Embed Size (px)
Citation preview
Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Visuomenės sveikatos stebėsenos ir programų skyrius
AKMENĖS RAJONO GYVENTOJŲ
SVEIKATOS BŪKLĖ
2010 METAIS
Šiauliai, 2011
2
Turinys
SANTRAUKA .................................................................................................................................... 3
1. Akmenės rajono gyventojų demografinė situacija ...................................................................... 4
2. Akmenės rajono gyventojų uţimtumas ..................................................................................... 13
3. Akmenės rajono gyventojų sveikatos rodikliai ......................................................................... 14
3.1. Sergamumas kraujotakos sistemos ligomis ........................................................................ 16
3.2. Sergamumas piktybiniais navikais ..................................................................................... 18
3.3. Sergamumas psichikos sutrikimais ..................................................................................... 22
3.4. Traumos ir nelaimingi atsitikimai ...................................................................................... 23
3.5. Sergamumas infekcinėmis ligomis ..................................................................................... 26
3.5.1. Sergamumas tuberkulioze................................................................................................ 28
3.5.2. Sergamumas lytiškai plintančiomis ligomis .................................................................... 29
3.6. Laikinas nedarbingumas ir neįgalumas .............................................................................. 30
4. Sveikatos prieţiūros įstaigų veiklos rodikliai ............................................................................ 35
4.1. Medicinos personalo ištekliai ............................................................................................. 35
4.2. Ambulatorines paslaugas teikiančių sveikatos prieţiūros įstaigų veikla ............................ 36
4.3. Greitosios medicinos pagalbos darbas ................................................................................ 38
4.4. Stacionarines paslaugas teikiančių sveikatos prieţiūros įstaigų veikla .............................. 39
5. Nėščiųjų prieţiūra ...................................................................................................................... 42
6. Prevencinių programų įgyvendinimas Akmenės rajone ............................................................ 44
7. Akmenės rajono maudyklų vandens kokybės stebėsena ........................................................... 48
APIBENDRINIMAS ....................................................................................................................... 49
REKOMENDACIJOS .................................................................................................................... 50
3
SANTRAUKA
Ataskaitoje ,,Akmenės rajono gyventojų sveikatos būklė 2010 m.“ pateikiami 2010 m.
statistiniai duomenys ir jų analizė apie demografinę situaciją Akmenės rajone, gyventojų sveikatą,
sveikatos prieţiūros įstaigų veiklą, Akmenės rajono paplūdimių ir jų maudyklų sanitarinę būklę.
Aptariamos Akmenės rajone vykdomos prevencinės programos ir jų rezultatai. Daugelis Akmenės
rajono demografinių, gyventojų sveikatos ir jos prieţiūros rodiklių lyginami su Lietuvos
Respublikos atitinkamais rodikliais. Nustatyti ir įvertinti svarbiausių rodiklių pokyčiai 2007-2010
m. Rengiant leidinį naudoti Lietuvos statistikos departamento, Higienos instituto sveikatos
informacijos centro, Šiaulių teritorinės ligonių kasos, Uţkrečiamų ligų ir AIDS centro, Valstybinio
psichikos sveikatos centro, Valstybinės darbo inspekcijos, Neįgalumo ir darbingumo tarnybos prie
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Vilniaus universiteto onkologijos instituto ir daugelio
Šiaulių apskrities bei miesto institucijų duomenys, jų metinės statistinės ataskaitos,
kompiuterizuotos duomenų bazės.
.
4
1. Akmenės rajono gyventojų demografinė situacija
Bendras gyventojų skaičius Lietuvoje maţėja jau daugiau nei penkiolika metų. Gyventojų
skaičiaus spartų maţėjimą lėmė prastėjanti šalies ekonominė – socialinė padėtis, dideli emigracijos
srautai, per ţemas gimstamumo lygis, aukšti mirtingumo rodikliai.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Akmenės rajone 2011 m. pradţioje gyveno 25
732 gyventojai: 11 964 vyrai ir 13 768 moterys, tai 1 005 ţmonėmis maţiau, nei 2010 m. pradţioje
(1.1. pav.). Moterų gyveno daugiau nei vyrų (1.2. pav.).
1.1. pav. Akmenės rajono gyventojų skaičiaus dinamika 2007 – 2011 m. pradţioje (abs. sk.) Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
1.2. pav. Akmenės rajono vyrų ir moterų skaičius 2007 – 2011 m. pradţioje (abs. sk.) Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Lyginant Akmenės rajono gyventojus pagal amţiaus, grupes daugiausiai buvo darbingo
amţiaus asmenų – 60,8 proc. Lyginant Šiaulių apskrities rajonus, daugiausiai darbingų asmenų
gyveno Šiaulių rajone – 62,4 proc., maţiausiai jų buvo Kelmės rajone – 60,3 proc. (1 lentelė).
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2011 m. pradţioje 100 - ui darbingo amţiaus
(15 – 59 m.) Lietuvos gyventojų teko 58 išlaikomo amţiaus ţmonės (vaikai nuo 0 – 14 m. ir vyresni
nei 60 m. amţiaus ţmonės), Akmenės rajone 100 - darbingų asmenų teko 62 išlaikomi asmenys.
2820427774
27265
26737
25732
24000
24500
25000
25500
26000
26500
27000
27500
28000
28500
2007 2008 2009 2010 2011
13110 12837 12641 12435 11964
15094 14907 14624 14302 13768
0
2000
4000
6000
8000
10000
12000
14000
16000
2007 2008 2009 2010 2011
Vyrai
Moterys
5
1 lentelė.
Šiaulių apskrities rajonų gyventojų pasiskirstymas amţiaus grupėse 2011 m. pradţioje (proc.) Amţiaus grupės
Rajonai 0-14 metų Darbingo Pensinio
Akmenės 17,1 60,8 22,1
Joniškio 16,8 62,0 21,1
Kelmės 16,6 60,3 23,0
Pakruojo 17,3 61,6 21,1
Radviliškio 17,3 61,6 21,1
Šiaulių 16,8 62,4 20,8
Šiaulių apskritis 16,2 63,2 20,5
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Remiantis tarptautiniu lygmeniu priimtais vertinimais, Lietuva priskiriama prie demografiškai
senėjančių šalių. 2011 m. pradţioje Akmenės rajone 60 m. ir vyresnio amţiaus ţmonių buvo 1,29
karto daugiau buvo vaikų 0 – 14 m. amţiaus (1.3. pav.).
1.3. pav. Akmenės rajono gyventojų skaičius amţiaus grupėse 2011 m. pradţioje (abs. sk.) Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Demografinės senatvės koeficientas parodo pagyvenusių (60 m. ir vyresnio amţiaus) ţmonių
skaičių, tenkantį šimtui vaikų iki 15 m. amţiaus. 2007 – 2011 m. laikotarpiu šis rodiklis kilo. Nuo
2009 m. Akmenės rajone demografinės senatvės koeficientas buvo didesnis uţ Lietuvos koeficientą
(1.4. pav.).
4401
15654
5677
0
5000
10000
15000
20000
0-14 m. 15-59 m. 60+ m.
6
1.4. pav. Demografinės senatvės koeficientas 2007 - 2011 metų pradţioje Lietuvos
Respublikoje ir Akmenės rajone Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Gyventojų skaičiaus maţėjimą ne maţa dalimi lėmė padidėję emigracijos srautai. Pagrindinės
emigracijos prieţastys susijusios su darbo ir materialinės gerovės paieškomis uţsienyje.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2010 m. iš šalies į uţsienį išvyko 83 157
gyventojai, atvyko – 5 213, tarptautinė neto migracija buvo -77 944. Iš Akmenės rajono 2010 m. į
uţsienį emigravo dukart daugiau gyventojų nei 2009 m. (2009 m. išvyko 306 ţmonės, 2010 m. –
705). Atvykstančiųjų skaičius nuo 2007 m. kiekvienais metais maţėjo (1.5. pav.).
1.5. pav. Tarptautinė migracija Akmenės rajone 2007 – 2010 m. (abs. sk.)
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Tiek dėl rinkos ekonomikos ir patirto ūkio nuosmukio, tiek dėl Lietuvoje itin suprastėjusios
šeimos padėties, jos transformacijos, pasireiškiančios šeimos kūrimo ir vaikų gimdymo atidėjimu
vėlesniam laikui, jau dešimt metų Lietuvoje gimstamumas maţėja. 2003 - 2005 m. šis rodiklis
stabilizavosi ir paskutiniais metais pradėjo po truputį augti. Neţiūrint to, gimstamumo lygis išliko
per ţemas ir neuţtikrino kartų kaitos. Akmenės rajone nuo 2007 m. gimstamumas taip pat didėjo,
2010 m. siekė 9,6 atv./1 000 gyv. (1.6. pav.).
129 134 137 140 144
122129
138 144 147
0
20
40
60
80
100
120
140
160
2007 2008 2009 2010 2011
Lietuvos Respublika
Akmenės rajonas
150208
306
705
97 88 69 56
-53-120
-237
-649-800
-600
-400
-200
0
200
400
600
800
2007 2008 2009 2010
Išvyko
Atvyko
Neto migracija
7
1.6. pav. Gimstamumas Lietuvos Respublikoje ir Akmenės rajone 1999 – 2010 m. (1 000 gyv.) Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Šalyje prieš dešimt metų daugiausiai gimdė 20 - 29 m. amţiaus moterys. Nuo 2009 m. ši
tendencija pasikeitė – daugiau pradėjo gimdyti 25 – 34 m. amţiaus moterys. Akmenės rajone tiek
prieš dešimt metų, tiek šiandien gimdo 20 - 29 m. amţiaus moterys.
Suminis gimstamumo rodiklis – vidutinis gimusių kūdikių skaičius, kuriuos moteris
pagimdytų per reproduktyvų savo gyvenimo laikotarpį (15 – 49 m.). Akmenės rajone 2007 m. –
2010m. laikotarpį šis rodiklis augo ir buvo didesnis uţ šalies. Lietuvoje 2007 m. suminis
gimstamumo rodiklis buvo 1,35 atv./1 000 gyv., 2010 m. – 1,55 atv./1 000 gyv., Akmenės rajone
2007 m. šis rodiklis buvo 1,43 atv./1 000 gyv., 2010 m. – 1,63 atv./1 000 gyv. (1.7. pav.).
1.7. pav. Suminis gimstamumo rodiklis Lietuvos Respublikoje ir Akmenės rajone 2007 – 2010
m. (1 000 gyv.)
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
10,8
9,6
0
2
4
6
8
10
12
1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
Lietuvos Respublika
Akmenės rajonas
1,351,47
1,55 1,551,43
1,541,62 1,63
0
0,2
0,4
0,6
0,8
1
1,2
1,4
1,6
1,8
2007 2008 2009 2010
Lietuvos Respublika
Akmenės rajonas
8
Akmenės rajone šis rodiklis buvo aukštesnis uţ šalies mirtingumo rodiklį. 2008 – 2009 m.
laikotarpiu mirtingumas kiek sumaţėjęs, 2010 m. vėl pakilo ir siekė 14,6 atv./1000 gyv. (1.8. pav.).
1.8. pav. Mirtingumo dinamika Lietuvos Respublikoje ir Akmenės rajone 2007 – 2010 m.
(1 000 gyv.)
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Lyginat pagal lytį vyrų mirtingumas Akmenės rajone buvo didesnis uţ moterų (1.9. pav.).
1.9. pav. Akmenės rajono vyrų ir moterų mirtingumo dinamika 2007 – 2010 m. (abs. sk.)
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Akmenės rajone jau nuo 1994 m. mirtingumo rodiklis buvo aukštesnis uţ gimstamumo. Nuo
2001 m. šis rodiklis pradėjo augti, didţiausias buvo 2007 m. - 17,1 atv./1 000 gyv., 2008 – 2009 m.
stabilizavosi. Gimstamumas nuo 2000 m. pradėjo sparčiai maţėti, maţiausias buvo 2005 m. - 8,4
atv./1 000 gyv., 2007 – 2010 m. pradėjo augti, tačiau neviršijo mirtingumo (1.10. pav.).
13,5 13,1 12,6 12,8
17,1
14,2 13,814,6
0
2
4
6
8
10
12
14
16
18
2007 2008 2009 2010
Lietuvos Respublika
Akmenės rajonas
271
190 189202208 201
183 181
0
50
100
150
200
250
300
2007 2008 2009 2010
Vyrai
Moterys
9
1.10. pav. Gimstamumo ir mirtingumo dinamika Akmenės rajone 1999 – 2010 m. (1 000
gyv.) Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Natūralaus gyventojų prieaugis – skirtumas tarp gimstamumo ir mirtingumo rodiklių. Dėl
aukštų mirtingumo rodiklių ir per maţo gimstamumo natūralus gyventojų prieaugis Akmenės rajone
jau nuo 1994 m. buvo neigiamas. 2010 m. nors ir pakilo gimstamumo rodiklis (9,6 atv./1 000 gyv.),
pakilo ir mirtingumo rodiklis – 14,6 atv./1 000 gyv. Natūralus gyventojų prieaugis Akmenės rajone
išliko neigiamas (-5,0) (1.11. pav.).
1.11. pav. Natūralus gyventojų judėjimas Akmenės rajone 2007 - 2010 m. (1 000 gyv.) Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Vertinant gyventojų sveikatą labai svarbus rodiklis yra kūdikių iki 1 metų mirtingumas, kuris
tarptautiniu mastu daţnai prilyginamas šalies socialinio - ekonominio išsivystymo ekvivalentui.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2007 – 2009 m. laikotarpiu Akmenės rajone kūdikių
iki 1 metų mirtingumas buvo didesnis uţ šalies, 2010 m. Akmenės rajone nebuvo registruota nei
vieno mirties atvejo (1.12. pav.).
10,9 10,3 8,8 8,9 8,9 8,8 8,4 8,6 8,7 9,3 9,7 9,6
13 12,913,2 15,2 13,8
14,6 16,315,5 17,1
14,2 13,8 14,6
0
2
4
6
8
10
12
14
16
18
1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
Gimstamumas
Mirtingumas
8,7
17,1
-8,4
9,3
14,2
-4,9
9,7
13,8
-4,1
9,6
14,6
-5
-10
-5
0
5
10
15
20
Gimstamumas Mirtingumas Natūralus gyventojų
prieaugis
2007
2008
2009
2010
10
1.12. pav. Kūdikių iki 1 m. mirtingumas Lietuvos Respublikoje ir Akmenės rajone
2007 - 2010 m. (1 000 gimusių) Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Gyventojų sveikatos būklę tiksliau atspindi ne bendro mirtingumo, o mirtingumo nuo
pagrindinių prieţasčių vertinimas. Jis rodo, kokios sveikatos problemos visuomenėje yra
aktualiausios ir kaip jos kinta. Pagrindinės išsivysčiusių šalių gyventojų mirties prieţastys yra
širdies ir kraujagyslių sistemos ligos ir onkologiniai susirgimai.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2010 m Akmenės rajone mirtingumas nuo
kraujotakos sistemos ligų, tarp visų mirtingumo prieţasčių uţėmė pirmą vietą (819,6 atv./100 000
gyv.), antroje vietoje buvo piktybiniai augliai (263,0 atv./100 000 gyv.), trečioje – mirties išorinės
prieţastys (110,6 atv./100 000 gyv.) (1.13. pav.).
1.13. pav. Gyventojų mirtingumo dinamika pagal mirties prieţastis 2007 - 2010 m. Akmenės
rajone (100 000 gyv.) Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
5,95 5
4,3
8,2
12,1
7,8
00
2
4
6
8
10
12
14
2007 2008 2009 2010
Lietuvos Respublika
Akmenės rajonas
318,2
221,8
281,5
263
890,1
745,3
659,2
819,6
75,1
80
51,8
72,4
221,6
149,1
155,5
110,6
0 200 400 600 800 1000
2007
2008
2009
2010
Mirtingumo išorinės prieţastys
Kvėpavimo sistemos ligos
Kraujotakos sistemos ligos
Piktybiniai navikai
11
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, Akmenės rajone 2010 m. tiek
vyrų, tiek moterų pagrindine mirties prieţastimi buvo kraujotakos sistemos ligos. Vyrų mirtingumo
rodiklis dėl išorinių mirties prieţasčių lyginant su moterų buvo didesnis keturis kartus (vyrų - 188,5
atv./100 000 gyv., moterų - 42,8 atv./100 000 gyv.) (1.14. pav.).
1.14. pav. Akmenės rajono vyrų ir moterų mirtingumas pagal mirties prieţastis 2010
m. (100 000 gyv.) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
Analizuojant mirties prieţastis pagal amţiaus grupes, matyti kad, kuo vyresnis gyventojų
amţius, tuo daugiau buvo mirties atvejų nuo kraujotakos sistemos ligų ir piktybinių navikų (1.15.
pav.). Vyresniems nei 65 m. amţiaus ţmonėms (12,6 atv./1 000 gyv.) penkiolika kartų didesnis
mirtingumas nuo cerebrovaskulinių ligų lyginant su 45 - 64 m. ţmonėmis (0,6 atv./1 000 gyv.),
triskart didesnis vyrų mirtingumas nuo plaučių vėţio (65 m. - 1,5 atv./1 000 gyv., 45 - 64 m. – 0,3
atv./1 000 gyv.), dukart didesnis mirtingumas nuo prostatos vėţio (65 m. - 1,1 atv./1 000 gyv., 45 -
64 m. – 0,3 atv./1 000 gyv.).
1.15. pav. Akmenės rajono gyventojų mirtingumas amţiaus grupėse pagal mirties
prieţastis ir 2010 m. (100 000 gyv.) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
303,3
819,7
90,2
188,5228
819,4
57 42,8
0
100
200
300
400
500
600
700
800
900
Piktybiniai navikai Kraujotakos sistemos
ligos
Kvėpavimo sistemos
ligos
Mirtingumo išorinės
prieţastys
Vyrai
Moterys
0 500 1000 1500 2000 2500 3000 3500 4000
Piktybiniai navikai
Kraujotakos sistemos ligos
Kvėpavimo sistemos ligos
Mirtingumo išorinės prieţastys
19
19
0
38,1
33,4
11,1
0
89
235,1
484,9
29,4
220,4
1044,3
3836,3
362,3
85,3
Virš 64 m.
45-64 m.
18-44 m.
0-17 m.
12
Transporto įvykiai, apsinuodijimai alkoholiu, tyčiniai susiţalojimai (saviţudybės) ir
pasikėsinimai priskiriami išorinėms mirties prieţastims. Jos mirties prieţasčių struktūroje uţima
trečiąją vietą.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje 2010 m. daugiausiai mirties atvejų
buvo dėl tyčinių susiţalojimų (31,0 atv./100 000 gyv.), Akmenės rajone daugiausiai ţmonių ţuvo
transporto įvykiuose (19,1 atv./100 000 gyv.) (1.16. pav.).
1.16. pav. Mirtingumo išorinių prieţasčių struktūra Lietuvos Respublikoje ir
Akmenės rajone 2010 m. (100 000 gyv.) Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Lyginant mirtingumo išorines prieţastys pagal lytį, Akmenės rajone 2010 m. tik vyrų
mirties prieţastimi buvo transporto įvykiai ir apsinuodijimas alkoholiu (1.17. pav.).
1.17. pav. Akmenės rajono vyrų ir moterų mirtingumas dėl išorinių mirties prieţasčių
2010 m. (100 000 gyv.) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
11,39,4
31
2,3
19,1
3,8
15,3
00
5
10
15
20
25
30
35
Transporto
įvykiai
Apsinuodijimai
alkoholiu
Tyčiniai
susiţalojimai
Pasikėsinimai
Lietuvos Respublika
Akmenės rajonas
41
8,2
24,6
0 0
7,1
0
5
10
15
20
25
30
35
40
45
Transporto įvykiai Apsinuodijimai alkoholiu Tyčiniai susiţalojimai
Vyrai
Moterys
13
2. Akmenės rajono gyventojų uţimtumas
Lietuvos darbo birţos duomenimis, 2011 m. sausio 1 d. bedarbiais buvo įregistruota
311,3 tūkst. asmenų, jie sudarė 14,4 proc. šalies darbingo amţiaus ţmonių. Registruota 172,2
tūkst. neturinčių darbo vyrų ir 139,1 tūkst. moterų. Bedarbiai vyrai sudarė 15,8 proc. visų
darbingo amţiaus vyrų, moterys – 13,0 proc. darbingų moterų.
Asmenų iki 25 m. amţiaus 2010 m. pabaigoje bedarbiais buvo registruota 44,7 tūkst.
Jaunų bedarbių dalis išaugo ir sudarė 2010 m. 24,4 proc., o 2009 m. – 21,6 proc. Augo ir
kaimo gyventojų nedarbas. 2009 m. nedirbo 30,8 proc. darbingo amţiaus kaimo gyventojų,
2010 m. – 32,9 proc.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Akmenės rajone uţimtųjų gyventojų
skaičius 2007 – 2010 m. laikotarpiu maţėjo (2007 m. - 11,4 tūkst., 2010 m. – 8,5 tūkst. (2.1.
pav.).
2.1. pav. Uţimtųjų gyventojų skaičius Akmenės rajone 2007 - 2010 m. (tūkst.) Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Bedarbių skaičius per minėtą laikotarpį irgi išaugo, ypač prasidėjus ekonominei krizei, ir
2010 m. siekė 3,0 tūkst. (2.2. pav.).
2.2. pav. Bedarbių skaičius Akmenės rajone 2007 - 2010 m. (tūkst.) Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
11,412,2
9,88,5
0
2
4
6
8
10
12
14
2007 2008 2009 2010
1 1,1
2,3
3
0
0,5
1
1,5
2
2,5
3
3,5
2007 2008 2009 2010
14
Lietuvos darbo birţos duomenimis, Akmenės rajone didţiausias nedarbas buvo
registruotas 2010 m. pavasarį (18,8 proc.), metų pabaigoje siekė (17,3 proc.) (2.3. pav.).
2.3. pav. Nedarbo lygio kitimas 2010 01 – 2010 12 mėn. Lietuvos Respublikoje ir
Akmenės rajone (proc.)
Šaltinis: Lietuvos darbo birţa
3. Akmenės rajono gyventojų sveikatos rodikliai
Gyventojų sergamumas – vienas svarbiausių sveikatos statistikos rodiklių, tai naujai nustatytų
ligos atvejų skaičius per tam tikrą laikotarpį tarp tam tikros teritorijos gyventojams. Duomenys apie
sergamumą tam tikromis ligomis yra labai svarbūs vertinant gyventojų sveikatą, nustatant
prioritetines sveikatos problemas. Nuolat sekami ir analizuojami sergamumo duomenys leidţia
prognozuoti jo pokyčius, skatina visuomenės sveikatos mokslo plėtotę.
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2010 m. ir Akmenės rajone, ir
visoje šalyje vaikų sergamumas buvo dukart didesnis nei suaugusiųjų. Akmenės rajone 1 000 – ui
vaikų teko 1 539,74 naujai uţregistruotų susirgimų atvejų, tuo tarpu 1 000 – ui suaugusiųjų –
777,93 atvejų (3.1. pav.).
12,5 13,313,9
14,3 15,1 15,1 15 15,3 14,8 14,3 14,2 13,9
17,6
18,3 18,8 18,8 18,817,9 17,7 18,2
17,216,6
17,3 17,3
0
2
4
6
8
10
12
14
16
18
20
Lietuvos
Respublika
Akmenės
rajonas
15
3.1. pav. Suaugusiųjų ir vaikų sergamumas Lietuvos Respublikoje ir Akmenės rajone
2010 m. (naujai uţregistruoti atvejai 1 000 – ui suaugusių ir 1 000 – ui vaikų) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
Apţvelgiant 2010 m. Akmenės rajono gyventojų sergamumą pagal lytį, daugiau naujų
susirgimų atvejų buvo uţregistruota moterims (14 540) nei vyrams (10 553). Jungiamojo
audinio ir skeleto – raumenų sistemos susirgimų moterims uţregistruota buvo 98,2 atv./1 000
gyv., vyrams – 74,0 atv./1 000 gyv., urogenitalinės sistemos ligų moterims – 84,7 atv./1 000
gyv., vyrams – 20,7 atv./1 000 gyv., virškinimo trakto ligų moterims – 81,8 atv./1 000 gyv.,
vyrams – 72,4 atv./1 000 gyv. (3.2. pav.).
3.2. pav. Akmenės rajono vyrų ir moterų sergamumas pagal ligas 2010 m.,
uţregistruotas ambulatorines paslaugas teikiančiose asmens prieţiūros įstaigose (1 000
gyv.) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
882,06777,93
1849,48
1539,74
0
500
1000
1500
2000
Lietuvos Respublika Akmenės rajonas
Suaugusieji nuo 18 m.
Vaikai (0 - 17 m.)
4,1
15,9
32,5
22,8
34,8
31,5
42,6
20,6
72,4
36,8
74
20,7
8,6
27,5
45,4
36,5
47,2
38,9
54,5
21,4
81,8
38,4
98,2
84,7
0 20 40 60 80 100 120
Kraujo ir kraujodaros organų ligos
Endokrininės sistemos ligos
Psichikos ir elgesio sutrikimai
Nervų sistemos ligos
Akių ligos
Ausų ligos
Kraujotakos sistemos ligos
Kvėpavimo sistemos ligos
Virškinimo sistemos ligos
Odos ligos
Skeleto ir raumenų sistemos ligos
Urogenitalinės sistemos ligos
Moterys
Vyrai
16
Apţvelgiant Akmenės rajono gyventojų 2010 m. sergamumą pagal amţiaus grupes,
matyti kad visose amţiaus grupėse didţiausias sergamumas buvo registruotas jungiamojo
audinio ir skeleto – raumenų ligomis ir su amţiumi jis didėjo (0 - 17 m. – 74,7 atv./1 000
gyv., 18 - 64 m. – 89,2 atv./1 000 gyv., 65 m. ir vyresniems – 93,1 atv./1 000 gyv.). Vaikai 0 -
17 m. daugiau sirgo virškinamojo trakto ligomis (113,1 atv./1 000 gyv., odos ligomis (78,3
atv./1 000 gyv.). Suaugę virš 65 m. amţiaus sirgo daugiausiai kraujotakos sistemos (109,1
atv./1 000 gyv.), akių ligomis (74,2 atv./1 000 gyv.) (3.3. pav.).
3.3. pav. Akmenės rajono gyventojų sergamumas amţiaus grupėse pagal ligas 2010 m.,
uţregistruotas ambulatorines paslaugas teikiančiose asmens prieţiūros įstaigose (1 000
gyv.) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
3.1. Sergamumas kraujotakos sistemos ligomis
Širdies ir kraujagyslių ligos – viena svarbiausių medicinos problemų. Mirtingumas nuo
kraujotakos sistemos ligų tiek Lietuvoje, tiek Akmenės rajone 2010 m. sudarė daugiau nei pusę visų
mirties atvejų. Daugiausiai vyrų ir moterų mirė dėl išeminės širdies ligos (IŠL). Mirtingumas nuo
IŠL vyresniems nei 65 m. amţiaus ţmonėms išaugo daugiau nei keturis kartus.
12,4
23,6
52
17,5
48
53,3
4,9
46,5
113,1
78,3
74,7
19,4
4,1
21,2
33,6
31,1
29,5
28,1
45,8
14,3
66,1
26,7
89,2
64,7
8,1
23,4
44,8
41,1
74,2
40,3
109,1
15,1
75,7
29
93,1
62
0 50 100 150
Kraujo ir kraujodaros organų ligos
Endokrininės sistemos ligos
Psichikos ir elgesio sutrikimai
Nervų sistemos ligos
Akių ligos
Ausų ligos
Kraujotakos sistemos ligos
Kvėpavimo sistemos ligos
Virškinimo sistemos ligos
Odos ligos
Skeleto - raumenų sistemos ligos
Urogenitalinės sistemos ligos
65 + m.
18 - 64 m.
0 - 17 m.
17
2010 m. Akmenės rajono ambulatorines paslaugas teikiančiose asmens prieţiūros įstaigose,
uţregistruoti 1 261 naujas sergamumo kraujotakos sistemos ligomis atvejis, tai sudarė 48,1 atv./1
000 gyv. Daugiausiai gyventojų sirgo hipertenzine liga (14,6 atv./1 000 gyv.), cerebrovaskuline liga
– 7,6 atv./ 1 000 gyv., išeminė širdies liga - 5,4 atv./1 000 gyv. (3.1.1. pav.). Lyginant sergamumą
kraujotakos sistemos ligomis pagal lytį matyti, kad moterys daugiausiai sirgo cerebrovaskuline liga
(10,7 atv./1 000 gyv.), vyrai – miokardo infarktu (0,9 atv./1 000 gyv.) (3.1.2. pav.).
Su amţiumi sergamumas kraujotakos sistemos ligomis augo. Sergančių 65 m. ir vyresnių
Akmenės rajono gyventojų buvo 109,9 atv./1 000 gyv., 18 - 64 m. amţiaus – 45,8 atv./1 000 gyv. ir
0 - 17 m. amţiaus – 4,9 atv./1 000 gyv.
3.1.1. pav. Sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis Akmenės rajone 2010 m. (1 000
gyv.) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
3.1.2. pav. Akmenės rajono vyrų ir moterų sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis
2010 m. (1 000 gyv.) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
14,6
5,4
0,6
1,8
7,6
0 2 4 6 8 10 12 14 16
Hipertenzinė liga
Išeminė širdies liga
Ūmus ir pakartotinis miokardo infarktas
Širdies veiklos nepakankamumas
Cerebrovaskulinė liga
14,8
5,3
0,9
1,6
4,8
15
5,7
0,4
2
10,7
0 2 4 6 8 10 12 14 16
Hipertenzinė liga
Išeminė širdies liga
Ūmus ir pakartotinis miokardo
infarktas
Širdies veiklos nepakankamumas
Cerebrovaskulinė liga
Moterys
Vyrai
18
Šiaulių teritorinės ligonių kasos duomenimis, 2010 m. Akmenės rajono ambulatorines
paslaugas teikiančiose asmens sveikatos prieţiūros įstaigose prisirašiusių gyventojų daugiausia
sirgo arterine hipertenzija. Didţiausia sergančių hipertenzija dalis nuo prisirašiusių buvo VšĮ Ventos
ambulatorijoje (22,5 proc.) ir UAB Antano Lizdenio SC (22,4 proc.) (3.1.3. pav.).
3.1.3. pav. Sergantieji kraujotakos sistemos ligomis Akmenės rajone 2010 m. pagal
ambulatorines paslaugas teikiančias asmens sveikatos prieţiūros įstaigas (proc.) Šaltinis: Šiaulių teritorinė ligonių kasa
3.2. Sergamumas piktybiniais navikais
Lietuvos gyventojų mirties prieţasčių struktūroje piktybiniams navikams tenka antroji vieta.
Auga sergamumas, vėlyva ligos diagnostika lemia būtinybę tobulinti onkologinės pagalbos teikimą
ir prieinamumą Lietuvos gyventojams. 2010 m. beveik 20 proc. šalies (apie 8 tūkst.) ir 18 proc. (69)
Akmenės rajono gyventojų mirčių buvo mirtys nuo vėţio. Mirtingumas nuo krūties vėţio ir nuo
gimdos kaklelio vėţio sudarė 12,5 proc. visų moterų mirčių nuo piktybinių navikų. Mirtingumas
nuo priešinės liaukos vėţio sudarė 18,9 proc. visų vyrų mirčių nuo piktybinių navikų.
Vilniaus universiteto Onkologijos instituto duomenimis, 2010 m. Lietuvoje nustatyta 16 120
naujų susirgimų atvejų piktybiniais navikais, Akmenės rajone – 103. Lyginant pagal lytį tiek šalyje,
tiek Akmenės rajone vyrai daţniausiai sirgo priešinės liaukos (Lietuvoje – 2 317 (28,4 proc.),
Akmenės rajone – 15 (27,3 proc.)) ir plaučių vėţiu (Lietuvoje – 1 098 (13,4 proc.), Akmenės rajone
– 7 (12,7 proc.)), moterys – krūties vėţiu (Lietuvoje – 1 419 (17,8 proc.), Akmenės rajone – 8 (16,7
proc.)) (3.2.1., 3.2.2. pav.).
010
2030
VšĮ Akmenės raj. PSPC
VšĮ Papilės ambulatorija
VšĮ Ventos ambulatorija
VšĮ Kruopių ambulatorija
UAB Antano Lizdenio SC
19,4
18,8
22,5
19
22,4
0,4
0,5
0,6
0,4
0,2
0,2
0,3
0,3
0
0,2
Miokardo infarktas
Galvos smegenų insultas ir
infarktas
Arterinė hipertenzija
19
3.2.1. pav. Akmenės rajono vyrų ir
moterų sergamumas piktybiniais
navikais pagal lokalizacijas 2010 m
(proc.) Šaltinis: Vilniaus universiteto Onkologijos
institutas
3.2.2. pav. Lietuvos Respublikos vyrų ir
moterų sergamumas piktybiniais
navikais pagal lokalizacijas 2010 m
(proc.) Šaltinis: Vilniaus universiteto Onkologijos
institutas
Vilniaus universiteto Onkologijos instituto duomenimis, moterys iš visų piktybinių navikų
daţniausiai sirgo krūties vėţiu. Apţvelgiant sergamumą krūties vėţiu pagal amţių, tiek šalyje, tiek
Akmenės rajone didţiausias rodiklis buvo 50 – 64 m. moterų tarpe (Lietuvoje – 543 (38,3 proc.),
Akmenės rajone – 3 (37,5 proc.)) (3.2.3. pav.).
3.2.3. pav. Pirmą kartą nustatytas krūties vėţys moterų amţiaus grupėse Lietuvos
Respublikoje ir Akmenės rajone 2010 m. (proc.) Šaltinis: Vilniaus universiteto Onkologijos institutas
Kuo anksčiau nustatomas onkologinis susirgimas, tuo lengviau yra jį gydyti. Lietuvoje 2010 m.
I stadijos krūties vėţys nustatytas 439 (30,9 proc.), II stadijos – 525 (37,0 proc.) šia liga
sergančioms moterims. Akmenės rajone krūties vėţys 3 (37,5 proc.) sergančioms moterims
nustatytas tik II stadijoje (3.2.4. pav.).
7,3
1,8
12,7
1,8
27,3
4,2
4,2
4,2
16,7
16,7
0 10 20 30
Skrandţio
Gaubtinės ţarnos
Plaučių, trachejos
Krūties
Gimdos kaklelio
Priešinės liaukos
Moterys
Vyrai
5,8
4,5
13,4
0,1
28,4
4,1
5,6
2,6
17,8
6
0 10 20 30
Skrandţio
Gaubtinės ţarnos
Plaučių,trachėjos
Krūties
Gimdos kaklelio
Priešinės liaukos
Moterys
Vyrai
2,5
19,9
38,3
23,4
16
0
12,5
37,5
25 25
0
5
10
15
20
25
30
35
40
45
15-34 m. 35-49 m. 50-64 m. 65-74 m. 75+ m.
Lietuvos Respublika
Akmenės rajonas
20
3.2.4. pav. Pirmą kartą nustatytas I - II stadijos krūties vėţys Lietuvos Respublikoje ir
Akmenės rajone 2010 m. (proc.) Šaltinis: Vilniaus universiteto Onkologijos institutas
Vilniaus universiteto Onkologijos instituto duomenimis, 2010 m. moterų sergamumo
piktybiniais navikais antrą vietą uţėmė gimdos kaklelio vėţys (Lietuvoje – 475 (6,0 proc.),
Akmenės rajone – 8 (16,7 proc.)). Apţvelgiant sergamumą gimdos kaklelio vėţiu pagal amţių, tiek
šalyje, tiek Akmenės rajone didţiausias rodiklis buvo 50 – 64 m. moterų tarpe (Lietuvoje – 160
(33,7 proc.), Akmenės rajone – 4 (50,0 proc.)) (3.2.5. pav.).
3.2.5. pav. Pirmą kartą nustatytas gimdos kaklelio vėţys moterų amţiaus grupėse
Lietuvos Respublikoje ir Akmenės rajone 2010 m. (proc.) Šaltinis: Vilniaus universiteto Onkologijos institutas
I stadijos gimdos kaklelio vėţys Akmenės rajone nustatytas 4 (50 proc.) šia liga sergančioms
moterims, Lietuvoje – 181 (38,1 proc.), II stadijos Akmenės rajone – 1 (12,5 proc.), šalyje – 92
(19,4 proc.) šia liga sergančioms moterims (3.2.6. pav.).
30,9
37
0
37,5
0
10
20
30
40
I stadija II stadija
Lietuvos Respublika
Akmenės rajonas
9,9
30,733,7
14,511,2
0
37,5
50
0
12,5
0
10
20
30
40
50
60
15-34 m. 34-49 m. 50-64 m. 65-74 m. 75+ m.
Lietuvos Respublika
Akmenės rajonas
21
3.2.6. pav. Pirmą kartą nustatytas I - II stadijos gimdos kaklelio vėţys Lietuvos
Respublikoje ir Akmenės rajone 2010 m. (proc.) Šaltinis: Vilniaus universiteto Onkologijos institutas
Vilniaus universiteto Onkologijos instituto duomenimis, 2010 m. tiek Lietuvoje, tiek Akmenės
rajone vyrai daţniausiai sirgo priešinės liaukos vėţiu. Lyginant pagal amţius grupes ir šalyje, ir
Akmenės rajone prostatos vėţiu daţniausiai sirgo 65 – 74 m. vyrai (Lietuvoje –965 (41,6 proc.),
Akmenės rajone – 8 (53,3 proc.)) (3.2.7. pav.).
3.2.7. pav. Pirmą kartą nustatytas priešinės liaukos vėţys vyrų amţiaus grupėse
Lietuvos Respublikoje ir Akmenės rajone 2010 m. (proc.) Šaltinis: Vilniaus universiteto Onkologijos institutas
Prostatos vėţys vyrams tiek Lietuvoje (870 (37,5 proc.)), tiek Akmenės rajone (7 (46,7 proc.))
buvo daţniausiai nustatytas II stadijoje (3.2.8. pav.).
3.2.8. pav. Pirmą kartą nustatytas I - II stadijos priešinės liaukos vėţys Lietuvos
Respublikoje ir Akmenės rajone 2010 m. (proc.) Šaltinis: Vilniaus universiteto Onkologijos institutas
38,1
19,4
50
12,5
0
10
20
30
40
50
60
I stadija II stadija
Lietuvos Respublika
Akmenės rajonas
1,2
36,341,6
20,8
0
26,6
53,3
20
0
10
20
30
40
50
60
35-49 m. 50-64 m. 65-74 m. 75+ m.
Lietuvos Respublika
Akmenės rajonas
18,4
37,5
13,3
46,7
0
10
20
30
40
50
I stadija II stadija
Lietuvos Respublika
Akmenės rajonas
22
3.3. Sergamumas psichikos sutrikimais
Visuomenės psichikos sveikatai didelę įtaką turi biologiniai, socialiniai ir psichologiniai
veiksniai. Remiantis Valstybinio psichikos sveikatos centro metinių ataskaitų duomenimis, per
pastaruosius šešerius metus pacientų, besigydančių pas psichikos sveikatos prieţiūros specialistus,
skaičius padidėjo 1,8 proc. Tačiau šie duomenys atspindi tik tuos atvejus, kai asmuo jau kreipėsi į
psichiatrijos įstaigą ir buvo gydomas, o ne tikrąjį psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimą.
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, Akmenės rajono gyventojų
sergamumas psichikos ligomis 2009 m nukritęs iki 29,6 atv./100 000 gyv. 2010 m. pakilo iki 95,3
atv./100 000 gyv. Lietuvoje 2007 - 2010 m. laikotarpiu šis rodiklis kilo ir 2010 m. pasiekė 201,2
atv./100 000 gyv. (3.3.1. pav.).
3.3.1. pav. Sergamumas psichikos ligomis Lietuvos Respublikoje ir Akmenės
rajone 2007 - 2010 m. (100 000 gyv.) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
Lyginant psichikos ligas pagal lytį, matyti, kad moterims daugiausiai buvo nustatyta nuotaikos
sutrikimų (10,3 atv./1 000 gyv.) ir demencijos (5,3 atv./1 000 gyv.) atvejų, vyrams protinio
atsilikimo (8,0 atv./1 000 gyv.) ir psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį (3,7 atv./1 000
gyv.) atvejų (3.3.2. pav.).
148,9166
194,5 201,2
67,9 76,4
29,6
95,3
0
50
100
150
200
250
2007 2008 2009 2010
Lietuvos Respublika
Akmenės rajonas
23
3.3.2. pav. Akmenės rajono vyrų ir moterų sergamumas psichikos ir elgesio
sutrikimais 2010 m., uţregistruotas ambulatorines paslaugas teikiančiose asmens
sveikatos prieţiūros įstaigose (1 000 gyv.)
Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
3.4. Traumos ir nelaimingi atsitikimai
Nelaimingi atsitikimai ir traumos – sudėtinga medicininė, demografinė, socialinė ir ekonominė
problema, nes dėl nelaimingų atsitikimų daţniausiai miršta jauni ir darbingo amţiaus ţmonės.
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2010 m. Akmenės rajone vaikų (0 -
17 m.) traumų skaičius buvo 113,6 atv./1 000 gyv., o Lietuvoje - 91,5 atv./1 000 gyv. Lyginant
suaugusiųjų (nuo 18 m.) rodiklius, Akmenės rajone suaugusiems traumų buvo uţregistruota maţiau
nei šalyje. (3.4.1. pav.).
3.4.1. pav. Suaugusieji ir vaikai, kuriems ambulatorinėse ar stacionarinėse sveikatos
prieţiūros įstaigose uţregistruota bent viena trauma 2010 m. Lietuvos Respublikoje ir
Akmenės rajone (1 000 gyv.) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
Tiek suaugusiųjų, tiek vaikų traumatizmas 2007 – 2010 m. laikotarpiu kito neţymiai (3.4.2.
pav.).
3,4
3,7
0,2
0,4
3
8
5,3
0,7
0,1
0,5
10,3
5,3
0 2 4 6 8 10 12
Demencija
Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant
alkoholiį
Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant
kt. psichoaktyvias medţiagas
Šizofrenija
Nuotaikos sutrikimai
Protinis atsilikimas ir psichologinės
raidos sutrikimai
Moterys
Vyrai
85,591,5
78,2
113,6
0
20
40
60
80
100
120
Suaugusieji nuo 18 m. Vaikai (0-17 m.)
Lietuvos Respublika
Akmenės rajonas
24
3.4.2. pav. Suaugusieji ir vaikai, kuriems ambulatorinėse ar stacionarinėse sveikatos
prieţiūros įstaigose uţregistruota bent viena trauma 2007 - 2010 m. Akmenės rajone (1 000
gyv.) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
Analizuojant traumų prieţastis, tiek Lietuvoje, tiek Akmenės rajone vyravo kitos atsitiktinių
susiţalojimų prieţastys (Lietuvoje - 61,1 proc., Akmenės rajone - 64,8 proc.), šalyje daugiau traumų
buvo dėl transporto įvykių (5,5 proc.), Akmenės rajone - dėl pasikėsinimų (7,1 proc.) (3.4.3. pav.).
3.4.3. pav. Traumų prieţastys Lietuvos Respublikoje ir Akmenės rajone 2010 m. (proc.)
Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
Lietuvoje 2010 m. uţregistruoti 3 625 eismo įvykiai (11,0 atv./10 000 gyv.), lyginant su 2009
m., eismo įvykių šalyje sumaţėjo 180. Ţuvo 300 ţmonių ir 4 328 buvo suţeisti. Lyginant su 2009
m., ţuvusiųjų skaičius sumaţėjo 70, suţeistųjų skaičius - 98.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, 2010 m. lyginant su 2009 m.,
Akmenės rajone eismo įvykių ir nukentėjusių skaičius sumaţėjo. 2010 m. įvyko 20 (7,6 atv./10 000
gyv.) eismo įvykių, kurių metu buvo suţeisti 24 (9,1 atv./10 000 gyv.) ir ţuvo 3 (1,1 atv./10 000
gyv.) asmenys, 2009 m. buvo uţregistruoti 24 eismo įvykiai, suţeisti 25, ţuvo 2 ţmonės (3.4.4.
pav.).
85,6 83,1 85,978,2
113,5
100
113,8 113,6
0
20
40
60
80
100
120
2007 2008 2009 2010
Suagusieji nuo 18 m.
Vaikai (0-17 m.)
5,5
61,1
4,9
3,9
1,5
3,4
64,8
2,9
7,1
1,2
0 10 20 30 40 50 60 70
Transporto įvykiai
Kitos atsitiktinių suţalojimų
prieţastys
Tyčinis susiţalojimas
Pasikėsinimas
Įvykis, kurio ketinimas
nepatikslintas
Akmenės rajonas
Lietuvos Respublika
25
3.4.4. pav. Eismo įvykiai Akmenės rajone 2010 m. (10 000 gyv.) Šaltinis: Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Nemaţai nelaimingų atsitikimų įvyksta darbe. Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis,
Lietuvoje 2010 m. buvo uţregistruotas 2 336 nelaimingi atsitikimai, iš jų 126 buvo sunkūs, 49 –
mirtini. Pagal ekonomines veiklos rūšis 2010 m. šalyje daugiausia nelaimingų atsitikimų darbe
įvyko apdirbamojoje pramonėje (629 įvykiai, iš jų 9 mirtini), transporte (332, mirtini - 11),
statybose (294, mirtini - 5). Akmenės rajone 2010 m. darbe įvyko 8 lengvi nelaimingi atsitikimai.
Pagal ekonominės veiklos rūšis nelaimingi atsitikimai: apdirbamojoje pramonėje – 4, švietime – 3,
ţmogaus sveikatos prieţiūroje – 1.
Lyginant pagal mėnesius, Lietuvoje nelaimingų atsitikimų darbe daugiausiai įvyko kovo (204)
ir gruodţio (234) mėn., Akmenės rajone - vasario ir balandţio mėn. po 2 įvykius (3.4.5. pav.).
3.4.5. pav. Lengvi nelaimingi atsitikimai darbe pagal mėnesius Akmenės rajone 2010 m.
(abs. sk.) Šaltinis: Valstybinė darbo inspekcija
Savaitės dienos, kai šalyje daugiausiai įvyko nelaimingų atsitikimų darbe buvo pirmadienis
(440) ir antradienis (460), Akmenės rajone - ketvirtadienis (3) ir penktadienis (2) (3.4.6. pav.).
8,9
0,7
9,2
7,6
1,1
9,1
0 2 4 6 8 10
Eismo įvykiai
Ţuvo
Suţeista
2010
2009
0
2
1
2
0 0
1
0
11
0 00
0,5
1
1,5
2
2,5
26
3.4.6. pav. Lengvi nelaimingi atsitikimai darbe pagal savaitės dienas Akmenės rajone
2010 m. (abs. sk.) Šaltinis: Valstybinė darbo inspekcija
Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, Lietuvoje 2010 m. daţniausiai darbe nukentėjo 45
– 54 m. vyrai (431) ir to paties amţiaus moterys (248), Akmenės rajone – 55 – 64 m. vyrai (3), 45 –
54 m. moterys(2). Vyrai 1,5 karto daţniau patyrė nelaimingus atsitikimus darbe nei moterys.
3.5. Sergamumas infekcinėmis ligomis
Uţkrečiamosios ligos kasmet vidutiniškai sudaro ne maţiau 20 proc. bendrojo šalies gyventojų
sergamumo. Manoma, kad tikrasis sergančiųjų ir uţsikrėtusiųjų skaičius kelis kartus didesnis, nes
lengviau sergantieji gydosi patys ir į medikus nesikreipia. Akmenės rajone 2010 m. bendras
sergamumas infekcinėmis ligomis sudarė 2 480 (94, 6 atv./1 000 gyv.). Vyrų ir moterų sergamumas
uţkrečiamosiomis ligomis nesiskyrė (sirgo 1 234 vyrai ir 1 246 moterys).
Šiaulių visuomenės sveikatos centro duomenimis, virš 92 proc. visų uţkrečiamųjų ligų buvo
oro lašelinės infekcijos. Ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis 2010 m. Akmenės rajone
sirgo 2 292 gyventojai (87,4 atv./1 000 gyv.). Vaikai 0 - 17 m. – 1 737 (330,8 atv./1 000 gyv.) 3
kartus daţniau sirgo nei suaugusieji - 555 (27,1 atv./1 000 gyv.).
Gripas - ūmi kvėpavimo takų liga, daţniausiai pasireiškianti epidemijomis. Kasmet 20 proc.
vaikų ir 5 proc. suaugusiųjų perserga gripu. Gripo epidemijų metu visada yra stebimas gyventojų
mirtingumo padidėjimas. Šį mirtingumo padidėjimą sąlygoja ne tik gripas ir pneumonijos, bet taip
pat širdies ir kraujagyslių bei kitos lėtinės ligos, kurių paūmėjimus sukelia gripo infekcija.
2010 m. Akmenės rajone gripu persirgo 29 ţmonės. Sirgo 18 vaikų (3,4 atv./1 000 gyv.) ir 11
suaugusiųjų (0,5 atv./1 000 gyv.). Keturi asmenys buvo hospitalizuoti. Lietuvoje 2010 m. nuo gripo
mirė 7 ţmonės, Akmenės rajone mirties atvejų registruota nebuvo.
Kartu su viršutiniu kvėpavimo takų infekcijų sergamumo pakilimu šaltuoju metu laiku stebimas
ir sergamumo rotovirusine ţarnyno infekcija pakilimas. Daţniausiai rotovirusų sukelta infekcija
2
1
0
3
2
0 00
0,5
1
1,5
2
2,5
3
3,5
27
serga jaunesni nei 5 m. amţiaus vaikai. Akmenės rajone 2010 m. 6 vaikai (1,1 atv./1 000 gyv.)
persirgo šia ţarnyno infekcija, suaugusiems susirgimo registruota nebuvo. Visi vaikai buvo
hospitalizuoti.
2010 m. neregistruota nei vieno Laimo ligos atvejo. Keturi suaugę ţmonės (0,2 atv./1 000 gyv.)
sirgo erkiniu encefalitu. Lietuvos Respublikoje nuo erkinio encefalito mirė 3 ţmonės, Akmenės
rajone mirties atvejų nebuvo.
Du vaikai sirgo raudonuke, vienas – skarlatina, suaugusiajam nustatytas vienas virusinio
hepatito A atvejis. Vaikams buvo registruota 3 askaridozės atvejai, 21 enterobiozės atvejis, po du
pedikuliozės ir dermofitijų atvejus.
Visuotinai pripaţinta, kad skiepijimas yra ekonomiškai efektyviausia ir pakankamai nebrangi
visuomenės sveikatos intervencijos priemonė. Būtent skiepų dėka daugelio ligų, vyravusių dar prieš
200 metų, sumaţėjo nuo 95 proc. iki 100 proc. Pagrindinis praktinį skiepijimo darbą
koordinuojantis dokumentas yra skiepijimo kalendorius. Šiuo metu pagal Lietuvos Respublikos
vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, patvirtintą LR SAM 2007 m. gruodţio 22 d. įsak. Nr. V–
1066 (Ţin., 2008, Nr. 1-27), vaikai privalomai skiepijami nuo dešimties uţkrečiamųjų ligų
(tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, tymų, epideminio parotito,
raudonukės, B tipo Haemophilus influenzae infekcijos). 2 lentelėje pateiktas 2010 m. Akmenės
rajone paskiepytų vaikų ir suaugusių skaičius.
2 lentelė.
Paskiepytų vaikų ir suaugusių skaičius Akmenės rajone 2010 m. (abs. sk.)
Ligos Amţiaus grupės
Naujagimiai,
kūdikiai
0-17 m. 18 m. ir
vyresni
1 2 3 4
Tuberkuliozė x x x
Hepatitas B 356 441 x
Difterija, stabligė, kokliušas x 1 197 289
Poliomielitas x 882 x
B tipo Haemophilus influenzae
infekcija
x 697 x
Tymai, epideminis parotitas,
raudonukė
x 350 x
Hepatitas A x 356 x
Pneumokokinė infekcija x x 1
Gripas x 13 182
Šaltinis: Šiaulių visuomenės sveikatos centras
28
3.5.1. Sergamumas tuberkulioze
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) paskelbti 2007 m. duomenys rodo, kad pasaulyje
maţėjo absoliutus sergančių tuberkulioze asmenų skaičius, tačiau ekspertai tuo pat metu įspėja, kad
mirtingumas nuo šios ligos išlieka santykinai didelis.
Pagerėjus tuberkuliozės bakteriologinei diagnostikai, daugiau išsiaiškinama ligonių, sergančių
atvira plaučių tuberkulioze su dideliais pakitimais ir daugybinėmis irimo ertmėmis juose.
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, per paskutiniuosius keturis
metus Lietuvoje sergamumas tuberkulioze maţėjo. Mūsų šalyje 2010 m. išsiaiškinti 1 573 asmenys,
sergantys aktyvia tuberkulioze, o tai sudarė 47,9 atv./100 000 gyv.
Akmenės rajone 2008 m. sergamumas maţėjęs, 2009 m. pakilo iki 40,7 atv./100 000 gyv., o
2010 m. išaugo iki 41,9 atv./100 000 gyv. (3.5.1.1. pav.).
Svarbi tuberkuliozės profilaktikos priemonė yra radiologinis ištyrimas ir tuberkulino mėginiai,
atliekami rizikos grupei priklausantiems asmenims. 2010 m. Akmenės rajono asmens sveikatos
prieţiūros įstaigose radiologiškai ištirti 5 694 gyventojai, vaikams 0 – 17 m. amţiaus buvo padaryti
8 tuberkulino mėginiai.
.
3.5.1.1. pav. Gyventojų sergamumas aktyvia tuberkulioze Lietuvos Respublikoje ir
Akmenės rajone 2007 - 2010 m. (100 000 gyv.) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
Respublikinės tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinės ligoninės duomenimis,
Akmenės rajone 2010 m. tuberkulioze daţniausiai sirgo 35 – 64 m. amţiaus vyrai (3.5.1.2.
pav.).
58,6
50,1
56,3
32,7
50,2
40,7
47,941,9
0
10
20
30
40
50
60
70
Lietuvos Respublika Akmenės rajonas
2007
2008
2009
2010
29
3.5.1.2. pav. Akmenės rajono vyrų ir moterų sergamumas tuberkulioze amţiaus grupėse 2010
m. (abs. sk.) Šaltinis: Respublikinė tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinė ligoninė
P.S. Visos tuberkuliozės registravimo kategorijos – nauji atvejai, recidyvai, grįţę po nutraukto gydymo, po nesėkmingo
gydymo, atvykę iš kitur.
3.5.2. Sergamumas lytiškai plintančiomis ligomis
Pasaulyje lytiškai plintančiomis ligomis (LPL) kasmet uţsikrečia apie 250 mln. ţmonių. Rytų
Europoje, įskaitant ir Lietuvą, šie susirgimai yra labai paplitę. Daţniausiai šiomis ligomis
uţsikrečiama nesaugių lytinių santykių metu su maţai paţįstamu ar atsitiktiniu asmeniu.
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, Akmenės rajone 2009 m.
sergamumo sifiliu nebuvo registruota, tuo tarpu 2010 m. sergamumas sudarė 3,8 atv,/100 000 gyv.
Susirgimų gonorėja 2008 m. Akmenės rajone uţregistruota 3,6 atv./100 000 gyv., 2009 m. – 3,7
atv./100 000 gyv., 2010 m. šio susirgimo atvejų nebuvo registruota. Negalima teigti, kad šie
rezultatai atspindi realų sergamumą LPL (3.5.2.1. pav.). 2010 m. Akmenės rajono 102 nėščiosios
buvo ištirtos dėl sifilio.
3.5.2.1. pav. Sergamumas sifiliu ir gonorėja Akmenės rajone 2007 - 2010 m. (100
000 gyv.)
Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
0 0 0 0
4
3
4
11
0
1
0 0 0 0 00
0,5
1
1,5
2
2,5
3
3,5
4
4,5
0-4 m. 5-14 m. 15-24 m. 25-34 m. 35-44 m. 45-54 m. 55-64 m. 65+ m.
Vyrai
Moterys
7,2
0
3,6 3,6
0
3,73,8
00
1
2
3
4
5
6
7
8
Sifilis Gonorėja
2007
2008
2009
2010
30
Per visą ŢIV infekcijos registravimo laikotarpį (1988 - 2010 m.) Lietuvoje yra 1 734 uţsikrėtę
ŢIV asmenys (1 439 vyrai ir 295 moterys). 2010 m. Lietuvoje uţregistruoti 153 nauji atvejai.
Dauguma naujai registruotų ŢIV uţsikrėtusiųjų buvo vyrai 125 (81,7 proc.) ir tik 28 (18,3 proc.) –
moterys.
Akmenės rajone 2010 m. buvo uţregistruoti 2 nauji ŢIV infekcijos atvejai, tai sudarė 7,6
atv./100 000 gyv. (3.5.2.2. pav.). Dėl ŢIV infekcijos buvo ištirtos 98 nėščiosios.
3.5.2.2. pav. Naujai išaiškinti ŢIV infekcijos atvejai Lietuvos Respublikoje ir Akmenės
rajone 2007 - 2010 m. (100 000 gyv.) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
3.6. Laikinas nedarbingumas ir neįgalumas
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2007 – 2009 m. laikotarpiu
apmokėtų laikinojo nedarbingumo dienų skaičius 1 - am apdraustajam Akmenės rajone
tendencingai didėjęs, 2010 m. sumaţėjo iki 7,84 dienos. Lietuvos respublikoje šis rodiklis kilo iki
2008 m., nuo 2009 m. pradėjo maţėti ir 2010 m. siekė 5,43 dienos (3.6.1. pav.).
3.6.1. pav. Apmokėtų laikinojo nedarbingumo dienų skaičius 1 - am apdraustajam 2007 -
2010 m. Lietuvos Respublikoje ir Akmenės rajone (dienomis) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
3,1 2,8
5,44,7
7,1
0
3,7
7,6
0
1
2
3
4
5
6
7
8
2007 2008 2009 2010
Lietuvos Respublika
Akmenės rajonas
7,03 7,34 7,16
5,43
9,4 9,7
12,43
7,84
0
2
4
6
8
10
12
14
2007 2008 2009 2010
Lietuvos Respublika
Akmenės rajonas
31
Darbingumo lygis - asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar
įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti maţesnės kompetencijos reikalaujančius darbus.
Nustatomas asmenims nuo 18 m. iki senatvės pensijos amţiaus, įvertinus asmens sveikatos būklę ir
galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai
yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos
priemonės.
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos duomenimis, Lietuvoje 2010 m. pirmą kartą
nustatytas 0 – 55 proc. darbingumo lygis lyginant pagal ligų sistemas didţiausias buvo dėl
kraujotakos sistemos ligų 3 525 (22,8 proc.), navikų 2 846 (18,4 proc.) ir jungiamojo audinio ir
skeleto - raumenų sistemos ligų 2 566 (16,6 proc.), Akmenės rajone dėl psichikos ir elgesio
sutrikimų 36 (25,2 proc.), navikų 23 (16,1 proc.) ir jungiamojo audinio ir skeleto - raumenų
sistemos ligų 20 (14,0 proc.) (3.6.2. pav.).
3.6.2. pav. Pirmą kartą nustatytas 0 – 55 proc. darbingumo lygis pagal ligas 2010 m.
Lietuvos Respublikoje ir Akmenės rajone (proc.) Šaltinis: Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Lietuvoje, lyginant pagal amţiaus grupes neįgaliųjų skaičių, jis tolygiai didėjo su amţiumi
(tokių 55 m. iki pensinio amţiaus buvo 4 265 (27,6 proc.), Akmenės rajone didţiausia neįgaliųjų
dalis buvo 18 – 19 m. amţiaus grupėje 35 (24,5 proc.) (3.6.3. pav.).
18,4
8,4
9,7
22,8
16,6
7,2
16,1
25,2
7
11,9
14
6,3
0 10 20 30
Navikai
Psichikos ir elgesio sutrikimai
Nervų sistemos ligos
Kraujotakos sistemos ligos
Jungiamojo audinio ir skeleto-
raumenų sistemos ligos
Traumos
Akmenės rajonas
Lietuvos Respublika
32
3.6.3. pav. Pirmą kartą nustatytas 0 – 55 proc. darbingumo lygis amţiaus grupėse
2010 m. Lietuvos Respublikoje ir Akmenės rajone (proc.) Šaltinis: Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Neįgalumo lygis - tai kompleksiškai įvertinus nustatytas asmens sveikatos būklės,
savarankiškumo kasdieninėje veikloje ir galimybių ugdytis netekimo mastas. Neįgalumo lygis
nustatomas asmenims iki 18 metų, išskyrus asmenis, kurie yra (buvo) draudţiami valstybiniu
socialiniu draudimu.
Neįgalumas gali būti trijų lygių:
1. Sunkaus neįgalumo lygis - asmens būklė, kai dėl ligos, traumos, suţalojimo, įgimtų arba
vaikystėje įgytų sveikatos sutrikimų, aplinkos veiksnių neigiamo poveikio ţymiai sumaţėjusios
galimybės ugdytis, dalyvauti, veikti ir būtina nuolatinė kitų ţmonių slauga, prieţiūra, pagalba;
2. Vidutinio neįgalumo lygis - asmens būklė, kai dėl ligos, traumos, suţalojimo, įgimtų arba
vaikystėje įgytų sveikatos sutrikimų, aplinkos veiksnių neigiamo poveikio sumaţėjusios galimybės
ugdytis, dalyvauti, veikti ir reikia nenuolatinės kitų ţmonių prieţiūros, pagalbos;
3. Lengvo neįgalumo lygis - asmens būklė, kai dėl ligos, traumos, suţalojimo, įgimtų arba
vaikystėje įgytų sveikatos sutrikimų, aplinkos veiksnių neigiamo poveikio neţymiai sumaţėjusios
galimybės ugdytis, dalyvauti, veikti.
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos duomenimis, Lietuvoje 2010 m. 1 978 vaikams
pirmą kartą buvo nustatytas neįgalumas. Didţiausia dalis neįgalių vaikų buvo 0 – 4 m. amţiaus
grupėje - 984 (49,7 proc.), maţiausia buvo 15 – 17 m. amţiaus grupėje - 239 (12,1 proc.). Akmenės
rajone 2010 m 21 vaikui pirmą kartą buvo nustatytas neįgalumas. Daugiausia dalį kaip ir šalyje
sudarė 0 - 4 m. amţiaus vaikai 8 (38,1 proc.), maţiausia - 10 - 14 m. amţiaus vaikai 3 (14,3 proc.)
(3.6.4. pav.).
6,6
2,3 2,94,5
7
10,5
15,8
22,6
27,6
24,5
2,1 1,42,8
8,4 8,4
12,6
17,5
22,4
0
5
10
15
20
25
30
Lietuvos Respublika
Akmenės rajonas
33
3.6.4. pav. Pirmą kartą nustatytas neįgalumas vaikų amţiaus grupėse 2010 m. Lietuvos
Respublikoje ir Akmenės rajone (proc.) Šaltinis: Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Vaikams tiek Lietuvoje 1 129 (57,1 proc.), tiek Akmenės rajone 13 (61,9 proc.) daţniausiai
buvo nustatytas lengvas neįgalumo lygis (3.6.5. pav.).
3.6.5. pav. Vaikai, kuriems pirmą kartą nustatytas neįgalumas 2010 m. pagal neįgalumo
lygį, Lietuvos Respublikoje ir Akmenės rajone (proc.) Šaltinis: Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Lyginant vaikų pirmą kartą nustatytą neįgalumą 2010 m. pagal ligas, jis daţniausiai buvo
nustatytas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų Lietuvoje – 694 (35, 1 proc.), Akmenės rajone – 6
(28,6 proc.). Šalyje daţniau vaikams neįgalumas buvo nustatytas dėl įgimtų formavimosi ydų 359
(18,1 proc.), Akmenės rajone dėl kvėpavimo sistemos ligų 4 (19,0 proc.) (3.6.6. pav.).
49,7
20,517,6
12,1
38,1
28,6
14,319
0
10
20
30
40
50
60
0-4 m. 5-9 m. 10-14 m. 15-17 m.
Lietuvos Respublika
Akmenės rajonas
7
35,7
57,1
9,5
28,6
61,9
0
10
20
30
40
50
60
70
Sunkus Vidutinis Lengvas
Lietuvos Respublika
Akmenės rajonas
34
3.6.6. pav. Vaikai, kuriems pirmą kartą nustatytas neįgalumas 2010 m. pagal ligas,
Lietuvos Respublikoje ir Akmenės rajone (proc.) Šaltinis: Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
4,4
35,1
9,5
1,2
4,5
18,1
0
28,6
9,5
4,8
19
9,5
0 5 10 15 20 25 30 35 40
Navikai
Psichikos ir elgesio sutrikimai
Nervų sistemos ligos
Kraujotakos sistemos ligos
Kvėpavimo sistemos ligos
Įgimtos formavimosi ydos
Akmenės rajonas
Lietuvos Respublika
35
4. Sveikatos prieţiūros įstaigų veiklos rodikliai
4.1. Medicinos personalo ištekliai
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, Akmenės rajone 2007 – 2009 m.
laikotarpiu aktyvių gydytojų ir odontologų skaičius nekito. 2010 m. aktyvių gydytojų skaičius
padidėjo iki 17,1/10 000 gyv., odontologų – 3,1/10 000 gyv. Aktyvių specialistų su aukštuoju ar
aukštesniuoju medicinos išsilavinimu (ne gydytojų) ir slaugytojų skaičius 2010 m. teko 60,1/10 000
gyventojų (4.1.1. pav.).
4.1.1. pav. Gyventojų aprūpinimas medicinos personalu Akmenės rajone 2007
- 2010 m. (10 000 gyv.) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
Privačiai dirbančių medikų skaičius 2008 m. sumaţėjęs, 2009 m. vėl didėjo. 2010 m. privačiai
dirbančių gydytojų skaičius išaugo 12 kartų, odontologų ir specialistų su aukštuoju ar aukštesniuoju
medicinos išsilavinimu (ne gydytojų) 5 kartus (4.1.2. pav.).
4.1.2. pav. Privačiai dirbantis medicinos personalas Akmenės rajone 2007 – 2010 m. (abs. sk.) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
15,1
2,5
73,5
57,3
15
2,2
66
51,7
15,3
2,6
68,1
53,1
17,1
3,1
60,1
47
01020304050607080
Gydytojai Odontologai Specialistai su
aukštuoju ar
aukštesniuju
medicinos
išsilavinimu (ne
gydytojai)
Slaugytojai
2007
2008
2009
2010
23
4
01
21
3
5
12
5
10
0
2
4
6
8
10
12
14
Gydytojai Odontologai Specialistai su aukštuoju
(ne gydytojai)
2007
2008
2009
2010
36
4.2. Ambulatorines paslaugas teikiančių sveikatos prieţiūros įstaigų veikla
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2009 - 2010 m. laikotarpiu
Akmenės rajono gyventojų apsilankymų pas gydytojų skaičius kito neţymiai. 2010 m. gyventojai
daţniau tikrinosi profilaktiškai sveikatą (12,4 proc.), sumaţėjo gydytojų apsilankymų namuose (4,6
proc.) bei mokamų apsilankymų skaičius (1,6 proc.) (4.2.1. pav.).
4.2.1. pav. Akmenės rajono gyventojų apsilankymų pas gydytojus skaičius 2009 – 2010 m.
(proc.) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
Akmenės rajono gyventojų apsilankymų pas gydytojų skaičius 2007 – 2010 m. laikotarpiu kito
neţymiai. Bendras apsilankymų pas gydytojus skaičius 2010 m. siekė 5,1 karto vienam gyventojui,
iš kurių daugiausia (4,3 karto) apsilankymų buvo pas pirminės sveikatos prieţiūros paslaugas
teikiančius gydytojus (4.2.2. pav.).
4.2.2. pav. Akmenės rajono gyventojų apsilankymų skaičius pas pirmines paslaugas
teikiančius gydytojus ir pas gydytojus specialistus 2007 - 2010 m. (1 - am gyv.) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2007 – 2010 m. laikotarpiu
Akmenės rajone ilgą laiką stebimų ligonių skaičius augo. Suaugusiųjų, esančių ilgalaikio stebėjimo
įskaitoje, buvo 8 kartus daugiau nei vaikų. 2010 m. suaugusiųjų šioje įskaitoje buvo 9 727 (474,9
atv./1 000 gyv.), vaikų – 1 115 (212,4 atv./1 000 gyv.) (4.2.3. pav.).
11,1
4,7
1,8
12,4
4,6
1,6
0
2
4
6
8
10
12
14
Profilaktiniai apsilankymai Apsilankymai namuose Mokami apsilankymai
2009
2010
5,2
4,4
0,8
5
4,2
0,8
5
4,2
0,8
5,1
4,3
0,8
0
1
2
3
4
5
6
Viso apsilankymų pas
gydytojus
Apsilankymai pas pirmines
paslaugas teikančius
gydytojus
Apsilankymai pas
gydytojus specialistus
2007
2008
2009
2010
37
4.2.3. pav. Ilgalaikis suaugusiųjų ir vaikų stebėjimas Akmenės rajone 2007 – 2010 m.
(1 000 gyv.) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
Lyginant ilgalaikį ligonių stebėjimą pagal ligas 2010 m., matyti, kad suaugusieji daţniau buvo
stebėti dėl kraujotakos (194,9 atv./1 000 gyv.) ir endokrininės (83,2 atv./1 000 gyv.) sistemos ligų,
vaikai – dėl kvėpavimo (56,5 atv./1 000 gyv.) sistemos ligų (4.2.4. pav.).
4.2.4. pav. Ilgalaikis suaugusiųjų ir vaikų stebėjimas pagal ligas 2010 m. Akmenės rajone
(1 000 gyv.) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
Apsilankymų pas odontologus skaičius 2007 – 2010 m. laikotarpiu ir Lietuvoje, ir Akmenės
rajone maţai kito. 2010 m. šalyje apsilankymų skaičius vienam gyventojui buvo 1,00; Akmenės
rajone - 0,81 (4.2.5. pav.).
366,7
156,3
386,6
177,4
402,4
211,9
474,9
212,4
0
50
100
150
200
250
300
350
400
450
500
Suaugusieji nuo 18 m. Vaikai (0-17 m.)
2007
2008
2009
2010
1,7
18,8
29,5
13,5
18,8
5,9
56,5
6,8
12,2
7,8
20,6
83,2
29,7
10,2
25,9
194,9
33,5
16,7
16,5
12,2
0 100 200 300
Navikai
Endokrininės sistemos ligos
Psichikos ir elgesio sutrikimai
Nervų sistemos ligos
Akių ligos
Kraujotakos sistemos ligos
Kvėpavimo sistemos ligos
Virškinimo sistemos ligos
Jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų
sistemos ligos
Urogenitalinės sistemos ligos
Suaugusieji nuo
18 m.
Vaikai 0-17 m.
38
4.2.5. pav. Apsilankymai pas odontologus Lietuvos Respublikoje ir Akmenės rajone 2007 –
2010 m. (1 – am gyv.) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
4.3. Greitosios medicinos pagalbos darbas
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2008 – 2009 m. laikotarpiu tiek
Lietuvoje, tiek Akmenės rajone greitosios medicinos pagalbos suteiktų paslaugų skaičius maţėjo.
2010 m. šis rodiklis augo ir šalyje buvo 625 224 (190,2 atv./1 000 gyv.), Akmenės rajone - 7 091
(270,3 atv./1 000 gyv.) (4.3.1. pav.).
4.3.1. pav. Suteiktos medicinos pagalbos paslaugų skaičiaus dinamika Lietuvos Respublikoje
ir Akmenės rajone 2007 – 2010 m. (1 000 gyv.) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
Analizuojant 2007 - 2010 m. laikotarpiu Akmenės rajone suteiktos medicinos pagalbos
struktūrą, daţniausiai ji buvo teikiama dėl ūmių susirgimų ir būklių, antroje vietoje buvo gimdyvių
ir ligonių perveţimai. 2010 m. medicinos pagalbos suteikimas dėl ūmių susirgimų ir būklių (62,2
proc.) sumaţėjo, o išaugo gimdyvių ir ligonių perveţimai (27,2 proc.) (4.3.2. pav.).
1,06
0,830,92
0,78
0,94
0,81
1
0,81
0
0,2
0,4
0,6
0,8
1
1,2
Lietuvos Respublika Akmenės rajonas
2007
2008
2009
2010
216,2
331,3
191
280,9
182,6
246,9
190,2
270,3
0
50
100
150
200
250
300
350
Lietuvos Respublika Akmenės rajonas
2007
2008
2009
2010
39
4.3.2. pav. Suteiktos medicinos pagalbos struktūros dinamika Akmenės rajone 2007 – 2010
m. (proc.) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
4.4. Stacionarines paslaugas teikiančių sveikatos prieţiūros įstaigų veikla
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, gyventojų aprūpinimas
stacionaro lovomis Akmenės rajone 2007 – 2009 m. laikotarpiu neţymiai didėjęs, 2010 m.
sumaţėjo 1,37 karto (2009 m. pabaigoje buvo 148 lovos, 2010 m. pabaigoje liko 108 lovos) (4.4.1.
pav.).
4.4.1. pav. Gyventojų aprūpinimas lovomis stacionare Akmenės rajone 2007 – 2010 m.
(10 000 gyv.) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
Akmenės rajone 2010 m. vidutinis gulėjimo laikas stacionare iš viso buvo 8,8 dienos. Lyginant
gulėjimo laiką pagal lovų profilius, ilgiausiai vidutiniškai gulėta buvo slaugos ir globos lovose (35,1
dienos), trumpiausiai – akušerijos - ginekologijos (2,7 dienos) (4.4.2. pav.).
020
4060
80
Nelaimingi atsitikimai
Ūmūs susirgimai ir būklės
Nėštumo ir pogimdyvinio laikot.
patologija
Gimdyvių ir ligonių perveţimai
10,2
78,1
0,2
11,6
10
77,3
0,2
12,5
9,3
77,1
0,2
13,4
10,5
62,2
0,2
27,2
2010
2009
2008
2007
52,26 53,18 55,35
41,97
0
10
20
30
40
50
60
2007 2008 2009 2010
40
4.4.2. pav. Vidutinis gulėjimo laikas stacionare pagal lovų profilius Akmenės rajone 2010 m.
(dienos) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
Akmenės rajone bendras lovos apyvartos rodiklis buvo 31,3 karto. Didţiausias lovos apyvartos
rodiklis - akušerijos-ginekologijos (77 kartus) ir pediatrijos lovų (66,6 karto), maţiausias – slaugos
ir globos lovų (8,3 kartus) (4.4.3. pav.).
4.4.3. pav. Lovos apyvarta pagal lovų profilius Akmenės rajone 2010 m. (kartai) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
Lovos funkcionavimo rodiklis parodo, kiek dienų per metus stacionaro lova buvo uţimta. 2010
m. Akmenės rajone bendras lovos funkcionavimo rodiklis buvo 275,1 dienos. Daugiausiai dienų per
metus buvo uţimtos pediatrijos (304,6 dienos), slaugos ir globos lovos (292,1 dienos), maţiausiai –
infekcinių ligų skyriaus lovos (130,8 dienos) (4.4.4. pav.).
6,88
4,77
2,89
5,16
2,73
5,3
4,57
35,12
0 5 10 15 20 25 30 35 40
Vidaus ligų
Infekcinių ligų
Chirurgijos
Ortopedijos traumatologijos
Akušerijos-ginekologijos
Otolaringologijos
Pediatrijos
Slaugos ir globos
39,26
27,43
57,33
42,67
77
32
66,65
8,32
0 10 20 30 40 50 60 70 80 90
Vidaus ligų
Infekcinių ligų
Chirurgijos
Ortopedijos traumatologijos
Akušerijos-ginekologijos
Otolaringologijos
Pediatrijos
Slaugos ir globos
41
4.4.4. pav. Lovos funkcionavimas pagal lovų profilius Akmenės rajone 2010 m. (dienos) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
Lyginant stacionaro ligonių skaičių 2007 – 2010 m. laikotarpiu, Lietuvoje jų kasmet po truputį
daugėjo. Akmenės rajone 2007 – 2009 m. ligonių skaičius taip pat didėjo, sumaţinus lovų skaičių,
2010 m. jis sumaţėjo (4.4.5. pav.).
4.4.5. pav. Stacionaro ligonių skaičiaus dinamika Lietuvos Respublikoje ir Akmenės
rajone 2007 – 2010 m. (1 000 gyv.) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2007 – 2010 m. laikotarpiu
šalyje mirusiųjų stacionare skaičius augo. Akmenės rajone šis rodiklis nuo 2009 m. pradėjo maţėti,
o 2010 m. siekė tik 42,0 proc. (4.4.6. pav.).
270
130,86
165,6
220
210
169,6
304,59
292,13
0 50 100 150 200 250 300 350
Vidaus ligų
Infekcinių ligų
Chirurgijos
Ortopedijos traumatologijos
Akušerijos-ginekologijos
Otolaringologijos
Pediatrijos
Slaugos ir globos
235,1 239,4 243 245,2
294,3 303,6324,9
305,9
0
50
100
150
200
250
300
350
2007 2008 2009 2010
Lietuvos Respublika
Akmenės rajonas
42
4.4.6. pav. Mirusiųjų dalies stacionare kitimas Lietuvos Respublikoje ir Akmenės rajone 2007
– 2010 m. (proc.) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
5. Nėščiųjų prieţiūra
Lietuvoje nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikata – prioritetinė sveikatos prieţiūros sritys.
Daugiau nei pusę (53,5 proc.) Akmenės rajono gyventojų sudaro moterys, iš kurių 44,4 proc. yra
vaisingo amţiaus (15-49 m.).
Akmenės rajone 2010 m. į nėščiųjų įskaitą buvo įrašytos 167 moterys, iš kurių 96 (57,5 proc.)
iki 12 nėštumo savaitės. Nėštumo baigtys: 146 moterys pagimdė laiku, 4 – prieš laiką, įvyko 2
abortai.
Nėštumo eiga, jo baigtis ne maţa dalimi priklauso nuo moters sveikatos būklės, persirgtų ligų,
turimų lėtinių susirgimų. Ekstragenitalinėmis ligomis sirgo 26 nėščiosios. Daugiausia sergančių
nėščiųjų buvo nutukusios (42,3 proc.), 23,1 proc. sirgo kraujotakos sistemos ligomis, 19,2 proc. –
kvėpavimo sistemos ligomis (5.1. pav.).
5.1. pav. Nėščiųjų sergamumas ekstragenitalinėmis ligomis Akmenės rajone 2010 m. (proc.) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
44,3
46,3 46,5
48,1
44,7
47,3
44,9
42
38
39
40
41
42
43
44
45
46
47
48
49
2007 2008 2009 2010
Lietuvos Respublika
Akmenės rajonas
23,1
19,2
15,3
42,3
0 5 10 15 20 25 30 35 40 45
Kraujotakos sistemos ligos
Kvėpavimo sistemos ligos
Šlapimo takų ir inkstų ligos
Nutukimas
43
Lietuvoje aborto problema nėra plačiai ir nuodugniai ištirta. Tačiau moksliniai tyrimai, atlikti
išsivysčiusiuose pasaulio ir Europos šalyse, patvirtina, kad tarp aborto ir patiriamojo smurto
šeimoje yra labai tamprus ryšys. 2010 m. Akmenės rajone uţregistruota 10 abortų, pusė jų buvo
moterims nuo 30 iki 34 m. amţiaus (5.2. pav.).
5.2. pav. Abortų skaičius moterų amţiaus grupėse Akmenės rajone 2010 m. (abs. sk.) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
Analizuojant abortus pagal rūšis, vyravo savaiminiai persileidimai (7), moters pageidavimu
buvo padaryti 3 abortai. Lyginant pagal amţių, beveik pusė savaiminių (3), taip daugiau nei pusė
dirbtinų abortų (2) buvo moterims nuo 30 iki 34 m. amţiaus (5.3. pav.).
5.3. pav. Dirbtinių ir savaiminių abortų skaičius moterų amţiaus grupėse Akmenės rajone
2010 m. (abs. sk.) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
Dirbtiniai abortai, ţalojantys fizinę ir dvasinę moters sveikatą, yra išplitęs reiškinys šalyje.
Moters sprendimą pasirinkti abortą daţnai lemia ne tiek išoriniai, kiek vidiniai veiksniai: iš anksto
susiformuota neigiama nuostata nėštumo atţvilgiu. Nepageidaujamas nėštumas yra tam tikra krizė
moteriai ir ji gali būti nepajėgi priimti sau palankių sprendimų ir lengviau pasiduoda artimųjų
0 0
2 2
5
1
0 00
1
2
3
4
5
6
15-17 m. 18-19 m. 20-24 m. 25-29 m. 30-34 m. 35-39 m. 40-44 m. 45+ m.
0 0
1
2
3
1
0 00 0
1
0
2
0 0 00
0,5
1
1,5
2
2,5
3
3,5
15-17
m.
18-19
m.
20-24
m.
25-29
m.
30-34
m.
35-39
m.
40-44
m.
45+ m.
Savaiminis abortas
Dirbtinis abortas
44
spaudimui. Dţiugina tai, kad abortų skaičius kasmet maţėja Lietuvoje, Akmenės rajone lyginant
2008 m. (43 abortai) su 2009 m.(4 abortai) sumaţėjo net 10 kartų (5.4. pav.).
5.4. pav. Dirbtiniai abortai Lietuvos Respublikoje ir Akmenės rajone 2007 - 2010 m. (1
000 vaisingo amţiaus moterų) Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
6. Prevencinių programų įgyvendinimas Akmenės rajone
Šiuo metu Akmenės rajone Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudţeto lėšomis
finansuojamos ir vykdomos keturios prevencinės profilaktinės programos, - asmenų, priskirtų
širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių programa ir
trys, skirtos onkologinių susirgimų prevencijai bei profilaktikai:
Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėţio finansavimo programa;
Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių finansavimo programa;
Priešinės liaukos vėţio ankstyvos diagnostikos finansavimo programa.
Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje ir Akmenės rajone yra daţniausia mirties prieţastis. 2005
m. lapkričio 25 d. LR SAM įsakymu Nr. V-913 buvo patvirtinta ,,Asmenų, priskirtinų širdies ir
kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programa“.
Šia programa siekiama sumaţinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis (krūtinės angina,
miokardo infarktu, smegenų išemija, insultu, periferinių arterijų tromboze), atrinkti sergančiuosius
ateroskleroze ar cukriniu diabetu, kurie dar nejaučia sveikatos sutrikimų, uţkirsti kelią šių ligų
raidai. Programos priemonės taikomos vieną kartą per metus 40 - 55 m. vyrams bei 50 - 65 m.
moterims.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos duomenimis, Akmenės rajone prie asmens sveikatos prieţiūros
įstaigų prisirašiusių tiek vyrų, tiek moterų skaičius 2006 - 2010 m. laikotarpiu augo. 2010 m. buvo
prisirašę 3 193 40 - 55 m. vyrai ir 2 977 50 - 65 m. moterys (6.1. pav.).
10,8710,31
9,3
8,1
7,076,43
0,62 0,46
0
2
4
6
8
10
12
2007 2008 2009 2010
Lietuvos Respublika
Akmenės rajonas
45
6.1. pav. Prisirašiusiųjų prie asmens sveikatos prieţiūros įstaigų 40 - 55 m. vyrų ir 50 - 65 m.
moterų skaičiaus dinamika Akmenės rajone 2006 - 2010 m. (abs. sk.) Šaltinis: Šiaulių teritorinė ligonių kasa
Pagrindinė programos priemonė - rizikos grupės asmenų informavimas apie didelę širdies ir
kraujagyslių ligų tikimybę, šios tikimybės įvertinimas, pirminės prevencijos priemonių plano
sudarymas ar siuntimas išsamiai išsitirti širdies ir kraujagyslių ligų. Akmenės rajone 2006 – 2008
m. rizikos grupės informuotų asmenų skaičius augo, 2009 m. sumaţėjo perpus, 2010 m. informuotų
asmenų buvo 501 (6.2. pav.).
6.2. pav. Informavimo dėl didelės širdies ir kraujagyslių ligų tikimybės paslaugų skaičiaus
dinamika Akmenės rajone 2006 – 2010 m. (abs. sk.) Šaltinis: Šiaulių teritorinė ligonių kasa
Akmenės rajone kaip ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje, krūties vėţys išlieka vienu daţniausiu
piktybiniu moterų susirgimu. Kiekvienais metais ši liga atima šimtus gyvybių. Laiku diagnozavus,
galima jai uţkirsti kelią, nes daugiau kaip 95 proc. moterų, sergančių pirmos stadijos krūties vėţiu,
visiškai išgydomos. 2005 m. rugsėjo 23 d. LR SAM įsakymu Nr. V-729 buvo patvirtinta
31073123
31483167
3193
29482930 2940 2933
2977
2750
2800
2850
2900
2950
3000
3050
3100
3150
3200
3250
2006 2007 2008 2009 2010
Vyrai
Moterys
0
500
1000
2006 2007 2008 2009 2010
186
536
737
351
501
46
„Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėţio finansavimo programa“. Programa skirta 50 -
69 m. moterims. Priemonės yra taikomos vieną kartą per dvejus metus. Viena programos priemonių
yra pokalbiai su moterims apie krūties piktybinių navikų profilaktikos priemones bei patarimai, kaip
stiprinti ir išsaugoti sveikatą, bei moterų nukreipimas atlikti mamografinį tyrimą.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos duomenimis, Akmenės rajone 2006 – 2010 m. laikotarpiu
prisirašiusių sveikatos prieţiūros įstaigose 50 – 69 m. moterų skaičius augo. 2006 m. 403 moterims
buvo suteikta informacija ir išrašytas siuntimas atlikti mamografinį tyrimą. 2010 m. šis skaičius
sumaţėjo iki 336 (6.3. pav.).
6.3. pav. Prisirašiusių sveikatos prieţiūros įstaigose 50 – 69 m. moterų skaičius ir informavimo
dėl krūties vėţio profilaktikos bei siuntimo atlikti mamografiją paslaugų skaičiaus dinamika
Akmenės rajone 2006 – 2010 m. (abs. sk.) Šaltinis: Šiaulių teritorinė ligonių kasa
Gimdos kaklelio vėţys yra antras pagal daţnumą piktybinis moterų susirgimas tiek Akmenės
rajone, tiek Lietuvoje. 2004 m. birţelio 30 d. LR SAM įsakymu Nr. V-482, buvo patvirtinta
,,Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programa“.
Valstybinių ligonių kasos duomenimis, daugelyje šalių skiriasi pagal gimdos kaklelio vėţio
prevencinę programą tikrinamų moterų amţius ir kvietimo pasitikrinti intervalai. Daţniausiai
tikrinamos moterys nuo 25 iki 60 - 65 m. amţiaus, o pasitikrinti daţniausiai kviečiama kas trejus
metus. Nuo 2008 m. Lietuvoje profilaktiškai tikrinamų dėl gimdos kaklelio vėţio moterų amţiaus
intervalas pakoreguotas – imta tikrinti 25 - 60 m. amţiaus moteris.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos duomenimis, Akmenės rajone 2006 – 2010 m. laikotarpiu
daugiausiai moterų buvo informuotos dėl gimdos kaklelio piktybinių auglių 2008 m.(1 810
moterys), daugiausia citologinių tepinėlių paimta ir įvertinta – 2009 m. (690) (6.4 pav.).
3610 3623 3649 3701 3742
403 380 284 413 336
0
500
1000
1500
2000
2500
3000
3500
4000
2006 2007 2008 2009 2010
Prisirašiusių 50-69 m. moterų sk.
Informavimo dėl krūties vėţio
profilaktikos ir siuntimo
mamografijai paslaugų sk.
47
6.4. pav. Prisirašiusių sveikatos prieţiūros įstaigose 25 – 60 m. moterų skaičius, informavimo
dėl gimdos kaklelio piktybinių navikų profilaktikos ir citologinio tepinėlio paėmimo ir
rezultatų įvertinimo paslaugų skaičiaus dinamika Akmenės rajone 2006 – 2010 m. (abs. sk.) Šaltinis: Šiaulių teritorinė ligonių kasa
Vyrai iš visų piktybinių susirgimų daţniausiai serga priešinės liaukos vėţiu. Sergant šia liga
ilgai nejaučiama jokių simptomų. Vadovaujantis Priešinės liaukos vėţio ankstyvosios diagnostikos
finansavimo programos administravimo grupės pateiktomis rekomendacijomis ir Europos
randomizuotosios studijos apie prostatos vėţio patikrą (ERSPC – European Randomized Study of
Screening for Prostate Cancer) išvadomis, nutarta nuo 2009 m. liepos 1 d. informavimo apie
priešinės liaukos vėţio ankstyvąją diagnostiką ir PSA nustatymo paslaugą bei urologo konsultaciją
ir priešinės liaukos biopsijos paslaugą teikti kas dvejus metus. Pagal šią programą visi 50 - 75 m.
vyrai bei vyrai nuo 45 m., kurių tėvai ir broliai yra sirgę priešinės liaukos vėţiu, nemokamai
tikrinami dėl šios ligos.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos duomenimis, Akmenės rajone daugiausiai vyrų buvo
informuota dėl priešinės liaukos vėţio ankstyvos diagnostikos ir nusiųsta PSA nustatymui 2007 m.
– 877, 2008 m. – 960. 2010 m. šios paslaugos suteiktos tik 603 vyrams (6.5. pav.).
6.5. pav. Prisirašiusių sveikatos prieţiūros įstaigose 50 – 75 m. vyrų skaičius ir informavimo
dėl priešinės liaukos vėţio ankstyvosios diagnostikos bei PSA nustatymo paslaugų skaičiaus
dinamika Akmenės rajone 2006 – 2010 m. (abs. sk.) Šaltinis: Šiaulių teritorinė ligonių kasa
6096 60456639 6587 6518
919 833
1810 16041039
509 361662 690
438
0
1000
2000
3000
4000
5000
6000
7000
2006 2007 2008 2009 2010
Prisirašiusių 25-60 m. moterų sk.
Informavimo dėl gimdos kaklelio
piktybinių navikų profilaktikos
paslaugų sk.
Citologinio tepinėlio paėmimo ir
rezultatų įvetinimo sk.
3314 3294 3323 3382 3424
621877 960
659 603
0
500
1000
1500
2000
2500
3000
3500
4000
2006 2007 2008 2009 2010
Prisirašiusių 50-75 m. vyrų sk.
Informavimo apie priešinės
liaukos vėţio ankstyvąją
diagnostiką ir PSA nustatymo
paslaugų sk.
48
7. Akmenės rajono maudyklų vandens kokybės stebėsena
Lietuvos higienos norma HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“
reglamentuoja maudyklų vandens kokybės reikalavimus, vandens kokybės rodiklių nustatymo
metodus, vandens kokybės stebėseną, vertinimą ir klasifikaciją. Maudyklų vandens kokybės
vertinimas atliekamas remiantis mikrobiologinių parametrų (ţarninių enterokokų, ţarninių lazdelių
(E. coli) duomenų rinkimui bei salmonelių skaičiumi. Ţarninių enterokokų skaičius neturi viršyti
100, o ţarninių lazdelių (E. coli) neturi viršyti 1 000. Akmenės rajone buvo tiriama trijų telkinių -
Pragalvio tvenkinio, Sablauskių tvenkinio ir Ventos upės vandens kokybė. Vanduo neatitiko
kokybės reikalavimų tik vieną kartą Ventos upėje (2010 06 22 d. vandens mėginyje ţarninių
enterokokų buvo rasta 108) (3 lentelė).
3 lentelė.
Akmenės rajono maudyklų vandens kokybės rezultatai 2010 m.
Mėginių
paėmimo
data
Mikrobiologiniai tyrimai
Ţarninių
enterokokų
skaičiaus
Ribinis
mikroorganizmų
skaičius
Ţarninės lazdelės
(E. coli) skaičiaus
Ribinis mikroorganizmų
skaičius
Pragalvio
tvenkinys
2010-05-19 7 100 10 1 000
2010-06-08 6 100 10 1 000
2010-06-22 36 100 24 1 000
2010-08-10 7 100 20 1 000
2010-08-24 8 100 30 1 000
2010-09-07 7 100 44 1 000
Sablauskių
tvenkinys
2010-05-19 6 100 20 1 000
2010-06-08 6 100 20 1 000
2010-06-22 58 100 12 1 000
2010-08-10 23 100 50 1 000
2010-08-24 14 100 110 1 000
2010-09-07 48 100 110 1 000
Ventos upė
2010-05-19 22 100 120 1 000
2010-06-08 13 100 210 1 000
2010-06-22 108 100 160 1 000
2010-08-10 49 100 190 1 000
2010-08-24 52 100 50 1 000
2010-09-07 16 100 100 1 000
Šaltinis: Šiaulių municipalinė aplinkos tyrimų laboratorija
49
APIBENDRINIMAS
Apţvelgiant Akmenės rajono savivaldybės gyventojų sveikatos būklės rodiklius, išryškėjo
sekančios neigiamos tendencijos.
Prastėjanti ekonominė – socialinė padėtis, dideli emigracijos srautai, ţemas gimstamumas,
aukšti mirtingumo rodikliai lėmė tai, kad Akmenės rajone jau daugiau nei dešimt metų
gyventojų skaičius sparčiai maţėja. Senelių ir tėvų kartą keičia ţenkliai maţesnė vaikų
karta. Akmenės rajone 60 m. ir vyresnių ţmonių buvo 1,29 karto daugiau nei vaikų.
2010 m. labai išaugo tarptautinė migracija (į uţsienį išvyko du kartus daugiau gyventojų nei
2009 m.), augo bedarbių skaičius.
Padidėjo mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų (jos sudarė daugiau nei pusę mirties
atvejų), kas penkta mirtis buvo nuo piktybinių navikų.
Su amţiumi ţymiai išaugo sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis, onkologiniais
susirgimais. Dvigubai padidėjo sergamumas psichikos ligomis, padidėjo sergamumas
tuberkulioze, lytiškai plintančiomis ligomis.
Suprastėjo onkologinių susirgimų prevencinių programų įgyvendinimo rodikliai.
Akmenės rajono gyventojų sveikatos būklės rodikliuose būta ir teigiamų pokyčių.
2010 m. nebuvo registruota nei vieno kūdikio iki 1 m. amţiaus mirties atvejo, sumaţėjo
dirbtinių abortų skaičius, sumaţėjo mirtingumas dėl išorinių mirties prieţasčių, maţiau buvo
eismo įvykių ir juose nukentėjusių asmenų.
Augo greitosios medicinos pagalbos darbo apimtys, kelis kartus padidėjo aktyvių gydytojų
ir odontologų skaičius.
Pagerėjo širdies ir kraujagyslių ligų prevencinės programos įgyvendinimo rodikliai.
50
REKOMENDACIJOS
Gyventojų sveikata – didţiausia visuomenės vertybė. Sveikatos potencialą lemia ekonominės
sistemos stabilumas, visuomenės socialinio saugumo garantijos, tinkama ir prieinama sveikatos
prieţiūra, darbo, gyvenamosios ir gamtinės aplinkos kokybė, gyventojų pastangos saugoti ir ugdyti
savo sveikatą.
Ypatingą dėmesį reikėtų skirti rizikos veiksnių šalinimui bei sveikos gyvensenos įpročių
formavimui, kurie susiję su kraujotakos sistemos ligomis, piktybiniais navikais, traumomis ir
kitomis išorinėmis mirties prieţastimis. Sveiko gyvenimo nuostatas būtina pradėti formuoti jau
ikimokykliniame ir ankstyvame mokykliniame amţiuje.
Ankstyvą vėţinių susirgimų, širdies ir kraujagyslių ligų diagnostiką uţtikrina efektyvus
profilaktinių programų įgyvendinimas.
Tikslesniam ligų prieţasčių nustatymui, būtina įvertinti gyventojų gyvenseną, ţalingus įpročius,
rizikos veiksnių paplitimą. Tai įmanoma padaryti, atlikus gyventojų gyvensenos tyrimus.
Norint išsaugoti sveikatos potencialą, daugiau dėmesio reikia skirti ne tik ligų prevencijos, bet
ir gyvenimo kokybės gerinimo klausimams. Visuomeninės sveikatinimo priemonės turi būti
vykdomos tarpţinybiniu principu.
