vyriausybė yra linkusi išklausyti visuomenės ir tarptautinės bendruomenės nuomonę. Seinas parodė, kad jo politika bus visiškai kitokia – jis išlaisvino dalį politinių kalinių bei pradėjo dialogą su opozicija. Nacionalinė demokratijos lyga jau paskelbė, kad iškels savo kandidatus per ateinančius parlamento rinkimus. Jei Ang San Suči ir opozicinėms jėgoms bus leista nevaržomai dalyvauti rinkimuose, tai reikš, kad nauja Birmos valdžia iš tiesų yra linkusi įnešti permainas į šalies gyvenimą. Tarptautinė bendruomenė savo ruožtu turėtų parodyti, kad palaiko Seino politiką ir, esant realioms permainoms Birmoje, yra pasiruošusi panaikinti izoliacinę politiką Birmos atžvilgiu. Visgi tarptautinės žmogaus teisių organizacijos (pvz.: Amnesty International, Human Rights Watch), Birmos kampanija Jungtinėje Karalystėje (angl. Burma campaign UK) atsargiai stebi pokyčius Birmoje ir pabrėžia, kad Birmoje už grotų vis dar sėdi politiniai kaliniai, jog pagal dabartinius Birmos įstatymus laisvi ir sąžiningi rinkimai neįmanomi, tad dabartiniai politiniai pokyčiai nebūtinai reiškia režimo demokratėjimą. Kas sudaro opoziciją? Kokius reikalavimus opozicija kelia karinei chuntai? Birmos opoziciją, kurios simbolinė figūra – Nobelio Taikos Premijos laureatė Ang San Suči, daugiau nei 15 metų buvusi namų arešte – sudaro pagrindinė opozicinė partija Nacionalinė demokratijos lyga, taip pat mažesnės grupės: 88-ųjų kartos studentų grupė (buvę 1988-ųjų demonstracijų lyderiai), Visos Birmos vienuolių aljansas (pagrindiniai Krokų revoliucijos organizatoriai), Bangos karta (angl. Generation Wave – jaunų aktyvistų grupė, susiformavusi po Krokų revoliucijos), ir kt. Šalia šių birmiečių grupių svarbų vaidmenį atlieka etninės opozicinės partijos ir organizacijos, kurios, nors ir sudariusios paliaubas su Birmos valdžia, toliau siekia šalies demokratizacijos. Opozicija turi du esminius reikalavimus: 1) paleisti visus politinius kalinius; 2. pradėti trišalį dialogą su karine chunta, Ang San Suči, atstovaujančią Birmos opozicijai, ir etninių mažumų partijomis, kuriuo siekiama nacionalinio susitaikymo ir demokratinių reformų.

Birma: klausimai ir atsakymai 6 iš 10

Kas yra Ang San Suči ir kur ji dabar? Birmos disidentų lyderė Ang San Suči (gim. 1945 m. birželio 19 d.) tapo taikaus, bet kartu ir ryžtingo pasipriešinimo karinei chuntai simboliu ne tik birmiečiams, bet ir visam pasauliui. Kovotojo už Birmos nepriklausomybę Ang San dukra studijavo Oksfordo universitete ir vėliau dirbo Jungtinių Tautų sekretoriate Niujorke. 1988-aisiais ji grįžo į Birmą slaugyti sergančios motinos. Netrukus ji pradėjo dalyvauti antivyriausybinėse demonstracijose, tapo pirmąja Nacionalinės demokratijos lygos sekretore ir sulaukė didelio populiarumo dėl savo oratorinių ir politinių gebėjimų. 1989-aisiais jai pirmą kartą skirtas namų areštas. Nepaisant to, Nacionalinė demokratijos lyga 1990-aisiais laimėjo rinkimus. 1991-aisiais ji buvo apdovanota Nobelio Taikos Premija, ją nominavo tuometinis Čekoslovakijos prezidentas Vaclavas Havelas. Namų arešto sąlygomis Ang San Suči iš viso praleido 15 metų (1989-1995; 2000-2002; 2003-2010). 2009-ųjų gegužę Ang San Suči buvo išgabenta į Inseino kalėjimą ir apkaltinta namų arešto sąlygų nesilaikymu, nes Amerikos pilietis Džonas Viljamsas Džetau (John Williams Yettaw), perplaukęs Inya ežerą, pateko į jos namus. Jai buvo skirti papildomi 18 mėn. namų arešto. 2010 m. lapkričio 13-osios vakare ji buvo paleista į laisvę. Šią dieną baigėsi 2009 m. rugpjūčio mėnesio nuosprendis ir buvo praėjusios 6 dienos po plačiai kritikuotų parlamento rinkimų. Ji pasirodė savo šalinikų miniai, kuri atskubėjo prie jos namų Rangūne, kai buvo išvežtos juos skyrusios barikados ir pasitraukė saugumo pajėgos. Kokie yra daugumos budistų įsitikinimai ir koks yra budistų požiūris į režimą? Budizmą praktikuoja beveik 89 proc. Birmos gyventojų. Likusi dalis – krikščionys, musulmonai, induistai ir kt. Budistų vienuoliai yra užsitarnavę didžiulę birmiečių visuomenės pagarbą. Žiaurus kariuomenės susidorojimas Krokų revoliucijos metu, kai vienuoliai buvo sumušti, išrengti ir išvaryti iš vienuolynų, sukėlė didžiulį atsaką ir visuomenės pasmerkimą. Daugelio demonstracijų metu visuomenė susiburdavo apie vienuolius, kad apsaugotų juos nuo kariuomenės. Kasdien matydami kenčiančius ir skurde gyvenančius žmones, budistų vienuoliai prisijungė prie protestuotojų. Tai nebuvo pirmas kartas, kai Birmos vienuolių bendruomenė (sangha) tokiu būdu įsikišo į politinius reikalus. Budistų vienuoliai taip pat buvo aktyvūs, kai Birma buvo britų kolonija, o kalbant apie vėlesnius laikus – daugelis dalyvavo antivyriausybinėse demonstracijose 1988-aisiais. Jų „ginklas“ prieš armiją buvo apversti dubenys. Taip vienuoliai parodė, kad nepriims aukų iš kariuomenės ir nesimels už ją. To rezultatas – 1990-aisiais prasidėjęs chuntos spaudimas ir budistų bendruomenės stebėjimas, kuris po Krokų revoliucijos tapo dar intensyvesnis. Birmos generolai taip pat naudoja budizmą savireklamai: prieš televizijos kameras susitinka su žymių vienuolynų atstovais ar aukoja pinigus šventyklų išlaikymui. Ką daro tarptautinė bendruomenė, kad palengvintų situaciją Birmoje? Šiurkštūs žmogaus teisių pažeidimai sąlygojo didžiulį skaičių pabėgėlių (700 tūkst.), priverstinai iškeldintų žmonių ir ekonominių migrantų (apie 1 mln.), narkotinių medžiagų gamybą ir kontrabandą, nekontroliuojamus ŽIV/AIDS ir kitų infekcinių ligų protrūkius.

Birma: klausimai ir atsakymai 7 iš 10

Dėl šių problemų nuo 2006-ųjų Birma įtrauka į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos darbotvarkę. Ibrahimas Gambaris, JT specialusis pasiuntinys Birmai, šalį aplankė 7 kartus, tačiau jam nepavyko pakeisti situacijos šalyje. 2007-ųjų sausį JAV JT Saugumo Tarybai pateikė rezoliuciją dėl Birmos, bet ją vetavo Kinija ir Rusija. Kadangi Kinija remia valdantįjį Birmos režimą, ji blokuoja potecialias sankcijas prieš generolus. ES kasmet atnaujina bendrą poziciją dėl Birmos, kuria Europos valstybės įsipareigoja prieš Birmą taikyti embargą ginklams, uždrausti medienos ir brangakmenių importą, prekybą su tam tikromis įmonėmis, neišduoti vizų į ES Birmos generolams ir jų šeimų nariams. Prekybos apribojimai netaikomi naftai ir gamtinėms dujoms, iš kurių pelnosi režimas. Atsižvelgiant į Birmoje vykstančius pokyčius ES panaikino vizų režimo draudimą, kitų sankcijų panaikinimas bus peržiūrėtas šių metų balandį. JAV uždraudė naujai investuoti Birmoje, ir taiko sankcijas prieš režimo atstovus ir jų verslo partnerius (įšaldo lėšas ir finansines operacijas). Visgi didžiausia problema yra bendros tarptautinės pozicijos nebuvimas ir nuolatinė tendencija poziciją švelninti, nebandant situacijos šalyje pakeisti iš esmės. Didelę reikšmę turi kaimyninių Azijos valstybių vaidmuo. Kinija labai remia Birmos karinę chuntą, nes Birma yra verslo partnerė ir naftos bei gamtinių dujų tiekėja strateginėje teritorijoje Pietryčių Azijos centrinėje dalyje, suteikdama Kinijai galimybę pasiekti kitas regiono valstybes. Šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus Birmoje Kinija mato kaip šalies „vidaus reikalus“. Indija bando atsverti Kinijos įtaką regione, tad nekelia žmogaus teisių Birmoje klausimo. Nuo 1997-ųjų Birma yra Pietryčių Azijos tautų organizacijos (ASEAN) narė. Ši organizacija taip pat laikosi nesikišimo į valstybių narių vidaus reikalus politikos, ir labiau siekia tarptautinio Birmos aktyvumo nei sankcijų prieš šalį įvedimo. Birmos demokratinis judėjimas tarptautinės bendruomenės prašo, kad: 1) Generalinis JT sekretorius Ban Kimūnas (Ban Ki-moon) asmeniškai pareikalautų paleisti Birmos politinius kalinius; 2) JT Saugumo Taryba griežčiau žiūrėtų į situaciją Birmoje; 3) Birmai būtų taikomas pasaulinis ginklų embargas; 4) derybose su režimu būtų nustatyti terminai dėl pokyčių, grasinant dar griežtesnėmis sankcijomis.

Kokią įtaką situacijai Birmoje daro ekonominiai interesai? Birmoje gausu gamtinių išteklių: naftos ir gamtinių dujų klodų, medienos, brangakmenių ir geležies rūdos. Tai viena priežasčių, kodėl kaimyninės ir labiau nutolusios valstybės nedaro didesnio spaudimo Birmos valdžiai. Naudingų iškasenų gavyba ir eksportas, kontroliuojami didelių kompanijų, kurias valdo kariškiai ar su jais susiję asmenys, sudaro visą Birmos ekonomiką. Pelnas iš eksporto ir tarptautinės prekybos tokiu būdu atitenka

Birma: klausimai ir atsakymai 8 iš 10

Birmos generolams, arba yra nukreipiamas į tas sritis, kurias chuntai reikia išlaikyti – pirmiausia kariuomenei, ar, pavyzdžiui, naujos sostinės Nay Pyi Taw statybai. Tokiu būdu užsienio investicijos padeda Birmos karinei chuntai išlaikyti valdžią. Didžiausi investuotojai yra Singapūras, Kinija, Tailandas, taip pat Didžioji Britanija ir Prancūzija. Pavyzdžiui, pagrindinis „Yadana“ projekto, kuriuo siekiama eksploatuoti gamtinių dujų klodus Andamano jūroje, investuotojas yra Prancūzijos kompanija Total, kurios partneriai yra JAV kompanija UNOCAL (dabar Chevron) ir Tailando vyriausybės valdoma įmonė PTTEP. Pasak EarthRights International, organizacijos, stebėjusios šį projektą, vien 2007-aisiais buvo gautas 1,3 mlrd. USD pelnas, kurio 75 proc. atiteko Birmos režimui. Pagrindiniai investuotojai naftos ir gamtinių dujų projektuose – Malaizijos valstybinė įmonė Petronas, Japonijos Nippon Oil ir Pietų Korėjos Daewoo International. Pracūzijos Total ir UNOCAL dalyvavo Prancūzijoje ir JAV vykusiuose teismo procesuose, kurių pagrindas – Birmos kaimų gyventojų liudijimai apie priverstinį darbą ir išaugusius žmogaus teisių pažeidimus, susijusius su dujotiekio statybomis jų regione. UNOCAL byla baigėsi susitarimu ir finansine kompensacija pareiškėjams. Kokia tautinių mažumų padėtis Birmoje? Remiantis oficialiais duomenimis, Birmoje gyvena apie 135 etninės grupės. Birmiečiai, kaip didžiausia etninė grupė, sudaro apie 68 proc. visų gyventojų, kitos 7 etninės grupės laikomos „pagrindinėmis nacionalinėmis etninėmis rasėmis“, kurios yra Shan (9 proc.), Karen (7 proc.), Raktine (4 proc.), Chin (2 proc.), Mon (2 proc), Kachin (1,5 proc.) ir Kayan (Karenni). Birmiečiai daugiausia gyvena centrinėje šalie dalyje, tuo tarpu mažumos įsikūrusios pasienio zonose. Etninių grupių tarpusavio santykiai, taip pat birmiečių etninės daugumos santykiai su mažumomis dažnai būdavo įtempti. Nuo nepriklausomybės paskelbimo daug ginkluotų etninių grupių kovojo prieš centrinę valdžią, dominuojamą birmiečių, prašydami daugiau autonomijos. Ginkluoti konfliktai tarp pagrindinės kariuomenės ir įvairių grupių daugelį metų buvo Birmos vidaus politikos ašis. Iki 1980-ųjų pabaigos birmiečių kariuomenė kontroliavo didžiąją dalį sukilėlių teritorijų, o nuo 1989-ųjų iki 2007-ųjų kariuomenė sudarė paliaubas su 30 maištininkų grupuočių. Šiuo metu kai kurios jų perėjo į kariuomenės pusę, kitos gina savo teritorijos gyventojus. Nors paliaubos galioja didžiojoje teritorijos dalyje, jos neapsaugojo daugumos etninių mažumų nuo žmogaus teisių pažeidimų: pranešama apie pagrindinių žmogaus teisių pažeidimus (priverstinis darbas, priverstinis iškeldinimas, žemės konfiskacija) ir etninių mažumų teisių pažeidimus (mokslo mažumų kalbomis ribojimas). Kai kurios etninės mažumos – Karen nacionalinė sąjunga, Shan valstybinė Pietų kariuomenė ir kt. – vis dar kovoja prieš Birmos kariuomenę, ypač Rytų Birmoje. Kokia situacija Rytų Birmoje, kurioje vis dar vyksta susirėmimai? Etninės partizanų grupės Rytų Birmoje vis dar kovoja prieš valstybinę kariuomenę. Tai ilgiausia trunkantis pilietinis konfliktas pasaulyje. Šioje teritorijoje vyksta žiauriausi žmogaus teisių pažeidimai, nes Birmos kariuomenė specialiai į konfliktus įtraukia ir civilius. Per keletą metų daugiau nei 3300 kaimų buvo sudeginti ar kitaip sunaikinti,

Birma: klausimai ir atsakymai 9 iš 10

daugiau nei 500 tūkst. pabėgėlių buvo priversti išsikelti ir išgyventi džiunglėse. Organizacijos, stebinčios žmogaus teisių padėtį praneša, kad kariai kaimų gyventojus naudoja kaip amunicijos nešėjus ir minų nukenksmintojus, o įtarę, kad vietiniai padeda sukilėliams, kariškiai juos kankina, prievartauja moteris. Rytų Birma yra izoliuota ir pamiršta teritorija, į kurią sunku patekti humanitarinę pagalbą teikiančioms organizacijoms. Nepaisant to, yra drąsių vietinių organizacijų, tokių kaip Free Burma Rangers ar Backpack Medics, kurie mažomis grupėmis kirsdami Tailando ir Birmos sieną, neša maistą ar vaistus ir suteikia pirmąją medicininę pagalbą. Situacija Rytų Birmoje yra labai rimta, daugelis žmogaus teisių organizacijų svarsto galimybę pateikti kaltinimus karinei chuntai Tarptautiniame Baudžiamajame Teisme už nusikaltimus prieš žmoniją.

Kodėl Birmos kampanija vykdoma Lietuvoje? Lietuva yra ES, Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO), JTO narė, tad siekdami išlikti aktyviais tarptautinės bendruomenės dalyviais, negalime likti abejingi žmogaus teisių pažeidimams pasaulyje. Be to, būtina prisiminti tarptautinės bendruomenės vaidmenį Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo procese. Birmos gyventojai vieni nepajėgs susidoroti su valdžią uzurpavusia chunta. Tarptautinės bendruomenės dėmesys ir atitinkami veiksmai (pvz. sankcijos) yra efektyvus būdas kovoti už pagarbą žmogaus teisėms Birmoje. Ir kaip rodo pastarieji įvykiai, tokia politika duoda teigiamų rezultatų. Tarptautinės bendruomenės parama birmiečiams ir sankcijos prieš valdžią skatina demokratizacijos procesą šalyje. Būtent todėl yra svarbu siekti, kad apie situaciją Birmoje sužinotų kaip galima daugiau žmonių. Kas yra vykdoma Lietuvoje, ir kokie to rezultatai? 2011 metais RESC inicijavo Birmos kampaniją. Pasiekti rezultatai išties džiugina: išplatinta 71 filmo kopija, surengtos 28 filmo "Birmos VŽ. Reportažas iš uždaros šalies" peržiūros įvairiuose Lietuvos miestuose (Plungėje, Telšiuose, Kaune, ir t.t.), o bendras kampanijos dalyvių skaičius viršija 700 žmonių. Pats filmas dažniausiai apibūdinamas kaip sukrečiantis, gilus, įtaigus; siužetas - nenuspėjamas, su įdomiomis situacijomis. Komentarai, dažniausiai pasitaikantys pasibaigus filmui - "Net negalėjau įsivaizduoti, kas ten vyksta!", "Sunku patikėti, kad šiuolaikiniame pasaulyje taip būna!" Galima vienareikšmiškai sakyti, jog "Birmos VŽ. Reportažas iš uždaros šalies" abejingų nepalieka. Rytų Europos studijų centras, vykdydamas kampaniją, ne tik organizavo filmų peržiūras ir debatus, bet paraleliai įgyvendino aktyvią politinės paramos Birmai kampaniją. Lietuvos

Birma: klausimai ir atsakymai 10 iš 10

valdžios institucijoms ir žiniasklaidai buvo siunčiami raštai ir kreipimaisi dėl Birmos politinių kalinių išlaisvinimo, raginimai svarbiuose aukščiausio lygio valstybiniuose susitikimuose kelti klausimus dėl nuolatinių žmogaus teisų pažeidimų šalyje: - RESC du kartus kreipėsi į LR užsienio reikalų ministrą Audronių Ažubalį dėl specialios Jungtinių Tautų tyrimo komisijos sudarymo žmogaus teisių pažeidimams Birmoje ištirti. - RESC su kitomis Rytų ir Vidurio Europos nevyriausybinėmis organizacijomis nuolat ragina nepamiršti žmogaus teisių pažeidimų šalyje. - RESC buvo vienas LR užsienio reikalų ministro ir Birmos opozicijos lyderės Ang San Suči telefoninio pokalbio iniciatorių.

Naudingos nuorodos: Daugiau kaip 11 tūkst. tekstų įvairiomis temomis: http://www.burmalibrary.org BurmaNet News: http://www.burmanet.org/news/ Democratic Voice of Burma: http://www.dvb.no Burma Campaign UK: http://www.burmacampaign.org.uk European Parlimentary Caucus on Burma: http://www.epcb.eu Women’s League of Burma: http://www.womenofburma.org